POLITIN ĖS GEOGRAFIJOS AKTUALIJOSgeografija.lt/wp-content/uploads/2011/03/Politines_geografijos... · Rolandas Tu čas, VU 6 Autorius: S.B. Koenas (Saul Bernard Cohen ) „Geografija

Rolandas Tuas, VU 1

POLITINS GEOGRAFIJOS AKTUALIJOS

Rolandas Tuas

Vilniaus Universitetas Gamtos moksl fakultetas

Geografijos ir kratotvarkos katedra

Vilnius, 2012

Rolandas Tuas, VU 2

ANTIGEOPOLITIN KONCEPCIJA ISTORIJOS PABAIGA

F. Fukujama (Francis Fukuyama, g. 1952 m.) (JAV)

Koncepcija idstyta jo knygoje Istorijos pabaiga(The end of history) (1992 m.), kvptoje SSSR ir viso sovietinio bloko lugimo euforijos.

F. Fukujama savo teorij grindia liberaliosios demokratijos vertybmis, kaip universaliu orientyru visai monijai.

TEIGINIAI:

1). liberaliajai demokratijai nebeliko rimtprieinink, nes pagrindiniai jos prieininkai marksizmas, nacionalizmas, fundamentalizmas diskredituoti.

2). inykus ideologinei konfrontacijai, nacionalini interes prieprie pakeis ekonominiai, ekologiniai, socialiniai rpesiai,kurie nebesudarys pagrindo kilti konfliktams tarp valstybi.

Rolandas Tuas, VU 3

NEOATLANTISTIN CIVILIZACIJ SUSIDRIMO GEOPOLITIN KONCEPCIJA

S. Huntingtonas(Samuel Phillips Huntington, 1927-2008 m., JAV)

S. Huntingtonas ginija F. Fukujamos koncepcij, teigdamas, jog ideologins konfrontacijos pabaiga nepanaikina civilizacij prietaravim.

Neoatlantizmas propaguoja jrins Vakarcivilizacijos susitelkim ir priestat visam likusiam pasauliui.

Vakar civilizacijos udavinys konsoliduotis.Taiau kitoms civilizacijoms (ypa islamui) negalima leisti to padaryti.Pavojingiausiu Vakarams laikomas Kinijos ir Islamo civilizacij susivienijimas.

Rolandas Tuas, VU 4

S. Huntingtono pagrindin idja yra pasaulio suskirstymas devynias pagrindines civilizacijas, pasireikianias tam tikra kultra, kurios vienas svarbiausi komponentyra religija:Vakar krikionikoji;Lotyn Amerikos krikionikoji; Ortodoks (staiatiki) krikionikoji;Islamikoji; Konfucijaus;

Induistin; Budistin; Japonijos; Juodosios Afrikos ( pietus nuo Sacharos).

Be i didij yra kelios maosios civilizacijos (pvz. Etiopija, Izraelis, Haitis) ir keltas pereinamj (pvz. Turkija, Albanija ir kt.)

NEOATLANTISTIN CIVILIZACIJ SUSIDRIMO GEOPOLITIN KONCEPCIJA

Rolandas Tuas, VU 5

Aleksandr Dugin (Aleksandr Gelyevich Dugin, g. 1962). Radikalipair Rusijos geopolitikas, Rusijos Eurazijos partijos lyderis. Propaguoja prieik neoatlantizmui kontinentin neoeurazijizmokoncepcij.

Svarbiausia tez: Rusijos ir JAV kova esanti neivengiama, nes JAV yra globalizacijos, siekianios sunaikinti paskutin dvasios ir tradicijos pasaulio tvirtov Rusij, variklis.

Kadangi Rusija viena negals pasiprieinti JAV, todl jai yrareikalingas daugiapolis pasaulis ir geopolitiniai sjungininkai:Europoje Vokietija ir Pranczija;Islamo pasaulyje Iranas;Ryt Azijoje Kinija ir Japonija;Piet Azijoje Indija;Lotyn Amerikoje Kuba ir Venesuela.

Per ias alis ir tiesiogiai Rusija turt iplsti tak visame pasaulyje ir taip JAV bus izoliuota.

NEOEUROAZIJIZMO GEOPOLITIN KONCEPCIJA

Rolandas Tuas, VU 6

Autorius: S.B. Koenas (Saul Bernard Cohen) Geografija ir politika pasidalintame Pasaulyje(Geography and Politics in a World Divided) (1963 m.)

