yilniečtal mums

daug pasako

Vilnius tikrai mūsų. Spalio mėn. 28 d. j senąją mūsų sosti­nę Vilnių įžengė mūsų kariuo­menė, o kitą dieną Gedimino kalne suplevėsavo Lietuvos vė­liava.

Tas kelias dienas visi skendo-me džiaugsmo jūroje. Džiaugs­mui nebuvo ribų. Džiaugės se­nas ir jaunas, džiaugės darbi­ninkas ir ponas.

Brangus mums Vilnius, bet taip pat brangūs ir broliai vil­niečiai. Jie gyvi pavyzdžiai. Daug pasako. Daugelį verčia su­simąstyti, rimčiau pagalvoti.

Vilniečiai buvo ir bus lietu­viai patriotai. Jų patriotišku­mas ne viena iš mūsų sugėdins.

Vilniaus krašto inteligentas dėl tarnybos, duonos kąsnio ne­tekimo nesudrebėjo, lietuvybės neišsižadėjo. Jis liko milžinu. Viliojimai, ordenai, karjera liko nulis. Vilnietis mokytojas lietu­viško rašto mokė eidamas iš kiemo j kiemą, kęsdamas perse­kiojimą, skurdą, alkį. Jis visa siela aukojosi. Materializmas jį nepavergė.

Vilniaus krašto tėvas ir moti­na aukojosi ir tautiškumui ir savo gausios šeimos ateičiai. Dirbdami savo nederlingą že­mę jie nepabūgo naujų šeimos narių, būsimo vargo. Religingas tėvas ir motina išlaikė šeimoje ir katalikiškumą ir tautiškumą. Meilės ir pasišventimo žiedais jie apipynė lietuvišką šeimą, Tėvynę, Bažnyčią.

Vilniaus krašto darbininkas, kad ir priklausydamas nuo sve­timtaučio darbdavio, nesidavė suviliojamas, svetimoje ideolo­gijoje neieškojo rojaus, keiksmų jūroj negrasino paskandinti sa­vo brolius lietuvius. Kai reikėjo, rizikavo gyvybę.

Vilniaus krašto jaunimas irgi augo lietuviškoje dainoje, lie­tuviškoje dvasioje. Mados, doro­vinis pakrikimas buvo labai re­tas, nemalonus svečias. Jaunime — tautos ateitis. Jis troško di­dingos, gražios tėvynei ateities.

Tai gyvi, amžini tikrojo lie­tuviškumo pavyzdžiai.

Visi esame gimę ir augę Lietuvoje, turėtumėm tad viens antrą itin gerai suprasti, reika­le pagelbėti.

Mes norime visus ir visas ma­tyti dirbant, kovojant tikru tau­riu lietuvišku idealizmu.

Alsa

Popiežius Pijus XII paskelbė nauja e n c i l a . Ja domisi visas pasaulis. Nurodo, kur yra tikruosios karo priežastys. 10.000 žodžių

Spalių 27 dieną Vatikano valsty bės sekretoriatas paskelbė pirmąją popiežiaus Pijaus XII encikliką, ku­rioje yra 10 000 žodžių.

Pabrėžęs, kad dėl savo laikymosi ryšium su dabartinėmis pasaulio klaidomis jis pilniau pasisakys pa lankesnę proga, savo enciklikoje popiežius pastebi, kad pati giliau šioji ir pati paskutiniausioji dabarti nių blogybų Šaknis glūdi atsisaky­

me pripažinti universalios moralės taisyklę kaip tik dėl to, kad yra pa neigtas Dievas, yra paneigta Kris tais dievybė ir Jo doktrina. Kaip tik iš čia kilo skausmingas grįžimas į pagonizmą, su kuriuo drauge ėjo sumišimas tiek žmonių sąžinėse, tiek valstybėse. Iš to moralinio ir religinio agnosticizmo kilo dvi pa-giindinės klaidos pamiršimas žmo niškojo solidarumo ir dosnumo, iš

vienos pusės, o iš antros — noras civilini autoritetą išlaisvinti nuo bet kokios priklausomybės nuo Dievo ir nuo bet kokio ryšio su transcen dentiniu įstatymu, iškeliant valsty be iki Galutiniojo Tikslo vertingu mo. Kalbėdamas apie pirmąją klai dą, popiežius primena, kad indivi dai yra susieti organiniais ir savi tarpio santykiais, nepaisant skir tingumų ir skirtumų, kylančių iš

Vakarų fronte prasidėjo didelės kautynės

Per dieną paleista 20.000 sviedinių Berlyne turima žinių, kad

jau spaliu JO d. vokiečių armija pradėjo stipraus pobūdžio karo

veiksmus Vakari} fronte. Tik per vieną kovos dieną bu­vo paleista iš vokiečių patrankų 20.000 sviedinių. Berlyne reiškia ma nuomonė, kad šiomis dienomis prasidės didelės karo operacijos pa-liai visą Siegfriedo liniją. Hitleris vakar atvyko į Godesbergą ir čia seks Vakarų fronto kautynių eigą.

Iš Miuncheno praneša, kad ten vakar viešbuty pasikėsino į savo gyvybę žinoma anglų aristokratė, kuri visą laiką simpatizavo nacional socialistinėms idėjoms ir buvo ar-

Estai sveikina Vilniaus atvadavimą Estijos laikraščiai ir

viešoji opinija džiaugsmingai sveikina Lietuvąt atgavusią sa­vo senąją Vilniaus sostinę, ir vadina tai istoriniu teisingumo

atstatymu.

Suomijos delegacija i Maskvą išvyksta spalių 31. d. Helsinkyje vel įsivyrauja optimizmas. Ta. op­timizmą didina ir toji aplinky­bė, kad Suomijos vyriausybe vi­są laiką jaučia ne tik Jungtinių. Amerikos Valstybių visuomenės simpatijas, bej: ir Vašingtono, vyriausybės dėmesį ir palanku­mą.

Prezidentas Rooseveftas kreipėsi į Svpmifos vyriau- -

sybę ir paprašė visą laiką jį informuoti apie derybų eigą, Sovietų reikalavimus ir

apie padėtį apskritai. Prasidėjus britų — italų ir britų — japonų deryboms laukiama santykių pagerėjimo tarp tų valstybių. Vakarų fronte laukia­ma masinio vokiečių aviacijos puolimo prieš Angliją.

— Teigiama, kad Krupo fabrikų atstovais dabar tariasi su Maskvos ekonominių organizacijų atstovais, dėl žaliavos pristatymo Vokietijos pramonei.

— Visoje Italijoje bus atidaryta daugiau kaip LOOO liaudies namų. apimančių 8.500 butų. Juose gyvens apie 60.000 gvventojų, daugiausiai darbininkų.

timas pačiam Hitleriui asmuo. Sa koma, kad ji kėsinosi žudytis po atkaklaus ginčo ideologiniais klau Simais su vienu aukštu nacionalso­cialistų partijos pareigūnu.

Suomijoje tebesijaudinama Čia nemažą nusistebėjimą

sukėlė „Izvestijoje" atspausdintas Sovietų akademiko Ivanovo straips nls, kuriuo įrodinėjama, jog

Sovietų Sąjungos saugumui yra būtinai reikalingi įsitvirtinimai Alanduose ir Suomijos {lankoje

bei jos pakrantėse.

Akademikas Ivanovas nurodo, ko kią reikšmę šitos vietovės turėjo buvusiai caristinei Rusijai per visą jos gyvavimo laika, ir reiškia mln tį, kad dabar Sovietų Rusijai šitos Vietovės turi dar didesnę reikšmę Iš šito akademiko straipsnio Suomi joje daroma toli siekiančių išvadų.

Suomijos vyriausybė vakar pa kėlė kavos muito mokestį. Iš pa kelto kavos muito mokesčio mano ma gauti 40 milijonų markių pa jamų.

skirtingų gvvtnimo 11 kuiliuos są lygų. Viii ti<\ ku'ie (/( ngi i j baž nyčią, — i i nepaisant sivn kilmes U kalbos, — tuti lvgii teise Vio*pa ties namuose j toi>-pt<i m< tie savo tėvynei Hėl antiosios Ulinius po picžius sa\o enciklikoje paieiskia, kad absoliutine valstybes autono mija yra priešinga n.ituiallosios io ligijos ir kiik'i'ionisknsios s.jžinės principams, nes J.J siekiama viską privesti pi IP utilitarines moralės ir atimti žmoniškąja! teisei moralini autoritetą, km is v ra jos p IRI indas Toliau popu/uis isk< Ii i tas ncgcio ves, kurios ntsu indą di'l minėtos koncepcijos vj> įč pabirbdamas tas pragaišting is pasekmes, kurui ta tai turi šeimos plėto|imuisi ir 3ei mos gerovei Sąžinės teisės yra šventos ir nelaužomos Tačiau Ir santykiuose su kitomis t uitomis to kia koncepcija pasirodo labai pra gaištinga, nes ją panaikinama žmo nių teisės veite ir pagrindas, o tatai palenkia laužyti kitų teises, prakto-koje naikinti s iv įtarpi pasitikėjimą, ir greičiau piiveda pi ie ginkluotų konfliktų sprendži mt ginčus, o no prie išmintingi) ir teisėtų spiendi mų Čia popiežius pabrėžė kad ateityje Išganymas bus ne is kardo, o tik Iš natūralios teisės gerbimo Ir dieviškosios revelincijos šviesos. Reikia religiškai Ir dvasiškai per­auklėti žmoniją pagal evangelijos mokslą, ir siekti, kad viešpatautų Dievas. Kiekvienas pasiaukojimas tuo tikslu turėtų būti sutiktas Pa­drąsinantis dalvka«s yra konstatuo to, kad ta dvasia vra tikrai gvva Bažnyčioje Ir pashcKkla visame ta me judėjime, kuris prasideda eurha rištiniais kongiesais Ir baigiasi vai singa katalikų veikla Po lo enoik likoje dar kartą patvirtinama, kad žmonių užsimojimų nepasisekimuo se išganymo galima ieškoti vien tik Bažnyčioje na?n>čiai yra visai svetima mintis nustelbti civilinio autoriteto siekimus ,\v u/urpuoti jo teises Ta<"iau Bnžnvt ta vra visados pasirengusi patarnauti ir teikti savo paramą Kristaus dvasią Baigdamas, popiežius savo enciklikoje su kūpi nais liūdesio žodžiais primena i sjie tą kraują ir Lenkijos kančias, pra šydamas visus pasaulio kilkščionis žmoniškai Ir broliškai atjausti Len kiją. Pagaliau, popiežius primena tas pastangas, kurias jis yra padą res užkirsti kelią karui, ir patikina savo vaikams Kaialiaus Kristaus paramą bandymų dienomis, kvies damas visus ganytojus Ir tikinčiuo­sius, ypač tuos, kurie kenčia, ir vai kus, nepaliaujamai melstis

Berlynui rupi kas vyksta Balkanuose „Svenska Dagbladet" Berlyno

korespondentas praneša, jog šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas Balkanams. Kas ten vyksta ir kas planuojama? Tai labiausiai Berlynui rūpimas klausimas.

Bušų ir italų diplomatijos čia pradėjusios aršią dviko­

vę, kurią Vokietija stebinti pasy­viai, bet su nepaprastai įtemptu susidomėjimu. Vokietijos intere--*»«5 tesąs tik vienas —

"šlaikyti šitoje srityje taiką 'tad nebūtų uždaryti kelia vokiečių eksportui ir impor

tai . Šiuo metu Rusijos dėmesys esą*, sukoncentruotas į Bulgariją, ku­ri gali pasitarnauti kaip spaudi­

mo priemonė prieš Rumuniją ir Turkiją.

Atšaukiamos žinios apie Rusijos Bulgarijos karinę sąjungą, tačiau Berlyne pla­

čiai kalbama apie tai, kad Rusija reikalausianti sau laivyno ir aviacijos bazių Bulgarijos pajūryje prie Vi-

duržemio jūros.

Didelė katastrofa prie Milano Iš po skeveldrų dviejų trau­

kinių, susidūrusių prie Milano, iki šiol buvo ištraukta 11 lavonų. Katastrofa ivyko Oricoje, keturi ki lometrai nuo Milano geležinkelio stoties. Čia susidūrė greitasis trau kinys, ėjęs 1 Romą ir iš Venecijos ėjęs traukinys. Greitasis trauki­nys ėjo 80 ties kilometrų per valan dą greičiu, Susidūrimas buvo la­

bai smarkus. Du greitojo trauki nio vagonai visiškai sudužo, p antro traukinio garvežys ir pirmasis va gonas Įvažiavo J kitus greitojo trau kinio vagonus. Skubiai varomi va lymo darbai Iki šiol iš po griuvė­sių ištrauktas dar 21 sužeistas. Jie nugabenti l ligonines. Visi jie sun­kiai sužeisti. Lengvai sužeistų ke leivių skaičius nedidcAs.

J. BŪTĖNAS

Kas naujo tarptautinėje politikoje Nėra nei taikos, nei

karo

Praeitą kartą buvome trum­pai pranešę ap'e Vokietijos už­sienių reikalų mini3teno Riben­tropo kalba, kuri, visų įsitikini­mu, nusakiusi palutinj Vokieti­jos nusistatymą. Tasai gi nusi-statvmas trumpai atrodo ši­taip: Vokietija jau nebesitiki, kad analai su prancūzais prnm-tų Hitl'Mio pateiktus taikos pa­siūlymus, ir yra nusprendusi varyti karą tol, ko' pasieks sa­vo tikslus.

Vadinasi, padėtis galutinai paaiškėjo- ir anglai su prancū­zais, ir vokiečni pasiryžo nenu-i-'li-isti ir kovą stengtis išlaikyti ligi galo. Kai abi šalvs taip yra apsisprendusios, galima būtų laukti, kad artimiau /1 laiku prasidės stambesni karo veiks­mai Vakarų fronte, nesT ligi šiol tenai stačiai juokingai buvo ir tebėra tūpčiojama. Dar šiek tiek pasišaudo pačioje vakari­nėje prancūzų — vokiečių fron­to dalyje, bet toliau j Rytus iš­tisas dienas fronte nesupokši nė vienas šūvis!

Iš tikrųjų, nepraėjo keletas dienų po Ribentropo kalbos, kaip užsienių laikraščiai prane­šė sensacingų dalykų. Esą, vo­kiečiai j Prancūzijos pasienj su­traukia nepaprastai didelius sa­vo karinių jėgų kiekius. Siaurės jūros krante esą sustatyti šim­tai, o gal net ir tūkstančiai vo­kiečių karo lėktuvų, kurie būsią pasiųsti Anglijos bombarduoti. Žodžiu, netrukus vokiečiai pra­dėsią smarkų puolimą, kad įvykdytų tai, ką pasakė Riben­tropas, būtent, kad Vokietija laimės ir užsitikrins sau laisvę ir saugumą.

Bet didžiausia ir daugiausia susidomėjimo sukėlusi žinia bu­vo toji, kuri bylojo apie vokie­čių armijos telkimą prie Olan­dijos, Belgijos ir Šveicarijos sienos. Kai kurie žinių šaltiniai, tą dalyką aiškindami, netgi nu­rodė, jog vokiečiai ketiną savo armijas pasiųsti per šitų valsty­bių žemes, kad prancūzus galė­tų užklurLi iš šono. Kadangi tos ••alstybės yra mažos, tai vokie­čiams tokį žygį padaryti didelių sunkumų nebūtų.

Bet vokiečiai prieš šitokias žinias kuo smarkiausiai užpro­testavo. Jie pažymi, jog neutra­liąsias ••alstybės jie visada gerbs ir kad jų pulti visiškai nemaną. Tokių žinių skleidėjai esą nesąžiningi, o jų tikslai esą nedori ~ supykdyti Vokietiją su tomis neutraliosiomis vals­tybėmis. Aiškindami, dėl ko tiek daug kariuomenės sutelkta prie tų valstybių sienų, vokie­čiai pareiškia, jog užbaigę karą su lenkais jie kur gi kitur savo pulkus siųs, jeigu ne į Vakarų pusę?

Kiek tikros pirmosios žinios ir kiek patikimi yra vokiečių pa­aiškinimai, sunku ir spręsti. Gi kalbant apie politinę bei karinę padėtį Vakaruose galima tiek pasakyti:

Kol nebuvo visiškai sunaikin­ta Lenkija, tol anglai su pran­cūzais buvo manę vokiečius smarkiau užpulti, bet Lenkiją sunaikinus jie nusprendė šitą kovos būdą keisti: dabar jie pereina j grynai gynimosi karą. Tam reikalui prancūzų kariuo­menė pasitraukė iš kai kurių už­imtų Vokietijos plotų ir įsirau­sė Mažino linijoje, kurioje gin­tis ja i bus pačios geriausios są­lygos. Jeigu vokiečiai pultų, tai prancūzams to tik ir tereikėtų: puolantysis | iais laikais visada kur kas daugiau nukentės, ne­

gu besiginantis. Jeigu gi vokie­čiai nepuls ir lauks, prancūzams irgi vistiek: jie mano, kad vo­kiečiai ilgai nega'ės ištverti, pa­kelti blokados, kuri baigia iš-"'luHh jų mai.sto ir žaliavos at--sarga-s

Bet vokiečiai irgi turi galvą ir kilpoj sau ant kaklo užsiner-ti neleidžia. Jų aviacija ir po­vandeniniai laivai gana sėkmin­gai skandina anglų laivus, o taip pat ir tuos neutraliųjų ialių kavus, kūne ką nors ga­beni Angli|.ii. Žodžiu, abu ka-riau|intip)i laiko vienas kitą už gerklės ir stengiasi vienas kitą "smažHe uždusinti.

Balkanų reikalai dar neaiškūs

Jau kelinta savaitė, kaip įvai­rūs ženklai rodo, kad Balkanuo­se kažkas vyksta, tačiau kaip ten kas pasidarys, vis dar ne­aišku. Atsimename gi, kad ru­sams tenai rūpi gauti savo glo-bon Dardanelus ir, galimas daiktas, atsiimti iš Rumunijos Besarabiją. Su Dardanelais jau nieko nebebus, nes turkai jau galutinai susitarė su anglais ir prancūzais, bet Besarabijos klausimas dar pasilieka atvi­ras. Rimti žinių šaltiniai skelbė, kad spalių 31 dieną Vyriausioji Sovietų Sąjungos Taryba nu-spręsianti, ką daryti su Rumu­nija, bet rašant šį straipsnį jo­kių tikresnių žinių apie tai dar nebuvo. Rumunai, ma­tyt, ką nors nujaučia, nes tos šalies vyriausybė susi­šaukė pasitarti visus savo at­stovus, paskirtus Balkanų vals­tybėse. Tie atstovai turės pra­nešti vyriausybei, kaip yra nu­sistačiusios kitos Balkanų vals­tybės ; jie taip pat turės vyriau­sybei patarti, kaip pakreipti Rumunijos užsienio politiką, ypatingai Sovietų Sąjungos at­žvilgiu.

Šiuo metu Balkanų byloje svarus žodis priklauso I t a ­l i j a i . O ir Italijos nusistaty­mas dar nėra galutinai išaiškė­jęs, nors jau esama įdomių žen­klų. Sakysim, praeitą savaitę Italija ėmė ir padarė prekybos susitarimą su Anglija; ir j Prancūziją išvyko italų vyriau­sybės atstovai tartis ūkio klau­simais. Vadinasi, Italija ne tik kad nesikrato Vokietijos prie­šų, bet su jais dargi pradeda artimiau bendradarbiauti. Iš Italijos ateina žinios, kurios sa­ko, jog italų visuomenė labai esanti patenkinta turkų susita­rimu su anglais ' ir prancūzais, nes tas susitarimas užkirsiąs kelią Sovietų įtakos plitimui Balkanuose. Skaitytojui nebe-sunku suprasti, kad tokiomis aplinkybėmis Balkanų reikalų -sprendimas gali išeiti žymiai ki­toks, kaip kad anksčiau jį galė­jo įsivaizduoti Sovietai; būtent, rumunai, jausdami už savo pe­čių anglų — prancūzų remia­mus turkus ir dar italus, gali jaustis drąsesni, ir derybose su Sovietais jie gali išsiderėti kur kas palankesnes sąlygas, kaip vieni patys būdami.

Suomiai šią savaitę gali sutarti

Spalių 31 d. į Maskvą dar kartą išvyko suomių delegacija, kuri šįkart jau ketina baigti derybas su Sovietais. Kaip tos derybos pasibaigs, stačiai ne­įmanoma atspėti, tačiau pasku­tinių dienų nuotaika Suomijoje buvo šviesesnė. O reikia pri­minti, kad kurį laiką, maždaug spalių 27—28 dienomis, suomių

nusiteikimai buvo labai rūška­ni, ir tos šalies karinė vadovy­bė rimtai ruošėsi visokiems ga­limumams. Netgi suomių pa­krantės buvo užminuotos. Ir švedai su norvegais, kūne suo­miais labai rūpinasi, ruošėsi ka­rui: jie jau buvo bepradedą ga­benti gyventojus iš sostinių į provinciją. Tačiau, kaip sakiau, spalių 30 dieną reikalai atrodė jau kiek šviesiau.

O tos giedros bus atsiradę daugiausia gal dėl to, kad Jung­tinės Amer. Valstybės parodė didelį susidomėjimą ir susirūpi­nimą Suomijos likimu; pats jų prezidentas Ruzveltas kreipėsi į Suomijos vyriausybe, prašy­damas nuolatos pranešinėti jam apie padėtį. Tokios galingos valstybės dėmesys, žinoma, suo­mius labai ir labai padrąsino.

V Žinios iš Estijos ir

Latvijos

Būtent, į Estiją jau atvyko Raudonosios armijos dalys ir įsikurdino bazėse, ku­rios joms buvo numatytos. Raudonarmiečių atvykimas bu­vo pravestas labai tvarkingai ir apsiėjo be jokių nesusipratimų. Taip pat nesusipratimų nepasi­taiko ir tarp raudonarmiečių bei vietos gyventojų tose apylinkė­se, kur yra Raudonosios armi­jos bazes. Žinoma, svetimos ka­riuomenės atvykimas sukėlė es­tuose šiokį tokį susidomėjimą, ir jie gana atidžiai stebėjo rau­donarmiečių laikymąsi, elgesį, apsirengimą ir t t Praneša, kad raudonarmiečiai estų krau­tuvėse labai daug perka pirmom jo reikalingumo dalykų, ypatin­gai batu, stebisi tų dalykų pigu­mu ir tuo, kad jų galima pirkti kiek tik nori. Ta proga jiems, žinoma, krinta į akis skirtumas tarp sovietinės tvarkos ir „bur­žuazinės" estų santvarkos.

