r i m a a i d i e t ė

I s to r I j a P a g r I n d I n ė s t e c h n I ko s P a m o ko s

DEKUPAZOMAGIJA

DEK

UPA

ZO

MAG

IJ Ar

ima

aid

iet

ė

„kodėl mano dėžutė pabalo?“ „o kodėl padėklas nusėtas kažkokiomis pūslėmis?“ „kažkodėl tas dvikomponentis lakas nesutrūkinėjo!“ – vos ne kasdien sulaukdavau draugų, šiaip pažįstamų skambučių ir laiškų su panašiais klausimais ar pagal-bos šūksniais. supratusi, kad mano aiškinimai – tik tam kartui ir patarinėti tenka vis iš naujo, nusprendžiau, kad kiekvienas pradedantis ar tik retkarčiais dekoruojantis žmogus, neturintis pakankamai laiko naršyti po internetą ar plepėti forumuose, privalėtų po ranka turėti dekupažo pradžiamokslį, kuriame rastų ir teorinių dalykų, ir paprastų dekoravimo pamokėlių, ir net gabių meistrų dirbinių nuotraukų. juolab kad nesisukdama dekupažo versle galiu rašyti visai objektyviai.

taip „dekupažo magija“ ir radosi. dar labai norėjau, kad kuo daugiau žmonių turėtų galimybę panirti į kūrybą, kurti grožį, patirti ir išgyventi kūrybos džiaugsmą.

rima aidietė

Tapkite Knygų klubo nariu!Nemokamas knygų katalogas kiekvieną ketvirtį Naujausios ir populiariausios knygos Ypatingi pasiūlymai Knygų pristatymas į namus, darbovietę ar paštą

Informacijos teiraukitės nemokamu tel. 8 800 200 22www.knyguklubas.lt

5

TURINYS

Įžanga IstorijaDekupažo pagrindai Daiktai Popierinės priemonės Dažai, klijai, lakai Įrankiai Dekoravimo priedai Paviršiaus paruošimas Dažymo būdai Servetėlių klijavimas Paviršiaus sendinimas Atvirkštinis dekupažas Iškilusis dekupažas Šešėliai ir fonasPamokos: žingsnis po žingsnio Rėmeliai Gėlių lovelis Raktinė Raudona dovanų dėžutė Vyno butelio dėžutė Medinė pailga dėžutė Laiškų dėžutė Padėklas Pakabai Balta lentyna Vaikiška kėdutė Baro kėdė Pieno ąsotėlis Gėlių vazonas Keraminis laikrodis Laistytuvas Metalinė dėžutė Stiklinė lėkštė Prijuostė Porcelianinis puodelis Mielos smulkmenosDirbinių galerijaPadėkaNuotraukų šaltiniai

6 8

12 14 16 20 23 24 28 32 38 4448 52 56 60 64 66 70 74 78 82 86 90 92 94 98

100 104 106 110 114 118 122 124 126 136 136

6

6 7

L abai mėgstu dovanas. Dovanodama džiūgauju

net daugiau nei pati jas gaudama! Be to, man patinka gražūs

mažmožiai, originalūs baldai, saviti namai ir individualūs žmonės.

Keista, nors Lietuvoje parduotuvės dygsta kaip grybai po lietaus,

bet anksčiau ar vėliau ir prekių pasiūla, ir finansinės galimybės

išsisemia. Juk prekės visur tokios vienodos, o retesniais ir gra-

žesniais daiktais prekiaujančių parduotuvių kainos tikrai ne vi-

siems įkandamos. Taigi mūsų globalizacijos amžiuje sunku išlikti

originaliam, bet…

Štai taip vos prieš kelerius metus susipažinau su dekoravimo

technika – man į rankas pateko nuostabi, niekur nematyta sen-

dinta papuošalų dėžutė ir man buvo paaiškinta – dekupažas. Šis

daiktas man paliko ne tik neišdildomą įspūdį, bet ir norą pačiai

Labai megstu

dovanas...

ką nors sukurti. Ėmiau ieškoti informacijos, užsirašiau į kursus.

Kai internete aptikau amerikietės Penny Walker žodžius, supra-

tau – jie tarsi apie mane. Ši moteris rašė: „Nuoširdžiai prisipa-

žinsiu – neturiu menininkės talento. Net mano rašysena negraži.

