VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

BIOEKONOMIKOS PLĖTROS FAKULTETAS

Verslo ir kaimo vystymosi tyrimų institutas

Pijus Vencevičius

MAISTO PRODUKTŲ SANDĖLIAVIMO PASLAUGŲ KOKYBĖS GERINIMAS

„X“ ĮMONĖS PAVYZDŽIU

Magistrantūros baigiamasis darbas

Verslo logistikos studijų programa, valstybinis kodas 6211LX055

Verslo studijų kryptis

Vadovas (-ė) doc. dr. M. Vienažindienė ____________ __________ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)

Apginta prof. dr. J. Žukovskis _____________ __________ (Instituto direktorius) (Parašas) (Data)

Akademija, 2020

2

Baigiamųjų darbų vertinimo komisija:

(Patvirtinta Kanclerio potvarkiu Nr. ŽŪA-2020-13, 2020 m. gegužės 8 d.)

Pirmininkas doc. dr. M. Vienažindienė, Vytauto Didžiojo universitetas

Nariai:

1. Prof. dr. L. Pilelienė, Vytauto Didžiojo universitetas 2. Prof. dr. R. Dapkus, Vytauto Didžiojo universitetas 3. Doc. dr. V. Tamulienė, Vytauto Didžiojo universitetas 4. Finansų direktorius V. Arlauskas, UAB „Hegelmann Transporte“ (socialinis partneris)

Mokslinis vadovas (-ė) doc. dr. M. Vienažindienė, Vytauto Didžiojo universitetas

Recenzentas (-ė) doc. dr. G. Vaznonienė, Vytauto Didžiojo universitetas

Oponentas (-ė).............................................., Vytauto Didžiojo universitetas

Instituto direktorius prof. dr. J. Žukovskis, Vytauto Didžiojo universitetas

3

TURINYS

SUMMARY .............................................................................................................................................. 5

ĮVADAS .................................................................................................................................................... 6

1. SANDĖLIAVIMO PASLAUGOS KOKYBĖS SVARBA IR PROBLEMATIKA ............................. 7

1.1. Sandėliavimo paslauga Lietuvos rinkoje ........................................................................................ 7

1.2. Šiandieninės sandėliavimo paslaugų problemos .......................................................................... 10

1.3. Sandėliavimo paslaugos reikšmė tiekimo grandinėje ................................................................... 12

2. MAISTO PRODUKTŲ SANDĖLIAVIMO PASLAUGOS KOKYBĖ IR JOS GERINIMO

TEORINIS PAGRINDIMAS .................................................................................................................. 15

2.1. Maisto produktų sandėliavimo paslaugos kokybės samprata ....................................................... 15

2.1.1. Maisto produktų sandėliavimo samprata ............................................................................... 16

2.1.2. Sandėliavimo paslaugos kokybę lemiantys veiksniai ............................................................ 17

2.2. Teisės normos, reglamentuojančios maisto produktų sandėliavimą ............................................ 21

2.3. Maisto produktų sandėliavimo paslaugos kokybės gerinimo priemonės ..................................... 23

2.3.1. ISO 22000 standartas ............................................................................................................. 25

2.3.2. Sandėlio valdymo sistemos ................................................................................................... 27

2.3.3. Informacinių technologijų taikymas sandėlio operacijose .................................................... 28

2.3.4. Robotai, integruojami į sandėlio procesus ............................................................................. 30

2.3.5. Balso technologijos VDT (ang. voice direct technologies) ................................................... 33

2.4. Metodika ....................................................................................................................................... 34

3. TYRIMO REZULTATAI IR PASIŪLYMAI MAISTO PRODUKTŲ SANDĖLIAVIMO

PASLAUGŲ KOKYBĖS GERINIMUI „X“ ĮMONĖS PAVYZDŽIU .................................................. 41

3.1. Įmonės veiklos charakteristika ..................................................................................................... 41

3.2. „X“ įmonės darbuotojų anketinės apklausos, apie sandėliavimo paslaugų kokybę ir jos

tobulintinas vietas, tyrimo rezultai ir analizė....................................................................................... 42

4

3.3. „X“ įmonės klientų anketinės apklausos, apie sandėliavimo paslaugų kokybę ir jos tobulintinas

vietas, tyrimo rezultai ir analizė .......................................................................................................... 55

3.4. Interviu tyrimo rezultatai .............................................................................................................. 68

3.5. „X“ įmonės sandėliavimo paslaugų kokybės gerinimo sprendimai ir jų ekonominis pagrindimas

............................................................................................................................................................. 73

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS ...................................................................................................... 75

LITERATŪRA ........................................................................................................................................ 77

PRIEDAI ................................................................................................................................................. 80

5

SUMMARY

Pijus VENCEVIČIUS

Improving the quality of food storage services on the example of company X

Master thesis, 94 pages, 30 figures, 5 tables, 45 references, 6 appendixes, Lithuanian language.

Key words - warehouse, quality, improvement, robots, services flexibility, productivity, human work,

food storage, technology.

Research objekt – Quality of X‘s company food storage servises.

Reasearsh aim - After assessment the quality of X‘s company food storage services, propose solutions to

improve these services.

Objectives:

1. To reveal the importance and problems of storage service quality.

2. Analize warehousing services the theoretical aspects of storage service quality and its improvement.

3. Evaluate the quality of the warehousing service provided by company X‘s.

4. To offer X‘s company solutions for improving the quality of warehousing services.

Reserch methods: systematic logical analysis of scientific and other literature, and methods of

quantitative and qualitative research.

Reserch rezults:

1. The quality of warehousing services provided by a company is very important in today's market. The

number of customers, the company's position, profit and duration can depend on it.

2. The analysis of the scientific literature states that the quality of the storage service is very important. It is

also seen that warehousing companies need to offer more and more services to their customers and be much

more flexible in order to remain competitive market players.

3. The assessment of the quality of the food storage services provided by company X, based on the research

carried out, leads to the conclusion that the quality in the company is assessed as high.

4. After evaluating the problems of food storage services of company X the following improvement solutions

are proposed: additional employees, staff training, fuller use and integration of the RIFD commodity balance

system, VDT - implementation of voice technology.

* The master’s thesis was presented at a scientific conference (view appendixes 6).

6

ĮVADAS

Šiandien sandėliavimo paslauga yra vienas svarbiausių logistikos procesų komponentų ir visų

operacijų pagrindas. Nei viena gamybinė įmonė neišsiverstų be sandėliavimo proceso: ar tai būtų

pirminės žaliavos gamyba, ar galutinio produkto – jis vis tiek bus sandėliuojamas bent laikinai, kol

pasieks galutinį vartotoją. Dėl šios priežasties visuose logistikos procesuose būtina išlaikyti aukštą

sandėliavimo kokybės lygį nuo pirminės žaliavos iki galutinio produkto, kuris pasieks klientą.

Kaip matoma pasaulinio globalizacijos proceso kontekste vis daugiau stipriųjų įmonių plečia

savo veiklą į kitas šalis, norint užimti vis didesnę rinkos dalį. Įmonės, norinčios būti

konkurencingomis, privalo kurti nuosavus sandėlius ar nuomotis juos iš įmonių, teikiančių

sandėliavimo paslaugas kitose šalyse, taip sumažinant transportavimo kaštus ir būti arčiau rinkos.

Pastebima, kad šių dienų rinkoje vis labiau aktualizuojamas aukšto lygio atsargų valdymas, prekių

priėmimo ir išleidimo iš sandėlio greitis, užsakymų komplektavimo lankstumas bei pakavimo ir

perpakavimo paslauga. Kai sandėliavimo paslauga yra efektyvi, logistikos įmonės išlaiko mažas

išlaidas bei patenkina klientų poreikius. Globalizacijos veiksniai, kurie nuolat didina konkurenciją

rinkoje, priverčia įmones, teikiančias sandėliavimo paslaugas, vis labiau dėmesį skirti sandėlio veiklos

kokybei bei procesų tobulinimui. Todėl svarbu pastebėti ir atskirti sandėlio proceso kokybės kitimą.

Šiame darbe keliamas probleminis klausimas - kokie galimi gerinimo sprendimai, siekiant

aukštesnės maisto produktų sandėliavimo paslaugos kokybės.

Tyrimo objektas - „X“ įmonės maisto produktų sandėliavimo paslaugų kokybė.

Tyrimo tikslas - įvertinus „X“ įmonės maisto produktų sandėliavimo paslaugų kokybę,

pasiūlyti šių paslaugų gerinimo sprendimus.

Tyrimo uždaviniai:

1. Atskleisti sandėliavimo paslaugos kokybės svarbą ir problematiką.

2. Išanalizuoti maisto produktų sandėliavimo paslaugos kokybės ir jos gerinimo teorinius

aspektus.

3. Įvertinti „X“ įmonės teikiamos sandėliavimo paslaugos kokybę.

4. Pasiūlyti „X“ įmonei sandėliavimo paslaugos kokybės gerinimo sprendimus.

Tyrimo metodai: mokslinės ir kitos literatūros sisteminė loginė analizė bei kiekybinio ir

kokybinio tyrimo metodai.

*Darbas buvo pristatytas mokslinėje konferencijoje – „Jaunasis mokslininkas 2020“.

7

1. SANDĖLIAVIMO PASLAUGOS KOKYBĖS SVARBA IR PROBLEMATIKA

1.1. Sandėliavimo paslauga Lietuvos rinkoje

Plėtojantis rinkai, sandėliai tapo svarbi šiuolaikinių logistines paslaugas tiekiančių kompanijų

sukurtų tinklų grandimi. Sandėlių veiklos efektyvumas lemia logistinių kompanijų verslo sėkmę ir jų

tiekimo grandinių konkurencingumą (Popovas, 2013). Pasak autoriaus, efektyvus tiekimo grandinių

valdymas kelia ypatingus reikalavimus logistinio proceso technologinių operacijų vykdymui

sandėliuose, įskaitant technologinių procesų automatizavimą. Konkurencingos logistikos įmonės

privalo tobulėti, tobulinti savo sandėlių valdymo sistemas. Žvelgiant į Lietuvos sandėliavimo patalpų

sektorių, pastebimi teigiami šios paslaugos tobulinimo pokyčiai.

Aptariant „Ober-Haus“ 2016 - 2018 metų Lietuvos sandėliavimo rinkos plėtros apžvalgos

rezultatus, kur buvo remtasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, galima pastebėti tam tikrų

tendencijų. Visų pirma, yra pastebimas teigiamas pokytis sandėliavimo ir transporto įmonių veiklos

rodikliams. Sandėliavimo ir saugojimo įmonių pardavimo pajamos Lietuvoje 2017 metais sudarė virš

167 mln. eurų arba 18,3 proc. daugiau, nei 2016 metais. Antra, lyginant 2018 metų pirmąjį ketvirtį su

2017 metų pirmuoju ketvirčiu, tokių įmonių pajamos paaugo 15,3 proc. Taip pat, įžvelgiama padidėjusi

sandėliavimo patalpų pasiūla (žr. 1 pav.).

1 pav. Naujų sandėliavimo patalpų pasiūla Lietuvos regione, m2

(Sudaryta autoriaus, remiantis „Ober-Haus“ bei Lietuvos statistikos departamento duomenimis)

38,000

130,000

80,000

115,000

170,000

90,000

0

25,000 25,000 15,000

75,000 68,000

44,000

68,000

110,000

0

25,000

50,000

75,000

100,000

125,000

150,000

175,000

200,000

2004m.

2005m.

2006m.

2007m.

2008m.

2009m.

2010m.

2011m.

2012m.

2013m.

2014m.

2015m.

2016m.

2017m.

