TÁ! Ir jie nuves mus á atbëganèius

Mieli dëstytojai, mieli visi mûsø bendruomenës nariai!





Praëjæ metai þenkliai pakeitë sàlygas, kuriomis mums tenka dirbti. Atëjo laikas, kai mûsø universiteto ateitis

priklauso nuo kiekvieno ið mûsø pastangø. Sveikindamas su ðv. Kalëdomis bei Naujaisiais Metais ir linkëda-

mas þmogiðkosios laimës Jums ir Jûsø artimiesiems, kvieèiu bûti aktyviais universiteto patriotais, savo darbu ir

elgesiu stiprinti bei gerinti jo prestiþà.

Pagarbiai,

Romualdas GINEVIÈIUS

VGTU rektorius

Kolega, linkiu sesijø átampà konvertuoti á ðiluminæ akademinio gyvenimoenergijà studijø darbui projektuojant inþinerinës kûrybos dþiaugsmà –mûsø laimësir meilës ðaltiná.

Lektorius Jonas SRËBALIUSFilosofijos ir politologijos katedra

Belsdami á vartus Naujieji metai pranaðauja,kad bûtinai iðsipildys graþiausios viltys, dþiuginskiekvienas darbas, o visos dienos bus prasmin-gos, uþlietos gërio ir laimës ðviesos.

Eleonora DAGIENËVGTU leidyklos „Technika“ direktorë

...ir kitàmet ateikit pas mus.Mes lauksime Jûsø...Nuoðirdþiai,VGTU bibliotekininkës

Skambus ir paslaptingas Ðventø Kalëdø dþiaugsmas te sustip-

rina mûsø MEILÆ, TIKËJIMÀ, VILTÁ! Ir jie nuves mus á atbëganèius

metus...

VGTU akademinis choras „Gabija“

Negæstanèio þiburio Jûsø langams.

Neblëstanèios laimës Jûsø namams.

Þmogiðko dþiaugsmo Jûsø ðirdims ir iðsipildymo Jûsø

viltims!Su Ðv. Kalëdomis Jus sveikina

VGTU tautiniø ðokiø ansamblis „Vingis“

Groþybiø fone sumàþta þmogaus bëdos bei negandos,laukiame nors maþyèio stebuklo, po kurio mus supanèiamepasaulyje bûtø ðviesiau ir lengviau.

Linkiu, kad meilë bûtø lengva ir artima, kad dienos bûtøpilnos maloniø netikëtumø ir atradimø, kad ðirdin priimtumepaukðèiø èiulbesá, lapø ðlamesá, o Tikëjimas ir Viltis vestø pervisus ateinanèius metus.

Laimutë BERNOTIENËEstetinio ugdymo centro direktorë

1

Sutikti kelyje

ISSN 1392-5857

Ðiame numeryje2009/6 (73)

GEDIMINO UNIVERSITETAS internete http://www.vgtu.lt

Leidþiamas nuo 1998 m.

„„„„„Kelias á Europà“ – tai kelias á bendradarbiavimà su Europos ðalimisKelias á Europà“ – tai kelias á bendradarbiavimà su Europos ðalimisKelias á Europà“ – tai kelias á bendradarbiavimà su Europos ðalimisKelias á Europà“ – tai kelias á bendradarbiavimà su Europos ðalimisKelias á Europà“ – tai kelias á bendradarbiavimà su Europos ðalimisRustemas KURMANGUÞINAS / 22222

Tik kartu galime kurti ðvarià ir graþià aplinkà ðiandien bei iðsaugotiTik kartu galime kurti ðvarià ir graþià aplinkà ðiandien bei iðsaugotiTik kartu galime kurti ðvarià ir graþià aplinkà ðiandien bei iðsaugotiTik kartu galime kurti ðvarià ir graþià aplinkà ðiandien bei iðsaugotiTik kartu galime kurti ðvarià ir graþià aplinkà ðiandien bei iðsaugotijà ateinanèioms kartomsjà ateinanèioms kartomsjà ateinanèioms kartomsjà ateinanèioms kartomsjà ateinanèioms kartomsAsta VERBICKIENË / 5

