PROJEKTO “BESIMOKAN ČI MOKYKL VEIKLA “ANTRINIS …...2.1.3 veikla: BMT mokykl ų tyrimas 1 PROJEKTO “BESIMOKAN ČIŲ MOKYKL Ų TINKLAI” VEIKLA “ANTRINIS MOKYKL Ų TYRIMAS”:

„Besimokančių mokyklų tinklai“

ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras

2.1.3 veikla: BMT mokyklų tyrimas

1

PROJEKTO “BESIMOKANČIŲ MOKYKLŲ TINKLAI”

VEIKLA “ANTRINIS MOKYKLŲ TYRIMAS”:

ĮSIVERTINIMO BMT1 IR BMT2 MOKYKLOSE ATASKAITA

Parengė:

Utenos švietimo centro

BMT mokyklų

tyrimo atlikimo darbo grupė

dr.Asta Lapėnienė

dokt. Dangira Lukšytė

Vytautas Lapėnas

2012-04-16

Utena


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


2

Turinys

ĮVADAS........................................................................................................................ 4

ATASKAITOJE VARTOJAMOS SĄVOKOS........................................................ 7

1. BMT1 IR BMT2 MOKYKLŲ ANTRINIO TYRIMO (ĮSIVERTINIMO)

LOGIKA IR ORGANIZACINĖS APLINKYBĖS .................................................. 8

1.1. ĮSIVERTINIMO PRIEMONIŲ KONSTRAVIMO YPATUMAI ......................................... 10

1.2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS ........................................................... 11

2. BMT1 MOKYKLŲ ĮSIVERTINIMO REZULTATŲ APŽVALGA ............... 15

2.1. INOVACINĖ PROJEKTINĖ BMT1 MOKYKLŲ VEIKLA: PROFESINIO MOKYMOSI

TINKLŲ KŪRIMASIS.................................................................................................... 17

2.2. KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS BMT1 MOKYKLOSE: MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ

IDĖJOS VYSTYMAS BMT1 MOKYKLOSE..................................................................... 36

2.3. POKYČIAI BMT1 MOKYKLOSE ........................................................................... 44

2.3.1. Bendradarbiavimo su išoriniais partneriais pokyčiai ............................... 46

2.3.2. Pokyčiai mokyklose kaip organizacijose.................................................... 49

2.3.3. Klasės lygmens pokyčiai............................................................................. 55

2.2.4. Neišsipildę tyrimo dalyvių pokyčių lūkesčiai ............................................. 63

2.4. BMT1 MOKYKLŲ PASIEKTŲ REZULTATŲ ĮSIVERTINIMAS IR VEIKLOS

PERSPEKTYVOS.......................................................................................................... 71

3. BMT2 MOKYKLŲ ĮSIVERTINIMO REZULTATŲ APŽVALGA ............... 74

3.1. INOVACINĖ PROJEKTINĖ BMT2 MOKYKLŲ VEIKLA: PROFESINIO MOKYMOSI

TINKLŲ KŪRIMASIS.................................................................................................... 77


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


3

3.2. KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS BMT2 MOKYKLOSE: MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ

IDĖJOS VYSTYMAS ..................................................................................................... 99

3.3. POKYČIAI BMT2 MOKYKLOSE ......................................................................... 110

3.4. BMT2 MOKYKLŲ PASIEKTŲ REZULTATŲ ĮSIVERTINIMAS IR VEIKLOS

PERSPEKTYVOS........................................................................................................ 118

IŠVADOS ................................................................................................................. 125

LITERATŪROS SĄRAŠAS .................................................................................. 130

PRIEDAI .................................................................................................................. 131


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


4

Įvadas

Apie projektą. Projektas „Besimokančių mokyklų tinklai“ (toliau - BMT) yra vienas iš

programos „Mokyklų tobulinimo programa plius“ (toliau – MTP plius) projektų. Per projekto

vykdymo laikotarpį į projektą įsijungė trys atskiros mokyklų grupės (BMT1, BMT2, BMT3).

Kiekviena projekte dalyvavusi mokykla subūrė komandą, kurią sudarė keturi mokytojai, mokyklos

administracijos atstovas, po vieną švietimo skyriaus ir regioninio švietimo centro atstovą.

Komandos savo mokyklose dalinosi mokymuose įgyta patirtimi ir įtraukė į konkrečios problemos

sprendimą mokyklos bendruomenę bei užmezgė tinklus su kitomis mokyklomis, sprendžiančiomis

panašaus pobūdžio problemą.

Antrinio BMT mokyklų tyrimo paskirtis. Pirmajame projekto etape buvo vykdomas

pirminis tyrimas (išorinis vertinimas) į projektą atrinktose mokyklose. Jis leido nustatyti situaciją

šioms mokykloms įsijungiant į projektą bei tiksliau apsibrėžti probleminį klausimą, kuris buvo

analizuojamas ir sprendžiamas projekto metu. Projektui pasibaigus atliekamas antrinis tyrimas,

kurio paskirtis – įsivertinti pokyčius, įvykusius BMT projekto dėka. Įsivertinimo eigoje mokyklos

apibendrina projektinę patirtį bei išryškina pokyčius, įvykusius BMT projekto dėka. Antrinis

įsivertinimas atliekamas trijose BMT1, BMT2, BMT3 mokyklų grupėse, turinčiose skirtingą

dalyvavimo BMT projekte patirtį.

Veiklos atitikimas projekto tikslams. 2.1.3. veikla Antrinis mokyklų tyrimas padės

įgyvendinti projekto tikslus ir uždavinius. Ji atitinka BMT projekto tikslo „gerinti ugdymo/si

kokybę, padėti spręsti ugdymo organizavimo, turinio planavimo, mokymosi motyvacijos,

mokinių poreikių tenkinimo ir kitas problemas“ uždavinį „sukurti BMT mokyklų vertinimo ir

įsivertinimo sistemą bei kriterijus“ bei prisideda prie uždavinių „parengti BMT programos

metodines rekomendacijas“ bei „ugdyti besimokančių mokyklų tinklų mokyklų mokytojų

gebėjimą identifikuoti ir spręsti mokyklos bendruomenės problemas“ įgyvendinimo.

Antrinio mokyklų tyrimo apimtis. Darbo grupė turi parengti 2 tyrimo ataskaitas

skirtingoms mokyklų grupėms. Pirmojoje ataskaitoje pristatomi BMT1 ir BMT2 mokyklų

įsivertinimo rezultatai, antrojoje - BMT3 įsivertinimo rezultatai. Bendra tyrimo apimtis ne mažesnė

nei 130 A4 formato puslapių.


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


5

Veiklos grafikas ir rezultatai. Veikla atliekama dviem etapais, siekiant šių rezultatų:

Veiklos etapas Darbo pradžia ir pabaiga Rezultatai

Įsivertinimas BMT1 ir BMT2 mokyklose

2012-01-12 iki 2012-04-25 Įsivertinimo BMT1 ir BMT2 mokyklose ataskaita

Įsivertinimas BMT3 mokyklose 2011-04-01 iki 2011-05-30 Įsivertinimo BMT3 mokyklose ataskaita

Veiklos sąsajos su kitomis projekto veiklomis. BMT mokyklų antrinis tyrimas atliekamas

vadovaujantis parengta BMT mokyklų vertinimo ir įsivertinimo sistema, kurios metodologiniais

pagrindais remiantis buvo kuriami mokyklų vertinimo bei įsivertinimo kriterijai.

Darbo grupė. BMT mokyklų antrinį tyrimą atlieka grupė, sudaryta iš asmenų, kurie turi

tyrimo atlikimo, vertinimo bei įsivertinimo kriterijų kūrimo patirties. Darbo grupę sudaro trys

nariai: dr. Asta Lapėnienė (grupės vadovė), dokt. Dangira Lukšytė, Vytautas Lapėnas.

Vytauto Didžiojo universiteto socialinių mokslų fakulteto Švietimo studijų centro mokslo

darbuotoja Asta Lapėnienė yra atlikusi ir dalyvavusi šiuose inovatyvaus poveikio tyrimuose:

2011m. atliko „Kūrybinių partnerysčių“ bandomojo projekto poveikio vertinimo tyrimą (grupės

vadovė), 2010 m. rengė Lietuvos bendrojo lavinimo BMT programos įsivertinimo kriterijus

(įsivertinimo kriterijų rengimo grupės vadovė, tyrėja – ekspertė), taip pat dalyvavo rengiant viso

bandomojo BMT projekto eigos stebėsenos ir tyrimo projektą bei priemones mokymosi

koordinatoriams ir tyrėjams; vedė mokymus tyrėjams „Mokymosi veikloje tyrimo metodika ir

priemonės“. 2009 m. dalyvavo tyrimų projekte „Andragogo (suaugusiųjų švietėjo), kuriančio

mokymosi visą gyvenimą galimybes, profesijos įteisinimo gairės“, kartu su grupe tyrėjų atliko 2007

m. Suaugusiųjų praktinės veiklos, mokantis dalinai nuotoliniu būdu, stebėsenos ir pasiekimų

vertinimo/įsivertinimo tyrimą, 2006 m. „Mokyklų tobulinimo programos poveikio vertinimo“

tyrimą, dalyvavo 2006 m. tyrimo projekte „Naujos galimybės Vilniaus mokytojų profesinės kompetencijos

plėtrai”.

Vytautas .Lapėnas aukščiau minėtuose tyrimuose parengė nuotolines apklausų sistemas su

elektroniniais klausimynais, tvarkė bei eksportavo apklausų rezultatų duomenis. Jis daugiau nei 10

metų dirba informacinių technologijų srityje, kuria ir perkelia į elektroninę terpę įvairius testus,

anketas ir t.t., taip pat turi didelę patirtį kuriant IT priemones, skirtas apdoroti testų bei anketų

rezultatams. Socialinių mokslų (edukologija) doktorantė Dangira .Lukšytė buvo darbo grupės,

rengusios BMT projekto mokyklų vertinimo kriterijus, narė. Kartu su BMT tyrimų darbo grupės


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


6

nariais atliko BMT antrojo ir trečiojo šaukimo mokyklų pradinės situacijos vertinimo tyrimus bei

rengė jų ataskaitas. Taip pat dalyvavo rengiant projekto Naujos galimybės Vilniaus mokytojų

profesinės kompetencijos plėtrai ataskaitą, turi tiriamojo darbo patirties tarptautiniuose projektuose.

Visi trys grupės nariai dalyvavo rengiant BMT2 projekto mokyklų įsivertinimo ar vertinimo

kriterijus.

Veiklos rizikos valdymas. Projekto veiklų vykdymo valdymui darbo grupei vadovauja

paskirtas vadovas, o kokybės užtikrinimui atliktą darbą vertina vidinio vertinimo grupė pagal

bendru sutarimu nustatytus ir įstaigos vadovo patvirtintus kriterijus.

Ataskaitos koregavimas. Projekto “Besimokančių mokyklų tinklai” 2.1.3. veiklos

“Antrinis mokyklų tyrimas” įsivertinimo ataskaita bus koreguota ir patikslinta atsižvelgiant į

ekspertinio vertinimo metu pateiktas pastabas.


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


7

ATASKAITOJE VARTOJAMOS SĄVOKOS

BMT projekto mokyklos komanda – projekte dalyvaujančios mokyklos pedagogų ir

administracijos atstovų grupė, susitelkusi į komandą savo užsibrėžtam tikslui siekti (problemai

spręsti). Mokyklos komanda atstovauja mokyklai bendruose BMT projekto renginiuose, palaiko

bendradarbiavimu grįstus santykius su kitomis BMT mokyklomis ir vykdo BMT projekto veiklas

bei dalijasi įgyta patirtimi mokyklos viduje.

BMT mokykla – mokykla, apsisprendusi dalyvauti BMT programoje ir spręsti išsikeltą

uždavinį. BMT mokykla bendradarbiaudama su kitomis mokyklomis dalijasi žiniomis ir patirtimi,

kurdama ir palaikydama teigiamą mokymosi aplinką, įtraukdama mokyklos bendruomenės narius į

mokymosi procesą.

Besimokančių mokyklų tinklas (BMT) – tai mokyklų bendradarbiavimo forma arba

sistema (susitikimai, seminarai, konsultacijos, neformalūs susitikimai dalijantispatirtimi ir pan.),

padedanti mokykloms spręsti kylančias problemas ir dalytis gerąja patirtimi, veiksmingai diegti

naujoves.

Produktyvūs ugdymo pokyčiai – tai ne „gebėjimas įgyvendinti naujausią strategiją, bet

gebėjimas įveikti numatytų ir nenumatytų pokyčių pavojus, kartu augant ir vystantis“ (Fullan, 1998,

19 psl.).

Įsivertinimu BMT projekto kontekste laikomas dalyvavimo BMT projekte pridėtinės vertės

ir naudingumo mokyklai tyrimas, kurį atlieka patys bandomojo BMT projekto dalyviai (mokyklos

komanda), naudodami parengtas įsivertinimo priemones.


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


8

1. BMT1 ir BMT2 mokyklų antrinio tyrimo (įsivertinimo) logika ir

organizacinės aplinkybės

Įsivertinimu siekiama apibendrinti BMT projektinę patirtį bei atsakyti į šiuos probleminius

klausimus:

• Kaip vyko mokymasis mokyklos ir bendradarbiaujančių mokyklų, sprendžiančių

panašią problemą, tinkluose?

• Kokie pokyčiai išryškėjo dalyvavimo BMT projekte dėka?

• Kokių besimokančios organizacijos bruožų įgijo BMT projekto mokyklos?

BMT projekte dalyvavusių mokyklų veiklos įsivertinimas atliekamas remiantis

ankstesniame projekto etape parengtais įsivertinimo ir vertinimo kriterijais. Parengti vertinimo bei

įsivertinimo kriterijai aprėpia keturias pagrindines sritis, kuriose vykdant BMT projektą tikėtasi,

kad vyks kokybiniai pokyčiai ir kurie turėtų būti vertinami projektui pasibaigus. Šios pagrindinės

vertinimo bei įsivertinimo sritys išlieka ir baigiamajame įsivertinimo etape. Tačiau tiek vertinimo,

tiek įsivertinimo kriterijai buvo apibrėžti BMT bandomajam projektui (2006-2008m.) pasibaigus,

todėl tiesioginis jų taikymas baigiamajame BMT projekto įsivertinimo etape negalėjo visiškai

atliepti dabartinį BMT projekto kontekstą. Todėl apibrėžtos vertinimo ir įsivertinimo sritys buvo

papildytos naujais aspektais, pavyzdžiui, mokymosi tinkluose charakteristikomis (1 lentelė).

BMT2 projekto įsivertinimui, atsižvelgiant tiek į teorinį, tiek į empirinį kontekstą, buvo

apibrėžtos šešios įsivertinimo sritys: inovatyvaus BMT poveikio, profesinės kompetencijos plėtotės,

pokyčių su išoriniais partneriais, pokyčių mokykloje kaip organizacijoje ir bendradarbiavimo

tinkluose perspektyvų (2 lentelė).


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


9

1 lentelė

BMT projekto įsivertinimo sritys ir kategorijos

Įsivertinimo sritys Kategorijos Skirtingų BMT veiklų reikšmingumas Bendradarbiavimo BMT tinkluose charakteristikos Inovatyvus BMT poveikis Bendradarbiavimo tinkluose perspektyvos Problemos sprendimo gebėjimų plėtotė Komandinio darbo gebėjimų plėtotė

Profesinės kompetencijos plėtotė

Mokėjimo mokytis gebėjimų plėtotė

Pokyčiai bendradarbiaujant su kitomis BMT mokyklomis Bendradarbiavimo su išoriniais partneriais pokyčiai Pokyčiai bendradarbiaujant su kitais socialiniais partneriais

Bendravimo ir bendradarbiavimo pokyčiai mokykloje

Problemų sprendimo proceso pokyčiai mokykloje

Pokyčiai mokykloje kaip organizacijoje/bendruomenėj

Kiti pokyčiai mokykloje

Mokinių ugdymo pokyčiai Pokyčiai mokytojų – mokinių sąveikoje

Pokyčiai klasėje

Mokinių pažangos ir pasiekimų pokyčiai

Projekto reikšmingumas mokyklai kaip organizacijai Bendras projektinės veiklos įsivertinimams Veiklos tinkluose kaip kvalifikacijos tobulinimo formos

reikšmingumas

Apibrėžiant numatomus BMT poveikio rezultatus ir pasekmes, juos struktūrizuojant

naudotasi šiais teoriniais šaltiniais:

• Besimokančios mokyklos koncepcija (Simonaitienė, 2003, 2007), kurios pagrindu

įvardijami numatomi pokyčiai;

• Problemų sprendimo kaip mokymosi koncepcija (Dooley,1999), kurios pagrindu

analizuojamas problemų sprendimo procesas, išskiriami pagrindiniai problemų sprendimo

etapai (Fisher, 2000), sukuriantys prielaidas atskleisti problemų sprendimo patirtį;

• Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos vertinimo rekomendacijomis (2009), numatančiomis

penkias veiklos sritis bei jas charakterizuojančius rodiklius. Įsivertinime panaudotos

planuojamų pokyčių sričių išskyrimui.

• Mokytojo profesinių kompetencijų struktūrinės visumos modeliu, pristatytu „Pedagogo

rengimo standarto gairių projekto tyrimo ataskaitoje“ (2006), Mokytojo profesijos

kompetencijos aprašu (2007). Jų pagrindu atsižvelgiant į BMT projekto poveikio logiką,


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


10

išskirti svarbiausi gebėjimai, susiję su problemų sprendimu, bendradarbiavimu bei

komandiniu darbu;

• Tinklo veikimo teorija (Earl, Katz, 2005), tapusia įsivertinimo priemonių struktūros

pagrindu charakterizuojant profesinio mokymosi veiklą tinkluose.

1.1. Įsivertinimo priemonių konstravimo ypatumai

Įsivertinimo logika rėmėsi besimokančių bendruomenių tinklo veikimo teorija, teigiančia,

kad egzistuoja loginis ryšys tarp to, kas vyksta besimokančių bendruomenių tinkluose, ir jų

svarbiausio tikslo siekiant pagerinti mokinių mokymąsi. Remiantis šia teorija reikšmingi pokyčiai

mokinių mokymosi srityje priklauso nuo esminių mokyklos veiklos būdų ir struktūrų pokyčių,

kuriuos inicijuoti gali bendradarbiavimas tinkluose pačioje mokykloje ir tarp mokyklų. Remiantis

šia logika įsivertinimas turėjo aprėpti tris galimas poveikio sritis, kurios tyrimo metu laikomos

bendradarbiavimo tinkluose pasekmėmis (1 pav.). Tokiu būdu nuo paties veiksmo fakto -

konkrečios veiklos BMT projekte - nuosekliai artėjama prie tolimiausiosios pasekmės – poveikio

mokinių mokymo/si srityje.

1 pav. BMT projekto įsivertinimo priemonių struktūros logika pagal tinklo veikimo teoriją

(adaptuota pagal Earl, Katz, 2005)

Įsivertinimo metodika akcentavo ne tik veiksmo faktą (pvz., ar dalyvavote? ar atlikote? ar

sukūrėte?), bet ir padarinius (pvz., ar įgytą patirtį taikėte su kolegomis? pamokose su

moksleiviais?), kurie pateikiami konkrečiais įrodymais – aprašomomis situacijomis. Toks

Žinių

kūrimas ir dalijimasis

jomis

Išplitę veiklos būdų ir

struktūros pokyčiai

mokykloje

Poveikis mokinių

mokymo/si srityje

BMT projektu inicijuotos

veiklos


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


11

įsivertinimo metodikos specifiškumas lėmė tai, kad rengiant įsivertinimo klausimyną buvo derinami

tiek uždaro, tiek atviro pobūdžio klausimai.

Kitas svarbus įsivertinimo metodikos akcentas – dedukcinė įsivertinimo logika, kai einama

nuo abstraktaus link konkretaus. Iš pradžių siekiama bendro BMT projekto veiklos naudingumo

įsivertinimo (penkių balų skalėje), vėliau detaliau įsivertinami pokyčiai atskirose veiklos srityse.

Taip atskleidžiamas ne tik bendras požiūris į BMT projektą, bet ir įsivertinamas atskirų projekte

vykdomų veiklų reikšmingumas.

Konstruojant klausimyną naudotasi idealaus modelio principu (Merkys, 2002). Šiame tyrime

idealaus modelio (etalono) principo taikymas pasireiškė tuo, kad pagrindines besimokančių

mokyklų tinklo ypatybes buvo prašoma apibūdinti dvejopai: kaip teigiamas ir neigiamas patirtis.

Vėliau šios patirtys pagal atskirus požymius buvo dar kartą grupuojamos pagal jų sąlyginį artėjimą

prie idealios siekiamybės, t.y. prie besimokančių bendruomenių tinklo modelyje (Earl, Katz 2005)

atskleistų sėkmingai veikiančio tinklo požymių. Būtent šis modelis buvo laikoma etalonu.

1.2. Tyrimo organizavimas ir vykdymas

Organizuojant įsivertinimą buvo pasirinkta kokybinio tyrimo metodologija. Nors tam

tikroms kiekybinio pobūdžio charakteristikoms atskleisti buvo taikomi ir kiekybiniai metodai

(pavyzdžiui, pateikiami uždaro tipo klausimai), tačiau dominavo kokybinis apklausos raštu

metodas. Tokį pasirinkimą lėmė pati įsivertinimo specifika ir iškeltas tikslas padėti pačioms BMT

mokyklų komandoms įsivertinti savo mokyklos veiklą bei atskleisti konkrečius BMT projekto dėka

išryškėjusius pokyčių požymius. Įsivertinimo kriterijai ir įsivertinimo instrumentai buvo rengti

siekiant paskatinti kiekvieną projekte dalyvausią mokyklą savo veiklos projekte refleksijai bei

pasiekimų įsivertinimui (elektroninių įsivertinimo instrumentų klausimų fragmentai pateikti 1

priede).

Apklausai buvo parengti trys klausimynai, kurių paskirtis – atskleisti skirtingo pobūdžio

informaciją (2 lentelė):


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


12

2 lentelė

Įsivertinimo klausimynų paskirtis

Įsivertinimo klausimynai Paskirtis

1. Klausimynas, skirtas mokyklos vadovui Atskleisti mokyklos vadovų požiūrį į BMT projekto naudingumą mokyklai kaip organizacijai bei išryškėjusius pokyčius mokykloje, apibrėžti reikšmingiausią poveikio sritį.

2. Bendras klausimynas BMT mokyklos komandai

Atskleisti mokyklos komandos inovatyvios veiklos – profesinio mokymosi ir bendradarbiavimo tinkluose – patirtį.

3. Klausimynas BMT komandos nariui Įsivertinti BMT veiklų kaip kvalifikacijos tobulinimo formų reikšmingumą.

Antriniame įsivertinimo tyrime buvo pakviestos dalyvauti BMT1, BMT2 ir BMT3

mokyklos. Kadangi įsivertinimo dalyvių, projekte atlikusių skirtingus vaidmenis, nuomonė apie

įsivertinamą veiklos sritį leidžia susidaryti visapusišką vaizdą apie mokykloje įvykusius pokyčius,

numatyta apklausti šias grupes:

• projekto mokyklų komandas ir jų narius;

• mokyklų vadovus.

BMT1, BMT2 ir BMT3 mokyklų grupės turi nevienodą dalyvavimo BMT projekte patirtį.

BMT1 mokyklos turi pačią turtingiausią veiklos besimokančių mokyklų tinkluose patirtį: nuo

bandomojo BMT projekto iki dabartinės mokymosi veiklos organizavimosi tinkluose patirties.

Todėl šiai mokyklų grupei svarbiausias akcentas įsivertinimo procese buvo mokymosi veiklos

tinkluose požymių išskyrimas. Šiai mokyklų grupei buvo parengti atskiri įsivertinimo klausimynai.

BMT2 ir BMT3 šaukimo mokyklos projekte dalyvavo trumpiau, todėl jų pagrindinė patirtis,

susijusi su veikla BMT projekte, išryškėjo komandai bendradarbiaujant ir dalijantis patirtimi

mokyklos viduje. BMT2 ir BMT3 mokyklų grupėms buvo pateikti vienodi klausimynai.

Šioje ataskaitoje pristatomi BMT1 ir BMT2 mokyklų įsivertinimo duomenys.

Tyrimo imtis. Tyrime pakviestos dalyvauti visos 35 BMT1 mokyklų komandos ir 42 BMT2

mokyklų vadovai bei komandos (dalyvauti tyrime pakviestų mokyklų sąrašas pateiktas 2 priede). Iš

šių mokyklų įsivertinimo procese dalyvavo 25 BMT1 bei 40 BMT2 mokyklų (dalyvavimas

įsivertinimo procese buvo savanoriškas mokyklos apsisprendimas).


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


13

Įsivertinimas elektroniniu būdu BMT1 mokyklų grupėje buvo vykdomas kovo mėnesį,

BMT2 mokyklų grupėje – balandžio mėnesį.

Kiekviena mokykla buvo paprašyta iš savo komandos narių išrinkti mokyklos tyrimo

koordinatorių – asmenį, kuriam numatytos funkcijos užregistruoti mokyklos tyrimo dalyvius į

tyrimo duomenų bazę, suteikti jiems prisijungimo vardus ir slaptažodžius, sekti apklausos eigą

mokykloje, esant reikalui konsultuoti mokyklos darbuotojus. Registracijos ir tyrimo vykdymo metu

mokyklų tyrimo koordinatoriai galėjo susisiekti ir konsultuotis su tyrimo grupės nariais.

BMT projekte dalyvavusių BMT1 ir BMT2 mokyklų veiklos įsivertinimo analizė buvo

atliekama remiantis ta pačia logika (3 lentelė), siekiant išlaikyti mokyklų įsivertinimo duomenų

pateikimo ataskaitos struktūrą. Tačiau skirtingose mokyklų grupėse skyrėsi ar buvo akcentuoti vis

kiti įsivertinimo aspektai, todėl pateikiant duomenis atsižvelgiama į indukciniu būdu

besiformuojančias empirinių duomenų struktūras (kategorijų medžius).

3 lentelė

Įsivertinimo duomenų analizės schema

Įsivertinimo sritis Įsivertinimo aspektas

Skirtingų BMT veiklų reikšmingumas 1. Inovacinė projektinė veikla

Veiklos tinkluose charakteristikos

Problemų sprendimo, bendradarbiavimo, mokėjimo mokytis gebėjimų plėtotė

2. Kvalifikacijos tobulinimo sritis

Skirtingų projekto veiklų reikšmingumas mokytojų kvalifikacijos tobulinimui

Pokyčiai sąveikoje su kitų mokyklų komandomis

Pokyčiai mokykloje kaip organizacijoje

3. Pokyčių sritis

Pokyčiai klasėje (veikloje su mokiniais ir mokinių mokėjimo mokytis gebėjimų srityje)

Projekto reikšmingumas mokyklai kaip organizacijai

Veiklos tinkluose kaip kvalifikacijos tobulinimo formos reikšmingumas

4. Bendra pasiektų rezultatų įsivertinimo ir perspektyvų sritis

Nuostata būsimai veiklai projekte

Skirtingų mokyklų grupių (BMT1, BMT2) duomenys pateikiami atskirai. Tačiau kiekvienos

atskirai mokyklos grupės (pavyzdžiui, BMT1) įsivertinimo duomenys buvo sujungti į vieną masyvą

ir skaičiuojami apibendrinti rezultatai.


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


14

Tvarkant ir grupuojant mokyklų vertinimo kiekybinius duomenis taikyti elementarieji

aprašomieji statistiniai metodai, skaičiuoti šie parametrai – vidurkis, moda, minimalios bei

maksimalios reikšmės, santykiniai dažniai (procentine išraiška). Procentai buvo skaičiuojami nuo

atsakiusiųjų į klausimą respondentų skaičiaus.

Kokybinių duomenų analizei taikytas turinio analizės (content) ir atviro kodavimo metodas,

t.y. tyrimo dalyvių atsakymai buvo keletą kartų skaitomi ir pagal prasmę grupuojami į atskiras

grupes pagal prasminių vienetų turinį. Tyrėjų grupė, remdamasi savo ekspertine bei tyrimų

metodologine patirtimi, įvertinę teiginių prasminį bendrumą išskyrė abstrakčias kategorijas ir

subkategorijas. Atvirų klausimų analizei taip pat taikytas turinio kiekybinės analizės metodas

(skaičiuotas prasminių vienetų paminėjimo dažnis).

Atliekant įsivertinimo duomenų analizę dažniausiai naudoti du duomenų pateikimo būdai

kiekybiniai duomenys pateikiami diagramomis, kokybiniai – kategorijų lentelėse su teiginių

pavyzdžiais 1 .

1 Tyrimo dalyvių nuomonių, požiūrių ir kitų tekstų kalba taisyta panaudojant lietuviškus rašmenis, ištaisant gramatines

ir korektūros klaidas


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


15

2. BMT1 mokyklų įsivertinimo rezultatų apžvalga

BMT1 mokyklų antriniame tyrime dalyvavo 25 mokyklų komandos, 129 mokyklų projekto

komandų nariai.

Tyrimo dalyvių socialinės – demografinės charakteristikos. Tyrimo dalyviai pagal

lytį pasiskirstė taip: 85 proc. moterų bei 15 proc. vyrų. Tyrime dalyvavo įvairių pedagoginės veiklos

sričių specialistai. Daugiausia respondentų buvo iš gamtos ir tiksliųjų mokslų, kalbų mokymo,

pradinių klasių ir socialinių mokslų dalykų sričių (2 pav.).

2 pav. Tyrimo respondentų pasiskirstymas pagal pedagoginės veiklos sritį, N=129

Didžiąją dalį respondentų sudarė ženklią pedagoginio darbo patirtį turintys asmenys - 37,2

proc. respondentų turi didesnį nei 25 metų pedagoginio darbo stažą, kiek daugiau nei trečdalis – nuo

16 iki 25 metų pedagoginio darbo stažą, kiek daugiau nei ketvirtadalis – nuo 6 iki 15 metų stažą.

Tik 3,1 proc. respondentų turėjo mažesnį nei šešerių metų stažą (3 pav.).


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


16

3 pav. Tyrimo respondentų pasiskirstymas pagal pedagoginio darbo stažą, N=129

69 proc. tyrimo dalyvių nurodė mokykloje atliekantys pedagogines, 31 proc. – vadybines

funkcijas.

Apibendrinant bendrąsias tyrimo dalyvių charakteristikas, galima teigti, kad tyrime

reprezentuojamos įvairios (skirtingos pagal mokykloje atliekamas funkcijas, turimą kvalifikaciją,

darbo patirtį) mokyklų darbuotojų grupės. Tai leidžia išvengti vienpusiškos tik vienai ar kelioms

darbuotojų grupėms būdingos interpretacijos.

Toliau šiame skyriuje apžvelgiami BMT1 mokyklų įsivertinimo rezultatai. Atskirai

pateikiama kiekvienos iš mokyklų veiklos įsivertinimo sričių: inovacinės projektinės veiklos,

kvalifikacijos tobulinimo, pokyčių bei BMT perspektyvų analizės rezultatai.


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


17

2.1. Inovacinė projektinė BMT1 mokyklų veikla: profesinio mokymosi

tinklų kūrimasis

Įsivertinimo metu buvo išskirtos keturios BMT projekte inicijuotos veiklos, kuriančios

mokymosi galimybes. Tai:

• BMT projekto mokymai / seminarai;

• Bendra veikla mokyklos projekto komandoje;

• Bendra veikla mokyklų tinkle;

• Dalijimasis profesinėmis žiniomis / patirtimi su mokyklos bendruomene.

Įsivertinimo metu šios veiklos buvo reitinguojamos pagal jų reikšmingumą tyrimo

dalyviams. Taškai priskiriami kiekvienai veiklai pagal tyrimo dalyvių kiekvienos veiklos

įsivertinimą. Susumavus reitingo taškus atskirai kiekvienai veiklai, iš keturių projektu inicijuotų

veiklų reikšmingiausia įvardyta bendra veikla mokyklų tinkle.

4 pav. BMT veiklų pasiskirstymas pagal reikšmingumą

Tokį veiklų pasiskirstymą, iš vienos pusės, lėmė BMT1 mokyklų veiklos specifika projekte,

kadangi ši mokyklų grupė išėjo į aktyvaus tinklavimosi etapą, iš kitos pusės – tai rodo dideles

mokymosi tinkluose perspektyvas.


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


18

Veiklos tinkluose aktyvumą parodo užsimezgusių ryšių dažnumas bei bendravimo būdų

įvairovė. Mokyklų komandos įsivertindamos savarankiškai užmegztų ryšių su kitomis tinklo

mokyklų komandomis dažnumą, paminėjo, kad dažniausiai (56 proc.) susisiekdavusios kartą per

mėnesį, 20proc. susisiekdavusios maždaug kartą per tris mėnesius. Dažniau – kartą per dvi savaites

– ryšius užmegzdavo 8 proc. ir tik penktadalis mokyklų bendravo maždaug kartą per tris mėnesius.

5. pav. Mokyklų komandų savarankiškai užmegztų komunikacinių ryšių su kitomis tinklo mokyklų komandomis BMT projekto eigoje dažnumas, N=25

Mokyklų tyrimo komandos, įsivertindamos bendravimo su kitomis tinklo komandomis

būdus, dažniausiai (96 proc.) pažymėjo bendravusios el. paštu ir telefonu, kiek mažiau - 92 proc. -

rengė tiesioginius mokyklų komandų susitikimus, mažiausiai palaikė komunikaciją el. pokalbių

svetainėse.


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


19

.

6 pav. Bendravimo su kitomis tinklo mokyklų komandomis būdai, (N=25, BMT mokyklų komandos požiūris, N – mokyklos komanda)

Įsivertinimo metu nuo kiekybinių mokymosi tinkluose charakteristikų pereita prie kokybinių

charakteristikų. Mokymosi veikla tinkluose, remiantis tinklo veikimo teorija (Earl, Katz 2005),

buvo charakterizuota požymiais, kurie leido išryškinti tiek teigiamas, tiek tobulintinas veiklos

tinkluose patirtis.

Įsivertinimo metu veiklos tinkluose požymiai buvo fiksuojami šešiose srityse:

• tikslo paieškos ir susitelkimo;

• bendravimo ir bendradarbiavimo;

• lyderiavimo;

• tyrimų;

• profesinių žinių įgijimo;

• profesinių žinių dalijimosi.

Priklausomai nuo konkrečios BMT mokyklos situacijos, tyrimo dalyvių patirtys buvo

teigiamos arba neigiamos. 172 užfiksuoti teiginiai priskirti teigiamiems išgyvenimams, 112 teiginių

– neigiamoms patirtims ir nepanaudotoms galimybėms.


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


20

Siekiant, kad besimokančių mokyklų tinklai būtų sėkmingi, labai svarbu turėti esminį ir

aiškiai apibrėžtą tikslą. Tikslo paieškos ir susitelkimo bendrai veiklai srityje, atspindinčiai

pirminį tinklaveikos etapą, išskirtos požymių grupės pateikiamos 7 paveiksle.

7 pav. Tikslo paieškos ir susitelkimo bendrai veiklai sritis

Tyrimo dalyvių nuomone, reikšmingiausi veiksniai, leidę per trumpą laiką suformuluoti

bendrą mokyklų tinklo tikslą, buvo susiję su atradimu, kad skirtingose mokyklose egzistuoja labai

panašios problemos, kas ir „leido be didesnio nuomonių išsiskyrimo formuluoti tikslus, artimus

visam tinkliukui“. BMT1 mokyklos į savo tinkliukus kvietė „mokyklas, kurios sprendė labai

panašias jų problemai problemas“ arba ieškojo bendro problemos vardiklio, atskleidžiant

skirtingus problemos aspektus. Formuluojant bendrą mokyklų tinklo tikslą atsižvelgta į tikslo

konkretumą, realistiškumą, jo sąsajas su konkrečios mokyklos tobulėjimo kryptimis. Taigi,

formuluojamas bendras mokyklų tinklo tikslas atliepė konkretumo, naudingumo, atsižvelgimo į

kontekstą kriterijus.

Tikslo paieška ir susitelkimas

Teigiamos patirtys

Egzistuojančios bendros problemos

Tikslo apibrėžtumas ir realistiškumas

Pasirengimas ir turimos patirtys

papatirtysSkaičiuotės

Glaudus bendradarbiavimas Susitarimų nesilaikymas

Mokytojų bendruomenės įsitraukimo stoka

Išankstinės nuostatos ir požiūriai

Tikslo neapibrėžtumas

Skirtingos problemos ir nuomonės

Neigiamos patirtys

Distancinis bendravimas

Neišnaudotos galimybės


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


21

4 lentelė

Tikslo paieškos ir susitelkimo bendrai veiklai sritis (teigiamos patirtys)

Teigiamos patirtys Teiginių pavyzdžiai Prasminių vienetų skaičius

Mokyklose egzistuojančios bendros problemos

Dalyvaujančias BMT tinkliuke mokyklas ,,kamuoja" tos pačios problemos, todėl gana greitai išsigryninome ir pasirinkome analizei bendrą problemą. Bendrą tikslą išryškinome greitai, nes ši problema (bendradarbiavimas su tėvais) labai aktuali šiuolaikinėje mokykloje

6

Atsižvelgimas į tikslo konkretumą, realistiškumą, kontekstą

Buvo svarstoma kokių konkrečių tikslų siekia mokyklos, vertinamas tikslo realistiškumas. Buvo bandoma atsižvelgti į mokyklos tobulėjimo kryptis.

4

Pasirengimas bendro tikslo paieškai BMT eigoje ir turimos patirtys

Išmokome identifikuoti ir formuluoti problemas, numatyti jų sprendimo žingsnius Padėjo darbo komandoje įgūdžiai, mokymasis mokytis žingsnis po žingsnio.

6

Glaudus bendradarbiavimas ieškant bendro tikslo

Produktyvus dialogas su tinkliuko mokyklomis. Bendradarbiavimas, komandinis darbas, sprendimo priėmimas diskutuojant, pasitikėjimas tarp tinklo mokyklų specialistų, atviras dalijimasis patirtimi, nuolatinis vertinimas, bendro tikslo siekimas.