2018m.

m2

Sandėliavimo patalpų pasiūla

8

Kaip teigia Raimondas Reginis, kuris yra „OberHaus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalyse,

pastaruosius kelerius metus aktyviausia naujų sandėliavimo patalpų plėtra fiksuojama Vilniaus ir

Kauno regionuose. Šiuose regionuose šiemet turėtų būti baigtos dešimties įvairios paskirties projektų

statybos, kuriuose sandėliavimo patalpų plotas sudarys virš 99.000 m2 arba beveik 37 proc. daugiau,

nei buvo pastatyta 2017 metais. Tokia naujų sandėlių plėtra didina konkurencijos mastus Lietuvos

rinkoje. Sąvininkai norėdami, kad jų įmonės būti konkurencingos, turi judėti į priekį su technologijomis

ir naujausiomis inovacijomis. Taip pat, remianti „OberHaus“ atliktu tyrimu, rinkoje jau stebima labiau

subalansuota sandėliavimo paskirties patalpų plėtra: statomi ne tik konkrečioms įmonėms skirti

objektai, bet aktyviau investuojama ir į kompleksines logistikos paslaugas teikiančių įmonių ir nuomai

skirtų projektų plėtrą. Papildomos investicijos, būtent į daugiafunkcius sandėlius, gali padėti sukurti

didesnės pridėtinės vertės produktus, nei vienos, specifinės funkcijos sandėlis. Pastebima, kad įmonės

neapsiriboja tik viena rinkos šaka. Gamybinės įmonės pačios kuria savos sandėlius, investuoja į

naujausias technologijas bei procesus, taip taupydamos savo kaštus ir tampančios konkurencingomis

rinkoje.

Lietuvos statistikos departamentas parengė leidinį apie inovacinės veiklos plėtrą logistikos

įmonėse, kur yra lyginami 2014 - 2016 metų statistiniai duomenis. Remiantis šiais duomenimis, 2014 -

2016 metais inovacijas logistikos srityje diegė 42,1 proc. įmonių. Šį procentą daugiausiai sudaro

gamybos, transportavimo, saugojimo bei paslaugų įmonės. Matoma, kad beveik pusė Lietuvoje savo

veiklą vykdančių įmonių, didesnį dėmesį skiria inovacijoms bei jų adaptacijai įmonės procesuose. Toks

ženklus procentas inicijuoja naujų technologijų diegimo svarbą, kurių tikslas dar labiau pagyvinti ir

supaprastinti visus įmonės procesus (LSD, 2018).

Leidinyje pateikiama informacija, leidžianti suprasti, jog atsargų valdymo sistemas ir

skaitmeninį tiekimo grandinės valdymą dažniausiai diegė didžiosios, 250 ir daugiau darbuotojų

turinčios, įmonės – atitinkamai 21,6 ir 20,3 proc. Likę 17,8 proc. įmonių, tai mažos nuo 10 iki 49

darbuotojų turinčios bendrovės, kurios taip pat diegė technologines inovacijas. Šios inovacijos įmonėse

buvo orientuotos į elektroninės pirkimų sistemos diegimą bei gerinimą. Ypač mažose įmonėse

pastebimas didesnis konkuravimas naujų technologijų ir inovacijų srityse. Tyrimo metu, kurį atliko

Lietuvos statistikos departamentas, įmonių buvo prašoma įvertinti logistikos inovacijų diegimą

lėmusius veiksnius (žr. 2 pav.). Pagrindiniai kriterijai buvo išskiriami šie: esami arba būsimi teisės

aktai, rinkos spaudimas, sąnaudų mažinimo būtinybė bei kitos priežastys.

9

Globalizacijos veiksniai bei sparčiai besikeičiantys ir augantys klientų poreikiai, sukuria

konkurenciją tarp rinkos žaidėjų. Įmonės ir bendrovės, norinčios išlaikyti savo pozicijas rinkoje, turi

investuoti į naujausius technologinius sprendimus, kas sumažintų sąnaudas ir patenkintų klientų

pageidavimus.

2 pav. Priežastys, paskatinusios inovacijų diegimą logistikos srityje 2014 - 2016 metais

(Sudaryta autoriaus, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis)

Pagal 2-ame paveikle pateiktus duomenis matoma, kad 13 proc. logistikos inovacijas diegusių

įmonių nurodė, kad aktualiausias veiksnys – esami arba būsimi teisės aktai. Teisės aktai nurodo

sandėliavimo paslaugas teikiančioms įmonėms laikytis tam tikrų reikalavimų. Šį veiksnį, kaip vieną

pagrindinių, nurodė 16,3 proc. gamybos ir 11,4 proc. paslaugų įmonių. Antras pagal svarbą veiksnys –

rinkos spaudimas: jį kaip svarbų nurodė 12,5 proc. gamybos ir 10,8 proc. paslaugų įmonių. Taip pat,

logistikos inovacijų diegimui įtakos turėjo sąnaudų mažinimo būtinybė gamybos ir paslaugų įmonėms.

Atitinkamai 11,4 proc. gamybos ir 8,6 proc. paslaugų įmonių (LSD, 2018).

Pačią didžiausią dalį, nurodant priežastis dėl ko įmonės įsidiegė technologines inovacijas,

sudaro teisės aktai.Galima daryti išvadas, kad net įstatymai reglamentuoja, kokios turi būti

sandėliavimo logistikos sąlygos, kad atitiktų visus norminius bei techninius reikalavimus. Nurodoma,

41%

23%

20%

16% Esami arba būsimi

teisės aktai

Rinkos spaudimas

Sąnaudų mažinimo

būtinybė

Kitos priežastys

10

jog privalo būti skirtas didesnis dėmesys į sandėliavimo paslaugos kokybės gerinimą bei aukščiausios

kokybės produtų išlaikymą.

Antruoju ir trečiuoju veiksniu, nulemiančiu inovacijų diegimo svarbą, buvo įvardijama rinkos

spaudimas bei sąnaudų mažinimas. Rinkos spaudimas priverčia tobulėti įmones, teikiančias

sandėliavimo ir logistikos paslaugas, skatina būti labiau konkurencingomis ir išlaikyti aukštą paslaugos

kokybės lygį. Sąnaudų mažinimas taip pat yra konkurencingos kompanijos bruožas, o tai atitinkamai

leidžia tobulėti ir kitose srityje. Šis veiksnys taip pat leidžia pasiūlyti klientams patrauklesnes paslaugos

ar produkto kainas.

1.2. Šiandieninės sandėliavimo paslaugų problemos

Šiomis dienomis vis labiau aktualizuojamas sandėliavimo paslaugos kokybės lygis. Šios

paslaugos teikėjai turi puikiai išmanyti visus sandėliavimo paslaugos procesus ir gebėti pritaikyti juos

rinkoje. Šie procesai tai: paklausos ir pasiūlos netolygumas, sandėlio sąnaudų mažinimas, klientų

poreikių maksimalus patenkinimas, realizacijos rinkos, geografiniu atžvilgiu, praplėtimas (Meidutė ir

Vasiliauskas, 2007) bei sandėlio efektyvumo didinimas. Visi šie veiksniai yra pagrindiniai

konkurencingos bei stiprios įmonės bruožai. Šiuos aspetus atitinkančios bendrovės gali pasiūlyti

akščiausios kokybės bei kainos santykį atininkančias paslaugas.

Aptariant sandėlio efektyvumo didinimo problemas, buvo atliktas tyrimas, kuriame apklausos

pagalba, buvo siekiama įvertinti, kiek įmonių investuoja į sandėliavimo paslaugos efektyvumą.

Tyrimas parodė, kad Lietuvos įmonės, teikiančios sandėliavimo paslaugas, yra linkusios vangiai didinti

efektyvumą. Verslo valdymo ir apskaitos programas kurianti UAB „Prototechnika“ įmonė, atliko

Lietuvos įmonių apklausą. Apklausos metu buvo siekiama išsiaiškinti, su kokiomis problemomis

susiduria įmonės sandėliavimo srityje, koks yra sandėlio optimizavimo programinės įrangos poreikis

bei nurodyti priežastis, kodėl tik dalis įmonių investuoja į sandėlio valdymo programos įrangos

diegimą.

Pasak „Prototechnikos“ direktoriaus plėtrai Kęstučio Skukausko, apklausa parodė, kad Lietuvos

įmonės susiduria su įvairiomis sandėlių valdymo problemomis:

Nepakankama atsargų kontrolė;

Mažas procesų greitis;

Vagystės;

Gedimai;

11

Neefektyvus darbo jėgos ir sandėlio plotų panaudojimas;

Nuolat pasikartojančios atrinkimo klaidos;

Atrinkimo metu sugadinta prekės kokybė.

Tyrimas atskleidė, kad 59 – 90 proc. Lietuvos įmonių mano, jog sandėliaviams yra labai svarbi

jų verslo dalis. Beveik pusei iš apklausoje dalyvavusių įmonių aktualu didinti šios veiklos efektyvumą

(didmenininkams – 47 proc. mažmenininkams – 30 proc. gamybos bendrovėms – 23 proc.). Tačiau vos

13 proc. įmonių naudoja specialiai sandėliams valdyti pritaikytūs ir darbo efektyvumą didinančius

sprendimus. Tokią statistiką atskleidė UAB „Prototechnika“ atlikta 2010 metų Lietuvos įmonių

apklausa. Galima daryti prielaidą, kad labai mažas procentas įmonių iš tikrųjų siekia efektyvesnio

sandėlio proceso didinimo. Taip pat, ne visos įmonės yra linkusios investuoti daugiau lėšų sandėlių

gerinimui bei sukurti aukštenės pridėtinės vertės turinčius produktus.

Globaliu požiūriu galima įžvelgti ir daugiau sandėlio problemų. Tai atskleidė Analisa Sande

(2018) viename iš straipsnių, kuriame aptarė penkias pagrindines 2018 metų problemas, kurias daro

sandėliavimo paslaugos įmonės.

Pirmoji problema – tai tikslus sandėlio prekių likučių kiekis. Atsargų skaičiavimas yra viena iš

sudėtingiausių sandėlio problemų. Dažniausiai tokios problemos atsiranda dėl žmogiškųjų klaidų

faktoriaus: netikslaus likučių skaičiavimo ir atrinkimo klaidų.

Antroji problema, sandėlio neefektyvumas. Trumpai apibrėžiant – tai naudos siekimas,

neatsižvelgiant į išteklius.

Trečioji problema – sandėlyje naudojamos netinkamos stelažų konstrukcijos. Tokiu būdu

sandėlys yra apkraunamas, lėtėja sandėlio operacijų greitis ir efektyvumas bei mažėja paslaugos

kokybė.

Ketvirta problema – sandėlio operacijos optimizavimas. Tai taip pat didelė problema, nes

mažėja sandėlio našumas. Nesubalansuotas sandėlio proceso darbas gali nulemti padidėjusių klaidų

kiekį.

Penktoji problema – sandėlio proceso kokybės kontrolės nebuvimas. Dėl šios problemos įmonės

vadovai nemato, kaip keičiasi jų teikiamų sandėliavimo paslaugų kokybė.

Visos šios išvardytos sandėliavimo paslaugos problemos gali pastebimai nulemti proceso

kokybę, pabloginti santykius su klientais, o įmonė nebus tokia konkurencinga rinkoje.

12

1.3. Sandėliavimo paslaugos reikšmė tiekimo grandinėje

Fizinis paskirstymas paprastai yra susijęs su siunčiamo produkto judėjimu iš gamintojo iki

galutinio vartotojo. Tiekimo grandinėje visą laiką siekiama išlaikyti aukščiausią produkto kokybę ir

tam padeda sandėliavimo operacijos. Fizinis produkto paskirstymas nurodo platesnę sąvoką, apimančią

ir atvykstamąjį ir išvykstamąjį judėjimą sandėliuose. Ballou H. R. (2006) atliktame tyrime, fizinį

prekės judėjimą apibūdina kaip tiekimą ir paskirstymą prekių kanalais į sandėlius, tačiau jis taip pat

pripažino, kad logistika vyksta visame tiekimo kanale: nuo gamintojo iki galutinio vartotojo. Be to, jis

pasiūlė, jog reikalinga koordinuoti produktų srautus visame kanale, sekti tikslius likučius sandėliuose

bei analizuoti rinkos tendencijas.