Pasil ateities pasaulio policentringeopolitin struktr, sudaryt i kelihierarchini lygmen:

1. Dvi geostrateginssferos (Jrin ir Eurazijinkontinentin).

2. Geopolitiniai regionai (Jrins sferos: 1). iaurs bei Centrin Amerika ir Karibai; 2). VakarEuropa ir Magribo

HIERARCHINIO POLICENTRIZMO GEOPOLITIN KONCEPCIJA

alys; 3). Nekontinentin Azija ir Okeanija; 4). Lotyn Amerika ir Afrika; Eurazijins kontinentins sferos: 1). Heartlendas; 2). Ryt Azija.

Trys geostrategines sferas nepatenkantys regionai: 1). Piet Azija (Indija ir gretimos alys) nepriklausomas regionas; 2). Artimieji rytai skiriamoji juosta; 3). Vidurio ir Ryt Europa vartai.

3. Treiasis lygmuo didiosios vis geopolitini region valstybs (JAV, Rusija, Kinija ir kt.).4. Ketvirtasis lygmuo vidutins ir maesns alys; 5. Penktasis lygmuo atskiri ali regionai.

Rolandas Tuas, VU 7

P. KAVALIAUSKO PASAULIO POLICENTRINS GEOPOLITINS STRUKTROS KONCEPEPCIJA(str. Pasaulio geopolitins struktros problema Annales Geographicae 43-44, 2010 2011 m.)

1. Geopolitinio aktyvumo juostos geopolitins plokts:

I. Vakar Vidurio Europos (ES);

II. iaurs Amerikos;

III. Rusijos;

IX. Turkestano (Turano) (?);

IV. Pietryi Azijos (2 branduoliai);

V. Islamo.

2. Pietins elins juostos geopolitinsplokts:

VI. Piet Amerikos (2 branduoliai: V ir PR);

VII. Piet Afrikos (2 branduoliai: V ir PR);

VIII. Australijos.

Rolandas Tuas, VU 8

ALIES GEOPOLITINS PADTIES IR VIDINS POLITINS TERITORINS STRUKTROS TYRIM INTEGRALUMAS (I)

I. Pagrindinis rinkim (elektorins) geografijos tyrimo objektas elektorins teritorijos struktros. Tai elektorato elgesio erdvin fragmentacija, slygota tam tikr veiksni, skaitant ir geografinius.

Kiti tyrimo objektai:II. Elektorins teritorijos (rinkim apygardos, apylinks) bei j sistemos.

Elektorini teritorij sistemos optimizavimas

III. Atstovavimo geografija (kokie alies regionai ir kokiu laipsniu yra geriau atstovaujami.

Rinkim geografijos tyrimai, elektorini teritorijos struktr iskyrimas, turi apimti du aspektus:1. Objektyvi veiksni politini takoskyr (politines tampas

formuojani antinomij) teritorins raikos analiz. Takoskyros yra bendros visai visuomenei bei turi teritorin raik.

2. Subjektyvi veiksni teritorinio konteksto efekt analiz. Tai atsivelgimas kai kuriems regionams bdingus specifinius reikinius turinius takos rinkj pasirinkimui (pvz. Kdaini kratui bdingas neproporcingai didelis V. Uspaskich ir Darbo partijos palaikymas).

Rolandas Tuas, VU 9

ALIES GEOPOLITINS PADTIES IR VIDINS POLITINS TERITORINS STRUKTROS TYRIM INTEGRALUMAS (II)

DANIAUSIAI SUTINKAMI GEOPOLITIKOS APIBRIMAI:

I. Geopolitika yra politologin teorija, atsiradusi XIX-XX ami sandroje, kuri teigia vyraujant geografini slyg poveik visuomeniniams politiniams procesams (???)