Dominavo asmenybiø indëlis moksluiDominavo asmenybiø indëlis moksluiDominavo asmenybiø indëlis moksluiDominavo asmenybiø indëlis moksluiDominavo asmenybiø indëlis moksluiJulius NORKEVIÈIUS / 8

„Laikas – pinigai“ ágavo tikràjà prasmæ bibliotekose„Laikas – pinigai“ ágavo tikràjà prasmæ bibliotekose„Laikas – pinigai“ ágavo tikràjà prasmæ bibliotekose„Laikas – pinigai“ ágavo tikràjà prasmæ bibliotekose„Laikas – pinigai“ ágavo tikràjà prasmæ bibliotekoseAsta VERBICKIENË / 10

Lemtingi metai... 40 savarankiðkos universitetinës veiklos metøLemtingi metai... 40 savarankiðkos universitetinës veiklos metøLemtingi metai... 40 savarankiðkos universitetinës veiklos metøLemtingi metai... 40 savarankiðkos universitetinës veiklos metøLemtingi metai... 40 savarankiðkos universitetinës veiklos metøVytautas PLAKYS / 12

Priaugæ svorio su ERASMUSPriaugæ svorio su ERASMUSPriaugæ svorio su ERASMUSPriaugæ svorio su ERASMUSPriaugæ svorio su ERASMUSVanda ZUBELYTË / 18

„„„„„Urbanistinis istoriniø priemiesèiø paveldasUrbanistinis istoriniø priemiesèiø paveldasUrbanistinis istoriniø priemiesèiø paveldasUrbanistinis istoriniø priemiesèiø paveldasUrbanistinis istoriniø priemiesèiø paveldas“ – naujiena urbanistikoje“ – naujiena urbanistikoje“ – naujiena urbanistikoje“ – naujiena urbanistikoje“ – naujiena urbanistikojeAsta VERBICKIENË / 19

Lietuviø fizikos terminija – nuo gintarystës iki elektros, nuo pirmokoLietuviø fizikos terminija – nuo gintarystës iki elektros, nuo pirmokoLietuviø fizikos terminija – nuo gintarystës iki elektros, nuo pirmokoLietuviø fizikos terminija – nuo gintarystës iki elektros, nuo pirmokoLietuviø fizikos terminija – nuo gintarystës iki elektros, nuo pirmokoiki atomoiki atomoiki atomoiki atomoiki atomoRasuolë VLADARSKIENË / 21

Gyvenimas Kalëdø ðviesojeGyvenimas Kalëdø ðviesojeGyvenimas Kalëdø ðviesojeGyvenimas Kalëdø ðviesojeGyvenimas Kalëdø ðviesojeJonas SRËBALIUS / 22

VGTU kûrë techniðkà miestàVGTU kûrë techniðkà miestàVGTU kûrë techniðkà miestàVGTU kûrë techniðkà miestàVGTU kûrë techniðkà miestàAsta VERBICKIENË / 24

XI-ojo Lietuvos aukðtøjø mokyklø studentø chorø festivalio dovanosXI-ojo Lietuvos aukðtøjø mokyklø studentø chorø festivalio dovanosXI-ojo Lietuvos aukðtøjø mokyklø studentø chorø festivalio dovanosXI-ojo Lietuvos aukðtøjø mokyklø studentø chorø festivalio dovanosXI-ojo Lietuvos aukðtøjø mokyklø studentø chorø festivalio dovanosIeva GUMULIAUSKAITË, Ûla ÐEMEÞYTË / 26

Ar sutikai stebuklo pranaðà?Ar sutikai stebuklo pranaðà?Ar sutikai stebuklo pranaðà?Ar sutikai stebuklo pranaðà?Ar sutikai stebuklo pranaðà?Ieva KANIÐAUSKAITË / 28

