Rankos judesių valdymo sutrikimai, po patirto galvos smegenų insulto

Loreta Bačenskaitė

• Galvos smegenų insultas (GSI) – trečioji pagal dažnį mirties priežastis Europoje;

• Apytiksliai 85% asmenų, patyrusių GSI, išsivysto hemiparezė, kuri sutrikdo rankos ir kojos motorinę funkciją;

• Rankos funkcija – svarbi gyvenimo kokybės sudedamoji dalis;

• Ranka gebame manipuliuoti daiktais, užtikrinti savarankiškumą kasdienėje darbinėje aplinkoje.

Sirtingų pusrutulių darni veikla atliekant judesį

Judesio valdymo esmė

• Tikslo pasiekimo stabilumas;• Mažiausios energijos sąnaudos;• Trumpiausias judesio atlikimo

laikotarpis.

Sutrikusį judesių valdymą įtakoja

• Raumenų silpnumas;• Per didelis raumenų tonusas;• Pakitusios raumeninės skaidulos;• Sumažėjęs motorinių vienetų skaičius;• Sulėtėjusi ruamenų aktyvacija;• Tarpraumeninės ir tarpsąnarinės

koordinacijos sutrikimai.

Įdomu!

Kuo labiau nepažeistas galvos smegenų pusrutulis padeda pažeistąjam, tuo blogiau atsigauna pažeisto galvos smegenų pusrutulio motorinės ir sensorinės žievės dalys.

Judesių valdymui reikšmės turi

• Emocijos;• Protinės savybės.

Raumenų tonuso sutrikimai ir judesių valdymas

• Hipertonusas;• Hipotonusas.

Laikas

Hipotonusas Hipertonusas

Raumenų silpnumo priežastys

• Sumažėjęs raumenų skaidulų dydis;• II tipo raumeninių skaidulų atrofija;• Mažas motorinių vienetų skaičius;• Sutrikęs motorinių vienetų rekrutavimas;• Padidėjęs raumens nuovargis.

Skaidulos savybės IIa IIx

Motoneurono dydis Didelis Didelis

Susitraukimo greitis Greitas Greitas

Atsparumas nuovargiui

Vidutiniškas/Mažas Mažas

Jėgos išvystymas Vidutiniškas Didelis

Galingumas Vidutiniškas/Didelis Didelis

Raumenų silpnumas ir atrofija

• Raumenų jėga sumažėja dėl nervinio signalo perdavimo sutrikimų;

• Raumenų atrofija išsivysto dėl chroninio neveiklumo.

Sumažėjusių motorinių vienetų skaičius ir judesių valdymas

Mažas motorinių vienetų rekrutavimas

Lėtas raumens susitraukimo laikas

Mažas aktyvių motorinių vienetų skaičius

Mažesnė raumenų jėga

Sutrikęs judesių valdymas

Spastiškumo priežastys

• Motoneuronų aktyvumo padidėjimas;• Interneuronų aktyvumo padidėjimas;

Spastiškumo priežastys

• Sumažėjusi poaktyvacinė depresija;• Sumažėjęs reciprokinis slopinimas.

Spastiškumui būdinga

• Sustiprėjęs tempimo refleksas;• Nenormali galūnės padėtis;• Sumažėjusi raumenų jėga;• Sumažėjusi raumenų ištvermė;• Kontraktūros;• Sutrikęs rankos judesių valdymas.

Įdomu!

Spastiškumas – savisaugos mechanizmas.

Spastiškumo įtakotas judesių valdymas

• Sulėtėjęs judesio atlikimo greitis;

• Pailgėjusi judesio trukmė;

• Judesio netolygumas;

• Judesio pradžios problemos;

• Judesio pabaigos problemos (Adiadochokinezė);

• Klonusas;

• Kokontrakcija;

• Apsunkintas selektyvus judesio atlikimas (stereotipinės judesių sinergijos).

