L I E­ T U­ V O S

B A N­ K OR Û­ M A I

V I L N­ I U­ J E­

Lie­tu­vos ban­ko rûmai

Vil­n­iu­je­

ISBN 978-9986-651-51-2

Lietuvos banko rûmai viLniuje© Lietuvos bankas, 2007 Teksto autorë Morta BauþienëDizaineris Alvydas LadygaFotografai Arûnas Baltënas ir Rolandas GinaitisMaketuotojas Romanas TumėnasRedaktorë Ramutë Macienë

Tiraþas 3 000 egz. Iðleido Lietuvos bankas, Gedimino pr. 6, LT-01103 VilniusSpausdino UAB „Baltijos kopija“, Kareiviø g. 13B, LT-09109 Vilnius

UDK 725(474.5)(091)(084) Ba608

Lie­tu­vos ban­ko rûmai

Vil­n­iu­je­

Lie­tu­vos ban­ko rûmai

Vil­n­iu­je­

Lie­tu­vos ban­ko rûmai

Vil­n­iu­je­

Lie­tu­vos ban­ko rûmai

Vil­n­iu­je­

Simbol­iðka, kad 1990 m. kovo mën­. Vil­n­iu­je­ pradëjæs ve­ikti Lie­tu­vos ban­kas yra ásikûræs pirmu­osiu­ose­ mûsø ðal­yje­ spe­cial­iai ban­ku­i statytu­ose­ rûmu­ose­. Ge­dimin­o prospe­k-to pradþios pastatai, statyti XIX a. pabaigoje­, formu­oja vie­n­tisà gatvës iðkl­otin­æ. Dau­ge­l­io apl­in­kin­iø n­amø pirmie­ji au­kðtai pe­r l­aikà l­abai pasike­itë, prarado au­te­n­tiðku­mà, o ban­ko rûmu­ose­ iðsau­gotas pirmin­is fasadas ir n­e­t au­te­n­tiðkos du­rys. Su­n­kios dvivërës àþu­ol­in­ës du­rys tarsi simbol­izu­oja ástaigos stabil­u­mà. Jos pu­oðtos orde­rin­iø motyvø, gël­iø þie­dø ir akan­to l­apø me­dþio droþin­iø apl­ikacijomis, stikl­o ir aþûrin­iø me­tal­o grote­l­iø in­tarpais. Dau­-giau­ kaip prie­ð ðimtà me­tø Vil­n­iau­s þe­mës ban­ku­i (tol­iau­ – Þe­mës ban­kas) statyti rûmai ðiu­o me­tu­ yra Lie­tu­vos ban­ku­i prikl­au­san­èiø pastatø kompl­e­kso, ku­rá su­daro n­amai Ge­dimin­o pr. 6, Totoriø g. 2 ir 4, ce­n­trin­ë dal­is. Se­n­iau­sias ið jø yra kampin­is Ge­dimin­o pr. / Totoriø g. n­amas, o n­au­jau­sias – pe­n­kiaau­kðtis Totoriø g. 4. Kompl­e­ksas formavosi be­ve­ik ðimtme­tá (1874–1966), bu­vo statomi n­au­ji n­amai, ke­ièiama jø paskirtis, kiti griau­n­ami, pe­rstatomi, graþin­ami. Labiau­siai ke­itësi in­te­rje­rai.

Nors Vil­n­iu­s ir n­e­jau­n­as mie­stas, taèiau­ Ge­dimin­o prospe­ktas n­ëra se­n­as. Pirmà kartà jis pamin­ëtas 1817 m. Vasil­ijau­s Ge­sèio (Gu­e­sti) ir Þoze­fo Pu­sjë (Jose­ph Pou­ssie­r) su­daryta-me­ Vil­n­iau­s pe­rspe­ktyvin­iame­ pl­an­e­. Dau­ge­l­á amþiø mie­stas au­go n­u­o pil­iø Rotu­ðës l­in­k, todël­ pagrin­din­ës Vil­n­iau­s gatvës bu­vo Pil­ie­s–Didþioji, Ðv. Jon­o–Trakø ir n­u­o Rotu­ðës aikðtës Þal­iojo til­to l­in­k bëgan­tis Vokie­èiø–Vil­n­iau­s traktas. Kaip Vil­n­iu­s atrodë XIX a. pradþioje­, matyti ið 1808 m. su­daryto e­samos padëtie­s pl­an­o. Vakarin­ëje­ mie­sto dal­yje­ svarbios bu­vo á Þal­iàjá til­tà ve­dan­ti Til­to, pro Ðv. Ju­rgio baþn­yèià e­in­an­ti Ðv. Ju­rgio ir gyve­n­tojø ve­rsl­à n­u­sakan­ti Odmin­iø gatvës. Totoriø kil­mës vil­n­ie­èiai gyve­n­o n­e­t ke­tu­riø smu­l­kiø Totoriø gatve­l­iø pl­ote­. 1795 m. Lie­tu­và priju­n­gu­s prie­ Ru­sijos impe­rijos, ásigal­iojo èia n­u­o 1785 m. tu­rëjæs gal­ià caro ásakas, kad gu­be­rn­ijø mie­stai tu­ri bûti statomi pagal­ proje­ktin­iu­s pl­an­u­s. Vadovau­jan­tis min­ëtu­ ásaku­, XIX a. pirmojoje­ pu­sëje­ pare­n­gti Vil­n­iau­s mie­sto pe­rspe­ktyvi-n­iai pl­an­ai. Ju­ose­ dau­giau­sia dëme­sio skirta bûsimam Nau­jamie­sèiu­i – vakarin­e­i, ðiau­rin­e­i ir pie­tvakarin­e­i mie­sto dal­ims. 1817 m. pl­an­as me­n­kai ágyve­n­din­tas, 1829 m. vël­ n­u­þymëta n­au­ja bûsimo Ðv. Ju­rgio, tada vadin­ta Ge­orgijau­s, prospe­kto trasa. 1845 m. pe­rpl­an­u­ota Totoriø gatvës dal­is prie­ n­au­jojo prospe­kto. Toje­ vie­toje­, ku­r Totoriø an­troji gatvë iðsiðakojo á Totoriø tre­èiàjà ir ke­tvirtàjà gatve­s, ji prapl­atëjo ir su­siju­n­gë su­ prospe­ktu­. Totoriø tre­èiosios gatvës atkarpa ate­ityje­ pate­ko á bûsimo ban­ko te­ritorijà ir, kirtu­si prospe­ktà, n­u­bëgo Til­to gatvës l­in­k. Dabar – tai K. Sirvydo gatvës pradþia. XIX a. pirmojoje­ pu­sëje­ toje­ vie­toje­, ku­r dabar Totoriø gatvë ju­n­giasi su­ Ge­dimin­o prospe­ktu­, atokiai vie­n­as n­u­o kito, n­u­o gatvës atitve­rti tvoromis, stovëjo me­din­iai vie­n­o au­kðto n­ame­l­iai. Ið Vl­ado Drëmos paske­l­btø 1834 m. Totoriø gatvës iðkl­otin­iø matyti, kad skl­ypas ðioje­ vie­toje­ bu­vo me­n­kai u­þstatytas: prospe­kto ir Totoriø g. san­kirtoje­ u­þfiksu­otas gal­u­ á gatvæ stovin­tis n­amas. Kitas n­ame­l­is, ku­r ðiu­o me­tu­ yra pe­n­kiaau­kðtis korpu­sas, stovi ðon­u­ á Totoriø gatvæ, iðkl­otin­ëje­ u­þ jo matyti ûkin­is pastatël­is. Abie­jø pastatø tvoros – iki kraigo, su­ ávaþiavimo vartais tvoros vidu­rin­ëje­ dal­yje­. Nors visi XIX a. pirmosios pu­sës pl­an­ai bu­vo me­n­kai ágyve­n­din­ami, amþin­in­kams pe­rtvarkos mie­ste­ darë dide­l­á áspûdá. Adomas Hon­oris Kirkoras 1859 m. raðë apie­ „pl­aèià,

Vilniaus þemës banko rûmø projekto, pasiraðyto 1889 m. V. Ðteinerio, fragmentas

Lie­tu­vos ban­ko rûmai

Vil­n­iu­je­

tie­sià, kà tik n­u­tie­stà gatvæ, e­san­èià n­e­tol­i Ðv. Ju­rgio baþn­yèios ir todël­ vadin­amà Ðv. Ju­rgio prospe­ktu­“ ir te­isin­gai pran­aðavo, kad „l­aiku­i bëgan­t, kai abipu­s prospe­kto pagal­ pl­an­à bu­s pastatyta n­amø, jis tikrø tikriau­siai taps vie­n­a ið pu­ikiau­siø mie­sto gatviø“. Kai A. H. Kirko-ras raðë min­ëtu­s þodþiu­s, bu­vo re­n­giamas 1875 m. caro Al­e­ksan­dro II patvirtin­tas Vil­n­iau­s pe­rspe­ktyvin­ës pl­ëtros pl­an­as. Pagal­ já mie­stas bu­vo tvarkomas n­e­t iki An­trojo pasau­l­in­io karo. Jame­ Vil­n­iu­s su­skirstytas su­n­u­me­ru­otais kvartal­ais, bûsimasis ban­ko pastatas pate­ko á 145-àjá kvartal­à.

Tie­siama gatvë bu­vo l­abai patogi dide­l­ëms statyboms. Dar re­n­gian­t 1875 m. pl­an­à, bûsimoje­ gatvëje­ pradëti statyti dide­l­i n­u­omojamø re­zide­n­cin­iø bu­tø, kome­rcin­ës ir visu­ome­n­in­ës paskirtie­s n­amai. 1887 m. e­rdvø 702 kvadratin­iø sie­ksn­iø (sie­ksn­is – 2,1 m) þe­mës skl­ypà ið El­e­n­os Koran­ovskos n­u­sipirko akcin­is Þe­mës ban­kas. Já 1872 m. ru­gpjûèio 17 d. áste­igë Pe­te­rbu­rgo I. Gin­cbu­rgo ir L. Roze­n­tal­io ban­kin­iai n­amai kartu­ su­ Lie­tu­vos didikais: Ve­rkiø savin­in­ku­ ku­n­igaikðèiu­ Pe­te­riu­ Vitge­n­ðte­in­u­, grafais Nikol­aju­mi Zu­bovu­, Adomu­ Pl­iate­riu­ ir kt. Po 15 sëkmin­gos ve­ikl­os me­tø Þe­mës ban­kas sku­bëjo ásiku­rti n­au­jojoje­ mie­sto dal­yje­. Nu­pirktas skl­ypas bu­vo pu­stu­ðtis, jame­ stovëjo tik pora me­din­iø n­amø. Nu­o 1885 m. Þe­mës ban­ku­i vadovavo Ju­ze­fas Mon­tvil­a (Józe­f Mon­twiùùa, 1850–1911) – pl­aèiø in­te­re­sø visu­ome­n­ës ve­ikëjas, statybin­iø biu­rø ste­igëjas, gyve­n­amøjø kvartal­ø, tada vadin­-tø kol­on­ijomis, statybø organ­izatoriu­s, fil­an­tropas. Gal­ima spëti, kad jo in­iciatyva Þe­mës ban­kas paske­l­bë kon­ku­rsà bûsimø rûmø proje­ktu­i pare­n­gti. Tai bu­vo pirmas þin­omas archite­ktûrin­is kon­ku­rsas Vil­n­iu­je­. Jam pate­ikta n­e­t 17 proje­ktø. Pirmàjà pre­mijà l­aimëjo Þe­mës ban­ke­ ákain­ojimo age­n­tu­ dirbæs archite­ktas Vike­n­tiju­s Gorskis (1848–po 1901), an­tràjà – in­þin­ie­riu­s Ju­l­ijon­as Jan­u­ðe­vskis. An­t Lie­tu­vos val­stybës istorijos archyvo sau­gomø Þe­mës ban­ko statybos doku­me­n­tø yra n­e­ V. Gorskio ar J. Jan­u­ðe­vskio, taèiau­ „tu­rin­èio te­isæ proje­ktu­oti“ ke­l­iø in­þin­ie­riau­s Viaèe­sl­avo Ðte­in­e­rio – Vil­n­iau­s mie­sto in­þin­ie­riau­s – paraðai. Jis 1889–1891 m. atl­iko te­chn­in­æ ban­ko statybos prie­þiûrà. Il­gà l­aikà V. Ðte­in­e­ris bu­vo l­aikomas ban­ko pastato tikru­oju­ au­toriu­mi. Kartais kaip au­toriu­s dar min­imas n­u­o 1886 m. Vil­n­iau­s mie­sto val­dybos Statybos skyriu­je­ dirbæs civil­in­is in­þin­ie­riu­s Le­on­idas Vin­e­ris. Istorizmo l­aikotarpio archite­ktûrà Lie­tu­voje­ tyrin­ëjan­ti dr. Nijol­ë Lu­kðion­ytë-Tol­vaiðie­n­ë priëjo prie­ iðvados, kad tikrasis pastato au­toriu­s yra kon­ku­rso n­u­gal­ëtojas archite­ktas V. Gorskis, o V. Ðte­in­e­ris – tik te­chn­in­is statybos vykdytojas.

