Embed Size (px)
Citation preview
STATYBOS TECHNOLOGIJŲ VALDYMO
Paskaitų konspektas
Vilnius 2009
2
TURINYS:
TURINYS ......................................................................................................................................................... 2
STATYBOS PROCESŲ TECNOLOGIJA (I DALIS) ..................................................................................... 4
1 klausimas. Statybos procesų technologijos ryšys su kitomis disciplinomis .............................................. 4
2 klausimas. Statybos raida respublikoje ir perspektyvos ............................................................................ 4
3 klausimas. Statybos vykdymo etapai, būdai ir procesai ............................................................................ 5
4 klausimas. Užsakovo (statytojo), rangovo, subrangovo sampratos ........................................................... 7
5 klausimas. Statybos darbininkai ir jų darbo organizavimas ....................................................................... 8
6 klausimas. Statybos verslą reglamentuojantys dokumentai ..................................................................... 10
7 klausimas. Statybos įstatymas (paskutinė versija) ................................................................................... 10
8 klausimas. Statybos darbai (STR) ............................................................................................................ 15
9 klausimas. Statybos vadovo pareigos (STR) ........................................................................................... 18
10 klausimas. Užsakovo pareigos ............................................................................................................... 19
11 klausimas. Rangovo pareigos................................................................................................................. 19
12 klausimas. Techno-ekonominiai rodikliai .............................................................................................. 19
13 klausimas. Statybos darbų technologijos projektas ............................................................................... 20
14 klausimas. Technolginės kortelės turinys .............................................................................................. 24
15 klausimas. Lyginamų variantų formavimas ........................................................................................... 24
16 klausimas. Variantų palyginimas SAW metodu .................................................................................... 24
17 klausimas. Darbo sąnaudų nustatymas .................................................................................................. 25
18 klausimas. Darbo užmokesčio skaičiavimo principai ............................................................................ 25
19 klausimas. Krano samprata .................................................................................................................... 25
20 klausimas. Krovinių kabinimo ir sandėliavimo schemos ...................................................................... 26
21 klausimas. Technologinės schemos samprata ........................................................................................ 27
22 klausimas. Teorinės krano darbo trukmės nustatymas .......................................................................... 28
23 klausimas. Savaeigių kranų rinkimas pagal technines charakteristikas ................................................. 30
24 klausimas. Savaeigių kranų rinkimas pagal technines charakteristikas, kai strėlė su gembele ............. 31
25 klausimas. Bokštinių kranų parinkimas pagal technines charakteristikas ............................................. 33
26 klausimas. Bokįtinio krano kelio įrengimas........................................................................................... 36
27 klausimas. Savaeigių kranų patikrinimas lietimui ................................................................................. 36
28 klausimas. LOPT nustatymas analitiniu būdu .......................................................................................... 37
29 klausimas. Statybinių krovinių klasifikavimas ...................................................................................... 38
30 klausimas. Automobilinis transportas ir keliai....................................................................................... 39
31 klausimas. Nepertraukiamo transporto organizavimas .......................................................................... 40
32 klausimas. Pakrovimo - iškrovimo darbai bei gaminių sandėliavimas .................................................. 41
33 klausimas. Pakrovimo - iškrovimo darbų sauga .................................................................................... 41
34 klausimas. Aptvaro samprata ................................................................................................................. 42
35 klausimas. Iškasų ir tranšėjų šlaitų įrengimas ........................................................................................ 42
36 klausimas. Tranšėjų tvirtinimo būdai ..................................................................................................... 43
37 klausimas. Grunto kasimas buldozeriu .................................................................................................. 45
38 klausimas. Grunto kasimas skreperiais .................................................................................................. 45
39 klausimas. Grunto tankinimas ................................................................................................................ 46
40 klausimas. Hidromonitorių darbo organizavimas .................................................................................. 48
41 klausimas. Kasimas ekskavatoriais tiesioginiu kaušu ............................................................................ 48
42 klausimas. Grunto kasimas ekskavatoriais atvirkštiniu kaušu ............................................................... 49
43 klausimas. Grunto sprogdinimo procesų pagrindai ............................................................................... 49
44 klausimas. Gruntų apsaugos nuo įšalimo būdai ..................................................................................... 50
45 klausimas. Žemės darbai sušalus gruntui ............................................................................................... 50
46 klausimas. Darbo sauga vykdant žemės darbus ..................................................................................... 51
47 klausimas. Polių tipai ir įgilinimo būdai ................................................................................................ 52
48 klausimas. Polių kalimas ir kokybės kontrolė........................................................................................ 53
49 klausimas. Gręžduobinių pamatų įrengimas .......................................................................................... 54
3
50 klausimas. Klojinių paskirtis, klasifikacija ............................................................................................ 54
51 klausimas. Klojinių parinkimas ir apyvartumo samprata ...................................................................... 55
52 klausimas. Armatūros rūšys ................................................................................................................... 56
53 klausimas. Armatūros jungimo principai, armatūros gaminiai .............................................................. 57
54 klausimas. Neįtemptų konstrukcijų armavimas ..................................................................................... 57
55 klausimas. Armatūros įtempimas. Iš anksto įtemptų konstrukcijų armavimas ...................................... 57
56 klausimas. Betono mišinio gamyba ....................................................................................................... 58
57 klausimas. Betono mišinio padavimas į klojinius .................................................................................. 58
58 klausimas. Betono mišinio tankinimas .................................................................................................. 59
STATYBOS PROCESŲ TECHNOLOGIJA (II DALIS) .............................................................................. 60
1 klausimas. Siūlų tipai ir įrengimas ........................................................................................................... 60
2 klausimas. Kai kurių konstrukcijų betonavimo ypatumai ........................................................................ 60
3 klausimas. Betono su lengvais užpildais betonavimo ypatybės............................................................... 61
4 klausimas. Betonuojamų konstrukcijų priežiūra ir klojinių nuėmimas ................................................... 61
5 klausimas. Specialūs betonavimo būdai .................................................................................................. 61
6 klausimas. Betonavimo neigiamoje temperatūroje ypatumai .................................................................. 62
7 klausimas. Darbų kokybės samprata ........................................................................................................ 62
8 klausimas. Betonavimo darbų sauga ........................................................................................................ 63
9 klausimas. Mūro rūšys ............................................................................................................................. 63
10 klausimas. Mūrinio elementai ir taisyklės ............................................................................................. 64
11 klausimas. Mūrinių rišimo sistemos, mūrijimo nuoseklumas ................................................................ 65
12 klausimas. Mūrijimo operacijos, įrankiai ir priemonės ......................................................................... 66
4
STATYBOS PROCESŲ TECHNOLOGIJA (I DALIS)
1 KLAUSIMAS. STATYBOS PROCESŲ TECHNOLOGIJOS RYŠYS SU KITOMIS
DISCIPLINOMIS
Statybos procesu vadinama visuma darbo operacijų, kurias atlieka nuolatinės sudėties darbininkų
grandis arba brigada nustatyt technologiniu nuoseklumu. Proceso rezultatas yra tam tikra produkcija: iškasta
rūsio duobė, paruošti betonavimui klojiniai, nutinkuota siena ir pan.
Ryšys su medžiagomis. Betonas skiriasi užpildais, jų graniulometrine sudėtimi. Betono plastiškumas
matuojamas centimetrais.
plastiškumas
Kalkės didina skiedinio plastiškumą. Kalkės gali būti gesintos ir negesintos.
Šamotas – karščiui atspari medžiaga. Pvz.: šamotinės plytos.
Ryšys su statybinėmis konstrukcijomis. Pirmiausiai reikia žinoti ką daryti, o po to kaip.
2 KLAUSIMAS. STATYBOS RAIDA RESPUBLIKOJE IR PERSPEKTYVOS
Raida.
Kapitalistinė Lietuva, 1913 – 1939 m. – tarpukaris.
Pastatė Kauno sporto halę (1939 m.);
Kauno fortai;
Kauno tunelis;
Palangos jūros tiltas;
Panerių tunelis;
Šančių kareivinės Kaune;
Pokarių metai. Prasidėjo gyvenamųjų namų statyba. Daugiaaukščiai (Naugarduko gatvė).
Kauno hidroelektrinė;
Pramonės pradžia: Kauno pluošto gamykla;
Panevėžio „Ekranas“ gamykla;
Jonavos azotas;
Kėdainių chemijos gamykla;
5
Ignalinos atominė;
Mažeikių nafta;
Grąžtų gamykla Vilniuje.
Pirmas LR daugiaaukštis namas (prie karo muziejaus Kaune);
Televizijos bokštas (0,25 m sienos minimalus storis);
Vilniaus sporto rūmai (valtinis stogas – stogas kabantis ant linų);
Viešbutis „Lietuva“;
Lietuvos kino studija (ja statė 20 metų);
Lazdynų mikrorajonas, Lazdynų 16 aukščiai su kontraforsais;
Druskininkų vandens gydyklos;
Tiltai ir keliai.
Dabartinės tendencijos. Pastatų rekonstrukcijos. Ankščiau vyravo surenkamos konstrukcijos, dabar –
monolitinės konstrukcijos.
Namų statyba šlaituose;
Kauno funikulieriai.
3 KLAUSIMAS. STATYBOS VYKDYMO ETAPAI, BŪDAI IR PROCESAI
Etapai:
Projektavimas;
Statyba.
Arba: Projektavimas:
1. techninis projektas;
2. darbo brėžiniai.
Statinio gyvavimo ciklas apima:
1. Prasideda nuo vizijos. Architektai padeda suformuoti viziją;
2. Po vizijos eina projektiniai pasiūlymai; (1-5
punktai) užima
3. Inžineriniai tyrinėjimai; 5 – 10 % viso ciklo laiko
4. Projektavimas;
5. Statyba;
6. Pastato eksploatavimas (100 m);
7. Pastato nuardymas, nugriovimas, perdirbimas.
6
Darbų etapai. Prie specialiųjų statybos darbų priskiriami: santechnika ir elektra. Jie visada atliekami
stadijomis. Gali būti 2 (kartais 3) stadijos:
Pirma stadija – ką reikia padaryti iki tinkavimo;
Antra stadija – ką reikia padaryti po tinkavimo.
Statybos būdai:
1. Normalus (Rangos) būdas. Nuolat dirbančios statybos darbų įmonės sudaro sutartis su užsakovu kai
kuriems arba visiems statinio darbams atlikti. Tos įmonės turi nuolatinius kvalifikuotus darbininkus, būtinas
technines priemones, padedančias užtikrinti atliekamų darbų spartą ir kokybę.
2. Ūkio būdu. Kai žmogus pats atlieka visus darbus, nesamdydamas kvalifikuotų specialistų.
3. Mišrus būdas (Rangos būdas + Ūkio būdas). Kai dalis darbų atliekama rangos būbu, o dalis ūkio
būdu.
4. Statybos valdymo būdas. Šis būdas pasaulyje yra nuo 1970 metų. Yra statybos valdymo įmonė,
kurioje dirba pora žmonių, kurie atsakingi už statybos procesų organizavimą.
Statybos procesai:
1. Statybvietės aptvėrimas;
2. Medžių ir krūmų rovimas;
3. Laikinų statinių statymas;
4. Augalinio sluoksnio nukasimas;
5. Pamatų duobės kasimas (žemės darbai: mechanizuoti; rankiniai).
6. Pamatų įrengimas;
7. Rūsio sienų įrengimas (Montavimas; Betonavimas; Mūrijimas rūsio sienų);
8. Rūsio perdangos įrengimas;
Visi darbai – nulinio ciklo darbai.
Kol nepadaroma perdangą, gruntas negali būti užverstas.
Nulinė altitudė
7
9. Daroma izoliacija;
10. Pamatų užpylimas;
11. Sienų įrengimas;
12. Perdangų įrengimas;
Sienų ir perdangų skaičius priklauso nuo aukštų skaičiaus.
13. Laiptų įrengimas;
14. Balkonų įrengimas;
15. Denginio (paskutinės perdangos) įrengimas arba šlaitinio stogo laikančiųjų konstrukcijų įrengimas.
Visi darbai – dėžutė (gauname pastato dėžutę).
16. Įrengiama stogo danga (Kai yra stogas galimi darbai viduje);
Dėžutės ir stogo dangos įrengimas apima 50% viso pastato įrengimo.
17. Langai, durys;
18. Vidaus vandentiekis ir kanalizacija;
19. Lauko vandentiekis ir kanalizacija;
20. Kiti lauko tinklai (dujos, šildymas, elektra, apšvietimas, telefonas);
21. Elektros ir kitų tinklų(šildymas, vedinimas, šaldymas) pirma įrengimo stadija;
22. Po pirmos stadijos vidaus tinklų įrengimo – tinkavimas;
23. Plytelių klijavimas;
24. Grindų pagrindai, kartu gali būti įrengiami laiptatakiai ir balkonų aptvėrimai;
25. Vidaus tinklai, antra stadija. Dažymas, tapetų klijavimas.
26. Vidaus (įmontuojami) baldai.
27. Vidaus įranga;
28. Grindų danga;
29. Baldai;
30. Gerbūvis su mažosiomis architektūros formomis, medelių sodinimas;
31. Dokumentacijos užpildymas;
32. Pastato atidavimas eksploatacijai.
4 KLAUSIMAS. UŽSAKOVO (STATYTOJO), RANGOVO, SUBRANGOVO SAMPRATOS
Užsakovas (statytojas) – Lietuvos arba užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja
lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas.
8
Rangovas – tai įmonė, fizinis asmuo ar kiti statybos įstatyme nurodyti subjektai (užsienio valstybės
statybos įmonė, kuri atestuota savo šalyje, o Lietuva tą atestaciją pripažįsta).
Subrangovas – tai rangovas, kuriam kitas rangovas paveda atlikti darbus, kurių pats nenori, negali ar
nemoka atlikti.
Rangovas paskiriantis subrangovus gali būti vadinamas generaliniu rangovu.
5 KLAUSIMAS. STATYBOS DARBININKAI IR JŲ DARBO ORGANIZAVIMAS
Įvairiuose statybos darbuose reikalingi darbininkai, turintys atitinkamų žinių bei įgūdžių. Bendra jų
profesija yra statybininkai, tačiau jie gali būti įvairiausių specialybių. Darbininko specialybė rodo, kokį
statybinį procesą jis atlieka, pavyzdžiui, betonuotojas betonuoja, mūrininkas mūrija ir t.t. Dažnai darbininkai
turi ne vieną, bet dvi ir daugiau specialybių, pavyzdžiui, betonuotojo ir dailidės, mūrininko ir montuotojo.
Taip pat yra ir darbininkų specializacijos. Pavyzdžiui, dailidė ruošia klojinius, transporto darbininkas
gabena statybines medžiagas. Vieno darbininko įsisavintos kelios specialybės vadinamos gretutinėmis. Kuo
daugiau darbininkų turi gretutines specialybes, tuo paprasčiau organizuoti statybos darbus. Statybos sferoje
galima suminėti net 217 darbininkų profesijų, kurių charakteristikos nurodytos “Darbų ir darbininkų,
dirbančių statybos bei statybos remonto darbus, profesijų visuotiniame tarifiniame kvalifikacijos žinyne”.
Pagal šį žinyną statybos darbininkai skirstomi į 6 kategorijas.
Statyboje reikalingi įvairaus pasiruošimo, t.y. skirtingos kvalifikacijos, darbininkai. Jų kvalifikacijos
rodiklis yra kategorija. Iš viso yra 6 kategorijos, aukščiausia – šešta. Kvalifikacijos kategoriją darbininkams
suteikia tarifinės kvalifikacinės komisijos, vadovaudamosi specialiais nuostatais.
Statybininkai rengiami specialiose mokyklose, statybinių organizacijų mokymo punktuose arba
mokomi tiesiog statybose, atsižvelgiant į poreikius.
Statybose atlikti darbus pavieniams darbininkams sunku arba visiškai neįmanoma, todėl dirbama
kolektyvais - grandimis arba brigadomis. Grandyje dirba nuo 2 iki 5 vienos specialybės darbininkų.
Brigadoje yra daugiau darbininkų negu grandyje arba keletas grandžių. Darbininkų skaičius jose priklauso
nuo darbo apimties ir jo specifikos.
Statybos procese tenka atlikti nevienodo sudėtingumo operacijas. Geresnių rezultatų pasiekiama, kai
sudėtingesnes operacijas atlieka aukštesnės kvalifikacijos, o nesudėtingas – žemesnės kvalifikacijos
darbininkai. Tuo tikslu grandys ir brigados komplektuojamos iš skirtingų kategorijų darbininkų,
atsižvelgiant į darbų sudėtingumą.
