Upload
dokhuong
View
239
Download
4
Embed Size (px)
Citation preview
1
Programos„Kaimo
plėtra ir verslo
skatinimas“ priemonės
„Parama veislininkystei”
vertinimo ataskaita
Vertinimą atliko Žemės ūkio ministro 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 3D-556 sudaryta vertinimo darbo grupė, vadovaujama Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ministro patarėjo Algirdo Griciaus.
2014
Vertinimo projekto savininkas – Žemės ūkio ministerija Vilnius
03/10/2014
2 SĄVOKOS
Administravimo taisyklės – pagalbos veislininkystei taisyklės, patvirtintos Žemės ūkio ministro
2010-03-30 įsakymu Nr. 3D-290.
BLUP metodas (Best Linear Unbiased Prediction) – nepriklausomas gyvulių veislės vertinimo
metodas.
EAAP– Europos gyvulininkystės mokslininkų federacijos.
GPK – gyvulių produktyvumo kontrolė.
ICAR –Tarptautinis gyvulių apskaitos komitetas.
INTERBUL – Tarptautinis bulių vertinimo komitetas.
KK – Kilmės knygos su įrašais apie gyvūnų sertifikavimą ir veislės nustatymą.
Metodika – LRV 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 patvirtinta strateginio planavimo
metodika1.
Ministerija – LR žemės ūkio ministerija.
NMA – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.
Produktyvumas – veislinių gyvūnų ir jo prieauglio produktyvumas, tai veislinių – genetinių savybių
koordinavimas ir koregavimas, padedantis gauti geresnio produktyvumo gyvulius. Tinkama visų
priemonių panauda padeda didinti produktyvumą, išryškinti selekcionuojamų gyvulių pranašumą
prieš populiacijų vidurkius. Veislininkystėje produktyvumo rodikliai apima mokslines zootechnines
priemones: genetiką ir jos kokybinius rodiklius, laikymo ir šėrimo sąlygas, mikroklimato
parametrus.
Priemonė – Programos „Kaimo plėtra ir verslo skatinimas“ priemonė – „Parama veislininkystei“.
Programa – Ūkinių gyvūnų veislininkystės plėtojimo ir rėmimo programa 2010–2015 m.
Reglamentas – Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1857/2006 “Dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių
taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų
gamyba, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 70/2001“.
RBV – ūkinio gyvūno genetinio potencialo (veislinės vertės) indeksas.
SEUROP – raumeningumo klasė.
Tarnyba – Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Testavimas – papildomas pasiektų rezultatų patikrinimas, atliekamas darbingumo testavimo centre.
Veislinė vertė – veislinio gyvulio genetinis potencialas, palyginus su kitais veisliniais gyvuliais.
ŽUIKVC – VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.
ŽŪR – LR žemės ūkio rūmai.
1 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=435456&p_query=&p_tr2=2
3
SANTRAUKA
Vertinimu siekta išanalizuoti Žemės ūkio ministerijos vykdomos programos „Kaimo plėtra ir verslo
skatinimas“ priemonės „Parama veislininkystei“ įgyvendinimą. Vertinimo tikslas – įvertinti
nacionalinę paramą veislininkystei efektyvumo, rezultatyvumo ir naudingumo aspektais. Vertinimo
uždaviniai: 1) Įvertinti ar priemonės tikslų ir uždavinių siekiama su mažiausiomis sąnaudomis. 2)
Įvertinti priemonės tikslų pasiekimą, uždavinių įgyvendinimą, pasirinktų veiklų tikslingumą. 3)
Nustatyti pagrindines priežastis, darančias poveikį priemonės įgyvendinimo rezultatams. 4) Įvertinti
priemonės įgyvendinimo rezultatų naudą naudos gavėjams. 5) Pateikti rekomendacijas dėl
efektyvesnio priemonės įgyvendinimo.
Atlikus priemonės tinkamumo ir tarpusavio suderinamumo vertinimą nustatyta, kad Programos
tikslai, uždaviniai bei priemonės, yra siekiamybių pobūdžio, per mažai detalizuoti, nepakankamai
apibrėžti kriterijai išmatuojantys kokybę, trūksta konkretumo. Programos rezultatyvumas buvo
nagrinėtas pagal 3 veiklos kryptis (kilmės knygų tvarkymas, produktyvumo ir genetinės kokybės
kontrolė, parodos), kurioms skiriama parama.
Atlikus rezultatyvumo vertinimą, nustatyta, kad Lietuvoje analizuotu laikotarpiu kontroliuojamų
karvių skaičius mažėjo. Tokį mažėjimą sąlygojo ir bendras pieninių karvių skaičiaus mažėjimas
Lietuvoje. Mažėjant kontroliuojamų gyvulių skaičiui selekcinių programų įgyvendinimas tampa
mažiau efektyvus. Programos rezultatyvumui daro įtaką per mažas kontroliuojamų gyvulių skaičius.
Taip pat pastebėta, kad Lietuvoje nėra efektyviai veikiančios kompleksinės veislinių žirgų
įvertinimo ir pardavimo sistemos. Žirgų veislininkystės darbinis testavimas nevykdomas dėl
neįdiegtos metodikos, nes tam nebuvo skiriamos lėšos. Taip pat reikalinga techninė bazė, kurios
kūrimas reikalauja didelių finansinių išteklių, tam lėšos iš Programos neskiriamos. Parama kai
kurioms veislininkystės veikloms buvo skirstoma be patvirtintų individualių gyvūnų grupėse
vertinimo kriterijų, kurie turi būti objektyvūs ir pagrįsti.
Apskritai analizuota Priemonė yra naudinga tiek viešojo intereso požiūriu, tiek finansiškai
privatiems gyvulių veisėjams. Pagal Priemonę atliekama veiksminga veislinių gyvulių
produktyvumo kontrolė, produkcijos kokybės ir kiekybės tyrimai, kurie skatina kokybę, geresnę
išeigą, pašarų ir kitų gamybinių sąnaudų mažinimą. Priemonė prisideda prie kokybiškų ir sveikų
produktų išsaugojimo, didina Lietuviškos produkcijos eksportą, ir konkurencingą žemės ūkio
verslą.
Pastebėta, rimtų paramos skirstymo ir kontrolės mechanizmo trūkumų. Išnagrinėjus Programos
naudingumą, nustatyta, kad viešas funkcijas įpareigotos vykdyti valstybės įmonės ar valstybės
kontroliuojamos uždarosios akcinės bendrovės. Paramos ataskaitų teikimas ir kontroliuojančių
institucijų atsakomybė išsklaidyta. Kartais kontroliuojančioms institucijoms vėluojama pateikti
prašomus duomenis, ne visada jie yra susisteminti ir objektyvūs. Tarnyba, remiantis gyvulių
veislininkystės įstatymu, ministro patvirtintais Tarnybos nuostatais ir viršininko įsakymais yra
atsakinga institucija už veislininkystės veiklos patikrą, tačiau finansinės ataskaitos už paramos lėšų
naudojimą jai neteikiamos. Dalį ataskaitų NMA teikia ŽŪR, tačiau ši institucija nekontroliuoja
išlaidų tinkamumo ir pagrįstumo. Todėl veislininkystės paramą įsisavinant daroma nemažai klaidų.
4 Pateiktos rekomendacijos susijusios su aukščiau paminėtų problema sprendimu.
Pirmiausia siūloma peržvelgti programos tikslus ir įgyvendinimo priemones, pagal sritis nustatyti
programos kryptis, koreguoti uždavinius, jų ryšį su tikslu, aiškiai, logiškai ir nuosekliai juos
apibrėžti. Svarbu aiškiai išskirti remiamas veiklas pagal skirtingas programas, Programoje nurodyti
suderinamumą ir papildomumą su kitomis programomis.
Daugiau funkcijų siūloma skirti Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės
ūkio ministerijos. Ši institucija galėtų prižiūrėti, kad finansavimo išlaidos atitiktų teisės aktų
reikalavimus ir būtų pripažintos tinkamomis, užtikrinti duomenų patikimumą, tikslumą, išsaugojimą
ir efektyvų naudojimą. Siūloma visą paramos administravimą pavesti vienai institucijai –
Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
5 ĮVADAS
Vertinimo objektas – programos „Kaimo plėtra ir verslo skatinimas“ priemonė – „Parama
veislininkystei“.
Vertinimo tikslas – įvertinti nacionalinę paramą veislininkystei efektyvumo, rezultatyvumo ir
naudingumo aspektais.
Vertinimo uždaviniai, numatyti 2013 m. programų vertinimo plane, patvirtintame Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2013 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 484:
1. Įvertinti, ar priemonės tikslų ir uždavinių siekiama su mažiausiomis sąnaudomis;
2. Įvertinti priemonės tikslų pasiekimą, uždavinių įgyvendinimą, pasirinktų veiklų tikslingumą;
3. Nustatyti pagrindines priežastis, darančias poveikį priemonės įgyvendinimo rezultatams;
4. Įvertinti priemonės įgyvendinimo rezultatų naudą naudos gavėjams;
Taip pat pateikti rekomendacijas dėl efektyvesnio priemonės įgyvendinimo.
Pagrindiniai vertinimo klausimai pagal uždavinius:
1 uždavinys. Koks išorinis Priemonės suderinamumas (su kitais tarptautiniais dokumentais)?
Koks vidinis Priemonės suderinamumas? Ar tinkamai parinkti vertinimo kriterijai? Ar jų
pakanka Priemonės įgyvendinimui stebėti ir vertinti?
2 uždavinys. Kokie Priemonės įgyvendinimo rezultatai?
3 uždavinys. Kokia Programos administravimo sistema? Ar pakanka Programai skiriamų
asignavimų? Kokia tikslinių grupių finansavimo tvarka? Kokie pagrindiniai veiksniai, darantys
įtaką Programos įgyvendinimui?
4 uždavinys. Ar Priemonė davė naudą tiesioginėms tikslinėms grupėms ar visuomenei? Kaip
būtų galima padidinti Priemonės naudingumą?
Vertinimo būdas – decentralizuotas. Vertinimas yra tarpinio tipo, t. y. vertinama šiuo metu
vykdomos žemės ūkio ministro programos „Kaimo plėtra ir verslo skatinimas“ priemonė
„Parama veislininkystei“. Vertinamas laikotarpis – 2010-2013 m.
Vertinimo trukmė – 15 mėn. Vertinimas skirstomas į 3 etapus: struktūrinimo (2 mėn.), pirminio
duomenų rinkimo ir analizės (2 mėn.) bei vertinimo tarpinės ataskaitos rengimo (2 mėn.), naujų
duomenų įvedimo, išvadų formulavimo ir galutinės ataskaitos rengimo (7 mėn).
6 Pagrindiniai vertinimo metodai: statistinių duomenų ir teisės aktų analizė, žinybinių (stebėsenos)
duomenų analizė, intervencijų logikos analizė, planavimo dokumentuose numatytų vertinimo
kriterijų turinio analizė, fokusuota grupinė diskusija.
Vertinimą organizuoja Žemės ūkio ministerija. Vertinimas yra vidinis, t.y. atliekamas pasitelkus
Žemės ūkio ministerijos žmogiškuosius išteklius. Vertinimo projekto darbo grupė buvo
patvirtinta žemės ūkio ministro 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 3D-556. Darbo grupės
paskutinis pakeitimas patvirtintas ministro 2014 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 3D-297.
Algirdas Gricius – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ministro patarėjas, darbo
grupės vadovas;
Rimantas Krasuckis – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir
maisto pramonės departamento direktorius, darbo grupės vadovo pavaduotojas;
Birutė Boveinienė – Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Lietuvos
Respublikos žemės ūkio ministerijos Kiaulininkystės skyriaus vedėja;
Vincentas Bučelis – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir
maisto pramonės departamento Gyvulininkystės skyriaus vyriausiasis specialistas;
Sigitas Dimaitis – L. e. p. Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų direktorius;
Laura Kielaitė – Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Biudžeto departamento Biudžeto
metodologijos ir planavimo skyriaus vyriausioji specialistė;
Darius Liutikas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento
Programų priežiūros ir vertinimo skyriaus vedėjas;
Gailutė Pikūnaitė – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento
Programų priežiūros ir vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė;
Vaidotas Prusevičius – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir
maisto pramonės departamento Gyvulininkystės skyriaus vedėjas;
Audronė Rekešiūtė – Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų Žemės ūkio technologijų skyriaus
vyriausioji specialistė;
Vilius Rekštys – Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio
ministerijos viršininkas;
Arūnas Rutkauskas – Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacijos direktorius;
Jūratė Šilingienė – Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Biudžeto departamento Ūkio
sektorių skyriaus vyriausioji specialistė;
Giedrė Tamkuvienė – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir
maisto pramonės departamento Gyvulininkystės skyriaus vedėjo pavaduotoja;
Daiva Žaromskytė-Rastenė – Lietuvos Respublikos Vyriausybės Viešojo valdymo ir socialinės
aplinkos departamento Strateginio planavimo ir stebėsenos skyriaus patarėja.
7
I. PRIEMONĖS TINKAMUMAS IR TARPUSAVIO SUDERINAMUMAS
Vienas iš šio vertinimo uždavinių yra įvertinti priemonės tinkamumą ir išorinį bei vidinį
suderinamumą. Tinkamumas – vertinimo aspektas, pagal kurį vertinamas vidinis nuoseklumas
tarp priemonės tikslų, uždavinių bei priemonių ir vertinimo kriterijų, suderinamumas su
strateginiais dokumentais (ES reglamentais, ministerijos strateginiu veiklos planu ir kitais
planavimo dokumentais).
Vertinant tinkamumą ir suderinamumą, siekiama atsakyti į tris vertinimo klausimus:
• Koks yra išorinis priemonės suderinamumas (ryšys su kitais tarptautiniais dokumentais)?
• Koks vidinis priemonės suderinamumas (santykis tarp priemonės tikslų ir uždavinių)?
• Ar tinkamai parinkti vertinimo kriterijai? Ar jų pakanka priemonės įgyvendinimui stebėti ir
vertinti? Jeigu ne, kokie galėtų būti vertinimo kriterijai?
1.1. Išorinis Priemonės suderinamumas
Šiame poskyryje atsakoma į pirmąjį vertinimo klausimą – koks yra išorinis priemonės
suderinamumas (su kitais tarptautiniais dokumentais).
Priemonė yra parengta vadovaujantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1857/2006 “Dėl
Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios
verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 70/2001“ 15–16
straipsniais, nuostatomis, Gyvulių veislininkystės įstatymu, Programos nuostatomis. Teikiamos
paslaugos, už kurias skiriama valstybės pagalba vadovaujamasi patvirtintais žemės ūkio ministro
ir Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie ŽŪM viršininko įsakymais, kurie
perkelia 11 ES direktyvų ir 26 Komisijos sprendimų reikalavimus.
Vadovaujantis Reglamentu, tinkamomis finansuoti, laikomos išlaidos, padarytos gyvūnų
veislinės vertės nustatymui, darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms, ryšių
paslaugoms, transporto išlaikymui, komandiruotėms, kilmės knygų rengimui ir tvarkymui,
paslaugoms, susijusioms su kilmės knygų rengimu ir tvarkymu, patalpų ir kito ilgalaikio turto
nuoma.
Remiantis Reglamentu patvirtintos Administravimo taisyklės nustato finansavimo tikslus ir
veiklos kryptis. Gyvulių kilmės knygų rengimui ir tvarkymui gyvulininkystės sektoriui parama
teikiama pripažintoms veislininkystės institucijoms per jas vienijantį juridinį asmenį
vykdančioms selekcines programas. Lėšos skiriamos atsižvelgiant į pripažintų veislininkystės
institucijų einamųjų metų sausio 1 d. laikomų gyvų gyvūnų skaičių, išreikštą sutartiniais gyvulių
vienetais, parengtą veislininkystės programą, kvalifikuotą personalą bei įrangą, tinkamai pildomą
kilmės knygą, kilmės ir hibridų registrus. Finansuojama iki 100 proc. administracinių išlaidų.
8
Pagal Reglamentą trečiųjų šalių arba jų vardu atliekamus gyvulių genetinės kokybės arba
produktyvumo tyrimus, siekiant nustatyti gyvulių genetinę kokybę arba produktyvumą, išskyrus
gyvulių savininko atliekamą kontrolę ir įprastinę pieno kokybės kontrolę vykdo ŽŪM įgaliotos
institucijos, kurioms padengiama 70 proc. išlaidų.
Pagal Reglamentą valstybės pagalba veislininkystei taip pat buvo teikiama konkursų,
parodų, mugių, forumų organizavimui ir dalyvavimui šiuose renginiuose (išskyrus žirgų
varžybas – bandymus) siekiant pasikeisti veiklos informacija: dalyvavimo mokesčiams, kelionės
išlaidoms, publikavimo išlaidoms, parodos patalpų nuomos mokesčiams, simboliniams konkursų
prizams, kurių vertė neviršija 250 EUR. Tinkamomis finansuoti laikoma iki 100 proc.
1.2. Vidinis Priemonės suderinamumas
Nagrinėjant šį klausimą, analizuojama Priemonės intervencijos logika – tikslų ir
uždavinių loginis modelis (1 pav.), kuris parengtas, vadovaujantis Strateginio planavimo
metodika, patvirtinta LRV 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr.8272, Programų vertinimo
metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu
Nr. 1K-2813, ir Programų vertinimo metodikos taikymo rekomendacijomis
4. Vertinimo metu
nagrinėjama, ar intervencijų logika yra nuosekli – ar Priemonės tikslai atitinka bendresnius
strateginius tikslus, ar priemonės uždaviniai padeda siekti Priemonėje numatytų tikslų, ar
pasirinktos tinkamos priemonės uždavinių įgyvendinimui.
2 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=397970
3 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=404942&p_query=&p_tr2=
4 http://www.finmin.lt/web/finmin/biudzetas_programu_vertinimas
9
1.1. pav. Programos tikslų, uždavinių ir priemonių loginis modelis
Programos uždaviniai:
-tobulinti veislininkystės sistemą, kad pasiekti Programoje nurodytus tikslus, tenkintų gyvulių augintojų interesus ir atitiktų ICAR reikalavimus;
- skiriant paramą optimizuoti pripažintų veislininkystės institucijų veiklą – veislininkystės funkcijų vykdymui, ūkinių gyvūnų augintojus suinteresuoti
dalyvauti vykdant selekcines programas;
- skatinti pripažintų veislininkystės institucijų veiklą organizuojant veislinių ūkinių gyvūnų produktyvumo nustatymą, įvertinimą, veislinių ūkinių gyvūnų
parodas, arklių pajėgumo varžybas, bandymus-konkursus;
-kaupti ūkinių gyvūnų produktyvumo, genetinės kokybės tyrimų ir kilmės duomenis, tobulinti veislininkystės kompiuterines ir ūkinių gyvūnų selekcijos programas, naudojant vieningą kompiuterių tinklą ir vieningą duomenų bazę;
-modernizuoti ūkinių gyvūnų produktyvumo, mėsos kokybės vertinimo technologijas
Ūkinių gyvūnų veislininkystės plėtojimo ir rėmimo programa 2010–2015 metams
Plėstis visuomeninėms savivaldos organizacijoms, gerinti visų ūkinių gyvūnų veislines savybes, produkcijos kokybę, veiksmingiau naudoti genetinius
išteklius, išsaugoti genofondą, suteikti galimybę kontroliuoti, kad tiesiogiai ir genetiniu būdu nebūtų platinamos paveldimos ligos
Ministerijos strateginio plano programa
"Kaimo plėtra ir verslo skatinimas" Tikslas - didinti žemės, maisto ir miškų ūkio konkurencingumą, sukurti
galimybes ekonominės veiklos kaime įvairumui ir gyvenimo kokybės kaime gerinimui, puoselėti esamas gamtines, žmogiškąsias ir kitas vertybes
Žemės ūkio ministerijos 2011-2013m. strateginis veiklos planas
1-asis strateginis tikslas - užtikrinti ilgalaikę konkurencingo žemės ir maisto ūkio plėtrą, skatinti įvairesnę ekonominę veiklą kaime, bioenergetikos plėtrą,
aplinką saugantį ir puoselėjantį ūkininkavimą
Str
ate
gin
iai
tik
slai
Pro
gra
mos
tik
slas
Pro
gra
mos
užd
avin
iai
Vei
klo
s k
ryp
tys
Kil
mės
kn
ygų
ren
gim
as
ir
tvark
ym
as
Gen
etin
ės k
ok
yb
ės
ar
pro
du
kty
vu
mo
tyri
mai
Ko
nk
urs
ų, p
aro
dų
,
mu
gių
, fo
rum
ų
org
an
iza
vim
as
ir
da
lyv
avim
as
10
1.2. pav. Svarbiausios programos priemonės
Priemonė patvirtinta vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo
(Žin., 1994, Nr. 14-226; 1998, Nr. 110-3023) 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2001 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 518 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ (Žin., 2001, Nr. 40-1397; 2009,
Nr. 85-3590) yra viena iš Ministerijos strateginio veiklos plano programos „Kaimo plėtra ir verslo
skatinimas“ priemonių.
Priemonė „Parama veislininkystei“ vykdo (siekia įvykdyti) šiuos 2011–2013-ųjų metų
ministerijos strateginiame veiklos plane numatytus tikslus:
- 1 strateginis tikslas. Užtikrinti ilgalaikę konkurencingo žemės ir maisto ūkio plėtrą, skatinti
įvairesnę ekonominę veiklą kaime, bioenergetikos plėtrą, aplinką saugantį ir puoselėjantį
ūkininkavimą;
- 4 strateginis tikslas. Stiprinti visuomenės sveikatą ir vartotojų apsaugą, susijusią su maisto
sauga ir kokybe, užtikrinti augalų ir gyvūnų sveikatingumą ir gerovę.
Programa apibrėžia veislininkystės sampratą (misiją), kaip organizacinių, ūkinių, mokslo,
selekcinių-zootechninių ir veterinarinių priemonių kompleksą, skirtą ūkinių gyvūnų
produktyvumui išryškinti ir pagerinti.
Programos
priemonės
1. Siekti nuoseklaus selekcinio darbo veiksmingumo ir turimų galvijų veislių genetinio potencialo panaudojimo, karvių produktyvumo didinimo ir ūkiškai naudingų jų savybių gerinimo.
2. Didinti gyvūnų augimo spartą, gerinti pašarų panaudojimą, eksterjerą, raumeningumą, skerdenų ir mėsos kokybę. Didinti aukštos veislinės vertės mėsinių galvijų skaičių.
3. Paspartinti kiaulių veislynuose laikomų kiaulių selekcijos procesą biologinių - ūkinių savybių gerinimo bei visaverčio šėrimo ir tinkamų laikymo sąlygų sudarymo kryptimi.
4. skatinti arklių augintojus auginti aukštos veislinės vertės eržilus ir kumeles bei gerinti jų veislines savybes auginant Lietuvos vietinių ir kitų veislių arklius,skatinti augintojus dalyvauti pripažintų arklių veislininkystės institucijų selekcijos programose
5. gerinti Lietuvos juodgalvių avių mėsines savybes
6. Tobulinti ožkų produktyvumo apskaitos ir duomenų registravimo sistemą
7. Gerinti veislinių triušių selekciją.
8. Švelniakailėje žvėrininkystėje sukurti ir įdiegti žvėrelių ekspertų – vertintojų ruošimo sistemą.
9. Paukštininkystėje rūpintis naminių paukščių įvairove, jų gerinimu, organizuoti jų veisimą ir platinimą, taip plečiant ekologiškų bei išskirtinės kokybės paukštienos produktų gamybą.
10. Taikyti bendrąsias ir organizacines priemones kitoms gyvūnų rūšims.
11
Programos pagrindinis tikslas – plėstis visuomeninėms savivaldos organizacijoms, gerinti
visų ūkinių gyvūnų veislines savybes, produkcijos kokybę, veiksmingiau naudoti genetinius
išteklius, išsaugoti genofondą, suteikti galimybę kontroliuoti, kad tiesiogiai ir genetiniu būdu
nebūtų platinamos paveldimos ligos. Šis tikslas tiesiogiai įgyvendina ministerijos strateginio
plano programos I-ąjį tikslą „Užtikrinti ilgalaikę konkurencingo žemės ir maisto ūkio plėtrą, skatinti
įvairesnę ekonominę veiklą kaime, bioenergetikos plėtrą, aplinką saugantį ir puoselėjantį
ūkininkavimą“, kurį įgyvendina programa „Kaimo plėtra ir verslo skatinimas“.
