Embed Size (px)
Citation preview
1
Sandrava
Lietuvos maironieèiù draugijos laikraštisLeidžiamas nuo 1990 m. Išeina balandžio, rugsėjo ir gruodžio mėn.
RUGSĖJISNr. 2 (57)
2012
Šiame numeryjeBaltų vienybės diena Kauno r. 3–4Apie Maironio dukterėčią 5–6
Pasirodė draugijos pirmininko Eugenijaus Urbono parengta knyga „Maironio kelias“.
Knygoje pateikiama žinių apie Maironio gimtinę ir tėviškę – Pasandravį ir Bernotus, apie Betygalos parapiją – jo krikšto, primicijų žemę, kelionę į mokslą su tėvu arkliais per Ariogalą, Čekiškę iki Nemuno ir garlaiviu į Kauną. Pateikiamos žinios apie to krašto miestelių istoriją, kultūros vertybes, švietimą, žymius žmones, apie Maironio mokslą gimnazijoje ir Kunigų seminarijoje, jo namus Kaune, dabar Maironio lietuvių literatūros muziejų.
Knygos II dalyje apžvelgiama Lietuvos maironiečių draugijos kūrimo istorija, pateikiama dalis draugijos laikraščio „Sandrava“ medžiagos apie baltų genčių likimą, draugijos kultūrinę veiklą, moksleivių kūrybinius bandymus, žiupsnelis Maironio tėviškės tautosakos, žmonių atsiminimų.
Knyga teiks žinių ir mokykloms, ir vyresnio amžiaus žmonėms, keliaujantiems Maironio keliu ir lankantiems kitas Maironio vietas.
Leidėjai dėkoja visiems, atsiuntusiems knygai medžiagą.
Sveikiname visus Lietuvos žmones Maironio 150-mečio proga!
Per visą Lietuvą ritasi Maironio 150-mečio minėjimų banga. Gražią Poeto poezijos šventę gimtajam miestui Panevėžiui padovanojo Mergaičių gimnazijos auklėtinė televizijos laidų „Mūsų miesteliai“ autorė Nijolė Baužytė. Nuotraukoje Nijolė Baužytė Panevėžyje – spektaklyje „Jau nie-kas tavęs taip giliai nemylės, kaip tavo nuliūdęs poeta“ (Maironis)
Vilniečių meninė kompozicija Nevėžio slėnyje Panevėžyje. E. Urbono nuotr.
Jurginių šventė Trakuose 6Kronika 7–8, 10Kūryba 9Maironio paminklinis kryžius 11
2
Sandrava
„Man krūtinę užliek savo šalta banga“.
MaironisLietuvos maironiečių draugija rugpjūčio 17 d. organizavo poezijos
ir Maironio dainų popietę Palangoje ant Birutės kalno. Butrimonių maironiečiai parengė vaidilučių meninį vaizdelį, Juodaičių (Jurbarko r.) mergaitės grojo gitaromis, Betygalos ir Marijampolio (Vilniaus r.) moksleiviai skaitė Maironio eiles. Visi maloniai klausėsi Klaipėdos „Vyturio“ vidurinės mokyklos folkloro ansamblio ir skaitovės Neringos Matusevičiūtės Maironio eilėraščių „Ant Birutės kalno“, „Medvėgalio kalnas“ (dalyvavimu rūpinosi direktoriaus pavaduotoja Salomėja Griškevičienė). Maironiečiai klaipėdiškius pakvietė į svarbiausią draugijos šventę Maironiui Raudondvaryje ir Ringovėje prie Vilkijos šalia Nemuno, kur 1863 m. gruodžio 17 d. buvo suimtas sukilimo vadas kun. Antanas Mackevičius. Čia bus pašventintas paminklinis kryžius „Pasklido giesmė po tą šalį toli, / Kur Nemuno vandenys bėga...“ (Maironis). Autorius Donatas Jasinevičius, iniciavo Maironiečių d-jos pirm. Eugenijus Urbonas, rėmėjai Lietuvos krepšinio federacija, Kauno r. savivaldybė.
„Sandravos“ inf.
Maironio šventė ant Birutės kalno
Maironio jubiliejui ŠVENTĖ ANT BIRUTĖS KALNO Palangoje.Programos dalyviai, Klaipėdos „Vyturio“ pagr. m-kla. 2012-08-17
Maironį deklamavo Neringa Matusevičiūtė, Klaipėdos „Vyturio“ pagr. m-kla
Šventės dalyviai
Vaidilutė – Alytaus r. Butrimonių g-jos maironietė
Paminklas kunigaikštienei Birutei
3
Sandrava
4 p.
Mielieji šventės dalyviai ir svečiai,Rugsėjo 22-ąją lietuviai ir latviai švenčia Baltų vienybės dieną,
kuri simbolizuoja abiejų tautų nueitą prasmingą kelią – kovą už laisvę, savo kalbų, kultūros, tapatybės išsaugojimą, savo valstybių kūrimą ir tvirtinimą. Šią dieną piliakalniuose nušvis šimtai laužų, kurių liepsnos mus visus nukels į didingą praeitį, atgaivins prisiminimus apie istorinius mūšius, protėvių pastangas apginti savo Tėvynę. Viduramžiais susivienijusios baltų gentys pasiekė, kad mes išliktume, kad dabar būtume kartu. Jos įkvėpė ateities kartas nepalūžti, net ir sunkiausiais laikais kovoti už savo kraštą, neleisti jam sunykti.
Kartu su Baltų vienybės diena Kauno rajone minime vieno ryškiausių mūsų tautos šviesulių – kunigo, poeto, laisvės šauklio Jono Mačiulio-Maironio 150-ąsias gimimo metines. Tad nepamirškime jo nemarių eilių, žadinusių tautą ir skleidusių patriotiškumą kiekviename šalies kampelyje. Jo turtingoje kūryboje vietos liko ir Nevėžiui, įtekančiam į Nemuną čia pat, Raudondvario apylinkėse.
Baltų vienybės dieną pajuskime didžiojo Tautos Dainiaus dvasią ir troškimą, kad mūsų kraštas žydėtų gerumo, santarvės žiedais. Rūpinkimės savo kraštu taip, kad jį didžiuodamiesi galėtume palikti būsimoms kartoms.
Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas
Mūs Tėviškė – kaip lizdas tarp šakųSenelio Nemuno: Neris, Nevėžis, Jiesia, Maišys – verpetų upių vėsūs,Piliakalnių šviesa, lig šiolei neišblėsus,Ir slėniuos akys mėlynos vaikų.
Taip apie Kauno rajoną rašė poetas garliaviškis Robertas Ketu-rakis.
Kokiais istorijos priminimais, pasakojimais ir legendomis apie savo praeitį Baltų vienybės dieną pasitinka Kauno rajonas?
Kauno rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas Lietuvos viduryje, išsidėsčiusi aplink Kauno miestą. Rajono plotas – 1 496 kv. km. 2010 m. Kauno rajone gyveno apie 90,5 tūkst. gyventojų. Tai vienas tan-kiausiai apgyvendintų rajonų Lietuvoje. Rajone yra 25 seniūnijos, kuriose 3 miestai – Ežerėlis, Garliava ir Vilkija; 10 miestelių – Akademija, Babtai, Čekiškė, Domeikava, Kačerginė, Karmėlava, Kulautuva, Lapės, Vandžiogala ir Zapyškis, 371 kaimas.
Gražus ir spalvingas Kauno rajonas. Per jį teka Nemunas, Neris, Nevėžis, Jiesia, rajono vakaruose – Dubysa, tyvuliuoja Kauno marios. Upes, tekančias Kauno rajono teritorija, simbolizuoja ir rajono her-
BALTŲ VIENYBĖS DIENA
KAUNO RAJONO PILIAKALNIAI MENA BALTŲ GADYNĘ
Maironio 150-ųjų gimimo metinių ir Baltų vienybės dienos šventės
PROGRAMA
9 val. Šv. Mišios Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčioje10–10.30 val. Atvykimas ir registracija Raudondvario pilyje10.30–14 val. Šventė Raudondvario pilies parke10.30–12 val. Oficialioji dalis, koncertas13 val. Pietūs12–13.45 val. Maironiečių programa13.45 val. Delegacijų atstovai išvyksta ant piliakalnio14 val. Maironiečių delegacijos išvyksta į Ringovę14.30 val. Ekspozicijos Maironiui ir kunigui Antanui Mackevičiui miško namelyje lankymas (Ringovės kaimas, Vilkijos apyl. sen., Kauno r.)15 val. Paminklinio kryžiaus Maironiui šventinimas. 16 val. Pažintis su Kauno rajono ustorijos ir kultūros paminklais
bas. Jo mėlyname fone trys sidabrinės susikertančios juostos simboli-zuoja upių (Nemuno, Nevėžio ir Neries) santaką. Šių upių baseinu-ose XIII–XV a. kūrėsi senosios lietuvių gyvenvietės, kurios statėsi ant piliakalnių. Piliakalniai – tai Lietuvos istorijos dalis. Jie teikia ne tik istorinių žinių, bet pateikia lietuvių didvyriškos kovos pavyzdžių. Pasakojimuose ir legendose aprašomi istorinio laikmečio įvykiai.