6

Iš viso: 22

Bendro mokyklų tinklo tikslo formulavimo ir susitelkimo etape didelę reikšmę turėjo

pasirengimas bendro tikslo paieškai ankstesniuose BMT projekto etapuose. Tyrimo dalyviai įvardija

jau anksčiau įgytas patirtis identifikuojant ir formuluojant problemas, iškeliant bendrus tikslus,

dirbant komandoje. Svarbus veiksnys, nulėmęs šio etapo sėkmę, yra pasitikėjimas ir dialogas tarp

tinklo mokyklų.

Sunkumai formuluojant bendrą mokyklų tinklo tikslą išryškėja tuomet, kai kiekviena

mokykla išsikelia savo problemą, o skirtingas problemas labai sudėtinga apjungti. Taip pat

įvardytos mokyklų problemos dažnai skiriasi savo abstraktumo lygmeniu. Pavyzdžiui, vienos

mokyklos tikėjosi išspręsti „visas mokyklos problemas“, o kitos siekė suformuluoti „tikslią,

pamatuojamą problemą, kurią galima realiai išspręsti per tam tikrą laiko tarpą“.

Tyrimo dalyviai taip pat pabrėžia sunkumus, susijusius su mokytojų pasyvumu bei nenoru

dalyvauti formuluojant bendrą mokyklų tinklo tikslą bei jų išankstines „sustabarėjusias“ nuostatas,

kurios neleidžia naujai pažvelgti į mokymosi galimybes bei aktyviai įsitraukti į veiklą.


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


22

5 lentelė

Tikslo paieškos ir susitelkimo bendrai veiklai sritis (trukdžiai ir nepanaudotos galimybės)

Sunkumai ir

nepanaudotos

galimybės

Teiginių pavyzdžiai Prasminių

vienetų skaičius

Skirtingos problemos ir nuomonės

Visų mokyklų skirtingas problemas buvo sudėtinga apjungti. Kiekviena mokykla išsikėlė savo problemą.

7

Tikslo neapibrėžtumas Mokyklų komandų tikėjimas labai efektyvia ir konkrečia pagalba išspręsti visas mokyklos problemas. Sunku suformuluoti tikslią, pamatuojamą problemą, kurią galima realiai išspręsti per tam tikrą laiko tarpą.

3

Susitarimų nesilaikymas Kartais bendruomenės nariai nesilaiko susitarimų. 1 Įsitraukimas Mokytojų bendruomenės "užnorinimas“.

Tik dalis mokytojų įsitraukė į mokyklų tinklo veiklą. 2

Išankstinės “sustabarėjusios“ nuostatos ir požiūriai

Reiktų vengti išankstinių nuostatų, apsvarstyti visas iškilusias idėjas. Sunku pakeisti mokytojo požiūrį. Reikėjo laiko įtikinti, kad tinkamas pamokos uždavinių formulavimas turi įtakos mokinių pasiekimams

4

Laiko ir finansinių išteklių stoka

Atstumai, laikas ir galimybės susitikti visoms mokykloms kartu, sudėtinga buvo suderinti laiką, atstumai ir finansiniai ištekliai ribojo galimybes Intensyvaus pedagoginio darbo ritmo suderinamumas

8

Iš viso: 25

Įsivertinimo metu užfiksuoti duomenys rodo, kad vienu reikšmingiausiu trukdžiu,

atsispindinčiu visose tinklaveikos srityse, laikoma finansinių išteklių ir laiko stoka.

Bendravimo ir bendradarbiavimo sritis besimokančių mokyklų tinkluose gali būti

apibūdinama kaip „jungiamasis audinys“ (Earl, Katz 2005), sukuriantis prielaidas žmonėms dirbti

kartu ir pasiekti daugiau, nei jie būtų pasiekę veikdami atskirai. Ši veiklos tinkluose sritis susijusi su

bendros kalbos ir atsakomybės atsiradimu, pasitikėjimu ir įsipareigojimu (8 pav.).


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


23

8 pav. Bendravimo ir bendradarbiavimo sritis

Remiantis tyrimo rezultatais, pasitikėjimas ir kolegialumas laikomas svarbiausia

produktyvaus bendradarbiavimo sąlyga. Egzistuojant nuomonių įvairovei ir vykstant diskusijoms

(“nebuvo tylima ir linguojama galvomis“), produktyviai dirbama ieškant atsakymų į visiems

rūpimus klausimus. Svarbiu veiksniu išlaikant darbingus santykius tinkluose, tyrimo dalyvių

nuomone, taip pat laikoma kolektyvinė atsakomybė, kurią prisiima tinklo dalyviai, o darbas vyksta

„sklandžiai, kai kiekvienas komandos narys aiškiai supranta savo vaidmenį ir funkcijas“ bei

sėkmingai vykdo įsipareigojimus (6 lentelė).

6 lentelė

Bendravimo ir bendradarbiavimo profesiniame tinkle sritis (teigiamos patirtys)

Teigiamos patirtys

Teiginių pavyzdžiai Prasminių vienetų skaičius

Kolektyvinė atsakomybė ir įsipareigojimas

Gimnazijos bendruomenė akivaizdžiai suartėjo, atsirado didesnė kolektyvinė atsakomybė už bendrą rezultatą. Išryškėjo stiprus atsakomybės jausmas už bendrą veiklą.

8

Pasitikėjimas ir kolegialumas

Drąsa garsiai įvardinti esamas problemas. Šilti tarpusavio santykiai; diskusijos – nebuvo tylima ir linguojama galvomis. Gebėjome rasti bendrą sutarimą, pozityviai veikti ir siekti vieningo tikslo, nors kai kada skyrėsi požiūriai, įdirbis, patirtys ir tradicijos.

9

Susidomėjimas veikla ir aktyvumas

Tinkliuko komandų nariai dirbo susidomėję, suvokė praktinę metodų taikymo naudą ir jų galimybes naudoti įvairiose situacijoje. Mokytojų geranoriška veikla. Visi aktyviai dalyvavo projekto veikloje, dalijosi gerąja patirtimi..

5

Bendravimas ir bendradarbiavimas

Teigiamos patirtys

Kolektyvinė atsakomybė


Susidomėjimas ir aktyvumas

IKT galimybių naudojimas Nepanaudotos IKT

galimybės

Bendruomenės narių aktyvumo stoka

Neįvykę susitikimai, neįtrauktos mokyklos

Patirties stoka

Neigiamas požiūris į BMT veiklas

Neigiamos patirtys ir nepanaudotos

galimybės


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


24

Teigiamos patirtys


IKT galimybių naudojimas

Efektyvus bendradarbiavimas virtualioje erdvėje. Sukurta BMT1 tinkliuko svetainė, kurioje patalpinta visa medžiaga apie mūsų tinkliuko veiklą.

3

Iš viso: 25

Tyrimo dalyvių įvardytos patirtys, susijusios su bendravimo ir bendradarbiavimo tinkluose

sritimi, atskleidžia sunkumų ir tobulinimo galimybių spektrą. Be laiko ir finansinių išteklių stokos,

kuri išryškėja visose tinklinės struktūros požymių srityse, tyrimo dalyviai pamini mokytojų

neigiamą požiūrį į BMT veiklas, patirties stoką veikiant, neišnaudotas kitų bendruomenės narių

(tėvelių, mokytojų) įtraukimo į problemos sprendimą galimybes bei tinklo plėtrą, įtraukiant kuo

daugiau mokyklų ir aktyvinant bendradarbiavimą tarp jų.

7 lentelė

Bendravimo ir bendradarbiavimo profesiniame tinkle sritis

Sunkumai ir

nepanaudotos

galimybės


vienetų skaičius


Mokykla yra toks organizmas, kur viskas suplanuota. Todėl papildomai veiklai labai sunku rasti visiems tinkamą laiką ir lėšų. Laiko suderinamumas. Komandos atvykdavo į tinkliuko užsiėmimus tik po pamokų, žmonės būdavo jau pavargę.

11

Neigiamas požiūris Į BMT veiklas

Visose tinklo mokyklose yra kolegų, skeptiškai žiūrinčių į kitokią, novatoriškesnę veiklą.

1

Patirties stoka Sprendžiant kai kuriuos klausimus trūko patirties, reikėjo daugiau laiko skirti pasiruošimui dirbti su kitomis tinkliuko komandomis.

1

Mokyklų įtraukimas

Manome, jog nepanaudotos galimybes-tai neįvykę susitikimai su tinklo mokyklų bendruomenėmis. Mūsų komanda svečiavosi pas kitus, o mes patys taip ir nepakvietėme jų. Kuriant tinklą galėjome įtraukti daugiau mokyklų

3

Bendruomenės narių įtraukimas

Nepanaudotos pilnai visos galimybės įtraukiant tėvelius į problemų sprendimų projektus Ne visi dalyvavo tinklo veikloje, dažnai susitikimai buvo tik BMT komandos reikalas.

4

Nepanaudotos IKT galimybės Nepilnai panaudotos IKT galimybės bendraujant

1

Iš viso: 21

Lyderiavimo profesiniame tinkle sritis. BMT1 mokyklos tapo mokyklų tinklo lyderiais,

prisiėmusios atsakomybę plėtoti ir tęsti pradėtą veiklą tinkluose. Lyderiavimas Besimokančių

mokyklų tinkluose remiasi “tinklinės” kontrolės modeliu. Remiantis šiuo modeliu lyderio funkcijos


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


25

askirstomos atskiriems komandos nariams. Jie vadovauja tam tikroms iniciatyvoms, skatina

mokymąsi, bendradarbiauja planuodami veiklą ir stebėdami jos įgyvendinimą. Tyrimo duomenų

analizė rodo, kad BMT1 mokyklų komandų veikloje išryškėjo ši modernaus lyderiavimo pozicija.

9 pav. Lyderiavimo sritis

Tyrimo dalyvių nuomone, teigiamos patirtys, susijusios su funkcijų pasiskirstymu tarp

lyderiaujančios komandos narių, išryškėja, kai pasidalinama veiklomis ir kiekvienas komandos

narys imasi “jam geriausiai tinkančios veiklos”, kai funkcijos yra derinamos ir konsultuojamasi dėl

jų, kai dirbama “komandiniu principu”. Lyderio funkcijos siejamos su bendruomenės narių

subūrimu siekiant bendro tikslo, veiklų paskirstymu, glaudžių ryšių su socialiniais partneriais

užmezgimu.

Lyderiavimas

Teigiamos patirtys

Pasiskirstymas funkcijomis

Naujai suvokiamos lyderio funkcijos

Kitų mokyklų pripažinimas

Savivertės augimas Laiko ir finansinių

išteklių stoka

Neišnaudotos skatinimo galimybės

Pasitikėjimo stoka

Paramos ir palaikymo stoka

Abejingumas


galimybės


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


26

8 lentelė

Lyderiavimo profesiniame tinkle sritis (teigiamos patirtys)

Teigiamos patirtys


Pasiskirstymas funkcijomis tarp lyderiaujančios komandos narių

Lyderystė tai teisingas pareigų paskirstymas komandos nariams. Kiekvienas ėmėsi jam geriausiai tinkančios veiklos. Pasiekimai - komandos nariai pasitikėdami komandos vadovu, patys tapo atskirų darbo sričių kompetentingais lyderiais. Dirbome komandiniu principu. Lyderį išskirti sunku

7

Naujai suvokiamos lyderio funkcijos

Lyderis mokėjo suburti komandą, buvo iniciatyvus, turėjo autoritetą, Būti lyderiu nėra lengva, dauguma iš lyderio tikisi visų problemų sprendimo būdų. Tačiau tuo pačiu lyderis gali sutelkti bendruomenę bendram tikslo siekimui. Išryškėjo lyderio kompetencija, pasiskirstant veiklos sritimis komandoje. Padėjo užmegzti glaudžius ryšius su socialiniais partneriais.

5

Kitų mokyklų pripažinimas

Mūsų tinkliuko mokyklos mumis, kaip lyderiais, pasitikėjo, todėl buvo parengtas bendras veiklų planas, kurį sėkmingai įgyvendinome. Mokyklos pripažino, kad mūsų mokyklos BMT komanda buvo geras ramstis ir pavyzdys kaip spręsti ugdymo problemas.

9

Savivertės augimas

Išmokome suburti kolektyvus bendrai veiklai, išaugo savivertė. Mokyklos-partnerės išmoko identifikuoti problemą ir pozityviai įvertino mūsų komandos ir BMT projekto veiklą. Sėkmės pojūtis ir patirties sklaida.

4

Iš viso: 25

Kaip ypatingai reikšmingą išgyvenimą BMT1 mokyklų komandos įvardija jų kaip lyderių

pripažinimą tarp formuojamo tinkliuko mokyklų. Tapti lyderiu kai kurioms komandoms tapo

dideliu iššūkiu, nes į jų tinkliuko sudėtį įėjo žymiai didesnės vidurinės mokyklos ar gimnazijos.

Tačiau mokykloms – parnerėms pozityviai įvertinus BMT komandos veiklą, tyrimo dalyvių

nuomone, atsiradęs sėkmės pojūtis sustiprino „pasitikėjimo savimi jausmą, kūrybiškumą

organizuojant veiklas“.

9 lentelė

Lyderiavimo profesiniame tinkle sritis (trukdžiai ir nepanaudotos galimybės)

Sunkumai ir

nepanaudotos

galimybės


vienetų skaičius

Laiko stoka ir užimtumas

Aktyvi veikla reikalauja daug asmeninio laiko ir energijos. Reikia daug laiko pasiruošimui vesti užsiėmimus.

6

Pasitikėjimo stoka

Nedrįsome kištis į mokyklų vidaus darbą, daryti išvažiuojamųjų konsultacijų.

1

Paramos ir palaikymo stoka

Mažokai metodinės pagalbos sulaukėme iš Švietimo centro ir Švietimo skyriaus. Trūko Švietimo skyriaus specialistų palaikymo.

2


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


27

Sunkumai ir

nepanaudotos

galimybės


vienetų skaičius

Abejingumas iš kitų mokyklų bendruomenių

Ne visada laiku mokyklų komandos atlikdavo pateiktas užduotis Abejingumas iš kitų rajono mokyklų bendruomenių

2

Neišnaudotos skatinimo galimybės

Neturėjome galimybės paskatinti už dalyvavimą ir nuveiktus darbus tinkliuke

1

Iš viso: 12

Lyderiavimo srities neigiamų išgyvenimų ir tobulintinų galimybių požymių grupėje

išryškėjo pasitikėjimo savo veikla stoka, paramos ir palaikymo stoka, kitų mokyklų bendruomenių

abejingumas bei neišnaudotos skatinimo galimybės

Atskaitomybės besimokančių mokyklų tinkluose sritis siejama su pasiektų rezultatų ir

patirties viešinimu. Skiriamos dvi atskaitomybės formos: vidinė ir išorinė. Tiek išorinė, tiek vidinė

atsakitomybė skatina mokyklas būti atviras, neatidėlioti užsibrėžtų tikslų ir atsakingai jų siekti.

Remiantis tyrimo rezultatais galima teigti, kad dažniausiai atskaitomybė suprantama kaip patirties

sklaida atsiskaitant mokyklai ir projektui. Tyrimo dalyvių teiginiuose išryškėja įvairios sklaidos

formos: seminarai, susitikimai, konferencijos, straipsniai spaudoje, informacijos talpinimas el.

svetainėse ir kt. Šioje veikloje svarbu palaikymas ir skatinimas.

Tyrimo dalyviai teigiamas patirtis atskaitomybės srityje sieja su atsakomybės jausmu. Kaip

išgyvenamo atsakomybės jausmo pasekmė įvardijamas puikus pasiektas rezultatas.

10 lentelė

Atskaitomybės sritis (teigiamos patirtys)

Teigiamos patirtys


Patirties sklaida Skleidėme gerąją patirtį rajono mokyklų direktorių ir pavaduotojų susirinkime, rašėme straipsnius rajono spaudoje, ne vieną kartą projektą pristatėme tėvų susirinkimų metu, surengėme parodą bibliotekoje, projekto medžiaga nuolat naudojomės įvairių posėdžių, susirinkimų metu mokykloje bei tinkliuko mokyklose. Atsiskaitant mokyklai ir projektui naudingiausia patirtis – įdomiais metodais vesti seminarus, inicijuoti bendravimą ir bendradarbiavimą taro kolegų.

9

Atsakomybės jausmas

Mokyklos komanda, negailėdama laiko, atsakingai ruošdavosi atsiskaitymams, todėl paskui jautėmės labai pavargusios. Išryškėjo stiprus atsakomybės jausmas už bendrą veiklą.

8

Palaikymas ir Turėjome puikų palaikymą ir pagalbą rajono PŠC, ypač centro direktorė, 2


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


28

Teigiamos patirtys


skatinimas mokyklos direktoriaus.. Komanda nuolat paragindavo kitus dalyvius aktyviai dalyvauti tinklo veikloje.

Iš viso: 19

Išryškėję specifiniai atskaitomybės srities trukdžiai susiję tiek su išorinėmis, tiek su

vidinėmis priežastimis. Tyrimo dalyviai pabrėžia netinkamą informacijos pateikimą žiniasklaidoje

ir nepakankamą informacijos pateikimą tai pačiai žiniasklaidai bei numato platesnes sklaidos apie

projektą galimybes. Trukdžiais įvardijami „neaiškūs projekto organizatorių reikalavimai

atsiskaitant, nekonkretumas“ bei „viešo kalbėjimo baimė“.

11 lentelė

Atskaitomybės profesiniame tinkle sritis (trukdžiai ir nepanaudotos galimybės)

Sunkumai ir

nepanaudotos

galimybės


vienetų skaičius


Didelis mokytojų užimtumas neleido jiems skirti pakankamai laiko patirties sklaidai Lėšų trūkumas.

7

Sklaida žiniasklaidoje

Ne visada mūsų pateikta informacija apie komandos veiklą buvo tinkamai publikuojama leidiniuose. Būtų galima skleisti gerąją patirtį ir apskrities, ir respublikos žiniasklaidoje

3

Bendruomenės narių įtraukimas

Per mažas mokyklos bendruomenės suinteresuotumas Menka tėvų motyvacija dėl jų socialinės padėties

3

Neaiškūs reikalavimai

Neaiškūs projekto organizatorių reikalavimai atsiskaitant, nekonkretumas

1

Viešo kalbėjimo baimė Yra viešo kalbėjimo baimė

1

Iš viso: 15


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


29

Viena reikšmingiausių besimokančių mokyklų tinkluose sričių – tyrimai, susiję su

vykdomos veiklos analize ir jos tobulinimu remiantis surinktais duomenimis.

10 pav. Tyrimų sritis

Šioje srityje išryškėjusios tiek teigiamos, tiek neigiamos patirtys rodo, kad besimokančių

mokyklų tinkluose buvo plėtojami sąmoningos tiriamosios veiklos gebėjimai. Šioje sityje svarbus

refleksijos kaip savianalizės ir įgytos patirties stebėjimo bei vertinimo formos įtvirtinimas. Mokyklų

komandos taip pat akcentuoja kitus konkrečius tyriminės veiklos gebėjimus: tyrimo žingsnių

numatymą, medžiagos sisteminimą, planavimo, įsivertinimo įgūdžius bei IKT naudojimo

realizuojant tyrimą patirtį.

Ypač reikšmingu požymiu plėtojant mokytojų tiriamosios veiklos gebėjimus laikytina jų

sampratos apie tyrimą kaita. Remiantis duomenų analizės rezultatais galima teigti, kad BMT

projekto metu tyrimas įgavo aiškią paskirtį ir vietą mokytojo profesinėje veikloje. Jis atliekamas

siekiant „išryškinti mokykloje esančias problemas, stipriąsias ir tobulintinas veiklos sritis“, kai

„stebima, kaip sekasi siekti numatytų tikslų“. Atliktų tyrimų pagrindu lanksčiai koreguojami

numatytų veiklų planai

Tyrimai

Teigiamos patirtys

Refleksijos įtvirtinimas

Tyrimo reikšmingumo pripažinimas

Tyrimo planavimo ir organizavimo patirtis Tyrimo metodikos ir

instrumentų trūkumai

Bendruomenės narių abejingumas

Gebėjimų atlikti tyrimus stoka

Laiko stoka


galimybės


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


30

12 lentelė

Tyrimų sritis (teigiamos patirtys)

Teigiamos patirtys


Refleksijos įtvirtinimas

Įtvirtinta refleksija. Išmokome organizuoti veiklą, pasidalinti darbo sritimis, reflektuoti, apibendrinti patirtį ir ją panaudoti praktiškai

5

Tyrimo planavimo ir organizavimo patirtis

Visos mokyklų komandos vienodai išsigrynino problemą ir numatė vienodus tyrimo žingsnius. Išryškėjo tyrimo sisteminimo patirtis, įgijome praktinių įgūdžių.

6

Tyrimo reikšmingumo pripažinimas

Patirtis, įgyta BMT, praverčia kiekvieną kartą, kai tiriama, tobulinama ir vertinama mokyklos veikla bet kurioje srityje. Gebėjimas įsivertinti veiklą ir panaudoti įsivertinimo rezultatus įvairių sričių tobulinimui.

12

Iš viso: 23

Sunkumai ir nepanaudotos galimybės BMT tyrimų srityje siejamos su kompetencijos atlikti

tyrimus bei IKT naudojimo atliekant tyrimus patirties stoka. Kaip neigiamos patirtys įvardytos

tyrimo metodikos, „kaip pamatuoti ir įvertinti pasiektą veiklos rezultatą“, trūkumas bei jau

naudojamų tyrimo priemonių netobulumas. Sunkumai taip pat iškilo įtraukiant bendruomenės

narius ir komandas – nares į tyrimų procesą. Ypač didelį nusivylimą mokyklų komandoms sukėlė

kitų mokyklos bendruomenės narių abejingumas pristatomiems tyrimo rezultatams

13 lentelė

Tyrimų sritis (trukdžiai ir nepanaudotos galimybės)

Sunkumai ir

nepanaudotos

galimybės


vienetų skaičius

Laiko stoka Laiko, poilsio stoka, nes norėjosi ne šiaip sau atlikti darbą. Per mažai dėmesio skyrėme veiklų analizei ir jų tobulinimui 5

Kompetencijos stoka

Sunku nusistatyti vertinimo kriterijus Pritrūko žinių ir kompetencijos atlikti rimtesnius tyrimus. 5

Tyrimo metodikos ir instrumentų trūkumai

Ne visos klausimyno formuluotės buvo suprantamos ir aiškios. Partnerės mokyklos skirtingai suvokė tyrimo formą ir pristatant sudėtingiau buvo analizuoti rezultatus 4

Bendruomenės narių įtraukimo sunkumai

Tik iš dalies pavyko įtraukti komandas – nares į rezultatų matavimą Mokyklos bendruomenė sunkiai prisiima papildomą veiklą. Tikėjomės, kad mūsų veikla sudomins didesnį procentą mokinių tėvelių

5

Iš viso: 19


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


31

Profesinių žinių ir gebėjimų įgijimo sritis atskleidžia pagrindinę mokymosi tinkluose

idėją ir parodo, kokiomis žiniomis pasidalinta ir kokių gebėjimų įgyta.

11 pav. Profesinių žinių ir gebėjimų įgijimo sritis

Svarbiausios tyrimo metu išryškėjusios patirtys yra tiesiogiai susijusios su projekto tikslais.

Tai – problemų sprendimas ir komandinis darbas. Įgytos problemų sprendimo patirtys

atskleidžiamos per problemos išgryninimo, identifikavimo, sprendimų paieškos, veiklos planavimo

aspektus. Žinios ir gebėjimai įgyti informacijos perteikimo ir valdymo srityje dažnai siejami su

labai konkrečiais išmokimais: informacijos paieškos, seminaro organizavimo, medžiagos ruošimo ir

kitais.

Tyrimo dalyviai besimokančių mokyklų tinkluose aktyviai dalijosi patirtimi apie naujus

veiklos būdus ir metodus pamokoje. Jie įgijo žinių pamokos organizavimo, pamokos struktūros,

mokymo(si) metodų, vertinimo, įsivertinimo naujovių įvedimo, užduočių parengimo srityse.

Profesinių žinių ir gebėjimų įgijimas

Komandinis darbo gebėjimai

Problemų sprendimo gebėjimai

Informacijos pateikimo ir valdymo gebėjimai

Naujos veiklos formos sąveikoje su mokiniais

Neatskleistos turininės sritys

Netikėjimas projektu

Skirtingas veikimo lygmuo

Informacijos gausa


galimybės

BM modelio realizavimas

IKT naudojimas

Teigiamos patirtys


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


32

14 lentelė

Profesinių žinių ir gebėjimų įgijimo sritis (teigiamos patirtys)

Teigiamos patirtys


Komandinis darbas

Tai bendravimo ir bendradarbiavimo kompetencijų ugdymas. Kolegialus problemų sprendimas. Labiausiai išryškėjo bendravimo, bendradarbiavimo, komandinio darbo gebėjimai.

9

Problemos sprendimas

Susipažinome su metodika, kaip išgryninti problemą. Gebėjome bendradarbiauti identifikuojant problemas ir ieškant jų sprendimo būdų.

7

Informacijos pateikimas ir valdymas

Išmokome perteikti informaciją. Išmokome seminaro organizavimo, seminaro medžiagos ruošimo, išmokome apibendrinti ir pateikti medžiagą.

6

Nauji veiklos būdai sąveikoje su mokiniais

Daugiau įgijome žinių srityje, padėjome įgyti naujų profesinių kompetencijų jauniems specialistams, dirbantiems mokykloje. Susipažinome su naujais aktyviaisiais mokymo metodais, jų pritaikymo galimybėmis, įgijome naujos metodinės literatūros.

11

BM modelis Mokymasis bendruomenėje vieni iš kitų. Įgyvendinamas besimokančios bendruomenės modelis. Kurti ir tobulinti besimokančią organizaciją.

2

IKT naudojimas Informacinių technologijų naudojimo. IKT panaudojimo.

5

Iš viso: 40

Net dviejų mokyklų komandos, įvardindamos įgytas profesines žinias ir gebėjimus, juos

sistemiškai susieja su Besimokančios mokyklos požymiais, taip demonstruodamos visuminį požiūrį

į mokymosi galimybes tinkluose.

Sunkumai žinių ir gebėjimų įgijimo srityje susiję su informacijos gausa veikiant, požiūrio į

mokymąsi ir turimos patirties skirtumais, kitų bendruomenės narių skeptišku požiūriu į BMT

veiklas. Tyrimo dalyviai taip pat įvardija sritis, kuriose norėtų ir toliau bendradarbiauti tinkluose.


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


33

15 lentelė

Profesinių žinių ir gebėjimų įgijimo sritis (trukdžiai ir nepanaudotos galimybės)

Sunkumai ir

nepanaudotos

galimybės


vienetų skaičius

Informacijos gausa veikiant

Tuo momentu, kai dalyvauji projekte, dirbi- tai ir patirtį daugiau taikai savo darbe. Patirčių daugybė- pradedi painiotis, nebežinai ką ir kur dėti. Nepilnai panaudotos kitų mokyklų patirtys 5

Skirtingas lygmuo

Bendruomenės nariai yra skirtingame besimokančios bendruomenės lygmenyje. Ne kiekviena perteikta patirtis ar darbo būdas tinka visoms mokykloms 2

Netikėjimas projektu Ne visi komandų nariai tikėjo projektu 1 Neatskleistos turininės sritys

Strategijų kūrimo ir taikymo Norėtume tobulinti, vertinimo ir įsivertinimo, aktyvaus mokymo gebėjimus 3

Iš viso: 11

Profesinių žinių dalijimosi sritis atskleidžia, kaip buvo sukurtos sąlygos ir galimybės

bendradarbiauti, kartu mokytis ir įgyti tokią patirtį. Vienas iš reikšmingiausių veiksnių, tyrimo

dalyvių nuomone, paskatinusių aktyvų bendradarbiavimą tinkluose – dalijimosi būdų įvairovė: nuo

virtualių paskaitų iki suaktyvėjusio tiesioginio bendravimo ir bendradarbiavimo, pasireiškiančio

vizitais, bendrai organizuojamomis konferencijomis, dalykiniais susitikimais. Tyrimo dalyvių

nuomone, buvo didelis noras ir sudarytos galimybės „tinklo dalyviams dalintis savo patirtimi,

pristatyti savo ir komandos veiklos būdus bei palyginti su kitų dalyvių patirtimi, naujomis idėjomis,

profesinėmis žiniomis“

Vienu iš reikšmingiausių dalijimosi profesiniame tinkle veiksnių laikoma konsultacinė

pagalba, „geranoriškas BMT projekto konsultantų dalyvavimas tinkliuke“, pateikiamos patirties

reikšmingumas kitoms mokykloms. Dalijimąsi tinkluose sustiprina tiesioginis įgytos patirties

pritaikomumas.


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


34

16 lentelė

Profesinių žinių dalijimosi sritis (teigiamos patirtys)

Teigiamos patirtys


Dalijimosi patirtimi būdų įvairovė

Didelė patirtis: daug būdų, metodų. Mokyklos stengėsi kuo įdomiau, išradingiau juos parodyti. Pastebėjome, kad šmaikščiai, netradiciškai pristatyta patirtis daug įdomesnė nei sausos paskaitos. Suaktyvėjo tiesioginis bendravimas ir bendradarbiavimas virtualioje aplinkoje su mokyklomis, kurios gali padėti viena kitai sprendžiant ugdymo problemas.

13

Konsultantų vaidmuo

Geranoriškas BMT projekto konsultantų dalyvavimas tinkliuke organizuojant seminarus ir teikiant konsultacinę pagalbą sprendžiant problemas.

2

Reikšmingumas kitoms mokykloms

Patyrėme, jog mokykloje vykdoma daug veiklų, kurios buvo įdomios ir kitoms mokykloms.

1

Įgytos patirties pritaikomumas

Gerosios patirties pritaikymas savo profesinėje veikloje. Puikiai sekėsi pritaikyti įgytas žinias, metodus ir būdus, sustiprėjo galimybės spręsti ugdymo proceso kaitos problemas, tėvų įtraukimas į mokyklos veiklą

3

Iš viso: 18

Neišryškėjo specifinių sunkumų, kurie išskirtinai būtų susiję su šia sritimi. Kaip ir kitose

veiklos tinkluose srityse, tyrimo dalyviai pažymi komandos ir kitų bendruomenės narių aktyvumo

stoką siekiant „profesionaliai perteikti medžiagą“, kelia laiko suderinamumo problemas. Šioje

srityje buvo užfiksuoti 9 prasminiai vienetai, susiję su neigiamais išgyvenimais.

Apibendrinant inovacinės veiklos tinkluose patirtis, galima teigti, kad mokymosi veikla

tinkluose atspindėjo visas svarbiausias sėkmingai veikiančių bendruomenių tinklų charakteristikas:

tikslo paieškos ir susitelkimo, bendravimo ir bendradarbiavimo, lyderiavimo, tyrimų, profesinių

žinių įgijimo ir dalijimosi jomis.

Tyrimo dalyvių nuomone, reikšmingiausi veiksniai, leidę per trumpą laiką suformuluoti

bendrą mokyklų tinklo tikslą buvo susiję su atradimu, kad skirtingose mokyklose egzistuoja labai

panašios problemos, atsižvelgimu į formuluojamo tikslo konkretumą, jo sąsajas su konkrečios

mokyklos tobulėjimo kryptimis, pasirengimu bendro tikslo paieškai ankstesniuose BMT veiklos

etapuose. Svarbiausi trukdžiai – tikslo neapibrėžtumas ar skirtingi tinklo mokyklų tikslai.

Tyrimo dalyvių teigiamos patirtys, susijusios su bendravimo ir bendradarbiavimo sritimi,

siekiant konkretaus problemos sprendimo, išryškėjo keturiose požymių grupėse: kolektyvinės


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


35

atsakomybės, pasitikėjimo ir kolegialumo, susidomėjimo ir aktyvumo bei IKT naudojimo.

Bendradarbiaujant tinkluose išryškėjo specifinė BMT1 mokyklų komandų lyderio pozicija. Ji

pasireiškė funkcijų pasiskirstymu tarp atskirų komandos narių bei nauju lyderio funkcijų suvokimu:

bendruomenės narių subūrimu siekiant bendro tikslo, veiklų paskirstymu, glaudžių ryšių su

socialiniais partneriais užmezgimu. Kaip ypatingai reikšmingą išgyvenimą BMT1 mokyklų

komandos įvardija jų kaip lyderių pripažinimą formuojamo tinkliuko mokyklų tarpe.

Remiantis tyrimo rezultatais galima teigti, kad besimokančių mokyklų tinkluose buvo

plėtojami sąmoningos tiriamosios veiklos gebėjimai. Šioje sityje svarbus refleksijos kaip

savianalizės formos įtvirtinimas. Mokyklų komandos taip pat akcentuoja kitų konkrečių tyriminės

veiklos gebėjimų plėtotę: tyrimo žingsnių numatymą, medžiagos sisteminimą, planavimo,

įsivertinimo įgūdžius bei IKT naudojimo realizuojant tyrimą patirtį. Ypač reikšmingu požymiu

plėtojant mokytojų tiriamąją veiklą laikytina sampratos apie tyrimą kaita. Ji siejama su tyrimo kaip

mokytojo profesinės veiklos tobulinimo galimybe pripažinimu.

Svarbiausia besimokančių tinklų veiklos charakteristika laikytina profesinių žinių ir

gebėjimų įgijimo bei dalijimosi jomis patirtys. Tyrimo dalyvių įvardytos reikšmingiausios patirtys,

tiesiogiai susijusios su projekto tikslais. Veikiant profesinių bendruomenių tinkluose buvo plėtojami

problemų sprendimo, komandinio darbo, informacijos perteikimo ir valdymo, IKT naudojimo

gebėjimai. Turinio prasme dažniausia buvo dalijamasi patirtimi apie naujus metodus ir veiklos

būdus sąveikoje su mokiniais. Dalijimąsi tinkluose aktyvina ir skatina tiesioginis įgytos patirties

pritaikomumas. pateikiamos patirties reikšmingumas kitoms mokykloms.

Svarbiausiais BMT veiklos tinkluose trukdžiais, tyrimo dalyvių nuomone, laikytini laiko ir

finansinių išteklių stoka, bendruomenės narių ar kitų mokyklų abejingumas, neigiama požiūris į

BMT veiklas, patirties ir pasitikėjimo stoka, informacijos gausa veikiant.


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


36

2.2. Kvalifikacijos tobulinimas BMT1 mokyklose: mokymosi visą gyvenimą idėjos vystymas BMT1 mokyklose

Iš pradžių, man atrodė, kad dalis mokytojų nesidomi metodinio darbo naujovėmis, nenori keistis, nenori tobulėti, tačiau po mūsų BMT komandos darbo, šiuos teiginius drąsiai neigiu. Mokymosi mokytis kompetencija gimnazijoje stipriai ūgtelėjusi.

Tyrimo dalyvis, BMT1 mokyklų grupė

Kvalifikacijos tobulinimo sritis BMT1 mokyklose specifiškai atskleidžiama per mokėjimo

mokytis kompetencijos plėtotę.

Į klausimą Ar dalyvavimas BMT projekte paskatino mokėjimo mokytis kompetencijos

plėtotę? teigiamai atsakė 96,1 proc., tyrimo dalyvių ir tik 3,9 proc. nemanė, kad šios kompetencijos

plėtotė buvo skatinama.

12 pav. Tyrime dalyvavusių mokyklos komandos narių atsakymų į klausimą Ar

dalyvavimas BMT projekte paskatino mokėjimo mokytis kompetencijos plėtotę? pasiskirstymas, N=129

Teigiamai atsakę BMT komandų nariai buvo paprašyti apibūdinti mokėjimo mokytis

kompetencijos plėtotę BMT laikotarpiu įvardijant konkrečius požymius, rodančius kaitą šioje

srityje. Iš viso gauti 98 teiginiai, kurie sugrupuoti į kategorijas.


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


37

17 lentelė

Mokėjimo mokytis kompetencijos plėtotė

Mokėjimo mokytis kategorijos Subkategorijos

Parama besimokantiesiems 1. Mokymosi skatinimas ir palaikymas

(institucinis lygmuo) Veiklos tyrimo bei analizės skatinimas

Teigiamas požiūris į mokymąsi

Mokymosi tikslo ir veiklų numatymas

Organizuota ir kryptinga veikla

2. Mokytojų mokėjimo mokytis kompetencijos plėtotė (individualus lygmuo)

Mokymosi refleksija ir įsivertinimas


Mokymosi tikslo ir veiklų numatymas

Organizuota ir kryptinga veikla

3. Moksleivių mokėjimo mokytis kompetencijos mokytis plėtotė

(individualus lygmuo)


Į mokėjimą mokytis BMT projekto aprėptyje žvelgiama Besimokančios organizacijos

veiklos kriterijaus „Mokymąsi skatinantis organizacijos klimatas kaip galimybė tobulėti kiekvienam

organizacijos nariui“ (Simonaitienė, 2003) aspektu. Šis besimokančios organizacijos modelis tapo

kokybinių duomenų analizės ir esminių kategorijų išskyrimo pagrindu. Taigi buvo išskirtos trijų

esminių kategorijų požymių grupės: mokymosi skatinimas ir palaikymas, mokytojų mokėjimo

mokytis gebėjimų plėtotė, moksleivių mokėjimo mokytis gebėjimų plėtotė. Tyrimo dalyvių teiginiai

buvo priskiriami vienai iš šių kategorijų bei vėliau grupuojami į subkategorijas, atspindinčias tiek

teorinio modelio požymius, tiek empiriniuose teiginiuose išryškėjusias požymių grupes.

Viena iš būtinų mokymosi mokytis kompetencijos plėtotės sąlygų mokykloje – mokymosi

skatinimas ir palaikymas. Pati BMT projekto idėja ir projekte numatytos priemonės kryptingai

skirtos mokymąsi skatinančios organizacijos klimatui palaikyti. Mokymosi skatinimo ir palaikymo

kategorijoje atskleidžiamos tik tos priemonės, kurios laikomos BMT inovatyvaus poveikio

rezultatais.

