Upload
others
View
0
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
L I E T U V O S
B A N K OR Û M A I
V I L N I U J E
Lietuvos banko rûmai
Vilniuje
ISBN 978-9986-651-51-2
Lietuvos banko rûmai viLniuje© Lietuvos bankas, 2007 Teksto autorë Morta BauþienëDizaineris Alvydas LadygaFotografai Arûnas Baltënas ir Rolandas GinaitisMaketuotojas Romanas TumėnasRedaktorë Ramutë Macienë
Tiraþas 3 000 egz. Iðleido Lietuvos bankas, Gedimino pr. 6, LT-01103 VilniusSpausdino UAB „Baltijos kopija“, Kareiviø g. 13B, LT-09109 Vilnius
UDK 725(474.5)(091)(084) Ba608
Lietuvos banko rûmai
Vilniuje
Lietuvos banko rûmai
Vilniuje
Lietuvos banko rûmai
Vilniuje
Lietuvos banko rûmai
Vilniuje
Simboliðka, kad 1990 m. kovo mën. Vilniuje pradëjæs veikti Lietuvos bankas yra ásikûræs pirmuosiuose mûsø ðalyje specialiai bankui statytuose rûmuose. Gedimino prospek-to pradþios pastatai, statyti XIX a. pabaigoje, formuoja vientisà gatvës iðklotinæ. Daugelio aplinkiniø namø pirmieji aukðtai per laikà labai pasikeitë, prarado autentiðkumà, o banko rûmuose iðsaugotas pirminis fasadas ir net autentiðkos durys. Sunkios dvivërës àþuolinës durys tarsi simbolizuoja ástaigos stabilumà. Jos puoðtos orderiniø motyvø, gëliø þiedø ir akanto lapø medþio droþiniø aplikacijomis, stiklo ir aþûriniø metalo groteliø intarpais. Dau-giau kaip prieð ðimtà metø Vilniaus þemës bankui (toliau – Þemës bankas) statyti rûmai ðiuo metu yra Lietuvos bankui priklausanèiø pastatø komplekso, kurá sudaro namai Gedimino pr. 6, Totoriø g. 2 ir 4, centrinë dalis. Seniausias ið jø yra kampinis Gedimino pr. / Totoriø g. namas, o naujausias – penkiaaukðtis Totoriø g. 4. Kompleksas formavosi beveik ðimtmetá (1874–1966), buvo statomi nauji namai, keièiama jø paskirtis, kiti griaunami, perstatomi, graþinami. Labiausiai keitësi interjerai.
Nors Vilnius ir nejaunas miestas, taèiau Gedimino prospektas nëra senas. Pirmà kartà jis paminëtas 1817 m. Vasilijaus Gesèio (Guesti) ir Þozefo Pusjë (Joseph Poussier) sudaryta-me Vilniaus perspektyviniame plane. Daugelá amþiø miestas augo nuo piliø Rotuðës link, todël pagrindinës Vilniaus gatvës buvo Pilies–Didþioji, Ðv. Jono–Trakø ir nuo Rotuðës aikðtës Þaliojo tilto link bëgantis Vokieèiø–Vilniaus traktas. Kaip Vilnius atrodë XIX a. pradþioje, matyti ið 1808 m. sudaryto esamos padëties plano. Vakarinëje miesto dalyje svarbios buvo á Þaliàjá tiltà vedanti Tilto, pro Ðv. Jurgio baþnyèià einanti Ðv. Jurgio ir gyventojø verslà nusakanti Odminiø gatvës. Totoriø kilmës vilnieèiai gyveno net keturiø smulkiø Totoriø gatveliø plote. 1795 m. Lietuvà prijungus prie Rusijos imperijos, ásigaliojo èia nuo 1785 m. turëjæs galià caro ásakas, kad gubernijø miestai turi bûti statomi pagal projektinius planus. Vadovaujantis minëtu ásaku, XIX a. pirmojoje pusëje parengti Vilniaus miesto perspektyvi-niai planai. Juose daugiausia dëmesio skirta bûsimam Naujamiesèiui – vakarinei, ðiaurinei ir pietvakarinei miesto dalims. 1817 m. planas menkai ágyvendintas, 1829 m. vël nuþymëta nauja bûsimo Ðv. Jurgio, tada vadinta Georgijaus, prospekto trasa. 1845 m. perplanuota Totoriø gatvës dalis prie naujojo prospekto. Toje vietoje, kur Totoriø antroji gatvë iðsiðakojo á Totoriø treèiàjà ir ketvirtàjà gatves, ji praplatëjo ir susijungë su prospektu. Totoriø treèiosios gatvës atkarpa ateityje pateko á bûsimo banko teritorijà ir, kirtusi prospektà, nubëgo Tilto gatvës link. Dabar – tai K. Sirvydo gatvës pradþia. XIX a. pirmojoje pusëje toje vietoje, kur dabar Totoriø gatvë jungiasi su Gedimino prospektu, atokiai vienas nuo kito, nuo gatvës atitverti tvoromis, stovëjo mediniai vieno aukðto nameliai. Ið Vlado Drëmos paskelbtø 1834 m. Totoriø gatvës iðklotiniø matyti, kad sklypas ðioje vietoje buvo menkai uþstatytas: prospekto ir Totoriø g. sankirtoje uþfiksuotas galu á gatvæ stovintis namas. Kitas namelis, kur ðiuo metu yra penkiaaukðtis korpusas, stovi ðonu á Totoriø gatvæ, iðklotinëje uþ jo matyti ûkinis pastatëlis. Abiejø pastatø tvoros – iki kraigo, su ávaþiavimo vartais tvoros vidurinëje dalyje. Nors visi XIX a. pirmosios pusës planai buvo menkai ágyvendinami, amþininkams pertvarkos mieste darë didelá áspûdá. Adomas Honoris Kirkoras 1859 m. raðë apie „plaèià,
Vilniaus þemës banko rûmø projekto, pasiraðyto 1889 m. V. Ðteinerio, fragmentas
Lietuvos banko rûmai
Vilniuje
tiesià, kà tik nutiestà gatvæ, esanèià netoli Ðv. Jurgio baþnyèios ir todël vadinamà Ðv. Jurgio prospektu“ ir teisingai pranaðavo, kad „laikui bëgant, kai abipus prospekto pagal planà bus pastatyta namø, jis tikrø tikriausiai taps viena ið puikiausiø miesto gatviø“. Kai A. H. Kirko-ras raðë minëtus þodþius, buvo rengiamas 1875 m. caro Aleksandro II patvirtintas Vilniaus perspektyvinës plëtros planas. Pagal já miestas buvo tvarkomas net iki Antrojo pasaulinio karo. Jame Vilnius suskirstytas sunumeruotais kvartalais, bûsimasis banko pastatas pateko á 145-àjá kvartalà.
Tiesiama gatvë buvo labai patogi didelëms statyboms. Dar rengiant 1875 m. planà, bûsimoje gatvëje pradëti statyti dideli nuomojamø rezidenciniø butø, komercinës ir visuomeninës paskirties namai. 1887 m. erdvø 702 kvadratiniø sieksniø (sieksnis – 2,1 m) þemës sklypà ið Elenos Koranovskos nusipirko akcinis Þemës bankas. Já 1872 m. rugpjûèio 17 d. ásteigë Peterburgo I. Gincburgo ir L. Rozentalio bankiniai namai kartu su Lietuvos didikais: Verkiø savininku kunigaikðèiu Peteriu Vitgenðteinu, grafais Nikolajumi Zubovu, Adomu Pliateriu ir kt. Po 15 sëkmingos veiklos metø Þemës bankas skubëjo ásikurti naujojoje miesto dalyje. Nupirktas sklypas buvo pustuðtis, jame stovëjo tik pora mediniø namø. Nuo 1885 m. Þemës bankui vadovavo Juzefas Montvila (Józef Montwiùùa, 1850–1911) – plaèiø interesø visuomenës veikëjas, statybiniø biurø steigëjas, gyvenamøjø kvartalø, tada vadin-tø kolonijomis, statybø organizatorius, filantropas. Galima spëti, kad jo iniciatyva Þemës bankas paskelbë konkursà bûsimø rûmø projektui parengti. Tai buvo pirmas þinomas architektûrinis konkursas Vilniuje. Jam pateikta net 17 projektø. Pirmàjà premijà laimëjo Þemës banke ákainojimo agentu dirbæs architektas Vikentijus Gorskis (1848–po 1901), antràjà – inþinierius Julijonas Januðevskis. Ant Lietuvos valstybës istorijos archyvo saugomø Þemës banko statybos dokumentø yra ne V. Gorskio ar J. Januðevskio, taèiau „turinèio teisæ projektuoti“ keliø inþinieriaus Viaèeslavo Ðteinerio – Vilniaus miesto inþinieriaus – paraðai. Jis 1889–1891 m. atliko techninæ banko statybos prieþiûrà. Ilgà laikà V. Ðteineris buvo laikomas banko pastato tikruoju autoriumi. Kartais kaip autorius dar minimas nuo 1886 m. Vilniaus miesto valdybos Statybos skyriuje dirbæs civilinis inþinierius Leonidas Vineris. Istorizmo laikotarpio architektûrà Lietuvoje tyrinëjanti dr. Nijolë Lukðionytë-Tolvaiðienë priëjo prie iðvados, kad tikrasis pastato autorius yra konkurso nugalëtojas architektas V. Gorskis, o V. Ðteineris – tik techninis statybos vykdytojas.
