cmyk

�

cmyk

„Respublikos“ leidinys Nr. 30 (867) 20�� m. liepos 30 d.

TRUPMENOSLietuva gaLi didžiuotis menaisGalerininkė Volanda Raupelytė-Chai-lova sako, kad mes, lietuviai, galime didžiuotis savo menais. Norėdama tai įrodyti, su kolegomis Užutrakio dvare surengė unikalią parodą su Lietuvos juvelyrikų darbais.

2

MAISTASaktorės uogienę verdasi pačios

Aktorės Kristina Savickytė ir Larisa Kalpokaitė žiemai jau apsirūpino uogienių atsargomis: viena pri-siuogavo braidydama po Varėnos miškus, kitą miško gėrybėmis užverčia uogauti ir grybauti mėgstantis sutuoktinis.

4

TECHNOLOGIJOSidėJos, kurios sukrės pasauLĮApklausus autoritetingiausius įvairių sričių mokslininkus pa-skelbtas sąrašas išradimų, kurie iki 2020 metų mūsų gyvenimą apvers aukštyn kojomis. Tai - tiltas tarp Londono ir Pekino, kom-piuterių specialistų pranašystės ir net... patarimai, kaip elgtis susitikus ateivius.

5

SPORTASvyrų krepšinio rinktinės stiprybė - ne cepeLinuose

Nei cepelinų, nei kiaulienos, nei bulvių - tokių valgių Lietuvos krepšinio rinktinės kandidatai tikrai nevalgo. Vietoje to, Europos čempionatui besirengiantys krepšininkai gali valgyti tik kalo-ringą ir greitai virškinamą maistą.

8-9

soListo kosto smorigino gyvenimo užutėkis - šeimaOperos solistas Kostas Smoriginas, kuriam po kelių dienų sukaks 3�-eri, prisipažįsta, kad klajokliškas gyveni-

mas ir darbas dainuojant pasaulio teatrų scenose jam patinka. Jis dar vaikystėje pavydėdavo savo tėvams, žinomiems aktoriams, kurie gastroliuodami po pasaulį patiria puikių įspūdžių. „Lietuva - mano namai, į ku-

riuos sugrįžtu su džiaugsmu ne tik pailsėti, bet ir dainuoti. Čia manęs laukia žmona Dainora, du vaikai, o į pasaulį po kelių mėnesių pasibels ir trečias“, - šypsosi laimingas vyras.

3

Irman

to S

idar

evič

iaus

nuo

tr.

2

cmykcmyk2

trupmenosj/b laikas

Kas Kada teKa

Eglė DRIUKAITĖ

Pasklido kalbos, kad aktorė Eglė Driukaitė šį savaitgalį pagaliau tu-rėtų ištekėti už ilgamečio širdies draugo - grupės „Skamp“ nario Vi-liaus Alesiaus. Ar tai yra tiesa?„Galiu jums patvirtinti, kad tai yra tiesa, tačiau nėra daugiau ko apie tai pasakoti, - kalbėdama apie svar-biausią gyvenimo įvykį nedaug-žodžiauja aktorė. - Tiesiog dabar tam atėjo laikas, anksčiau šitam gyvenimo žingsniui dar nebuvo tinkamas metas. Be abejo, suknelę jau turiu, o ar ją siuvo koks lietuvių dizaineris, tebūnie tai mano mo-teriška paslaptis. Toks mano noras per daug apie tai nepasakoti, nes tai susiję su asmeniniais įvykiais. Norėtųsi šventę susikurti tik sau, o ne ja dalytis su kitais“. Belieka ak-torei palinkėti didžiausios sėkmės vedybiniame gyvenime.

Kas Ko nemėgsta

Laima TAMULYTĖ

Neseniai ištekėjusiai daininin-kei ir renginių vedėjai Laimai Ta-mulytei-Stončei, geriau žinomai kaip Mama Rock’n’Roll, vienas juokingiausių dalykų - madų vai-kymasis.„Man labai gražios lietuviškos ves-tuvių tradicijos, tik iš jų mažai kas belikę. Visada sakau: jeigu jau ką nors perimame, tai perimkime ne-pamesdami proto ir suvokdami, ką darome. Dažnai žurnaluose matau, kaip poros tuokiasi pagal vienokias ar kitokias tradicijas. Ir galvoju - iš kur tai? Išvažiuoja mūsų jaunimas, svetur kuria mišrias santuokas, tada gimsta vaikai, kurie nežino nei kokios jie tautybės, nei kur jų šalis. Klaiku, kai seneliai nebesu-sišneka su savo anūkais. Mes taip susiniveliavome, pamiršome tai, ką turime gražaus“.

DAbARTISTAmSMINTyS

Aš tikrai nesu vienas iš jūsų.Tiesą sakant, šalia jūsų jau-

čiuosi lyg šimtmečius gyvenantis varnas, stebintis vienadienių dru-gelių kopūstinukų šokį. Nes nie-kada neužsidarau jūsų taip dievi-namame „čia“ ir „dabar“.

Mano pasaulis, taip pat ir mano vidus, susideda iš praeities ir ateities.

Praeityje it atsargos gero ūki-ninko aruoduose tvarkingai su-guldyta alsuoja mano patirtis, it svogūnų kasos dailiai supintos tarpusavyje bręsta manosios min-tys, ant paklodžių dailiai išdėlioti rausta ir noksta manieji jausmai...

Visa tai - penas mano ateičiai, kurioje, patirtimi ir jau įvykusiais sąmonės nušvitimais ginkluo-tas, neabejotinai būsiu stipresnis, išmintingesnis, geresnis. Išties ir pats drauge su jūsų taip dievi-nama dabarties akimirka tesu it lieptas, jungiantis manąją praeitį su manąja ateitimi, kuri nėra vien iliuzijų ir svajonių laukas.

Mano ateitis - vakar pamilti mano žmonės, mano ateitis - už-vakar perskaitytos knygos, mano ateitis - šiandien jau pasėtos, bet dar nesudygusios gėlės, mintys, darbai, it žingsniai artėjantys prie ne čia ir ne dabar sušvitusio tikslo.

Tik jungdamas praeitį ir ateitį, kaip dvi to paties obuolio puses, įgaunu save. Prasidėjusį prieš šimtmečius drauge su kuni-gaikščio Kęstučio žygiais ir vaidi-lučių giesmėmis, su miško brolių krauju šlakstytų miškų ošimu ir žiloje senovėje ištartais motinų palaiminimais bei saugančiomis maldomis...

Todėl man dirbant į talką vi-suomet ateina kitados gyvenę viso pasaulio geriausi meistrai su vertingais patarimais, man ilsintis ar svajojant savo minčių ir jaus-mų vėriniais pasimėgauti siūlo ta-lentingiausi viso pasaulio poetai, dailininkai, kompozitoriai, man apsisprendžiant palaikyti manęs visuomet ateina mano tėvai, se-neliai, proseneliai, mažiausiai tris-dešimt aštuoni mano paties „aš“, ataidintys iš jau pragyventų, bet neišnykusių, drauge su manimi į ateitį pėdinančių metų...

Tiesą sakant, man nuošir-džiai gaila jūsų - nuo kasdienės amnezijos pokštų kenčiančių da-bartistų, neturinčių savo Tėvynės, savo istorijos, savo mentaliteto. Gudresnių, labiau išmanančių, vertinančių praeitį bei ateitį žmo-nių sąmoningai apvogtų, pavers-tų vienadieniais kopūstinukais ir tokiu būdu pašalintų iš kelio kaip galimi konkurentai.

Juk jums tepalikta žemėje vietos tik tiek, kiek reikia dviem kojoms atsistoti, atramos tik tiek, kiek čia ir dabar gali pasiekti jūsų rankos įsitverti, o galimybių iš vi-sos gilios ir turtingos pasaulio es-mės - vien įspūdžio pasisemti.

Todėl net nesitikiu, kad nusto-site didžiuotis savąja dabartistų filosofija, suprasite tikrąją - dau-giau nei apgailėtiną savo padėtį šiame žioplių ir kvailių prigimtinai netoleruojančiame pasaulyje. Juk jūsų, kaip vientisų, mąstančių, įsi-menančių būtybių, apskritai nėra. Tik pavienių akimirkų, begalės mažyčių „dabar“ spiečius, vis by-rantis ir byrantis tuštumon.

Rimvydas STANKEVIČIUS

Kas su Kuo startuoja

Grupė MERLIN

Romantiškojo rokerio Felikso Kut-kos gyvenime - itin didelės per-mainos: rudenį jis po aštuoniolikos metų pertraukos antrą kartą taps tėčiu! Beje, keisti profesijos Felik-sas nė neketina: atvirkščiai - išgy-vena tikrą kūrybinį pakilimą - taip likimas lėmė, kad po dvejų metų pertraukos, kuomet Anapilin iške-liavo vienas grupės „Merlin“ idėjinių vadų - Rodionas Kolominas, Feliksas subūrė muzikantus, nuoširdžiai be-sistengiančius, kad Rodiono kūryba išvystų dienos šviesą. Kūrybiniai ieškojimai jau neša realius vaisius: grupė „Merlin“ pristato pirmąjį sin-glą iš rudenį pasirodysiančio al-bumo „Eismas žiedu“. „Šia daina norėtume žmonėms pasakyti, kad nuolatiniame bėgime nepamirštų susimąstyti vardan ko jie visa tai daro“, - sako Feliksas.

LIETUVA GALI DIDžIUoTIS SAvO MENAIS

Kas Ką užuodžia

Aistis MICKEVIČIUS

Aktorius ir radijo bei televizijos laidų vedėjas Aistis Mickevičius, be pomėgio šokti, turi ir nenumal-domą potraukį kvapams. Vyras iš mažens buvo jautrus kvapams, o patiekalus, kuriuos ruošdavo ma-ma, pirmiausiai pauostydavo, o tik tada valgydavo. „Man taip pat visada buvo ir yra svarbu, kuo kvepia namai, žmonės, su kuriais tenka bendrauti, o kai išvykstu į kokią nors užsienio šalį, negaliu atsispirti egzotiškų augalų, vaisių, o ypač prieskonių aromatui. Man patinka nekasdieniški, išskir-tiniai kvapai“, - sako aktorius, kuris neseniai ir pats pradėjo kurti kve-palus. Jis derina įvairius kvepiančius skysčius ir džiaugiasi, kai pavyksta atrasti ką nors originalaus. Beje, pirmiausia savo sukurtąjį aromatą išbando pats.

deimantė ZaiLskaitė

Užutrakio parodoje, kurią ini-cijuoja Lietuvos autorinės juvely-rikos kūrėjų asociacija, dalyvauja per trisdešimt mūsų šalies kūrėjų.

„Ši paroda specialiai skirta tam, kad žmonėms parodytume, kas yra autorinė juvelyrika, kuo ji skiriasi nuo masinės gamybos, - sako Mažosios galerijos vadovė Volanda. - Norime parodyti, kad autorinės juvelyrikos kūrėjas yra ir dailininkas, ir amatininkas. Jis kuria daiktą nuo idėjos ir eskizo ir pats sumanymą įvykdo kaip amatininkas. Tai pasaulyje yra jau prarastas dalykas. Mes, lietuviai, dar turime labai gerą mokyklą - Vilniaus dailės akademiją, kuri rengia jaunus kūrėjus, taip pat yra kaip tramplinas kitiems žmo-nėms, dirbantiems su tauriaisiais metalais. Šiuos darbus parody-dami visuomenei norime, kad jie būtų atskiriami nuo bižuterijos. Tegul ir brangūs, bet ne masiniai, daromi fabrikėliuose su dizai-neriais, kurie iš visokių katalogų ima elementus, juos jungia ir tai vadina autorine kūryba. Čia yra visai kitos technologijos. Norime, kad įstatymai būtų palankūs šiai dirbančių žmonių masei. Dabar jie yra labai nepalankūs. Pas mus

yra labai daug trukdymų ir žemi-nimų, instancijų, kurios tave kaip kūrėją engia“.

Organizatoriai šitą autori-nių darbų parodą nori parodyti įvairiems Lietuvos miesteliams. Po Užutrakio ji iš karto keliaus į Neringą. „Visų pirma šie surinkti autorių darbai nėra skirti spe-cialiai temai. Tiesiog, kaip ir mi-nėjau, norime parodyti autorių darbus, kurie turi meninę vertę, kad ir iš ko yra padaryti: iš auk-so, sidabro, titano, vario ar po-pieriaus. Kiekvienas menininkas renkasi medžiagą pagal savo išraiškos būdą. Ir siekiame pa-rodyti, kad medžiaga yra skirta menininko kūrybai išreikšti. Su ta intencija ir surengėme paro-dą Užutrakyje. Menas - tai ne kasdieninė prekė. Jis tau nėra kišamas. Tu jo neprivalai pirkti, tai yra tavo noru perkamas pa-veikslas, papuošalas“.

Anot Volandos, gražiai res-tauruoti dvaro rūmai nepaprastai tinka juvelyrikos parodai. Užutra-kio dvaras, kuriame paroda veikia keturias dienas (ketvirtadienį-sek-madienį), sulaukia didelio lanky-tojų srauto. Mat gražiose Užutra-kio vietose lietuviai mėgsta poil-siauti, maudytis, čia apsilanko ir daug turistų.

Iki rugpjūčio 2� d. Užutrakio dvaro rūmuose galima susipažinti su originaliais ir unikaliais mūsų šalies juvelyrikos kūrėjų darbais. „Mes galime džiaugtis ir didžiuotis savo menais, -

sako viena idėjos iniciatorių Volanda Raupelytė-ChAILOVA. - Į tai galėtų atsižvelgti ir mūsų Vyriausybė, kuri turėtų sudaryti visas sąlygas kūrėjui dirbti“.

Galerininkė Volanda Raupelytė-Chailova

Irmanto Sidarevičiaus ir organizatorių nuotr.

cmyk

3

cmyk / 3

šeimaJ/b žmonės

J aunasis operos solistas Kostas Smoriginas vos prieš kelias dienas po ilgokų šiųmetinių

kūrybinių vojažų po Londono operos teatro bei Provanso Ekso (Prancūzija) festivalio scenas grįžęs į Vilnių pirmiausia apkabino savo žmoną Dainorą ir sūnelį Kostuką, o tada ir savo tėvus aktorius Kostą Smoriginą ir Dalią Brenciūtę. Šį savaitgalį visa šeimyna susirinko sodyboje Trakų rajone, kur švenčiamos net kelios šeimos šventės - Dainoros 30-metis, solisto po kelių dienų laukiantis 3�-asis gimtadienis ir jųdviejų vestuvių metinės.

giedrė miLkevičiŪtė

sutiktuvės

Dar prieš jam išvykstant į sodybą švęs-ti ir ilsėtis, aplankėme dažniau svetur ne-gu Lietuvoje dainuojantį aksominio balso (boso-baritono) savininką namuose, tiks-liau, erdviame bute, kurį šeima prieš dve-jus metus įsigijo neįtikėtinai ramioje vieto-je, nors ir sostinės centre.

„Paėmėme būsto paskolą ir įsikūrėme. Juk man, gyvenančiam klajoklišką artisto gyvenimą, ir mano šeimai reikia ramybės uosto“, - šypsosi Kostas, meiliai apkabinda-mas antro vaikelio besilaukiančią žmoną Dainorą. Moteris vyro sugrįžtuvių iš Pran-cūzijos proga iškepė pagal prancūzišką kulinarijos receptą kišą - tokį pyragą su varškės įdaru, pagardintą įvairiais priesko-niais, ir užraugė giros. „Pirmą kartą raugiau girą, paskanaukit, atrodo neblogai išėjo“, - pasiūlė solisto žmona. Po truputį įsidrąsi-no ir mažasis Kostukas, kuris spalio mėnesį turėtų sulaukti broliuko. Štai tada ir bus tėvams galvosūkis, kokį vardą antram sū-neliui parinkti, nes pirmasis, Smoriginų di-

nastijos tęsėjas, vardą atsinešė gimdamas. Beje, mažasis Kostukas, ko gero, taip pat bus muzikantas, nes jau turi ir savo gitarą, o tėtis išdavė, kad jis labai mėgsta dainuo-ti senelio bardo K.Smorigino sukurtą sma-gią dainelę „Užtrauktukas“.

Įspūdžiai ir dovanos

Paklaustas, kiek operinių vaidmenų yra parengęs, K.Smoriginas atsakė ne iš karto: „Daug, gal kokius 25, tačiau ne visus dar teko dainuoti scenoje. Dabar mane užtikote repetuojantį Mefistofelio arijas iš „Fausto“, o patys šviežiausi prisiminimai, žinoma, iš Provanso, kur dešimt savaičių buvo gyventa, repetuota ir dainuota Ekso festivalio spektaklyje „Traviata“. Mano vai-dmuo jame nebuvo didelis, bet svarbus ir įdomus, nes jam režisierius Žanas Fransua Sivadjė (Jean Francois Sivadier) suteikė ryškesnių spalvų. Svarbiausia, kad teko dainuoti su pasaulinio garso įžymybėmis. Tai labai šilti ir komunikabilūs žmonės, o su Violetos partiją atlikusia soliste Natali Desai (Natalie Dessay) susidraugavome. Ji, sužinojusi apie mano sėkmę dainuojant Figaro operoje „Figaro vedybos“, padova-nojo man knygą, kurioje yra libreto auto-riaus Pjero Ogiusteno de Bomaršė (P.A. de Beaumarchais) kūriniai, ir užrašė palinkė-jimą: „Ilgai trunkančio skrydžio“. Priminsi-me, kad už pernai sukurtą Figaro vaidme-nį Lietuvos nacionaliniame operos ir bale-to teatro spektaklyje K.Smoriginas pelnė 20�0 m. „Operos švyturio“ apdovanojimą.

Iš Provanso provincijos solistas parsivežė gausybę įspūdžių, suvenyrų, dovanų žmo-nai, tačiau pasiguodė, kad be šeimos jis jau-tėsi vienišas, nors ir su namiškiais kasdien kalbėdavosi per „Skype“. Pasirodo, net ir trejų metų sūnelis jau yra išmokęs per kompiuterį pasikalbėti su tėveliu. „Man Prancūzija patiko tuo, kad ten panaši kaip Lietuvoje kultūra, miestų gatvelės kai kur priminė Vilniaus se-

namiestį, geriau pramokau prancūzų kalbos, kurios prireikia ir scenoje“, - sakė atlikėjas.