Apie garbingą Lietuvos praeitį kairiajame Nemuno krante, netoli Nevėžio žiočių, byloja stūksantis Pyplių piliakalnis (X–XVI a.). Pa-sakojama, kad piliakalnį su savo kepurėmis supylę prancūzai. Iki tol ant aukšto kalno stovėjusi lietuvių pilis, kurią pilies kunigaikščiui išjojus į karą sudegino priešai. Piliakalnis pavadintas Pile, Napoleono kalnu. Istorikai Z. Ivinskis ir K. Paunksnis buvo linkę manyti, kad šioje vietoje stovėjo ir 1336 m. kryžiuočių sugriauta Pilėnų pi-lis. Bernatonių piliakalnis įrengtas upelių santakoje esančiame kranto kyšulyje, Kauno miškų urėdijos Raudondvario girininkijos vidurinėje dalyje. Piliakalnio viršuje yra 35 m ilgio ir iki 30 m pločio aikštelė. Pasak metraštininko Kasparo Šulco, čia stovėjusi 1369 m. sudeginta Kęstučio pilis „Bayery“. Piliakalnio aikštelėje, šlaituose ir prieigose auga nemažai šimtamečių ąžuolų.
Pakalniškių piliakalnis
4
Sandrava
3 p.
BALTŲ VIENYBĖS DIENA
Pakalniškių piliakalnis su priešpiliu įrengtas kranto kyšulyje, įsiterpusiame į Nemu-no slėnį, į šiaurės vakarus nuo kelio Kaunas–Vaišvydava–Pakuonis, Kauno marių pietiniame krante. Pasakojama, kad piliakalnis supiltas senovės lietuvių rankomis. Manoma, kad ant piliakalnio kadaise stovėjo Nemuno slėnio žemių valdovo Vaišvydo statyta pilis.
Vienas geriausiai išsilaikiusių panemunės piliakalnių, turįs taisyklingą formą ir įdomią fortifikaciją – Jaučakių piliakalnis su gy-venviete. Piliakalnis įrengtas Piliakalnio ir Pilies upelio santakoje esančioje kalvoje. Apie Jaučakių piliakalnį sklando daug įdomių legendų, padavimų. Pasakojama, kad piliakalnį kepurėmis supylę švedai, kad jame buvęs dvaras, bet kažkas dvarą prakeikęs ir šis nugrimzdęs, kad piliakalnio viršūnėje buvusi kiaurymė, į kurią metant akmenį girdėdavosi skambant, o dugno negalima buvo pasiekti. Dar pasakojama, kad piliakalnyje gyveno milžinai, kad jame stovėjusi pilis, kuri buvo prakeikta ir prasmego į žemę. Nemuno ir Ovos upelio santakoje kranto kyšulyje stūkso Altoniškių piliakalnis. Manoma, kad XIII–XIV a. šioje vietoje stovėjo medinė pilis. Piliakalnis dar vadintas Altonos kalnu. Čia senovėje buvo kūrenama amžinoji ugnis ir aukojamos aukos deivei jaunikių globėjai Al-tonei. Altoniškių piliakalnis gražiai siejasi su legendiniu pasakojimu apie netoliese esantį Dievogalos piliakalnį.
Legenda byloja, kad Altoniškių piliakalnio amžinąją ugnį kursčiusi neapsakomo grožio vaidilutė, o Dievogaloje, prie pat Zapyškio, tokią pat ugnį kurstęs jaunas žynys, kuris, kartą apsilankęs deivės Altonės šventovėje ir išvydęs ten gražią vaidilutę, labai įsimylėjęs ją ir ėmęs dažniau lankyti. Per tokį vieną apsilankymą, kuris užtrukęs pernelyg il-gai, Dievogaloje užgesusi jaunojo žynio nerūpestingai kurstoma ugnis. Žmonės išsigandę galimos dievų rūstybės, nutvėrę žynį ir gyvą sudeginę. Vaidilutė netekusi mylimojo iš sielvarto numirusi. Žmonės, pamatę, kad užgeso amžinoji ugnis, ėmę iš
baimės šaukti: „Dievui galas, Dievui galas!“ Iš to esą ir kilęs vietovės pa-vadinimas Dievogala. Visai netoli tos vietos yra Zapyškio miestelis, kuris taip pat apipintas pasakojimais ir legendomis. Poetas F. Sruoginis poemoje „Zapyškis“ rašė:
„Tautieti, Jei nori Lietuvos senovę kvėpuoti
Pajusti Perkūno gadynę, Išgirsti, ką mūsų senoliai byloja,Karžygius, dievaičius, vaidylas
atminę,Važiuoki Zapyškin prie Nemuno
kranto“. Kraštotyrininkė Elena Sviderskytė
1952 m. apie Piepalių piliakalnį rašė, kad piliakalnį švedai kepurėmis supylė ir kad vietos gyventojai, kasinėdami piliakalnį, radę plytų ir kitokių senovinių pastatų liekanų. Pats piliakalnis stovi vaizdingoje vietoje – aukštumoje, įsiterpusioje į Nevėžio slėnį. Iš pietų ir pietvakarių piliakalnį juosia Asiūklio upelis, iš rytų – Nevėžio slėnis.
Pilike, Linksmuoju kalnu vadintas Ringovės piliakalnis, esantis Nemuno krante tarp dviejų gilių griovių. Spėjama, kad XIV a. piliakalnyje buvo mėginama statyti didžiulė medinė pilis, bet po mūšio ties Kaunu jos neprireikė. Etnografė Pranė Dundulienė rašė: „Ant Ringovės piliakalnio dar XVIII a. buvo akmeninė žalčių vyriau-siojo dievaičio Ragio statula, kuri stovėjo prie milžiniško ąžuolo. Ten jis buvo at-vaizduotas kaip sėdįs žmogus su ragais ant galvos, vienoje rankoje laikąs žeberklą, ki-toje – lanką su strėlėmis“. B. Kviklys rašė apie piliakalnį, kuris buvo vietovėje, žmonių vadinamoje Pelkine, arba Pekielnu. Da-bar tai Lantainių piliakalnis dešiniajame Neries krante. Jo šlaitai statūs, siekia iki 30 m aukščio. Pasakojama, kad piliakalnyje senovėje buvusi pagonių bažnyčia, ku-rioje juodus šunis aukodavo. Piliakalnio papėdėje randama senų sodybų liekanų. Is-torikas tyrinėtojas Petras Tarasenka manė, kad ant Karmėlavos piliakalnio buvo ba-joro pilis, statyta greičiausiai jau po karų su kryžiuočiais. Pasakojama, kad ant piliakalnio stovėjusioje mūrinėje pilyje gyvenę milžinai, kurie buvo tokie dideli, kad nuo piliakalnio
rankomis susisiek-davo su Masteikių ir Lepšiškių milžinais iš kitapus Neries. Taip pat pasakojama, kad piliakalnyje yra nugrimzdusi pilis, kurioje dar ir dabar tebemieganti paskuti-nio pilies valdovo duktė.
