Upload
arune-siaulyte
View
19
Download
5
Embed Size (px)
DESCRIPTION
1. Strateginis valdymas – įvairios teorijos ir požiūriai2. Strateginis valdymas3. Organizacijos raida4. Vizija, misija, tikslai5. Kompanijos misija6. Kompanijos vizija7. Kompanijos ilgalaikiai tikslai 8. Kompanijos filosofija / ideologija / konstitucija9. Tikslų ir strategijų planavimas10. Kaip įvertinti įmonės, padalinio veiklą11. Įmonės išorinės ir vidinės aplinkos analizės rezultatų susisteminimas,12. Taikant swot matricą13. Vidinės aplinkos elementai14. Išorinės aplinkos elementai15. Finansinė įmonės diagnostika ir vadybinių sprendimų palaikymas16. Įmonės veiklos diagnostikos objektai 17. Įmonės veiklos diagnostikos įrankiai 18. Tikslų iškėlimas,veiksmų planavimas,pridėtinės vertės formavimas19. Tikslų ir uždavinių formulavimas remiantis swot‘u20. Laiko ir prioritetų valdymas21. Kaip sukurti tinkamas darbo sąlygas? 22. Naudingi patarimai23. Atsižvelkite į asmeninį darbingumo grafiką24. Prioritetų valdymas pagal eizenhauerį25. Pareto principas
Citation preview
STRATEGINIS ĮMONĖS PLANAVIMAS
Turinys
Strateginis valdymas – įvairios teorijos ir požiūriai. .............................................................................. 2
Strateginis valdymas .............................................................................................................................. 3
Organizacijos raida ................................................................................................................................ 3
Vizija, misija, tikslai .............................................................................................................................. 7
Kompanijos misija ................................................................................................................................. 7
Kompanijos vizija .................................................................................................................................. 8
Kompanijos ilgalaikiai tikslai ................................................................................................................ 9
Kompanijos filosofija / ideologija / konstitucija .................................................................................. 10
Tikslų ir strategijų planavimas ............................................................................................................. 18
Kaip įvertinti įmonės, padalinio veiklą ................................................................................................ 19
Įmonės išorinės ir vidinės aplinkos analizės rezultatų susisteminimas,
Taikant swot matricą. ........................................................................................................................... 19
Vidinės aplinkos elementai .................................................................................................................. 22
Išorinės aplinkos elementai .................................................................................................................. 23
Finansinė įmonės diagnostika ir vadybinių sprendimų palaikymas ..................................................... 24
Įmonės veiklos diagnostikos objektai .................................................................................................. 25
Įmonės veiklos diagnostikos įrankiai ................................................................................................... 26
Tikslų iškėlimas,veiksmų planavimas,pridėtinės vertės formavimas .................................................. 31
Tikslų ir uždavinių formulavimas remiantis swot‘u ............................................................................ 31
Laiko ir prioritetų valdymas ................................................................................................................. 33
Kaip sukurti tinkamas darbo sąlygas? .................................................................................................. 33
Naudingi patarimai ............................................................................................................................... 36
Atsižvelkite į asmeninį darbingumo grafiką ........................................................................................ 37
Prioritetų valdymas pagal eizenhauerį ................................................................................................. 39
Pareto principas .................................................................................................................................... 40
2
STRATEGINIS VALDYMAS – ĮVAIRIOS TEORIJOS IR
POŽIŪRIAI
Žodis „strategija” yra kilęs iš graikiško žodžio strategijos, kuris reiškia „bendras”. Originaliai
šis terminas buvo naudojamos karvedybos mene. Strategija ekonomikoje yra galimų būdų,
įgyvendinant įmonės misiją ir tikslus nustatymas, įvertinimas ir tinkamiausio pasirinkimas.
Firmos strategijos pasirinkimas nėra paprastas vieno žmogaus darbas. Šiam darbui dažniausiai
yra pajungiamas visas vadovaujantis personalas. Strateginis valdymas - tai veiksmų ir sprendimų
rinkinys, kurį priima firmos vadovybė, siekdama nustatyti įmonės viziją ir misiją, išteklių efektyvų
panaudojimą, užtikrinti įmonės veiklos efektyvumą konkrečioje aplinkoje.
Strateginis valdymas – tai toks valdymas, kuris remiasi žmogiškuoju potencialu, kaip
pagrindu, orientuojasi į vartotojo poreikius, vykdo lankstų ir savalaikį valdymą, reaguojant į aplinkos
pasikeitimus. Tai leidžia jai išgyventi ir pasiekti savo tikslų ilgalaikėje perspektyvoje.
S. Šteineris:
Strateginis vadovavimas yra globalus organizacijos tikslų nustatymas, pasirenkant iš kelių galimų. Tai
norimos ateities komponavimas ir būdų tam pasiekti radimas. Strateginis vadovavimas nėra taktinis
planavimas, kuris dažniausiai būna trumpalaikis, tiek turiniu, tiek laiko prasme. Taktinis planavimas
būna tada, kai reaguoti reikia iš karto arba netrukus ir ateitis yra nuspėjama. Strateginis vadovavimas
apima mintis ir veiksmus, reikalingus nuspręsti tolimai ateičiai, kai daugybė faktorių yra nežinomi.
K. Andrews:
Tai yra tikslų nustatymas ir jų įgyvendinimas. Savo apibrėžime jis išskiria bendrą strategiją, kuri jo
nuomone yra svarbesnė, ir biznio strategiją, kuri nėra tokia svarbi. „...sprendimų pavyzdys...(kuris
atvaizduoja)...vienybė, suderinamumas ir vidinis kompanijos strateginių tikslų nuoseklumas. Reikia
suteikti kompanijai išskirtinumą, mobilizuoti jos stipriąsias savybes.“
Ansoff‘as ir McDonnell‘is:
Strateginis vadovavimas yra strateginių tikslų siekimas šiais būdais:
Firmos modeliavimas tarp tikslų ir realių pajėgumų.
Reagavimus realiu laiku į įvykstančius pasikeitimus.
Visų trukdžių pašalinimas.
3
STRATEGINIS VALDYMAS
Strateginis planavimas – vizijos, misijos ir tikslų nustatymas, strategijos formulavimas
Strategijos diegimas organizacijos viduje - pagrindinių idėjų skleidimas tarp narių ir ugdymas
Strategijos įgyvendinimas – veiklos planavimas ir vykdymas remiantis strateginiais planais
Sisteminis procesas, nusakantis organizacijos politiką ir aukščiausio valdymo lygmens
pasirinkimus
Visuma veiksmų ir sprendimų, nusakančių kas organizacija yra, ką ji daro ir kodėl tai daro
Padeda sukaupti ir apdoroti plačią skalę informacijos bei alternatyvų, kad priimti ateičiai
svarbius sprendimus
Apjungia sprendimų priėmimo ir planavimo veiksmus
Žvelgimas atgal, vidun, aplink ir pirmyn…
ORGANIZACIJOS RAIDA
Strateginiai pakeitimai
Atsiradimas Augimas Subrendimas Žlugimas
4
Plana
vimo
planas
Info
rinki
mas
Veiklos
dalininkų
vertybės
Būtini
reikalavimai
Vizija
Misija
Vertybės
Ilgalaikiai
tikslai
Strateginiai
veiklos
sprendimai
Veiklos
planai
Politika,
nuostatos
Strategijos
Uždaviniai
Rezultatai
Vidiniai veiksniai
Išoriniai veiksniai
Tendencijos Konkurentai,
sąjungininkai
Veiklos
dalininkai
Rezultatai Strategijos Ištekliai
5
Organizacijos
vizija, misija ir
tikslai
Aplinkos
analizė
Resursų
analizė
Pagrindinės
strateginės
galimybės ir
grėsmės
Strateginių
alternatyvų
numatymas
Strateginių
sprendimų
priėmimas
Patvirtinti
tikslai,
strategija,
politika
Socialinė
atsakomybė
Vadovų
vertybės
6
Maža įtaka
Didelė įtaka
Grįžtamasis ryšys Grįžtamasis ryšys
Organizacijos
misija, vizija
Vidinė aplinka Išorinė aplinka
Strategijos institucionalizacija
Strategijų analizė ir išrinkimas
Kontrolė
Padalinių strategijos Trumpalaikiai tikslai Taisyklės
Org. strategija Ilgalaikiai tikslai
7
VIZIJA, MISIJA, TIKSLAI
KOMPANIJOS MISIJA
Kompanijos misija–tai unikalus kompanijos siekimas. Ji nustatyta atskirai nuo kitų šio tipo
kompanijų ir apibrėžia jos veiklos sferą. Misija aprašo kompanijos produktus, rinką ir technologiją, o
taip pat jos vertybes ir prioritetus.