Fizinio paskirstymo sąvokos yra panašios į tai, kas šiuo metu apibūdinama tiekimo grandinės

valdymu, ir tuo pačiu metu fiziniu paskirstymu. Nors šie apibrėžimai rodo plačią fizinio paskirstymo ir

logistikos sritį, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas funkcijos koordinavimui, dėl to mažai dėmesio

buvo skirta kitų funkcijų koordinavimui įmonėje ar tarp išorinių kanalų narių (Ballou, Gilbert, ir

Mukherjee, 2000). Koordinavimas leidžia paskirstyti fizinius likučius po visus kanalus, siekiant, kad

prekės ar žaliavos būtų visada pasiekiamos per trumpiausią laiką. Sandėlio paslaugos pagalba tokie

koordinavimai yra lengvai įgyvendinami, prekės neužsilaiko viename grandinės kanale ir leidžia joms

lengvai cirkuliuoti.

Ilgainiui, viešojoje erdvėje atsiranda naujas pavadinimas: Supply Chain Management (SCM) –

tiekimo grandinė. Šis vardas logistikos srityje sukuria revoliuciją, nes daug verslo sričių yra

suvienijama bendram tikslui ir rezultatui. Visi verslo sektoriai bent dalimi prisideda prie logistikos

proceso gerinimo ar net neįsivaizduoja verslo be sandėliavimo. Šio pavadinimo kilmė atrodo

paslaptinga ir dėl aiškesnio tiekimo grandinės valdymo principo logistikoje dar galima diskutuoti.

Vienų mokslininkų nuomone, tai yra logistikos proceso integracija, kitų – kad tai naujoji koncepcija.

Lynn A. Fish (2011) taip pat siekia išanalizuoti tiekimo grandinės principą. Autoriaus darbo tikslas –

apžvelgti teigiamus tiekimo grandinės daromus poveikius logistikai ir sandėliuojamo produkto

kokybei. Analizuotam straipsnyje, kokybė vertinama kaip svarbiausias veiksnys įmonės santykiuose su

tiekėjais ir klientais. Kaip teigia Lynn A. Fish, šiuolaikinė logistikos ir sandėliavimo kokybė yra tokia

kritinė, kad daugelis įmonių abejoja, ar turėtų dalyvauti logistikos ir sandėliavimo paslaugos tiekime,

nes nemažai dabartinių tiekėjų nesugeba įvykdyti kokybės reikalavimų. Tarp kokybės valdymo ir

tiekimo grandinės įžvelgiamas glaudus ryšis. Lynn pataria sumažinti proceso kitimą, mėginti jį išlaikyti

13

kaip įmanoma pastovesnį ir mažiau nukrypstamą. Taip pat pabrėžtina, kad būtina nuolatos tobulinti

kokybės valdymą, kas sumažintų proceso variacijas. Apibendrinant, autorius prieina išvadą, jot norint

išlaikyti kokybę tiekimo grandinėje, būtina turėti žinių aukštos produkcijos kokybės išlaikyme ir

efektingo tiekimo grandinės valdyme.

Logistikos procesų valdymas apima ir sandėliavimo procesus. Šiuose procesuose

įgyvendinamas ir kontroliuojamas efektyvus produktų ir su jomis susijusios informacijos srautų

judėjimas. Taip pat, yra užtikrinamas produkto kokybės saugojimas tarp gamybos ir vartojimo taškų,

siekiant patenkinti klientų reikalavimus.

Pasak Kushwaho S. G. ir Barmano D. (2010), pirmiausia dėmesį reikia kreipti į terminus:

pirkimas ir gamyba. Jie aiškiai yra įtraukti į medžiagų srautų valdymo sritį.

Antra, akcentuojamas koordinavimas, bendradarbiavimas ir ryšių palaikymas tarp kanalo

įmonių, kurioms trūksta integracijos logistikos valdymo funkcijoje. Kitaip tariant, tiekimo grandinės

valdymas gali būti vertinamas kaip esantis iš trijų dimensijų: tai veiklos ir procesų administravimas,

tarpfunkcis koordinavimas ir tarporganizacinis koordinavimas. Veikla ir procesų administravimas yra

tai, kas kitaip dar vadinama logistika. Tai tokios veiklos valdymas, kaip transportavimas, atsargų

kaupimas, sandėliavimas ir užsakymų apdorojimas, už kurią atsakinga logistikos funkcija.

Tarpfunkcinis koordinavimas reiškia bendradarbiavimą ir ryšių užmezgimą su kitomis tos pačios

įmonės funkcinėmis sritimis: rinkodara ir finansais. Tarporganizacinis koordinavimas susijęs su

bendradarbiavimu ir produktų srautų koordinavimu tarp kanalo narių, tai yraįmonėms, kurios neturi

nuosavybės teisių ir yra priklausančios nuo jų valdymo (Ballou. H. R., 2006). Todėl į tiekimo grandinę

žiūrima kaip į produktų srautų valdymą keliose įmonėse, o į logistiką - kaip į produktų srautų veiklos

valdymą tiesiog įmonės viduje.

Apjungus šias dvi sąvokas prieinama prie aprūpinimo logistikos (Meidutė, 2012). Aprūpinimo

logistiką galima įvardinti kaip vieną iš logistikos tiekimo grandinės užduočių sričių. Tai organizuotas ir

suplanuotas klientų aprūpinimas medžiagomis ir produktais, kuomet pasitelkiant sandėliavimo

paslaugas yra išlaikoma atitinkama kokybė.

Aptariant sandėliavimo paslaugos kokybės svarbą ir problematiką, pirmiausiai įžvelgiama ryški

sandėliavimo paslaugos paklausa. Kaip teigia „OberHous“ atstovai, remiantis klientų poreikiais

pastebimas sandėliavimo patalpų pasiūlos augimas. Klientai ieško aukščiausio kokybės lygio

sandėliavimo paslaugų teikiančių įmonių, kad atitiktų jų poreikius. Atsiranda vis didesnė paklausa

investuoti ir tobulinti sandėliavimo paslaugos kokybę, siekiant išlaikyti pozicijas rinkoje ir būti

14

konkurencingomis. Taip pat, sandėliai vaidina didelį vaidmenį maisto tiekimo grandinėje. Sandėlių

pagalba maisto produktai pasiekia vartotojus aukščiausios kokybės. Menkiausia klaida sandėlyje – ir

visoje tiekimo grandinėje pasklis nekokybiški ar netinkami vartojimui maisto produktai.

Siekiant kokybiškesio sandėliavimo proceso ir aukštesnės paslaugų kokybės bei norint

patenkinti augančius klientų poreikius šių dienų gyvenime, atsirado poreikis gilesniam sandėliavimo

paslaugos kokybės ir jos gerinimo galimybių tyrimui tiek teoriniu, tiek praktiniu aspektu.

15

2. MAISTO PRODUKTŲ SANDĖLIAVIMO PASLAUGOS KOKYBĖ IR JOS

GERINIMO TEORINIS PAGRINDIMAS

2.1. Maisto produktų sandėliavimo paslaugos kokybės samprata

Iki šeštojo dešimtmečio į sandėliavimo paslaugas buvo žiūrima iš karinės prizmės. Ir tai buvo

siejama su karinių objektų, žaliavų įsigijimu, sandėliavimu, kontroliavimu ir transportavimu. Praėjus

pasauliniams karams buvo pradėta kalbėti ne tik apie sandėliavimo logistiką iš karinės perspektyvos,

bet ir apie jos kaštus. Tai patvirtina Minculete G. ir Olar P. straipsyje, kuriam lygynama 2020 metų

novatoriški logistikos ir sandėliavimo aspektai. Straipsnyje aptaria transportavimo išlaidas su atsargų

sąnaudomis ir gaunama nauda, kurią suteikia tinkamos prekės, tinkamoje vietoje, tinkamu laiku.

Sandėliavimo paslauga – tai visuma techninių, organizacinių ir informacinių priemonių, kuriomis

produkcija priimama, sandėliuojama, parengiama išduoti ir išduodama pristatyti į vartojimo vietas

(Popovas, 2013). Sandėlių pagalba yra užtikrinamas maisto produktų saugojimo sąlygos, taip produktai

išlaiko savo kokybę. Įmonės, turinčios sandėlius tam tikrose vietose ar perkančias šią paslaugą iš

distributorių, gali kur kas efektyviau užpildyti rinką savo produktais, patenkinti savo klientų poreikius

ir taip sutaupyti transportavimo kaštus.

Septintojo dešimtmečio pradžioje sandėliavimo logistika, kaip vadybos tyrimų ir praktikos

sritis, buvo apibrėžiama jau kaip susiformavusi mokslo ir verslo šaka. Tuo laikotarpiu ir buvo nustatyti

pagrindiniai sandėliavimo veiklos organizavimo principai. Juos taikydamos kai kurios įmonės įsitikino

jų privalumais, bet apskritai pripažinimo procesas vyko lėtai, nes daugelis įmonių labiau rūpinosi

gaunamu pelnu ir dažnu atveju pamiršo kontroliuoti išlaidas (Palšaitis, 2010). Sandėliavimas yra

logistikos sistemos dalis, o pasak S. Choen ir J. Roussel, tai neatsiejama tiekimo grandinės dalis. Tai

tarpinė grandinė tarp gamintojo ir vartotojo, kuri apima produkcijos sandėliavimą (žaliavos, medžiagos,

atsarginės produktų dalys, gamybos proceso stadijose esančios ir jau pagamintos prekės) pagaminimo

vietoje, produktų saugojimą tarp pagaminimo ir vartojimo vietų, sandėliuojamų produktų būklės ir

išdėstymo informacijos tiekimą vadybai (Sližienė, 2013). Taip pat šios autorės žodžius papildo ir Ievos

Meidutės – Kavaliauskienės žodžiai, jog pagrindinis sandėlio tikslas ir uždaviniai yra tinkamos sąlygos

produktams laikyti ir sandėlio procesų optimizavimas (Meidutė ir Vasiliauskas (2007). Todėl sandėlis

turi prisitaikyti prie bet kokių šios sistemos pokyčių, susijusių su prekių kaupimu, perkrovimu,

16

paskirstymu ir klientų aptarnavimu. Sandėlio procesai turi būti lankstūs, efektingi bei šiuolaikiški šių

dienų rinkoje.

2.1.1. Maisto produktų sandėliavimo samprata

Kalbant apie šių dienų aktualijas, kai gyvenimo tempas vis greitėja ir klientų poreikiai vis

labiau auga, būtina įmonėms nesustoti ir judėti į priekį kartu su paklausa, nes tai konkurencingos

įmonės bruožas. Prekių sandėliai logistikos procesuose įgauna kitą kokybę, nes prekės ne tik

kaupiamos, bet dažnai ir perskirstomos, perpakuojamos, ženklinami, kartais atliekamas jų dalinis

paruošimas (Paulauskas, 2007). Sandėlių pagalba galima sukurti didesnės pridėtinės vertės turinčius

maisto produktus, juos tinkamai supakavus ir sukomplektavus.

Maisto produktų sandėliavimas – tai užtikrinamas produktų atitankamų sąlygų palaikymas.

Maisto produktai sandėliavimo metu neturi pakeisti savo pradinės konsistencijos ar būti pažeisti.

Produktų kokybė turi būti tinkama vartojimui ir atitikti visus teisinius maisto saugos reikalavimus

(Gregersen ir Armstrong, 2013). Taip pat, sandėlyje privaloma laikytis visų higienos normų. Tik

įmonės, užtikrinančios šias sąlygas, gali teikti maisto produktų sandėliavimo paslaugas.