(http://lt.wikipedia.org/wiki/Geopolitika/)

II. Geopolitika mokslas, tiriantis politini proces geografinius aspektus (???)(VLE t.VI, p. 584).

III. Geopolitika tai geografins padties takos nacionalini interes realizavimui tyrimai (Turovskij, 1999);

V. Geopolitika tai mokslas, tiriantis geografins aplinkos tak valstybi tarpusavio santykiams ir tarptautinei politikai

VI. Geopolitika valstybi ar j jungini teritorin politika, siekianti nustatyti j viet pasaulio politiniame lauke bei vidins politins strategos teritorinio diferencavimo kryptis

Politin geografija visuomens geografijos aka, atskleidianti visuomens politinio teritorinio organizavimosi prieastis, struktr, raidos dsningumus ir geopolitikos formavimo principus. (Kavaliauskas, 2010-2011)

Rolandas Tuas, VU 10

PRINCIPINIS ALIES POLITIN GEOGRAFIN PADTIS REFERATO PLANAS (I)

VADAS(valstybs vaidmens iuolaikinje tarptautini santyki arenoje ypatumai; alies pasirinkimo

trumpa motyvacija).

I. BENDROJI GEOGRAFIN VALSTYBS CHARAKTERISTIKA(geografin padtis (pabriant jos strategin reikm; sausumos/jros valstyb, to

reikm), plotas, gyventojai, politin sranga, kio organizacija (pabriant strateginius iteklius, kio struktr, eksporto rinkas), karinis potencialas ir kt.).

II. VALSTYBS POLITIN GEOGRAFIN PADTIS MEGA LYGMENYJE(padtis globalini politini, karini ir ekonomini blok bei centr atvilgiu poiris ir

santykis su jais, valstybs priklausomyb nuo j; valstybs padtis pasaulins reikms strategini itekli, preki, pinig ir moni sraut atvilgiu; valstybs padtis globalinigeokultrini centr ir konflikt atvilgiu; dalyvavimas daugianacionaliniuose konfliktuose ir kt.; viso ito pasekms valstybs srangai ir raidai).

III. VALSTYBS POLITIN GEOGRAFIN PADTIS MEZO LYGMENYJE(padtis ir tarptautiniai santykiai regione: kiek kaimyn ir kokie jie prieiki ar draugiki, ar

yra tarpusavio teritorini ir kit pretenzij; valstybs vaidmuo regione izoliuota regione ar atvirkiai yra aktyvi regioninio bendradarbiavimo iniciator; regionin lyder ar autsaider politikos, kio ir karybos srityse; regioniniai sjungininkai; regioninio kins veiklos pasidalijimo ypatumai; poiris ir dalyvavimas regioniniuose konfliktuose; viso ito pasekms valstybs srangai ir raidai).


PRINCIPINIS ALIES POLITIN GEOGRAFIN PADTIS REFERATO PLANAS (II)

IV. VALSTYBS POLITIN GEOGRAFIN PADTIS MIKRO LYGMENYJE(valstybs sien pobdis; valstybs vidaus regionin sranga monolitin ar multiregionin

valstyb fiziniu geografiniu, istoriniu, tautiniu, kultriniu, religiniu, ekonominiu ir kitais poiriais; valstybs teritorin administracin sranga (federacijos subjektai, autonomijos, savivaldybs); teritorins administracins srangos ir regionins srangosatitikimas; pagrindiniai elektoriniai regionai; rykiausi valstybs integracijos ir potencialios dezintegracijos veiksniai, vidiniai teritoriniai konfliktai ir kt.; viso ito pasekms valstybs srangai ir raidai).

V. VERTINIMAS(valstybs politins geografins padties PRIVALUMAI, TRKUMAI, GRSMS,

GALIMYBS).

APIBENDRINIMAS arba IVADOS

NAUDOTA LITERATRA


UKRAINOS GEOPOLITIN PADTIS H.J. MACKINDER, N.J. SPYKMAN IR S.B. COHEN GEOPLITINI KONCEPOCIJOS POIRIU (GLOBALUS LYGMUO)

ALTINIS: E. Rodevi Ukrainos geopolitin analiz /bakalauro darbas/, VU GMF GKK, 2011


UKRAINOS GEOPOLITIN PADTIS P. KAVALIAUSKO GEOPOLITINS KONCEPCIJOS POIRIU(GLOBALUS LYGMUO)

UKRAINA


UKRAINOS POLITIN GEOGRAFIN PADTIS MEGA LYGMENYJE

padtis globalini politini, karini ir ekonomini blok bei centr atvilgiu poiris ir santykis su jais, valstybs priklausomyb nuo j;

valstybs padtis pasaulins reikms strategini itekli, preki, pinig ir moni sraut atvilgiu;

valstybs padtis globalini geokultrini centr ir konflikt atvilgiu; dalyvavimas daugianacionaliniuose konfliktuose ir kt.; viso ito pasekms valstybs srangai ir raidai.