Statyboje labiausiai paplitusios specializuotos ir kompleksinės brigados. Vienos profesijos darbininkų
grupė, atliekanti šios profesijos technologinius procesus, vadinama specializuota brigada (dažytojai, parketo
klojėjai ir pan.). Jas tikslinga organizuoti didelės apimties vienos rūšies technologiniam procesui,
pavyzdžiui, dažymui. Kompleksinės brigados sudaromos iš įvairių profesijų darbininkų arba jų grandžių. Jų
gali prireikti keletui tarpusavyje technologiškai susijusių procesų, pavyzdžiui, pamatams reikia paruošti
9
tranšėjas, padaryti klojinius ir betonuoti, arba betonuotojų kompleksinei brigadai reikia ruošti klojinius,
armatūrą, krėsti ir tankinti betono mišinį, prižiūrėti kietėjantį betoną. Minėtiems procesams atlikti reikalingi
atitinkamų profesijų darbininkai. Jeigu darbų nėra labai daug, šiuos procesus galima skirti kompleksinei
brigadai.
Kompleksines brigadas galima suskirstyti į galutinės produkcijos kompleksines brigadas ir brigadinės
rangos kompleksines brigadas. Kai kompleksinės brigados atlieka ištisą darbų kompleksą, viso statinio arba
tam tikros jo dalies, jos vadinamos galutinės produkcijos kompleksinėmis brigadomis. Daugumai šitokių
brigadų visai darbų apimčiai išduodama akordinė paskyra, jų darbo rezultatai būna geresni už paprastai
dirbančių kompleksinių brigadų. Šio pažangaus darbo organizavimo tolesnė pakopa yra brigadinė ranga.
Brigadinės rangos principai.
Brigadinės rangos esmė yra ta, kad kompleksinė arba specializuota brigada su statybos organizacijos
administracija sudaro sutartį nustatytai darbų apimčiai. Tarp rangą apsiėmusios atlikti brigados ir statybos
organizacijos administracijos įsigalioja griežtai reglamentuoti tarpusavio santykiai pagal visus išlaidų
straipsnius, priklausančius nuo šios brigados veiklos.
Pagal sutartį brigada privalo numatytais darbų vykdymo projekte terminais atlikti jai pavestų darbų
kompleksą. Statybos organizacijos administracija rūpinasi medžiagų, konstrukcijų, įrengimų tiekimu ir
inžineriniu vadovavimu, palikdami brigadai operatyviosios gamybos savarankiškumą.
Bendruosius darbus atliekanti genrangovinė brigada sudaro su subrangovinėmis brigadomis, kurios
imasi specialių darbų, sutartį visam kompleksui. Terminai numatomi pagal darbų vykdymo projektą arba
brigadų darbo grafiką. Šios sutarties vykdymą kontroliuoja statybos organizacijos vadovybė. Genrangovinė
brigada dalyvauja priimant darbus iš subrangovų. Visų objekte dirbančių brigadų veiksmus koordinuoja
organizacijos darbų vykdytojas.
Brigadinė ranga taikytina gyvenamųjų namų, kultūrinės ir buitinės paskirties bei pramonės pastatų
statyboje. Pagal nuostatus viso objekto arba kurios nors jo dalies statybos trukmė neturi būti ilgesnė nei
vieneri metai. Jeigu statyba per metus nebaigiama, brigados atsiskaito už darbų etapo rezultatus.
Svarbiausias brigadinės rangos metodo ypatumas-skatinti darbininkus mažinti brigadai pavestų darbų
planinę savikainą. Darbininkų materialinis skatinimas priklauso nuo išlaidų ekonomijos ir atliktų darbų
kokybės.
Pagrindinis brigadų uždavinys yra laiku užbaigti objektą. Todėl rangos metodu turi dirbti visos objektą
statančios brigados, o premijos už darbo rezultatus išmokamos tik atidavus objektą naudoti.
Dirbdami rangos metodu, brigada tampa pagrindiniu statybos šeimininku. Ne tik brigadų vadovams,
bet ir visiems jų nariams tenka vienoda atsakomybė už darbo organizavimą, drausmės gerinimą, savikainos
mažinimą, už tai, kad viskas būtų atlikta kokybiškai ir laiku.
10
6 KLAUSIMAS. STATYBOS VERSLĄ REGLAMENTUOJANTYS DOKUMENTAI
1. Konstitucija - pagrindinis dokumentas.
2. Įstatymai ir kodeksai.
Svarbiausias kodeksas – baudžiamasis kodeksas (BK).
Jei statybvietėje žūstat žmogus, bausmė statinio statybos vadovui gali siekti 8 metus laisvės atėmimo.
176 straipsnis. Darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimas
1. Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų
saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas
žmonėms, avarija ar atsirasti kitokių sunkių padarinių, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba
laisvės apribojimu, arba areštu.
2. Šiame straipsnyje numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl
neatsargumo.
Taip pat statybos verslą reglamentuoja ir civilinis kodeksas, darbo kodeksas.
Statybos verslą reglamentuojantys įstatymai: statybos, darbuotojų saugos ir sveikatos, viešųjų pirkimų,
teritorijų planavimo ir kt.
3. Statybos techniniai reglamentai (STR)
STR 1.08.02 : 2002 „Statybos darbai“
4. Statybos taisyklės
5. Standartai (jų atmaina techniniai liudijimai)
6. Metodiniai nurodymai ir rekomendacijos
7 KLAUSIMAS. STATYBOS ĮSTATYMAS (PASKUTINĖ VERSIJA)
Įstatymai skirstomi į (nuo stambiausio iki smulkiausio):
1. Skirsnius;
2. Įstatymo straipsnius;
3. Dalis;
4. Punktus;
5. Papunkčius (pati smulkiausia įstatymo dalis).
Lietuvos Respublikos Statybos Įstatymas buvo priimtas 1996 m. kovo 19 d. Nauja įstatymo redakcija
padaryta nuo 2002 m. liepos 1 d. Trumpa Statybos Įstatymo apžvalga:
11
Pirmasis skirsnis. Bendrosios nuostatos:
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas.
2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos:
Statinys – visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta
su žeme.
Pastatas – stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų,
išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, prekybos, kultūros, transporto
ir kitai veiklai.
Statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar
griauti esamą statinį.
Statybvietė – statinio statybos darbų vieta (teritorija, kurios ribos nustatomos statinio projekte
atsižvelgiant į vykdomus statybos darbus, kuri gali sutapti ar nesutapti su statybos sklypo ribomis).
Statytojas (užsakovas) – Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja
lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam
asmeniui).
Statinio statybos rangovas (toliau – rangovas) – fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio
organizacija, turintys šio įstatymo nustatytą teisę užsiimti statyba.
Statinio statybos vadovas – statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba
vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) ir įgyvendindamas
statinio projektą nuo statybos pradžios iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti, vadovauja statybos
darbams, kartu yra bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų
vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę
kokybę.
Statybos produktas – pagamintas produktas, numatomas ilgam laikui įkonstruoti, įmontuoti, įdėti
ar instaliuoti į pastatą ar inžinerinį statinį.
3 straipsnis. Teisė būti statytoju ir šios teisės įgyvendinimas.
Teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai
asmenys.
4 straipsnis. Esminiai statinio reikalavimai.
Statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas iš tokių statybos produktų, kurių savybės per
ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę užtikrintų šiuos esminius statinio reikalavimus:
1. Mechaninio atsparumo ir pastovumo;
2. Gaisrinės saugos;
3. Higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos;
4. Saugaus naudojimo;
12
5. Apsaugos nuo triukšmo;
6. Energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo.
5 straipsnis. Esminiai statinio architektūros reikalavimai.
6 straipsnis. Aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir kita apsauga
(sauga), trečiųjų asmenų interesų apsauga.
Antrasis skirsnis. Statybos techninis normavimas:
7 straipsnis. Statybos techninio normavimo pagrindiniai principai.
8 straipsnis. Normatyvinių statybos techninių dokumentų sistema.
Normatyviniai statybos techniniai dokumentai yra:
Statybos techniniai reglamentai;
Statybos taisyklės, statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisyklės;
Lietuvos standartai;
Techniniai liudijimai;
Metodiniai nurodymai, rekomendacijos;
9 straipsnis. Tarptautinių, Europos organizacijų ir užsienio valstybių normatyvinių statybos techninių
dokumentų taikymas.
Trečias skirsnis. Statybos techninės veiklos pagrindinės sritys:
10 straipsnis. Statybos techninės veiklos pagrindinės sritys.
Statybos techninės veiklos pagrindinės sritys:
1) statybiniai tyrinėjimai;
2) statinio projektavimas ir statinio projekto vykdymo priežiūra;
3) statinio projekto ekspertizė, statinio ekspertizė;
4) statybos darbai;
5) statinio statybos techninė priežiūra.
Ketvirtas skirsnis. Statybos dalyviai, jų pareigos ir teisės:
11 straipsnis. Statybos dalyviai.
Statybos dalyviai yra:
1) statytojas (užsakovas);
2) tyrinėtojas;
3) statinio projektuotojas;
4) rangovas;
5) statinio statybos techninis prižiūrėtojas;
6) tiekėjas.
13
12 straipsnis. Statytojo (užsakovo) pareigos ir teisės.
13 straipsnis. Teisė būti tyrinėtoju. Tyrinėtojo pareigos ir teisės.
14 straipsnis. Teisė būti statinio projektuotoju. Statinio projektuotojo pareigos ir teisės.
15 straipsnis. Teisė būti rangovu. Rangovo pareigos ir teisės.
16 straipsnis. Statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigos ir teisės.
17 straipsnis. Teisė būti statinio projektavimo valdytoju ir statinio statybos valdytoju.
Statinio projektavimo valdytojo ir statinio statybos valdytojo pareigos ir teisės.
18 straipsnis. Statybos produktų tiekėjo pareigos ir teisės.
Penktasis skirsnis. Statybiniai tyrinėjimai, statinio projektavimas:
19 straipsnis. Statybiniai tyrinėjimai.
20 straipsnis. Statinio projektas. Statinio projektavimo sąlygos.
21 straipsnis. Statinio projekto architektūriniai sprendiniai. Statinio architektas.
22 straipsnis. Ypatingo statinio projekto ir statinio, įrašyto į Valstybės investicijų
programą, projekto tvirtinimas.
Šeštasis skirsnis. Statybos leidimas, statinio pripažinimas tinkamu naudoti:
23 straipsnis. Statybos leidimas.
Statybos leidimas statinio statybai yra privalomas. Statybos leidimas galioja 10 metų (statyti laikiną
statinį – iki leidime nurodyto laiko, kuris priklauso nuo statinio naudojimo paskirties), o leidimas griauti – 3
metus.
231 straipsnis. Statybos leidimo išdavimas supaprastinta tvarka.
24 straipsnis. Statinio pripažinimas tinkamu naudoti.
Pastatytų, rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką,
reikalavimus ir komisijos sudėtį nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
Septintasis skirsnis. Statinio avarija:
25 straipsnis. Statinio avarija.
Statinio avarija (toliau – avarija) yra statinio ar jo dalies, konstrukcijų elementų, pertvarų ar ramsčių
nevaldoma griūtis, taip pat žemės nuošliaužos statinio pagrindą ribojančiuose šlaituose, statybų iškasose ar
pylimuose.
Aštuntasis skirsnis. Statybos valstybinis valdymas, statybos priežiūra:
26 straipsnis. Statybos valstybinis valdymas.
Statybos valstybinį valdymą vykdo Vyriausybė.
27 straipsnis. Statybos valstybinė priežiūra.
14
Statybos valstybinę priežiūrą atlieka šie viešojo administravimo subjektai:
1. Apskrities lygiu – apskrities viršininko administracija;
2. Valstybės lygiu – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės
įgaliotos institucijos.
28 straipsnis. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.
29 straipsnis. Statinio projekto ekspertizė. Statinio ekspertizė.
30 straipsnis. Statinio statybos techninė priežiūra.
31 straipsnis. Statinio projekto vykdymo priežiūra.
32 straipsnis. Visuomenės informavimas apie visuomenei svarbių statinių statybos
pradžią ir jo padariniai.
33 straipsnis. Statinio statybos ar projektavimo sustabdymas.
34 straipsnis. Nebaigto statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti statinio
perleidimas.
Devintasis skirsnis. Statinio nugriovimas:
35 straipsnis. Statinio nugriovimas.
Pastatytas ar nebaigtas statyti statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas šiais atvejais:
1. Savininko noru;
2. Kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose (po to, kai žemės sklypas ar jo dalis arba
statinys paimamas visuomenės poreikiams) – per savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą
laiką;
3. Kai baigėsi laikino statinio naudojimo terminas;
4. Kai statinys arba jo dalis yra fiziškai susidėvėję ir kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai ir šis
pavojus nepašalinamas per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo
priežiūrą, nustatytą laiką;
5. Kai statinys pastatytas ar statomas pažeidžiant šį ar kitus įstatymus, normatyvinius statybos
techninius dokumentus – per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos
valstybinę priežiūrą, nustatytą laiką;
6. Kitais Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose numatytais atvejais.
Dešimtasis skirsnis. Statinio garantinis terminas:
36 straipsnis. Statinio garantinis terminas. Statinio projektuotojo, rangovo ir statinio
statybos techninio prižiūrėtojo prievolės per garantinį terminą.
Statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės
priežiūros sutartyse. Šis terminas negali būti trumpesnis (skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu
15
naudoti dienos) kaip 5 metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) – 10 metų, o jeigu
buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, – 20 metų.
Vienuoliktasis skirsnis. Statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės draudimas:
37 straipsnis. Draudimo objektas ir draudimo sutartys.
Statinio projektuotojo ir rangovo civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu,
neatsižvelgiant į projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio nuosavybės formą bei statinio
projektuotojo, rangovo ir statytojo (užsakovo) juridinį statusą.
38 straipsnis. Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas.
39 straipsnis. Rangovo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas.
Dvyliktasis skirsnis. Statinių naudojimas ir priežiūra:
40 straipsnis. Statinių naudotojų pareigos prižiūrint statinį.
41 straipsnis. Statinių techninė priežiūra ir techninės priežiūros taisyklės.
42 straipsnis. Statinių naudojimo priežiūra.
43 straipsnis. Statinio techninės priežiūros dokumentai.
43(1)
straipsnis. Minimalūs pastatų energinio naudingumo reikalavimai ir pastatų energinio
naudingumo sertifikavimas.
Tryliktasis skirsnis. Baigiamosios nuostatos:
44 straipsnis. Atsakomybė už Įstatymo pažeidimus.
Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio Įstatymo nuostatas, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatyta tvarka.
8 KLAUSIMAS. STATYBOS DARBAI (STR)
Statybos techninis reglamentas „Statybos darbai 1.08.02:2002” išdėsto Lietuvos Respublikos statybos
įstatymo nustatytus reikalavimus dėl naujų statinių statybos, rekonstravimo, remonto, nugriovimo.
Reglamentą sudaro:
1. Bendrosios nuostatos.
2. Nuorodos į 25 dokumentus.
3. Pagrindinės sąvokos. Nuoroda į Statybos įstatymą.
4. Statybos darbų būdai. Yra 3 statybos organizavimo būdai: ūkio, rangos ir mišrus. Taip pat
nurodyta, kad būti rangovu gali:
Lietuvos Respublikoje įregistruota įmonė, kurios įstatuose numatyta statyba kaip veiklos
rūšis;
16
fizinis asmuo, Vyriausybės nustatyta tvarka įsigijęs statybos darbų patentą;
užsienio valstybės įmonė, turinti savo šalies institucijų išduotus atestavimo dokumentus.
5. Privalomieji dokumentai statybos darbams pradėti. Taigi norint pradėti statybą, reikia:
Statybos leidimas;
Projektas;
Aikštelės perdavimo aktas;
Projektavimo sąlygų sąvadas;
Statybos darbų žurnalas.
6. Privalomieji statybos darbų dokumentai. Statinio statybos darbai vykdomi pagal:
Statinio projektą;
Įstatymų, Vyriausybės nutarimų, teritorijų planavimo dokumentų, normatyvinių statybos
techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus;
Viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą reikalavimus bei
statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytus
reikalavimus;
Statybos taisykles;
Statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio
techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus.
7. Statybos darbų eiga. Statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas iš tokių statybos
produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę užtikrintų
esminius statinio (jo dalies) reikalavimus.
8. Statinio konservavimas. Kai statinio statybos darbai sustabdomi (išskyrus tuos atvejus, kai jų
nenumatoma tęsti), rangovas privalo informuoti statytoją (užsakovą) apie būtinumą atlikti
statomo statinio konservavimo darbus.
9. Vadovavimas statybos darbams. Statinio statybos darbams gali vadovauti tik atestuoti
vadovai. Nesudėtingo statinio statybai gali vadovauti ir neatestuotas žmogus, tačiau turi turėti
inžinerinį išsilavinimą.
10. Statinio statybos priežiūra. Statinio statybos priežiūra yra:
Statinio projekto vykdymas;
Statinio statybos techninė priežiūra;
Statybos valstybinė priežiūra;
17
11. Statybos darbų technologijos projektas. Statybos darbų technologijos (vykdymo) projektas
yra techninis dokumentas, kuris nustato konkretaus statinio statybos, kaip technologijos
proceso, reikalavimus, nurodo statinio projekto įgyvendinimo būdus bei metodus ir numato
konkrečius sprendinius bei priemones, užtikrinančius darbuotojų saugą ir sveikatą.
