Suskystintųjų Gamtinių Dujų Terminalo projekto pristatymas

Klaipėda

Klaipėdos Nafta 2

SkGD terminalo projekto apimtis

SkGD terminalas

Laivas (FSRU) Uosto infrastruktūra Dujotiekis

GAMTINIŲ DUJŲ TIEKIMAS: TIEKIMO IR VARTOJIMO ORGANIZAVIMAS

Klaipėdos Nafta 3

SkGD terminalas – plaukiojančioji SkGD saugykla su dujinimo įrenginiu (FSRU)

Kriterijai Privalumai

Dydis 170 000 m3 Max 4 mlrd m3

FSRU turi būti didesnis už papildančius tanklaivius

Pigiausia tiekimo grandinė 125 000 – 150 000 m3 tanklaiviais. Dėl terminalo dydžio per metus sutaupysime 57 mln litų

130 000 – 170 000 m3 FSRU kainos nedaug skiriasi (10-15%)

Laivo dydis lemia tiekimo saugumą - 15-30 d. jautriausiems vartotojams (gyventojai, šildymas, ligoninės, mokyklos ir pan.)

SaugumasNaujame FSRU moderniausios saugumo sistemos, atitinkančios griežčiausius saugumo reikalavimus (SIGTTO)

Technologinis efektyvumas

Lietuvoje būsimas FSRU turės efektyviausius technologinius sprendimus. Dėl mažesnio dujų praradimo ir efektyvesnio kuro sunaudojimo per metus sutaupysime apie 21 mln litų.Atviro ir uždaro ciklo išdujinimasFSRU bus pritaikytas dirbti šiaurinėmis sąlygomis

Klaipėdos Nafta 4

Didesnis SkGD terminalas = mažesni SkGD transportavimo kaštai

Klaipėdos Nafta 5

SkGD laivų flotilės apžvalga

Laivų dydis Kiekis

iki 130 000 m3 69

130 - 150 000 m3178

Iš jų 2 naujai statomi

150 - 170 000 m3102

Iš jų 41 naujai statomas

Klaipėdos Nafta 6

Nuoma arba įsigijimas

Pradinė investicija 250 mln. EUR

Būtinos papildomos išlaidos~ 50 mln. EUR inžinierinės laivo projektavimo paslaugos (20 proc. nuo objekto vertės)

~ 60 mln. EUR laivo veiklos kaštai (Įgulos nuoma, remontų paslaugos ir medžiagos, draudimai ir kt.)

~ 90 mln. EUR finansavimo kaštai (6,5 proc. palūkanos 10 m. paskolos laikotarpiui)

~ 5 mln. EUR privaloma techninė apžiūra

~ 20 mln. EUR kitos išlaidos (komandos formavimas, draudimas ir t.t.)

10 metų mokestis 430 mln. EUR (be PVM)

Papildomos paslaugos• inžinerinės paslaugos• laivo veiklos kaštai • finansavimo kaštai• techninė priežiūra• kitos išlaidos

• Papildomai gaunama paslaugų garantija

FSRU

PIRKIMAS NUOMA (10 m.)

Viso: 475 mln. EUR Viso: 430 mln. EUR

Įtrauktos į nuomos mokestį

Klaipėdos Nafta 7

Kodėl nuoma?

Kriterijus Pirkimas Nuoma

LėšosKN negalėtų iš karto sumokėti visos sumos.

Reikėtų valstybės lėšų.

Mokėjimai išdėstyti per 10 metų, finansuojami iš veiklos.Valstybės lėšų nereikės.

Veiklos rizika Už įrangos gedimus (kurie tikėtini pirmaisiais 5 metais) mokėtų KN. Visą riziką prisiima laivo savininkas.

Laivo projektavimasLietuvoje nėra SkGD laivų projektavimo patirties, specialistų samdymas kainuotų brangiai.

Hoegh turi savo specialistus suprojektavusius SkGD laivų flotilę ir 4 SkGD laivus-saugyklas. Paslauga įeina į nuomos kainą.

Laivo valdymasLietuva neturi patirties aptarnauti SkGD laivą.

