Upload
lydien
View
218
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
1
ŽIEMINIAI RAPSAI
RAPSŲ VEISLIŲ, ĮRAŠYTŲ Į NACIONALINĮ AUGALŲ VEISLIŲ
SĄRAŠĄ, CHARAKTERISTIKOS
ŽIEMINIAI RAPSAI
Alaska .................................................................................................................................................. 2 Atoll ..................................................................................................................................................... 2
Baldur .................................................................................................................................................. 2 Banjo .................................................................................................................................................... 3 Bellevue ............................................................................................................................................... 3
Californium .......................................................................................................................................... 4 Caracas................................................................................................................................................. 4 Carousel ............................................................................................................................................... 5 Catalina ................................................................................................................................................ 5
Courage ................................................................................................................................................ 6 Digger .................................................................................................................................................. 7 DK Secure ........................................................................................................................................... 7 Elvis ..................................................................................................................................................... 7
ES Astrid ............................................................................................................................................. 8 ES Betty ............................................................................................................................................... 8 Excalibur. ............................................................................................................................................. 9
Finesse ................................................................................................................................................. 9
Herkules ............................................................................................................................................. 10 Hornet ................................................................................................................................................ 10 Komando ........................................................................................................................................... 11
Kronos ............................................................................................................................................... 11 Libea .................................................................................................................................................. 12
Livius ................................................................................................................................................. 12 Merano ............................................................................................................................................... 13 Milena ................................................................................................................................................ 13
Nelson ................................................................................................................................................ 14 NK Nemax ......................................................................................................................................... 14
NK Petrol ........................................................................................................................................... 15
Ontario ............................................................................................................................................... 15
Ovation .............................................................................................................................................. 16 Remy .................................................................................................................................................. 16 Ryder ................................................................................................................................................. 16 Robust ................................................................................................................................................ 17 Rodeo ................................................................................................................................................. 18
Rohan ................................................................................................................................................. 18 Sitro ................................................................................................................................................... 19 Sunday ............................................................................................................................................... 19 SW Celsius ........................................................................................................................................ 20 SW Pastell ......................................................................................................................................... 20
Tassilo ................................................................................................................................................ 20
Taurus ................................................................................................................................................ 21 Taurus ................................................................................................................................................ 22 Titan ................................................................................................................................................... 22 Triangle .............................................................................................................................................. 23
2
ŽIEMINIAI RAPSAI
Visby .................................................................................................................................................. 23
Wanda ................................................................................................................................................ 24 Winner ............................................................................................................................................... 24
Alaska. Ţieminių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, KWS sėklininkystės firmoje. Veislės
ūkinio vertingumo bandymai atlikti 1999 – 2001 m. Plungės, Kauno ir Utenos augalų veislių tyrimo
stotyse. Jose gautas vidutinis sėklų derlius 2,78 t ha-1
(10,3 % didesnis uţ standartinės veislės
„Accord‟). Potencinės veislės galimybės yra gana didelės, ką patvirtina ir 2001 m. Kauno stotyje
gautas 4,62 t ha-1
sėklų derlius. Sėklos stambios, 1000 jų vidutinė masė 4,32 g. Jose vidutinis
riebalų kiekis sudarė 42,6 %, eruko rūgšties – 0,06 %, o gliukozinolatų – 19,2 µmol g-1
.
Bandymuose augalai palyginti gerai ţiemojo. Jų ištvermingumas ţiemojimui įvertintas 7,8
balo. Šios veislės rapsai taip pat atsparūs išgulimui. Augalų atsparumas išgulimui įvertintas 8,8, o
sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8 balais. Veislė ankstyva, jos augalų vegetacijos periodo vidutinė
trukmė 196 dienos. Šios veislės sėklas labai mėgsta paukščiai, todėl būtina pasėlių apsauga.
Į pradžią ↑
Atoll. Ţieminių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Raps GbR sėklininkystės firmoje. Rapsų
veislių ūkinio vertingumo ir tinkamumo Lietuvos agroklimato sąlygoms nustatymo bandymuose
veislė tirta 2005 –2007 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Paţymėtina, kad itin nepalankią
jų ţiemojimui 2005/2006 m. ţiemą šios veislės rapsai ţuvo įrengtuose bandymuose visose minėtose
AVT stotyse. Todėl pateikiami tik 2005 ir 2007 metų „Atoll‟ veislės rapsų tyrimo duomenys.
Minėtais tyrimo metais gautas vidutinis 3,53 t ha-1
jų sėklų derlius. Didţiausias šios veislės rapsų
sėklų derlius buvo išaugintas 2005 m. Kauno AVT stotyje – 4,68 t ha-1
.
Sėklos stambios, 1000 jų vidutinis svoris – 4,85 g. Atlikus laboratorines analizes, jose
nustatytas toks vidutinis šių medţiagų kiekis: riebalų – 43,2 proc., baltymų – 26,4 proc., eruko
rūgšties – 1,42 proc. ir gliukozinolatų – 9,94 µmol g-1
.
„Atoll‟ veislės ţieminių rapsų ištvermingumas ţiemojimui vidutiniškai įvertintas 6,5 balo.
Augalų vidutinis aukštis – 137 cm. Šios veislės rapsų augalai labai atsparūs išgulimui ir sėklų
išbyrėjimui iš ankštarų, kas įvertinta 9 ir 8,2 balo. Šių rapsų vegetacijos periodo vidutinė trukmė –
198 dienos, tokia pat kaip ir standartinių „Valesca‟ ir „Remy‟ veislių.
Tyrimo metais įrengtuose bandymuose juodoji dėmėtligė paţeidė 10–20 proc. „Atoll‟ veislės
rapsų augalų, baltasis (sklerotinis) puvinys – 10–25 proc. ir labai nedidelį kiekį (3proc.) fomozė.
Į pradžią ↑
Baldur. Ţieminių rapsų hibridas taip pat sukurtas Vokietijoje, NPZ/Saaten-Union
sėklininkystės firmoje. Ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose hibridas tirtas 2002-2004 m.
3
ŽIEMINIAI RAPSAI
trijose augalų veislių tyrimo stotyse, kuriose gautas vidutinis 3,82 t ha-1
sėklų derlius. Didţiausias
šio rapsų hibrido sėklų derlius buvo išaugintas 2004 m. Kauno augalų veislių tyrimo stotyje -
4,74 t ha-1
.
Sėklos labai stambios, 1000 jų vidutinė masė 4,86 g. Jose nustatytas vidutinis riebalų kiekis
- 43,0 proc., baltymų - 25,0 proc., eruko rūgšties - 0,3 proc., o gliukozinolatų - 6,9 µmol g-1
.
Šio hibrido augalai tyrimo metais gerai ţiemojo. Jų ištvermingumas ţiemos šalčiams
vidutiniškai įvertintas 8 balais. Augalų vidutinis aukštis sudarė 134 cm. „Baldur‟ hibrido rapsai
labai atsparūs išgulimui ir sėklų išbyrėjimui iš ankštarų. Atsparumas išgulimui įvertintas 8,8 balo, o
sėklų išbyrėjimui iš ankštarų - 8,3 balo. Hibridas vidutinio ankstyvumo. Jo augalų vegetacijos
periodo vidutinė trukmė 202 dienos. Augalai palyginti atsparūs ligoms. Hibrido tyrimo metais
nustatytas tik nedidelis augalų paţeidimas juodąja dėmėtlige.
Į pradžią ↑
Banjo (SW 0761). Ţieminių hibridinių rapsų veislė sukurta Švedijoje, Svalöf Weibull AB
sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai buvo atlikti 2003–2005 m. Plungės,
Kauno ir Utenos AVT stotyse, tačiau 2002/2003 m. ţiemą visose minėtose stotyse ţieminių rapsų
augalai ţuvo dėl blogo sudygimo iš rudens. Todėl pateikiami tik 2004 m. ir 2005 m. „Banjo‟ veislės
rapsų tyrimo rodikliai. Šiais tyrimo metais gautas vidutinis jų sėklų derlius sudarė 3,37 t ha-1
.
Didţiausias šių rapsų sėklų derlius buvo išaugintas 2005 m. Kauno AVT stotyje – 4,23 t ha-1
.
Sėklos stambios, 1000 jų vidutinis svoris 4,71 g. Sėklose nustatytas vidutinis riebalų kiekis
– 42,6 proc., baltymų – 25,0 proc., eruko rūgšties – 0,7 proc. ir gliukozinolatų – 8,0 µmol g-1
.
2004–2005 m. „Banjo‟ veislės hibridiniai rapsai gerai ţiemojo. Augalų ištvermingumas
ţiemojimui įvertintas 8,2 balo. Augalų vidutinis aukštis palyginti didelis – 140 cm, tačiau jie labai
atsparūs išgulimui. Jų atsparumas išgulimui įvertintas net 8,9 balo. Atsparumas sėklų išbyrėjimui iš
ankštarų įvertintas 8 balais.
„Banjo‟ hibridinių rapsų veislės sėklos vidutiniškai subręsta per 207 dienas. Bandymuose
10–20 proc. šio hibrido augalų buvo paţeista juodosios dėmėtligės. Kitų ligų paţeidimai buvo labai
neţymūs.
Į pradžią ↑
Bellevue. Ţieminių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Raps GbR sėklininkystės firmoje.
Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2008–2010 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse.
Minėtais tyrimo metais gautas vidutinis sėklų derlius buvo 4,71 t·ha-1
. Didţiausias šių rapsų sėklų
derlius buvo išaugintas 2008 m. Kauno AVT stotyje – 6,12 t ha-1
.
„Bellevue‟ veislės ţieminių rapsų sėklos subręsta vidutiniškai per 203 dienas. Jos vidutinio
4
ŽIEMINIAI RAPSAI
stambumo, 1000 sėklų vidutinis svoris – 5,38 g. Veislės tyrimo metais išaugintose sėklose
nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 48,1 proc., baltymų – 26,3 proc., eruko rūgšties – 0,26
proc. ir 8,18 µmol·g-1
gliukozinolatų. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose „Bellevue‟
veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui (0–2 proc. eruko rūgšties ir iki 20 µmol g-1
gliukozinolatų),
Augalų ţiemkentiškumas įvertintas 6,3 balo. Augalų vidutinis aukštis – 154 cm. Jie
pakankamai atsparūs išgulimui, tai įvertinta 8,9 balo. Atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų
įvertintas 8,9 balo.
2008–2010 m. Plungės AVT stotyje įrengtuose bandymų laukeliuose vidutiniškai 5–15 proc.
šios veislės rapsų paţeidė juodoji dėmėtligė. Kauno AVT stotyje 2009 m. pilkasis puvinys paţeidė
24 proc. Kitų ligų paţeidimai buvo neţymūs.
Į pradžią ↑
Californium. Ţieminių rapsų veislė sukurta JAV, Monsanto Technology LLC
sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2004–2005 m. Plungės, Kauno ir
Utenos AVT stotyse. Veislės tyrimo metais gautas vidutinis 3,66 t ha-1
sėklų derlius, kuris buvo
0,43 t ha-1
didesnis uţ standartinės „Valesca‟ veislės derlingumą. Didţiausias „Californium‟ veislės
rapsų sėklų derlius buvo išaugintas 2005 m. Kauno AVT stotyje – 5,12 t ha-1
.
Sėklos labai stambios, 1000 jų vidutinis svoris 5,01 g. Jose nustatytas vidutinis riebalų
kiekis sudarė 43,4 proc., baltymų – 24,6 proc., eruko rūgšties – 0,4 proc, o gliukozinolatų – 5,6
µmol g-1
.
„Californium‟ veislės augalai tyrimo metais (2004–2005 m.) palyginti gerai perţiemodavo.
Jų ištvermingumas ţiemojimo sąlygoms įvertintas 7,8 balo. Stiebai tvirti, todėl labai atsparūs
išgulimui. Jų atsparumas išgulimui įvertintas 8,9 balo (vertinant pagal 9 balų vertinimo skalę).
Atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų įvertintas 8 balais.
Augalų vidutinis aukštis buvo 132 cm. Jų vegetacijos periodo vidutinė trukmė 208 dienos.
Veislė palyginti atspari ligų paţeidimams. Bandymuose tik 8–10 proc. šios veislės augalų buvo
paţeista juodosios dėmėtligės.
Į pradžią ↑
Caracas. Ţieminių rapsų veislė sukurta JAV, Monsanto Technology LLC sėklininkystės
firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2005 – 2007 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT
stotyse, tačiau 2005/2006 m. ţiemą Plungės ir Kauno AVT stotyse šios veislės ţieminių rapsų
augalai ţuvo dėl nepalankių ţiemojimo sąlygų. Todėl pateikiami tik 2005 m. ir 2007 m. „Caracas‟
veislės ţieminių rapsų tyrimo duomenys. Minėtais tyrimo metais gautas vidutinis jų sėklų derlius
5
ŽIEMINIAI RAPSAI
sudarė 3,82 t ha-1
. Didţiausias šių rapsų sėklų derlius buvo išaugintas 2005 m. Kauno AVT stotyje –
4,85 t ha-1
.
„Caracas‟ veislės ţieminių rapsų sėklos vidutiniškai subręsta per 198 dienas. Jos palyginti
stambios, 1000 sėklų vidutinis svoris – 4,93 g. Veislės tyrimo metais išaugintose sėklose nustatytas
vidutinis riebalų kiekis sudarė 42,6 proc., baltymų – 26,9 proc., eruko rūgšties – 0,95 proc. ir
gliukozinolatų – 7,68 µmol g-1
.
Augalų ištvermingumas ţiemojimui įvertintas 6,7 balo. Augalų vidutinis aukštis – 128 cm.
Jie labai atsparūs išgulimui, kas įvertinta 8,8 balo. Atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų
įvertintas 8,3 balo.
Įrengtuose bandymuose 2005 m. ir 2007 m. Plungės ir Utenos AVT stotyse 10–25 proc. šios
veislės rapsų paţeidė juodoji dėmėtligė. Kauno AVT stotyje įrengtame bandyme 2007 m. nustatyta,
kad baltasis (sklerotinis) puvinys paţeidė 23 proc. šių rapsų augalų, kur jų paţeidimo laipsnis buvo
18 proc. Kitų ligų paţeidimai buvo labai neţymūs.
Į pradžią ↑
Carousel. Ţieminių rapsų veislė sukurta JAV, Monsanto Technology LLC sėklininkystės
firmoje. Šios veislės ūkinio vertingumo tyrimai buvo atliekami 3 metus, nes 2003 m. ţiemą visų
ţieminių rapsų veislių augalai Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse ţuvo. Todėl pateikiami tik
2004 m. ir 2005 m. „Carousel‟ rapsų veislės tyrimų rodikliai. Šiais veislės tyrimo metais gautas
vidutinis sėklų derlius sudarė 4,02 t ha-1
. Lyginant su standartinės „Valesca‟ veislės rapsais,
subrandino net 0,8 t ha-1
(24,5 proc.) didesnį sėklų derlių. Didţiausias „Carousel‟ rapsų veislės sėklų
derlius buvo išaugintas 2005 m. Kauno AVT stotyje – 5,09 t ha-1
.
Sėklos stambios, 1000 jų vidutinis svoris 4,77 g. Atlikus labora-torines analizes, „Carousel‟
rapsų veislės sėklose nustatytas toks vidutinis šių medţiagų kiekis: riebalų – 42,9 proc., baltymų –
23,3 proc., eruko rūgšties – 1,3 proc. ir gliukozinolatų – 7,3 µmol g-1
.
Augalų ištvermingumas ţiemojimo sąlygoms 2004–2005 m. ţiemą vidutiniškai įvertintas
7,9 balo. „Carousel‟ rapsų veislės augalai atsparūs išgulimui ir sėklų išbyrėjimui iš ankštarų. Šie
veislės poţymiai atitinkamai įvertinti 8,7 ir 8 balais. Augalų vidutinis aukštis 133 cm. Pagal sėklų
subrendimo laiką veislė priskiriama vidutinio ankstyvumo grupei. Jos augalų vegetacijos periodo
vidutinė trukmė 208 dienos.
Augalai palyginti atsparūs ligoms. Veislės tyrimo metais nustatytas labai nedidelis kiekis
augalų, paţeistų juodąja dėmėtlige.
Į pradžią ↑
Catalina. Ţieminių rapsų veislė sukurta JAV, Monsanto Technology LLC sėklininkystės
6
ŽIEMINIAI RAPSAI
firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2005–2007 m. trijose AVT stotyse. Jose gautas
vidutinis sėklų derlius – 3,77 t ha-1
. Potencinės šios veislės galimybės yra gana didelės, ką patvirtina
ir 2005 m . Kauno AVT stotyje gautas 5,53 t ha-1
sėklų derlius.
Sėklos vidutinio stambumo, riebalingos. Jų 1000 vidutinis svoris – 4,61 g. Atlikus
laboratorines analizes, šių rapsų sėklose nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 44,3 proc.,
baltymų – 27,9 proc., eruko rūgšties – 0,84 proc., o gliukozinolatų – 8,87 µmol g-1
.
„Catalina‟ veislės rapsai 2005/2006 m. ţiemą ţuvo Plungės ir Kauno AVT stotyse
įrengtuose bandymuose, bet palyginti gerai perţiemojo Utenos AVT stotyje. Jų ištvermingumas
ţiemojimui vidutiniškai įvertintas 7,1 balo. Šios veislės rapsai tyrimo metais praktiškai neišgulė, o
jų atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų įvertintas 8,3 balo. Augalų vidutinis aukštis – 131 cm.
Veislė vidutinio ankstyvumo. Jos augalų vegetacijos periodo vidutinė trukmė – 197 dienos, 1–2
dienom trumpesnė uţ standartinių „Valesca‟ ir „Remy‟ veislių rapsus.
Įrengtuose bandymuose veislės tyrimo metais dalį augalų paţeidė juodoji dėmėtligė (5–
10 proc.) ir fomozė (2 proc.). Kauno AVT stotyje 2007 m. baltasis (sklerotinis) puvinys paţeidė
28 proc. šių rapsų augalų, esant šios ligos paţeidimo intensyvumui 15 proc., o Utenos AVT stotyje
– 5 proc. jų augalų (paţeidimo intensyvumas – 5 proc.).
Į pradžią ↑
Courage. Ţieminių rapsų veislė sukurta Olandijoje, D. J. Van der Have sėklininkystės
firmoje. Šios veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2004–2005 m. Plungės, Kauno ir Utenos
AVT stotyse. Jose tyrimo metais gautas vidutinis 3,65 t ha-1
sėklų derlius. Gausiausias jų derlius
bandymuose buvo išaugintas 2004 m. Kauno AVT stotyje – 4,85 t ha-1
.
Sėklos vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris 4,55 g. Atlikus laboratorines analizes,
„Courage‟ veislės rapsų sėklose nustatytas toks vidutinis šių medţiagų kiekis: riebalų – 43,4 proc.,
baltymų – 25,7 proc., eruko rūgšties – 0,5 proc. ir gliukozinolatų – 3,7 µmol g-1
.
Augalai veislės tyrimo metais bandymuose neblogai perţiemojo. Jų ištvermingumas
ţiemojimui vidutiniškai įvertintas 7,8 balo. Veislės tyrimuose vidutinis augalų aukštis sudarė
132 cm. „Courage‟ veislės rapsų stiebai labai tvirti. Sėklos taip pat gerai laikosi ankštarose. Jų
augalų atsparumas išgulimui įvertintas 8,9 balo, o sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8 balais.
„Courage‟ veislės rapsų sėklos subręsta vidutiniškai viena diena vėliau uţ standartinės „Valesca‟
veislės. Jos augalų vegetacijos periodo vidutinė trukmė 207 dienos.
Tyrimo metais šios veislės augalai palyginti maţai buvo paţeisti ligų. Įrengtuose
bandymuose „Courage‟ veislės rapsų stiebų ir ankštarų paţeidimai juodąja dėmėtlige buvo vieni iš
maţiausių. Šios ligos buvo paţeista tik 3 – 10 proc. augalų.
7
ŽIEMINIAI RAPSAI
Į pradžią ↑
Digger. Ţieminių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, KWS SAAT AG sėklininkystės firmoje.