V. Gorskis 1873 m. baigë architektûros studijas Peterburgo statybos mokykloje (nuo 1882 m. – Civiliniø inþinieriø institutas). Nuo 1879 m. jis gyveno Vilniuje ir vertësi privaèia praktika. Architektas norëjo dirbti Vilniaus gubernijos Statybos skyriuje, taèiau darbo negavo. Numalðinus 1863 m. sukilimà, Michailo Muravjovo reikalavimu visi šio skyriaus tarnautojai turëjo bûti staèiatikiai. 1876 m. ásteigtos Vilniaus miesto valdybos Statybos skyrius kuravo visas privaèias statybas. V. Gorskis buvo vienas ið naðiausiø to meto architektø, pagal jo projektus Vilniuje pastatyta daugiau kaip 70 ávairaus dydþio pastatø. Uþsakovai buvo dvari-ninkai, bajorai, aukðtas pareigas uþimantys valdininkai. Galima sakyti, kad V. Gorskis buvo madingas architektas. Ið jo projektuotø pastatø þymiausi yra su patogumais (vandentiekiu, voniomis, tualetais) pastatyti nuomojami daugiabuèiai namai, jø laiptines apðvieèia stoglan-giai. Ðis naujas elementas Vilniaus architektûroje pritaikytas ir banko pastate. V. Gorskio projektuotø namø fasaduose vyrauja neorenesanso ir neoklasicizmo bruoþai, pasitaiko neobaroko ir maurø architektûros elementø. 1885–1901 m. jis dirbo Þemës banko turto agentu ir nekilnojamojo turto komisijos nariu. Tuo paèiu laiku prospekte buvo statomi jo
Pagrindinio fasado fragmentas – balkonà ir portalo sandrikàlaikanèios konsolës
Pirmojo aukðto lango puoðybos elementas – liûto galva
Lietuvos banko rûmai
Vilniuje
projektuoti bankà supantys didþiuliai nuomojami namai: Mykolo Burgardto (Nr. 1), Dimitri-jaus Mauroso (Nr. 9), Vitoldo Chondzinskio (Nr. 2 ir 4). Ðie pastatai su banko rûmais sudaro darnø, gatvës iðklotinæ formuojantá ansamblá.
1889 m. balandþio mën. Vilniaus miesto valdybos Statybos skyrius patvirtino V. Ðteinerio pasiraðytà dviejø aukðtø su rûsiu Þemës banko rûmø projektà. Miesto dûmos iðduotame leidime iðdëstytos naujos statybos Ðv. Jurgio prospekte bûtinos sàlygos. Be daugybës techniniø reikalavimø, iðskirtas ir estetinis: laukujës durys turi atsidaryti tiesiai á prospektà be jokiø aukðtyn kylanèiø ar nusileidþianèiø laipteliø. Taip buvo siekiama formuoti iðraiðkingà gatvës iðklotinæ. XIX a. antrojoje pusëje, kai buvo draudþiama naujø baþnyèiø statyba, miestø kvartalai neteko ðiø per amþius áprastø urbanistiniø erdviø akcentø. Pasikeitus architektûros stilistikai, kai atsisakyta orderio kaip pagrindinio fasado formuotojo, svarbiausiu elementu tapo langas. Daugiausia dëmesio skiriama langø iðdëstymui, tarplangiø dekorui. Tankiai vienas prie kito sustatytø namø fasadai turëjo sukurti áspûdingà gatvës vaizdà, o civiliniai pastatai – tapti urbanistiniø erdviø dominantëmis.
Jau 1889 m. kovo mën. Þemës bankas gavo Statybos skyriaus leidimà apsitverti statybos aikðtelæ, pasistatyti statybiniø medþiagø sandëlá. Banko sklypas tuo metu buvo netaisyklingo plano, palei prospektà jis tæsësi daugiau kaip 58 sieksnius (apie 120 m). Vëliau, susitarus su aplinkiniais savininkais, sklypo ribos sureguliuotos, jis ágijo gana taisy-klingo staèiakampio planà. Lygiagreèiai su Ðv. Jurgio prospektu sklypas ribojosi su Vilniaus labdarybës draugijos valda, rytø pusëje 1889 m. nuomojimui namà statësi V. Chondzinskis, o Totoriø gatvëje jau buvo 1875 m. statytas mûrinis trijø aukðtø namas. Pagal savaitraðtyje Kraj skelbiamas Þemës banko finansines suvestines, statyba ásibëgëjo 1889 m. rudená. Lapkrièio mën. iðlaidos banko iðlaikymui buvo 10 kartø didesnës negu kovo mën. Banko rûmø statyba baigta 1891 m. kovo mën. Pastatas sumûrytas ið plytø, medinëms perdan-goms sustiprinti panaudotas gelþbetonis, stogas dengtas skarda.
Simetriðkos kompozicijos rûmai buvo aiðkaus pailgo staèiakampio plano su nedidele trisiene laiptinës iðkyða kieme, fasadai iðraiðkingø neorenesansiniø ir neoklasicistiniø formø. Pagrindiniam fasadui vientisoje prospekto iðklotinëje bûdingas horizontalus skaidymas. Virð aukðto lygaus cokolio kyla rustuota pirmojo tarpsnio juosta. Antràjá aukðtà nuo pirmojo skiria dorëninio orderio frizas ir platus profiliuotas dviejø braukø karnizas. Virðuje fasadà vainikuoja karnizas su modiljonais, lëkðtà pastato stogà uþstoja baliustrada. Ji nubëga á abi puses nuo centrinæ rûmø dalá virðuje uþbaigianèio atiko. Plokðèiame fasade iðryðkinta ðiek tiek á prieká iðstumta dviguba portalo dalis. Á prospektà iðsiðovusioje dalyje yra centrinis áëjimas. Portalas paryðkintas iðtisiniu apvadu ir stogelá primenanèiu tiesiniu sandriku virðuje. Antrajame aukðte virð portalo yra balkonas. Já supa profiliuotø stulpeliø baliustrada – to-kia pati kaip ir virð stogo. Iðkyðø sienos suskaidytos sudëtinio orderio piliastrais, èia daug reljefinës lipdybos. Ja iðpuoðtos langø arkø kampø plokðtumos, o piliastrø kapiteliai ir fes-tonai suformuoja iðtisinæ lipdiniø juostà virð langø. Nuo portalinës iðkyðos á ðonus driekiasi langø eilës. Pirmajame aukðte langai staèiakampiai su iðtisiniais apvadais, virðuje juos puoðia horeljefinës liûtø galvos. Palangiø plokðtumas laiko konsolës, besiremianèios tiesiai á cokolá. Aukðti arkiniai antrojo aukðto langai árëminti tarsi renesansiniai portalai. Pusapskritës langø arkos iðryðkintos ðviesiais iðtisiniais apvadais su dekoratyvinėmis detalėmis virðuje. Ðonuose langø angas rëmina piliastrai, virðuje jie kelia plokðèià frizo juostà, uþsibaigianèià dantytu karnizu. Visà árëminimà vainikuoja raiðkûs tiesiniai sandrikai. Palangiø plokðtumas antraja-me aukðte puoðia apskriti reljefai, konsolës, dekoruotos iðsiskleidusiais akanto lapais. Ne
tik portalinë á prieká iðsiðovusi dalis, bet ir visas fasado dekoras suteikia reljefiðkumo, já dar paryðkina fasado daþymas. Gelsvos spalvos fone iðsiskiria ðviesiau daþytos architektûrinës detalës – langø apvadai, karnizø elementai ir tamsiai rudos durys bei grotos. Pagrindinio fasado architektûrinës formos pasikartoja ir galiniuose – rytiniame bei vakariniame – fasa-duose. Jie taip pat turi centrines iðkyðas, nors reljefinës lipdybos jose maþiau.
Dviejø aukðtø pastate patalpos suplanuotos aplink centre esantá pailgà holà. Antrajame aukðte já apðvieèia stoglangiai. Pastato galuose antrajame aukðte buvo suprojektuotos pail-gos didelës operacijø salës. Vidurinëje rûmø dalyje kiemo pusëje yra patalpø simetriðkumà pabrëþianti didþioji laiptinë. Abipus jos iðkyðos iðdëstyti nedideli darbo kambariai, sargø butai, maþoji laiptinë. Pirmojo aukðto rûmø galuose salës maþesnës, kvadratinio plano. Interjero dekore naudoti orderinës kompozicijos motyvai, pradedant sunkiu dorëniniu, baigiant iðkilmingu korintiniu stiliumi.
XIX a. pabaigos maniera árengti rûmø interjerai, nors buvo keièiami, niokojami ir vël puoðiami, iðlaikë istorizmo interjerams bûdingus bruoþus. Netektá suðvelnino 1994–1997 m. atlikti restauravimo darbai. Po jø interjerai atgavo daug autentiðkumo. Rûmø koridoriuose ir salëse sunku atskirti autentiðkus ir naujus interjero elementus. Ypaè áspûdingos vieðosios erdvës – vidaus patalpas jungiantys koridoriai, laiptinës ir turtingiausiai dekoruotos kai ku-rios antrojo aukðto salës. Áëjæ pro sukamàsias duris, atsiduriame kvadratiniame vestibiulyje su kesoninëmis lubomis. Keli laipteliai veda á deðinëje pusëje rûsyje buvusià senàjà pinigø saugyklà. Grakðèiomis augalinio ir geometrinio pieðinio grotelëmis iðpinti ne tik laiptø turëklai, bet ir kitos ðá vestibiulá nuo pirmojo aukðto ribojanèios erdvës. Rusvai vyðninæ apatinæ sienø juostà ir groteles skiria ryðkus nubëgantis meandras.
