Švietimo kokybės užtikrinimo savivaldybėse apžvalga ... · nimais ir brandos egzaminais. Nuo 2000 metų pradėta diegti mokyklų veiklos įsivertinimo metodika. Nors mokykloms

Parengė Regioninės politikos analizės skyriaus vedėjas Ovidijus DamskisEl. paštas [email protected]. (8 41) 521 644

Kokybės užtikrinimo skyriaus vyriausioji specialistė Audronė RazmantienėEl. paštas audronė.razmantienė@smm.ltTel. (8 5) 219 1528

Švietimo kokybės užtikrinimo savivaldybėse apžvalga. Įvadas Nr. 8 2013 m. kovas

Švietimo kokybės užtikrinimasVienas iš aktualių švietimo klausimų yra švietimo kokybė, kuriai nemaža dėmesio skirta Lietuvos švietimo strateginiuose dokumentuose: Švietimo įstatyme (37, 46, 47, 64 str.), Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose (vienas iš tikslų – švietimo kokybės užtikrinimas), Šešio-liktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programoje (vienas iš neatidėlioti-nų Vyriausybės veiklos prioritetų – švietimo ir aukštojo mokslo politikos kaita, mokesčių už studijas mažinimas, švietimo ir aukštojo mokslo ko-kybės gerinimas). Švietimo kokybės siekiai apibrėžti Formaliojo švietimo kokybės užtikri-nimo sistemos koncepcijoje (toliau – Koncepcija), kurioje pateiktas for-maliojo švietimo kokybės užtikrinimo modelis. Pagal šį modelį kokybei užtikrinti yra išskirtos trys tarpusavyje glaudžiai susijusios veiklos sritys: kokybės sampratos kūrimas, kokybės vertinimas ir kokybės gerinimas. Kokybės gerinimas (kaip pagrindinis siekis) neįmanomas neapibrėžus, kas yra kokybė, kaip ją įvertinti (išmatuoti). Vienas būdų kokybei vertinti – naudotis švietimo stebėsenos galimybė-mis. Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos apraše apibrėžta švie-timo stebėsenos paskirtis – sudaryti sąlygas švietimo subjektams priimti pagrįstus sprendimus ir vykdyti švietimo kokybę laiduojantį valdymą. Stebėsenos pagrindas – duomenų apie švietimo būklę rinkimas, kaupi-mas ir apdorojimas, dažniausiai remiantis stebėsenos rodikliais. Valstybės (strateginių) švietimo stebėsenos rodiklių sąraše rodikliai sugrupuoti pa-gal Koncepcijoje pateiktus švietimo kokybės dėmenis (žr. 1 pav.): švie-timo konteksto rodikliai, indėlio į švietimą rodikliai, švietimo procesų rodikliai, švietimo rezultatų rodikliai (skaidomi į rezultato ir pasekmių pogrupius). Bet švietimo stebėsenos rodikliai nėra tapatūs kokybės rodi-kliams. Turint stebėsenos rodiklių sąrašą ir periodiškai fiksuojant jų ver-tes, galima palaipsniui pereiti prie kokybės reikalavimų, kaip stebėsenos rodiklių pageidaujamų verčių, formulavimo. Švietimo kokybė vertinama ir kitais būdais. Lietuva periodiškai dalyvauja Tarptautinės švietimo vertinimo asociacijos (IEA) atliekamuose TIMSS (matematikos ir gamtos mokslų gebėjimų), PIRLS (skaitymo gebėjimų) tyrimuose ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) PISA (skaitymo gebėjimų) tyrimuose. Iki 2009 metų buvo atlie-kami ir nacionaliniai mokinių mokymosi pasiekimų tyrimai. Pastaraisiais metais galime remtis tik dviem šaltiniais informacijai apie mokymosi pasiekimus savivaldybėse gauti: pagrindinio ugdymo pasiekimų patikri-nimais ir brandos egzaminais. Nuo 2000 metų pradėta diegti mokyklų veiklos įsivertinimo metodika. Nors mokykloms suteikta teisė pasirinkti veiklos įsivertinimo metodiką, iš esmės visos šalies mokyklos naudojasi

Teisės aktaiLietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804).Formaliojo švietimo kokybės užtikrinimo sistemos koncepcija, patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. ISAK-3219 (Žin., 2008, Nr. 138-5461).Valstybės (strateginiai) švietimo stebėsenos rodikliai, patvirtinti švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-1200 (Žin., 2012, Nr. 98-5003).Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašas, patvirtintas švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-1201 (Žin., 2012, Nr. 98-5004).

Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rekomenda-cijose (Žin., 2009, Nr. 40-1517) siūlomu įsivertinimo modeliu. Mokyklų išorinis vertinimas, orientuotas į mokyklose vykstančius procesus, pagal patvirtintą metodiką atliekamas nuo 2007 metų, bet įvertinta tik 31 proc. mokyklų.

1 pav. Bendrieji formaliojo švietimo kokybės dėmenys ir jų tarpusavio ryšiai

Šaltinis: Formaliojo švietimo kokybės užtikrinimo sistemos koncepcija

Šiuo metu šalyje yra sukurta tam tikra kokybės užtikrinimo sistema, bet trūksta informacijos apie tai, kaip ji veikia, kokios priemonės kokybei ge-rinti yra veiksmingos, koks savivaldybėse dirbančių specialistų požiūris į kokybės užtikrinimo būdus. Siekiant pašalinti šį trūkumą parengtos ke-turios kokybės užtikrinimo savivaldybėse apžvalgos. Rengiant apžvalgas buvo siekiama aprašyti švietimo kokybės užtikrinimo padėtį šalies savi-valdybėse, išsiaiškinti kai kurių kokybės užtikrinimo veiklų veiksmingu-mą. Pateikta ir keletas kokybės vertinimo pagal švietimo rezultatų rodi-klius iliustracijų. Kadangi šalies savivaldybės yra labai skirtingos, apžvalgose savivaldybės sugrupuotos pagal mokinių skaičių savivaldybės mokyklose ir pagal geo-grafinį savivaldybės tipą: didžiųjų miestų (6 savivaldybės), žiedinės (6 sa-vivaldybės aplink didžiuosius miestus), vidutinio dydžio (31 savivaldybė), mažosios (17 savivaldybių). Taip skirstant lengviau atspindėti savivaldy-bių savitumą, palyginti padėtį panašiose (pagal dydį ir (arba) geografinį tipą) savivaldybėse.

Švietimo kokybės užtikrinimo savivaldybėse apžvalga. Įvadas Nr. 8 2013 m. kovas

Daugiau informacijos www.smm.ltRedaktorė Mimoza KligienėMaketuotojas Valdas Daraškevičius

Apžvalgos parengtos pagal savivaldybių administracijų švietimo padali-nių specialistų pateiktą informaciją ir savivaldybių viešai skelbiamą infor-maciją. Informacijai iš savivaldybių surinkti buvo parengtas klausimynas. Be apklausos rezultatų, remtasi Švietimo ir mokslo ministerijos Profesinio rengimo ir orientavimo skyriaus, Švietimo informacinės sistemos, Lietu-vos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti, Na-cionalinio egzaminų centro, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros duomenimis. Kokybės užtikrinimo savivaldybėse apžvalgas galima rasti Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje: http://www.smm.lt/svietimo_bukle/apzvalgos.htm.

Svarbiausi klausimyno savivaldybėms klausimai1. Informacija apie savivaldybę

1.1. Regionas.1.2. Savivaldybė.1.3. Savivaldybės administracijos švietimo padalinyje dirbančių valsty-bės tarnautojų – švietimo specialistų – skaičius.1.4. Švietimo kokybės užtikrinimo būdai, taikomi savivaldybėje.

2. Informacija apie švietimo stebėseną savivaldybėje2.1. Ar yra įteisinta savivaldybės švietimo stebėsenos tvarka (reglamen-tas)?2.2. Ar informacija apie švietimo būklę yra renkama pagal atskirą savi-valdybės švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą?2.3. Nuo kurių metų informacija apie švietimo būklę pradėta rinkti pa-gal savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą?2.4. Savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių sąrašo atnaujinimas.2.5. Įvertinkite penkiabale sistema savivaldybės vartojamų stebėsenos rodiklių grupės ar pogrupio vertingumą informacijai apie švietimo bū-klę gauti (1 – mažaverčiai, 5 – labai vertingi)? 2.6. Kokiais informacijos šaltiniais remiamasi renkant duomenis savi-valdybės švietimo stebėsenos rodikliams? 2.7. Surinktų švietimo stebėsenos rodiklių duomenų panaudojimas.2.8. Kokių sunkumų kyla atliekant švietimo stebėseną pagal rodiklius?

IšvadosVisose savivaldybėse daug dėmesio skiriama švietimo kokybei užtikrinti, tačiau tai daroma skirtingais būdais ir priemonėmis.Dažniausiai taikomi kokybės užtikrinimo būdai yra šie: mokyklų veiklos priežiūra (veiklos patikrinimai), mokyklų konsultavimas, švietimo stebėse-na.Švietimo kokybei užtikrinti svarbiausios švietimo veiklos sritys yra mokinių pasiekimų vertinimas (ypač valstybinių brandos egzaminų), mokyklų konsultavimas, mokyklų veiklos įsivertinimas, mokyklų vadovų ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimas.Daugėja savivaldybių, kurios švietimo stebėseną atlieka pagal savivaldybės lygmens rodiklius.Vertinant švietimo būklę savivaldybių specialistams aktualesni yra materialinį aprūpinimą, personalą, mokinių ypatumus ir mokymosi rezultatus apibūdinantys stebėsenos rodikliai.Pagrindiniai savivaldybių atliekamos švietimo stebėsenos duomenų šaltiniai yra mokyklos, ŠVIS, Nacionalinis egzaminų centras. Mažai remiamasi nacionalinių mokinių pasiekimų, tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų duomenimis, ŠMM užsakytų tyrimų duomenimis.Ne visos savivaldybės į išorinį vertinimą žiūri kaip į galimybę gauti nešališkos informacijos apie mokykloje vykstančių procesų kokybę.Dauguma savivaldybių administracijų švietimo padalinių yra teikę pagalbą mokykloms po išorinio vertinimo.Daug įvairios informacijos teikia valstybinių brandos egzaminų rezultatų rodikliai, bet nėra bendros nuomonės, kurie rodikliai geriausiai atspindi mokymosi pasiekimus.Egzistuoja duomenų, esančių skirtingose duomenų bazėse, suderinamumo problema. Savivaldybėse diskutuojama geros mokyklos samprata, yra patirties ją kuriant, bet nuomonės apie geros mokyklos požymius gana skirtingos.

Darbai, kuriuos reikėtų atlikti artimiausiu metu:susitarti dėl savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos rodiklių sąrašo;•parengti geros mokyklos sampratos aprašą;•sudaryti mokyklos lygmens švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą;•surinkus ir išanalizavus mokyklų veiklos stebėsenos rodiklių duomenis, formuluoti kokybės reikalavimus;•sukurti mokyklos veiklos kokybės vertinimo, pripažinimo ir pažangos skatinimo sistemą, orientuotą į mokyklų veiklos tobulinimą ir mokinių pasie-•

kimų gerinimą.

3. Kita informacija apie švietimo kokybės užtikrinimą savivaldybėje3.1. Ar švietimo padalinys atlieka savivaldybės mokyklų veiklos prie-žiūrą?3.2. Savivaldybės administracijos švietimo padalinio atliekamos moky-klų veiklos priežiūros formos.3.3. Savivaldybės administracijos švietimo padalinio atliekamos moky-klų veiklos priežiūros apimtis.3.4. Kokie švietimo kokybės užtikrinimo veiksmai buvo rezultatyvūs (padarė teigiamos įtakos švietimo kokybei)? 3.5. Kaip parenkamos mokyklos išoriniam vertinimui, kurį atlieka NMVA? 3.6. Kaip panaudojama išorinio mokyklų vertinimo medžiaga?3.7. Ar teko teikti pagalbą mokyklai po išorinio vertinimo rengiant ir įgyvendinant mokyklos veiklos tobulinimo veiksmų planą? 3.8. Jei taip, kaip tai darėte?3.9. Įvertinkite penkiabale sistema šių veiklos sričių svarbą švietimo kokybės užtikrinimo savivaldybėje požiūriu (1 – nesvarbu, 5 – labai svarbu):Mokyklų vadovų, jų pavaduotojų, skyrių vedėjų atestacija Mokyklų vadovų priėmimas į darbą pagal naująją tvarkąPedagogų atestacija Mokyklų vadovų ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimas Mokyklų veiklos priežiūraMokyklų konsultavimas Savivaldybės lygmens švietimo stebėsena Išorinis mokyklų vertinimasMokyklų veiklos įsivertinimas Vidurinio ugdymo programos akreditavimasValstybiniai brandos egzaminai Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimasNacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimaiSavivaldybės ar mokyklos lygmens mokinių pasiekimų tyrimai Švietimo būklės tyrimai, apžvalgos3.10. Kokios patirties yra sukaupta savivaldybėje svarstant, kuriant ge-ros mokyklos sampratą?

Parengė Regioninės politikos analizės skyriaus specialistai:Gintaras BakanasEl. paštas [email protected]. (8 389) 64 060Meilė Labeikytė El. paštas [email protected]. (8 45) 505 773Jurga Zacharkienė El. paštas [email protected]. (8 41) 524 657

Aušra JankauskienėEl. paštas [email protected]. (8 41) 524 657Gintautas MeilūnasEl. paštas [email protected]. (8 45) 505 774Lina ŽižliauskienėEl. paštas [email protected]. (8 41) 500 215

ŠVIETIMO KOKYBĖS UŽTIKRINIMO 2012 M. APŽVALGA DIDŽIŲJŲ MIESTŲ SAVIVALDYBĖS

Ši apžvalga yra skirta aprašyti švietimo kokybės užtikrinimo situaciją 6 didžiausiuose Lietuvos miestuose: Alytuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Vilniuje.

Švietimo kokybės užtikrinimo būdai ir savivaldybių specialistų nuostatos

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 37 str. 4 dalyje nustatyta, kad siekiant gerinti švietimo kokybę vykdoma švietimo stebėsena, tyrimai, mokyklų veiklos įsivertinimas ir išorinis vertinimas, mokyklų vadovų ir mokytojų atestacija, mokymosi pasiekimų vertinimas.Apklausos duomenimis, Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų savivaldybių administracijų švietimo padalinių specialistai dažniausiai taiko šiuos kokybės užtikrinimo būdus: savivaldybės mokyklų veiklos priežiūrą, išorinio mokyklų veiklos vertinimo inicijavimą, moky-klų konsultavimą. Savivaldybės specialistai atlieka švietimo būklės tyrimus ir mokinių mokymosi pasiekimų vertinimus (tyrimus) Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Vilniaus miestų savivaldybėse. Užsakomieji švietimo būklės tyrimai inicijuojami Panevėžio miesto savivaldybėje. Savivaldybės lygmens švietimo stebėsena pagal rodiklius vykdoma Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių miestų savivaldybėse. Šiaulių miesto savivaldybės adminis-tracijos Švietimo skyriaus specialistai atlieka (pagal poreikį) temines apklausas, pavyzdžiui, mokinių apklausą apie vertinimą pamokoje, apklausą apie mokyklose vykdomo prevencinio darbo veiksmingumą. Klaipėdos miesto savivaldybėje atliekamos gyventojų apklausos švietimo klausimais. Didžiųjų miestų savivaldybių administracijų švietimo padalinių specialistai apklausoje penkiabale sistema (vertinimo skalė pagal svarbumą – nuo 1 iki 5 balų) įvertino kai kurių veiklos sričių svarbą švietimo kokybės užtikrinimo požiūriu savivaldybėje. 1 pav. pateiktas visų 6 didžiųjų miestų savival-dybių veiklos sričių svarbos įvertinimo vidurkis.

1 pav. Veiklos sričių svarba švietimo kokybės užtikrinimo požiūriu savivaldybėje (1 – nesvarbu, 5 – labai svarbu)

0,0 0,5 1,0 1,5 2,0 2,5 3,0 3,5 4,0 4,5 5,0

Mokyklų vadovų priėmimas į darbą pagal naująją tvarką Nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai

Savivaldybės ar mokyklos lygmens mokinių pasiekimų tyrimai Švietimo būklės tyrimai, apžvalgos

Pedagogų atestacija Išorinis mokyklų vertinimas

Valstybiniai brandos egzaminai Vidurinio ugdymo programos akreditavimas Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas

Mokyklų vadovų, jų pavaduotojų, skyrių vedėjų atestacija Mokyklų veiklos priežiūra

Savivaldybės lygmens švietimo stebėsena Mokyklų veiklos įsivertinimas

Mokyklų vadovų ir pedagogų kvalif ikacijos tobulinimas Mokyklų konsultavimas

Duomenų šaltinis: savivaldybių administracijų švietimo padalinių specialistų apklausa

Analizuojant apklausos rezultatus pastebėta, kad kai kurių sričių svarbos įvertinimas savivaldybėse gerokai skiriasi. Aukštai (5, 4 balais) visos savival-dybės įvertino dvi sritis (iš penkiolikos): „Mokyklų vadovų ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimas“ ir „Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas“. 5 (iš 6) savivaldybės aukštai įvertino šias sritis: „Mokyklų konsultavimas“, „Savivaldybės lygmens švietimo stebėsena“, „Mokyklų veiklos įsivertinimas“, „Vidurinio ugdymo programos akreditavimas“, „Valstybiniai brandos egzaminai“, „Mokyklų vadovų, jų pavaduotojų, skyrių vedėjų atestacija“, „Moky-klų veiklos priežiūra“. 4 (iš 6) savivaldybės aukštai įvertino sritį „Pedagogų atestacija“.„Mokyklų veiklos įsivertinimą“ dauguma savivaldybių laiko svarbesniu švietimo kokybės užtikrinimo veiksniu nei „Išorinį mokyklų vertinimą“. Tik trys savivaldybės aukštai įvertino šias sritis: „Nacionaliniai, savivaldybės ar mokyklos lygmens mokinių pasiekimų tyrimai“, „Švietimo būklės tyrimai, apžvalgos“. „Mokyklų vadovų priėmimas į darbą pagal naująją tvarką“ įvertintas skirtingai – nuo 1 iki 5 balų.

Savivaldybės švietimo strategijos įgyvendinimas

Švietimo planavimo paskirtis – nustatyti švietimo tikslus ir uždavinius, apibrėžti prioritetus ir priemones uždaviniams vykdyti. Strateginio planavimo metodika suteikia galimybę koordinuoti visų švietimo sistemos elementų veiklą, telkti jų pastangas siekiant bendrų ilgalaikių tikslų. Remiantis savi-

valdybių švietimo padalinių veiklos dokumentais, stebėsenos rodiklių analize, galima teigti, kad visų didžiųjų miestų savivaldybių švietimo padalinių veikla yra siejama su kokybės siekiais.Alytaus miesto savivaldybės 2011–2013 metų strateginiame veiklos plane numatyta įgyvendinti programą „Švietimo kokybės ir mokymosi aplinkos užtikrinimas“ siekiant vieno iš savivaldybės strateginių tikslų – „Užtikrinti miesto gyventojams galimybę gauti kokybišką išsilavinimą“. Šiam tikslui įgyvendinti užsibrėžti uždaviniai: tobulinti ugdymą; ugdyti savivaldybės švietimo bendruomenę, sudaryti sąlygas mokinių profesiniam ugdymui, teikti bendruomenės nariams pedagoginę psichologinę pagalbą; gerinti mokinių ugdymo(si) ir mokymo(si) aplinką. Alytaus miesto savivaldybės tarybos, mero, administracijos direktoriaus ir administracijos 2011 metų veiklos ataskaitoje (toliau – veiklos ataskaita) yra išvardijami svarbiausi Švietimo skyriaus uždaviniai – tai valstybinės švietimo politikos įgyvendinimas, švietimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimas ir sa-vivaldybės tarybai pavaldžių mokyklų vykdomo ugdymo bei profesinio mokymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo bei vaikų užimtumo organizavimas, priežiūra ir tobulinimas. Savivaldybės veiklos planavimo dokumentai ir veiklos ataskaitos analizė leidžia teigti, kad švietimo padalinio veikla yra orientuota į kokybės siekį, tačiau veiklos ataskaitoje neatsispindi tai, kaip vertinamas tikslų pasiekimo mastas ir kaip jis siejamas su turimais stebėsenos rodikliais.Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos specialistai pagal Kauno miesto savivaldybės admi-nistracijos direktoriaus patvirtintus stebėsenos rodiklius nuo 2007 m. kasmet rengia ataskaitą „Švietimo kaita ir analizė“. Stebėsenos rodiklių duo-menys panaudojami apžvalgoms, ataskaitoms, mokyklų veiklos tobulinimo rekomendacijoms rengti, kaitos strategijoms kurti. Švietimo ir ugdymo skyrius, planuodamas ir įgyvendindamas strategines priemones, kuriomis siekiama užtikrinti „aukštą švietimo ir ugdymo paslaugų kokybę“, naudo-jasi stebėsenos rodiklių duomenimis. Susitariama dėl laukiamų rezultatų įgyvendinimo vertinimo kriterijų. Pavyzdžiui, susitarta, kad strateginės prie-monės „Mokyklos veiklos kokybės valdymo užtikrinimas“ laukiamas rezultatas – „mokyklų veiklos kokybės indeksas ne mažesnis nei miesto vertintų mokyklų kokybės indekso vidurkis“; priemonės „Mokyklų pertvarkos įgyvendinimas“ laukiami rezultatai – „nesumažės mokinių skaičiaus vidurkis klasėse“, „mokinio krepšelio lėšų dalis darbo užmokesčiui pakankama visose švietimo įstaigose“ ir kt.Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento Švietimo skyriaus strateginis tikslas orientuotas į švietimo paslaugų Klaipėdos miesto savivaldybės švietimo įstaigose kokybę, akcentuotas siekis sukurti saugią ir šiuolaikinius reikalavimus atitinkančią mokymosi aplin-ką. Klaipėdos miesto savivaldybės Ugdymo proceso užtikrinimo 2012 m. programos tikslas – užtikrinti kokybišką ugdymo proceso organizavimą. Nustatant ugdymo kokybę, siekiama užtikrinti objektyvų mokymosi pasiekimų vertinimą, administruojant brandos egzaminų vykdymą, siekiant gerinti švietimo kokybę vykdomas išorinis mokyklų vertinimas, mokyklų vadovų ir mokytojų atestacija. Pradėta diegti švietimo stebėsenos rodiklių sistema.Panevėžio miesto savivaldybėje švietimo kokybei užtikrinti taikomi tokie būdai: užsakomieji švietimo būklės tyrimai, švietimo kokybės stebėjimas pagal savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklius, mokyklų veiklos priežiūra, išorinio mokyklų veiklos vertinimo inicijavimas, mokyklų konsultavimas ir kita. Savivaldybės taryba pritarė miesto švietimo įstaigų 2011 metų veiklos programoms, 2011–2013 metų strateginiams planams, įstaigų vadovų 2010 metų veiklos ataskaitoms, taip pat buvo parengtas ir patvirtintas bendrojo ugdymo mokyklų higienos būklės gerinimo planas, įvertinta miesto švietimo įstaigų pastatų būklė, vykdytas aplinkos apžiūros konkursas.Šiaulių miesto savivaldybėje parengta ir įgyvendinama Švietimo prieinamumo ir kokybės užtikrinimo programa kaip Šiaulių miesto savivaldybės strateginio veiklos plano dalis. Programos tikslų įgyvendinimas siejamas su uždaviniais, orientuotais į švietimo kokybės užtikrinimo siekius, pavyz-džiui: tobulinti švietimo valdymą, įvertinti gyventojų švietimo poreikius, užtikrinti optimalų neformaliojo vaikų švietimo mokyklų prieinamumą ir paslaugų įvairovę, modernizuoti ir atnaujinti mokymo bazę ir kt. Dokumente yra numatyti programos tikslų vertinimo kriterijai 2011–2014 metams, t. y. rodikliai ir jų matavimo vienetai. Vilniaus miesto savivaldybės 2011–2014 m. veiklos plane vienas iš nurodomų savivaldybės tikslų yra „Užtikrinti visuotinį švietimo prieinamumą ir kokybę, mažinti socialinę atskirtį, ugdyti visuomenės sveikatą, plėtoti kultūrinę veiklą ir skatinti bendruomeniškumą“. Vilniaus miesto savivaldybės 2011–2014 m. veiklos plano vykdymo 2011 metų ataskaitos (toliau – Plano ataskaita) dalis „Vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų ugdymas“ yra sudaryta iš programos tikslų ir uždavinių, vertinimo kriterijų, rezultatų vertinimo kriterijų ir asignavimų panaudojimo nukrypimų nuo 2011–2014 m. veiklos plano priežasčių analizės. Plano ataskaitoje nagrinėjama dešimt pirmosios programos tikslų (pavyzdžiui, užtikrinti mokinių privalomą mokymąsi bendrojo ugdymo mokyklose; tenkinti mokinių pažinimo, lavinimo ir saviraiškos poreikius (neformalusis švietimas); rūpintis bendruoju vaikų gebė-jimų ir vertybinių nuostatų ugdymu didinant ikimokyklinių įstaigų prieinamumą). Plano ataskaitoje skelbiama, kad įgyvendinant programą „Vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų ugdymas“ įvykdytos visos 32 numatytos priemonės.

