PROJEKTO RENGIMO METODIKA

PROJEKTO RENGIMO METODIKA

Algimantas VenckusPHARE SPP III Techninės pagalbos projekto“Lietuvos gebėjimų įsisavinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas stiprinimas” ekspertas

Projektas

Apibrėžta ir vykdytojui patikėta laikina veiklos seka, skirtaprodukto arba paslaugos sukūrimui, turinti savą tvarkaraštįbei biudžetą:

Trukmė: laikotarpis, kurio metu turi būti įgyvendintos veiklos, pasiekti rezultatai;

Ištekliai: tiek žmogiškieji, tiek materialieji projekto ištekliai, kurie įvertinti biudžete;

Projekto apimtis: projekto veiklų, kurias reikia įgyvendinti, visuma.Gali būti teikiami projektai, kurie yra savarankiški arbasusiję su kitais projektais (pvz., vienas iš didesnioprojekto etapų).

Projektų identifikavimo būdai

Projektas identifikuojamas derinant šiuos būdus:

“Iš viršaus žemyn”: pagal BPD, BPD priedą, gaires pareiškėjams, paraiškos formas;

“Iš apačios aukštyn”: pagal tikslinių grupių problemas ir poreikius.

Bendrieji tinkamumo kriterijai

Atitikimas BPD strategijai; Atitikimas BPD priede pateikiamam

priemonės aprašymui; Atitikimas horizontaliosioms temoms

(darnus vystymas, lygios galimybės, regioninė plėtra, informacinė visuomenė)

Detalieji tinkamumo kriterijai

Pareiškėjo ir partnerių tinkamumas; Programos ar jos dalies (priemonės, veiklų

grupės) tikslai ar uždaviniai; Bendrieji ir specifiniai projektų atrankos

kriterijai; Finansuojamos veiklų grupės; Įgyvendinimo vieta ir laikas.

Problemų ir uždavinių analizė

Projektas rengiamas tam tikrai problemai/ problemoms spręsti;

Problemos identifikavimas taikant požiūrį „iš apačios aukštyn” ir „iš viršaus žemyn”;

Problemos ir uždaviniai; Problemų sąsajos ir priežastiniai ryšiai:

problemų (arba uždavinių) medis.

Problemų ir uždavinių medis

Ūkio šakos poreikių netenkinanti mokslinių

tyrimų vykdymo infrastruktūra

Nedidelės sukuriamų inovacinių produktų kiekis

Nedidelis suinteresuotų studentų skaičius

Nedidelis bendradarbiavimas su verslo įmonėmis

Pasenusios mokymo programos

Finansavimo trūkumas

Nepakankama mokslininkų ir tyrėjų kvalifikacija

Projekto pagrindimas

PROJEKO

PAGRINDIMA

S

Nurodykite Jūsų projekto tikslines grupes. Kodėl šioms tikslinėms grupėms reikalingas Jūsų projektas?

Aprašykite pasirinkto regiono poreikius ir problemas, susijusias su švietimu (profesiniu mokymu ar kt.)

Tikslinių grupių tipai

Vertikali projekto logika

Keturios vertikalios projekto logikos dalys: (bendrieji) tikslai, (specifiniai) uždaviniai, rezultatai ir veiklos;

Hierarchiniai “priemonės-rezultatų” ryšiai: norint pasiekti tikslus, reikia įgyvendinti uždavinius; norint įgyvendinti uždavinius, reikia gauti rezultatus, norint gauti rezultatus, reikia įvykdyti veiklas.

Vertikali projekto logika

Dalys Apibrėžimas Pavyzdžiai

Bendrieji tikslai

Ilgo laikotarpio nauda tiesioginiams ir netiesioginiams naudos gavėjams

Plėtoti Lietuvos kompetenciją mechatronikos srityje, modernizuojant esamą infrastruktūrą bei sudaryti palankias sąlygas dinamiškai taikomųjų mokslinių tyrimų plėtrai

Specifiniai uždaviniai

Vidutinio laikotarpio nauda tiesioginiams projekto naudos gavėjams

Sukurti pirmaujančių ES šalių technologinį lygmenį atitinkantį Mechatronikos mokslo, studijų ir informacijos centrą, kuriame moderni mokymosi ir studijų infrastruktūra leis paversti naujas žinias inovatyviais mechatronikos produktais.

Rezultatai Suteiktos paslaugos, įsigyta įranga, atlikti statybos darbai

Renovuotos ir pritaikytos patalpos (1157 kv.m.); įkurtos mokomosios laboratorijos 3 vnt.; įkurtos 6 tyrimų laboratorijos; įsigyta ir sumontuota 9 laboratorijų įranga; Įkurtos 3 specializuotos auditorijos.

Veiklos Specifinės veiklos, skirtos rezultatams pasiekti

Atlikti centrinės būstinės patalpų rekonstrukciją;

Įsigyti įrangą ir įrengti centrinės būstinės ir trijų skyrių tyrimų ir mokomą-sias laboratorijas bei specializuotas auditorijas;

Skleisti informaciją visuomenei apie projekto veiklas ir pasiektus rezultatus.

“Nerūpestingai suplanuotą projektą įgyvendinti prireikia tris kart daugiau laiko, nei buvo tikėtasi.

Rūpestingai suplanuotam projektui gi įgyvendinti prireikia tik dvigubai daugiau laiko”

(Merfio dėsnis)

Projekto planavimas

Projekto planavimo etapai

Pateikti griežtą ir aiškų planą;

Identifikuoti darbus;

Apibrėžti loginę darbų seką;

Įvertinti laiko ir išteklių sąnaudas;

Pasiskirstyti atsakomybe.

