Reglamento (EB) Nr. 561/2006 paaiškinimas siekiant padėti ......Visas šias nuostatas būtina lyginti su Reglamente (EB) Nr. 561/2006 iškeltais tikslais (ţr. 2.1). 2.1.4 Kontaktai

1 Explanatory Text v2.d

Reglamento (EB) Nr. 561/2006 paaiškinimas siekiant padėti vykdyti suderintus patikrinimus keliuose


Turinys 1. Tikslas ir taikymo sritis ................................................................................................................ 5 2. Vairuotojų darbo valandų taisyklės .............................................................................................. 7

2.1 Įvadas ........................................................................................................................................ 7 2.1.1 Europos šalių susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (toliau – AETR) .......................................... 7 2.1.2 Sankcijos ................................................................................................................................ 8 2.1.3 Patikrinimai keliuose ..................................................................................................... 8 2.1.4 Kontaktai su vairuotojais ............................................................................................. 8

2.1.4.1 Bendravimas .................................................................................................................... 8 2.1.4.2 Pateikimas ..................................................................................................................... 8 2.1.4.3 Poţiūris ........................................................................................................................... 9

2.1.5 Dokumento struktūra .......................................................................................................... 9 2.2 Reglamentas (EB) Nr. 561/2006. ....................................................................................... 10

2.2.1 1 straipsnis .................................................................................................................... 10 2.2.1.1 Tekstas .......................................................................................................................... 10 2.2.1.2 Paţeidimai..................................................................................................................... 10 2.2.1.3 Patikrinimas kelyje ....................................................................................................... 10

2.2.2. 2 straipsnis ....................................................................................................................... 11 2.2.2.1 Straipsnis. 2.1 ............................................................................................................. 11

2.2.2.1.1 Tekstas .................................................................................................................... 11 2.2.2.1.2 Paţeidimai ............................................................................................................. 11 2.2.2.1.3 Patikrinimas kelyje ................................................................................................ 11

2.2.2.2 2.2 straipsnis ......................................................................................................... 13 2.2.2.2.1 Tekstas .................................................................................................................... 13 2.2.2.2.2 Nusiţengimai ......................................................................................................... 13 2.2.2.2.3 Patikrinimas kelyje ................................................................................................ 13

2.2.2.3 2.3 straipsnis ......................................................................................................... 14 2.2.2.3.1 Tekstas .................................................................................................................... 14 2.2.2.3.2 Nusiţengimai ......................................................................................................... 14 2.2.2.3.3 Patikrinimai keliuose........................................................................................... 15

2.2.3 3 straipsnis ................................................................................................................... 19 2.2.3.1 Tekstas ..................................................................................................................... 19 2.2.3.2 Nusiţengimai ........................................................................................................... 19 2.2.3.3 Patikrinimas kelyje ................................................................................................. 19






2.2.8 8 straipsnis ................................................................................................................... 38 2.2.8.1 Tekstas ..................................................................................................................... 38 2.2.8.3 Patikrinimas kelyje ................................................................................................. 39 2.2.8.4 „12 dienų taisyklė“ .................................................................................................. 47 2.2.8.5 Poilsio laikotarpių pertraukimas susiklosčius ekstremaliajai padėčiai ........... 48


2.2.10 10 straipsnis ................................................................................................................. 52 2.2.10.1 Tekstas ..................................................................................................................... 52 2.2.10.2 Nusiţengimai ........................................................................................................... 52 2.2.10.3 Patikrinimas kelyje ................................................................................................. 53

2.2.11 11 straipsnis .................................................................................................................. 54 2.2.11.1 Tekstas ..................................................................................................................... 54 2.2.11.2 Nusiţengimai ........................................................................................................... 54 2.2.11.3 Patikrinimas kelyje ................................................................................................. 54


2.2.13 13 straipsnis ................................................................................................................. 56 2.2.13.1 Tekstas ..................................................................................................................... 56 2.2.13.2 Nusiţengimai ............................................................................................................... 57 2.2.13.3 Patikrinimas kelyje ...................................................................................................... 57



2.16 16 straipsnis ...................................................................................................................... 60 2.2.16.1 Tekstas ..................................................................................................................... 60

2.2.17 17 ir 18 straipsniai ........................................................................................................ 61 2.2.18 19 straipsnis .................................................................................................................. 61

2.2.18.1 Tekstas ..................................................................................................................... 61 2.2.18.2 Nusiţengimai ........................................................................................................... 61 2.2.18.3 Patikrinimas kelyje ................................................................................................. 61


2.2.20 21 straipsnis .................................................................................................................. 62


2.2.20.1 Tekstas ..................................................................................................................... 62 2.2.20.2 Nusiţengimai ........................................................................................................... 63 2.2.20.3 Patikrinimas kelyje ................................................................................................. 63

2.2.21 22–29 straipsniai .......................................................................................................... 63 3. Reglamentas (EEB) Nr. 3821/85. Tachografų įrangos ir įrašų saugojimo taisyklės .. 64

3.1 Reglamentas (EB) Nr. 3821/85 .......................................................................................... 64 3.1.1 3 straipsnis .................................................................................................................... 65

3.1.1.1 Tekstas ..................................................................................................................... 65 3.1.1.2 Nusiţengimai ........................................................................................................... 65 3.1.1.3 Šalikelė ..................................................................................................................... 65

3.1.2 13 straipsnis .................................................................................................................. 66 3.1.2.1 Tekstas ................................................................................................................... 66 3.1.2.2 Nusiţengimai ........................................................................................................... 66 3.1.2.3 Patikrinimas kelyje ................................................................................................. 66



3.1.5 16 straipsnis ................................................................................................................. 79 3.1.5.1 Tekstas ..................................................................................................................... 79 3.1.5.2 Nusiţengimai ......................................................................................................... 79 3.1.5.3 Patikrinimas kelyje ................................................................................................ 80

1 priedas ................................................................................................................................................. 81 Gairių 1 pastaba ............................................................................................................................... 81 Gairių 2 pastaba ............................................................................................................................... 82 Gairių 3 pastaba ............................................................................................................................... 83 Gairių 4 pastaba ............................................................................................................................... 84 Gairių 5 pastaba ............................................................................................................................... 85 Gairių 6 pastaba ............................................................................................................................... 86

2 priedas ................................................................................................................................................. 87 Pirmasis Komisijos paaiškinimas ............................................................................................... 87 Antrasis Komisijos paaiškinimas ................................................................................................ 87 Trečiasis Komisijos paaiškinimas ............................................................................................... 88 Ketvirtasis Komisijos paaiškinimas ............................................................................................ 89 Penktasis Komisijos paaiškinimas ............................................................................................. 90

3 priedas ................................................................................................................................................. 91 Reglamento (EB) Nr. 561/2006 trumpa apţvalga ......................................................................... 91

4 priedas ................................................................................................................................................. 92 Reglamento (EB) Nr. 3821/85 trumpa apţvalga ........................................................................... 92


1. Tikslas ir taikymo sritis Šiame dokumente išdėstytas bendrai suderintas ir supaprastintas Reglamento (EB) Nr. 561/20061 aiškinimas atsiţvelgiant į Direktyvoje 2006/22/EB2 apibrėţtus patikrinimus keliuose. Šis dokumentas yra TRACE darbo grupės svarstymų rezultatas ir rengiant šį dokumentą atsiţvelgta į konsultavimąsi su profesinėmis organizacijomis, pvz., Tarptautine kelių transporto sąjunga (IRU), Europos veţėjų kelių transportu asociacija (UETR) ir vykdymo prieţiūros agentūromis, t. y. Europos kelių kontrole (ECR) ir Kelių transporto prieţiūros organizacijų konfederacija (CORTE) ir visų 27 valstybių narių vykdymo prieţiūros agentūroms buvo suteikta galimybė išdėstyti savo pastabas. Todėl šiame dokumente išdėstyti paaiškinimai, iš dalies grindţiami šiuo metu taikomomis neginčijamomis priemonėmis ir jeigu baigus konsultuotis paaiškėjo, kad įvairios kontrolės įstaigos taiko skirtingas priemones, iš dalies remtasi prieinama rekomendacine medţiaga, pvz., gairėmis, išaiškinimais ir teismo sprendimais. Dokumento turinį parengė maţa darbo grupė, sudaryta iš didelę vykdymo uţtikrinimo patirtį įgijusių narių. Svarstymų, kurių ėmėsi darbo grupė, turinys įprastai platintas pasitelkiant minėtas organizacijas siekiant gauti pastabas ir grįţtamąją informaciją ir šiais veiksmais kiek įmanoma uţsitikrinti bendrą pritarimą turiniui. Darbo grupė išnagrinėjo visą minėtą grįţtamąją informaciją ir, jeigu buvo įmanoma, įtraukė ją į dokumentą, tačiau negalima tvirtinti, kad visa grįţtamoji informacija buvo teigiama, jei vykdant projektą kai kurių atsakymų negauta, taigi negalima teigti jog turiniui buvo pritarta visuotinai. Paminėtini keli klausimai, kuriuos darbo grupė įvardija kaip kliudančius tinkamiausiai aiškinti reglamentą. Minėti klausimai perduoti Komisijai atskirai parengtame dokumente, į kurį įtrauktas prašymas suteikti pagalbą. Komisija nurodė, kad neišspręsti minėti klausimai neturi trukdyti uţbaigti projekto. Todėl projekto grupės nuomone, buvo organizuota pakankamai konsultacijų siekiant įrodyti, kad dokumentas yra tinkamas pagrindas, kuriuo būtų galima remtis kuriant veiksmingas ir tinkamas mokymo priemones. Į remiantis šiuo dokumentu paruoštą mokymo priemonę įtraukiamos instruktoriui skirtos gairės su pastabomis, mokomojo kurso programa, pratimų rinkinys, testų pobūdţio pratybos, „Powerpoint“ prezentacija ir praktinio mokymo keliuose rekomendacijos. Paruošta mokymo medţiaga yra skirta pradiniam naujų tikrinančių pareigūnų mokymui, o patyrusiems pareigūnams ji padės atnaujinti ţinias. Valstybės narės bus raginamos šį paketą priimti kaip modulį ir jį įtraukti į išsamų tikrinančių pareigūnų mokymo kursą. Naudojant minėtą mokymo priemonę siekiama platesnio tikslo – ugdyti profesionalesnius tikrinančius pareigūnus. Kalbant apie taikymo sritį, nors šiame dokumente išdėstomas supaprastintas Reglamento (EB) Nr. 561/2006 aiškinimas, iš tikrųjų nėra įmanoma taikyti šio aiškinimo neatsiţvelgiant į Reglamente (EEB) Nr. 3821/853 nustatytus reikalavimus. Tačiau išsamus Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 aiškinimas nėra priskirtinas šio dokumento taikymo sričiai. Dokumento tekste minima geriausia patirtis ir rekomendacijos tikrinantiems pareigūnams nustatant paţeidimus konkrečiai taikoma tikrinimams keliuose. Tikrinant bendroves ir (arba) ūkio subjektus, be jokios abejonės, bus galima naudotis išsamesniais ištekliais ir gaišti maţiau laiko. Galima tikėtis, kad bus taikomas išsamesnis metodas. Vis dėlto šis dokumentas nėra susijęs su minėtos rūšies atitikties tikrinimais.


