Upload
kristina-zemaityte
View
19
Download
0
Embed Size (px)
DESCRIPTION
a paper about studies of human well being in Italy, Germany, USA and Great Britain
Citation preview
Turinys
1. Įvadas..................................................................................................................................................2
2. Kam reikalingos individų gerovės studijos?.........................................................................................3
3. Kaip apskaičiuojama „laimingumo lygį“ lemiančių veiksnių įtaka?....................................................5
4. Individų gerovės tyrimas Italijoje........................................................................................................6
5. Bendra situacija pasaulyje...................................................................................................................7
6. Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos atlikti tyrimai......................................8
JAV...........................................................................................................................................................8
Didžioji Britanija.......................................................................................................................................9
Vokietija.................................................................................................................................................11
7. Išvados...............................................................................................................................................14
8. Literatūros sąrašas:............................................................................................................................15
1
1. Įvadas
Laimės indeksas yra suvokiamas kaip šalies gyventojų gerovę atspindintis rodiklis. Jis priklauso
nuo individams sudaromų ekonominių bei socialinių sąlygų. Mūsų darbe išvardinami
pagrindiniai veiksniai, kuriuos paprastai nagrinėja mokslininkai ar kitos suinteresuotos
institucijos:
Amžiaus grupė;
Lytis;
Šeimyninė padėtis;
Gyvenamoji vieta;
Išsilavinimas;
Gaunamos pajamos;
Galimybė laisvai disponuoti savo pajamomis;
Padėtis visuomenėje.
Skirtingas šių veiksnių derinys gali skirtingai paveikti žmonių laimingumą, ką mes ir bandysime
savo darbe išsiaiškinti, tai yra kaip kiekvienas iš jų prisideda prie laimės indekso kūrimo.
Mūsų darbo tikslas yra išsiaiškinti kaip šie išvardinti veiksniai veikia žmonių gerovė, išanalizuoti
turimus duomenis pagal atliktus tyrimus, išnagrinėti pateiktą straipsnį šia tema „An Empirical
Study of Happiness in Italy”, palyginti skirtingų šalių rodiklius, apžvelgti bendrą situaciją
pasaulyje bei įsigilinti į laimės, kaip žmonių gerovės sampratą.
2
2. Kam reikalingos individų gerovės studijos?Laimės siekimas yra dažnai įvardijamas kaip vienas pagrindinių gyvenimo tikslų, ko
gero kiekvienas sąmoningas asmuo trokšta būti laimingas. JAV Nepriklausomybės deklaracijoje,
išleistoje 1776 metais, „laimės siekimas“ netgi įvardijamas kaip viena iš nenuginčijamų žmogaus
teisių palyginama su gyvybe ir laisve.
Ilgą laiką laimės studijos buvo priskiriamos psichologijos mokslui ir tik visai neseniai
psicholginiai tyrimai buvo susieti su ekonomika. Taigi, kaip tokie faktoriai kaip ekonominis
augimas, nedarbas ir infliacija ar vyriausybė bei socialinis kapitalas paveikia individo gerovę? Ir
kam tokios studijos reikalingos?
Yra trys pagrindinės priežastys, kodėl ekonomistai turi atsižvelgti į individų gerovės
studijas“
1. Ekonominė politika. Bendruoju lygmeniu, ekonominė politika nuolat
susiduria su kompromisų ieškojimu, ypač tarp nedarbo ir infliacijos. Naudojantis laimės
tyrimu atliktu dvylikoje Europos valstybių (Rafael Di Tella, Robert MacCulloch, and
Andrew Oswald 2001) 1975-1991 metų laikotarpiu buvo apskačiuota, kad per vieną
procentinį punktą pakilęs nedarbo lygis kompensavosi 1,7 proc. infliacijos sumažėjimu.