Išvardyti projekto veiklas;

DIS parengimas

Projektas

1.uždavinys 3.uždavinys2.uždavinys

1.1.veikla

1.1.1 darbas 3.1.1 darbas 2.1.1 darbas

3.1.veikla2.1.veikla

1.1.2 darbas 2.1.2 darbas 3.1.2 darbas

1.2.... 2.2....

3.1.3 darbas

3.1.4 darbas

Neskaidyk darbų smulkiau, nei

reikalinga detaliam projekto planui parengti ar kontroliuoti eigą

Detalus projekto planas, veiklos

Projekto pradžia Projekto pabaiga

I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. ...N m.N ketv.

I veikla, trumpas aprašymas

II veikla, trumpas aprašymas

...N veikla, trumpas aprašymas

Detalus projekto planas, veiklos

2005 metai

Veikla 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Vykdytojas (pareiškėjas, partneris, subrangovas)

Projekto mėnuo 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

VP 1. Programinės įrangos licenzijų, kitų priemonių įsigijimas

VP 1.1. Pirkimo konkurso organizavimas

Pareiškėjas

VP 1.2. Įsigytų priemonių pateikimas

Subrangovas

VP 2. Mokymo programos įgyvendinimas

VP 2.1. Paslaugų pirkimo organizavimas

Pareiškėjas

VP 2.2. Mokymo programos įgyvendinimas

Trilypis tikslas

Už kiek?

Per kieklaiko?

Ką?

Gairės

LSMSDA

DIS

Darbųtrukmė

Tiesioginėsmedžiagų

lėšos

Betarpiškaisusijusių

darbų ryšiai

Tvarkaraštis“neriboti ištekliai”

Ištekliųpaskirstymas

Tvarkaraštis“realūs

ištekliai”

Tiesioginėsdarbolėšos

RizikosFaktorius

Projektopridėtinės (netriesioginės)

išlaidos

Biudžeto sudarymas

Darbų atlikimo tvarkos numatymas

Darbų identifikavimas

Parengiamasis planavimas Detalus planavimas

Projekto biudžetas (finansiniai

ištekliai)

Projekto rezultatų rodikliai

Rodiklio pavadinimas Matavimo vienetas Laukiamo rezultato kiekybinė išraiška

Įgyvendinta mokymo programų Kursų skaičius, vnt. 10

Mokymo programos kursų bendra trukmė visoms 6 klausytojų grupėms, val.

354

Mechatronikos sistemų projektavimo, valdymo ir tyrimų programinę įrangą įsisavinusių tyrėjų skaičius

Tyrėjų skaičius

121

Organizuota stažuočių programų Stažuočių skaičius 5

Stažuotėse dalyvavusių asmenų skaičius

21

Bendra stažuočių trukmė, kalendorinėmis dienomis

427

Dažniausiai pasitaikančios klaidos rengiant projektus

Projektas neatitinka ar nepakankamai atitinka programos turinio ar Gairių pareiškėjams (reikalavimų pareiškėjams ir partneriams, programos tikslų ir uždavinių, atrankos kriterijų, veiklų grupių ir veiklų, t.t.);

Nenurodytos tikslinės grupės, nenurodyti arba nepagrįsti tikslinių grupių poreikiai, nėra ryšio tarp projekto problemų ir uždavinių;

Nepakankamai konkrečios vertikalios projekto logikos dalys (tikslai, uždaviniai ir rezultatai), jos painiojamos tarpusavyje;

Projekto rezultatai, pasekmės ir poveikis (jeigu įmanoma) nėra apibrėžiami kiekybiškai, nepakankamai realūs;

Nerealus projekto tvarkaraštis, nes neteisingai suderinama projekto trukmė ir apimtis, pamirštamos esminės projekto veiklos, projekte skiriasi veiklų aprašymai;

Nerealus biudžetas, kurį reikia dažnai keisti įgyvendinimo metu, nepagrindžiami projekto kaštai.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos rengiant projektus

Viešieji pirkimai


Perkančiosios organizacijos (PO)

Paramos gavėjai, arba jų partneriai, kurie pagal LR Viešųjų pirkimų įstatymą yra laikomi perkančiomis organizacijomis (savivaldybės, apskričių administracijos, universitetai ir pan.), vykdydami pirkimus, privalo vadovautis šio įstatymo nuostatomis bei savo vidaus patvirtintomis taisyklėmis (nuostatais, reglamentais ir pan.)

Kiti dokumentai

Poįstatyminiai teisės aktai (LRV ir VPT); Paramos sutartis; CPVA direktoriaus įsakymu patvirtintos

“Pirkimų taisyklės Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos gavėjams, esantiems perkančiosiomis organizacijomis pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą” (1.5 priemonei)

Pirkimų taisyklės PO (1)

Taisyklėmis turi vadovautis paramos gavėjas, jei jis yra PO;

Jei pirkimus vykdo projekto partneris, esantis PO, paramos gavėjas turi užtikrinti, kad projekto partneris taip pat laikytųsi šių taisyklių;

PO pirkimai projekto įgyvendinimui prilyginami įprastiems PO pirkimams:

Pirkimų vertė skaičiuojama, atsižvelgiant į visus panašius pirkimus, remiantis VPT patvirtinta pirkimo verčių nustatymo metodika, įskaitant pirkimus projekte;

Pirkimus taikant įprastą komercinę praktiką reglamentuoja PO patvirtintos procedūros;

Pirkimų taisyklės PO (2)

...Už projekto įgyvendinimui reikalingus pirkimus atsakinga PO, už partnerio pirkimus – visais atvejais paramos gavėjas, prisiimdamas riziką, kad partnerio pirkimai bus įvykdyti netinkamai;

Taisyklės nustato tik papildomus PO įsipareigojimus, įgyvendinant projektą, susijusius su įgyvendinančios institucijos vykdoma projekto įgyvendinimo priežiūra.