Teiginiai, žymintys mokymosi skatinimą ir palaikymą organizacijos lygmeniu, atspindi labai

konkrečias priemones. Tai programų, skirtų tiek mokytojams, tiek mokiniams integravimas į

mokyklos gyvenimą bei projekto metu išleistų knygų skaitymas ir aptarimas. Taip pat įvardijami,


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


38

tyrimai, tam tikrais atvejais tapę neatskiriama mokyklos kultūros dalimi. Įvardijamas ir siekis

sukurti Besimokančios mokyklos modelį.

18 lentelė

Mokymąsi skatinantis ir palaikantis klimatas mokykloje

Teiginiai, atspindintys mokytojų mokėjimo mokytis kompetencijos plėtotę BMT

laikotarpiu, buvo sugrupuoti į keturias sritis: kurios atspindi teigiamą požiūrį į mokymąsi ir

nusiteikimą, mokymosi tikslo ir link jo vedančių veiklų numatymą, organizuotą ir kryptingą

mokymosi veiklą bei veiklos įsivertinimą. Buvo užfiksuoti du teiginiai, nepriskirti šioms

kategorijoms, kurie atspindėjo atsiradusį supratimą apie mokėjimo mokytis kompetencijos

struktūrinę visumą bei gilesnį jos suvokimą.

Didžiausią dalį teiginių teigiamo požiūrio į mokymąsi ir nusiteikimo srityje sudarė BMT

komandos narių pastebėjimai apie mokytojų „suinteresuotumą tobulinti turimas kompetencijas“,

aktyvumą, padidėjusį norą dalyvauti seminaruose ir mokymuose. Kitas svarbus teigiamo požiūrio į

mokymąsi požymis – suaktyvėjęs dalijimasis gerąja patirtimi bei stebimas savininkiškumo jausmo

sumažėjimas“.

Kategorija Subkategorija Teiginių pavyzdžiai Prasminių

vienetų skaičius

Sukurtos programos

Sudarytas ,,Mokomės mokytis" programos integravimo į mokomuosius dalykus planas. Jis yra vykdomas.

Gimnazijoje sukurtas modelis ,,Mokomės mokyti”, kurio tikslas – pagalba darbuotojui įgyti stokojamas kompetencijas, svarbias darniai gimnazijos veiklai ir jos išsikeltų uždavinių įgyvendinimui.

3 Parama besimokan-

tiems

Naujausi literatūros šaltiniai

Su dideliu susidomėjimu buvo skaitoma ir aptariama per projektą gimnaziją pasiekusi literatūra. Populiariausios buvo G. Petty knygos „Šiuolaikinis mokymas“ ir „Įrodymais grįstas mokymas“.

2

Veiklos tyrimo bei analizės

skatinimas

Pasiekimų vertinimo tarp mokyklų apibendrinimas, bendruomenės nariai geba prisiimti atsakomybę, atlikti refleksiją. Tyrimai, atliekami mokykloje.

5


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


39

19 lentelė Mokytojų mokėjimo mokytis kompetencijos plėtotė

Tikslo ir veiklos numatymo srityje išskirtos mokymosi tikslingumo ir laiko planavimo

subkategorijos. Tyrimo dalyviai pažymi, kad po BMT mokytojai seminaruose ne tiesiog leidžia

Kategorija Subkategorija Teiginių pavyzdžiai Prasminių vienetų skaičius

Žinios apie mokėjimą mokytis

Supratome, kokie komponentai sudaro šią kompetenciją.

Patys suvokėme giliau ir mokiniams ugdome supratimą.

3

Atsiradęs noras ir poreikis tobulėti

Suaktyvėjo mokytojų dalyvavimas įvairiuose projektuose, konferencijose.

Atsiradęs seminarų poreikis, noras asmeniškai tobulėti.

Jeigu kalbame apie mokytojus, tai atsirado didesnis noras tobulėti.

17

Teigiamas požiūris į mokymąsi ir nusiteikimas

Dalijimasis įgytomis žiniomis ir patirtimi

Suaktyvėjo dalijimasis gerąja patirtimi.

Sumažėjo savininkiškumo jausmas, daugiau dalijamasi patirtimi.

8

Mokymosi tikslingumas

Mokytojai geba patys numatyti savo kvalifikacijos tobulinimo poreikius.

Mokytojai seminaruose ne tiesiog leidžia laiką, o jau žino, ko nori, ką turėtų žinoti, turi tikslus ir kriterijus renkantis seminarus, stebėdami atviras pamokas.

8

Tikslo ir jo link vedančių veiklų numatymas

Laiko planavimas

Supratome, kad ir čia svarbu mokėjimas planuoti savo laiką.

Buvo planuojamas laikas, atskiroms veikloms atlikti. 5

Tinkamas informacijos valdymas

Išmokome atsirinkti svarbiausią informaciją ir ją tinkamai pateikti.

Informacijos supratimo, valdymo ir perteikimo gebėjimas.

7

Organizuota ir kryptinga mokymosi veikla

Mokymosi būdų įvairovė Patirties panaudojimas mokantis

Tik patys tai patirdami ir perteikdami savo patirtį mokomės mokytis.

Mokykloje pradėjo vystytis diskusijų kultūra, supratome, kad daugiausiai išmokstama bendraujant ir bendradarbiaujant.

Tai buvo nauja informacija, bendraujant įvairioms mokyklos suprastos bendros tendencijos ir pasisemta patirties ir optimizmo sprendžiant problemas.

6

Mokymosi rezultatų įsivertinimas

Įsivertinome pasiektus rezultatus ir numatėme, ką galime daryti kitaip.

1


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


40

laiką, o jau žino, ko nori, ką turėtų žinoti, turi tikslus ir kriterijus renkantis seminarus, stebėdami

atviras pamokas . Taip pat pabrėžiama mokėjimo planuoti savo laiką svarba.

Organizuotos ir kryptingos mokymosi veiklos srityje išryškėjo tinkamo informacijos

valdymo požymiai: gebėjimas atsirinkti svarbiausią ir tinkamiausią informaciją bei ją kvalifikuotai

pateikti. Tyrimo dalyviai akcentuoja mokymosi per patirtį bei mokymosi diskutuojant galimybes.

Mokymosi rezultatų įsivertinimo sritis mažiausiai akcentuojama teiginiuose apie mokytojų

mokėjimo mokytis kompetencijos plėtotę.

Mokinių mokėjimo mokytis gebėjimų plėtotės sritis atsiskleidžia mokytojo praktinės veiklos

su mokiniais rezultatus ir parodo tikrąjį BMT poveikio veiksmingumą.

BMT komandos nariai plėtojant mokinių mokėjimo mokytis kompetenciją teigiamo požiūrio

į mokymąsi ir nusiteikimo srityje pažymi atsiradusį pasitikėjimo savimi jausmą, taip pat užfiksuotos

mokymosi džiaugsmo ir sėkmės apraiškos. Mokinių mokymosi laiko planavimas, kuris dažnai

pasireiškia bendroje veikloje su mokytojais, dominuoja tikslo ir jo link vedančių veiklų numatymo

kategorijoje.

20 lentelė

Mokinių mokėjimo mokytis gebėjimų plėtotė


Teigiamas požiūris į mokymąsi ir nusiteikimas

Pasitikėjimas savo jėgomis, džiaugsmas

Mokiniai labiau pasitiki savo jėgomis, o tai skatina norą mokytis.

Silpnai besimokantys mokiniai dažniau patiria mokymosi džiaugsmą: kartu su grupe įveikia užduotis, jaučiasi svarbūs ir pripažinti.

4

Tikslo ir jo link vedančių veiklų numatymas

Laiko planavimas Kartu su mokiniais planuojame mokymo (si) laiką, mokiniai stengiasi pasirinkti mokymosi strategijas ir priemones,

Planuojamas mokymosi laikas.

2

Savęs pažinimas

Mokiniai susipažino su mokymosi stiliais, juos nusistatė.

Mokytojai, ruošdamiesi pamokoms, atkreipė dėmesį į

mokinių mokymosi stilių nusistatymą

2 Organizuota ir kryptinga mokymosi veikla


Mokiniai pasibraukia svarbesnius sakinius tekste, pasideda tekste ties svarbiausiais teiginiais "varneles" ar panašiai.

Vaikai geba patys rasti reikiamą informaciją internete, pagaminti skaidres, dirbti naudojant

3


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


41


multimediją.

Mokymosi būdų įvairovė

Mokiniai žino, kokiais metodais jiems parankiausia mokytis.

Pamokose stengiamės medžiagą dėstyti taip, kad būtų ką veikti ir regimąją, ir girdimąją, ir kinestetinę atmintį turintiems vaikams.

4

Savarankiškumas mokymosi procese

Pagerėjo mokinių gebėjimas individualiai organizuoti savo mokymąsi (po vieną ir grupėje).

Mokiniai pamokose ir neformaliojo švietimo užsiėmimuose noriai ir kokybiškai dirba savarankiškai.

3


Mokiniai geba save įsivertinti.

Mokiniai įgijo įgūdžių, patirties įsivertinti save.

Mokytojai dažniau leidžia mokiniams įsivertinti ir vertinti kitus.

Vertina savo mokymosi pažangą.

5

Didžiausia požymių įvairovė ir skaičius užfiksuotas organizuotos ir kryptingos mokymosi

veiklos kategorijoje. Tyrimo dalyviai pažymi gilesnį mokinių savęs pažinimą, pasireiškiantį per

asmeninio mokymosi stiliaus nusistatymą bei atitinkamų veiklos būdų pasirinkimą. Teiginiai,

žymintys mokymosi būdus susiję ne tik su jų gausa ir įvairove, bet ir sąmoningu pasirinkimu.

Tyrimo dalyviai taip pat pažymi pagerėjusį mokinių gebėjimą individualiai ir grupėje organizuoti

savo mokymąsi, kas lemia savarankiškumą mokymosi procese. Tinkamas informacijos valdymas

mokymosi veiklos kategorijoje atsiskleidžia tiek bendro pobūdžio teiginiais, (“Mokiniai geba rasti,

apdoroti ir pristatyti reikiamą informaciją greitai ir kokybiškai“), tiek įvardintomis konkrečiomis

strategijomis.


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


42

13 pav. Mokinių ir mokytojų mokėjimo mokytis kategorijų palyginimas

Skirtingai nei mokytojų mokėjimo mokytis gebėjimų plėtotės srityje, didžiausias teiginių

skaičius užfiksuotas mokymosi rezultatų įsivertinimo kategorijoje. Tai rodo, kad šiame

besimokančios mokyklos vystymosi etape (BMT kontekstas) įsivertinimas kaip mokymosi veiklos

ypatumas svarbus mokyklos ir mokinio lygmenyje, tačiau mokytojai įsivertinimą bei savo

pedagoginės veiklos analizę tik išskirtiniais atvejais laiko neatsiejama pedagoginės veiklos dalimi.

Svarbu pažymėti, kad mokytojų ir mokinių mokėjimo mokytis srityje sutapo laiko planavimo,

tinkamo informacijos valdymo ir mokymosi būdų įvairovės kategorijos, nors įvardytų požymių

spektras, ypatingai mokymosi būdų įvairovės kategorijoje, buvo labai skirtingas. Šie sutapimai rodo

nuoseklų profesinių žinių dalijimosi, išplitimo ir poveikio mokiniams kelią BMT1 mokyklų

bendruomenėse.

Apibendrinant mokėjimo mokytis gebėjimų plėtotės sritį galima teigti, kad mokėjimo mokytis

plėtotės požymiai pasireiškė visose mokyklos veiklos lygmenyse. Svarbiausias požymis, rodantis

prasidėjusius sisteminius pokyčius mokėjimo mokytis srityje, yra atsiradęs teigiamas požiūris į

mokymąsi tiek mokytojų, tiek besimokančiųjų tarpe. Atsiradęs noras ir poreikis tobulėti,

Tikslo ir veiklų numatymas

Atsiradęs noras ir poreikis tobulėti

Mokymosi tikslingumas

Laiko planavimas




Savarankiškumas mokymesi



Savęs pažinimas

Laiko planavimas

Pasitikėjimas savo jėgomis ir džiaugsmas

Organizuota ir kryptinga

mokymosi veikla

Dalijimasis įgytomis žiniomis su kitais



ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


43

pasitikėjimas savo jėgomis ir mokymosi džiaugsmas atspindi nuostatų lygmens pokyčius

padedančius motyvuotai veikti įvairiose mokymosi veiklos srityse.


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


44

2.3. Pokyčiai BMT1 mokyklose

Drąsiau pradėjome kalbėti apie problemas, jas „prisijaukinome“. Nors jos netapo „geriausiais mūsų draugais“, tačiau išmokome kalbėti apie jas tiesiai, be užuolankų, o garsiai jas įsivardinus, ir sprendimo keliai atrodė ne tokie sudėtingi.


BMT projekto dėka Lietuvos mokykloms buvo sudarytos sąlygos išbandyti inovatyvią

kvalifikacijos tobulinimo formą – dalyvavimą profesinio mokymosi bendruomenėse (besimokančių

mokyklų tinkluose), kurio teigiamos patirtys, pasiekimai ir neišnaudotos galimybės buvo apžvelgtos

2.1. skyriuje. Tačiau pedagogų kvalifikacijos tobulinimas nėra ir negali būti savitikslis, juo visada

siekiama tokių teigiamų pasikeitimų mokyklos bei pačių mokytojų veikloje, kurie, savo ruožtu,

prisidėtų prie kuo sklandesnio mokinių pa(si)rengimo sėkmingam gyvenimui, t.y. tikimasi ir

laukiama galutinio rezultato – mokinių pažangos bei pasiekimų pagerėjimo. Dėl šios priežasties

tyrime dalyvavusių BMT projekto pirmojo šaukimo mokyklų komandų narių buvo paprašyta

atsakyti, kokius pokyčius jie gali įvardyti mokykloje kaip organizacijoje (bendruomenėje) bei

kokius pokyčius jie įžvelgia klasėse (pamokose). Kad pokyčių spektras nebūtų apribotas šiomis

perspektyvomis, tyrimo dalyviams taip pat buvo sudaryta galimybė įvardyti ir kitus BMT projekto

dėka atsiradusius pokyčius, kuriuos jie galėjo pastebėti.

Atliekant pokyčių, įvykusių BMT projekto dėka jame dalyvaujančiose pirmojo šaukimo

mokyklose, įsivertinimo duomenų analizę, buvo išskirtos šios tarpusavyje sistemiškai susijusios

pokyčių grupės:

• Bendradarbiavimo su išoriniais partneriais pokyčiai,

• Pokyčiai mokykloje kaip organizacijoje,

• Klasės lygmens pokyčiai (mokytojo-mokinio sąveikos pokyčiai ir mokinių pažangos ir

pasiekimų pokyčiai) (14 paveikslas).


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


45

14 pav. BMT projekto dėka įvykusių pokyčių struktūra

Kiekvieną iš šių išskirtų pokyčių sričių atskirai apžvelgsime 2.3.1-2.3.3 poskyriuose.

Taip pat buvo fiksuojamos neišnaudotos galimybės, t.y., pokyčiai, kurių buvo tikimąsi,

tačiau jie neįvyko. Jų apibendrinimas pateiktas 2.3.4. poskyryje.

Mokyklos bendradarbiavimo su išoriniais partneriais pokyčiai

Pokyčiai mokykloje kaip organizacijoje

Mokytojo-mokinio sąveikos

pokyčiai

Mokinio pasiekimų ir

pažangos pokyčiai


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


46

2.3.1. Bendradarbiavimo su išoriniais partneriais pokyčiai

Tinkliuko mokyklos išmoko draugauti.


Pamatinė besimokančių mokyklų tinklų projekto idėja, kurią galima nesunkiai

identifikuoti jau paties projekto pavadinime, yra pagrįsta naujos partnerystės formos – mokymosi

tinklų atsiradimu. BMT pirmojo šaukimo mokyklos šiame projekto etape pačios savarankiškai

inicijavo profesinio mokymosi tinklo kūrimą aktualiai ugdymo problemai spręsti bei koordinavo jo

veiklą. Kad galėtų sėkmingai vystyti šią veiklą, mokyklos turėjo užmegzti ryšius ir glaudžiai

bendradarbiauti su kitomis mokyklomis. Mokyklų atliktame įsivertinime bendradarbiavimo su

išoriniais partneriais pokyčių požymiai (iš viso: 93 prasminiai vienetai) buvo fiksuoti dviejose

srityse – partnerystėje su kitomis mokyklomis (84 prasminiai vienetai) bei partnerystėje su

socialiniais partneriais (9 prasminiai vienetai): kiekvienoje iš jų turinio analizės metu buvo išskirtos

požymių subkategorijos (21 lentelė).

21 lentelė

Bendradarbiavimo su išoriniais partneriais pokyčių sritis: kategorijos, subkategorijos,

teiginių pavyzdžiai ir prasminių vienetų skaičius


Naujų ryšių užmezgimas

Užmezgėme ryšius su kitų gimnazijų bendruomenėmis.

BMT komanda surado bendraminčių, partnerių iš kitų Lietuvos mokyklų.

12

Mokyklų tinklo kūrimas

Sukurtas tinklas tarp penkių pagrindinio tipo mokyklų.

Mokykla įkūrė BMT tinkliuką, apimantį 3 rajono mokyklas.

19

Bendra mokyklų veikla

Išplėtėme ryšius tarp BMT sukurtų tinkliukų, sukūrėme tamprų bendradarbiavimą su pagrindinėmis mokyklomis – vyksta bendri metodiniai užsiėmimai, bendri mokyklų tarybų posėdžiai, mokinių savivaldos renginiai.

Mokykla pradėjo bendradarbiauti su pradine miesto mokykla, spręsdama ugdymo klausimus.

Labiau domimės kitų įstaigų kolegų veikla, rengiame bendrus projektus.

32

Partnerystės su kitomis mokyklomis pokyčiai

Bendravimas ir dalijimasis patirtimi

BMT tinkliuke ne tik sprendėme problemą, bet ir dalinomės patirtimi, kiekviena mokykla partnerė pristatė ir supažindino kitas tinkliuko mokyklas su savo mokyklų

15


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


47


stipriosiomis pusėmis bei prioritetinėmis veiklomis.

Taip pat buvo nemažai bendraujama su kitomis tinklo mokyklomis, keičiamasi žiniomis, pastebėjimais, kalbama apie problemas, jų sprendimo būdus.

Tarpmokyklinių ryšių sutvirtėjimas

Sutvirtėjo tarpmokykliniai ryšiai.

Ryšių sustiprinimas su kitomis miesto mokyklomis.

3

Savitarpio pagalba

Gimnazija teikia pagalbą kitoms rajono mokykloms, kurios dalyvauja BMT.

2

Partnerystės formalizavimas

Bendradarbiavimo sutarčių pasirašymas. 1

Bendravimas ir bendradarbiavimas su socialiniais partneriais

Ypač daug naudos davę bendravimas su socialiniais partneriais: policija, nepilnamečių inspektoriais, psichologine tarnyba, psichikos centro darbuotojais, išvykos į vaikų globos namus.

Savivaldos institucijų dalyvavimas veiklos planavime, įsivertinime.

4

Partnerystės su socialiniais partneriais pokyčiai

Partnerystės formalizavimas

Pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su naujais mokyklos socialiniais partneriais.

5

Iš viso: 93

Tyrimo dalyviai, įsivertindami pokyčius partnerystėje su kitomis mokyklomis, įvardija

skirtingų etapų požymius – ryšių užmezgimą, bendrų tinklų kūrimą, bendravimą ir dalijimąsi

patirtimi, bendrą veiklą siekiant konkretaus tikslo, ryšių stiprėjimą bei tų ryšių formalizavimą.

Tyrimo dalyviai teigia, kad mokyklos aktyviai mezgė naujus ryšius su kitomis mokyklomis. Buvo

pažymėta, kad atsirado daugiau nei tikėtasi mokyklų, pageidaujančių įsijungti į siūlomą veiklą.

Mokyklos kūrė ryšius skirtingų aspektų pagrindu – pagal geografinį-regioninį aspektą (pvz., to

paties rajono mokyklos, artimesnių regionų mokyklos), pagal mokyklos tipą (pvz., pagrindinės

mokyklos) ar pagal išgrynintą bendrą problemą (pvz., "ugdymo(si) proceso tobulinimas

bendraujant ir bendradarbiaujant"). Pats tinklo kūrimo aspektas buvo taip pat akcentuojamas,

nurodant ir jo tikslingumą – kaip pokytis įvardijamas tinkliuko sukūrimas rajone (įsitraukė dar 2

kaimo mokyklos), kur pagrindinės problemos sprendžiamos drauge. Tinklo kūrimas, pasak tyrimo

dalyvio, paskatino bendrai tarpmokyklinei veiklai, bendrų projektų kūrimui. Bendroje veikloje

labiausiai akcentuojamas tarpinstitucinės partnerystės pokyčių aspektas. Mokyklos būrė mišrias

komandas, kartu ieškojo problemos sprendimo, aptarė rūpimus klausimus, organizavo bendrus


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


48

renginius – seminarus, metodinės veiklos diskusijas. Kartu dirbo skirtingų mokyklų tarybos,

bendradarbiavo mokinių savivaldos vienetai, rengti bendri projektai.

Mokyklų tinkluose vyko pasidalijimas turima patirtimi, mokyklų bendruomenės

susipažino viena su kita, rado bendrų jiems rūpimų klausimų, panaudojo viena kitos patirtį savo

veiklos tobulinimui. Bendra veikla, bendradarbiavimas ir dalijimasis patirtimi, savo ruožtu, kaip

pažymėjo tyrimo dalyviai, sustiprino santykius tarp mokyklų. Buvo paminėtas ir mokyklų

savitarpio pagalbos aspektas – tinklą sukūrusi mokykla teikė pagalbą prisijungusioms mokykloms.

Taip pat derėtų pabrėžti, kad yra mokyklų, kurios rodo iniciatyvą bendradarbiauti ir

strategiškai spręsti aktualią problemą ne tik mokyklos, bet ir viso regiono lygmenyje, dalyvaudamos

rajono plėtros strateginio plano rengime bei inicijuodamos tikslingą teritorinių tinklų kūrimą.

Partnerystės su socialiniais partneriais plėtros požymių tyrimo dalyvių teiginiuose

randama ženkliai mažiau, tačiau visgi pažymima bendradarbiavimo su policija, vaikų globos

namais, psichologine tarnyba ir kt. svarba. Taip pat pozityviai įvertintas savivaldos institucijų

dalyvavimas veiklos planavime ir įsivertinime.

Tiek mokyklų tarpusavio, tiek bendradarbiavimo su socialiniais partneriais santykiai

formalizuojami pasirašant bendradarbiavimo sutartis, kas leidžia daryti prielaidą, kad mokyklos

planuoja BMT projekto metu pradėtos veiklos tęstinumą bei siekia kurti ir išlaikyti ilgalaikius

tvarius santykius su naujais partneriais.


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


49

2.3.2. Pokyčiai mokyklose kaip organizacijose

Visų pirma didžiausias pokytis įvyko mumyse - komandos nariai labai glaudžiai ir prasmingai bendravo ir bendradarbiavo vis labiau įtraukdami ir kitus kolektyvo narius.


Besimokančių mokyklų tinklų projekte pagrindinis dėmesys buvo skiriamas ne

individualiam atskirų mokyklų pedagogų kvalifikacijos kėlimui, bet visuminiam mokyklų kaip

organizacijų tobulinimui. Be abejo, mokyklų pedagogų kvalifikacijos tobulinimas vyko aktyviai ir

tikslingai, tačiau juo buvo siekiama ne individualių tikslų, o visai mokyklai svarbaus pažangos

žingsnio. Todėl neturėtų stebinti, kad būtent pokyčių mokykloje kaip organizacijoje srityje fiksuoti

179 prasminiai vienetai (antras pagal gausumą rezultatas). Pokyčiai buvo fiksuoti bendravimo ir

bendradarbiavimo, problemų sprendimo procesuose, mokyklos veikloje bei mokyklos kultūroje (22

lentelė).

22 lentelė Pokyčių mokykloje kaip organizacijoje sritis: kategorijos ir subkategorijos

Kategorija Subkategorija

Mokytojų ir mokinių tėvų partnerystės pokyčiai

Mokyklos kolektyvo partnerystės pokyčiai

Komandinio darbo pokyčiai

Dalijimosi patirtimi pokyčiai

Bendravimo ir bendradarbiavimo pokyčiai mokykloje

Bendruomeniškumo pokyčiai mokykloje

Pokyčiai įvardijant ir atpažįstant problemą Problemų sprendimo proceso pokyčiai mokykloje Pokyčiai pasirenkant problemos sprendimo būdą ir sprendžiant

problemą

Metodinės veiklos pokyčiai mokykloje

Tiriamosios veiklos pokyčiai mokykloje

Kiti mokyklos veiklos pokyčiai

Projektinės veiklos pokyčiai mokykloje

Naujos mokyklos tradicijos Mokyklos kultūros pokyčiai

Mokyklos vidaus tvarkos pokyčiai

BMT projekto mokyklų komandos telkėsi turėdamos tikslą – spręsti mokyklai aktualią

ugdymo problemą, todėl mokyklos bendruomenės įtraukimas į bendras veiklas tapo viena

svarbiausių komandos užduočių. Tai sąlygojo pokyčių mokyklos bendruomenės bendravime ir

bendradarbiavime atsiradimą. Paminėti teigiami poslinkiai mokytojų tarpusavio partnerystėje,


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


50

mokytojų ir mokinių tėvų santykiuose, suaktyvėjo komandinis darbas ir dalijimasis patirtimi,

atsirado bendruomeniškumo kultūros pokyčių (23 lentelė).

23 lentelė

Bendravimo ir bendradarbiavimo pokyčiai: subkategorijos, teiginių pavyzdžiai,

prasminių vienetų skaičius

Subkategorija Teiginių pavyzdžiai Prasminių vienetų skaičius

Mokytojų ir mokinių tėvų partnerystės pokyčiai

Bendradarbiaujame su tėvais dažniau, įtraukiame juos į neformalias veiklas - Tėvų dienos" gimnazijoje labai "prigijo".

Mokinių tėvai aktyviau dalyvauja bendrose netradicinėse veiklose su mokiniais, komunikacija su jais tapo tampresnė.

Kasdieniame mokyklos darbe ėmėme labiau pasikliauti mokiniais ir jų tėvais. Tiek mokiniai, tiek jų tėveliai tapo aktyvesni, labiau pasitiki savo jėgomis, nes jaučia, jog jų nuomonė svarbi, į pasiūlymus ir pageidavimus tuoj pat reaguojama.

29

Mokyklos kolektyvo partnerystės pokyčiai

Paskatino bendradarbiauti su kolegomis siekiant geresnės pamokos kokybės, mokinių motyvacijos, vienodos vertinimo sistemos.

Paskatino labiau bendradarbiauti su kolegomis.

Pasistūmėjo mokytojų bendradarbiavimas

Pradėti tose pačiose klasėse dėstančių mokytojų pasitarimai, įvertinamas jų reikalingumas.

aktyvesnis klasės auklėtojų ir dalykų mokytojų bendradarbiavimas.

41

Suaktyvėjęs komandinis darbas mokykloje

BMT projektas paskatino bendruomenę dirbti komandose.

Mokytojai dirba komandomis vis dažniau.

15

Dalijimosi patirtimi pokyčiai

Atsirado daugiau žmonių kurie geba perteikti savo patirtį.

Dalijamės gerąja patirtimi su kolegomis daugeliu atveju ugdymo procese.

Mokytojai pradėjo daugiau ir efektyviau bendrauti tarpusavyje, keistis žiniomis, pasiūlymais, gerąja patirtimi.

Mokytojai metodininkai ir ekspertai savo patirtį demonstruoja atvirose pamokose kiekvieną mėnesį

Atsirado ne konkurencija, bet noras dalintis patirtimi, analizuoti savo veiklą.

31

Bendruomeniškumo kultūros pokyčiai

Sustiprėjo atsakomybės jausmas

Mokyklos bendruomenės narių tarpe atsirado daugiau savitarpio pagarbos, pasitikėjimo, pagalbos vienas kitam.

Sustiprėjo bendruomeniškumo jausmas įgyvendinant mokyklos veiklos tikslus.

5

Iš viso: 116


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


51

Tyrimo dalyviai pažymėjo supratę, kad ugdymo sėkmėje turi dalyvauti visos trys

grandys – tėvai, mokytojai, mokiniai. Suvokus mokytojų ir tėvų partnerystės svarbą ugdymo

procese, bendradarbiavimo su tėvais srityje įsivertinimo metu paminėtos pastangos kuo aktyviau ir

dažniau į mokyklų veiklą įtraukti mokinių tėvus. Šiuo tikslu buvo atrastos ir taikomos naujos darbo

su tėvais formos. Tyrimo dalyviai pamini konkrečias naujas sėkmingo bendradarbiavimo su tėvais

formas, pvz., bendradarbiaujame su tėvais dažniau, įtraukiame juos į neformalias veiklas – „Tėvų

dienos" gimnazijoje labai "prigijo". Klasių vadovai, įgyvendindami įvairaus pobūdžio kultūrinius,

švietimo, socialinius, sveikatos ir kt. projektus, skatina tėvų iniciatyvas prisidėti prie ugdymo

proceso organizavimo bei vykdymo. Įvardijama, kad tokiam bendradarbiavimui ypatingai didelę

reikšmę turi abipusė pagarba ir pasitikėjimas vieni kitais. Kaip teigia tyrimo dalyvis(-ė):

kasdieniame mokyklos darbe ėmėme labiau pasikliauti mokiniais ir jų tėvais. Tiek mokiniai, tiek jų

tėveliai tapo aktyvesni, labiau pasitiki savo jėgomis, nes jaučia, jog jų nuomonė svarbi, į

pasiūlymus ir pageidavimus tuoj pat reaguojama. Stebima abipusė sėkmingos mokyklos ir šeimos

bendradarbiavimo ryšių plėtotės nauda: mokytojai aiškiau suvokia mokinių poreikius, tėvai daugiau

sužino apie vaikų pasiekimus, ugdymo turinį, elgesį, todėl gali daugiau padėti savo vaikams.

Mokykla sulaukia didesnės tėvų paramos įgyvendinant svarbius mokyklos bendruomenei dalykus.

Organizuojami bendri renginiai, tėvai supažindinami su švietimo sistemos naujovėmis.

Tyrime dalyvavę BMT pirmojo šaukimo mokyklų komandų nariai pažymėjo, kad

BMT projekto dėka mokytojų tarpusavio bendravimas taip pat tapo ženkliai aktyvesnis – mokytojai

ėmė dažniau diskutuoti su kolegomis priimdami bendrus sprendimus. Bendradarbiavimas, pasak

tyrimo dalyvių, tapo efektyvesnis bei tikslingesnis – mokytojai turi vieningą tikslą, kryptingai jo

siekia, aptaria pasiekimus, derina savo veiksmus tarpusavyje. Kaip kryptingą bendrą veiklą

skatinančius veiksnius tyrimo dalyviai įvardija bendro tikslo siekimą: mokyklos bendruomenė tapo

aktyvesnė, glaudžiau bendradarbiavo su BMT komanda, nes visus vienijo bendra problema –

mokinių mokymosi motyvacijos skatinimas. Paminėta, kad mokytojai, siekdami bendrų tikslų,

aktyviau dirbo ir kartu su kitais mokyklos specialistais (bendradarbiaudami su socialine pedagoge

ir psichologe padėjome mokiniams išmokti planuoti savo laiką). Aktyvėjo bendradarbiavimas tarp

dalykų mokytojų ir klasės vadovų, pradėti tose pačiose klasėse dėstančių mokytojų pasitarimai,

įvertinamas jų reikalingumas.

Tyrimo dalyviai teigia, kad dalyvavimas BMT suaktyvino komandinį darbą

mokyklose – veikė ne tik mokyklos BMT projekto komanda, tačiau ėmėsi burtis ir naujos


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


52

komandos mokyklai aktualiems klausimams spręsti. Pati komandų veikla tapo tikslingesnė ir

efektyvesnė.

BMT projekto metu buvo akcentuojama plati naujovių sklaida – mokyklų komandų

nariai buvo skatinami dalyvauti projekto mokymuose, kad vėliau pasidalintų įgyta patirtimi su visa

mokyklos bendruomene, todėl kaip labai svarbų pokytį tyrimo dalyviai pažymėjo dalijimosi

patirtimi suaktyvėjimą mokyklose – atsirado daugiau žmonių, gebančių pasidalinti, atsirado ne

konkurencija, bet noras dalintis patirtimi, analizuoti savo veiklą. Mokyklose padaugėjo atvirų

pamokų, metodinių užsiėmimų, kurių metu dalijamasi gerąja patirtimi ir naujovėmis. Pažymima ir

dalijimosi reikšmė: jo dėka į tobulinimosi procesą įtraukiama daugiau kolegų ir mokinių, įgyjama

daugiau pasitikėjimo savimi, atsiranda impulsas keisti savo veiklą, sąmoningai pritaikyti naujoves ir

tokiu būdu judėti į priekį,.

Pokyčiai partnerystėje padeda kurti pridėtinę vertę – stiprėja bendruomeniškumo

atmosfera mokykloje: atsiranda savitarpio pasitikėjimas, pagarba, pagalba, supratimas, bendra

atsakomybė, mažiau bijomasi kritikos.

BMT projekto metu mokyklos išsikėlė ir sprendė konkrečias joms aktualias ugdymo

problemas. Įvardydami pokyčius problemų sprendimo srityje tyrimo dalyviai paminėjo pokyčius

atpažįstant ir įvardijant problemą bei pasirenkant ir realizuojant problemos sprendimo būdą (24

lentelė).

24 lentelė

Problemų sprendimo pokyčiai: subkategorijos, teiginių pavyzdžiai, prasminių vienetų skaičius


Problemos atpažinimo ir įvardijimo pokyčiai

Dalyvaudami projekte pasisėmėme teigiamos patirties: identifikavome ir išdrįsome garsiai įvardinti mokykloje esamą problemą.

Išmokome atrasti problemines sritis, išgryninti aktualią problemą.

Pakito pats požiūris į problemas. Suvokėme, kad norint, išspręsti kažkokią problemą, būtina apie ją kalbėti – įvardinti ją.

Išmokome išgryninti problemą pasirenkant vieną iš būdų. Pvz. rinkome klasės valandėlės temą pagal „5 kodėl“ problemos išgryninimo metodą.

15

Pokyčiai pasirenkant ir realizuojant problemos sprendimo būdą

BMT projektas paskatino nustatyti naujus problemos sprendimo būdus.

Patirtis generuojant ir pateikiant idėjas problemos sprendimui.

Įsisavintas ir paskleistas problemų sprendimo būdas "Trys laipteliai".

Problemų sprendimo būdai naudojami mažesnėse bendruomenėse, kaip klasės kolektyve, metodinėje grupėje.

15


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


53


Iš viso: 30

Tyrimo dalyviai, įvardydami pokyčius problemų sprendimo srityje, minėjo pakitusį

požiūrį į problemas – neliko problemos „baimės“: suvokėme, kad norint išspręsti kažkokią

problemą, būtina apie ją kalbėti – įvardinti ją. Dalyvaudami projekte komandų nariai susipažino su

naujomis problemų išgryninimo metodikomis, kurias vėliau sėkmingai naudojo praktikoje, todėl

tapo lengviau identifikuoti mokyklos problemas, rengiamos kokybiškesnės vidaus audito ataskaitos.

Tyrimo dalyviai įvardija svarbias patirtis, įgytas pateikiant idėjas bei alternatyvas

problemų sprendimui; padidėjo sprendimo būdų spektras; atsirado netradicinių sprendimo būdų,

kadangi prasiplėtė šiame procese įprastai dalyvaujančių asmenų ratas. Nauji problemų sprendimo

būdai, pasak tyrimo dalyvių, taikomi mažesnėse bendruomenėse, kaip klasės kolektyve, metodinėje

grupėje; klasės vadovai taip pat taiko įgytą patirtį identifikuodami klasės problemas. Taigi, galima

teigti, kad projekto metu įgyta problemų sprendimo patirtis jau panaudojama ir visiškai naujuose

kontekstuose.

Įvardindami pasikeitimus kitose mokyklos veiklos srityse tyrimo dalyviai įvardija

metodinės, tiriamosios bei projektinės veiklos pokyčius (25 lentelė).

25 lentelė

Kitų pokyčių mokykloje sritis: subkategorijos, teiginių pavyzdžiai, prasminių vienetų skaičius


Metodinės veiklos pokyčiai mokykloje

Aktyvesnė ir įvairesnė metodinių grupių veikla (veikia įvairių dalykų akademijos)

Metodinės dienos, metodinių darbų mugės, seminarai, paskaitos.

Buvo suburta darbo grupė, rengianti gabių mokinių ugdymo sistemą.

10

Tiriamosios veiklos pokyčiai mokykloje

Buvo atliktas mokinių tyrimas anketomis "Kaip aš mokausi?" Taip pat buvo atliktas tėvų pedagoginio švietimo tyrimas "Ar žinote kaip padėti vaikui mokytis?" Metodinių grupių nariai stebėjo tarpusavio pamokas, jas vertino, išsakydavo pastabas. Viso šio veiklos plano pabaigoje buvo atliktas tyrimas mokiniams "Ar mokytis tapo lengviau?"

6

Projektinės veiklos suaktyvėjimas

Kuriami projektai mokymosi kokybei gerinti, bendruomenei telkti.

Sukaupta komandinio darbo patirtis paskatino tęsti darbą respublikinėje ir tarptautinėje projektinėje veikloje.

5

Iš viso: 21


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


54

Pasak tyrime dalyvavusiųjų pirmojo šaukimo mokyklų komandų narių, projekto dėka

suaktyvėjo metodinių grupių veikla. Ji tapo įvairesnė, prasiplėtė jos veiklos spektras, pasirenkamos

naujos, netradicinės jos organizavimo formos. Vyksta metodinės veiklos sklaida regionuose.

Taip pat pastebima aktyvesnė tiriamoji veikla mokyklose: rengiami tyrimo

instrumentai, apklausiami mokiniai bei jų tėvai. Įgyta tiriamosios veiklos patirtis, paskatina vertinti

mokyklos veiklą bei pokyčius. Atsižvelgiant į tyrimų rezultatus siekiama tobulinti mokyklos veiklą.