Toks rezultatas nukrypsta nuo „paslaptingojo indekso“ (mystery index), kuris dėl
informacijos trūkumo buvo apibrėžiamas kaip procentinio nedarbo lygio ir metinio
infliacijos lygio suma. Kaip kitas ekonominės politikos randamas kompromisas gali būti
įvardijama kompensuojančioji variacija tarp buvimo bedarbiu ir laikymosi darbe. Žmonės
į nedarbą nepankiai reaguoja ne tik dėl pajamų sumažėjimo, stiprus yra ir psichologinis
faktorius. Individų gerovės tyrimas gali sėkmingai lemti ekonominės politikos
sprendimus atsižvelgiant į tai, kad bedarbiai pajunta didelius neturtinius kaštus.
2. Valstybinių institucijų poveikis visuomene(žmonių požiūris į valstybines
institucijas ir jų turimas socialinis kapitalas). 49 valstybėse 1980-1990 metais atlikto
tyrimo duomenimis, individų suvokiamos gerovės lygio padidėjimui nemažą teigiamą
įtaką daro pagerėjusi vyriausybės atskaitomybė, darbo efektyvumas ir stabilumas bei
korupcijos kontrolė. Minėti duomenys parodo, kad valstybinių institucijų lygio ir gero
3
vardo išaugimas tiesiogiai veikia suvokiamos gerovės lygį, žymiai labiau negu
produktyvumo ir ekonominis augimas (John Helliwell 2001).
3. Subjektyvios gerovės suvokimas. Individo gerovės tyrimai priverčia nauju
kampu pažvelgti į kai kurias klaiskines ekonomikos teorijas. Pavyzdžiui, ar žmonės gali
patys sėkmingai numatyti savo ateities naudą (GeorgeLoewenstein, Ted O’Donoghue,
and Matthew Rabin 2000) arba ar individualus savęs vertinimas pagal nuspėtą ir
momentinį naudingumą yra nuoseklus (Daniel Kahneman, Peter Wakker, and Rakesh
Sarin 1997). Taip pat jie gali padėti išspręsti empirinius galvosūkius, kurių klasikinės
ekonominės teorijos negali deramai išaiįkinti. Vienas iš tokių paradoksų, kuriam reikia
paaiškinimo yra, pavyzdžiui, tai, kad kelete šalių po Antrojo pasaulinio karo grynosios
pajamos smarkiai išaugo, tačiau suvokiamas asmeninės gerovės lygis nepadidėjo arba net
sumažėjo. Štai JAV tarp 1946 ir 1991 metų vidutinės grynosios pajamos per metus išaugo
maždaug nuo 11,000 iki 27,000 US $, tačiau tuo pačiu laikotarpiu laimės lygis išliko tas
pats. Dar vienas paradoksas, kurį reikia paminėti. Yra tai, kad nuo senų laikų darbas yra
laikomas našta individams, tačiau empirinė individų gerovės analizė parodo, kad
bedarbiai, netgi gaudami tokį patį finansinį naudingumą tarsi dirbdami, save laiko žymiai
nelaimingesniais negu turėdami darbą.
Taigi, dauguma individų gerovės studijų išvadų prideda naujų aspektų prie to
kas jau yra žinoma ir laikoma standartinėmis, etaloninėmis ekonomikos mokslo tiesomis.
Dauguma nefinansinių kintamųjų daro didelę įtaką suvokiamam laimės lygiui. Tai
nereiškia, kad ekonominiai faktoriai, tokie kaip pajamos, nedarbas, kainų stabilumas, yra
nereikšmingi. Tačiau tyrimai parodo, kad tokie klausimai kaip vyriausybinės institucijos,
jų vaidmuo ir geras vardas visuomenėje ar socialinis individų kapitalas yra ne mažiau
reikšmingi suvokiamam individo gerovės lygiui.
Tokių studijų atradimai taip pat praplečia požiūrį į diskriminaciją, susijusią su
lytimi, etninėmis šaknimis, rase bei amžiumi, tačiau apie tai plačiau šiame darbe nebus
kalbama.
4
3. Kaip apskaičiuojama „laimingumo lygį“ lemiančių veiksnių įtaka?
Norėdami nustatyti laimės indikatorių, Italijos bankas atlieka gyventojų apklausą (apklausia apie
8,000 namų ūkių) periodiškai, kas du metus. Ji vadinama SHIW (Survey of Household Income
and Wealth). Surenkama detali informacija charakterizuojanti kiekviena namų ūkio asmenį:
amžius, lytis, šeimyninė padėtis, išsilavinimas, gyvenamasis regionas, darbo patirtis, gaunamas
atlyginimas ir t.t.