Šios veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2004–2005 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT
stotyse. Jose tyrimo metais gautas vidutinis 3,47 t ha-1
sėklų derlius. Didţiausias šios veislės rapsų
sėklų derlius išaugintas 2005 m. Kauno AVT stotyje – 4,74 t ha-1
.
Sėklos labai stambios, 1000 jų vidutinis svoris 5,35 g. Jose nustatytas palyginti didelis
vidutinis riebalų kiekis – 43,6 proc., baltymų – 25,1 proc., eruko rūgšties – 0,9 proc. ir
gliukozinolatų – 7,2 µmol g-1
.
Šios veislės augalai tyrimo metais neblogai ţiemojo. Jų ištver-mingumas ţiemojimui
vidutiniškai įvertintas 7,7 balo. Augalų vidutinis aukštis 128 cm. Jie praktiškai neišgula. Augalų
atsparumas išgulimui vidutiniškai įvertintas 8,7 balo, o sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8 balais.
„Digger‟ veislės ţieminiai rapsai vidutinio ankstyvumo. Jos sėklos vidutiniškai subręsta per 207
dienas.
„Digger‟ veislės rapsų augalai tyrimo metais maţai buvo paţeisti ligų. Kiek didesnis augalų
paţeidimas (10–15 proc.) nustatytas tik juodąja dėmėtlige.
Į pradžią ↑
DK Secure. Hibridinės ţieminių rapsų veislės selekcininkas – Prancūzijos sėklininkystės
firma Monsanto Technology. Šios veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2008–2010 m. Plungės,
Kauno ir Utenos AVT stotyse. Jose tyrimo metais gautas vidutinis 4,21 t ha-1
sėklų derlius.
Gausiausias jų derlius – 5,45 t ha-1
– išaugintas 2008 m. Kauno AVT stotyje įrengtuose bandymų
laukeliuose.
Sėklos smulkios, 1000 jų vidutinis svoris – 4,54 g. Atlikus laboratorines analizes, „DK
Secure‟ veislės rapsų sėklose nustatyta 45,7 proc. riebalų, 27 proc. baltymų, 0,37 proc. eruko
rūgšties ir 7,98 µmol g-1
gliukozinolatų. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose veislė
priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.
Veislės ţiemkentiškumas vidutiniškai įvertintas 6,7 balo. Šios veislės rapsų atsparumas
išgulimui tyrimo metais įvertintas 8,8 balo, o atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8,7 balo.
Augalų vidutinis aukštis – 146 cm. Vegetacijos periodo vidutinė trukmė – 202 dienos.
Tyrimo metais Plungės AVT stotyje įrengtuose bandymų laukeliuose vidutiniškai 10 proc.
šios veislės rapsų paţeidė juodoji dėmėtligė. Kauno AVT stotyje 2009 m. pilkasis puvinys paţeidė
33 proc., o 2010 m. 40 proc. šių rapsų augalų paţeidė fomozė. Kitų ligų paţeidimai buvo neţymūs.
Į pradžią ↑
Elvis. Ţieminių rapsų veislė sukurta Prancūzijoje, Euralis Semences sėklininkystės firmoje.
8
ŽIEMINIAI RAPSAI
Šios veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2002-2004 m. trijose augalų veislių tyrimo stotyse.
Bandymo metais gautas vidutinis 3,51 t ha-1
sėklų derlius. Potencinės šios veislės galimybės yra
gana didelės, ką patvirtina ir 2004 m. Kauno augalų veislių tyrimo stotyje gautas 4,67 t ha-1
sėklų
derlius.
Sėklos labai stambios, 1000 jų vidutinė masė 4,67 g. Atlikus laboratorines analizes, sėklose
nustatytas toks vidutinis šių medţiagų kiekis: riebalų - 42,3 proc., baltymų - 25,3 proc., eruko
rūgšties - 0,1 proc. ir gliukozinolatų - 3,9 µmol g-1
.
Augalų ištvermingumas ţiemojimo sąlygoms įvertintas 7,4 balo. Augalų vidutinis aukštis
126 cm. Jie labai atsparūs išgulimui, kas įvertinta net 8,8 balo. Sėklos taip pat gerai laikosi
ankštarose. Atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų vidutiniškai įvertintas 8,3 balo. „Elvis‟ rapsų
veislės augalų vegetacijos periodas vidutiniškai trunka 202 dienas. Šios veislės augalų stiebų ir
ankštarų paţeidimas juodąja dėmėtlige bandymuose buvo vienas iš maţiausių (sudarė 10-15 proc.),
lyginant su kitomis kartu tirtomis rapsų veislėmis.
Į pradžią ↑
ES Astrid. Ţieminių rapsų veislė sukurta Prancūzijoje, Euralis Semences sėklininkystės
firmoje. Ūkinio vertingumo ir tinkamumo Lietuvos agroklimato sąlygoms nustatymo bandymuose
veislė tirta 2004–2005 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Bandymo metais gautas vidutinis
3,33 t ha-1
sėklų derlius. Didţiausias šios veislės rapsų sėklų derlius išaugintas 2004 m. Kauno AVT
stotyje – 4,12 t ha-1
.
Sėklos vidutinio stambumo (1000 jų vidutinis svoris 4,62 g) ir pasiţyminčios itin gera
kokybe. Laboratorijoje jose nustatytas tikrai didelis vidutinis riebalų kiekis – 43,9 proc., baltymų –
24,9 proc., eruko rūgšties – 0,3 proc., o gliukozinolatų – 6,4 µmol g-1
.
„ES Astrid‟ veislės ţieminiai rapsai tyrimo metais palyginti gerai ţiemojo. Jų
ištvermingumas ţiemojimui vidutiniškai įvertintas 7,7 balo. Augalų vidutinis aukštis 128 cm. Šios
veislės rapsų augalai pakankamai atsparūs išgulimui ir sėklų išbyrėjimui iš ankštarų. Šie veislės
augalų poţymiai vidutiniškai įvertinti 8,7 ir 8 balais. Veislė vidutinio ankstyvumo. Jos augalų
vegetacijos periodo vidutinė trukmė 207 dienos.
„ES Astrid‟ veislės rapsai palyginti atsparūs ligų paţeidimams. Tyrimo metais įrengtuose
bandymuose 1–15 proc. augalų buvo paţeisti juodosios dėmėtligės.
Į pradžią ↑
ES Betty. Ţieminių rapsų veislė sukurta Prancūzijoje, Euralis Semences sėklininkystės
firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2001, 2002 ir 2005 m. trijose augalų veislių
tyrimo stotyse. Jose gautas vidutinis sėklų derlius 3,36 t ha-1
. Potencinės veislės galimybės yra gana
9
ŽIEMINIAI RAPSAI
didelės, ką patvirtina ir 2005 m. Kauno AVT stotyje gautas 5,19 t ha-1
sėklų derlius.
Sėklos stambios, 1000 jų vidutinis svoris 4,89 g. Jose nustatytas vidutinis riebalų kiekis
sudarė 41,9 proc., baltymų – 27,2 proc., eruko rūgšties – 0,1 proc., o gliukozinolatų – 7,5 µmol g-1
.
Augalai įrengtuose veislės bandymuose neblogai ţiemojo. Jų ištvermingumas ţiemojimui
įvertintas 7,3 balo. „ES Betty‟ veislės rapsai tyrimo metais neišgulė, o jų atsparumas sėklų
išbyrėjimui iš ankštarų įvertintas 8,4 balo. Sėklos subręsta vidutiniškai 2 dienom anksčiau, lyginant
su standartinės „Valesca‟ veislės rapsais.
Augalų vidutinis aukštis 132 cm. Jų vegetacijos periodo vidutinė trukmė 195 dienos. Veislės
tyrimo metais „ES Betty‟ veislės rapsų augalus paţeidė juodoji dėmėtligė (10–25 proc.). Kitų ligų
paţeidimai buvo neţymūs.
Į pradžią ↑
Excalibur. Hibridinė ţieminių rapsų veislė sukurta JAV, Monsanto Technology LLC
sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2006–2008 m. Plungės, Kauno ir
Utenos AVT stotyse, tačiau 2005/2006 m. ţiemą Plungės ir Kauno AVT stotyse šios veislės
ţieminių rapsų augalai ţuvo dėl nepalankių ţiemojimo sąlygų. Minėtais tyrimo metais gautas
vidutinis jų sėklų derlius sudarė 4,34 t ha-1
. Didţiausias šių rapsų sėklų derlius buvo išaugintas 2008
m. Kauno AVT stotyje – 5,73 t ha-1
.
„Excalibur‟ veislės ţieminių rapsų sėklos subręsta vidutiniškai per 195 dienas. Jos palyginti
stambios, 1000 sėklų vidutinis svoris – 4,62 g. Veislės tyrimo metais išaugintose sėklose nustatytas
vidutinis riebalų kiekis sudarė 46,44 proc., o baltymų – 30,9 proc. Pagal eruko rūgšties ir
gliukozinolatų kiekį sėklose „Excalibur‟ veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui
(0-2 proc. eruko rūgšties ir iki 20 µmol g-1
gliukozinolatų).
Augalų ištvermingumas ţiemojimui įvertintas 7,5 balo. Augalų vidutinis aukštis – 145 cm.
Jie pakankamai atsparūs išgulimui, kas įvertinta 7,9 balo. Atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų
įvertintas 8,6 balo.
Įrengtuose bandymuose 2006–2008 m. Plungės ir Utenos AVT stotyse 5–10 proc. šios
veislės rapsų paţeidė juodoji dėmėtligė. 2007 m. Kauno AVT stotyje įrengtame bandyme baltasis
(sklerotinis) puvinys paţeidė 28 proc. šių rapsų augalų, o jų paţeidimo laipsnis buvo 25 proc. Kitų
ligų paţeidimai buvo labai neţymūs.
Į pradžią ↑
Finesse. Ţieminių hibridinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Raps GbR sėklininkystės
firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai buvo atliekami 3 metus (2005–2007 m.), bet gauti tik 2
metų derliaus duomenys. Nepalankią 2005/2006 m. ţiemą „Finesse‟ veislės ţieminiai rapsai ţuvo
10
ŽIEMINIAI RAPSAI
Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse 2004 m. rudenį įrengtuose rapsų veislių bandymuose. Todėl
pateikiami tik 2005 m. ir 2007 m. šių rapsų derliaus duomenys. Minėtais „Finesse‟ veislės rapsų
tyrimo metais gautas vidutinis 3,79 t ha-1
sėklų derlius. Didţiausias jų derlius buvo išaugintas
2005 m. Kauno AVT stotyje – 5,47 t ha-1
.
„Finesse‟ veislės ţieminių rapsų sėklos vidutiniškai subręsta per 196 dienas. Jos palyginti
stambios, 1000 sėklų vidutinis svoris – 4,76 g. Veislės tyrimo metais išaugintose sėklose nustatytas
vidutinis riebalų kiekis sudarė 43,18 proc., o baltymų – 27,6 proc. „Finesse‟ veislės rapsų
ištvermingumas ţiemojimui vidutiniškai įvertintas 6,7 balo. Jų augalų vidutinis aukštis – 143 cm.
Jie gana atsparūs išgulimui, kas įvertinta 8,8 balo. Šių rapsų atsparumas sėklų išbyrėjimui iš
ankštarų įvertintas 8,2 balo.
Įrengtuose bandymuose veislės tyrimo metais dalį augalų paţeidė juodoji dėmėtligė (5–20)
proc. ir fomozė (3 proc.). Kauno AVT stotyje 2007 m. baltasis (sklerotinis) puvinys paţeidė 18
proc., o Utenos AVT stotyje – 10 proc. šių rapsų augalų.
Į pradžią ↑
Herkules. Ţieminių rapsų hibridas sukurtas Vokietijoje, Raps GbR sėklininkystės firmoje.
Hibridinių rapsų veislių ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose veislė tirta 2004–2005 m.
Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Šiose stotyse tyrimo metais gautas vidutinis 3,88 t ha-1
sėklų derlius. Didţiausias „Herkules‟ rapsų hibrido sėklų derlius buvo išaugintas 2004 m. Kauno
AVT stotyje – net 5,28 t ha-1
.
Sėklos labai stambios, 1000 jų vidutinis svoris 5,32 g. Jose nustatytas vidutinis riebalų
kiekis – 43,5 proc., baltymų – 23,6 proc., eruko rūgšties – 0,3 proc., o gliukozinolatų – 8,4 µmol g-1
.
Bandymo metais augalai palyginti gerai ţiemojo. Jų ištvermingumas ţiemojimui įvertintas
7,9 balo. „Herkules‟ augalai gana aukšti (134 cm), tačiau beveik neišgula. Atsparumas išgulimui
vidutiniškai įvertintas 8,9 balo, o sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8 balais. Pagal sėklų subrendimo
laiką ši hibridinė veislė priskiriama vidutinio ankstyvumo grupei. Jos augalų vegetacijos periodo
vidutinė trukmė 208 dienos.
Augalai palyginti atsparūs ligoms. Tyrimo metais nustatytas tik nedidelis (3–10 proc.)
„Herkules‟ veislės ţieminių rapsų augalų paţeidimas juodąja dėmėtlige.
Į pradžią ↑
Hornet. Hibridinė ţieminių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Deutsche Saatveredelung AG
sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2007–2009 m. Plungės, Kauno ir
Utenos AVT stotyse. Minėtais tyrimo metais gautas vidutinis jų sėklų derlius sudarė 4,79 t ha-1
.
Didţiausias šių rapsų sėklų derlius buvo išaugintas 2008 m. Kauno AVT stotyje – 5,97 t ha-1
.
11
ŽIEMINIAI RAPSAI
„Hornet‟ veislės ţieminių rapsų sėklos subręsta vidutiniškai per 199 dienas. Jos stambios,
1000 sėklų vidutinis svoris – 4,88 g. Veislės tyrimo metais išaugintose sėklose nustatytas vidutinis
riebalų kiekis sudarė 46,1 proc., o baltymų – 27,2 proc. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį
sėklose „Hornet‟ veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui (0–2 proc. eruko rūgšties ir iki
20 µmol g-1
gliukozinolatų).
Augalų ištvermingumas ţiemojimui įvertintas 7,5 balo. Augalų vidutinis aukštis – 150 cm.
Jie pakankamai atsparūs išgulimui, kas įvertinta 7,9 balo. Atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų
įvertintas 8,5 balo.
2007–2009 m. Plungės ir Utenos AVT stotyse įrengtuose bandymuose vidutiniškai 5–8
proc. šios veislės rapsų paţeidė juodoji dėmėtligė. Kauno AVT stotyje 2007 m. baltasis (sklerotinis)
puvinys paţeidė 13 proc., o 2009 m. pilkasis puvinys ― 35 proc. šių rapsų augalų. Kitų ligų
paţeidimai buvo neţymūs.
Į pradžią ↑
Komando. Ţieminių rapsų veislė sukurta Prancūzijoje, Sarl Adrien Momont et Fils
sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2008–2010 m. Plungės, Kauno ir
Utenos AVT stotyse.
Minėtais „Komando‟ veislės rapsų tyrimo metais gautas vidutinis 4,95 t ha-1
sėklų derlius.
Didţiausias derlius išaugintas 2008 m. Kauno AVT stotyje – 6,27 t ha-1
.
„Komando‟ veislės ţieminių rapsų sėklos vidutiniškai subręsta per 203 dienas. Jos vidutinio
stambumo, 1000 sėklų vidutinis svoris – 5,14 g. Veislės tyrimo metais išaugintose sėklose
nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 47,9 proc., baltymų – 25,6 proc., eruko rūgšties – 0,32
proc. ir 9,73 µmol·g-1
gliukozinolatų. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose veislė
priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui. Veislės vidutinis ţiemkentiškumas įvertintas 6,6 balo.
Jų augalų vidutinis aukštis – 141 cm. Jie gana atsparūs išgulimui, tai įvertinta 8,5 balo. Šių rapsų
atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų įvertintas 8,6 balo.
Tyrimo metais Plungės AVT stotyje įrengtuose bandymų laukeliuose 10–25 proc. šios
veislės rapsų paţeidė juodoji dėmėtligė, o Kauno AVT stotyje 2009 m. pilkasis puvinys paţeidė
22 proc. augalų. Kitų ligų paţeidimai buvo neţymūs
Į pradžią ↑
Kronos. Ţieminių rapsų hibridas sukurtas Vokietijoje, NPZ/Saaten-Union sėklininkystės
firmoje. Šio hibrido ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2000 - 2002 m. Plungės, Kauno ir Utenos
augalų veislių tyrimo stotyse. Šiose stotyse tyrimo metais gautas tikrai geras – 3,56 t ha-1
vidutinis
sėklų derlius. Didţiausias jų derlius buvo subrandintas 2002 m. Plungės AVT stotyje – 4,35 t ha-1
.
12
ŽIEMINIAI RAPSAI
Laboratorijoje šių hibridinių rapsų sėklose nustatyti tokie vidutiniai kokybės rodikliai: riebalai
sudarė 42,6 %, baltymai - 23,3 %, gliukozinolatai - 12,8 μmol g-1
, o eruko rūgšties iš viso nerasta.
Bandymo metais augalai gerai ţiemojo. Jų ištvermingumas ţiemojimo sąlygoms įvertintas 8
balais. „Kronos‟ augalai uţauga gana aukšti (135cm), tačiau neišgula. Šio hibrido augalai taip pat
atsparūs sėklų išbyrėjimui iš ankštarų. Šis jų poţymis vidutiniškai įvertintas 8,7 balo. „Kronos‟
augalai yra vidutinio ankstyvumo. Jų sėklos vidutiniškai subręsta per 196 dienas.
Į pradžią ↑
Libea. Ţieminių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, DSV sėklininkystės firmoje. Veislės
ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 1999 – 2001 m. Plungės, Kauno ir Utenos augalų veislių tyrimo
stotyse. Bandymo metais gautas vidutinis 3,11 t ha-1
sėklų derlius. Didţiausias jų derlius gautas
2001 m. Kauno stotyje – 4,50 t ha-1
. Sėklos stambios, 1000 jų vidutinė masė 4,37 g. Sėklose
nustatytas vidutinis riebalų kiekis 41,6 %, eruko rūgšties – 0,88 % ir gliukozinolatų – 19,9 µmol g-1
.
Bandymuose augalai labai gerai ţiemojo. Jų ištvermingumas ţiemojimo sąlygoms įvertintas 8,3
balo. Šios veislės augalai taip pat labai atsparūs išgulimui (8,9 balo) ir sėklų išbyrėjimui iš ankštarų
(8,4 balo). „Libea‟ veislė yra vidutinio ankstyvumo. Jos augalų vegetacijos periodo vidutinė trukmė
198 dienos.
Į pradžią ↑
Livius. Ţieminių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Deutsche Saatveredelung AG
sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2007–2009 m. trijose AVT stotyse.
Jose gautas vidutinis sėklų derlius –4,3 t ha-1
. Didţiausias „Livius‟ veislės rapsų sėklų derlius
išaugintas 2009 m . Kauno AVT stotyje ― 5,8 t/h.
Sėklos stambios, jų 1000 vidutinis svoris – 4,84 g. Atlikus laboratorines analizes šių rapsų
sėklose nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 46,6 proc., baltymų – 27 proc. Pagal eruko rūgšties
ir gliukozinolatų kiekį sėklose „Livius‟ veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.
Veislės ištvermingumas ţiemojimui vidutiniškai įvertintas 6,9 balo. Šios veislės rapsai
tyrimo metais praktiškai neišgulė. Jų atsparumas išgulimui įvertintas 8,7 balo, o atsparumas sėklų
išbyrėjimui iš ankštarų – 8,5 balo. Augalų vidutinis aukštis – 144 cm. Vegetacijos periodo vidutinė
trukmė – 198 dienos.
Plungės AVT stotyje veislės tyrimo metais įrengtuose bandymuose 10–15 proc. augalų
paţeidė juodoji dėmėtligė. 2007 m. Kauno AVT stotyje įrengtame bandyme 33 proc. šios veislės
rapsų augalų paţeidė baltasis (sklerotinis) puvinys (paţeidimo laipsnis 15 proc.), o 2009 m. ant 28
proc. augalų aptiktas pilkasis puvinys, tačiau paţeidimo laipsnis buvo maţas. Utenos AVT stotyje
ligų paţeidimai buvo neţymūs, siekė vos 2–5 proc.