Dvipusiai marmuro laiptai jungia vestibiulá su pirmojo aukðto fojë ir rûsio patalpomis. Skliautinës pirmojo aukðto sienos nudaþytos taip, kad iðryðkintø sienø struktûrà. Ilgo kori-doriaus centrinës dalies grindys dengtos metlacho plytelëmis, sienø ir lubø dekore vyrauja dorëninio orderio sistema. Sienas skaido pusapskrièiø arkø niðos, jas rëmina dorëniniai piliastrai, lubas supa profiliuota kesonus su rozetëmis imituojanti lipdiniø juosta. Koridoriø apðvieèia originalûs korpusiniai ðeðiø lizdø ðviestuvai. Jie neturi strypo, pakabinti ant trijø grandiniø. Sietyno korpusà – lëkðtà pusrutulá – juosia þiedas su grakðèiomis ðakelëmis lempuèiø lizdams. Tokiø ðviestuvø yra ir kitose banko patalpose. Tamsius koridorius apðvieèia sieninës þvakidës – bra, jø gembës – barokizuotø formø, dviðakës, su plaèiais lizdais lemputëms, grakðèios ðakutës remiasi á kelis kartus persmaukto kuto pavidalo bareljefà. Kitø, taip pat dviðakiø bra gembiø plokðtës dekoruotos XIX–XX a. sandûrai bûdingais saulëgràþø motyvais. Pirmojo aukðto fojë kampuose stovi dvi cilindrinës baltø lygiø kokliø krosnys. Jos neturi renesanso ir klasicizmo stiliø krosnims bûdingø virðûniø ir pagrindø, taèiau yra papuoðtos skersinëmis reljefinëmis juostomis. Tokiø krosniø rûmuose yra buvæ daugiau, jas pirmojo aukðto patalpø plane 1928 m. yra uþfiksavæs inþinierius-architektas Steponas Siestrencevièius. Statant rûmus, puoðnûs kokliai jau retai buvo gaminami, vyravo lygûs pavirðiai. Lygiø kokliø krosnys bûdavo puoðiamos stilingomis virðûnëmis.
Á antràjá aukðtà vedanti didþioji laiptinë prasideda rûsyje. Ji rûmø kiemo pusæ simetriðkai dalija á dvi dalis. Laiptinës dekore vyrauja lengvos jonëninio orderio kompozi-cijos. Pailga laiptinës patalpos iðkyða papuoðta trimis vitraþiniais langais. Sienas virðutinio aukðto tarpsnyje skaido jonëninio orderio piliastrai, palubyje jas supa turtingai dekoruotas frizas su barokizuoto akanto lapo gembëmis ir tarp jø kabanèiais festonais (nukarusiomis girliandomis). Lubø pakraðèiai papuoðti ið keliø skirtingø spalvø ir pieðinio sukomponuota
Lietuvos banko rûmai
Vilniuje
Dorëninio orderio principais dekoruoto pirmojo aukðto koridoriaus fragmentas – piliastrais árëminta durø arka, frizas su metopomis virð jos ir lubas juosianèiø profiliuotø kesonø su rozetëmis eilë
Vestibiulio kesoninës lubos ir sukamosios durys
Lietuvos banko rûmai
Vilniuje
Pirmojo aukðto koridorius su cilindrinëmis krosnimis
Didþiosios laiptinës vaizdai ir dail. S. R. Bulavo vitraþas „Numizmatikos raida“
plaèia lipdiniø juosta. Vyrauja rusvø, þalsvø spalvø gama. Laiptinæ apðvieèia baroko epochai bûdingø formø sietynas. Spindi ne tik jo korpusà – mëlynà rutulá – nusëjusios þvaigþdutës, bet ir svyranèios kriðtoliniø karoliukø bei lapeliø girliandos. Laiptø aikðtelëse smulkiu gëlyèiø ornamentu puoðtuose rëmuose kabo du veidrodþiai.
Antrojo aukðto koridoriaus lubos stambiomis sijomis sudalytos á tris plotus, juose ákomponuoti stoglangiai. Sijas remia piliastrai, virðuje uþsibaigiantys akanto lapo lipdiniais puoðtomis atramomis, stoglangius supa stambûs kesonai. Lubas juosianèioje lipdiniø juostoje vyrauja kesonø ir dantukø motyvai. Ðiame aukðte iðlikusios originalios klasicizmo principais dekoruotos durys. Dauguma jø aplikuotos droþinëtomis plokðtëmis su ágilinimais, kampinëmis rozetëmis, festonais. Plokðtes jungia karnizø ir frizø pavidalo juostos, droþinëtos dantukø, meandro, astragalo ornamentais.
Rytiniame pastato gale esanti salë – viena ið puoðniausiø rûmuose. Ðiuo metu tai – Lietuvos banko valdybos posëdþiø salë. Ji dekoruota orderiniais elementais, èia daug reljefinës lipdybos. Salës sienas visose pusëse skaido pusapskritës arkos, jose ástatyti langai ir durys. Sienø plotai virð arkø dekoruoti lipdyba. Á salæ dienos ðviesa sklinda ið trijø pusiø, nors pietinëje sienoje vieno lango neliko, kai 1910 m. kiemo pusëje buvo pristatyti rizalitai. Daugiausia dekoruotos salës lubos. Jos suskirstytos á tris sijomis sudalytus plotus. Lubø skersines sijas pasieniuose remia stambûs piliastrai. Kiekvienas plafonas apvedþiotas keturiø eiliø lipdiniø juostomis ið ávairiai sukomponuotø akanto lapø, gëliø þiedø ir geometriniø orna-mentø. Lubø kampuose ir plafonø rozetëse vyrauja barokiðkai iðplëtoto akanto lapø, þiedø ir nuo amforø vingiuojanèiø ðakeliø kompozicijos. Puoðniausias yra vidurinis lubø skirsnis. Konstrukciniai elementai – sijos – paslëpti po lipdyba. Plaèias lipdiniø juostas ið meistriðkai supintø gëliø þiedø, akanto lapø, arkuèiø, geometriniø elementø skiria smulkaus ornamento lipdiniø juostelës. Piliastrø kapiteliai, sudëtingo pieðinio frizas, auksu þvilganèios iðryðkintos festonø, modiljonø, karnizø smulkios detalës demonstruoja prabangà ir solidumà. Prie to prisideda ir sunkûs karûniniai varpo formos sietynai. Jø pakabinimo strypà slepia tankios stiklo karoliukø grandinës, o nuo lanko atsiðakoja rago formos lizdai lemputëms. Ðioje salëje pabrëþtas istorinis tæstinumas. Ant sienø pakabinti keturiø 1922 m. spalio 2 d. pradëjusio veikti Lietuvos banko steigëjø ir valdytojø portretai: Vlado Jurguèio (1885–1966), Vlado Staðinsko (1874–1944), Juozo Paknio (1883–1948) ir Juozo Tûbelio (1882–1939).
Vakariniame antrojo aukðto koridoriaus gale yra kita didelë salë. Nors ji ir ne tokia prabangi kaip kitame koridoriaus gale, salës lubos taip pat sudalytos á tris plotus, apvestus siaurø lipdiniø juostomis. Sienas virðuje juosia dekoratyvus frizas, á salæ ið dviejø ðonø plûsta dienos ðviesa, o kai jos trûksta, ðvieèia stilingi karûniniai ðviestuvai.
Banko vadovo kabineto sienø ir lubø puoðybos elementai panaðûs á Valdybos posëdþiø salës. Tik frizas èia papuoštas figûrinëmis kompozicijomis. Vieninteliame ið visø banko patalpø ðiame kabinete vienas prieðais kità stovi þidiniai su veidrodþiais. Jie dekoruoti isto-rizmui bûdingais neobaroko ir neorenesanso motyvais: smulkiu augaliniu ir geometriniu ornamentu, maureska, hermomis. Lubø centre kabo monumentalus sietynas paauksuotu lanku, já su figûriniu strypu jungia stiklo karoliukø grandinës. Panaðus, tik ðiek tiek maþesnis sietynas apðvieèia ir ðalia esantá kabinetà. Jo interjerà puošia Jano Mateikos (1838–1893) paveikslo „Þalgirio mûðis“ kopija.
Baigiant statyti banko rûmus, 1891 m. kovo mën., pagal Vilniaus miesto architekto Kiprijono Maculevièiaus (1830–?) projektà abipus naujø rûmø ið prospekto pusės buvo sta-tomi metaliniai vartai ir vieno aukðto mûrinis ûkinis pastatas su mansarda sklypo gilumoje
Lietuvos banko rûmai
Vilniuje
Antrojo aukðto koridoriø á tris plotus dalijanèiø perdangø sijø ir atramø dekoras – akanto lapø motyvais puoðtos konsolës, stoglangiø grupes juosiantis frizas
Vienas ið trijø stoglangiø, apsuptas stambių kesonų
Klasicizmo principais dekoruotos durys, puoðtos droþinëtomis plokðtëmis su ágilintomis plokðtumomis, kampinëmis rozetëmis, festonais
Lietuvos banko rûmai
Vilniuje
Buvusios banko operacijø salës rytiniame ir vakariniame pastato galuose
(deðinëje kiemo pusëje). Vartai abipus banko rûmø buvo ir pirminiame 1889 m. patvirtintame projekte: tarp mûriniø stulpeliø turëjo bûti ástatyti aþûriniai augalinio ir geometrinio orna-mento metaliniai vartai. K. Maculevièius suprojektavo orderinës struktûros neorenesansinius mûrinius vartus su metaliniø virbø atveriamosiomis dalimis. Deðinioji vartø pusë mûrinë, uþdara. Paþymëtina, kad ir pats prospektas iðgrástas akmenimis ir apsodintas liepomis tik 1891 m. Kaip matyti, tai sutapo su Þemës banko rûmø statybos pabaiga.