Įdomu pasekti ir vokiečių iš-kraustymą iš Latvijos, kur jis vyksta labai plačiai ir sparčiai. Rygos ir Liepojos uostai už­grūsti baldais ir ryšuliais, ku­riuos išsigabena išvyksta vokie­čiai. Latviai perima vokiečių prekybos bei pramonės įmones, ir ta proga verta priminti, kokie apsukrūs yra latviai: jau nuo seno jie ruošė išmanančius žmo­nes tokioms įmonėms vesti, ir dabar, štai, tuos jau paruoštus žmones jie rali tuoj pat panau­dot i

Lenkų ir žydų valstybės

Vokiečiai įkuria lenkų ir žy­dų valstybes. Lenkų valstybės sostinė bus Varšuva; ji turės apie 100.000 kvadrat. kilomet­rų. Žydai bus įkurdinti taip pat buvusios Lenkijos žemėse, ir jų valstybės sostinė bus Liublinas. Į tą žydų valstybę bus išgaben­ti žydai iš visos Vokietijos, Austrijos ir Čekijos.

ATS. GEN. LAD1GA

Karinė apžvalga Vakarų frontas. Vakaruose

prancūzai su anglais užėmė įsi­tvirtinimo linijas ir laikosi ir seka visus priešo judesius. Stu­dijuoja visas apystovas. Sten­giasi dar diplomatiniais būdais savo padėtį sustiprinti tarptau­tinėje plotmėje. Imasi įvairiau­sių priemonių apsunkinti priešo būklę kariniu, politiniu ir eko­nominiu atžvilgiu.

Vokietija apystovų verčia­ma greičiau gauti vakaruose sau tinkamą sprendimą irgi del­sia. Rytuose su Lenkija Vokie­tija greit ryžosi ir puolė, nes ten jai buvo aiškus laimėjimas. Vokietijos jėgos vyravo ir be to Rusijai rūpėjo Lenkija. Vakarų fronte Vokietiją verčia labai su­simąstyti. Sąskaiton Prancūzi­jos ir Anglijos sąjungininkų ne­susiranda. Vieniems pulti daug

rizikuojama. Dabar atrodo lyg norima priešo sąjungininkus su­skaldyti ir juos pulti pavieniai. Visą kaltę šio karo, paliekant prancūzus nuošaliai, norima pri­mesti tik anglams ir pulti tik anglus. Dėl geografinės padė­ties tuo tarpu galima pulti An­gliją vien jūrų ir oro laivynais. Atrodo, norima įbauginti an­glus ir priversti juos nusileisti. Bet tas vargu yra įmanoma Šiuo būdu yra galimas tik dali­nis laimėjimas ir vargu tai pri­vers anglus nusileisti. Pilnas laimėjimas galimas tik sausu­mos jėgas paiaužus prie Reino. Sausumos jėgos prie Reino po-laužti yra nelengva. Tai reika­lautų labai daug aukų ir tos aukos vargiai būtų pakeliamos nacionalizmui

KARO VEIKSMAI Kokia dabar yra padėtis Vakarų fronte

Vokiečių povandeninio laivo vadas kap- leitenantas Schurhartas, kuris paskandino anglų lėktuvneši ..Couro-

geons"

Pagal prancūzų kariuomenės va­dovybės spalių 28 d. pranešimą, vi­same fronte pagyvėjusi kariuome­nės dalinių veikla. O vokiečių ka­riuomenės vadovybės pranešimas fronto veiksmus klek aiškiau nusa­ko. Esą tarp Mozelio Ir Varudto at­virose vietose gyva artilerijos veik la; likusiame fronte tik patrulių veikla Ir kai kur ardančioji ugnis. Taigi, abi kariaujančios Šalys pa­brėžia fronto pagyvėjimą.

Spalių 29 d. prancūzų spauda apie padėti Vakarų fronte praneša, kad oras visoje fronto srity kasdien vis blogėja. Saro upės ir Vagezų kalnų srityje iškrito daug sniego. Kitose srityse lyja šaltas lietus. Visur yra nepaprastai daug purvo. Upės, jų tarpe ir Reinas, pradėjo žymiai tvlnti. Dėl atmosferinių są­lygų labai suvaržyti karo veiksmai tiek dieną, tiek naktj. Atrodą, kad dideliam puolimui sąlygos yra la­bai nepalankios, šiuo metu Vokieti­jos kariuomenės vadovybė turinti jau pakankamai žmonių ir esanti sukaupusi pakankamai karo me­džiagos dideliam, puolimui, tačiau kaip atrodo, blogas oras, šiais me­tais toje srityje prasidėjęs žymiai anksčiau, negu paprastai, vokiečių kariuomenės vadovybės planus ar­do. Vokietijos kariuomenės vadovy­bei teksią palaukti, kol pirmieji šal­čiai sutvirtins žemę ne tik Mozelio Reino fronte, bet "ir visose kitose Vakarų fronto vietose. Regimumas yra toks menkas, kad aviacija pas­kutinėmis dienomis visai negali pa­sireikšti. Ta aplinkybe kaip tik dar pasunkina didesnio masto puolimą,

nes jokia kariuomenės vadovybė negalėtų galvoti apie pradėjimą di­delio puolimo, atsisakydama labai svarbios aviacijos paramos.

Karas ore. Spalių 30 d. priešpiet Mozelio ir Saro srityse vėl pasireiš­kė didelė prancūzų ir vokiečių aviacijos veikla. i

KABAS JŪROSE Dabar anglų karo laivai ieško At­

lante vokiečių laivų. Anglų karo laivynas Atlanto vandenyse gavo Įsakymą dėti visas pastangas su­rasti didiji vokiečių karo laivą „Deutschlandą". Anglų admiralite­to sluoksniuose nurodoma, jog „Deutschlando" didžiausias greitis yra 26 mazgai per valanda, tuo tar­pu kai vidutinis naujųanglų karo laivų greitis esąs žyrniai didesnis. Jei anglų karo laivams pavyks su­rasti „Deutschlandą", tai jam ne­pavyks išsisukti nuo persekiotojų. Anglų, admiraliteto sluoksniuose manoma_ kad. be „Deutschlando" Atlanto vandenyne yra ir „Admiral Scher". Be to, anglų laivai ieško ir tų vokiečių prekybinių laivų, kurie neseniai išplaukė iš Meksikos ir pietinės Amerikos ir dabar plaukia j Vokietiją. Sie laivai veža naftą ir kitą svarbią žaliavą.

Neseniai Atlanto vandenyne vo­kiečių povandeninis laivas paskan­dino anglų garlaivi „City of Mande-lay", kurio Įgulą ir keleivius išgel­bėjo Amerikos garlaivis „Indepen-dence ChalT„ To laivo Įgula, kuri dabar atplaukė i Prancūziją, papa­sakojo daug tragiškų vaizdų gelbs­tint žmones iš skęstančio laivo.

Anglijoje dideli nustebimą sukėlė žinia, kad ties Gudvinzendu (tarp Folkstono ir Duvro), kur jau pa­sauliniame kare buvo paskandinti keli vokiečių povandeniniai laivai, buvo rasti nežinomo vokiečių po­vandeninio laivo griaučiai, kuriuos jūra išmetė i krantą. Didelis po­vandeninis seklumoje gulįs laivas aiškiai matomas nuo kranto. Anglų narai povandeniniame laive rado jurininkų lavonų, kuriuos dabar stengiasi išimti. Iki šiol išimta per 60 jūrininkų lavonų. Dar neišaiš­kinta, kada ir kaip povandeninis laivas nuskendo. Pakraščio gyven­tojai pasakoja, kad prieš kelias die­nas jūroje girdėjo stiprius sprogi­mus. Povandeninio laivo nuskendi­mo priežastys bus išaiškintos tik tada, kai narai nuodugniai Ištirs laivo griaučius.

Prancūzų; spaudos žiniomis, šiau rės jūroje vokiečiai nuskandino anglų laivą „Lynx", kilusi iš Grlins-by. To laivo dešimties žmonių Įgu­la išsikėlė 1 Škotijos krantą. Be to, spalių 39 d. Atlanto vandenyne vo kiečių pavandeninis laivas nuskan­dino angių prekybos laivą „Mala lar", 8000 tonų talpumo. 70 žmonių ii to laivo buvo Iškelta i vieną uos­tą Anglijos vakarinėje daly.

Žiniomis iš patikimų šaltinių, per praėjusią savaitę britų prekybos laivynas neteko 21.000 tono prekių, o per tą pati laiką vokiečių preky­bos laivynas neteko 19.000 tonų pre­kių. Per spalių mėnesi britai ne teko apie 65.000 tonų prekių, o per rugsėjo mėnesi 156.000 tonų pre kltk

•A- ' l

Žemės ūkio darbininkų padėtis pagal mūsų įstatymus

Tačiau, jei nepilnamečio darbininko sudaryta sutartis bū­tų pačiam nepilnamečiui žalin­ga, tai nepilnamečiui dėl to pa­siskundus, sutartis gali būti pri­pažinta netikra. (Įstatymas ypa­tingai saugo tuos, kurie sunktai tegali apsispręsti, kad darbda­viai jų neišnaudotu. Jei Nepil­namečio sudaryta sutartis nepil­namečiui yra gera, tai ji negali būti pripažinta netikra.

Metinių darbininkų samdos metai prasideda, kaip yra susi­tarta, o kai nėra susitarta — vie­tiniu įpročiu. Ūkininkas gali samdyti darbininką visiems me­tams t. y, nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. arba nuo balan­džio 23 d. iki kitų metų balan­džio 22 d. arba tik vasaros dar­bams t. y. nuo balandžio 23 d. iki lapkričio 1 d. Pas mus yra paprotys ūkio darbininkus sam­dyti nuo sausio, vasario ar kovo mėnesių iki Kalėdų. Jei ūki­ninkas, samdydamas darbininką, dėl laiko nieko nekalba, tai su­prantama, kad jis samdo iki to laiko, kaip nustato vietos papro­čiai, kaip dauguma darbininkų yra samdoma.

Sutartis daroma raštu arba žo­džiu. Darbininkams patartina visuomet sudaryti raštu sutar­tį, kurioje būtų aiškiai nustaty­tos visos samdos sąlygos. Rašy­tinė sutartis gali būti naminė arba notarinė. Naminė sutartis gali būti valsčiaus valdybos, no­taro arba apylinkės teisėjo pa­liudyta. Valsčiaus valdyba ir apylinkės teisėjas, liudydamas sutartį, ją įregistruoja. Rašto

Samdos sutarties su­darymas

sutartis surašoma dviejuose eg­zemplioriuose: — vienas palie­kamas pas ūkininką, o kitas pas darbininką. Abu egzemplioriai turi būti pasirašyti sutartį su­darančių asmenų ir jei yra tvir­tinama, lygiai patvirtinti.

Darbininkas pasirašęs sutartį, tuojau pat vieną egzempliorių pasiima pas save. Samdos sutar­tis nėra apmokama žyminiu mo­kesčiu,

įstatymas leidžia apskričių ta­ryboms įvesti darbo knygeles. Berods, darbo knygeles yra įvestos kiekviename apskrityje Darbo knygelėse įrašoma sam­dos laiko pradžia ir pabaiga, su­tartas atlyginimas, jo išmokėji­mo tvarka ir kitti savivaldybių nustatyti pažymėjimai. Darbo knygelės atstoja rašytines sutar­tis.

Nerašytinė sutartis laikoma sudaryta, kai darbininkas gauna iš samdytojo rankpinigius.

Asmeninės samdos sutartys leidžiamos žodžiu daryti, kai su liudytojais galima įrodinėti tiek jų padarymą ir sąlygas, tiek ir vykdymą ir pinigų mokėjimą. Darbininkas, sudarydamas sutar­tį žodžiu, pasikviečia iš savo pu­sės bent du liudininkus.

Samdos įstatymas (§ 10) lei­džia vidaus reikalų ministeriui, susitarus su žemės ūkio ministe-riu, nustatyti įstatymų apybrė-žose (rėmuose) normalines su­

tarčių sąlygas. Normalinės su­tarčių sąlygos gali būti vieno­dos visam kraštui arba įvairios atskiroms provincijoms, pav., — vienokios sąlygos Suvalkijoje, kitokios žemaičiuose ir dar kito­kios Vilniaus krašte.

Tuo tarpu pas mus yra nusta­tytos tokios normalinės samdos sutarčių sąlygos:

1. Metinių darbininkų sam­dos metai skaitomi: darbininkų — ordinarininkų nuo balandžio men. 1 d. ligi sekančių metų.

(Bus daugiau)

LKDS FRONTE

Po didžiojo susikaupimo dienos Ką mačiau Stokholme. Kq primena Visų šventė ir Vėlinių diena

Bevaikščiodamas Stokholmo gatvėmis užsukau į garsųjį švedų sostinės muziejų. Tas buvo tik pr eš ketvertą savaičių. Ypatin­go įspūdžio padarė Šis vaizdas: didžiu'ėje salėje po stiklo siene­lėmis stovi sudūlėję drabužiai. Čia pat lentelėje parašyta, kad šiais drabužiais vilkėdamas ties Liucenu 1632 metais žuvo švedų valdovas Gustavas Adolfas. Ar­čiau prisižiūrėjęs lengvai paste­bėjau dvi skyles švarke — nuga­roj ir priešaky — pro kur baisus karo gink'as įėjo, perskrodė Gustavo kūną ir išlindo. Šali­mais tebestovi padėti tuo metu sukruvintieji marškiniai. A'škiai matosi didžiulė kraujo dėmė. Bet jau praėjo 300 metų, krau­jas nublukęs, karališkieji dra­bužiai sudūlėję, o pats valdovo kūnas gal į dulkes pavirtęs. Sto­vėjau pagautas ypatingo jausmo. Kįtados minios prieš šį žmogų dretėjo, o dabar tokios skurdžios menkos Hekanos bepasiliko. I r

praded žmogus šitokiais mo­mentais

ilgėtis kažko gilesnio, ko laikas išdildyt negalėtų,

kas būtų daugiau, ncgu praei­nantis valdovų garsas, kas būtų amžina. Tik šitokiose valandose pajunti, kaip miela priklausyti prie tok os didingos bendruome­nės, kokia yra krikščionybė, — kaip era išpažinti tą mokslą, kurs tave veda ten, ku<* nėra nei erdvės, nei laiko varžtų.

Krikščionybė, katalikų Bažny­čia nuolat mums nori primint', kad yra kažkas daugiau, ne vien ši žemė. Kaip tik mes ir. sulau­kėme tų dv*eJy rimties rusikau-pimo dienu,: Visų Šventės ir Vė­linių.

Visų šventi primena anuos dvasios galiūnus — šventuosius, kurie nors yra mirę, bet drauge ir gyvi žmonių atmintyje. Ne vienas iš jų la­biau gali kitiems perduoti dva­sios gyvastį, kaip bet kuris gy­vasis.

Mūsų d :enų žmonėse dvasios gyvenimas yra išblėsęs. Tame pat Stokholmo mieste bevaikžti-nėjant meno muziejuje patraukė dėmesį vienas paveikslas. Kuklus paveikslas. Po juo tebuvo para­šas:

— Ecce homo! Štai žmogus Matyt menininkas norėjo pa­

vaizduoti šių dienų žmogų. Iš tikrųjų — iš tolo ir matėsi ant specialaus paaukštinimo, Sali— ma's banguojančios jūros besto­vintis žmogus. Tik arčiau pri­ėjęs pastebi, kad tai elegantiškai bestovį drabužiai, matosi ir ap­siaustas ir batai, bet paties žmo­gaus nėra — tuščias apdaras, kad ir madingas, bet be gyvybės.

Ir moderniajam žmogui, ne-žiūr'nt išdailinto paviršiaus, ne­kartą trūksta dvasios gyvybės. Visų šventųjų dieną ir turėtų sukelti tą ilgesį gilesnio dvasinio gyvenimo. U Sv. Augustino gy­venimo mes žinome, kad prieš sa­vo galutinį atsivertimą jis pris :-mindavo tuos milijonus Šventų­jų, ir jame gimdavo galinga min­tis :

— Galėjo tie, galėjo tos, kodėl gi tu Augustinai, negalėtum!

Lietuvoje mes jau tur'me ne­mažai mokytų, gabių ir garsių žmonių, bet mūsų kraltas, ypač Šiais laikais, su tokiu galingu ilgesiu laukia šventojo. Vieno šv. Kazimiero mums permažal

Afūsu žemė laukia lietuvis

kųjų Teresėlių, lietuviškųjų Aloyzų.

Mirdami sau jie atneštų naujos gyvybės tautai ir galėtų mūsų kraštui visame pasaulyje tiek la mėti taurių simpatijų, kiek jų laimėjo Prancūzijai šventoji Lisieux mergelė.

Jei Visų šventė mums prime­na tuos herojus, kurie laimėto­jais perėjo žemę, jei mes juos garbiname, tai iš kitos pusės bū­kime gailestingi ir tiems, kurie palūžo kelyje į amžinatvę. Šito mus moko

Vėlinių diena. Pereitame šimtmetyje Pary­

žiuje buvo įsteigtas vienuolynas, kurio vyriausias tikslas buvo aukoti visas maldas, darbus ir kentėjimus už mirusiųjų sielas. Vienuolyno steigėjų paskutiniai Žodžiai prieš mirštant buvo:

— Tegu jūsų meilė link miru­siųjų sielų auga diena iŠ die­nos. —

Atmintin šią dieną ir Sv. Pranciškaus Salezo žodžiai apie mirusiuosius:

— Kalbėti blogai apie miru­siuosius yra nežmoniška, kažkas panašaus į darbą tų laukinių žvė­rių, kurie iškasa lavonus, kad juos prarytų; kalbėti apie mirų sius gerai, kad tuo būdu būtų paskatinta juos sekti — girtina* dalykas; tač'au dar geresnis da­lykas yra palengvinti mirusiems* nes tas darbas prilygsta ligonių lankymui, — tai davimas geni' tiems, kurie jauČTa jrožkulį die­viškosios vizijos (regėjimo); —t tai maitinti išbadėjusius, tai iJP pirkti kalinius, — paguosti nu-j liūdusius, — apšviesti nežinau* čius, tai pagaliau — vienu veiksi mu ( — pagalba mirusiems).

Masinis darbininkų susirinkimas Šiau­liuose

Šiaulivpse spalių mėn. 29 d. įvyko entuziastiškas krikšč. darbininkų skyriaus iniciatyva sukviestas darbo žmonių susi­rinkimas. Dalyvių buvo per 600. Dalyvavo iš Kauno atvy­kę: K. J. Baltramaitis ir Vinc. Kalakauskas. Svečių kalbos bu­vo nuolat pertraukiamos galin­gų ovacijų ir valavimų. Po kal-DU prasidėjo įvairūs klausimai žodžiu ir raštu. Pasisakyta prieš svetimtaučius darbininkų kurs­

tytojus Su nesuprantamu pr Jutimu

buvo iškelta miestų ir k.iu io žemes reformos klausimai, p a i-sakyta uz ?cmei relormos v » dyma,

ir darbininkų aprūpinu.'1 is namelnits ir sklyj ais

Se'iiai u>)e dt<I/o,e kino -i-leje taip galin«-u skainh » »> t u-tos h m i m s kaip *•>( kirla u p n letarų krūtinių

Kiemsargių ir kitų susirinkimai VILIJAMPOLĖ KAUNAS

Lapkričio mėn. S d. 15 vai. Marijonų salėje, Laisvės ai. 61 nr. yra kviečiamas Kiemsargių skyriaus susirinkimas su įdo­mia programa.

Lapkričio men 5 d parapijos vaikų darželio salėje įvyks Vi­lijampolės skyriaus susirinki­mas su gyvia programa.

Krikščionių darbininkų atstovai pas Vid. Reikalų Ministrą

Spalių mėn. 30 d. Kr.kšČ Darbininkų S-gos delegacija buvo nuvykusi pas Poną Vidaus Reikalų Ministrą ir įteikė Kau­no darbininkų masiniuose susi­rinkimuose priimtas rezoliuci­jas. Delegacijoj dalyvavo fab­rikų, kiemsargių ir kt. profesi­jų darbininkų atstovai. Ponas Ministras maloniai priėmė, kal­bėjo apie darbin nkų atlygini­

mą, butų, namelių ir daugeli kitų klausimų įskele. Pasikal­bėjimas truko apie valandą

Delegacija patyrė, kad Ponas Ministras turi daug gražių su­manymų del darbin nkų padė­ties pagerinimo, daug kas jau vykdoma Rengiamas planas aprūpinti Kaune iki 800 dar­bininkų sklypais ir nameliais

Savišalpos fondo kasoje jau yra keli tūkstančiai litu

KARMELITAI. Skyriaus naujoji valdyba lapkričio mėn. 5 d. 18 vai. šaukia visuotinį na­rių susirinkimą. Į šį susirinki­mą kviečiamas ypač visos Kauno tarnaitės. Susirinkimui naujoji valdyba pasiūlys naujų sumany­mų ir svarbių nutarimų. Kvie­čiame būtinai visus dalyvauti. Susirink mas bus ne tik įdomus, bet ir linksmas.

Ramovė, skaitykla ir sporto klubas jau veikia. Ramovė at­dara ketvirtadieniais, šeštadie­niais ir sekmadieniais nuo ljL vai.. Lankyti gali visi skyriaus nariai, o ypač jaunimas. Kny­gas skaityti duodama ir į namus.

Išsiuvinėįimo kursai vei-

kia trečiadieniais ir penktadie­niais nuo 19 vai.

Artimoj ateity skyriaus jau­nimo grandis rengia v»id nimą —vakarą — pasilinksminimą Į šį pasilinksminimą bus gali­ma įeiti tik su pakvietimą s, ku­rie gaunami pas valdybos na­rius. ,

Skyriaus savišalpos fondo va­dovybė, šaukiamo susirinkimo proga, skelbia narių ir indei ų vajų ir primena seniesiems na-xiams pareigą užsimokėti vasa­ros mėn. nario mokesti. Kasoje sutaupų jau yra keli tūkstančiai, nors narių, palyginti, tėra ne­daug.

Vieni laimėjo, kiti neliūdėjo KAUNAS. Prie visų Kati­

no miesto skyrių veikia sporto rateliai. Trys krep­šinio komandos įregistruotos dalyvauti Kūno Kultūros Rū­muose krepšinio pirmenybėse. Pirmąsias pirmenybių rungty­nes turėjo Senamiesčio DSS su seniau veikiančia gan stipria Aleksoto komanda, kurias lai­

mėjo. Aleksoto DSS jaunių ko­manda rezultatu 3.0,. priešui į rungtynes neatvykus.

Karmelitų DSS komnda pir­mas savo pirmenybių rungtynes laimėjo tikrai gražiu rezultatu: 30:15 prieš g. K. J. K. Karmeli-tiškiąi pasirodė puikus vienetas.

/v. Itmbraziūnas

Nervų karas Paskutinės taikos dienos. Žurnalisto darbas.

