Kauno rajono Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija 2009m. sausis, Nr.4

Datos

Vincui Kudirkai – 150 (1858 12 31–1899 11 16)

Jūsų dėmesiui – šio daug Lietuvai davusio žmogaus – visuomenės veikėjo, publicisto, satyriko, poeto, vertėjo – eilėraštis.

Labora *

Kol jaunas, o broli, sėk pasėlio grūdus Ir dirvos ne‘pleiski! Tuomet, kada jausi,

Kaip kūns ima stingti, dvasia jau susnūdus, Vėlu juk prie darbo: nesėsi – nepjausi.

Kol dega krūtinė j šventa ugnis toji,

Kur traukia prie darbo ir duoda tiek vieko, Jog menkas ir silpnas net milžinu stoji, O, dirbk, idant neitų ugnis ta ant nieko!

Kol da idealais, brol, besigėrėsi,

Siek prie idealo, tik doro ir aukšto, O skubink! Paskui tu... jų išsižadėsi

Dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto.

Gyvenimo knygą skaityk laps į lapą, Nestodams, kad kartais, į tinginius kliuvęs,

Tu nesupelytum ir neitum kapą Be likusio ženklo, kad žmogumi buvęs.

O jeigu apilsi sunkiam darbe savo

Ir, nykstant spėkoms jau, nuliūsi, nerimsi, Tai žvilgtelk ant darbo jaunų draugų tavo–

Vienoj akimirkoj iš naujo atgimsi. * Dirbk

Sausio13-oji – Lietuvos dvasios pergalė

Taip vadinosi paroda, kurią šį mėnesį galėjome

apžiūrėti mūsų bibliotekoje. Nemanau, kad gimnazijoje yra bent vienas moksleivis, kuris negalėtų nieko papasakoti apie 1991 metų sausio 13-osios įvykius, kai žuvo 14 niekuo nekaltų žmonių, buvo sužeista apie 1000. Šie žmonės paaukojo savo gyvybę už MUS, Lietuvos vaikus, kad dabar galėtume džiaugtis ir gyventi nepriklausomoje Lietuvoje.

Kaip ir visa Lietuva, tą dieną visi gimnazijos mokiniai ir darbuotojai pagerbė žuvusiuosius. Lygia i 8val. uždegėme žvakutes, vėliau pagerbėme tylos minute. Visi

iki vieno tą akimirką buvo tikri Lietuvos patriota i. Tylos minutės metu viskas sustojo, atrodo, net laikas. Gimnaziją persmelkė susikaupimas ir ramybė. Lauke dar tamsoje pro langus švietė mažytės žvakutės, kurios simbolizavo padėką ir viltį.

Filmas apie Sausio 13-osios įvykius neprailgo, bet sukrėtė, o pagalvojus, kad realybė buvo dar šiurpesnė, darėsi baisu. Gimnazijoje visą dieną tvyrojo pagarbos aura, o

2-ajame aukšte degančios žvakutės ir medinis angelas tą aurą tik sustiprino.

Nukelta į 3 puslapį

2

Minutės interviu

To neįmanoma nepastebėti!

Žiema – ne tik gražiausios metų šventės, bet ir slidūs keliai, šaltis, pusnys... Apie tai nusprendėme pakalbinti mūsų mokyklos mokinius ir darbuotojus.

–Ar džiaugiatės taip gausiai mus aplankiusiu sniegu? O gal jis pridarė jums rūpesčių? Ar spėjote išbandyti žiemos malonumus?

Kiemsargis Alfonsas: –Nesidžiaugiu, nes nėra technikos nuvalyti kelius,

tenka imtis kastuvo. Nemažai rūpesčių. Patinka mums su technika pavažinėti, o dabar užklimpstam . Kai jūsų metų buvau, ir su rogutėmis pavažinėdavau. Patikdavo.

IV aukšto budėtoja: –Džiaugiuosi, vaikai prineša mažiau purvo, tuomet

ir darbo mažiau. Labai graži gamta, labai švaru ir balta.