Laimė, net tokiems stokojantiems talento kaip mes yra puikus

būdas apsimesti menininku – dekupažas.“

Taip viskas ir prasidėjo: pirmieji kūriniai, pirmosios klaidos, su-

sižavėjusių draugų vertinimai ir prašymai pamokyti. Juk tereikia

popieriaus, klijų, dažų, fantazijos ir kruopštumo, kad sukurtum

šiltą, gražų, vienetinį daiktą. Ir visai nesvarbu, ar jis bus skirtas

dovanai, ar namų interjerui, o gal net eksterjerui papuošti. Jokių

griežtų taisyklių, jokių didelių nuostolių – juk visada galite viską

nuplauti! Čia viskas gražu: ir kreivi raštai, ir apsilaupę dažai, ir

nelygūs kampai. Be to, kiekvienas gali susikurti savo metodiką,

atrasti mėgstamiausias medžiagas, ką jau kalbėti apie stilių.

dekupažas Į Ž A N G A

.

8

8 9

Tad kur glūdi priežastis, kam eikvojamas toks vertin-

gas laisvas laikas ir kuriami meniški daiktai, kurių galima būtų

įsigyti ir dovanų ar meno dirbinių parduotuvėse? Atsakymas

gana paprastas: veikiausiai tai mūsų noras paversti visai įprastus

kasdienius daiktus į labai asmeniškus, gyvybine energija kun-

kuliuojančius kūrinius, tai mūsų poreikis tokiu būdu atskleisti

pasauliui savo jausmus.

Šios tikrą audrą mūsų padangėje sukėlusios rankdarbių rū-

šies egzotiškas pavadinimas kilęs iš prancūzų kalbos žodžio dé-

coupage, lietuviškai – iškarpymas (paveikslėlių). Trumpai tariant,

dekupažas – tai dekoravimas iš popieriaus iškirptomis aplikacijo-

mis siekiant imituoti tapybą. Nors Lietuvoje dekupažas išpopulia-

rėjo visai neseniai, šis menas gyvuoja jau keliolika amžių. Kada

jis užgimė? Tikslių žinių nėra. Vieni teigia, kad dekupažas atsi-

rado Kinijoje: mat ten buvo išrasta pagrindinė dekupažo prie-

monė – šiuolaikinis popierius. Popieriaus išradėju laikomas Cai

Lunas, kuris apie 105 mūsų eros metus iš medžio žievės, kana-

pių, skudurų ir žvejybos tinklų išrado popieriaus gamybos būdą.

Vėliau, apie 11 mūsų eros amžių, Kinijoje Bi Shengas sugalvo-

jo, kaip spausdinti – šis atradimas dekupažui buvo nemažiau

svarbus. Dar 12 a. kinų valstiečiai iš popieriaus iškarpytais pa-

veikslėliais puošdavo langus, žibintus, dovanų dėželes ir kitokius

daiktus. Kiti tvirtina, kad kinai tokį dekoravimo būdą nusižiūrėjo

nuo Rytų Sibiro klajoklių, kurie dar

prieš Kristų karpiniais dekoruoda-

vo kapavietes. Bet visi sutinka, kad

dekupažo pakilimas prasidėjo 17 a.

pabaigoje, kai Europoje, konkrečiai

Venecijoje, tapo madingi rytietiški iš

Kinijos ir Japonijos atgabenti laku

dengti dekoruoti baldai, o turtingų-

jų namų lubas ir sienas savo tapy-

ba ėmė puošti garsūs dailininkai. Ne

visi galėjo sau leisti įsigyti originalių

juodų lakuotų baldų, todėl greitai

paplito į mūsų dienų dekupažą

panašus amatas: buvo karpomi to

meto dailininkų darbų estampai,

spalvinami ir klijuojami ant baldų.

Paskui toks priklijuotas paveikslė-

lis buvo dengiamas daugybe lako

sluoksnių, kad niekuo nesiskirtų nuo

tikros tapybos. Tais laikais šiam de-

koravimo būdui prilipo pavadinimas

l’arte del povero, išvertus iš italų kal-

bos – neturtėlių menas.