Švietimo stebėsena savivaldybėse

Apklausos duomenimis, 4 (iš 6) savivaldybės turi įsiteisinusios švietimo stebėsenos tvarkas (reglamentus), tokių tvarkų neturi Vilniaus ir Šiaulių miestų savivaldybės. Atskiro savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių sąrašo neturi tik Vilniaus miesto savivaldybė. Pagal savivaldybės švietimo ste-bėsenos rodiklių sąrašą informaciją apie švietimo būklę Panevėžio m. pradėjo rinkti nuo 2004 m., Klaipėdos m. – nuo 2005 m., Kauno m. – nuo 2007 m., Alytaus ir Šiaulių m. savivaldybės – nuo 2008 m.Alytaus, Kauno, Panevėžio ir Šiaulių miestų savivaldybės ir dar keturių rajonų savivaldybės dalyvauja nacionaliniame projekte „Regioninių švietimo valdymo informacinių sistemų (RŠVIS) plėtra bei švietimo politikos analizės specialistų kompetencijos tobulinimas“. Projekto esmė – švietimo stebė-senai vykdyti naudojama informacinė sistema RŠVIS ir bazinis stebėsenos rodiklių sąrašas.Savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių sąrašus atnaujina kartą per 2–3 metus. Rodiklių skaičius yra nuo 43 (Alytaus m.) iki 79 (Panevėžio m.). Daugiausia tai kiekybiniai rodikliai (mokinių skaičius, mokyklų skaičius, pedagogų kvalifikacija, lėšos ir t. t.).Kauno miesto savivaldybėje švietimo stebėsena vykdoma ir pagal sudėtingesnius rodiklius – kokybės indeksus (pvz., ugdymo ir mokymosi vertinimo kokybės indeksas mokyklos ir miesto lygmeniu, mokyklos kultūros vertinimo kokybės indeksas mokyklos ir miesto lygmeniu ir kt.).Šiaulių miesto savivaldybėje mokyklų stebėsena vykdoma ir pagal unikalius įsivertinimo rodiklius bei kriterijus. Šiaulių miesto savivaldybės rodikliai atspindi Optimalios mokyklos, tai yra švietimo įstaigos, galinčios sudaryti tinkamas ir ekonomiškai pagrįstas ugdymo(si) sąlygas, požymius ir leidžia ne tik pačioms mokykloms atlikti įsivertinimą, bet ir mokyklų savininkui priimti konkrečiais duomenimis ir susitarimais pagrįstus sprendimus dėl mokyklų reorganizavimo ar dėl papildomo finansavimo. Yra suformuluoti 9 rodikliai (klasių komplektavimas, mokinio krepšelio lėšos, savivaldybės skiriamos aplinkos lėšos 1 mokiniui, 1 mokiniui tenkantis mokyklos šildomas plotas, mokytojų kvalifikacija, specialioji pagalba mokiniui, mokyklos ugdymo plano atitikimas Bendrųjų ugdymo planų nuostatoms, specialiųjų kabinetų ir patalpų aprūpinimas įvairaus tipo mokyklose, patalpų atitiktis Lietuvos higienos normų reikalavimams) bei nustatytos konkrečios rodiklių fiksavimo datos (terminai). Mokyklos pagal šiuos rodiklius atlieka įsiver-tinimą, o savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta grupė, išanalizavusi mokyklos pateiktą medžiagą, teikia siūlymus mokyklai dėl mokyklos veiklos organizavimo arba mokyklos savininkui – dėl papildomo finansavimo ar jos reorganizavimo.Rinkdamos duomenis švietimo stebėsenos rodikliams visos didžiųjų miestų savivaldybės naudojasi mokyklų teikiamais ir Nacionalinės mokyklų ver-tinimo agentūros (NMVA) duomenimis. 4 (iš 6) savivaldybės naudoja ir Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS), Statistikos departamento

(SD) ir Nacionalinio egzaminų centro (NEC) duomenis. Klaipėdos m. savivaldybė nurodė naudojanti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažymas, kitų savivaldybės administracijos padalinių teiktus duomenis.Apklausos duomenimis, švietimo materialinio aprūpinimo ir finansavimo, ugdymo organizavimo ir valdymo rodikliai geriausiai atspindi švietimo būklę savivaldybėse (įvertinta 4,8 balo), mažiausiai vertingi švietimo pasekmių rodikliai (3 balai).Visose didžiųjų miestų savivaldybėse švietimo rodiklių duomenys naudojami apžvalgoms ir ataskaitoms rengti. 5 (iš 6) savivaldybėse švietimo rodi-klių duomenimis remiamasi naujoms strategijos ir mokyklos veiklos tobulinimo kryptims formuluoti, savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti, 3 (iš 6) savivaldybėse – tyrimams apie švietimo būklę užsakyti. Vilniaus m. savivaldybė, įgyvendindama Vilniaus m. savivaldybės 2011–2014 m. veiklos planą, biudžetiniams metams planuoja ir nustato stebimus švietimo vertinimo kriterijus. Kauno m. savivaldybėje kasmet išleidžiamas leidinys „Švietimo kaita ir analizė“, kuriame pagal patvirtintus švietimo stebėsenos rodiklius apibūdinama švietimo būklė Kauno mieste.Rinkdamos ir vertindamos duomenis savivaldybės susiduria su šiomis problemomis: ne visi reikalingi duomenys yra duomenų bazėse ir ne visi rei-kalingi duomenys bazėse yra patikimi.

Mokyklų veiklos priežiūra

Švietimo įstatyme apibrėžta švietimo priežiūros paskirtis – stebėti švietimo prieinamumą ir kokybę ir skatinti švietimo tobulinimą, konsultuoti ir vertinti veiklą. Savivaldybėse mokyklos veiklos priežiūrą atlieka savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Mokyklų veiklos priežiūra kei-čiama nuo inspektavimu grindžiamos į pagalba grindžiamą. Tai rodo apklausos rezultatai – mokyklų konsultavimas, kaip viena iš priežiūros formų, vykdomas visose savivaldybėse.Apklausos duomenimis, mokyklų veiklos priežiūra vykdoma įvairiomis formomis. Visų didžiųjų miestų savivaldybėse vykdomi planiniai teminiai pa-tikrinimai, neplaniniai teminiai patikrinimai (pagal atsiradusį poreikį). Šiaulių miesto savivaldybėje yra vykdomi ir planiniai visapusiški patikrinimai, Vilniaus miesto savivaldybėje – neplaniniai visapusiški patikrinimai.Apklausos duomenimis, savivaldybėse mokyklų veiklos priežiūros mastai yra skirtingi. 4 (iš 6) savivaldybėse per metus patikrinama ne daugiau kaip 50 proc. mokyklų. Šiaulių miesto savivaldybėje per metus veiklos priežiūra atliekama visose savivaldybės mokyklose, Klaipėdos miesto savivaldybėje visos mokyklos patikrinamos bent po 2 kartus per metus. Šioje savivaldybėje priežiūros mastai siejasi su aukštu mokyklų veiklos priežiūros įvertini-mu – apklausoje mokyklų veiklos priežiūra švietimo kokybės užtikrinimo požiūriu įvertinta kaip labai svarbi sritis.Mokyklų veiklos priežiūros sritis aukštai įvertinta 5 (iš 6) savivaldybėse.

1 lentelė. Mokinių ir mokytojų skaičius, tenkantis vienam savivaldybės švietimo padalinio specialistui

Savivaldybė Savivaldybės administra-cijos švietimo padalinyje

dirbančių valstybės tarnau-tojų (švietimo specialistų)

skaičius

Mokinių skaičius* Mokytojų skaičius**iš viso tenka vienam savivaldybės

švietimo padalinio specia-listui, vykdančiam viešojo administravimo funkcijas

iš viso tenka vienam savivaldybės švietimo padalinio specia-listui, vykdančiam viešojo administravimo funkcijas

Alytus 8 8751 1093 641 80Kaunas 26 36724 1412 2723 105Klaipėda 17 18262 1074 1477 87Panevėžys 12 13322 1110 948 79Šiauliai 12 14537 1211 1159 97Vilnius 24 59744 2489 4504 188

Duomenų šaltiniai: savivaldybių administracijų švietimo padalinių specialistų apklausa, ŠVIS* Be priešmokyklinio ugdymo mokinių. ** Einančių pagrindines pareigas.

Šalies didžiųjų miestų savivaldybių švietimo padalinių specialistų darbo krūvis nėra tolygus, tai iš dalies lemia skirtingas mokinių ir mokytojų skaičius, tenkantis vienam specialistui. Iš 1 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad kuo didesnis miestas, tuo švietimo specialistų krūvis yra didesnis. Daugiau-siai mokinių ir mokytojų vienam švietimo specialistui tenka Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybėse.

Mokyklų išorinis vertinimas

Išorinio vertinimo rezultataiBendrojo ugdymo mokyklų veikla vertinama išorinio mokyklos veiklos vertinimo būdu. Esminis šio vertinimo tikslas yra mokyklos tobulėjimas. 2007–2012 metais išorinis mokyklų vertinimas buvo atliktas 120 Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus miestų savivaldybių moky-klų. Daugiausia mokyklų įvertinta Vilniaus (41 mokykla) ir Kauno (33 mokyklos) miestų savivaldybėse. Po 14 mokyklų įvertinta Panevėžio ir Alytaus miestų savivaldybėse, o mažiausiai – Klaipėdos ir Šiaulių miestų savivaldybėse – po 9 mokyklas. Įvertintų mokyklų dalis (proc.) savivaldybėse pateikta 2 pav., o mokyklų dalies pasiskirstymas pagal mokyklų tipus pateiktas 3 pav.

2 pav. Bendrojo ugdymo mokyklų, kurių veikla įvertinta pagal išorinio vertinimo tvarką, dalis (proc.) savivaldybėse (2007–2012 m.)

20,5

23,1

32

42,9

51,9

82,4

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Klaipėdos miestas

Šiaulių miestas

Vilniaus miestas

Kauno miestas

Panevėžio miestas

Alytaus miestas

Procentai

Duomenų šaltinis: NMVA, ŠVIS

3 pav. Bendrojo ugdymo mokyklų, kurių veikla įvertinta pagal išorinio vertinimo tvarką, dalis (proc.) pagal mokyklos tipą

3,3

16,7

20,8

22,5

36,7

0 5 10 15 20 25 30 35 40

Progimnazijos

Vidurinės mokyklos

Gimnazijos

Pradinės mokyklos

Pagrindinės mokyklos

Procentai

Duomenų šaltinis: NMVA

Apžvelgiant didžiųjų miestų bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybės išorinio vertinimo rezultatus, pateikiama statistinė informacija apie trijų mokyklos veiklos sričių – „Ugdymasis ir mokymas“, „Mokymosi pasiekimai“, „Pagalba mokiniui“ – įvertinimo atitiktį vienam iš kokybės lygių. Pro-centinis įvertintų mokyklų pasiskirstymas pagal kokybės lygius pateiktas 4, 5, 6 pav.Analizuojant išorinio vertinimo rezultatus matyti, kad dauguma mokyklų pagal tris minėtas veiklos sritis atitiko antrą arba trečią kokybės lygį. Aukštą kokybės lygį (ketvirtą), kuris yra laikomas atitinkančiu patirtį, vertą skleisti už mokyklos ribų, atitiko 14,3 proc. Panevėžio ir 11,1 proc. Klaipėdos miesto savivaldybių mokyklų, vertintų pagal sritį „Mokymosi pasiekimai“ bei 7,1 proc. Panevėžio ir 2,4 proc. Vilniaus miesto savivaldybių mokyklų, vertintų pagal sritį „Pagalba mokiniui“. Pagal sritį „Ugdymasis ir mokymas“ ketvirto kokybės lygio neatitiko nė viena didžiųjų miestų vertintų ben-drojo ugdymo mokyklų.Mokyklų išorinio vertinimo duomenys rodo, kad geriausiai įvertinta „Pagalbos mokiniui“ sritis. Trečią kokybės lygį, kuris atitinka patirtį, vertą skleisti pačioje mokykloje, atitiko daugiau kaip pusė visų mokyklų (ketvirtą lygį – dalis Panevėžio ir Klaipėdos miestų savivaldybių mokyklų). Pagal sritis „Mokymosi pasiekimai“ ir „Ugdymasis ir mokymas“ daugiau mokyklų įvertinta antru kokybės lygiu nei trečiu.Pagal veiklos sritis „Ugdymasis ir mokymas“ ir „Mokymosi pasiekimai“ geriausiai įvertintos Klaipėdos ir Panevėžio miestų savivaldybių mokyklos, pagal „Pagalbos mokiniui“ – Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių miestų savivaldybių mokyklos.

4 pav. Bendrojo ugdymo mokyklų įvertinimas pagal veiklos sritį „Ugdymasis ir mokymas“ dalis (proc.), lyginant su įvertintų savivaldybių mokyklų skaičiumi

0

85,7

00 00

44,4

00 00

100

0 02,4

24,4

014,3

24,2

75,8

55,642,9

57,1 73,2

1 kokybės lygis 2 kokybės lygis 3 kokybės lygis 4 kokybės lygis

Alytaus miestas Kauno miestas Klaipėdos miestas Panevėžio miestas

Šiaulių miestas Vilniaus miestas


5 pav. Bendrojo ugdymo mokyklų įvertinimas pagal veiklos sritį „Mokymosi pasiekimai“ dalis (proc.), lyginant su įvertintų savivaldybių mokyklų skaičiumi

0

64,3

35,7

00 00

22,2

66,7

11,1

0

42,9 42,9

14,3

0

55,6

00

65,9

0

60,6

39,4

44,4

34,1


Alytaus miestas Kauno miestas Klaipėdos miestas Panevėžio miestas Šiaulių miestas Vilniaus miestas


6 pav. Bendrojo ugdymo mokyklų įvertinimas pagal veiklos sritį „Pagalba mokiniui“ dalis (proc.), lyginant su įvertintų savivaldybių mokyklų skaičiumi

0

42,9

57,1

00 00

66,7

00

57,1

7,10

66,7

00

51,2

2,4

39,4

60,6

33,335,7

33,3

46,3


Alytaus miestas Kauno miestas Klaipėdos miestas

Panevėžio miestas Šiaulių miestas Vilniaus miestas


Mokyklų parinkimas išoriniam vertinimui, kurį atlieka NMVA

Viena švietimo kokybės užtikrinimo sistemos kūrimo krypčių – vidinio kokybės užtikrinimo diegimas, plėtotė ir derinimas su išoriniu vertinimu. Išorinis vertinimas, kaip formuojamasis mokykloje vykstančių procesų vertinimas, suteikia informaciją, reikalingą mokyklos veiklai koreguoti ir veiklos rezultatams gerinti. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija inicijuoja, planuoja ir organizuoja išorinį vertinimą mokyklose, todėl jai tenka svarbus vaidmuo padedant mokykloms tobulinti savo veiklą ir siekiant švietimo kokybės apskritai. Apklausos duomenimis, didžiųjų miestų savivaldybėse mokyklų parinkimo motyvai išoriniam vertinimui yra panašūs. 4 (iš 6) savivaldybės nurodė, kad dažniausiai mokyklos pačios išreiškia norą. 3 (iš 6) didžiųjų miestų savivaldybėse mokyklos parenkamos, siekiant tam tikro tolygumo, t. y. norima turėti informaciją apie skirtingus bendro-jo ugdymo mokyklų tipus (pradinė mokykla, progimnazija, pagrindinė mokykla, vidurinė mokykla, gimnazija). 2 (iš 6) savivaldybės, siekdamos gauti objektyvios informacijos apie mokykloje vykstančius procesus, derina du pagrindinius šiuo metu taikomus mokyklų veiklos vertinimo būdus – išorinį mokyklų veiklos vertinimą ir vidurinio ugdymo programos akreditavimą (pavyzdžiui, Kauno miesto savivaldybėje išoriniam vertinimui parenkamos mokyklos, kurių vidurinio ugdymo programa yra numatyta akredituoti). Taip atliekamas išsames-nis mokyklos veiklos vertinimas, o vertinamai mokyklai taikomos paprastesnės vidurinio ugdymo programos akreditavimo procedūros. Klaipėdos miesto savivaldybėje pirmiausia išoriniam vertinimui siūlomos mokyklos, kurioms nereikia akredituoti vidurinio ugdymo programos, t. y. vidurinės mokyklos tipui nepriskiriamos mokyklos.

Išorinio mokyklų vertinimo medžiagos panaudojimas

Išorinio mokyklų vertinimo medžiagos panaudojimo galimybės gali būti labai įvairios – rezultatai pristatomi mokytojams, ataskaitos teikiamos mo-kykloms, savivaldybei, vertinimo medžiaga panaudojama stebėsenai, ŠMM metinio pranešimo rengimui ir pan. Savivaldybių specialistų patirtis ir požiūris į mokyklų veiklos kokybės išorinio vertinimo rezultatų panaudojimą ir sklaidą skiriasi. Apklausos duomenimis, 3 (iš 6) didžiųjų miestų savivaldybės laikosi nuostatos, kad NMVA atlikto vertinimo medžiaga (išvados) turi būti paviešinta kaip siektinas ar vengtinas pavyzdys (pavyzdžiui, Alytaus mieste išorinio vertinimo išvados pristatomos savivaldybės švietimo padalinio pasitarime, numatomas veiksmų planas nustatytiems trūku-mams šalinti, vykdoma plano įgyvendinimo priežiūra). Kitos 3 (iš 6) savivaldybės laikosi nuostatos, kad mokyklų veiklos kokybės išorinio vertinimo

rezultatai pirmiausia turi būti aptarti su mokykla, tada savivaldybės švietimo padalinys imasi konkrečių priemonių vertintos mokyklos veiklai tobu-linti. Šiaulių m. savivaldybė nurodė, kad išorinio mokyklų vertinimo išvadas naudoja tik mokykla savo veiklai tobulinti. Dalis savivaldybių NMVA pateiktą išorinio mokyklų vertinimo medžiagą naudoja švietimo kokybei savivaldybės mastu įvertinti. Visos apklausoje dalyvavusios didžiųjų miestų savivaldybės nurodė, kad teikė pagalbą mokykloms po išorinio vertinimo rengiant ir įgyvendinant mokyklos veiklos tobulinimo veiksmų planą. 4 (iš 6) savivaldybės išorinio mokyklų vertinimo svarbą vertina gana aukštai (5, 4 balais). 2 (iš 6) savivaldybės išorinio mokyklos vertinimo svarbą įvertino 3 balais (žemiausias įvertinimas iš visų pateiktų pozicijų), tačiau šios savivaldybės, kurdamos savivaldybės švietimo strategiją ir vertindamos švietimo kokybę, taip pat remiasi išorinio mokyklų vertinimo medžiaga. 5 (iš 6) savivaldybės išorinio mokyklų vertinimo medžiagą naudoja švietimo kokybei savivaldybės mastu įvertinti, savivaldybės švietimo strategijai kurti.

Kokybės užtikrinimo priemonių veiksmingumas

Apklausos duomenimis, didžiųjų miestų savivaldybės, siekdamos užtikrinti švietimo kokybę, nurodė gana skirtingus kokybės užtikrinimo būdus ir veiksmus, kurie leidžia savivaldybėms pasiekti pageidautinų rezultatų. Alytaus, Kauno, Šiaulių, Vilniaus savivaldybės nurodė Švietimo įstatyme nu-matytas švietimo kokybės gerinimo priemones, susijusias su švietimo organizatorių tobulėjimu (mokyklų vadovų atestacija, mokyklos administracijos narių kvalifikacijos tobulinimas, mokyklų vadovų dalyvavimas įvairiose darbo grupėse), su švietimo stebėsena (mokyklos situacijos pokyčio pagal stebėsenos rodiklius fiksavimas ir aptarimas), su išorės vertinimu (planingas mokyklų konsultavimas dėl išorės vertinimo ir mokyklų įsivertinimo, iš-orės vertinimo inicijavimas, tobulinimo priemonių su mokykla aptarimas, grįžtamojo ryšio stebėsena ir pokyčių fiksavimas), su mokymosi pasiekimų vertinimu (nuoseklus ir kryptingas mokinių pasiekimų stebėjimas ir analizavimas). Be minėtų veiksmų, Šiaulių miesto savivaldybė nurodė veiklos planavimą, mokykloms numatant kryptį, Alytaus miesto savivaldybė – modernios aplinkos kūrimą, tinkamą švietimo finansavimą, Klaipėdos miesto savivaldybė nurodė veiksmus, skatinančius mokyklų bendruomenių narius tobulėti (pavyzdžiui, mokyklų vadovų pasitarimuose aptariami švietimo padalinio atliktos mokyklų veiklos priežiūros rezultatai išskiriant vertingą patirtį, pagerbiami gabūs mokiniai, skatinami kūrybingai dirbantys mo-kytojai). Išvardyti kiti švietimo kokybės užtikrinimo veiksmai: dėmesys tradiciniams renginiams, konkursams, mokytojų metodinių būrelių veiklos aktualumas ir aktyvumas.Siekiant įgyvendinti vieną iš Formaliojo švietimo kokybės užtikrinimo sistemos koncepcijoje apibrėžtų komponentų – formaliojo švietimo kokybės gerinimas – svarbūs yra susitarimai dėl formaliojo švietimo kokybės. Lietuvoje nėra suformuluota geros, sėkmingai, kokybiškai dirbančios mokyklos samprata, į kurią savivaldybės ir mokyklos galėtų lygiuotis kurdamos savo bendruomenės poreikius atitinkančią viziją. Apklausos metu savivaldybių švietimo padalinių buvo prašoma pasidalyti sukaupta patirtimi, kuriant geros mokyklos sampratą. 2 (iš 6) savivaldybės pateikė veiklos pavyzdžių, kaip buvo siekiama bendrų susitarimų dėl geros (bendriausia prasme) mokyklos sampratos. Šiaulių miesto savivaldybė 2007–2008 m. m. vykdė mokinių, tėvų ir švietimo organizatorių apklausą „Kas yra gera mokykla?“; įvertinus demografinę situaciją mieste, teisinę bazę, reglamentuojančią švietimą, 2003 m. ir 2009 m. buvo nustatyti Optimalios mokyklos požymiai. Kauno miesto savivaldybės administracijos švietimo padalinio specialistų nuomone, gera mokykla yra ta, kuri pasiekia savo išsikeltus tikslus, optimaliai naudoja savo išteklius ir užtikrina procesų (kultūros vadybos, ugdymo ir mokymosi, pasiekimų, pagalbos mokiniui bei strateginio valdymo) kokybę. Savivaldybėje ypač daug dėmesio skiriama veiklai, orientuotai į geros mokyklos kūrimąsi: teikiama kryptinga ir nuosekli pagalba planuojant mokyklos veiklą, ją vertinant, analizuojant ir tobulinant.

Švietimo rezultato rodikliai

Labai svarbūs švietimo kokybės vertinimo aspektai yra švietimo rezultatai. Toliau pateikiami pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir valstybi-nių brandos egzaminų rezultatai.

2012 m. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultataiNuo 2012 m. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai (PUPP) tapo privalomi. Apklausoje savivaldybių švietimo padalinių specialistai aukštai įvertino PUPP svarbą užtikrinant švietimo kokybę. Gali būti, kad aukštas PUPP įvertinimas iš esmės atspindi teigiamą nuostatą privalomam pasie-kimų patikrinimo įvedimui. Privalomo PUPP būdu galima įvertinti visų pagrindinio išsilavinimo siekiančių mokinių pasiekimus ir teikti objektyvią informaciją mokyklai, mokiniams, jų tėvams apie pasiekimų lygmenį ir apie pagrindinio ugdymo kokybę.Analizuojant PUPP rezultatus (7–9 pav.) matyti, kad rezultatai gana aukšti. Sėkmingai dalyvavusių lietuvių kalbos (gimtosios) ir matematikos pasieki-mų patikrinimuose (įvertintų 4 –10 balų) 10 klasės mokinių dalis didelė. Mažiausi yra lietuvių kalbos (gimtosios) (raštu) pasiekimų patikrinimo rezul-tatų skirtumai tarp savivaldybių. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios vertės yra 3,3 proc. punkto. Matematikos pasiekimų rezultatų skirtumai tarp savivaldybių kiek ryškesni. Didžiausia ir mažiausia vertė skiriasi 6 proc. punktais. Didžiausias skirtumas tarp savivaldybių – rusų kalbos (gimtosios) (raštu) pasiekimų patikrinimo rezultatų (skiriasi 46,2 proc. punkto).Informavimo apie ugdymo kokybę požiūriu rodiklis, parodantis aukštesniais balais įvertintų mokinių dalį, laikomas vertingesniu nei rodiklis, paro-dantis visų sėkmingai dalyvavusiųjų pasiekimų patikrinimuose dalį. 9–10 ir 7–10 balais įvertintų mokinių dalies santykiniai skirtumai tarp savival-dybių ryškesni. Pavyzdžiui, lietuvių kalbos (7 pav.) didžiausia vertė už mažiausią didesnė atitinkamai 14 proc. (7–10 balų) ir 29 proc. (9–10 balų), matematikos (9 pav.) – 25 proc. (7–10 balų) ir 48 proc. (9–10 balų).

7 pav. 10 klasės mokinių, sėkmingai dalyvavusių lietuvių kalbos (gimtosios) (raštu) PUPP, dalis (proc.)

15,6

16,9

16,2

16,5

17,9

20,1

58,1

58,9

61,2

66,0

59,8

60,9

96,2

98,6

98,9

99,0

98,7

99,5

Vilniaus m.

Šiaulių m.

Panevėžio m.

Klaipėdos m.

Kauno m.

Alytaus m.

Įvertintų 9 - 10 balų Įvertintų 7 - 10 balų Ivertintų 4 - 10 balų

Duomenų šaltinis: NEC

8 pav. 10 klasės mokinių, sėkmingai dalyvavusių gimtosios kalbos (rusų) (raštu) PUPP, dalis (proc.)

31,5

0,0

69,6

43,1

72,4

38,5

95,7

90,2

99,3

53,8

100,0

100,0

Vilniaus m.

Šiaulių m.

Klaipėdos m.

Kauno m.

Įvertintų 9 - 10 balų Įvertintų 7 - 10 balų Įvertintų 4 - 10 balų

Duomenų šaltinis: NEC 9 pav. 10 klasės mokinių, sėkmingai dalyvavusių matematikos PUPP, dalis (proc.)

28,3

22,6

33,5

24,9

23,6

24,6

55,1

48,3

60,2

54,7

49,3

51,3

90,9

90,4

96,9

92,8

94,0

91,6

Vilniaus m.

Šiaulių m.

Panevėžio m.

Klaipėdos m.

Kauno m.

Alytaus m.

Įvertintų 9 -10 balų Įvertintų 7 - 10 balų Įvertintų 4 - 10 balų


2012 m. valstybinių brandos egzaminų rezultataiIš valstybinių brandos egzaminų rezultatų galima gauti patikimos informacijos apie mokinių mokymosi sėkmingumą savivaldybėje. Švietimo kokybei pamatuoti rodikliai gali būti formuluojami keliais būdais. Dažniausiai skaičiuojama egzaminą išlaikiusiųjų abiturientų dalis nuo pasirinkusiųjų laikyti egzaminą. Tokiu būdu sužinome konkretaus egzamino išlaikymo sėkmingumą. Skaičiuojant išlaikiusiųjų valstybinį brandos egzaminą mokinių dalį nuo bendro abiturientų skaičiaus galima sužinoti ir mokinių požiūrį į brandos egzaminą, ir tai, ar nėra ribojami mokinių pasirinkimai laikyti valstybi-nį brandos egzaminą. Vertinant pasirinkimų tendencijas, matyti, kad, be privalomojo lietuvių kalbos brandos egzamino, populiariausi išlieka užsienio kalbos (anglų), matematikos ir istorijos valstybiniai brandos egzaminai.