12. Statinio statybos vadovo ir statinio statybos bendrųjų ir specialiųjų darbų vadovų teisinis
statusas. Statinio statybos vadovo ir statinio statybos bendrųjų ir specialiųjų statybos darbų
vadovų pareigybes nustato Statybos įstatymas ir šis Reglamentas.
13. Statybos vadovo ir statinio statybos bendrųjų ir specialiųjų darbų vadovų skyrimas. Statytojas
(užsakovas) parenka statinio statybos rangovą, statinio statybos valdytoją savo nuožiūra ar
konkurso tvarka (jei teisės aktai nenumato kitaip), o statybos darbams, kurių viešasis
pirkimas yra privalomas, – Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Statybos darbams turi
vadovauti tik nustatyta tvarka atestuoti vadovai (statinio statybos vadovas ir statinio statybos
bendrųjų bei specialiųjų darbų vadovai).
14. Statybos vadovo ir bendrųjų ir specialiųjų darbų vadovų pareigos. Statinio statybos vadovas,
statinio statybos bendrųjų ir specialiųjų darbų vadovai savo darbe privalo vadovautis
įstatymais, Vyriausybės nutarimais, teritorijų planavimo dokumentais, normatyviniais
statybos techniniais dokumentais ir normatyviniais statinio saugos bei paskirties
dokumentais.
15. Statinio statybos vadovo ir statinio statybos bendrųjų ir specialiųjų darbų vadovų teisės.
16. Kvalifikacijos reikalavimai. Statinio statybos vadovo bei statinio statybos bendrųjų ir
specialiųjų darbų vadovų kvalifikacinius reikalavimus nustato STR 1.02.06:2002.
17. Baigiamosios nuostatos.
Taip pat pateikiamas vienas priedas, kuriame nurodomi statybos darbų tipai:
1. Bendrieji statybos darbai. Jie dar skirstomi į:
Žemės darbai;
Betono, mūro, metalo, medžio, kitų statinio konstrukcijų, elementų montavimo ir statybos
darbai, konstrukcijų šiltinimo, pastatų vidaus ir išorės apdailos darbai
2. Specialieji statybos darbai. Jie skirstomi į:
Mechanikos darbai;
Specialieji statybos darbai.
18
9 KLAUSIMAS. STATYBOS VADOVO PAREIGOS (STR)
Atestuoto statybos vadovo pareigos:
1. Organizuoti statybos darbus;
2. Koordinuoti subrangovų darbą;
3. Operatyviai spręsti visus klausimus;
4. Priimti iš techninio prižiūrėtojo nužymėtą statybvietės teritoriją;
5. Organizuoti statybos darbų technologijos projekto rengimą;
6. Gauti laikinų sąlygų sąvadą;
7. Radus projekte klaidų, reikalauti, kad projektuotojai pataisytų projektą;
8. Kontroliuoti statybos kokybę;
9. Pildyti ir saugoti statybvietės dokumentus;
10. Taisyti padarytą broką;
11. Įrengti stendą prie statybvietės;
12. Užtikrinti darbų saugą ir aplinkos apsaugą;
13. Tinkamai saugoti ir sandėliuoti statybos produktus;
14. Pranešti užsakovui apie statybos sustabdymą;
15. Likviduoti statybos sustabdymo akte nurodytus trūkumus;
16. Perduoti techniniam prižiūrėtojui pastato konstrukcijas, pasirašyti perdavimo aktus;
17. Organizuoti inžinerinių sistemų bandymus;
18. Užsakyti lauko tinklų geodezines nuotraukas;
19. Rengti potencialiai pavojingų įrenginių (lifto, kėlimo kranų, šildymo katilų) bandymo
dokumentus;
20. Pasirašyti atliktų darbų aktus;
21. Dalyvauti statinį pripažįstant tinkamu naudoti;
22. Užsakovui perduoti statybos dokumentus;
23. Dalyvauti kai teisėtai tikrinama statybvietėje;
24. Leisti teisėtus tikrintojus į statybvietę;
25. Įvykus avarijai organizuoti pagalbą;
26. Kontroliuoti užsakovo į rangos sutartį įrašytus įsipareigojimus.
Statinio statybos vadovas parskirsto aukščiau išvardintas funkcijas tarp savęs ir jo vadovaujamoje
grupėje dirbančių darbų vadovų.
19
10 KLAUSIMAS. UŽSAKOVO PAREIGOS
Pagal Statybos Įstatymą 4 skirsnio 12 straipsnį užsakovo pareigos yra:
1. Pateikti projektuotojui reikalingus dokumentus;
2. Organizuoti statybvietės tyrinėjimą;
3. Turėti projektą, organizuoti jo ekspertizę;
4. Gauto statybos leidimą;
5. Organizuoti statybos techninę priežiūrą;
6. Organizuoti projekto autorinę priežiūrą;
7. Užsakyti inžinerinių tinklų geodezines nuotraukas;
8. Organizuoti statinio pripažinimą tinkamu naudoti;
9. Jei reikia, organizuoti statinio konservavimą.
11 KLAUSIMAS. RANGOVO PAREIGOS
Pagal Statybos Įstatymą 4 skirsnio 15 straipsnį 3 dalį rangovo pareigos yra:
1. Paskirti statinio statybos vadovą;
2. Turėti statybos leidimą ir statybvietės perdavimo aktą;
3. Dirbti pagal statinio projektą;
4. Įrengti statybvietės stendą;
5. Užtikrinti saugų darbą ir aplinkos apsaugą;
6. Pildyti statybos dokumentus;
7. Dalyvauti pripažįstant statinį tinkamu naudoti;
8. Leisti tikrintojus į statybvietę ir pateikti jiems statybos dokumentus.
12 KLAUSIMAS. TECHNO-EKONOMINIAI RODIKLIAI
Visi rodikliai yra svarbūs, nes jie detalizuoja darbų technologiškumą. Patys rodikliai gali būti
techniniai, technologiniai arba ekonominiai, finansiniai.
Techno-ekonominiai rodikliai yra:
1. Statybos produkcijos darbo imlumas, gaunamas darbo laiko sąnaudas padalijus ir pagamintos
produkcijos kiekio;
2. Darbo našumas, randamas darbo apimtis padalinus iš laiko;
3. Statybos surenkamumas apibūdinamas surenkamumo laipsniu ir surenkamumo koeficientu;
4. Statybos mechaninis parūpinimas, randamas mechanizmų balansinę vertę padalinus iš savo
jėgomis atliktos darbų apimties vertės.
20
5. Darbo mechaninis aprūpinimas, randamas mechanizmų balansinė vertę padalinus iš bendro
darbininkų skaičiaus.
6. Darbų mechanizacijos lygis – mechanizmais atliktų darbų apimtis padalinus iš bendros darbų
apimties.
7. Darbo mechanizacijos lygis – darbininkų, dalyvaujančių mechanizuotame procese, skaičius,
padalintas iš laiku dirbusio vidutinio sąrašinio darbininkų skaičiaus.
8. Darbo aprūpinimas energija. Randama dalijant visų dirbusių elektros variklių galingumas iš
bendro vidutinio sąrašinio darbininkų skaičiaus.
9. Statybos ir montavimo darbų sąmatinė savikaina – pinigais išreikštos statybinės organizacijos
normatyvinės išlaidos šiems darbams atlikti.
10. Gatavos produkcijos vieneto savikaina. Ji randama sąmatinę savikainą padalinus iš statybinės
produkcijos apimties.
Mašinų, mechanizmų, įrenginių eksploatacinės išlaidos ir darbo sąnaudos.
13 KLAUSIMAS. STATYBOS DARBŲ TECHNOLOGIJOS PROJEKTAS
Apibrėžimai:
Technologinis procesas – technologinių operacijų, atliekant statybos ir montavimo darbus, visuma.
Technologinė operacija – technologiškai nedaloma darbo proceso dalis, atliekama vieno arba grupės
darbuotojų.
Schema – sutartiniais ženklais, supaprastintai pavaizduotas projektinis sprendinys.
Technologinė schema – konkrečios technologinės operacijos atlikimo grafinis vaizdas, kuriame
sutartiniais ženklais pažymėtos darbo vietos ribos, mechanizmų ir darbuotojų išsidėstymas, jų judėjimo
nuoseklumas, pateikiami trumpi technologiniai nurodymai ir leistinieji nuokrypiai, įrenginių ir mechanizmų
tipai, darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės.
Technologinė kortelė – techninis dokumentas, kuriame aprašyta statybos darbų pagrindinių ir
pagalbinių operacijų technologija, įrenginiai, režimai, darbo laiko normatyvai, nurodyta reikalinga
darbuotojų kvalifikacija, kokybės kontrolės metodai ir būdai, darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės.
Pavojinga zona – vieta, kurioje nuolat veikia ar gali veikti (atsirasti) pavojingi ir/ar kenksmingi
darbuotojų gyvybei ar sveikatai rizikos veiksniai.
Statybvietės planas – grafinis statybvietės vaizdas, kuriame sutartiniais ženklais pažymėti esami ir
statomi statiniai (tarp jų – inžineriniai tinklai bei susisiekimo komunikacijos), statybos darbų technologijos
bei darbuotojų saugos ir sveikatos projektiniai sprendiniai.
21
Technologijos projekto sudėtis:
1.Aiškinamasis raštas (23 punktai);
2.Statybos situacijos schema (7 punktai);
3.Statybvietės planas (9 punktai);
4.Statinio vertikalaus pjūvio su kėlimo mechanizmais, su sunkiausių krovinių lentele (8 punktai );
5.Statybis darbų atlikimo kalendorinis grafikas (4 punktai);
6.Statybos darbų technologines kortelės.
Toliau pateikta išsamiai išvardyta technologijos projekto sudėtis iš STR trečio priedo.
Statybos darbų technologijos projekto sudėtis (STR):
1. Bendruoju atveju Statybos darbų technologijos projektą sudaro:
1.1. aiškinamasis raštas, kuriame nurodoma:
1.1.1. statinio statybos pagrindiniai techniniai ir ekonominiai rodikliai;
1.1.2. kėlimo kranų parinkimo skaičiavimai;
1.1.3. pavojingų zonų nustatymas ir jų plotų skaičiavimai;
1.1.4. administracinių, gamybinių, buities patalpų ir sandėlių skaičiavimai, tipai bei projektiniai
sprendiniai;
1.1.5. vandens suvartojimo statybos technologiniams procesams bei buities poreikiams skaičiavimai ir
projektiniai sprendiniai;
1.1.6. elektros suvartojimo statybos technologiniams procesams, darbo vietų, patalpų ir susisiekimo
komunikacijų apšvietimui skaičiavimai ir projektiniai sprendiniai;
1.1.7. apsaugos nuo gruntinio ir paviršinio vandens priemonės;
1.1.8. darbų atlikimo esančiuose statiniuose technologiniai sprendiniai;
1.1.9. darbų atlikimo nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijose technologiniai sprendiniai;
1.1.10. darbų atlikimo po vandeniu technologiniai sprendiniai;
1.1.11. darbų atlikimo žiemą ypatumai;
1.1.12. stropų, taros ir konteinerių, naudojamų vienetinėms ir birioms medžiagoms, betonui, skiediniui
ir kt. kelti, tipai;
1.1.13. gaminių sandėliavimo schemos;
1.1.14. statybvietės ir pavojingų zonų aptvėrimo priemonės ir būdai;
1.1.15. labai pavojingų darbų statybvietėje sąrašas;
1.1.16. darbo vietų saugos ir sveikatos apsaugos ženklai, signalizacijos ir ryšių priemonės;
1.1.17. priešgaisrinė įranga;
22
1.1.18. kolektyvinės ir individualios apsaugos priemonės;
1.1.19. žemės darbų mašinų, keltuvų tipai;
1.1.20. inventorinių pastolių tipas, keliamoji galia ir gamintojas. Pastolių tvirtinimo prie statinio būdai
ir schemos;
1.1.21. neinventorinių (negamyklinių) pastolių skaičiavimai, jų surinkimo ir tvirtinimo prie statinio
būdai ir schemos;
1.1.22. paaukštinimo priemonių, kopėčių tipai;
1.1.23. atliktų derinimų sąrašas;
1.2. statybos situacijos schema, kurioje pažymima:
1.2.1. statybvietės ir statybos sklypo ribos;
1.2.2. statybvietės sklype ir šalia jo esami bei statomi statiniai;
1.2.3. artimiausios gatvės ir keliai;
1.2.4. įvažiavimo ir išvažiavimo iš statybvietės keliai;
1.2.5. vyraujanti vėjo kryptis ir statinio orientavimas pasaulio šalių atžvilgiu;
1.2.6. kėlimo kranų pastatymo vieta ir judėjimo ribos;
1.2.7. esami ir laikini (statybos reikmėms) inžineriniai tinklai, jų charakteristikos;
1.3. statybvietės planas, kuriame pažymėta:
1.3.1. statybvietės ir statybos sklypo ribos;
1.3.2. įvažiavimo ir išvažiavimo iš statybvietės keliai;
1.3.3. statybvietės sklype esami bei statomi statiniai;
1.3.4. kėlimo kranų judėjimo ribos;
1.3.5. pavojingų zonų ribos;
1.3.6. administracinės, gamybinės, buities patalpos ir sandėliai;
1.3.7. automobilinio transporto judėjimo keliai ir jų profiliai, stovėjimo ir krovos aikštelės;
1.3.8. atviros statybinių medžiagų ir gaminių sandėliavimo aikštelės;
1.3.9. keltuvų ir pastolių įrengimo vietos;
1.4. statinio vertikaliojo pjūvio su pastatytais kėlimo kranais schema, kurioje nurodoma:
1.4.1. statinio aukščiausių dalių altitudės ir kiti statinio matmenys;
1.4.2. kėlimo kranų didžiausias strėlės siekis ir kablio pakėlimo aukštis;
1.4.3. bokštinių kranų kelių pjūviai, bėgių kelių atstumas nuo statomų statinių;
1.4.4. sunkiausių keliamų krovinių masių lentelė;
1.4.5. kėlimo kranų keliamosios galios, strėlės siekio ir kablio pakėlimo aukščio grafikai;
1.4.6. pakabinamojo inventoriaus (stropų, bunkerių betonui, dėžių skiediniui, konteinerių ir taros,
naudojamų vienetinėms ir birioms medžiagoms, griebtuvų ir kt.) masių lentelė;
1.4.7. kranų darbo zonų ženklinimo fragmentai;
1.4.8. kranų bėgių kelių aptvėrimo fragmentai;
23
1.5. statybos darbų atlikimo kalendorinis grafikas, kuriame nurodoma:
1.5.1. statinio sudėtinių dalių (požeminės ir antžeminės dalių, laikančiųjų konstrukcijų, pertvarų, stogo
dangos, apdailos, statinio inžinerinių sistemų ir kt.) statybos darbų (statybos aikštelės paruošimas, žemės
darbai, pamatų įrengimas, kolonų, rūsio sienų pastatymas ir kt.) pavadinimai, jų atlikimo tvarka;
1.5.2. statybos darbų pagal rūšis mastas (m³, m², t ir kt.);
1.5.3. statybos darbų pagal rūšis darbo imlumas, išreikštas darbo dienomis;
1.5.4. statybos darbų pagal rūšis pradžios ir pabaigos datos;
1.6. statybos darbų technologinės kortelės, kurias sudaro:
1.6.1. technologinių operacijų aprašymas;
1.6.2. techninių išteklių ir darbo sąnaudų skaičiavimas;
1.6.3. kokybės kontrolės schemos su nurodytais didžiausiais leistinaisiais nuokrypiais;
1.6.4. darbo vietų schemos, kuriose pažymėtas mechanizmų ir darbuotojų išsidėstymas, jų judėjimo
kryptys;
1.6.5. technologinių operacijų atlikimo grafikas, kuriame nurodytas operacijų eiliškumas ir trukmė;
1.6.6. darbuotojų saugos ir sveikatos sprendiniai su nurodytomis kolektyvinėmis ir asmeninėmis
apsaugos priemonėmis;
1.7. technologinės schemos yra technologinių kortelių sudedamosios dalys arba atskiri techniniai
dokumentai technologinėms operacijoms atlikti. Jose grafiškai pažymima:
1.7.1. darbo vietų ribos;
1.7.2. mašinų, mechanizmų, darbuotojų išsidėstymas, parodytas sutartiniais ženklais;
1.7.3. mašinų, mechanizmų, darbuotojų judėjimo nuoseklumas;
1.7.4. trumpi technologiniai nurodymai, leistinieji nuokrypiai;
1.7.5. projektiniai darbuotojų saugos ir sveikatos sprendiniai.
2. Atskirų statybos darbų technologijos projektas rengiamas, kai pagal rangos sutartį ruošiamasi atlikti
statybos ir/ar specialiuosius statybos darbus esamuose statiniuose. Tokį projektą sudaro:
2.1. aiškinamasis raštas;
2.2. statybvietės planas (jei yra reikalingas);
2.3. statybos darbų atlikimo kalendorinis grafikas;
2.4. technologinės kortelės (technologinės schemos).