Projektinės veiklos srityje taip pat įvardijama teigiamų poslinkių: pedagogai aktyviau

dalyvauja projektinėje veikloje, kuriami nauji mokyklos lygmens projektai, o taip pat tęsiama veikla

įsijungiant į respublikinius bei tarptautinius projektus.

Tyrimo dalyviai taip pat pažymi pastebėję projekto dėka atsiradusius pokyčius

mokyklos kultūroje – formavosi naujos mokyklos tradicijos, buvo skiriamas didesnis dėmesys

vidaus tvarkai palaikyti (26 lentelė).

26 lentelė

Mokyklos kultūros pokyčių sritis: subkategorijos, teiginių pavyzdžiai,



Naujos mokyklos tradicijos

Susiformuoja tradicija - susibūrimo, bendravimo erdvė - II aukšto fojė prie mokyklos televizijos.

Gimnazijos televizija (kasdien komanda keičia turinį apie aktualijas, konkursų pasiekimus, einamuosius klausimus, pramogas ir pan.).

4

Tvarkos mokykloje pokyčiai

Mokykloje patobulinta skatinimo ir bausmių sistema. Vykdomi prevenciniai renginiai ir projektai.

Mokyklos valgykloje ir mokyklos erdvės tvarką palaiko mokyklos mokytojai ir mokiniai.

BMT komandos siūlymu įdiegta ir patobulinta mokinių drausminimo sistema, sugriežtinta mokinio šalinimo iš mokyklos tvarka. Remdamiesi prevencinių renginių patirtimi įtraukėme ir jaunesniuosius mokinius į šią veiklą ("Snaigytė").

8

Iš viso: 12

Tyrime dalyvavusių mokyklų komandų narių nuomone, projektas prisidėjo prie

teigiamų mokyklos kultūros pokyčių: kuriamos naujos tradicijos: atsiranda naujos bendravimo

erdvės, nauji informacijos sklaidos kanalai (gimnazijos televizija). Taip pat atlikti nuoseklūs


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


55

žingsniai palaikant tvarką ir drausmę mokykloje. Šiuos pokyčius galime laikyti pridėtine projekto

verte.

2.3.3. Klasės lygmens pokyčiai

Mokiniai suprato, jog kiekvienas jų yra lyderis. Ėmė drąsiau išsakyti savo nuomonę, dirbdami grupėje išmoko prisiimti įvairius vaidmenis. [...] Mokiniai nenusimena, jei konkurse ar olimpiadoje nepavyksta laimėti prizinių vietų, jie sako: „Bet mes dalyvavome ir pabandėme, todėl dabar geriau žinome savo stipriąsias ir silpnąsias puses."


Pagrindinis mokyklos tobulėjimo ir mokytojų kompetencijų plėtojimo tikslas, kaip jau

buvo akcentuota poskyrio pradžioje, yra betarpiškai nukreiptas į mokinį, kuris mokymosi

mokykloje etape rengiasi tapti pilnaverčiu visuomenės nariu ir būsimu kultūros kūrėju, todėl itin

svarbūs tie pokyčiai, kurie paliečia mokymo ir mokymosi procesus klasėse. Šioje srityje įvardyti

pokyčiai (iš viso 269 prasminiai vienetai) buvo su grupuoti į tris kategorijas: mokinių ugdymo

pokyčiai, mokinių ir mokytojų partnerystės pokyčiai bei mokinių pažangos ir pasiekimų pokyčiai.

Kiekvienoje kategorijoje išskirtos subkategorijos (27 lentelė)

27 lentelė

Pokyčių klasėse sritis: kategorijos ir subkategorijos


Mokymo(si) proceso planavimo pokyčiai

Mokymo(si) proceso valdymo naujovės

Mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo pokyčiai

Mokinio pažinimas ir pripažinimas diferencijuojant ir individualizuojant mokymąsi

Mokinių motyvavimo ir paramos jiems pokyčiai

Pagerėjusi pamokos kokybė

Integruotų, netradicinių pamokų atsiradimas

Mokinių ugdymo pokyčiai

Mokytojų požiūrio į ugdymą kaita

Mokytojų-mokinių santykių pagerėjimas Pokyčiai mokytojų – mokinių partnerystėje Teigiami mokinių drausmingumo pokyčiai

Mokinių mokymosi motyvacijos padidėjimas

Mokinių savarankiškumo / aktyvumo padidėjimas

Mokinių savęs įsivertinimo ir refleksijos gebėjimų plėtotė


Mokinių pažangos ir pasiekimų pokyčiai

Mokinių komunikavimo gebėjimų plėtotė


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


56


Mokinių problemų sprendimo gebėjimų plėtotė

Mokinių pasiekimų pagerėjimas

Kadangi mokinių ugdymo sritis yra labai plati, o mokymo veikla yra pagrindinė

tiesioginė mokytojų pareiga, tyrimo dalyviai įvardindami pokyčius šioje srityje paminėjo platų

įvairių aspektų spektrą (28 lentelė).

28 lentelė

Mokinių ugdymo pokyčių sritis: subkategorijos, teiginių pavyzdžiai,


Subkategorijos Teiginių pavyzdžiai Prasminių vienetų skaičius

Mokymo(si) proceso planavimo pokyčiai

Mano manymu, didžiausi BMT projekto veiklos pokyčiai pamokose įvyko pamokos planavimo srityje.

Pagerėjo pamokų planavimas, pamokų struktūra.

Reikia pažymėti, jog mokytojai puikiai išmoko suformuluoti pamokos tikslą ir uždavinį - tai įvertino gimnazijoje vykęs auditas, pagerėjo pamokų teminių planų sudarymas.

Patobulėjo pakopinis uždavinio formulavimas.

25

Mokymo(si) proceso valdymo naujovės

Sėkmingai taikome BMT išmoktus metodus, ypač "Tinklas", "Minčių žemėlapis", "Akvariumas", "Minčių lietus", "Dramos metodas" ir kt.

Plačiau taikomi netradiciniai metodai skatina mokinius aktyviau dalyvauti pamokoje.

Suaktyvėjo veiksmingų metodų paieška ir taikymas pamokoje. Sukurtas CD ,,Veiksmingų metodų taikymas pamokoje". Daug dėmesio yra skiriama mokymo ir mokymosi metodų įvairovei, skatinančiai mokymosi motyvaciją.

Įdiegiami aktyvūs, savarankiškumą ir bendradarbiavimą skatinantys mokymosi metodai, praktikuojama savarankiška veikla: darbas grupėse, informacijos paieška.

54

Mokymosi pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo pokyčiai

BMT projekto mokymuose ir seminaruose buvo akcentuojamas įsivertinimo procesas. Aš daug dėmesio pamokoje skiriu mokinių įsivertinimui, refleksijai.

Pamokose pastoviai taikomas pačių mokinių įsivertinimas, kuris tapo priimtina norma ir paskatino jų asmeninę atsakomybę už mokymąsi.

Patobulinta vertinimo sistema mokykloje.

Intensyvus formuojamojo vertinimo naudojimas.

49

Mokinio pažinimas ir pripažinimas diferencijuojant

Persiorientuota daugiau matyti vaiką, o ne dalyką pamokoje.

26


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


57


ir individualizuojant mokymąsi

Išnagrinėjus mokinių tyrimo „Kaip aš mokausi?" rezultatus, buvo atsižvelgta į juos, bei pamokose mokymosi krūvis buvo diferencijuojamas skirtingų gabumų mokiniams.

Atkreiptas dėmesys į mokinio gebėjimus, turinio individualizavimas ir diferencijavimas padėjo mokiniams pasiekti geresnių rezultatų, atsirado noras mokytis ypač tiems, kurių neišryškėję gebėjimai.

Pamokose taikomi efektyvesni ugdymo metodai elgesio ir emocijų problemų turinčių mokinių ugdymui. Tokiems mokiniams sudaromos sąlygos individualiam darbui bei pritaikyta aplinka.

Gilesnis pasidarė mokinių pažinimas. Mokinių motyvavimo ir paramos jiems pokyčiai

Mokiniai suprato, kad esant reikalui gali kreiptis pagalbos į mokytoją ir/ar kitą pagalbą teikiantį specialistą (per pamoką ar po jos).

Mokytojai stengiasi sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui būti aktyviam, skatina jų mokymosi motyvaciją, žadina norą mokytis, intelektualinį mokinių aktyvumą, veiklos proceso patrauklumą.

11

Pagerėjusi pamokos kokybė Pagerėjo pamokos kokybė.

Kokybiškesnė pamoka. 9

Integruotų, netradicinių pamokų atsiradimas

Integruotos pamokos (matematikos-informatikos; istorijos-informatikos; geografijos-istorijos ir kt.). Įvairių dalykų akademijos (lietuvių, matematikos, istorijos, biologijos, informatikos, anglų kalbos).

Išsiplėtė netradicinio ugdymo pamokų spektras, atsirado naujos jų formos.

Taip pat, labai pasiteisino netradicinio ugdymo pamokos, kuriose daugiau savarankiško darbo, darbo grupėse bei naudojimosi informacinėmis priemonėmis.

13

Mokytojų požiūrio į ugdymą kaita

Supratimas, kad nebūtina visus vaikus paruošti puikiai.

Paskatino kitaip pažvelgti į mokymą ir jo procesą. 2

Iš viso: 189

Tyrimo dalyviai pažymi, kad BMT projekto dėka patobulėjo pamokos planavimas –

pedagogai ne tik pagilino sampratą apie pamokos struktūrą, bet ir kėlė konkretų ir tikslų pamokos

ar mokymosi uždavinį, pvz., naudodami pakopinį uždavinio formulavimo būdą, didelė dalis

pedagogų geba į pamokos uždavinio formulavimą įtraukti mokinius. O toks mokinių įtraukimas,

savo ruožtu, padeda suprasti, ko jie sieks pamokoje. Atsižvelgimas į mokinių poreikius planuojant

pamoką taip pat buvo įvardytas kaip atsiradęs pokytis. Taip pat pažymima, kad keliant uždavinius


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


58

panaudojamos konkrečios projekto mokymuose taikytos metodikos (pvz., „penkių kodėl“ metodas).

Kitas ypatingai svarbus pasikeitimų planuojant mokymo(si) procesą aspektas, kurį akcentuoja

tyrime dalyvavę BMT pirmo šaukimo mokyklų komandų nariai – atkreiptas dėmesys į pamokos

pradžią bei pabaigą – bandoma sužadinti motyvaciją, sudominti mokinius, daugiau dėmesio ir laiko

skiriama refleksijai.

Su mokymo(si) proceso valdymu susijusių naujovių sritis įvardyta ypač gausiai

(didžiausias prasminių vienetų skaičius). Itin dažnai kaip naujovė minėtas įvairesnių aktyvių,

grupinį darbą bei lyderystę skatinančių mokymo metodų taikymas. Buvo įvardyti ir taikyti metodai:

„tinklas“, „minčių žemėlapis“, „akvariumas“, „minčių lietus“, „dramos metodas“, „penki

Kodėl?“, „durtinys“. Įvardijami šaltiniai, inicijavę ar turėję įtakos šiems pokyčiams atsirasti –

tyrimo dalyviai pritaiko BMT projekto seminaruose išmoktus mokymo metodus arba naudoja

užsienio autorių literatūroje aprašytas metodines naujoves. Tyrimo dalyviai taip pat įvardija, kad

ugdymo procese dažniau ir aktyviau taiko informacines technologijas.

Itin gausiai tyrimo dalyviai nurodė ir pokyčius mokinių pasiekimų bei pažangos

vertinimo ir į(si)vertinimo veikloje. Tyrimo dalyviai pastebėjo pasikeitusį savo ir kitų pedagogų

požiūrį į pasiekimų vertinimą – į jį pradėta žiūrėti jau ne kaip į atskirą veiklą, o kaip į ugdymo

proceso sudėtinę dalį (gimnazijos bendruomenė dar kartą pergalvojo mokinių pasiekimų vertinimą

kaip integralią proceso dalį). Pažangu, kad tyrimo dalyviai vertinimą ėmė taikyti kaip motyvaciją

skatinančią veiklą. Buvo pažymėta, kad pedagogai aktyviau taiko formuojamąjį mokinių pasiekimų

vertinimą, o tai skatina mokymosi motyvaciją.

Buvo kuriama bei tobulinama vertinimo sistema, tikslinami ir derinami reikalavimai ir

kriterijai. Todėl, kaip teigiama, padidėjo vertinimo skaidrumas, vertinimo sistema tapo aiškesnė tiek

mokiniams, tiek tėvams, sumažėjo nusiskundimų dėl nepagrįstų vertinimo rezultatų.

Atkreiptas didelis dėmesys į mokinių įsivertinimą bei bendraklasių vertinimą.

Aktyviai skatinama mokinių refleksija, kuri ir yra įsivertinimo pagrindas, randama įvairesnių būdų

mokinių pasiekimų pamokoje įsivertinimui. Tyrimo dalyvis (-ė) pažymi, kad pasibaigus projektui,

dauguma mokytojų taiko įsivertinimą kaip vieną iš sėkmingo mokymosi komponentų.

Taip pat dera pastebėti, kad svarbūs pokyčiai užfiksuoti mokinio pažinimo ir

pripažinimo srityje diferencijuojant bei individualizuojant mokymą(si). Fiksuojama požiūrio kaita –

persiorientuota daugiau matyti vaiką, o ne dalyką pamokoje, daugiau atsižvelgiama į mokinių

gebėjimus. Kaip naujovę mokytojai įvardija galimybę atlikti mokinių mokymosi stilių nustatymo


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


59

testą bei atsižvelgiant į testų rezultatus atitinkamai organizuoti ugdymo procesą. Išryškinus mokinio

gebėjimus diferencijuojamas mokymosi krūvis.

Tyrimo dalyviai taip pat mini, kad buvo atkreiptas didesnis dėmesys į specifines

tikslines grupes – specialiųjų poreikių turinčius bei gabius mokinius: tam tikslui

individualizuojamas ir diferencijuojamas mokymas, vykdoma popamokinė veikla. Elgesio ir emocijų

problemų turintiems mokiniams sudaromos sąlygos individualiam darbui bei pritaikyta aplinka.

Sprendžiant šią konkrečią problemą parengtos metodinės rekomendacijos pagal tyrimų metu

išryškintas problemas tėvams ir mokytojams.

Paramos mokiniui ir motyvacijos skatinimo srityje fiksuojama, kad mokytojai

naudodami aktyvumą pamokose skatinančius metodus, netradicines pamokų organizavimo formas

bei formuojamąjį vertinimą skatina mokinių mokymosi motyvaciją. Prie to prisideda ir mokymo(si)

individualizavimo pastangos. Paminėti svarbūs pokyčiai pagalbos mokiniui srityje. Pasak tyrimo

dalyvio(ės): mokiniai suprato, kad esant reikalui gali kreiptis pagalbos į mokytoją ir/ar kitą

pagalbą teikiantį specialistą (per pamoką ar po jos).

Du tyrimo dalyviai pažymėjo ir savo požiūrio kaitą – pakito požiūris į mokymo

procesą bei jo rezultatus.

Apibendrindami pokyčius klasėse, tyrimo dalyviai teigia, kad pagerėjo bendra

pamokos kokybė, atsirado netradicinių, integruotų pamokų, prasiplėtė edukacinių erdvių spektras

(susitikimai su žymiais žmonėmis, absolventais, išvykos į aukštojo mokslo institucijas ir t.t.).

Planuojant netradicinius, integruotus mokymosi renginius bendradarbiaujama su kolegomis iš

sukurto tinklo mokyklų.

Mokytojų ir mokinių partnerystėje išryškėjo dvi tendencijos: pagerėjo mokinių ir

mokytojų santykiai, o mokiniai tapo drausmingesni (29 lentelė). Galima daryti prielaidą, kad

mokytojams stengiantis giliau pažinti mokinį, atsižvelgti į jo poreikius bei gebėjimus, taikyti

savarankiškumą, aktyvumą, pagarbą ir atsakomybę skatinančius ugdymo bei vertinimo metodus,

stiprinant pagalbą mokiniui, stiprėja ir mokinių – mokytojų partnerystė, atsiranda abipusė pagarba ir

supratimas. Kadangi tai nėra greitas procesas, kol kas dar nedaug tyrimo dalyvių pastebi šiuos

pokyčius.

29 lentelė

Mokytojų – mokinių partnerystės pokyčių sritis: subkategorijos, teiginių

pavyzdžiai, prasminių vienetų skaičius


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


60


Mokytojų-mokinių santykių pagerėjimas

Tapo geranoriškesni mokinių bei mokytojų tarpusavio santykiai.

Pagerėjo tarpusavio santykiai tarp klasėje dirbančių mokytojų ir mokinių.

3

Mokinių drausmingumo pagerėjimas

Pagerėjo pamokos kokybė ir mokinių drausmė jose. 2

Iš viso: 5

Svarbiausioje – mokinių pažangos ir pasiekimų – srityje tyrimo dalyviai įvardijo

padidėjusią mokinių mokymosi motyvaciją, savarankiškumą, mokėjimo mokytis, komunikavimo,

problemų bei įsivertinimo gebėjimų plėtotę (30 lentelė).

30 lentelė

Mokinių pažangos ir pasiekimų pokyčių sritis: subkategorijos, teiginių pavyzdžiai,



Mokinių motyvacijos padidėjimas

Didelis dėmesys pasirinktai sričiai davė gerų ugdymosi rezultatų: pasirinktoje klasėje jautėsi mokymosi motyvacijos stiprėjimas.

Mokiniams tapo įdomiau mokytis, nes mokytojai taikė naujus teksto suvokimo skaitant metodus, kurių gerąja patirtimi dalinasi mūsų tinklo mokyklos.

25

Mokinių savarankiškumo/ aktyvumo padidėjimas

Anksčiau tėvai ir mokiniai daugiau buvo pasyvūs klausytojai ir dalyviai, o dabar ir 8-10 klasių mokiniai drąsiai rengia trumpus pristatymus, naudodami IKT, geba argumentuotai pagrįsti savo sprendimus, siūlo konkrečių problemų sprendimo variantus.

Mokinių savivalda (jų pačių inicijuoti ir sėkmingai pavykę projektai) skatina tobulėti. Mokyklos mokiniai dalyvauja bendruose renginiuose, projektuose, rengia bendras stovyklas, kūrybinių darbų parodas.

7

Mokinių savęs įsivertinimo ir refleksijos gebėjimų plėtotė

Mokiniai ėmė objektyviau vertinti savo ir draugų pasiekimus: jie geba įvardinti privalumus, moka nurodyti sritis, kur dar reiktų pasitempti. Vaikai geba nurodyti, kuo pamoka ar renginys buvo geras, ką dar reikėtų tobulinti. Svarbiausia, jog nuomonė grindžiama argumentais, o ne emocijomis. Taip pat supratome, jog dalykų vertinimą ir žmogaus pasiekimus lemia nuostatos. Jei žvelgsi tikėdamas ir pasitikėdamas, laimėsi visą pasaulį.

9


Gimnazijos 3-4 klasių mokiniai, paskelbus pamokos temą, patys geba suformuluoti, mano pamokoje, pamokos tikslą ir

5


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


61


uždavinį.

Mokiniai mokosi kelti pamokos uždavinį

Sutelkėme didelį dėmesį į mokymą mokytis, ypač į teksto skaitymą ir suvokimą.

Mokinių komunikavimo gebėjimų plėtotė

Pastebima mokinių komunikacinių gebėjimų plėtotė

Išryškėjo vis didesni mokinių gebėjimai dirbti komandoje 12

Mokinių problemų sprendimo gebėjimų plėtotė

Vaikams lengviau išskirti prioritetus, susikalbėti tarpusavyje, suprasti nesutarimo priežastis.

2

Mokinių pasiekimų pagerėjimas

Geresni pusmečių įvertinimai lyginant su ankstesniais metais, aukštesni egzaminų rezultatai.

Pagerėjo mokinių pasiekimai 8-9 klasėse palyginus su I pusmečiu.

Geri pasiekimai olimpiadose. Geri abiturientų egzaminų rezultatai.

15

Iš viso: 75

Daugiausia prasminių vienetų, atspindinčių teigiama linkme pasikeitusius mokinių

pasiekimus, yra susiję su mokinių motyvacijos pagerėjimu. Pažymėdami mokinių motyvacijos

gerėjimą tyrimo dalyviai nurodo ir konkrečias poveikio priemones, kurios galėjo prisidėti prie

minimų pokyčių išryškėjimo – atsiradus elektroniniam dienynui, atsirado pokyčiai, dėl mokinių

mokymosi motyvacijos, kadangi informacija labai greitai pasiekia mokinius, tėvus ir dalykų

mokytojus. Taikomų metodų įvairovė, anot tyrimo dalyvių, taip pat ženkliai prisideda prie

mokymosi motyvacijos augimo – mokiniai noriai mokosi, kai taikomi aktyvieji mokymo metodai,

jiems labai patinka dirbti grupėse ir atlikti projektinius darbus. Mokytojų pagalba taip pat

įvardijama kaip reikšminga motyvacijos augimo paskata. Tyrimo dalyvis(-ė) teigia: pakilo mokinių

mokymosi motyvacija, nes mokslo metų eigoje mokytojai su mokiniais analizavo mokymosi

pažangą, paaiškino, patarė, kaip jie galėtų geriau mokytis.

Itin reikšmingas šiame mokymosi motyvacijos didinimo kontekste yra tyrimo dalyvio

įvardytas supratimas, kad mokinių mokymosi motyvacija nėra priežastis rezultatui, o mokytojo

veiklos pasekmė. Tai leidžia tikėtis, kad nors motyvacijos problema yra kompleksiška ir priklauso

nuo įvairiausių išorinių bei vidinių faktorių konsteliacijų, mokytojai vis dėlto supranta turintys

svarių svertų jai pagerinti, o jų įdėtos pastangos nėra bevaisės.

Taip pat pažymima, kad išaugo ir mokinių savarankiškumas bei iniciatyva, jie aktyviai

dalyvauja pamokose, kuriose kiekvieno nuomonė gerbiama, prisiima atsakomybę už savo veiksmus,


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


62

ima vertinti ne tik formalius rezultatus, bet ir patį dalyvavimo procesą, nori pažinti savo stipriąsias

ir silpnesniąsias puses, pasak tyrimo dalyvio, mokiniai nenusimena, jei konkurse ar olimpiadoje

nepavyksta laimėti prizinių vietų, jie sako: "Bet mes dalyvavome ir pabandėme, todėl dabar geriau žinome

savo stipriąsias ir silpnąsias puses."

Mokytojai pažymėjo patys pakeitę savo supratimą apie vertinimą, tobulinę patį

vertinimo procesą bei skatinę mokinius įsitraukti į savo veiklos įsivertinimą, todėl neatsitiktinai

pastebima ir mokinių pažanga reflektuojant ir įsivertinant savo mokymąsi bei pasiekimus. Kaip jau

minėta, mokiniai nebijo kritiškai pažvelgti į savo veiklą – tyrimo dalyvis(-ė) pažymi: Labiausiai

džiugina, kad mokiniai drąsiau ir objektyviau išmoko įsivertinti savo veiklą pamokoje. Mokiniai ne

tik patys save įsivertina, bet gali išreikšti ir savo nuomonę apie pamoką, o mokytojams tai sukuria

akstiną profesinės veiklos refleksijai ir tobulinimui. „Kiekvieną pamoką mokiniai vertina ir

įsivertina, jiems išsakyti savo nuomonę labai patinka, o mane tai skatina atidžiau pažvelgti į savo

pamoką,“ - teigia tyrimo dalyvis (-ė). Tyrime dalyvavusieji BMT pirmo šaukimo mokyklų

komandų nariai paminėjo ir mokinių pažangą tobulinant tampriai su gebėjimu reflektuoti bei

įsivertinti susijusius mokėjimo mokytis gebėjimus: mokiniai išmoko savarankiškai suformuluoti

pamokos tikslą ir uždavinį bei išskirti veiklos prioritetus, mokėsi suvokti tekstą.

Pasak tyrimo dalyvių, mokiniai plėtojo ir komunikacinius, komandinio darbo

gebėjimus bei tokiu būdu tapo labiau bendradarbiaujančiais. Pažymėta, kad ugdytas tikslingas

bendravimas, kuriuo siekiama konkrečių mokymosi tikslų, pvz.: grupėmis aiškintis medžiagą,

modeliuojant ją, remiantis jau turimomis žiniomis. Taip pat pastebima, kad, savo ruožtu,

bendravimas ir bendradarbiavimas skatina mokinių mokymosi motyvaciją, norą tobulėti. tapo

lengviau išskirti prioritetus, susikalbėti tarpusavyje, suprasti nesutarimo priežastis.

Taigi tyrime dalyvavę mokyklų komandų nariai įvardija mokinių pažangą tose srityse,

kuriose ir patys tobulino savo kvalifikaciją bei diegė naujoves ugdymo procese. Taip pat pažymėtas

ir mokinių pasiekimų pagerėjimas – geri testų, egzaminų rezultatai, pasiekimai olimpiadose.

Rezultatų pagerėjimas fiksuojamas lyginant juos su ankstesnio periodo rezultatais (pvz., geresni

pusmečio rezultatai). Nurodomos ir priežastys, galėjusios nulemti tokį rezultatų pagerėjimą, tyrimo

dalyvis(-ė) teigia: „pagerėjo mokinių pasiekimai, nes projekto veiklose mokytojai išmoko numatyti,

tinkamai formuluoti pamokos uždavinius, su jais supažindinti mokinius, mokė juos įsivertinti savo

pasiekimus, veiklą pamokose.“

Mokinių pasiekimų gerėjimas yra nuoseklus, didelių laiko išteklių reikalaujantis

procesas. Augimas nevyksta akimirksniu – pamatyti jo požymius užtrunka nemažą laiko tarpą.


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


63

Tačiau jau šiame etape tyrimo dalyvių pastebimos teigiamos mokinių pasiekimo ir pažangos

tendencijos leidžia ateityje tikėtis dar ženklesnių pokyčių.

2.2.4. Neišsipildę tyrimo dalyvių pokyčių lūkesčiai

Visiems pokyčiams įvykti reikalinga didelė kantrybė. Aš esu optimistė, tikiu, kad pasėtas grūdas išdygs ne po vienerių ar dvejų metų, o galbūt tik po dešimtmečio.

Tyrimo dalyvė, BMT1 mokyklų grupė

Tyrimo dalyviai taip pat įvardijo pokyčius, kurie buvo planuoti, tačiau neįvyko.

Atliekant įvardytų neįvykusių pokyčių turinio analizę išryškėjo, kokie tyrimo dalyvių lūkesčiai

nebuvo patenkinti bei kokios galimybės liko neišnaudotos. Dera pažymėti, kad neišsipildžiusių

pokyčių lūkesčių sričiai priskirta ženkliai mažiau prasminių vienetų (98 prasminiai vienetai), nei

įvykusių pokyčių sričiai (541 prasminis vienetas).

Nepatenkinti ar tik iš dalies patenkinti tyrimo dalyvių lūkesčiai išryškėjo kaip

neišnaudotos bendradarbiavimo (su kitų mokyklų kolegomis, mokyklos kolektyvo viduje, su

mokinių tėvais) galimybės, nepatenkinti profesinio tobulinimosi poreikiai (teorijos ir praktikos

dermės stygius, nesudarytos galimybės susipažinti su užsienio mokyklų patirtimi, projekto

kvalifikacijos tobulinimo pasiūlos neatitikimas poreikiams) (15 pav.).

15 pav. Neišsipildžiusių dalyvių lūkesčių struktūra (kategorijos)

Sunkumai ir trukdžiai lūkesčiams išsipildyti

NEIŠSIPILDĘ DALYVIŲ LŪKESČIAI

Neišnaudotos bendradarbiavimo galimybės

Neatliepti profesinio tobulinimosi poreikiai


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


64

BMT projekto kūrėjai ir vykdytojai, skatindami mokyklas inicijuoti ir burti profesinio

mokymosi tinklus, siekė aktyvinti tikslingą mokyklų veiklą, grįsta bendravimu ir bendradarbiavimu,

sprendžiant konkrečias mokykloms svarbias ugdymo proceso problemas. Tyrimo dalyviai,

suprasdami galimybės aktyviai dirbti kartu su kolegomis iš skirtingų mokyklų svarbą, būtent šioje

srityje pastebėjo ir nemažai neišnaudotų galimybių.

31 lentelė

Neišnaudotos bendradarbiavimo galimybės (kategorija)

Subkategorijos Teiginių pavyzdžiai Prasminių

vienetų skaičius

Menkesnis nei tikėtasi tinklo mokyklų į(si)traukimas į veiklą

Buvo tikimąsi bendradarbiauti dar su viena miesto mokykla, tačiau tas bendradarbiavimas buvo formalus, tiesiog suplanuotų veiklų atlikimas ir šiuo metu tęstinumo beveik nėra.

Tikėjausi glaudesnio bendradarbiavimo tarp tinkliuko komandų, gal net bendrų renginių ir pan.

Buvo tikimasi glaudesnio bendradarbiavimo tarp mokyklų siekiant suvienodinti mokinių vertinimą.

15

Nepakankamas mokyklos kolektyvo į(si)traukimas

Norėjosi gausiau įtraukti kolektyvo narių, tačiau nepavyko.

Nepavyko į projekto veiklą įtraukti absoliučiai visų bendruomenės narių.

Projekto metu tikėjomės didesnio mūsų mokyklos mokytojų entuziazmo darbe.

Nepavyko, kaip tikėtasi, į projektą įtraukti kuo daugiau kolegų.

19

Nepakankamas mokinių tėvų į(si)traukimas

Taip pat, labai didelė problema - tėvų įtraukimas. Čia didžiausias sunkumas ir trūkumas.

Buvo tikimasi, kad aktyviau į mokyklos veiklą įsitrauks mokinių iš probleminių šeimų tėvai, tačiau ne visada pavyko.

Tikėtasi, kad daugiau tėvų įsijungs į projekto veiklas, susijusias su pagalba mokytis savo vaikams.

Ieškojome metodų ir formų, kaip į mokyklos bendruomenę efektyviau pritraukti mokinių tėvelius, bet pavyko tik iš dalies

8

Iš viso: 42

Tyrimo dalyviai teigė, kad norėta atviresnio, didesnio bendravimo su kitomis

mokyklomis. Tikėtasi daugiau aktyvumo, iniciatyvumo, noro bendrauti ir bendradarbiauti, didesnio

kitų mokyklų mokytojų entuziazmo darbe. Taip pat pažymimas ir kiekybinis aspektas – viltasi, kad

daugiau rajono mokyklų įsijungs į tinkliuką. Tyrimo dalyviai pastebi, kad glaudesniam

bendradarbiavimui sunkumų kėlė ne tik nenoras ar motyvacijos stoka, tačiau ir objektyvūs išoriniai


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


65

veiksniai, tyrimo dalyvis pažymėjo: „galbūt tikėjomės daugiau pažinti BMT tinklo mokyklų

bendruomenes ir jų lūkesčius, tačiau dėl laiko ir finansų stokos tai pavyko tik iš dalies.“

Šios neišnaudotos bendradarbiavimo tarp mokyklų galimybės gali kelti grėsmę

bendros veiklos tęstinumui projektui pasibaigus. Tą pažymi ir tyrimo dalyviai, teigdami, kad

nepavyko išvystyti bendros perspektyvios veiklos su BMT projekte dalyvavusiomis mokyklomis, o

ryšiai su BMT projekte dalyvavusiomis mokyklomis pasibaigus projektui nereguliarūs. Taigi, būtų

prasminga atkreipti dėmesį į užmegztų tarpmokyklinių ryšių stiprinimą.

Tyrimo dalyviai taip pat akcentuoja mokyklos kolektyvo įtraukimo į bendras

projektines veiklas sunkumus ir neišnaudotas galimybes. Komandos nariai tikėjosi daugiau

iniciatyvos, aktyvumo, entuziazmo, susitelkimo bei didesnio įsitraukimo į projekto ir komandos

veiklą iš savo mokyklos kolektyvo. Tačiau ne visi mokytojai įsitraukė į šią veiklą, ne visus kolegas

pavyko įtraukti, „užnorinti“. Galima pastebėti, kad kai kurių komandų narių lūkesčiai buvo tikrai

nemenki ir gan sunkiai pasiekiami – įtraukti visą mokyklos kolektyvą, todėl net ir jei jie liko iki

galo neišsipildyti, negalima teigti, kad bendradarbiavimas tokioje mokykloje susidūrė su

nenugalimais sunkumais.

Trečia sritis, kurioje taip pat liko neišnaudotų galimybių – bendradarbiavimas su

mokinių tėvais. Čia jo taip pat tikėtasi aktyvesnio. Teigiama, kad buvo planuotas aktyvesnis tėvų

įsitraukimas į mokyklos veiklą, tačiau dalyvavimas buvo nepakankamai aktyvus. Pritrūko aktyvesnio

tėvų dalyvavimo ugdymo procese. Taip pat tikėtasi, kad daugiau tėvų įsijungs į projekto veiklas,

susijusias su pagalba mokytis savo vaikams.

Projekte dalyvavusių mokyklų komandos nariai ir mokyklų kolektyvai profesinę

kvalifikaciją galėjo tobulinti įvairiomis formomis: dalyvaudami seminaruose ir mokymuose,

bendroje veikloje mokyklos komandoje bei mokyklų tinkle, o taip pat dalindamiesi naujai įgyta

patirtimi su kolegomis. Tačiau tyrimo dalyviai įvardijo ir neatlieptų profesinio mokymosi poreikių

(32 lentelė).

32 lentelė

Neatliepti profesinio mokymosi poreikiai (kategorija)


vienetų

skaičius


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


66


vienetų

skaičius

Nesudaryta galimybė susipažinti su užsienio mokyklų patirtimi

Norėjome išvykti ir artimiau susipažinti su užsienio šalių BMT komandų veikla.

Labai būtų įdomu susipažinti su užsienio šalių BMT grupėmis.

Užsienio mokyklų patirties.

4

„Nepateikti“ problemos sprendimo „receptai“

Buvo tikėtasi konkrečių "receptų", kaip spręsti vienas ar kitas problemas.

Galbūt visi tikėjosi to "auksinio" recepto, kaip galutinai išspręsti pasirinktą problemą.

3

Neišlaikyta praktikos – teorijos dermė

Norėjosi daugiau praktikos, o ne teorijos.

O šiaip projektas ir nuvažiavo kažkur stipriai į ,,šoną“, pakibo teoriniam lygmenyje. Šio projekto sumanytojai tarsi ir labai stengėsi įpūsti žarijas, bet laužas nesuliepsnojo.

3

Projekto siūlomų kvalifikacijos tobulinimo galimybių ribotumai

Buvo tikimąsi, jog seminarai bus naudingesni.

Nebuvo, o tikėjosi (...) kitų formų, organizuojant tinkliukus.

Daugiau susitikimų ir seminarų.

7

Iš viso: 17

Įvardindami neišsipildžiusius lūkesčius kvalifikacijos tobulinimo srityje, tyrimo

dalyviai pažymėjo, kad jiems pritrūko užsienio mokyklų patirties, artimesnio susipažinimo su

užsienio šalių BMT komandų veikla. Dera pastebėti, kad tyrimo dalyviai šį pageidavimą išreiškė

labai abstrakčiai ir nekonkretizavo, kokios konkrečios patirties norėtų įgyti užsienio šalyje.

Taip pat buvo paminėta, kad buvo tikėtasi ir laukta konkrečių „receptų“, kaip spręsti

vienas ar kitas problemas. Iš pateiktų teiginių ryškėja, kad šiuo metu tyrimo dalyviai jau kritiškai

vertina savo lūkestį, to „auksinio“ recepto, kaip galutinai išspręsti pasirinktą problemą. Mokyklos

komandos suvokia savo vaidmenį ir atsakomybę sprendžiant joms aktualias problemas ir supranta,

kad „recepto“ išoriniai pagalbininkai jiems nepateiks.

Keli tyrimo dalyviai įvardijo teorijos perteklių profesiniame tobulinime, tuo tarpu

jiems norėjosi daugiau praktikos, o ne teorijos. Taip pat buvo pageidaujama daugiau susitikimų ir

seminarų, kokybiškesnio II etapo bei kitų formų organizuojant tinkliukus. Mokyklų komandos nariai

taip pat pažymėjo pragmatinį aspektą – jų nuomone, buvo tikimąsi, jog seminarai bus naudingesni.

Tyrimo dalyviai įvardijo daug teigiamų pokyčių įvairiose srityse, jie paminėjo ir tuos

veiklos pokyčių ypatumus, kurie jų netenkino arba tenkino tik iš dalies.


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


67

33 lentelė

Sunkumai ir trukdžiai (kategorija)


vienetų

skaičius

Pokyčių nepakankamumas

Buvo tikimasi, kad mokinių mokymosi motyvacija gerės sparčiai ir bus surasti instrumentai, kaip pamatuoti motyvacijos gerėjimo poslinkius. Deja, mokymosi motyvacijos gerinimo procesas pasirodė esąs labai inertiškas, ir programos įgyvendinimo laikas buvo per trumpas, kad dauguma žemą mokymosi motyvaciją turinčių mokinių padarytų didelę pažangą.

Buvo tikimasi, kad mokiniams atsiras didesnis stimulas mokytis, tačiau tai ypatingai nepasireiškė.

Stengėmės, kad keliant mokinių mokymosi motyvaciją, mokykloje pagerėtų pažangumas ir pamokų lankomumas, tačiau nepavyko išvengti neigiamų metinių įvertinimų, keli mokiniai nuolat praleidinėja pamokas.

Siekiamas tikslas buvo mokinių mokymosi motyvacijos kėlimas. Aukščiau išvardinti pokyčiai lėmė mokinių pažangos gerėjimą, tačiau 100% pažangumas nebuvo pasiektas. Turime kelis nepažangius mokinius, du mokiniai lanko mokyklą periodiškai.

29

Sisteminės požiūrio transformacijos stoka

Per mažai mokytojų ,,persilaužia". 3

Įsivertinimo (tiriamosios) veiklos trūkumai

Tinkliuke atlikti bendri tyrimai, kurių analizė ir rezultatai ne visada tapo pagrindu tolesnei tinkliuko veiklai ir numatytam tikslui siekti.

Įsivertinimas nevyko taip, kaip buvo planuota

2

Viešinimo stygius Ne visus darbus aprašėme, pagarsinome.