Mane mobilizuoja

Nuo kovo mėnesio prasidėjo '.okiei'ių — lenkų diplomatiniai ginčai, kuriuos paprastai visi vadmo „nervų karu". Ugai jis užsitęsė. Suvažiavo iš viso pa­saulio žurnalistai ir filmų ope- i ratonai j Varšuvą ir į Berlyną. Didžiausias susidomėjimo punk­tas buvo vis dėlto Varšuva. Bu­vo Įdomu, kokią poziciją užims lenkai. Juk nuo to turėjo pri­klausyti ir tolimesnė šių val­stybių santykių raida.

Visiems betgi buvo žinoma, kad Berlynas iš savo pozi­

cijų nepasitrauks. Galima buvo lenkams daryti siokj tokį kompromisą; to žur­nalistai smalsiai laukė.

Besekant politinį Varšuvos g> vemmą, buvo pastebima, kad UK.na iš dienos santykiai tarp lenkų ir vokiečių vis labiau aš­trėja, padėtis darosi nebepa­kenčiama.

Dar gegužės 3 d.-— Lenkų valstybinėje šventėje — pasiro­dė perdrąsūs reikalavimai

prijungti Rytprūsius ir Si­leziją prie Lenkijos.

Tada buvo iškabinti Maršal-kuwskos gatvėje žemėlapiai, kur Rytprūsiai buvo vaizduoja­mi Lenkijos teritorijoje.

Ta tema kalbėdamas su len­kų žurnalistais daviau suprasti, kad panašios improvizacijos MUO įtemptu metu atrodo pavo­jingos ir perdaug romantiškos.

— Tamsta, mums vokiečius nugalėti tik juokai. Jie neturi vilkyti, stokoja motorizuotoms įfolims benzino, o ir viduje gali Kilti perversmas, — aiškino vy­ri * n\ sis lenkų žurnalizmo vil­kas.

— Kiek man yra žinoma, t tip blogai Vokietijoj nėra, — i teisiausi paerzinti bendrakal­bi-

— Jūs, lietuviai, perdaug simpatizuojate vokiečiams. Tu-įetų būti visai atvirkščiai. Mes I 'etuvai įrodysime, kad nieko bloga jai nelinkime. Atimsime Rytprūsius, o

K'.voėdą atiduosime jums; tik jau apie Vilnių turėtu­

mėt nustoti šaukę. — Ačiū. Tuo tarpu to nepra­

šome. —• Ar netiki mūsų planams?

Kas mūsų dabar negerbia ir ne-}\ ertina ? Esame mocarstvo, Europoje neleisime, kad kas k ribėtų apie mus be mūsų. Aiglija pasižada mums ateiti į r-agivn, tai ir mes ateisime jai t>u lyrine pagalba agresijos me­tu. O su vokiečiais nesunku. Galima karo pabaigoje vartoti maisto korteles, bet nėra vokie­čiams pagrindo svajoti apie pergalę, jei jau dabar nervų ka­re turi įvesti valgiui pirkti lei­dimus. —

Tokių sentencijų klausyda­mas, nors irx nebuvau nustebin­tas, bet buvo nesuprantama

_ lenkų narsa. Ukrainiečiai pa­našius lenkų drąsos demonstra­vimus vadino gatvės entuziaz­mu. Vokietijos korespondentai ir žodžių nerasdavo tam api­brėžti.

Darydamas telefoninius pra­nešimus „XX Amžiui", kaskart vis labiau aliarmavau, kad arti­namės prie karo.

Daug lenkų kritikavo mano pranešimus, kad labai esu

jautrus. Jie mane ramino, kad situacija nesanti tokia bloga, nes nervų karas visai sekąsis lenkams.

Jau buvome arti galo to ner­vų karo. Dancige visiškai aiš­kiai šeimininkavo vokiečiai, o ir tada Varšuva dar vis darydavo priekaištų užsienio spaudai, ko­dėl negiria jų stiprių dirksnių. Sunku tačiau buvo tų tvirtini­mų klausyti, ir

visi korespondentai aliar­mavo, kad jau nervu karas baigiasi, o prasideda ki­

toks. Juo labiau buvo pagrindo taip sakyti, kad Slovakijoje ir Ryt­prūsiuose atvirai žvangino ginklu šarvuotos Reichswehro divizijos.

Kai ten buvo matyti preciziš­kas pasiruošimas ne nervų ka­rui, tokiam karui, kokio pasau­lis nematė, bandant naujoviš­kus ginklus, tai lenkai sukruto ruoštis. Ant sienų ir tvorų lip­

dė propagandinius atsišauki­mus su įvairaus stiliaus vaiz­dais ir su vienodu parašu: „Stiprūs, vieningi ir pasiruo­šę!" Kinoteatruose buvo rodo­mos tam tyčia pagamintos fil-mos, kur iliustravo Lenkijos galybę, kaip, pvz., armotų šau­dymas, kavalerijos šaržai, tan­kų ir šarvuočių voros, lėktuvų ir bombonešių eskadrilės...

Toks metodas karingumui sukelti taip paveikė, kad paskui lenkas prisiklausęs ir prisižiū­rėjęs šių filminių įspūdžių prie­šo jėgas visai žemino, o save skaitė nepaprastai galingais^ Tiesa, priešlėktuvinės apsaugos paskola davė gerus rezultatus, nes suma siekė 400 milijonų zl. Tai davė pagrindo manyti, kad už šiuos pinigus galima bus pa­statyti rimtą aviacijos pajėgą iš bombonešių „Los". Be to, para­dų metu galima buvo matyti moderniškos artilerijos ir kitų ginklų.

Pakrikus visai lenkų — vo­kiečių santykiams, buvo dar

Rudens vaizdai: saulėlydis prie didmiesčio

daugiau pakviesta atsarginių prie ginklo. Vyko naktimis mobilizacijos, kariuomenių da­lių perkėlimai. Visai nesivaržy­damas, tai sekiau (aišku, ne šnipo, o žurnalisto tikslu). Nak­timis dažnai tekdavo sėdėti ka­vinėse ar taksi paėmus nuva­žiuoti į priemiesčius. Tikrai bu­vo jau baugu. Kiekvieną naktį Varšuvos pakraščiais žygiavo

Iš Sovietų Sąjungos pasiuntinio ministro Posdniakovo suruošta pasiuntinybėje vaišių Sovietų Sąjungos kari­nei delegacijai pagerbti: I eilėje (iš kairės i dešinę) 1) SSSR vicekonsulas Pavlovas, 2) Komdiv. Aleksieje-vas. S) div. gen. Rėklaitis, 4) komkor. Pavlovas, S) komandarm. Kovalevas, 6) Br. gen. Raštikis, 7) Įgal. min. Čarneckis, 8) SSSR ig. min. Posdniakovas ir 9) SSSR karo attašė mjr. Korotkicb. II eilėje (iš kaitės i dešinę) inž. Gražulis, 2) gen. št. pulk. Rubšys, S) pulk. Blocbinas, 4) d. gen. Adamkaviiius, S) brig. gen. Na-grūs, 6) komdiv. Korobkovas, 7) brig. gen. Gustaitis, 8) burmistras A. Merkys, 9} brig. gen. Karvelis, 10) Pr., Pr. ir Amatų Rūmų pirm. Kurkauskas, 11) gen. št. p. Itn. Grebliauskas, 12) brig. Komisaras Nikolaje­vas ir 13) SSSR atstovvbės I sekretorius konsulas Moločkovas. III eilėje (iš kairės i dešinę) 1) Dr> P. Mačiulis, 2) batalij. komisaras Baranovas, S) gen. št. pulk. Kiršinąs, 4) d/r. Survila, S) gen. št. pulk. Itn. Pranckonis, 6) pulk. Itn. Kirlys, 7) agr. Mikšionis, 8) gen. št. pulk- Rriaunaitis, 9) pulk. Bobelis, 10) Dr.

Krivickas, 11) gen. št. pulk. Dulksnys, 12) Inž. Šniukšta, 13) Petucbovas ir 14) Luniakovas.

pulkai vakarų kryptimi. Vieną kitą kartą pranešęs „XX Amžiui" be jokių var-žymųsi apie faktmąją pa­dėtį, gavau iš kolegų įspė­

jimų. — Zinai, tu rasai per daug

atvirai, Tave, kaip savo pilietį, administracinė valdžia gali bausti, — baugino kiti.

Buvau jau taip įsismaginęs tiksliai ir paties akimis patirtai informuoti, kad nebaisi buvo. net koncentracinė stovykla Be-reza Kartuskoje.

Telefonuoju draugui ir susi­tariame sekmadienio rytą vykti už miesto pasivažinėti motorlai­viu. Jau buvau beveik pasiruo­šęs. Staiga pabarškina ir sku­biai į kambarį įbėga valdinin­kas su portfeliu rankoj.

— Ką, mobilizacija? — juo­kais ir apie tai nė netikėdamas pasiklausiu.

—. Beveik. Išima lapą. O! Veide spalva

persimaino ir sėdžiu lyg ap­stulbęs.

Pakiša valdininkas pasira­šyti popierį, palieka mobili­zacinį' dokumentą ir galvo­

trūkčiais išbėga kitur.

Gal tai man bausmė už tele­foninius pranešimus ? Mintys pinasi. Gaila, teks skirtis nuo žurnalisto pareigų. Ieškau būdų išaiškinti, ar kartais ne už bausmę mane mobilizuoja.

HLTNKA PERKELS Į MAUZO­LIEJŲ

Bratislava. E. Slovakijos tautinio vado Hlinkos kūnas antradieni bus perkeltas i mauzoliejų Rosenberge. Ryšium su kūno perkėlimu Slovaki­jos parlamentas susirinks Rosenberge iškilmingam posėdžiui, kuriame nau­jai ISrinktas prezidentas Tiso pasakys kalba J tautą.

Kur Latvijoje Sovietai įrengs bazes Ryga. DNB žiniomis, Latvijos

laikraščiai praneša, kad Sovietų Rusi­jos oro bazės bus įrengtos tarp Ventspilio ir Liepojaus ir netoli nuo Sovietų Rusijos kranto baterijų prie Irbės. Sovietų Rusijos kariuomenės

' daliniai, kurie bus atkeliami šių ba­zių apsaugai, bus apgyvendinti vaka­rinėje Latvijoje, netoli {rengtų bazių.

\ Latvijos karo ministras paskelbė jsa-' . kymą, kuriuo pulkininkas Dalbergs ' , skiriamas karinės komisijos pirmi- Į , ninku, kuri su Sovietų Sąjunga yes į derybas dėl ginklų Ir municijoa pri­statymo. Taip pat paskelbtas antras karo ministro Įsakymas, kuriuo per-

' tvarkomos Latvijos karinės apygar-, dos Liepojus — Alzpute, Tukums —

1 Kuldiga lt Ventspilė — Talsen.

PASIŽYMĖJĘS LIETUVIS LAKŪ­NAS

Čikaga. Adomas Šalkauskas, gi­męs Akmenėj, Lietuvoje, šiandien yra vienas geriausių specialistų Pan.

Amerikan Alrways „Tankee Clipper" transatlantinių lakūnų, kaip pilotas, mechanikas ir radijo operatorius. Pe­reitą vasarą jis skrido su „Tankee Clipper" } pirmąją jo kelione skersai Atlantą Ir nuo 1930 m. liepos 23 d. iki šiol Kalkauskas yra padaręs per 400.000 mylių transatlantinių skridi­mų. Iki 1930 m. jis tarnavo Amerikos Radijo Korporacijoj, vėliau New York — Rio Buenes Aires Airline ra­

dijo operatorių ir nuo 1930 m. liepos 23 d. perėjo i Pan American Alnvays.

UETUVIC ANGLIAKASIŲ SOSTINE

Wilkes Barre, Pa. Wdlkes Barre, arba kaip lietuviai Si miestą vadina „Vilksburis", yra tikra lietuvių ang­liakasių sostinė, nes šioje apylinkėje, vadinainoje Wyoming slėniu, gyvena daugiausia lietuvių angliakasių, kurie

turi viso U savo lietuviškų parapijų. Parapijos daugumoj turtingos ir turi pasidėję sutaupų bankuose, bet neturi lietuviškų pradžios mokyklų. Taigi, kad ir tvirtai 61a dar lietuvybė laiko­si, tačiau be mokyklų yra pavojaus, kad jaunoji karta pradės ištaųtėti-Kaikurie klebonai pasisako, kad jų parapijose jau 75 nuošimčiai vedybų yra mišrios ir kad bent pusė tokių iš parapijų išvyksta. Šioje apylinkėje yra A. L. R. K. Susivienijimo centrai-ir čia leidžiamas to susivienijimo o ganąs „Garsas",

AMERIKIEČIAI DŽIAUGIASI LIETUVOS VAIZDAIS

Bruklynas. Broliai Motuzai, žinomi filmų operatoriai, pradėjo rodyti savo nutrauktus Lietuvos paviljono, Lietu­vių Dienos Pasaulinėj Parodoj ir at­sivežtus lt Lietuvos spalvotus vaiz­dus. VaUdai labai gerai padaryti ir tari dideli pasisekimą. Amerikiečiai raSo, kad tie vaizdai ir Lietuvoje tu­rėtų dideli pasisėsimą.

*-.

D A R B O J A U N I M A S Jaunojo darbininko užmirštoji draugo

Jaunystė yra pasiruošimo lai-kaa, gyvenimo pavasaris, žydė­jimo laikas. Jo! nori rucumj ge­ni Vaisių, tai neskink gegužės mėnos] žiečlii pinti savo vaini­kui (Schiigen).

Vasarą jaunajam darbininkui teko prie futbolo, prie krepšinio treniruotis ir taip praleisti lais­vas valandas, o žiemą kas jam veikti? Darbo visada yra, reikia mokėti surasti. Dabar gyveni­mas reikalauja kultūringo dar­bininko, vadinasi, apsiskaičiusio, išsilavinusio. Tiesa, mokytis nė­ra tinkamų sąlygų. Bet nenusi­mink! Daugiausia išmokstama ne iš draugu, ne iš mokytoju, ne gimnazijose, bet iš tavo už­mirštos draugės, tai yra, iš gero turinio knvgos! Ir tai tiesa, nes

geros knygos geresnės už drau­gus, už mokytojus.

Kas išrado elektros lemputę? Kas išrado gramafoną? — Ne­turtingo siuvėjo sūnus Ediso­nas. Jis jau 12. metų pradėjo duoną pelnytis, nešiodamas pre­kes, pardavinėdamas laikraš­čius, vaisius ir kita. Pagaliau pasidaro prievaizda bagažo va­gone. Pamatęs, kad jo draugai

j už sutaupytus pinigus perkasi knygas ir mokosi, Edisonas pa­

siryžo taip pat mokytis. Perka ' knygas ir mokosi. Kartą pakliu­v o j jo rankas chemijos vado-vėlis (mokslas apie kūnų jungi-

Inius). Susidomėjęs šiUo mokslu , pradėjo bagažo vagone net ban-i dymus daryti iš chemijos moks­

lo. Vėliau nusiperka senas

spaustuves raides, pradeda leis­ti laikrašti; pats renka, rašo ir redaguoja ir čia pat vagone par­davinėja. Nesiseka. Bedaryda­mas bandymus sudegina vago­ną. Edisonas netenka tarnybos. Už geležinkeliečio vaiko išgel­bėjimą, gelžkelietis jį išmokina telegrafisto amato. Edisonas nuolatos mokos ir štai po kiek laiko telegrafijoj padaro net keletą išradimų, išranda elek­tros lemputę.

Sakykit, ar būtų jis pasauliui žinomas, jei būtų skaitęs tik skystus apie meilę ir kriminali­nius nuotykių romanus? N e ! Knygų pagalbas jis tapo pasau­lio garsenybe.

A. Aleksandravičius

N. B. Podgaeclds

Liūdnas susitikimas kapinėse Belakstant po M... gatves,

beieškant rečiau gaunamo mais­to, lankant valstybės knygų lei­dyklas ir redakcijas, prašant iš jų atlyginimo, susitinkant su tais, kurie padėjo man pabėgti,

pilnoj dar religinių ir istorinių paminklų, pradėjau lankyti bažnyčias ir senus vienuolynus.

Kažkas galingesnis už mano valią traukė į bažnyčias, į tuos vienuolynus ir kapines, kurios paliktos laikui griauti. Ar tai buvo noras melstis, susitaikinti su Dievu? Gal. Buvo tai nesu­prantamas jausmas... Aš dar ne­mokėjau melstis... Norėjau tikė­ti, bet stovėjau prie uždarų du­rų, už kurių laukė begalinė lai­mė. Kaip atidaryti šias duris? Ar kada nors tai pajėgs žmo­gus, ar durys atsidarys prieš jį?

— Pilieti, gal norėtum, kad atlaikyčiau už Jūsų mirusiuo­sius šv. Mišias?

Drebančio balso, pasigirdusiu aną lapkričio snieguotą naktį, nustebintas apsižvalgau. Pirma­sis metų sniegas balta marška dengė kapines. Ar tai galėtų bū­ti kunigas? Taip, jis. Senelis ku­nigas buvo užsimetęs seną ap­siaustą, suplyšusią kepurę, iš po kurios kyšojo ilgi plaukai, halti, kaip kapus dengiąs sniegas. Ką jis čia dabar veikia šiose kapi­nėse? Juk jau naktis!...

— Tėve, ar Jūs tikrai to no­rėtumėt?

— Pilieti, aš Jums pasiaiškin­s i u Jūs atėjote į šias kapines^ ir aš pamaniau, — aiškinasi svy­ruodamas, — kad gal Jums rei­kia kunigo....

Ir tyliai, labai liūdnai pasakė: — Maniau, kad esate tikin­

tis... Netikintieji čia neateina... Dar nuo vakar nieko nesu val­gęs!

— Ir Jūs čia ateinate, kad... — pradėjau.

— Kasdien mes ateiname čia (nesu aš čia vienas) su savo re­liginiais patarnavimais pas ti­kinčiuosius, meldžiamės su jais prie jų brangiųjų šeimos narių kapų, — paaiškino. — Iš to, ką tikintieji suaukoja šv. Mišioms, mes, ačiū Dievui, dar gyvename ir tuo pačiu atliekame savo ku­nigišką pareigą.

Iš tikrųjų, jis čia buvo ne vienas. Tamsoje, savo papras­tučiuose apdaruose, pasirodė ki­ti šeėliai. s

Ištraukiau iš kišenės smulkių, kuris anuomet atitiko gero dar­bininko vienos dienos uždarbį, ir duodu kunigui, jis atsisako paimti...

— Mes pinigus priimame tik šv. Mišioms, — sako. — Mes neelgeatujame t...

—Bet, tėve, juk čia ir ne iš­malda! — stengiuos išsiaiškinti. — Aš pinigų turiu daugiau, ne­gu Jūs, bet, kas žino, rytoj gal būsiu reikalingas ir Jūsų pašal­pos? Reikia viens kitam padėti. Ar ne taip, tėve?

Tačiau senelis — neperkalba­mas.

—- Pasakykite savo mirusiojo vardą, pilieti. Aš pasimelsiu už jo vėlę, — nenusileidžia. — Ki­taip, aš negalėsiu priimti Jūsų pinigų.

— Na, tai atlaikykite šv. Mi­šias, jei tai Jums taip malonu, — sutinku šypsodamasis.

— Už kieno sielą? — paklau­sia vėl jis, priimdamas pinigus.

— Už tėvą ir visus mi­rusius! O, taip, pasimels-kite už juos, — sakau jam ir pajuntu, kaip kažkas naujo ir begalinio atsidaro prieš ma­ne. Ar tai durys, kurios veda į tikėjimą? Ne, dar ne ! Tačiau, tas laikas, rodos, jau visai arti...

Kunigas pažvelgia giliai man į akis ir tyliu balsu pasako:

— Aš nuolat meldžiuos į Die­vą, visagalintį... Eik ramybėje, sūnau!...

I r savo išdžiūvusia, beveik uermatoma ranka jis peržegno­jo mane dideliu kryžiaus ženklu.

Matydamas jo gilų tikėjimą ir tokį didingą, kuriuo spindi jo išvargusios akys, tariau pats sau: — I r koks laimingas, ne­žiūrint visko, šis žmogus!

Vertė J . Krizantas

Stepas Varguolis

Kaimo bedarbių žiemos metu aprūpinimas Artinasi žiema. Su ja Įvairus

darbininko rūpesčiai. Kaip pragy­venti, kur darbo gauti, — ne vienas darbininkas suks galvą.

Miestų darbininkams yra kiek geriau. Savivaldybės bedarbiams organizuoja viešuosius darbus. Kai mo darbininkas pasilieka savo liki­me: retas ateina l pagalbą. Tiesa, žiemos pagalba ši tą duoda, bet tai tik lašas jūroje.

Valsčių s-bės galėtų ateiti i pa galba kaimo darbininkams. Kad ir pvz, surašytų visus bedarbius, kreiptus 1 Žemės Ūkio Ministerija ši žiemos metu plačiu mastu vykdo kirtimo darbus miškuose. Girinin­kai praneštų darbininkams, kur bus kertamas miškas, koks atlygini­mas, kiek kelio Ir visas kitas saly gas. Kainos už sortimentą turėtų būti nustatytos ne žemos, bet pado­rios, žinoma> atsižvelgiant i miško rūšį, l jo aukštumą. I-mo aukštu mo miške tam tikro storio medis, jei turės vieną kietmetri, tai tokio pat storumo medis m ir IV aukš tumo jau žymiai skirsis nuo tūrio •I-mo aukštumo miško. Atlyginimą darbo vietoje reikėtų išmokėti kas šeštadieni ir nemažiau 80—90% vi­so uždarbio. Būtų darbininkams didelis palengvinimaE> jei juot ap­

rūpintų darbo Įrankiais, svarbiau­sia gerais piūklals), o paskui at­skaitytų iš uždarbio. Miške uždar bis, atsižvelgiant i darbo sąlygas, neturėtų būti silpnokas, nes čia darbas gan sunkus, labai plyšta drabužiai, reikia geresnio maisto.

Šiuo metu jau laikas .pradėti vals čių s-bėms rūpintis kaimo darbinin­kų aprūpinti žiemai, vėliau gali būti per vėlu.

Prie šių darbų reikėtų pirmiausia priimti tikrus darbininkus, beže-mus, išlaikančius nemažas šeimas, tik jokių būdu ne ūkininkaičius, ku­rie dažniausia savo uždarbi šešta­dieni ar šventadieni lengvai pralei­džia.

DAUG NUBAUSTA NELIETUVIU

Kauno miesto ir apskrities virši­ninkas pastaruoju metu už ardymą viešos tvarkos, skleidimą svetimų ir net priešingų mūsų valstybės in­teresams idėjų, nubaudė apie (0 as­menų. Vienus išsiuntė 12 mėnesių i priverčiamojo darbo Įstaiga, ant rus po 12 mėnesių išsiuntė iš Kau­no.