3. Atskirų statybos darbų technologijos projekto dalys atitinka dalis, nurodytas šio reglamento 1.1, 1.3,
1.5, 1.6 papunkčiuose. Kiekvienu atveju statybos darbų technologijos projekto atskirų dalių sudėtis
sukonkretinama atsižvelgiant į atliekamų darbų rūšį, jų sudėtingumą ir statybvietės sąlygas.
24
14 KLAUSIMAS. TECHNOLOGINĖS KORTELĖS TURINYS
Technologines korteles sudaro (kaip kad pateikta 13 temoje STR):
1. Technologinių operacijų aprašymas
2. Techninių išteklių ir darbo sąnaudų skaičiavimas.
3. Kokybės kontrolės shcems su nurodytais didžiausiais leistinais nuokrypiais.
4. Darbo vietų schemos, kuriose pažymėtos mechanizmų ir darbuotojų išdėstymas, jų judėjimo
kryptys.
5. Technologinių operacijų atlikimo grafikas, kuriame nurodytas operacijų eiliškumas ir trukmė.
6. Darbuotojų saugos ir sveikatos sprendiniai su nurodytomis kolektyvinėmis ir asmeninėmis
apsaugos priemonėmis.
15 KLAUSIMAS. LYGINAMŲ VARIANTŲ FORMAVIMAS
Konkurencinį pranašumą įgyja tas, kas gali realizuoti efektyvesnius sprendimus. Norint nustatyti, kuris
efektyviausias, naudojamos įvairios sistemos.(brėžiniai)
Žmeniausias lygis – pakeisti mechanizmą. Rodiklius užsiduodam patys, taip išsirenkam razionaliausią
variantą.
16 KLAUSIMAS. VARIANTŲ PALYGINIMAS SAW METODU
Projektavimo darbuose vis plačiqu taikomas variantinis projektavimas. Tik toks projektavimo
organizavimas, kai palyginami ne du ar tys galimia variantai, o bent keliolika (o kartais ir keli šimtai),
leidžia parinkti iš tikrųjų racionalius projektavimo sprendinius. Be to, variantai lyginami pagal keliolika (
kartais keliasdešimt) efektyvumo rodiklių, kurie paprastai yra polidimensiniai dydžiai ir savo fizine prasme
dažnai yra priešingi.
Projektuojant statybos technologiją, tokiais rodikliais galėtų būti: pastato statybos ar proceso vykdymo
trukmė, statybose užimtų darbininkų skaičius, ten naudojamų mechanizmų bendrasis variklių galingumas,
laikinųjų kelių ilgis, bendrosios darbo sąnaudos, darbo užmokestis ir pan.
Nustatčius kiekvieno varinto visų rodiklių dydžius, sudaroma matric, kurioje, norint atlikti daugiatikslį
variantų įvertinimą, surašomi išeities duomenys. Skaičiavimams atlikti naudojami įvairūs daugiatikslio
įvertinimo metodai ( šiuo atveju SAW), leidžiantys sudaryti variantų prioritetų eilutes. Prioritetų eilutė – tai
sprendimų matricos perdirbimų ir skaičiavimų rezultatas, kai objektai išdėstomi tam tikra tvarka.
Dažniausiai nuo geriausio iki blogiausio varianto. Prioritetų eilutė yra skaičiavimo rezultatas.
SAW metodas – tai geriausiai žinomas, vienas iš paprastesnių ir plačiausiai naudojamas daugiatikslės
selektonovacijos metodas. Išeities duomenys, taikant šį metodą, yra sprendimų matrica P (sprendimų
25
matrica negali turėti meskaitinių reikšmių) ir kiekvieno efektyvumo rodiklio reikšmingumas q = {q1, q2, ....
qn }. Spendžiant šiuo metodu, visų reikšmindumų q suma turi buti lygi vienetui!
Šiuo metodu sprendžiama taip:
1. Sprendimų matrica normalizuojama (minimizavimo ir maksimizavimo sąlygos).
2. Jau normalizuotos matricos kiekvienas narys dauginamas iš jo reikšmingumo q ir sudedamas su
kitais gautais alternatyvos (eilutės) nariais.
3. Išdėliojama prioritetų eilutė.
17 KLAUSIMAS. DARBO SĄNAUDŲ NUSTATYMAS
Nustatant darbo sąnaudas naudojami apibrėžimai:
Darbo sąnaudų norma – tai darbo sąnaudų kiekis, reikalingas vienam darbininkui pagaminti vieną
produkcijos vienetą pagal techninius reikalavimus.
Darbo sąnaudos – darbo sąnaudų kiekis, reikalingas visai produkcijai pagaminti.
Darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų statyboje normatyvuose (prieduose) pateikta vidutinė
darbininkų kategorija, nes kiekvieną darbą atlieka keletas skirtingų kategorijų darbininkų.
Darbo sąnaudų ir darbo užmokesčio kalkuliacija atliekama panaudojant šias formules:
darbo sąnaudos: DS = Nd.s.n. x V
čia Nd.s.n. – darbo sąnaudų norma (žm. Val); V –darbo apimtis (natūriniais vienetais);
18 KLAUSIMAS. DARBO UŽMOKESČIO SKAIČIAVIMO PRINCIPAI
Nustatant darbo užmokestį naudojami apibrėžimai:
Tarifinis atlygis – pinigų suma, kurią gauna tam tikros kategorijos darbininkas už 1 darbo valandą.
Darbo užmokesčio skaičiavime imamas atitinkantis kategoriją tarifinis atlygis.
darbo užmokestis: DU = DS x A;
čia: A – tarifinis atlygis, Lt (priklausantis nuo vidutinės darbininkų kategorijos).
19 KLAUSIMAS. KRANO SAMPRATA
Kranas – tai techninių rodiklių konkreti kombinacija.
Kranai gali būti:
vikšriniai;
pneumoratiniai;
automobiliniai;
26
ant specialios važiuoklės (šimtakojai);
bokštiniai.
Bokštiniai kranai būna:
kai strėlė kilnojama;
kai strėlė nekilnojama su vežimėliu;
kai kranas važinėja pokraniniu keliu;
nevažinėjantis kranas, pritvirtintas prie pastato.
Kranų techninės charakteristikos yra pavaizduotos grafiškai kranų žinyne.
Kranai susideda iš vikšro/krano ir strėlės.
Strėlė būna:
teleskopinė (kintamo ilgio);
neteleskopinė (su gembe arba be gembės).
Jei krano strėlė yra stati ( 88 C), tai vadinamas kranas – bokštas.
Krano gembė gali būti:
valdoma;
nevaldoma.
Krano kabliai gali būti:
pagrindinio pakėlimo;
pagalbinio pakėlimo.
Kranai turi atramas (antrygius, kojas). Jos gali būti:
hidraulinės;
mechaninės.
Atramos gali būti arba ne.
Kranas yra aprašomas ne tik krano marke, bet ir strėlės sistema.
20 KLAUSIMAS. KROVINIŲ KABINIMO IR SANDĖLIAVIMO SCHEMOS
Tarp krano kablio ir keliamo daikto yra naudojama kėlimo įranga.
Kėlimo įranga gali būti:
stropas (dvišakiai, penkiašakiai, universalūs);
27
traversos. Jos skirtos dideliems ir ilgiems gaminiams kelti (24 metrų santvaras).
Santvaros kėlimas su traversa.
žirkliniai griebtuvai. Jais keliamos silikatinės, molio plytos.
tara. Jomis keliama betono bunkeriai, skiedinio dėžės, konteineriai.
Gaminiai sandėliuojami ant padėklų. Jų padėtis yra artima projekciniai padėčiai. Kaip padėti nurodo
sandėliavimo schemos, kurios yra pateikiamos sandėliavimo schemų albume.
Sandėliuojant plokštes tarp jų yra dedamos tarpinės. Ir tarpinės, ir padėklai turi būti mediniai.
Tiek stropavimo schemos, tiek sandėliavimo schemos yra sudėtos tame pačiame albume.
21 KLAUSIMAS. TECHNOLOGINĖS SCHEMOS SAMPRATA
Technologinėje schemoje turi būti:
mechanizmo stovėjimo vieta;
gaminio sandėliavimo vieta;
konstrukcijos montavimo schema.
Technologinė schema turi būti su visais įmanomais matmenimis.
28
Pokraninių sijų technologinė montavimo schema
22 KLAUSIMAS. TEORINĖS KRANO DARBO TRUKMĖS NUSTATYMAS
Norint nustatyti teorinę krano darbo trukmę yra modeliuojamas krano kablio judėjimas, t.y.
skaičiuojama mašininio montavimo ciklo trukmė minutėmis.
,21 MMM TTT (1)
čia: TM1 – strėlinio krano darbo trukmė montuojant konstrukcijas (min.),
TM2 – strėlinio krano darbo trukmė važiuojant tarp montavimo vietų (min.).
,360)/1(
α5,02)5,0(2
12
1 STKSV
aps
i
M NNv
s
nvv
HT
(2)
čia: Hi = H1 + H2 + H3 + H4 aukščių suma;
H1 – atramos, ant kurios remiasi montuojamas elementas, aukštis nuo krano stovėjimo
plokštumos, m;
H2 – laisvas tarpas virš atramos iki montuojamojo elemento (0,5–1,0 m );
H3 montuojamojo elemento aukštis, m;
H4 – kabinimo įrangos aukštis virš keliamos konstrukcijos (kolonų ~ 2,0 m, sieninių plokščių ~
4,0 m );
ν1 – minimalus krano kablio judėjimo greitis, m/min.;
29
ν2 – maksimalus krano kablio judėjimo greitis, m/min.;
ν – krano kablio judėjimo greitis, keičiant strėlės siekį, m/min. (ν= ν1);
NKSV – gaminių skaičius montuojant vienoje krano stovėjimo vietoje;
NST – krano stovėjimo vietų skaičius;
Σα – krano posūkio kampų suma, laipsniais;
naps – krano apsisukimų skaičius per minutę;
0,5 – atstumas nuo montuojamojo gaminio iki montavimo vietos, kai montuojamasis gaminys į
projektinę padėtį leidžiamas labai mažu greičiu;
360 – šie laipsniai naudojami siekiant suvienodinti matavimo vienetus;
Δs – strėlės siekio pokytis (jei strėlės siekis kinta).
,51031042
STĮP
kr
PK
STM NNv
SNT (3)
čia: vkr – krano judėjimo greitis, m/min.;
Np – posūkių skaičius;
NSTĮ – kabinimo įrangos pakeitimų skaičius (jei keičiama kabinimo įranga1);
SPK – krano važiavimo kelias, m.
Norint apskaičiuoti, kiek strėlinis kranas dirbs montuojant vieną konstrukciją, taikoma ši formulė:
.360)/1(
5,02)5,0(2
12
*
v
s
nvv
HT
aps
i
M
(4)
Skaičiuojant bendrą strėlinio krano darbo trukmę, montuojant vieną konstrukciją, TM bus lygus *
MT . Iš
to matyti, kad bendra krano darbo trukmė, montuojant vieną konstrukciją, bus lygi RMC TTT * .
Skaičiuojama bendra sieninių plokščių arba kolonos montavimo ciklo trukmė minutėmis:
,RMC TTT (5)
1 Kabinimo įranga keičiama tuomet, kai vienoje krano stovėjimo vietoje montuojami skirtingo svorio gaminiai ir jiems
montuoti reikalinga skirtinga kabinimo įranga.
30
čia: TC – bendra montavimo ciklo trukmė minutėmis;
TM – mašininio montavimo ciklo trukmė minutėmis (apskaičiuojama pagal tolesnį punktą);
TR – rankinio ciklo trukmė minutėmis.
23 KLAUSIMAS. SAVAEIGIŲ KRANŲ RINKIMAS PAGAL TECHNINES
CHARAKTERISTIKAS
Kranai renkami dviem stadijom:
pagal technines charakteristikas;
pagal ekonominius variantų palyginimus.
Savaeigiai kranai parenkami iš kranų žinyno pagal tris kranų technologinius parametrus Q, H, L.
Parinktojo krano kėlimo galia Q (keliamumas) turi atitikti šia nelygybę:
.reikK QQ ;
Parinktojo krano kablio pakėlimo aukštis H turi atitikti šia nelygybę:
.reikK HH ;
Parinktojo krano strėlės siekis L turi atitikti šia nelygybę:
.reikK LH ;
Šios nelygybės turi galioti vienu metu, tik tuomet kranas bus parinktas teisingai.
Reikalinga didžiausia krano kėlimo galia .reikQ yra lygi montuojamos konstrukcijos ir užkabinimo
įrangos masių sumai:
;... stropkonstrreik QQQ
čia: .konstrQ - keliamos konstrukcijos masė;
.stropQ - kabinimo įrangos (stropų) masė.
Reikalingas krano kablio pakėlimo aukštis (pav.) apskaičiuojamas pagal formulę:
31
4321. hhhhH reik ;
čia: h1 – atramos, ant kurios bus remiamas montuojamas elementas, projektinis aukštis nuo krano
stovėjimo plokštumos;
h2 – laisvas tarpas virš atramos iki montuojamo elemento (0,5-1,0 m);
h3 – montuojamojo elemento aukštis;
h4 – kabinimo įrangos aukštis virš montuojamojo elemento.
Pav. Reikalingas krano kablio pakėlimo aukštis
24 KLAUSIMAS. SAVAEIGIŲ KRANŲ RINKIMAS PAGAL TECHNINES
CHARAKTERISTIKAS, KAI STRĖLĖ SU GEMBELE
Atliekant savaeigių kranų parinkimą pagal technines charakteristikas kai strėlė su gembele, kranai taip
pat parenkami pagal tris technologinius parametrus: Q, H, L. Krano strėlės siekis nustatomas lyginant
atstumus iki konstrukcijų sandėliavimo ir konstrukcijų montavimo vietų. Strėlės siekiu vadinamas tas
atstumas, kuris yra ilgesnis.
Pav. Atstumai iki konstrukcijų montavimo ir sandėliavimo vietų.
Imame, kad strėlės siekis bus lygus .montL , nes ... . montsandėamont LLL skaičiuojamas įvertinant galimą
mažiausią krano stovėjimo atstumą nuo jau sumontuotų konstrukcijų ir montuojamų konstrukcijų matmenis.
32
Parenkant savaeigius kranus, reikia tikrinti krano strėlės lietimąsi prie jau sumontuotų konstrukcijų.
Taip galime nustatyti krano optimalų strėlės siekį. Šis tikrinimas gali būti atliekamas dvejopai: analitiniu ir
grafiniu būdais.
Skaičiavimus atliekant grafiniu būdu, visi objektai braižomi pagal mastelį. Pirmiausia braižomas
pavojingas pjūvis: sumontuotos konstrukcijos, ant kurių remsis montuojamasis elementas, pažymimos
pastato ašys, žemės paviršiaus linija.
Pav. Tikrinimas, ar krano strėlė nelies jau sumontuotų konstrukcijų.
0,5-1 m atstumu virš atėmimo paviršiaus braižomas montuojamasis elementas. Atidedamas
užkabinimo įrangos aukštis virš montuojamojo elemento, virš jo 0,5-1,5 m atstumu dedamas taškas A
(krano strėlės galo taškas). 1 m atstumu nuo priešingo montuojamai konstrukcijai pastato krašto, atrėmimo
paviršiaus lygyje, žymime tašką B. Maždaug 1,5 m atstumu, lygiagrečiai su žemės paviršiumi brėžiame
tiesę, kuri žymi krano strėlės tvirtinimo lygį. Per taškus A ir B brėžiame tiesę. Ten, kur tiesė kerta krano
strėlės tvirtinimo lygį, gauname tašką C. Atstumo nuo taško C iki montuojamojo elemento vidurio
horizontalioji projekcija yra optimalus krano strėlės siekis – Loptimal..
Didinat krano strėlės ilgį, galima sumažinti jos siekį ir kraną priartinti prie montuojamojo pastato,
tačiau ekonominiais sumetimais tikslinga parinkti tokį kraną, kurio strėlės ilgis yra kuo trumpesnis.
Palyginami .montL ir .optinalL . Didesnis iš jų bus reikiamas krano strėlės siekis - .reikL .
Suskaičiavus .. , reikreik HQ ir .reikL , iš kranų žinyno pagal kėlimo galios ir kablio pakėlimo aukščio
grafikus parenkamas savaeigis kranas, atitinkantis apskaičiuotus technologinius parametrus.
Galima išskirti keturis krano parinkimo pagal kėlimo galią ir kablio pakėlimo aukštį žingsnius. Jei po
visų žingsnių sąlygos atitinka , kranas tinka. Jei sąlygos neatininka, kranas netinka, reikia tikrinti kitą
grafiką.
33
25 KLAUSIMAS. BOKŠTINIŲ KRANŲ PARINKIMAS PAGAL TECHNINES
CHARAKTERISTIKAS
Bokštiniai kranai parenkami dviem etapais:
1. Pagal techninius parametrus.
2. Pagal ekonominius parametrus.
Bokštinio krano parinkimo pagal techninius parametrus atvejai:
1) Krano parinkimas, kai kartu atliekami požeminiai ir antžeminiai statinio konstrukcijų
montavimo darbai.
2) Krano parinkimas, kai atliekami tik antžeminės dalies montavimo darbai.
