KAS TAI YRA GEOGRAFIJA?

Prof. Paulius Kavaliauskas

VU Geografijos ir kraštotvarkos katedra

Vilnius, 2012

GEOGRAFINIO PAŽINIMO STRUKT ŪRA

Geografinio pažinimo strukt ūrin ės dalys (sluoksniai):

A. Geografinio pažinimo centras

METAGEOGRAFIJA – GEOGRAFIJOS TEORIJA ARBA

JOS BENDROJI METODOLOGIJA (įskaitant KARTOGRAFIJĄ)

B. Pirmasis arba integruoto geografinio pažinimo sluoksnis

KRAŠTOVAIZDŽIO GEOGRAFIJA

C. Antrasis arba gamtiškai-visuomeniškai dipolizuoto geografinio pažinimo sluoksnis

BENDROJI GAMTINĖ IR BENDROJI VISUOMENINĖ GEOGRAFIJOS

D. Trečiasis arba geosferiškai diferencijuoto geografinio pažinimo sluoksnis

KOMPONENTINĖS-SEKTORINĖS GAMTINĖS BEI VISUOMENINĖS

GEOGRAFIJOS DISCIPLINOS

E. Ketvirtasis arba periferinis geografijos gnoseologinių interesų orientacijos sluoksnis

GAMTOS BEI VISUOMENĖS MOKSLAI

GEOGRAFINIS PAŽINIMAS

atspindi prigimtinę istorinęgeografijos mokslo erdvę ir yra

1)nevienod ą vidinio ryšio intensyvum ą su bendr ąja geografijos teorija turinti sistema

2)nevienod ą gnoseologinio geografiškumo laipsn įturinti heterogeniška sistema.

Tą lemia tyrimo objekto skaidos gil ėjimas pereinant išvidini ų į išorinius teikiamo modelio sluoksnius.

GEOGRAFINIS PAŽINIMAS

atspindi prigimtinę istorinęgeografijos mokslo erdvę ir yra

1)nevienod ą vidinio ryšio intensyvum ą su bendr ąja geografijos teorija turinti sistema

2)nevienod ą gnoseologinio geografiškumo laipsn įturinti heterogeniška sistema.

Tą lemia tyrimo objekto skaidos gil ėjimas pereinant išvidini ų į išorinius teikiamo modelio sluoksnius.

KO

MP

ON

EN

TIN

IAI

BIO

LOG

INIA

I GE

OG

RA

FIN

IAI

MO

KS

LAI

BENDROJI VISUOMENINĖ GEOGRAFIJA KRAŠTOVAIZDŽIO

META- GEO-

GRAFIJA GEOGRAFIJA BENDROJI GAMTINĖ GEOGRAFIJA

Principin ė geografinio pažinimo struktūra: I – geografijos branduolio riba II – geografijos mokslų sistemos riba III – geografinio pažinimo riba

SOCIALINIAI MOKSLAI

FIZINIAI IR TECHNOLOGINIAI MOKSLAI

BIO

ME

DIC

ININ

IAI

M

OK

SLA

I

HU

MA

NIT

AR

INIA

I M

OK

SLA

I

KOMPONENTINIAI FIZINIAI GEOGRAFINIAI MOKSLAI

SEKTORINIAI SOCIOLOGINIAI GEOGRAFINIAI MOKSLAI

SE

KT

OR

INIA

I H

UM

AN

ITA

RIN

IAI G

EO

GR

AF

INIA

I M

OK

SLA

I

PAVIRŠINIŲ GEOSFERŲ FIZINIAI MOKSLAI

GALIMI GEOGRAFINIO PAŽINIMO MODELIAI

GEOGRAFIJA – Žemės aprašymas (Erastotenas , IIa. p.m.e.)GEOGRAFIJA - objekt ų ir reiškini ų, esančių Žemės paviršiaus sferose ir j ų ryši ų

aprašymas (B. Varenijus, XVIIa.)GEOGRAFIJA – objekt ų ir reiškini ų, kartu egzistuojan čių apibr ėžtose Žem ės

paviršiaus teritorijose tyrimas (A. Humboltas, XIXa.)GEOGRAFIJA – mokslas apie kraštovaizd į (O. Schlüter, 1906)GEOGRAFIJA – mokslas apie Žem ės paviršiaus objektus ir reiškinius,

paaiškinantis j ų gamtinius ir politinius bei ekonominius skirtumus (Oxford Englich Dictionary, 1933)