Lietuvių kalbos mokytoja G. Miknevičienė: –Žiema man labai patinka, puikus metų laikas, nes

žiemą mano gimtadienis, o pagrindinis žiemos simbolis sniegas . Išbandžiau ir malonumus, ir nemalonumus. Vienas iš jų buvo, kai įvažiavau į pusnį, be traktoriaus būčiau mašinos neištempusi. Buvau ant Kauno marių pavažinėti . Malonumas tai, kad visi nemalonumai išsisprendė.

Vidurinio ugdymo skyriaus vedėja J. Pinkuvienė: –Taip, žiema man labai patinka. Būtų labai gerai,

jei keliai prie mokyklos būtų nuvalyti. Manęs neužpustė, nes gyvenu prie pat autostrados, o ten keliai dažnai valomi.

2gc klasės mokinė Agnė: –Puiki žiema. Jau spėjau apsimėtyti sniegu su

broliu ir išsimaudyti pusnyse.

Mingailė (10 metų): –Labai džiaugiuosi. Namo niekada neinu keliu –

brendu pusnimis. Smagu, kai kojos sminga. Labai patinka važinėtis rogutėmis.

Kad ir kiek sniegas būtų pridaręs rūpesčių, visi džiaugiasi pagaliau prasidėjusia žiema.

V..J..Ugnelė Laisvydo Kriščiūno nuotrauka

Mielieji, nusipirkime pagaliau vaistų..!

Smurtas – tai ne vien fizinė žala. Nemažai žmonių smurtą patiria kasdien. Nesvarbu, koks jis – fizinis ar psichologinis. Labai abejotina, ar atsirastų

toks žmogus, kuris nė karto nepatyrė smurto, nebuvo tapęs smurtautoju ar tiesiog smurtautojo „padėjėju“. Smurtaujantysis dažnai nebūna teisiamas, o auka nebūna ginama. Žinoma, būna, kai žmogus mato ir nori

padėti, bet dauguma neišdrįsta to padaryti. O ar jūs kada nors mėginote įsivaizduoti save kaip asmenį, esantį smurto ir patyčių centre? Galbūt, tačiau tikrai nedaugelis...

Kuo skiriasi patyčios nuo smurto? Patyčios yra apibrėžiamos kaip kabinėjimasis, prasivardžiavimas, erzinimas, apkalbinėjimas, gąsdinimas, o smurtas – stumdymas, mušimas, spardymas... Manyčiau, kiekvienas iš mūsų tai kuo puikiausiai žino, o kai kuriems tenka su tuo susidurti labai dažnai, gal net ir kiekvieną dieną.

–Geriau pavadinkime tai patyčiomis, o ne smurtu. Mūsų gimnazijoje labiau vyrauja šis reiškinys,– kalbėjo socialinė pedagogė Renata Dubauskienė, kuri kartu su mokyklos psichologe Ingrida Pilkioniene stengiasi kovoti su šia problema. Pasak jų abiejų, patyčios yra tikrai pakankamai paplitęs reiškinys mūsų mokykloje. Daug moksleivių, o ypač 5-8 klasių, labai dažnai apsilanko socialinės darbuotojos kabinete skųsdamiesi, kad iš jų šaipomasi, tyčiojamasi.

Gimnazijoje yra rengiami, vykdomi labai įvairūs projektai, konfliktų sprendimų užsiėmimai, rengiamos savipagalbos grupės, kad vaikai kuo daugiau susipažintų su tolerancija vienas kitam, suprastų ir įvertintų ją, ko, pasak R. Dubauskienės, labiausiai ir stinga mokiniams. Nuo lapkričio mėnesio buvo vykdomi prevenciniai patyčių užsiėmimai, kuriuose dalyvavo 6-8 klasių mokiniai. Moksleiviams buvo dalijamos anketos su specialiais klausimais, į kuriuos jie turėjo atsakyti. Šio projekto rezultatai bus pateikti vasario mėnesį.

Patyčios vyrauja beveik visur. Kartais mes jų nematome arba tiesiog nenorime matyti. Tačiau mums reikia kovoti, kad šis žodis daugumai netaptų baisia kasdienybe. Patyčios – tai tarsi gripas, tačiau niekas neskelbia epidemijos, nors kenčia nuo jos daugelis. Ir todėl reikia skubiai gydytis patiems, mielieji. Tik nusipirkime tinkamų vaistų ir vartokime juos reguliariai.