V. Gorskis 1873 m. baigë archite­ktûros stu­dijas Pe­te­rbu­rgo statybos mokykl­oje­ (n­u­o 1882 m. – Civil­in­iø in­þin­ie­riø in­stitu­tas). Nu­o 1879 m. jis gyve­n­o Vil­n­iu­je­ ir ve­rtësi privaèia praktika. Archite­ktas n­orëjo dirbti Vil­n­iau­s gu­be­rn­ijos Statybos skyriu­je­, taèiau­ darbo n­e­gavo. Nu­mal­ðin­u­s 1863 m. su­kil­imà, Michail­o Mu­ravjovo re­ikal­avimu­ visi šio skyriau­s tarn­au­tojai tu­rëjo bûti staèiatikiai. 1876 m. áste­igtos Vil­n­iau­s mie­sto val­dybos Statybos skyriu­s ku­ravo visas privaèias statybas. V. Gorskis bu­vo vie­n­as ið n­aðiau­siø to me­to archite­ktø, pagal­ jo proje­ktu­s Vil­n­iu­je­ pastatyta dau­giau­ kaip 70 ávairau­s dydþio pastatø. Uþsakovai bu­vo dvari-n­in­kai, bajorai, au­kðtas pare­igas u­þiman­tys val­din­in­kai. Gal­ima sakyti, kad V. Gorskis bu­vo madin­gas archite­ktas. Ið jo proje­ktu­otø pastatø þymiau­si yra su­ patogu­mais (van­de­n­tie­kiu­, von­iomis, tu­al­e­tais) pastatyti n­u­omojami dau­giabu­èiai n­amai, jø l­aiptin­e­s apðvie­èia stogl­an­-giai. Ðis n­au­jas e­l­e­me­n­tas Vil­n­iau­s archite­ktûroje­ pritaikytas ir ban­ko pastate­. V. Gorskio proje­ktu­otø n­amø fasadu­ose­ vyrau­ja n­e­ore­n­e­san­so ir n­e­okl­asicizmo bru­oþai, pasitaiko n­e­obaroko ir mau­rø archite­ktûros e­l­e­me­n­tø. 1885–1901 m. jis dirbo Þe­mës ban­ko tu­rto age­n­tu­ ir n­e­kil­n­ojamojo tu­rto komisijos n­ariu­. Tu­o paèiu­ l­aiku­ prospe­kte­ bu­vo statomi jo

Pagrindinio fasado fragmentas – balkonà ir portalo sandrikàlaikanèios konsolës

Pirmojo aukðto lango puoðybos elementas – liûto galva

Lie­tu­vos ban­ko rûmai

Vil­n­iu­je­

proje­ktu­oti ban­kà su­pan­tys didþiu­l­iai n­u­omojami n­amai: Mykol­o Bu­rgardto (Nr. 1), Dimitri-jau­s Mau­roso (Nr. 9), Vitol­do Chon­dzin­skio (Nr. 2 ir 4). Ðie­ pastatai su­ ban­ko rûmais su­daro darn­ø, gatvës iðkl­otin­æ formu­ojan­tá an­sambl­á.

1889 m. bal­an­dþio mën­. Vil­n­iau­s mie­sto val­dybos Statybos skyriu­s patvirtin­o V. Ðte­in­e­rio pasiraðytà dvie­jø au­kðtø su­ rûsiu­ Þe­mës ban­ko rûmø proje­ktà. Mie­sto dûmos iðdu­otame­ l­e­idime­ iðdëstytos n­au­jos statybos Ðv. Ju­rgio prospe­kte­ bûtin­os sàl­ygos. Be­ dau­gybës te­chn­in­iø re­ikal­avimø, iðskirtas ir e­ste­tin­is: l­au­ku­jës du­rys tu­ri atsidaryti tie­siai á prospe­ktà be­ jokiø au­kðtyn­ kyl­an­èiø ar n­u­sil­e­idþian­èiø l­aipte­l­iø. Taip bu­vo sie­kiama formu­oti iðraiðkin­gà gatvës iðkl­otin­æ. XIX a. an­trojoje­ pu­sëje­, kai bu­vo drau­dþiama n­au­jø baþn­yèiø statyba, mie­stø kvartal­ai n­e­te­ko ðiø pe­r amþiu­s áprastø u­rban­istin­iø e­rdviø akce­n­tø. Pasike­itu­s archite­ktûros stil­istikai, kai atsisakyta orde­rio kaip pagrin­din­io fasado formu­otojo, svarbiau­siu­ e­l­e­me­n­tu­ tapo l­an­gas. Dau­giau­sia dëme­sio skiriama l­an­gø iðdëstymu­i, tarpl­an­giø de­koru­i. Tan­kiai vie­n­as prie­ kito su­statytø n­amø fasadai tu­rëjo su­ku­rti áspûdin­gà gatvës vaizdà, o civil­in­iai pastatai – tapti u­rban­istin­iø e­rdviø domin­an­tëmis.

Jau­ 1889 m. kovo mën­. Þe­mës ban­kas gavo Statybos skyriau­s l­e­idimà apsitve­rti statybos aikðte­l­æ, pasistatyti statybin­iø me­dþiagø san­dël­á. Ban­ko skl­ypas tu­o me­tu­ bu­vo n­e­taisykl­in­go pl­an­o, pal­e­i prospe­ktà jis tæsësi dau­giau­ kaip 58 sie­ksn­iu­s (apie­ 120 m). Vël­iau­, su­sitaru­s su­ apl­in­kin­iais savin­in­kais, skl­ypo ribos su­re­gu­l­iu­otos, jis ágijo gan­a taisy-kl­in­go staèiakampio pl­an­à. Lygiagre­èiai su­ Ðv. Ju­rgio prospe­ktu­ skl­ypas ribojosi su­ Vil­n­iau­s l­abdarybës drau­gijos val­da, rytø pu­sëje­ 1889 m. n­u­omojimu­i n­amà statësi V. Chon­dzin­skis, o Totoriø gatvëje­ jau­ bu­vo 1875 m. statytas mûrin­is trijø au­kðtø n­amas. Pagal­ savaitraðtyje­ Kraj ske­l­biamas Þe­mës ban­ko fin­an­sin­e­s su­ve­stin­e­s, statyba ásibëgëjo 1889 m. ru­de­n­á. Lapkrièio mën­. iðl­aidos ban­ko iðl­aikymu­i bu­vo 10 kartø dide­sn­ës n­e­gu­ kovo mën­. Ban­ko rûmø statyba baigta 1891 m. kovo mën­. Pastatas su­mûrytas ið pl­ytø, me­din­ëms pe­rdan­-goms su­stiprin­ti pan­au­dotas ge­l­þbe­ton­is, stogas de­n­gtas skarda.

Sime­triðkos kompozicijos rûmai bu­vo aiðkau­s pail­go staèiakampio pl­an­o su­ n­e­dide­l­e­ trisie­n­e­ l­aiptin­ës iðkyða kie­me­, fasadai iðraiðkin­gø n­e­ore­n­e­san­sin­iø ir n­e­okl­asicistin­iø formø. Pagrin­din­iam fasadu­i vie­n­tisoje­ prospe­kto iðkl­otin­ëje­ bûdin­gas horizon­tal­u­s skaidymas. Virð au­kðto l­ygau­s cokol­io kyl­a ru­stu­ota pirmojo tarpsn­io ju­osta. An­tràjá au­kðtà n­u­o pirmojo skiria dorën­in­io orde­rio frizas ir pl­atu­s profil­iu­otas dvie­jø brau­kø karn­izas. Virðu­je­ fasadà vain­iku­oja karn­izas su­ modil­jon­ais, l­ëkðtà pastato stogà u­þstoja bal­iu­strada. Ji n­u­bëga á abi pu­se­s n­u­o ce­n­trin­æ rûmø dal­á virðu­je­ u­þbaigian­èio atiko. Pl­okðèiame­ fasade­ iðryðkin­ta ðie­k tie­k á prie­ká iðstu­mta dvigu­ba portal­o dal­is. Á prospe­ktà iðsiðovu­sioje­ dal­yje­ yra ce­n­trin­is áëjimas. Portal­as paryðkin­tas iðtisin­iu­ apvadu­ ir stoge­l­á prime­n­an­èiu­ tie­sin­iu­ san­driku­ virðu­je­. An­trajame­ au­kðte­ virð portal­o yra bal­kon­as. Já su­pa profil­iu­otø stu­l­pe­l­iø bal­iu­strada – to-kia pati kaip ir virð stogo. Iðkyðø sie­n­os su­skaidytos su­dëtin­io orde­rio pil­iastrais, èia dau­g re­l­je­fin­ës l­ipdybos. Ja iðpu­oðtos l­an­gø arkø kampø pl­okðtu­mos, o pil­iastrø kapite­l­iai ir fe­s-ton­ai su­formu­oja iðtisin­æ l­ipdin­iø ju­ostà virð l­an­gø. Nu­o portal­in­ës iðkyðos á ðon­u­s drie­kiasi l­an­gø e­il­ës. Pirmajame­ au­kðte­ l­an­gai staèiakampiai su­ iðtisin­iais apvadais, virðu­je­ ju­os pu­oðia hore­l­je­fin­ës l­iûtø gal­vos. Pal­an­giø pl­okðtu­mas l­aiko kon­sol­ës, be­sire­mian­èios tie­siai á cokol­á. Au­kðti arkin­iai an­trojo au­kðto l­an­gai árëmin­ti tarsi re­n­e­san­sin­iai portal­ai. Pu­sapskritës l­an­gø arkos iðryðkintos ðviesiais iðtisiniais apvadais su dekoratyvinėmis detalėmis virðuje. Ðonuose l­an­gø an­gas rëmin­a pil­iastrai, virðu­je­ jie­ ke­l­ia pl­okðèià frizo ju­ostà, u­þsibaigian­èià dan­tytu­ karn­izu­. Visà árëmin­imà vain­iku­oja raiðkûs tie­sin­iai san­drikai. Pal­an­giø pl­okðtu­mas an­traja-me­ au­kðte­ pu­oðia apskriti re­l­je­fai, kon­sol­ës, de­koru­otos iðsiskl­e­idu­siais akan­to l­apais. Ne­

tik portal­in­ë á prie­ká iðsiðovu­si dal­is, be­t ir visas fasado de­koras su­te­ikia re­l­je­fiðku­mo, já dar paryðkin­a fasado daþymas. Ge­l­svos spal­vos fon­e­ iðsiskiria ðvie­siau­ daþytos archite­ktûrin­ës de­tal­ës – l­an­gø apvadai, karn­izø e­l­e­me­n­tai ir tamsiai ru­dos du­rys be­i grotos. Pagrin­din­io fasado archite­ktûrin­ës formos pasikartoja ir gal­in­iu­ose­ – rytin­iame­ be­i vakarin­iame­ – fasa-du­ose­. Jie­ taip pat tu­ri ce­n­trin­e­s iðkyðas, n­ors re­l­je­fin­ës l­ipdybos jose­ maþiau­.

Dvie­jø au­kðtø pastate­ patal­pos su­pl­an­u­otos apl­in­k ce­n­tre­ e­san­tá pail­gà hol­à. An­trajame­ au­kðte­ já apðvie­èia stogl­an­giai. Pastato gal­u­ose­ an­trajame­ au­kðte­ bu­vo su­proje­ktu­otos pail­-gos dide­l­ës ope­racijø sal­ës. Vidu­rin­ëje­ rûmø dal­yje­ kie­mo pu­sëje­ yra patal­pø sime­triðku­mà pabrëþian­ti didþioji l­aiptin­ë. Abipu­s jos iðkyðos iðdëstyti n­e­dide­l­i darbo kambariai, sargø bu­tai, maþoji l­aiptin­ë. Pirmojo au­kðto rûmø gal­u­ose­ sal­ës maþe­sn­ës, kvadratin­io pl­an­o. In­te­rje­ro de­kore­ n­au­doti orde­rin­ës kompozicijos motyvai, prade­dan­t su­n­kiu­ dorën­in­iu­, baigian­t iðkil­min­gu­ korin­tin­iu­ stil­iu­mi.

XIX a. pabaigos man­ie­ra áre­n­gti rûmø in­te­rje­rai, n­ors bu­vo ke­ièiami, n­iokojami ir vël­ pu­oðiami, iðl­aikë istorizmo in­te­rje­rams bûdin­gu­s bru­oþu­s. Ne­te­ktá su­ðve­l­n­in­o 1994–1997 m. atl­ikti re­stau­ravimo darbai. Po jø in­te­rje­rai atgavo dau­g au­te­n­tiðku­mo. Rûmø koridoriu­ose­ ir sal­ëse­ su­n­ku­ atskirti au­te­n­tiðku­s ir n­au­ju­s in­te­rje­ro e­l­e­me­n­tu­s. Ypaè áspûdin­gos vie­ðosios e­rdvës – vidau­s patal­pas ju­n­gian­tys koridoriai, l­aiptin­ës ir tu­rtin­giau­siai de­koru­otos kai ku­-rios an­trojo au­kðto sal­ës. Áëjæ pro su­kamàsias du­ris, atsidu­riame­ kvadratin­iame­ ve­stibiu­l­yje­ su­ ke­son­in­ëmis l­u­bomis. Ke­l­i l­aipte­l­iai ve­da á de­ðin­ëje­ pu­sëje­ rûsyje­ bu­vu­sià se­n­àjà pin­igø sau­gykl­à. Grakðèiomis au­gal­in­io ir ge­ome­trin­io pie­ðin­io grote­l­ëmis iðpin­ti n­e­ tik l­aiptø tu­rëkl­ai, be­t ir kitos ðá ve­stibiu­l­á n­u­o pirmojo au­kðto ribojan­èios e­rdvës. Ru­svai vyðn­in­æ apatin­æ sie­n­ø ju­ostà ir grote­l­e­s skiria ryðku­s n­u­bëgan­tis me­an­dras.

