LIFT r DIREKTYVOS 95/16/EB TAIKYMO VADOVAS · 1.4.2 skirsnis § 104 Grei čio viršijimo aptikimas 1.4.3 skirsnis § 105 Grei čio kontrol ÷ ir ribojimas 1.4.4 skirsnis § 106 Frikciniai

2007 m. geguž÷s 15 d.

LIFT Ų DIREKTYVOS 95/16/EB TAIKYMO VADOVAS

2


TURINYS Įžangin÷ dalis Preambul÷ Nurodomoji dalis § 1 Nuorodos § 2 Lift ų direktyvos teisinis pagrindas Konstatuojamoji dalis § 3 Konstatuojamosios dalies nuostatos § 4 Žmonių sveikata ir sauga § 5 Naujasis požiūris § 6 Ankstesn÷s liftų direktyvos § 7 Direktyvos 84/528/EEB panaikinimas § 8 Nurodymai naudojamiems liftams § 9 Standartai naudojamiems liftams § 10 Sprendimas d÷l modulių § 11 Žym÷jimas CE ženklu § 12 Darnieji standartai § 13 Pereinamasis laikotarpis § 14 Statybos produktų direktyva § 15 Komitologija I skyrius 1 straipsnis 1 dalis § 16 Lift ų direktyvos taikymo sritis § 17 Liftai § 18 K÷limo įrenginiai sumaž÷jusio judrumo žmon÷ms § 19 Lift ų direktyvos pakeitimas § 20 Lift ų saugos mazgai § 21 Naudojamų liftų saugos mazgai 1 straipsnis 2 dalis § 22 Lifto apibr÷žtis 1 straipsnis 3 dalis § 23 Išimtys 1 straipsnis 4 dalis § 24 Lifto montuotojo apibr÷žtis § 25 Lifto pateikimas į rinką § 26 Lift ų saugos mazgų pateikimas į rinką § 27 Lift ų saugos mazgų apibr÷žtis § 28 Saugos mazgų gamintojo apibr÷žtis § 29 Pavyzdinio lifto apibr÷žtis 1 straipsnis 5 dalis § 30 Kitų direktyvų taikymas § 31 Elektromagnetinio suderinamumo direktyva § 32 Žemų įtampų direktyva 2 straipsnis 1 dalis § 33 Valstyb÷s nar÷s pareiga užtikrinti sveikatos apsaugą ir saugą § 34 Rinkos priežiūra § 35 Lift ų ADCO 2 straipsnis 2 dalis § 36 Sąsaja tarp lifto ir pastato arba statinio 2 straipsnis 3 dalis § 37 Instaliacijos lifto šachtoje § 38 Automatin÷s gaisro gesinimo sistemos 2 straipsnis 4 dalis § 39 Naudojamų liftų reglamentai § 40 Direktyvos d÷l darbuotojų sveikatos ir saugos § 41 Lifto įrenginių kapitalinis modifikavimas 2 straipsnis 5 dalis § 42 Prekybos mug÷s, parodos ir demonstravimas

3

3 straipsnis 1 dalis § 43 Esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai § 44 Saugos mazgų esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai 4 straipsnis 1 dalis § 45 Lift ų ir jų saugos mazgų laisvas jud÷jimas 4 straipsnis 2 dalis § 46 Lift ų kitų sudedamųjų dalių laisvas jud÷jimas 5 straipsnis 1 dalis § 47 Lift ų ir lift ų saugos mazgų atitiktis § 48 Nacionaliniai standartai ir technin÷s specifikacijos 5 straipsnis 2 dalis § 49 Darnieji standartai § 50 Atitikties prielaida § 51 Alternatyvios technin÷s specifikacijos § 52 Lift ų darnieji standartai § 53 Darniųjų standartų nuorodinių žymenų paskelbimas 5 straipsnis 3 dalis § 54 Abiejų pramon÷s pusių dalyvavimas standartizacijoje 6 straipsnis 1 dalis § 55 Netobuli darnieji standartai 6 straipsnis 2 dalis § 56 Nurodymai d÷l taikymo 6 straipsnis 3 ir4 dalys § 57 Lift ų komitetas § 58 Lift ų darbo grup÷ 7 straipsnis § 59 Apsaugos straipsnis § 60 Liftai ar saugos mazgai, neturintys žym÷jimo CE ženklu § 61 CE ženklu pažym÷ti atitikties neturintys liftai ar saugos mazgai § 62 Apsaugos straipsnio procedūra II skyrius 8 straipsnis § 63 Atitikties įvertinimas 8 straipsnis 1 dalis § 64 Gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas § 65 Saugos mazgų atitikties įvertinimas § 66 Saugos mazgų EB atitikties deklaracija 8 straipsnis 2 dalis § 67 Lift ų atitikties įvertinimas 8 straipsnis 3 dalis § 68 Lift ų EB atitikties deklaracija 8 straipsnis 4 dalis § 69 Žym÷jimas CE ženklu pagal kitas direktyvas 8 straipsnis 5 dalis § 70 Asmuo, kuris pateikia liftą ar saugos mazgą į rinką 9 straipsnis § 71 Paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos § 72 Pranešimas § 73 Paskelbtųjų (notifikuotųjų) įstaigų koordinavimas III skyrius 10 straipsnis 1 dalis § 74 CE ženklas 10 straipsnis 2 dalis § 75 Žym÷jimas CE ženklu 10 straipsnis 3 dalis § 76 Klaidinantis žym÷jimas 10 straipsnis 4 dalis § 77 Neteis÷tas žym÷jimas CE ženklu IV skyrius 11 straipsnis § 78 Sprendimų motyvacija ir teisin÷s priemon÷s 12 straipsnis § 79 Informacijos šaltiniai 13 straipsnis § 80 Nereikalingų direktyvų panaikinimas 14 straipsnis § 81 Lift ų direktyva ir Statybos produktų direktyva 15 straipsnis § 82 Lift ų direktyvos perk÷limas į nacionalinę teisę 16 straipsnis § 83 Lift ų direktyvos patikrinimas 17 straipsnis § 84 Kam skirta direktyva 1 priedas § 85 Įžangin÷s pastabos 1 pastaba § 86 Esminių sveikatos ir saugos reikalavimų taikomumas 2 pastaba § 87 Technikos lygis § 88 Nuorodos į darniuosius standartus

4

3 pastaba § 89 Pavojų identifikavimas ir įvertinimas 4 pastaba § 90 Statybos produktų direktyva 1.1 skirsnis § 91 Mašinų direktyvos taikomumas § 92 Patikrinta Mašinų direktyva § 93 Esminių sveikatos ir saugos reikalavimų taikymas § 94 Liftams taikytini Mašinų direktyvos esminiai reikalavimai § 95 Bendrai taikomi Mašinų direktyvos reikalavimai § 96 Saugos integravimo principai § 97 Mašinų standartų naudojimas Liftų direktyvai palaikyti 1.2 skirsnis § 98 Lifto kabinos matmenys ir stiprumas § 99 Neįgalių žmonių patekimas į lifto kabiną § 100 Nuostatos d÷l lifto prieinamumo neįgaliems žmon÷ms § 101 Skirsnio 1.2 pakeitimas 1.3 skirsnis § 102 Pakabinimo ir atr÷mimo priemon÷s 1.4.1 skirsnis § 103 Apkrovos valdymas 1.4.2 skirsnis § 104 Greičio viršijimo aptikimas 1.4.3 skirsnis § 105 Greičio kontrol÷ ir ribojimas 1.4.4 skirsnis § 106 Frikciniai skriemuliai 1.5.1 skirsnis § 107 Lifto mašina 1.5.2 skirsnis § 108 Pri÷jimas prie lifto mašinos 1.6.1 skirsnis § 109 Valdymo įtaisų projektavimas neįgaliems žmon÷ms 1.6.2 skirsnis § 110 Valdymo įtaisų vykdomos funkcijos nurodymas 1.6.3 skirsnis § 111 Iškvietimo grandinių sujungimas 1.6.4 skirsnis § 112 Elektrin÷ įranga 2.1 skirsnis § 113 Pri÷jimas prie važiavimo zonos 2.2 skirsnis § 114 Įduba ir viršutin÷ patalpa § 115 Liftai, neturintys nuolatin÷s laisvos erdv÷s ar apsaugos vietos 2.3 skirsnis § 116 Aikštel÷s durys ir blokavimo įtaisai 3.1 skirsnis § 117 Lifto kabinos korpusas 3.2 skirsnis § 118 Lifto kabinos laisvas kritimas ar nevaldomas jud÷jimas į viršų 3.3 skirsnis § 119 Amortizatoriai 3.4 skirsnis § 120 Papildomi reikalavimai saugos prietaisams 4.1 skirsnis § 121 Rizika d÷l kabinos uždarymo ir aikštel÷s durų 4.2 skirsnis § 122 Lifto aikštelių durų atsparumas ugniai § 123 Lifto aikštelių durų atsparumo ugniai bandymo standartai 4.3 skirsnis § 124 Kabinos ir atsvaro susidūrimų išvengimas 4.4 skirsnis § 125 Įstrigusių žmonių išlaisvinimas ir evakavimas 4.5 skirsnis § 126 Ryšis su gelb÷jimo tarnyba 4.6 skirsnis § 127 Temperatūros valdymas 4.7 skirsnis § 128 Ventiliacija 4.8 skirsnis § 129 Apšvietimas kabinoje 4.9 skirsnis § 130 Energija ryšio priemon÷ms ir avariniam apšvietimui 4.10 skirsnis § 131 Ugniagesių liftai 5.1 skirsnis § 132 Montuotojo lentel÷ 5.2 skirsnis § 133 Savarankiškas gelb÷jimasis 6.1 skirsnis § 134 Saugos mazgų naudojimo instrukcija 6.2 skirsnis § 135 Lift ų naudojimo instrukcijos ir žurnalas 2 priedas A skyrius § 136 Saugos mazgų EB atitikties deklaracija 2 priedas B skyrius § 137 Lift ų EB atitikties deklaracija

5

3 priedas § 138 CE ženklas § 139 Lift ų žym÷jimas CE ženklu § 140 Saugos mazgų žym÷jimas CE ženklu 4 priedas § 141 Saugos mazgų sąrašas § 142 Smūgių slopintuvai § 143 Elektriniai saugos įtaisai su elektronikos elementais 5 priedas A skyrius § 144 Saugos mazgų EB tipo tyrimas 5 priedas B skyrius § 145 Lift ų EB tipo tyrimas 6 priedas § 146 Lifto sumontavimo galutin÷ kontrol÷ 7 priedas § 147 Paskelbtųjų (notifikuotųjų) įstaigų įvertinimo kriterijai 8 priedas § 148 Produkto kokyb÷s užtikrinimo sistemos taikymas saugos mazgams 9 priedas § 149 Pilnos kokyb÷s užtikrinimo sistemos taikymas saugos mazgams 10 priedas § 150 Lifto įrenginio vienetinis patikrinimas 11 priedas § 151 Saugos mazgų atitiktis tipui 12 priedas § 152 Produkto kokyb÷s užtikrinimo sistemos taikymas liftams 13 priedas § 153 Pilnos kokyb÷s užtikrinimo sistemos taikymas liftams § 154 Pilnos kokyb÷s užtikrinimo sistemos taikymo sritis § 155 Projekto patikrinimas § 156 Galutin÷ kontrol÷ ir bandymai pagal pilną kokyb÷s užtikrinimo

sistemą § 157 Pilnos kokyb÷s užtikrinimo sistemos įvertinimas 14 priedas § 158 Gamybos kokyb÷s užtikrinimo sistemos taikymas liftams Rodykl÷

6


ĮŽANGIN ö DALIS

Šiame vadove yra pateikiamas Liftų direktyvos 95/16/EB tekstas ir aiškinamos jo nuostatos.

Šį vadovą pareng÷ Europos Komisijos tarnybos, pasikonsultavusios su pramon÷s, standartizacijos, paskelbtųjų (notifikuotųjų) įstaigų atstovais ir liftų naudotojais. Vadove dažnai remiamasi Liftų komiteto ir Liftų darbo grup÷s, įsteigtos vadovaujantis Liftų direktyvos 6 straipsnio 3 dalimi, svarstymais ir išvadomis. Šiame vadove siekiama atsakyti į tuos klausimus, kurie gali kilti Liftų direktyvą taikantiems asmenims.

Dauguma aiškinimų apima klausimus, kurie tiksliai apibr÷žti Liftų direktyvoje. Liftų direktyvoje esančių bendrųjų sąvokų išaiškinimus galima rasti Komisijos parengtame Naujuoju požiūriu ir visuotiniu požiūriu grindžiamų direktyvų įgyvendinimo vadove.

Svarbu pabr÷žti tai, kad nors šiuo vadovu siekiama prižiūr÷ti vienodą Liftų direktyvos nuostatų aiškinimą ir taikymą, įstatymo galią kiekvienoje valstyb÷je nar÷je turi tiktai šios direktyvos nuostatas perkeliantys teis÷s aktai.

Europos Komisija paskelb÷ šio vadovo tekstą interneto svetain÷je EUROPA anglų kalba. Ji paragino valstybes nares išversti šį vadovą į kitas kalbas. Tačiau Komisija patikrino tiktai anglų kalba parengtą vadovą, tod÷l turint abejonių reikia vadovautis anglišku tekstu.

Numatoma šį vadovą nuolat atnaujinti Liftų komiteto patvirtintomis išvadomis arba Liftų darbo grup÷s suderinta nuomone d÷l klausimų, kilusių taikant šią direktyvą.

Šis vadovas turi sąsajas su dalimi nuorodinių dokumentų. Šiame vadove Liftų direktyvos tekstas yra apvestas r÷meliu ir išspausdintas pasvirusiu šriftu, o

nuostatų aiškinimas pateikiamas po juo paprastu šriftu.

7

1995 m. birželio 29 d. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 95/16/EB d÷l valstybių narių įstatymų, susijusių su liftais, suderinimo

LIFT Ų DIREKTYVOS PREAMBUL ö – NURODOMOJI DALIS

§ 1 Nuorodos

Lift ų direktyvos preambul÷s nurodomoji dalis parodo šios direktyvos teisinį pagrindą, atitinkamo konsultacinio Komiteto pareikštą nuomonę ir direktyvos patvirtinimo tvarką. Nuorodos į Europos Bendrijos steigimo sutarties straipsnius daromos pagal numeraciją, kuri galiojo Liftų direktyvos patvirtinimo metu; v÷liau straipsnių numeracija buvo pakeista. EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį ir ypač į jos 100a straipsnį, atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą1, atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 2, laikydamiesi Sutarties 189b straipsnyje3) nustatytos tvarkos ir atsižvelgdami į 1995 m. geguž÷s 17 d. Taikinimo komiteto patvirtintą bendrą tekstą, § 2 Liftų direktyvos teisinis pagrindas

Lift ų direktyvos teisinis pagrindas yra įtvirtintas Europos bendrijos steigimo sutarties 95 straipsnyje (buvęs 100a straipsnis), kuris suteikia teisę Tarybai imtis priemonių valstybių narių įstatymų nuostatoms, skirtoms vidaus rinkos kūrimui ir veikimui, suderinti. Šios priemon÷s turi remtis žmonių sveikatos ir saugos bei aplinkos aukšto lygio apsauga.

Taigi Liftų direktyva siekia dvejopo tikslo: sudaryti sąlygas laisvam liftų ir lift ų saugos mazgų jud÷jimui vidaus rinkoje kartu, užtikrinant, jog šie gaminiai teikia žmonių sveikatos apsaugos ir jų saugos aukštą lygį.

Po konsultacijų su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, Komisijai pasiūlius, Liftų direktyvą patvirtino Europos Parlamentas ir Taryba pagal bendrų sprendimų pri÷mimo procedūrą, kuri yra išd÷styta Europos bendrijos steigimo sutarties 251 straipsnyje (buvęs 189b straipsnis). Nurodomosios dalies išnašose pateiktos nuorodos į nuoseklius procedūros etapus.

LIFT Ų DIREKTYVOS PREAMBUL ö – KONSTATUOJAMOJI DALIS

§ 3 Konstatuojamoji dalis

Konstatuojamojoje dalyje pateikiamos pagrindin÷s Liftų direktyvos nuostatos ir jų patvirtinimo priežastys. Iš esm÷s jos neturi teisin÷s galios ir paprastai nepateikiamos direktyvą perkeliančiuose nacionaliniuose teis÷s aktuose, tačiau jos padeda suprasti direktyvą, ypač paaiškindamos tam tikrų

1 OL Nr. C 62, 1992 3 11, p. 4 ir OL Nr. C 180,1993-7-2, p. 11. 2 OL Nr. C 287, 1992-4-11, p. 2. 3 1992 m. spalio 29 d. Europos Parlamento nuomon÷ (OL Nr. C 305, 1992-11-23, p. 114), 1994 m. birželio 16 d. Tarybos bendroji pozicija (OL Nr. C 232, 1994-8-20, p. 1) ir 1994 m. rugs÷jo 28 d. Europos Parlamento sprendimas (OL Nr. C 305, 1994-10-31, p. 48).

8

žodžių prasmę. Vykstant bylin÷jimuisi teismai gali atsižvelgti į konstatuojamąją dalį, kad nustatytų Tarybos ir Parlamento ketinimus rengiant tam tikras nuostatas. Paskelbtame tekste konstatuojamosios dalies pastraipos n÷ra sunumeruotos. Šiame vadove konstatuojamosios dalies pastraipos yra sunumeruotos d÷l patogumo, tačiau jų išd÷stymo tvarka n÷ra reikšminga.

Konstatuojamoji dalis. Pastraipa Nr.1 Kadangi valstyb÷s nar÷s savo teritorijoje yra atsakingos už žmonių sveikatą ir saugą;

§ 4 Žmonių sveikata ir sauga Žmonių sveikatos apsaugos ir saugos užtikrinimas yra valstybių narių pagrindin÷ pareiga ir

prerogatyva. Pri÷mus Liftų direktyvą, valstybių narių atsakomyb÷ užtikrinti žmonių sveikatą ir saugą, atsižvelgiant į direktyvoje apr÷piamas rizikas, reiškia užtikrinimą, kad direktyvos reikalavimai bus teisingai taikomi (žr. 2 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimą). Konstatuojamoji dalis. Pastraipa Nr. 2 Kadangi Europos Tarybos 1985 m. birželio m÷nesį patvirtintos Baltosios knygos d÷l vidaus rinkos sukūrimo 65 ir 68 punktai pateikia naują požiūrį įstatymams suderinti;

§ 5 Naujasis požiūris

Reguliavimo metodas, pavadintas „Naujasis požiūris į techninį suderinimą ir standartus“,4 buvo priimtas, siekiant sukurti vidaus rinką. Pagal „Naująjį požiūrį“ nacionalinių teis÷s aktų suderinimas apsiriboja esminiais sveikatos ir saugos reikalavimais, kuriuos privalo atitikti į Bendrijos rinką pateikiami gaminiai, kad jie gal÷tų laisvai jud÷ti Bendrijoje, o technin÷s specifikacijos, atitinkančios šiuos esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, pateikiamos Europos darniuosiuose standartuose (žr. konstatuojamosios dalies pastraipos Nr. 8 ir 5 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimą). Konstatuojamoji dalis. Pastraipa Nr. 3 Kadangi 1984 m. rugs÷jo 17 d. Tarybos direktyva 84/529/EEB d÷l valstybių narių įstatymų, susijusių su elektriniais, hidrauliniais arba elektriniais-hidrauliniais liftais, suderinimo neužtikrina visų tipų liftų laisvo jud÷jimo rinkoje; kadangi Direktyvos 84/529/EEB neapr÷piamiems liftų tipams, skirtumai tarp įvairių nacionalinių sistemų privalomųjų nuostatų sudaro kliūtis prekiauti Bendrijos viduje; kadangi liftų nacionalin÷s taisykl÷s d÷l to tur÷tų būti suderintos;

§ 6 Ankstesn÷s liftų direktyvos

Elektrinių liftų sauga buvo aptarta Direktyvoje 84/529/EEB, kurioje techniniai reikalavimai buvo grindžiami Europos standartu EN 81 - 1:1977. Ši Direktyva buvo iš dalies pakeista keletą kartų, būtent Direktyva 90/486/EEB, kuri išpl÷t÷ Direktyvos 84/529/EEB taikymo sritį, ją papildydama hidrauliniais liftais po to, kai buvo patvirtintas standartas EN 81-2:1987. Šios Direktyvos neteko galios nuo 1999 m. liepos 1 d., kai Liftų direktyvos 95/16/EB nuostatos tapo privalomos. „Naujojo požiūrio“ Lift ų direktyvos 95/16/EB taikymo sritis yra platesn÷ nei panaikintų direktyvų, kadangi ji nustato

4 1985 m. geguž÷s 7 d. Tarybos rezoliucija, OL Nr. C 136, 1985-06-04, p 1 – 9.

9

bendruosius esminius sveikatos ir saugos reikalavimus liftams, neatsižvelgiant į jų veikimo būdą. Konstatuojamoji dalis. Pastraipa Nr. 4 Kadangi 1984 m. rugs÷jo 17 d Tarybos direktyva 84/528/EEB d÷l valstybių narių įstatymų, susijusių su k÷limo ir mechaninių perk÷limo įrenginių bendrosiomis nuostatomis, suderinimo yra bendroji direktyva dviems konkrečioms direktyvoms, būtent Direktyvai 84/529/EEB ir 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyvai 86/663/EEB d÷l valstybių narių įstatymų, susijusių su savaeig÷mis pramonin÷mis važiuokl÷mis, suderinimo, kurią panaikino 1991 m. birželio 20 d. Tarybos direktyva 91/368/EEB, iš dalies pakeičianti Direktyvą 89/392/EEB d÷l valstybių narių įstatymų, susijusių su mašinomis, suderinimo;

§ 7 Direktyvos 84/528/EEB panaikinimas

Direktyva 84/528/EEB buvo bendroji direktyva, kuria r÷m÷si dvi konkrečios direktyvos: Direktyva 84/529/EEB d÷l elektrinių ir hidraulinių liftų, pamin÷ta konstatuojamosios dalies ankstesn÷je pastraipoje, ir Direktyva 86/663/EEB d÷l savaeigių pramoninių važiuoklių. Važiuoklių direktyvą panaikino Mašinų direktyva, ankstesniąją liftų direktyvą panaikino Liftų direktyva 95/16/EB, d÷l to bendroji Direktyva 84/528/EEB neturi jokios paskirties ir taip pat gali būti panaikinta (žr. 13 straipsnio nuostatų aiškinimą). Konstatuojamoji dalis. Pastraipa Nr. 5 Kadangi 1995 m. birželio 8 d. Komisija pri÷m÷ rekomendaciją Nr. 95/216/EB, skirtą valstyb÷ms nar÷ms d÷l naudojamų liftų saugos gerinimo;

§ 8 Nurodymai naudojamiems liftams

Lift ų direktyva 95/16/EB remiasi Europos Bendrijos steigimo sutarties 95 straipsniu, kuris

siekiant užtikrinti laisvą prekių jud÷jimą vieningoje rinkoje suteikia teisę Bendrijai imtis priemonių nacionaliniams teis÷s aktams suderinti. Tod÷l ji susieta su liftų ir lift ų saugos mazgų pateikimu į rinką bei atidavimu naudoti, vadinasi taikoma tiktai naujiems gaminiams.

Tačiau po Liftų direktyvos pri÷mimo Taryba ir Parlamentas taip pat siek÷ pagerinti naudojamų lift ų saugą. Naudojamų liftų sauga yra išimtin÷ valstybių narių atsakomyb÷. Tačiau tuo pat metu, kai buvo priimta Liftų direktyva, naudojamų liftų sauga buvo aptarta 1995 m. birželio 8 d. Komisijos rekomendacijoje 95/216/EB.

Tas faktas, kad Komisijos rekomendacija 95/216/EB minima Liftų direktyvos 95/16/EB konstatuojamosios dalies pastraipoje Nr. 5, parodo, jog ji išreiškia siekius trijų Europinių institucijų: Tarybos, Europos Parlamento ir Komisijos. Rekomendacija 95/216/EB n÷ra direktyva ir neįpareigoja valstybių narių, kurios taiko ją savo nuožiūra, atsižvelgdamos į pad÷tį kiekvienoje šalyje ir galiojančius nacionalinius teis÷s aktus.

§ 9 Standartai naudojamiems liftams

Komisijos rekomendacijos 95/216/EB priedo įžangin÷ pastaba nurodo, kad kai tik įmanoma standartų EN 81 1 ir 2 dalys gali būti taikomos tam, kad būtų pasiektos skaitmenin÷s reikšm÷s, ypač d÷l matmenų, leistinų nuokrypių, greičių ar pagreičių dydžių.

10

2003 m. Europos standartizacijos komitetas (CEN) pri÷m÷ standartą EN 81-805, kuriame pateikiamos rekomendacijos nacionalin÷ms institucijoms, liftų savininkams, liftų kontrol÷s įstaigoms ir lift ų naudojimo priežiūrą vykdančioms organizacijoms naudojamų liftų saugai pagerinti, siekiant, kad visų naudojamų keleivinių ir krovininių - keleivinių liftų sauga vis labiau art÷tų link šiuolaikinio saugos lygio.

Standartas EN 81-80 neapima Liftų direktyvos esminių sveikatos ir saugos reikalavimų, tod÷l jis neturi tokio pat statuso, kaip darnieji standartai, kuriais remiasi Liftų direktyva, ir nesuteikia atitikties prielaidos Bendrijos teis÷s aktams. Konstatuojamoji dalis. Pastraipa Nr. 6 Kadangi esminiai šios direktyvos reikalavimai užtikrins numatytą saugos lygį tik tuomet, jeigu paskirtos atitikties įvertinimo procedūros, pasirinktos iš 1993 m. liepos 22 d. Tarybos sprendimo 93/465/EEB d÷l techninio suderinimo direktyvose skirtų naudoti modulių įvairiems atitikties įvertinimo procedūrų etapams ir taisyklių CE atitikties ženklui žym÷ti bei naudoti nuostatų, užtikrins jų laikymąsi.

§ 10 Sprendimas d÷l modulių

Lift ų direktyva suteikia liftų montuotojams ir liftų saugos mazgų gamintojams platų atitikties įvertinimo procedūrų, pagrįstų taip vadinamais „moduliais“, kuriuos numato Tarybos sprendimas 93/465/EEB, pasirinkimą. Taigi Liftų direktyva yra geras „Visuotinio požiūrio į atitikties įvertinimą“ taikymo pavyzdys.

Konstatuojamoji dalis. Pastraipa Nr. 7 Kadangi liftai ar tam tikri liftų saugos mazgai, kurie atitinka direktyvos esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, turi būti matomai pažym÷ti „CE“ ženklu, kad būtų leidžiama pateikti juos į rinką;

§ 11 Žym÷jimas CE ženklu

„CE“ ženklas yra matomas simbolis, parodantis, kad liftai ir lift ų saugos mazgai atitinka direktyvos reikalavimus ir jiems buvo taikytos paskirtos atitikties įvertinimo procedūros (žr. 10 straipsnio nuostatų aiškinimą). Konstatuojamoji dalis. Pastraipa Nr. 8 Kadangi ši direktyva apibr÷žia tik bendruosius esminius sveikatos ir saugos reikalavimus; kadangi, siekiant pad÷ti gamintojams patvirtinti atitiktį šiems esminiams reikalavimams, tikslinga tur÷ti Europos lygmenyje suderintus standartus, susijusius su rizikos, atsirandančios d÷l liftų konstrukcijos ir sumontavimo, prevencija, o taip pat, kad būtų galimyb÷ patikrinti atitiktį esminiams reikalavimams; kadangi tokius Europos lygmens standartus rengia privatin÷s teis÷s įstaigos ir šie standartai turi išlikti neprivalomi; kadangi šiam tikslui Europos standartizacijos komitetas (CEN) ir Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (CENELEC) pagal bendrąsias Komisijos ir CEN

5 EN 81-80:2003 – Liftų projektavimo ir įrengimo saugos taisykl÷s. Naudojami liftai. 80dalis. Naudojamų keleivinių ir krovininių – keleivinių lift ų saugos gerinimo taisykl÷s.

11

bei CENELEC bendradarbiavimo gaires, pasirašytas 1984 m. lapkričio 13 d., yra pripažinti kompetentingomis organizacijomis priimti darniuosius standartus; kadangi darnusis standartas, kaip apibr÷žta šioje direktyvoje, – tai technin÷ specifikacija, priimta CEN ir (arba) CENELEC remiantis mandatu, išduotu Komisijos, vadovaujantis 1983 m. kovo 28 d Tarybos direktyva 83/189/EEB, nustatančia informavimo apie techninius standartus ir reglamentus tvarką, bei pirmiau min÷tomis bendrosiomis gair÷mis;

§ 12 Darnieji standartai

Šioje konstatuojamosios dalies pastraipoje apibr÷žiama darniojo standarto sąvoka ir išvardinamos Europos standartizacijos organizacijos, atsakingos už tokių standartų rengimą. Daugumą su liftais susijusių darniųjų standartų pareng÷ Europos standartizacijos komitetas (CEN).

Europos standartizacijos teisinį pagrindą šiuo metu nustato Direktyva 98/34/EB (sujungianti Direktyvos 83/189/EEB ir jos v÷lesnių pakeitimų nuostatas), nustatanti informavimo apie techninius standartus ir reglamentus tvarką. Darniųjų standartų taikymas suteikia atitikties esminiams sveikatos ir saugos reikalavimams, su kuriais jie yra susiję, prielaidą. Atitikties prielaida atsiranda tiktai paskelbus informaciją apie standartus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (žr. 5 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimą). Konstatuojamoji dalis. Pastraipa Nr. 9 Kadangi tur÷tų būti numatyta nuostata d÷l pereinamojo laikotarpio priemon÷s, kad montuotojai gal÷tų pateikti į rinką liftus, pagamintus iki šios direktyvos taikymo pradžios datos.

§ 13 Pereinamasis laikotarpis

Šioje konstatuojamosios dalies pastraipoje pripažįstamas poreikis nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kuris leistų montuotojams ir gamintojams pritaikyti savo gaminius prie direktyvos reikalavimų, o valstyb÷s nar÷s gal÷tų įvertinti, patvirtinti ir paskelbti įstaigas, atsakingas už atitikties įvertinimo procedūrų atlikimą. Buvo numatytas dvejų metų pereinamasis laikotarpis nuo Liftų direktyvos taikymo pradžios (žr. 15 straipsnio nuostatų aiškinimą). Konstatuojamoji dalis. Pastraipa Nr. 10 Kadangi ši direktyva skirta apimti visas rizikas, kurias sukelia liftai, jais važiuojantys naudotojai ir pastato gyventojai; kadangi d÷l to ši direktyva tur÷tų būti laikoma ta direktyva, kuri apibr÷žta 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/106/EEB d÷l valstybių narių įstatymų ir kitų teis÷s aktų, susijusių su statybos produktais, suderinimo 2 straipsnio 3 dalyje;

§ 14 Statybos produktų direktyva

Šioje konstatuojamosios dalies pastraipoje nustatomas ryšys tarp Liftų direktyvos 95/16/EB ir Statybos produktų direktyvos 89/106/EEB (žr. 14 straipsnio ir I priedo 4 įžangin÷s pastabos nuostatų aiškinimą).

12

Konstatuojamoji dalis. Pastraipa Nr. 11 Kadangi susitarimas d÷l modus vivendi tarp Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos, susijęs su aktų, priimtų vadovaujantis EB sutarties 189b straipsnyje nustatyta tvarka, įgyvendinimo priemon÷mis, buvo pasiektas 1994 m. gruodžio 20 d.

§ 15 Komitologija

Šioje konstatuojamosios dalies pastraipoje daroma nuoroda į susitarimą tarp Bendrijos institucijų d÷l komitetų, kurie teikia pagalbą Komisijai vykdant tam tikrų direktyvų įgyvendinimo priemones, veiklos (vadinama „Komitologija“), kaip tai numato Europos Bendrijos sutarties 251 straipsnis (buvęs 189b straipsnis).

Reikia pamin÷ti, kad Liftų direktyvos 6 straipsnis buvo pakeistas Reglamentu 1882/2003/EB, siekiant suderinti nuostatas d÷l Lift ų komiteto su Tarybos sprendimo 1999/468/EB d÷l komitologijos nuostatomis.

13

LIFT Ų DIREKTYVOS STRAIPSNIAI 1 skyrius Taikymo sritis, pateikimas į rinka ir laisvas jud÷jimas 1 straipsnio 1 dalis Ši direktyva taikoma liftams, nuolatos veikiantiems pastatuose ir statiniuose. Ji taip pat taikoma šiuose liftuose naudojamiems saugos mazgams, išvardytiems IV priede.

§ 16 Liftų direktyvos taikymo sritis

Direktyvos 1 straipsnis nustato jos taikymo sritį, tai yra gaminių grupę, kuriai yra taikomos direktyvos nuostatos. Taikymo sritis yra nustatyta 1 straipsnio 2 dalyje pateiktu apibr÷žimu ir apribota 1 straipsnio 3 dalyje nurodytomis išimtimis. Liftų direktyvos nuostatos yra taikomos dviem pagrindin÷ms gaminių klas÷ms: liftams, kurių apibr÷žimas pateikiamas 1 straipsnio 2 dalyje, ir liftų saugos mazgams, kurie yra išvardyti 4 priede.

§ 17 Liftai

Lift ų direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad direktyva yra taikoma liftams, „veikiantiems pastatuose ir statiniuose“. Tai atitinka labiausiai paplitusią žodžio „liftai“ vartoseną. K÷limo įrenginiai, atliekantys panašius vežimo veiksmus, tačiau esantys sumontuoti lauko kalnuose ar miesto vietov÷se, nepatenka į Liftų direktyvos taikymo sritį. Daugumai tokių lauko įrenginių šiuo metu taikoma Direktyva 2000/9/EB d÷l keleivinių lynų kelio įrenginių (žr. 1 straipsnio 3 dalies nuostatų aiškinimą).

Lift ų direktyva yra taikoma tiktai tiems liftams, kurie yra „nuolatos“ eksploatuojami pastatuose ir statiniuose. Taigi, direktyva n÷ra taikoma liftams, kurie yra laikinai įrengti kelti statybininkus (žr. 1 straipsnio 3 dalies nuostatų aiškinimą).

Lift ų direktyva 95/16/EB taikoma liftams, kurie yra pirmą kartą pateikiami į rinką ir pradedami naudoti. Taigi ji yra taikoma naujiems liftams. Liftų komitetas, įsteigtas vadovaujantis Liftų direktyvos 6 straipsnio 3 dalimi, išreišk÷ nuomonę6, kad nauji liftai, kuriems taikomos Direktyvos 95/16/EB nuostatos, apima:

– naujuose pastatuose sumontuotus liftus; – naudojamuose pastatuose7 sumontuotus liftus; – liftus, sumontuotus naudojamose šachtose, kai keičiami naudoti liftai, įskaitant atvejus kai naudoti kreipiantieji b÷giai ir jų tvirtinimai ar tik tvirtinimai yra išsaugomi.

§ 18 K÷limo įrenginiai sumaž÷jusio judrumo žmon÷ms

Komisijos aiškinimuose d÷l Mašinų direktyvos, pirmą kartą paskelbtuose 1993 metais ir antroje redakcijoje paskelbtuose 1999 metais, teigiama, kad: „vertikaliai ar įžambiai judančios k÷limo platformos, skirtos neįgaliems žmon÷ms pervežti, patenka į Mašinų direktyvos taikymo sritį, kadangi yra panašios į ant laiptų įrengiamus įtaisus“8

6 Liftų komiteto išvada, patvirtinta 2004 m. rugs÷jo 9 d. pos÷dyje 7 „Naudojamas pastatas“ yra apibr÷žtas standarto EN 81 1 ir 2 dalyse kaip pastatas, kuris yra naudojamas ar jau buvo naudojamas iki užsakymo pastatyti liftą. Pastatas, kurio vidin÷ konstrukcija yra pilnai atnaujinta, yra laikomas nauju pastatu (žr. standarto 1.3(b) punkto 2 išnašą).

14

Tokioms k÷limo platformoms netaikoma Liftų direktyva, nes jos neturi kabinos keliamiems žmon÷ms apsaugoti. Tačiau tai nereiškia, kad lifto montuotojas gali išvengti Liftų direktyvos reikalavimų taikymo, paprasčiausiai įrengdamas liftą su gabenimo talpa, kuri n÷ra pilnai uždara, kadangi žmonių saugai užtikrinti reikalinga pilnai uždara kabina.

Darnieji standartai, susiję su sumaž÷jusio judrumo žmonių k÷limo įrenginiais, yra rengiami vadovaujantis Komisijos mandatu pagal Mašinų direktyvą9. Taikytini standartų projektai yra prEN 81–40 ir prEN 81–4110. § 19 Liftų direktyvos pakeitimai Komisija ir valstyb÷s nar÷s pripažino, kad Liftų direktyvos ir Mašinų direktyvos taikymo sritis skirianti linija n÷ra pakankamai aiški. D÷l to Patikrintos mašinų direktyvos 2006/42/EB11 24 straipsnio 1 dalis apima Liftų direktyvos taikymo srities pakeitimą (pakeitimai pabraukti):

„Direktyva 95/16/EB iš dalies keičiama taip: 1. 1 straipsnio 2 ir 3 dalys turi būti pakeistos taip: „2. Šioje direktyvoje „liftas” – tai k÷limo įrenginys, aptarnaujantis konkrečius lygius, turintis

gabenimo talpą, judančią išilgai standžių nuo horizontal÷s daugiau kaip 15° kampu pakreiptų kreipiamųjų ir skirtas gabenti:

– žmones; – žmones ir krovinius; – tik krovinius, jeigu gabenimo talpa yra tinkama, būtent, žmogus gali nesunkiai į ją įeiti

ir ji turi įrengtus valdymo įtaisus, išd÷stytus gabenimo talpos viduje arba pasiekiamus gabenimo talpos viduje esančiam žmogui.

K÷limo įrengimai, judantys pastoviu maršrutu, netgi ten, kur jie nejuda išilgai standžių kreipiamųjų, turi būti laikomi liftais, patenkančiais į šios direktyvos taikymo sritį.

„Gabenimo talpa” – tai lifto dalis, išlaikanti žmones ir (arba) krovinius tam, kad juos pakeltų arba nuleistų.

3. Ši direktyva netaikoma: – k÷limo įrengimams, kurių greitis neviršija 0,15 m/s; – statybos aikštelių keltuvams; – lynų keliams, įskaitant geležinkelio funikulierius; – liftams, specialiai suprojektuotiems ir pagamintiems kariuomen÷s ar policijos tikslams; – k÷limo įrengimams, nuo kurių gali būti atliekamas darbas; – kasyklų vyniojimo įrenginiams; – k÷limo įrengimams, skirtiems atlik÷jams kelti meninių spektaklių metu; – transporto priemon÷se įrengtiems k÷limo įrengimams, – k÷limo įrengimams, prijungiamiems prie mašinų ir skirtiems vien tik patekti į darbo vietą,

įskaitant priežiūros ir patikrinimų vietas mašinoje; – krumpliastiebin÷ms pavaroms, – eskalatoriams ir mechaniniams p÷sčiųjų takams.“

8 Bendrijos teis÷s aktai d÷l Mašinų – Aiškinimai d÷l direktyvos 89/392/EEB ir direktyvos 91/368/EEB, 1993 m. leidinys p.15. Bendrijos teis÷s aktai d÷l Mašinų – Aiškinimai d÷l direktyvos 98/37/EEB – 1999 m. leidinys p.30, 96 punktas. 9 Standartizacijos mandatas M/008, išduotas CEN mašinoms, sukeliančioms pavojus d÷l žmonių k÷limo ar pervežimo. 10 PrEN81–40 Ant laiptų įrengiami k÷limo įtaisai ir įžambiosios k÷limo platformos, skirtos sumaž÷jusio judrumo žmon÷ms ir prEN 81–41 Vertikaliosios k÷limo platformos, skirtos naudotis sumaž÷jusio judrumo žmon÷ms. 11 Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. geguž÷s 17 d. direktyvą 2006/42/EB „D÷l mašinų ir iš dalies keičiant direktyvą 95/16/EB“ – ESOL Nr. L 157, 2006-06-09, 2p.24.

15

Pakeisto 1 straipsnio 3 dalies pirma įtrauka reiškia, kad nuo 2009 m. gruodžio 29 d., kai Direktyva 2006/42/EB bus prad÷ta taikyti, liftai, kurių jud÷jimo greitis neviršija 0,15m/s, bus išskirti iš Lift ų direktyvos taikymo srities ir jiems bus taikoma Patikrinta mašinų direktyva. Be to, Patikrintos mašinų direktyvos 1 priede pateikti esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai buvo papildyti specifine rizika, susijusia suk÷limo mašinomis, aptarnaujančiomis stacionarias aikšteles.

Direktyvos 2006/42/EB 24 straipsnio 2 dalis pateikia Liftų direktyvos 1 priedo 1.2 skirsnio pakeitimą (žr.1 priedo 1.2 skirsnio nuostatų aiškinimą).

§ 20 Liftų saugos mazgai Liftų saugos mazgai, kuriems taikoma Liftų direktyva, yra šešių kategorijų liftų saugos mazgai, kurie detaliai išvardinti šios direktyvos 4 priede. Kitiems saugos mazgams, net jeigu jie yra svarbūs lifto saugai užtikrinti, Liftų direktyvos nuostatos n÷ra taikomos, tačiau jų atitiktis turi būti įvertinta kartu su lifto, kuriame jie yra sumontuoti, atitikties įvertinimu (žr. 4 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimą).

§ 21 Naudojamų lift ų saugos mazgai

Naudojamų liftų technin÷ priežiūra ir jų sauga užtikrinama vadovaujantis nacionaliniais teis÷s aktais. Kai naudojamų liftų saugos mazgai yra keičiami technin÷s priežiūros tikslu arba kai, siekiant pagerinti naudojamų liftų saugą, įrengiami nauji saugos mazgai, turi būti naudojami saugos mazgai, suprojektuoti ir pagaminti pagal šiuolaikinį technikos lygį. Šie saugos mazgai turi atitikti Direktyvos 95/16/EB reikalavimus.

Tačiau ypač d÷l techninio nesuderinamumo priežasčių liftuose, įrengtuose prieš daug metų iki Lift ų direktyvos įsigaliojimo, gali būti neįmanoma originalius saugos mazgus pakeisti saugos mazgais, suprojektuotais ir pagamintais pagal šiuolaikinį technikos lygį. Tokiu atveju gali būti naudojami „CE“ ženklu nepažym÷ti saugos mazgai. Rekomenduojama, kad tiekiant tokius saugos mazgus, jie būtų pateikti kartu su pažyma, kad jie yra skirti tiktai „CE“ ženklu nepažym÷tiems originaliems mazgams pakeisti.12 1 straipsnio 2 dalis Šioje direktyvoje „liftas“ – tai įrenginys, aptarnaujantis konkrečius lygius, turintis kabiną, judančią išilgai kreipių, kurios yra standžios ir pakreiptos nuo horizontal÷s didesniu kaip 15° kampu bei skirtas gabenti:

– žmones; – žmones ir krovinius; – tik krovinius, jeigu kabina yra prieinama, t. y. žmogus gali nesunkiai į ją įeiti, ir jeigu įrengti jungikliai, išd÷styti kabinos viduje ar pasiekiami viduje esančiam žmogui.

Liftai, judantys fiksuotu maršrutu, netgi kai jie juda ne išilgai standžių kreipių, patenka į šios direktyvos taikymo sritį (pavyzdžiui, žirkliniai liftai).

§ 22 Lifto apibr÷žtis Siekiant išsiaiškinti Liftų direktyvos taikymo sritį, naudinga išnagrin÷ti kitus 1 straipsnio 2

dalyje pateikto apibr÷žimo „liftas“ elementus:

12 Liftų komiteto nuomon÷, patvirtinta 2005 m. kovo 25 d. pos÷dyje.

16

– aptarnaujantis konkrečius lygius Liftas apibr÷žiamas kaip įrenginys, kuris „aptarnauja konkrečius lygius“. Tai reiškia, kad liftas

juda tarp stacionarių iš anksto nustatytų pastato ar statinio lygių (aikštelių), kur žmon÷s gali įeiti į kabiną ar išeiti iš jos. K÷limo įrenginiai, skirti pasiekti aukštyje esančiai vietai, bet neskirti žmon÷ms vežti į ir nuo iš anksto nustatytų lygių ar aikštelių, nepatenka į Liftų direktyvos taikymo sritį.

– turintis kabiną Liftas yra apibr÷žiamas kaip įrenginys „turintis kabiną“. Sąvoka „kabina“ n÷ra apibr÷žta Liftų

direktyvoje. Paprastai suprantama, kad kabina tai gabenimo talpa, kuri išlaiko ir apsaugo liftu vežamus žmones ar žmones ir krovinius.

Lift ų direktyvos 1 priedo 3.1 skirsnis reikalauja, kad lifto kabina būtų uždara tam, kad apsaugotų nuo pavojų kabinoje esančius žmones, tačiau būtina pasteb÷ti, jog tai yra lifto esminis sveikatos ir saugos reikalavimas, bet ne lifto apibr÷žties dalis.

– judančią išilgai standžių kreipių Dažniausiai liftai, kuriems yra taikoma Liftų direktyva, turi kabinas, „judančias išilgai kreipių,

kurios yra standžios,“ fizine prasme. Tačiau 1 straipsnio 2 dalies paskutinis sakinys apima ir kitomis priemon÷mis kreipiamus liftus, judančius fiksuotu maršrutu, nesant standžių kreipių fizine prasme.

– pakreiptos nuo horizontal÷s didesniu kaip 15° kampu Lift ų direktyva taikoma liftams, kurių kreip÷s „pakreiptos nuo horizontal÷s didesniu kaip 15°

kampu“. Taigi Liftų direktyva taip pat yra taikoma ir nuožulniesiems keltuvams, būtent, tokiems, kurie įrengti išilgai eskalatoriaus. Liftų direktyva taikoma tokiems nuožulniesiems keltuvams, kurie naudojami pastatuose ar statiniuose, kas išskiria juos iš keleivinių lynų kelio įrenginių, kurie yra išskirti iš Liftų direktyvos taikymo srities (žr. 1 straipsnio 3 dalies nuostatų aiškinimą). Įrenginiai, vežantys žmones mažesniu nei 15° kampu nuo horizontal÷s, Liftų direktyvos prasme n÷ra laikomi liftais ir tod÷l jiems taikoma Mašinų direktyva.