Šio dokumento tekstas grindţiamas pačia naujausia prieinama informacija ir bet kokia būsima vertė priklausys nuo teksto atnaujinimo atsiţvelgiant į sprendimus, teisinius aiškinimus ir pakeitimus, jeigu ir kai jie daromi, ir Komisijos gebėjimo padėti aiškinant minėtus klausimus, kurie buvo iškelti vykdant projektą.


2. Vairuotojų darbo valandų taisyklės 2.1 Įvadas Vairuotojų darbo valandų ir tachografo taisyklės Bendrijos mastu pradėtos taikyti 1969 m. kovo 25 d. paskelbus Tarybos reglamentą (EEB) 543/694. Šiame reglamente nustatyta:

minimalaus vairuotojų, antrųjų vairuotojų ir konduktorių amţiaus ribos;

nepertraukiamo ir kasdienio vairavimo trukmės ribos;

minimali pertraukų ir kasdienio bei savaitinio poilsio laikotarpių trukmė ir kitos sąlygos;

reikalavimas uţrašyti veiklos duomenis ir skatinti automatinio uţrašymo įtaisų naudojimą.

Taikant šį reglamentą tikėtasi pagerinti kelių transporto sektoriaus darbuotojų socialines sąlygas, padidinti kelių eismo saugą ir jame taip pat nagrinėjami su gabenimo kelių transportu, geleţinkelių ir vidaus vandens kelių transportu susiję konkurencijos klausimai. Reglamentas (EEB) 3820/855 įsigaliojo 1985 m. gruodţio 20 d. ir juo panaikintas Reglamentas (EEB) 543/69, o jį patį pakeitė 2006 m. balandţio 1 d. Reglamentas (EB) Nr. 561/2006. Kiekvienu kitu reglamentu ketinta toliau siekti ankstesnio reglamento tikslų, ištaisyti rengiant teisės aktą paaiškėjusias klaidas ir atsiţvelgti į kitus susijusius reglamentus. Šiame dokumente siekiama paaiškinti Reglamento (EB) Nr. 561/2006 nuostatas ir susieti jas su atitikties stebėjimo veikla. Tokiu būdu dar kartą reikėtų pasakyti, kad kiekvieno kito taisyklių rinkinio tikslas turėtų būti:

gerinti kelių eismo saugą;

gerinti kelių transporto sektoriaus darbuotojų socialines sąlygas;

skatinti sąţiningą konkurenciją kelių transporto sektoriuje ir su kitų rūšių transportu. Šiuo reglamentu taip pat siekiama skatinti valstybių narių stebėsenos ir vykdymo praktikos bei kelių transporto sektoriaus darbo gerinimą. 2.1.1 Europos šalių susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (toliau – AETR) Atsiţvelgiant į transporto priemonės, vairuotojo, reiso pobūdį gali būti taikomas AETR6. AETR ir Reglamentas (EB) Nr. 561/2006 buvo visapusiškai suderinti 2010 m. rugsėjo 26 d. Pirmiau negu apsisprendţiama, kokia teisinė priemonė taikytina, svarbu teisingai nustatyti transporto priemonės reiso pobūdį ir kitus veiksnius. Jeigu aptinkami paţeidimai, tikrinantys pareigūnai privalo teisingai nustatyti reglamentą ir nesilaikymą (-us), kad būtų uţtikrinamas teisinių reikalavimų laikymasis, antraip kaltinimas galėtų būti sėkmingai uţginčijamas remiantis techniniais aspektais.


2.1.2 Sankcijos Kiekviena valstybė narė savo nuoţiūra taiko sankcijas uţ šio reglamento paţeidimus, tačiau pageidautina, kad būtų pasirenkama bent jau tokia sankcija, kurią taikant būtų pašalintas nesilaikymas. Pvz., jeigu nustatoma, kad vairuotojas paţeidė kasdienio poilsio taisyklę, turėtų būti reikalaujama, kad jis įvykdytų minėtą įpareigojimą, ir tik tada jam būtų leidţiama tęsti reisą neatsiţvelgiant į skirtą piniginę baudą. 2.1.3 Patikrinimai keliuose Siekiant patikrinti atitiktį Reglamentams (EB) Nr. 561/2006, (EEB) Nr. 3821/85, AETR ir kitiems reglamentams atliekami pagal Direktyvą 2006/22/EB privalomi patikrinimai keliuose. Direktyvoje nustatyta, kad „patikrinimai keliuose būtų atliekami efektyviai ir greitai, siekiant, kad patikrinimas truktų ir vairuotojas būtų uţlaikomas kaip galima trumpiau“. Be to, būtina siekti, kad miesto autobusų ir tolimojo susisiekimo autobusų vairuotojai būtų tikrinami tada, kai jų transporto priemonėmis neveţami keleiviai. Direktyvoje taip pat aptariama, atitiktį kuriems reikalavimams apskritai reikėtų stebėti. Nustatant įgyvendinimo patikrinimų vietas reikėtų iš dalies atsiţvelgti į vairuotojų, kuriems taikoma tikrinimo keliuose procedūra, gerovę, pvz., galimybę gauti reikalingas paslaugas, jeigu tiesiogiai nustatomas draudimas ar duodami nurodymai, o savo pareigas atliekantys tikrinantys pareigūnai turi būti garbingi ir nešališki. Tikrinantys pareigūnai turėtų su kitais elgtis taip, kaip jie norėtų, kad būtų elgiamasi su jais. Visas šias nuostatas būtina lyginti su Reglamente (EB) Nr. 561/2006 iškeltais tikslais (ţr. 2.1).

2.1.4 Kontaktai su vairuotojais 2.1.4.1 Bendravimas Tikrinantys pareigūnai susiduria su daugeliu vairuotojų iš skirtingų šalių, todėl, suprantama, bendravimo sunkumų išvengti nepavyks. Tikėtina, kad kiekvienas vairuotojas iš šalies, kurioje tikrinamas vykdymas, ţinos, kad, greičiausiai jo paprašys pateikti tam tikrus konkrečius dokumentus. Tikrinantys pareigūnai neprivalės būti puikiais lingvistais, kad minėti dokumentai jiems būtų pateikti. Tačiau tikrinantys pareigūnai turi ne vien tik patikrinti ir patvirtinti šiuos dokumentus – pareigūnai turi suprasti į dokumentus įtrauktą informaciją, kad galėtų patikrinti atitiktį. Vykdant minėtą veiklą nebus įmanoma apsieiti be tarpusavio bendravimo, todėl pareigūnai, pvz., galėtų naudotis vertėjo paslaugomis ir išverstomis aiškinamosiomis pastabomis, kad vairuotojas ir tikrinantis pareigūnas suprastų vienas kitą. 2.1.4.2 Pateikimas Tikrinantys pareigūnai tiesą gali nustatyti tik tikrindami kitą informaciją, kurią gali pateikti vairuotojas, pvz., degalų kvitus, keltų bilietus ir t. t. Todėl reikėtų paprašyti vairuotojo pateikti šiuos dokumentus ir juos palyginti su kitais įrašais, kuriuose nurodomas laikas; tačiau pareigūnai turėtų būti susipaţinę su visais teisės reikalauti dokumentų apribojimais. Jeigu minėti dokumentai nepateikiami, nedaroma išvada, kad jie nerodomi norint nuslėpti paţeidimus.


Pareikalavus turi būti pateikiami šie dokumentai: pasas, vairuotojo paţymėjimas, tachografo įrašai ir (arba) duomenys, vairuotojo kortelė, spaudiniai, Bendrijos licencija, transporto priemonės techniniai dokumentai, vairuotojo mokymo paţymėjimas, draudimo dokumentai, leidimas vairuoti (jeigu vairuotojas ne iš ES valstybės narės), anksčiau padarytų paţeidimų pašalinimo įrodymai, CMR dokumentas, kelionės lapas ir visi su pavojingu kroviniu susiję dokumentai. 2.1.4.3 Poţiūris Siekiant, kad tikrinantys pareigūnai galėtų dirbti savo darbą uţtikrinti kelių eismo saugą ir skatinti sąţiningą konkurenciją bei šiuo tikslu stebėtų, ar laikomasi minėtam tikslui pasiekti parengtų taisyklių, šie pareigūnai vairuotojų pateiktus įrašus turėtų laikyti atitinkančiais tikruosius įvykius, jeigu jie nenustato prieţasčių manyti kitaip, ir tada atlikti visus būtinus tyrimus visiems faktams nustatyti ir įsitikinti įrašų autentiškumu bei atitikčiai taisyklėms. Pareigūnai neturėtų manyti, kad vairuotojai ar ūkio subjektai yra paţeidę nuostatas, jeigu pareigūnai nenustato kitokių įrodymų, nors jiems suteikiama teisė atsiţvelgti į ankstesnių įgyvendinimo tikrinimų rezultatus, nustatytus tikrinant veiklai naudotas ūkio subjekto transporto priemones. Pareigūnai neturėtų elgtis taip, kad vairuotojai jų elgesį laikytų viršesniojo ir globėjišku elgesiu, kuriuo būtų skatinamas pareigūno ir vairuotojo tarpusavio nepasitikėjimas. Remdamiesi savo profesine patirtimi, kai vertina paţeidimus, tikrinantys pareigūnai turėtų atsiţvelgti į švelninančias aplinkybes ir tuos atvejus, kai su nenugalima jėga susiję įvykiai, vykdant komercines transporto operacijas kylantys dėl įvairaus pobūdţio poveikio iš visų pusių, turi įtakos laikantis taikomų reikalavimų. Tikrinantys pareigūnai turėtų siekti tikrinimus atlikti profesionaliai, objektyviai ir nešališkai. 2.1.5 Dokumento struktūra

Šiame dokumente nagrinėjamas kiekvienas Reglamento (EB) Nr. 561/2006 straipsnis ir visų pirma vertinamas jų poveikis ir įtaka keliuose atliekamiems įgyvendinimo tikrinimams, kuriuos keliuose vykdo tikrinantys pareigūnai. Laikantis šio poţiūrio keletas šiaip jau svarbių straipsnių šiame dokumente nuodugniai nenagrinėjami, nes atsiţvelgiant į nurodytą kontekstą jie nelaikomi svarbiais. Taip pat šiame dokumente nagrinėjami keli Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 straipsniai, kurie yra būtina sąlyga siekiant veiksmingai atlikti patikrinimus keliuose.

Jeigu nustatomi būdingieji paţeidimai, remiamasi paţeidimų sunkumo klasifikavimu, nurodytu Direktyvos 2006/22/EB7 III priede (su pakeitimais).