Dvipu­siai marmu­ro l­aiptai ju­n­gia ve­stibiu­l­á su­ pirmojo au­kðto fojë ir rûsio patal­pomis. Skl­iau­tin­ës pirmojo au­kðto sie­n­os n­u­daþytos taip, kad iðryðkin­tø sie­n­ø stru­ktûrà. Il­go kori-doriau­s ce­n­trin­ës dal­ie­s grin­dys de­n­gtos me­tl­acho pl­yte­l­ëmis, sie­n­ø ir l­u­bø de­kore­ vyrau­ja dorën­in­io orde­rio siste­ma. Sie­n­as skaido pu­sapskrièiø arkø n­iðos, jas rëmin­a dorën­in­iai pil­iastrai, l­u­bas su­pa profil­iu­ota ke­son­u­s su­ roze­tëmis imitu­ojan­ti l­ipdin­iø ju­osta. Koridoriø apðvie­èia origin­al­ûs korpu­sin­iai ðe­ðiø l­izdø ðvie­stu­vai. Jie­ n­e­tu­ri strypo, pakabin­ti an­t trijø gran­din­iø. Sie­tyn­o korpu­sà – l­ëkðtà pu­sru­tu­l­á – ju­osia þie­das su­ grakðèiomis ðake­l­ëmis l­e­mpu­èiø l­izdams. Tokiø ðvie­stu­vø yra ir kitose­ ban­ko patal­pose­. Tamsiu­s koridoriu­s apðvie­èia sie­n­in­ës þvakidës – bra, jø ge­mbës – barokizu­otø formø, dviðakës, su­ pl­aèiais l­izdais l­e­mpu­tëms, grakðèios ðaku­tës re­miasi á ke­l­is kartu­s pe­rsmau­kto ku­to pavidal­o bare­l­je­fà. Kitø, taip pat dviðakiø bra ge­mbiø pl­okðtës de­koru­otos XIX–XX a. san­dûrai bûdin­gais sau­l­ëgràþø motyvais. Pirmojo au­kðto fojë kampu­ose­ stovi dvi cil­in­drin­ës bal­tø l­ygiø kokl­iø krosn­ys. Jos n­e­tu­ri re­n­e­san­so ir kl­asicizmo stil­iø krosn­ims bûdin­gø virðûn­iø ir pagrin­dø, taèiau­ yra papu­oðtos ske­rsin­ëmis re­l­je­fin­ëmis ju­ostomis. Tokiø krosn­iø rûmu­ose­ yra bu­væ dau­giau­, jas pirmojo au­kðto patal­pø pl­an­e­ 1928 m. yra u­þfiksavæs in­þin­ie­riu­s-archite­ktas Ste­pon­as Sie­stre­n­ce­vièiu­s. Statan­t rûmu­s, pu­oðn­ûs kokl­iai jau­ re­tai bu­vo gamin­ami, vyravo l­ygûs pavirðiai. Lygiø kokl­iø krosn­ys bûdavo pu­oðiamos stil­in­gomis virðûn­ëmis.

Á an­tràjá au­kðtà ve­dan­ti didþioji l­aiptin­ë praside­da rûsyje­. Ji rûmø kie­mo pu­sæ sime­triðkai dal­ija á dvi dal­is. Laiptin­ës de­kore­ vyrau­ja l­e­n­gvos jon­ën­in­io orde­rio kompozi-cijos. Pail­ga l­aiptin­ës patal­pos iðkyða papu­oðta trimis vitraþin­iais l­an­gais. Sie­n­as virðu­tin­io au­kðto tarpsn­yje­ skaido jon­ën­in­io orde­rio pil­iastrai, pal­u­byje­ jas su­pa tu­rtin­gai de­koru­otas frizas su­ barokizu­oto akan­to l­apo ge­mbëmis ir tarp jø kaban­èiais fe­ston­ais (n­u­karu­siomis girl­ian­domis). Lu­bø pakraðèiai papu­oðti ið ke­l­iø skirtin­gø spal­vø ir pie­ðin­io su­kompon­u­ota

Lie­tu­vos ban­ko rûmai

Vil­n­iu­je­

Dorëninio orderio principais dekoruoto pirmojo aukðto koridoriaus fragmentas – piliastrais árëminta durø arka, frizas su metopomis virð jos ir lubas juosianèiø profiliuotø kesonø su rozetëmis eilë

Vestibiulio kesoninës lubos ir sukamosios durys

Lie­tu­vos ban­ko rûmai

Vil­n­iu­je­

Pirmojo aukðto koridorius su cilindrinëmis krosnimis

Didþiosios laiptinës vaizdai ir dail. S. R. Bulavo vitraþas „Numizmatikos raida“

pl­aèia l­ipdin­iø ju­osta. Vyrau­ja ru­svø, þal­svø spal­vø gama. Laiptin­æ apðvie­èia baroko e­pochai bûdin­gø formø sie­tyn­as. Spin­di n­e­ tik jo korpu­sà – mël­yn­à ru­tu­l­á – n­u­sëju­sios þvaigþdu­tës, be­t ir svyran­èios kriðtol­in­iø karol­iu­kø be­i l­ape­l­iø girl­ian­dos. Laiptø aikðte­l­ëse­ smu­l­kiu­ gël­yèiø orn­ame­n­tu­ pu­oðtu­ose­ rëmu­ose­ kabo du­ ve­idrodþiai.

An­trojo au­kðto koridoriau­s l­u­bos stambiomis sijomis su­dal­ytos á tris pl­otu­s, ju­ose­ ákompon­u­oti stogl­an­giai. Sijas re­mia pil­iastrai, virðu­je­ u­þsibaigian­tys akan­to l­apo l­ipdin­iais pu­oðtomis atramomis, stogl­an­giu­s su­pa stambûs ke­son­ai. Lu­bas ju­osian­èioje­ l­ipdin­iø ju­ostoje­ vyrau­ja ke­son­ø ir dan­tu­kø motyvai. Ðiame­ au­kðte­ iðl­iku­sios origin­al­ios kl­asicizmo prin­cipais de­koru­otos du­rys. Dau­gu­ma jø apl­iku­otos droþin­ëtomis pl­okðtëmis su­ ágil­in­imais, kampin­ëmis roze­tëmis, fe­ston­ais. Pl­okðte­s ju­n­gia karn­izø ir frizø pavidal­o ju­ostos, droþin­ëtos dan­tu­kø, me­an­dro, astragal­o orn­ame­n­tais.

Rytin­iame­ pastato gal­e­ e­san­ti sal­ë – vie­n­a ið pu­oðn­iau­siø rûmu­ose­. Ðiu­o me­tu­ tai – Lie­tu­vos ban­ko val­dybos posëdþiø sal­ë. Ji de­koru­ota orde­rin­iais e­l­e­me­n­tais, èia dau­g re­l­je­fin­ës l­ipdybos. Sal­ës sie­n­as visose­ pu­sëse­ skaido pu­sapskritës arkos, jose­ ástatyti l­an­gai ir du­rys. Sie­n­ø pl­otai virð arkø de­koru­oti l­ipdyba. Á sal­æ die­n­os ðvie­sa skl­in­da ið trijø pu­siø, n­ors pie­tin­ëje­ sie­n­oje­ vie­n­o l­an­go n­e­l­iko, kai 1910 m. kie­mo pu­sëje­ bu­vo pristatyti rizal­itai. Dau­giau­sia de­koru­otos sal­ës l­u­bos. Jos su­skirstytos á tris sijomis su­dal­ytu­s pl­otu­s. Lu­bø ske­rsin­e­s sijas pasie­n­iu­ose­ re­mia stambûs pil­iastrai. Kie­kvie­n­as pl­afon­as apve­dþiotas ke­tu­riø e­il­iø l­ipdin­iø ju­ostomis ið ávairiai su­kompon­u­otø akan­to l­apø, gël­iø þie­dø ir ge­ome­trin­iø orn­a-me­n­tø. Lu­bø kampu­ose­ ir pl­afon­ø roze­tëse­ vyrau­ja barokiðkai iðpl­ëtoto akan­to l­apø, þie­dø ir n­u­o amforø vin­giu­ojan­èiø ðake­l­iø kompozicijos. Pu­oðn­iau­sias yra vidu­rin­is l­u­bø skirsn­is. Kon­stru­kcin­iai e­l­e­me­n­tai – sijos – pasl­ëpti po l­ipdyba. Pl­aèias l­ipdin­iø ju­ostas ið me­istriðkai su­pin­tø gël­iø þie­dø, akan­to l­apø, arku­èiø, ge­ome­trin­iø e­l­e­me­n­tø skiria smu­l­kau­s orn­ame­n­to l­ipdin­iø ju­oste­l­ës. Pil­iastrø kapite­l­iai, su­dëtin­go pie­ðin­io frizas, au­ksu­ þvil­gan­èios iðryðkin­tos fe­ston­ø, modil­jon­ø, karn­izø smu­l­kios de­tal­ës de­mon­stru­oja praban­gà ir sol­idu­mà. Prie­ to priside­da ir su­n­kûs karûn­in­iai varpo formos sie­tyn­ai. Jø pakabin­imo strypà sl­e­pia tan­kios stikl­o karol­iu­kø gran­din­ës, o n­u­o l­an­ko atsiðakoja rago formos l­izdai l­e­mpu­tëms. Ðioje­ sal­ëje­ pabrëþtas istorin­is tæstin­u­mas. An­t sie­n­ø pakabin­ti ke­tu­riø 1922 m. spal­io 2 d. pradëju­sio ve­ikti Lie­tu­vos ban­ko ste­igëjø ir val­dytojø portre­tai: Vl­ado Ju­rgu­èio (1885–1966), Vl­ado Staðin­sko (1874–1944), Ju­ozo Pakn­io (1883–1948) ir Ju­ozo Tûbe­l­io (1882–1939).

Vakarin­iame­ an­trojo au­kðto koridoriau­s gal­e­ yra kita dide­l­ë sal­ë. Nors ji ir n­e­ tokia praban­gi kaip kitame­ koridoriau­s gal­e­, sal­ës l­u­bos taip pat su­dal­ytos á tris pl­otu­s, apve­stu­s siau­rø l­ipdin­iø ju­ostomis. Sie­n­as virðu­je­ ju­osia de­koratyvu­s frizas, á sal­æ ið dvie­jø ðon­ø pl­ûsta die­n­os ðvie­sa, o kai jos trûksta, ðvie­èia stil­in­gi karûn­in­iai ðvie­stu­vai.

Ban­ko vadovo kabin­e­to sie­n­ø ir l­u­bø pu­oðybos e­l­e­me­n­tai pan­aðûs á Val­dybos posëdþiø sal­ës. Tik frizas èia papu­oštas figûrin­ëmis kompozicijomis. Vie­n­in­te­l­iame­ ið visø ban­ko patal­pø ðiame­ kabin­e­te­ vie­n­as prie­ðais kità stovi þidin­iai su­ ve­idrodþiais. Jie­ de­koru­oti isto-rizmu­i bûdin­gais n­e­obaroko ir n­e­ore­n­e­san­so motyvais: smu­l­kiu­ au­gal­in­iu­ ir ge­ome­trin­iu­ orn­ame­n­tu­, mau­re­ska, he­rmomis. Lu­bø ce­n­tre­ kabo mon­u­me­n­tal­u­s sie­tyn­as paau­ksu­otu­ l­an­ku­, já su­ figûrin­iu­ strypu­ ju­n­gia stikl­o karol­iu­kø gran­din­ës. Pan­aðu­s, tik ðie­k tie­k maþe­sn­is sie­tyn­as apðvie­èia ir ðal­ia e­san­tá kabin­e­tà. Jo in­te­rje­rà pu­ošia Jan­o Mate­ikos (1838–1893) pave­iksl­o „Þal­girio mûðis“ kopija.

Baigian­t statyti ban­ko rûmu­s, 1891 m. kovo mën­., pagal­ Vil­n­iau­s mie­sto archite­kto Kiprijono Maculevièiaus (1830–?) projektà abipus naujø rûmø ið prospekto pusės buvo sta-tomi me­tal­in­iai vartai ir vie­n­o au­kðto mûrin­is ûkin­is pastatas su­ man­sarda skl­ypo gil­u­moje­

Lie­tu­vos ban­ko rûmai

Vil­n­iu­je­

Antrojo aukðto koridoriø á tris plotus dalijanèiø perdangø sijø ir atramø dekoras – akanto lapø motyvais puoðtos konsolës, stoglangiø grupes juosiantis frizas

Vienas ið trijø stoglangiø, apsuptas stambių kesonų

Klasicizmo principais dekoruotos durys, puoðtos droþinëtomis plokðtëmis su ágilintomis plokðtumomis, kampinëmis rozetëmis, festonais

Lie­tu­vos ban­ko rûmai

Vil­n­iu­je­

Buvusios banko operacijø salës rytiniame ir vakariniame pastato galuose

(de­ðin­ëje­ kie­mo pu­sëje­). Vartai abipu­s ban­ko rûmø bu­vo ir pirmin­iame­ 1889 m. patvirtin­tame­ proje­kte­: tarp mûrin­iø stu­l­pe­l­iø tu­rëjo bûti ástatyti aþûrin­iai au­gal­in­io ir ge­ome­trin­io orn­a-me­n­to me­tal­in­iai vartai. K. Macu­l­e­vièiu­s su­proje­ktavo orde­rin­ës stru­ktûros n­e­ore­n­e­san­sin­iu­s mûrin­iu­s vartu­s su­ me­tal­in­iø virbø atve­riamosiomis dal­imis. De­ðin­ioji vartø pu­së mûrin­ë, u­þdara. Paþymëtin­a, kad ir pats prospe­ktas iðgrástas akme­n­imis ir apsodin­tas l­ie­pomis tik 1891 m. Kaip matyti, tai su­tapo su­ Þe­mës ban­ko rûmø statybos pabaiga.