– skirtas gabenti žmones, žmones ir krovinius arba tik krovinius, jeigu kabina yra prieinama, t. y. žmogus gali nesunkiai į ją įeiti, ir jeigu įrengti jungikliai, išd÷styti kabinos viduje ar pasiekiami viduje esančiam žmogui

Vadinasi, Liftų direktyva taikoma: – liftams, skirtiems vežti tik žmones; – liftams, skirtiems vežti žmones ir krovinius; – liftams, skirtiems vežti krovinius ir palydinčius žmones; – liftams, skirtiems vežti tik krovinius, jeigu kabina yra prieinama žmon÷ms ir jeigu lifto

valdymas yra kabinos viduje ar gali būti pasiekiamas esant kabinos viduje. Tačiau: – liftai, skirti vežti tik krovinius su kabina, kuri yra neprieinama žmon÷ms, ir – liftai, skirti vežti krovinius su kabina, kuri yra prieinama žmon÷ms tik atlikti krovinio

pakrovimą ir iškrovimą, ir turintys kabinos išor÷je įrengtą valdymą, kurio negalima pasiekti esant kabinos viduje, patenka į Mašinų direktyvos taikymo sritį.

Darbin÷s platformos naudojamos pasiekti aukštyje esančią vietą ir n÷ra skirtos vežti žmones iš vieno lygio į kitą, tod÷l jos nepatenka į Liftų direktyvos taikymo sritį. Tokioms darbin÷ms platformoms taikoma Mašinų direktyva. 1 straipsnio 3 dalis Ši direktyva netaikoma:

– keleiviniams lynų kelio įrenginiams, įskaitant geležinkelio funikulierius, skirtus viešam ar privačiam žmonių gabenimui;

17

– kariuomen÷s ar policijos tikslams specialiai suprojektuotiems ir pagamintiems liftams; – kasyklų lynų vyniojimo mechanizmams; – teatre naudojamiems keltuvams; – liftams, įtaisytiems transporto priemon÷se; – liftams, sujungtiems su mašinomis ir skirtiems vien tik patekti į darbo vietą; – vežim÷liams, judantiems krumpliastiebiu; – statybos aikštelių keltuvams, skirtiems kelti žmones arba žmones ir krovinius.

§ 23 Išimtys

Lift ų direktyvos 1 straipsnio 3 dalyje pateikiamas sąrašas liftų ir įrenginių, kuriems n÷ra taikoma Liftų direktyva. Kai kurie sąraše esantys įrenginiai atitinka 1 straipsnio 2 dalyje pateiktą lifto apibr÷žtį, tačiau nepaisant to jie išskirti iš taikymo srities. Kiti sąraše esantys įrenginiai neatitinka apibr÷žties, tačiau siekiant aiškumo įtraukti į išimčių sąrašą.

Keleiviniai lynų kelio įrenginiai Keleiviniams lynų kelio įrenginiams, skirtiems gabenti žmones, yra taikoma Direktyva 2000/9/EB. Keleivinių lynų kelio įrenginių direktyvos konstatuojamosios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta, kad keleiviniai lynų kelio įrenginiai apima k÷limo į kalnus sistemas, naudojamas keliautojų poilsiui aukštikaln÷se, būtent geležinkelio funikulierius, lynų kelio vagonus, gondolas, keltuvus su s÷dyne bei buksyruojančius keltuvus, o taip pat panašius įrenginius, naudojamus miestų transporto infrastruktūrose. Direktyvos 2000/9/EB 1 straipsnio 6 dalis aiškiai išskiria iš Keleivinių lynų kelio įrenginių direktyvos taikymo srities Liftų direktyvoje 95/16/EB apibr÷žtus liftus (žr. Europos Parlamento ir Tarybos 2000 m. kovo 20 d. direktyvos 2000/9/EB d÷l keleivinių lynų kelio įrenginių, skirtų gabenti žmones, taikymo vadovą). Kariuomen÷s ar policijos tikslams specialiai suprojektuoti ir pagaminti liftai

Reikia pamin÷ti, kad ši išimtis yra susijusi tiktai su liftais, specialiai skirtais kariuomen÷s ar policijos tikslams. Vadinasi, į Liftų direktyvos yra taikymo sritį patenka tie liftai, kuriuos pastatuose ar statiniuose naudoja kariuomen÷s arba policijos personalas, tačiau ne tie, kurie specialiai skirti kariuomen÷s ar policijos tikslams.

Kasyklų lynų vyniojimo mechanizmai

Kasyklose naudojami lynų vyniojimo mechanizmai, gabenantys žmones ir krovinius iš vieno kasyklos šachtos darbo lygmens į kitą, atitinka 1 straipsnio 2 dalyje pateiktą apibr÷žimą, tačiau kadangi šių įrenginių rinka iš esm÷s yra nacionalin÷, buvo nuspręsta, kad n÷ra būtinumo suderinti Bendrijos lygmenyje su šiais įrenginiais susijusius teis÷s aktus.

Kasyklų lynų vyniojimo mechanizmai taip pat nepatenka į Mašinų direktyvos taikymo sritį. Mašinų darbo grup÷s patvirtintame dokumente nurodoma, kad ši išimtis buvo prielaida apimti liftus, sumontuotus kasyklų šachtose. Jeigu standartiniai serijin÷s gamybos liftai, pavyzdžiui, krumpliastiebiu judantys liftai, yra sumontuoti kitose kasyklos dalyse, tai Liftų direktyvos kasyklų lynų vyniojimo mechanizmų išimtis n÷ra susijusi su šiais liftais.13

13 Dok. Nr. 2003.14 – Pranešimas apie kasyklų lynų vyniojimo mechanizmų išskyrimą iš Mašinų direktyvos 98/37/EB ir Lift ų direktyvos 95/16/EB taikymo sričių, priimtas Mašinų darbo grup÷s pos÷dyje, įvykusiame 2003 m. spalio 23-24 d., punktas 3(h).

18

Teatre naudojami keltuvai

Teatre naudojami keltuvai nepatenka nei į Liftų direktyvos, nei į Mašinų direktyvos taikymo sritį, tod÷l jiems taikomi galiojantys nacionaliniai teis÷s aktai. Patikrinta Mašinų direktyva 2006/42/EB iš direktyvos taikymo srities išskiria „mašinas, skirtas atlik÷jams jud÷ti meninių spektaklių metu“. Vadinasi, teatre naudojami keltuvai nepatenka į Bendrijos teis÷s aktų taikymo sritis.

Tačiau reikia pamin÷ti tai, kad teatre naudojamų keltuvų išimtis neapima teatruose sumontuotų lift ų, kuriais lankytojai patenka į s÷dimas vietas, o teatro darbuotojai patenka į kitas teatro dalis ir šiems liftams taikoma Liftų direktyva.

Transporto priemon÷se įtaisyti liftai

Lift ų direktyva netaikoma transporto priemon÷se (kelių transporto priemon÷se, traukiniuose, laivuose, l÷ktuvuose ir kt.) įtaisytiems liftams, kadangi šie n÷ra sumontuoti pastatuose arba statiniuose. Tokiems liftams dažniausia taikomi atskiri nacionaliniai ar tarptautiniai reglamentai.

Liftai, sujungti su mašinomis ir skirti vien tik pa tekti į darbo vietą

Liftai, sujungti su mašinomis ir skirti vien tik patekti į darbo arba technin÷s priežiūros vietas, apima, pavyzdžiui, ir prie keliamųjų kranų pritvirtintus liftus, kuriais operatorius patenka į kabiną. Jiems taikoma Mašinų direktyva.

Krumpliastiebiu judantys vežim÷liai

Krumpliastiebiu judantiems vežim÷liams Liftų direktyva n÷ra taikoma, kadangi, kaip ir keleiviniai lynų kelio įrenginiai, jie n÷ra sumontuoti pastatuose arba statiniuose. Šiuo metu jiems n÷ra taikomi suderinti Bendrijos teis÷s aktai. Krumpliastiebiu judančių vežim÷lių nereik÷tų painioti su krumpliastiebiu judančiais liftais, kuriems Liftų direktyva yra taikoma.

Statybos aikštelių keltuvai

Statybos aikštelių keltuvai yra laikinai įrengti liftai, skirti gabenti statybininkus ir krovinius į skirtingus pastato lygius atliekant statybos arba remonto darbus. Šiuo metu statybos aikštelių keltuvai nepatenka nei į Liftų direktyvos, nei į Mašinų direktyvos taikymo sritį, tod÷l jiems ir toliau taikomi nacionaliniai teis÷s aktai. Vis d÷lto jiems yra taikomas Europos standartas EN 1215914.

Taikant Patikrintą mašinų direktyvą 2006/42/EB, statybos aikštelių keltuvai nuo 2009 m. gruodžio 29 d. pateks į Mašinų direktyvos taikymo sritį. Šios direktyvos 1 priedas taip pat apima naujus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus d÷l specifin÷s rizikos, susijusios su mašinomis, aptarnaujančiomis stacionarias aikšteles. 1 straipsnio 4 dalis Šioje direktyvoje: – „lifto montuotojas“ – tai fizinis arba juridinis asmuo, kuris prisiima atsakomybę už lifto projektavimą, gamybą, sumontavimą ir pateikimą į rinką ir kuris jį pažymi „CE“ ženklu bei parengia EB atitikties deklaraciją;

14 EN 12159: 2000 – Statybų keltuvai, skirti žmon÷ms ir kroviniams su vertikaliai judančiomis kabinomis

19

§ 24 Lifto montuotojo apibr÷žtis

Lift ų direktyvos įpareigojimai, susiję su liftais, tenka lifto montuotojui. Sąvokos „montuotojas“ vartojimą paaiškina nacionalinių teis÷s aktų liftams istorija, kuri paprastai kūr÷ įpareigojimus asmeniui, montuojančiam liftą vietoje. Tačiau Liftų direktyvoje sąvoka „montuotojas“ vartojama daugiau teisine, nei fizine prasme. Vadovaujantis 1 straipsnio 4 dalyje pateiktu apibr÷žimu „lifto montuotojas“ – tai asmuo arba įmon÷, kurie prisiima atsakomybę už sumontuoto lifto atitiktį Liftų direktyvai, nepaisant to ar asmuo bei įmon÷ faktiškai vykd÷ lifto projektavimą, gamybą, surinkimą ir montavimą. Net jeigu daugiau nei vienas asmuo vykd÷ lifto projektavimą, gamybą, surinkimą ir montavimą, atsakomybę už sumontuoto lifto atitiktį turi prisiimti vienas juridinis ar fizinis asmuo – montuotojas.

Tačiau reikia pabr÷žti, kad Liftų direktyva taip pat vartoja sąvoką „lifto montuotojas“ asmeniui, kuris atlieka lifto projektavimo faz÷s atitikties įvertinimą netgi, kai kitas asmuo prisiima atsakomybę už sumontavimo atitiktį (žr. 8 straipsnio 2 dalies, 5 priedo B dalies ir 13 priedo nuostatų aiškinimą).

Montuotojas apibūdinamas kaip „fizinis arba juridinis asmuo“. Šiame vadove sąvoka „asmuo“ visur vartojama pažym÷ti fizinį arba juridinį asmenį (pvz., įmon÷).

– „lifto pateikimas į rinką" įvyksta tada, kai montuotojas pirmą kartą sudaro galimybę naudotojui jį naudoti;

§ 25 Lifto pateikimas į rink ą

Šis apibr÷žimas nustato momentą, kada liftas yra laikomas pateiktu į rinką. Tai svarbu, kadangi

keletas Liftų direktyvos straipsnių nustato procedūras, kurios turi būti atliktos prieš pateikiant liftą į rinką. Apibr÷žime nurodoma, kad lifto pateikimas į rinką įvyksta tada, kai montuotojas pirmą kartą sudaro galimybę naudotojui jį naudoti.

Lift ų direktyva neskirsto naudotojų į įvairias kategorijas. Kai kuriais atvejais naujuose pastatuose sumontuotus liftus naudoja statybos darbininkai patekimui į pastatą palengvinti, kai baigiami statybos darbai. Šiuo atveju turi būti laikoma, kad „padaryta galimyb÷ naudotojui naudoti lift ą“. Tod÷l liftas turi pilnai atitikti Liftų direktyvą ir būtinos taikyti atitikties įvertinimo procedūros turi būti užbaigtos anksčiau iki liftą min÷tam tikslui gal÷s naudoti statybos darbininkai.

Tačiau nacionaliniai teis÷s aktai d÷l naudojamų liftų tikrinimo gali nustatyti reikalavimą atlikti lifto, kurį naudojo statybos darbininkai patekimui į pastatą palengvinti, kai buvo baigiami statybos darbai, tikrinimą prieš perduodant užbaigtą pastatą jo savininkams (žr. 2 straipsnio 4 dalies nuostatų aiškinimą).

§ 26 Liftų saugos mazgų pateikimas į rink ą

Buvo nuspręsta, kad liftų saugos mazgams nebūtina tur÷ti ekvivalentišką „pateikimo į rinką“ apibr÷žimą. Tačiau atsižvelgiant į bendrąjį „pateikimo į rinką“ apibr÷žimą, pateiktą Komisijos parengtame Naujuoju požiūriu ir visuotiniu požiūriu grindžiamų direktyvų įgyvendinimo vadovo 2.3.1 skyriuje, galima teigti, kad lifto saugos mazgo pateikimas į rinką įvyksta tada, kai saugos mazgo gamintojas, siekdamas jį išplatinti arba įmontuoti į lifto įrenginį, pirmą kartą sudaro galimybę jam atsirasti Bendrijos rinkoje.

Jeigu lifto montuotojas gamina lifto saugos mazgą, kuris bus įrengtas jo montuojamame lifte, lifto montuotojas yra laikomas lifto saugos mazgo gamintoju ir jam yra taikomi lygiai tokie pat įpareigojimai, kaip ir kitiems liftų saugos mazgų gamintojams.

20

– „saugos mazgas" – tai IV priede išvardyti mazgai,

§ 27 Lift ų saugos mazgai

Iš tiesų Liftų direktyva nepateikia „saugos mazgo“ apibr÷žimo. Dauguma lifto sud÷tinių dalių vienu ar kitu būdu prisideda prie lifto saugaus veikimo. Tačiau lifto saugos mazgai yra tokios sud÷tin÷s dalys, kurios yra įrengiamos siekiant konkretaus tikslo užtikrinti saugų veikimą, o ne tik įprastą lifto veikimą. Liftų direktyvos taikymo sritis apima tik tuos liftų saugos mazgus, kurie priklauso šešioms 4 priede išvardintoms kategorijoms. Už visų kitų lifto sud÷tinių dalių atitiktį atsako lifto montuotojas, kartu atsakydamas už liftą, kuriame įrengtos šios sud÷tin÷s dalys. (žr. 4 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimą).

Reikia atkreipti d÷mesį į tai, kad Liftų direktyva yra taikoma liftų saugos mazgams, kai jie pateikiami į rinką atskirai ir kai yra tiesiog įrengti lifto įrenginiuose.

– „lifto saugos mazgų gamintojas" – tai fizinis arba juridinis asmuo, kuris prisiima atsakomybę už saugos mazgų projektavimą ir gamybą ir kuris juos pažymi „CE“ ženklu bei parengia EB atitikties deklaraciją;

§ 28 Saugos mazgų gamintojo apibr÷žtis

Lift ų direktyvos įpareigojimai d÷l lift ų saugos mazgų tenka jų gamintojui. Tačiau ši sąlyga yra

naudojama daugiau teisine nei fizine prasme. Vadovaujantis 1 straipsnio 4 dalyje pateiktu apibr÷žimu, „saugos mazgų gamintojas“ – tai asmuo arba įmon÷, kurie prisiima atsakomybę už saugos mazgo projektavimą, gamybą ir pateikimą į rinką ir kurie jį pažymi „CE“ženklu bei parengia EB atitikties deklaraciją, nepaisant to, ar asmuo bei įmon÷ vykd÷ ar nevykd÷ fizinį darbą gaminant min÷tą saugos mazgą.

Lift ų saugos mazgų gamintojas, įsisteigęs ne Europos Bendrijoje, gali deleguoti tam tikrus savo įsipareigojimus įgaliotajam atstovui (žr. 8 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimą). – „pavyzdinis liftas“ – tai tipinis liftas, kurio technin÷ byla parodo būdą, kaip esminiai saugos reikalavimai bus patenkinti liftams, kurie atitiks pavyzdinį liftą, apibūdintą objektyviais parametrais, ir kuriame naudojami identiški saugos mazgai. Visi leidžiami pakeitimai, tarp pavyzdinio lifto ir liftų, sudarančių seriją liftų, sukurtų pagal pavyzdinį liftą, turi būti aiškiai nustatyti technin÷je byloje (su maksimaliomis ir minimaliomis reikšm÷mis). Esminių saugos reikalavimų atitikimą leidžiama įrodyti įrenginių grup÷s panašumu, pateikiant skaičiavimus ir(arba) remiantis projekto br÷žiniais.

§ 29 Pavyzdinio lifto apibr÷žtis

Sąvoka „pavyzdinis liftas“ yra svarbi, kai lifto montuotojas projektavimo stadijoje pasirenka

EB tipo tyrimo procedūrą atitikčiai įvertinti. Liftų direktyvoje pripažįstama, kad lifto projektas gali būti tiek tipinis lifto įrenginys, tiek lifto įrenginių grup÷, sukurta pagal tą patį pagrindinį projektą su tam tikrų parametrų pakeitimais (pavyzdžiui, kabinos dydis, gabenamų žmonių skaičius, vardin÷ apkrova, aptarnaujamų aukštų skaičius). D÷l to nebereikia išduoti atskirų sertifikatų kiekvienam pagrindinio projekto variantui, kadangi EB tipo tyrimo sertifikatas gali apr÷pti visą įrenginių grupę.

Šiuo atveju Liftų direktyva reikalauja, kad V priedo B skyriaus 2 punkte pamin÷toje technin÷je

21

byloje turi būti nustatyta kiekvieno parametro leidžiamų pakeitimų ribos, įskaitant maksimalias ir minimalias reikšmes, kurias apima nagrin÷jamo lifto projektas. EB tipo tyrimą atliekanti paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga turi patikrinti, ar pavyzdinis liftas ir visi jo leidžiami variantai atitinka esminius sveikatos ir saugos reikalavimus (žr. 8 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimą).

Jeigu lifto montuotojas nori sumontuoti liftą su pakeitimais, kurie nebuvo nurodyti pirmin÷je technin÷je byloje, jis turi apie tai pranešti susietai paskelbtajai (notifikuotajai) įstaigai. Paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga turi išnagrin÷ti pakeitimus ir pranešti montuotojui, ar EB tipo tyrimas išlieka galiojančiu, ar reikalingi papildomi tikrinimai bei bandymai, ar būtina atlikti naują EB tipo tyrimą (žr. V priedo B skyriaus 6 punkto nuostatų aiškinimą).

Nurodymus d÷l pavyzdinio lifto sąvokos taikymo pateik÷ Europos liftų paskelbtųjų (notifikuotųjų) įstaigų koordinavimas (žr. NB-L/REC 2/007). 1 straipsnio 5 dalis Kai šioje direktyvoje nurodytas rizikas liftams visiškai ar iš dalies apima konkretesn÷s direktyvos, tai tokiems liftams ir tokioms rizikoms ši direktyva netaikoma arba nustoja būti taikoma nuo šių konkretesnių direktyvų taikymo.

§ 30 Kitų direktyvų taikymas

Liftams gali būti taikomos kitos konkretesnes rizikas apimančios direktyvos. Liftų direktyva

n÷ra taikoma rizikoms, kurias apima šios konkretesn÷s direktyvos. Visiems kitiems reikalavimams, kurių neapima kitos konkretesn÷s direktyvos, yra taikomos Liftų direktyvoje numatytos atitikties įvertinimo procedūros (žr. 8 straipsnio 3 dalies ir 10 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimą).

§ 31 Elektromagnetinio suderinamumo direktyva Mašinų direktyvos esminis sveikatos ir saugos reikalavimas 1.5.11, kuris yra taikomas liftams, apima lifto įrenginių atsparumą iš išor÷s spinduliuojamiems trikdžiams (žr. I priedo 1.1 skirsnio nuostatų aiškinimą). Elektromagnetinio suderinamumo direktyva 89/336/EEB yra taikoma liftams d÷l apsaugos reikalavimo, susijusio su elektromagnetin÷s radiacijos spinduliuote (žr. 1989 m. geguž÷s 3 d. Tarybos direktyvos 89/336/EEB D÷l suderinimo valstybių narių teis÷s aktų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, taikymo vadovą.

Gamintojas gali taikyti darniuosius standartus tam, kad atitiktų Elektromagnetinio suderinamumo direktyvos esminius reikalavimus. Jeigu darnieji standartai nebuvo taikyti arba buvo taikyti tiktai iš dalies, gamintojas turi sudaryti techninių dokumentų bylą, kad įrodytų atitiktį Elektromagnetinio suderinamumo direktyvai. Abiem atvejais gamintojas turi parengti ir pasirašyti EB atitikties deklaraciją (žr. 8 straipsnio 3 dalies nuostatų aiškinimą).

Lift ų elektromagnetiniam suderinamumui yra taikomi du darnieji standartai: – EN 12016:2004: Elektromagnetinis suderinamumas. Liftams, eskalatoriams ir judamiesiems takeliams skirtų gaminių šeimos standartas. Atsparumas. Šio standarto nuorodinis žymuo yra paskelbtas prie Mašinų direktyvos. – EN 12015:2004: Elektromagnetinis suderinamumas. Liftams, eskalatoriams ir judamiesiems takeliams skirtų gaminių šeimos standartas. Spinduliavimas. Šio standarto nuorodinis žymuo yra paskelbtas prie Mašinų direktyvos (eskalatoriams) ir Liftų direktyvos.

22

Elektromagnetinio suderinamumo direktyvos pakeitimas

Reikia atkreipti d÷mesį į tai, kad Elektromagnetinio suderinamumo direktyva neseniai buvo pakeista. Pakeista Elektromagnetinio suderinamumo direktyva 2004/108/EB bus taikoma nuo 2007 m. liepos 20 dienos. § 32 Žemų įtampų direktyva Liftų elektrin÷s dalys yra išskirtos iš Žemų įtampų direktyvos taikymo srities. Šiuo metu ši direktyva yra kodifikuota kaip Direktyva 2006/95/EB15 (ankstesn÷ Direktyva 73/23/EEB) d÷l jos 2 priedo, kadangi reikalavimai liftų elektriniams įrenginiams buvo apimti ankstesn÷s Liftų direktyvos 84/529/EEB. Tačiau Mašinų direktyvos esminis sveikatos ir saugos reikalavimas 1.5.1, susijęs su elektrin÷s kilm÷s pavojų prevencija, yra taikomas liftams remiantis Liftų direktyvos 1 priedo 1.1 skirsniu. Vadinasi, nors liftai kaip ir nepriklauso Žemų įtampų direktyvai, tačiau liftų elektriniai įrenginiai ir liftų saugos mazgai turi atitikti saugos tikslus, nustatytus Žemų įtampų direktyvos 1 priede (žr. 1 priedo 1.1 skirsnio nuostatų aiškinimą). 2 straipsnio 1 dalis Valstyb÷s nar÷s imasi visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad: – liftai, kuriems taikoma ši direktyva, gal÷tų būti pateikti į rinką ir atiduoti naudoti tik tada, jeigu jie nekelia pavojaus žmonių sveikatai ir saugai, o kur taikytina ir turto saugumui, kai yra tinkamai sumontuoti bei prižiūrimi ir naudojami pagal numatytą paskirtį; – saugos mazgai, kuriems taikoma ši direktyva, gal÷tų būti pateikti į rinką ir atiduoti naudoti tik tada, jeigu liftai, kuriuose šie saugos mazgai turi būti įrengti, nekelia pavojaus žmonių sveikatai ir saugai, o kur taikytina ir turto saugumui, kai yra tinkamai sumontuoti bei prižiūrimi ir naudojami pagal numatytą paskirtį.

§ 33 Valstyb÷s nar÷s pareiga užtikrinti sveikatos apsaugą ir saugą

Lift ų direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta pagrindin÷ valstybių narių pareiga užtikrinti savo piliečių sveikatos ir saugos apsaugą. Liftams ir liftų saugos mazgams tai reiškia pareigą užtikrinti, kad būtų tinkamai taikomos Liftų direktyvos nuostatos. Liftų saugos mazgai turi tinkamai atlikti savo funkciją, užtikrinant liftų, kuriuose jie yra įrengti, saugą.

§ 34 Rinkos priežiūra

Kartu su Europos Bendrijos steigimo sutarties 10 straipsniu, Liftų direktyvos 2 straipsnio 1 dalis nustato įpareigojimo valstyb÷ms nar÷ms vykdyti rinkos priežiūrą teisinį pagrindą. Rinkos priežiūra remiasi valdžios institucijų veikla, kuri reikalinga užtikrinti, kad Liftų direktyvoje numatytos atitikties įvertinimo procedūros būtų teisingai taikomos ir kad pagal Liftų direktyvą į rinką pateikiami liftai ir lift ų saugos mazgai iš tiesų atitiktų esminius sveikatos ir saugos reikalavimus ir būtų saugūs.

15 2006m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/95/EB D÷l valstybių narių įstatymų, susijusių su elektrotechniniais gaminiais, naudojamais tam tikrose įtampos ribose, suderinimo (kodifikuota versija), ESOL Nr. L 374, 2006-12-27, p.10

23

Kadangi rinkos priežiūra turi būti atliekama objektyviai ir nešališkai ir gali būti teisinio poveikio priemonių taikymo priežastimi, tai šią veiklą vykdo valdžios institucijos. Tam tikrus darbus, pavyzdžiui, techninius tikrinimus ir bandymus, galima pavesti atlikti kitoms įstaigoms, tačiau valdžios institucijos išlieka atsakingos už visus priimtus d÷l to sprendimus.

Veiksmingai rinkos priežiūrai vykdyti, valstyb÷s nar÷s turi paskirti instituciją ar institucijas, atsakingas už rinkos priežiūrą, aprūpinti jas reikiamais darbuotojų bei biudžeto ištekliais ir užtikrinti, kad jos tur÷tų priemones reikalingiems tikrinimams ir bandymams atlikti ar gal÷tų pasinaudoti tokiomis priemon÷mis, kai reikalinga. Rinkos priežiūros sistema turi tur÷ti skundų nagrin÷jimo procedūrą, o taip pat būti susieta su liftų įrenginių bei liftų saugos mazgų pavyzdžių tikrinimu.

Valstyb÷ms nar÷ms nustačius, kad į rinką pateikti „CE“ ženklu pažym÷ti liftai arba liftų saugos mazgai neturi atitikties, jos turi užtikrinti, kad būtų imtasi reikalingų koregavimo priemonių. Jeigu lifto montuotojas arba saugos mazgo gamintojas šių priemonių nesiima savanoriškai, valstyb÷ nar÷ privalo užtikrinti, kad nesaugūs gaminiai būtų pašalinti iš rinkos pagal apsaugos procedūrą (žr. 7 straipsnio nuostatų aiškinimą).

§ 35 Administracinio bendradarbiavimo liftų saugos srityje grup÷ (Lift ų ADCO)

Lift ų direktyva suteikia liftams ir liftų saugos mazgams laisvą jud÷jimą bendrojoje rinkoje. Tačiau rinkos priežiūra organizuojama nacionaliniame lygmenyje. Taigi siekiant veiksmingos rinkos priežiūros svarbu, kad valstybių narių rinkos priežiūros institucijos bendradarbiautų tarpusavyje ir su Europos Komisija, siekdamos keistis informacija bei optimizuoti išteklius.

Tokiam bendradarbiavimui palengvinti buvo sudaryta Administracinio bendradarbiavimo grup÷ (Liftai ADCO). Grup÷ pos÷džiauja du kartus per metus, o pos÷džiams pirmininkauja viena iš valstybių narių. Pos÷džiuose dalyvauja tiktai valstybių narių ir Komisijos atstovai. Pos÷džiai yra konfidencialūs, kadangi juose gali būti aptariami konkretūs atvejai, d÷l kurių vyksta tyrimas.

2 straipsnio 2 dalis Valstyb÷s nar÷s turi imtis visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad asmuo, atsakingas už darbus pastate arba statinyje ir lifto montuotojas, ne tik, praneštų vienas kitam reikalingus duomenis, bet ir imtųsi tinkamų veiksmų lifto teisingam veikimui bei saugiam naudojimui užtikrinti.

§ 36 Sąsaja tarp lifto ir pastato arba statinio

Kadangi lifto įrengimas yra susijęs su pastatu arba statiniu, kuriame jis yra sumontuojamas,

neabejotinai svarbu užtikrinti abipusį keitimąsi informacija tarp lifto montuotojo ir asmens, kuris yra atsakingas už darbus pastate arba statinyje:

– asmuo, kuris yra atsakingas už pastate arba statinyje vykdomus darbus, turi suteikti lifto montuotojui visą reikalingą informaciją apie pastato konstrukciją, būtent, lifto šachtos ir įrenginių vietos matmenis, panaudotas medžiagas, siekiant užtikrinti, kad lifto konstrukcija būtų suderinama su pastatu, kuriame liftas bus sumontuotas. Jis taip pat turi pranešti lifto montuotojui apie bet kokius ypatingus reikalavimus, kuriuos, atsižvelgiant į numatomą naudojimą, turi atitikti liftas, būtent, konkretų sustojimo tikslumo lygį, prieinamumą žmon÷ms su specialiais poreikiais arba durų lifto aikštel÷se atsparumą ugniai; – lifto montuotojas turi suteikti asmeniui, kuris yra atsakingas už pastate arba statinyje vykdomus darbus, informaciją, reikalingą užtikrinti, kad atitinkami statinio konstrukcijos elementai tur÷tų reikalingus matmenis ir apkrovą nešančias charakteristikas ir išlaikytų prie jų tvirtinamus arba į juos besiremiančius lifto elementus. Jis taip pat turi nurodyti technines priemones, kurios turi būti pateiktos iki lifto atidavimo naudoti tam, kad būtų užtikrintas saugus lifto veikimas, įskaitant

24

būtinąjį aikštelių apšvietimą ir dvipusio ryšio priemones, skirtas susisiekti su gelb÷jimo tarnybomis. Siekiant 2 straipsnio 2 dalyje nurodyto tikslo yra svarbu, kad informacija, kurią suteik÷ asmuo,

atsakingas už pastate atliekamą darbą, būtų perduota asmeniui, atsakingam už lifto projektavimo etapą, jeigu lifto projektuotojas ir montuotojas yra skirtingi asmenys, tačiau būtina pažym÷ti, kad lifto montuotojas, kaip apibr÷žta 1 straipsnio 4 dalyje, vienintelis yra atsakingas už sumontuoto lifto atitiktį (žr. 8 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimą).

Tai ypač svarbu, kai lifto sudedamosios dalys yra tiekiamos lifto montuotojui kaip montuoti parengti komplektai. Pirma, lifto montuotojas turi pateikti komplektų tiek÷jui būtiną informaciją, susijusią su pastato konstrukcija ir numatomu lifto naudojimu. Antra, komplektų tiek÷jas turi pateikti lifto montuotojui būtiną informaciją, susijusią su reikalingomis pastato charakteristikomis.

Būtina pabr÷žti, kad gali būti neįmanoma perkelti visas 2 straipsnio 2 dalies nuostatas į nacionalinius teis÷s aktus, perkeliančius kitas Liftų direktyvos nuostatas, kadangi šios nuostatos sudaro įpareigojimus asmenims, atsakingiems už darbus pastate. Valstyb÷s nar÷s gali įtraukti būtinas nuostatas į jų nacionalinius statybos techninius reglamentus. 2 straipsnio 3 dalis Valstyb÷s nar÷s turi imtis visų būtinų priemonių užtikrinti, kad liftams skirtose šachtose nebūtų jokių vamzdynų, elektros laidų ar instaliacijų, kitokių nei būtinos lifto veikimui ir saugai.

§ 37 Instaliacijos lifto šachtoje

Lift ų direktyvos 2 straipsnio 3 dalies nuostata n÷ra taikoma pačiam liftui, o tik kitų instaliacijų

išsid÷stymui pastate, kuriame montuojami liftai. Taigi 2 straipsnio 3 dalies nuostata geriau gali būti perkelta nacionaliniais statybos techniniais reglamentais negu teis÷s aktu, perkeliančiu kitas Liftų direktyvos nuostatas.

Pagrindin÷ priežastis, draudžianti instaliacijų, kitokių negu būtinos lifto veikimui ir saugai išd÷stymą lifto šachtoje, yra ta, kad žmon÷ms gali reik÷ti patekti prie šių instaliacijų, siekiant jas patikrinti ar prižiūr÷ti. Negalima tik÷tis, kad žmon÷s, tvarkantys, pavyzdžiui, vandentiekio ar informatikos įrenginius, tur÷s reikalingų žinių ir pakankamą pasirengimą, kad gal÷tų saugiai patekti į lifto šachtą.16

§ 38 Automatin÷s gaisro gesinimo sistemos

Kai kuriose šalyse priešgaisrin÷s saugos tarnybos arba draudimo bendrov÷s praš÷, kad lifto šachtoje būtų įrengtos automatin÷s gaisro gesinimo sistemos. Būtų pavojinga tiesiog papildyti lifto įrenginį tokia sistema, kuri n÷ra atitinkamai suprojektuota, kadangi automatin÷s gaisro gesinimo sistemos paleidimas gaisro atveju gali sukelti pavojų saugiam lifto veikimui ir sudaryti riziką lifto kabinoje įstrigusiems žmon÷ms.

Jeigu automatin÷ gaisro gesinimo sistema yra įrengta lifto šachtoje, ji turi būti laikoma neatskiriama lifto įrenginio dalimi. Pirmiausiai, lifto įrenginys turi tur÷ti priemones, kurios užtikrintų, kad iki bus paleista automatinei gaisro gesinimo sistema, liftu besinaudojantys keleiviai bus nugabenti į aikštelę, iš kurios jie gal÷s saugiai išeiti iš lifto kabinos.

16 Liftų direktyva vartoja terminą „lifto šachta“ vadindama tai pilnai ar iš dalies uždarą erdvę, kurioje juda lifto kabina. Tod÷l terminas „lifto šachta“ vartojamas šiame vadove. Liftams be uždaros šachtos šiai erdvei vartojamas terminas „jud÷jimo zona“. Butina pažym÷ti, kad EN 81 serijos standartuose vietoje termino „lifto šachta“ vartojamas terminas „lifto šulinys“.

25

2 straipsnio 4 dalis Nepažeidžiant šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, šios direktyvos nuostatos neturi poveikio valstybių narių teisei, remiantis Sutartimi, nustatyti tokius reikalavimus, kuriuos jos laiko reikalingais užtikrinti, kad žmon÷s būtų apsaugoti, kai nagrin÷jami liftai atiduodami naudoti arba naudojami, su sąlyga, jeigu tai nereiškia, kad liftai yra modifikuojami direktyvoje nenustatytu būdu.

§ 39 Naudojamų lift ų reglamentai

Lift ų direktyva yra susijusi su liftų projektavimu, gamyba, surinkimu, montavimu ir pateikimu į

rinką bei atidavimu naudoti, o taip pat su liftų saugos mazgų projektavimu, gamyba, pateikimu į rinką ir atidavimu naudoti. Saugiam lifto naudojimui taip pat reikia, kad įrenginys, po to, kai jis atiduotas naudoti, būtų tinkamai techniškai prižiūrimas, aptarnaujamas bei remontuojamas, kad jis atitiktų esminius sveikatos ir saugos reikalavimus ir tvarkingai veiktų. Taip pat gali būti nagrin÷jama būtinyb÷ periodiniu ar specialiu inspektavimu tikrinti, ar atliekama reikalaujama technin÷ priežiūra.

Lift ų direktyva reikalauja, kad lifto montuotojas suprojektuotų lift ą taip, kad būtų galima saugiai atlikti techninę priežiūrą, tikrinimą ir gelb÷jimo operacijas. Lifto montuotojas taip pat turi kartu su liftu pateikti tinkamas instrukcijas techninei priežiūrai, kontrolei, remontui, periodiniams tikrinimams bei gelb÷jimo operacijoms, kad būtų galima jomis naudotis vietoje. (žr. I priedo 6 skyriaus nuostatų aiškinimą). Tačiau Liftų direktyva nenustato sąlygų, pagal kurias turi būti atliekama technin÷ priežiūra, kontrol÷ arba gelb÷jimo operacijos.

Lift ų direktyvos 2 straipsnio 4 dalis reiškia, kad valstyb÷s nar÷s turi teisę priimti teis÷s aktus d÷l lift ų technin÷s priežiūros ir kontrol÷s tam, kad būtų užtikrinta naudotojų ir technin÷s priežiūros bei kontrol÷s darbuotojų sauga. Pavyzdžiui, valstyb÷s nar÷s gali nustatyti, kam yra leidžiama atlikti liftų techninę priežiūrą, nustatyti minimalius periodus tarp technin÷s priežiūros operacijų, reikalauti, kad kontrol÷ būtų atliekama tam tikrais intervalais arba esant tam tikroms aplinkyb÷ms ir nustatyti, kas gali atlikti šiuos kontrol÷s veiksmus. Valstyb÷s nar÷s taip pat gali priimti nuostatas, kurios užtikrintų techninę priežiūrą ir kontrolę atliekančių darbuotojų saugą, kai jie patenka prie lifto įrenginių.

Tačiau šie reglamentai neturi nustatyti projektinių reikalavimų liftams, kurie viršija Liftų direktyvos esminius sveikatos ir saugos reikalavimus. Be to, jie neturi nustatyti įteisinimo ar kontrol÷s procedūrų, kurios iš dalies sutampa su Liftų direktyvos atitikties įvertinimo procedūromis. Iki Liftų direktyvos įsigaliojimo daug valstybių narių naudojo nacionalines procedūras, numatančias lifto įrenginio kontrolę prieš atiduodant jį naudoti. Šios pirmin÷s kontrol÷s vaidmenį dabar didele dalimi pakeit÷ Liftų direktyvoje numatytos atitikties įvertinimo procedūros ir galima manyti, kad pirmin÷ kontrol÷ daugiau nereikalinga. Jeigu toks pirmin÷s kontrol÷s reikalavimas išlaikomas, jis gali būti susijęs tiktai su tais aspektais, kurių neapima į Liftų direktyvos atitikties įvertinimo procedūros. § 40 Direktyvos d÷l darbuotojų sveikatos ir saugos Liftų direktyvos 2 straipsnio 4 dalyje teigiama, kad nacionalin÷s nuostatos, kurios yra susiję su lift ų saugiu naudojimu, turi būti priimtos „remiantis Sutartimi“. Kai kurias iš šių nuostatų reglamentuoja direktyvos, besiremiančios Europos bendrijos steigimo sutarties 137 straipsniu (buvęs 118a straipsnis) ir susijusios su darbuotojų sveikatos apsauga ir sauga. Taigi tam tikri reikalavimai liftų, įrengtų darbo vietose, techninei priežiūrai ir kontrolei gali būti įtraukti į nacionalinius teis÷s aktus, perkeliančius šias direktyvas:

– „Pagrindų“ direktyvą 89/391/EEB17 d÷l darbuotojų saugos ir sveikatos darbe; 17 1989 m. liepos 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB d÷l nustatymo priemonių remiančių darbuotojų sveikatos ir saugos darbe gerinimą – EBOL Nr. L 183, 1989-06-29.

26

– Direktyvą 89/654/EEB18 d÷l darbo vietos; – Direktyvą 89/655/EEB19 d÷l darbuotojų darbe naudojamų įrengimų, su pakeitimais pagal Direktyvą 95/63/EB20 ir Direktyvą 2001/45/EB.21 Nacionalinių teis÷s aktų, perkeliančių Direktyvą 89/391/EEB ir Direktyvą 89/655/EEB su

pakeitimais, nuostatos visada yra taikomos darbuotojų, atliekančių liftų kontrolę ir techninę priežiūrą, sveikatos apsaugai ir saugai, kur tik lifto įrenginiai bebūtų išd÷styti.

Reikalavimai liftų techninei priežiūrai ir kontrolei taip pat gali būti įtraukti į nacionalinius statybos techninius reglamentus. § 41 Lifto įrenginių kapitalinis modifikavimas Valstyb÷s nar÷s gali priimti nacionalinius teis÷s aktus, susijusius su lifto įrenginių kapitaliniu modifikavimu. Kapitalinis modifikavimas gali apimti, pavyzdžiui, lifto aptarnaujamų aukštų skaičiaus pakeitimą, jud÷jimo greičio pakeitimą ar nominalios vardin÷s apkrovos pakeitimą. Tokie nacionaliniai teis÷s aktai, pavyzdžiui, gali nustatyti reikalavimus atlikti atskirus patikrinimus iki lifto grąžinimo naudoti po įvykdyto kapitalinio modifikavimo. Jeigu toks kapitalinis modifikavimas yra susijęs su liftu, pateiktu į rinką ar atiduotu naudoti pagal Liftų direktyvą, tai tokie liftai po modifikavimo ir toliau turi atitikti šios direktyvos 1 priedo esminius sveikatos ir saugos reikalavimus. Tačiau tokių liftų patikrinimui po įvykdyto kapitalinio modifikavimo n÷ra taikomos Liftų direktyvos atitikties įvertinimo procedūros, nereikia rengti naują EB atitikties deklaraciją ir liftas toliau išlieka pažym÷tas pirmykščiu (originaliu) CE ženklu. Atlikto modifikavimo detal÷s ir kiekvienas protokolas ar sertifikatas, išduotas atliekant reikalingą patikrinimą, turi būti įrašyti į lifto įrenginių dokumentus, nurodytus 1 priedo 6.2 skirsnyje. 2 straipsnio 5 dalis Prekybos mug÷se, parodose arba ypač demonstravimų metu valstyb÷s nar÷s neturi drausti eksponuoti liftų arba saugos mazgų, kurie neatitinka Bendrijoje galiojančių nuostatų, su sąlyga, jei matomas ženklas aiškiai parodo, kad tokie liftai arba saugos mazgai neatitinka ir jų negalima įsigyti tol, kol lifto montuotojas, saugos mazgų gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas nepadarys juos atitinkančiais. Demonstravimų metu turi būti imamasi atitinkamų saugumo priemonių žmonių apsaugai užtikrinti.

§ 42 Prekybos mug÷s, parodos ir demonstravimas

Prekybos mug÷s suteikia galimybę liftų montuotojams ir saugos mazgų gamintojams

eksponuoti parodoje ir demonstruoti naujus ir inovacinius gaminius. Liftų direktyvos 2 straipsnio 5 dalies nuostatomis siekiama užtikrinti, kad Liftų direktyva netrukdytų reklamuoti šių naujų gaminių.

18 1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 89/654/EEB d÷l minimalių saugos ir sveikatos reikalavimų darbo vietai (pirma atskira direktyva pagal Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalį – EBOL Nr. L 393, 1989-12-30. 19 1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 89/655/EEB d÷l minimalių saugos ir sveikatos reikalavimų darbuotojų darbe naudojamiems įrengimams (antra atskira direktyva pagal Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalį – EBOL Nr. L 393, 1989-12-30. 20 1995 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva 95/63/EB pakeičianti direktyvą 89/655/EEB d÷l minimalių saugos ir sveikatos reikalavimų darbuotojų darbe naudojamiems įrengimams (antra atskira direktyva pagal Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalį – EBOL Nr. L 335, 1995-12-30. 21 2001 m. birželio 27 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyva 2001/45/EB pakeičianti Tarybos direktyvą 89/655/EEB d÷l minimalių saugos ir sveikatos reikalavimų darbuotojų darbe naudojamiems įrengimams (antra atskira direktyva pagal Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalį – EBOL Nr. L 195, 2001-07-19.

27

Prieš atlikdamos taikytinas atitikties įvertinimo procedūras, suinteresuotos įmon÷s gali nor÷ti įsitikinti, ar jų gaminiai domina potencialius klientus. Kitais atvejais šios procedūros gali būti neužbaigtos laiku, kai gaminys pateikiamas eksponavimui. Eksponuotojai taip pat gali pageidauti eksponuoti savo gaminius be tam tikrų užtvarų arba apsauginių įtaisų, kad gal÷tų aiškiau parodyti jų darbines charakteristikas.

Vadovaujantis 2 straipsnio 5 dalimi tokia veikla yra leidžiama. Tačiau, siekiant suteikti potencialiems klientams aiškią informaciją ir išvengti nesąžiningos konkurencijos su gaminių, atitinkančių Liftų direktyvos reikalavimus, eksponentais, reikalavimų neatitinkantys gaminiai turi būti pažym÷ti aiškiai matomu ženklu, aiškiai rodančiu, kad jie neatitinka ir jų negalima įsigyti tol, kol jie nebus padaryti atitinkančiais.

Prekybos mugių organizatoriai tur÷tų priminti eksponuotojams apie šią jų pareigą. Liftų direktyva nenustato konkretaus šio ženklo formato arba formuluot÷s. Tačiau gali būti pasiūlyta ši formuluot÷: Šis liftas (liftų saugos mazgas)* yra gaminys, kurio atitiktis taikytiniems Europos Bendrijos teis÷s aktams dar n÷ra deklaruota, tod÷l jis n÷ra pažym÷tas „CE“ ženklu. Informuojame lankytojus, kad šį gaminį bus galima įsigyti Europos Bendrijos rinkoje tiktai po to, kai bus deklaruota jo atitiktis taikytiniems teis÷s aktams. * Išbraukite tai, kas nereikalinga.

Būtina imtis specialių atsargumo priemonių demonstravimo metu, kad būtų užtikrinta demonstruotojų ir žmonių sauga, ypač jei gaminiai veikia nu÷mus tam tikrus užtvarus ir apsauginius mazgus.

3 straipsnio 1 dalis Liftai, kuriems taikoma ši direktyva, turi atitikti esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, išd÷stytus I priede. Saugos mazgai, kuriems taikoma ši direktyva, turi atitikti esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, išd÷stytus I priede, arba sudaryti galimybę, kad liftai, kuriuose jie įrengti, atitiktų min÷tus esminius reikalavimus.

§ 43 Esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai

Lift ų direktyvos 3 straipsnio 1 dalis pateikia vieną iš pagrindinių „Naujojo požiūrio“ direktyvos

elementų. Esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai nustato būtinus pasiekti tikslus. Vadinasi, montuotojas arba gamintojas ir toliau gali laisvai rinktis priemones šiems tikslams pasiekti. Atitiktis taikytiniems esminiams sveikatos ir saugos reikalavimams yra privaloma (žr. I priedo įžanginių pastabų nuostatų aiškinimą).

§ 44 Saugos mazgų esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai

Su kai kuriomis išimtimis, esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai n÷ra tiesiogiai taikomi saugos mazgams, tačiau saugos mazgai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad sudarytų galimybę liftams, kuriuose jie yra įrengti, atitikti taikytinus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus. Tod÷l

28

saugos mazgų gamintojai turi aiškiai nurodyti liftų, kuriuose gali būti įrengti šie saugos mazgai, charakteristikas. Liftų montuotojas yra visiškai atsakingas ir turi užtikrinti, kad lifte būtų įrengti tinkami saugos mazgai, sudarantys galimybę įrenginiui atitikti esminius sveikatos ir saugos reikalavimus. 4 straipsnio 1 dalis Valstyb÷s nar÷s negali savo teritorijoje drausti, riboti arba kliudyti pateikti į rinką arba atiduoti naudoti liftų ir(arba) saugos mazgų, atitinkančių šios direktyvos nuostatas.

