Robertas Dargis

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas

PRAMONĖS POLITIKA IR

KONKURENCINGUMO STRATEGIJA: ČIA

IR DABAR!

2014-03-06, Vilnius

PRAMONĖS BŪKLĖ EUROPOJE

PRAMONĖ YRA IR BUS REIKALINGA EUROPAI (1)

Pramoninė gamyba yra ir bus reikalinga Europoje:

2030 m., palyginti su 2010 m., pasaulinis gyventojų (vartotojų) skaičius padidės 1,43 mlrd. (20 proc.), o pasaulinio vartojimo apimtys pasieks 64 trln. USD

Besivystančios rinkos tampa ne tik gamybos (pasiūlos) regionu, bet ir pagrindiniu pagamintos produkcijos vartojimo (paklausos) šaltiniu. Besivystančiose rinkose pramonė užtikrina gyvenimo kokybės (lygio) gerėjimą

Visam pasauliui svarbūs pokyčiai (pvz., augantis gyventojų skaičius, klimato kaita) gali būti suvaldyti tik technologijomis, reikalaujančiomis naujų sprendimų pramonėje

Šaltinis: IMF (2014)

PRAMONĖ YRA IR BUS REIKALINGA EUROPAI (2)

Pramonė ypatingai naudinga ekonomikos vystymuisi: kiekvienam pramonėje pagamintos produkcijos eurui 34 centai ateina iš kitų sektorių (pvz., paslaugų)

Pramonė teikia kur kas didesnį multiplikatoriaus efektą ekonomikai, negu kiti sektoriai

1 proc. paklausos pramonės produkcijai padidėjimas (vidaus vartojimas arba eksportas) padidina ES BVP 1,68 proc.

Kitų sektorių multiplikatoriaus efektas – tik 1,57 proc.

Šaltinis: Eurostat (2013), OECD (2013), WIOD (2013), WTO (2013), IW (2013)

PRAMONĖS MULTIPLIKATORIAUS EFEKTAS EUROPOJE YRA

MAŽESNIS NEI KITUOSE REGIONUOSE

1,68

1,94

2,77

1,94

1,57

2,57

2,98

1,62

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

ES-27 Kitos išsivysčiusios valstybės Besivystančios Azijos regiono

valstybės

Pasaulis

Multiplikatoriaus efektas

Pramonė Kiti sektoriai

Šaltinis: WIOD (2013)

EUROPOJE NUO PRAMONĖS TIESIOGIAI IR NETIESIOGINIAI

PRIKLAUSO 52 MLN. DARBO VIETŲ

Apdirbamoji gamyba

32,006

3,737

180

362

405

6,483

4,092

4,339

293

Žemės ūkis

Kasyba

Komunikacija

Finansinės paslaugos

Privačios ir viešosios paslaugos

Paslaugos verslui

Logistika

Statyba

Šaltinis: Eurostat (2013), WIOD (2013), IW (2013)

PRAMONĖ UŽTIKRINA EKSPORTO PLĖTRĄ (1)

Šaltinis: WTO (2013)

DEINDUSTRIALIZACIJA MAŽINA EUROPOS PRAMONĖS RINKOS

DALĮ PASAULINĖJE PREKYBOJE

ES-27 šalių pasaulinės pramonės rinkos dalis sumažėjo nuo 47 proc. (2000) iki 42 proc. (2012)

Europa pralaimi konkurencinį karą Azijos regionui

Egzistuoja tiesioginis ryšis tarp pramonės išsivystymo lygio bei regiono dalies pasaulinėje prekyboje

Deindustrializacija mažina Europos pramonės rinkos dalį pasaulinėje prekyboje

Šaltinis: WTO (2013), IW (2013)

DEINDUSTRIALIZACIJA LABIAUSIAI PALIETĖ EUROPĄ

Šaltinis: WIOD (2013), Forster et. Al. (2013), IW (2013)

EUROPOJE – DEINDUSTRIALIZACIJA. IR EUROPA – VIENINTELIS

PASAULIO REGIONAS, KURIS DAR NEIŠBRIDO IŠ KRIZĖS

Šaltinis: Eurostat

AUKŠTO NEDARBO KAMUOJAMOS VALSTYBĖS PASIŽYMI

PRASTAI IŠVYSTYTA PRAMONE

24,8 24,7

22,4

18,2

13,3

9,7

5,7

0

5

10

15

20

25

30

Pramonės dalis BVP, proc.