Deimantė Stulgytė, 1ga

3

Gimnazijos biologai tylūs, bet galvoti

Galime tik pasidžiaugti, kad mūsų gimnazistai yra aktyvūs ir domisi Motule gamta. O mokytoja Irena Gronskienė nepaliauja stebinti ir mokinių, ir mokytojų savo projektų gausa. Norėdami daugiau sužinoti apie dar vieną projektą, kalbiname 2gc klasės moksleivę, biologijos olimpiadų laureatę Justę KUKLERYTĘ.

–Nuo šių mokslo metų pradžios Tado Ivanausko zoologijos muziejuje rengiamas nemokamas paskaitų ciklas jauniesiems zoologams, besidomintiems gyvūnų įvairove bei norintiems praplėsti savo akiratį. Šiame projekte dalyvauja ir būrelis mūsų mokyklos mokinių.

Sausio 8 d. šeši patys aktyviausi gamtos mylėtojai, lydimi mokytojos I. Gronskienės, po pamokų važiavo į Zoologijos muziejų ir klausėsi žuvų skyriaus vedėjos paskaitos apie šiuos nuostabius vandenų gyventojus.

Sužinojome, kaip klasifikuojamos žuvys, kokie jų tipai, kaip žuvys prisitaikiusios prie aplinkos sąlygų, kokia tų sąlygų įtaka organizmų anatomijai bei fiziologijai, kaip įvairios rūšys pasiskirsčiusios jūrose ir vandenynuose, kokia žmogaus veiklos įtaka žuvims bei kuo jos naudingos žmonėms. Visi mokiniai įdėmiai klausėsi vedėjos pasakojimo, drąsiai uždavinėjo iškilusius klausimus, diskutavo tarpusavyje. Po paskaitos moksleivių veiduose spindėjo šypsenos, nes mes ne tik sužinojome daug naujų dalykų, apie kuriuos nerašoma vadovėliuose, bet ir gerai praleidome laiką, pabendravome

su bendraminčiais iš kitų mokyklų. Visi kartu draugiškai padėkojome už paskaitą ir važiavome namo.

Akvilė Arlauskaitė, 2gc Irenos Gronskienės nuotraukos

Atkelta iš 1 puslapio

Sausio13-oji...

Dienai įpusėjus, 2gb ir 2gd klasių mokiniai ir jų auklėtojos vyko į Sausio 13-osios minėjimą Juragiuose. Įspūdžiais dalijasi 2gd klasės moksleivė Justina Mizeraitė:

–Iš pradžių atvykome į stotį, ko gero, įdomiausia buvo matyti, kaip pasikeitė technika per tuos metus Seniau vienam kanalui buvo skiriamas vienas siųstuvas, užimantis visą kambarį, o dabar siųstuvas yra šaldytuvo dydžio ir transliuoja 10 kanalų. Lauke vyko minėjimas, vaikų nebuvo daug, gal keletas klasių, buvo labai šalta. Degė laužas, nuo kurio aprūko visi drabužiai. J. Lukšos gimnazijos moksleiviai, kaip ir kiekvienais metais, parengė programėlę, deklamavo eilėraščius, dainavo dainas, kurios nelabai tiko tokią dieną, nes buvo pernelyg linksmos.

Sustoję į ratą žmonės dalijosi prisiminimais apie Sausio 13-osios įvykius, bet įdomiausia buvo, kai savo išgyvenimus dėstė pastotės viršininkas.

Akvilė Arlauskaitė, 2gc

Autorės nuotraukos

4

„Tai buvo geriausias laikotarpis mano gyvenime“

–Ar neliko nuoskaudų? –Tikrai neliko jokių nuoskaudų ar blogų

prisiminimų, tai buvo geriausias laikotarpis mano gyvenime, kuris man davė daug naujų draugų visame pasaulyje, patirties bei labai gražių prisiminimų.

