Psichologija IV

7/28/2019 Psichologija IV

1/53

Mstymas, motyvacija, emocijos

4 paskaita

lekt. T.Petraitis


2/53

Mstymo apibrimas

Mstymas

tai proto veikla, susijusi su informacijos supratimu,apdorojimu ir perteikimu.


3/53

Mstymo ypatybs

Naudoja vair ankstesn patyrim. Remiasi jutiminiupainimu. Nieko nra prote, ko prie tai nebuvopojiuose (Johnas Lockas).

Tai apibendrinantis painimas. Apibendrinimas leidiasuprasti ne pavienobjekt arreikin, o visjklas.

Atskleidiaprieastiniusdaikt irreikiniryius.

Betarpikai susijs su kalba. Kalba mintiesperdavimo irprimimopriemon, tai materialus mintiesapvalkalas.

Tai udavini ir problem sprendimas, judjimas nuoneinomo prie inomo.


4/53

Mstymo operacijos (1)

1. Analiztai atskir objekto dali,element,savybi,ryiiskyrimas.

Mstymo procese objektas suskaidomas tik mintyse.

Analizs metu paaikja daikto savybi reikm:esmins, domios ar reikmingos savybs veikia kaipaktyvs dirgikliai ir stimuliuoja galvos smegeniev.

Fiziologinis pagrindas yra dirginimo ir slopinimosantykio nustatymas tam tikruose galvos smegen

centruose.


5/53


2. Sintez tai sujungimas mintyse iskirtj objektodali ir santykivisum.

Fiziologinis sintezs pagrindas laikin nervini ryigalvos smegenievje suvedimas.


6/53


3.Apibendrinimas

Apibendrindami ar iskirdami, kas daiktams ir reikiniamsyra bendra, galime tai atlikti dviem bdais:

Pagal panaum; Pagal esm.

Nemokjimas iskirti bendro esminio poymio i keli

daikt yra mstymotrkumas.


7/53

Mstymo rys

Veiksminis mstymas tai daikt, j savybi irsantykipainimas, atliekant su jais fizinius veiksmus;

Vaizdinis mstymas daikt ar reikini ryiaisurandami pertvarkant atmintyje turimus vaizdinius.

Labiau apibendrintas ir sudtingesnis negu veiksminis; Svokinis (teorinis, abstraktus) mstymas sudtingiausias. Painimas vyksta susiejant irpertvarkant turimas svokas,ireiktas mintimis, odiaisar kitais enklais.


8/53

Mstymo rys pagal veikl

Veikla danai reikalauja skirtingo mstymo :

Mechaniko, techniko, stomatologoveiksminio;

Dailininko, muziko, konstruktoriaus, architekto -vaizdinio; Matematiko, filosofo, lingvistosvokinio.


9/53

Svokos

Svokos yra mintys apie bendrsias ir esminesdaikt ar reikini savybes.

J pagalba mes sutvarkom pasaul, padarom jsuprantam, galim mstyti apie galyb vyki,objekt

ir moni. Dar labiau supaprastindami dalykus, svokas tvarkomehierarchikai.

Svokos tvirtinamos odiais. Taiau odiai yra tik

enklai,susij su mintimissvokomis.


10/53

Svok rys

Detaliau svokas (kaip mstymo formas) nagrinja logika.Psichologijos poiriu galima skirti gyvenimikas irmokslines svokas.

Gyvenimikos (buitins, nemokslins) svokossusiformavusios kaupiantis gyvenimo patyrimui, danai

susiduriant su panaiais daiktais ar reikiniais. (knyga,baldas, meil) Mokslins svokos formuojamos apibendrinant

mokslinius tyrimus. Nuo odio ar termino jo reikmssupratim ir apibrim. (trikampis, suvokimas,psichologija)


11/53

Mstymas problem ir udavinisprendimo procesas

Kaip vykstamstymo procesas?1. apibdinameproblem,j vertiname (neturime rakto

ir negalime atrakinti dur);2. renkame informacij btin sprendimui priimti. Tai

leidia tiksliai suformuluoti udavin. Danai tai baigiasihipotezs iklimu, tai yra iankstiniu sprendimo,galutinio rezultato numatymu, kurreiks patikrinti;