Pažymėtina, kad tarp nubaustųjų visai maža dalis lietuvių, beveik vi­si yra svetimtaučiai.

Nebūk Molio Motiejus! Na, Ir vargšas tas Molio Motie

jus su visa savo gimine! Jūs juos pažistate. Tai vyrai ir mergaitės, toki apšepę, toki neaptašyti, neap šlifuoti — kaip iš kelmo išspirti. Na, Ir pasijuoks Iš jų nė vienas, pa varys juos per dantis... Visi juos stumdo, šalin varo.

— Et, Molio Motiejau' Nemoki nei pasisveikinti, nei apsisukti. Ver čiau tupėtum sau ant pečiaus'..

Motiejau su visa gimine, supran tu, kaip jums skaudu tai ghdėtl Rodos, imtum ir sulistum čia J že­mę, jei dar molis priimtų broli molJ.

Nenusimink, broli Motiejau su visa gimine' Vienas dalykas, kad jau nesate padirbti iš tokio molio, Iš kur jau nieko neišeitų, o, be to, ir nė vienį jūs jau iš tokio molio. Ar ne iš tokio paties molio ir tie, kurie neprisileidžia kitų arti savęs, o tu Ir bijai jų prisiliesti, kaip por­celianinių indų? Tiesa, gyvenimas juos gal jau apdegino ir nuzulino Jie pasidarė gražūs ir blizgą. Mes zulinsimės patys. Pasaulis tezulina tuos, kurie negali patys zullntls Čia sudėsime visa savo širdi ir ge­rus norus.

Aišku, esame matę daug manda glų žmonių. Jų tarpe buvo ir tokiu

dailių „daikteliu", kurie tokiais bu­vo ar yra reikalo verčiami. Tai tik lange Išstatytos lėlės, prie kurių, tiesa, dieną Ir net nakti spokso iš slžioję žydukai, bet kas iš to, Įol tai aiškiai dirbtinos

Jei tave, broli ir sesuo, gyveni mas dar nepadarė šios rūšies ma­nekenu, dėkok, nors ir vargingai, praeičiai. Vargas Ir sunkenybės davė tau gerą ftirdj Vos tik paty­ręs bendru mandagumo nuostatų ir ten idėjes nesugadintos širdies, eisi per gyyonimn, kaip laisvas ir vertas žmogaus vardo žmogus

Mandagumas yra suvedamas | vieną taisykle- „Gerbk Ir mylėk žmogų, Jei nori, kad kiti tave gerb­tu Ir mylėtų!" Tai yra reikalinga gerame žmonių sugyvenime. Kiti sako, kad mandagumas yra artimui pagarbos ir nuoširdumo pareiški­mas. Nuoširdumą ir pagarbą vie­šai išreiškiame veiksmais, elgsena. Už tat ir yra pagrindinės normos, kurių turi prisilaikyti kiekvienas žmogus.

Mandagumo reikšmė labai di dėlė. Mandagus žmogus palenks ir labai užsispyrusią širdj. Jis pa­trauks prie savęs kitus, visi JI gerbs, mylės

Veidas — sielos išdavikas Sakoma, kad veidas yra patteb

žmogaus veidrodis. Tik pažiūrėk 1 veidą Ir pamatysi, kas per žmogus Veidas yra išdavikas. Nieko nepa­darysi. .. Ir čia beveik neapsiriksi, spėdamas apie žmogų. Kiekvienas nuoširdumas saulėmis, o dirbtinu mas dėmėmis pažymėtas. To nepa slėpsi pudra, dažais...

Veido išraiška turėtų būti rami, kukli, ori ir meili. įvairiom veido grimasom ne vieta, nes tai vėjavai­kiška. Kiekvienas patarnavimas turi spindėti visame veide artimo meilės saule.

Kai kurie žmonės visada yra niū­rūs, o kiti — su amžina šypsena 'lūpose, nors neturi jokios priežas­ties.

Kur viešpatautų giedri nuotaika, ten reikia prisitaikinti prie jos. Jei kur viešpatautų rimta nuotaika ar eitų rimtas darbas, nerimtumas bū tų nedovanotinas išsireiškimas.

Visa veido Išraiška daugiausia pasireiškia akyse, kaktoje Ir lūpo­se.

Kakta turi visada būti giedri, spindinti. Susiraukęs žmogus erzi­na kitus ir, jei jis vienas savo silp­nybės negali paaukoti kitų gerovei, tegu pasišalina iŠ žmonių tarpo, kol vėl pragiedrės.

OI, tos akys, akys! Ir ką jos ne pasako apie žmogų? Akis tinka Visada laikyti ramiai, kukliai. Bū tų labai nerimta ir vėjavaikiška jų nenuvaldytl ramioj padėtyj. Su ki­tu kalbantis nedera žiūrėti 1 ji, kaip laikrodininkui, lyg norėtum per­žvelgti visą žmogaus vidaus mecha nizmą... Bet taip pat nedera ir Idė bus akis žiūrėti kur i kitą tašką. Reikia lengvai sekti kalbančiojo žmogaus veidą ir, kalbančiajam pa­žvelgus i mus, nevenkim jo žvilgs­nio, kas atrodytų, lyg būtumėm ko­ki nusikaltėliai. Nederėtų ir spigi­

nančiai taip pat priimti kalbančiojo žvilgsni.

Nosis. Kiekvienas turi žinoti, kaip ir nosi reikia valyti. Šitą „operaciją" reikia atlikti labai ty­liai, lengvai sumaigytos nosinės pa gelba, kuri paprastai laikoma kai rėj rūbų kišenėj. Būtų labai šlykš­tu, jei kas, padaręs „operaciją" dar žiūrėtų i nosinę, norėdamas patirti ką ten „pagavo". Lygiai draudžia ma ir krapštyti nosj pirštais

(Bus daugiau)

Krz. Juknevičius

Tu taip daug vargo iškentėjus, Šiandien didinga ir laisva! Naują gyvenimą pradėjai. Žydėki laime kaip žydėjai, Narsių didvyrių Lietuva!

Laukai pabalę.. Mėnesienos. Aplinkui juokas, džiugesys. Ech, linksmos, skaidrios Tavo

[dieno*! Ir be žibučių, be purienų

Tu dar gražesnė čia esi!

Tau meilę bšia aukštos pu?Į Tau himnai, žavinti daina. Sruvena Nemunas ir Mū'p Žydėk, brangi tėvyne, nv~> • Džiaugsmų ir laimės kupins'

Ra6o kaimo darbininkas

Lietuvai

Stasys Krasauskas

SVEIKATA aip saugotis vidurių šiltinės

ir kruvinosios (tifo)

Mūsų Laikraščio, sveikatos sky­riuje S. m. 32 ir 34 numeriuose at­spausdinome ilgus Btraipsnius apie vidurių šiltinę ftlfą) ir kruvinąją 'dizenteriją). Šios baisiosios ilgos visada prasideda tenai, kur neda tekilai, skardas, nešvara, badas. Tokios sąlygos dabar yra mūsų amžinoje sostinėje Vilniuje ir jos apylinkėse. Tos mums brangios sri tys grjžta į Tėvynės globą labai ka ro išvargintos. Ir eina gandai, kad tenai jau šios ligos pasirodžiusios.

Čia trumpai norima priminti, kaip reikia saugotis ankščiau pami­nėtu Ilgų.

L Prieš kiekvieną valgi reikia ge­rai nusimazgoti rankas su,muilu,

2. Negerti nevirinto vandens, ypač jei gėrimui ir bendrai maistui vanduo imamas iš upių, ežerų, ar

negiliu ir netvarkingai užlaikomų šulinių.

3. Nevalgyti žalių, t y- nevirtų, arba švariai virintu vandeniu nenu plautų vaisių ir daržovių.

4. Labai saugoti, kad prie šulinių nebūtų duobių, klanų ir 1 šulinius nebėgtų nešvarumai ir neterštų ge riamojo vandens. Prie Šulinio turi būti prikaustytas kibiras ir tik su tuo kibiru semti vandeni.

5. Laikyti švariai ir tvarkingai iš­vietes: Sergančių vidurių Šiltine ar kruvinąja Išmatos turi būti užkasa mos arba išvietėse apibarstomos kasdien negesintomis kalkėmis.

6. Neleisti valkams žaisti su šu­nimis, katėmis Ir kitais naminiais gyvuliais bei paukščiais.

7. Kuogriežčiausia saugoti, kad niekas neatlikinėtų savo reikalų,

kur papuolė, bet tik švariai užlaiko­mose išvietėse.

8. Neiti J tuos namus kur yra ser gančių Ir neleisti niekam iš tų na mų lankytis pas save.

9- Nelaikyti prie gyvenamų ^ na mų bei kitų trobesių mėšlynų bei kitokių dvokiančių duobių ir klanų. Pamazgoms duobes reikia įrengti atokiau nuo namų. Tokios duobės turi būti gilios, kad nepasiektų pi­lamų paplovų naminiai gyvuliai ir paukščiai.

10. Labai atidžiai Ir švariai reikia užlaikyti Indus, kuriuose gamina­mas maistas ir iš kurių valgoma. Visi tokie Indai turi būti mazgojami virintu labai karštu vandeniu.

Turi būti dažnai keičiami balti­niai ir patalinės. Skalbiant baltinius, būtinai reikia Juos išvirinti.

V. K.

.^^"^^"TdįM

Povandeninis karo laivas, kuris žmonėms ne tik sveikatą gadina, be ir daugeliui gyvybe Atima.

Vaistai prieš 3500 metus

Sveikatos patarėjas Atsako Dr. V. Kauza

KL. 25 m. vyras. Man dažnai ypač pavasari ir vasarą kyla votys. Jos dažniausia užauga ant sprando ir ant akių vokų. Man pataria valgyti mie­les- Taip pat patarė leisti vaistus po oda. Ar negalima būtų pasigydyti pi­giau, Ar naudinga vartoti mielės.

Adolfu

ATS. Geriausia būtų leisti vaistus po oda. Nors Si priemonė brangi, bet už tai patikima ir gera. Mielės, ypač alaus mieles gerti taip pat naudinga. Jų ga ima užsisakyti per kiekviena vaistinę. Gerti reikia po trečdali stiklinės 2 kartus per dieną. Apsisau­go,imui nuo šunvočių svarbiausia yra laikytis švaros. Dažnai (1 — 2 kar­tus) per savaitę keisti baltinius. Ant pradėjusių augti vočių - šunvočių deii kompresus su ichtyolio tepalą 50%, Jei tokios vočiukės pradeda augti ant akių vokų, ar kur kitur, tai jų negalima liesti rankomis. Po kiek­vieno prie voties prisilietimo, rankas reikia labai gera nusimazgoti su mui­lu ir denatūruotu spiritu.

KLS. 17 in mokinys. Jau 6 mėn. kaip man kirkšniuose, po oda atsira­do kieti, pai gi gūželiai. Ar tai nėra kas b'ogo? Kaip gydytis? M. L. S.

ATS. Spėju, kad klausėjas bijo ve­nerinės ligos. Jei tamsta manai, kad 'okią liga galėjai susirgti, tai kreip-l-is, kuo gre.čiau pas odos ir veneros isru gydytoją. Nes užtesus sunku

bus išsigydyti. Jei gi tokiomis ligo­mis užsikrėsti negalėiai, tat gali būti ramus, gureliai pranyks- Paprastai tokie guze iai atsiradę ne nuo vene­rinių ligų, taip ilgai nebūna, — pra- | nyksta per kelias — kcliol'ka dienų, i

KLS. 15 metų berniukas. Auginu ' ilgus plaukus. Piaukai pradėjo slink- Į ti. Ar ga iu nuplikti. Ar patartina I vartoti bnlijantiną?

ATS. Kam gi berniukui reikalingi ilgi plaukai. Nešiok trumpus plau­kus, kaip visi vyrai, tada nebus pavo­jaus jaunam nup ikti ir nereikės jo­kių brili. antinų.

KLS. 16 m. vyras. Esu labai bailus Lr piktas. Mu a širdis, lenda įvairios mintys, biiau, kad atsitiks kąs b'ogo. Negaliu ilgai žiūrėti į vieną tašką. Sukinant ga'vą jaučiu sprande tratė­jimą. Ūžia ausyse. Gydytojas sakė, kad turiu pairusius nervus. Kaip gy­dytis? R. A.

ATS Daryk visą taip, kaip natarė gydyto įas. Galima dar nusipirkti vaistų vadinamų Esteval. Jų reikia imti 3 kartus per dieną po 10 lašų i šaukštą labai ša'to saldyto vandens. Geriaus:a imti laike valgio.

KLS 17 m mergaitė. Ant kaktos atsirado 20 centų monetos didumo raudona dėmė. Dėmės vietoje oda raudona — kaip skruostuose. Jos neskauda. Bijau, kad nepasidary­tų visas raudonas veidas. Ka'ū gydy­tis? St. L.

ATS. Reikia sekti ar dėmė nedidė ja. Jei pradėtu didėli, reikės nueiti pas gydyto ą Tuo tarpu .̂ ok'o gydy­mo nereikia. Reilra saugoti parau­donavusią vietą nuo šalčio,

KLS. 15 m. berniukas. Jau $ mėn, kaip įskiepijo nuo raupų ir skiepai vis dar neuž y.*a. Vienam .asui nu­kritus, užsideda k'tas ir vis pūliuoja. Kaip sydytis. „M. L." S-jas.

ATS- Matomai skiepus nešvariai užlaikai ir peranksti juos nulupi. Jei labai puliuo'a ir negyja dėk kompre­sus su 3 % Pellidolio tepalu ir labai Švariai uiaikyk, tada užgys greičiau. Po kiekvieno skiepų perrišimo ar

prie jų prisilietimo, reikia labai ge­rai nusimazgoti rankas su muilu.

KLS. Jau metai sergu kroniŠku inkstų uždegimu. Kokius vartoti vais­tus ir kaip gydytis? /. K

KLS. Patariu kuogreičiau kreiptis pas gydytoją, kad gerai ištirtų ir nu­statytų kaip gydytis. Be gydytojo ar ligoninės tokios ligos neišgydys!. Nežinant dabartinio tamstos sveika­tos stovio, negalima pasakyti kokie dabar reikalingi vaistai ir kaip užsi­laikyti.

KLS. 30 m. vyras. Nuo rugpiūčio mėnesio serga proto liga. Jokio mais­to bei vaistų negalima įduoti. Į ko­kią ligoninę ji reikėtų nuvelti. Kur tuo reika'u kreiptis? P. K.

ATS. Toki Hgoni reikia vežti i psichiatrinę Kalvarijos ligoninę. Kad priimtų i šią ligoninę reikia gauti Iš savo miesto ar apskrities gydytojo liudijimą.

KLS. Kokius reikia vartoti vaistus norint pašalinti iš žarnų juostakir-mius (soliterius) ir kitokius? /. A.

ATS. Soliterius iš vidurių galima pašalinti tik ligoninėje, nes reikia duoti labai stiprius vaistus ir dėl to ligoniai turi būti nuolatinėje gydy­tojų priežiūroje. Nuo kitokių kirmi­nų visada reikia gydytis gydytojo priežiūroje.

KLS. Jau kelinti metai negaliu lankstyti kojos per kelio sąnari. Gy­dytojai sakė, kad esanti kelio sąnario džiova ir patarė daryti operaciją. Kur man kreiptis? Skaityto f*

ATS. Geriausia būtų atvažiuoti Kauno miesto ligoninėn, chirurgi­jos skyriun.

Atsakymai klausėjams, kurie neno­ri, kad jų klausimai butų „M. L." spausdinami:

Klausėjai P. K-nei: tokių vaistų.

Jau labai senais la ikais E i g i p -las buvo garsus savo gydytojais . P r i e š keletą m e t ų garsus E i g i p -to tyr inėto jas E b e r s surado E i -g ipte knygą, kur ios amžius s i e ­kia net 3500 metų. Tai senovės E i g i p t o va istų knyga nuo įvai­riausių l igų. Ją j is rado pas v i e ­ną kep tą ir iŠ jo nupirko. Anks-

kaip tamsta klausi, nėra Vieninteliai čia vaistai tai tvirta valia ir protas.

Klausėjai O. F-nei: Tamstai gydy­tis nėra jokios prasmės ir reikalo, nes vistiek jokios naudos nebus. Tuo labiau, kad tai ne liga. Del dukters, tuo tarpu, sunku ką nors pasakytL Paveldėjimo pakeisti negalima. Bet galimas dalykas, kad duktė paveldės ne tamstos, bet tėvo savybes ir jai, tai kas tamstai rūpi, nerūpės.

Klausėjai P. S.: Atvažiuokit* Kau­nan ir pakalbėkite su profes. Kanau-ka ar pro f. Kuzma Valst. Kauno Li­goninėje. Jei galima bus kas nors tamstai pagelbėti, tai jie padarys.

Klausėjui J. B-liui: norint gauti atsakymą laišku, reikia atsiusti palto ženklų UŽ 2 ir pusę lito. Tamstos klausimas sunaikintas.

čiau j i priklausiusi faraonų b i­bl iotekai ir, sako, yra kaip t ik iš tų laikų, kai Juozapas tapo E i ­g i p t o karaliaus padėjėju.

K n y g a turi 110 papiruso lapų, kur surašyta po 20 ei lučių. B e va i s tų tikra prasme, p i lna pr ie­tarų ir burtij.

Pasirodo, kad anais laikais kaip vaistas buvo labai plačiai vartojamas pienas, jaučio, asi lo, š u n s h ipopotamo kraujas ir k t V a i s t u s darydavo taip pat iš įvairiausių augalų, gėl ių, vais ių, balzamų, kvepalų ir s imlkalų. Gydymui jau tada vartojo natro-ną ir druską soum. Į v a i s t u s d ė ­davo medaus, vaško, al iejaus, v y ­no ir anų krašto g ė r i m ų : haq, baką ir hes. Kaip vaistą vartojo p l y t ų dulkes, plaukus ir ne t s e ­nas knygas, kurias išv ir inę d u o ­davo l igon ims nuo pi lvo s k a u d ė ­jimo . . . (Kr isO »

Ką žmogaus išvaizda sako apie patį žmogų ? Sako, kad Iš išvaizdos galima

spręsti apie pati žmogų. Žinoma, jei tai būtų be išimčių, žmogui bū tų labai naudinga pažinti, ką reiš Ida kiekviena išvaizda. Deja, ir čia galima labai ir labai suklysti. Vis dėlto Įdomu lr paspėliuoti.

1. KĄ SAKO APIE ŽMOGAUS CHARAKTERI GALVA-

Jei galva atitinka visai kūno iš­vaizdai, t. y., nėra nei per didelė nei per maža, reiškia santūrų charak teri. Per didelė galva reiškia atšiau­rų charakteri, o per maža — rodo žmogaus pasiligojimą. Palinkusi į žemę reiškia išmintingumą ir kan trumą. Jei galva sukaliojasi laisvai ant kaklo, reiškia vidutini charak terį ir vėjavaiklškumą.

2. VEIDAS Veidas gali būti padalytas 1 tris

dalis. Pirmoji dalis apimtų kaktą iki antakių. Antroji dalis apimtų nuo antakių iki panosies, lr trečioji dalis — nuo panosies iki kaklo.

Jei tos dalys yra tarp savęs darnios, reiškia santūru charakte­ri. Sprendžiant Iš veido apie žmogų, lengviau yra tai spręsti 1S profilio. Bendrai, mėsingas veidas reiškia bailų, prietaringą charakteri. Lie­sas veidas reiškia Žmogaus darbš­tumą. Jei mažiauslame susijaudini­me veidas tuoj pradeda prakaituoti, reiškia tuščiadvaslškumą.

S. PLAUKAI Ilgi, stori plaukai rodo žemos

dvasios charakterį. Tuo tarpu gelto­nai kaštanlnial plaukai, kurie sa­vaime raitosi, yra kilnios dvasios ženklas. Juodi, riebūs ir tankūs plaukai rodo menkadvaslškumą, bet meilės ir tvarkos pamėgimą. Gelto ni plaukai reiškia švelnų charakte­rį. Raudoni plaukai puošia dažniau sial arba labai gerus arba labai blo­gus žmones. Tanki barzda reiškia gero charakterio žmogų, kai tuo tarpu reta barzda yra vyriškosios

dvasios trūkumas- Jei barzdos I plaukų spalva skirtųsi nuo galvos plaukų, tai ne labai geras ženklas.

4. KAKTA

Iš visų veido dalių reikšmingiau­sioj i yra kakta, Žiūrint iš profilio (Iš šono i veidą), Ji gali būti trijų rūšių: palinkusi 1 užpakali, stačia lr Išsikišusi i prieki. Palinkusi i už­pakali reiškia švelnumą, dvasingu­mą ir gerą fantaziją. Stačioji kakta reiškia Išminties trūkumą. Ir tre­čios rūšies kakta, t y., Išsikišusi i prieki — silpnadvasiškumą. Juo di­desnė kakta, juo mažiau tas žmogus turi energijos- Juo siauresnė lr su­spausta kakta, tuo tvirtesni reiškia to žmogaus charakteri. Bendrai, kaktoj neturėtų būti raukšlių. Jos susidaro tik nuo nuolatinio masty­mo ar susijaudinimo. Kaktos odos spalva turi būti šviesesnė už kitų veido dalių spalva. Jei matyti at­sikišę antakio kaulai, reiškia gabu­mą protiniame darbe. Kakta žema, raukšlėta Ir nenormali nėra geras ženklas. Keturkampes kaktos, ku­rių šoniniai kraštai platūs, rodo as­mens drąsa ir išmint}. Iškila kakta su pailgu veidu Ir ypač ilgu smak­rų yra silpnumo ženklas. Tos kak­tos, kuriose nematyti JoMu raukš­lių net ypatinguose susijaudinimuo­se rodo šaltą, griežtą ir kerštingą charakteri, švelniai lenkti antakiai yra kuklumo lr paprastumo ženk­las. Bevelk neillnkę antakiai lr einą horizontaline (beveik lygiagre­čiai su kaktos raukšlėmis), krypti­mi rodo vyrišką charakteri. Pusiau ilenktl lr pusiau horizontalus (ly­giagretūs) rodo naivų genimą. Pa­sipūtę ir netvarkingai guli antakiai yra asmens gyvumo pažymys. Jei toki abiejų akių antakiai beveik susisiekia, rodo gudrumą. Jei.tarp jų yra didelis tarpas, rodo asmens malonu charakteri. Judrus anta klai yra piktų, žiaurių lr išdidžių žmonių pažymys.

S. AKYS Akys yra sielos veidrodis. Mėly­

nos akys rodo silpnumą, juodos — tvirtumą. Žalsvos akys rodo as­mens drąsumą ir gyvumą. Didelės akys lr šviesiai mėlynos rodo to as­mens minčių platybes, tačiau pa­vydų, kurstančiojo charakteri. Juo­dos, blizgančios lr mažos akys reiš­kia aštrią dvasią. Jei pas žmogų tuoj galima pastebėti akies lėliukę, tai neramūs, aistringi lr net kvailo­ki Žmonės.

