Studentų moksliniai tyrimai 2012 m. 2 dalis

Studentmoksliniai tyrimai

2011/2012KonferencijoS praneim SantrauKoS

ii DaLiS

ViLniuS2012

Lietuvos mokslo taryba

projekto Student mokslins veiklos skatinimas leidinysprojekt bendrai finansuoja Lietuvos respublika ir europos Sjunga

iSBn 978-9955-786-61-0

turinYS | 3

turinYS

Biomedicinos mokslai

1. mantvyda marija Gruyt ........................7 2. agn matuseviit ..................................9 3. akvil Botyrit ......................................10 4. arnas Kriktaponis ..............................12 5. aust Kanapeckait ................................15 6. Birut Vaidelyt .......................................18 7. Deividas Sabonis .....................................21 8. evelina polmickait ................................24 9. evelina Zagorskait .................................27 10. Giedr amonait ...................................30 11. Greta Zaborskyt ....................................32 12. Greta indit .......................................34 13. ieva malinauskait ..................................36 14. ieva mickeviit ....................................38 15. indr malalait ........................................40 16. indr Sukackait ......................................42 17. inga ernait ..........................................44 18. janina Liyt ............................................46 19. jevgenija Gleb ..........................................48 20. jevgenija eldakova ................................50

21. jrat Skernikyt ...................................53 22. justinas teierskas ..................................56 23. Katayna milto ........................................59 24. Kotryna Vaidiulyt ................................61 25. Kristina Kasainait .............................63 26. Lina Gasinait .......................................65 27. mantvydas Lopeta ..................................67 28. migl Kionait .......................................69 29. mindaugas pransknas ..........................71 30. nemunas antanaviius ..........................73 31. povilas norvaias ....................................75 32. renatas Krasauskas.................................78 33. roberta norvilait ..................................81 34. Simona rakauskait ...............................83 35. Skaist Valinskyt ....................................86 36. Vaida Vaiiulyt.......................................87 37. Viktoras Drsutaviius ...........................89 38. Vytautas petkeviius ...............................92 39. ana Kapustina ir

Gintar trakanaviit ...........................94

Fiziniai mokslai

1. agn Kalnaityt .......................................97 2. agn iuiulkait ................................ 100 3. agn Kalpakovait ............................... 103 4. aivaras Getautas ................................. 105 5. aleksandras Kolesnienko.................. 107 6. algimantas Kostas Sabulis .................. 109 7. algirdas ratas ...................................... 111 8. antanas Galdikas ................................. 113 9. antanas Vininas ............................... 115 10. arnoldas jasinas ................................ 117

11. artiom magomedov ............................ 118 12. arnas pulmanas ................................. 119 13. aurina arnatkeviit......................... 121 14. aura Dauginait ................................. 123 15. aurin jurkeviit ............................ 125 16. Daiva Grblinait ............................... 128 17. Daiva maztyt..................................... 131 18. Dalius petrulionis ................................ 133 19. Deividas Kovalenkovas ....................... 136 20. Donata Drapanauskait ...................... 139

Student mokSliniai t yrimai 2011/20124 |

21. Dovil matiukait ................................ 142 22. Dovil mekauskait ............................ 144 23. Dovil Zimkait ................................... 146 24. eduardas Gvozdas ............................... 148 25. egidijus imolinas ............................. 151 26. egl Kaziulionyt ir

tomas jonaviius ................................. 153 27. egl pocit .......................................... 156 28. emilis pileckis ...................................... 158 29. erika rajackait ................................... 160 30. Gediminas chaevskis ........................ 162 31. Gediminas pogis ................................ 165 32. Giedrius medzeviius .......................... 167 33. Gintar Krucait................................... 169 34. ieva Grauleviit .............................. 172 35. ieva petrikyt ........................................ 175 36. indr Lebedyt ..................................... 177 37. inga Bakirova ...................................... 179 38. inga ramonait .................................... 181 39. jurgita Stankeviit ............................ 183 40. justas andrijauskas .............................. 184 41. justas Laviius ....................................... 186 42. justas trimailovas ................................ 188 43. justina jovaiait .................................. 189 44. justinas aleknaviius ........................... 191 45. justinas Zurba ...................................... 192 46. Karolina Dilyt ..................................... 195 47. Karolis Lyvens ...................................... 196 48. Karolis arka ......................................... 198 49. Kasparas raktys.................................. 201 50. Kazimieras nomeika ........................... 203 51. Kstutis Budzinauskas ......................... 205 52. Kristupas Kazimieras tikuiis ............ 207 53. Laima Liaudanskyt............................. 209

54. Laura abarit ..................................... 212 55. Laurynas alinauskas ........................... 214 56. Linas jonuauskas ................................ 217 57. Linas Karpaviius ................................. 220 58. Linas Samardokas ................................ 222 59. Linas Smalakys ..................................... 225 60. mantas jonuis ..................................... 228 61. mantas rainas .................................. 230 62. mantas ragauskas ................................ 232 63. maena mackoit ................................... 235 64. melita Baronait ................................... 236 65. migl Kazlauskien .............................. 239 66. mindaugas pranaitis ............................ 241 67. nail Garejev .......................................... 243 68. nerijus armakaviius .......................... 245 69. paulius Butkus ...................................... 248 70. povilas imonis .................................... 251 71. rasa Laurinaviit ............................. 254 72. rima Birkyt ....................................... 256 73. rimantas Budrinas ............................ 259 74. rytis urbonas ....................................... 262 75. rokas Dobuinskas ............................. 265 76. rokas Sainas ....................................... 267 77. romanas Samuilovas ........................... 270 78. Simona paurazait ............................... 273 79. Steponas raiys .................................... 276 80. tadas Vasiliauskas ................................ 278 81. tomas mariulionis ............................. 279 82. tomas uusienis .................................. 283 83. Valdas Bulota ........................................ 286 84. Vita ilinskait ..................................... 289 85. Vytautas janonis ................................... 292 86. Vytautas martinaitis ............................ 294 87. Vladimir Kornijuk ............................. 296 88. ydrnas podlipskas ........................... 298

turinYS | 5

TechnologiJos mokslai

1. agn matuseviit ............................. 301 2. akvil Zabilit .................................... 304 3. aliona iljina .......................................... 306 4. andrius petrulis ................................... 309 5. armand Krivoj ..................................... 310 6. artras aleksandrovas ........................ 314 7. arnas lenderis .................................. 317 8. arvydas rimkus................................... 321 9. augustinas trinknas ......................... 324 10. aurelija Dagyt .................................... 326 11. aurin Bazarait ................................. 329 12. Dainius Stankeviius ........................... 331 13. Donata Sutkut ..................................... 334 14. edgars iknis ....................................... 337 15. egle iugdait ..................................... 340 16. eimantas Berteka ............................... 343 17. faustas Bagdonas ................................. 345 18. Gediminas Drabaviius ....................... 348 19. ieva Stadalininkait ............................. 350 20. ignas Balinas..................................... 354 21. ignas Grybas ......................................... 357 22. indr Grigaliauskien .......................... 360 23. ingrida Silickait .................................. 363 24. jonas jankauskas .................................. 365

25. jurgita utait ....................................... 367 26. justas Lauadis ..................................... 370 27. Kristina navickait .............................. 372 28. Laura urauskait ................................ 375 29. marijan jurgo ....................................... 377 30. marius Gailius ...................................... 379 31. migl antarait ................................... 382 32. mindaugas juodnas ........................... 386 33. mindaugas Vasiljevas .......................... 389 34. mykolas ragulskis ............................... 392 35. odeta jasaityt ...................................... 395 36. oleg Lyan .............................................. 398 37. povilas rudinskas ................................ 401 38. riardas pocius .................................... 405 39. rita Butkut .......................................... 407 40. rta povilaityt .................................... 409 41. Saulius ignataviius ............................. 410 42. Simas Klenauskis ................................. 413 43. tadas penkauskas ................................ 416 44. ugnius ragauskas ................................ 419 45. Vaida ulnit ...................................... 421 46. Vesta navikait ..................................... 423 47. Viktorija eisinait ................................ 426 48. Virginija inknait ............................. 42949. Vilius portapas..........................................431

ems kio mokslai

1. raimonda reikait.....................................4342. rta Bieliauskait........................................437

BiomeDicinoS moKSLai

BiomeDicinoS moKSL ai | 7

STREPTOCOCCUS THERMOPHILUS cRisPR4/CaS sisTemos klonaVimas iR

IN VIVO chaRakTeRizaVimas

M. M. Gruyt, Vilniaus universiteto Gamtos moksl fakultetasT. inknas, Vilniaus universiteto Biotechnologijos institutas

criSpr/Cas (angl. clustered regularly interspaced short palindromic repeats) ap-saugos sistemos, pirm kart aptiktos 1987 metais Escherichia coli bakterijose [1]. iuo metu jos randamos 40% bakterij genom ir beveik visose archjose. manoma, jog pa-grindin criSpr/Cas sistem funkcija i mikroorganizm apsauga nuo egzogenins Dnr (konjugatyvini plazmidi, transpozonini element ir bakteriofag) patekimo lstel [2]. criSpr region sudaro 2350 bazi por ilgio kartotini sek sritis. Kar-totins sekos tarpusavyje atskirtos 1784 bazi por ilgio unikaliomis sekomis skir-tukais [2]. manoma, jog skirtukai kil i egzogenins Dnr, kuri yra statoma criSpr region svetimos genetins mediagos invazijos metu [3]. criSpr/Cas sistemai taip pat priklauso region supantys cas genai, koduojantys didel grup Cas baltym, da-lyvaujani ios apsaugos sistemos veikloje. alia criSpr srities yra nekoduojanti, at nukleotidais turtinga lyderin seka, veikianti kaip promotorius vykstant criSpr re-giono transkripcijai [4]. molekuliniu lygiu criSpr veikimas apima tris etapus: nauj skirtuk sistatym, criSpr rnr (crrnr) sintez ir brendim bei criSpr interfe-rencij [5]. pirmojo etapo metu region statomas svetimos genetins mediagos fra-gmentas (skirtukas). antrame etape vyksta criSpr regiono transkripcija, kurios metu susidariusi pirmin rnr (pre-crrnr) dalyvaujant Cas baltymams yra brandinama iki crrnr apie 57 bazi por dydio rnr molekuls, turinios vieno criSpr regione esanio skirtuko sek. manoma, kad subrendusios crrnr kartu su Cas baltymais su-daro crrnr-Cas ribonukleobaltymin kompleks, kuris dalyvauja svetimos genetins mediagos atpainimo procese ir komplementariai prie jos jungiasi treiojo etapo metu Cas baltymai atpasta egzogenin Dnr ir taip blokuoja infekcij. tyrimai atlikti S.thermophilus bakterijose rodo, kad bent vienas skirtuko-taikinio neatitikimas stabdo criSpr interferencijos mechanizm [3].

pieno pramonje naudojam Streptococcus thermophilus bakterij genome yra nu-statytos keturios criSpr1-4/cas sistemos. criSpr4/Cas sistem sudaro 8 genai ir pa-sikartojim regionas. praktikos metu buvo tikimasi isiaikinti, ar gram (+) bakterij S.thermophilus criSpr4/Cas sistem galima perkelti gram (-) bakterij E. coli ls-


teles, kaip tai buvo padaryta su criSpr3/Cas sistema, ir ar ji funkcionali svetimame eimininke [6]. todl buvo bandoma klonuoti piln criSpr4/Cas sistem Escherichia coli vektori, kur bt galima panaudoti plazmidi ar bakteriofag ribojimo eksperi-mentuose. Be to, tai bt geras rankis nustatyti cas genus, atsakingus u svetimos Dnr ribojim ir criSpr4/cas sistemos atpastam pam (angl. Protospacer Adjacent Motif) sek, kuri randama svetimoje Dnr greta proto-skirtuk ir yra btina svetimos Dnr atpainimui ir sunaikinimui.

Buvo nusprsta criSpr4/cas sistem klonuoti dalimis, po to i t dali atstatant piln sistem. todl pirmiausia pGr metodu gauti trys fragmentai, kurie klonuoti ati-tinkamai paruotus vektorius ir transformuoti kompetentines E. coli er2267 kamieno bakterijas. tokiu bdu sukonstruotos trys rekombinantins plazmids pac-1, pac-2 ir pac-3, turinios tinkama kryptimi sistaiusius atskirus criSpr4/Cas sistemos fragmentus. Sekoskaitos bdu patikrinta, ar nra mutacij statytuose fragmentuose. pilnos sistemos atstatymo metu plazmid pac-3 buvo perkeltas antrasis fragmentas, gauta pac-2/3 plazmid, kuri buvo bandoma perkelti pirmj fragment, taip at-statant piln sistem. taiau klonuojant paskutin fragment nepavyko gauti transfor-mant E. coli er2267 ir DH5 kamienuose. E. coli rri kamiene gautas transformantas, kur nusekvenavus, paaikjo, kad vyko delecija cas3 gene. transformant nebuvimas ir sistemos persitvarkymas rodo, kad pilna sistema E. coli lstelms yra toksika. todl nusprsta sistem atstatinti perkeliant j dvi suderintos replikacijos plazmides, atski-riant cas3 gen arba criSpr4 region nuo likusios sistemos.

literatra[1] ishino, Y., Shinagawa, H., makino, K., amemura, m., nakata. a nucleotide sequence of the

iap gene, responsible for alkaline phosphatase isozyme conversion in escherichia coli, and identification of the gene product. J. Bacteriol,1987, 169 : 54295433.