3. strategijos krimas arba galim sprendimo bdnumatymas (iekoti atidaryto lango, skambinti draugui,kuris turi atsarginrakt ir pan.);

4. alternatyvvertinimas;5. problemos sprendimas;6. sprendimo vertinimas;


12/53

Problem sprendimo bdai

1. mginim ir klaid bdas. Kai neturima konkreiossprendim programos. (Edisonas ir tkstantiselement lemputei sukurti)

2. algoritm panaudojimas. Algoritmas yra tiksliaiapibrt operacij seka, kuri utikrina tam tikrosries udavini teisingus sprendimus. Tai problemossprendimas pagal grietai nustatytas taisykles. (odisSPIRTIS visos kombinacijos)

3. euristinis kelias.Atsakym iekoma remiantis

praktiniais veiksmais ir patirtimi, pasirenkama viena,mums atrodanti teisinga alternatyva. (odis SPIRTIS i karto atmetamos netinkanios kombinacijos)


13/53

Kas kliudosprsti problemas?

Polinkis iekoti patvirtinimo. Tai noras iekoti tokiosinformacijos, kuri patvirtint ms mintis;

Fiksacija. Tai negebjimas pavelgti problem kituvilgsniu;

Dl ko vyksta fiksacija?

Mes tvirtiname (fiksuojame) tam tikrus sprendimus, galvodami, kadtie, kurie buvo veiksmingi praeityje, danai tiks ir naujomsproblemoms sprsti. Polink kartoti anksiau tikusius sprendimusvadinameproto nuostata;

Mes link objekt funkcijas suvokti nekintanias ir pastovias. Tokspolinkis vadinamas funkcij fiksavimu;

Mstymo fiksacija padidja streso ir tampos poveikyje. Polinkis perdti savo inojimo ir vertinim tikslum.


14/53

Krybinis mstymas

Mstymas, kurio rezultatas atradimas kako naujo, naujosidjos sukrimas vadinamas krybiniu mstymu.

Mokslins ir menins krybos procesas vyksta keturiais etapais: ilgassmoningas problemos sprendimas. Turi bti didel

motyvacija ir pastangos;

inkubacija - smoningai sukurt idj atranka vykstapasmonje, kur darbas tsiasi ir sukuriamos netiktinosvariacijos, naujos konstrukcijos;

nuvitimas, valga (insaitas).Neabejotinai teisinga idja ipasmons staiga, netiktai persmelkia krjo prot;(Mendelejevas susapnavo chemini element lentel; Archimedasatrado, kad vandenyje objektai lengvesni besimaudydamas)

smoningas naujos idjos patikrinimas, rodymas j esantteisinga.


15/53

Krybiniam mstymui bdinga

Naujumasanksiau taip niekas nedar;

Sen sprendimo bd atsisakymas;

Paprastumas.


16/53

Kaip ugdytikrybin mstym?

atlikti vaizduots lavinimo pratimus. Tai tarsi protogimnastika. Pvz. mintyse galima pasirinkt objektvisokeriopai perdirbinti didinti ar mainti,sivaizduojam main veikim spartinti ar ltinti,pakeisti prast technini element idstymo tvark,kurti naujus rankius, ginklus, kovos mainas ir pan.;

smegenturmo metodas;

tolimasociacij metodika vairius stimulus susieti netiktus neprastus junginius. Kuo skmingiausujungiami i pairos visai nesusij odiai, tuosprendimas krybikesnis.


17/53

Kas kliudokrybikumui?

Konformizmas; Vidin ir iorincenzra; Noras nedelsiant rasti atsakym. Gera idja turi

susiformuoti, jai reikalingas laikas. Jei nerandat

atsakymo ilgai galvodami, atidkite tai kuriam laikui,usiimkite kuo nors kitu kurlaik; Nelankstumas, mstymo ablonikumas,

standartikumas;

Nekritikasavjimasis savo idjomis.