«. NOSIS Graži nosis veidui priduoda daug j

grožio. Kad būtų normali nosis, reikia, kad ji būtų tokio pat Ilgio, kaip lr kakta. Maža lr smaili nosis reiškia protingą, bet dar ne genijų žmogų. Nosys, užsirėčiuslos i viršų, rodo ambicingą žmogų. Bendrai, per vidurį iškilusios ir didelės no­sys reiškia žmogų, kuris kada nors dar gali iškilti. Mažos šnervės reiškia bailią dvasią. Jei jos labai judrios, tai reiškia jausmingumą ir palinkimą prie jausmų pasitenkini­mo. Žmonės, kurių nosis siekia net burną, nėra geri; jų mintys labai paprastos Ir dažniausiai yra nela­bai kam tikę žmonės.

S. AUSYS Dabar pažvelkim 1 ausis. Jei au­

sies minkštimas gale yra laisvas, ženklas, kad tas žmogus tinka pro­tiniam darbui Plačios lr Išslskletu-sios ausys rodo tuščladūšlškumą. Didelės ausys rodo kvailumą. Susi­raičiusios ausys nerodo protintu ga­liu gsus lnguma Normalios lr ne plonos ausys su normalia ISslratty-mu rodo asmens išmintingumą.

T. BURNA Burna kalba lr tada, kada žmogus

tyli. Plačios, darningos ir gražiu linijų lūpos rodo kimu, gerą ir su­kalbamą žmogų. Viršutine lūpa vi-

lenkta, rodo Išdidumą, jei plati — gerumą, jei siaura — ambicingumą lr Jei nervinga, — pasileidimą. Su­spausta burna tiesioj linijoj yra šalto kraujo, bet ir mažo širdingu­mo ženklas. Jei viršutinė lūpa nori pridengti apatinę, tai reiškia žmo­gaus gerumą. Priešingai, tai reiš­kia negailestingumą. Jei burna yra du kartu ilgesnė už akies ilgi, yra kvailumo ženklas. Atsikišusi apati­nė lūpa yra sensualistų pažymys.

Maži ir aštrūs dantys rodo as­mens nevienodumą. Ilgi dantys reiš-kia bailumą. Balti ir normalūs dan­tys, kurie, vos tik prasižiojus, lyg norėtų išlįsti lauk, reiškia gerumą. Nelygus dantys rodo pavydingu-mą. Tvirti, platūs ir dldeM d^n+vs žada ilgą gyvenimą.

Smakras neturi būti nei smailus, nei keturkampis. Atsikišęs smakras rodo neblogą žmogų, o priplotas — priešingai. Pasmarkis, statmena su apatine lūpa, rodo pasitikėjimo ver­tą žmogų. Pasmakryj esanti duobe­lė rodo žmogaus išmintingumą. Smailus smakras reiškia ž m o g u s veiklumą ir vikrumą

S. KAKLAS Proporcingas (darnus) kaklai-.

reiškia pastovų charakterį. Je' kas turi Ilgą kaklą lr aukštai neša gal vą, reiškia asmens išdidumą ir tu* tuma- Kas turį Ilgą ir ploną kaklą reiškia žmogaus bailumą. Trumpais kaklais žmonės paprastai būna n" člūrnos.

Platus pečiai yra sveikatos ženl las. Kampuoti pečiai rodo tvirtuma lr tvarkos meilę. Įdubusi ar neiški lusi krūtinė reiškia asmens kūn«* ką silpnumą.

Didelis lr atsikišęs pilvas rodo asmens palinkimą tingėti ir tenkin ti Jausmas. Mažais pilvais žmončs yra energingesni, veiklesni. Ben drai. dĮdett ir daug gero darą žmo­nes turi Išdžiūvusias šlaunis it* nie kada' nėra ptoapadžiai.

Už taos dalykus nededu galvos. nors yra i l s tas Ir tikro. Žmogaus lšvatrdai tyrinėti yra meno Šaka -Flziognomija,

£ Krizaataa

• J.

SODAS, DARŽAS, SODYBA

Sodus ir pavasarį patariama sodinti. Bet dirvos reikia jau iŠ rudens paruošti, žemiau trum­pi nurodymai, kokias dirvas vaismedžiai ir uogakrūmiai mėgsta ir kaip dirva iš rudens turi būti paruošta.

Obelys geriausiai auga viduti­nėse, priemolio, puvėsingose, gerai drėgmę palaikančiose, kul­tūringose dirvose.

Kriaušės pageidauja lengves-n;u už obelis, gerai įšylančių su pralaidžių podirviu dirvų.

Styvos gerai dera sunkiuose priemoliuose.

Saldžiosios vyšnios gerai au­ga šiltuose, vandeniui laidžiuo-se, pakankamai derlinguose, kalkinguose priemoliuose. La­bai svarbu, kad būtų giliai po-dirvinis vanduo.

Pavasarį sodintiems sodams iš rudens paruoškime dirvą

hRūkščiosios vyšnios auga viso­kiose dirvose.

Riešutiniai lazdynai pageidau­ja puvėsingų, vidutinio drėgnu­mo priemolių.

Vynkrūmiai reikalauja šiltos, vandeniui laidžios, labai turtin­gos kalkėmis, derlingos lengves­nės dirvos.

Agrastai, kaip ir obelys, mėgs­ta vidutinio sunkumo ir viduti­nio drėgnumo dirvą.

Serbentai gerai dera sunkes­niuose, bet ne per drėgnuose priemoliuose. Juodieji gerai au­ga ir lengvesnėje dirvoje.

Avietės pageidauja puvėsingų, lengjvų, vidutinio drėgnumo priemolių bei priesmėlių.

Ir vaismedžiams ir uogakrū­miams iš rudens dirvą reikia rūpestingai paruošti. Atsisaky­

kime seno būdo ir sodui visą dirvą įdirbkime 50-60 cm gilu­mo. Tai lengva turint dviragį plūgą ir ta pačia vaga leidžiant antrą artoją su arklu ar kaupiku be verstuvių. Taip dirvą pa­ruošus, pavasarį, sodinant, duo­butes reikės kasti tik tokias, kad tilptų medelio šaknys. Jei me­deliai bus sodinami rudenį, tai dirvą ruošti tuo laiku, kaip žiemkenčiams, o sodinant pava­sarį — iš rudens.

Sodui dirvą ruošiant, žeme pa­grindinai tręšti yt ha duodant: 150-200 vežimų gerai išsivėdinu-sių durpių, 50-75 vežimus mėš­lo, 5,— 7,5 maišelius tomamil­čių, 1,5—2,5 maišelio 40% kalio druskos ir 15-20 vežimų degtų kalkių, ' .

Agr. K. Varpius

įdomi kambarinė gėlė AGAVA — AGAVE AMERICANA

Agavos kilusios iš atogrąžų Į vų kenkėjų yra šarvuotosios Amerikos. Tėvynėj iš jos yra gaminami plaušai, virvėms vyti ir gamakams nertu Nupiovus jaunus žydinčius stiebus, iš augalo teka daug sulčių, kurias raugindami meksikiečiai pasi­gamina taip labai mėgiamo gė­rimo „Puląue". Vidurinė sultin­goji lapų dalis yra pagarsėjusi, kaipo vaistas reumatizmui gy­dyti (kaip išviršinis vaistas), nes turi rūkštaus kalcijaus kris­talėlių, kuriuos įtrynus skauda­mas vietas, oda labai suerzinama ir dėl to laikinai aprimsta skaus­mas.

ši agava pasisžymi dideliais pailgais, melsvai pilko atspalvio, mėsingais, storais lapais, su rausvais spygleliais lapų kraš­tuose ir dideliu aštriu spygliu viršūnėje lapo. Pas mus agava beveik niekada nežydi, tačiau p etinėje Europoje ji žydi 4-7 savo gyvenimo metais ir bežy-dėdama tiek nusialina, kad pas­kui pati žūsta, palikdama dau­gybę šoninių atžalų, išaugusių iš jos pačios šaknų.

Šios veislės agavų pas mus pasitaiko neretais ir gana dide­lių net iki 1 mtr. ir dar aukš­tesnių. Dažniausiai vartojamos papuošimui gėlių, darželių, žo­lynų, atvirų gonkų ir t. t. Taip puošnus augalas, kurio turėtų užsiauginti kiekviena šeiminin­kė. Per vasarą laikoma lauke dar geriau auga, kaip kambary. Rudenį, vos pradėjus šalti, aga­vas reikia sunešti į patalpas.

Dauginti geriausia „vaiku­čiais", kurie išauga iš šaknų. Jau­ni daigeliai labai gerai ir greit prigyja, jei tik jie turi sudarę šakneles. Nupiovus daigelį nuo motininio augalo, patartina kur nors sausoj, bet- ne karštoj vie­toj padėti ir žaizdą apdžiovin­ti, kad nepradėtų pūti, o po to sodinti į vazonėlius. Jei kartais „vaikutis" neturi šaknelių, tai jį reikia įkišti į smėlį ir retkar­čiais apipurškiant vandeniu, palaikyti iki sudarys šakneles. Jaunus daigelius, ligi jie prigy­ja, reikia laikyti šiltesnėje vie­toje, perdaug nelaistant vande­niu.

Agavoms žemė tinka sunkes­nė (su priemoliu ir stambesniu žvyru). Agavų dažnai įlieti ne­reikia, ypač žiemą, jos' gali ir sausiau pastovėti, tačiau žemės perdžiovinti nepatartina. Nor­malu, kai yra liejama kas antra

_— trečia diena. Iš dažniau pasitaikančių aga-

utėlės. Jos kenksmingos ypač žiemą, kai agavas būna kamba­ryje. Pastebėjus, reikia atsar­giai, nesužeidžiant lapų, su kie­tesnių šepetėliu pamirkant nu­plauti.

Graži tos pačios rūšies, kiek rečiau pas mus pasitaikanti yra margaspalvė agava — A gavę amerioana L. var. f oi. var.

Lapai kiek siauresni, kaip anksčiau minėtos, šviesiai ža­liais ir gelsvais išilginiais dry­žais. Lapai visada riečiasi že­

myn. Si agava puošia ne tik lau­ko gėlynus, bet ir sudaro gražų vaizdą kambaryje ypač žiemą, kai nėra žydinčių gėlių, o ji sa­vo margumu paįvairina kambari­nes gėles.

Mėgsta šviesią, saulėtą Metą. Dauginimas ir priežiūra, kaip anksčiau minėtosios.

Agavos persodinimas pavasa­rį, gegužės mėn. pirmomis die­nomis, į atatinkamo didumo puodus ar medinius indus.

O. Sakalauskaitė-Skeivienė

Danį} pakrantėse buvo Išmesta ši balsi mina. Dabar ji ian nebepavojinga, nes ji jau nuginkluota. Danai šituos ritulius panaudoja aukų dežems, į ku­rias meta danai aukas nukentėjusiems nuo minų jūrininkų šeimoms.

Kopūstai žiemai Norint žiemą turėti saldžių

kopūstų, galima juos pakasti į žemes. Gražios ir sveikos ko­pūstų galvos paruošti: nukraty­ti nuo šaknų žemes, nuskinti da­lį žalių lapų, ir lapų prisegimo vietose prie koto, pabarstyti suo­džiais. Taip paruošus, iškasti

Sutvarkykime serbentų krūmus Darbo ūkyje niekada netrūks­

ta. Bet vis dėlto, rudens metas ne rugiapiūtė. Raskime vieną kitą valandą laiko ir sutvarky­kime serbentų krūmus. Kitais metais už įdėtą darbą jie gerai apmokės.

Pirmiausia išpiaustomos visos sausos šakos. Toliau — visos storos, senos šakos, nors jos dar visai ir nemanytų džiūti. Se­nos šakos išplaunamos todėl, kad sale jų jau auga naujos, pa­siruošusios senąsias pavaduoti. O juk geriausios jėgos, derlin­giausias amžius ne senatvėje. Stengtis šakas išpiaustyti taip, kad vidurys krūmo liktų beveik tuščias. Taip sakant, taurės pa­vidalo. Iš stambesnių šakų ei­nančios į vidų atžalos naikina­mos. Kiekvieną šaką reikalin­ga taip rūpestingai apžiūrėti, kad ji nebūtų kitų šakų užstoja­ma. Atsiminkime, kad raišių auginime saulė yra pirmutinė ir būtiniausia sąlyga. Viduryje ga­lima palikti vieną kitą ūgį, jei­gu jis savaime auga iš šaknų. Toks ūgis pavasarį palenkiamas kiek į šalį ir kad negrįstų at­gal, prismeigiamas iš medžio ša­kos padarytu kabliu. Jeigu gi jis eitų iš kitos šakos kaip at­žala, nebūtų prasmės tokio pa­likti. .

Ką veikti su išplautomis ša­komis? Peržiūrėkime kiekvie­ną šaką, ar ji neturi gražių, pir-

sudedamos į rūsį smėlin. Rau­donųjų ir baltųjų serbentų ša­kelės dedamos į smėlį storgaliu aukštyn. Mat, taip per žiemą išlaikytos, jos paskui lengviau išleidžia šakeles. Juodiesiems serbentams toks laikymas per žiemą didelės reikšmės nesuda­ro.

Ta pačia proga noriu reko­menduoti paruošti daugiau juo­dųjų serbentų atžalų. Tiesa, juodieji ne labai mėgiami mūsų kaimo žmonių. Tačiau pramo­

nėje jie turi nepalyginamai ge­resnę rinką, negu kitos serbentų rūšys. Jų visiško pareikalavimo mes dar iki šiol negalime paten­kinti, štai, pernai metais kai kurios anglų firmos paprašė pri­statyti 200 centnerių juodųjų serbentų. Žinoma, reikalavimas nebuvo patenkintas, nes surinkta ir nusiųsta tik 40 centnerių. To skaičiaus 10 cent buvo duota Ž. Ū. Akademijos Mokomojo Daržo.

Taigi, rinka gera, saulė spin-

1-120 cm pločio, 60 cm gilio ir reikiamo ilgumo griovį. Griovio dugną ir šonus iškloti sausais, švariais šiaudais. Į tokį griovį sudėti kopūstų galvas, kotais aukštyn. Keletą eilių sudėjus, kotai neišlaikys ir nulūš, todėl, sudėjus vieną e>le tarp kotų pri­kišti šiaudų ir vėl dėti antrą eilę. Taip dedame 5-6 eiles, į viršų* vis smailyn. Sudėjus, ko­pūstus apdengti 15-20 cm storu­mo šiaudų sluoksniu ir apkasti žemėmis, apie 20 cm storumo. Aplink kaupą iškasti griovelį, vandeniui nutektėi. Taip sudė­ti kopūstai gerai išsilaiko ligi pat pavasario.

Sod. V. Pupelis

dūlių siunčia veltui. Tik tru­putį darbo ir pastangų, tikrai turėsime sveiko, gero maisto ir žymių pajamų.

Stud. agr. /. Jakštas

Geresnės vaismedžių ir uogakrūmių veislės ateinančiam pavasariui Obelų vasarinės veislės: Baltieji

alyviniai, cukrinukal (karobovka), Astrachanės raudonieji, Lietuvos cukriniai.

Obehi rudeninės veisles: Borovin-ka, gravenštelnal, pilkieji (sieren-ka), prindnlai, kronaeliniai, avieti­niai (Stdslepo. Maltnovka). tftttmai (Tltovka).

Obelų žieminės veislės: antani­niai, Lietuvos pepinai, Kaselio re­netai, Kokso oranžiniai renetai. Nlč-nero žemuoginiai, Boskopo gražieji, Kaiser Wilhelm, Ribstono pepinai, Ontario, akerinlai, geležtnukal, snie­go karvillai, bolkeninial, Lansbergo renetai,

Amerikines obelų veislės: Vytau-tinial (Wagener), Winesap. Stay-man, Rome Beauty, Wealthy, Cort-land, Mclntosh, Jonathan, Delicious.

Kriaušių veisles: skaitant iŠ eilės nuo ankstyviausia iki vėlyviausių —

„ Liepos spalvotosios (Bunte Jullbir mamečių, pieštuko storumo at- n B ) f vasarinės bergamotinės, Trevu žalų. Tokios atžalos nupiauna mos ir iŠ jų auginami nauji ser bentų krūmai. . Su nupiautomis atžalomis el­giamasi taip: nuplauname apa­čioje prie pumpuro ir viršuje atskaitę apie 30 centimetrų, šiek tiek įžambiai aukščiau pumpuro. Taip paruoštos atžalos žiemai

ankstyvosios (Precose de Trėvamt) Dr. Žtt Gijo (Docteur Jutos Guyot), Vujamsinės (Bon Chrėtien Va­liams), klapo mylimosios, Amanliso svtestinės; Princesė Mariana, Kon­greso atstatomas. Geroji Luiza (Bonne Luise d'Avrancbes), raudo­nosios bergamotinės, Bosko buteli­nės, Kleržo, Miško gražuolės, Dilio srrfestiaes,

Lehtjė, Paryžiaus grafienes (Com-tesse de Paris), juozapinės (Josė-phlne de Malinęs).

Styyų vetolės — I Didžiosios so­dines: Viktorija, Edinburgo herco­gas, persikinės (Prune Pėche), gel­tonosios kiauSininės, Ontario, Dže-fersono. H RenUodal: žalieji ren-Hodai. Altano renklodat Ulino renklodai. m Mirabėlės: Nansi mlrabėlės, Metco mažosios mirabė­lės. IV Vengerkos: Buerstatto anks­tyvosios (Fruehe aus Buelertahl), Carp (The Car), KIrka.

Saldžiųjų vyšnių (cerefinių) veis­les: Marko ankstyvosios Kassino ankstyvosios, Eltono, Drogano gel­tonosios, DSnisseno geltonosios, Na-paleono saldžiosios, Hedelflngerio milžiniškosios, Jaučio širdies vyš­nios.

Bukšctolų vyšnių veislės: Lietu­vos ankstyvos žemosios (žagarvyi-nės), paunksntnės (Schattnmorel-le), gegužinės (May-Duhe) karalie­nė Eugenija.

Agrastų veislės: I Raudoni (re­tais plaukeliais): Triumfo raudo niejl. Maųrero sėklinukal (Mau-rers SSmlirig). Uogos lygia žievele: Raudoni klaušintatai (JoOy nuner), Raudoni parodiiilal (Roaring Lfcm). n ŽsM: lygia žievele — Salt krian-šHki (Green WilIow), Žali vėlyvi (Greco Oosan)̂ Dagos

Žalieji milžinai (Jolly Angler), Ankstyvi žalieji CNette Green). III Geltoni — lygia žievele: Geltonieji milžinai (Leweller), Geltoni apva­lus (Globė YeUow), Uogos plaukuo­tos: Geltoni citrininiai (Two to one). IV Balti: Triumfo baltieji. Prieš mlltuge atsparios veislės: Raudonasis Džekas (Red Jacket) Lepo garbė (Lepaan valio), Peller-vo, Šterno derlingieji.

Aviečių veislės: Marlboro, Preus sen, Superlative, Olandiškosios, Go-liats, Kneveto milžiniškosios. Be-montantinės arba du kartus ve­dančios: Feldbrunno, Fontenojaus skaisčiosios, Magnum bonum, Ant­verpeno geltonosios.

Juodųjų serbentų veislės: Bang up black, Derlingoji Lija, Neapolio, Rozentalio flgakekės, Boakopo, „Go. liats".

Raudonųjų serbento veisles: Olandiški, Kaukazo raudonieji, Ver­salio, Heros.

Baltųjų serbentų veislės: Balti olandiški, Versalio baltieji.

Vynkrfliidu veislės: Malingerio ankstyv., Gutedėlės baltosios, Gute-dėlės raud., Leipcigo ankstyv. Bur­gundijos mėlynosios. Portugalijos metyaosfcit. Frankentolerio

sod, J. M-tts

ATGAUTOSIOS SOSTINĖS VAIZDAI

Iš kairės į dešinę viršuje I eilėje: 1. deginamos gairės prie buv. administracijos linijos. 2. Kariuomenė žygiuoja pro garbės vartus Vilniuje. II eil. 1. Artilerija važiuoja iš Ką

tedros aikštės į Laisvės gatvę, 2. Vilniaus rinktinės vadas gen. Vitkauskas kalbasi su visuomenės atstovais. III eil. 1. Trispalvė iškeliama Gedimino kalne. 2. Gedimino kalno

pilies bokšte plevėsuoja Lietuvos trispalvė. Ketvirtoje eilėje iš kairės: 1. Į Vilniaus kraštą vyksta motorizuotosios dalys. 2. Atgauto Vilniaus krašto gyventojai karius apdova („XX A." klišės)

noja gėlėmis.

Gėlės, ovacijos ir ašaros Vilniuje Vilnius pirmą kartą išgirdo Laisvės varpą. Šaunioji mūsų kariuomenė Vilniuje. Kariuomenę sveikino visų

tautų atstovai. Daugelio metų kančios virto nesulaikomu džiaugsmu ».. . Pereitą šeštadienį šau­

nioji mūsų kariuomenė įžengė j senąją Lietuvos sostinę Vilnių. Apie 9 vai. ryto ji jau buvo pa­siekusi miesto apylinkėse esan­čius kalnelius, nuo kurių labai gražiai matyti Vilnius, o

12 vai. 5 minutės jau įžy­giavo į patj miestą.

Nors įžengiant į Vilniaus žemę, nuo pirmojo žingsnio mūsų šau­niąją kariuomenę lydėjo blogas rudens oras, tačiau

ji visu keliu ligi pat Vil­niaus ir pačioje sostinėje buvo budri, nepavargusi ir

linksma. Visą kelią mūsų kareiviai dai­navo gražias karines dainas j pakeles sutraukdami net iš ga­na toli gyventojų minias, ku­rios juos linksmai

sveikino ir barstė gėles. Artinantis prie Vilniaus, gyven­tojų minios vis tirštėjo, augo. Pasiekus Vilniaus miesto kalne-li'is, čia atvyko kariuomenės pasveikinti Vilniaus jaunimo di­džiuliai būriai. Gražus kariuo­menės aprengimas, darnus j žingsnis^ patvarumas, puikus apginklavimas, gausios ir ga­lingos motorizuotos dalys gy­ventojams darė didingą, bet kartu ir labai malonų įspūdį.

— Dieve, Tau dėkui! Paga­liau jie atėjo, — kalbėjo gyven­tojai pamatę savą kariuomenę, kurios taip ilgai ir taip nuo­širdžiai laukė.

— Sakė, kad Lietuva maža valstybė, — kalbėjo kiti, pama­tę gausias motorizuotas dalis, ištisus pėstininkų ir raitelių pul­kus, vos akimi užsiekiamas ar­tilerijos, motociklistų, dvirati­ninkų ir kitų dalinių voras, — o čia, matai, kiek ir kokios gra­žios kariuomenės turi !