Reikėtų daugiau mokyklos veiklą viešinti virtualioje erdvėje, kas padėtų mokyklos bendruomenei ir visiems dar labiau tobulėti.

2

Lėtesnis nei planuota pokyčių tempas

Rezultatai gerėja lėtesniu tempu nei norėjosi.

Tikėjomės, kad pokyčius pamatysime greitai, bet to reikėjo palaukti. Pokyčiai matomi tik dabar.

4

Iš viso: 40

BMT pirmojo šaukimo mokyklos, burdamos mokyklų tinklą, turėjo konkretų

reikšmingą šios veiklos tikslą – jiems svarbios ugdymo problemos sprendimą. Tyrimo dalyviai,

įvardydami planuotus, bet neįvykusius pokyčius, minėjo ir neišspręstas arba tik iš dalies išspręstas

išsikeltas ugdymo problemas. Pagrindinė, dažniausiai BMT projekto mokyklų bendruomenių

keliama problema įvardijama kaip mokinių motyvacijos stygius. Tyrimo dalyviai pažymi, kad jiems


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


68

nepavyko ar tik iš dalies pavyko išspręsti šią problemą. Tikėtasi padidėjusio mokinių noro mokytis,

siekti sėkmės, siekti geresnių rezultatų, tačiau vien mokyklos ir mokytojų pastangos neatnešė

reikiamo rezultato. Mokyklos susidūrė su problema pritraukdamos ir išlaikydamos mokinius:

tikėjomės pritraukti daugiau mokinių, bet mums nepavyko. Nepakankami pokyčiai pastebėti ir

sprendžiant ugdymo turinio diferencijavimo bei saugios ugdymo aplinkos kūrimo problemą.

Tyrimo dalyviai pažymi pastangas, įdėtas siekiant pageidaujamo rezultato: kiekvieną dieną stebint

mokinių lankomumą, vedant apskaitą ir informuojant tėvus bei apie tai kalbant su mokiniais

nepavyko pasiekti laukiamų rezultatų. Nors rezultatai jų ir netenkina, tyrimo dalyviai pažymi, kad

tam tikri teigiami poslinkiai visgi buvo pastebėti: tikėjomės sustiprinti mokinių mokymosi

motyvaciją, deja, pokyčiai nedžiugina, bet jie yra. Kitas tyrimo dalyvis teigia, kad buvo tikėtasi

radikalesnių pokyčių, bet pasikeitimai matomi ir suformavo naujas mokinių elgesio tradicijas.

Pozityviai nuteikia tai, kad pamatę, jog taikomos priemonės neatneša laukiamų rezultatų, komandų

nariai nenuleidžia rankų, o projektuoja būsimas veiklas – nors nepastebėta tiesioginio poveikio

mokiniams, jo tikimasi plėtojant veiklą teritoriniame mokyklų tinkle.

Buvo pasigesta sisteminės pačių mokytojų požiūrio kaitos: pasak tyrimo dalyvio, per

mažai mokytojų „persilaužia“. Kryptingas veiklos tobulinimas ir pokyčių inicijavimas nėra

įmanomas be atliekamo įsivertinimo bei veiklos tyrimų. Šioje srityje mokyklų komandų nariai taip

pat mato trūkumų – įsivertinimas nevyko taip, kaip buvo numatyta. Ne visada atliktų tyrimų

duomenimis buvo pasinaudojama veiklai tobulinti. Pažymimas ir atliktos veiklos sklaidos stygius –

ne visus rezultatus pavyko pristatyti viešai, dar yra neišnaudotų galimybių viešinti savo veiklą.

Tyrimo dalyviai akcentuoja, kad jų planuoti pokyčiai vyksta lėčiau nei buvo laukta ar

planuota. Natūralu, kad švietimo srityje neverta tikėtis staigių pokyčių, svarbu, kad mokyklų

bendruomenės yra pasirengusios tolimesniam tobulinimuisi ir pripažįsta, jog reikalingi ne tik greiti

pasikeitimai, bet ne mažiau reikšminga yra ir ta veikla, kurios dėka, tyrimo dalyvio teigimu, pasėtas

grūdas išdygs ne po vienerių ar dvejų metų, o galbūt tik po dešimtmečio.

Apibendrinus pokyčių, įvykusių projekto dėka BMT pirmojo šaukimo mokyklose,

įsivertinimo rezultatus, galima pažymėti, kad pokyčių požymiai fiksuojami trijose skirtingo lygmens

pokyčių grupėse (mokyklos bendradarbiavimo su išoriniais partneriais pokyčiai, pokyčiai

mokykloje kaip organizacijoje (bendruomenėje) bei pokyčiai klasėse).

Kadangi tyrimo dalyviai labiausiai akcentuoja pokyčius klasės lygmenyje (jų paminėta

gausiausiai), galima teigti, kad, mokyklų projekto komandos narių nuomone, projektas turėjo stiprų


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


69

tiesioginį poveikį pagrindiniam mokymo-mokymosi proceso subjektui – mokiniams. Dažniausiai

šioje srityje paminėti pokyčiai priklauso mokymo(si) proceso valdymo sričiai. Tyrimo dalyviai ypač

pabrėžia mokytojų pažangą taikant naujus aktyvius, mokinių bendradarbiavimą ir lyderystę

skatinančius metodus bei inovatyvias mokymo priemones. Dera pastebėti, kad metodų tematika

pastaraisiais dešimtmečiais jau gan plačiai eksplikuojama, o pedagogams nuolat siūlomas įvairus

spektras kvalifikacijos tobulinimo renginių bei literatūros šia tema, tačiau itin ženklus metodų

taikymo kaip pokyčių, atsiradusių BMT projekto dėka, akcentavimas, leidžia manyti, kad ši tema vis

dar svarbi ugdymo praktikoje. Siekiant tikslingesnio ir kryptingesnio metodinių naujovių taikymo

būtų vertinga atkreipti dėmesį ne tik į pačių metodų taikymą, bet ir į kompleksišką jų poveikio

analizę bei tyrimus. Tyrimo dalyviai taip pat pastebi pasikeitusį pedagogų požiūrį į pasiekimų

vertinimą, kurį pradėta laikyti ugdymo proceso sudėtine dalimi. Svarbiu pokyčiu įvardijamas

formuojamojo mokinių vertinimo kaip motyvaciją skatinančios veiklos integravimas į ugdymo

procesą. Pažymimi ir teigiami pokyčiai pamokos planavime – atkreiptas dėmesys į pamokos

struktūrą bei mokinių įtraukimą į mokymo(si) uždavinių kėlimą.

Tyrime dalyvavę mokyklų komandų nariai įvardija mokinių pažangą tose srityse,

kuriose ir patys tobulino savo kvalifikaciją bei diegė naujoves ugdymo procese – mokymosi

planavimo, komunikavimo, problemų sprendimo bei refleksijos ir įsivertinimo srityse. Taip pat

pažymėtas ir mokinių pasiekimų bei motyvacijos pagerėjimas.

Mokyklos kaip organizacijos (bendruomenės) lygmenyje ženkliausi teigiami pokyčiai

pastebėti bendravimo ir bendradarbiavimo srityje: artimesnė mokyklos kolektyvo tarpusavio

partnerystė, aktyvesnis bendravimas su mokinių tėvais, intensyvesnis komandinis darbas bei

dalijimasis patirtimi. Tyrimo dalyvių teigimu, taip pat įvyko pokyčių problemų sprendimo procese,

metodinėje, tiriamojoje bei projektinėje veikloje, mokyklos kultūroje.

Taip pat išryškėjo pokyčiai mokyklos bendradarbiavimo su išorės partneriais –

kitomis mokyklomis bei socialiniais partneriais – srityje. Pažymima, kad buvo užmegzti nauji

tarpmokykliniai ryšiai, kurti bendri tinklai, bendraujama ir dalijamasi patirtimi, vykdoma bendra

veikla, o pasirašant sutartis naujos partnerystės formalizuojamos. Išryškėjo ir mokyklų iniciatyvos

strategiškai spręsti aktualią problemą viso rajono mastu inicijuojant teritorinių tinklų kūrimą.

Kaip neišsipildžiusius lūkesčius tyrimo dalyviai įvardijo neišnaudotas

bendradarbiavimo su kitomis mokyklomis bei savąja mokyklos bendruomene galimybes. Šie faktai

gali kelti grėsmę veiklos tęstinumui, todėl svarbu stiprinti ir palaikyti užsimezgusius


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


70

tarpmokyklinius ryšius bei dalijimosi patirtimi tradicijas mokyklų viduje. Taip pat buvo įvardyti

neišsipildę lūkesčiai kvalifikacijos tobulinimo srityje: dalyviams trūko užsienio mokyklų patirties,

naudingų praktinio pobūdžio mokymų. Tyrimo dalyvių netenkino lėta pokyčių sparta bei įvykę

pernelyg menki daliniai pokyčiai.


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


71

2.4. BMT1 mokyklų pasiektų rezultatų įsivertinimas ir veiklos

perspektyvos

Tyrime dalyvavusių BMT pirmojo šaukimo mokyklų komandų narių buvo paprašyta

išsakyti savo nuomonę apie projekto metu pasiektus rezultatus (16 pav.).

16 pav. BMT projekte pasiektų rezultatų įsivertinimas (BMT1 mokyklų komandų narių nuomonė), N=129

Įsivertindami BMT projekte pasiektus rezultatus tik 1,6 proc. manė, kad situacija

mokykloje nepasikeitė, o kiek daugiau nei šeštadalis tyrime dalyvavusių mokyklų komandų narių

įvardijo, kad galėjo būti pasiektas geresnis rezultatas. Tuo tarpu, beveik penktadalis pažymėjo, kad

pasiekė tokių rezultatų, kokių tikėjosi, o 7 proc. apklaustųjų manė, kad rezultatai pranoko lūkesčius.

Ypač džiugina, kad daugiau nei pusė tyrimo dalyvių teigė, jog mokykloje įvyko postūmis. Taigi,

didžioji dauguma (daugiau nei 80 proc.) respondentų liko visiškai patenkinti savo pasiekimais

projekte. Kitokių nei buvo tikėtasi rezultatų neįvardijo nė vienas tyrimo dalyvis.

Kadangi itin svarbu išlaikyti projekte inicijuotos veiklos tęstinumą, mokyklų komandų

buvo klausta apie jų ketinimus ir toliau tęsti bei plėtoti pradėtas veiklas (17 pav.).


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


72

17 pav. Mokyklų komandų ketinimas toliau tęsti BMT projekto metu pradėtą mokyklų tinklo kūrimo veiklą, N=24 (N- mokyklos komanda )

Apie savo ketinimus toliau plėtoti veiklą esamame tinkle pažymėjo beveik pusė (11)

mokyklų komandų, dar dvi mokyklos (8,3 proc.) netgi planuoja plėsti tinklą ir prijungti naujas

mokyklas. Keturios mokyklos teigė neketinančios toliau plėtoti šios veiklos. Svarbu pažymėti, kad

net ketvirtadalis mokyklų (6) yra neapsisprendę dėl tolimesnės veiklos, todėl itin svarbu, kad būtų

atliekami tam tikri žingsniai, kurie padėtų mokykloms teigiamai apsispręsti veiklos tęstinumo

atžvilgiu.

Dėl šios priežasties tyrime dalyvavusių mokyklų komandų taip pat buvo teirautasi

pasiūlymų veiklai tobulinti (34 lentelė).

34 lentelė

Perspektyvos ir pasiūlymai BMT veiklų plėtotei (veiklų tobulinimui)

Kategorija Teiginių pavyzdžiai Prasminių vienetų skaičius

Profesinio mokymosi tinklo plėtra

Kadangi tapsime Metodiniu centru, kurio tikslas – kompleksinę negalią turinčių mokinių ugdymas ir įvairių tikslinių grupių konsultavimas šių mokinių ugdymo klausimais, tinklo veikla plečiama, įtraukiant daugiau Lietuvos specialiojo ugdymo įstaigų.

Tobulinsime vertinimo, planavimo bei mokymo organizavimą.

Kad tinkliuko mokyklos jungtųsi tolimesniam problemos sprendimui su kitų regionų mokyklomis, nagrinėjančiomis panašias problemas.

3


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


73

Kategorija Teiginių pavyzdžiai Prasminių vienetų skaičius

Užkrėsti BMT „virusu“ visas tinkliuko mokyklas. Tęstinės veiklos ir gerosios patirties sklaida

Bendra respublikinė konferencija BMT1 ir tinkliukų komandoms kartą per metus.

Organizuoti bendrus renginius, skleisti mokyklų gerąją patirtį. Dalindamiesi savo atradimais vieni su kitais, mes galime vieni iš kitų mokytis, įvairiapusiškiau suvokti dalykus, situacijas ir vykdyti pokyčius.

Rengti kuo daugiau susitikimų, renginių su tinklo komandomis.

Reikia sklaidos. Planuojame organizuoti rajoninę konferenciją, kurios metu paaiškėtų tolesnė veiklos kryptis.

6

Paramos (konsultacijų) poreikis

Reikalingi sistemingi ekspertų seminarai BMT komandoms.

Siūlome organizuoti konsultacijas BMT tinkliuko mokyklose pagal pasirinktą temą sutartu laiku pagal sudarytą ir suderintą planą.

2

Iš viso: 11

Mokyklų komandos paminėjo, kad itin svarbu vykdyti tęstines veiklas ir gerosios

patirties sklaidą: rengti bendrus periodinius susitikimus, renginius bei konferencijas. Tam tikras

iniciatyvas (pvz., rajono lygmens konferenciją) šioje srityje planuoja ir pačios mokyklos. Taip pat

pažymima ir tinklo plėtros svarba, prijungiant kitas bendrų interesų, problemų ar idėjų turinčias

mokymo įstaigas. Pabrėžtas intelektinės paramos poreikis – reikalingi sistemingi ekspertų

seminarai BMT komandoms bei konsultacijos mokykloms aktualiomis temomis.

Apibendrinant BMT1 mokyklų projekto metu pasiektų rezultatų bei tolimesnės veiklos

perspektyvų įsivertinimo duomenis, galima teigti, kad nors didžioji dauguma mokyklų komandų

narių liko patenkinti projekto metu pasiektais rezultatais bei pažymi apie mokykloje įvykusį

postūmį, tik kiek daugiau nei pusė į klausimą apie veiklos perspektyvas atsakiusių mokyklų

komandų yra apsisprendusios tęsti veiklą esamame tinkle ar plėsti profesinio mokymosi tinklą,

prijungdamos naujas mokyklų bendruomenes. Kadangi net ketvirtadalis atsakiusiųjų komandų yra

neapsisprendusios dėl savo veiklos tęstinumo, užmegztų profesinio mokymosi ir bendradarbiavimo

ryšių tvarumas gali ženkliai priklausyti nuo priemonių, skirtų tolimesnės veiklos plėtotei. Mokyklų

komandos apibūdindamos būsimos veiklos perspektyvas, įvardija bendrų periodinių renginių –

susitikimų, konferencijų organizavimo – svarbą. Taip pat akcentuojamas intelektinės paramos

poreikis, platesnė gerosios patirties sklaida ir naujų mokyklų bendruomenių įtraukimas.


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


74

3. BMT2 mokyklų įsivertinimo rezultatų apžvalga

Kaip jau buvo minėta, atliekant BMT antrojo šaukimo mokyklų tyrimą buvo vykdytos trys

apklausos: mokyklų komandų (bendras visos komandos požiūris), mokyklų komandos narių

(individualus požiūris) bei mokyklų vadovų apklausos.

BMT antrojo šaukimo mokyklų antriniame (įsivertinimo) tyrime dalyvavo ir projekto

mokyklų komandų klausimyną pildė 40 mokyklų komandų, vadovų apklausoje dalyvavo 35

mokyklų vadovai, o komandos narių klausimyną pildė 193 respondentai.

Tyrimo dalyvių socialinės-demografinės charakteristikos. Komandos narių apklausoje

dalyvavo 193 tyrimo dalyviai: 92 proc. moterų ir 8 proc. vyrų.

Tyrimo dalyviai pagal užimamas pareigas pasiskirstė taip: daugiausia – beveik du trečdalius

respondentų sudarė dalyko mokytojai, beveik dešimtadalį - mokyklų direktoriaus pavaduotojai, dar

kiek mažiau - švietimo pagalbą teikiantys specialistai (18 pav.), kaip komandos nariai klausimyną

pildė ir du mokyklų direktoriai (1 proc.), dar kiek daugiau nei 8 proc. respondentų nurodė nei vienai

iš minėtų kategorijų nepriklausantys.

18 pav. BMT2 antrinio tyrimo respondentų pasiskirstymas pagal užimamas pareigas, N=193

Didžiąją dalį atsakiusių respondentų sudarė ženklią pedagoginio darbo patirtį turintys asmenys

– daugiau nei trečdalis respondentų turi didesnį nei 25 metų pedagoginio darbo stažą, beveik 40

proc. – nuo 16 iki 25 metų pedagoginio darbo stažą, beveik penktadalis – nuo 6 iki 15 metų stažą.

Tik 5,7 proc. respondentų turėjo mažesnį nei šešerių metų stažą (19 pav.).


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


75

19 pav. BMT2 antrinio tyrimo respondentų (mokyklų komandų narių) pasiskirstymas pagal pedagoginio darbo stažą, N=192

Kadangi didelė tyrimo dalyvių dalis (beveik trys ketvirtadaliai) turėjo 16 ir daugiau metų

pedagoginio darbo stažą, ši patirtis atsispindėjo respondentų kvalifikacinių kategorijų

pasiskirstyme. Didžiąją dalį tyrimo dalyvių (42,9 proc.) sudarė vyresniojo mokytojo kvalifikaciją

turintys asmenys. Daugiau nei trečdalis (38,7 proc.) respondentų turėjo mokytojo metodininko

kvalifikaciją. Mokytojo kvalifikaciją pažymėjo turį 8,4 proc., o mokytojo eksperto – 1 proc. tyrime

dalyvavusių mokyklų darbuotojų, beveik 9 proc. pasirinko kategoriją ne mokytojams „ kita“ (20

pav.).

20 pav. Tyrimo respondentų (mokyklų komandų narių) pasiskirstymas pagal kvalifikacinę kategoriją, N=191


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


76

Mokyklos vadovų apklausoje dalyvavo 35 mokyklų direktoriai: 34,3 proc. vyrų, 65,7 proc.

moterų. Pagal vadovaujamo darbo stažą daugiausia - pusę atsakiusiųjų - sudarė nuo šešių iki 15

metų vadovaujamo darbo stažą turintys mokyklų vadovai. Apie 28 proc. vadovų turėjo 16-25 metų

stažą, o apie 22 proc. trumpesnę – 2-5 metų vadovaujamo darbo patirtį, trys vadovai vadovavimo

mokyklai stažo nenurodė (21 pav.).

21 pav. Mokyklų vadovų pasiskirstymas pagal vadovavimo mokyklai stažą, N=32

Taigi, tyrime reprezentuojamos įvairios (skirtingos pagal mokykloje atliekamas funkcijas,

turimą kvalifikaciją bei darbo patirtį) mokyklų darbuotojų grupės.

Šiame skyriuje apžvelgiami BMT2 (antrojo šaukimo) mokyklų įsivertinimo rezultatai.

Toliau atskirai pateikiama kiekvienos iš mokyklų veiklos įsivertinimo sričių: inovacinės

projektinės BMT2 mokyklų veiklos (profesinio mokymosi tinklo kūrimosi), kvalifikacijos

tobulinimo ir pokyčių analizė.


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


77

3.1. Inovacinė projektinė BMT2 mokyklų veikla: profesinio mokymosi tinklų kūrimasis

Daug naujos informacijos gavome iš kolegų, patyrėme bendravimo ir bendradarbiavimo džiaugsmą, įgijome drąsos ir patirties pastebėti problemą ir ją efektyviai spręsti.

Tyrimo dalyvis , BMT2 mokyklų grupė

BMT projektas siekė kryptingai inicijuoti ir praktiškai išbandyti inovacinę pedagogų

kvalifikacijos formą – mokymąsi profesinio mokymosi bendruomenių tinkluose, kai skirtingų

mokyklų pedagogai moko vieni kitus bei mokosi vieni iš kitų, dalindamiesi turima patirtimi bei

įgytomis žiniomis. Profesinio mokymosi tinklo kūrimas BMT projekte nuosekliai pradedamas nuo

„mažojo“ (vidinio) profesinio tinklo kūrimo kiekvienoje dalyvaujančioje mokykloje. Šiuose

vidiniuose tinkluose mokyklų projekto komandų nariai dalijasi įgyta nauja patirtimi su savo

mokyklų bendruomene, kartu spręsdami jiems aktualią ugdymo problemą. Profesinio mokymosi

tinklas plečiamas inicijuojant mokyklų įsijungimą į bendrus mokymosi tinklus su kitomis projekte

dalyvaujančiomis mokyklomis (mokyklų grupes, sprendžiančias panašias problemas). Bendrų

renginių metu vyksta dalijimosi ir mokymosi procesas visame BMT projekto mokyklų tinkle.

Baigiamajame projekto etape BMT projekte dalyvaujančios antro šaukimo mokyklos skatinamos

savarankiškai burti bei plėsti tinklus ir taip įtraukti naujas projekte nedalyvaujančias mokyklas į

bendrą profesinio mokymosi tinklą.

Įsivertinimo metu tinklaveikos procesą siekta charakterizuoti tiek kiekybiniu

(komunikavimo dažnis), tiek kokybiniu (tinklaveikos charakteristikos) aspektais.

Mokyklų komandų buvo prašyta nurodyti, kaip dažnai komanda bendradarbiavo su

savo mokyklos bendruomenės nariais projekto metu (vidinis mokyklos tinklas) bei su kitų mokyklų

komandomis (besimokančių mokyklų tinklas) (22 pav.).


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


78

22 pav. Mokyklos komandų bendradarbiavimo su mokyklos bendruomene ir kitomis mokyklomis dažnumas (mokyklų komandų nuomonė), N=39

Iš pateiktų rezultatų ryškėja, kad bendradarbiavimas mokyklos vidiniame profesinio

mokymosi tinkle buvo ženkliai dažnesnis nei bendradarbiavimas išoriniame tinkle. Tačiau ir

vidiniame mokyklos tinkle skirtingų mokyklų komandos nurodė bendradarbiavusios labai

nevienodu intensyvumu – nuo dažniau nei kartą per savaitę (3 komandos) iki maždaug kartą per 3

mėn. (kiek mažiau nei ketvirtadalis komandų). Visgi daugiausia - beveik pusė- mokyklų komandų

su savo bendruomenės nariais nurodė bendradarbiavusios vidutiniškai kartą per mėnesį, tuo tarpu,

su kitų mokyklų komandomis didžioji dauguma (kiek daugiau nei 64 proc.) teigė

bendradarbiavusios maždaug kartą per tris mėnesius. Maždaug kartą per mėnesį tokius kontaktus

užmegzdavo 15,4proc. (6 komandos) komandų, tik viena mokyklos komanda su kitų mokyklų

komandomis bendradarbiavo maždaug kartą per dvi savaites. Dar viena mokyklos komanda nurodė

bendradarbiavusi rečiau nei kartą per tris mėnesius. Dalis mokyklų komandų teigė

bendradarbiavusios nereguliariai, iškilus klausimui. Su kitų mokyklų komandomis tokiu principu

bendradarbiavo 15,4 proc. (6 komandos) komandų, su savo mokyklos bendruomene – 3 komandos

(7,7 proc.).

Tai, kad mokyklos intensyviau bendradarbiavo vidiniame tinkle neturi stebinti, tiek dėl

objektyvių priežasčių – kontaktai viduje yra artimesni bei bendradarbiavimo sąlygos palankesnės

(pvz., laiko, lėšų ar atstumo atžvilgiu) nei atitinkamos sąlygos bendradarbiavimui su išoriniais

partneriais – tiek dėl pačios BMT projekto etapo, į kurį įsijungė BMT2 mokyklos, specifikos:

pirmasis tikslas, kurio šiame etape buvo siekiama antrojo šaukimo mokyklose, buvo paskatinti


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


79

vidinio profesinio mokymosi tinklo (besimokančios bendruomenės) kūrimąsi ar plėtotę mokyklose.

Tik įgijus šią patirtį, galimas efektyvus mokyklos dalyvavimas ir platesniuose, kelias mokyklas

apimančiuose, besimokančių bendruomenių tinkluose.

Siekiant išryškinti svarbiausius kokybinius BMT antrojo šaukimo mokyklų mokymosi tinklų

kūrimosi aspektus tyrimo dalyvių prašyta apibūdinti teigiamas patirtis ir pasiekimus bei

neišnaudotas galimybes ir kilusius sunkumus, įsijungiant į konkrečias profesinio mokymosi tinklo

kūrimuisi ir funkcionavimui būtinas veiklas.

Veiklų tinkluose (tinklaveikos) požymiai įsivertinimo metu buvo fiksuojami šešiose srityse

(tikslo apibrėžimas, bendravimas ir bendradarbiavimas, lyderiavimas, atskaitomybė, tyrimai,

profesinių žinių įgijimas ir dalijimasis). Atlikus tyrimo dalyvių teiginių turinio analizę 226 teiginiai

buvo priskirti teigiamoms patirtims, 155– neigiamoms.

Vienas svarbiausių mokyklų profesinio mokymosi tinklų kūrimosi ir funkcionavimo sėkmės

elementų – aktualaus bendro ir pagrįsto tikslo turėjimas. Pasak (Earl, Katz, BenJaafar, 2011),

„bendras tikslas – tai savotiški klijai, siejantys mokyklas besimokančių bendruomenių tinkle“

(p.34), o tokio tikslo neturėdamos, mokyklos netenka ir stimulo bendradarbiauti.


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


80

Susitarimo dėl bendro tikslo srityje, atspindinčioje pirminį tinklaveikos etapą, išskirtos

požymių grupės pristatomos 23 paveiksle.

23 pav. Tikslo apsibrėžimo ir pasirengimo bendrai veiklai sritis: teigiamos ir neigiamos patirtys

Kadangi mokyklos šiame etape kėlė tikslą – spręsti konkrečią aktualią ugdymo problemą,

dažnai tikslo paieška ir apibrėžimas tyrimo dalyvių atsakymuose įvardijami kaip problemos

identifikavimas ar tikslinimas (35 lentelė).

35 lentelė

Veiklos tikslo apsibrėžimo ir pasirengimo bendrai veiklai sritis (teigiamos patirtys)

Teigiamos patirtys ir pasiekimai


Diskusijos ir susitarimas dėl bendro tikslo

Bendruomenė susitarė dėl mokyklos problemos, kartu ją sprendė. Apgalvojome ir įvardijome problemas. Atviros diskusijos apie mokyklos veiklos įvairius aspektus.

4

Komandos subūrimas tikslui įgyvendinti

Subūrėme aktyvią komandą projekto tikslui įgyvendinti. Tarpusavio narių supratingumas, palaikymas Sėkmingai suformuota komanda.

4

Tikslo apsibrėžimas ir pasirengimas bendrai

veiklai

Diskusijos ir susitarimas dėl bendro tikslo

Komandos subūrimas tikslui įgyvendinti

Mokyklos bendruomenės įtraukimas ir bendradarbiavimas

Bendrų problemų egzistavimas mokyklose

Nepakankamas mokyklos bendruomenės įsitraukimas

Nepakankamas dėmesys vertinimui ir įsivertinimui

Mokyklų ir jų problemų skirtingumas

Problemos neišsprendžiamumas

Neigiamos patirtys

Nepakankamas mokyklos vadovybės palaikymas

Metodikos naudojimas nusistatant tikslą

Teigiamos patirtys

Išankstinės neigiamos pedagogų nuostatos

Laiko stoka ir didelis darbo krūvis


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


81



Mokyklos bendruomenės įtraukimas ir bendradarbiavimas

Atlikę tėvų-mokytojų-mokinių apklausą, išsikėlėme bendrą veiklos tikslą. Mokytojai diskutuodami, dalindamiesi patirtimi atskleidė savo mintis. Tokiu būdu išmoko glaudžiau bendrauti, tapo atviresni. Po kurio laiko atsirado daugiau bendraminčių, įsijungusių į bendrą veiklą.

16

Bendrų problemų egzistavimas mokyklose

Galimybė pabendrauti su panašių sunkumų patiriančiomis mokyklomis.

9

Metodikos naudojimas nusistatant tikslą (problemą)

Naudojant, BMT seminaruose išmoktais problemos gryninimo metodais, išgryninome problemą. Į šią veiklą buvo įtraukti ir aktyviai dalyvavo visi mokytojai. Apibrėžiant bendrą veiklos tikslą buvo naudotas metodas "Žingsnis po žingsnio", diskusijos.

6

Iš viso: 39

Svarbiais pasiekimais šiame etape buvo įvardytas entuziastingos, aktyvios bei pokyčių

siekiančios komandos subūrimas tikslui įgyvendinti, mokyklos bendruomenės (kitų mokytojų,

mokinių tėvų, vaikų) įtraukimas į bendrą veiklą, profesinis dialogas (diskusijos) bei bendro

sutarimo siekimas. Tyrimo dalyviai kaip teigiamą patirtį taip pat įvardija naujų projekto metu

išmoktų metodų naudojimą problemai (tikslui) apsibrėžti. Mokyklas taip pat teigiamai nuteikė

galimybė bendrauti su kitomis, panašias problemas sprendžiančiomis mokyklomis.

Įsivertinimo metu užfiksuoti duomenys rodo, kad svarbiu trukdžiu, laikoma laiko stoka,

didelė mokymosi proceso sparta bei padidėjęs darbo krūvis. Tyrimo dalyviai itin akcentuoja

trukdžius, susijusius su nepakankama mokyklos bendruomenės motyvacija ir įsitraukimu

formuluojant bendrą tikslą, bei pamini sunkumus griaunant išankstinę pedagogų nuostatą (36

lentelė).

36 lentelė

Tikslo apsibrėžimo ir pasirengimo bendrai veiklai sritis (neigiamos patirtys)

Sunkumai ir nepanaudotos

galimybės

Teiginių pavyzdžiai

Prasminių vienetų skaičius

Problemos neišsprendžiamumas

Kad ir kokie patrauklūs būtume nieko negalime padaryti, nes mokinių skaičius gana stipriai sumažėjo, mažiname klasių skaičių komplektus, rajone vyksta tikra kova už būvį... Išorinės problemos įtakoja vidinių problemų sprendimus, todėl ne visada gebame realizuoti sprendimus.

5


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


82


galimybės



Mokyklų ir jų problemų skirtingumas

Pernelyg skirtingos mokyklų problemos dėl mokyklų specifikos. Negalėjome pritaikyti kitų mokyklų patirties savo mokykloje, nes darbo grupė, kuriai mes priskirti pagal išgrynintą problemą, sudaryta iš labai skirtingo tipo mokyklų.

2

Nepakankamas dėmesys vertinimui ir įsivertinimui

Nepakankamai skyrėm laiko ir dėmesio vertinimui ir įsivertinimui

1

Nepakankamas mokyklos bendruomenės įsitraukimas

Mokytojai sunkiai įsijungė į labai įtemptą projekto veiklą, krūvis buvo neįprastai didelis, užduočių daug ir tempas nemažas. Nepanaudojome pakankamai pačių pasyviausių pedagogų... Sunku įtraukti visus į veiklą - pavyko įtraukti apie 60 proc. Dalis bendruomenės narių išliko pasyvūs pokyčiams. Ne visi mokinių tėvai laikėsi susitarimų.

12

Nepakankamas mokyklos vadovybės palaikymas

Mokyklos vadovybės mažas palaikymas

1

Išankstinės pedagogų nuostatos

Sugriauti išankstinę pedagogų nuostatą po pirmo projekto pristatymo.

1

Laiko stoka ir didelis darbo krūvis

Laiko stoka, per greitas projekto įgyvendinimo tempas. Sudėtinga suderinti visiems tinkamą laiką bendriems pasitarimams. Kai kurias veiklas vykdėm skubotai, nespėdami pasidžiaugti rezultatais.

8

Iš viso: 30

Taip pat mokyklos susidūrė su sunkumais, iškeldamos ir apsibrėždamos realią

išsprendžiamą problemą. Nuo mokyklos kolektyvo pastangų nepriklausančios ar tik iš dalies

priklausančios problemos sprendimas, kaip teigia turimo dalyviai, vėliau neleido pasiekti iškeltų

tikslų. Buvo pasigęsta ir didesnio mokyklos vadovybės palaikymo. Bendradarbiaujant su kitomis

mokyklų komandomis susidurta su sunkumais, kai mokyklų iškeltos problemos pasirodę besančios

pernelyg skirtingos ar jau pats mokyklų tipų skirtingumas, tyrimo dalyvių nuomone, neleido

produktyviai pasinaudoti kolegų patirtimi.

Bendradarbiavimas, kaip teigia Earl, Katz, Ben Jaafar (2011), „tai intensyvi sąveika, skatinanti

švietimo specialistus atskleisti savo įsitikinimus ir patirtį, pateikiant juos nagrinėti ir diskutuoti“

(p.12). Tik bendradarbiaujant bei analizuojant ir vertinant veiklą galima išspręsti sudėtingas

ugdymo problemas, rasti atsakymus į aktualius klausimus bei skleisti naujoves. Bendradarbiavimas


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


83

taip pat gali paskatinti įprastų veiklos būdų bei nuostatų kaitą, susidūrus su kitokiais požiūriais ir

naujomis idėjomis. Todėl nuosaikus konfliktas šiame kontekste gali būti produktyvus.


profesiniame tinkle, išryškėjo šešiose požymių grupėse: bendros atsakomybės ir įsipareigojimo,

pasitikėjimo ir kolegialumo, kolegų aktyvumo ir įsitraukimo į bendrą veiklą, komandinio darbo,

susipažinimo su kitų mokyklų patirtimi bei veiklos refleksijos plėtotės (24 pav.).

24 pav. Bendravimo ir bendradarbiavimo sritis: teigiamos ir neigiamos patirtys

Kaip rodo tyrimo dalyvių teiginių turinio analizė, vienas svarbiausių teigiamų patirčių

šaltinių bendradarbiavimo srityje buvo atsivėrusi galimybė dirbti komandoje. Tyrimo dalyviai

paminėjo tiek komandinio darbo įgūdžių patobulėjimą, tiek pačias naujas su šia darbo forma

susijusias veiklas – komandos darbo planavimą, komunikacijos organizavimą. Taip pat buvo

pažymėtas geresnis komandos narių vienas kito pažinimas, pasiskirstymas atsakomybėmis.

Bendravimas ir bendradarbiavimas

Bendra atsakomybė ir įsipareigojimas


Kolegų aktyvumas ir įsitraukimas į bendrą veiklą

Komandinis darbas Išankstinės nuostatos bei asmeninės savybės

Nepakankamas kolegų įsitraukimas

Savarankiškumo stoka

Laiko ir kitų išteklių stoka

Neigiamos patirtys

Susipažinimas su kitų mokyklų patirtimi

Teigiamos patirtys

Veiklos refleksijos plėtotė


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


84

37 lentelė

Bendravimo ir bendradarbiavimo profesiniame tinkle sritis (teigiamos patirtys)



Bendra atsakomybė ir įsipareigojimas

Dauguma kolegų jautė atsakomybę už problemos išsprendimą. Komanda jautė kolegų palaikymą. Gavome įvairių, naudingų pasiūlymų tolimesnei veiklai. Kolektyvo glaudesnis bendradarbiavimas, suvienijimas siekiant bendro tikslo, nuoširdesnis bendravimas.

2


Įsitikinome, kad sugebame dirbti kartu, rasti bendraminčių; Supratome, kad turime kuo dalintis; Mokame pastebėti kitų sėkmes ir pritaikyti jas savo darbe. Daugiau bendradarbiaujame, padidėjo pasitikėjimas savimi, patobulėjo komandinio darbo įgūdžiai. Išankstinės nuostatos sugriovimas, pažvelgiant į problemą "kitu" kampu, žaidžiant, bendradarbiaujant. Komandos narių savivertės, pasitikėjimo augimas. Mokytojai glaudžiau, atviriau bendradarbiauja su kolegomis. Metodinių posėdžių metu drąsiau skaito pranešimus, aktyviau dalinasi gerąja patirtimi. Gebėjimas priimti bendrus susitarimus.

8

Kolegų aktyvumas ir įsitraukimas į bendrą veiklą

Suaktyvėjo mokytojų bendradarbiavimas, domėjimasis įvairesniais problemų sprendimo, mokinių pažinimo būdais. Dauguma noriai įsitraukia į veiklą. Dalijasi savo patirtimi. Visi kolegos labai geranoriškai įsijungė į projekto BMT-2 veiklas. Dauguma kolegų geranoriškai reagavo į užsiėmimus, kuriuose naudojami aktyvūs metodai.

12

Komandinis darbas

Atsirado laikas, skirtas komandos darbui. Pažinome geriau savo komandos narius, išsiaiškinome, kokius vaidmenis galime atlikti komandoje. Smagus jausmas dirbti kartu ir pasiekti matomų rezultatų. Puikiai pavyko iš karto suformuoti pačią mokyklos BMT komandą, aktyvią, motyvuotą jauną ir užsidegusią kažką pakeisti mokykloje. Vyravo geranoriška, dalykiška ir atsakinga atmosfera per visą projekto eigą. Teigiami mokinių tėvų atsiliepimai pridėjo optimizmo siekti ir tobulėti.

12

Susipažinimas su kitų mokyklų patirtimi

Pamatėme, kad ir mūsų kolegas jaudina tos pačios problemos Naudingi kartu su kitomis mokyklomis atlikti tyrimai, kitų mokyklų patirtis. Darbas su kitų komandų nariais, sprendžiant bendras problemas ir atliekant tyrimus Daugiausia gavome žinių bendraujant su kitų mokyklų mokytojais.