18 ir 19 a. Europoje – dekupažo

suklestėjimo laikas. Šis amatas pasie-

kė ir karalių rūmus: štai Liudviko XV

dvare damos žirklėmis sukarpė ne

vieną garsų to laikmečio dailininkų

kūrinį. 18 a. prancūzų dekupažui

būdingos to meto meno tendenci-

jos: jame gausu mezginių, įmantrių,

sudėtingų detalių, gėlių, drugelių,

angeliukų. Reikia pripažinti, kai kurie

dekupažo darbai buvo atlikti taip

meistriškai, kad ilgą laiką buvo ma-

noma, jog tai originalūs tapybos ar

net medžio drožybos pavyzdžiai!

Neaplenkė dekupažas ir Anglijos:

čia buvo labai rimtai užsiimta lakuo-

tų dirbinių gamyba. Šis amatas pa-

vadintas japanning. Ypač buvo ma-

dingi paveikslėliai ant tamsaus, dažniausiai juodo fono su įvairiais

paauksavimais. O kur dar marmuro imitacija!

Verta paminėti ir tokią žavią ponią Mary Delany: garsi 18 a.

anglų tapytoja, rašytoja, aktyvi visuomenės veikėja, artima kara-

liaus Jurgio III draugė, sulaukusi 71 metų, susižavėjo dekupažu ir

taip kruopščiai, botaniškai tiksliai piešė, spalvino, o paskui karpė

gėles iš plono ryžinio popieriaus, kad jos darbai iki šių dienų

kabo Britų muziejuje. Nuo tada dekupažas tapo vidurinės klasės

britų pomėgiu.

Mūsų dienomis dekupažas atgimė ir suklestėjo daugelyje pa-

saulio šalių greičiausiai dėl to, kad jo meistrystės labai nesunku

išmokti: jis tikrai prieinamas kiekvienam. Tačiau ši rankdarbių

rūšis – beje, kaip ir kiti amatai – gali būti pakylėta ir iki meni-

nių aukštumų: kai kuriose šalyse įsikūrė net dekupažo meistrų

dekupažas I S TO R I J A dekupažas I S TO R I J A

Istorija

„Liūtas medžioja elnią“. 16–17 a., Otomanų Turkija. (Iš Britų muziejaus ekspozicijos)

Mary Delany. „Ceiloninis krinas, citrininė pasiflora, dumplūnė”. (Iš Britų muziejaus ekspozicijos)

Elaine Teague (Australija). Dėžutė.

gildijos, kaip antai Jungtinėse Amerikos Valstijose, Didžiojoje Bri-

tanijoje, Australijoje, Japonijoje ir kitur.

Dekupažo meistrai kuria tikrai nuostabą keliančius darbus.

Jau keli dešimtmečiai kasmet balandžio mėnesį iš viso pasaulio

renkasi tikrai rimti šios srities menininkai, susibūrę į gildiją ir save

vadinantys dekuperiais: jie skleidžia dekupažo idėjas, skatina vi-

sus siekti meninių aukštumų, dalijasi kūrybiniais sumanymais ir

naujomis technikomis.

10

10 11

tose rankdarbių parduotuvėse tikrai didelė dekoruoti paruoštų

daiktų pasiūla.

Tikra tiesa – su jais dirbti daug lengviau ir paprasčiau: jie

nauji, jų nereikia nei šlifuoti,

nei gremžti, nei kitaip tvarky-

ti, tačiau tik namie rastas koks

nors užsimetęs senas rakandas

ar močiutės skrynia, sendaikčių

parduotuvėje ar blusų turguje

nupirkta seniena, įdėjus fanta-

zijos ir darbo, ne tik prikels jį

antram gyvenimui, bet ir taps

puikiu vienetiniu kūriniu.

Ko reikia dekupažui? Pasa-

kysiu visai atvirai: jeigu deko-

ruosite namie jau esančius daik-

tus, jeigu pasitenkinsite pačiu

paprasčiausiu sendinimo būdu,

reikės tikrai nedaug: kokio nors

daikto, popieriaus, žirklių, dažų,

klijų, lako ir darbo bei fantazijos. Bet jeigu nersite į kūrybą,

norėsite išgauti vis subtilesnius atspalvius ir įdomesnį paviršių,

dekoruojami daiktai ir

paviršiai, medžiagos, skir-

tingos sendinimo technikos.

