PATVIRTINTA Klaipėdos „Saulėtekio“ pagrindinės mokyklos

direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V1-44

KLAIPĖDOS „SAULĖTEKIO“ PAGRINDINĖS MOKYKLOS 2016–2017 MOKSLO METŲ PRADINIO IR PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMŲ UGDYMO PLANAS

I SKYRIUSBENDROSIOS NUOSTATOS

1. Klaipėdos „Saulėtekio“ pagrindinės mokyklos (toliau – mokyklos) 2016–2017 mokslo metų pradinio ir pagrindinio ugdymo programų ugdymo planas (toliau – ugdymo planas) parengtas vadovaujantis 2015–2016 ir 2016–2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais (toliau – Bendrieji ugdymo planai), patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-457 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. birželio 16 d. įsakymas Nr. V-614, 2016 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr.V-716), 2015–2016 ir 2016–2017 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendruoju ugdymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-459 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. birželio 17 d. įsakymas Nr. V-634), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, 1 priedo „Pradinio ugdymo bendroji programa“ (toliau – Bendroji programa) nuostatomis dėl ugdymo turinio kūrimo ir mokymosi pasiekimų, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. V-766 redakcija) „Dėl nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprašo patvirtinimo“, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro bei Lietuvos respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V-1090/A1-314 „Dėl profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir kitais su švietimu susijusiais norminiais teisės aktais.

2. Mokyklos ugdymo planą rengia direktoriaus įsakymu sudaryta mokyklos bendruomenės narių grupėms atstovaujanti darbo grupė, kurios darbui vadovauja mokyklos vadovas.

3. Mokytojų tarybos posėdžio protokoliniu nutarimu (2016-06-03 protokolo Nr. V5-4) mokykloje rengiamas bendras pradinio ir pagrindinio ugdymo programų (toliau – ugdymo programų) ugdymo planas vieneriems mokslo metams ir reglamentuoja bendrojo ugdymo mokyklos pradinio ir pagrindinio ugdymo programų, pritaikytų programų mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ir su šiomis programomis susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą.

4. Sudarydama ir įgyvendindama ugdymo planą mokykla vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas, bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, Nacionalinės vertinimo agentūros mokyklos išorinio vertinimo ataskaita (2013-01-02 Nr. 1s-07), mokyklos 2016–2018 metų strateginiu planu, patvirtintu Klaipėdos

2

„Saulėtekio“ pagrindinės mokyklos direktoriaus 2015 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V1-77, nacionalinių ir tarptautinių pasiekimų tyrimų, švietimo stebėsenos, standartizuotų testų, mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rezultatų analize.

5. Ugdymo plane vartojamos sąvokos:Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis.Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinių žinias, gebėjimus,

įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.

Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti.

Mokyklos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.

Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems

specialiųjų ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus.6. Mokyklos ugdymo plano prioritetas – sveikas ir aktyvus vaikas saugioje aplinkoje.7. Ugdymo plano tikslai:7.1. apibrėžti ugdymo programų vykdymo bendruosius reikalavimus;7.2. gerinti pagalbos teikimą, siekiant individualios mokinio pažangos.8. Mokyklos ugdymo plano uždaviniai:8.1. nustatyti dalykų pamokų skaičių, skirtą pradinio ir pagrindinio ugdymo programoms

įgyvendinti;8.2. sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui ugdytis pagal savo gebėjimus ir poreikius. 9. Pradinio ir pagrindinio ugdymo programų ugdymo plano įgyvendinimo įsivertinimas.Sėkmingai įgyvendintas 2015–2016 mokslo metų pradinio ir pagrindinio ugdymo programų

ugdymo planas. Atsižvelgus į pageidavimus, 1–4 klasėse mokslo metai buvo skirstomi pusmečiais, 5–10 klasėse – trimestrais. Taip sudarytos sąlygos silpnai besimokantiems, spragų turintiems ugdytiniams III trimestre pagerinti mokymosi rezultatus, objektyviau nustatomas mokinių žinių lygis. 5 klasės mokiniai ir jų tėveliai teigiamai vertino sutrumpintą adaptacinį laikotarpį pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą. I trimestre mokinių pažanga ir pasiekimai 5 klasėje pažymiais buvo nevertinami vieną mėnesį. Dauguma penktokų sėkmingai adaptavosi.

Daug dėmesio skirta ugdymo diferencijavimui ir individualizavimui. Pasiteisino mokinių ugdymo poreikiams tenkinti skirtos pamokos. 7 ir 8 klasėse integruotos informacinės technologijos ir dalykų pamokos padėjo ugdyti mokinių bendrąsias kompetencijas, efektyvinti mokymo procesą. Atsižvelgus į mokinių pageidavimus, 5, 6 klasėse buvo skirtos valandos laikinosioms grupėms, jose lietuvių kalbos mokymas siejamas su mokinių individualiu darbu, suteikta pagalba grįžusiam iš užsienio mokinio mokymui. 4, 7 ir 8 klasių mokiniai lankė matematikos laikinąsias grupes, 10 klasių mokiniai – matematikos modulį. Turintiems mokymosi sunkumų mokiniams buvo sudarytos sąlygos pasiekimų skirtumams mažinti - jiems skirtos trumpalaikės konsultacinės valandos. Gabieji mokiniai aktyviai dalyvavo miesto olimpiadose ir konkursuose, 5a klasės mokiniai užėmė 1-ąją ir 2-ąją vietą dorinio ugdymo olimpiadoje. Respublikiniame mokinių rašinių konkurse „Vaikai irgi gali keisti pasaulį“ 6a klasės mokinys užėmė 2-ąją vietą.

Geri standartizuotų testų rezultatai 4, 6 ir 8 klasėse. Nebuvo mokinių, kurie nepasiektų rašymo, skaitymo, gamtos ir socialinių mokslų patenkinamo lygio. Rašymo 8 klasėje pagrindinį lygį pasiekė 66,7% mokinių (2015 m. buvo 72%). Lyginant su praėjusių metų standartizuotų testų rodikliais, 8a klasėje pagerėjo skaitymo suvokimo rezultatai: pagrindinį lygį pasiekė 65,4% (2015 m. buvo 53,8%), 19,2 % – aukštesnįjį lygį (2015 m. buvo 6 %). 4 klasėje aukštesnįjį skaitymo lygį pasiekė 32% (2015 m. buvo 20%), rašymo – 32% (2015 m. buvo 25%), pasaulio pažinimo – 62,5%

3

(2015 m. buvo 63,2%). Lyginant tų pačių mokinių 6 klasės (2016 m.) ir 4 klasės (2014 m.) rezultatus, pastebima individuali mokinių pažanga. Rašymo rezultatai pagerėjo 11 mokinių, skaitymo - 12 mokinių, matematikos - 3 mokiniams. Visų tirtų pasiekimų lygis mokykloje yra aukštesnis už bendrą šalies mokinių bei didmiesčių mokyklų, gimnazijų, progimnazijų lygį.

Mokiniai teigiamai vertino integruotas su informacinėmis technologijomis matematikos, fizikos, geografijos, lietuvių kalbos, užsienio kalbų pamokas. Aktyviai dalyvauta užsienio kalbų, biologijos, istorijos, lietuvių kalbos konkursuose „Olympis 2015“ (2 mokiniai apdovanoti I laipsnio diplomais, 4 mokiniai - II laipsnio diplomais, 7 mokiniai – III laipsnio diplomais). Mokiniai aktyviai dalyvavo virtualios erdvės konkurse „Švari kalba – švari galva“. Integruotas informacinių technologijų ir dalykų mokymas bus tęsiamas ir kitais mokslo metais. Ypatingas dėmesys bus skiriamas dalykų integracijai 7, 8 klasėse.

Mokykloje sudarytos geros sąlygos užsienio kalbų mokymui. Daugumos antroji užsienio kalba – rusų kalba, tik 6 klasėje 1 grupė mokėsi prancūzų kalbos. 10 klasėje 2 mokiniai mokėsi vokiečių kalbos, 1 mokinė – prancūzų kalbos. Mokymuisi buvo skirtos konsultacinės valandos.

Atsižvelgus į mokinių pageidavimus ir poreikius, technologijų mokymui sudarytos mišrios grupės.

Sėkmingai ugdyti mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių. Jiems sudarytos sąlygos integruotis į ugdymo procesą, teikta kompetentinga specialistų pagalba.

2015–2016 m. m. ypatingas dėmesys buvo skirtas mokinių pažangos ir pasiekimų pokyčių fiksavimui. Buvo tęsiamas papildomas mokinių gebėjimų +, – vertinimas, kuris skatino mokinių mokymosi motyvaciją. Mokiniai aktyviau dalyvavo pamokose, atsakingiau atliko namų darbus, sumažėjo ugdytinių, neatliekančių namų darbų, skaičius. Siekiant padėti mokiniui, kuris patiria mokymosi sunkumų, ugdymas individualizuojamas sudarant mokinio individualų ugdymo planą.

Į ugdymo turinį buvo integruotos prevencinė, socializacijos, pilietiškumo ugdymo, etnokultūros, antikorupcinė, sveikos gyvensenos, lytiškumo ir rengimo šeimai programos. Tai padėjo efektyviau dirbti su rizikos grupės vaikais, organizuoti prevencinę veiklą. Mokiniai aktyviai dalyvavo įvairiose akcijose. Daugiau dėmesio skirta mokinių raštingumo gerinimui, kalbinės atsakomybės ugdymui, integruotam laisvės kovų istorijos mokymui, pilietiškumo ugdymui. Pamokos vyko netradicinėse aplinkose, mokiniai dalyvavo įvairiose projektinėse veiklose. Numatyta 2016–2017 m. m. integruojamų programų mokinių pažangos pasiekimus vertinti ideografiniu vertinimu.

Ugdytiniams teikiama įvairiapusė pagalba sprendžiant ugdymo karjerai klausimus, jie konsultuojami dėl tolimesnio mokymosi baigus pagrindinę mokyklą. Į veiklą buvo įtraukti įvairių dalykų mokytojai, socialinis pedagogas, psichologas, klasių vadovai.

Turiningai organizuotas mokinių neformalusis švietimas. Jis tenkino daugumos mokinių saviugdos ir saviraiškos poreikius. Į neformalųjį švietimą įtraukiami ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai. Neformalusis švietimas sėkmingai integruojamas į mokyklos renginius. Mokiniai aktyviai dalyvavo konkursuose, koncertuose, varžybose, projektinėje veikloje. Sporto varžybose Mero taurei laimėti pagrindinių mokyklų grupėje iškovotas prizas už masiškiausią dalyvavimą įvairiose varžybose. Atsižvelgus į mokyklos pasirinktą ugdymo kryptį, pirmenybė teikiama sveikatinimo, sporto ir meno būreliams.

Įgyvendinta bendrąsias pradinio ir pagrindinio ugdymo programas papildanti neformaliojo švietimo programa „Auk sveikas ir stiprus“. Programoje dalyvavo 79 proc. mokinių. Mokiniai aktyviai lankė sporto būrelius (krepšinio, rankinio, estafečių, judriųjų žaidimų), mokėsi sveikai gyventi ir maitintis. Organizuotos sporto ir sveikatinimo dienos.