Programos tikslui pasiekti išskirti 5 uždaviniai:
• tobulinti veislininkystės sistemą, kuri įgalintų pasiekti ilgametėje gyvūnų veislininkystės
programoje nurodytus tikslus, tenkintų gyvulių augintojų interesus ir atitiktų ES ir tarptautinio
gyvulių apskaitos komiteto (ICAR) reikalavimus;
• skiriant paramą optimizuoti pripažintų veislininkystės institucijų veiklą – veislininkystės
funkcijų vykdymui, kad ūkinių gyvūnų augintojai būtų suinteresuoti dalyvauti vykdant selekcines
programas;
• skatinti pripažintų veislininkystės institucijų veiklą organizuojant veislinių ūkinių gyvūnų
produktyvumo nustatymą, įvertinimą, veislinių ūkinių gyvūnų parodas, arklių pajėgumo varžybas,
bandymus-konkursus;
• kaupti ūkinių gyvūnų produktyvumo, genetinės kokybės tyrimų ir kilmės duomenis,
tobulinti veislininkystės kompiuterines ir ūkinių gyvūnų selekcijos programas, naudojant vieningą
kompiuterių tinklą ir vieningą duomenų bazę;
• modernizuoti ūkinių gyvūnų produktyvumo, mėsos kokybės vertinimo technologijas.
Parama veislininkystei teikiama pagal LR žemės ūkio ministro 2010 kovo 30 d. įsakymą Nr.
3D-290 „Dėl Pagalbos veislininkystei taisyklių patvirtinimo“, kuriuo apibrėžtos 3 veiklos kryptis:
parama teikiama gyvulių kilmės knygų rengimui ir tvarkymui,
trečiųjų šalių arba jų vardu atliekamiems gyvulių genetinės kokybės arba produktyvumo
tyrimams, siekiant nustatyti gyvulių genetinę kokybę arba produktyvumą, (pieno, mėsos mėginių
paėmimas, tyrimas, duomenų apdorojimas, paskelbimas ir kt.), išskyrus gyvulių savininko
atliekamą kontrolę ir įprastinę pieno kokybės kontrolę;
konkursų, parodų, mugių, forumų organizavimas ir dalyvavimas šiuose renginiuose
(išskyrus žirgų varžybas – bandymus).
Esamas pagrindinis Programos tikslas – sudaryti sąlygas plėstis visuomeninėms savivaldos
organizacijoms, gerinti visų ūkinių gyvūnų veislines savybes, produkcijos kokybę, veiksmingiau
naudoti genetinius išteklius, išsaugoti genofondą, suteikti galimybę kontroliuoti, kad tiesiogiai ir
genetiniu būdu nebūtų platinamos paveldimos ligos – sutampa su administravimo taisyklių
12 apibrėžtu tikslu. Vadovaujantis metodika minimas tikslas neatlieka strateginio siekio per užsibrėžtą
Programos laiką pasiekti planuojamą rezultatą.
Tikslų eiliškumas koreguotinas, nes visuomeninių organizacijų (turima omenyje pripažintų
asociacijų) plėtra negali būti prioritetu ir svarbiausia sąlyga veislinių gyvūnų savybių gerinimui,
nors ir atlieka svarbią funkciją – kilmės knygų vedimą, genetinės kokybės nustatymą, sertifikavimą
ir pan.
Tikslu galėtų būti programos bendrose nuostatose pakoreguotas veislininkystės apibrėžimas
(misija): Tikslas – mokslo, selekcijos, veterinarinėmis-zootechninėmis bei organizacinėmis
priemonėmis padidinti veislinių ūkinių gyvūnų produktyvumą, produkcijos kokybę, jų
skaičių, siekti genetinės įvairovės išsaugojimo ir panaudojimo.
Gan keblu įvertinti vidinį priemonės suderinamumą ir nustatyti santykį tarp Programos
tikslų ir uždavinių bei nustatyti, ar priemonės atitinka tikslus ir uždavinius, todėl, remiantis
metodika5, sugretinus Programos ir Administravimo taisyklių nuostatas, pastebima tam tikrų
neatitikimų tarp Administravimo taisyklėse numatytų finansuojamų veiklos krypčių ir Programos
priemonių. Programoje numatytos tikslų įgyvendinimo priemonės pagal sritis daugiau priskirtinos
uždaviniams. Administravimo taisyklėse nurodytos trys veiklos kryptys, kurias reikėtų laikyti
programos priemonėmis, kadangi, vadovaujantis strateginio planavimo metodika, priemonė –
užsibrėžto uždavinio įgyvendinimo būdas, kuriam naudojami žmogiškieji, finansiniai ir
materialiniai ištekliai. Programoje įvardinamos 7 organizacinės priemonės irgi įvardintos
netinkamai. Remiantis metodika, uždavinys – per nustatytą laikotarpį planuojama veikla,
užtikrinanti programos nustatyto tikslo įgyvendinimą.
Programoje uždaviniai nėra įvardinti, tačiau panagrinėjus Programos tikslus, matyti, jog
dalis jų priskirtini bendriesiems uždaviniams, skirtiems visoms veislinių ūkinių gyvūnų rūšims.
Programos parama skiriama 6 ūkinėms gyvulininkystės sritims: pieninių ir mėsinių galvijų, kiaulių,
arklių, avių, ožkų. Triušių ir kailinių žvėrelių veislininkystei buvo teikiama parama KK vedimui.
Paukščių veislininkystei parama vertinamuoju laikotarpiu nebuvo skiriama.
1.2. Programos uždavinių ir priemonių santykis siekiant tikslų įgyvendinimo
Programa apibrėžia tikslus ir jų įgyvendinimo priemones, kurias panagrinėjus, dalį galima
prilyginti programos uždaviniams, skirtiems atskiroms veislinių gyvulių sritims. Siekiami
uždaviniai kiekvienai veislininkystės sričiai kinta priklausomai nuo ūkinių gyvūnų:
1. Pieninių galvijų veislininkystės uždavinys – <...> siekti nuoseklaus selekcinio darbo
veiksmingumo ir turimų galvijų veislių genetinio potencialo panaudojimo, karvių produktyvumo
didinimo ir ūkiškai naudingų jų savybių gerinimo <...>. Priemonės – siekti didinti genetinis karvių
5 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=435456&p_query=&p_tr2=2
13 pieno produktyvumo potencialą, išlaikyti pieno baltymingumą, gerinti karvių eksterjerą ir kitas
ūkiškai naudingas savybes, užtikrinti veislinių bulių atrinkimą, juos įvertinant pagal palikuonis,
vykdyti selekcijos programas, vykdyti naują pieninių veislinių gyvūnų “B” kontrolės metodą, siekti,
kad būtų atrenkamos potencialios bulių motinos pagal ICAR reikalavimus, tobulinti veislininkystės
informacinę ir apskaitos sistemas, siekiant išvengti paveldimų ligų bei ydų, vykdyti DNR,
imunogeninius ir genominius tyrimus.
2. Mėsinių galvijų veislininkystės uždavinys – <...> didinti gyvūnų augimo spartą, gerinti
pašarų panaudojimą, eksterjerą, raumeningumą, skerdenų ir mėsos kokybę, didinti aukštos veislinės
vertės mėsinių galvijų skaičių<...>. Priemonės – siekti atrankos ir parankos pagal ICAR
rekomendacijas, skatinti, kad grynaveislių mėsinių karvių kergimui ir sėklinimui būtų naudojami
buliai, įvertinti pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes bei taikant genomo tyrimo metodą.
3. Kiaulių veislininkystės uždavinys – <...> kiaulių veislynuose paspartinti laikomų kiaulių
selekcijos procesą biologinių – ūkinių savybių gerinimo kryptimi, be visaverčio šėrimo ir tinkamų
laikymo sąlygų sudarymo <...> Priemonės – kiaulių selekciją nukreipti reprodukcinių savybių
didinimo penėjimosi ir mėsinių savybių gerinimo kryptimi, vykdyti veislinių kiaulių kontrolinį
penėjimą ir kontrolinį skerdimą, įvertinimą pagal mėsos kokybę, veislinio prieauglio raumeningmo
įvertinimą pagal asociacijos vykdomas selekcines programas, siekti, kad nebūtų naudojami
neigiamai įvertinti kuiliai pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes bei paršavedes pagal
vislumo ir reprodukcinius požymius, per metus pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes
įvertinti iki 150 kuilių ir iki 1500 paršavedžių; plėsti kiaulių genetinį vertinimą ir veislinės vertės
nustatymui naudojamų rodiklių skaičių.
4. Arklių veislininkystės uždavinys – <...> skatinti arklių augintojus auginti aukštos veislinės
vertės eržilus ir kumeles bei gerinti jų veislines savybes auginant Lietuvos vietinių ir kitų veislių
arklius, <...> Priemonės – skatinti augintojus dalyvauti pripažintų arklių veislininkystės institucijų
selekcijos programose, įkurti veislinių eržilų depą ir siekti, kad būtų išsaugoti vertingiausi veislių
reproduktoriai ir kumelės; užtikrinti geriausių veislinių eržilų spermos paėmimą, kaupimą bei
platinimą, o saugomų veislių geriausių eržilų – ir ilgalaikį saugojimą licencijuotose laboratorijose;
įkurti eržilų darbingumo testavimo centrą; pagal patvirtintas arklių veislininkystės selekcines
programas, vykdyti kryptingą arklių veisimo programą, sukurti ir įdiegti ekspertų - vertintojų
licencijavimo tvarką ir vertintojų, trenerių, jojikų, arklininkų, vadeliotųjų mokymo sistemą, žirgynų
arklių bandose sukoncentruoti tik labai aukštos veislinės vertės žirgus.
5. Avių veislininkystės uždavinys – <...> veislininkystės tikslams pasiekti<...> gerinti Lietuvos
vietines, šiurkščiavilnes ir kitų veislių avis programos vykdymo laikotarpiu<...> Priemonės –
vadovaujantis avių selekcinėse veisimo programose numatytais tikslais, gerinti Lietuvos juodgalvių
avių mėsines savybes. Siekti, kad avių veislynuose kergimui naudojami mėsinių veislių avinai būtų
vertinami pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes, atliekamas ėriukų kontrolinis penėjimas;
skatinti veislinių avinų reproduktorių spermos kaupimą, produktyvių veislinių avių bandų sėklinimą
14 bei skatinti naudoti avių dirbtinį sėklinimą; siekti, kad Lietuvos vartotojai būtų aprūpinti aukštos
maistinės vertės kokybiška aviena; tobulinti avių produktyvumo apskaitos ir duomenų registravimo
sistemą.
6. Ožkų veislininkystės uždavinys <...> tobulinti ožkų produktyvumo apskaitos ir duomenų
registravimo sistemą <...> Priemonės – tobulinti ožkų produktyvumo apskaitos ir duomenų
registravimo sistemą, diegti veislinių ožių reproduktorių spermos kaupimą ir produktyvių veislinių
ožkų bandų sėklinimą.
7. Triušių veislininkystės uždavinys <...> gerinti veislinių triušių selekciją <...> Priemonės –
parengti veislinių triušių vertinimo metodiką, orientuojantis į triušių mėsinių savybių gerinimą,
parengti triušių skerdenos standartą, panaudoti aukšto produktyvumo veislinius triušius, siekti, kad
būtų įdiegtas dirbtinis triušių sėklinimas ir būtų kuriami pramoniniai hibridai tikslu aprūpinti
vartotojus geros kokybės triušiena.
8. Švelniakailių žvėrelių veislininkystės uždavinys <...> sukurti ir įdiegti žvėrelių ekspertų –
vertintojų ruošimo sistemą <...>Priemonės – nenumatytos. Pagalbos veislininkystei lėšos buvo
skiriamos KK vedimui.
9. Paukštininkystės uždavinys <...>rūpintis naminių paukščių įvairove, jų gerinimu,
organizuoti jų veisimą ir platinimą, taip plečiant ekologiškų bei išskirtinės kokybės paukštienos
produktų gamybą <...> Priemonės – skatinti paukštininkus palaikyti sodybinių paukščių ir veislių
diferenciaciją pagal produktyvumą ar kitą kryptį, skatinti paukštininkystės produktų gamintojus,
gaminančius pagerintos kokybės produkciją, laikytis teisės aktų reikalavimų naudoti laisvą ir
ganyklinį paukščių laikymo būdą, laikytis grynojo veisimo principų bei selekcijos programų, siekti,
kad būtų plečiami ir gerinami visų naminių paukščių rūšių veisliniai pulkai, siekti, kad būtų
parengta veislinių paukščių vertinimo metodika; siekti, kad būtų įdiegtas paukščių ženklinimas.
(Pagalba veislininkystei lėšų neskiria).
Programoje siūlomose priemonėse dažnai trūksta konkretumo ir apibrėžtumo. Neaiškus
laikotarpis, per kurį uždavinys turėtų būti pasiektas. Kadangi Programa apima 2010–2015
laikotarpį, reiktų suprasti, kad ir uždaviniai planuoti šiam laikui, tačiau daugelis priemonių
apibūdinamos abstrakčiai, dažnai nenurodomas uždavinio įgyvendinimo būdas, o tik pakartojamas
perfrazuotas tikslas: „Siekti, kad didėtų genetinis karvių pieno produktyvumo potencialas...“,
„...skatinti įmones įsigyti aukštos veislinės vertės jaunų buliukų“, „Siekti, kad Lietuvos vartotojai
būtų aprūpinti aukštos maistinės vertės kokybiška aviena“. Šiuose pavyzdžiuose kalbama apie
bendruosius siekius. Atskiriems ūkiniams gyvūnams priemonės apibūdintos teisingai ir aiškiai,
pavyzdžiui „vykdyti veislinių kiaulių kontrolinį penėjimą ir kontrolinį skerdimą“, „...įvertinti iki
150 kuilių ir iki 1500 paršavedžių“, „įkurti veislinių eržilų depą“, „...įvertinti iki 150 kuilių ir iki
1500 paršavedžių“. Aiškiai jaučiamas skirtumas tarp abstrakčiai įvardintų programos įgyvendinimo
priemonių bei konkrečiai apibrėžtų priemonių įgyvendinimo būdų.
1.1. lentelėje pateikti siūlomi uždaviniai ir priemonės.
15
1.1. lentelė. Siūlomas Programos tikslų, uždavinių ir priemonių logikos modelis
Tikslas – mokslo, selekcijos, veterinarinėmis-zootechninėmis bei organizacinėmis
priemonėmis padidinti veislinių ūkinių gyvūnų produktyvumą, produkcijos kokybę, jų
skaičių, siekti genetinės įvairovės išsaugojimo ir panaudojimo
Uždaviniai: 1. Didinti ūkinių veislinių gyvulių skaičių
2. Gerinti ūkinių gyvūnų veislinę ir ūkinę vertę
3. Skatinti dalyvauti gyvūnų augintojus veislininkystės sistemoje
Veiklos kryptys: kilmės
sertifikavimas
Veislinės vertės gerinimas ir
produktyvumo tyrimai (įtvirtinimas)
Parodos, mugės, kt. marketingo
priemonės
Priemonės (uždavinių įgyvendinimo būdai)
Kilmės knygų vedimas Gyvulių genetinės kokybės ir
produktyvumo tyrimai.
Parodų, mugių rėmimas
1.3. Vertinimo kriterijų tinkamumas
Šiame poskyryje nagrinėjamas trečiasis vertinimo klausimas – ar tinkamai parinkti vertinimo
kriterijai, ar jų pakanka Programos įgyvendinimui stebėti ir vertinti?
Atsakant į šį vertinimo klausimą, analizuojama, ar yra priežastinis ryšys tarp Programos
tikslų, uždavinių, priemonių ir vertinimo kriterijų? Taip pat nagrinėjama, ar pasirinkti vertinimo
kriterijai atitinka Strateginio planavimo metodikos vertinimo kriterijų sudarymo ir taikymo
nuostatas. Siūlomi kriterijai turi būti aiškūs, pagrindžiami matavimo vienetais. Programos esami
vertinimo kriterijai bei jų matavimo vienetai neaiškūs.
Ministerijos 2011–2013 m. strateginiame veiklos plane yra numatyti du rodikliai, susiję su
Programos įgyvendinimu – tai programos „Kaimo plėtra ir verslo skatinimas“, kurios viena iš
priemonių yra vertinama Programa, produkto vertinimo kriterijai – kontroliuotų veislinių gyvūnų
skaičius per metus (tūkst. vnt.) ir atliktų veislininkystės paslaugų teikėjų, ūkininkų patikrinimų ir
suteiktų konsultacijų skaičius (vnt.). Šis rodiklis yra sudėtinis ir parodo ne tik vertinamos
Programos, bet ir programos „Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimas“ bendrą
sukurtą produktą.
Kiekvieno Programos tikslo įgyvendinimui įvertinti yra parengta po vieną ar kelis vertinimo
kriterijus, kurie aprėpia programos kiekybinius ir kokybinius aspektus, tad programos vertinimo
kriterijai aprėpia daug tikslų. Tačiau šie kriterijai nėra pakankamai detalizuoti, neaiškiai apibrėžti.
Pieninėje galvijininkystėje programa vertinama „pagal visus einamam laikotarpiui selekcinius
ekonomiškai naudingus požymius“. Šis kriterijus yra per daug abstraktus, neaprėpia kiekybinių ir
kokybinių programos rezultatų, taip pat nėra pamatuojamas, tad turėtų būti išplėstas bei
detalizuotas. Mėsinės galvijininkystės vertinimo kriterijus nurodo vertinti programą atsižvelgiant į
„grynaveislių mėsinių veislių galvijų skaičiaus didėjimą, mėsos kokybės gerėjimą, ūkinių gyvūnų
augimo spartą, pašarų panaudojimą“, tad vėlgi jaučiama konkretumo stoka, nenurodomi kriterijai
nusakantys mėsos kokybės gerėjimą, neapibrėžiamas pašarų panaudojimo tikslas. Kiaulininkystė
16 vertinama „paršavedžių vislumo didėjimu, veislinio prieauglio raumeningumo gerėjimu, paros
priesvoriu bei pašarų sąnaudomis priesvoriui pasiekti“. Nenurodytas konkretus laikotarpis,
raumeningumo kiekis ar procentas. Vertinant avininkystės sritį nurodoma vertinti programos
veiksmingumą avininkystės srityje atsižvelgiant į „išauginamo veislinio prieaugio kokybę“, tačiau
neapibrėžia kuo matuojama ši kokybė. Panaši spraga matoma ožkininkystės, triušininkystės ir
žvėrininkystės vertinimo kriterijuose. Vertinimo kriterijai sodybinėje paukštininkystėje mini
„paukščių pulkų didėjimą ir selekcinių požymių gerėjimą“, tad neaprėpia visų priemonės
įgyvendinimo būdų sodybinėje paukštininkystėje, todėl šios priemonės veiksmingumas nebūtų
įvertintas pakankamai tiksliai, taigi siūloma išplėsti vertinimo kriterijų paukštininkystės sričiai.
Kituose programos gyvulininkystės sričių vertinimo kriterijuose matomos panašios spragos –
neapibrėžiami kriterijai, išmatuojantys kokybę, trūksta orientavimo, kaip bus pasiektas rezultatas.
1.2 lentelė. Esami ir siūlomi Programos vertinimo kriterijai
Programos esami
uždaviniai
Programos
esami
vertinimo
kriterijai
Savybės, mato rodikliai
(esami ir
rekomenduojami rinkti)
Siūlomi vertinimo
kriterijai, jų
matavimo vienetai
1. Pieninėje
galvijininkystėje ..siekti nuoseklaus
selekcinio darbo
veiksmingumo ir turimų
galvijų veislių genetinio
potencialo panaudojimo,
karvių produktyvumo
didinimo ir ūkiškai
naudingų jų savybių
gerinimo...
..visi einamam
laikotarpiui
selekcionuojami
ekonomiškai naudingi
požymiai
Pieno kiekis (kg)
Pieno riebalų kiekis (kg, proc.)
Pieno baltymų kiekis (kg, proc.)
veršiavimosi lengvumas,
veršiavimosi rezultatai,
nepasikartojamumas;
išbrokavimo amžius;
ūkinio naudojimo trukmė.
Pieno riebalai, g./litre
(siekis ne mažiau kaip X
gramų)
Veislinių gyvulių
skaičiaus didėjimas, (vnt.
/metus )
(siekis padidinti
produktyvumą per
laktaciją x proc.)
2. Mėsinėje
galvijininkystėje ..didinti gyvūnų
augimo spartą, gerinti
pašarų panaudojimą,
eksterjerą,
raumeningumą,
skerdenų ir mėsos
kokybę, didinti aukštos
veislinės vertės
mėsinių galvijų
skaičių...
...grynaveislių
mėsinių galvijų
skaičiaus didėjimas,
mėsos kokybės
gerėjimas, ūkinių
gyvūnų augimo
sparta, pašarų
panaudojimas
Gyvo svorio prieaugis kg/mėn
Penėjimosi sparta
Raumeningumas (proc.)
pašarų sąnaudos (p.v.),
mėsos kokybė
Rekomenduojami rinkti:
Skerdenos išeiga
Skerdenų kokybė pagal
SEUROP
Veislinių gyvulių
skaičiaus didėjimas (vnt.
/metus )
Aukštos veislinės vertės
galvijų skaičiaus
didėjimas (vnt./metus)
3. ..Paspartinti kiaulių
veislynuose laikomų
kiaulių selekcijos
procesą biologinių -
ūkinių savybių
gerinimo bei
visaverčio šėrimo ir
tinkamų laikymo
sąlygų sudarymo
kryptimi...
... paršavedžių
vislumo didėjimas
veislinio prieauglio
raumeningumo
gerėjimas, paros
priesvoris bei pašarų
sąnaudos priesvoriui
pasiekti
Produktyvumas: (vidutinis
gimusių paršelių skaičius;
Masė (kg),
raumeningumas (proc.),
lašinių storis (mm),
skerdenos puselės ilgis
(cm);
paros priesvoris );
pašarų sąnaudos stotyje;
Mėsos kokybė (mėsos pH,
spalvingumas, vandeningumas,
tarpraumeniniai riebalai,
baltymai, mineralų kiekis)
Rekomenduojami rinkti:
Paros priesvoris ūkyje ir
Veislinių gyvūnų
skaičiaus didėjimas (vnt.
/metus)
kumpio raumeningumo
proc.
didinimas,
Pašarų sąnaudų
mažinimas (pašarinių
vienetų / 1 kg
priesvorio),
priesvorio didinimas
(kg/parą),
biologiškai vertingos
mėsos produkcijos
didinimas (proc./metus)
17
lyginant su stoties metodu.
4. ...skatinti arklių
augintojus auginti
aukštos veislinės
vertės eržilus ir
kumeles bei gerinti jų
veislines savybes
auginant Lietuvos
vietinių ir kitų veislių
arklius, skatinti
augintojus dalyvauti
pripažintų arklių
veislininkystės
institucijų selekcijos
programose
.. išauginamo
veislinio prieauglio
kokybės gerėjimas,
eksterjero, arklių
darbingumo ir
sportinės savybės
Reprodukcijos didėjimas
Darbingumo vertinimo
balas
Eksterjero vertinimo balas
Rekomenduojami rinkti:
Aukštos vertės eržilų bei
kumelių testavimo balas
Veislinių gyvūnų
skaičiaus didėjimas (vnt.
/metus),
Aukštos veislinės vertės
eržilų skaičius (vnt.)
5. ...gerinti Lietuvos
juodgalvių avių
mėsines savybes....
Mėsinių avių
skaičiaus didėjimas,
mėsinių ir pieninių
savybių gerėjimas bei
išauginamo veislinio
prieauglio kokybė
Paros priesvoris
Reprodukcijos rodiklio
didėjimas
Ėriukų išsaugojimas
Rekomenduojami rinkti:
Mėsos kokybė
Skerdenų kokybė SEUROP
Veislinių gyvūnų
skaičiaus didėjimas (vnt.
/metus)
6. ...tobulinti ožkų
produktyvumo
apskaitos ir duomenų
registravimo sistemą..
ožkų pieno primilžių
didėjimas,
išauginamo
prieauglio kokybė
Primilžis kg
Riebalai (proc.)
Baltymai (proc.)
Rekomenduojami rinkti:
Reprodukcijos rodiklio
didėjimas
Veislinių gyvūnų
skaičiaus didėjimas
(vnt. /metus)
Primilžis (kg),
baltymų
riebalų(proc.)
(siekis padidinti
produktyvumą per
laktaciją x proc.)
7. gerinti veislinių
triušių selekciją
mėsinių ir kailinių
triušių skaičiaus
didėjimas
Rekomenduojami rinkti:
Reprodukcijos rodiklio
didėjimas
Gyvūno dydis
Kailio kokybė
Veislinių triušių
skaičiaus didėjimas (vnt.
/metus);
8. sukurti ir įdiegti
žvėrelių ekspertų
– vertintojų
ruošimo sistemą
kailinių žvėrelių
kailio kokybės
gerėjimas
Rekomenduojami rinkti:
Reprodukcijos rodiklio
didėjimas
Žvėrelių dydis
Kailio kokybė
Žvėrelių, atitinkančių
aukciono reikalavimus proc.
Veislinių gyvūnų
skaičiaus didėjimas
Kailio kokybės gerinimas
9. ...rūpintis naminių
paukščių įvairove, jų
gerinimu, organizuoti
jų veisimą ir platinimą,
taip plečiant
ekologiškų bei
išskirtinės kokybės
paukštienos produktų
gamybą...