[2] maraffini, r. a., Sontheimer, e. j. criSpr interference: rna- directed adaptive immunity in bacteria and archaea, Nature, 2010, 110.

[3] Barrangou, r., fremaux, ch. ir. criSpr provides acquired resistance against viruses and procaryotes. Science, 2007. 315 : 17091712.

[4] pul, ., Wurm, r., arslan, Z., Geien, Z., Hofmann, n. ir Wagner, r. (2010). identification and characterization of e. coli criSpr-cas promoters and their Silencing by H-nS. Molecu-lar Microbiology, 2010, 13652958.

[5] Van der oost, j., jore, m. m., Westra, e. r. criSpr based adaptive and heritable immunity in procaryotes. Trends Biochem. Sci, 2009, 34 : 401406.

[6] Sapranauskas, r., Gasiunas, G., fremaux, c., Barrangou, r., Horvath, p., Siksnys, V. the Streptococcus thermophilus criSpr/cas system provides immunity in escherichia coli. Nucleic Acids Res. 2011; 39(21): 9275-82.


emociJas sukeliani Vaizd PoVeikis iRdies RiTmo kinTamumui

a. Matuseviit, Vilniaus universiteto Gamtos moksl fakultetasL. Maiukait, Vilniaus universiteto Gamtos moksl fakultetas

darbo tikslas. nustatyti skirtingo valentingumo emocijas sukeliani vaizd po-veik irdies ritmo kintamumui.

metodika. tyrime dalyvavo dvylika 23,1 2,4 met amiaus vaikin. eksperimento metu buvo registruojama eKG (elektrokardiograma) ir pateikiami skirtingo valentin-gumo vaizdai. tiriamasis buvo pasodinamas patogi kd prieais kompiuterio moni-tori, kuriame rodomi vaizdai. tiriamajam tvirtinami elektrodai: eKG lipdomi elek-trodai prie abiej koj ir kairiosios rankos rieo. jungiami laidai: juodas prie deins kojos, raudonas prie kairs kojos, baltas prie kairs rankos. emocijas sukeliantis vaizdas buvo rodomas 6 sekundes, vertinimo skal 15 sekundi, ir per laik tiria-masis turjo vertinti vaizd valentingumo ir suadinamumo aspektais. eksperimento metu buvo pateikiami malons, neutrals ir nemalons vaizdai.

Rezultatai. paskaiiuota, kaip skiriasi irdies ritmas stebint ir vertinant malonius ir nemalonius vaizdus palyginus su neutraliais. atlikus rezultat analiz gavome, kad irdies ritmui padanjus daugiau nei pus (56 %) i pateikt vaizd buvo malons. irdies ritmui sultjus, daugiau nei pus (60 %) nemalons vaizdai. Gauti rezultatai parod, kad ir-dies ritmui padanjus, vaizd vertinimas valentingumo aspektu (m=5,50) statistikai pa-tikimai (p


ePigalokaTechingalaTo (egcg) Taka insulino amiloidogenezei

a. Botyrit, Vilniaus universiteto Biotechnologijos institutas V. Smirnovas, Vilniaus universiteto Biotechnologijos institutas

Baltym amiloidogenin agregacija vaidina pagrindin vaidmen plaiai paplitusiose alzheimerio ir parkinsono ligose, taip pat keliose deimtyse maiau inom lig. Su ja siejamas ir antro tipo diabetas. norint kovoti su amiloidogeninmis ligomis reikalingi ios agregacijos slopikliai. prie kelet met parodyta, kad i aliosios arbatos iski-riamas epigalokatechingalatas (eGcG) slopina beta-amiloido fibrilizacij [1]. Vliau nustatyta, kad eGcG gali slopinti ir kai kuri kit amiloidogenini baltym agregacij [24]. taiau iki iol neaiku, kokiu bdu tai vyksta. io darbo metu kaip modelis isa-mesniems eGcG takos amiloidogeninei agregacijai tyrimams pasirinktas insulinas.

tyrimui naudotas rekombinantinis mogus insulinas. paruotas 1mm insulino tir-palas 100 mm fosfatiniame buferyje, pH 2, su arba be 100mm nacl, buvo inkubuoja-mas 60 c temperatroje. insulino fibrili formavimasis buvo stebimas pridjus 50 m tioflavino t (tht), specifikai prie fibrili besijungianio dao, matuojant jo fluores-cencij (suadinimas 470 nm; emisija 510 nm). i tht fluorescencijos priklausomybs nuo laiko kreivi buvo nustatomas insulino agregacijos laikas t50% (per tiek laiko sua-greguoja 50% mginyje esanio insulino). tokie patys eksperimentai buvo atliekami pridedant vairius kiekius eGcG ir stebint insulino agregacijos laike pokyius. Buvo naudojami skirtingai paruoti eGcG tirpalai: 10 mm tirpalas 100 mm fosfatiniame buferyje, pH 2, ir 10 mm tirpalas 10 mm fosfatiniame buferyje, pH 7, inkubuotas 37 c temperatroje 24 valandas.

atlikti tyrimai parod, kad, naudojant eGcG, itirpint pH 2 buferyje, insulino fi-brilizacijos slopinimas praktikai nevyksta, net kai eGcG koncentracija yra 5 kartus didesn u insulino [1 lentel]. tokie rezultatai yra netikti, kadangi literatroje nuro-doma, kad toks slopinimas vyksta [5]. Gazit grups darbe agregacijos kinetika stebima nebuvo, bet jos slopinimas nustatytas remiantis tht fluorescencinio signalo sumaji-mu. Kituose straipsniuose, apraaniuose eGcG, kaip amiloidogenins agregacijos slo-pikl, eksperimentai buvo atliekami neutraliame pH [24]. domu tai, kad eGcG kaip slopiklis nebuvo efektyvus tik tyrimuose su mieli prion kamienu, kuris susidaro esant pH 2 [4].

Yra inoma, kad eGcG nra stabilus neutraliame pH, jis gali oksiduotis, formuoti dimerus ar epimerus, taip pat degraduoti [6]. atlikus slopinimo tyrimus, kuriuose buvo


naudojamas pH 7 buferyje inkubuotas eGcG, paaikjo, kad slopinimas vyksta, net kai eGcG koncentracija yra 10 kart maesn u insulino [1 lentel]. atsivelgiant gautus rezultatus, galima teigti, kad tikrasis amiloidogenins agregacijos slopiklis yra ne eGcG, o jo modifikuota versija. todl, tsiant iuos tyrimus planuojama identifikuoti eGcG inkubacijos pH 7 buferyje produktus ir pabandyti nustatyti, kas i tikrj slopi-na amiloid formavimsi.

1 lentel. mogaus insulino agregacijos eksperiment palyginimas

EGCG konc., mM

t50 %, minpH 21 pH 7, 37 C, 24 h

Be NaCl2 100 mM NaCl Be NaCl 100 mM NaCl

0 296193 1457 2517 11920,01 - - 2618 15280,1 - - 50529 252361 - - >900 >9005 27120 1358 - -

1 eGcG tirpalo paruoimo slygos.2 insulino agregacijos slygos.3 Standartinis nuokrypis (918 eksperiment).

literatra[1] ehrnhoefer, D. et al. Nature structural & molecular biology, 2008, 15, 558-66.[2] Bieschke, j. et al. Proc Natl Acad Sci U S A, 2010, 107, 7710-5.[3] rambold, a. S. et al. Journal of neurochemistry, 2008, 107, 218-29.[4] roberts, B. e. et al. Nature chemical biology, 2009, 5, 936-46.[5] Levy-Sakin, m., Shreberk, m., Daniel, Y., and Gazit, e. Islets, 2009, 1, 210-5.[6] Sang, S. et al. Journal of agricultural and food chemistry, 2005, 53, 9478-84.


kumaRin Bei Jo daRinius skaidani BakTeRiJ Paieka iR TYRimas

a. Kriktaponis, Vilniaus universitetasdr. S. Povilonien, Biochemijos institutas

Gamtoje kumarinas ir jo dariniai aptinkami daugelyje gyv organizm, ypa j daug augaluose. ie junginiai labai patraukls farmacijos pramonje. naujausiais tyrimais parodyta, jog kumarin dariniai pasiymi antioksidacinmis, prieudegiminmis, an-tibakterinmis, prievinmis savybmis bei gali bti panaudoti kai kuri lig gydime, pavyzdiui, alzhaimerio [1] ar Hepatito B [2]. nepaisant didelio kumarin paplitimo gamtoje, j biotransformacija vis dar nepakankamai itirta. maai inoma apie kuma-rino skaidyme ar modifikavime dalyvaujanius mikroorganizmus ir j fermentus, nra informacijos apie genus, koduojanius iuos baltymus. todl mano tyrim tikslas buvo iskirti kumarin ir jo darinius skaidanias bakterijas bei nustatyti galim kumarin metabolin keli.

Bakterij atrankai buvo panaudoti vairi dirvoemi mginiai, i kuri buvo iskirti 8 nauji aerobini bakterij kamienai: Pseudomonas sp. 7HK4, 7HK9, 4HK11, 4HK13, 4HK17 ir 4HK25, Acinetobacter sp. 4HK15 ir Rhodococcus sp. K5, kurie kaip anglies ir energijos al-tin naudoja kumarin (K), 7-hidroksikumarin (7HK) bei 4-hidroksikumarin (4HK).

Kumarin metabolinio kelio tyrimai pradti Rhodococcus sp. K5 bakterijose. ios bakterijos sugeba kaip vienintel anglies ir energijos altin naudoti kelet kumarino darini (1 pav.). Geriausiai bakterijos auga (a600 > 0,5), kai auginimo terpje yra ku-marino (K), o-kumaro rgties (o-Kr) arba meliloto rgties (mr); kiek prasiau auga (0,2 < a600


atlikus Rhodococcus sp. K5 kamieno uV-Vis spektrin analiz, rezultatai parod, jog visi fermentai, atsakingi u kumarin metabolizm, yra indukuojami, t. y. uauginus K5 bakterijas kultivavimo terpje su gintaro rgtimi (be kumarino), pastebta, kad vliau tokios bakterijos kumarinus pradeda skaidyti ne i karto, o tik po tam tikro laiko. o atlikus K5 kamieno baltym elektroforez denatruojaniomis slygomis isiaikinta, kokio apytiksliai dydio yra indukuojami fragmentai. indukcija pastebima ties ~20, 40, 60 ir 66 kDa fragmentais.

iose bakterijose greiiausiai skaidomi kumarinas ir 6-hidroksikumarinas, madaug 1,5 karto liau yra skaidomi 7-hidroksikumarinas ir 7-metilkumarinas. remiantis gau-tais rezultatais manoma, jog kumarin metabolizmas prasideda laktono iedo hidrolize (2 pav.: a), o toliau seka susidariusio junginio redukcija (2 pav.: B) iki meliloto r. darinio. ias reakcijas atitinkamai katalizuoja kumarino hidrolaz bei kumarato reduktaz. taip pat manoma, kad sekanioje stadijoje melilotato hidroksilaz gali hidroksilinti meliloto r. darinio benzeno ied (2 pav.: c), kur tuomet galt atidaryti 2,3-katecholio dioksige-naz (2 pav.: e) [3]. ityrus kumarino, o-kumaro bei meliloto r. skaidymo greit taip pat pastebta, jog pirmos kumarino metabolizmo stadijos (a ir B) yra greitos, o sekanios dvi ltos. tai, kad c ir e stadijos yra ltos rodo ir raudonos spalvos chinoidinio jun-ginio (2 pav.: (5) kaupimasis K5 bakterij kultivavimo terpje, kai bakterijos auginamos esant vieninteliam anglies altiniui 6-hidroksikumarinui. Vadinasi, kumarin benzeno iedo atidarymas yra kumarin skaidymo greit limituojanti stadija.