18/53

Motyvacija


19/53

Motyvacijos apibrimas

Motyvacija tai faktoriai, kurie sukelia, palaiko (teikiaelgesiui energijos) ir nukreipia mogaus elges tamtikrus tikslus;

Motyvacija tai vidini proces, skatinani irnukreipianiveikl, visuma.

Motyvacija tai elgesio, veiklos, veiksm skatinimoprocesas, kur sukelia vairs motyvai.

Motyvacijos iraika yra poreikis.


20/53

Motyvas

Motyvastai, kas sukelia vienok ar kitok veiksm; taiveiklos prieastys susijusios su poreiki patenkinimu.

Motyvastai veiklos stimulai, susij su individo poreikitenkinimu: individo aktyvum skatinantys ir jo veiklos

krypt lemiantys aplinkos arba vidaus veiksniai. Paprastai motyvu tampa sismonintas poreikis(pvz. noriu kekso... ;);

Tas pats motyvas gali sukelti nevienod veiksm arelges;

Motyvai skiriasi ir savo stiprumu; Motyv funkcija garantuoti individo ir riesilikim.


21/53

Motyv altiniai

1. Vidiniai postmiai (poreikiai, emocijos, norai, jausmai);

2. Ioriniaipostmiai (paskatos);

3. Iorini ir vidinipostmi derinimas (tikslai, vertybs,interesai, sitikinimai).


22/53

Vidiniai postmiai / poreikis

Poreikis tai tam tikra tampa, kilusi dl reikalingobjekttrkumo, skatinanti mog veikti.

Poreikis tai individo trkumo bsena, kuri sukelia joegzistavimui btin slyg trkumas (pvz. pajut

trokul,iekome vandens).Poreikisslyginai objektyvus veiksnys.Noras yra subjektyvi poreikio iraika.Norasporeik atspindintis mogaus igyvenimas, mintis

apie galimyb k nors turti arba atlikti. (pvz. norasturti pinig gali bti susijs su maisto, statuso,saugumo poreikiais).


23/53

Poreikio kriterijai

Pagal (Baumeister, Leary, 1995) (vl keksas...):1. Poreikis turi bti stebimas esant bet kokiomis

slygomis;

2. Poreikis turi takoti jausmus, mstym ir elges;3. Poreikio nepatenkinus, turi bti stebimi neigiamipadariniai;

4. Kai poreikis nepatenkinamas, jo subjektyvi svarba turi

didti ir atvirkiai;5. Poreikis turi bti universalusbdingas visiems.


24/53

Poreiki rys

vairs autoriai pateikia nuo 15 iki 100poreikiri.

Tradicinporeiki klasifikacija:

Natrals (kitaip: biologiniai, pirminiai), kuriais laikomigimti poreikiai (pvz.: maisto, ilumos, saugumo).

Kultriniai (kitaip: ivestiniai, antriniai), kuriuos individasgyja (pvz.: vartoti narkotines mediagas, gamintimaist).


25/53

Daniausiai naudojama klasifikacija (1)

1. Biologiniai (arba pirminiai) poreikiai tai gimtiporeikiai alkis, trokulys, fizinio kontakto poreikis,dauginimosi poreikis, saugumo, smalsumas. Tokieporeikiai utikrinaindividual ir rin individo ilikim.

2. Socialiniai poreikiai - tai poreikiai, kurie nrabtinimogaus fiziniam ilikimui, bet utikrina socialinsgrups formavimsi ir isilaikym bei mogaus ilikimtoje grupje.