4

PIRMASIS SKIRSNISUGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ

10. Ugdymo proceso organizavimas:10.1. 2016–2017 mokslo metais:

Klasės 1 2 3 4 5 6 7 8Ugdymo proceso pradžia

2016-09-01

Trimestrų trukmė5–8 kl.

1-asis 2016-09-01–2016-11-302-asis 2016-12-01–2017-02-283-iasis 2017-03-01–2017-06-02 (6–8 klasėms) ir 2017-05-30 (5 klasei)

Pusmečių trukmė1–4 kl.

1-asis 2016-09-01–2017-01-162-asis 2017-01-17–2017-05–30

Rudens atostogos

2016-10-31 – 2016-11-04

Žiemos (Kalėdų) atostogos

2016-12-27 – 2017-01-06

Žiemos atostogos

2017-02-17

Pavasario (Velykų) atostogos

2017-04-10 – 2017-04-14

Ugdymo proceso pabaiga

2017-05-30 2017-06-02

Ugdymo proceso trukmė savaitėmis

32 34

Vasaros atostogos

2017-05-31 – 2017-08-31 2017-06-05 – 2017-08-31

10.2. Mokyklos tarybos posėdžio protokoliniu nutarimu (2016-06-09 protokolo Nr.V4-5) ir mokytojų tarybos posėdžio protokoliniu nutarimu (2016-06-03 protokolo Nr.V5-4) neatnaujinami ir lieka galioti dėl ugdymo organizavimo priimti susitarimai ir sprendimai (ugdymo plano 15.5, 49.1, 57, 62.3, 74, 104 punktai);

10.3. ugdymo procesas įgyvendinant pagrindinio ugdymo pirmosios dalies programą skirstomas trimestrais, įgyvendinant pradinio ugdymo programą – pusmečiais;

10.4. 1–5 klasių mokiniams per mokslo metus Mokyklos tarybos posėdžio protokoliniu nutarimu (2016-06-09 protokolo Nr.V4-5) skiriamos papildomos 10 mokymosi dienų atostogos organizuojamos:

Klasės Atostogos prasideda ir baigiasi1–5 2016-10-24 – 2016-10-281-5 2016-12-23 – 2016-12-231-5 2017-02-13 – 2017-02-17

5

11. Dirbama penkias dienas per savaitę.12. Kai oro temperatūra yra 20o šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali neiti 1–5 klasių mokiniai,

esant 25o šalčio ar žemesnei temperatūrai – 6–8 klasių mokiniai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

13. Mokyklos vadovas priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo iškilus situacijai, keliančiai pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus ekstremalią situaciją. Jei pamokos nevyko dėl šalčio, karantino ar stichinių nelaimių, dienyne žymimos datos ir rašoma „Pamokos nevyko dėl...“ Tuo atveju koreguojami dalykų trumpalaikiai arba ilgalaikiai ugdymo planai. Mokyklos vadovas apie priimtus sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo informuoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento Švietimo skyrių.

14. Pamokų trukmė 1 klasėms – 35 min., 2–8 klasėms – 45 min.1 pamoka 8.00–8.452 pamoka 8.55–9.403 pamoka 9.50–10.354 pamoka 10.55–11.405 pamoka 12.00–12.456 pamoka 12.55–13.407 pamoka 13.50–14.35Pietų pertrauka I–IV klasėms po 3 pamokų – 20 min., V–VIII klasėms po 4 pamokų – 20 min.

ANTRASIS SKIRSNISMOKYKLOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS.

MOKYKLOS UGDYMO PLANAS

15. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas ir įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašu (toliau – Ugdymo programų aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr.V-1309 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr. 325, (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. V-610), Pradinio ir Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis (toliau – Bendrosios programos), patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ĮSAK-2433). Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 ir mokykloje priimtais susitarimais, sprendimais dėl bendrųjų kompetencijų, gyvenimo įgūdžių ugdymo, prevencinių ir kitų švietimo ir mokslo ministro patvirtintų ar mokykloje parengtų programų integravimo į mokyklos ugdymo turinį:

15.1. mokyklos 1–8 klasių ugdymo turinį reglamentuoja Bendrųjų programų ir Išsilavinimo standartų pagrindu parengti ilgalaikiai planai, pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių, neformaliojo švietimo programos bei mokyklos tarybos suderintas bei direktoriaus patvirtintas mokyklos ugdymo planas;

15.2. mokytojai ugdymo turinį planuoja orientuodamiesi į Bendrosiose programose numatytus mokinių pasiekimus, mokyklos ugdymo plano 10.1. punkte nurodytą ugdymo trukmę ir vadovaudamiesi ugdymo plano lentelėse (86, 98 punktuose) nurodytų dalyko programai skirtų valandų (pamokų) skaičiumi;

15.3. 1–8 klasių pasirenkamųjų dalykų, modulių, laikinųjų grupių, neformaliojo švietimo, klasių auklėtojų veiklos programų, dalykų ilgalaikiai planai rengiami mokslo metams. Mokytojų tarybos posėdžio nutarimu (2016-06-03 protokolo Nr.V5-4) ugdymo programas, ilgalaikius planus apsvarsto dalykų metodinės grupės iki 2016 m. rugpjūčio 30 d. Ilgalaikiai planai, klasių auklėtojų

6

veiklos programos suderinamos su direktoriaus pavaduotojais ugdymui. Pasirenkamųjų dalykų, laikinųjų grupių, neformaliojo švietimo programas įsakymu tvirtina mokyklos direktorius;

15.4. mokytojų tarybos protokoliniu nutarimu (2016-06-03 protokolo Nr.V5-4) 5–8 klasėse dirbantys mokytojai gali rengti pačių pasirinkta forma ir trumpalaikius planus, jauni specialistai arba naujai atvykę mokytojai privalo rengti trumpalaikius dalyko planus (1–2 etapams į priekį);

15.5. mokyklos tarybos 2014-06-10 spendimu (protokolo Nr.V6-5), atsižvelgus į mokinių ir jų tėvų pageidavimus, 2 ir 5 klasėms po vieną pamoką skiriama šokiui

16. Mokyklos ugdymo plane dalyko turinys pateikiamas vieneriems mokslo metams ir pamokų skaičius ugdymo plane taip pat nurodomas vieneriems mokslo metams.

17. Mokyklos formuojamo ugdymo turinio dalį sudaro mokykloje vykdoma kultūrinė, meninė, pažintinė, kūrybinė, sportinė, praktinė, socialinė, prevencinė ir kitos veiklos, siejamos su mokyklos ugdymo tikslais, mokinių mokymosi poreikiais ir organizuojama mokykloje ir už jos ribų. Mokytojų tarybos posėdžio protokoliniu nutarimu (2016-06-03 protokolo Nr.V5-4) šioms veikloms numatyta veikla ir laikas:Eil. Nr.

Renginys Data Dalyviai Atsakingas

1. Mokslo ir žinių diena 2016-09-01 1–8 klasės Pradinių klasių mokytojai, klasių auklėtojai

2. Vasaros įspūdžių aptariamas. Projektas „Baltijos jūros diena“

2016-09-02 1–8 klasės Pradinių klasių mokytojai, klasių auklėtojai

3. Turizmo diena 2016-09-30 1–8 klasės V. Liačienė, pradinių klasių mokytojai, klasių auklėtojai

4. Projektas „Adventui atėjus“ 2016-12-02 1–8 klasės Pradinių klasių mokytojai, klasių auklėtojai

5. Šventė „Kalėdų pasaka“ 2016-12-22 1– 4 klasės Pradinių klasių mokytojai

6. Šventė „Žiemos pasaka“ 2016-12-23 5–8 klasės Mokinių taryba, klasių auklėtojai

7. Edukacinė veikla „Mokomės kitaip“

2017-03-01 1–8 klasės Dalykų, pradinių klasių mokytojai

8. Akcija „Švarinkime aplinką“ 2017-04 5–8 klasės A. Ruginienė, klasių auklėtojai

9. Bendruomenės sporto šventė 2017-05 1–8 klasės Klasių auklėtojai

10. Pažintinių ekskursijų diena 2017-05 1–5 klasės Pradinių klasių mokytojai, 5 klasės auklėtojas

11. Pažintinių ekskursijų diena 2017-06 6–8 klasės Klasių auklėtojai

12. Visuotinė atvirų durų diena tėvų darbovietėse

2017-06-02 6–8 klasės Klasių auklėtojai

Pastaba: *mokykla pasilieka teisę koreguoti veiklas ir datą.

7

TREČIASIS SKIRSNISMOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

18. Siekiant padėti mokiniui sėkmingai mokytis, ugdymas individualizuojamas sudarant mokinio individualų ugdymo planą, kuriuo siekiama padėti mokiniui planuoti, kaip pagal savo išgales pasiekti kuo aukštesnių ugdymo(si) pasiekimų, ugdyti asmeninę atsakomybę dėl sąmoningo mokymosi, gebėjimo įgyvendinti išsikeltus tikslus.

19. Individualus ugdymo planas sudaromas mokiniui, besimokančiam pavienio mokymosi forma ar mokomam namie.

20. Mokytojų tarybos nutarimu (2016-06-03 protokolo Nr.V5-4) mokiniui, kuris patiria mokymosi sunkumų, siekia pagerinti vieno ar kelių dalykų pasiekimus, sudaromas individualus ugdymo planas. Individualus ugdymo planas gali būti sudaromas ir mokiniams, kurie itin sėkmingai mokosi ir pageidauja pagerinti dalykų pasiekimus:

20.1. mokinio individualiame ugdymo plane nurodoma sritis, dalykas, dėl kurio kyla mokymosi sunkumų, jų priežastis, numatomi uždaviniai, kaip bus šalinami iškilę mokymosi sunkumai. Apibrėžiamas sėkmės kriterijus ir numatoma pagalba, mokinio prisiimti įsipareigojimai, kurie orientuoti į mokymosi pasiekimų gerinimą;

20.2. individualus ugdymo planas sudaromas rašytine forma, trukmė nuo 1 iki 3 mėnesių;20.3. individualius planus peržiūri, esant reikalui juos koreguoja, dalykų mokytojai kartu su

mokiniais. 21. Mokinio individualus ugdymo planas sudaromas ir įgyvendinamas bendradarbiaujant

mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) ir mokyklos vadovams, švietimo pagalbos specialistams.

22. Mokytojas apie mokinio individualaus ugdymo plano įgyvendinimą informuoja direktoriaus pavaduotoją ugdymui, pagal kuruojamą sritį.

KETVIRTASIS SKIRSNISSVEIKATA IR GEROVĖ MOKYKLOJE

23. Mokykla, įgyvendindama ugdymo planą, sudaro sąlygas mokiniui: 23.1. mokytis pagarba vienas kitam tarp mokinių, mokinių ir mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir saugioje aplinkoje, laiku pastebi ir nedelsdama sustabdo patyčių ir smurto apraiškas, užtikrina higienos reikalavimų neviršijantį mokymosi krūvį;

23.2. ugdytis bendrąsias kompetencijas, aktyviai veikti, tyrinėti, bendrauti ir bendradarbiauti įvairiose veiklose ir fizinėse bei virtualiose aplinkose, dalį formaliojo ir neformaliojo švietimo veiklų organizuodama už mokyklos ribų: muziejuose, parkuose, parodų rūmuose ir kt., koreguodama ugdymo procesą, pamokų tvarkaraštį.