§ 45 Liftų ir j ų saugos mazgų laisvas jud÷jimas

Lift ų direktyvos 4 straipsnio 1 dalis nustato laisvą liftų ir jų saugos mazgų jud÷jimą bendrojoje

rinkoje: – Liftų direktyvos nuostatas atitinkantys liftai gali būti be jokių apribojimų pateikti į rinką, sumontuoti ir atiduoti naudoti bet kurioje Europos Sąjungos valstyb÷je nar÷je; – Liftų direktyvos nuostatas atitinkantys liftų saugos mazgai gali būti be jokių apribojimų pateikti į rinką ir įrengti lifto įrenginiuose arba įtaisyti naudojamuose liftuose bet kurioje valstyb÷s nar÷s teritorijoje.

Remiantis Europos ekonomin÷s erdv÷s susitarimu, Liftų direktyvos reikalavimus atitinkantys liftai ir lift ų saugos mazgai taip pat gali laisvai jud÷ti Islandijoje, Lichtenšteine ir Norvegijoje. Tai taip pat galioja Turkijoje pagal ES ir Turkijos muitinių sąjungą. 4 straipsnio 2 dalis Valstyb÷s nar÷s negali drausti, riboti arba kliudyti pateikti į rinką sud÷tines dalis, kurios, remiantis gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo deklaracija, yra skirtos įrengti liftuose, kuriems taikoma ši direktyva.

§ 46 Liftų kitų sudedamųjų dalių laisvas jud÷jimas

Lift ų sudedamosioms dalims, kurių n÷ra tarp IV priede išvardintų šešių kategorijų saugos

mazgų, Liftų direktyvos nuostatos n÷ra taikomos. Šių sudedamųjų dalių atitiktis yra įvertinama atliekant lifto projekto ir lifto įrenginio, kuriame jie yra sumontuoti, atitikties įvertinimą. Šios liftų sudedamosios dalys gali laisvai jud÷ti vidaus rinkoje remiantis paprasta gamintojo deklaracija, jog jos skirtos įrengti lifte. 5 straipsnio 1 dalis Valstyb÷s nar÷s liftus ir saugos mazgus, pažym÷tus „CE“ ženklu ir turinčius prid÷tą II priede nurodytą EB atitikties deklaraciją, turi laikyti atitinkančiais visas šios Direktyvos nuostatas, įskaitant II skyriuje nustatytas atitikties įvertinimo procedūras. Nesant darniųjų standartų, valstyb÷s nar÷s turi imtis bet kokių priemonių, kurias jos laiko būtinomis, kad atkreiptų suinteresuotųjų šalių d÷mesį į galiojančius nacionalinius techninius standartus ir technines specifikacijas, laikomas svarbiomis arba taikytinomis I priedo esminiams sveikatos ir saugos reikalavimams tinkamai įgyvendinti.

29

§ 47 Liftų ir lift ų saugos mazgų atitiktis

Lift ų direktyvos 5 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa nurodo, kad liftai ir liftų saugos mazgai,

pažym÷ti „CE“ ženklu ir turintys prid÷tą liftų montuotojo arba saugos mazgų gamintojo parengtą EB atitikties deklaraciją, paprastai yra laikomi atitinkančiais Liftų direktyvos nuostatas.

Tačiau valstyb÷s nar÷s taip pat įpareigotos tinkamomis rinkos priežiūros priemon÷mis užtikrinti , kad atitikties įvertinimo procedūros būtų atliktos teisingai ir kad pažym÷jimas „CE" ženklu tikrai reikštų atitiktį Liftų direktyvos esminiams sveikatos ir saugos reikalavimams (žr. 2 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio nuostatų aiškinimą).

§ 48 Nacionaliniai standartai ir technin÷s specifikacijos

Lift ų direktyvos 5 straipsnio 1 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama kartu su 5 straipsnio 2

dalimi. Pri÷mus Liftų direktyvą, Europos Komisija išdav÷ mandatą Europos standartizacijos komitetui parengti seriją standartų, kurie paremtų šios direktyvos taikymą. Liftų direktyvos 5 straipsnio 1 dalis numat÷ laikiną sprendimą tam laikotarpiui, kol Europos standartizacijos komitetas parengs reikalingus standartus. Laukiant, kol bus išleisti šie darnieji standartai, valstyb÷ms nar÷ms buvo suteikta galimyb÷ paskelbti svarbių dokumentų sąrašus, įskaitant nacionalinius standartus ir technines specifikacijas, kurios pad÷tų montuotojams ir gamintojams taikyti esminius sveikatos ir saugos reikalavimus. Kadangi standartizacijos programa Liftų direktyvai paremti, palaipsniui užbaigiama, vadovautis šia nuostata tampa vis mažiau ir mažiau būtina. 5 straipsnio 2 dalis Kai nacionalinis standartas, perkeliantis darnųjį standartą, kurio nuorodinis žymuo buvo paskelbtas Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje, apima vieną ar daugiau esminių sveikatos ir saugos reikalavimų: – liftai, pagaminti laikantis šio standarto, turi būti laikomi atitinkančiais taikytus esminius reikalavimus, arba – saugos mazgai, pagaminti laikantis šio standarto, turi būti laikomi tinkamais sudaryti galimybę liftui, kuriame jie teisingai įrengti, atitikti taikytus esminius reikalavimus. Valstyb÷s nar÷s turi skelbti nacionalinių standartų, perkeliančių darniuosius standartus, nuorodinius žymenis.

§ 49 Darnieji standartai

Lift ų direktyvos 5 straipsnio 2 dalis nustato Europos darniųjų standartų statusą d÷l Lift ų

direktyvos. Kaip jau min÷ta konstatuojamosios dalies pastraipoje Nr. 8, darnusis standartas tai technin÷ specifikacija, priimta vienos iš Europos standartizacijos organizacijų remiantis Komisijos išduotu mandatu. Valstybes nares apie mandatus konsultuoja Komitetas, įsteigtas vadovaujantis Direktyva 98/34/EB (sujungianti Direktyvos 83/189/EEB ir jos v÷lesnių pakeitimų nuostatas). Kai tik priimamas pagal mandatą rengtas standartas, valstybių narių nacionalin÷s standartizacijos organizacijos turi jį be jokių pakeitimų perkelti kaip nacionalinį standartą. Bet kokie egzistuojantys su tuo pačiu dalyku susiję standartai turi būti panaikinti.

30

Europos standarto projektas atpažįstamas pagal raid÷s „prEN“, esančias prieš nuorodinį žymenį. Priimtas standartas atpažįstamas pagal raides „EN“, esančias prieš nuorodinį žymenį, po kurio seka pri÷mimo metai. Kai standartas yra perkeliamas nacionaliniu standartu, prieš raides „EN“ taip pat rašomi inicialai, naudojami nacionaliniams standartams atpažinti atitinkamoje šalyje.

Taigi, pavyzdžiui, Europos liftų standartas EN 81-1 yra skelbiamas kaip ÖNORM EN 81-1 Austrijoje, NBN EN 81-1 Belgijoje, БДС EN 81-1 Bulgarijoje, CYS EN 81-1 Kipre, ČSN EN 81-1 Čekijos Respublikoje, DS EN 81-1 Danijoje, EVS EN 81-1 Estijoje, SFS EN 81-1 Suomijoje, NF EN 81-1 Prancūzijoje, DIN EN 81-1 Vokietijoje, EΛOT EN 81-1 Graikijoje, MSZ EN Vengrijoje, IS EN 81-1 Airijoje, UNI EN 81-1 Italijoje, LVS EN 81-1 Latvijoje, LST EN 81-1 Lietuvoje, EN 81-1 Liuksemburge, MSA EN 81-1 Maltoje, NEN EN 81-1 Olandijoje, PN EN 81-1 Lenkijoje, NP EN 81-1 Portugalijoje, SR EN 81-1 Rumunijoje, STN EN 81-1 Slovakijoje, SIST EN 81-1 Slov÷nijoje, UNE EN 81-1 Ispanijoje, SIS EN 81-1 Švedijoje ir BS EN 81-1 Jungtin÷je Karalyst÷je.

Pri÷musi Europos standartą, Europos standartizacijos organizacija apie tai praneša Europos Komisijai, kuri paskelbia standarto nuorodinį žymenį Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (ESOL), kuris anksčiau buvo vadinamas Europos Bendrijų ]8oficialiuoju leidiniu (EBOL).

§ 50 Atitikties prielaida

Darniųjų standartų taikymas visada yra savanoriškas. Tačiau kai darniojo standarto nuorodinis žymuo paskelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (ESOL), tai jo techninių specifikacijų taikymas suteikia atitikties esminiams sveikatos ir saugos reikalavimams, kuriuos apima standartas, prielaidą. Ši prielaida atsiranda nuo tos dienos, kai standarto nuorodinis žymuo paskelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (net jeigu nacionalin÷ standartizacijos organizacija įgyvendina ir paskelbia standartą v÷lesne data). Atitikties prielaida paprastai baigiasi, kai standartas pakeičiamas nauju ar patikrintu standartu atitikties prielaidos pasibaigimo dieną, kuri yra nustatyta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Darniojo standarto taikymo suteikiama atitikties prielaida n÷ra absoliuti, kadangi gali būti ginčijama paties standarto atitiktis (žr. 6 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimą). Tačiau gaminys, suprojektuotas ir pagamintas pagal darnųjį standartą, laikomas turinčiu atitiktį, jeigu neįrodyta kitaip. Tai suteikia teisinio saugumo priemonę lifto montuotojui arba saugos mazgų gamintojui, kuris taiko darnųjį standartą, kadangi jis neturi pateikti papildomų įrodymų d÷l atitikties esminiams sveikatos ir saugos reikalavimams, kuriuos apima standartas.

Be to, taikant visus būtinus darniuosius standartus, nereikia atlikti papildomą projekto kontrolę, jeigu lifto montuotojas projekto atitikties įvertinimui taiko pilną kokyb÷s užtikrinimo procedūrą (žr. 8 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimą).

§ 51 Alternatyvios technin÷s specifikacijos

Net jeigu tam tikrą esminį sveikatos ir saugos reikalavimą apima darnusis standartas, lifto montuotojas arba saugos mazgo gamintojas gali ir toliau taikyti alternatyvias technines specifikacijas. Tuo siekiama neleisti, kad techniniai standartai trukdytų inovaciniams techniniams sprendimams, nenumatytiems rengiant darnųjį standartą.

Tačiau darnusis standartas parodo technikos lygį jo pri÷mimo metu. Kitaip tariant, standartas nustato saugos lygį, kurio pagrįstai galima tik÷tis tam tikram gaminiui atitinkamu metu. Lifto montuotojas arba saugos mazgo gamintojas, kuris nusprendžia taikyti kitą techninę specifikaciją, turi sugeb÷ti įrodyti, kad jo sprendimas teikia tokį saugos lygį, kuris bent jau yra ekvivalentiškas lygiui, užtikrinamam darniojo standarto technin÷je specifikacijoje (žr. I priedo 2 įžangin÷s pastabos nuostatų aiškinimą).

Jeigu liftas arba saugos mazgas, suprojektuoti pagal technines specifikacijas, kurios n÷ra

31

pateiktos darniuosiuose standartuose, yra skiriama EB tipo tyrimo procedūra, o V priede nurodyta technin÷ byla turi apimti priemonių, naudotų patenkinti taikytus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus aprašymą. (žr. V priedo nuostatų aiškinimą).

Jeigu saugos mazgo atitikties įvertinimui taikoma pilna kokyb÷s užtikrinimo procedūra, tai priemon÷s, naudojamos taikytų esminių saugos reikalavimų atitikimui užtikrinti, turi būti dokumentuotos gamintojo kokyb÷s užtikrinimo sistemoje (žr. IX priedo nuostatų aiškinimą).

Jeigu lifto projekto atitikties įvertinimui taikoma pilna kokyb÷s užtikrinimo procedūra, tai projekto kontrol÷, kurią atlieka paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga, yra reikalinga tada, kai lifto projektas nevisiškai atitinka darniuosius standartus (žr. XIII priedo 3.3 punkto nuostatų aiškinimą).

§ 52 Liftų darnieji standartai

Daugumą liftų darniųjų standartų pareng÷ Europos standartizacijos komiteto Technikos komitetas 10. CEN TC 10 sukūr÷ atskirą liftų standartų numeravimo sistemą. Liftų standartų šeima turi bendrą numerį EN 81. Ši standartų šeima apima keletą atskirų dalių, kurios yra susijusios su skirtingais lifto veikimo būdais arba konkrečiais lifto saugos aspektais. Numeravimo sistema paaiškinta Europos standartizacijos komiteto Techniniame pranešime 81-10 (CEN TR 81-10). Pažym÷tina, kad CEN TR 81-10 aprašyta numeravimo sistema yra taikoma neseniai priimtiems standartams, tačiau bus taikoma ir ankstesniems standartams, kai jie bus tikrinami.

EN 81 standartų šeima apima standartus liftams, kuriems yra taikoma Liftų direktyva, standartus k÷limo mašinoms, kurioms taikoma Mašinų direktyva ir standartus k÷limo mašinoms, kurioms netaikomas joks Bendrijos teis÷s aktas.

§ 53 Darniųjų standartų nuorodinių žymenų paskelbimas

Jungtinis darniųjų standartų sąrašas Liftų direktyvos taikymui palaikyti yra paskelbtas Europos Komisijos ESOL. Sąrašas atnaujinamas, kai Europos standartizacijos komitetas (CEN) praneša Europos Komisijai apie naujus standartus. ESOL paskelbtą sąrašą sudaro šie penki stulpeliai:

1. Nurodyta standartą pri÷musi Europos standartizacijos organizacija. 2. Pateiktas standarto nuorodinis žymuo, t.y. jo numeris, pri÷mimo data ir pavadinimas. Jeigu standartas turi keitinius, taip pat nurodomi paskesnių keitinių nuorodiniai žymenys.

Paskelbus tokių keitinių nuorodinius žymenis ESOL, tiktai keitinį turintis standartas suteikia atitikties prielaidą taikytiems Liftų direktyvos esminiams sveikatos ir saugos reikalavimams.

3. Nurodyta data, kada standarto nuorodinis žymuo buvo paskelbtas ESOL pirmą kartą. Tai yra data, nuo kurios standarto taikymas suteikia atitikties prielaidą standarto apr÷piamiems

esminiams sveikatos ir saugos reikalavimams. 4. Pateikiamas pakeičiamo standarto nuorodinis žymuo. Šis stulpelis yra naudojamas tiktai tada,

kai priimant naują standartą jau buvo su tuo pačiu dalyku susijęs darnusis standartas. Daugeliu atveju pakeičiamas standartas yra patikrinto standarto ankstyvesn÷ versija.

5. Nurodyta data, nuo kurios negalioja atitikties prielaida taikant pakeičiamą standartą. Šis stulpelis yra naudojamas tiktai tada, kai ketvirtame stulpelyje pateiktas pakeičiamo standarto nuorodinis žymuo. Apskritai, pagal Europos standartizacijos komiteto taisykles, nacionalin÷s standartizacijos organizacijos turi panaikinti pakeičiamą standartą pra÷jus šešiems m÷nesiams po naujo standarto pri÷mimo. Tokiu atveju pakeičiamas standartas jau bus panaikintas iki termino, kol naujojo standarto nuorodinis žymuo bus paskelbtas ESOL. Tačiau tam tikrais atvejais Europos standartizacijos komitetas mano, jog pramonei reikalingas ilgesnis periodas d÷l to, kad pritaikytų projektus, įrankius ir gamybą prie naujojo standarto techninių specifikacijų. Šiais atvejais gali būti nustatyta v÷lesn÷ pakeičiamo standarto panaikinimo data, pavyzdžiui, dveji metai po naujojo standarto pri÷mimo.

32

Naujasis standartas suteikia atitikties prielaidą, kai tik jo nuorodinis žymuo paskelbiamas ESOL, o pakeičiamo standarto atitikties prielaida tęsiasi iki penktame stulpelyje nurodytos datos. Kitaip tariant, pereinamuoju laikotarpiu tarp šių dviejų datų pakeičiamo ar naujo standarto technin÷s specifikacijos suteikia atitikties prielaidą esminiams sveikatos ir saugos reikalavimams, kuriuos jos apr÷pia. 5 straipsnio 3 dalis Valstyb÷s nar÷s turi užtikrinti, kad būtų imamasi tinkamų priemonių leisti abiem pramon÷s pus÷ms daryti įtaką nacionaliniame lygmenyje, rengiant ir tikrinant darniuosius standartus.

§ 54 Abiejų pramon÷s pusių dalyvavimas standartizacijoje

Standartizacija remiasi suinteresuotų šalių tarpusavio sutarimu. Liftų direktyvos 5 straipsnio 3 dalyje pripažįstama, kad tam tikros liftų standartais suinteresuotos šalys, dalyvaudamos standartizacijoje, gali patirti sunkumų. Straipsnis nurodo valstyb÷ms nar÷ms užtikrinti, kad būtų imamasi tinkamų priemonių, leidžiančių abiem pramon÷s pus÷ms, t.y. darbdaviams ir darbuotojams, daryti įtaką standartizacijos procesui. Valstyb÷s nar÷s pačios sprendžia, kokios priemon÷s yra tinkamos ir kaip jos bus įvykdytos. 6 straipsnio 1 dalis Jeigu valstyb÷ nar÷ arba Komisija mano, kad 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti darnieji standartai ne visiškai atitinka esminius 3 straipsnyje nurodytus reikalavimus, Komisija arba suinteresuota valstyb÷ nar÷ pateikia svarstyti klausimą Komitetui, įsteigtam pagal Direktyvą 83/189/EEB, nurodydama tokio pateikimo priežastis. Komitetas turi nedelsdamas pareikšti savo nuomonę. Gavusi Komiteto nuomonę, Komisija turi pranešti valstyb÷ms nar÷ms būtina ar nebūtina pašalinti šiuos standartus iš paskelbtos informacijos, nurodytos 5 straipsnio 2 dalyje.

§ 55 Netobuli darnieji standartai Vykdydamos rinkos priežiūrą valstyb÷s nar÷s gali išsiaiškinti, kad liftas arba saugos mazgas ne visiškai atitinka taikytinus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, nors ir buvo suprojektuotas bei pagamintas arba įrengtas pagal darniųjų standartų technines specifikacijas. Valstyb÷s nar÷s arba Komisija taip pat gali manyti, kad tam tikra darniojo standarto technin÷ specifikacija prieštarauja Liftų direktyvos esminiams reikalavimams ar nevisiškai atitinka esminius reikalavimus, kuriuos ji turi apimti. Šiais atvejais valstyb÷ms nar÷ms arba Komisijai prieinami du veikimo būdai. Pirmiausiai jos gali svarstyti problemą su atitinkama standartizacijos organizacija ir siūlyti, kad standartui būtų padarytas keitinys arba jis būtų peržiūr÷tas d÷l to, kad atitiktų esminius Liftų direktyvos reikalavimus. Jeigu pirmasis veikimo būdas nes÷kmingas, valstyb÷s nar÷s ir Komisija gali naudoti 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą procedūrą, kuri kartais yra vadinama standartų apsaugos straipsniu arba formalia prieštaravimo procedūra. Trūkumų turintis standartas nurodomas komitetui, įsteigtam pagal Direktyvą 98/34/EB d÷l techninių standartų ir reglamentų (sujungianti Direktyvos 83/189/EEB ir jos v÷lesnių pakeitimų nuostatas). Šiam komitetui pirmininkauja Komisijos atstovas, o patį Komitetą sudaro

33

nacionalinių administracijų, atsakingų už standartizacijos politiką, atstovai. Direktyvos 98/34/EB Komitetas prašo Liftų komitetą pareikšti savo nuomonę. Jeigu darniuosiuose standartuose pareikšti trūkumai yra patvirtinami, tai Komisija priima sprendimą panaikinti standarto nuorodinį žymenį iš ESOL arba bent jau paskelbti įsp÷jimą su nuoroda apie atitikties prielaidos panaikinimą toje standarto dalyje, kuri pripažinta turinti trūkumų. Paprastai, Europos standartizacijos organizacijai v÷l bus duotas mandatas pakeisti ar peržiūr÷ti standartą, kad trūkumai būtų pašalinti. 6 straipsnio 2 dalis Laikydamasi 3 dalyje nustatytos tvarkos, Komisija gali patvirtinti bet kokias tinkamas priemones, kad vienoda prasme būtų užtikrintas tinkamas šios direktyvos taikymas.

§ 56 Nurodymai d÷l taikymo Liftų direktyva nesuteikia Europos Komisijai kokių nors konkrečių įgyvendinimo įgaliojimų. Komisija neturi įgaliojimų kokiu nors būdu keisti šią direktyvą. Vadinasi, 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemon÷s daugiausia sudaro rekomendacijų valstyb÷ms nar÷ms ir kitoms suinteresuotoms šalims teikimą, siekiant remti vienodą Liftų direktyvos aiškinimą arba remti bendradarbiavimą tarp valstybių narių bei tarp paskelbtųjų (notifikuotųjų) įstaigų. Tokių priemonių pavyzdžiu yra šio vadovo paskelbimas. Komisijos teikiamos rekomendacijos n÷ra teisiškai privalomos. Tiktai teis÷s aktai, perkeliantys Lift ų direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, ir nacionalinių teismų arba Europos Teisingumo teismo šių nuostatų išaiškinimai turi įstatymo galią. Tačiau Komisijos teikiamos rekomendacijos, pasitarus su valstyb÷mis nar÷mis ir kitomis suinteresuotomis šalimis, yra naudingos, kadangi jos remia Liftų direktyvos vienodą aiškinimą ir taikymą, išvengiant ilgai trunkančių ir daug pastangų reikalaujančių teisinių procedūrų.

6 straipsnio 3 dalis22 Komisijai padeda nuolatinis komitetas (toliau vadinamas – Komitetas). Kai nuoroda padaryta į šį punktą, turi būti taikomi sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į sprendimo 8 straipsnio nuostatas. Komitetas nustato savo darbo tvarkos taisykles. 6 straipsnio 4 dalis Be to, nuolatinis komitetas gali nagrin÷ti bet kokį su šios direktyvos taikymu susijusį klausimą, kurį komiteto pirmininkas siūlo savo iniciatyva arba valstyb÷s nar÷s paprašytas.

§ 57 Liftų komitetas

Komiteto, įsteigto vadovaujantis 6 straipsnio 3 dalimi, funkcija yra patarti Komisijai d÷l

priemonių, nurodytų 6 straipsnio 2 dalyje. Komitetui pirmininkauja Komisijos atstovas, o patį Komitetą 22 Liftų direktyvos 6 straipsnio 3 dalis buvo pakeista 2003 m. rugs÷jo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu 2003/1882/EB (ESOL 284, 2003-10-31), pritaikančiu prie Tarybos sprendimo 1999/468/EB (EBOL 184, 1999-7-17) nuostatas, susijusias su komitetais, padedančiais Komisijai vykdyti savo įgyvendinimo įgaliojimus, nustatytus dokumentuose, priimtuose vadovaujantis EB sutarties 251 straipsniu.

34

sudaro valstybių narių atstovai, paskirti per jų Nuolatines atstovybes. EEE nar÷s ir kitos šalys, sudariusios abipusio pripažinimo susitarimus su ES d÷l lift ų, kviečiamos dalyvauti steb÷tojų teis÷mis. Lift ų komitetas pos÷džiauja esant reikalui, o taip pat Komisijos iniciatyva bei vienos ar daugiau valstybių narių prašymu.

6 straipsnio 3 dalyje esanti nuoroda į „Komitologijos“ Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsnius reiškia, kad Liftų komiteto vaidmuo yra patariamasis. Komisija teikia Komitetui priemonių projektus, o Komitetas pareiškia savo nuomonę paprastąja balsų dauguma. Kiekviena valstyb÷ nar÷ turi teisę prašyti, kad jos pozicija būtų įrašyta į protokolą. Komiteto nuomon÷ n÷ra privaloma Komisijai, tačiau vadovaujantis „Komitologijos“ Sprendimo 3 straipsniu ji „turi kiek įmanoma atsižvelgti į Komiteto pareikštą nuomonę“.

Vadovaujantis „Komitologijos“ Sprendimo 7 straipsniu Europos Parlamentas yra informuojamas apie Liftų komiteto pos÷džių darbotvarkes, gauna Komiteto nuomonei teikiamų priemonių projektus ir pos÷džių protokolus. Komisija Liftų komiteto patvirtintas išvadas skelbia savo interneto svetain÷je EUROPA.

§ 58 Liftų darbo grup÷

Lift ų darbo grup÷ įkurta prie Liftų komiteto siekiant leisti pramon÷s, standartizacijos ir paskelbtųjų (notifikuotųjų) įstaigų steb÷tojams dalyvauti diskusijose, aptariant Liftų direktyvos praktinio taikymo problemas. Kaip ir Liftų komitetui, Liftų darbo grupei pirmininkauja Komisijos atstovas ir ją sudaro valstybių narių atstovai. ELPA šalys taip pat dalyvauja steb÷tojų teis÷mis. Taip pat Europos lygmenyje kviečiamos dalyvauti asociacijos, atstovaujančios liftų montuotojams, liftų sudedamųjų dalių gamintojams ir liftų pramon÷s mažoms bei vidutin÷ms įmon÷ms. CEN TC 10 taip pat dalyvauja šioje veikloje ir teikia naujausią informaciją apie rengiamus standartus. Paskelbtosioms (notifikuotosioms) įstaigoms atstovauja Europos liftų paskelbtųjų (notifikuotųjų) įstaigų koordinavimo grup÷ (NB-L), kuri atsiskaito už koordinavimo darbą ir atsižvelgia į Lift ų darbo grup÷s nuomonę d÷l NB-L pateiktų pritarti rekomendacijų. Tokiu pat būdu atstovaujamos profsąjungos ir turto savininkų asociacijos.

Lift ų darbo grup÷ pos÷džiauja du kartus per metus Briuselyje arba Liuksemburge. Liftų darbo grup÷s priimti dokumentai skelbiami Komisijos interneto svetain÷je EUROPA. 7 straipsnis (1) Kai valstyb÷ nar÷ įsitikina, kad liftas ar saugos mazgas pažym÷tas, „CE“ ženklu ir naudojamas pagal savo paskirtį, gali kelti pavojų žmonių saugai, o kur taikytina ir turtui, ji turi imtis visų tinkamų priemonių pašalinti liftą ar saugos mazgą iš rinkos, uždrausti pateikti juos į rinką bei atiduoti naudoti arba apriboti laisvą jų jud÷jimą. Valstyb÷ nar÷ apie kiekvieną tokią priemonę turi nedelsdama pranešti Komisijai ir nurodyti savo sprendimo priežastis ir ypač, ar atitikties n÷ra d÷l:

a) neatitikimo 3 straipsnyje nurodytiems esminiams reikalavimams; b) neteisingo standartų, nurodytų 5 straipsnio 2 dalyje, taikymo; c) netikslumų pačiuose standartuose, nurodytuose 5 straipsnio 2 dalyje.

(2) Komisija turi nedelsdama prad÷ti konsultacijas su suinteresuotomis šalimis. Jeigu po tokių

35

konsultacijų Komisija nustato, kad: – priemon÷s yra pateisinamos, ji turi nedelsdama apie tai pranešti valstybei narei, kuri ÷m÷si iniciatyvos, ir kitoms valstyb÷ms nar÷ms; jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sprendimas remiasi netikslumais standartuose, Komisija, pasitarusi su suinteresuotomis šalimis, turi pateikti svarstyti klausimą 6 straipsnio 1 dalyje nurodytam Komitetui, jeigu sprendimą pri÷musi valstyb÷ nar÷ toliau laikosi savo nuomon÷s, ir prad÷ti 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą,

– priemon÷s n÷ra pateisinamos, ji turi nedelsdama apie tai pranešti valstybei narei, kuri ÷m÷si iniciatyvos, ir lifto montuotojui, saugos mazgų gamintojui arba pastarojo Bendrijoje įsisteigusiam įgaliotajam atstovui.

(3) Kai liftas arba saugos mazgas neturi atitikties, tačiau yra pažym÷tas „CE“ ženklu atsakinga valstyb÷ nar÷ turi imtis tinkamų veiksmų prieš tuos, kurie pažym÷jo šiuo ženklu, ir apie tai pranešti Komisijai bei kitoms valstyb÷ms nar÷ms.

(4) Komisija turi užtikrinti, kad valstyb÷ms nar÷ms būtų pranešama apie procedūros eigą ir rezultatus.

§ 59 Apsaugos straipsnis

Apsaugos straipsnis yra numatytas EB sutarties 95 straipsnio 10 dalyje:

„Pirmiau pamin÷tos derinimo priemon÷s atitinkamais atvejais turi apimti ir apsaugos straipsnį, leidžiantį valstyb÷ms nar÷ms d÷l vienos ar kelių 30 straipsnyje nurodytų neekonominių priežasčių imtis laikinų priemonių, priklausančių Bendrijos valdymo procedūrai“.

Lift ų direktyvos 7 straipsnis nustato procedūrą, kuri turi būti vykdoma, kai atitikties prielaida, kurią suteikia 5 straipsnyje nurodytas žym÷jimas „CE“ ženklu ir EB atitikties deklaracija, yra nepagrįsta.

§ 60 Liftai ir saugos mazgai, neturintys žym÷jimo CE ženklu

Jeigu vykdydama rinkos priežiūrą valstyb÷ nar÷ aptinka liftą arba saugos mazgą, neturinčius pažym÷jimo „CE“ ženklu, jokios specialios procedūros taikyti nereikia, kadangi tai jau draudžia Liftų direktyvos nuostatos. Šiuo atveju Liftų direktyvos nuostatoms vykdyti valstyb÷s nar÷s gali paprasčiausiai remtis nacionalin÷s teis÷s nuostatomis. § 61 CE ženklu pažym÷ti atitikties neturintys liftai ir saugos mazgai

Kita vertus, kai aptinkamas liftas arba saugos mazgas, neturintis atitikties taikomiems sveikatos ir saugos reikalavimams, tačiau pažym÷tas „CE“ ženklu, valstyb÷ nar÷ pirmiausiai turi susisiekti su asmeniu, atsakingu už lifto arba saugos mazgo pateikimą į rinką ir pareikalauti jį imtis veiksmų, kad gaminys tur÷tų atitiktį. Jeigu po to montuotojas arba gamintojas savanoriškai imasi priemonių, kad gaminys tur÷tų atitiktį, nereikia taikyti įpareigojančių priemonių, panašių į išvardintas 7 straipsnio 1 dalyje bei kreipti pagalbos į apsaugos procedūrą. Tačiau tokiu atveju būtų naudinga, kad susijusi valstyb÷ nar÷ apie tai informuotų kitų valstybių narių rinkos priežiūros institucijas, kad šios gal÷tų užtikrinti, jog būtinųjų koregavimo priemonių imamasi visoje bendrojoje rinkoje. Tai gali būti atlikta per Administracinio bendradarbiavimo liftų saugos srityje grupę (žr. 2 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimą).

36

§ 62 Apsaugos straipsnio procedūra

Jeigu savanoriškų priemonių suteikti gaminiui atitiktį nesiimama per artimiausią priimtiną terminą ir jeigu d÷l atitikties nebuvimo gali kilti pavojus žmonių arba turto saugai, tai 7 straipsnyje numatyta procedūra turi būti taikoma. Apsaugos procedūrą sudaro šie etapai:

1. 7 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa numato pirmą žingsnį, kurį turi atlikti valstyb÷ nar÷, aptikusi nesaugų gaminį. Šiuo atveju valstyb÷ nar÷ turi imtis visų tinkamų veiksmų naudodamasi įgaliojimais, suteiktais rinkos priežiūros institucijoms pagal nacionalinę teisę. Pirmoje pastraipoje taip pat nurodyta eil÷ priemonių, kurios gali būti taikomos. Priemon÷s pasirinkimas paliktas valstyb÷s nar÷s nuožiūrai, tačiau priemon÷ turi būti pakankama apsaugoti žmonių sveikatą ir saugą ir turi būti proporcinga rizikai.

2. Valstyb÷ nar÷ turi pranešti Europos Komisijai apie priemonę, kurios buvo imtasi nacionaliniame lygmenyje, nurodydama atitikties nebuvimo priežastis ir pobūdį, kaip to reikalauja 7 straipsnio 1 dalies antra pastraipa. Pranešimas Komisijai turi būti pateiktas per susietos valstyb÷s nar÷s Nuolatinę atstovybę. Administracinio bendradarbiavimo liftų saugos srityje grup÷ pareng÷ tipinę elektroninę formą, kurį taip pat suteikia galimybę valstyb÷ms nar÷ms tiesiogiai perduoti reikiamą informaciją atitinkamai Komisijos tarnybai.

Kartu su pranešimu valstyb÷s nar÷s tur÷tų perduoti visus reikalingus dokumentus. Tai gali būti EB atitikties deklaracija, tinkamos technin÷s bylos arba instrukcijų dalys ir bandymų arba tikrinimų protokolai, kuriais remiamasi taikant priemonę.

Valstyb÷ nar÷ neturi informuoti kitų valstybių narių apie priemonę, kurią ji taik÷, vadovaudamasi 7 straipsniu, tačiau kai kurios valstyb÷s nar÷s tai daro informavimo tikslu per Administracinio bendradarbiavimo liftų saugos srityje grupę. 3. Vadovaudamasi 7 straipsnio 2 dalimi, Komisija išnagrin÷ja pranešimą ir patvirtinančiuosius dokumentus ir pradeda konsultacijas su suinteresuotomis šalimis, kad susidarytų nuomonę, ar priemon÷, kurios ÷m÷si valstyb÷ nar÷, yra pateisinama. Suinteresuotosios šalys yra lifto montuotojas arba atitinkamo saugos mazgo gamintojas, o kai taikytina, ir paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga, kuri atliko atitikties įvertinimą. Komisija taip pat gali prašyti, kad apie priemonę pranešusi valstyb÷ nar÷ pateiktų papildomus paaiškinimus. V÷liau Komisija priima oficialią išvadą. 4. Jeigu Komisija mano, kad valstyb÷s nar÷s taikyta priemon÷ yra pateisinama, tai Komisija praneša savo išvadą visoms valstyb÷ms nar÷ms per jų Nuolatines atstovybes. Ši išvada taip pat pateikiama nacionalin÷ms administracijoms, atsakingoms už liftų rinkos priežiūrą Administracinio bendradarbiavimo liftų saugos srityje grupių sistemoje.

Jeigu nagrin÷jamos atitikties nebuvimas atskleidžia netikslumus darniuosiuose standartuose, Komisija taip pat turi perduoti svarstyti šį klausimą Komitetui, įsteigtam vadovaujantis Direktyva 98/34/EB d÷l techninių standartų ir reglamentų (žr. 6 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimą).

Jeigu Komisija mano, kad valstyb÷s nar÷s taikyta priemon÷ nepateisinama, tai Komisija praneša apie savo išvadą susietai valstybei narei ir lifto montuotojui, nagrin÷jamo gaminio saugos mazgo gamintojui arba jų įgaliotajam atstovui.

5. Toliau valstyb÷s nar÷s turi imtis tinkamų veiksmų, atsižvelgdamos į Komisijos išvadą: – jeigu priemon÷ laikoma pateisinama, jos turi imtis tinkamų veiksmų savo teritorijoje d÷l nesaugių

gaminių, kad užtikrintų žmonių sveikatą ir saugą, vykdydamos Liftų direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje joms numatytus įpareigojimus (žr. 2 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimą). – jeigu priemon÷ laikoma nepateisinama, priemonę taikiusi valstyb÷ nar÷ turi ją panaikinti.

Vadovaudamasi 7 straipsnio 4 dalimi, Komisija informuoja valstybes nares apie taikomas apsaugos straipsnio priemones ir praneša joms apie procedūros eigą ir rezultatus per Administracinio bendradarbiavimo liftų saugos srityje grupę.

37

II skyrius – Atitikties įvertinimo procedūra

8 straipsnis

§ 63 Atitikties įvertinimas

Lift ų direktyvos 8 straipsnis nustato procedūrą, kurią turi atlikti lifto montuotojas arba saugos mazgo gamintojas prieš pateikdamas juos į rinką, kad užtikrintų, jog liftas arba saugos mazgas atitinka Lift ų direktyvą. Liftų direktyva siūlo montuotojams ir gamintojams platų atitikties įvertinimo procedūrų pasirinkimą, kuris remiasi taip vadinamu „Visuotiniu požiūriu“ į atitikties įvertinimą, kurį numato Tarybos sprendimas 93/465/EEB. Atskiri 8 straipsnio punktai turi būti nagrin÷jami kartu su atitinkamais Liftų direktyvos priedais, kuriuose yra išd÷stytas kiekvienos procedūros turinys. 8 straipsnio 1 dalis Prieš pateikdamas IV priede išvardytus saugos mazgus į rinką, saugos mazgo gamintojas arba jo Bendrijoje įsisteigęs įgaliotasis atstovas turi: (a) i) pateikti saugos mazgo pavyzdį EB tipo tyrimui pagal V priedą ir gamybos tikrinimams,

atliekamiems paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos pagal XI priedą; ii) arba pateikti saugos mazgo pavyzdį EB tipo tyrimui pagal V priedą ir gamybos tikrinimams

naudoti kokyb÷s užtikrinimo sistemą pagal VIII priedą; iii) arba naudoti pilną kokyb÷s užtikrinimo sistemą pagal IX priedą; (b) kiekvieną saugos mazgą pažym÷ti „CE“ ženklu ir parengti atitikties deklaraciją, apimančią II

priede išvardintą informaciją, o taip pat atsižvelgti į techninius reikalavimus, pateiktus naudojamame priede (gali būti – VIII, IX ar XI priedai);

(c) atitikties deklaracijos kopiją saugoti 10 metų nuo paskutinio saugos mazgo pagaminimo datos.

§ 64 Gamintojas ir jo įgaliotasis atstovas

8 straipsnio pirmoje dalyje nustatytus įpareigojimus turi vykdyti saugos mazgų gamintojas arba

Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas. Saugos mazgų gamintojas turi būti suprantamas atsižvelgiant į 1 straipsnio 4 dalies 4 įtraukoje pateiktą apibr÷žtį. Gamintojas gali būti įsisteigęs Bendrijoje arba kitur (žr. 1 straipsnio 4 dalies nuostatų aiškinimą). Jeigu gamintojas yra įsisteigęs už Bendrijos ribų, jis gali paskirti Bendrijoje įsisteigusį atstovą vykdyti jo vardu visas arba dalį 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų užduočių, tačiau tai n÷ra privaloma. Kai gamintojas nusprendžia paskirti įgaliotąjį atstovą, įgaliojimas turi būti padarytas raštu ir aiškiai apibr÷žti, kokios užduotys pavedamos įgaliotajam atstovui (žr. Naujuoju požiūriu ir visuotiniu požiūriu grindžiamų direktyvų įgyvendinimo vadovo 3.2 skyrių).

§ 65 Saugos mazgų atitikties įvertinimas

8 straipsnio 1 dalis nustato atitikties įvertinimo procedūras, kurias gali pasirinkti saugos mazgų gamintojai, ir apibūdina veiksmus, kurie turi būti atlikti prieš pateikiant saugos mazgą į rinką. Saugos

38

mazgų atitikties vertinimo procedūros gali skirtis priklausomai nuo to, ar jos yra susijusios su projektavimo stadija, ar gamybos stadija:

Projektavimo stadija

Projektavimo stadijai gamintojas renkasi iš šių procedūrų: –saugos mazgo pavyzdį pateikti EB tipo tyrimui, kurį atlieka paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga; – pačiam gamintojui įvertinti saugos mazgo pavyzdžio atitiktį pagal pilną kokyb÷s užtikrinimo sistemą, kurią patvirtino paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga.

Gamybos stadija

Gamybos stadijoje, jeigu saugos mazgo pavyzdžiui turi būti išduotas EB tipo tyrimo

sertifikatas, gamintojas turi taikyti vieną iš toliau nurodytų procedūrų, siekdamas užtikrinti, kad gaminami saugos mazgai tikrai atitiktų patvirtintą tipą:

–paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga atlieka gamybos metu paimtų pavyzdžių atsitiktinius tikrinimus; – saugos mazgų galutinei kontrolei ir bandymams naudoja paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos patvirtintą kokyb÷s sistemą.

Pasirinkus vieną iš šių alternatyvų, gamybos stadijoje įsiterpianti paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga gali būti ta pati paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga, kuri atliko nagrin÷jamo saugos mazgo pavyzdžio EB tipo tyrimą, arba gali būti kita įstaiga.

Jeigu saugos mazgų projektavimas buvo atliktas pagal patvirtintą pilną kokyb÷s užtikrinimo sistemą, tai ta pati sistema apima saugos mazgų gamybą, galutinę kontrolę ir bandymus. Šiuo atveju dalyvauja tiktai viena paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga.

Toliau pateikiama schema vaizduoja saugos mazgų atitikties įvertinimo procedūrų pasirinkimą: Projektavimas Gamyba

§ 66 Saugos mazgų EB atitikties deklaracija

8 straipsnio 1 dalies b punkte reikalaujama, kad kiekvienu atveju kai pasirinkta atitikties įvertinimo procedūra atlikta, gamintojas kiekvieną saugos mazgą turi pažym÷ti „CE“ ženklu ir parengti EB atitikties deklaraciją (žr. 5 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio, II priedo ir III priedo nuostatų

EB tipo tyrimas 5 priedo A skyrius

Atitiktis tipui, su atsitiktiniais tikrinimais

11 priedas

Gaminio kokyb÷s užtikrinimas

11 priedas

Pilnas kokyb÷s užtikrinimas – 9 priedas

Saugos mazgo gamintojas pasirenka

Saugos mazgo gamintojas pasirenka

39

aiškinimą). 5 straipsnio 1 dalyje konstatuojama, kad EB atitikties deklaracija turi būti pridedama prie

saugos mazgų. Kai saugos mazgai yra gaminami serijomis, prie gaminių pridedama EB atitikties deklaracija gali būti originalo atspausdinta kopija. Jeigu keletas tokių pat saugos mazgų tiekiama vienoje d÷ž÷je, gamintojui leidžiama pateikti vieną deklaraciją kiekvienai d÷žei. EB atitikties deklaracija taip pat gali būti įtraukta į gamintojo parengtas naudojimo instrukcijas, nurodytas 1 priedo 6.1 skirsnyje.

Jeigu liftų montuotojas gamina saugos mazgus, kurie bus įrengti jo montuojamuose liftuose, jam yra taikomi tokie pat įpareigojimai, kaip ir kitiems saugos mazgų gamintojams, ir tod÷l jis turi parengti ir pasirašyti jo gaminamų saugos mazgų EB atitikties deklaraciją.

Saugos mazgo gamintojas turi pateikti liftų saugos mazgo EB atitikties deklaraciją lifto montuotojui arba technin÷s priežiūros įmonei, kuri perka saugos mazgą tam, kad įrengtų jį lifto įrenginyje arba jį pritaikytų naudojamame lifte. Jeigu saugos mazgas parduodamas per tarpininką, pavyzdžiui, didmenininką arba platintoją, tai tarpininkas turi užtikrinti, kad EB atitikties deklaracija būtų pateikta galutiniam vartotojui.

Lifto įrenginiuose įrengtų saugos mazgų EB atitikties deklaracijos turi būti turi būti įtrauktos į lifto dokumentaciją, nurodytą 1 priedo 6.2 skirsnyje. Lifto įrenginiuose įrengtų saugos mazgų EB atitikties deklaracijos kopija turi būti įtraukta į lifto techninę bylą arba atitinkamais atvejais gali būti įtrauktos į lifto montuotojo pilnos kokyb÷s užtikrinimo sistemos dokumentaciją (žr. V priedo B dalies 3 punkto ir 13 priedo 3.2 punkto nuostatų aiškinimą).

8 straipsnio 1 dalies c punktas reikalauja saugoti EB atitikties deklaracijos kopiją 10 metų nuo paskutinio saugos mazgo pagaminimo datos. Šio reikalavimo tikslas užtikrinti, kad prireikus rinkos priežiūros institucijos gal÷tų susipažinti su EB atitikties deklaracija. 8 straipsnio 2 dalis Prieš pateikiant į rinką, liftui turi būti atlikta viena iš šių procedūrų: (i) jeigu jis buvo suprojektuotas remiantis liftu, kuriam buvo atliktas V priede nurodytas EB tipo

tyrimas, tai liftas turi būti pagamintas, sumontuotas ir išbandytas taikant:

– VI priede nurodytą galutinę kontrolę arba – XII priede nurodytą kokyb÷s užtikrinimo sistemą, arba – XIV priede nurodytą kokyb÷s užtikrinimo sistemą.

Procedūros tiek projektavimo ir gamybos stadijoms, tiek ir montavimo bei bandymo stadijoms, gali būti atliktos tam pačiam liftui;

(ii) arba, jeigu jis buvo suprojektuotas remiantis pavyzdiniu liftu, kuriam buvo atliktas V priede

nurodytas EB tipo tyrimas, tai liftas turi būti pagamintas, sumontuotas ir išbandytas taikant:


(iii) arba, jeigu liftas buvo suprojektuotas remiantis liftu, kuriam pagal XIII priedo nuostatas buvo

taikyta kokyb÷s užtikrinimo sistema, papildyta projekto tyrimais, jeigu pastarieji nevisiškai remiasi darniaisiais standartais, tai liftas turi būti pagamintas, sumontuotas ir išbandytas

40

papildomai taikant:


(iv) arba liftui paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga turi atlikti X priede nurodytą lifto patikrinimo

procedūrą; (v) arba liftui turi būti taikyta XIII priede nurodyta kokyb÷s užtikrinimo sistema, papildyta

projekto tyrimais, jeigu pastarieji ne visiškai remiasi darniaisiais standartais. i, ii ir iii papunkčiuose nurodytais atvejais, už projektavimą atsakingas asmuo turi pateikti asmeniui, atsakingam už gamybą, sumontavimą ir bandymus, visus būtinus dokumentus ir informaciją, kad pastarasis gal÷tų dirbti visiškai saugiai.

§ 67 Liftų atitikties įvertinimas

8 straipsnio 2 dalis nustato liftų atitikties įvertinimo procedūrų pasirinkimą ir aprašo veiksmus,

kurie turi būti atlikti prieš pateikiant liftą į rinką bei atiduodant naudoti. Kiekvienam liftui turi būti įvertinta lifto projekto atitiktis Liftų direktyvos esminiams sveikatos bei saugos reikalavimams ir turi būti patikrinta lifto montavimo atitiktis patvirtintam lifto projektui. Taigi atitikties įvertinimo procedūros liftams gali skirtis priklausomai nuo to, ar jos yra susijusios su projektavimo stadija, ar montavimo stadija:

Projektavimo stadija Lifto projekto atitikčiai įvertinti lifto montuotojas gali pasirinkti vieną iš šių alternatyvių procedūrų:

– lifto arba pavyzdinio lifto projektas pateikiamas EB tipo tyrimui, kurį atlieka paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga; – lifto projekto atitiktį įvertina pats montuotojas pagal pilną kokyb÷s užtikrinimo sistemą, kurią patvirtino paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga; – lifto projektas pateikiamas vienetiniam patikrinimui, kurį atlieka paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga.