Egzistuoja du misijos suvokimai: platus ir siauras.
Plačiąja prasme tai suvokiama kaip organizacijos filosofijos, paskirties ir gyvavimo prasmės
konstatacija. Organizacijos filosofija nurodo vertybes, įsitikinimus ir principus, kuriais remia savo
veiklą. Paskirtis nurodo veiksmus, kuriuos įmonė ruošiasi atlikti ir kokio tipo įmone ji ruošiasi būti.
Filosofija keičiasi labai retai, o įmonės paskirtis gali pasikeisti jai pačiai ar jos aplinkai pasikeitus.
Misija siaurąja prasme suvokiama kaip suformuluotas apibrėžimas–kam ir kodėl egzistuoja ši
įmonė. Misija suprantama kaip tvirtinimas, atskleidžiantis įmonės egzistavimo prasmę, kurioje
atsiskleidžia šios įmonės skirtumas nuo kitų. Teisingai suformuluota misija nors ir turi bendrą
filosofiją, vis dėl to turi unikalumo bruožų, išskiriančią ją iš kitų.
Kokia nauda yra iš to, kad apibrėžta misija?
Misija duoda išorinės aplinkos subjektams bendrą supratimą apie tai kas yra ši kompanija, ko
ji siekia, jos filosofija ir t.t. Misija gali padėti suformuoti ar užtvirtinti jau susiformavusį įvaizdį.
Misija padeda sukurti vieningumą pačioje kompanijoje.
Misija išryškina darbuotojams bendrą tikslą, įmonės paskirtį. Tad darbuotojai, suprantantys
misiją, orientuoja savo veiksmus bendra kryptimi.
Misija padeda sutapatinti save su organizacija. Jiems kompanijos misija tampa dėmesio centre.
Misija padeda sukurti mikroklimatą grupėje, nes per ją persiduoda įmonės filosofija, vertybės
ir principai.
Misija padeda efektyviau valdyti organizaciją, nes ji:
bazė tikslų nustatymui, kurie neprieštaraus vienas kitam;
padeda išsirinkti strategiją, nes nustato kryptį ir galimas jos funkcionavimo ribas;
sukuria resursų paskirstymo ir jo įvertinimo standartus;
nušviečia darbuotojui jo darbo prasmę, o tai papildomas motyvavimas.
Misijos formulavimas
8
Kodėl mes egzistuojame?
Kokį galutinį rezultatą norime pasiekti?
Ką organizacija siekia sukurti visuomenėje?
Kokią veiklą mes vykdome?
Ką mes darome, kad įgyvendinti savo misiją?
Koks efektyviausias būdas įgyvendinti savo veiklai?
Kaip mes darome tai, ką darome?
Kokios pagrindinės mūsų veiklos savybės?
Kokia metodika ar technologija mus išskiria iš kitų, kurie gal vykdo tokią pat veiklą?
Kas mus daro unikaliais?
Kam mes dirbame?
Kas mūsų tikslinė auditorija, rinka, publika?
KOMPANIJOS VIZIJA
Vizija pasireikštų kaip esminė priemonė, įtvirtinanti santykius tarp vadovo bei kitų
suinteresuotų grupių. Tai padėtų prasmingai vadovauti verslui ir kryptingai jį vystyti. Vizija nėra
apibrėžta laike, ji neturi būti pernelyg detalizuota ir tiksliai suformuluota, nes tai gali riboti verslo
iniciatyvą. Kai kurie autoriai laiko vizijos kūrimą verslo lyderio filosofijos išraiška ir prioritetu.
Tačiau, kaip pagrindinė svarbiausia verslo koncepcija, vizija turi prasmę tik tada, kai atitinka
darbuotojų ir verslo vertybes, elgesio standartus ir kultūrą. Todėl vizijos kūrimas turi apimti visus
verslo lygius.
Suformulavus viziją ir tik po to įvertinus verslo padėtį, galima suvokti būtinų esminių
pakeitimų poreikį. Kontrastas tarp ateities galimybių ir dabarties pasireiškia kaip verslo varomoji jėga,
sukurianti pagrindą pasikeitimams, naujoms veiklos kryptims, ateities įvaizdžiui, prasmingam verslo
augimui ir plėtojimo vadovavimui. Tačiau šis kontrastas nepateikia atsakymo, ką konkrečiai reikia
daryti. Jis tik sukuria lanksčius veiklos rėmus ir nustato pasisekimo kriterijus, padedančius ateityje
nuveikti daugiau, nei daroma šiandien.
Misija yra vizijos kaip verslo varomosios jėgos kokybinė ir kiekybinė išraiška. Ji yra kur kas
aiškesnė negu vizija. Vizijos tikslai gali būti aiškūs ir pasiekiami. Kitaip sakant, misija yra tarpinis
etapas vizijos įgyvendinime tam tikru laiku. Misiją galime apibrėžti kaip nuoseklų ir veiksmingą
teiginį, pasakantį, koks verslas turėtų būti po tam tikro laiko. Šio periodo trukmė priklauso nuo verslo
prigimties ir paprastai apima 5-10 metų. Beje, kai misija jau pasiekta, ji praranda savo galią, ir ji jau
nėra tarpinė verslo tikslo pasiekimo varomoji jėga.
9
Vizija
Nusako, kaip aplinka atrodys organizacijos veiklos sėkmės atveju
Parodo, kas turi būti padarytą, kad įgyvendinti misiją
Pagrindas tikslų formulavimui, prioritetų nustatymui
Šiame planavimo etape nustatyti pradinį variantą, pabaigoje patikslinti.
KOMPANIJOS ILGALAIKIAI TIKSLAI
Misija duoda bendrus orientyrus, organizacijos funkcionavimui, atspindinčius jos egzistavimo
tikslą. O konkreti galutinė padėtis, kurios siekia įmonė fiksuojama tikslų pavidalu. Ilgalaikiai tikslai–
tai konkreti būklė atskirų įmonės charakteristikų, kurių pasiekimas yra pageidautinas ir kurių ji siekia
per tam tikrą laikotarpį, dažniausiai per 5 metus. Tikslai yra atskaitos taškas planuojant, kontrolės
procesuose; bazė – motyvacinės sistemos naudojamos kompanijoje.
Rezultatai, kurių kompanija siekia kelis metus yra ilgalaikiai (dažniausiai 5 metai).
Dažniausiai šie tikslai susiję su kai kuriomis iš šių ar net visomis sritimis: pelningumas, investicijų
grįžimas, konkurencinė padėtis, technologinis pirmavimas, produktyvumas, tarnautojai, atsakomybė
visuomenei ar tarnautojų kvalifikacijos kėlimas.