7,3 6,9

5,3 4,9

26,5 27,6

16,6

0

5

10

15

20

25

30

Sezoniškai išlygintas nedarbo lygis, 2013 m. III ketv., proc.

Šaltinis: Eurostat

PRAMONĖS BŪKLĖ LIETUVOJE

LIETUVA PASIŽYMI GERAI IŠVYSTYTA PRAMONE, KURI

IŠTEMPĖ EKONOMIKĄ IŠ KRIZĖS 24,8

24,7

23,3

22,7

22,4

21,7

20,8

20,8

18,2

17,3

16,3

15,8

15,7

15,6

15,4

15,4

15,2

14,5

13,9

13,3

12,8

12,7

12,6

11,0

10,1

10,0

9,7

5,7

5,3

0,0

5,0

10,0

15,0

20,0

25,0

30,0

Rum

unija

Čekija

Air

ija

Vengri

ja

Vokie

tija

Slo

vakija

Lie

tuva

Slo

venija

Austr

ija

Lenkija

Kro

atija

Euro

zona

Švedija

Italija

Estija

Suom

ija

Euro

pos S

ąju

nga

Latv

ija

Port

ugalija

Ispanija

Belg

ija

Malta

Ola

ndija

Danija

Jungtinė K

ara

lystė

Pra

ncūzija

Gra

ikija

Kip

ras

Liu

ksem

burg

as

ES šalių pramonės dalis nuo BVP, proc.

Šaltinis: Eurostat

LIETUVOJE PRAMONĖ SUDARO DAUGIAU NEI 80 PROC.

EKSPORTO APIMČIŲ

Šaltinis: Statistikos departamentas, Lietuvos bankas

83

17

Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto struktūra 2012 m., proc.

Prekės Paslaugos

PRAMONĖ – LIETUVOS ŪKIO PLĖTROS LOKOMOTYVAS

Šaltinis: Statistikos departamentas

-11,09

-0,50

-22,36

38,48

-2,87

-30,00

-20,00

-10,00

0,00

10,00

20,00

30,00

40,00

50,00

Namų ūkio vartojimo išlaidos

Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos

Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas

Prekių ir paslaugų eksportas

Bendrasis vidaus produktas

BVP ir BVP komponentų pokytis 2013 m. palyginti su 2008 m., proc.

VIENA NAUJA DARBO VIETA PRAMONĖJE GENERUOJA DVI NAUJAS

DARBO VIETAS PASLAUGŲ SEKTORIUJE

Lietuvos pramonėje užimta 200 tūkst. dirbančiųjų, arba 15,4 proc. visų šalies dirbančiųjų

Viena nauja darbo vieta pramonėje generuoja 2 naujas darbo vietas paslaugų sektoriuje

Tad netiesiogiai pramonė yra atsakinga už 600 tūkst. darbo vietų – tai sudaro pusę visų dirbančiųjų skaičiaus Lietuvoje (1,3 mln.)

17,6

15,4

9,7

8,4 7,7

7,3

6,6

6,2

4,1

3,2

13,9

Užimtumo struktūra 2013 m., proc.