–Kokių sunkumų iškilo kelionėje?

Apie Gabrielę MARTIROSIANAITĘ, 4gc klasės gimnazistę, tapusią „Mis Lietuva 2008“, jau skaitėte mūsų laikraščio puslapiuose. Dabar ji grįžo iš konkurso „Mis Pasaulis“ ir labai mielai sutiko atsakyti į mūsų smalsuolių klausimus.

–Ar nebuvo baisu dalyvauti tokiame dideliame projekte?

–Aš esu labai laiminga, kad turėjau galimybę dalyvauti „Mis Pasaulis“ konkurse. Tai buvo neįkainojama patirtis, galimybė pažinti tiek daug skirtingų žmonių ir pristatyti savo šalį pasauliui, todėl baisu tikrai nebuvo.

–Kokios patirties įgijai? –Manau, kad įgijau nemažai naujos patirties, kuri

man tikrai pravers ateityje. Dabar žinau, kaip reikia reprezentuoti savo šalį ar pristatyti save, kaip šalies atstovę.

–Ar nenusivylei pralaimėjimu? –Žinoma, nenusivyliau. Buvau pastebėta, mano

pastangos buvo įvertintos, todėl iš konkurso grįžau laiminga. Žinojau, kad laimės tik viena mergina iš 109 konkurso dalyvių, todėl nuoširdžiai džiaugiausi laimėtojos sėkme ir apie nieką kita negalvojau.

–Ar manai, kad „Mis Rusija“ buvo verta pergalės? Jei ne, kas tada, tavo nuomone, buvo verčiausia?

–Ksenia graži ir protinga mergina, todėl manau, kad ji buvo verta pergalės. Tikiuosi, kad per šiuos metus ji visiems įrodys, kad buvo verta tapti „Mis Pasaulis 2008“.

–Tikėjausi, kad kelionėje susidursiu su sunkumais, bet iš tiesų jokių sunkumų neiškilo. Manau, tai lėmė labai geri konkurso organizatoriai, kurie pasirūpino, kad per visą mėnesį mums netektų susidurti su problemomis.

–Ar nebuvo nedrąsu vienai svetimoje šalyje? –Esu drąsi mergina, todėl jokių sunkumų dėl to,

kad buvau viena, neiškilo. Tapus modeliu visuomet tenka į svetimas ir tolimas šalis keliauti vienai, todėl manau, kad tose kelionėse įgyta patirtis man labai pravertė „Mis Pasaulis“ konkurse.

–Ką ten taip ilgai veikėte? –Konkurso organizatoriai stengėsi kuo geriau mus

supažindinti su Pietų Afrikos Respublikos kultūra, istorija, papročiais, žmonėmis ir gamta. Pirmąją savaitę praleidome safaryje, apsuptos natūralios gamtos ir laukinių gyvūnų, vėliau keliavome po žymias šalies vietoves, susipažinome su Pietų Afrikos istorija bei kultūra.

Gabrielė su konkurso „Mis Pasaulis“ vedėja ir komisijos nariu

–Ar patiko egzotiška šalis? Žmonės? Papročiai? –Mane Pietų Afrikos Respublika sužavėjo, tai

tikrai nuostabi šalis, kurią siūlyčiau aplankyti kiekvienam. Nuostabi gamta ir klimatas patiko kiekvienai konkurso dalyvei. Žmonės nuoširdūs, besidžiaugiantys gyvenimu ir labai draugiški. Man taip pat labai patiko tradiciniai šokiai ir muzika. Senovinių papročių, su kuriais teko susipažinti kelionėje, šalies gyventojai laikosi ir šiandien, buvo malonu pažinti visiškai kitokią kultūrą.

Nukelta į 5 puslapį

5

Atkelta iš 4 puslapio

„Tai buvo geriausias laikotarpis mano gyvenime“

–Ar norėtum karjerą pratęsti televizijoje? –Niekada apie tai negalvojau, todėl kol kas savo

ateities nesieju su karjera televizijoje.

–Koks tavo vaikino idealas? –Niekada negalvojau, kokį vaikiną galėčiau

pavadinti idealiu. Man svarbiausia, kad vaikinas būtų supratingas.