Tuo pačiu metu ir maisto sandėliavimo paslaugas teikiančios įmonės privalo gerinti sandėlio

kokybę, diegti naujausias technologijas ir gerinti efektyvumą. Globalizacijos metu svarbu pasiūlyti

klientams aukščiausios kokybės maisto sandėliavimo paslaugas. Taip pat, įmonė tuo pat metu turi siekti

mažiausių išlaidų ir didžiausio pelno tikslų derinimo. Kaip atliktame tyrime, kur autoriai Koster et al.,

(2017) analizuoja naujausius rezultatus, tendencijas mokslinėje literatūroje, žurnaluose ir straipsniuose,

teigia, kad sandėlių eksploatacija ypač pasikeitė pastaraisiais dešimtmečiais. Autoriai problematizuoja

sandėlio inovatyvumo svarbą. Visų pirma, padidėjus paklausai ir rinkos pasiūlai, sandėliuojamų prekių

SKU (ang. Stock keeping units) padidėjo kelis kartus. SKU Lietuvių kalboje suprantamas kaip atsargų

apskaitos vienetas. Straipsnio autoriai išanalizavo, kad SKU padidėjimas apkrauna sandėlio darbo

procesus, atsiranda priėmimo ir atrinkimo klaidos tikimybė, ko pasekoje gali sumažėti sandėlio darbo

kokybė ir našumas. Taip pat, įžvelgiama nepastovios paklausos modelių problematika, kuomet klientų

užsakymai išauga dėl konsolidacijos, t.y. klientai siekia nusipirkti daugiau už mažesnę kainą ir

sandėliuoti, taip sutaupant transportavimo kaštus.

Autoriai ištyrė, kad sandėliai vaidina labai didelį vaidmenį visoje produkto tiekimo grandinėje.

Be to, labai svarbūs veiksniai yra sandėlio projektavimas, valdymo sistemos bei sandėlio vieta.

Išskiriama WMS (ang. Warehouse management systema) sandėlio valdymo sistema. Kaip teigia G.

17

Sližienė ir G. Zaukas (2013), tai programinis paketas, sukurtas optimizuoti sandėlio operacijas.

Sandėlio valdymo sistema valdo visą sandėlio darbą realiu laiku. Sistema kontroliuoja sandėlio

personalą, kėlimo techniką ir pagal situaciją operatyviai kuria naujas užduotis darbuotojams. Sandėlio

valdymo sistemos tikslas yra visiškas sandėlio ciklų valdymo automatizavimas – nuo prekių priėmimo į

sandėlį momento iki klientų užsakymų paruošimo ir pristatymo.

Šiandien sandėliai veikia ne tik kaip saugojimo centrai, bet ir kaip pridėtinės vertės centrai.

Pabrėžiant šių dienų situaciją rinkoje, straipsnio autoriai Koster et al., (2017) išanalizavo, kad vis

daugiau logistikos įmonių įtraukia į savo veiklą naujesnes sandėlio operacijas, norima būti

konkurencingomis bei atitikti šiuolaikines tendencijas. Koster et al., (2017) ištyrė, kad sandėlių

sprendimų modeliai yra labai svarbūs organizacijos pelningumui, taip pat reikia suprasti sandėlio

projektavimo ir valdymo principus, nes tinkami sprendimai gali atlikti pagrindinį vaidmenį gerinant

operacijų efektyvumą, sumažinti darbuotojų nuovargį ir kaitą, o taip pat pakelti klientų aptarnavimo

lygį.

2.1.2. Sandėliavimo paslaugos kokybę lemiantys veiksniai

Sandėliavimo srityje pirmaujančios logistikos įmonės turi įdiegusios vidines logistikos procesų

valdymo informacines sistemas. Jų taikymas leidžia valdyti sandėliavimo procesus realiu laiku, matyti

tikslius atsargų likučius, operatyviai nustatyti atsiradusius trūkumus ar trikdžius ir pašalinti juos

anksčiau, nei tai pastebi klientai. Įmonės, turinčios ilgalaikę patirtį sandėliavimo logistikoje, paprastai

lenkia patirties šioje srityje neturinčias įmones savo sparta, procesų nepertraukiamumu ir valdymo

integracija. Sandėlio valdymo sistemos taip pat turi didelės įtakos sandėliavimo paslaugos kokybei.

Kaip matoma yra daug skirtingų sandėlio valdymo sistemų rinkoje, kurios leidžia padidinti sandėlio

darbo našumą ir sumažinti išlaidas.

Taip pat, prie sandėlio valdymo sistemų prisideda įmonės politika ir tikslai. Aptariant

šiuolaikines tendencijas, labai populiarėja logistikos įmonių, kurios savo praktikoje naudoja „Just in

time“ metodą. Sąvoka, kuri logistikoje reiškia - „tuo pat metu“. Šio metodo taikymas leidžia logistikos

įmonių esamiems klientams apsirūpinti žaliavomis (jau paruošta produkcija ir/arba pirmine žaliava)

esamu momentu ir išlaikyti nenutrūkstamą procesą net ir tuomet, kai logistikos įmonės klientai pristigo

tam tikrų prekių. Maža to, „tuo pat metu“ metodas pažymi logistikos sandėliavimo paslaugas

teikiančias įmones ir jų klientų glaudų bendradarbiavimo ryšį bei skatina pozityvų bendradarbiavimą

ateityje. Kaip LEAN ekspertai teigia, sistemos tikslas – naudojant mažesnius išteklius sukurti didesnę

18

vertę klientui ir didinti konkurencinį pranašumą. LEAN sistema yra organizacijų veiklos efektyvumo

gerinimo metodika. Metodo esmę geriausiai nusako du pagrindiniai principai: nuolatinis tobulėjimas ir

nereikalingų veiklų (nuostolių) šalinimas. Šios sistemos naudojimas sandėliavimo įmonėje gali padėti

išlikti konkurencingai ir pratęsti gyvavimo ciklą.

Prie visų išvardytų veiksnių, kurie lemia sandėlio paslaugos kokybę, galima pridėti ir dar kelis,

kuriuos pataria Koster et al., (2017). Autoriai sistemino literatūroje aprašytus modelius ir metodus bei

juose taikytinus veiksnius, kurie padėtų pagerinti sandėliavimo paslaugos kokybę. Tyrimo objektu

autoriai pasirinko 100 straipsnių, kuriuose aptariami sandėliavimo gerinimo veiksniai. Straipsniai buvo

ieškomi nuo 1997 m. iki 2017 m. su raktiniais žodžiais: sandėliavimas, užsakymų rinkimas, prekių

išmėtymas sandėlyje, saugojimas. Pirmiausiai, autorių buvo pastebėta, kad gyvenimui judant į priekį,

atsirasdavo vis daugiau naujesnių metodu ir siūlymų, kaip galima pagerinti sandėliavimo paslaugos

kokybę. Didėjanti publikacijų skaičiaus tendencija rodo, kad susidomėjimas auga bei atsiranda

neišvengiama būtinybė tobulinti sandėliavimo paslaugos kokybę.

Koster et al., (2017). išanalizavus mokslinius šaltinius siekė išsiaiškinti, kokie veiksniai nulemia

sandėliavimo paslaugos efektyvumą, atsargų likučių apskaitą, sandėlio ploto išnaudojimą. Taip pat

siekta patobulinti prekių atsekamumą, pagerinti darbuotojų komunikacijos žinias. Autoriai tyrime

išskyrė keletą pagrindinių veiksnių.

Pirmiausia, žmogiškas faktorius yra neatsiejama sandėliavimo paslaugos kokybės dalis.

Logistikos įmonės, teikiančios sandėliavimo bei užsakymų atrinkimo, komplektavimo, perpakavimo ar

ženklinimo paslaugas neišsiverstų be žmogaus įsikišimo. Būtina iš esmės keisti ir mažinti žmogiškųjų

klaidų sandėlyje galimybes, kurios mažina efektyvaus, produktyvaus ir kokybiško sandėlio

egzistavimą. Visi žmogiškieji faktoriai sandėlio kokybės valdymo procese yra bene svarbiausi

faktoriai, o didelė dalis sandėlio kokybės ir yra iš dalies paremta vien žmogaus fiziniu darbu, todėl

žmogiškiems faktoriams įmonės privalo skirti ypatingą dėmesį. Čia žmogiškieji faktoriai yra įvardijami

kaip fizinė darbo jėga, tai yra funkcijos, kurios yra atliekamos žmogaus įsikišimu ar žmogaus

rankomis. Nors dabartinis sandėliavimas vis labiau įtraukia technologijas, kurios palengvina įmonių

sandėliavimo procesų vyksmą, vis tik žmogiškieji veiksniai šiame procese vis dar yra kertiniai ir išlieka

kaip svarbiausi, užtikrinant sandėlio veiklos kokybę. Būtent dėl šios priežasties, natūraliai pasitaiko

sandėlio kokybės užtikrinimo problemų, nes išlaikyti aukštą sandėliavimo paslaugos kokybę, kur

dominuoja žmogiškieji veiksniai, kartu su visur pasitaikančiomis žmogiškosiomis klaidomis, nėra

lengva. Tai rimtas iššūkis su kuriuo susiduria net ir didžiausios kompanijos ir įmonės, turinčios ilgą bei

19

sėkmingą patirtį šioje srityje. Žmogiškųjų klaidų faktoriaus sandėliavimo kokybės procese iš esmės

panaikinti neįmanoma, tačiau pasitelkus tam tikrą viziją, įmonių strateginį planą, resursų paskirstymą,

nustatant tam tikras galimas grėsmes bei galimybes, šių faktorių problematiškumas gali būti ženkliai

sumažintas. Vienas iš esminių aspektų, kaip galima sumažinti žmogiškųjų klaidų skaičių yra įtikinti

darbuotojus, kad jų veikla įmonėje yra neatsiejama nuo įmonės teikiamos sandėliavimo paslaugos

kokybės. Svarbu, kad darbuotojai žinotų savo pridėtinę vertę sandėliavimo procese bei ilgainiui matytų

to rezultatus. Tuomet darbuotojai noriai tobulės ir sieks kurti pridėtinę vertę įmonių klientams ir tuo

pačiu užtikrins sandėliavimo kokybę, dėl apčiuopiamos ir plika akimi matomos jų atlikto darbo naudos.

Darbuotojų vaidmens įmonėje pateikimas priklauso nuo vidinės įmonės komunikacijos.

Vidinė įmonės komunikacija vaizduoja bendrą įmonės mikroklimatą. Tai reiškia, kad ne tik

pavieniai darbuotojai, ne tik darbuotojai ir pavaldiniai geba komunikuoti tarpusavyje, klausytis ir

įgyvendinti tikslus, bet taip pat ir atskiri įmonės departamentai ir padaliniai, kurie prisideda prie

kokybiškos komunikacijos kūrimo. Šiame procese svarbu, kad iš aukštai nuleisti nurodymai, tai yra

įmonės vadovo pateikti įsakymai ir reikalavimai, būtų įmonėje ištransliuoti, atitinkamai pagal

pareigybes iki pat žemiausio lygmens. Pasak Meidutės I., (2012) tinkama komunikacija yra vienas

svarbiausių veiksnių, norint išlaikyti aukšta klientų aptarnavimo lygį, nuo kurio priklauso kompanijos

pajėgumas konkuruoti rinkoje. Vis tik reikėtų įvertinti, kad logistikos įmonėje sandėliavimo kokybės

procesas yra įgyvendinamas žemiausio lygmens darbuotojų, kurie atlieka savo darbą fizine jėga, todėl

būtent šiems darbuotojams ir turėtų būti skiriamas pagrindinis dėmesys. Direktoriai, vadovai ir

padalinių vyriausieji specialistai, vadybininkai – tai tie asmenys, kurie turi pasirūpinti, kad

sandėliavimo procesas vyktų sklandžiai. Kuomet logistikos įmonė, atliekanti sandėliavimo teikimo

paslaugą, turi sėkmingą įmonės hierarchijos schemą, o atskiri šios schemos dariniai geba sklandžiai

komunikuoti – automatiškai išryškėja ir sandėliavimo kokybės paslaugos užtikrinimas. Sklandi ir

efektyvi vidinė įmonės komunikacija užtikrina įmonės strateginio plano įgyvendinimą, kadangi tai

glaudžiai apjungia atskirus įmonės padalinius ir nurodo šių padalinių tarpusavio sąryšį. Apjungus šiuos

procesus, galima išgauti efektyvios sandėliavimo procedūros užtikrinimą. Vis tik įmonės klientai

pageidauja gauti ne tik efektyvią ir laiku paruoštą paslaugą, bet taip pat ir kokybės normatyvus ar

reikalavimus atitinkančius parametrus.