Naminių paukščių
pulkų didėjimas ir
selekcionuojamų
požymių gerėjimas
Rekomenduojami rinkti:
Reprodukcijos rodiklio
didėjimas
Naminių paukščių pulkų
skaičiaus didėjimas vnt.
Išvada: Esamos Programos tikslai, uždaviniai bei priemonės, yra siekiamybių pobūdžio, per
mažai detalizuoti, nepakankamai apibrėžti kriterijai išmatuojantys kokybę, trūksta konkretumo.
Priemonės tikslų pasiekimą bei uždavinių įgyvendinimą Programoje sunku įvertinti, nes tikslai ir
uždaviniai susipina su priemonėmis. Sunku juos atskirti ir įvertinti pasirinktų veiklų tikslingumą.
Tai įveda sumaištį planuojant procesus, o tai atsiliepia rezultatams ir tikslo siekimui.
Rekomendacijos. Siūlome peržvelgti programos tikslus ir įgyvendinimo priemones, pagal sritis
nustatyti programos kryptis, koreguoti uždavinius, jų ryšį su tikslu, aiškiai, logiškai ir nuosekliai
18 juos apibrėžti. Siūlome tiksliai įvardinti ir apibrėžti Programos priemones, veiklas (žr. 1.1. lentelė),
įvertinant įgyvendinimo būdus bei išteklius.
Pakoreguoti programą sumažinant uždavinių skaičių, bei nustatant aiškius ir pamatuojamus
vertinimo kriterijus. Būtina patikslinti tikslų eiliškumą ir nuoseklumą. Žemės ūkio ministerijos
strateginiame veiklos plane bei ministerijos veiklos plane būtina įtraukti papildomų vertinimo
kriterijų, vertinančių bei tiksliau apibrėžiančių Programos rezultatus. Siūloma apsvarstyti
galimybes nustatyti papildomas naujas priemones ir/ar procesus, kurie leistų pasiekti Programoje
naujai suformuotus uždavinius.
19
II. PROGRAMOS REZULTATYVUMAS
Nagrinėdami Programos rezultatyvumą atsižvelgiame, kokioms veiklos kryptims buvo
skiriama parama. Vadovaujantis 2010 m. kovo 30 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-290
patvirtintomis Pagalbos veislininkystei taisyklėmis Parama skiriama mažoms ir vidutinėms
įmonės už konkrečiai (3 taisyklių punkte) įvardytą kryptį. Parama buvo skiriama:
- gyvūnų kilmės knygų rengimui ir tvarkymui;
- trečiųjų šalių arba jų vardu atliekamiems gyvulių genetinės kokybės arba produktyvumo
tyrimams, siekiant nustatyti gyvulių genetinę kokybę arba produktyvumą, išskyrus gyvulių
savininko atliekamą kontrolę ir įprastinę pieno kokybės kontrolę,
- konkursų, parodų, mugių, forumų organizavimui ir dalyvavimui šiuose renginiuose
(išskyrus žirgų varžybas – bandymus).
Tikslinės grupės: gyvulių augintojai, veislininkystės institucijos, Ministerijos įgaliotos
institucijos gyvulių produktyvumui kontroliuoti.
2.1. lentelė. Parama veislininkystei skirtos lėšos 2010-2013 m.
Metai Planiniai asignavimai
(mln. Lt.)
Ministro patvirtintos
sąmatos
(mln. Lt)
2010 7,756 7,9033
2011 10,0 8,9283
2012 9.947 9,6941
2013 11.311 10,6802
2.2. lentelė. Programos finansavimas pagal kryptis
VEIKLOS KRYPTYS Skirta parama (tūkst.Lt/metus)
2009 2010 2011 2012 2013 tūkst. Lt proc.
1 Kryptis „Gyvūnų kilmės knygų
rengimas ir tvarkymas“ 529 1060 1500 1600 1645 7933 8
2 Kryptis „Trečiųjų šalių arba
jų vardu atliekami gyvulių
genetinės kokybės arba
produktyvumo tyrimai, siekiant
nustatyti gyvulių genetinę kokybę
arba produktyvumą (pieno, mėsos
mėginių paėmimas, tyrimas,
duomenų apdorojimas,
paskelbimas ir kt.), išskyrus
gyvulių savininko atliekamą
kontrolę ir įprastinę pieno
kokybės kontrolę “
13645 6600 7168 7617 7455 70692 78
3 Kryptis „Konkursų, parodų,
mugių, forumų organizavimas ir
dalyvavimas šiuose renginiuose
(išskyrus žirgų varžybas –
bandymus).“
924 73,3 260 429,8 450 8182 9
Kitos priemonės (darbai pagal
sutartis, žirgynų užduotys) 5034 5
IŠ VISO: 15098 7733 8928 9647 9550 91841 100
20
2.1.Kilmės knygų rengimas ir tvarkymas
Paramos lėšos skiriamos pripažintoms veislininkystės institucijoms, atsižvelgiant į einamųjų
metų sausio 1 d. narių laikomų gyvų gyvūnų skaičių, išreikštą sutartiniais vienetais, parengtą
veislininkystės programą, kvalifikuotą personalą bei įrangą, tinkamai pildomą kilmės knygą, kilmės
ir hibridų registrus. Lietuvoje (2013 m.) yra 19 pripažintų gyvulių veislininkystės asociacijų.
Ūkinių gyvūnų KK rengimo ir tvarkymo (sertifikavimo) procese dalyvauja pripažintos
veislininkystės institucijos – Asociacijos, jungiančios ūkinių gyvūnų augintojus, kurios pildo kilmės
knygas, vykdo šviečiamąjį darbą, konsultuoja sudarant selekcinius planus. Parama (pagalba)
teikiama kilmės knygų rengimui ir tvarkymui (išlaidos kompensuojamos 100 proc.), pareiškėjas,
administruojantis paramos lėšas, yra asociacijas vienijantis juridinis asmuo – ŽŪR.
Įrašas KK prilygsta veislinio gyvūno sertifikavimui, todėl su įrašymu susieta visa eilė gyvūno
įvertinimų, kurie privalomi atlikti iki sertifikavimo. Priklausomai nuo ūkinio gyvūno rūšies,
knygose atsispindi vertinamieji parametrai, nurodantys selekcinio darbo pokytį nuo veislės turėto
vidurkio. KK rengimo procesas yra susietas su genetinės kokybės tyrimais, kurie pagrindžia KK
padarytus įrašus. Atliekami pieno bei mėsos kokybiniai ir kiekybiniai tyrimai, gyvūno eksterjero,
darbingumo, produktyvumo, vislumo, ligų kontrolės vertinimai fiksuojami KK.
Kilmės knygos pildymo pagrindas yra Žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-220.
Remiantis Administravimo taisyklėmis, parama pripažintoms veislininkystės institucijoms
(Asociacijoms) skiriama pagal jas vienijančio juridinio asmens (ŽŪR) patvirtintus individualius
(Veislininkystės komiteto) kriterijus.
KK yra svarbus dokumentas, apibrėžiantis gyvūno kilmę bei iliustruojantis ilgametį veislės
selekcinio darbo procesą, todėl jų duomenys turi būti patikimai saugomi, kaip nematerialus turtas,
turintis didelę vertę. KK vedimas turėtų būti periodiškai kontroliuojamas, knygos saugomos
valstybinio pavaldumo žinioje.
Išvada. Kilmės knygas tvarko pripažintos Asociacijos, kurių pripažinimo procesas
organizuojamas ir vykdomas pagal 2009-12-11 ministro įsakymą Nr. 3D-965. Jas steigiant
nereikalaujama atlikti Asociacijų atitikimo kriterijams patikros vietoje, atliekama juridinė patikra.
Kilmės knygų duomenys vedami ir saugomi Asociacijų, kartą per metus įrašus kontroliuoja
Tarnyba. Vadovaujantis ministro įsakymu 3D-220, Asociacijos įsipareigojusios saugoti duomenis,
tačiau juridiškai neatsakingos.
21
2.2. Produktyvumo kontrolė
Kasmet didžiausia paramos dalis buvo skiriama trečiųjų šalių arba jų vardu atliekamiems
gyvulių genetinės kokybės arba produktyvumo tyrimams. Gyvulių produktyvumo kontrolė nėra
privaloma, tačiau ji yra remiama. Pagal šią kryptį vertinamuoju laikotarpiu buvo kompensuojama
iki 78 proc. patirtų Priemonės išlaidų. Valstybė remia: kontroliuojamų karvių pieno mėginių
ištyrimą, veislinių reproduktorių vertinimą, duomenų apdorojimą. Žemės ūkio ministro įsakymu
įgaliota produktyvumo tyrimus atlieka UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“, taikant A, B, C
metodą kontroliuojamose pieninių gyvulių bandose. 2010–2013 m. duomenimis už vieną
kontroliuojamą gyvulį per metus mokama:
A metodu – kai gyvulių produktyvumo kontrolę vykdo ir pirminę veislininkystės apskaitą
tvarko UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė”, parama A metodui – 61,5 Lt už karvę per metus (iš
jų ūkininkas apmoka vidutiniškai 34,1 Lt - 36 proc.);
B metodu – kai gyvulių produktyvumo kontrolę ir pirminę veislininkystės apskaitą tvarko pats
gyvulių laikytojas arba jo įgaliotas atstovas. Ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius, gyvulių
produktyvumo kontrolę vykdo UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė”, parama B metodui – 27 Lt
(ūkininkas vidutiniškai apmoka 12,1 Lt, t. y. 31 proc.);
C metodu – kai gyvulių produktyvumo kontrolę ir pirminę veislininkystės apskaitą tvarko pats
gyvulių laikytojas arba jo įgaliotas atstovas. Ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, gyvulių
produktyvumo kontrolę vykdo UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė”, parama C metodui - 32 Lt
(ūkininkas vidut. apmoka 15,65 Lt, t. y. 33 proc.).
Nuo 2013 m. birželio produktyvumo kontrolės įkainiai buvo keičiami į labiau diferencijuotus
(2.5 priedas), šalia to, atsirado ožkų bei avių pieno kontrolė bei parama.
Siekiant didinti produktyvumo kokybę bei konkurencingumą, panaudoti turimus genetinius
resursus, nustatyti optimaliausius gyvūnų rūšių veislių ar atskirų individų derinius, kurių palikuonys
pasižymėtų aukšta skerdenos ir mėsos kokybe mėsinėje galvijininkystėje UAB „Šilutės
veislininkystėje“ vykdomas, o AB „Kiaulių veislininkystėje“ tęsiamas selekcinis darbas vertinant
pagal mėsos kokybę.
Vertinant mėsos kokybę*, fiksuojami rodikliai: sausųjų medžiagų kiekis, pH, spalvingumas (L
- šviesumas, a rausvumas, b gelsvumas), vandeningumas, vandens rišlumas, virimo nuostoliai,
kietumas, tarpraumeninių riebalų, baltymų ir pelenų (mineralinių medžiagų) kiekiai. Vertinant pagal
mėsos kokybę fiksuojami rodikliai: mėsos pH, spalvingumas, vandeningumas, tarpraumeniniai
riebalai (svyravimai veislės viduje, kur tarp atskirų individų siekia iki 15 proc.).
*apibūdinama šiais parametrais: mėsos spalvingumas – įtakoją mėsos prekinę išvaizdą ir yra glaudžiai susijęs su jos
technologinėmis bei kulinarinėmis savybėmis. Tiek blyški, pilkšvos spalvos, vandeninga, tiek ir ryškiai raudonos
spalvos sausa mėsa yra laikoma ydinga ir mažai vertinga. Vertinat spalvingumą yra matuojamas spalvos šviesumas (L),
spalvos rausvumas (a) ir spalvos gelsvumas (b). Pageidaujamų mėsos spalvingumo rodiklių ribos yra tokios: L– 48-58;
a – 7-11; b – 6-9.
22 Vandeningumas – vienas iš svarbiausių mėsos kokybę apibūdinančių rodiklių. Pageidaujamas – 3–7 proc. Padidėjęs
vandeningumas yra didžiausia problema pasaulyje, todėl vertinant mėsos kokybę buvo įvestas ir vandens rišlumas.
Optimalus vandens rišlumas 60–65 proc. Mėsos vandens rišlumas susijęs su jos kulinarinėmis savybėmis ir prekine
išvaizda. Jis taip pat įtakoja mėsos svorio netekimą virimo ar kitokio terminio apdorojimo metu. Mėsos vandens
rišlumas ne tik įtakoja kulinarines savybes, bet yra labai svarbus rodiklis mėsos perdirbėjams.
Virimo nuostoliai apibūdina kulinarines ir technologines mėsos savybes. Geros kokybės mėsos virimo nuostoliai
siekia 19,0–30,0 proc.
Mėsos kietumas yra vienas iš svarbiausių rodiklių vartotojui, todėl tiesiogiai įtakoja gaminamos mėsos
konkurencingumą bei kainą. Kieta mėsa yra nepageidaujama ir žmogaus organizmo prastai įsisavinama. Optimalus
kietumas 1 kg/cm2.
Tarpraumeniniai riebalai suteikia mėsai skonines savybes. Pageidaujama, kad mėsoje būtų apie 2,2-3,5 proc.
tarpraumeninių riebalų. Riebalų susikaupimas ir pasiskirstymas priklauso nuo gyvulio genotipo. Atskirų kūno dalių
riebalai yra nevienodos vertės. Vertingiausi riebalai yra tie, kurie susikaupia tarp raumenų pluoštelių ir skaidulų. Jie
suteikia mėsai sultingumą ir pagerina skonį.
Baltymų kiekis vienas vertingiausių sekamų mėsos parametrų, pageidaujamas 19-24proc.. Taip pat vertinamas
pelenų (mineralinių medžiagų) kiekis – pageidaujamas 1-1,4proc.
2.2.1. Pieninių galvijų produktyvumo tyrimų rezultatai
Lietuvos Respublikoje 2013 spalio 1 d. iš viso buvo laikoma 728,6 tūkst. galvijų, iš jų – 600.3
tūkst. pieninių galvijų, kurių apie 50 proc. sudaro karvės. Lyginant su 2010 metais, jų buvo 610.1
tūkst., t. y. 9,8 tūkst. pieninių galvijų sumažėjo (ŽUIKVC duomenys). Lyginant 2012 ir 2013 m.
duomenis pastebimas pieninių galvijų skaičiaus augimas – 6,1 tūkst. vnt.
43,9 proc. karvių buvo kontroliuojama 2013 m. Nors ir mažėjant karvių skaičiui, 2011 m.
supirkto pieno kiekis padidėjo 39 tūkst. tonų lyginant su 2010 m. Tai tik įrodo, kad karvių
produktyvumas didėja ir vykdomas selekcinis darbas, kryptinga atranka ir paranka vaidina svarbų
vaidmenį. Per 2013 m. produktyvumo kontrolės metus vidutinis primilžis siekė 6 766 kg, 4,33 proc.
riebumo ir 3,33 proc. pieno baltymingumo. Tačiau 2014 metų liepos 1 d. kontroliuojamų karvių
skaičius jau siekė 143995 vnt.
Vertinant Programos tikslų ir uždavinių įgyvendinimą produktyvumo ir genetinės kokybės
tyrimams pieninės galvijininkystės veislininkystės veikla vertinama naudojant siūlomus naujus
kriterijus.
Vertinant gyvulius:
- veislinių gyvulių skaičiaus didėjimas, (vnt/m)
- produktyvumas (produktyviojo amžiaus ilgėjimas),
- reprodukcija (sėklinimo indeksas, neveršingumo periodo trumpinimas, veršiavimosi
lengvumas, veršelių skaičius),
- aukštos veislinės vertės bulių atranka (vertinant pagal palikuonių produktyvumo, eksterjero,
reprodukcijos, ūkinio naudojimo trukmės požymius),
- sėklinimo gerinimas (nepasikartojamumas, vertinamas sėklinimų skaičiumi palikuoniui
gauti),
- produktyviojo amžiaus ilgėjimas (išbrokavimo amžius),
- karvių eksterjero gerinimas (bendras kūno išsivystymas, galūnės, tešmuo),
- šėrimo gerinimas (pašarų sąnaudų mažinimas, naujos šėrimo technologijos),
23
- sveiko gyvulio užtikrinimas (ligų prev., laikymo sąlygos, gerovė, kt.).
Vertinant produkciją:
- pieno primilžis (kg),
- pieno baltymingumo procento išlaikymas ir didinimas,
- pieno riebumo procento didinimas.
Pieninių galvijų bulių genetinio vertinimo metodika yra parengta vadovaujantis ICAR ir
INTERBUL patvirtintomis rekomendacijomis ir 2006 m. birželio 20 d. Komisijos sprendimu Nr.
2006/427/EB, nustatančiu grynaveislių veislinių galvijų produktyvumo kontrolės ir jų genetinės
vertės nustatymo metodus (OL 2006 L 169, p. 56).
Pieninių bulių veislinei vertei nustatyti genetinio vertinimo metodiką sudaro veislinių bulių
vertinimo komisija, patvirtinta Žemės ūkio ministro įsakymu. Naudojamas vieno požymio – BLUP
modelis. Galvijai vertinami kiekvienoje pagal veisimo programas tarpusavyje veisiamų veislių
galvijų populiacijoje atskirai. Vertinant pagal BLUP gyvulio modelį, veislinės vertės rezultatams
įtakos turi vertinamo gyvulio giminaičiai (iki 20 kartų). Galvijų veislinė vertė apskaičiuojama
remiantis jų palikuonių ūkinio naudojimo trukmės (pirmojo apsiveršiavimo amžius), produktyvumo
(pieno, riebalų, baltymų ir somatinių ląstelių indeksai), reprodukcijos (veršiavimosi duomenys) bei
eksterjero (bendras kūno išsivystymas, galūnės, tešmuo) rodikliais. Kiekvienas požymis įvertinamas
atskirai.
Tinkamu vertinti atrenkamas bulius, turintis 15 ir daugiau dukterinių palikuonių ne mažiau,
kaip trijuose ūkiuose, nurodant įmonę, kurioje bulius buvo pirktas, buliaus numerį, jo vardą, ūkių,
kuriuose bulius vertintas, skaičių, vertinamų bulių dukterų skaičių, atskirai įvertinant
produktyvumo, eksterjero, ūkinio naudojimo trukmės bei reprodukcijos požymius. Iš šių visų
požymių nustatomas ekonominis–selekcinis indeksas. Indeksas lyginamas su ŽUIKVC paskaičiuotu
ir bulių vertinimo komiteto patvirtintu baziniu populiacijos produktyvumo vidurkiu, taip nustatant
veislinės vertės pokytį.
Genetinio vertinimo ekonominis-selekcinis indeksas keičiasi atsižvelgiant į rinkos poreikius,
INTERBUL rekomendacijas ir atsižvelgiant į bulių vertinimo komiteto siūlomą metodiką maždaug
kas 10-15 metų.
Produktyvumo indeksas siunčiamas INTERBUL komitetui, kuris reitinguoja Lietuvos bulius–
reproduktorius tarptautinėje skalėje.
Šiuo metodu kitose šalyse įvertintų veislinių bulių reproduktorių duomenys perskaičiuojami
pagal Lietuvoje naudojamą bulių vertinimo sistemą. Tai leidžia labiau suprasti veislinių bulių
reproduktorių įvertinimo rezultatus ir ūkininkai gali objektyviau pasirinkti reikiamus bulius
reproduktorius jų bandų pieniniams galvijams gerinti (2.14 priedas).
Bulių vertinimo komisijos patvirtinti veislinių bulių vertinimo rezultatai skelbiami ŽUIKVC
interneto tinklalapyje.
24
ES šalyse kontroliuojamų karvių skaičius yra ženkliai didesnis nei Lietuvoje. ŽUIKVC
duomenimis 2013 10 01 dienai šalyje kontroliuota buvo 140170 karvių, tai sudarė 43,94 proc. visų
šalyje laikomų karvių. Čekijoje kontroliuojama 95 proc. karvių, Estijoje – 93 proc., Danijoje – 90
proc., Olandijoje – 89 proc., Švedijoje – 84 proc., Vokietijoje 84 proc., Slovakijoje – 80 proc.,
Slovėnijoje – 80 proc., Suomijoje – 83 proc., Vengrijoje 68 proc., Austrijoje – 76 proc., Latvijoje –
73 proc., Prancūzijoje – 69 proc.
Tinkamai organizuoti gyvulių produktyvumo kontrolę Lietuvoje sudėtinga, nes apie 31 proc.
melžiamų karvių laikoma mažose bandose, nuo 1 iki 5 karvių (2013-10-01 duomenys), kurių
produktyvumo tyrimų 100 proc. išlaidų apmoka patys savininkai. Šių bandų kontroliuojamų yra tik
2,48 proc. Nukritus pieno kainai, savininkai nesuinteresuoti domėtis jų produktyvumu, nemažai
pieno gamintojų dėl lėšų trūkumo kontroliuoti bandas atsisako. Ūkininkai buvo apmokyti patys imti
pieno mėginius, siųsti juos į VĮ „Pieno tyrimai" ir pildyti visus reikalingus kontrolės dokumentus, t.
y. vykdyti produktyvumo kontrolę B metodu. Tai pigesnis ir užsienio valstybėse gana populiarus
būdas kontroliuoti karvių produktyvumą.
30,9 proc. yra laikomos smulkiose, iki 5 karvių bandose. Tie, kurie kontroliuoja, visas išlaidas
susimoka patys, diferencijuojant B metodą ar A metodą, pagal suteiktas paslaugas (2.5 priedas).
Nemaža dalis stambesnių, nuo 6 iki 20 karvių bandų laikytojų taip pat nekontroliuoja gyvulių, yra
nesuinteresuoti ilgalaikiu bandos produktyvumu, vadovaujasi trumpalaikiu komerciniu požiūriu.
Nagrinėjant kontroliuojamų karvių skaičių tiek tiriamuoju laikotarpiu, tiek lyginant su
referenciniais laikotarpiais – 1990, 1996, 2005, 2006 m., jis nuolat mažėja. Lyginant su 1990 m.
laikotarpiu kontroliuojamų gyvulių sumažėjo apie 74 proc. (2.3 priedas). Šalia to matyti, kad jų
produktyvumas nuolat augo tiek pieno kiekio (kg), tiek riebalų ir baltymų kiekiu. Tiriamuoju
laikotarpiu kontroliuojamų veislinių karvių skaičiaus mažėjimas sudaro 9 proc..
Veršiavimosi bei atvestų (išsaugotų) veršelių skaičius taip pat augo (2.4 priedas).
Smulkių bandų savininkai ne visuomet supranta veislininkystės svarbą ir gyvulių
produktyvumo kontrolės naudą. Būtų tikslinga sukurti mokymo sistemą, kuri galėtų pastoviai teikti
teorines ir praktines žinias kontrolės asistentams, kurie atlieka gyvulių produktyvumo kontrolę B ir
C metodais, mokymus ūkininkams. Tai galėtų paskatinti gyvulių augintojus įsigyti ar veisti
veislinius gyvulius ir kontroliuoti jų produktyvumą. Karvių skaičius galėtų didėti, jei gyvulio
laikytojas pajustų realią naudą – pavyzdžiui, turėtų galimybę veislinių kontroliuojamų gyvulių
prieauglį parduoti aukštesne kaina.
Išvada. Atlikus rezultatyvumo vertinimą, nustatyta, kad Lietuvoje analizuotu laikotarpiu
kontroliuojamų karvių skaičius mažėjo. Tokį mažėjimą sąlygojo ir bendras pieninių karvių
skaičiaus mažėjimas Lietuvoje. Mažėjant kontroliuojamų gyvulių skaičiui selekcinių programų
įgyvendinimas tampa mažiau efektyvus.
Programos rezultatyvumui daro įtaką per mažas kontroliuojamų gyvulių skaičius. Didesnis
skaičius leistų atlikti produktyviausių gyvulių tikslesnę atranką ir jų dalyvavimą selekcijos procese
25 bei didintų duomenų objektyvumą ir Priemonės rezultatyvumą. Mažai kontroliuojančių bandas (iki
25 procentų) tarp laikančių 6–20 karvių. Gyvulininkystės ūkių savininkai stengiasi gauti daugiau
pieno produkcijos ir nesuinteresuoti ilgalaikiu veislininkystės naudingumu.
Rekomendacija. Sukurti GPK informacinę sistemą, kurios pagalba ūkininkams būtų
pateikiamos konsoliduotos ataskaitos, padėsiančios geriau valdyti bandos duomenis, sudaryti
selekcinius planus, operatyviai išspręsti susidariusias problemas, planuoti ūkio plėtrą.