UKRAINOS GEOPOLITIN PADTIS VIDURIO EUROPOS GEOPOLITINI STRUKTRPOIRIU (VIDURIO EUROPOS SANITARINIS KORDONAS) (REGIONINIS LYGMUO)



UKRAINOS GEOPOLITIN PADTIS EUROPOJE. GEOEKONOMINIS ASPEKTAS. EUROPOS APEINAMJ VAMZDYN SISTEMA (REGIONINIS LYGMUO)



UKRAINOS POLITIN GEOGRAFIN PADTIS MEZO LYGMENYJE

padtis ir tarptautiniai santykiai regione: kiek kaimyn ir kokie jie prieiki ar draugiki, ar yra tarpusavio teritorini ir kit pretenzij;

valstybs vaidmuo regione izoliuota regione ar atvirkiai yra aktyvi regioninio bendradarbiavimo iniciator, regionin lyder ar autsaiderpolitikos, kio ir karybos srityse;

regioniniai sjungininkai; regioninio kins veiklos pasidalijimo ypatumai; poiris ir dalyvavimas regioniniuose konfliktuose; viso ito pasekms valstybs srangai ir raidai.


UKRAINOS POLITIN GEOGRAFIN PADTIS MIKRO LYGMENYJE

valstybs sien pobdis; valstybs vidaus regionin sranga monolitin ar multiregionin valstyb

fiziniu geografiniu, istoriniu, tautiniu, kultriniu, religiniu, ekonominiu ir kitais poiriais;

valstybs teritorin administracin sranga (federacijos subjektai, autonomijos, savivaldybs);

teritorins administracins srangos ir regionins srangos atitikimas; pagrindiniai elektoriniai regionai; rykiausi valstybs integracijos ir potencialios dezintegracijos veiksniai, vidiniai

teritoriniai konfliktai ir kt.; viso ito pasekms valstybs srangai ir raidai.


2004 M. UKRAINOS PREZIDENTO RINKIMAI (II TURAS)


2010 M. UKRAINOS PREZIDENTO RINKIMAI (I TURAS)


2006 M. UKRAINOS PARLAMENTO (Verchovna Rada) RINKIMAI


2007 M. UKRAINOS PARLAMENTO (Verchovna Rada) RINKIMAI


Krymo Autonomin Respublika (Ukrainos sudtyje)

UKRAINOS GEOPOLITIN STRUKTRA (POPULIARIAI)


ALTINIS: E. Rodevi Ukrainos geopolitin analiz/bakalauro darbas/, VU GMF GKK, 2011


2010 M. VENESUELOS PARLAMENTO RINKIMAI (antiamerikietikojo ir proamerikietikojo geopolitini poiri teritorin raika)

ALTINIS: www.electoralgeography.com


Lietuvos Respublikos geopolitin struktra 1991 m. ir 2003 m. valstybs ateiiai svarbi referendum duomenimis

1991 m. Lietuvos nepriklausomybs klausimas 2003 m. Lietuvos narysts ES klausimas

ALTINIS: V. Petrulis Lietuvos politinio lauko teritorin struktra (elektorinio metodo pagrindu) /daktaro disertacija/, VU GMF GKK, 2009


Lietuvos Respublikos geopolitin struktra

2004 m. LR Prezidento rinkim II turas 1993-2003 m. LR Prezidento rinkim duomenimis

ALTINIS: J. Rudokait Lietuvos elektorato geopolitinio susiskaldymo teritorin raika (LR Prezidento rinkim duomenimis)/III k. mokslinis praneimas/, VU GMF GKK, 2011


2012-04-01 situacija

JAV Respublikon partijos pirminiai rinkimai 2012

Ron Paul(Teksasas) (27 rink. (0 valst., 1 terit. (JAV Mergeli s.) 1,08 mln.); (neoliberalas (libertaras))

Rick Santorum(Pensilvanija)(193 rinkikai(11 valst., 0 terit.), 2,85 mln.)

Mitt Romney (lyderis)(Masausetsas) (504 rink. (16 valst., 4 terit.), 4,13 mln.)

Newt Gringrich(Dordija)(134 rinkikai(2 valst., 0 terit.), 2,21 mln.)