Atsiliepdami á Anglijoje XIX a. aðtuntàjá deðimtmetá kilusá Menø ir amatø (Arts and Crafts) judëjimà prieð þemo estetinio lygio pramoninius gaminius, kai kurie Lietuvos dvari-ninkai XIX a. pabaigoje prie savo ûkiø pradëjo steigti pynimo ið ðiaudeliø, liaudiðko audimo dirbtuves, organizuoti ávairias ûkio mokyklas. Þemës banko direktorius J. Montvila buvo vienas ið aktyviausiø amatininkø veiklos organizatoriø. Nuo 1893 m. jis perëmë Ivano Tru-tnevo (1827–1912) vadovaujamos Vilniaus pieðimo mokyklos amatø skyriaus finansavimà. Skyrius buvo perorganizuotas á Nemokamas techninio pieðimo ir braiþybos klases, kurios vëliau netgi vadinosi J. Montvilos techninio pieðimo ir braiþybos klasëmis.
J. Montvilos rûpesèiu Þemës banko kieme 1892–1893 m. Nemokamoms techninio pieðimo ir braiþybos klasëms buvo pastatytos patalpos. Siaurà dviejø aukðtø galu á gatvæ stovintá flygelá suprojektavo architektas K. Maculevièius. Virðutinis jo aukðtas su erdviomis salëmis buvo skirtas Nemokamoms techninio pieðimo ir braiþybos klasiø mokiniams ir rengiamoms parodoms. Tai buvo visiðkai kitokios paskirties pastatas tarp prospekto atkar-poje iki Ðv. Jurgio aikðtës (dabar – Savivaldybës) XIX a. pabaigoje kylanèiø dideliø namø. Kitoje prospekto pusëje (Nr. 7) pagal architekto J. Januðevskio projektà 1886 m. pastatyti dvarininko Andriaus Sniadeckio trijø aukðtø rûmai. Juose patalpas nuomojo Bajorø þemës ir Valstieèiø þemës bankai. Prospekto pradþioje pagal V. Gorskio projektà 1880–1889 m. pastatyti jau minëti dideli trijø aukðtø M. Burgardtui ir V. Chondzinskiui priklausantys nuomojami namai. Patogiuose butuose ásikûrusiems gyventojams naujojoje miesto dalyje reikëjo traukos centrø. Jais negalëjo bûti vien bankai.
1897 m. aktyvus J. Montvilos gyvenamøjø namø kolonijø projektø rengëjas archi-tektas Vladislovas Stipulkovskis (1866–1927) suprojektavo treèiàjá Nemokamø techninio pieðimo ir braiþybos klasiø flygelio aukðtà. Ilgà staèiakampio plano namà sudarë tarsi dvi
Lietuvos banko rûmai
Vilniuje
Lietuvos banko rûmø interjero detalës: sietynai ir jø rozetës, lubø lipdybos fragmentai, festonø motyvai durø aplikacijose ir saliø frizuose
Lietuvos banko rûmai
Vilniuje
dalys, kurias skyrë laiptinë. Korpusas kiemo gilumoje yra ðiek tiek siauresnis uþ arèiau gatvës esantájá. Visø trijø aukðtø patalpø planas vienodas – po didelæ salæ abipus laiptinës. Iki ðiø dienø iðsaugotos flygelio fasado ið prospekto pusës antrojo ir treèiojo aukðtø pirminës formos. Neorenesansinæ fasado iðraiðkà formuoja orderinio árëminimo pusapskrièiø arkø langai, tarpaukðtiniai karnizai, reljefai. Ðiandien pirmajame aukðte veikia Lietuvos naci-onalinio dramos teatro kasos. Trijø aukðtø pastatas literatûroje dar vadinamas Vilniaus amatininkø muge. Sekmadieniais á pieðimo ir braiþybos klases besirenkantys mokiniai, dailës ir amatininkø dirbiniø parodos, sutraukianèios dailininkus ir þiûrovus, ðioje miesto vietoje – Þemës banko teritorijoje – kûrë tuo laiku sparèiai uþstatomo prospekto kultûrinio gyvenimo centrà.
1897 m. pagal V. Stipulkovskio projektà perstatytas 1891-aisiais kieme sumûrytas ûkinis pastatas. Iðlaikant buvusias architektûrines formas, namas beveik dvigubai prailgintas ir perdirbtas á gyvenamàjá. Pirmajame aukðte árengti du butai, pastatytos krosnys. Vietoje perstatyto namo sklypo gilumoje netoli Nemokamø techninio pieðimo ir braiþybos klasiø V. Stipulkovskis suprojektavo mûriná ûkiná pastatà. Jame buvo sandëliai, darþinë, árengti tualetai.
Pirmieji dideli namai naujojo prospekto atkarpoje iki Ðv. Jurgio aikðtës buvo statomi prie labiau urbanizuotos Totoriø gatvës. 1874 m. rugpjûèio mën. Vilniaus gubernijos Sta-tybos skyrius iðdavë leidimà statyti dviejø aukðtø mûriná namà Totoriø gatvës ir prospekto sankirtoje (dabar Nr. 2/8). Nors statybos dokumentai iðraðyti antros gildijos pirkliui Tadui Kaðèicui, jis tikriausiai buvo Vilniuje þinomos didikø Koðèicø giminës palikuonis. XVIII a. pabaigoje jie turëjo þemës valdà netoli Visø Ðventøjø baþnyèios ansamblio. Klasicistiniai Koðèicø rûmai yra iðlikæ Lazdynø Pelëdos gatvëje (Nr. 7). Mykolas Koðèicas po Jëzuitø ordino uþdarymo (1773 m.) ásigijo vienà ið vienuolynui priklausiusiø namø prie Ðv. Kazi-miero baþnyèios. Tikriausiai pono Tado, Kazimiero sûnaus, pavardæ klaidingai uþraðë rusai raðtininkai. Lietuvos valstybės istorijos archyve esanèioje byloje pateiktas projektas yra be autoriaus paraðo. Statybos skyriaus iðduotame leidime, be áprastø sàlygø (kad prospekte nebûtø jokiø laiptø á gatvæ ar rûsius, kad stogas bûtø skardos arba èerpiø, kad laiptai viduje bûtø árengiami ant nedegiø medþiagø skliauto), nurodyta, kad darbus priþiûrëtø gubernijos inþinierius. Ðias pareigas tada ëjo Ivanas Levickis (1830–po 1894). T. Koðèicui priklausiu-siame trapecijos plano sklype, kuris, be Ðv. Jurgio prospekto ir Totoriø gatvës, ribojosi su Paplausko sklypu, buvo statomas pailgo staèiakampio plano dviejø aukðtø namas galu á prospektà. Prie ðio namo galo abiejose pagrindinio korpuso pusëse suprojektuota po vienà patalpà, taigi pastatas ágijo raidës T planà. Fasadas ið prospekto pusës turëjo bûti neokla-sicistiniø formø. Lygiose sienose akcentuoti segmentiniø sàramø pirmojo aukðto langai su iðtisiniais apvadais ir plati tarpaukðtinë karnizø juosta. Antrojo aukðto langai – orderinio árëminimo, jø segmentiniø arkø apvadai virðuje sujungti á bendrà lauþytà linijà. Namo kam-pai iðryðkinti plaèiais piliastrais, jø liemenys geometriðkai ornamentuoti. Áëjimas á pastatà numatytas ið Totoriø gatvës tuoj uþ kampinës iðkyðos. Ilgasis korpusas viduje perskirtas iðilgine siena, prie kurios glaudþiasi po du erdvius butus. Juos turëjo apðildyti abipus iðilginës sienos suglaustos didelës krosnys. 1875 m. liepos mën. T. Koðèicas gavo leidimà ðá namà paaukðtinti – statyti trijø aukðtø. Iðduotame leidime nurodyta, kad darbams vadovautø gubernijos architektas Nikolajus Èaginas (1823–1909). Projektas buvo gerokai pakeistas. Nuo pagrindinio áëjimo skersai namà suprojektuotas iðëjimas á vidaus kiemà kitoje namo pusëje ir sklypo gale esanèius pagalbinius statinius. Aiðkiau suplanuotos vidaus patalpos:
Lietuvos banko valdybos pirmininko darbo kabinetas. Gilumoje – smulkiu geometriniu ir augaliniu ornamentu, maureska, hermomis dekoruotas þidinys su veidrodþiu
Lietuvos banko rûmai
Vilniuje
Valdybos pirmininko darbo kabineto lubø lipdiniø juostos, puoštos figûrinëmis kompozicijomis
krosnys perkeltos á kambariø kampus, numatyta daugiau prieðkambariø. Namo fasadas palei prospektà pakito ið esmës. Vietoje lygiø numatytos rustais susmulkintos sienos. Visø aukðtø langai vienodi – segmentiniø sàramø su iðtisiniais apvadais. Fasadà horizontaliai skaido dvi tarpaukðtinës juostos, o jo simetriðkumà pabrëþia kampines dalis atskirianèios keturios per visà pastato aukðtá einanèios piliastrus primenanèios mentës. Kiemo fasadø sienos lygios, vienintelis papuoðimas – dantytas pastogës karnizas.