Pamokėlių pabaigoje rasite nuo-

traukų: tai įkvepiantys jau patyrusių dekupažo meistrų darbai.

Gal jums trūksta idėjų, gal stokojate kompozicijos ar spalvinimo

įgūdžių? Šie pavyzdžiai tikrai turėtų jums padėti.

Prieš keletą metų dekupažas pasiekė ir mūsų šalį ir galiu

drąsiai teigti, kad išgyvena didžiulį pakilimą. Lietuvoje nuo seno

populiarūs rankdarbiai, bet keletą pastarųjų dešimtmečių jie

kažkodėl asocijavosi su provin-

cialumu, todėl nebuvo laikomi

prestižiniu užsiėmimu. Šiuo metu

padėtis tikrai pasikeitė: siuvinėji-

mas, skiautiniai, vilnos vėlimas,

karoliukai, keramika, kalvystė ir

daugybė kitokių pomėgių vėl

subūrė amatų entuziastus.

Dekupažas patrauklus ne

tik savo ilga istorija, bet ir tech-

nikų įvairove, prieinamumu:

dekoruoti galima mažne viską,

dekupažo darbai paįvairinami

tapyba, auksinimu, sendinimu,

džiovintomis gėlėmis ir kitokiais

efektais.

Kadangi dekupažas buvo lai-

komas neturtėlių menu, dekoravimo daiktų toli ieškoti nereikia:

tinka visokie namų apyvokos daiktai, baldai, nors specializuo-

dekupažas I S TO R I J A dekupažas I S TO R I J A

ieškosite vis retesnių daiktų, gražesnių pa-

veikslėlių, tada gali tekti investuoti ne vie-

ną šimtinę. Bet mainais už tai išgyvensite

kūrybinį džiaugsmą, pasitenkinimą, pamir-

šite visus rūpesčius, atsipalaiduosite – ir visi

grožėsis jūsų sumanumu ir sugebėjimais.

Pamėginti tikrai verta. Dekupažas – tai

ne tik terapija (beje, pastaruoju metu

dekupažo kursai siūlomi net kaip ko-

mandos būrimo priemonė!), bet

ir puikus būdas meniniams su-

gebėjimams, grožio sampratai

atsiskleisti. Senovės kinų filo-

sofas Konfucijus sakė: „Pasirink

mėgstamą darbą, ir tau gyve-

nime nereikės nė vienos dienos

dirbti.“ Atraskite pomėgį – ir

galėsite džiaugtis kiekviena gyve-

nimo akimirka!

Ši knyga sudaryta labai papras-

tai: pradžioje trumpai paaiškinami svarbiausi

dekupažo dalykai, o paskui pamokėlėse pa-

teikiamos detalios darbo instrukcijos: įvairūs

Jonė Tuleikytė. „Iš varnos gyvenimo“.

Judrė Nemeikštienė. Virtuvės rakandai.

Vaikams dekupažas – ne

tik įdomus ir įtraukiantis

užsiėmimas, bet ir puiki galimybė

susipažinti su įvairiomis dailės

technikomis, spalvų derinimo ir

kompozicijos pagrindais, ugdyti

kruopštumą ir pastabumą.

56

56 57dekupažas p a m o ko s : ž i n g s n i s p o ž i n g s n i odekupažas p a m o ko s : ž i n g s n i s p o ž i n g s n i o

Rėmeliai Bet kuri nuotrauka yra brangi, nes ji įamžina jau praeitimi tapusią mūsų gyvenimo

akimirką. net šiais skaitmeninės fotografijos laikais mielas mūsų širdžiai nuotraukas

gražiai įrėminame, laikome matomoje vietoje. Jeigu tokia nuotrauka stovės mūsų

rankomis sukurtuose rėmeliuose, ji taps dar mielesnė, dar retesnė.

darbui reikalingos priemonės: 1. mediniai rėmeliai.

2. akriliniai dažai.

3. Teptukai, kempinėlės.

4. servetėlės.

5. klijai.

6. sendinamasis vienkomponentis lakas,

arba aižiklis.

7. apsauginis lakas.