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

Apdirbamoji gamyba

Švietimas

Žemės ūkis, žuvininkystė, miškininkystė

Statyba

Transportas ir saugojimas

Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas

Viešasis valdymas ir gynyba

Profesinė, mokslinė ir techninė veikla

Administracinė ir aptarnavimo veikla

Kita

Šaltinis: Statistikos departamentas

LIETUVOS PRAMONĖJE DOMINUOJA NAFTOS PRODUKTŲ,

MAISTO, CHEMIJOS, MEDIENOS IR BALDŲ GAMYBA (1)

Kokso ir raf. naftos pr.

gamyba

35%

Maisto produktų gamyba

16% Chemikalų ir chemijos

pr. gamyba

12%

Baldų gamyba

6%

Medienos ir kamštienos

gaminių gamyba

4%

Guminių ir plastikinių

gaminių gamyba 4%

Metalo gaminių,

išskyrus mašinas ir

įrenginius, gamyba

2%

Drabužių siuvimas

(gamyba)

2%

Gėrimų gamyba

2%

Kitų nemetalo

mineralinių produktų

gamyba

2%

Kita

15%

Apdirbamosios gamybos struktūra 2012 m.

Šaltinis: Statistikos departamentas

LIETUVOS PRAMONĖJE DOMINUOJA NAFTOS PRODUKTŲ,

MAISTO, CHEMIJOS, MEDIENOS IR BALDŲ GAMYBA (2)

Maisto produktų gamyba

24%

Chemikalų ir chemijos

pr. gamyba 16%

Baldų gamyba

10%

Medienos ir

kamštienos gaminių

6%

Guminių ir plastikinių

gaminių gamyba

6%

Metalo gaminių, išskyrus

mašinas ir įrenginius,

gamyba

4%

Drabužių siuvimas

(gamyba)

4%

Gėrimų gamyba

4%

Tekstilės gaminių

gamyba

3%

Mašinų ir įrangos

remontas ir įrengimas

3%

Kita

20%

Apdirbamosios gamybos (be naftos produktų) struktūra 2012 m., proc.

Šaltinis: Statistikos departamentas

LIETUVOS PRAMONĖS GAMYBOS APIMTYS YRA 17,5 PROC.

DIDESNĖS NEI PRIEŠ KRIZĘ

-17,0

9,3

12,4

9,3

5,4

17,5

-20,0

-15,0

-10,0

-5,0

0,0

5,0

10,0

15,0

20,0

2009 2010 2011 2012 2013 2013/2008

Apdirbamosios gamybos pokytis, proc.

Šaltinis: Statistikos departamentas

INVESTICIJŲ PLĖTRA – PAGRINDAS TVARIAM LIETUVOS

PRAMONĖS ATSIGAVIMUI (1)

Šaltinis: Statistikos departamentas

5,37

17,51

0,00

2,00

4,00

6,00

8,00

10,00

12,00

14,00

16,00

18,00

20,00

2013 K1-K3/2012 K1-K3 2013 K1-K3/2008 K1-K3

Apdirbamosios gamybos (be mineralinio kuro) produkcijos

pokytis, proc.

-2,19

-39,47

-45,00

-40,00

-35,00

-30,00

-25,00

-20,00

-15,00

-10,00

-5,00

0,00

2013 K1-K3/2012 K1-K3 2013 K1-K3/2008 K1-K3

Materialinių investicijų apdirbamojoje gamyboje pokytis,

proc.

INVESTICIJŲ PLĖTRA – PAGRINDAS TVARIAM LIETUVOS

PRAMONĖS ATSIGAVIMUI (2)

10,6

3

9,8

2

8,4

0

7,9

3

7,8

9

7,7

5

7,1

5

6,9

3

6,8

2

6,5

4

6,2

7

5,3

0 6,1

1

5,9

3

5,7

7

5,7

6

5,4

1

5,2

1

5,1

1

5,0

0

4,9

0

4,8

5

3,6

2

2,9

4

0,00

2,00

4,00

6,00

8,00

10,00

12,00

Estija

Čekija

Slo

vakija

Slo

vėnija

Liu

ksem

burg

as

Austr

ija

Italija

Švedija

Danija

Latv

ija

Lie

tuva

Lie

tuva (

2012 m

.)