2 pav. Galimas ku-marin metabolinis kelias Rhodococcus sp. K5 kamiene: (1) ku-marino, (2) o-kumaro r., (3) meliloto r., (4)dihidroksifenilpro-pano r. dariniai (kur X gali bti hidroksi arba metilo grups 6 ar 7 padtyje)


ivados. iskirti 8 nauji aerobini bakterij kamienai, galintys naudoti vairius ku-marin darinius kaip vienintel anglies ir energijos altin. taip pat nustatytas tiktinas kumarin metabolinis kelias Rhodococcus sp. K5 bakterijose bei isiaikinta, kokios ku-marino darini biotransformacij stadijos yra metabolizmo greit limituojanios.

literatra[1] anand, p., Singh, B., Singh, n. Bioorganic and Medical Chemistry, 2012, 20 (3), p. 1175

1180.[2] Li LQ, Li j., Huang, Y. ir kt. Fitoterapia, 2012, 83 (2), p. 303309.[3] Dockyu, K., jong-chan c. ir kt. Biochemical and Biophysical Research Communications, 2005,

326 (4), p. 880886.


skRio sPaRno PoziciJos kodaVimo Tikslumo TYRimas

a. Kanapeckait, Vilniaus universitetasa. alaburda, Vilniaus universitetas

jutiminiai receptoriai gali bti sudaryti i specializuotos receptorins lstels, susi-jungusios su jutiminiu neuronu, arba i tiesiogini to neurono atak audinyje. j gau-ta informacija apie aplinkos ar organizmo vidaus pakitimus yra perduodama tolimes-niam apdorojimui auktesnse nerv sistemos grandyse [4]. nagrinjant nerv sistem galima remtis kai kuriais jos universaliais bruoais daugumai organizm. io tyrimo objektas skrio (Locusta migratoria) vyrio tempimo receptorius, kuris yra vienas i daugelio proprioreceptori, esani prie skrio sparno pagrindo. tempimo recepto-ri sudaro viena sensorin lstel, susidedanti i lstels kno ir dendrit, esani prie sparno pagrindo, bei aksono sujungto su centrine nerv sistema. receptorius pasiymi domia savybe jis nra susietas su konkreia raumens skaidula, bet jo laisv dendri-tini ataug jaudinimas, kai sparnas yra pakeliamas auktyn, kaip manoma ir sukelia neuroninio signalo iniciavim [2, 3]. is signalas duoda rykias neurono osciliacijas, kuri danis tuo didesnis, kuo labiau pakeltas sparnas [3].

neurono veikimo potencialai gali bti analizuojami pasitelkiant matematinius me-todus. Daniausiai naudojamas Hodgkin-Huxley modelis (nors yra pasilyta ir kit matematikai paprastesni variant), kuris leidia skmingai perteikti ir prognozuoti suadintame neurone vykstanius procesus. jis apraomas netiesinmis diferencialin-mis lygtimis, kurios apibdina elektrofiziologinius neurono procesus veikimo poten-cial suadinim ir tolimesn j sklidim [6, 7].

Sensoriniai neuronai, kuri funkcija yra registruoti organizmo vidins ar iorins aplinkos pokyius, jaudinami to paties dirgiklio tam tikr laik nustoja j reaguoti. to prielaidos gali bti vairios: nerv sistemos uimtumo prioritetinis paskirstymas, leidiantis analizuoti svarbius stimulus, o pasikartojanius foninius ignoruoti, taip pat taupyti metabolinius iteklius [5]. Surinkta informacija yra ireikiama neuroniniu kodu, kur sudaro tam tikros veikimo potencial sekos. nustatyta, kad is procesas nra tiesikas ir skrio sparno vyrio tempimo receptoriaus adaptacija gali bti nulemta ma-iausiai dviej skirting mechanizm [1].

metodas ir tikslai. tyrimui buvo naudojama 30 suaugusi skri (Locusta migra-toria), kurie buvo specialiai paruoti bandymui (paalinta galva, kojos, galiniai sparnai,


eksperimentas vyko patalpoje palaikant 2022 c). Kiekvienas bandinys buvo patalpin-tas ir priklijuotas prie specialaus tyrimo aparato laikiklio, j buvo vestas monopolinis elektrodas, o priekinis sparnas tvirtintas specialiame prietaise, kuris yra skirtas matuo-ti sparno atlenkimo kamp. Skrio sparno receptoriaus atsak fiksuoti buvo naudoja-mas Dam 80 stiprintuvas (Wpi, Sarasota, uSa) didinat 10,000 kart ir nustatant filtr 3KHz300 KHz ribose, informacij skaitmenin form pavert Digidata 1 200 (mo-lecular Devices, Sunnyvale, uSa), duomen analiz atlikta kompiuteriu naudojantis Clampex (molecular Devices,Sunnyvale, uSa) programin rang. Veikimo potencial danis f apskaiiuojamas su clampfit 10.2 pagal f=, kai t yra laiko intervalas tarp veiki-mo potencial. analizuojami neigiam osciliacij pikai, nustatant amplitudin atmeti-mo ym -2.226.

nerv sistemos veikimas paremtas sudtingu informacijos atrinkimu ir apdoroji-mu. todl siekiant suprasti io neuroninio tinklo veikim svarbu nustatyti, kokios for-mos informacija yra priimama ir kaip ji yra koduojama. io tyrimo pagrindiniai tikslai yra skrio sparno tempimo receptoriaus atsako registravimas, kai sparnas yra pakeltas skirtingose amplitudse (2 pav.). taip pat pasitelkiant statistinius duomen apdorojimo metodus itirti, kaip veikimo potencial danis isibarsto vidurkio atvilgiu, ir pagal tai sprsti apie sparno pozicijos kodavimo tikslum bei kaip tas tikslumas susietas su skrio sparno paklimo kampu.

pirmin surinkt rezultat analiz patvirtina, kad sparn paklus ir laikant tokioje padtyje danis palaipsniui maja (apytiksliai e (Euler skaiius) kart per 30 s), nes vyksta adaptacija. taip pat veikimo potencial daniai barstosi (1 pav.) apie vidutin vert, kuri tiksliai nustatyti pads tolimesn duomen analiz.

1 pav. Vieno skrio vyrio tempimo receptoriaus adaptacijos dinamika, Hz. analiz atlikta Clampfit 10.2 programa


2 pav. Vieno skrio vyrio tempimo receptoriaus uregistruoti veikimo potencialai parengti analizei su Clampfit 10.2 programa

literatra[1] alaburda, a., Buias, r., Guzulaitis, r., Kaminskas, o., ruknas, o. Biologija, adaptation of

locust wing stretch receptor firing in dynamic mode, 2010, 14, 2428. [2] Simpson, S. Advances in Insect Physiology. academic press, London. 2005. 324. [3] Simmons, p., Young, D. Nerve Cells and Animal Behaviour. cambridge university press,

cambridge. 2010. 292.[4] csillag, a. Atlas of the Sensory Organs Functional and Clinical Anatomy. Humana press,

new York. 2005. 272.[5] Solomon, e., Berq, L., martin, W., D. Biology. Brooks cole, Stamford. 2007, 1234.[6] tirozzi, B., Bianchi, D., ferraro, e. Introduction to Computational Neurobiology and Cluste-

ring (Series on Advances in Mathematics for Applied Sciences). World Scientific publishing company, London. 2007. 248.

[7] Keener, j., Sneyd, j. Mathematical Physiology. Springer, London. 1998. 792.


nemoToRini simPTom analiz anksTYVaJai PaRkinsoninio sPekTRo lig

diagnosTikai

B. Vaidelyt, Lietuvos sveikatos moksl universitetasK. Laukait, G. Dambrauskait, Lietuvos sveikatos moksl universitetas

charakteringi parkinsono ligos (pL) ir parkinsonini sindrom (pS) motoriniai simptomai daniausiai pasireikia tik jau paengusiose ligos stadijose. taiau nemo-torini simptom nustatymas ypa svarbus ankstyvajai pL ir pS diagnostikai. nors nemotoriniai simptomai yra toks pat danas ir sukeliantis negali ligos pasireikimas, jie arba yra nepakankamai vertinami arba nra vertinami i viso [1, 2]. Be to viena i svarbi nemotorini ankstyvosios pL pasireikimo form yra sutrikusi kraujospdio reguliacija [3, 4].

darbo tikslas. nustatyti nemotorini simptom pasireikimo ry su parkinsono ligos ankstyvj stadij buvimu bei parkinsonizmo sindromo pasireikimu.

Tyrimo udaviniai:1. itirti ir aprayti nemotorini simptom pasireikimo dan ir pobd anksty-

vosiose parkinsono ligos stadijose (i ir ii pagal Hoenh-Yahr) ir parkinsonizmo sindromo metu.

2. palyginti parkinsono ligos ir sindrom pacient grupes nemotorini simptom aspektu.

3. nustatyti nemotorini simptom ry su kitais ligos simptomais, klinimetrini skali ir instrumentini ultragarsini tyrim duomenimis.

Pirmieji darbo rezultataiKaip ir buvo numatyta darbo plane, tyrimo tikslui ir udaviniams pasiekti sudarytos

trys tiriamj grups:1) pirmoji grup (i viso itirta n=14) i ir ii stadijos, pagal Hoehn-Yahr sergantieji

parkinsono liga, atitinkantys jungtins Karalysts, Smegen banko, parkinsono ligos diagnostikos kriterijus. amiaus vidurkis 64,611,8 met, i j 4 (28,6%) vyrai, 10 (71,4%) moter, simptom trukm 4,95,3 metai;

2) antrj tiriamj grup sudar ligoniai, kuriems buvo nustatyti de novo parkin-soniniai sindromai (n=6). i j didij dal sudar vaskulinio parkinsonizmo atvejai ir vienas pacientas sergantis progeruojaniu supranukleariniu paralyiu-mi. amiaus vidurkis 68,412,3 met, simptom trukm 1,63,1 metai;


3) kontrolin grup sudar tiriamieji, sveiki neurodegeneracini lig aspektu (n=22), kuri amiaus vidurkis 54,916,8 metai.

pacientai buvo vertinami pasitelkus klinimetrines skales. apskaiiuoti nerimo ir depresijos (HaD) skals veriai statististikai patikimai skyrsi nerimo aspektu, ku-rio komponento bal suma pL grups (vidurkisSn) buvo 10,24,5 balai, pS grups 10,65,8 balai, kontrolinje grupje 6,634,18 balai (anoVa, f=3,4, p=0,045), kuris buvo rykiausias pS grupje. tuo tarpu depresikumo komponento veriai tarp grupi nesiskyr ir buvo pL grups 8,54,5 balai, pS grups 8,25,3 balai, kontrolin grups 5,24,6 balai (f=2,4, p=0,108).

1 lentel. Gyvenimo kokybs klausimyno trumposios versijos (SF36) rezultatai. Nustatytas statistikai reikmingas skirtumas tarp

trij grupi paymtas vaigdute (*), Kruskal-Wallis testas

Tiriamj grups Pl, vidurkissn Ps vidurkissn kontrol. gr. vidurkissnfizinis aktyvumas 34,724,1 38,533,4 48,224,9apribojimai dl fizins sveikatos sutrikim

37,228,2 44,438,9 55,698,5

apribojimai dl emocini problem 41,320 43,829,6 6019,6

energingumas / gyvybingumas 4921,9* 5129,9* 61,617,1*

emocinis gerbvis 64,611,8 54,916,8 68,412,3Socialiniai ryiai 39,429,7* 41,236,8* 87,568,2*Skausmas 40,431,0 59,645,2 62,828,5Bendra sveikatos bkl 24,28,9 23,318,6 48,615,4

atsivelgiant Vieningos parkinsono ligos skals (upDrS) rezultatus, statististi-kai reikmingas skirtumas gautas tarp grupi tik pagal ketvirtojo komponento verius (anoVa f=7,1, p=0,017).

pagal nemotorini simptom skals (nmSS) verius, reikmingi skirtumai nustaty-ti tarp grupi pagal miego ir nuovargio skals (Kruskal-Wallis chi2=7,02, p=0,03), nuo-taikos ir paintini funkcij sutrikimus (chi2=8,9, p=0,011), dmesio koncentracijos ir atminties (chi2=10,5, p=0,05), virkinamojo trakto simptom (chi2=15,6, p


atsivelgiant perspektyviai atlikt ultragarsini tyrim duomenis, daniausiai juodosios mediagos (Sn) hiperechogenikumas stebtas pL ligoni grupje, kurioje Sn ploto vidurkis (cm2) buvo pL grupje 0,420,14 cm2, pS grupje 0,250,12 cm2, o kontrolinje grupje 0,160,06 cm2 (p


Jsa-au nanoklasTeRiai: RezulTaTai iR aTeiTies PeRsPekTYVos

D. Sabonis

Vilniaus universiteto Lazerini tyrim centro Biofotonikos grup,Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Biomedicinins fizikos laboratorija,

Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas

R. RotomskisVilniaus universiteto Lazerini tyrim centro Biofotonikos grup,

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Biomedicinins fizikos laboratorija,Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas

iuo metu nanomedicina yra labai aktyvi mokslo sritis. i dalies taip yra dl to, kad judant nanoskals link atsiranda visikai naujos, iki tol nestebimos daleli savybs.

nanomedicinos tikslas mogaus biologins sistemos visapusikas monitoringas, kontrol, gydymas, apsauga, stiprinimas molekuliniame lygmenyje naudojant inineri-nius prietaisus ir nanostruktras. ios naujos idjos apjungia savyje optines, magneti-nes, elektronines bei struktrines daleli savybes.

pastarj met pasiekimai nanotechnologij srityje leido sukurti nauj klas fluo-rescencini ymekli taurij metal (au, ag) nanoklasterius. Ypatingai didelis d-mesys skiriamas btent auksui, dl jo inertikumo biologinei terpei. aukso nanoklas-teriai yra mai (230 atom) multielektroniniai dirbtiniai atomai, kuri dydis danai nevirija 1 nm. Keiiant nanoklasterio dyd arba molekuli r, kurios supa nanoklas-ter galima keisti klasterio optines charakteristikas. i savyb primena analogik b-ding kvantiniams takams, taiau skirtingai nuo kvantini tak, aukso nanodalels yra sudarytos i netoksik element. tai padaro nanodaleles daug adaniais rankiais plaiame biomedicinini taikym (lsteli vaizdinimo, molekulins diagnostikos, tiks-lins terapijos) spektre. Visai neseniai susintetinta nauja ris fluorescuojani aukso nanodaleli [1]. tai au-jauio serumo albumino (jSa) nanoklasteriai. Sintetinant tokius darinius aukso nanoklasteris susidaro jSa baltymo viduje (1 pav.) ir gaunamas nudaytas baltymas.


