ROKŲ KAIMO ATVEJIS

22

ISSN 2029-8846Kaimo raidos kryptys žinių visuomenėje. 2012 3. 22–43

KAIMAS Į MIESTĄ AR MIESTAS Į KAIMĄ? KAIMIŠKOSIOS PRIEMIESČO VIETOVĖS 1990–2012 m. GYVENSENOS RAIDA: ROKŲ KAIMO ATVEJIS

Romualdas Apanavičius Vytauto Didžiojo universitetas

Anotacija Straipsnyje gvildenamos prie antrojo pagal dydį Lietu-

vos miesto Kauno prigludusio Rokų kaimo Nepriklausomy-bės metų gyvensenos raidos problemos. Tyrimui pasirinkta kaimiškoji priemiesčio vietovė yra būdingas neapgalvotos kaimo urbanizacijos pavyzdys, kai be jokių aiškesnių mo-tyvų, skaičiavimų ir būsimos ekonominės bei socialinės naudos pagrindimo išplečiamos miestų ribos, tose ribose 16 metų nevykdant jokios urbanistinės, ūkinės ir socialinės veiklos. Miesto teritorijos pakraštyje atsidūrusi didesnioji Rokų dalis apleista, jos gyventojai nemato jokios prijungi-mo prie miesto naudos ir perspektyvos. Čia padidinti tik mokesčiai, o žadėtų ir tikėtų miesto paslaugų bemaž nėra. Kaimiškojoje dalyje Rokai maždaug 10 kartų dirbtinai su-mažinti, jų gyventojų skaičius nuolat nyksta ir kyla šios nuo XVI a. istoriniuose šaltiniuose minimos gyvenamosios vie-tovės išlikimo pavojus. Šioje Rokų dalyje didėja nedarbas ir aštrėja socialinės problemos, kurių seniūnija reikiamai nesprendžia. Tyrimas parodė, kad dirbtinai be jokio gyven-tojų atsiklausimo prieš 16 metų padalyta kaimiškoji prie-miesčio gyvenamoji vietovė, nepaisant jos skirtingos admi-nistracinės priklausomybės, išlaikė tradicinės gyvensenos ypatumus, o jos gyventojai ir Rokuose veikiančių įstaigų vadovai bei darbuotojai šį neapgalvotą valdžios sprendimą vertina daugiausia tik nelabai teigiamai ir neigiamai.

Pagrindiniai žodžiai: kaimiškoji vietovė, priemiestis, plėtra, raida, socialinės ir ekonominės problemos, tradici-jos, Rokai, Lietuva.

ĮvadasNors kaimo plėtros ir raidos tyrimai Lietuvoje

vyksta gana intensyviai, tačiau lieka aktuali jų kom-pleksiškumo problema (Jasaitis, 2006). Daug dė-mesio skiriama kaimiškųjų vietovių ekonominės ir socialinės raidos pokyčiams (Jasaitis, 2005), neurba-nizuotų vietovių funkcijų sistemų kūrimui (Jasaitis, Šurkuvienė, 2006), šiuolaikinių kaimo plėtros idėjų pritaikymui Lietuvoje (Lazarevaitė, Rauplienė, Per-kumienė, 2006), kaimo sodybų kūrimui (Jankuvienė, Jasaitis, 2009), netgi miestuose ir priemiesčiuose at-siradusioms iš JAV nusižiūrėtoms „aptvertoms ir sau-gomoms gyvenvietėms“ (Krupickaitė, Peciukonytė, Pociūtė, 2010). Tačiau priemiestinių kaimiškųjų vie-

tovių, Nepriklausomos Lietuvos metais dirbtinai pada-lintų į miestiškąją ir kaimiškąją dalis, raidos tyrimų nėra. Senieji ir dabartiniai kaimai aprašomi lokalinėse monografijose „Lietuvos valsčiai“, bet ir jose šie klau-simai nesprendžiami.

Prie Kauno prigludęs priemiestinis Rokų kaimas, ilgus metus ir amžius buvęs kaimiškąja gyvenamąja vietove, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 4 d. Lietuvos Respublikos Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymu (įstatymas nr. 1-1276), buvo padalytas, didesniąją jo dalį priskiriant miestui. Mies-to dalyje atsidūrė ne tik buvusios Rokų keramikos gamyklos, dabar – UAB Rokų keramika, po Antrojo pasaulinio karo išaugusi gyvenvietė, irgi visą laiką bu-vusi Kauno rajone, bet ir vienkieminio Rokų kaimo didžioji dalis, kurioje nuo 1958 m. plėtojama buvusio Rokų kolūkio gyvenvietė. Rajono teritorijoje liko tik siaura Rokų kaimo juostelė, kurioje šiandien gyvena vos apie 200 žmonių. Čia įsikūrusi Rokų seniūnijos administracija, kuri be Rokų kaimo, valdo visą kaimiš-kąją Rokų seniūniją su 14 kaimų ir maždaug 1 000 gy-ventojų. Miestiškoje Rokų dalyje, sudarančioje Kau-no miesto Rokų mikrorajoną, šiandien gyvena apie 4 300 žmonių, čia sutelktos visos buities, medicinos, ryšių, kultūros ir prekybos įstaigos, taip pat ir 2005 m. įkurtos Šv. Antano Paduviečio parapijos koplyčia ir parapijos namai. Kaimiškojoje Rokų dalyje veikia tik Rokų kultūros centras, įsikūręs tame pačiame kaip ir seniūnija pastate, taip pat Rokų biblioteka ir Girinin-kų pagrindinės mokyklos Rokų pradinis skyrius. Dau-giau jokių visuomeninių, buities ir prekybos įstaigų Rokų kaimiškojoje dalyje nėra.

Nepaisant to, kad Rokai padalyti, į šią vietovę ke-liasi nauji gyventojai, ieškodami geresnių gyvenimo ir buities sąlygų. Miestiškoje ir kaimiškoje dalyje per-kami individualūs namai, butai, kyla naujų individua-lių namų kvartalai. Rokai nuo Kauno miesto centro yra 8–10 km, o pats Rokų mikrorajonas nuo Kauno miesto Panemunės rajono atskirtas maždaug 1,5 km neapgyvendinta ir neįsisavinta teritorija, todėl Rokai

23

ir seniau, ir dabar yra atskira gyvenamoji vietovė, tik nuo 1996 m. padalyta į miestiškąją ir kaimiškąją da-lis.

Tačiau gyventojų skaičius abejose Rokų dalyse pa-stebimai mažėja, daugelis jų dėl aštrėjančių nedarbo ir socialinių problemų išvyksta dirbti į kitas vietoves ir į užsienį. Tyrimas parodė, kad Rokuose kasmet su-mažėja maždaug nuo 6 iki 10 proc. gyventojų. Vien tik Rokų ambulatorijos duomenimis, visoje jų aptar-naujamoje teritorijoje per metus gimsta vos 10–12 naujagimių, o išvyksta apie 260 jaunų žmonių, daž-niausia – šeimomis, kartu su vaikais. Gimstamumas su mirštamumu jau susilygino (RAA, A 1, b. 8, l. 1; VN870015.MP3), o tai labai rimtas ženklas, kad šioje gyvenamojoje vietovėje kylančios problemos nespren-džiamos arba sprendžiamos nepakankamai.

Šitokių padalytų priemiestinių vietovių aplink di-džiuosius Lietuvos miestus yra ir daugiau. Jų plėtra ir raida irgi labai panaši į Rokų padėtį. Galima sakyti, Rokai yra būdingas šiandieninės Lietuvos priemiesti-nės vietovės pavyzdys, iš kurio matyti opiausios prie-miestinės gyvenvietės problemos.

Kadangi šitokių vietovių gyvensenos raida netyri-nėta, kyla problema: ar ilgus metus buvusios kaimiš-kosios Rokų vietovės nesenas administracinis padali-nimas yra racionalus, ar jis pasiteisino ir ar dvilypė gyvenamosios vietovės padėtis yra perspektyvi toles-nei priemiestinių kaimiškųjų vietovių plėtrai bei jų raidai?

Tyrimo būtinumą ir aktualumą skatino tai, kad nuo Rokų padalijimo praėjo jau 16 m., o miestiško-sios dalies plėtra yra labai vangi, bemaž nevykdoma. žmonių gyvensena ir jų padėtis miestiškajame mik-rorajone iš esmės liko tokia pati, nejaučiant esminio skirtumo nuo kaimiškosios Rokų dalies, kuri, ją prieš 16 m. dirbtinai maždaug 10 kartų sumažinant, irgi ne-plėtojama, čia didėja nedarbas ir aštrėja socialinės pro-blemos. Padalijimas, kuris buvo 1996 m. įvykdytas, neatsiklausus Rokų gyventojų ir jų nemažai daliai reiš-kiant raštiškus protestus, veikia žmonių sąmonę, juos dirbtinai skirsto į „miestiečius“ ir „kaimiečius“, nors miestiškosios gyventojų dalies įsiliejimas į Kauno miesto bendruomenę ir šiandien yra problemiškas.

Tyrimo tikslas – įvertinti Rokų kaimiškosios vie-tovės 1996 m. dirbtinį suskaidymą, ištiriant šio su-skaidymo pasekmes žmonių gyvensenai: ar Rokų pa-dalijimas yra pats tinkamiausias būdas spręsti miesto plėtros ir priemiestinių kaimiškųjų vietovių raidos problemas. Taip pat siekiama įvertinti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. liepos 7 d. priimto Vietos savivaldos įstatymo, pakeisto 2008 m., naujos 2010 m. spalio 27 d. redakcijos pataisas ir jų įgyvendi-nimą, sprendžiant kilusias priemiestinės gyvenvietės plėtros ir raidos problemas.

Duomenys imti iš paskelbtų darbų, archyvų duo-menų, autoriaus surengtos 2012 m. ekspedicijos me-

džiagos ir iš jo 1990–2012 m. asmeninio archyvo. Iš viso panaudota apie 20 atvejų iš paskelbtų darbų, per 50 – iš archyvų duomenų ir apie 300 – iš ekspedicijos medžiagos.

Rokuose 2012 m. liepos ir rugpjūčio mėn. sureng-tos ekspedicijos metu atliktas kiekybinis ir kokybinis tyrimas. Kiekybiniu tyrimu, pildant specialius atski-rus klausimynus pagal atskiras pateikėjų grupes, ap-klausta 110 pateikėjų, kokybiniu tyrimu įrašyti 43 giluminiai interviu, kur pateikėjai į klausimus atsakė išsamiai, vertindami kilusias gyvensenos ir Rokų pa-dėties problemas ir siūlydami būdus, kaip jas tinka-miausiai išspręsti.

Tyrimo metodai: stebėjimas, apklausa, analizė, ly-ginimas, apibendrinimas.

Tyrimo sąlygos ir eigaTyrimui tema pasirinkta todėl, kad autorius yra ki-

lęs iš Rokų kaimo, tiksliau, iš irgi tarpukaryje, žemės ūkio reformos metu, atrėžtos jo dalies, pavadintos gražiu Vingytės kaimo vardu. Autoriaus tėvai į „met-ropoliją“ – Rokų kaimą – persikėlė 1959 m., kai, ku-riant tuometinio Mičiurino kolūkio gyvenvietę, jiems 1958 m. buvo paskirtas sklypas ir tėvai čia pasistatė namus. Sklypas buvo numatytas kitoje vietoje, ta-čiau autoriaus motina išsireikalavo, kad šeimai būtų duotas jos tėvo – autoriaus senelio Jono Baronaičio (1875–1958) sodybos, įkurtos 1856 m., sodas, kuris, kaip ir autoriaus dabartinė užmiesčio sodyba, yra pieti-nėje – kaimiškojoje – Rokų kaimo dalyje, pagrindinė-je Nemuno gatvėje. Galimas daiktas, šituo reikalavi-mu jau 1958 m. buvo pristabdyta Rokų kaimo plėtra vien tik šiaurės kryptimi, sunaikinant pietinę jo dalį ir paverčiant ją numelioruotais laukais, o tai neužilgo atsitiko į gyvenvietę neįėjusioje pačioje piečiausioje šio kaimo dalyje. Po mūsų šeimos sklypai ne tik šiauri-nėje, bet ir pietinėje Rokų kaimo dalyje 1959 m. buvo paskirti naujiems gyventojams, atsikėlusiems iš užlie-tų Kauno marių dugne buvusių kaimų. Jų didelė dalis Rokuose tebegyvena ir šiandien.

Dėl šių aplinkybių tyrimui ir buvo pasirinkta Lietuvos administracinio teritorinio suskirstymo ma-žiausiojo darinio – seniūnijos – viena vietovė, kurios didesnioji dalis prieš 16 m. tapo vieno didžiausių mūsų šalies miestų irgi mažiausiojo darinio – seniū-nijos – mikrorajonu. Tyrimu siekta nustatyti, kaip iš vieno mažiausiojo teritorinio administracinio darinio, dirbtinai jį suskirsčius į du skirtingos priklausomybės, tačiau lygiai tokio paties statuso darinius, atsiradę nau-ji dariniai skirtingomis sąlygomis plėtojasi, kokios jų plėtotės galimybės ir perspektyvos.

Autorius, nuo 1965 m. studijuodamas ir gyvenda-mas Vilniuje, nuolat lankėsi savo tėviškėje, žinojo vi-sas Rokų kaimo problemas ir stebėjo jų sprendimą. Nuo 1997 m., dirbdamas Vytauto Didžiojo universite-

24

te, turėjo galimybę šio kaimo gyvenseną ir padalijimo pasekmes matyti iš arčiau, todėl stebėjimas yra viena pagrindinių tyrimo sąlygų. Antropologijos moksle įprastu išoriniu stebėjimu autorius Rokų kaimo gy-venseną matė 1965–1997 m., o vidiniu – 1959–1965 ir 1997–2012 m.

Kiekybiniam tyrimui atskiroms pateikėjų gru-pėms – gyventojams, įstaigų vadovams ir darbuoto-jams, savivaldybių vadovams ir pareigūnams – auto-rius 2012-06-23–2012-08-13 parengė 14 klausimynų, kuriuose buvo siekiama išsiaiškinti jų požiūrį į svar-biausias Rokų gyvensenos, administracinės pertvar-kos ir tolesnės raidos problemas. Išoriniam Rokų gyvensenos ir raidos vertinimui buvo parengti klausi-mynai Rokų seniūnijos vietovių gyventojams, žiūrint, kaip jie iš šalies vertina Rokų „metropolijos“ padėtį, gyvensenos ir raidos problemas. Išoriniam vertinimui ir seniūnijų vadovų veiklos lyginimui klausimai buvo pateikti ir vienos atsitiktinai parinktos Kauno rajono seniūnijos seniūnui. Klausimai palyginimui buvo pa-teikti ir kitų vietovių gyventojams, o tyrimo pabaigo-je – Kauno rajono ir miesto savivaldybių aukščiau-siems vadovams, kad jie įvertintų ne tik Rokų kaimo ir mikrorajono problemas, bet ir jas sprendžiančių abiejų seniūnijų veiklą.

Klausimynus daugiausia pildė pats autorius ir jam talkinusios dvi ekspedicijos dalyvės: VDU etnologi-jos krypties doktorantė ir Rokų vidurinės mokyklos abiturientė, vienos Kauno profesinių mokyklų studen-tė. Dalį anketų užpildė patys pateikėjai.