13
ŽIEMINIAI RAPSAI
Į pradžią ↑
Merano. Ţieminių hibridinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Raps GbR sėklininkystės
firmoje. Šios veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2005–2007 m. Plungės, Kauno ir Utenos
AVT stotyse. Jose tyrimo metais gautas vidutinis 3,35 t ha-1
sėklų derlius. Gausiausias jų derlius
įrengtuose bandymuose buvo išaugintas 2005 m. Kauno AVT stotyje – 5,38 t ha-1
.
Sėklos vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris – 4,69 g. Atlikus laboratorines analizes,
„Merano‟ veislės rapsų sėklose nustatytas toks vidutinis šių medţiagų kiekis: riebalų – 43,65 proc.,
baltymų – 28,7 proc., eruko rūgšties – 0,7 proc. ir gliukozinolatų – 9,57 µmol g-1
.
Šios veislės rapsai ne visais tyrimo metais pakankamai gerai perţiemojo. Nesant sniego
dangos, 2006 m. sausio ir vasario mėnesiais vyraujant dideliems šalčiams (iki –30ºC), Plungės ir
Kauno AVT stotyse „Merano‟ veislės rapsų pasėliai ţuvo. Atsiţvelgiant į tai, jų ištvermingumas
ţiemojimui vidutiniškai įvertintas tik 6,6 balo.
Šios veislės rapsų augalų vidutinis aukštis – 140 cm. Jų stiebai gana tvirti. Sėklos taip pat
gerai laikosi ankštarose. Todėl augalų atsparumas išgulimui įvertintas 8,6 balo, o sėklų išbyrėjimui
iš ankštarų – 8,3 balo. Šių rapsų vegetacijos periodo vidutinė trukmė tokia pat kaip ir standartinių
„Kronos‟ ir „Triangle‟ hibridinių rapsų veislių (197 dienos).
Tyrimo metais minėtose AVT stotyse įrengtuose bandymuose „Merano‟ veislės rapsų
augalus paţeidė juodoji dėmėtligė (5–15 proc.) ir labai neţymiai – fomozė. Kauno AVT stotyje
įrengtame bandyme 2007 m. net 50 proc. šios veislės rapsų paţeidė baltasis (sklerotinis) puvinys,
esant šios ligos paţeidimo intensyvumui 20 proc.
Į pradžią ↑
Milena. Ţieminių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, KWS SAAT AG sėklininkystės firmoje.
Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2004 – 2005 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse.
Veislės tyrimo metais gautas vidutinis 3,47 t ha-1
sėklų derlius. Didţiausias „Milena‟ veislės rapsų
sėklų derlius buvo išaugintas 2004 m. Kauno AVT stotyje – 4,54 t ha-1
.
Sėklos labai stambios, 1000 jų vidutinis svoris 5,00 g. „Milena‟ veislės rapsų sėklose
nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 42,9 proc., baltymų – 25,1 proc., eruko rūgšties – 0,7 proc.
ir gliukozinolatų – 6,6 µmol g-1
.
Augalų ištvermingumas ţiemojimo sąlygoms veislės tyrimo metais įvertintas 7,7 balo.
Augalų vidutinis aukštis 136 cm. Jie labai atsparūs išgulimui, kas įvertinta 8,5 balo. Sėklos taip pat
gerai laikosi ankštarose. Atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų vidutiniškai įvertintas 8 balais.
„Milena‟ veislės ţieminiai rapsai yra vidutinio ankstyvumo. Jos augalų vegetacijos periodo vidutinė
trukmė 208 dienos. Sėklos ankštarose subręsta 2 dienom vėliau, lyginant su standartinės „Valesca‟
14
ŽIEMINIAI RAPSAI
veislės rapsais.
Šios veislės rapsai palyginti atsparūs ligų paţeidimams. Tyrimo metais tik 5–15 proc. jos
augalų stiebų ir ankštarų buvo paţeisti juodosios dėmėtligės.
Į pradžią ↑
Nelson. Hibridinės ţieminių rapsų veislės selekcininkas – Šveicarijos sėklininkystės firma
Syngenta Crop Protection AG. Šios veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2007–2009 m.
Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Jose tyrimo metais gautas vidutinis 4,73 t ha-1
sėklų derlius.
Gausiausias jų derlius ― 6,31 t ha-1
buvo išaugintas 2008 m. Kauno AVT stotyje įrengtuose
bandymuose. Sėklos stambios, 1000 jų vidutinis svoris – 4,87 g. Atlikus laboratorines analizes
„Nelson‟ veislės rapsų sėklose nustatyta 45,7 proc. riebalų ir 28,3 proc. baltymų. Pagal eruko
rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.
Veislės ištvermingumas ţiemojimui vidutiniškai įvertintas 7,3 balo. Šios veislės rapsų
atsparumas išgulimui tyrimo metais įvertintas 8,2 balo, o atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų –
8,5 balo. Augalų vidutinis aukštis – 151 cm. Vegetacijos periodo vidutinė trukmė – 197 dienos.
Tyrimo metais Plungės ir Utenos AVT stotyse įrengtuose bandymuose vidutiniškai 7,5–8,3
proc. šios veislės rapsų paţeidė juodoji dėmėtligė. Kauno AVT stotyje 2007 m. baltasis (sklerotinis)
puvinys paţeidė 20 proc. (paţeidimo laipsnis 10 proc.), o 2009 m. pilkasis puvinys paţeidė 34 proc.
šių rapsų augalų. Kitų ligų paţeidimai buvo neţymūs
Į pradžią ↑
NK Nemax. Ţieminių rapsų veislės selekcininkas – Šveicarijos sėklininkystės firma
Syngenta Crop Protection AG. Rapsų veislių ūkinio vertingumo ir tinkamumo Lietuvos agroklimato
sąlygoms nustatymo bandymuose veislė tirta 2007–2009 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse.
Minėtais tyrimo metais gautas vidutinis 4,63 t ha-1
jų sėklų derlius. Didţiausias šios veislės rapsų
sėklų derlius buvo išaugintas 2009 m. Kauno AVT stotyje – 6,8 t ha-1
.
Sėklos vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris – 4,75 g. Atlikus laboratorines analizes
jose nustatytas toks vidutinis šių medţiagų kiekis:riebalų – 47,35 proc., baltymų – 26,4 proc. Pagal
eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.
Veislės ištvermingumas ţiemojimui vidutiniškai įvertintas 7,0 balais. Augalų vidutinis
aukštis – 136 cm. Šios veislės rapsų augalai atsparūs išgulimui ir sėklų išbyrėjimui iš ankštarų, kas
įvertinta 8,7 ir 8,5 balo. Šių rapsų vegetacijos periodo vidutinė trukmė – 198 dienos.
Tyrimo metais Plungės AVT stotyje įrengtuose bandymuose 10–15 proc. šios veislės rapsų
paţeidė juodoji dėmėtligė. Kauno AVT stotyje 2007 m. baltasis (sklerotinis) puvinys paţeidė 25
proc. (paţeidimo laipsnis 18 proc.), o 2009 m. pilkasis puvinys paţeidė 36 proc. šių rapsų augalų.
15
ŽIEMINIAI RAPSAI
Kitų ligų paţeidimai buvo neţymūs.
Į pradžią ↑
NK Petrol. Ţieminių rapsų veislės selekcininkas – Šveicarijos sėklininkystės firma
Syngenta Crop Protection AG. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2007–2009 m. Plungės,
Kauno ir Utenos AVT stotyse. Minėtais tyrimo metais gautas vidutinis jų sėklų derlius sudarė
4,49 t ha-1
. Didţiausias šių rapsų sėklų derlius buvo išaugintas 2008 m. Kauno AVT stotyje –
6,2 t ha-1
. „NK Petrol‟ veislės ţieminių rapsų sėklos vidutiniškai subręsta per 198 dienas. Jos
smulkios, 1000 sėklų vidutinis svoris – 4,3 g. Veislės tyrimo metais išaugintose sėklose nustatytas
vidutinis riebalų kiekis sudarė 45,5 proc., baltymų – 28,2 proc. Pagal eruko rūgšties ir
gliukozinolatų kiekį sėklose veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.
Veislės ištvermingumas ţiemojimui įvertintas 7,4 balo. Augalų vidutinis aukštis – 150 cm.
Jie atsparūs išgulimui, kas įvertinta 8,4 balo. Atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų įvertintas 8,5
balo.
Tyrimo metais Plungės ir Utenos AVT stotyse įrengtuose bandymuose 5–10 proc. šios
veislės rapsų paţeidė juodoji dėmėtligė. Kauno AVT stotyje 2007 m. baltasis (sklerotinis) puvinys
paţeidė 23 proc. (paţeidimo laipsnis 10 proc.), o 2009 m. pilkasis puvinys paţeidė 35 proc. šių
rapsų augalų. Kitų ligų paţeidimai buvo neţymūs.
Į pradžią ↑
Ontario. Ţieminių rapsų veislė sukurta Prancūzijoje, Nickerson International Research
GEIE sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2006 ir 2008–2009 m. trijose
AVT stotyse. Jose gautas vidutinis sėklų derlius – 4,89 t ha-1
. Didţiausias ― 6,21 t ha-1
šios veislės
rapsų sėklų derlius gautas 2008 m. Kauno AVT stotyje.
Sėklos labai stambios, riebalingos. Jų 1000 vidutinis svoris – 5,14 g. Atlikus laboratorines
analizes šių rapsų sėklose nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 45,5 proc., baltymų – 27,6 proc.
Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių
tipui.
Veislė jautri nepalankioms ţiemojimo sąlygoms. Per tyrimo laikotarpį šios veislės rapsai
ţuvo 2005/2006 m. ţiemą Kauno ir Plungės AVT stotyse, todėl šios veislės ištvermingumas
ţiemojimui įvertintas tik 6,1 balo. „Ontario‟ veislės augalai palyginti ţemi. Jų vidutinis aukštis –
139 cm. Tyrimo metais jie neišgulė, todėl jų atsparumas išgulimui įvertintas 9 balais, o atsparumas
sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8,7 balo. „Ontario‟ veislės rapsų vegetacijos periodo vidutinė trukmė
– 202 dienos.
Tyrimo metais Plungės AVT stotyje įrengtuose bandymuose 10 proc. šios veislės rapsų
16
ŽIEMINIAI RAPSAI
paţeidė juodoji dėmėtligė. Kauno AVT stotyje 2009 m. pilkasis puvinys paţeidė 36 proc. šių rapsų
augalų. Kitų ligų paţeidimai buvo neţymūs.
Į pradžią ↑
Ovation. Ţieminių rapsų veislė sukurta Prancūzijoje, Sarl Adrien Momont et Fils
sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2007–2009 m. Plungės, Kauno ir
Utenos AVT stotyse. Minėtais „Ovation‟ veislės rapsų tyrimo metais gautas vidutinis 4,56 t ha-1
sėklų derlius. Didţiausias jų derlius buvo išaugintas 2008 m. Kauno AVT stotyje – 6,32 t ha-1
.
„Ovation‟ veislės ţieminių rapsų sėklos vidutiniškai subręsta per 198 dienas. Jos palyginti smulkios,
1000 sėklų vidutinis svoris – 4,23 g. Veislės tyrimo metais išaugintose sėklose nustatytas vidutinis
riebalų kiekis sudarė 47 proc., o baltymų – 26,1 proc. Veislės vidutinis ištvermingumas ţiemojimui
įvertintas 6,8 balo. Jų augalų vidutinis aukštis – 146 cm. Jie gana atsparūs išgulimui, kas įvertinta
8,9 balo. Šių rapsų atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų įvertintas 8,6 balo.
Tyrimo metais Plungės AVT stotyje įrengtuose bandymuose 5– 10 proc. šios veislės rapsų
paţeidė juodoji dėmėtligė. Kauno AVT stotyje 2007 m. baltasis (sklerotinis) puvinys paţeidė 27
proc. (paţeidimo laipsnis 15 proc.), o 2009 m. pilkasis puvinys paţeidė 22 proc. šių rapsų augalų.
Kitų ligų paţeidimai buvo neţymūs.
Į pradžią ↑
Remy. Ţieminių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, KWS SAAT AG sėklininkystės firmoje.
Ši veislė ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose tirta 2004–2005 m. Plungės, Kauno ir Utenos
AVT stotyse. Jose tyrimo metais gautas vidutinis sėklų derlius 4,09 t ha-1
, kuris buvo net 0,86 t ha-1
(26,6 proc.) didesnis uţ standartinės „Valesca‟ veislės derlingumą. Potencinės veislės galimybės yra
gana didelės, ką patvirtina 2005 m. Kauno AVT stotyje gautas 5,24 t ha-1
sėklų derlius.
Sėklos stambios (1000 jų vidutinis svoris 4,88 g) ir pasiţymi gerais kokybiniais rodikliais.
Jose nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 43,3 proc., baltymų – 24,7 proc., eruko rūgšties – 1,1
proc. ir gliukozinolatų – 8,5 µmol g-1
.
Bandymuose augalai palyginti gerai ţiemojo. Jų ištvermingumas ţiemojimo sąlygoms
įvertintas 7,8 balo. Šios veislės augalai taip pat labai atsparūs išgulimui. Jų atsparumas išgulimui
įvertintas net 9 balais, o sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8 balais. Veislė vidutinio ankstyvumo. Jos
augalų vegetacijos periodo vidutinė trukmė 208 dienos.
„Remy‟ veislės rapsai palyginti atsparūs ligų paţeidimams. Atskirais veislės tyrimo metais
juodosios dėmėtligės buvo paţeista tik 2–10 proc. augalų.
Į pradžią ↑
Ryder. Ţieminių hibridinių rapsų veislė sukurta Danijoje, Danisco Seed sėklininkystės
17
ŽIEMINIAI RAPSAI
firmoje. Rapsų veislių ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose veislė tirta tris metus Plungės,
Kauno ir Utenos AVT stotyse, tačiau 2002/2003 m. ţiemą visi ţieminių rapsų veislių augalai ţuvo.
Todėl pateikiami tik 2004 ir 2005 m. „Ryder‟ hibridinių rapsų veislės tyrimo duomenys. Minėtais
tyrimo metais gautas vidutinis – 4,00 t h-1
jų sėklų derlius. Didţiausias derlius buvo subrandintas
2005 m. Kauno AVT stotyje – 5,23 t ha-1
.
Sėklos vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris 4,64 g. Jose nustatytas toks vidutinis
šių medţiagų kiekis: riebalų – 41,5 proc., baltymų – 25,9 proc., eruko rūgšties – 0,8 proc. ir
gliukozinolatų – 9,6 µmol g-1
.
2003–2004 m. įrengtuose bandymuose „Ryder‟ veislės rapsai palyginti gerai ţiemojo. Jos
ištvermingumas ţiemos šalčiams įvertintas 8 balais. Šios veislės augalai labai atsparūs išgulimui
(įvertinta 8,9 balo) ir sėklų išbyrėjimui iš ankštarų (įvertinta 8 balais). Augalų vidutinis aukštis
veislės bandymuose sudarė 138 cm. Jų vegetacijos periodo vidutinė trukmė 207 dienos.
Tyrimo metais augalai palyginti maţai buvo paţeisti ligų. Bandymuose tik juodosios
dėmėtligės buvo paţeisti 5–10 proc. šių rapsų stiebų ir ankštarų.
Į pradžią ↑
Robust. Ţieminių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, KWS SAAT AG sėklininkystės firmoje.
Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2005– 2007 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse.
„Robust‟ veislės rapsų teigiamas išskirtinis poţymis – subrandinamas stabilus ir palyginti didelis
sėklų derlius. Veislės tyrimo metais gautas vidutinis 4,13 t ha-1
jų sėklų derlius, kuris buvo
0,49 t ha-1
didesnis uţ standartinių „Valesca‟ ir „Remy‟ veislių. Didţiausias „Robust‟ veislės rapsų
sėklų derlius buvo išaugintas 2005 m. Kauno AVT stotyje – 5,23 t ha-1
.
Sėklos labai stambios, 1000 jų vidutinis svoris – 5,04 g. Jose nustatytas vidutinis riebalų
kiekis sudarė 41,5 proc., baltymų – 27,0 proc., eruko rūgšties – 0,8 proc, o gliukozinolatų –
11,6 µmol g-1
.
„Robust‟ veislės rapsų ištvermingumas ţiemojimui įvertintas 7,2 balo. Nors jų augalų
aukštis palyginti didelis – 145 cm, tačiau stiebai labai tvirti. Jų atsparumas išgulimui įvertintas 9
balais (vertinant pagal 9 balų vertinimo skalę). Atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų įvertintas 8
balais.
„Robust‟ veislės rapsai sėklas subrandina 2–3 dienom vėliau, lyginant su standartinių
„Valesca‟ ir „Remy‟ veislių rapsais. Jų augalų vegetacijos periodo vidutinė trukmė – 200 dienų.
Atskirais šios rapsų veislės tyrimo metais 3–10 proc. jų augalų paţeidė juodoji dėmėtligė ir
5 proc. – baltasis (sklerotinis) puvinys (Kauno AVT stotyje 2007 m.). Kitų ligų paţeidimai buvo
neţymūs.
18
ŽIEMINIAI RAPSAI
Į pradžią ↑
Rodeo. Ţieminių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, KWS SAAT AG sėklininkystės firmoje.
Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2006–2008 m. trijose AVT stotyse. Jose gautas vidutinis
sėklų derlius – 4,21 t ha-1
. Potencinės šios veislės galimybės yra gana didelės, ką patvirtina ir
2008 m . Kauno AVT stotyje gautas 5,74 t ha-1
sėklų derlius.
Sėklos vidutinio stambumo, riebalingos. Jų 1000 vidutinis svoris – 4,53 g. Atlikus
laboratorines analizes šių rapsų sėklose nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 46,2 proc.,
baltymų – 29,9 proc. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose „Rodeo‟ veislė priskiriama
maistiniam 00 rapsų veislių tipui.
„Rodeo‟ veislės rapsai 2005/2006 m. ţiemą ţuvo Plungės ir Kauno AVT stotyse įrengtuose
bandymuose, bet perţiemojo Utenos AVT stotyje. Jų ištvermingumas ţiemojimui vidutiniškai
įvertintas 7,2 balo. Šios veislės rapsai tyrimo metais praktiškai neišgulė, o jų atsparumas sėklų
išbyrėjimui iš ankštarų įvertintas 8,6 balo. Augalų vidutinis aukštis – 143 cm. Vegetacijos periodo
vidutinė trukmė – 198 dienos, tokia pat kaip ir standartinių „Valesca‟ ir „Remy‟ veislių rapsų.
Įrengtuose bandymuose veislės tyrimo metais dalį augalų paţeidė juodoji dėmėtligė (5–
25 proc.) ir fomozė (3 proc.). Kauno AVT stotyje 2007 m. baltasis (sklerotinis) puvinys paţeidė
13 proc. šių rapsų augalų, esant 10 proc šios ligos paţeidimo intensyvumui.
Į pradžią ↑
Rohan. Ţieminių hibridinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Norddeutsche Pflanzenzucht
Hans–Georg Lembke KG sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2008–
2010 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Veislės tyrimo metais gautas vidutinis 4,91 t ha-1
sėklų derlius. Didţiausias „Rohan‟ veislės rapsų sėklų derlius buvo išaugintas 2008 m. Kauno AVT
stotyje – 6,36 t ha-1
.
Sėklos smulkios, 1000 jų vidutinis svoris – 4,86 g. Jose nustatytas vidutinis riebalų kiekis
sudarė 45,9 proc., baltymų – 27,5 proc., 0,02 proc. eruko rūgšties ir 6,04 µmol·g-1
gliukozinolatų.
Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių
tipui.
Veislės ţiemkentiškumas įvertintas 6,8 balo. Augalų vidutinis aukštis – 142 cm. Stiebai
pakankamai tvirti, jų atsparumas išgulimui įvertintas 8,8 balo, atsparumas sėklų išbyrėjimui iš
ankštarų – 8,6 balo.