Jaunieji Smoriginai netrukus sulauks svečių iš Anglijos. Atvyks Kostuko krikšto tėvai „Covent Garden“ teatro choro artis-

tai, viena iš jų - Renata Skarelytė - yra ište-kėjusi už škoto. Su jais pora susidraugavo, kai gyveno Londone ir jau buvo susilaukę sūnelio. „Krikšto tėvai seniai nematė Kos-tuko, o jis dabar jau tikras vyras ir dar mu-zikantas, kaip ir aš bei senelis“, - šypsojosi

laimingas tėvas. Kartu su svečiais šeima ketina vykti į Palangą. Šio kurorto bažny-čioje Kostas ir Dainora pernai susituokė. Apie kukliai atšvęstas vestuves primena labai gražus nuotraukų albumas. Dar so-listas per tas keturias ar penkias savaites gimtinėje būtinai ketina pasimatyti su sa-vo dėstytoju, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriumi Vladimiru Prud-nikovu, susitikti su draugais ir, žinoma, su savo dukrele iš pirmosios santuokos Goda.

tokia solisto dalia

„Važiuoju ir važiuoju, dainuoju įvai-riose šalyse ir tai man patinka. Bent jau kol kas, nes mano muzikos instrumen-tas - balsas skamba neblogai, o ir maitina mano šeimą, - sako Kostas, paklaustas, ar jam nepabodo toks klajoklio gyvenimas. - Tačiau pasaulio centras, į kurį noriu grįžti, yra Lietuva. Čia mano gimtinė, čia mano namai, šeima, mano kalba. Viskas, kas yra gražiausia pasaulyje, yra čia“.

Vyras priduria, kad tas kelionių troški-mas jam tapo artimas nuo pat vaikystės. O kaip kitaip. Juk jo abu tėvai, žinomi dramos

aktoriai, labai dažnai važiuodavo į gastroles, parveždavo iš ten lauktuvių, pasakodavo įspūdžius, rodydavo nuotraukas. Toji pasau-lio pažinimo per teatrą romantika tiesiog buvo ir yra būtina talentingam solistui.

Kosto operos vaidmenų, spektaklių bei koncertų kalendorius užsienio šalyse numatytas bent trejiems metams į priekį. Vienas populiariausių vaidmenų, kuriuos yra paruošęs vilnietis solistas, yra Eska-milijas operoje „Karmen“. Vien tik Angli-jos „Opera North“ scenoje toreadorą jis dainavo bemaž 20 kartų, o artimiausioje ateityje šis vaidmuo keliaus kartu su at-likėju toliau po pasaulį. Svarbūs darbai dar šiemet jo laukia Vokietijos, Izraelio teatruose, taip pat Vašingtone. Labai svarbus pasirašytas kontraktas su gar-siuoju Milano „La Scala“ teatru, kuriame K.Smoriginas dainuos Mazeto partiją „Don Žuano“ operoje. Ir vėl jam teks da-lyvauti viename spektaklyje su kviesti-nėmis operos olimpo pažibomis. Kitais metais vilniečio laukia spektakliai Austri-joje, Prancūzijoje, o Čilėje solistas atliks pagrindinį Donžuano vaidmenį to paties pavadinimo operoje. Tarptautinių kon-kursų prizininkas didžiuojasi, kad jam te-ko tobulintis Londono „Covent Garden“, kuris netrukus minės savo jubiliejų, ir ten atlikti daugiau kaip dešimt vaidmenų. Jis pakviestas dalyvauti ir jubiliejiniame tea-tro koncerte.

Garsindamas Lietuvos vardą aksomi-nio balso savininkas įsitikinęs, kad tokia patirtis, kai dainuoji kartu su pasaulinio garso solistais, neįkainojama. O pasisemti energijos ir jėgų naujiems vaidmenims jis kartkartėmis sugrįžta į Lietuvą, gimtąjį Vil-nių, namus.

Klajoklio solisto ramybės užutėkis

Kostas, Dainora ir Kostukas, nors ir susitinka retokai, laimingi savo naujame būste

Du muzikantai Kostai atlieka trečio - tėvo ir senelio K.Smorigino - sukurtą dainą „Užtrauktukas“

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

TAčIAU pasaulio CENTRAS, į KURį noriu GRįžTI, yRA lietuva. čIA mANo GImTINė, čia mANo NAmAI, šEImA, mANo Kalba

�

cmykcmyk�

maistasj/b savitarna

AKToRėmS GERA VALGyTI SAvO UOGIENę

Aktorės Kristina Savickytė ir Larisa Kalpokaitė žiemai jau apsirūpino uogienių atsargomis, o kaip jūs? Štai Kristina su dukromis aviečių ir mėlynių

prisirinko braidydamos po Varėnos miškus. O Larisą miško gėrybėmis užverčia uogauti, kaip ir grybauti, mėgstantis sutuoktinis. Aktorė juokiasi uždraudusi vyrui uogauti, ir visai be reikalo, nes moka virti ypatingą karališką uogienę, kuri nustebins ir labai išrankius kulinarus.deimantė ZaiLskaitė

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Aktorė Larisa Kalpokaitė iš vyšnių virs uogienę

Karališkas larisos receptas

Kokią uogienę virs aktorė L.Kalpokaitė, savo sode turinti vyšnių, aviečių ir raudonųjų ser-bentų? Anot aktorės, jai skaniau-sia vyšnių uogienė, kurią verda paprastai: būtinai išima vyšnių kauliukus, į puodą suberia kilo-gramą išdarinėtų vyšnių, mai-šydama pila kilogramą cukraus. Anksčiau dar virdavo avietes, ku-rias maišydavo su juodaisiais ser-bentais. Sako, nepaprastai skanus uogų derinys.

Bet Larisa pasidalijo karališ-kos uogienės, kuri verdama iš agrastų, receptu. Dar jums reikės kilogramo cukraus ir vyšnių lapų. „Agrastus turite nuskinti, kol jie dar yra žali ir kieti. Tada kiekvie-ną uogą prapjaukite žirklutėmis ir atsargiai iškrapštykite sėklytes, kaip vyšnių kauliukus. Iš principo tai yra sunkiausias uogienės vi-rimo procesas, nes kada kilogra-mą agrastų taip išdarinėji, maža nepasirodo, - juokiasi aktorė. - Tada šitas sėklytes virkite ats-kirai ir palikite parai. Kitą dieną sėklas iškoškite, o sultis palikite. Iš jų pasigaminkite sirupą - tam reikės kilogramo cukraus: sultis supilkite į indą, virkite ir suberki-te cukrų. Kai sirupas pasidarys la-bai tirštas, įmeskite vyšnių lapus, pabaigoje sumeskite išdarinėtas uogas. Jos turi tik užvirti siru-pe. Uogienės, supiltos į stiklai-nį, vaizdas fantastiškas: agrastų uogos ir vyšnių lapai (beje, juos galima valgyti, nes jie pasidaro kaip saldainiukai) plaukioja skai-driame it gintaras skystyje. Tokią uogienę išsivirti yra žygdarbis. Vieną kartą dariau su mama, o kitą kartą viena“.

prisirinkom ir išsivirėm!

Aktorė K.Savickytė prieš po-rą savaičių su šeima lankėsi pas Varėnoje gyvenančią mamą, o ten kaip iš gausybės rago pasi-pylė gražiausiai prisirpusios uo-gos. Įdomiausia, kad aktorė nė neplanavo rinkti uogų, tiesiog nuvažiavo prie ežero išsimaudyti ir išvydo iš tolo raudonuojančius aviečių krūmynus. Kartu prisirin-ko ir mėlynių.

„Ėjimas į mišką yra labai ma-lonus procesas, - sako aktorė. - Kadangi nuo vaikystės Varėnoje būdavau pas močiutę ir mes su mama eidavome į mišką, uogavi-mui ir grybavimui jaučiu nostal-giją. Vaikai irgi yra pamėgę miš-ką... Šiais metais labai pataikėme

nuvažiuoti į Varėną, kai buvo mė-lynių ir aviečių metas. Aviečių šie-met nemažai, gerai, kad jos buvo nenurinktos. Prisirinkome ir išsi-virėme. Man pačiai neįtikėtina, kad tai yra miško avietės. Kadan-gi ėjau su vaikais, prisirinkau šiek tiek daugiau negu mama ir bro-lis. Nors dukros, trupučiuką pa-rinkusios, aptingo ir pradėjo zyz-ti, kad eitume namo. Bet aš atsa-kiau: „Kol manęs netenkins krep-šiuko turinys, namo neisiu“. Tada dukros suprato: kuo daugiau jos pririnks uogų, tuo greičiau mes eisime namo. (Juokiasi.) Prisirin-kome apie 5 litrus. Panašiai išėjo ir uogienės. Kaip aviečių, tai la-bai nemažai, nes šių uogų sunku prisirinkti. Dar Varėnoje nuvažia-vome į parduotuvę cukraus, žiū-

rime, kad visi vietiniai gyventojai cukrų ima didelėmis pakuotėmis. Dabar uogienių virimo metas“.

Šiuolaikinės mamos dažniau-siai nebeverda uogienių, juk kam tas vargas, pasakytų ne viena, jei-gu parduotuvėje galima gauti jau paruoštos. Vienu metu K.Savickytė uogienių virimo buvo atsikandu-si, todėl kurį laiką uogų nerinko ir uogienių nevirė. Bet pamačiu-si, kad dešimties metų dvynukės Gabija ir Justina blynus pradėjo mėgti su uogiene, teko jos pirktis parduotuvėje. Žinoma, ekologišką uogienę daug mieliau valgyti ne-gu konservantų „praturtintą“ pirk-tinę. Dar Varėnoje Kristina vakarie-nei kepė blynus ir prie jų patiekė šviežut šviežutėlės aviečių uogie-nės: „Mano Gabijai skaniausi sausi

blynai, bet žiūriu - jinai valgo su uogiene. Nusistebėjau, kas čia bū-tų? O ji sako: „Na, žinai, kai savo prisirinkau ir prisiviriau, jau galiu ir valgyti“. (Juokiasi.)

Kristina uogas virė tradiciniu būdu - uogos ir cukrus. Ne vi-sai lygiomis dalimis: litras uogų ir 750 g cukraus. Viskas. „Kas ten yra jas išsivirti, - paprašyta recep-to stebisi aktorė. - Į puodą sumeti uogas, tik jas reikia perrinkti. Ka-dangi avietės buvo neblogai pri-nokusios, perrinkinėjant pradėjo byrėti, sultys tekėti. Taigi iš karto jas sumečiau į puodą ir maišyda-ma viriau, dėjau cukraus ir tada visus šapus rinkau lauk. Pakanka-mai švariai buvome susirinkusios, bet vaikai vis tiek rėkė: „Mama, čia bus kirmėlių“. Kaip sakau, mū-sų avietės iš tikro yra ekologiškos - su kirminais ir šapais“. (Juokiasi.)

Aviečių uogienė, kurią valgo arba su blynais, arba su košėmis, aktorei yra skaniausia. Aktorė ti-kisi, kad tiek, kiek išsivirė, šeimai turėtų pakakti. Kadangi mergai-tės labai mėgsta braškes, tai dėl įvairovės nupirks keletą stiklainių braškių uogienės.

Kristina dar planuoja rinkti bruknes. Kadangi vienos bruk-nės būna labai rūgščios, ver-dant uogienę aktorė dar prideda obuolių arba kriaušių. Skaniau-sia - su kriaušėmis. Nulupkite kriaušių odelę, supjaustykite ir sumeskite į verdantį puodą su bruknėmis, įberkite cukraus, nugraibykite putas. Kai nustoja putoti, uogienę galima pilstyti į stiklainius.

Dar prisirinko ir aviečių lapų, šakelių, mama davė melisų ir ra-munėlių - tai žiemai gydomosios priemonės nuo peršalimo ligų.Aktorė Kristina Savickytė išsivirtą aviečių ir mėlynių uogienę padės rūsyje

cmyk

5

cmyk / 5

technologijosj/b mokslas

N eseniai užsienio spauda paskelbė sąrašą išradimų, kurie iki 2020

metų mūsų gyvenimą apvers aukštyn kojomis. Sąrašas sudarytas apklausus autoritetingiausius įvairių sričių mokslininkus. Dauguma specialistų pirmuoju išradimu įvardijo automatinę stotį Mėnulyje, kurią sumontuos robotai - jų manymu, tai pajėgs padaryti tik japonai. Atsižvelgdami į didėjantį Kinijos vaidmenį pasaulio ekonomikoje ir greito susisiekimo tarp Europos ir Azijos būtinybę, ekspertai pranašauja, kad Kinija nuties geležinkelio liniją Londonas - Pekinas, kuria kursuos greitieji traukiniai. Sunku patikėti, kad šis projektas bus įgyvendintas per 9 metus, juk kelią reikės tiesti ir per Rusiją...

Du būsimieji išradimai susiję su auto-mobiliais. Autopilotas automobilyje jau nebėra sensacija, bet specialistai mano, kad iki 2020 metų šiuos įrenginius turės milijonai automobilių, o galbūt išsivysčiu-siose šalyse ir visi. Nepamiršta ir skraidan-čių automobilių, kuriuos matėme filme „Penktasis elementas“, idėja. Specialistai pranašauja, kad panašūs pasirodys ir tik-rajame gyvenime. Kosminis turizmas ne-bebus prieinamas tik storų piniginių sa-vininkams. Po 9 metų kelialapiai į Žemės orbitą, Mėnulį ir net asteroidus bus priei-nami bent jau viduriniajai klasei. Be to, į Žemę iš tų asteroidų ir Mėnulio bus gabe-nami vertingi mineralai.

Be abejo, ekspertai nepamiršo ir ma-dingos biokuro temos - benzinas bus ga-minamas iš kukurūzų, alyva iš palmių alie-jaus ir pan.

Pačios įdomiausios - kompiuterių specialistų pranašystės. Jie mano, kad pasirodys kompiuteriai, kurių savybės nenusileis žmogaus smegenų gebėji-mams, tačiau jie nekainuos daugiau nei tūkstantį dolerių. Kompiuterių ir kitų pa-galbinių priemonių monitoriai bus ne-paprastai ploni ir lankstūs, gali būti, kad į naudojamus buityje lapelius bus įmon-tuojamos ir paties aparato mikrosche-mos. Atsiras kompiuteris, kurį bus gali-ma susukti į tūtelę. Tačiau daug didesnių galimybių turės dirbtinės smegenys, ku-rios iki 2020 metų išmoks savarankiškai generuoti idėjas - tiesa, kol kas neaišku, kaip tokios idėjos elektroniniam mąsty-

tojui „šaus į galvą“. O štai mikroproceso-riai, implantuojami į žmogaus smegenis, kad jis galėtų mintimis valdyti televizo-rių, kompiuterį ir buitinius prietaisus, - neabejotinai naudingas išradimas, kurio tikimasi dešimtmečio pabaigoje.

Beje, būsimiesiems keliautojams, vyksiantiems supergreituoju traukiniu Londonas - Pekinas, neteks mokytis ki-nų hieroglifų, iki 2020 m. bus sukurtas nešiojamasis balsinis vertėjas iš bet ku-rios į bet kurią kalbą. Be to, keliautojas

galės į kelionę pasiimti akinius, kurių lę-šių vidiniame paviršiuje atsispindės GPS signalas ir kitos žinios apie maršrutą, pa-vyzdžiui, kur yra artimiausia kavinė arba kino teatras.

dėl klimato pasikeitimo daugės ligų

Tokią niūrią prognozę skelbia amerikie-čių mokslininkai. Vienas iš klimato pokyčių efektų - kenksmingų mikroorganizmų, vib-rionų, plitimas. Šios bakterijos paprastai

gyvena šiltuose vandenyse, bet pastaruoju metu jų aptinkama ir šiaurėje, nes pasau-lio vandenynų temperatūra didėja.

Kai 2005 m. prie Aliaskos krantų van-dens temperatūra pakilo iki �5 laipsnių, ten buvo užfiksuotas vibrionų sukelia-mų ligų protrūkis. Ir apskritai ekstremalūs orai - sausra arba liūtys - daro labai didelę įtaką, nes žūsta derlius ir auga pirmojo bū-tinumo produktų kainos. Ten, kur ištinka sausra ir badas, paprastai neapsieinama be mikotoksinų, kenksmingų pelėsių, ku-rie kenkia žmogaus sveikatai.

Klimato pokyčiai sukelia ir kitokių bė-dų. Medikai nurodo, kad dėl visuotinio at-šilimo pirmiausia Šiaurės Amerikos šiaurė-je keliomis savaitėmis pailgėjo rudeninis žiedadulkių sezonas, o dėl to gausėja aler-gijų. Vien JAV jos kamuoja apie 50 mln. žmonių, iš jų 35 mln. serga alergine sloga. Specialistai teigia, kad ilgesnis ir intensy-vesnis žiedadulkių sezonas gali rimtai pa-kenkti imuninei sistemai, kuri iki šiol dar šiaip taip susidoroja su alergenais.

Kaip rugsėjo 10-ąją sutikti ateivius

Juk būtent šią dieną kitų planetų gy-ventojai atskris į Žemę! Taip teigia kai ku-rie ufologai.

Po poros mėnesių ateiviai atskris Je-lenino kometa, tvirtina astronomas iš Ar-gentinos Serchijus Toskanas (Sergio Tosca-no), šia tema parašęs visą traktatą. Moksli-ninkas mano, kad Jelenino kometa, esanti už 60 mln. km nuo Žemės - tai laivas, ku-riuo nežemiškos civilizacijos atstovai ke-liauja visatos platybėmis, lankydami įvai-rias planetas. Tuo tarpu rusų kosmonautas Georgijus Grečka, triskart skridęs kosmose, įsitikinęs, kad ateiviai Žemėje pasirodys ne anksčiau kaip 20�3 m. gruodį: kosmonau-tas sako, kad jie turi pratęsti kalendorių, kurį kadaise davė majams ir kuris baigiasi 20�2 m. gruodį. Tai reiškia, kad pranašau-tos pasaulio pabaigos nebus. O kadangi susitikimo su kosminiais svečiais išvengti nepavyks, verta žinoti, kaip elgtis su jais susitikus. Specialistai sako, kad pamačius NSO arba nežemišką būtybę reikia elgtis taip, kaip sutikus baisų didelį šunį - neer-zinti, pasistengti neatkreipti jo dėmesio, nemostaguoti rankomis ir būti visiškai ra-miems. Bet vis dėlto geriausia pasislėpti už artimiausio pastato.