24. Sveikatos ugdymo bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 „Dėl Sveikatos ugdymo bendrosios programos patvirtinimo“, Mokytojų tarybos nutarimu (2016-06-03 protokolo Nr. V5-4) integruojama į 4, 5–8 klasių mokomųjų dalykų turinį, įgyvendinama per neformaliojo švietimo veiklas, 1–3 klasėse skiriama po 0,25 valandos per savaitę iš mokinių ugdymo(si) poreikiams skirtų valandų.

25. Mokykla ugdymo(si) aplinką kuria, vadovaudamasi Higienos norma, Ugdymo programų aprašu:

25.1. mokiniui sudarytos sąlygos kasdien turėti fiziškai aktyvią 20 minučių pertrauką tarp pamokų, Mokytojų tarybos nutarimu (2016-06-03 protokolo Nr. V5-4) kartą per mėnesį organizuojamos ne trumpesnės kaip 25 minučių judriųjų žaidimų pertraukos;

8

25.2. sudarytos sąlygos mokiniams pailsėti koridoriuose įrengtose poilsio zonose;25.3. įrengta mokinių, pasiekusių aukštų rezultatų moksle ir sporte, foto galerija, veikia

nuolatinė iškovotų prizų, taurių, padėkos raštų ekspozicija;25.4. planuojami ir organizuojami kryptingi sveikos gyvensenos, sveikatos saugojimo ir stiprinimo

renginiai: turizmo dienos, bendruomenės sporto šventės, išvykos, konferencijos ir kt.

PENKTASIS SKIRSNISUGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

26. Diferencijavimas taikomas:26.1. mokiniui individualiai;26.2. mokinių grupei:26.2.1. mokyklos tarybos 2016-06-09 spendimu (protokolo Nr.V4-5) pasirenkamiesiems

dalykams, dalykų moduliams bei laikinosioms grupėms mokinio ugdymo poreikiams tenkinti valandos skiriamos:

26.2.2. tam tikriems tikslams pasiekti (pasiekimų skirtumams mažinti ir gabumams plėtoti skirtos valandos lietuvių kalbos (5 klasei – 2 val., 6 klasei – 1 val.,), matematikos (4, 8 klasėms po 1 val.) laikinosioms grupėms;

26.2.3. 1 konsultacinė valanda per savaitę skiriama 8 klasėje lietuvių kalbos mokymui; 26.2.4. po 0,5 val. 2 ir 4 klasėse skiriama mokinių, baigusių užsienio valstybės tarptautinės

pradinio ugdymo programos dalį, lietuvių kalbos gebėjimams tobulinti.26.2.5. tam tikroms veikloms atlikti (projektiniai, tiriamieji mokinių darbai, darbo grupės).

Grupės sudaromos iš mišrių arba panašių polinkių, interesų mokinių.26.3. laikinoji grupė sudaroma iš ne mažiau kaip 10 mokinių;26.4. mokinių perskirstymas ar priskyrimas grupei, nepažeidžiantis jų priklausymo

nuolatinės klasės bendruomenei, yra laikinas – tik tam tikro dalyko pamokoms arba tik tam tikroms užduotims atlikti. Jis neturi daryti žalos mokinio savivertei, tolesnio mokymosi galimybėms bei mokinių santykiams klasėje ir mokykloje.

26.5. laikinųjų grupių, skirtų turintiems mokymosi sunkumų bei itin gabiems mokiniams bei dalykų modulių veikla įrašoma į pamokų tvarkaraštį, apskaita tvarkoma e.dienyne;

26.6. mokyklos tarybos sprendimu (2016-06-09 protokolo Nr.V4-5) pasirinkto dalyko modulio per mokslo metus mokiniai negali keisti;

26.7. mokykla, atsižvelgdama į turimas lėšas, rekomendavus dalyko mokytojui, gali skirti mokinių grupei ar mokiniui laikiną konsultacinę valandą, kai jam nesiseka pasiekti bendrosiose programose numatytų konkretaus dalyko pasiekimų, po nepatenkinamo kontrolinio darbo įvertinimo, po ligos ir pan.;

26.8. mokykla ne mažiau kaip 3 kartus per metus analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų pasiekimų, ir priima sprendimus dėl tolesnio ugdymo diferencijavimo. Priimant sprendimus atsižvelgiama į mokinio mokymosi motyvaciją ir ugdymo turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus mokymosi tikslus.

ŠEŠTASIS SKIRSNISMOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS

27. Mokykla sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui mokytis pagal jo gebėjimus ir pasiekti kuo aukštesnius pasiekimus.

28. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui yra atsakingas už mokymosi pasiekimų gerinimą ir mokymosi pagalbos organizavimą.

9

29. Mokinių pasiekimus mokykloje nuolat stebi dalykų mokytojai, laiku identifikuoja kylančius mokymosi sunkumus ir suteikia mokymosi pagalbą, pritaikydami tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas ir kt. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuoja Vaiko gerovės komisiją, mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus) ir kartu tariamasi dėl mokymosi pagalbos suteikimo

30. Mokymosi pagalba mokiniui suteikiama, kai jo pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, ir mokinys nedaro pažangos; kai kontrolinis darbas įvertinamas nepatenkinamai; kai mokinys dėl ligos ar kitų priežasčių praleido dalį pamokų ir pan.

31. Atsižvelgus į mokinio poreikius, tėvų lūkesčius, mokykloje pasirenkamos veiksmingos priemonės ir teikiama pagalba:

31.1. individualiai, mokiniui skiriant trumpalaikes konsultacines valandas;31.2. sudarant laikinąsias grupes, skiriamas mokymosi pasiekimams gerinti (žr. V skyriaus

26.2.2 punktą);312.3. nukreipiant pas pagalbos vaikui specialistus;31.4 organizuojant pačių mokinių pagalbą kitiems mokiniams.32. Siekiant pagerinti mokinių pažangą ir pasiekimus: 32.1. suteikiama pagalba pirmiausia tiems mokiniams, kurių pasiekimai žemi arba

aukščiausi; 32.2. sudaromos sąlygos mokykloje atlikti namų darbų užduotis; 32.3. mokytojams teikiama:32.3.1. metodinė ir pedagoginė pagalba rengiant ilgalaikius, individualius planus,

neformaliojo švietimo programas, įgyvendinant mokyklos ugdymo planą bei mokinių ugdymo klausimais teikiama dalykų metodinių grupių, metodinės tarybos užsiėmimuose, konsultuojantis su direktoriaus pavaduotojais ugdymui, pagalbos vaikui specialistais, dalyvaujant seminaruose;

32.3.2. pedagoginė pagalba dirbant su mokiniais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių, teikiama Vaiko gerovės komisijoje.

32.4. į vaiko ugdymo procesą įtraukiami mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai), sprendžiant vaikų ugdymosi problemas, teikiant įvairią mokymosi pagalbą, supažindinant su darbo ir profesijų pasauliu, organizuojant mokyklos gyvenimą.

33. Mokyklos veiklos plane numatomos priemonės, skirtos mokinių pasiekimams gerinti, atsižvelgiant į esamus mokinių pasiekimus, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų duomenis.

SEPTINTASIS SKIRSNISMOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS

34. Mokykloje sudarytos galimybės mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) kartu su mokytojais ir mokiniais dalyvauti planuojant ir įgyvendinant ugdymo procesą ir priimant sprendimus:

34.1. klasių, tėvų tarybos susirinkimuose;34.2. dalyvaujant mokyklos apklausose;34.3. mokyklos ir mokinių tarybų posėdžiuose.35. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) nuolat informuojami apie mokykloje organizuojamą

ugdymo procesą, mokymosi pasiekimus bei mokymo(si) pagalbos teikimą:35.1. mokyklos ir klasių susirinkimuose;35.2. atvirų durų dienose;35.3. e dienyne;35.4. mokyklos internetinėje svetainėje.

10

36. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) individualių pokalbių metu (su mokytojais, klasių auklėtojais, švietimo pagalbos specialistais, administracija) konsultuojami ir skatinami:

36.1. sukurti mokiniams tinkamą edukacinę aplinką namuose; 36.2. savo pagrįstais lūkesčiais motyvuoti vaiką mokytis;

36.3. padėti vaikams mokytis namuose; 36.4. sudaryti galimybes vaikams dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose, išsakyti

mokyklos tobulinimo lūkesčius.

AŠTUNTASIS SKIRSNISDALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

37. Mokyklai dėl objektyvių priežasčių negalint sudaryti mokiniui, atvykusiam iš kitos mokyklos, galimybės tęsti jo pradėtos kalbos mokymosi, esant pageidavimui, antrosios užsienio kalbos mokymas gali būti intensyvinamas, jeigu neviršijamas maksimalus mokiniui privalomų pamokų skaičius per savaitę.

38. Sprendimus dėl dalykų intensyvinimo priima mokykla, derindama mokyklos ir mokinių mokymosi poreikius.

DEVINTASIS SKIRSNISUGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

39. Mokytojai savo nuožiūra integruoja atskirus mokomuosius dalykus, organizuoja integruoto darbo dieną, kelias dienas, savaitę. Integraciniai ryšiai atsispindi klasės elektroniniame dienyne ir metiniuose dalykų ilgalaikiuose planuose.

40. Mokykla integruoja informacinių technologijų ir dalykų mokymą. Po 0,5 pamokos skiriama integruotam informacinių technologijų ir dalyko mokymui 7 ir 8 klasėse. Integruotoje pamokoje siekiama dalykų bendrosiose programose numatytų rezultatų.

41. Mokykla 2 kartus per metus analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas ugdymo turinio integravimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų rezultatų, ir priima sprendimus dėl tolesnio turinio integravimo tikslingumo.

42. Integruotų pamokų apskaitai užtikrinti (jei pamokoje dirba du mokytojai) integruojamų dalykų pamokų turinį elektroniniame dienyne įrašo tų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose.