2.2.2. Mėsinių galvijų produktyvumo tyrimų rezultatai
Mėsinė galvijininkystė šalyje sparčiau pradėjo plėtotis paskutiniame dešimtmetyje. Mėsinių
veislių (grynaveislių) galvijų skaičius per 2010–2013 metų laikotarpį padidėjo 52 proc. nuo 10 490
iki 19 862 vnt. (2013 m. gruodžio 31 d.), mėsinių veislių galvijų mišrūnų kiek daugiau nei 103 tūkst.
vnt. Nors paskutinių metų mėsinių galvijų skaičius ėmė augti, grynaveisliai mėsiniai ir mišrūnai
galvijai sudaro tik šiek tiek daugiau nei 15 proc. visų šalyje auginamų galvijų, nors galimybės šio
sektoriaus plėtrai yra gan didelės (2.5 priedas). Populiariausios limuzinų (32 proc.), šarole (22
proc.), aubrakų (16 proc.) veislės. Mėsinės galvijininkystės plėtros programoje numatyta teikiant
finansinę paramą mėsinių galvijų augintojams, skatinti kokybiškos galvijienos gamybą, racionaliai
panaudojant mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemės ūkio naudmenas, diegti ir tobulinti
veislininkystės technologijas bei metodus, optimaliai išnaudoti vietinį gamybinį potencialą. Kad
būtų galima vykdyti nuoseklią selekciją, plačiau naudojant įvertintus bulius, valstybė remia mėsinių
galvijų kilmės knygų vedimą, veislių bulių įvertinimą pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines
savybes.
Programos įtaka mėsinių galvijų veislininkystei vertinama naudojant atrinktus kriterijus.
Mėsinių galvijų veislinė vertė vertinama:
- veislinių gyvulių skaičiaus didėjimu (vnt/m),
- aukštos veislinės vertės galvijų skaičiaus didėjimu (vnt/m),
- reprodukcijos didinimu (kergimo gerinimas, sėkmingų kergimų skaičius, veršiavimosi
lengvumas),
- aukštos veislinės vertės bulių atranka (vertinant pagal palikuonių penėjimosi ir
mėsines savybes).
Vertinant mėsos produkciją, nustatoma bulių genetinė vertė:
- pašarų sąnaudos,
- mėsos kiekybiniai ir kokybiniai parametrai.
Veislininkystės procesas neįmanomas be bulių atrankos bei įvertinimo. Mėsinių galvijų bulių
vertinimas susideda iš kontrolinio buliukų penėjimo, kontrolinio skerdimo, produktyvumo
26 kontrolės, kurią vykdo UAB „Šilutės veislininkystė“ bei mėsos kokybės tyrimų, kuriuos atlieka
LVA gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės laboratorija.
Mėsinių bulių (genetinis) vertinimas vykdomas pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines
savybes.
Kergimui naudojamų bulių įvertinimui veršeliai turi būti atrenkami: po 8–10 grynaveislių 200
dienų amžiaus buliukų (toliau – buliukai), vertinamo buliaus palikuonių, spermai kaupti ir
kryžminimui naudojamų bulių vertinimui po 8–10 buliukų mišrūnų 110 dienų amžiaus iš dviejų ir
daugiau ūkių. Tikrinamųjų buliukų masė gimus turi būti artima veislės vidurkiui, turi būti tikslinama
pagal DNR ar kraujo grupes.
Kontrolinis penėjimas. Išvežant buliukus iš ūkio surašomas aktas, kuriame nurodomas kiekvieno
buliuko inventoriaus numeris, gimimo data, spalva, masė pirmąją amžiaus dieną ir išvežimo metu,
motinos bandos ir kilmės knygos numeriai, veislė, amžius, masė, tėvo vardas ir inventorinis numeris.
Buliukai turi būti iš bandos, turinčios oficialiai laisvos bandos statusą nuo galvijų
tuberkuliozės, galvijų bruceliozės ir enzootinės galvijų leukozės. Kontrolinio auginimo (penėjimo ir
skerdimo) stotyje turi būti užtikrinta veterinarinė profilaktinė priežiūra.
Jei kontroliuojamų jauniklių skaičius lieka mažesnis nei 8, vertinimo rezultatas atmetamas, kaip
nepatikimas.
Grupei pasiekus vidutinį 500 dienų amžių, 1–9 taškais įvertinamas buliukų raumeningumas,
nustatomi pagrindiniai kūno matmenys: aukštis ties ketera, cm; aukštis ties kryžiumi, cm; įstrižas
liemens ilgis (lazda), cm; krūtinės apimtis, cm; užpakalio pusinė apimtis (Gregori matavimas), cm;
spiralinis kumpio matmuo, cm (matuojamas kryžmai apjuosiant kumpį nuo klubikaulio iki
sėdynkaulio); plaštakos apimtis, cm; išmatavus nustatomas raumeningumas 1–9 taškų sistema.
Atrenkama po 4, labiausiai atitinkančius grupės vidurkį, gyvulius kontroliniam skerdimui.
Nustatoma priešskerdiminė masė, šiltos skerdenos masė, klubo – šlaunies dalies masė ir
morfologinė sudėtis (minkštos dalys ir kaulai).
Mėsos kiekybė – (500 d. amžiaus masė (kg), gyvulio masė po 24 alkinimo valandų (kg),
šiltos skerdienos masė (kg), priesvoris per parą nuo penėjimo pradžios iki 500 dienų amžiaus (g),
pašarų sąnaudos priesvorio vienetui (MJ AE), raumeningumas ir skerdenos išeiga
(proc.), skerdienos raumeningumo klasė, skerdienos riebumo klasė, klubo šlaunies dalies išeiga
(proc.), minkštų dalių išeiga iš klubo šlaunies dalies (proc.), ilgiausiojo nugaros raumens plotas
(cm2).
Mėsos kokybė*. Mėsos kokybei įvertinti bandinys imamas iš ilgiausiojo nugaros raumens ties
paskutiniais dviem šonkauliais. Be to, buliukų mėsos produkcija apibūdinama kiekybiniais ir
kokybiniais rodikliais (pH, spalvingumas, vandeningumas, tarpraumeniniai riebalai, baltymai,
mineralų kiekis) vertinimo duomenų analizė leidžia atskleisti didelę mėsos kokybinių rodiklių
įvairovę, kuri žymiai daugiau pasireiškia veislės viduje, negu tarp atskirų veislių. Visiems
išvardintiems svarbiausiems mėsos kokybės rodikliams apibūdinantiems jos kulinarinę,
27 technologinę ir mitybinę vertę didžiausios įtakos turi paveldimumas. Todėl esant normalioms
šėrimo ir laikymo sąlygoms selekcijos būdu galima ne tik gerinti penėjimosi bei mėsines savybes,
bet ir mėsos kokybę. (Mėsinių bulių genetinis vertinimas tiriamuoju laikotarpiu biometriniu metodu
7 priedas).
Remiantis gautomis ataskaitomis (7 priedas), galima nustatyti, jog mėsinių bulių vertinimo
veikla buvo vykdoma. 2010 metais buvo vertinama 20 bulių kontroliuojant jų 91 palikuonį.
Daugelis nustatytų mėsos kokybinių ir kiekybinių parametrų rodo, jog RBV viršijo bendrą veislės
vertės vidurkį, gyvulių veislinė vertė kilo.
2013 metais buvo vertinama 14 bulių kontroliuojant 91 jų palikuonį. Tiriami analogiški
kokybiniai ir kiekybiniai parametrai taip pat rodo RBV augimą.
Rezultatas – tiriamuoju laikotarpiu įvertinti 58 buliai-reproduktoriai, potencialūs veislės
gerintojai, kurie padidino selekcinį rodiklį, vadinasi, palikuonys buvo atrinkti teisingai, mėsinių
galvijų bulių vertinimo veikla buvo rezultatyvi.
Vieno mėsinio buliuko kontrolinio penėjimo įkainis per vertinamą laikotarpį labai padidėjo -
apie 5 kartus. Remiantis Tarnybos ataskaitų gautais duomenimis (3.2 lentelė) bendra Priemonės
paramos suma už mėsinių bulių vertinimą išaugo nuo 140 000 Lt iki 564788 Lt per tiriamąjį
laikotarpį, t.y. keturis kartus. Tuo tarpu įvertintų bulių skaičius sumažėjo daugiau nei 50 proc.,
kontroliuojamų buliukų skaičius per laikotarpį taip pat mažėjo.
Lietuvoje reiktų skatinti naudoti įvertintų bulių-reproduktorių genetinę medžiagą galvijų
sėklinimui ir mažinti atvežtinę. Lietuvoje per mažai aukštos genetinės vertės karvių, todėl iki šiol
genetinė medžiaga naudojama aukšto tarptautinio reitingo įvertintų bulių. Būtų efektyviau pirkti iš
ES šalių senbuvių atrinktus pagal genomą jaunus buliukus ir įvertinus juos Lietuvos sąlygomis ir
panaudoti.
2.2 pav. 2012 m. pagaminta gyvulininkystės produkcija, įvertinta vidutinėmis supirkimo kainomis (mln. Lt.)
Šaltinis: Statistikos departamentas
Natūralaus riebumo pienas 1595,4 Kiaulės 583,4
Galvijai 384,7
Paukščiai 361
Kiaušiniai 217,7
Kita gyvulių produkcija (pūkai,
šeriai, kt.) 142,3
Avys ir ožkos 12,9 Vilna 7,8
Arkliai 2,7
Medus 2,6
Triušiai 0,8 Vaškas 0,3
2012 m. Gyvulininkystės produkcija (mln. Lt) . Viso - 3,31 mlrd. Lt
28
Rekomendacija. Siekiant veislininkystės sistemos stiprinimo, siūlome padidinti kontrolę dėl
spermos kokybės. Siekiant biologiškai vertingos mėsos produkcijos didinimo, rekomenduojama
toliau vykdyti mėsos kokybės nustatymo tyrimus ir veislinių gyvūnų atranką.
2.2.3. Kiaulių produktyvumo tyrimų rezultatai
Pagrindinis kiaulių veislininkystės tikslas – produktyviųjų kiaulių veislių savybių tobulinimas ir
efektyvus pritaikymas, įvairių kiaulių veislių genetinio potencialo tinkamas panaudojimas
mišrinime ir hibridizacijoje. Siekiant šių tikslų labai svarbu žinoti jų reprodukcines, penėjimosi,
mėsines ir biologines ypatybes. Vertinant pagrindines produktyvumo savybes, nagrinėjant
inbrydingo ir heterozės reiškinius, tiriant genetinių populiacijų struktūrą, nustatant atskirų ūkiškai
naudingų požymių genetinius parametrus siekiama pagrindinių kiaulių produktyvumo ir skerdenų
kokybės gerinimo krypčių.
Vadovaujantis Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos viršininko 2008 m. kovo
31 d. įsakymu Nr. 1A-9 „Dėl gyvūnų veislynų vertinimo taisyklių“, A kategorijos kiaulių
veislynuose ne mažiau kaip 50 proc. pagrindinių paršavedžių turi būti įvertintos pagal palikuonių
penėjimosi ir mėsines savybes, B kategorijos veislynuose – ne mažiau kaip 30 proc., C kategorijos
veislynuose – ne mažiau kaip 25 proc. Kuilius ir paršavedes pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines
savybes bei raumeningumo vertinimą Valstybinėje kiaulių veislininkystės stotyje reglamentuoja
Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos viršininko 2003 m. lapkričio 10 d. įsakymas
Nr. 1A-55 „Dėl veislinių kiaulių produktyvumo kontrolės, vertinimo, informacijos kaupimo ir
teikimo taisyklių bei apskaitos lapų, žurnalų ir knygų formų patvirtinimo“.
Pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes kuilys vertinamas ne mažiau kaip pagal trijų su
juo sukergtų paršavedžių 12 palikuonių, o paršavedės – pagal jos pačios vados 4 paršelius.
Genetinis kiaulių potencialas gerinamas vykdant kryžmininimą derinant skirtingus tikslus ir
reikalavimus motininėms ir tėvinėms veislėms, jų skirtingiems požymiams. Tėvinių veislių atranka
daroma didinant penėjimosi ir mėsines savybes – augimo sparta, raumeningumas, lašinių plonumas,
tuo tarpu motininių veislių – didinant reprodukcines savybes bei atsparumą.
Remiantis Dr. R. Klimo tyrimų rezultatais, gyvulių produktyvumas (fenotipas) apie 40 proc.
priklauso nuo genotipo ir apie 60 proc. – nuo aplinkos sąlygų. Taigi, brangstant pašarams,
gyvulininkystės ūkio produktyvumą lemia tiek pažangių šėrimo ir laikymo technologijų diegimas,
tiek efektyvaus veisimo užtikrinimas. Paveldimumo koeficientas mėsinėms savybėms – vidutiniškai
60–80 proc., penėjimosi savybėms – 50–60 proc.
AB “Kiaulių veislininkystės” metinės ataskaitos duomenimis, paveldimumo koeficientas
reprodukcinėms kiaulių savybėms svyruoja nuo 0 iki 20 proc. Vislumas priklauso nuo kiaulių
29 veislės ir labai įvairuoja tarp atskirų veislių (pvz. Lietuvos baltųjų vislumas 10,4 paršelio, diurokų -
9,1).
Paveldimumo koeficientas mėsinėms savybėms – vidutiniškai 30–70 proc;
Paveldimumo koeficientas penėjimosi savybėms – 20–50 proc;
Paveldimumo koeficientas reprodukcinėms savybėms – 0–20 proc.
Programos įgyvendinimas kiaulių veislininkystėje vertinamas remiantis atrinktais kriterijais.
Vertinant kuilių ir paršavedžių veislinę vertę pagal palikuonių mėsos savybes balai
fiksuojami už šiuos rodiklius:
- penėjimosi savybių gerinimas (amžius dienomis, pasiekus 100 kg gyvojo svorio, pašarų
sąnaudos 1 kg priaugti, lašinių storis, ilgiausio nugaros raumens plotas, kumpio masė, skerdenos
puselės ilgis, raumeningumo proc.) kontrolinio penėjimo stoties metodu,
- veislinių kiaulių skaičiaus didinimas (vidutinis gimusiu paršelių skaičius, vidutinis lizdo
svoris 21 d. amžiuje, vidutinis atjunkytų paršelių skaičius ir kt.),
Vertinant produkcijos kokybę, remiantis rodikliais, skaičiuojamas kuilio ir paršavedės
selekcinis indeksas, išvedamas pagal mėsos pH, spalvingumą, vandeningumą, tarpraumeninius
riebalus. Kiti mėsos kokybės rodikliai, tokie kaip sausos medžiagos, mėsos vandens rišlumas,
mėsos kietumas, virimo nuostoliai, proteinai, pelenai, naudojami vertinant kuilį bei paršavedę
BLUP metodu.
2.9 lentelė. Kiaulių kontrolinio penėjimo, kontrolinio skerdimo ir skerdenų vertinimo rodikliai
Metai Amžius
dienomis
(pasiekus
100 kg gyvąjį
sv.)
Vidut.
Priesv./
parą
Sunau
dota
p.v. /
1 kg priaugti
Skerdenos
puselės ilgis
cm
Lašinių
storis už
paskutinio
šonkaulio
mm
Ilgiausio
nugaros
raumens
plotas cm
Kumpio
masė
kg
Raume
ningumas
proc.
2000 176 807 3,04 98,1 21,0 35,8 11,2 53,4
2010 167 848 2,61 98,4 15,2 42,7 11,9 56,2
2011 169 843 2,66 98,3 15,1 44,0 11,9 56,4
2012 179 721 2,72 98,7 12,6 44,9 12,2 58,9
2013 171 781 2,28 101,5 14,4 42,2 11,9 58,6
Šaltinis: „AB Kiaulių veislininkystės“ ataskaitos duomenys
2.10 lentelė. Veislinių kiaulių skaičius, skirta parama.
Metai Įmonė ,
atliekanti kiaulių
produktyvumo kontrolę,
Veislinių kiaulių skaičius,
(užregistruotas KK ) Asignavimai
2010 Valstybinė kiaulių
veislininkystės stotis 7033 4 480 000
2011 Valstybinė kiaulių
veislininkystės stotis 7012 3 182 083
2012 (nuo 2012-08-10)
AB Kiaulių veislininkystė 7824 497 251
2013 AB Kiaulių veislininkystė 7301 1 109 759
Šaltinis: AB „Kiaulių veislininkystės“ ir Ministerijos duomenys
30
Pasaulinė tendencija kiaulininkystėje:
1. Mažinti kiaulių lašinių storį.
2. Didinti kiaulių augimo spartą ir raumeningumą, mažinti pašarų sąnaudas.
3. Veislinėms paršavedėms 10 mm lašinių storis laikomas kritine riba, optimaliausias veislinių
paršavedžių lašinių storis -18–20 mm.
Kiaulių produktyvumo kontrolė, kuilių ir paršavedžių įvertinimas pagal palikuonių penėjimosi
bei mėsines savybes, veislinio prieauglio atranka pagal raumeningumą, nustatomą ultragarso
aparatais, veislininkystės informacinės sistemos tobulinimas ir duomenų analizė, kiaulių veislinės
vertės nustatymas (BLUP) metodu bei kitos būtinos priemonės yra finansuojamos Lietuvos
valstybės biudžeto lėšomis, remiantis Administravimo taisyklių 5.6 punktu.
Vertinamuoju laikotarpiu AB „Kiaulių veislininkystės“ teikiamoje ataskaitoje parodomas
rezultatyvumas (2.9 lentelė) su referencinių – 2000 metų rezultatais, kur matome, kad priesvoris ir
mėsos savybės gerėjo: pašarų sunaudojimas mažėjo, lašininių storis plonėjo, nugaros raumuo ilgėjo,
kumpio masė didėjo, mėsos raumeningumas didėjo, veislinių kiaulių skaičius didėjo (10 lentelė).
Parama už produktyvumo tyrimus iš Priemonės AB “Kiaulių veislininkystei” bei jos pirmtakei
Valstybinei kiaulių veislininkystės stočiai buvo skiriama 2012 ir 2013 m. (10 lentelė). Mėsos
kokybės tyrimai, kurie buvo vykdomi 2003–2008 m., atnaujinti tik 2014 m. (8 priedas),
vertinamuoju laikotarpiu nebuvo vykdomi. Todėl palyginti ir pagrįstai vertinti mėsos kokybės
kitimo nėra galimybės.
Spartinant veislynuose laikomų kiaulių selekcijos procesą biologinių – ūkinių savybių gerinimo
kryptimi, be visaverčio šėrimo ir tinkamų laikymo sąlygų sudarymo būtina naudoti tik teigiamai
įvertintus stoties kontrolinio penėjimo metodu (pagal palikuonių kokybę) kuilius bei paršavedes,
vykdyti griežtą veislinio prieauglio (85–110 kg gyvojo svorio) atranką pagal raumeningumą,
nustatytą su Piglog 105 ar kitais leistinais ultragarso aparatais, vykdyti kuilių ir paršavedžių atranką
mėsos kokybės atžvilgiu.
Ministerijos finansinio audito 2013 m. išvadose buvo nustatyta, kad veislinių kiaulių prieauglio
raumeningumo nustatytmas 2010 m. įvykdytas 85 proc. mažiau, nei buvo planuotas, o 2011 m. –
įvykdytas 87,1 proc. arba 900 vnt. mažiau nei buvo planuotas. Kontrolinio penėjimo metodu
įvertinta tik 46,9 proc. planuoto skaičiaus paršavedžių ir 66,3 proc. planuoto kuilių skaičiaus.
Nustatyta, kad kontrolio penėjimo metodu išauginto prieauglio kontrolinis skerdimas 2011 m.
įvykdytas tik 50,1 proc., 2010 m. kontrolinio skerdimo planas viršytas 25 proc.
Ministerijos audito bendra išvada teigia, kad Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politikos
formavimo ir administravimo programa Valstybinėje kiaulių veislininkystės stotyje 2010 m.
įvykdyta 69,5 proc., o 2011 m. 92,5 proc. VKVS dėl įvairių priežasčių neatliko įsipareigotų
užduočių, ir nesurinko planuotų pajamų.
31
Rekomendacija. Greitesniam kiaulių mėsinių savybių gerinimui reikia ir toliau naudoti
kiaulių kontrolinio (standartizuoto) penėjimo stoties metodą, kuris veiksmingas todėl, kad sukurtos
standartinės aplinkos sąlygos leidžia gauti vertingų ir patikimų duomenų.
2.2.4. Arklių veislininkystės rezultatatai
Registruotų arklių skaičius ŽUIKVC duomenimis didėja – nuo 2541 arklių 2010 metais
išaugo iki 17 210 arklių 2014 metais, t.y. 67 proc. Didžioji dalis arklių augintojų mažina darbinių
arklių, o didina sportinių bei pramoginių arklių veislių skaičių. Lietuvoje populiarėja atskiros
žirginio sporto šakos, kaimo turizmas, ko pasekoje didėja veislinių žirgų skaičius, atsiranda didesnis
arklių veislininkystės poreikis.
Veislinių arklių skaičius vertinamuoju laikotarpiu nuosekliai didėjo, vidutiniškai po 600–700
vnt. per metus. Šiandien Lietuva veislinių arklių skaičiumi neatsilieka nuo Europos Sąjungos šalių
vidurkio (1000 gyventojų – 12,1 arklio). Svarbu veikianti vieninga informacinė sistema, kurios
pagalba būtų galima nustatyti tikslius arklių skaičius, esančius Lietuvoje.
Programos įgyvendinimas arklių veislininkystėje vertinamas remiantis atrinktais kriterijais.
Arklių veislinės vertės siekiama:
- veislinių gyvulių skaičiaus didinimas (vnt),
- aukštos veislinės vertės eržilų ir kumelių skaičiaus didinimas,
- reprodukcijos didinimas (kergimo gerinimas, palikuonių skaičius),
- eksterjero vertinimo balas,
- ištvermingumo vertinimo balas (darbingumo, sportinių savybių testavimas).
Arklių veislininkystė apima: arklių veisimą, priežiūrą, šėrimą, žirgų auginimą, treniravimą,
vertinimą–sertifikavimą, atsižvelgiant į pasirinktą ūkinę paskirtį – darbinę, sportinę–pramoginę
(jojimui, lenktynėms, kinkiniams), parinkimą selekcijai.
Arklių produktyvumo vertinimo tikslas – įvertinti pagal visą tipingumo veislei požymių
kompleksą (korpuso, kojų pastatymo, žingsnio, risčios, zovados, šuolio), nustatyti veislinę vertę ir
atrinkti veisimui pačius geriausius, aukštos veislinės vertės eržilus ir kumeles. Kad nustatyti arklių
veislinę vertę ir paskirtį, atliekamas arklių veislės kompleksinis vertinimas. Arklių vertinimą atlieka
veislininkystės institucijų (Asociacijų) sudaryta ekspertų komisija. Arkliai vertinami pagal kilmę,
eksterjerą ir konstituciją, tipingumą, kūno matmenis, charakterį, judesius, darbingumą ir palikuonių
kokybę. Įvertinti arkliai įrašomi į kilmės knygas ir išduodami kilmės sertifikatai.
Arklių vertinimo etapai.
Pirmas vertinimas – 6–8 mėn. amžiaus prieauglio pagal kilmę ir eksterjerą.
Antras vertinimas – 1,5–2 m. amžiaus prieauglis pagal kilmę ir eksterjerą.
32
Trečias vertinimas – 3–3,5 m. amžiaus arkliai pagal kilmę, eksterjerą ir konstituciją, tipingumą
veislei, kūno matmenis, charakterį, judesius, o eržilai – ir pagal darbingumą (gali būti įvertintas ir
vyresnių eržilų darbingumas). Po trečiojo vertinimo veislės reikalavimus atitinkantys eržilai ir
kumelės pradedami naudoti reprodukcijai ir įrašomi į KK.
Ketvirtu (paskutiniu) vertinami 8 m. ir vyresni eržilai bei kumelės, sulaukę palikuonių: eržilai –
ne mažiau kaip pagal 6–8 palikuonis, gautus iš dviejų kergimo sezonų; kumelės – ne mažiau kaip
pagal du palikuonis. Šių palikuonių (3–3,5 m. amžiaus) selekcinė vertė laikoma arklių ketvirtojo
vertinimo pagrindiniu rodikliu. Arkliai vertinami 100 balų sistema pagal požymių svarbą.
Daugiausia balų tenka tam požymiui, kuris labiausiai lemia tam tikro amžiaus arklių veislinę vertę.
Vertinimas pagal darbingumą. Eržilų darbingumas (taikomas tik eržilams) vertinamas ne
jaunesnių kaip 3 metų. Darbingumo vertinimas nustatomas pagal arklių paskirtį (darbiniai,
jojamieji, ristūnai, lenktyniniai).
Darbiniams arkliams. Važiavimas: žingsniu, pakinkius eržilą su pavalkais į VNIK-2 vežimą be
papildomo svorio. Važiavimas su kroviniu. Žingsniu, pakinkius eržilą su pavalkais į vežimą, į kurį
pridedama papildomo svorio. Vertinami: elgsena, valdymas, noras dirbti (paklusnumas) bei
sugaištas laikas įveikiant 500 m distanciją lygiu, lengvu grunto keliu.
Lenktyniniams arkliams. Lygiosios lenktynės. Lygiųjų lenktynių laikas, greičio savybės
įveikiant distanciją. Reikalingas licencijuotas hipodromas.