1 pav. au-JSa nanoklasteri susidarymo modelis [2]

Siekiant isiaikinti optimalias au-jSa nanoklasteri sintezs slygas, itirti opti-nes savybes, nustatyti dvifotonio adinimo charakteristikas, buvo susintetinti vairi jSa:au koncentracij santyki bandiniai. Viena i daniausiai pasitaikani proble-m taikant liuminescuojanias nanodaleles kaip ymeklius yra j liuminescencijos kitimas laike. Susintetint au-jSa nanoklasteri liuminescencijos intensyvumas i-liko pastovus daugiau nei mnes. tirpalas taip pat iliko skaidrus. tai rodo, kad ios nanodalels ilg laik ilieka stabilios, neagreguoja ir gali bti taikomos ilgalaikiams stebjimams.

2 pav. aukso nanodaleli spalva priklauso nuo j dydio [1]

velgiant ateit, aukso nanodalels daug ada kaip potencialios struktros vykdyti neinvazin lstels optoporacij (nanofototermoliz). naudojant femtosekundin lazer (1030 nm, 280 fs, 200 kHz) pHaroS (viesos konversija Ltd), lsteli mgin valdom trij ai nanopozicionavimo sistema, bei naudojant speciali programin rang (al-techna Ltd) ateityje tikimasi atlikti vini lsteli nanofototermoliz naudojant jSa-au nanoklasterius.


3 pav. Trij ai nanopozicionavimo sistema skirta vini lsteli nanofototermolizei

Dl mao dydio bei j biologins prigimties io tipo dalels liau alinamos i or-ganizmo. taigi mokslininkai tiki, kad biosuderinamos, maos, nir fluorescuojanios aukso nanodalels yra daug adantys kandidatai kovoje su viu vykdant in vivo vaizdi-nim bei susijusiose nanomedicinos srityse.

literatra[1] Lauren Wintzinger, Wei an, c. Heath turner, Yuping Bao, afm, (2010).[2] j. Xie, Y. Zheng and j. Y. Ying. j. am. cHem. Soc.131, p. 888889, (2009).


5-aminoleVulino RgTimi suadinTo PoRFiRin kauPimo SaLMONELLa ENTERICa

lsTelse sPekTRoskoPiniai TYRimai

E. PolmickaitVilniaus universiteto Gamtos moksl fakulteto Biochemijos ir biofizikos katedra

doc. E. BakienVilniaus universiteto Gamtos moksl fakulteto Biochemijos ir biofizikos katedra

mikroorganizm atsparumo antibiotikams atsiradimas ir paplitimas paskatino ie-koti ir tobulinti alternatyvius kovos su patogenais bdus. Vienas i toki bd tai fotodinamin bakterij inaktyvacija [3]. jos esm yra ta, kad sujungus tris nekenks-mingus komponentus: tam tikro bangos ilgio vies, ja aktyvuojam jungin foto-sensibilizatori bei deguon gaunama bakterij lstelms pratinga kombinacija [1]. Bakterijas fotosensibilizatoriais galima veikti dvejopai: 1) pridti j i iors, 2) skatinti fotoaktyvi jungini (porfirin) sintez lstels viduje j pirmtako 5-aminolevulino rgties (5-aLa) priedu.

iame darbe buvo tiriamas 5-aLa priedu suadintas porfirin kaupimas Salmonella enterica serovar typhimurium DS88 (SL 5676 Smr pLm2) gramneigiamosiose bakteri-jose. Buvo nustatyta 5-aLa indukuoto porfirin kaupimo priklausomyb nuo 5-aLa koncentracijos, inkubacijos trukms ir bakterij titro. Be to, buvo vertinamas lsteli gyvybingumas porfirin sintezs metu.

metodai. Lstels auginamos 37 oc temperatroje, aerobinmis slygomis, kol sus-pensijos optinis tankis pasiekia 1 o.v. (~5*108 lst./ml). tada bakterijos nusodinamos centrifuguojant ir suspenduojamos 0,1 m pBS buferiniame tirpale (pH 7,4). i lste-li suspensijos paruoiami vienodo trio mginiai ir pridedama 5-aLa iki 0,1 mm, 0,5mm, 1 mm koncentracij. kontrolin lsteli suspensij vietoje 5-aLa pilamas atitinkamas tris pBS buferinio tirpalo. mginiai inkubuojami tamsoje esant 37 oc tem-peratrai. porfirin fluorescencijos intensyvum registravimui mginiai imami prajus 0 val., 0,5 val., 2 val., 4 val., 6 val., 24 val., 33 val., 48 val., 57 val., 72 val. matuojama naudojant fluoroskan ascent fL374 spektrometr. Suadinama 355 nm bangos ilgio viesa, fluorescencija registruojama ties 620 nm bangos ilgiu. norint vertinti lsteli gyvybingum, mginiai skiediami, isjami ant agarizuotos terps ir po 16 val. inku-bacijos skaiiuojamos susidariusios kolonijos.

Rezultatai. i atlikt eksperiment nustatyta, kad porfirin kaupimui tirti tinkamas bakterij titras yra 3*107 lst./ml: fluorescencijos intensyvumo matavimai parod, kad


tokios koncentracijos bakterij suspensijoje susintetint porfirin kiekis yra pakanka-mas tolesniems tyrimams, siekiant nustatyti porfirin kokybin sudt ir lokalizacij. porfirin sintezs suadinimui tinkamiausia 5-aLa koncentracija bakterij inkubavi-mo terpje yra 0,5 mm (1 pav.). tiriant lsteli gyvybingum porfirin sintezs metu iaikinta, kad 5-aLa paveiktos bakterijos ilieka gyvybingos madaug vien par, ta-iau vliau sta greiiau, nei kontrolinio mginio (be 5-aLa) lstels (2 pav.). todl galime teigti, jog tamsins inkubacijos metu vykstantis porfirin kaupimas ilgainiui skatina i bakterij t.

1 pav. Lstelse susintetint porfirin fluorescencijos intensyvumo priklausomyb nuo inkubacijos trukms esant skirtingoms 5-aLa koncentracijoms

2 pav. Lsteli gyvybingumo priklausomyb nuo inkubacijos trukms


tiriant porfirin kokybin sudt nustatyta, kad S. enterica bakterijos aptinkamais kiekiais sintetina protoporfirin iX bei vandenyje tirpius porfirinus uroporfirin ir koproporfirin.

literatra[1] calin, m. a., parasca, S. V. Lasers med Sci. 2008, Doi 10.1007/s10103-008-0588-5.[2] fotinos, n., convert, m. et al. antimicrobial agents and chemotherapy. 2008, 52, p. 1366

1373.[3] jori, G., Brown, S. B. photochemistry and photobiology Science. 2004, 3, p. 403405.


iii TiPo ResTRikciJos FeRmenT akTYVioJo cenTRo TYRimai

E. Zagorskait, Vilniaus universitetasG. Sasnauskas, Vilniaus universiteto Biotechnologijos institutas

iii tipo restrikcijos endonukleazs (reazs) tai sudtingi ferment kompleksai, kurie sukarpo bakterij lsteles patenkani svetim Dnr ir taip apsaugo bakterijas nuo jas puolani bakteriofag. iii tipo restrikcijos modifikacijos ferment kompleks sudaro dviej ri subvienetai: res, atsakingi u atp hidroliz bei Dnr kirpim, ir mod, atsakingi u savitojo Dnr taikinio atpainim ir metilinim [1]. aktyvi rea-z veikia kaip heterotetrameras res2mod2 [2]. iii tipo reazs karpo tik toki Dnr, kurioje yra du prieinga orientacija idstyti taikiniai ir kerpa alia vieno i taikini. manoma, kad su kiekvienu i taikini susiria po vien res2mod2 kompleks, kuriems susidrus yra aktyvuojami nukleaziniai fermento centrai [2]. taiau nra iki galo aiku, kokiu bdu du su Dnr susiri res2mod2 kompleksai suranda vienas kit, kaip j susidrimas jungia nukleazin fermento aktyvum, bei kam reikalingi du res ir du mod subvienetai su vienu Dnr taikiniu sveikaujaniame res2mod2 komplekse. Bioin-formatin iii tipo reazi res subvienet sek analiz ir nukleazini domen struk-tros modeliavimas (atlikta Vu Biotechnologijos instituto Bioinformatikos skyriuje dr..Venclovo ir dr. a. timinsko) parod, kad jie yra panas fago t7 endonukleaz i, kurios aktyvj centr sudaro aminorgtys i dviej atskir baltymo subvienet. re-miantis iais duomenimis buvo pasilyti du alternatyvs iii tipo restrikcijos ferment nukleazini centr sandaros modeliai. pagal pirm model, atskiruose iii tipo restrik-cijos ferment res2mod2 kompleksuose nra piln nukleazini centr, jie susiformuo-ja tik susidrus dviem res2mod2 kompleksams ir jiems apsikeitus katalizei btinomis aminorgtimis. pagal antrj model, katalizei btinomis aminorgtimis apsikeiia tam paiam res2mod2 kompleksui priklausantys res subvienetai. tai paaikint iii tipo reazi res2mod2 stechiometrij.

anksiau vykdant Smt (2010 m. ruden) gauti duomenys leido atmesti pirmj mo-del (apsikeitimas aminorgtimis tarp skirting res2mod2 kompleks nevyksta), ta-iau neprietaravo alternatyviam modeliui. todl ms tolimesnio darbo tikslas buvo tiesiogiai parodyti, kad apsikeitimas aminorgtimis vyksta tarp tam paiam res2mod2 kompleksui priklausani res subvienet.


iam tikslui gyvendinti buvo ikelti ie udaviniai:1) remiantis iii tipo reazi ecopi ir ecop15i nukleazini domen struktr mo-

deliais vesti cisteinus, kurie, jei apsikeitimo aminorgtimis modelis bt teisingas, sudaryt disulfidinius ryius tarp dviej res subvienet.

2) Sukonstruoti ecopi ir ecop15i variantus, kuri res2mod2 kompleks sudt ei-t skirtingas nukleazinio centro mutacijas turintys res subvienetai; dalinis toki hete-rodimerini reazi aktyvumo atsistatymas lyginant su vienos ries mutantinius res subvienetus turiniais baltymais patvirtint apsikeitimo aminorgtimis model.

Rezultatai: 1) remiantis nukleazini domen struktr modeliais sukonstruoti ir igryninti

ecopi ir ecop15i V889c ir (p888c+V889c) mutantai. paaikjo, kad j akty-vumas yra kaip wt baltym, o disulfidini ryi susidarymo tarp dviejuose res subvienetuose vest cistein gauti nepavyko (1 pav.).