„Rohan‟ veislės rapsų augalų vegetacijos periodo vidutinė trukmė kaip ir standartinės veislės
„Triangle‟ – 201 diena.
Tyrimo metais Plungės AVT stotyje įrengtuose bandymų laukeliuose 10 proc. šios veislės
19
ŽIEMINIAI RAPSAI
rapsų paţeidė juodoji dėmėtligė. Kauno AVT stotyje 2009 m. pilkasis puvinys paţeidė 24 proc., o
2010 m. 30 proc. šių rapsų augalų paţeidė fomozė. Kitų ligų paţeidimų nepastebėta.
Į pradžią ↑
Sitro. Ţieminių hibridinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Deutsche Saatveredelung AG
sėklininkystės firmoje. Šios veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2008–2010 m. Plungės, Kauno
ir Utenos AVT stotyse. Jose tyrimo metais gautas vidutinis 4,52 t ha-1
sėklų derlius. Gausiausias
derlius buvo išaugintas 2009 m. Kauno AVT stotyje – 5,74 t ha-1
.
Sėklos smulkios, 1000 jų vidutinis svoris – 4,83 g. Atlikus laboratorines analizes, „Sitro‟
veislės rapsų sėklose nustatytas toks vidutinis šių medţiagų kiekis: riebalų – 45,9 proc., baltymų –
27 proc., eruko rūgšties – 0,48 proc. ir 7,82 µmol·g-1
gliukozinolatų. Pagal eruko rūgšties ir
gliukozinolatų kiekį sėklose veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.
Jų ţiemkentiškumas vidutiniškai įvertintas 6,3 balo. Šios veislės rapsų augalų vidutinis
aukštis – 152 cm, stiebai tvirti, sėklos gerai laikosi ankštarose. Atsiţvelgiant į tai, augalų
atsparumas išgulimui įvertintas 8,1 balo, o sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8,7 balo. Šių rapsų
vegetacijos periodo vidutinė trukmė 202 dienos.
Tyrimo metais Plungės AVT stotyje įrengtuose bandymų laukeliuose 5–10 proc. šios veislės
rapsų paţeidė juodoji dėmėtligė. Kauno AVT stotyje 2010 m. pilkasis puvinys paţeidė 26 proc., o
2009 m. pilkasis puvinys paţeidė 33 proc. šių rapsų augalų. Kitų ligų paţeidimų nepastebėta.
Į pradžią ↑
Sunday. Ţieminių rapsų veislė sukurta Danijoje, Danisco Seed sėklininkystės firmoje.
Rapsų veislių ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose veislė tirta 2003–2005 m. trijose augalų
veislių tyrimo stotyse, tačiau 2002/2003 m. ţiemą visi ţieminių rapsų veislių augalai Plungės,
Kauno ir Utenos AVT stotyse ţuvo. Todėl pateikiami tik 2004 ir 2005 m. „Sunday‟ veislės rapsų
tyrimų rodikliai. Šiais veislės tyrimo metais gautas palyginti geras vidutinis sėklų derlius – 3,96 t/h,
kuris buvo net 0,73 t ha-1
(22,6 proc.) didesnis uţ standartinės „Valesca‟ veislės. Potencinės
„Sunday‟ veislės derlingumo galimybės yra didelės, ką patvirtina 2005 m. Kauno augalų veislių
tyrimo stotyje gautas net 5,56 t ha-1
sėklų derlius.
Sėklos stambios, 1000 jų vidutinis svoris 4,86 g. Jose nustatytas vidutinis riebalų kiekis
sudarė 43,6 proc., baltymų – 23,3 proc., eruko rūgšties – 0,7 proc. ir gliukozinolatų – 5,1 µmol g-1
.
Tyrimo metais „Sunday‟ veislės ţieminiai rapsai gerai ţiemojo. Jų ištvermingumas
ţiemojimui įvertintas 8 balais. Augalų vidutinis aukštis sudarė 131 cm. Šios rapsų veislės augalai
pakankamai atsparūs išgulimui ir sėklų išbyrėjimui iš ankštarų. Šie veislės poţymiai atitinkamai
įvertinti 8,9 ir 8 balais, tačiau „Sunday‟ veislės rapsai subręsta 3 dienom vėliau uţ standartinės
20
ŽIEMINIAI RAPSAI
„Valesca‟ veislės. Jos augalų vegetacijos periodo vidutinė trukmė 209 dienos.
Bandymuose šios rapsų veislės augalai maţai buvo paţeisti ligų. Atskirose augalų veislių
tyrimo stotyse juodosios dėmėtligės buvo paţeista tik 3–10 proc. augalų.
Į pradžią ↑
SW Celsius. Ţieminių rapsų veislė sukurta Švedijoje, Svalöf Weibull AB sėklininkystės
firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2004–2005 m. trijose augalų veislių tyrimo
stotyse. Veislės tyrimo metais gautas vidutinis 3,48 t ha-1
sėklų derlius. Gausiausias jų derlius
bandymuose buvo išaugintas 2005 m. Kauno AVT stotyje – 4,31 t ha-1
.
Sėklos labai stambios, 1000 jų vidutinis svoris 5,16 g. „SW Celsius‟ rapsų sėklose nustatytas
vidutinis kiekis riebalų – 43,0 proc., baltymų – 24,6 proc., eruko rūgšties – 0,6 proc. ir
gliukozinolatų – 2,4 µmol g-1
.
Augalai įrengtuose veislės bandymuose gerai perţiemojo. Jų ištvermingumas ţiemojimui
vidutiniškai įvertintas 7,9 balo. Veislės tyrimo metais augalų vidutinis aukštis sudarė 133 cm. „SW
Celsius‟ rapsų veislės augalai labai atsparūs išgulimui ir sėklų išbyrėjimui iš ankštarų. Šie veislės
poţymiai įvertinti 8,7 ir 8 balais. Veislė vidutinio ankstyvumo. Jos augalų vegetacijos periodo
vidutinė trukmė 208 dienos. Jų sėklos subręsta 2 dienom vėliau uţ standartinės „Valesca‟ veislės.
Atskirose AVT stotyse bandymo metais juodosios dėmėtligės buvo paţeista 5–15 proc.
augalų. Kitų ligų paţeidimai buvo neţymūs.
Į pradžią ↑
SW Pastell. Ţieminių rapsų veislė sukurta Švedijoje, Svalöf Weibull sėklininkystės
firmoje.Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2000-2002 m. Plungės, Kauno ir Utenos augalų
veislių tyrimo stotyse. Jose tyrimo metais gautas 3,07 t ha-1
vidutinis sėklų derlius. Gausiausias jų
derlius bandymuose gautas 2001 m. Kauno AVT stotyje - 4,74 t ha-1
. Sėklos labai stambios, 1000 jų
vidutinė masė 4,91 g. „SW Pastell‟ sėklose nustatytas vidutinis kiekis riebalų - 41,9 %, baltymų -
24,4 %, eruko rūgšties - 0,15 % ir gliukozinolatų - 16,78 μmol g-1
.
Augalai bandymuose gerai ţiemojo. Jų ištvermingumas ţiemos šalčiams vidutiniškai
įvertintas 8 balais. Veislės tyrimuose augalų vidutinis aukštis sudarė 116 cm. „SW Pastell‟ augalai
labai atsparūs išgulimui ir sėklų išbyrėjimui iš ankštarų. Šie veislės poţymiai įvertinti 9 balais.
Pagal sėklų subrendimo laiką, veislė priskiriama vidutinio ankstyvumo grupei. Jos augalų
vegetacijos periodo vidutinė trukmė 196 dienos.
Į pradžią ↑
Tassilo. Ţieminių hibridinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, KWS SAAT AG
sėklininkystės firmoje. Šios veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2007–2009 m. Plungės, Kauno
21
ŽIEMINIAI RAPSAI
ir Utenos AVT stotyse. Jose tyrimo metais gautas vidutinis 4,42 t ha-1
sėklų derlius. Gausiausias jų
derlius įrengtuose bandymuose buvo išaugintas 2008 m. Kauno AVT stotyje – 6,38 t ha-1
.
Sėklos vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris – 4,65 g. Atlikus laboratorines analizes
„Tassilo‟ veislės rapsų sėklose nustatytas toks vidutinis šių medţiagų kiekis: riebalų – 46,8 proc.,
baltymų – 28,1 proc. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose veislė priskiriama
maistiniam 00 rapsų veislių tipui.
Šios veislės rapsai ne visais tyrimo metais pakankamai gerai perţiemojo. Atsiţvelgiant į tai,
jų ištvermingumas ţiemojimui vidutiniškai įvertintas 7,5 balo.
Šios veislės rapsų augalų vidutinis aukštis – 147 cm. Jų stiebai gana tvirti. Sėklos taip pat
gerai laikosi ankštarose. Todėl augalų atsparumas išgulimui įvertintas 8,7 balo, o sėklų išbyrėjimui
iš ankštarų – 8,5 balo. Šių rapsų vegetacijos periodo vidutinė trukmė tokia pat kaip ir standartinių
„Kronos‟ ir „Triangle‟ hibridinių rapsų veislių (197 dienos).
Tyrimo metais Plungės ir Utenos AVT stotyse įrengtuose bandymuose 5–10 proc. šios
veislės rapsų paţeidė juodoji dėmėtligė. Kauno AVT stotyje 2007 m. baltasis (sklerotinis) puvinys
paţeidė 25 proc. (paţeidimo laipsnis 10 proc.), o 2009 m. pilkasis puvinys paţeidė 30 proc. šių
rapsų augalų. Kitų ligų paţeidimai buvo neţymūs
Į pradžią ↑
Taurus. Ţieminių hibridinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Norddeutsche Pflanzenzucht
Hans–Georg Lembke KG sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2007–
2009 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Veislės tyrimo metais gautas vidutinis 4,34 t ha-1
jų sėklų derlius. Didţiausias „Taurus‟ veislės rapsų sėklų derlius buvo išaugintas 2008 m. Kauno
AVT stotyje – 5,91 t ha-1
.
Sėklos smulkios, 1000 jų vidutinis svoris – 4,38 g. Jose nustatytas vidutinis riebalų kiekis
sudarė 46,9 proc., baltymų – 27,5 proc. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose veislė
priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.
Veislės ištvermingumas ţiemojimui įvertintas 7,6 balo. Augalų vidutinis aukštis ― 147 cm.
Stiebai pakankamai tvirti, jų atsparumas išgulimui įvertintas 8,6 balo. Atsparumas sėklų išbyrėjimui
iš ankštarų įvertintas 8,5 balo.
„Taurus‟ veislės rapsų augalų vegetacijos periodo vidutinė trukmė kaip ir standartinės
veislės „Kronos‟ – 198 dienos.
Tyrimo metais Plungės ir Utenos stotyse įrengtuose bandymuose 5– 10 proc. šios veislės
rapsų paţeidė juodoji dėmėtligė. Kauno AVT stotyje 2007 m. baltasis (sklerotinis) puvinys paţeidė
20 proc. (paţeidimo laipsnis 10 proc.), o 2009 m. pilkasis puvinys paţeidė 16 proc. šių rapsų
22
ŽIEMINIAI RAPSAI
augalų. Kitų ligų paţeidimai buvo neţymūs.
Į pradžią ↑
Taurus. Ţieminių hibridinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Norddeutsche Pflanzenzucht
Hans–Georg Lembke KG sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2007–
2009 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Veislės tyrimo metais gautas vidutinis 4,34 t ha-1
jų sėklų derlius. Didţiausias „Taurus‟ veislės rapsų sėklų derlius buvo išaugintas 2008 m. Kauno
AVT stotyje – 5,91 t ha-1
.
Sėklos smulkios, 1000 jų vidutinis svoris – 4,38 g. Jose nustatytas vidutinis riebalų kiekis
sudarė 46,9 proc., baltymų – 27,5 proc. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose veislė
priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.
Veislės ištvermingumas ţiemojimui įvertintas 7,6 balo. Augalų vidutinis aukštis ― 147 cm.
Stiebai pakankamai tvirti, jų atsparumas išgulimui įvertintas 8,6 balo. Atsparumas sėklų išbyrėjimui
iš ankštarų įvertintas 8,5 balo.
„Taurus‟ veislės rapsų augalų vegetacijos periodo vidutinė trukmė kaip ir standartinės
veislės „Kronos‟ – 198 dienos.
Tyrimo metais Plungės ir Utenos stotyse įrengtuose bandymuose 5–10 proc. šios veislės
rapsų paţeidė juodoji dėmėtligė. Kauno AVT stotyje 2007 m. baltasis (sklerotinis) puvinys paţeidė
20 proc. (paţeidimo laipsnis 10 proc.), o 2009 m. pilkasis puvinys paţeidė 16 proc. šių rapsų
augalų. Kitų ligų paţeidimai buvo neţymūs.
Į pradžią ↑
Titan. Ţieminių hibridinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, NPZ sėklininkystės firmoje.
Ūkinio vertingumo nustatymo tyrimai atlikti 2004–2005 m. trijose augalų veislių tyrimo stotyse,
kuriose gautas vidutinis 3,91 t ha-1
sėklų derlius. Didţiausias jų derlius buvo subrandintas 2005 m.
Kauno AVT stotyje – 5,14 t ha-1
.
Sėklos vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris 4,66 g. Šio hibrido sėklos pasiţymi
gera kokybe. Jose nustatytas gana didelis vidutinis riebalų kiekis – 43,9 proc. Baltymai sudarė 24,7
proc., eruko rūgšties nustatyta 0,9 proc., o gliukozinolatų – 3,7 µmol g-1
.
Augalai įrengtuose bandymuose palyginti gerai ţiemojo. Jų ištvermingumas ţiemojimo
sąlygoms vidutiniškai įvertintas 7,7 balo. Šio hibrido augalų vidutinis aukštis 137 cm. Jie
pasiţymėjo atsparumu išgulimui ir sėklų išbyrėjimui iš ankštarų. Šie „Titan‟ rapsų hibrido poţymiai
atitinkamai įvertinti 8,9 ir 8 balais.
Šis hibridas pagal sėklų subrendimo laiką yra vidutinio ankstyvumo. Jo sėklos vidutiniškai
subręsta per 208 dienas. Bandymuose 5–10 proc. augalų buvo paţeista juodosios dėmėtligės. Kitų
23
ŽIEMINIAI RAPSAI
ligų paţeidimai buvo labai neţymūs.
Į pradžią ↑
Triangle. Ţieminių rapsų hibridas sukurtas Vokietijoje, KWS SAAT AG sėklininkystės
firmoje. Šio hibrido ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2004–2005 m. Plungės, Kauno ir Utenos
AVT stotyse. Šiose stotyse tyrimo metais gautas tikrai geras – 4,04 t ha-1
vidutinis sėklų derlius.
Didţiausias jų derlius subrandintas 2004 m. Kauno AVT stotyje – 5,27 t ha-1
.
Sėklos stambios, 1000 jų vidutinis svoris 4,97 g. Laboratorijoje šių hibridinių rapsų sėklose
nustatytas toks vidutinis šių medţiagų kiekis: riebalų – 41,9 proc., baltymų – 26,2 proc., eruko
rūgšties – 0,9 proc. ir gliukozinolatų – 7,8 µmol g-1
.
Bandymo metais augalai gerai ţiemojo. Jų ištvermingumas ţiemojimui įvertintas 7,9 balo.
„Triangle‟ hibrido augalų vidutinis aukštis 137 cm. Jų stiebai tvirti, gana atsparūs išgulimui. Ši jų
savybė buvo įvertinta 9 balais. Atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų įvertintas 8 balais.
„Triangle‟ hibridas yra vidutinio ankstyvumo. Jo sėklos vidutiniškai subręsta per 206 dienas.
Augalai palyginti atsparūs ligoms. Hibrido tyrimo metais nustatytas tik nedidelis augalų paţeidimas
juodąja dėmėtlige.
Į pradžią ↑
Visby. Ţieminių hibridinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Norddeutsche Pflanzenzucht
Hans–Georg Lembke KG sėklininkystės firmoje. Šios veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti
2008–2010 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Jose tyrimo metais gautas vidutinis 4,87 t ha-
1 sėklų derlius. Gausiausias jų derlius įrengtuose bandymuose buvo išaugintas 2009 m. Kauno AVT
stotyje – 6,2 t ha-1
.
Sėklos vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris – 5,07 g. Atlikus laboratorines analizes
„Visby‟ veislės rapsų sėklose nustatytas toks vidutinis šių medţiagų kiekis: riebalų – 45,6 proc.,
baltymų – 27,7 proc., eruko rūgšties 0,21 proc. ir 7,94 µmol·g-1
gliukozinolatų. Pagal eruko rūgšties
ir gliukozinolatų kiekį sėklose veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.
Jų ţiemkentiškumas vidutiniškai įvertintas 6,6 balo. Šios veislės rapsų augalų vidutinis
aukštis – 145 cm. Jų stiebai labai tvirti. Sėklos gerai laikosi ankštarose. Atsiţvelgiant į tai, augalų
atsparumas išgulimui įvertintas 9 balais, o sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8,6 balo. Šių rapsų
vegetacijos periodo vidutinė trukmė 203 dienos.
Plungės AVT stotyje įrengtuose bandymuose tyrimo metais iki 10 proc. šios veislės rapsų
paţeidė juodoji dėmėtligė, o Kauno AVT stotyje 2009 m. iki 26 proc. paţeidė pilkasis puvinys. Kitų
ligų paţeidimų nenustatyta.
Į pradžią ↑
24
ŽIEMINIAI RAPSAI
Wanda. Hibridinė ţieminių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Raps GbR sėklininkystės
firmoje. Šios veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2006–2008 m. Plungės, Kauno ir Utenos
AVT stotyse. Jose tyrimo metais gautas vidutinis 4,17 t ha-1
sėklų derlius. Gausiausias jų derlius
įrengtuose bandymuose buvo išaugintas 2008 m. Kauno AVT stotyje – net 6,56 t ha-1
.
Sėklos gana stambios, 1000 jų vidutinis svoris – 4,72 g. Atlikus laboratorines analizes,
„Wanda‟ veislės rapsų sėklose nustatyta 46,6 proc. riebalų ir 30,9 proc baltymų. Pagal eruko
rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.
Šios veislės rapsai ne visais tyrimo metais pakankamai gerai perţiemojo. Nesant sniego
dangos, 2006 m. sausio ir vasario mėnesiais kai kuriomis dienomis vyraujant dideliems šalčiams
(iki –30ºC), Plungės ir Kauno AVT stotyse „Wanda‟ veislės rapsų pasėliai ţuvo. Atsiţvelgiant į tai,
jų ištvermingumas ţiemojimui vidutiniškai įvertintas tik 7,1 balo.
Šios veislės rapsų augalų vidutinis aukštis – 150 cm. Jų stiebai gana tvirti. Sėklos taip pat
gerai laikosi ankštarose. Todėl šių rapsų atsparumas išgulimui įvertintas 8,5 balo, o sėklų
išbyrėjimui iš ankštarų – 8,6 balo.
„Wanda‟ veislės rapsų vegetacijos periodo vidutinė trukmė –197 dienos.
Tyrimo metais minėtose AVT stotyse įrengtuose bandymuose „Wanda‟ veislės rapsų
augalus paţeidė juodoji dėmėtligė (10 proc.). Kauno AVT stotyje įrengtame bandyme 2007 m. 25
proc. šios veislės rapsų augalų paţeidė baltasis (sklerotinis) puvinys, esant šios ligos paţeidimo
intensyvumui 15 proc. Kitų ligų paţeidimai buvo neţymūs.
Į pradžią ↑
Winner. Ţieminių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Raps GbR sėklininkystės firmoje.
Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2004–2005 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse.
Jose tyrimo metais gautas vidutinis 3,53 t ha-1
sėklų derlius, kuris buvo 0,3 t ha-1
(9,3 proc.) didesnis
uţ standartinės „Valesca‟ veislės. Didţiausias jų sėklų derlius išaugintas 2004 m. Kauno AVT
stotyje – 4,74 t ha-1
.
Sėklos labai stambios, 1000 jų vidutinis svoris 5,05 g. Atlikus laboratorines analizes,
sėklose vidutiniškai nustatyta: riebalų – 42,7 proc., baltymų – 25,7 proc., eruko rūgšties – 0,6 proc.
ir gliukozinolatų – 7,2 µmol g-1
.