Taikant pilną kokyb÷s užtikrinimo sistemą, jeigu lifto projektas nevisiškai atitinka taikytinus darniuosius standartus, tai projekto kontrolę turi atlikti paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga, kad būtų įvertinta lifto atitiktis, atsižvelgiant į tuos projekto aspektus, kurie nukrypsta nuo darniųjų standartų.

Montavimo stadija

Siekiant įvertinti lifto montavimo atitiktį projektui, kurio atitiktis buvo įvertinta projektavimo stadijoje, lifto montuotojas gali pasirinkti vieną iš šių alternatyvių procedūrų:

Lifto projektams arba pavyzdinio lifto projektams, kuriems išduotas EB tipo tyrimo sertifikatas, arba kurie buvo suprojektuoti taikant pilną kokyb÷s užtikrinimo sistemą, papildytą, jeigu būtina, projektavimo kontrole:

– lifto sumontavimas pateikiamas galutinei kontrolei, kurią atlieka paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga; – lifto montuotojas pats atlieka lifto sumontavimo galutinę kontrolę ir bandymus, taikydamas

41

produkto kokyb÷s užtikrinimo sistemą, kurią patvirtino paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga; – lifto montuotojas pats atlieka lifto sumontavimo galutinę kontrolę ir bandymus, taikydamas gamybos kokyb÷s užtikrinimo sistemą, kurią patvirtino paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga; – lifto montuotojas atlieka lifto sumontavimo galutinę kontrolę ir bandymus, taikydamas patvirtintą pilną kokyb÷s užtikrinimo sistemą, kuri taip pat apima projektavimo stadiją.

Lift ų projektams, kurie buvo pateikti paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos atliekamam vienetiniam patikrinimui, ši procedūra taip pat apima ir montavimo stadiją.

Vienetinio patikrinimo procedūra yra susieta su viena paskelbtąja (notifikuotąja) įstaiga. Tai yra ir tuo atveju, kai pilna kokyb÷s užtikrinimo sistema apima projektavimo ir montavimo stadijas. Jeigu yra taikomos kitos procedūros, paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga, kuri atlieka montavimo stadijos atitikties įvertinimo procedūrą, gali būti ta pati paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga, kuri atliko projektavimo stadijos atitikties įvertinimo procedūrą, arba tai gali būti skirtingos įstaigos.

8 straipsnio 2 dalies paskutin÷ pastraipa nagrin÷ja atvejus, kai asmuo, kuris yra atsakingas už lifto projektą, kuris turi EB tipo tyrimo sertifikatą arba buvo suprojektuotas taikant pilną kokyb÷s užtikrinimo sistemą, ir asmuo, kuris yra atsakingas už lifto montavimą, yra skirtingi. Ši pastraipa reikalauja, kad asmuo, atsakingas už projektą, pateiktų montuotojui visus būtinus dokumentus ir informaciją, kad būtų užtikrinta lifto saugi gamyba, montavimas ir išbandymas. Šis reikalavimas yra ypač svarbus, kai lifto projektuotojas pateikia lifto elementus montuotojui kaip montavimui parengtus komplektus.

Toliau pateikta schema vaizduoja liftų atitikties įvertinimo procedūrų pasirinkimą: projektavimas montavimas

* PASTABA. 13 priede nurodyta pilna kokyb÷s užtikrinimo procedūra gali būti taikoma tiktai projektavimo stadijoje arba abejose projektavimo ir montavimo stadijose.

** PASTABA. Laikoma, kad patvirtinta pilna kokyb÷s užtikrinimo sistema, nurodyta 13 priede,

apima 12 priede nurodytą produkto kokyb÷s užtikrinimą arba 14 priede nurodytą gamybos kokyb÷s užtikrinimą (žr. Paskelbtųjų (notifikuotųjų) įstaigų veiklos koordinavimo Europoje rekomendaciją: NB-L/REC 3/003).

Lifto arba pavyzdinio lifto EB tipo tyrimas

5 priedo B skyrius

Galutin÷ kontrol÷ 6 priedas

Produkto kokyb÷s užtikrinimas 12 priedas**

Gamybos kokyb÷s užtikrinimas 14 priedas**

Pilnas kokyb÷s užtikrinimas + jei reikalinga, projekto kontrol÷ 13 priedas *

Vienetinis patikrinimas 10 priedas

Pilnas kokyb÷s užtikrinimas + jei reikalinga, projekto kontrol÷ – 13 priedas *

Lifto montuotojo pasirinki-mas

Lifto montuotojo pasirinki-mas

42

8 straipsnio 3 dalis Visais šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais: –montuotojas turi pažym÷ti liftą „CE“ ženklu ir parengti atitikties deklaraciją, apimančią II priede nurodytą informaciją, o taip pat atsižvelgti į techninius reikalavimus, pateiktus naudojamame priede (gali būti – VI, X, XII, XIII arba XIV priedas), –montuotojas atitikties deklaracijos kopiją turi saugoti 10 metų nuo lifto pateikimo į rinką datos; – Komisija, valstyb÷s nar÷s ir paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos, paprašiusios iš montuotojo gali gauti atitikties deklaracijos kopiją ir bandymų, susietų su galutine kontrole, protokolų kopijas.

§ 68 Liftų EB atitikties deklaracija

8 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad kiekvienu atveju atlikęs pasirinktą atitikties įvertinimo procedūrą montuotojas turi pažym÷ti lift ą „CE“ ženklu ir parengti EB atitikties deklaraciją (žr. 5 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio, 2 priedo B skyriaus ir 3 priedo nuostatų aiškinimą). Montuotojas turi būti suprantamas atsižvelgiant į 1 straipsnio 4 dalies pirmoje įtraukoje pateiktą apibr÷žtį, kitaip tariant, tai yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris prisiima atsakomybę už lifto projektavimą, gamybą, sumontavimą ir pateikimą į rinką (žr. 1 straipsnio 4 dalies nuostatų aiškinimą). Kaip jau nustatyta 5 straipsnio 1 dalyje, EB atitikties deklaracija turi būti pateikta kartu su liftu, kitaip tariant, montuotojas EB atitikties deklaracijos originalą turi pateikti lifto savininkui, kai liftas pateikiamas į rinką iki jis pradedamas naudoti. Vadovaujantis 8 straipsnio 3 dalimi, Komisijos arba valstybių narių prašymu montuotojas turi pateikti EB atitikties deklaracijos kopiją. Jeigu tam pačiam gaminiui taikoma daugiau kaip viena direktyva (pavyzdžiui, Liftų direktyva ir Elektromagnetinio suderinamumo direktyva), galima parengti vieną EB atitikties deklaraciją, patvirtinančią atitiktį visoms taikytoms direktyvoms, su sąlyga, kad būtų pateikta kiekvienoje direktyvoje nustatyta informacija (žr. Naujuoju požiūriu ir visuotiniu požiūriu grindžiamų direktyvų įgyvendinimo vadovo 5.4 skyrių).

Montuotojas EB atitikties deklaracijos kopiją turi saugoti 10 metų nuo lifto pateikimo į rinką datos ir pateikti ją Komisijos, valstybių narių ir kitų paskelbtųjų (notifikuotųjų) įstaigų prašymu kartu su galutin÷s kontrol÷s metu atliktų bandymų protokolais. 8 straipsnio 4 dalis (a) Jeigu liftams arba saugos mazgams galioja kitos direktyvos, susijusios su kitokiais aspektais ir kurios taip pat nustato žym÷jimą „CE“ ženklu, tai toks žym÷jimas turi reikšti, kad liftas ir saugos mazgas laikomas atitinkančiu šių kitų direktyvų nuostatas. (b) Tačiau, jeigu viena ar daugiau iš šių direktyvų pereinamuoju laikotarpiu gamintojui leidžia rinktis, kurių susitarimų laikytis, žym÷jimas „CE“ ženklu reiškia atitiktį tik toms direktyvoms, kurias taiko lifto montuotojas arba saugos mazgų gamintojas. Šiuo atveju taikytų direktyvų duomenys, kaip tai paskelbta Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje, turi būti pateikti pagal direktyvą, privalomuose dokumentuose, pranešimuose arba nurodymuose ir prid÷ti prie lifto ar saugos mazgo.

43

§ 69 Žym÷jimas CE ženklu pagal kitas direktyvas Ši nuostata paaiškina visą žym÷jimo ženklu „CE“ prasmę. Jeigu liftui arba saugos mazgui yra taikomos kitos direktyvos, žym÷jimas „CE“ ženklu pažymi, kad gaminys taip pat atitinka šias kitas direktyvas (žr. 1 straipsnio 5 dalies nuostatų aiškinimą). 8 straipsnio 5 dalis Jeigu nei lifto montuotojas, nei saugos mazgų gamintojas, nei jo Bendrijoje įsisteigęs įgaliotasis jo atstovas, neatitinka ankstesn÷se šio straipsnio dalyse išd÷stytų įpareigojimų, tai šie įpareigojimai atitenka tam, kuris pateikia į Bendrijos rinką liftą ar saugos mazgą. Tie patys įpareigojimai taikomi bet kam, kas gamina liftus arba saugos mazgus savo poreikiams.

§ 70 Asmuo, pateikiantis liftą arba saugos mazgą į rink ą Nukrypstant nuo 8 straipsnio 3 dalies, ši nuostata suteikia galimybę bet kuriam kitam asmeniui vietoj lifto montuotojo arba liftų saugos mazgų gamintojo atlikti su atitikties deklaracija susijusias procedūras. Šios nuostatos teikiamais privalumais pasinaudojęs asmuo prisiima visą atsakomybę, kurią paprastai prisiima lifto montuotojas arba lifto saugos mazgo gamintojas. Tod÷l jis turi užtikrinti, kad gaminys atitiktų esminius reikalavimus, o taip pat jis turi atlikti tinkamą atitikties įvertinimo procedūrą ir turi tur÷ti V priede nurodytą techninę bylą arba pats parengti šią techninę bylą. Ši nuostata gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra kokios nors įtikinamos priežastys, d÷l kurių montuotojas negali atlikti šių procedūrų, pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu montuotojas arba gamintojas yra įsisteigęs ne Europos Sąjungoje ir neturi įgaliotojo atstovo ES. Bendrijoje įsisteigęs montuotojas arba gamintojas negali pasinaudoti šia nuostata d÷l to, kad perduotų savo įsipareigojimus trečiajai šaliai. 9 straipsnis (1) Valstyb÷s nar÷s turi pranešti Komisijai ir kitoms valstyb÷ms nar÷ms apie įstaigas, kurias jos

paskyr÷ atlikti 8 straipsnyje nurodytas procedūras, o taip pat apie konkrečius uždavinius bei tyrimo procedūras, kurias šios institucijos paskirtos atlikti, bei apie šioms įstaigoms Komisijos iš anksto suteiktus atpažinimo numerius.

Komisija Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje turi skelbti paskelbtųjų (notifikuotųjų) įstaigų sąrašą kartu su jų atpažinimo numeriais bei uždaviniais, kuriuos atlikti jos yra paskirtos. Komisija užtikrina, kad šis sąrašas nuolat būtų atnaujinamas.

(2) Valstyb÷s nar÷s, vertindamos paskelbtąsias (notifikuotąsias) įstaigas, turi taikyti VII priede

nurodytus kriterijus. Įstaigos, atitinkančios taikytinuose darniuosiuose standartuose nustatytus vertinimo kriterijus, laikomos atitinkančiomis VII priede išd÷stytus kriterijus.

(3) Valstyb÷ nar÷, pranešusi apie įstaigą, turi atšaukti savo pranešimą, jeigu ji nustato, kad

įstaiga nebeatitinka VII priede nurodytų kriterijų. Valstyb÷ nar÷ turi nedelsdama apie tai informuoti Komisiją ir kitas valstybes nares.

44

§ 71 Paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos 9 straipsnis įtvirtina nuostatas, susijusias su paskelbtosiomis (notifikuotosiomis) įstaigomis, kurioms yra pavesta atlikti 8 straipsnyje nurodytas atitikties įvertinimo procedūras. Kiekviena valstyb÷ nar÷ yra atsakinga už jos skiriamos paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos įvertinimą ir patvirtinimą. Kiekvienai paskelbtajai (notifikuotajai) įstaigai Komisija skiria atpažinimo numerį ir paskelbia valstybių narių praneštų įstaigų sąrašą. Nuolat atnaujinamą informaciją apie paskelbtąsias (notifikuotąsias) įstaigas galima gauti Komisijos tiesiogin÷je informacin÷je sistemoje NANDO (Naujojo požiūrio paskelbtosios (notifikuotosios) ir paskirtosios organizacijos). Šiame tinklalapyje galima rasti Europos paskelbtąsias (notifikuotąsias) įstaigas bei trečiųjų šalių įstaigas, paskirtas vadovaujantis oficialiais susitarimais [Abipusio pripažinimo susitarimai (MRAs), Protokolai prie Europos susitarimų d÷l pramon÷s produktų atitikties įvertinimo ir pri÷mimo (PECAs) ir Europos ekonomin÷s erd÷s (EEA)] ir atsakingas už taikomose Naujojo požiūrio direktyvose nustatytų atitikties įvertinimo procedūrų atlikimą. Liftų montuotojai arba saugos mazgų gamintojai gali laisvai kreiptis į savo pasirinktą paskelbtąją (notifikuotąją) įstaiga. Valstyb÷s nar÷s pilnai pripažįsta kitų valstybių narių paskelbtųjų (notifikuotųjų) įstaigų išduotus sertifikatus ir priimtus sprendimus. § 72 Pranešimas apie paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos paskyrimą Pranešdama apie paskelbtąją (notifikuotąją) įstaigą Komisijai, valstyb÷ nar÷ turi nurodyti įstaigos pavadinimą ir adresą, pagrindą, kuriuo remiantis buvo įvertinta įstaigos kompetencija, ir uždavinius, kuriuos atlikti įstaiga buvo paskirta. Tod÷l Lift ų direktyvos atveju pranešime turi būti nurodyta, ar įstaiga yra paskirta liftams, liftų saugos mazgams, ar abejiems. Jeigu įstaiga yra paskirta ne visiems IV priede nurodytiems saugos mazgams, pranešime apie paskyrimą turi būti nurodyta, kurioms saugos mazgų kategorijoms įstaiga paskirta. Galiausiai, pranešime turi būti nurodytos atitikties įvertinimo procedūros, kurias įstaiga turi teisę atlikti, pateikiant nuorodas į taikytinus Liftų direktyvos priedus. Dabar valstyb÷s nar÷s, naudodamos NANDO, gali tiesiogiai pranešti apie paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos paskyrimą. 7 priede yra išvardinti minimalūs kriterijai paskelbtosioms (notifikuotosioms) įstaigoms įvertinti ir padaryta nuoroda į taikytinus darniuosius standartus (pavyzdžiui, standartai serijų EN 45000 ir EN ISO/IEC 17000). Valstyb÷s nar÷s savo pačių paskelbtosioms (notifikuotosioms) įstaigoms įvertinti gali pasirinkti papildomus vertinimo kriterijus. Valstyb÷s nar÷s gali rinktis priemones, taikomas atliekant įvertinimą. Dauguma valstybių narių kreipiasi į akreditavimo tarnybas, prašydamos atlikti visą arba dalį paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos įvertinimo. 9 straipsnio 3 dalis įpareigoja valstybes nares atšaukti savo pranešimą apie įstaigą, kuri nebeatitinka VII priede išvardintų kriterijų. Įpareigojimas atšaukti pranešimą, kuris toliau yra nepateisinamas, reiškia, kad valstyb÷s nar÷s turi pareigą prižiūr÷ti jų paskirtų įstaigų veiklą, kad gal÷tų užtikrinti, jog jos teisingai atlieka savo uždavinius. § 73 Paskelbtųjų (notifikuot ųjų) įstaigų koordinavimas Liftų direktyvoje numatytos paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos įsteig÷ Europos koordinavimo grupę (NB-L), kad gal÷tų aptarti problemas, iškylančias vykdant atitikties vertinimo procedūras, ir suvienodinti praktiką. Dalyvavimas NB-L grup÷je yra savanoriškas. Kai kuriais atvejais paskelbtosioms (notifikuotosioms) įstaigoms atstovauja jų šalyje įsteigta nacionalin÷ koordinavimo grup÷. Koordinavimo grup÷s pos÷džiai rengiami du kartus per metus Briuselyje, o pos÷džiams pirmininkauja išrinktas vienos iš paskelbtųjų (notifikuotųjų) įstaigų atstovas. Europos Komisijos ir trijų

45

valstybių narių atstovai dalyvauja steb÷tojų teis÷mis. Be to, į dalį pos÷džių kviečiami steb÷tojai, atstovaujantys liftų pramonei ir standartizacijai. Taip pat buvo įsteigtos ad hoc grup÷s, kurios nagrin÷ja konkrečias temas. Europos Komisija prisideda prie NB-L veiklos, teikdama finansavimą techniniam sekretoriatui, kuris organizuoja grup÷s darbą, ir administraciniam sekretoriatui, kuris organizuoja pos÷džius ir tvarko dokumentų platinimą. NB-L priima „Naudojimo rekomendacijas“, kuriose yra pateikiami suderinti atsakymai į klausimus, kurie buvo aptarti grup÷je. V÷liau šios rekomendacijos perduodamos Liftų darbo grupei patvirtinti. Liftų darbo grup÷s patvirtintos Naudojimo rekomendacijos skelbiamos Komisijos interneto svetain÷je EUROPA.

III skyrius. ŽYM öJIMAS „CE“ ŽENKLU 10 straipsnio 1 dalis Žym÷jimą „CE“ ženklu sudaro inicialai CE. 3 priedas nustato, kokia forma tai turi būti naudojama. § 74 Ženklas „CE“ Žym÷jimas „CE“ ženklu yra matomas simbolis, patvirtinantis šiuo ženklu pažym÷to gaminio atitiktį visų jam taikomų EB direktyvų reikalavimams. Liftų direktyvos 10 straipsnyje pateikiama praktin÷ informacija apie žym÷jimą „CE“ ženklu. Privaloma griežtai laikytis III priede nurodytos formos ir ženklo pavaizdavimo negalima kokiu nors būdu iškreipti. 10 straipsnio 2 dalis Kiekvieno lifto kabina turi būti aiškiai ir matomai pažym÷ta „CE" ženklu pagal I priedo 5 skyriaus reikalavimus, taip pat šiuo ženklu turi būti pažym÷tas kiekvienas 4 priede nurodytas saugos mazgas, o kur tai neįmanoma, ženklas žymimas etiket÷je, neatskiriamai prid÷toje prie saugos mazgo.

§ 75 Žym÷jimas „CE“ ženklu 10 straipsnio 2 dalis nustato reikalavimą, kur turi būti žymima „CE“ ženklu. Liftams žym÷ti „CE“ ženklu 10 straipsnio 2 dalyje pateikta nuoroda į 1 priedo 5 skyrių, kuriame toliau daroma nuoroda į Mašinų direktyvos 98/37/EB (apjungiančios direktyvos 89/392/EEB ir jos v÷lesnių pakeitimų nuostatas) 1 priedo 1.7.3 skirsnį. Nuo 2009 m. gruodžio 29 d. nuoroda į Mašinų direktyvą turi būti laikoma kaip nuoroda į Mašinų direktyvą 2006/42/EB. Taigi liftai „CE“ ženklu turi būti pažym÷ti įskaitomai ir nenutrinamai lifto kabinoje23 ant tos pačios plokštel÷s, kurioje pažym÷tas montuotojo pavadinimas ir adresas, serijos arba tipo žymuo, serijinis numeris ir pagaminimo metai. Tai leidžia atskirti paties lifto atitikties žym÷jimą „CE“ ženklu nuo lifte įrengtų saugos mazgų žym÷jimo „CE“ ženklu. Saugos mazgams ženklas „CE“ turi būti pažym÷tas ant kiekvieno 4 priede nurodyto saugos mazgo, o jeigu neįmanoma pažym÷ti saugos mazgo d÷l vietos trūkumo, tai šiuo atveju gali būti žymima „CE“ ženklu etiket÷je, jeigu ji neatskiriamai prid÷ta prie saugos mazgo.

23 10 straipsnio 2 dalie versija anglų kalba nustato, kad žym÷jimas ženklu CE turi būti padarytas „prie“ „to“ kiekvienos lifto kabinos, tačiau šios direktyvos versijoje prancūzų kalba aiškiai pasakyta, kad žym÷jimas ženklu CE turi būti padarytas „in“ kabinoje.

46

10 straipsnio 3 dalis Draudžiama žym÷ti liftus arba saugos mazgus ženklais, kurie gali klaidinti trečiąsias šalis žym÷jimo „CE“ ženklu reikšme ir forma. Liftams ir saugos mazgams gali būti padarytas žym÷jimas bet kuriuo kitu ženklu, jeigu juo nebloginamas žym÷jimo „CE“ ženklu matomumas ir įskaitomumas.

§ 76 Klaidinantis žym÷jimas 10 straipsnio 3 dalis skirta užtikrinti, kad žym÷jimas „CE“ ženklu sudaro vienintelį ir nedviprasmišką gaminio atitikties „Naujojo požiūrio" direktyvoms, kurios yra jam taikomos, pažym÷jimą. Žym÷jimas kitais ženklais n÷ra draudžiamas, tačiau neturi būti galimyb÷s šių kitų ženklų supainioti su „CE“ ženklo forma, t.y. jie neturi imituoti 3 priede parodyto grafinio pavaizdavimo. Taip pat draudžiami kiti ženklai, turintys tą pačią atitikties EB direktyvoms reikšmę. Be to, šie papildomi ženklai turi būti pažym÷ti taip, kad nebūtų pablogintas „CE“ ženklo matomumas ir įskaitomumas.

10 straipsnio 4 dalis Nepažeidžiant 7 straipsnio nuostatų: a) kai valstyb÷ nar÷ nustato, kad žym÷jimas „CE“ ženklu padarytas neteis÷tai, lifto montuotojas, saugos mazgų gamintojas arba jų Bendrijoje įsisteigęs įgaliotasis atstovas turi būti įpareigotas padaryti, kad gaminys atitiktų nuostatas d÷l žym÷jimo „CE“ ženklu, ir liautis pažeidin÷ti valstyb÷s nar÷s nustatytas sąlygas; b) jei atitikties nebuvimas tęsiasi, valstyb÷ nar÷ turi imtis visų tinkamų priemonių, kad apribotų arba uždraustų pateikti į rinką nagrin÷jamą saugos mazgą arba užtikrintų, kad jis būtų pašalintas iš rinkos bei uždrausta naudoti liftą ir apie tai informuoti kitas valstybes nares vadovaujantis 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

§ 77 Neteis÷tas žym÷jimas „CE“ ženklu 10 straipsnio 4 dalis nustato tvarką, kaip turi būti elgiamasi tais atvejais, kai liftas arba saugos mazgas neteis÷tai pažym÷ti „CE“ ženklu, tačiau tai nekelia pavojaus žmonių saugai. Taip gali atsitikti, pavyzdžiui, kai nesilaikoma kurio nors iš Liftų direktyvos formalių arba dokumentuose pateiktų reikalavimų arba nepadaryta tinkama atitikties įvertinimo procedūra. Šiais atvejais gaminio pašalinimas iš rinkos, kaip tai numato 7 straipsnis, būtų nepateisinamas, tačiau vadovaujantis 10 straipsnio 4 dalies a punktu, valstyb÷ nar÷ vis tiek turi imtis tinkamų priemonių užtikrinti, kad lifto montuotojas arba saugos mazgo gamintojas imtųsi tinkamų korekcinių veiksmų. Informuoti Komisiją apie šias priemones nebūtina. Jeigu montuotojas arba gamintojas nesiima reikiamų korekcinių priemonių, 10 straipsnio 4 dalies b punkte reikalaujama, kad valstyb÷ nar÷ laikytųsi 7 straipsnyje nustatytos tvarkos, t.y. pašalintų saugos mazgą iš rinkos arba uždraustų naudoti liftą ir informuotų Komisiją apie šią priemonę (žr. 7 straipsnio nuostatų aiškinimą).

47

4 SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

11 straipsnis Bet kuris sprendimas, priimtas vadovaujantis šia direktyva, kuris riboja:

- lifto pateikimą į rinką ir(arba) atidavimą naudoti ir(arba) naudojimąsi liftu, - saugos mazgo pateikimą į rinką ir(arba) atidavimą naudoti,

turi teigti tikslią priežastį, kuria ji remiasi. Šis sprendimas turi būti nedelsiant praneštas susietai šaliai, kuriai taip pat pranešama apie teisines priemones, kuriomis ji gali naudotis pagal susietoje valstyb÷je nar÷je galiojančius įstatymus, bei apie šiai priemonei taikomus laiko apribojimus.

§ 78 Sprendimų motyvacija ir teisin÷s priemon÷s 11 straipsnis nustato sąlygas, kurių turi laikytis valstyb÷s nar÷s, kai jos pagal 7 straipsnį imasi priemonių, susijusių su gaminiais, kurie neatitinka Liftų direktyvos reikalavimų. Valstybių narių pareiga pranešti apie šias priemones suinteresuotajai šaliai, nurodyti priežastis, kuriomis jos remiasi ir suteikti informaciją apie galimas teisines priemones, atitinkančias gerą administracinę praktiką, bei taikomas teisin÷ms nuostatoms daugelyje valstybių narių. Svarbu pažym÷ti tai, kad teisin÷s priemon÷s, kuriomis pagal nacionalinius teis÷s aktus gal÷tų pasinaudoti montuotojai arba gamintojai, kurių gaminiams taikomos ribojančios priemon÷s, ir Liftų direktyvos 7 straipsnyje nustatyta tvarka yra nepriklausomos viena nuo kitos. Tačiau nacionalinis teismas, nagrin÷damas montuotojo arba gamintojo apeliaciją d÷l nacionalin÷s priemon÷s, gali pasirinkti atsižvelgti arba neatsižvelgti į Komisijos nuomonę d÷l nacionalin÷s priemon÷s pateisinamumo. 12 straipsnis Komisija turi imtis būtinų veiksmų, kad informacija apie visus tinkamus sprendimus, susijusius su šios direktyvos perk÷limu, būtų padaryta prieinama.

§ 79 Informacijos šaltiniai Komisija suteik÷ galimybę valstyb÷ms nar÷ms ir kitoms suinteresuotosioms šalims naudotis kelių rūšių informacija, susijusia su Liftų direktyvos perk÷limu į nacionalinę teisę ir pateikta Komisijos Įmonių ir pramon÷s generalinio direktorato interneto svetain÷je EUROPA. Darnieji standartai Komisija bendrą liftų darniųjų standartų nuorodinių žymenų sąrašą paskelb÷ Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Liftų darniųjų standartų sąrašą taip pat galima rasti interneto svetain÷je EUROPA. Paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos Valstybių narių paskirtų liftų ir lift ų saugos mazgų atitikties įvertinimo įstaigų sąrašas periodiškai skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Kadangi bet kuriuo metu Komisijai gali būti pranešta apie naujai paskirtas arba pakeistas paskelbtąsias (notifikuotąsias) įstaigas, būtų

48

pravartu ieškoti informacijos naujausiame sąraše, kuris pateikiamas Komisijos tiesiogin÷je informacin÷je sistemoje NANDO. NB-L rekomendacijos Naudojimo rekomendacijos, kurias priima Europos liftų paskelbtųjų (notifikuotųjų) įstaigų koordinavimo grup÷ NB-L ir kurias patvirtina Liftų darbo grup÷, yra skelbiamos interneto svetain÷je EUROPA. Lift ų komiteto ir Lift ų darbo grup÷s priimtos išvados Liftų komiteto priimtos išvados ir Liftų darbo grup÷s patvirtinti tam tikri dokumentai, susiję su Lift ų direktyvos aiškinimo ir jos praktinio taikymo problemomis, yra skelbiami interneto svetain÷s EUROPA. Ateityje šios išvados bus naudojamos šiam VADOVUI atnaujinti. Lift ų darbo grupei pateikti darbo dokumentai Liftų darbo grup÷s pos÷džių darbo dokumentai išplatinami grup÷s nariams per Komisijos duomenų baz÷s CIRCA (Ryšių ir informacijos išteklių centro administratorius) Liftų direktyvos skyrių Su šiais dokumentais gali susipažinti Europoje veikiančios liftų montuotojus ir liftų gamintojus atstovaujančios organizacijos, standartizacijos organizacijos, paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos, profesin÷s sąjungos ir vartotojų organizacijos. Kitos suinteresuotosios šalys gali kreiptis d÷l šių dokumentų į atitinkamas jas atstovaujančias organizacijas. Darbo dokumentų projektai arba dokumentai, skirti konsultacijoms, netur÷tų būti vertinami kaip atstovaujantys Komisijos arba Liftų darbo grup÷s išvadas. Komisijos išvados d÷l apsaugos straipsnio

Europos Komisijos priimtos išvados d÷l nacionalinių priemonių, priimtų pagal Liftų direktyvos 7 straipsnį, pranešamos valstyb÷ms nar÷ms per jų Nuolatines atstovybes Europos Sąjungoje. Šias išvadas nacionalin÷s rinkos priežiūros institucijos gali rasti Komisijos duomenų baz÷s CIRCA (Ryšių ir informacijos išteklių centro administratorius) liftų ADCO (Administracinio bendradarbiavimo liftų saugos srityje grup÷) skyriuje. Gavusi prašymą Komisija, vadovaudamasi EB sutarties 255 straipsniu, kurį įgyvendina Reglamentas 1049/2001/EB24 d÷l galimyb÷s susipažinti su Komisijos dokumentais, taip pat gali pateikti šias išvadas. Komisijos sprendimai d÷l oficialių prieštaravimų darniesiems standartams Sprendimai, kuriuos priima Komisija, 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išnagrin÷jusi oficialius prieštaravimus darniesiems standartams, yra skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 13 straipsnis Ši direktyva nuo 1999 m. liepos 1 d. paskelbia negaliojančiomis Direktyvą 84/528/EEB ir Direktyvą 84/529/EEB.

24 2001 m. geguž÷s 30 d. Reglamentas 1049/2001/EB, EBOL L 145, 2001 5 31, p. 43

49

§ 80 Nereikalingų direktyvų panaikinimas Liftų direktyva 95/16/EB pakeit÷ ir panaikino Direktyvą 84/528/EB d÷l bendrų nuostatų k÷limo ir mechaniniams krovimo-iškrovimo įrenginiams ir Direktyvą 84/529/EEB, susijusią su elektriniais liftais, o taip pat ją keitusią direktyvą, būtent, Tarybos direktyvą 90/486/EEB, išplečiančią Direktyvos 84/529/EEB taikymo sritį hidrauliniais liftais. Šios direktyvos paskelbtos negaliojančiomis nuo 1999 m. liepos 1 d., t.y. nuo tos dienos, kai Liftų direktyvos 95/16/EB nuostatos tapo privalomomis. 14 straipsnis D÷l su lifto montavimu susijusių aspektų, ši direktyva reiškia tą direktyvą, kuri pamin÷ta Direktyvos 89/106/EEB 2 straipsnio 3 dalyje.

§ 81 Liftų direktyva ir Statybos produktų direktyva 14 straipsnis nustato ryšį tarp Liftų direktyvos 95/16/EB ir Statybos produktų direktyvos 89/106/EEB. Liftas atitinka „statybos produkto“ apibr÷žimą, pateiktą Statybos produktų direktyvos 1 straipsnio 2 dalyje, t.y.: „bet koks produktas, kuris yra pagamintas ir skirtas nuolat įmontuoti statiniuose, tarp jų ir pastatuose ir inžineriniuose statiniuose“. Tačiau Statybos produktų direktyvos 2 straipsnio 3 dalis konstatuoja, kad „jeigu kuri nors direktyva ateityje nagrin÷s didesne dalimi kitus aspektus ir tik nežymia dalimi esminius šios direktyvos reikalavimus, toje paskesn÷je direktyvoje turi būti nuostatos, užtikrinančios, kad ji apima ir šios direktyvos reikalavimus“. Šios nuostatos tikslas yra apriboti tam pačiam gaminiui taikomų direktyvų skaičių. Liftų direktyvos 14 straipsnis pripažįsta, kad Statybos produktų direktyvos 2 straipsnio 3 dalies prasme Liftų direktyva 95/16/EB yra „paskesn÷ direktyva“. Liftų direktyvos konstatuojamosios dalies 10 pastraipa nurodo, jog ši direktyva parengta taip, kad apimtų visas liftų, jais važiuojančių naudotojų ir pastato gyventojų sukeliamas rizikas. Tai reiškia, kad esminiai Liftų direktyvos reikalavimai tur÷tų apimti visus taikytinus Statybos produktų direktyvos reikalavimus. Pirmiausia tai reikalavimai, nurodyti Statybos produktų direktyvos I priedo 2 skyriuje, d÷l saugos gaisro atveju, kuriuos apima konkretūs reikalavimai, nustatyti Liftų direktyvos I priedo 4.2, 4.6 ir 4.10 punktuose. Be to, esminius reikalavimus, nurodytus Statybos produktų direktyvos I priedo 4 skyriuje, d÷l saugos naudojimo metu, detaliai aiškina keletas Liftų direktyvos I priedo skyrių. Tod÷l d÷l šių aspektų nereikia papildomai atsižvelgti į direktyvos 89/106/EEB nuostatas. 15 straipsnis

1. Valstyb÷s nar÷s iki 1997 m. sausio 1 d. turi priimti ir paskelbti įstatymus, reglamentus bei administracines nuostatas, reikalingas šiai direktyvai vykdyti. Jos turi nedelsdamos apie tai informuoti Komisiją.

Kai valstyb÷s nar÷s priima šias priemones, jose turi būti pateikta nuoroda į šią direktyvą arba tokia nuoroda turi būti prid÷ta, kai šios priemon÷s oficialiai skelbiamos. Valstyb÷s nar÷s nustato šių nuorodų pateikimo būdus.

Valstyb÷s nar÷s šias priemones turi taikyti nuo 1997 m. liepos 1 d.

2. Iki 1999 m. birželio 30 d. valstyb÷s nar÷s turi leisti:

50

- pateikti į rinką ir atiduoti naudoti liftus; - pateikti į rinką ir atiduoti naudoti saugos mazgus, kurie atitinka jų teritorijose galiojančias nuostatas šios direktyvos pri÷mimo dieną.

3. Valstyb÷s nar÷s pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinių

teis÷s aktų nuostatų tekstus.

§ 82 Liftų direktyvos perk÷limas į nacionalinę teisę Reglamentai ir nuostatos, kurias turi priimti valstyb÷s nar÷s, vadovaudamosi 15 straipsnio 1 dalimi, yra šios:

– perkelti į nacionalinę teisę Liftų direktyvoje nustatytus įpareigojimus liftų montuotojams ir saugos mazgų gamintojams ir nustatyti veiksmingas bei proporcingas baudas už pažeidimus; – paskirti valdžios institucijas, atsakingas už liftų ir lift ų saugos mazgų rinkos priežiūrą; – nustatyti tvarką paskelbtosioms (notifikuotosioms) įstaigoms įvertinti, paskirti ir pranešti apie jų paskyrimą, o taip pat jų veiklos priežiūrai užtikrinti; – pagal 5 straipsnio 2 dalį skelbti nacionalinių standartų, perkeliančių darniuosius standartus, nuorodinius žymenis; pagal 5 straipsnio 3 dalį imtis priemonių, kad abi pramon÷s pus÷s nacionaliniame lygmenyje gal÷tų daryti įtaką darniųjų standartų rengimo ir jų tikrinimo procesui; – imtis Liftų direktyvos 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių, kad būtų užtikrintas reikalingas bendradarbiavimas tarp lifto montuotojo ir asmens, atsakingo už darbus pastate arba statinyje; kaip numatyta 2 straipsnio 3 dalyje imtis priemonių, neleidžiančių sumontuoti lifto šachtoje įrenginius, kitokius, nei reikalaujama saugiam lifto veikimui; – nustatyti tvarką gavimui išankstinio leidimo nukrypimams nuo I priedo 2.2 punkto esminių saugos reikalavimų d÷l sutraiškymo rizikos išvengimo, kai kabina yra vienoje iš kraštutinių pad÷čių.

15 straipsnio 1 dalis nustat÷ valstyb÷ms nar÷ms aštuoniolikos m÷nesių laikotarpį šioms nuostatoms, kurios turi būti taikomos nuo 1997 m. liepos 1 dienos, įgyvendinti. Siekiant skirti laiko liftų pramonei, standartizacijos organizacijoms ir paskelbtosioms (notifikuotosioms) įstaigoms prisitaikyti prie Liftų direktyvos nuostatų, 15 straipsnio 2 dalis nustat÷ dvejų metų pereinamąjį laikotarpį nuo Liftų direktyvos taikymo pradžios. Per šį laikotarpį liftų montuotojai arba saugos mazgų gamintojai nor÷dami gali taikyti Liftų direktyvos nuostatas, tačiau ir ankstesnieji nacionaliniai teis÷s aktai lieka galioti. Liftų direktyvos nuostatos tapo privalomos nuo 1999 m. liepos 1 dienos. Dešimčiai šalių, kurias jung÷ ES iki 2005 m. geguž÷s 1 d., Liftų direktyvos nuostatos įsigaliojo šią dieną. 16 straipsnis Ne v÷liau kaip iki 2002 m. birželio 30 d. Komisija, pasitarusi su 6 straipsnio 3 dalyje nurodytu komitetu ir remdamasi valstybių narių pateiktomis ataskaitomis, turi patikrinti, kaip veikia direktyvoje nustatytos procedūros, ir, jeigu reikia, pateikti pasiūlymus d÷l atitinkamų pakeitimų.

§ 83 Liftų direktyvos patikrinimas 16 straipsnis reikalauja, kad Komisija patikrintų Liftų direktyvos taikymą pasibaigus pradiniam jos taikymo laikotarpiui. Šis procesas prasid÷jo 2002 metais remiantis valstybių narių ataskaitomis ir kelių suinteresuotųjų šalių pasiūlymais, kuriuos aptar÷ Liftų darbo grup÷.

51

Nepriklausoma įstaiga Komisijos užsakymu 2003-2004 metais pareng÷ įvertinimo studiją. Studijos ataskaitoje pateikiami 15 ES valstybių narių liftų rinkos duomenys, suinteresuotųjų šalių nuomon÷ Europos lygmenyje ir pasirinktose 7 valstyb÷se nar÷se, o taip pat vizitų į pasirinktas liftų montavimo vietas kiekvienoje šalyje rezultatai. Studijoje pateiktos išvados rodo, kad Liftų direktyva iš esm÷s yra gerai taikoma, tačiau atkreipiamas d÷mesys į tam tikras problemas ir pateikiami galimi jų sprendimai. Liftų direktyvos pakeitimas yra įtrauktas į patikrintą Mašinų direktyvą 2006/42/EB. Šiuo pakeitimu siekiama patikslinti skiriamąją ribą tarp Liftų direktyvos ir Mašinų direktyvos taikymo sričių.Liftų direktyvos pakeitimas bus prad÷tas taikyti nuo 2009 m. gruodžio 29 d. (žr. 1 straipsnio 2 dalies ir 1 priedo 1.2 skirsnio nuostatų aiškinimą). Komisija ir toliau nagrin÷ja įvertinimo studijoje iškeltoms problemoms tinkamus sprendimus. Pirmiausia prieš numatant kiekvieną paskesnį Liftų direktyvos pakeitimą bus atsižvelgta į dabar vykstančio „Naujojo požiūrio“ horizontalaus patikrinimo rezultatus. 17 straipsnis Ši direktyva yra skirta valstyb÷ms nar÷ms. § 84 Kam skirta direktyva Liftų direktyva yra skirta valstyb÷ms nar÷ms, kadangi šios direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę perkeliantys teis÷s aktai daro šias nuostatas teisiškai įpareigojančiomis.

Pasirašyta Briuselyje 1995 m. birželio 29 d. Europos Parlamento vardu, Pirmininkas K. Hänsch Tarybos vardu, Pirmininkas M. Barnier

52

1 priedas ESMINIAI SVEIKATOS IR SAUGOS REIKALAVIMAI, SUSIETI SU

LIFT Ų IR SAUGOS MAZGŲ PROJEKTAVIMU BEI GAMYBA

ĮŽANGINöS PASTABOS § 85 Įžangin÷s pastabos 1 priedo įžangin÷se pastabose pateikiami nurodymai, kaip turi būti taikomi esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai. Kiekvienas iš 1 priede pateiktų esminių sveikatos ir saugos reikalavimų turi būti suprantamas, atsižvelgiant į šias pastabas 1. Esminių sveikatos ir saugos reikalavimų nustatyti įpareigojimai taikomi tik tada, jeigu liftas arba saugos mazgas yra veikiamas nagrin÷jamo pavojaus, kai jie naudojami pagal lifto montuotojo arba saugos mazgo gamintojo numatytą paskirtį. § 86 Esminių sveikatos ir saugos reikalavimų taikomumas Esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai nagrin÷ja atskirus pavojus, susijusius su liftais ir liftų saugos mazgais. Tod÷l jie taikomi tiek, kiek pavojus veikia nagrin÷jamą lift ą ar saugos mazgą. Pirmas veiksmas, kurio turi imtis lifto montuotojas ar saugos mazgų gamintojas, yra nustatyti visus su produktu susijusius pavojus ir tuos esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, kuriuos būtina taikyti. Trečioje įžangin÷je pastaboje nurodytas įvertinimas leis jam nuspręsti, kuris iš pavojų reikalauja imtis konkrečių apsaugos priemonių. Pavojai, į kuriuos būtina atsižvelgti, apima tiek įprastą produkto naudojimą, tiek iš anksto numatytą jo klaidingą naudojimą (žr. nuostatų aiškinimą d÷l Mašinų direktyvos 1 priedo 1.1.2 skirsnio taikymo). Kai liftams ir saugos mazgams taikomi EB tipo tyrimai, taikomi esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai ir jiems įvykdyti priimtos priemon÷s turi būti detalizuotos techninių dokumentų byloje, nurodytoje 5 priedo A skyriaus 3 punkto trečioje įtraukoje arba 5 priedo B skyriaus 3 punkto trečioje įtraukoje. Kai liftams ar saugos mazgams taikomos pilnos kokyb÷s užtikrinimo procedūros, kiekvienam produktui, suprojektuotam taikant kokyb÷s užtikrinimo sistemą, taikomi esminiai reikalavimai ir jiems įvykdyti priimtos priemon÷s turi būti pagrįstos dokumentais – saugos mazgų gamintojo pagal 9 priedo 3.2 punkto trečią įtrauką, o lifto montuotojo pagal 13 priedo 3.2 punkto antrą įtrauką. Kai liftams yra taikoma vienetinio patikrinimo procedūra, taikomi esminiai reikalavimai ir jiems įvykdyti priimtos priemon÷s turi būti įtrauktos į lifto montuotojo techninių dokumentų bylą pagal 10 priedo 3 punkto trečią įtrauką. 2. Direktyvoje nustatyti esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai yra privalomi. Tačiau, atsižvelgiant į šiuolaikinį technikos lygį, šių reikalavimų nustatyti tikslai gali būti nepasiekiami. Šiais atvejais liftas ir saugos mazgas turi būti suprojektuotas ir pagamintas taip, kad kaip įmanoma labiau atitiktų šiuos tikslus. § 87 Technikos lygis Antroji įžangin÷ pastaba pripažįsta, kad kai kuriais atvejais gali būti neįmanoma pilnai įvykdyti

53

tam tikrų esminių sveikatos ir saugos reikalavimų atsižvelgiant į esamą technikos lygį. Šiais atvejais lifto montuotojas ar saugos mazgų gamintojas turi siekti kaip įmanoma labiau įvykdyti esminiuose reikalavimuose nustatytus tikslus. Liftų direktyvoje sąvoka „technikos lygis“ n÷ra paaiškinta, tačiau paprastai suprantama, kad ši sąvoka apima techninius ir ekonominius aspektus. Sprendimai, kurie atitinka technikos lygį, yra tie, kai taikomos efektyviausios technin÷s priemon÷s, kurios lengvai įvykdomos šiuo metu ir kurios gali būti panaudotos už išlaidas, proporcingas visoms produkto išlaidoms. Taip pat būtina pasteb÷ti, kad antroji įžangin÷ pastaba nurodo į „šiuolaikinį technikos lygį“, t.y. į tą technikos lygį, kuris yra tuo metu, kai produktas projektuojamas, gaminamas ar montuojamas. Techninio progreso d÷ka pl÷tojasi technikos lygis ir vis labiau efektyvios technin÷s priemon÷s yra taikomos. Tokiu būdu techniniai sprendimai, kurie šiuo metu atitinka Lift ų direktyvos esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, v÷liau gali būti laikomi nepakankami, jeigu bus pl÷tojamas technikos lygis. § 88 Nuorodos į darniuosius standartus Žemiau pateiktuose nuostatų aiškinimuose dažnai daroma nuoroda į darniuosius standartus, kadangi jie pateikia technines specifikacijas įgalinančias liftų montuotojus ir saugos mazgų gamintojus įvykdyti esminius sveikatos ir saugos reikalavimus. Darnieji standartai nustato gerą technikos lygio rodiklį. Technikos lygio pl÷tra atsispindi darniųjų standartų keitiniuose ar patikrinimuose. Vadinasi, technikos lygio techninių ir ekonominių aspektų įvertinimas n÷ra tiktai montuotojo ar gamintojo individualaus sprendimo reikalas, nes turi būti tinkamai atsižvelgta į darniųjų standartų pateiktas naujoves. Būtina priminti, kad nors darniųjų standartų specifikacijų taikymas ir suteikia atitikties esminiams sveikatos ir saugos reikalavimams, kuriuos apima standartai, prielaidą, šios specifikacijos n÷ra privalomos ir taikomos tik liftams ar jų sud÷tin÷ms dalims taikomo standarto apimtyje. 3. Saugos mazgų gamintojas ir lifto montuotojas yra įpareigoti įvertinti pavojus, kad būtų galima nustatyti visus jų gaminiams taikytinus pavojus; po to jie turi projektuoti ir gaminti šiuos gaminius, atsižvelgdami į įvertinimą. § 89 Pavojų identifikavimas ir įvertinimas Trečioji įžangin÷ pastaba yra glaudžiai susijusi su pirmąja. Po su gaminiu susijusių pavojų ir taikytinų esminių sveikatos ir saugos reikalavimų identifikavimo, lifto montuotojas ar saugos mazgų gamintojas turi įvertinti pavojus d÷l to, kad nustatytų reikalingas apsaugos priemones. Šis įvertinimas apima kiekvieno pavojaus galimo poveikio žmon÷ms kilm÷s bei dažnumo ir sužalojimo sunkumo, kuris gali būti padarytas, nustatymą. Projektuojant ir gaminant gaminius, būtina atsižvelgti į šį įvertinimą. Renkantis su pavojais susijusias priemones, būtina atsižvelgti į saugos integravimo principus ir būtent ta prioriteto tvarka, kuri nustatyta Mašinų direktyvos 1 priedo 1.1.2 skirsnyje (žr. skirsnio 1.1 nuostatų aiškinimą). Metodas rizikos įvertinimui atlikti yra aprašytas standarte EN 105025. Šiuo metu standartas EN 1050 tikrinamas kaip prEN14121-1. Tarptautin÷ technin÷ specifikacija ISO TS 1479826 pateikia metodą rizikai įvertinti, remiantis standartu EN 1050, ir yra priimta konkrečiai liftų ir eskalatorių sričiai.