Pirkimų vertė (1)

Pirkimų vertė skaičiuojama atsižvelgiant į visus panašius pirkimus, remiantis VPT patvirtinta pirkimo verčių nustatymo metodika, įskaitant ir pirkimus projekte;

Pirkimo verte laikoma numatomų vykdyti panašių sutarčių numatoma vertė tais kalendoriniais metais. Panašiomis sutartimis laikomos sutartys, kurios sudaromos tos pačios ar panašios rūšies bei paskirties) bei naudojimo prekėms ar paslaugomis įsigyti (pvz. visai įsigyjamai biuro įrangai, visiems baldams, visiems leidiniams ir pan.). Nustatant darbų pirkimo vertę, įskaitomos ir projekte numatyto darbų atlikimo bei projektavimo (jeigu numatyta), ir darbams atlikti reikalingų prekių ar medžiagų, numatomos vertės.

Pirkimo vertė iš projekto lėšų (kuri prisumuojama prie bendros pirkimų vertės) skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo pradžioje (t.y. numatyta projekto biudžete);

Perkančioji organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo vertės į dalis, jeigu taip gali būti išvengta įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos. Skaidymas į dalis galimas tik tuo atveju, jei visoms išskaidytoms pirkimo dalims bus taikomas pirkimo būdas, pasirinktas visai pirkimo vertei.

Pirkimų vertė (2)

Projekto pirkimų planas

Pirkimų plane atsispindi visi pirkimai (taip pat ir vykdomi pagal įprastą komercinę praktiką) projektui įgyvendinti (paramos gavėjo ir partnerių, net jei vykdomi iš jų nuosavų lėšų);

Pirkimai gali būti vykdomi tik pagal iš anksto su įgyvendinančiąja institucija (Fondu, CPVA) suderintą pirkimų planą, kurį koreguoti galima tik gavus jos sutikimą.


Eil.Nr

Pirkimas projekte

Pirkimą vykdantis subjektas

Perkamas objektas

Pirkimo projekte suma

Planuojamas pirkimo vykdymo laikotarpis

Pirkimo būdas Pirkimo būdo pasirinkimo argumentai

1. Paslaugų Projekto partneris

Projektinės dokumentacijos rengimas(biudžeto eilutė ...)

34 528 lt

2005 m.gegužė - birželis

Pirkimas taikant įprastą komercinę praktiką

Perkamų paslaugų vertė neviršija 75 tūkst. litų be PVM. Bendra numatoma panašių sutarčių vertė sudarys 74 tūkst. litų be PVM

2. Prekių Paramos gavėjas

Biuro baldai(biudžeto eilutės ... ir ...)

69 056 lt

2005 m.gegužė - birželis

Supaprastintas atviras konkursas

Bendra panašių sutarčių vertė sudarys 95 000 litų be PVM

3. Prekių Paramos gavėjas

Kanceliarinės prekės(biudžeto eilutė ...)

3 452 lt Pirkimas įvykdytas 2005.03.01

Pirkimas taikant įprastą komercinę praktiką

Bendra panašių prekių pirkimo vertė sudarys 60 000 litų be PVM. 2 metų sutartis su Tiekėju pasirašyta 2004.03.01

Jau pasirašytos sutartys

Jeigu paramos gavėjas prieš projektui prasidedant turi galiojančias sutartis (pvz. su kanceliarinių prekių tiekėjais, komunalinių paslaugų teikėjais ir pan.) ir pirkimai buvo įvykdyti vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, papildomai vykdyti pirkimų procedūrų nebereikia;

Turimos sutartys turi būti nurodytos pirkimų plane, nurodant sutarties pasirašymo datą.

Neperkančiosios organizacijos

Paramos gavėjai, arba jų partneriai, kurie pagal LR Viešųjų pirkimų įstatymą nėra laikomi perkančiomis organizacijomis (privačios įmonės ir pan.), vykdydami pirkimus privalo vadovautis:

CPVA direktoriaus įsakymu patvirtinta “Pirkimų tvarka Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos gavėjams, nesantiems perkančiosiomis organizacijomis pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą” (1.5 priemonė)

Pirkimų būdo pasirinkimas

Pirkimo būdą lemia pirkimų vertė; Organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo

vertės į dalis, jeigu taip gali būti išvengta TVARKOJE nustatytos pirkimų tvarkos. Skaidymas į dalis galimas tik tuo atveju, jei visoms išskaidytoms pirkimo dalims bus taikomas pirkimo būdas, pasirinktas visai pirkimo vertei (pvz. 50 kompiuterių bus perkama 2 pirkimais, kiekvieną jų vykdant atviro konkurso būdu).

Pirkimų vertė

Skaičiuojama apsiribojant tik pirkimais projekte (projekto pirkimus atskiriant nuo įprastos organizacijos veiklos);

Pirkimo vertė yra nustatoma atsižvelgiant į numatomų vykdyti panašių sutarčių numatomą vertę, nepriklausomai nuo to, ar pirkimas atliekamas vieną kartą, ar keletą kartų. Panašiomis sutartimis laikomos sutartys, kurios sudaromos tos pačios ar panašios rūšies (paskirties) bei naudojimo prekėms ar paslaugoms įsigyti (pvz. visai iš projekto lėšų įsigyjamai biuro įrangai, visiems baldams, visiems leidiniams ir pan.). Praktikoje tokios paslaugos ar prekės dažnai vadinamos techniškai nedalomomis. Darbų pirkimo vertė nustatoma atsižvelgiant į visam objektui reikalingus darbus;

Pirkimo vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo pradžioje (t.y. numatyta projekto biudžete).