Tyrimo metais „Winner‟ veislės ţieminiai rapsai gerai ţiemojo. Jų ištvermingumas
ţiemojimui vidutiniškai įvertintas 7,9 balo. Augalų vidutinis aukštis sudarė 136 cm. Šios veislės
augalai tyrimo metais pasiţymėjo atsparumu išgulimui ir sėklų išbyrėjimui iš ankštarų. Šie veislės
poţymiai atitinkamai įvertinti 8,9 ir 8 balais. „Winner‟ rapsų veislės augalų vegetacijos periodas
vidutiniškai trunka 208 dienas. Šios veislės augalų stiebų ir ankštarų paţeidimas juodąja dėmėtlige
25
ŽIEMINIAI RAPSAI
bandymuose buvo vienas iš maţiausių (sudarė 5–10 proc.), lyginant su kitomis 2004–2005 m. kartu
tirtomis rapsų veislėmis.
Į pradžią ↑
26
VASARINIAI RAPSAI
VASARINIAI RAPSAI
Ability ................................................................................................................................................ 27 Belinda ............................................................................................................................................... 27 Bella ................................................................................................................................................... 27
Campino ............................................................................................................................................ 28 Clipper ............................................................................................................................................... 28 Delight ............................................................................................................................................... 29 Dorothy .............................................................................................................................................. 29 Fenja .................................................................................................................................................. 30
Griffin ................................................................................................................................................ 30
Haydn ................................................................................................................................................ 31
Hendrix .............................................................................................................................................. 31 Heros .................................................................................................................................................. 31 Hidalgo .............................................................................................................................................. 32 Hunter ................................................................................................................................................ 32 Jacomo ............................................................................................................................................... 32
Jagger ................................................................................................................................................. 33 Jerome ................................................................................................................................................ 33 Jerry ................................................................................................................................................... 34 Joplin ................................................................................................................................................. 34
Kaliber ............................................................................................................................................... 35 Larissa ................................................................................................................................................ 35
Magma ............................................................................................................................................... 36 Mosaik ............................................................................................................................................... 37
Mozart ................................................................................................................................................ 37 Nex 160 ............................................................................................................................................. 37
Ortego ................................................................................................................................................ 38 Osorno ............................................................................................................................................... 39 Palma ................................................................................................................................................. 39
Palmiro .............................................................................................................................................. 40 Pauline ............................................................................................................................................... 40 Perfekt ................................................................................................................................................ 40
Plenty ................................................................................................................................................. 41
Primavera ........................................................................................................................................... 41
Rabea ................................................................................................................................................. 42 Ritz .................................................................................................................................................... 43
Safari .................................................................................................................................................. 43 Senator ............................................................................................................................................... 44 Siesta .................................................................................................................................................. 44
Sinika ................................................................................................................................................. 44 SW Landmark .................................................................................................................................... 45
SW Partisan ....................................................................................................................................... 45 SW Savann ........................................................................................................................................ 45 Talis ................................................................................................................................................... 46
Trapper............................................................................................................................................... 47
Trend .................................................................................................................................................. 46
27
VASARINIAI RAPSAI
Ability. Vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, DSV sėklininkystės firmoje. Veislės
ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2004–2005 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Jose
tyrimo metais gautas vidutinis 2,29 t ha-1
sėklų derlius. Gausiausias jų derlius bandymuose buvo
išaugintas 2005 m. Kauno AVT stotyje 4,01 t ha-1
.
„Ability‟ veislės rapsų sėklos vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris 3,27 g. Sėklose
nustatytas toks vidutinis šių medţiagų kiekis: riebalų 38,7 proc., baltymų – 26,8 proc., eruko
rūgšties – 0,3 proc. ir gliukozinolatų – 8,8 μmol g-1
.
Augalų vidutinis aukštis 117 cm. Jie atsparūs išgulimui ir sėklų išbyrėjimui iš ankštarų.
Augalų atsparumas išgulimui įvertintas 8 balais, o sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8,7 balo. Pagal
sėklų subrendimo laiką veislė priskiriama vidutinio ankstyvumo grupei. Jos augalų vegetacijos
periodo vidutinė trukmė 106 dienos. Tyrimo metais augalai palyginti maţai buvo paţeisti ligų.
Bandymuose tik juodosios dėmėtligės buvo paţeista 15–25 proc. ir sausojo puvinio – 6–10 proc.
augalų.
Į pradžią ↑
Belinda. Hibridinė vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Raps GbR sėklininkystės
firmoje. Veislės tyrimai atlikti 2008–2009 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo
metais gautas vidutinis 3,10 t ha-1
sėklų derlius. Didţiausias jų derlius – 4,51 t ha-1
buvo išaugintas
2009 m. Kauno AVT stotyje įrengtame bandyme.
Sėklos stambios, 1000 jų vidutinis svoris – 4,21 g. Tyrimo metais išaugintose „Belinda‟
veislės rapsų sėklose nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 46,9 proc., o baltymų – 26,7 proc.
Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose „Belinda‟ veislė priskiriama maistiniam 00
rapsų veislių tipui.
Augalų vidutinis aukštis – 111 cm. „Belinda‟ veislės rapsų atsparumas išgulimui įvertintas
7,9 balo, o sėklų išbyrėjimui iš jų ankštarų –8,8 balo. Šių rapsų augalų vegetacijos periodo vidutinė
trukmė – 104 dienos.
Tyrimo metais 1–5 proc. šios veislės augalų neţymiai (paţeidimų intensyvumas 3–10 proc.)
paţeidė juodoji dėmėtligė. Kitų ligų paţeidimų nenustatyta.
Į pradžią ↑
Bella. Vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, W. von Borries–Eckendorf GmbH & Co.
KG sėklininkystės firmoje. Rapsų veislių ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose veislė tirta
2008–2009 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 2,9 t ha-1
sėklų derlius. Didţiausias šios veislės vasarinių rapsų sėklų derlius buvo išaugintas 2009 m. Kauno
AVT stotyje – 4,42 t ha-1
.
28
VASARINIAI RAPSAI
„Bella‟ veislės vasarinių rapsų sėklos labai smulkios – 1000 jų vidutinis svoris 3,46 g.
Atlikus laboratorines analizes tyrimo metais išaugintose sėklose buvo nustatyta 47,9 proc. riebalų ir
25,6 proc. baltymų. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose „Bella‟ veislė priskiriama
maistiniam 00 rapsų veislių tipui.
Augalų vidutinis aukštis – 120 cm. Jų atsparumas išgulimui įvertintas 8,3 balo, o sėklų
išbyrėjimui iš ankštarų – 8,8 balo.
„Bella‟ veislės rapsų sėklų derlius nuimamas vidutiniškai praėjus 103 dienoms po jų sėklų
sudygimo pavasarį, arba vidutiniškai 3 dienomis anksčiau nei standartinių „Mozart‟, „Senator‟ ir
„Primavera‟ veislių rapsų.
Tyrimo metais 1–2 proc. šios veislės augalų neţymiai (paţeidimų laipsnis 5 proc.) paţeidė
juodoji dėmėtligė. Kitų ligų paţeidimų nenustatyta.
Į pradžią ↑
Campino. Vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, NPZ sėklininkystės firmoje. Rapsų
veislių ūkinio vertingumo nustatymo tyrimo bandymuose veislė tirta 2003–2005 m. trijose AVT
stotyse, kuriose gautas vidutinis 2,61 t ha-1
sėklų derlius. Didţiausias šios veislės sėklų derlius buvo
gautas 2005 m. Kauno AVT stotyje – 4,18 t ha-1
.
Sėklos palyginti stambios, 1000 jų vidutinis svoris 3,70 g. Atlikus laboratorines analizes,
sėklose nustatyti tokie vidutiniai šių medţiagų kiekiai: riebalų – 40,7 proc., baltymų – 24,8 proc.,
eruko rūgšties – 0,5 proc. ir gliukozinolatų – 7,9 μmol g-1
.
Augalų vidutinis aukštis 105 cm. Augalų atsparumas išgulimui įvertintas 7,9 balo, o sėklų
išbyrėjimui iš ankštarų – 8,7 balo. Veislė vidutinio ankstyvumo. Jos augalų vegetacijos periodas
vidutiniškai trunka 102 dienas. Tyrimo metais juodoji dėmėtligė buvo paţeidusi 15–21 proc., o
sausasis puvinys – 4–10 proc. „Campino‟ veislės rapsų augalų.
Į pradžią ↑
Clipper. Vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Deutsche Saatveredelung AG
sėklininkystės firmoje. Veislės tyrimai atlikti 2008–2009 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT
stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 3,10 t ha-1
sėklų derlius. Didţiausias jų derlius – 4,93 t ha-1
buvo išaugintas 2009 m. Kauno AVT stotyje įrengtame bandyme.
Sėklos vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris – 3,91 g. Tyrimo metais išaugintose
„Clipper‟ veislės rapsų sėklose nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 49,6 proc., o baltymų –
26,1 proc. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose „Clipper‟ veislė priskiriama
maistiniam 00 rapsų veislių tipui.
Augalų vidutinis aukštis – 135 cm. „Clipper‟ veislės rapsų atsparumas išgulimui įvertintas
29
VASARINIAI RAPSAI
8,3 balo, o sėklų išbyrėjimui iš jų ankštarų – 9 balais. Šių rapsų augalų vegetacijos periodo vidutinė
trukmė – 107 dienos.
Tyrimo metais 1–5 proc. šios veislės rapsų augalų paţeidė juodoji dėmėtligė, kurių
paţeidimų intensyvumas 5–10 proc. Kitų ligų paţeidimų nenustatyta.
Į pradžią ↑
Delight. Hibridinė vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Raps GbR sėklininkystės
firmoje. Ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose veislė tirta 2008–2009 m. Plungės, Kauno ir
Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 3,02 t ha-1
„Delight‟ veislės rapsų sėklų
derlius. Didţiausias šios veislės vasarinių rapsų sėklų derlius – 4,47 t ha-1
buvo išaugintas 2009 m.
Kauno AVT stotyje.
„Delight‟ veislės vasarinių rapsų sėklos smulkios, 1000 jų vidutinis svoris – 3,67 g. Atlikus
laboratorines analizes įrengtuose bandymuose išaugintose sėklose nustatytas vidutinis riebalų kiekis
sudarė 47,6 proc. ir baltymų – 26,5 proc. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose
„Delight‟ veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui (0–2 proc. eruko rūgšties ir iki 20
µmol g-1
gliukozinolatų).
Augalų vidutinis aukštis 114 cm. „Delight‟ veislės vasarinių rapsų augalų atsparumas
išgulimui įvertintas 8,1 balo, o atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8,8 balo.
Šių rapsų sėklos tyrimo metais subręsdavo praėjus vidutiniškai 105 dienoms po jų sėklų
sudygimo arba 1 diena vėliau uţ standartinių „Mozart‟, „Senator‟ ir „Primavera‟ veislių rapsus.
Tyrimo metais 1–5 proc. šios veislės augalų paţeidė juodoji dėmėtligė (paţeidimų laipsnis
buvo iki 10 proc.) Kitų ligų paţeidimų nenustatyta.
Į pradžią ↑
Dorothy. Vasarinių rapsų veislė sukurta Danijoje, DLF Trifolium sėklininkystės firmoje.
Veislės ūkinio vertingumo tyrimai buvo atlikti 2001-2003 m. Plungės, Kauno ir Utenos augalų
veislių tyrimo stotyse. Veislės tyrimo metais gautas vidutinis 2,70 t ha-1
sėklų derlius. Didţiausias
jų derlius – 4,07 t ha-1
gautas 2003 m. Kauno augalų veislių tyrimo stotyje.
Sėklos stambokos, 1000 jų vidutinė masė (svoris) 3,99 g. Sėklose nustatytas toks vidutinis
šių medţiagų kiekis: riebalų 39,5 proc., baltymų – 26,7 proc., gliukozinolatų – 9,5 μmol g-1
ir eruko
rūgšties – 0,4 proc.
Augalų vidutinis aukštis 108 cm. Jų stiebai palyginti tvirti, atsparūs išgulimui. Augalų
atsparumas išgulimui įvertintas 7,7 balo, o sėklų išbyrė -jimui iš ankštarų – 8,5 balo. Veislė
vidutinio ankstyvumo. Jos augalų vegetacijos periodas vidutiniškai trunka 96 dienas. Tyrimo metais
augalai labai maţai buvo paţeisti ligų. Nustatytas tik neţymus (1 proc.) šių rapsų stiebų ir ankštarų
30
VASARINIAI RAPSAI
paţeidimas juodąja dėmėtlige.
Į pradžią ↑
Fenja. Vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, W. von Borries–Eckendorf GmbH & Co.
KG sėklininkystės firmoje. Ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose veislė tirta 2008–2009 m.
Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 3,22 t ha-1
„Fenja‟ veislės
rapsų sėklų derlius. Tačiau šios veislės potencinės galimybės tikrai didelės, ką rodo 2009 m. Kauno
AVT stotyje išaugintas net 5,72 t ha-1
sėklų derlius.
„Fenja‟ veislės vasarinių rapsų sėklos stambios – 1000 jų vidutinis svoris 3,93 g. Atlikus
laboratorines analizes įrengtuose bandymuose išaugintose sėklose buvo nustatyta 49,3 proc. riebalų
ir 24,8 proc. baltymų. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose „Fenja‟ veislė priskiriama
maistiniam 00 rapsų veislių tipui.
Augalų vidutinis aukštis – 124 cm. „Fenja‟ veislės vasarinių rapsų augalų atsparumas
išgulimui įvertintas 8,2 balo, o atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 9 balais. Šių rapsų sėklos
tyrimo metais subręsdavo praėjus vidutiniškai 106 dienoms po jų sėklų sudygimo, taip pat kaip ir
standartinių veislių rapsai.
Tyrimo metais 1–5 proc. šios veislės augalų paţeidė juodoji dėmėtligė (paţeidimų laipsnis
buvo 5–10 proc.) Kitų ligų paţeidimų nenustatyta.
Į pradžią ↑
Griffin. Vasarinių rapsų veislė sukurta Kana-doje, Parsons Seeds Ltd sėklininkystės
firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai buvo atlikti 2004–2005 m. Plungės, Kauno ir Utenos
AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 2,21 t ha-1
sėklų derlius. Didţiausias jų derlius –
4,04 t ha-1
buvo gautas 2005 m. Kauno AVT stotyje įrengtame bandyme.
Sėklos vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris 3,27 g. „Griffin‟ veislės rapsų sėklose
nustatytas toks vidutinis kiekis šių medţiagų: riebalų – 40,4 proc., baltymų – 26,2 proc., eruko
rūgšties – 0,3 proc. ir gliukozinolatų – 9,1 μmol g-1
.
Augalų vidutinis aukštis 112 cm, jie tvirti, beveik neišgula. Augalų atsparumas išgulimui
įvertintas 8,2 balo, o sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8,7 balo. „Griffin‟ veislės rapsai trim dienom
ankstyvesnė uţ standartinės „Sponsor‟ veislės. Jų augalų vegetacijos periodo vidutinė trukmė 103
dienos.
„Griffin‟ veislės rapsai palyginti atsparūs ligoms. Tyrimo metais atskirose augalų veislių
tyrimo stotyse juodosios dėmėtligės buvo paţeista 10–25 proc., o sausojo puvinio (fomozės) – 8–10
proc. augalų.
Į pradžią ↑
31
VASARINIAI RAPSAI
Haydn. Vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, NPZ/Saaten-Union sėklininkystės
firmoje. Ūkinio vertingumo ir tinkamumo mūsų krašto sąlygoms nustatymo bandymuose ši veislė
tirta 2001-2003 m. Plungės, Kauno ir Utenos augalų veislių tyrimo stotyse. Bandymuose gautas
vidutinis 2,63 t ha-1
sėklų derlius. Didţiausias jų derlius – 4,21 t ha-1
išaugintas 2003 m. Kauno
augalų veislių tyrimo stotyje įrengtame bandyme.
Sėklos vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinė masė 3,57 g. Laboratorijoje sėklose nustatytas
vidutinis riebalų kiekis 39,7 proc., baltymų - 26,1 proc., eruko rūgšties – 0,4 proc. ir gliukozinolatų
– 7,3 μmol g-1
.
Augalų vidutinis aukštis 113 cm. Jų atsparumas išgulimui įvertintas 8,2 balo, o sėklų
išbyrėjimui iš ankštarų – 8,5 balo. Veislė yra vidutinio ankstyvumo. Jos augalų vegetacijos periodo
vidutinė trukmė 98 dienos. Bandymo metais vidutiniškai 10 proc. rapsų stiebų ir ankštarų buvo
paţeista juodosios dėmėtligės (alternariozės).
Į pradžią ↑
Hendrix. Vasarinių rapsų veislė sukurta Švedijoje, Lantmännen SW Seed AB sėklininkystės
firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2008–2009 m. trijose AVT stotyse, kuriose gautas
vidutinis 3,05 t ha-1
sėklų derlius. Didţiausias jų derlius – 4,17 t ha-1
buvo gautas 2009 m. Kauno
AVT stotyje įrengtame bandyme.
Sėklos smulkios, 1000 jų vidutinis svoris – 3,63 g. Jose nustatytas vidutinis 48,1 proc.
riebalų ir 26,4 proc. baltymų kiekis. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose „Hendrix‟
veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.
Augalų vidutinis aukštis – 125 cm. Jų atsparumas išgulimui įvertintas 8,5 balo, o sėklų
išbyrėjimui iš ankštarų – 9 balais. Veislė vidutinio vėlyvumo. Jos augalų vegetacijos periodo
vidutinė trukmė – 107 dienos.
Tyrimo metais 1-10 proc. šios veislės augalų paţeidė juodoji dėmėtligė (paţeidimų laipsnis
buvo 5–25 proc.) Kitų ligų paţeidimai buvo labai neţymūs.
Į pradžią ↑
Heros. Vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Raps/Saaten-Union sėklininkystės
firmoje. Šios veislės ūkinio vertingumo bandymuose, atliktuose Plungės, Kauno ir Utenos augalų
veislių tyrimo stotyse, gautas vidutinis 2,15 t ha-1
sėklų derlius. Gausiausias jų derlius buvo gautas
1999 m. Kauno augalų veislių tyrimo stotyje – 3,64 t ha-1
. Sėklos yra vidutinio stambumo, 1000 jų
vidutinė masė 3,73g. Sėklose nustatyta: rieba- lų – 41,0%, eruko rūgšties - 0,18% ir gliukozinolatų
– 14,0 mkmol g-1
. Augalai atsparūs išgulimui (8,3 balo) ir sėklų išbyrėjimui (8,2 balo). Šių rapsų
augalų vegetacijos periodo vidutinė trukmė 99 dienos.
32
VASARINIAI RAPSAI
Hidalgo. Vasarinių rapsų hibridinė veislė sukurta Vokietijoje, NPZ sėklininkystės firmoje.
Šio hibrido ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2003–2005 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT
stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 2,76 t ha-1
sėklų derlius. Potencinės šios hibridinės veislės
galimybės yra gana didelės. Tai patvirtina Kauno AVT stotyje 2005 m. gautas net 4,20 t ha-1
jų
sėklų derlius.
Sėklos vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris 3,58 g. Atlikus laboratorines analizes,
sėklose nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 41,0 proc., baltymų – 25,5 proc., eruko rūgšties –
0,4 proc. ir gliukozinolatų – 5,8 μmol g-1
.
Augalų vidutinis aukštis 115 cm. Jų atsparumas išgulimui įvertintas 7,8 balo, o sėklų
išbyrėjimui iš ankštarų – 8,7 balo. Šios hibridinės rapsų veislės sėklos subręsta vidutiniškai per 104
dienas.
Tyrimo metais augalai palyginti maţai buvo paţeisti ligų. Atskirose augalų veislių tyrimo
stotyse juodosios dėmėtligės buvo paţeista 20–25 proc., o sausojo puvinio iki 10 proc. augalų.