Klausimai apie savo laimingumo vertinimą sudaro atskirą SHIW dalį, kuriama respondento
klausiama, kaip laimingas jis jaučiasi atsižvelgiant į visus gyvenimo aspektus. Atsakymai gali
varijuoti skalėje nuo 1 (labai nepatenkintas) iki 10 (labai patenkintas).
Šis grafikas rodo, jog Italijoje daugiausiai respondentų savo laimingumą įvertino 7 balais, 76,35
% individų įvertino tarp 5 ir 8 ir tik nedidelis procentas (10,38 %) mato save žemiau 5 balų
ribos.
5
4. Individų gerovės tyrimas Italijoje
„An Empirical Study of Happiness in Italy“, parašytas Vincenzo Scoppa ir Michela Ponzo buvo
išleistas „The B.E. Journal of Economic Analysis & Policy” žurnale. Šis straipsnis skirtas
išnagrinėti veiksnius, darančius įtaką žmonių gerovei. Pasirinkta straipsnio tema jau seniai buvo
gvildenama įvairių mokslininkų, tačiau tik neseniai ekonomistai pradėjo gilintis į laimės kaip
žmonių gerovės indikatorių, priklausantį nuo tokių veiksnių, kaip jų susirūpinimas gaunamomis
pajamos. Visame straipsnyje yra nagrinėjami Italijoje darytų tyrimų bei apklausų duomenys.
Tačiau tie patys rodikliai yra pritaikomi ir kitose pasaulio šalyse.
Straipsnyje aptariami socialiniai veiksniai, tokie kaip vedybos, amžius, gyvenamoji vieta ar
išsilavinimas. Vedę žmonės pasisakė esą laimingesni, nei išsiskyrę, našliai ar dar nė karto
nevedę. Taip pat amžiaus laimės grafikas yra U formos, kas parodo, kad 40-45 metų asmenys
parodė mažiausio laimingumo rodiklius, tuo tarpu į pensiją išėję vis didėjančius (ne Italijos
atveju, visose kitose šalyse matoma tendencija, kad ši žmonių grupė aukščiausiai vertina savo
pasitenkinimą ekonominėje ir socialinėje srityje).
Dar vienas nagrinėjamas faktas, jog žmonių laimės rodiklį sudaro ir jų gyvenamoji vieta.
Žmonės, gyvenantys dideliuose miestuose, sostinėse yra mažiau laimingi, nei mažesnių
gyvenviečių, miestelių atstovai (iki 40 tūkstančių gyventojų), kur didesnis socialinis gyvenimas,
glaudesnis bendravimas su aplinkiniais. Taip žmonės jaučiasi priklausą socialinei grupei, taip pat
šį faktorių lemia miestų užterštumas, kelių problemos, nusikalstamumas. Išsilavinimo ženkliai
pakelia žmonių laimingumą, nes vėliau jie gali laisviau kontroliuoti savo pajamas ,“ This
positive effect also emerges in the other specifications where we control for income and
employment status, implying that the effect of education on happiness is not simply determined
by education being a proxy for earnings.”.
Vienu didžiausiu laimės indikatorių tyrimų rezultatu straipsnio autoriai laiko tai, kad didesnius
atlyginimus gaunantys asmenys yra laimingesni, tačiau pamažu ilgame laikotarpyje padidėjantys
vidutiniai atlyginimai nesukelia beveik jokių laimingumo pokyčių (pasak Blanchflower ir
Oswald (2004)). Šias išvadas pagrindžia faktas, jog žmonės labiausiai rūpinasi savo užimama
padėtimi visuomenėje ir gaunamomis pajamomis lyginant su kitų. Tai gan kvestionuoja su kitu 6
tyrimo rezultatu, nes žmonės bus patenkinti tik tuomet, kai jų pajamų lygis pasieks jų norimą,
tačiau augant pajamoms, didėja ir jų lūkesčiai, siekti dar aukštesnes pajamas gaunančių asmenų
lygį.