Kokybiniam tyrimui autorius įrašė giluminius inter-viu, kurių klausimų eiga priklausė nuo pateikėjų pri-klausymo tam tikrai grupei. Kokybiniam tyrimui ži-nias noriai teikdavo ir interviu įrašinėti sutikdavo visų grupių pateikėjai – nuo įstaigų vadovų ir darbuotojų iki gyventojų. Interviu įrašinėti kategoriškai atsisakė tik 2 pateikėjai: buvęs pokario kolūkio komjaunimo aktyvistas, kolūkio valdybos narys ir Rokų seniūnijos seniūnė. Abu atsisakiusieji teikti kokybiniam tyrimui žinias jokių konkrečių motyvų nenurodė, jie sutiko būti apklausiami tik pagal kiekybinio tyrimo anketą, atsakymus užrašant popieriniame variante.

Rokų seniūnijos seniūnė ir kiekybiniam tyrimui būti apklausiama sutiko nenoromis, tik iš trečio kar-to. žinias apie seniūnijos gyventojų padėtį, jų skaičių, migraciją, socialines problemas ir rizikos grupes tyri-mui suteikti ir būti iš viso apklausiama kategoriškai atsisakė Rokų seniūnijos seniūnės pavaduotoja, kuri atsakinga ir už socialinį seniūnijos darbą. Ji netgi ne-pasisakė savo vardo ir pavardės – šito liepė klausti seniūnės. Atsisakymą motyvavo tuo, kad dirba nese-niai, o visas žinias tyrimui jau suteikė seniūnė, nors pastaroji minėtais klausimais patarė apklausti būtent pavaduotoją.

Rokų seniūnijoje nepavyko gauti ir jokių tiriamo – 1990–2012 m. – laikotarpio dabartinių, archyvinių

ir statistikos duomenų. Seniūnė paaiškino, kad žinių apie gyventojų migraciją, jų užimtumą, darbo vietų kūrimą ir kitus klausimus seniūnija nekaupia.

Seniūnė, iš autoriaus gavusi oficialų VDU rektora-to 2012-07-31 raštą Nr. VII-684: „Prašome leisti su-sipažinti su Rokų seniūnijoje saugomomis ūkinėmis knygomis ir kita archyvine medžiaga Etnologijos ir folkloristikos katedros profesoriui, habil. dr. Romual-dui Apanavičiui, rengiančiam pranešimą „Tarp kaimo ir miesto: Rokų kaimo gyvensenos 1990–2012 m. rai-da“ Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centro rengiamai 5-ajai tarptautinei Jono Aleksos konferenci-jai „Šiuolaikinio kaimo vizija“ ir šios konferencijos mokslo darbų rinkiniui“ (Raštas, 2012-07-31), pateik-ti ūkines knygas ir kitus dokumentus atsisakė, teig-dama, kad ji dar turinti „kažko“ paklausti, ar galima pagal tą oficialų raštą prašomus dokumentus išduoti, nors autorius jai paaiškino, kad Kauno apskrities ar-chyvas visus šitokius 1946–1990 m. dokumentus pa-gal lygiai tokio pat turinio raštą autoriui jau pateikė.

Savo atsisakymą pateikti tyrimui prašomus doku-mentus Rokų seniūnė patvirtino oficialiu 2012-08-07 raštu Nr. S2-181(1.20) VDU Rektoriui: „Informuoja-me, kad, remiantis Lietuvos Respublikos Asmens duo-menų teisinės apsaugos įstatymu, negalime suteikti informacijos Jūsų universiteto Etnologijos ir folkloris-tikos katedros profesoriui, habil. dr. Romualdui Apa-navičiui, apie Rokų seniūnijoje saugomose ūkinėse knygose ir kitoje archyvinėje medžiagoje esančią in-formaciją“ (Raštas, 2012-08-07).

Kauno apskrities archyve autorius peržiūrėjo visas saugomas Rokų kaimo bylas – per 500, nuo 1946 ligi 1997 m.

Tyrimui naudotasi ir Kauno miesto savivaldybės filialo Panemunės seniūnijos oficialiais dokumentais, lentelėmis, Rokų mikrorajono 2012 m. plano kopi-jomis ir kitais duomenimis, taip pat Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus pateiktu Rokų mikrorajono Moliakelio gyvenamojo kvartalo 1994 m. planu ir kita su Rokų plėtra susiju-sia informacija.

Remtasi ir paskelbtais istorijos bei kraštotyros dar-bais ir Rokų vidurinės mokyklos išleista mokomąja medžiaga.

Žiupsnelis istorijosManoma, kad Rokų kaimo pirmieji paminėjimai

Roko lauko vardu – 1500 ir 1578 m. (Rokų bendruo-menės mokykla, 2006, p. 4), Rokakiemio – 1639 m., o dabartiniu Rokay vardu – 1807 m. Naujosios Rytų Prūsijos žemėlapyje. Vietovardžio kilmė neaiški, ga-lėjo atsirasti iš vardo Rokas, pavardės Rakauskas ar nuo kokių kitokių žodžių (Mažeikienė, 2004, p. 6–7). Rokų kaimas buvo ir 1744 m. Kauno parapijos kaimų sąraše (Totoraitis, 2003, p. 404).

Carinės Rusijos imperijos laikais Rokai buvo Len-

25

kijos Karalystės Augustavo, vėliau – Suvalkų apskri-tyje. Lietuvos Respublikos metais iki 1924 m. – Ma-rijampolės, nuo 1924 m. – Kauno apskrityje, Aukšto-sios Panemunės valsčiuje. Pokaryje Rokai buvo Pane-munės, vėliau – Kauno rajone.

Rokuose ir aplinkiniuose kaimuose 1949 m. įkuria-mas Stalino vardo kolūkis, po 1956 m. jis pervadintas Mičiurino, 1981 m. – Rokų kolūkiu. 1992 m. kolūkis likviduojamas, įsteigiamos kelios bendrovės, iš kurių žemės ūkio bendrovė Rokai ir šiandien veikia Rokų kaimiškoje dalyje. Kolūkio gyvenvietė Rokuose pra-dėta kurti 1958 m., ji iki 1990 m. išplito ligi UAB Rokų keramikos gyvenvietės. Abi gyvenvietes skiria Marijampolės plentas.

Rokų apylinkėse pirmoji plytinė įkurta 1603 m., dėl įsisavinamų ir išnaudojamų molio išteklių ji nuola-tos kaitaliojo savo vietą. Plytinė 1909 m. minima jau kaip nuo 1883 m. veikianti Rokų kaime. Nuo 1961 m. prie jos prijungiamos Alytaus ir Garliavos plytinės, įmonė tampa žinoma kaip Rokų keramikos gamykla. Prie jos, šiaurinėje Rokų kaimo dalyje, išauga gyven-vietė. 1992 m. įmonė privatizuojama, tampa UAB Rokų keramika (Bendrovė Rokų keramika, 2003, p. 3–4).

Rokų pradinė mokykla įsteigta 1919 m. Ji 1968 m. tampa aštuonmete, 1987 m. – vidurine mokykla. Pri-jungus 1996 m. Rokų dalį, kurioje ši mokykla yra, prie Kauno, ją bandyta paversti pagrindine mokykla, tačiau dėl gyventojų ir Rokų bendruomenės pasiprieši-nimo, šiai mokyklai vienai pirmųjų Lietuvoje suteikia-mas „pakraščio“ vidurinės mokyklos statusas.

Nuo 1994 m. buvusiame Rokų kolūkio vaikų darže-lyje įsteigiama Rokų pradinė mokykla, kuri 1996 m. prijungus Rokų didžiąją dalį prie Kauno, atsiduria kai-miškojoje dalyje ir 2005 m. tampa Kauno rajono Giri-ninkų pagrindinės mokyklos Rokų skyriumi.

Nuo 1972 m. dabartinėje Rokų miestiškoje dalyje veikia vaikų lopšelis darželis „Rokutis“, čia šalimais įsikūrusi ir vienintelė Lietuvoje miesto teritorijoje esanti ir kaimiškąsias seniūnijos vietoves aptarnaujan-ti Rokų ambulatorija. Miestiškoje dalyje yra ir Kauno miesto 10-asis ryšių skyrius, gretimais veikia ir pri-vatus odontologijos kabinetas „Rodentė“, taip pat ir vienintelė Rokuose vaistinė.

Pirmoji biblioteka Rokuose įsteigta 1951 m., ji kaip Kauno rajono viešosios bibliotekos padalinys ir šiandien veikia kaimiškojoje dalyje esančiame 1973 m. pastatyme gražiame ir moderniame Rokų kultūros centre. Kita – Vingytės biblioteka – Rokų keramikos gamyklos administraciniame pastate įkur-ta 1974 m. Ji dirba kaip Kauno miesto V. Kudirkos viešosios bibliotekos Rokų skyrius. Rokų keramikos gamykloje 1970–1999 m. dar veikė ir Rokų zoniniai kultūros rūmai, kurių patalpos 1999 m. buvo perduo-tos Šv. Antano Paduviečio parapijai – čia įsikūrė kop-

lyčia ir nuo 2005 m. klebonija.Rokuose yra 4 maisto prekių parduotuvės, kurių

vienoje – prekybos centre „Rokai“, priklausančiame Kauno rajono vartotojų kooperatyvui, dar yra ir ūki-nių, statybos ir kanceliarijos prekių skyriai. Visos par-duotuvės sutelktos tik miestiškoje Rokų dalyje. Šioje dalyje baigiama statyti dar viena – „Maximos viduti-nio dydžio – parduotuvė.

Miestiškoje Rokų dalyje veikia vienintelė kavinė valgykla. Prieš dešimtmetį nustojo veikusi Rokų kul-tūros centre – kaimiškoje dalyje – įsikūrusi kavinė ba-ras. UAB Rokų keramika administraciniame pastate įsikūrusi ir vienintelė privati kirpykla ir dėvėtų drabu-žių parduotuvė.

Rokuose veikia 11 uždarų akcinių bendrovių, iš kurių tik 2 įsikūrusios kaimiškoje dalyje. Veikia ir 5 individualios įmonės ir firmos, iš kurių 1 – kaimiško-joje Rokų dalyje.

Rokų gyventojų „imigracijos“ bangosIki XX a. vid. Rokuose daugiausia gyveno ūkinin-

kai ir bežemiai ūkio darbininkai, kurie žemės ūkio reformos metais iš išparceliuotų Pajiesio ir Raželių dvarų irgi gavo žemės. Jų tik nedidelė dalis dirbo sezoniniais darbininkais Rokų plytinėje, kuri iki Ant-rojo pasaulinio karo nuo dabartinės vietos buvo kiek toliau – apie 1 km Panemunės link, prie Linksmės kal-no. Gyventojų Rokuose tuo metu galėjo būti ne dau-giau kaip 200 žmonių. Tačiau jų skaičius dėl įvairių priežasčių didėjo.

Pirmoji negausi atsikėlėlių banga 1941 m. ėjo iš nacistinės Vokietijos 1939 m. okupuotos Lenkijos. Lietuvos Respublikos valdžia leido persikelti Seinų–Suvalkų trikampio lietuviams. Į Rokus ir jų apylinkes tąsyk atsikėlė apie 10 šeimų (RAA, A 1, b. 7, l. 169-171; VN870048.MP3), kurios daugiausia buvo apgy-vendintos į Vokietiją repatrijavusių vokiečių kilmės Rokų ūkininkų sodybose.

Rokų kaime, 1948–1951 m. LTSR Panemunės rajono Rokų apylinkės ūkinės knygos duomenimis, 1948–1949 m. buvo 228 gyventojai, iš kurių taip pa-čiais metais keletas šeimų jau buvo ištremtos (Ūkinė knyga, 1948–1951).

Antroji banga driekėsi į Rokų plytinę, kuri pokary-je iš sezoninės virto veikiančia kiaurus metus, todėl reikėjo ir naujos darbo jėgos. Čia į pastatytus daugia-bučius namus po 1946 m. atsikėlė apie 20–30 šeimų. Po 1956 m. į Rokus pradėjo keltis ir Sibiro tremtiniai bei politiniai kaliniai. Rokų keramikos gamykla smar-kiai plėtėsi, nes tuo metu statyboms labai reikėjo medžiagų. Gamyklos vadovai iš vietos valdžios išsi-reikalavo, kad tremtiniams ir politiniams kaliniams nebūtų taikomi gyvenamosios vietos apribojimai, jie būdavo įregistruojami ir įdarbinami Rokų gamykloje. Nuo 1958 m. prie gamyklos pradėta kurti gyvenvie-

26

tė, kurioje dirbantiesiems leista statytis individualius gyvenamuosius namus. Gamykla teikė paskolas, lei-do nedarbo metu naudotis jos technika. Po 1960 m. gamykla savo darbuotojams pastatė ir daugiabučių namų, kurie vykusiai susiliejo su aplinka ir su indivi-dualiais namais.

Rokų keramikos gamyklos gyvenvietėje, Kauno rajono Rokų apylinkės 1964–1966 m. ūkinių knygų duomenimis, jau gyveno 571 gyventojas (Ūkinės kny-gos, 1964–1966, Nr. 12, 13).

Po 1958 m. į Rokus persikėlė ir iš Kauno HES 1959 m. vasarą užlietų Kauno marių buvusių kaimų iškelti gyventojai. Didžioji jų dalis – apie 20 šeimų, patenkinus 1958 m. prašymus priimti į kolūkį ir skirti sodybinius sklypus (Pareiškimai, 1958), apsistojo ko-lūkio gyvenvietėje, čia pasistatė arba netgi persikėlė tiksliai išardytus, suženklintus ir vėl atgal sustatytus savus medinių rastų namus. Mažesnioji jų dalis apsi-gyveno keramikos gamyklos gyvenvietėje. Tuometi-nio Mičiurino kolūkio gyvenvietėje Rokuose ir dar išlikusio Rokų kaimo dalyje, Kauno rajono Rokų apy-linkės 1964–1966 m. ūkinės knygos įrašais, buvo 281 gyventojas (Ūkinė knyga, 1964–1966, Nr. 11).

Rokuose abejose gyvenvietėse 1966 m. gyveno jau net 852 gyventojai, iš kurių, kaip matyti pagal ūkinių knygų įrašus, daugelis – apie 500 – buvo atsikėlėliai, daugiausia į Rokų keramikos gamyklos gyvenvietę.

Didelis gyventojų srautas į Rokų kolūkio gyvenvie-tę iš aplinkinių kaimų plūstelėjo per nuo 1966 m. vyk-dytą melioraciją, taip pat po 1971 m., kai ekonomiškai stipriam kolūkiui pradėjo trūkti darbo jėgos. Ūkinėse knygose nuo 1971 m. atsiranda ir atsikėlusių iš kitur gyventojų įrašai. Iš viso Rokų kaime ir kolūkio gyven-vietėje 1971 m. pabaigoje jau buvo 310 gyventojų (Ūkinė knyga, 1971–1972, Nr. 11.), o 1976–1978 m. jų skaičius padvigubėjo ir sudarė net 678 gyventojus (Ūkinės knygos, 1976–1978, Nr. 8, 9). Rokų kolūkyje 1976 m. dirbo 503 žmonės, iš jų – 24 žemės ūkio spe-cialistai su aukštuoju, 28 – su specialiuoju viduriniu išsilavinimu (Rokų bendruomenės mokykla, 2006, p. 31).

Archyvinių 1976–1979 m. ūkinių knygų duomeni-mis, Rokų keramikos gamyklos gyvenvietėje tuo me-tu jau gyveno net 1 705 gyventojai (Ūkinės knygos, 1976–1979, Nr. 13–19, 35, 36).

Tad iš viso Rokuose 1978–1979 m. buvo 2 383 gy-ventojai. Lyginant su 1948–1949 m., kai čia gyveno iš viso tik 228 žmonės, gyventojų skaičius per 30 me-tų išaugo net 10 kartų.

Gyventojų skaičius nuolat didėjo, į abejas Rokų gyvenvietes nuolat kėlėsi nauji gyventojai, daugiau-sia irgi įsidarbinantys Rokų keramikos gamykloje ir Rokų kolūkyje.