–Ar manai, kad ši kelionė gali paveikti tavo egzaminų rezultatus?

–Ši kelionė tikrai neįtakos būsimų egzaminų rezultatų. Žinoma, pasiruošimas konkursui ir visas laikas, praleistas Pietų Afrikoje, šiek tiek atitolino mano mintis nuo mokslų, bet dabar, kai konkursas baigėsi, galiu visą dėmesį skirti mokslams.

–Kokie tolesni planai? Ar tęsi modelio karjerą? –Nemėgstu kurti tolimų ateities planų, todėl žinau

tik tiek, kad šiuo metu man svarbiausia gerai baigti mokyklą ir užsiimti savo, kaip „Mis Lietuva“ konkurso nugalėtojos, veikla. Žinoma, nepamiršiu ir modelio karjeros.

–Ačiū už nuoširdžius atsakymus! Sėkmės per egzaminus ir visur kitur!

Su „Mis Portugalija 2008“

Smalsavo 3gb klasės merginos

Nuotraukos iš asmeninio albumo

Sportininkų pergalės

Mūsų gimnazijos sportininkai nepaliauja džiuginti savo pasiekimais. Sausio mėnuo jiems itin dosnus pergalių.

Štai sausio 12 d. Jonučiuose vyko rajoninės virvės traukimo varžybos. Mūsų komanda (L. Gurkšnys (2gb), L. Kluoda (2gb), D. Laurinavičius (2gd), A. Šnipas (3gb), M. Gurkšnys (3gb), J. Zorskas (3gc), J. Endziulis (4gc), V. Petkus (4gc)) laimėjo I vietą ir ruošiasi finalinėms Lietuvos mokyklų varžyboms, kurios vyks balandžio mėnesį.

Virvės traukimo komanda

Sausio 17 d. Kaune vyko zoninės svarmens kėlimo

varžybos . Mūsų stipruoliai, su kuriais supažindinome gruodžio mėnesį, jas laimėjo ir pateko į Lietuvos tarpzonines varžybas, kuriose jėgas išbandys 16 stipriausių komandų. Varžybos vyks sausio 31 d. Sėkmės jiems!

Mūsų vaikinų krepšininkų (1993 m. ir jaunesni) komanda sausio 15 d. pusfinalio varžybose Jonučiuose nugalėjo J. Lukšos gimnazijos moksleivius ir pateko į finalą.

Finalinėse rungtynėse, vykusiose sausio 20 d. LŽŪU salėje, mūsų vikruoliai pasirodė tiesiog puikiai – sutriuškino savo varžovus – Jonučių vidurinės mokyklos komandą – net 28 taškų skirtumu ir pelnytai didžiuojasi I vieta. Mūsų gimnazijos komandoje žaidė:

E. Serkevičius (7b), A. Gavelis (8a),

T. Vaitkevičius (8b), M. Bindokas (8c),

J. Leonavičius (8d), T. Maluška (1ga),

K. Kumža (1gb), M. Deinis (1gc),

S. Žebrauskas (1gc), P. Misevičius (1gd), D. Misevičius (2ga).

Sveikiname!

Dėkojame už informaciją kūno kultūros mokytojams S. Margevičiui ir P. Visockui

6

Norite vaidinti? Ieškokite Urtės!

Tikriausiai mažai kas žino, kad mūsų gimnazijos mokinė Urtė PAKERS (3gc) Danijos laikraščiuose lapkričio mėnesį puikavosi pirmuose puslapiuose. Ten ji visus sužavėjo savo filmuku, kurio tema buvo „Kitas aš“. Tai – vienas iš septynių svarbiausiųjų Europos kultūrų dialogo metų projektų.