Straipsnio autoriai išskiria dar vieną svarbų veiksnį- bedarbystę. Mokslininkai ištyrė, jog tai
vienas iš veiksnių labiausiai didinantis nepasitenkinimą. Britai Clark ir Oswald (1994)
reziumavo,kad “joblessness depresses well-being more than any other single characteristic,
including important negative ones such as divorce and separation”. Kadangi ši problema Italijoje
labai paplitusi tarp jaunų žmonių, tai tampa didele problema. Neturėdami darbo individai ne tik
negali disponuoti savo turimomis lėšomis kaip nori, bet ir jaučia menkesnę savivertę, tai daro
įtaką jų laimės sampratai, dažnai gali privesti net iki depresijos.
5. Bendra situacija pasaulyjeBendras pasaulio gyventojų gerovės rodiklis per laikotarpį nuo 2011 m. vidurio iki 2012 m.
vidurio sumažėjo 5,2 proc. (12,3 trln. JAV dolerių) - iki 223 trln. dolerių. Daugiausia įtakos tam
turėjo euro zoną užgriuvę ekonominiai sunkumai, teigiama "Global Wealth Report" ataskaitoje,
kurią parengė " Credit Suisse". Indeksas sumažėjo pirmą kartą nuo 2007-2008 m.
Daugiausia ši tendencija juntama Europoje, jos gyventojų gerovė per metus smuko 10,9 trln.
dolerių. Azijos-Ramiojo vandenyno regione smukimas siekė 1,4 trln. dolerių, tuo tarpu Šiaurės
Amerikoje užfiksuotas augimas - 882 mlrd. dolerių). Nors bendros pasaulio turto apimtys per
praėjusius metus sumažėjo, nuo 2000 metų visos Žemės gyventojų gerovė išaugo 38 procentais.
"Credit Suisse" duomenimis, pasaulio lyderėmis pagal turtą, tenkantį vienam gyventojui,
laikomos Šveicarija (468,186 tūkst. dolerių), Australija (354,986 tūkst.) ir Norvegija (325,989
tūkst.).
Žmonių, kurių turtas viršija 50 mln. JAV dolerių, pasaulyje priskaičiuojama apie 84.5 tūkst., tuo
tarpu 29,3 tūkst. žmonių turtas viršija 100 mln. dolerių, 2,7 tūkst. žmonių turtas viršija 500 mln.
Dolerių. Daugiausia žmonių, kurių turtas viršija 50 mln. dolerių, gyvena Šiaurės Amerikoje - 40
tūkst. (47 proc.), Europoje - 22 tūkst. (26 proc.), Azijos-Ramiojo vandenyno regione, išskyrus
Kiniją ir Indiją, - 12,8 tūkst. (15 proc.).
7
BRICS šalyse žmonių, turinčių per 50 mln. dolerių vertės turto, skaičius sparčiai auga; Rusijoje
jis sudaro 1,95 tūkst., Indijoje - 1,55 tūkst., Brazilijoje - 1,5 tūkst. žmonių.
Viso pasaulio gyventojų gerovė per artimiausius penkerius metus išaugs beveik 50 proc. - iki 330
trln. dolerių, prognozuoja "Credit Suisse" ekonomistai.
Nagrinėjant veiksnius, vienaip ar kitaip darančius įtaką žmonių gerovei, išskirtinai paminėsime ir
keletą kitų šalių, kuriose buvo atlikti panašūs tyrimai, kaip ir Italijoje. Savo šalies laimės
rodiklius taip pat ištyrė ir aprašė Jungtinės Amerikos Valstijos, Didžioji Britanija, Vokietija bei
Šveicarija.
6. Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos atlikti tyrimai
JAVDuomenų apie amerikiečius sugretinimas su duomenimis, gautais atliekant analogiškus tyrimus
įvairiose šalyse, parodo, kad amerikiečiai ypač didelę reikšmę teikia pinigams ir finansinei
gerovei. Dauguma jų tiki, kad pinigai padarys juos laimingesnius.