Euro

zona

Ispanija

Euro

pos S

ąju

nga

Lenkija

Gra

ikija

Ola

ndija

Malta

Pra

ncūzija

Suom

ija

Port

ugalija

Air

ija

Jungtinė K

ara

lystė

Produktyviųjų investicijų (į mašinas, įrenginius ir transporto priemones) santykis su

BVP 2013 m., proc.

Šaltinis: Eurostat

DAUGIAU NEI PUSĖ DIDŽIŲJŲ GAMINTOJŲ KETINA

INVESTUOTI Į PLĖTRĄ, BET PAGRINDE SAVO LĖŠOMIS

59

41

Investicijų apimtys jūsų įmonėje 2014 m. I pusmetį, proc.

Padidės Nepadidės

49,26%

4,63%

46,10%

Investicijų finansavimo šaltiniai, proc.

Vidiniai resursai

Bankų paskolos

Mišrūs finansai (su es parama)

Šaltinis: LPK

PASKOLOS VERSLUI VIS DAR SUNKIAI PRIEINAMOS

-23,3

-32,9

-22,1

-15,1

0,5

-65,8 -70,0

-60,0

-50,0

-40,0

-30,0

-20,0

-10,0

0,0

10,0

2009 2010 2011 2012 2013 2013/2008

Naujų paskolų verslui pokytis, proc.

Šaltinis: Lietuvos bankas

LIETUVOS KONKURENCINGUMAS PRASTĖJA

53

68

35

47

70

33

44

64

33

45

55

34

48

52

32

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Lietuva Latvija Estija

Pasaulinis konkurencingumo indeksas: valstybės reitingas

2009-2010 2010-2011 2011-2012

2012-2013 2013-2014

-15,0

-10,0

-5,0

0,0

5,0

10,0

15,0

20,0

25,0

Realaus produktyvumo ir realaus darbo užmokesčio pokytis, palyginti su praėjusių

metų atitinkamu laikotarpiu, proc.

Realusis produktyvumas Realusis darbo užmokestis

Šaltinis: Pasaulio Ekonomikos Forumas, Eurostat, Statistikos departamentas

BŪTINA GERINTI LIETUVOS MOKESČIŲ MOKĖJIMO SĄLYGAS

Mokesčių mokėjimo sąlygos

Lietuva Doing

Business 2014

Regionas* OECD

Mokėjimų skaičius per metus 11** 26 12

Mokėjimo trukmė (valandos) 175 246 175

Pelno mokestis (proc.) 6,0 9,0 16,1

Darbo jėgos apmokestinimas (proc.) 35,2 22,6 23,1

Kiti mokesčiai (proc.) 1,9 7,0 2,0

Bendras mokestinės naštos tarifas (proc.) 43,1 38,7 41,3

* - Rytų Europos ir Centrinės Azijos regionas ** - Latvijoje mokesčius reikia mokėti 4, o Estijoje – 5 kartus per metus. Pernai - atitinkamai 7 ir 8 kartus per metus.

Šaltinis: Pasaulio bankas

Šaltinis: Pasaulio Ekonomikos Forumas

111

67

17

107

79

11

0

20

40

60

80

100

120

Lietuva Latvija Estija

Valstybės reguliavimo (biurokratinė) našta, valstybės pozicija

2012-2013 2013-2014

BIUROKRATINĖ NAŠTA LIETUVOJE – DIDŽIAUSIA BALTIJOS

REGIONE

Šaltinis: Pasaulio Ekonomikos Forumas

65

27

10

69

26

12

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Lietuva Latvija Estija

Darbo santykių lankstumas, valstybės pozicija

2012-2013

2013-2014

DARBO SANTYKIAI LIETUVOJE – NEPAKANKAMAI LANKSTŪS

ELEKTROS IR DUJŲ KAINOS PRAMONEI LIETUVOJE –

DIDŽIAUSIOS REGIONE

Šaltinis: www.energy.eu

PRAMONĖS APYVARTA 12 PROC. VIRŠIJA PRIEŠKRIZINĮ LYGĮ,

TAČIAU PELNINGUMAS 1,5 KARTO MAŽESNIS NEI PRIEŠ KRIZĘ

-32,8

15,7

31,4

6,6

3,0

12,2

-40,0

-30,0

-20,0

-10,0

0,0

10,0

20,0

30,0

40,0

Apdirbamosios gamybos apyvartos pokytis, palyginti su praėjusiais metais

ir su prieškriziniu laikotarpiu, proc.