Baltų vienybės dienos renginys vyks Raudondvario pilyje. Iš viso Kauno rajone išliko 19 buvusių dvarų sodybų. Ypač vertingas
Raudondvario dvaro architektūros ansamblis (XVII a.) – viena ryškiausių renesanso ir roman-tizmo laikotarpiu susiformavusių sodybinių ansamblių Lietuvoje. XIV a. tai buvo kovų su kryžiuočiais vieta, Nevėžio žiotyse buvo Vyrgalės sala, kurioje stovėjo Vyrgalės pilis, bet ją sunaikino kryžiuočiai, o salą ilgainiui užliejo vanduo. Sudėtinga ir istorine prasme įdomi šio ansamblio raida. Pradedant XVI a. didikais Dzevaltauskais, Radvilomis, Vorlovs-kiais, iki ilgiau valdžiusių Zabielų rezidencijos XVIII a. Raudondvarį užgriuvo 1831 m. su-kilimo įvykiai. Rusų malšintojai, apšaudydami sukilėlius, pilį sudegino. Griuvėsius nupirkę turtingieji Tiškevičiai, žinomieji daugelio parkų mecenatai. Benedikto Tiškevičiaus val-domas Raudondvario pilies pastatų ansamblis ir parkas XIX a. antroje pusėje žavėjo ne vieną tų laikų keliautoją. Šiuo metu Raudondvario ansamblyje vyksta restauracijos ir renovacijos darbai. Atstatyta buvusi ledainė. Pagrindiniu-ose dvaro rūmuose restauruota didžioji salė, kurioje jau tuokiasi Kauno rajono jaunieji. Restauruotose salėse eksponuojamos parodos, kuriasi Juozo Naujalio muziejus. Restauracijos darbai vyksta ir didžiosiose dvaro arklidėse. Čia kursis „Menų inkubatorius“. Restauracinės eilės laukia ir oranžerija, dvaro parkas. Tai vieta, kuri tampa kultūrinio istorinio paveldo dalis Kauno rajone. Šis ansamblis išsidėstęs ant Nevėžio šlaito. Čia, Raudondvaryje gimė ir gyveno žymus lietuvių kompozitorius Juozas Naujalis. Jis rašė muziką antrajam Lietuvos himnui pagal Maironio eiles „Lietuva brangi“. O tame himne yra žodžiai:
„Ten susimąstęs tamsus Nevėžis Kaip juosta juosia žaliąsias pievas. Banguoja vagą giliai įrėžęs,Jo gilią mintį težino Dievas“.Čia prie Nevėžio, Raudondvario pilyje,
susitiks visų baltiškųjų kraštų: sūduvių, aukštaičių, kuršių, žemaičių, dzūkų papročiais ir tradicijomis, kalba ir istorija panašūs ir skirt-ingi dalyviai. Visus juos suvienys bendras kraštas – Lietuva. Tai ji – Lietuva – kilo iš baltų vienybės, kurios dieną pažymime rugsėjo 22 d.
Parengė pagal straipsnius spau-doje ir interneto svetainėse, pasako-jimus, rašytinius šaltinius ir asmeninį archyvą Mykolas Fedaravičius, istorikas kraštotyrininkas, Kulautuvos vid. m-kla.
Zapyškis
Piepalių piliakalnis
5
Sandrava
PUBLICISTIKA
Irena NakienėJAV
Prieš penketą metų, kaip ir daugelis lietuvių, migravau į užsienį. Laikinai namus Vilniuje pakeitė namai JAV. Tikrai, tikėjausi, padirbėsiu porą metų, gal Lietuvoje pagerės ekonominė situacija ir sugrįšiu. Tačiau liki-mas lėmė užsilaikyti ilgėliau, dirbti, palaikyti lietuvybę išeivijoje ir išlikti tikra lietuvaite. Čia mes švenčiame visas lietuviškas ir tautiškas šventes, puoselėdami papročius, kultūrą, teikdami pagalbą likusiems Tėvynėje. Daug renginių yra aplankę Lietuvos konsulai New York‘e bei konsulato darbuotojai ir Amerikos lietuviškoji televizija. Kadan-gi esu veikli, kurianti ir nenustygstanti vietoje, greitai įsitraukiau į lietuvišką veiklą. Rašau straipsnius Amerikos lietuviškiems spaudiniams. Esu išrinkta JAV LB Rytinės Connecticut apylinkės valdybos vice-pirmininke spaudai.
Šie metai Lietuvoje paskelbti Maironio metais, nes minimos 150-osios poeto gimi-mo metinės. Lietuvoje Maironiečių draugi-jos Suvalkijos centro vadovė Salomėja Mikelaitienė informacinėmis technologi-jomis susisiekusi paprašė aplankyti ir pas-veikinti poetę Danutę Lipčiūtę-Augienę. Ji, iš arčiau bendravusi su poetu, klasiku, ku-nigu, profesoriumi Maironiu, – vienintelė gyva liudininkė.
Saulėtą Trijų Karalių rytą skubėjau į Palaimintojo Jurgio Matulaičio slaugos namus Putname (JAV) pas poetę, vaikų rašytoją, dramaturgę ir visiems gerai išeivijoje pažįstamą visuomenės ir kultūros veikėją Danutę Lipčiūtę-Augienę. Danutės mama Kotryna Mačiulytė-Lipčienė buvo jauniausia Maironio sesuo. Mačiulių šeimoje augo dar dvi seserys – Marcelė ir Pranciška. Maironio namuose jauniau-sia duktė Danutė apsigyveno būdama aštuonerių metų. Kilusi ji iš Bernotų kaimo Raseinių rajone. ,,Aš viską puikiai prisi-menu, buvau visateisė tų namų naikintoja, jis mokėjo už mokslą, leido gyventi savo pastogėje. Iš tikrųjų reikia stebėtis juo, o ypač tetos Marcelės kantrybe, kai kartais susėsdavome prie stalo nemažas būrys mokslus beeinančių triukšmadarių. Dėdė, tartum pasakų senelis, iš paslėptos skrynios dalino brangenybes, kurios padėjo mums planuoti gyvenimą, kurti ateitį, bręsti tikrais lietuviais. Kiek daug gražių ir prasmingų akimirkų, praleistų dėdės globoje, kiek daug išminties ir meilės iš jo patirta.“ Dar iš savo jaunystės pamena: „Būdavo, giedame su seserimis svetainėje kokią nors liaudies dainą arba Maironio eilėraštį... Jis praveria savo darbo kambario duris, klauso. Paskui įėjęs sako: „Giedokite, giedokite... kaip gražu!“ Danutė prisimena, kad Maironis buvo ypač reiklus mokslo atžvilgiu, tikrino dienyną, skatino mokytis. Maironis net į jos sąsiuvinį yra įrašęs palinkėjimą, kuris tapo
kelrode žvaigžde:„Vaikeli, mokinkis, Lietuve vadinkis, Doros nenustok niekada. O mokslas daug galiSuteiks jis tau dalią, Jei Dievo garbėsTau liepimai tuščiai neskambės.“Kotrynos vaikams paaugus, Maironis
nusprendė imtis atsakomybės ir leisti juos į mokslus. Lenkė prie lietuvybės, skatino gyven-ti dorai ir mylėti Dievą. Maironis visus sesers Kotrynos vaikus stengėsi išmokyti prancūzų bei vokiečių kalbos. Rūpestingas dėdė Danutės širdelėje skiepijo meilę, gėrį ir grožį. Ji Maironį prisimena kaip labai paprastą žmogų, be jokio pasipūtimo. Mėgo keliauti ir aplankė Vokietiją, Šveicariją, Italiją, bet Dubysos krantai traukė ir viliojo labiausiai. Maloniausias metas jam buvo pavasaris, kai pievos susiliedavo su dangaus mėlyne, žydint neužmirštuolėms bei žibutėms. Rūtos buvo mėgstamiausia jo gėlė. Išlikę džiugūs, nuotaikingi prisiminimai iš kelionių su dėde į Palangą, Birštoną, Panemunę. O kokie reikšmingi jai buvo teatrų ir parodų lankymai! Dėdės namuose gautos ir pirmo-sios bendravimo pamokos: įvairių švenčių metu buvo sodinama prie stalo su menininkais, valdžios vyrais, vyriausybės nariais, bažnyčios hierarchais. Gražios ir prasmingos akimirkos, patirtos Maironio namuose, suteikė gyvenimui ypatingų spalvų. „Jis buvo kantrus ir atlaidus, mylėjo mane,“ – prisimena Danutė. Tačiau jai teko išvysti ir pajusti Maironio rezignavimo skausmingas valandas, kuomet aukščiausia bažnytinė valdžia nesuteikė vyskupo titulo, o jaunieji poetai, nuvertindami jo kūrybą, atvirai deklaravo: „Maironis nuseno, Maironis pase-no, labanakt, Maironi...“
Danutė Lipčiūtė lankė „Aušros“ mergaičių gimnaziją ir bebaigdama ją kreipėsi į dėdę patarimo, ką studijuoti. Į Maironio atsakymą „kur linksta širdelė“ atsakė, kad į literatūrą. Bet prisimena Maironio keistą šypseną ir trumpus žodžius: „Ir Tau ji svilėsiais pakvips“... Jau gimnazijoje buvo parašiusi vaidinimą apie Vytautą, kuris buvo pastatytas ir sėkmingai suvaidintas. Paklausiusi savo širdies palie-pimo įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą ir studijavo lituanistiką, prancūzų kalbą ir literatūrą. Universitete išminties sėmėsi iš profesorių V. Mykolaičio-Putino, V. Krėvės, P. Skardžiaus ir kt. Čia ji įsitraukė į visavertį studentišką gyvenimą – įstojo į „Šatrijos“ draugiją, aktyviai dalyvavo organizacijos veikloje; dainavo chore; rašė eilėraščius. Nuo 1932 metų bendradarbiavo žurnale „Naujoji Vaidilutė“.