13,30 vai. jau iš paties Vilniaus miesto prabilo radijo stotis, kuri buvo pastatyta A. Mickevičiaus — Laisvės gatvė­je prie buvusios Ožeškienės aikštės. Vilniaus ir Kauno radi­jo stotims teko gana ilgai tarp savęs tartis, kol pagaliau, nors ir labai sunkiomis aplinkybė­mis, pavyko užmegsti pertran-sliavimo ryšis. Buvo mėginta abi stotis sujungti laidais, ta­čiau tai pasirodė kol kas ne­įmanoma, todėl teko pasitenkin­ti tik pertransliavimu.

Lygiai 14 vai. pasigirdo audringi valiavimai.

Tai mūsų šaunioji kariuomenė pasiekė patį miesto centrą, kur gatvėse ir aikštėse jau

nuo ankstybo ryto jos lau­kė minių minios.

Pranešimas mūsų Vilniaus korespondento Pasirodžius pirmosioms I D. L. Kunigaikščio pėstininkų pulko voroms,

daug tūkstantinės minios su­kėlė tokias ovacijas, nuo kurių suvirpėjo ir senosios

Lietuvos sostinės mūrai. Tūkstančių vilniečių ir iš kaimų suplaukusių apylinkių gyvento­jų akyse sužibo džiaugsmo aša­ros,

žmonės vieni kitiems puo­lė į glėbius, bučiavosi, džiaugės, po mūsų karių

kojų pabiro gėlės, o gaivalingi džiaugsmo šūksniai augo ir augo. Pagaliau vilnie­čių džiaugsmo šauksmai pasida­rė toki galingi, jog kai pasirodė sunkiosios artilerijos ištisos ba­terijos, duslų jų ratų bildėjimą į gatvių grindinį tie šauksmai visiškai nustelbė. Valiavimai nustelbė ir karo orkestrų muzi­ką.

Pats Vilniaus miestas buvo papuoštas trispalvėmis tautinė­mis vėliavomis, o

kariuomenei teko pražy­giuoti pro daugelj gražiai pastatyti; ir išpuoštų gar­

bės vartų. Nuo tos minutės, kada mūsų

kariuomenė pradėjo ties Šni­piškėmis žygiuoti į miestą, džiaugsmas, tartum nesustab­doma galinga upė, daugiau ne-besiliovė liejęsis ligi pačios iš­kilmių pabaigos, nors iškilmės užsitęsė kelias valandas.

14 vai. 15 minučių ristu žirgu prie estrados, kurioje įtaisytas mikrofonas, prijojo Vilniaus rinktinės vadas div. generolas Vitkauskas su savo štabu.

Vadui ir jo štabui taip pat buvo sugeltos audringos

ovacijos ir įteiktos gėlės. Gen. Vitkauskui nusėdus nuo žirgo ir prisiartinus prie mikro­fono, čia jį pasveikino p.

I Stasys, pareikšdamas didelį i džiaugsmą dėl Vilniaus grįžimo Į Lietuvai. Jis taip pat išreiškė padėką Sovietų Respublikų Są-

i jungai už Vilniaus ir Vilniaus krašto grąžinimą tikrajam šei­mininkui. Ponas Stasys kalbė­jo susijaudinęs, tačiau balsas aidėjo tvirtai lietuviškai. Jo kal­ba buvo labai dažnai nutrau­kiama valio šauksmais.

Po p. Stasio kariuomenę svei­kino iš eilės Vilniaus gudų var­du inž. Klimavičius, kuris taip pat

išreiškė didelį visų gudų džiaugsmą dėl Vilniaus at­

vadavimo.

Jis išreiškė didelį džiaugsmą dėl i Lietuvos ir SSSR taikingo susi-I tarimo. Baigdamas p, Klimavi-I čius sušuko: „Tegyvuoja Lietu-. vos respublika! Tegyvuoja i draugingos lietuvių gudų tau­

tos ! " Lenkų tautybės atstovas adv.

Šiškovskis kalbėdamas išreiškė viltį, kad Lietuvos vyriausybė elgsis su visais Vilniaus krašto piliečiais teisėtai ir teisingai. Iš savo pusės jis pažadėjo vietos lenkų vardu, kad jie bus Lietu­vai lojalūs ir visomis jėgomis prisidės prie Gedimino miesto ugdymo ir darnaus visų jo gy­ventojų sugyvenimo. Baigda­mas lenkų atstovas taip pat su­šuko: „Tegyvuoja Lietuvos ka­riuomenė! Tegyvuoja Lietuva!"

Toliau Lietuvos kariuomenę ir Vilniaus rinktinės vadą svei­kino rusų, žydų ir totorių tautų atstovai. Kiekvienas kalbėjo savo gimtąja kalba, išskiriant totorių atstovą, kuris kalbėjo lenkiškai.

Visi nuoširdžiai sveikino kariuomenę, Vilniaus rink­tinės vadą gen. Vitkauską, reiškė prisirišimą prie Lie­

tuvos. Totorių atstovas Tugan Bara-novskis savo kalboje pabrėžė, kad lietuviai jau Vytauto Di­džiojo laikais yra parodę toto­riams didelį drau* .įingumą ir teikę savo galingą globą. Lie­tuvis visuomet yra totoriaus laukiamas svetys.

Visų kalbas palydėjo minių šauksmai.

Į visų tautybių atstovų kal­bas atsakė div. generolas Vit­kauskas, kreipdamasis į visus, kaip į brangius Lietuvos pilie­čius. Savo kalboje gen. Vit­kauskas pareiškė, kad jam

sunku išreikšti tuos jaus­mus, kuriuos sukėlė paro­dytas visų Vilniaus krašto tautybių orisirisimas prie

Lietuvos. „Kaip senas karys, turiu pa­reikšti, kad taip niekur ir nie­kada nebuvau sutiktas. Mes į Vilnių įžygiavome su virpančio­mis iš džiaugsmo širdimis. Aš esu įsitikinęs, kad visos tauty­bės Vilniuje ir Vilniaus krašte ras gražų sugyvenimą. Valio!"

Po gen. Vitkausko kalbos bu­vo pagrotas Tautos Himnas, kuriam

pritarė galingas susirinku­siųjų tūkstantinių minių

giedojimas. Laike Himno Kaune buvo skambinama Laisvės varpu ir jo gaudimas buvo pertransliuo­tas visai Lietuvai.

Vilnius ir Vilniaus kraštas Laisvės varpo gaudimą iš­girdo pirmą kartą 14 vai.

30 min. Jis paskelbė Vilniaus ir Vil­niaus krašto Lietuvos pilie­čiams, kad „... Laisvės never­tas, kas nesrina jos".

Varpui liovusis gausti, ir vėl pasigirdo kariniai maršai: pra­

dėjo žygiuoti nauji kariuome­nės daliniai.

Žmonių džiaugsmas maišė­si su tvirtu karių žingsniu, patrankų ratų ir motori­zuotų dalių bildesiu, su ris­

tų žirgų trypimu. Miestelėnai ir kaimiečiai, kurių kariuomenės atvykimo proga prigužėjo pilnas Vilniaus mies­tas net iš labai tolimų Vilniaus krašto kampelių, negalėjo atsi­stebėti kariuomenės šaunumu, jos puikiu apginklavimu ir dar­nia eisena. Buvo girdėti balsų, kad

tokios kariuomenės Vilnius dar niekuomet nebuvo ma­tęs. Žygiuojančias kariuo­menės voras nuolat foto­grafavo užsienių ir vietos laikraštininkai, foto mėgė­

jai ir profesionalai. Kad visi galėtų išgirsti ka­

riuomenės įžygiavimo iškilmes, jos buvo nuolat atpasakojamos per radiją lietuvių ir lenkų kal­bomis.

Pasibaigus žygiavimo iškil­mėms ir kariams prasiskirsčius po miestą, vietiniai gyventojai parodė didelį norą su jais pasi­kalbėti. Kas nemoka lietuviš­kai, stengėsi susikalbėti su ka­riu savąja kalba ir daugeliui te­ko nustebti, kad su jais galima susikalbėti ir kitomis kalbomis. Senesnieji, kuriems ilgus laikus teko vilkti lenkų jungą ir kurie tą svetimą jungą pajuto ant sa­vo pečių taip, kad net nuo savo gimtosios kalbos buvo jėga ati­tolinti,

stengėsi atsiminti nors vie­ną kitą žodį lietuviškai ir juo prabilti J Lietuvos karį. Pereitą šeštadienį Vilnius ir

Vilniaus kraštas gyveno tokiu j džiaugsmu, kokio jam dar ne-' buvo tekę patirti. Vilnietis su-' sižavėjo visu tuo, kas yra lie­tuvišką, sava, ko jis .ilgėjosi

| metų metus ir dėl ko nesigailėjo i jokios aukos, I I r t a auka nebuvo veltui!

Prof. 5. Kolupaila

Istoriniu traukiniu į Vilnių Nepaprasta spalio 28 diena, isto-

, rimai jvykiai, nepaprasti pergyveni mai. Visos Lietuvos mintys nu-

' kreiptos į Vilnių. Neiškenčiu nepa naudojęs pirmos progos patekti į m ū s ų Vilnių. 7 vai. ryto Kauno stoty ruošiamas pirmas traukinys — geležinkeliui užimti ir atidaryti kelią i Vilnių. Traukinio komen dantas — pik. ltn. Balsys. Kartu vyksta Geležinkelių Vald>bos di rektoriai Masiliūnas, Bulota, Kripas su keliolika bendradarbių. Be ga lo ilgas ir sunkus traukinys išeina 7 v. 20 m, Eina labai lėtai, bet nuo Vievio Įsismagina.

Pirmas sustojimas už Vievio buv Zawiasų, dabar Lazdėnų stoty. Čia dar randame Sovietų garvežį, be laukianti delegacijos iš Kauno.. Čia pirmą kartą pajuntame laisvą tė­vynę. Fotografuoju mūsų traukini. Bematant iš vagonų pasipila daug kitų foto mėgėjų ir didelei vietos tarnautojų sensacijai visi nevaržo mai fotografuoja... Pasibaigė 19 metų foto . psichozas, baimė foto kamerų ir begaliniai varžymai! Sto ty Jau plevėsuoja mūsų trispalvė Pakelio ūkininkai nedrąsiai sveiki na pirmąjį traukini, vietomis matj ti vėliavų. Vaikai drąsesni — priei na arčiau kelio ir stebi kariškus krovinius. Mūsų kariai linksma-sveikina žmones; bematant „tirps

I ta ledai", atsiranda pasitikėjimas žmonių veidai darosi linksmesni.

_ Labai sujaudino mus scena, kada

sena moteriškė, bailiai apsidairiusi, persižegnojo, sudėjo maldai rankas ir verkė džiaugsmo ašaromis be žo džių lydėdama traukini. Ji meldė si už išlaisvintojus.

Lentvario stotis. Viename pero­ne minia žmonių, laukiančio kokio nors traukinio. Minia tyli- 2mo nių tarpe matome buri raudonar miečių. Raudonarmiečiai neslepia savo geros nuomonės apie mūsų karių gerus drabužius... Stotis tuščia, bet baldai ir Įrengimai te bėra. Trispalvė iškelta stoty. Mū­sų karininkai šneka su vaikais, da­lijasi savo maistu. Minia apsupo karišką virtuvę, kareiviai vaišina vaikus savo pietumis.

Judame toliau. Tiltas per Voką t dar raudonoji sargyba. Traukinys ( sustoja, keičiama sargyba. Toliau j — tunelis. Mūsų sargybiniai užima vietas, raudonarmiečiai kraustosi į mūsų traukini Labai dailios vie tos, bet tirštas rūkas dengia Vii niaus apylinkės panoramą. Geltoni beržai, rudi ąžuolai, dailios pašlai­tės — puikios vasarojimo vietos. Jau matyti fabrikų kaminai. Artė-'įme prie Vilniaus. v

Prekių stotis. Matyti bombarda imo pėdsakai. Vienas namas kiau

rai susprogdintas, kito beliko vie nos sienos. Stotis — apytuštė; be­diko keliasdešimt vagonų tuščiuose 'sėliuose. Greta — tabako fabri­kas, kurio įrengimą apgynė darbi

Ininkės — neleido išvežti i rytus,

kaip išvežė visą, k&s buvo galima nuimti ir išvežti, kas galėjo turėti kokią nors vertę. Geležinkelininkų būriai sutinka traukini, saliutuoja, teiraujasi, ar bebus jie reikalingi Lietuvai. Pasirodo, vietos gyven-' tojus kažinkokie mūsų priešai bau­gino, kad lietuviai visus išmes, kad visus išveš { rytus, verčiau patiems keliauti nelaukiant. Ir bėgo...

Pagaliau — Vilnius! Stoty šioks

Vokiečių povandeninio laivo vadas kap. leitenantą* Schuhartas, kuris paskandino anglų lėktuvneši „Con

rogeoui".

toks judėjimas. Žmonės prikimšę priemiesčio traukinio 2 vagonus. Keleiviai dairosi { lietuvių karius, laikosi rezervuotai. Stotyje jaučia mas netikrumas ir tikro seimininko stoka. Rūmuose iškelta mėsų vė liava. Po kelių minučių stoty pasi­rodo mūsų kariškos sargybos, mū sų policiją, tarnautojai...

Stotis — tuščia ir nei bufeto, nei kioskų, viskas apmirę. Nejauku, bėgu į miestą. Prie namų - tri spalvės vėliavos ir raudonos „pus vėliavės" (lenkų vėliavos pusės' > Gatvtee judri minia, vienur — ki tur eilės Žmonės renkasi ten. kur i Vilnių žengia nauji, tikri šeimi ninkai. Vilnius prislėgtas, dar ne nori tikėti, dar bijo grasinimų, bet negali paslėpti džiaugsmo ir pasi tenkinimo. Lietuvos kariai, nors pavargę, puikiai defiliuoja gatvė­mis, sveikinami žmonių, plakatų Ir transparantų. Pasiilgęs Vilnius s v kiną savo išlaisvintojus...

Stokholmas. . Sovietų Są­jungos pasiuntinys Švedijai šeš­tadienį grįžo iš Maskvos į Stok­holmą.

Bernas. ... Sekmadieni rinki­mai Šveicarijoje ėjo be jokių in­cidentų*. Provizoriniai rinkimų rezultatai bus paskelbti antra­dienio vakare, o galutiniai —-apie šeštadieni,

Trijų kariaujančių armijų vadai

Prancūzų gen. Gamlė­nas — antrasis Napo­

leonas Prancūzų armijos vyriausia­

sis vadas generolas Ganilėnas yra, turbūt, pats žemiausias prancūzų karys. Sako, kad jis centimetras į centimetrą yra lokio pat ūgio, kaip ir Napoleo­nas, didysis prancūzų imperato­rius ir karo vadas. Prancūzai ir analai tiki, kad ir generolas ( h m k n a a yra jeigu ne toks pat ^ > u s karys, kaip didysis impe­ratorius, tai bent netoli to. Net ir anglai pripažino jo didelius karinius sugebėjimus: jie pripa­žino gen. Gamlėną vyriausiuoju vadu ir savo armijos, besikau-nam'-os prieš vokiečius Prancū­zijoje.

Tačiau pažiūrėti gen. Gamlė­nas ne tik neatrodo karingas, bet netgi priešingai: žemutis, m^lsvaakis, baltais, kaip snie­gas, plaukais (jam jau 67 metai amžiaus), jis atrodo tiesiog dro­vus ir be galo malonus žmogus. Jo ir kalba švelni, o eisena kuk­li. Bet kartu visa jo būtybė ta­rytum kvėpte įkvepia mintį, jog tai tikrai didelis žmogus, kurie ant savo pečių neša Prancūzijos likimą.

Kaip karys Gamlėnas pasižy­mėjo jau nuo pat jaunystės. Tu­rėdamas 21 metus amžiaus, jis pirmuoju iš 400 kariūnų baigė Sen Syro karo mokyklą. Dve­jus metus jis kaip leitenantas tarnavo Afrikoje. Tie metai jį užgrūdino, ir grįžęs į Paryžių jis įstojo į karo akademiją, kur į jj atkreipė akį gen. Fošas, tuo metu akademijos viršininkas, kuris vėliau buvo vyriausias prancūzų armijos vadas Didžio­jo Karo metu. Baigęs akademi­ją, Gamlėnas buvo isiųstas į Alpių šaulių legioną, kur jam esant į jį atkreipė akį gen. 2c-fras, kuris per Did. Karą taip pat buvo vyriausias prancūzų armijos vadas. Tasai Zofras, jau vyr. vdu bebūdamas, jį prisi

minė, ir vienas iž pirmųjų jo įsakymų buvo:

— Kuo greičiausiai atsiųski­te man mano mažąjį Gamlėną!

Gamlėnas buvo liudininkas, kaip didieji prancūzų armijos vadai ruošė planus pačioms smarkiausioms Didž. Karo kau­tynėms prie Marnos.

Po karo Gamlėnas buvo iš­siųstas į Siriją, tenai pasižymė­jo prieš arabus, vėliau buvo pa­skirtas generalinio štabo virši­ninko padėjėju, 1935 m. — prancūzų aukštosios karo tary­bos pirmininku, o .šiemet — vy­riausiuoju prancūzų karinių pa­jėgų vadu.

Ilgasis anglų gen. Aironsaidas

Visiškai kitoks anglų karinių pajėgų vyriausiasis vadas gene­rolas Edmundas Aironsaidas. Jis atrodo tikras milžinas — mažasis prancūzas Gamlėnas jam vos ligi juosmens, tačiau tatai netrukdo Aironsąidui gen. Gamlėną didžiai gerbti ir bran­ginti. Aironsaido pavardė lie­tuviškai išvertus reikštų „gele­žinį šoną", tačiau dėl jo milži­niško ūgio jį da£ nuo kariūno dienų draugai pravadino „ąso­čiu", ir toji pravardė jį lydi per visą gyvenimą. Mat, anglai la­bai prie nekalto pasityčiojimo linkę žmonės, ir dar šiandien anglas apie savo kariuomenės vadą pasakys, jog „ąsotis" iš­važiavo į frontą Prancūzijoje". Ir tai pasakęs, jis nė kiek nesi­jaus generolą pažeminęs: prie­šingai, jam atrodys, kad tokiu būdu jis bus pareiškęs jam savo didelį bičiuliškumą.

Gen. Aironsaido gyvenimas

yra daug audringesnis, kaip gen. Gamlėno. Tiesa, ir pran­cūzų kariuomenės vadas savo kaip kareivio gyvenime yra ma­tęs ir šilta, ir šalta, tačiau Ai­ronsaido patyrimai yra kur kas įvairesni Savo laiku Pietą Af­rikoje buvo kilęs būrų bruzdė­jimas prieš anglus. Jį kurstė vokiečiai. Aironsaidas, dar jau­nas leitenantas, nuvyko tenai kaip slaptas britų kariuomenės štabo agentas. Jis dėjosi esąs karštas anglų priešas, gyrė vo­kiečių kaizerį ir net įstojo J vo­kiečių kariuomenę. Viskas ge­rai klojosi, kol vieną dieną jis, užsimiršęs, pranešimą savo vir­šininkui parašė ne vokiškai, bet

gražia anglų kalba. Jį tuoj iš­aiškino, ir jis, žinoma, būtų pa­lydėjęs galvą, jeigu nebūtų ap­sukriai išsmukęs.

Anglai valdo, galima sakyti, visą pasaulį. Ir Aironsąidui kaip kariui teko būti ir kariauti veik viso pasaulio vietose. Jis yra buvęs Indijoje, Kinijoje ir Japonijoje, yra buvęs Archan­gelske, kariavęs Persijoje. Jis buvo anglų įgulos viršininkas garsiajame Gibraltare, kurį pa­vertė nenugalima anglų tvirto­ve Viduržemio jūroje. Iš tenai jis buvo atsikviestas į Londoną, kad savo milžinišką karinį pa­tyrimą panaudotų dabartinia­me didžiame britų tautos jėgų bandyme.

Antras žymus anglų karys yra generolas Gortas. Šiuo me­tu jis yra anglų kariuomenėj, besikaunančioje Prancūzijoje prieš vokiečius. Tasai generolas be galo griežtas, ir jo tautiečiai jį pravardžiuoja „tigru".

Jis iškilo labai nepaprastu būdu. Būdamas jau aukštas karininkas, bet dar neužimda­mas jokios atsakingos vietos, jis per vienas atostogas keliavo po Šveicariją. eBčiuoždamas pa­šliūžomis kalnuose jis kartą ne­pamatė, kaip užlėkė ant kito čiuožėjo. Žinoma, abu parvirto, bet abu buvo be galo mandagūs ir vienas kitą atsiprašydami prisistatė kitas kitam.

— Gortas, — prisistatė da­bartinis generolas.

— Hor-Beliša, — prisistatė ir antrasis.

Jiedu labai apsidžiaugė paty­rę, jog abiejų esama anglų. Jie išsyk susibičiuliavo; po kiek laiko tasai Hor-Beliša pasidarė Anglijos karo ministeris. Jis tuoj atsiminė savo bičiulį Gortą

Žmogus, kurio pavardę kartoja visas pasaulis Puskarininkis, kuris buvo Prancūzijos karo ministeris

Tai Andrė Mažino. Prancūzas, Tėvų kilmės — lotaringietis, tačiau pats 1877 m. gimęs Paryžiuje. Sos­tinėje Išėjęs ir aukštuosius mokslus — teisės ir politinius mokslus. Mil­žiniško ūgio — beveik dviejų metrų aukščio. Buvęs aukščiausias visame prancūzų parlamente, i kuri pirmą kartą buvo išrinktas 1910 m. Bar-le-Duco srities atstovu. Milžiniškų fizinių jėgų vyras. Tačiau dar di­desnės ir stipresnės, negu kūno, ir dvasios milžinas. Prancūzijos šiau­rės rytų sūnus, kuris buvo ypatin­gai pamilęs skaisčią ir karštą pran­cūzų Afrikos, ypač Alžyro, saulę. Apie 1905 m- jam buvo pavestos aukštos pareigos prie Alžyro gene­ralgubernatoriaus. Tas pareigas ei­damas jis pasidarė vienu populia­riausių Šiaurės Afrikos sostinės — Alžyro asmenybių. Pats Andrė Ma­žino mėgdavęs sakyti, kad karšto­je Alžyro padangėje daugiausia pra siskleidusi jo vaizduotė, vėliau su-

Ir bitės daug gali karo laukuose Kaip bitės nugalėjo anglus

Karo tarnyboje panaudojami ne tik žmonės, bet ir gyvuliai bei paukščiai. Istorija žino ir tokių at­sitikimų, kad karo metu kovai su priešu būtų panaudotos... bitės, ku­rios paklotu didžiulius skaičius ka­rių. Tai buvo įvykę D. karo metu rytinėje Afrikos dalyje, kada anglų kariuomenė susitiko su gausinga vokiečių armija. Pradžioje vokie­čiai i prieki pasiuntė negausų karių skaičių, kad apsaugotu kariuome nės branduolį įr geriau įsitvirtintų.