„„„„„VingioVingioVingioVingioVingio“ vardui – 30 metø“ vardui – 30 metø“ vardui – 30 metø“ vardui – 30 metø“ vardui – 30 metøViktoras KRIUKOVAS / 30

Sveikinimai Jubiliatams Sveikinimai Jubiliatams Sveikinimai Jubiliatams Sveikinimai Jubiliatams Sveikinimai Jubiliatams / 32–35

Birbynës, filatelijos iðkilus riterisBirbynës, filatelijos iðkilus riterisBirbynës, filatelijos iðkilus riterisBirbynës, filatelijos iðkilus riterisBirbynës, filatelijos iðkilus riterisAlgimantas NAKAS, Julius NORKEVIÈIUS / 36

LLLLLeidyklos „eidyklos „eidyklos „eidyklos „eidyklos „TTTTTechnikaechnikaechnikaechnikaechnika“ seminaras „Knygø leidyba“ seminaras „Knygø leidyba“ seminaras „Knygø leidyba“ seminaras „Knygø leidyba“ seminaras „Knygø leidyba“ sulaukë itin didelio“ sulaukë itin didelio“ sulaukë itin didelio“ sulaukë itin didelio“ sulaukë itin dideliosusidomëjimosusidomëjimosusidomëjimosusidomëjimosusidomëjimo / 40

Vilniaus Gediminotechnikos universitetas

Redakcijos adresas:Saulëtekio al. 11, 525 kab.10223 VilniusTel.: (8 5) 274 4937Faksai: 270 0112, 270 0114

El. paðtas: [email protected]@vgtu.lt

Vyr. redaktorë Asta Verbickienë

Dailininkë ir maketuotojaAsta Rudminaitë

Fotografas Aleksas Jaunius

Spausdino UAB „Baltijos kopija“,Kareiviø 13B, 09109 Vilnius5 spaudos lankai

Tiraþas 250 egz.

Pasiraðyta spaudai 2009 12 21Uþsakymo nr. 10442Pardavimo kaina sutartinë

LEIDËJAS

Tarptautinis bendradarbiavimas

2

„MÛSØ ÐALYS VIENA KITÀ PAPILDOTARSI DVI TOS PAÈIOS DËLIONËS DALYS“

Galymþanas KoiðybajevasKazachstano ambasadorius Lietuvoje

Sveèiai ið Lietuvos Astanoje spalio 28dienà susitiko su Kazachstano švietimo irmokslo viceministru Aidaru Þakupovu, pa-sikeitë informacija apie ðaliø vykdomàaukðtojo mokslo politikà, aptarë susitari-mo tarp ðaliø dël bendradarbiavimo ðvie-timo ir mokslo srityje pasiraðymà. Lietu-vos universitetø rektoriai Kazachstano tarp-tautiniø programø centre pristatë galimy-bes Kazachstano jauniesiems mokslinin-kams ir studentams studijuoti bei staþuo-tis Lietuvos universitetuose.

Spalio 29 d. Lietuvos universitetø rek-toriai ir Lietuvos ambasadorius Kazach-stane Romualdas Kozyrovièius susitiko suAstanos agrotechninio Sakeno Seifulinoir Levo Gumiliovo Eurazijos nacionali-nio universiteto vadovybe, pristatë visàLietuvos ðvietimo sistemà.

Spalio 30 d. Lietuvos rektoriai lankësiTemirtau ir Karagandos miestø technolo-ginës pakraipos universitetuose, o su Ka-ragandos valstybiniu technikos universi-tetu pasiraðë bendradarbiavimo sutartá. Šisuniversitetas dviejø Lietuvos universitetørektoriams R.Ginevièiui ir R.Ðiauèiûnui su-teikë universiteto Garbës daktarø vardus.Karagandos valstybinis technikos univer-sitetas – viena ið geriausiø Kazachstanoaukðtøjø mokyklø, aprûpinanti ðalies pra-monæ aukðtos kvalifikacijos specialistais.Èia galima studijuoti 16 magistrantûros,14 aspirantûros ir 4 doktorantûros spe-cialybes. Ðiais metais Karagandos valsty-binis technikos universitetas pasiraðë Di-dþiàjà universitetø chartijà ir tapo Euro-pos universitetø asociacijos (EUA) nariu.