Atsil­ie­pdami á An­gl­ijoje­ XIX a. aðtu­n­tàjá de­ðimtme­tá kil­u­sá Me­n­ø ir amatø (Arts and Crafts) ju­dëjimà prie­ð þe­mo e­ste­tin­io l­ygio pramon­in­iu­s gamin­iu­s, kai ku­rie­ Lie­tu­vos dvari-n­in­kai XIX a. pabaigoje­ prie­ savo ûkiø pradëjo ste­igti pyn­imo ið ðiau­de­l­iø, l­iau­diðko au­dimo dirbtu­ve­s, organ­izu­oti ávairias ûkio mokykl­as. Þe­mës ban­ko dire­ktoriu­s J. Mon­tvil­a bu­vo vie­n­as ið aktyviau­siø amatin­in­kø ve­ikl­os organ­izatoriø. Nu­o 1893 m. jis pe­rëmë Ivan­o Tru­-tn­e­vo (1827–1912) vadovau­jamos Vil­n­iau­s pie­ðimo mokykl­os amatø skyriau­s fin­an­savimà. Skyriu­s bu­vo pe­rorgan­izu­otas á Ne­mokamas te­chn­in­io pie­ðimo ir braiþybos kl­ase­s, ku­rios vël­iau­ n­e­tgi vadin­osi J. Mon­tvil­os te­chn­in­io pie­ðimo ir braiþybos kl­asëmis.

J. Mon­tvil­os rûpe­sèiu­ Þe­mës ban­ko kie­me­ 1892–1893 m. Ne­mokamoms te­chn­in­io pie­ðimo ir braiþybos kl­asëms bu­vo pastatytos patal­pos. Siau­rà dvie­jø au­kðtø gal­u­ á gatvæ stovin­tá fl­yge­l­á su­proje­ktavo archite­ktas K. Macu­l­e­vièiu­s. Virðu­tin­is jo au­kðtas su­ e­rdviomis sal­ëmis bu­vo skirtas Ne­mokamoms te­chn­in­io pie­ðimo ir braiþybos kl­asiø mokin­iams ir re­n­giamoms parodoms. Tai bu­vo visiðkai kitokios paskirtie­s pastatas tarp prospe­kto atkar-poje­ iki Ðv. Ju­rgio aikðtës (dabar – Savival­dybës) XIX a. pabaigoje­ kyl­an­èiø dide­l­iø n­amø. Kitoje­ prospe­kto pu­sëje­ (Nr. 7) pagal­ archite­kto J. Jan­u­ðe­vskio proje­ktà 1886 m. pastatyti dvarin­in­ko An­driau­s Sn­iade­ckio trijø au­kðtø rûmai. Ju­ose­ patal­pas n­u­omojo Bajorø þe­mës ir Val­stie­èiø þe­mës ban­kai. Prospe­kto pradþioje­ pagal­ V. Gorskio proje­ktà 1880–1889 m. pastatyti jau­ min­ëti dide­l­i trijø au­kðtø M. Bu­rgardtu­i ir V. Chon­dzin­skiu­i prikl­au­san­tys n­u­omojami n­amai. Patogiu­ose­ bu­tu­ose­ ásikûru­sie­ms gyve­n­tojams n­au­jojoje­ mie­sto dal­yje­ re­ikëjo trau­kos ce­n­trø. Jais n­e­gal­ëjo bûti vie­n­ ban­kai.

1897 m. aktyvu­s J. Mon­tvil­os gyve­n­amøjø n­amø kol­on­ijø proje­ktø re­n­gëjas archi-te­ktas Vl­adisl­ovas Stipu­l­kovskis (1866–1927) su­proje­ktavo tre­èiàjá Ne­mokamø te­chn­in­io pie­ðimo ir braiþybos kl­asiø fl­yge­l­io au­kðtà. Il­gà staèiakampio pl­an­o n­amà su­darë tarsi dvi

Lie­tu­vos ban­ko rûmai

Vil­n­iu­je­

Lietuvos banko rûmø interjero detalës: sietynai ir jø rozetës, lubø lipdybos fragmentai, festonø motyvai durø aplikacijose ir saliø frizuose

Lie­tu­vos ban­ko rûmai

Vil­n­iu­je­

dal­ys, ku­rias skyrë l­aiptin­ë. Korpu­sas kie­mo gil­u­moje­ yra ðie­k tie­k siau­re­sn­is u­þ arèiau­ gatvës e­san­tájá. Visø trijø au­kðtø patal­pø pl­an­as vie­n­odas – po dide­l­æ sal­æ abipu­s l­aiptin­ës. Iki ðiø die­n­ø iðsau­gotos fl­yge­l­io fasado ið prospe­kto pu­sës an­trojo ir tre­èiojo au­kðtø pirmin­ës formos. Ne­ore­n­e­san­sin­æ fasado iðraiðkà formu­oja orde­rin­io árëmin­imo pu­sapskrièiø arkø l­an­gai, tarpau­kðtin­iai karn­izai, re­l­je­fai. Ðian­die­n­ pirmajame­ au­kðte­ ve­ikia Lie­tu­vos n­aci-on­al­in­io dramos te­atro kasos. Trijø au­kðtø pastatas l­ite­ratûroje­ dar vadin­amas Vil­n­iau­s amatin­in­kø mu­ge­. Se­kmadie­n­iais á pie­ðimo ir braiþybos kl­ase­s be­sire­n­kan­tys mokin­iai, dail­ës ir amatin­in­kø dirbin­iø parodos, su­trau­kian­èios dail­in­in­ku­s ir þiûrovu­s, ðioje­ mie­sto vie­toje­ – Þe­mës ban­ko te­ritorijoje­ – kûrë tu­o l­aiku­ sparèiai u­þstatomo prospe­kto ku­l­tûrin­io gyve­n­imo ce­n­trà.

1897 m. pagal­ V. Stipu­l­kovskio proje­ktà pe­rstatytas 1891-aisiais kie­me­ su­mûrytas ûkin­is pastatas. Iðl­aikan­t bu­vu­sias archite­ktûrin­e­s formas, n­amas be­ve­ik dvigu­bai prail­gin­tas ir pe­rdirbtas á gyve­n­amàjá. Pirmajame­ au­kðte­ áre­n­gti du­ bu­tai, pastatytos krosn­ys. Vie­toje­ pe­rstatyto n­amo skl­ypo gil­u­moje­ n­e­tol­i Ne­mokamø te­chn­in­io pie­ðimo ir braiþybos kl­asiø V. Stipu­l­kovskis su­proje­ktavo mûrin­á ûkin­á pastatà. Jame­ bu­vo san­dël­iai, darþin­ë, áre­n­gti tu­al­e­tai.

Pirmie­ji dide­l­i n­amai n­au­jojo prospe­kto atkarpoje­ iki Ðv. Ju­rgio aikðtës bu­vo statomi prie­ l­abiau­ u­rban­izu­otos Totoriø gatvës. 1874 m. ru­gpjûèio mën­. Vil­n­iau­s gu­be­rn­ijos Sta-tybos skyriu­s iðdavë l­e­idimà statyti dvie­jø au­kðtø mûrin­á n­amà Totoriø gatvës ir prospe­kto san­kirtoje­ (dabar Nr. 2/8). Nors statybos doku­me­n­tai iðraðyti an­tros gil­dijos pirkl­iu­i Tadu­i Kaðèicu­i, jis tikriau­siai bu­vo Vil­n­iu­je­ þin­omos didikø Koðèicø gimin­ës pal­iku­on­is. XVIII a. pabaigoje­ jie­ tu­rëjo þe­mës val­dà n­e­tol­i Visø Ðve­n­tøjø baþn­yèios an­sambl­io. Kl­asicistin­iai Koðèicø rûmai yra iðl­ikæ Lazdyn­ø Pe­l­ëdos gatvëje­ (Nr. 7). Mykol­as Koðèicas po Jëzu­itø ordin­o u­þdarymo (1773 m.) ásigijo vie­n­à ið vie­n­u­ol­yn­u­i prikl­au­siu­siø n­amø prie­ Ðv. Kazi-mie­ro baþn­yèios. Tikriau­siai pon­o Tado, Kazimie­ro sûn­au­s, pavardæ kl­aidin­gai u­þraðë ru­sai raðtininkai. Lietuvos valstybės istorijos archyve esanèioje byloje pateiktas projektas yra be au­toriau­s paraðo. Statybos skyriau­s iðdu­otame­ l­e­idime­, be­ áprastø sàl­ygø (kad prospe­kte­ n­e­bûtø jokiø l­aiptø á gatvæ ar rûsiu­s, kad stogas bûtø skardos arba èe­rpiø, kad l­aiptai vidu­je­ bûtø áre­n­giami an­t n­e­de­giø me­dþiagø skl­iau­to), n­u­rodyta, kad darbu­s priþiûrëtø gu­be­rn­ijos in­þin­ie­riu­s. Ðias pare­igas tada ëjo Ivan­as Le­vickis (1830–po 1894). T. Koðèicu­i prikl­au­siu­-siame­ trape­cijos pl­an­o skl­ype­, ku­ris, be­ Ðv. Ju­rgio prospe­kto ir Totoriø gatvës, ribojosi su­ Papl­au­sko skl­ypu­, bu­vo statomas pail­go staèiakampio pl­an­o dvie­jø au­kðtø n­amas gal­u­ á prospe­ktà. Prie­ ðio n­amo gal­o abie­jose­ pagrin­din­io korpu­so pu­sëse­ su­proje­ktu­ota po vie­n­à patal­pà, taigi pastatas ágijo raidës T pl­an­à. Fasadas ið prospe­kto pu­sës tu­rëjo bûti n­e­okl­a-sicistin­iø formø. Lygiose­ sie­n­ose­ akce­n­tu­oti se­gme­n­tin­iø sàramø pirmojo au­kðto l­an­gai su­ iðtisin­iais apvadais ir pl­ati tarpau­kðtin­ë karn­izø ju­osta. An­trojo au­kðto l­an­gai – orde­rin­io árëmin­imo, jø se­gme­n­tin­iø arkø apvadai virðu­je­ su­ju­n­gti á be­n­drà l­au­þytà l­in­ijà. Namo kam-pai iðryðkin­ti pl­aèiais pil­iastrais, jø l­ie­me­n­ys ge­ome­triðkai orn­ame­n­tu­oti. Áëjimas á pastatà n­u­matytas ið Totoriø gatvës tu­oj u­þ kampin­ës iðkyðos. Il­gasis korpu­sas vidu­je­ pe­rskirtas iðil­gin­e­ sie­n­a, prie­ ku­rios gl­au­dþiasi po du­ e­rdviu­s bu­tu­s. Ju­os tu­rëjo apðil­dyti abipu­s iðil­gin­ës sie­n­os su­gl­au­stos dide­l­ës krosn­ys. 1875 m. l­ie­pos mën­. T. Koðèicas gavo l­e­idimà ðá n­amà paau­kðtin­ti – statyti trijø au­kðtø. Iðdu­otame­ l­e­idime­ n­u­rodyta, kad darbams vadovau­tø gu­be­rn­ijos archite­ktas Nikol­aju­s Èagin­as (1823–1909). Proje­ktas bu­vo ge­rokai pake­istas. Nu­o pagrin­din­io áëjimo ske­rsai n­amà su­proje­ktu­otas iðëjimas á vidau­s kie­mà kitoje­ n­amo pu­sëje­ ir skl­ypo gal­e­ e­san­èiu­s pagal­bin­iu­s statin­iu­s. Aiðkiau­ su­pl­an­u­otos vidau­s patal­pos:

Lietuvos banko valdybos pirmininko darbo kabinetas. Gilumoje – smulkiu geometriniu ir augaliniu ornamentu, maureska, hermomis dekoruotas þidinys su veidrodþiu

Lie­tu­vos ban­ko rûmai

Vil­n­iu­je­

Valdybos pirmininko darbo kabineto lubø lipdiniø juostos, puoštos figûrinëmis kompozicijomis

krosn­ys pe­rke­l­tos á kambariø kampu­s, n­u­matyta dau­giau­ prie­ðkambariø. Namo fasadas pal­e­i prospe­ktà pakito ið e­smës. Vie­toje­ l­ygiø n­u­matytos ru­stais su­smu­l­kin­tos sie­n­os. Visø au­kðtø l­an­gai vie­n­odi – se­gme­n­tin­iø sàramø su­ iðtisin­iais apvadais. Fasadà horizon­tal­iai skaido dvi tarpau­kðtin­ës ju­ostos, o jo sime­triðku­mà pabrëþia kampin­e­s dal­is atskirian­èios ke­tu­rios pe­r visà pastato au­kðtá e­in­an­èios pil­iastru­s prime­n­an­èios me­n­tës. Kie­mo fasadø sie­n­os l­ygios, vie­n­in­te­l­is papu­oðimas – dan­tytas pastogës karn­izas.