Parengė Milda KunsKaitė

Idėjos, kurios sukrės

pasaulį

Pamatę majų kalendorių pratęsti atvykusius ateivius, elkitės taip, kaip sutikę baisų didelį šunį

autopilotas AUTomobILyjE jAU NEbėRA

sensacija, bET specialistai mANo, KAD IKI 2020 mETų šIUoS Įrenginius TURėS mILIjoNAI automobilių, o GALbūT IšSIVySčIUSIoSE šalyse IR VISI

6

cmykcmyk6

laukimasJ/b žmonės

deimantė ZaiLskaitė

Kaip pasikeitė talentingos di-zainerės gyvenimas ištekėjus už mylimo vyro? Sako, didelių poky-čių neįvyko, tačiau atsiranda dva-sinė ramybė, gyvenimo pilnatvės jausmas, o tai yra svarbu kiekvie-nam žmogui. „Visada buvau tradi-cinių pažiūrų, niekada nemaniau, kad antspaudas pase nieko ne-reiškia. Gal dėl to ir gerai jaučiuosi. Man vis dar atrodo, kad tuoktis yra

labai „faina“, - juokiasi dizainerė.Posakis „batsiuvys be batų“

netinka neseniai ištekėjusiai dizai-nerei A.Kuzmickaitei. Ji metė sau didžiulį iššūkį - pasisiuvo tokią ves-tuvinę suknelę, apie kokią svajojo.

Vestuvinis apdaras aplinkinių, kaip sako kūrėja, buvo labai tei-giamai įvertintas: „Laikiausi tradi-cijos, todėl vestuvinės suknelės per daug kitiems nerodžiau, ypač jaunikiui. Pirmiausiai ją įvertino mano siuvėjų kolektyvas. Išgir-

dau tik gerus atsiliepimus. Sakė, jeigu nežinotų, kad aš laukiuosi, to nė nepastebėtų. Aišku, neturė-jau tikslo paslėpti nėštumą“.

S.Prūsaitis nenuogąstavo, kad besilaukianti vaikelio mylimoji pa-ti siuvasi vestuvinį apdarą. „Ačiū Dievui, jaučiuosi gerai. Jeigu nėš-tumo metu viskas gerai, gyveni normalų gyvenimą. Tik galbūt daugiau ilsiesi, bet tai nereiškia, kad tu nieko daugiau negali dary-ti. Tai dėl to nekilo diskusijų. Ir jis,

manau, buvo įsitikinęs, kad niekas už mane geriau tikrai nesumode-liuos suknelės. Dar buvo specifi-nių dalykų: žinojau, kad laukiuosi, todėl į tai reikėjo atsižvelgti“.

Savo vestuvinę suknelę Agnė apibūdina kaip minimalistinę. Dėl modelio apsisprendė greitai ir jo nekeitė: vengė daug detalių, ak-centavo suknelės formą, atidžiai rinkosi medžiagą. Jau seniai mo-teris vestuvių dieną labiau save įsivaizdavo su trumpa suknele, o

ne krintančia iki žemės. „Tik Lietu-voje niekada negali būti tikras dėl oro, - sako kūrėja. - Tikėjausi, kad tą dieną bus šilčiau. Kadangi pro-gnozės gero oro nežadėjo, pasku-tinėmis dienomis dar pasisiuvau ir švarkelį. Iš esmės buvau paten-kinta, tik labiau norėjosi per ves-tuves visą laiką būti be švarkelio“.

Apskritai pastaruoju metu di-zainerei nekyla jokių problemų dėl aprangos - ji nešioja savo siū-tus neįliemenuotus drabužius.

Pauliaus Gasiūno nuotr.

žmonos vaidmensDizainerė pratinasi prie

Neseniai ištekėjusi dizainerė Agnė

KUZMICKAITĖ gyvena laukimo džiaugsmu - netrukus ją ir jos išrinktąjį turėtų aplankyti gandrai. Kūrėjai vis dar sunku apsiprasti, kad muzikantas Saulius Prūsaitis yra jos teisėtas vyras: „Mes su vyru kartais pajuokaujame, kaip keista, kad jau esame vedę, atrodo, vis dar draugaujame...“

Saulius Prūsaitis liko patenkintas dizainerės Agnės Kuzmickaitės pasisiūtu vestuviniu apdaruArtimiausiu laiku dizainerė susilauks pirmagimio

A tlikite šį testą ir įvertinkite savo mokėjimą elgtis užsienyje.

1. Kaip Turkijoje mandagiam turistui nedera elgtis gatvėje?

a Niūniuoti popžvaigždės Tarkano naujausią hitą.

b Derėtis turguje.c Garsiai šnypštis nosį.

2. Norėdamas pamaloninti šei-mininką, svečias Graikijoje turi

entuziastingai girti namų šeimininko meno kūrinius. Šis juos svečiui padova-noja. Tačiau visa yra ne taip paprasta...

a Atsilygindami turite padovanoti savo meno kūrinių.

b Išeidami dovanas paprasčiausiai „pamirškite“ ir daugiau niekad apie jas nebeužsiminkite.

c šalia kiekvieno kūrinio turite įamžinti dovanotojo pavardę.

3. Punktualumas yra elgesio taisyklė, kuri įvairiose šalyse

traktuojama skirtingai. Kaip ji verti-nama Japonijoje?

a japonams punktualumas yra nepa-prastai svarbus.

b yra mandagu pavėluoti iki dešim-ties minučių.

c Leistina pavėluoti iki pusvalandžio, jei turite pateisinamą priežastį.

4. O ką punktualumas reiškia Lotynų Amerikoje?

a Vėlavimas čia - mandagumo forma. Galima pavėluoti net kelias valandas.

b į pirmąjį susitikimą vėluoti jokiu bū-du negalima, bet paskui vėlavimas yra toleruojamas.

c Visada reikia atvykti likus mažiausia 5 minutėms iki sutarto laiko.

5. Kokiose šalyse yra priimta prieš įeinant į namus persiau-

ti šlepetėmis?a Nyderlanduose, šveicarijoje ir čilėje.b švedijoje, čekijoje ir japonijoje.c Norvegijoje, Lenkijoje ir maroke.

6. Nyderlanduose užsisakote kavos, ji patiekiama su sau-

sainiu. Ko geriau nedaryti?a Prašyti kelnerio daugiau sausainių.b Sausainį palikti.c Sušerti jį šuniui.

7. Daugelyje Azijos šalių, pavyz-džiui, Tailande, tradiciškai val-

goma sėdint ant grindų. Kas dar yra svarbu per tradicinius pietus?

a Netinka valgyti rankomis.b Negalima kelti prie burnos kairės

rankos.c Gėrimą reikia imti kaire ranka, val-

gį - dešine.

Kiti kraštai, kiti... netaktai

ATSAkyMAI

ĮDOMU

1.C 2.b 3.A 4.A.5.b 6.A 7.b

Stasio žumbio nuotr.

cmyk

7

cmykcmy

10

cmyk

�

cmyk

Arūnas ABROMAITIS

DiDžiosios viltysĮ Prancūzijoje 1999 m. vykusį

čempionatą rinktinė išlydėta kaip favoritė. Optimizmo priežasčių buvo daug. Tais metais Kauno „Žalgiris“ laimėjo Eurolygą. Nacio­nalinei komandai atstovavo šeši žalgiriečiai ir treneris Jonas Kaz­lauskas. Po kelerių metų pertrau­

kos į rinktinę grįžo Arvydas Sabo­nis. Artūras Karnišovas ir Gintaras Einikis dar buvo rikiuotėje.

Jau pirmame čempiona­to mače nuskambėjo pavojaus skambutis ­ be prošvaisčių pralai­mėta kukliems čekams. Atrodė, kad skaudi pamoka išėjo į naudą. Lietuviai gerino savo žaidimą, o antrajame etape jų sustabdy­ti negalėjo niekas. Trys pergalės pasiektos dviženkliais skirtumais. Didesnių problemų nesukėlė ir būsimi čempionai italai. Lietuvos rinktinė antrojo etapo F grupėje užėmė pirmąją vietą. Ketvirtfina­lyje laukė niekuo nepasižymėję ispanai. Palangoje jau buvo ruo­šiamasi šventiniam rinktinės suti­kimui, sirgaliai tikėjosi aukso. Už­liūliuoti mūsiškius bandė ir var­žovai. „Aišku, stengsimės kovoti, tačiau jūs esate šių rungtynių fa­voritai“, ­ pareiškė ispanų treneris Lolas Sainsas (Lolo Sainz).

slogus sapnasLiaupsės į gera neišėjo. Ispanai

rado būdą neutralizuoti A.Sabonį. Vidurio puolėjas Ignasijus de Mi­gelis (Ignacio De Miguel) žaidė labai kietai. Iš vėžių išmuštas Lie­tuvos milžinas greitai prisirinko pražangų. Jis žaidė vos 16 min. ir pelnė 3 taškus. Gelbėti komandą bandė Šarūnas Jasikevičius, tačiau po dramatiškos kovos buvo patir­tas pralaimėjimas �2:�4.

„Stengėmės nuteikti žaidėjus, kalbėjome, kad ispanai stiprūs var­žovai, tačiau į aikštelę krepšininkai išėjo per daug tikėdami pergale“, ­ po rungtynių nesėkmės priežas­tį įvardijo J.Kazlauskas. „Tai vis dar atrodo kaip slogus sapnas“, ­ sakė puolėjas Dainius Adomaitis. Lai­mei, komanda sugebėjo pabusti ir pasiekė bent tai, ką dar buvo galima pasiekti. Likusias dvejas rungtynes ji laimėjo triuškinamai. Patekimas į geriausiųjų šešetuką garantavo kelialapį į 2000 m. Sid­nėjaus olimpines žaidynes.

prastas pasiruošimas

2001 m. rinktinė jau neturė­jo A.Sabonio ir A.Karnišovo. Ir be

jų 2000 m. pavyko iškovoti olim­pinių žaidynių bronzą, todėl ko­manda atrodė pajėgi. Vėlgi ­ taip tik atrodė. Pasirengimo etape ne­išvengta klaidų. Prastas sumany­mas buvo kelionė į draugišką tur­nyrą Argentinoje. Po čempionato Lietuvos krepšinio federacijos pre­zidentas Algimantas Pavilonis pri­pažino, kad ji nuvargino žaidėjus.

Artėjant čempionatui, J.Kazlauskas nerimavo ir teigė, kad nėra patenkintas pasiruoši­mu. Komandai trūko susižaidi­mo. Dalis krepšininkų prie rinkti­nės prisidėjo pavėluotai. Pasku­tinėse draugiškose rungtynėse traumą patyrė Darius Maskoliū­nas. Ir J.Kazlauskas, ir A.Pavilonis priekaištavo valdžiai dėl pinigų stygiaus.

Kaimynų tritašKiaiPrieš vykstant į Turkiją,

J.Kazlauskas akcentavo, kad svarbiausi komandos krepši­ninkai yra Š.Jasikevičius, Saulius Štombergas ir G.Einikis. „Jei nors vienam iš šių žaidėjų nesiseks, bus labai sunku“, ­ sakė trene­ris. Žodžiai buvo pranašiški. S.Štombergui pirmenybės bu­vo prastos, o Š.Jasikevičiui ­ dar prastesnės. Sidnėjuje stebuklus daręs įžaidėjas Turkijoje pelnė tik 6,8 taško, klydo po 4,8 karto, tri­taškius metė 12 proc. taiklumu.

Žaidimas vis labiau priminė košmarą. Tik pirmosios rung­tynės su ukrainiečiais buvo lengvesnės. Antrosiose Izraelio krepšininkai privertė mūsiškius gerokai pasinervinti. Trečiosiose lietuviai nesugebėjo pasipriešin­ti prancūzams. Tik grupių nuga­lėtojai pateko tiesiai į ketvirtfi­nalį. Lietuviai A grupėje užėmė

antrąją vietą, todėl jiems teko žaisti aštuntfinalyje.

Šiame etape patirtas vienas skaudžiausių pralaimėjimų rink­tinės istorijoje. Latviai sudorojo mūsų komandą 94:�6. Jie pataikė net 14 tritaškių iš 22 (63,6 proc.). Labiausiai siautėjo Ainaras Ba­gatskis, surinkęs 25 taškus. Čem­pionatas lietuviams tuo ir baigė­si. Vos grįžęs namo, J.Kazlauskas atsiprašė gerbėjų ir paskelbė apie savo atsistatydinimą.

1999 ir 2001 m. - vienas fiasKo po Kito

lietuva europos krepšinio čempionatuose

Šarūnas Jasikevičius, Darius Maskoliūnas, Kęstutis Marčiulionis, Dai-nius Adomaitis, Saulius Štombergas, Artūras Karnišovas, Mindaugas Žukauskas, Tomas Masiulis, Virginijus Praškevičius, Gintaras Einikis, Eurelijus Žukauskas, Arvydas Sabonis. Vyriausiasis treneris - Jonas Kazlauskas.

1999 m. komandos sudėtis

Pirmasis etapasLietuva - Čekija 62:78(S.Štombergas 17, A.Karnišovas 10);Lietuva - Vokietija 84:74(S.Štombergas 24, A.Sabonis 20);Lietuva - Graikija 82:64(A.Karnišovas 20, A.Sabonis 18).

antrasis etapasLietuva - Turkija 74:48(A.Karnišovas 19, A.Sabonis 12, Š.Jasikevičius 12); Lietuva - Kroatija 91:75(S.Štombergas 17, E.Žukauskas 16);Lietuva - Italija 74:62(A.Sabonis 25, A.Karnišovas 19).

ketvirtfinalisLietuva - Ispanija 72:74 (Š.Jasikevičius 22, A.Karnišovas 17).

dėl 5-8 vietųLietuva - Turkija 80:56 (V.Praškevičius 16, A.Sabonis 13); Lietuva - Rusija 103:72 (A.Karnišovas 18, D.Adomaitis 17).

rezultatai

1. Italija 2. Ispanija 3. Jugoslavija 4. Prancūzija 5. Lietuva 6. Rusija 7. Vokietija 8. Turkija 9. Izraelis 10. Slovėnija 11. Kroatija 12. Čekija 13. Makedonija 14. Vengrija 15. Bosnija ir Hercegovina 16. Graikija

Galutinė rikiuotė

Š.Jasikevičius, Rimantas Kaukėnas, Donatas Slanina, Ramūnas Šiš-kauskas, Mindaugas Timinskas, S.Štombergas, M.Žukauskas, Darius Songaila, Andrius Jurkūnas, G.Einikis, E.Žukauskas, Robertas Javtokas.Vyriausiasis treneris - Jonas Kazlauskas.

2001 m. komandos sudėtis

Pirmasis etapasLietuva - Ukraina 82:60 (R.Šiškauskas 16, G.Einikis 11); Lietuva - Izraelis 68:59 (M.Timinskas 15, G.Einikis 12); Lietuva - Prancūzija 65:76 (R.Šiškauskas 13, M.Timinskas 12).

aštuntfinalisLietuva - Latvija 76:94 (M.Timinskas 15, M.Žukauskas 13).

rezultatai

1. Jugoslavija 2. Turkija 3. Ispanija 4. Vokietija 5. Rusija 6. Prancūzija 7. Kroatija 8. Latvija 9. Graikija 10. Izraelis 11. Italija 12. Lietuva 13. Bosnija ir Hercegovina 14. Estija 15. Slovėnija 16. Ukraina

Galutinė rikiuotė

„Sporto žmonės“ tęsia straipsnių ciklą apie Lietuvos krepšinio rinktinės pasirodymus Europos čempionatuose. 1999 m. mūsų komanda atrodė labai

galinga, bet netikėtai suklupo ketvirtfinalyje. Po dvejų metų sekėsi dar prasčiau - skambų antausį lietuviams skėlė kaimynai latviai.

Labai nesėkmingas Šarūnui Jasikevičiui buvo 2001 m. čempionatas

Eltos archyvo nuotr.

1999 m. viltis iškovoti medalius sužlugdė pralaimėjimas ispanams

iki 2011 m. europos krepšinio čempionato liko

32dienos

Lietuvos delegacijai aukso me­dalį trečiadienį iškovojo bėgikė Mo­desta Morauskaitė. Prieš tai sidabrą iškovojo plaukikas Danas Rapšys, o bronza ir sidabru pasipuošė plauki­mo atstovė Rūta Meilutytė.

M.Morauskaitė tapo penk­tąja Lietuvos lengvaatlete, olimpiniame festivalyje iškovo­jusia nugalėtojos titulą. 1995 metais aukso medalius iškovo­jo Mindaugas Pukštas (2000 m

kliūtinis bėgimas) ir Agnė Vi­sockaitė (200 m), 1999 me­tais ­ Vytautas Seliukas (šuoliai į aukštį), o 2003 metais ­ Lina Grinčikaitė (100 m).

Būsimoji Vilniaus Gerosios Vilties gimnazijos dešimtokė po auksinio finišo sakė, kad jaučiasi tiesiog puikiai. „Tai la­bai sunkus, bet maloniausias finišas mano gyvenime, ­ sakė M.Morauskaitė. ­ Mano tikslas

buvo prizinė vieta. Prisipažinsiu, kad prieš festivalį aukso meda­lio nelabai tikėjausi“.

Modesta neslėpė, kad per apdovanojimo ceremoniją labai jaudinosi. „Lietuvos himnas ma­no garbei skambėjo pirmą kar­tą. Tai ypatingas jausmas. Mano pulsas turbūt buvo 300“, ­ šyp­sojosi bėgikė.

Vakar pasibaigusiame festi­valyje dalyvavo per 2500 jaunų­jų sportininkų iš 49 šalių. Lietu­vai atstovauja 51 sportininkas. Sėkmingai pergalių keliu žy­giuoja ir Lietuvos vaikinų krep­šinio rinktinė. Ketvirtadienį po atkaklios kovos 59:5� palaužusi Rusijos krepšininkus ji užsitikri­no teisę kautis dėl medalių.

Parengė Romualdas Mataitis

Kerinti olimpinių vilčių festivalio spalvų paletė

Turkijos Trabzono mieste vykstančiame XI Europos jaunimo (14-17 metų) vasaros

olimpiniame festivalyje Lietuvos sportininkai suspindo visomis medalių spalvomis. Per pirmas keturias varžybų dienas jaunieji mūsų šalies atstovai iškovojo vieną aukso, du sidabro ir vieną bronzos medalį.