Naujas sumûrytas namas, kaip áprasta to meto Vilniuje, ið trijø pusiø buvo aptvertas medine tvora su mûro stulpeliais. Iki mûsø dienø banko kieme yra iðlikusi buvusi valdos siena, vëliau perstatyta á arkinæ galerijà, jungianèià namo kampà kiemo gilumoje su pros-pekto korpusu. T. Koðèicas naujà namà greitai pardavë, o pasikeitæ savininkai iki XIX a. pabaigos pastatà toliau tobulino. 1888 m. savininkas Jonas Florijonas Svidas gavo leidimà namo álinkyje pastatyti kolona paremtà balkonà – erkerá. Já suprojektavo architektas K. Maculevièius. Vietoje lango antrajame aukðte buvo iðkirstos durys á balkonà. 1899 m. vietoje buvusio ûkinio pastato prie namo Totoriø gatvëje buvo pristatytas architekto Alek-sejaus Polozovo suprojektuotas trijø aukðtø korpusas su ávaþiavimo vartais. Ðis tûris gerokai iðkiðtas á gatvæ ir su 1875 m. pastatyta kampine alkûne gatviø sankirtoje Totoriø gatvës fasade suformavo nemaþà átraukà. K. Maculevièiaus 1888 m. erkerio pavyzdþiu XIX a. pabaigoje abiejuose iðkyðø kampuose buvo pastatyti erkeriai. Gal dël to, kad balkonai statyti ne vienu metu, skiriasi juos laikanèiø kolonø daliø proporcijos. Pirmojo aukðto ko-lonos masyvios, antrojo grakðtesnës. Tai pabrëþia ir balkonus supanèios aþûrinës sienelës. Taip susiformavo Vilniaus istorizmo architektûrai labai neáprastas fasadas, kurá sulipdë ne vienas architektas.
Daugelis ðá namà fiksuojanèiø atvirukø rodo XIX–XX a. sandûroje jame vykusià aktyvià ûkinæ veiklà. Gana ryðkiomis rusvomis spalvomis daþyto namo balkonai, sienos ir net pastogës karnizas nukabinëti ávairiausiomis reklamomis, skelbianèiomis apie èia veikiantá restoranà, bandeliø ir riestainiø parduotuvæ, okulisto kabinetà, advokato biurà.
Þemës bankas nuo pastatymo dienos dalá patalpø savo rûmuose nuomojo Vilniaus privatiniam komercijos bankui, ásteigtam 1873 m. sausio 8 d. Neaiðku, kaip abu bankai pa-sidalijo rûmø patalpomis. Ið 1924 m. Vilniaus privatinio komercijos banko jubiliejui paminëti iðleistoje Leono Kučevskio knygoje spausdinamø fotografijø perðasi iðvada, kad ðio banko operacijø salë buvo rûmø pirmojo aukðto rytiniame gale, salëje su kolonomis. Naujieji rûmai greitai tapo ankðti. Pagal architekto Vaclovo Michnevièiaus (1866–1947) projektà 1910 m. kiemo pusëje prie rûmø pristatyti du rizalitai. Siekdamas iðsaugoti antrojo aukðto rytinës salës apðvietimà, architektas rytiná rizalità rûmø galinio fasado atþvilgiu atitraukë per du langus. Pastatas ágijo dabartiná netaisyklingos plaèios raidës U planà. Iðorëje priestatai pratæsë rûmø galiniø fasadø formas. Ðios rekonstrukcijos metu kai kurios banko patalpos buvo perplanuotos. Maþàjà laiptinæ architektas pastûmë á kairæ, o ankstesnës vietoje árengë tualetus. Laiptinës ir tualetø patalpëles ðiek tiek susiaurino ir prie centrinës laiptinës suprojektavo dar vienà kabinetà. V. Michnevièius perplanavo ir pirmojo aukðto kambarius abipus pagrindinio áëjimo bei kambará antrajame aukðte ðalia banko vadovo kabineto. Ðios rekonstrukcijos metu viduje uþ laukujø durø buvo pastatytas ðilumà saugantis ðeðiakampio plano plonasienis prieðkambaris su dvejomis durimis.
Kartu su rûmø rizalitais sklypo gilumoje taip pat pagal V. Michnevièiaus projektà 1910 m. buvo statomas didelis koncertø salës rûmas. „Liutnios“ muzikø draugijos koncertø salë buvo prijungta prie banko rûmø rytinio rizalito ir su jo galiniu fasadu sudarë vientisà
Lietuvos banko rûmai
Vilniuje
Kiemo galerija, þyminti buvusià Totoriø g. 2/8 namo valdos ribà
iðklotinæ. Vienas prieðais kità stovinèiø „Amatininkø mugës“ flygelio bei banko ir „Liu-tnios“ fasadai formavo siaurà vidinæ gatvelæ. Koncertø salë pastatyta 1911 m. sausio mën. Stanislovo ir Juzefo Montvilø draugijos taryba jà iðnuomojo Bronislovui Kuliaðinskiui – ðioje salëje buvo demonstruojami filmai. Nuomos sutartyje numatyta, kiek vakarø per mënesá sale nemokamai bus leidþiama naudotis „Liutnios“ muzikø draugijai ir kitoms visuomenës reikmëms. B. Kuliaðinskiui buvo iðnuomotas visas naujas pastatas, iðskyrus patalpas virð scenos, kuriomis naudojosi Þemës bankas. „Liutnios“ patalpose vyko ne tik koncertai, demonstruojami filmai, bet buvo rengiamos ir parodos. 1911 m. sausio mën. èia surengta Vilniaus butø árengimo draugijos Lukiðkiø kolonijos namø projektø paroda.
Be banko priestatø ir „Liutnios“ koncertø salës, dabartinëje Lietuvos banko teritorijoje (namø Totoriø g. 4 vietoje) 1910 m. buvo statomas gyvenamasis namas ir planuojama dar vienà statyti. Juos taip pat projektavo V. Michnevièius.
Kai 1804 m. Dominykas Radvila jø ðeimai nuo senø laikø priklausiusá didþiulá kaþkada uþ miesto sienos buvusá kvartalà tarp Vilniaus, Labdariø, Totoriø ir Liejyklos gatviø padovanojo ásteigtai Vilniaus labdarybës draugijai, ði organizacija, ið Odminiø gatvës pusës prisijungusi senovëje Bonifratrø vienuolyno turëtas valdas, tapo didþiuliø teritorijø valdytoja. Ði draugija ne tik naudojosi esamais pastatais, bet ir statë naujus namus. 1910 m. geguþës mën. ji iðsirûpino leidimà savo sklypo Totoriø gatvës kieme, nugriovus ten esanèius menkaverèius statinius, sumûryti trijø aukðtø gyvenamàjá namà su rûsiu. Iðlikusiame projekte matyti pailgo staèiakampio plano namas su dviem lygiaverèiais vëlyvajam modernui bûdingais fasadais. Lygias sienø plokðtumas skaido vertikaliomis grupëmis sujungti langai. Jø vertikalios eilës akcentuotos virð stogo kylanèiais trikampiais skydais. Pirmasis ir virðutinis aukðtai smulkiai dekoruoti. Visuose trijuose aukðtuose suprojektuoti erdvûs butai su voniomis ir tualetais arba tik su tualetais. Laiptinës su marmurinëmis laiptø pakopomis árengtos prie ástriþøjø sienø. Ágyvendintas ðiek tiek supaprastintas projekto variantas. Namo fasadus formuoja langø eilës, nesudëtingi tarpaukðtinis ir pastogës karnizai. Langai virðuje akcentuoti plaèiomis iðkiliomis plokðtëmis su uþlenkimais.
Banko rizalitai, gyvenamasis trijø aukðtø namas kieme ir „Liutnios“ koncertø salë buvo statomi vienu metu pagal architekto V. Michnevièiaus projektus ir jam priþiûrint statybas. Baigus statybas, banko kompleksas ágijo sudëtingà planà. Prie kairiojo banko rizalito kieme prijungus „Liutnios“ koncertø salæ, o prie deðiniojo – gyvenamàjá namà, susiformavo ilgas kampuotas su atðakomis vidaus kiemas, o pastatø tûriai nutáso iki pat Prejso sklypo.
1911 m. vasario mën. Vilniaus labdarybës draugija rengësi kito – keturiø aukðtø su rûsiu – gyvenamojo namo statybai palei Totoriø gatvæ, kur ðiuo metu yra namas Nr. 4. Projektà parengë V. Michnevièius. Ankðtame sklype suprojektuoto namo fasadas – dinamiðkas, ge-ometriniø formø. Pirmasis aukðtas buvo skirtas visuomeninëms ir prekybinëms reikmëms: grublëto mûro sienose suplanuoti dideli vitrininiai langai. Kitø aukðtø langai su dekoraty-viomis plokðtumomis tarp langø sugrupuoti po kelis ir sudaro vientisas vertikalias juostas, pastogëje uþsibaigianèias skydais. Fasade gausu dekoratyviniø elementø: girliandø, groteskø, reljefinio mûro aplikacijø. Kiemo pusëje staèiakampio plano pastato rizalitas – suapvalintas, prie jo priðlietas staèiakampis tûris. Prie suapvalintø sienø virðutiniuose aukðtuose numatyti balkonai. Viduje patogûs butai suplanuoti aplink pusapskritæ laiptinæ. Ðis projektas ádomus kaip vëlyvojo moderno architektûros idëjø ákûnijimas.