– – –

– – –

– – –

Į

Iš 10–15 pav. pateiktų duomenų matyti, kad skirtingai skaičiuojant rodiklius, valstybinių brandos egzaminų rezultatų pasiskirstymas tarp savivaldybių skiriasi. Pavyzdžiui, 10 pav. pateikti valstybinių brandos egzaminų išlaikymo rezultatai, skaičiuoti nuo visų savivaldybės abiturientų. Lyderiaujanti savivaldybė – Panevėžio, kur keturis valstybinius brandos egzaminus išlaikiusių abiturientų dalis yra didžiausia. 11 pav. pateikta valstybinius brandos egzaminus išlaikiusių abiturientų dalis, skaičiuota lyginant su laikiusiųjų egzaminą skaičiumi. Čia skirtumai tarp savivaldybių gerokai mažesni. Kokybės vertinimo požiūriu informatyvesni aukštesniais balais įvertintų abiturientų dalies rodikliai. Bet kol kas nėra vienareikšmiško atsakymo, kaip skaičiuoti dalį – nuo egzaminą laikiusiųjų ar nuo visų abiturientų. Todėl kyla būtinybė sukurti kompleksinį rodiklį – indeksą, kuris leistų įvertinti visą turimą informaciją apie valstybinių brandos egzaminų rezultatus.

10 pav. 2012 m. laidos abiturientų, išlaikiusių mokomųjų dalykų valstybinius brandos egzaminus, dalis (proc.) nuo bendro abiturientų skaičiaus

21

4657 61

88

70

57

21

4041

20

5750

24

61

39

7867

24

61

89

54

7

58

20

4350

7766

15

4951

7588

0,0

50,0

100,0

Lietuvių kalbos(gimtosios)

Lietuvių kalbos(valstybinės)

Istorijos Matematikos Biologijos Užsienio kalba(anglų)

Alytaus m. Kauno m. Klaipėdos m. Panevėžio m. Šiaulių m. Vilniaus m.


11 pav. 2012 m. laidos abiturientų, išlaikiusių mokomųjų dalykų valstybinius brandos egzaminus, dalis (proc.), lyginant su laikiusiųjų egzaminą skaičiumi

95

10098 99

100

9391

9996 96

1009796

10096

99100

96

100

97100 100

94

100 10098

96

100

9593

9996

99 100

Lietuvių kalbos (gimtosios)

Lietuvių kalbos (valstybinės)

Istorijos Matematikos Biologijos Užsienio kalbos (anglų)



12 pav. 2012 m. laidos abiturientų, išlaikiusių mokomųjų dalykų valstybinius brandos egzaminus 50–100 balų, dalis (proc.) nuo bendro abituri-entų skaičiaus

47

23 21

9

28

42

9

1815

9

32

46

29

18 18

12

38

55

28 26

11

35

42

7

20 18

9

33

52

42

25 23

8

42

Lietuvių kalba(gimtoji)

Lietuvių kalba(valstybinė)

Istorijos Matematika Biologija Užsienio kalba(anglų)



os

ososososossios) s)

13 pav. 2012 m. laidos abiturientų, išlaikiusių mokomųjų dalykų valstybinius brandos egzaminus 50–100 balų, dalis (proc.), lyginant su laikiusių-jų egzaminą skaičiumi

49 4757

47 48

6352

100

4035

51 564137

4144

56

35

4853

4152

59

4540 41

57

40

64

45495256 52



Istorijos Matematikos Biologijos Užsienio kalbos(anglų)



14 pav. 2012 m. laidos abiturientų, išlaikiusių mokomųjų dalykų valstybinius brandos egzaminus 75–100 balų, dalis (proc.) nuo bendro abituri-entų skaičiaus

21

13 11

5

11

21

5

98

5

17

25

15

10 107

22

29

1316

6

1822

0

9 10

5

17

29

23

14 14

5

24

Lietuvių (gimtoji)kalba

Lietuvių (valstybinė)kalba

Istorija Matematika Biologija Užsienio kalba(anglų)



15 pav. 2012 m. laidos abiturientų, išlaikiusių mokomųjų dalykų valstybinius brandos egzaminus 75–100 balų, dalis (proc.), lyginant su laikiusių-jų egzaminą skaičiumi

31

25

0

3128 27

31

23 24

18

28

20

30

2118

2428

2326

25

3127

20

35

24282726

19

29

2323

28

36



Istorijos Matematikos Biologijos Užsienio kalbos(anglų)



osososLietuvių kalbos(gimtosios)

osLietuvių kalbos(valstybinės)

Švietimo pasekmių rodikliai

2 lentelė. Abiturientų stojimas į profesinio mokymo įstaigas 2010 ir 2012 m.

Savivaldybė

2010 m. 2012 m.*Abiturientų

skaičius (gavo brandos

atestatus)

Įstojo į profe-sinio mokymo

įstaigas

Įstojusiųjų dalis proc.

Abiturientų skaičius

(gavo brandos atestatus)

Įstojo į profe-sinio mokymo

įstaigas

Įstojusiųjų dalis proc.

Alytaus m. 930 46 5,0 725 35 4,8Kauno m. 4642 386 8,3 4170 321 7,7Klaipėdos m. 2168 73 3,4 1804 73 4,1Panevėžio m. 1532 56 3,7 1218 53 4,4Šiaulių m. 1690 90 5,3 1554 80 5,2Vilniaus m. 6503 349 5,4 5730 285 5,0Iš viso: 17465 1000 5,7 15201 847 5,6

*preliminarūs 2012-10-01 duomenys

Duomenų šaltinis: ŠVIS

Abiturientų, įstojusių į profesinio mokymo įstaigas, skaičius, lyginant 2010 m. ir 2012 m., kito nedaug – sumažėjo viena dešimtąja proc. dalimi. Stojančiųjų į profesinio mokymo įstaigas dalis 0,7 proc. punkto padidėjo Panevėžio ir Klaipėdos miestų savivaldybėse. Šiek tiek sumažėjo kituose didžiuosiuose miestuose (nuo 0,1 proc. Šiaulių m. iki 0,6 proc. Kauno m.). Daugiausia į profesines mokymo įstaigas įstojo Kauno m. abiturientų, mažiausiai – Klaipėdos m.

3 lentelė. Abiturientų, 2012 m. įstojusių į aukštojo mokslo studijas, dalis (proc.)

Savivaldybė Iš viso įstojo į Iš jų įstojo į nemokamas studijų programas

universitetus kolegijas universitetuose kolegijojeAlytaus m. 48,4 26,4 30,1 18,8Kauno m. 57,5 17,2 29,8 11,2Klaipėdos m. 42,9 24,9 23,1 16,6Panevėžio m. 48,0 28,1 32,1 22,1Šiaulių m. 46,7 21,0 27,2 14,6Vilniaus m. 58,5 20,9 33,3 13,0

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

Analizuojant 2012 m. abiturientų įstojimą į aukštojo mokslo studijas Lietuvoje (3 lentelė) matyti, kad įstojimo rezultatų pasiskirstymas tarp didžiųjų miestų savivaldybių skiriasi ir ne visada sutampa su įstojusių į nemokamas studijų programas pasiskirstymu, o būtent pastarasis rodiklis atspindi aukš-tesnius abiturientų pasiekimus. Iš pateiktų duomenų matyti, kad 2012 metais į kolegijas daugiausia abiturientų įstojo iš Panevėžio ir Alytaus miestų savivaldybių. Minėtų savivaldybių abiturientams atiteko ir daugiausia valstybės finansuojamų vietų. Daugiausiai įstojusių į universitetus abiturientų yra iš Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybių, o į nemokamas studijų programas – iš Vilniaus ir Panevėžio miestų savivaldybių. Aktyvesnį stojimą į aukštąsias mokyklas Vilniuje ir Kaune lemia ne tik didesnis aukštųjų mokyklų ir studijų programų skaičius, bet ir palankesnės sąlygos mokytis (stu-dentams nereikia išvykti studijuoti į kitą miestą, tėvams mažiau kainuoja studento išlaikymas). 16 pav. pateikti duomenys apie abiturientų įstojimo į universitetines ir kolegines studijas rezultatus bei abiturientų dalies pasiskirstymas pagal įstojimą į nemokamas studijų programas.

16 pav. Abiturientų, 2012 m. įstojusių į aukštojo mokslo studijas, dalis (proc.)

74

46

75

44

75

49

75

41

68

40

76

54

68

42

79

46

Iš vi so įs tojo į aukštąs ias mokyklas Iš jų įs tojo į nemokamas s tudi jų programas

Ša l ies Didžiųjų m. Alytaus m. Kauno m. Kla ipėdos m. Panevėžio m. Šiaul ių m. Vi lniaus m.


Daugiau informacijos www.smm.ltRedaktorė Nijolė ŠorienėMaketuotojas Valdas Daraškevičius

Išvados

Visos didžiųjų miestų savivaldybės siekia užtikrinti švietimo kokybę ir taiko gana skirtingus kokybės užtikrinimo būdus ir priemones. Dažniausiai savivaldybėse taikomi kokybės užtikrinimo būdai yra savivaldybės mokyklų veiklos priežiūra, išorinio mokyklų veiklos vertinimo inicijavimas, mo-kyklų konsultavimas.5 (iš 6) savivaldybės mokyklų veiklos priežiūrą laiko svarbia švietimo kokybės užtikrinimo priemone. Mokyklų veiklos priežiūra vykdoma įvairiomis formomis, dominuoja planiniai ir neplaniniai patikrinimai ir mokyklų konsultavimas.Mokyklų vadovų ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimas ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas visose savivaldybėse laikomas labai svarbiu kokybės užtikrinimo veiksniu.Savivaldybėse pagal išorinio vertinimo tvarką įvertintų mokyklų dalys yra skirtingos. Daugiau nei pusė mokyklų įvertinta tik dviejose savivaldybėse, kitose – nesiekia 50 proc. Išoriniam vertinimui savivaldybėse mokyklos parenkamos atsižvelgiant į mokyklų tipus (siekiama tolygaus pasiskirstymo), vidurinio ugdymo progra-mų akreditavimo mastus ir į mokyklų iniciatyvas.Išorinio mokyklų vertinimo medžiaga panaudojama ne tik konkrečios mokyklos veiklai tobulinti. Apibendrinta savivaldybės mokyklų vertinimo medžiaga taikoma švietimo kokybei savivaldybės mastu įvertinti ir rengti švietimo strategiją.Šiuo metu Lietuvoje nėra valstybės lygmeniu suformuluotos geros mokyklos sampratos, tačiau savivaldybėse siekiama rasti požymių, kurie liudytų esant kokybišką ugdymą.Kokybės vertinimo požiūriu informatyvesni aukštesniais balais įvertintų 10 (2 gimnazijos) klasės mokinių ir abiturientų pasiekimų rezultatai. Kol kas nėra visuotinio susitarimo, kuris rezultato rodiklis geriau parodo švietimo kokybę: skaičiuojant abiturientų dalį nuo laikiusiųjų egzaminą ar nuo bendro abiturientų skaičiaus. Todėl kyla būtinybė sukurti kompleksinį rodiklį – indeksą, kuris leistų įvertinti visą turimą informaciją apie valsty-binių brandos egzaminų rezultatus.Svarbus kiekybinis švietimo pasekmių rodiklis – įstojusių į nemokamas studijų programas abiturientų dalis.

Parengė Regioninės politikos analizės skyriaus specialistai:Darius Gudinasel. p. [email protected], tel. (8 5) 219 1535Alma Jakelienė el. p. [email protected] tel. (8 5) 219 1533Alfonsas Meškys el. p. [email protected] tel. (8 5) 219 1532

Danutė Šapalienė el. p. [email protected] tel. (8 5) 219 1529Eduardas Šembergas el. p. [email protected] tel. (8 5) 219 1530Ramutė Zungailienėel. p. [email protected] tel. (8 5) 219 1534

ŠVIETIMO KOKYBĖS UŽTIKRINIMO 2012 M. APŽVALGA ŽIEdINĖS SAVIVALdYBĖS

Švietimo kokybės užtikrinimo būdai ir savivaldybių švietimo specialistų nuostatos

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 37 straipsnis skelbia, kad už švietimo kokybę atsako švietimo teikėjas ir savininko teises ir pareigas įgyvendi-nanti institucija. Švietimo kokybei gerinti atliekama švietimo stebėsena, tyrimai, mokyklų veiklos įsivertinimas ir išorinis vertinimas, mokyklų vadovų ir mokytojų atestacija, mokymosi pasiekimų vertinimas. Remiantis Alytaus r., Kauno r., Klaipėdos r., Panevėžio r., Šiaulių r., Vilniaus r. savivaldybių (toliau – žiedinės savivaldybės) administracijų švietimo pa-dalinių pateiktais apklausos duomenimis galima teigti, kad visos savivaldybės švietimo kokybei užtikrinti atlieka mokyklų veiklos priežiūrą, inicijuoja išorinį mokyklų veiklos vertinimą, konsultuoja mokyklas, atlieka švietimo stebėseną pagal nacionalinio ir savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos rodiklius. Visose savivaldybėse atliekami mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo ir savivaldybės švietimo būklės tyrimai. Kauno r. savivaldybė už-sako švietimo būklės tyrimus. Vilniaus r. savivaldybė stebi vidurinio ugdymo programos mokytojų veiklą, atlieka jų apklausas.Savivaldybių administracijų švietimo specialistai kaip reikšmingą veiklą siekiant švietimo kokybės pažymi mokyklų konsultavimą, švietimo būklės apž-valgas, mokinių pasiekimų tyrimus, mokyklų veiklos priežiūrą, mokyklų vadovų ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimą. Mažiau įtakos švietimo kokybei, specialistų nuomone, turi pedagogų atestacija, nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai. Savivaldybių administracijų švietimo specialistų nuomonė dėl to, ar mokyklų vadovų skyrimo į pareigas naujoji tvarka prisideda prie švietimo kokybės užtikrinimo, buvo įvairi: vienos savivaldybės specialistai nuro-dė, kad tai nesvarbu, trijų savivaldybių specialistai pareiškė, kad tai labai svarbu ar gana svarbu, dviejų savivaldybių specialistai teigė, kad tai nėra labai svarbu.Apklausiant buvo prašoma pagal penkiabalę skalę įvertinti kai kurių veiklos sričių svarbą švietimo kokybei užtikrinti savivaldybėje. 1 pav. pateiktas visų 6 savivaldybių veiklos sričių svarbos vertinimo pagal penkiabalę skalę (1 – nesvarbu, 5 – labai svarbu) vidurkis.

1 pav. Veiklos sričių svarba (balais) švietimo kokybei užtikrinti savivaldybėse

0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5 5

Mokytojų atestacija

Vadovų skyrimo į pareigas tvarka

Išorinis mokyklų vertinimas

Nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai

Mokyklos vadovų atestacija

Savivaldybės lygmens švietimo stebėsena

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai

Savivaldybės ir mokyklos pasiekimų tyrimai

Kvalif ikacijos tobulinimas


Mokyklų veiklos įsivertinimas

Konsultavimas

Švietimo būklės tyrimai, apžvalgos

Vidurinio ugdymo programos akreditavimas

Valstybiniai brandos egzaminai

Duomenų šaltinis: savivaldybių švietimo specialistų apklausa

Švietimo stebėsena

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 straipsnyje švietimo stebėsena apibrėžta kaip nuolatinė švietimo būklės ir kaitos analizė, vertinimas, pro-gnozavimas. Valstybės švietimo stebėseną pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus švietimo stebėsenos rodiklius ir nustatytą tvarką atlieka Švie-timo ir mokslo ministerija bei kitos švietimo ir mokslo ministro įgaliotos įstaigos, savivaldybių administracijos, mokyklos. Siekiant įvertinti švietimo stebėsenos būklę savivaldybėse, buvo analizuojami 6 žiedinių savivaldybių patvirtinti švietimo stebėsenos rodikliai ir pagal juos surinkti duomenys, paskelbti savivaldybių administracijų švietimo padalinių 2011 m. metinės veiklos ataskaitose.

Atlikta analizė parodė, kad visos aptariamos savivaldybės yra parengusios švietimo stebėsenos rodiklių sąrašus. Kauno r. savivaldybės administracija švietimo stebėsenos rodiklių sąrašus atnaujina kartą per 2–3 metus, Alytaus r., Klaipėdos r., Panevėžio r., Šiaulių r., Vilniaus r. savivaldybių adminis-tracijos – pagal strateginio planavimo laikotarpį. Šios savivaldybės, atlikdamos švietimo stebėseną pagal nusistatytuosius rodiklius, remiasi mokyklų pateikiamais duomenimis, Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS), Nacionalinio egzaminų centro (NEC), Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros (NMVA), Statistikos departamento (STD), taip pat savivaldybės atliktų mokinių pasiekimų tyrimų duomenimis.Švietimo stebėsenos rodiklių skaičius savivaldybėse svyruoja nuo 28 iki 43. Pažymėtina, kad į savivaldybių švietimo stebėsenos rodiklių sąrašus yra įtraukti ne tik nacionaliniai švietimo stebėsenos rodikliai, bet ir rodikliai, kurie yra aktualūs ir reikšmingi savivaldybėms pagal regiono ypatumus ir savivaldybės savitumą.

2 pav. Nacionalinių ir savivaldybių švietimo stebėsenos rodiklių dalis (proc.) savivaldybių rodiklių sąrašuose

53 46

46 53

74 25

46 53

76 23

37 62

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Alytaus r.

Kauno r.

Klaipėdos r.

Panevėžio r.

Vilniaus r.

Šiaulių r.

Nacionaliniai švietimo stebėsenos rodikliai Savivaldybei aktualūs švietimo stebėsenos rodikliai

Duomenų šaltinis: savivaldybių stebėsenos rodiklių sąrašai Iš 2 pav. matyti, kad nacionaliniais švietimo stebėsenos rodikliais daugiausiai remiasi Vilniaus r. (76 proc.), Klaipėdos r. (74 proc.) ir Alytaus r. (53 proc.) savivaldybės, o Panevėžio r., Kauno r. ir Šiaulių r. savivaldybės dažniau remiasi savo sukurtais rodikliais, kurie sudaro nuo 53 iki 62 procentų bendro rodiklių skaičiaus. Savivaldybių švietimo stebėsenos rodikliai suskirstyti grupėmis pagal tai, kurį švietimo sistemos komponentą apibūdina: švietimo kontekstą, aprūpi-nimą ir organizavimą, personalą, mokinius, dalyvavimą švietime, mokymo ir mokymosi procesus, mokymosi rezultatus.

3 pav. Švietimo stebėsenos rodiklių skaičius rodiklių grupėse

5

8

3 32

1

6

0

4

16

3 3

7

23 3

5

12

6

2

4

2

6

2

6

13

35

3

7

23

15

4

02

6

2

65

8 8

0

11

5

23

4

02

46

810

1214

1618

Švietimokontekstorodikliai

Švietimoaprūpinimo irorganizavimo

rodikliai

Personaląapibūdinantys

rodikliai

Mokiniusapibūdinantys

rodikliai

Dalyvavimošvietimerodikliai

Mokymo irmokymosiprocesųrodikliai

Mokymosirezultatųrodikliai

Švietimopasekmiųrodikliai

Alytaus r. Kauno r. Klaipėdos r. Panevėžio r. Vilniaus r. Šiaulių r.

Duomenų šaltinis: savivaldybių stebėsenos rodiklių sąrašai

Iš 3 pav. matyti, kad daugiausiai dėmesio savivaldybės skiria švietimo aprūpinimo ir organizavimo rodikliams, švietimo konteksto rodikliams ir moky-mosi rezultatų rodikliams, mažiausiai – mokymo ir mokymosi procesų ir švietimo pasekmių rodikliams.

1 lentelė. Nacionalinių ir savivaldybių rodiklių skaičius svarbiausiose rodiklių grupėseSavivaldybės Švietimo konteksto rodikliai Švietimo aprūpinimo ir organizavimo rodikliai Mokymosi rezultatų rodikliai Nacionaliniai Savivaldybės Nacionaliniai Savivaldybės Nacionaliniai SavivaldybėsAlytaus r. 2 3 5 3 2 4Kauno r. 1 3 12 4 0 3Klaipėdos r. 3 2 12 0 2 4Panevėžio r. 1 5 9 4 3 4Vilniaus r. 1 2 13 2 3 3Šiaulių r. 2 4 5 0 0 5

Duomenų šaltinis: savivaldybių stebėsenos rodiklių sąrašai

Švietimo aprūpinimo ir organizavimo rodiklių grupėje svaresni yra nacionaliniai švietimo stebėsenos rodikliai. Daugiausiai jų Vilniaus r. savival-dybėje – 13, Kauno r. ir Klaipėdos r. savivaldybėse – po 12 rodiklių, mažiausiai – Šiaulių r. ir Alytaus r. savivaldybėse – po 5 rodiklius. Reikšmingiausi šios grupės rodikliai: mokyklos ūkiui steigėjo skirtų lėšų suma (tūkst. Lt.), tenkanti vienam mokiniui; nemokamai maitinamų mokinių dalis (proc.); mokinių, tenkančių vienam mokytojui, skaičius; specialiąją pedagoginę ir specialiąją, psichologinę bei socialinę pedagoginę pagalbą teikiančių specialistų ir mokinių skaičiaus santykis. Švietimo konteksto rodiklių grupėje vyrauja savivaldybės sukurti švietimo stebėsenos rodikliai. Daugiausiai jų Panevėžio r. savivaldybėje – 5, taip pat Šiaulių r. savivaldybėje – 4 rodikliai, mažiausiai – Klaipėdos r. ir Vilniaus r. savivaldybėse – po 2 rodiklius. Reikšmingiausi šios grupės rodikliai: pagal privalomojo ugdymo programas nesimokančių 7–16 metų vaikų dalis (proc.); mokyklinio amžiaus vaikų skaičiaus pokytis; gimstamumo pokyčiai; švietimo įstaigų tinklo pokyčiai.Mokymosi rezultatų rodiklių grupėje vyrauja savivaldybės sukurti švietimo stebėsenos rodikliai, kurių daugiausiai Šiaulių r. savivaldybėje – 5, ma-žiausiai – Vilniaus r. ir Kauno r. savivaldybėse – po 3 rodiklius. Reikšmingiausi rodikliai: brandos egzaminų rezultatai; pagrindinio ugdymo pasiekimų rezultatai; mokinių pažangumo rodikliai.Siekiant išsiaiškinti, kaip vertinami švietimo stebėsenos rodikliai pagal svarbą, savivaldybių administracijų švietimo padalinių specialistų buvo prašo-ma pagal penkiabalę skalę įvertinti vartojamų stebėsenos rodiklių vertingumą renkant informaciją apie švietimo būklę (žr. 4 pav.).

4 pav. Savivaldybių dalis (proc.) pagal stebėsenos rodiklių vertinimą balais

67

67

50

33

33

17

33

17

33

33

33

67

67

83

50

33

0

0

17

0

0

0

17

33

0

0

0

0

0

0

0

17

Švietimo konteksto rodikliai

Švietimo materialinio aprūpinimo ir finansavimo rodikliai

Personalą apibūdinantys rodikliai

Mokinius apibūdinantys rodikliai

Mokymo ir mokymosi procesų rodikliai

Ugdymo organizavimo ir valdymo rodikliai

Mokymosi rezultatų rodikliai


Savivaldybių dalis (proc.)

5 balai

4 balai

3 balai

2 balai


Iš 4 pav. matyti, kad 67 proc. savivaldybių aukščiausiu balu (5) įvertino švietimo konteksto ir švietimo materialinio aprūpinimo ir finansavimo ro-diklius, 83 proc. savivaldybių 4 balais įvertino ugdymo organizavimo ir valdymo rodiklius. Prasčiausiai įvertinti švietimo pasekmių rodikliai: juos 3 balais įvertino 33 proc. savivaldybių, o 2 balais – 17 proc. savivaldybių. Savivaldybių administracijų švietimo specialistų švietimo stebėsenos rodiklių svarbos vertinimai pagal penkiabalę skalę pateikti 5 pav. Matyti, kad Panevėžio r., Šiaulių r. ir Vilniaus r. savivaldybių specialistai visus švietimo stebėsenos rodiklius vertina 4–5 balais. Alytaus r., Kauno r. ir Klaipėdos r. švietimo specialistai žemiausiais balais (2 arba 3) vertina švietimo pasekmių rodiklius. 3 balais mokymosi rezultatų rodiklius įvertino Alytaus r., o personalą apibūdinančius rodiklius – Kauno r. savivaldybių švietimo specialistai.

5 pav. Švietimo stebėsenos rodiklių svarba balais savivaldybių švietimo specialistų vertinimu

5 5 5

4

5

4

5

4

5

4

5 55

3

5 5

4 44 4

5 5

4 44 4 4 4

5

44 4 4

5 5

4

3

5

4

5

4 4

2

3 3

4

5

4

0

1

2

3

4

5

6

Alytaus r. Kauno r. Klaipėdos r. Panevėžio r. Šiaulių r. Vilniaus r.

Bal

ai

SavivaldybėsŠvietimo konteksto rodikliai Švietimo materialinio aprūpinimo rodikliai

Personalą apibūdinantys rodikliai Mokinius apibūdinantys rodikliai

Ugdymo organizavimo ir valdymo rodikliai Mokymo ir mokymosi procesų rodikliai

Mokymosi rezultatų rodikliai Švietimo pasekmių rodikliai


Švietimo stebėsenos rodikliais visose savivaldybėse remiamasi rengiant švietimo apžvalgas ir ataskaitas, savivaldybės tarybos sprendimų projektus, mokyklų veiklos tobulinimo rekomendacijas ir kuriant kaitos strategijas. Kauno r. savivaldybė stebėsenos rodiklių duomenimis remiasi užsakydama ir atlikdama tyrimus.Kauno r., Šiaulių r. ir Vilniaus r. savivaldybių švietimo specialistai nemini jokių švietimo stebėsenos pagal rodiklius sunkumų. Kitos savivaldybės nurodo šiuos trūkumus: duomenų bazėse pateikiama netiksli informacija apie atestuotų ir neatestuotų pedagogų skaičių, 1–6 metų vaikų, ugdomų ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, skaičių.