Tomo Gaubio fotoreportažas

Olimpinių vilčių festivalyje dalyvauja ir 51-as sportininkas iš Lietuvos

400 m bėgimo varžybose auksą išplėšusi Lietuvos atstovė Modesta Morauskaitė pagerino ir Lietuvos jaunių (iki 15 metų) rekordą

Lietuvos sportininkai tautinėmis spalvomis puošė ir rankas

Visą medalių paletę Lietuvai dovanojo bėgikė Modesta Morauskaitė (auksas), plaukikai Rūta Meilutytė (bronza) ir Danas Rapšys (sidabras)

Be pralaimėjimų žengianti Lietuvos vaikinų krepšinio rinktinė po pergalės prieš Rusijos rinktinę nusitaikė į festivalio medalius

Tel.: (8-5) 212-33-32el.p. sportas@respublika.net

Leidinys Nr. 58 (124)2011 m. liepos 30 d., šeštadienis

4 sporto žmonės

2 0 1 1 l i e p o s 3 0 sportožmonės

8

cmykcmyk

98

cmyk

Tadas LITevkA

maistas Kaip benzinas

Tikriausiai retas Lietuvos krep­šinio sirgalius susimąsto, kiek daug įtakos rinktinės pasirodymams krepšinio čempionatuose turi ne­priekaištingai sudarytas valgia­raštis. Tuo, kad Lietuvos rinktinės krepšininkai sveikai maitintųsi, bū­tų sotūs ir kupini energijos, rūpina­si rinktinės gydytojas Vytenis Trum­pickas. Kartu su kolega Rimtautu Gudu specialistas rinktinėje dirbti pradėjo 2007 metais, kai komanda rengėsi Ispanijoje vykusioms Euro­pos krepšinio pirmenybėms. Tąsyk Ramūno Butauto ir Rimo Kurtinai­čio vadovaujama Lietuvos krepši­nio rinktinė užėmė trečią vietą ir iškovojo bronzos medalius.

Anot V.Trumpicko, Lietuvos rinktinės valgiaraštis nėra nei uni­kalus, nei labai ypatingas, o jame esantys patiekalai beveik nesi­skiria nuo kitų rinktinių sudaryto valgiaraščio. Rinktinės gydytojo

teigimu, panašiai maitinasi beveik visi sportu užsiimantys žmonės. Specialiai sportininkams sudaryto valgiaraščio esmė ­ užtikrinti pa­kankamai kaloringą, tačiau greitai virškinamą maistą. Tai reikalinga tam, kad pavalgę krepšininkai ge­bėtų greitai pasisavinti kūnui rei­kalingas medžiagas ir toliau koky­biškai dirbti treniruotėse.

„Valgomą maistą būtų galima sulyginti su pilamu į mašinas ben­zinu. Kokį benziną pili, taip mašina ir važiuoja. Maistas yra pagrindinis energijos šaltinis. Jei žaidėjams bus duodamas riebus, sunkiai virš­kinamas maistas, jiems pavalgius bus sunku bėgioti. Žaidėjai jausis aptingę, prastai treniruosis. Sunku įvertinti, kiek prie pergalių priside­da tinkama mityba, bet ji daro di­džiulę įtaką“, ­ apie mitybos princi­pus kalbėjo V.Trumpickas.

Kiaulienai ir bulvėms - rauDona šviesa

Jei į sirgalių rankas patektų rinktinės krepšininkams suda­

rytas valgiaraštis, daugelis liktų nustebę jo turiniu. Taip nutiktų todėl, kad jame nėra patiekalų iš kiaulienos ar bulvių. Vietoj to, Lietuvos garbę ginantys vyrai ga­li rinktis valgius iš vištienos, kala­kutienos, veršienos ar jautienos. Be to, maisto Lietuvos rinktinės stovykloje niekada netrūksta. Pusryčius, pietus, pavakarius ir vakarienę valgantiems krepšinin­kams visuomet yra paruošiamas švediškas stalas, o jei šis ištuštė­tų, virėjai visuomet yra pasiruošę jį padengti iš naujo.

„Maisto kiekis krepšininkams nėra normuojamas. Stovyklose ir čempionatuose visada stovi švediškas stalas, o nuo jo žaidėjai kiek nori, tiek valgo. Kiekvienas žmogus pats geriausiai jaučia sa­vo organizmą, savo poreikius. Pa­galiau visi jie yra tikri savo srities profesionalai, daug metų spor­tuoja ir žino, kiek turi valgyti“, ­sako specialistas.

turės savo virėjąDaugelis krepšinio rinktinių

į svetimose šalyse vykstančius čempionatus vežasi ir savo virė­jus, kurie rūpinasi sportininkams patiekiamo maisto paruošimu ir kokybe. Lietuvos rinktinė iki šiol tokio specialisto savo komando­je neturėjo. Nors žaidžiant na­muose tai atrodytų nereikalinga, šiais metais krepšininkai turės ir šią prabangą. „Rinktinės virėjo mes niekada neturėjome, tačiau šiemet į čempionatą atsivešime virėją iš Kauno viešbučio. Ten labai dažnai gyvename, pripra­

tome prie ten ruošiamo maisto, kuris mums labai patiko. Neno­rime, kad Panevėžyje kiltų net menkiausių problemų, galinčių komplikuoti krepšininkų pasiren­gimą rungtynėms“, ­ paaiškino V.Trumpickas.

Lietuvoje vyksiančiam Euro­pos čempionatui besirengian­tiems rinktinės nariams taip pat yra nurodyti ir konkretus gėrimų bei desertų, kuriais galima mė­gautis, asortimentas. Valgydami krepšininkai gali rinktis iš 6 rū­šių sulčių, be to, yra patiekiamas vanduo su citrina. Šis gėrimas, anot mitybos specialisto, krep­šinio profesionalų yra geriamas dažniausiai. Su gėrimais kandi­datai į nacionalinę rinktinę taip pat gauna ir gausybę sportinin­kams reikalingų papildų. Juos V.Trumpickas kiekvienam krepši­ninkui pritaiko pagal kraujo gru­pę. Siekiant reguliuoti svorį, kai kuriems rinktinės kandidatams yra plakami ir baltymų kokteliai, skiriama kitokių vitaminų.

KrepšininKai valgo Kartu

Griežtas maisto asortimen­tas, konkrečios valgio patiekimo valandos. Gali pasirodyti, kad tvarka rinktinėje nelabai skiriasi nuo tvarkos kariuomenėje. Ta­čiau rinktinės gydytojas su tuo nesutinka. V.Trumpicko teigimu, kartais krepšininkus reikia pale­pinti ir bandelėmis ar pyragais, o laisvu laiku tarp treniruočių sto­vyklų krepšininkai tikrai atsivalgo

to, ko negali gauti rinktinėje. „Yra laisvos dienos, kai krepšininkai nesitreniruoja, važiuoja namo. Ten jie valgo viską, ką nori. Valgo ir šašlykus, ir cepelinus. Juk neį­manoma kontroliuoti, kad krep­šininkas namie valgytų tik tai, kas rekomenduotina. Kartais ir rinktinės stovykloje pasitaiko ne­tikėtumų. Plaukia komanda ko­kiu laivu, tai gauna ir žuvies rūky­tos, ir ungurio pavalgyti“, ­ pasa­kojo rinktinės gydytojas.

Keturis kartus per dieną sto­vyklose besimaitinantys rinktinės vyrai visada valgo kartu. Tokios yra komandos vidaus taisyklės. Kartu su krepšininkais valgo ir kiti komandos nariai ­ ne tik tre­neriai ar masažuotojai, bet ir techninis personalas. Kartu val­gyti nėra leidžiama tik į stovyklas atvažiavusioms krepšininkų šei­moms. Joms dažniausiai šalia yra pastatomi stalai.

Krepšininkai tokia tvar­ka nesiskundžia. Kaip teigia V.Trumpickas, tokia mitybos praktika yra taikoma jau dau­gelį metų, o keičiantis rinktinių žaidėjams valgiaraštis nėra kei­čiamas. Jei žaidėjai pageidauja, į valgiaraštį gali būti įtraukti pa­pildomi, sportuoti netrukdantys gaminiai. „Mes gerai pažįstame kiekvieną žaidėją ir žinome jo pageidavimus, kas jam patinka. Vienas krepšininkas pageidauja, kad ant stalo būtų medaus, ra­zinų. Kiti mėgsta vaisius, prašo, kad visada būtų įvairių vaisių. Tai natūralu“, ­ pasakoja rinkti­nės gydytojas.

prieš europos čempionatą KrepšininKai

pamiršta cepelinusNorint siekti gerų rezultatų sporto srityje, reikia ne tik daug treniruotis, bet ir sveikai maitintis.

Taip kalbančius trenerius girdi ne tik pirmuosius žingsnius sporte žengiantys vaikai, bet ir šiuo metu Palangoje prakaitą liejantys Lietuvos nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės kandidatai. Artėjant Europos krepšinio čempionatui „Sporto žmonės“ nusprendė pasidomėti tuo, kas yra neatsiejama sudėtinė rinktinės pergalių dalis, ir žvilgtelėjo į krepšininkų valgiaraštį.

Mindaugas KUZMINSKAS

Rinktinės stovykloje maistas yra skirtas būtent sportinin-kams, nėra ką ir pridurti. Nėra riebalų, vien vištiena, jokios kiaulienos ar bulvių. Taip pat populiarūs ryžiai ir makaro-nai. Maistas skanus. Nema-nau, kad kas nors galėtų juo skųstis. Žinoma, krepšininkų mityba laisvalaikiu ir rinktinėje skiriasi. Reikia pripažinti, kad per atostogas maistas būna įvairesnis. Kartais nuvažiuoji prie ežero, o ten ne vieną šaš-lyką reikia suvalgyti. Žinoma, jei esi atsakingas, stengiesi nevalgyti to, kas gali pakenkti, nes nereikalingo svorio labai sunku atsikratyti. Tiesa, kartą ir rinktinėje gavome skanės-to. Buvo patiekti šaltibarščiai ir keletas bulvių prie jų. Tai buvo didžiausia šventė.

Komentaras

Makaronai - geriausias visų profesionalių sportininkų draugas

Irmanto Sidarevičiaus, Vyginto Skaraičio, Eimanto Chachlovo nuotr.

Per krepšinio rungtynes kiauliena pasmaguriauti gali tik Seimo nariaiLietuvos krepšinio rinktinės virėjai cepelinais kandidatų į rinktinę tikrai nelepins Viliojančiai cepelinų porcijai atsispirti tik dabar sugeba ir Dariušas Lavrinovičius

Nors rinktinės stovykloje galioja griežtos maitinimosi taisyklės, bet Simui Jasaičiui ir Mantui Kalniečiui pavyko paragauti ir „draudžiamų“ patiekalų

3sporto žmonės2 sporto žmonės

2 0 1 1 l i e p o s 3 0 sportožmonės

cmyk

9

cmyk

98

cmyk

Tadas LITevkA

maistas Kaip benzinas

Tikriausiai retas Lietuvos krep­šinio sirgalius susimąsto, kiek daug įtakos rinktinės pasirodymams krepšinio čempionatuose turi ne­priekaištingai sudarytas valgia­raštis. Tuo, kad Lietuvos rinktinės krepšininkai sveikai maitintųsi, bū­tų sotūs ir kupini energijos, rūpina­si rinktinės gydytojas Vytenis Trum­pickas. Kartu su kolega Rimtautu Gudu specialistas rinktinėje dirbti pradėjo 2007 metais, kai komanda rengėsi Ispanijoje vykusioms Euro­pos krepšinio pirmenybėms. Tąsyk Ramūno Butauto ir Rimo Kurtinai­čio vadovaujama Lietuvos krepši­nio rinktinė užėmė trečią vietą ir iškovojo bronzos medalius.

Anot V.Trumpicko, Lietuvos rinktinės valgiaraštis nėra nei uni­kalus, nei labai ypatingas, o jame esantys patiekalai beveik nesi­skiria nuo kitų rinktinių sudaryto valgiaraščio. Rinktinės gydytojo

teigimu, panašiai maitinasi beveik visi sportu užsiimantys žmonės. Specialiai sportininkams sudaryto valgiaraščio esmė ­ užtikrinti pa­kankamai kaloringą, tačiau greitai virškinamą maistą. Tai reikalinga tam, kad pavalgę krepšininkai ge­bėtų greitai pasisavinti kūnui rei­kalingas medžiagas ir toliau koky­biškai dirbti treniruotėse.

„Valgomą maistą būtų galima sulyginti su pilamu į mašinas ben­zinu. Kokį benziną pili, taip mašina ir važiuoja. Maistas yra pagrindinis energijos šaltinis. Jei žaidėjams bus duodamas riebus, sunkiai virš­kinamas maistas, jiems pavalgius bus sunku bėgioti. Žaidėjai jausis aptingę, prastai treniruosis. Sunku įvertinti, kiek prie pergalių priside­da tinkama mityba, bet ji daro di­džiulę įtaką“, ­ apie mitybos princi­pus kalbėjo V.Trumpickas.

Kiaulienai ir bulvėms - rauDona šviesa

Jei į sirgalių rankas patektų rinktinės krepšininkams suda­

rytas valgiaraštis, daugelis liktų nustebę jo turiniu. Taip nutiktų todėl, kad jame nėra patiekalų iš kiaulienos ar bulvių. Vietoj to, Lietuvos garbę ginantys vyrai ga­li rinktis valgius iš vištienos, kala­kutienos, veršienos ar jautienos. Be to, maisto Lietuvos rinktinės stovykloje niekada netrūksta. Pusryčius, pietus, pavakarius ir vakarienę valgantiems krepšinin­kams visuomet yra paruošiamas švediškas stalas, o jei šis ištuštė­tų, virėjai visuomet yra pasiruošę jį padengti iš naujo.

„Maisto kiekis krepšininkams nėra normuojamas. Stovyklose ir čempionatuose visada stovi švediškas stalas, o nuo jo žaidėjai kiek nori, tiek valgo. Kiekvienas žmogus pats geriausiai jaučia sa­vo organizmą, savo poreikius. Pa­galiau visi jie yra tikri savo srities profesionalai, daug metų spor­tuoja ir žino, kiek turi valgyti“, ­sako specialistas.

turės savo virėjąDaugelis krepšinio rinktinių

į svetimose šalyse vykstančius čempionatus vežasi ir savo virė­jus, kurie rūpinasi sportininkams patiekiamo maisto paruošimu ir kokybe. Lietuvos rinktinė iki šiol tokio specialisto savo komando­je neturėjo. Nors žaidžiant na­muose tai atrodytų nereikalinga, šiais metais krepšininkai turės ir šią prabangą. „Rinktinės virėjo mes niekada neturėjome, tačiau šiemet į čempionatą atsivešime virėją iš Kauno viešbučio. Ten labai dažnai gyvename, pripra­

tome prie ten ruošiamo maisto, kuris mums labai patiko. Neno­rime, kad Panevėžyje kiltų net menkiausių problemų, galinčių komplikuoti krepšininkų pasiren­gimą rungtynėms“, ­ paaiškino V.Trumpickas.

Lietuvoje vyksiančiam Euro­pos čempionatui besirengian­tiems rinktinės nariams taip pat yra nurodyti ir konkretus gėrimų bei desertų, kuriais galima mė­gautis, asortimentas. Valgydami krepšininkai gali rinktis iš 6 rū­šių sulčių, be to, yra patiekiamas vanduo su citrina. Šis gėrimas, anot mitybos specialisto, krep­šinio profesionalų yra geriamas dažniausiai. Su gėrimais kandi­datai į nacionalinę rinktinę taip pat gauna ir gausybę sportinin­kams reikalingų papildų. Juos V.Trumpickas kiekvienam krepši­ninkui pritaiko pagal kraujo gru­pę. Siekiant reguliuoti svorį, kai kuriems rinktinės kandidatams yra plakami ir baltymų kokteliai, skiriama kitokių vitaminų.

KrepšininKai valgo Kartu

Griežtas maisto asortimen­tas, konkrečios valgio patiekimo valandos. Gali pasirodyti, kad tvarka rinktinėje nelabai skiriasi nuo tvarkos kariuomenėje. Ta­čiau rinktinės gydytojas su tuo nesutinka. V.Trumpicko teigimu, kartais krepšininkus reikia pale­pinti ir bandelėmis ar pyragais, o laisvu laiku tarp treniruočių sto­vyklų krepšininkai tikrai atsivalgo

to, ko negali gauti rinktinėje. „Yra laisvos dienos, kai krepšininkai nesitreniruoja, važiuoja namo. Ten jie valgo viską, ką nori. Valgo ir šašlykus, ir cepelinus. Juk neį­manoma kontroliuoti, kad krep­šininkas namie valgytų tik tai, kas rekomenduotina. Kartais ir rinktinės stovykloje pasitaiko ne­tikėtumų. Plaukia komanda ko­kiu laivu, tai gauna ir žuvies rūky­tos, ir ungurio pavalgyti“, ­ pasa­kojo rinktinės gydytojas.

Keturis kartus per dieną sto­vyklose besimaitinantys rinktinės vyrai visada valgo kartu. Tokios yra komandos vidaus taisyklės. Kartu su krepšininkais valgo ir kiti komandos nariai ­ ne tik tre­neriai ar masažuotojai, bet ir techninis personalas. Kartu val­gyti nėra leidžiama tik į stovyklas atvažiavusioms krepšininkų šei­moms. Joms dažniausiai šalia yra pastatomi stalai.

Krepšininkai tokia tvar­ka nesiskundžia. Kaip teigia V.Trumpickas, tokia mitybos praktika yra taikoma jau dau­gelį metų, o keičiantis rinktinių žaidėjams valgiaraštis nėra kei­čiamas. Jei žaidėjai pageidauja, į valgiaraštį gali būti įtraukti pa­pildomi, sportuoti netrukdantys gaminiai. „Mes gerai pažįstame kiekvieną žaidėją ir žinome jo pageidavimus, kas jam patinka. Vienas krepšininkas pageidauja, kad ant stalo būtų medaus, ra­zinų. Kiti mėgsta vaisius, prašo, kad visada būtų įvairių vaisių. Tai natūralu“, ­ pasakoja rinkti­nės gydytojas.

prieš europos čempionatą KrepšininKai

pamiršta cepelinusNorint siekti gerų rezultatų sporto srityje, reikia ne tik daug treniruotis, bet ir sveikai maitintis.

Taip kalbančius trenerius girdi ne tik pirmuosius žingsnius sporte žengiantys vaikai, bet ir šiuo metu Palangoje prakaitą liejantys Lietuvos nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės kandidatai. Artėjant Europos krepšinio čempionatui „Sporto žmonės“ nusprendė pasidomėti tuo, kas yra neatsiejama sudėtinė rinktinės pergalių dalis, ir žvilgtelėjo į krepšininkų valgiaraštį.