1932 metais mirus Maironiui la-bai išgyveno. Meilė Tėvynei Lietuvai, lietuviškam žodžiui, tiesai, dorai tapo jos gy-venimo pamatu. 1936 metais dalyvavo Mai-ronio muziejaus atidarymo šventėje Kaune.
Gavusi valstybės stipendiją, tobuli-nosi Sorbonos Fonetikos institute. Likimo buvo lemta, kad liekna, juodakasė žemaitė
susipažino su Paryžiuje dailę studijavusiu, vėliau išeivijoje išgarsėjusiu dailininku, daugelio knygų iliustratoriumi Pauliu Augustinavičiumi-Augiu, tapo jo mūza, tapy-bos įkvėpėja, vaikų motina. Tačiau šeimos gyvenimą sujaukė rusų okupacija. Tuomet daugybė lietuvių šeimų patyrė rusų, vokiečių okupacijų žiaurumus.
Neaplenkė ir Danutės artimųjų ,,plėšrioji raudonoji paukštė“: 1940 m. buvo suimtas ir ištremtas į Sibirą vyriausias brolis Mikalo-jus, ten ir mirė. 1941 m. suimta ir jos sesers Elenos Babonienės šeima, o kartu ir Maironio sesuo Pranciška, kuri mirė ištremta į Sibirą, į Ust-Kulomą. Juodi debesys tvenkėsi ir virš Augių šeimos. Pasirinkimo nebuvo: arba pa-tiems trauktis į nežinią, arba per prievartą būt išvežtiems gyvuliniuose vagonuose Sibiran. Danutės Lipčiūtės-Augienės, vidinis balsas pakuždėjo, kad reikia gelbėti vaikus ir gelbėtis patiems. Visa šeima išvyko į Austriją, vėliau į Vokietiją. Net ir sunkioje tremtyje abu men-ininkai neprarado pusiausvyros: kūrė, rašė, tapė, piešė. Pabėgėliai iš Lietuvos puoselėjo viltį kurį laiką praleisti svetur ir vėl grįžti tėvynėn. Deja, svajonėms neteko išsipildyti, teko ieškoti ,,savosios žemės svetur“. Nuo 1949 metų nuolatinė jos gyvenamoji vieta tapo Jungtinės Amerikos Valstijos.
Danutė nuo 1951 metų įsitraukė į vaikų žurnalo „Eglutė“ bendradarbių gretas: kūrė eilėraščius, prozos vaizdelius, pasakas. Beveik penkiasdešimt metų ji darbavosi šiame žurnale. Kiekviename numeryje rasime jos pasakų, eilėraščių, lietuviškų papročių aprašymų. Nesureikšmino savo kūrybinio darbo ir nuolat kartojo, jog „rašė tik tam, kad vaikai svetimoje šalyje nesuamerikonėtų“. Atskiromis knygomis išėjo „Močiutės dovanėlė – abėcėlė“ (1976), „Močiutės pa-sakos“ (1985), „Eilėraščiai“ (1992). Parašyta nemažai poemėlių, eiliuotų pjesių vaikams, kurios neišleistos, bet buvo vaidinamos lietuvių telkiniuose išeivijoje: „Užburti vaikai“, „Velykos“, „Kalėdų žvaigždė“, „Meškos mokykla“, „Ropė“ ir kt.
D. Lipčiūtės-Augienės kūryba alsuoja giedrumu ir skaidrumu, meile lietuviškam žodžiui, savai žemei.
LAISVI GIMĖM
Baltas žirgas ko sužvingo?Plevėsuoja vėliava! –Tai lietuvis ilgis Vilniaus,Laisvės trokšta Lietuva.Žiebias žvaigždės virš pusnynųIr virš žydinčių laukų,Ilgimės tavęs, Tėvyne,Šalie skambančių šilų.Laisvi gimę, laisvi augę,Laisvi amžiais broliai bus...Mes visi: maži, suaugęGrįšim į tėvų namus... (1956 m.)
<< << << << <<
6 p.
ATSIMINIMAI
6
Sandrava
ŽIEMUŽĖLE, KUR DINGAI?Oi, žiemuže, kur dingai? Ko tu sniego nebarstai? Kur tos pusnys ant kalniukų?Ar važiuosim su rogutėm?Kur varvekliai?Kur šalna?Pasaka žiemos balta?Lipdom senį, žiūrim - blynas... Nėra sniego, vien purvynas.Žiemužėle, kur dingai,Kur tą sniegą išbarstei? Juokias zuikiai ir varnai:Žiema baigėsi seniai... (1988 m.)
1960 metų gruodžio 7 dieną klastinga liga pakirto Danutės vyrą – dailininką Paulių Augių, pačiame kūrybinių jėgų žydėjime, vos peržengus penkiasdešimt pirmuosius metus. D. Lipčiūtė-Augienė svetimoje žemėje liko
PUBLICISTIKA viena su keturiais vaikais: Rasa, Džiugu, Jurgiu, Rūta (gimė JAV). Ji kantriai nešė savo dalią, dirbo, rūpinosi vaikais. Ramybės nedavė namuose likę Pauliaus Augiaus eski-zai, neišspausdinti ir neišleisti jo darbai. Vi-sas jėgas skyrė vyro atminimo įamžinimui: 1967 metais išleido monumentalų leidinį – monografiją. D. Augienė bendradarbiavo išeivijos lietuviškuose laikraščiuose „Drau-gas“, „Šv. Kalėdų aidai“, žurnaluose „Aidai“ ir „Ateitis“, rašė literatūros, meno temomis. Danutė, jau gyvendama Putname (CT), parašė pluoštą proginių eilėraščių, eiliuotų tekstų, kurie virto dainomis ir giesmėmis. Paskata kurti buvo meilė artimui, noras pradžiuginti, išreikšti dėkingumą.
1976 metais atsiradus vilties aplankyti Lietuvą, jos gyvenimas nusispalvino nau-jomis spalvomis. Per dešimt kelionių iš JAV į Lietuvą vežė knygas, žurnalus, šelpė giminaičius, globojo našlaičius. Lankė dėdės Maironio muziejų Kaune. Lietuvoje D. Lipčiūtė-Augienė negailėdama jėgų ir
savo trapios sveikatos lankėsi darželiuose, mokyklose, bibliotekose, susitikinėjo su jaunimu, bendraudama su mokytojais, visuomenės ir kultūros veikėjais, inteligentais ir paprastais kaimo žmonėmis.
Rūpindamasi vyro kūrybiniu palikimu D. Lipčiūtė-Augienė atvežė į Lietuvą ir Vilniaus dailės muziejui padovanojo jo darbų kolekciją. 1992 metais Lietuvoje pasirodė jos poezijos knygelė vaikams „Eilėraščiai“ su Pauliaus iliustracijomis. Kitais metais ji išleido devy-nias jo darbų reprodukcijas. Taip pat jos dėka išleistos Pauliaus iliustruotos nuotaikingos knygos: „Pupų pasaka“, Salomėjos Nėries „Eglė žalčių karalienė“, vysk. Motiejaus Valančiaus „Žemaičių vestuvės“.
D. Lipčiūtės-Augienės gyvenimas gali būti daugeliui mūsų pavyzdys – meilės artimui, gailesčio vargšui, atjautos nuskriaustam. „Aš supratau, kad žmogus gali būti žmogumi tik atiduodamas save kitiems. Aš supratau, kad tikroji meilė – tai gyvenimas kitiems“, – sakė D. Lipčiūtė-Augienė.
5 p.