(kairuolik pairkonservatorius (socialkonservatorius))

(tradicinis grietos linijos konservatorius)

(liberalas konservatorius, multimilijonierius)


JAV Respublikon partijos pirminiai rinkimai 20122012-04-02 situacija

Ron Paul (Teksasas)(27 rink. (0 valst., 1 terit. (Mergeli s.) 1,08 mln.); (neoliberalas (libertaras))

Rick Santorum(Pensilvanija)(193 rinkikai(11 valst., 0 terit.), 2,85 mln.)

Mitt Romney (lyderis)(Masausetsas) (504 rink. (16 valst., 4 terit.), 4,13 mln.)

Newt Gringrich(Dordija)(134 rinkikai(2 valst., 0 terit.), 2,21 mln.)

(kairuolik pairkonservatorius (socialkonservatorius))

(tradicinis grietos linijos konservatorius)

(liberalas konservatorius, multimilijonierius)


Konservatori partija (306) (vk)

Leiborist partija (257)

Liberal demokrat partija (57) (vk)

Demokratin junionist partija(iaurs Airija) (8)

kotijos nacionalin partija(kot tautininkai) (6)

Sinn Fein(.Airija; airi tautininkai (5))

iaurs Airijos socialdemokratir darbinink partija (centro-kairs airi tautininkai) (3)

Plaid Cymru(Velsas; Velsiei tautininkai) (3)

Anglijos ir Velso alij partija (1)

iaurs Airijos Aljanso partija (liberali, nuosaiks junionistai) (1)

NEPRIKLAUSOMI KANDIDATAI (2)

2010 m. Jungtins Karalysts Bendruomeni rm rinkimai (maoritarin sistema)

ALTINIS: http://www.maproomblog.com/2010/05/mapping_the_2010_british_elections.php

Londonas

Glazgo regionas (kotija)

Liverpulis ir Manesteris (V Anglija)

Birmingamas (Anglija)

BENDRANCIONALINS PARTIJOS:

REGIONINS IR ETNINS PARTIJOS:


Latvijos Respublikos Seimo (Saeimas) rinkimai 2011 m.

Saskanas centrs Santarvs centras (prorusika centro kairs partija)Zatlero reform partija (harizmatinio lyderio (buv. Prezidento Zatlero) nuosaikiai konservatyvi partija)Vienotiba Vienyb (liberalai (centro-dein))Nacionala apvieniba Nacionalinis susivienijimas (tautininkai),Zajo un zemnieku savieniba alij ir valstiei sjunga (ekologin agrarin (centro-kairs) partija)


2012 m. Latvijos Respublikos Referendumas dl rus kalbos pripainimo antrja valstybine kalba

(etninis ir geopolitinis aspektai)


Lenkijos Kongreso Karalyst(Krlestwo Kongresowe Polskie)Rusijos Imperijos sudtyje(1815 1918 m.)

PO Piliei platforma (liberalai (centro-dein); valdanioji)PiS Teis ir Teisingumas (konservatoriai (dein); opozicija)PSL Lenkijos valstiei partija (agrarin; nuosaikiai konservatyvi)SLD Demokratinis kairij aljansas (socialdemokratai (centro-kair))

Lenkijos Respublikos Seimo (Sejm) rinkimai 2011 m.

PO PiS

Prs

ijos

Kara

lyst

Kong

reso

Kar

alys

t


ALTINIS: J. Mozraityt Lietuvos savivaldybi taryb rinkim emlapio kaita 2007 2011 metais/magistro I k. mokslinis praneimas/, VU GMF GKK, 2011


2008 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai (I turas)(partijos, proporcins rinkim dalies vienmandatse apygardose (71) nugaltojos )

Tvyns sjunga (TS-LKD)

Tautos prisiklimo partija (TPP)

Partija Tvarka ir teisingumas (TT)

Lietuvos socialdemokrat partija (LSDP)Koalicija Darbo partija ir jaunimas

Lietuvos Respublikos liberal sjdis (LRLS)Lietuvos valstiei liaudinink sjunga (LVLS)Lietuvos lenk rinkim akcija (LLRA)

Documents

POLITIN ĖS GEOGRAFIJOS AKTUALIJOSgeografija.lt/wp-content/uploads/2011/03/Politines_geografijos... · Rolandas Tu čas, VU 6 Autorius: S.B. Koenas (Saul Bernard Cohen ) „Geografija