Anglų kariuomenė kaskart artė­jo. Vokiečių mažam būriui atsilai­kyti nebuvo vilties.' Tada vokiečiai sugalvojo naują apsigynimo būdą. Miškelyje, kuriame jie sustojo, hu vo ̂ begalės laukinių bičių bei vaps­vų" lizdų. Vokiečiai tuos medžius apipainiojo elektros laidais ir kiek

galėjo, pasišalino. Anglai, sužino­ję priešo pasitraukimą, perėjo j ofenzyvą ir atsidūrė minėtame miš­ke. Tada vokiečiai vielomis palei­do elektros srovę, kuri sukėlusi mil­žiniškus debesis bičių. Šios užplū­do anglų kariuomenę. Tokio ant­puolio anglai nesitikėjo, todėl, ki­lus panikai, kariuomenė pakriko. Bitės sugėlė nemaža karių. Be" to, vokiečiai i darbą paleido „plieno bi­tes", kurios galutinai parbloškė ang­lų pasipriešinimą. Ši koya baigėsi anglų pralaimėjimu.

Yra' ir visa eilė kitų Įvykusių nuotykių, kur būtų šie maži vabz­džiai panaudoti kovai su priešu. Matome, kad kartais ir „smulkme nos" lemia didžiuosius ivyklus.

kūrusi garsiosios Mažino tvirtovių linijos planą.

Tas planas ir jo įgyvendinimas padare Andrė Mažino nemirštamą, įamžino istorijoje jo pavardę.

„Šiandien jis dar daug didesnis, toks didelis, kokia yra Prancūzijos didybė, toks didelis, kaip prancūzų išmintis ir genijus... Tai jau nebe pavardė, bet Idėja. Tai jau nebe žmogus, net garbės atvaizde: tai valstybės siena, užtvara, armija, tauta, visas kraštas. Tai ištisas šimtmetis, istorija, civilizacija" — garbina jį patys prancūzai (pvz., Paul Achard Paryžiaus žurnale „Vu").

Andrė Mažino be galo mylėjo sa­vo Prancūziją. Ta begalinė meilė ir įkvėpė jam minti sukurti nepereina­mą tvirtovių užtvarą išilgai visą Prancūzijos Vokietijos pasieni. Ka­riniais dalykais jis rūpinosi visą sa­vo amžių. Ir atstovų rūmuose Jis vi­są laiką buvo krašto apsaugos ko­misijoje. 1913 m. Duomergue minis­trų taryboje jis buvo karo vicemi­nistru. 1914 m. rugpiūčio 2 d. An­drė Mažino savanoriu stojo eiliniu kareiviu 1 44-tą pėstininkų pulką nors būdamas parlamento atstovu turėjo teisę nestoti 1 kariuomenę. Fronte greit pakilo j grandinius, paskui i puskiminkius — gavo ser­žanto laipsni. Pakilo savo nepapras­tu narsumu ir drąsa: jis fronte buvo suformavęs būrį savanorių žvalgų, su kuriais atlikdavo pačius pavojin­giausius uždavinius. Deja, prie Ver-duno buvo sunkiai sužeistas: pa­trankos sviedinys sutriuškino kai­riąją koją, Andrė Mažino paskui visą amžių didžiuodavosi tuo savo sužeidimu. — „Mano kanopa" — šypsodamos sakydavo jis, rodyda­mas i su ramsčio pagalba velkamą nevaldomąją savo koją... Taip pat visą savo amžių didžiuodavosi jis seržanto laipsniu- Tas laipsnis jam buvo garbingesnis Ir meilesnis už ministro titulą, nors. jis nekartą mi­nistru yra buvęs. Tad mylėdami ir gerbdami ji prancūzai kitaip ir ne­

vadindavo, kaip „seržantas Maži­no!"

Tapęs karo invalidu, nebegalėda­mas daugiau tarnauti tėvynei savo milžinišku kūnu, Andrė Mažino gri­žo i parlamentą dirbti jai savo dar didesne dvasia. 1922—1924 metais jis buvo karo ministru Poincarės ministrų taryboje. Jau tuomet gi­musi jam Prancūzijos rytų sienos pavertimo tvirtove mintis, tačiau ją įgyvendinti jam tepavyko tik 1929 m. antrą kartą esant karo ministru.

Andrė Mažino mirė 1932 m. sau­sio 7 d. Mirė dar nesulaukęs savo milžiniško kūrinio — Maginot lini­jos statybos galo. Aplink jo kata­falką garbės sargybą su savo vėlia­va ėjo 44 pėstininkų pulkas, kurio seržantu jis yra buvęs. Ji laidojant, gedulingose pamaldose dalyvavo pats Paryžiaus kardinolas Verdier, o maldas atkalbėjo ir pamoksią pa­sakė buvęs jo kombatantas klebo­nas d'Epinais, karo metu buvęs pul­kininkas. I amžinojo poilsio vietą puskarininki Mažino lydėjo trys Prancūzijos maršalai: Pėtain, Lyau-tey ir Franchet d'Esperey. Jis pa­laidotas mažutėse Revigny kapinė­se 16 km nuo Bar-le-Duc, iš kur jo giminė yra kilusi, visai netoli nuo „Mažino linijos". Jo kapą prancū-

ir padarė, kad jis užimtų vieną iš pačių svarbiausių ir atsakin­giausių fVietų anglų armijoje.

Vokiečių generolai Apie vokiečių generolus ma­

žiau ką galima sužinoti. Saky­sim, kad ir dabartinis reicho ar­mijos vyriausiasis vadas gene­rolas Brauchičas: jis toks tylus, ramus ir santūrus, kad iš jo ir žodį sunku ištraukti. Gen. Brau­chičas dabar turi arti 60 metų amžiaus, bet atrodo kur kas jaunesnis — lieknas, tiesus ir žvalus. Tai, galima sakyti, tik­ras karys ir tiktai karys; joks kitas gyvenimas jam nerūpi. Jis jaukiausiai ir jaučiasi būdamas tarp savo karininkų.

Jo artimiausias padėjėjas yra gen. Keitelis, štabo viršininkas, kuris jam padeda suderinti vi­sų ginklų rūšių veikimą kare — pėstininkų, aviacijos, laivyno. Ir generolas Keitelis yra tylus, griežtas karys. Jam kariuome­nė ir šeima — viskas; šalia tų daugiau jam niekas nesvarbu.

Atskiroms vokiečių armijos, ginklų rūšims vadovauja — maršalas Geringas aviacijai ir admirolas Rėderis laivynui. Abu yra žymūs kariai. Marša­las Geringas iš jų gal žinomiau­sias, nes jis ne tiktai karys, bet ir politikas, vaidinąs Vokietijo­je didelį vaidmenį. Admirolas Rėderis taip pat 'senas karys, pasižymėjęs Didžiajame Kare per vadinamąsias Skagerako kautynes.

Tie vyrai ant savo pečių neša trijų didžiulių tautų likimą. Ga­lima suprasti, kokią naštą turi pakelti jų galvos ir kiek jiems reikalinga skaidraus proto, budrumo ir milžinišlkos valios.

St. Valiušėnas

zai lanko kaip kokią stebuklingą vietą. Ir su gilia, tiesiog maldinga pagarba prie to milžino kuklaus ka­po galvas lenkia tiek visų laipsnių prancūzų kariai, tiek ir visų luomų bei amžiaus civiliai... („L. A.")

Didelio mokslininko žodis apie tikėjimo santyki su mokslu

Amerikietis mokslo tyrinėto­jas prof, R. A. MUlikan. savo mokslo darbais tiek pasižymėjo, kad buvo apdovanotas Nobelio premija, Edisono medaliu ir ki­tais pasižymėjimo ženklais. „Schon. Zuk." neseniai išspaus­dino jo atsiliepimą apie santy­kį tarp mokslo ir religijos. No­belio laureatas tuo reikalu sa­ko: „Nėra jokio mokslinio pa­

grindo neigti tikėjimą. Kas ne­gali suderinti mokslo su tikėji­mu tėra tik pats kaltas... Žmo­nės, kurie mažai nusimano apie mokslą i r mažai apie religiją gali ta ip savęs ginčytis,, kovoti, i r eiliniai stebėtojai gali many­ti, kad čia tikrai yra ginčas tarp mokslo ir tikėjimo, kai tuo tar­pu iš tikrųjų čia susidurtų tik dvi nežinojimo rūšys". (KSB)

Per kariaujančią Europą AIRIU TERORISTAI — BAUBAS ANGLIJAI. GLASGOVAS BE „TAKSI". SKOTUOS LIETUVIS PASISTATĖ „FORTĄ". I

GRI2TA DVIRAČIAI IR ARKLIAI. NAKVYNĖ TEMZĖS ŽIOTYSE. PRO MINAS PER SIAURĖS JŪR A. MIESTUS

Praeitą vasarą airių teroristai buvo tikras baubas Anglijai. Gal užtat ir dabar jie jų bijo nemažiau kaip karo. Norint iš Airijos išvykti, nesvarbu kas tu bebūtum, turi gauti specialų valdžios leidimą.

Tik su tokiais leidimais kelei-viams iš Airijos leidžiama iš-sėsti Škotijos ir Anglijos uos­tuose, ir tai dar po ilgoko valdi' ninku išklausinėjimo apie ke­

lionės tikslus, vietą ir t. t. Tą malonumą turėjau progos pa­

tirti palikdamas Belfastą, Š. Airi joj. Savo sumanymą grjžtj į Lietu­vą teko kuo smulkiausiai išdėstyti ne tik Įsėdant i laivą Belfaste, bet ir išlipant Glasgove. Tik po įtiki­nančių argumentų pasisekė išsklai­dyti abejojimus, jog mano svarūs čemodanai neslepia savyje airiškų bombų ir pavojaus britams.

Nemažam mano nustebimui prie laivo nebuvo nė vieno taksi. Kelių sunkokų čemodanų savininkui tatai buvo visiškai nekoks siurprizas. Situaciją išgelbėjo netikėtai prie laivo manęs laukęs vienas geras prietelius Škotijos Uetuvis, specia­liai parūpinęs man taksi. Pasirodo,

Glasgovo taksi sustreikavę, nes kontrolė jiems paskyrusi tik po 50 — 60 galonu (200 — 250 litrų) benzino per mėnesi.

Mūsų šoferiai tokia norma labai džiaugtųsi, — pagalvojau sau vie­nas, bet Glasgovo šoferio išlaidos ir atstumai skirtingi.

Iš uosto tiesiai į policiją. Taip reikalauja pavyzdinga tvarka. Ne­žiūrint, kad buvo sekmadienis, ra­dome nevisai trumpą eilę. Tarp jų pasitaikė ir vienas Kauno žydas, gyvenęs Glasgove jau 25 metai, bet vis dar gerai tebemokąs rusiškai (ne lietuviškai). Jo džiaugsmas su­radus mokantį rusiškai buvo toks didelis, kad mano prietelius su var­gu galėjo juo atsikratyti ir grįžti prie mudviejų pasikalbėjimo lietu viškai.

Policijos valdininkas buvo nuste bintas mano planais palikti saugią Britaniją.

Glasgovas jau žymiai daugiau apsikrovęs smėlio maišais, apsika sęs parkuose ir įsirengęs slėptuvių kaip Belfastas. Bet kareivių ir Čia matyti labai maža, kaip ir visoje D. Britanijoje. Privatūs piliečiai, ne­žiūrint raginimų, slėptuvių turi ma­žai. O vis dėlto viena tokia slėptuvė, ir tai Škotijos lietuvio (J- Širmu­lio), ir man teko apžiūrėti.

— I r kam Tamsta ją įsirengei. Kur, kur, bet čia tai jau tikrai nė viena bomba nekris, — pasijuokiau maloniam jos savininkui.

— Kaip tik čia pavojinga: netoli aerodromas, cheminis fabrikas ir kt., — atsako jis į mano kritiką.

Slėptuvė — tikras apkasas. Vir­šuje apie pusantro metro žemės, vi­duje — suolai, elektra, medžiaga išmuštos sienos, lyg mažame kam­baryje, bet nuo bombų vis dėlto greičiausiai nereiks jos panaudoti. Nieko nepadarysi, lietuvis ir svetur stropus ir rūpestingas įstatymų vykdytojas.

Su automobilių sumažėjimu labai padaugėjo dviračių ir arklių nau­dojimas. Vienas mano pažįstamas Iš dviračių firmos gavo pasiūlymą iš anksto užsisakyti dviratį, nes tek sią paskui ilgai laukti. Laiško pa­baigoje pridėta: „P. S. Tamstos automobilis i dviračių kainą negali būti nei įkeistas nei įskaitytas". Gal būt, tai buvo šposas, bet jis cha­rakterizuoja dabartinę Anglijos nuotaiką. Arba vienas skalbyklos savininkas prieš pat karą derėjo

Iš kelionės per Vakarų Europą arklį ir siūlė ūkininkui už jį 20 sva­rų. Karui prasidėjus jis nuėjo pas ūkininką ir pareiškė, jog dabar no­rįs tą arklį pirkti ir sumokėsiąs prašytus 25 svarus- — „Gerai, mo kėk tuos 25 ir dar pridėk 30" — pa­sijuokęs ūkininkas. Ir nieko kita nelikę, kaip dar kelias dienas pa­laukus sumokėti ūkininkui reika laujamus 55 svarus.

Išvykimas iš Anglijos dabar nėra toks paprastas dalykas. Home Offi­ce" pasų skyriuj žmonių skaičius, laukiančių eilės išvykti, visą laiką siekia kelius tūkstančius ir poros savaičių terminas dokumentams su­tvarkyti nieko nestebina. Netrūk­sta ir tokių, kUrie laukia jau 3 — 1 savaitės, jeigu kas nors kiek įtarti na.

Jau buvau beeinąs į laivą, kai ne­šikas pastebėjo ant mano rankos dujokaukę.

—• Ponas tebeturite dujokaukę? Man rodos, dujokaukių neleidžia iš­vežti, — ir nudūmė pas valdinin­kus.

Nieko kita man neliko, kaip du­jokaukę atiduoti pasirodžiusiam valdininkui. „Veltui gavau, veltui ir atiduodu" — pamaniau sau.

Kartu su pirmaisiais saulės spin dūliais mūsų laivas išnėrė į atvirą jūrą.

Visi keleiviai didžiausių atydumu seka jūrą lyg tikėdamiesi išvysti kokį karo laivą, o gal net Išgirsti šūvį. Kaip tyčia, horizonte nieko nėra. Belieka tik uoliausi stebėtojai. Sutinkam vieną kitą prekinį neutra lių valstybių laivą. Pagaliau, hori­zonte išvystame kažką daugiau, — mažiausia kelius laivus. Sparčiai ar­tėjame vieni prie kitų. Tamsiai pil­ka prekinių laivų spalva byloja, jog tai britų laivai. Pagaliau, aiškiai matome vieną britų naikintuvą, du prekybinius laivus ir vieną torpe-dininką. Tai britų „convoy" sistema prekinių laivų apsaugai.

Api" vidurdienį mūsų dėmesį at­kreipia laivo kapitonas. Pasirodė, pakelyje pastebėta paklydusi ml

na. Visi puolamės žiūrėti. Laivas pro ją praplaukia tik kokia 15—20 metrų atstumu. Kaip greitai mes su savo lalvuku atsidurtume dugne, jeigu tas pusmetrio diametro ežiu­kas susitrenktų į mūsų laivo sie ną!

— Minų mūsų kelyje nebuvo leis­ta, — aiškina mums laivo kapito­nas — Bet jų yra arčiau Belgijos ir Anglijos krantų bei sąsiauryje. Audrų metu jos dažnai nutrūksta nuo užkasu, iškyla 1 paviršių ir paskui klajola po jūras iki jas kas nors sugauna.

Po kiek laiko pravažiuojame dar vieną ir pagaliau trečią miną, bet pastarosios buvo nuo mūsų žymiai toliau. Netrukus sutikome pora ma žiukų olandų policijos Iaivukų, ku rie pasiklausė mūsų laivą apie tų minų padėtį ir nuplaukė per didžiu les bangas tęsti pavojingas žvejy­bas.

Kartu su vakaro prieblanda iš vydome dar vieną karo laivą — tai buvo olandų naikintuvas, vykdąs krantų apsaugą. Hook of Holand žiburiai ėmė darytis vis ryškesni ir netrukus mes jį priplaukėm visai

arti. Netoli Hoot of Holand mus paėmė I š čia pat Jūroje budinčio laivo atvykęs vadovas ir paėmė lai­vo vadovavimą iki kanalo, vedan­čio į Rotterdamą, nes visos jūros pakraštys saugumo sumetimais pa Čių pjandų užminuotas.

Mirtinai išvargę po 30 valandų kelionės sustojome Rotterdam uoste. PR. RimiNSKAS

Pro minas ir uolas po vandeniu Iš vokiečių povandeninio laivo karininko dienyno

Po šviesios Ir gražios rug­pjūčio nakties išaušo tokia pat šviesi ir graži diena. O šito mes kaip tik bijojome. Pučia švelnus šiaurvakaris vėjelis, barometrai vis kyla ir kyla. Ak, kaip būtų ge­ra, jei dabar siautėtų uraganas! Kaip mes šiandien vakare pralįsime pro užtvaras?... O pralįsti būtinai reikia. Aplinkiniais keliais plaukti negalime, nes kuro beliko tik tiek. kad galime į bazę nuniaukti tiktai tiesioginiu keliu, atseit — pro už tvaras. Mes būtinai turime plaukti pro Douvrą ir Calais.

Naikintojai, minininkai ir kitoki karo laivai mus verčia visą dieną budėti. Iš komandos kajutės nuolat pasigirsta signalas leistis į vandeni, Iš kurio netrukus ir vėl kylame. Visus įsakymus vykdome labai tik­sliai ir uoliai, kad tik nellktume priešo laivų auka.

Pagaliau apie 9 vai. vakaro pri plaukiame pietinį Colbart Bank ga­lą, kurį pasirinkome, kaip išeities ribą. Kiekvieną laisvesnę minutę sė dėjome prie žemėlapio ir studijavo­me visus praėjimus pro Douvrą — Calais. Stengėmės gerai pažinti ka nalą ir jo krantus. Tėra vienas pra ėjimas, tačiau labai pavojingas dviem atžvilgiais: pirmiausia, čia daug povandeninių uolų, antra — visur slankioja priešo laivai ir pri­grūsta minų.

Tą dieną tėkmė prasidėjo 9 vai. vakare, ir mums kaip tik tuo laiku reikia būtinai prasibrauti pro už-užtvarą, kadangi tėkmė žymiai pa­lengvina pralindimą pro tinklą.

Mūsų planas toks: 9 vai. vakaro turime būti prie Vergoyer kranto, kad ten galėtume susipažinti su vieta ir susirasti absoliutiškai tiks lią išeities ribą ir prasiskverbimą. Paskui mes turime palial tėkmę praeiti gilaus farvaterio Jinkme. Buvo siūlyta pasinaudoti tamsa ir plaukti viršum vandens, kitaip ta­riant — užtvaros sfetą ne nerte pranerti, bet ..peršokti", o paskui pilnu greičiu į rytus. Jeigu praljsi me pro užtvarą, tai pati pavojingoji vieta liks užpakaly. Nors pačios už­tvaros konstrukcijos gerai nežino­jome, tačiau pasirodė, kad apie ją supratimą turėjome gana tikslų. Mes galvojome, kad užtvarą suda­ro tinklas, minos ir paskandinti laivai. »Aišku, kad užtvaroje buvo palikti saviems laivams 8 praėji­mai, tačiau -jų mes nežinojome. Šioje vietoje gilumas — 25 — 38 metrai ir tik vienoje vietoje, kuri paprastai vadinama „giliąja duobe", plotis siekia 1.000 metrų, o gylis 45 metrus. Šita vieta mes kaip tik ir galvojome pralįsti.

Nusprendėme, kad šitoje vietoje tinklas dugno siekti negali. Ties kur yra tinklas, rasti nesunku, nes tose

vietose plaukioja labai didelės plū dės. Taip pat žinojome, kad kai ku­riose vietose plūdės yra audros nu draskytos, o tokiose vietose tinklas yra nusmukęs gilyn, ir povandeninė valtis čia gali per jį „peršokti".

Mūsų padėtis kebli, nes nesidaro nė kiek tamsiau. Taip pat šviesu ir prie Vergoyer. Dangus skaistus, mėnulis šviečia aiškiai, jūra žiba sidabru...

— Abi mašinos pilnu greičiu! — pasigirsta įsakymas-

Ligi Boulonės " plaukia vandens paviršiuje, tačiau toliau jau turime lįsti į vandenį, nes visur stūkso lai­vų siluetai. Plaukti toliau viršum vandens būtų savižudystė. Mūsų periskopas laimingai slenka tarp nedidelių laivų, sargybos valčių ir buksyrinių laivų.

Po pusiaunakčio esame pasiruošę kiekvieną akimirką nirti po vande niu Ir praplaukti užtvarą. Po dešim ties minučių stiprių žiūronų pagal ba pastebime siluetą: neabejotinai tai povandeninių laivų gaudytojas

— Pavojus! Gilumos vairus! — pasigirsta trumpa ir griežta koman da.

Po pusės minutės mes jau vande ny. Tačiau priešas mus jau paste­bėjo ir skubiai artinasi.

— Dėmesio! Povandeninės minos! — pasigirsta komandos vamzdyje.

Tylą sudrumsčia kurtus sprogi

Vokietijai užkirstas kelias į užjūrį Londonas. E. Anglijos ekonominio

karo ministras Crossas trečiadienį atstovų rūmuose buvo paprašytas padaryti pareiškimų apie Vokietijai taikomos ekonominės blokados sėk­mingumą. Ministras pažymėjo, kad šiuo metu »

jau yra užkirsti beveik visi ke­liai Vokietijai apsirūpinti Įvai­riomis reikmenėmis iš užjūrių.

Toliau Crossas pareiškė, kad nese niai buvo pradėtos derybos su visa

eile neutralių valstybių klausimais kylančiais iš kontrabandos kontro­lės. Šiuo metu tartis tais klausimais į Londoną yra atvykusios Islandi jos, Švedijos, Olandijos ir Belgijos delegacijos. Pasitarimai su kitomis vyriausybėmis yra vedami diploma­tiniais keliais. Visos derybos vyksta draugiška dvasia. Per derybas jau buvo pasiekta geros pažangos- Ne

' paisant to, kad jau ir dabar Vokie-! tijai yra užkirsti keliai apsirūpinti reikmenėmis iš užjūrių, visos toli­mesnės priemonės turi būti apsvar­stytos labai atidžiai. Tuo pačiu me tu ir toliau pasilieka reikalas aky liai apžiūrėti visus gabenamus kro­vinius, nors Didžiosios Britanijos vyriausybė, savaime suprantama, siekia atsižvelgti l neutralių valsty­bių teisėtą prekybą.