Visai netikėtai dailės mokytoja S. Kaziūnaitė baigiantis praėjusiems mokslo metams pasiūlė dalyvauti tarptautiniame projekte „Alter ego“ (išvertus iš lotynų kalbos, „Kitas aš“). Bendraklasiai nesusigundė, juk prieš akis atostogos, bet Urtė iš karto sutiko – juk tokios progos nuvažiuoti į Daniją nebuvo galima praleisti. Ji pasakojo, kad Danija paliko didžiulį įspūdį: labai tvarkinga šalis, nerasi menkiausios šiukšlelės. Sakė, kad bendrabučiai prilygsta Lietuvos trijų žvaigždučių viešbučiams. Urtė pasirodė nuostabiai, laimėjo pirmąją vietą ir publikos simpatijų prizą – muzikinį mobilųjį telefoną. Iš viso norą dalyvauti pareiškė 99 jaunuoliai, o darbų buvo sulaukta net 119, todėl Urtei užimti pirmąją vietą buvo tikrai nelengva. Bet komisija teigė, kad nugalėję kūriniai – brandūs ir stiprūs. Apdovanojimus laureatams įteikė prodiuseris ir režisierius A. Matelis.

Urtė su muzikos dirbtuvių dalyviais ir mokytojais

Paklausus, kaip ji reagavo, kai sužinojo, kad buvo taip puikiai įvertinta, atsakė, kad buvo „jėga“. Nesitikėjo laimėti kažko panašaus, bet pati pripažino, kad jos darbas tikrai buvo geras. Kūrė jį apie penkias dienas, taip pat prisidėjo bendraklasė Viktorija Gaidytė, bet į kūrybines dirbtuves Danijoje, kurias rengė garsiausi Europos menininkai, galėjo važiuoti vienas žmogus, todėl Urtė ir buvo už viską atsakinga. Danijoje ji viešėjo penkias dienas, sakė, kad matėsi, kurie darbai buvo tikrai geri, o kurie šiaip sau. Įsiminė portugalo darbą. Jai tai buvo tarsi uždavinys pasirodyti kitur, nes, kaip ji sakė, mokykloje to neįvertina.

Kas susidomėjo šiais darbeliais, žinokite: sausio mėnesį per visą Europą veš šių darbų parodą, taip pat jie bus įdėti į internetą.

Sveikiname Urtę! P.S. Urtė greitai kurs filmą ir visi norintys vaidinti laukiami .

Rūta Šlapikaitė, 1gc STAMPMEDIA nuotraukos

Sveikiname!

Biologijos olimpiados I turo, vykusio sausio 9 d., nugalėtojais tapo:

Lina Dapkutė (1gc), Justė Kuklerytė (2gc),

Kristina Margevičiūtė ( 3gc), Simona Banaitytė ( 4ga).

Sausio 17 d. mūsų gimnazijoje įvyko Kauno raj. jaunųjų biologų olimpiados II turas. Dalyvavo 47 (9–12 kl.) geriausi rajono biologai. Džiaugiamės geru visų mūsiškių pasirodymu, o ypač Justės Kuklerytės laimėta I vieta dešimtų klasių tarpe. Justė pretenduoja vykti į respublikinę biologų olimpiadą.

Irenos Gronskienės nuotraukoje – 2gc

klasės moksleivė Justė Kuklerytė

Kol mokiniai atliko užduotis, vyko rajono biologijos mokytojų seminaras „Susipažink – biologijos vadovėliai“, kurio metu mokytojai aptarinėjo naujus biologijos vadovėlius ir jų pritaikymą darbui pamokoje.

Fizikos olimpiados I turo, vykusio sausio 8 d., nugalėtojai:

Rokas Raudonius (1gd), Justas Raudonius (2gb),

Skirmantas Stanaitis (3ga), Tomas Dromantas (4gc).

Įvyko ir II fizikos olimpiados turas. Jame mūsų gimnazistai, nors ir pasirodė neblogai, prizinių vietų nelaimėjo. Tik nenusiminkite, gal kitąmet seksis geriau .

7

Praėjusiame numeryje džiaugėmės mūsų pradinukais – 3b klasės mokiniais, su savo mokytoja Rasa Kazakevičiene sukūrusiais knygelę, kuri buvo pripažinta geriausia rajone. Tad šįkart pakvietėme trečiokus į mūsų kūrybos puslapį.