Pavadinimas Patologinė sinergija

Lenkiamoji sinergijaLenkiant ir atitraukiant žastą, vyksta dilbio atgręžimas ir lenkimas

Tiesiamoji sinergijaTiesiant ir pritraukiant žastą, vyksta dilbio nugręžimas ir tiesimas

Judesių valdymo sutrikimų pavyzdžiai

• Sunku suimti daiktą;• Nesugebama išlaikyti daikto;• Sunku suimti daiktą kai riešas ištiestas;• Nesugebėjimas paleisti daikto nelenkiant

riešo;• Sunku atlikti siekimo ranka judesius

įvairiomis kryptimis.

Judesių valdymo sutrikimų pavyzdžiai

Jėgos svėrimo problemos

• Dizmetrija;• Hipometrija;• Hipermetrija.

Kompensaciniai judesiai

• Liemens kompensaciniai judesiai;• Pečių lanko kompensaciniai judesiai.

Kompensaciniai judesiai siekimo metu

Judesių planavimo ir valdymo sutrikimai

• Apraksija;• Dispraksija.

Apraksijos

• Ideomotorinė apraksija – sutrikęs judesio pasirinkimas, eiliškumas, erdvinė orientacija;

• Koncepcinė apraksija – veiksmui atlikti nepasirenkamos tikslios priemonės.

• Video

Pailgėjęs reakcijos laikas

• Nepakankamas jėgos generavimo greitis;

• Sumažėjusi raumenų jėga;• Nepakankama judesių amplitudė;• Sumažėjusi motyvacija.

Judesio pabaigos problemos

• Negebėjimas kontroliuoti agonistų judesio pabaigoje;

• Nepakankamas jėgos generavimas antagonistuose.

Judesio valdymo kinematikos sutrikimai

• Tikslumas;• Tolygumas;• Trūkčiojimas.

Smegenų pažeidimo lokalizacija ir sutrikusios funkcijos

Rankos judesių valdymo sutrikimai, po patirto galvos smegenų insulto

Loreta Bačenskaitė

Literatūros sąrašas

1. Budrys, V. (2003). Klinikinė neurologija. Vilnius.

2. Birbaumer N., Cohen L.G. (2007). Brain – computer interfaces: communication and restoration of movement in paralysis. The journal of physiology, 3: 621 – 636.

3. Bižokaitė G., Daratienė J. (2011). Šilumos poveiki rankos spastiškumui sumažinti ergoterapijoje sergantiems galvos smegenų insultu. Sveikatos mokslai, 1: 3773 – 3784.

4. Hankey G.J. (2007). Insultas – atsakymai į Jūsų kalusimus. Vilnius.

5. Krakauer J.W. (2005). Arm function after stroke: from physiology to recovery. Seminars in neurology, 25 (4): 384 – 395.

7. Sharma N., Pomeroy VM., Baron JC. (2006). Motor imagery: a backdoor to the motor system after stroke? Stroke, 37: 1941 – 1952.

8. Skurvydas A., (2011). Modernioji neuroreabilitacija: judesių valdymas ir proto treniruotė. Kaunas.

9. Subramanian S., Knaut L.A., Beaudoin CH., McFadyen B.J., Feldman A.C., Levin M.F. (2007). Virtual reality environments for post-stroke arm rehabilitation. Journal of neuroengineering and rehabilitation, 4 (20): 1 – 5.

9. Valaikienė J., Dementavičienė J. (2007). Galvos megenų insultas: Etiopatogenezė, paplitimas, diagnostikos metodai ir jų vertė parenkant optimalią gydymo taktiką. Medicinos teorija ir praktika, (3), 225 – 231.

10. Wolf S., Winstein C., Miller P., Taub E., Uswotte G., Morris D., Guliani C., Light K. E., Nichols – Larsen D. (2006). Effect of constraint – induced movement therapy on upper extremity function 3 to 9 months after stroke. The journal of the American medical association, 296 (17), 2095 – 2104.

11. Kelly P., Furie K., Shafqat S., Ralis N., Chang Y., Stein J. (2003). Functional recovery following rehabilitation after haemorrhagic and ischemic stroke. Archives physical medical rehabilitation, 84(7): 968 – 972.

12. Židonienė M. L. (2005). Ankstyvos kineziterapijos poveikis, sergančiųjų galvos smegenų insultu, rankos funkcijai. Magistro baigiamasis darbas, biomedicinos mokslai, kineziterapija. Kaunas: Lietuvos kūno kultūros akademija.