Kaip vieną iš veiksmingiausių priemonių siekiant švietimo kokybės savivaldybių švietimo specialistai nurodė mokyklų veiklos priežiūrą. Jai atlikti svarbūs žmonių ištekliai.Savivaldybių administracijų švietimo padaliniuose dirbančių švietimo specialistų skaičius labai nevienodas (žr. 6 pav.). Daugiausiai švietimo specialistų dirba Vilniaus r. savivaldybės administracijoje (14), mažiausiai (po 4) dirba Šiaulių r. ir Alytaus r. savivaldybių administracijų švietimo padaliniuose.

6 pav. Švietimo specialistų savivaldybėse skaičius ir jo santykis su mokinių skaičiumi

5571060 850,2 597,5

1142571

4

9

6 6

4

14

0

2

4

6

8

10

12

14

16

1

10

100

1000

10000


Mokinių skaičius, tenkantis vienam specialistui

Švietimo specialistų skaičius


Daugiausiai mokinių vienam švietimo padalinyje dirbančiam specialistui tenka Šiaulių r. ir Kauno r. savivaldybėse, šiek tiek mažiau – Klaipėdos r. ir Panevėžio r., o mažiausiai – Alytaus r. ir Vilniaus r. savivaldybėse (žr. 6 pav.).Išanalizavus apklausos duomenis galima teigti, kad visose savivaldybėse prioritetinės švietimo padalinių funkcijos yra mokyklų veiklos priežiūra ir mokyklų konsultavimas. Savivaldybių administracijų švietimo specialistai apklausos klausimyne ir metinės veiklos ataskaitose nurodė, kad vykdyda-mi šias funkcijas ugdymo įstaigose atliko patikras, kurių metu išanalizavo ir įvertino švietimo įstaigų veiklą, suteikė metodinę pagalbą įstaigų vado-vams ugdymo planų, metinių veiklos programų, mokyklos nuostatų, strateginių planų ir kt. klausimais. Išanalizuoti ir apibendrinti įvairūs aktualūs statistiniai duomenys (vaikų gimstamumo rodikliai, vaikų skaičius, mokinių skaičius, pedagogų skaičius ir amžius ir t. t.), mokyklų ugdymo proceso organizavimas, metodinė veikla, egzaminų rezultatai, mokinių vežiojimas, socialinio ugdymo programų vykdymas, ugdymo aplinka ir kt. Parengta rekomendacijų, pateikta siūlymų dėl ugdymo kokybės ir mokyklos veiklos tobulinimo.Savivaldybių administracijų švietimo specialistai mokyklų veiklos priežiūrą atlieka įvairiomis formomis (žr. 2 lentelę).

2 lentelė. Savivaldybėse atliekamos mokyklų veiklos priežiūros formos

Priežiūros formos Alytaus r. Kauno r. Klaipėdos r. Panevėžio r. Šiaulių r. Vilniaus r.Planiniai visapusiški patikrinimai *Planiniai teminiai patikrinimai * * * * * *Neplaniniai visapusiški patikrinimai *Neplaniniai teminiai patikrinimai * * * * * *Mokyklų konsultavimas * * * * * *Kitos formos * *

Duomenų šaltinis: savivaldybių švietimo specialistų apklausaPriežiūrą kaip planinius ir neplaninius teminius patikrinimus, mokyklų konsultavimą atlieka visos savivaldybės, o kitas priežiūros formas (planiniai ir neplaniniai visapusiški patikrinimai) taiko 2 savivaldybės. Svarbūs ir aktualūs švietimo klausimai aptariami ir sprendžiami, metodinė pagalba teikia-ma konsultuojant mokyklų vadovus savivaldybės įstaigų vadovų pasitarimuose. Mokytojai, pagalbos specialistai konsultuojami praktiniuose vertingos patirties sklaidos, metodiniuose seminaruose. Savivaldybėse bendrojo ugdymo mokyklų skaičius svyruoja nuo 12 iki 46, todėl ir mokyklų veiklos priežiūros apimtis skirtinga. Per metus švietimo padalinių švietimo specialistai, vykdydami sistemingą mokyklų veiklos priežiūrą, patikrina nuo 50 iki 100 proc. savivaldybių mokyklų (žr. 7 pav.). Šiaulių r. savivaldybė kai kurias mokyklas patikrina po 2 kartus per metus.

7 pav. Mokyklų veiklos priežiūros apimtis (proc.) per metus savivaldybėse

10075 75

100

5075

12

31

1622 24

46

1

10

100


Patikrintų mokyklų dalis (proc.)

Mokyklų skaičius savivaldybėse

Duomenų šaltinis: AIKOS, savivaldybių švietimo specialistų apklausa

Mokyklų veiklos vertinimas ir įsivertinimas

Nauja švietimo kokybės vadyba, grįsta šiuolaikine įsivertinimo ir vertinimo kultūra, diegiama visuose švietimo lygmenyse. Mokyklose vykstantys procesai analizuojami mokyklos veiklos įsivertinimo būdu ir išorinio mokyklos veiklos vertinimo būdu. Nuo 2007 m. iki 2012 m. liepos 1 d. pagal išorinio vertinimo tvarką šalyje įvertintos 336 bendrojo ugdymo mokyklos (27 proc. savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų). Keturiose iš 6 žiedinių savivaldybių išorinio mokyklos veiklos vertinimo būdu įvertintų bendrojo ugdymo mokyklų dalis yra mažesnė nei šalies vidurkis, tik Panevėžio r. ji nežymiai, o Alytaus r. gerokai didesnė nei šalies vidurkis (žr. 8 pav.). Alytaus r. savivaldybėje iš viso yra įvertintos 9 mokyklos, Panevėžio r. – 7, Klai-pėdos r. ir Vilniaus r. – po 5, Šiaulių r. ir Kauno r. savivaldybėse įvertinta po 4 bendrojo ugdymo mokyklas.

8 pav. Bendrojo ugdymo mokyklų, kurių veikla įvertinta pagal išorinio vertinimo tvarką, dalis (proc.) savivaldybėse ir šalyje (2007 m. – 2012 m. I pusm.)

10,9

11,8

16

23,8

27

28

60

0 10 20 30 40 50 60 70

Vilniaus r.

Kauno r.

Šiaulių r.

Klaipėdos r.

Šalyje

Panevėžio r.

Alytaus r.

Procentai


Nuodugnesnei 2007–2011 m. ir 2012 m. pirmo pusmečio savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų veiklos išorinio vertinimo rezultatų analizei buvo pasirinktos trys mokyklos veiklos sritys: ,,Ugdymas ir mokymasis“, ,,Mokymosi pasiekimai“ ir ,,Pagalba mokiniui“. Mokyklos veiklos kokybė vertina-ma pagal penkių veiklos kokybės lygių (N, 1, 2, 3, 4) skalę. Nė vienoje aptariamų savivaldybių bendrojo ugdymo mokykloje minėtosios veiklos sritys nebuvo įvertintos N, 1 ir 4 veiklos kokybės lygiais. Visos vertintos mokyklos atitiko 2 (vertinama kaip tinkama, bet yra ką tobulinti, verta sustiprinti ir išplėtoti) arba 3 (patirtis, kurią verta skleisti pačioje mokykloje) veiklos kokybės lygį.Veiklos sritis ,,Ugdymas ir mokymasis“ visose vertintose visų savivaldybių mokyklose įvertinta tik 2 veiklos kokybės lygiu, tuo tarpu vidutiniškai šalyje ši veiklos sritis 2 kokybės lygiu buvo įvertinta 87 proc. vertintų šalies mokyklų.Kiek geriau yra vertinama mokyklos veiklos sritis ,,Mokymosi pasiekimai‘‘ (žr. 9 pav.). Nors visose vertintose Alytaus r. ir Vilniaus r. savivaldybių mo-kyklose ši sritis įvertinta taip pat tik 2 veiklos kokybės lygiu, kitose savivaldybėse yra ir 3 kokybės lygiu įvertintų mokyklų (Kauno r. savivaldybėje – net 75 proc. mokyklų). 4 kokybės lygiu įvertintų mokyklų nėra (šalies vidurkis – tik 1 proc. taip įvertintų mokyklų).

9 pav. Mokyklų veiklos srities „Mokymosi pasiekimai“ įvertinimų veiklos kokybės lygiais dalis (proc.) savivaldybėse ir šalyje

100 00

25 75 0

80 20 0

86 14 0

75 25 0

100 00

71 28 1

Alytaus r.

Kauno r.

Klaipėdos r.

Panevėžio r.

Šiaulių r.

Vilniaus r.

Šalyje

2 kokybės lygis

3 kokybės lygis

4 kokybės lygis


Veiklos sritis ,,Pagalba mokiniui“ visose vertintose Šiaulių r. ir Vilniaus r. savivaldybių mokyklose įvertinta 2 veiklos kokybės lygiu, o visose vertintose Kauno r. savivaldybės mokyklose ši sritis įvertinta 3 kokybės lygiu (žr. 10 pav.).

10 pav. Mokyklų veiklos srities „Pagalba mokiniui“ įvertinimų veiklos kokybės lygiais dalis (proc.) savivaldybėse ir šalyje

89 11 0

0 100 0

60 40 0

71 29 0

100 00

100 00

60 39 1

Alytaus r.

Kauno r.

Klaipėdos r.

Panevėžio r.

Šiaulių r.

Vilniaus r.

Šalyje

2 kokybės lygis

3 bokybės lygis

4 kokybės lygis


Mokyklų veiklos išorinį vertinimą inicijuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos. Savivaldybių administracijų švietimo specialistų apklausos duomenimis, mokyklų parinkimo išoriniam vertinimui motyvai yra panašūs: savivaldybių administracijos parenka mokyklas proporcingai pagal mokyklų tipus; pasisiūlo pati mokykla; mokyklos, dėl kurių veiklos kyla abejonių; mokyklos, kurių bus vertinamas vidurinio ugdymo progra-mos įgyvendinimas. Panevėžio r. savivaldybėje išorinis mokyklų vertinimas vykdomas pagal savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą eilės tvarką pradedant nuo didžiausių mokyklų, Vilniaus r. savivaldybėje vienas iš atrankos kriterijų yra mokyklos galimybė deramai reprezentuoti savivaldybę.Išorinio mokyklų vertinimo išvados savivaldybėse aptariamos viešai kaip siektinas ar vengtinas pavyzdys; jomis remiamasi numatant konkrečias priemones vertintos mokyklos veiklai tobulinti; vykdant savivaldybės lygmens stebėseną; kuriant švietimo strategiją (žr. 11 pav.). Klaipėdos r., Panevėžio r., Šiaulių r. ir Vilniaus r. savivaldybės mokyklų išorinio vertinimo rezultatais remiasi įvertindamos švietimo kokybę savivaldybės mastu. Konkrečias priemones vertintos mokyklos veiklai tobulinti numato penkios savivaldybės. Kauno r., Klaipėdos r., Šiaulių r. savivaldybės išorinio ver-tinimo informacija remiasi kurdamos savivaldybės švietimo strategiją. Išorinio vertinimo informacija viešai svarstoma penkiose savivaldybėse. Aly-taus r. savivaldybėje su išorinio vertinimo informacija dirbama konfidencialiai mokyklos ir švietimo padalinio lygmeniu, vertinimo medžiaga viešai svarstyti neteikiama.

11 pav. Išorinio vertinimo išvadų paskirtis

83

83

67

50

50

Aptariamos viešai

Švietimo padalinys imasi konkrečių priemonių

Įvertinti švietimo kokybei savivaldybės mastu

Kuriant savivaldybės švietimo strategiją

Remiasi tik mokykla savo veiklai tobulinti

Savivaldybių dalis proc.


Savivaldybių administracijų švietimo padalinių specialistų apklausos duomenys rodo, kad, siekdami gerinti mokyklų veiklos kokybę, visi specialistai teikia pagalbą mokykloms po išorinio vertinimo: padeda parengti ir įgyvendinti vertintų mokyklų veiklos tobulinimo planus, prižiūri, kaip jie yra vykdomi, derina su švietimo centrais ir siūlo kvalifikacijos tobulinimo kryptis ir formas, organizuoja seminarus, mokymus. Klaipėdos r. savivaldybės administracijos švietimo specialistai organizavo metodines dienas ,,Kolega – kolegai“, Panevėžio r. savivaldybės administracijos švietimo specialistai padeda mokyklų administracijoms ir sudarytoms darbo grupėms tobulinti vertintų mokyklų strateginius ir metinės veiklos planus, konsultuoja kitais veiklos klausimais.Be mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų inicijuoto mokyklų išorinio vertinimo, švietimo kokybei gerinti pačios mokyklų bendruomenės atlieka mokyklos veiklos įsivertinimą. Įsivertinimo sritis, atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba, ji analizuoja įsivertinimo duomenis ir priima sprendimus veiklai tobulinti. Mokyklos veiklos įsivertinimas yra viena iš priemonių ugdymo ir mokyklos veiklos kokybei gerinti, kurios svarbą švietimo kokybei užtikrinti savivaldybių administracijų švietimo specialistai vertino aukštesniu balu nei išorinio vertinimo. Mokyklų įsivertinimo duomenimis savivaldybių administracijų švietimo specialistai remiasi įvairiais tikslais: mokyklų veiklos vertinimo analizei atlikti savi-valdybės mastu, konsultavimo ir tikslinės pagalbos teikimo tikslais, informacijai apie sunkumus surinkti ir kt. Vilniaus r. savivaldybės administracijos švietimo specialistai pagal mokyklų įsivertinimo duomenis atlieka ugdymo įstaigų veiklos kokybės analizę, parengia išvadas, kurias pristato savival-dybės administracijai ir švietimo įstaigų vadovams. Geros mokyklos samprata

Išnagrinėjus žiedinių savivaldybių administracijų švietimo specialistų apklausos duomenis galima teigti, kad geros mokyklos sampratos kūrimas yra ateities darbas. Atsakydami į klausimą „Kokios patirties yra sukaupta savivaldybėje svarstant, kuriant geros mokyklos sampratą“, kai kurių savival-dybių švietimo specialistai nurodė, kad geros mokyklos samprata priklauso nuo brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo

rezultatų, mokinių tolesnio mokymosi pasirinkimų, ugdymo aplinkos atnaujinimo. Vilniaus r. ir Kauno r. savivaldybių administracijų švietimo spe-cialistai linkę manyti, kad geros mokyklos sampratą galima sieti su mokyklų dalyvavimu nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose, metodinių darbų parodose. Vilniaus r. savivaldybės mokyklų bendruomenės susibūrė į kūrybines grupes ir kuria modelį „Efektyvus mokyklos valdymas dėl geresnės ugdymo kokybės“. Šiaulių r. savivaldybės administracijos švietimo specialistai nurodė, kad geros mokyklos samprata siejama su fiziniu ir psichologiniu bendruomenės narių saugumu, ugdymo turinio pritaikymu įvairių gebėjimų ir poreikių mokiniams.

Veiksmingos kokybės užtikrinimo priemonės

Aptariamų savivaldybių administracijų švietimo padalinių specialistai taiko įvairias priemones kokybei užtikrinti. Alytaus r. savivaldybės adminis-tracijos švietimo specialistai nurodė, kad kokybę užtikrinti padeda mokyklų vadovų konsultavimas ir orientavimasis į asmeninę vadovų atsakomybę. Kauno r. savivaldybės administracijos švietimo specialistai pažymėjo, kad teigiamų rezultatų duoda metodinių dienų organizavimas ir mokyklų vizita-vimas. Klaipėdos r. savivaldybėje kasmet atliekama švietimo stebėsenos rodiklių lyginamoji analizė, mokyklų veiklos kokybės įsivertinimas ir išorinis vertinimas – tai priemonės, padedančios užtikrinti švietimo kokybę. Vilniaus r. savivaldybės administracijos švietimo specialistai teigė, kad rezulta-tyvios buvo šios kokybės užtikrinimo priemonės: įvairių dalykų mokytojų, krašto mokyklų vadovų praktiniai seminarai, atviros pamokos, metodinių darbų parodos, vertingos darbo patirties sklaida, problemų išsiaiškinimas ir būdų joms spręsti pasirinkimas. Panevėžio r. savivaldybės mokyklose į pamokų stebėjimą ir vertinimą įtraukiami mokytojai, dalyvaujantys šalies išorinio vertinimo komandose, Šiaulių r. savivaldybės administracijos švietimo padalinys vykdė bendrojo ugdymo mokyklų patikrą „Ugdymo turinio ir mokymosi aplinkos pritaikymas mokinių specialiesiems poreikiams tenkinti“ ir jos metu stebėjo mokytojų darbą su specialiųjų poreikių mokiniais pamokose. Panevėžio r. ir Šiaulių r. savivaldybių švietimo specialistai teigė, kad kokybę užtikrinti labai padeda mokytojų pamokų stebėjimas.

Pasiekimai

Apklausos metu keturių iš šešių aptariamų savivaldybių administracijų švietimo specialistai teigė, kad valstybinių brandos egzaminų organizavimas ir vykdymas yra labai svarbus švietimo kokybei savivaldybėje užtikrinti, o dviejų savivaldybių administracijų švietimo specialistai – kad svarbus. Dėl pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (toliau – PUPP) organizavimo ir vykdymo svarbos kokybei užtikrinti savivaldybių administracijų švie-timo specialistų nuomonės nesutapo: dviejų savivaldybių administracijų švietimo specialistai nurodė, kad jų veikla pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo srityje yra labai svarbi, trijų – kad svarbi, vienos – kad nelabai svarbi.

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatai

Visų žiedinių savivaldybių mokyklų 10 (II gimnazijos) klasėse yra mokoma lietuvių gimtąja kalba, o Vilniaus r. savivaldybės mokyklose – ir lenkų bei rusų gimtosiomis kalbomis. Aptariamų savivaldybių mokyklų (be suaugusiųjų programas įgyvendinančių mokyklų ar klasių) mokinių 2012 m. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų rezultatai pateikti 3 lentelėje.

3 lentelė. PUPP rezultatai

Savivaldybė Dalyvavusių PUPP mokinių skaičius

Sėkmingai PUPP dalyvavusių mokinių dalis (proc.)Įvertintų 4–10 balų Įvertintų 7–10 balų Įvertintų 9–10 balų

Lietuvių (gimtoji) kalba (raštu)Alytaus r. 166 95,2 42,2 13,3Kauno r. 759 95,9 53,4 14,4Klaipėdos r. 333 97,9 53,2 18,0Panevėžio r. 253 90,9 40,3 12,3Šiaulių r. 311 96,1 47,3 9,7Vilniaus r. 275 92,7 35,3 7,6Tautinių mažumų (gimtoji) kalba (raštu)Vilniaus r. (lenkų kalba) 322 99,7 73,0 32,6Vilniaus r. (rusų kalba) 12 100,00 41,7 8,3Matematika (mokoma lietuvių kalba)Alytaus r. 166 80,7 28,9 9,0Kauno r. 760 90,5 48,3 24,1Klaipėdos r. 333 90,7 41,1 12,6Panevėžio r. 252 79,8 25,4 11,1Šiaulių r. 311 93,6 42,4 18,3Vilniaus r. 274 88,7 38,0 13,5Matematika (mokoma tautinių mažumų kalba)Vilniaus r. (mokoma lenkų kalba)

321 95,3 41,1 15,3

Vilniaus r. (mokoma rusų kalba)

12 100,00 5,0 16,7


Klaipėdos r. savivaldybės mokyklų lietuvių gimtosios kalbos pasiekimų patikrinimo darbų 4–10 balų įvertinimus gavusių mokinių dalis yra didesnė už šalies (97,2 proc.) 0,7 proc. punkto, o 9–10 balų įvertinimus gavusių mokinių dalis už šalies (15,6 proc.) yra didesnė 2,4 proc. punkto.

Vilniaus r. savivaldybės mokyklų lenkų ir rusų gimtųjų kalbų pasiekimų patikrinimo darbų 4–10 balų įvertinimus gavusių mokinių dalys yra didesnės už šalies (99,3 ir 98,8 proc.), tačiau lenkų gimtosios kalbos pasiekimų patikrinimo darbų 9–10 balų įvertinimus gavusių mokinių dalis yra 3 proc. punktais mažesnė už šalies (35,6 proc.), o rusų gimtosios kalbos pasiekimų patikrinimo darbų 9–10 balų įvertinimus gavusių mokinių dalis yra 24,8 proc. punkto mažesnė už šalies (33,1 proc.). Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių rajonų savivaldybių mokyklų matematikos (mokoma lietuvių k.) pasiekimų patikrinimo darbų 4–10 balų įvertinimus gavusių mokinių dalys yra didesnės už šalies (89,7 proc.), tačiau tik Kauno r. savivaldybės mokyklų matematikos pasiekimų patikrinimo darbų 9–10 balų įvertinimus gavusių mokinių dalis yra 2,1 proc. punkto didesnė už šalies (22,0 proc.). Vilniaus r. savivaldybės mokyklų matematikos (mokoma lenkų ir rusų k.) pasiekimų patikrinimo darbų 4–10 balų įvertinimus gavusių mokinių dalys yra didesnės už šalies (87,1 ir 94,4 proc.), tačiau matematikos (mokoma lenkų k.) pasiekimų patikrinimo darbų 9–10 balų įvertinimus gavusių moki-nių dalis yra 0,7 proc. punkto mažesnė už šalies (16,0 proc.), o klasių, kuriose mokoma rusų k., – 8,3 proc. punkto mažesnė už šalies (25,0 proc.). Vilniaus r. savivaldybės mokyklų mokinių lietuvių valstybinės kalbos (raštu) pasiekimų rezultatai pateikti 12 pav.

12 pav. Lietuvių valstybinės kalbos pasiekimų patikrinimo rezultatų pasiskirstymas (proc.)

98,270,5

30,8

99,773,4

26,1

4–10 balų įvertinimų dalis proc. 7–10 balų įvertinimų dalis proc. 9–10 balų įvertinimų dalis proc.

Šalyje Vilniaus r. savivaldybėje


Valstybinių brandos egzaminų rezultatai

Visų žiedinių savivaldybių mokyklų 12 (IV gimnazijos) klasėse yra mokoma lietuvių gimtąja kalba, o Vilniaus r. savivaldybės mokyklose – ir lenkų bei rusų gimtosiomis kalbomis. Visų šešių savivaldybių mokyklų (be suaugusiųjų programas įgyvendinančių mokyklų ar klasių) 2012 m. abiturientų valstybinių brandos egzaminų rezultatai pateikti 4 lentelėje. Lyginant išlaikiusių valstybinį brandos egzaminą mokinių skaičių su visų abiturientų skai-čiumi galima sužinoti ir mokinių požiūrį į brandos egzaminą, ir tai, ar nėra ribojama mokinių galimybė laikyti valstybinį brandos egzaminą.

4 lentelė. Savivaldybių mokyklų abiturientų, išlaikiusių valstybinius brandos egzaminus, dalis (proc.), lyginant su abiturientų skaičiumi

Savivaldybė Abiturientų skaičius

Valstybinį egzaminą išlaikiusiųjų dalis1–100 balų 50–100 balų 75–100 balų

Lietuvių kalbos (gimtosios)Alytaus r. 153 61,4 30,1 12,4Kauno r. 644 79,4 39,1 20,1Klaipėdos r. 338 76,0 35,5 18,0Panevėžio r. 227 63,0 20,7 8,4Šiaulių r. 309 65,6 24,9 10,0Vilniaus r. 555 42,6 18,9 7,8IstorijosAlytaus r. 153 64,1 22,9 11,1Kauno r. 676 48,5 16,4 9,3Klaipėdos r. 338 46,4 18,9 8,6Panevėžio r. 227 51,1 17,6 4,8Šiaulių r. 309 38,2 11,7 5,5Vilniaus r. 609 45,0 14,9 6,9Matematikos Alytaus r. 153 49,7 9,2 3,9Kauno r. 644 54,0 18,2 8,4Klaipėdos r. 338 45,9 13,9 7,1Panevėžio r. 227 55,9 9,3 3,5Šiaulių r. 309 38,5 12,3 3,9Vilniaus r. 555 34,8 6,7 2,5Anglų kalbos (užsienio)Alytaus r. 153 35,9 7,2 1,3Kauno r. 676 52,8 26,8 14,3Klaipėdos r. 338 54,1 21,3 8,6Panevėžio r. 227 37,0 11,0 4,0Šiaulių r. 309 34,3 15,2 7,4Vilniaus r. 568 27,6 9,0 3,5BiologijosAlytaus r. 153 30,7 6,5 2,6Kauno r. 644 25,2 8,2 4,7Klaipėdos r. 338 16,6 4,4 2,4Panevėžio r. 227 31,7 5,7 2,2Šiaulių r. 309 23,0 6,5 2,6Vilniaus r. 555 13,7 3,1 0,5


Lyginant savivaldybių mokyklų abiturientų 5 valstybinių brandos egzaminų darbų, įvertintų 75–100 balų, dalis matyti, kad pagal 4 egzaminų (be isto-rijos) rezultatus pirmauja Kauno r. savivaldybės mokyklos.Vilniaus r. savivaldybės mokyklų 49,1 proc. abiturientų (lyginant su visų abiturientų skaičiumi) išlaikė valstybinį lietuvių (valstybinės) kalbos egzami-ną, ketvirtadalio mokinių valstybinio brandos egzamino darbai įvertinti 50–100 balų.Konkretaus egzamino išlaikymo sėkmingumą (žr. 5 lentelę) rodo egzaminą išlaikiusių abiturientų dalis, lyginant su egzaminą laikyti pasirinkusių abiturientų skaičiumi.