Mindaugas KUZMINSKAS

Rinktinės stovykloje maistas yra skirtas būtent sportinin-kams, nėra ką ir pridurti. Nėra riebalų, vien vištiena, jokios kiaulienos ar bulvių. Taip pat populiarūs ryžiai ir makaro-nai. Maistas skanus. Nema-nau, kad kas nors galėtų juo skųstis. Žinoma, krepšininkų mityba laisvalaikiu ir rinktinėje skiriasi. Reikia pripažinti, kad per atostogas maistas būna įvairesnis. Kartais nuvažiuoji prie ežero, o ten ne vieną šaš-lyką reikia suvalgyti. Žinoma, jei esi atsakingas, stengiesi nevalgyti to, kas gali pakenkti, nes nereikalingo svorio labai sunku atsikratyti. Tiesa, kartą ir rinktinėje gavome skanės-to. Buvo patiekti šaltibarščiai ir keletas bulvių prie jų. Tai buvo didžiausia šventė.

Komentaras

Makaronai - geriausias visų profesionalių sportininkų draugas

Irmanto Sidarevičiaus, Vyginto Skaraičio, Eimanto Chachlovo nuotr.

Per krepšinio rungtynes kiauliena pasmaguriauti gali tik Seimo nariaiLietuvos krepšinio rinktinės virėjai cepelinais kandidatų į rinktinę tikrai nelepins Viliojančiai cepelinų porcijai atsispirti tik dabar sugeba ir Dariušas Lavrinovičius

Nors rinktinės stovykloje galioja griežtos maitinimosi taisyklės, bet Simui Jasaičiui ir Mantui Kalniečiui pavyko paragauti ir „draudžiamų“ patiekalų

3sporto žmonės2 sporto žmonės

2 0 1 1 l i e p o s 3 0 sportožmonės

�0

cmykcmykcmy

10

cmyk

�

cmyk

Arūnas ABROMAITIS

DiDžiosios viltysĮ Prancūzijoje 1999 m. vykusį

čempionatą rinktinė išlydėta kaip favoritė. Optimizmo priežasčių buvo daug. Tais metais Kauno „Žalgiris“ laimėjo Eurolygą. Nacio­nalinei komandai atstovavo šeši žalgiriečiai ir treneris Jonas Kaz­lauskas. Po kelerių metų pertrau­

kos į rinktinę grįžo Arvydas Sabo­nis. Artūras Karnišovas ir Gintaras Einikis dar buvo rikiuotėje.

Jau pirmame čempiona­to mače nuskambėjo pavojaus skambutis ­ be prošvaisčių pralai­mėta kukliems čekams. Atrodė, kad skaudi pamoka išėjo į naudą. Lietuviai gerino savo žaidimą, o antrajame etape jų sustabdy­ti negalėjo niekas. Trys pergalės pasiektos dviženkliais skirtumais. Didesnių problemų nesukėlė ir būsimi čempionai italai. Lietuvos rinktinė antrojo etapo F grupėje užėmė pirmąją vietą. Ketvirtfina­lyje laukė niekuo nepasižymėję ispanai. Palangoje jau buvo ruo­šiamasi šventiniam rinktinės suti­kimui, sirgaliai tikėjosi aukso. Už­liūliuoti mūsiškius bandė ir var­žovai. „Aišku, stengsimės kovoti, tačiau jūs esate šių rungtynių fa­voritai“, ­ pareiškė ispanų treneris Lolas Sainsas (Lolo Sainz).

slogus sapnasLiaupsės į gera neišėjo. Ispanai

rado būdą neutralizuoti A.Sabonį. Vidurio puolėjas Ignasijus de Mi­gelis (Ignacio De Miguel) žaidė labai kietai. Iš vėžių išmuštas Lie­tuvos milžinas greitai prisirinko pražangų. Jis žaidė vos 16 min. ir pelnė 3 taškus. Gelbėti komandą bandė Šarūnas Jasikevičius, tačiau po dramatiškos kovos buvo patir­tas pralaimėjimas �2:�4.

„Stengėmės nuteikti žaidėjus, kalbėjome, kad ispanai stiprūs var­žovai, tačiau į aikštelę krepšininkai išėjo per daug tikėdami pergale“, ­ po rungtynių nesėkmės priežas­tį įvardijo J.Kazlauskas. „Tai vis dar atrodo kaip slogus sapnas“, ­ sakė puolėjas Dainius Adomaitis. Lai­mei, komanda sugebėjo pabusti ir pasiekė bent tai, ką dar buvo galima pasiekti. Likusias dvejas rungtynes ji laimėjo triuškinamai. Patekimas į geriausiųjų šešetuką garantavo kelialapį į 2000 m. Sid­nėjaus olimpines žaidynes.

prastas pasiruošimas

2001 m. rinktinė jau neturė­jo A.Sabonio ir A.Karnišovo. Ir be

jų 2000 m. pavyko iškovoti olim­pinių žaidynių bronzą, todėl ko­manda atrodė pajėgi. Vėlgi ­ taip tik atrodė. Pasirengimo etape ne­išvengta klaidų. Prastas sumany­mas buvo kelionė į draugišką tur­nyrą Argentinoje. Po čempionato Lietuvos krepšinio federacijos pre­zidentas Algimantas Pavilonis pri­pažino, kad ji nuvargino žaidėjus.

Artėjant čempionatui, J.Kazlauskas nerimavo ir teigė, kad nėra patenkintas pasiruoši­mu. Komandai trūko susižaidi­mo. Dalis krepšininkų prie rinkti­nės prisidėjo pavėluotai. Pasku­tinėse draugiškose rungtynėse traumą patyrė Darius Maskoliū­nas. Ir J.Kazlauskas, ir A.Pavilonis priekaištavo valdžiai dėl pinigų stygiaus.

Kaimynų tritašKiaiPrieš vykstant į Turkiją,

J.Kazlauskas akcentavo, kad svarbiausi komandos krepši­ninkai yra Š.Jasikevičius, Saulius Štombergas ir G.Einikis. „Jei nors vienam iš šių žaidėjų nesiseks, bus labai sunku“, ­ sakė trene­ris. Žodžiai buvo pranašiški. S.Štombergui pirmenybės bu­vo prastos, o Š.Jasikevičiui ­ dar prastesnės. Sidnėjuje stebuklus daręs įžaidėjas Turkijoje pelnė tik 6,8 taško, klydo po 4,8 karto, tri­taškius metė 12 proc. taiklumu.

Žaidimas vis labiau priminė košmarą. Tik pirmosios rung­tynės su ukrainiečiais buvo lengvesnės. Antrosiose Izraelio krepšininkai privertė mūsiškius gerokai pasinervinti. Trečiosiose lietuviai nesugebėjo pasipriešin­ti prancūzams. Tik grupių nuga­lėtojai pateko tiesiai į ketvirtfi­nalį. Lietuviai A grupėje užėmė

antrąją vietą, todėl jiems teko žaisti aštuntfinalyje.

Šiame etape patirtas vienas skaudžiausių pralaimėjimų rink­tinės istorijoje. Latviai sudorojo mūsų komandą 94:�6. Jie pataikė net 14 tritaškių iš 22 (63,6 proc.). Labiausiai siautėjo Ainaras Ba­gatskis, surinkęs 25 taškus. Čem­pionatas lietuviams tuo ir baigė­si. Vos grįžęs namo, J.Kazlauskas atsiprašė gerbėjų ir paskelbė apie savo atsistatydinimą.

1999 ir 2001 m. - vienas fiasKo po Kito

lietuva europos krepšinio čempionatuose

Šarūnas Jasikevičius, Darius Maskoliūnas, Kęstutis Marčiulionis, Dai-nius Adomaitis, Saulius Štombergas, Artūras Karnišovas, Mindaugas Žukauskas, Tomas Masiulis, Virginijus Praškevičius, Gintaras Einikis, Eurelijus Žukauskas, Arvydas Sabonis. Vyriausiasis treneris - Jonas Kazlauskas.

1999 m. komandos sudėtis

Pirmasis etapasLietuva - Čekija 62:78(S.Štombergas 17, A.Karnišovas 10);Lietuva - Vokietija 84:74(S.Štombergas 24, A.Sabonis 20);Lietuva - Graikija 82:64(A.Karnišovas 20, A.Sabonis 18).

antrasis etapasLietuva - Turkija 74:48(A.Karnišovas 19, A.Sabonis 12, Š.Jasikevičius 12); Lietuva - Kroatija 91:75(S.Štombergas 17, E.Žukauskas 16);Lietuva - Italija 74:62(A.Sabonis 25, A.Karnišovas 19).

ketvirtfinalisLietuva - Ispanija 72:74 (Š.Jasikevičius 22, A.Karnišovas 17).

dėl 5-8 vietųLietuva - Turkija 80:56 (V.Praškevičius 16, A.Sabonis 13); Lietuva - Rusija 103:72 (A.Karnišovas 18, D.Adomaitis 17).

rezultatai

1. Italija 2. Ispanija 3. Jugoslavija 4. Prancūzija 5. Lietuva 6. Rusija 7. Vokietija 8. Turkija 9. Izraelis 10. Slovėnija 11. Kroatija 12. Čekija 13. Makedonija 14. Vengrija 15. Bosnija ir Hercegovina 16. Graikija

Galutinė rikiuotė

Š.Jasikevičius, Rimantas Kaukėnas, Donatas Slanina, Ramūnas Šiš-kauskas, Mindaugas Timinskas, S.Štombergas, M.Žukauskas, Darius Songaila, Andrius Jurkūnas, G.Einikis, E.Žukauskas, Robertas Javtokas.Vyriausiasis treneris - Jonas Kazlauskas.

2001 m. komandos sudėtis

Pirmasis etapasLietuva - Ukraina 82:60 (R.Šiškauskas 16, G.Einikis 11); Lietuva - Izraelis 68:59 (M.Timinskas 15, G.Einikis 12); Lietuva - Prancūzija 65:76 (R.Šiškauskas 13, M.Timinskas 12).

aštuntfinalisLietuva - Latvija 76:94 (M.Timinskas 15, M.Žukauskas 13).

rezultatai

1. Jugoslavija 2. Turkija 3. Ispanija 4. Vokietija 5. Rusija 6. Prancūzija 7. Kroatija 8. Latvija 9. Graikija 10. Izraelis 11. Italija 12. Lietuva 13. Bosnija ir Hercegovina 14. Estija 15. Slovėnija 16. Ukraina

Galutinė rikiuotė

„Sporto žmonės“ tęsia straipsnių ciklą apie Lietuvos krepšinio rinktinės pasirodymus Europos čempionatuose. 1999 m. mūsų komanda atrodė labai

galinga, bet netikėtai suklupo ketvirtfinalyje. Po dvejų metų sekėsi dar prasčiau - skambų antausį lietuviams skėlė kaimynai latviai.

Labai nesėkmingas Šarūnui Jasikevičiui buvo 2001 m. čempionatas

Eltos archyvo nuotr.

1999 m. viltis iškovoti medalius sužlugdė pralaimėjimas ispanams

iki 2011 m. europos krepšinio čempionato liko

32dienos

Lietuvos delegacijai aukso me­dalį trečiadienį iškovojo bėgikė Mo­desta Morauskaitė. Prieš tai sidabrą iškovojo plaukikas Danas Rapšys, o bronza ir sidabru pasipuošė plauki­mo atstovė Rūta Meilutytė.

M.Morauskaitė tapo penk­tąja Lietuvos lengvaatlete, olimpiniame festivalyje iškovo­jusia nugalėtojos titulą. 1995 metais aukso medalius iškovo­jo Mindaugas Pukštas (2000 m

kliūtinis bėgimas) ir Agnė Vi­sockaitė (200 m), 1999 me­tais ­ Vytautas Seliukas (šuoliai į aukštį), o 2003 metais ­ Lina Grinčikaitė (100 m).

Būsimoji Vilniaus Gerosios Vilties gimnazijos dešimtokė po auksinio finišo sakė, kad jaučiasi tiesiog puikiai. „Tai la­bai sunkus, bet maloniausias finišas mano gyvenime, ­ sakė M.Morauskaitė. ­ Mano tikslas

buvo prizinė vieta. Prisipažinsiu, kad prieš festivalį aukso meda­lio nelabai tikėjausi“.

Modesta neslėpė, kad per apdovanojimo ceremoniją labai jaudinosi. „Lietuvos himnas ma­no garbei skambėjo pirmą kar­tą. Tai ypatingas jausmas. Mano pulsas turbūt buvo 300“, ­ šyp­sojosi bėgikė.

Vakar pasibaigusiame festi­valyje dalyvavo per 2500 jaunų­jų sportininkų iš 49 šalių. Lietu­vai atstovauja 51 sportininkas. Sėkmingai pergalių keliu žy­giuoja ir Lietuvos vaikinų krep­šinio rinktinė. Ketvirtadienį po atkaklios kovos 59:5� palaužusi Rusijos krepšininkus ji užsitikri­no teisę kautis dėl medalių.

Parengė Romualdas Mataitis

Kerinti olimpinių vilčių festivalio spalvų paletė

Turkijos Trabzono mieste vykstančiame XI Europos jaunimo (14-17 metų) vasaros

olimpiniame festivalyje Lietuvos sportininkai suspindo visomis medalių spalvomis. Per pirmas keturias varžybų dienas jaunieji mūsų šalies atstovai iškovojo vieną aukso, du sidabro ir vieną bronzos medalį.

Tomo Gaubio fotoreportažas

Olimpinių vilčių festivalyje dalyvauja ir 51-as sportininkas iš Lietuvos

400 m bėgimo varžybose auksą išplėšusi Lietuvos atstovė Modesta Morauskaitė pagerino ir Lietuvos jaunių (iki 15 metų) rekordą

Lietuvos sportininkai tautinėmis spalvomis puošė ir rankas

Visą medalių paletę Lietuvai dovanojo bėgikė Modesta Morauskaitė (auksas), plaukikai Rūta Meilutytė (bronza) ir Danas Rapšys (sidabras)

Be pralaimėjimų žengianti Lietuvos vaikinų krepšinio rinktinė po pergalės prieš Rusijos rinktinę nusitaikė į festivalio medalius

Tel.: (8-5) 212-33-32el.p. sportas@respublika.net

Leidinys Nr. 58 (124)2011 m. liepos 30 d., šeštadienis

4 sporto žmonės

2 0 1 1 l i e p o s 3 0 sportožmonės

cmyk

��

cmyk / ��

paralelėsj/b istorija

Tik dabar šį pasakojimą gali-ma pagrįsti. Nauja studija, kurios rezultatai buvo paskelbti mokslo žurnale “Science”, pateikia tikslią 2500 metų Europos klimato isto-riją. 2�8 m. pr. m. e. buvo šilta, tad istorija apie hanibalo žygį per Al-pes yra visai tikėtina. Dabar galima patyrinėti ir galbūt pagrįsti kitus istorinius įvykius. Kodėl kildavo badas, epidemijos ir karai, kodėl tautos kraustėsi? Dažniausiai isto-rinius perversmus skatino klima-tas, mano istorikai. Mokslininkai, vadovaujami Ulfo Biuntgeno (Ulf Buentgen) iš Šveicarijos aplinkoty-ros instituto WSL, ir Janas Esperis (Jan Esper) iš Mainco universite-to žinių apie praėjusių šimtmečių klimatą gavo iš beveik 9000 me-dienos gabalų. Pagal medienos rieves galima spręsti apie senų lai-kų orus: kasmet medžio kamiene atsiranda nauja rievė, o pagal jos plotį galima spręsti apie tempera-tūrą arba kritulius, atsižvelgiant į tai, kur medis augo.

svarbiausios studijos išvados:

istorinės epochos yra susijusios su klimato ciklais: romos ir vokietijos imperijų klestėjimo metai sutapo su šiltaisiais laikotarpiais; tautų kraustymasis, maras ir trisdešim-ties metų karas - su atšiauraus kli-mato laikotarpiu.

romos imperijos laikais ir viduram-žiais vidurio europoje būta panašių atšilimų kaip dabar. tačiau išsiski-ria 2003 m. vasara: bent jau alpių regione ji buvo šilčiausia per 2500 metų.

Kritulių kiekis vidurio europoje se-novėje ir viduramžiais svyravo ge-rokai stipriau nei naujaisiais laikais, be to, pasitaikydavo ryškesnių kraš-tutinumų.

“Tikslias klimato ir istorijos sąsajas turi tirti istorikai”, - mano U.Biuntgenas. Tačiau studija išryš-kina orų ir istorijos paraleles; apie daugelį įvykių per 2500 metų gali-ma spręsti tiesiog iš orų duomenų.

didvyriai ir hunai

I tūkstantmečio pr. m. e. vidu-ryje Europoje kaip tik baigėsi at-šiauriausias ledynmečio periodas, vidutinė metinė temperatūra Eu-ropoje buvo iki 2 laipsnių žemesnė

•

•

•

nei dabar. Tuo metu vyko įnirtin-giausi karai, sunaikinę daug tau-tų, pavyzdžiui, Babilono ir Mikėnų gyventojus. Išpopuliarėjo sakmės apie didvyrius ir religijos. Kai apie 300 m. pr. m. e. orai pamažu pra-dėjo šiltėti ir kartu pagausėjo kritu-lių, suklestėjo Romos imperija. Net Anglijoje imta auginti vynuoges. Mokslininkai išanalizavo apie 550 vien šio meto “duomenų šaltinių”: pagal ąžuolų rievių plotį specialis-tai sprendė apie kritulių kiekį pava-sarį ir birželį, iš maumedžių ir pušų rievių nustatė vasaros temperatū-ras. Apie kitų metų laikų orus duo-menų gauti negalima, nes medžiai auga tik pavasarį ir vasarą. Kiekvie-na rievė vienareikšmiškai priskiria-ma konkretiems metams, mat šiuo metu jau yra sudarytas praėjusių šimtmečių rievių katalogas. Me-džių kamienų, pagal kuriuos būtų galima perskaityti kritulių istoriją, mokslininkai rado senose upių va-gose ir archeologinių kasinėjimų vietose. Pagal gautuosius duome-nis nuo IV m.e. amžiaus klimatas smarkiai pablogėjo: Vidurio ir Pietų Europoje atšalo ir tapo sausa. Šiuo laikotarpiu vyko tautų kraustyma-sis. Istorikai žino, kad germanų, go-tų ir kitų tautų judėjimą pirmiau-sia lėmė hunų invazija, tačiau taip pat aišku, kad kraustymąsi skatino ir nederlius, badas bei epidemi-jos, kurių priežastis buvo klimatas. Temperatūra krito toliau, tačiau kritulių mažėjo. Didėjanti sausra skatino dirvos eroziją, laukai duo-davo vis mažesnį derlių. 375 m. germanų gentys patraukė į pietus, sutriuškino romėnus. ��0 m. vest-gotai užėmė Romą. Romos impe-rija žlugo, prasidėjo “tamsioji era” - kaip paaiškėjo vėliau, labai taiklus pavadinimas.