5

Veiklos refleksijos plėtotė

Refleksija tarp mokytojų apie ugdymo kokybę tapo kryptingesnė. 1

Iš viso: 38


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


85

Kaip nemažiau reikšmingas pasiekimas buvo pažymėtas ir geranoriškas mokyklos kolegų

įsitraukimas į bendras veiklas, padidėjęs jų aktyvumas, domėjimasis naujovėmis. Bendradarbiaujant

buvo kuriama kolegialumo, pasitikėjimo atmosfera. Tyrime dalyvavę komandos nariai pažymėjo ne

tik patys įgiję daugiau pasitikėjimo savimi bei supratę, kad turi kuo dalintis, bet pastebėjo ir

mokyklos bendruomenės narių vis aktyvesnį norą dalintis turima patirtimi bei gebėjimą priimti

bendrus susitarimus. Svarbus supratimas, kad bendradarbiaujant galima griauti išankstines

nuostatas, pažvelgiant į problemą "kitu" kampu, žaidžiant, bendradarbiaujant.

Iš tyrimo dalyvių teiginių aiškėja, kad bendradarbiavimo kategorijoje svarbūs ir užmegzti

nauji ryšiai kitomis mokyklomis (daugiausia gavome žinių bendraujant su kitų mokyklų

mokytojais). Taip pat tyrimo dalyviai mini kryptingesnę mokytojų ugdymo veiklos refleksiją.

Svarbus veiksnys palaikant produktyvius santykius tinkluose, pasak tyrimo dalyvių, yra

palaikymas ir bendra atsakomybė, kurią, siekdami tikslo – spęsdami problemą, prisiima visi

profesinio tinklo dalyviai.

38 lentelė

Bendravimo ir bendradarbiavimo profesiniame tinkle sritis (neigiamos patirtys)


galimybės




Sudėtinga laiko atžvilgiu derinti tiesiogines pareigas su projekto veiklos sklaida organizuojant darbą. Trūko laiko. Išteklių stoka.

10

Savarankiškumo stoka

Kolegų savarankiškumo stoka. Savarankiškumo stoka.

5

Nepakankamas kolegų įsitraukimas

Pasyviųjų įtraukimas į projekto veiklą buvo didžiausia problema, pabaigoje bandėme net į atskirą darbo grupę juos jungti, kad būtų priversti atlikti visas užduotis ir kuo geriau jas pristatyti Ne visi bendruomenės nariai aktyviai įsijungė apibrėžiant problemą ir ją sprendžiant. Yra skeptiškai nusiteikusių kolegų, kurių nepavyko įtraukti į veiklą. Ne visus kolektyvo narius sudominome projekto teikiamomis galimybėmis. Apie 15 procentų mokytojų neaktyviai įsijungė į veiklą.

17

Išankstinės nuostatos bei asmeninės savybės

Išankstinės nuostatos, priešiškumas papildomam darbui, vidinės komandos narių fobijos. Asmeninės kai kurių kolegų savybės (skepticizmas, abejingumas, nuovargis)

5

Iš viso: 37


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


86

Kaip pagrindinį bendravimo ir bendradarbiavimo srities trukdį tyrimo dalyviai įvardijo

nepakankamą dalies kolegų įsitraukimą į bendras veiklas (nepavyko įtraukti viso kolektyvo, 15

proc. žiūrėjo į mūsų pastangas skeptiškai), paramos bei palaikymo stoką (ne visuomet [buvo] noras

išklausyti ir padėti). Tai tyrimo dalyvių nuomone, galėjo nulemti nenoras dalintis patirtimi,

susiformavusios išankstinės nuostatos, negatyvus požiūris į papildomą darbą ar tokios asmeninės

savybės kaip skepticizmas, abejingumas bei pasyvumas. Taip pat akcentuojama laiko, išteklių ir

kolegų savarankiškumo stoka.

Lyderiavimo profesiniame tinkle srityje išryškėjo šios teigiamos patirtys: lygios

lyderiavimo galimybės, pasiskirstymas funkcijomis ir atsakomybės prisiėmimas, naujų lyderių

išryškėjimas, kolegų mokymas kaip lyderystės išraiška, mokinių lyderystės skatinimas (25 pav.).

25 pav. Lyderiavimo sritis: teigiamos ir neigiamos patirtys

Kaip pažymi Earl, Katz, BenJaafar (2011), besimokančių bendruomenių tinklai skatina

bendradarbiavimu grįstą lyderystę tinkle ir mokyklose, kai lyderio funkcijas atlieka kuo daugiau

žmonių, vadovaudami tam tikroms iniciatyvoms. Būtent tokio pobūdžio lyderystės požymiai

išryškėja ir atlikus tyrimo dalyvių teiginių turinio analizę. Tyrimo dalyviai pabrėžia nuostatą, kad

lyderiu gali būti kiekvienas asmuo, todėl visiems nariams buvo sudarytos lygios galimybės tapti

lyderiais (kiekvienas mokytojas - savo srities lyderis ir nereikia laukti "spyrio" veiklai pradėti.).

Lyderiavimo sritis

Lygios lyderiavimo galimybės

Pasiskirstymas funkcijomis ir atsakomybės prisiėmimas

Naujų lyderių išryškėjimas

Kolegų mokymas kaip lyderystės išraiška

Bendro sprendimo priėmimo sunkumai

Abejingumas ir iniciatyvosstoka

Nepanaudotos lyderiavimo galimybės

Didelės laiko sąnaudos ir jo stoka

Neigiamos patirtys

Asmenybiniai skirtumai Mokinių lyderystės skatinimas

Teigiamos patirtys


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


87

Tyrimo dalyviai pažymi, kad teigiami lyderiavimo aspektai (39 lentelė) ryškiausiai

atsiskleidė, situacijose, kai buvo pasidalijama atliekamomis funkcijomis, pasiskirstoma atitinkamais

vaidmenimis bei prisiimama atsakomybė. Tai pat nebijoti suklysti bei prisiimti atsakomybę buvo

skatinami ir kolegos.

Svarbi teigiama lyderiavimo patirtis mokykloms, tyrimo dalyvių teigimu, buvo galimybė ir

formalių vadovaujančių pareigų neužimantiems pedagogams dalyvavimo projekte metu atskleisti

savo kaip lyderio savybes. Tokiu būdu mokyklose, kaip teigiama, atsirado naujų lyderių.

39 lentelė

Lyderiavimo profesiniame tinkle sritis (teigiamos patirtys)



Lygios lyderiavimo galimybės

Lyderiai gali būti visi mokyklos nariai. Kiekvienas gali tapti lyderiu. Visiems mokytojams buvo sudarytos galimybės. Kiekvienas mokytojas- savo srities lyderis ir nereikia laukti "spyrio" veiklai pradėti.

7

Pasiskirstymas funkcijomis ir atsakomybės prisiėmimas

Visi BMT komandos nariai aktyviai dalyvavo planuodami ir vykdydami numatytas veiklas, visi turėjo individualių įpareigojimų ir juos puikiai įvykdė. Visi komandos nariai turėjo galimybę pasijusti lyderiai prisiimant tam tikro vaidmens atsakomybę. Darni veikla, pareigų pasiskirstymas, atsakingumas. Išmokome pasidalinti darbo krūvį/veiklas tolygiai; Išmokome paskatinti kolegas prisiimti atsakomybę, nebijoti klysti.

10

Naujų lyderių išryškėjimas

Išryškėjo komandos lyderiai Atsirado naujų lyderių. Mokytojai įgijo naujų įgūdžių Leido atsiskleisti mokytojams lyderiams.

7

Kolegų mokymas kaip lyderystės išraiška

Pavyko BMT2 projekte įgytas žinias perteikti kolegoms seminarų metu. Įgijome patirties išsakyti savo nuomonę prieš auditoriją, organizuojant seminarus. Paskatinom daugiau nei 30 proc. mūsų mokyklos mokytojų pasidalinti savo patirtimi, sprendžiant mokyklos pasirinktą problemą, moderuoti grupių darbą rajoninės konferencijos metu. Visi komandos nariai aktyviai perteikė respublikinių seminarų medžiagą kolegoms; mokymų metu aktyviai dirbo grupėse, pristatė užduotis, dalijosi mokyklos gerąja patirtimi.

8

Mokinių lyderystės skatinimas

Vykdant šį projektą mokykloje buvo išrinkta mokinių taryba. kurią sudaro klasių lyderiai. Šie lyderiai aktyviai įsijungė į mokyklos veiklos planavimą, kai kurių problemų sprendimą.

3

Iš viso: 35


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


88

Labai svarbu, kad svarbia lyderystės išraiška tyrimo dalyviai laiko ir vertina kolegų

skatinimą mokytis, mokymą bei dalijimąsi savo patirtimi. Komandos nariai čia pažymi įgiję

andragoginių gebėjimų, drąsos ir patirties dirbti su savo kolegų mokytojų auditorija.

Tyrimo dalyviai taip pat mini, kad lyderiavimas buvo skatinamas ne tik mokytojų

bendruomenėje, bet ir tarp mokyklų mokinių, kas sąlygojo mokinių savivaldos vienetų atsiradimą

bei jų įsijungimą į mokyklai aktualių problemų sprendimą.

Neigiamų patirčių grupėje (40 lentelė) išryškėjo, kad lyderiavimui sunkumų kėlė laiko stoka

ir didelės jo sąnaudos. Pastebima, kad net sudarius lygias galimybes lyderiauti, ne visi tuo sugebėjo

pasinaudoti. Taip pat minima, kad pritrūko kolegų iniciatyvos, palaikymo ir tikėjimo būsimais

pokyčiais. Taip pat pastebėta, kad lyderiavimo srityje sunkumų kyla ir dėl tam tikrų kartu dirbančių

žmonių asmeninių savybių skirtumų. Taip pat konstatuota, kad atsiranda vidinių nesutarimų

priimant sprendimus (40 lentelė).

40 lentelė Lyderiavimo profesiniame tinkle sritis (neigiamos patirtys)


galimybės



Didelės laiko sąnaudos ir jo stoka

Didelės laiko sąnaudos Laiko stoka

4

Nepanaudotos lyderiavimo galimybės

Ne visi pasinaudojo suteikta galimybe lyderiauti. Kai kurie komandos nariai, kurie yra lyderiai savo aplinkoje, neatsiskleidė naujose, jiems neįprastose situacijose.

2

Abejingumas ir iniciatyvos stoka

Net ir lyderiams nelengva, kaip rankos svyra, susiduriant su kitų abejingumu, nenoru nieko keisti. Trūksta iniciatyvos kai kuriems kolegoms. Abejonės dėl pokyčių naudos Kai kurių kolegų pasyvumas

6

Bendro sprendimo priėmimo sunkumai

Kai kuriais klausimais sunku buvo rasti bendrus sprendimus, kilo vidinių nesutarimų.

2

Asmenybiniai skirtumai

Komandos narių žmogiškųjų savybių skirtingumas. Komandoje visi žmonės skirtingi.

3

Iš viso: 17


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


89

Tyrimo dalyviai teigiamas patirtis atskaitomybės srityje sieja su gerosios patirties sklaida bei

viešinimu įvairiais informacijos pateikimo būdais. Tai apima tiek pasidalijimą gerąja patirtimi su

savo ir kitų mokyklų kolegomis, mokinių tėvais bei mokiniais, Švietimo centro bei Švietimo

skyriaus specialistais, tiek rezultatų ir pasiekimų viešinimą spaudoje, konferencijose, projekto

stenduose, interneto svetainėje (26 pav.).

26 pav. Atskaitomybės sritis: teigiamos ir neigiamos patirtys

Labai svarbi teigiama patirtis, tyrimo dalyvių pastebėjimu, buvo atsakomybės prisiėmimas

bei pasiskirstymas pareigomis. Pažymima, kad įsipareigojimus komandos nariai priėmė noriai,

lengvai; veiklos, atsiskaitymai bei užduotys buvo atliekamos laiku ir atsakingai. Tai sąlygojo

pasitikėjimo savimi ir kitais padidėjimą, gerėjo ir mokyklų įvaizdis.

Tyrime dalyvavę BMT antrojo šaukimo mokyklų komandų nariai taip pat pažymėjo bendro

susitelkimo darbui reikšmę prisiimant įsipareigojimus ir atsiskaitant. Kadangi itin svarbu prisiimtus

įsipareigojimus atlikti laiku, pripažinta, kad laiko vadybos gebėjimų tobulinimas buvo dar viena iš

teigiamų šios srities patirčių (41 lentelė).

Atskaitomybė

Patirties sklaida

Atsakomybė ir pasidalijimas pareigomis

Susitelkimas bendram darbui

Laiko valdymas Laiko ir išteklių stoka

Neaiškios užduotys

Neigiamas aplinkinių požiūris ir įsipareigojimųnevykdymas

Neišnaudotos sklaidos galimybės

Neigiamos patirtys Teigiamos patirtys


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


90

41 lentelė Atskaitomybės sritis (teigiamos patirtys)



Patirties sklaida Apie tai, kad dalyvaudavome seminaruose paviešindavome rajoninėje spaudoje bei mokyklos internetinėje svetainėje. Dažniau mokyklos vardas mirgėdavo spaudos puslapiuose. Kolegoms perduodavome įgytas žinias, naujus metodus... Mokyklos bendruomenei atsiskaitydavome nuolat grįžę iš mokymų - organizuodavome seminarus, užduodavome namų darbus. Prisiimdami įsipareigojimus įtraukėme į metinį veiklos planą veiklas, susijusias su BMT projekto metu sprendžiama problema. Publikavome straipsnius apie BMT projektą mokyklos internetinėje svetainėje, rajoninėje spaudoje.

25

Atsakomybė ir pasidalijimas pareigomis

Mokyklos BMT komandoje pasidalindavome įsipareigojimus ir suplanuodavome veiklą. Komandoje visi nariai buvo aktyvus, darbas vyko sklandžiai. Visas projekte suplanuotas veiklas įvykdėme laiku. Kiekvienas projekto dalyvis turėjome konkrečias užduotis ir jas vykdėme. Užduotis dalinomės draugiškai, kolegialiai. Malonu daryti gerus ir įdomius, reikalingus darbus, todėl ir atsiskaityti nėra sunku ir sudėtinga, viską stengėmės atlikti laiku ir atsakingai.

14

Susitelkimas bendram darbui

Kolektyvo susitelkimas įgyvendinant projekto veiklas. Mokytojų įtraukimas į naują veiklą Mokėmės susitelkti darbui komandoje, džiaugtis galimybe dirbti kartu, dalytis patirtimi, skatinti kolegas, jausti atsakomybę, kritikuoti abejotinas idėjas ir pasiūlymus neužgaunant jų autorių. BMT komanda pasirodė kaip vieningas kolektyvas, gebantis susitelkti ir operatyviai įveikti užduotis Mokykloje buvo BMT projekto stendas, kuriame kabinome informaciją apie projektą. Apie projekto veiklą rašėme rajoniniame laikraštyje.

6

Laiko valdymas Laiko vadybos įgūdžių lavinimas. Patobulėjo laiko vadyba

5

Iš viso: 50

Dažniausiai paminėtas atskaitomybės srities sunkumas – laiko bei kitų išteklių stoka.

Tyrimo dalyviai taip pat suvokia bei nesibaimindami savikritikos mini neišnaudotas sklaidos

galimybes. Teigiama, kad nelengva surasti būdus ir formas, kaip atsiskaityti visuomenei – per

mažai informacijos pateikta išorinei aplinkai, nepaskelbta informacija mokyklos interneto svetainėje

bei ne iki galo išnaudotos galimybės informuoti mokinių tėvus.

Taip pat pažymima, kad sunkumų kėlė skeptiškas mokyklos (ar kitų mokyklų) kolegų

požiūris į veiklas, pasyvumas, laiku nesuteiktas grįžtamasis ryšys bei prisiimtų įsipareigojimų


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


91

nevykdymas. Vienas tyrimo dalyvis paminėjo ir neaiškiai formuluojamas užduotis, kaip

atskaitomybės problemą (42 lentelė).

42 lentelė Atskaitomybės profesiniame tinkle sritis (neigiamos patirtys)

Sunkumai ir

nepanaudotos galimybės



Laiko ir išteklių stoka

Laiko ir išteklių trūkumas. Mūsų mokyklos bendruomenės dydis (per 800 mokinių, per 80 mokytojų) įgalino kurti tinkliukus vietoje, bet laiko, motyvacijos, energijos stoka sutrukdė kurti tinkliukus su kitom įstaigom. Laiko ir išteklių stoka.

11

Neišnaudotos sklaidos galimybės

Informacija apie projektą patalpinta tik gimnazijos tinklalapyje, taip pat buvo vienas straipsnis rajoninėje spaudoje, t.y. mažai informacijos visuomenei. Neišnaudojome visų galimybių su pokyčiais supažindinti mokinių tėvus. Nelengva surasti būdus ir formas, kaip atsiskaityti visuomenei.

4

Neigiamas aplinkinių požiūris ir įsipareigojimų nevykdymas

Ne visi mokytojai atliko jiems skirtas užduotis. Dalies bendruomenės narių skeptiško požiūrio neįstengėme pakeisti. Į BMT komandos veiklą nepavyko įtraukti Švietimo skyriaus specialistės. Nevisų mokytojų požiūris į problemos sprendimo būdus buvo teigiamas. Rajono mokyklų kolegų pavydas. Ne visuomet laiku gautas atgalinis ryšys.

9

Neaiškios užduotys

Neaiškiai formuluojamos ir nevienodai suprantamos užduotys.

1

Iš viso: 25

Tyrimai, profesinės veiklos refleksija ir tobulinimas yra priskiriami prie svarbiausių

besimokančių bendruomenių tinklų požymių.

Veiklos analizė ir tyrimai

Veiklos refleksijos ir analizės skatinimas

Tyrimų planavimo ir organizavimo patirtis

Tyrimų, analizės būtinybės suvokimas

Nepakankamas pasinaudojimas kolegų patirtimi

Kolegų nenoras įsijungti

Ekspertinės paramos stoka


Neigiamos patirtys

Tyrimų rezultatų apibendrinimo sunkumai

Teigiamos patirtys


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


92

27 pav. Tyrimų sritis: teigiamos ir neigiamos patirtys

BMT antrojo šaukimo mokyklų komandų nariai pažymėjo supratę tyrimų ir veiklos analizės

būtinybę (27 pav.). Tyrimo dalyviai, apibūdindami savo patirtį tiriamosios veiklos srityje, pabrėžė

išmokę naujų veiklos analizės, refleksijos būdų. Planuodami tyrimus jie pabrėžę įgiję tyrimo

instrumentų rengimo, tyrimų projektavimo patirties. Atliekant tyrimus, pasak tyrimo dalyvių,

svarbus aspektas buvo nauja grupinio tyrinėjimo patirtis. Ypač svarbu pastebėti, kad tyrimo

dalyviai žvelgia į tyrimą, ne tik kaip į galimybę atlikti situacijos analizę bei išryškinti veiklos

trūkumus ar teigiamus rezultatus, bet ir suprasdami jo rezultatų tolesnio panaudojimo tikslingumą ir

svarbą profesinei veiklai tobulinti (atlikdami veiklos analizę (įvairius kiekybinius, kokybinius

tyrimus) išmokome ją panaudoti tolesniam savo veiklos planavimui ir tobulinimui.). Taigi, galima

teigti, kad projekto metu buvo plėtojami sąmoningos tiriamosios veiklos gebėjimai. Kadangi

pastebima nuostatų lygmens pokyčių požymių, galima tikėtis, kad tiriamosios veiklos iniciatyvos

nebus fragmentiškos ir neapsiribos vien projekto metu atliktais tyrimais, bet įgis nuolatinį pobūdį –

taps įprasta priemone, kurios pagalba bus siekiama numatyti mokyklų veiklos tobulinimo

perspektyvas.

43 lentelė Tyrimų sritis (teigiamos patirtys)



Veiklos refleksijos ir analizės skatinimas

Po kiekvieno seminaro atlikdavom refleksiją su kolegomis ir atskirai komandos nariai. Mūsų kolegos yra įgudę dirbti komandose. Išmokome atlikti veiklos analizę ir padaryti atitinkamas išvadas. Išmokome naujų mokyklos veiklos analizės ir problemos nustatymo būdų. Naudojome "Žingsnis po žingsnio" metodiką. Į mokyklos veiklos analizę ir veiklos tobulinimo planavimą aktyviau įsijungė visi mokyklos pedagogai.

14

Tyrimų planavimo ir organizavimo patirtis

Išmokome organizuoti tyrimus, rengti klausimynus, anketas, analizuoti ir apibendrinti rezultatus. Sukūrėme kokybiškus mokinių pasiekimų ir pažangos matavimo, fiksavimo analizės įrankius Dalyvaujant projekte įgyta tyrimų metodika padėjo atliekant mokyklos įsivertinimą, randant tam tikrų sričių privalumus ir trūkumus. Visi komandos nariai dalyvavo tyrimuose.

12

Tyrimų, analizės Teigiama tai, kad visi pajutome analizės ir tyrimų būtinybę. Teigiama tai, 2


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


93



būtinybės suvokimas

kad mokyklos psichologė, BMT komandos narė, mums padedant puikiai visa tai atliko. Įsitikinom, kad veiklos analizė būtina.

Iš viso: 28

Sunkumų veiklos analizės bei tyrimų srityje iškilo vėlgi dėl laiko ir kitų išteklių (pvz.,

skatinimo fondų) trūkumo, kolegų abejingumo, pasyvumo bei nenoro įsijungti į tiriamojo pobūdžio

veiklas.

Taip pat buvo paminėtas ekspertinės paramos bei pagalbos atliekant tyrimus stygius (44

lentelė).

44 lentelė Tyrimų sritis (neigiamos patirtys)

Sunkumai ir

nepanaudotos galimybės


vienetų skaičius


Pritrūko laiko atlikti kai kuriuos užplanuotus tyrimus. Laiko vadyba ir finansai Skatinimo fondų bei laiko trūkumas. 11

Ekspertinės paramos stoka

Kartais pritrūkdavo gebėjimų, žinių numatytoms veikloms atlikti - ekspertinės paramos. Mes tikėjomės konkretaus patarimo, pagalbos. 2

Kolegų nenoras įsijungti

,,Ir vėl tyrimai... ir vėl jums kažko reikia...”, - tai tyrimų sunkumai, bet mes juos įveikėme. Nevisų mokytojų požiūris į problemos sprendimo būdus buvo teigiamas. Kai kurių bendruomenės narių abejingumas. 6

Nepakankamas pasinaudojimas kolegų patirtimi

Dėl objektyvių priežasčių negalėjome pasinaudoti kitų mokyklų patirtimi. Veiklos tobulinimui per mažai pasinaudojome teigiama kolegų patirtimi.

2

Tyrimų rezultatų apibendrinimo sunkumai

Dar per mažai laiko ir duomenų apibendrinti sukurtų įrankių poveikį. Reikia daug laiko rezultatams pamatuoti, išanalizuoti. 3

Iš viso: 24

Taip pat tyrimo dalyviai pažymėjo, kad pernelyg mažai tobulinant veiklą buvo pasinaudota

kitų mokyklų patirtimi, kadangi mokyklos buvo skirtingo tipo, turėjo nevienodus prioritetus. Buvo

pastebėta sunkumų apibendrinant tyrimų rezultatus bei pateikiant išvadas – dalyviai pastebėjo, kad


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


94

tai laikui imli veikla, sunku greitai pastebėti ir įvertinti pokyčius (neįvertinome fakto, kad smulkūs

dalykai, kurie neatrodė reikšmingi, iš tikrųjų rodė pokytį.)

Profesinių žinių kūrimo ir dalijimosi srities teigiamos patirtys siejamos su naudingos

informacijos, naujų žinių, gebėjimų bei patirties įgijimu, jų praktiniu pritaikymu bei dalijimusi, o

taip pat veiklos analize ir įsivertinimu bei konsultantų parama (28 pav.).

28 pav. Profesinių žinių kūrimo ir dalijimosi patirtimi sritis: teigiamos ir neigiamos patirtys

Apibūdindami teigiamas patirtis ir pasiekimus profesinių žinių įgijimo ir dalijimosi

jomis srityse, tyrimo dalyviai dažniausiai akcentavo naudingos informacijos, naujų žinių bei

gebėjimų įgijimą bei plėtotę. Įvardijamos įvairios įgytos žinios, susijusios su gilesniu mokinių

pažinimu, mokymosi proceso planavimu bei mokinių motyvavimu; plėtoti bendradarbiavimo,

informacijos perteikimo ir valdymo, problemų sprendimo ir organizaciniai – ypač komandinio

darbo organizavimo - gebėjimai.

Tyrime dalyvavusios mokyklų komandos taip pat pažymėjo aktyviai dalinusios

patirtimi su kolegomis, organizuodamos įvairaus pobūdžio renginius: susirinkimus, atviras

pamokas, „Apvalaus stalo“ diskusijas, seminarus bei konferencijas. Taip pat pažymimas ir

andragoginių gebėjimų plėtojimas, mokymų metu perteikiant įgytą patirtį kolegoms. Tyrimo

Profesinių žinių kūrimas ir dalijimasis patirtimi

Profesinių žinių įgijimas bei gebėjimų plėtotė

Dalijimasis įgyta patirtimi

Praktinis įgytos patirties pritaikymas

Veiklos analizė ir įsivertinimas Požiūrių skirtumai

Nepakankamai išnaudotos paramos galimybės

Informacijos gausa

Praktinio patirties pritaikymo sunkumai

Neigiamos patirtys

Laiko ir lėšų stoka Konsultantų ir ekspertų parama

Teigiamos patirtys


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


95

dalyviai pažymėjo patyrę džiaugsmą, turėdami galimybę pasidalinti su kitais tuo, kas jiems patiems

atrodė vertinga ir svarbu. Itin pabrėžiama praktinio įgytos patirties pritaikymo ir galimybės patiems

išbandyti naujoves bei jas perteikti kolegoms svarba (Labiausiai tobulėjame tada, kai viską galime

išbandyti praktiškai. Perteikti profesines žinias sekasi tada, kai visas naujienas esi išbandęs

praktiškai ir gali remtis asmenine patirtimi).

45 lentelė Profesinių žinių įgijimo ir dalijimosi jomis sritis (teigiamos patirtys)

Teigiamos patirtys


Profesinių žinių įgijimas bei gebėjimų plėtotė

Nauji sužinoti metodai, pamokos planavimas suteikė žinių, kaip labiau motyvuoti mokinius. Įgytos psichologinės žinios padėjo geriau pažinti save, mokinius, kolegas, mokinių tėvus. Įgijome daugiau patirties identifikuojant problemą, planuojant jos sprendimą, veiklą. Išmokome pozityviai bendrauti, bendradarbiauti, sudominti ir įtraukti kolegas į bendrą veiklą. Tobulinome komunikavimo kompetenciją: naudojom įvairius informacijos perteikimo būdus raštu ir žodžiu (stendiniai pranešimai, žodiniai pranešimai konferencijoje, spaudoje, internetinėse svetainėse).

12

Dalijimasis įgyta patirtimi

Labai vertinga viskas, ką gavome viso BMT projekto metu: ir psichologinės paskaitos, ir ypač apie vertinimą ir įsivertinimą, apie lyderystę, - viskas mums buvo labai reikalinga ir grįžusios stengėmės pasidalinti su kolegomis, vesdami seminarus mokykloje. Tai geras jausmas, kai gali dalintis tuo, kas pačiai labai patiko. BMT mokyklos komanda, grįžusi iš seminarų, vedė seminarus mokyklos pedagogams. Buvo organizuotos kelios "Apvalaus stalo" diskusijos. Buvo organizuotas bendras seminaras tarp trijų BMT mokyklų "Gabių mokinių ugdymas" ir bendra konferencija [...]

7

Praktinis įgytos patirties pritaikymas

Manome, kad projektas labiausiai ir buvo naudingas tuo, kad komandos nariai galėjo išbandyti įgytas žinias praktiškai - per savo ir kitų mokyklų mokytojų mokymus, darbą klasėje. BMT 2 projekto metu įgijome tikrai daug profesinių žinių, kurios suteikė laisvumą jas pritaikant savo darbe. Kuo daugiau žinai, tuo kūrybiškiau ir efektyviau gali žinias naudoti savo veikloje.

11

Veiklos analizė ir įsivertinimas

Planuoti veiklas, numatyti ir įgyvendinti tikslą, kryptingai jo siekti pasirenkant tinkamus metodus. Savo veiklą analizuoti, šalinti trūkumus. Mokinių ir mokytojų veiklų įsivertinimas.

4

Konsultantų ir ekspertų parama

Puikūs kompetentingi koordinatoriai ir ekspertai – tikrų lyderių pavyzdžiai. Turėjom galimybę dirbti su profesionaliais pedagogikos konsultantais ir ekspertais, sustiprinom visas pedagogines kompetencijas.

2

Iš viso: 36


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


96

Paminėtina, kad, tyrimo dalyvių nuomone, profesinių žinių įgijimas ir pasidalijimas

patirtimi profesinio mokymosi tinkluose paskatino ir sąmoningos pedagoginės veiklos refleksijos,

analizės bei įsivertinimo procesus. Taip pat pažymima ekspertų ir konsultantų paramos svarba

plėtojant profesines kompetencijas.

Dažniausiai minimos neigiamos patirtys (didžiausias prasminių vienetų skaičius

subkategorijoje) profesinių žinių kūrimo ir dalijimosi patirtimi srityje BMT mokyklų komandų

įvardijamos kaip sunkumai, pasireiškiantys praktiniame įgytos patirties pritaikyme (46 lentelė).

Pastebima, kad projekto metu tikėtasi įgyti daugiau praktinių įgūdžių, susipažinti su konkrečiais

gerosios praktikos pavyzdžiais. Reikia pastebėti, kad, kaip matyti iš atliktos teigiamų patirčių

analizės, tyrimo dalyvių nuomonė šiuo aspektu išsiskyrė – dalis tyrime dalyvavusių BMT2 mokyklų

komandų būtent projekto mokymosi veiklų praktinį pobūdį mato kaip privalumą. Džiugina, kad

mokyklų komandos taip pat mato tolesnę mokymosi bendradarbiaujant perspektyvą bei BMT

projekto metu pradėtos veiklos tęstinumo galimybę, pažymėdamos, kad ir projektui pasibaigus

planuoja intensyviai išnaudoti pasiūlytas savarankiško kvalifikacijos tobulinimo galimybes, pvz.,

pasinaudodamos naujai įgytais literatūros šaltiniais (Iš BMT projekto gavome daug literatūros,

padarėme mažą atskirą bibliotekėlę, ima mokytojai, skaito, bet nepakankamai dar panaudojome,

čia dar ateities darbas, aptarsime metodinėse grupėse, studijuosime rimčiau ir išnaudosime visas

galimybes). Sėkmingas mokytojų profesinis ir asmeninis tobulėjimas yra svarus motyvatorius

tolimesnei pedagogų mokymosi veiklai, kuri ir užtikrina jų profesinio tobulėjimo nenutrūkstamumą.

46 lentelė Profesinių žinių ir gebėjimų įgijimo sritis (neigiamos patirtys)


galimybės


vienetų skaičius

Praktinio patirties pritaikymo sunkumai

Mokymai buvo daugiau teoriniai, todėl praktiškai buvo sudėtingiau pritaikyti. Mažai praktinių įgūdžių. Tikėjomės daugiau gerosios patirties pavyzdžių, kuriuos galėtume taikyti savo darbe. Gavome daug metodinės medžiagos, bet mažai praktinių pavyzdžių.

11

Informacijos gausa

Pasiūlytų metodų gausa ir galėjimas juos atsirinkti. Didelis informacijos srautas.

2

Nepakankamai išnaudotos

Nepilnai išnaudojome konsultantų pagalbą. Nesulaukėme ekspertų seminaro mokykloje.

3


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


97


galimybės


vienetų skaičius

paramos galimybės

Reikėjo papildomų seminarų bei skatinimo fondų .

Požiūrių skirtumai

Skirtingas komandos narių požiūris. Nuomonių įvairovė.

3

Laiko ir lėšų stoka

Laiko stoka. Lėšų trūkumas neleidžia bendradarbiauti su toliau esančiomis mokyklomis.

3

Iš viso: 22

Taip pat minima sunkumų, susijusių su informacijos gausa ir gebėjimu ją atsirinkti veikiant,

požiūrio į mokymąsi skirtumais, laiko bei lėšų stygiumi. Pripažįstama, kad visgi nebuvo iki galo

išnaudotos paramos galimybės – konsultantų bei ekspertų pagalba, trūko papildomų mokymosi

renginių, skatinimo fondų.

Apibendrinant BMT2 mokyklų profesinio mokymosi tinklo kūrimo veiklos ypatumus galima

teigti, kad BMT2 mokyklų bendradarbiavimas mokyklos vidiniame profesinio mokymosi tinkle buvo

intensyvesnis nei bendradarbiavimas išoriniame tinkle. Kokybiniai tinklaveikos požymiai

įsivertinimo metu buvo fiksuojami tikslo apibrėžimo, bendravimo ir bendradarbiavimo,

lyderiavimo, atskaitomybės, tyrimų bei profesinių žinių įgijimo ir dalijimosi jomis srityse.

Susitarimo dėl bendro tikslo srityje, atspindinčioje pirminį tinklaveikos etapą, išryškėjo šios

tyrimo dalyviams svarbiausios teigiamos patirtys: mokyklos bendruomenės įsitraukimas į bendrą

veiklą bei bendrų problemų egzistavimas mokyklose. Tyrimo dalyviai kaip teigiamą patirtį taip pat

įvardija naujų projekto metu išmoktų metodų naudojimą tikslui apsibrėžti.

Bendravimo ir bendradarbiavimo srityje pažymėtos kolegų aktyvumo ir įsitraukimo į

bendrą veiklą, komandinio darbo, bendros atsakomybės ir įsipareigojimo, pasitikėjimo ir

kolegialumo, susipažinimo su kitų mokyklų patirtimi bei veiklos refleksijos plėtotės teigiamos

patirtys.

Lyderiavimo srityje išryškėjo šie pasiekimai: pasiskirstymas funkcijomis ir atsakomybės

prisiėmimas, lygios lyderiavimo galimybės, kolegų mokymas kaip lyderystės išraiška, naujų lyderių

atsiradimas bei mokinių lyderystės skatinimas.


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


98

Teigiamas patirtis atskaitomybės srityje tyrimo dalyviai sieja su gerosios patirties sklaida

bei viešinimu įvairiais informacijos pateikimo būdais, o taip pat su atsakomybės prisiėmimu bei

pasiskirstymu pareigomis.

Tyrimo dalyviai, apibūdindami savo patirtį tiriamosios veiklos srityje, pabrėžė išmokę naujų

veiklos analizės bei refleksijos būdų, o taip pat įgiję grupinio tyrinėjimo patirties. Tyrimo dalyviai

konstatuoja supratę tyrimo rezultatų tolesnio panaudojimo tikslingumą ir svarbą profesinei veiklai

tobulinti. Kadangi pastebima nuostatų lygmens pokyčių požymių, galima tikėtis, kad tiriamosios

veiklos iniciatyvos taps įprasta priemone, kurios pagalba bus siekiama tobulinti mokyklų, mokytojų

ir mokinių veiklą.

Profesinių žinių kūrimo ir dalijimosi srities teigiamos patirtys siejamos su naudingos

informacijos, naujų žinių, gebėjimų bei patirties įgijimu, jų praktiniu pritaikymu bei dalijimusi, o

taip pat veiklos analize ir įsivertinimu bei konsultantų parama.

Pagrindiniais sunkumais tinklaveikoje tyrimo dalyviai laiko finansinių ir laiko išteklių stoką,

didelį darbo krūvį bei mokymosi spartą, o taip pat nepakankamą savo ir kitų mokyklų kolegų norą

įsijungti į bendras veiklas, skeptišką požiūrį bei išankstines neigiamas nuostatas projekto bei

pokyčių mokykloje atžvilgiu. Taip pat akcentuojami praktinio įgytos patirties taikymo sunkumai,

nepakankamai išnaudotos sklaidos galimybės.


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


99

3.2. Kvalifikacijos tobulinimas BMT2 mokyklose: mokymosi visą gyvenimą idėjos vystymas

Ir šiuo metu, pasisėmę gerosios patirties, nerimstame, o bandome ieškoti naujų problemų, ir bandyti jas spręsti, suprasdami, kad tik taip judėsime į priekį kaip vienas bendras organizmas. [...] Bandome kurti tokią mokyklą, kurioje tikrai jaustumėmės kaip namuose.

Tyrimo dalyvis, BMT 2 mokyklų grupė

BMT projekto metu bendradarbiaujančių mokyklų tinkluose inicijuojamos veiklos

buvo tikslingai orientuotos į mokymosi visą gyvenimą kultūros plėtotę projekte dalyvaujančiose

mokyklose (besimokančių mokyklų bendruomenių kūrimą). Dėl šios priežasties tyrime bandoma

išryškinti respondentų nuomonę apie mokėjimo mokytis kompetencijos plėtotės požymius jų

organizacijose. Būtina pažymėti, kad išsakydama savo nuomonę didžioji tyrime dalyvavusių

mokyklų komandų narių dauguma (82,3 proc.) išreiškė nuomonę, kad projektas paskatino

mokėjimo mokytis kompetencijos plėtotę jų mokykloje ir tik 17,7 proc., nemanė, kad tai vyko (29

pav.).

29 pav. Tyrime dalyvavusių mokyklos komandos narių atsakymų į klausimą Ar dalyvavimas BMT projekte paskatino mokėjimo mokytis kompetencijos plėtotę? pasiskirstymas,

N=192

Siekiant išryškinti konkrečius kokybinius mokėjimo mokytis kompetencijos plėtotės

aspektus, teigiamai atsakiusių tyrimo dalyvių buvo paprašyta apibūdinti pastebėtus minėtos

kompetencijos plėtotės požymius.


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


100

Atlikus tyrimo dalyvių teiginių turinio analizę mokėjimo mokytis kompetencijos plėtotės

požymiai buvo suskirstyti į tris kategorijas: pačių mokytojų (1) bei mokinių (2) mokėjimo mokytis

kompetencijos plėtotės požymiai, o taip pat ir mokyklos (institucinio) lygmens (3) pastangos

skatinti mokėjimo mokyti kompetencijos plėtotę (47 lentelė).