Keletas šeimų po 1980 m. iš gretimų kaimų persi-kėlė į kooperatinius kotedžo tipo dviaukščius namus,

pastatytus dabartinėje kaimiškoje Rokų dalyje, prie pat Kultūros centro, kuriame buvo ir Rokų kolūkio kontora. Tuos namus vietiniai aštrialiežuviai iš karto praminė „kumetynu“, nes jie priminė ne taip jau seną išparceliuotų aplinkinių dvarų bežemių darbininkų gy-venseną irgi panašiuose dvarų sodybos namuose. „Ku-metyno“ vardas prilipo ir vėliau čia pastatytiems dvie-jų ir trijų aukštų daugiabučiams namams, į kuriuos po 1992 m. Rokų kolūkio likvidavimo pradėjo keltis ir visiškai su Rokų kaimo gyvensena bei čia esančia dar-boviete nesusiję gyventojai, daugiausia turėtus Kaune butus pardavę žmonės, pasigerinę gyvenimo sąlygas. Rajono teritorijoje butų kainos buvo mažesnės, o na-mai – geros kokybės su gerai išplanuotais butais.

Archyvinių 1986–1990 m. ūkinių knygų įrašais, Rokų keramikos gamyklos gyvenvietėje jau gyveno 2 136 (Ūkinės knygos, 1986–1990, Nr. 1–16), o Rokų kolūkio gyvenvietėje – 1 178 gyventojai (Ūkinės kny-gos, 1986–1990, Nr. 17–26). Tad Rokuose abejose gy-venvietėse 1990 m. jau buvo 3 314 gyventojų.

Paskutinis srautas – po 2000 m., kai aplink di-džiuosius Lietuvos miestus JAV „aptvertų ir saugomų gyvenviečių“ pavyzdžiu pradėti kurti modernių indi-vidualių namų gyvenamųjų rajonai. Naujas kvartalas nuo 2006 m. pabaigos pradėtas statyti piečiausioje Rokų kaimo kaimiškojoje, dar vienas – miestiškoje dabartinio Rokų mikrorajono šiaurės vakarų dalyje. Į Rokus dar kėlėsi ir įvairiais laikotarpiais studijas baigę žemės ūkio ir pramonės specialistai, švietimo ir sveikatos apsaugos darbuotojai, taip pat vedybomis ir kitokiais saitais susiję žmonės. Kauno miesto Panemu-nės seniūnijos duomenimis, 2012 m. Rokų mikrorajo-ne gyveno 4 300 gyventojų (RAA, A 1, b. 17, l. 7-8), tačiau kiek jų dabar beliko kaimiškojoje dalyje, neaiš-ku, nes Rokų seniūnija duomenis pateikti atsisakė.

Iš Rokų įvairiu laikotarpiu taip pat „emigravo“ ne-mažai senųjų gyventojų, daugiausia ieškodami darbo ir geresnių gyvenimo sąlygų Kaune ir kituose mies-tuose, taip pat studijuoti ir kitokiais tikslais. Pastarai-siais dviem dešimtmečiais nemažai darbingo amžiaus žmonių išvyksta dirbti į užsienį: vieni – nuolatinai, kiti – tik užsidirbti, bet dėl jų išvykimo Rokų abiejų dalių gyventojų skaičius, kaip jau buvo sakyta, nuolat mažėja. Mažėja ir gimstamumas, jis bemaž tolygus mirštančiųjų skaičiui, demografinei Rokų padėčiai ne-palankus.

Tad Rokų gyventojų skaičius nuo buvusio XIX a. II pusės – XX a. I pusės apie 200 gyventojų iki da-bartinio 4 300 miestiškoje ir greičiausiai mažiau nei 200 kaimiškoje dalyje labiausiai didėjo po Antrojo pasaulinio karo, atsiradus darbo jėgos Rokų kerami-kos gamykloje ir Rokų kolūkyje poreikiui, taip pat dėl Kauno miesto artumo ir gyvenimo patogumo.

27

1 lentelė1

Rokų gyventojų skaičius ir jo augimo laikotarpiai

SkaičiusMetai Rokų kaime Rokų kaime ir ko-

lūkio gyvenvietėjeRokų keramikos ga-myklos gyvenvietėje

Rokų kaimiš-koje dalyje

Rokų mik-rorajone Iš viso

XIX a. II pusė – XX a. I pusė apie 200 – – – – apie 200

1949 228 – – – – 2281966 – 281 571 – – 8521979 – 678 1 705 – – 2 3831990 – 1 178 2 136 – – 3 3142001 – – – 254 ? ?2012 – – – tik 200? 4 300 4 500?

1 Lentelė iki 1990 m. sudaryta pagal Kauno apskrities archyve saugomų 1948–1990 m. ūkinių knygų įrašus, kur yra visi gyventojų gimi-mo, mirties, atvykimo ir išvykimo duomenys. žinias apie 2012 m. Rokų mikrorajono gyventojų skaičių autoriui pateikė Kauno miesto Panemunės seniūnija. Kadangi, kaip minėta, Rokų seniūnija 1990–2012 m. ūkines knygas, kurios laikomos šioje seniūnijoje, tyrimui pateikti atsisakė, o ūkinėse knygose surašomi visi kaimiškųjų seniūnijų gyventojai, todėl šio laikotarpio Rokų kaimiškosios dalies gy-ventojų skaičius – tik apytikslis, pagal 2001 m. surašymo duomenis, autoriaus stebėjimą ir gyventojų apklausą.

Vertinant Rokų gyventojų santykį, kuris tyrimui apie gyvenseną, tradicijas ir jų tąsą yra labai svar-bus, galima manyti, kad iš miestiškojoje ir kaimiško-joje dalyje šiandien gyvenančių žmonių, senųjų, dar XIX a. siekiančių Rokų vienkieminio kaimo gyvento-jų, palikuonių gali būti labai nedaug – tik apie kokį 0,4–0, 6 proc. visų gyventojų. Daugumą – maždaug 88–89 proc. gyventojų Rokuose – šiandien sudaro 1940–1990 m. „imigrantai“ ir jų palikuonys, likusią –

maždaug 10 proc. – tikriausiai naujausieji, jau Nepri-klausomybės metų atsikėlėliai.

Tyrimo rezultataiKaip minėta, iš viso buvo apklausta 110 pateikė-

jų: Rokų kaimiškosios vietovės ir miesto mikrorajono gyventojų, Rokuose veikiančių įstaigų ir įmonių atsto-vų, taip pat kitų vietovių gyventojų ir savivaldybių pareigūnų.

05

101520253035404550

Rokų kaimo Rokųmikrorajono

Rokų įstaigų Rokųseniūnijos

Kitųvietovių

Savivaldybių

1 pav. Kiekybiniam tyrimui apklaustų pateikėjų skaičius pagal jų grupes

Pateikėjų grupės ir apklaustų grupėse skaičius at-spindi Rokų dabartinę padėtį, nes daugiausia gyven-tojų – apie 4 300 – yra miestiškoje, mažiausiai – tik greičiausiai apie 200 – kaimiškoje Rokų dalyje. Todėl kaimiškoje dalyje atitinkamai apklausta 17, miesto mikrorajone – 43 pateikėjai. Bendras apklaustų Rokų

gyventojų skaičius – 60 pateikėjų. Prie jų prisideda dar 31 apklaustas Rokuose veikiančių įstaigų, įmonių ir organizacijų darbuotojas ir vadovas. Jų nuomonė Rokų problemų gvildenimui yra irgi labai svarbi, to-dėl visas tiesiogiai su Rokais ir jų kasdienybe susiju-sių pateikėjų skaičius yra 91 pateikėjas.

28

Išoriniam vertinimui buvo apklausti 6 Rokų seniū-nijos kaimų ir dar 6 kitose Lietuvos vietovėse gyve-nantys, tačiau su Rokais turintys glaudų ryšį atstovai. Jų nuomonė Rokų padėties vertinimui irgi svarbi, ka-dangi jie labai gerai galėjo palyginti savo gyvenamųjų vietovių ir Rokų gyvenimo bei raidos sąlygas. 7 savi-valdybių pareigūnai vertino savo įstaigų ir joms paval-džių seniūnijų, sprendžiant Rokų problemas, veiklą. Savo pačios veiklos ir seniūnijos problemų įvertini-mui buvo apklaustos Kauno rajono Rokų ir Kauno miesto Panemunės seniūnės, o šių seniūnijų ir Rokų gyvensenos problemų išoriniam vertinimui – buvęs Rokų seniūnas, vienas atsitiktinai parinktas Kauno rajono seniūnijos seniūnas, du aukščiausieji rajono ir

miesto savivaldybių pareigūnai – Kauno rajono pir-masis vicemeras (meras tyrimo metu atostogavo, vice-meras ėjo jo pareigas) ir Kauno miesto meras. Kauno miesto Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas vertino Rokų prijungimo problemas.

Kokybiniam tyrimui įrašyti 43 interviu su bemaž visų šių pateikėjų grupių, išskyrus kitų vietovių gyven-tojų, atstovais. Giluminiai struktūruoti interviu buvo įrašomi, kartu pildant ir kiekybinės apklausos klausi-mynus, tad pateikėjų skaičius nuo to nepakito, tačiau pokalbiuose stengtasi kiek įmanoma išsamiau išsiaiš-kinti kiekvieną pateiktą klausimą. Todėl įrašytuose interviu yra ir daug klausimynuose raštu neužrašytų duomenų.

0

5

10

15

20

25


Rokų įstaigų Rokųseniūnijos

Savivaldybių

2 pav. Kokybiniam tyrimui apklaustų ir įrašytų pateikėjų skaičius pagal jų grupes

Daugiausia – net 20 – įrašyta Rokų mikrorajono gy-ventojų interviu, 12 pokalbių įrašyta su Rokų įstaigų vadovais ir darbuotojais, Rokų kaimo gyventojų įra-šų – 4, savivaldybių pareigūnų – 6, Rokų seniūnijos vietovių – tik 1 interviu. Bendra įrašų trukmė – apie

20 valandų, juose sukaupta itin vertinga medžiaga, ku-ri galės praversti ir tolesniems tyrimams ne tik apie Rokų gyvenseną, bet ir apie švietimo, kultūros, ekono-mikos bei miesto ir kaimo plėtros problemas.

00:00:00

02:24:00

04:48:00

07:12:00

09:36:00

12:00:00


Rokųseniūnijosgyventojų

Rokų įstaigųdarbuotojų

Savivaldybėspareigūnų

3 pav. Kokybiniam tyrimui įrašytų interviu trukmė (val. / min. / sek.) pagal pateikėjų grupes

Pateikėjų amžiaus grupės atspindi Rokų gyventojų ir įstaigų darbuotojų padėtį, nes dirbantieji buvo dau-

giausia 40–60 m., o gyventojai – įvairaus, taip pat vy-resni nei 60 m.

29

18 - 30 m. 7

30 - 40 m. 12

40 - 50 m. 31

50 - 60 m. 27

60 - 85 m. 31

4 pav. Pateikėjų amžiaus grupės

Moterų ir vyrų santykis – atitinkamai 72 ir 36, o tai sudaro 67, arba 33 proc., apklaustųjų. Pagal išsi-lavinimą 68 pateikėjai, arba 63 proc., turėjo aukštąjį, likusieji 45, arba 42 proc. – aukštesnįjį arba viduri-nį, ir tik 5 pateikėjai, arba 5 proc. – pradinį išsilavi-nimą. Iš 60 apklaustų Rokų gyventojų net 47, arba 78 proc., buvo čia įvairiu laikotarpiu atsikėlę tik 13, arba 22 proc., gimę Rokuose, tačiau daugiausiai – irgi atsikėlusių gyventojų šeimose. Tik 2 pateikėjai – 54 m. aukštąjį išsilavinimą turinti Kauno Rokų vidurinės mokyklos mokytoja ir 61 m. vidurinį profesinį išsila-vinimą turintis jau pensininkas vairuotojas – buvo se-nųjų Rokų gyventojų, gyvenančių čia nuo XIX a. ir dar nuo anksčiau palikuonys. Tad jų vos 0,4 proc. irgi atspindi Rokų demografinę ir gyventojų „imigracinę“ į šią vietovę padėtį.

Kaip minėta, vertintas ir atsakingų valstybės įstai-gų pareigūnų požiūris, jų elgesys ir parama tyrimui – visa tai užrašant ir analizuojat tyrimo dienoraštyje (Dienoraštis, 2012, I-II), kurio yra 2 sąsiuviniai. Pa-ramos tyrimui ir pareigūnų elgesio analizė, laikantis

etnologijos ir antropologijos tyrimų metodikos, padė-jo išsiaiškinti kai kurias problemas, kurias kiti pateikė-jai – irgi atsakingi pareigūnai – stengėsi nutylėti arba jų visai neminėti.

Dirbant Kauno apskrities archyve, buvo peržiūrėti visi ten saugomi su Rokais susiję 1946–1997 m. do-kumentai, daromi išrašai ir svarbiausiųjų dokumentų patvirtintos kopijos.

Kur gyventi patogiau?Tyrimas parodė, kad Rokų abiejų dalių – kaimiško-

sios ir miesto – 35, arba 58,3 proc., pateikėjų gyvena nuosavuose namuose, 20, arba 33,3 proc. – butuose, 5, arba 8,3 proc. – sodybose. Kadangi abiejose Rokų dalyse vyrauja nuosavi namai (nors yra ir daugiabu-čių), duomenys apie pateikėjų gyvenimo sąlygas tik-rąją Rokų padėtį daugmaž atspindi. Savomis gyveni-mo sąlygomis patenkinti 47, arba 78,3 proc., nelabai patenkinti 12, arba 20 proc., nepatenkintas tik 1, arba 1,6 proc., pateikėjas.

0

10

20

30

40

50

Namuose Butuose Sodybose Patenkinti Nelabai Nepatenkinti

5 pav. Rokų gyventojų gyvenimo sąlygos

30

Visi nuosavi namai, sodybos ir daugiabučiai na-mai apželdinti miško ir dekoratyviniais augalais, vais-medžiais, vaiskrūmiais. Apželdino patys pateikėjai, jų tėvai ar seneliai arba prieš tai čia gyvenę žmonės. Rokų vidurinės mokyklos mokytojai papasakojo, kad miesto dalyje stovinčiame jų daugiabutyje rengiamos talkos, tvarkoma aplinka, yra puikiai besitvarkantis aplinkos prižiūrėtojas, prie namo pastatęs netgi sa-vos kūrybos skulptūrą (RAA, A 1, b. 7, l. 109-114; VN870034.MP3). Rokų kaimo daugiabučių gyvento-jai irgi kartu tvarko aplinką, prie namų užsiveisę netgi nedidelius sodus (RAA, A 1, b. 7, l. 4-6). Augalais visi labai patenkinti, nes jie ne tik gaivina orą, bet ir gražina aplinką, suteikia malonumą. Visi pateikėjai sa-vos aplinkos augalus išvardijo net nesusimąstydami, tad akivaizdu, kad jiems augalai yra svarbi gyvense-nos patogumo dalis.

Dabartinę gyvenseną kaip patogesnę, lyginant su ankstesne, nurodė net 42, arba 70 proc., nepakitu-sią – 13, arba 20,1 proc., apklaustųjų. Dar 5 pateikė-jai, arba 8,3 proc., apie gyvensenos pokyčius nieko nenurodė. Gyvensenos pokyčiai labiausiai juntami po 1990 m., kai žmonės galėjo laisvai įsigyti namus, butus, juos keisti ir parduoti, nevaržomi iki tol buvu-sių sovietinės santvarkos griežtų reikalavimų. Būtent po 1990 m. Rokų daugiabučių žinybinių kolūkio na-mų gyventojai savus butus lengvatinėmis sąlygomis privatizavo, tą padarė ir Rokų keramikos gamyklos žinybinių daugiabučių namų gyventojai. Ten buvo pri-vatizuoti ir buvusiuose Kauno rajono komunaliniuose daugiabučiuose turėti butai.