šaltis, tamsa ir vilkai

Ankstesniųjų kultūrų žinios ir laimėjimai buvo pamiršti, paplito tamsuoliškumas, baimė ir prietarai. Nors IV a. vėl prasidėjo lietūs, bet išliko šalta, ledynai augo. Didžiausią krizę Europa išgyveno nuo 536 m. iki 5�6 m., kai rekordiškai nukrito vasaros temperatūros. Žvarbūs vė-

jai ir tamsa naikino derlių - nese-niai geologai nustatė, kad dėl to galėjo būti kaltas prie Australijos nukritęs meteoritas. VI a. krizė tę-sėsi, Europos gyventojų skaičius sumažėjo “iki tokio minimumo, ko-kio daugiau niekad nebuvo”, teigia istorikai. Archeologai Vidurio Euro-poje rado daugybę paliktų gyven-viečių. Žiedadulkių analizė patvirti-na aiškų žemės ūkio nuosmukį, pa-gausėjo miškų. Kaip rodo naujieji klimato duomenys, šių šaltų metų pasekmės buvo baisios: 78� m. badas nusinešė trečdalio Europos gyventojų gyvybes. IX a. prie šalčio prisidėjo drėgmė: nesibaigiantys lietūs tapo palankia dirva epidemi-joms, paplito raupsai. Atėjo vilkų metas. Badas nuginė juos į Vidurio Europą, nes klimatas drastiškai pa-blogėjo ir jų tėvynėje Rusijoje. Žvė-rys slankiojo aplink kaimus, nuo-latos puldinėjo žmones: 8�3 m., kurie, kaip dabar nustatė moksli-ninkai, buvo šalčiausi iš visų, vilkas per sekmadienio pamaldas įsibro-vė į Senonė miestelio dabartinėje Prancūzijoje bažnyčią.

Tačiau X a. viduryje klimatas pagerėjo. Nauji duomenys rodo, kad temperatūra Europoje paki-lo panašiai kaip XX a. Vynuogės buvo auginamos gerokai šiauriau nei XXI a. pradžioje. Prasidėjo at-radėjų laikai: vikingai per Grenlan-diją pasiekė Ameriką. Žemės ūkis atsigavo, badas ištikdavo rečiau. Per �50 metų Europos gyventojų padaugėjo trečdaliu, suklestėjo Vokietijos imperija - Frydrichas II rezidavo Sicilijoje. Jo rūmuose rinkdavosi filosofai, mokslininkai ir menininkai, buvo galima lais-viau mąstyti ir kalbėti. Atvykdavo mokslininkų ir iš Arabijos, kurie buvo išsaugoję vertingų Antikos žinių. Pasikeitė ir architektūra: į gotikines katedras per didelius langus plūdo saulės šviesa. Re-miantis naujaisiais duomenimis, reikėtų patikslinti kai kurias isto-rines žinias. Pavyzdžiui, �022 m. dokumente vienas Niurnbergo miestietis skundžiasi, kad žmonės “gatvėse nuo didelės kaitros alpėja ir dūsta”. Istorikai žino, kad tais lai-kais buvo linkstama viską vaizduo-ti perdėtai. O klimatologai teigia, kad �022 m. vasara nebuvo itin šil-ta. Galbūt karščio banga truko taip trumpai, kad neatsispindėjo tų me-tų rievėse, arba pasakojimas apie didžiulius tų metų karščius yra tik pramanas. Tačiau kitus įvykius nau-joji studija kaip tik patvirtina. Pa-vyzdžiui, ��35 m. iškrito itin mažai kritulių, taigi šie duomenys patvirti-na istorines žinias, kad Dunojus tais metais beveik išdžiūvo. Rėgensbur-

go gyventojai pasinaudojo upės nusekimu ir pasistatė Akmeninį til-tą, kuris ir šiandien yra miesto sim-bolis. O šiaip XII a. klimatas buvo švelnus; šiltomis vasaros naktimis rūmuose per linksmas šventes bu-vo klausomasi minezingerių.

mažasis ledynmetis

Tačiau klimatas negailestingai pasikeitė ir vėl. XIV a. būta daug šaltų vasarų, o �3�� m. prisidėjo liūtys ir atšiauri žiema. Už skaičių

slypi žiaurūs įvykiai: dėl blogo oro metai buvo nederlingi, nuo �3�5 iki �322 m. “didysis badas” smarkiai sumažino gyventojų skaičių. Jau �3�5 m. žmonėms teko valgyti šu-nis ir arklius, javai supuvo, nusilpę žmonės neatlaikydavo epidemijų. Tikriausiai iš Kinijos keliautojai at-vežė “juodąją mirtį”: �3�6-�352 m. pusė Europos gyventojų išmirė nuo maro. Į pietus nuo Alpių tem-peratūros tiek nenukrito, galbūt dėl tos priežasties Italijoje prasi-dėjo Renesansas. Vėl buvo prisi-minti Antikos filosofai, pradėta plėtoti bankininkystė, miestiečiai ėmė konkuruoti su aristokratais. Renesanso idėjoms sklisti šiauriau Alpių buvo sunku: į šiaurinę Eu-ropą grįžo viduramžiai, sustiprėjo religijos įtaka. Bažnyčia kaltę už nederlius ir ligas vertė raganoms ir jas degindavo ant laužų. Vis šaltė-jo, prasidėjo mažasis ledynmetis. Daugybė niūrių šaltų dienų an-glikonų vyskupą Robertą Bertoną (Burton) XVI a. pradžioje paskatino parašyti “Melancholijos anatomiją”. Per �6�8-�6�8 m. karą žuvo didžioji Vokietijos gyventojų dalis. Ir XVII a. pabaigoje Europa ne kartą ken-tė baisų badą. �709 m. Europoje įvyko viena didžiausių katastrofų: Portugalijoje užšalo upės, palmes užklojo sniegas, visame žemyne vandenyse sušalo žuvys ir tvar-tuose galvijai, suledėję paukščiai tarsi akmenys krisdavo iš dangaus. Kaip rašoma to meto rašytiniuose šaltiniuose, �7�0 m. buvo galima pamatyti žmonių, it avys rupšno-davusių žolę ganyklose.

Tuo metu triumfavo absoliu-tizmas, liaudis buvo visiškai be-teisė. Liudvikas XIV (�638-�7�5) vainikavo jį sakiniu: “Valstybė - tai aš!” Tačiau pasibaigus mažajam ledynmečiui liaudis atsipeikėjo, prasidėjo Švietimo epocha. Vals-tiečiai perėjo prie sėjomainos, derliai išaugo. Be to, buvo moder-nizuojama drėkinimo sistema, nu-sausintos pelkės, tiesiami geresni keliai ir statomos užtvankos. Dėl agrarinės revoliucijos rečiau kilda-vo badas. Tiesa, nuo XIX a. vidurio bado, kurį sukėlė trumpas klimato pablogėjimas, neišgelbėjo nė šie patobulinimai. O XX a., nepaisant atšilimo, įvyko du pasauliniai karai. Klimatas ir istorija ne visad vyksta lygiagrečiai, pabrėžia istorikai, turi reikšmės daug kitų veiksnių.

Specialistai seniai diskutuoja dėl būsimo klimato pasikeitimo poveikio: ar pokyčiai ir vėl sukels katastrofą, o gal tolesnis atšilimas atneš ką nors gera?

Parengė Milda KunsKaitė

Ar yra tikra istorija apie tai, kaip hanibalo kariuomenė perėjo Alpes? 2�8 m. pr. m.e. karžygys iš Kartagenos su 37 drambliais, tūkstančiais

raitelių ir dešimtimis tūkstančių kareivių per kalnus patraukė prieš Romą. Taip rašoma kiekviename istorijos vadovėlyje. Visi drambliai varginantį žygį ištvėrė. Ar taip gali būti?

oRAI- ISTORIJOS PASLAPčIų RAkTAS

EPA-

Elto

s nuo

tr.

�2

cmykcmyk�2

civilizacijaJ/b tyrinėJimai

M ažytis sausumos lopinėlis Ramiajame vandenyne

mokslininkams neduoda ramybės jau ne vieną šimtmetį. Jo gyventojai, pastatę beveik tūkstantį akmeninių statulų moajų, kažkur dingo, metę nebaigtą darbą.

Atrodo, kad jis buvo nutrauktas staigiai. O saujelė likusių čiabuvių nieko negalėjo papasakoti apie savo gentainių likimą. Bet faktas, kad Velykų saloje egzistavo išsivys-čiusi civilizacija, abejonių nekelia. Pagrindi-nis jos egzistavimo įrodymas - tos statulos. Dauguma mokslininkų mano, kad nukalti keletą dešimčių tonų sveriančius, 3-20 m aukščio stabus, o svarbiausia, tvarkingai sustatyti juos visoje saloje, vietos gyvento-jai negalėjo pagal savo jėgas ir protą. „To-kį darbą galėjo nuveikti tik ateiviai iš kitų planetų, - fantastiškiausią hipotezę kelia garsus šveicarų keliautojas ir rašytojas Eri-kas fon Denikenas (Eric von Daniken). - Ne veltui statulų akys nukreiptos į dangų“. Ra-šytojo manymu, ateiviai į šią salą pateko, kai sudužo jų laivas. Kol jį remontavo, pra-mogavo kaldami savo biustus. Todėl moajų tokie nežmogiški, ištempti veidai. Pataisę erdvėlaivį, kosmoso svečiai išskrido, palik-dami daugelį nebaigtų statyti statulų.

Ne mažiau ekstravagantišką versiją savo „Slaptoje doktrinoje“ kėlė filosofė ir okultizmo specialistė Jelena Blavatskaja. Ji manė, kad Velykų sala buvo mistinės Le-mūrijos dalis. Joje, be vietos gyventojų, gyveno ir atlantai, nuskendusios Atlanti-dos išsigelbėję gyventojai. Pasak legendų, ir vieni, ir kiti buvo 7-�8 m ūgio milžinai. Todėl nukalti ir pastatyti �0 metrų aukščio skulptūras jiems buvo vieni juokai. Bet kilo baisus tvanas, apie kurį pasakojama vietos legendose: „Iš dangaus ir žemės gelmių pa-sipylė žaibai, atėjo didelis vanduo ir aplin-

kui nieko nebebuvo matyti“. O užsirūstinęs dievas Uvokė perskėlė Žemę ugnine lazda. Sala taip greitai nuskendo, kad niekas ne-spėjo išsigelbėti. Tačiau, rašo J.Blavatskaja, po kelių šimtmečių šis žemės lopinėlis iš-niro iš vandens, nes, tiesą sakant, tai yra būdinga vulkaninės kilmės saloms. Ir net statulos išliko beveik nenukentėjusios, nors daugelis, aišku, nuvirto nuo pjedestalų.

sparnuoti žmonės

Trečioji versija, kurios laikosi daugelis mokslininkų: dėl vietos gyventojų kaltės Velykų saloje įvyko ekologinė katastrofa, ji rojaus kampelį ir pavertė dykyne. „Salos gyventojų daugėjo, ir jie pradėjo kirsti miš-ką greičiau, nei tas galėjo ataugti“, - televi-zijos kanalui „Discovery“ papasakojo ame-rikietis geografas Džaredas Daimondas (Jared Diamond). - Medžius degindavo, at-laisvindami žemę žemės ūkiui, juos kūreno, naudojo statybose. Ir greitai pradėjo trūk-ti maisto ir vandens. Miškas nebesulaikė drėgmės, prasidėjo sausra, išseko šaltiniai ir upeliai. Dirva pasidarė nederlinga. Tuo metu vietos gyventojai ir pradėjo statyti moajus dievams permaldauti. Bet dievybės nepadėjo. Aukštai išsivysčiusios civilizacijos krachą baigė kanibalizmas“.

Tačiau kai kurie tyrinėtojai mistikai ma-no, kad iki šiol išliko senųjų salos gyventojų klanas, kuris nuo kitų slepia senas protėvių žinias. Pavyzdžiui, jos gali būti išlikusios se-noviniuose rašytiniuose paminkluose - ron-go rongo. Ženklų, išgraviruotų lygiose len-

telėse, taip pat piešinių - sparnuotų žmonių, keistų dvikojų būtybių, fantastinių gyvū-nų - mokslininkai iki šiol nesugeba iššifruoti. Vienas iš vietos gyventojų kartą prisipažino, kad protėviai nubaus kiekvieną, kas balta-veidžiams atskleis rašmenų paslaptį.

Tačiau visoms šioms vaizduotę kaiti-nančioms hipotezėms buvo lemta žlugti ir užleisti vietą moksliniams faktams.

užkratas iš civilizacijos

Archeologas Karlas Lipas (Carl Lipo) iš Kalifornijos ir Teris hantas (Terry hunt) iš ha-vajų universiteto (JAV) parašė knygą „Statu-los, kurios vaikščiojo: Velykų salos paslapties įminimas“. Jie įrodinėja, kad išsivysčiusi civi-lizacija ten niekada ir neegzistavo. O stabus pagamino vietiniai. Moajai buvo reikalingi priešams, atvykstantiems iš jūros, gąsdinti ir magiškiems ritualams. Statulos buvo iškal-tos užgesusio vulkano Rano Raraku karjere iš vulkaninio tufo - po išsiveržimo sukie-tėjusių pelenų. Jos buvo pertempiamos į pakrantę naudojant rąstus, lynus ir medi-nius paritus. Įvairiais eksperimentais įrodyta - taip jas transportuoti įmanoma. �2 salos gyventojų, naudodami dvi kartis ir keletą ly-nų, pakišdami po 20 tonų sveriančia statula akmenis, sugebėjo ją pastatyti per �8 dienų. Be to, mokslininkai nustatė, kad statulos ne-buvo per skubą numestos bet kaip. Pasiro-dė, kad prie kiekvienos kelkraštyje gulinčios statulos yra plokštė - postamentas, tiesiog jis atsidūrė po žeme. Palei kelią stovintys moajai vaizdavo sargybą, saugančią kelią į Rano Raraku žiotis - vartus į kitą pasaulį.

O štai mažėti čiabuvių pradėjo ne prieš atvykstant kolonistams iš Olandijos, o nuo tada, kai kai jie atvyko (�722 m.). Europiečiai atvežė jiems daugybę ligų - venerinių, dizen-teriją, raupsus, tuberkuliozę, raupus. Galiau-siai ligos ir sunaikino Velykų salos gyventojus. Mokslininkai teigia, kad nebuvo jokios ekolo-ginės katastrofos, kuria taip mėgsta bauginti žaliųjų judėjimo dalyviai: atseit Velykų sala - mūsų planetos modelis, ir jos laukia toks pat likimas, jeigu gamtos ištekliai bus nepro-tingai švaistomi. Medžių kirtimas nebuvo vie-

nintelė susinaikinimo priežastis, įsitikinęs dr. T.hantas, Velykų sala niekada nebuvo tropikų rojus. Pagrindinė nelaimė, sunaikinusi mišką, buvo žiurkės, kurias atsivežė kolonistai. Grau-žikai sparčiai dauginosi ir maitinosi palmių sėklomis. Žmonės, sutikę olandus, ir tie, kurie sukūrė moajus, - ta pati tauta, ta pati civiliza-cija, apibendrina dr. K.Lipas. Jei statulas būtų sukūręs kas nors kitas, daug anksčiau, jos iki dabar būtų gerokai sudūlėjusios.

skeptiko nuomonė

O štai britas archeologas Polas Banas (Paul Bahn), vienas iš knygos „Velykų salos mįslės“ autorių, tokias pragmatiškas teorijas vertina skeptiškai: „Tie revizionistai visiškai ignoruoja vietos padavimus. Jei remsimės čia išlikusiomis legendomis ir archeologų radiniais, vaizdas susiklosto kitoks. Viename iš padavimų pasakojama, kad kadaise sa-loje gyveno ilgaausiai žmonės, kurių ausų spenelius sunkūs papuošalai ištempdavo iki pečių. Ilgaausiams, vietos valdančiajam eli-tui, paklusdavo trumpaausiai - darbininkai, kurie gamino akmeninius stabus. Iki �680 metų salos gyventojų pagausėjo tiek, kad žemė jau nebegalėjo visų išmaitinti, trum-paausiai sukilo ir išžudė beveik visus ilgaau-sius. O be „vairininkų“ paprasti darbininkai nesugebėjo sugalvoti, kaip išgyventi, todėl netrukus išmirė. Apie karą ir tarpusavio rie-tenas liudija rastieji iečių antgaliai iš obsidia-no - jų tūkstančiai. Kilus konfliktui, buvo nu-versti ir akmeniniai stabai, iš jų pasityčiota - daugeliui buvo nudaužtos nosys“. Tuo tarpu K.Lipo ir T.hanto versija neigia patį Velykų salos bendruomenės pasidalijimo į klases faktą, taip pat pilietinį karą ir jo padarinius. Vadinasi, mokslininkai tiesiog ignoravo vi-sus minėtus argumentus, nes šie nederėjo prie jų pradinės koncepcijos. Kalbant apie statulų būklę, Centrinės Amerikos kultūras tyrusių archeologų duomenimis, presuoti vulkano pelenai, iš kurių pagaminti moajai, labai atsparūs erozijai, todėl statulos ir atro-do „jaunesnės“, negu yra iš tikrųjų.

Parengė Milda KunsKaitė

Paskutinė Velykų salos paslaptis

moKslininKai NUSTATė, KAD statulos NEbUVo

PER SKUbą numestos bET KAIP. pasirodė, KAD PRIE KIEKVIENoS KELKRAšTyjE GULINčIoS statulos yRA ploKštė - PoSTAmENTAS, TIESIoG jIS atsidūrė Po žEmE

EPA-Eltos nuotr.

cmyk

�3

cmyk / �3

žvelk giliauj/b veidrodis

IEvOS PIEvOS

Mielosios, neseniai susitikau savo klasės draugę su vyru. Kaip tik buvo proga pasikalbėti apie eilinį klasės draugų susitikimą kažkur gamtoje, su baidarėmis ir laužais. Mums besikalbant ir beplanuojant, jos vyriškis pradė-jo minti mano bendraklasei ant kojos: „Mes negalėsim“. „Kodėl negalėsim?“ - nustebo ši.