4,3

0,8

3,3

4,3

3,7

2,8

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

3,5

4,0

4,5

5,0

2008 2009 2010 2011 2012 2013

Apdirbamosios gamybos pelningumas, proc.

Šaltinis: Statistikos departamentas

LIETUVAI GRESIA MAŽESNIS ES PARAMOS DYDIS PASIBAIGUS

2014-2020 M. FINANSAVIMO PROGRAMAI

Didžioji dalis ES struktūrinės paramos fondų skiriama regionams, kurių BVP vienam gyventojui mažesnis nei 75 proc. ES-27 vidurkio (remiantis trejų metų vidurkiu)

Lietuvos BVP vienam gyventojui į viršų stumia auganti ekonomika bei mažėjantis gyventojų skaičius

Po 2020 m. Lietuva taip pat turėtų gauti ES sanglaudos politikos lėšas, tačiau būtina įvertinti, kad Lietuvos BVP vienam gyventojui jau turėtų viršyti 75 proc. ES vidurkio

Lietuva pateks į tarpinių regionų kategoriją (BVP vienam gyventojui sudaro 75-90 proc. ES vidurkio), tad Lietuvai skiriamos ES paramos dydis turėtų mažėti

51,5

54,4

57,5

61,9 64,3

57,9

61,9

67,4

71,5

0,0

10,0

20,0

30,0

40,0

50,0

60,0

70,0

80,0

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Lietuvos BVP vienam gyventojui (įvertus perkamąją galią), proc. nuo ES vidurkio

Šaltinis: Eurostat

DEMOGRAFIJA YRA VIENA DIDŽIAUSIŲ LIETUVOS PROBLEMŲ

Šaltinis: Statistikos departamentas, LPK skaičiavimai

44817

42817

44172

44502

43551 46527

45299

45224

40337

38138

37076

35159

34031

33317

32774

30734

28067

26587

26979

26792

26559

15000

20000

25000

30000

35000

40000

45000

50000

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 2024 2025

Mokinių skaičius (vidurinis išsilavinimas)

REKOMENDACIJOS EUROPINEI IR

NACIONALINEI PRAMONĖS POLITIKAI

EUROPAI REIKALINGA INTEGRUOTA PRAMONĖS POLITIKA (1)

Europos pramonė šiandien susiduria su milžiniškais iššūkiais, kurie silpnina ekonominio augimo variklius. Tai – globalios makroekonominės tendencijos, susijusios su aršia konkurencija su stiprėjančiomis trečiųjų šalių kylančioms ekonomikomis, prieigos prie žaliavų problemomis ir energetinių išteklių kainomis energetinės revoliucijos JAV kontekste

Dar didesni iššūkiai kyla pačios ES viduje, ypač dėl įvairių reguliavimo sričių strategijų nesuderinamumo ir reguliavimo naštos

EUROPAI REIKALINGA INTEGRUOTA PRAMONĖS POLITIKA (2)

Visa tai lemia, kad ES pramonės indėlis į BVP stagnuoja ir kelia rimtas abejones dėl užsibrėžto tikslo pasiekti 20 proc. iki 2020 m. Todėl, kad įvyktų pramoninis renesansas Europai reikia bendraeuropinės integruotos pramonės politikos

Kad įmonės liktų ir investuotų Lietuvoje būtina nacionalinė pramonės politika ir konkurencingumo stiprinimo strategija. Tai politika, siekianti mažinti reglamentavimo naštą, užtikrinti nevaržomą prieigą prie energijos išteklių ir žaliavų konkurencingomis kainomis, sudaranti geresnes galimybes gauti finansavimą, didinanti santykinį pramonės eksporto svorį globalioje rinkoje, stiprinanti užsienio prekybos politiką, kurianti veiksmingą, teikiančią vertę kuriančius ir lanksčią, į pokyčius reaguojančią, darbo rinką.