Pagrindiniai žmogaus poreikiai yra turėti maisto, pastogę, jaustis saugiam. Juos patenkinti
lengviau pasiturintiems. Bet kai tik žmonės įstengia užsitikrinti šiuos pirmojo būtinumo dalykus,
jie ima ieškoti prabangos. Turtas, panašėja į sveikatą: jos nebuvimas gali sukelti kančias, tačiau
jei žmogus sveikas, tai nereiškia, kad jis jau laimingas.
Žurnalas „Forbes“, apklausęs turtingiausių amerikiečių grupės atstovus, konstatavo, kad šie
jaučiasi tik truputį laimingesni nei kiti jų tėvynainiai. Vadinamasis laimės indekso pasiskirstymas
šioje šalyje per daugiau nei du dešimtmečius beveik nepasikeitė: 1975 metais labai laimingais
save laikė 32 proc. amerikiečių, o 1996 m. – 31 proc. Šiuo metu labai laimingais save vadina
maždaug trečdalis amerikiečių. Nors per tuos metus JAV gyventojų gerovė, vertinant pagal
pajamas, labai išaugo, taip pat kelis kartus padidėjo ir milijonierių skaičius.
8
1 pav.
1 pav. parodo kaip kinta Jungtinių Amerikos Valstijų žmonių gerovės indeksas 2009-2011
metais, kiekvieno mėnesio duomenimis. Šiuo metu pastebimas mažėjimas.
Didžioji BritanijaSkirtingai nei JAV, šios šalies laimes indikatoriai kasmet išlieka gan pastovūs. Kaip ir Italijoje,
labai ryškus veiksnys šeimos atžvilgiu- žmonės linkę tuoktis, taip apsaugodami save nuo galimos
depresijos; nedarbas ir rasės skirtumai ir čia sukelia nemenkus laimės indikatoriaus pokyčius.
Nacionalinės statistikos biuras apklausė 80 tūkst. 16 metų ir vyresnių žmonių, ir paskelbė gautus
reziltatus:
„Kiek laimingas buvote vakar?“ atsakymų vidurkis buvo 7,3 balo, vertinant pagal
dešimties balų sistemą.
Laimingiausios buvo 16–19 metų ir vyresnių nei 65 metų žmonių grupės.
Juodaodžiai ir mišrios rasės britai jaučiasi esantys kiek mažiau laimingi negu šalies
vidurkis.
Šiaurės Airija buvo pripažinta laimingiausia vieta Jungtinėje Karalystėje, tačiau jos
persvara buvo nedidelė.
9
Šie rezultatai gauti išanalizavus duomenis, surinktus nuo 2011 metų balandžio iki spalio.
2 pav.
Šioje (2 pav.) diagramoje vaizdžiai parodoma žmonių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje,
atskirų regionų, savo gerovės vertinimas, 2011 metų rezultatais.
3 pav.
3 paveiksle parodoma žmonių pasitenkinimas gaunamomis pajamomis skirtinguose regionuose.
Iš gautų rezultatų galima spręsti, kad daugiau nei pusė (vidurkis visuose regionuose bendrai ~57
% ) yra patenkinti savo pajamomis.
10
Bendri atlikto tyrimo JAV ir UK rezultatai:
1. Moterys ne visada patenkintos užimamomis pareigomis, jaučia diskriminaciją įvairiose
srityse.
2. Esant vienodom sąlygom, juodaodžiai jaučiasi nelaimingesni nei baltaodžiai.
3. Pabandžius įvertinti galimas kompensacijas pinigine išraiška už būvimą nepakankamai
laimingais, gautos sumos: apie $60,000 per metus bedarbiams, kompensacija
juodaodžiams $30,000. Ilgai trunkanti santuoka įvertinta $100,000 per metus.
4. Didesnės pajamos žmonėms asocijuojasi su laimingumu.
5. Laimingiausi pasirodė: moterys, susituokę žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą ir tie,
kurių tėvai neišsiskyrę. Nelaimingiausi-bedarbiai, antroje santuokoje gyvenantys
asmenys.