Zita AndrijaitienėRaseinių r. Ariogalos g-ja
JURGINIŲ ŠVENTĖ TRAKUOSE
Saulėtą balandžio 21-osios rytą Ariogalos gimnazijos mokiniai išvyko į šalies maironiečių renginį. Lietuvos maironiečių draugija Jurginių sambūriui „Pilis, tu tiek amžių praleidai garsiai...“ ir konkursui „Pavasario balsai“ šiemet pasirinko kiekvienam lietuviui brangų kampelį – Trakus. Trakų istorija prasideda Senuosiuose Trakuose, nedidelėje už trijų kilometrų nuo Naujųjų Trakų esančioje vietovėje. Vytauto Didžiojo gimtinės – Senųjų Trakų – lankymu ir prasidėjo maironiečių šventė, skirta Lietuvos dainiaus Maironio 150-osioms gimimo metinėms.
Dalyvavome šv. Mišiose Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje.
Po pamaldų visi sugužėjome į Trakų kultūros rūmus. Čia sveikinimo žodį tarė ra-jono ir draugijos vadovai bei svečiai. Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Teresa Solovjova perdavė mero Vinco Kapočiaus žodžius: „Maironio metais su meile prisime-name iškilųjį poetą ir tarsi iš naujo atrandame jo poeziją. Simboliška, kad kūrėjo poezijos rinktinės „Pavasario balsai“ vardu pavadin-tame konkurse skamba pavasariški jaunųjų balsai, skelbiantys gerą žinią. Ji liudija, kad sąvokos Tėvynė, Tauta, Kalba, kurioms Mai-ronis sudėjo visą savo kūrybą ir gyvenimą, jaunųjų lūpomis įgyja naują prasmę.“ Po vice-mero kalbos Lietuvos maironiečių draugijos padėkos raštais, Švietimo ir mokslo minis-terijos prizais, Kultūros ministerijos premija apdovanoti poezijos konkurso „Pavasario bal-sai“ prizininkai ir laureatas. Draugijos raštais apdovanoti ir aktyviausi maironiečiai bei jų vadovai. Scenoje skambėjo dainuojamosios poezijos konkurso nugalėtojų dainos, buvo atliekamos poetinės kompozicijos. Labiausiai visus sužavėjo Generolo Jono Žemaičio karo
akademijos kariūnų programa. Kultūros centro kieme vaišinomės ska-
nia kareiviška koše. Pasistiprinę, mojuodami vėliavėlėmis žygiavome į Trakų pilį. Per Trakus nusitiesė kilometrinė maironiečių, jų vadovų ir svečių eisena. Trakų pilies kiemelyje skambėjo Lietuvos nacionalinės filharmonijos solisto Danieliaus Sadausko, Kauno Maironio universitetinės gimnazijos ansamblio, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos choro, Ariogalos gimnazijos ir kitų mokyklų atlikėjų dainos, liejosi Maironio eilės. Vyko ir puota, juk ne bet kada gali pasivaišinti garsioje pilyje...
Maironis Lietuvą vadina Tėvyne, todėl ir jaunieji maironiečiai keliauja po savo šalį, domisi jos istorija, garbinga praeitimi, skaito ir dainuoja Maironio eiles. Jie tikrai pašauks poetą dar ne vieną kartą, pašauks pagarbiai, vis iš naujo jį atrasdami...
Ilvita Balžekaite ir Šarūnas Kvietkus (Ariogalos gimnazija). Koncerte Trakų pilyje
„Pavasario balsų“ laureatė Lėja Kačerginskytė (viduryje)
Prizininkės su mokytojomis Dėkojame Trakų r. savivaldybei (meras Vincas Kapočius), Švietimo skyriui (vedėja Dalia Dzigienė), Trakų kultūros rūmams (dir. Dariuš Nedveckis), meno mokyklos (dir. Neringa Mišeikienė) kolektyvams, Trakų istorijos muziejui (dir. Virgilijus Poviliūnas), Vytauto Didžiojo gimnazijai (dir. Elvyra Janušauskienė), Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčios kleb. Dek. Jonui Varaneckui, UAB „Karališka kibininė“ savininkei Zinaidai Juškienei, ūkininkei Laimai Kamaitienei, Policijos komisariatui (virš. Valerij Vincukevič), UAB „Trakų paslaugos“ (dir. Eitvydas Juškauskas), Lietuvos šaulių sąjungos Vilniaus apskrities Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės vadui Dariui Leinartui, poezijos konkurso „Pavasario balsai“ komisijai (pirm. Regina Bartusevičienė).
7
Sandrava
KRONIKA
Inga GikienėZarasų r. Salako pagr. m-kla
Gegužės 10 d. Salako kultūros namuose vyko šalies mokinių etnokultūrinio projekto
„Atverk tautos lobynų gelmes“ Aukštaitijos regioninės varžytuvės. Šį projektą organi-zuoja Lietuvos jaunimo turizmo centras. Projekto tikslas – skatinti mokinius pažinti gimtojo krašto tradicinę kultūrą, ugdyti etnokultūrinį kūrybiškumą, baltišką pajautą, puoselėti gimtojo krašto papročius ir tradici-jas.
Į varžytuves atvyko mokinių koman-dos iš Širvintų „Atžalyno“ progimnazi-jos ir Šiaulių Simono Daukanto gimnazi-jos. Jose taip pat dalyvavo ir šeimininkai – Salako pagrindinės mokyklos mokinių komanda (vad. I. Gikienė ir D. Kisielienė). Pagrindiniai varžytuvių vertintojai – šio projekto koordinatorius Lietuvos jaunimo turizmo centro meto-dininkas A. Ščiukaitis ir laidos „Duokim garo“ vedėjas S. Kavaliauskas.
Giedrė DulskaitėAlytaus Adolfo Ramanausko-Vanago g-ja
Literatūrinės Žemaitijos keliais
Smagu keliauti po platųjį pasaulį, tačiau nepažinti savojo krašto – gėda. Lietuva maža, bet turi turtingą kultūrinį paveldą, garbingą praeitį. Birželio 6 d. Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos mokinių būrelis drauge su mokytojomis E. Janulevičiene, J. Zeleniene ir E. Barysiene keliavo po literatūrinę Žemaitiją.
Pirmiausia mus pasitiko lietuvių romantiko, tautos dainiaus Mai-ronio gimtoji sodyba – Pasandravys. Keliavome į tėviškę Bernotų kaime. Stabtelėjome prie poeto aprašyto šaltinėlio, maironietė Greta Sinkevičiūtė paskaitė eilėraštį „Suolelis.“ Iš tikrųjų poetas mėgo tą gimtinės vietelę: šaltinėlio gaivus vanduo , suolelis šalia – tai tolimos poeto praeities simboliai. Maironietės Paulina Dvilinskaitė ir Greta Sinkevičiūtė paskaitė eilėraščius „Miškas ūžia“ ir „Praeitis.“ Prie Baublių
Martyna Miknevičiūtė, Daiva MikšienėRadviliškio Vaižganto progimnazija
Birželio 6–7 d. Baisogalos gimnazijos (A. Krugelienė), Vaižganto progimnazi-jos (D. Mikšienė) ir Pakalniškių pagr. m-klos (Z. Macevičienė) maironiečiai šįmet jau trečią kartą susitiko Pakalniškiuose. Juos maloniai sutiko Pakalniškių direktorius S. Čepaitis.
Stovykloje dalyvavo 25 mokiniai. Kad greičiau susidraugautų, mokiniai
susiskirstė į keturias komandas, sugalvojo originalius komandų pavadinimus, prisista-tė, žaidė „Juoko jogą“. Susipažinę su Klebo-niškių muziejaus ekspozicija, žaidė, vaidino
baisogalių psichodra-mas pagal žinomas pasakas, kūreno lau-žą, kepė dešreles, o Edgaras atsinešė net tėčio visą stovykla-vimo atributiką (ka-tiliukus ir kt.) virė sriubą. Vakare skaitė Maironį, kūrė eilė-raščius, kompiuteriu rinko tekstus, žiūrėjo dokumentinį filmą „Knygnešys“. Ir dar ilgai vakarojo su nau-jaisiais draugais.