1 pav. EcoPI ir EcoP15I wt ir V889C bei (P888C+V889C) mutant aktyvumas. EcoPI substratas superspiralizuota plazmidin DNR pMDS35a, EcoP15I pMDS37a. Perkirpus vien superspiralizuoto substrato (SS) DNR grandin susidaro maiausio elektroforetinio judrumo iedin viengrandinin trk turinti DNR (VT), o perkirpus abi DNR grandines susidaro tarpinio judrumo linijin plazmids forma (L). Tiek wt, tiek mutantai yra pilnai aktyvs kerpa plazmidin DNR iki L formos DNR. M molekulins mass standartas

2) Sukonstruoti heterodimeriniai ecopi ir ecop15i variantai, turintys rese862K+resD898a ir rese862a+resD898a res subvienet variantus. nau-dojant masi spektroskopij patvirtinta, kad igrynintuose preparatuose buvo abiej res subvienet. Deja, heterodimerini reazi variant aktyvumas ne-atsistat (2 pav.).


2 pav. EcoPI ir EcoP15I wt, Res heterodimerini bei viengub mutant aktyvumas. Kairje agarozinio gelio vaizdas, deinje io gelio atvaizdavimas grafike superspiralizuotos plazmidins DNR majimas reakcijos miinyje bgant laikui. Mutantai yra neaktyvs

lyginant su wt

ivada. ms duomenys rodo, kad apsikeitimas aminorgtimis tarp dviej res su-bvienet nei res2mod2 kompleks viduje, nei tarp skirting res2mod2 kompleks ne-vyksta.

nepasitvirtinus apsikeitimo katalizei svarbiomis aminorgtimis modeliams, atei-tyje planuojame konstruoti kilpos, jungianios e862 ir D898 aminorgtis, mutantus, kuri tyrimai turt patikrinti dar vien model aktyviojo centro susidarymui yra svarbios kilpos aminorgtys, kurios sveikauja su nukleazinio centro aminorgtimis ir taip neleidia jam aktyvuotis, o vykus susidrimui pasislenka ir leidia susidaryti aktyviajam centrui bei kirpti Dnr.

literatra[1] roberts, r. j., Belfort, m. ir kiti. Nucleic Acids Research, 2003, 31 (7), 18051812.[2] janscak, p., Sandmeier, u. ir kiti. Journal of Molecular Biology, 2001, 306 (3), 417431.


dugno BendRiJ sTRukTRa iR PokYiai akoToJo Banguolio F. LUMBRICaLIS

augimVieTse dl gamTini iR anTRoPogenini Veiksni BalTiJos JRos

PRiekRanTJe

G. amonait, Vilniaus universitetasM. Buas, Klaipdos universiteto Baltijos pajrio aplinkos tyrim institutas

akotasis banguolis Furcellaria lumbricalis (Huds.) j. V. Lamouroux yra vieninte-lis buveines formuojantis daugiametis makrodumblis pietryi Baltijoje [3, 4]. tanks io raudondumblio salynai yra gerai inomi kaip natrali nertaviet Baltijos silkei (Clupea harengus membras L.), o taip pat akotasis banguolis tarnauja kaip antrinis substratas siliniams makrodumbliams bei dvigeldiams moliuskams (Mytilus edulis L.) Baltijos jros priekrantje [1]. tokios bendrijas formuojanios rys priekrants su-blitoralinje zonoje ne tik paskirsto mediagos ir energijos srautus, bet ir reguliuoja bendrijos struktr bei funkcij, todl manoma, jog F. lumbricalis atlieka kertins arba ininerins ries vaidmen sublitoralinse bendrijose [2]. pietvakarinje Baltijos jros pakrantje dl aktyvi hidrodinamini ir litodinamini proces negali sitvirtinti kitos, Baltijos jroje, kertini, buveines formuojani makrodumbli status turini jrinio andro Zostera marina ir psltojo guveinio Fucus vesiculosus populiacijos. Dl i ma-krofit neatsparumo intensyviam povandeniniam bang ir srovi poveikiui, akotasis banguolis perima j vaidmen Lietuvos priekrantje ir formuoja bentoso bendrijas, ku-rios palaiko priekrants ekosistemos stabilum.

iame tiriamajame darbe dmesys sutelkiamas raudondumblio bendrijos strukt-ros apraym, Lietuvos Baltijos jros priekrants regione, kuris yra intensyviai veikia-mas dinamik fizins aplinkos slyg bei antropogeninio streso. tyrimo metu buvo siekiama vertinti asocijuoto F. lumbricalis makrozoobentoso ir epifloros kiekybinius bei kokybinius skirtumus, atsirandanius bendrijose pavasario ir vasaros laikotarpiu 412 m gylyje. netiesiogiai buvo bandoma vertinti, koki tak F. lumbricalis bendrijos struktrai galjo padaryti smlio pylimo darb metu vykusi avarija.

nustatyta, kad sezonas ir augimviets gylis daro tak tiek bendrijos struktrai, tiek jos funkcijai. pastebta tendencija, kad vasaros laikotarpiu F. lumbricalis salynai pasi-ymi kur kas didesne rine vairove, individ gausumu ir biomase.


literatra[1] Blinova, e. i., tolstikova, n. e. Zapasy promyslovoj agaronosnoj vodorosli Furcellaria fasti-

giata (Huds.) j. V. Lamouroux. 1972, 8 (3): 380388.[2] Buas, m. Distribution patterns and ecological role of the red alga Furcellaria lumbricalis

(Hudson) j.V. Lamouroux off the exposed Baltic sea coast of Lithuania. Disertation. 2009, 1128.

[3] Buas, m., Daunys, D., olenin, S. overgrowth patterns of the red algae Furcellaria lumbricalis at an exposed Baltic Sea coast: the results of a remote underwater video data analysis. Estu-arine and Coastal and Shelf Science, 2007, 75 (3): 308316.

[4] olenin, S., Daunys, D., Labanauskas, V. classification principles of the Lithuanian coastal biotopes. Annals of Geography, 1996, 29, 218231.


gen, koduoJani aCINETOBaCTER BaUMaNNII Plazmidi Toksino-

anTiToksino sisTem komPonenTus, sulieT su BalTYmais-RePoRTeRiais,

konsTRaVimas

G. Zaborskyt, Vilniaus universitetasV. eputien, E. Suiedlien, Vilniaus universitetas

Acinetobacter baumannii yra vienas daniausi hospitalini (ligoninse gyt) in-fekcij suklj europos ir ms alies ligoninse. antibiotikams atspari A. bauman-nii sukelt infekcij gydymas yra itin sudtingas ir danai neskmingas. atsparum antibiotikams lemiantys genai A. baumannii bakterijose danai koduojami vairaus dydio plazmidse. nustatyta, kad atsparumo antibiotikams gen plitimas per bakte-rij plazmides yra vienas veiksmingiausi atsparumo plitimo bd. iose plazmidse randami ir toksino antitoksino (ta) sistem genai, kurie, manoma, yra svarbs plaz-mids isilaikymui bakterijoje. Sistemos koduoja baltymus, i kuri vienas toksi-nas, o kitas jo veikim neutralizuojantis antitoksinas. Kol abu baltymai sintetinami bakterinje lstelje, toksino ir antitoksino baltym kompleksas yra nekenksmingas lstelei eimininkei. jei pasidalijus bakterijai dukterin lstel netenka plazmids su ta genais, iki dalijimosi susintetintas antitoksinas greitai suyra, o stabilus toksinas nuudo lstel.

io darbo tikslas yra itirti, koks yra toksino-antitoksino sistem vaidmuo plazmi-ds isilaikymui. Siekiant atsakyti klausim, konstruojame E. coli reguliuojamos raikos vektorius, kuriuose toksino rele ir antitoksino relB baltym genai koduoja-mos sekos n arba c gale suliejami su fluorescuojani baltym pmorange2, pmcher-ry, pDsred-monomer ir acGfp genais (r. 1 pav.). plazmides su sulietiniais genais pirmiausia terpsime E. coli bakterijas ir apie sulietini baltym sintez sprsime pagal j fluorescencij bakterijose. tinkamiausi suliet baltym variantai bus perkelti A. baumannii plazmid ir terpti A. baumannii bakterijas, bus tiriamas plazmidi isilaikymas eimininko lstelje pagal koduojam sulietini baltym raik.


1 pav. Toksino RelE ir antitoksino RelB gen suliejim su fluorescuojani baltym genais reguliuojamos raikos vektoriuose pUHcat ir pBad30 krimo schema. Hibridiniai

oligonukleotidiniai pradmenys pavaizduoti spalvotomis rodyklmis, klonavimui terpiami restrikcijos endonukleazi taikiniai pavaizduoti spalvotais staiakampiais,

fb fluorescuojanio baltymo genas


elekTRochemoTeRaPiJos eFekTYVumas IN VITRO, VeikianT skiRTingais

PRieViniais PRePaRaTais

G. indit, Lietuvos sveikatos moksl universitetasS. atkauskas, Vytauto Didiojo universitetas

onkologins ligos Lietuvoje ir pasaulyje yra viena pagrindini moni mirtingumo prieasi. Btent todl onkologini lig gydymui skiriama labai daug dmesio. Vienas i iuo metu gerai inom ir plaiai naudojam metod yra elektrochemoterapija. pa-veikus audin stipriais, taiau trumpais, elektriniais impulsais galima palengvinti dau-gelio preparat patekim paveikt audin. navik elektrochemoterapijoje daniausiai naudojamas bleomicinas ir kiek reiau cisplatina. tai standartiniai prieviniai vaistai, kurie dl savo hidrofilikumo lstel patenka sunkiai. Derinant iuos preparatus su navik elektroporacija, j prievinis poveikis stipriai iauga.

darbo tikslas. itirti elektrochemoterapijos efektyvum in vitro atskirai naudojant bleomicino, cisplatinos, karboplatinos preparatus bei j derinius.

metodika. tyrimui buvo naudojamos peli mH22a lstels. pirmiausia buvo ver-tinta lsteli gyvybingumas nuo bleomicino, cisplatinos, karboplatinos preparat kon-centracijos bei j derini. Bleomicino, cisplatinos, karboplatinos preparatai tyrimui pasirinkti remiantis ankstesniais tyrimais, kurie parod, kad i preparat citotoksinis poveikis gali bti sustiprintas naudojant elektroporacij. antrame tyrim etape buvo tiriama i preparat ir j derini citotoksinis poveikis, taikant lsteli elektroporacij, veikiant trumpais auktos amplituds (HV 1200 V/cm, impulso trukm 100 s) elek-triniais impulsais.

Rezultatai. atlikus eksperimentus nustatyta, jog didesns prievini vaist (ble-omicino, cisplatinos, karboplatinos ir j derinio) koncentracijos turi didesn poveik peli mH22a lsteli gyvybingumui. tiriant prievini preparat, derinant su elek-troporacij, poveik mH22a lsteli gyvybingumui nustatyta, jog veikiant didesnmis koncentracijomis geresnis efektas stebtas bleomicino ir vaist derinio atveju (1 pav.), o veikiant maomis koncentracijomis vaist derinio atveju (2 pav.).


KHV- KHV+ BLMHV-BLMHV+ CISHV- CISHV+CARBHV-CARBHV+MIXHV- MIXHV+0

20

40

60

80

100

120

1 pav. Elektrochemoterapijos poveikis MH22a lsteli gyvybingumui, veikiant bleomicino, cisplatinos, karboplatinos bei j derini koncentracijomis,

kurios be elektroporacijos turjo teigiam poveik 50 proc. lsteli

KHV- KHV+ BLMHV-BLMHV+CISHV- CISHV+CARBHV-CARBHV+MIXHV- MIXHV+0

20

40

60

80

100

120

2 pav. Elektrochemoterapijos poveikis MH22a lsteli gyvybingumui, veikiant bleomicino, cisplatinos, karboplatinos bei j derini koncentracijomis,

kurios be elektroporacijos turjo teigiam poveik 10 proc. lsteli

ivados. prievini preparat deriniai sukelia sustiprint elektrochemoterapijos atsak, dl skirtingo prievini preparat patekimo efektyvumo elektroporuotas ls-teles, j skirtingo veikimo mechanizm bei bendro j poveikio lstels viduje.