43. Mokytojų tarybos 2016-06-03 protokoliniu nutarimu (protokolo Nr.V5-4) prevencinės, socializacijos, pilietiškumo ir antikorupcinė, gyvenimo įgūdžių ugdymo, etninės kultūros, sveikatos ugdymo ir rengimo šeimai ir lytiškumo (5–8 klasėse) bendrosios ugdymo programos integruojamos į ugdymo turinį:

43.1. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494 „Dėl Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programos patvirtinimo“ įgyvendinamos pradinėse klasėse per pasaulio pažinimo, lietuvių kalbos pamokas, 5–8 klasėse per pilietiškumo pagrindų, dailės, gamtos ir žmogaus, chemijos, biologijos pamokas, per neformaliojo švietimo veiklas, klasės auklėtojo valandėles;

43.2. antikorupcinė programa įgyvendinama 1–4 klasėse per etikos, lietuvių kalbos, matematikos, pasaulio pažinimo pamokas, 5–8 klasėse per klasės auklėtojo valandėles, istorijos pamokas;

43.3. žmogaus saugos bendrosios ugdymo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159, įgyvendinimui mokytojų tarybos posėdžio protokoliniu nutarimu (2016-06-03 protokolo Nr.V5-4) skiriama po 0,25 val.per

11

savaitę 1–3 klasėse, 4 klasėje programa integruojama į ugdymo turinį ir prevencinę programą „Obuolio draugai“, kurios įgyvendinimui skiriama 0,5 val. per savaitę;

43.4. vaikų ir jaunimo socializacijos programa, Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“, integruojama į mokomuosius dalykus, neformalųjį švietimą ir klasės valandėles;

43.5. etninės kultūros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 „Dėl Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos ir vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos patvirtinimo“, įgyvendinamos per neformalųjį švietimą, dalykų pamokas ir klasės valandėles;

43.6. rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. ISAK-179 „Dėl Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos patvirtinimo“, įgyvendinama per dorinio ugdymo, technologijų, gamtos ir žmogaus, biologijos pamokas.

44. Dienyne integruojamųjų pamokų apskaitai užtikrinti nurodoma integruojama tema dalykui skirtame apskaitos puslapyje. Jei integruojamas kelių dalykų turinys ir pamokoje dirba keli mokytojai, integruojamų dalykų pamokų turinys dienyne įrašomas tų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose.

45. Mokytojų tarybos 2016-06-03 protokoliniu nutarimu (protokolo Nr.V5-4) integruojamų programų mokinių pažangos pasiekimai vertinami ideografiniu vertinimu.

DEŠIMTASIS SKIRSNISMOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

46. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra mokyklos ugdymo turinio dalis, dera su keliamais ugdymo tikslais ir ugdymo proceso organizavimu. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasi Bendrosiomis programomis, Ugdymo programų aprašu.

47. Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo tikslai:47.1. nustatyti mokinių pasiekimų lygį bei pažangą, išsiaiškinti kiekvieno mokinio stiprybes,

ugdymosi poreikius ir kartu su mokiniu bei jo tėvais (globėjais, rūpintojais) priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi žingsnių, mokiniui būtinos pagalbos;

47.2. palaikyti mokymąsi ir teikti savalaikį atsaką (grįžtamąjį ryšį) mokiniams ir mokytojams, gerinant mokymo(si) proceso kokybę;

47.3. apibendrinti, susumuoti atskiro mokymosi laikotarpio (baigiant trimestrą (pusmetį), mokslo metus) ar mokymosi pagal pradinio, pagrindinio ugdymo programą rezultatus ir sertifikuoti;

47.4. vertinti ugdymo kokybę, identifikuoti problemas ir inicijuoti reikalingus sprendimus.48. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas:48.1. ugdymo(si) procese svarbus formuojamasis vertinimas, grįstas mokytojo ir mokinio

sąveika ir palaikantis mokymąsi. Mokytojas stebi mokinių mokymąsi, jų bendradarbiavimą, įsitraukimą, pastangas, mokymosi būdus, sunkumus ir padeda suprasti mokiniui,  kas jau išmokta, ko dar reikia mokytis, kaip įveikti sunkumus, kokie mokymosi būdai veiksmingi. Mokiniai, konsultuojami mokytojo, pagal kriterijus mokosi vertinti vienas kito ir savo darbą, įsivertinti pasiekimus ir pažangą;

48.2. ugdymo procese formuojamasis vertinimas derinamas su diagnostiniu ir kaupiamuoju vertinimu. Vertinimo (pripažinimo) ir įsivertinimo metodai bei procedūros, vertinami ir įsivertinami ugdymosi rezultatai, vertinimo informacijos panaudojimas atitinka ugdymo programose keliamus ugdymosi tikslus ir numatytus rezultatus. Pripažįstamos mokinio savarankiškai (savaiminio mokymosi būdu), dalyvaujant neformaliojo švietimo programose ir kitoje veikloje įgytos kompetencijos;

12

48.3. vertinant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių pasiekimus ir pažangą, remiamasi bendrosiose ugdymo programose apibrėžtais mokymosi pasiekimais arba konkrečiam mokiniui pritaikytoje ugdymo programoje numatytais pasiekimais;

48.4. kompetencijos, ypač nuostatų dėmuo, vertinamos ir įsivertinamos mokinių ir mokytojo sąveikoje, dialoguose, diskusijose, renkant ir kaupiant kokybinius kompetencijų įrodymus (mokinių darbai, įvertinimai, įsivertinimai, komentarai, refleksijos) vertinimo aplankuose. Mokyklose veikia individualios pažangos stebėsenos sistema;

48.5. kognityvinių gebėjimų vertinimas (diagnostinio vertinimo užduotys, kontroliniai ir kiti vertinimo darbai, tarptautiniai ir nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai ir patikrinimai) vykdomas, taikant mokiniams iš anksto žinomus, su jais aptartus kriterijus, ir apima tris dėmenis:

48.5.1. žinias ir supratimą (faktai, informacija, sąvokos, dėsningumas, teiginiai, simboliai, vienetai, pavyzdžiai, reikalingos priemonės), kurie būtini, kad mokiniai sėkmingai įsitrauktų į pažintines veiklas. Vertinant faktines žinias, tikrinama, kaip mokiniai įsimena, atpažįsta, apibrėžia, aprašo, nusako, iliustruoja pavyzdžiais, pasirenka priemones;

48.5.2. žinių taikymo gebėjimus, kurie apima įvairių situacijų supratimą ir žinių panaudojimą problemoms tose situacijose spręsti. Vertinami mokinių gebėjimai palyginti, priešpriešinti, klasifikuoti, modeliuoti, susieti, interpretuoti, rasti sprendimus, paaiškinti, parodant supratimą;

48.5.3. aukštesniuosius mąstymo gebėjimus, būtinus, sprendžiant problemas, kuriant paaiškinimus, darant išvadas, priimant sprendimus, perkeliant įgytas žinias į naujas situacijas. Vertinami gebėjimai analizuoti, apibendrinti, interpretuoti, integruoti žinias, numatyti, prognozuoti, sudaryti, sukurti, formuluoti išvadas, apibendrinti informaciją ir pritaikyti naujoms situacijoms, kritiškai vertinti, argumentuoti, reflektuoti;

48.5.4. kriterijus vertinimui ugdymo(si) procese nustato mokytojai arba patys mokiniai, padedami mokytojo. Diagnostinių testų, tarptautinių ir nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų ir patikrinimų vertinimo kriterijai apibrėžiami  iš anksto, kad mokiniai su mokytojais juos galėtų aptarti ir išsiaiškinti;

48.6. mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo informacija, gaunama ugdymo procese, panaudojama, nustatant mokinių mokymosi poreikius, pritaikant ugdymo turinį individualiai mokiniui, mokinių grupei ar klasei, aptariant mokymosi pasiekimus ir pažangą su mokiniais ir jų tėvais (globėjais, rūpintojais).

49. Mokant pagal pagrindinio ugdymo pirmosios dalies programą:49.1. dorinio ugdymo, šokio, žmogaus saugos, modulių pasiekimai pažymiais nevertinami,

rašoma „įskaityta“ arba „neįskaityta“ (mokytojų tarybos posėdžio protokoliniu nutarimu 2013-06-06 protokolo Nr. V4-4). Kiekvieno trimestro pabaigoje, atsižvelgus į mokinio veiklą ir daromą pažangą per modulį, mokinio pasiekimai gali būti vertinami pažymiu ir įskaitomi į atitinkamo dalyko programos pasiekimų įvertinimą;

49.2. muzikos, dailės, kūno kultūros, technologijų, informacinių technologijų, pilietiškumo pagrindų pasiekimai vertinami taikant 10 balų sistemą;

49.3. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“;

49.4. dalykų mokymosi pasiekimai trimestro, modulio laikotarpio pabaigoje įvertinami pažymiu ar įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos vadovo įsakymą, įrašas „neatestuota“, – jeigu mokinio pasiekimai nėra įvertinti.

50. Mokytojų tarybos posėdžio protokoliniu nutarimu (2016-06-03 protokolo Nr. V5-4) pedagogai papildomai taiko vertinimo metodus, vadovaudamiesi mokyklos metodinės tarybos parengtu Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo, namų darbų skyrimo bei tėvų (globėjų) informavimo apie vaikų mokymąsi tvarkos aprašu (metodinės tarybos protokolinis nutarimas 2012-05-29 protokolo Nr. 2):

13

50.1. 5–8 klasių pamokose taikomas kaupiamasis vertinimas (+, – sistema). 5 minusai – neigiamas balas, 5 pliusai – 10 balų, jei per savaitę yra 3–5 pamokos; 3 minusai – dvejetas, 3 pliusai – 10 balų, jei per savaitę yra 1–2 pamokos;

50.2. vertinimas + ir – fiksuojamas dalyko mokytojo paruoštame tai klasei skirtame lape.51.Vertinimas pradinio ugdymo programoje:51.1. pradinio ugdymo programoje pirmoje klasėje mokantis mokytojas susipažįsta su

priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis apie vaiko pasiekimus ir individualią pažangą ir užtikrina ugdymosi tęstinumą;

51..2. pradinio ugdymo procese prioritetas teikiamas mokymąsi palaikančiam vertinimui. Vertinami mokinio individualūs pasiekimai ir pažanga, nelyginama su kitų mokinių pasiekimais; 51.3. pradinio ugdymo programoje mokinių pažangai ir pasiekimams fiksuoti ir vertinimo informacijai pateikti naudojami komentarai, vertinimo aplankai, kuriuos, mokytojo padedami, mokosi sudaryti patys mokiniai, kartu mokydamiesi įsivertinti ir savo pasiekimus. Mokinių pasiekimai pažymiais nevertinami;

51.4. mokiniui, baigiant pradinio ugdymo programą, mokytojas parengia mokinio Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašą, kuris padeda užtikrinti kiekvieno mokinio sėkmingą perėjimą prie mokymosi pagal pagrindinio ugdymo programą;

51.5. pradinio ugdymo elektroniniame dienyne mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;

51.6. dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamoje dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga: „pp.“, „np.“.

52. Pagrindinio ugdymo programos pirmosios dalies dalykų mokytojai susipažįsta su kiekvieno mokinio Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašu ir užtikrina ugdymosi tęstinumą. Baigę pagrindinio ugdymo programą mokiniai yra sukaupę jų įgytas kompetencijas įrodančių darbų ir vertinimų visumą. 

VIENUOLIKTASIS SKIRSNISMOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

53. Mokyklos vadovo paskirtas pavaduotojas ugdymui:53.1. organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų

stebėseną ir kontrolę;53.2. organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi krūvio

optimizavimo klausimus;53.3. užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis

darbas. Jų vykdymo datą dalyko mokytojas įrašo į mokytojų kambaryje esantį grafiką. Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę. Nerašomi kontroliniai darbai po atostogų ar šventinių dienų;

53.4. užtikrina, kad tvarkaraštyje mokiniui nebūtų mažiau pamokų kaip nurodyta atitinkamos klasės ugdymo planų lentelės grafoje „Minimalus pamokų skaičius mokiniui”.