Didžioji Britanija Ir toliau vyk­dys savo, kaip kariaujančios

valstybės, teises

ir sulaikys bet kokią kontrabandą, kuri vienokiais ar kitokiais keliais bus gabenama į Vokietiją.

x Talinas. 120 lenkų žemes

ūkio daroininkų, kurie dirba Estijoje, pareiškė norą priimti Estijos pilietybę. 700 lenkų dar. bininkų pareiškė norą dirbti per visą žiemą Estijoje. Ar iškelti lenkų pageidavimai bus paten­kinti turės išspręsti kompeten­tingi valdžios organai.

Londonas. . Chamberlainas atstovų rūmuose pareiškė, kad esant įtakingoms aplinkybėms būtų pageidautina kiek galima greičiau ratifikuoti prancūzų britų turkų sutartį. Jis norėtų, kad ratifikacijos dokumentai jau sekančią savaitę pasiektų Ankarą.

Oslo. . Laikraštis „Aften-posten" paskelbė vieno asmens, mačiusio įvykį savo akimis, pa­rodymus, kad, karo pradžioje britų aviacijai puolant Wilhelm-shaveną, viena bomba vokiečių šarvuotį „Gneisenau" perplėšė į dvi dalis.

nėjimas. Nors minos sprogsta nuo mūsų gana toli, tačiau „62" dreba.

— Kiaulystė' -- spjaudosi vyres­nysis karininkas Sukėlėme tokį triukšmą, kad dabar į viršų jokiu būdu neįšsikapstysime. Turėsime lįsti po vandeniu.

Reikia prisipažinti, kad mes visa.i nesitikėjome taip toli nuo užtvaros surasti minas. Dabar visiškai aišku, kad priešas mūsų ieškos ir suras, o šitai kaip tik mums labai apsun kiną ieškoti „giliosios duobės", pro kurią lengviausiai galima pralįsti.

Visą laiką paskui mus seka na I kintojas, kurio sraigto ūžimą mos girdime. Visą laiką matome ir jo siluetą. Netenka abeioti, kad visa me vandens paviršiuje Svii.stoM prožektoriai ir veikia radijas.

Visi susirenkame i centrini s.'r-gybos postą. Mūsų .02" plaukia na liai patį dugną. Gilumos matuoklė rodo, kad mes plaukiame 28 metrų gilumoje. Tačiau mes turime viltį, kad čia turi prasidėt] didesnis gi'u-mas, todėl laivo nosj lenkiame dar žemyn, bet staiga visi išvirstame nuo stipraus smūcio- laivas no^irni susidavė į dugną. Apsirikome: čia dar negiliau. Priešn'<v visai arti turi būti užtemptas sietas

— Kairysis vniras' pac'iir<.ta komanda.

Laivas pasijudina, bet tuojau ir vėl atsimuša i kažką kietą. Cia gi­lumo tiktai 24 metrai. Dabar laivas turi būti prie paties tinklo.

— Kairėn' — vėl pasigirsta ko­manda

Dabar per minute arba mes pra lįsime pro tinklo apačią, arba pa teksime stačiai į jį ir minas. Laivas vėl susiduoda nosimi J dugną, ' a čiau gylio matuoklė čia jau rodo 30,36 metro.

— Dešinėn' — komanduoja va das.

Atrodo, kad paskutinę akimirką mes patekome kaip tik tokion vie ton, kur tinklas nesiekia dugno. Užpakaly mūsų pasigirsta sprogi mas. Mūsų kairysis sraigtas prade da veikti nereguliariai ir nevieno dai. Aišku, kad gavome smūgį. Ta čiau visi kiti laivo instrumentai vei kia gerai. Dar kartą girdime viršum savęs sraigto ūžimą, kuris tačiau greitai nutyla.

Mes pagaliau vieni. Pralindome Iš vandens išlendame jau auš

tant. Užpakaly stūkso keli laivų si­luetai. Jie mums pavojingi, bet to limi. Priešaky matome taip pat gi luetus. Tie — jau savieji.

Po keletos dienų apžiūrint mūsų laivą Wilhelmshafeno doke"" buvo rasti tikrai nemenki sužalojimai. Sraigtą mes sugadinome i tinklą, kurį būdami visiškai arti užkabino me-

D A R B O LIETUVOJE VISKAS NAUJA

KUOPIA n \ K B I N I N K V V AIKV PKiKDV [STATYMĄ

„Darbininke" d.iui; karti) j<iu bu vo r.iš; ta ai ie darbininkų vaikų priedus. (I.ilij cale mūsų žodis liko išklausytas. , L. A " rašo, kad pa staruoju meili Viduis Reikalų Mi I nisterija pr.idi'Mo skul)iai ruošti ati i t inkamo jstatvmo projektą, kuris | palengvintų sK.utlm^ų šeimų pia gyvenimą. Jstatvmo projektas ga [ lės būti visuotinio vaikų priedo mo kėj imas prie p.i<:i ir.dini'-s al^os I Šioje sntv je v\ 11 aisybes '/y K! m e s i nuoširdžiai sveikiname. Tikimos, | kad j s tatvmas greit bus priimtas i r ,

išleistas i pasauli.

KIEK DAiliBININKV SUSIŽALOJO PRAEITAME MfcNESY.IE

Draudimo nuo nel.urnmgil atsiti kimų Kasa suvedė praeito m ė r sta tisuką apie pi .unones ir žemės ūkio darbininkų .susižalojimus.

1) Pramones srit is: Kasoje nariu buvo 16.636. Praeito mėnesio laiko tarpy lengvai sužalotų darbininkų (v>rų ir motei ų) — 471, o sunkia. - - 21. Daugiau - u susižeidė statybos daibininluį. K) i vyrų ir 10 moterų.

Antroj eilėj daugiausia susiž.alo jo maisto ir prieskonių pramonėj 83 darb. Dėl visų šių susižalojimų darbininkams patalpų paskirta 42.!>00.77 Lt.

2) 2emės ūkio sritis. Narių skai čius — 1 (Mitins Praeito mėnesio laikotarp; susižeidė: lengvai - 899 vyrai ir o.">7 motor>s, o sunkiai -130 vyru ir 95 moterys. Daugiausia žemės ūkio darbininkų susižalojo Alytaus apskr. Ki2, toliau Rasei nių, Kauno apskr. ir t. t. Viso susi žalojusiems darbininkams žemės ūkiuose p a s k a t a 12S58.42 Lt.

Priežastys. Minėtų susižeidimų priežastim didžiausia dalis yra kri t ima i - - 512. Toliau įrankiai — 3S7, rakštys, suspaudimai ir kt.

STEIGIA C E N T R I N E DARBO BIRŽĄ

Vidaus reik. m joje įvvko tarpži­nybinis pas i tar imas Darbo birzo.s steigimo reikalu. Ateit.N ie norima sudaryti centrine viso krašto Darbo biržą, kuriai būtų pavesta priversti na darbo ieškanėių rankų registrą cija ir pan. Tikimasi, kad ligi Nau jų metų centrinė Darbo birža bus įsteigta.

SKAUDŽIAI ATKERŠIJO TĖVAMS IK PATS SAU

Papilės v a i , Avižlių k. gyventojo Gauronskio ūkvje kilo gaisras. Ug­nis prasidėjo iš daržinės, prie tvar tų, ir išsiplėtė labai greit. Nude­gus tvartu stogui, žmonės pastebėjo liepsnose lavoną. Tai buvo Gau ronskio sūnus Alfonsas, 38 m. am žiaus. Nelaimingasis taip žiaunai nusižudė k e r š t a u d a m a s prieš tėvus. Pr ieš padegdamas dar užrakino tvar to duris, matyt i , norėdamas, kad ir gyvuliai sudegtų. Velionis nesugyveno su tėvais ir ne kartą žadėdavo padegti trobas ir pats su sideginti. Net ir ka imynams apie tai buvo sakes. Šj kartą, būdamns gerai įsigėrės, pažadą įvykdė.

Namuose, be jo paties, gyvenę tik seni tėvai ir tarnaitė, kurie nors visa malė, tačiau neturėjo jė gų nuo balsaus darbo sulaikyti. At bėgus ka imynams, jau buvo vėlu S u d e g i daržinė, tvartai ir klojima? su javais. Gyvulius tėvas dar su skubo iš tvartų išvaryti, o padegė jas nors ir t A vo maldaujamas, nesu t iko nulipti nuo liepsnojančių tvar tų lubų.

T L O I BAKiS NEMUNO REGLTIA. VIMO DARBUS

Šiais metais prie Nemuno regu Uavimo darbų dirbo apie 4^0 daibi nlnkų. Tiems darbams Išleido apie 100 000 Lt. Dabar šie darbai pa laipsniui likviduojami. Tuo tarpu tik ties Sudargu bus dirbama apie mėnesį, o visur k i ' u r vandens recu liavimo darbus netrukus sustabdys

BURTININKUS SIVS I DARBO STOVYKLA

Čigonės, chiromantai, astrologai, kerėtojai ir įvairūs kiti j iems pana­šūs gaivalai vaikšto po kaimus Ir savo būrimais vilioja iš kaimteėi-ų, o ypatingai moterų pinigus.

Kadangi ne visi žmonės į tokius suktus spėjimus juokais žiūri, kiti •-pėjimus ima giliai j širdj, sujau Kia savo vidaus rnmvbo. atsiduria netikrume, nustoja darbo našumo, todėl su įvairiais tokiais burtinin kais numatoma pravesti griežta kova. Čigonės, chi rominta i , astro logai, burtininkai ir įvairūs kiti pa našūs apgavikai bus siunčiami j darbo stovyklą, kad ten pabuvę 11 gesnį laiką priprastu dirbti naudin gą darbą ir liautųsi žmones apgau dinėje.

KAIMO DARBININKAI ATGAL I KAIMUS

Darbo kri/ei išvengti nusistatyta imtis labai griežtu priemonių prieš kaimo darbininkų plūdimą į mies tus. Atit inkamos ištaigos nusista tė daugiau darbininkų iš kaimo į miestus neleisti, o neseniai iš kaimo atvykusius grąžinti atgal kaiman prie lauko darbu, nes žemės ūkv jaučiamas nuolatinis darbo ranku t rūkumas.

PIRMASIS CEMENTO FABRIKAS

S K I R S N E M U N Ė J E

Cemento fabriko statybos pra I džia Skirsnemunėje numatoma pa I vasarį, nes dabar yra technikinių

kliūčių. Antrojo cemento fabriko statyba taip pat aktuali. Tik neži nia, kur jis bus s ta tomas Akme nėjo ar Valkininkuose, kur taip pat yra nemažai žaliavos.

I t t ' P I N A S I PRADŽIOS MOKYK LŲ MOKINIU SVEIKATA

įpareigojus sveikatos punktų gy­dytojus kasmet apžiūrėti jų rajo nų pradžios mokyklas ir patikrinti sveikatą tų mokyklų mokinių, Svei katos dep-tui teko imtis iniciatyvos sutvarkyt i formalią tų apžiūrų pu­sę.

Sveikatos dep tas paruošė atitin­kamų instrukcijų pradžios mokyk-

| lų mokinių sveikatą t ikr inantiems gydytojams. Jos greitu laiku bus paskelbtos. Tuo būdu tikimasi, kad šiais metais bus žymiai tiks­liau atliktos pradžios mokyklų sa nitarinės apžiūros ir sistemingiau patikrinta pradžios mokyklų moki nių sveikata.

NAUJI LIETUVOS PILIEČIU IŠ RADIMAI

Prekybos ir Pramonės Departa mente įregistruoti nauji Lietuvos piliečių išradimai: Antanas Run kauskas, Marijampolėje išrado ga ro katilo pas lankaus a r d y m o paku­ros patobulinimą; Ignas Burnoika, Kaune kintamosios ir nuolat inės elektros srovės unformerį; Česlovas Paulavičius, Kaune — banguotos plokštelės principo pienui' šaldyti aparatą : Juozas Zykus, Kaune — būdą radijo a p a r a t a m s nuo trukdy­mų apsaugoti ; Karolis Jakobsonas, Kaune būdą muilo milteliams gaminti; Simas Adomonis, Pabals ke - - automobiliams, motociklams, t a n k a m s ir ki toms susisiekimo priemonėms greičio dėžę, kurioje bėgių (greičių) per jungimas atlie karnos be konuso (diskų); Alfonsas Kraštinis, Kaune - - metodą foto­grafijoms apdengti celoloidu; Adol fas Netykas, Kaune naują staty bos ir izoliacijos medžiagą; Vladai Al imas, Kaune — įrankį grindų

j priežiūrai; Sara Moizesienė, Kaune plaukus plaunant drabužiams

nuo vandens ir chemikalų apsaugo ti guminį gaubtuvą.

Smulkios žinelės L i e t u v o j e

— Šiuo metu Nepriklausomoj Lie­tuvoj (be Vilniaus krašto) priskaito-ma apie 173.000 bičių šeimų. Biti­ninkų Lie'uvoje yra 50 000.

— Butų kainos dar labiau atpigs. Dabar eile namų savininkų butus a t­pigino 10°^,

— P o Lietuvos vėliava šiuo metu p'aukioja 8 laivai. Šiems laivams ap­tarnauti reikalinga dar 25 jūrininkai, kurie būtų paruošti šiam darbui.

— Kaune vokiečių registraclia pra­veda 30 asmenų, o provincijoje Kul-turverbando nartai.

— Iš viso šiemet numatyta kiauši­nių eksportuoti apie 100 milijonų.

— Praėjusią savaitę atvežta į Kau­ną 30.000 ktm. malkų.

— Už miltų pardavinėjimą bran­giau nustatytos kainos nubausti 10. 000 lt. bauda Kauno malūnų savinin­kai Soloveičikai.

— Vilniaus krašto policija turės 715 arklių su apšarvavimu, viešoji ir pasienio policija — 897 dviračius.

— Šiauliuose St. Pušys sunkiai peršovė VI klasės mokinę E. Juknai­tę ir pats-persišovė galvą nuo ko 'i-goninėje mirė. Priežastis — nelai­minga meilė.

— Spalio 27 d. moderniškasis ka­talikų dienraštis „XX amžius" iš­leido 1000—tąjį numerį.

— Šiemet sueina 100 metų, nuo įsteigimo Žemės Ūkio mokyklos Rie­tave, Žemaičių krašte.

— ..Lietūkis" steigs dešimt linų apdirbimo įmonių.

— Žiežmarių valsč. nuo garų mirė dažyto'as Faėbrauskas ir jo padė­jėjas.

— Pereitais metais Lietuvoje įvai­riais ordinais buvo apdovanoti 2.315 asmenų.

Iš Krekenavos darbininkų gyvenimo D A R B I N I N K U K U L T Ū R I N I M A S

l Šios apylinkės darbininkai pripa-, ista. kad sodžiaus darbininkų kultū­

rinimo ir dorin'mo reikalas labai ak­tualus.

Darbininkai tikisi, kad šalę aprū­pinimo duona, bus nepamiršti dorini­mo ir ku'tūrinimo reikalai.

D Ž I A U G I A S I SULAUKSIĄ Ž E ­MĖS R E F O R M O S

Sodžiaus darbininkai iš laikraščių -užinoję, kad svarstomas naujas že­mės reformos pagilinimo įstatymas, tarpusavio pašnekesiuose įvairiai apie ją šnelja ir reiškia savo nuo­mones- Charakteringiausia nuomonė yra 1 — 5 ha žemiu savininkų. Jie sa­ko, kad treriau mažiau sklypų, bet t e ­gul jie būna stambesni, pav. apie 10 ha ploto- Kitas dalykas prie pramo-ningesnių raionų, — ten ir mažo 'klvpo pakanka.

Dvarų ordinarininkai tikisi, kad Vmės reforma apdraus juos nuo var­gingos senatvės, Iki šiol atsitikdavo, kad darbininkas ištarnavęs 20 — 30 metų dvare, senatvę baigdavo visų ap'eistas.

P A T E N K I N T I U Ž D A R B I A I S M I Š K U O S E

Šiemet kertamas didesnis kiekis miško. Mokama po 1,20 — 1,30 už kietmeterį rąstų ar erdmetrio malkų nagaminimą ir 30 centų už 1 erdm. šakų sukrovimą. Atlyginimas dides­nis negu pirmiau buvo. Dabar darbi­ninkai per dieną uždirba 3 — 5 l i ­tus. Vykti prie miško darbų už 30 km nuo namų darbininkai vengia. Mat, iie sako. kad pirkti svetur maistą Ir nuomoti butą niekas „neišeina".

Dėl pušų kirtimo darbininkai labai varžosi. Tas kertant galima labai ge­rai uždirbti-

BRANGSTA B U T A I Kaimuose dėl statybinės medžia­

gos trūkumo visai mažai stato i š -nuomavimui butų. Kaime už 5 litus mėn. nuomos, prastas butas, o mieste-' " i e ir už 10 litu vargiai galit» - gau­ti. Kai kurte darbininkai stenpiasi įsigyti savo butą; perka iš ūkininku

senus pasta'us, mažą sklypuką, ir pa­tys statosi.

P R A D I R B O R A N G O V Ė L I A I Kai kurie statybos meistrai pava­

sarį apsiėmė daug trobesių statyti. Darbininkai buvo pigūs, dirbo dieną už 2 — 3 litus. Tada meistrai gerai uždirbo. Dabar pragyvenimui pabran­gus, darbininkai su savo maistu, nei­na dirbti be 3 — 5 litų dienos atlygi­nimo. Dabar meistrai skundžiasi, kad pabaiga pradžią sugadino.

D Ž I A U G I A S I V I L N I A U S AT-- GAVIMU

Vietos darbininkai labai džiaugiasi Vilniaus grįžimu- Vilnius senesniems darbininkams asmeniškai pažįstamas. Prieš Did. Karą net dvarų kumečiai išsiderėdavo vieną savaitę a'ostogu vasarą, kad galėtų ap*ahkyti Vilniaus Aušros Vartus. Dabar daugelis dar­bininkų tikisi vėl susitikti su pažįs­tamais Vilniaus krašto darbininkais.

Plikių A.

— Šveicarų kariuomenes Ženevos katalikai pradėjo leisti specialų re­liginį laikraštį.*

— Iš Sovietų S-gos būsią iš viso iškelta apie 400.000 vokiečių.

—> Vakarinėje Ukrainoje suval­stybinami didieji dvarai, sukonfis-kuojarnos visos privačių asmenų ' ir bažnyčios žemės valstybės naudai.

— Rytprūsiuose uždrausta bulvės pi'ti į gerus maišus, nes iš viso mai­šų gauti sunku. Į turgų bulves reikia vežti supylus kur kitur, tik ne į mai­šus.

— Vilniaus krašte Lietuvai atiteko per 300 kilometrų plento.

— Vi niu ; e įsteigta p u m i j i šaulių kuopa. Steigiamame susirinkime da'y-vavo per 500 jaunuolių.

— Visose Lietuvos bažnyčiose bu­vo atlaikytos iškilmingos pamaldos, pasakyti atatinkami pamokslai, dė­kojant Auk-čiausiajam už Vilniaus grįžimą.

— Va'stybės Teatro sodelyje iš­kilmingai atidengtas pirmosios lie­tuviškos operos autoriaus, muziko Miko Petrausko biustas.

— Lietuvos Laisves Varpas iš Kauno bus perkeltas į Vilnių.

— Iki N, Metų vokieč'af tikisi iš Lietuvos išvežti bent 10 000 vokie­čių.

— Pagal naująjį viešųjų darbų p'aną darbo gaus apie 5000 asmenų. Daugiausia darbų bus Vilniau* srity.

— Vilniuje steigiama policijos mo­kykla.

— Švenčionėlių gyventojai daro žygių, kad Švenčionėiuose būtų nuo-la'inis apskrities centras.

— Krašto Aps. Ministeris paskelbė įsakymą, kad kariams karo metu ap­rūpinti įstatymo vykdymas nuo lapk­ričio m- 4 d. sustabdomas.

— I ' Italijos i Lietuvą grjžo buv. Sal. Žinių" redaktorius K. A. Sa

bas, kuris ten išgyveno 16 metų — Gausiai aukoja knygas Vilniaus

krašto lietuviams. Suaukota jau apie 3000 egzempliorių.

P a s a u l y — Estijos žemės ūkio ministerija

nutarė gausių darbininkų šeimas ap- ,, dovanoti ūkiais.

— Rygoje lieka apie 10.000 tuščių butų.

— Švedų parlamentas paskyrė 36 milijonus kronų pirktis 102 kariniams lėktuvams.

— Varšuvoje žmonės pradėjo va'~ gyti šunis. Kilogramas bulviij dabar kaštuoja 50 zlotų, prieš karą kaštavo tik 8 — 10 grošų.

— Vokiečiai su gautais iš SSSR grūdais nupenės 2 milijonus kiaujių Anglija iš viso turi tik 4,5 miliionų kiaulių-

— Šveicarijoje kariuomenė ir poli­cija rado daug ba'ionė'ių. prie kurių buvo pririšti paskutines Kitlerio kal­bos vertimai prancūziškai.

— Prancūzijo'e rugsėjo mėn. be­darbių skaičius padidėjo iki 316.000.

— Ispanijoje, Badajozo provinci­joje buvo labai smarkus Hetus. Kilo potvynis. Iš Santa Marios miestelio gyventojai turėjo išsikraustyti. Der­lius žuvo.

— Vokiečiai vėl nuskandino du anglų 'aivus.

— Spalio 27 d. Maskvoje pasirašy­ta papildomasis protokolas tarp SSSR ir Lietuvos. Protokole smul­kiai aprašoma sienos liniia tarp So-viefų S-tros ir Lietuvos respublikos-

— SSSR Paba' t i io valstybėse iŠ viso laikysianti 500 lėktuvu ir 1000 tanku.

— Vokietijoj nauja vidaus paskola. Išleidžiama 500 milijonų markių pas­kolos lakštų po 4 r-;<#,. Paskolos lak­štus pradės išpirkti nuo 1945 metų.

— O'andijoj išleistas kepykloms privalomas įsakymas pardavinėti šviežią duoną tik 3 kartus per mėne­sį.

— Amerika parduos Vakarų Euro­pai 6000 lėktuvų ir apie 1000 sunkių patrankų. Pinigai sumokami iš ank­sto.

— Vokietijoje uždrausta spausdin­ti straipsnius apie komunizmą ir ateistinį Rusijos sąjūdį. Ne'eidžia-ma skelbti ir apie bolševikų pr iemo­nes, 'kurias vartoja prieš Bažnyč!=»s ir religines Institucijas.