Hoegh nuomojamas laivas bus su profesionalia įgula. Per nuomos laikotarpį bus įgyta patirtis.

LaikasNei vienas iš potencialių 11 gamintojų nepasiūlė pirkimo su laivo pristatymu 2014 m. gruodžio mėn. Statyklos sugebėtų pastatyti SkGD laivą tik po 2016 m.

Hoegh Ltd. turi sutartį su Pietų Korėjos laivų statykla nuo 2009 m. Pradiniame derybų rate visi SkGD laivo tiekėjai siūlė tik nuomą, tai yra šios rinkos standartas, nes SkGD pramonė yra laikoma vis dar nauja, tačiau pavyko gauti pasiūlymus su išpirkimo galimybe.

Klaipėdos Nafta 8

FSRU nuomos kainos

SkGD laivo-saugyklos nuomos pagrindimas

Vienerių metų Hoegh LNG laivo-saugyklos nuomos

kaina

43 mln. EUR (be PVM)

50 proc. – išperkamoji nuoma

30 proc. – finansavimo kaštai

20 proc. – terminalo veiklos kaštai

SkGD laivų nuomos kainos rinkoje

-

- 10 metų po 43 mln. EUR- Naujas laivas (2014 m).-170 tūkst. m3.- Su išpirkimo galimybe

Hoegh LNG FSRU nuoma

- 11 metų po 34 mln. EUR- Pastatytas 1977 m. (~30

metų)- 125 tūkst. m3.- Nėra išpirkimo galimybės

FSRU „LNG Khannur“ nuoma

- 30 m. po 35 mln. EUR - Viso bus sumokėta 1065

mln. EUR- Naujas (2014 m)- 170 tūkst. M3- Nėra išpirkimo galimybės

FSRU „Medan“ nuoma

Klaipėdos Nafta 9

Dabartinė situacija gamtinių dujų rinkoje

Remiantis faktinėmis 2011 m. gamtinių dujų kainomis, priklausomai nuo pasirinkto importo struktūros scenarijaus, SkGD terminalo nauda, įskaičius terminalo ir dujų transportavimo išlaidas, galėtų siekti iki 0,4 mlrd. litų per metus.

2010 2011 20120

300

600

900

1200

1500

NBPTTF

LT importo kaina

Henry Hub

Kaina prie Vokietijos

sienos

Importo ir dujų biržų indeksų kainos (2010 vasaris - 2012 kovas, Lt/1000m3)

Klaipėdos Nafta 10

Iššūkis - regioninis terminalas

Veikdamas maksimaliu režimu SkGD terminalas gali patenkinti 75 proc. Baltijos šalių dujų rinkos ir galėtų tarnauti, kaip regioninis terminalas:• Didžiausias gamtinių dujų suvartojimas Lietuvoje -

61 proc. bendros Baltijos šalių dujų rinkos;• Klaipėdos uostas yra neužšąlantis uostas,

veikiantis visus metus, skirtingai nuo kitų Baltijos šalių uostų;

• Požeminė dujų saugykla Inčiukalnyje ir potencialiai Dobelėje, būtų balansavimo taškas;

• Lietuvos dujotiekių darbinis slėgis didesnis nei Latvijoje ir Estijoje, kas sudaro palankias sąlygas tiekti dujas į Baltijos šalis;

• Būdamas centrine SkGD tiekimo grandinės ašimi, aptarnauti mažas SkGD talpyklas.

Baltijos šalių bendras dujų suvartojimas 2011 m. buvo

5,6 mlrd. m3:

Lietuvoje – 3,4 mlrd. m3, Latvijoje – 1,6 mlrd. m3, Estijoje – 0,6 mlrd. m3.

SkGD terminalo pajėgumas:

Maksimalus projektinis - 4 mlrd. m3 per metus arba 11 mln. m3 per dieną.