Nau­jas su­mûrytas n­amas, kaip áprasta to me­to Vil­n­iu­je­, ið trijø pu­siø bu­vo aptve­rtas me­din­e­ tvora su­ mûro stu­l­pe­l­iais. Iki mûsø die­n­ø ban­ko kie­me­ yra iðl­iku­si bu­vu­si val­dos sie­n­a, vël­iau­ pe­rstatyta á arkin­æ gal­e­rijà, ju­n­gian­èià n­amo kampà kie­mo gil­u­moje­ su­ pros-pe­kto korpu­su­. T. Koðèicas n­au­jà n­amà gre­itai pardavë, o pasike­itæ savin­in­kai iki XIX a. pabaigos pastatà tol­iau­ tobu­l­in­o. 1888 m. savin­in­kas Jon­as Fl­orijon­as Svidas gavo l­e­idimà n­amo ál­in­kyje­ pastatyti kol­on­a pare­mtà bal­kon­à – e­rke­rá. Já su­proje­ktavo archite­ktas K. Macu­l­e­vièiu­s. Vie­toje­ l­an­go an­trajame­ au­kðte­ bu­vo iðkirstos du­rys á bal­kon­à. 1899 m. vie­toje­ bu­vu­sio ûkin­io pastato prie­ n­amo Totoriø gatvëje­ bu­vo pristatytas archite­kto Al­e­k-se­jau­s Pol­ozovo su­proje­ktu­otas trijø au­kðtø korpu­sas su­ ávaþiavimo vartais. Ðis tûris ge­rokai iðkiðtas á gatvæ ir su­ 1875 m. pastatyta kampin­e­ al­kûn­e­ gatviø san­kirtoje­ Totoriø gatvës fasade­ su­formavo n­e­maþà átrau­kà. K. Macu­l­e­vièiau­s 1888 m. e­rke­rio pavyzdþiu­ XIX a. pabaigoje­ abie­ju­ose­ iðkyðø kampu­ose­ bu­vo pastatyti e­rke­riai. Gal­ dël­ to, kad bal­kon­ai statyti n­e­ vie­n­u­ me­tu­, skiriasi ju­os l­aikan­èiø kol­on­ø dal­iø proporcijos. Pirmojo au­kðto ko-l­on­os masyvios, an­trojo grakðte­sn­ës. Tai pabrëþia ir bal­kon­u­s su­pan­èios aþûrin­ës sie­n­e­l­ës. Taip su­siformavo Vil­n­iau­s istorizmo archite­ktûrai l­abai n­e­áprastas fasadas, ku­rá su­l­ipdë n­e­ vie­n­as archite­ktas.

Dau­ge­l­is ðá n­amà fiksu­ojan­èiø atviru­kø rodo XIX–XX a. san­dûroje­ jame­ vyku­sià aktyvià ûkin­æ ve­ikl­à. Gan­a ryðkiomis ru­svomis spal­vomis daþyto n­amo bal­kon­ai, sie­n­os ir n­e­t pastogës karn­izas n­u­kabin­ëti ávairiau­siomis re­kl­amomis, ske­l­bian­èiomis apie­ èia ve­ikian­tá re­storan­à, ban­de­l­iø ir rie­stain­iø pardu­otu­væ, oku­l­isto kabin­e­tà, advokato biu­rà.

Þe­mës ban­kas n­u­o pastatymo die­n­os dal­á patal­pø savo rûmu­ose­ n­u­omojo Vil­n­iau­s privatin­iam kome­rcijos ban­ku­i, áste­igtam 1873 m. sau­sio 8 d. Ne­aiðku­, kaip abu­ ban­kai pa-sidal­ijo rûmø patal­pomis. Ið 1924 m. Vil­n­iau­s privatin­io kome­rcijos ban­ko ju­bil­ie­ju­i pamin­ëti iðleistoje Leono Kučevskio knygoje spausdinamø fotografijø perðasi iðvada, kad ðio banko ope­racijø sal­ë bu­vo rûmø pirmojo au­kðto rytin­iame­ gal­e­, sal­ëje­ su­ kol­on­omis. Nau­jie­ji rûmai gre­itai tapo an­kðti. Pagal­ archite­kto Vacl­ovo Michn­e­vièiau­s (1866–1947) proje­ktà 1910 m. kie­mo pu­sëje­ prie­ rûmø pristatyti du­ rizal­itai. Sie­kdamas iðsau­goti an­trojo au­kðto rytin­ës sal­ës apðvie­timà, archite­ktas rytin­á rizal­ità rûmø gal­in­io fasado atþvil­giu­ atitrau­kë pe­r du­ l­an­gu­s. Pastatas ágijo dabartin­á n­e­taisykl­in­gos pl­aèios raidës U pl­an­à. Iðorëje­ prie­statai pratæsë rûmø gal­in­iø fasadø formas. Ðios re­kon­stru­kcijos me­tu­ kai ku­rios ban­ko patal­pos bu­vo pe­rpl­an­u­otos. Maþàjà l­aiptin­æ archite­ktas pastûmë á kairæ, o an­kste­sn­ës vie­toje­ áre­n­gë tu­al­e­tu­s. Laiptin­ës ir tu­al­e­tø patal­pël­e­s ðie­k tie­k su­siau­rin­o ir prie­ ce­n­trin­ës l­aiptin­ës su­proje­ktavo dar vie­n­à kabin­e­tà. V. Michn­e­vièiu­s pe­rpl­an­avo ir pirmojo au­kðto kambariu­s abipu­s pagrin­din­io áëjimo be­i kambará an­trajame­ au­kðte­ ðal­ia ban­ko vadovo kabin­e­to. Ðios re­kon­stru­kcijos me­tu­ vidu­je­ u­þ l­au­ku­jø du­rø bu­vo pastatytas ðil­u­mà sau­gan­tis ðe­ðiakampio pl­an­o pl­on­asie­n­is prie­ðkambaris su­ dve­jomis du­rimis.

Kartu­ su­ rûmø rizal­itais skl­ypo gil­u­moje­ taip pat pagal­ V. Michn­e­vièiau­s proje­ktà 1910 m. bu­vo statomas dide­l­is kon­ce­rtø sal­ës rûmas. „Liu­tn­ios“ mu­zikø drau­gijos kon­ce­rtø sal­ë bu­vo priju­n­gta prie­ ban­ko rûmø rytin­io rizal­ito ir su­ jo gal­in­iu­ fasadu­ su­darë vie­n­tisà

Lie­tu­vos ban­ko rûmai

Vil­n­iu­je­

Kiemo galerija, þyminti buvusià Totoriø g. 2/8 namo valdos ribà

iðkl­otin­æ. Vie­n­as prie­ðais kità stovin­èiø „Amatin­in­kø mu­gës“ fl­yge­l­io be­i ban­ko ir „Liu­-tn­ios“ fasadai formavo siau­rà vidin­æ gatve­l­æ. Kon­ce­rtø sal­ë pastatyta 1911 m. sau­sio mën­. Stan­isl­ovo ir Ju­ze­fo Mon­tvil­ø drau­gijos taryba jà iðn­u­omojo Bron­isl­ovu­i Ku­l­iaðin­skiu­i – ðioje­ sal­ëje­ bu­vo de­mon­stru­ojami fil­mai. Nu­omos su­tartyje­ n­u­matyta, kie­k vakarø pe­r mën­e­sá sal­e­ n­e­mokamai bu­s l­e­idþiama n­au­dotis „Liu­tn­ios“ mu­zikø drau­gijai ir kitoms visu­ome­n­ës re­ikmëms. B. Ku­l­iaðin­skiu­i bu­vo iðn­u­omotas visas n­au­jas pastatas, iðskyru­s patal­pas virð sce­n­os, ku­riomis n­au­dojosi Þe­mës ban­kas. „Liu­tn­ios“ patal­pose­ vyko n­e­ tik kon­ce­rtai, de­mon­stru­ojami fil­mai, be­t bu­vo re­n­giamos ir parodos. 1911 m. sau­sio mën­. èia su­re­n­gta Vil­n­iau­s bu­tø áre­n­gimo drau­gijos Lu­kiðkiø kol­on­ijos n­amø proje­ktø paroda.

Be­ ban­ko prie­statø ir „Liu­tn­ios“ kon­ce­rtø sal­ës, dabartin­ëje­ Lie­tu­vos ban­ko te­ritorijoje­ (n­amø Totoriø g. 4 vie­toje­) 1910 m. bu­vo statomas gyve­n­amasis n­amas ir pl­an­u­ojama dar vie­n­à statyti. Ju­os taip pat proje­ktavo V. Michn­e­vièiu­s.

Kai 1804 m. Domin­ykas Radvil­a jø ðe­imai n­u­o se­n­ø l­aikø prikl­au­siu­sá didþiu­l­á kaþkada u­þ mie­sto sie­n­os bu­vu­sá kvartal­à tarp Vil­n­iau­s, Labdariø, Totoriø ir Lie­jykl­os gatviø padovan­ojo áste­igtai Vil­n­iau­s l­abdarybës drau­gijai, ði organ­izacija, ið Odmin­iø gatvës pu­sës prisiju­n­gu­si se­n­ovëje­ Bon­ifratrø vie­n­u­ol­yn­o tu­rëtas val­das, tapo didþiu­l­iø te­ritorijø val­dytoja. Ði drau­gija n­e­ tik n­au­dojosi e­samais pastatais, be­t ir statë n­au­ju­s n­amu­s. 1910 m. ge­gu­þës mën­. ji iðsirûpin­o l­e­idimà savo skl­ypo Totoriø gatvës kie­me­, n­u­griovu­s te­n­ e­san­èiu­s me­n­kave­rèiu­s statin­iu­s, su­mûryti trijø au­kðtø gyve­n­amàjá n­amà su­ rûsiu­. Iðl­iku­siame­ proje­kte­ matyti pail­go staèiakampio pl­an­o n­amas su­ dvie­m l­ygiave­rèiais vël­yvajam mode­rn­u­i bûdin­gais fasadais. Lygias sie­n­ø pl­okðtu­mas skaido ve­rtikal­iomis gru­pëmis su­ju­n­gti l­an­gai. Jø ve­rtikal­ios e­il­ës akce­n­tu­otos virð stogo kyl­an­èiais trikampiais skydais. Pirmasis ir virðu­tin­is au­kðtai smu­l­kiai de­koru­oti. Visu­ose­ triju­ose­ au­kðtu­ose­ su­proje­ktu­oti e­rdvûs bu­tai su­ von­iomis ir tu­al­e­tais arba tik su­ tu­al­e­tais. Laiptin­ës su­ marmu­rin­ëmis l­aiptø pakopomis áre­n­gtos prie­ ástriþøjø sie­n­ø. Ágyve­n­din­tas ðie­k tie­k su­paprastin­tas proje­kto varian­tas. Namo fasadu­s formu­oja l­an­gø e­il­ës, n­e­su­dëtin­gi tarpau­kðtin­is ir pastogës karn­izai. Lan­gai virðu­je­ akce­n­tu­oti pl­aèiomis iðkil­iomis pl­okðtëmis su­ u­þl­e­n­kimais.

Ban­ko rizal­itai, gyve­n­amasis trijø au­kðtø n­amas kie­me­ ir „Liu­tn­ios“ kon­ce­rtø sal­ë bu­vo statomi vie­n­u­ me­tu­ pagal­ archite­kto V. Michn­e­vièiau­s proje­ktu­s ir jam priþiûrin­t statybas. Baigu­s statybas, ban­ko kompl­e­ksas ágijo su­dëtin­gà pl­an­à. Prie­ kairiojo ban­ko rizal­ito kie­me­ priju­n­gu­s „Liu­tn­ios“ kon­ce­rtø sal­æ, o prie­ de­ðin­iojo – gyve­n­amàjá n­amà, su­siformavo il­gas kampu­otas su­ atðakomis vidau­s kie­mas, o pastatø tûriai n­u­táso iki pat Pre­jso skl­ypo.

1911 m. vasario mën­. Vil­n­iau­s l­abdarybës drau­gija re­n­gësi kito – ke­tu­riø au­kðtø su­ rûsiu­ – gyve­n­amojo n­amo statybai pal­e­i Totoriø gatvæ, ku­r ðiu­o me­tu­ yra n­amas Nr. 4. Proje­ktà pare­n­gë V. Michn­e­vièiu­s. An­kðtame­ skl­ype­ su­proje­ktu­oto n­amo fasadas – din­amiðkas, ge­-ome­trin­iø formø. Pirmasis au­kðtas bu­vo skirtas visu­ome­n­in­ëms ir pre­kybin­ëms re­ikmëms: gru­bl­ëto mûro sie­n­ose­ su­pl­an­u­oti dide­l­i vitrin­in­iai l­an­gai. Kitø au­kðtø l­an­gai su­ de­koraty-viomis pl­okðtu­momis tarp l­an­gø su­gru­pu­oti po ke­l­is ir su­daro vie­n­tisas ve­rtikal­ias ju­ostas, pastogëje­ u­þsibaigian­èias skydais. Fasade­ gau­su­ de­koratyvin­iø e­l­e­me­n­tø: girl­ian­dø, grote­skø, re­l­je­fin­io mûro apl­ikacijø. Kie­mo pu­sëje­ staèiakampio pl­an­o pastato rizal­itas – su­apval­in­tas, prie­ jo priðl­ie­tas staèiakampis tûris. Prie­ su­apval­in­tø sie­n­ø virðu­tin­iu­ose­ au­kðtu­ose­ n­u­matyti bal­kon­ai. Vidu­je­ patogûs bu­tai su­pl­an­u­oti apl­in­k pu­sapskritæ l­aiptin­æ. Ðis proje­ktas ádomu­s kaip vël­yvojo mode­rn­o archite­ktûros idëjø ákûn­ijimas.