„Nu juk žinai...“ - sumurmė-jo jis. „Ką žinau?“ - niekaip ne-suprato ji. „Juk žinai, mes turim problemų“. „Kokių problemų?“ - išsigando klasės draugė.

„Jeigu dėl pinigų, tai nesijau-dinkit, visiem dabar sunku, šašly-ko ir vyno visiems užteks, iki vie-tos mes galim pavežti“, - supra-tingai įsikišau, pamaniusi, kad šeimynėlei striuka su pinigais.

„Ne, ne“, - papurtė galvą tas ir paslaptingai mygė savo pa-čią, - nu juk žinai, mums data“.

Ir staiga mano bendraklasė susivokė: „Aaaaa? Tavo jubiliejus?“

„Nu...“ - lengviau atsikvėpė nelaimingasis. O mes prapliu-pom juoktis.

„Tai kokia čia problema? Per-kelkim tą problemą į gamtą, kar-tu ir atšvęsim. Ir mažiau kainuos, ir nesureikšminsim tos proble-mos“, - pasiūliau.

Bet iš jo nuoširdaus ir rūpes-čių prislėgto veido supratau, kad tie mano juokeliai čia visai ne-juokingi ir kad jį tuoj tuoj užgrius didžiulė bėda. Ir man to vargšelio taip pagailo, kad aš iškart sukvie-čiau draugių susitikimą aptarti artėjančių mūsų vyrų jubiliejų problemas ir ką su tuo daryti...

Visada maniau, kad pusšim-čio metų jubiliejaus minėjimas baisiausias moteriai, bet paaiš-kėjo, kad vyrai jo laukia su dar didesne baime. Vyrai bijo pasen-ti kur kas labiau nei moterys.

„Jubiliejaus okeano per-plaukimas yra paties jubiliato reikalas“, - citata mūsų diskusiją pradėjo viena draugė ir patarė neprisiimti atsakomybės už pen-kiasdešimtmečių vyrų nerimą.

Vyras, atseit, tam ir yra vyras, kad susitvarkytų su savo proble-momis.

„Nebūčiau tokia užtikrinta“, - įsiterpė draugė psichologė ir pa-brėžė, kad vyrai šiame amžiuje iš tiesų susitvarko su savo proble-momis, bet dažnai ne taip, kaip norėtų jų sutuoktinės.

Ta psichologė papasakojo žinanti begalę istorijų apie ne-laimingas moteris, kurias vyrai, tik atšventę savo penkiasdešimt-mečius, paliko dėl jaunesnių.

„Tiksliai, ir Kevinas Kostneris paliko savo žmoną dėl dvidešim-čia metų jaunesnės panos“, - įsi-terpė viena kinomanė, įdėmiai se-kanti visus holivudo skandalus...

„Būtent, - linktelėjo vyrų psi-chikos žinovė, - paprastai pen-kiasdešimtmetį perkopę vyrai ima dairytis jaunesnių moterų draugijos ir netgi labai dažnai su jomis susilaukia kūdikio, nes nenori taip nykiai nubaigti sa-vo gyvenimo. Dažnai jie linksta į prabangą, prisiperka, jei išgali, naujų mašinų ar brangių apar-tamentų, o kartais ima tiesiog kvailioti, dainuoti po balkonais

ar tiesiog vadintis „katinėliais“ ir „zuikučiais“...

Pokalbis pakrypo mums ne-naudinga linkme ir giliai viduje visos pradėjome nerimauti.

O kas, jeigu?Kad mūsų vyrams kažkas da-

rosi, bemaž visos įsitikinome.Kaip jau esu jums rašiusi, dau-

gelio mano draugių vyrų, būdami keturiasdešimties, keturiasdešimt penkerių ir artėdami prie penkias-dešimtmečio, įsigijo motociklus, kai kurie šoko su parašiutu ar bent jau užsirašė į parasparnių kursus...

„Tai rodo jų troškimą pakilti „virš viso to“, ko dalis esame ir mes su savo puodais ir ramiais

šeimyniniais vakarais“, - paaiški-no psichologė.

„O maniškis tai nieko neda-ro, tik žiūri į vieną tašką ir skun-džiasi, kad visą gyvenimą darė ne tai, ką norėjo“, - išsitarė viena draugė, kurios sutuoktinis visą gyvenimą tupėjo po jos elegan-tiškų batelių paduku.

„Toks tipas pats rizikingiau-sias, maniakinis, nežinai, ką jis gali padaryti“, - bandė įsiterpti kinomanė, prisižiūrėjusi detek-tyvų, bet mes savo žvilgsniais ją greitai nutildėme.

„O maniškis tai šiandien pra-nešė, kad atostogaus atskirai, mat jam reikia pabūti vienam ir

viską apmąstyti“, - sunerimusi prisipažino kita draugė.

„Vienas? Ar tu patikrinai?“ - išsigandusios paklausėme mes.

„Pamatysi, nebegrįš“, - vėl įkišo liežuvį ta kvaiša kinomanė, bet mes ją subarėme, nors visos pamanėme tą patį...

Sau tyliai ar garsiai turėjome prisipažinti, kad sulaukę tokio am-žiaus jie kvailioja, bet kaip tokiu „sunkiu“ laikotarpiu su jais elgtis? Žiūrėti pro pirštus į jų kvailioji-mus? Laukti, kol praeis? Nekreipti dėmesio? Ar ruoštis blogiausiam?

Apimta tokių niūrių minčių išlydėjau drauges ir laukiau grįž-tant saviškio.

Kai jis grįžo namo, ėmiau ati-džiai stebėti jo polinkius ir po-kyčius. „Labas, zuiki“, - linksmai pasisveikino. („Jau kvailioja“, - užlenkiau pirštą). „Žiūrėk, kokius fainus marškinius „humanoj“ užtikau, už tris litus“, - pasigyrė ir atvėrė maišelį. („Polinkis į pra-bangą“, - užlenkiau antrą pirštą).

„Kaip praėjo diena?“ - pa-klausiau, nurijusi pirmus du po-žymius.

„Puikiai, dar nesakiau, kad su-siradau internete mašiną, kurios noriu, raudona, stogas nuvažiuo-ja, pirksim“, - linksmai pareiškė.

Viskas, supratau. „Ar nejauti, kad tau pačiam stogas jau va-žiuoja, penkiasdešimtmeti tu ne-laimingas? Įdomu, kokią paukš-tytę sodinsi į tą mašiną? Gal jau ji laukiasi? Gal jau apartamentus prie jūros jai nupirkai?“ - išrėkiau viską, kas buvo susikaupę ir užsi-dariau, kaip visada, vonioje.

„Ir kas čia man užėjo? Mes jau turim problemą“, - pagalvojau, iš-girdusi užsitrenkiant buto duris.

Ieva, viską išsiaiškinusi

K eitės Midlton (Kate Middleton) vestuvinė suknelė buvo labiausiai saugoma karališkųjų

tuoktuvių paslaptis, tačiau dabar ja pasigrožėti gali visi norintieji. Dramblio kaulo spalvos ir balto satino suknelė nuo šiandien eks-ponuojama Bakingamo rūmuose, vasarą, kaip įprasta, atveriamuo-se lankytojams. Manoma, kad jos pažiūrėti atvyks šimtai tūkstančių žmonių.

Balandžio 29-ąją, K.Midlton ir princo Viljamo vestuvių dieną, Londono gatvėse išsirikiavo mili-jonas žmonių, tačiau tik keliems pavyko atsidurti gana arti, kad galėtų pasigrožėti didžiulėmis pa-stangomis, įdėtomis kuriant tuok-tuvių drabužį. Nėriniai ant korsa-žo ir sijono kurti atskirai iškerpant kiekvieną gėlę ir susiuvant jas ant specialaus dizaino dramblio kau-lo spalvos šilko tiulio, kas du ar tris milimetrus naudojant mažy-čius dygsnius. Karališkosios siuvi-nėjimo mokyklos nariai dirbdami kas 30 minučių plovė rankas, kad nėriniai būtų švarūs, kas tris va-landas keitė adatas, kad jos būtų

aštrios. Parodoje pristatomame vaizdo interviu dizainerė Sara Barton (Sarah Burton) pirmą kar-tą pasakoja apie idėjas, susijusias su suknelės kūrimu.

Tame procese, kaip teigiama, aktyviai dalyvavo ir pati Keitė. „Norėjome žvilgtelėti į praeitį, bet taip pat žiūrėti ir į ateitį. Su-knelė nenutolo nuo Viktorijos stiliaus, tačiau ją sukirpome labai moderniai. Labai lengva medžia-ga, klostės padeda sukurti mo-dernumo pojūtį“, - aiškino dizai-nerė. Anot jos, pagrindinis tikslas buvo sukurti „ką nors neįtikėtinai gražaus“, kas nenublanktų Ves-tminsterio abatijoje, XIII amžiaus gotikinėje katedroje, kurioje pora susituokė.

Suknelė su 2,7 metro ilgio šleifu buvo „tikras inžinerinio su-manumo pasireiškimas“, kalbėjo S.Barton. Parodos organizatoriai tikisi, kad suknelė sulauks didžiu-lio susidomėjimo. Ekspozicijoje taip pat rodomi Keitės bateliai, jos deimantiniai auskarai ir „halo“ tiara, kurią ji pasiskolino iš kara-lienės Elžbietos II. Galimybe ap-silankyti rūmuose šiemet domisi

dvigubai daugiau žmonių nei pernai, jau parduota beveik �26 tūkst. išankstinių bilietų. Nusipir-kus bilietą taip pat galima apžiū-rėti „Faberge“ parodą, �9 Bakin-gamo rūmų kambarių, tarp jų -

pokylių salę, kur buvo surengtas vestuvių priėmimas, ir sodą. Ta-čiau manoma, kad daugelį lanky-tojų labiausiai domins suknelė.

Bakingamo rūmus galima ap-lankyti nuo liepos 23 iki spalio 3

dienos. Pernai šia galimybe pasi-naudojo ��3 tūkst. žmonių, nors rūmai gali priimti 6�3 tūkst. lan-kytojų.

Parengta pagal užsienio spaudą

Vestuvinę suknelę gali pamatyti visi norintiejiEPA-Eltos nuotr.

„mes turim problemą“

Kabrioletas? Vadinasi, ir ilgakoję merginą susirado!

��

cmykcmyk��

masalaiJ/b žūklė

L iepa jau baigiasi, o tai reiškia, kad kaitrios saulės

sušildytuose sekliuose užutėkiuose, įlankose ir atabraduose suvešėjo vandenžolių atvašynai, daug kur primenantys povandenines džiungles, kuriose dabar po saulėtekio nuo kaitros slėptis įprato ne tik žuvų jaunikliai, bet ir ešeriai bei lydekos.

viktoras armaLis

tūno šešėlyje

Karštos dienos gerokai pako-regavo ešerių elgseną: dabar visų dydžių dryžuotašoniai dieną tū-no šešėlyje, o mailiaus pulkelius, stambesnes kuojas, aukšles, gruž-lius, stinteles atakuoja tik vėlyvais vakarais arba per saulėtekį. Anot klaipėdiečio spiningininko Gintaro Vėsaus, puikiai išmanančio meš-keriojimo pamaryje ypatumus, tai ypač puikiai pastebima populia-rioje miestiečių žūklavietėje - Da-nės žiotyse: dieną ešeriai leidžia gelmėje krantinių šešėlyje, o va-kare, kai saulės diskas slepiasi už Smiltynės kopų, jie būriais išplau-kia medžioti stintelių taip aktyviai, kad vandens paviršius verda kaip kunkuliuojančiame katile. Ešeriai nepaiso net nuolat praplaukiančių katerių ir jachtų. Rugpjūtį, noks-tant šermukšnių uogoms, vilioti ešerius smagu todėl, kad nereikia ieškoti įmantrių masalų - puikiau-siai galima išsiversti su keliomis patikimomis sukrėmis ir keliais rei-kiamos spalvos guminukais. Ypač jei rasta tinkama žūklei vieta. Bet augalijos atvašynai, kurių vėsoje

mėgsta dienoti solidūs ešeriai, ne-tinkama erdvė plukdyti minėtus masalus tradiciniais būdais, nes jie tuoj pat užsikabina už vandens augalų stiebų. Kokie masalai ar jų plukdymo metodai parankūs to-kiomis sąlygomis?

ešerių valgiaraštis

Kadangi mailius vengia atvirų vietų, ešeriai vandenžolių džiung-lėse didelio aktyvumo nerodo ir nesivaiko atsitiktinių aukų. Grobio mažai, o pastangų jam sučiupti reikia nemažų. Tačiau nepamirški-te, kad ešerys ne tik nuolat alka-nas, bet ir azartiškas medžiotojas. G.Vėsaus žodžiais, dryžuotašonis niekada nepraleis patogios pro-gos, jei tik ji pasitaikys. Šią ešerių savybę galima sumaniai išnaudoti ir vilioti juos prie krantinių, užtvan-kų, kur jie telkiasi šešėlių paunks-mėje bei vandenžolių tankmėje ne vien vakarais, bet ir vidurdienį. Meškeriotojai naudoja įvairiausius masalus, o dažniausiai veria ant kabliukų mailių. Bet šis masalas - veiksmingas vakare, o dieną eše-riai vangūs ir į leisgyvį grobį žiūri skersai. Čia reikalingas energingas „žadintuvas“, t.y. toks masalas, ku-ris sužadins medžioklės azartą.

energinga kirmėlė

Ešerius iš letargo veiksmingai pažadina sukrių virpesiai, tačiau dryžuotašonių budėjimo postai - sukrėms neprieinamose vietose. Kur kas geresnis masalas - slieko ar kirmėlės imitacija (�0-�5 cm). Šis masalas imituoja į vandenį įkri-tusį gardų kąsnelį. Lėtai grimztan-ti ir apetitiškai besiranganti „gyva dešrelė“ gali net ir ne tokiems azartiškiems plėšrūnams sukel-ti seilėtekį. Slieko imitacija labai tinkamas masalas tokiose vietose

dar ir todėl, kad ją galima užmesti taip, jog ji grimztų palei pat kran-tinę ar į properšą tarp vandenžo-lių. Tokia masalo būklė - ešeriui geriausia garantija, kad grobis į vandenį pakliuvo natūraliu bū-du, t.y. per neatsargumą. G.Vėsus ešeriams vilioti naudoja tradicines „kirmėles“ iš „Texas Rig“ rinkinių bei „Salmo“ kirmėlaitės formos guminukus. Masalas veriamas ant kabliuko labai paprastai - „sliekas“ paprasčiausiai pasmeigiamas per vidurį taip, kad geluonis liktų ky-šoti. Svarelis dažniausiai nereika-lingas, tiksliau, nereikalingas ten, kur nėra tėkmės. Žinoma, toli to-kio masalo neužmesi, tačiau kelių metrų visiškai pakanka. Tai ne-sunku padaryti meškeriojant nuo krantinės ar iš valties. Lengvas masalas rangydamasis grimzta iš lėto, tad ešerys turi pakankamai laiko nusitaikyti ir pastverti grobį. Beje, tai pastebima ne iš karto - dažniausiai paaiškėja, kad užkibo, kai kažkas stipriai trūkteli valą. To-dėl jį geriau laikyti šiek tiek įtemp-tą, kad būtų juntama, kas vyksta su „slieku“. Tokią schemą geriausia naudoti, kai tėkmė silpna, o kur vanduo greitai neša masalą, siū-loma griebtis vienos gudrybės: į vieną „slieko“ galą įsmeigiamas „šrato“ formos svarelis (jei gylis 2 m, svarelis - 2-3 g), kuris žymiai greičiau gramzdina masalą ir ver-čia „slieką“ vinguriuoti. Tokiems atvejams labai parankios „Profi-Blinker“ arba „Storm“ firmų „Won-der Worm“ �5-20 cm „kirmėlaitės“ su mente uodegos gale, verčian-čia masalą efektingai rangytis. An-tra, toks „sliekas“ garantuoja, kad užkibs rimtas kuprius. Na, o jei ne-turite po ranka reikiamo svarelio, galima masalą pasmeigti tiesiog ant nedidelio galvakablio. Jei van-denžolės labai tankios, reikalingi specialūs kabliukai - su apsauga.

geriausias laikas žūklei PAGAL KIbImo KALENDoRIų š.m.

liepos 30 d.

liepos 31 d.

žūKLėS PRoGNozė: 50 PROC. TEISybėS

6.00-8.30, 11.00-12.30,

17.30-20.00 val.

6.30-9.00, 12.00-13.30.

18.00-20.30 val.

vyNIOk ANT ūSOmasyvių masalų pranašumai

Pastaruoju metu Europoje į meškeriojimo spiningu praktiką skverbiasi nauja mada, kurią len-kų kompanijos „Jaxon“ ekspertai linkę vadinti tendencija: vis labiau populiarėja ypatingomis savybė-mis pasižymintys nedidelių gaba-ritų �-7 cm ilgio, tačiau masyvūs - iki 20 g vobleriai. Tokie „Minnow“ tipo vobleriai labai veiksmingi masalai plačiose ir atvirose upių akvatorijose gaudyti salačius, ša-palus ir meknes. Jais taip pat sėk-mingai duburiuose gaudomos lydekos, nes šiuos sunkesnius už vandenį voblerius lengva nu-gramzdinti į reikiamą gelmę. Šie masalai taip pat puikiai tinka srau-niose vietose vilioti lašišines žuvis. Kadangi masyvūs, bet nedideli vobleriai iki šiol buvo reti, „Jaxon“

kompanijos užsakymu spiningo masalų įmonė hRT sukūrė modelį „Prax“. Šis „Minnow“ tipo vobleris aerodinaminėmis savybėmis pri-lygsta „Kastmaster“ blizgėms, o tai reiškia, kad jį galima labai toli užmesti. Vobleris priklauso SSR masalų klasei, todėl jį srauniame vandenyje galima plukdyti pa-čiame vandens paviršiuje. „Prax“ pasižymi įspūdingu masės ir ilgio santykiu: 5 cm modelis sveria 7 g, o 7 cm - net �5 g.