Tà paèià dienà sveèiai ið Lietuvos vie-ðëjo Karagandos lietuviø bendruomenës„Lituanica“ name, susitiko su vietos lie-tuviø bendruomenës vadovu VitalijumiTvarijonu. Karagandos lietuviø bendruo-menë yra didþiausia ir aktyviausia Ka-zachstane. Ákurta 2003 m., ji saugo irreprezentuoja lietuviø kultûrà svetur,ðvenèia Lietuvos valstybines ir kalendo-rines ðventes, organizuoja literatûriniusvakarus, liaudies meno parodas.

„Gedimino universiteto“ informacija

„Kelias á Europà“ („Road to Eu-„Kelias á Europà“ („Road to Eu-„Kelias á Europà“ („Road to Eu-„Kelias á Europà“ („Road to Eu-„Kelias á Europà“ („Road to Eu-rope“) yra ne apie „geografijà“. Ðiosrope“) yra ne apie „geografijà“. Ðiosrope“) yra ne apie „geografijà“. Ðiosrope“) yra ne apie „geografijà“. Ðiosrope“) yra ne apie „geografijà“. Ðiosprogramos tikslas yra pasiekti aukð-programos tikslas yra pasiekti aukð-programos tikslas yra pasiekti aukð-programos tikslas yra pasiekti aukð-programos tikslas yra pasiekti aukð-tesná Kazachstano Respublikos stra-tesná Kazachstano Respublikos stra-tesná Kazachstano Respublikos stra-tesná Kazachstano Respublikos stra-tesná Kazachstano Respublikos stra-teginës partnerystës su didþiosiomisteginës partnerystës su didþiosiomisteginës partnerystës su didþiosiomisteginës partnerystës su didþiosiomisteginës partnerystës su didþiosiomisEuropos ðalimis lygmená. Apie pro-Europos ðalimis lygmená. Apie pro-Europos ðalimis lygmená. Apie pro-Europos ðalimis lygmená. Apie pro-Europos ðalimis lygmená. Apie pro-gramà þurnalo „Gedimino univer-gramà þurnalo „Gedimino univer-gramà þurnalo „Gedimino univer-gramà þurnalo „Gedimino univer-gramà þurnalo „Gedimino univer-sitetas“ skaitytojams – disertantositetas“ skaitytojams – disertantositetas“ skaitytojams – disertantositetas“ skaitytojams – disertantositetas“ skaitytojams – disertantoRustemo Rustemo Rustemo Rustemo Rustemo KKKKKurmanguþinourmanguþinourmanguþinourmanguþinourmanguþino straipsnis.straipsnis.straipsnis.straipsnis.straipsnis.Autorius dalyvavo rengiant Kazach-Autorius dalyvavo rengiant Kazach-Autorius dalyvavo rengiant Kazach-Autorius dalyvavo rengiant Kazach-Autorius dalyvavo rengiant Kazach-stano Respublikos valstybinæ pro-stano Respublikos valstybinæ pro-stano Respublikos valstybinæ pro-stano Respublikos valstybinæ pro-stano Respublikos valstybinæ pro-gramà „Kelias á Europà“. Yra Ka-gramà „Kelias á Europà“. Yra Ka-gramà „Kelias á Europà“. Yra Ka-gramà „Kelias á Europà“. Yra Ka-gramà „Kelias á Europà“. Yra Ka-zachstano Respublikos tarpþinybinëszachstano Respublikos tarpþinybinëszachstano Respublikos tarpþinybinëszachstano Respublikos tarpþinybinëszachstano Respublikos tarpþinybinësdarbo grupës, rengusios ðià progra-darbo grupës, rengusios ðià progra-darbo grupës, rengusios ðià progra-darbo grupës, rengusios ðià progra-darbo grupës, rengusios ðià progra-mà ir jos ágyvendinimo priemoniømà ir jos ágyvendinimo priemoniømà ir jos ágyvendinimo priemoniømà ir jos ágyvendinimo priemoniømà ir jos ágyvendinimo priemoniøplanà, atsakinguoju sekretoriumi.planà, atsakinguoju sekretoriumi.planà, atsakinguoju sekretoriumi.planà, atsakinguoju sekretoriumi.planà, atsakinguoju sekretoriumi.Skaitë paskaitas VSkaitë paskaitas VSkaitë paskaitas VSkaitë paskaitas VSkaitë paskaitas Valstybinës valdyalstybinës valdyalstybinës valdyalstybinës valdyalstybinës valdy-----mo akademijos prie Kazachstanomo akademijos prie Kazachstanomo akademijos prie Kazachstanomo akademijos prie Kazachstanomo akademijos prie KazachstanoRespublikos Prezidento Diplomati-Respublikos Prezidento Diplomati-Respublikos Prezidento Diplomati-Respublikos Prezidento Diplomati-Respublikos Prezidento Diplomati-jos institute.jos institute.jos institute.jos institute.jos institute.