47 lentelė

Mokėjimo mokytis kompetencijos plėtotės požymiai

Mokėjimo mokytis kategorijos Subkategorijos Teigiamas požiūris į mokymąsi

Aktyvumas ir poreikis mokytis ir tobulėti

Mokymosi tikslo kėlimas ir /veiklų planavimas

Kryptinga ir tikslinga mokymosi veikla

Mokymosi reflektavimas ir įsivertinimas

Mokytojų mokėjimo mokytis kompetencijos plėtotė

Bendradarbiavimas, dalijimasis žiniomis bei įgyta patirtimi su kitais Teigiamas požiūris į mokymąsi Poreikis mokytis ir tobulėti Mokymosi tikslo kėlimas ir/ veiklų planavimas Kryptinga ir tikslinga mokymosi veikla Mokymosi refleksija ir įsivertinimas Bendradarbiavimas, dalijimasis žiniomis bei įgyta patirtimi su kitais

Mokinių mokėjimo mokytis kompetencijos plėtotė

Atsakomybė ir savarankiškumas Mokėjimo mokytis kompetencijos plėtotės svarbos suvokimas mokykloje

Mokėjimo mokytis skatinimas mokyklos lygmenyje

Mokėjimo mokytis kompetencijos plėtotės tyrimų organizavimas

Mokyklos lygmenyje mokėjimo mokytis kompetencijos plėtotės požymiai buvo

fiksuoti dviejose požymių grupėse – mokėjimo mokytis kompetencijos svarbos suvokime bei

tyrimų organizavime (48 lentelė).

48 lentelė

Mokėjimo mokytis kompetencijos plėtotės skatinimo mokyklos lygmenyje požymiai


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


101


Mokėjimo mokytis kompetencijos plėtotės svarbos suvokimas mokykloje

Apie tai buvo daugiau kalbama, kaip apie vieną svarbiausių ugdymo tikslų. Tai būdavo pagrindinė mokytojų tarybos posėdžių mintis. To buvo raginami siekti visi mokytojai. Vienas iš mokyklos veiklos prioritetų - mokėjimo mokytis kompetencijos tobulinimas. Deja, dar šita sritis mūsų mokykloje nėra stipri. Šioje srityje dar reikia padirbėti ir mokyklos vadovams, ir mokytojams, ir mokiniams. Kompetencijos aktualumo aptarimas mokytojų metodinėse grupėse, mokytojų taryboje, metodinėse pamokose su mokiniais, pristatymas tėvams, atsakomybės pasidalijimas, efektyvesnių darbo metodų taikymas, išaugęs poreikis ir platesnis šiuolaikinių IKT priemonių naudojimas, padidėjęs dėmesys racionalesniam laiko planavimui, aktyvesnis ir įvairesnis keitimasis informacija. Mokytojai išklausė seminarus apie mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymą pamokų metu, analizavo ir diskutavo apie tinkamų mokymo metodų panaudojimą ugdant mokėjimo mokytis kompetenciją.

8

Mokėjimo mokytis kompetencijos plėtotės tyrimų organizavimas mokykloje

Buvo atliktas tyrimas mokėjimo mokytis kompetencijos lygiui nustatyti; Atliktas mokėjimo mokytis kompetencijos tyrimas ir palyginta I ir II pusmečių mokinių mokymosi pažanga Sutartinai paprašėme mokinių užpildyti anketą, kurios pagalba nustatėme mokinių mokymosi stilių bei dalykų mokytojai pateikė rekomendacijas, kaip sektųsi atitinkamo mokymosi stiliaus mokiniams pasiekti geresnių mokymosi rezultatų.

7

Iš viso: 15

Pažymėdami institucinio lygmens pastangas skatinti mokėjimo mokytis kompetencijos

plėtotę, tyrimo dalyviai pabrėžia, kad šios kompetencijos ugdymui atkreipiamas ypatingas dėmesys,

apie tai kalbama, o taip pat tai laikoma ir svarbiu ugdymo tikslu. Taigi, galima teigti, kad mokėjimo

mokytis kompetencijos svarba ir aktualumas yra suvokiamas instituciniame lygmenyje. Taip pat

pažymimas metodų mokėjimo mokytis gebėjimams ugdyti naudojimas. Tačiau reikia pastebėti, kad

tyrimo dalyvių teiginiai šia tema dažnu atveju yra dar labai neapibrėžti, juose dar neišryškėja

veiklos kryptingumas ir sistemiškumas: lieka neaiškūs konkretūs visą mokyklą apimantys planai

bei priemonės iškeltiems tikslams pasiekti.

Nepaisant šio neapibrėžtumo tyrimo dalyviai pabrėžia, kad mokyklose atliekami

mokėjimo mokytis kompetencijos plėtotės tyrimai. Tyrimo dalyviai mini dviejų tipų tiriamąją

veiklą – tyrimus, kurių metu bandoma pažinti mokinį, bei pagal šio pažinimo rezultatus projektuoti


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


102

mokymosi procesą bei pokyčių, kuriuos lemia išaugę mokėjimo mokytis gebėjimai, tyrimus.

Atlikus tyrimus daromos išvados, kad šios kompetencijos plėtotės dėka gerėja mokinių pasiekimai.

Taigi, žingsniai mokymosi visą gyvenimą kultūros kūrimui mokyklose žengiami

trijose srityse – plėtojant mokytojų bei mokinių mokėjimo mokytis kompetenciją, o taip pat

vystoma diskusija apie šios kompetencijos plėtotę mokyklose.

Mokytojų mokėjimo mokytis kompetencijos plėtotę nusakančiuose teiginiuose

išryškėjo šie aspektai (subkategorijos): mokymosi džiaugsmas, poreikis mokytis ir tobulėti,

mokymosi tikslo kėlimas ir veiklų planavimas, kryptinga ir tikslinga mokymosi veikla, mokymosi

reflektavimas ir įsivertinimas, dalijimasis žiniomis bei įgyta patirtimi su kitais bei įgytos patirties

panaudojimas praktinės veiklos atnaujinimui (49 lentelė).

49 lentelė

Mokytojų mokėjimo mokytis kompetencijos plėtotės požymiai


Mokymosi džiaugsmas Mokėdama mokytis patiriu mokymosi džiaugsmą. 2

Poreikis mokytis ir tobulėti Bendruomenė įsitraukė į projektinę veiklą, noriai dalyvavo seminaruose, padidėjo motyvuotų darbuotojų skaičius, atsirado daugiau lyderių. Komandos nariai užsidegę plėsti savo kompetencijas, užkrėtę rožiniu pavydu kolegas. Džiugu. Ir šiuo metu, pasisėmę gerosios patirties, nerimstame, o bandome ieškoti naujų problemų, ir bandyti jas spręsti, suprasdami, kad tik taip judėsime į priekį kaip vienas bendras organizmas. Tai pagyvino mūsų pedagogų posėdžius, aštriau, bet sveikiau diskutuojame, ieškome palankiausių sprendimo būdų: mokiniams, tėvams, mokytojams. Bandome kurti tokią mokyklą, kurioje tikrai jaustumėmės kaip namuose. Mokytojai aktyviau dalyvauja įvairiuose kompetencijos tobulinimo kursuose, seminaruose bei konferencijose.

27

Mokymosi tikslo kėlimas ir veiklų planavimas

Manau, kad kiekvienas pedagogas jaučia poreikį mokytis ir tobulėti, siekia savo užsibrėžto tikslo. Žino savo mėgstamus mokymosi būdus, pakankamus ir tobulintinus gebėjimus, mokymosi pasirinkimo galimybes. Gebu išsikelti realų mokymosi tikslą ir kelią.

4


Ruošiantis seminarams ir dalyko dėstymui,didesnį dėmesį reikėjo skirti savo profesinės veiklos tobulėjimui ir savišvietai. Daugiau teminės naudingos literatūros, nuorodų ko reikia ir kur ieškoti, to pasėkoje - daugiau informacijos parvežėme į mokyklą,

12


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


103


kryptingiau supažindinti kolegos, daugiau bendro darbo sprendžiant aktualius klausimus.

Mokymosi reflektavimas ir įsivertinimas

Projekto dalyviai nuosekliau ir detaliau planuoja veiklas, jaučia poreikį jas įsivertinti, įgyta patirtimi dalintis su kolegomis. Peržiūrėjau visą savo darbo sistemą. Tinkamai suplanavus savo laiką, atsirado galimybė refleksijai.

7

Dalijimasis žiniomis bei įgyta patirtimi su kitais

Mokykloje atsirado metodinės dienos, kurių metu dalijamės nauja informacija, gerąja ar blogąja patirtimi. Mokytojai atviresni, aktyvėja gerosios patirties sklaida. Mokėmės vieni iš kitų vesdami integruotas pamokas, ruošdamiesi susirinkimams, valandėlėms, renginiams. Į BMT veiklą įsitraukė nemažai mokyklos mokytojų siūlydami savo idėjas komandai dėl problemų sprendimo. Mokykla tikrąja ta žodžio prasme tapo besimokanti organizacija. Mokyklos pedagogai aktyviai įsitraukė į projekto veiklas, aktyviai dalijasi gerąja patirtimi ir kartu su komandos nariais mokosi. Paskleista BMT2 patirtis rajono ir respublikos žiniasklaidoje, atsirado mokyklų, kurios paprašė mūsų mokyklos patirties sklaidos. atsirado iniciatyvos dalintis naujienomis, inovacijomis su bendradarbiais.

22

Įgytos patirties panaudojimas praktinės veiklos atnaujinimui

Dauguma dalyvavusių mokytojų įgytas žinias išbandė praktiškai savo pamokose. Mokiniai pastebėjo, kad, sugrįžus iš seminarų, kažkas naujo būdavo pateikiame dirbant pamokose. Darbe pradėjau naudoti BMT seminarų metu išmoktus metodus. Mokytojai labai aktyviai domėjosi ir domisi BMT seminarų medžiaga, savarankiškai analizuoja ir pritaiko ugdymo organizavimo praktikoje Patys mokytojai veikloje naudoja BMT naujoves.

5

Iš viso: 79

Tyrime dalyvavę BMT antrojo šaukimo mokyklų komandų nariai, įvardydami savo ir

mokyklos kolegų mokėjimo mokytis kompetencijos plėtotės požymius, paminėjo, kad mokėdami

mokytis patiria mokymosi džiaugsmą ir supranta, kad mokiniams mokymąsi taip pat reikia paversti

maloniu. Ypač daug tyrimo dalyvių teiginių (daugiausia mokytojų mokėjimo mokytis

kompetencijos plėtotės kategorijoje) buvo susiję su pedagogų poreikio mokytis ir tobulėti išaugimu.

Tai, pasak tyrimo dalyvių pasireiškė padidėjusiu mokytojų aktyvumu bei noru įsijungti į projektines

veiklas, atvirumu naujoms mokymosi formoms, seminarų įvairovės poreikiu, susidomėjimu naujais

projekto dėka gautais literatūros šaltiniais. Ypač akcentuojama, kad mokytojai aktyviai dalyvauja


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


104

įvairiuose kvalifikacijos kėlimo seminaruose, kursuose, konferencijose. Tačiau visgi reikia

pastebėti, kad duomenų apie pedagogų dalyvavimo kvalifikacijos tobulinimo renginiuose

kryptingumą tyrimo dalyvių teiginiuose dažnai nėra fiksuojama – pabrėžiamas tik pats dalyvavimo

faktas.

Tyrimo dalyviai pažymi, kad pedagogai aktyviai dalyvavo BMT komandos vedamose

seminaruose mokykloje, atliekamuose tyrimuose ir jų apibendrinime bei džiaugiasi, kad padidėjo

motyvuotų darbuotojų skaičius, atsirado daugiau lyderių. Be to, pastebima, kad poreikis tobulėti ir

tęsti pradėtą veiklą išlieka ir baigiantis projektui. Ir šiuo metu, pasisėmę gerosios patirties,

nerimstame, o bandome ieškoti naujų problemų, ir bandyti jas spręsti, suprasdami, kad tik taip

judėsime į priekį kaip vienas bendras organizmas, - teigia tyrimo dalyvis(-ė). Taigi, galima teigti,

kad išryškėja itin svarbus aspektas – didėja ne tik pedagogų individualūs mokymosi poreikiai, bet

auga ir bendras kolektyvinis visos mokyklos tobulėjimo poreikis.

Tyrime dalyvavę BMT antrojo šaukimo mokyklų komandų nariai taip pat paminėjo

gebantys išsikelti realų mokymosi tikslą ir kelią. Mokytojų mokymosi kaip kryptingos ir tikslingos

veiklos požymių taip pat fiksuojama. Čia itin akcentuojamas būtent tarpusavio bendradarbiavimo

aspektas bei mokytojų noras kartu bendradarbiaujant ir kartu mokantis spręsti mokyklos

problemas. Taigi, galima teigti, kad, tyrimo dalyvių nuomone, mokytojų bendra veikla siekiant

konkretaus mokyklai aktualaus tikslo ir mokymasis kaip tuo pačiu metu vykstantys ir tarpusavyje

vienas su kitu betarpiškai susiję procesai yra itin svarbūs mokytojų mokėjimo mokytis

kompetencijos plėtotei.

Pedagogų mokymosi reflektavimo ir įsivertinimo srityje tyrimo dalyviai pažymėjo,

atliekantys veiklos refleksiją bei gebantys įsivertinti savo mokymosi sėkmę, o vienas dalyvis (-ė)

teigė peržiūrėjęs(-usi) visą savo darbo sistemą.

Tyrimo dalyvių teiginiuose fiksuota nemažai teiginių (iš viso 16 teiginių, t.y. antras

pagal gausumą šios kategorijos rezultatas), susijusių su labai svarbiu mokėjimo mokytis

kompetencijos komponentu – nuostata dalintis turimomis žiniomis bei įgyta patirtimi su kitais

asmenimis, o taip pat padidėjęs noras priimti naują informaciją. Pabrėžiama, kad mokyklose

pagausėjo atvirų pamokų, pedagogai ėmė aktyviau dalintis gerąja patirtimi, o taip pat išmoko

nebijoti pasidalinti tuo, kas nepasiekė – blogąja patirtimi. Dalijimasis patirtimi turi teigiamos įtakos

visos mokyklos veiklai, jis padeda į bendrą veiklą įtraukti daugiau mokyklos kolektyvo, skatina

mokytojus labiau dirbti komandose bei kartu ieškoti problemos sprendimo būdų.


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


105

Keletas tyrimo dalyvių, aptardami mokėjimo mokytis kompetencijos plėtotės

požymius, pažymėjo tiek savo, tiek kitų mokyklos pedagogų BMT projekte įgytos patirties

panaudojimo praktinės veiklos atnaujinimui aspektą. Pastebima, kad nauja patirtis buvo taikoma ir

klasėse, t.y., tiesiogiai pasiekė projekte dalyvaujančių mokyklų mokinius.

Mokinių mokėjimo mokytis kompetencijos plėtotę apibūdinančiuose teiginiuose

išryškėjo kiek mažiau aspektų (subkategorijų) nei mokytojų: poreikis mokytis ir tobulėti, mokymosi

tikslo kėlimas ir veiklų planavimas, kryptinga ir tikslinga mokymosi veikla, mokymosi

reflektavimas ir įsivertinimas bei mokinių mokėjimo mokytis kompetencijos plėtotės pasekmės (50

lentelė).

50 lentelė

Mokinių mokėjimo mokytis kompetencijos plėtotės požymiai


Poreikis mokytis ir tobulėti Išaugo mokinių mokymosi prasmės suvokimas. Auganti mokinių motyvacija (nori dalyvauti ir aktyviai dalyvauja tarptautiniuose projektuose)

5

Mokymosi tikslo kėlimas ir/ veiklų planavimas

Mokiniai stengiasi planuoti savo mokymosi veiklą. Mokiniai patys planuoja savo veiklą. Mokiniai planuoja savo savarankišką mokymąsi, numato sėkmės rezultatus. Mokiniai patys mokosi planuoti savo ugdymo procesą.

13


Mokiniai dažniau savarankiškai ieško spendimo kelių. Mokiniai pamokose žino, ką konkrečiai turi daryti, kokį pasieks rezultatą ir kaip tai padarys. Pratinasi naudotis savarankiškai mokymosi medžiaga. Numato sekančius mokymosi žingsnius įgijus įgūdžių. Randa mokymuisi skirtą informaciją įvairiuose informacijos šaltiniuose. Mokiniai savarankiškai geba susirasti informaciją, ją pristatyti. Mokiniai bendradarbiauja dirbdami komandose, padeda vienas kitam, bando savarankiškai ieškoti informacijos. Mokiniai patys mokosi [...] rinkti reikalingą informaciją, ją apdoroti kompiuterinėmis programomis, pristatyti savo klasės draugams. Mokytojai suteikia daugiau atsakomybės mokiniams už jų gebėjimus.

11


Mokiniai vertina mokymosi pažangą ir numato tolesnius žingsnius. Mokiniai įsivertina, vertina kitų darbą, aptaria pažangą Mokiniai patys įsivertina savo mokymąsi, planuoja savo veiklą

15


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


106


Mokiniai geba vertinti savo pasiekimus pamokoje, atsižvelgiant į tai toliau kelia savo mokymosi tikslus. Matydami daromą pažangą noriau mokosi. Pamokose mokiniai noriai vertina save, savo draugus.

Mokinių mokėjimo mokytis kompetencijos plėtotės pasekmės

Pagerėjo mokinių pažangumas Gabių mokinių dalyvavimas įvairiuose konkursuose, olimpiadose, užimamos prizinės vietos, pirmūnų skaičiaus didėjimas. Pagerėjo mokymosi rezultatai eksperimentinėje klasėje. Mokykloje suaktyvėjo mokinių savivalda.

14

Iš viso: 58

Mokytojų mokėjimo mokytis kompetencijos plėtotę akcentuojančiuose teiginiuose

buvo fiksuota itin daug poreikio mokytis ir tobulėti požymių, tuo tarpu, mokinių tos pačios

kompetencijos plėtotės srityje tokių požymių pastebėta ženkliai mažiau. Pažymima, kad išaugo

mokinių mokymosi prasmės suvokimas, taip pat teigiama, kad mokiniai įsijungia į projektus ir

noriai juose dalyvauja.

Gerokai daugiau mokinių mokėjimo mokytis kompetencijos plėtotės požymių pateko į

mokymosi tikslo kėlimo ir/ veiklų planavimo subkategoriją. Tyrimo dalyviai teigia, kad mokytojai

suteikia daugiau atsakomybės mokiniui, planuojančiam savo mokymąsi, o tai, savo ruožtu skatina

mokinius tapti savarankiškesniais, jie patys įgyja patirties savarankiškai kelti mokymosi tikslus,

pasirinkti mokymosi priemones bei planuoti mokymosi veiklas.

Reikia pažymėti, kad mokinių metakognityviniai gebėjimai yra betarpiškai susiję su

tikslinga ir kryptinga mokinių mokymosi veikla. Tyrime dalyvavusių BMT antrojo šaukimo

mokyklų komandų narių teiginiuose, analizės metu priskirtuose kryptingos mokinių mokymosi

veiklos subkategorijai, minėtas mokinių tarpusavio bendravimo ir bendradarbiavimo mokantis

augimas. Taip pat akcentuojama mokinių savarankiška informacijos paieška, jos valdymas bei

viešas pateikimas. Taip pat pažymima, kad mokiniai geba numatyti tolimesnius mokymosi

žingsnius bei gali savarankiškai ieškoti problemų sprendimo kelių.

Mokinių mokymosi refleksijos ir įsivertinimo srityje tyrimo dalyviai pažymėjo

padidėjusį mokinių sąmoningumą, išaugusį gebėjimą reflektuoti savo veiklą bei įsivertinti savo

gebėjimus, pasiektus mokymosi rezultatus ir padarytą pažangą. Mokiniai, tyrimo dalyvių teigimu,

noriai vertina ne tik savo, bet ir bendraklasių mokymąsi. Atsižvelgdami į įsivertinimo rezultatus


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


107

mokiniai kelia tolesnius mokymosi tikslus bei planuoja būsimas veiklas, o taip pat moka

pasidžiaugti savo ir draugų sėkme, ją įvertinti.

Kaip požymius, liudijančius, kad buvo paskatinta mokėjimo mokytis kompetencijos

plėtotė, tyrimo dalyviai įvardijo pagerėjusius mokinių pasiekimus, padidėjusią motyvaciją,

sėkmingą dalyvavimą konkursuose ir olimpiadose.

Siekiant gauti išsamesnę informaciją apie mokinių mokėjimo mokytis kompetencijos

plėtotės kryptis, tyrime dalyvavusių BMT antrojo šaukimo mokyklų komandų narių buvo paprašyta

įsivertinti su mokinių mokėjimo mokytis kompetencija susijusių mokinių gebėjimų ugdymo

pokyčius, atsiradusius BMT projekto dėka (30 pav.).

30 pav. Su mokėjimo mokytis kompetencija susijusių mokinių gebėjimų ugdymo pokyčių, vykusių BMT projekto dėka, įsivertinimas (mokyklų komandų narių požiūris), N=183

Tyrimo rezultatai rodo, kad beveik 40 proc. mokyklų komandų narių pažymi, kad

sistemingi pokyčiai įvyko ugdant mokinių gebėjimus dirbti komandoje, kiek mažiau įvardija tokius

pokyčius ugdant mokinių savarankiško darbo gebėjimus, mažiausia sistemingų pokyčių pastebėta

ugdant informacijos rinkimo ir dalijimosi gebėjimus. Visgi daugiausia (nuo 48,9 proc. iki 61,2

proc. atskirose kategorijose) tyrimo dalyvių pastebi epizodinio pobūdžio pokyčius visose minėtose


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


108

ugdymo srityse. Neįvykusius pokyčių kategorijoje daugiausia (17,5 proc.) tyrimo dalyvių manė,

kad niekas nepasikeitė ugdant informacijos rinkimo ir dalijimosi ja gebėjimus, mažiausiai (9,6

proc.) pažymėjo, kad neįvyko pokyčių ugdant mokinių bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimus.

BMT2 mokyklų vadovų, atsakinėjusių į tą patį klausimą, rezultatai pasiskirstė kiek kitaip (31 pav.)

31 pav. Su mokėjimo mokytis kompetencija susijusių mokinių gebėjimų ugdymo pokyčių, vykusių BMT projekto dėka, įsivertinimas (mokyklų vadovų požiūris), N=35

Didžiausia dalis mokyklų vadovų (57,1 proc.) manė, kad mokyklose įvyko sistemingi

pokyčiai ugdant mokinių bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimus, kiek mažiau (45,5 proc.)

įvardijo tokius pokyčius ugdant mokinių gebėjimus dirbti komandoje, mažiausiai mokyklų vadovų

(18,2 proc.) stebėjo sisteminius pokyčius ugdant mokinių informacijos rinkimo ir dalijimosi

gebėjimus. Visgi didesnė mokyklų vadovų, kaip ir komandų narių, dalis pažymėjo epizodinius

ugdymo pokyčius visose kategorijose, išskyrus jau minėtą bendravimo ir bendradarbiavimo

gebėjimų ugdymo sritį. Kiek mažiau vadovų nei komandų narių manė, kad pokyčių įvardytose

ugdymo srityse nevyko. Daugiausia vadovų (12,1 proc.) manė, kad pokyčių nevyko ugdant mokinių


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


109

informacijos rinkimo ir dalijimosi ja gebėjimų srityje. Tuo tarpu, nė vienas vadovas nenurodė, kad

neįvyko pokyčių ugdant mokinių gebėjimus dirbti komandoje.

Apibendrinant pateiktus duomenis galima teigti, kad didžioji dauguma tiek mokyklų

komandų narių, tiek vadovų pastebėjo pokyčius išvardytose su mokėjimo mokytis kompetencija

susijusių gebėjimų ugdymo srityse. Tai, kad tyrimo dalyviai dažniausiai nurodė, jog vyko

epizodiniai pokyčiai, neturėtų stebinti. Projekto laikotarpis nėra pakankamai ilgas, kad būtų

įmanoma visais atvejais įžvelgti pokyčių sistemingumą.

Tyrime dalyvavę BMT antrojo šaukimo mokyklų komandų nariai įvardija mokytojų bei

mokinių mokėjimo mokytis kompetencijos požymius, o taip pat bendras mokyklos lygmens

pastangas šiai kompetencijai plėtoti.

Pažymima, kad instituciniame lygmenyje yra gerai suvokiama mokėjimo mokytis

kompetencijos svarba, tačiau tyrimo dalyvių teiginiai šia tema yra dar labai neapibrėžti, juose dar

neišryškėja veiklos kryptingumas ir sistemiškumas.

Mokytojų mokėjimo mokytis kompetencijos plėtotę nusakančiuose teiginiuose išryškėjo

šie aspektai: poreikis mokytis ir tobulėti, veiklų planavimas, kryptinga ir tikslinga mokymosi veikla,

mokymosi reflektavimas ir įsivertinimas, dalijimasis žiniomis bei įgyta patirtimi su kitais bei įgytos

patirties panaudojimas praktinės veiklos atnaujinimui.

Mokinių mokėjimo mokytis kompetencijos plėtotę apibūdinančiuose teiginiuose

pažymėti šie aspektai: mokymosi tikslo kėlimas ir veiklų planavimas, kryptinga ir tikslinga

mokymosi veikla, mokymosi reflektavimas ir įsivertinimas, poreikis mokytis ir tobulėti.

Labai svarbioje mokinių mokymosi refleksijos ir įsivertinimo srityje tyrimo dalyviai

pažymėjo padidėjusį mokinių sąmoningumą, išaugusį gebėjimą reflektuoti savo veiklą bei įsivertinti

pasiektus mokymosi rezultatus bei padarytą pažangą. Kaip požymius, liudijančius, kad buvo

paskatinta mokėjimo mokytis kompetencijos plėtotė, tyrimo dalyviai įvardijo pagerėjusius mokinių

pasiekimus bei padidėjusią motyvaciją mokytis.


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


110

3.3. Pokyčiai BMT2 mokyklose

Į pokyčius BMT2 mokyklose buvo žvelgiama dviem aspektais: atskleidžiamas bendras

komandos narių požiūris į mokykloje vykstančius pasikeitimus bei analizuojamas individualus

komandos narių požiūris į savo profesinės veiklos kaitą. Su BMT veikla susiję pokyčiai fiksuojami

trijose mokyklos veiklos srityse:

• Pokyčiai mokykloje kaip organizacijoje;

• Pokyčiai/ naujovės klasėje sąveikoje su mokiniais;

• Pokyčiai sąveikoje su kitomis tinklo mokyklomis.

Pokyčiai mokykloje kaip organizacijoje. Tyrimo dalyvių įvardyti pokyčių požymiai sugrupuoti į

3 kategorijas: pokyčius bendravimo ir bendradarbiavimo srityje, pokyčius problemų sprendimo

srityje ir pokyčius konkrečios problemos sprendimo srityje.

Tyrimo dalyviai įvardydami pokyčius bendradarbiavimo su kolegomis srityje bendrai

pažymi šių pokyčių kaitos pobūdį ir pabrėžia, kad BMT dėka bendradarbiaujama intensyviau,

glaudžiau, atviriau, veiksmingiau, drąsiau, stengiamasi labiau bendradarbiauti, bendradarbiaujant

svarbu „pastebėti kas gera ir patarti, kur dar galima patobulinti veiklas ir panašiai“. Užfiksuota

10 prasminių vienetų, bendrai apibūdinančių šiuos pasikeitimus bendradarbiavimo su kolegomis

srityje.

Kitos subkategorijos bendravimo ir bendradarbiavimo srityje rėmėsi BMT2 vertinimo

instrumentuose išskirtais bendradarbiavimo veiklos požymiais. Ženklus teiginių skaičius

užfiksuotas dalijimosi informacija su kolegomis kategorijoje. Tyrimo dalyviai pažymi padidėjusį

dalijimosi informacija aktyvumą, atsiradusį norą, ir geranoriškumą dalintis. Reikšminga laikoma

savo ir kitų požiūrių bei nuomonių derinimo kategorija, kurioje atsispindi tolerantiškesnis

reagavimas į kolegų išreikštą nuomonę, nebijojimas klysti ir kt. Tyrimo dalyviai apibūdindami

bendradarbiavimo veiklos pokyčius pažymi kolegų gebėjimą „išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę“, „

drąsiai jas visiems pristatyti“.

51 lentelė Pokyčiai mokykloje kaip organizacijoje


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


111


Dalijimasis informacija

Pirmiausia mokytojai aktyviau ir noriau dalijasi įvairia metodine medžiaga

BMT komandos nariai visą gautą informaciją perdavė visiems mokyklos mokytojams bendrų susirinkimų, seminarų metu.

9

Požiūrių derinimas

Nebijo suklysti, nebijo klausti, jei nežino, nebijo pasirodyti neišmanėliu, nesugebančiu, nemokančiu, nes žino, kad niekas taip negalvos,.

Tolerantiškiau reaguoja į kolegų išreikštą nuomonę įvairioms užduotims atlikti ar renginiams organizuoti.

5

Idėjų pristatymas Metodinių posėdžių metu drąsiau skaito pranešimus, aktyviau dalinasi gerąja patirtimi.

Mokytojai tapo žingeidesni, jų pasisakymai pasidarė išsamesni ir konkretesni posėdžiuose ir susirinkimuose

5

Sprendimo priėmimas bendru susitarimu

... ieško būdų, kaip kiekvienas galėtų prisidėti jas sprendžiant,

Išmokome klausyti ir išgirsti kolegų nuomones, patarimus, rasti bendrus sprendimus

2

Bendrų veiklų planavimas

Planuoja bendras veiklas

Išmoko planuoti, išmoko atsakingai atlikti pavestas užduotis

2

Produktyvaus dalyvavimas

Mokytojų susirinkimuose, posėdžiuose naudojami aktyvūs metodai, įtraukiantys į problemų sprendimą beveik visus mokytojus.

Pasirengę pokyčiams: skaito pranešimus, dalijasi patirtimi, kviečia kolegas į pamokas, patys vertina kolegų pamokas

9

Pokyčiai bendravimo ir bendradarbiavimo srityje

Grįžtamojo ryšio teikimas

Išmoko reflektuoti: geba apibendrinti ir įtvirtinti naujoves patraukliais būdais

Šiandien jau aptariamos sėkmes ir nesėkmes

3

Pokyčiai problemų sprendimo srityje

Geba planuoti problemos sprendimą įvairiais metodais, ją spręsti.

Mokyklos pedagogai BMT projekto dėka išmoko problemos išgryninimo, analizavimo bei sprendimo būdų komandoje.

Dažniau inicijuoja iškilusių problemų bendrą aptarimą su konkrečioje klasėje dirbančiais kolegomis.

12

Pokyčiai konkrečios problemos sprendimo srityje

Pateikia daugiau pasiūlymų dėl mokinių elgesio, dėl motyvacijos, vertinimo, įsivertinimo

Pasinaudoję kolegų iš kitų BMT komandų patarimais mokykloje surengėme gabių mokinių šventę, kurios

9


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


112


metu dėkojome vaikams bei jų tėveliams už jų pasiekimus.

Iš viso: 56

Produktyvaus dalyvavimo veiklose subkategorijoje (32 pav.) atsispindi atsiradusios naujos

bendradarbiavimo profesinėje srityje formos ir būdai. Tyrimo dalyvių nuomone, svarbus BMT

projekto veiklos rezultatas yra įgytos kitose mokyklose patirties pritaikymas rengiant ar

organizuojant bendras veiklas mokykloje bei vadovavimasis BMT-2 mokymų metu įgytomis

žiniomis bei patirtimi, pavyzdžiui, buriant komandą bendram tikslui pasiekti ar organizuojant

diskusijas įvairiais ugdymo klausimais.

32 pav. Pokyčiai bendravimo ir bendradarbiavimo srityje

Vienu reikšmingiausiu pasikeitimu bendradarbiavimo su kolegomis veiklose tyrimo dalyviai

laiko pokyčius, susijusius su bendrai mokykloje sprendžiamomis problemomis. Įvardydami

pokyčius, susijusius su bendru problemų sprendimu, jie pažymi, kad mokyklos pedagogai BMT

projekto dėka patys aktyviau sprendžia iškilusias problemas, pateikia daugiau pasiūlymų dėl

mokinių elgesio, dėl motyvacijos, vertinimo, įsivertinimo, dažniau inicijuoja iškilusių problemų

bendrą aptarimą su konkrečioje klasėje dirbančiais kolegomis, jie išmoko problemos išgryninimo,

analizavimo bei sprendimo būdų komandoje.


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


113

33 pav. Kur, Jūsų nuomone, BMT projekto dėka atsirado teigiamų pasikeitimų bendrai sprendžiant mokykloje iškilusias problemas?, (mokyklos vadovų nuomonė, N=35

Ypač optimistiškai į pasikeitimus problemų sprendimo srityje žvelgia vadovai (33 pav.).

Vadovų nuomone, ryškiausi pasikeitimai bendrai sprendžiant mokykloje iškilusias problemas susiję

su problemų atpažinimu ir įvardijimu, alternatyvų paieška bei pasiektų rezultatų įsivertinimu.

Apibendrinant tyrimo dalyvių įvardytų bendradarbiavimo su kolegomis mokyklos viduje

veiklos pokyčių sritį, galima teigti, kad BMT2 projekto metu buvo kuriamos sąlygos burtis ir

aktyviai veikti besimokančioms mokyklos lygmens bendruomenėms, kurios galėjo perimti ir

naudotis BMT ir kitų tinklo mokyklų idėjomis bei patirtimi. Reikšmingiausi pokyčiai, tyrimo

dalyvių nuomone, fiksuojami bendrai sprendžiant mokykloje iškilusias problemas bei

dalyvaujant/organizuojant veiklas, susijusias su konkrečios problemos sprendimu, pritaikant savoje

bendruomenėje iš BMT atsineštus veiklos būdus ir modelius.

Bendradarbiavimo su kitomis mokyklomis pokyčių charakteristikos. Užfiksuoti 46 prasminiai

vienetai, žymintys pokyčius bendradarbiavimo su kitomis mokyklomis srityje. Teiginiuose,

atspindinčiuose bendras užsimezgusių santykių kaitos tendencijas, fiksuojamas pakitęs:

• santykių dažnumas;

• aktyvumas;


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


114

• drąsa užmezgant santykius;

• glaudesnis bendradarbiavimas.

Šios įvardytos kaitos tendencijos, užfiksuotuose teiginiuose, dažnai siejamos su konkrečia

bendradarbiavimo forma ar bendradarbiavimo paskirtimi, pvz.: organizuojamos bendros parodos,

vykdėme tiriamąjį darbą, bendraudami virtualioje erdvėje ir pan. Tokio pobūdžio teiginiai buvo

priskirti užsimezgusio dalykinio bendradarbiavimo kategorijai, kuri dominuoja bendradarbiavimo

su kitomis mokyklomis pokyčių srityje.

52 lentelė Bendradarbiavimo su kitomis mokyklomis pokyčiai

Kategorija Teiginių pavyzdžiai Prasminių

vienetų skaičius

Padidėjęs užsimezgusių santykių dažnumas ir aktyvumas

Mokyklos pedagogai drąsiai užmezga naujus bendradarbiavimo santykius su kitomis mokyklomis. Aktyviau bendrauja, bendradarbiauja, skleidžia patirtį.

10

Užsimezgęs dalykinis bendradarbiavimas

Suaktyvėjo neformaliojo švietimo veikla: bendri renginiai su kultūros centro filialu, kaimyninėmis mokyklomis. Išmokome spręsti problemas bendradarbiaudami ne tik su mokyklos, bet ir su kitom mokyklom, pvz. peržiūrėjome ir pakoregavome, suderinome su kitų mokyklų, į kurias mūsų mokiniai dažniausiai eina arba iš kurių ateina į mūsų mokyklą, mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarką. Tų mokyklų dalykų metodinių grupių nariai suderino 4 ir 8 kl. apibendrinamųjų testų, kurie rašomi mokslo metų pabaigoje, apimtis. Šiuo metu vyksta diskusijos dėl pamokos kokybės ne tik mokyklos metodinėse grupėse, bet ir tarp tinklo mokyklų.

16

Naujų tinkliukų kūrimas

Sukurtas mažas tinkliukas su gretimo rajono mokyklomis, organizuoti susitikimai, seminarai. Bendradarbiauja su kitomis mokyklomis kuriant tinkliukus.

9

Atsiradę nauji socialiniai partneriai ir ryšiai

Praplėtėme akiratį, tapome drąsesni: lengviau randame rėmėjų, partnerių įvairioms mokyklos veikloms. Projekto metu mokykla įgijo daugiau socialinių partnerių.

7

Pakitęs požiūris į bendradarbiavimą

Palankiau vertina bendradarbiavimo su kitomis mokyklomis galimybes Šis projektas paskatino kitus pedagogus dalyvauti panašaus pobūdžio tarptautiniuose projektuose

3

Pokyčių neįvyko Nieko.

1

Iš viso: 46


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


115

Mokyklų komandos nariai taip pat teigiamai vertina užmegztus naujus socialinius ryšius,

susikūrusius naujus tinkliukus, atsiradusį palankesnį požiūrį į bendradarbiavimo galimybes.

Viena iš 41 įsivertinime dalyvavusių mokyklų komandų pokyčių bendradarbiavimo su

kitomis mokyklomis srityje neįžvelgia.

Pokyčiai klasėje. Į pokyčius klasės lygmenyje buvo žvelgiama trimis aspektais:

• Naujoves mokytojo veikloje su mokiniais (mokymo naujovės);

• Mokinio mokymosi veiklos ir pasiekimų pokyčius;

• Tėvų-mokytojų- mokinių santykių pokyčius.

Naujovės mokytojo veikloje su mokiniais pagal struktūruotą duomenų analizės formą

sugrupuotos į keturias subkategorijas. Pasikeitimai mokymo/si proceso planavimo srityje, tyrimo

dalyvių nuomone, susiję su atsižvelgimu į mokinių mokymosi galimybes ir poreikius bei išmokinu

efektyviai planuoti pamokos laiką.

Remiantis tyrimo rezultatais galima teigti, kad reikšmingiausios naujovės klasės lygmenyje

susijusios su mokymo/si organizavimo kaita įvedant ir naudojant įvairius naujus metodus, veiklos

būdus, skatinant mokinių aktyvumą, susidomėjimą. Visas teiginių spektras, atspindintis mokymo/si

proceso organizavimo naujoves pateiktas 36 pav.