Daugelis butus privatizavusių gyventojų juose ir tebegyvena, tačiau nemažai tų butų parduota atsikėlu-siems iš miesto žmonėms. Jie kėlėsi dėl gerokai žemes-nių butų kainų, palyginti gero išplanavimo ir gražios Rokų aplinkos. Įsigijusieji butus tiek dabartinėje mies-to, tiek kaimo dalyje juos suremontavo, todėl savo gy-venimo patogumu labai patenkinti. „Gyvename kaip mieste – viskas čia pat, o iš tikrųjų užmiestyje“, – pa-aiškino šitokio puikiai išplanuoto ir naujai suremon-tuoto Rokų daugiabučio namo erdvaus nuosavo bu-to gyventoja (RAA, A 1, b. 7, l. 58-60). Lygiai taip pat Rokuose buvo perkami ir namai, kuriuos naujai atsikėlusieji dar nebaigtus įsirengė (RAA, A 1, b. 7, l. 118-120; VN870039.MP3) arba juos susiremontavo. Savais namais ir aplinka naujieji gyventojai irgi labai patenkinti, nes čia gyventi, lyginant su mieste turėtais butais, gerokai patogiau. Butų ir namų interjerai abie-jose Rokų dalyse niekuo nesiskiria, juose žmonės gy-vena patogiai, šiuolaikiškai.

Per praėjusius du dešimtmečius pačių gyventojų pastangomis buvo iš esmės pertvarkyti ir iki tol pato-gumų dar neturėję nuosavi Rokų kaimo ir mikrorajo-no namai, kurių buvo tik mažuma. Atsiradus naujoms statybinėms ir santechnikos medžiagoms, ir šiuose namuose įvestas vietinis vandentiekis, kanalizacija,

įrengtas centrinis šildymas, dėl kurio, tiesa, jau nema-žai gyventojų gailisi. Namų be patogumų Rokuose be-liko vos keletas, tačiau ir jie rūpestingai prižiūrimi.

Rokų miestiškoje dalyje nuosavų namų gyvento-jams prieš keletą metų nutiesta vandentiekio ir nuotė-kų magistralė, tačiau tik pagrindine gatve, į kitas šio didelio mikrorajono gatves ji nesišakoja. Atokiau nuo magistralės gyvenantys žmonės tuo labai nepatenkin-ti. Rokų bendruomenė dėjo dideles pastangas, tačiau visų gyventojų magistraliniu vandentiekiu ir kanaliza-cija aprūpinti nepavyko (VN870021.MP3)

Gyvenimo sąlygomis žmonės patenkinti todėl, kad Rokuose graži aplinka, patogus susisiekimas su mies-to centru, gerai išvystyta infrastruktūra: veikia parduo-tuvės, sveikatos priežiūros, ryšių ir kitos būtiniausios įstaigos, yra mokykla ir vaikų darželis. Sąlygomis vie-nodai patenkinti ir namuose, ir butuose gyvenantys pateikėjai. Gyvenantys savuose namuose kaip privalu-mą nurodė savą kiemą, daržą, sodą su augančiais vais-medžiais, o butuose – ramią ir gražiai apželdintą dau-giabučių namų aplinką, kurią kartu su kaimynais jie nuolatos prižiūri. Tačiau gyventojai nurodė, kad Rokų miestiškoje dalyje blogiau prižiūrėtos gatvės, nėra ša-ligatvių, apleista ir prastai prižiūrima visa miesto savi-valdybei priklausanti šio mikrorajono aplinka.

Kaip kuriozą vienas gyventojas papasakojo atvejį, kai jis, neištvėręs gatvės, vedančios iš Rokų miestiško-sios dalies Panemunės link, nenušienautos ir apleistos pakelės vaizdo, pakeles pats nušienavo, o kai norėjo nušienautą žolę sudeginti, atokiai nuo ten,gyvenantys žmonės iškvietė Aplinkos priežiūros inspekciją, kuri, išmatavusi atstumą nuo deginamos žolės krūvos ligi iškvietusiųjų gyventojų sodybos ir radusi vos keleto metrų neatitikimą, savivaldybės aplaidumo neapsiken-tusį „savanorį“ nubaudė 50 Lt bauda. Daugiau šis jau pensinio amžiaus, aukštąjį išsilavinimą turintis Rokų gyventojas apleistų pakelių nebešienauja (RAA, A 1, b. 7, l. 79-81; VN870028.MP3)).

Ir miestiškos, ir kaimiškosios dalies gyventojai Rokų kaimiškosios dalies priežiūrą vertina gerokai pa-lankiau, teigdami, kad Kauno rajono valdžia kelius, gatves ir jų apšvietimą prižiūri geriau. Šioje dalyje palyginti mažiau nusikaltimų, jų daugiau pasitaiko Rokų miestiškoje dalyje. Tačiau būtent Rokų kaimo daugiabučių namų gyventojai pageidavo, kad čia bū-tų įsteigtas, tiksliau, grąžintas prieš tai Rokų kultūros centre buvęs policijos postas, nes prie daugiabučių atsitinka visokių viešosios tvarkos pažeidimų ir nusi-kaltimų.

Vertinant gyvensenos raidą ir jos pokyčius, buvo domėtasi, kaip žmonės bendrauja su kaimynais. Jei bendraujama kasdien arba dažnai, tai ženklas, kad se-nosios bendruomeninės tradicijos ir šiandien tebėra gajos ir jos tęsiamos, jei tik retsykiais arba ir visai ne-bendraujama – aiškus šiuolaikinės visuomenės susve-timėjimo požymis. Tyrimas parodė, kad kasdien su kai-

31

mynais bendrauja 31, arba 51 proc., retsykiais – 27, arba 45 proc., visai nebendrauja – 2, arba 3,3 proc., pateikėjų. Įdomu, kad dėl bendravimo dažnumo be-

maž vienodai pasisakė ir butuose, ir namuose, tiek miesto, tiek kaimo dalyje gyvenantys žmonės, todėl jų atsakymus išskirti nebuvo jokio pagrindo.

Kasdien 31

Retsykiais 27

Nebendrauja 2

6 pav. Rokų gyventojų bendravimas

Nebendraujantys 2 pateikėjai nurodė aiškias ir pa-grįstas šitokio elgesio priežastis, tačiau bemaž lygus kasdien ir tik retsykiais bendraujančių su kaimynais Rokų gyventojų skaičius verčia manyti, kad ir čia jau įsimetė susvetimėjimo jausmas, kuris būdingesnis ne kaimiškųjų ir priemiesčių gyvenviečių, bet miestų daugiabučių namų kvartalų gyvensenai.

Į klausimą, ar gyvenimas Rokuose labiau siejasi su kaimu ar miestu, kaimo gyvenseną nurodė net 40, arba 66 proc., miesto – 15, arba 25 proc., šito nenuro-dė 5, arba 8,3 proc., apklaustųjų. Kaip ir bendravimo atveju, atsakymuose esminio skirtumo tarp miestiško-

sios ir kaimiškosios dalies gyventojų požiūrio nėra, gyvensenos su kaimu sąsajas pabrėžė ne tik nuosavų namų, bet ir butų savininkai. Tačiau miestiškoje Rokų dalyje sąsajas su miestu dažniau nurodė tie butuose gyvenantys žmonės, kurie butus buvo gavę iš Rokų keramikos gamyklos, o prieš tai gyvenę Rokų kaimo sodybose be patogumų ir jauniausios kartos gyvento-jai (RAA, A 1, b. 7, l. 34-35; 40-42). Kaimiškoje Ro-kų dalyje visų amžiaus grupių žmonės – tiek gyvenan-tys ilgiau, tiek ir neseniai atsikėlę – gyvenseną gerai įrengtuose daugiabučiuose susiejo su kaimu (RAA, A 1, b. 7, l. 22-33; 37-39; 58-60).

Su kaimo 40

Su miesto 15

Nenurodė 5

7 pav. Rokų gyvenimo sąsajos kaimo ir miesto gyvensena

Sąsajas su kaimu bemaž vieningai pabrėžė abiejų Rokų dalių nuosavų namų gyventojai. Tačiau skyrėsi pačių šeimos narių požiūriai. Su kaimu gyvenseną, pa-vyzdžiui, susiejo miestiškoje Rokų dalyje gyvenantys tėvai, o suaugę kartu gyvenantys vaikai jau nurodė

miesto gyvenseną. Į autoriaus klausimą, kuo grindžia-mi tokie skirtingi požiūriai, tėvai dažniausia atsakyda-vo, kad gyvena užmiestyje, turi sodą ir daržą, o suaugę vaikai – kad namuose visi patogumai, čia pat miestas, centrą pasiekti galima per 15–20 min. (RAA, A 1, b.

32

7, l. 70-76; 79-87; VN870025-26.MP3; VN870028-30.MP3). Kaimiškoje Rokų dalyje skyrėsi netgi žmo-nos ir vyro vertinimai. žmona nurodė kaimo, o vy-ras – miesto gyvenseną, sakydamas: „Mes gyvenam miestiškai – kiaulių, karvių nelaikom“ (RAA, A 1, b. 7, l. 100-103; VN870035.MP3). Iš šių atsakymų maty-ti, kad vyresnio ir vidutinio amžiaus gyventojai labiau vertina užmiesčio gyvenimo sąlygas, kokias jie mato

abiejose Rokų dalyse, o jaunoji Rokų gyventojų karta linkusi labiau integruotis į miesto gyvenseną.

Į klausimą, kurioje Rokų dalyje gyventi geriau, miesto dalį nurodė 19, arba 31,6 proc., kaimo – 24, arba 40 proc. o sakydami, kad ir čia, ir čia – 16, arba 26,6 proc., gyventojų, 1 pateikėjas, arba 1,6 proc., gy-ventojų į klausimą neatsakė.

Miesto 19Kaimo 24Vienodai 16Nenurodė 1

8 pav. Rokų gyventojų požiūris į gyvenimą miestiškoje ir kaimiškoje dalyje

Iš 8 paveikslo matyti, kad gyventojai Rokus labiau linkę laikyti ne miesto, bet priemiesčio vietove, kokia iš tikrųjų ji ilgai buvo praeityje, tebėra ir šiandien.

Į klausimą, ar dabartinėse priemiesčių gyvenvie-tėse tęsiamos senosios tradicijos ar labiau atsispindi šiuolaikinės visuomenės poreikiai, 30 arba 50 proc., pateikėjų nurodė, kad tradicijos tęsiamos, su šiuolaiki-niais poreikiais gyvenseną susiejo 29, arba 48,3 proc., pateikėjų, o 1, arba 1,6 proc., pateikėjų į klausimą ne-atsakė. Pasisakiusieji pažymėjo, kad Rokuose tradici-jos tęsiamos ne vien tik dėl gyventojų pastangų, bet ir dėl vaisingos Rokų vidurinės mokyklos, dirbančios pagal bendruomenės mokyklos programą ir Rokų kul-tūros centro veiklos.

Todėl ši pateikėjų nuomonė patvirtina, kad ir per pastaruosius 50 metų į Rokus atsikėlę gyventojai, iš

esmės pakeitę iki tol buvusią šios vietovės gyventojų sudėtį, savo gyvenseną linkę sieti su senosiomis vieti-nėmis tradicijomis, o tai ir būdinga natūraliam ir laips-niškam asimiliacijos procesui, kuris, akivaizdu, įvyko Rokuose.

Mieste ar kaime?Rokų 1996 m. padalijimą ir didesniosios jų dalies

priskyrimą miestui abiejų Rokų dalių gyventojai verti-na irgi bemaž vienodai – jokio esminio skirtumo atsa-kymuose, priklausomai nuo gyvenamosios vietos, nė-ra. Prijungimą prie Kauno miesto teigimai vertino 18, arba 30 proc., nelabai teigiamai – 20, arba 33,3 proc., neigiamai – 19, arba 31,6 proc. gyventojų. Dar 3 patei-kėjai savo vertinimo nepažymėjo, kadangi klausimy-nus užpildė patys.

Teigiamai 18

Nelabai 20

Neigiamai 19

9 pav. Rokų prijungimo prie Kauno miesto vertinimas gyventojų apklausos duomenimis

33

Vertinusieji prijungimą teigiamai, pažymėjo, kad jie jaučiasi geriau, kai esą miesto gyventojai, nes pa-gerėjo susisiekimas su miesto centru, įvestas magistra-linis vandentiekis ir kanalizacija. Tačiau dauguma pri-jungimą teigiamai vertinusiųjų kartu pažymėjo, kad jie vertina jau įvykusį faktą, nes kelio atgal nebėra, o trūkumų po prijungimo yra irgi nemažai.

Nelabai teigiamai vertinusieji nurodė, kad prijungi-mas prie miesto šiai Rokų daliai nieko gero nedavė, jokių lauktų lūkesčių nepateisino. Rokų miestiškasis mikrorajonas apleistas, miesto valdžios užmirštas, tik-ras Kauno „pakraštys“. Čia nevykdoma jokia ūkinė veikla, netvarkomos gatvės, neįrengti šaligatviai, ne-prižiūrimos visuomeninės teritorijos. Miesto valdžia per 16 m. ne tik nepagerino gyvenimo sąlygų, bet ir neįrengė jokių visuomeninės paskirties objektų, todėl Rokų mikrorajone nėra poilsio zonų, nors aplinka ir gamta yra graži ir tam palanki. Nėra Rokuose ir spor-to aikštelių, todėl vietos jaunimas neturi kur laisvalai-kiu ir vakarais dėtis, o gyventojai priversti eiti pasi-vaikščioti į Rokų vidurinės mokyklos teritoriją, kurią prižiūrėti ir žmonių paliktas šiukšles turi tvarkyti mo-kyklos sargai (RAA, A 1, b. 11, l. 3-4). Rokų bendruo-menės pastangos gauti Šv. Antano Paduviečio parapi-jai žemės sklypą ir ten pastatyti bažnyčią jau daugelį metų atsimuša į Kauno miesto valdininkų abejingu-mo sieną. Nesant oficialiai išskirto sklypo, neįmano-ma pradėti bažnyčios ir parapijos namų projektavimo darbų. žadama šitokio sklypo vieta nepatogi, nuošali, mikrorajono pakraštyje – bažnyčia turėtų stovėti gyve-namosios teritorijos centre, būti jos akcentu. Šitokių laisvų vietų Rokuose yra, belieka tik išspręsti klausi-mus su žemės savininkais, tačiau miesto valdžia metų metais šito spręsti nesiima (RAA, A 1, b. 18, l. 7-8; VN870031.MP3).

Neigiamai Rokų prijungimą prie miesto vertinu-sieji, be šių nurodė ir konkrečius prijungimo sukeltus trūkumus ir nepatogumus. Pirmiausia itin padidėjo mokesčiai, ypač už žemę tiems, kurie nuosavybės teise iki prijungimo jos nebuvo suspėję įsiteisinti. Įsi-teisinusiems žemės mokesčiai kol kas nepakito, liko tokie patys kaip ir kaimo vietovėje, tačiau žmonės ge-rai nežino, kas bus su žemės mokesčiais po pažadė-to 10 m. pereinamojo laikotarpio (RAA, A 1, b. 7, l. 70-72; 76-78; VN870027.MP3). Šituo itin susirūpinę Rokų mikrorajono nuosavų namų savininkai, kadangi

jų namų valdų sklypai yra nemaži, nes daugelis na-mų pastatyta buvusioje Rokų kolūkio gyvenvietėje, gavus 0,30 ha sklypą (RAA, A 1, b. 7, l. 169-144; VN870043.MP3). Be to, prijungus prie miesto, ne tik butų, bet ir namų savininkams atsirado privalomų komunalinių mokesčių, reikalavimų laikytis gyvūnų priežiūros ir kitų taisyklių, ko anksčiau, gyvenant ra-jono teritorijoje, nebuvo (RAA, A 1, b. 7, l. 172-174; VN870050.MP3).