2.2 Reglamentas (EB) Nr. 561/2006. 2.2.1 1 straipsnis 2.2.1.1 Tekstas

Siekiant suderinti konkurencijos sąlygas tarp sausumos transporto rūšių, ypač kelių transporto sektoriuje, bei pagerinti darbo sąlygas ir saugų eismą keliuose, šis reglamentas nustato vairavimo trukmių, pertraukų ir poilsio laikotarpių taisykles vairuotojams, vežantiems keleivius ir krovinius keliais. Šiuo reglamentu taip pat siekiama skatinti valstybių narių stebėsenos ir vykdymo praktikos bei kelių transporto pramonės darbo pagerėjimą.

2.2.1.2 Paţeidimai Nėra 2.2.1.3 Patikrinimas kelyje Šiuo atveju nėra tiesioginio poveikio, į kurį turėtų atsiţvelgti tikrinantys pareigūnai, tačiau reglamente dar kartą primenama apie jo tikslą.


2.2.2. 2 straipsnis

2.2.2.1 Straipsnis. 2.1 2.2.2.1.1 Tekstas

Šis reglamentas taikomas vežant keliais: a) krovinius, kai maksimali leidžiama transporto priemonės masė kartu su priekaba ar puspriekabe viršija 3,5 tonos, arba b) keleivius transporto priemonėmis, kurios pagal savo konstrukciją gali vežti daugiau kaip devynis asmenis, įskaitant vairuotoją, arba yra tam pritaikytos tai nuolatos daryti, ir yra naudojamos būtent šiam tikslui.

2.2.2.1.2 Paţeidimai

Nėra

2.2.2.1.3 Patikrinimas kelyje

Straipsnio tekstu apibrėţiama reglamento taikymo sritis. Jame apibrėţiamas tų transporto priemonių, kurių vairuotojai yra įpareigojami laikytis reglamento reikalavimų, dydis ir keliamoji galia. Šioje dalyje nurodomas aptariamųjų transporto priemonių fizinis dydis ir keliamoji galia. Tikrinantys pareigūnai privalo nustatyti, ar atitikties atţvilgiu vertinama transporto priemonė priskirtina minėtai taikymo sričiai, ir kartu turi būti remiamasi 3 straipsnyje nurodytomis išimtimis ir 13 straipsnyje išvardytomis nukrypti leidţiančiomis nacionalinėmis nuostatomis. 3 straipsnyje apibrėţtos reglamento taikymo sričiai nepriskirtos tam tikrų tipų transporto priemonės. Transporto priemonėms, kurioms galioja 13 straipsnyje nustatytos nukrypti leidţiančios nuostatos ir kurios taikomos toje valstybėje narėje (išsamiau ţr. 13 straipsnyje), kiekviena valstybė narė gali leisti netaikyti 5–9 straipsnių.

Nustatoma, ar tikrinama transporto priemonė priskiriama reglamento taikymo sričiai.

Daugiau negu 3,5 tonos Daugiau negu 8 keleivių sėdynės

Krovininės transporto priemonės – Daugumą didelių krovininių transporto priemonių pakanka apţiūrėti, kad būtų nustatyta, ar jos priskirtinos taikymo sričiai, tačiau apsisprendţiant dėl maţesnių transporto priemonių teks išnagrinėti vairuotojo turimus techninius dokumentus ir (arba) su transporto priemone pateikiamus gamintojo duomenis, kad būtų nustatyta didţiausia leidţiamoji masė.


Keleivinės transporto priemonės – suskaičiuojamos keleivių sėdynės ir pasitikrinama transporto priemonės techniniuose dokumentuose.

Siekiant sumaţinti keleivių vietų skaičių, kad transporto priemonėje jų liktų maţiau negu 10, įskaitant vairuotoją, keleivių vietų, iš keleivinių transporto priemonių leidţiama išimti sėdynes, jeigu šis pakeitimas pagrindţiamas techninio dokumento duomenimis. Tikrinantys pareigūnai turėtų ţinoti, kad pavienės valstybės narės taiko skirtingas keleivių vietų skaičiaus maţinimo procedūras.

Pastaba: Transporto priemonė turi būti sukonstruota veţti krovinius ar keleivius ir paprastai naudojama šioms operacijoms atlikti; todėl judrusis kranas ar skysto betono pumpavimo mašina (ji neveţioja betono) nėra įtraukiama į taikymo sritį.

a

Rezultatai –

Priskirta taikymo sričiai – atsiţvelgiant į transporto priemonės konstrukciją – galima tęsti atitikties Reglamento (EB) Nr. 561/2006 reikalavimams nustatymą. Nepriskirta taikymo sričiai – Nutraukti ar tęsti patikrinimą ne pagal Reglamentą (EB) Nr. 561/2006.

Jeigu šiame straipsnyje apibrėţta transporto priemone veţami kroviniai ar keleiviai, reisas visada priskiriamas taikymo sričiai, jeigu netaikoma 3 ir 13 straipsniuose nurodyta išimtis ar nukrypti leidţianti nuostata. (Pagal 13 straipsnio nuostatas vairuotojams leidţiama nesilaikyti nuostatų ar tik 5–9 straipsnių).

Transporto priemonių naudojimas – „Leaseurope“

Bendrovei „Leaseurope“ atsiųstame Europos Komisijos rašte rekomenduojama, kad krovininių ir keleivinių transporto priemonių vairavimas nebūtų priskiriamas Reglamento (EB) Nr. 561/2006 taikymo sričiai tuo atveju, jeigu vairuotojui dirbant savo darbą niekada netenka veţti krovinių ar keleivių.

Šios rekomendacijos poveikis yra dvejopas:

transporto priemonių nuomos bendrovių įdarbinamiems vairuotojams, samdomiems paimti tuščias ir pristatyti transporto priemones arba jas perkelti iš vieno vietinio nuomos padalinio į kitą vaţiuojant keliais;

mechanikams ir technikams, galintiems paimti bei pristatyti tuščias transporto priemones, kurias būtina remontuoti, ar paimti tuščias transporto priemones kasmetinei patikrai.

Atsiţvelgiant į minėtas nuostatas, kai tikrinantis pareigūnas nagrinėja, ar tam tikra transporto priemonė priskirtina Reglamento (EB) Nr. 561/2006 taikymo sričiai, turėtų būti vertinamas vairuotojo statusas ir jo veikla.

Šiam raštui nėra pritarusios visos valstybės narės. Kiekviena valstybė narė sprendžia, ar atsižvelgti į šį

raštą.


2.2.2.2 2.2 straipsnis 2.2.2.2.1 Tekstas Nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje yra registruota transporto priemonė, šis reglamentas taikomas vežimui keliais: a) tik Bendrijoje arba; arba| b) tarp Bendrijos, Šveicarijos ir Europos ekonominės erdvės susitarimo šalių.

2.2.2.2.2 Nusiţengimai Nėra

2.2.2.2.3 Patikrinimas kelyje Straipsnyje apibrėţiama, kurių tipų reisams taikomos reglamento nuostatos ir kuriems atitinkamai taikomas AETR. Todėl straipsnyje nustatoma, kad pirmiau turėtų būti aiškiai suvoktas reiso, kuris vykdomas transporto priemone, pobūdis ir tada sprendţiama, kuris reglamentas taikytinas minėtam reisui ar jo dalims. (Atkreiptinas dėmesys, kad minėti reisai vykdomi vien tik minėtuose rajonuose)

Pagal turimus transporto priemonėje dokumentus arba pasikalbėjus su vairuotoju nustatoma transporto priemonės registravimo vieta ir išsami informacija apie reisą.

Ţr. 2.3 punktą, kuriame nurodyta, kada taikoma AETR taisyklė. Nagrinėjant savaitės ir dviejų savaičių vairavimo trukmės ribas, jeigu pasitaiko mišriojo tipo reisai, pirmenybė teikiama Reglamentui (EB) Nr. 564/2006, o ne AETR. Jeigu taikymo sričiai priskirtos transporto priemonės yra įregistruotos valstybėje narėje arba Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse ir naudojamos ne AETR reisams, šiuo atveju taikomas Reglamentas (EB) Nr. 561/2006.

Nepaisant registracijos šalies kiekviena transporto priemonė, naudojama vykdyti reisą, kuris vykdomas minėtuose rajonuose, priskiriama Reglamento (EB) Nr. 561/2006 taikymo sričiai.

Rezultatai –

Priskiriama taikymo sričiai – galima tęsti tikrinimą siekiant nustatyti atitiktį (EB) 561/2006 reikalavimams.

Nepriskiriama taikymo sričiai arba taikoma išimtis – Nutraukti ar tęsti patikrinimą ne pagal Reglamentą (EB) Nr. 561/2006.

Pastaba: 2010 m. rugsėjo 26 d. AETR buvo beveik visiškai suderinta su Reglamentu (EB) Nr. 561/2006

„trečiojoje“ šalyje ir „AETR“ šalyje įregistruotos transporto priemonės turi atitikti Reglamentą (EB) Nr. 561/2006, jeigu jos naudojamoms veţimams, kurie atliekami tik čia minėtuose regionuose.


Pavyzdys: Lenkijoje įregistruota transporto priemone vykdant reisą iš Lenkijos į Ispaniją reisui taikomas Reglamentas (EB) Nr. 561/2006 (jeigu netaikoma išimtis).

2.2.2.3 2.3 straipsnis 2.2.2.3.1 Tekstas Tarptautinėms kelių transporto operacijoms, iš dalies vykdomoms už 2 dalyje minėtų teritorijų ribų, vietoje šio reglamento yra taikomas AETR, kai jos vykdomos: a) transporto priemonėmis, registruotomis Bendrijoje ar šalyse, kurios yra AETR šalys, visai kelionei; b) transporto priemonėmis, registruotomis trečiojoje šalyje, kuri nėra AETR šalis, tik tai kelionės daliai, kurios metu transporto priemonė vyksta per Bendrijos ar šalių, kurios yra AETR šalys, teritoriją. AETR nuostatos turėtų būti suderintos su šio reglamento nuostatomis, kad pagrindinės šio reglamento nuostatos būtų taikomos, taikant AETR, tokioms transporto priemonėms bet kurioje Bendrijoje vykdomos kelionės dalyje.

2.2.2.3.2 Nusiţengimai Nėra


2.2.2.3.3 Patikrinimai keliuose Straipsnyje apibrėţiami tie reisai, kuriems taikomas AETR, todėl turi būti nustatomas tikslus vykdomo reiso pobūdis.

Nagrinėjant transporto priemonėje turimus dokumentus ir kalbantis su vairuotoju nustatoma išvykimo vieta ir išsami reiso informacija, įskaitant tranzito punktus. Turi būti nagrinėjamas visas reisas, o ne jo atkarpos, susidariusios dėl nacionalinių sienų ar poilsio laikotarpių.

AETR pasirašiusiose ne ES šalyse įregistruotos transporto priemonės, kurios vaţinėja po Bendriją, laikomos vykdančiomis AETR taikymo sričiai priskirtus reisus.

Transporto priemonės, kurios registruotos ne ES valstybėse narėse, ne AETR pasirašiusiosiose šalyse, ne EEE ir ne Šveicarijoje, vykdo AETR taikymo sričiai priskirtus reisus, jeigu jos vaţinėja ES ar AETR sutartį pasirašiusiose šalyse.