EUROPAI REIKALINGA INTEGRUOTA PRAMONĖS POLITIKA (3)

“Pramonė yra gyvybiškai svarbi Europai, nes be stiprios industrinės bazės Europa nesugebės pasiekti tvaraus ekonomikos augimo, kurti naujas darbo vietas ir užtikrinti aukštą pragyvenimo lygį Europos žmonėms. Jei valdžios atstovai nori sugrąžinti gamyklas iš išorės regionų, jie turi imtis taikyti į pramonės konkurencingumą orientuotą politiką” ,- Emma Marcegaglia, BUSINESSEUROPE prezidentė

Išsakyta BUSINESSEUROPE organizuotoje konferencijoje Industry Matters

EUROPAI REIKALINGA INTEGRUOTA PRAMONĖS POLITIKA (4)

“Jeigu norime išlaikyti konkurencingą pramonę ir aukštus pragyvenimo standartus, skatinti ekonomikos augimą ir kurti naujas darbo vietas, mes turime užtikrinti, kad konkurencingi ir inovatyvūs produktai būtų gaminami būtent Europoje. Tam reikalinga stipri industrinė politika” ,- Martin Schulz, Europos Parlamento pirmininkas

Išsakyta BUSINESSEUROPE organizuotoje konferencijoje Industry Matters

ENERGETIKOS POLITIKA – ES

Mažinti energijos išteklių kainų skirtumus su pagrindinėmis konkurentėmis pasaulinėje rinkoje

Imtis suderintų veiksmų, įgyvendinant prioritetinius elektros, dujų ir suskystintų gamtinių dujų infrastruktūros projektus

Tirti ir eksploatuoti galimai naudingus netradicinius energijos išteklius, tokius kaip skalūnų dujos

Nustatyti 2030 m. CO2 emisijų mažinimo tikslą, kuris taptų ir energijos efektyvumo didinimo bei atsinaujinančių šaltinių įsisavinimo varikliu. Šis tikslas turi tinkamai atspindėti situaciją tarptautinėje arenoje ir nesąlygoti nelygios konkurencijos su trečiųjų šalių įmonėmis

Vengti kišimosi į rinkos principais pagrįstų instrumentų, tokių kaip Prekybos emisijos sistemos (ETS) veikimą ir neturėtų keisti sutartų 2020 m. emisijų mažinimo tikslų

ENERGETIKOS POLITIKA – LIETUVA

Mažinti įmonėms tenkančią elektros energijos kaštų dalį, kurią sukuria visuomenės interesus atitinkančios paslaugos priemoka (VIAP) prie elektros energijos kainos tarifo ir kurios nereglamentuoja ES teisės aktai arba įsipareigojimai

Siekti, kad sektoriai, patiriantys artimiausių kaimyninių valstybių spaudimą dėl neprisiimtų aplinkos apsaugos įsipareigojimų, išliktų konkurencingi (trąšų, cemento, stiklo gamybos ir kiti sektoriai)

Siekti subalansuotos centralizuoto šilumos ir elektros energijos gamybos sektoriaus reformos, išvengiant neigiamų pasekmių pramonei ir verslui

Užtikrinti energijos vartojimo efektyvumo schemų suderinamumą su planuojamomis paramos programomis, ypač įmonėse ir namų ūkiuose, aiškiai atskiriant ūkio sektorius ir naudos gavėjus

UŽSIENIO PREKYBOS POLITIKA – EUROPA

Užtikrinti veiksmingą ES Išorinių santykių tarnybos vaidmenį atveriant trečiųjų šalių rinkas ir garantuojant investicijų apsaugą

Modernizuoti prekybos apsaugos priemones, užtikrinti strateginį šių priemonių taikymą, siekiant sąžiningos konkurencijos tarptautinėje prekyboje