10
KOMPANIJOS FILOSOFIJA / IDEOLOGIJA / KONSTITUCIJA
Vizija, misija ir vertybės suvokiamos kaip organizacijos filosofijos, paskirties ir gyvavimo
prasmės konstatacija.
Filosofija keičiasi labai retai, o įmonės paskirtis gali pasikeisti jai pačiai ar jos aplinkai
pasikeitus.
Vizija ir misija duoda bendrus orientyrus organizacijos funkcionavimui, atspindinčius jos
egzistavimo tikslą.
Misija yra pasirinktas kelias link vizijos,
kuri yra kaip kelrodė žvaigždė,
link kurios mes einame
vadovaudamiesi savo vertybėmis
Vizija nusako, kaip aplinka atrodys organizacijos veiklos sėkmės atveju. Tai pagrindas tikslų
formulavimui, prioritetų nustatymui.
Vizija nėra apibrėžta laike, ji neturi būti pernelyg detalizuota ir tiksliai suformuluota, nes tai gali riboti
verslo iniciatyvą.
Misija nusako, kodėl organizacija egzistuoja ir kuom ji skiriasi nuo kitų, jos unikalumą.
Misija paaiškina, kodėl kompanija egzistuoja ir kokį kelią pasirinko vizijos įgyvendinimui. Misija turi
būti trumpa, suprantama, ją lengva įsiminti.
Pvz.:
Pvz.:
11
Vertybės nusako, kaip kompanija dirbs ir kuo vadovausis savo veikloje.
Vertybės yra pagrindinės gairės, kuriomis paremiama veikla ir darbo principai, jomis turi vadovautis
visi kompanijos darbuotojai.
Pvz.:
12
Panagrinėkime pavyzdžių.
BONUM PUBLICUM vizija:
Tapti tokia gyvybės draudimo bendrove, kurios draudimo polisas būtų geriausia priemonė užtikrinti
savo šeimos ir savo ateities finansinį saugumą, kurioje darbuotojams būtų gera ir malonu dirbti, kuri
savo akcininkams būtų pelningas ir perspektyvus verslas.
BONUM PUBLICUM misija:
Mes dirbame tam, kad suteiktume Lietuvos žmonėms finansinį saugumą ir stabilumą dėl savo šeimos
ir savo ateities, įsigilinant į kiekvieno žmogaus gyvenimo situaciją bei poreikius ir kartu su juo
parenkant tinkamiausius jo šeimos nariams ir jam mūsų bendrovės gyvybės draudimo produktus. Mes
nuolat tobuliname gyvybės draudimo produktus ir siekiame, kad jie būtų patys patraukliausi rinkoje
savo suteikiama nauda ir kaina.
BONUM PUBLICUM veiklos principai:
Profesionalumas
Viešumas
Įstatymų gerbimas
BONUM PUBLICUM kredo:
Mes žinome ką darome
Mes žinome kaip darome
Mes žinome ko siekiame
Vizija ir misija
NORD/LB Lietuva vizija
universalus, modernus, atviras ir patikimas bankas;
užima tvirtas lyderio pozicijas Lietuvos finansinių paslaugų rinkoje;
atspindi bendrą NORD/LB grupės strategiją.
NORD/LB Lietuva misija NORD/LB Lietuva siekia būti geriausiu banku Lietuvoje:
geriausiu banku klientams, teikiant jiems platų spektrą kokybiškų finansinių paslaugų;
13
geriausiu banku darbuotojams, užtikrinant jų suinteresuotumą bei pasitenkinimą atliekamu darbu;
geriausiu banku akcininkams, optimaliai tenkinant jų finansinius poreikius.
Misija Mes dirbame žemės .ūkyje, kad savo išskirtiniais sprendimais užtikrintume visaverčio ir kokybiško
maisto gamybą.
Vizija Mes esame prioritetinis partneris ir tiekėjas maisto gamybos procese.Mes tobulėjame teikdami
naujoviškus sprendimus žemės ūkiui.
Vertybės
Atvirumas - lankstumas ir atvirumas pokyčiams;
- nenutrūkstamas naujų galimybių ieškojimas;
- atviras bendravimas;
- konstruktyvus bendravimas.
Pasitikėjimas - įvairių tautų kultūrų ir žmonių skirtumų vertinimas;
- sprendimai priimami kartu su darbuotojais;
- pagarba vienas kitam.
Kūrybingumas - pridėtinės vertės klientams ir partneriams sukūrimas;
- naujų technologijų, atitinkančių kliento poreikius, pritaikymas;
- atpildas už naujoves.
Atsakomybė - laikytis gamtosaugos reikalavimų;
- klientams, partneriams, savininkams;
- saugios darbo aplinkos darbuotojams sukūrimas.
1 Misija
Formuluodama savo veiklos misiją, LRT įvertina savo veiklos aplinką, pagrindines interesų grupes
bei pačios organizacijos vidinę kultūrą ir lyderystės potencialą, reikalingą strateginiams tikslams
pasiekti.
Vertindama interesų grupes, pagrindinį dėmesį LRT vadovybė kreipia į savo auditorijos poreikius,
taip pat atsižvelgia į strategiją įgyvendinančių vadovų bei darbuotojų bei išorės partnerių - valstybės
institucijų, finansuotojų, nepriklausomų prodiuserių ir kitų - interesus.
14
LRT organizacinės kultūros analizė leidžia įvertinti, kaip ryžtingai LRT pasirengusi prisiimti
strateginių pokyčių rizikas ir kokius turi gebėjimus sėkmingai veikti kintančioje aplinkoje.
Lyderystės potencialo analizė įvertina, ar LRT turi pakankamai energingą, dinamišką vadovų
komandą, sugebančią suburti darbuotojus bendriems tikslams, nuo kurios priklausys strategijos
įgyvendinimo sėkmė.
LRT misija apibrėžiama taip:
• plėtoti demokratiją Lietuvoje valstybėje ir sudaryti visiems Lietuvos gyventojams galimybę priimti
pagrįstus sprendimus, suteikiant jiems tikslią, objektyvią, subalansuotą ir nešališką informaciją;
• teikti visuomenei kokybiškas švietėjiškas, kultūrines ir pramogines programas ir būti etalonu
Lietuvos radijo ir televizijos rinkoje.
2 Vertybės
LRT misijos siekis neatskiriamas nuo būdų, kuriais siekiama tikslo, ir vertybių, kuriomis paremta
kasdienė LRT veikla. LRT vadovybė siekia aiškiai perteikti veiklos misiją bei vertybes savo
darbuotojams, taip pat savo auditorijai ir Lietuvos visuomenei.
Siekdama įgyvendinti strateginius tikslus ir misiją, LRT savo veikloje vadovaujasi tokiomis
vertybėmis:
• objektyvumas;
• nešališkumas;
• subalansuotumas;
• sąžiningumas;
• tolerancija;
• įvairovė;
• auditorijos poreikių akcentavimas;
• atskaitomybė;
• pagarba žmogaus orumui.
LRT, efektyviai naudodama turimas lėšas, sieks kurti išliekamąją vertę turinčias pramogines, aukštos
kokybės šviečiamąsias ir objektyvias informacines-analitines programas ir vengs smurto, agresijos,
nihilizmo bei dorovės ir etikos normų pažeidimų propagavimo.
Kiekvienas žingsnis, palengvinantis mūsų klientų gyvenimą, yra mūsų
laimėjimas. BITĖ taps geriausiai klientus aptarnaujančia bendrove, nes mes teikiame lengvai
suprantamas ir paprastai naudojamas telekomunikacijų paslaugas, ir darome tai iš širdies. Nes mums
tai svarbu.