Pirmiausia reikia žinoti šiuos montuojamojo pastato parametrus:
1. Pastato ar statinio dydžius ir išsidėstymą (požeminės ir antžeminės dalies).
2. Montuojamųjų konstrukcijų masę, matmenis ir išsidėstymą.
3. Darbų sąlygas (statybvietės plano ypatumus, grunto pobūdį, pastato požeminės dalies
konstrukcinius ypatumus).
Parenkant kraną, tikrinama, ar jo techninės charakteristikos Qk, Sk ir Hk atitinka šias sąlygas:
Qk ≥ Qr
Sk ≥ Sr
Hk ≥ Hr
Qk – krano keliamoji galia, t;
Qr – reikalinga krano keliamoji galia, t;
Sk – krano strėlės siekis, m;
Sr – reikalingas krano strėlės siekis, m;
Hk – krano kablio kėlimo aukštis, m;
Hr – reikalingas krano kablio kėlimo aukštis, m.
Pagal žinomus montuojamo pastato parametrus skaičiuojami krano technologiniai parametrai ir kranas
parenkamas pagal technines kranų charakteristikų lenteles.
34
Krano parinkimas, kai kartu atliekami požeminiai ir antžeminiai statinio konstrukcijų montavimo
darbai
1. Krano strėlės siekis (Sk) skaičiuojamas nuo bokštinio krano pokraninių bėgių ašies iki krano kablio
ašies. Bokštiniams kranams, kurie neturi pokraninių bėgių, strėlės siekis skaičiuojamas nuo krano sukimosi
ašies iki krano kablio ašies.
Strėlės siekis priklauso nuo montuojamo pastato pločio ir minimalaus atstumo nuo montuojamo
pastato sienos iki artimiausio bėgio arba atramos. Jeigu kranas yra iš vienos pastato pusės, jo strėlė turi
siekti toliausią pastato sieną, jei iš abiejų pusių – strėlė turi siekti pusę pastato pločio.
SR = l1 + l2 + l3 + bp.k/2 + bp
čia: l1 - atstumas nuo krano bėgio arba nuo atramos iki iškasos krašto, m;
l2 - atstumas nuo iškasos dugno apačios iki pastato sienos ašies, m;
l3 - iškasos šlaito projekcija, m;
bp.k - pokraninio kelio arba atramų plotis, m;
bp - požeminės pastato dalies plotis, m.
2. Krano kablio pakėlimo aukštis:
HR = h1 + h2 + h3 + h4
čia: h1 - montuojamo elemento horizontas, skaičiuojamas nuo pokraninio bėgio arba nuo atramos
apačios, m;
h2 - montuojamo elemento aukštis, m;
h3 - statomo elemento atstumas nuo montuojamo elemento iki montavimo horizonto (0,5-1 m);
h4 - kabinimo priemonės skaičiuojamasis aukštis virš keliamos konstrukcijos, m.
3. Reikalinga krano keliamoji galia:
QR = P + Pstr.
čia: P – sunkiausio keliamo elemento masė, t;
Pstr. – kabinimo priemonės masė, t.
Turint šias technines charakteristikas pagal diagramas parenkamas tinkamiausias kranas.
35
Bokštinio krano parinkimo schema, kai kartu atliekami požeminiai
ir antžeminiai statinio konstrukcijų montavimo darbai
Krano parinkimas, kai atliekami tik antžeminės dalies montavimo darbai
Jeigu montuojamos tik antžeminės pastato konstrukcijos, tai strėlės siekis skaičiuojamas pagal kitą
formulę:
SR = l + ba + bp.k./2
čia: l – atstumas nuo pokraninio bėgio arba kraštinės atramos iki pastato, m.
l reikšmė nustatoma taip: l = (R - bp.k./2) + (0,7 ÷ 1,0)
R – krano platformos posūkio spindulys arba krano nejudamosios platformos spindulys.
Bokštinio krano parinkimo schema, kai atliekami tik antžeminės dalies montavimo darbai
36
26 KLAUSIMAS. BOKŠTINIO KRANO KELIO ĮRENGIMAS
Bokštiniam kranui įrengiamas kelias – bėgiai, valcuoti kampuočiai 1,5 m ilgio.
Žuoliai – pabėgiai – 6,25 m.
Pabėgių varža turi būti mažesnė nei 4Ω. Jei varža didesnė, tai reikia kalti dar elektrodų arba drėkinti
gruntą.
Galinės atramos įrengiamos 3 pabėgiai nuo kelio, o kai yra ištisiniai pabėgiai, tada 1,5 m.
Statybos aikštelėje dirbant kranui, jis turi turėti signalizacijos įrenginius:
nuo vėjo
kranisto signalizavimo priemonė
nuo perkrovimo
Ribotuvai:
kėlimo galios
strėlės pakėlimo
vežimėlio
kablio pakėlimo
krano posūkio
pokraninio kelio
27 KLAUSIMAS. SAVAEIGIŲ KRANŲ PATIKRINIMAS LIETIMUI
Parenkant savaeigius kranus, reikia tikrinti krano strėlės lietimąsi prie jau sumontuotų konstrukcijų.
Taip galima nustatyti optimalų strėlės siekį. Šis tikrinimas gali būti atliekamas dvejopai – analitiniu ir
grafiniu būdu.
Skaičiavimus atliekant grafiniu būdu, visi objektai braižomi pagal mastelį. Pirmiausia braižomas
pavojingas pjūvis: sumontuotos konstrukcijos, ant kurių remsis montuojamasis elementas, pažymimos
pastato ašys, žemės paviršiaus linija.
6,25
37
Tikrinimas, ar krano strėlė nelies jau sumontuotų konstrukcijų
Didinant krano strėlės ilgį, galima sumažinti jos siekį ir kraną priartinti prie montuojamojo pastato,
tačiau ekonominiais sumetimais tikslinga parinkti tokį kraną, kurio strėlės ilgis yra kuo trumpesnis.
28 KLAUSIMAS. L OPT. NUSTATYMAS ANALITINIU BŪDU
Apskaičiuojamas elementui i kelti reikalingas krano j strėlės minimalus siekis (Lmin i j). Jis nustatomas,
atsižvelgiant į konstrukcijos statymo vietą ir krano padėtį statomos konstrukcijos atžvilgiu.
Montuojant skersine pastato kryptimi vienaaukščio pramoninio pastato kolonas, santvaras, dengimo
sijas, posantvarines santvaras ir denginio plokštes, reikalingas krano strėlės siekis apskaičiuojamas iš
grafikų arba lentelių.
Montuojant denginio plokštes išilgine pastato kryptimi, sudaroma krano darbo schema reikalingam
strėlės siekiui rasti. Pirmiausia apskaičiuojamas mažiausias krano strėlės ilgis (lmin), esant optimaliam strėlės
polinkio kampui . Strėlės ilgio l pirmosios išvestinės reikšmę kampo atžvilgiu prilyginame nuliui:
0cos
sin
sin
cos2
3
2
1
bh
d
dl
ir
.sin
cos
cos
sin2
1
2
3
hb
Iš šios lygybės randame, kad
3
3
1 .b
htg opt
Iš opttg apskaičiuojamas opt . Mažiausias strėlės ilgis
optopt
bhl
cossin
31min ;
čia opt - optimalus strėlės polinkio kampas, kuriam esant strėlės ilgis mažiausias.
38
Plokštei montuoti reikalingas strėlės siekis apskaičiuojamas pagal formulę
ClL opt cosminmin ;
čia C – atstumo nuo strėlinio krano važiuoklės vidurio iki strėlės šarnyro projekcija m.
Pagal šią skaičiavimo metodiką galima apskaičiuoti minimalius strėlės siekius (Lmax i j), montuojant
kranu j bet kurį elementą i.
29 KLAUSIMAS. STATYBINIŲ KROVINIŲ KLASIFIKAVIMAS
Krovinio tipas – vienas pagrindinių faktorių, į kuriuos atsižvelgiama pasirenkant transporto priemones,
jų eksploatavimo sąlygas, krovinio iškrovimo darbų būdą.
Statybiniai kroviniai skirstomi į klases pagal tūrio svorį: I klasė – sunkūs; ... ; VI klasė – lengvi.
Kroviniai klasifikuojami pagal:
1) krovos būdą:
vienetiniai
suverstiniai
piltiniai
2) vienos krovininės vietos masę:
vienetiniai normalios masės (iki 250 kg)
padidintos masės (250 kg – 30 t)
sunkiasvoriai (30 t ir daugiau)
3) gabaritus:
leistini vežti bendrojo naudojimo keliais
stambiagabaritiniai
4) siuntos dydį:
mažų partijų (iki 5 t)
vidutinių partijų (5-30 t)
masiški (daugiau nei 30 t)
39
5) pavojingumo laipsnį:
nepavojingi
pavojingi pagal gabaritus
dulkantys arba karšti
pavojingi
Pavojingi kroviniai skirstomi į klases:
1) sprogstančios medžiagos;
2) suspaustos ir suskystintos dujos;
3) lengvai užsiliepsnojantys skysčiai, skysčių mišiniai;
4) lengvai užsiliepsnojančios medžiagos, vežimo metu galinčios lengvai užsidegti nuo išorinių
liepsnos šaltinių, kuriuos sukelia trintis, savaiminės cheminės reakcijos, šildymas;
5) oksiduojančios medžiagos ir organiniai peroksidai lengvai išskiriantys deguonį;
6) nuodingos ir infekcinės medžiagos;
7) radioaktyvios medžiagos;
8) šarminės ir koroduojančios medžiagos;
9) medžiagos santykinai nedidelio pavojingumo vežant, tačiau reikalaujančios atitinkamo rėžimo ir
saugojimo sąlygų.
30 KLAUSIMAS. AUTOMOBILINIS TRANSPORTAS IR KELIAI
Transportas, kuriuo kroviniai atvežami iš gamyklų ir sandėlių į statybvietę, vadinamas išoriniu.
Statybvietėje po pavienius objektus kroviniai išvežiojami vidiniu transportu. Gerai organizuotoje statyboje
vidaus pervežimų dažniausiai išvengiama arba jie būna minimalūs.
Kartais technologinius procesus galima sutapdinti su transportavimu. Šiais atvejais naudojamos
technologinės transporto priemonės, pavyzdžiui, automobiline betonmaiše betono mišinys tuo pat metu ir
ruošiamas, ir transportuojamas, betono siurbliu mišinys paduodamas į darbo vietą ir paklojamas.
Technologines transporto priemones reikia naudoti kuo plačiau. Kroviniai į statybas pervežami geležinkeliu,
automobiliais, traktoriais, vandens ir oro transporto priemonėmis. Pigiausias yra vandens, brangiausias – oro
transportas, todėl pastarasis pasitelkiamas tik išimtiniais atvejais, kai kitokių transporto priemonių panaudoti
negalima. Nors automobilių transportas yra brangesnis už geležinkelį, bet, atsižvelgiant į mobilumą,
patogumą ir operatyvumą, automobiliais pervežama apie 80% visų statybinių krovinių.
Parenkant transporto priemones, atsižvelgiama į konkrečias sąlygas ir krovinių galimų pervežimo
variantų savikainą.
Į statomus objektus turi būti nutiesti pastovūs automobiliniai privažiavimo keliai. Tik jeigu jų nėra,
įrengiami laikini. Laikinų kelių bendras ilgis statybvietėje turi būti minimalus, jie turi būti tinkami eismui
40
bet kuriuo metų laiku. Keliai išdėstomi taip, kad transportas galėtų laisvai privažiuoti prie sandėlių ir
konstrukcijų montavimo vietos. Statybvietėje keliai gali būti vienos arba dviejų eismo krypčių. Jų
važiuojamosios juostos plotis priklauso nuo naudojamų transporto priemonių: vienpusio eismo turi būti ne
siauresnė kaip 3,5 m, dvipusio – 6,0 m. Skaičiuojant posūkio spindulį, įvertinamas automobilio ilgis.
Laikinų ir privažiavimo kelių konstrukcija priklauso nuo statybvietės grunto savybių, eismo
intensyvumo ir transporto priemonių rūšies.
Paprasčiausias yra profiliuotas grunto kelias. Šitoks kelias įrengiamas tada, kai gruntas yra sausas
smėlis ir nenumatomas intensyvus eismas (ne daugiau kaip 3 mašinos per valandą). Tiesiant kelią, greideriu
arba buldozeriu sustumiamas iš pakelės gruntas, sutankinamas volu ir profiliuojamas paviršius.
Laikini keliai su skaldos arba žvyro danga įrengiami tada, kai yra intensyvus eismas arba vandeniui
nelaidus gruntas. Šie keliai laiko ilgiau kaip vienerius metus. Tiesiant kelią, padaroma žemės sankasa,
greideriu iškasamas griovys važiuojamajai juostai. Griovio pagrindą sutankinus, užpilamas 8–10 cm storio
smėlio sluoksnis, kuris sudrėkinamas ir suplūkiamas. Paskui pilama skalda arba žvyras, išlyginama ir
sutankinama.
Jeigu numatoma, kad važinės sunkusis transportas (15...20 t masės statybos mašinos) arba bus
intensyvus eismas, o gruntas blogas, įrengiami keliai su gelžbetoninių plokščių danga. Gelžbetoninės
plokštės klojamos ant suplūkto 12...16 cm storio smėlio pagrindo. Laikini ir ypač gruntiniai keliai turi būti
prižiūrimi: tvarkomas vandens nuotėkis, laiku taisomos vėžės, lyginamos duobės.
31 KLAUSIMAS. NEPERTRAUKIAMO TRANSPORTO ORGANIZAVIMAS
Pervežant krovinius transportą organizuoti riekia taip, kad jis vyktų nenutrūkstomai. Tam reikia
parinkti racionalius maršrutus ir paskaičiuoti maršrutų trukmę. Transporto priemonės ciklų skaičius per
pamainą randamas pamainos trukmę dalijant iš ciklo trukmės. Transporto priemonės apkrovimas per darbo
laiką išreškiamas krovinių masės ir kelio sandauga. Kuo transporto priemonės tonkilometrio savikaina
mažesnė tuo ji ekonomiškesnė. Kad kroviniai būtų pervežami be pertraukų, reikia apskaičiuoti reikiamą
41
transporto priemonių skaičių. Jis randamas ciklo trukmę padalijus iš pakrovimo tukmės. Nepertraukiamo
transporto organizavimo esmė ta, kad statant objektą būtų kuo mažiau prastovų.
Nepertraukiamo transporto pavyzdžiai: panelvežis, savivartis ir t.t.
Vidutinis savivarčio greitis mieste 20 km/h. Reikia 7 savivarčių, kad darbai vyktų kaip
nepertraukiamas ciklas.
32 KLAUSIMAS. PAKROVIMO - IŠKROVIMO DARBAI BEI GAMINIŲ SANDĖLIAVIMAS
Pakrovimo darbai vieni iš pavojingiausių ir atsakiningiausių darbų. Pakraunant konstrukcijas reikia
laikytis tam tikrų taisyklių. Paprastos lygios metalinės konstrukcijos platformose kraunamos keliomis
eilėmis ant medinių tarpiklių. Iš šono konstrukcijas laiko atraminiai stovai, kurių galai surišti stora viela.
Sijos kraunamos taip, kad jų sienelės būtu vertikalios, galus taip pat reikia surišti viela. Santvaros ant
platformų kraunamos po 3-7 vnt. vertikalioje padėtyje. Surenkami g/b gaminiai vežami taip, kad jų darbo
armatūra būtu apačioje. Konstrukcijos kraunamos ant padėklų, vienodai apkraunant transporto priemonės
ašis. Tarp eilių dedami tarpikliai. Kai negalime montuoti konstrukcijų nuo transporto priemonių tada
konstrukcijos kraunamos į centrinius ar objektinius sandėlius. Centriniame sandėlyje konstrukcijos
kraunamos su 1-3 darbo mėnesių atsarga. Tokie sandėliai steigiami prie geležinkėlių, uostų, stambiose
statybvietėse.
Iškrovimo ir pakrovimo darbai atliekami rankomis arba mechanizuotai su ~20 minučių prastova.
Iškraunant konstrukcijos stropuojamos taip, kaip nurodyta projekte ar darbo brėžiniuose. Atvežtos
konstrukcijos turi būti apžiūrimos. Objektiniai sandėliai įrengiami krano montavimo zonoje. Objektinio
sandėlio aikštelė daroma su nedideliu nuolydžiu vandeniui nubėgti. Kiekvienas gaminys sandėliuojamas
pagal sandėliavimo schemą. Gaminiai kraunami taip, kad nesideformuotų, būtų galima stropuoti ir matytųsi
elementų markė. Gaminių atsarga sudaroma vienam pastato aukštui. Konstrukcijos kraunamos ant medinių
padėklų. Kraunant į rietuves, tarp eilių dedami mediniai tarpikliai. Tarp rietuvių reikia palikti praėjimus iki
1m.
Estakada – tai transporto priemonių iškrovimo priemonė (įrenginys).