Rokų mikrorajono gyventojų problemas puikiai ži-no ir Rokų kaimiškosios dalies gyventojai. Jie lygiai taip pat nurodė visus šios didelės gyvenvietės prijungi-mo prie miesto privalumus ir trūkumus, pažymėdami, kad trūkumų yra gerokai daugiau. Daugelio nuomo-ne, Rokų prijungimas prie miesto buvo nepamatuotas ir nepagrįstas ir jie džiaugiasi, kad nepateko į mies-to mikrorajoną. Rokų kaimo daugiabučių gyventojai taip pat teigė, kad jei jau jungė, tai prijungti prie mies-to vertėjo ir jų likusią kaimiškąją dalį (RAA. A 1, b. 7, l. 4-6; 28-33). Teigiamai Rokų prijungimą prie miesto vertino tik vienas kaimiškosios dalies daugiabučio gy-ventojas (RAA, A 1, b. 7, l. 121-123) ir Kaune gimęs ir užaugęs, Rokų kaimo sodyboje, jo senelių įsigytoje, persikėlus iš užliejamų Kauno marių dugno, 2006 m. apsigyvenęs pateikėjas (RAA, A 1, b. 7, l. 64-66; VN870024.MP3).

Rokų mikrorajono gyventojai dar prisiminė, kaip jie, priešindamiesi prijungimui, rinko parašus, teikė reikalavimus įvairioms valdžios institucijoms, tačiau jokios paramos taip ir nesulaukė (RAA, A 1, b. 7, l. 130- 132; VN870040.MP3). Niekas iš Kauno miesto savivaldybės pareigūnų jų su miesto plėtros planais nesupažindino, tuometinė vietinė valdžia jokių gy-ventojų susirinkimų nešaukė, prijungimo privalumų neaiškino, jokių apklausų nerengė ir jų nuomonės ne-tyrė. Rokai prie miesto buvo prijungti, visiškai neatsi-žvelgiant į gyventojų poreikius ir nepaisant jų pagei-davimų.

Kadangi Rokų prijungimas prie miesto buvo svar-bus ir čia esančių įstaigų veiklai, ją lėmė, savo nuomo-nę pasakė ir apklausti šių įstaigų vadovai ir darbuoto-jai. Iš apklausto 31 įstaigų atstovų 9, arba 31 proc., pasisakė teigiamai, 11, arba 34,5 proc., prijungimą vertino nelabai teigiamai, dar 11, arba irgi 34,5 proc., neigiamai.

34

Teigiamai 9

Nelabai 11

Neigiamai 11

10 pav. Rokų prijungimo prie Kauno miesto vertinimas Rokų įstaigų vadovų ir darbuotojų apklausos duomenimis

Rokų įstaigų vadovų ir darbuotojai nurodė prijun-gimo prie miesto privalumus, bet lygiai taip, kaip ir gyventojai, jie Kauno miesto valdžios veiklą vertino kritiškai, todėl trūkumų gerokai daugiau nei privalu-mų.

Prijungimu prie miesto labiausiai patenkinti viešo-sios įstaigos Šančių poliklinika Rokų ambulatorijos darbuotojai, nes, prijungus ją prie miesto, pagerėjo ne tik ligonių aptarnavimo, ypač greitosios medicinos pagalbos iškvietimo, bet ir jų siuntimo konsultuotis bei patalpinimo į miesto ligonines galimybės. „Nerei-kia dabar gydytojams naktį prie lovos laikyti skubios pagalbos lagaminėlio“, – nurodė šios ambulatorijos gydytojos, kurios, ambulatorijai būnant Kauno rajono teritorijoje, privalėjo dieną naktį būti pasirengusios skubiems iškvietimams pas ligonius. Dabar šį darbą atlieka greitosios medicinos pagalbos tarnyba (RAA, A 1, b. 8, l. 1-2; VN870015). Tačiau ambulatorijos įranga sena, nepakankamos patalpos, jos sveikatos priežiūros įstaigai nepritaikytos ir ankštos. žiemą čia, antrajame dviaukščio pastato aukšte, šalta, vasa-rą – karšta, o vyresnio amžiaus pacientams sunku į ambulatoriją laiptais užlipti (RAA, A 1, b. 8, l. 13-14). Be reikalo panaikinta ir laboratorija, kurioje būdavo atliekami būtiniausi tyrimai (RAA, A 1, b. 8, l. 11-12). Prieš keletą dešimtmečių planuotas ir žadėtas am-bulatorijos priestatas taip ir liko pažadais.

Rokų ambulatorija iš viso aptarnauja apie 3 000 pacientų, gyvenančių Kauno miesto Rokų mikrorajo-ne ir visose Rokų seniūnijos kaimiškosiose vietovėse, todėl jos darbuotojai tikėjosi didesnės valdžios para-mos. Prijungus prie miesto, nors aptarnaujama terito-rija ir nepasikeitė, tačiau pacientų skaičius sumažėjo bemaž 1 000, nes mažėja gimstamumas – nuo 50 ligi vos 10–12 per metus, o jaunos šeimos su vaikais iš-vyksta. Visoje aptarnaujamoje teritorijoje gyventojai sensta, persiritusių per 60 m. jau yra daugiau kaip

60 proc. gyventojų, o socialinių darbuotojų miesto te-ritorijoje trūksta. Kauno rajone socialinė rūpyba gero-kai geresnė (RAA, A 1, b. 8, l. 1-2).

Pokyčių, priskyrus Rokų dalį miestui, neįžvelgia ir Kauno miesto 10-ojo ryšių skyriaus darbuotojai. Nuo to jų darbas nė kiek nepakito, tik buvo iškilę pro-blemų, kai buvo privalomai, kaip ir visame Kaune, įvestos dvi pertraukos po pusę valandos, per kurias darbuotojos nespėdavo nei pailsėti, nei užkąsti, o gy-ventojai skundėsi, kad nesupranta naujo, nesutampan-čio su visos valstybės įstaigų pietų pertrauka, darbo laiko. Buvusią pertrauką grąžinti pavyko tik Rokų bendruomenės pastangomis (RAA, A 1, b. 14, l. 5-6). Patalpos per mažos, blogai vėdinamos, darbą apsunki-na privalomas reikalavimas pašto darbuotojams pre-kiauti kanceliarinėmis prekėmis ir parfumerija, kurių Rokų parduotuvėse yra pakankamai ir ten tos prekės netgi pigesnės, „o atlyginimai – minimalūs ir vis ma-žėja. Laiškų pristatymą iš pašto perima spaudos agen-tai“ (RAA, A 1, b. 14, l. 3-4).

Didesnių pokyčių nemato ir prekybos įstaigų va-dovai bei darbuotojai (RAA, A 1, b. 9, l. 3-4, 9-10), o Rokų autoserviso savininkas papasakojo, kad šiemet, kai Rokų mikrorajono gatvės buvo labai užleistos ir didžiulės, po žiemos likusios duobės riogsojo iki pat liepos mėnesio vidurio, padaugėjo klientų, Rokuose sulaužiusių ratus, sudraskiusių padangas ir rimtai su-gadinusių automobilių važiuoklę (RAA, A 1, b. 12, l. 3-4).

Maisto prekių parduotuvių vadovai atkreipė dėme-sį, kad Rokuose staigiai statomos „Maximos“ parduo-tuvės statyba buvo slepiama, niekas gyventojų porei-kių netyrė, apklausų nerengė, miesto valdžia veikian-čių parduotuvių vadovų neinformavo, todėl jie mano, kad, Rokų mikrorajone atsiradus jau penktajai maisto prekių parduotuvei, padėtis prekybai ir sveikai konku-rencijai pablogės (RAA, A 1, b. 9, l. 5-6; VN870044),

35

nes dabar veikiančiose parduotuvėse sumažės pirkė-jų, kartu sumažės ir darbo vietų, kurias įprastai užima Rokų gyventojai (RAA, A 1, b. 9, l. 7-8).

„Maximos“ statybos technika keletą mėnesių stovėjo prie UAB Rokų keramika įvažiavimo, truk-dydama įmonės produkcijos išvežimą, o statybos ir būsimos parduotuvės vadovai jokio reikalo gauti tam įmonės vadovybės leidimo nematė. Iš įmonės į baigia-mą statyti prekybos centrą jau perėjo dirbti visa forma-vimo brigada – 5 operatorės (RAA, A, b. 17, l. 9-10. VN870053.MP3 ).

Dėl „Maximos“ Rokų mikrorajone reikalingumo ir jos statymo aplinkybių paklaustas Kauno miesto meras atsakė, kad iš tikrųjų, statant šią parduotuvę, gy-ventojų poreikiai tirti nebuvo, tačiau pažymėjo, kad neaktyvi buvo ir Rokų bendruomenė, kuri dėl šios sku-bios statybos į savivaldybę nesikreipė (RAA, A 1, b. 15, l. 1-3; VN870055.MP3).

Tačiau didžiausios problemos, prijungus Rokų dalį prie Kauno miesto, iškilo Rokų vidurinei mokyk-lai. Kauno miesto valdžia, laikydamasi vien formalių reikalavimų, rengėsi šią bene vienintelę Lietuvoje dir-bančią pagal bendruomenės kultūros ir jos istorijos programą mokyklą paversti tik pagrindine, kadangi nesusirinkdavo pakankamas aukščiausiųjų klasių mo-kinių skaičius. Po ilgo ir atkaklaus mokinių tėvų, ben-druomenės ir jos atstovų pasipriešinimo, netgi teismų, pavyko šią mokyklą ne tik išlaikyti, bet ir iš Švietimo ir mokslo ministerijos išsikovoti „pakraščio“ mokyk-los, vienos pirmųjų šalyje, statusą. Dabar mokykla sie-kia tapti gimnazija.

Mokytojai dar nurodė, kad vargu ar Rokų kaimiš-kojoje dalyje reikalingas iš už 5 km Prienų link esan-čios Kauno rajono Girininkų pagrindinės mokyklos administruojamas šios mokyklos pradinis skyrius, kurio darbą puikiausiai galėtų atlikti Rokų vidurinė mokykla (RAA, A 1, b. 11, l. 3-14; VN870033, 36, 38.MP3). Lygindami dabartinę padėtį su buvusiąja, mokytojai teigė, kad kai mokykla buvo rajone, dirbti buvo lengviau: „rajonas buvo lyg ir turtingesnis, ge-riau aprūpindavo mokyklą“ (RAA, A 1, b. 11, l. 9-10). Pradinė Rokų mokykla „kiša koją“ – jos mokiniai ga-lėtų mokytis Rokų vidurinėje mokykloje, o tose buvu-sio darželio patalpose galėtų būti Rokų darželio „Ro-kutis“ grupės“ (RAA, A 1, b. 11, l. 7-8).

Dėl šios vien tik administracinės problemos pa-klaustas Kauno rajono pirmasis vicemeras, tuo metu ėjęs mero pareigas, paaiškino, kad rajono savivaldybė stengiasi „išlaikyti kaimo mokyklas, kad žmonėms būtų patogiau“ (RAA, A 1, b. 15, l. 4-6; VN870051.MP3). Buvęs Rokų seniūnas nurodė dar aiškesnę prie-žastį: „uždarius Rokų pradinės mokyklos skyrių, dėl mokinių skaičiaus iškiltų grėsmė Girininkų pagrindi-nei mokyklai“ (RAA, A 1, b. 17, l. 5-6).

Tad vienas bene opiausių švietimo klausimų, iški-lęs po Rokų prijungimo Kauno miestui, būtent, Rokų pradinės mokyklos prišliejimas prie Rokų vidurinės, tebelieka neišspręstas.

žinant gyventojų ir įstaigų darbuotojų Rokų prijun-gimo prie miesto vertinimą, prijungimą įvertinti buvo prašomi atsakingi valstybės valdžios pareigūnai. Ka-dangi jų nebuvo tiek daug, pateikiame kiekvieno jų nuomonę atskirai.

2 lentelė

Rokų prijungimo prie Kauno miesto vertinimas valstybės valdžios pareigūnų apklausos duomenimis

Vertinimas Pareigūnas Teigiamai Nelabai Neigiamai

Kauno miesto meras Teigiamai – –Kauno rajono pirmasis vicemeras – – NeigiamaiKauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas – – NeigiamaiKauno miesto Panemunės seniūnijos seniūnė Teigiamai – –Kauno rajono Rokų seniūnijos seniūnė – Nelabai –Buvęs Kauno rajono Rokų seniūnijos seniūnas – – NeigiamaiKauno rajono N seniūnijos seniūnas – – Neigiamai

Kaip matyti iš 2 lentelės, prijungimą teigiamai ver-tino tik tiesiogiai tuo suinteresuoti pareigūnai – Kau-no miesto meras ir Panemunės seniūnė. Visi kiti Rokų įliejimą į Kauno vertino tik nelabai teigiamai ir neigia-mai. Meras pabrėžė, kad priemiestinių gyvenviečių prijungimas yra neišvengiamas, kadangi jų gyventojai save laiko ir iš tikrųjų esą kauniečiai, o, prijungus Ro-kus prie miesto, pagerėjo šio mikrorajono infrastruk-tūra (RAA, A 1, b. 15, l. 1-3; VN870055.MP3). Pane-munės seniūnė, įvertinusi prijungimą teigiamai, visgi

nurodė, kad prijungti reikėjo visus Rokus, o ne vien tik jų dalį, nes buvo be reikalo suskaldyta gyventojų bendruomenė (RAA, A 1, b. 17, l. 7-8; VN870057.MP3). Šitaip beje manė ir neigiamai Rokų prijungi-mą vertinęs N seniūnijos seniūnas, kuriam atrodė, kad Rokų prijungimas prie miesto iš viso nepateisinamas, nes gyvenamosios vietovės niekados perskirti ir jos padalyti negalima, o jei jungti – tai irgi tik visą vieto-vę (RAA, A 1, b. 17, l. 3-4; VN870046.MP3).

36

Neigiamai vertinusių pareigūnų nuomonė buvo pa-naši kaip ir gyventojų ir Rokų įstaigų atstovų. Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros sky-riaus vedėjas nurodė, kad, vos tik prijungus Rokus, pradėtas keisti Lietuvos Respublikos Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymas, visiškai supainiojęs šio naujojo mikrorajono plėtrą. Maždaug 5 000–10 000 gyventojų Moliakelio gyvenamasis kvartalas Rokuose buvo suprojektuotas dar 1994 m., tačiau dėl grąžintinos žemės besikaitaliojančių atgavi-mo sąlygų, niekas iš vietos taip ir nepajudėjo (RAA, A 1, b. 17, l. 11-12; VN870056.MP3). Autoriui jis įteikė šio kvartalo planą (Moliakelis, 1994), iš kurio matyti, kad naujas individualių ir daugiabučių namų rajonas būtų užpildęs tuščią tarp Panemunės ir Rokų erdvę, kuri dabar labiau panaši į apleistas „prerijas“ nei į miesto plotą.