Jojamiesiems arkliams. Žingsnio, risčios bei šuoliavimo ilgis, energija, veržlumas, galingumas,
šuolio per kliūtį technika bei galingumas, korpusas, kojų pastatymas, žingsnis, risčia, zovada,
šuolis, šou elementai. Jojamųjų veislių žirgai vertinami įrengtose vertinimo aikštelėse.
Vertinimo aikštelė jojamiesiems arkliams – pirmam vertinimui aikštelė kieta danga, antram –
trikampė aikštelė minkšta danga vedant arklį ant pavadžio, trečiam – laisvėje jojant per kliūtis.
Ristūnams. Rekordinis bėgimo laikas perskaičiuotam 1000 m. sertifikuotame hipodrome.
Pagal indėlį arklių veislininkystei bei jos rezultatyvumui veisėjų Asociacijas galima suskirstyti
į 3 grupes. Pirmieji grynuoju bei mišriuoju veisimu veisia lietuviškas veisles: Lietuvos jojamuosius,
Lietuvos sunkiuosius, Žemaitukus, Stambiuosius žemaitukus, Baltijos hanoverius, Trakėnus ir
vertina, sertifikuoja, įtraukia į KK, vedamą Lietuvoje, suteikiant ūkinę paskirtį, didina veislinės
vertės indeksą.
Kitai grupei priklauso Asociacijos – atstovaujančios kitose šalyse išvestas veisles ir Lietuvoje
gerinamas Amerikos ristūnų, Rusų ristūnų, Orlovo ristūnų, Arabų veisles, kurios Lietuvoje
sertifikuojamos, vedamos jų KK. Su pasaulinėmis arklių organizacijomis, pvz. arabų – VAHO, yra
pasirašomos narystės sutartys.
Trečiai – Asociacijos-dukterinės įmonės, veisiančios ir auginančios arklių veisles, išvestas ir
sertifikuotas kitų šalių KK. Šių Asociacijų nariai Lietuvoje veisia, augina, treniruoja Prancūzų
ristūnus ir Grynakraujus jojamuosius arklius. Šių veislių testavimui būtini veislės KK reglamento
33 nustatyti ekspertai, sertifikuoti hipodromai, todėl Lietuvoje jos negali būti vertinamos ir
sertifikuojamos. Šios veislės nedidina lietuviškų arklių veislinės vertės indekso, nesukuria
pridėtinės veislinės vertės lietuviškų arklių genofonde. Lietuvoje jos registruojamos ir laikomos
komerciniams, pramoginiams ar sportiniams tikslams. Tačiau joms taip pat skiriama lygiavertė
parama pagal Priemonės Administravimo taisykles.
UAB „Lietuvos žirgynas“ nuo 2012 m. atsakingas už arklių veislininkystės veiklą. Veiklos
reorganizacija atlikta siekiant kuo optimaliau pertvarkyti žirgininkystės sistemą Lietuvoje,
optimizuoti bendrovių veiklą, ją padaryti efektyvesne, kad būtų pasiektas geriausias bendrovių
valdymo ir paslaugų teikimo efektas, taip siekiant sumažinti žirgynuose auginamų arklių savikainą
ir padidinti pelningumą bei maksimaliai išnaudoti žirgynų privalumus ir strategines vietas. Plėtoti
arklių genetinius išteklius su tikslu aprūpinti augintojus aukštos genetinės vertės veisline medžiaga.
Žirgyno planuojamos funkcijos: testavimo organizavimas aukštos veislinės vertės eržilų ir kumelių
nustatymui, kumelių sėklinimo paslaugų teikimas, kumelingumo diagnostikos paslaugų teikimas,
žirgų komercinių laikymo vietų suteikimas privatiems augintojams, žirgų nuoma renginiams,
kvalifikacijos kėlimo kursų organizavimas treneriams, vadeliotojams ir t t.
Šiuo metu įsisteigusių Arklių augintojų asociacijų yra 11, pripažintų – 9. Siekiant apjungti
bendriems tikslams arklininkystės selekcijos procesą 2012 m. Vilniaus žirgyne, remiantis Programa,
planuota įkurti eržilų darbingumo testavimo centrą, kuriame po įvertinimo ir sertifikavimo tinkami
eržilai valstybės lėšomis būtų nuperkami į valstybinį eržilų depą ir įtraukti į arklių veislininkystės
institucijų (asociacijų) selekcines programas kaip linijų tęsėjai ir eržilai–reproduktoriai gerintojai.
Taip pat buvo numatyta įsteigti rinkodaros padalinį, kuris rūpintųsi arklių reklamavimu ir
realizavimu. Pagrindinė eržilų depo funkcija – aukštos veislinės vertės eržilų veisimas, privačių
augintojų kumelių sėklinimas ir naudojant biotechnologinius metodus, Lietuvos arklių veislių
populiacijos ir genofondo išsaugojimas.
Tarnybos specialistų nuomone, eržilų depą sukomplektuoti įmanoma per 4–5 metus. Svarbi
prielaida išauginti aukštos kokybės eržilus – turėti geras veislines kumeles. Tokios kumelės šiuo
metu žirgynuose yra laikomos. Depo komplektavimo šaltiniai: aukštos veislinės vertės eržilų
spermos pirkimas iš užsienio, licencijuotų eržilų pirkimas iš Lietuvos arklių veislynų, “Lietuvos
žirgyne” užauginti eržilai. Depas iki šiol neįkurtas, reikalingos suplanuotos didelės investicijos
(preliminariais skaičiavimais apie 24 mln. Lt) dabartinio centro renovavimui ir funkcionavimui.
Visos arklių veislės turi savo atžvilgiu skirtingus reglamentuojančius aktus, reguliuojančius
arklių sugebėjimų bei veislės vertingumo nustatymą. Tai nulemia įvairių veislių įvertinimo
kriterijus. Aukštos veislinės vertės žirgų atrankai reikia įvesti privalomą papildomą žirgų testavimą.
Arklių testavimas – pasiektų rezultatų patikrinimas – tai veiklos būdas, kuriuo remiantis
nustatomi kiekvienam arkliui būdingi sugebėjimai ir savybės ir apibendrinama visa veislės vertė.
Privalomas eržilų testavimas eržilų darbingumo testavimo centre būtų svarbiausias arklininkystės
srityje pasiektų rezultatų įvertinimas, kadangi eržilų darbingumo testavimo centre sukurtos
34 standartinės aplinkos sąlygos leidžia gauti vertingų ir patikimų duomenų, kurie padeda per sąlyginai
trumpą laiką atrinkti tinkamiausius reproduktorius, todėl išvengiama didelio laiko intervalo,
skiriančio arklių kartas.
Arklininkystės srityje pasiektų rezultatų tikrinimas turi senas tradicijas. Arklių veislininkystei
pradėjus persiorentuoti į jojamojo arklio veislių kūrimą pradėjo iš esmės kisti ir arkliams keliami
reikalavimai. Šiuo metu pasiektų rezultatų patikrinimas iš esmės reguliuojamas sudarant arklių
testavimo ir arklių veislės savybių įvertinimo programas, kurios kuriamos atsižvelgiant į veislės
orientaciją. Daugelyje šalių vadovaujantis veislininkystės įstatymu už veislinių eržilų atranką yra
atsakingos pačios arklių veislininkystės institucijos, tačiau pasiektų rezultatų patikrą ir įvertinimą
turi reguliuoti valstybė.
Lietuvos žirgynams reikalinga darbinio vertinimo bei testavimo techninė bazė, atitinkanti
šiuolaikinius tarptautinius reikalavimus (žirgų bėgimo takai, pastatai, maniežai, aikštynai), kurie
būtų naudojami tiek darbiniam veislių testavimui, tiek žirgų sporto varžybų organizavimui. Ši
infrastruktūra, jei tai atitinka nacionalinę strategiją bei valstybinius interesus, galėtų būti remiama iš
kitų nacionalinių fondų. Privačių augintojų veislininkystės interesų suvienyjimui padėtų “Lietuvos
žirgynas” su Tarnybos pagalba.
Vadovaujantis Nacionalinės turizmo plėtros 2007–2013 metų programa, parengta ir
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 944 (Žin., 2007, Nr. 97-
3939, 2008, Nr. 82-3253) patvirtinta Lietuvos hipodromų plėtros 2009–2013 metų programa, kurios
tikslas – nustatyti Lietuvos hipodromų viešosios infrastruktūros plėtros prioritetus ir jų
įgyvendinimo priemones bei didinti hipodromų renginių patrauklumą vietos ir užsienio turistams,
privačioms investicijoms pritraukti. Finansavimo šaltiniai – valstybės parama, savivaldybių parama,
ES struktūrinių fondų ir kitos lėšos. Rezultatas – rekonstruoti Lazdijų, Raseinių, Utenos
hipodromai. Šiuo metu jie naudojami varžyboms, bet nėra sertifikuoti ir pritaikyti lenktyninių žirgų
bei ristūnų darbingumo vertinimui.
2.12 lentelė. Priemonės paramos lėšos arklių veislininkystei
2010 2011 2012 2013
Aklių augintojų
asociacijos
Skirta
parama
KK, Lt
Narių
laikomų
arklių
sk.
Parama
Lt/
arkliui
Skirta
parama
KK, Lt
Skirta
parama
KK,
Lt
Skirta
parama
KK,
Lt
Narių
laikomų
arklių sk.
Parama
Lt/ arkliui
Lietuvos sunkiųjų
arklių augintojų
asoc.
- - 49 557 74 370 74 875 1 742 42,9
Žemaitukų arklių
augintojų
asociacija
32900 473 69,7 51 197 63100 82 738 509 162,5
Baltijos Hanonerių
augintojų
asociacija
34 400 319 108,8 42 020 32950 36 708 538 68,2
Lietuvos arklių
augintojų
asociacija
84352 5696 14,8 93 266 100800 92 300 1 710 53,9
Lietuvos Trakėnų 46 800 711 65,8 59 937 65 600 65 000 627 103
35
augintojų
asociacija
Lietuvos Arabų
arklių augintojų
asociacija
32400 340 95,2 37 073 42640 46 040 46 1000,8
Respublikinė
lenktyninių žirgų
lyga
113200 366 309,2 93 659 82850 85 124 293 290,5
Lietuvos ristūnų
sporto asociacija 89 585 96 933 70 626 77 900 84 815 208 407,7
Nacionalinis žirgų
lenktynių klubas 35 900 48 747,9 46 123 - - - -
Šaltinis: Tarnybos ataskaitų duomenys.
Išvados. Lietuvoje nėra efektyviai veikiančios kompleksinės veislinių žirgų įvertinimo ir
pardavimo sistemos. Žirgų veislininkystės darbinis testavimas nevykdomas dėl neįdiegtos
metodikos, nes tam nebuvo skiriamos lėšos. Taip pat reikalinga techninė bazė, kurios kūrimas
reikalauja didelių finansinių išteklių, tam lėšos iš Programos neskiriamos.
Programoje užsibrėžti tikslai “auginti aukštos veislinės vertės eržilus ir kumeles”, “įkurti
veislinių eržilų depą”, “įkurti eržilų darbingumo testavimo centrą”, “sukurti ir įdiegti ekspertų
vertintojų licencijavimo tvarką” liko neįgyvendinti dėl lėšų trūkumo. 2012 m. buvo įkurtas centras
“Lietuvos žirgynas”, kuriame buvo planuojamos šios veiklos. Programos veiklos neįvykdytos.
Prancūzų ristūnus ir Grynakraujus jojamuosius arklius laikančių Lietuvos ristūnų sporto
asociacija ir Nacionalinio žirgų lenktynių klubas buvo remiami, tačiau jų veikla neturėjo ryškaus
poveikio veislininkystės pažangai. Gyvulių veislininkystės įstatymo 3 straipsnio 1 punktas nurodo,
kad „produktyvumas ir veislinė vertė nustatomi turint tikslą gerinti gyvulių genetinį potencialą“.
Rekomendacijos. Programos veiklos bei paramos efektyvumo didinimui, bendrų veislininkystės
tikslų siekimui siūlome paramą gaunančias Asociacijas skatinti vienytis, pvz. arklių asociacijas
bendrai paramai infrastruktūros kūrimui gauti – testavimo ir sertifikavimo centro veislinės vertės
nustatymui, mokymo bazės, veislės populiarinimo, marketingo ir pan. paslaugoms kurti.
Arklių augintojus skatinti jungtis į stambesnes veisėjų grupes, grupuojant pagal arklių veislines
galimybes bei ūkines funkcijas: darbiniai, ristūnai, lenktyniniai, kinkomieji, arkliai skirti darbui,
sportui, turizmui ir pan.
Arklių darbinio vertinimo veislinės vertės nustatymui ir dalyvavimo varžybose veiklas būtina
tiksliai apibrėžti ir įvardinti. Sportines–komercines veiklas būtina atskirti nuo veislininkystės
veiklos.
Reikia sudaryti sąlygas bei prielaidas gerinti lietuviškų arklių, išvedamų ir sertifikuojamų
Lietuvoje, veislinę vertę, didinant jų genetinį potencialą, veiksmingai naudojant genetinius išteklius,
išsaugant pasiektus veislinius indeksus bei genofondą. Aukštos veislinės vertės žirgų atrankai
reikalinga įvesti testavimą, numatant reikalingą finansavimą, kurio pasiektų rezultatų patikrinimą
36 ir įvertinimą reguliuotų valstybė. Testavimo metu atrinkti eržilai bei kumelės padidintų arklių
veislininkystės proceso efektyvumą bei privačių veisėjų veiklos naudingumą.
2.2.5. Kiti veislininkystės rezultatai
Avių ir ožkų skaičius Lietuvoje kito netolygiai. 1990 m. buvo laikoma 68,7 tūkst. vnt. šių
gyvūnų, 2011 m. – 7,8 proc. daugiau. Iki 2003 m. avių – ožkų skaičius mažėjo po 2,7 tūkst. kasmet,
nuo 2004 m. rodo pastovią dėsningo augimo tendenciją – vidutiniškai po 4,1 tūkst. kasmet. Siekiant
išlaikyti teigiamą augimo tendenciją būtina programiniu laikotarpiu taikyti jau pasiteisinusias
priemones priklausomai ES teisės aktų galimybių (susieta su gamyba parama, parama už mėsines
avis).
2.12 lentelė. Vidutinis ožkų skaičius ir produktyvumo dinamika Metai Vidutinis
kontroliuojamųjų
ožkų skaičius
pieno
kg/metus pieno riebalų pieno baltymų
kg proc. kg proc.
2009−2010 245 725 31 4.33 23 3.19
2010−2011 228 762 34 4.40 24 3.16
2011−2012 232 885 40 4.54 27 3.02
2012−2013 213 867 36 4.14 27 3.09
Šaltinis: ŽŪIKVC.
2.13 lentelė. Avys. Lietuvos juodgalvių ir sufolkų produktyvumo duomenys Metai Lietuvos juodgalvės Sufolkai
Vislumas vnt. Išsaugojimas
proc.
Vislumas vnt. Išsaugojimas proc.
2010 1,14 96,05 1,49 86
2011 1,24 95,7 1,45 89
2012 1,1 95,8 1,58 88
2013 1,1 96,3 1,61 89
Šaltinis: ŽŪIKVC.
Paukštininkystė
Lyginant su 1990 metais, Lietuvoje 2011 m. paukščių skaičius sumažėjo 1,8 karto. Kitimas
nebuvo tolygius – 1990–2001 laikotarpiu paukščių skaičius sumažėjo 3,1 karto, o nuo 2001 metų
pastebimas dėsningas paukščių skaičiaus didėjimas - 58,9 proc. per analizuojamą laikotarpį.
Naminių paukščių veislininkystės veiklai parama iš Priemonės vertinamuoju laikotarpiu
nebuvo skiriama.
37
2.3. Konkursų, parodų, mugių organizavimui ir dalyvavimui juose rėmimas
Tinkamomis finansuoti laikoma: dalyvavimo mokesčiai; kelionės išlaidos; publikavimas,
viešinimas; ekspozicinių patalpų nuoma; simboliniai prizai, kurių vertė neviršija 250 EUR.
2.14. lentelė. Organizuotos parodos, mugės vertinamu laikotarpiu Metai 2011 2012 2013
Rengi
niai
Tarptautinė
veislinių gyvūnų
paroda, mugė –
aukcionas,
Algirdiškyje,
Panevėžio r.,
spalio mėn.
250 tūkst. Lt.
2012 m. rugsėjo 28-29
d. Veislinių gyvūnų ir
paukščių paroda,
Paramos suma :
420 tūkst. Lt.
Tarptautinė veislininkystės paroda, vyko 2013 m. rugsėjo
13–14 d. Algirdiškyje, Panevėžio r.
Dalyvaviai: pripažintos veislininkystės institucijos.
Paramos suma : 330 tūkst. Lt.
„Veislinių triušių
paroda“,vyko 2012 m.
lapkričio 10
d.Tauragėje,
organizavo Lietuvos
kailinių žvėrelių ir
triušių augintojų
draugija.
Paramos suma :
9,8 tūkst. lt
Rusų ir Amerikos ristūnų veislės žirgų paroda-vertinimas;
organizavo - VšĮ Respublikinė lenktyninių žirgų lyga, vyko
2013 m. lapkričio 9 d., Utenoje.
Paramos suma : 20 tūkst. lt
Prancūzų ir Orlovų ristūnų veislės žirgų paroda-vertinimas,
organizavimo – Lietuvos ristūnų sporto asociacija, vyko
2013 m. lapkričio 9 d. Utenoje. Paramos suma: 20 tūkst. lt.
Lietuvos avių ir pieninių ožkų paroda, organizavo –
Lietuvos avių augintojų ir Lietuvos pieninių ožkų augintojų
asociacijos, vyko ūkininko Giedriaus Prakapavičiaus ūkyje,
Molėtų r. Paramos suma :
20 tūkst. lt.
Specializuota triušių paroda. Organizavo – Lietuvos kailinių
žvėrelių ir triušių augintojų draugija, Alytuje. Paramos suma
10 tūkst. lt.
Lietuvos sunkiųjų arklių veislės 50-mečiui skirta paroda.
Organizavo – Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų
asociacija, vyko 2013 m. birželio 1 d. Anykščiuose. Paramos
suma 30 tūkst. lt.
Viso
skirta
paramos
lėšų
Forumas „Sėkminga galvijininkystės formulė“, organizavo –
Lietuvos galvijų veisėjų ir Lietuvos ekologinių mėsinių
galvijų augintojų asociacijos, vyko 2013 m. rugsėjo 20 d.
Raseinių r.
Paramos suma 20 tūkst. lt.
250000 Lt 429 800 Lt 450 000 Lt
Detalesniai parodų finansavimo analizei bei lėšų įsisavinimo tinkamumui įvertinti reikalingi
papildomi ataskaitų dokumentai.
38
III. Efektyvumas
Įvertinti, ar priemonės tikslų ir uždavinių siekiama su mažiausiomis sąnaudomis
Kokia Programos administravimo sistema? Ar pakanka Programai skiriamų asignavimų?
Kokia tikslinių grupių finansavimo tvarka? Kokie pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką
Programos įgyvendinimui?
3.1. Priemonės administravimo sistema
Ūkinių gyvūnų veislininkystės sistemoje dalyvauja pripažintos veislininkystės institucijos
(toliau – Asociacijos), jungiančios ūkinių gyvūnų augintojus, jas vienijantys Žemės ūkio rūmai,
veislininkystės paslaugas teikiančios įmonės bei organizacijos. Gyvulių veislinės vertės gerinimui,
Asociacijos pildo kilmės knygas, vykdo šviečiamąjį darbą, konsultuoja sudarant selekcinius planus,
dalyvauja nustatant ūkinių gyvūnų veislinės vertės indeksą. Parama teikiama kilmės knygų
rengimui ir tvarkymui (100proc.), gyvulių genetinės kokybės nustatymui (70proc.), veislinių
gyvulių parodų organizavimui (100proc.). Lėšos konkrečiai asociacijai gyvūnų grupėje skiriamos
pagal patvirtintus ŽŪR Veislininkystės komiteto kriterijus.
Priemonės „Parama veislininkystei“ lėšas tvirtina Ministerija, Tarnybos siūlymu,
administruoja ŽŪR, administruoja NMA.
Tarnyba skelbia paraiškų rinkimą, kad skirti paramą iš valstybės biudžeto (atsakinga
Ministerija). Paraiškas pateikia juridiniai asmenys, vienijantys pripažintas veislininkystės
institucijas. Komisija, sudaryta iš Ministerijos, Tarnybos, ŽŪR atstovų, tvirtina paraiškas, skiria
pagalbos sumą, kurią administruoja ŽŪR. Parama konkrečiai Asociacijai skiriama pagal pripažintų
veislininkystės institucijų vienijančio juridinio asmens patvirtintus kriterijus, įvardintus paraiškoje,
suformuoti ir skelbti įsipareigoję ŽŪR. Gavus finansavimą (50 proc. lėšų), įpusėjus metams
teikiama tarpinė ataskaita, pasibaigus metams – galutinė ataskaita. Tarnyba atlieka Asociacijų
planinius patikrinimus metų pabaigoje, kuomet yra sutikrinami įrašų į KK, gyvų ir esančių KK
gyvulių skaičiai, kontroliuoja, ar KK pildomos vadovaujantis žemės ūkio ministro 2001 m. birželio
29 d. įsakymu Nr. 220 „Dėl kilmės knygų nuostatų“.
ŽŪR nuomone, šiuo metu skiriamos lėšos neatitinka realaus poreikio dėl duomenų tikslumo
bei patikimumo. Asociacijų veikloje gali būti naudojamos lėšos be atsakomybės dėl atliktų (arba
neatliktų) darbų, jų apimties. Tačiau iš kitos pusės, Asociacijos teigia, kad ŽŪR sudaryta komisija
skirsto Priemonės asignavimus be aiškių patvirtintų kriterijų ir reikalavimų, neturint pagrindimo ir
atsiskaitymo kontrolės. ŽŪR, teikdama paraišką Ministerijai gauti finansavimą, 4 punkte nurodo,
jog pripažintoms veislininkystės institucijoms pagalba skiriama pagal LR ŽŪR patvirtintus
individualius kriterijus, taip pat 3 paraiškos punkte nurodo, jog paslaugoms, susijusioms su kilmės
knygų rengimui ir tvarkymu bei konkursų, parodų organizavimui pagalbos dydis yra 100 proc.
39 Asociacijos piktinasi, jog už atliktus darbingumo testavimo bandymus tegauna 30 proc. vietoj
reglamentuotų 100 proc., laiku negauna paramos lėšų.
Valstybės kontrolė Valstybinio audito 2014-07-15 d. išvadoje Nr. 9-40 pažymi, kad
Ministerija nevykdė Biudžeto sandaros įstatyme nustatytos prievolės asignavimų valdytojui –
užtikrinti programų vykdymo ir paskirtų asignavimų naudojimo teisėtumą ir ekonomiškumą, nes,
Pagalbos veislininkystei taisyklėse nenustačiusi kilmės knygoms rengti ir tvarkyti reikalingų
administracinių išlaidų limitų, neįvertinusi realaus lėšų šiam tikslui poreikio, patvirtinusi įrodymais
nepagrįstus „Pagalbos veislininkystei“ skirstymo kriterijus ir jų dydžius, nenustačiusi pakankamų
valstybės biudžeto lėšų naudojimo kontrolės procedūrų, skyrė Žemės ūkio rūmams 1 600 tūkst. Lt
lėšų (ataskaitos 2.1 poskyris).
3.2. Priemonės kaštai
Vertinimo metu buvo sudaryta anketa pripažintų asociacijų veiklai detaliau įvertinti
nagrinėjamu laikotarpiu (2010–2013 m). Anketa duomenų deklaravimui (2.13 priedas) buvo
pateikta 23 pripažintoms gyvūnų veislininkystės asociacijoms ir produktyvumą kontroliuojančioms
įmonėms, iš kurių gauti 19-os įmonių duomenys apie veiklos finansavimą, išlaidas, kaštus,
remiantis Programos Administravimo taisyklėmis, patvirtintomis 2010-03-30 Žemės ūkio ministro
įsakymu Nr. 3D-290. 3.1 lentelėje pateikti Asociacijų, paramos gavėjų, vykdomos veislininkystės
veiklos pagal patvirtintas veiklos kryptis (KK rengimas ir tvarkymas, trečiųjų šalių arba jų vardu
atliekami genetinės kokybės arba produktyvumo tyrimai, šviečiamojo darbo vykdymui, veislinių
gyvulių parodų, konkursų, mugių, forumų organizavimui ir dalyvavimui šiuose renginiuose
finansuojant 100 proc.) veiklos kaštai.
3.1 lentelė. Deklaruoti paramos gavėjų veiklos kaštai
Asociacijos
pavadinimas,
gyvūno rūšis
Kontroliuojamų
(aptarnaujamų) veislinių
gyvulių skaičius
Tarnybos
skaičius
(naujai
įrašytų
į KK)
Finansavimas tenkantis vienam
kontroliuojamam ūkiniam gyvūnui
(Lt/metus)
Vieno gyvūno aptarnavimo kaštai
(Lt/metus) Metai 2010 2011 2012 2013 2013 2010 2011 2012 2013
Sertifikavimas (finansuojama 100proc.)