54. Penktų klasių mokiniams didesnis už minimalų privalomų pamokų skaičius (dalykams, pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams mokytis) skiriamas suderinus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais).

55. Mokiniai mokyklos vadovo įsakymu gali būti atleidžiami nuo menų (dailės, muzikos) ir kūno kultūros pamokų (ar jų dalies) lankymo, jeigu:

55.1. mokosi dailės, choreografijos, muzikos, meno mokyklose ar yra jas baigę;55.2. mokosi sporto srities neformaliojo švietimo įstaigose;

14

55.3. mokosi stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, sanatorijos mokykloje.56. Mokinys, atleistas nuo atitinkamų menų ar sporto srities dalykų pamokų, neateina į

pirmąją ir paskutiniąją pamokas, per kitas pamokas būna užimtas mokyklos bibliotekoje.57. Mokyklos tarybos sprendimu (2013-06-10 protokolo Nr. V6-3) menų ir sporto srities,

kūno kultūros dalykų vertinimai, gauti mokantis pagal neformaliojo švietimo programas, įskaitomi ir konvertuojami į 10 balų vertinimo sistemą.

58. Mokiniams per dieną neskiriama daugiau kaip 7 pamokų. 59. Namų darbų skyrimą klasėje dirbantys mokytojai derina tarpusavyje raštu tam skirtame

sąsiuvinyje. 1–4 klasių mokiniams skiriami namų darbai, kuriems atlikti reikia ne daugiau kaip 1 valandos, 5–6 klasių – 1,5 valandos, 7–8 klasių – 2 valandų.

DVYLIKTASIS SKIRSNISNEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE

60. Neformalusis švietimas mokykloje organizuojamas vadovaujantis Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2695 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. V-554 redakcija), Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr.V-1214, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Švietimo skyriaus vedėjo 2009 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. ŠV1-287 „Dėl neformaliojo vaikų švietimo programų mokinių atostogų metu vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Neformalųjį švietimą papildo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento Švietimo skyriaus vedėjo 2012 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. ŠVI-255 patvirtinta Klaipėdos „Saulėtekio“ pagrindinės mokyklos sporto ir sveikatinimo programa „Auk sveikas ir stiprus“.

61. Neformalusis švietimas mokiniams neprivalomas ir laisvai pasirenkamas. Mokykla, mokslo metų pabaigoje įvertinusi ateinančiųjų mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius ir atsižvelgusi į juos, siūlo mokiniams neformaliojo švietimo programas.

62. Neformalusis vaikų švietimas vykdomas:62.1. aplinkose, kurios padeda įgyvendinti neformaliojo švietimo tikslus;62.2. per neformaliojo vaikų švietimo programas, kurios vykdomos mokykloje ir

finansuojamos iš mokinio krepšelio lėšų, skirtų neformaliajam vaikų švietimui. Neformaliojo švietimo valandos skiriamos šioms mokinių pasirinktoms saviraiškos programoms:

62.2.1. 1–4 klasėse – 10 valandų per savaitę (kalbos – 1, šokio – 2, muzikos – 1, teatro – 1, dailės ir meno – 2, sporto ir sveikatos ugdymo – 3 val.);

62.2.2. 5–8 klasėse – 8 valandos per savaitę (šokio – 2 val., muzikos – 2, sporto – 3 val., karjeros ugdymo – 1 val.).;

62.3. atsižvelgiant į neformaliojo švietimo tradicijas, tikslingumą, neformaliojo švietimo grupės sudaromos iš paralelių, gretimų to koncentro klasių mokinių. Minimalus mokinių skaičius neformaliojo ugdymo grupėje – 12 ir daugiau mokinių (Mokyklos tarybos sprendimu (2013-06-10 protokolo Nr. V6-3). Mokinių grupės sudėtis per mokslo metus gali kisti.

63. Neformaliojo švietimo veikla įrašoma į neformaliojo švietimo tvarkaraštį ir elektroninį dienyną.

15

TRYLIKTASIS SKIRSNISASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PRADINIO, PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ AR PRADINIO UGDYMO

PROGRAMĄ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

64. Mokykla apie atvykusį mokinį, baigusį užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pradinio ar pagrindinio ugdymo programos dalį (toliau – tarptautinė bendrojo ugdymo programa), mokyklos direktorius raštu informuoja mokyklos steigėją (jo administracijos švietimo padalinį) ir numato jo mokymąsi.

65. Mokykla, priimdama mokinį, baigusį tarptautinę bendrojo ugdymo programą ar jos dalį, pripažįsta mokinio mokymosi pasiekimus (pagal pateiktus dokumentus, jeigu nėra dokumentų, – pagal pokalbio metu su tėvais, pačiu mokiniu surinktus duomenis).

66. Mokykla nustato atvykusio mokinio, baigusio tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą, poreikius mokytis lietuvių kalbos, išanalizuoja, kokia pagalba būtina mokinio sėkmingai adaptacijai, prireikus – parengia mokinio individualų ugdymo planą programų skirtumams likviduoti ir numato, kaip ir kokią pagalbą gaus mokinys:

66.1. numato adaptacinio laikotarpio orientacinę trukmę;66.2. pasitelkia mokinius savanorius, padėsiančius atvykusiam mokiniui sklandžiai įsitraukti

į mokyklos bendruomenės gyvenimą;66.3. numato klasės vadovo, mokytojų darbą su atvykusiu mokiniu ir mokinio tėvais

(globėjais, rūpintojais);66.4. organizuoja mokytojų konsultacijas, individualias veiklas ugdymo programų

skirtumams likviduoti;66.5. numato atvykusio mokinio per adaptacinį laikotarpį individualios pažangos stebėjimą;66.6. siūlo neformaliojo vaikų švietimo veiklas, kurios padėtų mokiniui greičiau

integruotis.67. Mokykla nustato atvykusio mokinio, baigusio užsienio valstybės bendrojo ugdymo

programos dalį ar visą programą, poreikius mokytis lietuvių kalbos ir organizuoja:67.1. individualų lietuvių kalbos mokymąsi ir švietimo pagalbą, kai atvykęs mokinys per

adaptacinį laikotarpį yra pajėgus pasiekti patenkinamą pasiekimų lygį pradinio, pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos programoje;

67.2. mokiniui, nemokančiam ar nepakankamai mokančiam lietuvių kalbą, bet pageidaujančiam einamaisiais metais mokytis pagal Bendrąją programą, savivaldybėje nesusidarius nemokančių lietuvių kalbos mokinių išlyginamajai klasei ar laikinajai grupei, sudaromos sąlygos tobulinti lietuvių kalbos gebėjimus organizuodama papildomą, individualų lietuvių kalbos mokymą skiriant ugdymo valandų iš mokinio ugdymosi poreikiams skiriamų valandų;

67.3 jei per numatytą adaptacinį laikotarpį mokinys nepasiekia pagal sudarytą individualią programą numatyto patenkinamo pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos programos pasiekimų lygio mokiniui siūloma mokytis išlyginamojoje klasėje (mokslo metus ar trumpesnį laikotarpį);

67.4. per adaptacinį laikotarpį mokinio pasiekimai pažymiais nevertinami, tačiau fiksuojama mokinio daroma pažanga.

68. Mokiniui, baigusiam tarptautinę bendrojo ugdymo programą ar jos dalį, sudaroma palanki ir saugi mokymosi aplinka.

KETURIOLIKTASIS SKIRSNISMOKINIŲ MOKYMAS NAMIE

69. Mokinių mokymasis namie organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu,

16

patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 (Žin., 2012, Nr. 114-5788), ir Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

70. Mokiniui, negalinčiam mokytis bendrojo ugdymo mokykloje, sudaromos sąlygos mokytis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu tik pritarus gydytojų konsultacinei komisijai. Mokymas namie vykdomas organizuojant pamokas namie.

71. Mokiniui, mokomam namie, mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir atsižvelgusi į gydytojo konsultacinės komisijos rekomendacijas, parengia individualų ugdymo planą. Pritaikomos Bendrosios programos, sudaromas ugdomųjų veiklų tvarkaraštis.

72. Namie mokomam mokiniui savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu 1–3 klasėse skiriama 9 savaitinės ugdymo valandos, 4 klasėse – 11, 5–6 klasėse – 12, 7–8 klasėse – 13. Dalį pamokų gydytojų konsultacinės komisijos leidimu mokinys gali lankyti mokykloje.

73. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos vadovo įsakymu mokinys gali nesimokyti menų, dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie mokinio nesimokomų dalykų įrašoma „atleista“. Dalis pamokų, gydytojo leidimu lankomų mokykloje, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą.

PENKIOLIKTASIS SKIRSNISLAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

74. Klasės dalijamos, laikinosios grupės sudaromos ir skaičius jose nustatomas atsižvelgus į skirtas mokymo lėšas. Mokyklos tarybos sprendimu (2013-06-10 protokolo Nr.V-3):

74.1. esant ne mažiau kaip 24 mokiniams 2–4 klasės ir 21 mokiniui 5–8 klasės dalijamos į grupes per pirmosios užsienio kalbos pamokas ir 6–8 klasės per antrosios užsienio kalbos (rusų, prancūzų) pamokas.

74.2. per technologijų pamokas dalijamos į grupes 5–8 klasės;74.3. informacinėms technologijoms mokyti, atsižvelgus į darbo vietų skaičių kabinete, į

grupes dalijamos 5–8 klasės;74.4. dorinio ugdymo 1–8 klasės dalijamos į etikos ir tikybos grupes pagal mokinių ir jų tėvų

pageidavimus; 75. mokinio ugdymo poreikiams tenkinti laikinosios grupės sudaromos mokyklos ugdymo

plano V skyriuje nurodytoms reikmėms.

II SKYRIUSPRADINIO IR PAGRINDINIO UGDYMO PIRMOSIOS DALIES PROGRAMŲ

VYKDYMAS

PIRMASIS SKIRSNISPRADINIO IR PAGRINDINIO UGDYMO PIRMOSIOS DALIES PROGRAMŲ VYKDYMO

BENDROSIOS NUOSTATOS

76. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo pirmosios dalies programą, vadovaujasi: Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Ugdymo programų aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais pagrindinio ugdymo programų vykdymą. Mokiniui gali būti sudaromos sąlygos rinktis dalykų modulius pagal polinkius ir gebėjimus, vadovaujantis Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-715 „Dėl Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–

17

19 metų mokiniams modelio aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašas).

77. Naujai atvykusiems mokiniams skiriamas dviejų savaičių, 5 klasės mokiniams – vieno mėnesio adaptacinis laikotarpis, kurio metu mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami. Į veiklą įtraukiami klasės vadovai, dalykų mokytojai, mokyklos švietimo pagalbos specialistai.