Į pradžią ↑
Hunter. Vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Raps/Saaten-Union sėklininkystės
firmoje. Ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose veislė tirta 2002-2003 m. trijose augalų veislių
tyrimo stotyse, kuriose gautas vidutinis 2,92 t ha-1
sėklų derlius. Jis buvo 5,0 proc. didesnis uţ
minėtais metais gautą standartinės „Sponsor‟ veislės rapsų derlių. Didţiausias šios veislės rapsų
sėklų derlius buvo gautas 2003 m. Kauno augalų veislių tyrimo stotyje – 4,30 t ha-1
.
Sėklos stambios, 1000 jų vidutinė masė 4,05 g. Atlikus laboratorines analizes, sėklose
nustatytas toks vidutinis šių medţiagų kiekis: riebalų 39,5 proc., baltymų - 25,7 proc., eruko
rūgšties – 1,7 proc. ir gliukozinolatų – 7,6 μmol g-1
.
Augalų vidutinis aukštis 107 cm. Jų atsparumas išgulimui įvertintas 8,3 balo, o sėklų
išbyrėjimui iš ankštarų – 8,5 balo. „Hunter‟ veislės vasarinių rapsų vegetacijos periodas vidutiniškai
trunka 99 dienas, kaip ir standartinės „Sponsor‟ veislės. Augalai palyginti atsparūs ligoms.
Bandymo metais nustatytas nedidelis (5 proc.) augalų paţeidimas juodąja dėmėtlige (alternarioze).
Į pradžią ↑
Jacomo. Hibridinė vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, KWS SAAT AG
sėklininkystės firmoje. Ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose veislė tirta 2007–2008 m.
Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 2,93 t ha-1
„Jacomo‟ veislės
rapsų sėklų derlius. Didţiausias šios veislės vasarinių rapsų sėklų derlius – 3,93 t ha-1
buvo
išaugintas 2007 m. Kauno AVT stotyje.
33
VASARINIAI RAPSAI
„Jacomo‟ veislės vasarinių rapsų sėklos vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris – 3,58
g. Atlikus laboratorines analizes įrengtuose bandymuose išaugintose sėklose nustatytas vidutinis
riebalų kiekis sudarė 45,5 proc. ir baltymų – 30,7 proc. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį
sėklose „Jacomo‟ veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.
Augalų vidutinis aukštis 118 cm. „Jacomo‟ veislės vasarinių rapsų augalų atsparumas
išgulimui įvertintas 7,6 balo, o atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8,8 balo.
Veislė vidutinio ankstyvumo. Šių rapsų sėklos tyrimo metais subręsdavo praėjus
vidutiniškai 100 dienų po jų sėklų sudygimo.
2007 m Plungės AVT stotyje 10 proc., o Utenos AVT stotyje – 20 proc. „Jacomo‟ veislės
rapsų augalų paţeidė juodoji dėmėtligė, kurios paţeidimo laipsnis buvo iki 15 proc. 2008 m. visose
AVT stotyse įrengtuose bandymuose juodosios dėmėtligės paţeistų augalų buvo labai maţai, o
paţeidimo laipsnis sudarė tik 1–5 proc.
Į pradžią ↑
Jagger. Vasarinių rapsų veislė sukurta Švedijoje, Lantmännen SW Seed AB sėklininkystės
firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2008–2009 m. trijose AVT stotyse, kuriose gautas
vidutinis 2,91 t ha-1
sėklų derlius. Didţiausias jų derlius – 4,06 t ha-1
buvo gautas 2009 m. Kauno
AVT stotyje įrengtame bandyme.
Sėklos stambios, 1000 jų vidutinis svoris – 4,17 g. Jose nustatytas vidutinis 47,7 proc.
riebalų ir 25,7 proc. baltymų kiekis. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose „Jagger‟
veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.
Augalų vidutinis aukštis – 120 cm. Jų atsparumas išgulimui įvertintas 8,8 balo, o sėklų
išbyrėjimui iš ankštarų – 9 balais. Veislė vidutinio vėlyvumo. Jos augalų vegetacijos periodo
vidutinė trukmė – 107 dienos.
Tyrimo metais 1–5 proc. šios veislės augalų paţeidė juodoji dėmėtligė (paţeidimų laipsnis
buvo 5–25 proc.). Kitų ligų paţeidimų nebuvo pastebėta.
Į pradžią ↑
Jerome. Hibridinė vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, KWS SAAT AG
sėklininkystės firmoje. Ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose veislė tirta 2007–2008 m.
Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 3 t ha-1
sėklų derlius.
Didţiausias šios veislės vasarinių rapsų sėklų derlius buvo išaugintas 2007 m. Kauno AVT stotyje –
4,08 t ha-1
.
„Jerome‟ veislės vasarinių rapsų sėklos stambios – 1000 jų vidutinis svoris 3,91 g. Atlikus
laboratorines analizes tyrimo metais išaugintose sėklose buvo nustatyta 45,7 proc. riebalų ir
34
VASARINIAI RAPSAI
30,7 proc. baltymų. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose „Jerome‟ veislė priskiriama
maistiniam 00 rapsų veislių tipui.
Augalų vidutinis aukštis – 103 cm. Jų atsparumas išgulimui įvertintas 8,2 balo, o sėklų
išbyrėjimui iš ankštarų – 8,7 balo.
„Jerome‟ veislės rapsų sėklų derlius nuimamas vidutiniškai praėjus 103 dienoms po jų sėklų
sudygimo pavasarį, arba vidutiniškai 3 dienomis vėliau nei standartinių „Siesta‟ ir „Terra‟ veislių.
2007 m. Plungės AVT stotyje 10 proc., o Utenos AVT stotyje – 15 proc. „Jerome‟ veislės
rapsų augalų paţeidė juodoji dėmėtligė, o paţeidimo laipsnis siekė 10 proc. 2008 m. visose AVT
stotyse įrengtuose bandymuose juodosios dėmėtligės paţeistų augalų buvo apie 2 proc., o
paţeidimo laipsnis sudarė 1–10 proc.
Į pradžią ↑
Jerry. Hibridinė vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, KWS SAAT AG sėklininkystės
firmoje. Ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose veislė tirta 2006–2007 m. Plungės, Kauno ir
Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 2,42 t ha-1
„Jerry‟ veislės rapsų sėklų derlius.
Didţiausias šios veislės vasarinių rapsų sėklų derlius – 3,67 t ha-1
buvo išaugintas 2007 m. Kauno
AVT stotyje.
„Jerry‟ veislės vasarinių rapsų sėklos labai stambios – 1000 jų vidutinis svoris 4,27 g.
Atlikus laboratorines analizes įrengtuose bandymuose išaugintose sėklose buvo nustatyta 43,5 proc.
riebalų ir 30,3 proc. baltymų. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose „Jerry‟ veislė
priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.
Augalų vidutinis aukštis – 110 cm. „Jerry‟ veislės vasarinių rapsų augalų atsparumas
išgulimui įvertintas 8,3 balo, o atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8,7 balo. Šių rapsų sėklos
tyrimo metais subręsdavo praėjus vidutiniškai 98 dienoms po jų sėklų sudygimo arba 2 dienomis
vėliau uţ standartinės „Siesta‟ veislės.
„Jerry‟ veislės tyrimo metais Plungės AVT stotyje dalį (5–10 proc.) šios veislės augalų buvo
paţeidusi fomozė. Didţiausias juodosios dėmėtligės paplitimas buvo nustatytas Kauno AVT stotyje
2006 m. įrengtuose šios vasarinių rapsų veislės bandymuose. Čia ši liga paţeidė iki 50 proc. augalų.
Tačiau šių rapsų augalų paţeidimo intensyvumas buvo silpnas (iki 5 proc.). Nemaţai (20 proc.) šių
rapsų augalų juodoji dėmėtligė paţeidė ir Utenos AVT stotyje 2007 m. Paţeidimo laipsnis siekė
10 proc.
Į pradžią ↑
Joplin. Vasarinių rapsų veislė sukurta Švedijoje, Svalöf Weibull AB sėklininkystės firmoje.
Šios veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2006–2007 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT
35
VASARINIAI RAPSAI
stotyse. Tyrimo metais gautas palyginti geras vidutinis 2,51 t ha-1
sėklų derlius. Kauno AVT stotyje
2007 m. buvo gautas net 4,33 t ha-1
sėklų derlius. Tas rodo dideles potencines šios veislės rapsų
sėklų derlingumo galimybes.
Sėklos vidutinio stambumo. Jų 1000 vidutinis svoris – 3,87 g. Atlikus laboratorines analizes,
sėklose nustatytas toks vidutinis šių medţiagų kiekis: riebalų – 44,3 proc., baltymų – 28,8 proc.,
eruko rūgšties – 0,82 proc. ir gliukozinolatų – 8,9 μmol g-1
.
Augalų vidutinis aukštis – 104 cm. Jų atsparumas išgulimui įvertintas 8,4 balo, o sėklų
išbyrėjimui iš ankštarų – 8,5 balo. Veislė vidutinio ankstyvumo. „Joplin‟ veislės rapsų vegetacijos
periodo vidutinė trukmė – 96 dienos.
Kauno AVT stotyje 2006 m. net 50 proc. šios veislės augalų paţeidė juodoji dėmėtligė,
tačiau šios ligos paţeidimų intensyvumas sudarė tik 5 proc. Tais pačiais metais Utenos AVT stotyje
juodoji dėmėtligė paţeidė tik 7 proc. „Joplin‟ veislės rapsų augalų, o Plungės AVT stotyje minėtos
ligos poţymių nepastebėta. Plungės AVT stotyje 2006 m. ir 2007 m. buvo nustatyta, kad apie 10
proc. augalų paţeidė fomozė.
Į pradžią ↑
Kaliber. Hibridinė vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Norddeutsche Pflanzenzucht
Hans-Georg Lembke KG sėklininkystės firmoje. Ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose veislė
tirta 2008–2009 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis
3,31 t ha-1
„Kaliber‟ veislės rapsų sėklų derlius. Didţiausias šios veislės vasarinių rapsų sėklų
derlius – 4,85 t ha-1
buvo išaugintas 2009 m. Kauno AVT stotyje.
„Kaliber‟ veislės vasarinių rapsų sėklos labai stambios, 1000 jų vidutinis svoris – 4,32 g.
Atlikus laboratorines analizes įrengtuose bandymuose išaugintose sėklose nustatytas vidutinis
riebalų kiekis sudarė 47,7 proc. ir baltymų – 26,4 proc. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį
sėklose „Kaliber‟ veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.
Augalų vidutinis aukštis ― 124 cm. „Kaliber‟ veislės vasarinių rapsų augalų atsparumas
išgulimui įvertintas 8,1 balo, o atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 9 balais.
Šių rapsų sėklos tyrimo metais subręsdavo praėjus vidutiniškai 106 dienoms po jų sėklų
sudygimo arba 2 dienomis vėliau uţ standartinių „Mozart‟, „Senator‟ ir „Primavera‟ veislių rapsus.
Tyrimo metais 1–5 proc. šios veislės augalų paţeidė juodoji dėmėtligė (paţeidimų laipsnis
buvo 3–15 proc.) Kitų ligų paţeidimų nenustatyta.
Į pradžią ↑
Larissa. Vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Raps GbR sėklininkystės firmoje.
Veislės tyrimai atlikti 2006–2007 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas
36
VASARINIAI RAPSAI
vidutinis 2,35 t ha-1
sėklų derlius. Didţiausias jų derlius – 3,37 t ha-1
buvo išaugintas 2007 m.
Kauno AVT stotyje įrengtame bandyme.
Sėklos stambios, 1000 jų vidutinis svoris – 4,11 g. Tyrimo metais išaugintose „Larissa‟
veislės rapsų sėklose nustatytas toks vidutinis kiekis šių medţiagų: riebalų – 43,8 proc., baltymų –
28,7 proc., eruko rūgšties – 0,13 proc. ir gliukozinolatų – 13,22 μmol g-1
.
Augalų vidutinis aukštis – 100 cm. Jie tvirti, beveik neišgula. „Larissa‟ veislės rapsų
atsparumas išgulimui įvertintas 8,5 balo, o sėklų išbyrėjimui iš jų ankštarų – 8,6 balo. Šių rapsų
augalų vegetacijos periodo vidutinė trukmė – 96 dienos.
Kauno AVT stotyje 2006 m. iki 50 proc. šios veislės rapsų paţeidė juodoji dėmėtligė, tačiau
šios ligos paţeidimų intensyvumas buvo tik 5 proc. Utenos AVT stotyje 2007 m. nustatyta, kad
juodoji dėmėtligė paţeidė 5–10 proc. augalų, o Plungės AVT stotyje šios ligos poţymių
nepastebėta. Plungės AVT stotyje 2006 m. ir 2007 m. buvo nustatyta, kad fomozė paţeidė po 10
proc. augalų.
Į pradžią ↑
Magma (NPZ SR 18/05). Vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Norddeutsche
Pflanzenzucht Hans–Georg Lembke KG sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo ir
tinkamumo Lietuvos agroklimato sąlygoms nustatymo bandymuose veislė tirta 2005–2006 m.
Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 2,09 t ha-1
sėklų derlius.
Didţiausias šios veislės rapsų sėklų derlius – 4,10 t ha-1
buvo išaugintas 2005 m. Kauno AVT
stotyje.
„Magma‟ veislės rapsų sėklos vidutinio stambumo – 1000 jų vidutinis svoris 3,64 g. Atlikus
laboratorines analizes, atskirais veislės tyrimo metais išaugintose sėklose nustatyta: riebalų – 41,75–
44,60 proc., baltymų – 26,54–32,71 proc., eruko rūgšties – 0,30–0,58 proc. ir gliukozinolatų – 2,69–
6,83 μmol g-1
.
Augalų vidutinis aukštis 92 cm. Jie atsparūs išgulimui ir sėklų išbyrė-
jimui iš ankštarų. Šių rapsų atsparumas išgulimui įvertintas 9 balais, o sėklų išbyrėjimui iš
ankštarų - 8,6 balo.
Pagal sėklų subrendimo laiką veislė priskiriama vidutinio ankstyvumo veislių grupei. Jos
augalų vegetacijos periodo vidutinė trukmė - 98 dienos, tokia pat kaip ir standartinės veislės
„Mozart‟ rapsų.
Tyrimo metais atskirose AVT stotyse „Magma‟ veislės rapsų augalų paţeidimas juodąja
dėmėtlige svyravo nuo 5 iki 50 proc., tačiau jų paţeidimo intensyvumas buvo palyginti nedidelis
(5–7 proc.). Fomozė paţeidė iki 10 proc. augalų.
37
VASARINIAI RAPSAI
Į pradžią ↑
Mosaik. Vasarinių rapsų veislė sukurta Švedijoje, Lantmännen SW Seed AB. sėklininkystės
firmoje. Ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose veislė tirta 2008–2009 m. Plungės, Kauno ir
Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 3,18 t ha-1
„Mosaik‟ veislės rapsų sėklų
derlius. Didţiausias šios veislės vasarinių rapsų sėklų derlius – 4,83 t ha-1
buvo išaugintas 2009 m.
Kauno AVT stotyje.
„Mosaik‟ veislės vasarinių rapsų sėklos vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris –
3,8 g. Atlikus laboratorines analizes įrengtuose bandymuose išaugintose sėklose nustatytas vidutinis
riebalų kiekis sudarė 47,9 proc. ir baltymų – 27,5 proc. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį
sėklose „Mosaik‟ veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui (0–2 proc. eruko rūgšties ir iki
20 µmol g-1
gliukozinolatų).
Augalų vidutinis aukštis ― 122 cm. „Mosaik‟ veislės vasarinių rapsų augalų atsparumas
išgulimui įvertintas 8,6 balo, o atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 9 balais.
Šių rapsų sėklos tyrimo metais subręsdavo praėjus vidutiniškai 105 dienoms po jų sėklų
sudygimo arba 1 diena anksčiau uţ standartinių „Mozart‟, „Senator‟ ir „Primavera‟ veislių rapsus.
Tyrimo metais 1–5 proc. šios veislės augalų paţeidė juodoji dėmėtligė (paţeidimų laipsnis
buvo 5–10 proc.) Kitų ligų paţeidimai buvo labai neţymūs.
Į pradžią ↑
Mozart. Vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, NPZ/Saaten-Union sėklininkystės
firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai buvo atlikti 2001-2003 m. Plungės, Kauno ir Utenos
augalų veislių tyrimo stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 2,72 t ha-1
sėklų derlius. Didţiausias
jų derlius – 4,38 t ha-1
gautas 2003 m. Kauno augalų veislių tyrimo stotyje.
„Mozart‟ veislės rapsų sėklos vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinė masė 3,54 g. Sėklose
nustatytas toks vidutinis šių medţiagų kiekis: riebalų 38,8 proc., baltymų - 27,5 proc., eruko
rūgšties - 0,4 proc. ir gliukozinolatų – 7,5 μmol g-1
.
Augalų vidutinis aukštis 115 cm. Jie tvirti, beveik neišgula. Augalų atsparumas išgulimui
įvertintas 8,1 balo, o sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8,6 balo. Veislė vidutinio ankstyvumo. Jos
augalų vegetacijos periodas vidutiniškai trunka 97 dienas. Bandymo metais augalus maţai paţeidė
ligos. Juodosios dėmėtligės vidutiniškai buvo paţeista (5 proc.) šių rapsų stiebų ir ankštarų.
Į pradžią ↑
Nex 160. Vasarinių rapsų veislė sukurta Jungtinėse Amerikos Valstijose, Dow AgroSciences
LLC sėklininkystės firmoje. Šios veislės rapsų ūkinio vertingumo ir tinkamumo Lietuvos
agroklimato sąlygoms nustatymo bandymuose veislė tirta 2005–2006 m. Plungės, Kauno ir Utenos
38
VASARINIAI RAPSAI
AVT stotyse. Tyrimo metais minėtose AVT stotyse gautas vidutinis 2,00 t ha-1
sėklų derlius.
Didţiausias „Nex 160‟ veislės vasarinių rapsų sėklų derlius – 4,11 t ha-1
buvo išaugintas 2005 m.
Kauno AVT stotyje įrengtame bandyme.
Sėklos labai stambios – 1000 jų vidutinis svoris 4,13 g. Atlikus skirtingose AVT stotyse
atskirais veislės tyrimo metais išaugintų sėklų laboratorines analizes, jose buvo nustatyta: riebalų –
39,84–47,10 proc., baltymų – 27,12–29,68 proc., eruko rūgšties – 0,26–1,39 proc. ir gliukozinolatų
– 1,98–11,27 μmol g-1
.
Selekcininko duomenimis, iš „Nex 160‟ vasarinių rapsų veislės sėklų išspaustame aliejuje
yra gerai subalansuotas įvairių riebiųjų rūgščių santykis. Jame yra gana daug ţmogaus organizmui
naudingų nesočių riebiųjų rūgščių ir santykinai maţai sočių riebiųjų rūgščių. Dėl to šių rapsų sėklos
yra labai tinkamos maistui naudojamo aliejaus gamybai.
„Nex 160‟ veislės augalų vidutinis aukštis 93 cm. Šios veislės augalų atsparumas išgulimui
įvertintas 9 balais, o atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8,6 balo.
Veislė – vidutinio ankstyvumo. Šios veislės rapsų vegetacijos periodo vidutinė trukmė 98
dienos, kaip ir standartinės „Mozart‟ veislės.
Atskirais „Nex 160‟ vasarinių rapsų veislės tyrimo metais nemaţa dalis jų augalų (iki 50
proc.) buvo paţeisti juodosios dėmėtligės. Tačiau paţeidimo intensyvumas buvo silpnas – apie 5
proc. Fomozės buvo paţeista 5–10 proc. šios veislės rapsų augalų.
Į pradžią ↑
Ortego. Vasarinių hibridinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Norddeutsche Pflanzenzucht
Hans–Georg Lembke KG sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2006–
2007 m. trijose AVT stotyse, kuriose gautas vidutinis 2,31 t ha-1
sėklų derlius. Didţiausias jų derlius
– 4,24 t ha-1
buvo išaugintas 2007 m. Kauno AVT stotyje įrengtame bandyme.