Sandėlyje turi būti įdiegta naujausia sandėlio valdymo sistema, kuri leidžia matyti sandėlio

procesus, užduotis bei atsargas realiu laiku. Tokios sistemos turi būti įdiegtos logistikos įmonėse, kad

išlaikytų konkurencingumą šių dienų rinkoje bei būtų patrauklios klientams savo funkcionalumu. Jau

20

aptarta, kad logistikos įmonės sandėliavimo procese vienas iš svarbiausių vaidmenų tenka žmogui,

kuris valdo esminius ir svarbiausius procesus. Tačiau siekiant būti konkurencinga logistikos įmone,

būtina plačiai taikyti naujausius technologinius ir inovacinius procesus, galinčius išlaikyti sėkmingą

įmonės konkurencingumą bei produktyvumą. Technologinių sprendimų taikymas geba prisidėti ne tik

prie bendro sandėlio kokybės gerinimo, bet taip pat gerina sandėlio efektyvumą, spartumą bei

funkcionalumą. Taip pat, vienu metu technologiniai sprendimai gali padėti valdyti dideles įmonės

sandėliavimo valdymo sistemas, kurios padėtų įmonės darbuotojams akimirksniu pastebėti tam tikrus

nesklandumus, problemas ir kuo skubiau tai ištaisyti. Kaip teigia Koster et al., (2017) šių dienų

logistikoje sandėliavimo kokybė be technologijų nėra įmanoma, todėl įmonės privalo eiti koja kojon su

technologijomis ir taikyti jas savo procesuose, taip gerinant sandėlio kokybę bei užsitikrinant ilgalaikę

partnerystę su pagrindiniais įmonės klientais. Tokiu būdu įmonė gali padidinti savo spartumą,

sumažinti žmogiškųjų klaidų sandėliavimo procese tikimybę. Tolygus ir subalansuotas įmonės

darbuotojų ir technologinių veiksnių tarpusavio darbas, patenkina įmonės klientų lūkesčius ir

pageidavimus gauti kokybiškus produktus čia ir dabar, o svarbiausia, kad šie produktai atitinka

aukščiausius kokybės standartus.

Kitas svarbus veiksnys, darantis įtaką sandėliavimo kokybės procesui, yra sandėlio

infrastruktūra, išsidėstymas. Čia svarbu išskirti logistikos įmonių dydį. Visuotinai sutinkama, kad

didesnė logistikos įmonė gali užtikrinti efektyvesnį, operatyvesnį ir kokybiškesnį sandėliavimo

procesą, nei mažesnės logistikos įmonės, kurios susiduria su pernelyg mažų sandėlių problemomis.

Mažos logistikos įmonės turi ribotas galimybes sandėliuoti produktus, dėl elementariai mažo sandėlių

ploto (Popovas, 2013). Dėl šių savybių ribotumo, tokios įmonės dažnu atveju negali užtikrinti

tinkamos sandėliavimo kokybės. Tai automatiškai apriboja įmonės konkurencingumą ir patrauklumą

naujų klientų pritraukimo atžvilgiu. Taip pat, svarbu, kad logistikos įmonė būtų patogiai pasiekiama ir

prieinama visų klientų atžvilgiu. Patrauklus logistikos įmonės geografinis išsidėstymas padeda

pritraukti daugiau klientų, kurie rinktųsi šios įmonės siūlomas sandėliavimo paslaugas. Tai taipogi

prisideda prie klientų poreikių patenkinimo, kadangi kokybiškas sandėliavimas yra prieinamas ne

vienoje tam tikroje vietoje, bet yra geografiškai paskirstytas pagal rinkoje stebimus klientų poreikius.

Taip pat svarbus veiksnys, gerinantis sandėliavimo kokybę, yra nuolat vykdoma konkurentų

monitoringo analizė ir stebėjimo funkcija. Nuolatinis konkurentų monitoringas ir stebėjimo analizė,

leidžia įmonei įžvelgti konkurentų trūkumus, prognozuoti bei numatyti galimus konkurentų veiksmus.

21

Ši analizė padeda pritraukti naujus klientus, kadangi išsami konkurentų analizė parodo konkurentų

neigiamus aspektus.

Prie visų išvardytų veiksnių, kurie pagerina sandėlio paslaugos kokybę, taip pat reikia paminėti

ir paslaugos lankstumą. Staudt et al., (2014) siekė išsiaiškinti mokslinėje lieteratūroje bei atliktuose

tyrimuose pateiktus sandėliavimo paslaugos gerinimo veiksnius. Visuose šaltiniuose buvo siekiama

išanalizuoti konkrečius veiksnius, kurie prisededa prie sandėlio proceso gerinimo. Staudt et al., (2014)

analizuodami straipsnius vertino veiksnius, kurie lemia paslaugos kokybę, kainą ir našumą. Taip

autoriai sudare tam tikras gaires, kurių pagalba buvo lengviau sisteminti siūlomus sandėlio darbo

gerinimo veiksius. Taip pat autoriai pastebėjo, jog literatūroje nėra bendros nuomonės apie šių rodiklių

svarbą sandėlio procesams. Tai suformuoja nuomonę, kad sandėliavimo gerinimo sprendimai gali būti

specifiniai ir orientuoti konkrečiai įmonei ar rinkai.

Lieteratūroje Staudt et al., (2014) atrado dažnai minimą sandėliavimo paslaugos gerinimo

veiksnį – paslaugos lankstumą. Paslaugos lankstumas leidžia įmonei prisitaikyti prie klientų poreikių,

būti kur kas lankstesniems, nei jų konkurentai bei tapti konkurencingesniu rinkos dalyviu. Taip pat,

sandėlio paslaugos lankstumas leidžia įmonėms lengviau prisitaikyti ir stabiliai funkcionuoti pasikeitus

veiklos sąlygoms dėl išorinės aplinkos pokyčių (Popovas, 2013).

Taigi, apžvelgiant sandėliavimo paslaugos kokybę lemiančius veiksnius, galima išskirti keletą

svarbiausių iš jų. Svarbu, kad įmonės vidinė komunikacija būtų subalansuota, vadovai žinotų savo

vaidmenį įmonėje ir vykdytų įmonės strateginius planus. Mažinant žmogiškųjų klaidų grėsmę, būtina

sandėliavimo procese nuodugniai taikyti technologinius procesus, palengvinančius sandėliavimo

galimybes. Sandėliavimo paslaugas teikianti įmonė privalo prisitaikyti prie klientų poreikių ir teikti

paslaugas klientams patogioje lokacijoje. Taip pat, būtina vykdyti giluminę konkurentų stebėjimo

funkciją, išlaikant įmonės pranašumo ir konkurencingumo lygį kitų logistikos įmonių

atžvilgiu.Galiausiai, įmonės teikiamos sandėliavimo paslaugos turi būti lanksčios bei orentuotos į

klientų poreikius. Visi išvardyti veiksniai gali nulemti maisto sandėliavimo paslaugos kokybę, padidinti

darbo našumą bei išlaikyti įmonė konkurencinga rinkoje.

2.2. Teisės normos, reglamentuojančios maisto produktų sandėliavimą

Maisto saugai užtikrinti buvo sukurta daug įvairiausių standartų bei teisės normų. „Teisės

norma – tai valstybės tiksliai suformuluota, formaliai apibrėžta, visiems privaloma bendro pobūdžio

elgesiotaisyklė, kuri objektyviai ir efektyviai reguliuoja visuomeninius santykius nustatydama tų

22

santykių dalyvių teises ir pareigas“ (Visuotinė lietuvių enciklopedija). Įmonės, teikiančios maisto

produktų sandėliavimo paslaugas Lietuvoje, taip pat vadovaujasi Valstybinės maisto ir veterinarijos

tarnybosteisės normomis bei Europos sąjungos reglamentais. Visos teikiamos maisto sandėliavimo

paslaugos turi atitikti tam tikrus reikalavimus.

Lietuvoje maisto higiena taip pat yra prižiūrima. Išleistas Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministerijos įsakymas - Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“. Aptariant

bendrąsias nuostatas, maisto verslo organizacijos privalo užtikrinti, kad jų kontroliuojame maisto versle

būtų garantuotai laikomasi higienos normų. Maisto sandėliavimo paslaugas teikiančiose įmonėse turi

būti teisės aktų nustatyta tvarka taikoma rizikos veiksnių analizė ir valdymo sistema bei atliekami

būtini laboratoriniai tyrimai maisto saugos ir tvarkymo savikontolei užtikrinti. Asmenys, tvarkantys

maistą, turi atitikti teisės aktų nustatytus sveikatos reikalavimus ir įgyti Sveikatos apsaugos ministerijos

nustatyta tvarka privalomųjų higienos žinių. Darbuotojams leidžiama tvarkyti maisto produktus, tik iš

anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems ar neserga užkrečiamosiomis ligomis.

Teikiamas į rinką maistas turi būti pagamintas teisėtai, atitikti teisės aktų reikalavimus bei

deklaruojamus strandartus. Įsakymas HN 15:2005 sudarytas iš kitų įsakymų:

HN 98:2000 - Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir

bendrieji matavimo reikalavimai (HN 98-2000);

HN 90:2000 - Kenkėjų kontrolė. Įmonės turi vykdyti Lietuvos higienos normos numatytus

reikalavimus prieš kenkėjų prevencija ir kontrolė (HN 90:2000);

HN 119:2002 - Maisto produktų ženklinimas. Ženklinimas ir ženklinimo būdai neturi klaidinti

pirkėjo, visų pirma dėl: maisto produkto prigimties, tapatybės, savybių, sudėties, kiekio, tinkamumo

vartoti termino, kilmės, pagaminimo būdo, maisto produktui priskirto poveikio arba savybių, kurių jis

iš tikrųjų neturi, užuominų apie ypatingą maisto produkto savybę, nors tokias savybes turi visi panšūs

maisto produktai. Ženklinant maisto produktus būtina nurodyti šią informaciją: parduodamo maisto

produkto pavadinimą, sudedamųjų dalių sąrašą, jei maisto produktai yra fasuoti – grynąji kiekį,

minimalus tinkamo vartojimo terminą, išsamią informaciją apie kilmės vietą, vartojimo instrukciją, jei

be jos būtų neįmanoma teisingai vartoti produktą (HN 119:2002);

HN 106:2001 - Nauji maisto produktai ir nauji maisto ingredientai. Nauji maisto produktai ir

nauji maisto ingredientai turi: nekelti pavojaus vartotojo sveikatai, neklaidinti vartotojo, nesiskirti nuo

maisto produktų ir maisto ingredientų, kuriuos jie skirti pakeisti tiek, kad normaliai juos vartojant

mitybos požiūriu tai nebūtų žalinga (HN 106:2001);

23

Įmonių standartai turi būti derinami Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Maisto

produktų sandėliavimo paslaugas teikiančios įmonės atlieka savo paslaugas taikydami individualią

rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistemą, parengtą pagal Europos Parlamento ir

Tarybos reglamento (EB) Nr.852/2004 5 straipsnio nuostatas. Ar šių visų normu yra laikomasi,

Lietuvos Respublika vykdo prevencinius patikrinimus su maistu susijusiomis įmonėmis. Patikrinimus

atlieka valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Patikrinimo metu radus pažeidimų įmonėms yra

skiriamos baudos, taip pat gali būti priverstinai sustabdyta įmonių veikla. Pašalinus pažeidimus yra

papildomai dar kartą patikrinama įmonė, jeigu atitinka visas maisto higienos normas vėl leidžiama

teikti paslaugas.

2.3. Maisto produktų sandėliavimo paslaugos kokybės gerinimo priemonės

Maisto produktų sandėliavimo paslaugos kokybę gali pagerinti ne tik įdiegtos naujausios

standartų normos, bet ir kitos priemonės. Nenuostabu, kad pirmaujančios rinkoje logistikos įmonės,

teikiančios sandėliavimo paslaugas, turi daug klientų. Tokios įmonės gali pasiūlyti paslaugos

lankstumą bei naujumą, tai, ko neturi konkurentai. Klientai patys įvertina teikiamos paslaugos kokybę,

kas ir nulemia jų apsisprendimą. Rinkai svarbiausia paslaugos kokybės bei kainos santykis.