Pirkimų plane atsispindi visi pirkimai projektui įgyvendinti (subsidijos gavėjo ir partnerių, net jei vykdomi iš jų nuosavų lėšų);

Pirkimai gali būti vykdomi tik pagal iš anksto suderintą pirkimų planą, kurį koreguoti galima tik gavus įgyvendinančios institucijos sutikimą.

Paramos viešinimas


Dokumentai, reglamentuojantys informavimo ir viešumo reikalavimus

Europos Komisijos Reglamentas Nr. 1159/2000, Lietuvos 2004-2006 m. Bendrasis programavimo

dokumentas (BPD) ir jo priedas, Informavimo apie Europos Sąjungos struktūrinių

fondų paramą pagal Lietuvos 2004–2006 m. Bendrąjį programavimo dokumentą ir suteiktos paramos viešinimo taisyklės.

Taisyklių taikymas

Šios taisyklės taikomos veiklai, remiamai: Europos regioninės plėtros fondo

(ERPF), Europos socialinio fondo (ESF), Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų

fondo (EŽŪOGF) Orientavimo dalies, Žuvininkystės orientavimo finansinės

priemonės (ŽOFP).

Informavimo lygmenys

BPD lygmuo: Už informavimą ir viešumą apie BPD rengimo ir

įgyvendinimo eigą atsakinga Finansų ministerija.Priemonių lygmuo: Už informavimą ir viešumą apie priskirtos BPD

priemonės įgyvendinimo eigą atsakingos tarpinės institucijos.

Projekto lygmuo: Už informavimą ir viešumą apie konkrečius projektus

atsakingi projektų vykdytojai ir įgyvendinančiosios institucijos. Numatytų informavimo ir viešumo priemonių įgyvendinimą užtikrina įgyvendinančiosios institucijos.

Reikalavimai pareiškėjams

Projektui skirta parama turi būti viešinama; Visose informavimo priemonėse turi būti

aiškiai nurodyta, kad projektas finansuojamas pagal BPD;

Paraiškoje turi būti sudarytas informavimo planas ir numatytos išlaidos, nurodant kokių priemonių bus imtasi, informuojant apie projekto įgyvendinimą.

Informavimo ir viešumo priemonės I

Skelbimų lentos, Atminimo lentos, Plakatai (stendai patalpose), Pranešimai galimiems pareiškėjams ir

projektų vykdytojams, Informacinė medžiaga, Informaciniai renginiai, Pranešimai žiniasklaidai ir kt.

Informavimo ir viešumo priemonės (2)

Paraiškos Bendrojoje (A) dalyje turi būti nurodytos paramos informavimo ir viešumo priemonės.

Jeigu parama viršija 3 mln. EUR iš ESF ar ERPF fondų privaloma iškelti skelbimų lentas projekto vykdymo metu ir atminimo lentas pasibaigus projektui.

Taikant informavimo ir viešumo priemones būtina atsižvelgti į Informavimo apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą pagal Lietuvos 2004–2006 m. Bendrąjį programavimo dokumentą ir suteiktos paramos viešinimo taisykles.

Informavimo ir viešumo priemonės (3)

Gaunamos paramos suma Viešumo priemonės

Daugiau kaip 3mln.EUR iš ESF ar ERPF fondų

Rangos darbų lentos darbų vykdymo vietose (nuimamos ne vėliau nei praėjus 6 mėn. nuo darbų pabaigos ir pakeičiamos atminimo lentomis

Daugiau kaip 3mln.EUR iš ESF ar ERPF fondų fondų

Atminimo lentos

Mažiau kaip 3 mln. EUR Nuolatiniai stendai patalpose

Mažiau kaip 3 mln. EUR Specialūs leidiniai

Mažiau kaip 3 mln. EUR Informacijos pateikimas žiniasklaidos priemonėse

Mažiau kaip 3 mln. EUR Informacijos pateikimas projekto dokumentuose

Mažiau kaip 3 mln. EUR Kitos priemonės

Skelbimų lentos Privalomai statomos

infrastruktūros plėtros projektų darbų atlikimo vietose, kai parama iš ERPF ar ESF yra didesnė nei 3 mln. eurų.

Statomos pradėjus vykdyti projekte numatytus darbus, nuimamos ne vėliau kaip po šešių mėnesių juos pabaigus.

Lentų dydis turi atitikti projekto mastą.

Atminimo lentos Atminimo lentos paprastai

kabinamos ant rekonstruotų ar naujai pastatytų administracinių pastatų, ligoninių, gamyklų, tiltų, šalikelėse ir pan.

Rekomenduojama atminimo lentų kabinimo vietas derinti su įgyvendinančiosiomis institucijomis. .

Atminimo lentos privalomos nuėmus skelbimų lentas, jeigu parama iš ESF ar ERPF fondų – didesnė nei 3 mln. eurų.

Jeigu buvo investuota į įmonių pastatus, atminimo lentos įrengiamos ne mažiau kaip vieneriems metams.

Informacinė medžiaga

Informaciniai leidiniai: lankstinukai, brošiūros, informaciniai lapeliai, biuleteniai ir kt.Elektroniniai leidiniai: tinklalapiai, duomenų bazės.