Salake
Maironiečių literatūrinė stovykla
Zita MacevičienėRadviliškio r. Pakalniškių pagr. m-kla
Dalyvavome Tarptautinio projekto „E-COM-PETITION“ lietuvių kalbos konkurse „Gintaro kelias 2011–2012“, šalies vaikų kūrybinių darbų konkurse „Angelo žinia“, šalies vertimų ir ilius-tracijų projekte „Tavo žvilgsnis“, Nacionalinia-me moksleivių lietuvių kalbos konkurse „Šva-ri kalba – švari galva“ (padėkos mokiniams ir vadovei). „Kalbų kengūroje“ dalyvavo 6 moki-niai (laureatų diplomai). Parengėme stendinius pranešimus „Rašom 2012“, „Maironiui – 150“ mokykloje ir kaimo bibliotekoje. Šiaulių profe-sinio rengimo centro mokinių kūrybinių darbų konkurse „Mano svajonių profesija“ pristatytas kolektyvinis darbas, laimėta 2-oji vieta. Daly-vavome akcijoje „Sustabdyta minutė – knygai“ kaimo bibliotekoje, kūrybiniuose projektuose „Ko gi trokšti, nesoti dvasia“, „Už Raseinių ant Dubysos teka saulė“ (diplomas), „Paėmęs arklą, knygą, einu Lietuvos keliu“ (padėka). Nacio-nalinės bibliotekų savaitės metu organizavome renginį Radviliškio viešojoje bibliotekoje „Va-landa su Maironiu“ (padėka). Organizavome ra-jono maironiečių literatūrinę stovyklą, dalyvavo Baisogalos gimnazija, Vaižganto progimnazija ir gimnazija), parengtas kūrybos almanachas.
8
Sandrava
KRONIKA
Kristina RaudonienėKuršėnų Stasio Anglickio pagr. m-kla
Dviejų mokyklų bendro projekto „Maironio apdainuotu ir numylėtu keliu“ integruoti renginiai – viktorina ir konferencija
Minint garsaus mūsų dainiaus Maironio jubiliejin-ius metus Kuršėnų Stasio An-glickio pagrindinės mokyklos ir Kuršėnų Lauryno Ivinskio gim-nazijos mokytojų iniciatyvinė grupė parengė ilgalaikį projektą „Maironio apdainuotu ir numylėtu keliu“. Jo tikslai – siekti, kad mo-kiniai domėtųsi Maironio gyven-
imu, kūryba, susipažintų su tautos istorija, ją gerbtų, tobulintų komunikavimo, pažinimo, iniciatyvumo ir kūrybingumo bei asmenines kompetencijas.
Jau įvyko maironiečių abiturientų palydos, jau nuaidėjo svajonių traukinys, kuris išsivežė vyresnius draugus, palikdamas atsisveikinimo, padėkos žodžius ir ryškius vardus: MONIKA, IEVA, EGLĖ, AKVILĖ, DOVILĖ, ANDRIUS, KAROLIS...
Per 8 metus aktyvūs maironiečiai sutiko šimtus kūrybingų žmonių, surado dešimtis draugų, aplankė gražiausius Lietuvos miestus ir miestelius, praplėtė istorijos ir tautosakos žinias, dalyvavo mokslinėje veikloje, išgirdo ir dainavo daug nuostabių dainų...
O išlydint jaunųjų draugų abiturientams nuoširdžiausia dovana: Draugystės juostos, išaustos septintokių Žygimantės ir Gintarės, prie spalvingų kraičio skrynių ir ilgesinga bendra Palydų daina.
Regina EmbrektienėKauno r. Karmėlavos Balio Buračo gimnazija
Prisimenant maironietes abiturientes: „Svajonių traukinys jau nuriedėjo...“
Brigita VaitkutėKauno „Santaros“ gimnazija
Maironiečių ambasadoriaiBalandį mes, maironiečiai, važiavome į Kauno humanitarinę pradinę
mokyklą pristatyti projektinį darbą, skirtą Maironio 150-osioms gimimo ir 70-osioms mirimo metinėms paminėti. Iš tiesų buvo jaudulys: nežinojome, ar sudominsime mažuosius savo darbu, ar paliksime nors kruopelytę informacijos, kurios turėjome gana nemažai, ar įstrigs bent vienas išgirstas eilėraštis, kurį deklamavo penktokai.
Ir vis dėlto mūsų pastangos nebuvo bergždžios, visi klausėsi susidomėję ir kupini noro plėsti savo žinias, nors ir patys pateikė mums daug faktų apie Maironį. Likome sužavėti jų aktyvumo ir noro žinoti daugiau apie Maironį.
Mūsų tikslas buvo supažindinti su Maironiečių draugija, jos veikla. Norėjome juos įkvėpti, sužavėti ir pastūmėti domėtis kitais tokiais žmonėmis ir neužmiršti jų darbų, gyvenimo svarbos mūsų tautai.
Ir mums pavyko! Įgyvendinome savo tikslą. Visi liko sužavėti ir tryško noru įstoti į Maironiečių draugiją, pamatę, kad tai tikrai vertingas užklasinės veiklos būrelis, kuris plečia akiratį, padeda pažinti tėvynę, ugdo pilietinę atsakomybę.
Deimantė Pečiulytė, Ingrida Staševičiūtė, Simonas PenkinasKauno r. Babtų gimnazija
„Džiaugsmas matyti ir suprasti yra pati gražiausia gamtos dovana“, – šiais A. Einšteino žodžiais pavadinta šio pavasario mokslinė kon-ferencija. Pristatėme projektinį darbą „Lietuvos geografija Maironio kūryboje“, skirtą Maironio 150-osioms gimimo metinėms. Šiame darbe keliavome Maironio apdainuotomis vietovėmis, galėjome pamatyti nu-ostabius Lietuvos vaizdus, išgirsti pačių maironiečių įgarsintus poeto posmus apie projekte minimus tėvynės kaimus, miestelius, miestus, pilkapius, ežerus ir upes. Suskaičiavome visus Maironio eilėraščiuose paminėtus vietovardžius ir, pasitelkę Lietuvos žemėlapį, įrodėme, kad tikrai poeto kūryboje – visa Lietuva.
Ivona KurovaVilniaus r. Marijampolio vid. m-kla
Stovyklavome MelnragėjeRugpjūčio trečiąją savaitę Klaipėdoje, Melnragėje, susirinko
maironiečiai į kasmetinę Lietuvos maironiečių draugijos organizuojamą stovyklą. Šiais metais stovykloje susitiko alytiškiai (Alytaus r. Butrimonių gimnazija), vilniečiai (Vilniaus r. Marijampolio vidurinė mokykla) bei raseiniškiai (Raseinių r. Betygalos Maironio vidurinė mokykla)., Jurbarko r. Juodaičių pagr. m-kla.
Mokiniams ir už juos atsakingiems mokytojams veiklos tikrai nestigo. Viena diena buvo paskirta ekskursijai po Klaipėdą. Iš pradžių visi dalyvavo Žolinėms skirtose pamaldose Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje.
Visi labiausiai laukė Palangoje ant Birutės kalno vyksiančio poetui Maironiui skirto minėjimo. Po trumpos ekskursijos po Palangos gintaro muziejų bei pasivaikščiojimo parke visi susirinko ant Birutės kalno. Moki-niai deklamavo poeto eiles, gitarų akordams pritariant dainavo pagal poeto žodžius sukurtas dainas, klausėsi Klaipėdos rašytojų kūrybos, lingavo gro-jant folkloro ansambliui iš Klaipėdos. Minėjimo dalyviai ir žiūrovai jautėsi tarsi pakylėti, kūrybinės auros apsupti.
Regina Embrektienė, Zita Orantienė, Gražina Stonienė
Taip gyvena Kauno rajono maironiečiai
Kauno rajono pirmasis maironiečių būrelis, kuriam ilgus metus vadovavo mokytoja Liuda Kazlauskienė, įkurtas Čekiškės Prano Dovydaičio vidurinėje. Nuosekliausiai maironiečių draugija veikia Babtų, Raudondvario, Karmėlavos Balio Buračo gimnazijose. Jau nuo pirmųjų įsikūrimo metų minėtose gimnazijose maironiečių gretos buvo gausios – kasmet draugijos veikloje dalyvavo po 20–40 moksleivių. Kasmet vis kita gimnazija kviečiasi į svečius. Programa labai įvairi: susipažįstame su vietovės lankytinais objek-tais, skaitome eiles, klausomės dainų, rodome spektaklius, bend-raujame.
Babtų maironiečiams keletą metų iš eilės laimėtas projektas „Tobulėk pažindamas“ suteikė finansinę galimybę pakeliauti po Lietuvą. Susikūrė ir įsigijo Babtų gimnazijos maironiečio ženklelius.
Karmėlaviškiai didžiuojasi maironiečių krikštynų ir abiturientų (maironiečių) palydų tradicija, rašoma spalvinga veiklos kronika.
Raudondvario maironiečiai dalyvauja įvairiuose kūrybiniuose pro-jektuose, yra aktyvūs padėjėjai organizuojant tradicinį šalies prozos kūrinių konkursą, skirtą Vlado Dautarto premijai laimėti.