Lietuvos galvijų
veisėjų asociacija,
pieniniai galvijai
57818 59866 71189 74245 20879
1,64
4,15
3,44
7,11
2,98
8,09
3,29
6,22
Lietuvos mėsinių
galvijų augintojų ir
gerintojų asociacija,
mėsiniai galvijai
19013 15049 22076 24989 2800
5
5
6
6
5
6
4
5
Lietuvos juodmargių
galvijų gerintojų
asocoiacija,
pieniniai galvijai
80335 80350 76688 79206 26639
1,36
1,74
3,26
3,78
4,06
4,96
3,45
4,03
Lietuvos žalųjų
galvijų gerintojų
asociacija
pieniniai galvijai
43823 53699 46382 42474 11821
2,15
2,16
3,29
3,3
4,35
4,35
4,5
4,47
40 Lietuvos arabų
arklių augintojų
asociacija,
arkliai
140 130 155 154 8 174
366
285
840
275
422
299
341
Žemaitukų arklių
augintojų asociacija,
arkliai
440 505 536 611 127 74,7
110
101,3
136,4
117,7
133,3
135,4
171,0
Lietuvos trakėnų
žirgų augintojų
asociacija,
arkliai
880 860 637 627 108 53,1
55,7
60,1
64,3
101,41
168
117,5
150,8
Lietuvos sunkiųjų
arklių augintojų
asociacija,
arkliai
2243 2325 2373 2609 391 - 21,3
24,66
31,3
57,3
28,7
52,6
Lietuvos ristūnų
sporto asociacija,
arkliai
96 146 169 208 39 760
10000
484
11000
461
12000
408
12000
VšĮ Respublikinė
lenktyninių žirgų
lyga, arkliai
154 175 283 295 - 540,2
949,6
406,6
836,9
308,6
353,8
288,5
585,0
Baltijos
hanoverių žirgų
augintojų
asociacija,
arkliai
425 399 380 490 56 93,37
70
105,94
115,4
98,79
128,33
74,91
160,21
Lietuvos arklių
augintojų
asociacija,
arkliai
1613 1737 1834 1908 151 45,94
46,33
53,69
48,51
55
76,13
48,38
58,94
Lietuvos kailinių
žvėrelių ir triušių
augintojų asociacija,
triušiai
305 466 420 441 441 6,56
4,26
32,19
24,28
48,71
46,19
66,44
51,36
Lietuvos kiaulių
augintojų asociacija,
kiaulės
7033 7012 7824 5954 5954 14,2
14,2
14,3
14,3
13,8
13,8
17,86
17,86
Produktyvumo bei genetinės kokybės tyrimai (finansuojama 70proc.)
UAB GPK tyrimai,
pieniniai galvijai 152419 147530 142663 140000 -
41,0
69,7
44,2
71,0
45,8
68,7
48,5
70,6
UAB “Šilutės
veislininkystė”,
mėsiniai galvijai
91 45 93 91 - 4532,54
4354
6774,44
6140
8508,42
6441
8150,09 5629
AB “Kiaulių
veislininkystė”,
kiaulės
92948 202912 - 5,35 5,47
Lietuvos pieninių
ožkų augintojų
asociacija, ožkos
450 495 599 534 600 57,77
57,77
50,72
50,72
44,79
44,79
41,37
41,37
Lietuvos avių
augintojų asociacija,
avys
8824 2962 5461 5784 3498 7,9
7,9
18,82
18,82
6,38
6,38
9,27
9,27
3.2 lentelė. Bulių vertinimo paslaugos ir įkainiai, paramos suma per laikotarpį
Mėsinių bulių genetinis vertinimas
Tiriamojo laikotarpio metai 2010 2011 2012 2013
Vertinamų bulių sk. 20 14 13 14
VGVPT patvirtintas vertinamų palikuonių sk. 177 122 100 131
Administravimo taisyklėmis patvirtintas vieno buliuko
kontrolinio penėjimo įkainis, Lt/m
1130,03 4200 4500
5299
Vidutinis kontroliuotų palikuonių skaičius per metus
AB “Šilutės veislininkystėje”
91 45 93 91
Skirta paramos suma AB “Šilutės veislininkystėje”
Valstybės parama, skirta už bulių vertinimą pagal palikuonių
penėjimosi ir mėsines savybes, Lt
140000 445282 448875 564788
41
Veiklos suvestinėje (3.1. lentelė) matyti, jog didžiausias kontroliuojamų gyvulių skaičius yra
pieninių galvijų veislininkystės veikloje. Panagrinėjus pieninių galvijų Asociacijų veiklos
deklaracijas, matome, jog pieninių galvijų sertifikavimui (KK) kartu su produktyvumo bei genetine
kokybės kontrole vidutiniškai skiriama apie 50 Lt/metus. Per vertinamąjį laikotarpį įvertinta 19
pieninių galvijų bulių (3.2 lentelė). Paramos vieno pieninių galvijų vertinamam buliui įvertinti
vidutiniškai sunaudota 30 701 Lt. Reglamentuojama bendra suma už buliaus genetinės kokybės
nustatymą – iki 20 000 Lt paramos.
Mėsinių galvijų veislininkystės finansavimas. AB „Šilutės veislininkystės“ vieno
kontroliuojamo buliaus palikuonio išlaikymo ir vertinimo vidutinės sąnaudos yra nuo 1538 iki 6206
Lt/metus. Vertinamuoju laikotarpiu įvertinti 58 mėsinių galvijų buliai. Paramos vertinamuoju
laikotarpiu skirta 1 611 220 Lt., paramos išlaidų vidurkis 1 vertinamam buliui – 27 779 Lt.
Mėsinių galvijų veislinės vertės nustatymui kontrolinio skerdimo metu yra atliekamas mėsos
kokybės vertinimas, kaip vienas svarbių mėsinio ūkinio gyvūno rodiklių. Buliukų mėsos produkcija
apibūdinama kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais (* paaiškinimas 21 psl.).
Didelį finansavimą iš Priemonės gavo kai kurios arklių augintojų asociacijos. Lyginant
paramą iš Priemonės skirtumai akivaizdūs. Už Lietuvoje nuo seno auginamas, sertifikuojamas
Lietuvos jojamųjų, Lietuvos sunkiųjų, Žemaitukų, Stambiųjų žemaitukų, Trakėnų, Baltijos
hanoverių arklių veisles asociacijos remiamos vidutiniškai 60–70 Lt/metus vienam arkliui už KK
tvarkymą (2.12 lentelė). Išsiskiria Lietuvos arklių augintojų asociacija, 2010 m. gavusi tik 14,8 Lt
už vieno arklio KK tvarkymą ir Lietuvos Ristūnų sporto asociacija, 2010 m. gavusi 933 Lt už 1
arklio KK tvarkymą bei Nacionalinis žirgų lenktynių klubas, tais metais gavęs – 747 Lt už KK
tvarkymą. 2013 metais jau išsiskiria Arabų arklių augintojų asociacija, gavusi 1000 Lt už 1 gyvūno
Skirta parama 1 kontroliuojamam palikuoniui 1538 9895 4826 6206
Produktyvumo kontrolė atlikta, gyvulių vnt. 129 7 0 0
Skirta paramos už mėsinių galvijų produktyvumo
kontrolę (93 Lt už kiekvieno gyvulio produktyvumo kontrolę)
AB Šilutės veislininkystė
11605 670 0 0
Viso paramos, AB Šilutės veislininkystė Lt 151605 445952 448875 564788
Įvertintų bulių sk. 25 10 12 11
Pieninių bulių genetinis vertinimas
Tikrinamų bulių sk.
UAB Litgenas ir AB Lietuvos veislininkystė Pieninių galvijų bulių laikymas vertinamuoju laikotarpiu ir
genetinės medžiagos kaupimas
36
1
28
5
19
24
Viso skirta paramos UAB Litgenas ir AB Lietuvos
veislininkystei (Šiaulių ir Mariampolės reg.) 20000 Lt bendrai už tikrinamo buliaus genetinės kokybės nustatymą, tame
tarpe 5000 Lt/m už sėklinimą įvertinto buliaus sperma
52 300
202 879
205 563,38
122 590
Įvertintų bulių sk. 12 2 5
Parama vienam kontroliuojamam gyvuliui, Lt 1 452,77 6 995,82 8 565,14 5 107,91
Parama vieno pieninių galvijų buliaus įvertinimui 52 300 16 906 102 781 24 518
42 KK tvarkymą, ir Lietuvos Ristūnų sporto asociacija – 407 Lt už 1 arklio KK tvarkymą, kai tuo tarpu
kitos asociacijos vidutiniškai 50–100 Lt.
Lietuvos Ristūnų sporto asociacija deklaravo, jog tiriamuoju laikotarpiu testavimo varžybų
organizavimui skyrė 60–70 tūkst. Lt kasmet nors Lietuvoje nebuvo tinkamų hipodromų, kuriuose
galėjo būti atlikti bei pripažinti Ristūnų bėgimo testavimai. Šių testavimų rezultatai negalioja. Visos
testavimų-bandymų įvardintos išlaidos turėtų būti pripažintos netinkamomis.
Šalia to, Lietuvos ristūnų sporto asociacija gauna paramą varžybų organizavimui,
administruojamą ŽŪR. 2013 m. lapkričio 9 d. Utenoje vyko Prancūzų ir Orlovų ristūnų veislės
žirgų paroda-vertinimas, kuriai skirta paramos 20 tūkst. Lt (2.14 lentelė).
Sugretinus atskirų arklių augintojų kaštus, sąnaudų skirtumas taip pat sudaro 100–200 proc.
(3.1 lentelė).
Grynakraujų jojamųjų ir Prancūzų ristūnų veislės išvestos bei sertifikuotos Prancūcijoje,
Anglijoje, kt. ir mūsų šalyje laikomos komerciniams, pramoginiams ar sportiniams tikslams. Jos
nedidina lietuviškų arklių veislinės vertės indekso, nesukuria pridėtinės vertės arklių
veislininkystėje, tačiau gavo didžiausias lėšas. Administravimo taisyklių 4.3.5 punktas apibrėžia
varžybų-bandymų finansavimą einamaisiais metais – parama 5000 Lt už vienas varžybas-
bandymus, skaičių nustato Asociacija selekciniame plane.
43
Išvados. Parama kai kurioms veislininkystės veikloms buvo skirstoma be patvirtintų
individualių gyvūnų grupėse vertinimo kriterijų, kurie turi būti objektyvūs ir pagrįsti.
Paramos skirstymo ir kontrolės mechanizmas nėra efektyvus. Išnagrinėjus Programos
naudingumą, nustatyta, kad viešas funkcijas įpareigotos vykdyti valstybės įmonės ar valstybės
kontroliuojamos uždarosios akcinės bendrovės. Paramos ataskaitų teikimas ir kontroliuojančių
institucijų atsakomybė išsklaidyta. Kartais kontroliuojančioms institucijoms vėluojama pateikti
prašomus duomenis, ne visada jie yra susisteminti ir objektyvūs. Tarnyba, remiantis gyvulių
veislininkystės įstatymu, ministro patvirtintais Tarnybos nuostatais ir viršininko įsakymais yra
atsakinga institucija už veislininkystės veiklos patikrą, tačiau finansinės ataskaitos už paramos lėšų
naudojimą jai neteikiamos. Dalį ataskaitų NMA teikia ŽŪR, tačiau ši institucija nekontroliuoja
išlaidų tinkamumo ir pagrįstumo. Todėl veislininkystės paramą įsisavinant daroma nemažai klaidų.
Rekomendacijos.
Aiškiai išskirti remiamas veiklas pagal skirtingas programas, Programoje nurodyti
suderinamumą ir papildomumą su kitomis programomis. Reikalinga aiškiai apibrėžti veislininkystės
tikslus (pieninė ir mėsinė veislininkystė, gyvulių veisimas pramogai, komercijai ar kitais tikslais).
Asociacijų pripažinimo procese būtina laikytis griežtų atitikimo reikalavimų, atliekant ne tik
juridinę patikrą, bet ir patikras vietoje.
Tarnyba turi prižiūrėti, kad finansavimo išlaidos atitiktų teisės aktų reikalavimus ir būtų
pripažintos tinkamomis. Užtikrinti duomenų patikimumą, tikslumą, išsaugojimą ir efektyvų
naudojimą. Tarnyba taip pat turi užtikrinti, kad veislininkystei lėšas gaunantys asmenys turi
tinkamai išsaugoti ir naudoti produktyvumo kontrolės bei veislinės vertės duomenis, remiantis
gyvulių veislininkystės įstatymo 3 ir 4 straipsniais.
Paramos administravimo sistemą reikia tobulinti. Administruojantis lėšų paskirstymą
pareiškėjas turi būti parenkamas gebantis objektyviai įvertinti ir pagrįstai nustatyti paramos
kriterijus ir jų dydžius, ekonomišką lėšų paskirstymą. Pareiškėjo atliekamas Priemonės lėšų
skirstymas turi būti apibrėžtas patvirtintais pagrįstais, nekintančiais kriterijais. Ministerija ir
atsakingos valstybinės institucijos (Tarnyba), dalyvaujančios asignavimų valdyme, turi stiprinti
kontrolės funkcijas ir stebėti bei kontroliuoti teisėtą paramos naudojimą. Būtina stiprinti
veislininkystės sistemoje veikiančių institucijų priežiūros kontrolę. Siūlome visą paramos
administravimą pavesti vienai institucijai – Tarnybai.
44
IV. Priemonės įgyvendinimo naudingumas
Kokia Priemonės įgyvendinimo rezultatų nauda naudos gavėjams?
Veislininkystės priemonės didina pieninių karvių produktyvumą, tokiu būdu didėja
pagaminamo žalio pieno kiekis, riebumas, baltymingumas iš vienos karvės, gerėja mėsos kokybė,
išeiga, arklių veislinkystėje keliama žirgų veislinė vertė, o tai atitinkamai didina Lietuvos žemės
ūkio sektoriaus konkurencingumą rinkoje.
Analizuojamuoju 2010–2013 m. laikotarpiu, mažėjant karvių skaičiui, vidutinis karvių
produktyvumas padidėjo 557 kg (1 priedas), bendras vidutinis riebalų ir baltymų procentas
sumažėjo 0,01 dalimi, tačiau išryškėjo produktyviausios veislės tiek primilžio kiekio, tiek riebalų
bei baltymų kiekio atžvilgiu.
Kiaulių raumeningumas analizuojamu laikotarpiu padidėjo 2,4 proc. (2.9 lentelė), gerėjo kitos
kiaulienos mėsos savybės.
Mėsinių galvijų mėsos daugelis tiriamų kiekybinių ir kokybinių rodiklių gerėjo (7 priedas).
Arklių darbingumo, eksterjero savybės gerėjo, veislinių arklių skaičius ženkliai didėjo (2.12
priedas).
Bendro ekonominio-selekcinio indekso naudingumo efektas. Indeksas rodo genetinį potencialą,
kuris po truputį didėja, lyginant su baziniu populiacijos produktyvumo vidurkiu, gali būti didesnis
ar kiek mažesnis, bet fiksuoja bendrą produktyvumo, eksterjero, reprodukcijos, ūkinio panaudojimo
gerėjimą. Jį galima būtų įvardinti garanto koeficientu gyvulių produktyvumui bei ūkio
konkurencingumui didinti.
Produktyvumo požymių vertinimo efektas. Ryškiausiai pasireiškia per pieno produkcijos
kiekį. Palyginus su pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos žemės ūkio 1993–1994 metais, primilžis
išaugo nuo vidutinio 2831 kg/karvės iki 2012–2013 metų – vidutiniškai 6766 kg/karvės. Taip pat
ženkliai augo ir pieno riebalų ir baltymų kiekiai (2.3 priedas). Šalia to, matyti, jog per visą
laikotarpį pieninių galvijų skaičius pastoviai mažėjo. Todėl augantis produktyvumas padėjo išlaikyti
reikiamos produkcijos kiekį ir kokybę.
Taip pat pasireiškia gerėjant mėsos kokybei ir kiekybei.
Eksterjero požymių vertinimo efektas. Požymis pasireiškia per gyvulių produktyvumo
didėjimą. Gerinant veislinių gyvulių atranką ir paranką, kergimo, ūkinio naudojimo sąlygas, gerėja
gyvulių eksterjeras. Nuo tešmens konstitucijos, galūnių būklės priklauso pieninių galvijų pašarų
įsisavinimas, primilžiai, arklių eksterjero vertė, mėsinių gyvūnų mėsos išeiga ir kokybė.
Arklių vertinime eksterjeras yra vienas svarbiausių rodiklių veislinės vertės nustatyme ir
reitingavime. Aukštos veislinės vertės žirgų kaina aukcione yra ypač aukšta.
Reprodukcijos požymių vertinimo naudingumo efektas. Galima įvertinti visų veislinių
gyvūnų skaičiaus didėjimu. Kontroliuojamų gyvūnų skaičius per laikotarpį mažėjo. Tačiau daugelio
45 ūkinių gyvūnų rūšių veislinių gyvulių skaičius didėjo. Bendrą šį veislininkystės veiklos efektą
galima būtų vertinti teigiamai.
Ūkinio naudojimo trukmės naudingumo efektas. Ūkinio naudojimo trukmė ženkliai
trumpėja pieninių galvijų naudojime. Karvės, lyginant su 1994 m., anksčiau išbrokuojamos.
Produktyviausios yra 2-3-4 laktacijos. Po 5-6 laktacijos, karvės išbrokuojamos, kaip neproduktyvios
dėl sumažėjusių primilžių, ligų, nevaisingumo ir pan.
Pašarų kiekio mažinimo naudingumo efektas. Ypač aktualus penimų mėsai gyvūnų veislių
gerinime, tačiau aktualus ir kitoms gyvūnų rūšims. Brangstant pašarams ir energetiniams resursams
jų paruošimui, ūkinis konkurencingumas priklauso nuo sunaudotų pašarinių vienetų priesvoriui
padidintimui, pieno primilžiams arba ūkininio gyvūno išlaikymui veisimo tikslais. Šėrimo planų
sudarymas, pašarų parinkimas ir normavimas yra vienas iš veislininkystės efektyvaus darbo
veiksnių išvedant ekonomiškai naudingas veisles greitesniam penėjimui.
Didelės veislinės vertės ūkinių gyvūnų naudingumas. Veislininkystės vienas svarbiausių
užduočių yra parinkti geriausius veislinius gyvūnus, tinkamus kergimui, kad palikuonys įgytų
geriausių savybių rodiklius, pralenkiančius veislės vidurkį. Išvedus pagerintas veisles ne tik
gaunamas ūkinio panaudojimo efektas, bet ir gaunami reprodukciniai gyvuliai, tinkami veisimui,
kaupiama genetinė medžiaga, gaunams tarptautinis sertifikavimas.
Didelės maistinės vertės produkcijos naudingumas. Maisto produktų kokybei rinkoje
skiriamas didelis dėmesys. Veislininkystės produktyvumo kontrolės genetinės kokybės ir
produktyvumo tyrimai padeda ištirti svarbius mėsos kokybės rodiklius: spalvingumą,
vandeningumą, vandens rišlumą. Šie mėsos kokybės kriterijai susijęs su jos kulinarinėmis
savybėmis, prekine išvaizda, įtakoja mėsos svorio netekimą virimo ar kitokio terminio apdorojimo
metu. Mėsos vandens rišlumas ne tik įtakoja jos kulinarines savybes, bet yra labai svarbus rodiklis
mėsos perdirbėjams.
Mėsos kietumas yra vienas iš svarbiausių rodiklių vartotojui, todėl tiesiogiai įtakoja
gaminamos mėsos konkurencingumą bei kainą. Riebalų susikaupimas ir pasiskirstymas priklauso
nuo gyvulio genotipo. Atskirų kūno dalių riebalai yra nevienodos vertės. Vertingiausi riebalai yra
tie, kurie susikaupia tarp raumenų pluoštelių ir skaidulų. Jie suteikia mėsai gerą skonį.
Pieno produkcijos kokybei didelę įtaką turi VĮ “Pieno tyrimų” atliekami pieno cheminės
sudėties tyrimai, kuriais nustatoma vidutiniai pieno riebalų ir baltymų kiekių kitimai, laktozės
kiekio kitimai bei somatinių lastelių skaičius ir jo kitimas kontroliuojamose bandose.
Priemonės finansinė nauda paramos gavėjams:
Tiesioginė. Ūkininkui kompensuojama iki 70 proc. išlaidų už atliekamus gyvulių
genetinės kokybės arba produktyvumo tyrimus. Iki 100 proc. išlaidų kompensuojama už
dalyvavimą parodose ar sertifikavimą pagal kilmės knygas, gaunant sudarytus selekcinius planus.
46
Netiesioginė. Kontroliuojami produktyvumo duomenys ataskaitų pavidalu teikiami
ICAR, INTERBUL ir yra reitinguojami tarptautinėse rinkose.
Parama veislinių sertifikuotų ūkinių gyvulių įsigyjimui
Tokia kompensacinė parama buvo iki 2007 m. Tiriamuoju laikotarpiu parama įsigyjant
veislinius (sertifikuotus) gyvulius nebuvo skiriama, nes tai prieštaravo ES teisės aktams.
Nuo 2014–2020 KPP įsigaliojimo pagal priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį
„Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ bus skiriama parama veislinių gyvulių įsigijimui – 50–70 tūkst. eurų
ir pagal veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ – 15 tūkst. eurų, paramos intensyvumas 100
proc. (2014-03-12, 8D-119 (5.50).
Nuo 2005 m. ICAR ekspertai, auditoriai tikrina Lietuvoje vykdomą galvijų veislininkystės
darbą, galvijų produktyvumo, ženklinimo apskaitą. Šių auditorių pateikiamos teigiamos ataskaitos
patvirtina, kad Lietuva gyvulių veislininkystėje dirba užtikrinant duomenų teisingumą.
Aukštos genetinės vertės, stabiliai perduodantys produktyviąsias savybes palikuonims
veisliniai gyvuliai yra labai svarbi išsivysčiusių šalių vidinės rinkos ir eksporto prekė.
Veislinių gyvulių augintojų ir gerintojų asociacijos nuolat bendradarbiauja su ekspertais iš
užsienio šalių kurie moko, konsultuoja Lietuvos veislinių gyvulių augintojus. Lietuvos veislinių
gyvulių paklausa auga užsienio šalių rinkose tai teigiamas Lietuvos gyvulių veislininkystės
naudos įvertinimas.
Būtina tobulinti ūkinių gyvūnų veislininkystės sistemą, kuri tenkintų ūkinių gyvūnų augintojų
interesus ir atitiktų Europos Sąjungos ir Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto (ICAR)
reikalavimus, siekti, kad ūkinių gyvūnų augintojai būtų suinteresuoti dalyvauti vykdant selekcines
programas, skatinti pripažintų veislininkystės institucijas organizuojant veislinių ūkinių gyvūnų
produktyvumo nustatymą, įvertinimą, veislinių ūkinių gyvūnų parodas, arklių testavimą, kaupti
ūkinių gyvūnų produktyvumo, genetinės kokybės tyrimų ir kilmės duomenis, tobulinti
veislininkystės kompiuterines ir ūkinių gyvūnų selekcijos programas, naudojant vieningą
kompiuterių tinklą ir vieningą duomenų bazę, modernizuoti ūkinių gyvūnų produktyvumo, mėsos
kokybės vertinimo technologijas ir skatinti išskirtinės kokybės produkciją garantuojančių veislių
selekcininkus.
Išvada. Priemonė yra naudinga tiek valstybiniu mastu, tiek privatiems gyvulių veisėjams. Pagal
Priemonę atliekama veiksminga veislinių gyvulių produktyvumo kontrolė, produkcijos kokybės ir
kiekybės tyrimai, kurie skatina kokybę, geresnę išeigą, pašarų ir kitų gamybinių sąnaudų mažinimą.
Priemonė prisideda prie kokybiškų ir sveikų produktų išsaugojimo, didina Lietuviškos produkcijos
eksportą, ir konkurencingą žemės ūkio verslą.
47
Išvados ir rekomendacijos
Išvados
1. Esamos Programos tikslai, uždaviniai bei priemonės, yra siekiamybių pobūdžio, per mažai
detalizuoti, nepakankamai apibrėžti kriterijai išmatuojantys kokybę, trūksta konkretumo. Priemonės
tikslų pasiekimą bei uždavinių įgyvendinimą Programoje sunku įvertinti, nes tikslai ir uždaviniai
susipina su priemonėmis. Sunku juos atskirti ir įvertinti pasirinktų veiklų tikslingumą. Tai įveda
sumaištį planuojant procesus, o tai atsiliepia rezultatams ir tikslo siekimui.
2. Programos rezultatyvumas buvo nagrinėtas pagal 3 veiklos kryptis (kilmės knygų
tvarkymas, produktyvumo ir genetinės kokybės kontrolė, parodos), kurioms skiriama parama.
