Šiaulienė, Irena „Informacinės visuomenės plėtra: valstybės politikos tęstinumas“, LRS IVPK

INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTRA: VALSTYBĖS POLITIKOS TĘSTINUMAS

Lietuvos Respublikos Seimo

Informacinės visuomenės plėtros komiteto narė

dr. Irena Šiaulienė

Pradžia

Visi žinome, kad

Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi, nuolat besimokanti iržiniomis savo veiklą grindžianti visuomenė, kurios nariai – paprastiLietuvos gyventojai ir visų lygių vadovai – gali, moka ir nori visose savoveiklos srityse efektyviai taikyti šiuolaikinių informacinių technologijųpriemones, naudotis savo šalies ir viso pasaulio kompiuterizuotaisinformacijos ištekliais, o valstybės ir savivaldos institucijos, įstaigos,pasitelkdamos šias priemones ir išteklius, priimti sprendimus, užtikrintigyventojams prieinamą ir patikimą viešąją informaciją.

bet ne visi pamename, kad ši sąvoka gimė 2001 m. vasario 28 d., Vyriausybei patvirtinus pirmąjįinformacinės visuomenės plėtrai skirtą dokumentą - Lietuvosinformacinės visuomenės koncepciją .

Informacinės visuomenės plėtrą reglamentuojantys dokumentai

1. Vienu svarbiausiu dokumentu, garantuojančių informacinės visuomenėsplėtrą yra Vyriausybių programos ir tų programų įgyvendinimo priemonės.

2. Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2011-2019 metų programa,kuri šiuo metu yra atnaujinama ir pertvarkoma, kad atitiktų dabartieslūkesčius. Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2014-2020 metųprograma „ Lietuvos skaitmeninė darbotvarkė“, kurios strateginis tikslas -pagerinti Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybę ir įmonių veiklos aplinkąnaudojantis IRT teikiamomis galimybėmis ir pasiekti, kad iki 2020 m. nemažiau kaip 85 procentai Lietuvos gyventojų naudotųsi internetu.

Vyriausybės programosįgyvendinimo priemonės 2012-2016 (1)

Mūsų Vyriausybė

suprasdama, kad ekonomikos augimas be orientacijos į aukštųjųtechnologijų sritį - neįmanomas, o Lietuvos ateitis be pažangių informaciniųir ryšių technologijų – neįsivaizduojama,

pripažindama, kad veiksminga, technologijų pažangą spartinanti mokslo irtechnologijų plėtros politika, sąlygų kurti naujas inovatyvias technologijassudarymas, mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimas, pažangiųinformacinių ir ryšių technologijų sprendimų diegimas įvairiuose ūkio irviešo administravimo sektoriuose – neatidėliotini veiklos prioritetai,


siekdama, kad Vyriausybės programa būtų kiek galima sėkmingiauįgyvendinta į Vyriausybės 2012 -1016 metų programos įgyvendinimopriemonių planą įtraukė priemones, kurios leistų:

• sustiprinti tarpinstitucinį informacinės visuomenės plėtros politikosįgyvendinimo koordinavimą, siekiant nuoseklaus Lietuvos gyventojųskaitmeninio raštingumo didinimo, elektroninių viešųjų paslaugų turinioir informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros plėtros;


• apibrėžti saugumo elektroninėje erdvėje principus, sukurti strategiją irsureguliuoti koordinavimą užtikrinantį kritinių informacinių ir ryšiųtechnologijų infrastruktūros, elektroninės informacijos saugumą;

Viena iš svarbiausių sąlygų atsirasti saugiai elektroninei erdvei – asmenstapatybės nustatymo priemonių infrastruktūros sukūrimas ir naudojimas.Todėl būtina plėtoti asmens tapatybės nustatymo ir privatumoišsaugojimo elektroninėje erdvėje sprendimus.Taip pat svarbu užtikrinti IRT infrastruktūros apsaugą, ypač tos, kuriospažeidimai gali padaryti didelę žalą nacionaliniam saugumui, šalies ūkiui arvisuomenės gerovei.


• užtikrinti geografiškai tolygią plačiajuosčių elektroninių ryšių tinklųinfrastruktūros plėtrą visoje šalies teritorijoje ir skatinti Lietuvoselektroninių ryšių tinklų integraciją į tarptautinę elektroninių ryšiųinfrastruktūrą, siekiant, kad iki 2020 metų visi Lietuvos gyventojaigalėtų naudotis spartesniu negu 30 Mbps interneto ryšiu, ir ne mažiaukai pusei Lietuvos namų ūkių būtų suteikta galimybė naudotis spartesniunei 100 Mbps spartos plačiajuosčiu internetu;

2012 m. pabaigoje 92 proc. Lietuvos teritorijoje esančių vartotojų turėjogalimybę naudotis plačiajuosčio ryšio paslaugomis. Eurostato duomenimis2012 m. pabaigoje, plačiajuosčiu ryšiu Lietuvoje naudojosi 61 proc. namųūkių (ES vidurkis – 72 proc.); didžiausias plačiajuosčio ryšio skverbtiesskirtumas pastebimas tarp miesto ir kaimo teritorijų.