25 EN 1050:1996 – Mašinų sauga. - Rizikos įvertinimo principai 26 ISO TS 14798 : 2006 Liftai (keltuvai), eskalatoriai ir judandys takai – Metodologija rizikai įvertinti ir mažinti

54

4. Vadovaujantis 14 straipsniu, Direktyvoje 89/106/EEB nustatyti esminiai reikalavimai, neįtraukti į šią direktyvą, yra taikomi liftams. § 90 Statybos produktų direktyva Ryšys tarp Liftų direktyvos ir Statybos produktų direktyvos 89/106EEB yra paaiškintas Liftų direktyvos preambul÷s konstatuojamosios dalies pastraipoje Nr. 10 ir 14 straipsnyje. Liftų direktyva apima visus taikytinus Statybos produktų direktyvos reikalavimus. Vadinasi, n÷ra Statybos produktų direktyvos praktinio taikymo liftams. 1. BENDROSIOS NUOSTATOS 1.1. Direktyvos 89/392/EEB su pakeitimais, padarytais Direktyvomis 91/368/EEB, 93/44/EEB ir 93/68/EEB, taikymas. Kai yra taikytinas su šiuo priedu nesusijęs pavojus, taikomi Direktyvos 89/392/EEB 1 priedo esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai. Direktyvos 89/392/EEB 1 priedo 1.1.2 skirsnio esminiai reikalavimai turi būti taikomi bet kokiu atveju. § 91 Mašinų direktyvos taikomumas Skirsnyje 1.1 pateikta nuoroda į Mašinų direktyvą. Pirmoji Mašinų direktyva 89/392/EEB ir jos v÷lesni pakeitimai buvo apjungti 1998 Direktyvoje 98/37/EB. Tod÷l nuorodą į Direktyvą 89/392/EEB turi būti laikoma kaip nuoroda į Direktyvą 98/37/EB. § 92 Patikrinta Mašinų direktyva Patikrinta Mašinų direktyva 2006/42/EB27 buvo priimta 2006 m. geguž÷s 17 d. ir bus taikoma nuo 2009 m. gruodžio 29 d. Nuo šios dienos Liftų direktyvos 1 priedo 1.1 skirsnyje pateikta nuoroda į Mašinų direktyvą tur÷s būti suprantama kaip nuoroda į Direktyvą 2006/42/EB § 93 Esminių sveikatos ir saugos reikalavimų taikymas Liftų direktyvai 95/16/EB priklausantys liftai yra išskirti iš Mašinų direktyvos taikymo srities, tod÷l tik Lift ų direktyva tvarko tokių liftų atitikties įvertinimo procedūras ir įpareigojimus, susijusius su jų pateikimų į rinką ir atidavimu naudoti. Kai Liftų direktyva buvo priimta, buvo nuspręsta nustatyti esminius sveikatos ir saugos reikalavimus tik d÷l pavojų, konkrečiai susijusių su liftais, ir 1 priede pateikti nuorodą į Mašinų direktyvą d÷l pavojų, būdingų daugumai mašinų kategorijų. Kai su liftais ar liftų saugos mazgais susijusį pavojų apima Liftų direktyvos 1 priedo esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai, tai Liftų direktyvos reikalavimai įgyja viršenybę. Tačiau visiems kitiems pavojams, kurie n÷ra susiję su Liftų direktyvos 1 priedo esminiais sveikatos ir saugos reikalavimais, yra taikomi Mašinų direktyvos 1 priedo esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai. Vadinasi, dauguma Mašinų direktyvos esminių sveikatos ir saugos reikalavimų yra įtraukti į Lift ų direktyvą. Taikytini Mašinų direktyvos 1 priedo reikalavimai yra privalomi liftams ar liftų saugos mazgams ir šių reikalavimų atitiktis turi būti patikrinta atliekant atitikties įvertinimo procedūrą pagal

27 ESOL L 157, 2006-06-09, p.24-86

55

Lift ų direktyvos 8 straipsnį. § 94 Liftams taikomi Mašinų direktyvos esminiai reikalavimai Ši lentel÷ parodo, kurie Mašinų direktyvos 1 priedo esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai gali būti taikomi liftams. Sąrašas remiasi Liftų paskelbtųjų (notifikuotųjų) įstaigų koordinavimo Europoje ir Europos standartizacijos komiteto CEN Technikos komiteto 10 parengtais dokumentais (žr. NB–L/REC 2/001 irCEN TC 10 N 427). NB–L patikrins šią lentelę, atsižvelgdama į patikrintą Mašinų direktyvą 2006/42/EB, kuri bus taikoma nuo 2009 m gruodžio 29 d.

Direktyvos 98/37/EB 1 priedo esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai

1.1.1 Apibr÷žimai 1.1.2 Saugos integravimo principai 1.1.3 Medžiagos ir produktai 1.1.4 Apšvietimas 1.1.5 Mašinos konstrukcija jos perk÷limui palengvinti 1.2.1 Valdymo sistemų sauga ir patikimumas 1.2.2 Valdymo prietaisai 1.2.8 Programin÷ įranga 1.3.1 Stabilumas 1.3.2 Lūžimo veikiant rizika 1.3.3 Rizika d÷l krintančių ar išmetamų daiktų 1.3.4 Rizika d÷l paviršių, briaunų ir kampų 1.3.7 Su judančiomis dalimis susietos rizikos išvengimas 1.3.8 Apsaugos nuo rizikos, susietos su judančiomis dalimis, parinkimas 1.4 Užtvarų ir apsauginių prietaisų būtinosios savyb÷s 1.5.1 Elektros tiekimas 1.5.2 Statin÷ elektra 1.5.3 Energijos, kitokios nei elektra, tiekimas 1.5.4 Montavimo klaidos 1.5.5 Ekstremalios temperatūros 1.5.6 Užsidegimas 1.5.7 Sprogimas 1.5.11 Išorinis spinduliavimas 1.5.12 Lazerin÷ įranga 1.5.13 Dulkių, dujų ir kiti išmetimai 1.5.14 Rizika būti įtrauktam į mašiną 1.5.15 Slydimo, užkliuvimo ir griuvimo rizika 1.6.1 Mašinos priežiūra 1.6.2 Pri÷jimas prie darbinių ir aptarnavimo vietų 1.6.4 Operatoriaus įsikišimas 1.6.5 Vidinių dalių valymas 1.7.1 Persp÷jantys prietaisai 1.7.2 Persp÷jimas apie likutinę riziką 1.7.3 Žym÷jimas

56

4.1.1 Apibr÷žimai 4.1.2.2 Kreipiantieji b÷giai ir b÷gių keliai 4.1.2.3 Mechaninis atsparumas 4.1.2.4 Skridiniai, būgnai, grandin÷s ar lynai 4.1.2.6 Jud÷jimų valdymas 4.1.2.8 Apšvietimas 4.2.1.3 Valdymo prietaisai 4.3.1 Grandin÷s ir lynai 6.1.1 Apibr÷žimai 6.2.1 Valdytuvai 6.3.2 Liukai ar šonin÷s durys 6.3.3 Kabinos grindys

§ 95 Dažniausiai taikomi Mašinų direktyvos reikalavimai Keletas iš aukščiau min÷tų Mašinų direktyvos esminių sveikatos ir saugos reikalavimų yra dažniausiai taikomi liftams. Šis pavyzdžių sąrašas n÷ra išsamus: – Sustojimo tikslumas 1.5.15 reikalavimas yra susijęs su slydimo, užkliuvimo ir griuvimo rizika ir reiškia, kad liftai turi būti suprojektuoti išvengiant šių rizikų. Vadinasi, liftas turi sustoti aikštel÷je su pakankamu tikslumu, kad būtų išvengta žmonių slydimo, užkliuvimo ir griuvimo rizikos, kai įeinama į kabiną ar iš jos išeinama. Gali būti reikalaujama konkretaus liftų sustojimo tikslumo lygio tam tikrų tipų pastatuose (pavyzdžiui ligonin÷se). Šiuo metu standartai EN 81 1 ir 2 dalys neapima šio reikalavimo. Tačiau sustojimo tikslumo specifikacija pateikta standarto EN 81-7028 5.3 punkte. CEN Technikos komitetas 10 nurod÷, kad standarte EN 81-70 pateikta specifikacija 1.5.15 esminiam sveikatos ir saugos reikalavimui įvykdyti gali būti taikoma iki standarto EN 81 1 ir 2 dalių patikrinimo29. – Priežiūra Siekiant užtikrinti, kad liftai būtų saugiai tikrinami ir prižiūrimi, projektuojant liftus turi būti atsižvelgta į susijusio su priežiūra 1.6 skirsnio reikalavimus. Specifikacijos, susijusios su pri÷jimu prie įrengimų vietos, pateikti standarto EN 81 1 ir 2 dalies 5 ir 8 punktuose. – Elektriniai įrenginiai Liftų ir lift ų saugos mazgų elektriniams įrenginiams visada taikomas 1.5.1 reikalavimas. Tai reiškia, kad liftų ir jų saugos mazgų elektriniai įrenginiai turi atitikti Žemų įtampų direktyvos 2006/95/EB (ankstesn÷ Direktyva 73/23/EEB) 1 priede nustatytus saugos tikslus, nors jiems n÷ra taikomos Žemų įtampų direktyvoje nustatytos atitikties įvertinimo procedūros (žr. 1 straipsnio 5 dalies nuostatų aiškinimą). Liftų elektrinių įrenginių specifikacijos pateiktos standarto EN 81 1 ir 2dalies 13 punkte. 28 EN 81-70:2003 Lift ų projektavimo ir įrengimo saugos taisykl÷s. Specialus keleivinių liftų ir krovininių lift ų naudojimas. 70 dalis. Liftų prieinamumas asmenims, įskaitant neįgalius asmenis 29 CEN TC 10/WG1 N 578

57

– Sąlytis su judančiomis dalimis Lifto naudotojo rizika d÷l sąlyčio su judančiomis dalimis nagrin÷jama Liftų direktyvos 1 priedo 1.5.2, 2.3, 3.1 ir 4.1 skirsniuose, o tą pačią riziką priežiūrą ir tikrinimus atliekantiems darbuotojams, kurie turi prieiti prie įrenginių vietos, apima Mašinų direktyvos 1 priedo 1.3.7 ir 1.3.8 reikalavimai. Specifikacija rizikai d÷l sąlyčio su judančiomis dalimis išvengti yra pateikta standarto EN 81 1 ir 2dalies 5 ir 9 punktuose. § 96 Saugos integravimo principai Būtina atskirai pamin÷ti Mašinų direktyvos 1 priedo 1.1.2 skirsnį, susijusį su saugos integravimo principais. Projektuojant ir gaminant liftus, šis reikalavimas visada taikomas. Šių principų svarbai pateikti verta pilnai pacituoti šį skirsnį: „1.1.2 Saugos integravimo principai:

a) mašina turi būti pagaminta taip, kad būtų pritaikyta savo funkcijoms, ir nekeldama rizikos žmon÷ms gal÷tų būti reguliuojama bei prižiūrima, kai šios operacijos atliekamos gamintojo numatytomis sąlygomis. Taikomų priemonių tikslu turi būti pašalinimas bet kokia nelaimingų atsitikimų rizika per visą numatytą mašinos gyvavimo laiką, įskaitant surinkimo ir išardymo etapus, net tada, kai nelaimingo atsitikimo rizika kyla d÷l iš anksto numatytų neįprastų aplinkybių;

b) parinkdamas pačius tinkamiausius būdus, gamintojas privalo taikyti šiuos principus tokia eil÷s tvarka:

– kiek įmanoma pašalinti arba sumažinti riziką (neatskiriamas saugių mašinų projektavimas ir gamyba);

– imtis būtinų apsaugos priemonių, susietų su rizika, kurios neįmanoma pašalinti; – informuoti naudotoją apie liekamąją riziką ryšium su priimtų apsaugos priemonių bet kuriais trūkumais, nurodyti, ar reikalingas specialus mokymas ir nustatyti bet kurį poreikį apsirūpinti asmenine apsaugos įranga;

c) projektuodamas ir gamindamas mašinas bei rengdamas jų instrukcijas, gamintojas turi įsivaizduoti ne tik įprastą mašinos naudojimą, bet taip pat naudojimus, kurių pagrįstai galima tik÷tis. Mašinos turi būti suprojektuotos taip, kad būtų negalimas neįprastas naudojimas, jeigu toks naudojimas kelia riziką. Kitais atvejais instrukcijose naudotojo d÷mesys turi būti atkreiptas į būdus, kurie, kaip parod÷ patirtis, gali pasitaikyti, tačiau mašinos neturi būti naudojamos šiais būdais; d) esant numatytoms naudojimo sąlygoms, operatorių veikiantys nepatogumai, nuovargis ir psichologin÷ įtampa turi būti sumažinti iki galimo minimumo, atsižvelgiant į ergonomikos principus; e) projektuodamas ir gamindamas mašinas, gamintojas turi atsižvelgti į suvaržymus, kurie veiktų operatorių d÷l būtino ar numatyto asmenin÷s apsaugin÷s įrangos naudojimo (tokių, kaip avalyn÷, pirštin÷s ir kt.); f) mašina turi būti tiekiama su visa būtina specialiąja įranga ir reikmenimis, įgalinančiais ją reguliuoti, prižiūr÷ti ir naudoti be rizikos.“ Skirsnio 1.1.2 f punktas reiškia, kad kai efektyviam priežiūros ar gelb÷jimo operacijų atlikimui yra būtina speciali įranga, būtent, specialūs įrankiai ar programin÷ įranga, tai lifto montuotojas, pateikdamas liftą į rinką, kartu su liftu turi pateikti ir tokią įrangą (žr. skirsnio 4.4 nuostatų aiškinimą). Tolesnis saugos integravimo principų paaiškinimas yra duotas standarte EN ISO 12100–130

30 EN ISO 12100-1:2003 Mašinų sauga Pagrindin÷s sąvokos, bendrieji projektavimo principai – 1 dalis: Pagrindiniai terminai, metodika.

58

§ 97 Mašinų standartų naudojimas Liftų direktyvai palaikyti Lifto montuotojas, kad laikytųsi liftams taikytinų Mašinų direktyvos 1 priedo esminių sveikatos ir saugos reikalavimų, gali taikyti tinkamų darniųjų standartų technines specifikacijas. Šios technin÷s specifikacijos gali būti: – liftų darniųjų standartų specifikacijos, kurios palaiko taikytinus Mašinų direktyvos esminius reikalavimus, arba – mašinų darniųjų standartų specifikacijos. Jeigu esminį sveikatos ir saugos reikalavimą apima konkretus liftų standartas, tai šis liftų standartas turi viršenybę prieš nagrin÷jamo reikalavimo mašinų standartą. Jeigu standarto nuorodinis žymuo yra paskelbtas ESOL Mašinų direktyvos taikymo sistemoje, tai šio standarto taikymas suteikia atitikties Mašinų direktyvos esminiams sveikatos ir saugos reikalavimams, kuriuos apima šis standartas, prielaidą. Šio standarto taikymas taip pat suteikia atitikties prielaidą standarto apimamiems esminiams sveikatos ir saugos reikalavimams, jeigu šie reikalavimai taikomi liftams. Tod÷l, kaip taisykl÷, n÷ra mašinų standartų nuorodinių žymenų atskirų paskelbimų Lift ų direktyvos taikymo sistemoje.31 1.1. Kabina. Lifto kabina turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad teiktų erdvę ir stiprumą, atitinkantį didžiausią žmonių skaičių ir skaičiuojamą lifto apkrovą, kuriuos nustato lifto montuotojas. Lifto, skirto žmon÷ms vežti, atveju ir kur leidžia kabinos matmenys, ji turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad jos konstrukcijos ypatyb÷s nekliudytų į kabiną patekti ir ja naudotis neįgaliems žmon÷ms, o taip pat leistų visus tinkamus pareguliavimus, skirtus palengvinti naudojimąsi kabina neįgaliems žmon÷ms.

§ 98 Lifto kabinos matmenys ir stiprumas Skirsnio1.2 pirmoje pastraipoje nustatyto reikalavimo tikslas užtikrinti, kad kabinos korpusas būtų pakankamo stiprumo bei standumo ir saugiai veiktų tarp savo kreipiančiųjų bei išliktų teisingai sujungtas su aikštelių durų veikimo įrenginiais ir lifto valdymo įrenginiais šachtoje. Kabinos matmenys turi būti suderinti su maksimaliu žmonių skaičiumi ir maksimalia skaičiuojama apkrova, kuriai liftas yra skirtas. Lifto kabinos būtinos erdv÷s ir stiprumo specifikacijos yra duotos standarto EN 81 1 ir 2 dalies 8 punkte. Liftų, ypač veikiamų sugadinimo rizikos d÷l vandalizmo, papildoma specifikacija yra duota standarto EN 81-7132 5.4 punkte. § 99 Neįgaliųjų žmonių patekimas į lifto kabin ą Skirsnio1.2 antra pastraipa nagrin÷ja esminį lifto, kaip priemon÷s patekti į statinio aplinką, aspektą. Liftai tai svarbi priemon÷, suteikianti galimybę kiekvienam patekti į statinio aplinką, įskaitant ir tuos, kurie turi pastovius ar laikinus sunkumus naudojantis laiptais. Kad liftai atliktų šią funkciją, jie turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad būtų palengvintas pri÷jimas ir naudojimasis visiems. Antra pastraipa taikoma visiems liftams, išskyrus kai šachtos, kurioje sumontuotas liftas, matmenys neleidžia

31 Liftų darbo grup÷s suderinta pozicija 2004 m. vasario 2-3 d. vykusiame pasitarime 32 EN 81-71: 2005 Liftų konstravimo ir įrengimo saugos taisykl÷s. Specialusis keleivinių ir krovininių liftų pritaikymas. 71 dalis. Vandalizmo aktams atsparūs liftai

59

įrengti kabinos ir durų, leidžiančių neįgalių žmonių pri÷jimą. Specifikacijos lifto prieinamumui žmon÷ms, įskaitant ir neįgalius žmones, yra duotos standarto EN 81–7033 5 punkte. Šis standartas charakterizuoja tris lifto kabinos dydžius – tipai 1, 2 ir 3 – siūlydamas vežim÷lių naudotojams įvairius prieinamumo laipsnius. Nacionaliniuose teis÷s aktuose d÷l lift ų prieinamumo neįgaliems žmon÷ms gali būti pateiktos nuostatos, nurodančios bet kurį ar visus tris standarte charakterizuotus dydžius. § 100 Nuostatos d÷l lifto prieinamumo neįgaliems žmon÷ms Šiuo metu n÷ra Europos teis÷s aktų, susijusių su liftų prieinamumu neįgaliems žmon÷ms. Atsakomyb÷ už šį dalyką tenka valstyb÷ms nar÷ms. Pri÷mus Liftų direktyvą, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija padar÷ šią bendrą Deklaraciją:

Ryšium su neįgalių žmonių prieinamumu į kabiną, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija ragina valstybes nares imtis reikalingų nacionalinių priemonių užtikrinti, kad visi esamų bei statomų pastatų lygiai būtų prieinami neįgaliems žmon÷ms, ypač naudojantiems invalidų vežim÷lius. Jos turi patarti nuostatas, kad visuose naujuose pastatuose būtų bent vienas liftas, prieinamas invalidų vežim÷liuose esantiems neįgaliems žmon÷ms. Šis liftas turi atitikti visus tokio naudojimo reikalavimus (matmenys, valdymo galimyb÷ ir t.t.)

Ši Deklaracija n÷ra privaloma. Valstyb÷s nar÷s gali laisvai nustatyti taisykles, kitas nei min÷ti patarimai d÷l lift ų prieinamumo neįgaliems žmon÷ms, jeigu šios taisykl÷s yra tinkamos. Dauguma valstybių narių turi nacionalinius reglamentus, reikalaujančius, kad tam tikruose pastatuose sumontuoti liftai būtų prieinami neįgaliems žmon÷ms. Kadangi standarto EN 81-70 taikymas suteikia atitikties prielaidą 1 priedo 1.2 skirsnio reikalavimams, tai tokie reglamentai neturi apimti techninių specifikacijų, kurios prieštarauja nustatytoms min÷tame darniajame standarte. § 101 Skirsnio 1.2 pakeitimas

Patikrinta Mašinų direktyva 2006/42/EB, kuri taip pat pakeičia Liftų direktyvą 95/16/EB, keičia ir 1 priedo 1.2 skirsnio pavadinimą bei jo formulavimą. Šis pakeitimas yra suderintas su „lifto“ apibr÷žtimi Liftų direktyvos 1.2 straipsnyje.

Skirsnio 1.2 pakeitimo tekstas yra (pakeitimai pabraukti): „1.2. Gabenimo talpa Kiekvieno lifto gabenimo talpa turi būti kabina. Ši kabina turi būti suprojektuota ir pagaminta

taip, kad teiktų erdvę ir stiprumą, atitinkančius maksimalų žmonių skaičių ir skaičiuotiną lifto apkrovą, nustatytą montuotojo.

Kai liftas yra skirtas žmon÷ms gabenti, ir kur leidžia jo matmenys, kabina turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad jos konstrukcijos detal÷s neužtvertų ar nekliudytų patekti ir naudotis neįgaliems žmon÷ms, o taip pat, kad leistų bet kokius tinkamus pareguliavimus, skirtus palengvinti jų naudojimą neįgaliems žmon÷ms.“

Šis pakeitimas bus taikomas nuo 2009m. gruodžio 29 d.

33 EN 81–70: 2003 Liftų projektavimo ir įrengimo saugos taisykl÷s. Specialus keleivinių liftų ir krovininių liftų naudojimas. 70 dalis. Liftų prieinamumas asmenims, įskaitant neįgalius asmenis

60

1.3. Pakabinimo ir atr÷mimo priemon÷s. Kabinos pakabinimo ir (arba) atr÷mimo priemon÷s, jos pritvirtinimai ir bet kokios jų galin÷s detal÷s turi būti parinktos ir suprojektuotos taip, kad užtikrintų pakankamą bendrąjį saugos lygį ir minimizuotų kabinos kritimo riziką, atsižvelgiant į naudojimo sąlygas, taikytas medžiagas bei gamybos sąlygas. Jeigu kabinai pakabinti naudojami lynai arba grandin÷s, turi būti bent du nepriklausomi lynai arba grandin÷s ir kiekvienas pakabinimas turi tur÷ti savo tvirtinimo sistemą. Tokie lynai arba grandin÷s turi būti be sudurtinių ar užleistinių sujungimų, išskyrus kai to reikia kilpai įtvirtinti arba suformuoti. § 102 Pakabinimo ir atr÷mimo priemon÷s Kabinos pakabinimo ir atr÷mimo priemonių projektavimas, gamyba ir montavimas neabejotinai yra svarbiausias lifto saugos aspektas. Pakabinimo ir atr÷mimo priemon÷s – tai visos priemon÷s, naudojamos lifto kabiną veikiančiai sunkio j÷gai išlaikyti ir yra tvirtinamos kabinos viršuje ar apačioje. Pakabinimo ir atr÷mimo priemonių specifikacija yra pateikta standarto EN 81 1 dalies 9 punkte bei N priede ir standarto EN 81 2dalies 9 punkte bei K priede. Liftų vielinių linų specifikacija pateikta standarte EN 12385-534. Tokių linų antgalių specifikacija pateikta standarte EN 13411-735. 1. 4. Apkrovos valdymas (įskaitant greičio viršijimą) 1. 4.1. Liftas turi būti suprojektuotas, pagamintas ir sumontuotas taip, kad viršijus skaičiuojamąją apkrovą, nebūtų leidžiamas įprastas paleidimas § 103 Apkrovos valdymas Nors liftai ir jų sud÷tin÷s dalys yra suprojektuotos išlaikyti saugos ribose numatytą žmonių ir krovinių apkrovą, tačiau d÷l pasikartojančio apkrovos viršijimo gali susidaryti pernelyg didelis susid÷v÷jimas ar pakenkimas, sukeliantis sud÷tinių dalių gedimus. Tod÷l 1.4.1 skirsnis reikalauja įrengti priemones, neleidžiančias paleisti liftą, kai viršijama skaičiuojamoji apkrova. Apkrovos valdymo prietaisų specifikacija yra pateikta standarto EN 81–1 1 ir 2 dalies 14 punkte. 1. 4.2. Lifte turi būti įrengti greičio viršijimo ribotuvai. Šie reikalavimai netaikomi liftams, kuriuose pavaros sistemos konstrukcija neleidžia greičio viršijimo. § 104 Greičio viršijimo aptikimas Greičio viršijimo ribotuvų (arba greičio ribojimo prietaisų) paskirtis yra aptikti lifto kabinos greičio viršijimą ir įjungti prietaisus, kad būtų išvengta laisvo kabinos kritimo. Greičio viršijimo ribotuvai taip pat gali įjungti prietaisus, neleidžiančius nevaldomai kabinai jud÷ti į viršų (žr. skirsnio 3.2 nuostatų aiškinimą). Greičio ribojimo prietaisai yra saugos mazgai, nurodyti 4 priedo 3 punkte. Elektrinių liftų greičio viršijimo ribotuvų ir kylančios kabinos greičio viršijimo apsaugos priemonių specifikacija yra pateikta standarto EN 81 1 dalies 9 punkte. Hidraulinių liftų greičio

34 EN 12385-5: 2002 Plieniniai vielos lynai. Sauga. 5 dalis. Suvytieji liftų lynai 35 EN 13411-7: 2006 Plieninių vielinių lynų antgaliai. Sauga. 7 dalis. Simetrinis pleištinis lizdinis antgalis

61

viršijimo ribotuvų specifikacija pateikta standarto EN 81 2 dalies 9 punkte. Greičio viršijimo ribotuvų bandymai pateikti šių standartų F4 priede. Kylančios kabinos greičio viršijimo apsaugos priemonių bandymai pateikti standarto EN 81 1 dalies F7 priede. Vadovaujantis 1 įžangine pastaba, skirsnio 1.4.2 antra pastraipa leidžia liftuose, kuriuose pavaros sistema (pavyzdžiui, tam tikros sraigtin÷s pavaros sistemos) nekelia greičio viršijimo rizikos, neįrengti greičio viršijimo ribotuvų. 1. 4.3. Greitaeigiuose liftuose turi būti įrengti greitį kontroliuojantys bei greitį ribojantys prietaisai. § 105 Greičio kontrol ÷ ir ribojimas Greitaeigiuose liftuose tam tikri saugos mazgai (pavyzdžiui, amortizatoriai) gali atlikti apsauginę funkciją tuomet, kai lifto greitis išlaikomas tam tikrose ribose. Tokiuose liftuose turi būti įrengtos greičio kontrol÷s ir ribojimo priemon÷s, galinčios riboti greitį iki tokių dydžių, kad veiktų min÷ti saugos mazgai. Greičio kontrol÷s ir ribojimo specifikacija, naudojant amortizatorius su sumažintu smūgiu, yra pateikta standarto EN 81–1 12.8 punkte. 1. 4.4. Frikciniais skriemuliais varomi liftai turi būti suprojektuoti taip, kad užtikrintų traukos lyno stabilumą ant skriemulio. § 106 Frikciniai skriemuliai Šis reikalavimas taikomas traukos pavarą turintiems liftams. Šiuose liftuose pakabinimo lynai turi tiksliai patekti į frikcinio skriemulio griovelio vidų, kad būtų išvengta pernelyg didelio praslydimo veikimo metu. Šiam reikalavimui įvykdyti, lynai turi tur÷ti pakankamą įtempimą ir jų bei frikcinių skriemulių savyb÷s turi būti suderintos. Specifikacija traukos lyno stabilumui frikciniame skriemulyje užtikrinti yra pateikta standarto EN 81–1 9 punkte. 1.5. Mašinos 1.5.1. Kiekvienas keleivinis liftas turi tur÷ti atskirą lifto mašiną. Šis reikalavimas netaikomas liftams, kuriuose atsvarą pakeičia antra kabina.

§ 107 Lifto mašina Šis reikalavimas, kad liftai turi tur÷ti atskiras mašinas, neatmeta taip vadinamų „sudvejintų“ lift ų ar dar vadinamų liftų „duetų“, kurie turi dvi, viena virš kitos, kabinas, ir kuriuose viena kabina veikia kaip atsvaras kitai. 1.5.2. Lifto montuotojas turi užtikrinti, kad lifto mašina ir kartu veikiantys lifto prietaisai nebūtų prieinami, išskyrus priežiūros ir avarijų atvejus.

62

§ 108 Pri÷jimas prie lifto mašinos Šiuo reikalavimu siekiama išvengti nelaimingų atsitikimų d÷l naudotojo ar kito asmens sąlyčio su lifto mašinos pavojingais elementais. Reikalavimas taikomas mašinos patalpai ar mašinos vietai (kai liftas neturi patalpos) ir kiekvienai kitai vietai, kur išd÷styti pavojingi mašinos elementai. Tačiau turi būti įrengtos priemon÷s, kad įgalioti asmenys, atsakingi už lifto kontrolę ir priežiūrą ar už įstrigusių žmonių gelb÷jimą, gal÷tų prieiti prie mašinos dalių, reikalingų šiems veiksmams atlikti. Specifikacijos, kad asmenys, kiti nei tie, kuriems pri÷jimas reikalingas kontrol÷s, priežiūros ar gelb÷jimo tikslais, negal÷tų prieiti prie lifto mašinos, yra pateiktos standarto EN 81 1 ir 2 dalies 6 punkte. Būtina pažym÷ti, kad, atsižvelgiant į mašinos patalpos neturinčių liftų tobulinimą36, standarto EN 81 1 ir 2 dalies specifikacijos, susijusios su pri÷jimu prie lifto mašinos ir skriemulių vietos, turi keitinius. Papildomos specifikacijos, kad neįgalioti asmenys negal÷tų prieiti prie lifto mašinos bei skriemulių vietos liftuose, kurie ypač veikiami vandalizmo rizikos, yra pateiktos standarto EN 81-71 5.2 punkte. 1.6. Lifto valdymo įtaisai 1.6.1. Liftų, skirtų naudotis neįgaliems žmon÷ms be palydovo, valdymo įtaisai turi būti atitinkamai suprojektuoti ir išd÷styti. § 109 Valdymo įtaisų projektavimas neįgaliems žmon÷ms Kad neįgalieji žmon÷s gal÷tų naudotis liftu, ne tik jo kabina turi tur÷ti reikiamus matmenis (žr. 1.2 skirsnio nuostatų aiškinimą), bet taip pat ir lifto valdymo įtaisai turi būti atitinkamai išd÷styti ir suprojektuoti.

Lift ų, skirtų naudotis neįgaliems žmon÷ms, valdymo įtaisų išd÷stymo ir projektavimo specifikacija yra pateikta standarto EN 81–70 5.4 punkte37. Be to, kiti nurodymai tokiems valdymo įtaisams projektuoti taip pat pateikti šio standarto informaciniuose prieduose E, F ir G. 1.6.2. Valdymo įtaisų vykdoma funkcija turi būti aiškiai nurodyta. § 110 Valdymo įtaisų vykdomos funkcijos nurodymas Šio reikalavimo tikslas suteikti galimybę keleiviams lengvai naudotis valdymo įtaisais, esančiais aikštel÷se ir kabinoje, ir minimizuoti suklydimo riziką. Pavyzdžiui, avarinio valdymo įtaisai turi būti lengvai atpažįstami ir skirtis nuo įprastinio veikimo valdymo įtaisų. Valdymo įtaisų žym÷jimo specifikacija yra pateikta standarto EN 81 1 ir 2 dalies 15 punkte. Siekiant palengvinti neįgalių žmonių naudojimąsi liftu, papildoma specifikacija priemon÷ms valdymo įtaisų vykdomai funkcijai nurodyti yra pateikta standarto EN 81–70 5.4 punkte ir jo E ir F prieduose. 36 EN 81-1:1998/A2 2004 m. spalis – Liftų projektavimo ir įrengimo saugos taisykl÷s. 1 dalis. Elektriniai liftai – A2. Mechanizmų ir skriemulių įrengimo vietos, ir EN 81-2: 1998/A2 Liftų projektavimo ir įrengimo saugos taisykl÷s. 2 dalis. Hidrauliniai liftai – A2. Mechanizmų ir skriemulių įrengimo vietos 37 EN 81–70 Liftų projektavimo ir įrengimo saugos taisykl÷s. Specialus keleivinių liftų ir krovininių liftų naudojimas. 70 dalis. Liftų prieinamumas asmenims, įskaitant neįgalius asmenis

63

1.6.3. Kelių liftų iškvietimo grandin÷s gali būti atskiros arba tarpusavyje sujungtos. § 111 Iškvietimo grandinių sujungimas Nors kiekvienas liftas turi tur÷ti atskirą mašiną, 1.6.3 skirsnis leidžia, kad keli liftai paprastai tur÷tų bendrą sistemą, iš aikštelių į kiekvieno lifto valdymo sistemą siunčiamiems iškvietimo signalams tvarkyti. 1.6.4. Elektros įranga turi būti sumontuota ir sujungta taip, kad: – nebūtų galimyb÷s supainioti elektros įrangą su grandin÷mis, kurios neturi tiesioginio sujungimo su liftu, – elektros tiekimas gal÷tų būti perjungiamas veikiant apkrovai, – lifto jud÷jimas priklausytų nuo elektrinių saugos prietaisų atskiroje elektrin÷s saugos grandin÷je, – elektros įrenginių gedimai nesukeltų pavojingų situacijų. § 112 Elektrin÷ įranga Specifikacijos d÷l lift ų elektrin÷s įrangos yra pateiktos standarto EN 81 1 ir 2 dalies 13 bei 14 punktuose. Būtina pažym÷ti, kad standarto EN 81 1 ir 2 dalims buvo padaryti keitiniai38, pateikiantys specifikacijas programuojamų elektroninių sistemų saugai ir patikimumui užtikrinti, kai šios sistemos naudojamos liftuose, kurie tiksliai neatitinka šio skirsnio trečioje įtraukoje nurodytų reikalavimų, saugos funkcijoms valdyti. 2. PAVOJAI UŽ KABINOS RIBŲ ESANTIEMS ŽMONöMS 2.1. Liftai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad būtų užtikrintas vietos, kurioje važiuoja kabina, neprieinamumas, išskyrus priežiūros ir avarijų atvejus. Anksčiau negu žmogus įeina į šią vietą, įprastas lifto naudojimas turi būti padarytas negalimu. § 113 Pri÷jimas prie važiavimo zonos Skirsnyje 2.1. nustatytu reikalavimu siekiama užtikrinti, kad lifto naudotojai ar kiti asmenys nebūtų veikiami rizikos d÷l sąlyčio su judančia lifto kabina ar kitais objektais šachtoje ar kabinos jud÷jimo zonoje. Pri÷jimas prie šios zonos gali būti reikalingas kontrol÷s, priežiūros bei gelb÷jimo veiksmams atlikti, bet turi būti pateiktos priemon÷s, kurios užtikrina, kad toks pri÷jimas skirtas asmenims, įgaliotiems vykdyti šiuos veiksmus. Specifikacija, kad būtų neleista prieiti prie lifto šachtos, išskyrus priežiūros ar avarijų atvejus, pateikta standarto EN 81 1 ir 2 dalies 5 punkte. Liftams, kurie d÷l vandalizmo ypač veikiami neįgalioto pri÷jimo rizikos, papildomos specifikacijos neįgaliotam pri÷jimui prie lifto šachtos neleisti yra pateiktos standarto EN 81–7139 5.1 punkte.

38 EN 81-1:1998/A1 ir EN 81-2: 1998/A1, 2005m. lapkritis 39 EN 81-71: 2005 Liftų konstravimo ir įrengimo saugos taisykl÷s. Specialusis keleivinių ir krovininių liftų pritaikymas. 71 dalis. Vandalizmo aktams atsparūs liftai

64

2.2. Liftai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad būtų išvengta sutraiškymo rizikos kai kabina yra savo kraštin÷se pad÷tyse. Laisvos erdv÷s ar apsaugos vietos priemon÷s leis įvykdyti šį reikalavimą. Tačiau konkrečiais atvejais, išankstinio leidimo išdavimo galimybę turinčiose valstyb÷se nar÷se, ypač esančiuose pastatuose, kur šio sprendimo neįmanoma įvykdyti, gali būti pateiktos kitos tinkamos priemon÷s šiai rizikai išvengti. § 114 Įduba ir viršutin ÷ patalpa Sutraiškymo tarp lifto kabinos ir įduobos grindų ar šachtos viršaus rizika daugiausia veikia priežiūrą ar kontrolę atliekančius darbuotojus, kurie užduočiai atlikti turi patekti į įdubą ar prieiti prie kabinos stogo. Taip pat ši rizika gali veikti liftą netinkamai naudojančius neįgaliotus asmenis, kurie sulaužo priemones, įrengtas neįgaliotam pri÷jimui neleisti bei numatytas 2.1 skirsnyje. 2.2 skirsnyje nurodyta rizika išlieka net ir tada, kai lifto montuotojo instrukcijos draudžia pri÷jimą prie kabinos stogo priežiūrai atlikti, kadangi išlieka galimyb÷ operatoriui pažeisti šias instrukcijas. Tod÷l vadovaujantis Mašinų direktyvos 1 priedo 1.1.2(a) skirsniu, kuris taikomas liftams, lifto projekte turi būti atsižvelgta į tokią iš anksto numatytą neįprastą situaciją (žr. skirsnio 1.1 nuostatų aiškinimą). 2.2 skirsnio pirmas sakinys nustato tikslą, kurį būtina pasiekti. Antras sakinys nurodo priemones, kurios turi būti naudojamos šiam tikslui pasiekti: tikslas sutraiškymo rizikai išvengti turi būti pasiektas laisvos erdv÷s ar apsaugos vietos už kraštinių kabinos pad÷čių sudarymo priemon÷mis. Šiam reikalavimui taikyti bei siekiant sudaryti galimybę žmogui išvengti sutraiškymo kabinai netik÷tai prad÷jus jud÷ti, lifto šachtoje turi būti numatyta įduba žemiau apatin÷s kraštutin÷s vietos, kurią gali pasiekti lifto kabina, ir atitinkamai viršutin÷ patalpa virš viršutin÷s kraštin÷s pad÷ties, kurią gali pasiekti lifto kabina. Paskelbtųjų (notifikuotųjų) įstaigų koordinavimas Europoje susitar÷, kad vertikaliesiems liftams laisva erdv÷ turi būti išd÷styta kabinos važiuojančios dalies projekcijoje. Tik nuožulniems liftams, jeigu išvengiama nukirtimo rizikos, gali būti leidžiama apsaugos vietą išd÷styti už važiuojančios dalies projekcijos40. Laisva erdv÷ ar apsaugos vieta už kraštinių pad÷čių turi būti suprantama, kaip nuolatos esanti erdv÷. Tod÷l laisvos erdv÷s sudarymo reikalavimas negali būti įvykdytas taikant apsaugos prietaisus. Laisva erdv÷ ar apsaugos vieta turi tur÷ti pakankamą tūrį, suteikiantį galimybę kabinos viršuje ar po ją esančiam žmogui būti apsaugotam nuo sutraiškymo rizikos ir turi būti galimyb÷ pasiekti laisvą erdvę ar apsaugos vietą netik÷to kabinos jud÷jimo atveju. 3.3 skirsnis nustato, kad laisva erdv÷ žemiau kabinos turi būti suderinta su pilnai suspaustų amortizatorių aukščiu. Standarto EN 81 1 ir 2 dalies 5.7 punkte yra pateikta laisvos erdv÷s ar apsaugos vietos išd÷stymo bei jos dydžių ir kaip šie dydžiai turi būti matuojami specifikacija. Šie standartai apibr÷žia būtiną laisvą erdvę ar apsaugos vietą kaip suderinimą minimalaus tūrio ir minimalaus vertikaliojo atstumo tarp lifto kabinos kraštinių pad÷čių ir lifto šachtos viršaus bei apačios. Nors šių specifikacijų taikymas n÷ra privalomas, tačiau jos parodo saugos lygį, kuris atitinka technikos lygį. Tod÷l alternatyvūs sprendimai turi teikti saugos lygį, kuris yra bent jau ekvivalentiškas darniuosiuose standartuose nustatytam lygiui. 40 NB–L 2 1997 m. spalio m÷n protokolas

65

§ 115 Liftai, neturintys nuolatin÷s laisvos erdv÷s ar apsaugos vietos

2.2 skirsnio trečias sakinys išskirtiniais atvejais leidžia nukrypimus nuo nuolatin÷s laisvos erdv÷s ar apsaugos vietos reikalavimo, siekiant neleisti sutraiškymo rizikos ir kai šio reikalavimo neįmanoma įvykdyti. Nukrypimas priklauso nuo išankstinio valstyb÷s nar÷s leidimo išdavimo, jeigu ši valstyb÷ nar÷, perkeldama Liftų direktyvą, įgyvendino tokią procedūrą. Liftų direktyvos tekstas neapibr÷žia, kokiais atvejais gali būti laikoma, kad neįmanoma sudaryti laisvos vietos, tačiau nurodyta, kad toks atvejis gali būti esamuose pastatuose. Suinteresuotos valstyb÷s nar÷s reikalas nustatyti išankstinio leidimo nukrypimui išdavimo procedūrą ir kriterijus kada šis nukrypimas yra galimas.

Būtina pasteb÷ti, kad valstyb÷s nar÷s išduodamas išankstinis leidimas priklauso nuo to, ar nukrypimas nuo laisvos erdv÷s ar apsaugos vietos reikalavimo yra leistinas. Jeigu toks nukrypimas yra išduotas, tai „kitų tinkamų priemonių“, naudojamų sutraiškymo rizikai lifto kabinos viršuje ir apačioje neleisti, įvertinimui, yra taikomos atitikties įvertinimo procedūros, nurodytos Liftų direktyvos 8 straipsnyje.

Taip pat būtina pasteb÷ti, kad jeigu paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga išduoda tipo tyrimo sertifikatą lifto projektui, kuriame sutraiškymo rizikai neleisti naudojamos kitos priemon÷s, o ne nuolatin÷ laisva erdv÷ ar apsaugos vieta, tai tokiame sertifikate turi būti aiškiai nurodyta, kad lifto sumontavimas, vadovaujantis tipo tyrimo sertifikatu, yra leidžiamas tik tais atvejais, kai laisvos erdv÷s ar apsaugos vietos sudarymo reikalavimo neįmanoma įvykdyti, o valstyb÷ nar÷, kurioje liftas turi būti sumontuotas vadovaujantis nacionaline tvarka, turi išduoti išankstinį leidimą.

Standartas, nustatantis „kitas tinkamas priemones“, kurios gali būti naudojamos esančiuose pastatuose, šiuo metu yra rengiamas41. Kai tik šio standarto nuorodinis žymuo bus paskelbtas ESOL, šio standarto specifikacijos, susijusios su „kitomis tinkamoms priemon÷ms“ sutraiškymo rizikai lifto kabinos viršuje ir apačioje neleisti, teiks atitikties prielaidą esminiams sveikatos ir saugos reikalavimams, nurodytiems 2.2 skirsnyje, tais atvejais, kai laisvos erdv÷s ar apsaugos vietos sudarymo reikalavimo neįmanoma įvykdyti, o valstyb÷ nar÷, kurioje liftas turi būti sumontuotas vadovaujantis nacionaline tvarka, turi išduoti išankstinį leidimą.

2.3. Aikštel÷se prie į÷jimo ir iš÷jimo iš lifto kabinos turi būti įrengtos aikštelių durys, turinčios pakankamą mechaninį atsparumą numatytomis naudojimo sąlygomis. Lifto įprasto veikimo metu blokavimo įtaisas turi neleisti: – paleisti kabinos jud÷jimą, kai jis sąmoningai ar netyčia įjungtas, jeigu visų aikštelių durys n÷ra uždarytos bei užblokuotos, – atidaryti aikštel÷s durų, kai kabina vis dar juda ir yra už nurodytos aikštel÷s zonos. Tačiau nustatytose vietose turi būti leidžiami visi nusileidimo veiksmai su atidarytomis durimis, jeigu išlyginimo greitis yra valdomas. § 116 Aikštel÷s durys ir blokavimo įtaisai Aikštelių durų paskirtis – neleisti aikštel÷se esantiems žmon÷ms prisiliesti prie judančių lifto dalių bei įkristi į lifto šachtą ar lifto važiavimo zoną, kai kabinos n÷ra aikštel÷je. 2.3 skirsnio paskutinis sakinys leidžia įjungti aikštel÷s durų atidarymą, kol lifto kabina art÷ja prie aikštel÷s, kad būtų leista keleiviams išeiti iš kabinos, kai tik ji pasieks aikštelę. Aikštel÷s durų blokavimo įtaisai yra 4 priedo 1 punkte išvardyti saugos mazgai. Aikštel÷s durų ir jų blokavimo įtaisų specifikacijos yra pateiktos standartų EN 81 1 ir 2 dalies 7 punkte. Aikštel÷s durų blokavimo įtaisų bandymai nurodyti šių standartų F1 priede. Kadangi aikštelių 41 prEN 81-21 – Liftų konstravimo ir įrengimo saugos taisykl÷s. Liftai žmon÷ms ir kroviniams gabenti. – 21 dalis Nauji keleiviniai ir krovininiai liftai esančiuose pastatuose.