Didžiausias dėmesys skiriamas produktyvumo ir genetinės kontrolės rezultatams, kuris išnagrinėtas
pagal atskiras gyvūnų rūšis (pieninių galvijų, mėsinių galvijų, kiaulių, arklių, kt.).
3. Kilmės knygas tvarko pripažintos Asociacijos, kurių pripažinimo procesas organizuojamas
ir vykdomas pagal 2009-12-11 ministro įsakymą Nr. 3D-965. Jas steigiant nereikalaujama atlikti
Asociacijų atitikimo kriterijams patikros vietoje, atliekama juridinė patikra. Kilmės knygų
duomenys vedami ir saugomi Asociacijų, kartą per metus įrašus kontroliuoja Tarnyba.
Vadovaujantis ministro įsakymu 3D-220, Asociacijos įsipareigojusios saugoti duomenis, tačiau
juridiškai neatsakingos.
4. Atlikus rezultatyvumo vertinimą, nustatyta, kad Lietuvoje analizuotu laikotarpiu
kontroliuojamų karvių skaičius mažėjo. Tokį mažėjimą sąlygojo ir bendras pieninių karvių
skaičiaus mažėjimas Lietuvoje. Mažėjant kontroliuojamų gyvulių skaičiui selekcinių programų
įgyvendinimas tampa mažiau efektyvus.
5. Programos rezultatyvumui daro įtaką per mažas kontroliuojamų gyvulių skaičius. Didesnis
skaičius leistų atlikti produktyviausių gyvulių tikslesnę atranką ir jų dalyvavimą selekcijos procese
bei didintų duomenų objektyvumą ir Priemonės rezultatyvumą. Mažai kontroliuojančių bandas (iki
25 procentų) tarp laikančių 6–20 karvių. Gyvulininkystės ūkių savininkai stengiasi gauti daugiau
pieno produkcijos ir nesuinteresuoti ilgalaikiu veislininkystės naudingumu.
6. Lietuvoje nėra efektyviai veikiančios kompleksinės veislinių žirgų įvertinimo ir pardavimo
sistemos. Žirgų veislininkystės darbinis testavimas nevykdomas dėl neįdiegtos metodikos, nes tam
nebuvo skiriamos lėšos. Taip pat reikalinga techninė bazė, kurios kūrimas reikalauja didelių
finansinių išteklių, tam lėšos iš Programos neskiriamos.
7. Programoje užsibrėžti tikslai “auginti aukštos veislinės vertės eržilus ir kumeles”, “įkurti
veislinių eržilų depą”, “įkurti eržilų darbingumo testavimo centrą”, “sukurti ir įdiegti ekspertų
vertintojų licencijavimo tvarką” liko neįgyvendinti dėl lėšų trūkumo. 2012 m. buvo įkurtas centras
“Lietuvos žirgynas”, kuriame buvo planuojamos šios veiklos. Programos veiklos neįvykdytos.
8. Prancūzų ristūnus ir Grynakraujus jojamuosius arklius laikančių Lietuvos ristūnų sporto
asociacija ir Nacionalinio žirgų lenktynių klubas buvo remiami, tačiau jų veikla neturėjo ryškaus
48 poveikio veislininkystės pažangai. Gyvulių veislininkystės įstatymo 3 straipsnio 1 punktas nurodo,
kad „produktyvumas ir veislinė vertė nustatomi turint tikslą gerinti gyvulių genetinį potencialą“.
9. Parama kai kurioms veislininkystės veikloms buvo skirstoma be patvirtintų individualių
gyvūnų grupėse vertinimo kriterijų, kurie turi būti objektyvūs ir pagrįsti.
10. Priemonė yra naudinga tiek valstybiniu mastu, tiek privatiems gyvulių veisėjams. Pagal
Priemonę atliekama veiksminga veislinių gyvulių produktyvumo kontrolė, produkcijos kokybės ir
kiekybės tyrimai, kurie skatina kokybę, geresnę išeigą, pašarų ir kitų gamybinių sąnaudų mažinimą.
Priemonė prisideda prie kokybiškų ir sveikų produktų išsaugojimo, didina Lietuviškos produkcijos
eksportą, ir konkurencingą žemės ūkio verslą.
11. Paramos skirstymo ir kontrolės mechanizmas nėra efektyvus. Išnagrinėjus Programos
naudingumą, nustatyta, kad viešas funkcijas įpareigotos vykdyti valstybės įmonės ar valstybės
kontroliuojamos uždarosios akcinės bendrovės. Paramos ataskaitų teikimas ir kontroliuojančių
institucijų atsakomybė išsklaidyta. Kartais kontroliuojančioms institucijoms vėluojama pateikti
prašomus duomenis, ne visada jie yra susisteminti ir objektyvūs. Tarnyba, remiantis gyvulių
veislininkystės įstatymu, ministro patvirtintais Tarnybos nuostatais ir viršininko įsakymais yra
atsakinga institucija už veislininkystės veiklos patikrą, tačiau finansinės ataskaitos už paramos lėšų
naudojimą jai neteikiamos. Dalį ataskaitų NMA teikia ŽŪR, tačiau ši institucija nekontroliuoja
išlaidų tinkamumo ir pagrįstumo. Todėl veislininkystės paramą įsisavinant daroma nemažai klaidų.
Rekomendacijos
1. Siūlome peržvelgti programos tikslus ir įgyvendinimo priemones, pagal sritis nustatyti
programos kryptis, koreguoti uždavinius, jų ryšį su tikslu, aiškiai, logiškai ir nuosekliai juos
apibrėžti. Siūlome tiksliai įvardinti ir apibrėžti Programos priemones, veiklas (žr. 1.1. lentelė),
įvertinant įgyvendinimo būdus bei išteklius.
2. Pakoreguoti programą sumažinant uždavinių skaičių, bei nustatant aiškius ir
pamatuojamus vertinimo kriterijus. Būtina patikslinti tikslų eiliškumą ir nuoseklumą. Žemės ūkio
ministerijos strateginiame veiklos plane bei ministerijos veiklos plane būtina įtraukti papildomų
vertinimo kriterijų, vertinančių bei tiksliau apibrėžiančių Programos rezultatus. Siūloma
apsvarstyti galimybes nustatyti papildomas naujas priemones ir/ar procesus, kurie leistų pasiekti
Programoje naujai suformuotus uždavinius.
3. Sukurti GPK informacinę sistemą, kurios pagalba ūkininkams būtų pateikiamos
konsoliduotos ataskaitos, padėsiančios geriau valdyti bandos duomenis, sudaryti selekcinius
planus, operatyviai išspręsti susidariusias problemas, planuoti ūkio plėtrą.
4. Greitesniam kiaulių mėsinių savybių gerinimui reikia ir toliau naudoti kiaulių kontrolinio
(standartizuoto) penėjimo stoties metodą, kuris veiksmingas todėl, kad sukurtos standartinės
aplinkos sąlygos leidžia gauti vertingų ir patikimų duomenų.
49
5. Siekiant veislininkystės sistemos stiprinimo, siūlome padidinti kontrolę dėl spermos
kokybės. Siekiant biologiškai vertingos mėsos produkcijos didinimo, rekomenduojama toliau vykdyti
mėsos kokybės nustatymo tyrimus ir veislinių gyvūnų atranką.
6. Programos veiklos bei paramos efektyvumo didinimui, bendrų veislininkystės tikslų
siekimui siūlome paramą gaunančias Asociacijas skatinti vienytis, pvz. arklių asociacijas bendrai
paramai infrastruktūros kūrimui gauti – testavimo ir sertifikavimo centro veislinės vertės
nustatymui, mokymo bazės, veislės populiarinimo, marketingo ir pan. paslaugoms kurti. Arklių
augintojus skatinti jungtis į stambesnes veisėjų grupes, grupuojant pagal arklių veislines galimybes
bei ūkines funkcijas: darbiniai, ristūnai, lenktyniniai, kinkomieji, arkliai skirti darbui, sportui,
turizmui ir pan.
7. Arklių darbinio vertinimo veislinės vertės nustatymui ir dalyvavimo varžybose veiklas
būtina tiksliai apibrėžti ir įvardinti. Sportines–komercines veiklas būtina atskirti nuo veislininkystės
veiklos.
8. Reikia sudaryti sąlygas bei prielaidas gerinti lietuviškų arklių, išvedamų ir sertifikuojamų
Lietuvoje, veislinę vertę, didinant jų genetinį potencialą, veiksmingai naudojant genetinius išteklius,
išsaugant pasiektus veislinius indeksus bei genofondą. Aukštos veislinės vertės žirgų atrankai
reikalinga įvesti testavimą, numatant reikalingą finansavimą, kurio pasiektų rezultatų patikrinimą
ir įvertinimą reguliuotų valstybė. Testavimo metu atrinkti eržilai bei kumelės padidintų arklių
veislininkystės proceso efektyvumą bei privačių veisėjų veiklos naudingumą.
9. Aiškiai išskirti remiamas veiklas pagal skirtingas programas, Programoje nurodyti
suderinamumą ir papildomumą su kitomis programomis. Reikalinga aiškiai apibrėžti veislininkystės
tikslus (pieninė ir mėsinė veislininkystė, gyvulių veisimas pramogai, komercijai ar kitais tikslais).
10. Asociacijų pripažinimo procese būtina laikytis griežtų atitikimo reikalavimų, atliekant ne
tik juridinę patikrą, bet ir patikras vietoje.
11. Tarnyba turi prižiūrėti, kad finansavimo išlaidos atitiktų teisės aktų reikalavimus ir būtų
pripažintos tinkamomis. Užtikrinti duomenų patikimumą, tikslumą, išsaugojimą ir efektyvų
naudojimą. Tarnyba taip pat turi užtikrinti, kad veislininkystei lėšas gaunantys asmenys turi
tinkamai išsaugoti ir naudoti produktyvumo kontrolės bei veislinės vertės duomenis, remiantis
gyvulių veislininkystės įstatymo 3 ir 4 straipsniais.
12. Paramos administravimo sistemą reikia tobulinti. Administruojantis lėšų paskirstymą
pareiškėjas turi būti parenkamas gebantis objektyviai įvertinti ir pagrįstai nustatyti paramos
kriterijus ir jų dydžius, ekonomišką lėšų paskirstymą. Pareiškėjo atliekamas Priemonės lėšų
skirstymas turi būti apibrėžtas patvirtintais pagrįstais, nekintančiais kriterijais. Ministerija ir
atsakingos valstybinės institucijos (Tarnyba), dalyvaujančios asignavimų valdyme, turi stiprinti
kontrolės funkcijas ir stebėti bei kontroliuoti teisėtą paramos naudojimą. Būtina stiprinti
veislininkystės sistemoje veikiančių institucijų priežiūros kontrolę. Siūlome visą paramos
administravimą pavesti vienai institucijai – Tarnybai.
50
PRIEDAI
2.3 priedas. Lietuvoje laikomų karvių veislės, skaičius ir jų vidutinis produktyvumas, laktacijos
Veislė
Vidutinis
karvių skaičius
Amžius
laktacijomis
Pieno
Milk
kg
Pieno riebalų Pieno baltymų
proc. kg proc. kg
1993 metais
Vidutiniškai Lietuvoje 150400 - 2831 3.83 141 - -
1996-1997 metai
Vidutiniškai Lietuvoje 127800 - 3604 4.14 149 3.31 119
2005–2006 metai
Vidutiniškai Lietuvoje 207600 - 5592 4.36 244 3.38 189
2009–2010 metai
Vidutiniškai Lietuvoje 148000 - 6209 4.35 270 3.34 207
2010-2011
Vidutiniškai Lietuvoje 147000 - 6392 4.36 278 3.37 215 2011-2012
Vidutiniškai Lietuvoje 143000 - 6703 4.34 291 3.35 224
2012-2013
Vidutiniškai Lietuvoje 138800 - 6766 4.33 293 3.33 225
2010–2011 metai
Juodmargių Black&White 109635 3.3 6437 4.33 278 3.33 215
Lietuvos Lithuanian 103458 3.4 6394 4.32 276 3.33 213 Vokietijos German 1039 3.0 6559 4.39 288 3.37 221
Britanijos British Fr. 91 2.9 6219 4.17 260 3.23 201
Olandijos Dutch 170 2.0 7582 4.19 317 3.43 260 Holšteinų Holstein 4001 2.4 7198 4.37 314 3.39 244
Danijos Danish 537 2.2 7525 4.23 318 3.39 255
Švedijos Swedish 339 2.3 8128 4.27 347 3.43 279
Žalųjų ir žalmargių Red,
R&W 35692 2.8 6287 4.45 280 3.46 218
Lietuvos Lithuanian 31278 2.9 6208 4.46 277 3.46 215 Anglerų Angler 446 2.4 6397 4.65 298 3.63 232
Danijos Danish 490 2.4 6420 4.53 291 3.52 226
Vokietijos German R&W 316 2.5 5972 4.36 261 3.35 200 Airšyrų Ayrshire 1502 2.4 7015 4.27 300 3.45 242
Švicų Brown Swiss 44 2.9 6392 4.26 273 3.20 204
Švedijos Swedish R&W 816 2.3 7090 4.35 308 3.49 247 Estijos Estonian 31 2.2 7303 4.49 328 3.49 255
Holšteinų Holstein 651 2.1 7256 4.38 318 3.44 250
Simentalų Simmental 109 2.5 6595 4.33 285 3.52 232 Norvegijos Norvegian 9 1.3 5851 4.42 259 3.35 196
Kitų pieninių veislių Other dairy breeds
Džersių Jersey 81 2.4 5364 5.48 294 3.94 211
Montbeliarde 7 2.5 3750 4.57 171 3.49 131
Vietinių pagerintų galvijų Native
Lietuvos baltnugarių
White-back 471 3.5 5555 4.42 245 3.32 185 Lietuvos šėmųjų Ash-grey 550 3.6 5602 4.23 237 3.30 185
Seno genotipo Lietuvos
juodmargių Lithuanian B&W 688 3.4 6154 4.30 265 3.29 202
Seno genotipo Lietuvos
žalųjų Lithuanian Red 62 3.9 5039 3.52 177
Juodmargių Black&White 105794 3.3 6715 3.31 223
Lietuvos Lithuanian 99342 3.3 6659 3.31 220 Vokietijos German 1001 2.9 7137 3.35 239
Britanijos British Fr. 102 2.9 6334 3.26 206
Olandijos Dutch 234 1.6 8235 3.48 286 Holšteinų Holstein 4248 2.3 7521 4.29 323 3.38 254
Danijos Danish 517 2.3 8450 4.11 4.77 240 285
Švedijos Swedish 351 2.6 8110 4.34 270
Žalųjų ir žalmargių Red, R&W
35188 2.8 6700 4.43 231
Lietuvos Lithuanian 30705 2.9 6620 4.45 3.45 228
Anglerų Angler 450 2.2 6859 4.60 4.31 287 246 Danijos Danish 565 2.4 7106 4.41 4.31 308 248
Vokietijos German R&W 294 2.4 6444 4.31 4.20 266 213
51
Veislė
Vidutinis
karvių skaičius
Amžius
laktacijomis
Pieno
Milk
kg
Pieno riebalų Pieno baltymų
proc. kg proc. kg
Airšyrų Ayrshire 1482 2.6 7350 4.21 4.15 341 256
Švicų Brown Swiss 34 2.8 6695 4.32 289 3.28 219 Švedijos Swedish R&W 834 2.5 7331 4.38 321 3.48 255
Estijos Estonian 27 2.5 7538 4.39 331 3.55 268
Holšteinų Holstein 661 2.3 7573 4.37 331 3.43 260 Simentalų Simmental 97 2.3 7740 4.18 323 3.45 267
Norvegijos Norvegian 40 1.1 7399 4.95 367 3.37 249
Kitų pieninių veislių Other dairy breeds
Džersių Jersey 88 2.3 5407 5.34 289 3.91 211
Montbeliarde 1 4.0 5981 4.96 297 3.96 237
Vietinių pagerintų galvijų Native
Lietuvos baltnugarių
White-back 509 3.1 5770 4.39 253 3.30 190 Lietuvos šėmųjų Ash-grey 604 3.4 5795 4.24 246 3.28 190
Seno genotipo Lietuvos
juodmargių Lithuanian B&W 714 3.8 6696 4.33 290 3.28 219
Seno genotipo Lietuvos
žalųjų Lithuanian Red 46 4.9 4994 4.43 221 3.53 176
2012–2013 metai
Juodmargių Black&White 102072 3.2 6787 4.30 292 3.30 224
Lietuvos Lithuanian 95395 3.2 6717 4.31 289 3.29 221
Vokietijos German 987 2.7 7302 4.35 317 3.34 244 Britanijos British Fr. 102 2.7 6412 4.18 268 3.22 207
Olandijos Dutch 232 2.1 8937 3.99 356 3.41 305
Holšteinų Holstein 4443 2.3 7683 4.24 326 3.35 257 Danijos Danish 477 2.3 8990 4.21 379 3.34 301
Švedijos Swedish 436 2.0 8382 4.34 364 3.37 283
Žalųjų ir žalmargių Red, R&W
34516 2.8 6747 4.42 298 3.42 231
Lietuvos Lithuanian 29953 2.8 6670 4.44 296 3.41 228
Anglerų Angler 446 2.3 6877 4.56 313 3.53 243 Danijos Danish 558 2.4 6957 4.39 305 3.43 239
Vokietijos German R&W 256 2.4 6581 4.37 288 3.32 219
Airšyrų Ayrshire 1545 2.5 7542 4.16 314 3.43 259 Švicų Brown Swiss 35 2.4 6755 4.28 289 3.36 227
Švedijos Swedish R&W 882 2.5 7285 4.38 319 3.42 249
Estijos Estonian 22 3.2 7076 4.64 329 3.57 252 Holšteinų Holstein 650 2.1 7524 4.35 327 3.40 256
Simentalų Simmental 111 2.3 7224 4.27 309 3.42 247 Olandijos Dutch R&W 1 1.0 10522 4.40 463 3.48 366
Norvegijos Norvegian 57 1.4 4671 4.38 205 3.46 162
Kitų pieninių veislių Other dairy breeds
Džersių Jersey 79 2.6 5744 5.62 323 3.83 220
Vietinių pagerintų galvijų Native
Lietuvos baltnugarių
White-back 560
3.3 5826 4.37 255 3.27 191
Lietuvos šėmųjų Ash-grey 700 3.2 5780 4.25 246 3.26 189 Seno genotipo Lietuvos
juodmargių
Lithuanian B&W 785 3.6 6671 4.40 293 3.28 219 Seno genotipo Lietuvos
žalųjų
Lithuanian Red 38 3.3 4875 4.45 217 3.49 170
Šaltinis: ŽUIKVC parengti duomenys Ministerijos užsakymu
52 2.4. priedas. Apsiveršiavimų ir gautų veršelių skaičius
Mėnuo
1-os laktacijos 2-os laktacijos 3-ios ir kitų Visų laktacijų
veršiavosi
kartų proc.
gauta
veršelų
veršiavosi
kartų
pr
oc.
gauta
veršelių
veršiavosi
kartų
pr
oc.
gauta
veršelių
veršiav
osi
kartų
gauta
veršelių
2012 metai
Spalis October 2872 33.03 2595 1926 22.15 1869 3897 44.82 3776 8695 8240
Lapkritis November
2301 28.12 2055 1884 23.02 1824 3999 48.86 3902 8184 7781
Gruodis
December 2763 29.69 2495 2109 22.67 1998 4433 47.64 4274 9305 8767
2013 metai
Sausis January 2931 30.12 2587 2282 23.45 2163 4519 46.44 4310 9731 9060
Vasaris
February 2754 2900 2418 2012 21.19 1900 4730 49.81 4577 9496 8895
Kovas March 3505 2300 3127 3117 20.45 2976 8617 56.55 8369 15239 14472
Balandis April 3311 24.79 2966 2828 21.18 2713 7213 54.01 6993 13354 12673
Gegužė May 3410 26.28 3073 2792 21.52 2719 6772 52.20 6585 12974 12377
Birželis June 2946 23.31 2707 2685 21.25 2595 7007 55.44 6857 12638 12159
Liepa July 2943 24.61 2713 2515 21.03 2454 6498 54.34 6417 11957 11585
Rugpjūtis August
3217 31.92 2941 2124 21.08 2067 4735 46.99 4557 10077 9565
Rugsėjis
September 1117 33.89 1014 691 20.96 664 1486 45.08 1457 3296 3137
Iš viso Total 34070 27.38 30691 26965 21.67 25942 63714 51.20 62074 124432 118711
Juodmargių
veislių
Black&White
24068 26.62 21550 19102 21.13 18320 47445 52.48 46052 90400 85924
Žalųjų veislių
Red, R&W 9425 29.48 8629 7470 23.37
72
38 15170 47.45 14931 31970 30800
Šaltinis: ŽUIKVC parengti duomenys Ministerijos užsakymu
53 2.5 priedas. Pieninių gyvūnų produktyvumo kontrolės įkainiai Kontroliuojam
ų
gyvūnų grupės
Paslaugos kaina nuo 2013 06 01 Lt/metams
Pilna
paslaugos
kainos (be
PVM)
PVM 21
proc.
Kaina su
PVM
Finansuojam
a paslaugos
dalis iki 70
proc. kainos
(be PVM)
Leistina 70
proc. riba Finansavi
mas proc.
Apmokam
a kainos
dalis (be
PVM)
bandos
savininko
Apmoka
ma
bandos
savinink
o suma
su PVM
Karvės
1.1. A t metodu
1-5 karvių 105,00 22,05 127,05 - - - 105,00 127,05
6-10 karvių 105,00 22,05 127,05 73,00 73,50 69,52 32,00 53,55
11-20 karvių 101,52 21,32 122,84 71,00 71,06 69,94 30,52 51,78
21-50 karvių 97,20 20,41 117,61 68,00 68,04 69,96 29,20 49,57
51 -100 karvių 93,00 19,53 112,53 65,00 65,10 69,89 28,00 47,43
101 ir daugiau 91,80 19,28 111,08 64,00 64,26 69,72 27,80 46,82
1.2. A 4 metodu
1-5 karvių 108,00 22,68 130,68 - - - 108,00 130,68
6-100 karvių 114,36 24,02 138,38 80,00 80,05 69,95 34,36 58,32
101-300 karvių 98,64 20,71 119,35 69,00 69,05 69,95 29,64 50,31
301 ir daugiau 91,80 19,28 111,08 64,00 64,26 69,72 27,80 46,82
1.3. Bt metodu
1-5 karvių 37,20 7,81 45,01 - - - 37,20 45,01
6 ir daugiau 42,96 9,02 51,98 30,00 30,07 69,83 12,96 21,91
1.4. B4 metodu
1-5 karvių 40,00 8,40 48,40 - - - 40,00 48,40
6 ir daugiau 44,50 9,35 53,85 31,00 31,15 69,66 13,50 22,70
1.5. Ct metodu
1-5 karvių 46,20 9,7 55,9 - - - 46,20 55,90
6 ir daugiau 50,40 10,58 60,98 35,00 35,28 69,44 15,40 25,70
1.6. C4 metodu
1-5 karvių 48,00 10,08 58,08 - - - 48,00 58,08
6 ir daugiau 52,92 11,11 64,03 37,00 37,04 69,92 15,92 26,99
1.7. Ožkos, melžiamos avys
B4 1-5 37,80 7,94 45,74 - - - 37,00 45,74
B4 6 ir daugiau 40,00 8,40 48,40 28,00 28,00 70,00 13,00 20,40
C4 1-5 43,20 9,07 52,27 - - - 43,20 52,27
C4 6 ir daugiau 45,80 9,62 55,42 32,00 32,06 69,87 13,80 23,36
1.8. Avys (auginamos vilnai, mėsai)
Nuo 1 ir
daugiau 13,20 2,77 15,97 9,00 9,24 68,18 7,00 6,73
54 2.5. priedas. Grynaveislių mėsinių galvijų pasiskirstymas pagal veisles, skaičius vnt.