5 lentelė. Savivaldybių mokyklų abiturientų, išlaikiusių valstybinius brandos egzaminus, dalis (proc.), lyginant su laikiusių egzaminą skaičiumi

Savivaldybė Laikiusiųjų egza-miną skaičius

Valstybinį egzaminą išlaikiusiųjų dalis1–100 balų 50–100 balų 75–100 balų

Lietuvių kalbos (gimtosios)Alytaus r. 97 96,9 47,4 19,6Kauno r. 577 93,1 45,8 23,6Klaipėdos r. 278 92,4 43,2 21,9Panevėžio r. 161 88,8 29,2 11,8Šiaulių r. 196 89,3 39,3 15,8Vilniaus r. 155 91,6 40,6 16,8IstorijosAlytaus r. 101 97,0 34,7 16,8Kauno r. 332 98,8 33,4 19,0Klaipėdos r. 159 98,7 40,3 18,2Panevėžio r. 117 99,1 34,2 9,4Šiaulių r. 120 98,3 30,0 14,2Vilniaus r. 276 99,3 33,0 15,2MatematikaAlytaus r. 82 92,7 17,1 7,3Kauno r. 403 90,6 30,5 14,1Klaipėdos r. 162 95,7 29,0 14,8Panevėžio r. 140 90,7 15,0 5,7Šiaulių r. 124 98,4 30,6 9,7Vilniaus r. 240 93,3 17,9 6,7Anglų kalbos (užsienio)Alytaus r. 55 100,0 20,0 3,6Kauno r. 358 99,7 50,6 27,1Klaipėdos r. 184 99,5 39,1 15,8Panevėžio r. 84 100,0 29,8 10,7Šiaulių r. 106 100,0 44,3 21,7Vilniaus r. 157 100,0 32,5 12,7BiologijosAlytaus r. 51 92,2 19,6 7,8Kauno r. 165 98,2 32,1 18,2Klaipėdos r. 56 100,0 26,8 14,3Panevėžio r. 76 100,0 18,1 6,6Šiaulių r. 73 97,3 27,4 11,0Vilniaus r. 78 97,4 21,8 3,8


Lyginant savivaldybių mokyklų abiturientų, išlaikiusių lietuvių gimtosios ir anglų (užsienio) kalbų valstybinius brandos egzaminus, dalis matyti, kad geriau abiturientai laikė anglų kalbos (užsienio) valstybinį brandos egzaminą. Lyginant savivaldybių mokyklų abiturientų 5 valstybinių brandos egzaminų darbų, įvertintų 75–100 balų, dalis matyti, kad pagal 4 egzaminų (be ma-tematikos) rezultatus pirmauja Kauno r. savivaldybės mokyklos. Iš visų Vilniaus r. savivaldybės mokyklų mokinių, laikiusių lietuvių valstybinės kalbos valstybinį brandos egzaminą, 96,3 proc. jį išlaikė, arti pusės iš jų darbai buvo įvertinti 50–100 ir ketvirtadalio – 75–100 balų.

Stojimo į aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas rezultatai

6 lentelėje pateikti savivaldybių mokyklų (be suaugusiųjų mokyklų, centrų, klasių) abiturientų stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai.

6 lentelė. Savivaldybių mokyklų abiturientų, įstojusių į aukštąsias mokyklas, dalis (proc.), lyginant su įgijusiųjų vidurinį išsilavinimą skaičiumi

Savivaldybė2012 m. vidurinį išsila-vinimą įgijusių mokinių

skaičius

2012 m. laidos abiturientų, įstojusių į Lietuvos aukštą-sias mokyklas, dalis (proc.)

2012 m. laidos abiturientų, įstojusių į Lietuvos univer-

sitetus, dalis (proc.)

2012 metų laidos abituri-entų, įstojusių į Lietuvos

kolegijas, dalis (proc.)Alytaus r. 148 63,51 31,08 32,43Kauno r. 649 71,03 46,07 24,96Klaipėdos r. 315 65,72 36,83 28,89Panevėžio r. 223 63,23 19,73 43,50Šiaulių r. 283 61,49 30,04 31,45Vilniaus r. 614 57,82 34,20 23,62


Nuo 57,82 (Vilniaus r.) iki 71,03 (Kauno r.) proc. 2012 m. laidos visų savivaldybių mokyklų abiturientų įstojo į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Didžiau-sia dalis 2012 m. laidos abiturientų, įstojusių į Lietuvos universitetus – 46,07 proc. – yra iš Kauno r. savivaldybės mokyklų, o į Lietuvos kolegijas – 43,50 proc. – iš Panevėžio r. savivaldybės mokyklų. Mokinių stojimo į profesinio mokymo įstaigas 2010 ir 2012 m. rezultatai pateikti 13 pav.

13 pav. Savivaldybių mokyklų mokinių, įgijusių pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą, 2010 ir 2012 m. įstojusių į profesinio mokymo įstaigas, dalis (proc.), lyginant su įgijusiųjų vidurinį išsilavinimą skaičiumi

Pagrindinį išsilavinimą turintys mokiniai

31,52

18,21

34,19

30,18

34,84

19,3

25,1

14,93

28,15

28,12

34,6

14,19

-6,42

-3,28

-6,04

-2,06

-0,24

-5,11

-10 0 10 20 30 40

Alytaus r.

Kauno r.

Klaipėdos r.

Panevėžio r.

Šiaulių r.

Vilniaus r.

Skirtumas 2012 m. 2010 m.

Vidurinį išsilavinimą turintys mokiniai

19,44

9,44

4,26

9,49

9,87

20,81

22,97

8,17

5,08

13,9

14,13

22,15

3,53

-1,27

0,82

3,7

4,26

1,34

-5 0 5 10 15 20 25

Alytaus r.

Kauno r.

Klaipėdos r.

Panevėžio r.

Šiaulių r.

Vilniaus r.

Skirtumas 2012 m. 2010 m.

Duomenų šaltinis: ŠVIS

Savivaldybių mokyklų vidurinį išsilavinimą turinčių mokinių, 2010 ir 2012 m. įstojusių į profesinio mokymo įstaigas, dalys yra didžiausios Alytaus r. ir Vilniaus r. savivaldybėse (2010 m. viršijo kitų savivaldybių vidurkį daugiau kaip po 2 kartus), o mažiausia – Klaipėdos r. savivaldybėje. Pagrindinį išsilavinimą turinčių mokinių, 2010 ir 2012 m. įstojusių į profesinio mokymo įstaigas, dalys yra didžiausios Alytaus r., Klaipėdos r., Panevėžio r. ir Šiaulių r. savivaldybėse, o mažiausios – 2010 m. Kauno r., 2012 m. Vilniaus r. savivaldybėse. Lyginant visų šešių savivaldybių mokyklų vidurinį išsilavinimą turinčių mokinių, 2010 ir 2012 m. įstojusių į profesinio mokymo įstaigas, dalis matyti, kad jos didėja (išskyrus Kauno r.), o pagrindinį išsilavinimą turinčių mokinių – mažėja.


Išvados

Žiedinių savivaldybių administracijų švietimo specialistai reikšminga veikla siekiant švietimo kokybės laiko ir praktiškai taiko konsultavimą, mokyklų veiklos priežiūrą, mokyklų vadovų ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimą, švietimo būklės tyrimus, apžvalgas, mokinių pasiekimų tyrimus, mokyklos veiklos įsivertinimą, išorinį vertinimą, švietimo stebėseną.

Visos savivaldybės iš visų švietimo stebėsenos rodiklių daugiausiai dėmesio skiria švietimo aprūpinimo ir organizavimo grupės rodikliams, mažiau-siai – mokymo ir mokymosi procesų, švietimo pasekmių grupių rodikliams.

Švietimo kokybei vertinti savivaldybės inicijuoja mokyklų išorinį vertinimą, taikydamos įvairius mokyklų atrankos kriterijus, tačiau prioritetą teikia mokyklos veiklos įsivertinimui.

Savivaldybėse pagal išorinio vertinimo tvarką įvertintų mokyklų dalys yra skirtingos. Daugiau nei pusė mokyklų įvertinta tik vienoje savivaldybėje, keturiose (iš 6) įvertintų mokyklų dalis nesiekia šalies vidurkio.

Švietimo kokybė visose savivaldybėse vertinama pagal pakankamai informatyvų mokymosi rezultatų rodiklį, kurį galima skaičiuoti dvejopai – išlai-kiusiųjų abiturientų skaičių lyginti su laikiusiųjų egzaminą arba su visų abiturientų skaičiumi.

Švietimo pasekmių rodiklį renkant informaciją apie švietimo būklę savivaldybės vertina kaip mažai reikšmingą, tačiau tokio pobūdžio statistinė infor-macija yra renkama, pagal ją siekiama nustatyti tendencijas.

Žiedinių savivaldybių administracijų švietimo specialistų vykdoma įvairiapusė veikla yra orientuota į švietimo kokybės gerinimą ir rodo kie-kvienos savivaldybės pastangas sukurti geros mokyklos ir ugdymo kokybės sampratą.

Parengė Regioninės politikos analizės skyriaus specialistai:Kazimieras BukotaEl. paštas [email protected]. (8 343) 91 257Danutė Tarasevičienė El. paštas [email protected] Valevičiūtė El. paštas [email protected]. (8 37) 537 184Jonas VaščėgaEl. paštas [email protected]. (8 343) 91 257

Regina VasiliauskienėEl. paštas [email protected]. (8 37) 537 182Jūratė VenckienėEl. paštas [email protected]. (8 315) 56 989Danutė VišinskytėEl. paštas [email protected]. (8 37) 537 182

Savivaldybėse taikomi švietimo kokybės užtikrinimo būdai

Dauguma savivaldybių, siekdamos gerinti švietimo kokybę, taiko tokius kokybės užtikrinimo būdus: mokyklų konsultavimą, mokyklų veiklos prie-žiūrą, švietimo stebėseną, išorinį mokyklų vertinimą ir švietimo būklės tyrimus. Minėtus būdus pasirinko nuo 68 iki 100 proc. savivaldybių. Mokinių mokymosi pasiekimų vertinimas (tyrimai) svarbūs 23 proc. savivaldybių. Užsakomieji švietimo būklės tyrimai taikomi tik Radviliškio ir Ukmergės rajonų savivaldybėse. Kaip mažiausiai svarbų užtikrinant kokybę aptariamos grupės savivaldybės nurodo mokyklų vadovų ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimą.

1 pav. Savivaldybių taikomi švietimo kokybės užtikrinimo būdai

0 20 40 60 80 100

Mokyklų vadovų ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimasUžsakomieji švietimo būklės tyrimai

Mokinių mokymosi pasiekimų vertinimas (tyrimai)Savivaldybės atliekami švietimo būklės tyrimaiIšorinio mokyklų veiklos vertinimo inicijavimas

Švietimo stebėsena rodiklių pagrinduMokyklų konsultavimas



Duomenų šaltinis: savivaldybių administracijų švietimo padalinių specialistų informacija

Išvardytus švietimo kokybės užtikrinimo būdus aptariamos savivaldybės vertina gerai ir labai gerai. Mokyklų konsultavimą ir mokyklų veiklos prie-žiūrą taip vertina atitinkamai 97 ir 84 proc. savivaldybių.

2 pav. Savivaldybių taikomų švietimo kokybės užtikrinimo būdų vertinimas (4–5 balai)

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Mokinių mokymosi pasiekimų vertinimas (tyrimai)Išorinis mokyklų veiklos vertinimas

Švietimo būklės tyrimaiSavivaldybės lygmens švietimo stebėsena

Mokyklų vadovų ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimasMokyklų veiklos priežiūra

Mokyklų konsultavimas



Beveik visų vidutinių savivaldybių švietimo strateginių planų tikslai atspindi švietimo kokybės siekius. Pastebėtina, kad strateginiuose tiksluose sie-kiamybė gerinti ugdymo ar paslaugų kokybę dažniausiai apibūdinama abstrakčiai, stokojama konkretaus, aiškaus pokyčio formulavimo. Švietimo padalinių veiklos ataskaitų analizė leidžia teigti, kad turimais švietimo stebėsenos rodikliais iš dalies naudojamasi vertinant švietimo sistemos būklę, rengiant mokyklų tinklo pertvarkos planus, tačiau nepraktikuojama rodiklius naudoti matuojant, kiek buvo pasiekti užsibrėžti tikslai.


Švietimo stebėsena LR švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) apibrėžiama kaip nuolatinė švietimo būklės ir kaitos analizė, ver-tinimas, prognozavimas. Minėto įstatymo 53 str. įtvirtinta nuostata, kad švietimo stebėsenos paskirtis yra sudaryti sąlygas visiems švietimo valdymo subjektams priimti pagrįstus sprendimus ir vykdyti švietimo kokybę laiduojantį valdymą. Valstybės švietimo stebėseną vykdo Švietimo ir mokslo ministerija, kitos įstaigos, įgaliotos švietimo ir mokslo ministro, savivaldybių administracijos, mokyklos, o ją reglamentuoja švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka – Valstybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašas (Žin., 2005, Nr. 141-5082; 2010, Nr. 77-3984; 2012, Nr. 98-5004) ir Valstybės švietimo stebėsenos rodikliai (Žin., 2006, Nr. 3-80; 2012, Nr. 98-5003).Švietimo stebėsenos tvarka įteisinta 78 proc. analizuojamos grupės savivaldybių. Daugiausia dėmesio vykdant švietimo stebėseną savivaldybėse skiria-ma aprūpinimo ir organizavimo rodikliams (jie sudaro 33 proc. visų taikomų stebėsenos rodiklių). Rečiausiai naudojami švietimo pasekmių rodikliai (apie 4 proc.).

ŠVIETIMO KOKYBĖS UŽTIKRINIMO 2012 M. APŽVALGA

VIDUTINĖS SAVIVALDYBĖS

Švietimo stebėsena pagal rodiklius

3 pav. Savivaldybių švietimo stebėsenos rodiklių grupės

0 5 10 15 20 25 30 35

Švietimo pasekmėsMokymo ir mokymosi procesas

MokiniaiMokymosi rezultataiŠvietimo kontekstas

Dalyvavimas švietimePersonalas

Švietimo aprūpinimas ir organizavimas



Aptariamoje savivaldybių grupėje švietimo stebėsenos rodiklius anksčiausiai, 2003 m., pradėjo taikyti Šakių rajono savivaldybė. Švietimo stebėsenos proveržis, taikant rodiklius, įvyko 2006 m., kai į šį procesą įsitraukė 23 proc. aptariamos grupės savivaldybių (nėra informacijos apie 10 proc. savival-dybių švietimo stebėsenos rodiklių taikymo pradžią). Dauguma savivaldybių (46 proc.) švietimo stebėsenos rodiklius atnaujina kartą per 2–3 metus. Kelmės, Šilalės rajonų ir Marijampolės savivaldybės taiko neatnaujintus stebėsenos rodiklius.

4 pav. Švietimo stebėsenos rodiklių atnaujinimas

0 10 20 30 40 50

Pagal poreikįKartą per metus

NeatnaujinamiPagal strateg. planavimo laikotarpį

Kartą per 2-3 metus



Vidutinės savivaldybės naudoja įvairius švietimo stebėsenos rodiklių duomenų šaltinius. Visos naudoja mokyklų teikiamus, Švietimo valdymo in-formacinės sistemos (ŠVIS), Nacionalinio egzaminų centro (NEC) duomenis, 78,6 proc. – Statistikos departamento (SD), 67,9 proc. – Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros (NMVA), 46 proc. – nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų duomenis, 42,9 proc. – Švietimo ir mokslo ministerijos užsakytų / atliktų tyrimų, 39,3 proc. – savivaldybių užsakytų / atliktų tyrimų, 14,3 proc. – tarptautinių tyrimų duomenis. Dauguma aptariamos grupės savivaldybių yra parengusios švietimo stebėsenos rodiklių sąrašus. Rodiklių skaičius juose svyruoja nuo 23 iki 69. Beveik visų aptariamos grupės savivaldybių administracijos orientuojasi į ankstesnio laikotarpio, t. y. 2005 m., rodiklius, ir tik nedidelė dalis savivaldybių (Kretingos, Vilkaviškio, Kėdainių rajonų) sąrašus atnaujino pagal 2012 m. rekomenduojamą valstybės (strateginių) švietimo stebėsenos rodiklių są-rašą. Daugiau nei 60 proc. vidutinių savivaldybių, įvertinusių savo rajonų švietimo, ekonominius, socialinius poreikius, pasirenka aktualius regionui švietimo stebėsenos rodiklius ir derina juos su nacionaliniais.

5 pav. Švietimo stebėsenos rodikliai savivaldybėse

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Ukmergės r.Vilkaviškio r.

Kėdainių r.Mažeikių r.

Šakių r.Akmenės r.

Šilalės r.Jonavos r.

Elektrėnų r.Jurbarko r.

Kaišiadorių r.Švenčionių r.

Joniškio r.Trakų r.

Kretingos r.Raseinių r.Rokiškio r.

Telšių r.Utenos r.

Tauragės r.Šilutės r.

Marijampolės r.Plungės r.Kelmės r.

Pakruojo r.Šalčininkų r.

Biržų r.Prienų r.

Radviliškio r.

Nacionaliniai švietimo stebėsenos rodikliai (proc)Savivaldybės švietimo stebėsenos rodikliai(proc)


(proc.)(proc.)

Apie 10 proc. savivaldybių renkasi tik nacionalinius švietimo stebėsenos rodiklius, o kitos – ir nacionalinius, ir savivaldybei aktualius rodiklius. Skiriasi ir savivaldybių taikomų švietimo stebėsenos rodiklių skirstymo į grupes praktika. Dauguma aptariamos grupės savivaldybių (apie 80 proc.) stebėsenos rodiklius skirsto į grupes pagal apibūdinamą švietimo sistemos komponentą: švietimo kontekstą, aprūpinimą ir organizavimą, personalą, mokinius, dalyvavimą švietime, mokymo ir mokymosi procesus, mokymosi rezultatus, švietimo pasekmes ar švietimo sistemos stebėjimą (metarodikliai). Vidutinės savivaldybės labiausiai išplėtojusios švietimo konteksto (nuo 2 iki 9 rodiklių), personalo (nuo 3 iki 25), švietimo aprūpinimo ir organizavi-mo (nuo 8 iki 25) rodiklių grupes. Mokymo ir mokymosi procesų, mokymosi rezultatų grupėse vyrauja panašus rodiklių skaičius (nuo 1 iki 10); ma-žiausiai savivaldybėms reikšminga švietimo pasekmių rodiklių grupė, nes apie 20 proc. savivaldybių į rodiklių sąrašus minėto komponento neįtraukė. 68 proc. aptariamos grupės savivaldybių reikšmingiausiais laiko švietimo materialinio aprūpinimo ir finansavimo, 57 proc. – mokinius apibūdinan-čius, 54 proc. – personalą apibūdinančius rodiklius. Tik 21 proc. aptariamos grupės savivaldybių vertina švietimo pasekmių komponento rodiklius, apibūdinančius kokybės būklę ar sukurtą produktą pasibaigus tam tikram švietimo proceso etapui. Apie 30 proc. šios grupės savivaldybių švietimo stebėsenos rodiklių sąrašuose aptaria rodiklius, aprašo duomenų šaltinius, rinkimo periodiškumą, analizės metodiką. Tačiau veiklos ataskaitos rodo, kad tik maža dalis savivaldybių gautus rezultatus naudoja veiklai įsivertinti ir planavimo kokybei gerinti (veiklos ataskaitos iš dalies grįstos rajono švietimo būklės kiekybine statistika ir priežiūros rezultatais). Vidutinės savivaldybės, renkančios stebėsenos duomenis, naudoja juos įvairioms apžvalgoms, ataskaitoms, savivaldybės tarybos sprendimams rengti, kaitos strategijoms kurti. Apklausos duomenimis, dauguma savivaldybių (86 proc.) teigia šiuos duomenis naudojančios rekomendacijoms, kaip tobu-linti mokyklų veiklą, rengti. Tik dvi šios grupės savivaldybės stebėsenos duomenimis grindžia švietimo būklės tyrimų užsakymus ir vykdymą.

6 pav. Stebėsenos duomenų panaudojimas

0 20 40 60 80 100

Tyrimams užsakyti ir vykdytiRekomendacijoms dėl mokyklų veiklos tobulinimo rengti

Kaitos strategijoms kurtiSavivaldybės tarybos sprendimams rengti

Apžvalgoms, ataskaitoms rengti



Trečdalis apklausoje dalyvavusių vidutinio dydžio savivaldybių teigė, kad vykdant švietimo stebėseną pagal rodiklius jiems nekyla jokių problemų. Tačiau beveik 40 proc. respondentų pripažino, kad savivaldybių specialistams stinga darbo su rodikliais patirties, kompetencijos analizuojant ir pri-taikant surinktus duomenis tiksliniams poreikiams. Dalis savivaldybių problema laiko tai, kad kai kurios statistinius duomenis administruojančios institucijos juos pateikia labai pavėluotai, kad dalis surenkamų duomenų yra nepatikimi.

7 pav. Problemos, kylančios dėl švietimo stebėsenos naudojant rodiklius

0 10 20 30 40

Duomenų patikimumasVėluoja statistika

Problemų nėraStinga darbo su rodikliais kompetencijos




Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 64 straipsnio 1 punkte apibrėžta švietimo priežiūros paskirtis – stebėti švietimo prieinamumą ir kokybę ir skatinti švietimo tobulinimą, konsultuoti ir vertinti veiklą. Šio straipsnio 4 punkte nurodyta, kad „mokyklų veiklos priežiūrą atlieka savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija <....>, savivaldybės vykdomoji institucija <....>, prireikus pasitelkdami išorės vertintojus.“Aptariamos grupės savivaldybių administracijų švietimo padaliniai svarbiausiais švietimo kokybės užtikrinimo būdais pripažino savivaldybės moky-klų veiklos priežiūrą ir mokyklų konsultavimą (100 proc.), taip pat savivaldybės lygmens švietimo stebėseną naudojant rodiklius (90 proc.) ir išorinio mokyklų vertinimo inicijavimą (70 proc.).Savivaldybių administracijų švietimo padalinių vykdomų mokyklų veiklos priežiūros formų analizė rodo, kad dažniausiai į mokyklas vykstama kon-sultuoti. Kita dažnai taikoma priežiūros forma yra planiniai ir neplaniniai teminiai patikrinimai (pagal atsiradusį poreikį). Gerokai mažiau vykdoma planinių ir neplaninių visapusiškų patikrų.8 pav. Savivaldybių taikomos mokyklų veiklos priežiūros formos (dalis proc.)

0

20

40

60

80

100

Mokyklųkonsultavimas

Planiniai teminiaipatikrinimai

Neplaniniaiteminiai (pagal

atsiradusį poreikį)

Planiniaivisapusiškipatikrinimai

Neplaniniaivisapusiškipatikrinimai

Kita


Visas mokyklas du kartus per metus patikrina 6 proc., kartą per metus – 39 proc., o pusę savivaldybės teritorijoje esančių mokyklų – 32 proc. savi-valdybių švietimo padalinių. 10 proc. apklaustų savivaldybių per metus patikrina daugiau kaip 50 proc. mokyklų. Dalis savivaldybių nurodė, kad į mokyklas švietimo padalinio specialistai vyksta tik pačios mokyklos kvietimu arba iškilus kokiai nors problemai.


Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 37 straipsnio 4 punkte numatoma, kad „Švietimo kokybei gerinti vykdoma švietimo stebėsena, tyrimai, mo-kyklų veiklos įsivertinimas ir išorinis vertinimas...“, o 64 straipsnio 2 ir 4 punktuose išorinis vertinimas apibūdinamas kaip viena iš švietimo priežiūros formų. „Bendrojo lavinimo mokyklų veiklos kokybės išorės vertinimo tvarkos aprašo“ 6 punkte teigiama, kad išorės vertinimo tikslas – skatinti mo-kyklas tobulėti, siekiant geresnės ugdymo(si) kokybės ir geresnių mokinių pasiekimų.Vidutinių savivaldybių grupėje išorinį vertinimą, kaip vieną iš švietimo kokybės užtikrinimo būdų, nurodo 77 proc. savivaldybių; išorinio vertinimo svarba švietimo kokybės užtikrinimo savivaldybėje požiūriu įvertinta vidutiniškai 4,2 balo, o mokyklų veiklos įsivertinimo svarba – 4,3 balo. Pagal NMVA pateiktus duomenis (2007 m.–2012 m. I pusmetis) apie vertintų mokyklų aprėptį, šioje grupėje išsiskiria Pasvalio rajono savivaldybė, kurioje, vykdant bandomąjį projektą, jau 2006 m. buvo įvertintos visos mokyklos. Dviejose savivaldybėse išorinis vertinimas nevykdytas nė vienoje mokyklo-je, trijose – vertinta tik po vieną mokyklą. Per anksčiau minėtą laikotarpį išorinis vertinimas vyko 129 aptariamų savivaldybių mokyklose (21,1 proc.). Apibendrinti trijų iš penkių mokyklų veiklos sričių vertinimo keturiais lygiais duomenys rodo, kad nė vienoje mokykloje šios sritys nebuvo vertintos žemiausiu (pirmu) ir aukščiausiu (ketvirtu) lygiais. Vertinimuose dominuoja antras lygis. Sritis „Pagalba mokiniui“ vertinta geriausiai (61 proc. mo-kyklų – antru lygiu, 39 proc. mokyklų – trečiu lygiu), tačiau sritis „Ugdymas ir mokymasis“ trečiu lygiu įvertinta tik 3,9 proc. mokyklų.

9 pav. Sričių vertinimas lygiais (mokyklų dalis proc.)

0

20

40

60

80

100

1 lygis 2 lygis 3 lygis 4 lygis 1 lygis 2 lygis 3 lygis 4 lygis 1 lygis 2 lygis 3 lygis 4 lygis

Ugdymas ir mokymasis Pasiekimai Pagalba mokiniui


Apklausos duomenimis, parenkant mokyklas išoriniam vertinimui, atliekamam NMVA, laikomasi savanoriškumo ir pragmatizmo principų: daž-niausiai pasisiūlo pačios mokyklos (41,9 proc.) arba parenkamos mokyklos, kuriose bus vykdomas vidurinio ugdymo programos akreditavimas (35,5 proc.). Beveik dešimtadalis (9,7 proc.) savivaldybių šioje grupėje išoriniam vertinimui nevengia parinkti mokyklų, kurios gali tinkamai reprezentuoti savivaldybę.

10 pav. Kaip parenkamos mokyklos išoriniam vertinimui

0

15

30

45

Parenkamosmokyklos, kurios

gali tinkamaireprezentuotisavivaldybę

Parenkamosmokyklos, dėlkurių veikloskokybės kyla

abejonių

Proporcingaipagal mokyklos

tipą

Kita Parenkamosmokyklos, kurių

viduriniougdymo

programa busakredituojama

Pasisiūlo patimokykla

Savi

vald

ybių

dal

is (p

roc.