3. Dmesio poreikisbtipastebtam,reikmingam;


26/53

Daniausiai naudojama klasifikacija (2)

4. Primimo poreikisbti priimtam grupsnari,btireikmingam;

5. Pagarbos poreikis mogaus interesai btpripainti tiek pat svarbiais, kiek ir bet kurio kito

grups nario.6. Bendravimo poreikis susideda i dmesio,primimo, pagarbos poreikio;

7. Pasiekim poreikis susideda i dmesio,primimo, pagarbos poreikio ir psichologiniporeikisavirealizacijos;

8. Psichologiniai poreikiai - tai poreikiai, kurie skatinamog kuo geriau realizuoti savo sugebjimus.


27/53

A. Maslowporeiki klasifikacija

1970 iskyr 5 pagrindinius poreikius:

1. Fiziologiniai alkis, trokulys, altis;2. Saugumo - grsms nebuvimas, tikrumas dl ateities. Poreikis

jausti, kad pasaulis yra tvarkingas ir numatomas, poreikis jaustisaugum;3. Priklausymo ir meils - meil, prieraiumas, priklausymas kam

nors;

4. Pagarbos ir savs vertinimo - kompetencija, pasiekimai, teigiamas

savs vertinimas;5. Saviraikos (pasiekia tik tie, kurie patenkina pirmus 4 1%

populiacijos)savo potenciali galimybi atskleidimas.


28/53

Maslow poreiki piramid


29/53

Iorins paskatos/aplinkos slygojami motyvai

Paskata tai teigiam arba neigiam vert turintisaplinkos dirgiklis, kuris motyvuoja ms elges.Priklauso nuo patyrimo ir imokimo.

Skiriami dviejri pastiprinimai ir dviejribausms:

1. teigiamas pastiprinimas kai individui duodama kakasmalonaus.2. neigiamas pastiprinimaskai paalinamas negatyvus

stimulas.

3. pirmo tipobausm kai individui duodama kakasnemalonaus (pavyzdiui, elektrookas).4. antro tipobausm individui malonaus stimulo

atmimas


30/53

Iorini ir vidini altini derinimas Vidiniai ar ioriniaipostmiai ne visada veriabeslygikai

veikti. Prie veikiant mogus nusprendia ir pasirenkalabiausiai tinkam elgesio bd. Veiksm pasirinkim nulemia tikslai, vertybs,interesai,sitikinimai,nuostatos.

Tikslas veiklos rezultato vaizdas arba mintis apie j (danaiabu kartu).

Tikslas gali bti motyvu ir atvirkiai. Tikslai gali bti artimi, betarpiki ir tolimesni, tarpiniai.

Vertyb daiktas, procesas ar reikinys, kur mogus laikoypa prasmingu. (Siningumas, savarankikumas, vidindarna (taika su savimi), paklusnumas, pagarba tradicijoms,sveikata, socialin tvarka, itikimyb draugams ir grupei,saikingumas)


31/53

Motyv rys

sismoninti kai mogus supranta, kas j skatina veikti, koksyra jo poreiki turinys. (poreikiai, interesai, sitikinimai, tikslai,svajons, aistros);

Nesismoninti kai mogus nesupranta, kas j skatina tamtikrai veiklai, kokia yra tikroji jo elgsenos prieastis (potraukiai,

nesismonintosnuostatos);

Materials motyvai j tikslas yra konkretaus objektosigijimas arba veiksmo valdymas. Tai maisto, aprangos, vairidaiktsigijimas,imokimas vairuoti main, taikliai audyti ir tt.

Idealieji motyvai jie neturi konkretaus objekto sigijimo tiksloir yra susij su kalb mokymusi, krybine veikla, pagalbos teikimukitiems ir pan.


32/53

Vidin ir iorin motyvacija

Vidinmotyvacija einanti i asmens vidaus, jo norobti kompetetingu, savarankikaisprsti,valdytiuduot,patirti malonum,kur suteikia pati veikla.

Iorinmotyvacijaateina i iors,kitmoni perteigiam ar neigiampastiprinim.


33/53

Vidins motyvacijos privalumai

pastovesn ir stipresnuiorin; lemia didesn sitraukim veikl ir atkaklum siekiant

tikslo;

ioriniai paskatinimai gali sumaintividinmotyvacij:veiklos atlikimas, siekiant ivengtinemalonipadariniar gauti materialinnaud arba per didelis atlygis udalyk,kur ir taip darytum nemokamai.


34/53

Emocijos


35/53

Kas yra emocijos?

Emocijos mogaus santykio su vidinio ar ioriniopasaulio objektais igyvenimas.

Emocijas lemia aplinkos reikini savybi santykis suindivido poreikiais.

Susiklost per evoliucij kaip priemon, padedantinustatyti aplinkos poveiki biologin reikmingumorganizmui.

Emocijos yra smoningos. Emocijos turi vertinamjkomponent.


36/53

Emocini reikini klasifikacija (1)

Emocijos yra klasifikuojamos atsivelgiant j turin,trukm, intensyvum bei tak asmenybs veiklai(apaioj nuo maiausio intensyvumo iki didiausio):

1. Emocinis tonas;2. Emocijos;3. Jausmai;4. Nuotaikos;5. Afektai;

6. Aistros;7. Stresai;8. Frustracijos.


37/53

Emocini reikini klasifikacija (2)

Emociniaireikiniai

Intensyvumas Trukm Elgesiospektras

Mintys Funkcijos

Emocinis tonas silpnas vidutin vidutinis smoningaisuvokiamos,valdomos

Interpretavimas,komunikavimas

Emocijos vidutinis vidutin vidutinis valdomos Interpretavimas,

komunikavimasJausmai vidutinis ilga vidutinis valdomos Interpretavimas,

komunikavimas

Nuotaikos silpnas vidutin platus autonomins/nevaldomos

komunikavimas

Afektai l.stiprus trumpa l.siauras - mobilizavimas

Aistros stiprus ilga siauras valdomos Interpretavimas,mobilizavimas

Stresai stiprus ilga vidutinis - mobilizavimas

Frustracijos vidutinis vidutin platus autonomins interpretavimas


38/53

1. Emocinis tonas

Emocinis tonasgyvybikaisvarbiveiksni sukeliamitiesioginiai igyvenimai (pvz.: skonio, temperatrospojiai ar patiriama emocija, skatina individ iuosveiksnius ilaikyti arba paalinti).

Skiriamos dvi emocinio tono rys:

emocinispoji tonas reagavimas tam tikras objekto

savybes malonus ar ne kvapas, garsas, spalva; emocinis spdi tonas - malonumo nemalonumoemocinis tonas, lydintis spdius, kurie atsirandamstant, bendraujant, suvokiant,jauiant.


39/53

2. Emocija

Yra intensyvesnisreikinysuemocinton. Emocijos danai vadinamos emesniaisiais jausmais. Emocija apibdina situacin individo santykio su savo

vidumi arba supania aplinka igyvenim.

Bdinga: Aikiaiireiktas intensyvumas; Ribota trukm trunka gana neilgai. Emocijos trukm

yra susijusi sujsuklusiosprieasties veikimo trukme iratsiminimu apiej;

Galima suvokti emocijos atsiradimo prieast; Polikumas prieingos savo kokybe emocijos sudaroporas: diaugsmas ir lidesys, pyktis ir baim.


40/53

Emocij klasifikacija (R. Plutchik)

Pirmins (6 bazins emocijos): diaugsmas, pyktis,

pasibjaurjimas, baim, nustebimas, lidesys. Mirios emocijos: pvz. pyktis+diaugsmas=

pasididiavimas.

Emocija gali bti priskirta prie bazini, jei:1. Yra susijusi su konkreiais neurofiziologiniais procesais;2. Pasireikia veido mimikoje;3. J asmuo specifikai igyvena ir ji yra smoninga;4. Atsirado kaip evoliucini biologini proces rezultatas;5. Padeda mogui adaptuotis, atlikdama organizacin ir

motyvacin elgsenos funkcij.


41/53

3. Jausmai

Jausmai mogaus santyki su tikrovs daiktais ir

reikiniaisigyvenimas.Jausmai yra gana pastovs reikiniai ir vadinami

auktesniaisiais jausmais. Jie tenkina kultrinius,dvasinius, religinius, painimo, socialinius poreikius.