Viena ið pagrindiniø KazachstanoRespublikos uþsienio politikos krypèiø –glaudesniø savitarpio santykiø su Euro-pos ðalimis ir Europos Sàjunga uþmezgi-mas. Ið kitos pusës, ES bendradarbiavi-mas su Centrinës Azijos, tarp jø ir Ka-zachstano, valstybëmis yra vienas iš ESprioritetø. Tai atsispindi ES naujos part-nerystës su Centrinës Azijos ðalimis 2007-2013 m. Strategijoje, pasirašytoje 2007m. pirmininkaujant Vokietijos Federaci-nei Respublikai.

Strategija buvo parengta, atsiþvelgiantir á Kazachstano Respublikos pasiûlymus.Ðios Strategijos atsiradimas iðkëlë bûtiny-bæ suformuoti Kazachstano poþiûrá á ben-dradarbiavimo su Europos valstybëmistechnologijø, energetikos ir kitose srityseperspektyvas.

2008 m. vasario 6 d. metiniame krei-pimesi á liaudá „Kazachstano pilieèiø ge-rovës augimas – pagrindinis valstybinëspolitikos tikslas“ Kazachstano Respubli-kos Prezidentas N.A.Nazarbajevas ápa-reigojo Uþsienio reikalø ministerijà pa-rengti programà „Kelias á Europà“. Pro-gramos tikslas – skatinti ekonominá ben-dradarbiavimà, patirties technologijø irvaldymo srityje sklaidà, ástatymø tobuli-nimà bei Kazachstano Respublikos pasi-rengimà pirmininkauti Europos saugumoir bendradarbiavimo organizacijoje.

Rengiant programà, buvo prieita nuo-monës, kad šis dokumentas turëtø apim-ti trejø metø (2009–2011) laikotarpá. Mi-nëtu laikotarpiu numatomas Kazachsta-no Respublikos dalyvavimas vadovau-janèiojo „trejetuko“ darbe bei pirminin-

2009 m. spalio 28–30 d. Kazachstane lankësi dviejø Lietuvos techniðkøjø universitetø – Vil-niaus Gedimino technikos universiteto ir Kauno technologijos universiteto – rektoriai prof. Ro-mualdas Ginevièius ir prof. Raimundas Ðiauèiûnas.