)


Išorinio vertinimo medžiaga dažniausiai panaudojama vertintos mokyklos veiklai tobulinti (51,6 proc. savivaldybių) ir švietimo kokybei savivaldy-bės mastu vertinti (51,6 proc. savivaldybių). Rečiausiai išorinio vertinimo medžiaga naudojama kuriant savivaldybės švietimo strategiją (32,3 proc. savivaldybių). Savivaldybės, kurios naudoja išorinio vertinimo medžiagą kurdamos savivaldybės švietimo strategiją, mokyklų išorinio vertinimo ir veiklos įsivertinimo svarbą vertina aukštesniu balu – 4,4. Pagalbą mokykloms po išorinio vertinimo rengiant ir įgyvendinant mokyklos veiklos tobulinimo veiksmų planą teigia teikusios 74,2 proc. savivaldybių. Dažniausia pagalbos forma – švietimo padalinio specialistų konsultacijos, patari-mai, rekomendacijos rengiant veiklos tobulinimo veiksmų planus. Tai praktikuojama 80,7 proc. savivaldybių. 29 proc. vidutinio dydžio savivaldybių išorinio vertinimo išvados aptariamos su mokyklų vadovais, bendruomenėmis ar darbo grupėmis veiklos tobulinimo veiksmų planams rengti, 12,9 proc. savivaldybių vykdoma priežiūra ir stebėsena, kaip tuos planus sekasi įgyvendinti. Pavieniais atvejais savivaldybės švietimo padaliniai inicijuoja veiksmingos darbo patirties sklaidą, rekomenduoja partnerius tolesniam tobulėjimui, siūlo konkrečius mokyklų bendruomenių kvalifikacijos tobu-linimo renginius.

11 pav. Išorinio mokyklų vertinimo medžiagos panaudojimas

0

20

40

60

Panaudojama kuriantsavivaldybės

švietimo strategiją

Aptariama viešai(kaip siektinas ar

vengtinas pavyzdys)

Vertinimo išvadasnaudoja tik mokyklasavo veiklai tobulinti

Švietimo padalinysimasi konkrečių

priemonių vertintosmokyklos veiklai

tobulinti

Panaudojamašvietimo kokybei

savivaldybės mastuįvertinti

Savi

vald

ybių

dal

is (p

roc.

)


Vertinga patirtis

Beveik penktadalis šios grupės savivaldybių veiksmingomis priemonėmis laiko švietimo padalinių specialistų mokykloms teikiamas įvairaus pobū-džio konsultacijas ir rekomendacijas (nuo strateginio iki ugdymo plano ir pamokos planavimo). 16,1 proc. aptariamos grupės savivaldybių kokybei užtikrinti kaip priemonę naudoja stebėsenos, išorinio vertinimo, vidurinio ugdymo programos akreditavimo medžiagos, kitų duomenų analizę, 12,9 proc. veiksminga priemone laiko mokyklų tinklo pertvarką; apie 10 proc. savivaldybių nurodo, kad veiksmingos kokybės užtikrinimo priemonės yra šios: teminė ir grįžtamoji kontrolė, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumo didinimas, vertingos patirties sklaida mokyklų vadovų, jų pavaduotojų klubuose, metodiniuose būreliuose. Pavienės savivaldybės nurodo išorinį vertinimą, pagalbą mokiniams ir mokytojams, tolygų švietimo sistemos finansavimą, tyrimus, švietimo įstaigų renovavimą ir kt.Beveik trečdalis vidutinių savivaldybių nenurodė turinčios patirties svarstant, kuriant geros mokyklos sampratą. Dviejose savivaldybėse tarp politikų ir mokyklų šiuo klausimu vyksta diskusijos. Beveik pusė (45 proc.) aptariamos grupės savivaldybių teigia, kad veiksmingas kuriant sampratą gali būti dalijimasis gerąja patirtimi, penktadalis (19,4 proc.) savivaldybių kaip galimybę padėti susitarti dėl geros mokyklos sampratos nurodo mokyklų dalyvavimą projektuose, seminaruose. Tačiau nė viena iš aptariamos grupės savivaldybių nenurodė, kad jų lygmeniu būtų susitarta dėl to, kas yra gera mokykla.Mokinių skaičius, tenkantis vienam savivaldybės švietimo padalinio specialistui, vykdančiam viešojo administravimo funkcijas, yra labai skirtingas ir svyruoja nuo 396 iki 1 524 (vidutiniškai 791 mokinys). Šio santykio vidurkis aptariamoje grupėje viršijamas 14 (45,2 proc.) savivaldybių. Duomenys rodo, kad savivaldybės specialisto ir jam tenkančio mokinių skaičiaus santykis koreliuoja su per metus patikrinamų mokyklų skaičiumi: mažiausiai mokyklų per metus patikrinama tose savivaldybėse, kuriose vienam specialistui tenka didžiausias mokinių skaičius (Raseinių, Šilalės, Radviliškio, Jonavos, Vilkaviškio, Trakų rajonų savivaldybės).

12 pav. Mokinių skaičius, tenkantis vienam specialistui

0 200 400 600 800 1000 1200 1400 1600

Raseinių rajonoŠilalės rajono

Tauragės rajonoRadviliškio rajono

MarijampolėsJonavos rajono

Anykščių rajonoVilkaviškio rajono

Kėdainių rajonoŠakių rajonoTrakų rajono

KaišiadoriųUtenos rajono

Mažeikių rajonoVidutiniškai

Telšių rajonoJurbarko rajono

Šilutės rajonoUkmergės rajono

Plungės rajonoRokiškio rajono

Biržų rajonoKelmės rajonoPrienų rajono

Joniškio rajonoKretingos rajono

Švenčionių rajonoPakruojo rajono

ElektrėnųPasvalio rajono

Šalčininkų rajonoAkmenės rajono

Mokinių skaičius


Kaišiadorių rajono

Vidutiniškai

Rezultato rodiklių apibendrinimas

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatai

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (toliau tekste – PUPP) tikslas – atliepti pasikeitusius švietimo poreikius ir pagerinti apibendrinamojo vertinimo kokybę. Pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-2558 patvirtintą Pagrindinio ug-dymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą, nuo 2012 metų pagrindinio ugdymo pasiekimų (lietuvių kalbos (gimtosios) ir matematikos) patikrinimas tapo privalomas. 2012 m. vidutinio dydžio savivaldybių grupėje lietuvių k. (gimtosios) (raštu) patikrinime dalyvavo 10 213, o matematikos – 10 187 mokiniai. NEC pateikti duomenys rodo, kad vidutiniškai 96 proc. dešimtokų sėkmingai dalyvavo lietuvių kalbos (gim-tosios), 87 proc. – matematikos pasiekimų patikrinime. Sėkmingai dalyvavusių lietuvių kalbos (gimtosios) pasiekimų patikrinime ir įvertintų 4–10 balų mokinių dalis svyruoja nuo 91,5 iki 100 proc.; 7–10 balų įvertinimus gavo vidutiniškai apie 52 proc., o 9–10 balų įvertinimus – vidutiniškai apie 15 proc. dešimtokų. 9–10 balų įvertinimus gavusių mokinių procentinė dalis didžiausia (25,1 proc.) Jurbarko r. savivaldybėje. Sėkmingai dalyvavusių matematikos pasiekimų patikrinime ir įvertintų 4–10 balų mokinių dalis svyruoja nuo 78,4 proc. (Raseinių r.) iki 94,1 proc. (Šakių r.). 7–10 balų įvertinimus gavo vidutiniškai apie 43 proc., o 9–10 balų įvertinimus – vidutiniškai apie 19 proc. dešimtokų. 9–10 balų įvertinimus per matematikos patikrinimą gavusių mokinių dalis procentais yra didžiausia (28,8 proc.) Marijampolės savivaldybėje. Patikrinimų rezultatai rodo, kad mokinių matematikos pasiekimų, įvertintų 4–10 balų, dalis nuo 3 iki 19 procentinių punktų mažesnė už lietuvių kalbos (gimtosios) pasiekimų įvertinimus, išskyrus Šalčininkų rajoną, kur vertinimai vienodi.

13 pav. Mokinių, 2012 m. sėkmingai dalyvavusių PUPP, dalis (proc.)

70 80 90 100

Raseiniø r.Vilkaviðkio r.

Pakruojo r.Joniðkio r.Pasvalio r.

Ðilalës r.Anykðèiø r.Akmenës r.

Telðiø r.Jurbarko r.

Kelmës r.Elektrënø

Rokiðkio r.Këdainiø r.

VidutiniðkaiPrienø r.

Utenos r.Ðvenèioniø r.

Birþø r.Ukmergës r.

Radviliðkio r.Plungës r.

Trakø r.Maþeikiø r.

Kaiðiadoriø r.Ðalèininkø r.Tauragës r.

MarijampolëÐilutës r.

Jonavos r.Kretingos r.

Ðakiø r.

Lietuviø k. (gimtoji) Matematika


Daugiau kaip pusė savivaldybių (51,6 proc.) PUPP laiko labai svarbiu švietimo kokybės užtikrinimo veiksniu, ketvirtadalis (25,8 proc.) – svarbiu, šiek tiek daugiau kaip penktadalis (22,6 proc.) – nelabai svarbiu.


Patikimiausias bendrojo ugdymo rezultatų savivaldybėse vertinimo šaltinis yra valstybiniai brandos egzaminai (toliau tekste – VBE). NEC duome-nimis, 2012 m. lietuvių kalbos (gimtosios) valstybinį brandos egzaminą išlaikė beveik 93 proc. laikiusių vidutinio dydžio savivaldybių abiturientų, matematikos VBE – per 94 proc., biologijos VBE – per 96 proc., istorijos VBE – 99,3 proc., užsienio (anglų) kalbos VBE – 99,7 proc.

Marijampolės

Vidutiniškai

14 pav. Valstybinius brandos egzaminus išlaikiusių 1–100 balų abiturientų dalis (proc.)

51,3 50,2

25,1

47,9

73

99,3 99,7 96,3 94,3 92,8

0

25

50

75

100

Istorija Anglų k. Biologija Matematika Lietuvių k. (gimtoji)

1-100 balų išlaikiusųjų dalis nuo bendro abiturientų skaičiaus 1-100 balų išlaikiusųjų dalis nuo laikiusiųjų skaičiaus


Didžiausia išlaikiusiųjų VBE nuo visų abiturientų dalis buvo: lietuvių (gimtosios) k. ir matematikos – Plungės, istorijos – Akmenės, biologijos – Pakruojo, užsienio (anglų) kalbos – Jonavos rajonų savivaldybėse. Mažiausia daugumos aptariamų VBE išlaikiusiųjų dalis buvo Šalčininkų rajono savivaldybės mokyklose. Šis rodiklis papildo švietimo pasekmių rodiklį apie abiturientų stojimą į valstybės finansuojamas universitetines programas. Šalčininkų rajono savivaldybėje jis tesiekia 13 proc. ir yra mažiausias šalyje.

1 lentelė. 2012 m. laidos abiturientų, išlaikiusių valstybinius brandos egzaminus 1–100 balų, dalis (proc.) lyginant su bendru abiturientų skaičiumi

SavivaldybėValstybinis brandos egzaminas

anglų k. biologijos istorijos lietuvių k. (gimtosios) matematikos

Akmenės r. 50,5 18,0 67,1 66,4 48,1Anykščių r. 40,0 26,9 41,2 55,8 41,5Biržų r. 53,9 27,9 45,5 76,8 59,8Elektrėnų sav. 59,1 19,6 64,7 86,0 59,1Jonavos r. 67,2 21,2 54,8 84,6 51,5Joniškio r. 54,1 22,3 65,5 76,4 50,5Jurbarko r. 46,2 24,2 54,1 74,3 51,7Kaišiadorių r. 55,7 27,4 40,2 82,3 50,9Kėdainių r. 50,6 25,3 48,1 67,4 38,9Kelmės r. 38,8 28,6 45,5 64,0 29,9Kretingos r. 52,3 23,6 48,0 80,1 55,9Marijampolės sav. 64,4 24,9 48,2 84,3 52,8Mažeikių r. 64,2 19,2 57,0 77,1 58,2Pakruojo r. 48,8 41,5 51,7 74,9 48,3Pasvalio r. 48,1 25,5 58,6 66,9 56,4Plungės r. 45,8 33,3 39,3 87,0 67,4Prienų r. 48,9 30,9 60,7 73,7 38,9Radviliškio r. 42,5 24,1 54,9 70,1 53,3Raseinių r. 52,8 31,4 52,0 76,8 38,4Rokiškio r. 32,4 31,4 39,6 70,3 57,7Šakių r. 38,4 28,1 47,5 75,6 44,7Šalčininkų r. 13,6 10,7 32,2 46,4 23,2Šilalės r. 46,8 27,1 48,3 69,6 32,7Šilutės r. 56,0 28,4 55,2 82,5 48,0Švenčionių r. 31,9 16,9 52,2 67,0 29,0Tauragės r. 48,2 26,6 37,9 67,0 50,8Telšių r. 49,1 27,4 51,3 78,4 57,9Trakų r. 42,2 16,9 51,6 59,8 38,6Ukmergės r. 66,0 26,1 48,3 73,6 48,8Utenos r. 60,7 24,3 65,5 78,6 55,4Vilkaviškio r. 56,2 23,1 54,8 66,1 36,6Vidutiniškai 50,2 25,1 51,3 73,0 47,9


1–100 balų išlaikiusiųjų dalis nuo bendro laikiusiųjų skaičiaus1–100 balų išlaikiusiųjų dalis nuo bendro abiturientų skaičiaus

2012 m. laidos abiturientams vidutinėse savivaldybėse sėkmingiausias buvo užsienio (anglų) kalbos valstybinis brandos egzaminas – net 19-oje sa-vivaldybių (61,3 proc.) šį egzaminą išlaikė visi laikiusieji; istorijos VBE visi abiturientai išlaikė 12-oje savivaldybių (38,7 proc.), biologijos VBE – tik dviejose savivaldybėse (6,5 proc.). Lietuvių (gimtosios) kalbos ir matematikos VBE 100 proc. nebuvo išlaikyti nė vienoje iš aptariamos grupės savi-valdybių.

2 lentelė. 2012 m. laidos abiturientų, išlaikiusių valstybinius brandos egzaminus 1–100 balų, dalis (proc.) lyginant su laikiusiųjų egzaminą skaičiumi





Analizuojant valstybinius brandos egzaminus aukščiausių balų aspektu, išryškėja, kad nepaisant to, jog lietuvių (gimtosios) kalbos egzamino išlaiky-mo rodiklis žemiausias, gautų aukščiausių įvertinimų rodiklis didžiausias: 75–100 balų buvo įvertinti 23,9 proc. šį egzaminą išlaikiusių abiturientų. Antroje vietoje pagal aukščiausius įvertinimus 2012 m. buvo istorijos VBE (18,7 proc.), trečioje – užsienio (anglų) kalbos VBE (17,1), ketvirtoje – matematikos VBE (13,2 proc.). Mažiausiai tarp aptariamų VBE vidutinio dydžio savivaldybėse aukščiausių įvertinimų gauta iš biologijos egzamino (12,2 proc.).

15 pav. Valstybinius brandos egzaminus išlaikiusių 75–100 balų abiturientų dalis (proc.)

9,6 8,63,3

6,8

18,718,7 17,112,2 13,4

23,9

05

10152025

Istorija Anglų k. Biologija Matematika Lietuvių k. (gimtoji)

75-100 balų išlaikiusųjų dalis nuo bendro abiturientų skaičiaus75-100 balų išlaikiusųjų dalis nuo laikiusiųjų skaičiaus


Didžiausia dalis, gavusių 75–100 balų, nuo visų abiturientų buvo: lietuvių (gimtosios) kalbos egzamino – Marijampolės savivaldybėje, matematikos – Plungės, istorijos – Pakruojo, biologijos – Joniškio, užsienio (anglų) kalbos – Jonavos rajonų savivaldybėse.

3 lentelė. 2012 m. laidos abiturientų, išlaikiusių valstybinius brandos egzaminus 75–100 balų, dalis (proc. ) lyginant su bendru abiturientų skaičiumi





75–100 balų išlaikiusiųjų dalis nuo bendro abiturientų skaičiaus

75–100 balų išlaikiusiųjų dalis nuo laikiusiųjų skaičiaus

Duomenų apie 2012 m. laidos abiturientų, išlaikiusių valstybinius brandos egzaminus 75–100 balų, dalies lyginant su laikiusiųjų egzaminą skaičiumi analizė rodo, kad šiame lygmenyje pirmauja Marijampolės savivaldybė. Jos abiturientai pagal penkių aptariamų VBE įvertinimus 75–100 balų yra 2–5 vietose (iš 31). Jonavos ir Plungės rajonų savivaldybių abiturientai į pirmąjį penketuką pakliūva pagal trijų VBE, Kretingos, Pakruojo, Šalčininkų ir Tau-ragės rajonų savivaldybių abiturientai – pagal dviejų VBE įvertinimų 75–100 balų dalį. Jonavos rajono savivaldybės abiturientai pirmauja pagal užsienio (anglų) kalbos ir matematikos aukščiausius įvertinimus. Į paskutinį penketuką pagal trijų VBE įvertinimų 75–100 balų dalį pakliūva Anykščių, Kelmės, Pasvalio, Rokiškio, Šalčininkų rajonų savivaldybių ir Elektrėnų savivaldybės abiturientai; pagal dviejų VBE įvertinimų 75–100 balų dalį – Akmenės, Švenčionių, Trakų ir Vilkaviškio rajonų savivaldybių abiturientai.

4 lentelė. 2012 m. laidos abiturientų, išlaikiusių valstybinius brandos egzaminus 75–100 balų, dalis lyginant su laikiusiųjų egzaminą skai-čiumi (proc.)



Akmenės r. 13,0 13,5 18,0 16,4 3,8Anykščių r. 11,9 7,4 16,5 13,7 12,9Biržų r. 16,1 14,0 21,1 21,4 16,1Elektrėnų sav. 10,7 5,5 12,3 25,5 11,5Jonavos r. 30,3 12,0 24,6 22,0 23,7Joniškio r. 20,2 28,0 20,7 16,8 12,3Jurbarko r. 17,0 13,4 16,2 21,4 10,9Kaišiadorių r. 12,6 13,0 11,4 26,9 14,2Kėdainių r. 23,0 11,8 18,7 34,1 12,7Kelmės r. 7,8 9,9 20,9 16,7 9,8Kretingos r. 23,7 12,3 22,6 23,6 19,8 Marijampolės sav. 24,4 21,4 23,5 30,2 16,3Mažeikių r. 19,1 18,5 19,3 24,0 16,1Pakruojo r. 13,9 11,4 26,9 29,3 9,3Pasvalio r. 12,5 1,6 16,1 20,1 9,7Plungės r. 20,5 18,3 29,8 26,8 19,5Prienų r. 15,6 8,2 15,6 19,8 12,6Radviliškio r. 16,7 14,0 16,5 20,6 11,3Raseinių r. 17,1 10,4 21,2 29,5 12,7Rokiškio r. 9,9 15,3 12,4 21,5 9,6Šakių r. 14,2 10,6 19,5 23,3 12,8Šalčininkų r. 22,9 5,7 10,9 14,3 16,3Šilalės r. 10,0 9,4 17,3 16,6 9,4Šilutės r. 14,7 8,1 19,7 20,0 15,8Švenčionių r. 21,3 13,6 12,0 12,3 13,1Tauragės r. 14,3 14,5 28,9 30,2 15,3Telšių r. 15,4 11,0 19,0 31,4 11,3Trakų r. 14,2 8,2 21,6 21,8 9,4Ukmergės r. 14,0 16,8 17,5 28,7 13,7Utenos r. 17,4 4,8 16,4 25,6 10,4Vilkaviškio r. 16,8 9,4 13,8 25,0 13,4Vidutiniškai 17,1 12,2 18,7 23,9 13,4


Vidutinių savivaldybių švietimo padaliniai VBE svarbą švietimo kokybės užtikrinimo savivaldybėje požiūriu įvertino taip: 20 (64,5 proc.) savivaldybių – labai svarbu, 10 (32,3 proc.) savivaldybių – svarbu, 1 (3,2 proc.) savivaldybei – nelabai svarbu.


Aptariamos grupės savivaldybėse 2012 m. į profesinio mokymo įstaigų pirmą kursą priimti 3 335 mokiniai, įgiję pagrindinį išsilavinimą, 1 247 – jo neturintys, 1 213 – įgiję vidurinį išsilavinimą, 128 – neįgiję. Duomenys apie 2010 m. ir 2012 m. į profesinio mokymo įstaigas priimtų mokinių išsilavinimą rodo, kad dešimtokų, įgijusių pagrindinį išsilavinimą ir įstojusių į profesinio mokymo įstaigas, skaičius savivaldybėse per dvejus metus sumažėjo 38,1 proc., o priimtųjų, kurie neįgiję pagrindinio išsila-vinimo, skaičius padidėjo 60,3 proc. Kretingos, Pakruojo, Raseinių, Vilkaviškio rajonų savivaldybėse, kur ganėtinai didelė dalis mokinių sėkmingai

dalyvavo PUPP, gerokai sumažėjo neįgijusių pagrindinio išsilavinimo mokinių, priimtų į profesinio mokymo įstaigas. Vidutinėse savivaldybėse abi-turientų, įstojusių į profesinio mokymo įstaigas, skaičius per dvejus metus sumažėjo 5,5 proc. (2010 m. įstojo 1 283, 2012 m. – 1 213 mokinių), tačiau 1,3 proc. padidėjo priimtų, kurie baigė vidurinio ugdymo programą, bet neįgijo vidurinio išsilavinimo, mokinių (2010 m. priimta 97, 2012 m. – 128 mokiniai) skaičius. Per aptariamą laikotarpį abiturientų, stojančių į profesinio mokymo įstaigas, dalis padidėjo Biržų (1,9 proc.), Pasvalio (1,7 proc.), Prienų ir Trakų (1,5 proc.) rajonų savivaldybėse. Abiturientų, priimtų į profesinio mokymo įstaigas, skaičius svyruoja nuo 83 (Šalčininkų r. savival-dybė) iki 12 (Plungės r. savivaldybė). Nė vienoje aptariamos grupės savivaldybėje į profesinio mokymo įstaigas 2010 m. ir 2012 m. nebuvo priimta mokinių, baigusių aukštųjų studijų programas. 2012 m. daugiausiai abiturientų į Lietuvos universitetus įstojo iš Kėdainių (59,4 proc.), mažiausiai – iš Kelmės (23,0 proc.) rajonų savivaldybių. Į Lie-tuvos kolegijas daugiausiai abiturientų įstojo iš Kretingos (40,5 proc.), mažiausiai – iš Kelmės (16,2 proc.) rajonų savivaldybių.Į nemokamas universitetines studijų programas Lietuvoje įstojo nuo 31,8 proc. (Jonavos r.) iki 13 proc. (Šalčininkų r.), atitinkamai į kolegines – nuo 29,6 proc. (Kretingos ir Jurbarko r.) iki 10,6 proc. (Kelmės r.) savivaldybių abiturientų.

Išvados

Aptariamos grupės savivaldybės deda pastangas švietimo kokybei užtikrinti ir gerinti. Dažniausiai tam naudojamas mokyklų konsultavimas ir prie-žiūra, tačiau vis dažniau imama taikyti ir modernesnius švietimo kokybės užtikrinimo būdus – stebėseną, išorinį vertinimą, švietimo būklės ir mo-kinių mokymosi pasiekimų vertinimą. Savivaldybės yra parengusios aktualius švietimo stebėsenos rodiklių sąrašus, galinčius padėti įvertinti ir prognozuoti atskirų švietimo posistemių ir elementų būklę, priimti reikiamus sprendimus, nors kol kas kyla problemų surinktus duomenis taikant praktikoje.Mokyklų veiklos priežiūros apimtys rodo, kad visų vidutinių savivaldybių švietimo padaliniai šį kokybės užtikrinimo būdą taiko dažniausiai, tačiau veiksmingu jį laiko tik dešimtadalis savivaldybių.Prižiūrimų mokyklų aprėptis priklauso nuo švietimo padalinio specialistų ir mokinių skaičiaus santykio: kuo daugiau mokinių tenka vienam specia-listui, tuo rečiau vykdoma mokyklų priežiūra. Informacija, gauta taikant visus švietimo kokybės užtikrinimo būdus, vidutinėse savivaldybėse dažniausiai naudojama ne kaitos strategijoms kurti ar planavimo kokybei gerinti, o apžvalgoms ir ataskaitoms rengti.Nė vienos vidutinės savivaldybės lygmeniu nėra susitarta dėl geros mokyklos sampratos.Privalomieji lietuvių kalbos (gimtosios) ir matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų rezultatai, rodantys reikšmingus skirtumus tarp savivaldybių (8,5 proc. punkto skirtumas sėkmingai dalyvavusiųjų lietuvių kalbos (gimtosios) ir 15,7 proc. punkto skirtumas sėkmingai dalyvavusiųjų matematikos patikrinimuose), kelia klausimą, ar kai kuriose savivaldybėse pakanka priemonių švietimo kokybei užtikrinti.Tiek PUPP, tiek VBE geresni rezultatai, pasiekti iš humanitarinių ir socialinių dalykų, skatina ieškoti priemonių, galinčių stiprinti mokinių gebėjimus mokantis tiksliųjų ir gamtos mokslų.Didesnis stojančiųjų į profesinio mokymo įstaigas skaičius stebimas tose savivaldybėse, kuriose mokinių dalyvavimas PUPP buvo mažiau sėkmin-gas.Stojimo į aukštųjų universitetinių ir neuniversitetinių studijų valstybės finansuojamas programas rezultatai tiesiogiai susiję su valstybinių brandos egzaminų rezultatais: kuo didesnė savivaldybės abiturientų dalis išlaikė VBE, tuo didesnė jų dalis pateko į valstybės finansuojamas programas.

Daugiau informacijos www.smm.ltRedaktorė Nijolė ŠorienėMaketuotojas Valdas Daraškevičius

Parengė Regioninės politikos analizės skyriaus specialistai:Vyriausiasis specialistas Kastytis AugaitisEl. paštas [email protected]. (8 46) 31 34 72Vyresnioji specialistė Genovaitė ButkienėEl. paštas [email protected]. (8 46) 31 49 18Vyresnioji specialistė Regina PocienėEl. paštas [email protected]. (8 444) 56 127

Vyriausioji specialistė Birutė BanevičienėEl. paštas [email protected]. (8 46) 31 49 18Vyriausioji specialistė Ramutė KulikauskienėEl. paštas [email protected]. (8 446) 61 399

ŠVIETIMO KOKYBĖS UŽTIKRINIMO 2012 M. APŽVALGA.