Panemunės seniūnė, pateikusi visus tyrimui prašo-mus duomenis ir dokumentus, išspausdino ir autoriui irgi įteikė šios apleistos Rokų mikrorajono vietos nau-jausiojo – 2012 m. – plano kopiją (žemėlapis, 2012), kur numatyti jau vien tik individualių gyvenamųjų na-mų kvartalai ir vieta Šv. Antano parapijos bažnyčiai. Tą bažnyčios sklypą Panemunės seniūnė, autoriui pra-šant, specialiai apibraukė ir paaiškino, kad „bažnyčią statys dar labai ilgai, o aplink ją išaugs naujų namų kvartalai“ (RAA, A 1, b. 17, l. 7-8; VN870057.MP3).

Išoriniam Rokų prijungimo prie Kauno vertinimui savo nuomonę pasakė palyginti gerai Rokų padėtį ži-nantys Rokų seniūnijos ir kitų vietovių gyventojai. Iš 12 apklaustųjų nė vienas nepasisakė teigiamai, 3 patei-kėjai, arba 25 proc., prijungimą vertino nelabai teigi-mai, 5, arba 41 proc. – neigiamai. Dėl prijungimo ne-pasisakė 4, arba 33,3 proc., pateikėjų, sakydami, kad jie šios problemos vertinti nelabai galintys.

Nepasisakė 4Nelabai 3Neigiamai 5

11 pav. Rokų prijungimo prie Kauno miesto vertinimas Rokų seniūnijos ir kitų vietovių gyventojų apklausos duomenimis

Apibendrinus visų apklaustųjų nuomones, kaip matyti iš paveikslų, jos pasiskirsto maždaug vienodai. Prijungimą teigiamai vertina tik apie 31 proc. pateikė-jų, apie 34 proc. jų Rokų priskyrimą miestui vertina nelabai teigiamai ir apie 35 prpc. – neigiamai. Visų pa-teikėjų grupių daugmaž sutampančios nuomonės yra labai rimtas ženklas, kad Rokai iš tikrųjų prie Kauno miesto prijungti nepakankamai pagrįstai, neatsižvel-gus į gyventojų ir čia veikiančių įstaigų darbuotojų nuomonę, jos nepaisant ir į ją neatsižvelgiant.

Todėl šis Rokų administracinio pertvarkymo „iš viršaus“, neištiriant būsimos miesto plėtros ekonomi-nės ir socialinės raidos bei paties prijungimo naudos, atvejis turi būti rimta pamoka ne tik Lietuvos Respubli-kos Vyriausybei, bet ir miestų savivaldybėms, kurios, plėsdamos miestų teritorijas, privalėtų pirmiausia atsi-žvelgti į šitokios plėtros būtinumą ir kaimiškųjų prie-miestinių vietovių gyventojų nuomonę.

Kas Rokuose pakito?Kitas labai svarbus Rokų 1990–2012 m. raidos

klausimas: kokie gyventojų akimis pastebimi gyvense-nos pokyčiai, ypač po 1996 m. Rokų administracinio padalijimo? Į klausimą, kas pakito, prijungus didžiąją Rokų dalį prie Kauno, Rokų mikrorajono ir kaimo gy-ventojai atsakė irgi bemaž vienodai. Jie nurodė, kad Rokų mikrorajone pakilo nekilnojamojo turto vertė, pakito gyventojų statusas, pagerėjo susisiekimas su miesto centru, tačiau padidėjo mokesčiai ir atsirado privalomų komunalinių paslaugų. Rokų kaimiškoje dalyje šitokių pokyčių nebūta, todėl čia viskas liko po senovei. Abiejų Rokų dalių gyventojai pastebėjo, kad po prijungimo praktiškai nepasikeitė ir Rokų mikrora-jone atsidūrusių jiems svarbių įstaigų – ambulatorijos ir pašto – darbas, jis liko toks pat, kaip ir anksčiau. Paklausti apie Rokuose veikiančių įstaigų darbą, patei-kėjai davė šitokį jų veiklos įvertinimą.

37

3 lentelėRokuose veikiančių ir Rokus administruojančių įstaigų darbo vertinimas

Rokų gyventojų apklausos duomenimis

Vertinimas %Įstaiga Gerai Patenkinamai Blogai

Kauno miesto Panemunės seniūnija 38 % 13 % 5 %Kauno rajono Rokų seniūnija 18 % 2 % 3 %Rokų ambulatorija 72 % 15 % 3 %Ryšių skyrius 88 % 10 % –Kauno Rokų vidurinė mokykla 75 % 13 % –Bibliotekos 70 % 2 % 5 %Kultūros centras 77 % 10 % –Parduotuvės 67 % 27 % –Kirpykla 22 % 12 % –

Matyti, kad Rokuose veikiančiomis įstaigomis gyventojai patenkinti, o vertindami ambulatorijos ir kultūros centro darbą, nemažai pateikėjų prie „gerai“ dar pažymėjo ir „labai gerai“. Vertinusių miestiškąją ir kaimiškąją Rokų dalį administruojančias seniūnijas gyventojų nuomonės skirstomos atskirai irgi nebu-vo, kadangi visi jei labai gerai atsimena iki 1996 m. buvusią padėtį, o pasisakiusiųjų apie šias seniūnijas skaičius atspindi miestiškosios ir kaimiškosios Rokų dalies apklaustųjų skaičių. Vertinusieji neigiamai am-bulatorijos ir bibliotekų darbą labiausiai turėjo galvo-je ne jų darbuotojų, o valdžios institucijų atsakomybę už šių įstaigų aprūpinimą.

Tačiau bene didžiausi Rokuose pokyčiai susiję su opiausiomis socialinėmis problemomis, ypač su nedar-bu. Rokų mikrorajono darbingo amžiaus gyventojai, kurių nemažai iki Rokų keramikos gamyklos 1992 m. pertvarkymo į UAB Rokų keramika dirbo šioje ga-mykloje, dabar daugiausia dirba mieste, o nesuradę tinkamo darbo, išvyksta į kitas vietoves ir užsienio šalis. Rokų keramikos gamykloje iki 1992 m. dirbo apie 400 darbininkų ir 70–80 administracijos perso-nalo tarnautojų (Dienoraštis, 2012, I, p. 3). Šiandien šioje įmonėje, veikiančioje tik sezoniškai, terminuo-tai dirba 85–90 darbininkų, iš kurių Rokų gyventojų – tik apie penktadalis. Baigus sezoną, įmonėje tvar-kyti žiemos darbus lieka tik maždaug 35 darbininkai ir negausus administracijos personalas, kurį sudaro daugiausia Rokuose gyvenantys specialistai. Pasak generalinės direktorės, įmonė veikia nelengvai, gamy-bos apimtį riboja statyboms teikiamos produkcijos se-zoniškumo poreikis ir nuolatos jaučiamas apyvartinių lėšų trūkumas (RAA, A 1, b. 17, l. 9-10; VN870053.MP3).

Reorganizavus 1992 m. Rokų kolūkį, kuriame tuo metu buvo apie 500 dirbančiųjų, Rokų kaimiškoje da-lyje, priešais seniūniją, tais pačiais metais įsteigta že-mės ūkio bendrovė „Rokai“. Ją įsteigė du buvę aukšti Rokų kolūkio pareigūnai (Sutartis, be datos), privati-zavę Rokų mechanizacijos-laukininkystės komplektą (Sutartis, 1992-03-28; Sutartis, 1992-06-23). Sąra-

še – net 229 bendrovės pajininkai (Priedas, be datos). Tačiau ši žemės ūkio bendrovė, kaip sakė buvęs Rokų seniūnas (RAA, A 1, b. 17, l. 5-6; VN870052;MP3), žemės ūkio veiklos nevykdo, ji užsiima tarptautiniais transporto pervežimais. Iš tiesų oficialiame įmonės aprašyme pasakyta: „Transporto paslaugos. Krovinių gabenimas tarptautiniais maršrutais, į užsienį“. Veik-los sritys: „Logistikos paslaugos“ (Katalogas, 2012). Bendrovėje dirba 50 apdraustų darbuotojų, kiek iš jų Rokų kaimo gyventojų, neaišku. Buvęs Rokų seniū-nas sakė, kad iš Rokų – labai mažai (RAA, A 1, b. 17, l. 5-6; VN870052.MP3).

Kita Rokų kaimiškoje dalyje įsteigta UAB „Ereli-ta“ irgi su žemės ūkio veikla jokio ryšio neturi, gami-na baldus. Joje yra 77 apdrausti darbuotojai, iš Rokų – irgi atrodo kad mažuma. Tad Rokų kaimo gyventojų užimtumo klausimas yra labai opus.

Paklausta apie gyventojų užimtumą ir darbo vietų kūrimą, Rokų seniūnė nieko aiškaus pasakyti negalė-jo, darbo vietų kūrimu ji laikė tik iš darbo biržos at-siųstų aplinką tvarkančių žmonių laikiną įdarbinimą. Į klausimą, ar seniūnija šią bene opiausią problemą sprendžia kartu su seniūnijoje veikiančių bendrovių vadovais ir ūkininkais, ar juos bent kviečiasi tartis, seniūnė atsakė neigiamai. Lygiai taip pat neigiamai ji atsakė ir į klausimą, ar patys bendrovių vadovai ir ūki-ninkai kreipiasi į seniūniją dėl darbo jėgos trūkumo, nedarbo problemų sprendimo. Seniūnė netgi nurodė, kad kai kurių bendrovių vadovai dėl iškilusių opių ap-linkos taršos problemų bendrauti su seniūnija visiškai atsisako, neatsiliepia telefonais ir netgi seniūnijos at-stovų į savo teritoriją neįsileidžia (RAA, A 1, b. 17, l. 1-2).

Buvęs Rokų seniūnas paaiškino, kad jo vadovavi-mo metu su seniūnijoje veikiančiomis bendrovėmis ryšiai buvo užmegzti, dėl nedarbo problemų sprendi-mo tartąsi, tačiau bendrovių vadovai ir ūkininkai Ro-kų gyventojų „kontingentą“ gerai pažįsta ir turinčių problemų darbuotojų priimti nenori. Be to, nemažai jų nuolat dirbti nelinkę, verčiasi nedarbo ir socialinė-mis pašalpomis. Šio seniūno teigimu, Rokų bendrovė-

38

se vietinių gyventojų įdarbinta labai mažai, jos Rokų žmonėms darbo vietų nekuria, veikia tik kaip iš mies-to į kaimišką vietovę iškeltos įmonės.

Naujų darbo vietų, kaip atrodo, nekuria ir Rokų kaimo ūkininkai. Rokų kaime stambiausias ūkinin-kas –Seimo narys, žemės ūkio ministras Kazys Star-kevičius. Tačiau, pasak buvusio seniūno, jis deklara-vęs gyvenamą vietą mieste, tad nėra oficialiai ūkinin-kaujantis, nors jo šeimos ūkis – pats didžiausias. Kiek naujų darbo vietų, spręsdamas gimtojo Rokų kaimo gyventojų užimtumo ir nedarbo problemas, sukūrė žemės ūkio ministras, buvęs Rokų seniūnas nuro-dyti negalėjo (RAA, A 1, b. 17, l. 5-6; VN870052.MP3). Šitai nenurodyta ir Rokų vidurinės mokyklos mokiniams skirtame leidinyje, kur irgi teigiama, kad K. Starkevičius – stambiausias Rokų ūkininkas (Ro-kų bendruomenės mokykla, 2006, p. 32). Tačiau kiek jis valdo žemės ir kiek jo ūkyje dirba žmonių – ir ten nepasakyta.

Kaip jau minėta, Rokų seniūnė apie darbo vietas ir jų kūrimą irgi nieko pasakyti negalėjo, todėl kiek iš viso Rokų kaime yra ūkininkų, kiek žemės jie nau-doja žemės ūkio veiklai, pagaliau, kiek Rokų kaimo gyventojų tuose ūkiuose šiandien dirba, taip ir liko neaišku.

Tad Rokų kaime bene opiausioji – nedarbo proble-ma. Darbingo amžiaus žmonės, autoriaus stebėjimo duomenimis, daugiausia verčiasi atsitiktiniais uždar-biais, nedarbo ir socialinėmis pašalpomis, ir tik vie-nas kitas iš jų įsidarbinęs UAB Rokų keramika. Netgi aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys vidutinio amžiaus Rokų kaimiškosios dalies gyventojai dirba vietos baldų bendrovėje, ne pagal savo specialybę, o žemesnės kvalifikacijos darbą. Rokuose, kaip ir mies-tiškoje Rokų mikrorajono dalyje, tvyro apleisti buvę derlingi laukai, jie apžėlę nešienaujama žole ir krū-mais. Čia sovietmetyje atsikėlusiems į Rokų kolūkį gyventojams buvo išskirstyti vadinamieji „asmeninio ūkio“ sklypeliai, kurių jie nedirba, jokios žemės ūkio produkcijos negamina ir netgi savęs šia produkcija neapsirūpina. Rokų kaimo gyventojai išsipardavė ir iki tol laikytus gyvulius, o pieno ir mėsos produktus perkasi parduotuvėse arba pas ūkininkaujančius gy-ventojus.

Šioje Rokų kaimiškojoje dalyje irgi neįmanoma pastebėti ženklesnių infrastruktūros poslinkių, išsky-rus prieš 10 metų įvestus laidinius telefonus ir šiemet vasarą nutiestą dujų magistralę, sutvarkytą gatvių ap-švietimą ir išasfaltuotas dvi gatves, nieko esminio čia nepadaryta. Beje, tiesiant per Rokus dujų magistralę, tyrimo duomenimis, gyventojams prisijungti prie jos seniūnija nesiūlė. Kai Rokų kaimo daugiabučių gy-ventojai kreipėsi į seniūniją, klausdami, kodėl magist-ralės atšaka užsibaigia prie Rokų kultūros centro, o ne prie gretimais esančių daugiabučių, išgirdo atsakymą, kad „tų namų gyventojai dujų atsisakė“, nors aukštą-

jį universitetinį išsilavinimą turinti pateikėja tvirtino, kad „niekas jų nuomonės neklausė“ (RAA, A 1, b. 7, l. 58-60). Nuosavų namų savininkai į klausimą, ar se-niūnija siūlė prisijungti prie dujų magistralės, atsaky-davo neigiamai.

Problemos ir sprendimaiLyginant su 1990 m. padėtimi, akivaizdu, kad Ro-

kuose per praėjusius 22 metus opiausia tapo nedarbo problema, dėl kurios atsirado neigiami demografiniai ir socialiniai poslinkiai. Jei iki tol čia veikusi Rokų keramikos gamykla ir Rokų kolūkis gyventojams dar-bo vietas daugiau mažiau užtikrindavo – per abi šias įstaigas susidarydavo apie 800–900 darbo vietų, tai dabar Rokų įmonės ir bendrovės darbo vietų sukūrę kelis kartus mažiau. Dėl rinkos ekonomikos Rokuo-se veikiančių įmonių ir bendrovių vadovai įdarbina, jų nuomone, geresnius, daugiausia iš Kauno atvyks-tančius darbuotojus, o vietinių gyventojų įdarbinimui seniūnijos reikiamų pastangų nerodo ir su šių įmonių vadovybėmis nebendrauja.

Kaip minėta, ne žemės ūkio veikla, o transporto paslaugomis užsiima ir naikinant Rokų kolūkį, jo pri-vatizuotose didžiulėse ūkinėse patalpose 1992 m. įsi-kūrusi žemės ūkio bendrovė „Rokai“. Kadangi Rokų seniūnija dėmesio šiai jos pašonėje esančiai bendro-vei irgi nerodo, jos veikla, sukurtomis darbo vietomis ir jų užėmimu reikiamai nesidomi, tad gal valstybinės valdžios institucijos susirūpins, ar šios įmonės veikla atitinka žemės ūkio bendrovių įstatymo 3 straipsnio 4 dalį: „žemės ūkio bendrove laikoma gamybinei ir ko-mercinei veiklai įsteigta įmonė, kurioje pajamos per ūkinius metus už žemės ūkio produkciją ir suteiktas paslaugas žemės ūkiui sudaro daugiau kaip 50 procen-tų visų realizavimo pajamų“ (Įstatymas Nr. I-1222.).