Sėklos vidutinio stambumo (1000 jų vidutinis svoris – 3,78 g), pasiţyminčios dideliu
riebalingumu. Atlikus laboratorines analizes, jose nustatytas vidutinis riebalų kiekis – 43,6 proc.,
baltymų – 30,2 proc., eruko rūgšties – 0,53 proc. ir gliukozinolatų – 5,39 μmol g-1
.
Augalų vidutinis aukštis – 99 cm. Jų atsparumas išgulimui įvertintas 8,1 balo, o sėklų
išbyrėjimui iš ankštarų – 8,6 balo. Veislė vidutinio ankstyvumo. Jos augalų vegetacijos periodo
vidutinė trukmė – 96 dienos.
Kauno AVT stotyje 2006 m. 50 proc. ir Utenos AVT stotyje – 10 proc. „Ortego‟ veislės
rapsų augalų paţeidė juodoji dėmėtligė, tačiau paţeidimo laipsnis neviršijo 5 proc. Utenos AVT
stotyje 2007 m. įrengtame bandyme juodoji dėmėtligė paţeidė 15 proc. šios veislės rapsų, bet jų
paţeidimo laipsnis buvo nedidelis (5 proc.). Plungės AVT stotyje šios ligos poţymių nepastebėta,
39
VASARINIAI RAPSAI
tačiau šioje AVT stotyje 2006 m. ir 2007 m. uţfiksuota, kad fomozė paţeidė po 5–10 proc. augalų.
Į pradžią ↑
Osorno. Hibridinė vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Norddeutsche Pflanzenzucht
Hans–Georg Lembke KG sėklininkystės firmoje. Veislės tyrimai atlikti 2008–2009 m. Plungės,
Kauno ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 3,22 t ha-1
sėklų derlius. Didţiausias
jų derlius – 4,88 t ha-1
buvo išaugintas 2009 m. Kauno AVT stotyje įrengtame bandyme.
Sėklos stambios, 1000 jų vidutinis svoris – 4,04 g. Tyrimo metais išaugintose „Osorno‟
veislės rapsų sėklose nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 47,9 proc., o baltymų – 25,7 proc.
Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose „Osorno‟ veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų
veislių tipui.
Augalų vidutinis aukštis – 119 cm. „Osorno‟ veislės rapsų atsparumas išgulimui įvertintas
7,9 balo, o sėklų išbyrėjimui iš jų ankštarų – 9 balais. Šių rapsų augalų vegetacijos periodo vidutinė
trukmė – 105 dienos.
Tyrimo metais 1–2 proc. šios veislės augalų paţeidė juodoji dėmėtligė (paţeidimų laipsnis
buvo 5–10 proc.) Kitų ligų paţeidimai buvo labai neţymūs.
Į pradžią ↑
Palma (SR 69150). Vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, KWS SAAT AG
sėklininkystės firmoje. „Palma‟ veislės rapsų ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2005–2006 m.
Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 2,03 t ha-1
sėklų derlius.
Kauno AVT stotyje 2005 m. buvo gautas didţiausias šios veislės rapsų sėklų derlius – 3,87 t ha-1
.
„Palma‟ veislės vasarinių rapsų sėklos palyginti stambios. Jų 1000 vidutinis svoris – 3,82 g.
Atlikus laboratorines analizes sėklose buvo nustatyti tokie šių medţiagų kiekiai: riebalų – 41,40–
42,80 proc., baltymų – 25,84–30,64 proc., eruko rūgšties – 0,26–0,80 proc. ir gliukozinolatų – 3,54–
3,84 μmol g-1
.
Šių rapsų augalų vidutinis aukštis 93 cm. Jie labai tvirti, todėl „Palma‟ veislės rapsų augalų
atsparumas išgulimui įvertintas 9 balais. Jų atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų buvo įvertintas
8,5 balo.
Veislė – vidutinio ankstyvumo. Šios veislės rapsų augalų vegetacijos periodo vidutinė
trukmė 96 dienos. Tuo būdu „Palma‟ veislės vasarinių rapsų sėklos subręsta 2 dienom anksčiau uţ
standartinės „Mozart‟ veislės.
Atskirais „Palma‟ veislės tyrimo metais šių rapsų augalai buvo paţeisti juodosios dėmėtligės
ir fomozės. Paţeistų juodąja dėmėtlige augalų skaičius svyravo nuo 5 iki 50 proc. Tačiau augalų
paţeidimo intensyvumas minėta liga buvo palyginti silpnas (5–10 proc.). Paţeistų fomoze augalų
40
VASARINIAI RAPSAI
buvo palyginti nedaug (5–10 proc.).
Į pradžią ↑
Palmiro. Vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, KWS SAAT AG sėklininkystės
firmoje. Veislės tyrimai atlikti 2007–2008 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo
metais gautas vidutinis 2,9 t ha-1
sėklų derlius. Didţiausias jų derlius – 3,98 t ha-1
buvo išaugintas
2007 m. Kauno AVT stotyje įrengtame bandyme.
Sėklos vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris – 3,52 g. Tyrimo metais išaugintose
„Palmiro‟ veislės rapsų sėklose nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 46,7 proc., o baltymų –
27,4 proc. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose „Palmiro‟ veislė priskiriama
maistiniam 00 rapsų veislių tipui.
Augalų vidutinis aukštis – 120 cm. „Palmiro‟ veislės rapsų atsparumas išgulimui įvertintas
7,9 balo, o sėklų išbyrėjimui iš jų ankštarų – 8,7 balo. Šių rapsų augalų vegetacijos periodo vidutinė
trukmė – 102 dienos.
Tyrimo metais 10 proc. šios veislės augalų neţymiai paţeidė juodoji dėmėtligė, o paţeidimų
intensyvumas buvo tik 1–5 proc. Kitų ligų paţeidimų nenustatyta.
Į pradžią ↑
Pauline. Vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, W. von Borries–Eckendorf GmbH &
Co sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2007–2008 m. trijose AVT
stotyse, kuriose gautas vidutinis 2,75 t ha-1
sėklų derlius. Didţiausias jų derlius – 3,96 t ha-1
buvo
gautas 2007 m. Kauno AVT stotyje įrengtame bandyme.
Sėklos vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris – 3,5 g. Jose nustatytas vidutinis
44,4 proc. riebalų ir 28,5 proc. baltymų kiekis. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose
„Pauline‟ veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.
Augalų vidutinis aukštis – 116 cm. Jų atsparumas išgulimui įvertintas 8,2 balo, o sėklų
išbyrėjimui iš ankštarų – 8,7 balo. Veislė vidutinio ankstyvumo. Jos augalų vegetacijos periodo
vidutinė trukmė – 100 dienų.
2007 m. Plungės AVT stotyje 10 proc., o Utenos AVT stotyje – 20 proc. „Pauline‟ veislės
rapsų augalų paţeidė juodoji dėmėtligė, tačiau paţeidimo laipsnis neviršijo 10 proc. 2008 m. visose
AVT stotyse įrengtuose bandymuose juodoji dėmėtligė paţeidė labai maţai, tik apie 2 proc. augalų,
o jų paţeidimo laipsnis buvo 1–10 proc. Utenos AVT stotyje 2008 m. baltasis puvinys paţeidė
2 proc. šių rapsų augalų, tačiau paţeidimų laipsnis buvo labai maţas, neviršijo 1 proc.
Į pradžią ↑
Perfekt (SR 60233). Vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, KWS SAAT AG
41
VASARINIAI RAPSAI
sėklininkystės firmoje. Ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose veislė tirta 2005–2006 m.
Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 2,18 t ha-1
„Perfekt‟ veislės
rapsų sėklų derlius. Didţiausias šios veislės vasarinių rapsų sėklų derlius – 4,35 t ha-1
buvo
išaugintas 2005 m. Kauno AVT stotyje.
„Perfekt‟ veislės vasarinių rapsų sėklos stambios – 1000 jų vidutinis svoris 3,91 g. Atlikus
laboratorines analizes įrengtuose bandymuose išaugintose sėklose buvo nustatytas toks šių
medţiagų kiekis: riebalų – 40,94–46,30 proc., baltymų – 28,88–29,75 proc., eruko rūgšties – 0,14–
1,19 proc. ir gliukozinolatų – 0,11–4,12 μmol g-1
.
Augalų vidutinis aukštis 99 cm. Jų stiebai labai tvirti. Todėl „Perfekt‟ veislės vasarinių rapsų
augalų atsparumas išgulimui įvertintas 9 balais, o atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8,5
balo.
Veislė vidutinio ankstyvumo. Šių rapsų sėklos tyrimo metais subręsdavo praėjus
vidutiniškai 97 dienoms po jų sėklų sudygimo.
„Perfekt‟ veislės vasarinių rapsų augalai tyrimo metais palyginti maţai buvo paţeisti
fomozės (5–10 proc.). Atskirose AVT stotyse juodosios dėmėtligės buvo paţeista 5–50 proc.
„Perfekt‟ veislės vasarinių rapsų augalų (50 proc. 2006 m. Kauno AVT stotyje). Augalų paţeidimo
intensyvumas minėta liga buvo 5–10 proc.
Į pradžią ↑
Plenty (SR 6801). Vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, KWS SAAT AG
sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai buvo atlikti 2004–2005 m. Plungės,
Kauno ir Utenos AVT stotyse. Bandymuose gautas vidutinis 2,39 t ha-1
sėklų derlius. Didţiausias jų
derlius – 4,29 t ha-1
buvo išaugintas 2005 m. Kauno AVT stotyje įrengtame bandyme.
Sėklos vidutinio stambumo (1000 jų vidutinis svoris 3,34 g), riebalingos. Jose nustatytas
vidutinis riebalų kiekis 41,3 proc., baltymų – 24,4 proc., eruko rūgšties – 0,6 proc. ir gliukozinolatų
– 8,7 μmol g-1
.
Augalų vidutinis aukštis 118 cm. Jų atsparumas išgulimui įvertintas 7,7 balo, o sėklų
išbyrėjimui iš ankštarų – 8,7 balo. Veislė vidutinio ankstyvumo. Jos augalų vegetacijos periodas
vidutiniškai trunka 105 dienas.
Atskirais „Plenty‟ veislės tyrimo metais šių rapsų augalų buvo paţeista juodosios dėmėtligės
5–25 proc. ir iki 10 proc. augalų – sausojo puvinio.
Į pradžią ↑
Primavera (SR 60209). Vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, KWS SAAT AG
sėklininkystės firmoje. Ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose veislė tirta 2005–2006 m.
42
VASARINIAI RAPSAI
Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 2,07 t ha-1
sėklų derlius.
Didţiausias šios veislės vasarinių rapsų sėklų derlius buvo išaugintas 2005 m. Kauno AVT stotyje –
4,03 t ha-1
.
„Prima‟ veislės vasarinių rapsų sėklos labai stambios – 1000 jų vidutinis svoris 4,10 g.
Atlikus laboratorines analizes, tyrimo metais išaugintose sėklose buvo nustatyta: riebalų – 42,24–
45,20 proc., baltymų – 29,41–31,33 proc., eruko rūgšties – 0,30–0,89 proc. ir gliukozinolatų – 8,93–
10,61 μmol g-1
.
Augalų vidutinis aukštis 103 cm. Jų atsparumas išgulimui įvertintas 8 balais, o sėklų
išbyrėjimui iš ankštarų – 8,6 balo.
„Prima‟ veislė – vidutinio ankstyvumo. Šių rapsų sėklų derlius, kaip ir standartinės „Mozart‟
veislės, nuimamas vidutiniškai praėjus 98 dienoms po jų sėklų sudygimo pavasarį.
Atskirais „Prima‟ veislės vasarinių rapsų tyrimo metais dalis (iki 10 proc.) šios veislės
augalų buvo paţeisti fomozės. Didţiausias juodosios dėmėtligės paplitimas buvo nustatytas Kauno
AVT stotyje 2006 m. įrengtuose šios vasarinių rapsų veislės bandymuose. Čia šia liga buvo paţeista
iki 50 proc. augalų. Tačiau šių rapsų augalų paţeidimo intensyvumas buvo silpnas (iki 7 proc.).
Į pradžią ↑
Rabea (BE 412602). Vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Norddeutsche
Pflanzenzucht Hans–Georg Lembke KG sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo ir
tinkamumo Lietuvos agroklimato sąlygoms nustatymo bandymuose veislė tirta 2005–2006 m.
Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. „Rabea‟ veislės vasarinių rapsų bandymuose gautas
vidutinis 1,97 t ha-1
sėklų derlius. Didţiausias jų sėklų derlius – 4,20 t ha-1
buvo išaugintas 2005 m.
Kauno AVT stotyje įrengtame bandyme.
„Rabea‟ veislės vasarinių rapsų sėklos vidutinio stambumo. Jų 1000 vidutinis svoris – 3,72
g. Atlikus laboratorines analizes, sėklose buvo nustatyti tokie šių medţiagų kiekiai: riebalų – 41,44–
42,30 proc., baltymų – 26,21–28,51 proc., eruko rūgšties – 0,43–1,07 proc. ir gliukozinolatų –
0,24–12,76 μmol g-1
.
Augalų vidutinis aukštis 98 cm. „Rabea‟ veislės rapsų augalų atsparumas išgulimui įvertintas
9 balais, o atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8,6 balo.
Veislė – vidutinio ankstyvumo. Jos augalų vegetacijos periodas, kaip ir standartinės
„Mozart‟ veislės, vidutiniškai trunka 98 dienas.
Atskirais „Rabea‟ veislės vasarinių rapsų tyrimo metais dalis šios veislės augalų buvo
paţeisti juodosios dėmėtligės ir fomozės. Tačiau jų augalų paţeidimo šiomis ligomis intensyvumas
buvo palyginti nedidelis (5–10 proc.)
43
VASARINIAI RAPSAI
Į pradžią ↑
Ritz. Vasarinių rapsų veislė sukurta Švedijoje, Lantmännen SW Seed AB sėklininkystės
firmoje. Veislės ūkinio vertingumo ir tinkamumo Lietuvos agroklimato sąlygoms nustatymo
bandymuose veislė tirta 2008–2009 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais
gautas vidutinis 2,99 t ha-1
sėklų derlius. Didţiausias šios veislės rapsų sėklų derlius – 4,52 t ha-1
buvo išaugintas 2009 m. Kauno AVT stotyje.
„Ritz‟ veislės rapsų sėklos smulkios – 1000 jų vidutinis svoris 3,65 g. Atlikus laboratorines
analizes veislės tyrimo metais išaugintose sėklose nustatyta 48 proc. riebalų ir 25,7 proc. baltymų.
Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose „Ritz‟ veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų
veislių tipui.
Augalų vidutinis aukštis ― 113 cm. Jie pakankamai atsparūs išgulimui ir sėklų išbyrėjimui
iš ankštarų. Šių rapsų atsparumas išgulimui įvertintas 8,5 balo, o sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 9
balo. „Ritz‟ veislės vasarinių rapsų vegetacijos periodo vidutinė trukmė ― 107 dienos.
Tyrimo metais atskirose AVT stotyse įrengtuose „Ritz‟ veislės rapsų bandymuose juodoji
dėmėtligė paţeidė nuo 1 iki 5 proc. augalų, o jų paţeidimo intensyvumas buvo nedidelis (5–10
proc.).
Į pradžią ↑
Safari. Vasarinių rapsų veislė sukurta Švedijoje, Svalöf Weibull AB sėklininkystės firmoje.
„Safari‟ veislės rapsų ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2007–2008 m. Plungės, Kauno ir Utenos
AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 2,97 t ha-1
sėklų derlius. Kauno AVT stotyje 2008 m.
buvo gautas didţiausias šios veislės rapsų sėklų derlius – 3,95 t ha-1
.
„Safari‟ veislės vasarinių rapsų sėklos nėra stambios. Jų 1000 vidutinis svoris – 3,48 g.
Atlikus laboratorines analizes sėklose nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 45,8 proc. ir
baltymų – 29,9 proc. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose „Safari‟ veislė priskiriama
maistiniam 00 rapsų veislių tipui.
Šių rapsų augalų vidutinis aukštis – 114 cm. Jie labai tvirti, todėl „Safari‟ veislės rapsų
augalų atsparumas išgulimui buvo įvertintas 8,7 balo. Jų atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų
taip pat įvertintas 8,7 balo.
Veislė – vidutinio ankstyvumo. Šios veislės rapsų augalų vegetacijos periodo vidutinė
trukmė 101 diena, tokia pat kaip ir standartinių „Mozart‟ ir „Prima‟ veislių.
„Safari‟ veislės rapsų tyrimo metais dalį jų augalų paţeidė juodoji dėmėtligė. Paţeistų
juodąja dėmėtlige augalų skaičius svyravo nuo 10 iki 15 proc., tačiau augalų paţeidimo
intensyvumas minėta liga buvo silpnas – tik 2–5 proc.
44
VASARINIAI RAPSAI
Į pradžią ↑
Senator. Vasarinių rapsų veislė sukurta Švedijoje, Svalöf Weibull sėklininkystės firmoje.
Veislė tris metus tirta Plungės, Kauno ir Utenos augalų veislių tyrimo stotyse. Bandymo metais
gautas vidutinis 2,27 t ha-1
sėklų derlius. Didţiausias „Senator‟ veislės rapsų sėklų derlius buvo
gautas 1999 m. Kauno stotyje – 3,93 t ha-1
. Sėklos yra vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinė masė
3,78 g. Sėklose nustatyta : riebalų – 40,4 %, gliukozinolatų - 15,8 μmol g-1
, o eruko rūgšties
2001 m. derliaus sėklose nerasta. Augalų atsparumas išgulimui įvertintas 7,9 balo, o sėklų
išbyrėjimas iš ankštarų – 8,2 balo. Augalų vegetacijos periodo vidutinė trukmė 97 dienos.
Siesta. Vasarinių rapsų hibridas sukurtas Vokietijoje, NPZ/Saaten-Union sėklininkystės
firmoje. Šio hibrido ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2002-2004 m. trijose augalų veislių tyrimo
stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 2,86 t ha-1
sėklų derlius. Kauno augalų veislių tyrimo stotyje
2003 m. buvo gautas net 4,33 t ha-1
šių rapsų sėklų derlius.
Sėklos vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinė masė 3,66 g. Atlikus laboratorines analizes,
sėklose nustatyta: riebalų 40,1 proc., baltymų – 25,6 proc., eruko rūgšties - 0,3 proc. ir
gliukozinolatų –5,9 μmol g-1
.
Augalų vidutinis aukštis 120 cm. Jų atsparumas išgulimui įvertintas 8,7 balo, o sėklų
išbyrėjimui iš ankštarų – 8,7 balo. „Siesta‟ hibrido vegetacijos periodas vidutiniškai trunka 101
dieną. Tuo būdu šių rapsų sėklos subręsta 2 dienom anksčiau uţ standartinės „Sponsor‟ veislės.
Tyrimo metais nustatytas gana didelis augalų ligotumas. Viena iš pagrindinių rapsų ligų – juodąja
dėmėtlige sirgo net iki 75 proc. šių rapsų augalų.
Į pradžią ↑
Sinika. Hibridinė vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Norddeutsche Pflanzenzucht
Hans–Georg Lembke KG sėklininkystės firmoje. Veislės tyrimai atlikti 2008–2009 m. Plungės,
Kauno ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 3,12 t ha-1
sėklų derlius. Didţiausias
jų derlius – 4,76 t ha-1
buvo išaugintas 2009 m. Kauno AVT stotyje įrengtame bandyme.
Sėklos vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris – 3,93 g. Tyrimo metais išaugintose
„Sinika‟ veislės rapsų sėklose nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 47,9 proc., o baltymų – 25,4
proc. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose „Sinika‟ veislė priskiriama maistiniam 00
rapsų veislių tipui.
Augalų vidutinis aukštis – 123 cm. „Sinika‟ veislės rapsų atsparumas išgulimui įvertintas 8,0
balo, o sėklų išbyrėjimui iš jų ankštarų – 8,8 balo. Šių rapsų augalų vegetacijos periodo vidutinė
trukmė – 105 dienos.
45
VASARINIAI RAPSAI
Tyrimo metais 1–2 proc. šios veislės rapsų augalų neţymiai paţeidė juodoji dėmėtligė
(paţeidimų laipsnis buvo 1–10 proc.). Kitų ligų paţeidimai buvo neţymūs.