Šios vertybės - mūsų veiklos pagrindas, padedantis siekti užsibrėžtų tikslų. Jomis remiamės ir
dirbdami su klientais bei partneriais, ir bendraudami tarpusavyje.
Mūsų darbas įkūnija dėmesį klientui, nes
15
mums svarbus kiekvienas klientas,
pasaulį matome kliento akimis,
siekiame suprasti ir gerbti mūsų klientų poreikius, siūlyti jiems geriausius sprendimus.
Mes laikomės duotų pažadų, nes
žadame tik tai, ką tikrai galėsime atlikti,
visuomet įvykdome savo pažadus.
Mūsų sprendimai kuria vertę, nes
suvokiame, kad naujos idėjos atveria naujas galimybes,
skatiname pastangas, kuriančias papildomą vertę,
dirbame ne tik sunkiai, bet ir sumaniai.
Mes mokomės ir tobulėjame, nes
dalinamės idėjomis ir patirtimi,
keliame iššūkius vieni kitiems,
nebijome klysti ir iš klaidų mokomės.
Mes visada siekiame laimėti, nes
tikime savimi ir tuo, ką darome,
pasiekiame didelių pergalių, laimėdami mažas kasdienines kovas,
tikime, kad pralaimi ne tie, kurie klysta, bet tie, kurie nebando dar kartą,
laimėjimai mus įkvėpia.
16
Jūsų įmonės vizija
Jūsų įmonės misija
Jūsų įmonės vertybės
17
Jūsų įmonės ilgalaikiai tikslai
Kaip atrodys Jūsų įmonė 201... metais?
Sritis Tikslas
Pvz. Batsiuvio technologijos
Pvz.
Batų taisymo procesas 90% atliekamas mašinų
pagalba ir valdomas savarankiško kompiuterio,
bendraujančio su klientu balsu.
18
TIKSLŲ IR STRATEGIJŲ PLANAVIMAS
Suformulavus kompanijos filosofiją / ideologiją, planuojami tikslai, kurių kompanija sieks
trumpalaikiu ir ilgalaikiu periodu, ir numatomos strateginės gairės, apibrėžiančios pagrindines veiklos
kryptis, prioritetus.
Ilgalaikiai tikslai apibrėžia, kokia bus kompanija ir jos aplinka po nustatyto laikotarpio – dažniausiai
5-10 metų.
Ilgalaikiai tikslai – tai konkreti būklė atskirų įmonės charakteristikų, kurių pasiekimas yra
pageidautinas ir kurių ji siekia per tam tikrą laikotarpį. Tikslai yra atskaitos taškas planuojant,
kontrolės procesuose.
Dažniausiai šie tikslai susiję su kai kuriomis iš šių ar net visomis sritimis: pelningumas,
investicijų grįžimas, konkurencinė padėtis, technologinis pirmavimas, produktyvumas, tarnautojai,
atsakomybė visuomenei ar tarnautojų kvalifikacijos kėlimas.
Situacijos analizė detaliai ir išsamiai apibūdina dabartinę kompanijos bei aplinkos būklę.
Kontrastas tarp ateities galimybių ir dabarties pasireiškia kaip verslo varomoji jėga, sukurianti
pagrindą pasikeitimams, naujoms veiklos kryptims, ateities įvaizdžiui, prasmingam verslo augimui ir
plėtojimo vadovavimui.
Strategijos pasirenkamos remiantis kontrastu tarp dabartinės padėties ir siekiamu
tikslų.
Strategijos nepateikia atsakymo, ką konkrečiai reikia daryti, jos tik sukuria lanksčius veiklos
rėmus ir nustato pasisekimo kriterijus.
Remiantis iškeltais ilgalaikiais tikslais ir nustatytomis jų siekimo strategijomis, iškeliami
trumpalaikiai tikslai (dažniausiai 1-2 metams), jie detalizuojami į veiklos planus, sutariami ir
patvirtinami veiklos principai, taisyklės, atsakomybės, valdymo struktūra, etc.
Belieka visa tai įgyvendinti…
19
KAIP ĮVERTINTI ĮMONĖS, PADALINIO VEIKLĄ
ĮMONĖS IŠORINĖS IR VIDINĖS APLINKOS ANALIZĖS REZULTATŲ
SUSISTEMINIMAS, TAIKANT SWOT MATRICĄ.
Pati paprasčiausia SWOT analizės forma pateikta paveiksle: įvardijamos silpnosios,
stipriosios pusės, galimybės ir grėsmės. Dėl savo paprastumo SWOT tapo lengvai naudojamas ir taip
pat lengvai pažeidžiamas, t.y. neteisingai sudaromas.
Rengiant SWOT analizę nereikia nei didelių duomenų bazių, nei formalaus pasirengimo.
Kiekvienas, kuris bent šiek tiek pažįsta įmonę ir turi žinių apie rinką gali parengti paprastą SWOT. Iš
kitos pusės, analizės paprastumas gali privesti prie skubotų ir beprasmiškų išvadų, apimančių tokius
dviprasmiškus ir neapibrėžtus teiginius, kaip „produkto eksploatacinės charakteristikos“,
„šiuolaikiniai įrengimai“, „kainos“. Taip pat naudotojai dažnai užmiršta apie objektyvumą ir remiasi
pasenusia arba nepatikima informacija.
Kad išvengtume kai kurių klaidų ir gautume maksimalią naudą iš SWOT analizės, reikia
vadovautis keliomis nesudėtingomis taisyklėmis:
1. Aiškiai apibrėžkite kiekvienos SWOT analizės sferą. Įmonės dažnai atlieką bendrą SWOT
analizę, apimančią visą jų veiklą. Ji bus labai abstrakti ir nenaudinga vadovams, kuriuos
20
domina konkrečios rinkos galimybės arba jų segmentavimas. SWOT analizės koncentravimas,
pavyzdžiui, į konkrečią rinką, sudaro sąlygas išskirti daug svarbesnes stipriąsias ir silpnąsias
puses, grėsmes ir galimybes.
2. Supraskite pagrindinius skirtumus tarp SWOT elementų: stiprybių, silpnybių, galimybių
ir grėsmių. Stipriosios ir silpnosios pusės – tai vidiniai įmonės veiksniai, kuriuos įmonė pati
gali valdyti. Galimybės ir grėsmės susijusios su rinkos ypatumais ir įmonė negali daryti joms
jokios įtakos.
3. Stipriosios ir silpnosios pusės taps tokiomis tik tuo atveju, jei jas taip vertins pats
pirkėjas. Į analizę reikia įtraukti tik tokius veiksnius, kurie labiausiai susiję su analizuojama
rinka. Neužmirškite, kad visi veiksniai turi būti analizuojami atsižvelgiant į konkurentus.
Stiprioji pusė bus stipri tik tuomet, kai ją tokią mato rinka. Pavyzdžiui, produkto kokybė bus
stiprybe tik tuomet, kai produktas tenkina vartotojų poreikius geriau nei konkurentų. Tokių
stipriųjų ir silpnųjų pusių gali atsirasti labai daug, todėl bus labai sunku suprasti kokios iš jų
svarbiausios. Norint to išvengti, privalumai ir silpnybės turi būti suranguoti, atsižvelgiant į jų
svarbą iš pirkėjo pozicijų.
4. Būkite objektyvūs ir naudokitės įvairia įeinančia informacija. Ne visuomet analizę
pavyksta atlikti vadovaujantis rinkos tyrimais, tačiau, iš kitos pusės, SWOT analizės negalima
patikėti vienam žmogui, nes jis nebus tikslus ir analizė bus paviršutiniška. Turite prisiminti,
kad SWOT – tai ne vadovų įtarimų išvardijimas. Ji turi būti kiek įmanoma pagrįsta
objektyviais faktais ir tyrimų duomenimis.
5. Venkite dviprasmiškų ir abstrakčių pareiškimų (teiginių). Dažnai SWOT analizė praranda
savo vertę, todėl, kad į ją įtraukiami teiginiai, kurie nieko nereiškia daugumai pirkėjų. Kuo
tikslesnė formuluotė, tuo naudingesnė bus analizė. Tai patvirtina paveikslas.
21
Pavyzdžiui, šiuolaikiniai įrengimai, įvardinti kaip įmonės privalumas. Didžioji pirkėjų dalis tai
vertins kaip blogai apibrėžtą, neturintį aiškios paskirties teiginį. Šį elementą reikia suskirstyti į
mažesnes, reikšmingesnes, iš pirkėjo pozicijų, dalis:
Šiuolaikiniai įrengimai...
Stipriosios pusės: motyvuotas personalas,
investicijų pagrindimas,
sėkmės įvaizdis.
Silpnosios pusės: įšaldytas kapitalas,
didelės įmokos už paskolą.
Panašiai analizuoti galima ir kitus paveiksle pateiktus pavyzdžius.
22
VIDINĖS APLINKOS ELEMENTAI
Po silpnomis ir stipriomis analizės pusėmis gali slypėti patys įvairiausi įmonės veiklos aspektai.
Žemiau pateiktos kategorijos, kurios dažniausiai įtraukiamos į analizę. Kiekvienas SWOT unikalus ir
gali apimti vieną, dvi arba visas šias kategorijas. Kiekvienas elementas, priklausomai nuo pirkėjų
vertinimo, gali būti ir silpnybė, ir privalumas.
Marketingas.
Produktas.
Kainodara.
Rėmimas.
Marketingo tyrimai
Aptarnavimas / personalas
Paskirstymas / distribucija
Prekių ženklai / pozicionavimas
Projektavimas / naujų produktų kūrimas. Kuo artimesni marketingo ir techninio skyriaus
ryšiai, tuo svarbesni bus šis elementas. Pavyzdžiui, tamprūs ryšiai tarp komandos, kuriančios naują
produktą, ir marketingo skyriaus leis tiesiogiai išnaudoti vartotojo grįžtamąjį ryšį.
Gamyba.
Gamyba / projektavimas
Realizavimas ir marketingas
Užsakymų apdorojimas / sutartys
Personalas.
Tyrimai ir paruošimas
Vadybininkai / distributoriai
Marketingas
Realizavimas
Popardaviminis aptarnavimas / servisas
Aptarnavimas / pirkėjų servisas
Čia įeina naujienos, darbo užmokestis, premijos, apmokymai ir vystimasis, motyvacija, darbo
sąlygos, darbuotojų tekamumas.
Visi šie elementai yra svarbūs sėkmingam marketingo filosofijos, nukreiptai į pirkėją,
įdiegimui ir marketingo strategijos apibrėžimui.
Valdymas. Jautrios ir neretai ginčytinos, kartais reikalaujančios pasikeitimų valdymo
struktūros, tiesiogiai nulemia sėkmingą marketingo strategijos įdiegimą. Panašūs aspektai turi
būti įtraukti į SWOT analizę.
23
Įmonės ištekliai. Ištekliai apima finansus ir darbuotojų gabumus. Tai atsiliepia į įmonės
gebėjimus gauti maksimalią naudą iš konkrečių galimybių.
Vidiniai faktoriai
Stiprybės (strength) Silpnybės (weakness)
1. Jūsų specialisto marketingo ekspertizė.
2. Naujų produktų ar paslaugų
inovatyvumas.
3. Verslo vieta.
4. Kokybės procesai ir procedūros.
5. Kiti verslo aspektai, kurie leidžia sukurti
vertę teikiant produktą ar paslaugą.
Technologiniai įgūdžiai.
Vadovavimo ypatumai.
Paskirstymo kanalai.
Vartotojų lojalumas, santykiai.
Produkcijos kokybė.
Vadyba.
1. Marketingo ekspertizėje nurodyti
trūkumai.
2. Neišskaidyti produktai ar paslaugos
(santykiai su konkurentais).
3. Verslo vieta.
4. Bloga prekių ar paslaugų kokybė.
5. Blogėjanti reputacija.
Svarbiausių gebėjimų nebuvimas.
Silpni vadovavimo gebėjimai.
Vargani paskirstymo kanalai.
Žemas klientų išlaikymas.
Nepatikimas produktas, paslauga.
Vadyba.
Organizacijos kultūra;
Organizacijos įvaizdis;
Organizacinė struktūra;
Pagrindiniai darbuotojai;
Prieiga prie gamtos resursų;
Esama pozicija patirties kreivėje;
Veiksmų efektyvumas;
Veiksmų apimtys, talpumas;
Valymo grandies sąmoningumas;
Rinkos dalis;
Finansiniai resursai;
Išskirtiniai kontraktai;
Patentai ir prekybinės paslaptys.
IŠORINĖS APLINKOS ELEMENTAI
Galimybės ir grėsmės nėra įmonės kontrolės zonoje. Tokiu atveju, jos gali būti nagrinėjamos kaip
išoriniai, įtakojantys rinkos elementus, veiksniai. Aplinkos analizė turi būti atlikta anksčiau nei
SWOT, ji gali pasitarnauti kaip atspirties taškas SWOT analizei. [pagrindiniai elementai, kurie turi
būti peržiūrėti:
Reguliuojančios / politinės jėgos, įstatymai.
Visuomenės jėgos (kultūra).
Technologija.
24
Ekonominė situacija.
Konkurencija. Konkurencinės grėsmės mastai ir kilmė. Ypatingo dėmesio turi susilaukti šie
momentai: konkurencijos intensyvumas, naujų konkurentų atsiradimo galimybė, vartotojų poreikiai,
konkurencingumas, prekių pakaitalų gausa, vartotojų, distributorių, tiekėjų įtaka rinkos pokyčiams.
Išoriniai faktoriai
Galimybės (opportunity) Grėsmės (threat)
1. Rinkų vystymas, tokių kaip Internetas.
2. Įmonių susiliejimai, UAB ar strateginiai
aljansai.
3. Naujų rinkos segmentų įsisavinimas, kas
leis gauti didėjančią naudą.
4. Naujų rinkos segmentų įsisavinimas, kas
leis pasiūlyti klientams didesnę naudą.
5. Naujos tarptautinės rinkos.
6. Rinkos segmentas apleistas neveiklaus
konkurento.
Kintantys vartotojų poreikiai, skonis.
Geografinės rinkos liberalizavimas.
Technologinis tobulėjimas.
Vyriausybės politikos kaita.
Maži personaliniai mokesčiai.
Amžiaus struktūros visuomenėje kaita.
Nauji paskirstymo kanalai.
1. Nauji konkurentai jūsų rinkoje.
2. Kainų karas su konkurentais.
3. Konkurentai turi naujus, inovatyvius
produktus ar paslaugas.
4. Konkurentai turi gerus paskirstymo
kanalus nei jus.
5. Naujų mokesčių atsiradimas susijusių su
jūsų produktu ar paslaugomis.
Kintantys vartotojų poreikiai, skonis.
Geografinės rinkos uždarumas.
Technologinis tobulėjimas.
Vyriausybės politikos kaita.
Didėjantys personaliniai mokesčiai.
Amžiaus struktūros visuomenėje kaita.
Nauji paskirstymo kanalai.
Klientai;
Konkurentai;
Rinkos tendencijos;
Tiekėjai;
Partneriai;
Socialiniai pasikeitimai;
Naujos technologijos;
Ekonominė aplinka;
Politinė ir reguliavimo aplinka.
FINANSINĖ ĮMONĖS DIAGNOSTIKA IR VADYBINIŲ
SPRENDIMŲ PALAIKYMAS
Pagrindiniai finansinės diagnostikos principai:
1. Diagnostikos turinį sudaro:
25
įmonės veiklos rezultatų analizė
įmonės verslo procesų analizė
2. Finansiniai rodikliai turi būti analizuojami kartu su kitais „nefinansiniais“ rodikliais
3. „Pagrįsto pakankamumo“ principas: diagnostikos tikslams naudojami tik tie rodikliai, kurie
sudaro informacinį pagrindą priimant vadybinius sprendimus.
4. „Palyginimo“ principas – finansiniai rodikliai neturi jokios įtakos sprendimams, jei nėra
lyginami su turimais ir susijusiais su diagnostikos objektu duomenimis.
5. „Laiko suderinimo“ principas – finansinė diagnostika turėtų būti atliekama konkrečiais laiko
tarpais (pvz.: kasmet atliekama stambi diagnostika, kartą per mėnesį – pasirinktų finansinių
rodiklių patikrinimas)
6. Diagnostikos pabaigoje lakoniškai pateikiamos pagrindinės išvados (pvz.: SWOT analizės
formatu)
ĮMONĖS VEIKLOS DIAGNOSTIKOS OBJEKTAI
Pirmasis diagnostikos principas: įmonės diagnostikoje skiriami 2 pagrindiniai objektai:
Atitinkamo laikotarpio įmonės veiklos rezultatai ir veiklos būklė esamuoju momentu
Pagrindiniai įmonės verslo procesai
Antrasis diagnostikos principas: diagnostiniai įrankiai neapsiriboja vien finansinių rodiklių
apskaičiavimu.
Finansiniai rodikliai turėtu paaiškėti tik baigiamojoje diagnostikos stadijoje. Neįmanoma atrasti
finansinių rodiklių sumažėjimo priežastis analizei naudojant tik finansinius rodiklius.
Įmonės būklės ir veiklos rezultatų
diagnostika
Įmonės valdymo diagnostika (verslo procesų
diagnostika)
Įmonės diagnostika
26
Taip pat reikėtų nepamiršti, kad finansinė diagnostika atliekama ne savarankiškai, bet tarnauja
valdymo tikslams. Analizuoti reikėtų ne tik finansinę įmonės funkciją sąlygojančius verslo procesus,
bet ir visus kitus pagrindinius procesus, susijusius su įmonės veikla.
Trečiasis diagnostikos principas formuluojamas kaip „pagrįstas pakankamumas“: diagnostikos
tikslams naudojami tik tie rodikliai, kurie sudaro informacinį pagrindą priimant vadybinius
sprendimus.
ĮMONĖS VEIKLOS DIAGNOSTIKOS ĮRANKIAI
Pagrindinis finansinio direktoriaus uždavinys – nurodyti verslo „silpnąsias puses“, įvertinti kas ir kur
blogai dirba. Remiantis „pakankamo pagrįstumo“ principu manoma, jog užtenka apsiriboti finansinės
diagnostikos įrankiais
Tiesioginis finansinės atskaitomybės panaudojimas yra pirmas, bet ne pagrindinis finansinės
diagnostikos žingsnis.
Pirmasis finansinių duomenų struktūravimo etapas – finansinės atskaitomybės kūrimas, kuomet visi
finansiniai duomenys organizuojami pagal specialius formatus, sudarančius:
balansą
ataskaitą apie pelną ir nuostolius
ataskaita apie lėšų judėjimą
Vertikali ir horizontali finansinės atskaitomybės analizė – tai antrasis finansinės informacijos
sutvarkymo etapas.
Horizontalios analizės metu tarpusavyje lyginami (absoliučia ir procentine išraiška) pagrindinai
balanso, pelno ir lėšų judėjimo ataskaitų straipsniai.
Vertikalios analizės metu visi finansinių ataskaitų duomenys pateikiami santykiniais (procentiniais)
skaičiais.
Finansinės
diagnostikos įrankiai
Finansiniai rodikliai
(koeficientai)
Finansinės
ataskaitos
Horizontali ir vertikali finansinės
atskaitomybės analizė
27
Šis įrankių rinkinys iliustruoja ketvirtą finansinės diagnostikos principą – palyginimo principą. Jo
esme yra ta, kad finansiniai rodikliai neturi jokios įtakos sprendimams, jei nėra lyginami su turimais ir
susijusiais su diagnostikos objektu duomenimis. Išskiriamos dvi tokių duomenų kategorijos:
ankstesnių laikotarpių įmonės rodikliai.
analogiški kitų tos pačios srities įmonių rodikliai (paprastai – konkurentų rodikliai).
28
PRAKTINĖ UŽDUOTIS
Vidiniai faktoriai
Stiprybės (strength) Silpnybės (weakness)
29
Išoriniai faktoriai
Galimybės (opportunity) Grėsmės (threat)
30
PRAKTINĖ UŽDUOTIS
Nurodykite Jums aktualiausius SWOT analizės teiginius ir išskelkite tikslus ką su jais daryti.
SWOT analizės teiginiai Išsikeliamas tikslas
31
TIKSLŲ IŠKĖLIMAS,VEIKSMŲ PLANAVIMAS,PRIDĖTINĖS
VERTĖS FORMAVIMAS
TIKSLŲ IR UŽDAVINIŲ FORMULAVIMAS REMIANTIS SWOT‘U
Tikslai organizacijai svarbūs dėl keturių priežasčių:
1. Tikslai suteikia krypties pojūtį. Be tikslo žmogus ar organizacija dirba bet kaip, reaguoja
į aplinkos pokyčius aiškiai nesuvokdama, ką iš tikrųjų nori pasiekti. Numatydami tikslus,
žmonės ir organizacijos save motyvuoja ir įgyja įkvėpimo šaltinį, padedantį jiems nugalėti
neišvengiamas kliūtis.
2. Tikslai sutelkia mūsų pastangas. Tiek kiekvieno asmens, tiek ir organizacijos ištekliai ir
plačios jų naudojimo galimybės yra ribotos. Pasirinkdami vieną ar kelis tarpusavyje
susijusius tikslus, mes apsisprendžiame, kaip panaudosime negausius išteklius, ir
nustatome prioritetus. Tai ypač svarbu organizacijai, kur vadovai turi koordinuoti daugelio
žmonių veiklą.
3. Tikslai orientuoja mūsų planus ir sprendimus. Ar norite tapti šachmatų čempionu?
Atsakymas į šį klausimą lems jūsų trumpalaikius ir ilgalaikius planus ir padės priimti
pagrindinius sprendimus. Žmonės organizacijoje susiduria su panašiais sprendimais, kurie
paaiškėja paklausus: koks mūsų tikslas? ar šis veiksmas priartins ar nutolins organizaciją
nuo jos tikslo?
4. Tikslai padeda įvertinti mūsų pažangą. Aiškiai suformuluotas, išmatuojamas tikslas su
konkrečiu įgyvendinimo terminu tampa veiklos standartu, įgalinčiu ir darbuotojus, ir
vadovus įvertinti savo daromą pažangą. Taigi tikslai yra svarbiausia kontrolės proceso
dalis, garantuojanti, kad veiksmai atitiks tikslus ir jų įgyvendinimo planus. Jei matome, kad
nutolome nuo tikslo ar susidūrėme nenumatytais atvejais, galime priimti koreguojančius
sprendimus, modifikuojančius mūsų planą.
Dvi esminės išvados iš SWOT analizės:
Stiprinkite visas silpnąsias įmonės puses.
Išnaudokite visas stipriąsias įmones puse.
32
Tikslas Uždaviniai
1.
2.
3.
1.
2.
3.
1.
2.
3.
1.
2.
3.
Numatykite bent penkis kritinius sėkmės faktorius (sutrumpintai: KSF) t.y. kuo turi pasižymėti
KLIENTŲ požiūriu įmonė, siekianti sėkmingai veikti rinkoje?
KSF Faktoriaus svarba
33
1.
2.
3.
4.
5.
Iš viso: 10
1. Atlikite savo įmonės ir konkurentų stipriųjų ir silpnųjų pusių analizę:
KSF/konkurentai Suma/vidurkis
1. KSF1 - 9
2.
3.
4.
5.
Iš viso:
LAIKO IR PRIORITETŲ VALDYMAS
KAIP SUKURTI TINKAMAS DARBO SĄLYGAS?
Neįmanoma būti užimtu tiek, kad neliktų laiko apmąstymams.
Viljamas M. Džefersas
Kaip įvertinti ar gerai organizuotas mano darbas?
Geras darbo organizavimas – sėkmės kovoje už laiką garantas.
Blogas vadybininkas:
Negali tarp visų ant stalo esančių popierių rasti reikiamo dokumento;
Jo darbo užrašuose painiava ir betvarkė;
Jis imasi tai vieno darbo, tai kito, ir nei vieno nepadaro iki galo;
Jis nuolat vėluoja ir nepasiruošęs posėdžiams;
34
Jis savaitėmis nepasirašo dokumentų;
Jis nieko nežino apie prioritetus;
Dirba nuolatinio nesusipratimo sąlygose;
Nemoka kalbėti telefonu, trumpai ir aiškiai dėstyti problemos esmę.
Kas galėtų padėti sukurti tinkamas darbo sąlygas?
Egzistuoja patikimi darbo organizavimo principai ir taisyklės. Juos galima suskirstyti į tris grupes:
Darbo pradžia
Pagrindinė darbo dalis
Darbo pabaiga
Kokie pagrindiniai darbo dienos pradžios principai?
Pradėkite dieną nuo geros nuotaikos. Kiekvieną rytą klauskite savęs:
Ką turiu padaryti, kad dieną būtų maloni?
Kaip ši diena padės man priartėti prie mano tikslų?
Ką šiandien galiu padaryti sėdimo darbo kompensavimui? (atsipalaiduoti, nuvažiuoti į
treniruotę, kt.)
Kaip visą dieną palaikyti aukštą darbingumą?
Labai svarbu suvalgyti gerus pusryčius ir neskubiai keliauti į darbą. Tai gali atrodyti juokinga,
tačiau netinkamas startas gali sugadinti visą dieną. Ir nesakykite, kad neturite tam laiko – tai prioritetų
klausimas!
Pradėkite darbą tuo pačiu metu. Žmogus – savo įpročių įkaitas. Tai padės jums geriau nusiteikti
darbo pradžiai.
Darbe pertikrinkite vakar sudarytą darbo planą, padarykite reikiamus pataisymus. Suformuokite
realų dienos planą.
35
Prieš pradedant skaityti korespondenciją ir laikraščius, sutelkite dėmesį ties aukščiausio prioriteto
darbais. Pagal galimybę pradėkite darbą anksčiau už savo pavadinius!
Pradėkite darbą nuo „įsivažiavimo“. Perkelkite socialinius kontaktus popietiniam laikui.
Nepamirškite, kad sekretorius yra svarbus jūsų darbo partneris. Suderinkite su juo savo darbo
prioritetus ir tvarkaraštį. Taip jis dirbs efektyviau ir apsaugos jus nuo nereikalingų trukdžių.
Pradėkite nuo svarbių ir sudėtingų darbų. Po to pereikite prie mažiau svarbių. Taip jus užtikrinsite,
kad darbo dienos pabaigai būtini darbai bus padaryti arba bent pradėti.
Kokių pagrindinių darbo dienos planavimo taisyklių reikėtų laikytis?
1. Trumpinkite savo darbo laiką pasiruošimo darbui ir planavimo pagalba.
2. Stenkitės fiksuoti sau patogius darbo terminus ir laikytis jų.
3. Pertikrinkite savo veiksmus – įvertinkite jų būtinumą ir galimą atoveiksmį.
4. Stenkitės atsisakyti papildomų skubių darbų.
5. Stenkitės vengti nesuplanuotų impulsyvių veiksmų – jie mažina darbo našumą, nes sujaukia
nustatytus prioritetus.
6. Laiku ir reguliariai darykite pertraukas darbe, stenkitės dirbti tolygiai. Optimaliausia
daryti 10 minučių pertrauką po kiekvienos darbo valandos.
7. Nedideles trumpas užduotis atlikite serijomis. Šio metodo privalumas tas, kad vieną kartą
pasiruošęs padarote kelis darbus iš eilės ir sutaupote laiko.
8. Stenkitės pabaigti pradėtus darbus, arba pertraukti juos tik pagrįstose apgalvotose vietose,
kas padės jums kuo greičiau jį atnaujinti.
9. Nepalikite nesuplanuotų laiko tarpų, išnaudokite paskutines minutes prieš pietų pertrauką ar
darbo dienos pabaigą planiniams ar rutininiams darbams.
10. Svarbius darbus pagal galimybes atlikite iki pietų. Pabaikite juos anksčiau, nei kiti
bendradarbiai pasieks darbingumo piką ir maksimaliai išaugs darbo įtampa.
36
11. Dirbkite cikliškai:
o Ramiu priešpietinių laikotarpiu dirbkite svarbiausius darbus; „Neramų” laiką skirkite
mažiau svarbiems darbams; Laiškų skaitymą atidėkite vėlesniam laikui;
o Stenkitės anksčiau ateiti ryte ir anksčiau išeiti vakare.
12. Kasdien rezervuokite valandą laiko sau – kurio metu jums niekas netrukdys. Tai pats
svarbiausias jums laikas!
Būtinai kontroliuokite laiką ir planus! Planai turi būti realūs, kitaip dienos pabaigoje jausite
nepasitenkinimą.
Kaip teisingai užbaigti darbo dieną?
Visus pradėtus darbus stenkitės užbaigti dienos eigoje.
Būtinai kontroliuokite pasiektus rezultatus. Nepamirškite savikontrolės.
Ateinančios dienos planą sudarykite šios dienos vakare.
Džiaukitės po darbo dienos artėjančiu poilsiu!
Atsiminkite, kad kiekviena diena turi turėti savo kulminaciją. Svarbu ne tik siekti sėkmės darbe, bet ir
stengtis padaryti dieną visapusiškai malonią.