78. Socialinė – pilietinė veikla yra privaloma pagrindinio ugdymo proceso dalis. Ji vykdoma pagal Švietimo ir mokslo ministerijos parengtas rekomendacijas. Socialinė – pilietinė veikla siejama su pilietiškumo ugdymu, mokyklos bendruomenės projektais, kultūrinėmis ir socializacijos programomis:

78.1. mokytojų tarybos protokoliniu nutarimu (2016-06-03 protokolo Nr.V5-4) mokinių socialinei veiklai skiriama: 5–6 kl.– 10 val., 7–8 kl. – 12 val.;

78.2. numatoma veikla 5–6 klasių mokiniams – pagalba mokymosi sunkumų turintiems ar neįgaliems vaikams, klasės tvarkymas, talkos mokyklos bibliotekoje, 7–8 klasėms – dalyvavimas mokyklos savivaldoje, renginių organizavimas, talkos mieste, pajūryje, dalyvavimas socialinės šalpos akcijose, mokyklos sporto aikštelių ir bėgimo takų priežiūra, aplinkosaugos projekte, pilietiškumo akcijose, budėjimas mokyklos kieme, dalyvavimas labdaros akcijose, talkos mieste ir mokykloje;

78.3. veikla vykdoma po pamokų arba per dienas, skirtas mokinių nepamokinei ugdomajai veiklai, fiksuojama mokinio individualiame lape, kuris saugomas klasės socialinės – pilietinės veiklos aplankale. Lape įrašoma data, darbo pobūdis, valandų skaičius, darbui vadovavusio asmens parašas;

78.4. klasių auklėtojai už auklėtinių socialinę – pilietinę veiklą atsiskaito direktoriaus pavaduotojui ugdymui 2 kartus per metus.

79. Mokykla, formuodama ir įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį: 79.1. iki 10 procentų dalykui skirtų pamokų organizuoja ne pamokų forma, o projektine ar

kitokia mokiniams patrauklia veikla ir ne mokyklos aplinkoje; 79.2. dalį mokyklos ugdymo turinio įgyvendina per pažintinei ir kultūrinei veiklai skirtą

laiką.

ANTRASIS SKIRSNISPRADINIO IR PAGRINDINIO UGDYMO PIRMOSIOS DALIES UGDYMO SRIČIŲ

ORGANIZAVIMAS

80. Dorinio ugdymo organizavimas:80.1. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba tradicinės

religinės bendruomenės tikybą;80.2. mokykloje nesusidarius mokinių grupei, etikai arba tikybai mokytis, mokiniui(-iams)

gali būti sudaroma laikinoji grupė iš kelių klasių mokinių;80.3. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pagal tėvų

(globėjų) parašytą prašymą. 81. Kalbinis ugdymas:81.1. siekiant gerinti mokinių lietuvių kalbos (gimtosios) vartojimo žodžiu ir raštu

pasiekimus skaitymo ir kalbos vartojimo kompetencijos ugdomos įgyvendinant ir kitas Bendrosios programos ugdymo dalykų programas: panaudojant mokomąsias užduotis kalbai ir mąstymui ugdyti, kreipiant dėmesį į kalbinę raišką ir rašto darbus;

81.2. pirmosios užsienio (anglų, prancūzų) (toliau – užsienio kalbos) kalbos mokoma antraisiais–ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais;

81.3. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš mokyklos siūlomų anglų, prancūzų kalbų;81.4. užsienio kalbai mokyti 2–4 klasėse skiriama po 2 pamokas per savaitę.

18

82. Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas:82.1. gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama ½ pasaulio pažinimo dalykui skirto

ugdymo laiko. ¼ dalykui skiriamo laiko praktiniams mokinių gebėjimams ugdytis (4–5 pamokas per metus) organizuojamas ugdymas natūralioje gamtinėje aplinkoje (parke, miške, prie vandens telkinio ir kt.). Išvykos dieną gali būti koreguojamas pamokų tvarkaraštis, realizuojamas kitų dalykų programų integruoto ugdymo turinio įgyvendinimas;

82.2. socialiniams gebėjimams ugdytis skiriama ¼ pasaulio pažinimo dalykui skirto laiko ugdymo procesą organizuojant socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje (pvz., lankantis visuomeninėse, bendruomenių, kultūros institucijose ir pan.).

83. Matematinį ugdymą organizuojant vadovaujamasi bendrosios programos matematikos dalyko programa, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų TIMSS rezultatais ir rekomendacijomis, pagal galimybes naudojant informacines komunikacines technologijas, skaitmenines mokomąsias priemones.

84. Kūno kultūros ugdymo organizavimas:84.1. mokykla, vadovaudamasi Klaipėdos miesto antrųjų klasių mokinių mokymo plaukti

įgyvendinimo aprašu, patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės direktoriaus 2016 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. AD1-2111 (Klaipėdos miesto savivaldybės direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymas Nr. AD1-2457), įgyvendina 2 klasės mokinių mokymo plaukti formaliojo švietimo programą Klaipėdos BĮ „Gintaro“ sporto centro baseine nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2017 m. sausio 21 d. pagal patvirtintą užsiėmimų grafiką. Mokinių mokymui plaukti skiriama 1 valanda per savaitę iš kūno kultūrai skirtų valandų.

84.2. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;

84.3. tėvų (globėjų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje.85. Meninio ugdymo (technologijos, dailė, muzika, šokis) organizavimas:87.1. technologiniam ugdymui skiriama ne mažiau kaip 1/3 dalykui „Dailė ir technologijos“

skiriamo laiko, nurodyto Bendrojo ugdymo plano 24.2.1 punkte;85.2. įgyvendinama šokio programa 1, 3, 4 klasėse skiriant vieną ugdymo valandą iš kūno

kultūrai skiriamų ugdymo valandų per savaitę.85.3. mokiniai, besimokantys pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas

(dailės, šokio, muzikos, sporto) tėvų pageidavimu, direktoriaus įsakymu gali būti atleidžiami nuo atitinkamo privalomojo dalyko savaitinių pamokų (ar jų dalies) lankymo, jiems numatomas šių dalykų mokymosi pasiekimų įskaitymas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Mokyklos vadovas nustato nedalyvaujančių pamokose mokinių saugumo užtikrinimo priemones.

86. Pradinio ugdymo programos dalykai ir jiems skiriamas valandų skaičius per savaitę Bendrajai programai įgyvendinti mokant kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupine mokymosi forma):

Klasė(mokinių skaičius)

1a(20)

1b(19)

2a(26)

3a(21)

4a(18)

Iš visovalandų

Ugdymo sritys, privalomi dalykai

Dorinis ugdymasTikyba 1 1 1 1 1 5Etika 1 1 1 1 1 5KalbosLietuvių kalba (gimtoji) 8 8 7 7 7 37Užsienio kalba1 grupė (anglų) 2 2 2 6

19

2 grupė (anglų) 2 2Matematika 4 4 5 5 4 22Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 2 10Dailė ir technologijos 2 2 2 2 2 10Muzika 2 2 2 2 2 10Kūno kultūra 2 2 2 2 2 10Šokis 1 1 1 1 4Iš viso privalomų valandų skaičius mokiniui (1)

22 22 23 24 23 114

Mokinių ugdymo poreikių tenkinimas, mokymosi pagalba*Šokis 1* 1*Sveikatos ugdymo ir Žmogaus saugos bendrųjų programų įgyvendinimas

0,5* 0,5* 0,5* 0,5* 2*

Matematikos grupinė konsultacija 1* 1*Lietuvių kalbos individuali konsultacija 0,5* 0,5* 1*Tarptautinė ankstyvosios prevencijos programa „Obuolio draugai“

0,5* 0,5*

Iš viso panaudota valandų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti * (2)

0,5* 0,5* 2* 0,5* 2* 5,5*

Neformalusis vaikų švietimas„Skaitau, rašau, kuriu“ 1 1„Kuriame kartu“ 1 1„Mes – olimpiečiai“ 1 1Judrieji žaidimai 1 1„Žaidžiame teatrą“ 1 1Jaunučių šokių grupė „Saulėtekis“ 1 1 2„Žaidžiu žodžiu“ 1 1Šaškių ir šachmatų klubas 1 1Estradinės dainos studija 1 1Iš viso panaudota neformaliojo švietimo valandų (3)

2 2 2 2 2 10

Valandos, skirtos klasių dalijimui į grupes (4)

1 1 3 1 1 7

Iš viso panaudota valandų (1, 2, 3, 4) 25,5 25,5 30 27,5 28 136,5Pastaba: *pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir pasirenkamieji dalykai.

87. Mokykloje rūpinamasi raštingumo, ypač skaitymo gebėjimų, ugdymu per visų dalykų pamokas:

87.1. mokytojų tarybos protokoliniu nutarimu (2016-06-03 protokolo Nr.V5-4) mokykloje rašto darbus dalykų mokytojams mokiniai įteikia rašytus ranka, informacinių technologijų pamokose naudojamasi lietuviška aplinka;

87.2. pamokose mokomosios užduotys naudojamos kalbai ir mąstymui ugdyti, kreipiant mokinių dėmesį į kalbos nuoseklumą, logiškumą, planingumą;

87.3. mokiniai skatinami pamokoje savarankiškai, rišliai ir taisyklingai reikšti mintis žodžiu ir raštu per visų dalykų pamokas;

87.4. vertinant mokinio pasiekimus teikiama grįžtamoji informacija apie kalbos mokėjimą, nurodomi privalumai ir taisytini bei tobulintini dalykai;

20

87.5. ugdoma kalbinė atsakomybė, kalbinė raiška, suvokiant tai kaip vieną iš prisistatymo viešoje erdvėje įvaizdžio elementų ir sklandžios komunikacijos pagrindą.

88. Dorinis ugdymas. Tėvai (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų parenka, o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats. Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etiką arba tikybą mokiniams rekomenduojame rinktis dvejiems metams (5–6, 7–8 klasėms).

89. Kalbos: 89.1. Lietuvių kalba:

89.1.2. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaromos sąlygos 5–6 klasėse išlyginti mokymosi spragas laikinojoje grupėje arba, atsižvelgus į mokyklos turimas lėšas, 7–8 klasių mokiniams skiriamos konsultacijos;

89.1.3. lietuvių kalbos pamokos integruojamos su pilietiškumo pagrindų mokymu laisvės kovų istorijai skiriant ne mažiau kaip 18 pamokų;

89.1.4. jei mokinys yra atvykęs iš kitos valstybės, lietuvių kalbos mokoma pagal jam sudarytą individualų ugdymo planą, esant galimybei skiriama papildoma pamoka, konsultacija, išnaudojant neformaliojo švietimo, savarankiško mokymo galimybes, trimestruose pasiekimai vertinami pagal individualius mokymosi pasiekimus.

89.1.5. mokiniams, kurie mokėsi pagal pagrindinio ugdymo programą mokykloje tautinės mažumos kalba ir nori tęsti mokymąsi mokykloje lietuvių mokomąja kalba pagal pagrindinio ugdymo programą, sudaromos sąlygos pasiekti bendrojoje programoje numatytus pasiekimus. Vieneriems mokslo metams skiriama 1 papildoma lietuvių kalbos pamoka per savaitę.

89. 2. Užsienio kalbos: 89.2.1. užsienio kalbos, pradėtos mokytis pagal pradinio ugdymo programą, toliau mokomasi kaip pirmosios iki pagrindinio ugdymo programos pabaigos.