ES, EEE šalyse ar Šveicarijoje registruotos transporto priemonės laikomos vykdančiomis reisus pagal AETR nuostatas, jeigu jų reisas yra į AETR sutarties šalis, per šias šalis arba iš šių šalių.

Rezultatai

Taikomas AETR – galima tęsti tikrinimą siekiant nustatyti atitiktį AETR reikalavimams. Netaikomos AETR taisyklės – vertinama, ar reisas priskiriamas Reglamento (EB) Nr. 561/2006 taikymo sričiai, ir jeigu priskiriamas, tada tęsiama atitikties Reglamentui (EB) Nr. 561/2006 patikra. Netaikoma EB ir AETR – nutraukiama ar tęsiama patikra ne pagal Reglamentą (EB) Nr. 561 ir (arba) ATER. Pastaba: Šiame straipsnyje naudojant ţodţius „iš dalies“ norima nurodyti, kad dalis reiso turėjo būti vykdyta regione, kuris nėra Bendrijos, EEE ir Šveicarijos dalis. AETR taikomas tarptautinėms vežimo operacijoms, tačiau šiuo atveju veţimo operacija, kuri visa vykdoma Bendrijos, EEE ir Šveicarijos teritorijoje, pagal AETR laikoma vidaus vežimo operacija nepaisant, ar kertamos valstybės sienos, ir todėl minėta veţimo operacija nepriskirtina AETR taikymo sričiai. Tačiau kol kas nėra pasibaigusios ES ir JT teisinės diskusijos dėl Reglamento (EB) Nr. 561/2006, o ne AETR susitarimo taikymo ne ES registruotų transporto priemonių vairuotojams, teisėtumo net tuo atveju, kai jie vykdo reisus tik ES teritorijoje ir nepaisant ES reglamento 2.2 straipsnio. Nors AETR ir Reglamente (EB) Nr. 561/2006 aprašyti vairavimo ir poilsio trukmės apribojimai dabar yra glaudţiai suderinti, vis dėlto privaloma tinkamai nustatyti, kuri taisyklė yra paţeista, nes jeigu neţinoma, kuri taisyklė turi būti taikoma, neįmanoma nurodyti pagrįsto teisinio pagrindo skiriant sankciją. Trečiosios šalies transporto priemonės turi atitikti AETR taisykles, kai jos vaţiuoja Bendrijos ar AETR pasirašiusios šalies teritorija ir kai vykdo straipsnio 3 dalyje aprašytas veţimo operacijas.


Jeigu vairuotojui per vieną savaitę taikomas AETR ir Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, leidţiamoji savaitinė poilsio ir vairavimo trukmė turėtų atitikti Reglamentą (EB) Nr. 561/2006. Pavyzdys: Rusijoje įregistruotai transporto priemonei (vaţiuoja vienas vairuotojas), jeigu vykdomas su dideliu poilsio laikotarpių skaičiumi susijęs reisas į ES, turi būti taikomos AETR taisyklės. Minėtas reisas yra į Prancūziją, Portugaliją ir Ispaniją krovinius veţančios transporto priemonės reisas bei krovinio iš Ispanijos į Rusiją pasikrovimo reisas.

Pavyzdys: Maroke (trečioji šalis) įregistruotai transporto priemonei vaţiuojant į ES teritoriją ar per ją vykstant tranzitu, turi būti taikomos AETR taisyklės.


Pavyzdys: Jungtinėje Karalystėje (toliau – JK) įregistruotu sunkveţimiu veţamas krovinys į Čekiją – taikomas Reglamentas (EB) Nr. 561/2006. Tada ši transporto priemonė siunčiama į Rusiją paimti krovinio ir parveţti jį į JK – taikoma AETR taisyklė.

Apibendrinant reikia pasakyti, kad tikrinantys pareigūnai turi nustatyti, ar kokia nors transporto priemonė, kuriai galioja patikrinimo kelyje procedūra, priskirtina Reglamento (EB) Nr. 561/2006 taikymo sričiai ir jai taikytina techninio patikrinimo tvarka atsiţvelgiant į nurodytas išimtis ir nacionalines nukrypti leidţiančias nuostatas, kurios gali būti taikomos. Taip pat atsiţvelgiant į atitinkama transporto priemone vykdomo reiso pobūdį nustatoma, koks taisyklių rinkinys taikytinas, t. y. Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, AETR ar nacionalinis rinkinys.

EB Komisijos Teisės tarnyba nurodė, kad nors atsiţvelgiant į 2 straipsnio 3 dalies tekstą galima daryti prielaidą, jog transporto priemone vykdomas reisas yra svarbiausias veiksnys sprendţiant, koks reglamentas taikytinas, tačiau Reglamento (EB) Nr. 561/2006 1 straipsnyje nustatyta, kad pirmiausiai atsiţvelgtina į vairuotojo veiklą, todėl reisas pradedamas tada, kai konkretus vairuotojas įlipa į transporto priemonę, ir uţbaigiamas, kai vairuotojas uţbaigia reisą minėta transporto priemone. Atsiţvelgiant į minėtas nuostatas, jeigu daroma nuoroda į reisą, turėtų būti suprantama, kad kalbama apie transporto priemonės ir (arba) vairuotojo reisą. Pvz., krovinys transporto priemone iš Maskvos per Minską veţtas į Paryţių. Vieninteliam reiso vairuotojui turi būti taikomos AETR taisyklės. Transporto priemonę iš Maskvos iki Lenkijos sienos vairuojantis vairuotojas turi laikytis AETR taisyklių. Lenkijos pasienyje transporto priemonę pradedantis vairuoti antrasis vairuotojas, kuris uţbaigia reisą, turi laikytis Reglamento (EB) Nr. 561/2006 reikalavimų.


Pastaba: Šio aiškinimo pasekmės kol kas nėra iki galo išnagrinėtos, todėl apibrėžiant reisą keliose valstybėse narėse pirmenybė gali būti teikiama transporto priemone grindžiamai apibrėžčiai.

Nustatant Europos ir Europai gretimas valstybes naudojamas šis sąrašas. ES valstybės narės: Austrija (A), Belgija (B), Bulgarija (BLG), Kipras (CY), Čekija (CZ), Danija (DK), Estija (EST), Suomija (SF), Prancūzija (F), Vokietija (D), Graikija (GR), Vengrija (H), Airija (IRL), Italija (I), Latvija (LV), Lietuva (LT), Liuksemburgas (L), Malta (M), Nyderlandai (NL), Lenkija (PL), Portugalija (P), Rumunija (RO), Slovakija (SK), Slovėnija (SL), Ispanija (E), Švedija (S), Jungtinė Karalystė (GB). EEE sutartį pasirašiusios šalys Valstybės narės + Islandija (IS), Lichtenšteinas (FL) ir Norvegija (N)

AETR susitarimą pasirašiusios šalys Visos ES valstybės narės + visos EEE sutartį pasirašiusios šalys (išskyrus Islandiją) + Albanija (AL), Andora (AD), Armėnija (AM), Azerbaidžanas (AZ), Baltarusija (BY), Bosnija ir Hercegovina (BA), Kroatija (HR), Gruzija (GE), Kazachstanas (KZ), Makedonija (MK), Monakas (MC), Moldova (MD), Rusija (SU), San Marinas (SM), Serbija (SRB), Juodkalnija (MNE), Tadžikistanas (TJ), Turkija (TR),Turkmėnistanas (TM), Ukraina (UA), Uzbekistanas (UZ) + Šveicarija (CH)

Kita Šveicarija (CH) yra AETR susitarimą pasirašiusioji šalis ir, nors nėra ES valstybė narė, taiko Reglamentą (EB) Nr. 561/2006.


2.2.3 3 straipsnis 2.2.3.1 Tekstas

Šis reglamentas netaikomas vežimui keliais: a) transporto priemonėmis, vežančiomis keleivius reguliariais reisais, neviršijančiais 50 kilometrų; b) transporto priemonėmis, kurių maksimalus leistinas greitis neviršija 40 kilometrų per valandą; c) transporto priemonėmis, kurias naudoja ar be vairuotojo nuomojasi ir kontroliuoja ginkluotosios pajėgos, civilinė gynyba, ugniagesiai ir už viešosios tvarkos palaikymą atsakingos pajėgos, kai vežama vykdant šioms tarnyboms paskirtas užduotis; d) transporto priemonėmis, įskaitant transporto priemones, naudojamas nekomerciniam humanitarinės pagalbos transportavimui, naudojamas esant kritinėms padėtims ar vykdant gelbėjimo darbus; e) specializuotomis medicinos tikslams skirtomis transporto priemonėmis; f) specializuotomis avarinėmis transporto priemonėmis, dirbančiomis 100 kilometrų spinduliu nuo nuolatinės jų laikymo vietos; g) transporto priemonėmis, kurios išbandomos keliuose turint tikslą jas techniškai patobulinti, remontuoti ar techniškai prižiūrėti, taip pat naujomis ar suremontuotomis, bet nepradėtomis naudoti transporto priemonėmis; h) transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurių maksimali leidžiama masė neviršija 7,5 t, ir kurios naudojamos krovinių vežimui ne komerciniais tikslais; i) komercinėmis transporto priemonėmis, pagal valstybės narės, kurioje yra važiuojama, įstatymus turinčiomis istorinį statusą, ir kurios yra naudojamos nekomerciniam keleivių ar krovinių vežimui. 2.2.3.2 Nusiţengimai Nėra 2.2.3.3 Patikrinimas kelyje Tikrinantis pareigūnas gali būti nustatęs, kad transporto priemonei taikomas Reglamentas (EB) Nr. 561/2006 (2 straipsnis), tačiau pareigūnas turi būti įsitikinęs, jog atsiţvelgiant į transporto priemonės tipą ir jos naudojimo pobūdį jai negalioja išimtis, leidţianti netaikyti Reglamentuose


(EB) Nr. 561/2006 ir (EEB) Nr. 3821/85 išdėstytų reikalavimų. Toliau nurodytos nuostatos padės įvertinti visų 3 straipsnyje nustatytų išimčių pagrįstumą. Pastaba: Su šiame straipsnyje išvardytomis išimtimis yra susijusios lygiavertės tachografų montavimo (ir jų naudojimo) išimtys, nurodytos Reglamente Nr. 3821/85. a) Įmanoma patikrinti pagal veţimo paslaugų tvarkaraštį ir ţemėlapį arba maršruto planavimo įtaisą, jeigu vairuotojas naudoja šiuos įtaisus. Pastaba: naudojamas tikrasis maršruto atstumas, o ne radialinis atstumas. Taip pat pabrėţtina, kad reikalavimas nurodyti nuvaţiuotą atstumą tarp parkavimo bazės ir paslaugos maršruto pradţios ar tarp parkavimo bazių , formaliai reisams yra taikomas, tačiau vykdymą uţtikrinančios institucijos tam tikrose valstybėse narėse gali laikytis praktiško poţiūrio, jog vykdant šiuos reisus keleiviai nėra veţami, ir todėl nėra pagrindo reikalauti įjungti tachografus. b) Didţiausias leidţiamasis greitis nurodytas ant transporto priemonės ar transporto priemonės dokumentuose. Taikoma transporto priemonėms, jeigu šis apribojimas įgyvendinamas naudojant nustatytos greičio vertės ribotuvą. c) Šias transporto priemones, kurioms taikoma išimtis, paprastai įmanoma atpaţinti pagal jų išvaizdą. Šiais atvejais teiraujamasi vairuotojo, kad jis patvirtintų išimties taikymą, o ne panašiai teikiama privati paslauga. Jeigu tai išnuomotos arba veţėjo prekės ţenklu nepaţenklintos transporto priemonės, vairuotojo pasiteiravus apie reiso tikslą galima suţinoti apie išimties pagrįstumą. Tais atvejais, kai kyla abejonių, gali tekti pasiklausti darbdavių ir (arba) vadovaujančio pareigūno. Ši išimtis netaikoma komerciniams ūkio subjektams, sudariusiems sutartis su tekste nurodytomis įstaigomis. d) Šis pagalbos teikimas turi būti tiesioginis atsakas susidarius kritinei padėčiai arba vykdant gelbėjimo darbus. Paprasčiausiai teikiant humanitarinę ar labdaros pagalbą teisė taikyti išimtį nėra suteikiama. Šiuo atveju tikrinami krovinio dokumentai ir apklausiamas vairuotojas. Kritinės padėties apibrėţtis aprėpia

pavojų ţmonių ar gyvūnų gyvybei ar sveikatai

didelį esminių viešųjų paslaugų, telekomunikacijų ir pašto paslaugų teikimo, kelių, geleţinkelių, uostų arba oro uostų naudojimo sutrikimą ar didelę ţalą turtui.