66

durys yra vienas iš lifto elementų, mažiausiai apsaugotų nuo sugadinimo d÷l vandalizmo veiksmų, papildomos specifikacijos yra pateiktos standarto EN 81–7142 5.3 punkte. 3. PAVOJAI KABINOJE ESANTIEMS ŽMONöMS 3.1. Lifto kabiną turi pilnai uždaryti ištisin÷s sienos, įskaitant įrengtas grindis ir lubas, išskyrus v÷dinimo angas, o taip pat ištisin÷s durys. Šios durys privalo būti suprojektuotos ir sumontuotos taip, kad kabina, išskyrus 2.3 skirsnio trečioje pastraipoje nurodytus nusileidimo veiksmus, negal÷tų jud÷ti, jeigu durys neuždarytos, ir sustotų, jeigu durys yra atidarytos. Lifto kabinai sustojus tarp dviejų aukštų, kabinos durys turi likti už darytos ir užblokuotos, jeigu yra rizika, kad galima įkristi tarp kabinos ir šachtos ar kai n÷ra šachtos. § 117 Lifto kabinos korpusas 3.1 skirsnio 1 pastraipoje nustatytu reikalavimu d÷l pilnai uždaros lifto kabinos ir ištisinių durų siekiama neleisti atsirasti rizikai d÷l kabinos viduje esančių žmonių ir daiktų sąlyčio su daiktais, esančiais už kabinos, šachtoje ar jud÷jimo zonoje. Reikalavimas d÷l kabinos durų blokavimo neleidžia atsirasti iškritimo iš kabinos rizikai. Šis reikalavimas yra taikomas, jeigu tarp kabinos kraštų ir šachtos sienų yra tarpas, į kurį gali įkristi žmogus, o jeigu n÷ra šachtos sienų, tai tokiam iškritimui neleisti. Kabinos durų ir jų blokavimo įtaisų specifikacijos yra pateiktos standartų EN 81 1 ir 2 dalies 8 punkte. Kadangi kabinos durys yra vienas iš lifto elementų neapsaugotų nuo sugadinimo d÷l vandalizmo veiksmų, papildomos specifikacijos liftams, kurie gali būti ypač veikiami tokio sugadinimo rizikos, yra pateiktos standarto EN 81–71 5.3 punkte. 3.2. Liftas turi tur÷ti prietaisus, kurie neleistų lifto kabinai laisvai kristi arba nevaldomai jud÷ti į viršų, tuo atveju, kai nutrūksta elektros energijos tiekimas arba sugenda kuri nors lifto sud÷tin÷ dalis. Prietaisai, neleidžiantys lifto kabinai laisvai kristi, turi būti nepriklausomi nuo kabinos pakabinimo priemonių. Prietaisas turi paj÷gti sustabdyti kabiną, esant jos vardinei apkrovai ir lifto montuotojo nustatytam maksimaliam greičiui. Bet kuris šio prietaiso sukeltas stabdymas neturi sukelti keleiviams pavojingo greičio mažinimo, esant bet kurioms apkrovos sąlygoms. § 118 Lifto kabinos laisvas kritimas ar nevaldomas jud÷jimas į viršų Šio reikalavimo tikslas apsaugoti lifto kabinos keleivius, kai nutrūksta elektros energijos tiekimas ar sugenda kabinos pakabinimo ar atr÷mimo sistemos elementas. Jeigu gedimas atsiranda tada, kai kabinos ir jos apkrovos svoris yra mažesnis už atsvaro svorį, turi būti neleidžiama kabinai nevaldomai jud÷ti į viršų. Lūžus pakabinimo ar atr÷mimo sistemos elementui, turi būti neleidžiama kabinai laisvai kristi.

Prietaisai, neleidžiantys kabinai laisvai kristi ar nevaldomai jud÷ti į viršų, nurodyti 1 priedo 3.2 skirsnyje, yra saugos mazgai, nurodyti 4 priedo 2 punkte.

Saugos prietaisai, įrengti domkratų hidraulin÷s energijos grandin÷se, kur jie naudojami kaip prietaisai, neleidžiantys kristi, yra saugos mazgai, nurodyti 4 priedo 5 punkte.

42 EN 81–71 Liftų konstravimo ir įrengimo saugos taisykl÷s. Specialusis keleivinių ir krovininių liftų pritaikymas. 71 dalis. Vandalizmo aktams atsparūs liftai

67

Elektriniuose liftuose naudojamų prietaisų lifto kabinos laisvam kritimui sustabdyti (saugos įrenginys) ir priemonių, neleidžiančių jai nevaldomai jud÷ti į viršų, specifikacijos yra pateiktos standarto EN 81 1 dalies 9 punkte. Tokių prietaisų bandymai yra nustatyti šio standarto F3 ir F7 prieduose.

Specifikacijos hidraulinių liftų kabinos laisvam kritimui ar nevaldomam jud÷jimui žemyn neleisti yra pateiktos standarto EN 81 2 dalies 9 punkte. Saugos įrenginių bandymai pateikti šio standarto F3 priede, o F7 priede pateikti vožtuvų – vienos krypties ribotuvų trūkimo bandymai. 3.3. Amortizatoriai turi būti sumontuoti tarp šachtos dugno ir kabinos grindų. Šiuo atveju 2.2 skirsnyje nurodyta laisva erdv÷ turi būti matuojama esant pilnai suspaustiems amortizatoriams. Šis reikalavimas netaikomas liftams, kurių kabina negali patekti į 2.2.skirsnyje nurodytą laisvą erdvę d÷l pavaros sistemos konstrukcijos. § 119 Amortizatoriai Amortizatoriai reikalingi lifto kabinoje esantiems keleiviams apsaugoti įvykus gedimui kabinos valdymo sistemoje ar jos pakabinimo bei atr÷mimo priemon÷se, kad saugos įrenginys gal÷tų veikti, kai kabina yra labai arti šachtos dugno. Taip pat amortizatoriai reikalingi lifto energijai slopinti, jeigu toks gedimas priverčia kabiną pereiti į ypatingojo stabdymo pad÷tį. Amortizatoriai yra 4 priedo 4 punkto a ir b papunkčiuose nurodyti saugos mazgai. 4 priede jie pavadinti „smūgių slopintuvai“. Amortizatorių specifikacijos pateiktos standarto EN 81 1 ir 2 dalies 10 punkte, o jiems taikomi bandymai nustatyti šio standarto F5 priede. 3.4. Liftai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad būtų neįmanoma jų paleisti, jeigu 3.2 skirsnyje nurodyt prietaisai negali veikti. § 120 Papildomi reikalavimai saugos prietaisams 3.4 skirsnyje nurodytas reikalavimas yra papildomas reikalavimas prietaisams, kurie neleidžia kabinai laisvai kristi arba nevaldomai jud÷ti į viršų, ir greičio viršijimą ribojantiems prietaisams. Šį reikalavimą apima standartai, kuriais remiamasi d÷l 1 priedo 3.2 skirsnio nuostatų. 4. KITI PAVOJAI 4.1. Aikštelių durys ir kabinos durys ar abejos durys kartu, kai jos turi pavarą, turi tur÷ti įrengtus prietaisus sutraiškymo rizikai neleisti joms judant. § 121 Rizika d÷l kabinos uždarymo ir aikštelių durų 4.1 skirsnyje nustatytas reikalavimas neleidžia į kabiną įeinančių ar iš jos išeinančių žmonių sužeidimo rizikos d÷l sąlyčio su pavarą turinčiomis kabinos ar aikštelių durimis, kai jos yra uždaromos. Tokių prietaisų specifikacijos yra pateiktos standartų EN 81 1 ir 2 dalių 7ir 8 punktuose. Papildomos specifikacijos liftams, skirtiems naudotis neįgaliems žmon÷ms, yra pateiktos standarto EN 81-70 5.2.4 punkte.

68

4.2. Aikštelių durys, įskaitant ir duris su stiklin÷mis detal÷mis, kai jos prisideda prie pastato priešgaisrin÷s saugos, turi būti pakankamo ugniai atsparumo atsižvelgiant į jų vientisumą bei izoliacines (liepsnos sulaikymo) ir šilumos perdavimo (šiluminio spinduliavimo) savybes. § 122 Lifto aikštelių durų atsparumas ugniai 4.2 skirsnyje nustatytas reikalavimas yra taikomas tada, kai pastato, kuriame sumontuotas liftas, priešgaisrin÷s saugos taisykl÷s reikalauja, kad aikštelių durys būtų atsparios ugniai. Aikštelių durų atsparumo ugniai reikalavimus apima Liftų direktyva, kadangi ji apima atitinkamą Statybos produktų direktyvos reikalavimą (žr. 14 straipsnio nuostatų aiškinimą). Dokumentai d÷l lift ų, turinčių ugniai atsparias duris, atitikties įvertinimo, turi teikti tikslią informaciją apie lifto aikštelių durų atsparumą ugniai, įskaitant tinkamo bandymų protokolo bei taikyto bandymo metodo atpažinimą43. Taip pat, vadovaujantis Liftų direktyvos 2 straipsnio 2 dalimi, lifto montuotojas turi pateikti asmeniui, atsakingam už darbus pastate ar statinyje, reikalingą informaciją, susijusią su aikštelių durų atsparumu ugniai.

§ 123 Lifto aikštelių durų atsparumo ugniai bandymo standartai Pirmaisiais Liftų direktyvos taikymo metais liftų montuotojai lifto aikštelių durų atsparumą ugniai band÷ vadovaudamiesi standartais, nurodytais nacionaliniuose pastatų reglamentuose. 2000 metais Statybos produktų direktyvos sistemoje buvo priimtas bandymų standartas EN 1634-144. Šiame standarte nustatytų bandymų rezultatai dav÷ pradžia durų klasifikavimui pagal standartą EN13501-245, suderintam su Komisijos sprendimu 2000/367/EB46, įgyvendinančiu Tarybos direktyvą 89/106/EEB d÷l statybos produktų, statybos darbų ir jų dalių atsparumo ugniai charakteristikų klasifikavimo. Vadovaujantis Europos Komisijos Europos standartizacijos komitetui išduotu mandatu, 2003 metais Liftų direktyvai buvo priimtas atskiras darnusis standartas EN 81-5847 lifto aikštelių durų atsparumo ugniai bandymams. Šis standartas nustat÷ lifto aikštelių durų, kurios skirtos sudaryti priešgaisrinį barjerą ugniai per lifto šachtą plisti, vientisumo, spinduliavimo ir izoliacijos bandymo metodus ir pateik÷ lifto aikštelių durų klasifikavimą, kuris yra tapatus klasifikavimui, nustatytam standarte EN 13501-2 ir suderintam su Komisijos sprendimu 2000/367/EB. Vadovaujantis Liftų direktyva standartas EN 81-58 taikomas savanoriškai. Tod÷l lifto aikštelių durys, kurioms bandyti taikyti kiti metodai, taip pat gali būti pripažįstamos atitinkančiomis Liftų direktyvos 1 priedo 4.2. skirsnio reikalavimus. Kadangi standarto EN 81-58 nuorodinis žymuo buvo paskelbtas ESOL48, šio standarto taikymas suteik÷ atitikties Liftų direktyvos esminiams reikalavimams prielaidą. Be to, nacionaliniai reglamentai neturi nustatyti privalomą bet kurio standarto taikymą. 43 Priklausomai nuo taikytos atitikties įvertinimo procedūros tinkamais dokumentais yra: – EB tipo tyrimo sertifikatas, žr. 5 priedo B skyriaus 5 punktą; – Atitikties sertifikatas, žr. 10 priedo 4 punktą – kokyb÷s užtikrinimo sistemos dokumentai, žr. 12 priedo 3.2 punktą, 13 priedo 3.2 punktą ar 14 priedo 3.2 punktą. 44 EN 1634-1: 2000 Durų ir anginių sąrankų, atidaromųjų langų ir statybinių apkaustų elementų atsparumo ugniai ir apsaugos nuo dūmų bandymai. 1 dalis. Durų, anginių sąrankų ir atidaromųjų langų atsparumo ugniai bandymai. 45 EN 13501-2: 2003 Statybos gaminių ir statinio elementų klasifikavimas pagal degumą. 2 dalis. Klasifikavimas pagal atsparumo ugniai bandymų duomenis, išskyrus ventiliacijos įrangą. 46 2000 m.geguž÷s 3 d. Komisijos sprendimas 2000/367/EB, įgyvendinantis Tarybos direktyvą 89/106/EEB d÷l statybos produktų, statybos darbų ir jų dalių atsparumo ugniai charakteristikų klasifikavimo. ESOL L 133, 2000-06-06, p. 0026-0032 47 EN 81-58:2003 Liftų projektavimo ir įrengimo saugos taisykl÷s. Tikrinimas ir bandymas. 58 dalis. Lifto aikštel÷s durų atsparumo ugniai bandymas. 48 ESOL C Nr.36, 2004-02-10, p.2

69

4.3. Atsvarai turi būti įrengti taip, kad būtų išvengta bet kokios jų susidūrimo su kabina ar kritimo ant jos rizikos.

§ 124 Kabinos ir atsvaro susidūrimų išvengimas Šiuo reikalavimu siekiama išvengti lifto kabinos ir atsvaro, judančių priešingomis kryptimis šachtos viduje, susidūrimų, kurie gali smarkiai apgadinti liftą ir d÷l to sužeisti keleivius. Panašūs apgadinimai gali atsirasti, jeigu atsvaras nukristų ant kabinos. Kad 4.3 skirsnyje nustatytas reikalavimas būtų įvykdytas, kabinos ir atsvaro eiga turi būti kreipiama, o tarp jų turi būti numatytas pakankamas tarpas. Su šiuo reikalavimu susijusi specifikacija pateikta standarto EN 81 1 ir 2 dalies 10 ir 11 punktuose. 4.4. Liftuose turi būti įrengtos priemon÷s, leidžiančios išlaisvinti ir evakuoti kabinoje įstrigusius žmones. § 125 Įstrigusių žmonių išlaisvinimas ir evakavimas Šio reikalavimo paskirtis suteikti galimybę gelb÷tojams įvykus gedimui išlaisvinti ir evakuoti įstrigusius žmones. Liftas turi būti taip suprojektuotas, kad gelb÷tojai gal÷tų sudaryti lifte tokią pad÷tį, kurioje žmon÷s gal÷tų būti saugiai išlaisvinti ir evakuoti. Turi būti imamasi priemonių, kad būtų išvengta rizikos įkristi į šachtą ar važiavimo zoną, kai išeinama iš kabinos.

Jeigu įstrigusiems žmon÷ms išlaisvinti ir evakuoti reikalinga speciali įranga, ją turi patiekti lifto montuotojas, kai liftas pateikiamas į rinką taip, kad ši įranga gal÷tų būti saugoma ir būtų nuolat prieinama vietoje. Tačiau tam tikrais ekstremaliais atvejais (pavyzdžiui, įvykus gedimui pakabinimo ar atr÷mimo sistemoje) gelb÷jimo tarnyboms gali prireikti naudoti specialią įrangą, kuri n÷ra patiekiama kartu su lifto įrenginiu ir negali būti saugoma vietoje. Reikalingi nurodymai gelb÷jimo procedūroms saugiai atlikti ir su liftu patiektai specialiai įrangai panaudoti turi būti pateikti instrukcijų vadove ir reikalinga informacija turi būti prieinama gelb÷jimo tarnyboms, pavyzdžiui, kai ji yra pateikta ant įrangos tinkamoje matomoje vietoje (žr. skirsnio 6.2 nuostatų aiškinimą). Įstrigusių žmonių išlaisvinimo ir evakavimo priemonių specifikacijos yra pateiktos standarto EN 81 1 ir 2 dalies 8 ir 12 punktuose. 4.5. Kabinose turi būti įrengtos dvipusio ryšio priemon÷s, leidžiančios pastovų ryšį su gelb÷jimo tarnybomis. § 126 Ryšys su gelb÷jimo tarnyba 4.5 skirsnyje nustatytas reikalavimas skirtas užtikrinti, kad įvykus gedimui lifto kabinoje įstrigę žmon÷s gal÷tų bet kuriuo metu susisiekti su gelb÷jimo tarnyba, o pastaroji, siekiant išvengti panikos, gal÷tų informuoti juos apie priemones, kurių imamasi jų gelb÷jimui užtikrinti. Abipusio ryšio priemonių specifikacijos yra pateiktos standarto EN 81 1 ir 2 dalies 14 punkte, tačiau šios specifikacijos dabar buvo pakeistos specifikacijomis, esančiomis standarte EN 81-2849.

49 EN 81-28: 2003 Liftų projektavimo ir įrengimo saugos taisykl÷s. Keleiviniai ir krovininiai liftai. 28 dalis. Keleivinių ir krovininių lift ų nuotolin÷ pavojaus signalizacija. (Šio standarto 3.9 punktas pateikia termino „gelb÷jimo tarnyba“ apibr÷žtį, o informatyvus B priedas pateikia tokios tarnybos veikimo nurodymus.)

70

Liftų paskelbtųjų (notifikuotųjų) įstaigų koordinavimas pareng÷ rekomendacijas d÷l sąlygų, kurioms esant abipusis ryšys gali būti užtikrintas keliems liftams tame pat pastate, pasinaudojant viena telefono linija –žr.NB – L REC 2/021. 4.6. Liftai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad temperatūrai lifto mašinoje viršijus didžiausią lifto montuotojo nustatytą temperatūrą, liftai gal÷tų užbaigti tuo metu atliekamą vežimą, tačiau nereaguotų į naujas komandas. § 127 Temperatūros valdymas Šio reikalavimo paskirtis užtikrinti, kad būtų pateiktos priemon÷s, neleidžiančios liftui toliau veikti, kai mašinos aplinkos temperatūra viršija saugias ribas. Tačiau, siekiant išvengti lifto naudotojo įstrigimo kabinoje tarp aikštelių, temperatūra valdantys prietaisai turi sustabdyti lifto kabiną tik tada, kai ji užbaigs tuo metu vykdomą vežimą. Buvo paaiškinta, kad 4.6 skirsnyje nustatytas reikalavimas faktiškai taikomas temperatūrai mašinos patalpoje (ar mašinos aplinkoje tuo atveju, kai liftas neturi mašinos patalpos), kas yra aišku iš Lift ų direktyvos originalaus teksto prancūzų kalba. Prielaidos d÷l mašinos erdv÷s aplinkos temperatūros yra pateiktos standartų EN 81 1 ir 2 dalies 0.3 punkte, o specifikacijos d÷l temperatūros valdymo pateiktos šių standartų 13 punkte. 4.7. Kabinos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad keleiviams būtų užtikrintas pakankamas v÷dinimas net ir užsitęsusio sustojimo atveju. § 128 Ventiliacija 4.7 skirsnyje nustatytas reikalavimas skirtas užtikrinti sveikatą ir komfortą lifto naudotojams, ypač tais atvejais, kai naudotojai įstringa kabinoje įvykus gedimams. Specifikacijos lifto kabinos ventiliacijai yra pateiktos standartų EN 81 1 ir 2 dalies 8 punkte. 4.8. Kabina turi būti pakankamai apšviesta, kai ja naudojamasi ir kai atidaromos durys; čia taip pat turi būti avarinis apšvietimas. § 129 Apšvietimas kabinoje Nuostata d÷l pakankamo apšvietimo yra svarbus faktorius, įtakojantis į lifto naudotojų saugą ir komfortą. Avarinis apšvietimas svarbus panikai išvengti kai žmon÷s įstringa kabinoje įvykus gedimams. Kabinos apšvietimo ir avarinio apšvietimo specifikacijos yra pateiktos standartų EN 81 1 ir 2 dalies 8 punkte. 4.9. 4.5 skirsnyje nurodytos ryšio priemon÷s ir 4.8 skirsnyje nurodytas avarinis apšvietimas turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad veiktų net ir tada, kai nutrūksta į prastas elektros srov÷s tiekimas. Jų veikimo trukm÷ tur÷tų būti pakankama įprastai gelb÷jimo operacijai atlikti. § 130 Energija ryšio priemon÷ms ir avariniam apšvietimui 4.9 skirsnyje nustatytas reikalavimas papildo 4.5 ir 4.8 skirsnių reikalavimus ir jį apima specifikacijos, pamin÷tos standartuose, susietuose su šiais reikalavimais.

71

4.10. Liftų, kurie gali būti naudojami kilus gaisrui, valdymo grandin÷s turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad būtų neleidžiamas liftų sustabdymas tam tikruose aukštuose ir pirmenyb÷ valdyti liftą būtų suteikiama gelb÷jimo komandoms. § 131 Ugniagesių liftai Paprastai priešgaisrin÷s saugos taisykl÷s, kilus gaisrui pastate, kuriame sumontuotas liftas, draudžia naudotis liftu50. Tam tikri liftai gali būti suprojektuoti taip, kad juos valdant ugniagesiams būtų galima naudoti gaisro atveju prieiti prie apsaugotų nuo ugnies aikštelių. Valstyb÷s nar÷s gali apibr÷žti, kurie liftai turi būti suprojektuoti šiam tikslui pasiekti. Specifikacijos ugniagesių liftams yra pateiktos standarte EN 81–7251. 5. ŽYMöJIMAS 5.1. Be minimalios informacijos, pateiktinos apie kiekvieną mašiną laikantis direktyvos 89/392/EEB I priedo 1.7.3 skirsnio nuostatų, kiekvieno lifto kabinoje turi būti gerai matoma plokštel÷ su aiškiai pažym÷ta skaičiuojamąja apkrova (kilogramais) ir didžiausiu leistinu vežti keleivių skaičiumi. § 132 Montuotojo lentel÷ 5.1 skirsnyje nustatytas reikalavimas teikia nuorodą į Mašinų direktyvos 1.7.3 skirsnį. Nuoroda į direktyvą 89/392/EEB turi būti suprantama kaip nuoroda į direktyvą 98/37/EB. Taikytina Mašinų direktyvos 1.7.3 skirsnio dalis formuluojama taip: 1.7.3. Žym÷jimas

Visose mašinose turi būti įskaitomai ir neištrinamai pažym÷ti šie duomenys: –gamintojo pavadinimas ir adresas; – CE žym÷jimas (žr. 3 priedą); – serijos ar tipo žymuo; – serijos numeris, jeigu yra; – pagaminimo metai.

Gamintojo pavadinimas ir adresas liftams turi būti suprantamas kaip montuotojo pavadinimas ir adresas (žr. 1 straipsnio 4 dalies nuostatų aiškinimą). Skirsnyje nurodyta gerai matoma lentel÷ turi būti patalpinta kabinos viduje, kadangi joje pateikta informacija turi būti prieinama tiek liftų naudotojams, tiek rinkos priežiūros institucijoms, kai būtina. Nuo 2009 m. gruodžio 29 d. nuoroda į Mašinų direktyvą tr÷s būti suprantama kaip nuoroda į Direktyvą 2006/42/EB. 5.2. Jeigu liftas yra suprojektuotas taip, kad kabinoje įstrigusiems žmon÷ms leidžiama išsigelb÷ti be pagalbos iš išor÷s, tai kabinoje turi būti tam tinkamos aiškios ir matomos instrukcijos.

50 Specifikacijos lifto naudotojams apsaugoti kilus gaisrui yra pateiktos standarte EN 81-73: 2005 Liftų projektavimo ir įrengimo saugos taisykl÷s. Specialusis keleivinių ir krovininių lift ų pritaikymas. 73 dalis. Liftų veikimas gaisro atveju. Be to, rengiamas standartas d÷l lift ų naudojimo neįgaliems žmon÷ms evakuoti įvykus avarijai – prEN 81-76. 51 EN 81–72: 2003 – Liftų projektavimo ir įrengimo saugos taisykl÷s. Specialusis keleivinių ir krovininių liftų pritaikymas. 72 dalis. Ugniagesių liftai.

72

§ 133 Savarankiškas gelb÷jimasis Šis reikalavimas taikomas liftams, kuriuose yra įrengtos priemon÷s, duodančios galimybę keleiviams įvykus gedimams rankiniu būdu nuvažiuoti iki aikštel÷s arba evakuotis iš kabinos be pagalbos iš išor÷s. Tai apima tam tikrus liftus su sraigtine arba krumpliastiebine pavaromis. Liftai, kuriuose įrengtos tokios priemon÷s, turi kabinoje tur÷ti aiškias instrukcijas, kaip šios priemon÷s yra naudojamos. Tačiau liftuose, kuriuose neįrengtos tokios priemon÷s, yra pavojinga kabinoje įstrigusiems žmon÷ms m÷ginti atidaryti kabinos duris ir išsigelb÷ti be pagalbos iš išor÷s. Tod÷l evakavimo ir gelb÷jimo priemon÷ms taikytini reikalavimai yra nustatyti 4.4 skirsnyje. 6. NAUDOJIMO INSTRUKCIJA 6.1. Prie 4 priede nurodytų saugos mazgų turi būti pridedamos naudojimo instrukcijos, parengtos oficialia lifto montuotojo valstyb÷s nar÷s kalba arba kita montuotojui priimtina Bendrijos kalba, taip kad juos būtų galima veiksmingai ir saugiai: – surinkti; – sujungti; – suderinti ir – prižiūr÷ti. § 134 Saugos mazgų naudojimo instrukcija Saugos mazgų naudojimo instrukciją jų gamintojas turi pateikti lifto montuotojui, kuris numato įtaisyti lifto įrenginyje šiuos mazgus. Kadangi naudojimo instrukcija turi būti suprantama lifto montuotojui, kuriam ji yra skirta, 6.1 skirsnis reikalauja, kad ji būtų parengta lifto montuotojo valstyb÷s nar÷s oficialia kalba arba kita jam priimtina Bendrijos kalba. Jeigu lifto montuotojas pats gamina saugos mazgus, kurie bus įrengti jo montuojamame lifte, instrukcijos d÷l saugos mazgų surinkimo, sujungimo ir suderinimo turi būti pateiktos su šiais darbais susijusiems darbuotojams. Siekiant užtikrinti, kad reikalinga informacija būtų prieinama žmon÷ms, atsakingiems už naudojamo lifto kontrolę ir priežiūrą, atitinkamos instrukcijos d÷l lifte įrengtų saugos mazgų kontrol÷s ir priežiūros, įskaitant ir naudojimo instrukcijas kiekvienos specialios ar programin÷s įrangos, kuri gali būti reikalinga, turi būti prid÷tos prie lifto naudojimo instrukcijos, nurodytos žemiau 6.2 skirsnyje, oficialia valstyb÷s nar÷s, kurioje sumontuotas liftas, kalba ar kalbomis. 6.2. Su kiekvienu liftu turi būti pateikti techniniai dokumentai, parengti Bendrijos oficialia kalba (–omis), kurias, vadovaudamasi Sutartimi, gali nustatyti valstyb÷s nar÷, kurioje montuojamas liftas. Techniniai dokumentai turi apimti bent jau: – naudojimo instrukcijas, kuriose pateiktos schemos ir diagramos, reikalingos normaliam naudojimui ir susijusios su priežiūra, kontrole, remontu, periodiniais tikrinimais ir 4.4 skirsnyje nurodytomis gelb÷jimo operacijomis; – lifto žurnalą, kuriame gali būti daromi įrašai apie remontus, ir jeigu tinka, periodinius tikrinimus. § 135 Liftų naudojimo instrukcijos ir žurnalas 6.2 skirsnyje nurodytus techninius dokumentus lifto montuotojas turi pateikti lifto savininkui, kai liftas pateikiamas į rinką ir prieš lifto atidavimą naudoti. Kadangi techniniai dokumentai turi būti suprantami lifto savininkui, žmon÷ms, atsakingiems už lifto kontrolę ir priežiūrą, ir gelb÷jimo

73

tarnyboms, 6.2 skirsnis reikalauja, kad jie būtų parengti oficialia kalba ar kalbomis, kurias pripažįsta valstyb÷s nar÷, kurioje sumontuotas liftas, EB Sutartis. Valstyb÷je nar÷je, turinčioje daugiau nei vieną pripažintą oficialią kalbą, valstyb÷s nar÷s reikalas nuspręsti, kuri iš oficialių kalbų yra priimtina tam tikroje teritorijos dalyje. Atvejais, kai asmuo, atsakingas už lifto projektavimą ir gamybą, ir asmuo, atsakingas už lifto montavimą, yra skirtingi, projektuotojas ir gamintojas turi pateikti visus būtinus techninius dokumentus montuotojui, kad jie būtų įtraukti į savininkui perduodamus techninius dokumentus. Tačiau būtina pažym÷ti, kad lifto montuotojas, kaip apibr÷žta 1 straipsnio 4 dalyje, turi visišką atsakomybę ir turi užtikrinti, kad 6.2 skirsnyje nurodyti techniniai dokumentai būtų pateikti savininkui, kai liftas pateikiamas į rinką. Kadangi dalis techniniuose dokumentuose esančios informacijos yra susijusi su naudojamo lifto kontrole ir priežiūra, o taip pat priemon÷mis, pateikiamomis gedimų atvejais įstrigusiems žmon÷ms išlaisvinti ir evakuoti, atitinkama techninių dokumentų dalis turi būti prieinama žmon÷ms, atsakingiems už lifto kontrolę ir priežiūrą, bei gelb÷jimo tarnyboms. Tai lifto savininko pareiga, tačiau būtų labai naudinga, jeigu lifto montuotojas iš anksto paruoštų tinkamą vietą lifto įrenginyje naudojimo instrukcijai ir žurnalui saugoti. Lifto montuotojo instrukcijos turi teikti informaciją, reikalingą lifto savininkui įsp÷ti apie atitinkamos priežiūros reikalingumą. Būtent šios instrukcijos turi apimti informaciją, d÷l iš anksto numatyto kritinių sudedamųjų dalių gyvavimo laiko ir kriterijų joms kontroliuoti bei pakeisti. Lifto montuotojo instrukcijos turi teikti informaciją apie naudojimą kiekvienos specialios įrangos, būtent tokios kaip specialūs įrankiai ar programin÷ įranga, kuri reikalinga saugiai ir efektyviai lifto priežiūrai ar gelb÷jimo operacijoms (žr. 1.1 skirsnio ir 4.4 skirsnio nuostatų aiškinimą). 6.2 skirsnyje pamin÷ti techniniai dokumentai taip pat turi apimti lifto įrenginyje panaudotų saugos mazgų EB atitikties deklaracijas (žr. 8 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimą). Naudojimo instrukcijos ir lifto žurnalo specifikacijos yra pateiktos standartų EN 81 1 ir 2 dalių 16 punkte. Specifikacijos lifto priežiūros instrukcijoms rengti yra pateiktos standarte EN 1301552. Papildomos specifikacijos d÷l informacijos, kuri turi būti pateikiama apie liftų prieinamumą ir naudojimą neįgaliems žmon÷ms, yra pateiktos standarto EN 81-70 7 punkte. Papildomos specifikacijos d÷l informacijos, kuri turi būti pateikiama su vandalizmo aktams atspariais liftais, yra pateiktos standarto EN 81-71 7 punkte. Papildomos specifikacijos d÷l informacijos, kuri turi būti pateikiama su ugniagesių liftais, yra pateiktos standarto EN 81-72 7 punkte. Papildomos specifikacijos d÷l lift ų veikimo gaisro atveju ir būtinumo naudoti ir bandyti priešgaisrinę įsp÷jimo sistemą yra pateiktos standarto EN 81-73 7 punkte.

52 EN 13015: 2001 Liftų ir eskalatorių technin÷ priežiūra. Technin÷s priežiūros instrukcijų rengimo taisykl÷s.

74

2 priedas

2 priedas A. Saugos mazgų EB atitikties deklaracijos turinys

EB atitikties deklaracija turi apimti šią informaciją: – saugos mazgo gamintojo pavadinimą ir adresą(2); – kur taikytina, jo Bendrijoje įsisteigusio įgaliotojo atstovo pavadinimą ir adresą(2); – saugos mazgo aprašymą, tipo arba serijos duomenis ir serijinį numerį (jeigu yra); – saugos mazgo atliekama saugos funkciją, jeigu n÷ra aišku iš aprašymo; – saugos mazgo pagaminimo metus; – visas taikytas nuostatas, kurias atitinka saugos mazgas; – kur taikytina, nuorodą į naudotus darniuosius standartus; – kur taikytina, paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos, kuri, vadovaudamasi 8 straipsnio 1 dalies a punkto i ir ii papunkčių nuostatomis, atliko EB tipo tyrimą, pavadinimą, adresą ir atpažinimo numerį; – kur taikytina, EB tipo tyrimo sertifikato, išduoto šios paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos, nuorodinį žymenį; – kur taikytina, paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos, kuri, vadovaudamasi 8 straipsnio 1 dalies a punkto ii53 papunkčio nuostatomis, atliko gamybos tikrinimus, pavadinimą, adresą ir atpažinimo numerį; – kur taikytina, paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos, kuri, vadovaudamasi 8 straipsnio 1 dalies a punkto iii54 papunkčio nuostatomis, tikrino gamintojo įdiegtą kokyb÷s užtikrinimo sistemą, pavadinimą, adresą ir atpažinimo numerį; – atpažinimą pasirašiusio asmens, kuriam suteikta teis÷ veikti saugos mazgų gamintojo ar Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo vardu. (1)Deklaracija turi būti parengta ta pačia kalba, kaip 1 priedo 6.1 skirsnyje nurodyta naudojimo instrukcija ir būti parašyta mašin÷le ar atspausdinta. (2)Įmon÷s pavadinimas, visas adresas: įgaliotojo atstovo atveju taip pat nurodomas saugos mazgų gamintojo įmon÷s pavadinimas ir adresas. § 136 Saugos mazgų EB atitikties deklaracija Vadovaujantis Liftų direktyvos 5 straipsnio 1 dalimi prie 4 priede išvardintų saugos mazgų turi būti prid÷ta EB atitikties deklaracija. 2 priedo A skyrius nustato šios deklaracijos turinį. EB atitikties deklaraciją turi parengti saugos mazgų gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs gamintojo įgaliotasis atstovas. EB atitikties deklaracija turi būti pateikiama kartu su saugos mazgais, kai jie pateikiami į rinką (žr. 8 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimą). 2 priedo A skyriaus 6–oji įtrauka nustato, kad EB atitikties deklaracija turi parodyti „visas taikytas nuostatas, kurias atitinka saugos mazgas“. Tai reiškia, kad EB atitikties deklaracija turi parodyti saugos mazgo atitiktį taikytiniems Liftų direktyvos 95/16/EB esminiams sveikatos ir saugos reikalavimams. Išnaša (1) teikia nuorodą į 1 priedo 6.1 skirsnį, kuris nustato kalbos reikalavimus saugos mazgų naudojimo instrukcijai. Vadinasi, saugos mazgų EB atitikties deklaracija turi būti parengta lifto

53 Paskelbtame Liftų direktyvos teksto nuorodoje yra klaida: turi būti skaitoma „8 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčio“ 54 Paskelbtame Liftų direktyvos teksto nuorodoje yra klaida: turi būti skaitoma „8 straipsnio 1 dalies a punkto ii ir iii papunkčių“

75

montuotojo, kuriam tiekiami saugos mazgai, valstyb÷s nar÷s oficialia kalba arba montuotojui priimtina kita Bendrijos kalba. Asmuo, turintis teisę pasirašyti EB atitikties deklaraciją, turi tur÷ti būtinus įgaliojimus pasirašyti šį teisinį aktą gamintojo vardu. Serijiniu būdu gaminamiems saugos mazgams nebūtina, kad kiekviena EB atitikties deklaracija būtų pasirašyta ranka. Parašas gali būti padaugintas ant spausdintų kopijų.

2 priedas B. Sumontuotų liftų EB atitikties deklaracijos turinys(3)

EB atitikties deklaracija turi apimti šią informaciją: – lifto montuotojo pavadinimą ir adresą(4); – lifto aprašymą, tipo arba serijos duomenis, serijinį numerį ir adresą, kur sumontuotas liftas, – lifto sumontavimo metus; – visas taikytas nuostatas, kurias atitinka liftas; – kur taikytina, nuorodą į naudotus darniuosius standartus; – kur taikytina, paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos, kuri, vadovaudamasi 8 straipsnio 2 dalies i ir ii punktų nuostatomis, atliko pavyzdinio lifto EB tipo tyrimą, pavadinimą, adresą ir atpažinimo numerį; – kur taikytina, EB tipo tyrimo sertifikato nuorodinį žymenį; – kur taikytina, paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos, kuri, vadovaudamasi 8 straipsnio 2 dalies iv punkto nuostatomis, atliko lifto tikrinimus, pavadinimą, adresą ir atpažinimo numerį; – kur taikytina, paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos, kuri, vadovaudamasi 8 straipsnio 2 dalies i, ii ir iii punktų pirmų įtraukų nuostatomis, atliko lifto galutinę kontrolę, pavadinimą, adresą ir atpažinimo numerį; – kur taikytina, paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos, kuri, vadovaudamasi 8 straipsnio 2 dalies i, ii, iii ir v punktų antrų ir trečių įtraukų nuostatomis, atliko gamintojo įdiegtos kokyb÷s užtikrinimo sistemos inspektavimą, pavadinimą, adresą ir atpažinimo numerį; – atpažinimą pasirašiusio asmens, kuriam suteikta teis÷ veikti lifto montuotojo vardu. (3)Ši deklaracija turi būti parengta ta pačia kalba, kaip 1 priedo 6.2 skirsnyje nurodyta naudojimo instrukcija ir būti parašyta mašin÷le ar atspausdinta. (4)Įmon÷s pavadinimas ir visas adresas.

§ 137 Liftų EB atitikties deklaracija Vadovaujantis Liftų direktyvos 5straipsnio 1 dalimi, su liftu turi būti pateikiama EB atitikties deklaracija. Šios deklaracijos turinį nustato 2 priedo B skyrius. Parengti lifto EB atitikties deklaraciją turi lifto montuotojas. Lifto montuotojas šią deklaraciją turi pateikti lifto savininkui, kai liftas pateikiamas į rinką ir iki jo atidavimo naudoti (žr. 8 straipsnio 3 dalies nuostatų aiškinimą). 1 priedo 6.2 skirsnyje nurodyti techniniai dokumentai turi apimti EB atitikties deklaraciją. 2 priedo B skyriaus 4-oji įtrauka nustato, kad EB atitikties deklaracija turi parodyti „visas taikytas nuostatas, kurias atitinka liftas“. Tai reiškia, kad EB atitikties deklaracija turi parodyti lifto atitiktį taikytiniems Liftų direktyvos 95/16/EB esminiams sveikatos ir saugos reikalavimams. EB atitikties deklaracija taip pat gali parodyti atitiktį kitų taikomų direktyvų reikalavimams, būtent tokių kaip Elektromagnetinio suderinamumo direktyvos (žr. 1 straipsnio 5 dalies ir 8 straipsnio 3dalies nuostatų aiškinimą).

76

Išnaša (3) teikia nuorodą į 1 priedo 6.2 skirsnį, kuris nustato liftų techninių dokumentų kalbos reikalavimus. Vadinasi, lifto EB atitikties deklaracija turi būti parengta valstyb÷s nar÷s, kurioje sumontuotas liftas, oficialia kalba arba kalbomis. Asmuo, turintis teisę pasirašyti EB atitikties deklaraciją, turi tur÷ti būtinus įgaliojimus pasirašyti šį teisinį aktą lifto montuotojo vardu.

77

3 priedas CE ATITIKTIES ŽENKLAS

„CE“ atitikties ženklą turi sudaryti inicialai CE, pavaizduoti šia forma

Jei ženklas „CE“ sumažinamas arba padidinamas, turi būti laikomasi aukščiau duotame

br÷žinyje pateiktų proporcijų. Įvairios ženklo „CE“ dalys materialiame pavidale turi būti vienodo vertikalaus matmens, ne

mažesnio kaip 5 mm. Šio minimalaus matmens gali būti nereikalaujama mažų matmenų saugos mazgams.

Po ženklo „CE“ turi būti nurodytas paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos, susijusios su žemiau nurodytomis procedūromis, atpažinimo numeris:

– 8 straipsnio1 dalies a punkto ii ir iii papunkčiuose nurodytos procedūros, – 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.

§ 138 CE ženklas Reikalavimai 3 priede aprašytam žym÷jimui „CE“ ženklu yra nustatyti Liftų direktyvos 10 straipsnyje (žr. 10 straipsnio nuostatų aiškinimą).

§ 139 Liftų žym÷jimas „CE“ ženklu Liftų žym÷jimas „CE“ ženklu turi būti atliktas lifto kabinoje kartu su kitais reikalingais ženklais (žr. 1 priedo 5.1 skirsnio nuostatų aiškinimą). Paskelbtųjų (notifikuotųjų) įstaigų koordinavimas Europoje pareng÷ rekomendaciją, kuriai pritar÷ Liftų darbo grup÷, paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos atpažinimo numeriui išaiškinti, kuris, vadovaujantis 3 priedo paskutine pastraipa, turi būti nurodytas po lifto žym÷jimo „CE“ ženklu (žr.NB–L REC 2/004)0. Paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos atpažinimo numeris, einantis po lifto žym÷jimo „CE“ ženklu, yra šis: Atitikties įvertinimo procedūra pagal 8 straipsnio 2 dalies punktą:

Atpažinimo numeris paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos, kuri atliko

i, ii, ar iii galutinę kontrolę (6 priedas) arba kokyb÷s užtikrinimo sistemos patvirtinimą (12, 13, arba 14 priedai)

iv lifto tikrinimą (10 priedas) v pilnos kokyb÷s užtikrinimo sistemos patvirtinimą (13

priedas)

78

§ 140 Saugos mazgų žym÷jimas „CE“ ženklu

10 straipsnio 2 dalis nustato, kad „CE“ ženklu būtų pažym÷tas kiekvienas saugos mazgas, išvardintas 4 priede, o kur to padaryti neįmanoma, ženklas žymimas etiket÷je, neatskiriamai prid÷toje prie saugos mazgo.

Paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos atpažinimo numeris, einantis po saugos mazgo žym÷jimo „CE“ ženklu, yra šis: Atitikties įvertinimo procedūra pagal 8 straipsnio 1 dalies a punkto papunkčius:

Atpažinimo numeris paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos, kuri atliko

i – ii kokyb÷s užtikrinimo sistemos patvirtinimą

(8 priedas) iii pilnos kokyb÷s užtikrinimo sistemos patvirtinimą

(4 priedas)

79

4 priedas SĄRAŠAS SAUGOS MAZGŲ, NURODYTŲ 1 STRAIPSNIO 1 DALYJE

IR 8 STRAIPSNIO 1 DALYJE 1. Aikštel÷s durų blokavimo įtaisai. 2. Prietaisai, neleidžiantys kristi, nurodyti 1 priedo 3.2 skirsnyje ir neleidžiantys kabinai

kristi ar nevaldomai jud÷ti į viršų. 3 Greičio viršijimo ribotuvai. 4. (a) Energiją akumuliuojantys smūgių slopintuvai; – arba nelinijiniai; – arba su grįžtamo judesio slopinimu (b) Energiją išsklaidantys smūgių slopintuvai. 5. Saugos prietaisai, įrengti domkratų hidraulin÷s energijos grandin÷se, kur jie naudojami

kaip prietaisai, neleidžiantys kristi. 6.Elektriniai saugos prietaisai apsauginių išjung÷jų pavidale, turintys elektroninių

komponentų. § 141 Saugos mazgų sąrašas 4 priede pateiktas šešių grupių saugos mazgų sąrašas yra išsamus liftų saugos mazgų, kuriems taikoma Liftų direktyva, sąrašas (žr. 1 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimą).

§ 142 Amortizatoriai Buvo paaiškinta, kad 4 priedo 4 punkte nurodyti saugos mazgai vadinami „smūgių slopintuvai“ yra 1 priedo 3.3 skirsnyje nurodyti amortizatoriai. § 143 Elektriniai saugos prietaisai, turintys elektronini ų komponentų Paskelbtųjų (notifikuotųjų) įstaigų koordinavimas Europoje pareng÷ rekomendacijas, išaiškinančias, kurie elektriniai saugos prietaisai pagal 4 priedo 6 punktą turi būti laikomi saugos mazgais (žr. NB–L REC 1/004 ir NB–L REC 1/005).

80

5 priedas EB TIPO TYRIMAS (Modulis B)

5 priedas A skyrius

A. Saugos mazgų EB tipo tyrimas 1. EB tipo tyrimas tai procedūra, pagal kurią paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga nustato ir pripažįsta, kad saugos mazgą atstovaujantis pavyzdys sudarys galimybę liftui, kuriame jis tinkamai įmontuotas, atitikti taikytinus direktyvos reikalavimus. 2. Prašymą EB tipo tyrimui atlikti, saugos mazgo gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas turi pateikti savo pasirinktai paskelbtajai (notifikuotajai) įstaigai. Prašyme turi būti: – saugos mazgo gamintojo ir jo įgaliotojo atstovo, jeigu prašymą pateikia pastarasis, pavadinimas ir adresas, o taip pat saugos mazgo gaminimo vieta; – rašytinis pareiškimas, kad toks pats prašymas n÷ra pateiktas jokiai kitai paskelbtajai (notifikuotajai) įstaigai; – techninių dokumentų byla; – saugos mazgą atstovaujantis pavyzdys arba vietos, kurioje šį pavyzdį būtų galima ištirti, detal÷s. Paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga gali pagrįstai prašyti pateikti papildomus pavyzdžius. 3. Techninių dokumentų byla turi leisti įvertinti saugos mazgo atitiktį ir tinkamumą, kad liftas, kuriame šis saugos mazgas tinkamai įmontuotas atitiktų direktyvos nuostatas. Tiek kiek tai būtina atitikčiai įvertinti, techninių dokumentų bylą tur÷tų sudaryti: – bendrasis saugos mazgo aprašymas, įskaitant saugos mazgo naudojimo sritis (ypač leistinas ribas d÷l greičio, apkrovos ir energijos) ir naudojimo sąlygas (ypač d÷l sprogios aplinkos ir veikiančių dalelių); –konstrukciniai ir gamybiniai br÷žiniai arba schemos; – nagrin÷tas esminis reikalavimas (-ai) ir priimtos priemon÷s jam (jiems) įvykdyti (pavyzdžiui, darnusis standartas); – gamintojo ar subrangovo atliktų bet kokių bandymų ar skaičiavimų rezultatai; – saugos mazgo sumontavimo instrukcijos kopija; – gamybos stadijoje priimamos priemon÷s užtikrinti, kad serijiniu būdu pagamintas saugos mazgas atitiktų tyrin÷tą saugos mazgą. 4. Paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga turi: – išnagrin÷ti techninių dokumentų bylą ir įvertinti, kiek ji atitinka reikalaujamą tikslą; – ištirti saugos mazgą ir patikrinti jo atitikimą techninių dokumentų bylos reikalavimus; – atlikti arba gauti atliktus kitų taikytinus tikrinimus ir bandymus, būtinus patikrinti, ar saugos mazgo gamintojo priimti sprendimai atitinka direktyvos reikalavimus, leidžiančius saugos mazgui atlikti savo funkciją, kai jis tinkamai įmontuotas lifte. 5. Jeigu saugos mazgą atstovaujantis pavyzdys atitinka jam taikytinas direktyvos nuostatas, paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga turi išduoti prašytojui EB tipo tyrimo sertifikatą. Sertifikate turi būti nurodytas saugos mazgo gamintojo pavadinimas ir adresas, tikrinimo išvados, sertifikato galiojimo sąlygos bei duomenys, reikalingi patvirtintam tipui identifikuoti. Komisija, valstyb÷s nar÷s ir kitos paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos gali gauti sertifikato kopiją, o pateikusios pagrįstą prašymą – techninių dokumentų bylą ir atliktų tyrimų, skaičiavimų ir bandymų ataskaitas. Jeigu paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga atsisako išduoti gamintojui EB tipo tyrimo sertifikatą, ji turi pateikti pagrįstus atsisakymo motyvus. Turi būti galimyb÷ pateikti apeliaciją. 6. Saugos mazgo gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas turi pranešti paskelbtajai (notifikuotajai) įstaigai apie bet kokius, net ir nedidelius patvirtinto saugos mazgo pakeitimus, kuriuos gamintojas padar÷ arba numato padaryti, įskaitant naujus papildymus arba

81

variantus, nenurodytus originalioje techninių dokumentų byloje (žr. 3 skirsnio 1 įtrauką). Paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga turi ištirti pakeitimus ir pranešti prašytojui, ar EB tipo tyrimo sertifikatas lieka galiojančiu (1). 7. Kiekviena paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga turi pranešti valstyb÷ms nar÷ms tinkamą informaciją apie: – iš duotus EB tipo tyrimo sertifikatus; – EB tipo tyrimo sertifikatus, kurie paskelbti negaliojančiais. Kiekviena paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga taip pat turi pranešti kitoms paskelbtosioms (notifikuotosioms) įstaigoms tinkamą informaciją apie EB tipo tyrimo sertifikatus, kuriuos ji paskelb÷ negaliojančiais. 8. EB tipo tyrimo sertifikatai, techninių dokumentų bylos ir korespondencija, susijusi su EB tipo tyrimo procedūromis, turi būti parengta oficialia valstyb÷s nar÷s, kurioje yra įsisteigusi paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga kalba, arba šiai įstaigai priimtina kalba. 9. 10 metų nuo paskutinio saugos mazgo pagaminimo saugos mazgų gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas kartu su techninių dokumentų byla turi saugoti EB tipo tyrimo sertifikatų ir jų papildymų kopijas. Jeigu nei saugos mazgų gamintojas, nei jo į galiotasis atstovas n÷ra įsisteigę Bendrijoje, įpareigojimas saugoti techninių dokumentų bylą, kad ji būtų prieinama, tenka asmeniui, kuris pateikia saugos mazgą į rinką. (1) Kaip paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga laiko būtina, ji gali arba išduoti papildymą prie originalaus EB tipo tyrimo sertifikato, arba paprašyti pateikti naują prašymą. § 144 Saugos mazgų EB tipo tyrimas EB tipo tyrimas tai viena iš atitikties įvertinimo procedūrų, apimanti 4 priede išvardintų saugos mazgų projektavimo stadiją (žr. 8 straipsnio 1dalies nuostatų aiškinimą). Paskelbtųjų (notifikuotųjų) įstaigų koordinavimas Europoje d÷l saugos mazgų EB tipo tyrimo pareng÷ šias rekomendacijas: – NB–L REC 1/001 susijusi su standartų EN 81 1 ir 2dalių F priede nustatytų bandymų procedūromis d÷l bandymų, nurodytų šių standartų 5 priedo A skyriaus 4 punkte;

– NB–L REC 1/002 teikia rekomendacijas paskelbtosioms (notifikuotosioms) įstaigoms, kaip naudoti tame pat priede pateiktą tipinę formą, rengiant EB tipo tyrimo sertifikatą, nurodytą 5 priedo A skyriaus 5 punkte.