Kitos informavimo priemonės

Pranešimai žiniasklaidai (juos siūloma platinti programos ar projekto įgyvendinimo pradžioje ir pabaigoje, taip pat informuojant apie svarbius tarpinius veiksmus ar rezultatus).

Informaciniai renginiai (spaudos konferencijos, seminarai, konferencijos, parodos ir kiti renginiai).

Ženklų ir užrašų naudojimas

Visose informavimo ir viešumo priemonėse turi būti naudojami BPD ir ES ženklai. ES ženklas naudojamas kartu su užrašu „Europos Sąjunga“ (santrumpa nevartotina). Taip pat rekomenduojama nurodyti atitinkamą ES struktūrinį fondą.

Kartu su BPD ir ES ženklais gali būti naudojamas ir projekto vykdytojo ženklas.

Viešinant konkrečius projektus prie ES ženklo vietoj užrašo „Europos Sąjunga“ rašoma „Projektą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga“. BPD ženklas naudojamas kartu su užrašu „Projektą remia Lietuvos Respublika“.

Gaminant šiuos ženklus, turi būti laikomasi nustatytų reikalavimų dėl spalvų, proporcijų ir išdėstymo.

BPD ženklas

BPD ženklą sudaro trys dalys: šviesiai mėlynas languotas kontūrinis Lietuvos žemėlapis, užrašas didžiosiomis raidėmis BPD ir apačioje po brūkšniu – pilnas dokumento pavadinimas didžiosiomis raidėmis: „BENDRASIS PROGRAMAVIMO DOKUMENTAS“.

Kai naudojami keli ženklai kartu, jie išdėstomi tokia tvarka: BPD, ES ir projekto vykdytojo. Visi ženklai turi būti vienodo aukščio, išdėstyti vienoje vertikalėje ar horizontalėje.

BPD ženklo naudojimas

Ofsetinėje spaudoje naudotini BPD ženklo variantai

Šilkografijoje ir graviruojant naudotini BPD ženklo variantai

Ant tamsaus pagrindo naudotinas BPD ženklo variantas

BPD ženklo erdvė

ES ženklas

ES ženklas yra mėlynas stačiakampis, kurio ilgis 1,5 karto didesnis už plotį, jame ratu lygiais intervalais išdėstyta 12 geltonų žvaigždžių.

Pageidautina ES ženklą spausdinti ant balto pagrindo. Reikėtų vengti daugiaspalvių pagrindų, ypač spalvų, nesiderinančių su mėlyna.

ES ženklas naudojamas kartu su užrašu „Europos Sąjunga“ arba „Projektą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga“. Užrašas dedamas apačioje arba šalia ženklo. Taip pat galima nurodyti konkretaus ES struktūrinio fondo, iš kurio skiriama parama, pavadinimą.

ES ženklo naudojimas

ES vėliavos dydžio nustatymo ir žvaigždžių išdėstymo reikalavimai

Naudotini ES ženklo variantai

ES ženklo naudojimo klaidos

ES ženklo erdvė

ES struktūrinių fondų apibūdinimas

Informavimo ir viešumo priemonėse pageidautina apibrėžti ES struktūrinių fondų uždavinius.

Šie apibūdinimai turi būti naudojami straipsniuose, metų ataskaitose, pranešimuose žiniasklaidai, leidiniuose, kalbose ir kitur.

Prireikus pateikti ES struktūrinių fondų aprašymai gali būti trumpinami.

Europos regioninės plėtros fondo (ERPF): uždavinių aprašymai

ERPF mažina ES regionų išsivystymo ir pragyvenimo lygio skirtumus;

ERPF skatina atsiliekančių ES regionų plėtrą, ekonominę bei socialinę pertvarką;

ERPF padeda sukurti ir išsaugoti darbo vietas; ERPF investuoja į infrastruktūrą – kelius,

telekomunikacijas, energetiką; ERPF skatina smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą; ERPF skatina technologijų plėtrą.

Daugiau informacijos

Informavimo apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą pagal Lietuvos 2004–2006 m. Bendrąjį programavimo dokumentą ir suteiktos paramos viešinimo taisyklės: www.finmin.lt

BPD ženklas: www.finmin.lt/BPD ES ženklas:

http://europa.eu.int/abc/symbols/emblem/index_en.htm

INVESTICINIO PROJEKTO RENGIMAS


Projekto įgyvendinimo stadijos

1. Iki-investicinė stadija (planavimas ir sprendimo priėmimas): (1) Projekto identifikavimas (Iki-galimybių studija); (2) įvertinimas ir pagrindimas (Galimybių studija/Investicinis

projektas, Techniniai sprendimai ir sąmatos, Poveikio aplinkai vertinimas (PAV), Paraiška, kiti dokumentai);

(3) sprendimo finansuoti priėmimas.

2. Investicinė stadija: (4) finansavimas; (5) įgyvendinimas (derybos ir sutarčių pasirašymas, inžineriniai

projektai, statyba ir įrengimas, informacijos sklaida ir marketingas, mokymai);

(6) stebėsena.