Jausmai tai stabili emocin nuostata, kuri gyjama:1. asmenins patirties keliu2. aukljimo keliu, kai emocines nuostatas perduoda tvai

ir mokytojai


42/53

Emocij ir jausm palyginimas

Emocijos Jausmai

Evoliucijos eigoje atsiradoanksiau

Evoliucijos eigoje atsirado vliau

Bdingos mogui, gyvnams Bdingos mogui

Susijusios su situacija Susij su objektais

Trumpalaiks Pastovs ir ilgalaikiai

Turi reikms motyvacijai ia irdabar

Turi reikms stabiliai motyvacijai

Ta pati emocija gali reiktisvairiuose jausmuose

Tas pats jausmas gali btiireiktas per vairias emocijas


43/53

4. Nuotaika

Nuotaika ilgokai trunkanti, palyginti pastovi vidutinio armao intensyvumo psichinbsena.

Nuotaika tarsi nuspalvina ms igyvenimus (apelsininnuotaika);

Nuotaikslygoja savijauta, svarbs vykiai, psichoaktyviosmediagos ar vaistai.


44/53

5. Afektai

Afektai staiga ikylanios, audringai pasireikianios irtrumpai besitsianiosjausminsbsenos.

Daniausi yra pykio, diaugsmo, igsio, nusivylimoafektai.

Afektus sukelia reikmingi stiprs dirgikliai (pvz. laimjotemilijon).

Afektai sukelia smons susiaurjim, mogus nepajgiaobjektyviai vertinti situacijos, danai kalba padrikai,nepajgiasavs kontroliuoti.

Afekto bsenoje lengva eisti,ugautikitmog,vykdytimogudyst.


45/53

6. Aistra

Aistra yra stiprus igyvenimas, taiau ji pastovesn,smoningesn, ramesn, dominuojanti kit jausmatvilgiu, daranti poveikmogaus veiklai.

Aistros apimtas mogus koncentruojasi savo aistrosobjekt.

Aistra mogui vertinga tuo, kad suteikia daug energijos ir

padeda pasiektiger

rezultat

.


46/53

7. Stresas

Stresas tai ilgai trunkanti stipraus nerimo ir tamposbsena.

Streso prieastimi gali btivairsekstremals poveikiai.Tipikos organizmo reakcijos stres:1. Pastangos bekani organizmas mobilizuojasi veiktistres ir

visasjgas nukreipia kovai;2. Pastangos sukania organizmo budrumas padidja, atsiranda

streso baim, o kartu sutelkiamosjgos;

3. Kania be pastang organizmas nesiprieina negatyviemspoveikiams i aplinkos ir pasiduoda be kovos.


47/53

8. Frustracija

Frustracija tai psichin bsena, sukelta objektyviaineveikiam arba mogaus nuomone neveikiamklii,atsirandani siekiant tikslo ar sprendiant problemas.

Reakcijos frustracij:Agresyvumas ne tikklities, bet ir vismoniatvilgiu: puola,grasina, nekenia;

Apatija, lidesys,beviltikumas;

Regresasgrimas primityvelges: mogus apsiverkia, kramtonagus;

Racionalizacija nepasieks tikslo mogusj sumenkina, tadalengviau suranda tiksl, kurio galima siekti.


48/53

iuolaikins emocijas aikinanios teorijos:Ch. Darwin evoliucijos teorija

Emocijas suvok kaip reikinius,uprogramuotusgyvn genuose iratliekaniusilikimofunkcij;

Emocijos turi adaptacin reikm mogui ir gyvnui perduodagyvybikaisvarbiinformacij;

Emocinsiraikos veido iraika,kno poza, tarnauja kaip svarbibendravimo forma, padedanti suprasti ne tik tai, kas vyksta, bet irtai kas gali vykti (pvz. vaikassupykstvas).

Didioji dalis emocij iraik yra gimtos, kai kurios yraimokstamos.

Iraikatpainimaspasiymispecifikumu, t.y. vilkas gali atpaintivilko iraikas, bet ne mogaus. Taiauemocijiraikospanaumtarp mogaus ir gyvn yra.


49/53

iuolaikins emocijas aikinanios teorijos:James Lange teorija (1)

1884 m. James iklhipotez, kad emocijos yra susijusios su tamtikromis fiziologinmis reakcijomis.