PoTRauminio sTReso simPTom isiVYsTYmas Po minio miokaRdo

inFaRkTo iR iRdies oPeRaciJ

I. Malinauskait Lietuvos sveikatos moksl universiteto Medicinos akademijos Kardiologijos klinika

R. lapikas Lietuvos sveikatos moksl universiteto Medicinos akademijos Kardiologijos klinika

paskutini met moksliniai tyrimai atskleid, kad depresija, stresas, jo veikimo b-dai bei emociniai veiksniai yra susij su didesne mirtamumo nuo irdies lig rizika, didesne infarkto tikimybe ir nepageidaujamais pooperaciniais reikiniais.

potrauminio streso sutrikimas (remiantis DSm-iV kriterijais) pasireik 10,2% pa-cient, patyrusi min miokardo infarkt. Demografiniai ir ypa psichologiniai veiks-niai, susij su subjektyvia minio miokardo infarkto patirtimi, turjo didesn tak po-trauminio streso sutrikimo isivystymui nei objektyvs miokardo infarkto sunkumo rodikliai [1].

apie 15% pacient po minio koronarinio vykio (minio miokardo infarkto arba nestabilios krtins anginos) isivysto potrauminio streso simptomai. 15% pacient patyr kyrias mintis apie buvus min koronarin vyk, 13% stengsi vengti prisiminti min koronarin vyk, 9% patyr didelio sujaudinimo simptomus. kyri mini apie buvus koronarin skausm pasireikimas siejosi su pakartotinio miokardo infarkto i-sivystymu ir didesne mirties rizika [2].

norint pasiekti skming rezultat tiek paciento fiziologins, tiek psichologins sveikatos atvilgiu, reikia ilgalaikio ir nuoseklaus komandos darbo. tiek gydytojai, tiek ligoniai psichosocialinius veiksnius vertina gana skeptikai, danai neatkreipiama pa-kankamai dmesio paciento psichins bkls tak sveikatai, ligos vystymuisi ir giji-mui, todl svarbu atskleisti irdies ir kraujagysli sistemos ligomis sergani asmen emocins bkls bei stres sukeliani situacij veikimo bd ypatumus ir j ssajas.

mes tyrme nuo 40 iki 76 met amiaus ligonius, kurie buvo hospitalizuoti dl mi-nio miokardo infarkto, nestabilios krtins anginos LSmuL KK Kardiologijos kliniko-je bei hospitalizuoti dl irdies operacijos LSmuL KK irdies, krtins ir kraujagysli chirurgijos klinikoje. pacientai nebuvo traukti tyrim, jei buvo priklausomi nuo al-koholio arba narkotik, arba pacient kognityvins funkcijos sutrikusios (kognityvines funkcijas vertinome pagal Mini-Mental State examination test). anketins apklausos


bdu apklausti 211 pacient. tiriamieji atsak HaD (depresijos ir nerimo vertinimo klausimynas), veikimo bd klausimyno cope bei potrauminio streso sindromo simptom skals (pSS-Sr) klausimus. Statistin analiz atlikta statistiniu paketu SpSS for Windows 13.0.

tyrimo rezultatai atskleid, jog sergantieji irdies ir kraujagysli sistemos ligomis patiria stipr nerim ir / ar depresij. emocijomis besiremiantys prisitaikomieji streso veikimo bdai yra labiau paplit tarp irdies operacij patyrusi asmen nei tarp svei-kj. preliminariais tyrimo duomenimis, potrauminio streso simptomus patiria 20% irdies ir kraujagysli sistemos ligomis sergani ligoni. prastesn emocin bkl sie-jasi su koncentravimusi jausmus ir j ireikim bei elgesio pakeitim. Geresn emo-cin bkl siejasi su polinkiu reiau naudoti maiau pritaikomuosius streso veikimo bdus. potrauminio streso simptomas jauiamas pastovaus sudirgimo jausmas sie-jasi su emocijas nukreiptais ir maiau adaptyviais streso veikimo bdais. igyvenamas pasikartojantis trauminis vykis, kaip potrauminio streso simptomas, siejasi su maiau adaptyviais streso veikimo bdais.

ivados:1. potrauminio streso simptomus patiria 20% irdies ir kraujagysli sistemos ligo-

mis sergani ligoni.2. Ligoni emocin bkl siejasi su streso veikimo bdais.

literatra[1] Guler, e., Schmid, j. p., Wiedemar, L., Saner, H., Schnyder, u., von Knel, r. clinical Diagno-

sis of posttraumatic Stress Disorder after myocardial infarction. clinical cardiology, 2009 mar; 32(3):125-9.

[2] edmondson, D., rieckmann, n., Shaffer, j. a., Schwartz, j. e., Burg, m. m., Davidson, K. W., clemow, L., Shimbo, D., Kronish, i. m. posttraumatic stress due to an acute coronary syndro-me increases risk of 42-month major adverse cardiac events and all-cause mortality. journal of psychiatric research, 2011 Dec; 45 (12):1621-6.


oksidacinio sTReso BiomaRkeRi iR sunkiJ meTal nusTaTYmas

TRansPlanTuoTose EVERNIa PRUNaSTRI keRPse uRBanizuoTos aPlinkos slYgomis

I. Mickeviit, Vytauto Didiojo universitetasG. Sujetovien, Vytauto Didiojo universitetas

Kerps yra naudojamos atliekant oro taros monitoring. tai oro kokybs bioindi-katoriai, neturintys akn ir akumuliuojantys atmosferos ikritas visu savo gniuulo paviriumi. tyrimui pasirinkta kerp sodin briedrag (Evernia prunastri (L.) ach.) yra viena danesni kerpi ri, naudojam biomonitoringui. io tyrimo tikslas nustatyti sunkij metal koncentracijas ir oksidacinio streso biomarkerius, ryium su Kauno miesto oro kokybe, naudojant kerp Evernia prunastri.

Pagrindiniai udaviniai: 1. nustatyti sunkij metal koncentracijas Kauno mieste transplantuot kerpi gniuuluose; 2. vertinti malondialdehido (mDa) kon-centracij transplantuot kerpi gniuuluose; 3. nustatyti ry tarp sunkij metal akumuliacijos ir mDa koncentracijos.

Evernia prunastri gniuulai i varios aplinkos buvo perkelti urbanizuot aplink. Kerpi gniuulai buvo pakabinti 14 tyrimo viet, isidsiusi Kauno mieste (1 pav.) pasirinktos tyrimo vietos: Dainavos, Kalniei, aliakalnio, naujamiesio, auktj ani, naujasodio, Viin, panemuns, fredos, Griiupio, aleksoto, milikoni, Vilijampols, Klebonikio mikrorajonuose. Gniuulai eksponuoti 37 dienas (nuo 2012 m. kovo 16 dienos iki balandio 22 dienos). Sunkij metal koncentracijos kerpi gniuuluose bus nustatytos naudojant atomin absorbcin spektrometr (aa-6800, Schimadzu, japan). malondialdehido koncentracija kerpi gniuuluose bus nu-statyta, naudojant spektrofotometrin metod.

Tiktini rezultatai: 1. sunkij metal koncentracija bus didiausia Kauno mies-to centre, lyginant su neuterta aplinka; 2. sunkieji metalai sukels oksidacin stres transplantuotoje Evernia prunastri kerpje, k indikuos padidjusi mDa koncentra-cija; 3. tyrimas patvirtins, kad kerp Evernia prunastri yra geras aplinkos kokybs indikatorius, pirm kart panaudotas transplantacijos tyrimuose Kauno mieste; 4. gauti duomenys leis detaliau vertinti utertumo lyg Kauno mieste.


1 pav. emlapis, rodantis Evernia prunastri gniuul eksponavimo vietas Kauno mieste

Kerpse esantis chlorofilas yra labai jautrus aplinkos pokyiams ypa oro tarai. jis virsta feofitin paveikus rgioms ikritoms ir sunkiesiems metalams. Didiausia chlorofilo koncentracija (apie 2,5 mg/g sausosios mass) nustatyta Klebonikio, pane-muns, aleksoto ir Viin mikrorajonuose. maiausia chlorofilo koncentracija nu-statyta milikoni, Vilijampols, naujasodio, auktj ani mikrorajonuose apie 1mg/g.

malondialdehidas (mDa) yra galutinis riebij rgi peroksidacijos produktas. io aldehido koncentracijos nustatymas yra naudojamas kaip biologinis markeris nu-statant oksidacinio streso laipsn gyvuosiuose organizmuose. Didiausia mDa kon-centracija nustatyta naujamiesio ir aliakalnio mikrorajonuose (apie 0,9 mol/g). remiantis gautais tyrimo rezultatais, galima teigti, kad iuose mikrorajonuose teralai sukl oksidacin stres transplantuot kerpi gniuuluose.


molekulinio Rankio PRieVins TeRaPiJos indiVidualizaVimui kRimas

I. Malalait, Vilniaus universitetasV. Stankeviius, K. Suiedlis, Vilniaus universiteto Onkologinis institutas

onkologini pacient gydymo individualizavimu siekiama konkreiu atveju veiks-mingiau panaudoti turimas terapijos priemones. iam tikslui btina charakterizuoti konkret ligos atvej bei vertinti naudojamo terapijos bdo veiksmingum (navikini lsteli atsak terapij). iame darbe krme onkologini pacient gydymo individu-alizavimo molekulin rank, kur bt galima naudoti abiej klausim sprendimui.

Vini lsteli atsako spindulin terapij vertinimo rankio krimui tyrme vi-ni storosios arnos epitelini lsteli linijos (Hct 116) lsteli atsak jonizuojani spinduliuot, vertinant lsteli gyvybingum ir gen raik.

Lsteli igyvenamum po spindulins terapijos tyrme lsteli kolonij meto-du. Dirbant iuo metodu iauginome gryn lsteli kolonijas. pagal gautus rezultatus sprendme apie lsteli igyvenamum, j atsparum spinduliuotei (freshney, 2010). taigi tyrim metu atlikome kelis skirtingus eksperimentus ir atrinkome slygas lsteli igyvenamumui kolonij metodu itirti. Darbo eigoje kolonijos buvo fiksuojamos, da-omos ir skaiiuojamos. Kolonij skaiiavimui suradome speciali program clono. Suskaiiav kolonijas atlikdavome statistin analiz, kuria remdamiesi vertindavome lsteli igyvenamum po vieno, dviej ar net daugiau jonizuojanios spinduliuots poveiki lyginant su kontrole.

Be to, lstels atsakui spindulin terapij vertinti naudojome ir komet metod. Komet metodas, dar vadinamas vienos lstels gel-elektroforeze, yra jautrus ir grei-tas metodas Dnr grandins paaidoms atskirose lstelse nustatyti. metodas paremtas denatruotos Dnr fragment, kurie ijo i lstels branduolio elektroforezs metu, kiekio skaiiavimu (Liao et al., 2009). Gaut komet analizavimui naudojome progra-m cometScore. Dnr paaid charakterizavimui pasirinkome naudoti tik vien i daugelio pateikiam parametr kometos uodegos moment, kuris vertina migravu-sios Dnr kiek ir jos pasiskirstym kometos uodegoje. i gaut duomen vl atlikome statistin analiz ir lyginome Dnr paaid dal lstelse, kurios buvo nevitintos, su to-mis, kurios buvo vitintos, priklausomai nuo laiko, kuris buvo prajs po apvitinimo.

vertin lsteli atsak spinduliuot, toliau tyrme gen raik po spindulinio povei-kio. igryninome visumin rnr, nusistatme jos kokyb. rnr kokybei ir vientisumui (integralumui) vertinti naudojome parametr rin (angl. RNA integrity number), kurio


reikm gali svyruoti nuo 1, kai rnr visikai suskaidyta, iki 10, kai rnr nepaeista. Darbo eigoje taip pat atlikome prieprasmins informacins rnr sintez. tam tikslui nuo iskirtos visumins rnr buvo sintetinama pirmoji cDnr grandin su prijungta poli(dt) seka, turinia t7 promotori. tuomet sintetinama antra cDnr grandin ir Dnr gryninama. po to in vitro atliekama transkripcija, kurios metu gaunama prie-prasmin rnr, kuri yra komplementari visuminei rnr ir prie kurios yra prijungti amino-alil uridino 5-trifosfatai (utp). jau igrynint prieprasmin informacin rnr ymjome fluorescentiniais daais cy3 ir cy5.

Gen raikos tyrimuose naudotos komercins ir laboratorijoje pagamintos Dnr mikrogardels. fluorescenciniais ymenimis paymta rnr buvo hibridizuojama su ant stikliuko atskirais takais esaniais irinktais genais. tolimesn hibridizacijos anali-z, sprendiant i atskir tak fluorescencijos, atskleidia, kuri gen raika padidjo, kuri sumajo. ie duomenys naudojami tolimesniame lsteli atsako jonizuojani spinduliuot molekulinio rankio krime.