Rustemas KURMANGUÞINAS

„KELIAS Á EUROPÀ“ –TAI KELIAS Á BENDRADARBIAVIMÀSU EUROPOS ÐALIMIS

3

kavimas Europos saugumo ir bendradar-biavimo organizacijoje. Be to, šis laiko-tarpis sutapo su svarbiø uþdaviniø, ágy-vendinant 2003-2015 m. ðalies industri-nio-inovacinio vystymosi Strategijà,sprendimu. „Kelio á Europà“ programaturëjo papildyti šakines valstybines pro-gramas (2005-2010 m. švietimo vysty-mo, 2007-2011 m. turizmo vystymo,2006-2010 m. kovos su korupcija, 2005-2010 m. sveikatos apsaugos reformos irvystymo programas, transporto vystymoiki 2015 m. strategijà). Programos auto-riams teko atkreipti dëmesá á tai, kad nuo2009 m. Kazachstane ágyvendinama biu-dþeto formavimo trims metams sistema.Nemaþiau svarbu buvo ir tai, kad 2009-2011 m. numatytas svarbiø uþsienio po-litikos iniciatyvø ágyvendinimas ir Kazach-stano Respublikos pirmininkavimas ke-liose tarptautinëse organizacijose.

Apibrëþiant programos pavadinimà, ið-kilo kai kuriø problemø: ar ji turëtø bûtivadinama „specialiàja“, ar „valstybine“programa. Buvo nuogàstaujama, kad þo-dþiø junginys „valstybinë programa“ su-kels Kazachstano Respublikos politiniø uþ-sienio partneriø (Rusijos, Kinijos, Centri-nës Azijos ðaliø, islamiðkø valstybiø) ne-pasitenkinimà, nes bus áþiûrëtas tam tik-ras posûkis Kazachstano vykdomoje uþ-sienio politikoje. Pagaliau buvo nuspræs-ta, kad dokumento pavadinimas turi ati-tikti Kazachstano Respublikos ástatymus,kuriuose nëra termino „specialioji progra-ma“. Dokumento ávadinëje dalyje buvopaaiðkinta, kad programa „prisidës priepagrindinio Kazachstano Respublikosuþsienio politikos principo – subalansavi-mo ir pragmatizmo – ágyvendinimo“.

Rengiant ðá dokumentà iðkilo ir kitøsunkumø. Vadovaujantis 2003 m. birþelio2 d. Kazachstano Respublikos Preziden-to ásaku Nr. 1099 „Dël Kazachstano Res-publikos valstybiniø programø rengimoir ágyvendinimo tvarkos“, programø pro-jektø rengimas, derinimas ir tvirtinimasturi bûti atlikti per vienus metus. Tokia sà-lyga bûtina, siekiant suderint programørengimà ir šalies biudþetiná procesà. Ta-èiau programos autoriai vienø metø lai-kotarpio neturëjo: nuo Prezidento áparei-gojimo parengti programà iki jà patvirti-nanèio ásako pasirašymo praëjo 7 më-nesiai. Toks trumpas laikotarpis, skirtasprogramos parengimui, þinoma, apsun-kino jos autoriø darbà.

Pirmame programos rengimo etapedëmesys buvo skiriamas ðeðioms priori-

tetinëms sritims:1. Bendradarbiavimo su Europos

valstybëmis vystymas technologijø srityjenumatë ðalies transporto komunikacijø re-formà. Buvo remtasi kai kuriø Europosvalstybiø patirtimi ðioje srityje (Ispanijos,Prancûzijos, Ðveicarijos ir kt.). Atkreiptasdëmesys á atsiradusias galimybes nano-ir bio- technologijø ádiegimui, kurios áta-kotø technoparkø formavimàsi. Buvo pa-þymëta, kad Europoje naudojamos tech-nologijos skatina þemës ûkio vystymàsi.Akcentuota europiniø energetikos ir ag-rariniø technologijø ádiegimo bei perëji-mo prie europiniø standartø ir produkci-jos sertifikavimo svarba.