6. Laimės ir amžiaus grafikas U formos. Minimumas pasiekiamas apie 40 metų.
Vokietija2008 metais Vokiertijos bankas (Deutsche Bank) atliko Vokietijos gyventojų gerovės
tyrimą. Šis tyrimas atliktas kitokiu požiuriu negu Italijojos banko. Čia nėra skaičiuojama ir
nagrinėjama veiksnių darančių poveikį individų gerovei įtaka. Tiesiog respondentų suvokiamas
asmeninės gerovės lygis yra lyginamas su tokiais
socialiniais, demografiniais ir ekonominiais veiksniais
kaip asmeninės pajamos, pasitikėjimas visuomene,
gyvenamasis regionas, nedarbas, gimstamumo lygis.
Kitaip tariant, tyrėjai nesiaiškino, kas, kaip ir
kodėl įtakoja Vokietijos gyventojų asmeninės gerovės
suvokiamą lygį, jie tiesiog nustatė tam tikras
tendencijas lyginant laimingumą su kitais gyvenimo
lygį identifikuojančiais veiksniais.
11
Pasak DB tyrimo, didesnis pasitenkinimo gyvenimu lygis teigiamai atsileipia kone
visoms kitoms gyvenimo sritims. Panagrinėkime plačiau ryškiausias tyrimo metu išryškėjusias
tendencijas.
Ryškus skirtumas tarp Rytų ir Vakarų Vokietijos.
Žemėlapyje aiškiai pastebimas pasidalijimas tarp valstybės rytinės ir vakarinės dalies.
Šviesiausiai pažymėti regionai, kurių respondentai pasižymi mažiausiu laimingumo lygiu,
visi yra susitelkę šiaurės rytų šalies plote. Pasirodo, negalima teigti, kad visoje Vokietijoje
žmonės gyvena vienodai gerai, nes akivaizdu, kad šiuose plotuose daugiau gyvenimu
nepatenkintųjų.
Laimingi žmonės labiau pasitiki
visuomene.
Ši tendencija yra artima anksčiau aprašytai
situacijai Italijoje. Tame tyrime buvo
nustatyta, kad didesnis socialinis kapitalas
ženkliai prisideda prie suvokiamos
individualios gerovės padidėjimo.
Regionuose, kuriuose gyvena daugiau
laimingais save identifikuojančiųjų asmenų,
yra didesnis gimstamumas.
12
Didesnes pajamas gaunantys yra laimingesni (dar kartą sutampa anksčiau minėto tyrimo
Italijoje rezultatai).
Laimingų žmonių geresnė sveikata.
Regionai, kuriuose vidutinis gyventojų tankumas yra mažesnis, pasižymi didesniu
laimingų žmonių skaičiumi.
Vidinės migracijos srautai pasižymi judėjimu į laimingesnius regionus.
Kuo aukštesnis nedarbo lygis, tuo laimingų žmonių procentas regione mažesnis.
Tyrimo išvados ir rekomendacijos
Kad regionas galėtų pakilti DB sudarytame laimingiausių regionų reitinge į
aukštesnę vietą, reikalingas išsamus požiūris: Didelis gimstamumo lygis nėra tikėtinas šalia
didelio nedarbo. Taip pat aišku, kad aukštas gerovės tam tikruose regionuose gali būti
skatinamas. Tačiau dideli skirtumai pačios Vokietijos teritorinių administracinių vienetų
atžvilgiu leidžia daryti prielaidą, kad skatinamoji veikla turėtų kilti ne iš šalie, o vietiniu
lygmeniu.
Vietinės iniciatyvos galėtų smarkiai prisidėti prie gerovės lygio kėlimo palaikant jau
susiformavusias socialines struktūras. Tokios kooperacijos pavyzdžiai būtų glaudesni ryšiai
tarp įdarbinimo centrų ir verslo ar rajono administracijos ir sporto bei sveikatingumo klubų.
Piliečiai turėtų aktyviai įsitaruoti sprendžiant švietimo ir sveikatos apsaugos klausimus.
Apibendrinant, gerovės lygio procesas turėtų būti natūralus, tęsiant jau ir taip
vystomas iniciatyvas, galimybės yra neribotos.