Sandėliavimo įmonės, kurios turi įdiegusios aukšto lygio informacines sistemas bei technologijas, gali

pasiūlyti kokybiškesnę sandėliavimo paslaugą.

Kaip skelbia Comptia.org, 2018-taisiais metais investicijos ir išlaidos informacinėms

technologijoms visame pasaulyje siekė beveik 5 trilijonus JAV dolerių. Tai suformuoja nuomonę, kad

įmonės supranta informacinių technologijų svarbą ir naudą jų teikiamose paslaugose. Kaip teigia

Vilniaus Gedimino technikos universiteto informacinių sistemų katedros vedėjas prof. dr. Dalius

Mažeika, informacinės technologijos yra globalios, kaip ir daugelis dalykų šių dienų pasaulyje, todėl

tendencijos neapsiriboja lokaliai ties viena šalimi. Procesai plinta, o pagrindinės 2018 metų kryptys

buvo fokusuojamos į informacinių technologijų automatizavimą bei didžiųjų duomenų apdorojimą.

Prie naujųjų technologijų, kurios pagerina maisto produktų sandėliavimo paslaugos kokybę

galima priskirti ir RFID skaitytuvą. RFID (ang. Radio – frequeny identification) – tai bevielio

identifikavimo radijo ryšių technologija, sudaryta iš žymės, skaitytuvo ir valdymo sistemos. Tokie

prietaisai naudojami sandėliuose bei parduotuvės, norint sekti ir kontroliuoti tikslius prekių likučius.

Atliktame tyrime kuris, vyko Arkanzaso universitete, autorius Hardgrave B. (2009) ištyrė, kad RFID

naudojimas gali ženkliai pagerinti sandėliavimo paslaugos kokybę. Tyrimas apėmė du parduotuvės

24

sandėlius, viename sandėlyje buvo naudojama RFID palaikančia sistema, o kitame – paprasta

brūkšninio kodo „Bloomingdale“ sistema. Norint nustatyti pradinę informaciją, buvo suskaičiuotas

visas fizinis prekių likutis. Tyrimas truko 13 savaičių, per kurias organizacija sėkmingai vykdė

užsakymus bei teikė paslaugas. Praėjus tyrimo laikotarpiui, buvo vėl suskaičiuoti likučiai, taip pat buvo

sulyginti su tiekimais ir prekių pardavimais. Hardgrave B. (2009) nustatė, kad per 13-os savaičių

laikotarpį sulyginus dviejų sandėlių gautus rezultatus, RFID sistemos naudojimas likučių tikslumą gali

padidinti daugiau, nei 27 procentais. Toks RFID sistemos ženklus rezultatas gali padėti tiksliau

įmonėms matyti savo fizinius likučius, organizuoti pirkimus ir valdyti sandėlio proceso darbą. Pasak

Hardgrave Bill, konkurencingomis įmonėmis rinkoje išlieka tik tos, kurios sugeba valdyti savo sandėlio

likučius. Preciziškumas yra organizacijų raktas į sėkmę.

Sandėliavimo paslaugos valdymas yra svarbus verslo operacijų komponentas, nes jo atlikimas

daro įtaką ne tik vidiniams procesams, bet ir santykiams su klientais. Klientų išlaikymas įmonėje

suprantamas savaip, bet straipsnio autorius Akbar T. (2016) pasiūlė 5 būdus, kaip galima pagerinti

sandėliavimo paslaugos efektyvumą ir kokybę bei tuo pačiu metu išlaikyti gerus santykius su klientu.

Akabar T. (2016) pateikė anketą klientams, kurie naudojasi sandėliavimo paslauga. Šios anketos tikslas

buvo įvertinti klientų poreikius. Daugiausiai klientų balsų surinkusius variantus autorius išskyrė ir

aprašė detaliau.

Akbar T. (2016) pirmuoju numeriu įvardija IT sprendimus. Autoriaus nuomone, pagrindinis

dalykas, ką turi turėti logistikos įmonė – tai patikima sandėlių, atsargų valdymo programinė įranga,

kuri galėtų suteikti daugiau produktų sandėliuojamos vietos. Taip pat, labai svarbus sandėlio

matomumas sistemoje ir sąlygų sudarymas greitai apdoroti klientų užsakymus.

Antruoju numeriu įvardijamas sandėlio likučio stebėjimas. Tai yra didelė verslo problema, nes

ne visi turi pakankamai didelį sandėlį, kad galėtų valdyti savo atsargas didesniais kiekiais. Daugeliu

atvejų tai lemia tiekimo trūkumas ar vėluojantys užsakymai. Atsargų planavimas leidžia įvykdyti

užsakymus be klaidos, taip išlaikant sandėlio kokybės lygį.

Trečias sprendimas – mokyti darbuotojus. Ne paslaptis, kad žmonės, kurie puikiai išmano savo

darbą, gali pateikti objektyvių pasiūlymų. Dažniausiai tuo užsiima personalo skyrius, kuriame

darbuotojai turi būti mokomi šiuolaikinių metodų.

Ketvirtas žingsnis, nustatyti savo įmonės strategiją bei analizuoti savaitės, mėnesio darbų

ataskaitas. Dvigubas užsakymų patikrinimas taip pat mažina logistikos įmonių klaidas. Kaip autorius

teigia, tik 20 proc. logistikos įmonių gyvavimo ciklas trunka ilgiau, nei vienerius metus, nes dauguma

25

jų nustoja mokytis. Pasak Akbar T. (2016), nesvarbu, kurioje pramonės šakoje ar rinkoje esate,

konkurencinga rinka gali būti puikus nemokamų žinių šaltinis. Taip pat reikia stebėti varžovus ir

mokytis iš jų klaidų. Logistikos srityje pirmaujančios šiuolaikinės įmonės turi įdiegusios vidinės

logistikos procesų valdymo informacines sistemas. Tais atvejais, kai nepavyksta greitai ištaisyti klaidų,

įmonė bent gali iš anksto įspėti klientą apie logistinio aptarnavimo sutrikimus arba pasiūlyti

alternatyvius variantus (Palšaitis, 2010). Apibendrinus autoriaus atliktą tyrimą, prieinama prie išvados,

kad niekada negalima nustoti tobulėti ir visada reikia judėti koja kojon su technologijų inovacijų

procesais maisto produktų sandėliavimo srityje.

2.3.1. ISO 22000 standartas

Lietuvos rinkoje maisto saugai yra skiriamas nemažas dėmesys. Tačiau maisto produktus

gaminančioms ir jų sandėliavimo paslaugas teikiančioms įmonėms, norint išlikti konkurencingomis,

gali padėti šis ISO 22000 standartas (ISO 22000:2005). Dėl didelės standartų gausos tapo sunku atitikti

visus reikalavimus. Taigi, atsirado būtinybė sukurti vieną standartą, kuris apimtų esminius maisto

saugos vadybos principus ir būtų taikomas visame pasaulyje (Danilčenko, 2012). Toks sprendimas

palengvintų būdus įmonėms greičiau komunikuoti ir vystyti verslo ryšius šalies viduje ir už jos ribų.Tai

pasaulyje pripažinta, aukščiausio lygio maisto saugos vadybos sistema, kuri gali suteikti pranašumų

kovoje dėl vietos rinkoje.

ISO 22000 yra pirmasis tarptautinis standartas, skirtas maisto saugos vadybos sistemai įdiegti ir

sertifikuoti. Pasak Danilčenko H. (2012), standartas reglamentuoja tokias įmonės veiklos sritis:

interaktyvūs ryšiai, sistemos vadyba ir rizikos veiksnių valdymas. Įmonės, kurios yra įdiegusios ISO

22000 veikiančią maisto saugos vadybos sistemą, gali kur kas efektyviau valdyti savo organizacijos

tiekimo grandinę – nuo žaliavų iki klientui pristatomų produktų. Visame gamybos ir logistikos procese

yra tikrinama ir užtikrinama maisto produktų sauga. Įmonės darbuotojai dedikuojami maisto saugai ir

kokybei valdyti. Sklandus standarto valdymas leidžia operatyviau numatyti ir spręsti atsiradusias

problemas, susijusias su maisto produktų kokybe.

Organizacijoms norint pagerinti ir suefektyvinti savo maisto saugos sistemas, standartas ISO

22000 remiasi ISO 9001:2000 pagrindiniais principais. Tokiu būdu maisto saugos sistemų diegimas,

naudojimas ir atnaujinimas vyksta pasitelkiant struktūrizuotą vadybos sistemą. Sistemoje naujas

standartas ir yra pritaikomas bei integruojamas. Aptariant ISO 22000 standarto dokumento normas

26

išskiriami pagrindiniai maisto produktų saugos standartai (žr. 1 lentelė.). Šie standartai skirti taikyti bet

kokiame su maisto tvarkymu ar saugojimu susijusiame versle.

Maisto saugos vadybos standartas ISO 22000 patvirtina, kad įmonėje veikia sistema (gairės ir

taisyklės), kuria vadovaujasi visi gamyboje ir tiekime dirbantys darbuotojai ir taip vartotojams

pateikiamas nekenksmingas maistas (Danilčenko, 2012). Vartotojai gali atsekti tokių produktų tiekimo

kelią, kas įmones ir organizacijas padaro kur kas konkurencingesnėmis. Taip užtikrinamas skaidrus

žaliavų, maisto produktų saugojimas ir judėjimas iš gamintojo iki galutinio vartotojo. Standarto

pagrindinis principas – planuoti, parengti, įgyvendinti, vadovauti, kontroliuoti ir tobulinti maisto

saugos vadybos sistemą, kurios tikslas yra pateikti produktus, atitinkančius naudojimo paskirtį ir

saugius vartotojams.

1 lentelė. Standarto ISO 22000 normos ir dokumentai

(sudaryta: remiantis ISO 22000 standartu)

Standarto Nr. Pavadinimas

ISO 22000:2005

Maisto saugos valdymo sistemos – reikalavimai kiekvienai

organizacijai dalyvaujančiai maisto gamybos grandinėje.

ISO 22001 Vadovas mažoms ir vidutinėms įmonėms.

ISO 22008 – 1:2009 Taisyklės įžanginėms programoms – maisto gamybai.

ISO 22003:2007 Reikalavimai audito ir sertifikavimo organizacijoms.

ISO/TS 22004:2005 Patarimai ISO 22000:2005 diegimui.

ISO 22005:2007 Pašarų ir maisto identifikavimas gamybos grandinėje.

ISO 22006:2009 Vadovas taikymo ISO 9001-2008 augalininkystėje.

ISO 22008 Maisto švitinimas – GGP vartojimui skirto maisto.

27

Įmonė atitinkanti visus šio standarto reikalavimus, gali kur kas lengviau susirasti klientų, nei šio

standarto neturinčios organizacijos. Klientai žinodami ISO 22000 standarto naudą, gali pasirinkti koks

sandėliavimo paslaugos teikėjas bus patikimesnis ir kuris mokės suteikti aukščiausios kokybės maisto

produktų sandėliavimo paslaugas.

2.3.2. Sandėlio valdymo sistemos

Sandėlio valdymo sistemas WMS (ang. Warehouse management systems) pagal sprendžiamų

užduočių sudėtingumo laipsnį galima klasifikuoti taip: pradinio lygio sistemos, vidurinio lygio

sistemos ir kompleksinės sistemos (Popovas, 2013). Popovas taip pat įžvelgia, kad šiuolaikiniuose

logistinių, distribucinių kompanijų, stambių didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių Lietuvoje vis

dažniau diegia savo sandėliuose WMS sistemas. Šių sistemų naudojimas gal prisidėti prie

kokybiškesnės sandėliavimo paslaugos.