Skatinti laisva ̨ją prekyba ̨ per Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) bei

užtikrinti prekybos partnerių įsipareigojimų PPO vykdymą, siekiant sąžiningos prekybos taisyklių laikymosi ir šalinant prieigos prie žaliavų barjerus

Užtikrinti ES suartėjimą su ES Rytų Partnerystės šalimis, siekiant didinti šių rinkų skaidrumą, atvirumą ir patrauklumą investicijoms

UŽSIENIO PREKYBOS POLITIKA – LIETUVA

Plėtoti sumanią užsienio politiką santykiuose su Rytų kaimynais, ypač su Rusija, Ukraina bei Baltarusija

Konsoliduoti valstybinės valdžios ir verslo pastangas ekonominių santykių su Skandinavijos šalimis, JAV ir Kinija aktyvinimui

Daugiau dėmesio ir resursų skirti šalies ekonominiam - diplomatiniam atstovavimui pasaulio regionuose ir šalyse, atsižvelgiant į įmonių planus ir tendencijas plėsti verslo ryšius

Stiprinti Ekonominės diplomatijos tarybos vaidmenį formuojant šalies prekybos politikos strategiją

Stiprinti bendradarbiavimą tarp valstybės institucijų ir asocijuotų verslo struktūrų, sprendžiant esmines užsienio ekonominės politikos problemas

Inicijuoti bendrą krizių valdymo mechanizmo sukūrimą, kuris padėtų užtikrinti konstruktyvią ir koordinuotą valstybės institucijų ir verslo bendruomenės veiklą, ginant įmonių interesus konkrečiais atvejais

DARBO RINKA – EUROPA

Įvesti papildomas priemones, didinančias darbo rinkos lankstumą

Įtraukiant socialinius partnerius, nustatyti nereikalingus apribojimus ir administracines kliūtis, trukdančias užtikrinti lanksčias sutarčių sąlygas, atleidimo nuostatas ir lanksčią darbo laiko tvarką

Atsižvelgti į Europinį semestrą kaip į veiksmingą priemonę savalaikių tikslinių reformų koordinavimui ir ES ekonomikos augimo potencialo išnaudojimui

Europos Komisija turėtų stebėti vienetinių darbo sąnaudų tendencijas valstybėse narėse ir siekti makroekonominės pusiausvyros atstatymo, kai darbo sąnaudos neatitinka produktyvumo augimo nešamos grąžos

DARBO RINKA – LIETUVA

Sudaryti tinkamas finansines paskatas veiksmingoms aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms, prisidedančioms prie pramonės plėtros

Pašalinti pernelyg didelę apsaugą darbo santykiuose terminuotų darbo sutarčių, atleidimo nuostatų atžvilgiu, nustatyti su Darbo laiko direktyva suderintą darbo laiko reguliavimo ir darbo užmokesčio lankstumą

Skatinti darbdavius samdyti daugiau darbuotojų mažinant mokesčių naštą

darbo jėgai

Mažinti darbo apmokestinimą nedidinant kapitalo apmokestinimo ir kitų mokesčių

Palengvinti sąlygas ekonominei migracijai iš trečiųjų šalių, padedant spręsti kvalifikuotos darbo trūkumą, kuris sudaro kliūtis augimui

ŠVIETIMAS – EUROPA

Europos jaunimo užimtumo iniciatyva ir atitinkamos ES programos, visų pirma - Europos socialinio fondo, turėtų suteikti finansavimą valstybėms narėms, norinčioms reformuoti dvigubo mokymosi sistemas (dual learning)

Europos Komisija turi parengti sistemą, kuri skatintų mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos specialybių populiarinimą bei tarpvalstybinį bendradarbiavimą gerųjų patirčių sklaidos srityje

ES turėtų parengti gaires, skirtas dvigubų profesinio mokymosi sistemų Europoje (dual vocational systems) vertinimui ir veiksmingumo stiprinimui