33 KLAUSIMAS. PAKROVIMO - IŠKROVIMO DARBŲ SAUGA
Krovimo darbai yra sunkūs, todėl stengiamasi juos mechanizuoti. Visi kroviniai 50 kg ir daugiau
keliami į 3 m aukštį turi būti mechanizuoti. Dulkiųjų medžiagų krovimas taip pat turi būti mechanizuotas.
Darbininkai turi dirbti su darbo rūbais, respiratoriais, apsaugos akiniais. Žiemą draudžiama konstrukcijas
krauti ant apledėjusių tarpiklių ir padėklų. Aikštelės turi būti nuvalytos ir pabarstytos, kad nebūtų slidu.
Kraunant konstrukcijas reikia tarp eilių dėti tarpiklius. Tarp eilių paliekami praėjimai nemažesni kaip 1 m.
42
Sunkūs elementai kraunami arčiau kelio. Konstrukcijos turi būti keliamos tik su projekte nurodytom
stropavimo priemonėm.
Plačiau apie pakrovimo – iškrovimo darbų saugą skaityti „Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje DT
5-00“.
34 KLAUSIMAS. APTVARO SAMPRATA
Tvora gali apsaugoti nuo žvėrių ir gyvulių.
Apsauginis aptvėrimas saugo, kad žmonės nenukristų iš tam tikro aukščio žemyn. Apsauginiai
aptvėrimai įrengiami visur kur aukščio skirtumas daugiau kaip 1,3 m.
Apsauginė „STOP“ juosta – tai signalinis aptvėrimas pažymint pavojingą zoną.
Aptvaras – tai medinė konstrukcija skirta nužymėti pastato ašims.
Ištempus ašinę vielą tarp ašių, ant jos uždedamas svambalas. Jo pagalba lygiai dedami pamatai
(paveikslėlis apačioje).
Aptvaras taip pat naudojamas duobės gyliui išmatuoti, t.y. nustatyti duobės dugno altitudei.
Atstumas nuo aptvaro iki duobės 0,5 – 1 m.
Aptvaro horizontaliosios lentos viršaus aukštis – brigadininko akių lygyje.
Lenta dvigubo pjovimo 35 mm storio.
35 KLAUSIMAS. IŠKASŲ IR TRANŠĖJŲ ŠLAITŲ ĮRENGIMAS
Iškasa – tai pamatų duobė.
Savarta / kavaljeras – iš iškasos iškasta žemė.
~ 1 m
43
Tranšėja vadinamas laikinas žemės įrenginys, skirtas inžinerinių tinklų vamzdžiams ir juostiniams
pamatams kloti. Tranšėjos ilgis 2 kartus didesnis už jos plotį.
Tranšėjos sienos gali būti vertikalios (stačiais šlaitais) ir nuožulnios (lėkštais šlaitais), ramstomos
(sutvirtintais šlaitais) ir neramstomos (nesutvirtintais šlaitais).
Pagal darbo apsaugos taisykles, kasant natūralaus drėgnumo gruntą ir gruntiniam vandeniui esant
giliai, tranšėjas galima kasti su vertikaliomis sienomis, jų neramstant. Sienos neramstomos šiuose
gruntuose: supiltuose smėlio ir žvyro iki 1m gylio, priesmėlio ir priemolio iki 1,25 m molio iki 1,5 m.
Jeigu tranšėjos kasamos lėkštais/nuožulniais šlaitais, tai jų šlaitai gali būti sutvirtinti arba nesutvirtinti.
Sutvirtinama gali būti žole, medžiais, betoninėm plokštėm, geotekstile ir pan.
Jei šlaitai nesutvirtinti, tai jų nuožulnumo kampas turi būti nurodytas statybos darbų technologiniame
projekte.
Esant statiems šlaitams, tranšėjos gylis ne didesnis kaip 1,5 m. Jei gylis didesnis, tai šlaitai privalo būti
stiprinami.
Realiausias stiprinimo būdas – išramstymas. Tranšėjos sienų sutvirtinimo lentos gali būti laikomos
inkariniais arba nuožulniai įtaisytais ramsčiais. Ramsčiai tranšėjoje išdėstomi įvertinant grunto slėgį į sienos
paviršių. Paklojus vamzdžius ir išbandžius jų sistemą, tranšėjos užpilamos gruntu.
36 KLAUSIMAS. TRANŠĖJŲ TVIRTINIMO BŪDAI
Tranšėjų tvirtinimo būdai:
1. Egzotinisi – grunto užšaldymas vandeniu
2. Spyrinis (tranšėjų įtvirtinimas spyriais)
3. Lentomis arba skydais
44
4. Templinis (tranšėjų įtvirtinimas templėmis)
Jei tranšėjos nėra gilios:
Jei norime iškasti gilią tranšėją (3-5 metrų), tai iš pradžių kasame 2 metrų gylio ir tada padarome
įtvirtinimus, tolesniam kasimui vienintelis prieinamas būdas yra dėti teleskopines dėžes:
(1 konstrukcija = 8 tonos)
Stengiamasi kasti su šlaitais ir naudoti betranšėjinias technologijas.
Betranšėjinė technologija:
45
37 KLAUSIMAS. GRUNTO KASIMAS BULDOZERIU
Gruntu vadinama uoliena arba jos smulkiosios dalys iš žemės plutos paviršiaus sluoksnio.
Buldozeriai naudojami augaliniam sluoksniui nuimti. Lietuvoje augalinio sluoksnio storis yra 20 cm.
Buldozeriais gruntas kasamas ir nustumiamas 70-100 m atstumu. Gruntas kasamas pagla klodinę-tranšėjinę
darbo shemą: kiekvienas klodas iškasamas lygiagrečiomis juostomis, tarp jų paliekant iki 1 m pločio
skiriamąsias sieneles. Jos neleidžia stumiama gruntui byrėti į šonus. Šios sienelės nukasamos iškasus keletą
grunto plodų.
Gruntas pradedamas kasti nuo iškasos krašto per visą ilgį. Buldozerio verstuvu gruntas kasamas
vienodo storio sluoksniu tolygiais ar dantytais pleištais.
Gruntas gali būti paskleistas 12-15 cm storio sluoksniais ir sutankintas.
Grunto kasimo buldozeriais trūkumai – dirba neefektyviai, grunto nubirėjimo koeficentas parodo kad
didesnė dalis grunto nubyra. Grunto nubyrėjimas priklauso nuo stumiamo atstumo.
Toliau kaip 20-25 m gruntas stumiamas į sąvartas ir vėliau – į pylimus. Jeigu gruntas stumiamas iki 70
m, buldozeris grįžta į pradinę darbo vietą atbuline eiga, o jeigu toliau kaip 70 m, - priekiu.
Savarta – grunto pertekliaus išpylimo vieta,
Strelytėmis pažymėtas buldozerių kelias stumiant gruntą.
Trečiosio kategorijos ir visų kategorijų sušalę gruntai prieš kasant buldozeriu turi būti iš anksto
išpurenami. Tankūs, akmeningi gruntai kasami pritaisius buldozeriui dantytą verstuvo peilį.
38 KLAUSIMAS. GRUNTO KASIMAS SKREPERIAIS
Skreperiais gruntas kasamas, transportuojamas, skleidžiamas ir tankinamas. Jie gali būti prikabinami
prie traktoriaus arba savaeigiai. Geriausiu rezultatų pasiekiama kasant skreperiais rišlius sausus ir drėgnus
gruntus. Jeigu gruntai šlapi ir lipnūs, smėlis sausas, skreperių darbo našumas mažėja, darbas brangsta.
Grunto kasimas skreperiais – didelis semtuvėlis semia žemę. Semtuvėlio dydis 5-7 kubai. Naudojami
kelių statyboje.
Tarpinė
savarta
46
Parenkant skreperio eigos shemą, atsižvelgiamą į tai, kad gruntui išvežti kelais būtų trumpiausias ir be
staigių posūkių, iškasos ilgio pakaktų skreterio kaušui pripildyti grunto, o jo išpylimo vietoje pakaktų ploto
visam atvežtam gruntui paskleisti.
Judėjimo schemos:
Elipsė;
Aštuoniukė.
Kad skreperio darbo našumas būtų didesnis, gruntą kasti reikia važiuojant pirmąja pavara, naudoti
pailgintą kaušo peilį su reikiamui gruntui pjauti polinkio kampu, iš anksto supurenti kietuosius gruntus,
naudoti stumtuvus.
Gruntas gali būti kasamas nuosekliomis juostomis, kas antroje juostoje ir briaunuotomis-
šachmatinėmis juostomis. Kasant nuosekliomis juostomis, daug grunto nubyra į šonus, dėl to skreperio
darbo našumas mažėja. Geriau gruntą kasti kas antroje juostoje arba taikyti briaunuotą-šachmatinę kasimo
schemą.
Jei yra dielė lyginimo darbų apimtis, teritorijoje gali dirbti keletas skreperių.
39 KLAUSIMAS. GRUNTO TANKINIMAS
Visu pirma reikia išsiaiškinti:
Ar tikrai reikia gruntą tankinti? 99-nis kartus iš 100 galima apsieiti be grunto tankinimo.
Kodėl nereikia tanknti? Grunto tikslingas tankinimas yra gana sudėtingas procesas.
Gruntą geriausiai plūkti (tankinti) tada, kai jame yra optimalus drėgmės kiekis, todėl jį tenka arba
džiovinti, arba papildomai drėkinti. Tankinama, kai pagrindo gruntas yra poringas, suspaudžiamas – purus
smėlis, liosinis, silpnas molinis, piltinis ir kai kurie kiti gruntai. Būna paviršinis ir gilusis tankinimas.
Paviršinis grunto tankinimas. Tankinama sluoksniais. Paviršinis grunto tankinimas iškasose atliekamas
sunkiaisiais arba kumštiniais volais. Jie, daug kartų važinėdami, sutankina gruntą iki 0.5 m gylio.
Paviršinio vibravimo efektyvumas ir kokybė priklauso nuo grunto drėgnumo. Labai drėgni gruntai
vibruojami prilimpa prie vibroplokščių, todėl prieš pradedant tankinti ant pagrindo paviršiaus užpilamas 10
cm storio kalkakmenio, plytų skaldos ar sauso grunto sluoksnis. Esant nepakankamam grunto drėgnumui,
vieną parą prieš tankinant pagrindo paviršius palaistomas vandeniu. Gruntas tankinamas ciklais.
Smėlio ir uoliniai gruntai tankinami vibravimu. Paprastomis vibroplokštėmis galima sutankinti gruntą
iki 0.5 m, o sunkiomis savaeigėmis vibroplokštėmis – iki 1 m gylio.
Durpinį gruntą galima sutankinti užpylus reikiamą plotą atvežtu sunkiu gruntu ir palaikius projekte
numatytą laik. Šiuo atveju pirmiausia reikia atlikti inžinerinius, geologinius ir hidrologinius tyrimus ir
apskaičiuoti, ar pigiau tokį gruntą užpilti atvežtu gruntu ir sloginti (tankinti), ar iškasti durpes ir parduoti, o
pagrind daryti dirbtinį. Jei reikia prieš sloginimą plotas drenuojamas.
47
Gilusis grunto tankinimas – tai gruntinių polių įrengimas, požeminių užtaisų sprogdinimas, sudrėkinto
grunto tankinimas vibratoriais. Gilusis grunto tankinimas taip pat atliekamas vibravimu. Pirmiausia gruntas
prisotinamas vandens.Vanduo pradedamas paduoti pro vamzdines perforuotas adatas tuoj pat pradėjus jas
gramzdinti. Greta adatos į gruntą gramzdinamas vibratorius. Pasiekus reikalingą gylį, 20 - 30 sekundžių
tankinama. Baigus tankinti, adata kartu su vibratoriumi iškeliama, nenutraukiant vandens srovės. Adatos
gramzdinamos šachmatine tvarka kas 0.8 – 1 m. Veikiant vibracijai sunkesnės grunto dalelės suslūgsta, ir
gruntas sutankėja.
Silpni uoliniai ar dumbliniai gruntai gali būti stiprinami smėlio ar grunto poliais. Jie įrengiami,
naudojant invetorinius polius – apvalkalus, kuriuos sudaro storasienis 400 – 500 mm storio vamzdis su
atsidarančiu ar paliekamu grunte antgaliu. Polis – apvalkalas gramzdinamas dyzeliniais ar pneumatiniais
plaktais arba savaeigiu kranu su vibratoriumi.
Taigi gruntą galima tankinti:
Kumštiniais volais – plūkiami rišlūs gruntai ir grumstuoti paviršiai;
Perforuoto paviršiaus volais plūkiami sausi rišlūs grumstiniai gruntai, kuriuose iki 30 – 35 cm
skersmens riedulių, žvyro ir smėlio mišiniai, atšildyti gruntai, kuriuose iki 35-40 cm skersmens
sušalusių gabalų;
Volais su pneumatiniais ratais plūkiami priesmėlio, priemolio ir molio natūralaus drėgnumo
gruntai;
Vibraciniais volais plūkiami smėlio, priesmėlio, žvyro ir smėlio, skaldos ir smėlio mišiniai, žvyras
ir skalda.
Lygaus paviršiaus volais galima suplūkti iki 15 cm storio rišlaus grunto sluoksnį.
Volas tankina tik tai ploną sluoksnį, tokiais atvėjais greideriais arba rankiniu būdu formuojami
sluoksniai iki 15 cm storio. Tokius sluoksnius reikia pervažiuoti volais ne mažiau 7 kartų. Sekantis
veiksmas – matuojamas tankinimas. Niekas negarantuoja kokybės.
Grunto nereikia tankinti jei gruntas yra nejudinamas, kai gruntas yra natūralus.
Grunto tankinimo būdai:
Volavimas, vibrovolai;
Vibroplokštėmis;
Smėlinius gruntus galima tankinti pilant vandienį.
Gruntas gerai sutankintas jei:
vidutinis grunto tankis skiriasi nuo projektinio ne daugiau kaip 0.02 t/m3;
trijų pavyzdžių tankis, paimtas iš vidurio tarp dviejų polių, yra ne mažesnis kaip 1.5 t/m3;
atstumas tarp polių ašių ir polių išdėstymas po pamatais nesiskiria daugiau kaip per 0.4 polio
skersmens
48
40 KLAUSIMAS. HIDROMONITORIŲ DARBO ORGANIZAVIMAS
Teritoriją lyginant hidromechanismais, gruntas kasamas ir transportuojamas vandeniu. Tai vienas iš
našiausių žemės darbų mechanizavimo būdų. Ypač patogu hidromechanizmais kasti lengvai išplaunamus
gruntus, kai natūralus vietovės nuolydis yra patogus hidromasei (pulpai) nutekėti. Tokios darbo sąlygos
pasitaiko, vykdant darbus upių slėniuose, atidengiant statybinių medžiagų karjerus ir pan. Lyginimo
darbams naudojamas įrenginys, susidedantys iš hidromonitoriaus, prijungto prie tokio vandentekio tinklo,
kuriuo siurblinė tieka reikiamo slėgio vandens srovę. Hidromonitoriai – vandens patranka, kuiruos skersmuo
4 kartus didesnis už patrankos. Pulpa – vandens ir smėlio mišinys.
Hidromonitoriais gruntą plauti galima dviem būdais:
1) nuo kasavietės apačios;
2) nuo kasavietės viršaus.
Stipriasiai gruntas plaunamas, kai hidromonitorius pastatytas per 3-4 m nuo iškasos krašto. Šiam
atstumui didėjant, grutno plovimo efektas mažėja.
Grunto hidromasė(pulpa) paskirstoma žemės įreninyje dviem būdais:
1) estakadiniu;
2) paprastuoju.
Kasant pirmuoju būdu, pagrindinis vamzdynas, kuriuo teka pulpa, įrengiamas ant estakados, o
antruoju jis pakluojamas suplauto pylimo šonuose, ir pulpa suskirstomaisiais latakais teka nuo pylimo krašto
į jo vidurį. Kad pulpa neišsilietų už pylimo ribų, supilami 0,6-0,9 m aukščio pylimėliai.
41 KLAUSIMAS. KASIMAS EKSKAVATORIAIS TIESIOGINIU KAUŠU
Ekskavatoriumi su tiesioginiu kaušu kasamos iškasos (duobės) sausuose ir natūralaus drėgnumo
gruntuose. Gruntas kraunamas tiesiog į transporto priemonę, nes pilti gruntą šalia kasamos duobės į
kavaljerus praktiškai sunku: šio ekskavatoriaus strėlė ir kaušo svirtis siekia netoli.
Keliai transportui privažiuoti daromi sulig ekskavatoriaus stovėjimo lygiu arba truputį aukščiau.
Ekskavatoriumi su tiesioginiu kaušu gruntą galima kasti priekine arba šonine perkasa. Priekinė perkasa
gali būti siaura, normali ir plati.
Prieš pradedant ekskavatoriumi kasti gruntą, padaromas įvažiavimas į būsimą iškasą. Įvažiavimo ilgis
priklauso nuo reikalingos iškasti duobės gylio ir galimo nuolydžio.
Normalaus pločio perkasoje ekskavatoriaus judėjimo ir perkasos simetrijos ašys sutampa. Savivarčiai
privažiuoja prie ekskavatoriaus šono taip, kad išpildamas gruntą jis pasisuktų ne didesniu kaip 70° kampu.