Veislė Kodas Lytis 2009-
01-01
2010-
01-01
2011-
01-01
2012-
01-01
2013-
01-01
2014-
01-01
2014-
07-01
1. Akvitanų
šviesieji 79
Buliukas 0 4 1 0 0 2 2
Telyčaitė 1 0 0 0 0 2 2
2. Angusai 51
Buliukas 136 177 171 261 438 524 725
Karvė 158 186 239 333 495 650 872
Telyčaitė 115 159 262 377 535 714 820
3. Aubrakai 54
Buliukas 405 447 450 491 562 735 956
Karvė 652 694 775 865 929 1069 1245
Telyčaitė 608 598 628 710 791 927 1077
4. Belgų
mėlynieji 76
Buliukas 35 66 92 113 44 27 25
Karvė 21 26 34 24 24 36 42
Telyčaitė 47 79 98 122 61 25 25
5. Galovėjai 56
Buliukas 71 68 86 93 119 162 225
Karvė 83 83 97 126 168 215 242
Telyčaitė 67 84 96 107 130 144 234
6. Herefordai 52
Buliukas 155 148 181 208 240 287 282
Karvė 236 219 245 264 293 320 350
Telyčaitė 203 202 199 244 248 281 332
7. Highland 57
Buliukas 40 67 76 116 133 202 246
Karvė 54 77 88 115 145 230 269
Telyčaitė 57 74 88 134 149 217 248
8. Limuzinai 62
Buliukas 791 919 864 1048 1187 1333 1649
Karvė 1119 1248 1375 1484 1630 1822 2077
Telyčaitė 1007 1165 1198 1399 1538 1905 2168
9. Mėsiniai x
mėsinių
veislių
75
Buliukas 0 17 266 346 821 1359 1563
Karvė 0 0 50 57 106 445 556
Telyčaitė 0 12 124 366 724 1170 1627
10. Salers 77
Buliukas 1 1 0 5 3 1 1
Karvė 2 2 2 2 2 2 2
Telyčaitė 0 0 0 4 1 2 0
11. Simentalų
mėsiniai 63
Buliukas 239 290 346 350 371 416 545
Karvė 386 430 498 556 653 718 803
Telyčaitė 341 386 396 501 507 606 736
12. Šarolė 61
Buliukas 525 645 688 708 828 887 1018
Karvė 922 981 998 1057 1114 1207 1290
Telyčaitė 761 829 914 1029 1103 1111 1253
13. Šorthornai 53
Buliukas 28 33 40 27 32 21 26
Karvė 34 41 56 49 46 53 73
Telyčaitė 32 33 35 44 40 33 6
14. Wagyu 59 0 0 0 0 0 2 2
Viso: 9332 10490 11756 13735 16210 19862 23614
Šaltinis: ŽUIKVC parengti duomenys Ministerijos užsakymu
55
7 priedas. Mėsinių bulių vertinimas biometriniu metodu palyginimas 2010 su 2013 m.
Buliaus vardas, veislė ir numeris
Masė 500 d. amžiaus, kg
Priaugimas per parą nuo 210 iki 500 d. amžiaus kg
Pašarų sąnaudos priesvorio vienetui MJ AE
Skerdenos išeiga proc.
Skerdenos Raumeningumo klasė
Riebalingumo klasė
Ilgiausiojo nugaros raumens plotas cm
2
Klubo šlaunies dalies išeiga, proc.
Minkštųjų dalių išeiga iš klubo šlaunies dalies, proc.
Mėsos kietumas kg/cm
2
Baltymų kiekis mėsoje proc.
Mėsos baltymų visavertiškumas
Rezultatas
+ -
2013 m
ŠA LT 4677266 603,9 274 74,2 57,78 U/R 75/25 3 119 32 84,2 2,9 21,7 5,4 6 5
ŠA LT 4164663 618 271 71,4 56,5 U 2,25 117 33,67 80,45 2,4 21,2 5 4 7
ŠA vidurkis 610,95 272,5 72,8 57,14 2,625 118 32,835 82,325 21,45 5,2
AA LT4728144 528 241 82 56,66 U/R 25/75 3 82,2 30,46 81,45 3,95 21,39 5,3 3 8
AA LT 5326278 594 243 70,3 58,31 U 3 100 30 81,9 2,05 21,28 5,4 7 4
AA LT 5326208 514 218 80,3 54,41 R 3 109 31,49 84,5 3,02 21,99 5,2 4 7
AA LT 5326207 594 260 70 57,12 U/R/O 3 107 30,2 83,8 2,58 21,71 5 4 6
25/50/25
AA E001505907630 555 245 74,2 57,6 U/R 50/50 2,5 97,2 30 80 1,86 21,46 5,6 4 7
AA LT 4728180 556 243 78,8 55 U/R 50/50 3 90 30,2 81,31 1 21,46 5 4 7
AA vidurkis 556,83 241,67 75,93 56,52 2,92 97,57 30,39 82,16 21,55 5,25
LI LT 4853912 631 268 69,3 59,78 E/U 50/50 3 116 31,93 83,78 3,45 20,94 5,2 7 4
SI LT 5434676 622 274 71,6 56 U/R 50/50 2,5 107 31,46 82,7 1,86 21,86 5,3 5 6
HE LT 8788641 522 232 78,7 54,41 R/O 75/25 3 90 30 80 1,69 21,94 5,2 4 7
2010 m SI GARAS LT 4265162 559,8 70,4 50,8 O/R 2,7 70,4 31,9 80,3 1,63 21,13 5,2
SI WARON AT 744257909 621,9 78,7 55,8 R 1,75 120,3 33,4 80,1 2,55 21,25 6,3
SI vidurkis 590,85 74,55 53,3 2,225 95,35 32,65 80,2 2,09 21,19 5,75
AA PENNY DE1302424816 516 71,3 53,8 R 2,3 95 33,4 82,9 1,36 21,63 5,8
AA TARALE DE 1302768555
543 76,25 56,2 U 2,5
56
AA vidurkis 529,5 73,78 55 2,4
HE GION DE 1402255628 556,8 75,26 52,36 R 3 95 31,1 80,2 2,95 20,94 5
ŠA BINVIENU FR 2306105039
571,2 70,4 54,9 R 3 75,7 34,9 79 2,37 22,05 4,6
ŠA AFFIXE FR6770569618
544 78,4 54,6 U 2 101 33,6 80,9 2,79 20,85 4,5
ŠA ASTERIX FR 6770569590
606,7 72,9 54,4 U 2,3
ŠA ERICO DE 1501906837
612,5 73,27 54,2 E/U 2,3 105 33,9 81,2 1,7 21,71 5,5
ŠA VSAGE FR 2303100914
597,5 74,88 58,6 U 1 95 34,1 83,6 2,51 20,69 4,6
ŠA vidurkis 586,38 73,97 55,34 2,12 94,18 34,13 81,18 2,34 21,33 4,8
LI ADAGIJO.B FR 8605135369
546,7 79,9 58,7 U/R 1,7 108 33,6 82,4 2,2 22,04 5
LI 3667017 536,5 77,9 54,7 R 2 77,9 32,9 81,5 2,82 22,14 4,2
LI VAETVIENT FR8700670757
601,2 74,9 58,4 U 1,7 105 34,1 82,2 2,52 22,64 5
LI FERLAINE FR 8700670757
558 77,2 57,1 U 2 101 34,5 83,7 1,82 22,23 5,3
LI ASTERIX FR 8709311096
555,3 75,1 55,7 U/R 1,7 103 34,4 83,2 2,04 21,74 5
LI AFICION. B FR 8605135416
560 73,5 56,4 U 1,3 89,6 35 81,3 3,13 22,48 5
LI ANTAN FR 2306632509
577,4 70,7 58 U 2 105 35,6 84,4 1,49 22,05 5,4
LI ULAS RK 3575150 496 80,02 53,8 R 2,3 78 34,8 82 1,75 21,34 5,4
LI VIOLON FR8727970565
557,1 71,97 55,8 R/U 2 95 35,7 82,8 1,76 21,56 5
LI UMA LT 3575145 516 71,3 53,8 R 2,3 82 33,4 82,9 1,93 20,39 5
LI vidurkis 550,42 75,249 56,24 1,9 94,45 34,4 82,64 2,146 21,861 5,03
57
2.14 priedas. Pieninių galvijų bulių vertinimo rezultatai
Gyvūno ID Bulius Metai Vertinimo
data
Popul
iacija
Duk
rų
Ūkių
Patikim
umas
3 laikot. tarp
apsiver
šiavimų
dienomis
Servis.peri
odo
vidurkis
TOTA
L_SSK
_I
Produ
ktyvu
mas
Ilgaamži
škumas
Pienas Somat.la
st.kiekis
Eksterjeras
2012 m.
LT000004539698 BINGIS 2007 2012.03.01 6 4 4 0,406 119 121,4
1
100,59
LT000004539701 GARAS 2007 2012.03.01 6 10 8 0,549 71 69,19 92,27
LT000004058545 LAZER 2006 2012.03.01 1 1 1 0,409 102 101,9
2
101,2
LT000004539701 GARAS 2007 2012.07.30 6 0,731 100,58 96,71 96,17 82 100,75 80 102,09
LT000004814514 2012.07.30
LT000004058545 LAZER 2006 2012.07.30 1 0,663 105,67 105,98 88,47 89 91,57 87 106,23
LT000004539698 BINGIS 2007 2012.07.30 6 0,627 93,48 95,66 113,05 115 97,1 116 109,77
LT000004193419 LEADER 2008 2012.12.10 1 0,679 111,88 110,4 98,92 113 113 111,81
LT000004814514 MAURAS 2008 2012.12.10 6 0,523 106,98 107,19 92,16 99 99 100,03
LT000004569821 JAGUAR 2008 2012.12.10 6 0,507 103,43 98,59 99,1 114 117 92,45
LT000004539701 GARAS 2007 2012.12.10 6 0,814 98,68 98,23 94,16 79 76 98,09
LT000004058545 LAZER 2006 2012.12.10 1 0,785 105,49 108,43 88,62 88 86 106,15
LT000004539698 BINGIS 2007 2012.12.10 6 0,753 97,48 95,93 105,29 97 95 115,63
2013 m.
LT000004814514 MAURAS 2008 2013.03.20 6 21 3 0,636 105,19 104,59 93,35 98 98 109,41
LT000004787671 RŪKAS 2008 2013.03.20 6 3 2 0,444 97,15 96,8 95,38 95 95 108,94
LT000004885257 GOTAS 2008 2013.03.20 6 108,45 106,55 103,13
LT000004787671 RŪKAS 2008 2013.07.01 6 46 23 0,72 105 105 109,8
LT000004814514 MAURAS 2008 2013.07.01 6 34 9 0,729 115 115 115,14
LT000004885257 GOTAS 2008 2013.07.01 6 11 3 0,54 94 94 97,3
LT000004787671 RŪKAS 2008 2013.10.20 6 77 44 0,815 95,12 96,54 108,76 101 101 106,23 106,3894
LT000004885257 GOTAS 2008 2013.10.20 6 61 15 0,756 106,39 104,55 98,39 87 83 116,71 96,2816286
LT000004814514 MAURAS 2008 2013.10.20 6 48 16 0,778 101,15 103,49 106,27 106 104 117,05 107,832086
LT000004789464 INKARAS 2009 2013.10.20 6 6 5 0,506 119,98 118,34 103,51 103,84
58
8 priedas. Kiaulių mėsos kokybės vertinimo rodikliai 2014 m. (patikrinti 44 paršeliai)
Gyvūno
registro Nr.
sm ph L
spalvos
šviesumas
A
spalvos
rausvumas
B
spalvos
gelsvumas
Vandenin
gumas
H2O
rislumas
Virimo
nuostoliai
Kietumas Tarpraume
niniai
riebalai
Pelenai Baltymai
1377390 25,89 5,38 48,47 15,97 5,37 7,79 62,01 27,57 2,31 0,91 1,23 23,74
1377391 25,83 5,54 50,42 14,93 4,93 11,26 56,84 27,59 2,47 1,24 1,15 23,43
1377385 26,26 5,38 49,40 14,82 6,01 6,05 49,67 29,43 2,16 1,24 1,32 23,71
1377386 27,17 5,49 45,78 12,22 4,30 7,66 57,69 28,13 2,95 1,28 1,05 24,84
1377377 25,88 5,33 47,08 15,04 5,95 6,75 56,67 26,76 1,61 0,84 1,21 23,83
1377378 27,11 5,44 47,37 13,98 5,25 8,30 55,72 27,45 3,19 1,78 1,17 24,16
1377362 26,62 5,29 51,99 13,13 5,57 9,64 58,59 29,34 2,46 1,70 1,26 23,66
1377364 26,67 5,39 48,77 12,58 4,79 3,04 58,46 26,20 2,81 1,31 1,23 24,14
1377366 27,32 5,26 49,05 13,22 4,79 6,46 60,99 25,45 2,31 1,48 0,92 24,92
1377367 26,99 5,38 48,13 12,57 5,13 7,81 59,82 25,20 1,53 1,29 1,15 24,55
1377321 24,67 5,36 59,47 11,94 5,88 8,22 43,99 30,74 2,17 1,04 1,14 22,49
1377324 25,03 5,48 56,72 12,45 4,69 6,51 50,24 27,39 1,89 1,41 1,03 22,59
1377334 25,00 5,48 53,98 14,19 4,78 6,73 42,33 30,98 1,72 1,27 1,18 22,55
1377335 27,09 5,52 53,97 13,20 4,56 5,34 48,35 26,35 1,91 1,74 1,17 24,18
1377327 24,76 5,46 55,24 13,97 4,04 7,72 47,30 28,73 2,44 1,26 1,03 22,47
1377325 25,03 5,51 52,67 12,99 4,15 3,33 50,18 29,29 2,03 1,34 1,08 22,61
1377308 23,77 5,4 57,6 12,87 6,32 8,44 47,86 34,05 1,49 1,08 1,18 21,51
1377305 25,02 5,46 54 14,19 4,8 4,35 47,13 28,24 1,49 1,1 0,91 23,01
1377320 26,02 5,52 53,3 14,82 4,86 3,35 48,19 27 2,19 1,03 1,07 23,92
1377318 27,15 5,48 54 14,28 5,34 8,48 49,48 27 1,55 1,82 1,14 24,19
1377304 25,39 5,48 55 14,05 5,77 9,23 47,27 29,84 1,89 1,45 1,23 22,71
1377301 24,68 5,38 55,2 13 6,21 7,23 51,67 30,57 1,8 0,88 1,27 22,53
1377309 25 5,45 54 13,24 5,14 7,94 51,01 32,54 1,46 1,37 1,13 22,5
1377310 25,35 5,37 56,1 12,37 5,41 7,9 52,68 31,52 1,65 1,12 0,99 23,24
1377313 25,08 5,66 48,1 14,42 3,44 6,31 51,25 27,56 3,2 1,28 1,13 22,67
1377314 24,51 5,43 56,2 13,76 5,08 8,8 48,27 27,62 1,4 1,41 1,27 21,83
59
1377332 24,49 5,6 53,1 12,89 4,27 4,21 50,61 27,34 2,34 0,62 0,98 22,89
1377331 23,71 5,43 57,8 13,67 5,62 6,5 51,23 28,49 1,8 1,48 0,98 21,25
1377197 27,68 5,49 54,1 14,85 6,62 3,17 52,8 27,07 2,72 2,06 1,16 24,46
1377157 26,91 5,56 53,9 16,28 7,16 2,11 55,2 27,39 1,64 1,8 1,18 23,93
1377182 25,78 5,57 52,6 14,16 6,29 4,24 56,4 28,37 2,19 1,86 1,18 22,74
1377340 26,46 5,48 58,9 15,11 10,51 5,3 57,04 21,11 1,96 1,82 1,06 23,58
1377154 25,97 5,5 58,5 15,96 11,4 6,74 55,02 22,95 2,2 1,69 1,12 23,16
1377155 25,5 5,42 57,5 14,8 8,47 4,06 58,94 28,44 1,7 1,72 1,13 22,65
1377151 26,35 5,45 51,9 17,37 7,46 2,47 56,99 27,25 2,18 1,48 1,11 23,76
1377187 28,95 5,52 58,2 14,02 10,47 6,65 53,19 19,31 1,74 2,09 1,18 25,68
1377348 27,91 5,71 56,2 16,63 11,64 5,17 55,63 21,03 1,32 3,85 1,25 22,81
1377179 31,29 5,81 56,7 17,54 9,79 4,53 53,31 19,83 2,65 5,81 1,24 24,23
1377185 28,08 5,69 58 16,51 11,86 6,86 53,86 22,78 1,19 5,05 1,14 21,89
1377193 27,69 5,36 58,9 14,36 7,71 8,47 59,43 18,83 1,74 3,49 1,28 22,91
1377181 26,29 5,42 62,9 14,13 8,06 6,26 55,81 24,46 1,75 2,11 1,31 22,87
1377351 26,33 5,4 59 13,99 10,88 10,38 55,4 22,79 2,17 2,52 1,03 22,78
1377346 26,56 5,32 61,2 13,91 8,15 7,44 55,27 23,6 2,1 2,25 1,11 23,2
1377352 27,51 5,34 57,4 14,13 9,09 6,9 54,57 24,09 2,45 3,06 1,27 23,17
60
2.11. lentelė. Lietuvoje laikomų registruotų arklių veislės ir skaičiai Veislės pavadinimas 2010.01.01 2011.01.01 2012.01.01 2013.01.01 2014.01.01
76 Amerikos miniatiūriniai 0 0 0 0 2
33 Amerikos ristūnai 45 219 189 192 209
61 Arabai 34 150 162 159 158
49 Baltijos hanoveriai 62 296 290 291 346
85 Belgijos jojamieji 0 0 0 2 2
59 Belgijos šiltakraujai 0 1 1 0 2
88 Brandenburgo 0 1 1 1 2
53 Budionai 22 64 53 47 42
55 Danijos šiltakraujai 0 12 8 9 10
78 DK Fjord 0 0 0 0 7
73 Estijos jojamieji 0 0 0 1 2
20 Fryzai 0 8 8 11 13
41 Grynakraujai jojamieji 54 69 81 88 86
51 Hanoveriai 61 563 349 245 234
97 Hesseno 0 2 1 1 1
58 Holšteinai 11 105 86 82 90
29 Kaspijos arkliai 0 0 9 2 2
50 Kiti jojamieji arkliai 0 6 0 12 11
75 Knabstrupper 0 4 4 4 4
25 KWPN 1 3 4 8 11
19 Latvijos jojamieji 0 35 37 43 47
16 Latvijos važiuojamieji 4 19 18 14 17
24 Lenkijos arkliai 0 11 18 21 42
17 Lietuvos jojamieji 251 933 1014 1059 1088
11 Lietuvos sunkieji 571 1796 1683 1610 1744
87 Lipizzan 0 0 0 2 2
83
Mažasis vokiečių jojamasis
(Pinto) 0 2 3 7 7
98 New Forest Ponny 0 32 33 35 35
60 Norvegijos šaltakraujai 0 4 3 3 3
95 Oldenburgo 2 28 22 24 26
32 Orlovo ristūnai 0 17 22 23 23
80 Prancūzijos jojamieji 0 0 0 4 4
57 Prancūzų ristūnai 0 74 80 148 172
66 Pura Raza Española 0 0 0 3 3
31 Rusų ristūnai 66 411 325 289 271
28 Shire 0 0 0 2 2
18 Stambieji žemaitukai 107 562 594 646 707
91 Šetlendo poniai 7 71 70 76 80
52 Trakėnai 621 1317 1261 1229 1187
56 Ukrainos jojamieji 1 5 5 5 5
0 Vietiniai arkliai 420 6062 7108 8051 9473
86 Vietiniai poniai 0 75 129 239 390
63 Vokietijos jojamieji 0 2 1 2 2
71 Vokietijos klasikiniai poniai 0 0 0 3 7
90 Westphalian 0 4 5 6 12
27 Wielkopolska 0 3 3 4 8
96 Württemberger 1 4 4 4 4
21 Žemaitukai 200 446 500 551 606
Kiti 6 6 9 10
Iš viso 2541 13422 14191 15266 17210
61
2.12. Lietuvoje auginamų veislinių arklių skaičius ir veislės, įtrauktos į kilmės knygas
Eil.
Nr. Asociacijos pavadinimas
Lietuvoje veisiamos
arklių veislės
Populiacij
os dydis
2010 m.
Populiacij
os dydis
2011 m.
Populiacij
os dydis
2012 m.
Populiaci
jos dydis,
2013 m.
Jojamieji
1. Lietuvos arklių augintojų
asociacija
Bendra formuojama
Lietuvos jojamųjų
populiacija
1429
1553 1672 1766
iš jų: Lietuvos
jojamųjų (LJ) 775 883 986 1076
2. Lietuvos sunkiųjų arklių
veislės augintojų asociacija Lietuvos sunkieji 860 1022 1196 1404
3. Lietuvos sunkiųjų arklių
veislės augintojų asociacija
Stambieji
žemaitukai 451 512 577 633
4. Baltijos hanoverių veislės
žirgų augintojų asociacija
Bendra formuojama
Baltijos hanoverių
populiacija
390 421 461 503
iš jų: Baltijos
hanoverių (BH) 195 215 250 288
5.
Žemaitukų arklių augintojų
asociacija Žemaitukai
399 401
465
531
6.
Lietuvos trakėnų žirgų
augintojų asociacija Trakėnai 904 968
1049
1129
7. Respublikinė lenktyninių
žirgų lyga Amerikos ristūnai 114 138 151 163
8. Respublikinė lenktyninių
žirgų lyga Rusų ristūnai 209 227 233 243
9. Lietuvos arabų arklių
augintojų asociacija Arabai 101 114 124 137
10. Lietuvos ristūnų sporto
asociacija Orlovo ristūnai 8 12 12 12
11. Lietuvos ristūnų sporto
asociacija Prancūzų ristūnai
102 117 132 154
12. Nacionalinis žirgų lenktynių
klubas
Grynakraujai
jojamieji 27 27 38 50
Iš viso: (12 veislių) 5 964 6 610 7 346 8 089
Sertifikuojami Lietuvoje Kitose šalyse sertifikuojami 3 grupės pagal KK sertifikavimą, selekcinį darbą:
Jojamieji Lietuviškos, Lietuvoje sertifikuojamos veislės
Darbiniai Kitų šalių veislės, pagerintos ir sertifikuotos Lietuvoje
Ristūnai Prancūzų ristūnai Kitų šalių išvestos veislės, KK tvarkomos ir
sertifikuojamos kitose šalyse, Lietuvoje registruotos Lygiosioms lenktynėms Grynakraujai jojamieji
62
2.13 priedas. Deklaracijos anketos forma
1 lentelė Įmonės veiklos rezultatų suvestinė Lt/m. 2010 2011 2012 2013
1.1 Įmonės pajamos iš viso
1.2 Tame sk. gautos pajamos susijusios su priemone „Parama
veislininkystei“ veikla (realizacija, nuoma ar pan.)
1.3 Įmonės gamybinės veiklos sąnaudos iš viso
1.3.1= 3 lentelė
3.1 eil
tame sk. gamybinės veiklos kaštai susiję su priemone
„Parama veislininkystei“
1.4 Įmonės veiklos ir administracinės sąnaudos iš viso:
1.4.1=3 lentelė
3.2 eil.
Tame sk. veiklos sąnaudos susijusios su priemone „Parama
veislininkystei“
1.5 Įmonės veiklos grynasis pelnas Lt
2 Lentelė . Informacija apie priemonės „Parama veislininkystei“ kaštus 2010 2011 2012
2013
2.1 Vidutinis metinis kontroliuojamų gyvūnų skaičius vnt.
2.2 Finansavimas skirtas priemonei „Parama veislininkystei“
Lt/m.
2.3=(2.2/2.1) Finansavimas tenkantis vienam gyvūnui Lt/m.
2.4=(3 lent. 3. eil.
/2.1)
Vieno gyvūno išlaikymo kaštai Lt/m.
3 lentelė. Sąnaudų susijusių (priskirtų) su priemone „Parama
veislininkystei“ suvestinė 2010 2011 2012
2013
3. Visos sąnaudos priskirtos remiamų gyvūnų išlaikymui:
3.1. Gamybos
3.1.1 Gamybos tiesioginės (susijusioms su kilmės knygų rengimu ir tvarkymu,
gyvūnų veislinės vertės nustatymu, genetinės kokybės ar produktyvumo tyrimams,
konkursų, parodų, mugių, forumų organizavimu ir dalyvavimu)
3.1.1.1 Materialinių vertybių sąnaudos (kuras, tepalai, atsarginės dalys, kt.)
3.1.1.2 Darbo užmokestis ir socialinis draudimas
3.1.1.3 Gamybinių įrengimų nusidėvėjimas
3.1.1.4 Gamybinių įrengimų remontas ir eksploatacija
3.1.1.5 Kitos
3.1.2 Gamybos netiesioginės
3.1.2.1 Administracinės sąnaudos (kanceliarinės, pašto, telefono,
komandiruočių)
3.1.2.2 Darbo užmokestis ir socialinis draudimas
3.1.2.3 Ilgalaikio turto remontas ir eksploatavimas
3.1.2.5 Kitos
3.2. Veiklos sąnaudos, priskirtos veiklai susijusiai su priemone
„Parama veislininkystei“
3.2.1 Administracijos darbo užmokestis ir socialinis draudimas
3.2.2 Pastatų, įrenginių ir įmonės teritorijos priežiūra ir
eksploatavimas
3.2.3 Administracinės sąnaudos (kanceliarinės, pašto, telefono,
komandiruočių)
3.2.4 Kitos
3.2.5 Mokesčiai, priskiriami sąnaudoms (kelių, žemės, turto aplinkos
teršimo, kiti mokesčiai)
3.3. Finansinės veiklos sąnaudos (palūkanos, įmokos už paskolų
garantijas, skolų nurašymai, kt.)
63