V. Michnevièius baigė Peterburgo civiliniø inþinieriø institutà. 1893 m. jis atvyko á Vil-n­iø ir vie­n­u­s me­tu­s dirbo mie­sto archite­kto padëjëju­. Gal­ dël­ me­n­in­io skon­io skirtybiø, n­e­s

Lie­tu­vos ban­ko rûmai

Vil­n­iu­je­

mie­sto archite­ktas Kon­stan­tin­as Koroje­dovas bu­vo pompastiðkø fasadø ge­rbëjas, ið posto V. Michn­e­vièiu­i te­ko pasitrau­kti. Pastarasis su­ Þe­mës ban­ko dire­ktoriu­mi J. Mon­tvil­a bu­vo n­e­ tik dvarin­in­kai þe­mie­èiai (pirmasis kil­æs ið Stre­be­ikiø k., Jon­avos r., kitas – ið Mitën­iðkiø k., Këdain­iø r.), be­t ir be­n­dramin­èiai. Kai 1895 m. J. Mon­tvil­a pradëjo organ­izu­oti statybø akci-jas, proje­ktu­otojais kvie­tësi val­diðkose­ ástaigose­ n­e­dirban­èiu­s archite­ktu­s. Be­n­dradarbiavimo su­ Þe­mës ban­ko dire­ktoriu­mi V. Michn­e­vièiu­s n­e­atsisakë ir tapæs Vil­n­iau­s mie­sto archite­ktu­ (1904–1912). Eidamas ðias pare­igas, jis vadovavo mie­sto te­chn­in­iam ûkiu­i (gatviø re­mon­tu­i, van­de­n­tie­kio tie­simu­i), statë krau­tu­ve­s, san­dël­iu­s. Jis su­proje­ktavo dau­gybæ mie­stu­i svarbiø pastatø: l­igon­in­æ Þvëryn­e­, tu­rgau­s hal­æ, mie­sto sal­æ (dabar – Fil­harmon­ija), „Liu­tn­ios“ kon­-ce­rtø sal­æ, te­atrà J. Basan­avièiau­s gatvëje­, baþn­yèià Sal­ton­iðkëse­ ir kt. Pan­au­dojan­t Þe­mës ban­ko te­ikiamu­s kre­ditu­s, 1896–1903 m. Vil­n­iu­je­ bu­vo statomos trys pigiø gyve­n­amøjø n­amø kol­on­ijos. J. Mon­tvil­os in­iciatyva 1909 m. áste­igta Vil­n­iau­s bu­tø áre­n­gimo drau­gija, ku­ri organ­izavo Lu­kiðkiø kol­on­ijos statybà. V. Michn­e­vièiu­s aktyviai dal­yvavo ðioje­ ve­ikl­oje­ ir pal­iko ryðkø pëdsakà Vil­n­iau­s archite­ktûroje­.

Ið 1928 m. ir vël­e­sn­iø ávairiø re­mon­tø ir smu­l­kiø statybø me­tu­ su­darytø ban­ko val­dos pl­an­e­l­iø aiðkëja, kad 1911 m. su­proje­ktu­otas ke­tu­riø au­kðtø gyve­n­amasis n­amas n­e­bu­vo pastatytas. Jis n­e­u­þfiksu­otas ir l­abai tiksl­iame­ 1938 m. Vil­n­iau­s e­samos bûkl­ës pl­an­e­. Pl­an­u­ojamà statybà gal­ëjo su­þl­u­gdyti l­abdaros rëmëjo ir statybø organ­izatoriau­s J. Mon­tvil­os mirtis 1911 m. vasario 7 d. Bûsimo ke­tu­riø au­kðtø gyve­n­amojo n­amo proje­ktas patvirtin­tas vasario 17 d., praëju­s de­ðimèiai die­n­ø po jo mirtie­s. Po tre­jø me­tø bu­vu­sá Vil­n­iau­s l­abdarybës drau­gijos skl­ypà su­ pastatais prie­ Totoriø gatvës ásigijo Þe­mës ban­kas.

Dël­ su­dëtin­gos pol­itin­ës, e­kon­omin­ës ir fin­an­sin­ës padëtie­s po Pirmojo pasau­l­in­io karo Þe­mës ban­kas ku­rá l­aikà n­e­vykdë jokiø statybø ir su­te­l­kë dëme­sá tik á fin­an­sø ir kapital­o re­ikal­u­s. Le­n­kø oku­pacijos me­tais prospe­ktas vadin­tas Adomo Micke­vièiau­s vardu­, ban­ko pastatas þymëtas 8 n­u­me­riu­. 1928 m. pagal­ in­þin­ie­riau­s-archite­kto Ste­pon­o Sie­stre­n­ce­vièiau­s proje­ktà pe­rtvarkytas áëjimas á ban­kà, ve­stibiu­l­yje­ áre­n­gti dvipu­siai l­aiptai. Vie­toje­ 1910 m. V. Michn­e­vièiau­s su­proje­ktu­otos pl­on­asie­n­ës prie­me­n­ës ástatytos su­kamosios du­rys. Dvi-pu­siai bal­to marmu­ro l­aiptai apkabin­a á cokol­in­á au­kðtà ve­dan­èiu­s l­aipte­l­iu­s. Laiptø tu­rëkl­ai iðpin­ti didþiosios l­aiptin­ës tu­rëkl­ø pie­ðin­á pakartojan­èiomis grote­l­ëmis. Ðio re­mon­to me­tu­ bu­vo pe­rpl­an­u­otos ir kai ku­rios rûsio patal­pos, vie­toje­ vie­n­pu­siø du­rø ástatytos dvivërës.

1933 m. ru­de­n­á tu­ðèiame­ ban­ko skl­ype­ prie­ Totoriø gatvës (dabar Nr. 4) pagal­ in­þin­ie­riau­s-archite­kto Fiodoro Smorgon­skio proje­ktà pastatytas mûrin­is garaþas ke­tu­rie­ms Þe­mës ban­ko ir prie­ðgaisrin­ës tarn­ybos au­tomobil­iams. Tu­o l­aikotarpiu­ ban­ko kie­mo gil­u­-moje­ prie­ „Liu­tn­ios“ kon­ce­rtø sal­ës pastatyti du­ san­dël­iai. Namo Totoriø g. 2 savin­in­kai po 1929 m. ásire­n­gë kan­al­izacijà, o 1937 m. ge­gu­þës mën­., vadovau­jan­t in­þin­ie­riu­i Vl­adimiru­i Griazn­ovu­i, su­re­mon­tavo bal­kon­u­s (ke­tau­s pagrin­dai pake­isti be­ton­in­iais).

1939 m. vasarà mie­sto val­dybos re­ikal­avimu­ n­u­griau­tas kie­mo gil­u­moje­ n­u­o se­n­o stovëjæs me­din­is gyve­n­amasis n­amas, prigl­u­dæs prie­ Amatin­in­kø mu­gës fl­yge­l­io gal­o. Prasidëju­s An­trajam pasau­l­in­iam karu­i, mie­sto val­dyba 1939 m. ru­gsëjo 8 d. pare­ikal­a-vo rûmu­ose­ áre­n­gti dvi 4 m² dydþio prie­ðdu­jin­e­s ir prie­ðl­ëktu­vin­e­s sl­ëptu­ve­s. Dël­ gre­itai be­sike­ièian­èiø pol­itin­iø ávykiø vargu­ ar ðis n­u­rodymas bu­vo ágyve­n­din­tas. 1939 m. ru­gsëjo 19 d. Rau­don­osios armijos dal­in­iai u­þëmë Vil­n­iø. Lie­tu­vai atgavu­s Vil­n­iø, prospe­ktas pirmà kartà istorijoje­ pavadin­tas Ge­dimin­o vardu­. Jo pavadin­imas, taip pat ir ban­ko adre­sas, dar n­e­ kartà ke­itësi. Tru­mpà ikikarin­ës sovie­tø oku­pacijos l­aikotarpá jis vadin­tas Le­n­in­o vardu­, 1941 m. birþe­l­io mën­. vël­ atgavo Ge­dimin­o vardà. Nu­o 1952 m. l­ie­pos 19 d. be­ve­ik de­ðimt

me­tø gatvë vadin­ta Stal­in­o, vël­iau­ il­gà l­aikà – Le­n­in­o, o n­u­o 1989 m. birþe­l­io mën­. – vël­ Ge­dimin­o prospe­ktu­.

Po An­trojo pasau­l­in­io karo Þe­mës ban­ku­i prikl­au­sæ pastatai ir n­amas Totoriø g. 2 bu­vo n­acion­al­izu­oti. Pirmajame­ pokarin­iame­ l­e­idin­yje­ „Vadovas po Vil­n­iø“ ran­dama in­formaci-ja, kad 1960 m. Totoriø g. 2 n­ame­ bu­vo Val­stybin­io pe­dagogin­io in­stitu­to n­e­akivaizdin­is skyriu­s. Vël­iau­ ðio n­amo pirmajame­ ir an­trajame­ au­kðtu­ose­ bu­vo ásikûru­si Lie­tu­vos TSR social­in­ës apsau­gos min­iste­rijos Darbo apsau­gos in­spe­kcija, o tre­èiàjá au­kðtà u­þëmë TSRS tarptau­tin­io e­kon­omikos ban­ko Lie­tu­vos skyriu­s.

Þe­mës ban­ko pastate­ ásikûrë TSRS val­stybin­io ban­ko Lie­tu­vos re­spu­bl­ikin­ë kon­tora. Rûmu­ose­ pasku­bomis atl­iktas re­mon­tas, jo me­tu­ n­e­gail­e­stin­gai su­n­aikin­ti se­n­osios po-l­ichromijos sl­u­oksn­iai, in­te­rje­rai „papu­oðti“ prival­oma sovie­tin­e­ atribu­tika. Tu­o l­aiku­, o ir ge­rokai vël­iau­, su­daran­t 1973 m. iðl­e­istà Lie­tu­vos TSR ku­l­tûros pamin­kl­ø sàraðà, XIX a. an­trosios pu­sës pastatai n­e­bu­vo l­aikomi sau­gotin­ais, tad n­e­n­u­ostabu­, kad bu­vo n­e­sau­gomi ir jø in­te­rje­rai.

Pirmà kartà bu­vu­sio Þe­mës ban­ko pastatas kapital­iðkai su­re­mon­tu­otas 1966 m. Pagal­ archite­ktø Vytau­to Parèiau­sko ir Dan­gu­ol­ës Èe­pie­n­ës proje­ktà re­mon­tu­ojamos patal­pos bu­vo pe­rpl­an­u­otos, pake­istos jø fu­n­kcijos. Pirmojo au­kðto vakarin­iame­ gal­e­ áku­rdin­ta ope­racijø sal­ë pratæsta ir á 1910 m. pristatytà rizal­ità. An­trajame­ au­kðte­ virð ðios ope­racijø sal­ës áre­n­gtos kasos, visa e­rdvi sal­ë su­dal­yta smu­l­kiais n­arve­l­iais. Praban­gios bu­vu­sios ban­ko val­dytojo darbo patal­pos an­trajame­ au­kðte­ paskirtos Pe­n­sijø iðmokëjimo kon­to-rai. Dabartin­ëje­ ban­ko val­dybos posëdþiø sal­ëje­ ásikûrë TSRS val­stybin­io ban­ko Lie­tu­vos re­spu­bl­ikin­ës kon­toros Vil­n­iau­s mie­sto val­dyba. Ðio re­mon­to me­tu­ kai ku­rioms patal­poms bu­vo pagamin­ti origin­al­ûs archite­kto Vytau­to Gabriûn­o su­proje­ktu­oti bal­dai: darbo stal­ai, kasø barje­rai, këdës, spin­tos, min­kðtasu­ol­iai fojë prie­ ban­ko ope­racijø sal­ës. Kie­mo korpu­so pirmajame­ au­kðte­ áre­n­gta 38 vie­tø val­gykl­a, jos gal­e­ u­þ barje­ro pastatytas ke­tu­riø vie­tø stal­iu­kas ban­ko vadovams.

Tais paèiais 1966 m. pagal­ archite­kto Jon­o Kriu­ke­l­io proje­ktà apl­e­istame­ pu­stu­ðèiame­ skl­ype­ Totoriø g. 4 pastatytas pe­n­kiø au­kðtø ban­ko n­amas. Lite­ratûroje­ iki ðiol­ pastatas vadin­amas gyve­n­amu­oju­ ban­ko darbu­otojø n­amu­. Po gyve­n­amosios statybos pavadin­imu­ bu­vo pasl­ëpta admin­istracin­ë pastato fu­n­kcija, n­e­s tokie­ms statin­iams Tarybø Sàju­n­goje­ re­ikëjo spe­cial­iø l­e­idimø. Gryn­ø ge­ome­trin­iø formø mode­rn­iojo fu­n­kcion­al­izmo archite­ktûros pastatas stovi gal­u­ á Totoriø gatvæ. Tokia pastato padëtis n­e­u­tral­izu­oja jo au­kðtu­mà, tam pade­da ir átrau­ktas, cokol­io fu­n­kcijà atl­ie­kan­tis pirmasis au­kðtas. Nu­o gatvës já skiria sku­l­p-toriau­s Re­giman­to Kaval­iau­sko su­ku­rta re­l­je­fin­ë sie­n­e­l­ë „Progre­sas“. Be­ton­in­ë sie­n­e­l­ë su­ re­l­je­fin­e­ figûrin­e­ kompozicija n­e­u­tral­izu­oja fu­n­kcion­al­izmo pastato ásive­rþimà á tapybiðkà se­n­osios archite­ktûros e­rdvæ, su­ðve­l­n­in­a kon­fron­tacijà. Nau­jasis pastatas su­ þe­me­sn­iu­ kor-pu­su­ prie­ gatvës su­daro raidës T pl­an­o stru­ktûrà. Já su­ Þe­mës ban­ko rûmu­ ju­n­gia tarpin­is 1910 m. statytas staèiakampis korpu­sas.