NAUDINGI PATARIMAI
PRADĖKITE DIENĄ SU GERA NUOTAIKA
GERAI PUSRYČIAUKITE IR NESKUBANT KELIAUKITE Į DARBĄ
PRADĖKITE DARBĄ TUO PAČIU LAIKU
REGULIARIAI PERTIKRINKITE DIENOS PLANUS
PIRMIAUSIA SPRĘSKITE ESMINIUS KLAUSIMUS
PRADĖKITE DARBĄ BE „ĮSIVAŽIAVIMO”
DERINKITE DARBO PLANUS SU SEKRETORIUMI
RYTE DIRBKITE SUDETINGUS IR SVARBIUS DARBUS
NEGAILĖKITE LAIKO GERAM PASIRUOŠIMUI DARBUI
SKIRKITE LAIKO PATOGIŲ TERMINŲ NUSTATYMUI
37
VENKITE VEIKSMŲ, SUKELIANČIŲ ATOVEIKSMĮ
VENKITE PAPILDOMAI ATSIRANDANČIŲ NEATIDĖLIOTINŲ PROBLEMŲ
VENKITE NESUPLANUOTŲ IMPULSYVIŲ VEIKSMŲ
LAIKU DARYKITE PERTRAUKAS IR LAIKYKITES TOLYGAUS DARBO TEMPO
NEDIDELES GIMININGAS UŽDUOTIS ATLIKITE „SERIJOMIS“
UŽBAIITE PRADĖTUS DARBUS
IŠNAUDOKITE ATSIRADUSIAS PAUZES
DIRBKITE ANTICIKLIŠKAI
SURASKITE VALANDĄ SAU
KONTROLIUOKITE LAIKĄ IR PLANUS
DIENOS PABAIGOJE PABAIKITE NEPADARYTUS DARBUS
VYKDYKITE REGULIARIĄ REZULTATŲ KONTROLĘ IR SAVIKONTROLĘ
SUDARYKITE KITOS DIENOS DARBO PLANĄ
KELIAUKITE NAMO SU GERA NUOTAIKA
ATSIMINKITE, KAD KIEKVIENA DIENA TURI TURĖTI SAVO KULMINACIJĄ
ATSIŽVELKITE Į ASMENINĮ DARBINGUMO GRAFIKĄ
TRUKDŽIŲ KREIVĖS IR ASMENINIAI BIORITMAI
7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19
Valandos
Tru
kd
žių
da
žn
is
38
DIENOS DARBO RITMAS
ASMENINIS DIENOS RITMAS
Kiekvienas iš mūsų turi prisitaikyti prie asmeninių darbingumo svyravimų:
Būtina išsiaiškinti savo darbo dienos ritmą, kad Jūs galėtumėte suplanuoti savo
darbingiausią laiką iki pietų sudėtingiausioms ir svarbiausioms užduotims atlikti (A
tipo užduotys)
Po pietų krentant darbingumui, nereikėtų priešintis savo bioritmams, bet priešingai
– pamėginti atsipalaiduoti ir išnaudoti šį laiką įprastinei veiklai bei rutinos darbams
(C tipo užduotys)
Vakare, vėl pakilus darbingumui, Jūs vėl galite skirti laiko svarbesnei veiklai (B
tipo užduotys)
DARBINGUMO
PIKAS
Darbingumas įtakojamas dienos bėgyje natūraliu būdu
„POPIETINIS
SINDROMAS“
TARPINIS DARBINGUMO
PAKILIMAS
A – užduotys C – užduotys B – užduotys
39
PRIORITETŲ VALDYMAS PAGAL EIZENHAUERĮ
Skubūs darbai, kaip taisyklė, ne patys svarbiausi,
o svarbūs – ne patys skubiausi.
Duaitas Eizenhaueris.
Verslininko gyvenimas toks, kad nuolat tenka „suktis“. Todėl visuomet turiu daugybę darbų,
kuriuos reikia padaryti skubiai. Kaip su tuo susitvarkyti?
Pirmiausia, prisipažinkite sau, kad vis tiek visiems darbams laiko neužteks. Todėl labai svarbu
rūšiuoti darbus pagal prioritetus. Tuomet galėsite rinktis kurių darbų imtis per turimą laiką.
Kaip išmokti rikiuoti prioritetus pagal Eizanhauerio metodą?
Duaitas Eiženhaueris pasiūlė paprastą pagalbinę priemonę tiems atvejams, kai reikia skubiai nuspręsti
kurį darbą pasirinkti. Pagal šią taisyklę prioritetus apsprendžia tokie kriterijai kaip darbo skubumas
ir svarba. Eizenhaueris pasiūlė 4 darbų prioritetų kategorijas:
SKUBŪS DARBAI NESKUBŪS DARBAI
I – Skubu ir svarbu II – Svarbu, bet neskubu
S
V
A
R
B
Ū
S
Krizių valdymas
Neatidėliotini darbai
Projektai su besibaigiančiais
terminais
Naujų projektų planavimas
Gautų rezultatų įvertinimas
Santykių gerinimas
Naujų perspektyvų, alternatyvių projektų
nustatymas
III – Skubu, bet nesvarbu IV – Neskubu ir nesvarbu
N
E
S
V
A
R
B
Ū
S
Pertraukos
Kai kurie skambučiai
Kai kurie susirinkimai
Neatidėliotinos medžiagos apžvalga
Visuomeninė veikla
Rutininiai darbai
Kai kurie laiškai
kai kurie skambučiai
Laiko „naikintojai“
Pramogos
EIZENHAUERIO PRIORITETŲ MATRICA
Kaip rekomenduojama elgtis su įvairių tipų darbais?
I. Skubūs/svarbūs darbai. Šių darbų reikia imtis nedelsiant ir atlikti juos pačiam.
40
II. Mažiau skubūs/svarbūs darbai. Pertikrinkite jų svarbą ir dalinai ar visiškai perleiskite juos
savo bendradarbiams.
III. Skubūs/mažiau svarbūs darbai. Jei užduotis nėra tokia svarbi ir nereikalauja ypatingų įgūdžių
– ją reikėtų deleguoti kitam žmogui.
IV. Mažiau skubūs/mažiau svarbūs darbai. Labai dažnai šie darbai nusėda ant darbo stalo. Net
jūsų pavaldiniams neverta imtis šių darbų.
NAUDINGI PATARIMAI
EIZENHAUERIO TAISYKLĖ:
REIKIA SUSILAIKYTI NUO NEESMINIŲ IR NESKUBIŲ UŽDUOČIŲ!
PARETO PRINCIPAS
Jei turėčiau devynias valandas nukirsti medį, šešias iš jų skirčiau kirvio galandimui.
Abraomas Linkolnas
«Pareto principas»: apie 20% pastangų ir laiko užtenka 80% rezultato pasiekti. Atsisakydami
idealaus rezultato realaus rezultato naudai galėsite sutaupyti ženklią resursų dalį kitiems
darbams.
Kokiose srityse galima taikyti Pareto principą?
Pareto principą patvirtina kiekybiniai tyrimai įvairiose gyvenimo srityse:
20% pasaulio gyventojų priklauso 80% viso turto
20% nusikaltėlių padaro 80% nusikaltimų
20% pradinių žaliavų lemia 80% galutinės produkto kainos
20% klientų atneša 80% kompanijos pelno
Kaip „veikia“ Pareto principas laiko valdyme?
Pritaikant šį principą laiko valdymo praktikoje, galima teigti, kad:
80% informacijos jus gaunate iš 20% šaltinių, reikalingų jūsų darbui
41
80% priimamų sprendimų sutelpa į 20% laiko, skirto posėdžiams ir pasitarimams
20% jūsų darbo laiko užima 80% jūsų produktyvaus darbo, būtent to, kas lemia jūsų sėkmę.
Kaip Pareto principą galima pritaikyti mano versle?
Pritaikydami Pareto principą savo darbe galite įvertinti tikrai reikalingų knygų skaičių lentynoje,
naudingos informacijos kiekį laikraštyje, reikalingų failų skaičių jūsų kompiuteryje… Taip pat galite
įvertinti kurie klientai verti pagrindinio dėmesio, arba kaip pasirinkti svarbiausias prekes.
Šis principas taip pat vertingas nustatant užduotis savo darbuotojams – ar skatinti juos siekti idealių
rezultatų, ar siekti gerų rezultatų daugelyje projektų. Susidūrę su problema įvertinkite: kokie 20%
priežasčių sudarė 80% nemalonios situacijos. Ir ką jus galite pakeisti, norėdami pasiekti 80%
pagerėjimo.
NAUDINGI PATARIMAI
IŠ PRADŽIŲ IŠSPRĘSKITE 20% PAČIŲ SVARBIAUSIŲ PROBLEMŲ,
O PO TO – 80% ANTRAEILIŲ!