2
Fechtavimasis - viena iš penkių sporto šakų, įtraukta į visų olimpiadų (nuo 1896 Atėnuose) programas. Pirmosiose naujųjų laikų olimpinėse žaidynėse Atėnuose vyrai kovojo rapyromis ir kardais. Be to, buvo atskira rungtis profesionalams - fechtavimasis rapyra. Čempionais tapo Emile Gravelotte (Prancūzija), Jean Georgiadis (Graikija) ir Leon Purgos (Graikija). Nuo 1900 m. kovojama ir špaga. Saint Louiso olimpinėse žaidynėse (1904) vyrai kovojo ir lazdomis. Čempionu tapo Alberston van Zo Post (Kuba). Šioje olimpiadoje jau vyko komandinės rapyrininku varžybos. Moterys fechtuotojos olimpinėse žaidynėse pradėjo dalyvauti nuo 1924 m. Paryžiuje. Pasaulio čempionatai rengiami nuo 1937 m., Europos čempionatai - 1906-1936, atgaivinti 1992 m. Rapyra - duriamasis ginklas, su elektroniniu įtaisu duriams registruoti. Rapyrą sudaro tolygiai plonėjanti plieninė keturbriaune geležtė su 6 mm. skersmens antgaliu ant geležtės. Šio ginklo geležtės ilgis iki 90 cm (visos rapyros iki 110 cm), masė apie 500 g. Dūriai įskaitomi, jei kliudomas varžovo liemuo (iš nugaros pusės tik aukščiau juosmens) didesnė nei 500 g jėga. Špagos-matmenys panašūs į rapyros, masė iki 770 g, geležtės skerspjūvis „V“ formos, apsauginis skydelis iki 13,5 cm. Dūriai įskaitomi (į bet kurią kūno dalį) duriant ne didesne nei 750 g jėga. Kardo-ilgis iki 105 cm (geležtė iki 88 cm, beveik stačiakampio skerspjūvio), masė iki 500 g. Įskaitomi dūriai ir kirčiai į bet kurią, aukščiau juosmens esančią kūno dalį.

Pirmųjų žinių apie fechtavimą

  • Upload
    gabryel

  • View
    53

  • Download
    3

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: Pirmųjų žinių apie fechtavimą

Fechtavimasis - viena iš penkių sporto šakų,

įtraukta į visų olimpiadų (nuo 1896 Atėnuose)

programas. Pirmosiose naujųjų laikų olimpinėse

žaidynėse Atėnuose vyrai kovojo rapyromis ir

kardais. Be to, buvo atskira rungtis

profesionalams - fechtavimasis rapyra.

Čempionais tapo Emile Gravelotte (Prancūzija),

Jean Georgiadis (Graikija) ir Leon Purgos

(Graikija). Nuo 1900 m. kovojama ir špaga.

Saint Louiso olimpinėse žaidynėse (1904) vyrai

kovojo ir lazdomis. Čempionu tapo Alberston

van Zo Post (Kuba). Šioje olimpiadoje jau vyko

komandinės rapyrininku varžybos. Moterys

fechtuotojos olimpinėse žaidynėse pradėjo

dalyvauti nuo 1924 m. Paryžiuje. Pasaulio

čempionatai rengiami nuo 1937 m., Europos

čempionatai - 1906-1936, atgaivinti 1992 m.

Rapyra - duriamasis ginklas, su elektroniniu

įtaisu duriams registruoti. Rapyrą sudaro tolygiai

plonėjanti plieninė keturbriaune geležtė su 6 mm.

skersmens antgaliu ant geležtės. Šio ginklo

geležtės ilgis iki 90 cm (visos rapyros iki 110

cm), masė apie 500 g. Dūriai įskaitomi, jei

kliudomas varžovo liemuo (iš nugaros pusės tik

aukščiau juosmens) didesnė nei 500 g jėga.

Špagos-matmenys panašūs į rapyros, masė iki

770 g, geležtės skerspjūvis „V“ formos,

apsauginis skydelis iki 13,5 cm. Dūriai įskaitomi

(į bet kurią kūno dalį) duriant ne didesne nei 750

g jėga.

Kardo-ilgis iki 105 cm (geležtė iki 88 cm,

beveik stačiakampio skerspjūvio), masė iki 500

g. Įskaitomi dūriai ir kirčiai į bet kurią, aukščiau

juosmens esančią kūno dalį.

Page 2: Pirmųjų žinių apie fechtavimą

Dvikovu metu fechtuotojus nuo sužeidimų saugo

standaus metalinio tinklo kaukė, atlaikanti

1600N jėgą (pradėtos naudoti kaukes, kurių

priekinėje dalyje t.y. akių srityje į tinklą įterptas

plastikas), pirštinės, balto audinio apranga, kuri

atlaiko 800 N jęgą (rapyrinikų ir kardininkų

liemenės su įaustais metaliniais siūlais, kad

elektriniu kontaktu būtų patvirtinta dūrio į

pažeidžiamą plotą kokybė). Kovojama ant

metalinio 14m ilgio ir 1,8-2m pločio fechtavimo

takelio.

Fechtavimo švarkas, kelnės (moteriški)

Antšonis (moteriškas)

Fechtavimo švarkas ir kelnės (vyriški)

Antšonis (vyriškas)

Pirštinės

Batai

Specialios fechtavimo kojinės

Kaukė