GEOGRAFIJA – mokslas apie Žem ės paviršiaus teritorin ę diferenciacij ą(American College dictionary, 1947)

GEOGRAFIJA – mokslas, tiriantis gamtinius ir socialinius-ekonomi nius teritorinius kompleksus (A.B. Alajev, 1983)

GEOGRAFIJA – geografini ų moksl ų sistema ir mokslinis poži ūris, atspindintis objekt ų bei reiškini ų ryš į erdvėje (V.S. Preobraženskij, 1983)

GEOGRAFIJA – mokslas apie Žem ės pavirši ų kaip žmonijos gyvenam ąją erdvę(P. Haggett, 1990)

GEOGRAFIJA – nomologija, įtakojanti geognozijos raidos paradigmas noosferoje kaip pasaul ėvaizdžio universumo sampratos kintan čias dominantes (A. Jonušauskas, 1997)

GEOGRAFINIS PAŽINIMAS –

Žemės paviršiaus geosfer ų strukt ūros, dinamikos bei sąveikos mokslinis supratimas

GEOGRAFIJA –

moksl ų sistema, nagrin ėjanti Žem ės paviršiaus kontaktin ėje zonoje (apvalkale) vykstan čių gamtini ųproces ų bei visuomen ės veiklos erdvin ę raišk ą ir j ąatspindin čių teritorini ų morfostrukt ūrų, geosistem ų, taip pat antropoekosistem ų, formavim ąsi bei raid ą.

Visą ketursluoksn į geografin į pažinim ą netikslinga b ūtų vadinti geografija, piln ąja žodžio prasme, nes periferinio šio pažinimo sluo ksnio mokslai turi ontologinius invariantus, dar XVII-XVIII amžiais įgavusius autonomišk ąsavimon ę. Jie geografijai gali b ūti priskiriami tik istoriniu gnoseologiniu aspektu, o j ų ypating ą santyk į su geografiniu pažinimu lemia tai, kad savo tyrimo objektais jie išeina už geografinio pažini mo sferos rib ų.

Kraštovaizdis

Principinis strukt ūrinis kult ūrinio

kraštovaizd žio modelis

VI SU O M ENI NĖ GEO GR A FI JA GEO GR A FI NI O P A Ž I NI M O SI STEM O JE

BENDROJI GEOGRAFIJA

METAGEOGRAFIJA

KRAŠTOVAIZDŽIO GEOGRAFIJA

BENDROJI VISUOMENIN Ė GEOGRAFIJA

BENDROJI GAMTIN Ė GEOGRAFIJA

Geo

graf

ijos

bran

duol

ys

Sociologinių geografinių disciplinų

kompleksas

Humanitarini ų geografinių disciplinų

kompleksas

Fizinių geografinių disciplinų

kompleksas

Biogeografinių disciplinų

kompleksas

Per

eina

mas

is g

eosf

eriš

kai d

ifere

nciju

otos

ko

mpo

nent

inės

-sek

torin

ės g

amtinė

s ir

visu

omen

inė

s ge

ogra

finė

s di

scip

linos

DE

MO

GR

AF

IJA

(G

yven

tojų

geo

graf

ija)

KO

MU

NIK

AC

IJŲ

G

EO

GR

AF

IJA

EK

ON

OM

INĖ

GE

OG

RA

FIJ

A

(Ūki

o ge

ogra

fija)

RE

KR

EA

CINĖ

GE

OG

RA

FIJ

A

(Tur

izm

o ge

ogra

fija)

S

OC

IALI

NĖ

GE

OG

RA

FIJ

IA

KA

RINĖ

GE

OG

RA

FIJ

A

PO

LIT

INĖ

GE

OG

RA

FIJ

A IR

G

EO

PO

LIT

IKA

KU

LTŪ

RO

S G

EO

GR

AF

IJA

ME

NO

GE

OG

RA

FIJ

A

PO

ST

MO

DE

RN

IST

INĖ

G

EO

GR

AF

IJA

KA

RT

OG

RA

FINĖ

K

OM

UN

IKA

CIJ

A

NO

OG

EO

GR

AF

IJA

(P

aran

orm

alinė g

eogr

afija

)

UR

BA

NIS

TINĖ

GE

OG

RA

FIJ

A

(Gyv

envi

ečių

geo

graf

ija)

ELG

ES

IO G

EO

GR

AF

IJA

SOCIALINIAI MOKSLAI (Sociologija, Politologija, Ekonomika, Vadyba, Planavimas, Socioekologija)