Į atskirą subkategoriją išskirtos į(si)vertinimo naujovės. BMT komandos nariai pastebi, kad

„Dauguma mokytojų įtraukia mokinius į pasiekimų pažangos fiksavimą, analizę bei planavimą.

Naudoja įvairius mokinių pažangos fiksavimo būdus, formas.“ Vertinimas ir įsivertinimas tapo

įdomesnis, įvairesnis, veiksmingesnis. Užfiksuoti atvejai, kai mokiniams pateikiami įsivertinimo

kriterijai.

53 lentelė Pokyčiai klasėje

Kategorija Subkategorija Teiginių pavyzdžiai


Mokymo(si) proceso planavimo naujovės

Pasirengėme metodines rekomendacijas, padedančias pažinti mokinių mokymosi galimybes, polinkius, poreikius, pasiekimus ir planuoti veiklą. Efektyviau išmoko planuoti veiklas pamokose

4 Naujovės/ pokyčiai mokytojo veikloje/ mokymo naujovės Mokymo(si)

organizavimo naujovės

Keičia pamokos struktūrą: motyvuojantys žaidimai pamokos pradžioje, tinkamo uždavinio formuluotė, inovatyvių metodų ir formų

33


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


116

Kategorija Subkategorija Teiginių pavyzdžiai


taikymas. Ugdymo procesas tapo įdomesnis ir patrauklesnis, mokytojai drąsiai eksperimentuoja, taiko naujus metodus.

(Įsi)vertinimo naujovės

panaudoja mokymų metu įgytas žinias pamokoje vertindami mokinių veiklą 5) mokosi įsivertinti savo veiklą Mokiniams pateikia aiškius vertinimo kriterijus, moko juos įsivertinti. vertinimo bei įsivertinimo įvairovė Įdomesnis ir įvairesnis mokytojų bei mokinių vertinimas, bei įsivertinimas Taikome įvairesnius ir veiksmingesnius pasiekimų pamokoje vertinimo ir įsivertinimo būdus

13

Mokytojo ir mokinio sąveikos kaita

Mokytojai pradėjo kitaip bendrauti su savo mokiniais, ne už juos spręsti, bet pačius vaikus moko spręsti savo problemas. Stiprinamas mokytojo ir mokinio dialogas.

5

Mokinio veiklos pokyčiai/ pokyčiai mokymesi

Mokinių bendrųjų (mokėjimo mokytis) kompetencijų plėtotė

Didesnį dėmesį kreipia į mokinių mokymąsi skatina savarankiško darbo įgūdžius. Pamokos metu, klasės valandėlėse akcentuojamas vertybių ugdymas, mokiniai skatinami mąstyti apie savo ateitį, kelti tikslus, numatyti žingsnius jiems įgyvendinti.

6

Tėvų-mokytojų-mokinių santykių kaita

Įraukia tėvus į namų darbų kontrolę Tapo atviresni bendruomenei (mokiniams, tėvams) bendraudami ir bendradarbiaudami, spręsdami ir siaurindami įvairias ugdymo problemas.

3

Iš viso: 64

Užfiksuoti 5 teiginiai, bylojantys apie mokinio ir mokytojo sąveikos kaitą: atsiradusį

dialogą, įsiklausymą, gilesnį pažinimą, aktyvesnį bendradarbiavimą: „Mokytojai kartu su mokiniais

aktyviau dalyvauja įvairiuose rajoniniuose ir respublikiniuose konkursuose, olimpiadose,

konferencijose, renginiuose“. Įvardijamas ir pakitęs santykis su tėvais.

Pokyčiai mokinio mokymosi veikloje fiksuojami labai epizodiškai ir susiję su mokinių

bendrųjų kompetencijų plėtote, tačiau mokinių pasiekimai užfiksuotuose teiginiuose neatsispindi.


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


117

36 pav. Mokymo/si organizavimo naujovės

Apibendrinant pokyčių klasės lygmenyje sritį galima teigti, kad BMT2 mokyklose,

skirtingai nei BMT1 mokyklose, tyrimo dalyviai akcentuoja mokytojo veiklos pokyčius klasėje su

mokiniais, tačiau neįvardija mokinių pasiekimų, kaip šių pasikeitimų pasekmės. Šis skirtumas

natūraliai atspindi skirtingus BMT1 ir BMT2 mokyklų mokymosi tinkluose etapus.

Mokymo/si organizavimo

naujovės

Nauji aktyvūs metodai

Integruotas ugdymas

Atsižvelgimas į mokinių nuomonę

Mokinio aktyvumo skatinimas

Mokinio sudominimas

Darbas su gabiais mokiniais

Rekomendacijų

Pavyzdžių teikimas

Taikomos diferencijuotos užduotys

Pagamintos priemonės

Bendradarbiavimo skatinimas

Motyvuojantys žaidimai Atsižvelgimas į esmę


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


118

3.4. BMT2 mokyklų pasiektų rezultatų įsivertinimas ir veiklos

perspektyvos

Aišku, kad finansavimo ir didesnio dėmesio tinkliuko mokykloms iš BMT organizatorių, kad ir tinkliuko mokyklos galėtų gauti panašią seminarų medžiagą.


Siekiant išryškinti projekte dalyvavusiųjų BMT2 mokyklų nuomonę apie projekto

metu vykusių veiklų svarbą bei pasiektus rezultatus tyrimo dalyvių buvo paprašyta įsivertinti:

• projekto metu pasiektus bendrus rezultatus (mokyklų komandų narių ir vadovų požiūris);

• projekto kaip kvalifikacijos tobulinimo formos asmeninį naudingumą mokyklos komandos nariams (mokyklų komandų narių požiūris)

• projekto naudingumą mokyklai kaip organizacijai (mokyklų vadovo ir mokyklų komandų požiūris);

• projekto kaip kvalifikacijos tobulinimo formos veiksmingumą pedagogams (mokyklų komandų narių ir vadovų požiūris);

• atskirų BMT projekto inicijuotų veiklų svarbą kvalifikacijos tobulinimui (mokyklų komandų narių požiūris).

Tyrime dalyvavusių BMT pirmojo šaukimo mokyklų komandų narių buvo paprašyta

išsakyti savo nuomonę apie projekto metu pasiektus bendrus rezultatus (37 pav.).


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


119

37 pav. BMT projekte pasiektų rezultatų įsivertinimas (mokyklų komandų narių požiūris, N=192 ir mokyklų vadovų požiūris, N=35)

Įsivertindami BMT projekte pasiektus rezultatus, mokyklų komandų nariai ir mokyklų

vadovai išreiškė labai panašią nuomonę. Požiūris kiek labiau išsiskyrė tik dėl neigiamo vertinimo –

apie 4 proc. komandos narių teigė negalintys įvardyti jokių rezultatų, tuo tarpu, taip manančių

mokyklų vadovų nebuvo. Pasiekę kitus, nei buvo tikėtasi, rezultatus įvardijo 1 proc. komandos

narių ir beveik 3 proc. vadovų. Tik vienas tyrimo pasinaudojo galimybe apibūdinti kitus pasiektus

rezultatus: dėl problemos analizės metu atlikto problemos patikslinimo, tyrimo dalyvio(-ės)

nuomone, nepavyko pasiekti laukiamų rezultatų, problemų laukas tik išsiplėtė (Eidami į projektą

tikėjomės receptų kaip mūsų problemą spręsti, bet kai problemą išgryninome, tai pasirodė ta

problema ne visai ten kur tikėjomės ją esant. Įvirtom į didelę duobę, kurioje vis dar kapstomės, o

pasiekti rezultatai (jeigu tai galima vadinti rezultatais) manęs visai netenkina. To ko norėjome

pasiekti nepasiekėme, o susiradome dar daugiau problemų, kurių apžioti negalim). Tuo tarpu,

daugiau nei pusė mokyklų vadovų ir komandų narių pažymėjo, kad pasiekė tokių rezultatų, kokių

tikėjosi, o apie 14 proc. apklaustųjų manė, kad rezultatai netgi pranoko lūkesčius. Apie 30 proc.

mokyklų vadovų bei komandų narių įvardijo, kad galėjo būti pasiektas geresnis rezultatas. Taigi,

didžioji dauguma (daugiau nei 65 proc.) respondentų liko visiškai patenkinti savo pasiekimais

projekte.


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


120

Įsivertinant BMT projekto naudingumą sau, kaip pedagogui, plėtojančiam profesines

kompetencijas, balų skalėje nuo 0 iki 5 balų (labai naudingas – 5 balai, visai nenaudingas – 0 balų),

mokyklų komandų narių nuomonė stipriai išsiskyrė: vertinimo vidurkis-3,76; min. (mažiausia

reikšmė) 0, max. (didžiausia reikšmė) 5, moda (dažniausiai pasikartojanti reikšmė) 4.

BMT projekto kaip mokytojų (apskritai) kvalifikacijos tobulinimo priemonės

veiksmingumą tyrimo dalyviai vertino dar kiek aukščiau (taikoma ta pati 0-5 balų skalė): mokyklų

komandų įvertinimų vidurkis - 4,03 (min.0, max.5, moda – 4,5); mokyklų vadovų įvertinimų

vidurkis – 4,34 (min.2, max.5, moda 5).

BMT projekto naudingumą mokyklai kaip organizacijai tyrimo dalyviai vertina labai

panašiai (taikoma ta pati 0-5 balų skalė): mokyklų komandų įvertinimo vidurkis – 3,9 (min.0,

max.5, moda 4); mokyklų vadovų įvertinimo vidurkis – 4,29 (min.3, max.5, moda 5).

Šie rezultatai rodo, kad tyrimo dalyviai BMT projektą kaip pedagogų kvalifikacijos

tobulinimo priemonę bei BMT projekto naudingumą mokyklai vertina labai aukštai. Taip pat

matyti, kad mokyklų vadovai projekto naudingumą vertina kiek aukščiau nei pačios mokyklų

komandos. Pastebėtina, kad tarp mokyklų komandų yra keletas (1-2) itin skeptiškai (įvertinimu - 0)

projekto naudingumą vertinančių komandų, tuo tarpu, tarp tyrime dalyvavusių mokyklų vadovų

tokių nebuvo.

Kiek žemiau, tačiau visgi pakankamai aukštai vertinamas dalyvavimo projekte

naudingumas tyrime dalyvavusiam komandos nariui sau kaip pedagogui. Šiek tiek žemesni tokio

vertinimo rezultatai nestebina, o tik patvirtina, kad projektas orientuojasi ne tik į individualų

projekto dalyvių tobulinimą, bet, visų pirma, į mokyklų kaip organizacijų (besimokančių

bendruomenių) tobulėjimą.

Kadangi BMT projektas inicijavo ar paskatino skirtingo pobūdžio kvalifikacijos

tobulinimo veiklas, tyrimo dalyvių buvo paprašyta įsivertinti kiekvienos iš jų svarbą savo

profesiniam tobulėjimui (38 pav.).


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


121

38 pav. Projekto veiklų svarbos profesiniam tobulėjimui įsivertinimas (mokyklų komandų narių požiūris), N=190

Bendri rezultatai rodo, kad tyrime dalyvavusių BMT2 mokyklų komandų narių pateiktas

visų projekto veiklų svarbos vertinimas yra gan aukštas. Nustatyta, kad svarbiausia profesiniam

tobulėjimui BMT projekto inicijuota veikla tyrimo dalyviai laiko dalijimąsi profesinėmis žiniomis ir

patirtimi su mokyklos bendruomene (kaip labai svarbią ją išskyrė 42,3 proc. tyrimo dalyvių, kaip

svarbią - pusė visų atsakiusiųjų į klausimą). Antra pagal svarbą laikoma bendra veikla mokyklos

komandoje (kaip labai svarbią ją pažymėjo 41,6 proc., kaip svarbią – 45,4 proc. tyrimo dalyvių).

Projekto mokymus ir seminarus labai svarbia veikla laiko kiek mažiau nei trečdalis tyrimo dalyvių,

svarbia – 57,6 proc. atsakiusiųjų. Konsultavimo veiklą labai svarbia vertina daugiau nei

ketvirtadalis tyrimo dalyvių, 56,6 proc. ja laiko svarbia. Mažiausiai svarbi BMT2 mokyklų

komandų nariams pasirodė bendra veikla mokyklų tinkle; ją labai svarbia laikė penktadalis

atsakiusiųjų, svarbia- 57,6 proc., kiek mažiau nei penktadalis šią veiklą vertino kaip nelabai svarbią

arba visiškai nesvarbią.

Šie rezultatai patvirtina, kad BMT antrojo šaukimo mokyklos itin intensyviai kūrė ir plėtojo

vidinius mokyklų profesinio mokymosi tinklus (mokymosi bendruomenes), tuo tarpu,

bendradarbiavimas išoriniame BMT mokyklų tinkle buvo dar tik ankstyvojoje stadijoje (mokyklos


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


122

dar nekūrė tinklų visiškai savarankiškai, jos buvo suburtos į tinklus projekto organizatorių

iniciatyva) ir todėl vertinamas kaip mažiau reikšmingas profesiniam tobulėjimui.

Tolesnės veiklos perspektyvos. Siekiant išlaikyti projekte inicijuotos veiklos tvarumą,

mokyklų komandų bei vadovų buvo klausta apie jų ketinimus toliau tęsti bei plėtoti pradėtas

veiklas.

Atsakydami į klausimą, ar mokyklos planuoja toliau tęsti BMT projekto metu pradėtą

profesinio mokymosi tinkluose veiklą, didžioji dalis mokyklų vadovų (net 88,6 proc.) atsakė

teigiamai ir tik 11,4 proc. neketina toliau tęsti šios veiklos (39 pav.).

39 pav. Mokyklų planai toliau tęsti BMT projekto metu pradėtą profesinio mokymosi tinkluose veiklą (mokyklų vadovų požiūris), N=35

Mokyklų komandų taip pat buvo teirautasi apie planus plėtoti veiklą esamame tinkle

bei plėsti tinklą prisijungiant naujas mokyklas (40 pav.).


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


123

40 pav. Mokyklų komandų planai plėtoti veiklą esamame tinkle bei plėsti tinklą (mokyklų komandų požiūris), N=39 komandos

Beveik pusė mokyklų komandų apie savo planus tęsti veiklą esamame tinkle atsakė

teigiamai, plėtoti veiklą ir kviesti prisijungti kitas mokyklas ketina kiek mažiau – 38,5 proc.

komandų. Šių veiklų neketina vykdyti atitinkamai 12,8 bei 15,4 proc. mokyklų komandų. Svarbu

pastebėti, kad net 38,5 proc. mokyklų yra neapsisprendę ar tęs veiklą esame tinkle, o 46,2 proc.

nežino, ar bandys plėsti tinklą. Tai ženkli mokyklų komandų dalis, todėl itin svarbu imtis

atitinkamų priemonių, kurios galėtų paskatinti mokyklas tęsti bei plėsti bendradarbiavimą

besimokančių bendruomenių tinkluose.

Siekiant išryškinti pačių mokyklų poreikius, kuriuos reikia patenkinti, kad mokykla galėtų ir

toliau plėtoti šią veiklą, buvo užduotas atitinkamas klausimas mokyklų komandoms bei vadovams.

Pateiktų atsakymų analizė (54 lentelė) išryškino, kad svarbiausiu faktoriumi, galinčiu įtakoti

mokyklų tinklaveikos tęstinumą yra laikomi laiko ir finansiniai ištekliai.


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


124

54 lentelė

Mokyklų poreikiai siekiant plėtoti veiklą profesinio mokymosi tinkluose

Kategorija Teiginių pavyzdžiai


Finansiniai ištekliai ir laikas

Mes sėkmingai plėtojame šią veiklą, tačiau daugelį veiklų riboja finansavimo nebuvimas (priemonės seminarui, kelionės išlaidos, kavos pertraukos, minimalus apmokėjimas komandai už vedamus seminarus).

Reikėtų galvoti apie finansavimą tiek projekto mokykloms, tiek tinkliuko mokykloms, siekiant įgyvendinti BMT idėjas.

17

Konsultacijų, susitikimų poreikis

Daugiau finansinių galimybių, laiko, konsultacijų organizuojant bendrus susitikimus.

Kad bent kartą per metus pakviestumėte į bendrą BMT komandų susitikimą, kad bent vieno lektoriaus paslauga galėtume pasinaudoti dirbdami su tinkliuku, kad galėtume ir toliau naudotis BMT medžiaga.

4

Projektų poreikis Reiktų panašaus turinio projektų/ veiklų.

Plėsti mūsų mokyklos sukurtą BMT-2 tinkliuką bei dalyvauti naujuose projektuose.

4

Aktyvaus narių dalyvavimo poreikis

Aktyvesnės visų mokyklos bendruomenės narių pozicijos, didesnio noro, labai reikia ir finansinės paramos.

Mokyklos komandos iniciatyvos, tinkliuko narių „užnorinimo“.

7

Naujų ryšių poreikis

Užmegzti ryšius su mokinių ugdymo tęstinumą įgyvendinti norinčiom įstaigomis.

1

Nieko Papildomo nieko nereikia. 1

Iš viso: 34

Tyrimo dalyviai taip pat pabrėžė, kad reikalingas ir mokyklų bendruomenių bei

komandų narių iniciatyvumas, sąlygosiantis aktyvų įsitraukimą į bendras veiklas profesinio

mokymosi tinkluose. Taip pat pažymimas konsultacijų, lektorių paslaugų bei bendrų periodinių

BMT komandų susitikimų poreikis. Žvelgdami į ateitį tyrimo dalyviai mano, kad būtų perspektyvu

toliau vystyti panašias projektines iniciatyvas bei užmegzti naujus ryšius. Vienas tyrimo dalyvis

mano, kad nieko papildomo nereikia.


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


125

Išvados

BMT programoje patikrintame besimokančių bendruomenių bendradarbiavimu grįstame

modelyje išryškėjo dvejopos profesinių žinių kūrimo ir dalijimosi jomis patirtys. Tai patirtys,

susijusios su proceso žiniomis, ir patirtys, susijusios su turinio žiniomis. Tyrimo dalyvių įvardytos

reikšmingiausios patirtys, tiesiogiai susijusios su proceso žiniomis (problemų sprendimo,

komandinio darbo, informacijos perteikimo ir valdymo, IKT naudojimo) tiesiogiai atitiko BMT

programos tikslus, buvo inicijuojamos, palaikomos ir vystomos BMT seminarų, mokymų,

konsultacijų metu. Turinio žinios, susijusios su konkrečių mokyklų problemomis ir tiesioginiu

praktiniu pritaikomumu, buvo atrandamos veikiant ir bendradarbiaujant profesinių bendruomenių

tinkluose. Todėl veikla Besimokančių mokyklų tinkluose galėtų būti įteisinta ir formalizuota kaip

viena iš mokytojų kvalifikacijos tobulinimo formų.

BMT1 mokyklų komandų nuomone, iš keturių BMT projektu inicijuotų veiklų

reikšmingiausia laikoma bendra veikla mokyklų tinkluose. Dalijimąsi žiniomis tinkluose aktyvina ir

skatina tiesioginis įgytos patirties pritaikomumas, pateikiamos patirties reikšmingumas kitoms

mokykloms. BMT kontekste ypatingai pabrėžtinas mokytojų pasirengimas šiam aktyvaus

tinklavimosi etapui, kuris vyko BMT projekto mokymuose ir seminaruose, bendrai veikiant

mokyklos komandoje bei aktyviai naudojantis konsultantų pagalba. Nustatyta, kad BMT2 mokyklų

komandoms reikšmingiausia projektu inicijuota veikla - dalijimasis profesinėmis žiniomis ir

patirtimi su mokyklos bendruomene. Ta natūraliai atspindi skirtingus dalyvavimo projekte etapus.

Remiantis tyrimo rezultatais galima teigti, kad tiek BMT1, tiek BMT2 mokyklų komandų

mokymosi veikla tinkluose atspindėjo visas svarbiausias sėkmingai veikiančių bendruomenių tinklų

charakteristikas: tikslo paieškos ir susitelkimo, bendravimo ir bendradarbiavimo, lyderiavimo,

tyrimų, profesinių žinių įgijimo ir dalijimosi jomis. Svarbiausiais BMT veiklos tinkluose trukdžiais,

tyrimo dalyvių nuomone, laikytini laiko ir finansinių išteklių stoka, bendruomenės narių ar kitų

mokyklų abejingumas, neigiamas požiūris į BMT veiklas, patirties ir pasitikėjimo stoka,

informacijos gausa veikiant.

Reikšmingiausi veiksniai BMT1 mokyklų grupėje, leidę per trumpą laiką suformuluoti

bendrą mokyklų tinklo tikslą buvo susiję su atradimu, kad skirtingose mokyklose egzistuoja labai

panašios problemos, atsižvelgimu į formuluojamo tikslo konkretumą, jo sąsajas su konkrečios


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


126

mokyklos tobulėjimo kryptimis, pasirengimu bendro tikslo paieškai ankstesniuose BMT veiklos

etapuose. Svarbiausi trukdžiai – tikslo neapibrėžtumas ar skirtingi tinklo mokyklų tikslai.

Svarbiais BMT antrojo šaukimo mokyklų pasiekimais problemos įvardijimo ir tikslo

apibrėžimo etape buvo įvardytas entuziastingos, aktyvios bei pokyčių siekiančios komandos

subūrimas tikslui įgyvendinti, mokyklos bendruomenės įtraukimas, profesinis dialogas. Sunkumai

iškilo išsikeliant ir apsibrėžiant realią išsprendžiamą problemą. Tačiau tam pasitarnavo naujų

projekto metu išmoktų metodų naudojimas problemai (tikslui) apsibrėžti.


siekiant konkretaus problemos sprendimo, BMT1 mokyklose išryškėjo keturiose požymių grupėse:

kolektyvinės atsakomybės, pasitikėjimo ir kolegialumo, susidomėjimo ir aktyvumo bei IKT

naudojimo. BMT2 mokyklų komandų nariai šioje srityje pažymi tiek bendrą komandinio darbo

įgūdžių patobulėjimą, tiek išryškėjusias naujas veiklos patirtis: komandos darbo planavimą,

komunikacijos organizavimą.

BMT mokyklose išryškėjo „pasidalintos“ lyderystės požymiai. Svarbi teigiama lyderiavimo

patirtis mokykloms, tyrimo dalyvių teigimu, buvo galimybė ir formalių vadovaujančių pareigų

neužimantiems pedagogams dalyvavimo projekte metu atskleisti savo kaip lyderio savybes,

lyderiavimas buvo skatinamas ne tik mokytojų bendruomenėje, bet ir tarp mokyklų mokinių, kas

sąlygojo mokinių savivaldos vienetų atsiradimą bei jų įsijungimą į mokyklai aktualių problemų

sprendimą. Kaip ypatingai reikšmingą išgyvenimą BMT1 mokyklų komandos įvardija jų kaip

lyderių pripažinimą formuojamo tinkliuko mokyklų tarpe.

Remiantis tyrimo rezultatais galima teigti, kad besimokančių mokyklų tinkluose buvo

plėtojami sąmoningos tiriamosios veiklos gebėjimai. Šioje sityje svarbus refleksijos kaip

savianalizės formos įtvirtinimas. Mokyklų komandos taip pat akcentuoja kitų konkrečių tiriamosios

veiklos gebėjimų plėtotę: tyrimo žingsnių numatymą, medžiagos sisteminimą, planavimo,

įsivertinimo įgūdžius bei IKT naudojimo realizuojant tyrimą patirtį. Ypač reikšmingu požymiu

plėtojant mokytojų tiriamąją veiklą laikytina sampratos apie tyrimą kaita. Ji siejama su tyrimo kaip

mokytojo profesinės veiklos tobulinimo galimybe pripažinimu. Tokie nuostatų lygmens pokyčių

požymiai leidžia tikėtis, kad tiriamosios veiklos iniciatyvos neapsiribos vien projekto metu atliktais

tyrimais, bet įgis nuolatinį profesinės veiklos tobulinimo pobūdį.

Tyrimo metu užfiksuoti trijų tipų pokyčiai. Itin ženklūs BMT1 mokyklų pokyčiai klasės

lygmenyje, leidžia teigti, kad projektas, inicijuodamas inovatyvias mokytojų kvalifikacijos

tobulinimo veiklas, turėjo tiesioginį poveikį mokiniams. Pažymėti pokyčiai klasės lygmenyje susiję


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


127

su mokymo(si) proceso valdymu, metodinių naujovių taikymu, pasikeitusiu pedagogų požiūriu į

pasiekimų vertinimą/įsivertinimą. Mokinių pažanga įvardijama tose srityse, kuriose ir patys

pedagogai tobulino savo kvalifikaciją bei diegė naujoves ugdymo procese – mokymosi planavimo,

komunikavimo, problemų sprendimo bei refleksijos ir įsivertinimo srityse. Taip pat pažymėtas ir

mokinių pasiekimų bei motyvacijos pagerėjimas, jų savarankiškumo augimas. BMT2 mokyklose,

skirtingai nei BMT1 mokyklose, klasės lygmenyje akcentuojami mokytojo veiklos pokyčiai klasėje

su mokiniais, tačiau neįvardijami mokinių pasiekimai, kaip šių pasikeitimų pasekmės. Šis skirtumas

natūraliai atspindi skirtingus BMT1 ir BMT2 mokyklų mokymosi tinkluose etapus.

Mokyklos kaip organizacijos (bendruomenės) lygmenyje ženkliausi teigiami pokyčiai

užfiksuoti mokyklos bendruomenės bendravimo ir bendradarbiavimo srityje, problemų sprendimo

procese bei konkrečios mokykloje sprendžiamos problemos srityje, metodinėje, tiriamojoje,

projektinėje veikloje bei mokyklos kultūroje. Remiantis kiekybinėmis bendradarbiavimo veiklų

charakteristikomis galima teigti, kad BMT2 mokyklose reikšmingiausia patirtis, kuri panaudojama

sąveikoje su kolegomis yra požiūrių ir nuomonių derinimas bei bendrų veiklų planavimas.

Ryškiausi pasikeitimai bendrai sprendžiant mokykloje iškilusias problemas susiję su problemų

atpažinimu ir įvardijimu, alternatyvų paieška bei pasiektų rezultatų įsivertinimu.

Bendradarbiavimo su išorės partneriais pokyčių srityje išryškėjo šie svarbiausi požymiai:

naujų tarpmokyklinių ryšių atsiradimas, bendrų profesinio mokymosi tinklų kūrimas. Užfiksuotos

atskirų mokyklų iniciatyvos strategiškai spręsti aktualią problemą viso rajono mastu inicijuojant

teritorinių tinklų kūrimą. Tyrimo metu išryškėję bendradarbiavimo su kitomis mokyklomis

pokyčiai, pasireiškiantys užsimezgusių santykių dažnumu, atsiradusiais naujais socialiniais ryšiais,

pakitusiu požiūriu į bendradarbiavimą rodo BMT2 mokyklų perėjimą į aktyvaus tinklavimosi etapą

Svarbiausia besimokančių tinklų sėkmingos veiklos charakteristika laikytini sisteminės

kaitos požymiai tam tikrose profesinės veiklos srityse. Tokie sisteminiai pokyčiai aprėpė pokyčius

mokinių mokymosi srityje, atsiradusius dėl inicijuotų naujų veiklos būdų ir formų mokykloje bei

bendradarbiavimo tinkluose pačioje mokykloje ir tarp mokyklų. Tyrimo metu buvo išskirtos trys

sisteminės kaitos požymių grupės - problemų sprendimas, komandinis darbas bei informacijos

perteikimas ir valdymas.

Pokyčiai problemų sprendimo srityje atspindi nuoseklų profesinių žinių dalijimosi, išplitimo

ir poveikio mokiniams kelią BMT1 mokyklų bendruomenėse. BMT projekto metu mokyklos

komandos mokėsi išsikelti ir spręsti konkrečias joms aktualias ugdymo problemas, mokyklų

bendruomenės dalyvavo atpažįstant ir įvardijant problemą bei pasirenkant ir realizuojant problemos


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


128

sprendimo būdą. Įvardydami pokyčius problemų sprendimo srityje tyrimo dalyviai pažymi

ugdomus mokinių problemų sprendimo gebėjimus.

Suaktyvėjęs komandinis darbas BMT1, BMT2 mokyklose atskleidė sisteminės kaitos

požymius bendravimo ir bendradarbiavimo srityje. Tyrimo dalyvių teigimu veikė ne tik mokyklos

BMT projekto komanda, tačiau ėmėsi burtis ir naujos komandos mokyklai aktualiems klausimams

spręsti. Pati komandų veikla tapo tikslingesnė ir efektyvesnė. Tyrimo metu užfiksuota, kad mokiniai

taip pat plėtojo komunikacinius, komandinio darbo gebėjimus bei tokiu būdu tapo labiau

bendradarbiaujančiais. Pažymėta, kad ugdytas tikslingas bendravimas, kuriuo siekiama konkrečių

mokymosi tikslų.

Apibendrinant mokėjimo mokytis gebėjimų plėtotės sritį galima teigti, kad mokėjimo

mokytis plėtotės požymiai taip pat pasireiškė visuose mokyklos veiklos lygmenyse. Mokytojų ir

mokinių mokėjimo mokytis srityje iš dalies sutapo laiko planavimo, tinkamo informacijos valdymo

ir mokymosi būdų įvairovės kategorijos. Teiginiuose, žyminčiuose mokymosi skatinimą ir

palaikymą organizacijos lygmeniu, atsispindi tiek konkrečios programos ir priemonės, refleksijos

patirtys, tiek pažymimas bendras kolektyvinis visos mokyklos kaip „organizmo“ tobulėjimo

poreikis. Atsiradęs noras ir poreikis tobulėti, pasitikėjimas savo jėgomis ir mokymosi džiaugsmas

atspindi nuostatų lygmens pokyčius padedančius motyvuotai veikti įvairiausiose veiklos srityse.

Neišnaudotomis galimybėmis kvalifikacijos tobulinimo srityje laikomi užsienio mokyklų

patirties sklaidos trūkumai, praktinio pobūdžio mokymų stoka. Tyrimo dalyvių taip pat netenkino

lėta pokyčių sparta bei įvykę pernelyg menki daliniai pokyčiai, susiję su konkrečios problemos

sprendimu Kaip neišsipildžiusius lūkesčius tyrimo dalyviai įvardijo neišnaudotas bendradarbiavimo

su kitomis mokyklomis bei savąja mokyklos bendruomene galimybes. Tai atskleidžia aktyvų

dalijimosi patirtimi formavimosi procesą mokyklos viduje ir tarp mokyklų.

Remiantis įsivertinimo rezultatais galima teigti kad didžioji dauguma mokyklų komandų

narių liko patenkinti projekto metu pasiektais rezultatais bei pažymi apie mokykloje įvykusį

postūmį. Kiek daugiau nei pusė BMT1 mokyklų komandų ir 38,8 proc. BMT2 mokyklų komandų

yra apsisprendusios tęsti veiklą esamame tinkle ar plėsti profesinio mokymosi tinklą, prijungdamos

naujas mokyklų bendruomenes. Ketvirtadalis įsivertinimo procese dalyvavusių BMT1 mokyklų

komandų ir 46,2 proc. BMT2 mokyklų komandų yra neapsisprendusios dėl savo veiklos tęstinumo.

Todėl BMT projekto metu užmegztų profesinio mokymosi ir bendradarbiavimo ryšių tvarumas gali

ženkliai priklausyti nuo priemonių, skirtų tolimesnės veiklos plėtotei. Tokiomis priemonėmis,

tyrimo dalyvių nuomone, galėtų tapti bendrų periodinių renginių - susitikimų, konferencijų


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


129

organizavimas, konsultacinė intelektinė parama, platesnė gerosios patirties sklaida. Taip pat

pažymėtas laiko bei finansinių išteklių poreikis.


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


130

Literatūros sąrašas

1. Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijos, kurioms buvo pritarta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. ISAK-607 (Žin., 2009, Nr. 27-367).

2. Casalini M.C, Janowski T.C, Estevez E. (2007). A Process Model for Colaborative Problem Solving in Virtual Communities of Practice. Interneto prieiga: http://www.springerlink.com/content/8546952707416186/

3. Castells, M. (2005). Tinklaveikos visuomenės raida. Informacijos amžius: Ekonomika, visuomenė ir kultūra. Vilnius: UAB Poligrafija ir informatika.

4. Dooley J. (1999). Problem-Solving as a Dooble-Loop Learning System. Adaptive Learning Design.

5. Fisher, J.E. (2001). Pagrindiniai universalios ir unifikuojančios patirties tyrimo metodologijos bei metodikos metmenys edukologijoje// Pedagogika, 2001, Nr.51, 146-167 psl. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.

6. Formaliojo švietimo kokybės užtikrinimo sistemos koncepcija, patvirtinta Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. ISAK-3219 (Žin. 2008, Nr. 138-5461).

7. Katz, S., Earl, L. (2005). Research report: Classroom assessment. Toronto, ON: Greater Toronto Area Professional Network Centre.

8. Katz, S., Earl, L., Ben Jaafar (2011). Kuriame ir jungiame besimokančias bendruomenes: kaip tinklai gali padėti tobulinti mokyklų veiklą. Kaunas: UAB „Vitae Litera“.

9. Mokytojo profesijos kompetencijos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. ISAK-54 (Žin.2007, Nr. 12-511). Interneto prieiga: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=291726&p_query=pedagog%F8%20kompetencijos%20apra%F0o&p_tr2=2

10. Simonaitienė B. (2003). Mokykla - besimokanti organizacija: monografija. Kaunas: Technologija.

11. Simonaitienė B. (2007). Mokyklos – besimokančios organizacijos vystymas. Mokslo studija. Kaunas: Technologija.


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


131

Priedai


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


132

1 priedas

Elektroninių tyrimo instrumentų fragmentai


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


133


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


134


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


135


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


136


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


137

2 priedas

BESIMOKANČIŲ MOKYKLŲ TINKLAI

Mokyklų sąrašas

BMT pirmojo šaukimo (BMT1) mokyklos

Mokyklos pavadinimas

1. Alytaus Jotvingių gimnazija

2. Anykščių Antano Vienuolio gimnazija

3. Elektrėnų pradinė mokykla

4. Jonavos Justino Vareikio pagrindinė mokykla

5. Ignalinos r. Vidiškių gimnazija

6. Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija

7. Kauno Antano Smetonos gimnazija 8. Kauno r. Lapių pagrindinė mokykla

9. Klaipėdos r. Endriejavo vidurinė mokykla

10. Kelmės r. Kražių gimnazija

11. Kupiškio r. Subačiaus gimnazija

12. Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazija

13. Marijampolės sav. Želsvos pagrindinė mokykla

14. Naujosios Akmenės Ramučių gimnazija

15. Panevėžio specialioji mokykla

16. Panevėžio „Saulėtekio“ progimnazija

17. Panevėžio r. Velžio gimnazija

18. Pasvalio r. Daujėnų pagrindinė mokykla

19. Prienų r. Balbieriškio pagrindinė mokykla

20. Plungės r. Žlibinų Igno Končiaus pagrindinė mokykla

21. Radviliškio r. Pašušvio pagrindinė mokykla


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


138

Mokyklos pavadinimas

22. Raseinių r. Girkalnio pagrindinė mokykla

23. Raseinių r. Nemakščių Martyno Mažvydo vidurinė mokykla

24. Šiaulių r. Kuršėnų Pavenčių vidurinė mokykla

25. Širvintų r. Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinė mokykla

26. Šilalės r. Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazija

27. Tauragės r. Tarailių pagrindinė mokykla

28. Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija

29. Varėnos Merkinės Vinco Krėvės gimnazija

30. Vilniaus „Genio“ pradinė mokykla

31. Vilniaus Gabijos gimnazija

32. Visagino „Žiburio“ pagrindinė mokykla

33. Vilkaviškio r. Gižų Kazimiero Baršausko pagrindinė mokykla

34. Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazija

35. Utenos Rapolo Šaltenio pagrindinė mokykla


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


139

BMT antrojo šaukimo (BMT2) mokyklos

Eil. Nr. Mokyklos pavadinimas

1. Troškūnų K. Inčiūros vidurinė mokykla

2. Šaltinių pagrindinė mokykla

3. Pivašiūnų vidurinė mokykla

4. Pandėlio gimnazija

5. Viešvilės pagrindinė mokykla

6. Mikalojaus Daukšos vidurinė mokykla

7. Puškino vidurinė mokykla

8. „Židinio“ suaugusiųjų vidurinė mokykla

9. „Atgajos“ specialioji mokykla

10. Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinė mokykla

11. Žaslių pagrindinė mokykla

12. Bartkuškio pagrindinė mokykla

13. Matuizų vidurinė mokykla

14. Kybartų pagrindinė mokykla

15. Plutiškių vidurinė mokykla

16. Maironių pagrindinė mokykla

17. Kuršėnų Daugėlių pagrindinė mokykla

18. Dainų vidurinė mokykla

19. Naujamiesčio vidurinė mokykla

20. Kazimiero Paltaroko gimnazija

21. Martyno Mažvydo pagrindinė mokykla

22. Priekulės I. Simonaitytės vidurinė mokykla

23. Kazio Griniaus vidurinė mokykla

24. Alantos vidurinė mokykla

25. „Aukuro“ pagrindinė mokykla

26. Skuodo pradinė mokykla

27. Deltuvos pagrindinė mokykla

28. Žibų pradinė mokykla


ŠMM Švietimo

aprūpinimo centras


140

Eil. Nr. Mokyklos pavadinimas

29. Joniškio jaunimo ir suaugusių mokykla

30. P. Širvio pagrindinė mokykla

31. Šilavoto pagrindinė mokykla

32. Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija

33. Gražinos pagrindinė mokykla

34. Pabiržės pagrindinė mokykla

35. Ignalinos r. gimnazija

36. Žemaitės gimnazija

37. Adolfo Šapokos gimnazija

38. „Versmės“ gimnazija

39. Jaunimo mokykla

40. Krakių pagrindinė mokykla

41. Baltosios Vokės „Šilo“ vidurinė mokykla

42. Vilkijos gimnazija

Documents

PROJEKTO “BESIMOKAN ČI MOKYKL VEIKLA “ANTRINIS …...2.1.3 veikla: BMT mokykl ų tyrimas 1 PROJEKTO “BESIMOKAN ČIŲ MOKYKL Ų TINKLAI” VEIKLA “ANTRINIS MOKYKL Ų TYRIMAS”: