Steve.pollock.gyvunu.pasaulis.1993 CNN

8/2/2019 Steve.pollock.gyvunu.pasaulis.1993 CNN

1/64

{D .;q.*.,


2/64

Turinys4o810

Gywunrr pasaulisGyvunq karalysteGyvunq grup6sGyvunq evoliucij aKvepavimasx,,, ,lillta_kraul ar 1rgyvirnaiJudejimas

ialtakrauj ait2Jud6jimas Zeme 14Jud6jimas mediiuose 16Judejimas po Zeme 18Jud6jimas ore 20Jud6jimas vandenyje 22Esti ir buti sudstamMedZiotojai ir iudikai 24Pasalos, jaukai ir sp4stai 26Zolidllai 28VisaedZiai ir mait6dos 30Ypatingi edrunai 32Kaip nebuti suestam 34

4. PojudiaiGyvunq akysUosle ir skonisKlausa ir lyt6j imasx -,sestasls polutrs5. DauginimasisKaip gyvunai dauginasiKaip susirasti por4Gyvunai - tevaiKitimas6. Gyvunrl bendrijosGyvenimas draugeGyvunq kolonijosGyvunai - partneriaiGyvrlnq bendravimas

Zodyn6IisRodykle

Juodu Sriftu iispausdinti ZodZiai aiSkinamiZodynelyje, 60-61 puslapiuose.


3/64

1.Gyvunrlkaralyste

Vidutinio klimatomiSkai.i:.::':'I r!

\/:' '' i's " '. lrluslar

Vabalas

Lape'. :,e:'

GyvOntlpasaulisGyvunai - tai gyvi padarai. Jie eda, kvedauguma i5 jq juda. Visiems gyvunamsir geriant, jq organizme susidaro atliekrias reikia paialinti. Gyvunai pazista asavo pojudiais. Pojndiai - tai regejimas, kIyt6jimas, skonis ir uosle. Kadangi visi gmirtingi, jie turi daugintis. Tik daugindgyvunai gali prat"qsti savo giming.Gyvunq yra visurGyvlnai gali gyventi beveik visose pavietose: nuo auki6iausiq kalnq iki gilitamsiausiq vandenyno geimiq. Jie gyvemedZiuose, po ieme. Pasaulyje labai maZvietrl, kur nebutq gyvunq.Kiekviena gyv{rnq ruiis yra prisitaprie tam tikro gyvenimo budo. Pingvinprisitaikgs gyventi vandenyje. Skirtingdauguma paukidiq, skraidyti jis nemosparnai virto plaukmenimis, kuriais jisvandenyje, o kojos piritai apsitrauke plevpatogiau butq plaukti. Jis minta Zuvimiaitrq snap4, kuriuo padiumpa savo slidq

Kar5toji Afrikos dykuma

Fenekas

o o


4/64

tai padeda pingvinui puikiai jaustis van-ivairovemetu 1erndje gyvena maZiausiai milijonasruSirl. Nuolat atrandamos vis naujosDaZniausiai tai buna smuikus gyvunai,v at:zdZiai. Tadiau 1987 metais Ma-

buvo atrasta nauja ruiis - lemuraibeZdZioniq giminaidiai). Juos pavadinobambukiniais lemurais. Dar po metqAfrikoje aptiktas saulauodegis gue-(tokia beZdZione).Mes turbut niekada nesuZinosime, kiek irgyvunq ruiiq apskritai yra gyvenq Zeme-Zmonems naikinant tropinius mi6kus, Zirstair neatrastos gyvunq ruiys. Gyvunai ski-nuo kitq gyvq bttybiq, pavyzdZiui, auga-Ta6iau visos gyvos butybes yra kokiu norsnuo kitos priklausomos. Joks gyvrl-negali iigyventi pats vienas - jis turi mistiaugalais arba kitais gyvunais. Reikalingi gyvu-ir negyvi dalykai: vanduo, deguonis, sau-Sviesa. Visi gyvi padarai vienaip ar kitaipsusije su kitomis gyvomis butybemis ir negy-daiktais.

Zirafos

Termitynas Dramblys

Gnu

Antarktika ,.1)'-,';:.

Ruoniai a-:,

Zebras

Faktai ir skaidiao Ilgiausias bestuburis gyl'nas yra milZiniSkas kalmaraJis gyvena vandenyno gelmesir gali uZaugti daugiau kaipmetrq ilgio.. Greidiausiai judantis gyvnas yra sakalas keleivis. Kridamas iem5'n jis gali nerti 36km per valand4 greidiu.a DidZiausias ir sunkiausiagyvirnas pasaulyje 1ra melynsis banginis. Jis uZauga iki 2metrq ilgio ir sveria 150 tono Gulbiq giesmininkiq pulkabuvo pastebetas skrendant ddesniame nei 8000 metraukityje. Tai beveik Everesaukiiiausio pasaulyje kal naukitis.. Ilgiausiai pasaulyje gyvenveZlys. Yra Zinonra, kad vienveZlys idgyveno maZiausiai 1qretus.. Poliarin6s Zuv6dros keliaui5 Arktikos, kur jos peri, i Atarktida. Syki per metus jsukaria apie 40000 km keli

Afrikos savanaLiutas

Pingvinas


5/64

GWUNU PASAULIS

Gyvungrupes

oNoredami suprasti, kas yragyurnq grupes, pasiZifrekime,prie kokiq gyvunq bioiogaipriskiria hnta ir kaip jjvadina. Liut4 atskirti nuokitrl g1'.vrrnu visai nesunku.Jis turi tokiq bruoZq, kuriqneturi joks kitas gyt'unas.Todel liutas yra gyvunq riirs.Visi liutai priklauso tai paiiairusiai. Biologai vadina liutaspecialiu moksliniu vardu -Panthera leo. Daugiau neiviena rirdis neturi tokiodvigubo vardo.

DidZiosios kates turibendrq broZq su maZo-siomis. Tod6l jos visoskartu sudaro kita grupe,vadinam4 5eima. I kadiqieima ieina visos skir-tingos ka6ig ruiys: na-min6 kat6, servalas, lit-dis, gepardas, liirtas irkitos. Mokslininkai ka-6iu Seima vadina Feli-dae.

3 Visi mesedZiai, arSrieji gyvrlnai,dZiui, kates, 5un}


6/64

Kita grup6 vadinamaklase. Klasg sudaro ke-letas skirtingrl buriu.Visiems iiai klasel pri-klaus antiems gyvulamsbendra tai, kad jie ap-

augg plaukais, veda gY-vus jauniklius ir Zindojuos pienu. Si klasd va-dinamaZinduo-I I a I S. ZmOneS 1lgl 1e1-na i 5ia klase.

u ffi.*,^k"

-*-_4,^, \ r'rora Srd)krabas' \\,r'."/'*:J -lE!- e c"d"?J\)G,+\ mcba

5#' ,11\. dFltinas t#i K\ {'i,Yt srrazdas\ F,4,,^^ .4j\ vP|la 4n*;l% v6zivstritonas

,=-,#,f\"^trL*$/auksine ;uvel6

Dar didesn6 grupe vadi-nama tipu. Sio tipo gy-vunai vadinasi Chordi-niai. Tai gywunai, kurieturi stubura - stuburi-niai, - ir dar viena gru-pe, vadinama protochor-diniais. Oia pavaizdavo-me tik tuos gyvunus,kurie turi stubura - stu-burinius, nes jie geriau-siai mums paZistami.Tai Zuvys, amfibijos,ropliai, pauk66iai ir iin-duoliai.

6 DidZiausiqja grupe su-daro visi gyvunai kartu- tai Gyl'unu karalyste.Joje gyvena 45 000 ivai-ri rr qf,,hr:rinirr ir950 000 bestuburiq (taigyl'unai, neturintys stu-buro) gyvunq. Yra ir ki-tq karalysdiq, pavyz-dZiui, Augalq karalyste.


7/64

G\-VUNU PASAULIS

GyvunqevoliucijaTiranozauras(priei 90 milijonq metq)

l.f*,

Dauguma dabartiniq gyvunq gerokai sknuo savo protevirt, gyvenusiq priei milijmetq. Yra zinor;:'a, kad per daugell kartvunq rrliys pasikeidia. Atsiranda ir nauj5iq. O tos, kurios nesugeba prisitaikytiiimirti ir tapti i5nykusiomis rudimis.DinozauraiTurbut garsiausias i5 visq priei milijonusgyvenusiq gyvunq yra dinozauras. 140 mimetq dinozaurai vieipatavo pasaulyje. Karie id jq, pavyzdZiui, dipiodokas, buvo didsulig trim dideliais autobusais. Bet buvodidesniq uZ varn4. Jie visi iEmire maZprieS 65 milijonus metq, ir niekas ne2indel. Kai kurie mokslininkai mano. kadgreitai pasikeit" aplinka. ir jie nespejo prikyti. Dabar dinozaurai visiSkai i5nykg.niekuomet nebepamatysime gyvo dinozauPteranodontas - pirmykitis skraidantis roplys'-.1prie3 90 milijomr mettr) -:;_-.140 milijom4 metq) '

w.:iJ

.-"0',o pirmykite


8/64

Atspaudai uolienoseSuZinoti apie dinozaurus ir kitas iinykusiqgyvunq rudis galime pagal i5kastines jq lie-kanas. Kieti mirusiil gyvunq kaulai, dantys irkiaukutai kartais suakmeneja - taip susidarogyvuno iSkasena. Mokslininkai tokias liekanasilkasa ir kruopSdiai stengiasi sujungti jq daiis.Pirmieji gyvi padarai. kurie alsirado Zemejedaugiau nei prie6 3500 milijonq metq, buvopapras6iausi vienalasdiai augalai. Priei 1000milijonq metq pasirode pirmieji minkStakuniaigyvunai. Jie buvo sudaryti id lasteliq, bet ne-turejo stuburo. Laikui begant, atsirado naujq,sudetingesn6s sandaros gyvunq. Pirmieji stu-buriniai gyr,-unai buvo priei 500 milijonq metlrgyvenusios Zuvq ruiys. Kai kurie gyvunai per-sikele i5 juros i sausuma. Kai kurios ruiysdaresi sud6tingesnes, o kitos taip ir liko pa-prastos arba pasikeite tik truputi. Dar kitigyvunai visiSkai i5mir6. Reidkini, kai per mi-Iijonus metq organizmai vystosi ir pamaZu kei-6iasi gyvrlnq idvaizda, vadiname evoliucija.

(lirmykitis ;ind birmyk-itis /,tl(\t' \ '\\t\t;L /)n);** \! lE

-. tiwoslos'l' . -:rsi(asenosVienas kitas gyvunas per mijonus metq jiliko visai nepaskeites. Tokie gyvunai vadinam"gyvosiomis iEkasenomis". 19metais prie Afrikos krantrl busugauta rie5apeleke Zuvis lamerij a. Mokslininkai buvo radSios Zuvies iSkasenq ir mankad ji jau ?0 milijonq metq yiEnykusi. Per visa ta ]aika jitrupudio uepasikeite - galbtodel, kad jriros gelmds, kurgyvena, irgi n6 kiek nepakiuo

Laiko linija: -5ioje schemoparodyta, kada Zem6je atsirapirmieji gyvunai. Taip patmatyti, kada atsirado kitosgyvunq ruiys, pavyzdZiui,pirmosios am libijos. pirm iejiZinduoliai ir pirrnieji imoniuproteviai.


9/64

Kve-pavrmasVikBras

/l VabzdZiq Sonuose matytiskyludiq eil6s. Per Siasskylutes vabzdys kvepuoja.Nuo jq i vabzdLio kin4 einavamzdeliai, per kuriuos oraspatenka gilyn i vidq.Ar Zinote?Afrikoje glrvena vadinamosiosdvikvdp6s Zuvys - jos gali kv6-puoti ir oru, ir vandeniu. I5-dZiuvus eZerams, kuriuose josgyvena, Eios Zuvys isirausia idumbla ir i5 jo bei gleiviq pa-sidaro aplink save kokon4. Si-taip jos gali i5tverti metq me-

.rf

Delfinas, kaip ir Zmon6s, yra Zinduolis. Jis kv6puoplauiiais, todril pan6res po valdeniu tr.rri sulaikytikv6pavim4.Visi gylrrnai kv6puoja deguonimi, kurisreikalingas pasigaminti energijai, kad ggyventi. Sausumos gyvinai deguoni gauoro. Upirl ir jurq gyvunai ima deguoni i5dens. Jie iSkvepia anglies dvidegini.Dujos, tokios kaip deguonis ir angliesginis, gali laisvai patekti i maZrr gyvunqnizrr.4 ir iSeiti i5 jo. Toks dujq judejimasnamas dujq apykaita. Vienal4sdiai gykvepuoja jos deka. Sitaip kv6puoja sliekasavo od4, kuri vis4 laik4 turi buti dregnapraleistrl dujas. Tadiau stambesniemsnams reikalinga speciali kvepavimo sistKvepavimas ortlY abzdiiai Sonuose turi skylutes. Jos vadinkveptukais. Toliau per vamzdelius oras pka i vabzdZio kun4.Kvepavimas vandeniuVandens gyvinai kvepuoja Ziaunomis.


10/64

Kvdpavimo anga

(i plaudius)

Ziaunos sudarytos i5 daugybes smulkiqlapeliq. Jos, kaip ir plaudiai, turi di-paviriiq, kad gal6tq paimti kuo daugiauNesunl


11/64

GYVUNU PASAULIS

S iltSiltas ir Saltas kraujasZmones ir visi kiti Zinduoliai, taip ppaukidiai yra Siltakraujai. Jq visq krlnperatura gana aukita ir tik neiymiai svI5 maisto ir deguonies jr1 kune gaminamgija, kuri ir palaiko kuno iilum4.Visq gyvirnq kunai eikvoja energij4. Zrengiasi siltais drabuZiais, kad nesuialtduoliams kailis, o paukidi.ams plunksnopat padeda iilaikyti kuno dilum4.Smulkus Zinduoliai ir paukidiai neenergijos greidiau nei stambus gyvunkirstukas valanda ar dvi iibutq needZutrr. Jis turi nuolat esti ir gaminti enkad palaikytq kuno iilum4.Visi bestuburiai, taip pat Zuvys, amfibropliai yra Saltakraujai. Siq gyvInq kunpera[ura smarkiai svyruoja. Saltu orukuno temperatura iema, per karidius ji pSaltakraujai gyvunai negali vis4 laika iipastovios kuno temperaturos kaip iiltakr

krauj aIaI

a

I

Kai kuric 6iltakraujai gyvunai

Jzff="Oo"t'"^"**iF{**'e*='

j$.I

Pi.nu;,ru" \.,, \r.? '* Tlgakulni'

Siksnosparnis

Elnias

ir Saltkraujaaaaa

r9

Baltasisr Kirstukas

gyvunKailis Riebalai

i*,* t:loky:; "'" *

,rd&.i1t'j


12/64

Kaip i5vengti ruPesdirlKai kuriems Zinduoliams ir pauk66iams sunkuiiem4 susirasti pakankamai maisto. Pele snau-dal6 per vasar4 uZsiaugina stor4 riebahlsluoksni. Ziem4 jos Sirdeles plakimas ir kvepa-vimas sulet6ja, krino temperattra nukrinta irpele uZmiega vadinamuoju Ziemos miegu. Zie-mos miegu uZmigq gyvunai suvartoja daug ma-Ziau energijos. Riebalq sluoksnis leidZia jiemsper Ziem4 iSgyventi neddus.Daugelis paukidiq, pavyzdZiui, kregZd6s,prieS Saldius iiskrenda. Jos nulekia trfkstandiusmyliu, kol pasiekia Siltuosius kraitus, kur galirasti pakankamai maisto.Visi ialtakrauj ai gyvunai Ziema turi kur norspasisldpti, kitaip Zntq. DfieLai, gyvat6s ir var-Ies lenda i Zeme ir uimiega iiemos miegu. Kaikurie drugeliai i'ieror'q slepiasi atokiose darZinirrir garalu kert6se.Kai kurie Saltakraujai gyvulaiRaumenys

Krabas

Varl6


13/64

2.Judejimas

ZCTNE

KATE

Siu g:yvunq sandara nevieno-da. Vadinasi, jie juda skirtingugrei6iu. Lokys remiasi i iemgvisa p6da. Kate nuo iem6s at-sispiria tik pedos ddimi, o ark-lys stovi ant nagq, kuriuos va-diname jo kanoporrris. Kuo ma-Zesne pedos dalis lieEia iemc,tuo greidiau gali begti gyvu-nas.

JudejimasKad gal6tq jud6ti Zem6s paviriiumi, gyturi kuo nors remtis. Tokia atrama iiemgalunes ir griauciai. Zmones remiasi dgalun6mis - kojomis. Kat6s ir iunys tuketurias kojas. Kai kurie gyvunai turi irgiau kojq: vabzdZiai - Seiias, vorai - aituokrabai ir jq giminaidiai - de6imt, Simtakdaugybq. Yra gyvunq, pavyzdZiui, gyvakai kurie &ieb,ai, kurie ii viso neturi kojjuda rangydamiesi kaip raid6 S.Griaudirr d6ka gyvunai gali stoveti. Prielq priaugg raumenys. Raumenims susitrn6jant, gyvunai juda. Gaudami energijosmenys judina kaulus, o tie savo ruoZtukuno daliq padeti.

BEGANTTS GEPARDAS - cRErirAUsrAsSAUSUMOS GYVUNASGepardas turi lankstq stubur4,ilgas kojas ir galingus raumenis,todel gali begti greitai irdideliais Suoliais.

-,

Ne taip kaip kitos kates, nagqgepardas neitraukia - jais jisatsispiria nelyginant startukrlvinirnisffi:7;-4,


14/64

Griaudiai - kuno atramaStuburiniai gj-vunai turi vidinius griaucius. Taiskeletas, sudarytas i6 kauir+ ir esantis kunoviduje. Bestuburirl griaudiai yra iSoreje: taikiautas arba darvai. Ir iiorinius, ir vidiniusgriaudius judina raumenys.Greidiausi begikaiGreidiausias sausumos Zinduoiis yra gepardas.Jis gali begti daugiau kaip 100 km per valanda.greidiu. Jo kunas lieknas ir iankstus. Jis turiiigas kojas ir nagus, kuriais atsispiria i zernenelyginant startukq vinimis. IIga uodega pade-da iSlaikyti pusiausvyra posukiuose. Taigi ge-pardas gerai prisitaikgs greitai begti. Gepardasyra sprinteris. Tokiu dideliu grei6iu jis gaiibegti tik trumpas distencijas.Greitai begti Zverims reikia ilgq kojq. Ir tiknedidele pedos daiis turi remtis i ieme. PaIy-ginti su kitais gyvunais, Zmones ir lokiai yraplokddiapedZiai, tod6l juda lediau. Jie atsispiriai i,emg beveik visa p6da.Suo i ieme atsispiria tik nedidele letenosdalimi. Jis tarsi visa laika stovi ant pirdtrlgalq. Arklys iemg lie6ia tiktai kanopomis. Taijo nagai.

.. i; _-_ .-, :

Kieti gepardo padaisurambdjg lyg padangospavirdius - tai padeda jarndar tvirdiau ats isnirti.

'l Krabai yra bestuburiai. Jqkunas turi iiorini ske1et4.Pas ispirdam i aii uonetu kojqkrabai ropoja smeliu. Dvilikusios jq kojos virtoZnyplemis.Faktai ir skaidiao Raudonosios kenguros patevienu 6uoliu nu5oka 12,8 mero,a Toliausiai id visq varJiq nSoka smailianose Pietq Afrikovarle. Jos patele Sokteli 3 merus.a Gyvatds neturi koiq. PitonanL klno Luri por'4 maZut6la6iu koju liekanu. Jos nepadedpitonui jud6ti. tadiau po ravrrrosi metu Siomis ataugomisIoiLn narfro.iO Greidiausia g1'vat6 yra judoji mamba. Ji SliauZia dideniu nei 11 km per valandgreidiu.o GreiEiausias sausumos Ziduolis yra gepardas. Jis begdaugiau kaip 100 km per vlanda greidiu.o Strutis anb koju turi tikdu pirltus. Jis gali begti ikikm per valand4 greidiu.o Paprastoj i vlmuogine sraigpajdgia per valand4 nuiliauZtik apie 20 metrq. Vadinasi,sugaiStu vis4 par4, kol nSliauZtq pusg kilomebro. Gpardas tokj atstuma nubdgper 40 sekundZiq.


15/64

JUDEJIMAS

Judejirnasrnedi,iuose

Smulkusrumbeliaiisikibti

BeZdZiones koatos uodegaAr Zinote?N{edvarliq ir kai kuriq drieZrl

(pavyzdZiui, gekonq, arbaiguanq.) koiu piritu gal-ai yrarpvelus. tarsi iisipure. Si" gy-vunai gali Zemyr gaiva laikytis ant, stiklol Jq knjos tarsipris isiu rbia lyg )aislines streles antgaiis. Id tikrqjq jqpiriiai turi maZycius rumbe-lius ir kabliukus, kurie tvir-tai isikimba I maiiausius,mums nemalomus paviri ia usnelygumus.

Laipioti medZiais pavojinga. Paslydgs gygali nukristi ir susiZeisti arba uZsimuivunai, gyvenantys medZiuose, turi moketisikibti ir tiksliai i6 akies nustatyti atsTai labai svarbu greitai lekiant medZirmis. Taip pat jie turi kaip nors i6laiksiausvyr4.IsikimbantZmogaus rankos pritaikytos griebti, laiknykidiai. yra prieiais kitus pirbtus. Artimmusq giminaiciq. beidZioniq ir ZmogbeZdrankos irgi panaiios. Tokiomis ranhomgali tvirtai isikibti medZiq iakq.Kai kurios Centrines ir Pietq AmerihodZiones Sali isikibti ir uodegomis. Tohiosgos vadinamos kabiomis. Ir kiti medZiuovenantys gyvunai turi kabias uodegas. Pdiai, tupedami ant iakq, isikimba kojomprastai trys jq kojos piritai buna atsuktiki n wierraq - ztoe)

Tropinio midko gyventojai

Sungalvissmauglys judavydamasis aplinkmedzirl 5akas.

a):1-*'


16/64

Isikibe i 3ake, tupedami iie paukidiai ilsisi.geniai dirba. Du jr1 kojos piritai nukreiptiprieki, du - atgal. Tokiomis kojomis isikirtegali laikytis uL rnediio kamieno iieves. Iei-maisto, geniai laksto po medZio kamie-aukityn Zemyn.gibonai medZiais keliauja su-Rankomis lyg kabliais jie uZsi-uZ dakq ir isisiubave perSoka nuo vienoant kito.

pusiausvyr4 Sokinejantkurie medZiuose gyvenantys Zinduoliaiiokineti nepaprastai greitai. Voveresiakomis tarsi kamuoliukai. Adtrus jqkibte isikimba i iaka. Stipriqkojq deka voveres gali periokti netmedZio ant kito. Uodega padeda vo-neprarasti pusiausvyros, supuojantis antsakeliq.

BeZdZione koataisikimba i Saka kabia

tiRaudongalvis genys laipiojarnedZiq kamienais,kabindamasis nagais irpasiremdamas uodega.

Tinginys kaboZernyn galva,nagaisuzsikabine6 uZdakos.

MaZojiskruzdedagyvenarnedZiuose irlaipioja,laikydamasiuZ Sakqkabiauodega..i,

prre


17/64

JUI]E.JII4AS

Judejimaspo zetne

/} Dvigeldis moliuskas savo ilgaraumeninga kojir isirau-.iagiliai 1 sme1i.Pietq Amerikos Sarvuotis lurrstiprias prickines kojas sujis

Daugelis gyvunq gyvena po ieme. Tenpiasi nuo priniLl. siidosi. kai lruk. svesinasi, l


18/64

' 't -J , i:,-kd i .- ...t5 prasigrauzia sau kelgalu jis ryja Zeme, o pkita i5stunia ja lauk.

'f Po ieme glrvenantys gyvinyra prisitaikg prie savoypatingos aplinkos. Kurmissliekas atrodo labai nepanaiutadiau jie abu yranepralenkiam i Zemes kasikai

t Gluodenas ]'ra toks drieZaJo kunas i,oks aptakus, kadlabai lengvai juda - tarsi"plaukia" per smeli. Ar

EtrB}; ,;;i[;:,q*..e:,*-*" ,,1,r1;frSliekas isispiria i tunelio sieneles ant savo kiino esandiaisSereliais. Raumenims susitraukiant, sliekas SliauZia tuneliu.Kurmiq akys maZyt6s. Po Zeme geras reg6-nereikalingas, tadiau uosle ir lytejimas

j autrus. Kurmis usiukais pajunta, kas yrao uodega - kas dedasi uZpakalyje.svarbu Zinoti, kas dedasi uZ jo, nestunelyje jis negali greit apsisukti.kasejaikurrnio maistas - sliekai. SIie-rausia iemg, atskirus jos grumstelius visunustumdami 5alin. Jei Zem6 labai kieta,sau keli4 prasigrauZia.Slieko kunas sudaryLas i5 nareliq. Kiekvienasturi keturias poras Sereliq. Jie padeda

isispirti i Zeme. Sliekas viena kunoisitvirtina Zemeje, o antrajq iStiesiaDvigeldis moliuskas, gyvenantis pajuryje,ilga raumeninga koja isirausia i sm6lidumbl4. Giliai smeigdamas koja i smeli,kasa greidiau, nei galetq Zmogus. Moliuskasvirpesius ir keidia kasimo krypti - tolynpavojaus.


19/64

ruDEJIMAS

Judejimasore

'l Paukidiai, likinosparniai irvabzdZiai turi sparnus, tod6lgali s.kraidyti.. Sikinosparnisvra skralda lls zlnduolts. croinarous sudaro odine pleve,iSternpta tarp abiejq giluniqkaulu. Tai vienintelis Zinduolis,salintis keisti skridimo krr?tiir aukiti. PaukSciai iS visugywunu i6siskiria tJro, kadapauge plu rsnomls. .Jusparnai turi galingrrsraumenis. tod6l plasnodamaspaukitis paj6gia-skristi.Ar Zinote?Vabalai gali slcaidyti. Kaip irkiti vabzdZiai, jie turi dvi po-ras spranu. Ta6iau viena porayra labai kieta, ji tarsi iarvassuli vabzdZiui ant nusaros.sre antsparnrar apsaugo po

SparnaiVieni gyvunai skrenda, kiti sklendZia oir tokiq, kurie sugeba ir skraidyti, ir sklVisi skraidantys gyvfrnai turi sparnuv abzdbiai, paukEdiai ir dikinosparniai.Sparnai buna platus ir plokiti, kad smas gyv{rnas lengvai skirtq ora. Y abzdLprastai turi dvi sparnq poras. Tie sparnaSvelnus, ta6iau sutvirtinti gyslq tinklo. Kpriekiniai ir uZpakaliniai sparnai brfjungti. Tada atrodo, kad vabzdys turi tiksparnu pora.Pauki6iq sparnai apauge plunksnomiSsidtisdiusios taip, kad sparnas butq lebet stiprus. Plunksnos i5dygusios id rauesandiq ant sparno kaulo. Paukidiq kauEiaviduriai, tod6i labai lengvi, tadiau vidkoryti, kad brltq tvirtesni. Sikinosparniqnus sudaro plona pl6v6. Ji prisitvirtinu

Mus6


20/64

gali lvairiausiq ru5iq gyvunai. Zuvysturi didZiulius krritinds pelekus.panaius i paukSdio sparnus, tadiau neplas-Zuvys skraiduoles iidoka i3 vandens, kadnuo prie5q. Jos gali nusklgsti viriumpaviriiaus net 400 metrq.Vover6 skraiduol6 gyvena mediiuose. SisZinduolis tarp priekiniq ir uZpaka-koju turi odine pleve. Gelb6damasi nuoar iiaip keliaudama po mi5k4, vover6nuo vieno medZio ant kito.Varl6 skraiduold ir skraidantysis drieZas taipsklando. Jq odos raukil6s iSsitiesia kaippagauna vejo gusi, ir gyvunas sklen-oru.

sparnas

Sparnelis

Odine pl6Krutines pele

Odin6 pl6v6

skraiduo16

! Sie g:yvunai yra, sklandYtojJre nesall kelstl sKryOZlOauk56i6 arba krypties, kaiP kiikEnosparniai, pauk5iiai arvabzdiiAl. Jie tiktai sklendZioru id aukltesnes vietos iZemesne.CPaukidiu sparnai illenkti.Tai oadeda slristi. Jie turieali;Eus raumenis, kuriu d6IaikoJi ore. Ju kaulaituS6iaviduriai, bet tvirti irlabai lengvi.


21/64

ruDEJIMAS

Judejimasvandenyje

Ruonis (vir5uje), pingvinas 'i(viduryje) ir lydeka (apaiioje) -visi 5ie gy'l.unai vis4 arba dalilaiko gyvena vandenyje.Lydeka plaukia judindamauodeg4.ir pelekus; pingvinas irIUOIIlS 1rlas] plauKmentmrs.Visq jq kunas 5rra aptakus,

Vanduo yra 800 kartq tankesnis uZ or4. jame sunkiau jud6ti. UZtat jis i5laiko gkrfnus. Galima pluduriuoti vandenyje, bore!M6lynasis banginis dabar yra didZiagyvrlnas. Jis uZauga net iki 27 metru iir sveria 150 tonq. Sausumoje jis negaled6ti, butu per sunkus.AptakumasMelynasis banginis yra vandens ZindJis kvepuoja oru, kaip ir Zmon6s, norgyvenim4 praleidZia juroje. Vandens gyyra prisitaikg jud6ti vandenyj e. Banginioid abiejq galq siauras, o per viduri storJis yra aptakus. Tai patogiausia forma pvandeniu. Banginis plaukia, aukityn Zplakdamas savo pladia, plok5dia uodegaPrie5 milijonus mets banginio prot6viveno sausumoje. Jie buvo kur kas maZetur6jo kojas. Persikrausiius gyventi I vakojq jiems nebereik6jo. Visa, kas liko i5


22/64

Visi iie gyvinai yraamfibijos. Jie gyvena irvandenyje, ir sausumoje. Jqkojos plevetos, kad lengviaubutq plaukti.

Melynasis banginis dabaryra didZiausias gyvunas.Jis plaukia judindamasgalinga pla6ia uodega.Iliustracijoje viriuje tie kaulai matyti.aip pat matyti ir dr.rbens kaulas. Prie 6iokadaise buvo pritvirtintos uZpakalin6sproteviq kojos.

budaiauguma Zuvq plaukia judindamos uodegq.61,iaLw6 iriasi savo didZiuliais krutinds pe-ekais. Jurinis ungurys plaukia vinguriuoda-kunq. Plaukti jam padeda plokidia uodega."Nugarplauka" yra vandens vabzdys. Jis plau-ia ant nugaros. Jo kojos ilgos ir plonos, tre-dioji jq pora apaugusi plaukeliais, kuriq dekagali geriau plaukti. Sepija piaukia labaigreitai. Ji juda reaktyviniu budu: pritraukiai savo kfrne esanti vamzdell, po toreit ji i55virk56ia.Gyvrlnai, kurie gali gyventi ir sausumoje, irvadinami amfibijomis. Daugumoskojos plevetos. Iliustracijoje viriuje parodyta,iSsitempia tarp gyvrlno kojq piritq esantipleve. ir plok56ia

Faktai ir skaidiaa Greidiausiai i! visu Zuplaukia buriaZuv,S. Ji ga. plaukti bevreik 110 km per vrano4 grerclu.o Kragai yra vandens paukdiai, kaip ir antys. Tik ju kjos, skirtingai nei andiq, ypaEiame kuno gale, tod6l krgams sunku r:ilaikyti pusias\5rr4 ernam zeme.a Greiiiausiai iE visq Zinduoplaukia diaurds delfinas. Nstatyta, kad vienas delfinas psiek6 55,5 km per valandgreiti.a Pilkasis bang:inis kasmeL rgracijos metu nuplafia beve10 000 km nuo Beringo juriki Kalifornijos ir MeksikoTuo paiiu keliu jis grii,ta agaI.a Pastebdta, kad Zuvis skraduo16 gali iE5okti i! vandeiki 11 metrq aukidio ir nsklqsti oru daugiau kaip 10gali "skri

.-il \iii\Jt/Antis Gulbd Varl6


23/64

3.MedZio-tojai irZudikai

Nepaprasti rijikai

Gyvat6 barlkuole medZioda-ma naudoja ypating4 sl


24/64

jo. Savo a5trius nagus tigras paslepia -Tigro letenos labai minkdtos, tad jistyliai pris6linti'prie antilop6s. DryZuotaspuikiai slepia tigra auk5toje ioleje. Pri-pakankamai arti, tigras puola grobi.auk4 ui gerkl6s, tigras susmeigia iiltis. Tada tigras iSleidiia nagus ir laiko jaisantilope. Kai ji jau nebegyva,kruminiais (arba galudiniais) dantimispld5yti m6sa.sriubaZvaigZd6 minta ivairiais moliuskais. Jiapsiveja aplink moliuska ir tvirtaiprie jo kojel6mis. Tada atpl63iageldeles. Paskui juros ZvaigZde i5stu-

skrandi i6 savo kuno ir ikiia ji tarp mo-geldeliq. Minkita moliusko kuna ji api-skrandZio sultimis. Tada jau gali isiurbtisavo skrandi skysta moliusko "sriube". 'iSis paukitis - tai kilnusiserelis. Lenktas snapas jamreikalingas, kad gal6tqdraskyti ir p}6lyti Crobi.

Indijos tigras - puikusmedZiotojas. Jis atsargiaisdlina prie grobio, kolprislenka arti, tada puola. Sitig:ras papjov6 elnia.


25/64

ESTI IR BUTI SUESTAM

Pasalos,.faaJauKar trsp4stai

Chameleonas noredamas,lgali keisti spalv4. Sitaip lism6gina pasisl6pti.

Ne visi gyvrlnai persekioja grobi. Kakantriai laukia, kol jrf valgis pats atejuos. Siam grobiui sugauti jie turi spepritaikytas kuno dalis. O dar kiti spsp4stus.PasalosDaugelis gyvunq tyliai stebi ir laukia, kotiek prisiartins, kad bus galima ja nuVarles, krokodilai ir kai kurie vorai yralunai. Toks ir chameleonas. Sis drieZas gAfrikoje ir Madagaskare - medZiuose bemuose. Jis slepiasi taip keisdamas savv4, kad derintqsi prie aplinkos. Jis bevjuda, tad jl sunku pastebeti. Viena akZiuri i prieki, o antrqj'a stebi, kas dedaskalyje. Vabzdiius jis gaudo lipniu lieZuvlieZuvis ilgesnis uZ vis4 jo kuna! Nepapg:reitai iisviesdamas ji i6 burnos, chamesugauna vabzdi.Aktinijos yra i augalus panaius gyStoru stiebu jos prisitvirtina prie akmjrlros dugno. Jos labai graZios, tadiau jqdq" sudaro pragaiitingi diuptuvai. Jais asugriebia iuvi ir suvaro i jos kirn4 daugnuodingrl adat6liq. Paskui Eiuptuvais lsitja i vidq.Aktinija

Si akti*ja nuodingais iiuptuvais nutv6r6 Zuvi.Dabar ji isitrauks Zuvi i skrandi ir suvirdkins.idspj aus lauk atliekas.


26/64

vtiZlys ir jurq veinias noredami prasi-maisto "meikerioja". Auka jie viliojaGrifinio veilio lieZuvis panaius i kirme-ISsiZiojes jis mataruoja lieZuviu, kad privi-Zuvi. Kai ji priplaukia, veZlys j4 diumpa.velnias ant galvos turi i1g4 ataug4, pana-i medkere. Ji matyti paveikslelyje virSuje.gyvirnq aukai pagauti spendZia sp4stus,skruzdiiq liutas (deiin6je). Sis pa-guli smeiyje, piltuvelio formos duobutesir laukia, koi i duobute ikris koks vabz-tarkim, skruzdele. Kai kurios vorq ru6ysvabzdZius tinklais. Jte rezga tinkla iiSilkinir+ siulq. Voras tupi tinklo pakraS-Iaikydamasis tik uZ vieno siulelio' Iskridestinkla vabzdys pakliuva i spqsius. Jam besi-voras pajunta tinklo virpesius. Tadapuola vabzdi ir suleidZia jam nuodrl. Voraspasilieka maisto ir v6lesniam laikui -grobi i siula ir pasideda i Sali'

Jurq velnias kiuto tamsioje 6juros gelmdje. Jis tarsi jaukumataruoja nuo galvosnukarusia atauga ir viliojanedideles iuvis. Kai Zuvispriplaukia, jis iSsiZioja ir j4praryja.

Sm6lio piltuv6lio dugne 'lguli skruzdZiir liuto lerva.Paveiksl6lyje mat14i placiaiidZioti jos nasrai - tarytumspastar.

\ro\)


27/64


'f Karves nuryta Zole slenka ipirmaja jos skrandZio da1i.Pa6dusi karve ilsisi. Ji dalimrsatrajoja apvirdkint4 maist4 rrdar syki jj sukramto.Perkramtytas maistas dabarslenka i antrdi skrandZioskyriq, kur mikroskopiniaipadareliai padeda dar geriau jisuvirikinti.

Ar Zinote?Gyvrinai ypai m6gsta daugelioaugalq vaisius. Kokosinis kra-bas, kad gautq m6gstamomaisto, turi gerokai pavargt.Jis isiropidia i aukit4 palrng i1

Gyvunai, kurie minta tik augalais, vaZoledZiais. Augalai auga beveik visur,maisto nesunku rasti. Gyvrlnai mintalapais, s6klomis, vaisiais, Saknimis, synet mediiq Zieve.Alkani Lolddl,iaiZfuafos mdlgsta dygiosios akacijos lapuskusi 5akelg ilgu lieZuviu ir apZiojusitomis lupomis, Lfuafa nupleiia nuo josPapugos turi stiprius snapus, kuriais tkielus rieiutrl ir seklq kevalus. Peteli5kodama nektaro, kaiSioja i geliq vainiksavo ilg4 lieZuveli, vadinam4 diuptuvetuiiiaviduris, ir peteliSke juo tarsi liasiurbia g6l6s nektar4.Zinduoliai, mintantys augalais, turimoti didZiuli jq kieki, kad pasisotinLtIapai ir iieve n6ra itin maistingi. Besunkiai vir5kinami. Tadiau kai kurieliai puikiai sugeba lsisavinti augalini mKarve. gryb6telejusi Zoles sauj4, ilgai j4Iioja. Sitaip Zole suminkiteja, ir galimaryti. Praryta iol6 keliauja i skrandi. Kartol, kol prisikem5a didZiuli skrandi piln4gumos galvijq, aviq, Zirafq, antilopiq iskrandZiai didZiuliai, iSsipute - juosedidelis Zol6s kiekis. PrisikimSe skrandZgyvtnai pasitraukia i saugi4 rami4 viejie kramto g.omuli, arba atrajoja. Atra

Gyvunai, kurie minta


28/64

'.fs. '1, \. r'.

Jq d6ka, taip pat atrajodami, 6iegauna i5 paSaro daugiau maistingqjq

rup5notojai ir lapttsavanose drauge gyvena daug Zolediiqantilopes, zebrai, Zirafos, raganosiai,ir hipopotamai. Kai kurie i5 jq ddaZoIe. Kiti skabo tik lapus. Yra tokiq, kurieir i'ole, ir lapais. Jie ne6da visi tq pacil+Taigi skirtingoms gyvrlnq ruiims ne-

Cia pavaizduoti Afrikossavanq gyventojai. BeZdZionkolobusas eda medZiu lapus,Zirafa, i5tiesusi kak14, irgisiekia lapq. Antilopd gali 6sir Zole, ir lapus. Zebras edatik Zole. PaukS6iai mintaseklomis, vaisiais irrieiutais.

Ar Zinote?Juodojo ir baltojo raganosiosnukis skirtingos formos.Juodieji raganosiai skabo la-pus. Jie turi smaila virdutinelupa, pritaikyta skabYti' Bal-tieji raganosiai dda Zole. Jqvirbutin6 lupa piati ir Plok5-6ia, pritaikyba ruPinoti. ! .

Baltasis ra


29/64


Visae di,iailrmaitedosZiurkes gali gyventi )beveik visur. Jei nera niekogeresnio, jos grauZia Zvakiqvaik4 ir plastmasing laidqizoliacij4. Kadangi jos per daugnesuka sau galvos del to, ka.eda, tai gali iSgyventi betkuriomis aplinkybemis.

Me6lavabalis ridena meilogumuleli. Tai maisto atsargosjam ir jo maiyliarns. g

Gyvlnai, kurie minta ir augalais, ir kitvrlnais, vadinami visaedZiais. Taigiesti beveik visk4.Lengvai prisitaikantysvisaedZiaiIr Zmogus, ir rudoji Ziurke - visaedZiai.Ziurke iabai neiSranki. Ji gali esti Zvakk4, muil4, net plastmasing eiektros kizoliacij4.Kai gyvunas gali esti kuo ivairesni mjam iengviau iSgyventi. Miike rudoji eulape eda mesa, vabzdZius, kirmeles ir vKadangi ji nera pernelyg iiranki maisgali gyventi ir mieste. Miesto lapes darnes visaedes uZ savo m.i5ko gim inairerausiasi Siukiliq deZese ir eda Zmoniu iim


30/64

Visae


31/64

ESTI IR BUT] SUESTAM

Ypatingiedrunai

Sikdnosparnis vampyras tturi aitrius dantis aukos cdarprakirsti. Jo lieZuvis sugrioveliais, kuriais kraujasteka i nasrus. KartaisSikinosparnis tiek prisigeriakraujo, kad pasidaro persunkus ir nebegali paskristi.

Uodo patele straublelyje Iturr ypatingus otgrnus, kuriaispraduria gyvunq od4, kadpasiektq krauj4. Kai kurieuodai neiioja pavojingas ligas,pavyzdZiui, maliarij4. Jie galiuikresti 6ia liga gyvunus ir

KraujasiurbiaiSikinosparniai vampyrai, deles ir uokrauj4 siurbiantys gyvinai. Kraujas yrmaistingas skystis. Visi gyvunai, kuriekitq gyvunq krauju, yra gerai prisitadaryti. Sie u-Zpuolikai kanda taip, kad anepajunta. Sikinosparniai vampyrai turius kaip skustuvas dantis. Uodas turiduriamuosius Eerelius ir straubliuk4, ptraukia krauj4.Kraujas labai greit kreii, ir Zaizda tujasi kraujavusi. Kraujasiurbiq gyvunqyra cheminiq medZiagq, kurios neleidLiajui krei6ti. Todel kraujas nedZiusta, ir ggali ji gerti. Ne vienas krauj4 siurbianvunas neZudo savo aukos, tadiau jie gtinti pavojingas ligas. Sik6nosparniai vaplatina pasiutlige, o uodai - maliarija

Sikinosparnis vampyras

A6trus viriutiniai dantys (kandZiai)


32/64

.WaSiq grioveliq d6ka banginisgali i6pl6sti gerklg. Tada i jatelPa daugiau juros vandens,kuri banginis koiia, kad gautqmalsto.filtravimasgyvena milijonai mikroskopiniq au-

ir gyvunq, vadinamrl planktonu' Kaigyvflnai sugeba ypatingu budu perko6ti'nufiltruoti, vandeni, kad paskanautq 5iqplanktonas labai smulkus,alkiui numal5inti jiems tenka perkosti ga-vandens.Daugiaier6 kirmel6, gyvenanti juroje, turi6iuptuv6lius. Maisto gabaleliai prilim-prie maZy6iu diuptuvelirr lasteliq, idskirian-lipnias gleives. Paskui jie tarsi konvejerismaista kirmelei i burna.Flamingas - keistos iSvaizdos paukitis. Jisilgas kojas ir ilga kakla. Tai jam labaimaisto sekliame vandenyje.jis gaudo ikiSes snapa i vandeni ir te-ji i 5alis. Flamingo snapo vidujei Sukas panaSus filtrai. Flamingas koiiaper snapa, o maZydiai vandens padarai

snapo Sukose.Melynieji ir lygieji banginiai priklauso isuo-rr banginis grupei. Vietoj dantq jie turirlsa. Siame use tarsi "koituvyje"krevediq tipo juros gyvunai, vadinamiKiekvien4syk prasiZiodamas m6lynasisitraukia 55 litms vandens. KiekvienunukoSiami miiijonai krilio gy-

Osuotasis banginis dantqneturi. Vietoj jq jo nasruoseyra daugybe raginiu plokiteliuvadinamq banginio r-rsu. Josprisitvirtinusios prie virdutintoZandikauiio ir gali buti net 4metrq ilgio. Per 5i usabanginis koiia jlros vandenipasilieka sau smulkiusgrvundlius - krilius.Ar Zinote?Reto ewuno - didZiosios pandos ---orot6viai tu rbrit 6uvomdsddilai. Siandien didiiosiospandos minta tik bambukqueliais. Jos cvvena tankiuoseK'iniios bamAuku miSkuoseSie tbkiai turbut prad6jo misbambukais todel, kail 5iu auealu buvo pilna aplinkui. Panda isigijo ypatinga "nykEti"kurio d6ka gali sugniauZti ilaikyti bambukq uglius. Viddlto esti pernelyg vienodmaista kartais pavojinga. Kinljos bambukq midkai spatiianvksta. DdI to ir bambukiniamlokiui darosi vis sunkiau susrasti pakankamai maisto. *


33/64

esn rR BUrr srEsr--r.-\r Daugelis gyvunq, kad nebufir suesti, nubuoniq stengiasi pasislepti. Juos sleptilra spalva arba forma. Gyvalazdes atromedZio, ant kurio jos gyvena, Sakeles.vikSrq ruiis panaii i paukddio i3matlapo. Chameleonas geba greitai keistikad derintqsi prie aplinkos.Kieti kiautai ira5trus dygliaiDauguma gyvunu, pasteb6je pavojq, leb6gti. Taiiau tiems, kurie juda l6tai,gintis kitaip. Kai kurie gelbstisi kiautqliu d6ka. Sraig6s ir veZliai nuo uZpuolipiasi po savo kiautu. Sarvuodiq oda tokta, kad saugo kaip Sarvai. Daug lvairgyvunq ginasi dygliais. EZys, dygliakiajurq eZys yra baisiai dygus. Dygliakiaujurq eZio dygliai nera tvirbai iauge, todevienas per arti prilindgs gyvrlnas riztapti panaius i adatine.

Vasarin6s baltojo tetervino plunks

Kaipnebutisu6stam

tlt Gwalazd6s atrodo lygmedZiq ar krilmq, ant kuriujos gyvena, Sakelds. Kad nepa-steb6trr iEalke srobuonvs. ios. , , _, .,.,-:-, '.''.iJUOa raDar reEal rr stenglasrtlneiSsiekirti iE ar:linlos. I '\Baltasis teter''vinas keiiia \plunksnq .spalv4 pagal metqlaikus. Vasarint! plunksnqdarlga {aro ji nepastebima \iol6je. Zierr'4 jis buna baltas ir


34/64

nuodaisgyvunai apsiginti naudoja nuodus.skorpena, gyvenanti Indijos ir Ra-vandenynuose. dygliuotoji raja ir Lu-gyvatele turi nuodingus dyglius. Dygliaii uipuoliko kuna ir suleidZia jam nuo-Del to uZpuolikas gali smarkiai susirgtinet iuti. Sie gyvunai nuodingus savo dyg-ar geluonis naudoja tik gindamiesi. Maistobudu jie negaudo.

perspejimaivapsvos, Zieduotosios plokS6iauodegdsir skunsai turi ryikius dryZius, kurie6iuos gyvunus lengvai pastebimus. Ryd-spalvos ir radtai praneia kitiems, kad iiepavojingi. Tai lspejamosios spalvos.ir vapsvos gelia. Zieduotosios gyvat6ssuleidZia nuodingus dantis. Skunsasant priekiniq kojq, atsuka uZpakalipurikia uZpuolikui i akis bjauriai dvokiantikurio kvapas ilgai neiEsivadeja. Gro-Lenka nuo 5iq gyvunq atsloLi.Ziemines baltojo tetervino

i Jei reikia gintis, raja laikoiSkidusi uodegos dyglj irpasirengusi smeieti jluZpuolikui.

plunksnos

LittclrtlsKlalcllntmasAkies pavidalo d6m6s ant petli6k6s sparnq 5i gardq kasneli pveriia klaikia, i5verstake kaukDrieZo uodega patraukus nukrita ir ima raitytis, uZpuolikas strinka. o drieZas tuo metu Db6ga. Kiauliasnuk6 g1wat6 staigsusirango ir apsimela negyva. Vsi iie veiksmai suklaidina uipulikus.ir g'vunui kartais pasisekrsllLtr gJrvam.


35/64

4.Gyvunq

akys

'l Vabzdziai turi sudetinesakis. Jas sudaro tikstaniiaimaZyiiq akeliq, Akys yravabzdLio galvos Sonuose, tod6ljo reg6jimo laukas labai platus.Abiejose nuotraukose )(de6in6je) parodyta paukidioakis. Pirmojoje akis tokia,kokia ja ipratg matyti Zmon6s.Antrojoje akis parodyta tokia,kokia je matytq bitd. Bite turisud6tines akis, toddl josregdjimas skiriasi nuo musq.Per akeles, sudarandias jos aki,bit6 mato

o u aKai kuriu eyrrunq, pavyzdLiui, plokbdir{mdlitl, akir1 sandara labalpaprasta. Josskiria 5vies4 nuo tamsos. Sios kirrn6ldstamsoje, po akmenimis, ir Sviesos vengiadZiai turi suddtines akis, sudarytas igybes maZydiq akeliq. Kiekviena akelekaip paprasta akis. Kuo daugiau tokirfyra sud6tineje akyje, tuo geriau vabzdysKiekviena Ziogo akis turi po 28 000akeliq.Zmogaus akys kitokios. Kiekviena aknelyginant kamera. J4 sudaro vyzdyqgali susitraukti ir iSsipl6sti. Jis reguliuojSviesos patenka i aki. UZ jo yra lg5kuris fokusuoja vaizd4. Akies obuolioesandioje tinklaineje susidaro daikto,Ziurime, vaizdas. I5 ten jis perduodamagenims.

Tokias i kamer4 panaiias akis turi viburiniai gyvunai. I5 bestuburiq jas tu


36/64

Liitas - mediioi antis gyvttras

ir aituonkojai. Mes matome ir spal-RyEkiq spalvq gyvunai irgi jas mato -jie nebutu rySkiaspalviai! Spalvas rn atoivairiaspalviq paukidiu, ropliu irTuo tarpu daugelis Zinduoliq, pavyzdZiui'antilop6s ir grauZikai, mato tik nespal-vaizd4 arba skiria vos keletq spalvq.- tai gyventigyvunq akis, galime nemaZai pasa-apie jq gyvenim4. MedZiojandio gyvino'liuto arba tigro, akys yra galvospadeda jam tiksliai nustatyti at-iki grobio. Antilop6s, elniai, triuiiai irmedZiojamieji gyvunai turi akis galvosEsdami jie gali stebeti, ar i5 kuriospus6s neuZpuls grobuonis. Jie mato, kasiikart abiejose pus6se, taEiau negali

'l Liitas yra medZioj antisgyvrinas. Jo regdjimo laukassiauras - regdjimas sutelktasaukq, kuria pamadius reikiapasivyti ir papjauti. Antilop6liuto grobis. Jos regej imolaukas platus. Pladiame ruoZeaplink save ji pastebi bet koknerima kelianti judejima.

Akie kamera

Rainel6 Regimasis nerA Visq stuburiniq gyv[rnu akveikia pana5iai kaip kamera.Vyzdys reguliuoja i akipatenkaniios Sviesos kieki. Jiviesos labai daug, vyzdyssusitraukia ir praleidZiamaZiau. Nakti vyzdys labaiiisipleiia, kad praleistq visapasiekianiiq Eviesa.

RaumuoLeEiukas

TiDHain6


37/64

POJUOIAI

Uosle irskonis

'l Vilkas buri smaila ir labaijautria nosi. Jos galiukasplikas ir nuolatos brfnadregnas. Tod6l vilko uoslepuiki.

Drugys atpaZista aplinkuisklandaniius kvapus

Kvapus skleidZia chemines medZiagos,sklaidosi ore ir tirpsta vandenyje. Gyvunuosl6s ir skonio organus, kuriais atpaZismedZiagas. Jie vadinami uoslds orgatai nosis ir lieZuvis. Uosle glvunai atpatoli atsklidusius kvapus, o skoniu - earti.Kvapq pasaulisVilkai gyvena kvapq pasaulyje. Zmogaun6 i5 tolo negali lygintis su vilko. Vilkooda dregna ir pli\a. Ja jis uZuodZia dvisokiausiq kvapq. Vilkas gali sekti kivinus pagal jlr palikfa kvap4. Rykliaranijos uZuodZia vandenyje i5tirpusi kvauosle labai jautri. SuZeist4 gyvun4 rykluiuosti per 5 km.LaiiSa kvapus atsimena. Sios Zuvysupese ir plaukia i jura, kur paprastai gTa6iau jos griZta i upes ner6ti. Uosles dv6l randa upg, kurioj e pirm4syk iSvydo pKvaptl signalaiD aLrrai vienas gyvrlnas per kvapus pekitam praneiima. Chemine mediiaga, v


38/64

feromonu, yra lytinis signalas; ja skleidZiao uZuodZia tos padios ruiies patinas.jis Zino, kad patel6 pasirengusi poruotis.verpiko patin6lis turi didZiules an-kuriomis junta Siuos feromonus. Pati-uZ 5 km uZuodZia feromonus skleidZian-patele.Kai kurie Zinduoliai perduoda kitiems kva-palikdami Slapimo arba me6lo. Kiti turiliaukas, kurios gamina kvapias me-Kai kurie elniai ir antilopes turi tokianetoli akies. Sunq, Zebenkidiq, man-liaukos yra po uodega. Jq skleidiialariperduoda informacij 4 kitiems tos padiosJie paZy'mi teritorij4 ir siun-lytinius signalus.

Gyvat6s galvaNervinis centras

Jakobsono organas

Sis liutas patinas taipkeistai susirauke uZuodespateles kvap4. Lytine g:yvunveikl4 daZniausiai pradedapatel6, paskleisdama ypatingkvapus, atkreipiandius patinod6mesi.

Ar Zinote?SliauZdama gyvat6 nuolakyEdioja lieiuvi. Taip ji uodZiore sklandandius kvapus. LieZuviu gyvat6 perduoda kvapi4sias daleles specialiam oganui (vadinama,rr Jakobsonorganu), esandiam palei gomuri. Sitaip gyvat6 suZinokas dedasi aolinkui.


39/64

r.s r.

Klausa irlytejimasGalagas nuolatos s3rklusqs irnuolatos Zvalgosi. Siq pojuiiq$Jka jis randa maisto irlsvengfa pavoJaus. +

tu-:,t?t

Svarbu gerai girdetiGyvrlnams labai svarbu gerai girdeti. Dpauk5diq, Zinduoliq ir netgi Zuvq tuklausa. Mi5kq gyventoj ams ir naktiniamvrlnams reikia i5girsti besiartinantl gropriei4, nes tarp medZirr arba nakti juospamatyti.Daugu:na Zinduoliq turi ausq kau5eligerai sugauna gars4. Galagai ir daugumiiku nuolat judina ausq kauielius irgarsus.Ruoniai ir krokodilai gyvena ir vandesausumoje. Kadangi jie amfibijos, taraukiles uZdaro jq ausq angas, kad nepvandens. Kai kurie dykumq driel,ai turginant 5ukas, styrandias ii ausq. Jos

ausis nuo sm6lio.

Ar Zinote?Ziogq ir svirpliq ausys yraant kojq.

Cikada


40/64

odavisas Zmogaus krlno pavirdius jautrusVisoje musq odoje yra lytejimo re-LieZuvyje ir pir3tq galiukuose jqdaug. Sios kuno vietos yra itin jautrios'su kitomis, kur receptoriq maZiau'Kai kurie iinduoliai turi uselius, jie yra ly-organq dalis. Kat6s, pel6s ir kiti -grau-uselir+ dtika randa tamsoje kelia. Udrosjunr liutai useliais ieiko maisto.Sraiges ir SIiuZai ant galvq turi Eiuptuvelius'jie greitai susitraukia. Tada sraig6geib6damasi lenda i kiauta. Visi vabzdZiai,v6Ziai ir krabai taip pat turi ciuptuvus arbaantenas. Siais organais jie nustato, kas dedasiaolinkui.

Sie eD'vunai gyvena giliaivandenyje arba jirros dugne.Juru gaidys kaip diuPtuvusnaudoj a priekiniq pelekq por4Jis ieiko smulkiq g.yvunq,pasisl6pusiq ant dugnosm6lyje, ir juos 6da. D6mdtojivilkZuve ant galvos turi ilgu.sdiuptuvus, vadinamus Zuviesuseliais. Siais riseliais Zuvis'6iuopia sau keli4 tamsiamejuodame vandenyje. Jais jijaucia ir skoni. Krabai ir vriZtaip pat turi panaSiasantenas. *


41/64

Sonin6 linija (padidinta)

MaZyiiaivandens plaukeliaivirpesius I aucla

Elektrinis ungurys g)rvenadrumzliname Amazon6svandenyje. Jo kinas skleidZiastipri4 elektros srovg, kuri4 jisnaudoja gindamasis arba

Gyvunai naudojasi ne tik regejimu, klytejimu, uosle ir skoniu. Aplinkini paspaZista ir kitais budais.Nepaprasti pojrldiaiYra gyv[rnq, daZniausiai Zuvq, kurios apaZinti naudojasi elektra. Elektrinis ungali sukurti 550 voltq itamp4. Ji daugidu sykius vir5ija itamp4 buitineje roElektrinis ungurys gJrvena tamsiame drname Amazon6s up6s vandenyje. Elektrojis orientuojasi kaip radaras. Per savorini radar4 ungurys jauiia, kas vykstakui. Radaru jis aptinka netoliese esandir sugauna j4 paralyZiavgs staigia elsrove.


42/64

pojutisgyvadiq grupe vadinama duobagalvemis.Sios erupes priklauso Pietq Amerikos sky-i. Siuoi". bei Pietq Amerikos bar5-Jos taip vadinamos tod6l, kad abipustarp akies ir inerviq turi iilumai jaut-duobeles. Tukstandiai temperatfrros re-pajunta menkiausa Silumos svyravi-deka gyvat6 suZino, kad pro Salipel6, - ji pajunta pel6s kuno diluma. Dau-duobagalviq medZioja nakti. Duobel6mis

C Stai viena ii duobagatviugyvadiq. Yra kelios skirtingosjrl ruEys. Visos Sios g:patestarp abiejq akiu ir lnervirl tuSilumai jautrias duobeles,kuriomis jau6ia aplinkostemperaturos svyravimus.PavyzdZiui, pajutusiosnedidelio gy'r'uno kuno 5i1um4glrvatds Zino, jog netoliese yragardus k4snelis.


43/64

1-o.Kaip

gyvunarI _O .oaugrnasl

@&,i Siuose paveiksllliuoseparodyta, kaip ameba dalijasi idu naujus organizmus.Vyro spermatozoidai pasiekiakiauEin6li, esanti moters kune.Spermatozoidai apvaisins

Ameba - vienal4stis glwunas^1',l1,'',,1-A\ ",;illi,tZ Br anduorYs{ Viena amebar:\- '/,:l-.t'6rtiof\.:.,112;l'-1;:.. 1- a_/Du branduoliai

lnlmasVisi gyvunai mirtingi. Tadiau fuiis neiSjei jos atstovai dauginasi. Vienal4sdiar.ai, pavyzdliui, pirrnuonys, dauginasdamiesi. Ameba skyla per pusg ir susidanaujos l4stel6s. Ilidra, paprasdiausiagialqstis gyvunas, dauginasi pumpuravatsiskiriant kuno dalims. Daugialasdiq gkuno audiniai ir organai pernelyg sudkad gal6tq paprasdiausiai dalytis. Sie gdauginasi lyti5kai.Lytinis dauginimasisDaugumos gyvtnq organizmai gaminalasteles. VyriSkosios lytin6s l4steles vaspermatozoidai. MoteriSkoji lytinevadinasi kiau5inelis. Kai sperma patkiauiin6li, lvyksta apvaisinimas - atsnauja gyva l4stele. Ji auga ir dalijasisusidaro daug naujq lasteliq. GaliausiaIasteliq susiformuoj a naujas gyvrlnas.I5orinis ir vidinis apvaisinimVandenyje gyvenantys gyvunai, pavyaktinijos, jurq ZvaigZdes, dauguma Zvarliq iSleidiia milijonus spermos lastdaugybg kiauBindliq i vandeni. Taigi a


44/64

:1 s \, l'-i,',qa i.-i ]1 3 il a i iU jr'j" jiri-i::ri'. i- i:i iro g e-.:: - :.. ...: ,. .. .: t , - ,. ':i


45/64

DAUGINII4.{S1S

Kaipsusirastipor4Nuostabu, bet )tai tiesaViena Australijos pauk6iiir rusisoaielei priviliot i rnngia pavere.Patineliai patl's yra neryikiqsoalrr;, todel jie renka vjsokiau-sius spalvot.rs daiktus 1l lot erA-Lius. kitu pauksciu plunksnasnet sagcr ir buto-lq kamlc us) i"jais puoiia pavcnc. V-sa ra. ru-jatkreipti pateles d6mesi.

Stai povas iiskleidi -qavonuostabi4j 4 riodeg:1. Spalvingosplunksnos privilios povq irjuodu gales susiporuoti. {,

-12'.:it

Dauguma gyvunq, kad pratgstq giminsusirasti porq. Patinars meilinasi pateredamas j4 prisivilioti. Labai svarbu. ksiporuotq tik tos padios ruiies patinateles. Skirtingq rudiq poravimasis yra bmis. Skirtingq rusiq atstovams vaisinIikuoniq negali gimti.PuikavimasisDaugelis paukidiq, ropliq, amfibijq ipartnerl prisivilioja ryikiomis spalr'omistabios povo plunksnos sudaro mirganiiving4 uodegos veduokl9. Ja patinelis msuZaveti povg (patelq). Pove renl


46/64

patindliai iivalo mi5ko aikStele' diasusirenka ir ima Eokti. Patel6s tupi me-Ziuri ir renkasi sau i por4 ta patineli'joms labiausiai Patinl


47/64

DAUGINIMASIS

/1 .LiyvunartdvaiOrangutango patel6 savovienintelio maZylio aukldjimurskiria daugybe laiko. Ji gina ji1r moko visokiq naudingqdalyku. ;

RupiZ6s bobut6s patinasapsivynioj a kiaudiniq virtinessau apie uZpakalines kojas. Jisr[rpinasi, kad jie neperdZiutq irneatitektu grobuonims. g

NemaZai gyvrlnrl, susirade partneri iporave, savo j auniklius palieka likimoMenk6 paleidZia milijonus ikrq, bet daju ir j aunikliu Zusta. Gal tik kokiai porakiq pasiseka uiaugt'i, kad paEios gal6tpasaulin vaikus.Yra gyvllnq, kurie savo j auniklius rugai augina. Orangutango patele atsivedaviena jaunikli. Tadiau ji rupinasi juo, mir moko, kaip i5gyventi. Orangutangai,Zmones, skorpionai, kai kurios Zuvys, dilai ir daugelis kitq gyvunu apgaubimaZylius tdviSka globa.

Kiau5inirl prieZifrraDaugelis gyvinq, ne taip kaip menk6pinasi savo kiau5iniq lilimu. Jie deda mkiauiinirl, bet saugo juos, kad neprahltqdens blakes patel6 sudeda kiauiinelius pant nugaros, ir jis visur juos ne5iojasi.patel6 kiaudinius slepia po savimi. Tkiautas patikimai juos gina. Rupuies bpatinas apsivynioja kiauiiniq virtineuZpakalines kojas. eia jiems dr6gna irVoro medZiotojo patel6 irgi ne5iojasi su


48/64

ir Zinduoliaikuriq paukidiq ir Zinduoliq jaunikliai vosjau patys geba savimi pasirlrpinti. Fazanqaunikliai ar vi66iukai, i5sirite ii kiau5inio, tuojieikoti maisto. Vos kelios valandos poantilopiq ir elniq jaunikliai jau galisu kaimene.Visi Zinduoliai jauniklius Zindo pienu. Jau-paaugus, motina nebeduoda jam pieno.pratina ji esti kieta maist4. Tai vadinamaKoala id pradZiq pratina j aunikliSiek liek apvir5kintus lapus. Si maistapavidalu gamina motinos organizmas.koalos jauniklis ipranta esti lapus tie-nuo medZio. Visa tai jauniklis turi iSmoktiaugdamas.Salies Zinrint gali atrodyti, kad Zuvis cichlid6jauniklius 6da. I5 tiesq tevai "susi6aukia"i burn4 gresiant pavojui. Tai vadinamaburnoje". NiIo krokodilo patelei5siritusius savo maZylius irgi ne5iojasiesandiame jos nasruose. Ji iileidZiai nedideli vandens telkinuk4 saugioje vie-

Kenguros pate16 savojaunikli ne5iojasi sterbleje. Jgimsta visai maZas ir bejegistad isirango motinai i sterbleir buna ten, kol uZauga irpajdgia pats savimi rirpintisKenguros yra sterbliniaigyvunai. Jos turi sterblqjaunikliams neiioti. hiesterbliniq g1rur1nq darpriklauso vombatai,bandikutai ir oposumai.

Nilo krokodilo pateld i6kiauiiniu iSsiritusius jauniklinelioja labai keistoje vietoje.slepia juos nuo pavojq savonasruose. g


49/64

Kitimas

Daugelio juru gyvrlnrr lervossmarkiai skiriasi nuo tospadios ruiies suaugrrsiqetrv-Anq. Cia pavaizduotikrabas ir juru ivaigZd6 susavo lervomis. 9

Kai kurirr gyvunq jaunikliai brlna visanaEus i savo t6vus. Pavyzdiiti, krabakiauiinius, i5 kuriq iSsirita lervos. Tiki5 lervu, jaunikliai tampa panairfs i kTokie pasikeitimai gyvunui augant vametamorfoze.Moliuskai ir polipai vis4 gyvenim4 prajuros dugne. Siq gyvunq lervos yra mikpinds. Jos pluduriuoj a vandenyje irplanktono suddti. Sios lervos buna kformos, turi ilgas, i plunksnas pana5iagas, kad ga16tq laikytis vandenyje. Vandsrov6s nuneia lervas labai toli nuo t6vto t6vams ir jaunikliams netenla variyvietos ir maisto. Keliaudamos lervos gplisti visame pasaulyje.Vertimasis ant SonoKa tik iisirite plekin6s jaunikliai pankitq Zuvu mailiq. Po poros ar trejetoviena jq akis pradeda i5 l6to suktis, koduria greta antrosios toje pa6ioje galvosDabar iuvis apsiverdia ant 5ono, kad aZiur6tq i viriu. Visa likusi gyvenim4 pplaukioja palei dugn4 ant vieno dono.

Krabas


50/64

Varliukas suuodega

BuoZgalvis su uZpakalinemis'.:'. , '.,.::.)': ,'.'-9_.'.'.. i'.,..,.,.''"',":r.-...

pasaulis ir uodams neravarZytis su savo jaunikliais. Jie visikiauiinius i vandeni. Lervos gyvena van-ten maitinasi ir auga. Augdamos joskartg iSsineria i5 senosios odos. Gah+jos nusimeta ir paskuting leliukes dangq,suaugusiais vabzdiiais. Ankstyvesturi labai greitai susirasti por4 ir pa-Suaugusios ankstyves gyvena

e Ar Zinote?BuoZgalviai yra varliq lervosJie labai skiriasi nuo savo t6vu, g''vena vandenyje ir kvepuoja Ziaunomis. I5 pradZiq jminra augalais. PamaZu Ziaunos sunyksta. atsiranda plaudiai. Varliukai uZsiaugina dporas kojq. T\rr6dami kojasplauiius, jie jau pasidaro tikros varles ir gali idlipti i sausumq. Cia jie mint a kirmelemis ir vabzdZiais.

LaumZirgis

Arakst]'v

Kiaudin6liaiarba kurkulaiBuoigalvis


51/64

tr\/+lGyvenimas

drauge

Cia matome vilkq gauja. Jiekartu gyvena, poruojasi,augina jauniklius ir medZioja.Gaujoje jiems lengviauiSgyventi. Jie padeda vienaskitam medZioti ir perspejaapie artej anti pavoju. 9

6. GyvuntlbendrijosNe visi gyvunai gyvena grupemis arbajomis. Gyvuno vieni5iaus pavyzdys -Jis medZioja ir maitinasi vienas. Kiektigras turi savo teritorij4, kurioje yrakamai maisto jam iigyventi. Kitus tigveja ialin. Tigrai susieina draugen tikdamiesi. Tigre kuri laik4 augina jaunTadiau dauguma gyv[nq visq arba dalnimo praleidZia drauge su savo ruiiesnais.Varn6nai maitinasi visu pulku. Potokiq pulkg susijungia nakdiai i didZiudimtq paukSdiq buri. Visi drauge jie snakvoti.Gyvendami grupemis gyvrlnai geriau gsisaugoti nuo pavojg. Antilopei kur kas sganytis su kaimene negu vienai. Daugakiq ir nosiq greidiau pajunta pavojq. Akaimeneje ne taip greitai pakliuna ple6nagus. Juk aplinkui daug kitq antilopiq,jis gali pulti!


52/64

qtr

dalintis, kad i5gYventumkai kurie grobuonys gyvena grupemis' Vil-telkiasi I gutja. Jie kartu persekioja irauna grobi. Joks vilkas vienas nepaj egtq su-briedZio, o visa gauja drauge - gali'gaujos nariai dalinasi laimiki' Vilkaibendradarbiauti tarpusavyje, kad n6 vie-nepristigtq maisto.

grup6sSiauriniai junr drambliai didZiaja savo gyve-nimo dali praleidZia atviroje juroje' Niekastikrai neZino, kur jie keliauja ir kaip gyvena'Tadiau poruotis iie grli-ta I JAV vakarq pa-krantes. Cit ji" buriasi i poravimosi grupes'Patinai kovoja d6I pateliq' Stipriausieji id jqporuojasi su patel6mis. Kai pateles atsivedajauniklius, jurq drambli ai grlLta i jura:Elniai irgi kaunasi del pateliq, kaip ir jurqdrambliai. Pasibaigus poravimosi metui, dalispatinq pasiSalina ir susiburia i "viengungiqLrr.i,t"". Patel6s ir jaunikliai kartu su vienupatinu gyvena atskirai.

,F.,.1,5* i\ f\t6? tii:'\

--.;)1,,/t ! :1.T- 1l

)rxv*.Tl.i4 Afrikos savanoje ganosiivairiq gyvrinu kaimenes:impalu (tokios antiloP6s), gnuzebrq. Kuo didesne kaimene,tuo saugiau jau6iasi kiekvienaJOS narys.

Siaurinio jurq dramblio Patelporavimosi grupdje. V


53/64

GWT]NU BENDRIJOS

Gyvuntlkolonijos

'l Bites gyvena avilyje. Biiiuieim4 sudaro trejopi nariai:bi6iq nrotina, tranai ir bitesdarbininkds.Babunai yra bendruomeniniargyvunai. Jq bandose binagrieZta tvarka. Vyriaprsias irstipriausias patinas,padedamas jaunesniq pa lin qgina band4 nuo uZpuolikq.Babunai iSrankioja vienaskitam id kailio parazitus. Taisuartina bandos nariustarpusaryJe. t

Bi6iq motinaSL@\Tranasw

te darbininke#

Kai kuriq gyvrlnq tarpusavio santykiaglaudus. Tiktai kartu jiems imanoma iSgGyvunq karalysteje gana daug tokiqbendravimo p avy zdi,iq.Plikieji kurmiaiPlikieji Afrikos kurmiai gyvena kolonijoturi motinq. Motina buna didesne uZkurmius. Ji iSlieka motina, nes savo Slturi cheminiq medZiagq, kurios neleidZigintis kitoms patelems. Ieikodami maistnq ir Sakniavaisiq, plikieji kurmiai poi5rausia ilgus tunelius. Rausdami tuniSsirikiuoja eilute. Priekyje esantis gystumia Zemg einandiam i5 paskos, ir taIiau. Paskutinysis idmeta Zeme laukan prang4. Jei kolonija uZpuola gyvate, paskukurmis cypimu perspeja kitus, kad uZtuneli. Bet ji pati gyvate daZniausiai pTaigi Sis kurmis paaukoja gyvybe, kadb6tq kitus. Kai kurie plikieji kurmiakareiviai gina kolonij4 nuo uZpuolikq. Idskolonija daug svarbiau negu atskiro josgyvybe'

-r-,.,.91,


54/64

Bi'ues, vapsvos ir: shrlLzr1elcs taip pat gyvenakoionijomis ir paklusta motinai. Naminirl bidiqieim4 sudaro trijq rtiiiq nari:ri: bidiq rlotina,kuri decia hiausinelius ir I'adovauja kolonijai,tranai - paiinai. kurie tiirtai poruolasl su nau-jomis motincmis. ir bites darbininkes (pateies,kurios nededa kiauiineliq, bet renka nektar4,maitina koionij4 ir priZiuri jauniklius).Kai kurias skruzdeliq }


55/64

GWI]NU BENDRIJOS

a\ .uyvunatpartneriai

'l Sie trys gyvirnai yrapatazttai. Jie gyvena ant kitogyvirno kuno pavirSiaus arba joviduje ir i5 jo minta. SavoSeimininko jie neZudo, nesnebeturetq kuo misti.Sios skruzd6l6s "mefiia"amarus, bet ir saugo juos nuo

Blusa

Visi gyvunai gamtoje yra vienas nuo kklausomi. Pavyzdl,iui, jie gali buti vien. maistas (grobuonis nuZudo ir suryja savoarba poravimosi partneriai (tos padiospatinas ir patel6 poruojasi, kad susipalikuoniq). Pasitaiko ir skirtin$r ru5iqradarbiavirno atveiq. Kartais skiriingi gpadeda vieni kitiems, o kartais gali padZalos.PagalbininkaiSkruzdeles ir amarai (arba sausiai) vitiems padeda. Amarai i6skiria saldqvadinamqj4 medaus ras4, kuri yra mdgskruzdeliq maistas. Noredamos gauti mrasos, skruzdeles "melZia" rmulus pakaip Zmon6s karves. Bet uZtat jos ir ginrus. KandZiodamos ir geldamos skruzdeveja amarq prieSus, pavyzdZiui, boruZeKoralams augti padeda maZydiai augvadinami juros dunbliais. Dumbliaminkitose koraliniq polipg dalyse (Zr. 5lapD. &r deka greidiau sukieteja kalkinialq griaudiai. Be dumbliq koralai augtqletai.Tropinese jurose tarp koralq plaukiojadel6s Zuvyt6s - Zul'5's sanitares. Jos prassau maisto, saugodamos kitq Zuvq sveSanitar6s nurenka nuo kitq Zuvr4 negyvolopinelius ir parazitus. Buna, kad niuvq pulkai renkasi tokiose "sanitarinestyse" ir kantriai laukia, kol jas apvalynebutq sanitariq, kitos Zuvys pradetq sijei nebutq ko valyti, sanitarems tektq baVisa tai rodo, kaip skirtingq ruiilr gyvieni kitiems gali padeti.


56/64

svediaibendravitnas birna naudingas tik vienaiKrabo atsiskyr6lio kiaute gyvena para-kirmela. Maistu ripinasi krabas. Kai jisko nors esti, kirmel6 irgi iilenda laukima doroti krabo valgi. Ji niekuo neatsily-krabui uZ veltui gaunama maistq'Zuvys, vardu remoros, turi specialu peleka,siurbtuka. Siuo peleku remora prisi-prie ryklio ir naudoj asi juo kaip nemo-Ji dar ir minta ryklio grobio

Zuvis klounas slepiasi tarp nuodingq aktini-diuptuvq. Aktinij a mirtinai pavojinga ki-Zuvims, bet Zuvies klouno ji neliedia. Josgina ji nuo uZpuolikq. Be to, jis iraktinij os maisto liekanomis. Tadiau ne-kad Zuvis klounas stengtqsi kaip norsaktinijai.Krabas atsiskyr6lis, ryklys ir ah'inija i5 savosvediq nieko nelairni. Vis d6lto jiepakendia.

'l Zuvis remora prisisiurbiaprie ryklio odos. Ji mintaryklio maisto likuiiais.

Zuws klounai slepiasi tarpnuodingrl aktinijos diuptuvq.Aktinija saugo jas nuo


57/64

BENDRTJ..

Gyvu-nrl bend-ravrmasDrugiaZuv6s glruena koralqrifuose. Jos visos panadios, kadlengvai viena kita atpaZintq. .1>

t Balti elniq pauodegiaikitiems elniams Srra signalasb6gti.Sie Siaures delfinai iiek tiekskiriasi vienas nuo kito. Juodos radtas truputi kitoks,nelyginant Zmogaus piritqatspaudai. *

Kalba yra svarbi Zmoniq bendravimmone. Kalb6darni Zmones iisiaiSkina, kata aplinkui. Tubut vieninteliai gyvunairgi "kalbasi", yra banginiai ir delfinai.bendrauti tarpusavyje turi dauguma gypad tie, kurie gyvena grupemis. Tai divairiai.Kas tu toks?Gyvnnus atpaLinti galima pagal jq spiSvaizda. Koralq rifq Zuvys esti labaispalvq. Tai pana5u i spalvotus futbolo kdq mar5kinelius. Tos padios komandorirSies, nariai lengvai atpaZista vienaKitokios spalvos Zuvq jie vengia.Bet ir tos padios ruEies atstovai gali Siskirtis vienas nuo kito. Jie panairls, taditam 1i1t- skiriamqiq poiymirr, nelyginan


58/64

piritq atspaudai. Siaur6s delfinus galimapagal .Siek tiek nevienodus jrl odosBeZdZioniq bandos vadas irgi skiriasi ii kitqJi lengva atpaZinti. PavyzdZiui,patino snukis ryikiai m6lynos irspalvos. Kiti bandos nariai.laiko jivadu.

tu nusiteikgs?nuotaika labai nepastovi. Apie savopasikeitimus jie prane5a kitiems'sunerimusi sepija keidia spalv4.it imogbel'diioniu nuotaika rodo jqi6rai6ka. Jei patinas nusiZiovavo, tai darkad jis pavarges' Ziovulys gali butiskirtas kitai beZdZionei pag4sdinti. PatinasSitaip rodo savo ilgus dantis. Jei kita beZdZion6neklauso, jai gali smarkiai Hinti. Kad iivengtqpylos, ji ima klyksmais reikiti nuolankum4arba deps6ti lupomis. Vadinasi, ji nori iirinktipatinui i5 kailio parazitus. BeZdZion6s baisiaim6gsta rankioti vienos kitoms parazitgs. Ban-dos nariai daZniau blusin6j a vado kaili negu6is jq. Savo ruoZtu jis vadovauj a bandai ir ginajq nuo prie3u.

t Mandrilas yra VakaryAfrikos babunq rri5is. Ryi-kiaspaivis 5io patino snukisrodo ji esant bandos vada.


59/64

ZodynelisAmeba: vienal4stis gyvirnas.Amfibija: gyvunas galintis gyventi irsau.sumoje, ir vandenyje, pavyzdi,i:ui,varle.Anglies dvideginis: gyvunq iikvepiamosdujos, susidedandios i5 anElies irdeguon ies.Antena: paprastai ilgas organas, esantisant arba prie gyvuno galvos, skirtaslytdti, ragauti ir netgi uZuosti.Apykaita: dujrr arba skysiiq judejimas i!didesnio sl6gio zonq i maZesnio sltigiozonas.Apvaisinimas: moteriEkq ir vyr.iSkrrlytinirr l4steliq susijungimas.Atjunkymas: jauniklio atpratinimas Zistipien4 ir pratinimas 6sti kieta maista.Atrajoti: atryti maist4 ir dar syki jisukramtyti.Auginirnas burnoje: kai kurie gyvunai,daugiausia Zulys, saugodam i savokiauSinius ir jauniklius nuo pavoJq,laiko juos burnoje.Ausies kau5elis: idorinis klausosorganas, bridingas tik Zinduolians.Bambagysld: virkitele, jungianti motin4ir kndiki.Banginio risas: ragin6s plokitel6s,sudar5rtos i! tos paiios medZiagos kaipplaukai ir nagai. Jos prisitvirtinusiosprie kai kuriq ruEiq banginiq viriutinioZandikaulio ir skirbos smulkiemsvandens gyvunams nukoiti.Bendravimas: dviejq ar daugiau individqpasikeitimas informacij a.Cikada: garsiai dirikiantis vabzdys.Ciuntuvelis: ilga burnos iEauga, kuriasiurbiamas maistas, palyzdZiui,peteliSk6s diuptuvelis.Darbo pasidalijimas: kai kiekvienasatlieka jam skirta darbo dali.Daugintis: tur6ti palikuoniq.Deguonis: dujos, kuriomis kv6puoja visos

_ gyvos bitybes. Jo yra ore ir vandenyje.Drebudiai: gleives, kurias gamina kaikuriq gyvunq k[nas arba jo paviriius.Dubens kaulas: kaulas, esantisuZpakalineje stuburinio gyvino kunooaryje.Dvilytis: gyvunas, kurio klnas eamina irlyriSkas, i moteriikas ly-tines I4s[eles.

Energija: j6ga arba galia judintiir atlikti veiksmus. Yra daug enrudiu: Silumind, lviesos, cheminbranduoline ir kt.Evoliucija: pakitimai, ivykstantyg4 rarKotarpl.Feromonas: chemine medZiaga, kskleidZia gyvunai, kad atkreiptqpadios ri5ies atstovrtr d6mesl.Fokusuoti: Sviesos spinduliams sviename ta5ke sudarant ai6ku dvaizd4.Galudiniai dantys: krrrminiai dabuding_i. tik pldsriqjq burio ZindupavyzdLiui, iunims ir kat6ms. Jadraskoma m6sa ir trupinami kauGarso lokacija: vietos ir anslumonustatlrmas pagal gars4 ir aid4.Gemalas: ankstyvoji jauniklio q'ssradlja.Gentis: vienos ru5ies gyrrrnq grupGimda: pateles o"guo*, kuriamejauniklio gemalas.Grobis: gyvinas, kuris tampa kitoglrvuno maistu. palyzdZiui, antilolirito maistas.Grobuonis: gyl.unas, maistui iudakitus gywirnus, paryzdZiui, liritasHidra: paprasdiausias daugial4stipgJrvunas.Iltys: daugelio Zinduoliq turimi daI.


60/64

vystymosi stadija. Lerva smarkiaiskiriasi nuo suaugusio gYvuno.skaidri gaubtos formos akiesdalis, lauiianti Sviesos spindulius.receptorius: smulkus jutimoorganas gyvuno odoje, jaudiantisprisilietima.gyvunas, mintantis dvesena.liga, kuria sukelia pirmuonysplazmodij ai, o platina uodar.tokia Afrikos beZdiioniqrusls. rasa: kai kuriq vabzdZiugaminamas saldus skYstis.apykaita: procesasJ kai vienamedZiaga virsta kita ir gali butipanaudota i! naujo'pasikeiiimai gywunuiaugant (nuo lervos iki suaugusiogyvino). labai maZas, matomas tikper mikroskop4.gyvunas: gyvunas, aktymsnakti. maistingas ir saldus augalqZiedg gaminamas skystis.laiko tarpas nuo apvaisinimoiki jauniklio gimimo.augalas arba g1'virnas,gyvenantis kito augalo arba gyr-unokune arba ant jo pavirbiaus.rryri5kas iy'tinis organas.

iiltai laikyti kiauiinius, kol iisirisjaunikliai. vienal4stis gYvun as.milijonai mikroskopinigvandens augalq ir gYvunq, kuriuosne6ioja vandenyno srov6s.plonas gyvojo audinio sluoksrris,dengiantis kitus audinius.kirmele: vandenyje gyvenantikirmel6.Laures formos gyvu nas sudiuptuvais aplink burn4.gyvunui prisiderinti prietam tikru gyvenimo s4lygr1.praeityje gyvengs gyvunogiminaitis.itaisas, nustatantis atstuma ikiobjektu ir ju jud6jimo krypti pagal nuojrr atsimulandias radijo bangas'judejimo budas, kai atgalpurlkiama duju arba skysdio srove varo

ni Fh vn

gyvtmq.Rniis: gyvumr, galinEiq poruotistarpusarryje, grupe.Savana: Zole apaugusios Afrikos step6skur gyvena Zirafos, antilopes, liitai ikiti Afrikos gyvunai.Seil6s: gyvunq burnos ertmeje liaukqgaminamas skystis maistui virlkinti.Slepti: tam tikromis spalvomis, rabtaisformomis daryti gyvirnus sunkiaipastebimus, nesiskirianiius nuoaplinkos.Spermatozoidai: vyrilkos iytin6slaste16s.Straublelis: uodo pateles 6iuptuv6liskraujui siurbti.Sudetine akis: akis, sudaryta iEdaugyb6s maZydiq akeliu, kuriqkiekviena turi savo leEiuka.Sakniavais is: maistingas augalo Saknsustorejimas.

Slapimas: skystis, su kuriuo iS gyvunokuno palalinamos atliekos.Sonind linija: Zuru ir kai kuriu amfiorganas, jaubiantis virpesius.Temperaturos receptorius: srrrulkusjutimo organas gyvu no odoje, jaudianEilumos pokyiius.Teritorija: plotas, uiimLas vieno gyl'uarba jr1 grupes, ir ginamas, kadneisibraultl kiti tos padios ririiesgyvr3nai.Tinklaine: vidinis akies obuolio dangaUoslds organai: organai, kuriais gywuatpaZlsta kvapus.Vadas: gywung gtupds narys, uZimantauk5tesne padeti negu kiti.Vandens Zinduolis: Zinduolis, gyvenavandenyje, pavyzdZiui, delfinas.Vieni5ius: gyvrinas, kuris gyvena vienVirpesiai: daZni judesiai pirm5m ir atVir5kinimas: procesas, kai maistasskrandyje taip susmulkinamas, kad

kraujas gali ji iine5ioti po vis4 kun4VisaedZiai: gyvunai, kurie minta iraugalais, ir kitais gyvrinais.Vyzdys: akies dalis, pro kuri4 patenkaSviesa.Ziaunos: vandens gyl'unq kvdpavimoorganar.LolEdZiai: gyvunai, mintantys augalaarba jq dalimis , pavyzdLiri, vaisiais,s6klomis. taip paL nektaru.Zuvies frselis: ilgas kai kuriq Zuvq


61/64

Rodykl6Juodas skaiEius rodopuslapi, kuriame yragSrvuno iliustracija, daZnaitame puslapyje apie ji irraSoma,akys, gyvrinu 3&37aktinija 26, 57amaras 56ameba 7 , 44amfibija 8, 42, 46rupiZ6 48tritonas 7 , 47dar 2r, vafldandiasnapis 7, 45ankstyv6 51Antarktika 5antilop6 28, 29akys 37, 39kaimen6 49, 52, 53antis 23apiinka, gyvrinrrAntarktika 5dykuma 4mi6kaividutinio klimato 4, 40tropiniai 5, I&17savana 5, 29, 53poZemis 18-19vanduo 9-11, 50-51, 55, 58apvaisinimas 44-45Archeopterix(pirmykitis paukltis) 9arklys 9, 14-15atjunkymas 49atraj oj antys gyvunai 28-29auginimas 49auksin6 Zuvel6 7auksinis bambukinislemrfras 5ausu kauieliai 40avis 28babrinas 54, 59balandiq/karveli s 12, 45baltasis lokys 12baltasis tetervinas 34, 35bandikutas 49

m6llnrasis 5, 22-23, 33pilkasis 23bar6kuold 24, 40, 43bestuburiai gytrf,:nai 7, 9, 12dar ir. krabas,moliuskas, sraigebeZdZiones 7ilgakulnis 12koata 16, 17kolobusas 28saulauodegis guenonas 5ZmogbeZdiionesbabunas 54, 59glDonas I /, byorangutangas 48dimpanz6 30-31bidiq motina 54, 55bit6 35, 54, 55, 59bite darbininke 54, 55blusa 54

buoigalvis 51buriaiuv6 23br1rys, gyvunq 6Carniuorq, 6chameleonas 26Chelonia(pirmyk5tis v6Zlys) 8chordiniai 7cichlidd (Zuvis) 49cikada 40daugia6er6 kirrn6le(riros gyvunas) 33dauginimasis, gyvfinqporavimasis 44-45poros susiradimas 38-39,46-47ddl6 32delfinas 7, 10-11, 12,43, 58ddiiaLl| 23dygliakiaul6 34dykumu gyvrinai 4, 40dinozauras 8-9diplodokas 8dramblys 5, 7, 45drie1ai 7, I.3, 14, 35, 45, 59chameleonas 26dykumu 40gluodenas 19iguana 16, 17

drugelis Jr. drugysdrugiaZuv6 58drugys 7, 13, 20, 3duobagalv6 gyvat|dvigeldis moliuskasdvilytis 45echidna 45elnias 12,24, 25, 2erelis, kilnusis 25evoliucija 8-9, 33eEys 34fazanas 49Felidae 8-7fenekas 4feromonas 38-39flamingas 33galagas 40garso lokacij a 43gekonas (drieZas) 1gemalas Zr. apvaisigenys 17gentis 6-7gepardas 6, 14-L5gerv| 47gibonas 17, 59gyvalazdd 34gyvatds 13, 14, 39,

duobagalv6 43skydasnuk6 43bardkuol6 24, 40,juodoji mamba 15kiauliasnuk6 35smauglys 16Zieduotoji 35gyvatel6 (Zuvis) 35Glyptodon(pirmykEtis Sarvugluodenas (drieZas)gnu 5, 53grauiikai 37 , 4Okirstukas 12pel6 13, 41Soklys 4Ziurk6 7, 30griaudiai 14-15, 2t,grifas 3lgrifinis v6Zlys 27grobuonis 24-25


62/64

446habilis(pirrnykitis Zmogus) 9(gekonas) 16, 17(beZdZione) 1253tigras 24-25liekanos 9

6 organas 39augirrimas(prieZiira) 48-49, 5447mamba (gyvat6) 15ungurys 23dramblys 53eiys 34gaidys (Zuvis) 41liiltas 41sraige 25velnias 27, 47v6plys 7ZvaigZd6 7, 25, 50uodega 16-176, 29, 52'535, 3628-29 561141, 59gepardas 6, 14-15jaguaras 6Ieopardas 6liitas 5, 6-7,47,39, 45puma 6servalas 6

tigras 6, 24-25, 37 , 527, 15, 45, 4930 gyvate 35varlds ir rupiZds(kurkulai) 48, 51pingvino 45/ kiaukutasGwnnu) 7,11,15,18-19, 41

kilnusis erelis 25kirm6l6 7, 10, 33, 36kirstukas 12klasifikacij a 6-7klausa, pojtitis 40-41klounas (Zuvis) 57koala 49koata (beidZione) 17kokosinis krabas 28kolobusas (beZdZione) 28kolonua, glrvunU o4-ookoralai 7, 55, 56, 58krabai 7, L3, V, 1,5, 4L,48, 50atsiskyrdlis 57kokosinis 28kragas 23kraugeriai 32kregZd6 13KrLtlS ,J,5krokodilas 40, 49kurkulai, varles 51kurmis 18-19plikasis 54kurtinys 47kv6pavimas 10kvrlpavimo anga 11kvdpavimo sistemos

10- 11kveptukai 10laiko linij a (evoliucija) 8'9Iape 4, 30lapus skabantys gyvinai 5,28-29, 53IaEiSa 38latimerija(gyvoji iikasena) 9laumZirgis 51lemuras, auksinisbambukinis 5leopardas 6lerva 5O-51Iydeka 22lirltas 5, 6-7 , 37 , 39, 45lokys 6, 14, 15, 30, 49baltasis 12dar ir. patdaluEis 6mait6dos 30, 31mandrilas (babunas) 59

medaus rasa 56urediza 7 , 55medZioj antis irmedZiojamasis 24-25medZirr gyventojai 16-17meilinimasis 46-47m6lynasis banginis 5,22-23, 33menkd 48m6s6diiaiZr. kat6, 5uo, erelis,hiena, roplys, ryklys,gyvat6meEk6nas 6mellavabalis 30, 31metamorfoz6 5O-51migracija 5, 73, 23mint6takuniai gyvrlnai 79, t2miSkaividutinio klimato 4tropiniai 5, 16-17mi5ko gyventojai 4, 5,t6-L7, 40moliuskas 15, 18-19, 25,dar ir. *aig6mus6 20, 31

nariuotakojisJr. krabas, vabzdys,v6iys, Trilobitn(iikastiniai gyv[nai)neporinis verpikas 39nd5turnas 45nugarplauka 23nuodai 24, 35nuodq liauka 24, 26, 27

omaras 11, 41oposunas 49orangutangas 48panda, didZioji 33, 45Panthera leo (liutas) 6Panto there (pirmykitisZinduolis) 9papuga 28, 29parazit as 56-57paukitis 7 , 1.6, 20-21, 46dor Jr. pagal n15ispel6 41snaudal6 13


63/64

perejimas 45P eris sodactyla(pirmykitis arklys) 9peteliSk6 28, 35pilkasis banginis 23pingvinas 4-5, 12,22, 45pintis 7piranija 38pirrnuonis 44pitonas 15Placodermi(pirmykitd Zuvis) 8planktonas 33, 5Op1ek6n6 50plokE6ioji kirrnel6 36poliarin6 iuv6dra 5polipas 50, 55, 56poravimasis ir.dauginimasisportugaliSkasis laivelis 55povas 46prot6viai, gyvunq 8-9protochordiniai 7pteranodontas(skraidantis roplys) 8puma 6radaras 43raganosiai (baltasis irjuodasis) 29raja 35, 45remora 57ryklys 7, 38, 45, 57roplys 7, 8, 46dar ir. gyvaten:.oni,s 5, 22, 40ruprli6 bobut6 48rtiEys 6naujos 5ru5iu evoliucija 8-9sakalas keleivis 5sanitar6, Zuvis 56saulauodegis guenonas(beidZion6) 5savana, Afrikos 5, 29Seymouria(pirmyk6t6 amfibija) 8sepija 23, 59servalas 6skydasnuk6 (etrvat6) 43sklandytojai 21skorpena, barzdotoji 35

skorpionas 47skraidantys gyvunai 12,20-2t, 23, 32, 43dar ir. paukdiiaiskruzd6da 7, L7 , 78skruzd6l6 55, 56skruzdZiu lirltas 27skunsas 35sliekas 7, 10, 19smauglys, Sungalvis 16snieginis leopardas 6sperma, sperm atozoid.ai 44,45, 47sraig6 7, L3, 15, 25, 34,41,45Stegosaurus(pirmykdtis dinozauras) 9sterbliniai 7 , 75t 45, 49strazdas 7juodasis 30strutis 15stuburiniai 7, I, L4-15svirplys 4OSakalas 31Saltakraujai gyvunai 12-13iarvuotis 9, 18, 346eima, gyvrlnu 6dar 2r. kolonlja, kaimendSiaur6s delfinai 23, 58iik6nosparnis ltz, 20, 32, 43iiltakraujai gyvinai 12-13Simpanz6 30-31iimtakojis 14EliuZas 41Eoklys 4Eonin6 linij a (dwu) 42-43iuo 6, 14, 15,37, 39teritorija, eyvunq 59termitynas 5, 31tigras 6, 24-25,37,52tinginys 17tipas, gyvunu 7tiranozauras 8Trilobita (pirmyk5tisnariuotakojis) 8tritonas 7 , 47triuiis 4, 3?rldra 6, 41un$rrys, elektrinis 42jurinis 23

uodas 32, 51utel6 31, 56vabalas 4, 20jonvabalis 47m6Elavabalis 30vatszdliai LO, 14, 336, 51vadas 54, 59vampyras, liklnospvandens blak6 48vapsva 30, 35, 55varle 7, 13, 15, 23gyvenimo ciklasmedvarl6 16skraiduole 21varnenas 52v6dar6lis 31v6Zlys 5, 7,1.B, 34grifinis 27vikiras 10, 34vilkas 6, 3a, 52, 5vilkZuv6, d6m6tojivisaedZiai 3O-31vi5Eiukas 49vombatas 49voras 7, 74, 27, 27medZiotojas 48vover6 17, 21zebras 5, 7, 29, 5gialiasis drieZas 46Zebenkitis 6, 39Zem6s gyventojai (18-19, 54iiaunos, iuvies 10Zieduotoji gyvat6 3Ziemos miegas 13Zinduolis 7 , I, IO-1Ziogas 40iirafa 6, 7, 28-29Ziurke 7, 30ZmogbeidLion| 16,44, 59iol6dZiai 28-29, 5AZuv6dra, poliarindiuvis 5, 7, 23, 4L,dor ir. pagal ru6


64/64

Serija PmoeUs ir vis-ata-yra pir:nasis Zingsnis inuostabq Ziniq pasauli. Kiekvienoie knveoieap^tariama atskira mokslo sritis, pateikiama daugiqfgrmacijos,, nepaprastq faktq ir.skai6iq, viskasarsklnama ldomiai ir suprantamai.Visose .(jos sgrijos knygose mirga spalvotrlnuotraukq, iliustracijq ir schemq, o tekstaiparasyti gyva ir iiuolaikiSka kalba. Visos knvEosdrauge sudaro aiSkinamqi4 gamtos mokslqenciklopedij a.Sioje serijoje:Gyninq ,pasaulisEkologijaIeikojimai ir atradimaiISradimai

Prieiistorinis pasaulisKosmoso tyrindjimaiBesikeiEiantis gamtovaizdisZmogaus kiinas

Documents

Steve.pollock.gyvunu.pasaulis.1993 CNN