9
Sandrava
Diana JasinskaitėTelšių r. Varnių Motiejaus Valančiaus g-ja
* * *Subyra į šipulius
Žodžiai saujom žeriamiĮ sieną
Ir varva nuo josIr teka
UpėmisSaulės auksinėm gijom
Ir sudygsta daigaiIš šalto betonoStiebiasi į viršų
PiktžolėmPasismeigia žmogus
BetoninisAnt žodžio daigų.
* * *Ernesta LupeikytėPanevėžio r. Karsakiškio Strazdelio pagr. m-kla
Laikrodukas
Tiku taku, tiku takuLaikrodukas atkeliavo.Tiksi jis kiekvieną dienąTa dainelę vieną.
Laikrodukas mums parodoValandėlę gražią.Jis vis skuba, skubaIr sustot negali.
Goda SnarskienėPanevėžio Juozo Balčikonio g-ja
Birželio 22 d. Krekenavoje (Panevėžio r.) su meile ir pagarba buvo tariamas Lietu-vių tautos dainiaus Maironio vardas. Poetas 1915–1918 m. čia gyveno, dirbo, o nuostabus gamtos grožis – lygumos, miškeliai, tamsusis Nevėžis, Upytės paslaptingasis Čičinsko kal-nas – įkvėpė parašyti ne vieną eilėraštį. Poetas net savo suolelį turėjęs ant Varnakalnio skar-džio prie Linkuvos upės.
Maironiečių draugijos pirmininko Euge-nijaus Urbono, „Bočių“ draugijos Utenos skyriaus pirmininkės Amelijos Katinienės, Kupiškio, Raseinių, Rokiškio, Ukmergės, Utenos „Bočių“ choristų, Krekenavos orga-nizatorių dėka šventė, skirta Maironio 150-osioms gimimo metinėms paminėti, buvo įspūdinga.
Krekenavos Švč. M. Marijos ėmimo į dan-gų mažojoje bazilikoje vyko šv. Mišios. Šalia jauno kunigo, Vytauto Žemkalnio gimnazijos auklėtinio Gedimino Jankūno Šv. Mišias au-kojo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. Garbaus svečio informatyvūs, nuostabiai šil-ti žodžiai tarsi praskleidė šimtmečio širmą ir grąžino Maironį šalia, prie altoriaus. Vysku-
Maironis atgyja dainuojamosios poezijos skambesypas kunigą Maironį pavadino pranašu, nes jis kvietęs mylėti savo šalį, kovoti, aukotis dėl jos laisvės, dėl žmonių gerovės. Visą valandą bazilikoje skambėjo poeto eilės, kurias daina-vo „Bočių“ chorai.
Lauke lynojo, bet šventės dalyviai to ne-jautė. Pasibaigus iškilmingajai daliai, visi apėjo šventorių, pasigrožėjo Maironio sodin-tais medžiais, keliavo į Varnakalnį, pakeliui užsuko į Krekenavos kapinaites, kuriose pa-laidoti už Lietuvos laisvę kovoję sukilėliai, partizanai.
Laikrodukas viską mato.Laikrodukas viską girdi.Jis tiek daug mums pasakytų,Jei kalbėt galėtų.
* * *Aistė Marija SasnauskaitėKaunas
Senajam ApuokuiKūnui sustingusSako, nebesutiksiu...Kol plaka Širdis,Tu dar labiau miręs...
Žodžiams nutilusPakyli į Saulę –Kol meldžias naktis,Sielą mirtin įsileidi.Tu – apuokas,Skrisk į laisvę!Žemė Tave prirakino,Dangūs Tave jau paleidžia...
* * *Justas JasėnasKupiškis
DurysSuklumpu, Viešpatie, ties Tavo kojom. MatauPrikaltą Tavo kūną,Ir vis mąstau apie Nukryžiavimo galybę.
Kiek kartų kaliau savePrie kryžiaus,Kiek kartų kiti taiBandė padaryt...
Kiek kartų stigmos Atsivers ant mano, Tėve, kūno, ar dar Ilgai Tu leisi man Save žudyt?
Aš atsisėdu kambary,Širdis kraujuota,Siela vegetuoja,O langai ir durysUžverti aklinai.Aš laukiu, laukiu,Kol išvaduosi Tu mane,Nors aš žinau, Kad durys ir langai Užsklęsti iš vidaus...
* * *
Julija Burkovskijytė, 11 kl.Kauno r. Karmėlavos Balio Buračo g-ja
Viltis
Kai keliasi iš miegoIr ima sirpti obuoliai,Galvoja, kad šįkartNeteks vėl kristi.
Kai oras toks saldus,Kad cukraus kiekis viršija normalų lygį,
Tikėjimas plazdenaVėjo šuorais.
Ir ežero ramybėje vilnija,Ir žemės grumstais slenka,
Ir žydi vilkdagiųŽiedais kasmet – Viltis.
Vainikuotas J. E. vyskupas Jonas Kauneckas
Prie paminklo savanoriams Krekenavos senosiose kapinėse A. Katinienė
Prie Maironio atminimo lentos šventoriuje
10
Sandrava
Apie maironiečių veiklą Maironio metais parašė Radviliškio rajono, Raseinių rajono, Jurbarko rajono, Šiaulių miesto maironiečiai, Panevėžio „Žemynos“ vid. m-kla, „Verdenės“ pagr. m-kla, Šiaulių moksleivių namai, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija, Šv. Benedikto gimnazija, Likiškėlių pagr. m-kla, Kauno r. Karmėlavos Balio Buračo gimnazija, Raudondvario gimnazija, Saulėtekio Antano Mackevičiaus pagr. m-kla, Jonavos Jeronimo Ralio gimnazija, Rokiškio r. Pandėlio gimnazija, Telšių r. Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazija, Alytaus r. Butrimonių gimnazija, Panevėžio r. Upytės Antano Belazaro pagr. m-kla,
Livija MedeckytėPanevėžio r. Krekenavos Mykolo Antanaičio g-ja
ŽOLINĖ KREKENAVOJE
Kaip ir kiekvienais metais garsiausioje Švč. Mergelės Marijos šventovėje Panevėžio vyskupijoje ant Nevėžio krantų iškilmingai buvo švenčiama Žolinė (pagal krikščioniškąjį kalendorių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų diena), sulaukusi svečių iš tolimiausių Lietuvos kampelių. Šiemet atlaidai Krekenavoje buvo skirti Palaimintojo Jurgio Matulaičio metams ir Maironio gimimo 150-osioms metinėms paminėti.
Prieš metus popiežiaus Benedikto XVI
sprendimu bažnyčiai suteiktas mažosios bazilikos statusas, tad visą savaitę tęsęsi atlaidai prasidėjo konsekravimo paminėjimu ir knygos-albumo „Panevėžio vyskupijos bažnyčios“ pristatymu. Kiekvieną atlaidų dieną buvo meldžiamasi už įvairias visuomenės grupes: katechetus, pranciškonus pasauliečius, šeimas, ligonius.
Viena iš šventės dienų buvo skirta prelatui poetui Maironiui, kuris šiame krašte gyveno trejus Pirmojo pasaulinio karo metus. Maironio 150-ųjų gimimo metinių proga prie senosios klebonijos atidengta dailininko Alfrido Pajuodžio atminimo lenta. Tą dieną per mišias ir miestelio Kultūros centro suorganizuotame koncerte „Po Maironio liepom“ buvo giedamos poeto sukurtos giesmės, dainuojamos jo eilės. Parapijos klebonas rektorius kun. dr. Gediminas Jankūnas džiaugėsi, kad parapijos pastoracinė taryba, vietos ūkininkai, seniūnija padėjo sutvarkyti klebonijos, kurioje gyveno Maironis, aplinką.
Tradicinė atsisveikinimo su vasara, jos žaluma šventė Krekenavoje simboliškai baigėsi Jaunimo diena, įžiebdama viltį, kad ateinantis niūrusis metų laikas nenuslopins noro tobulėti dvasiškai, siekti kilnesnių tikslų.
KRONIKA
Justas JasėnasKupiškis
Maironis – tolumu artėjantis, artumu tolstantis
Dangus suteikė gražią progą, žydint ir kvepiant birželiui, prisiminti tai, kas nuoširdžiai rūpi. Ypatingi šie metai, paskirti Muziejams, paskirti Tautos Dainiui Maironiui, dedikuotieji Anykščių krašto rašytojui Antanui Vienuoliui – Žukauskui. Graži, prasminga proga susitikti, kalbėtis, dalintis ir, žinoma, vėlei iš naujo skaityti. Daug ko turbūt neliks, išblės, o kitais metais bus klausiama – kas tas Maironis, ir kodėl verta bei prasminga, kodėl turim jį atsiminti.