82

5 priedas B skyrius B. Liftų EB tipo tyrimas

1. EB tipo tyrimas – tai procedūra, pagal kurią paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga nustato ir pripažįsta, kad pavyzdinis liftas, arba liftas neturintis nuostatų d÷l išpl÷timo ar variantų, atitinka direktyvos reikalavimus. 2. Prašymą EB tipo tyrimui atlikti lifto montuotojas turi pateikti savo pasirinktai paskelbtajai (notifikuotajai) įstaigai. Prašyme turi būti: – lifto montuotojo pavadinimas ir adresas; – rašytinis pareiškimas, kad toks pats prašymas n÷ra pateiktas jokiai kitai paskelbtajai (notifikuotajai) įstaigai; – techninių dokumentų byla; – vietos, kurioje pavyzdinį liftą būtų galima ištirti, detal÷s. Tyrimui pateiktas pavyzdinis liftas turi tur÷ti terminalų dalis ir gal÷ti aptarnauti bent tris aukštus (viršutinį, vidurinį ir apatinį). 3. Techninių dokumentų byla turi leisti įvertinti lifto atitiktį direktyvos nuostatoms ir suprasti lito konstrukciją bei veikimą. Tiek, kiek tai būtina atitikčiai įvertinti, techninių dokumentų bylą tur÷tų sudaryti: –pavyzdinio lifto atstovo bendrasis aprašymas. Techninių dokumentų byla turi aiškiai parodyti visus galimus tiriamo pavydinio lifto atstovo išpl÷timus (žr. 1 straipsnio 4 dalį); –konstrukciniai ir gamybiniai br÷žiniai arba schemos; – nagrin÷ti esminis reikalavimus ir priimtos priemon÷s jiems įvykdyti (pavyzdžiui, darnieji standartai); – saugos mazgų, naudotų lifto gamyboje, EB atitiktie deklaracijos kopija; – gamintojo ar subrangovo atliktų bet kokių bandymų ar skaičiavimų rezultatai; – lifto naudojimo instrukcijos kopija; – montavimo stadijoje priimamos priemon÷s užtikrinti, kad serijiniu būdu pagamintas liftas atitiktų direktyvos nuostatas. 4. Paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga turi: – išnagrin÷ti techninių dokumentų bylą ir įvertinti kiek ji atitinka reikalaujamą tikslą; – ištirti pavyzdinio lifto atstovą ir patikrinti, ar jis pagamintas pagal techninių dokumentų bylos reikalavimus; – atlikti arba gauti atliktus kitų taikytinus tikrinimus ir bandymus, būtinus patikrinti, ar lifto montuotojo priimti sprendimai atitinka direktyvos reikalavimus ir leidžia liftui juos įvykdyti. 5. Jeigu pavyzdinio lifto atstovas atitinka jam taikytinas direktyvos nuostatas, paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga turi išduoti prašytojui EB tipo tyrimo sertifikatą. Sertifikate turi būti nurodytas lifto montuotojo pavadinimas ir adresas, tikrinimo išvados, sertifikato galiojimo sąlygos bei duomenys, reikalingi patvirtintam tipui identifikuoti. Komisija, valstyb÷s nar÷s ir kitos paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos gali gauti sertifikato kopiją, o pateikusios pagrįstą prašymą – techninių dokumentų bylą ir atliktų tyrimų, skaičiavimų ir bandymų ataskaitas. Jeigu paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga atsisako išduoti montuotojui EB tipo tyrimo sertifikatą, ji turi pateikti pagrįstus atsisakymo motyvus. Turi būti galimyb÷ pateikti apeliaciją. 6. Lifto montuotojas turi pranešti paskelbtajai (notifikuotajai) įstaigai apie bet kokius, net ir nedidelius patvirtinto lifto pakeitimus, kuriuos jis padar÷ arba numato padaryti, įskaitant naujus išpl÷timus arba variantus, nenurodytus originalioje techninių dokumentų byloje (žr. 3 skirsnio 1 įtrauką). Paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga turi ištirti pakeitimus ir pranešti prašytojui, ar EB tipo tyrimo sertifikatas lieka galiojančiu (1). 7. Kiekviena paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga turi pranešti valstyb÷ms nar÷ms tinkamą

83

informaciją apie: – iš duotus EB tipo tyrimo sertifikatus; – EB tipo tyrimo sertifikatus, kurie paskelbti negaliojančiais. Kiekviena paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga taip pat turi pranešti kitoms paskelbtosioms (notifikuotosioms) įstaigoms tinkamą informaciją apie EB tipo tyrimo sertifikatus, kuriuos ji paskelb÷ negaliojančiais. 8. EB tipo tyrimo sertifikatai, techninių dokumentų bylos ir korespondencija, susijusi su EB tipo tyrimo procedūromis, turi būti parengta oficialia valstyb÷s nar÷s, kurioje yra įsisteigusi paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga, kalba arba šiai įstaigai priimtina kalba. 9. Mažiausia 10 metų nuo paskutinio lifto, atitinkančio pavyzdinio lifto atstovą, pagaminimo lifto montuotojas kartu su techninių dokumentų byla turi saugoti EB tipo tyrimo sertifikatų ir jų papildymų kopijas. (1)Kaip paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga laiko būtina, ji gali arba išduoti papildymą prie originalaus EB tipo tyrimo sertifikato, arba paprašyti pateikti naują prašymą. § 145 Liftų EB tipo tyrimas EB tipo tyrimas tai viena iš atitikties įvertinimo procedūrų, apimanti liftų projektavimo stadiją (žr. 8 straipsnio 2dalies nuostatų aiškinimą). 5 priedo B skyriaus 2 punktas nustato, kad prašymą EB tipo tyrimui atlikti turi pateikti lifto montuotojas. Šiame kontekste terminas „montuotojas“ naudojamas pateikti nuorodą į asmenį, kuris vykdo lifto projektavimo stadijos atitikties įvertinimą ir kuris gali būti arba nebūti asmeniu, kuris prisiima atsakomybę už lifto sumontavimo atitiktį (žr. 4 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimą).

Paskelbtųjų (notifikuotųjų) įstaigų koordinavimas Europoje pareng÷ rekomendacijas, nustatančias sudedamąsias dalis, kurios turi būti pamin÷tos pavyzdinio lifto EB tipo tyrimo sertifikate, kad būtų pateikta aiški informacija apie sertifikato taikymo sritį ir diapazoną variantų, kuriuos jis apima (žr. NB–L REC 2/007). 2 punkto paskutin÷ įtrauka taikoma liftų, skirtų aptarnauti tris ir daugiau aukštų, projektams. Paskelbtųjų (notifikuotųjų) įstaigų koordinavimas Europoje išaiškino, kad ši nuostata netaikoma liftų, aptarnaujančių tik du aukštus EB tipo tyrimui, jeigu šis apribojimas yra aiškiai nurodytas EB tipo tyrimo sertifikate (žr. NB–L REC 2/008).

84

6 priedas GALUTINö KONTROLö

1.Galutin÷ kontrol÷ – tai procedūra, pagal kurią lifto montuotojas, vykdantis 2 punkte išd÷stytus įpareigojimus, užtikrina ir pareiškia, kad pateiktas į rinką liftas atitinka direktyvos reikalavimus. Lifto montuotojas kiekvieno lifto kabiną jos viduje turi pažym÷ti ženklu „CE“ ir parengti EB atitikties deklaraciją.

2.Lifto montuotojas turi imtis visų būtinų priemonių užtikrinti, kad į rinką pateiktas liftas atitiktų pavyzdinį liftą, aprašytą EB tipo tyrimo sertifikate, ir jam taikomus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus.

3.Lifto montuotojas EB atitikties deklaracijos ir 6 punkte nurodytos galutin÷s kontrol÷s sertifikato kopijas saugo 10 metų nuo lifto pateikimo į rinką datos.

4.Lifto montuotojo pasirinkta paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga turi atlikti arba pasirūpinti, kad būtų atlikta lifto, kuris netrukus turi būti pateiktas į rinką, galutin÷ kontrol÷. Tam, kad būtų užtikrinta lifto atitiktis taikytiniems direktyvos reikalavimams, turi būti atlikti reikalingi bandymai ir tikrinimai, nustatyti taikomuose 5 straipsnyje nurodytuose standartuose, arba jiems lygiaverčiai bandymai.

Šie tikrinimai ir bandymai turi apimti: a) techninių dokumentų nagrin÷jimą, kad būtų patikrinta, ar liftas atitinka pavyzdinio lifto

atstovą, patvirtintą pagal 5 priedo B skyriaus reikalavimus; b) –lifto veikimo išbandymą be apkrovos ir su didžiausia apkrova, kad būtų užtikrintas saugos mazgų (galiniai ribotuvai, blokavimo įtaisai ir t.t.) teisingas sumontavimas ir veikimas; – lifto veikimo išbandymą be apkrovos ir su didžiausia apkrova, kad būtų užtikrintas saugos

mazgų teisingas veikimas, nutrūkus energijos tiekimui; – atliktas statinis bandymas, esant apkrovai, l,25 karto didesnei už nominalią apkrovą. Nominali apkrova turi būti ta, kuri nurodyta I priedo 5 skirsnyje. Atlikusi šiuos bandymus, paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga turi patikrinti, ar neatsirado

deformacijų ar sugadinimų, galinčių pabloginti lifto naudojimą. 5. Paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga turi gauti šiuos dokumentus: – viso lifto br÷žinį; – galutinei kontrolei būtinus br÷žinius ir schemas, ypač valdymo grandinių schemas; – naudojimo instrukcijos, nurodytos I priedo 6.2 skirsnyje, kopiją. Paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga negali reikalauti detalizuotų br÷žinių arba tikslios

informacijos, nebūtinos patikrinti, ar pateikiamas į rinką liftas atitinka EB tipo tyrimo sertifikate aprašytą pavyzdinį liftą.

6.Jeigu liftas atitinka direktyvos nuostatas, paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga turi pažym÷ti savo atpažinimo numerį arba prašyti, kad jis būtų pažym÷tas greta žym÷jimo „CE“ ženklu pagal 3 priedo reikalavimus ir turi parengti galutin÷s kontrol÷s sertifikatą, kuris paremtas atliktais bandymais ir tikrinimais.

Paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga turi padaryti įrašus lifto žurnalo, nurodyto I priedo 6.2 skirsnyje, atitinkamuose puslapiuose.

Jeigu paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga atsisako iš duoti galutin÷s kontrol÷s sertifikatą, ji turi pateikti detalius atsisakymo motyvus ir rekomenduojamas priemones, kurios leistų priimti liftą. Jeigu lifto montuotojas pakartotinai prašo atlikti lifto galutinę kontrolę, jis turi kreiptis į tą pačią paskelbtąją (notifikuotąją) įstaigą.

7.Galutin÷s kontrol÷s sertifikatas, techninių dokumentų byla ir su pri÷mimo procedūromis susijusi korespondencija turi būti parengta viena iš oficialių valstyb÷s nar÷s, kurioje įsisteigusi paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga, kalbų arba paskelbtajai (notifikuotajai) įstaigai priimtina kalba.

85

§ 146 Lifto sumontavimo galutin÷ kontrol ÷ Galutin÷ kontrol÷ – tai viena iš atitikties įvertinimo procedūrų, kuri gali būti naudojama lifto montavimo stadijoje (žr. 8 straipsnio 2dalies nuostatų aiškinimą). Būtina pabr÷žti, kad galutin÷ kontrol÷ gali būti susieta su sumontavimu lifto, kurio projektui išduotas EB tyrimo sertifikatas pagal 8 straipsnio 2dalies i ar ii punktus arba lifto, suprojektuoto esant pilnai kokyb÷s užtikrinimo sistemai pagal 8 straipsnio 2dalies iii punktą. Pirmu atveju galutin÷ kontrol÷ apima tikrinimą, ar sumontuotas liftas atitinka projektą, kuriam išduotas EB tyrimo sertifikatas, ir ar liftas buvo teisingai surinktas ir sumontuotas. Jeigu EB tyrimo sertifikatas išduotas pavyzdiniam liftui, kaip nurodyta 1 straipsnio 4 dalyje, galutin÷s kontrol÷s metu turi būti tikrinamos tos sumontuoto lifto charakteristikos, kurios yra pagal sertifikatą yra leidžiamų nukrypimų ribose. Antru atveju galutin÷ kontrol÷ apima tikrinimą, ar sumontuotas liftas atitinka projektą, parengtą pagal projektuotojo pilną kokyb÷s užtikrinimo sistemą. Šiuo atveju, kad būtų užtikrinta teisinga lifto galutin÷ kontrol÷ visus dokumentus, būtinus lifto sumontavimo teisingai galutinei kontrolei atlikti, įskaitant dokumentus d÷l projekto kontrol÷s pagal 13 priedo 3.3 punktą, lifto montuotojui turi pateikti lifto projektuotojas ir paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga, atliekanti galutinę kontrolę, turi gal÷ti jais naudotis. Paskelbtųjų (notifikuotųjų) įstaigų koordinavimas Europoje pareng÷ lifto sumontavimo galutin÷s kontrol÷s tikrinimų formuliarą (žr. NB–L REC 0/003). Specifikacijos d÷l bandymų, kurie turi būti atlikti sumontuoto lifto galutin÷s kontrol÷s metu ir nurodyti 4 punkto b papunktyje, yra pateiktos standartų EN 81 1 ir 2 dalių 16 punkte ir D priede. Be to, standarto EN 81-28 6 punktas nustato distancin÷s pavojaus signalizavimo sistemos funkcionavimo bandymus.

86

7 priedas MINIMAL ŪS KRITERIJAI, Į KURIUOS TURI ATSIŽVELGTI VALSTYBöS NARöS,

PRANEŠDAMOS APIE PASKELBTASIAS (NOTIFINUOTASIAS) ĮSTAIGAS

1. Įstaiga, jos direktorius ir darbuotojai, atsakingi už tikrinimo veiksmų atlikimą, negali būti tikrinamų saugos mazgų projektuotojai, montuotojai, tiek÷jai arba gamintojai, o taip pat tikrinamų liftų montuotojai, nei bet kurios iš šių šalių įgaliotieji atstovai. Taip pat įstaiga, jos direktorius ir darbuotojai, atsakingi už direktyvos 8 straipsnyje nurodytos kokyb÷s užtikrinimo sistemos priežiūrą, negali būti tikrinamų saugos mazgų projektuotojai, montuotojai tiek÷jai arba gamintojai, o taip pat tikrinamų liftų montuotojai nei bet kurios iš šių šalių įgaliotieji atstovai. Jie negali būti tiesiogiai arba kaip įgaliotieji atstovai, įtraukti į saugos mazgų ar sumontuotų liftų projektavimą, gamybą, marketingą ar priežiūrą. Tačiau, tai neužkerta kelio galimybei keistis technine informacija tarp saugos mazgų gamintojo ar lifto montuotojo ir įstaigos. 2. Įstaiga ir jos darbuotojai kontrol÷s ir priežiūros veiksmus turi daryti aukščiausiu profesinio integralumo ir technin÷s kompetencijos lygiu, nepriklausyti nuo kontrol÷s ar priežiūros rezultatais suinteresuotų asmenų ar asmenų grupių bet kokio spaudimo ar paskatinimų, ypač finansinių, kurie gali daryti įtaką jų sprendimams ar kontrol÷s rezultatams.

3. Įstaiga turi tur÷ti savo žinioje reikalingus darbuotojus ir valdyti reikalingus įrengimus, kad gal÷tų deramai atlikti su kontrole ar priežiūra susijusius techninius ir administracinius darbus. Įstaiga taip pat turi tur÷ti galimybę naudotis įranga, reikalinga specialiems tyrimams atlikti.

4. Darbuotojai, atsakingi už kontrolę, turi tur÷ti: – reikiamą techninį ir profesinį pasirengimą; – pakankamas žinias apie reikalavimus atliekamiems bandymams ir reikiamą patirtį atlikti

tokius bandymus; – geb÷jimus parengti sertifikatus, ataskaitas ir protokolus, reikalingus atliktiems bandymams

patvirtinti. 5. Turi būti garantuojamas kontrolę atliekančių darbuotojai nešališkumas. Darbuotojų

atlyginimas neturi priklausyti nuo atliktų bandymų kiekio ar tokių bandymų rezultatų. 6. Įstaiga turi tur÷ti atsakomyb÷s draudimo sutartį, išskyrus kai jos atsakomybę prisiima

valstyb÷ pagal nacionalinius įstatymus, arba pati valstyb÷ nar÷ tiesiogiai atsakinga už bandymus. 7. Įstaigos darbuotojai turi laikytis profesinių paslapčių, susijusių su visa informacija,

gaunama atliekant savo užduotis (išskyrus informaciją, teikiamą valstyb÷s, kurioje ši įstaiga veikia, kompetentingoms administravimo institucijoms) pagal Liftų direktyvą ar ją įgyvendinančio bet kurio nacionalinio teis÷s akto nuostatas. § 147 Paskelbtųjų (notifikuot ųjų) įstaigų įvertinimo kriterijai 7 priede nustatytus minimalius kriterijus turi taikyti paskelbtąją (notifikuotąją) įstaigą paskirianti valstyb÷s nar÷s valdžios institucija, įvertindama įstaigas, pareiškusias norą tapti paskelbtosiomis (notifikuotosiomis) įstaigomis. Nors 7 priedo 3 punkte nustatytas reikalavimas paskelbtajai (notifikuotajai) įstaigai valdyti įrengimus, reikalingus atitikties įvertinimo procedūrų užduotims, kurioms jos paskirtos, atlikti, tačiau šio punkto paskutin÷ dalis leidžia, kad tam tikrus specialius bandymus (pavyzdžiui, lifto aikštelių durų atsparumo ugniai bandymus) gali atlikti kitos bandymų įstaigos. Vadovaujantis bendraisiais paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos subrangovams taikomais principais, bandymų įstaigos, atliekančios šiuos specialius bandymus, taip pat turi atitikti 7 priede nustatytus minimalius kriterijus, o paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga, būdama atsakinga už atitikties įvertinimo procedūrą, taip pat išlieka pilnai atsakinga už bandymų įstaigos išduoto bandymų protokolo

87

pri÷mimą (žr. Naujuoju požiūriu ir visuotiniu požiūriu grindžiamų direktyvų įgyvendinimo vadovo 6.5 skyrių).

88

8 priedas PRODUKTO KOKYBöS UŽTIKRINIMAS (Modulis E)

1.Produkto kokyb÷s užtikrinimas –tai procedūra, pagal kurią saugos mazgo gamintojas,

atitinkantis 2 punkte nustatytus reikalavimus, užtikrina ir pareiškia, kad saugos mazgas atitinka EB tipo tyrimo sertifikate aprašytą tipą bei jam taikomus Liftų direktyvos reikalavimus ir užtikrina bei pareiškia, kad saugos mazgas sudarys galimybę liftui, kuriame jis tinkamai įmontuotas, atitikti taikytinus direktyvos reikalavimus.

Saugos mazgo gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas turi kiekvieną saugos mazgą pažym÷ti „CE“ ženklu ir parengti EB atitikties deklaraciją. Po žym÷jimo „CE“ ženklu turi būti pažym÷tas paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos, atsakingos už 4 punkte nurodytą priežiūrą, atpažinimo numeris.

2.Gamintojas saugos mazgų galutinei kontrolei ir bandymams turi taikyti 3 punkte nustatytą patvirtintą kokyb÷s užtikrinimo sistemą, o pačiam gamintojui turi būti taikoma 4 punkte nurodyta priežiūra.

3. Kokyb÷s užtikrinimo sistema. 3.1. Saugos mazgų gamintojas turi pateikti prašymą pasirinktai paskelbtajai (notifikuotajai)

įstaigai, kad būtų įvertinta jo kokyb÷s užtikrinimo sistema nagrin÷jamiems saugos mazgams. Prašyme turi būti: – visa su nagrin÷jamais saugos mazgais susijusi informacija; – kokyb÷s užtikrinimo sistemos dokumentai; – patvirtintų saugos mazgų techniniai dokumentai ir EB tipo tyrimo sertifikato kopija. 3.2. Vadovaujantis kokyb÷s užtikrinimo sistema, turi būti patikrintas kiekvienas saugos mazgas

ir atlikti jam reikalingi 5 straipsnyje nurodytuose taikytinuose standartuose nustatyti bandymai, ar jiems lygiaverčiai bandymai, kad būtų užtikrinta saugos mazgo atitiktis taikytiniems Liftų direktyvos reikalavimams.

Visi saugos mazgų gamintojo patvirtinti elementai, reikalavimai ir nuostatos turi būti sistemingai ir tvarkingai dokumentuoti raštiškų priemonių, procedūrų ir instrukcijų pavidale. Šie kokyb÷s užtikrinimo sistemos dokumentai turi užtikrinti kokyb÷s programų, planų, vadovų ir ataskaitų bendrąjį supratimą.

Juose turi būti pakankami aprašyti, ypač: – kokyb÷s tikslai; – valdymo organizacin÷ struktūra, įpareigojimai ir įgaliojimai d÷l saugos mazgų kokyb÷s; – patikrinimai ir bandymai, kurie bus atlikti po pagaminimo; – priemon÷s kokyb÷s užtikrinimo sistemos veiksmingumui tikrinti; – kokyb÷s ataskaitos, būtent kontrol÷s protokolai ir bandymų duomenys, kalibravimų

duomenys, protokolai d÷l atitinkamo personalo kvalifikacijos. 3.3. Paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga turi įvertinti kokyb÷s užtikrinimo sistemą, kad nustatytų,

ar ji atitinka 3.2 punkte nustatytus reikalavimus. Ji turi pasitik÷ti, kad kokyb÷s užtikrinimo sistemos, įdiegtos pagal atitinkamus darniuosius standartus(1), atitinka šiuos reikalavimus.

Auditą atliekančioje grup÷je turi būti bent vienas narys, turintis patirties vertinant nagrin÷jamo lifto technologiją. Vertinimo procedūra turi apimti vizitą į saugos mazgų gamintojo patalpas.

Sprendimas turi būti praneštas saugos mazgų gamintojui. Pranešimas turi apimti tikrinimo išvadas ir pagrįstą sprendimą d÷l įvertinimo.

3.4. Saugos mazgų gamintojas turi prisiimti vykdyti patvirtintos kokyb÷s užtikrinimo sistemos įpareigojimus ir užtikrinti, kad ši sistema taikoma tinkamai ir efektyviai.

Saugos mazgų gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas, kokyb÷s

89

užtikrinimo sistemą patvirtinusiai paskelbtajai (notifikuotajai) įstaigai turi pranešti apie bet kokius numatomus kokyb÷s užtikrinimo sistemos pakeitimus.

Paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga turi įvertinti siūlomus pakeitimus ir nuspręsti, ar pakeitimus patyrusi kokyb÷s užtikrinimo sistema atitiks 3.2 punkte nurodytus reikalavimus, ar reikalingas pakartotinas įvertinimas.

Ji turi pranešti gamintojui savo sprendimą. Pranešimas turi apimti nagrin÷jimo išvadas ir motyvuotą sprendimą d÷l įvertinimo.

4. Paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos atsakomybe atliekama priežiūra 4.1. Priežiūros tikslas – įsitikinti, ar saugos mazgų gamintojas deramai vykdo įpareigojimus,

numatytus patvirtintoje kokyb÷s užtikrinimo sistemoje. 4.2. Gamintojas kontrol÷s tikslu turi leisti paskelbtajai (notifikuotajai) įstaigai patekti į

tikrinimų, bandymų ir saugojimo vietas ir pateikti jai visą reikalingą informaciją, būtent: – kokyb÷s užtikrinimo sistemos dokumentus, – techninius dokumentus, – kokyb÷s ataskaitas, būtent kontrol÷s protokolus ir bandymų duomenis, kalibravimų

duomenis, protokolus d÷l atitinkamo personalo kvalifikacijos ir t.t. 4.3. Paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga turi periodiškai daryti auditą, kad užtikrintų, jog saugos

mazgų gamintojas vadovaujasi ir taiko kokyb÷s užtikrinimo sistemą, ir turi pateikti audito ataskaitą saugos mazgų gamintojui.

4.4. Be to, paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga gali vizituoti saugos mazgų gamintoją jo neįsp÷jus. Šių vizitų metu paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga tam, kad patikrintų tinkamą kokyb÷s užtikrinimo sistemos funkcionavimą, ten, kur būtina, gali pati atlikti bandymus arba prašyti, kad jie būtų atlikti. Ji turi pateikti saugos mazgų gamintojui vizito ataskaitą, o jeigu buvo atlikti bandymai – bandymų protokolus.

5. Gamintojas 10 metų nuo paskutiniojo saugos mazgo pagaminimo datos turi saugoti ir pateikti nacionalin÷ms valdžios institucijoms paprašius:

– 3.1 punkto antros pastraipos trečioje įtraukoje nurodytus dokumentus, – 3.4 punkto antroje pastraipoje nurodytus pakeitimus, – paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos sprendimus ir ataskaitas, nurodytas 3.4 punkto

paskutin÷je pastraipoje, ir 4.3. bei 4.4 punktuose. 6. Kiekviena paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga turi perduoti kitoms paskelbtosioms

(notifikuotosioms) įstaigoms tinkamą informaciją apie kokyb÷s užtikrinimo sistemų patvirtinimus ir apie patvirtinimus, kurie paskelbti netekusiais galios. (1) Šis darnusis standartas bus EN 29003 papildytas, atsižvelgiant į konkrečias saugos mazgų savybes, kur būtina. § 148 Produkto kokyb÷s užtikrinimo sistemos taikymas saugos mazgams

8 priede nustatyta procedūra – tai viena iš atitikties įvertinimo procedūrų, kuri gali būti taikoma 4 priede išvardintų saugos mazgų gamybos stadijoje (žr. 8 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimą).

Saugos mazgų, kuriems taikoma produkto kokyb÷s užtikrinimo sistema, projektams turi būti atlikta saugos mazgų EB tipo tyrimo procedūra, nustatyta 5 priedo A skyriuje.

Paskelbtųjų (notifikuotųjų) įstaigų koordinavimas Europoje pareng÷ rekomendacijas, nustatančias 8 priede aprašytos produkto kokyb÷s užtikrinimo sistemos patvirtinimo sertifikato turinį (žr. NB–L REC 3/005).

90

Išnaša (1) parodo produkto kokyb÷s užtikrinimo sistemai tinkamą darnųjį standartą. Nuo to laiko, kai Liftų direktyva buvo priimta, standartas EN 2900355 buvo pakeistas standartu EN ISO 9001:2000.56

55 EN 29003:1987 – Modelis kokybei užtikrinti, atliekant galutinę kontrolę ir bandymus. 56 EN ISO 9000: 2000 – Kokyb÷s valdymo sistemos. – Reikalavimai.

91

9 priedas PILNAS KOKYBöS UŽTIKRINIMAS (Modulis H)

1.Pilnas kokyb÷s užtikrinimas – tai procedūra, pagal kurią saugos mazgo gamintojas,

atitinkantis 2 punkte nustatytus reikalavimus, užtikrina ir pareiškia, kad saugos mazgas atitinka jam taikomus Liftų direktyvos reikalavimus ir kad saugos mazgas sudarys galimybę liftui, kuriame jis tinkamai įmontuotas, atitikti Liftų direktyvos reikalavimus.

Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas turi kiekvieną saugos mazgą pažym÷ti „CE“ ženklu ir parengti EB atitikties deklaraciją. Po žym÷jimo „CE“ ženklu turi būti pažym÷tas paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos, atsakingos už 4 punkte nurodytą priežiūrą, atpažinimo numeris.

2.Gamintojas saugos mazgų projektavimui, gamybai, galutinei kontrolei ir bandymams turi taikyti 3 punkte nustatytą patvirtintą kokyb÷s užtikrinimo sistemą, o pačiam gamintojui turi būti taikoma 4 punkte nurodyta priežiūra.

3. Kokyb÷s užtikrinimo sistema 3.1. Gamintojas turi pateikti prašymą paskelbtajai (notifikuotajai) įstaigai, kad būtų įvertinta

jo kokyb÷s užtikrinimo sistema. Prašyme turi būti: – visa su saugos mazgais susijusi informacija; – kokyb÷s užtikrinimo sistemos dokumentai. 3.2. Kokyb÷s užtikrinimo sistema turi garantuoti, kad saugos mazgai atitiktų taikomus Liftų

direktyvos reikalavimus ir sudarytų galimybę liftams, kuriuose jie tinkamai įmontuoti, atitikti Liftų direktyvos reikalavimus.

Visi gamintojo patvirtinti elementai, reikalavimai ir nuostatos turi būti sistemingai ir tvarkingai dokumentuoti raštiškų priemonių, procedūrų ir instrukcijų pavidale. Šie kokyb÷s užtikrinimo sistemos dokumentai turi užtikrinti kokyb÷s politikos ir tokių procedūrų, kaip kokyb÷s programų, planų, vadovų ir ataskaitų, bendrąjį supratimą.

Juose turi būti pakankami aprašyti, ypač: – kokyb÷s tikslai ir organizacin÷ struktūra valdymo įpareigojimai ir įgaliojimai d÷l saugos

mazgų projektavimo ir kokyb÷s; – projekto technin÷s specifikacijos, įskaitant numatytus naudoti standartus, o ten, kur 5

straipsnyje nurodyti standartai nebus pilnai taikyti, turi būti aprašytos priemon÷s, kurios bus naudojamos saugos mazgams taikytiniems Liftų direktyvos esminiams reikalavimams įvykdyti;

– projekto valdymo ir konstrukcijos tikrinimo metodai, procesai ir sisteminiai veiksmai, kurie bus taikomi, projektuojant saugos mazgus;

– atitinkami gamybos, kokyb÷s valdymo ir kokyb÷s užtikrinimo metodai, procesai ir sisteminiai veiksmai, kurie bus taikomi;

– patikrinimai ir bandymai, kurie bus atliekami prieš gamybą, jos metu ir po pagaminimo, o taip pat jų atlikimo dažnumas;

– kokyb÷s ataskaitos, būtent kontrol÷s protokolai ir bandymų duomenys, kalibravimų duomenys, protokolai d÷l atitinkamo personalo kvalifikacijos ir t.t.;

–projekto ir produkto reikalaujamos kokyb÷s pasiekimo steb÷senos priemon÷s, o taip pat kokyb÷s užtikrinimo sistemos veikimo efektyvumas.

3.3 Paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga turi įvertinti kokyb÷s užtikrinimo sistemą, kad nustatytų, ar ji atitinka 3.2 punkte nustatytus reikalavimus. Ji turi pasitik÷ti, kad kokyb÷s užtikrinimo sistemos, įdiegtos pagal atitinkamus darniuosius standartus(1), atitinka šiuos reikalavimus.

Auditą atliekančioje grup÷je turi būti bent vienas narys, turintis patirties vertinant nagrin÷jamo lifto technologiją. Vertinimo procedūra turi apimti vizitą į gamintojo patalpas.

Sprendimas turi būti praneštas saugos mazgų gamintojui. Pranešimas turi apimti tikrinimo

92

išvadas ir pagrįstą sprendimą d÷l įvertinimo. 3.4. Saugos mazgų gamintojas turi prisiimti vykdyti patvirtintos kokyb÷s užtikrinimo sistemos

įpareigojimus ir užtikrinti, kad ši sistema taikoma tinkamai ir efektyviai. Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas, kokyb÷s užtikrinimo sistemą

patvirtinusiai paskelbtajai (notifikuotajai) įstaigai turi pranešti apie bet kokius numatomus kokyb÷s užtikrinimo sistemos pakeitimus.


Ji turi pranešti gamintojui savo sprendimą. Pranešimas turi apimti nagrin÷jimo išvadas ir motyvuotą sprendimą d÷l įvertinimo.

4. Paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos atsakomybe atliekama priežiūra 4.1. Priežiūros tikslas – įsitikinti, ar saugos mazgų gamintojas deramai vykdo įpareigojimus,

numatytus patvirtintoje kokyb÷s užtikrinimo sistemoje. 4.2. Gamintojas kontrol÷s tikslu turi leisti paskelbtajai (notifikuotajai) įstaigai patekti į

tikrinimų, bandymų ir saugojimo vietas ir pateikti jai visą reikalingą informaciją, būtent: – kokyb÷s užtikrinimo sistemos dokumentus; – techninius dokumentus; – kokyb÷s ataskaitas, būtent kontrol÷s protokolus ir bandymų duomenis, kalibravimų

duomenis, protokolus d÷l atitinkamo personalo kvalifikacijos ir kt. 4.3. Paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga turi periodiškai daryti auditą, kad užtikrintų, jog saugos

mazgų gamintojas vadovaujasi ir taiko kokyb÷s užtikrinimo sistemą, ir turi pateikti audito ataskaitą saugos mazgų gamintojui.

4.4. Be to, paskelbtoji (notifikuota) įstaiga gali vizituoti saugos mazgų gamintoją jo neįsp÷jus. Šių vizitų metu paskelbtoji (notifikuota) įstaiga tam, kad patikrintų tinkamą kokyb÷s užtikrinimo sistemos funkcionavimą, ten kur būtina, gali pati atlikti bandymus arba prašyti, kad jie būtų atlikti. Ji turi pateikti saugos mazgų gamintojui vizito ataskaitą, o jeigu buvo atlikti bandymai – bandymų protokolus.

5. Gamintojas 10 metų nuo paskutiniojo saugos mazgo pagaminimo datos turi saugoti ir pateikti nacionalin÷ms valdžios institucijoms paprašius:

– 3.1 punkto antros pastraipos trečioje į traukoje nurodytus dokumentus, – 3.4 punkto antroje pastraipoje nurodytus pakeitimus, – paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos sprendimus ir ataskaitas, nurodytas 3.4 punkto

paskutin÷je pastraipoje ir 4.3.bei 4.4 punktuose. 6. Kiekviena paskelbtoji (notifikuota) įstaiga turi perduoti kitoms paskelbtosioms

(notifikuotosioms) įstaigoms tinkamą informaciją apie kokyb÷s užtikrinimo sistemų patvirtinimus ir apie patvirtinimus, kurie paskelbti netekusiais galios. 7. Techninių dokumentų byla ir su pilnos kokyb÷s užtirinimo procedūromis susijusi korespondencija turi būti parengta oficialia valstyb÷s nar÷s, kurioje įsisteigusi paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga, kalba arba jai priimtina kalba. (1) Šis darnusis standartas bus EN 29003 papildytas, atsižvelgiant į konkrečias saugos mazgų savybes, kur būtina. § 149 Pilnos kokyb÷s užtikrinimo sistemos taikymas saugos mazgams

9 priede nustatyta atitikties įvertinimo procedūra apima saugos mazgų projektavimo ir gamybos stadijas (žr. 8 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimą).

93

Pagrindiniai klausimai, į kuriuos turi būti atsižvelgta darant saugos mazgų gamintojo pilnos kokyb÷s užtikrinimo sistemos įvertinimą, pateikti Europos liftų paskelbtųjų (notifikuotųjų) įstaigų koordinavimo rekomendacijose (žr. NB–L REC 3/002).

Paskelbtųjų (notifikuotųjų) įstaigų koordinavimas Europoje taip pat pareng÷ rekomendacijas, nustatančias 9 priede aprašytos produkto kokyb÷s užtikrinimo sistemos patvirtinimo sertifikato turinį (žr. NB–L REC 3/005). Išnaša (1) parodo produkto kokyb÷s užtikrinimo sistemai tinkamą darnųjį standartą. Nuo to laiko, kai Liftų direktyva buvo priimta, standartas EN 2900157 buvo pakeistas standartu EN ISO 900158.

57 EN 29001: 1987 – Kokyb÷s sistemos – Modelis kokybei užtikrinti, atliekant projektavimą, gamybą, montavimą ir aptarnavimą. 58 EN ISO 9001: 2000 – Kokyb÷s valdymo sistemos– Reikalavimai.

94

10 priedas VIENETINIS PATIKRINIMAS (Modulis G)

1. Vienetinis patikrinimas – tai procedūra, pagal kurią lifto montuotojas užtikrina ir pareiškia,

kad į rinką pateiktas liftas, kuriam išduotas 4 punkte nurodytas atitikties sertifikatas, atitinka Liftų direktyvos reikalavimus. Lifto montuotojas turi lifto kabiną jos viduje pažym÷ti ženklu „CE“ ir parengti EB atitikties deklaraciją.

2. D÷l vienetinio patikrinimo lifto montuotojas turi pateikti prašymą savo pasirinktai paskelbtajai (notifikuotajai) įstaigai. Prašyme turi būti:

– lifto montuotojo pavadinimas ir adresas bei nurodyta vieta, kurioje yra sumontuotas liftas; – rašytinis pareiškimas, kad toks pat prašymas n÷ra įteiktas kitai paskelbtajai (notifikuotajai)

įstaigai; – techninių dokumentų byla. 3.Techninių dokumentų byla būtina, kad būtų galima įvertinti lifto atitiktį Liftų direktyvos

reikalavimams ir suprasti, kaip liftas suprojektuotas, sumontuotas ir kaip jis veikia. Tiek, kiek būtina atitikčiai įvertinti, techninių dokumentų byloje turi būti: – bendrasis lifto aprašymas; – konstrukcijos ir gamybos br÷žiniai bei schemos; – nagrin÷ti esminiai reikalavimai ir priimti sprendimai juos įvykdyti (pavyzdžiui, darnieji

standartai); – bet kokių bandymų ar skaičiavimų, atliktų lifto montuotojo arba jo subrangovo, rezultatai; – lifto naudojimo instrukcijos kopija; – įrengtų saugos mazgų EB tipo tyrimo sertifikatų kopijos. 4. Paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga turi išnagrin÷ti techninių dokumentų bylą bei liftą ir atlikti

reikalingus bandymus, nustatytus Liftų direktyvos 5 straipsnyje nurodytuose taikytinuose standartuose, ar jiems lygiaverčius bandymus, kad užtikrintų, jog liftas atitinka jam taikytinus šios direktyvos reikalavimus.

Jeigu liftas atitinka šios direktyvos reikalavimus, paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga turi pažym÷ti savo atpažinimo numerį arba prašyti, kad jis būtų pažym÷tas, greta žym÷jimo „CE“ ženklu pagal 3 priedo reikalavimus ir turi parengti atitikties sertifikatą, susijusį su atliktais bandymais.

Paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga turi padaryti įrašus lifto žurnalo, nurodyto I priedo 6.2 skirsnyje, atitinkamuose puslapiuose.

Jeigu paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga atsisako išduoti atitikties sertifikatą, ji turi pateikti detalius atsisakymo motyvus ir nurodyti, kaip galima pasiekti atitiktį. Kai lifto montuotojas pakartotinai prašo atlikti tikrinimą, jis turi kreiptis į tą pačią paskelbtąją (notifikuotąją) įstaigą.

5. Atitikties sertifikatas, techninių dokumentų byla ir su vienetinio tikrinimo procedūromis susijusi korespondencija turi būti parengta oficialia valstyb÷s nar÷s, kurioje įsisteigusi paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga, kalba arba jai priimtina kalba.

6. Lifto montuotojas atitikties sertifikato kopiją kartu su techninių dokumentų byla turi saugoti 10 metų nuo lifto pateikimo į rinką datos. § 150 Sumontuoto lifto vienetinis patikrinimas

Vienetinio patikrinimo procedūra apima lifto projektavimo bei jo gamybos stadijas )žr. 8 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimą).

Vienetinio patikrinimo procedūra buvo įtraukta į Liftų direktyvą, siekiant apimti tuos atvejus, kai liftai projektuojami konkrečiai vietai arba montuojami mažomis serijomis, kurioms EB tipo tyrimo

95

procedūra n÷ra tinkama. Ši procedūra taip pat gali būti naudinga tada, kai konkrečioje vietoje sumontuotam liftui pritaikomas lifto projektas, kuriam išduotas EB tipo tyrimo sertifikatas. Vienetinio patikrinimo procedūra apjungia lifto EB tipo tyrimo pagal 5 priedo B skyrių ir lifto sumontavimo galutin÷s kontrol÷s pagal 6 priedą svarbiausius bruožus. 10 priedo 4 punkte nurodyti bandymai apima bandymus, reikalingus sumontuoto lifto atitikčiai atitinkamiems projekto reikalavimams užtikrinti. Gali būti priimtina, kad šie bandymai apima bandymus, pamin÷tus 6 priedo 4 punkto b papunktyje, būtinus užtikrinti teisingą lifto sumontavimą ir jo saugos mazgų teisingą funkcionavimą. Liftų paskelbtųjų (notifikuotųjų) įstaigų koordinavimas Europoje pareng÷ lifto sumontavimo galutin÷s kontrol÷s patikrinimų formuliarą (žr. NB–L REC 0/003). Specifikacijos, susijusios su sumontuoto lifto galutin÷s kontrol÷s metu atliekamais bandymais, nurodytais 6 priedo 4 punkto b papunktyje, yra pateiktos standartų EN 81 1 ir 2 dalių 16 punkte ir priede D.

96

11 priedas ATITIKTIS TIPUI SU ATSITIKTINIAIS TIKRINIMAIS (Modu lis C)

1. Atitiktis tipui – tai procedūra, pagal kurią saugos mazgo gamintojas arba Bendrijoje

įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas užtikrina ir pareiškia, kad saugos mazgas atitinka EB tipo sertifikate aprašytą tipą bei jam taikomus Liftų direktyvos reikalavimus ir sudaro galimybę kiekvienam liftui, kuriame jis tinkamai įmontuotas, atitikti Liftų direktyvos esminius sveikatos ir saugos reikalavimus.

Saugos mazgų gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas turi kiekvieną saugos mazgą pažym÷ti „CE“ ženklu ir parengti EB atitikties deklaraciją.

2. Saugos mazgų gamintojas turi imtis visų būtinų priemonių užtikrinti, kad gamybos procesas garantuotų pagamintų saugos mazgų atitiktį EB tipo tyrimo sertifikate aprašytam tipui, o taip pat atitiktį jiems taikomiems Liftų direktyvos reikalavimams.

3. Saugos mazgų gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas EB atitikties deklaracijos kopiją turi saugoti 10 metų nuo paskutinio saugos mazgo pagaminimo datos.

Jeigu nei saugos mazgų gamintojas, nei jo įgaliotasis atstovas n÷ra įsisteigę Bendrijoje, įpareigojimas saugoti techninių dokumentų bylą, kad ji būtų prieinama, tenka asmeniui, kuris pateikia saugos mazgus į Bendrijos rinką.

4. Gamintojo pasirinkta paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga turi tikrinti saugos mazgus ar prašyti, kad jie būtų patikrinti, atsitiktinai nustatytais laiko tarpais. Gamybos vietoje paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos paimtas pakankamas kiekis užbaigtų saugos mazgų turi būti ištirtas ir jiems atlikti 5 straipsnyje nurodytuose taikytinuose standartuose nustatyti reikalingi bandymai ar jiems lygiaverčiai bandymai, kad būtų patikrinta gamybos atitiktis taikytiniems Liftų direktyvos reikalavimas. Tais atvejais, kai vienas arba daugiau patikrintų saugos mazgų neatitinka reikalavimų, paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga turi imtis atitinkamų priemonių.

Ypatyb÷s, į kurias būtina atsižvelgti tikrinant saugos mazgus, bus apibr÷žtos bendrame susitarime tarp visų paskelbtųjų (notifikuotųjų) įstaigų, atsakingų už šią procedūrą, nagrin÷jant 4 priede nurodytų saugos mazgų svarbiausias charakteristikas.

Paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos atsakomybe gamintojas gamybos proceso metu turi pažym÷ti šios įstaigos atpažinimo numerį.

5. Techninių dokumentų byla ir su 4 punkte nurodytomis atsitiktinio tikrinimo procedūromis susijusi korespondencija turi būti parengta oficialia valstyb÷s nar÷s, kurioje įsisteigusi paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga, kalba arba jai priimtina kalba. § 151 Saugos mazgų atitiktis tipui

11 priede nustatyta procedūra yra viena iš atitikties įvertinimo procedūrų, kuri gali būti naudojama 4 priede nurodytų saugos mazgų gamybos stadijoje (žr. 8 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimą). Saugos mazgų, kuriems taikoma atitikties tipui su atsitiktiniais tikrinimais procedūra, projektams turi taikoma 5 priedo A skyriuje nustatyta saugos mazgų EB tipo tyrimo procedūra.