Dėl šių priežasčių Rokuose darbingų gyventojų skaičius mažėja, jie išvyksta į kitas vietoves ir užsie-nį. Rokų gyventojai sensta ir iškyla ne tik kaimiško-sios vietovės, bet ir miesto mikrorajono gyventojų prieauglio problema, kurios abi seniūnijos irgi reikia-mai spręsti nesiima ir jokių perspektyvinių planų bei pasiūlymų demografinei padėčiai pagerinti neturi.

Nors Rokų seniūnė apklausos metu sakė, kad rizi-kos grupių šeimų ir asmenų Rokų kaime nėra (RAA, A 1, b. 17, l. 1-2), tačiau tikslesnis tokių galinčių būti žmonių skaičius ir jų padėtis tyrimui liko nežinoma, kadangi, kaip minėta, už socialinį darbą atsakinga seniūnės pavaduotoja į kalbas nesileido ir atsakyti į kiekybinio tyrimo klausimus griežtai atsisakė (Dieno-raštis, 2012, II, p. 8–10). Autoriaus stebėjimu, šitokių žmonių, esančių prie rizikos grupių ribos, Rokuose tikriausiai yra, todėl lieka neaišku, kaip kaimiškoje Rokų dalyje sprendžiamos šios ir pagyvenusių bei se-nų žmonių problemos.

Apklausti Rokų, seniūnijos ir kitų vietovių gyven-tojai pateikė ir konkrečius pasiūlymus, kokių įstaigų, jų nuomone, Rokuose dar labiausiai trūksta.

39

4 lentelėReikalingos įstaigos Rokuose gyventojų apklausos duomenimis

Siūlančiųjų, %Įstaiga Rokų gyventojai Rokų seniūnijos gyventojai Kitų vietovių gyventojai

Buitinio aptarnavimo 38 % 33 % 16 %Banko padalinys 40 % 50 % 33 %Bankomatas 85 % 100 % 83 %Pramoninių prekių parduotuvė 38 % 50 % 16 %Turgelis 58 % 66 % 50 %Policijos postas 8 % – –

Pateikėjai skundėsi, kad, nesant Rokuose banko-mato, tenka dėl menkiausios grynų pinigų sumos vykti į miestą, jie nesupranta, kaip Rokuose veikiant net 4 parduotuvėms, kuriose įrengta signalizacija, bankomato niekas iki šiol neįrengė. Įstaigų ir įmo-nių vadovai pageidavo, kad Rokuose būtų grąžintas ir prieš dešimtmetį panaikintas banko padalinys, nes šioms įstaigoms būtų gerokai patogiau finansines ope-racijas atlikti vietoje. Gyventojai pageidavo buitinio aptarnavimo įstaigų, pramoninių prekių parduotuvės, turgelio – netgi nurodė aiškias 4 vietas, iš kurių 3 gali būti turgeliui pradėtos naudoti nedelsiant, belieka tik įrengti prekystalius ir uždengti stogelį. Kaip minėta, policijos posto daugiausia pageidavo Rokų kaimo dau-giabučių gyventojai, tačiau, ir miesto mikrorajono gy-ventojų nuomone, toks postas praverstų ir šioje Rokų dalyje. Labai panašiai būtinas Rokų įstaigas nurodė ir „stebėtojai“ – Rokų seniūnijos ir kitų vietovių gyven-tojai, tad Rokų gyvensenos plėtrai ir jos patogumui šios įstaigos yra būtinos.

Akivaizdu, kad per 1990–2012 m. Rokuose kelis kartus sumažėjo ne tik darbo vietų skaičius, bet ir gy-ventojams teikiamų paslaugų įvairovė. Siekiant paly-ginti, tenka pasakyti, kad 1979 m. Rokų gyvenvietėje veikė ne tik ambulatorija, paštas, taupomosios kasos skyrius, kirpykla, bet ir avalynės ateljė. Kirpykloje bu-vo skalbinių ir drabužių cheminiam valymui priėmi-mo punktas. Rengtasi statyti netgi gyventojų buitinio aptarnavimo paviljoną (Pranešimas, 1980-01-11). Daugumos šių įstaigų šiandien nėra ir tai gyvento-jams sukelia nemažų nepatogumų.

Gyvensenos pokyčiai: objektyvios ir subjek-tyvios priežastysVertinant Rokų 1990–2012 m. gyvensenos poky-

čius, tenka pastebėti, kad jiems įtakos turėjo ne tik objektyvios, bet ir subjektyvios priežastys – būtent vietos valdžios institucijų ir jų vadovų požiūris. Patei-kėjų nuomone, iki 1990 m. Rokų keramikos gamyk-loje ir Rokų kolūkyje darbas buvo sunkus, žmonių kaip piliečių padėtis irgi buvusi nelengva, jų pasaulė-žiūros raiška varžoma, tačiau darbdavių ir valstybinės valdžios institucijų veikla buvo skirta tose įmonėse dirbančiųjų poreikiams tenkinti. Veikiant griežtai

valdymo „piramidei“, gyventojai vietinės valdžios sprendimus galėjo apskųsti, o aukštesnės instancijos į gyventojų poreikius atsižvelgdavo. Dabar šitokios ga-limybės žmonės bemaž neturi, nes aukštesnės institu-cijos į žemesniųjų veiklą nesikiša ir jų nekontroliuoja (VN870027.MP3).

Valstybės įstaigų pareigūnų požiūris į tyrimą, atsa-kymai ir jų elgesys parodė ne tik teigiamas šių įstaigų veiklos puses, bet leido suvokti, kad jų darbe yra ir rimtų spragų.

Pirmiausia, nepakankamai, dažniausia dėl subjek-tyvių priežasčių, išnaudojamos Vietos savivaldos įsta-tymo teikiamas galimybės seniūnijoms pačioms spręs-ti gyventojų užimtumo, socialines, plėtros ir kitas pro-blemas. Be to, kaip parodė tyrimas, rimtų spragų yra ir šiame įstatyme.

Nors apklausti Kauno miesto ir rajono savivaldy-bių aukščiausieji vadovai abiejų seniūnijų darbą verti-no teigiamai, tačiau kartu pabrėžė, kad jų veikla pagal įstatymą yra nesavarankiška, priklausanti nuo savival-dybių. Šie pareigūnai sutiko, kad pasiūlymus ir per-spektyvinius plėtros planus seniūnijos aukštesnėms institucijoms teikti privalo, tačiau jų bemaž neteikia (RAA, A 1, b. 15, l. 1-6). Seniūnijos užsiima daugiau-sia vien tik ūkinių klausimų sprendimu, kurių sėkmė priklauso nuo paties seniūno veiklos.

Kauno rajono pirmasis vicemeras nurodė, kad seniūnų parinkimas – nelengvai sprendžiamas užda-vinys, nes dirbti šį darbą norinčiųjų nėra tiek daug. Apklaustas N seniūnijos seniūnas paaiškino, kad įsta-tymas seniūnijoms ir seniūnams galių suteikia pakan-kamai ir leidžia veikti savarankiškai. Jis pats kasmet bent po 4–5 kartus aplanko seniūnijoje veikiančių įmonių ir bendrovių vadovus ir su jais kartu sprendžia kilusias gyventojų užimtumo ir socialines problemas (RAA, A 1, b. 17, l. 3-4; VN870046). Buvęs Rokų se-niūnas sakė priešingai, kadangi jo nuomone, seniūnas pagal galiojantį įstatymą yra varžomas, jis daugiausia esąs tik kasdienius darbus tvarkantis „ūkvedys“. Rim-ta problema – nevietinių, nežinančių padėties seniū-nų skyrimas, jų pervedimas iš kitų seniūnijų, neretai netgi žemesnėms pareigoms. Dirbdamas Rokų seniū-nijoje ir būdamas nevietiniu, jis irgi turėjo daug rimtų problemų, pagaliau, suvokęs savo veiklos ribotumą,

40

nematė dėl ko kovoti, kaip įgyvendinti savas idėjas (RAA, A 1, B. 17, l. 5-6).

Savo vadovaujamos N ir vadovautos Rokų seniūni-jos padėtį abu šie seniūnai žinojo gerai, į visus kieky-binio ir kokybinio tyrimo klausimus atsakė išsamiai, veiklą vertino savikritiškai, ko negalima pasakyti apie Rokų seniūnės atsakymus. Ji, nuo 2012 m. vasario 14 d. dirbanti seniūne, nors ir nurodė tikslų Rokų se-niūnijos gyventojų skaičių (1089), tačiau, kiek seniū-nijoje yra vietovių, be kompiuterio pasakyti negalėjo. Šitokių vietovių iš kompiuterio ekrano seniūnė suskai-čiavo 12, tačiau, patikrinus kitus šaltinius, Rokų seniū-nijoje pasirodė esą 14 gyvenamųjų vietovių. Seniūnė, nors ir pasakė visos seniūnijos pernykštį 10 gimstamu-mo ir 12 mirštamumo bei maždaug 30 žmonių atvyki-mo ir išvykimo santykį, tikslaus Rokų kaimiškosios dalies gyventojų skaičiaus nurodyti negalėjo, o į klau-simą apie gyventojų užimtumo problemos sprendimą, ji atsakė, kad „užimtumas – individualus reikalas, kas nori darbą rasti, tas randa“ (RAA, A 1, b. 17, l. 1-2).

Rokų seniūnė tyrimui visai neatskleidė, kad ji prieš tai jau dirbo Rokų seniūno pavaduotoja (kiti oficialūs pareigūnai iki tol savo buvusias pareigas au-toriui nurodė), tad padėtį seniūnijoje žinoti privalėjo gerai. Buvęs Rokų seniūnas paaiškino, kad dar prieš tai dabartinė seniūnė dirbo kitos seniūnijos seniūne, tačiau savivaldybės administracijos direktoriui jos me-tinę ataskaitą įvertinus tik „patenkinamai“, seniūnei buvo pasiūlyta tas pareigas palikti ir ji buvo pervesta dirbti į Rokų seniūniją žemesnėms pavaduotojos pa-reigoms, po to ji tapo seniūne (RAA, A 1, B. 17, l. 5-6; VN870052.MP3).

Panemunės seniūnė padėtį savoje seniūnijoje ir Ro-kuose, kurie pagal gyventojų skaičių sudaro net ketvir-tadalį visos seniūnijos, žinojo labai gerai, nedelsiant spręstinomis laikė Rokų mikrorajono gatvių sutvarky-mo ir vandentiekio magistralės nutiesimo visiems gy-ventojams problemas. Viską riboja lėšų stygius: „Jei šiemet būtume sutvarkę vien duobėtą Marijampolės plentą, kurio į Lietuvos Respublikos susisiekimo mi-nisterijos pavaldumą iš miesto balanso perduoti nepa-vyksta, nebūtų likę lėšų visų Rokų gatvių sulopymui“ (RAA, A 1, b. 17, l. 7-8; VN870057.MP3).

Seniūnė nurodė tikslius gyventojų, jų gimstamu-mo ir mirštamumo, atvykimo ir išvykimo skaičius, jų kaitos lenteles, kurias čia pat pokalbio seniūnijoje metu parengė ir autoriui įteikė jos paprašyta vyr. spe-cialistė (Deklaracijos, 2007–2011).

Tyrimui seniūnė pateikė 2011 m. seniūnijos ataskai-tą (Ataskaita, 2011) ir 2012 m. planą (Planas, 2012), kur surašyti visi numatyti ir atlikti darbai. Jie daugiau-sia siejasi su socialinių, buitinių ir kitų gyventojų pro-blemų sprendimu. Iš šių oficialių miesto savivaldybės priimtų ir patvirtintų dokumentų matyti, kad Panemu-nės seniūnija daug dėmesio skiria gyventojų gerovei, seniūnijos infrastruktūros plėtrai, aplinkos tvarkymui,

darbui su socialiai remtinais ir rizikos grupių gyvento-jais, tačiau tuose dokumentuose atskirų eilučių apie gyventojų užimtumą ir šios problemos sprendimo bū-dus irgi nėra.

Todėl darytina išvada, kad opiausiųjų vietos gyven-senos problemų sprendimas yra seniūnų rankose, tai-gi svarbus ir subjektyvusis veiksnys, nes, esant toms pačioms sąlygoms, jų veikla ir rezultatai gerokai ski-riasi.

Akivaizdu, kad Rokų seniūnija nepakankamai įgy-vendina Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 9 punkto, pagal kurį seniūnija „dalyvauja ren-giant ir įgyvendinant kaimo plėtros programas“, o abi – Panemunės ir Rokų – seniūnijos šio straipsnio 2 dalies 11 punkto „dalyvauja rengiant ir įgyvendinant gyventojų užimtumo programas seniūnijos aptarnau-jamoje teritorijoje“ reikalavimus (įstatymas Nr. I-533.). Nepakankamai išnaudojamos ir šio įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 3 bei 10 punktų galimybės pačioms seniūnijoms spręsti svarbiausius plėtros klausimus ir kontroliuoti viešų paslaugų teikimą seniūnijos teritori-joje. Tačiau lygiai taip pat akivaizdu, kad seniūnijas šito reikiamai daryti neverčia ir vien tik daugiausia smulkiai ūkinei, reglamentuotai seniūnijų ir seniūnų veiklai skirtas Vietos savivaldos įstatymas ir 2008 m. jo pataisos.

Vertinant perskirtus ir skirtingoms savivaldybėms padalytus Rokus administruojančių abiejų seniūnijų seniūnių veiklą ir tos veiklos įtaką seniūnijų gyvense-nai, darytina išvada, kad Panemunės seniūnės veikla nukreipta žmonių buities ir socialinių problemų spren-dimui, gyvensenos gerovei, ko negalima pasakyti apie netgi padėties savo seniūnijoje ir Rokų kaime gerai ne-žinančios Rokų seniūnės veiklą.

Todėl peršasi išvada, kad tobulinant Vietos savi-valdos įstatymą, vietoje dabartinio smulkmeniško seniūnijos ir seniūno „ūkinės“ veiklos išskaičiavimo, būtina aiškiai apibrėžti seniūnijos kaip mažiausiojo administracinio teritorinio darinio veiklos apimtį ir seniūno atsakomybę už jam patikėtos seniūnijos veik-lą. Taip pat būtina numatyti ir seniūnijos bei seniūnų prievolę rūpintis ne tik bendrais gyventojų sociali-niais ir jų užimtumo klausimais, bet spręsti ir nedarbo likvidavimo bei naujų darbo vietų kūrimo problemas, įtraukiant į jų sprendimą visus seniūnijos teritorijo-je veikiančius ūkio ir pramonės subjektus. Pagaliau seniūnijai ir seniūnams kaip valstybinės valdžios at-stovams vietose būtina suteikti įgaliojimus tikrinti ir reikalui esant, sustabdyti Lietuvos Respublikos įstaty-mų ir kitų teisės aktų neatitinkančių įstaigų, įmonių ir bendrovių veiklą.

Ateityje, plečiant miestų ribas ir jungiant prie mies-tų kaimiškąsias vietoves, būtina nekartoti neapgalvoto Rokų prijungimo prie Kauno miesto klaidų ir laikytis Lietuvos Respublikos 2000 m. liepos 20 d. Regioni-nės plėtros įstatymo reikalavimų ištirti visas šitokio

41

prijungimo prielaidas ir būsimas pasekmes (įstatymas Nr. VIII-1889).