Šįkart dekoruosime naujus medinius

rėmelius, todėl paruošiamieji darbai

neužims daug laiko. Jeigu rėmeliai pa-

gaminti iš kitokios medžiagos, atidžiai

paskaitykite knygos pradžioje esančius

patarimus ir tik tada imkitės darbo.

Jeigu turite senus rėmelius, kuriuos

norėtume atgaivinti, nepamirškite jų

paviršiaus rūpestingai paruošti dar-

bui: nugremžkite ar cheminėmis prie-

monėmis pašalinkite senus dažus, laką,

nušlifuokite, o paskui nuo daikto nu-

valykite dulkes.

3. kai rėmeliai gerai išdžiūva, susikom-

ponuojame paveikslėlius ir pradedame

klijuoti: teptuku ar tiesiog pirštu švelniai

ir greitai nuo centro kraštų link tepame

klijus – klijuojame iš servetėlės iškirptus pa-

veikslėlius ant paviršiaus, išspaudžiame oro

pūsleles, gerai išlyginame. Tik nepersisten-

kite – sudrėkusi servetėlė lengvai plyšta!

4. paveikslėlių gana daug, todėl, kad nesu-

gadintume jau priklijuotų, pasirinkime to-

kią klijavimo kryptį, kad rankos dirbtų virš

dar nedekoruoto paviršiaus, arba tiesiog

padarykime trumpą pertraukėlę ir leiskime

klijams išdžiūti. Jeigu vis dėlto kurį nors

paveikslėlį sugadinome – servetėlė suplyšo,

drėgna kempinėle greitai nuvalykime su-

gadintą paveikslėlį, nušluostykime likusius

klijus ir vėl pradėkime darbą iš pradžių.

Juk negadina tik nedirbantys! 5. Štai ir priklijavome visus paveikslė-

lius. paliekame rėmelius džiūti. kai vis-

kas gerai išdžiūva, atidžiai apžiūrėkime

darbelį – gal reikia ką nors pataisyti,

priklijuoti ar pašlifuoti.

nekratykite dažų

skardinės, nes dažuose

atsiras oro burbuliukų,

kurie gadins jūsų

dirbinį.

1. Rūpestingai išmaišome dažus ir į

dažymo lovelį įpilame nedaug baltų

dažų – rėmelius dažysime baltai. Teptu-

ku ar kempinėle du kartus nudažome

rėmelius. paliekame džiūti.

2. kol dažai džiūva, iš servetėlės išker-

pame ar išplėšome paveikslėlius – šįkart

galime rinktis širdžiai mielesnį būdą,

nes servetėlės ir rėmelių pagrindas

vienodos spalvos.

58

58 59dekupažas p a m o ko s : ž i n g s n i s p o ž i n g s n i o

6. Viršutinį rėmelių kampą dar pa-

sendiname vienkomponenčiu laku,

arba aižikliu. Reikia, kad po laku būtų

kontrastingos spalvos dažų. Todėl tą

kampą padažome juodai ir paliekame

džiūti.

7. kai juodi dažai išdžius, ant jų tep-

sime sendinamojo lako. nepamirški-

te, kad įtrūkimų dydis, gylis ir raštas

priklauso ir nuo tepimo būdo, ir nuo

tepimo krypties, ir nuo užtepto lako

storio.

8. kai aižiklis išdžius, ant jo vėl užtepsime baltų dažų. Tą galime daryti teptuku ar

kempinėle – kaip labiau patinka. ir vėl laukiame, kol dažai išdžius ir po jais atsivers

įtrūkimai.

neužtepkite lako ant

baltų dažų, nes lakas

ims juos skaldyti – po

jais atsivers nedažytas

medinis paviršius.

nepamirškite, kad

antrą dažų sluoks-

nį reikia užtepti

vienu atsikvėpimu!

9. ir paskutinis mūsų dar-

bo etapas – rėmelius den-

giame apsauginio matinio

lako sluoksniais (mažiausiai

dviem!). Leidžiame lakui iš-

džiūti ir rėmeliai jau laukia

savo nuotraukos!

64

64 65dekupažas p a m o ko s : ž i n g s n i s p o ž i n g s n i odekupažas p a m o ko s : ž i n g s n i s p o ž i n g s n i o

1. Rankdarbių parduotuvėje gausus įvai-

raus dydžio raktinių pasirinkimas.

nusipirkę tinkamą mūsų poreikiams ir sko-

niui, imame dekoruoti. pirmiausia švitriniu

popieriumi kiek pašiaušiame paviršių –

geriau sukibs dažai – ir iš vidaus išsukame

raktų kabliukus, kad dažant neišsiteptų.