97

12 priedas PRODUKTO KOKYBöS UŽTIKRINIMO SISTEMOS TAIKYMAS LIFTAMS

(Modulis E)

1.Produkto kokyb÷s užtikrinimas – tai procedūra, pagal kurią lifto montuotojas, atitinkantis 2 punkte nustatytus reikalavimus, užtikrina ir pareiškia, kad sumontuotas liftas atitinka EB tipo tyrimo sertifikate aprašytą tipą bei jam taikomus Liftų direktyvos reikalavimus.

Lifto montuotojas turi kiekvieną liftą pažym÷ti „CE“ ženklu ir parengti EB atitikties deklaraciją. Po žym÷jimo „CE“ ženklu turi būti pažym÷tas paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos, atsakingos už 4 punkte nurodytą priežiūrą, atpažinimo numeris.

2.Lifto montuotojas lifto galutinei kontrolei ir bandymams turi taikyti 3 punkte nustatytą patvirtintą kokyb÷s užtikrinimo sistemą, o pačiam montuotojui turi būti taikoma 4 punkte nurodyta priežiūra.

3. Kokyb÷s užtikrinimo sistema. 3.1. Lifto montuotojas turi pateikti prašymą pasirinktai paskelbtajai (notifikuotajai) įstaigai,

kad būtų įvertinta jo kokyb÷s užtikrinimo sistema nagrin÷jamiems liftams. Prašyme turi būti: – visa su nagrin÷jamais liftais susijusi informacija; – kokyb÷s užtikrinimo sistemos dokumentai; – patvirtintų liftų techniniai dokumentai ir EB tipo tyrimo sertifikato kopija. 3.2. Vadovaujantis kokyb÷s užtikrinimo sistema, turi būti patikrintas kiekvienas liftas ir atlikti

jam reikalingi 5 straipsnyje nurodytuose taikytinuose standartuose nustatyti bandymai ar jiems lygiaverčiai bandymai, kad būtų užtikrinta lifto atitiktis taikytiniems Liftų direktyvos reikalavimams.

Visi lifto montuotojo patvirtinti elementai, reikalavimai ir nuostatos turi būti sistemingai ir tvarkingai dokumentuoti raštiškų priemonių, procedūrų ir instrukcijų pavidale. Šie kokyb÷s užtikrinimo sistemos dokumentai turi užtikrinti kokyb÷s programų, planų, vadovų ir ataskaitų bendrąjį supratimą.

Juose turi būti pakankami aprašyti, ypač: – kokyb÷s tikslai; – valdymo organizacin÷ struktūra, įpareigojimai ir įgaliojimai d÷l liftų kokyb÷s; – patikrinimai ir bandymai, kurie bus atlikti prieš pateikiant į rinką, įskaitant bent jau 6 priedo

4 punkto b papunktyje nustatytus bandymus; – priemon÷s kokyb÷s užtikrinimo sistemos veiksmingumui tikrinti; – kokyb÷s ataskaitos, būtent kontrol÷s protokolai ir bandymų duomenys, kalibravimų

duomenys, protokolai d÷l atitinkamo personalo kvalifikacijos. 3.3. Paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga turi įvertinti kokyb÷s užtikrinimo sistemą, kad nustatytų,


Auditą atliekančioje grup÷je turi būti bent vienas narys, turintis patirties vertinant nagrin÷jamo lifto technologiją. Vertinimo procedūra turi apimti vizitą į lifto montuotojo patalpas ir vizitą į lifto montavimo vietą.

Sprendimas turi būti praneštas lifto montuotojui. Pranešimas turi apimti tikrinimo išvadas ir pagrįstą sprendimą d÷l įvertinimo.

3.4. Lifto montuotojas turi prisiimti vykdyti patvirtintos kokyb÷s užtikrinimo sistemos įpareigojimus ir užtikrinti, kad ši sistema taikoma tinkamai ir efektyviai.

Lifto montuotojas kokyb÷s užtikrinimo sistemą patvirtinusiai paskelbtajai (notifikuotajai) įstaigai turi pranešti apie bet kokius numatomus kokyb÷s užtikrinimo sistemos pakeitimus.

Paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga turi įvertinti siūlomus pakeitimus ir nuspręsti, ar pakeitimus

98

patyrusi kokyb÷s užtikrinimo sistema atitiks 3.2 punkte nurodytus reikalavimus, ar reikalingas pakartotinas įvertinimas.

Ji turi pranešti lifto montuotojui savo sprendimą. Pranešimas turi apimti nagrin÷jimo išvadas ir motyvuotą sprendimą d÷l įvertinimo.

4. Paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos atsakomybe atliekama priežiūra. 4.1. Priežiūros tikslas – įsitikinti, ar lifto montuotojas deramai vykdo įpareigojimus, numatytus

patvirtintoje kokyb÷s užtikrinimo sistemoje. 4.2 Lifto montuotojas kontrol÷s tikslu turi leisti paskelbtajai (notifikuotajai) įstaigai patekti į

tikrinimų ir bandymų vietas ir pateikti jai visą reikalingą informaciją, būtent: – kokyb÷s užtikrinimo sistemos dokumentus; – techninius dokumentus; – kokyb÷s ataskaitas, būtent kontrol÷s protokolus ir bandymų duomenis, kalibravimų

duomenis, protokolus d÷l atitinkamo personalo kvalifikacijos ir t.t. 4.3. Paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga turi periodiškai daryti auditą, kad užtikrintų, jog lifto

montuotojas vadovaujasi ir taiko kokyb÷s užtikrinimo sistemą, ir turi pateikti audito ataskaitą lifto montuotojui.

4.4. Be to, paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga gali vizituoti lifto montavimo vietas, neįsp÷jus apie tai lifto montuotojo. Šių vizitų metu paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga, kad patikrintų tinkamą kokyb÷s užtikrinimo sistemos funkcionavimą, ten kur būtina, o taip pat liftą, gali pati atlikti bandymus arba prašyti, kad jie būtų atlikti. Ji turi pateikti lifto montuotojui vizito ataskaitą, o jeigu buvo atlikti bandymai – bandymų protokolus.

5. Lifto montuotojas 10 metų nuo paskutiniojo lifto pagaminimo datos turi saugoti ir pateikti nacionalin÷ms valdžios institucijoms paprašius:

– 3.1 punkto antros pastraipos trečioje į traukoje nurodytus dokumentus; – 3.4 punkto antroje pastraipoje nurodytus pakeitimus; – paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos sprendimus ir ataskaitas, nurodytas 3.4 punkto

paskutin÷je pastraipoje ir 4.3.bei 4.4 punktuose. 6. Kiekviena paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga turi perduoti kitoms paskelbtosioms

(notifikuotosioms) įstaigoms tinkamą informaciją apie kokyb÷s užtikrinimo sistemų patvirtinimus ir apie patvirtinimus, kurie paskelbti netekusiais galios.

(1) Šis darnusis standartas bus EN 29003 papildytas, atsižvelgiant į konkrečias liftų ypatybes, kur būtina. § 152 Produkto kokyb÷s užtikrinimo sistemos taikymas liftams

12 priede nustatyta procedūra yra viena iš atitikties įvertinimo procedūrų, kuri gali būti naudojama lifto, kurio projektui pagal 5 priedo B skyrių atliktas EB tipo tyrimas arba kuris suprojektuotas taikant 13 priede nurodytą patvirtintą pilną kokyb÷s užtikrinimo sistemą, montavimo stadijoje (žr. 8 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimą). Jeigu gamybos kokyb÷s užtikrinimo sistema taikoma liftui, kurio projektavimui buvo taikyta 13 priede nurodyta patvirtinta kokyb÷s užtikrinimo sistema, tai 3.1 punkte nurodytas prašymas turi apimti sprendimo, patvirtinančio projektuotojo kokyb÷s užtikrinimo sistemą, kopiją (vietoje EB tipo tyrimo sertifikato, nurodyto šio punkto trečioje įtraukoje). Montuotojo kokyb÷s užtikrinimo sistema turi garantuoti, kad paties montuotojo atliekama lifto galutin÷ kontrol÷ ir bandymai yra tokie pat tikslūs, kaip ir atliekami paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos pagal 6 priedą. Atsižvelgiant į tai, montuotojas, atliekantis galutinę kontrolę pagal patvirtintą produkto kokyb÷s užtikrinimo sistemą, turi laikytis Europos paskelbtųjų (notifikuotųjų) įstaigų

99

koordinavimo parengto tikrinimų formuliaro liftų galutinei kontrolei ir bandymams (žr. NB–L REC 3/005). Laikoma, kad montuotojo pagal 13 priedą patvirtinta pilna kokyb÷s užtikrinimo sistema apima produkto kokyb÷s užtikrinimo sistemą pagal 12 priedą – 8 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimą ir paskelbtųjų (notifikuotųjų) įstaigų koordinavimo rekomendacijas NB–L REC 3/003. Liftų paskelbtųjų (notifikuotųjų) įstaigų koordinavimas Europoje taip pat pareng÷ rekomendacijas d÷l produkto kokyb÷s užtikrinimo sistemos pagal 12 priedą patvirtinimo sertifikato turinio (žr. NB–L REC 3/005). Išnaša (1) parodo produkto kokyb÷s užtikrinimo sistemai tinkamą darnųjį standartą. Nuo to laiko, kai Liftų direktyva buvo priimta, standartas EN 2900359 buvo pakeistas standartu EN ISO 900160

59 EN 29003: 1987 – Modelis kokybei užtikrinti, atliekant galutinę kontrolę ir bandymus. 60 EN ISO 9001: 2000 – Kokyb÷s valdymo sistemos – Reikalavimai.

100

13 priedas PILNOS KOKYBöS UŽTIKRINIMO SISTEMOS TAIKYMAS LIFTAMS

(Modulis H)

1.Pilnas kokyb÷s užtikrinimas – tai procedūra, pagal kurią lifto montuotojas, atitinkantis 2 punkte nustatytus reikalavimus, užtikrina ir pareiškia, kad liftas atitinka jam taikomus Liftų direktyvos reikalavimus.

Lifto montuotojas turi kiekvieną liftą pažym÷ti „CE“ ženklu ir parengti EB atitikties deklaraciją. Po žym÷jimo „CE“ ženklu turi būti pažym÷tas paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos, atsakingos už 4 punkte nurodytą priežiūrą, atpažinimo numeris.

2. Lifto montuotojas lifto projektavimui, gamybai, surinkimui, montavimui, galutinei kontrolei ir bandymams turi taikyti 3 punkte nustatytą patvirtintą kokyb÷s užtikrinimo sistemą, o pačiam gamintojui turi būti taikoma 4 punkte nurodyta priežiūra.

3. Kokyb÷s už tikrinimo sistema 3.1. Lifto montuotojas turi pateikti prašymą paskelbtajai (notifikuotajai) įstaigai, kad būtų

įvertinta jo kokyb÷s užtikrinimo sistema. Prašyme turi būti: – visa su liftu susijusi informacija, būtent informacija, paaiškinanti lifto konstrukcijos ir

veikimo sąryšį ir duodanti galimybę įvertinti lifto atitiktį Liftų direktyvos reikalavimams; – kokyb÷s užtikrinimo sistemos dokumentai. 3.2. Kokyb÷s užtikrinimo sistema turi garantuoti liftų atitiktį taikomiems Liftų direktyvos

reikalavimams. Visi lifto montuotojo patvirtinti elementai, reikalavimai ir nuostatos turi būti sistemingai ir

tvarkingai pagrįsti dokumentais raštiškų priemonių, procedūrų ir instrukcijų pavidale. Šie kokyb÷s užtikrinimo sistemos dokumentai turi užtikrinti tokių procedūrų, kaip programų, planų, vadovų ir kokyb÷s ataskaitų, bendrąjį supratimą.

Juose turi būti pakankami aprašyti, ypač: – kokyb÷s tikslai ir organizacin÷ struktūra, valdymo įpareigojimai ir įgaliojimai d÷l liftų

projektavimo ir kokyb÷s; – projekto technin÷s specifikacijos, įskaitant numatytus naudoti standartus, o ten, kur 5

straipsnyje nurodyti standartai nebus pilnai taikyti, turi būti aprašytos priemon÷s, kurios bus naudojamos liftams taikytiniems Liftų direktyvos esminiams reikalavimams įvykdyti;

– projekto valdymo ir konstrukcijos tikrinimo metodai, procesai ir sisteminiai veiksmai, kurie bus taikomi, projektuojant liftus;

– patikrinimai ir bandymai, kurie bus atliekami iš tiek÷jų priimamoms medžiagoms, sud÷tin÷ms dalims ir pomazgiams;

– atitinkami surinkimo, montavimo ir kokyb÷s valdymo metodai, procesai ir sisteminiai veiksmai, kurie bus taikomi;

– patikrinimai ir bandymai, kurie bus atliekami prieš montavimą (montavimo sąlygų apžiūr÷jimas: lifto šachta, mašinų patalpa ir t.t.), montavimo metu ir po sumontavimo, (įskaitant bent jau 6 priedo 4 punkto b papunktyje nustatytus bandymus),

– kokyb÷s ataskaitos, būtent kontrol÷s protokolai ir bandymų duomenys, kalibravimų duomenys, protokolai d÷l atitinkamo personalo kvalifikacijos ir t.t.,

–projekto ir montavimo reikalaujamos kokyb÷s pasiekimo steb÷senos priemon÷s, o taip pat kokyb÷s užtikrinimo sistemos veikimo efektyvumas.

3.3 Projekto tikrinimas. Jeigu projektas nevisiškai atitinka darniuosius standartus, paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga

turi įsitikinti, ar projektas atitinka Liftų direktyvos nuostatas, ir jeigu atitinka, ši įstaiga turi išduoti

101

montuotojui EB projekto tyrimo sertifikatą, nustatydama sertifikato galiojimo ribas bei pateikdama duomenis, reikalingus patvirtintam projektui identifikuoti.

3.4. Kokyb÷s užtikrinimo sistemos įvertinimas. Paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga turi įvertinti kokyb÷s užtikrinimo sistemą, kad nustatytų, ar ji

atitinka 3.2 punkte nustatytus reikalavimus. Ji turi pasitik÷ti, kad kokyb÷s užtikrinimo sistemos, įdiegtos pagal atitinkamus darniuosius standartus(1), atitinka šiuos reikalavimus.

Auditą atliekančioje grup÷je turi būti bent vienas narys, turintis patirties vertinant nagrin÷jamo lifto technologiją. Vertinimo procedūra turi apimti vizitą į lifto montuotojo patalpas ir vizitą į lifto montavimo vietą.







patvirtintoje kokyb÷s užtikrinimo sistemoje. 4.2. Lifto montuotojas kontrol÷s tikslu turi leisti paskelbtajai (notifikuotajai) įstaigai patekti į

projektavimo, gamybos, surinkimo, montavimo, tikrinimų, bandymų ir saugojimo vietas ir pateikti jai visą reikalingą informaciją, būtent:

– kokyb÷s užtikrinimo sistemos dokumentus; – kokyb÷s ataskaitas, nurodytas kokyb÷s užtikrinimo sistemoje projektavimo darbų daliai,

būtent analizių, skaičiavimų, bandymų ir t.t. duomenis; – kokyb÷s ataskaitas, nurodytas kokyb÷s užtikrinimo sistemoje d÷l tiekiamų gaminių pri÷mimo

ir montavimo, būtent kontrol÷s protokolus ir bandymų duomenis, kalibravimų duomenis, protokolus d÷l atitinkamo personalo kvalifikacijos ir kt.

4.3. Paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga turi periodiškai daryti auditą, kad užtikrintų, jog lifto montuotojas vadovaujasi ir taiko kokyb÷s užtikrinimo sistemą, ir turi pateikti audito ataskaitą lifto montuotojui.

4.4. Be to, paskelbtoji (notifikuota) įstaiga gali vizituoti lifto montuotojo patalpas ar lifto surinkimo vietą, jo neįsp÷jus. Šių vizitų metu paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga, kad patikrintų tinkamą kokyb÷s užtikrinimo sistemos funkcionavimą, ten kur būtina, gali pati atlikti bandymus arba prašyti, kad jie būtų atlikti. Ji turi pateikti lifto montuotojui vizito ataskaitą, o jeigu buvo atlikti bandymai – bandymų protokolus.

5. Lifto montuotojas 10 metų po lifto pateikimo į rinką datos turi saugoti ir pateikti nacionalin÷ms valdžios institucijoms paprašius:

– 3.1 punkto antros pastraipos antroje įtraukoje nurodytus dokumentus; – 3.5 punkto antroje pastraipoje nurodytus pakeitimus; – paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos sprendimus ir ataskaitas, nurodytas 3.5 punkto

paskutin÷je pastraipoje ir 4.3 bei 4.4 punktuose. Jeigu lifto montuotojas n÷ra įsisteigęs Bendrijoje, šie įpareigojimai tenka paskelbtajai

(notifikuotajai) įstaigai.

102

6. Kiekviena paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga turi perduoti kitoms paskelbtosioms (notifikuotosioms) įstaigoms tinkamą informaciją apie kokyb÷s užtikrinimo sistemų patvirtinimus ir apie patvirtinimus, kurie paskelbti netekusiais galios. 7. Techninių dokumentų byla ir su pilnos kokyb÷s užtirinimo procedūromis susijusi korespondencija turi būti parengta oficialia valstyb÷s nar÷s, kurioje įsisteigusi paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga, kalba arba jai priimtina kalba. (1) Šis darnusis standartas bus EN 29001 papildytas, atsižvelgiant į konkrečias liftų savybes, kur būtina. § 153 Pilnos kokyb÷s užtikrinimo sistemos taikymas liftams 13 priedo 1 punkte nurodyta į atitikties įvertinimo procedūras, nustatytas 8 straipsnio 2 dalies iii ir v papunkčiuose. 8 straipsnio 2 dalies iii papunktyje aprašytu atveju pilnos kokyb÷s užtikrinimo procedūra apima tik projektavimo stadiją. 8 straipsnio 2 dalies v papunktyje aprašytu atveju pilnos kokyb÷s užtikrinimo procedūra apima projektavimo ir montavimo stadijas (žr. 8 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimą). § 154 Pilnos kokyb÷s užtikrinimo sistemos taikymo sritis Kadangi pilna kokyb÷s užtikrinimo procedūra gali būti naudojama tiek projektavimo ir montavimo stadijose, tiek tik projektavimo stadijoje, tai įmanoma asmeniui, atliekančiam tik lifto projektavimą ir gamybą, bet neatliekančiam lifto montavimo, tur÷ti patvirtintą pilnos kokyb÷s užtikrinimo sistemą. Tačiau, kiekvienas prašytojas patvirtinti liftams pilną kokyb÷s užtikrinimą, turi gal÷ti įrodyti, kad jis kompetentingas atlikti visus 2 punkte nurodytus darbus – lifto projektavimą, gamybą, surinkimą, montavimą, galutinę kontrolę ir bandymus, net ir tada, kai jis iš tikrųjų neatlieka kai kurių šių darbų. Be to, lifto projektuotojo pilna kokyb÷s užtikrinimo sistema turi apimti priemones, kurios leidžia atsižvelgti į atsiliepimus apie lifto, suprojektuoto taikant šią sistemą, montavimą. Jeigu 13 priede nustatyta pilnos kokyb÷s užtikrinimo procedūra taikoma tik projektavimo stadijoje, lifto projektuotojas turi pateikti visus dokumentus, būtinus užtikrinti išsamią lifto montavimo galutinę kontrolę, o taip pat dokumentus d÷l projekto tikrinimo pagal 13 priedo 3.3 punktą. Jeigu lifto montavimui taikoma 6 priede nustatyta galutin÷s kontrol÷s procedūra, tai paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga, atliekanti galutinę kontrole, turi gal÷ti gauti šiuos dokumentus. Jeigu pats montuotojas atlieka lifto galutinę kontrolę pagal 12, 13 ar 14 prieduose nustatytas procedūras, būtinus dokumentus turi gal÷ti gauti lifto montuotojas. § 155 Projekto tikrinimas 3.3 punkte nurodytas projekto tikrinimas taikomas tik tiems projekto aspektams, kurie neatitinka taikytinų darniųjų standartų. Projekto tikrinimas yra būtinas tada, kai vienoje ar keliose montavimo vietose numatomas naudoti projektas nevisiškai atitinka taikytinus darniuosius standartus arba tam tikriems projekto aspektams n÷ra darniųjų standartų, arba kai montuotojas, atsižvelgdamas į montavimo vietos ypatumus, pageidauja nukrypti nuo darniųjų standartų. Prašymas atlikti projekto tikrinimą turi būti pateiktas paskelbtajai (notifikuotajai) įstaigai, atsakingai už lifto montuotojo pilnos kokyb÷s užtikrinimo sistemos patvirtinimą pagal 13 priedą (žr. NB–L REC 3/001).

103

§ 156 Galutin÷ kontrol ÷ ir bandymai pagal pilną kokyb÷s užtikrinimo sistemą Jeigu lifto montuotojo pilna kokyb÷s užtikrinimo sistema, atitinkanti 13 priedo reikalavimus, apr÷pia projektavimo ir montavimo stadijas, tai lifto galutinę kontrolę ir bandymus atlieka pats lifto montuotojas. Vadovaudamasis pilnos kokyb÷s užtikrinimo sistemos reikalavimais, lifto montuotojas turi visapusiškai atlikti sumontuoto lifto galutinę kontrolę ir bandymus, kaip juos atliktų paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga pagal 6 priedą. Būtent 3.2 punktas nurodo, kad montuotojo atliekami patikrinimai ir bandymai turi apimti bent jau bandymus, nurodytus 6 priedo 4 punkto b papunktyje. Tod÷l montuotojai turi skirti reikiamą d÷mesį Europos liftų paskelbtųjų (notifikuotųjų) įstaigų koordinavimo parengtam tikrinimų formuliarui, taikomam sumontuoto lifto galutinei kontrolei (žr. NB–L REC 0/003). § 157 Pilnos kokyb÷s užtikrinimo sistemos įvertinimas Pagrindiniai veiksniai, į kuriuos turi būti atsižvelgta vertinant lifto montuotojo pilną kokyb÷s užtikrinimo sistemą, yra pateikti Liftų paskelbtųjų (notifikuotųjų) įstaigų koordinavimo Europoje parengtose rekomendacijose (žr. NB–L REC 0/003). Išnaša (1) parodo produkto kokyb÷s užtikrinimo sistemai tinkamą darnųjį standartą. Nuo to laiko, kai Liftų direktyva buvo priimta, standartas EN 2900161 buvo pakeistas standartu EN ISO 900162.

61 EN 29001: 1987 – Kokyb÷s sistemos – Modelis kokybei užtikrinti, atliekant projektavimą, gamybą, montavimą ir aptarnavimą. 62 EN ISO 9001: 2000 – Kokyb÷s valdymo sistemos – Reikalavimai.

104

14 priedas GAMYBOS KOKYBöS UŽTIKRINIMO SISTEMOS TAIKYMAS LIFTAMS

(Modulis D)

1.Gamybos kokyb÷s užtikrinimas – tai procedūra, pagal kurią lifto montuotojas, atitinkantis 2 punkte nustatytus reikalavimus, užtikrina ir pareiškia, kad liftas atitinka jam taikomus Liftų direktyvos reikalavimus. Lifto montuotojas turi kiekvieną liftą pažym÷ti „CE“ ženklu ir parengti raštišką atitikties deklaraciją. Po žym÷jimo „CE“ ženklu turi būti pažym÷tas paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos, atsakingos už 4 punkte nurodytą priežiūrą, atpažinimo numeris.

2. Lifto montuotojas gamybai, montavimui, galutinei kontrolei ir bandymams turi taikyti 3 punkte nustatytą patvirtintą kokyb÷s užtikrinimo sistemą, o pačiam gamintojui turi būti taikoma 4 punkte nurodyta priežiūra.

3. Kokyb÷s už tikrinimo sistema. 3.1. Lifto montuotojas turi pateikti prašymą pasirinktai paskelbtajai (notifikuotajai) įstaigai,

kad būtų įvertinta jo kokyb÷s užtikrinimo sistema. Prašyme turi būti: – visa su liftu susijusi informacija; – kokyb÷s užtikrinimo sistemos dokumentai; – patvirtinto tipo techniniai dokumentai ir EB tipo tyrimo sertifikato kopija. 3.2. Kokyb÷s užtikrinimo sistema turi garantuoti liftų atitiktį taikomiems Liftų direktyvos

reikalavimams. Visi lifto montuotojo patvirtinti elementai, reikalavimai ir nuostatos turi būti sistemingai ir

tvarkingai dokumentuoti raštiškos politikos, procedūrų ir instrukcijų pavidale. Kokyb÷s užtikrinimo sistemos dokumentai turi užtikrinti kokyb÷s programų, planų, vadovų ir ataskaitų, nuoseklų išaiškinimą.

Juose turi būti pakankami aprašyti, ypač: – kokyb÷s tikslai ir organizacin÷ struktūra, valdymo įpareigojimai ir įgaliojimai d÷l liftų

kokyb÷s; – numatyti taikyti gamybos, kokyb÷s valdymo ir kokyb÷s užtikrinimo metodai, procesai ir

sisteminiai veiksmai; – patikrinimai ir bandymai, kurie bus atliekami prieš montavimą, montavimo metu ir baigus

montavimą(1); – kokyb÷s ataskaitos, būtent kontrol÷s protokolai ir bandymų duomenys, kalibravimų

duomenys, protokolai d÷l atitinkamo personalo kvalifikacijos ir kt.; – priemon÷s steb÷ti pasiektą reikalaujamą lifto kokybę, o taip pat kokyb÷s užtikrinimo sistemos veikimo efektyvumą. 3.3 Paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga turi įvertinti kokyb÷s užtikrinimo sistemą, kad nustatytų,


Auditą atliekančioje grup÷je turi būti bent vienas narys, turintis patirties vertinant nagrin÷jamo lifto technologiją. Vertinimo procedūra turi apimti kontrol÷s vizitą į lifto montuotojo patalpas.




Paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga turi įvertinti siūlomus pakeitimus ir nuspręsti, ar pakeitimus

105

patyrusi kokyb÷s užtikrinimo sistema atitiks 3.2 punkte nurodytus reikalavimus, ar reikalingas pakartotinas įvertinimas.



patvirtintoje kokyb÷ s užtikrinimo sistemoje. 4.2. Lifto montuotojas kontrol÷s tikslu turi leisti paskelbtajai (notifikuotajai) įstaigai patekti į

gamybos, kontrol÷s, surinkimo, montavimo, bandymų ir saugojimo vietas ir pateikti jai visą reikalingą informaciją, būtent:

– kokyb÷s užtikrinimo sistemos dokumentus; – kokyb÷s ataskaitas, būtent kontrol÷s protokolus ir bandymų duomenis, kalibravimų duomenis,

protokolus d÷l atitinkamo personalo kvalifikacijos ir kt. 4.3. Paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga turi periodiškai daryti auditą, kad užtikrintų, jog lifto

montuotojas vadovaujasi ir taiko kokyb÷s užtikrinimo sistemą, ir turi pateikti audito ataskaitą lifto montuotojui.

4.4. Be to, paskelbtoji (notifikuota) įstaiga gali vizituoti lifto montuotoją, jo neįsp÷jusi. Šių vizitų metu paskelbtoji (notifikuota) įstaiga, kad patikrintų tinkamą kokyb÷s užtikrinimo sistemos funkcionavimą, ten kur būtina, gali pati atlikti bandymus arba prašyti, kad jie būtų atlikti. Paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga turi pateikti lifto montuotojui vizito ataskaitą, o jeigu buvo atlikti bandymai – bandymų protokolus.

5. Lifto montuotojas 10 metų po paskutinio lifto pagaminimo datos turi saugoti ir pateikti nacionalin÷ms valdžios institucijoms paprašius:

– 3.1 punkto antroje įtraukoje nurodytus dokumentus; – 3.4 punkto antroje pastraipoje nurodytus pakeitimus; – paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos sprendimus ir ataskaitas, nurodytas 3.4 punkto

paskutin÷je pastraipoje ir 4.3 bei 4.4 punktuose. 6. Kiekviena paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga turi perduoti kitoms paskelbtosioms

(notifikuotosioms) įstaigoms tinkamą informaciją apie kokyb÷s užtikrinimo sistemų patvirtinimus ir apie patvirtinimus, kurie paskelbti netekusiais galios. 7. Techninių dokumentų byla ir su gamybos kokyb÷s užtirinimo procedūromis susijusi korespondencija turi būti parengta oficialia valstyb÷s nar÷s, kurioje įsisteigusi paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga, kalba arba jai priimtina kalba. (1)Šie bandymai apima bent jau bandymus, pateiktus 6 priedo 4 punkto b papunktyje. (2) Šis darnusis standartas bus EN 29002 papildytas, atsižvelgiant į konkrečias liftų savybes, kur būtina. § 158 Gamybos kokyb÷s užtikrinimo sistemos taikymas liftams 14 priede nustatyta procedūra yra viena iš atitikties įvertinimo procedūrų, kuri gali būti taikoma lifto, kurio projektui taikytas EB tipo tyrimas pagal 5 priedo B skyrių arba projektas atliktas vadovaujantis patvirtinta pilna kokyb÷s užtikrinimo sistema pagal 13 priedą, montavimo stadijoje (žr. 8 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimą). Jeigu gamybos kokyb÷s užtikrinimo sistema yra taikoma liftui, kurio projektas atliktas vadovaujantis patvirtinta kokyb÷s užtikrinimo sistema pagal 13 priedą, tai 3.1 punkte nurodytas prašymas turi apimti sprendimo, patvirtinančio projektuotojo kokyb÷s užtikrinimo sistemą, kopiją (vietoje EB tipo tyrimo sertifikato, nurodyto šio punkto trečioje įtraukoje).

106

Patvirtinta montuotojo kokyb÷s užtikrinimo sistema turi garantuoti, kad paties montuotojo atliekama lifto galutin÷ kontrol÷ ir bandymai būtų tokie pat visapusiški, kaip atliekami paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos pagal 6 priedą. Atsižvelgiant į tai, Paskelbtųjų (notifikuotųjų) įstaigų Europos koordinavimo parengtas tikrinimų formuliaras liftų galutinei kontrolei ir bandymams pateikia naudingus nurodymus montuotojui, atliekančiam galutinę kontrolę vadovaujantis patvirtinta produkto kokyb÷s užtikrinimo sistema (žr. NB– L REC 0/003). Laikoma, kad pagal 13 priedą patvirtinta montuotojo pilna kokyb÷s užtikrinimo sistema, apima gamybos kokyb÷s užtikrinimą pagal 14 priedą (žr. 8 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimą ir Lift ų paskelbtųjų (notifikuotųjų) įstaigų koordinavimo Europoje rekomendacijas NB – L REC 3/003). Liftų paskelbtųjų (notifikuotųjų) įstaigų koordinavimas Europoje taip pat pareng÷ rekomendacijas d÷l gamybos kokyb÷s užtikrinimo sistemos pagal 14 priedą patvirtinimo sertifikato turinio – žr. NB – L REC 3/005. Išnaša (2) parodo produkto kokyb÷s užtikrinimo sistemai tinkamą darnųjį standartą. Nuo to laiko, kai Liftų direktyva buvo priimta, standartas EN 2900263 buvo pakeistas standartu EN ISO 900164.

63 EN 29002: 1987 Kokyb÷s sistemos – Modelis kokybei užtikrinti, atliekant gamybą ir montavimą. 64 EN ISO 9001; 2000 – kokyb÷s valdymo sistemos – Reikalavimai.

107

RODYKL ö

Reikšminis žodis Direktyva Taikymo vadovas 1 priedas – 2.3 skirsnis § 116 1 priedas – 4.1 skirsnis § 121

Aikštelių durys

1 priedas – 4.2 skirsnis § 123 ir § 124 Aikštelių durų atsparumas ugniai 1 priedas – 4.2 skirsnis § 122 ir § 123

1 priedas – 3.3 skirsnis § 119 Amortizatoriai 4 priedas –4 punktas § 142

Apkrovos valdymas 1 priedas – 1.4.1 skirsnis § 103 Apsaugos straipsnis 7 straipsnis § 59 iki § 62

7 straipsnis § 62 Apsaugos straipsnio procedūra 11 straipsnis § 80

Apsaugos vieta 1 priedas – 2.2 skirsnis § 114 ir § 115 Apšvietimas 1 priedas – 4.8 skirsnis § 129 Atitikties įvertinimas – saugos mazgai 8 straipsnis 1 dalis § 64 ir §65 Atitikties įvertinimas – liftai 8 straipsnis 2 dalis § 67 Atitikties prielaida 5 straipsnio 2 dalis § 50 Atitiktis tipą 11 priedas § 151 Atsvaras 1 priedas – 4.3 skirsnis § 124

1priedas – 4.8 skirsnis § 129 Avarinis apšvietimas 1priedas – 4.9 skirsnis § 130 1 priedas – 2.3 skirsnis § 116 Blokavimo įtaisai aikštelių durims 4 priedas 1 punktas § 141 Konstatuojamoji dalis. Pastraipa Nr. 7

§ 11

5 straipsnis 1 dalis § 47 7 straipsnis § 60 ir § 61 8 straipsnis 5 dalis § 69 10 straipsnis § 74 ir §77

„CE“ ženklas

3 priedas § 138 ir §140 Darbuotojų sveikata ir sauga 2 straipsnis 4 dalis § 40

Konstatuojamoji dalis. Pastraipa Nr. 8

§ 12

5 straipsnis 2 ir 3 dalys § 49 iki § 54

Darnieji standartai

12straipsnis § 80 Darniųjų standartų paskelbimas 5 straipsnis 2 dalis § 53 Demonstravimas 2 straipsnis 5 dalis § 42

1 priedas – 4.5 skirsnis § 126 Dvipusio ryšio priemon÷s 1 priedas – 4.9 skirsnis § 130 5 straipsnis 1 dalis § 47 8 straipsnis 1 dalis § 8 straipsnis 3 dalis § 2 priedas – A skyrius § 136

EB atitikties deklaracija

2 priedas – B skyrius § 137 5 priedas – A skyrius § 144 EB tipo tyrimas 5 priedas – B skyrius § 145

108

Elektrin÷ įranga 1priedas – 1.6.4 skirsnis § 112 1 straipsnis 5 dalis § 32 Elektriniai pavojai 1priedas – 1.1 skirsnis § 94

Elektriniai saugos įtaisai 4 priedas § 143 Elektromagnetinis suderinamumas 1 straipsnis 5 dalis § 31

3 straipsnis 1 dalis § 43 ir § 44 Esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai 1 priedas § 85 ir § 135

Europos standartizacijos komitetas (CEN) 5 straipsnis 2 dalis § 52 Frikciniai skriemuliai 1 priedas – 1.4.4 skirsnis § 106

1 straipsnis 1 dalis § 19 Gabenimo talpa 1 priedas – 1.2 skirsnis § 101

Gaisro gesinimo sistemos 2 straipsnis 3 dalis § 38 6 priedas § 146 Galutin÷ kontrol÷ 13 priedas § 156 1 straipsnis 4 dalis § 28 Gamintojas – saugos mazgai 8 straipsnis 1 dalis § 64

Gamybos stadija 8 straipsnis 1 dalis § 65 Gamybos kokyb÷s užtikrinimas 14 priedas § 158 Greičio kontrol÷ ir ribojimas 1 priedas – 1.4.3 skirsnis § 105 Greičio viršijimo ribotuvai (greičio ribojimo prietaisai)

1 priedas – 1.4.2 skirsnis § 104

Informacija 12 straipsnis § 79 Instrukcijos – liftai 1 priedas – 6.2 skirsnis § 135 Instrukcijos – saugos mazgai 1 priedas – 6.1 skirsnis § 134 Išimtys 1 straipsnis 3 dalis § 23 Iškvietimo signalai 1 priedas – 1.6.3 skirsnis § 111 Įduba 1 priedas – 2.2 skirsnis § 114 ir § 115 Įgaliotasis atstovas 8 straipsnis 1 dalis § 64 Įstrigusių žmonių evakavimas 1 priedas – 4.4 skirsnis § 125

1 priedas – 4.4 skirsnis § 125 Įstrigusių žmonių gelb÷jimas 1 priedas – 4.5 skirsnis § 126

Įstrigusių žmonių išlaisvinimas 1 priedas – 4.4 skirsnis § 125 Judančios dalys 1 priedas – 1.1 skirsnis § 95

1 straipsnis 2 dalis §22 1 priedas – 1.2 skirsnis § 98 1 priedas – 3.1 skirsnis § 117

Kabina

1 priedas – 4.3 skirsnis § 124 1 priedas – 3.1 skirsnis § 116 Kabinos durys 1 priedas – 4.1 skirsnis § 121

Kapitalinis modifikavimas 2 straipsnis 4 dalis § 41 Kariuomen÷s ar policijos tikslams – išimtis 1 straipsnis 3 dalis § 23 Kasyklų lynų vyniojimo mechanizmai 1 straipsnis 3 dalis § 23 Keleiviniai lynų kelio įrenginiai Išimtis – 1 straipsnis 3 dalis § 17, §22, §23 K÷limo platformos – Mašinų direktyva 1 straipsnis 1 dalis § 18 Klaidinantis žym÷jimas 10straipsnis 3 dalis § 76 Komitologija Konstatuojamoji dalis.

Pastraipa Nr. 11 § 15

109

Konstatuojamosios dalies pastraipos Konstatuojamosios dalies pastraipos

§ 3 iki §15

1 straipsnis 1 dalis § 17 Kreipiančiosios 1 straipsnis 2 dalis § 22

Krumpliastiebiu judantys vežim÷liai 1 straipsnis 3 dalis § 23 Laisva erdv÷ ar apsaugos vieta 1 priedas – 2.2 skirsnis § 114 ir § 115

Nuorodos § 2 Laisvas jud÷jimas 4 straipsnis § 45 ir § 46 1 priedas – 3.2 ir 3.4 skirsniai § 118 ir § 120 Laisvas kritimas 4 priedas – 2 punktas § 141

Liftas 1 straipsnis 1 dalis § 17 Liftai, neturintys patalpos mašinai 1 priedas – 1.5.2 skirsnis § 108 Lifto mašina 1 priedas – 1.5.1 skirsnis § 107 Lifto naudojimo žurnalas 1 priedas – 6.2 skirsnis § 135 Lifto šachtos viršutin÷ dalis 1 priedas – 2.2 skirsnis § 114 ir § 115 Lift ų ADCO 2 straipsnis 1 dalis § 35 Lift ų darbo grup÷ 6 straipsnis 3 ir 4 dalys § 58

1 straipsnis 1 dalis § 19 Lift ų direktyvos pakeitimai 1 priedas – 1.2 skirsnis §101

Lift ų direktyvos patikrinimas 16 straipsnis § 83 Lift ų direktyvos perk÷limas 15 straipsnis § 82


§ 15 Lift ų komitetas

6 straipsnis 3 ir 4 dalys § 57 Lift ų sauga Nuorodos § 2 Mašinos aplinkos temperatūra 1 priedas – 4.6 skirsnis § 127 Mašinos vieta 1 priedas – 1.5.2 skirsnis § 108

1 priedas – 1 skirsnis § 18 ir § 19 Mašinų direktyva 1 priedas – 1.1 skirsnis § 91 iki § 97

Mašinų standartai 1 priedas – 1.1 skirsnis § 97 Moduliai Konstatuojamoji dalis.


Montavimo stadija 8 straipsnis 2 dalis § 67 Montuoti parengti komplektai 2 straipsnis 2 dalis § 36 Montuotojas 1 straipsnis 4 dalis § 24 Montuotojo lentel÷ 1 priedas – 5.1 skirsnis § 132 Nacionaliniai standartai 5 straipsnis 1dalis § 48 NANDO (Naujojo požiūrio paskelbtosios (no-tifikuotosios) ir paskirtosios organizacijos).

9 straipsnis § 71 ir § 72


§ 8 ir § 9 Naudojamas liftas

2 straipsnis 4 dalis § 39 iki § 41 1 straipsnis 1 dalis § 17 Naudojamas pastatas 1 priedas – 2.2 skirsnis § 114 ir § 115 2 straipsnis 4 dalis § 39 Naudojimo kontrol÷ 1 priedas – 6.2 skirsnis § 135

110

Naujasis požiūris Konstatuojamoji dalis. Pastraipa Nr. 2

§ 5

Nauji pastatai 1 straipsnis 1 dalis § 17 1 priedas – 1.2 skirsnis § 99 ir § 100 Neįgalus žmogus 1 priedas – 1.6.1 skirsnis § 109

Nereikalingų direktyvų panaikinimas Konstatuojamoji dalis. Pastraipa Nr. 4

§ 7

Netaisyklingas žym÷jimas „CE“ ženklu 10 straipsnis 4 dalis § 77 Nevaldomas jud÷jimas į viršų 1 priedas – 3.2 ir 3.4 skirsniai § 118ir § 120

1 priedas – 4.5 skirsnis § 126 Nuotolin÷ pavojaus signalizacija 1 priedas – 4.9 skirsnis § 13

Nuožulnieji keltuvai 1 straipsnis 2 dalis § 22 Nurodymai d÷l taikymo 6 straipsnis 2 dalis § 56 Pakabinimas ir atr÷mimas 1 priedas – 1.3 skirsnis § 102 Parodos 2 straipsnis 5 dalis § 42

9 straipsnis § 71 iki § 73 12 straipsnis § 8

Paskelbtosios ( notifikuotosios) įstaigos

7 priedas § 147 Paskelbtųjų (notifikuotųjų) įstaigų įvertinimas 7 priedas §147 Paskelbtųjų (notifikuotųjų) įstaigų koordinavimas

9 straipsnis § 73

1 straipsnis 1 dalis § 17 Pastatas 2 straipsnis 2 dalis § 36 1 straipsnis 4 dalis § 25 Pateikimas į rinką – liftai 8 straipsnis 5 dalis § 70

Pateikimas į rinką – saugos mazgai 1 straipsnis 4 dalis § 26 Patekimas į lifto kabiną 1 priedas – 1.2 skirsnis § 99 Patikrinta Mašinų direktyva 1 straipsnis 1 dalis § 19 Pavyzdinis liftas 1 straipsnis 4 dalis § 29 Pavojai 1 priedas – 1 įžangin÷ pastaba § 86 Pereinamasis laikotarpis Konstatuojamoji dalis.


2 straipsnis 4 dalis § 39 Periodinis inspektavimas 1 priedas – 6.2 skirsnis § 135

Pilnas kokyb÷s užtikrinimas – liftai 13 priedas § 153 iki § 157 Pilnas kokyb÷s užtikrinimas – saugos mazgai 9 priedas § 149 Pranešimas 9 straipsnis § 72 Pri÷jimas prie lifto mašinos 1 priedas – 1.5.2 skirsnis § 108 Pri÷jimas prie važiavimo zonos 1 priedas – 2.1 skirsnis § 113

Nuorodos § 1 Preambul÷s nurodomoji dalis 6 straipsnis 3 dalis § 57

Prekybos mug÷s 2 straipsnis 5 dalis § 42 Produkto kokyb÷s užtikrinimas – liftai 12 priedas § 152 Produkto kokyb÷s užtikrinimas – saugos mazgai

8 priedas § 148

8 straipsnis 2 dalis § 67 Projektavimo stadija – liftai 13 priedas § 154

111

Projektavimo stadija – saugos mazgai 8 straipsnis 1 dalis § 65 Projekto patikrinimas 13 priedas § 155 Rinkos priežiūra 2 straipsnis 1 dalis § 34

1 priedas – 4.5 skirsnis § 126 Ryšys su gelb÷jimo tarnyba 1 priedas – 4.9 skirsnis § 130

Rizikos įvertinimas 1 priedas 3 įžangin÷ pastaba § 89 Saugos integravimo principai 1 priedas – 1.1 skirsnis § 96

1 priedas – 3.2 skirsnis § 118 Saugos įrenginys 4 priedas 2 punktas § 141 1 straipsnis 1 dalis § 20 ir § 21 1 straipsnis 4 dalis § 27

Saugos mazgai

4 priedas § 141 iki § 143 1 priedas – 3.3 skirsnis § 119 Smūgių slopintuvai 4 priedas 4 punktas § 142

Sprendimų motyvacija 11 straipsnis § 80 1 straipsnis 1 dalis § 17 Statinys 2 straipsnis 2 dalis § 36

Statybos aikštelių keltuvai – išimtis 1 straipsnis 3 dalis § 23 Konstatuojamoji dalis. Pastraipa Nr. 10

§ 14

14 straipsnis § 81

Statybos produktai

1 priedas – 4 įžangin÷ pastaba § 90 Sutraiškymo rizika – durys 1 priedas – 4.1 skirsnis § 121 Sutraiškymo rizika – kabinos kraštin÷s pad÷tys

1 priedas – 2.2 skirsnis § 114 ir § 115

Sustojimo tikslumas 1 priedas – 1.1 skirsnis § 95 Šachta – instaliacijos 2 straipsnis 3 dalis § 37 ir § 38 Šulinys 2 straipsnis 3 dalis § 37

9 straipsnis § 73 12 straipsnis § 80

Taikymo rekomendacijos

13 straipsnis § 80 Taikymo sritis 1 straipsnis 1 dalis § 16 iki § 21 Teatre naudojami keltuvai 1 straipsnis 3 dalis § 23

5 straipsnis 2 dalis § 51 1 priedas – 2 įžangin÷ pastaba § 87

Technikos lygis

1 priedas – 3 įžangin÷ pastaba § 89 Techniniai dokumentai 1 priedas – 6.2 skirsnis § 135

2 straipsnis 4 dalis § 39 1 priedas – 1.1 skirsnis § 95

Technin÷ priežiūra

1 priedas – 6.2 skirsnis § 135 Teisin÷s priemon÷s 11 straipsnis § 80 Tik krovininiai liftai 1 straipsnis 2 dalis § 22 Transporto priemon÷s – išimtis 1 straipsnis 3 dalis § 23 Traukos pavara 1 priedas – 1.4.4 skirsnis §106 Ugniagesių liftai 1 priedas – 4.10 skirsnis § 131

1 priedas – 1.6.1 skirsnis § 109 Valdymo įtaisai 1 priedas – 1.6.2 skirsnis § 110

112

15 straipsnis § 82 Valstyb÷s nar÷s 17 straipsnis § 84 15 straipsnis 2 dalis § 82 1 priedas – 2.1 skirsnis § 113

Važiavimo zona

4 priedas 2 punktas § 141 Ventiliacija 1 priedas – 4.7 skirsnis § 128 Vienetinis tikrinimas 10 priedas § 150 Žemų įtampų direktyva 1 straipsnis 5 dalis § 32 Žym÷jimas 1 priedas – 5.1 skirsnis § 132 Žym÷jimas „CE“ ženklu 10 straipsnis 2 dalis § 75

Documents

LIFT r DIREKTYVOS 95/16/EB TAIKYMO VADOVAS · 1.4.2 skirsnis § 104 Grei čio viršijimo aptikimas 1.4.3 skirsnis § 105 Grei čio kontrol ÷ ir ribojimas 1.4.4 skirsnis § 106 Frikciniai