Jų knygelė – tai daugybė istorijų apie du linksmuolius draugus – Dryžių ir Mimi. Šiems mieliems neišskiriamiems draugams nutinka įvairiausių netikėčiausių nuotykių. Draugai savo pasakiškame miške randa daug naujų draugų, kurie, kaip ir Dryžius su Mimi, yra patys keisčiausi ir nuostabiausi.

Pagalba ligoniui

Vieną dieną, kaip ir visuomet, Dryžius su Mimi išsiruošė į Šimtamylę girią. Ten kvepėjo didžiulės gėlės, o medžių aplink kokių tik nori – ir mažų, ir nykštukų. Susitiko draugai voveraitę ir klausia:

–Kur keliauji? –Skubu pas Geniuką daktariuką – reikia vieną

medelį gelbėti. Mimi su Dryžium pasisiūlo voveraitę palydėti. Visi

kartu patraukė pas Genį. –Sveikas, Geny!– šaukia atskubėję draugai. –Padėk išgydyti vieną medį,– prašo voveraitė. Geniukas daktariukas pasiėmė savo instrumentus ir

nuskubėjo pas ligonį. –Ką gi tau skauda? –Pilvuką,– atsako medelis. Geniukas daktariukas iškalė skylę ir ištraukė ilgą

ilgą kirminą. Medelis ir visi draugai padėkojo gerajam daktarui. Visi laimingi parkeliavo namo.

Aušra Bačytė

Namų vaiduoklis

Šimtamylėje girioje Dryžius ir Mimi gyveno name, kur buvo kimšte prikimšta vaiduoklių. Vieną naktį Mimi atsikėlė, nes susapnavo, kad turi mėlynas ausis. Jis ėmė ieškoti atostogų albumo, nes kai jis

išsigąsta ko nors, jį gali nuraminti tik albumas. Bet

prisiminė, kad albumas palėpėje! Mimi murmėjo sau: –Brrr, nenoriu ten eiti, bet teks. Kaip tarė, taip padarė – nuėjo į palėpę. O ten –

vaiduoklis! Mimi, siaubo pagautas, apsisuko ir puolė bėgti. Vaiduoklis jam riktelėjo:

–Nebijok manęs, aš geras vaiduoklis, pažaiskime! Jei nori atgauti albumą, turėsi mane pagauti!

Mimi gaudė, gaudė, bet nesugavo. Tada nustriksėjo į Dryžiaus kambarį ir žadina:

–Kelkis, Dryžiau! –Kas? Kur? Kada?– akis trina draugas. –Einam, kai ką tau parodysiu! Mimi parodė vaiduoklį, kurį abu draugai tuoj

pagavo.

Domantas Juodikis

Mimi ir Dryžius

Gražią rudens dieną Mimi ir Dryžius išsiruošė į iškylą. Jie nutarė prisirinkti miške rudens gėrybių žiemai.

Keliaudami miško takeliu jie pamatė keistai vingiuotą kelią, panašų į labirintą. Mimi sako:

–Gal einame šiuo takeliu? –Einam!– linksmai šūktelėjo Dryžius. Ir draugai patraukė nežinomu miško takeliu.

Vaikštinėdami rinko uogas, grybus, klausėsi gražių miško garsų. Staiga kažkas suriaumojo. Draugai ne juokais išsigando, sukluso. Drebėdami iš baimės žengė vis gilyn ir gilyn į miško tankumyną. Net nepastebėjo, kaip pasiklydo. O griausmas ir riaumojimas vis garsėjo...

Priėję seną ąžuolą bičiuliai pamatė nulūžusią didelę ąžuolo šaką, o po ja gulintį liūtą. Heraklis riaumojo iš skausmo. Jis niekaip negalėjo išlįsti, jo letena buvo stipriai prispausta.

Nieko nelaukdami Mimi su Dryžiumi suskubo į pagalbą savo draugui liūtukui. Meškutis pakėlė ąžuolo šaką, o Mimi padėjo išlįsti Herakliui. Liūtas džiaugsmingai dėkojo savo draugams.