89.2.2. antrosios užsienio kalbos mokymas privalomas nuo 6 klasės. Tėvai (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų renka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų pats renkasi tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimu antrąją užsienio kalbą: prancūzų, rusų kalbas;

89.2. 3. užsienio kalbos mokoma pagal kalbos mokėjimo lygį, kuris nustatomas naudojantis Europos kalbų aplanku ir savarankiškai mokytojų pasirinktais kalbų mokėjimo lygio nustatymo testais.

89.2.4. užsienio kalbas keisti iki vidurinio ugdymo programos pradžios galima tik tuo atveju, jei mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos ar užsienio mokyklos ir šiuo metu lankoma mokykla dėl objektyvių priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės tęsti jo pradėtos kalbos mokymosi;

89.2.5. mokiniams, atvykusiems iš kitų Lietuvos ar užsienio mokyklų, kuriose bent vienerius metus mokėsi kitos užsienio kalbos negu mokomasi naujojoje mokykloje, sudaromos sąlygos:

89.2.6. pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, tam skiriant vienerius mokslo metus 1 konsultacinę valandą per savaitę (jeigu keičia kalbą);

89.2.7. jei toje pačioje, paralelėje ar gretimoje klasėje yra du ar daugiau tokių mokinių, jų grupei mokyti skiriamos 2 papildomos pamokos;

89.2.8. jei mokinys tėvams (globėjams) pritarus pageidauja tęsti mokytis pradėtą kalbą, o mokykla neturi reikiamos kalbos mokytojo, mokinys gali norimos kalbos mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu arba kalbų mokykloje ir siekti pagrindinio ugdymo bendrosiose programose nurodytų reikalavimų (pagal Europos kalbų mokymo, mokymosi ir vertinimo skalę). Tokiais atvejais mokinys privalo reguliariai pildyti savo Europos kalbų aplanką ir rinkti kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus. Juos turi pateikti trimestrų pabaigoje, o mokykla įskaito mokinio pasiekimus.

89.2.9. mokyklos tarybos sprendimu (2016-06-09 protokolo Nr. V4-5) 6–8 klasėse likus 1–4 mokiniams, besimokantiems prancūzų kalbos, leidžiama mokytis švietimo ir mokslo ministro

21

nustatytomis mokymosi formomis (mokytojui tarifikuojama viena konsultacinė valanda) arba jungti paralelių klasių mokinių užsienio kalbų grupes.

90. Matematika. Organizuojant matematikos mokymąsi: 90.1. mokinių mokymosi motyvacijai skatinti naudojamos Nacionalinio egzaminų centro parengtos matematinio raštingumo užduotys;

90.2. nuolat stebimi mokinių matematikos pasiekimai ir, remiantis duomenimis (pavyzdžiui, standartizuotų testų rezultatais ir kt.), numatoma pagalba mokiniams, kurių mokymosi pasiekimai žemi.

90.3. ugdant gabius matematikai vaikus naudojamos nacionalinių olimpiadų, konkurso „Kengūra“ užduotys (ir sprendimų rekomendacijomis) ir kiti šaltiniai;

90.4. pamokose pagal galimybę naudojamos informacinės komunikacinės technologijos, skaitmeninės mokomosios priemonės, pagal galimybę rekomenduojama naudotis atvirojo kodo dinaminės matematikos programa „GeoGebra“, apimančia geometriją, algebrą, statistiką.

91. Informacinės technologijos:91.1. informacinių technologijų programa pradedama įgyvendinti 5 klasėje;

91.2. 7–8 klasėse skiriamos 35 dalyko pamokos. Siekiant nedidinti mokinių mokymosi krūvio, organizuojamas informacinių technologijų integruotas mokymas: 7 klasėje pirmą pusmetį pamokos skiriamos informacinių technologijų kursui (apie 50 proc. metinių pamokų), o antrą pusmetį informacinių technologijų mokoma integruotai (kiti 50 proc. pamokų), integravus informacines technologijas į numatyto dalyko pamokas. 8 klasėje – atvirkščiai – pirmą pusmetį informacinių technologijų mokoma integruotai (apie 50 proc. metinių pamokų), o antrą pusmetį pamokos skiriamos informacinių technologijų bendrosios programos kursui (kiti 50 proc. pamokų);

91.3. įgyvendinant mokymo modelį, kai organizuojama dalyko pamoka, bet ją planuoja ar pamokoje dirba du mokytojai – dalyko ir informacinių technologijų, informacinių technologijų mokytojo darbui apmokėti naudojamos pamokos, skirtos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti. Dalyko mokytojui, turint pakankamai skaitmeninio raštingumo kompetencijų, nėra būtina, kad pamokoje dirbtų du mokytojai.

92. Gamtamokslinis ugdymas: 92.1. Gamtos mokslų mokymasis grindžiamas realiais arba virtualiais gamtamoksliniais

gamtos reiškinių, procesų, objektų tyrimais, skiriant dėmesį dinamiškos tikrovės problemoms atpažinti ir spręsti, pirmiausia – lokaliu lygmeniu, o įgijus patirties – Lietuvos ir globaliu lygmeniu. Gamtamoksliniai tyrimai atliekami stebint, analizuojant, eksperimentuojant, modeliuojant ar vykdant kitas praktines veiklas. Skatinamas mokinių bendradarbiavimas ir (ar) komandinis darbas.

92.2. Atliekant gamtamokslinius tyrimus naudojamasi turimomis mokyklinėmis priemonėmis, taip pat lengvai buityje ir gamtoje randamomis ir (ar) pasigaminamomis priemonėmis, kilnojamosiomis ir virtualiosiomis laboratorijomis, edukacinėmis erdvėmis ir mokymosi ištekliais už mokyklos ribų (mokslo parkų, universitetų, verslo įmonių laboratorijos, nacionaliniai parkai ir kt.).

92.3. Eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti skiriama ne mažiau kaip 30 procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus.

93. Technologijos. Mokiniai, besimokantys pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5–8 klasėse), kiekvienoje klasėje mokomi proporcingai paskirstant laiką tarp: mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programų.

94. Socialiniai mokslai:94.1. mokymasis per socialinių mokslų pamokas grindžiamas tiriamojo pobūdžio metodais,

diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant informacines komunikacines technologijas;

22

94.2. Siekiant gerinti gimtojo miesto, pamario krašto ir Lietuvos valstybės pažinimą, 1–3 istorijos ir geografijos pamokos organizuojamos netradicinėse aplinkose (muziejuose, lankytinose istorinėse vietose ir kt.), naudojamasi virtualiosiomis mokymosi aplinkomis.

94.3. laisvės kovų istorijai mokyti skiriama ne mažiau kaip 18 pamokų integruojant temas į istorijos, lietuvių kalbos pamokas; 94.4. į istorijos, geografijos dalykų turinį integruoti: Lietuvos ir pasaulio realijas, nacionalinio saugumo ir gynybos pagrindų, kovos su korupcija ir kitas panašias temas. 94.5. pilietiškumo pagrindų ugdymas integruojamas į socialinę veiklą, neformalųjį švietimą, artimus pagal turinį dalykus (lietuvių kalbą,užsienio kalbą, muziką, dailę);

94.6. istorijos 5–6 klasėse turinys išdėstomas eiliškumo tvarka: kursas pradedamas dėstyti nuo Europos istorijos epizodų.

95. Kūno kultūra:95.1. kūno kultūrai 5 klasėje skiriamos 3 savaitinės valandos, 6–8 klasėse po 2;95.2. kūno kultūrai skyrus 2 valandas per savaitę, sudaromos sąlygos visiems mokiniams dar

bent vieną valandą lankyti jo pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas (iš jų ir šokio) mokykloje ar kitoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje. Mokykla tvarko mokinių, lankančių šias pratybas, apskaitą;

95.3. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose pažymiais nevertinami, įrašoma „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Mokiniai:

95.3.1. dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į savijautą;

95.3.2. tėvų pageidavimu gali lankyti sveikatos grupes už mokyklos ribų.95.4. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai

skiriami atsižvelgiant į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriami ir neatliekami pratimai, kurie gali skatinti ligų paūmėjimą:

95.4.1. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose iki 14 metų mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu, o nuo 14 metų – jo paties pageidavimu gali būti vertinami pažymiu;

95.4.2. dėl ligos pobūdžio negalintiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas.

95.5. mokiniai, dėl ligos atleisti nuo kūno kultūros pamokų, turi jas stebėti arba žaisti stalo žaidimus, atlikti socialinę veiklą bibliotekoje, kompiuterių klasėje;

95.6. kūno kultūros mokymas pagrindinio ugdymo programoje neintensyvinamas.96. Menai. Meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dailės, muzikos ir

pasirenkamasis (šokio) dalykas.97. Žmogaus sauga. Žmogaus saugos ugdymas pagrindinio ugdymo programoje

organizuojamas vadovaujantis Žmogaus saugos bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 (Žin., 2012, Nr.89-4668).

98. Pagrindinio ugdymo programos pirmosios dalies dalykai ir jiems skiriamas valandų skaičius per savaitę Bendrajai programai įgyvendinti mokant kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupine mokymosi forma):Klasė (mokinių skaičius) 5a

(25)6a

(20)7a

(21)8a

(25)Iš viso

valandų

Ugdymo sritys, privalomi dalykaiDorinis ugdymasTikyba 1 1 1 1 4Etika 1 1 1 1 4

23

KalbosLietuvių kalba(gimtoji) 5 5 10Lietuvių kalba ir literatūra 5 5 10Užsienio kalba (1-oji)1 grupė (anglų kalba) 3 3 3 3 122 grupė (anglų kalba) 3 3 3 9Užsienio kalba (2-oji)1 grupė (rusų kalba) 2 2 2 62 grupė (rusų kalba) 2 22 grupė (prancūzų) 2 2Matematika ir informacinės technologijosMatematika 4 4 4 4 16Informacinės technologijos1 grupė 1 1 0,5 0,5 32 grupė 1 1 0,5 0,5 3Gamtamokslinis ugdymasGamta ir žmogus 2 2 4Biologija 2 1 3Chemija 2 2Fizika 1 2 3Socialinis ugdymasIstorija 2 2 2 2 8Geografija 2 2 2 6Meninis ugdymasDailė 1 1 1 1 4Muzika 1 1 1 1 4Technologijos, kūno kultūra, žmogaus saugaTechnologijos:1 grupė 2 2 2 1 72 grupė 2 2 2 1 7Kūno kultūra 3 2 2 2 9Žmogaus sauga 1 0,5 0,5 2Iš viso privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę (1)

26 28 29 30 113

Pažintinė ir kultūrinė veikla Pažintinei ir kultūrinei veiklai per mokslo metus skiriama 50 pamokų klasei

Mokinių ugdymo poreikių tenkinimas, mokymosi pagalba* (2)Pasirenkamieji dalykai Šokis 1* 1*Dalykų moduliai„Matematikos labirintuose“ 1* 1*„Rašykime be klaidų“ 1* 1*„Gramatikos šalyje“ 1* 1*„Kalbos namai“ 1* 1*

24

KonsultacijosLietuvių kalbos konsultacinė valanda 1* 1*Prancūzų kalbos konsultacinė valanda 1* 1*Kita ugdomoji veiklaIntegruotas informacinių technologijų ir dalykų mokymas

0,5* 0,5* 1*

Iš viso panaudota pamokų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti (2)

3* 1* 0,5* 3,5* 8*

Neformalusis vaikų švietimas (3)Jaunių šokių grupė „Saulėtekis“ 1 1 2Vokalinis instrumentinis ansamblis 1 1 2Turizmas 1 1„Aktyvus judėjimas“ 1 1Krepšinis 1 1„ Aš renkuosi“ 1 1Iš viso panaudota neformaliojo švietimo valandų (3)

2 2 2 2 8

Valandos, skirtos dalijimui į grupes (4)

7 4 8,5 7,5 27

Iš viso panaudota valandų (1, 2, 3 ir 4 suma)

38 35 40 43 156

Pastaba: *pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir pasirenkamieji dalykai.

III SKYRIUSMOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS

ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNISBENDROSIOS NUOSTATOS

99. Mokykla mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą organizuoja vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V1795 (Žin., 2011, Nr.122-5771).

100. Mokinys, turintis specialiųjų ugdymosi poreikių, mokomas pagal pritaikytą arba individualizuotą bendrojo ugdymo programą:

100.1. mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, Bendrąsias programas vieneriems mokslo metams pritaiko pradinių klasių arba dalyko mokytojas, suderinęs su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), atsižvelgęs į mokinių ugdymosi poreikius, gebėjimus ir galias, vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas, pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas bei konsultuojamas mokyklos specialiojo pedagogo, logopedo;

100.2. mokykla sudarydama specialiųjų poreikių mokinio individualų ugdymo planą:100.2.1. užtikrina ugdymo nuoseklumą, tęstinumą;100.2.2. išlaiko mokiniui Bendruosiuose ugdymo planuose nurodytą minimalų pamokų

skaičių pradinio ir pagrindinio ugdymo programoms įgyvendinti;100.2.3. vadovaujasi mokyklos ugdymo plane pradinio ir pagrindinio ugdymo dalykų

programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi, nurodytu 88, 100 punktuose;100.2.4. gali 1–4 klasėse iki 20 procentų, 5–10 nuo 20 iki 30 procentų koreguoti dalykų

programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičių;

25

100.2.5. gali keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičių per mokslo metus atsižvelgusi į mokinio reikmes, švietimo pagalbos specialistų, vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas;

100.2.6. gali 1–2 pamokomis mažinti minimalų privalomų pamokų skaičių, organizuodama veiklas socialinei veiklai, ugdymo karjerai kompetencijų ugdymui.

101. Vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos siūlymu, tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimu:

101.1. turintys sutrikusios klausos, elgesio, emocijų ir socialinės raidos, skaitymo ir rašymo, bendrųjų mokymosi sutrikimų ar sutrikusį intelektą gali nesimokyti ar vėliau pradėti mokytis pirmosios užsienio kalbos, 6–8 klasių mokiniai – mokytis tik vienos užsienio kalbos;

101.2. sutrikusios klausos mokiniai gali nesimokyti muzikos;101.3. vietoj mokyklos ugdymo plane 88, 104 punktuose nurodytų dalykų mokinys gali gauti

pedagoginę ar specialiąją pedagoginę pagalbą.

ANTRASIS SKIRSNISMOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, PAŽANGOS IR

PASIEKIMŲ VERTINIMAS

102. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai pradinėse klasėse vertinami vadovaujantis Bendrojo ugdymo plano 42–44 punktų, 5–8 - Bendrųjų ugdymo planų 68–78 punktų nuostatomis.

103. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo dalykų pritaikytą programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus, vertinimo kriterijai aptariami su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, susitariama, kokiais aspektais bus pritaikomas mokinio pasiekimų vertinimas ir pa(si)tikrinimų būdai, kaip jie derės su bendrosiose programose numatytais pasiekimų lygiais.

104. Mokytojų tarybos nutarimu (2013-06-06 protokolo Nr.V4-4) mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, 1–4 klasėse taikomas formuojamasis, diagnostinis, apibendrinamasis vertinimas, 5–8 klasėse mokymosi pasiekimai vertinami pažymiais.

TREČIASIS SKIRSNISSPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS MOKINIAMS

TEIKIMAS

105. Mokykla specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą mokiniui teikia, vadovaudamasi teisės aktais ir įgyvendindama pedagoginės psichologinės tarnybos ar mokyklos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas.

106. Specialioji pedagoginė pagalba: 106.1. teikiama vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu,

patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr.V-1228 (Žin., 2011, Nr. 92-4395);

106.2. teikiama ugdymo proceso metu; 106.3. teikiama specialiųjų pratybų forma: individualios, pogrupinės (2–4 mokiniai),

grupinės (5–8 mokiniai). Mokiniams, turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, pagalba teikiama ir specialiųjų pamokų forma.

106.4. teikiama mokytojo padėjėjo 3 klasės mokiniui.

26

KETVIRTASIS SKIRSNISMOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS NAMIE

107. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie savarankišku organizavimo būdu organizuoja mokykla, pagal Vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos, gydytojų rekomendacijas sudariusi individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui.

108. Mokiniui, besimokančiam pagal bendrojo ugdymo arba pagal bendrojo ugdymo pritaikytą programą, mokyti namie mokykla skiria pamokų, vadovaudamasi mokyklos ugdymo plano 74-78 punktais, 1–2 pamokos gali būti skiriamos specialiosioms pamokoms ar specialiosioms pratyboms.

109. Mokiniui, kuris mokosi namie pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, mokyti namie skiriamos 8 valandos per savaitę:

109.1. turintį vidutinį, žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą mokinį namie ugdo specialusis pedagogas;

109.2. turintį klausos sutrikimą (išskyrus nežymų) namie ugdo logopedas;109.3. specialusis pedagogas, atsižvelgęs į individualius gebėjimus, kartu su tėvais

(globėjais, rūpintojais) sudaro individualų ugdymo planą, konsultuoja tėvus (globėjus, rūpintojus).

___________________________

27113. TARIFIKUOJAMŲ VALANDŲ SUVESTINĖ PAGAL UP NUMATYTAS PROGRAMAS IR JOMS ĮGYVENDINTI SKIRIAMAS

VALANDAS

Prog

ram

a (k

lasė

)

Kla

sių

skai

čius

Mok

inių

ska

ičiu

s

Val

andų

, pan

audo

tų p

rival

omam

ugd

ymo

turin

iui,

sk

aiči

us

Val

ando

s, sk

irtos

mok

inių

ugd

ymos

i por

eiki

ams

tenk

inti

Valandos, skirtos klasių dalinimui į grupes

Iš v

iso

tari

fikuo

ta v

alan

dų p

agal

UP

Naudojamos pagal poreikį valandos

Iš v

iso

tari

fikuo

ta įs

taig

ai v

alan

dų

Dor

inia

m u

gdym

ui

Užs

ieni

o ka

lbai

(I) (

2-8

kl.)

Užs

ieni

o ka

lbai

(II

) (5-

8 kl

.)

Info

rmac

inėm

s tec

hnol

ogijo

ms

(5-8

kl.)

Tech

nolo

gijo

ms

(5-8

kl.)

Nef

orm

alio

jo v

aikų

švie

timo

vala

ndos

Trum

pala

ikėm

s kon

sulta

cijo

ms

Sava

rank

iška

m m

okym

ui

I 2 39 44 1 2         4 51  0,5   51,5II 1 26 23 2 1  2       2 30     30III 1 21 24 0,5 1         2 27,5   27,5IV 1 18 23 2 1       2 28     28I-IV 5 104 114 5,5 5 2       10 136,5 0,5   137V 1 25 26 3 1 3   1 2 2 38 1   39VI 1 20 28 1 1   1 2 2 35 1   36VII 1 21 29 0,5 1 3  2 0,5 2 2 40 1   41VIII 1 25 30 3,5 1 3  2 0,5 1 2 43 1  13 57V-VIII 4 91 113 8 4 9  4 3 7 8 156 4  13 173Iš viso 9 195 227 13,5 9 11 4 3 7 18 292,5 4,5 13 310

SUDERINTA SUDERINTA Klaipėdos „Saulėtekio” pagrindinės mokyklos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos tarybos 2016 m. rugpjūčio 29 d. posėdžio Ugdymo ir kultūros departamentoprotokoliniu nutarimu (protokolo Nr.V4-6) Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė

Forma UKDp-01

28

KLAIPĖDOS „SAULĖTEKIO“ PAGRINDINĖS MOKYKLOS TARIFIKUOJAMŲ VALANDŲ SUVESTINĖPAGAL UGDYMO PLANĄ IR DARBO APMOKĖJIMO APRAŠĄ

Prog

ram

a (k

lasė

)

Kla

sių

skai

čius

Mok

inių

ska

ičiu

s

Val

andų

, pa

naud

otų

priv

alom

am

ugdy

mo

turin

iui,

ska

ičiu

s

Val

ando

s,

skirt

os

mok

inių

ug

dym

osi

pore

ikia

mte

nkin

ti

Valandos, skirtos klasių dalinimui į grupes

Iš v

iso

tari

fikuo

ta v

alan

dų p

agal

UP

Naudojamos pagal poreikį valandos

Iš v

iso

tari

fikuo

ta įs

taig

ai v

alan

dų

Dor

inia

m u

gdym

ui

Užs

ieni

o ka

lbai

(I) (

2-8

kl.)

Užs

ieni

o ka

lbai

(II

) (5-

8 kl

.)

Info

rmac

inėm

s tec

hnol

ogijo

ms

(5

-8 k

l.)

Tech

nolo

gijo

ms

(5-8

kl.)

Nef

orm

alio

jo v

aikų

švie

timo

vala

ndos

Trum

pala

ikėm

s kon

sulta

cijo

ms

Sava

rank

iška

m m

okym

ui

I 2 39 44 1 2         4 51  0,5   51,5II 1 26 23 2 1  2       2 30     30III 1 21 24 0,5 1         2 27,5   27,5IV 1 18 23 2 1       2 28     28I-IV 5 104 114 5,5 5 2       10 136,5 0,5   137V 1 25 26 3 1 3   1 2 2 38 1   39VI 1 20 28 1 1   1 2 2 35 1   36VII 1 21 29 0,5 1 3  2 0,5 2 2 40 1   41VIII 1 25 30 3,5 1 3  2 0,5 1 2 43 1  13 57V-VIII 4 91 113 8 4 9  4 3 7 8 156 4  13 173Iš viso 9 195 227 13,5 9 11 4 3 7 18 292,5 4,5 13 310

Valandos, skirtos mokinių namų darbų tikrinimui 15,06Valandos, skirtos pasiruošimui pamokoms 64,47Valandos, skirtos vadovavimui klasei 27Valandos už papildomus darbus, skiriamos vadovo įsakymu 28

Iš viso papildomai tarifikuojamų valandų: 134,53Iš viso įstaigai skirta valandų: 444,53

SUDERINTAUgdymo ir kultūros departamentoŠvietimo skyrius

29