Išliks Maironio namai Kaune. Išliks tai, kas juose sunešta ir sukaupta. Išliks Vandos Zaborskaitės knygos apie Maironį ir jos šnekėjimas, jos priartėjimai prie asmens, veiklos, kūrybos. Išliks Justino Marcinkevičiaus kalbėjimas ir rašymas apie Maironį. Tiesą sakant, niekas įspūdingiau apie jį mums dar nekalbėjo. Išliks Laimono Noreikos ir Petro Venslovo skaitomi Maironio tekstai, jų balsai – amžinųjų dalykų paliudijimai.
Noriu čia prisiminti kun. Ričardo Mikutavičiaus Maironiui skirtą eilėraščių ciklą „Viršūnių paukštis“. Ir dar – Lietuvos paštas šiais metais išleido proginį voką ir pašto ženklą Maironio garbei. Vertė – trys litai 0,35 centai. Autorė – dail. V. Bučienė.
Kai Lietuvoje buvo šaukiama, kad Maironio saulutė jau nusileido, jį pagerbti ir pamatyti sugebėjo mano protėvis, gentainis, tritomės „Visuotinės meno istorijos“ (pirmosios lietuvių kalba) autorius prelatas Kazimieras Jasėnas Jelgavoje. Lietuvoje Poetas nebebuvo pamatytas, suspėjo laiku numirti. Nepriklausomybės pradžioje susikūrė Maironiečių draugija. Tai ji mane užaugino, tai ji man priminė apie Maironį. Nebuvo jokių deklaracijų. Lankėm piliakalnius, važinėjom į universitetą Vilniuje, lietėm jo sienas, klausėmės žmonių, mokėmės mylėti, vaidinom, dainavom, užrašinėdavom tautosaką. Taip atėjo Maironis – paprastai, netikėtai... Maironis – tolumu artėjantis, artumu tolstantis. Mano gera bičiulė, Maironio muziejaus Kaune direktorė Aldona Ruseckaitė sykį klausė, ar nežino kas Maironio telefono numerio Danguje. Norėtųsi paskambinti arba parašyti SMS. Taip norėtųsi pasikalbėti... Kažin, ką jis apie mus žino, ką jis apie mus ir Lietuvą galvoja, ką mato dabar ir kaip jaučia dabar. Viliuosi, kad Dangaus aukštybėse susitiksim, noriai pasikalbėsim apie tai, kas degina širdį. Tikrai pasikalbėsim.
Karsakiškio Strazdelio pagr. m-kla, Kelmės r. Tytuvėnų gimnazija, Kupiškio rajono Povilo Matulionio progimnazija, Skapiškio pagr. m-kla, Kauno „Santaros“ gimnazija, Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazija, Telšių r. Eigirdžių pagr. m-kla, vysk. Vincento Borisevičiaus gimnazija, Molėtų r. Inturkės pagr. m-kla, Kauno Maironio universitetinė gimnazija, Šakių r. Lukšių Vinco Grybo gimnazija, Šiaulių profesinio rengimo centras, Molėtų gimnazija, Kauno „Saulės“ gimnazija.
Džiaugiamės Jūsų darbais Maironio jubiliejui.„Sandravos“ inf.
Paminklinis akmuo kun. Ant. Mackevičiui Krekenavoje 1863 m. sukilimo vadas buvo suimtas Ringovėje 1863-12-17
11
Sandrava
Maironiečių draugijos paminklinis kryžius Maironio jubiliejui Vilkijos apyl. sen. Ringovės k. prie Nemuno. „Pasklido giesmė po tą šalį tolį, / Kur Nemuno vandenys bėga“ (Maironis). Autorius Donatas Jasinevičius (Panevėžys). Šventinimas rugsėjo 22 d. 15 val.
Pastatytas 2012-09-12
12
Sandrava
Laiškas iš www.elibrary.ltLaikraštį „Sandrava“ skaito lietuviai, gyvenantys užsienyje.Kiekvienas naujas laikraščio numeris sukelia didelį
susidomėjimą, nes tuo metu pagausėja prisuijungusių ir atsisiunčiančių laikraščio el. versiją skaitytojų skaičius.
Vidutiniškai kiekvieną numerį perskaito keli (maždaug 5) tūkstančiai skaitytojų.
Pagarbiai Algirdas Aušra
„Sandravą“ galite skaityti www.elibrary.ltir http://maironieciudraugija.lt
DRAUGIJOS CENTRAI1. Panevėžio Vytauto Žemkalnio g-ja, tel., faks. (8 45) 46 65 21, el. p. [email protected]. Kauno Maironio universitetinė g-ja, tel. (8 37) 42 30 51, el. p. [email protected]. Raseinių centras – Prezidento Jono Žemaičio g-ja, tel. (8 428) 51 991, el. p. [email protected]. Šiaulių Gytarių progimnazija, tel. (8 41) 51 02 25, el. p. [email protected]. Vilniaus Žemynos g-ja, tel. (8 5) 240 0561, el. p. rastine@žemynos gimnazija.vilnius.lm.lt6. Alytaus r. Butrimonių g-ja, tel. (8 31) 56 13 99, el. p. [email protected]. Utenos „Saulės“ g-ja, tel. (8 389) 61 529, el. p. [email protected]. Vilkaviškio r. Sūdavos vid. m-kla, tel. 8 686 81 035, 8 600 35 851 9. Telšių Vincento Borisevičiaus katalikiškoji gimnazija, tel. (8 444) 60 212, el. p. [email protected]
Redaktorius draugijos vadovas Eugenijus UrbonasŽemaičių g. 19-3, LT-36120 Panevėžys.
Tel. (8 45) 43 22 77, 8 682 34 244.Draugijos sekretorė, tel. 8 682 40 911
El. p. [email protected]
Rinko ir spausdino UAB „Panevėžio spaustuvė“Beržų g. 52, Panevėžys. Apimtis 1,5 sp. l. SL 462.
Tiražas 2000. Užs. Nr. 1536
SANDRAVANr. 2 (57)
RedkolegijaA. Anulienė, B. Goberienė, J. Jasėnas,
K. Kapočiūtė, Z. Andrijaitienė, D. Mikšienė, R. ŽėkaitėDėkojame atsiuntusiems
ir tvarkiusiems numerio medžiagą.
Nuotr. E. Urbono ir kt.
RėmėjaiJaunimo reikalų
departamentas
Draugijos tinklalapis http://maironieciudraugija.lt. Medžiagą siųsti el. p. [email protected].
Aplankykime Aplankykime Aplankykime Aplankykime Aplankykime
Lietuvos Respublikoskultūros Ministerija
Sveikiname naujus draugijos būrelius:Alytaus r. Simno gimnazija,
Kauno šv. Mato vidurinė mokykla, Jurbarko r. Vytėnų pagrindinė mokykla
Veikla 2012 m. Baltų vienybės diena Raudondvaryje ir Maironio 150-mečio paminklinio kryžiaus šventinimas Ringovėje – rugsėjo 22 d. Išvyka Rytų Aukštaitija ir Agluona (Latvija) – spalio mėn.Maironio diena Kaune, 150-metis – spalio mėn.Dainuojamosios poezijos ir meininio skaitymo šventė Vilniuje – lapkričio mėn.„Sandravos“ Nr. 3 (58) leidyba – gruodžio mėn.
Panevėžio miesto 509 metų šventė. Kunigaikščio Aleksandro paminklas. (Skulpt. Stanislovas Kuzma). 2012-09-08
Paskutinė kun. Egidijaus Vijeikio procesija Šv. Jokūbo atlaiduose Geležiuose (Panevėžio r.). 2012 m.
Jono Jablonskio paminklo (skulpt. Romualdas Kvintas) atidengimas
Griškabūdyje (Šakių r.). Kalba kultūros ministras Arūnas Gelūnas. 2012-06-16
Kun. E. Vijeikis, „Sandravos“ bendradarbis, atsisveikina su Karsakiškiu (Panevėžio r.) ir
išvyksta į Salaką (Zarasų r.). 2012 m.
Panevėžyje Maironio šventėje groja Tiltagalių (Panevėžio r.) kaimo kapela.
2012-09-09