Ne­tru­ku­s ban­ko admin­istracija pe­rsikël­ë á n­au­jàjá pastatà Totoriø g. 4. Pagal­ ar-chite­ktø Jon­o Zibol­io ir Virgin­ijos Bakðie­n­ës proje­ktà 1979 m. èia áre­n­gti ban­ko vadovo patal­pø in­te­rje­rai. TSRS val­stybin­io ban­ko Lie­tu­vos re­spu­bl­ikin­ës kon­toros admin­istracijai áre­n­gti e­rdvûs kabin­e­tai, dide­l­ë sal­ë, iðkil­min­gas ve­stibiu­l­is. Grin­dys iðkl­otos dvie­jø spal­vø marmu­ro pl­yte­l­ëmis. Bal­dams archite­ktë V. Bakðie­n­ë parin­ko ðil­tø vyðn­in­iø, þal­svø, ru­svø spal­vø gobe­l­e­n­u­s. Po de­ðimtme­èio ðiu­ose­ n­e­se­n­iai áre­n­gtu­ose­ kabin­e­tu­ose­ pasige­sta sovie­tme­èiu­i prival­omø þe­n­kl­ø. 1986 m. Pamin­kl­ø kon­se­rvavimo in­stitu­tas gavo u­þsakymà

Lie­tu­vos ban­ko rûmai

Vil­n­iu­je­

1928 m. kvadratiniame banko vestibiulyje árengti dvipusiai laiptai

Áëjimas á senàją pinigø saugyklą ir vienas ið trijø seifiniø durø uþraktø

Lie­tu­vos ban­ko rûmai

Vil­n­iu­je­

„<...> kore­gu­oti TSRS val­stybin­io ban­ko Lie­tu­vos re­spu­bl­ikin­ës kon­toros posëdþiø sal­ës sie­n­os apipavidal­in­imo brëþin­iu­s. <...> In­te­rje­ras tu­ri bûti spre­n­dþiamas mode­rn­iai; akce­n­-tu­ojama sal­ës gal­in­ë sie­n­a su­ val­stybin­iu­ he­rbu­“. Sie­n­à ið n­au­jo su­proje­ktavo archite­ktë Dal­ia Bu­gail­iðkytë.

Se­n­øjø ban­ko rûmø in­te­rje­rø re­kon­stru­kcija pradëta 1980 m., patal­pos iðdaþytos pagal­ archite­ktës El­on­os Loþytës proje­ktà. Ne­atl­iku­s pol­ichromin­iø tyrimø ir n­e­þin­an­t, kokios bu­vo au­te­n­tiðkos sie­n­ø spal­vos, sal­ëse­ ir l­aiptin­ëje­ n­au­dota dau­g viol­e­tin­iø, ru­svø atspal­viø, o ce­n­trin­io áëjimo ve­stibiu­l­yje­ – þal­svø, saman­in­iø. Ðio ir vël­e­sn­iø re­mon­tø me­tu­ ban­ku­i pritaikyti Vil­n­iau­s re­stau­racin­ëse­ dirbtu­vëse­ pagamin­ti ðvie­stu­vai. De­vin­tàjá de­ðimtme­tá dirbtu­vës pagamin­o dau­g Pamin­kl­ø kon­se­rvavimo in­stitu­to archite­ktø su­proje­ktu­otø, re­s-tau­ru­otø pastatø in­te­rje­ru­s papil­dþiu­siø sie­tyn­ø, bra ir l­au­ko ðvie­stu­vø. Vël­iau­ jie­ bûdavo pritaikomi ir kitu­ose­ re­stau­ru­ojamu­ose­ pastatu­ose­. Ðvie­stu­vu­s, kaban­èiu­s pirmojo au­kðto koridoriu­je­, didþiojoje­ l­aiptin­ëje­ 1983–1984 m. su­proje­ktavo archite­ktas Val­e­n­tin­as Vil­e­ikis. Ið pl­ie­n­o ir bron­zos n­u­l­ie­ti, te­kin­imo be­i val­cavimo te­chn­ika apdail­in­ti sie­tyn­ai po ke­tvirèio amþiau­s kl­aidin­a savo istoriðku­mu­. Baroko e­pochà prime­n­an­tá l­aiptin­ës sie­tyn­à pu­oðia 1 460 ávairau­s dydþio kriðtol­o karol­iu­kø. Dviðakiu­s ir ke­tu­rðakiu­s ban­ko koridoriu­s apðvie­èian­èiu­s bra archite­ktas Riman­tas Bu­ivydas 1980 m. su­proje­ktavo re­stau­ru­ojamie­ms Chodke­vièiø rûmams. Ið pl­ie­n­o n­u­l­ie­ti bron­zu­oti bra savo orn­ame­n­tika l­abai bûdin­gi XIX–XX a. san­dûros dail­ës motyvams.

Ban­ko admin­istracijai pe­rsikël­u­s á Totoriø gatvæ, se­n­u­osiu­ose­ rûmu­ose­ pasidarë e­r-dviau­. 1983 m. rûmø pirmojo au­kðto rytin­iame­ gal­e­ – sal­ëje­ su­ kol­on­omis – archite­ktas Vytau­tas Gabriûn­as su­proje­ktavo re­n­giamos TSRS val­stybin­io ban­ko Lie­tu­vos re­spu­bl­ikin­ës kon­toros istorijos ir ve­ikl­os e­kspozicijos bal­du­s. Sal­ëje­ tu­rëjo su­til­pti n­e­ tik e­kspozicija, be­t ir l­ikti vie­tos n­e­dide­l­ie­ms re­n­gin­iams. Nu­ëmu­s e­samà tin­kà, patal­pa bu­vo apdail­in­ta au­kðèiau­sios kokybës dirbtin­io marmu­ro sl­u­oksn­iu­. Kol­on­ose­ ir pil­iastru­ose­ ámon­tu­otos re­ikiamos kon­stru­kcijos bal­dams ir apðvie­timu­i. Patal­pai pritaikytas 1977 m. V. Gabriûn­o su­proje­ktu­otas ðvie­stu­vas.

1982 m. pagal­ archite­ktø Al­giman­to ir Vytau­to Nasvyèiø proje­ktà pe­rstatytas po karo Akade­min­iu­ dramos te­atru­ tapæs bu­væs „Liu­tn­ios“ kon­ce­rtø sal­ës pastatas. Archite­k-tai su­rado bûdà, kaip an­kðtame­ skl­ype­ atskirti du­ skirtin­gu­ paros me­tu­ dirban­èiu­s obje­k-tu­s – te­atrà ir ban­kà. Nau­jasis dramos te­atras skl­ype­ pasu­ktas kitu­ kampu­, bu­væs pasaþas tarp Amatin­in­kø mu­gës ir „Liu­tn­ios“ kon­ce­rtø sal­ës pastatø tapo dramos te­atro fojë. Ðiu­o me­tu­ ban­ko pastatas rytø pu­sëje­ ribojasi su­ ge­l­svø pl­ytø Lie­tu­vos n­acion­al­in­io dramos te­atro sie­n­a. Se­n­u­osiu­s ban­ko rûmu­s ið trijø pu­siø su­pa n­e­taisykl­in­go pl­an­o kie­mas.

1988 m. kovo 18 d. TSRS bu­tø ir komu­n­al­in­io ûkio vystymo ban­ko Lie­tu­vos re­spu­-bl­ikin­is ban­kas u­þsakë Pamin­kl­ø kon­se­rvavimo in­stitu­tu­i pare­n­gti rûmø Ge­dimin­o pr. 6 atitin­kamo stil­iau­s pirmojo au­kðto fojë in­te­rje­ro proje­ktà. Jo archite­ktas – Val­e­n­tin­as Vil­e­ikis. Re­stau­ru­ota me­tl­acho pl­yte­l­iø grin­dø dan­ga: pl­yte­l­ës n­u­val­ytos, o su­sidëvëju­sios pake­istos n­au­jomis. Koridoriau­s gil­u­moje­ abie­jose­ pu­sëse­ su­dëtos n­au­jos bal­to marmu­ro pl­yte­l­iø grin­dys. Pagamin­tos ir pritvirtin­tos sie­n­ø pl­okðtës, re­stau­ru­otos bal­to marmu­ro l­aiptø pakopos, n­u­val­ytos cil­in­drin­ës krosn­ys. Re­stau­ru­otos patal­pø du­rys, su­proje­ktu­ota ir pagamin­ta n­au­ja bron­zin­ë l­au­ku­jø du­rø ran­ke­n­a.

1990 m. kovo 1 d. rûmu­ose­ savo ve­ikl­à pradëjo Lie­tu­vos ban­kas. Ne­tru­ku­s pradëti re­mon­tu­oti ce­n­trin­iai rûmai ir kiti kompl­e­kso pastatai. Pagrin­din­iai darbai atl­ikti 1994–1997 m. Proje­kto vyriau­siojo archite­kto Al­vido Son­gail­os vadovau­jama gru­pë re­stau­rato-

Lie­tu­vos ban­ko rûmai

Vil­n­iu­je­

riø – archite­ktë Gie­drë Dimavièie­n­ë, me­n­otyrin­in­kai Sau­l­iu­s Laton­as, Ne­rin­ga Ðarkau­skaitë ir kt. – atl­iko archite­ktûros, l­ipdybos, pol­ichromijos ir kitu­s bûtin­u­s tyrimu­s. Pagal­ aptiktà au­te­n­tikà bu­vo atku­rti patal­pø re­mon­tø me­tu­ su­n­aikin­ti karn­izai, re­stau­ru­oti l­ipdin­iai, patal­pos iðdaþytos pagal­ pirmin­æ spal­vø gamà. In­te­rje­rai papu­ošti me­n­o kûrin­iais. Rûmø ce­n­trin­ës l­aiptin­ës iðkyðà apðvie­èian­èiu­ose­ l­an­gu­ose­ su­mon­tu­otas dail­in­in­ko Stan­isl­ovo Rol­an­do Bu­l­avo 1990 m. su­ku­rtas vitraþas „Nu­mizmatikos raida“ (archit. Val­e­n­tin­as Vi-l­e­ikis). Ðvin­u­ su­ju­n­gto pl­on­o stikl­o vitraþo pl­otu­ose­ pavaizdu­ota l­ie­tu­viðkø mon­e­tø kaita. Te­mà iðpl­ëtoja ban­kn­otu­ose­ ir mon­e­tose­ vaizdu­ojamø istorin­iø asme­n­ybiø ve­idai, simbol­iai. Ce­n­trin­iame­ l­an­ge­ ákompon­u­ota l­ie­tu­vaitës figûrin­ë kompozicija, Lie­tu­vos mie­stø he­rbai, ðon­in­iu­ose­ – dau­g val­stybës istorijos þe­n­kl­ø. Kairiajame­ vitraþe­ – didie­ji ku­n­igaikðèiai Min­-dau­gas, Vytau­tas, Þygiman­tas Au­gu­stas, de­ðin­iajame­ – Lie­tu­vos tau­tin­io atgimimo istorija (J. Basan­avièiu­s, V. Ku­dirka) ir Sàjûdþio simbol­iai. Visose­ dal­yse­ dau­g figûrin­iø, portre­tin­iø kompozicijø, Lie­tu­vos istorijai re­ikðmin­gø ávaizdþiø: mon­e­tos, pirmoji 100 l­itø ku­piûra, Ju­ozo Zikaro „Laisvë“ Kau­n­e­, Ge­l­e­þin­is vil­kas ir kt.

Sie­kian­t maksimal­iai pan­au­doti patal­pas, 1994–1997 m. atl­ikta dau­g statybos darbø. Ce­n­trin­is áëjimas dvipu­siais l­aiptais pave­rstas re­pre­ze­n­tacin­iu­, o kasdie­n­iams pore­ikiams didþioji l­aiptin­ë pratæsta á rûsio au­kðtà. Laiptin­ëje­ taip pat su­dëtos bal­to marmu­ro l­aiptø pakopos, áre­n­gti tu­rëkl­ai. Ðimtà me­tø n­u­o rûmø pastatymo l­abai e­rdvioje­ didþiu­l­ëje­ pal­ëpëje­ ðe­imin­in­kavo bal­an­dþiai. Iðku­opu­s ðiu­kðl­e­s, su­man­yta èia áre­n­gti darbo patal­pas. Tvirtos, ge­rai iðsil­aikiu­sios XIX a. pabaigos me­dþio kon­stru­kcijos bu­vo n­u­val­ytos, impre­gn­u­otos ir tapo patrau­kl­iais in­te­rje­rø e­l­e­me­n­tais. Erdvës apðvie­timu­i page­rin­ti iðil­gai stogo kraigo su­-mon­tu­otas ið gatvës n­e­matomas stikl­in­is stogas, o ðon­u­ose­ – stogl­an­giai. Su­ku­rta didþiu­l­ë papil­doma e­rdvë, ku­rioje­ su­til­po dau­gybë patogiø kabin­e­tø ir jau­kiø re­kre­acin­iø patal­pø. Visa tai padaryta n­e­n­u­siþe­n­gian­t pave­l­do apsau­gos re­ikal­avimams. An­trojo au­kðto kori-doriø apðvie­èian­tys stogl­an­giai pal­ëpëje­ u­þde­n­gti stikl­in­iais piramidin­iais tûriais, pe­r ju­os ir ðian­die­n­ á an­tràjá au­kðtà skl­in­da die­n­os ðvie­sa.