Išimtis taikoma tik tol, kol trunka kritinė padėtis. Suvaldţius kritinę padėtį, išimtis nebetaikoma. Tokia kritinė padėtis gali susiklostyti, kai dėl gausaus sniego ilgą laiką gali sutrikti transporto infrastruktūra.. e) Greitosios pagalbos automobiliuose, kraujo donorų transporto priemonės ir transporto priemonėse su tomografais turi būti sumontuota speciali įranga, naudojama atlikti tam tikras medicinos procedūras. Atitiktis šiam reikalavimui nustatoma atliekant fizinį transporto priemonės patikrinimą. Pagrindinis vykdomo reiso tikslas turi būti gydymo uţtikrinimas, todėl tolimojo susisiekimo autobuso ar miesto autobuso, pritaikytam veţti sergančius ar neįgaliuosius asmenis, pvz., į Lurdą, negalima laikyti nepriskirtinu reglamento taikymo sričiai, jeigu būtų tvirtinama, kad autobusas yra greitosios pagalbos automobilis.


f) Turi būti pagamintas ar pritaikytas naudoti specialus techninės pagalbos automobilis, kad būtų galima pargabenti sugedusią (-ias) transporto priemonę (-es) (Teisingumo Teismo sprendimas). Turi būti nustatyta transporto priemonės bazė, iš kurios vykdoma veikla, kad būtų patikrinta, ar galioja 100 km spindulio sąlyga siekiant taikyti išimtį. Privaloma ţinoti, kad 100 km spinduliu transporto priemonę galima naudoti veiklai, kuri nėra susijusi su sugedusių transporto priemonių pargabenimu, pvz. techninės pagalbos automobilį, kuriame sumontuotas paslankiosios platformos įrenginys sugedusiems automobiliams pargabenti, ne didesniu negu 100 km spinduliu nuo transporto priemonės veiklos vykdymo bazės galima naudoti kroviniams, o ne sugedusioms transporto priemonėms veţti, ir šiuo atveju jam netaikyti reglamento nuostatų. Šio tipo transporto priemonėje gali būti sumontuotas tachografas, tačiau pagal minėtos išimties sąlygas nėra nustatytas įpareigojimas jį naudoti. Jeigu „pargabenimo“ reisas viršija 100 km spindulį, tada reikėtų sumontuoti ir naudoti tachografą.


g) Turi būti nustatomas (apklausiant vairuotoją) vykdomo reiso pobūdis ir tikslas, kad būtų patikrinta, ar galima taikyti minėtą išimtį. Atsiţvelgiant į transporto priemonėje esančią įrangą ir bet kokio gabenamo krovinio pobūdį gali būti įmanoma nuspręsti, kad minėtos išimties taikyti negalima. Ši išimtis nėra taikoma, jeigu transporto priemonė gabenama atlikti privalomąjį periodišką patikrą. Būdingu veiklos, kuriai taikoma išimtis vykdant reisą, pavyzdţiu galima laikyti mechaniko, vykstančio šia transporto priemone patikrinti, ar gerai veikia transporto priemonės vairo mechanizmas, kelionę.. Išimtis taikoma naujoms transporto priemonėms su jomis atliekant konstrukcinių pakeitimų bandymus. Išimtis taikoma suremontuotoms (ar modernizuotos konstrukcijos) transporto priemonėms, su kuriomis prieš eksploatavimą atliekami vaţiavimo keliu bandymai. h) Transporto priemonės tipas ir (arba) keliamoji galia nustatoma atsiţvelgiant į konkrečius transporto priemonės dokumentus. Vykdant reisą neturi būti jokių su samda ar atlygiu susijusių veiksnių ir veţami kroviniai negali būti susiję su prekyba ar verslu. Siekiant patikrinti šiuos faktus, turėtų būti apklausiamas vairuotojas ir patikrinamas krovinys. Automobilinis traukinys yra transporto priemonė su priekaba arba puspriekabe. i) „Istorinės“ transporto priemonės apibrėţtos kiekvienos valstybės narės teisės aktuose. Šiomis transporto priemonėmis neleidţiama komerciniais tikslais veţti krovinius ar keleivius. Siekiant patikrinti šias sąlygas turėtų būti apklausiami vairuotojai ir keleiviai bei patikrinamas bet koks krovinys. Santrauka 3 straipsnyje nurodytos transporto priemonės nėra tikrinamos, nes joms taikoma išimtis pagal Reglamentą (EB) Nr. 561/2006, tačiau ši išimtis neužkerta kelio minėtas transporto priemones tikrinti pasirenkant kitas tikrinimo formas. Pareiškimus apie taikomas išimtis turėtų patikrinti tikrinantys pareigūnai ir, jeigu paaiškėtų, kad šie pareiškimai nėra pagrįsti, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 561/2006 taikymo sritį turėtų būti atliekamas išsamus patikrinimas. Rekomenduojama, kad vairavimas, kuriam taikoma išimtis, tam tikrose vietose būtų registruojamas kaip „taikymo sričiai nepriskiriamas vairavimas siekiant nurodyti, kad šis vairavimo laikotarpis laikytinas „kitais darbais“, jeigu jis dirbamas kartu su kita veikla.



Šiame reglamente taikomos tokios apibrėžtys: a) „vežimas keliais― – tai bet koks pakrautos ar nepakrautos transporto priemonės reisas, kai keleiviai ar kroviniai per visą kelionę ar jos dalį vežami visuomeniniam naudojimui skirtais keliais; b) „transporto priemonė― – tai motorinė transporto priemonė, vilkikas, priekaba ar puspriekabė arba šių transporto priemonių junginys, kuris toliau apibrėžiamas taip: — „motorinė transporto priemonė―: tai bet kokia keliais važiuojanti mechaninė savaeigė transporto priemonė, kuri yra kitokia nei nuolatos geležinkelio bėgiais važiuojanti transporto priemonė, įprastai naudojama keleiviams ir kroviniams vežti, — „vilkikas―: tai bet kokia keliais važiuojanti mechaninė savaeigė transporto priemonė, kuri yra kitokia nei nuolatos geležinkelio bėgiais važiuojanti transporto priemonė, specialiai sukurta vilkti, stumti ar vežti priekabas, puspriekabes, įrenginius ar mašinas, — „priekaba―: tai transporto priemonė, suprojektuota taip, kad ją būtų galima sujungti su motorine transporto priemone ar vilkiku, — „puspriekabė―: tai priekaba, neturinti priekinės ašies ir sujungiama taip, kad didžioji jos pačios ir krovinio masės dalis tenka vilkikui ar motorinei transporto priemonei; c) „vairuotojas― – tai asmuo, vairuojantis transporto priemonę net ir trumpą laiko tarpą arba vežamas transporto priemonėje, kai jo pareiga – prireikus ją vairuoti; d) „pertrauka― – tai laikotarpis, kurio metu vairuotojas nevairuoja ar nedirba kitų darbų, ir kuris naudojamas tik jėgoms atgauti; e) „kiti darbai― – tai visa veikla, Direktyvos 2002/15/EB 3 straipsnio a punkte apibrėžta kaip darbo laikas, išskyrus "vairavimą", įskaitant bet kokį darbą tam pačiam ar kitam darbdaviui, atliekamą transporto sektoriuje ar už jo ribų; f) „poilsis― – tai nepertraukiamas laiko tarpas, per kurį vairuotojas gali laisvai disponuoti savo laiku; g) „kasdienio poilsio laikotarpis― – tai kasdienis laiko tarpas, per kurį vairuotojas gali laisvai disponuoti savo laiku, apimantis „normalų kasdienio poilsio laikotarpį― arba „sutrumpintą kasdienio poilsio laikotarpį―: — „normalus kasdienio poilsio laikotarpis― – tai mažiausiai 11 valandų poilsiui skirtas laiko tarpas. Kaip alternatyva, šis normalus kasdienio poilsio laikotarpis gali būti suskirstytas į du laikotarpius, kai pirmas yra mažiausiai 3 valandų nepertraukiamas laikotarpis, o antras – mažiausiai 9 valandų nepertraukiamas laikotarpis, — „sutrumpintas kasdienio poilsio laikotarpis― – mažiausiai 9 valandų, bet trumpesnis nei 11 valandų, poilsiui skirtas laiko tarpas;