HUMANITARINIAI MOKSLAI (Etnologija, Menotyra, Filosofija, Psichologija, Istorija, Teologija)

GA M TI NĖ GEO GR A FI JA GEO GR A FI NI O P A Ž I NI M O SI STEM O JE

BENDROJI GEOGRAFIJA

METAGEOGRAFIJA

KRAŠTOVAIZDŽIO GEOGRAFIJA

BENDROJI GAMTIN Ė GEOGRAFIJA

BENDROJI VISUOMENIN Ė GEOGRAFIJA

Geo

graf

ijos

bran

duol

ys

Fizinių geografinių disciplinų

kompleksas

Biogeografinių disciplinų

kompleksas

Sociologinių geografinių disciplinų

kompleksas

Humanitarini ų geografinių

disciplinų kompleksas

Per

eina

mas

is g

eosf

eriš

kai d

ifere

nciju

otos

ko

mpo

nent

inė

s-se

ktor

inė

s ga

mtinės

ir v

isuo

men

inė

s ge

ogra

finė

s di

scip

linos

GE

OM

OR

FO

LOG

IJA

(L

itoge

ogra

fija)

GE

OF

IZIK

A

GE

OD

EZ

IJA

GE

OC

HE

MIJ

A

M

ET

EO

RO

LOG

IJA

IR

KLI

MA

TO

LOG

IJA

AP

LIN

KO

TY

RA

P

ED

ON

OLO

GIJ

A

(Dirv

otyr

a)

FIT

OG

EO

GR

AF

IJA

IR

ZO

OG

EO

GR

AF

IJA

AN

TR

OP

OG

EO

GR

AF

IJA

EK

OG

EO

GR

AF

IJA

ME

DIC

ININĖ

G

EO

GR

AF

IJA

(P

arag

eogr

afija

)

HID

RO

LOG

IJA

IR

OK

EA

NO

LOG

IJA

MIK

OG

EO

GR

AF

IJA

FIZINIAI MOKSLAI (Matematika, Fizika, Chemija,

Geologija, Astronomija, Informatika)

BIOMEDICININIAI MOKSLAI (Botanika, Mikologija, Zoologija,

Antropologija, Ekologija, Medicina)

SVARBIAUSI GEOGRAFIJOS FORMAVIMOSI ETAPAI:A)Diferenciacijos . XVI-XVIII a. prasideda žmogiškosios arba visuomeninės geografijos išsiskyrimas ir autonominėraida, diferencijuojasi ir gilėja gamtinis geografinis pažinimas, pradeda formuotis autonomiški geografinės prigimties geomokslai – geologija, hidrologija, okeanologija, meteorologija ir klimatologija, dirvožemio mokslas.

B) Profesionalizacijos. XIX a. ir XX a. pirmoji pusė buvo naujosios geografijos laikotarpis, įtvirtinęs joje aiškinamąjąmetodologiją bei profesinį geografijos mokslo statusą. Šis periodas išsiskyrė geografijos katedrų atsiradimu svarbiausiuose pasaulio universitetuose, profesinių geografinių asociacijųar draugijų steigimu ir specializuotų geografinių mokslinio tyrimo institutų/departamentų/centrųformavimusi.

C) Modernizacijos. Prasidėjo nuo XX a. vidurio ir išsiskyrė šiais svarbiausiais požymiais: 1)sisteminio požiūrio ir matematinių tyrimo metodų taikymu, 2)ryšio su visuomenės gyvenimo, ūkio ir planavimo poreikiais stiprinimu ir 3)tyrimų ekologizacijos bei humanizacijos tendencijomis.

�ieškoma integruojančių metageografinių paradigmų, �sparčiai diegiamas matematinis modeliavimas, �kartografijos pamatu tampa geografinės informacinės sistemos, �formuojasi šalies, regionų ar vietovių planavimui talkinančios taikomosios geografijos tyrimų kryptys, �plinta ekogeografinė teritorijos analizės integracija, �bandoma psichologizuoti gamtinės ir socialinės geografinės aplinkos pažinimą.

EKOLOGIJOS K ĖSLAI (naturfilosofija, kraštovaizdžio ekologija, aplinkotyra)

REGIONALISTIKOS PINKL ĖS(regioninis planavimas)

KRA ŠTOTVARKOS GLĖBYS(taikomieji tyrimai)

INFORMATIKOS TINKLAI (GIS)