ARSENALASsaugumo garantas

Laivybos statuto reikalavimas sako, kad kiekvienas išplaukian-čio iš uostelio katerio ar valties ekipažo narys privalo vilkėti gel-bėjimosi liemenę, o kas abejoja tokio reikalavimo rimtumu, tam verta pasiskaityti nelaimingų atsi-tikimų vandens telkiniuose statis-tiką. Laivybos inspektoriai teigia, kad gelbėjimo liemenė yra vienas iš nedaugelio pramonės gaminių, kurių sąskaita - jokių šansų sutau-pyti. Jūs arba įsigijate patikimą, kokybišką ir funkcionalią lieme-nę, arba siuvinį, imituojantį minė-tas funkcijas. Tokių gelbėjimo lie-menių rinkoje yra, ir ne taip ma-žai, bet niekada neįsigysite pakai-talo, jei pirmiausia pasidomėsite gaminio atitikties sertifikatais. Kompanijos „Straideris“, kuri pro-jektuoja gelbėjimo liemenes, va-dovo Andriaus Velecko teigimu, sertifikatus turi visos realų sau-gumą garantuojančios liemenės, o jų gamintojai ar importuotojai mūsų šalyje pasirūpina tokiais sertifikatais iš anksto. Gelbėjimo liemenės sąlyginai dalijamos į dvi grupes. Pirma - tradicinės lieme-nės, atliekančios tik pagrindinę funkciją, t.y. gelbstinčios ekstre-malioje situacijoje. Jos skirtos jūrininkams, buriuotojams, kelei-vinių laivų keliautojams, lėktuvų keleiviams, pilotams, upeiviams. Seniau tokias liemenes laikydavo

po ranka, o vilkdavosi tik reikalui esant. Mat jos buvo storos, nepa-togios, o užpildas - kietas (iš pra-džių - kamštis, vėliau putplastis), todėl tokia liemenė varžydavo ju-desius, kliudydavo pasilenkti. Si-tuacija pasikeitė, kai į areną žen-gė poringa guma, turinti tokią pat keliamąją galią, kaip ir kamš-tis. Lengvos, lanksčios, kaip įprasti drabužiai , liemenės su poringos gumos užpildu dėvimos kartu su neperpučiamomis striukėmis ir nevaržo judesių. Iš jų gimė antroji grupė - funkcionaliosios lieme-nės, kurių puikus pavyzdys - „Ru-nos“ meškeriotojo liemenė. Nuo tradicinės meškeriotojo liemenės ji skiriasi tik tuo, kad tarp pamu-šalo ir viršutinio sluoksnio - po-ringos gumos užpildas. Jei yra reikalas, dalį užpildo galima išimti arba išimti visą ir naudoti „Runos“ liemenę kaip tradicinę meške-riotojo liemenę, turinčią kišenes tūkstančiui smulkmenų.

Grimztanti kirmėlė

Ešeriams vilioti užžėlusiose vietose labai parankus „Wacky“ montažas su „Cobra Baitholder“ kabliuku

Jei užtrunkama pakirsti, ešeriai taip giliai praryja „Salmo“ kirmėlaitę, kad iš žiomenų kyšo tik valas

Viktoro Armalio nuotr.

cmyk

�5

cmyk / �5

humorasJ/b žaidimai

ISTORIJA

Ko juokėsi Gražinos Baikštytės jubiliejaus svečiai?

O atsitiko taip, kad šven-tės pirmos dienos vakarą, kai svečiams, pavaišintiems kai-miškomis vaišėmis bei rūky-ta žuvimi, viena iš Gražinos pusseserių pakvietė: „Gal jau gana, traukim į svečių namą miegoti!“ jubiliatė buvo sma-giai nusiteikusi ir atsikirto: „Tau gal ir laikas, nes esi 73-ejų, o man ne. Aš dar jauna - man dar tik 60 metų“. Prisiminusi šį savosios šventės epizodą ak-torė nusikvatojo ir tikino, kad niekaip negali įsisąmoninti, ką reiškia šis skaičius. „Na, kai švenčiau 50, man iš tiesų atro-dė, kad dar esu jauna. Kai su dukromis buvome Egipte, ne vienas arabas blizgino į mane akimis ir siūlė už jo ištekėti. Te-

ko tuomet net nusipirkti dide-lę skarą, po kuria slėpiau savo šviesias garbanas, - prisimena G.Baikštytė. - Bet štai dabar... Mano svečiai ir kitą šventės dieną prisiminė ir juokdamiesi linksniavo tą mano spontaniš-ką atsakymą. O aš prisiminiau mūsų Galiną Dauguvietytę, ku-ri sulaukusi garbaus amžiaus, stengėsi išlikti jauna ir nesigė-dija savo raukšlių. Ar ne taip? Be to, juk žmogus nesensta, kai turi darbų ir tikslą. Štai aš rašau knygą apie teatro režsisierių Rimą Tuminą, kuris vadovauja Maskvos J.Vachtangovo teatrui ir jau mane spaudžia leidyklos duoti terminai. Tad apie savo metus tikrai neturiu kada gal-voti“, - šypsosi jubiliatė.

Vilnietė aKtorė gražina baikštytė Kolegas ir pažįstaMus Visada žaVėjo saVo grožiu, didelėMis aKiMis ir jaunatVišKa figūra. norite tiKėKite, norite ne, bet gražina Visai neseniai atšVentė 60-Metį. taip taip atšVentė sesers sodyboje prie asVejos ežero. sugužėjo neMažai sVečių, nes Keliuose Kino filMuose Vaidinusi aKtorė ir jos Vyras žinoMas Kino operatorius algiMantas MiKutėnas turi daug draugų, tačiau, pasaK jubiliatės, jai buVo labai sVarbu suKViesti giMines ir artiMus žMones. „šVentė buVo šauni ir joje neapsieita be juoKingos situacijos, Kurią suKėliau aš pati“, - prisipažino Moteris.

200 kg sverianti moteris su pa-pūga ant peties užeina į barą ir sako:- Kas iš jūsų atspės, kas per gyvis tupi man ant peties, galės su ma-nimi praleisti naktį.Bare įsivyrauja mirtina tyla. Stai-ga vienas sušunka:- Krokodilas!Moteris:- Gerai, atsakymą įskaitysiu.

Per avariją abiejų automobilių vairuotojai patiria nesunkius su-žalojimus. Vienas sako:- Jums pasisekė, aš esu gydytojas.Kitas:- Jums nepasisekė, aš esu advo-katas.

Tomas susimąstęs sako žmonai:- Aš klausiu savęs, kam jums, mo-terims, visada reikia tiek daug pinigų. Jūs nerūkote, negeriate ir pačios esate moterys...

Ateina vyriškis pas daktarą:- Daktare, aš impotentas.- Kodėl jūs taip manote?- Suprantate, kasnakt sapnuoju lygiai 478 nuogas moteris.- Taigi puiku!- Ne, daktare. Aš jas tik skai-čiuoju...

Kuo daugiau turi ligų, tuo ilgesnį amžių tau garantuoja jų tarpusa-vio konkurencija...

Sąžinė kaip žiurkėnas: miega ar-ba graužia.

Šefas buhalteriui:- Nesibaiminkite, Jūsų tikrai ne-pakeis kompiuteris. Dar nėra su-kurta mašina, kuri niekada nieko nedarytų.

Šuo galvoja: „Žmonės duoda man ėsti, priglaudžia mane ir lepina. Jie yra Dievai“.Katė galvoja: „Žmonės duoda man ėsti, priglaudžia mane ir le-pina. Aš esu Dievas“.

Lėktuvas vis nepakyla į orą. Pa-galiau, po trijų valandų, jis star-tuoja. Vienas keleivis eina pas stiuardesę ir teiraujasi, kas buvo atsitikę.- Pilotas išgirdo įtartiną garsą vie-name variklyje ir nesutiko skristi.- A, suprantu. Tai remontas užtru-ko tris valandas?- Ne, turėjome surasti naują pi-lotą.

Žmogus tiesiog negalėjo gyventi be savo automobilio - jam tekda-vo visas laisvalaikis, visos šven-tės ir savaitgaliai. Kartą mašina sugedo ir ją paliko autoservise. Žmona, jausdama vyro nerimą, sako:- Nesijaudink, mielasis, juk au-toservise tikriausiai yra lankymo valandos!

ANEkDOTAI

Užrašė giedrė MilKeVičiūtė

gražinos aneKdotas:Susitinka dvi draugės. Viena kitos klausia:- Sakyk, Renata, ar mūsų klasės draugė Agnė ištekėjo ar ne?- Na, kaip čia pasakius: dviem trečdaliais...- Kaip tai?- Į bažnyčią, kurioje turėjo vykti jungtuvių ceremonija atėjo tik ji, jos gi-minės ir kunigas.

Asmeninio albumo nuotr.

ISTORIJA

Adamsų šeimynėlės verti atsitikimai

Danutė prisiminė nelengvą gyveni-mo laikotarpį, kai ji, anksti likusi našlė su dviem nedideliais vaikais - sūnumi Edvinu ir dukra Ernesta, turėjo suktis kaip išmany-dama. Jauna graži šviesiaplaukė sumanė gabenti iš Vokietijos naudotus automo-bilius ir čia, Lietuvoje, parduoti. Paprastai tokiu verslu užsiimantys vyrai stebėdavo-si Danutės ištverme, energija, o labiausiai jos neišsenkamu humoro jausmu. Mote-ris žodžio kišenėje niekada neieškodavo, į visokias vyriškas replikas ir užuominas rasdavo ką šmaikščiai atsakyti. Tad dabar daug kam neįtikėtina gali pasirodyti ma-dos pasaulyje žinomos moters papasakota istorija:

„Kartą nuvažiavau į vieną Vokietijos saloną pirkti automobilį. Sukau galvą, ko-kios markės pirkti, kad Lietuvoje pavyktų greičiau parduoti. Mat vaikai jau buvo kiek paaugę, reikėjo juos išruošti į mokyklą, kad neatrodytų prasčiau už kitus. Nežinau,

kas man tuomet šovė į galvą, kad nupir-kau katafalką. Visas toks juodas, blizgantis, gražus. Gal, sakau, Lietuvoje suaktyvėjus „graborių“ verslui kam patiks. Važiuoju per Lenkiją naktį, lyjant lietui ir darosi kažkaip nejauku. Galvoju, gal ten, už mano nuga-ros, tame katafalke blaškosi kokios užsili-kusios dvaselės. Gal joms nepatiks, kad iš-vežu iš jų šalies“.

Į Vilnių parsigabentą neįprastą pirkinį irgi nesisekė parduoti. Kurį laiką moteris net vežiojo į jį įsisodinusi savo vaikus, tuo labai stebindama ir juokindama kaimynus ir praeivius. O sūnui ir dukrai netgi patiko tokia atrakcija. „Ėjau ir į bažnyčią, deginau žvakeles prie šventųjų paveikslų ir mel-džiau Dievo, kad atsirastų pirkėjas. Ir ką jūs manote, atsirado. Vyras atvažiavo iš Ukmer-gės, apžiūrėjo ir paklausė, kokio ilgio kars-tas telpa. Aš dėl visa ko pridėjau 5 cm, kad katafalkas nepasirodytų per trumpas. O gal jam paprasčiausiai manęs pagailo“.

studijos „Mažoji Mis“ steigėja danutė eLZbergienė, paprašyta prisiMinti KoKią nors juoKingą saVo gyVeniMo istoriją, nusijuoKė: „Kad tų VisoKių atsitiKiMų Mano VisoKių staigMenų KupinaMe gyVeniMe buVo labai daug. tiK Kai Kurios Man atrodo juoKingos, o Kitos ne. Kaip taMe filMe apie adaMsų šeiMynėlę“.

Danutė Elzbergienė randa išeitį iš bet kokios sunkios padėties ir dažnai paverčia ją juokais

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

�6

cmykcmyk�6

galvosūkiaiJ/b žaidimai

kRyžIAžODIS

Praėjusios savaitės prizą - latvių dainininko ir šokėjo Laurio reinikio naujausią kompaktinę plokštelę „aš bėgu“ laimėjo Lina skiotytė (Šiauliai)

(Dėl prizo prašome skambinti tel. 26� 09 ��)

Spręskite kryžiažodį ir laimėkite: naują grupės „Lemon Joy“ kompaktinę plokštelę

vertikaliai: Pakalimas. Panama. Logika. Aptvaras. Galomanija. Tu. Na. Kirasa. Altorius. Puta. Cu. Aukurai. Ta. Tirpuko. ML. Basakojai. Aal. Parankinis. Sa. Lava. Atkarpa. Kursas. Sausainis.

horizontaliai: Kalakutas. Kolitas. LR. Agora. Apas. Lima. Kava. Ikas. Toras. Emanacija. Uranas. Saja. Pikta. Palau. Iku. PT. Tukanas. Javtoko. Ira. Nauru. Spi. Ar. Irma. An. Manualas. Kasasi. „Lays“.

pažymėtuose langeliuose: V E R T I M A S .

PRAėJUSIOS SAvAITėS KRyžIAžoDžIo ATSAKymAI

kAkURO

PRAėJUSIOS SAvAITėS GALVoSūKIo ATSAKymAI

Kakuro tikslas - užpildyti visus tuščius langelius skaičiais nuo 1 iki 9 taip, kad jie sudarytų atitinkamų „raktiniuose“ kvadratėliuose nurodytų skai-čių sumą. Kai užpildomi visi langeliai, galvosūkis laikomas išspręstu.

Parengė : „Galvosūkių klubas”

Pagalbinės skaičių sumų reikšmės3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+64=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+516=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5

LIūTAS

Kryžiažodžio atsakymą siųskite SMS žinute numeriu 1390 iki rugpjūčio 1 d.

Pavyzdys: RE KR Atsakymas Vardas Pavardė Miestas (RE KR VANDENIS VARDENIS PAVARDENIS VILNIUS).

Žinutės kaina - 1 Lt.Laimėtoją paskelbsime kitame numeryje.

Stasio žumbio nuotr.

AVINO laukia tikrai įdomūs susitikimai ir vaisingi dalykiniai kontaktai. Jums suteikiamas

puikus šansas imtis rimtų projektų, susiju-sių su jūsų darbu. Be to, dabar tinkamas metas imtis kokių nors naujų darbų, ku-riems anksčiau nepakako laiko.

JAUČIAI artimiausiomis dienomis turi būti itin apdai-rūs. Nepasikliaukite tik nuo-

jauta, paisykite žmonių, kuriais jūs pasi-tikite, nuomonės. Kitą savaitę būtų nau-dinga šiek tiek apriboti kontaktus su vers-lo partneriais: menkniekis gali nutraukti daug žadančius ryšius, kurie jums labai reikalingi.

DVYNIAI kitą savaitę galės sėkmingai realizuoti savo su-manymus. Ateinančiomis die-

nomis daugelis šio Zodiako ženklo atstovų pasieks užsibrėžtą tikslą, jeigu realiai įver-tins savo jėgas. Savaitės pabaigoje įvyk-siančios derybos su verslo partneriais bus labai vaisingos, dėl to smarkiai išaugs jūsų autoritetas.

VĖŽIUS kažkas provokuos išsiaiškinti santykius, bet netei-kite tam reikšmės. Stenkitės

nekonfliktuoti, tai beprasmiška ir tik atima brangų laiką. Bet kokiomis aplinkybėmis išlikite ramūs ir taktiški, tuomet jums pa-vyks išvengti skandalų ir sušvelninti kylan-čius prieštaravimus.

LIŪTAMS vertėtų tvarkyti kasdienius reikalus ir negalvo-ti apie globalius tikslus. Jūs bū-

site aktyvūs ir ryžtingi, tai leis išspręsti vi-sus iškilusius uždavinius. Būkite atidesni ir atlaidesni artimiems žmonėms, neakcen-tuokite jų trūkumų ir silpnybių.

MERGELĖS sumanys dar kartą apmąstyti svarbius pla-nus, kuriuos numatoma reali-

zuoti iki šių metų pabaigos. Jūsų finansinė padėtis stabili, tai leidžia realiai vertinti savo galimybes. Priimdami sprendimus, neklausykite bičiulių patarimų. Jeigu reikia ką nors apsvarstyti, tai kliaukitės artimu žmogumi.

SVARSTYKLĖS lengvai ir greitai tvarkys visus reikalus. Jūs pajusite energijos antplū-

dį. Tai leis spręsti iškilusius uždavinius. Jeigu norite ką nors padaryti - darykite, ir galite neabejoti, kad jums be jokių kliū-čių pavyks užbaigti šį darbą. Jūsų opti-mizmas ir mokėjimas bendrauti bus de-ramai įvertinti.

SKORPIONAS turės daug dirbti. Būkite sau reiklesnis, netgi griežtas. Šios pastangos

ir palankiai susiklosčiusios aplinkybės jums leis artimiausiu metu gerokai pa-žengti į priekį ir pasiekti profesines aukš-tumas, apie kurias anksčiau tik svajojote. Artimieji didžiuosis jūsų laimėjimais.

ŠAULIAI neturėtų tvarkyti vi-sų reikalų iškart. Pasirinkite tai, kas jums šiuo metu svarbiausia,

ir skirkite tam visą savo laiką ir jėgas. Paklau-sykite šio patarimo, ir tikslą pasieksite netgi greičiau nei tikėjotės. Ateinančiomis dieno-mis galite smarkiai išplėsti savo akiratį ir pa-sisemti žinių daugeliu klausimų.

OŽIARAGIAMS nepataria-ma megzti naujų dalykinių ar as-meninių santykių. Jūsų emocinė

būsena ateinančiomis dienomis bus prasta, todėl kažin ar jums pavyks padaryti reikiamą įspūdį potencialiems kompanionams ir draugams. Bendraudami su aplinkiniais mė-ginkite įveikti bręstančius nesutarimus.

VANDENIAI artimiausiomis dienomis turės susumuoti pir-mojo pusmečio rezultatus,

rengti nuveikto darbo ataskaitas. Jeigu kažko nespėjote atlikti, pasistenkite tai užbaigti artimiausiu metu, kitaip neiš-spręstų problemų našta labai trukdys žengti į priekį.

ŽUVIMS svarbu tramdyti neigiamas emocijas, neleisti joms prasiveržti, nes dėl jų po-

veikio galite prikrėsti tokių dalykų, kad vė-liau teks smarkiai gailėtis, o ištaisyti susi-klosčiusią situaciją bus nelengva. Darbe pasieksite neblogų rezultatų. Jūsų inicia-tyvoms bus pritarta.

RUGPjūčIo 1-7 D HOROSkOPAS

Futbolininkas deividas šemberas (rugpjūčio 2 d.)

Dailininkas arūnas žilys (rugpjūčio 2 d.)

šachmatininkė viktorija čmilytė (rugpjūčio 6 d.)