h) „kassavaitinio poilsio laikotarpis― – tai kassavaitinis laiko tarpas, per kurį vairuotojas gali laisvai disponuoti savo laiku, apimantis „normalų kassavaitinio poilsio laikotarpį― arba „sutrumpintą kassavaitinio poilsio laikotarpį―: — „normalus kasdienio poilsio laikotarpis― – tai mažiausiai 45 valandų poilsiui skirtas laiko tarpas. — „sutrumpintas kassavaitinio poilsio laikotarpis― – trumpesnis nei 45 valandų poilsiui skirtas laiko tarpas, kuris, laikantis 8 straipsnio 6 dalyje nustatytų sąlygų, gali būti sutrumpintas ne daugiau kaip iki 24 paeiliui einančių valandų; i) „savaitė― – laiko tarpas nuo pirmadienio 00.00 valandų iki sekmadienio 24.00 valandos; j) „vairavimo trukmė― – tai trukmė vairavimo veiksmų, kurie įrašyti tokiais būdais: — automatiškai arba pusiau automatiškai įrašymo įranga, kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 I priede ir IB priede, arba — rankiniu būdu, kaip to reikalaujama Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 16 straipsnio 2 dalyje; k) „kasdienio vairavimo trukmė― – tai visa sudėta vairavimo trukmė nuo vieno kasdienio poilsio laikotarpio pabaigos iki kito kasdienio poilsio laikotarpio pradžios arba tarp kasdienio poilsio laikotarpio ir kassavaitinio poilsio laikotarpio; l) „kassavaitinio vairavimo trukmė― – tai visa sudėta vairavimo trukmė per savaitę; m) „leidžiama maksimali masė― – tai transporto priemonės su kroviniu didžiausia leidžiama darbinė masė; n) „reguliariais reisais teikiamos keleivių vežimo paslaugos― – tai šalyje ar tarptautiniu mastu teikiamos paslaugos, kaip apibrėžta 1992 m. kovo 16 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 684/92 dėl bendrųjų tarptautinio keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais taisyklių [10] 2 straipsnyje; o) „darbas su porininkais― – tai padėtis, kai kiekvieno vairavimo laikotarpio tarp dviejų paeiliui einančių kasdienio poilsio laikotarpių arba tarp kasdienio poilsio laikotarpio ir kassavaitinio poilsio laikotarpio metu transporto priemonėje yra bent jau du vairuoti turintys vairuotojai. Pirmą darbo su porininkais valandą kitam vairuotojui ar vairuotojams dalyvauti nebūtina, tačiau likusį laikotarpį jų dalyvavimas privalomas; p) „transporto ūkio subjektas― – tai bet koks fizinis ar juridinis asmuo, juridinio asmens statuso neturinti pelno ar ne pelno bendrija ar asmenų grupė, arba oficiali įstaiga, turinti savarankišką juridinio asmens statusą arba priklausanti nuo šį statusą turinčios institucijos, kurie užsiima vežimu keliais samdos pagrindais ar už atlygį arba savo sąskaita; q) „vairavimo laikotarpis― – tai sudėta vairavimo trukmė nuo tada, kai vairuotojas pradeda vairuoti po poilsio laikotarpio ar pertraukos iki kito poilsio laikotarpio ar pertraukos. Vairavimo laikotarpis gali būti nepertraukiamas arba pertraukiamas. 2.2.4.2 Nusiţengimai Nėra


2.2.4.3 Patikrinimas kelyje Straipsnyje pateiktos atitinkamos sąvokos, į kurias atsiţvelgiant įmanoma teisingai ir lengviau suprasti ketintą perteikti reikšmę. Aiškinant Reglamento (EB) Nr. 561/2006 straipsnius daţnai teks remtis minėtomis sąvokomis. Daugeliu atvejų šias sąvokas būtina tikslinti ir aiškinti, todėl, jeigu būtina, pateikiamas aiškinimas: a) Kiekviena valstybė narė apibrėţia viešąjį kelią. Reisas (šiuo atveju) pradedamas vairuotojui įsėdus į transporto priemonę ir baigiamas, kai vairuotojas nustoja vairuoti transporto priemonę arba kai vairuotojas naudojasi nustatytus reikalavimus atitinkančiu poilsio laikotarpiu. Šiuo atveju reisas gali aprėpti kelis trumpus reisus. Taikant šią apibrėţtį reglamento taikymo sričiai priskiriamas vaţiavimas bekele (pvz., privačiose valdose), jeigu vaţiuojama vykdant reisą, į kurį taip pat įtraukiamas reisas, kai vaţiuojama valstybiniais keliais kasdienio vairavimo laikotarpiu. Be krovinio vaţiuojančios transporto priemonės pagal šią apibrėţtį priskiriamos taikymo sričiai. b) Priminimas: transporto priemonė gali būti automobilinis traukinys (transporto priemonė ir priekaba). c) Šiuo atveju apibrėţiami keleiviai, kurie galėtų vairuoti transporto priemonę, ir Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 reikalavimai jiems galioja nuo tos akimirkos, kai prasideda jų darbo diena. Apie pasirengimą vairuoti (vienas iš su pareigomis susijusių reikalavimų) turi būti įrašoma į vairuotojo įrašų lapą. Jeigu abu vairuotojai yra transporto priemonėje (1 valandos leidţiamoji nuokrypa iki reiso pradţios), galima reikalauti darbo su porininkais nuolaidų, antraip abiems taikomos vykdant reisą vieno vairuotojo vairuojamos transporto priemonės taisyklės. Tikrinantys pareigūnai turėtų ţinoti, kad vairuotojai gali tvirtinti, kad jie negali vairuoti, nors iš tiesų jie tą daryti gali. Tačiau gali paaiškėti, kad vairuotojai iš tikrųjų yra keleiviai ir jie negalėję vairuoti transporto priemonės, todėl juos reikėtų laikyti keleiviais, jeigu neįrodoma kitaip. d) Galima daryti vaţiavimo transporto priemone pertrauką (darbas su porininkais), jeigu vairuotojas nedirba ir šis laikotarpis skirtas vien vairuotojui atgauti jėgas. Jeigu transporto priemone, kurioje sumontuotas skaitmeninis tachografas, dirbama su porininkais, kai pertrauka pasinaudojama transporto priemonei vaţiuojant, 45 minučių buvimo darbe laikotarpis registruojamas kaip pertrauka. (Jeigu naudojamas skaitmeninis tachografas, jame nenumatyta galimybė pertrauką tachografe uţregistruoti transporto priemonei vaţiuojant). Reisą vykdant vieno vairuotojo vairuojama transporto priemone, jeigu buvimo darbe laikotarpis yra uţregistruojamas ir neturima jokių įrodymų, kad šiuo laikotarpiu buvo pasinaudota vien jėgoms atgauti, tada daugelio valstybių narių vykdymo uţtikrinimo agentūros šį laikotarpį laiko pertrauka. e) Siekiant įtraukti bet kokį darbą, išskyrus vairavimą, bet kuriam darbdaviui transporto sektoriuje ar uţ jo ribų, įskaitant taikymo sričiai nepriskirtą vairavimą. Pvz., jeigu kitam darbdaviui imdamasis vairuoti Reglamento (EB) Nr. 561/2009 taikymo sričiai priskiriamą transporto priemonę asmuo 3 valandas darbdavio buvo įdarbintas saugos darbuotoju, pirmoji veikla pagal Reglamentą (EB) Nr. 561/2009 laikoma „kitais darbais“ ir turi būti taip įregistruojama. Tačiau įpareigojimas registruoti taikymo sričiai nepriskiriamo vairavimo ar kito darbo netaikomas tą dieną, kai nėra vykdoma taikymo sritį atitinkanti vairavimo veikla.


f) Gali laisvai disponuoti reiškia, kad vairuotojui neleidţiama savanoriškai dirbti, nes net tuo atveju, jeigu jam nėra mokama uţ darbą, jis yra pavaldus darbdaviui. Su sutartyje numatytais įsipareigojimais nesusijusį savanorišką darbą galima laikyti laisvu disponavimu savo laiku. g) Normalus kasdienis poilsio laikotarpis yra ne trumpesnis negu 11 valandų nepertraukiamasis laikotarpis arba jį leidţiama suskirstyti į du laikotarpius, t. y. pirmasis turi būti ne trumpesnis negu 3 valandos, o antrasis – ne trumpesnis negu 9 valandos. Sutrumpintas kasdienio poilsio laikotarpis yra ne trumpesnis negu 9 valandos, tačiau trumpesnis negu 11 valandų. Siekiant sumuoti kasdienius vairavimo laikotarpis (ţr. k punktą) būtina nustatyti, kada prasideda kasdienis poilsio laikotarpis, todėl šiuo tikslu kasdienio poilsio, kuriuo naudojamasi kaip „skiriančiąja pertrauka“, pradţia laikoma „9 valandų“ dalies pradţia. Prie kasdienio poilsio laikotarpio gali būti pridedamas kompensacijos laikotarpis, skiriamas uţ ankstesnį sutrumpintą savaitinį poilsį. h) Savaitinis poilsio laikotarpis yra nepertraukiamas pakankamos tokios trukmės laikotarpis, kad jį galima laikyti bent jau normaliu kassavaitiniu poilsio laikotarpiu ar sutrumpintos trukmės kassavaitinio poilsio laikotarpiu. Normalus savaitinis poilsio laikotarpis yra bent 45 valandos nepertraukiamo poilsio. Sutrumpintas kassavaitinio poilsio laikotarpis yra ne trumpesnis negu 24 valandos, tačiau trumpesnis negu 45 valandos nepertraukiamo poilsio. Tokiu būdu kassavaitinis 49 valandų poilsio laikotarpis yra normalus kassavaitinio poilsio laikotarpis ir kassavaitinis 31 valandos poilsio laikotarpis laikomas sutrumpintu kassavaitinio poilsio laikotarpiu. Kassavaitinis poilsio laikotarpis gali aprėpti normalų arba sutrumpintą kassavaitinio poilsio laikotarpį, prie kurio pridedama kompensacija uţ ankstesnį sutrumpintą kassavaitinio poilsio laikotarpį. i) Savaitė – tai nustatytos trukmės savaitė, t. y. 00.00 valandų pirmadienį – 24.00 valandos sekmadienį (vietos laiku) j) Šiuo atveju kalbama apie transporto priemonės vairavimo laikotarpį, savaime ar pusiau automatiškai įrašytą pagal nustatytus reikalavimus naudojamame tachografe ar, jeigu reikia, rankiniu būdu. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl skaitmeninės įrašymo įrangos apribojimų minėtas laikotarpis nuo tikrosios vairavimo laikotarpio trukmės gali šiek tiek skirtis (ţr. Gairių 4 pastabą). k) Pripaţįstama, kad ši apibrėţtis taip pat aprėpia vairavimą tarp kassavaitinio poilsio laikotarpių ir kasdienio poilsio laikotarpių arba tarp dviejų kassavaitinio poilsio laikotarpių.

l) Kassavaitinio vairavimo trukmė yra bendra susumuota kassavaitinio vairavimo trukmė. Ši trukmė taip pat aprėpia bet kokią vairavimo trukmę, kuri atsiranda nutraukus normalaus kasdienio poilsio laikotarpius dėl kelto ar traukinio tvarkaraščių.

A work period comprising daily driving time of 8 ½ hours


m) Reglamentas taikomas transporto priemonėms ar transporto priemonės ir priekabos junginiams, kurių didţiausia leidţiamoji masė viršija 3 500 kg. Tikrinantys pareigūnai turi stengtis teisingai suprasti transporto priemonės techniniuose dokumentuose pateiktą informaciją arba gamintojo duomenis. Didţiausia leidţiamoji masė paprastai nurodoma abiems eksploatavimo atvejams, t. y. vienos transporto masės ar kartu su priekaba. Tam tikros pavieniui eksploatuojamos transporto priemonės nėra priskiriamos reglamento taikymo sričiai, tačiau jai priskiriamos, kai eksploatuojamos su priekaba. n) Paaiškinimo nereikia pateikti. o) Vykdant reisą prie vieno vairuotojo gali jungtis daugiau negu vienas vairuotojas, ši galimybė taip pat yra darbas su porininkais. Jeigu pasirenkama ši galimybė, vienas vairuotojas gali pareikšti, kad būtina taikyti darbo su porininkais atvejais numatytas išimtis, tačiau kitiems vairuotojams, kurie buvo įgulos nariais darbo laikotarpiu, neleidţiama naudotis šia nuolaida (ţr. 8 straipsnį). p) Transporto priemonės valdytojas. Juo gali būti asmuo arba bet koks kitas juridinis subjektas. q) Kasdienį vairavimo laikotarpį sudaro keli vairavimo laikotarpiai, kurie gali būti nepertraukiami ar pertraukiami.