Į pradžią ↑
SW Landmark (SWD 2787). Vasarinių rapsų veislė sukurta Švedijoje, Svalöf Weibull
sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2001-2003 m. Plungės, Kauno ir
Utenos augalų veislių tyrimo stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 2,91 t ha-1
sėklų derlius.
Kauno augalų veislių tyrimo stotyje 2003 m. buvo gautas net 4,50 t ha-1
sėklų derlius.
Sėklos gana stambios, 1000 jų vidutinė masė 4,13 g. Atlikus laboratorines analizes, sėklose
nustatyta: riebalų 38,3 proc., baltymų – 26,3 proc., eruko rūgšties – 0,3 proc. ir gliukozinolatų – 8,0
μmol g-1
.
Augalų vidutinis aukštis 111 cm. Jie atsparūs išgulimui ir sėklų išbyrėjimui iš ankštarų.
Augalų atsparumas išgulimui įvertintas 8 balais, o sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8,6 balo. Veislė
yra vidutinio ankstyvumo. Jos augalų vegetacijos periodo vidutinė trukmė 97 dienos. „SW
Landmark‟ veislės vasariniai rapsai tyrimo metais maţai buvo paţeisti ligų. Juodosios dėmėtligės
buvo paţeista tik 5 proc. šių vasarinių rapsų augalų.
Į pradžią ↑
SW Partisan (SWC2784). Vasarinių rapsų veislė sukurta Švedijoje, Svalöf Weibull
sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai buvo atlikti 2000-2002 m. Plungės,
Kauno ir Utenos augalų veislių tyrimo stotyse. Bandymuose gautas vidutinis 2,51 t ha-1
sėklų
derlius. Didţiausias jų derlius – 4,24 t ha-1
gautas 2000 m. Kauno stotyje. Sėklos vidutinio
stambumo, 1000 jų vidutinė masė 3,67 g. Sėklose nustatytas toks vidutinis kiekis šių medţiagų:
riebalų - 40,6 %, baltymų - 27,2%, eruko rūgšties - 0,0% ir gliukozinolatų - 16,2 μmol g-1
.
Augalų vidutinis aukštis 112 cm, jie maţai išgula. Augalų atsparumas išgulimui ir sėklų
išbyrėjimui iš ankštarų įvertintas po 8 balus. Veislė vidutinio ankstyvumo. Jos augalų vegetacijos
periodas vidutiniškai trunka 103 dienas.
SW Savann (SWF2805). Vasarinių rapsų veislė sukurta Švedijoje, Svalöf Weibull AB
sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo ir tinkamumo Lietuvos sąlygoms tyrimai atlikti
2002-2004 m. Plungės, Kauno ir Utenos augalų veislių tyrimo stotyse. Tyrimo metais gautas
vidutinis 3,01 t ha-1
sėklų derlius. Kauno augalų veislių tyrimo stotyje 2003 m. buvo gautas net
4,55 t ha-1
šių rapsų sėklų derlius.
Sėklos stambios, 1000 jų vidutinė masė 3,95 g. Atlikus laboratorines analizes, sėklose
nustatytas toks vidutinis šių medţiagų kiekis: riebalų 40,0 proc., baltymų - 25,6 proc., eruko
46
VASARINIAI RAPSAI
rūgšties – 0,6 proc. ir gliukozinolatų – 9,4 μmol g-1
.
Augalų vidutinis aukštis 110 cm. Jie atsparūs išgulimui ir sėklų išbyrėjimui iš ankštarų.
Augalų atsparumas išgulimui įvertintas 8,3 balo, o sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8,7 balo. Veislė
yra vidutinio ankstyvumo. Jos augalų vegetacijos periodo vidutinė trukmė 102 dienos. Tyrimo
metais palyginti daug augalų buvo paţeista juodosios dėmėtligės (75 proc.).
Į pradžią ↑
Talis. Vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, W. von Borries-Eckendorf GmbH & Co
sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo ir tinkamumo Lietuvos agroklimato sąlygoms
nustatymo bandymuose veislė tirta 2007–2008 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo
metais gautas vidutinis 2,89 t ha-1
sėklų derlius. Didţiausias šios veislės rapsų sėklų derlius –
3,84 t ha-1
buvo išaugintas 2007 m. Kauno AVT stotyje.
„Talis‟ veislės rapsų sėklos riebalingos ir palyginti stambios – 1000 jų vidutinis svoris
3,85 g. Atlikus laboratorines analizes veislės tyrimo metais išaugintose sėklose nustatyta 46,3 proc.
riebalų ir 28,9 proc. baltymų Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose „Talis‟ veislė
priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.
Augalų vidutinis aukštis 113 cm. Jie pakankamai atsparūs išgulimui ir sėklų išbyrėjimui iš
ankštarų. Šių rapsų atsparumas išgulimui įvertintas 8 balais, o sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8,7
balo.
„Talis‟ veislės vasariniai rapsai turėjo ilgiausią vegetacijos periodą (jo vidutinė trukmė – 103
dienos) iš visų 2007–2008 m. tirtų vasarinių rapsų veislių.
Tyrimo metais atskirose AVT stotyse įrengtuose „Talis‟ veislės rapsų bandymuose juodoji
dėmėtligė paţeidė nuo 5 iki 10 proc. augalų, o jų paţeidimo intensyvumas buvo nedidelis (1–
10 proc.).
Į pradžią ↑
Trend. Vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, NPZ/Saaten-Union (Norddeutsche
Pflanzenzucht) sėklininkystės firmoje. Ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose veislė tirta 2001
- 2002 m. trijose augalų veislių tyrimo stotyse, kuriose gautas vidutinis 2,65 t ha-1
sėklų derlius. Jis
buvo 3,1% didesnis uţ minėtais metais gautą standartinės “Sponsor” veislės derlių. Didţiausias šios
veislės sėklų derlius buvo gautas 2002 m. Plungės augalų veislių tyrimo stotyje – 3,14 t ha-1
. Sėklos
vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinė masė 3,80 g. Atlikus laboratorines analizes sėklose, nustatyti
tokie vidutiniai medţiagų kiekiai: riebalų - 39,4%, baltymų - 26,2%, eruko rūgšties - 0,0% ir
gliukozinolatų - 8,7 μmol g-1
. Augalų atsparumas išgulimui ir sėklų išbyrėjimui iš ankštarų
įvertintas 8 balais. Vidutinis augalų aukštis 114 cm. “Trend” veislės vasarinių rapsų vegetacijos
47
VASARINIAI RAPSAI
periodas vidutiniškai trunka 97 dienas. Jų sėklos subręsta vidutiniškai 5 dienom anksčiau uţ
standartinės “Sponsor” veislės vasarinius rapsus.
Į pradžią ↑
Trapper. Hibridinė vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Norddeutsche Pflanzenzucht
Hans–Georg Lembke KG sėklininkystės firmoje. Ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose veislė
tirta 2008–2009 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis
3,13 t ha-1
„Trapper‟ veislės rapsų sėklų derlius. Didţiausias šios veislės vasarinių rapsų sėklų
derlius – 4,8 t ha-1
buvo išaugintas 2009 m. Kauno AVT stotyje.
„Trapper‟ veislės vasarinių rapsų sėklos vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris –
3,94 g. Atlikus laboratorines analizes įrengtuose bandymuose išaugintose sėklose nustatytas
vidutinis riebalų kiekis sudarė 46,4 proc. ir baltymų – 24,7 proc. Pagal eruko rūgšties ir
gliukozinolatų kiekį sėklose „Trapper‟ veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.
Augalų vidutinis aukštis ― 106 cm. „Trapper‟ veislės vasarinių rapsų augalų atsparumas
išgulimui įvertintas 7,9 balo, o atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 9 balais.
Šių rapsų sėklos tyrimo metais subręsdavo praėjus vidutiniškai 102 dienoms po jų sėklų
sudygimo arba 2 dienomis anksčiau uţ standartinių „Mozart‟, „Senator‟ ir „Primavera‟ veislių
rapsus.
Tyrimo metais 1–5 proc. šios veislės augalų neţymiai paţeidė juodoji dėmėtligė (paţeidimų
laipsnis buvo 3–10 proc.). Kitų ligų paţeidimų nenustayta.
Į pradžią ↑
Achat. Hibridinė vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Norddeutsche Pflanzenzucht
Hans–Georg Lembke KG sėklininkystės firmoje. Veislės tyrimai atlikti 2009 ir 2010 m. Plungės,
Kauno ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 3,51 t ha-1
sėklų derlius. Didţiausias
jų derlius – 4,49 t ha-1
– išaugintas 2009 m. Kauno AVT stotyje įrengtuose bandymų laukeliuose.
Sėklos smulkios, 1000 jų vidutinis svoris – 3,65 g. Tyrimo metais išaugintose „Achat‟
veislės rapsų sėklose nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 47,1 proc., baltymų – 23,4 proc.,
eruko rūgšties <0,1 proc. ir 6,04 µmol g-1
gliukozinolatų. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų
kiekį sėklose „Achat‟ veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui (0–2 proc. eruko rūgšties
ir iki 20 µmol g-1
gliukozinolatų).
Šios veislės augalų vidutinė vegetacijos trukmė buvo 102 dienos, aukštis – 149 cm,
atsparumas išgulimui įvertintas 8,1 balo, o atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 9 balais.
Tyrimo metais 1–5 proc. šios veislės augalų paţeidė juodoji dėmėtligė. Kitų ligų paţeidimų
nepastebėta.
48
VASARINIAI RAPSAI
Brando. Vasarinių hibridinių rapsų veislė sukurta Švedijoje, Lantmännen SW Seed AB
sėklininkystės firmoje. Ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose veislė tirta 2009 ir 2010 m.
Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 3,10 t ha-1
„Brando‟ veislės
rapsų sėklų derlius. Didţiausias šios veislės vasarinių rapsų sėklų derlius – 4,46 t ha-1
– išaugintas
2009 m. Kauno AVT stotyje.
„Brando‟ veislės vasarinių rapsų sėklos smulkios, 1000 jų vidutinis svoris – 3,62 g. Atlikus
laboratorines analizes, sėklose nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 46,2 proc., baltymų –
22,1 proc., eruko rūgšties <0,1 proc. ir 6,34 µmol g-1
gliukozinolatų. Pagal eruko rūgšties ir
gliukozinolatų kiekį sėklose „Brando‟ veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.
Šios veislės augalų vidutinė vegetacijos trukmė buvo 99 dienos, aukštis – 135 cm,
atsparumas išgulimui įvertintas 8,3 balo, o atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 9 balais.
Tyrimo metais 1–5 proc. šios veislės augalų paţeidė juodoji dėmėtligė, paţeidimų laipsnis
buvo 10–25 proc. Kitų ligų paţeidimų nepatebėta.
Į pradžią ↑
Jamaika. Vasarinių hibridinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, KWS SAAT AG
sėklininkystės firmoje. Ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose veislė tirta 2009 ir 2010 m.
Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 3,09 t ha-1
„Jamaika‟ veislės
rapsų sėklų derlius. Didţiausias šios veislės vasarinių rapsų sėklų derlius – 4,67 t ha-1
– išaugintas
2009 m. Kauno AVT stotyje.
„Jamaika‟ veislės vasarinių rapsų sėklos vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris – 4,26
g. Atlikus laboratorines analizes, sėklose nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 45,4 proc.,
baltymų – 23 proc., eruko rūgšties <0,1 proc. ir 7,03 µmol·g-1
gliukozinolatų. Pagal eruko rūgšties ir
gliukozinolatų kiekį sėklose „Jamaika‟ veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.
Šios veislės augalų vidutinė vegetacijos trukmė buvo 101 diena, aukštis – 163 cm,
atsparumas išgulimui įvertintas 8,3 balo, o atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 9 balais.
Tyrimo metais 1–10 proc. šios veislės augalų paţeidė juodoji dėmėtligė. Kitų ligų paţeidimų
nepastebėta.
Į pradžią ↑
Majong. Hibridinė vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, KWS SAAT AG
sėklininkystės firmoje. Ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose veislė tirta 2009 ir 2010 m.
Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 3,36 t ha-1
„Majong‟ veislės
rapsų sėklų derlius. Didţiausias šios veislės vasarinių rapsų sėklų derlius – 4,75 t ha-1
– išaugintas
2009 m. Kauno AVT stotyje.
49
VASARINIAI RAPSAI
„Majong‟ veislės vasarinių rapsų sėklos smulkios, 1000 jų vidutinis svoris – 3,91 g. Atlikus
laboratorines analizes, sėklose nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 47 proc., baltymų – 22,6
proc. ir <0,1 proc. eruko rūgšties. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose „Majong‟
veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.
Šios veislės augalų vidutinė vegetacijos trukmė buvo 99 dienos, augalų vidutinis aukštis –
138 cm, atsparumas išgulimui įvertintas 8,3 balo, o atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 9
balais.
Tyrimo metais Utenos AVTS stotyje 10 proc. šios veislės augalų paţeidė juodoji dėmėtligė
(paţeidimų laipsnis buvo apie 15 proc.). Kitų ligų paţeidimų nepastebėta.
Į pradžią ↑
Makro. Vasarinių hibridinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Norddeutsche Pflanzenzucht
Hans–Georg Lembke KG sėklininkystės firmoje. Ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose veislė
tirta 2009 ir 2010 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis
3,6 t ha-1
„Makro‟ veislės rapsų sėklų derlius, tačiau šios veislės potencinės galimybės tikrai didelės,
nes 2009 m. Kauno AVT stotyje buvo išaugintas net 5,05 t ha-1
sėklų derlius.
„Makro‟ veislės vasarinių rapsų sėklos smulkios – 1000 jų vidutinis svoris 3,85 g. Atlikus
laboratorines analizes, sėklose buvo nustatyta 47,7 proc. riebalų, 21,5 proc. baltymų, <0,1 proc.
eruko rūgšties ir 11,1 µmol g-1
gliukozinolatų. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose
„Makro‟ veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.
Šios veislės augalų vidutinė vegetacijos trukmė buvo 101 diena, aukštis – 142 cm,
atsparumas išgulimui įvertintas 8,1 balo, o atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 9 balais.
Tyrimo metais Utenos AVT stotyje 10 proc. šios veislės augalų paţeidė juodoji dėmėtligė
(paţeidimų laipsnis buvo apie 15 proc.). Kitų ligų paţeidimų nepastebėta.
Į pradžią ↑
Mirco CL. Vasarinių hibridinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Raps GbR sėklininkystės
firmoje. Ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose veislė tirta 2009 ir 2010 m. Plungės, Kauno ir
Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 2,37 t ha-1
„Mirco CL‟ veislės rapsų sėklų
derlius. Didţiausias šios veislės vasarinių rapsų sėklų derlius – 3,66 t ha-1
– išaugintas 2009 m.
Kauno AVT stotyje.
„Mirco CL‟ veislės vasarinių rapsų sėklos smulkios, 1000 jų vidutinis svoris – 4,04 g.
Atlikus laboratorines analizes, sėklose nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 46,4 proc., baltymų
– 22,5 proc., eruko rūgšties <0,1 proc. ir 7,30 µmol g-1
gliukozinolatų. Pagal eruko rūgšties ir
gliukozinolatų kiekį sėklose „Mirco CL‟ veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.
50
VASARINIAI RAPSAI
Šios veislės augalų vidutinė vegetacijos trukmė buvo 98 dienos, aukštis – 119 cm,
atsparumas išgulimui įvertintas 8,2 balo, o atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 9 balais.
Tyrimo metais 1–5 proc. šios veislės augalų paţeidė juodoji dėmėtligė, paţeidimų laipsnis
buvo 2–25 proc. Kitų ligų paţeidimų nepastebėta.
Selekcininko duomenimis, šios veislės augalai išaugina maţesnį sėklų derlių, bet pasiţymi
tuo, kad yra atsparūs herbicido Clamox veikliajai medţagai imazamox. Ūkininkai, augindami
„Mirco CL‟ veislės rapsus, gali juos purkšti nuo piktţolių jau sudygusius.
Į pradžią ↑
Salsa CL. Vasarinių hibridinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Norddeutsche
Pflanzenzucht Hans–Georg Lembke KG firmoje. Ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose veislė
tirta 2009 ir 2010 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis
2,76 t ha-1
„Mirco CL‟ veislės rapsų sėklų derlius. Didţiausias šios veislės vasarinių rapsų sėklų
derlius – 3,84 t ha-1
– išaugintas 2009 m. Kauno AVT stotyje.
„Salsa CL‟ veislės vasarinių rapsų sėklos labai smulkios, 1000 jų vidutinis svoris – 3,51 g.
Atlikus laboratorines analizes, sėklose nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 46,7 proc., baltymų
– 21,4 proc., eruko rūgšties <0,1 proc. ir 6,41 µmol g-1
gliukozinolatų. Pagal eruko rūgšties ir
gliukozinolatų kiekį sėklose „Salsa CL‟ veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.
Šios veislės augalų vidutinė vegetacijos trukmė buvo 98 dienos, aukštis – 130 cm,
atsparumas išgulimui įvertintas 7,5 balo, o atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 9 balais.
Tyrimo metais 1–10 proc. šios veislės augalų paţeidė juodoji dėmėtligė, paţeidimų laipsnis
buvo 5–10 proc. Kitų ligų paţeidimų nepastebėta.
Selekcininko duomenimis, šios veislės augalai išaugina maţesnį sėklų derlių, bet pasiţymi
tuo, kad yra atsparūs herbicido Clamox veikliajai medţagai imazamox. Ūkininkai, augindami
„Salsa CL‟ veislės rapsus, gali juos purkšti nuo piktţolių jau sudygusius.
Į pradžią ↑
Stella. Vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, W. von Borries-Eckendorf GmbH & Co.
sėklininkystės firmoje. Ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose veislė tirta 2009 ir 2010 m.
Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 3,23 t ha-1
„Stella‟ veislės
rapsų sėklų derlius. Didţiausias šios veislės vasarinių rapsų sėklų derlius – 4,94 t ha-1
– išaugintas
2009 m. Kauno AVT stotyje.
„Stella‟ veislės vasarinių rapsų sėklos smulkios, 1000 jų vidutinis svoris – 3,81 g. Atlikus
laboratorines analizes, sėklose nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 48,4 proc., baltymų – 21,6
proc., eruko rūgšties <0,1 proc. ir 6,21 µmol·g-1
gliukozinolatų. Pagal eruko rūgšties ir
51
VASARINIAI RAPSAI
gliukozinolatų kiekį sėklose „Stella‟ veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.
Šios veislės augalų vidutinė vegetacijos trukmė buvo 99 dienos, augalų aukštis – 131 cm,
atsparumas išgulimui įvertintas 7,9 balo, o atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8,8 balo.
Tyrimo metais 1–5 proc. šios veislės augalų paţeidė juodoji dėmėtligė. Kitų ligų paţeidimų
nepastebėta.
Į pradžią ↑
Zappa. Vasarinių hibridinių rapsų veislė sukurta Švedijoje, Lantmännen SW Seed AB
sėklininkystės firmoje. Ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose veislė tirta 2009 ir 2010 m.
Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 3,03 t ha-1
„Zappa‟ veislės
rapsų sėklų derlius. Didţiausias šios veislės vasarinių rapsų sėklų derlius – 4,63 t ha-1
– išaugintas
2009 m. Kauno AVT stotyje.
„Zappa‟ veislės vasarinių rapsų sėklos smulkios, 1000 jų vidutinis svoris – 3,55 g. Atlikus
laboratorines analizes, sėklose nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 45,8 proc., baltymų – 22
proc., eruko rūgšties <0,1 proc. ir 7,87 µmol g-1
gliukozinolatų. Pagal eruko rūgšties ir
gliukozinolatų kiekį sėklose „Zappa‟ veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.
Šios veislės augalų vidutinė vegetacijos trukmė buvo 99 dienos, aukštis – 135 cm,
atsparumas išgulimui įvertintas 8,4 balo, o atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8,8 balo.
Tyrimo metais 1–10 proc. šios veislės augalų paţeidė juodoji dėmėtligė, paţeidimų laipsnis
buvo 10–30 proc. Kitų ligų paţeidimų nepastebėta.
Į pradžią ↑