Šiuolaikinio pasaulio gyvenimo tempas žmogų įsuka į nuolatinius tobulinimo lygius. Kasdienis

globalizacijos vaizdas, kuris vyksta socialinėje plotmėje ir apimantis pačias įvairiausias visuomenės

gaires, priverčia nesustoti ir tobulėti. Logistikoje tobulėjimas taip pat reikalingas: vežimus pakeitė

transportas, popieriaus lapus IT (informacinės technologijos) sprendimai. Kaip analizuoto straipsnio

autoriai Nickel S., ir Dunke F., (2018) teigia, logistikoje yra būtina IT programinė įranga. Autoriai

atliko tyrimą, kaip sekimo sistemos įdiegimas gali padėti pagerinti sandėlio bei pačios logistikos

paslaugos darbą. Programos pagalba buvo siekiama konsoliduoti logistiką organizacijoje. Pagrindinis

principas – visos įmonės transporto pajungimas į „track and trace“ programą, kuri yra susieta su WMS

programine įranga. Jau žinoma, kad WMS yra sandėlio valdymo sistema. Tokios programos pagalba

įmonė gali matyti, valdyti „in time“ savo transportą. Tyrimo tikslas buvo sumažinti tuščio transporto

reisus, likviduoti prie sandėlių susidariusias eiles, ruošti užsakymus dar tik atvykstančiam transportui.

Programa naudojo gaunamus duomenis ir pateikdavo palankiausius pasiūlymus. Kontrolės įdiegimas,

kuris turi sąsajas su WMS, teigiamai veikia logistikos procesų valdymą, taip įmonė išlaiko puikų

kokybės procentą bei patenkina klientų poreikius.

Analizuojant kitą straipsnį, autorius įžvelgia kitus WMS sandėlio sistemos privalumus. Pasak

Barry C., prie WMS galima prijungti ir kitas sandėlio sistemas: OMS (ang. Order management system)

– užsakymų valdymo sistemą, ar ERS (ang. Enterprise resource planning) – įmonės išteklių planavimo

sistemą. Taip sandėliavimo paslaugą teikianti įmonė susistemintų darbo planavimą ir transporto

paskirstymą, atsargų likučius (tikslius jų skaičius), tuščios vietos panaudojimą, patobulintų klientų

28

užsakymų tikslumą. Tai kurtų produktyvesnį sandėlių darbą bei jų kontrolę, lankstumą apdorojant

įvairius užsakymus, ataskaitų rengimą ir formavimą. Kaip autorius teigia, apjungus visas sistemas,

galima pasiekti dar aukštesnės sandėliavimo paslaugos kokybės. Norint kuo sklandžiau įdiegti sandėlio

valdymo sistemas, įmonėje turi būti paruoštas informacinių technologijų pagrindas. Tai leis greičiau

adaptuotis darbuotojamas prie naujos sandėlio valdymo sistemos.

2.3.3. Informacinių technologijų taikymas sandėlio operacijose

Dabartinės logistikos įmonės pasak Ievos Meidutės ir Aido Vasilio Vasiliausko (2007) susiduria

su tokiomis problemomis, kaip gamybinių išlaidų augimas bei nuolat didėjantys klientų reikalavimai,

trumpesni produkto pristatymo terminai bei vis didėjanti globalizacijos įtaka rinkoje. Tam, kad

logistikos įmonės teikiančios maisto sandėliavimo paslaugas būtų lankstesnės ir lengviau prisitaikytų

prie globalizacijos veiksnių, būtina pasirinkti tinkamą įmonės strategiją. Suformuoti įmonės strategiją

yra būtinas veiksnys šiuolaikinėje rinkoje, o jos griežtai laikytis gali padėti IS valdymo sistema. IS

skirstoma į sandėlio valdymo (IS) realiu laiku ir sandėlio apskaitos (IS). Aptariant sandėlio valdymo

sistemos (IS) diegimą, įmonei reikės šios įrangos:

Pagrindinis serveris (duomenų bazė);

Darbo stoties kompiuteriai;

Etikečių, BK (barkodų) spausdintuvai;

Ataskaitų spausdintuvai;

Mobilūs delniniai kompiuteriai terminalai (skeneriai) BK nuskaityti;

Duomenų kaupikliai;

Belaidis tinklas (WiFi).

Dažniausiai gamybines ir maisto logistikos sandėliavimo paslaugas teikiančias įmones

aptarnauja viena IS valdymo sistemos programa. Kaip teigia Popovas V., su šia valdymo sistema dirba

įmonės specialistai nustatytose darbo vietose, kiekvienas iš jų dirbdamas su programa vykdo savo

funkcijas. Visos valdymo operacijos yra tarpusavyje susijusios, todėl atsiradusias klaidas arba

operacijų, neatitinkančių valdymo sprendimų nustatytų veiklos reglamentų, valdymo sistema blokuoja

(Popovas, 2013).

Lietuvos gamybinės ir maisto sandėliavimo paslaugas teikiančios įmonės dažniausiai naudoja

SAP kompiuterinės verslo valdymo sistemas. SAP (ang. Systems applications and products in data

29

processing) - duomenų apdorojimo sistema. Kaip patentuotame SAP puslapyje deklaruojama, tai yra

didžiausia programinės įrangos kompanija Europoje. SAP sistema valdo gamybos bei ją

aptarnaujančios logistinės veiklos procesą, pagal nustatytą duomenų bazę ir sieja valdymo operacijas,

kurios atliekamos iš įmonės gamybos valdymo ir logistikos specialistų darbo vietų (Popovas, 2013).

Logistikos sandėliavimo įmonės pagal savo SAP duomenis gali pasirinkti tinkamą sau verslo strategiją

ar likviduoti daromas klaidas logistikos procese. Būtent toks duomenų sekimas ir analizavimas gali

padėti įmonėms plėtoti savo veiklą, gerinti sandėliavimo procesų kokybę bei pašalinti trūkumus.

Analizuotame tyrime teigiama, kad pagal SAP duomenis galima sudaryti palankiausią

logistikos įmonei tinkamą strategiją, išanalizavus pateiktus įmonės/kompanijos parametrus. Autoriai

Miller T. ir Liberatore M. (2015) analizavo 247 įmones, kurių veikla buvo susijusi su logistika.

Autoriai tyrė SAP duomenys, įmonių pelningumą ir veiklos rodiklių analizę. Tyrimo analizės pagrindas

buvo 247 įmonių, kuriųveikla susijusi su logistika, įmonių pelningumo rodikliai, kurie buvo gauti iš

įmonės programinės įrangos tiekėjo SAP. Veiklos rodikliai leidžia formuoti įžvalgas apie įmonės

veiklos pagrindus ir strategijas, pavyzdžiui, apie ekspedicijos logistikos strategiją. Konkrečiau,

įvertinus įmonės veiklos stiprumą skirtingose operacijose (per jos metriką), galima išsiaiškinti, kokias

operacijas ir strategijas pabrėžia bendrovė. Apibendrinant, autorių tikslas buvo nustatyti, kokį poveikį

strategijos pasirinkimas gali turėti įmonės finansiniai rodikliai. Miller T. ir Liberatore M. (2015)

analizė rodo, kad skirtingos 247 tyrime dalyvavusių įmonių grupės pabrėžia skirtingus veiklos ir

planavimo prioritetus. Beveik 49 proc. tirtų įmonių, daugiausiai dėmesio skiria tam, kad būtų galima

griežtai kontroliuoti savo atsargų investicijas, apskaitos ir nusidėvėjimo sąnaudas. 23 proc. įmonių

daugiausia dėmesio skiria siekiant išlaikyti žemas paslaugų sąnaudas ir pagerinti teikiamų paslaugų

kokybės lygį. 19 proc. įmonių investuoja daugiau išteklių į tiekimo grandinės planavimo veiklą ir tai

leidžia jiems teikti nepriekaištingą pristatymo paslaugą palyginti mažomis sąnaudomis. 9 proc.įmonių

išleidžia daug lėšų sandėliavimui ir transporto kokybei gerinti, o tai lemia aukštesnio lygio

sandėliavimo paslaugas bei pristatymo paslaugos efektyvumą. Autoriai pateikia išanalizuotus duomenis

irstatistiškai visų įmonių pelningumas nesiskiria lyginant su įmonių sąnaudų kaštais. Apibendrinant

galima teigti, jog tai rodo, kad nėra vienos strategijos logistikoje, kurios pelningumo lygis būtų

aukštesnis už visų kitų. Skirtingos kompanijos gali pasiekti optimalų pelną naudodamos skirtingas

strategijas, metodus, o kiekvienai įmonei yra svarbiausia nustatyti savo optimalią strategiją.

30

2.3.4. Robotai, integruojami į sandėlio procesus

Dabartinis pasaulis keičiasi vis sparčiau, vos įmanoma spėti koja kojon su technologijomis.

Naujausios technologijos daro įtaką beveik visoms mūsų gyvenimo sritimis ir sandėliavimo logistika

nėra išimtis, ji taip pat modernėja.

Analizuotame straipsnyje, autoriaus Bilozor R., (2019) siekė įrodyti, kad robotų naudojimas

sandėlio logistikoje gali pagerinti: sandėlio proceso našumą, produktyvumą nepakenkdami kokybei,

pagerinti darbo sąlygas. Sandėlio darbuotojai gali pasikliauti robotais, kad gabentų sunkius krovinius.

Šis pranašumas sumažina nelaimingų atsitikimų procentą įmonėje. Taip pat, naudojant robotus

sumažėja klaidų skaičius įprastose sandėlio operacijose, o be to, tai paliestų personalo išlaidų

mažinimą. Tokių robotų įdiegimas gali ženkliai pagerinti sandėliavimo paslaugos kokybę, sumažinti

sąnaudas veiklos procesuose bei likviduoti klaidas užsakymų formavime.

Stambiausios kompanijos jau seniausiai naudoja robotus savo veiklojeir patvirtina Bilozor R.,

(2019) teiginius, kad robotai gali pagerinti sandėlio proceso efektyvumą bei darbą. Prie šios nuomonės

pagrindimo prisideda ir nagrinėtas tyrimas, kur Azadeh K., ir Koster D., (2017) siekė išnagrinėti, kaip

robotai gali pakeisti žmogaus darbą sandėlyje ir pagerinti paslaugos kokybę. Internetiniai

mažmenininkai paprastai turi sandėlį su mažais gaminiais ir dideliu asortimentu, kas apsunkina

sandėlio darbuotojo darbą. Sandėlio darbuotojas, kai baigiasi prekės atrinkimo zonoje, turi atlikti

likučio papildymo darbą. Šioje pozicijoje ir pakeitė žmogaus darbą robotai. Sandėlyje įdiegti mobilus

robotai su sistema (RMFS), kurie gali kelti ir nešti mobilias lentynas (žr. 3 pav.).

Tokie robotai dirba ergonomiškai suprojektuotose darbo vietose. Robotai atneša likučius

atrinkėjui iš viso sandėlio perimetro, taip sutaupant žmogaus laiką. Atrinkėjas tuo momentu gali

padvigubinti užsakymų rinkimo produktyvumą. Taip pat, tokia sistema yra labai lanksti, galima

prijungti daugiau robotų planuojant darbo srautus.

Šia sistema (RMFS) įsigijo ir gigantė „Amazon“ kompanija, kuri vėliau perdirbo į

„AmazonRobotics“. Kompanijoje robotai padeda pagerinti operacijų našumą bei pagerinti atrinkimo

kokybę.

31

3 pav. ,,Amazon“ kompanijos robotai (iš „AmazonRobotic“ kompanijos archyvo)

Plečiantis robotizacijos erai, pastebimi ir kitokio pobūdžio robotai, kurie yra pritaikyti sandėlio

darbo efektyvumo didinimui. Kaip teigia O‘Byrne R., (2018), robotai gali sumažinti sąnaudas ir

padidinti įmonių pelningumą. O‘Byrne R., (2018) analizavo 2017 metų tendencijas logistikos

sandėliavimo proceso gerinime. Automatizavimas jau gerai žinomas daugelyje paskirstymo centrų

visame pasaulyje, tačiau daugeliu atveju jis apribojamas darbo jėgos automatizavimu, kurį valdo vis

modernesnės sandėlių valdymo sistemos, kaip teigia O‘Byrne. Aptariant naujausius robotus, autorius

pamini prancūzų mokslininkus, kurie sukūrė laipiojimo robotus sandėlyje (žr. 4 pav.).