MAŽOSIOS SAVIVALDYBĖS

Toliau švietimo kokybės užtikrinimo aspektu apžvelgiamos 17 mažųjų savivaldybių – Birštono, Druskininkų, Ignalinos r., Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Kupiškio r., Lazdijų r., Molėtų r., Neringos, Pagėgių, Palangos m., Rietavo, Skuodo r., Širvintų r., Varėnos r., Visagino, Zarasų r. savivaldybės.

Savivaldybėse taikomi švietimo kokybės užtikrinimo būdai

Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatose (Žin., 2003, Nr. 71-3261) kokybės užtikrinimas buvo iškeltas kaip vienas iš pagrindinių švie-timo siekių. Švietimo kokybės užtikrinimas kaip pagrindinis švietimui keliamas strateginis tikslas numatytas apžvelgiamų mažųjų savivaldybių veiklos strategijose. Šiam tikslui pasiekti savivaldybės kėlė uždavinius optimizuoti mokyklų tinklą, gerinti švietimo prieinamumą ir kokybę, skatinti pedagogų profesinį tobulėjimą ir vadovų vadybinių kompetencijų plėtrą. Populiariausi švietimo kokybės užtikrinimo būdai yra savivaldybės mokyklų veiklos priežiūra (visose), mokyklų konsultavimas (16 sav.), savivaldybės lygmens švietimo stebėsena pagal rodiklius (14 sav.), savivaldybės specialistų atlie-kami švietimo būklės tyrimai (12 sav.), išorinis mokyklų vertinimas (12 sav.). Rečiau taikomas savivaldybės lygmens mokinių mokymosi pasiekimų vertinimas (tyrimai) (7 sav.), itin retai – užsakomieji švietimo būklės tyrimai (1 sav.). Koks šių būdų poveikis ugdymo kokybei, savivaldybių švietimo padalinių metinės veiklos ataskaitose neaptariama. Daugiausiai įtakos ugdymo kokybei užtikrinti, savivaldybių švietimo padalinių specialistų teigimu, turi valstybinių brandos egzaminų rezultatų stebėsena, mokyklų konsultavimas, vidurinio ugdymo programos akreditavimas, mokyklų veiklos įsiver-tinimas, savivaldybės lygmens švietimo stebėsena, mokyklų veiklos priežiūra ir mokyklų vadovų ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimas; mažiausiai įtakos – mokyklų vadovų priėmimas į darbą pagal naująją tvarką, pedagogų atestacija ir mokinių pasiekimų tyrimai. Šiuo metu Lietuvoje nacionaliniu lygmeniu nėra suformuluota oficiali geros mokyklos samprata; švietimo specialistų teigimu, ir analizuojamos savi-valdybės neturi sėkmingai dirbančios mokyklos sampratos. Tačiau švietimo srities politikai, savivaldybių švietimo ir vietos bendruomenės svarsto, kokią mokyklą galima laikyti gera mokykla.


Švietimo ir mokslo stebėsenos paskirtis – sudaryti sąlygas visiems švietimo ir mokslo valdymo subjektams priimti pagrįstus sprendimus ir vykdyti švietimo bei mokslo kokybę laiduojantį valdymą, taip pat informuoti visuomenę apie švietimo ir mokslo būklę. Valstybės švietimo ir mokslo stebė-senos tvarkos aprašu (Žin., 2005, Nr. 141-5082; 2010, Nr. 77-3984; 2012, Nr. 98-5004) nustatoma, kad švietimo stebėsena organizuojama ir vykdoma trimis švietimo valdymo lygmenimis – valstybės, savivaldybės ir švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos lygmeniu.Savivaldybės lygmens švietimo stebėsena apima savivaldybės pavaldumo mokyklų teikiamo švietimo būklės ir kaitos analizę, vertinimą, prognozavi-mą. Ją organizuoja ir vykdo savivaldybės administracija, vadovaudamasi savivaldybės administracijos dokumentais. Šis procesas aptariamose savival-dybėse prasidėjo skirtingu metu: Pagėgių savivaldybėje – 2004 m., kasmet iki 2012 m. prisijungė po 1–2 savivaldybes. 14 iš 17 aptariamų savivaldybių švietimo stebėsena yra įteisinta savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintais dokumentais: savival-dybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašais (reglamentais) ir (arba) švietimo stebėsenos rodiklių sąrašais, bet informacija apie švietimo būklę pagal rodiklius renkama 11 savivaldybių. Patvirtinto stebėsenos rodiklių sąrašo neturi Skuodo, Varėnos ir Zarasų rajonų savivaldybės. Analizuojant ir vertinant švietimo būklę, strateginių švietimo uždavinių sprendimo padėtį, prognozuojant pokyčius, svarbu turėti patikimų duomenų apie švietimo sistemos būklę, todėl tikslinga švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą nuolat atnaujinti. Šešiose aptariamose savivaldybėse rodikliai atnau-jinami kas 2–3 metus (arba pagal strateginio planavimo laikotarpį), vienoje – kartą per metus, keturiose savivaldybėse rodikliai neatnaujinami. Aptariamų savivaldybių rodiklių sąrašų analizė rodo, kad visos savivaldybės, rengdamos šiuos sąrašus, rėmėsi iki 2012 metų rugpjūčio 24 d. galiojusiu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2692 (Žin., 2005, Nr. 3-80; 2007, Nr. 31-1146) patvirtintu Valstybės švietimo stebėsenos rodiklių sąrašu (aštuonios rodiklių grupės, iš viso 91 rodiklis). Šiuo metu galiojančiuose savivaldybių rodiklių sąrašuose yra nuo 27 iki 53 rodiklių (vidutiniškai 37), išskyrus Birštono savivaldybės 11 rodiklių sąrašą. Visos savivaldybės į stebėsenos rodiklių sąrašus dalį rodiklių įtraukė iš valstybės rodiklių sąrašo, kitą dalį rodiklių, aktualių savo savivaldybei, sukūrė pačios (žr. 1 pav.).

1 pav. Valstybės rodiklių dalis (proc.) savivaldybių rodiklių sąrašuose

78,472,2

60,458,858,8

54,552,5

42,441,5

29,527,3

21,220,7

18,5

Ignalinos r. Palangos m.

NeringosKazlų Rūdos

KalvarijosVisagino

DruskininkųMolėtų r.Lazdijų r.

Kupiškio r.BirštonoPagėgių

Širvintų r.Rietavo

Duomenų šaltinis: Savivaldybių rodiklių sąrašai

12 iš 14 savivaldybių rodiklius grupuoja į valstybės rodiklių sąraše numatytas grupes: švietimo konteksto rodikliai, švietimo aprūpinimo ir organizavimo rodikliai, personalą apibūdinantys rodikliai, mokinius apibūdinantys rodikliai, dalyvavimo švietime rodikliai, mokymo ir mokymosi procesų rodikliai, mokymosi rezultatų rodikliai, švietimo pasekmių rodikliai (žr. 2 pav.). Kazlų Rūdos ir Birštono savivaldybės rodiklių negrupuoja.

2 pav. Valstybės rodiklių ir savivaldybės susikurtų rodiklių skaičius savivaldybių rodiklių sąrašuose

Savivaldybės

Rodikliai

Birš

tono

Dru

skin

inkų

Igna

linos

r.

Kal

varij

os

Kaz

lų R

ūdos

Kupi

škio

r.

Lazd

ijų r.

Mol

ėtų

r.

Ner

ingo

s

Pagė

gių

Pala

ngos

m.

Riet

avo

Širv

intų

r.

Visa

gino

Mokymosi rezultatų rodikliai

Valstybės rodiklių skaičius 1 0 3 2 2 0 1 1 4 0 2 0 0 3

Savivaldybės sukurtų rodiklių skaičius 0 2 1 5 8 3 6 0 5 2 0 1 2 1

Mokinius apibūdinantys rodikliai



Švietimo konteksto rodikliai



Švietimo aprūpinimo ir organizavimo rodikliai



Dalyvavimo švietime rodikliai






Personalą apibūdinantys rodikliai



Mokymo ir mokymosi procesų rodikliai



Iš viso 11 40 37 34 34 44 53 33 48 34 36 27 29 33

Duomenų šaltinis: Savivaldybių rodiklių sąrašai

Apžvelgsime minėtąsias aštuonias rodiklių grupes, parodydami jų paskirtį ir aptariamų savivaldybių požiūrį į jų svarbumą vertinant švietimo būklę. Svarbiausiomis švietimo specialistai laiko mokymosi rezultatų, mokinius apibūdinančių, švietimo konteksto, švietimo aprūpinimo ir organizavimo ro-diklių grupes.Mokymosi rezultatų rodikliai yra skirti parodyti rezultatus, pasiektus baigus tam tikrą švietimo proceso etapą: pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdy-mo programą ir pan. Aptariamų savivaldybių švietimo specialistų nuomone, ši rodiklių grupė yra svarbiausia vertinant švietimo būklę savivaldybėje. Rodiklių sąrašų analizė rodo, kad tik keturios savivaldybės išsiskiria gausesniu šios grupės rodiklių skaičiumi, pusė apžvelgiamų savivaldybių turi po 1–2 rodiklius, nors mokymosi rezultatus rodančius duomenis surinkti nėra sudėtinga. Mokinius apibūdinantys rodikliai yra skirti parodyti mokinių priklausymą tam tikroms grupėms, pavyzdžiui, grupei, kuriai reikalinga materialinė ar speciali mokymosi parama, ir pan. Savivaldybių švietimo specialistų nuomone, šios grupės rodikliai pagal svarbumą, vertinant švietimo būklę, yra antri, bet dideliu rodiklių skaičiumi ši grupė nepasižymi nė vienoje savivaldybėje. Be to, kai kurie savivaldybių nusistatyti rodikliai (pavyzdžiui, „gabių mokinių ugdymas“) yra pernelyg nekonkretūs ir galimybė surinkti pagal juos skaitine išraiška išreikštus duomenis yra abejotina.Pagal švietimo konteksto rodiklius sprendžiama apie išorines sąlygas, turinčias įtakos švietimui (demografinę, sociokultūrinę padėtį, ne švietimo ins-titucijų indėlį sudarant sąlygas švietimui, mokymuisi ir kt.). Savivaldybių rodiklių sąrašuose šiai grupei priskiriami vidutiniškai penki rodikliai. Daž-niausiai šie rodikliai yra skirti apibūdinti mokyklinio amžiaus vaikų grupes – „pagal privalomojo ugdymo programas nesimokančių 7–16 m. vaikų dalis“, „Lietuvos Respublikos piliečių vaikų, išvykusių į užsienį (grįžusių iš užsienio), skaičius“, „mokinių užsieniečių skaičius bendrojo ugdymo mo-kyklose“. Stokojama informatyvių rodiklių, atspindinčių įvairaus amžiaus gyventojų grupių švietimo konkrečiose savivaldybėse sąlygas ir reikmes.Švietimo aprūpinimo ir organizavimo rodikliai skirti parodyti, kiek švietimui skiriama lėšų, kaip, remiantis teisės aktais ar kitais susitarimais, tvarkomi švietimo procesai. Ši rodiklių grupė daugumoje savivaldybių yra gausiausia. Dažniausias šios grupės rodiklis savivaldybių rodiklių sąrašuose yra „spe-cialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą teikiančių specialistų ir mokinių skaičiaus santykis bendrojo ugdymo mokyklose“, taip pat dažnai vartojami

nemokamai maitinamų, vežiojamų mokinių dalį, mokinių, tenkančių vienam mokytojui, skaičių nusakantys rodikliai. Daugiau kaip pusė aptariamų savivaldybių turi rodiklius, rodančius vienam priešmokyklinio, bendrojo ugdymo mokyklos mokiniui tenkančias mokymo ir mokyklos ūkio lėšas.Mažiau naudingais savivaldybių švietimo specialistai laiko kitų keturių grupių – dalyvavimo švietime, švietimo pasekmių, personalą apibūdinančių, mo-kymo ir mokymosi procesų – rodiklius, nors rodiklių skaičiumi šios grupės iš esmės nesiskiria nuo labiausiai naudingomis laikomų rodiklių grupių.Dalyvavimo švietime rodikliai turi rodyti, kuri savivaldybės gyventojų dalis mokosi ar yra ugdoma ir kaip pasiskirsto įvairiose švietimo įstaigose. Dvi savivaldybės šios grupės rodiklių neturi, kitų savivaldybių rodikliai apibūdina tik ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų dalyvavimą švietime.Švietimo pasekmių rodiklių paskirtis yra parodyti švietimo rezultatų poveikį visuomenei. Savivaldybių sąrašuose esantys rodikliai dažniausiai skirti parodyti mokinių mokymosi rezultatus, pagrindinį, vidurinį išsilavinimą įgijusių asmenų dalį, bet neatskleidžia švietimo rezultatų įtakos visuomenei. Kai kurie rodikliai, pavyzdžiui, „darbo biržoje registruotų pirminio profesinio mokymo absolventų dalis“, „aukštojo mokslo absolventų dalis (proc.)“, neapibūdina savivaldybės pavaldumo mokyklų veiklos pasekmių, labiau atskleidžia socialines savivaldybės gyventojų problemas. Personalą apibūdinantys rodikliai skirti parodyti pedagogų ypatumus: amžių, lytį, kvalifikaciją. Savivaldybių rodiklių sąrašuose esantys rodikliai iš es-mės atitinka savo paskirtį, bet kai kuriose savivaldybėse turimas mažas rodiklių skaičius (1 ar 2) kelia abejonių, ar jų teikiamos informacijos pakanka pagrįstiems sprendimams priimti, visuomenei informuoti. Mokymo ir mokymosi procesų rodikliai turi teikti informaciją apie mokyklos, klasės lygmens procesus: ugdymo ir mokymosi metodų taikymą, užduo-čių, namų darbų skyrimą, vertinimą ir kt. Ši grupė rodiklių nėra gausi, be to, kai kurie šiai grupei priskirti savivaldybių sukurti rodikliai, pavyzdžiui, „neformaliojo ugdymo įgyvendinimo kryptys“, „vaikų socializacijos programų įgyvendinimas“, apibūdina kitas veiklas. Vis daugiau savivaldybių, su-vokdamos, kad mokymo ir mokymosi procesą įvertinti ir išreikšti rodikliais yra sudėtinga, šią veiklą patiki Nacionalinei mokyklų vertinimo agentūrai (žr. „Mokyklų išorinis vertinimas“). Savivaldybių švietimo specialistai teigia, kad stebėsenos proceso metu surinktais duomenimis remiasi rengdami apžvalgas, ataskaitas, savivaldybės tarybų sprendimus, kurdami kaitos strategijas. Iš dalies tai patvirtina savivaldybių administracijų švietimo padalinių metinių veiklos ataskaitų analizė. Dažniausiai savivaldybių švietimo specialistų minimi trūkumai – tai, kad duomenys ne visada yra patikimi ir pateikiami laiku, mažas švietimo padali-nių specialistų skaičius ir darbo su rodikliais patirties stoka. Vis dėlto visų savivaldybių, turinčių patvirtintus švietimo stebėsenos rodiklius, specialistų nuomone, švietimo stebėsena yra svarbus švietimo kokybės užtikrinimo įrankis. Mokyklų veiklos priežiūra

Vadovaujantis Švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) 64 straipsnio nuostatomis, savivaldybių mokyklų veiklos priežiūrą at-lieka savivaldybės vykdomoji institucija, prireikus pasitelkiami išoriniai vertintojai. Apžvelgiamose savivaldybėse mokyklų veiklos priežiūrą atlieka savivaldybių administracijų švietimo padaliniai. Dažniausiai pasirenkamos priežiūros formos – planiniai teminiai patikrinimai, neplaniniai teminiai patikrinimai (pagal atsiradusį poreikį) ir mokyklų konsultavimas (žr. 3 pav.).

3 pav. Savivaldybių švietimo padalinių taikomos mokyklų veiklos priežiūros formos

0

2

16

16

16

Planiniai teminiai patikrinimai

Planiniai visapusiški patikrinimai

Mokyklų konsultavimas

Neplaniniai visapusiški patikrinimai

Neplaniniai teminiai patikrinimai (pagal atsiradusį poreikį)

Savivaldybių skaičius

Duomenų šaltinis: Savivaldybėms pateikto klausimyno atsakymai

Apžvelgiamose savivaldybėse vienam švietimo padalinio specialistui tenkančių mokyklų skaičius yra panašus – nuo 1 iki 3,5 mokyklos, tačiau per metus patikrintų mokyklų skaičius labai skiriasi (žr. 4 pav.).

4 pav. Savivaldybių švietimo padalinių atliekamos mokyklų veiklos priežiūros apimtis

0

3

6

1

7

Visos mokyklos patikrinamos bent po 2 kartus per metus

Daugiau kaip 50 proc. mokyklų patikrinamos bent po 2 kartusper metus

Per metus patikrinamos visos mokyklos

Per metus patikrinama ne daugiau kaip 75 proc. mokyklų

Per metus patikrinama ne daugiau kaip 50 proc. mokyklų

Savivaldybių skaičius


Savivaldybių atliekamą mokyklų veiklos priežiūrą kaip labai svarbią (5 balai iš 5) švietimo kokybei užtikrinti vertina 5 savivaldybės, kaip svarbią (4 balai) – 8 savivaldybės, kaip vidutiniškai svarbią (3 balai) – 5 savivaldybės. Vidutiniškai mokyklų veiklos priežiūra pagal svarbumą švietimo kokybei užtikrinti vertinama 4,1 balo.


Kad mokyklos tobulėtų siekdamos geresnės ugdymo(si) kokybės ir geresnių mokinių pasiekimų, savivaldybės kviečiasi išorinius vertintojus. Išorinis vertinimas, kaip švietimo priežiūros dalis, minimas Švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804). Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros duomenimis, 2007–2011 m. mokyklų veiklos kokybės išorinis vertinimas vykdytas 11 apžvelgiamų sa-vivaldybių. Palangos m. ir Pagėgių savivaldybėse išorinis vertinimas pradėtas 2012 m., Zarasų r., Visagino ir Rietavo savivaldybėse – dar nepradėtas vykdyti. Širvintų r. savivaldybėje visų mokyklų išorinis vertinimas atliktas 2004–2005 m. vykstant Mokyklų tobulinimo programos B komponento „Švietimo kokybės vadybos sistema“ 4 dalinio komponento (KB4) „Mokyklos vidaus ir išorės auditas“ projektui.2007 m. – 2012 m. I pusmetį Druskininkų, Lazdijų r. ir Kupiškio r. savivaldybėse atliktas daugiau kaip pusės mokyklų išorinis vertinimas. Visų moky-klų išorinis vertinimas atliktas Birštono ir Neringos savivaldybėse, turinčiose po dvi mokyklas (žr. 5 pav.).

5 pav. 2007 m. – 2012 m. I pusmetį savivaldybėse vertintų mokyklų dalis (proc.)

100

57,1

37,5

87,5

8,3

100

47,7

16,714,314,3

69,2

33,3

Birš

tono

Dru

skin

inkų

Igna

linos

r.

Kal

varij

os

Kaz

lųR

ūdos

Kup

iški

o r.

Lazd

ijų r.

Mol

ėtų

r.

Ner

ingo

s

Pal

ango

sm

.

Sku

odo

r.

Var

ėnos

r.Duomenų šaltinis: NMVA

2007 m. – 2012 m. I pusmetį 12-oje savivaldybių atliktas 50 (45 proc.) mokyklų išorinis vertinimas. Iš trijų veiklos sričių – „Ugdymas ir mokymasis“, „Pasiekimai“, „Pagalba mokiniui“ – geriausiai vertinta „Pagalba mokiniui“, antroje vietoje – „Pasiekimai“. Nė vienoje savivaldybėje minėtos veiklos sritys neįvertintos aukščiausiu 4 ar žemiausiu 1 kokybės lygiu, dažniausiai vertinama 2 kokybės lygiu. Veiklos sritys „Ugdymas ir mokymasis“, „Pasie-kimai“ ir „Pagalba mokiniui“ 3 kokybės lygiu įvertintos Molėtų r. savivaldybės vertintoje mokykloje; visose Ignalinos r. (1 mokykla), Kazlų Rūdos (3 mokyklos) ir Skuodo r. (1 mokykla) savivaldybių vertintose mokyklose – 2 kokybės lygiu (žr. 6 pav.).

6 pav. Įvertintų mokyklų pasiskirstymas (proc.) pagal veiklos sričių „Ugdymas ir mokymasis“, „Pasiekimai“ ir „Pagalba mokiniui“ įvertinimą 2 ir 3 kokybės lygiu

10075

10067

10079 89 100 100 100 100

25 33 21 11

100

5075

10067

100 86 67 50

100 87

5025 33 14 33

10050

100

13

50 50

100

33

10065 78

100 10050 50 67

35 22

100 100 100

Birš

tono

Dru

skin

inkų

Igna

linos

r.

Kal

varij

os

Kaz

lų R

ūdos

Kup

iški

o r.

Lazd

ijų r.

Mol

ėtų

r.

Ner

ingo

s m

.

Pal

ango

s m

.

Sku

odo

r.

Var

ėnos

r.

Ugd

ymas

ir m

okym

asis

Pas

ieki

mai

Pag

alba

mok

iniu

i

3 kokybės lygis

2 kokybės lygis

3 kokybės lygis

2 kokybės lygis

3 kokybės lygis

2 kokybės lygis


Savivaldybėse mokyklos išoriniam vertinimui dažniausiai buvo parenkamos proporcingai pagal mokyklos tipą (5 sav.) arba pasisiūlius pačiai moky-klai (5 sav.). Retesni atvejai – kai parenkamos mokyklos, dėl kurių veiklos kyla abejonių, arba prieš vidurinio ugdymo programos akreditaciją. Mokyklų išorinio vertinimo medžiaga savivaldybėse remiamasi įvairiai: aptariama viešai (kaip siektinas ar vengtinas pavyzdys) (6 sav.), ja remiantis kuriama savivaldybės švietimo strategija (6 sav.) ar vertinama savivaldybės švietimo kokybė (6 sav.), švietimo padalinys imasi konkrečių priemonių

10075

10067

10079 89 100 100 100 100

25 33 21 11

100

5075

10067

100 86 67 50

100 87

5025 33 14 33

10050

100

13

50 50

100

33

10065 78

100 10050 50 67

35 22

100 100 100

Birš

tono

Dru

skin

inkų

Igna

linos

r.

Kal

varij

os

Kaz

lų R

ūdos

Kup

iški

o r.

Lazd

ijų r.

Mol

ėtų

r.

Ner

ingo

s m

.

Pal

ango

s m

.

Sku

odo

r.

Var

ėnos

r.

Ugd

ymas

ir m

okym

asis

Pas

ieki

mai

Pag

alba

mok

iniu

i

3 kokybės lygis

2 kokybės lygis

3 kokybės lygis

2 kokybės lygis

3 kokybės lygis

2 kokybės lygis

vertintos mokyklos veiklai tobulinti (5 sav.), remdamasi vertinimo išvadomis mokykla tobulina savo veiklą (4 sav.). Retais atvejais vertinimo medžiaga aptariama mokyklų direktorių pasitarime, naudojama švietimo padalinio specialistų, mokyklų vadovų mokymams. Pažymėtina, kad savivaldybės, kuriose išorinis mokyklų veiklos kokybės vertinimas atliktas daugiau nei 50 proc. mokyklų, išorinį vertinimą švietimo kokybės užtikrinimo savivaldybėje požiūriu pripažįsta svarbesniu (4,5 balo iš 5 galimų), nei tos savivaldybės, kuriose vertinta mažiau nei 50 proc. mokyklų (3,4 balo). Savivaldybės, kuriose išorinis vertinimas dar nebuvo vykdytas, vertina prieštaringai – viena savivaldybė vertina kaip nesvarbų (1 balu), dvi – kaip labai svarbų (5 balais). Vidutiniškai mokyklų išorinis vertinimas pagal svarbumą švietimo kokybės užtikrinimui vertinamas 3,8 balo.

Vertinga patirtis

Analizuojant 2011 m. savivaldybių administracijų švietimo padalinių veiklos ataskaitas išsiaiškinta, kad savivaldybėse vienam specialistui tenkantis mokinių skaičius yra skirtingas, pavyzdžiui, Skuodo r. savivaldybėje 2 specialistams tenka 2 840 mokinių, Lazdijų r. savivaldybėje panašus mokinių skaičius (2 770) – 6 specialistams (žr. 7 pav.). Švietimo specialistų teigimu, neadekvatų specialistų skaičių nustatytoms funkcijoms vykdyti lėmė skir-tinga finansinė, ekonominė, politinė savivaldybių padėtis.

7 pav. Vienam švietimo padalinio specialistui tenkančių savivaldybės teritorijoje besimokančių mokinių skaičius

101

318

436

447

459

462

467

489

504

510

562

575

586

604

638

658

947

Neringos

Birštono

Pagėgių

Rietavo

Kalvarijos

Lazdijų r.

Ignalinos r.

Druskininkų

Palangos m.

Zarasų r.

Širvintų r.

Kazlų Rūdos

Visagino

Varėnos r.

Molėtų r.

Kupiškio r.

Skuodo r.