Europos Komisija ir CEDEFOP turėtų sudaryti sąlygas geriausių patirčių mainams, siekiant efektyvinti trumpalaikį įgūdžių poreikių prognozavimą

ŠVIETIMAS – LIETUVA

Vyriausybė turėtų sukurti paskatas kokybiškai ir kiekybiškai naujam švietimo įstaigų bendradarbiavimui su privačiuoju sektoriumi

Tiksliesiems mokslams bendrojo ugdymo mokyklų programose turi būti didinamas valandų skaičius, kuo labiau mokymą susiejant su praktika

Įmonės, darbdavių organizacijos turi būti įtrauktos į studijų programų ruošimą visuose nacionalinės švietimo sistemos lygmenyse

Mokymasis darbo vietoje, informacinės ir ryšių technologijos bei verslumo skatinimas taip pat turėtų būti integruotas į švietimo sistemos lygmenis

Įtvirtinti pameistrių ir stažuotojų statusus; padidinti gamybinės praktikos ir stažuočių mastus

Sukurti bendranacionalinę universitetų ir aukštųjų mokyklų absolventų karjeros monitoringo sistemą

PRIEIGA PRIE FINANSŲ

Prioritetą skirti ES bankų sąjungos sukūrimui, tam kad rinka taptų likvidesnė, atsparesnė finansiniams sukrėtimams ir tinkama tarpvalstybinei prekybai bei investicijoms

Europos Komisija turėtų prisidėti prie finansavimo priemonių kūrimo MVĮ, vidutinėms ir sparčiai augančioms įmonėms, t.y. hibridinio finansavimo metodų, kapitalo fondų, rizikos kapitalo, paskolų ir verslo garantijų formavimo

Nacionaliniai bankai turėtų glaudžiai bendradarbiauti su ECB, atliekant bankų būklės analizę ir, esant reikalui, raginti atlikti greitą rekapitalizaciją, remiantis finansavimu iš rinkos

Reformos privalo užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp finansinio stabilumo ir būtinybės užtikrinti įmonių finansavimą, siekiant skatinti investicijas ir ekonominį augimą

ES BENDROJI RINKA

Europos Komisija turėtų užtikrinti, kad valstybės narės sparčiai ir nuosekliai įgyvendintų Paslaugų Direktyvą, Trečiąjį energetikos paketą ir kitus teisės aktus, kurių tikslas – geresnė integracija ir sąveika

ES turi susitarti dėl tolesnio įvairių sričių rinkų bendrojoje rinkoje atvėrimo, tokių kaip kabotažo paslaugų rinkos liberalizavimo

E-viešųjų pirkimų įgyvendinimas valstybėse narėse leistų užtikrinti proceso veiksmingumą, didesnį rinkos atvirumą, skaidrumą, konkurenciją ir veiksmingesnį viešųjų finansų panaudojimą

ES turi užtikrinti pakankamą finansavimą ir supaprastintas administracines procedūras privataus ir viešojo sektorių partnerystės projektams ir projektams pagal Europos infrastruktūros tinklų programą

IŠMANUSIS REGLAMENTAVIMAS

Konkurencingumo testai ir MVĮ testai turi tapti neatsiejama ex-ante poveikio vertinimo dalimi, taikoma visoms naujų teisės aktų iniciatyvoms

Poveikio vertinimas turėtų būti atnaujintas, jei Europos Parlamentas ir Taryba sprendimo priėmimo procese priima papildomus nuostatų pakeitimus

Priėmus naują teisės aktą, valstybės narės turi vengti naštos padidinimo ES direktyvų perkėlimo ir įgyvendinimo metu

ES turi nustatyti naują kiekybinį administracinės naštos sumažinimo tikslą 2016 metams bei kritiškai įvertinti esamus teisės aktus. Ši veikla turi būti grindžiama aiškia metodologija ir reikšti realų reguliavimo supaprastinimą, vengiant papildomos reguliavimo naštos pramonei didinimo

Ačiū už dėmesį