2.2.5 5 straipsnis 2.2.5.1 Tekstas 1. Minimalus konduktoriaus amžius turi būti 18 metų. 2. Minimalus antrojo vairuotojo amžius turi būti 18 metų. Tačiau valstybės narės minimalų antrojo vairuotojo amžių gali sumažinti iki 16 metų, jeigu: a) vežimas keliais vykdomas vienoje valstybėje narėje 50 kilometrų spinduliu nuo nuolatinės transporto priemonės laikymo vietos, įskaitant ir vietines administracines teritorijas, kurių centrai yra tame spindulyje; b) mažinama dėl profesinio mokymo; ir c) laikomasi valstybės narės nacionalinėse taisyklėse nustatytų priėmimo į darbą amžiaus ribų.


2.2.5.2 Nusiţengimai

Įgulos narių amţius 561- 5

2.2.5.3 Patikrinimas kelyje Atsiţvelgdami į vairuotojo pateiktą informaciją tikrinantys pareigūnai turėtų nustatyti transporto priemonės veiklos vykdymo bazę ir išsamią informaciją apie reisą. Vairuotojo amţius nustatomas patikrinus vairuotojo tapatybės ar licencijos išdavimo dokumentus. Laikoma, kad padarytas paţeidimas, jeigu konduktorius yra per jauno amţiaus. Jeigu antrojo vairuotojo amţius yra 16–18 metų, patikrinama, ar nepaţeistas 50 km spindulio apribojimas. Jeigu nustatomas minimalaus amţiaus reikalavimo paţeidimas, jį reikėtų laikyti sunkiu pažeidimu atsiţvelgiant į Direktyvos 2006/22/EB (su pakeitimais) III priede pateiktas gaires.



Kasdienio vairavimo trukmė negali viršyti 9 valandų. 1. Tačiau ne dažniau kaip du kartus per savaitę kasdienio vairavimo trukmė gali būti pailginta daugiausiai iki 10 valandų. 2. Kassavaitinio vairavimo trukmė negali viršyti 56 valandų ir maksimalios savaitės darbo laiko trukmės, nustatytos Direktyvoje 2002/15/EB. 3. Bendra vairavimo trukmė per dvi savaites paeiliui negali viršyti 90 valandų. 4. Kasdienio ir kassavaitinio vairavimo trukmė apima visą vairavimo trukmę Bendrijos ar trečiosios šalies teritorijoje. 5. Veiklos, apibrėžtos 4 straipsnio e punkte, trukmė, taip pat transporto priemonės, naudojamos komercinėms operacijoms, kurioms netaikomas šis reglamentas, vairavimo trukmė vairuotojo turi būti įregistruota kaip "kiti darbai", taip pat vairuotojo turi būti įregistruoti visi "buvimo darbe" laikotarpiai, apibrėžti Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 15 straipsnio 3 dalies c punkte, nuo jo paskutinio kasdienio ar kassavaitinio poilsio laikotarpio. Šis įrašas arba atliekamas ranka registracijos lape ar spaudinyje, arba įvedamas panaudojant įrašymo įrangos rankinio įvedimo mechanizmą. 2.2.6.2 Nusiţengimai

Viršyta 10 valandų vairavimo trukmė 561- 6-1

Viršyta 9 valandų trukmė, nors leidţiama tik 9 valandų trukmė (neliko 10 val.)

561- 6-1

Viršyta kassavaitinė vairavimo trukmė (56 val.) 561- 6-2

Viršyta 2 savaičių riba (90 val.) 561- 6-3

Paţeistos Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 nuostatos dėl pareigų registravimo

561- 6-5

2.2.6.3 Patikrinimas kelyje Tikrinantys pareigūnai turėtų nagrinėti kiekvieną pateiktą tachografo registracijos lapą (ar skaitmeninius duomenis), kad būtų nustatyta kasdieninė vairavimo trukmė ir atitinkamai jas sudėjus apskaičiuota kassavaitinė bendroji vairavimo trukmė. Bendroji kassavaitinė vairavimo trukmė yra patikrinama, kad būtų nustatyta dviejų savaičių bendroji vairavimo trukmė. Taikomas šis dviejų etapų procesas: 1 etapas

Patikrinama tachografo registracijos lape uţregistruota vairavimo trukmė ar skaitmeniniai duomenys.


Šiuo tikslu sudedama vairavimo laikotarpių tarp kasdienio ar kassavaitinio poilsio pabaigos ir kito kasdienio ir (arba) kassavaitinio poilsio laikotarpio pradţios trukmė, kad būtų nustatytas kasdienio vairavimo laikotarpio trukmė. [Komisija rekomendavo, kad siekiant nustatyti kasdienio vairavimo laikotarpių trukmę, nereikėtų sudėti vairavimo laikotarpių, į kuriuos buvo įterpti ne trumpesni negu 7 valandos poilsio laikotarpiai. Pabrėžtina, kad nepaisant minėtos rekomendacijos, šis neatitinkantis reikalavimų poilsio laikotarpis vis dar laikomas kasdienio poilsio reikalavimų pažeidimu. (Ne visos valstybės narės taiko šią rekomendaciją)]

Patikrinama, ar nepaţeista 10 valandų vairavimo trukmės riba.

Minėta procedūra taikoma kiekvienam pateiktam įrašui.

Jeigu minėta riba yra paţeista, kiekvienu atveju šis veiksmas laikomas paţeidimu. Jeigu minėta riba viršijama:

o ne daugiau negu 1 valanda, paţeidimas laikomas nedideliu o daugiau negu 1 valanda, tačiau maţiau negu 2 valandomis, pažeidimas laikomas

sunkiu. o daugiau negu 2 valandomis, pažeidimas laikomas labai sunkiu.

Patikrinama, ar per savaitę (ţr. „savaitės“ apibrėţtį 4 straipsnyje) 9 valandų kasdienio vairavimo laikotarpis nebuvo viršytas daugiau negu du kartus.

Jeigu minėtas viršijimas nustatomas, kiekvienas įvykis, kai viršijama leidţiamųjų dviejų atvejų trukmė, laikomas kasdienio vairavimo trukmės (9 valandos) paţeidimu. Šiais atvejais, jeigu viršijama 9 valandų riba:

o ne daugiau negu 1 valanda, paţeidimas laikomas nedideliu o daugiau negu 1 valanda, tačiau maţiau negu 2 valandomis, pažeidimas laikomas

sunkiu. o daugiau negu 2 valandomis, pažeidimas laikomas labai sunkiu.

Norint nustatyti kassavaitinio vairavimo laikotarpių trukmę, sudedami kasdienio kiekvienos savaitės, dėl kurios pateikiami įrašai, vairavimo laikotarpiai. Pabrėţtina, kad jeigu vairuotojo darbo pobūdis nesuderinamas su „nuolatiniu savaitės darbo grafiku“, vairuotojas gali sukaupti 58 valandų transporto priemonės vairavimo trukmę tarp kassavaitinio poilsio laikotarpių ir vis tiek laikytis reikalavimų. Jeigu per savaitę kassavaitinio vairavimo trukmė viršija 56 valandas, tokia padėtis laikoma paţeidimu. Jeigu minėta riba viršijama:

o ne daugiau negu 4 valandomis, paţeidimas laikomas nedideliu; o daugiau negu 4 valandomis, tačiau maţiau negu 14 valandų, pažeidimas

laikomas sunkiu. o daugiau negu 14 valandų, pažeidimas laikomas labai sunkiu.

Norint nustatyti bendrą dviejų savaičių vairavimo trukmę, nuosekliai sudedama kassavaitinio vairavimo trukmė. Leidţiamąją 90 valandų trukmę viršijanti kiekviena dviejų savaičių (nuolatinė) bendra vairavimo trukmė laikoma paţeidimu. Jeigu minėta riba viršijama:

o ne daugiau negu 10 valandų, paţeidimas laikomas nedideliu o daugiau negu 10 valandų, tačiau maţiau negu 22,5 valandomis, pažeidimas

laikomas sunkiu;


o daugiau negu 22,5 valandomis, pažeidimas laikomas labai sunkiu. 2 etapas Išnagrinėjamas kiekvienas įrašas siekiant nustatyti, ar visa vairuotojo veikla buvo nurodyta, pvz., kiti darbai ar taikymo sričiai nepriskiriamas vairavimas. Į įrašus turi būti įtraukiamas darbas, nuveiktas prieš imantis vairuoti transporto priemonę ir perleidus transporto priemonės vairavimą. Taikomas reikalavimas registruoti kaip „kiti darbai“:

bet kokios trukmės laikotarpį, kurį pagal Direktyvos 2002/15/EB 3 straipsnio a punktą galima apibrėţti kaip darbo laiką

bet kokį laiką, sugaištą vairuojant transporto priemonę, naudojamą atlikti komercines operacijas, kurios nepriskiriamos Reglamento (EB) Nr. 561/2006 taikymo sričiai.

Be to, atitinkamai registruoti

visus buvimo darbe laikotarpius kaip apibrėţta Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 15 straipsnio 3 dalies c punkte

nuo paskutinio vairuotojo kasdienio ar kassavaitinio poilsio laikotarpio. Šis įrašas ranka padaromas registracijos lape, spaudinyje, arba įvedamas įrašymo įrangos rankinio įvedimo įtaisu. Jeigu nustatomas įrašų nenuoseklumas, vairuotojas turi paaiškinti prieţastis. Jeigu apklausus vairuotoją ar remiantis kitais tikrinančiam pareigūnui prieinamais įrodymais nustatoma, kad buvo vykdyta reglamentuojama veikla ir kad ji nėra uţregistruota, daroma išvada, jog nesilaikyta reikalavimo registruoti veiklą, ir todėl paţeistos šio straipsnio nuostatos. Šis nusiţengimas laikomas labai sunkiu pažeidimu. i) 10 valandų vairavimo pavyzdys (vairuotojas darė pertraukas pagal reikalavimus)

ii) Jeigu poilsio laikotarpiai neatitinka nustatytųjų, gali būti paţeidţiamas kasdienio vairavimo trukmės reikalavimas.

Kasdienio vairavimo laikotarpis: 17,5 valandų. [4 straipsnio f dalis)] iii) Reikalavimus atitinkančių kassavaitinio vairavimo ir poilsio trukmės laikotarpių paskirstymo pavyzdţiai.