Kai kurios savivaldybių administracijos, siekdamos gerinti švietimo kokybę ir labiau motyvuoti mokinius, 2011 m. tęsė anksčiau pradėtus projektus. Pažymėtina vertinga Lazdijų r. savivaldybės administracijos patirtis įgyvendinant Studentų rėmimo programą, kurios tikslas buvo remti gerai besimo-kiusius savivaldybės abiturientus, sėkmingai tęsiančius studijas aukštosiose mokyklose. Be to, Lazdijų r. savivaldybėje buvo įsteigtas specialisto etatas koordinuoti tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Šio specialisto funkcijos buvo teikti kompleksinę pagalbą vaikams ir jų tėvams ar globėjams švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų klausimais, suburti mokytojus, mokinius ir regiono bendruomenę bendrai veiklai, kuriant programas, pro-jektus ir renginius, atitinkančius mokyklos ir bendruomenės poreikius.Visų 17 savivaldybių administracijų švietimo padaliniai inicijavo pavaldžių švietimo įstaigų dalyvavimą Europos Sąjungos struktūrinių fondų, tarp-tautiniuose, šalies ir vietos bendruomenės socialiniuose, mokslo ir studijų ar kultūros projektuose. Švietimo įstaigos, dalyvavusios Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalinio biudžeto projektuose ir gavusios finansavimą, sugebėjo užtikrinti saugesnę mokymosi aplinką ir palankesnes švie-timo sąlygas, optimaliau taikyti šiuolaikines technologijas siekiant aukštos mokymo(si) kokybės.Apžvelgiamų savivaldybių ataskaitose pabrėžiama, kad švietimo kokybės užtikrinimo pagrindą sudarė bendros, aptartos ir visų pripažįstamos verty-bės ir pagal jas iškelti siekiniai, tų siekinių įgyvendinimo gebėjimai ir vykdomos veiklos profesionalumas. Geresnės švietimo kokybės buvo siekiama įrengiant šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis aprūpintas mokytojų darbo vietas, sudarant sąlygas įstaigų vadovų ir mokytojų profesiniam tobulėjimui. Kaip labai svarbų vertingai patirčiai skleisti savivaldybių švietimo specialistai nurodė pavaldžių švietimo įstaigų bendradarbiavimą su užsienio šalių švietimo įstaigų specialistais ir ryšius su šalies aukštųjų mokyklų mokslininkais ir pedagoginiais darbuotojais.Savivaldybių pateiktoje informacijoje apie pavaldžių švietimo įstaigų vertingos patirties sklaidą išskirtos prioritetinės vertingos patirties sritys: įstaigos lyderystė ir strateginis valdymas, bendrosios vertybės ir tikslai, bendradarbiavimas su tėvais (globėjais, rūpintojais) ir socialiniais partneriais, įstaigos vertinimo rezultatų panaudojimas, mokyklos personalo bendradarbiavimas ir kolegialumas, mokykla kaip besimokanti organizacija.

Rezultato rodiklių apibendrinimas

PUPP rezultatai

Vienas iš pagrindinių Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatose nurodytų siekinių buvo šis: pasiekti, kad ne mažiau kaip 95 procentai vaikų įgytų pagrindinį išsilavinimą. ŠVIS duomenimis, 2012 m. analizuojamose savivaldybėse pagrindinį išsilavinimą įgijo 97 proc. vaikų. Nuo 2012 m. asmuo pagrindinį išsilavinimą įgyja baigęs pagrindinio ugdymo programą ir dalyvavęs lietuvių kalbos (gimtosios) ar lietuvių kalbos (valstybinės) ir matematikos pasiekimų patikrinimuose (išskyrus atvejus, kai asmuo švietimo ir mokslo ministro nustatytais atvejais nuo pasiekimų patikrinimo yra atleistas). NEC duomenimis, 2012 m. apžvelgiamų savivaldybių lietuvių kalbos (gimtosios) (raštu) ir matematikos pasiekimų patikrinime dalyvavo vienodas skaičius (po 2 387) dešimtokų.

Keturiose savivaldybėse lietuvių kalbos (gimtosios) (raštu) žinias sėkmingai pasitikrino visi patikrinime dalyvavę dešimtokai, devyniose ši dalis buvo nuo 95 proc. iki 99 proc. Visose savivaldybėse, išskyrus Neringos, sėkmingai pasitikrinusiųjų matematikos žinias dalis buvo mažesnė nei sėkmin-gai pasitikrinusiųjų lietuvių kalbos (gimtosios) (raštu) žinias. Keturiolikoje savivaldybių sėkmingai dalyvavusiųjų matematikos PUPP dalis nesiekė 95 proc. (žr. 8 pav.).

8 pav. 10 klasės mokinių, sėkmingai dalyvavusių (įvertintų 4–10 balų) lietuvių kalbos (gimtosios) (raštu) ir matematikos PUPP, dalis (proc.)

95 96 94 91100 99 95 98

92 96 96 96 94100 96100 100

7986 8992

8389

82

100

8477

9092

778190

84

99

Birš

tono

Dru

skin

inkų

Igna

linos

r.

Kal

varij

os

Kaz

lų R

ūdos

Kup

iški

o r.

Lazd

ijų r.

Mol

ėtų

r.

Ner

ingo

s

Pag

ėgių

Pal

ango

s m

.

Rie

tavo

Sku

odo

r.

Širv

intų

r.

Var

ėnos

r.

Vis

agin

o

Zara

sų r.

lietuvių k. (gimtoji) įvertintų 4 -10 balų matematika įvertintų 4 -10 balų


7–10 balų įvertinimus iš lietuvių kalbos (gimtosios) (raštu) gavusiųjų dešimtokų dalis didžiausia (71 proc.) buvo Palangos m. savivaldybėje. Dešimtyje savivaldybių 7–10 balų įvertintųjų dalis siekė 50–66 proc., šešiose – 37–49 proc. Trijose savivaldybėse 7–10 balų įvertinimus iš matematikos gavo daugiau nei 50 proc. patikrinime dalyvavusių dešimtokų, aštuoniose – 40–49 proc., penkiose – 30–39 proc. (žr. 9 pav.).

9 pav. 10 klasės mokinių, lietuvių kalbos (gimtosios) (raštu) ir matematikos PUPP įvertintų 7–10 balų, dalis (proc.)

61 62

4651 51

66

5249

64

37

71

4238

55 54

46

5455

41

52

34 37

4339

31

43

22

40

58

42

31

42 42 41

Birš

tono

Dru

skin

inkų

Igna

linos

r.

Kal

varij

os

Kaz

lų R

ūdos

Kup

iški

o r.

Lazd

ijų r.

Mol

ėtų

r.

Ner

ingo

s

Pag

ėgių

Pal

ango

s m

.

Rie

tavo

Sku

odo

r.

Širv

intų

r.

Var

ėnos

r.

Vis

agin

o

Zara

sų r

.

lietuvių k. (gimtosios) įvertintų 7-10 balų Matematika įvertintų 7-10 balų


Didžiausia lietuvių kalbą (gimtąją) (raštu) išlaikiusiųjų 9–10 balų dalis (23 proc.) buvo Palangos m. savivaldybės mokyklose. Trijose savivaldybėse ši dalis buvo 20–21 proc., aštuoniose – 10–19 proc., dviejose – 8–9 proc. Trijose savivaldybėse įvertintųjų 9–10 balų dalis mažesnė nei 5 proc.Trijose savivaldybėse matematikos PUPP išlaikiusių 9–10 balų dešimtokų buvo daugiau kaip 20 proc., devyniose – 15–20 proc., penkiose – iki 14 proc. (žr. 10 pav.).

Lietuvių k. (gimtoji) Matematika


10 pav. 10 klasės mokinių, lietuvių kalbos(gimtosios)(raštu) ir matematikos PUPP įvertintų 9–10 balų, dalis (proc.)

2018 17

23

19 20

16

23

13

20 2118

5

18

13

0

11

21

11 11

16

4

8 9

18

3

15 1514

24

16 16

11

17

Birš

tono

Dru

skin

inkų

Igna

linos

r.

Kal

varij

os

Kaz

lų R

ūdos

Kup

iški

o r.

Lazd

ijų r.

Mol

ėtų

r.

Ner

ingo

s

Pag

ėgių

Pal

ango

s m

.

Rie

tavo

Sku

odo

r.

Širv

intų

r.

Var

ėnos

r.

Vis

agin

o

Zara

sų r.

lietuvių k. (gimtoji) įvertintų 9-10 balų matematika įvertintų 9-10 balų



Savivaldybių teigimu, brandos egzaminai yra vienas iš pagrindinių švietimo kokybę atspindinčių rodiklių. Svarbūs ne tik patys brandos egzaminų rezultatai, bet ir požiūris į egzaminus, todėl valstybinių brandos egzaminų rezultatai apžvalgoje pateikiami lyginant ne tik su laikiusiųjų, bet ir su visų abiturientų skaičiumi. Neišlaikiusių valstybinio egzamino abiturientų skaičius rodo, kad dalis abiturientų neįvertina savo galimybių, tinkamai nepasirengia egzaminui. Galimos ir kitos priežastys: egzaminų programų ir užduočių trūkumai, ugdymo proceso spragos ir kt. Vertinant pasirinkimų tendencijas matyti, kad, be privalomojo lietuvių kalbos (gimtosios) brandos egzamino, populiariausi yra užsienio kalbos (anglų), istorijos ir matema-tikos valstybiniai brandos egzaminai. Abiturientų, išlaikiusių lietuvių kalbos (gimtosios) valstybinį brandos egzaminą, dalis, lyginant su užsiregistravusiųjų skaičiumi, mažosiose savivaldy-bėse buvo 76 proc., šalyje – 77 proc. Penkiose analizuojamose savivaldybėse ši dalis sudarė 86–88 proc. (žr. 11 pav.).

11 pav. 2012 m. laidos abiturientų, išlaikiusių lietuvių kalbos (gimtosios) valstybinį brandos egzaminą, dalis (proc.), lyginant su užsiregistravu-siųjų skaičiumi

7386

70 69 7688

65 6888

67

88

6778

5069

8666

2741

60

30 3523

44 35 28 31

75

5140 39

23 27 34

57

1411112014

2516

31151320

8101433

17

Birš

tono

Dru

skin

inkų

Igna

linos

r.

Kal

varij

os

Kaz

lųR

ūdos

.

Kup

iški

o r.

Lazd

ijų r.

Mol

ėtų

r.

Ner

ingo

s

Pag

ėgių

Pal

ango

sm

.

Rie

tavo

Sku

odo

r.

Širv

intų

r.

Var

ėnos

r.

Vis

agin

o

Zara

sų r.

1-100 50 -100 75 -100

8996

87 91 8793 88 92

10094 99 100

93 9486 91 93

4860

344347

5957

86

44384746

27

4637

6651

2921

37

1813 10

21 18 20

3622 28

21 24 2014 20

Birš

tono

Dru

skin

inkų

Igna

linos

r.

Kal

varij

os

Kaz

lųR

ūdos

Kup

iški

o r.

Lazd

ijų r.

Mol

ėtų

r.

Ner

ingo

s

Pag

ėgių

Pal

ango

sm

.

Rie

tavo

Sku

odo

r.

Širv

intų

r.

Var

ėnos

r.

Vis

agin

o

Zara

sų r.

1-100 50-100 75-100


Dviejose nagrinėjamose savivaldybėse (Neringos ir Rietavo) egzaminą išlaikė visi laikiusieji, dešimtyje savivaldybių išlaikiusiųjų abiturientų dalis, lyginant su laikiusiųjų skaičiumi, svyruoja nuo 91 proc. iki 99 proc. (žr. 12 pav.).

12 pav. 2012 m. laidos abiturientų, išlaikiusių lietuvių kalbos (gimtosios) valstybinį brandos egzaminą, dalis (proc.), lyginant su laikiusiųjų skai-čiumi


1–100 balų 50–100 balų 75–100 balų

1–100 balų 50–100 balų 75–100 balų

Išlaikiusiųjų matematikos valstybinį brandos egzaminą dalis, lyginant su užsiregistravusiųjų skaičiumi, buvo 50 proc., šalyje – 51 proc. Didžiausia abiturientų, išlaikiusių matematikos valstybinį brandos egzaminą, dalis, lyginant su užsiregistravusiųjų skaičiumi, buvo Rietavo ir Kupiškio r. savivaldybėse – atitinkamai 67 proc. ir 61 proc. Didžiausia abiturientų, pasirinkusių matematikos valstybinį brandos egzaminą, dalis buvo Rietavo savivaldybėje (žr. 13 pav.).

13 pav. 2012 m. laidos abiturientų, išlaikiusių matematikos valstybinį brandos egzaminą, dalis (proc.), lyginant su užsiregistravusių skaičiumi

3945

42 39

5361

34

55

44

36

52

67

4036

57

43 40

1420

1512131714

9

31

136

1613126

2219

7034

93

93

137

13868673

Birš

tono

Dru

skin

inkų

Igna

linos

r.

Kal

varij

os

Kaz

lų R

ūdos

Kup

iški

o r.

Lazd

ijų r.

Mol

ėtų

r.

Ner

ingo

s

Pag

ėgių

Pal

ango

s m

.

Rie

tavo

Sku

odo

r.

Širv

intų

r.

Var

ėnos

r.

Vis

agin

o

Zara

sų r.

1-100 50-100 75-100

100 99

8090 89

96 95 91100

91 9686 92 96 93

100 97

0

71

11

4949

28 22 2616 21 23 26 22

29 3324

3546

1713168139511156

7

1727

2019

29

Birš

tono

Dru

skin

inkų

Igna

linos

r.

Kal

varij

os

Kaz

lų R

ūdos

Kup

iški

o r.

Lazd

ijų r.

Mol

ėtų

r.

Ner

ingo

s

Pag

ėgių

Pal

ango

s m

.

Rie

tavo

Sku

odo

r.

Širv

intų

r.

Var

ėnos

r.

Vis

agin

o

Zara

sų r.

1-100 50-100 75-100


NEC duomenimis, biologijos egzaminą išlaikiusiųjų abiturientų dalis, lyginant su užsiregistravusiųjų skaičiumi, mažosiose savivaldybėse buvo dides-nė nei šalies – atitinkamai 27 proc. ir 23 proc. Išlaikiusiųjų procentinė dalis, lyginant su laikiusiųjų skaičiumi, panaši visose analizuojamose savivaldy-bėse. Išlaikiusiųjų egzaminą 75–100 balų dalis svyruoja nuo 2 iki 22 proc. Neringos savivaldybėje tik vienas abiturientas rinkosi ir išlaikė biologijos egzaminą. (žr. 15 ir 16 pav.).

Birštono, Neringos ir Visagino savivaldybėse matematikos valstybinį brandos egzaminą išlaikė visi laikiusieji. 11 savivaldybių išlaikiusiųjų dalis, lygi-nant su laikiusiųjų skaičiumi, siekė 90–99 proc., trijose – 80–89 proc. (žr. 14 pav.).

14 pav. 2012 m. laidos abiturientų, išlaikiusių matematikos valstybinį brandos egzaminą, dalis (proc.), lyginant su laikiusiųjų egzaminą skaičiumi

1–100 balų 50–100 balų 75–100 balų

1–100 balų 50–100 balų 75–100 balų

2723

56

3933

2420 19

47

17

33 31

16

23

8

35

48 9 8 7 9

5 4 610 8 6 5 6 5 7

16 6 6

13 3223 4433 43444

Birš

tono

Dru

skin

inkų

Igna

linos

r.

Kal

varij

os

Kaz

lų R

ūdos

Kup

iški

o r.

Lazd

ijų r.

Mol

ėtų

r.

Ner

ingo

s

Pag

ėgių

Pal

ango

s m

.

Rie

tavo

Sku

odo

r.

Širv

intų

r.

Var

ėnos

r.

Vis

agin

o

Zara

sų r.

1-100 50-100 75-100

100 9991

10093 96 96 98 97 100 99 100 98

92100

20

100100

58

100

12212429

2026

53

212435

1914814

100

218 511 3 6

11 715

9 132

2211 12

17

Birš

tono

Dru

skin

inkų

Igna

linos

r.

Kal

varij

os

Kaz

lų R

ūdos

Kup

iški

o r.

Lazd

ijų r.

Mol

ėtų

r.

Ner

ingo

s

Pag

ėgių

Pal

ango

s m

.

Rie

tavo

Sku

odo

r.

Širv

intų

r.

Var

ėnos

r.

Vis

agin

o

Zara

sų r.

1-100 50-100 75-100

Duomenų šaltinis: NEC Nagrinėjamose savivaldybėse abiturientų, išlaikiusių užsienio kalbos (anglų) valstybinį brandos egzaminą, dalis, lyginant su užsiregistravusiųjų skai-čiumi, 9 proc. punktais mažesnė nei šalies. 15 savivaldybių užsienio kalbos (anglų) valstybinį brandos egzaminą išlaikė visi jį laikę abiturientai (žr. 17 ir 18 pav.).

17 pav. 2012 m. laidos abiturientų, išlaikiusių užsienio kalbos (anglų) valstybinį brandos egzaminą, dalis (proc.), lyginant su užsiregistravusiųjų skaičiumi

50 54

26

44

58

42 41

64

41

75

2733

4538

28

12 15

50

27

9

88

403332

1019 17 15 11 12

1912

20 21 16

49

75

58 10644786586

1716

Birš

tono

Dru

skin

inkų

Igna

linos

r.

Kal

varij

os

Kaz

lų R

ūdos

Kup

iški

o r.

Lazd

ijų r.

Mol

ėtų

r.

Ner

ingo

s

Pag

ėgių

Pal

ango

s m

.

Rie

tavo

Sku

odo

r.

Širv

intų

r.

Var

ėnos

r.

Vis

agin

o

Zara

sų r.

1-100 50 -100 75 -100

15 pav. 2012 m. laidos abiturientų, išlaikiusių biologijos valstybinį brandos egzaminą, dalis (proc.), lyginant su užsiregistravusiųjų skaičiumi

16 pav. 2012 m. laidos abiturientų, išlaikiusių biologijos valstybinį brandos egzaminą, dalis (proc.), lyginant su laikiusiųjų egzaminą skaičiumi

1–100 balų 50–100 balų 75–100 balų

1–100 balų 50–100 balų 75–100 balų

1–100 balų 50–100 balų 75–100 balų

100 100 100 100 100 100 98 98 100 100 100 100 100 100 100 100 100

65

4646

6164

22 26 23

4027

46 4736

4455 55

86

2519171922

1411111815

91822

3233

57

36

Birš

tono

Dru

skin

inkų

Igna

linos

r.

Kal

varij

os

Kaz

lų R

ūdos

Kup

iški

o r.

Lazd

ijų r.

Mol

ėtų

r.

Ner

ingo

s

Pag

ėgių

Pal

ango

s m

.

Rie

tavo

Sku

odo

r.

Širv

intų

r.

Var

ėnos

r.

Vis

agin

o

Zara

sų r.

1-100 50 -100 75 -100


Istorijos valstybinį brandos egzaminą išlaikiusių abiturientų dalis (53 proc.), lyginant su užsiregistravusiųjų skaičiumi, didesnė nei šalyje (49 proc.). 16 savivaldybių istorijos valstybinį brandos egzaminą išlaikė 41–63 proc. užsiregistravusiųjų laikyti šį egzaminą (žr. 19 pav.).

19 pav. 2012 m. laidos abiturientų, išlaikiusių istorijos valstybinį brandos egzaminą, dalis (proc.), lyginant su užsiregistravusiųjų skaičiumi

41

53 51

61 58 57 61 61 63 63

43

60 61

41

57

20

49

8

1926

1324 28 23 26 27 25

16 18 1924

16 17 22

103

9711108

76111312

788

137

Birš

tono

Dru

skin

inkų

Igna

linos

r.

Kal

varij

os

Kaz

lų R

ūdos

Kup

iški

o r.

Lazd

ijų r.

Mol

ėtų

r.

Ner

ingo

s

Pag

ėgių

Pal

ango

s m

.

Rie

tavo

Sku

odo

r.

Širv

intų

r.

Var

ėnos

r.

Vis

agin

o

Zara

sų r.

1-100 50 -100 75 -100

24

9696100100 9910098100991001009810010099100100

4338

303939

324240444241

4838

25

5047

1624

15 12 1221 20 17

10 1018 16 18 16 15 16

20

Birš

tono

Dru

skin

inkų

Igna

linos

r.

Kal

varij

os

Kaz

lų R

ūdos

Kup

iški

o r.

Lazd

ijų r.

Mol

ėtų

r.

Ner

ingo

s

Pag

ėgių

Pal

ango

s m

.

Rie

tavo

Sku

odo

r.

Širv

intų

r.

Var

ėnos

r.

Vis

agin

o

Zara

sų r.

1-100 50 -100 75 -100


Tai, kad dvylikoje aptariamų savivaldybių istorijos valstybinį brandos egzaminą rinkosi ir išlaikė daugiau kaip 50 proc. abiturientų, rodo šio egzamino populiarumą.

18 pav. 2012 m. laidos abiturientų, išlaikiusių užsienio kalbos (anglų) valstybinį brandos egzaminą, dalis (proc.), lyginant su laikiusiųjų egzaminą skaičiumi

Išlaikiusiųjų istorijos valstybinį brandos egzaminą dalis, lyginant su laikiusiųjų skaičiumi, panaši visose savivaldybėse. Dešimtyje savivaldybių jį išlaikė visi laikiusieji abiturientai, septyniose išlaikiusiųjų dalis buvo 99–96 proc. (žr. 20 pav.).

20 pav. 2012 m. laidos abiturientų, išlaikiusių istorijos valstybinį brandos egzaminą, dalis (proc.), lyginant su laikiusiųjų egzaminą skaičiumi

1–100 balų 50–100 balų 75–100 balų

1–100 balų 50–100 balų 75–100 balų

1–100 balų 50–100 balų 75–100 balų



LAMA BPO duomenimis, mažųjų savivaldybių 2012 m. laidos abiturientų, įstojusių į aukštąsias mokyklas, dalis (70 proc.) yra artima šalies vidurkiui (74 proc.). Didžiausia įstojusių mokytis į aukštąsias šalies mokyklas abiturientų dalis buvo Varėnos (102 proc.), Skuodo (91 proc.) rajonų, Druski-ninkų (89 proc.) ir Rietavo (75 proc.) savivaldybėse. Į kolegijas įstojo 5 proc. punktais didesnė negu šalyje mažųjų savivaldybių abiturientų dalis, o į universitetus – 9 proc. punktais mažesnė. Įstojusiųjų į universitetus dalis, viršijanti mažųjų savivaldybių vidurkį, buvo aštuoniose savivaldybėse. Į nemokamas studijų programas Lietuvos kolegijose įstojusiųjų dalis 4 proc. punktais viršijo šalies vidurkį. Savivaldybių abiturientų, įstojusių į valstybės finansuojamas vietas, dalis rodo ugdymo(si) kokybę (žr. 21 pav.).

21 pav. Informacija apie 2012 m. laidos abiturientų tolesnį mokymąsi aukštosiose mokyklose

63

89

64 70 66 69 65 69 66 6275

91

5668

2842

0

102

40,03831

40 39 38 39 36 40 39

2236443839

58 59

29

47

2718

32

4336

253026312829

34

3124

Birš

tono

Dru

skin

inkų

Igna

linos

r.

Kal

varij

os

Kaz

lųR

ūdos

Kup

iški

o r.

Lazd

ijų r.

Mol

ėtų

r.

Ner

ingo

s

Pag

ėgių

Pal

ango

s m

Rie

tavo

Sku

odo

r.

Širv

intų

r.

Var

ėnos

r.

Vis

agin

o

Zara

sų r.

įstojusių į aukšąsias mokyklas, skaičius ir dalis (proc.)įstojusių į Lietuvos universitetus, skaičius ir dalis (proc.)įstojusių į Lietuvos kolegijas, skaičius ir dalis (proc.)įstojusių į nemokamas studijų programas Lietuvos universitetuose,nemokamas studijų programas Lietuvos kolegijose, skaičius ir dalis (proc.)


Į profesinio mokymo įstaigų I kursą 2012 m., lyginant su 2010 m., buvo priimta 23 proc. daugiau mokinių, neįgijusių pagrindinio išsilavinimo, ir 13 proc. daugiau baigusių vidurinio ugdymo programą, bet neįgijusių vidurinio išsilavinimo. Įgijusių pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą stojančiųjų skaičius sumažėjo. Galima manyti, kad savivaldybių mokyklos, siekdamos švietimo kokybės, veiksmingiau vykdo ugdymo karjerai veiklą, padeda mokiniams pasirinkti mokymosi kryptį, nelabai motyvuotus mokinius supažindina su galimybėmis siekti karjeros per profesinio mokymo įstaigas.

Išvados

Analizuojamose savivaldybėse švietimo kokybės užtikrinimas yra svarbiausias strateginis švietimo srities tikslas, į švietimo kokybės užtikrinimą •orientuota savivaldybių švietimo padalinių veikla.Apžvelgiamose savivaldybėse dažniausiai taikomi švietimo kokybės užtikrinimo būdai yra mokyklų veiklos priežiūra ir mokyklų konsultavimas. •Mokymo ir mokymosi proceso vertinimą vis daugiau savivaldybių patiki Nacionalinei mokyklų vertinimo agentūrai. Didesnę įtaką švietimo koky-bei užtikrinti galėtų turėti savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos informacija.Kai kurių nagrinėjamų savivaldybių vienam švietimo padalinio specialistui tenkantis savivaldybės teritorijoje besimokančių mokinių skaičius yra •labai skirtingas. Tai atsiliepia specialistų darbo krūviui. Šešiolikos nagrinėjamų savivaldybių dešimtokų, sėkmingai dalyvavusių PUPP, lietuvių kalbos (gimtosios) rezultatai yra aukštesni nei matemati-•kos. Pagal penkių analizuojamų dalykų valstybinių brandos egzaminų rezultatus ir pasirinkimų tendencijas apžvelgiamų savivaldybių abiturientai sėkmin-•giau išlaikė biologijos ir istorijos egzaminus. NEC duomenys rodo, kad, be privalomojo lietuvių kalbos brandos egzamino, šiose savivaldybėse popu-liariausi yra užsienio kalbos (anglų), istorijos ir matematikos valstybiniai brandos egzaminai. Nagrinėjamų savivaldybių 2012 m. laidos abiturientų, įstojusių į aukštąsias mokyklas, dalis yra artima šalies vidurkiui. Į nemokamas studijų progra-•mas Lietuvos kolegijose įstojusiųjų dalis viršijo šalies vidurkį.

Įstojusiųjų į aukšąsias mokyklas skaičius ir dalis (proc.)Įstojusiųjų į Lietuvos universitetus skaičius ir dalis (proc.)Įstojusiųjų į Lietuvos kolegijas skaičius ir dalis (proc.)Įstojusiųjų į nemokamas studijų programas Lietuvos universitetuose skaičius ir dalis (proc.)Įstojusiųjų į nemokamas studijų programas Lietuvos kolegijose skaičius ir dalis (proc.)

.

Documents

Švietimo kokybės užtikrinimo savivaldybėse apžvalga ... · nimais ir brandos egzaminais. Nuo 2000 metų pradėta diegti mokyklų veiklos įsivertinimo metodika. Nors mokykloms