13
7. IšvadosVis plačiau plintantys individų gerovės tyrimai arba žmogaus laimės studijos yra vis dar
nauja tyrimų sritis, taigi nemažai su ja susijusių klausimų yra neatsakyta. Nepaisant to, šie
tyrimai suteikia gausybę papildomos informacijos apie tai kaip ekonominės sąlygos paveikia
individų gerovę ir yra neatsiejami nuo pajamų didžiu pagrįstu gerovės matavimų. Dažnai yra
aišku ar yra tikslinis ryšys tarp kiekvienos koreliacijos.
Dauguma individų gerovės studijų išvadų prideda naujų aspektų prie to kas jau yra
žinoma ir laikoma standartinėmis, etaloninėmis ekonomikos mokslo tiesomis. Nemažai
nefinansinių kintamųjų daro didelę įtaką suvokiamam laimės lygiui. Tai nereiškia, kad
ekonominiai faktoriai, tokie kaip pajamos, nedarbas, kainų stabilumas, yra nereikšmingi. Tačiau
tyrimai parodo, kad tokie klausimai kaip vyriausybinės institucijos, jų vaidmuo ir geras vardas
visuomenėje ar socialinis individų kapitalas yra ne mažiau reikšmingi suvokiamam individo
gerovės lygiui.
Vis dėl to ekonomistai neturėtų būti pernelyg kritiški žvelgdmi į trūkumus tų rodiklių,
kuriuos jie įprastai naudoja kaip individualios ar suminės gerovės indikatorius.
Būtina paminėti pora rekomendacijų, skirtų ekonominei politikai, kurias sugalvoti
padėjo būtent veiksnių lemiančių individų gerovę tyrimai.
Pavyzdžiui, kadangi nedarbas yra siejamas sustipriais psichologiniais/emociniais kaštais
ir patiriamas individų neigiamas poveikis yra žymiai stipresnis negu tas, kuris siejamas su
pajamų šaltinio netekimu, vyriausybės turėtų padėti individamas rasti darbą.
Taip pat politikai turėtų atsižvelgti į asmenų, gaunančių įvairias pašalpas, suvokiamos
savivertės sumenkėjimą.
Pabaigai paskaysime, kad individų gerovės tyrimai nėra bergždžias ar ekscentriškas
užsiėmimas, nes jie pateikia aktualias bei naujas įžvalgas ir gali pasitarnauti ne tik kaip ateities
ekonomikos tyrimų objektas, bet ir kaip raktas įsisenėjusių ekonomikos mokslo paradoksų
sprendimui
\
14
8. Literatūros sąrašas: Stefan Bergheim, Deautsche Bank Research, „Well-Being in Germany. Its happy regions
have much in common“; Jauary 7, 2008; www.dbresearch.com
Bruno S. Frey and Alois Stutzer, „WHAT CAN ECONOMISTS LEARN FROM
HAPPINESS RESEARCH?“, October 2001, Journal of Economic Literature
Lasse Steiner, Lisa Leinert, Bruno S. Frey, „Economics, Religion and Happiness“, 2010
1/11, zfwu Zeitschrift für Wirtschafts- und Unternehmensethik.
Sanghag Kim, „Sociological studies on happiness in cross-national contexts: effects of
economic inequality and marriage“, 2011, University of Iowa
Vincenzo Scoppa, Michela Ponzo, „An Empirical Study of Happiness in Italy“, 2008,
The B.E. Journal of Economic Analysis & Policy, Volume 8, Issue 1, Article 15
Andrew J. Oswald, David G. Blanchflower “Well-Being Over Time in Britain and the
USA”, 2000,
Daniel Kahneman,Alan B. Krueger, David Schkade, Norbert Schwarz, Arthur A. Stone
“Would You Be Happier If You Were Richer? “2006
http://verslas.delfi.lt/verslas/credit-suisse-gyventoju-gerove-smuko-pirma-karta-nuo-
2007-uju.d?id=59731525
http://www.aidas.lt/lt/sveikata/article/1283-04-20-laimes-ekonomika-naujas-poziuris-i-
visuomenes-tikslus
15