V. Michnevièius baigė Peterburgo civiliniø inþinieriø institutà. 1893 m. jis atvyko á Vil-niø ir vienus metus dirbo miesto architekto padëjëju. Gal dël meninio skonio skirtybiø, nes
Lietuvos banko rûmai
Vilniuje
miesto architektas Konstantinas Korojedovas buvo pompastiðkø fasadø gerbëjas, ið posto V. Michnevièiui teko pasitraukti. Pastarasis su Þemës banko direktoriumi J. Montvila buvo ne tik dvarininkai þemieèiai (pirmasis kilæs ið Strebeikiø k., Jonavos r., kitas – ið Mitëniðkiø k., Këdainiø r.), bet ir bendraminèiai. Kai 1895 m. J. Montvila pradëjo organizuoti statybø akci-jas, projektuotojais kvietësi valdiðkose ástaigose nedirbanèius architektus. Bendradarbiavimo su Þemës banko direktoriumi V. Michnevièius neatsisakë ir tapæs Vilniaus miesto architektu (1904–1912). Eidamas ðias pareigas, jis vadovavo miesto techniniam ûkiui (gatviø remontui, vandentiekio tiesimui), statë krautuves, sandëlius. Jis suprojektavo daugybæ miestui svarbiø pastatø: ligoninæ Þvëryne, turgaus halæ, miesto salæ (dabar – Filharmonija), „Liutnios“ kon-certø salæ, teatrà J. Basanavièiaus gatvëje, baþnyèià Saltoniðkëse ir kt. Panaudojant Þemës banko teikiamus kreditus, 1896–1903 m. Vilniuje buvo statomos trys pigiø gyvenamøjø namø kolonijos. J. Montvilos iniciatyva 1909 m. ásteigta Vilniaus butø árengimo draugija, kuri organizavo Lukiðkiø kolonijos statybà. V. Michnevièius aktyviai dalyvavo ðioje veikloje ir paliko ryðkø pëdsakà Vilniaus architektûroje.
Ið 1928 m. ir vëlesniø ávairiø remontø ir smulkiø statybø metu sudarytø banko valdos planeliø aiðkëja, kad 1911 m. suprojektuotas keturiø aukðtø gyvenamasis namas nebuvo pastatytas. Jis neuþfiksuotas ir labai tiksliame 1938 m. Vilniaus esamos bûklës plane. Planuojamà statybà galëjo suþlugdyti labdaros rëmëjo ir statybø organizatoriaus J. Montvilos mirtis 1911 m. vasario 7 d. Bûsimo keturiø aukðtø gyvenamojo namo projektas patvirtintas vasario 17 d., praëjus deðimèiai dienø po jo mirties. Po trejø metø buvusá Vilniaus labdarybës draugijos sklypà su pastatais prie Totoriø gatvës ásigijo Þemës bankas.
Dël sudëtingos politinës, ekonominës ir finansinës padëties po Pirmojo pasaulinio karo Þemës bankas kurá laikà nevykdë jokiø statybø ir sutelkë dëmesá tik á finansø ir kapitalo reikalus. Lenkø okupacijos metais prospektas vadintas Adomo Mickevièiaus vardu, banko pastatas þymëtas 8 numeriu. 1928 m. pagal inþinieriaus-architekto Stepono Siestrencevièiaus projektà pertvarkytas áëjimas á bankà, vestibiulyje árengti dvipusiai laiptai. Vietoje 1910 m. V. Michnevièiaus suprojektuotos plonasienës priemenës ástatytos sukamosios durys. Dvi-pusiai balto marmuro laiptai apkabina á cokoliná aukðtà vedanèius laiptelius. Laiptø turëklai iðpinti didþiosios laiptinës turëklø pieðiná pakartojanèiomis grotelëmis. Ðio remonto metu buvo perplanuotos ir kai kurios rûsio patalpos, vietoje vienpusiø durø ástatytos dvivërës.
1933 m. rudená tuðèiame banko sklype prie Totoriø gatvës (dabar Nr. 4) pagal inþinieriaus-architekto Fiodoro Smorgonskio projektà pastatytas mûrinis garaþas keturiems Þemës banko ir prieðgaisrinës tarnybos automobiliams. Tuo laikotarpiu banko kiemo gilu-moje prie „Liutnios“ koncertø salës pastatyti du sandëliai. Namo Totoriø g. 2 savininkai po 1929 m. ásirengë kanalizacijà, o 1937 m. geguþës mën., vadovaujant inþinieriui Vladimirui Griaznovui, suremontavo balkonus (ketaus pagrindai pakeisti betoniniais).
1939 m. vasarà miesto valdybos reikalavimu nugriautas kiemo gilumoje nuo seno stovëjæs medinis gyvenamasis namas, prigludæs prie Amatininkø mugës flygelio galo. Prasidëjus Antrajam pasauliniam karui, miesto valdyba 1939 m. rugsëjo 8 d. pareikala-vo rûmuose árengti dvi 4 m² dydþio prieðdujines ir prieðlëktuvines slëptuves. Dël greitai besikeièianèiø politiniø ávykiø vargu ar ðis nurodymas buvo ágyvendintas. 1939 m. rugsëjo 19 d. Raudonosios armijos daliniai uþëmë Vilniø. Lietuvai atgavus Vilniø, prospektas pirmà kartà istorijoje pavadintas Gedimino vardu. Jo pavadinimas, taip pat ir banko adresas, dar ne kartà keitësi. Trumpà ikikarinës sovietø okupacijos laikotarpá jis vadintas Lenino vardu, 1941 m. birþelio mën. vël atgavo Gedimino vardà. Nuo 1952 m. liepos 19 d. beveik deðimt
metø gatvë vadinta Stalino, vëliau ilgà laikà – Lenino, o nuo 1989 m. birþelio mën. – vël Gedimino prospektu.
Po Antrojo pasaulinio karo Þemës bankui priklausæ pastatai ir namas Totoriø g. 2 buvo nacionalizuoti. Pirmajame pokariniame leidinyje „Vadovas po Vilniø“ randama informaci-ja, kad 1960 m. Totoriø g. 2 name buvo Valstybinio pedagoginio instituto neakivaizdinis skyrius. Vëliau ðio namo pirmajame ir antrajame aukðtuose buvo ásikûrusi Lietuvos TSR socialinës apsaugos ministerijos Darbo apsaugos inspekcija, o treèiàjá aukðtà uþëmë TSRS tarptautinio ekonomikos banko Lietuvos skyrius.
Þemës banko pastate ásikûrë TSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinë kontora. Rûmuose paskubomis atliktas remontas, jo metu negailestingai sunaikinti senosios po-lichromijos sluoksniai, interjerai „papuoðti“ privaloma sovietine atributika. Tuo laiku, o ir gerokai vëliau, sudarant 1973 m. iðleistà Lietuvos TSR kultûros paminklø sàraðà, XIX a. antrosios pusës pastatai nebuvo laikomi saugotinais, tad nenuostabu, kad buvo nesaugomi ir jø interjerai.
Pirmà kartà buvusio Þemës banko pastatas kapitaliðkai suremontuotas 1966 m. Pagal architektø Vytauto Parèiausko ir Danguolës Èepienës projektà remontuojamos patalpos buvo perplanuotos, pakeistos jø funkcijos. Pirmojo aukðto vakariniame gale ákurdinta operacijø salë pratæsta ir á 1910 m. pristatytà rizalità. Antrajame aukðte virð ðios operacijø salës árengtos kasos, visa erdvi salë sudalyta smulkiais narveliais. Prabangios buvusios banko valdytojo darbo patalpos antrajame aukðte paskirtos Pensijø iðmokëjimo konto-rai. Dabartinëje banko valdybos posëdþiø salëje ásikûrë TSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinës kontoros Vilniaus miesto valdyba. Ðio remonto metu kai kurioms patalpoms buvo pagaminti originalûs architekto Vytauto Gabriûno suprojektuoti baldai: darbo stalai, kasø barjerai, këdës, spintos, minkðtasuoliai fojë prie banko operacijø salës. Kiemo korpuso pirmajame aukðte árengta 38 vietø valgykla, jos gale uþ barjero pastatytas keturiø vietø staliukas banko vadovams.
Tais paèiais 1966 m. pagal architekto Jono Kriukelio projektà apleistame pustuðèiame sklype Totoriø g. 4 pastatytas penkiø aukðtø banko namas. Literatûroje iki ðiol pastatas vadinamas gyvenamuoju banko darbuotojø namu. Po gyvenamosios statybos pavadinimu buvo paslëpta administracinë pastato funkcija, nes tokiems statiniams Tarybø Sàjungoje reikëjo specialiø leidimø. Grynø geometriniø formø moderniojo funkcionalizmo architektûros pastatas stovi galu á Totoriø gatvæ. Tokia pastato padëtis neutralizuoja jo aukðtumà, tam padeda ir átrauktas, cokolio funkcijà atliekantis pirmasis aukðtas. Nuo gatvës já skiria skulp-toriaus Regimanto Kavaliausko sukurta reljefinë sienelë „Progresas“. Betoninë sienelë su reljefine figûrine kompozicija neutralizuoja funkcionalizmo pastato ásiverþimà á tapybiðkà senosios architektûros erdvæ, suðvelnina konfrontacijà. Naujasis pastatas su þemesniu kor-pusu prie gatvës sudaro raidës T plano struktûrà. Já su Þemës banko rûmu jungia tarpinis 1910 m. statytas staèiakampis korpusas.