Pastabos:

a) Atsiţvelgiant į pirmiau pateiktus pavyzdţius pabrėţtina, kad vairuotojas savo darbo pobūdţio neprivalo derinti su „nuolatiniu savaitės darbo grafiku“ (kitais ţodţiais tariant,


savo kassavaitinio poilsio perkelti į savaitgalį) arba kad darbo savaitės trukmė gali kisti ne daugiau negu 6 X 24 valandos (ţr. taip pat 8 straipsnio 6 dalies a punkte nurodytą tolimojo susisiekimo autobusų vairuotojams taikomą „12 dienų“ išimtį).

b) Nauja vairuotojo darbo savaitė (nepainioti su nuolatiniu savaitės darbo grafiku) prasideda uţbaigus nustatytus reikalavimus atitinkantį kassavaitinio poilsio laikotarpį, kurio trukmė turi būti pakankama, kad būtų laikomasi kassavaitinio (nuolatinio) ir dviejų savaičių vairavimo trukmės apribojimų. Tokiu būdu, jeigu vairuotojas yra išnaudojęs kassavaitinę ir (arba) dviejų savaičių vairavimo trukmės didţiausią normą, jam vis dar gali būti neleidţiama vairuoti iki kitos nuolatinio darbo grafiko savaitės pradţios, nors jis būtų pasinaudojęs reikalavimus atitinkančiu kassavaitinio poilsio laikotarpiu.

c) Galima vertinti, kad vairuotojo darbo savaitę teoriškai gali sudaryti teisėtas 58 valandų vairavimo laikotarpis ir būtų laikomasi „nuolatinio savaitės darbo grafiko“ apribojimų taisyklių.

d) Atkreiptinas dėmesys, kad 90 valandų dviejų savaičių didţiausia norma reiškia „nuolatinio darbo grafiko savaitės“ apribojimus ir jos reikalavimų minėtame pavyzdyje buvo laikomasi.

iii) Toliau pateikiami su transporto priemone nesusijusios rankiniu būdu registruotos

veiklos pavyzdţiai.

Vairuotojo kortelės spaudinys

Transporto priemonės agregato spaudinys


Pastaba: Šiame pavyzdyje pateikiamas vairuotojo, kuris ilsėjosi nuo 00.00 iki 7 val. 30 min., ir tada nuo 7 val. 30 min. iki 09.00 val. ėmėsi „kitų darbų“, kol galiausiai jis sėdo vairuoti, ranka kitoje registracijos lapo pusėje padarytas įrašas. Nuo tos akimirkos registracijos lapas buvo įkištas į įrašymo įrangą ir vėlesni veiksmai savaime buvo registruojami vašku dengtoje registracijos lapo pusėje.



Po keturių su puse valandų vairavimo vairuotojas, jeigu jis nepradeda naudoti poilsio laikotarpio, turi daryti ne trumpesnę kaip 45 minučių pertrauką. Ši pertrauka gali būti pakeista ne trumpesne kaip 15 minučių pertrauka, po kurios sektų ne trumpesnė kaip 30 minučių pertrauka, kurios per laiko tarpą būtų paskirstytos taip, kad būtų laikomasi 1 pastraipos reikalavimų. 2.2.7.2 Nusiţengimai

Nepasinaudota nustatytus reikalavimus atitinkančia pertrauka

561- 7

2.2.7.3 Patikrinimas kelyje Kiekvieno įrašo vairavimo trukmė (pradedama nuo pirmojo vairavimo laikotarpio po poilsio laikotarpio) sumuojama tol, kol gaunama 4,5 valandos suma. Į šį vairavimo laikotarpį turi būti įtraukta arba 45 minučių pertrauka, arba ne trumpesnis negu 15 minučių laikotarpis, po kurio eina kitas ne trumpesnis negu 30 minučių laikotarpis ar eina ši pertrauka ar pertraukos. Pastaba: Reikalavimas „pertraukas― registruoti kaip „pertraukas― yra aiškiai nustatytas. Tačiau prieš apsispręsdami neatsižvelgti į kaip „pertraukos― užregistruotus buvimo darbe laikotarpius, tikrinantys pareigūnai turėtų įvertinti, ar šiais laikotarpiais naudotasi tik jėgoms atgauti ar šiam tikslui jais nesinaudota. Jeigu šių sąlygų nebuvo laikytasi, nustatytinas paţeidimas. Kai reikalavimus atitinkanti pertrauka (ne trumpesnė negu 45 min. arba 15+30 min.) daroma prieš susidarant 4,5 val. vairavimo laikotarpiui, tada „grįţtama į pradinę padėtį“ ir skaičiavimas pradedamas iš naujo. Pradedant nuo kiekvienos nustatytus reikalavimus atitinkančios pertraukos pabaigos, vairavimo laikotarpiai minėtu būdu vertinami tol, kol prasideda kasdienis poilsio laikotarpis. Jeigu aptinkamas paţeidimas, tarp nustatytus reikalavimus atitinkančio poilsio arba pertraukų laikotarpių uţregistruoti vairavimo laikotarpiai yra sudedami. Atsiţvelgiant į šią sumą, nustatomas nusiţengimo sunkumas. Jeigu bendra vairavimo laikotarpio trukmė iki padarant nustatytus reikalavimus atitinkančią pertrauką leistinąją 4,5 valandų vairavimo trukmę viršija:

ne daugiau negu 30 minučių – šis pažeidimas laikomas nedideliu;

nuo 30 minučių iki 1 val. 30 minučių – šis pažeidimas laikomas sunkiu;

daugiau negu 1 valandą 30 minučių – šis pažeidimas laikomas labai sunkiu. Taikant šį metodą siekiama uţtikrinti atitiktį šiam reglamentui kaip apibrėţta Teisingumo Teismo nutartyje C116/928 („Charlton“). Ne trumpesnė negu 30 minučių trukmės pertrauka, po kurios eina kita ne trumpesnė negu 15 minučių pertrauka, nelaikoma nustatytus reikalavimus atitinkančia pertrauka. Be to, pabrėţtina,


kad vairuotojas, kuris, tarkime, daro 25 minučių pertrauką per 4,5 val. vairavimo laikotarpį, o kitą pertrauką daro minėto vairavimo laikotarpio pabaigoje, taip pat nesilaiko reikalavimų. Pertrauka neatitinka reglamento reikalavimų, nors jos trukmė yra 50 minučių, t. y. 5 minutėmis ilgesnė negu nustatyta reikalavimu. Trumpesnių negu 15 minučių pertraukų negalima laikyti reikalavimus atitinkančiomis pertraukomis, tačiau jos nelaikytinos vairavimu ar kitais darbais. Pastaba: Nurodytini tik trys pavyzdţiai, kai vaţiuojant sugaištą laiką galima laikyti „poilsiu“ arba „pertrauka“. Pirmasis pavyzdys – vairuotojas lydi keltu ar traukiniu gabenamą transporto priemonę. Šiuo atveju vairuotojas gali ilsėtis ar daryti pertrauką, jeigu jam prieinamas gultas ar miegamoji vieta. Jeigu nėra galimybės naudotis gultu ar miegamąja vieta ir nėra kur ilsėtis, vis dėlto šį laikotarpį galima laikyti pertrauka. Antrasis pavyzdys – transporto priemonę vairuoja daugiau negu vienas vairuotojas. Šiuo atveju įgulos narys, kuris yra darbo vietoje, ir gali, jeigu reikia, vairuoti transporto priemonę bei sėdi greta transporto priemonės vairuotojo, registruojamas „buvimas darbe“. Trečiuoju atveju transporto priemonę vairuoja daugiau negu vienas vairuotojas. Jeigu iškilus būtinybei transporto priemonę galintis vairuoti antrasis įgulos narys sėdi šalia transporto priemonės vairuotojo ir nesiima jokių būtinų veiksmų padėti transporto priemonę vairuojančiam vairuotojui, šio įgulos nario 45 minučių trukmės „buvimo darbe“ laikotarpį galima laikyti „pertrauka“. „Taikymo sričiai“ nepriskirti vairavimo laikotarpiai neįtraukiami į šiuos apskaičiavimus, tačiau tikrinantiems pareigūnams rekomenduojama prašyti pateikti šio veiklos pobūdţio registravimo pagrįstumo įrodymų. Jeigu kyla neaiškumų apskaičiuojant pertraukų reikalavimus, reikėtų remtis „Charlton“ byla (ţr. C116/92),. Pastaba: Reglamente (EB) Nr. 561/2006 siekiama keisti taikant Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 sukurtą padėtį, kai transporto priemonę buvo įmanoma vairuoti beveik 9 valandas ir šiuo laikotarpiu daryti tik vieną 15 minučių pertrauką. Šis klausimas sprendţiamas nustatant 15+30 padalinimą. Leidţiant taikyti 30+15 padalinimą panaikinamas minėtas ketinimas, todėl jis laikytinas paţeidimu, nors jo mastas tėra nedidelis. Kiti šio reikalavimo paţeidimai taip pat gali atrodyti nedideli, ypač kai susumuotų pertraukų trukmė viršija būtiną kiekį, tačiau neatitinka kitų kriterijų. Vis dėlto tikrinantys pareigūnai turi uţtikrinti reglamento reikalavimų taikymą, todėl neleistina pritaikyti ar modifikuoti reglamentą, kad būtų prisitaikoma prie eksploatavimo reikmių. Nepaisant to, jeigu pasitaiko pavienių minėto pobūdţio atvejų, juos reikėtų tam tikrais atţvilgiais vertinti pragmatiškai. Pavyzdţiai:

i) pagal reikalavimus padarytos pertraukos;


ii) ne pagal reikalavimus padarytos pertraukos;

Į antrąjį vairavimo laikotarpį įrauktos uţregistruotos 45 minučių pertraukos. a) po bendro 5 valandų vairavimo laikotarpio ir b) 45 minutės nėra paskirstomos nustatytu būdu. Įvertinus šį paskirstymą galima daryti išvadą, kad ši padėtis nėra priimtina, kai vaţiavimo laikotarpiu pernelyg daug netinkamai paskirstytų pertraukų neatitinka reglamento reikalavimų. (Jeigu vairuotojas pertraukos nepadarė pirmuoju vairavimo laikotarpiu, tada nebuvo padaryta jokio paţeidimo, ţr. i pavyzdţio antrą schemą). Tikrinantys pareigūnai šiuos nusiţengimus gali laikyti techninio pobūdţio nedideliais nusiţengimais, dėl kurių galima pateikti rekomendaciją, o ne skirti bausmę.


Minėtame pavyzdyje buvo vairuojama 6 valandas, kol buvo padaryta reikalavimus atitinkanti pertrauka. 2.2.8 8 straipsnis 2.2.8.1 Tekstas

1. Vairuotojas privalo pasinaudoti kasdienio ir kassavaitinio poilsio laikotarpiais. 2. Per kiekvieną 24 valandų laiko tarpą po prieš tai pasinaudoto kasdienio ar kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos vairuotojas turi būti pasinaudojęs kitu kasdienio poilsio laikotarpiu. 2. Jei tame 24 valandų laiko tarpe esantis kasdienio poil

Documents

Reglamento (EB) Nr. 561/2006 paaiškinimas siekiant padėti ......Visas šias nuostatas būtina lyginti su Reglamente (EB) Nr. 561/2006 iškeltais tikslais (ţr. 2.1). 2.1.4 Kontaktai