SkGD bunkeravimas

Klaipėdos Nafta 11

Estijoje konteineriai gali būti pervežami sunkvežimiais geležinkeliu

ir taip pasiekia galutinius vartotojus

Bunkeravimo ir mažų SkGD talpyklų aptarnavimo schema

SkGDT Klaipėdos uoste 170.000 m3

Bunkeravimo laivas 7.000-20.000 m3

Užpildo dujomis laivus bei aptarnauja Latvijos ir

Estijos uostus

Kreogeniniai 40-50 m3 konteineriai pripildomi SGD (Pasvalį apšildytų 8 dienas)

Konteineriai sukraunami ant baržos ir plukdomi į Estijos

uostus

Bunkeravimo, verslo galimybės

Nuo 2015 m. dėl sugriežtintų saugos reikalavimų, laivai Baltijos ir Šiaurės jūrose privalės naudoti mažo

sieringumo kurą, kuriuo realiausia taps SkGD.

Mažų SkGD talpyklų aptarnavimo schemos pavyzdys

• Paskirtis ir tikslai: nustatyti SkGD terminalo įrengimo, veiklos principus, reikalavimus, taip pat specialųjį teisinį reguliavimą LRV sprendimu įgyvendinamam projektui;

• Principiniai sprendimai: numatomi šie principiniai sprendimai: įrengti SkGD terminalą KVJU teritorijoje; pripažinti jį (ir jungtį) strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiu įrenginiu, o

operatorių – strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčia įmone; numatyti priemones, kurios leistų projektą įgyvendinti iki 2014-12-03 (reikalavimas pagal ES

gamtinių dujų infrastruktūros techninio pajėgumo n-1 standartą);

• Projektą įgyvendinantis subjektas: bendrovė, kurioje valstybei priklauso daugiau kaip 1/2 balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų;

• Finansavimo modelis: finansuos bendrovė iš nuosavų/skolintų lėšų. LRV turės įstatyminį pagrindą įpareigoti institucijas įvykdyti būtinus darbus siekiant sukurti reikalingą infrastruktūrą, kad dujų perdavimo sistema bus pasiruošusi priimti ir patiekti vartotojams iš terminalo tiekiamas dujas;

• Sudaryti teisinį pagrindą pastatytą SkGD terminalą eksploatuoti AB „Klaipėdos nafta“, o SkGD terminalo infrastruktūrą perleisti valstybės valdomam ir nepriklausomai veikiančiam PSO.

• Užtikrinti rinką – numatyti galimybę, kad 25 % Lietuvos dujų rinkos dalį aprūpintų alternatyvus šaltinis – SkGD terminalas. LRV 2012-02-29 nutarimu Nr. 219 pritarė, kad 25 % Lietuvos dujų rinkos būtų tiekiama per SkGD terminalą.

Klaipėdos Nafta 13

SkGD terminalo įstatymo projektas: pagrindinės nuostatos

Papildoma informacija

Klaipėdos Nafta 14

Klaipėdos Nafta 15

SkGD pasaulinės rinkos apžvalga

• SkGD rinka per paskutinius 5 metus išaugo dvigubai.

• Didžiausia SkGD paklausa Azijos-Ramiojo vandenyno regione. Suvartojimas apie 60 proc. bendros SkGD paklausos.

• Didžiausias eksportuotojas – Kataras, 2010 m. eksportavo 79 mlrd. m3.

• Pasaulyje vykdomi 46 eksporto ir 45 importo SkGD terminalų projektai.

• 5-10 metų perspektyvoje nauji skystinimo terminalai pradės veikti Afrikoje, Kanadoje, JAV ir Rusijoje, rinkai pasiūlydami virš 70 mlrd. m3 SkGD.

JAV Atlanto pakrantėje formuojasi 100 mln. t/m LNG pasiūla

1. Sabine Pass - Chenierie (16 mln. t/m) – 2015/2016

2. Freeport LNG (12 mln. t/m) – 2016

3. Corpus Christi LNG (12 mln.t) – 2018

4. Dominion Cove Point (8 mln. t/m) – 2018

5. Southern Union – Trunkline LNG (16 mln .t/m) – 2018

6. Sempra – Camerron LNG (12 mln. t/m) – 2019

7. Gulf Coast LNG Export (18 mln. t /m) – 2019-2020

8. Coos Bay – Cove Energy (6 mln.t /m) -2020

Klaipėdos Nafta 16

123

4

56

7

8

Klaipėdos Nafta 17

Lietuvos dujų perdavimo sistema