Netrukus banko administracija persikëlë á naujàjá pastatà Totoriø g. 4. Pagal ar-chitektø Jono Zibolio ir Virginijos Bakðienës projektà 1979 m. èia árengti banko vadovo patalpø interjerai. TSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinës kontoros administracijai árengti erdvûs kabinetai, didelë salë, iðkilmingas vestibiulis. Grindys iðklotos dviejø spalvø marmuro plytelëmis. Baldams architektë V. Bakðienë parinko ðiltø vyðniniø, þalsvø, rusvø spalvø gobelenus. Po deðimtmeèio ðiuose neseniai árengtuose kabinetuose pasigesta sovietmeèiui privalomø þenklø. 1986 m. Paminklø konservavimo institutas gavo uþsakymà
Lietuvos banko rûmai
Vilniuje
1928 m. kvadratiniame banko vestibiulyje árengti dvipusiai laiptai
Áëjimas á senàją pinigø saugyklą ir vienas ið trijø seifiniø durø uþraktø
Lietuvos banko rûmai
Vilniuje
„<...> koreguoti TSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinës kontoros posëdþiø salës sienos apipavidalinimo brëþinius. <...> Interjeras turi bûti sprendþiamas moderniai; akcen-tuojama salës galinë siena su valstybiniu herbu“. Sienà ið naujo suprojektavo architektë Dalia Bugailiðkytë.
Senøjø banko rûmø interjerø rekonstrukcija pradëta 1980 m., patalpos iðdaþytos pagal architektës Elonos Loþytës projektà. Neatlikus polichrominiø tyrimø ir neþinant, kokios buvo autentiðkos sienø spalvos, salëse ir laiptinëje naudota daug violetiniø, rusvø atspalviø, o centrinio áëjimo vestibiulyje – þalsvø, samaniniø. Ðio ir vëlesniø remontø metu bankui pritaikyti Vilniaus restauracinëse dirbtuvëse pagaminti ðviestuvai. Devintàjá deðimtmetá dirbtuvës pagamino daug Paminklø konservavimo instituto architektø suprojektuotø, res-tauruotø pastatø interjerus papildþiusiø sietynø, bra ir lauko ðviestuvø. Vëliau jie bûdavo pritaikomi ir kituose restauruojamuose pastatuose. Ðviestuvus, kabanèius pirmojo aukðto koridoriuje, didþiojoje laiptinëje 1983–1984 m. suprojektavo architektas Valentinas Vileikis. Ið plieno ir bronzos nulieti, tekinimo bei valcavimo technika apdailinti sietynai po ketvirèio amþiaus klaidina savo istoriðkumu. Baroko epochà primenantá laiptinës sietynà puoðia 1 460 ávairaus dydþio kriðtolo karoliukø. Dviðakius ir keturðakius banko koridorius apðvieèianèius bra architektas Rimantas Buivydas 1980 m. suprojektavo restauruojamiems Chodkevièiø rûmams. Ið plieno nulieti bronzuoti bra savo ornamentika labai bûdingi XIX–XX a. sandûros dailës motyvams.
Banko administracijai persikëlus á Totoriø gatvæ, senuosiuose rûmuose pasidarë er-dviau. 1983 m. rûmø pirmojo aukðto rytiniame gale – salëje su kolonomis – architektas Vytautas Gabriûnas suprojektavo rengiamos TSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinës kontoros istorijos ir veiklos ekspozicijos baldus. Salëje turëjo sutilpti ne tik ekspozicija, bet ir likti vietos nedideliems renginiams. Nuëmus esamà tinkà, patalpa buvo apdailinta aukðèiausios kokybës dirbtinio marmuro sluoksniu. Kolonose ir piliastruose ámontuotos reikiamos konstrukcijos baldams ir apðvietimui. Patalpai pritaikytas 1977 m. V. Gabriûno suprojektuotas ðviestuvas.
1982 m. pagal architektø Algimanto ir Vytauto Nasvyèiø projektà perstatytas po karo Akademiniu dramos teatru tapæs buvæs „Liutnios“ koncertø salës pastatas. Architek-tai surado bûdà, kaip ankðtame sklype atskirti du skirtingu paros metu dirbanèius objek-tus – teatrà ir bankà. Naujasis dramos teatras sklype pasuktas kitu kampu, buvæs pasaþas tarp Amatininkø mugës ir „Liutnios“ koncertø salës pastatø tapo dramos teatro fojë. Ðiuo metu banko pastatas rytø pusëje ribojasi su gelsvø plytø Lietuvos nacionalinio dramos teatro siena. Senuosius banko rûmus ið trijø pusiø supa netaisyklingo plano kiemas.
1988 m. kovo 18 d. TSRS butø ir komunalinio ûkio vystymo banko Lietuvos respu-blikinis bankas uþsakë Paminklø konservavimo institutui parengti rûmø Gedimino pr. 6 atitinkamo stiliaus pirmojo aukðto fojë interjero projektà. Jo architektas – Valentinas Vileikis. Restauruota metlacho plyteliø grindø danga: plytelës nuvalytos, o susidëvëjusios pakeistos naujomis. Koridoriaus gilumoje abiejose pusëse sudëtos naujos balto marmuro plyteliø grindys. Pagamintos ir pritvirtintos sienø plokðtës, restauruotos balto marmuro laiptø pakopos, nuvalytos cilindrinës krosnys. Restauruotos patalpø durys, suprojektuota ir pagaminta nauja bronzinë laukujø durø rankena.
1990 m. kovo 1 d. rûmuose savo veiklà pradëjo Lietuvos bankas. Netrukus pradëti remontuoti centriniai rûmai ir kiti komplekso pastatai. Pagrindiniai darbai atlikti 1994–1997 m. Projekto vyriausiojo architekto Alvido Songailos vadovaujama grupë restaurato-
Lietuvos banko rûmai
Vilniuje
riø – architektë Giedrë Dimavièienë, menotyrininkai Saulius Latonas, Neringa Ðarkauskaitë ir kt. – atliko architektûros, lipdybos, polichromijos ir kitus bûtinus tyrimus. Pagal aptiktà autentikà buvo atkurti patalpø remontø metu sunaikinti karnizai, restauruoti lipdiniai, patalpos iðdaþytos pagal pirminæ spalvø gamà. Interjerai papuošti meno kûriniais. Rûmø centrinës laiptinës iðkyðà apðvieèianèiuose languose sumontuotas dailininko Stanislovo Rolando Bulavo 1990 m. sukurtas vitraþas „Numizmatikos raida“ (archit. Valentinas Vi-leikis). Ðvinu sujungto plono stiklo vitraþo plotuose pavaizduota lietuviðkø monetø kaita. Temà iðplëtoja banknotuose ir monetose vaizduojamø istoriniø asmenybiø veidai, simboliai. Centriniame lange ákomponuota lietuvaitës figûrinë kompozicija, Lietuvos miestø herbai, ðoniniuose – daug valstybës istorijos þenklø. Kairiajame vitraþe – didieji kunigaikðèiai Min-daugas, Vytautas, Þygimantas Augustas, deðiniajame – Lietuvos tautinio atgimimo istorija (J. Basanavièius, V. Kudirka) ir Sàjûdþio simboliai. Visose dalyse daug figûriniø, portretiniø kompozicijø, Lietuvos istorijai reikðmingø ávaizdþiø: monetos, pirmoji 100 litø kupiûra, Juozo Zikaro „Laisvë“ Kaune, Geleþinis vilkas ir kt.
Siekiant maksimaliai panaudoti patalpas, 1994–1997 m. atlikta daug statybos darbø. Centrinis áëjimas dvipusiais laiptais paverstas reprezentaciniu, o kasdieniams poreikiams didþioji laiptinë pratæsta á rûsio aukðtà. Laiptinëje taip pat sudëtos balto marmuro laiptø pakopos, árengti turëklai. Ðimtà metø nuo rûmø pastatymo labai erdvioje didþiulëje palëpëje ðeimininkavo balandþiai. Iðkuopus ðiukðles, sumanyta èia árengti darbo patalpas. Tvirtos, gerai iðsilaikiusios XIX a. pabaigos medþio konstrukcijos buvo nuvalytos, impregnuotos ir tapo patraukliais interjerø elementais. Erdvës apðvietimui pagerinti iðilgai stogo kraigo su-montuotas ið gatvës nematomas stiklinis stogas, o ðonuose – stoglangiai. Sukurta didþiulë papildoma erdvë, kurioje sutilpo daugybë patogiø kabinetø ir jaukiø rekreaciniø patalpø. Visa tai padaryta nenusiþengiant paveldo apsaugos reikalavimams. Antrojo aukðto kori-doriø apðvieèiantys stoglangiai palëpëje uþdengti stikliniais piramidiniais tûriais, per juos ir ðiandien á antràjá aukðtà sklinda dienos ðviesa.
Seniau tinkuotas ir daþytas rûmø pagrindinio fasado cokolis buvo aptaisytas ilgaamþëmis granito plokðtëmis.