Siekdami optimizuoti vio atveju molekulinio charakterizavimo metodus, siekme sukurti molekulin rank vio metastazavimo rizikos vertinimui.

naudodami duomen bazes www.nextBio.com ir www.oncomine.com, irinkome genus, kuri raika skiriasi nemetastazuojaniuose ir metastazuojaniuose navikuose, iekojome informacijos, kuri gen raika, didjant navik metastazinei gebai, didja, kuri maja. naudodami ios analizs duomenis pagaminome Dnr mikrogardel. Galimyb suskirstyti vines lsteles pagal j metastazavimo geb, naudojant pagamin-t Dnr mikrogardel, vertinome ia mikrogardele ityr pirmini ir metastazi navi-k vines lsteles.

literatra1. Liao, W., mcnutt, m. a., Zhu, W. G. 2009. the comet assay: a sensitive method for detecting

Dna damage in individual cells. Methods 48:4653.2. freshney, r. ian. Culture of Animal Cells. A Manual of Basic Technique and Specialized Appli-

cations. Sixth edition. john Wiley & Sons, inc., Hoboken, new jersey, 2010.


augalini eksTRakT genoToksikumo TYRimas ciTogeneTiniu mikRoBRanduoli (mB) dViBRanduolse

mogaus kRauJo limFociTuose meTodu IN VITRO

I. Sukackait, Vilniaus universitetasdr. V. Dedonyt, Vilniaus universitetas

tyrim objektas keturios sodins ilauogs veisls (Vaccinium covilleanum But-kus et pliszka). tai perspektyvi, bet nepakankamai kultivuojama uogin kultra, kurios lauko kolekcija sukaupta VDu Kauno botanikos sode ir Gtc Botanikos institute [2]. tyrimo tikslas citogenetiniu mikrobranduoli (mB) dvibranduolse mogaus perife-rinio kraujo limfocituose metodu itirti skirting ilauogs veisli lap ekstrakt geno-toksikum in vitro.

tyrimams tinka vis audini besidalijanios lstels, taiau daniausiai yra naudo-jamos odos fibroblast, kraujo limfocit ir embriono lsteli kultros. Vienas metod, galini aptikti genetinius pakitimus, yra sustabdytos citokinezs mikrobranduoli ty-rimas. tyrim nesunku ir greita atlikti, o tai leidia analizuoti daugyb potenciali genotoksini veiksni ir j paveiktas moni grupes.

Vien kart pasidalijusias dvibranduoles lsteles galima aptikti stabdant lstels da-lijimsi, bet netrikdant branduolio dalijimosi. citokinezs sustabdymui reikalingas ir geriausiai tinkamas citochalazinas, kur produkuoja platus gryb spektras. citochala-zinas B yra tinkamiausias, nes efektyviai blokuoja citokinez limfocituose ir kitose in-duoli lstelse [1].

preparat kokyb labai priklauso nuo kraujo kultros paveikimo hipotoniniu tir-palu. ios procedros metu eritrocitai hemolizuojami, o limfocitai ibrinksta. Lstels fiksuojamos metanolio (arba etanolio) bei ledins acto rgties miiniu, ir pagaliau sus-pensija ilainama ant stiklelio paviriaus. Skmingiems tyrim rezultatams gauti itin svarbu turti kokybikus preparatus, todl jie turi bti ruoiami labai kruopiai.

Dvibranduoli lsteli analizs kriterijai lstel turi turti du apvalius ar ovalius branduolius; du branduoliai turi bti tokios paios kondensacijos; du branduoliai turi bti panaaus dydio; du branduoliai gali liestis vienas su kitu ar dalinai persidengti; lstels citoplazma turi bti skaidri ir nepaeista; du branduoliai gali bti sujungti nu-kleoplazminiu tilteliu; branduoliai neturi bti apoptozs stadijoje.


analizs kriterijai mikrobranduoli dvibranduoliuose limfocituose mikrobran-duolys turi bti morfologikai identikas, bet maesnis nei branduolys; apvalios ar ova-lios formos; diametras nuo 1/3 iki 1/16 dalies pagrindinio branduolio; nesuirs; nesusi-jungs su pagrindiniu branduoliu; gali persidengti ar liestis su pagrindiniu branduoliu; tos paios spalvos ir spalvos intensyvumo kaip ir branduolys.

a) b) c) d)

1 pav. Dvibranduols lstels: (a) standartinis matymo laukas; (b) dvi dvibranduols lstels; (c) dvibranduol lstel, turinti MB; (d) vlyvoji telofaz, rodykle parodytas atitrks

chromosomos fragmentas, i kurio greiiausiai formuosis MB

tyrimo metu teko atlikti kelet esperiment. Kiekvienam etanoliniam lap ekstrak-tui buvo parinktos keturios skirtingos koncentracijos (nuo 50 iki 200 g/ml). rezulta-tus palyginome su tirpiklio kontrole (7,5 l/ml).

darbo rezultatai skirting veisli sodins ilauogs lap ekstraktai nepasiym-jo genotoksiniu poveikiu. Didinant ekstrakt koncentracij, mB danis nedidjo. mB danis lsteles veikiant skirtingomis ekstrakt koncentracijomis kito nuo 3 iki 14 . Didesns koncentracijos nebuvo toksikos. isami statistin analiz bus atlikta tuomet, kai pakartotinai itirsime tas paias veisles su kitu kraujo donoru.

literatra[1] fenech, m., the in vitro micronucleus technique, Mutation Research, 2000, 455, 8195.[2] Budrinien, D., armonien, V., Daubaras, r. kininko patarjas, 2002, 4243.


deTali geno GSTP1 PRomoToRiaus analiz PiRosekVenaVimo meTodu

I. ernait, Vilniaus universiteto Gamtos moksl fakultetasS. Jarmalait, Vilniaus universiteto Gamtos moksl fakultetas

prieins liaukos vys viena i daniausiai diagnozuojam vyr onkologini lig pasaulyje. Didel mirtingum lemia naviko metastazs. Liga paprastai vystosi ltai, tad praeina nemaai laiko, kol pasireikia pirmieji simptomai. prieins liau-kos vio diagnostikai plaiai naudojamas prostatai specifinio antigeno (pSa) testas, taiau dl io testo nepakankamo jautrumo ir specifikumo, iekoma kit molekuli-ni ymen, kurie padt nustatyti prieins liaukos v ankstyvose stadijose. Geno GSTP1 promotoriaus hipermetilinimas epigenetinis pokytis, aptinkamas apie 90% prieins liaukos navik. Be io geno, prieins liaukos navikuose dar inomi apie 40 gen epigenetiniai pakitimai [1]. Gen hipermetilinimas gali bti tiriamas na-vikiniuose audiniuose (invazinis metodas) bei ligonio kraujyje, lapimo nuosdose (neinvazinis metodas).

6787 % prieins liaukos navik yra daugiaidininiai, taiau dl mao prieins liaukos dydio, juos sudtinga atskirti. Skirtingiems idiniams bdingas histologinis ir molekulinis heterogenikumas. parodyta, kad daugiaidinikumas susijs su auktesniu ligos laipsniu, stadija, naviko dydiu bei padidjusia ligos pasikartojimo rizika ir blo-gesniu igyvenamumu [2]. Biopsijos mginys ir pSa testas neparodo naviko heteroge-nikumo, tad ligoniui gali bti skirtas netinkamas gydymas. idinin terapija vienas efektyviausi prieins liaukos navik gydym. Kiekvienam idiniui gali bti bdingi skirtingi genetiniai ir epigenetiniai pakitimai, tad molekuliniai tyrimai galt padti identifikuoti naviko idinius ir parinkti tinkam gydym [3]. Vis dlto molekulini tyrim prieins liaukos navik idiniuose yra atlikta maai. ms tyrimo tikslas identifikuoti genus, parodanius naviko daugiaidinikum, bei kiekybiniais metodais vertinti i gen promotoriaus metilinimo pokyius.

darbo metodai. Dnr buvo iskirta i aldyt prieins liaukos naviko mgini fe-nolio-chloroformo metodu. iskirta Dnr buvo modifikuojama bisulfitu ir vykdoma kokybin metilinimui jautri polimerazs grandinin reakcija (mSp). mSp produktai analizuoti agarozs gelyje. atrinkti mginiai ir genai buvo tiriami kiekybiniais tyrim metodais realaus laiko metilinimui jautrios pGr (QmSp) metodu ir pirosekvenuojant PyroMark Q24 sistema.


Rezultatai. poriniuose daugaidininio naviko mginiuose mSp metodu buvo tirtas gen GSTP1, ESR-1, ESR1-4, p14, p16, RARB, DAPK1, RASSF1, MGMT, MDR1 ir TERT hipermetilinimas. naviko idini molekulin heterogenikum geriausiai atspindjo RARB geno metilinimas (1 pav). Kadangi GSTP1 geno hipermetilinimas prieins liau-kos navikuose yra daniausiai aptinkamas epigenetinis pokytis, GSTP1 ir RARB genai pasirinkti kiekybinei analizei. preliminars kiekybiniai GSTP1 geno hipermetilinimo tyrimai parod nedidel metilinimo intensyvum (vidurkis 12,7%) navikiniuose priei-ns liaukos mginiuose ir dar maesn metilinimo intensyvum (vidurkis 0,6%) nena-vikiniuose prieins liaukos audiniuose. poriniuose daugiaidinini atvej mginiuose GSTP1 metilinimas nenustatytas ir QmSp metodu. tyrimai tsiami pirosekvenuojant gen GSTP1 ir RARB promotorius.

1 pav. RaRB geno metilinimo tyrimai metilinimui jautrios polimerazs grandinins reakcijos metodu. M reakcija su pradmenimis metilintai sekai, U reakcija su pradmenimis

nemetilintai sekai, KL leukocit DNR (neigiama kontrol), KM in vitro metilinta DNR (teigiama kontrol), p109T-D1 ir p109T-D2 skirting naviko idini DNR, H2O taros

kontrol

ivados. Dnr metilinimo pakitimai, tiriami kokybiniais ir kiekybiniais metodais, gali padti nustatyti daugiaidinini prieins liaukos navik molekulin heterogeni-kum.

literatra[1] Schulz, W. a. Prostate cancer. molecular Biology of Human cancers, 2005, part ii, 383402,

Doi: 10.1007/1-4020-3186-6_19.[2] meiers, i., Waters, D. j., Bostwick, D. G. Preoperative prediction of multifocal prostate cancer

and application of focal therapy: review 2007, 2007, urology 70: 38.[3] Sabaliauskaite, r. et al. Molecular analysis of multifocal prostate cancer cases. acta medica

Lituanica, 2011, Vol 18, no 4, 147155.


PyROCOCCUS aBySSI noP5P iR aFiB BalTYm dimeRo VYkdomo

RnR meTilinimo TYRimas

J. Liyt, Vilniaus universiteto Gamtos moksl fakultetasM. Tomkuvien, S. Klimaauskas, Vilniaus universiteto Biotechnologijos institutas

c/D ribonukleoproteininiai (rnp) kompleksai archjose vykdo rrnr ir trnr me-tilinim ribozs 2-o padtyje, taip prisiddami prie i rnr struktros ir aktyvumo formavimo, o konservatyvs toki kompleks homologai turi didel reikm ir euka-riot lstelse. prie komplekso rnr, vadinamos kreipianija, konservatyvi sek jun-giasi komplekso baltymai: L7ae, nop5p ir metiltransferaz fibrilarinas (afib). Variabili kreipianiosios rnr dalis (~12 nt) komplementarumo principu atpasta substratin rnr ir nukreipia komplekso baltymus sekai specifiniam rnr metilinimui atlikti [1]. taiau buvo nustatyta, kad Pyrococcus abyssi baltymai nop5p ir afib (nf) gali metilinti P.abyssi 16S rrnr in vitro nesant kit komplekso nari. io darbo tikslas buvo itirti P.abyssi nop5p ir afib baltym dimero vykdom rnr metilinim.

Siekiame nustatyti tiksli nf dimero vykdomo metilinimo viet 16S rrnr seko-je. Kadangi 16S rrnr yra ~1 500 nukleotid ilgio, tai padaryti nra paprasta ir tenka pasitelkti kelet metod. pirminiam apytiksliam metilinimo vietos nustatymui trans-kripcijos in vitro bdu susintetinome tris ~100200 nukleotid ilgio P.abyssi 16S rrnr fragmentus. Kadangi manome, kad nop5p ir afib baltym dimero vykdomas 16S rrnr metilinimas galt bti svarbus ir in vivo, iuos fragmentus parinkome pagal tai, kuriose sekos vietose archj 16S rrnr yra gausiausiai metilinama gamtoje [2]. nf metilinimo aktyvum su iais fragmentais tyrme naudojant metiltransferazs kofakto-ri (adomet), metilo grupje turint trit. nei vienas i fragment atsikirai ar sumaiyti kartu nebuvo metilinami. Vadinasi, metilinimas vyksta arba kitose 16S rrnr vietose nei ms parinktuose fragmentuose, arba reakcijai reikalingos rnr struktrins kon-formacijos, kurios egzistuoja esant pilnai 16S rrnr sekai, bet nebesusidaro esant ats-kiriems fragmentams. Vliau susintetinome tris ~500600 nukleotid ilgio 16S rrnr dalis, apimanias vis jos sek ir atlikome metilinim su nf baltymais. Stebjome pir-m dviej 16S rrnr dali metilinim. nordami nustatyti metilinamus nukleotidus, atlikome modifikuot 16S rrnr dali karpym nukleazmis ir gaut produkt aukto slgio skysi chromatografij bei masi spektrometrij. pirmojoje 16S rrnr dalyje po karpymo nukleaze p1 nustatme metilint G nukleotid, su ribonukleaze i nustatme


metilint GG dinukleotid, su ribonukleaze t1 nustatme metilint G nukleotid GG dinukleotide ir uGG trinukleotide. taigi pirmoje 16S rrnr dalyje G nukleotidas yra metilinamas dviejose sekos vietose. antrojoje 16S rrnr dalyje atitinkamai nustatme c metilint nukleotid cc dinukleotide.