2. Šios dėžutės pagrindą dekoruosime

shabby chic – aptriušusios prabangos –

būdu: drėgnu skudurėliu patrinsime kai

kuriose vietose, kampuose, kad atsivertų

tamsesnės spalvos dažai. Todėl pirmiausia

dėžutę nudažome tamsiau – šiuo atveju

žaliais dažais. Į plastikinę lėkštutę įsipilame

kelių spalvų akrilinių dažų – bent dvi ža-

lios, ochros, geltonos ir dramblio kaulo.

3. Dabar drąsiais ir laisvais potėpiais

nudažome raktinę įvairiais žalios ir gels-

vos spalvos atspalviais.

4. kol dėžutė džiū-

va, pasiruošiame pa-

veikslėlius. kadangi

pasirinkta servetėlė

yra šviesaus pagrin-

do, paveikslėlį ga-

lime tiek karpyti,

tiek plėšyti – viskas

priklauso nuo jūsų

noro.

5. kai raktinė išdžiūva, tada langelį, į

kurį bus klijuojamas motyvas, nuda-

žome baltai – kad paveikslėlio spalvos

būtų ryškios. Raktinė ar visada lengvai randate atsarginius raktus? ar žinote, kur guli rūsio ir garažo rak-

tai? kiek laiko prarandate versdami stalčius, kraustydami kišenes. susitvarkyti raktus

ir visada juos lengvai rasti jums padės raktinė. o išdekoruota ji ne tik įves tvarką,

bet ir papuoš kurį nors namų kampelį.

darbui reikalingos priemonės: 1. Raktinė.

2. kelių spalvų akriliniai dažai.

3. Teptukai, kempinėlės.

4. servetėlės.

5. žirklės.

6. klijai.

7. apsauginis lakas.

6. Raktinę vėl džioviname. kai išdžiūva,

dažome antrą dažų sluoksnį – šįkart jau

šviesios spalvos.

kai šis dažų sluoksnis šiek tiek apdžiūva ir

nebelimpa, apsukame pirštą drėgnu sku-

durėliu arba tiesiog imame kempinėlę ir

šiek tiek patriname ten, kur norime „nu-

nešiotų“, patamsėjusių vietų.

7. kai raktinė visiškai išdžiū-

va, galime klijuoti paveikslėlį.

imame iš servetėlės iškirptą

paveikslėlį, dedame ten, kur

jo vieta, ir plokščiu, minkštu

teptuku tepame klijais nuo

paveikslėlio centro kraštų

link. atidžiai patikriname,

ar visi kampai gerai prilipo.

Drėgna kempinėle nuvalome klijų perteklių. kai priklijuotoji servetėlė gerai išdžiūva, aš-

triu rankdarbių peiliuku įpjauname servetėlę ten, kur ji užėjo ant durelių. Jeigu įpjautos

servetėlės pakraščiai apspurę, per dureles galima kelis kartus švelniai perbraukti švitriniu

popieriumi.

8. padekoruojame ir dėžutės

vidų: ant vidinės durelių pusės

taip pat priklijuojame iškirptą

motyvą, ant sienelės patamsina-

me kai kurias vietas.

Dabar belieka raktinę kelis kartus

nulakuoti matiniu laku ir susukti į

vietą kabliukus.

Štai darbas ir baigtas.

104

104 105dekupažas p a m o ko s : ž i n g s n i s p o ž i n g s n i odekupažas p a m o ko s : ž i n g s n i s p o ž i n g s n i o

Keraminis laikrodiskiekvienuose namuose yra laikrodžių – didelių ir mažų, elektroninių

ir mechaninių, modernių ir senoviškų. neįmanoma įsivaizduoti virtu-

vės be laikrodžio. Čia laikrodis gali ne tik skaičiuoti laiką, bet ir kuo

puikiausiai tapti gražiu virtuvės interjero akcentu.

darbui reikalingos priemonės: 1. keraminis keptuvės pavidalo

laikrodis.