3. Veiklos stadija: (7) atidavimas eksploatacijai; (8) veiklos plėtra ir naujų galimybių identifikavimas.

Projekto pagrindimo dokumentai

Galimybių studija - numatomo įgyvendinti projekto analizė pagal iš anksto nustatytus kriterijus, skirta optimalaus projekto įgyvendinimo varianto identifikavimui

Investicinis projektas - tai detalus būsimos veiklos planas, kuriame išnagrinėjami visi pagrindiniai planuojamos veiklos aspektai

Pranešimo turinys

1. Galimybių studija / Investicinis projektas – tikslas ir svarba2. Projektų pagrindimo metodika3. Investicinio projekto turinys:

• Projekto vertinimo aspektai – strateginis, teisinis, techninis, aplinkosauginis, socialinis, finansinis, ekonominis;

• Finansinio-ekonominio efektyvumo vertinimas: pinigų srauto vertinimas, kaštų-naudos analizė, ekonominė nauda;

• Projekto įgyvendinimo alternatyvos ir rizikos vertinimas.

Galimybių studijos ir Investicinio projekto tikslas ir svarba (1)

Tikslas – įvertinti visas projekto įgyvendinimo galimybes, parinkti optimaliausią (jeigu projektas ekonomiškai naudingas) ir ją visapusiškai pagrįsti

Svarba: gavus neigiamus rezultatus, atsisakoma nuo

ekonomiškai nenaudingo Projekto; ekonominiu požiūriu išrenkamas optimalus variantas; nustatomi optimalūs statybos/rekonstrukcijos ir

įrengimo darbų terminai.

Svarba:• visapusiškai pagrindžiami investavimo tikslai,

įvertinamos projekto įgyvendinimui reikalingos lėšos bei finansavimo šaltiniai, projekto įgyvendinimo terminai bei įvertinama investicijų grąža (komercinis projektas), ekonominė projekto nauda bei kiti efektyvumo rodikliai (IP)

• esant ribotam finansavimui, sudaromi prioritetų sąrašai ekonominės naudos mažėjimo tvarka ir išrenkami ekonominiu atžvilgiu vertingiausi projektai, kurių ekonominė nauda visuomenei yra didžiausia

Galimybių studijos / Investicinio projekto tikslas ir svarba (2)

Projekto pagrindimas

Atsakoma į klausimą, kodėl būtent šis projektas, būtent šiuo metu yra būtinas, kokios ilgalaikės ir vidutinio laikotarpio problemos bus išspręstos;

Šioje fazėje turi būti trumpai aprašytas Projekto poreikis, apytikriai nustatytas darbų kiekis;

Atsakoma, kaip planuojamas projektas siejasi su

BPD nuostatomis, valstybine plėtros programa; parodoma, kaip siūlomas projektas atitinka prioritetus;

Projekto rengimo schema

Investicinio projekto turinys

3. Įvadas/Santrauka4. Pareiškėjo apibūdinimas5. Esamos situacijos analizė6. Projekto apibūdinimas7. Geriausio techninio sprendimo pasirinkimas8. Finansinė analizė9. Ekonominis įvertinimas10. Jautrumo ir rizikos analizė11. Išvados ir pasiūlymai12. Priedai (papildoma informacija, skaičiavimų detalizavimas,

Poveikio aplinkai vertinimas (jeigu reikia)) Projektas turi būti parengtas taip, kad, išskyrus labai specifinius

aspektus, būtų galima užpildyti Paraišką

2. Pareiškėjo apibūdinimas

Teisinis apibūdinimas Veiklos istorija, geografinė vieta Esama būklė (nuosavybė, valdymas veiklos,

teikiamos paslaugos) Pagrindinai valdymo organai ir valdymo principai Resursų analizė ir įvertinimas Organizacijos finansinės situacijos įvertinimas Veiklos strategija, plėtros tikslai, ateities planai

3. Esamos situacijos analizė (aplinkos apibūdinimas ir Projekto vertinimo kriterijų

atranka)

Srities, kurioje numatomas Projektas, istorija,

situacija ir plėtros perspektyvos

Projekto reikšmė ir perspektyvos, įvertinant galimas

tendencijas

Organizacijos patirtis susijusi su Projekto veikla

SWOT (Privalumai, trūkumai, grėsmės, galimybės)

Vertinimui reikalingų aspektų atranka

Pagal projekto sudėtingumą nustatoma, ar projektą reikės pagrįsti: Strateginiu aspektu Teisiniu aspektu Techniniu aspektu Finansiniu aspektu Socialiniu aspektu Ekonominiu aspektu Aplinkosauginiu aspektu

Aprašant projektą atliekama detali pasirinktų aspektų analizė

Strateginis ir teisinis aspektai

Nustatomas projekto įgyvendinimo tikslingumas tarptautiniu, šalies ir regiono mastu, nustatomi tolimieji ir artimieji tikslai;

Nurodomi Europos Sąjungos, Lietuvos ar savivaldybės priimti teisės aktai ar kiti dokumentai, kurie padeda ar trukdo įgyvendinti projektą;

Nustatomas Projekto atitikimas BPD;

Techninis aspektas

Pateikiami techniniai reikalavimai planuojamam objektui pagal jo paskirtį, eksploatacijos sąlygas

Pateikiami alternatyvūs techniniai sprendimai

Išanalizuojami techninių sprendimų privalumai ir trūkumai bei įgyvendinimo galimybės

Nustatoma alternatyvų įgyvendinimo kaina

Finansinis aspektas

Įvertinamas kaštų pasiskirstymas laike, pagal darbus, finansavimo šaltinius, sudaromas paskolos grąžinimo grafikas (jeigu reikia), kt.;

Parengiama piniginių srautų prognozė;

Atliekamas finansinis pagrindimas: paskaičiuojamas projekto atsipirkimo laikas, finansinės VGN, GDV;

Socialinis aspektas

Įvertinamas Projekto įgyvendinimo ir eksploatavimo metu sukuriamų darbo vietų skaičius;

Įvertinama alternatyvų socialinė nauda ir kaštai (netiesioginės galimybės sukurti darbo vietas);

Įvertinami žmonių kvalifikacijos, žinių lygio pokyčiai, suteikiantys naujas galimybes.