Ketiname toliau tsti tyrimus ir nustatyti, kurioje tiksliai sekos vietoje nop5p ir afib baltym dimeras metilina 16S rrnr, ar is metilinimas gali bti svarbus in vivo. taip pat ketiname itirti ar nf baltymai metilina P.abyssi 23S rrnr, ar metiltransferaz afib gali bti aktyvi be nop5p.

literatra[1] Gagnon, K. t., Guuosheng, Q., maxwell, e. S. multicomponent 2-o-ribose methylation ma-

chines: evolving box c/D rnp structure and function. in DNA and RNA Modification Enzy-mes: Structure, Mechanism, Function and Evolution (Grosjean, H., ed.). cnrS, university of paris. 2009. 108121.

[2] mccloskey, j. a., rozenski. j.the Small Subunit rrna modification Database.Nucleic Acids Res 2005,33: D135D138.


lakToBiono RgT hidRolizuoJani FeRmenT TYRimas

J. Gleb, Vilniaus universitetasdr. I. Bachmatova, Vilniaus universiteto Biochemijos institutas

tyrim metu buvo naudota laktobiono rgtis, kuri sudaryta i D-galaktozs ir D-gliukono rgties, sujungt -(14)-glikozidiniu ryiu. is paprastas angliavandenis yra potencialus substratas oksiduot disacharid hidrolazms. Literatroje maai duome-n apie bakterines pastarojo tipo hidrolazes, todl io darbo tikslas buvo geno, koduo-janio laktobiono rgties hidrolaz Arthrobacter sp. Ki1 bakterijose, sekos nustatymas ir rekombinantinio baltymo tyrimas. ankstesni tyrim metu buvo nustatyta, kad Art-hrobacter sp. Ki1 bakterij laktobiono rgties hidrolaz pasiymi ir -galaktozidaziniu aktyvumu, todl pasirinkta geno paiekos strategija, paremta -galaktozidaziniu akty-vumu. aktyvi -galaktozidaz gali bti lengvai aptikta naudojant X-Gal, kadangi vienas i hidrolizs produkt yra mlynos spalvos tokiu bdu atrenkamos tik tos bakterij kolonijos, kurios turi aktyvum (1 pav.).

1 pav. Baltos kolonijos neturi -galaktozidazinio aktyvumo, paymtos rodykle turi -galaktozidazin aktyvum

Buvo sukonstruotos dvi genomins Arthrobacter sp. Ki1 bakterij bibliotekos ecl136ii ir Smai, naudojant atitinkamas restrikcijos endonukleazes (panaudotas vek-torius pjet1.2, neturintis -galaktozidaz koduojanio geno). Darbo metu i ~18 000


klon buvo atrinktos dvi kolonijos, kurios pasiymjo -galaktozidaziniu aktyvumu Ki1 m1 i ecl136ii bibliotekos ir Ki1 m2 i Smai bibliotekos. Siekiant isiaikinti gen nukleotid sekas, toliau buvo dirbama su Ki1 m1 genu.

Ki1 m1 atveju buvo klonuotas 8 kb genomo fragmentas, kurio gal sekvenavimo re-zultatai parod 3 gale esant -galaktozidaz. tam, kad nustatyti -galaktozidaz ko-duojanio geno atvir skaitymo rmel, buvo atliekamos 5 galo delecijos: su restrikci-jos endonukleaze Xhoi (~3kb ikrita) ir i ios sumaintos plazmids dar viena delecija su BamHi. nustatyta -galaktozidazs seka buvo ~1,5 kb ilgio. remiantis literatra bei nukleotid sek duomen bazmis galima teigti, kad tai netipin -galaktozidaz. nu-staius atvir skaitymo rmel, sukurti specifiniai pcr pradmenys ir genas klonuotas raikos vektori. tam pasirinktas pet28b(+) vektorius. Skmingai atlikus klonavimo darbus, buvo tiriamos rekombinantins -galaktozidazs geno i Arthrobacter sp. Ki1 raikos slygos. Buvo atlikta indukcija su iptG (0,5 mm) 30 c temperatroje skirtin-gose kultivavimo terpse. nepriklausomai nuo kultivavimo slyg buvo gauta ~45 kDa baltymo raika. Didioji gauto baltymo dalis buvo netirpi, todl toliau planuojama tirti kitas indukcijos slygas (vairios induktoriaus iptG koncentracijos, auginimas skirtin-gose temperatrose) ir paversti baltym tirpiu. Baltym analizs rezultatai pavaiz-duoti 2 pav.

2 pav. Escherichia coli BL-21(DE3) su pET28(+) ir terptu -galaktozidazs genu baltym raikos analiz NDS-elektroforezs metodu

naujo ir netipinio -galaktozidazs geno Ki1 m1 i Arthrobacter sp. Ki1 sekos nusta-tymas yra svarbus ingsnis, norint toliau tirti rekombinantinio baltymo raikos slygas ir isiaikinti oksiduotus disacharidus hidrolizuojani bakterij panaudojimo galimybes.


PoTRauminio sTReso suTRikimo kRTies Viu seRgani moTeR TaRPe iR J

TakoJani Veiksni TYRimas

J. eldakova, Vilniaus universitetasG. Bulotien, Vilniaus universiteto Onkologijos institutas

Tyrimo tikslai:1. itirti potrauminio streso sutrikimo simptom paplitim krties viu sergani

moter tarpe. 2. nustatyti potrauminio streso sutrikimo (toliau ptSS) ssajas su tiriamj amiu-

mi ir ligos stadija. 3. vertinti pacieni pasitenkinim ligos diagnozs pateikimu ir jo tak ptSS

simptomams.Tyrimo mediaga ir metodai. preliminariai buvo itirtos 78 moterys, serganios

iiii stadijos krties viu ir besigydanios Vu onkologijos institute. Klinikiniai duo-menys buvo gauti i ligos istorij.

ptSS simptom vertinimui buvo taikoma veikio poveikio skals (impact of event Scale ieS) lietuvika versija. ieS-r metodika skirta vertinti vis trij potrauminio streso sutrikimo simptom ireiktum: invazij, vengim ir padidjus dirglum. me-todik sudaro 22 teiginiai, kurie vertinami 5 bal skale: Visai ne (0 bal), iek tiek (1 balas), Vidutinikai (2 balai), Gana daug (3 balai), Labai stipriai (4 balai). teigini vertinimai skaiiuojami nuo 0 (nra simptomo) iki 4 bal (simptomas labai stipriai i-reiktas). ieS-r subskali vertinimas yra skal sudarani teigini veri vidurkis [1]. iame tyrime laikme, kad ptSS simptomai ireikti vidutinikai ar stipriau, kai vertis atskiroje subskalje yra lygus arba didesnis nei 2 balai.

papildomai buvo taikoma anketa apie pacieni pasitenkinim ligos diagnozs pa-teikimu. Duomenys buvo apdorojami statistinmis programomis excel ir SpSS.

Rezultatai. ms preliminariais duomenimis, i itirt 78 moter 26 turi i stadi-jos krties v (33,3%), 33 moterys ii stadijos (42,3%), 19 moter iii stadijos (24,4%).

67 tiriamosioms (85,9%) prane, kad jos serga krties viu gydytojas specialistas, 9 pacientms (11,5%) eimos gydytojas.

39 pacients i 77 atsakiusi klausim (50,6%) yra patenkintos tuo, kaip joms pasak apie lig, 35 (45,5%) nepatenkintos ir 3 (3,9%) ne visai patenkintos.


1 lentelje yra nurodyti ieS-r subskali ir ieS-r bendro verio vidurkis, mediana ir procentiliai. Vis subskali ir bendro verio vidurkiai ir mediana nesiekia 2 bal, t. y. ptSS simptomai ireikti maiau nei vidutinikai. taiau vis subskali ir bendro verio 75 procentil yra 2, vadinasi, maiausiai 25% vis tiriamj turi vidutinikai ar stipriau ireikt ptSS simptom.

1 lentel. IES-R subskali ir bendro verio vidurkis, mediana ir procentils

ies-R vengimo subskal

ies-R invazijos subskal

ies-R dirglumo subskal

ies-R bendras vertis

Vidurkis 1,727 1,663 1,405 1,591

mediana 1,800 1,450 1,300 1,600

procentils 25 1,300 1,900 1,650 1,000

50 1,800 1,450 1,300 1,600

75 2,400 2,500 2,000 2,100

41% tiriamj surinko 2 bal vengimo subskalje, kas nurodo, kad vengimo simp-tomai ioms pacientms pasireikia vidutinikai ar stipriau. invazijos subskalje 2 bal surinko 37% tiriamj. Dirglumo subskalje 2 bal surinko 27% tiriamj. 55% tiriamj turi 2 bal bent vienoje poymi subskalje.

iekant ssajos tarp ligos stadijos ir ptSS simptom buvo rastas silpnas (kontingen-cijos koeficientas 0,353, Kramero koeficientas 0,377) statistikai patikimas (p=0,004) ryis tarp ligos stadijos ir ptSS vengimo simptom (2 lentel).

2 lentel. Krties vio stadijos ir IES-R vengimo subskals krymin dani lentel

ies-R vengimo subskal

i viso


Statistikai patikimos koreliacijos tarp tiriamj amiaus ir ptSS simptom ireik-tumo nerasta.

preliminariais duomenimis statistikai patikimos ssajos tarp pasitenkinimu tuo, kaip pacientei buvo pasakyta apie lig ir ptSS simptom ireiktumo nerasta.

ivados:1. 55% tiriamj turi 2 bal, t. y. vidutinikai ar stipriau ireiktus simptomus,

bent vienoje poymi subskalje.2. tarp ptSS vengimo simptom ir ligos stadijos nustatytas statistikai patikimas

silpnas ryys. 3. 45,5 proc. pacieni atymi nepasitenkinim tuo, kaip buvo praneta apie lig.

literatra[1] Kazlauskas, e., Gailien, D. Psichologija, 2006 m., 33 tomas, 2230 psl.


danT duonies suklJo STREPTOCOCCUS MUTaNS genoTiPai iR Toksino-anTiToksino

sisTemos klinikins kilms PadeRmse

J. Skernikyt, Vilniaus universitetasM. Jurnait, E. Suiedlien, Vilniaus universitetas

Streptococcus mutans Streptococcus genties mutans ries mikroorganizmas, svar-bus mogaus dant duonies susidaryme nuo pat pirmj dant atsiradimo. Dant duonis infekcins kilms liga, pasireikianti kietj danties audini demineralizacija. 42 % vaik, kuri amius nuo 2 iki 11 met, buvo pasireik dant duonies poymiai [1]. S. mutans bakterijos yra dalis mogaus dant bioplvels ekosistemos, kuri sudaro daugyb mikroorganizm. j pusiausvyra ir palaiko normali bioplvels homeostaz. Dl neinom mogaus genetini ir aplinkos veiksni ekosistemos pusiausvyra sutrin-ka ir joje ima vyrauti tam tikr (kariogenini) genotip S. mutans bakterijos, kuri vei-kla sutrikdo bioplvels homeostaz. tokios bakterijos skaido vairius angliavandenius, o skaidymo produktas yra pieno rgtis, kuri rgtina apna bioplvel ir skatina dan-ties emalio demineralizacij, galiausiai jos suirim (karies). S. mutans bakterijos, nu-lemianios proces, igyvena rgioje aplinkoje, sudaro atspari rgiai bioplvel bei pasiymi kitomis virulentinmis savybmis [2]. pilnai nra atsakyta klausimus, kokios padermi genetins, biochemins savybs nulemia j patogenikum ir koki tak ligos pasireikimui turi paties eimininko veiksniai.

toksino-antitoksino (ta) sistemos yra plaiai paplitusios bakterijose ir archjose, jos siejamos su bakterij patogenikumu ir gebjimu sudaryti bioplvels. Sistema

Documents

Studentų moksliniai tyrimai 2012 m. 2 dalis