4 pav. Laipiojimo robotas (iš „All4packParis“ įmonės archyvo)

Toks prancūzų inžinierių sprendimas leido vykdyti sandėlyje prekių atrinkimą iš bet kurio

aukšto ir atrinkus užsakymus, gabenti prie išleidimo zonos. Kaip teigia autorius, robotas gali surinkti

400 užsakymų per valandą. Tokio roboto našumas nekinta, kas leidžia maksimizuoti logistikos proceso

valdymą.

32

Didžiausias pasaulyje mažmenininkas „Alibaba“ taip pat sandėliuose naudoja robotus. Kaip

teigiama oficialiame „Alibaba“ puslapyje, 70 proc. sandėlio darbuotojų sudaro robotai. Taip kompanija

siekia sumažinti sąnaudas bei pagerinti sandėlio našumą.

Anglijos prekybos tinklas „Ocado“ pradėjo naudoti lubinius robotus, tai buvo 2018 metų

naujiena. Sandėlyje nėra praėjimų ir kiekvienas grindų centimetras yra užpildytas sandėliuojamomis

prekėmis ar žaliavomis, kas leidžia maksimaliai išnaudoti sandėlio plotą. Kaip teigia O‘Byre R.,

(2018), „Ocado“ sandėliuose robotai yra integruoti į lubas, sistemai gavus užsakymą robotas leidžiasi

prie reikiamos prekės ir kelia iki atrinkimo zonos. Tokie sprendimai aktualus mažam sandėliui, kuris

nori padidinti savo plotą.

Dar vienas robotų naudojimo pavyzdys – tai įmonės „DHL“ sandėliai. Logistikos gigantas

„DHL“ pradėjo naudoti 2017 metais tūkstančius robotų (žr. 5 pav.).

5 pav. „DHL“ sandėlio robotas (iš „DHL“ kompanijos archyvo)

Šie robotai gali vykdyti atrinkimą nuo 1 SKU (sandėliavimo vienetas) ir nunešti užsakymus iki

atrinkimo vietos ar atgal užkelti ant paletės.

Pagrindinis šių robotų privalumas – galimybė dirbti kartu su žmogum, skirtingai, nei „Amazon“

robotai. Robotai yra prijungti prie „Vecna“ programinės sistemos. Sistema parenka geriausius ir

palankiausius derinius užsakymo atrinkimui įvykdyti. Taip pat, sistema naudoja naujoviškus skanavimo

modelius, kurie leidžia išvengti susidūrimo su žmogumi ir jo valdoma technika.

33

Robotai keičia žmogaus daromas klaidas, atlieka tokias sandėlio funkcijas, kas žmogui yra

neįmanoma. Taip pat, padeda užtikrinti logistikos sandėliavimo paslaugos kokybę, sumažinti sąnaudas,

padidinti našumą.

2.3.5. Balso technologijos VDT (ang. voice direct technologies)

Balso technologijos – tai naujausias mokslo atradimas sandėlio procesuose. VDT, kitaip voice

direct technologies lietuvių kalboje – balso atpažinimo technologija. Sparčiai besikeičianti ir auganti

pramonė padarė įtaką mažmenininkams ir sandėlio paslaugų teikėjams. Įmonės buvo priversto nuolatos

ieškoti sprendimų, kurie padidintų kasdienių sandėlių operacijų darbą. Siekiama tikslesnio užsakymų

atrinkimo, efektyvumo ir didesnio našumo.

Lietuvoje labai mažai įmonių turi sandėlių valdymo sistemas (IS), kuriose būtų taikomos balso

technologijos. Informacija apie balso technologijas, kuri yra viena našiausių ir brangiausių

technologijų, dėl komercinių priežasčių neprieinama daugeliui įmonių (Popovas, 2013). Kaip teigia

Vadimas Popovas, balso įrangos sistemos komplektas susideda iš:

Valdymo bloko, tvirtinamo ant darbuotojo diržo. Tai mobilus kompiuteris, veikiantis

belaidžiame tinkle WI-FI.

Triukšmą mažinančio komplekto: mikrofonas, sujungtas su asinėmis, kuris tvirtinamas

surinkėjui ant galvos.

Tokias technologijas gali sau leisti įsidiegti tik stambios ir turinčios itin didelį finansinį kapitalą

įmonės. Remiantis atliktu tyrimu, apie tai, kiek rinkimas, naudojant balso technoligijas, turi įtakos

sandėliavimo paslaugos našumui, autoriai daro prielaidą, kad tai – neišvengiamos sandėlio ateities

technologijos. Tyrimo autoriai Dujmešic N., Bajor I., ir Rožic T., (2018) siekė nustatyti, ar tikrai balsos

technologijos gali padėti pagerinti sandėlio našumą. Pasirinktas regionas, kuriame vyko tyrimas -

Kroatijos rinka. Tiriamųjų imtį sudarė 100 įmonių, kuriose buvo įdiegtas prekių atrinkimas naudojant

balso technologiją. Įmonių veiklos procesai, sandėlio tipas ir plotas, darbuotojų skaičius ir sandėlio

darbo sezoniškumas buvo taip pat parinkti panašūs. Tyrimas susijęs suveiklos rezultatų vertinimu.

Rezultatų stebėjimas ir fiksavimas trūko 5 dienas. Darbotuojams buvo uždėtos ausinės ir pajungti

kompiuteriai. Proceso eiga: darbotuojams ausinėse buvo pateikiami nurodymai ką daryti, kokį

užsakymą komplektuoti, kur reikalingas likučio papildymas ir pan. Žmonės turėdami laisvas rankas,

darė tiksliai tai, ką sakė balsas jų ausinėse. Po 5 dienų gautus rezultatus įmonės sulygino su praeitos

savaitės rezultatais, kur nebuvo naudotasi balso technologijomis. Daugiau, nei 60 proc. įmonių mano,

34

kad balso technologijos gali padidinti sandėlio našumą. Taip pat 20 proc. įmonių mano, kad

investavimas į šią technologiją yra indėlis į sėkmingesnės organizacijos vystymąsi.

Aptariant tyrimo gautus rezultatus, matoma, kad užsakymų rinkimas, komplektavimas tai sritis,

kurios stebėjimas gali optimizuoti procesus, sumažinti eksplotavimo išlaidas. Taip pat, užsakymų

rinkimas be klaidų, įmonei, teikiančiai maisto sandėliavimo paslaugas, yra puikus produktyvumo

rodiklis.

2.4. Metodika

Siekiant išsiaiškinti „X“ įmonės maisto produktų sandėliavimo paslaugų esamą kokybę, buvo

nuspręsta atlikti kiekibinį ir kokybinį tyrimą. Pasirinktas apklausos metodas – apklausti „X“ įmonėje

dirbančius darbuotojus ir „X“ įmonės klientus. Taip pat, norint ištirti „X“ įmonės teikiamos paslaugos

kokybę ir ieškant būdų, kaip ją galima dar labiau pagerinti, buvo neapsiribota tik apklausos metodu.

Buvo atliktas kokybinis, bet pusiau struktūruotas interviu su sandėlio vadovais.

Kiekybiniams tyrimams labiau būdinga ieškoti išorinių reiškinio požymių, rasti įvairių dydžių,

kurie išreiškiami ir matuojami skaičiais. Taip pat, kiekybinis tyrimas yra labiau struktūruotas ir

suplanuotas, nes tyrimo metodai ir duomenų analizės priemonės dažniausiai būna sukonstruotos dar

prieš tyrimą (Kardelis, 2016). Dėl šių priežasčių buvo pasirinktas kiekybinis tyrimas, norint įvertinti,

kokie išoriniai veiksniai gali nulemti „X“ įmonės maisto produktų sandėliavimo paslaugų kokybę.

Kiekybinį tyrimo metodą papildė kokybinis tyrimo metodas.

Kokybinis tyrimo metodas įprastai vyksta etapais, tačiau kitaip, negu kiekybinio tyrimo.

Kokybinis tyrimas apima specifinę grupę ar objektą ir visi duomenys renkami vietoje (Kardelis, 2016).

Tyrimo rezultatams būdingas lankstumas ir duomenų indukcinė analizė. Lankstumas leidžia plačiau

įvertinti tiriamąjį objektą ir papildyti kiekybinio tyrimo duomenis. Tiek kiekybinis, tiek kokybinis

tyrimo metodas leido plačiau įvertinti gautus duomenis bei padaryti objektyvesnes išvadas. Šios

išvados padėjo suformuoti tikslius maisto produktų sandėliavimo paslaugų gerinimo siūlymus „X“

įmonei. Prie tyrimo duomenų prisidėjo ir apklausos tyrimo rezultatai.

Apklausa yra komunikacinis procesas, susidedantis iš skatinančių veiksmų sekos, naudojamos

atsakymams iš subjektų gauti, tarpusavyje susitarus. Apklausa, kitaip nei testai, nieko nematuoja. Ja

bandoma įvertinti tiriamų asmenų nuomones, požiūrius į tam tikrus reiškinius, elgsenos ypatumus ir

suelgsena susijusius veiksnius (Kardelis, 2016).

35

Tyrimui atlikti buvo sudaryta darbuotojų ir klientų apklausos anketos ir klausimynas (žr.

priedas nr. 1, nr. 2). Kiekybinio tyrimo tikslas – išsiaiškinti „X“ įmonės darbuotojų ir klientų nuomonę

apie sandėliavimo paslaugų kokybę ir jos tobulintinas vietas. Anketa buvo sudaryta remiantis

nagrinėtais moksliniais šaltiniais, straipsniais bei atliktais tyrimais.Šio metodo tikslumas priklauso nuo

respondento sąžiningumo ir imties koeficiento. Norint padaryti statistiškai vertingas išvadas, privaloma

nustatyti minimalų respondentų dalyvaujančių apklausoje skaičių (Kardelis, 2002). Siekiant nustatyti

minimalų respondetų skaičių, kitaip imties dydį, buvo naudotasi mažos visumos formule (Dikčius,

2003):

n = 𝑝(1−𝑝)

(𝑒

𝑧)

2+

𝑝(1−𝑝)

𝑁

Bendra sandėlio darbuotojų apklausos tyrimo imtis paskaičiuota iš „X“ įmonėje dirbančių

sandėlio darbuotojų, kurių bendras skaičius yra 150.

Kur:n – respondentų skaičius, kitaip imties dydis; p – visumos proporcijos, atitinkančios

dominuojančias charakteristikas, p=0,5; e – imties paklaidos dydis (socialiniuose mokslų tyrimuose

priimtina paklaida, kitaip pageidautinas tikslumas, 5-10 proc.), e=0,05; z – standartizuotas 95 proc.

patikimumo laipsnis, z=1,96; N – „X“ įmonėje sandėlyje dirbačių darbuotojų skaičius, N=150.

Pasirinktame imties skaičiavimo metode atlikome skaičiavimus su imties paklaidos dydžiu

e=0,05 proc.

n = 0,5(1−0,5)

(0,05

1,96)

2+

0,5(1−0,5)

150

= 110,619 = 111

Taip pat buvo paskaičiuota ir klientų apklausai atlikti reikalinga tyrimui imtis. Įmonėje yra 40

klientų, kurie naudojasi „X“ įmonės sandėlio paslaugomis.

Kur: n – respondentų skaičius, kitaip imties dydis; p – visumos proporcijos, atitinkančios

dominuojančias charakteristikas, p=0,5; e – imties paklaidos dydis (socialiniuose mokslų tyrimuose

priimtina paklaida, kitaip pageidautinas tikslumas, 5-10 proc.), e=0,05; z – standartizuotas 95 proc.

patikimumo laipsnis, z=1,96; N – „X“ įmonės klientų skaičius, N=40.

Pasirinktame imties skaičiavimo metode atlikome skaičiavimus su imties paklaidos dydžiu