• parengti rinkos ir viešo administravimo poreikius atitinkančiusspecialistus, gebančius kurti inovatyvius informacinių ir ryšiųtechnologijų produktus bei paslaugas;

Eurostato duomenimis, 2010 m. 25,4 proc. darbuotojų Lietuvoje turėjo IRTnaudojimo įgūdžių – pagal šį rodiklį Lietuva užėmė 2 vietą Europoje (ESvidurkis – 18,5 proc.), tačiau IRT specialisto įgūdžius Lietuvoje turėjo tik 1,6proc. darbuotojų (ES vidurkis – 3,2 proc. darbuotojų, ir pagal šį rodiklįLietuva užėmė paskutinę vietą ES).Asociacijos „Infobalt“ atlikto tyrimo duomenimis, 2011–2016 m. atotrūkistarp IRT specialistų paklausos ir pasiūlos Lietuvoje gali siekti 6000specialistų; nors Lietuvoje pastaruoju metu pastebimas stojančių į IRTspecialybes skaičiaus didėjimas, tačiau būtina ir toliau skatinti, kad kuodaugiau jaunimo rinktųsi IRT specialybių studijas.


• Lietuvai pasiekti Europos skaitmeninėje darbotvarkėje 2010-2020metams numatytus svarbiausius tikslus, kad Lietuvos visuomenė galėtųir norėtų aktyviai naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis, kadbūtų sumažinta e.atskirtis;

Daugelis Lietuvos gyventojų internetu naudojasi kasdien: internetudeklaruojami mokesčiai, naudojamasi bankų teikiamomis paslaugomis,ieškoma profesinės ar pramoginio turinio informacijos. Ypač aktyviaiinternetu naudojasi jaunimas. Tačiau Lietuvoje išlieka gyventojų tiksliniųgrupių, kurios nesinaudoja kompiuteriu ar internetu arba naudojasi jaismažai.

Vyriausybės programosįgyvendinimo priemonės 2012-2016 (statistika)

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje IRT mažainaudoja:

• Vyresnio amžiaus žmonės. 2012 metais tik 14,1 procento 65–74 metųgyventojų naudojosi kompiuteriu, 13,7 procento – internetu(palyginimui – kompiuteriu naudojosi 98,3 procento, internetu – 98,1procento 16–24 metų respondentų).

• Kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojai. 2012 metais prieigą prieinterneto turėjo 40,4 procento kaimo gyvenamųjų vietovių namų ūkių(palyginimui – miesto gyvenamosiose vietovėse – 62,8 procento namųūkių).


• Gyventojai, turintys mažesnes pajamas. 2012 metais prieigą prieinterneto turėjo tik 23,3 procento namų ūkių, kurių pajamos – iki 800litų (96,1 procento namų ūkių, kurių pajamos didesnės negu 2501 litų).

• Neįgalieji. Specialios IRT priemonės neįgaliesiems brangesnės užįprastines, be to, teikiama internetu informacija turi atitikti specialiusprieinamumo standartus, kad ja galėtų naudotis žmonės suspecialiaisiais poreikiais. Nors Lietuvoje patvirtinti teisės aktai,užtikrinantys informacinės aplinkos pritaikymą neįgaliųjų socialineiintegracijai naudojantis IRT didinti, tačiau šie žmonės sunkiau įsitraukia įinformacinę visuomenę.


• efektyviai valdyti valstybės informacinius išteklius, sistemingaikoordinuoti jų sąveikumą ir plėtrą valstybiniu lygmeniu, optimizuojantvalstybės registrų tinklą, integruojant valstybinius ryšių ir duomenųperdavimo tinklus, centralizuojant prieigą prie valstybės skaitmeniniubūdu kaupiamų duomenų, skatinant viešųjų paslaugų teikimą „vienolangelio principu; kad būtų sudarytos sąlygas naudotis valstybėsinformaciniais ištekliais ir privačiam sektoriui, siekiant kurti naujasinformacines sistemas;

• tęsti viešųjų ir administracinių paslaugų perkėlimo į elektroninę terpędarbus, užtikrinant paslaugų teikimo procesų kompleksinį pertvarkymą,pagrįstą naudotojo poreikių tenkinimu bei elektroninių paslaugųpatogumu ir patrauklumu jų naudotojams;


2012 m. viešojo sektoriaus elektorinėmis paslaugomis naudojosi 39 proc.Lietuvos gyventojų ir 99,2 verslo įmonių.