Iki tol buvo manoma, kad vykis sukelia emocij, kuri tam tikru bduyra ireikiama: praradom pinigus lidesys verkiam; prieaseid pyktis puolimas.

James teorija teig, jog po vykio seka iraika, o tik po toemocija: mes lidime, nes verkiame, bijome, nes drebame.

Emocija tokiu atveju aikinama taip: pamaiusk nors gsdinanioinstinktyviai prasideda kno reakcij grandin, tam tikri reakcijmodeliai jauiami panaiose situacijose ir dl to fiziologiniaispokyiais vardijama baim padanja irdies plakimas irkvpavimas, sitempia raumenys, mogus dreba. T.y. kai manpradeda daniau plakti irdis tada pradedu bijoti.


50/53

iuolaikins emocijas aikinanios teorijos:James Lange teorija (2)

1895 m. Lange paskelb savo teorij. Pagal Lange teorij dirgiklis sukelia fiziologinius pokyius, jie

siuniasignal CNS ir tik tada kyla emocija. Apibendrinus mokslinink teiginius, galima teigti, jog knopokyiai

kyla dl situacijos suvokimo, o kno pokyi atpainimas sukeliasubjektyvius jausmus. Emocijos yra knopokyi jutimas, ir jos kylatada, kai ie pokyiai suvokiami. Kiekviena emocija turi skirtingus,tik jai bdingus iorinius dirgiklius. J visuma bei j sukeltosfiziologins reakcijos ir yra suvokiamos kaip emocija.Kritika:

Fiziologiniai organizmo pokyiai, lydintys emocijas, yra labai panasir i principo nesiskiria vertinant tokias kardinaliai skirtingas bsenaskaip euforija ir pyktis.

Teorija nepaaikina, kam reikalingos emocijos, kam reikalingifiziologiniai pokyiai organizme ir kodl tam tikri dirgikliai juossukelia.


51/53

iuolaikins emocijas aikinanios teorijos:Cannon Bard teorija

Pastebta, jog gyvnai gali ireikti emocijas baim ar malonumnet ir tuomet, kai fiziologinio grtamojoryio smegenis nra.

1. Emocijos kyla ne i karto;2. Esant skirtingoms emocijoms, kno pokyiai yra labai panas;

kita vertus, monms ta pati emocija gali sukelti skirtingusfiziologinius pokyius.

Tai paskatino suformuoti teorij,kurioje pagrindinvaidmen, sukeliantemocijas, atlieka gumburas, kur patenka pirmin informacija. Jiten apdorojama ir po to vienu metu nervuojama ir smegeniev(kyla emocija), ir knas (fiziologin reakcija). Tokiu bdusubjektyvus emocij suvokimas ir fiziologiniai pokyiaiorganizme vyksta vienu metu. Stipri emocij atvejufiziologiniai pokyiai suteikia energijos organizmui ir paruoiajsusidurti su kritika situacija, kuri ir sukl temocij. Emocijasvadino kovok arbabkatsaku.


52/53

iuolaikins emocijas aikinanios teorijos:C. Izard teorija

Egzistuoja dvi biologinsstruktros, susijusios su emocij suvokimu: Viena j skirta signalizuoti organizmui apie svarbius ilikimui aplinkos

vykius ir objektus. Informacija patenka gumbur ir mogus patiriagimtemocinreakcij.

Jei aplinkos vykis ar objektas tiesioginio biologinio reikmingumo neturi,tada informacija patenka smegen iev, kur yra interpretuojamapaintini proces pagalba ir mogus patiria kultrikai imoktemociniraik.

C. Izard emocij teorija neatskiriama nuo mogaus motyvacijos. Iskyr 10 bazini emocij: diaugsmas, susijaudinimas, nuostaba,

lidesys, pyktis, pasibjaurjimas, neapykanta, baim, gda, kalt.

Diduma i emocij bdingos kdikiui, o sudtingos emocijos yra ipagrindini emocij deriniai.


53/53

Viso gero

Documents

Psichologija IV