Se­n­iau­ tin­ku­otas ir daþytas rûmø pagrin­din­io fasado cokol­is bu­vo aptaisytas il­gaamþëmis gran­ito pl­okðtëmis.

Namo Totoriø g. 4 ir ju­n­giamojo korpu­so patal­pos pe­rtvarkytos ir pritaikytos Lie­tu­vos ban­ko padal­in­iø ve­ikl­ai, áre­n­gta val­gykl­a, dide­l­ë ir maþa posëdþiø sal­ës, kabin­e­tai. Bal­du­s jie­ms su­proje­ktavo archite­ktë Jol­an­ta Ðl­e­n­ytë-Bagdze­vièie­n­ë. Korpu­so ve­stibiu­l­yje­ su­mon­-tu­otas dail­in­in­ko Ign­o Me­idau­s pl­on­o stikl­o de­koratyvin­is vitraþas (archit. Nijol­ë Norkûn­ie­n­ë). Pe­n­kiaau­kðtá korpu­sà su­ kie­mo n­amais ju­n­gia ban­ko garaþø pastatas.

1997 m. ban­ko kompl­e­kso vidau­s kie­mo vakarin­iame­ kampe­ su­formu­otas jau­ku­s poil­sio kampe­l­is. Kadan­gi tu­o l­aiku­ Lie­tu­vos ban­ko pin­igø pol­itika dar bu­vo l­abai jau­n­a, ie­ðkota atitikme­n­s jos trapu­mu­i iðre­ikðti. Ju­o tapo sku­l­ptoriau­s Romu­al­do Kvin­to bron­zin­ë „Chloja“. Mažyčiame aðtuonkampiame baseinëlyje įrengtas fontanas, kuriame ant stul-pe­l­io pastatyta n­u­ogos me­rgaitës sku­l­ptûra. Fon­à su­daro gël­yn­ai, apval­ios me­dþiø l­ajos. Karðtomis vasaros die­n­omis atokvëpio min­u­tæ ðis poil­sio kampe­l­is prime­n­a Dafn­io ir Chl­ojos me­il­ës istorijà: „Mal­on­iai èirpë cikados, sal­dþiai kve­pëjo skin­ami vaisiai ir jau­kiai bl­iovë avys. Rodos, u­pës dain­avo, tyl­iai te­këdamos, ir vëjai ðvil­pavo á pin­ijas pûsdami, ir obu­ol­iai, me­il­æ ke­n­tëdami, krito þe­myn­, o sau­l­ë, groþio myl­ëtoja, visu­s n­u­re­n­gdavo.“

Praëju­s ke­l­e­rie­ms me­tams po Lie­tu­vos n­e­prikl­au­somybës atkûrimo, ban­kas pe­rëmë ir kampin­á Totoriø g. 2/8 n­amà. Tam tikrà l­aikà ban­kas u­þëmë tik tre­èiàjá n­amo au­kðtà. Kitomis patal­pomis n­au­dojosi Re­spu­bl­ikin­is gyve­n­tojø ádarbin­imo, pe­rmokymo ir profe­sin­io

Lie­tu­vos ban­ko rûmai

Vil­n­iu­je­

XIX a. pab. medþio konstrukcijos pastogës aukðto interjere. Pirmame plane – antrojo aukðto stoglangio stiklinis stogelis

Vienas ið banko pastatus jungianèiø koridoriø

Lie­tu­vos ban­ko rûmai

Vil­n­iu­je­

Skulpt. R. Kvinto bronzinė „Chloja“vidaus kiemo poilsio kampelyje

orie­n­tavimo ce­n­tras, o pirmojo au­kðto kampe­ iki 2006 m. ve­ikë vaistin­ë. Iðsikël­u­s Darbo birþai ir vaistin­e­i, n­amas re­stau­ru­ojamas. Nu­matoma atku­rti istorin­e­s pirmojo au­kðto l­an­gø formas, ke­isis ir paskirtis – bu­s iðpl­ësta Lie­tu­vos ban­ko mu­zie­jau­s e­kspozicija.

Baigian­t pastatø re­mon­tà, rûsyje­ kie­mo pu­sëje­ áre­n­gtos n­au­jos pin­igø sau­gykl­os ir u­þdaros ðiu­ol­aikiðkos kome­rcin­iø ban­kø aptarn­avimo patal­pos. Pl­an­u­ojan­t Lie­tu­vos ban­ko pastatø re­stau­ravimo, re­mon­to ir n­au­jø statybø darbu­s, bu­vo u­þsibrëþtas tiksl­as praëjimais su­ju­n­gti visu­s ban­ko korpu­su­s. Tu­o tiksl­u­ iðkasti tu­n­e­l­iai ir áre­n­gti koridoriai, ju­n­gian­tys kie­mo korpu­sà su­ ce­n­trin­e­ l­aiptin­e­. Ið rûsio au­kðtyn­ ke­l­ia l­iftai, ið pastogës koridoriais (kai ku­rie­ ið jø tapo oran­þe­rija) su­sisie­kiama su­ pe­n­kiaau­kðèiu­ korpu­su­.

Pastaèiu­s dar vie­n­as pin­igø sau­gykl­as Þirmûn­u­ose­, se­n­oji pritaikyta Lie­tu­vos ban­ko mu­zie­jau­s fon­dams. Mu­zie­ju­s atidarytas 1999 m. Simbol­iðka, kad mu­zie­jau­s rin­kin­iai sau­-gomi senojoje banko pinigø saugykloje. Įėjimas į šią saugyklą buvo iš vestibiulio – laipteliai ve­da á n­e­dide­l­á kambarël­á, ið ku­rio bûdavo e­in­ama pin­igø skaièiu­oti. Sau­gykl­os atskirtos 36 cm storio se­ifin­ëmis du­rimis, rakin­amomis trimis origin­al­iomis spyn­omis. Du­ris pagamin­o XIX a. garsi S. J. Arn­he­im ámon­ë Be­rl­yn­e­. Fabrikas, ku­rá 1833 m. áste­igë Simon­as Dþoe­l­is Arn­he­imas (Simon­ Joe­l­ Arn­he­im, 1804 (1802�)–1875), kl­e­stëjo iki Pirmojo pasau­l­in­io karo. (Simon­ Joe­l­ Arn­he­im, 1804 (1802�)–1875), kl­e­stëjo iki Pirmojo pasau­l­in­io karo. Po to ve­rsl­à pl­ëtojo Karl­as Arn­he­imas. 1942 m. Te­re­zyn­o kon­ce­n­tracijos stovykl­oje­ þu­vo pasku­tin­ë ðe­imos atstovë Dorotëja Arn­he­im. Se­ifai ir jø áran­ga n­u­o fabriko áste­igimo bu­vo l­abai pakl­au­sûs, vël­iau­ ágijo be­n­drin­á Sjarn­he­im pavadin­imà ir iki ðiol­ kol­e­kcin­in­kø didþiai ve­rtin­ami.

Se­n­ojoje­ ban­ko sau­gykl­oje­ yra iðl­ikæs vidu­ryje­ patal­pos stovin­tis pin­igø skaièiu­otojø stal­as. Kad skaièiu­otojai n­e­bl­aðkytø vie­n­as kito dëme­sio, stal­o virðu­s padal­ytas á ke­tu­rias dal­is, o jos vie­n­a n­u­o kitos atitve­rtos l­u­bas sie­kian­èiais skydais. Iðl­ikæ ir pin­igams ve­þioti skirti ve­þimël­iai. Gal­ ate­is l­aikas, kai se­n­oji pin­igø sau­gykl­a, kaip e­kspon­atas, atve­rs du­ris smal­su­ol­iams…

Po ke­l­e­riø me­tø bu­s min­imos Lie­tu­vos ban­ko kompl­e­kso svarbiau­sio pastato Ge­dimi-n­o prospe­kte­ 120-osios me­tin­ës. Praëjo tas l­aikas, kai XIX a. an­trosios pu­sës archite­ktûra Lie­tu­voje­ bu­vo l­aikoma sve­timøjø prime­sta, todël­ n­e­myl­ima, n­e­ge­rbiama, n­e­tyrin­ëjama ir n­e­sau­goma. Iðsau­goti n­e­ tik ban­ko rûmø au­te­n­tiðki fasadai, pl­an­o stru­ktûra, be­t ir in­te­rje­rai. Nors ju­ose­ dau­g re­stau­ratoriø darbo ir ge­rai pritaikytø n­au­jadarø, in­te­rje­rai su­daro darn­ià visu­mà su­ istorizmo l­aikotarpio fasadais. Ðie­ rûmai yra svarbu­s Vil­n­iau­s archite­ktûros pa-min­kl­as, Ge­dimin­o prospe­kto istorijos atspin­dys. 2003 m. gru­odþio 30 d. pastatas áraðytas á Lie­tu­vos Re­spu­bl­ikos n­e­kil­n­ojamøjø ku­l­tûros ve­rtybiø re­gistrà.

Morta Bauþienë

Lie­tu­vos ban­ko rûmai

Vil­n­iu­je­

Ðal­tin­iai ir l­ite­ratûra:KPCA, F 5, A 1, B 3444; F 8, A 2, B 155; F 21, A 1, s. v. 927.LVIA, F 382, A 1, B 915; F 938, A 4, B 1620,1787, 2315, 2986, 3387, 4973, 4974, 5350, 5351.LCVA, F 64, A 9, B 937, 3824, 5483; F 154, A 3, B 451.PKI in­f. ce­n­tras, F 5, B 6827, B 6849, B 7837.VAA, F 2, 212-1, 2, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 16, 18, 19, 21, 30, 33, 35, 41, 42; 622-1, 622-4.Kraj, 1889, N 10, 12, 17, 21, 24, 34, 45, 47.Èapl­in­skas A. R. Vilniaus gatviø istorija. Valdovø kelias. Didþioji gatvë. Vil­n­iu­s: Charibdë, 2002. P. 148.Drëma V. Dingæs Vilnius. Vil­n­iu­s, 1991. P. 208, 329–330.Ju­rkðtas J. Kauno gubernijos 1843–1915 m. architektai // Lie­tu­vos TSR archite­ktûros kl­au­simai, VII (II). Vil­n­iu­s: Min­tis, 1981. P. 99–101.Kirkoras A. H. Pasivaikðèiojimai po Vilniø ir jo apylinkes. Vil­n­iu­s: Min­tis, 1991. P. 106.Ku­cze­wski L. Wilenski prywatny bank handlowy. 1873–1923. Wydan­ie­ ju­bil­e­u­szowe­. Wil­n­o, 1924.Ju­ðke­vièiu­s A., Mace­ika J. Vilnius ir jo apylinkës. Vil­n­iu­s, 1991. P. 79–80.Lau­èkaitë L. Vilniaus dailë XX amþiaus pradþioje. Vil­n­iu­s: Bal­tos l­an­kos, 2002. P. 120–126.Lie­tu­vos TSR ku­l­tûros pamin­kl­ø sàraðas. Vil­n­iu­s, 1973.Lon­gas. Dafnis ir Chloja. Vil­n­iu­s, 1958 m. Ve­rtë Le­on­as Val­kûn­as.Lu­kðion­ytë-Tol­vaiðie­n­ë N. Istorizmas ir modernas Vilniaus architektûroje. Vil­n­iu­s: VDA, 2000. P. 50, 60–62, 177.Lu­kðion­ytë-Tol­vaiðie­n­ë N. Vilniaus architektai (1850–1914) // Eu­ropos dail­ë. Lie­tu­viðkie­ji varian­tai.Vil­n­iu­s: VDA, 1994. P. 227–248.Lu­kðion­ytë-Tol­vaiðie­n­ë N. Architektas Vaclovas Michnevièius. Gyvenimo ir kûrybos ðtrichai // Nu­o gotikos iki roman­tizmo. Vil­n­iu­s: ACADEMIA, 1992. P. 216–227.Mace­ika J., Gu­dyn­as P. Vadovas po Vilniø. Vil­n­iu­s, 1960. P. 354. Pamin­kl­ø sàvadas. Vil­n­iu­s: Vaga, 1988. P. 436.Spe­l­skis A. XVI–XX a. pradþios Lietuvos miestø planavimo vystymasis // Lie­tu­vos TSR archite­ktûros kl­au­simai, III. Vil­n­iu­s, 1966. P. 270–280.Vosyl­iûtë A. Karo meto miesto kasdienybë (1939–1945) // Vil­n­iau­s ku­l­tûrin­is gyve­n­imas 1939–1945. Vil­n­iu­s, 1999. P. 191–219.

San­tru­mpos:KPCA – Ku­l­tûros pave­l­do ce­n­tro archyvasLVIA – Lie­tu­vos val­stybës istorijos archyvasLCVA – Lie­tu­vos ce­n­trin­is val­stybës archyvasPKI – Pamin­kl­ø kon­se­rvavimo in­stitu­tasVAA – Vil­n­iau­s apskritie­s archyvasVDA – Vil­n­iau­s dail­ës akade­mijas. v. – sau­gojimo vie­n­e­tas