Plačioje perkasoje ekskavatorius, kasdamas gruntą visu duobės pločiu, juda zigzagais.
Kasant pamatų duobę ekskavatoriumi su tiesioginiu kaušu, sunku išsaugoti pagrindą, kad jis nebūtų
suardytas. Todėl, mechanizuotai kasant pamatų duobę, gruntas neiškasamas iki projektinio gylio per 0,15-
0,3 m.
49
42 KLAUSIMAS. GRUNTO KASIMAS EKSKAVATORIAIS ATVIRKŠTINIU KAUŠU
Pamatams duobę tikslingiausia kasti ekskavatoriumi su atvirkštiniu kaušu. Juo kasami drėgni gruntai,
duobės, į kurias teka gruntinis vanduo, kurių plotis mažesnis už ekskavatoriaus plotį (tranšėjos, kanalai).
Kasants gruntą transporto priemonės dažniausiai važinėja tokiu pat lygiu kaip ir ekskavatorius.
Ekskavatorius su atvirkštiniu kaušu duobę gali kasti galine, šonine arba gretutine perkasa.
Kasdamas duobę visu pločiu, šiš ekskavatorius, kaip ir ekskavatorius tiesioginiu kaušu, juda zigzagais.
Ekskavatoriaus, pilančio gruntą į transporto priemonę, posūkio kampas turi būti ne didesnis kaip 70°,
o pilamčio į pylimą - 90°.
43 KLAUSIMAS. GRUNTO SPROGDINIMO PROCESŲ PAGRINDAI
Kai kada sušalę gruntai purenami sprogdinimu. Jo privalumai: palyginus mažos darbo sąnaudos,
gruntas pakankamai susmulkinamas, nedidelė darbų savikainą, greitai paruošiamas darbo frontas gruntui
kasti, išvengiama ekskavatorių sulaužymo ir ankstyvo susidevėjimo. Sušalusią žemę purenti sprogdinimu
galima ir karjeruose, ir atviruose statybvietėse.
Gręžimo ir sprogdinimo darbus atlieka specializuota grandis. Jeigu apimtis didelė, juos vykdo
specializuota kompleksinė brigada. Kasant tranšėjas ir pamatų duobes, sušalusį gruntą galima supurenti,
dedant užtaisus į iš anksto padarytus plyšius.
Gruntą galima kasti sprogdinant:
1) Grunto išpurenimas – susprogdinamas, kad nebūtų duobės, išpurenamas. Iškasama su
ekskavatoriais.
2) Ktyptinis sprogdinimas – uždelsiant sprogdinimus.
Sprogdinimui naudojamos medžiagos: trotilas, dinamitas, plastitas, nitroglicerinas, parahas (negalinga
sprogdinimo medžiaga).
Sprogdinimo būdai:
1) Ugnimi (bigfordo šniuriukas, paraho takelis);
2) Elektrinis - vykdant sprogdinimo darbus elektriniu būdu, liepsnos šaltinis yra elektros degiklis
3) Distancinis(radiobandos/ neradiobangos).
Sprogstamosios medžiagos naikinamoji galia nueina į žemę, visa jėga nueina ten, kur yra didesnis
pasipriešinimas.
Sprogdinant gruntus netoli pastatų, rekomenduotina prieš juos iškasti siaurą tranšėją – ekraną. Šio
atveju seisminis poveikis pastatui sumažėja 2-3 kartus. Kai pastatus gali sužaloti išmetamo grunto gabalai
naudojama metalinė apsaugos uždanga. Po sprogimo uždanga perstatoma į kita vietą.
50
44 KLAUSIMAS. GRUNTŲ APSAUGOS NUO ĮŠALIMO BŪDAI
Gruntas sušalą, tai yra vanduo grunte sušalą. Grunto apsaugos nuo įšalimo būdai:
1) Grunto padengimas šilumą izoliuojančiomis medžiagomis
a) Izoliacija sniegu;
b) Medžio lapai;
c) Medžio šakos, ktūmai;
d) Šiaudai;
e) Druska su pjuvenomis (didelė žala gamtai);
f) Padaryti baseiną, kur šilumą izoliuojanti medžiaga būtų vanduo. Tai daromo tik molio
gruntams. Iškasama duobė → susikaupia vanduo → vanduo išsiurbiamas →galima
montuoti pamatus. Sumantavus pagalves iškart tarpus reikės užpilti smėliu.
smėlis
2) gruntą suarti, suardyti grunto struktūrą.
45 KLAUSIMAS. ŽEMĖS DARBAI SUŠALUS GRUNTUI
Jei gruntas sušala, žemės darbai sustoja. Gruntas ardomas, ksamas. Sušalę gruntai dažniausiai kasami
vienkaušiais, daugiakaušiais ekskavatoriais arba gręžimo mašinomis. Vianas iš ardymo būdų – sprogdinimas.
Mechaninis suardymas – grunto arimas, buldozeris su noragu surdo žemę.
Prie ekskavatoriaus pritaisyti svorį ir daužyti svoriu sušalusį gruntą. 3 smugių į kvadratą turėtų užtekti
kad būtų vykdomi tolesni darbai, tai jei gruntas įšala 1,2 m.
Jei gruntas sušalą iki 1,5 m reikia gruntą pjaustyti. Jei daugiau nei 1,5 m – naudojamas diskinis pjūklas
2 m skersmens.
Daugiakaušiais rotorinio tipo ekskavatoriais sušalę gruntai kasami tolygiais praėjimais, pritaisius prie
kaušų gruntą pjaunančius peilius. Šie peiliai keičiami, iškasus nuo 0,2 iki 2 km ilgio grunto sluoksnį. Tai
priklauso nuo kasamo grunto abrazyvinio poveikio.
Kasant įšalusį gruntą nedideliame plote, pavyzdžiui, pamatams duobes, gana efektyviai galima
naudoti grunto gręžimo mašinas. Įšalusiame grunte daromi vienas šalia kito gręžiniai per visą sušalusio
grunto sluoksnį. Mažiausias gręžinio skersmuo turi būti 40 cm. Darbo technologija tokia. Išgręžus 40 cm
51
gylio, gręžinį, grąžtas pakeliamas virš grunto paviršiaus, kad besisukdamas nusvaidytų į šalis suardytą
gruntą. Po to jis vėl nuleidžiamas į gręžinį, ir darbo ciklas kartojamas. Darant 40 cm skersmens gręžinius,
per pamainą galima iškasti nuo 10 iki 15 m3 įšalusio grunto.
Organizuojant žemės darbus žiemą, labai svarbu teisingai parinkti pamainos darbo baro dydį ir
nustatyti mašinų komplekto technologinę darbo tvarką. Čia galimi du variantai: sušalusį gruntą purena ir
kasa ta pati pagrindinė mašina arba gruntą purena vieno tipo mašina, o jį kasa kito tipo mašina.
46 KLAUSIMAS. DARBO SAUGA VYKDANT ŽEMĖS DARBUS
Vykdant žemės darbus gali kilti labai daug pavojų. Pavojai gali būti tokie:
kad užvirs gruntas. Taigi šlaitai turi būti lėkšti arba sustiprinti;
kad galima surasti sprogmenų bekasant. Norint to išvengti, reikia nebekasti esant nors mažiausiam
įtarimui;
kad bekasant galima pataikyti ant tinklų. Didžiausi nuostoliai patiriami, kad nukertamos ryšių
linijos. Jei nukertamas elektros kabelis, tai darbininką gali nutrenkti. Pat elektros kabelis būna šarvuose,
kuris bekasant yra sutraiškomas. Taip pat galima nutraukti dujas, tačiau tai nėra taip pavojinga.
rieduliai, dideli akmenys. Po jais kasti negalima, nes užvirs, prispaus.
pavojinga zona prie ekskavatoriaus, nes jis neturi veidrodėlių. Todėl negalima būti ekskavatoriui
dirbant.
sprogdinant, kai žemė yra užšalus.
šildant elektra, kai žemė yra užšalus.
Taigi esamų požeminių konstrukcijų zonoje žemės darbus vykdyti galima tik gavus organizacijų,
kurioms priklauso šios komunikacijos, raštišką leidimą. Šiose vietose žemės darbams privalo vadovauti ir
juos prižiūrėti statybos vykdytojas arba meistras, o iškasus gruntą prie pat elektros kabelių ir dujotiekio
linijų, darbuose turi dalyvauti ir už šias komunikacijas atsakančių organizacijų atstovas.
Iškasos žmonių ir transporto eismo zonose turi būti aptvertos, pastatyti įspėjamieji užrašai ir ženklai,
nakčiai – signaliniai žibintai. Statyti mašinas, medžiagas, konstrukcijas ir kt. galima tik už iškasos
natūralaus grunto byrėjimo kampo ribos. Neleidžiama kasti šlapių smėlio, piltinio grunto, nesutvirtinant
iškasos sienelių. Statybos meistras privalo nuolat kontroliuoti darbus.
52
47 KLAUSIMAS. POLIŲ TIPAI IR ĮGILINIMO BŪDAI
Pagal medžiagas poliai būna:
1) Gelžbetoniniai;
2) Mediniai;
3) Metaliniai;
4) Metalo medžio;
5) Plastmasiniai;
6) Iš skaldos;
7) Užšaldyto grunto.
Pagal formą:
1) Kvadratiniai (a);
2) Apvalūs (b);
3) Trikampiai (c);
4) Plokšti (d);
5) Figūriniai (e).
a)
b)
c)
d)
e)
Poliaus ir pamato skirtumas:
žemė
Pamatas Polius
53
Vieni poliai dirba atsirėmę į kietą gruntą, kiti nepasiekia kieto grunto ir kabo.
Įgilinimo būdai:
1) Kalimas;
2) Spaudimas;
3) Vibravimas;
4) Vibro spaudimas;
5) Plovimas;
6) Sriegimas.
Poliaus įgilinimas plovimu:
Dažniausiai kalami poliai yra smailūs, tačiau jeigu būtų bukas galas, tai polius taip pat gerai kalasi, nes
iš grunto susidaro trikampis ( kaip smaigalys) ir polius sminga gilyn.
48 KLAUSIMAS. POLIŲ KALIMAS IR KOKYBĖS KONTROLĖ
Polių viršus yra sujungiamas rostverku. Atsižvelgiant į rostverko padėtį, poliniai pamatai būna su
aukštu arba žemu rostverku. Aukštas rostverkas yra tuo atveju, kai dalis polių yra virš žemės paviršiaus ir
rostverkas nesiremia į gruntą. Žemas rostverkas yra tuo atveju, kai rostverkas liečia gruntą.
Įgilinant polius leidžiami labai dideli nuokrypiai.
Kalant polius, pirmuoju smūgiu polius daugiausiai įsmeigiamas į žemė, o su kiekvienu kitu smūgiu jis
įkalamas vis mažiau. Polius kalamas tol, kol atsiranda poliaus atsakas, t.y. kai kalamas polius įgilinamas
pastoviu dydžiu.
H2 O
54
Sukalus polius daroma polių užpildomoji nuotrauka, tada lyginama su projektu ir žiūrima ar gerai
įkalti. Taip pat turi būti pildomas polių darbų žurnalas, kuriame svarbiausias įrašas yra po kiek kalimo
smūgių polius sulenda į žemę.
49 KLAUSIMAS. GRĘŽDUOBINIŲ PAMATŲ ĮRENGIMAS
Anksčiau buvo daromi imlūs, reikalaujantys didelių darbų ir išlaidų pamatai tokie kaip pavaizduoti
paveikslėlyje:
Tačiau tokiems pamatams buvo sugalvota nauja technologija. Tai gręžduobiniai pamatai. Tokiu
pamatų technologija yra tokia:
Su sraigtu išgręžiamas gręžinys;
Į gręžinį įmetama armatūra;
Gręžinys užpilamas betonu;
Padaroma forma, panaši į kibirą (žiūrėti 1 paveikslėlį) ir įdedama į duobę.
Pagrindinis pranašumas yra tas, kad nereikia klojinių.
50 KLAUSIMAS. KLOJINIŲ PASKIRTIS, KLASIFIKACIJA
Klijiniai skirti betonui suteikti formą, t.y. formuoti betoninėms, gelžbetoninėms konstrukcijoms.
Statybvietėje naudojami klojiniai, o gamyklose – formos.
Pagal medžiagas klojiniai būna:
Metaliniai;
Žemė
55
Mediniai;
Metalo medžio;
Grunto;
Iš surenkamo gelžbetonio;
Plastikiniai;
Audeklo.
Pagal dydį:
Viena lenta (mažiausias klojinys);
Dvi lentos (skydelis);
Trys lentos (skydas);
Smulkiaskydžiai klojiniai;
Stambūs skydai;
Tūriniai klojiniai;
Erdviniai klojiniai.
Betonavimas netradiciniu metodu:
1.Sienutė grunte;
2.Perdangų pakėlimo metodas;
3.Aukštų pakėlimo metodas;
4.Šliaužiantys klojiniai;
5.Tuneliniai klojiniai;
6.Lift - form klojiniai (statyba nuo stogo);
7.Atvertimo klojiniai (tlit – up metodas).
Kiekvienam metodui naudojama speciali klojinių sistema.
51 KLAUSIMAS. KLOJINIŲ PARINKIMAS IR APYVARTUMO SAMPRATA
Klojiniai susideda iš klojinių formų, laikančių pastolių ir tvirtinimo priemonių. Jie paprastai surenkami
iš elementų, pagamintų centralizuotose įmonėse arba statybvietės dirbtuvėse. Klojinių konstrukciniai
elementai turi atlaikyti šviežiai sukloto betono mišinio masę ir išorinį slėgį, taip pat darbo metu
atsirandančias apkrovas.
Naudojama
tradiciniam
betonavimui
56
Klojiniai turi būti parenkami taip, kad betonuojamas elementas gautųsi stiprus, standus ir tikslių
matmenų. Klojinių konstrukciniai elementai turi atlaikyti šviežiai sukloto betono masę ir šoninį slėgį ir
darbo metu atsirandančias apkrovas.
Naudojant klojinius, reikia atsižvelgti į dvi pagrindines taisykles:
1. Klojiniai turi būti skaičiuojami kaip skaičiuojamos konstrukcijos tų medžiagų, iš kurių pagaminti
klojiniai;
2. Jei sumontavus klojinius kyla įtarimas, kad jie per liauni, tai betonavimo metu klojiniai suirs.
Klojinius galima naudoti kelis kartus, juos reikia nuimti tik tada, kai betoninė konstrukcija išlaiko
formą.
Vienas iš pagrindinių klojinių rodiklių yra apyvartumas, t.y. kiek kartų galima panaudoti klojinį.
Apyvartumai:
Metalinių klojinių apyvartumas yra apie 800 ciklų.
Gamykloje metalinių formų apyvartumas yra apie 1200 ciklų.
Metalo formos klojinių apyvartumas yra apie 200 ciklų.
Lentų apyvartumas yra apie 5 ciklus (bet praktiškiausia naudoti 2 ciklus).
52 KLAUSIMAS. ARMATŪROS RŪŠYS
Armatūra perima tempimo įtempius gelžbtoninese konstrukcijose, kadagi betonas yra pakankamai
stiprus gniuždymui, o silpnas tempimui, todėl tose vietose, kur veikia tempimo įtempiai dedama aratūra.
Armatūra, pagal medžiagas, yra skirstoma:
1) Metalas;
2) Nendrės (egzotiškas vairantas);
3) Šiaudai (egzotiškas vairantas);
4) Kakrlo vytelės (egzotiškas vairantas);
5) Stiklo plaušo.
Iš metalo pagaminta armatūra skirstoma:
1) Lynai;
2) Strypai;
3) Performuotos juostos;
4) Grandinės;
Armatūros strypai būna:
1) Lygūs;
2) Rifliuoti.
Taip pat armatūra gali būti įtempta ir neįtempta.
57
53 KLAUSIMAS. ARMATŪROS JUNGIMO PRINCIPAI, ARMATŪROS GAMINIAI
Armatūros jungimo principai:
1. Galima armatūrą rišti;
2. Virinti:
1) eletros lanku;
2) dujomis;
3) vonelėmis (kaip virinama fliuso vonioje). Šitas variantas pats geriausias
3. Niekaip nejungti. Šiuo atveju vieną srtypą reikia užleisti ant kito ir strypai dirba kaip vienas.
Minusas tas, kad pakankamai reikia užleisti ir gaunasi metalo pereikvojimas, pakankamai brangu.
Armatūros gaminiai:
1. Tinklai ( mūrui armuoti storis iki 3 mm, akytės dydis – 10 cm, grindims armuoti 6 mm, akytės
dydis - 0,5 m);
2. Karkasai (vienas strypas viršuj, kitas apačioj, sujungti vertikaliais strypeliais)
Du plokšti karkasai – erdvinis karkasas.