Lietuvos gyventojai gana aktyviai naudojasi elektroniniais bendravimo suviešuoju sektoriumi kanalais: Europos Komisijos 2012 m. tyrimoduomenimis, iš per pastaruosius 12 mėn. į viešojo sektoriaus institucijasbesikreipusių asmenų, Lietuvoje 49 proc. asmenų tai darė elektroniniu būdu(ES vidurkis – 46 proc.). Taip pat Lietuvos gyventojai, lyginant su kitų ESvalstybių gyventojais, labiau linkę elektroninį bendravimą su viešojosektoriaus institucijomis vertinti kaip efektyvų ir pripažinti tokio bendravimonaudą.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės 2012-2016 (8)

• toliau vystyti elektronines viešąsias paslaugas plėtojant valstybėsinformacinių išteklių sąveikumo platformos paslaugų sistemą, diegiantoficialių elektroninių dokumentų pristatymą tarp valstybės ir asmenų,užtikrinant, kad visos viešojo sektoriaus elektroninės paslaugosnaudotojams būtų pasiekiamos centralizuotai, patogiai, greitai irlengvai;

Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad elektroninės sveikatos paslaugos yra vienosaktualiausių Lietuvos gyventojams (Informacinės visuomenės plėtroskomiteto prie Susisiekimo ministerijos 2012 m. užsakymu atlikto tyrimoduomenimis, su elektronine sveikata susijusiomis elektroninėmispaslaugomis per pastaruosius 12mėn. naudojosi 20 proc. gyventojų).Gyventojų mobilumas, keliaujant ES, taip pat įtakoja poreikį užtikrinti tiksliųir patikimų sveikatos duomenų apsikeitimą ne tik tarp nacionaliniųsveikatos priežiūros institucijų, bet ir tarptautiniu mastu.


• sudaryti sąlygas kurti ir diegti lietuvių kalbos ir paveldo skaitmeniniusproduktus, užtikrinant visavertį lietuvių kalbos (rašytinės iršnekamosios) funkcionavimą visose informacinės visuomenės gyvenimosrityse, kad būtų remiami kultūros, kalbos, istorijos paveldoskaitmeninimo darbai;

Per pastaruosius 5 metus skaitmeninimo infrastruktūrai sukurti beiatminties institucijose saugomoms kultūros vertybėms suskaitmeninti buvoskirta virš 50 mln. litų. Šių investicijų dėka buvo suskaitmeninta ir viešaiprieigai pateikta virš 650 tūkst. kultūros paveldo objektų.Lietuvių kalba taip pat gerokai atsilieka nuo kalbos technologijų lyderių,pavyzdžiui, anglų kalbos, dažniausiai atsiduria komerciškai mažiaupatrauklių Europos kalbų, tokių kaip latvių, slovakų, slovėnų grupėje.


• sukurti palankias sąlygas Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus konkurencingumui vietinėje bei eksporto rinkose, skatinant valstybės, verslo ir mokslo bendradarbiavimą;

bendradarbiavimo dėka Lietuva turi gerai išvystytą techninę infrastruktūrą,spartų interneto ryšį, padengiantį didžiąją šalies dalį, viešas internetoprieigas asociacijos „Langas į ateitį“ centruose ir bibliotekose,

tik bendradarbiaudami galėsim kurti ir diegti IRT sprendimus, įtraukiančiuspiliečius į valstybės valdymą ir politinį gyvenimą bei skatinančius viešojoadministravimo atvirumą ir atsakomybę, plėtoti intelektualias elektroninespaslaugas ir sprendimus transporto, erdvinių duomenų tvarkymo ir lietuviųkalbos išsaugojimo srityse.

Pabaigai

Neabejoju, kad mūsų Vyriausybei pavyks pasiekti Informacinėsvisuomenės plėtros srityje užsibrėžtus tikslus.

Lietuvai naudinga tapti šalimi pasižyminčia aukšta vadybine kultūra,

stipriu inovaciniu potencialu, gerai išvystyta informaciniu ištekliųinfrastruktūra.

Tobulinsime informacinės visuomenės plėtros ir paslaugų teisinįreguliavimą, kuris sudarytų sąlygas naujoms verslo galimybėms, geresniamvartotojų teisių gynimui skaitmeninėje erdvėje ir prisidėtų prie sėkmingosskaitmeninės bendrosios rinkos plėtros.

Ačiū už dėmesį

Lietuvos Respublikos Seimo

Informacinės visuomenės plėtros komiteto narė

dr. Irena Šiaulienė

[email protected]

mailto:[email protected]



Documents

Šiaulienė, Irena „Informacinės visuomenės plėtra: valstybės politikos tęstinumas“, LRS IVPK