Ir tik dabar Mimi su Dryžiumi pastebėjo, kad jie pasiklydo. Ne juokais išsigando draugužiai. Bet Heraklis išdidžiai pakėlė sužeistą leteną ir tarė:

–Nenusiminkite, mielieji mano gelbėtojai. Aš parvesiu jus namo, kelią žinau labai gerai.

Liūtas žengė pirmas, o paskui jį ėjo Mimi su Dryžiumi. Visi trys linksmai šnekučiavosi ir džiaugėsi, kad vieni kitiems galėjo pagelbėti. Ir iki šiol jie yra labai geri draugai.

Gustas Činčiukas Rasos Kazakevičienės nuotraukos

P.S. Daugiau smagių istorijų – kitame numeryje.

8

Laikraštį leidžia Jaunųjų žurnalistų būrelis

Naujas numeris – naujas kryžiažodis!

Belieka tik džiaugtis, kad vos išleidus naują laikraščio numerį gausybė jūsų atskuba su teisingais kryžiažodžio atsakymais. Tad ir vėl sveikiname burtų keliu paaiškėjusius laimėtojus, kuriems atitenka mūsų prizai:

Smiltę Udrėnaitę (5b), Aureliją Musteikaitę (5d),

Gintarę Tumaitę (6b), Dianą Butkutę (6b),

Pauliną Dambrauskaitę (6c).

Nenusiminkite, jei likote be prizų. Jums – naujas kryžiažodis. Teisingus atsakymus neškite į 405 kab.

1. Augalų, žmogaus ir gyvūnų pažinimo pamoka. 2. Popierėlis laiškui įdėti. 3. Mėnuo medžio pavadinimu. 4. Vieta, kur laikomi ką tik sumalti grūdai. 5. Ilgiausia Lietuvos upė. 6. Laikraštis „Kauno .....“. 7. Populiariausias styginis instrumentas. 8. Skaudžiai geliantis ir kraują siurbiantis vabzdys.

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7.

8. __________________________

Ar žinojai, kad ..? *Kiaulei pasižiūrėti į dangų nėra jokių fizinių galimybių. *Leonardo da Vinči galėjo viena ranka rašyti, o kita tuo pačiu metu

tapyti. *Fiziškai yra neįmanoma nusičiaudėti atsimerkus. *Liežuviu negalite paliesti savo alkūnės. *Kosmose astronautai negali verkti, nes nėra gravitacijos. Taigi

ašaros negali bėgti. *Jūs sudeginate daugiau kalorijų miegodami, negu žiūrėdami

televizorių. *Iki 1800 m. nebuvo batų kairiajai ir dešiniajai kojai. *Dauguma dramblių sveria mažiau negu mėlynojo banginio liežuvis. *13 proc. amerikiečių iš tiesų tiki, kad dalis mėnulio yra iš sūrio.

–Kas važiuos kasti bulvių, du žingsnius į priekį.

Išeina du kareiviai. –Likusieji eis pėsčiomis.

Vakar vakare atsiguliau į lovą ir žiūrėjau į gražias žvaigždes, mėnulį...

Tada aš pagalvojau: „Kur, po velnių, yra mano stogas?”

Kabo du šikšnosparniai, kaip visuomet, žemyn galva. Vienas klausia:

–Kokia buvo tavo juodžiausia diena gyvenime?

Antrasis atsako: –Tai ta diena, kai buvo paleidę

vidurius.

Sėdi asmuo apsirūkęs namuose. Kažkas skambina į duris. Asmuo:

–Kas ten? Balsas anapus durų: –Aš! Asmuo pasipiktinęs: –Kaip tai aš? Nesąmonė

kažkokia...

Ant baikerio striukės: „Jeigu skaitai šį užrašą,

vadinasi, mergina jau nukrito.”

Ateina studentas pas daktarą: –Daktare, man prieš 5 metus

ausyje 10 centų užstrigo. –O kodėl tik dabar atėjot? –Iki šiol neprireikė.

Vaikystėje aš labai džiaugdavausi, kai per gimimo dieną kas nors padovanodavo būgną. Neseniai man sukako 70, ir aš sau galvoju: „O kam man tiek būgnų?“

Puslapį parengė Gailė Juknytė, 1gc