Išvados

Rokų kaimo plėtrą ir jo raidą, gyventojų skaičiui padidėjant bemaž 20 kartų, lėmė spartus Rokų kerami-kos gamyklos ir Rokų kolūkio augimas, pareikalavęs daug naujos darbo jėgos, taip pat ir patogi priemiesti-nės kaimiškosios vietovės padėtis.

Nuo 1948–1949 m. iš esmės pasikeitus gyventojų sudėčiai, kaip parodė tyrimas, vietinės Rokų tradici-jos perimamos ir tęsiamos, o tai liudija naujų gyvento-jų natūralios asimiliacijos procesą.

Didžioji Rokų dalis prie Kauno miesto 1996 m. buvo prijungta, neištyrus prijungimo ekonominės nau-dos ir socialinių pasekmių, neatsiklausus gyventojų nuomonės, todėl, ir praėjus 16 metų, Rokų atvejis lai-kytinas kaimiškosios vietovės nepagrįstos ir neapgal-votos urbanizacijos pavyzdžiu.

Kaimiškoji ir miestiškoji Rokų dalys, nors ir atsi-dūrusios skirtingame pavaldume, iš esmės plėtojosi panašiai, o gyvensenos raidai lemiamos įtakos turėjo ne tik pakitusios ekonominės sąlygos, bet ir seniūnijų bei seniūnų veikla.

Tyrimas parodė, kad abejos seniūnijos nepakanka-mai išnaudoja Vietos savivaldos įstatymo numatytų galimybių, tačiau pažymėtina, kad šis įstatymas varžo ir seniūnijų savarankiškumą.

Ateityje prijungiant prie miestų kaimiškąsias vie-toves, būtina pagal Regioninės plėtros įstatymą ištirti visas šitokio prijungimo prielaidas bei būsimas pasek-mes ir nekartoti Rokų prijungimo prie miesto nelabai pavykusio kelio.

Literatūra ir šaltiniai

Ataskaita. (2011). Kauno miesto savivaldybės admi-nistracijos filialo Panemunės seniūnijos 2011 metų ataskaita. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. A-248. Panemunės seniūnijos raštinė.Bendrovė Rokų keramika. (2003). Nuo Bernardinų iki dabar. Kaunas: Rokų keramika.Deklaracijos. (2007–2012). Kauno miesto savivaldy-bės administracijos filialo Panemunės seniūnijos gyve-namosios vietos atvykimo į LR 2007, 2008, 2009, 2011 ir 2012 metų deklaracijos. Parengė seniūnijos vyr. spe-cialistė Linutė Ščepinienė. 2012-08-22. Panemunės se-niūnijos raštinė.Dienoraštis. (2012). Rokų kaimo 1990–2012 m. gyven-senos kaitos tyrimai: I. Pradėta: 2012-07-16, baigta: 2012-07-31. Ekspedicijos Rokuose dienoraštis. RAA, A 1, b. 10, l. 1-25; II. Pradėta: 2012-08-01, baigta: 2012-08-22. Ekspedicijos Rokuose dienoraštis. l. 1-27.Įstatymas Nr. I-533. Lietuvos Respublikos vietos sa-vivaldos įstatymas, 1994-07-07, Nr. I-533. Valstybės žinios, 1994, Nr. 55-1049.

1.

2.

3.

4.

5.

Įstatymas Nr. I-1276. LR Vyriausybės Lietuvos Res-publikos Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymas, 1996-04-04, Nr. 1-1276. Valstybės žinios, 1996-04-19, Nr. 35-873.Įstatymas Nr. VIII-1889. Lietuvos Respublikos regioni-nės plėtros įstatymas, 2000-07-20, Nr. VIII-1889. Vals-tybės žinios, 2000, Nr. 66-1987. Įstatymas Nr. I-1222. Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymas, 2003-04-17, Nr. I-1222. Valstybės žinios, 2001, Nr. 45-1574.Jankuvienė, E., Jasaitis, J. (2009). Šiuolaikinė lietuviš-ka sodyba kaime: lūkesčiai ir nauji sprendimai. Eko-nomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 3 (16), 202–208.Jasaitis, J. (2005). Lietuvos kaimiškųjų vietovių eko-nominės ir socialinės situacijos pokyčiai. Socialiniai tyrimai, 2 (6), 31–42.Jasaitis, J. (2006). Kaimo raidos tyrimų kompleksišku-mo problema. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir per-spektyvos, 1 (6), 87–95.Jasaitis, J. (2010). Antropologiniai atokesnių ir neurba-nizuotų vietovių raidos strateginio valdymo aspektai. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 3 (19), I dalis, 12–22.Jasaitis, J., Šurkuvienė, S. (2006). Neurbanizuotų vie-tovių šiuolaikinių funkcijų sistemos kūrimas. Ekonomi-ka ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2 (7), 85–93.KAA – Kauno apskrities archyvas, F – fondas, A – ap-rašas, b. – byla, l. – lapas. Katalogas. (2012). Lietuvos įmonių katalogas. http://www.rekvizitai.lt/imone/rokai/.Krupickaitė, D., Peciukonytė, L., Pociūtė, G. (2010). Aptvertos ir saugomos gyvenvietės Lietuvoje – naujos gyvensenos išraiška ar būtinybė. Annales Geographi-cae, 43 (1–2), 3–15.Lazarevaitė, L., Rauplienė, A., Perkumienė, D. (2006). Šiuolaikinių kaimo plėtros idėjų pritaikymas Lietuvo-je. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 1 (6), 117–124.Mažeikienė, V. (2004). Rokai ir jų apylinkės penkių amžių įkandin. Kaunas: UAB Dakra.Melnikienė, R., Vinickienė, D. (2007). Lietuvos kaimo stebėsenos ir vertinimo sistemos kūrimo principai. Že-mės ūkio mokslai, 14, 2–10.Moliakelis. (1994). Moliakelio gyv. kvartalas Rokuo-se. 5357 – GP. Situacijos schema. Akcinė bendrovė Miestprojektas. RAA, A 1, b. 10, l. 32-33.Pareiškimas. (1958-06-10). Kauno rajono „Mičiūri-no“ kolūkio valdybai. Pareiškimas. 1958-VI-10. KAA, F. R-738, A 1, b. 28, l. 35.Pareiškimas. (1958-05-27). Kol. „Mičiurinas“ Valdy-bai. Pareiškimas. 1958 m. V. 27. KAA, F. R-738, A 1, b. 28, l. 33.Pareiškimas. (1958-05-03). Kolūkio „Mičiurinas“ val-dybai. Pareiškimas. 1958. V. 3 d. KAA, F. R-738, A 1, b. 28, l. 15.Pareiškimas. (1958-04). Kol. „Mičiurinas“ Valdybai. Pareiškimas. 1958 IV. KAA, F. R-738, A 1, b. 28, l. 7.Planas. (2012). Kauno miesto savivaldybės administra-cijos filialo Panemunės seniūnijos 2012 metų planas.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

42

Patvirtinta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. A-172. Panemunės seniūnijos raštinė.Pranešimas. (1980-01-11). Rokų apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininko S. Braziulio pranešimas „Dėl Rokų apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto darbo už 1979 metus“. Kauno rajono Rokų apylinkės Liaudies depu-tatų taryba. 80-01-11. 15 šaukimo 14 sesija. KAA, F. R-898, A. 1, b. 262, l. 8-21. Priedas. (be datos). Priedas prie pajų pasirašymo su-tarties. Pažyma apie išperkamo turto, pasirašant pajus 5 proc. ir bendras pajų patikslinimas. KAA, F.2153, A 1, b. 9, l. 6-19.RAA – Romualdo Apanavičiaus asmeninis archyvas. A – aprašas, b. – byla, l. – lapas; VN8700XX.MP3 – kokybinio tyrimo giluminių interviu automatinės re-gistracijos numeriai.Raštas. (2012-08-07). Kauno rajono savivaldybės ad-ministracijos Rokų seniūnijos seniūnės Dalės Žėkienės 2012-08-07 raštas Nr. S2-181(1.20) Vytauto Didžiojo universiteto rektoriui „Dėl informacijos pateikimo“. VDU raštinė.Raštas. (2012-07-31). Vytauto Didžiojo universiteto rektorių pavaduojančio mokslo prorektoriaus Juozo Augučio 2012-07-31 raštas Nr. VII-684 Kauno rajono savivaldybės Rokų seniūnijos seniūnei „Dėl susipažini-mo su dokumentais“. VDU raštinė.Rokų bendruomenės mokykla. (2006). Matematika. Sta-tistika. Vadyba. Informacinės technologijos. Braižyba. Technologijos 5–12 klasėms. Sudarytoja ir redaktorė Vanda Mažeikienė. Kaunas: Lietuvos energija.Sutartis. (1992-03-28). Asmenų, pageidaujančių įsi-gyti privatizavimo objektą (Rokų mechanizacijos–lau-kininkystės gamybinį technologinį komplektą) pasira-šant pajus, grupės sutartis. 1992 m. kovo 28 d. KAA, F 2153, A 1, b. 9, l. 20.Sutartis. (be datos). Kauno rajono žemės ūkio ben-drovės „Rokai“ steigimo sutartis (data nenurodyta). KAA, F. 2153, A 1, b. 9, l. 3.Sutartis. (1992-06-23). Kauno raj. privatizavimo komi-sijos pirmininko 1992 m. birželio 23 d. patvirtinta Pa-jų pasirašymo sutartis Nr. 1. (Kauno raj. Rokų žemės

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

ūkio įmonė. Rokai, Nemuno 60). KAA, F. 2153, A 1, b. 9, l. 2.Totoraitis, J. (2003). Sūduvos Suvalkijos istorija. I da-lis (1938 m. pakartotas leidinys). Marijampolė: Piko valanda.Ūkinė knyga. (1948–1951). Lietuvos TSR Panemunės rajono Rokų apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Rokų apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos ūkinė knyga. 1948–1951 m. KAA, F. R-898, A. 2, b. 2. Ūkinė knyga. (1971–1972, Nr. 11). Lietuvos TSR Kau-no rajono Rokų apylinkės Darbo žmonių deputatų tary-bos vykdomasis komitetas. Ūkinė knyga Nr. 11, 1971, 1972 metams. Rokų km. KAA, F. R-898, A. 2, b. 57.Ūkinės knygos. (1964–1966, Nr. 11–13). Lietuvos TSR Kauno rajono Rokų apylinkės Darbo žmonių deputa-tų tarybos vykdomasis komitetas. Rokų apylinkės Dar-bo žmonių deputatų tarybos ūkinė knyga Nr. 11–13, 1964–1966 metams. Rokų km. KAA, F. R-898, A. 2, b. 21–23.Ūkinės knygos. (1976–1978, Nr. 8, 9). Lietuvos TSR Kauno rajono Rokų apylinkės Darbo žmonių deputa-tų tarybos vykdomasis komitetas. Rokų apylinkės Dar-bo žmonių deputatų tarybos ūkinė knyga Nr. 8, Nr. 9, 1976–1978 metams. Rokų km. KAA, F. R-898, A. 2, b. 119, 120.Ūkinės knygos. (1976–1979, Nr. 13–19, 35, 36). Lietu-vos TSR Kauno rajono Rokų apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Rokų apylin-kės Darbo žmonių deputatų tarybos ūkinė knyga Nr. 13–19, Nr. 35, Nr. 36, 1976–1979 metams. Rokų km. KAA, F. R-898, A. 2, b. 124–130, 146, 147.Ūkinės knygos. (1986–1990, Nr. 1–16). Lietuvos Res-publika. Kauno rajono Rokų apylinkės Liaudies deputa-tų tarybos ūkinė knyga Nr. 1–16, 1986–1990 metams. KAA, F.-2085, A. 2, b. 2–17).Ūkinės knygos. (1986–1990, Nr. 17–26). Lietuvos Respublika. Kauno rajono Rokų apylinkės Liaudies deputatų tarybos ūkinė knyga Nr. 17–26, 1986–1990 metams. KAA, F.-2085, A. 2, b. 18–27).žemėlapis. (2012). Kauno miesto žemėlapis. Miesto dalis Rokai. Panemunės seniūnė R. žolynienė. 2012-08-22. RAA, A 1, b. 10, l. 28-29.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

Apanavičius, R.

Between Village and City: Lifestyle and its Changes in Rokai in the Year 1990 – 2012

Summary

The article deals with the problem of determining the most noticeable features of the living conditions and their changes in the settlement Rokai located near the second biggest city Kaunas in Lithuania during the period of the Independency. The field research in Rokai was arranged in July and August 2012, and 110 respondents of various groups of the people of Rokai and the government institutions answered the questions which are analyzed in this article. According to the methodology of ethnological

and anthropological researches the questioning was based on the quantitative and qualitative analysis. Besides, the method of observation was invoked, because the author is a native of Rokai and he had a good possibility to watch the process of the change of the people’s lifestyle of this settlement from inside.

According to the analysis of the data found in the published works, archive materials, the field researches of 2012, and the observation by the author during 1958 – 2012

43

years period, it is obvious that the number of the people of this settlement in the 1948 – 1990 years increased almost 20 times, from 228 to 4 500 persons (see Table 1). The main reason of this process was the need of the labour force for the “Rokų keramika” enterprise and for the “Rokai” collective farm. Though population of Rokai during this period mainly changed, but newcomers, as it is evident according to the data of the field researches arranged by the author in 2012, adopted main features of lifestyle of local persons (see Diagram 8). The main part of Rokai as the suburban settlement was included in Kaunas city in 1996, and only approximately 10th part of this village remained in the rural territory. People from both parts of Rokai rate mostly negatively this administrative solution of including their settlement into the city (see Diagrams 9, 10, 11 respectively), because living conditions at the period of latest 16 years, according to prevailing opinion of the respondents, remained as the rural, though the persons of the main part of Rokai formally are citizens of the city.

Analyzing the people’s lifestyle of both parts of Rokai, the respondents’ answers were almost the same. They are contented with the location and environment of this settlement, and according to their opinion, there are all social and commercial institutions which are needed for comfortable life, though there could be more of some facilities, especially, concerning the bank, a market place and others (see Table 4). The main part of the population of Rokai declared that they communicate with neighbours every day (see Diagram 6) and their lifestyle is more connected to the living traditions of the people residing in

the countryside rather than living in the city (see Diagram 7).

The main problem of the people’s lifestyle of Rokai in the period of 1990 – 2012 years is the unemployment, because the number of the working places in the mentioned two Rokai’s enterprises decreased from approximately 400 in “Rokų keramika” and 500 in “Rokai” collective farm pro rata to 85 – 90 and 50, after their transformation into stock companies in 1992. The representatives of local government of Kaunas city and Kaunas region have no clear vision about the future of these two parts of Rokai settlement (see Table 2). Forewomen of Panemunė and Rokai local vicinities, which administrate these two Rokai’ parts, neglect rightly decision of the problem of the unemployment and it is obvious, that the main activity of these vicinities is concentrated only on the social and everyday life problems.

According to the researches based on the public opinion of Rokai people, the proposition is put forward that the leaders of the local vicinities must coordinate more their activity following the requirements of the law of the local self - government and it is possible to make the changes in this law according to which the leaders of local vicinities could have more authorities not only monitoring but even suspending the activities of those enterprises, which activity does not coincide with the requirements of the concrete laws of Lithuania.

Keywords: lifestyle, Rokai, Kaunas, suburban settlement, unemployment, Lithuania.

Straipsnis recenzuotasStraipsnis gautas 2012 m. spalio mėn., priimtas 2012 m. lapkričio mėn.

The article has been reviewedReceived in October 2012; accepted in November 2012.

Documents

ROKŲ KAIMO ATVEJIS