2. Teptukai.

3. servetėlės.

4. žirklės.

5. mentelė ar peiliukas.

6. klijai.

7. iškiliojo dekupažo pasta.

8. Dažai.

9. purškiamasis akrilinis lakas.

jūsų įvaldytas. Tada rūpestingai išlygina-

me susidariusias raukšles, išstumdome oro

pūsleles ir paliekame džiūti.

6. kai butelis jau suformuotas, dedame ant

jo iškirptą antrą servetėlės motyvą ir ant

viršaus tepame klijų – atsargiai, rūpestin-

gai palygindami raukšles, nesugadindami

jau suformuotos, bet dar minkštos pastos

masės.

8. Taip iškeliame visus pasirinktus pa-

veikslėlio objektus. kurdami kitus iški-

liuosius paveikslėlius, vatos tamponu ar

dantų krapštuku atsargiai (galite šiuos

įrankius suvilgyti klijais, kad jie nesuga-

dintų dar drėgnos servetėlės) suformuo-

jame išlinkimus, raukšles ir panašiai –

pagal paveikslėlio temą.

1. Dekupažo reikmenų parduotuvėje įsi-

gyjame keraminį laikrodį. Jo paviršius jau

paruoštas darbui – niekuo nenudažytas,

pakankamai šiurkštus (tinginio svajonė!),

tad belieka pasirinkti dekoravimo būdą ir

imtis darbo.

2. ant šio keptuvės pavidalo keraminio

laikrodžio nusprendžiau sukurti iškiliuosius

paveikslėlius. Todėl pirmiausia ant pagrin-

do klijuojame pasirinktą iš servetėlės iškirp-

tą motyvą (čia tilpo mažne visa servetėlė).

kadangi servetėlė didelė, galime klijuoti

tiek sausuoju, tiek šlapiuoju būdu – tuo,

kuris atrodo priimtinausias ar geriausiai

3. kol klijai džiūva, iš antros servetėlės iš-

kerpame tuos motyvus, kuriuos norėsime

pakelti.

5. Tada ant klijų lipiname nedidelį pas-

tos lopinėlį ir iš jo formuojame vyno

butelį.

7. kai motyvas gerai pridengia iš pastos

suformuotą butelį, peiliu, mentele ar kokiu

nors kitu patogiu įrankiu gerai prispau-

džiame paveikslėlio kraštus prie pagrindo

ir nuvalome pastos perteklių. Štai butelis

jau pūpso!

9. Baigę formuoti, sudrėkintu vatos

tamponu ar skudurėliu rūpestingai

nuvalome pastos trupinėlius nuo pa-

grindo. paliekame daiktą gerai išdžiūti,

o tada apžiūrime, kur reikėtų užtapyti

baltuojančią pastą. pasirenkame tinka-

mos spalvos akrilinių dažų ir užtapome,

o jeigu reikia, dar paryškiname kai ku-

rias motyvų vietas.

4. kai laikrodis gerai išdžiūva, imamės lip-

dyti iškiliuosius paveikslėlius: pirmiausia kli-

jais patepame pasirinktą pagrindo vietą –

laikrodžio motyvą, kuris bus iškilus.

10. Dažams gerai išdžiūvus, dar kartą

pažiūrime, ar viskas pavyko, ar nieko

nereikia pataisyti, ir tik tada lakuoja-

me. iškiliojo dekupažo dirbinius geriau-

sia nupurkšti keliais purškiamojo lako

sluoksniais.

Štai ir viskas. Laikrodis baigtas!

keliami tie motyvai,

kuriuos norime op-

tiškai priartinti.

134

134 135dekupažas d i r b i n i ų g a l e r i j adekupažas d i r b i n i ų g a l e r i j a

„ARTmanija”. „Retro”. „ARTmanija”. Ikona.

Jelena Gerčikova. „Dama”.

Solveiga Malaškevičienė. „Vynas”.

Solveiga Malaškevičienė. „Rožė”.

Rima Aidietė. „Obuoliai”.„ARTmanija”. Herbier.

Jelena Gerčikova. „Kaimas”.

Jelena Gerčikova. „Rožės”.

Jelena Gerčikova. „Laukinės našlaitės”.

„ARTmanija”. „Arabika”.

„ARTmanija”. Dėžutė.