Namo Totoriø g. 4 ir jungiamojo korpuso patalpos pertvarkytos ir pritaikytos Lietuvos banko padaliniø veiklai, árengta valgykla, didelë ir maþa posëdþiø salës, kabinetai. Baldus jiems suprojektavo architektë Jolanta Ðlenytë-Bagdzevièienë. Korpuso vestibiulyje sumon-tuotas dailininko Igno Meidaus plono stiklo dekoratyvinis vitraþas (archit. Nijolë Norkûnienë). Penkiaaukðtá korpusà su kiemo namais jungia banko garaþø pastatas.
1997 m. banko komplekso vidaus kiemo vakariniame kampe suformuotas jaukus poilsio kampelis. Kadangi tuo laiku Lietuvos banko pinigø politika dar buvo labai jauna, ieðkota atitikmens jos trapumui iðreikðti. Juo tapo skulptoriaus Romualdo Kvinto bronzinë „Chloja“. Mažyčiame aðtuonkampiame baseinëlyje įrengtas fontanas, kuriame ant stul-pelio pastatyta nuogos mergaitës skulptûra. Fonà sudaro gëlynai, apvalios medþiø lajos. Karðtomis vasaros dienomis atokvëpio minutæ ðis poilsio kampelis primena Dafnio ir Chlojos meilës istorijà: „Maloniai èirpë cikados, saldþiai kvepëjo skinami vaisiai ir jaukiai bliovë avys. Rodos, upës dainavo, tyliai tekëdamos, ir vëjai ðvilpavo á pinijas pûsdami, ir obuoliai, meilæ kentëdami, krito þemyn, o saulë, groþio mylëtoja, visus nurengdavo.“
Praëjus keleriems metams po Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo, bankas perëmë ir kampiná Totoriø g. 2/8 namà. Tam tikrà laikà bankas uþëmë tik treèiàjá namo aukðtà. Kitomis patalpomis naudojosi Respublikinis gyventojø ádarbinimo, permokymo ir profesinio
Lietuvos banko rûmai
Vilniuje
XIX a. pab. medþio konstrukcijos pastogës aukðto interjere. Pirmame plane – antrojo aukðto stoglangio stiklinis stogelis
Vienas ið banko pastatus jungianèiø koridoriø
Lietuvos banko rûmai
Vilniuje
Skulpt. R. Kvinto bronzinė „Chloja“vidaus kiemo poilsio kampelyje
orientavimo centras, o pirmojo aukðto kampe iki 2006 m. veikë vaistinë. Iðsikëlus Darbo birþai ir vaistinei, namas restauruojamas. Numatoma atkurti istorines pirmojo aukðto langø formas, keisis ir paskirtis – bus iðplësta Lietuvos banko muziejaus ekspozicija.
Baigiant pastatø remontà, rûsyje kiemo pusëje árengtos naujos pinigø saugyklos ir uþdaros ðiuolaikiðkos komerciniø bankø aptarnavimo patalpos. Planuojant Lietuvos banko pastatø restauravimo, remonto ir naujø statybø darbus, buvo uþsibrëþtas tikslas praëjimais sujungti visus banko korpusus. Tuo tikslu iðkasti tuneliai ir árengti koridoriai, jungiantys kiemo korpusà su centrine laiptine. Ið rûsio aukðtyn kelia liftai, ið pastogës koridoriais (kai kurie ið jø tapo oranþerija) susisiekiama su penkiaaukðèiu korpusu.
Pastaèius dar vienas pinigø saugyklas Þirmûnuose, senoji pritaikyta Lietuvos banko muziejaus fondams. Muziejus atidarytas 1999 m. Simboliðka, kad muziejaus rinkiniai sau-gomi senojoje banko pinigø saugykloje. Įėjimas į šią saugyklą buvo iš vestibiulio – laipteliai veda á nedidelá kambarëlá, ið kurio bûdavo einama pinigø skaièiuoti. Saugyklos atskirtos 36 cm storio seifinëmis durimis, rakinamomis trimis originaliomis spynomis. Duris pagamino XIX a. garsi S. J. Arnheim ámonë Berlyne. Fabrikas, kurá 1833 m. ásteigë Simonas Dþoelis Arnheimas (Simon Joel Arnheim, 1804 (1802�)–1875), klestëjo iki Pirmojo pasaulinio karo. (Simon Joel Arnheim, 1804 (1802�)–1875), klestëjo iki Pirmojo pasaulinio karo. Po to verslà plëtojo Karlas Arnheimas. 1942 m. Terezyno koncentracijos stovykloje þuvo paskutinë ðeimos atstovë Dorotëja Arnheim. Seifai ir jø áranga nuo fabriko ásteigimo buvo labai paklausûs, vëliau ágijo bendriná Sjarnheim pavadinimà ir iki ðiol kolekcininkø didþiai vertinami.
Senojoje banko saugykloje yra iðlikæs viduryje patalpos stovintis pinigø skaièiuotojø stalas. Kad skaièiuotojai neblaðkytø vienas kito dëmesio, stalo virðus padalytas á keturias dalis, o jos viena nuo kitos atitvertos lubas siekianèiais skydais. Iðlikæ ir pinigams veþioti skirti veþimëliai. Gal ateis laikas, kai senoji pinigø saugykla, kaip eksponatas, atvers duris smalsuoliams…
Po keleriø metø bus minimos Lietuvos banko komplekso svarbiausio pastato Gedimi-no prospekte 120-osios metinës. Praëjo tas laikas, kai XIX a. antrosios pusës architektûra Lietuvoje buvo laikoma svetimøjø primesta, todël nemylima, negerbiama, netyrinëjama ir nesaugoma. Iðsaugoti ne tik banko rûmø autentiðki fasadai, plano struktûra, bet ir interjerai. Nors juose daug restauratoriø darbo ir gerai pritaikytø naujadarø, interjerai sudaro darnià visumà su istorizmo laikotarpio fasadais. Ðie rûmai yra svarbus Vilniaus architektûros pa-minklas, Gedimino prospekto istorijos atspindys. 2003 m. gruodþio 30 d. pastatas áraðytas á Lietuvos Respublikos nekilnojamøjø kultûros vertybiø registrà.
Morta Bauþienë
Lietuvos banko rûmai
Vilniuje
Ðaltiniai ir literatûra:KPCA, F 5, A 1, B 3444; F 8, A 2, B 155; F 21, A 1, s. v. 927.LVIA, F 382, A 1, B 915; F 938, A 4, B 1620,1787, 2315, 2986, 3387, 4973, 4974, 5350, 5351.LCVA, F 64, A 9, B 937, 3824, 5483; F 154, A 3, B 451.PKI inf. centras, F 5, B 6827, B 6849, B 7837.VAA, F 2, 212-1, 2, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 16, 18, 19, 21, 30, 33, 35, 41, 42; 622-1, 622-4.Kraj, 1889, N 10, 12, 17, 21, 24, 34, 45, 47.Èaplinskas A. R. Vilniaus gatviø istorija. Valdovø kelias. Didþioji gatvë. Vilnius: Charibdë, 2002. P. 148.Drëma V. Dingæs Vilnius. Vilnius, 1991. P. 208, 329–330.Jurkðtas J. Kauno gubernijos 1843–1915 m. architektai // Lietuvos TSR architektûros klausimai, VII (II). Vilnius: Mintis, 1981. P. 99–101.Kirkoras A. H. Pasivaikðèiojimai po Vilniø ir jo apylinkes. Vilnius: Mintis, 1991. P. 106.Kuczewski L. Wilenski prywatny bank handlowy. 1873–1923. Wydanie jubileuszowe. Wilno, 1924.Juðkevièius A., Maceika J. Vilnius ir jo apylinkës. Vilnius, 1991. P. 79–80.Lauèkaitë L. Vilniaus dailë XX amþiaus pradþioje. Vilnius: Baltos lankos, 2002. P. 120–126.Lietuvos TSR kultûros paminklø sàraðas. Vilnius, 1973.Longas. Dafnis ir Chloja. Vilnius, 1958 m. Vertë Leonas Valkûnas.Lukðionytë-Tolvaiðienë N. Istorizmas ir modernas Vilniaus architektûroje. Vilnius: VDA, 2000. P. 50, 60–62, 177.Lukðionytë-Tolvaiðienë N. Vilniaus architektai (1850–1914) // Europos dailë. Lietuviðkieji variantai.Vilnius: VDA, 1994. P. 227–248.Lukðionytë-Tolvaiðienë N. Architektas Vaclovas Michnevièius. Gyvenimo ir kûrybos ðtrichai // Nuo gotikos iki romantizmo. Vilnius: ACADEMIA, 1992. P. 216–227.Maceika J., Gudynas P. Vadovas po Vilniø. Vilnius, 1960. P. 354. Paminklø sàvadas. Vilnius: Vaga, 1988. P. 436.Spelskis A. XVI–XX a. pradþios Lietuvos miestø planavimo vystymasis // Lietuvos TSR architektûros klausimai, III. Vilnius, 1966. P. 270–280.Vosyliûtë A. Karo meto miesto kasdienybë (1939–1945) // Vilniaus kultûrinis gyvenimas 1939–1945. Vilnius, 1999. P. 191–219.
Santrumpos:KPCA – Kultûros paveldo centro archyvasLVIA – Lietuvos valstybës istorijos archyvasLCVA – Lietuvos centrinis valstybës archyvasPKI – Paminklø konservavimo institutasVAA – Vilniaus apskrities archyvasVDA – Vilniaus dailës akademijas. v. – saugojimo vienetas