Ekonominis aspektas

Eliminuojami mokesčiai; Nustatoma projekto įgyvendinimo nauda

visuomenei: Socialinės atskirties mažinimas (socialiniai

projektai), Kvalifikacijos išaugimas (mokslas, švietimas)

Nustatoma ekonominė VGN, GDV.

Aplinkosauginis aspektas

Nustatomi aplinkosauginių sprendimų kaštai;

Įvertinama aplinkosauginių sprendimų nauda

aplinkai;

Atliekamas Poveikio aplinkai vertinimas (PAV), kuris įvertina Projekto poveikį aplinkai (paprastai PAV pridedamas prie IP kaip priedas)

4. Projekto apibūdinimas

Projekto tikslas ir uždaviniai; Projekto sąryšis su BPD tikslais bei šalies

strategija tam tikroje šakoje; Projekto valdymas ir personalas; Projekto apibūdinimas strateginiu, teisiniu,

techniniu, finansiniu, socialiniu-ekonominiu ir aplinkosauginiu aspektu;

Investicijų struktūra, finansavimo šaltiniai, kaštai;

Projekto viešinimas bei tęstinumas;

Projekto įgyvendinimo planas

Pirkimų tipai, pirkimų planas - prekėms, paslaugoms, darbams;

Statybos darbų, įrengimų tiekimo/instaliavimo, paslaugų ypatumai;

Projekto auditas, administravimo procedūros, įvertinimas ir monitoringas;

Projekto tęstinumas ir ryšys su kitomis BPD priemonėmis;

Kiekvienam etapui (veiklai) nurodomi terminai, kada jis bus pradėtas ir užbaigtas.

5. Projekto įgyvendinimo alternatyvų palyginimas

(kiekvienai alternatyvai naudojami tie patys kriterijai)

Techniniai privalumai ir trūkumai (charakteristikos, eksploatacija, integruotumas, šiuolaikiškumas, atitikimas tikslų pasiekimo prasme, ilgaamžiškumas, diegimo specifika)

Jeigu techninė analizė neleido parinkti optimalaus varianto, taip pat vertinami

Finansiniai aspektai (Investicijos ir finansavimas, eksploatacijos savikaina, nauda pinigine išraiška, PNA, Balansas, Grynųjų pinigų srautų prognozė, efektyvumo rodikliai (GDV, VPN))

Ekonominiai aspektai (ekonominė, socialinė, aplinkosauginė nauda, efektyvumo rodikliai (EGDV, EVPN), rizikos įvertinimas)

Alternatyvų palyginimas ir optimalaus varianto pasirinkimas (naudojamas kaštų-naudos metodas apibūdintas toliau)

Finansinių resursų (kapitalo) Investavimas – reikalingo turto, kuris bus naudojamas veikloje, įsigijimas. Kokį turtą organizacija turi turėti?

Investicijų Finansavimas – tinkamas kapitalo šaltinių, naudojamų reikalingo turto įsigijimui, parinkimas. Kokiu būdu turi būti finansuojamas turtas?

Veiklos valdymas – disponuojamų (įsigytų) resursų efektyvus panaudojimas, siekiant maksimalios naudos.

Investavimas

Finansavimas

Veikla

Trys pagrindinės priimamų

sprendimų sritys

Finansinis ir ekonominis investicinio projekto vertinimas

(6-8 dalys)

Guide to cost-benefit analysis of investment projects (Investicinių projektų kaštų-naudos analizės vadovas)

http://europa.eu.int/comm/regional_policy/sources/docgener/guides/cost/guide02_en.pdf

Metodika

Kaštų-naudos analizės (KNA) esmė

Lyginamos bent dvi alternatyvos: “be projekto” ir ”su

projektu” (alternatyvų gali būti ir daugiau)

Alternatyva “be projekto” yra vertinimo atskaitos

taškas

Finansiniai ir ekonominiai rodikliai įvertina skirtumą

tarp vertinamo investicinio sprendimo ir nieko

nedarymo (alternatyvos “be projekto”)

6. Finansinė analizė

Finansinės analizės tikslas – parengti pinigų srautų prognozę tam, kad paskaičiuoti finansinius rodiklius: Finansinę grąžos normą (FGN): Finansinę grynąją dabartinę vertę (FGDV)

Finansinė analizė pateikia bendrą kaštų ir naudos vaizdą, įvertina pajamas ir išlaidas per projekto įgyvendinimo laikotarpį

Skaičiuojant FGDV ir FGN, vertinant pinigų įplaukas, eliminuojamos įplaukos iš projekto finansavimo resursų (ES parama, valstybės parama, paskolos);

Skaičiuojant FGDV ir FGN (investicijoms), įplaukas sudaro pardavimų pajamos, o išlaidas - veiklos sąnaudos ir investicijų išlaidos, įvertinant investicijų likutinę vertę laikotarpio pabaigoje;

Skaičiuojant FGDV ir FGN (investuotam kapitalui-be ES paramos), įplaukas sudaro pardavimų pajamos ir investicijų likutinė vertė laikotarpio pabaigoje, o išlaidas - veiklos sąnaudos, palūkanos, paskolų grąžinimas, viešojo nacionalinio ir privataus kapitalo investicijos;