54 KLAUSIMAS. NEĮTEMPTŲ KONSTRUKCIJŲ ARMAVIMAS
Armatūra dedama tempimo zonoje. Pirmu atveju (kaip parodyta schemose apačioje) armatūra dedama
vršuje, o antru atveju apačioje, nes tose vietose veikia tempimo įtempiai:
55 KLAUSIMAS. ARMATŪROS ĮTEMPIMAS. IŠ ANKSTO ĮTEMPTŲ KONSTRUKCIJŲ
ARMAVIMAS
Pirmas principas.
Paimam formą ar klojinį, į jį įdedam armatrą (lynus) ir juos įtempiam (elektromechaniniu tempimo
būdu). Nuo tempimo armatūra įkaista. Jau įtempta armatūra užpilama betonu ir laukiam kada sustings.
Sustingus betonui armatūra yra nupjaunama ir pats gaminys išlinksta. Šiuo atveju toks gamynys (pirmas
pav.) yra kur kas pavaresnis, negu naudojant neįtemptą armatūrą, nes uždėjus ant jos apkrovas ji pasidaro
tiesi (antras pav.) ir betonas nesupleišėja.
1
. 2
.
58
Antras principas.
Galima ant armatūros suverti „karoliukus“. Prispaudžiam armatūrą ir įtempiam, tada užpila klijais ir
laukiam kol jie sustings. Sustingus klijams nukerpam armatūrą. Prie tokios įtemptos armatūros negalima
virinti jokių detalių, nes armatūra nutruks.
56 KLAUSIMAS. BETONO MIŠINIO GAMYBA
Betonas – yra cemento, vandens ir užpildų (standžių) mišinys.
Optimali granumetrinė sudėtis tai, kad kuo mažiau būtų neužpildytų vietų.
Tokios procedūros vyksta taip: medžiagos transportuojamos link dozatoriaus ( cementas – vamzdžiais,
skalda – juostiniu transporteriu, vanduo – vamzdžiais).
Dozatoriai dozuoja:
Pagal svorį;
Pagal tūrį.
Iš dozatoriaus patenka į maišyklę. Maišyklės būna:
Stacionarios (viską supilam ir maišom);
Autobetono (šiuoatveju pilamas cementas ir užpildai, o vanduo į atskirą sisterną. Vanduo
supilamas privažiavus prie objekto).
Stacionarios maišyklės dar skirstomos į du tipus:
Gravitacinės (pasvyręs puodas sy trim pertvarom);
Su judančiomis mentėmis.
Pagaminus betoną jį supilam autobetono maišyklė ar savivartį ir vežama į objektą. Dar pasiliekam
betono ir po 28 valandų jį išbandom.
57 KLAUSIMAS. BETONO MIŠINIO PADAVIMAS Į KLOJINIUS
Padavimo būdai:
1. Kastuvu;
2. Kibirais;
3. Iš autobetono maišyklės lataku (1,5 m ilgio);
4. Latakais žemyn į pamatų duobę;
59
5. Juostiniais tranporteriais;
6. Betono klotuvais;
7. Betono siurbliais (mažiauisas našumas tokių siurblių yra 80 m3/h);
8. Buneriais su kranais;
9. Pneumobetono sistemomis (dar vadina pūškomis);
10. Malūnsparniais su bunkeriais (egzotinis).
58 KLAUSIMAS. BETONO MIŠINIO TANKINIMAS
Betonas tankinamas, kad dingtų oro burbuliukai, tarpeliai ir betonas būtų stipresnis.
Tankinimo būdai:
1. Plūkimas (su plūktuvu);
2. Tankinimas smaigstymu (imam virbalą (tik kur kas storesnį) ir badom kol sutankės);
3. Betono vibravimas. Vibratoriai gali būti: paviršiniai(vibrosijos, vibroplokštės) ir giluminiai
(svarbiausia chrakteristika – diametras);
4. Gamykloje naudojamas vibroštampavimas;
5. Šokbetonas (kai sutankinamas betonas vienus smūgiu);
6. Centrifūgavimas (gaminat šulinio žiedus ar elektros perdangos stulpus, vamzdžius);
7. Vaakuvavimas (naudojamas didelio ploto paviršiams, pvz., grindims).
60
STATYBOS PROCESŲ TECHNOLOGIJA (II DALIS)
1 KLAUSIMAS. SIŪLIŲ TIPAI IR ĮRENGIMAS
Siūlės betoninėse konstrukcijose būna šių tipų:
1. Temperatūrinės;
2. Sėdimo;
3. Technologinės.
Įrengimas:
1. Betonuojant grindis, įdedama tarpinė medžiaga (lenta, stiklas, varis);
2. Arba kai betonas pradeda kietėti, jis yra pjaustomas ir į tarpelius pripilama smala.
Technologinės siūlės įrengiamos ten, kur mažiausi įtempimai. (Kolonose – viršutiniam trečdalyje,
sijose – šone).
Norint pradėti betonuoti prisideda penkios operacijos.
2 KLAUSIMAS. KAI KURIŲ KONSTRUKCIJŲ BETONAVIMO YPATUMAI
Būdas betonuoti sienas.
Reikalinga betono markė yra nustatoma projektuotojų ir nurodyta projekte. Betonavimui naudojamas
betono mišinys, kurio frakcija maks. 16 mm.
Betonas pristatomas į vietą betono siurbliu arba betono bunkeriu. Betonavimas vyksta nepertraukiamai
pagal sienos perimetrą, žiedais iki 50 сm kiekvienas. Reikia žiūrėti, kad visos ertmės būtų užpildytos
betonu. Betono mišinys turi tolygiai pasiskirstyti visose konstrukcijos dalyse.
Pirmo aukšto sienų ir perdangos betonavimas vienu metu gali būti vykdomas (išskyrus pirmąjį žiedą),
įvykdžius sekančias sąlygas:
Jei naudojamos plokštės WS, antrame ir trečiame žiede rekomenduojama montuoti tarpinius
ryšius.
Jei naudojamos plokštės WSD, papildomų ryšių galima nemontuoti, betonas sutankinamas
giluminiu vibratoriumi, galvutės dydis maks. 40 mm arba intensyvaus badymo būdu.
Nešančių sienų montavimą ir betonavimą galima vykdyti palaipsniui po vieną žiedą. Šiuo atveju
darbinė betono siūlė (sujungimas) turi būti apdirbta sekančiu būdu. Betono sluoksnis baigiasi 10 cm žemiau
nei klojinio plokštės kraštas. Pertraukus betonavimo darbus daugiau kaip dviem valandom, į sienų betoną
dedama 6-8 mm skersmens ir 40 cm ilgio armuotė taip, kad 20 cm įeitų į pirmą betono sluoksnį ir 20 cm į
sekantį betono sluoksnį. Tarpai tarp armuočių iki 50 cm.
61
3 KLAUSIMAS. BETONO SU LENGVAIS UŽPILDAIS BETONAVIMO YPATYBĖS
Betone yra naudojami šie lengvi užpildai:
1. Keramzitas;
2. Putų polistirolas;
3. Šlakas.
Keramzitas turi šiuos trūkumus:
1. Kadangi užpildas lengvas, jį sunku išmaišyti;
2. Keramzitas labai sugeria vandenį, todėl reikia dėti daugiau cemento.
Putų polistirolo trūkumas – jį labai sunku išmaišyti.
Šlakas – tai krosnių kūrenimo likučiai (kai kūrenam akmens anglim).
Betonas su lengvais užpildais yra gera šilumos izoliacija.
4 KLAUSIMAS. BETONUOJAMŲ KONSTRUKCIJŲ PRIEŽIŪRA IR KLOJINIŲ
NUĖMIMAS
Klojinių demontavimas atliekamas atvirkštine tvarka nei montavimas.
Betonuojamųjų konstrukcijų priežiūra:
1. Betonuotą konstrukciją būtina aptverti nuo darbininkų, kad jie nesužalotų konstrukcijos
mechaniškai;
2. Būtina užtikrinti, kad betonas turėtų geras kietėjimo sąlygas.
Betonavimo darbai yra vykdomi vasarą. Karštą dieną betoną reikia laistyti tris – keturis kartus. Arba
galima palaistyti vieną kartą ir po to uždengti pjuvenomis ar celofanu.
Betoną reikia prižiūrėti pirmas tris dienas.
5 KLAUSIMAS. SPECIALŪS BETONAVIMO BŪDAI
Yra šie specialūs betonavimo būdai:
1. Atskirinis betonavimas. Atskirai yra pilami užpildai ir cementas su vandeniu (cemento tyrelė).
Šis būdas dar vadinamas atskirinis gravitacinis.
2. Injektavimas. Yra supilti užpildai, o vanduo su cementu injektuojamas į užpildus.
62
3. Kylančio vamzdžio principas. Taikomas, tačiau retai.
4. Torkretavimas. Šis būdas taikomas, kai reikia gauti tankų betoną. Jo reikia baseine.
Torkretavimas – skysto betono purškimas dideliu slėgiu.
Torkretavimas gali būti:
Sausas;
Šlapias.
5. Sienutė grunte.
6 KLAUSIMAS. BETONAVIMO NEIGIAMOJE TEMPERATŪROJE YPATUMAI
1. Kai šalta nebetonuojama;
2. Jei reikia betonuoti neigiamoje temperatūroje, yra naudojamas šis priemonių kompleksas:
didinama betono markė (iki C 43 );
į betoną pilamas karštas vanduo;
termoso būdas – naudojami apšiltinti klojiniai;
betonavimas šiltnamyje;
klojinių šildymas (elektra arba garu);
naudoti prieššaltinius priedus (druskos, sulfitiniai spirito žliaugtai).
Betono priedai priklauso nuo cemento masės:
1,5-3% - kietėjimo greitikliai. Pagreitina cemento reakciją.
3-15% - kietėjimo lėtikliai. Druska neleidžia užšalti vandeniui ir tuomet cementas su juo rišasi.
Jei aplinkos temperatūra yra C 108 , tai geriau nebetonuoti.
7 KLAUSIMAS. DARBŲ KOKYBĖS SAMPRATA
Pastato kokybę reikia valdyti visą jo gyvavimo ciklą. Svarbiausia, kad būtų kokybiškos ir tinkamos
medžiagos, darbus dirbtų ir jiems vadovautų kvalifikuoti žmonės ir kad būtų pasirinkta teisinga technologija.
Jei bus laikytasi šių pagrindinių faktorių, tai pastatas bus kokybiškas.
Vykdant betono darbus, turi būti nuolatos tikrinama jų kokybė: klojinių įrengimo, armatūros
montavimo, betonavimo ir betono stingimo laikotarpiu. Kokybės kontrolės tikslas – nustatyti betono
fizikinius ir mechaninius rodiklius, įsitikinti, ar jie atitinka projekto rodiklius.
Betono mišinių kokybė tikrinama jų gamyklose. Mišinio sudėtinių medžiagų dozavimas ir slankumas
turi būti tikrinami ne rečiau kaip du kartus per pamainą.
63
Kietėjančio betono stiprumas vertinamas kontrolinių bandinių gniuždymo rezultatais. Kontroliniai
bandiniai betonavimo vietose ruošiami 150×150×150 mm formose ir laikomi panašiomis kaip ir kietėjanti
konstrukcija sąlygomis. Konstrukcijos betonas laikomas tinkamu, jeigu kontrolinių bandinių vidutinis
gniuždomasis stiprumas yra ne mažesnis kaip 85% projektinio stiprumo.
8 KLAUSIMAS. BETONAVIMO DARBŲ SAUGA
Bentonavimo darbų sauga prasideda jau betono gamybos metu.
Kai betono mišinys keliamas kranu arba keltuvu, prieš darbo pradžią reikia patikrinti taros būklę. Tara
turi būti su specialiais įtaisais, neleidžiančiais mišiniui netikėtai išsipilti. Latakai arba vamzdžiai betono
mišiniui į konstrukciją nuleisti turi būti patikimai pritvirtinti prie atramų. Jeigu betono mišinys tiekiamas
siurbliais arba pneumatiniais tiektuvais, prieš darbo pradžią reikia visą sistemą išbandyti hidrauliniu slėgiu,
1,5 karto didesniu už darbinį. Asmenys, nedalyvaujantys sistemos bandymo arba valymo darbuose, neturi
būti arčiau kaip 10 m nuo betono tiekimo vamzdžių.
Prieš krečiant betono mišinį į klojinius, reikia patikrinti taros, klojinių ir pastolių būklę. Betono mišinį
tankinant vibratoriumi, negalima jo vilkti už laido (kabelio). Pertraukų metu vibratorių reikia išjungti, o
baigus darbą, jį ir laidus nuvalyti, sausai nušluostyti, laidus suvynioti į ritinį.
Dirbantiems vibratoriu žmonėms gresia profesinė liga, todėl jiems reikia naudoti antivibracines
priemones (batai ir speciali vibratoriaus rankena).
Prieš darbą kranu, turi būti patikrinti stropai (ar nenutrūks).
9 KLAUSIMAS. MŪRO RŪŠYS
Mūras pagal medžiagą:
silikatinių plytų
keraminių plytų
šamotinių plytų
klinkeriuotų plytų
Mūrinės plytos pagal apdailą:
paprastos
apdailos
Mūrinės plytos pagal šilumos laidumą:
pilnavidurės
skylėtos
tuštymėtosios
64
Mūrinės plytos pagal formą:
stačiakampės gretasienės
pleišto formos
Mūras pagal kilmę:
dirbtiniai akmenys
natūralūs akmenys
Mūras pagal sienos konstrukciją:
vientisas
kompleksinis
Skiediniai mūrui klasifikuojami pagal medžiagas:
cemento ir kalkių
cemento
molio
šamotiniai
10 KLAUSIMAS. MŪRINIO ELEMENTAI IR TAISYKLĖS
Elementai:
1. plytos (sveikos; ½ plytos; ¾ plytos; ¼ plytos; 2 cm plytos)
2. skiedinys
3. armatūra
4. vėjo izoliacija
5. šilumos izoliacija
Plytos elementai:
Mūrinio taisyklės:
1. Plytų plokštumos turi būti statmenos arba lygiagrečios veikiančiai jėgai.
2. Mūras laiko gniuždymo jegas. Jėgos kreivumas iki 7º.
3. Plytos turi būti perrištos.
paklotas
ilgainis
trumpainis
65
11 KLAUSIMAS. MŪRINIŲ RIŠIMO SISTEMOS, MŪRIJIMO NUOSEKLUMAS
Plytų rišimo sistemos. Mūrinyje plytos dedamos tam tikra tvarka, kuri turi atitikti mūrijimo taisykles.
Naudojamos dvi pagrindines plytų rišimo sistemos: vienaeilė (grandininė) ir daugiaeilė. Kolonos ir
tarpuangiai mūrijami trieile plytų rišimo sistema.
Vienaeilė rišimo sistema – kai mūrinyje kaitaliojamos ilgainių ir trumpainių plytų eilės. Gretimose
eilėse skersinės siūlės perstumiamos viena kitos atžvilgiu per ketvirtadalį, o išilginės – per pusę plytos.
Mūrijant kampus, sienų sujungimo vietose iš dalies naudojamos trijų ketvirčių plytos.
Daugiaeilė rišimo sistema – kai pirmoji ir antroji eilės mūrijamos vienaeile plytų rišimo sistema, o
trečioji–šeštoji eilės – tik ilgainėmis, vertikalias skersines siūles perrišant puse plytos. Mūrijant kampus ir
sienų susikirtimus, iš dalies naudojamos trijų ketvirčių ir ketvirtainės plytos. Daugiaeile rišimo sistema
sumūrytos konstrukcijos yra gražesnės, mažiau skersinių siūlių, mūrininkų darbas našesnis, nes į kraštines
mūrinio eiles sudedama 1,3 karto mažiau plytų, mažiau prireikia ir trijų ketvirčių plytų.
Pav. Vienaeilė ir daugiaeilė dviejų plytų storio sienos rišimo sistemos
Trieile rišimo sistema mūrijamos kolonos ir siauri tarpuangiai. Išorinės vertikalios siūlės čia sutampa
trijose eilėse. Tokiam mūriniui reikia labai mažai patrumpintų plytų.
Mūrijimo nuoseklumas. Pirmiausia mūrijamas 4-5 eilių į viršų kampas (pagal gulsčiuką), tada
tempiamas valas (šniūras) ir pagal jį mūrijamas tarpas tarp kraštų.
Mūrininko zona: 2,2 – 2,3 m. Patogiausia mūryti 70 cm aukštyje.
Į aukštį mūrijama klodais, kur klodo maksimalus aukštis yra 150 cm.
66
12 KLAUSIMAS. MŪRIJIMO OPERACIJOS, ĮRANKIAI IR PRIEMONĖS
Operacijos:
1) skiedinio klojimas
2) plytos padėjimas
3) siūlių užpildymas skiediniu
4) pirmos operacijos kartojimas
Įrankiai:
1) mūrininko mentelė
2) tinkuotojo mentelė
3) mūrininko plaktukas
4) svambalas arba gulsčiukas
5) eiliažymė
6) tiesyklė (valas, šniūras)
7) kibiras
67
8) skudurėlis mūrui valyti
9) rieveklis
10) skiedinio dėžė (0,25 m3)
11) pastoliai
12) kastuvas skiediniui maišyti
13) šalmas
14) darbinės pirštinės