Finansinės analizės žingsniai

Finansinė grynoji dabartinė vertė

Finansinė grynoji dabartinė vertė gaunama sudedant diskontuotą pinigų srautą per projekto gyvavimo laikotarpį. FGDV parodo projekto naudą skaičiuojant šios dienos pinigų verte – jeigu FGDV teigiama, vadinasi projekto finansinė nauda padengs investuoto kapitalo sumą.

nk)(1nCF

....3k)(1

3CF

2k)(12CF

1k)(11CF

ok)(1oCF

FGDV

CFi (i 1, 2, …, n) – grynas pinigų srautas atitinkamais metais,

Finansinė vidinė grąžos norma

Finansinė vidinė grąžos norma – tai diskonto norma, kuriai projekto įplaukos yra lygios projekto išmokom, t.y. FGDV 0;

Jeigu FGN didesnė už rinkoje esančią palūkanų normą, vadinasi projektas atneš naudą didesnę už kapitalo skolinimosi kaštus;

n)(1nCF....

3)(13CF

2)(12CF

1)(11CF

0)(10CF

FGDVFGNFGNFGNFGNFGN

0

Finansinės analizės rezultatai

Finansinis planas turi įrodyti projekto finansinį gyvybingumą, t.y. akumuliuotas pinigų srautas turi atitikti įmonės veiklos pobūdį (dažniausiai šis srautas būna teigiamas);

Finansinė grynoji dabartinė vertė parodo projekto naudą vertinant ją šios dienos pinigų verte – jeigu FGDV teigiama, tai reiškia kad projekto finansinė nauda padengs investuoto kapitalo sumą;

Finansinė vidinė grąžos norma, tai diskonto norma, kuriai projekto finansinė nauda yra lygi projekto kaštams, t.y. FGDV = 0. Jeigu FVGN didesnė už rinkoje esančią palūkanų normą, vadinasi projekto nauda bus didesnė nei kapitalo skolinimosi kaštai;

Finansinės analizės apibendrinimas

Diskonto norma nustatoma pagal tikėtinus kapitalo kaštus ir riziką (siūloma naudoti diskonto norma 5-8 %);

Finansinis vertinimas nustato naudą infrastruktūros savininkui;

Infrastruktūriniams nekomerciniams projektams FVGN dažniausiai yra mažesnė už 10 %, kartais neigiama. Tokiu atveju ekonominė analizė yra būtina;

FVGN daro įtaką priimant sprendimą dėl bendra-finansavimo intensyvumo.

7. Ekonominis vertinimas (1)

Neretai projektai jokių tiesioginių pajamų negeneruoja, todėl gaunama tik socialinė ir ekonominė nauda;

Ekonominis vertinimas (kitaip nei finansinis vertinimas, kuris parodo Projekto naudą investicijų savininkui) parodo Projekto įtaką regionui ar šaliai (t.y. visuomenei).

Pagrindinės taisyklės rengiant netiesioginio poveikio analizę:

Bet kokie socialiniai kaštai ar nauda, atsiradę projekto pasėkoje, privalo būti įvertinti, jeigu jie neatspindėti finansiniuose srautuose;

Vertintojas privalo identifikuoti, įvertinti ir, jeigu tik įmanoma, išreikšti šį poveikį pinigine išraiška;

Jeigu tai sunku ar neįmanoma šis poveikis turi būti įvardintas bent jau fiziniais terminais kokybiniam vertinimui;

7. Ekonominis vertinimas (2 ) Išorinio (netiesioginio) poveikio įvertinimas

7. Ekonominis vertinimas (3)Apibendrinimas

Taikomas kaštų – naudos metodas;

Atlikus ekonominį vertinimą apskaičiuojami pinigų srautų, nustatytų ne pagal rinkos vertes o pagal buhalterines vertes, įvertinami EGDV ir EVGN;

ES reikalavimas – EVGN > 5%;

Naudos/kaštų santykis taikant 5% diskonto normą – N/K > 1;

Apskaičiuojamas projekto atsipirkimo laikotarpis – t.y. kuriais metais po projekto užbaigimo ekonominė grynoji dabartinė vertė viršija 0 ribą;

8. Projekto rizikos ir scenarijų įvertinimas

Pagrindiniai rizikos tipai, rizikos priežastys, priemonės, būdai rizikai sumažinti, jos išvengti

Geriausio techninio sprendimo skirtingų variantų/scenarijų palyginimas

Rizikos, jautrumo (variantų) analizės išvados

Investicinio projekto rizika apibrėžiama kaip

projekto rezultatų nuokrypio nuo laukiamo

rezultato galimybė.

Scenarijų analizė

Nustatoma, kaip įtakotų ekonominius ir finansinius Projekto rezultatus:

- statybos ir įrengimų kainos išaugimas/sumažėjimas

- eksploatacinių kaštų išaugimas/sumažėjimas

- Projekto rezultatų sumažėjimas/padidėjimas

- diskonto normos padidėjimas/sumažėjimas

Rekomenduojama: ekonominė FGN turėtų būti nemažesnė už 5% (blogiausiu atveju - bent jau artima)

9. Pagrindinės išvados ir pasiūlymai

Projekto naudos apibendrinimas (ekonominės, socialinės, finansinės ir kt.);

Pasirinkto sprendimo argumentacija;

Projekto tęstinumas; Ar yra pareiškėjo ir jo partnerių priimtas

galutinis, projektą patvirtinantis sprendimas?

Nepakankamai pagrįsta prielaidų sistema; Vertinamas ne projektas, o visa organizacijos

veikla; Ekonominio vertinimo nebuvimas.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos

Documents

PROJEKTO RENGIMO METODIKA