2. Dialogas su Europa energetikos sri-tyje svarbus ne tik uþtikrinant energijosneðëjø tiekimo pasaulio rinkai stabilumà,bet ir tæsiant pradëtà darbà, ásigyjant Eu-ropos infrastruktûrinius objektus (uostus,remonto-gamybos ámones, degalines).Pirmas þingsnis šioje srityje – Rumunijosnaftos ir dujø kompanijos „Rompetrol“akcijø ásigijimas. Taip pat bûtina pritrauktiinvesticijas giluminiam naftos perdirbimui.

3. Institucinës bazës vystymas, pasi-remiant pozityvia Europos patirtimi ðiojesrityje, numatë valstybës valdymo mecha-nizmø bei vietiniø ir municipaliniø ástaty-mø leidybos tobulinimà, teisiniø santykiøtarp valstybës ir verslo ámoniø bei nevy-riausybiniø organizacijø nustatymà. Bu-vo tikslinga pasinaudoti Europos ástaty-mø leidybos patirtimi ekonomikos srityje(þemës, mokesèiø kodeksas, bankø ásta-tymai). Iðkilo bûtinybë tobulinti naciona-linius ástatymus, siekiant liberalizuoti po-litinæ sistemà.

4. Svarbia programos dalimi turëjotapti smulkiojo ir vidutinio verslo vystymas.

5. Humanitarinëje srityje buvo numa-tytas Kazachstano dalyvavimas Europosšvietimo projektuose (Erasmus, Getës ins-titutas ir kt.), parama studijoms Europosaukðtosiose mokyklose, vykstanèioms pa-gal programà „Bolðak“, profesinio – tech-ninio lavinimo ir sveikatos apsaugos sis-temos tobulinimas bei bendradarbiavimaskultûros, informacijos, sporto, turizmo sri-tyse. Iškeltas ir vizø rëþimo klausimas.

6. Atskira programos dalimi buvo do-kumento „Kazachstano Respublikos pir-mininkavimo ESBO prioritetai“, kuriameatsispindëtø Kazachstano ásipareigojimai,uþtikrinant tolerantiðkumà ir dialogà, hu-manitariná bei regioniná saugumà kovojesu naujais iððûkiais ir grësmëmis, eko-nominá bendradarbiavimà, ekologiniø

problemø sprendimà, rengimas.Tolesniam programos rengimui 2008

m. balandþio 19 d. Kazachstano Respub-likos Ministro Pirmininko K.Masimovo po-tvarkiu Nr. 94-p sukurta Tarpinstitucinëdarbo grupë, kuriai vadovavo Kazach-stano Respublikos uþsienio reikalø minist-ro pavaduotojas K.Sarybaj (ðiuo metu ei-nantis Prezidento patarëjo pareigas) ir ku-rià sudarë 24 ministerijø ir þinybø vado-vø pavaduotojai. Ði darbo grupë progra-mos prioritetiniø srièiø skaièiø padidinoiki deðimties:

1. Technologinio bendradarbiavimosrityje buvo numatytas inovacinës vady-bos specialistø rengimas bei inþineriniøkadrø perkvalifikavimas; technologijønaudojimas, reformuojant bei kuriantnaujas Kazachstano transporto komuni-kacijas; nacionalinës þemës ûkio produk-cijos perëjimas prie Europos standartø irsertifikavimo; informacinë sklaida moks-lo, naujø technologijø bei inovaciniø ty-rinëjimø srityse.

2. Bendradarbiavimas energetikos sri-tyje buvo nukreiptas á uostø, naftos per-dirbimo ámoniø, terminalø, degaliniø ási-gijimà Europos ðalyse, tuo paèiu uþtikri-nant Kazachstano ilgalaiká buvimà Euro-pos rinkoje; Europos patirties, taikant pa-grindinius rinkos principus energetikos sek-toriuje, panaudojimà (energijos taupymostrategija, investicijø pritraukimas ir jø ap-sauga, tarifø politikos reforma, ðakinis re-guliavimas, tinklo operatoriø nepriklauso-mumas nuo monopolijø); pasidalinimàpatirtimi, diegiant ir vystant energijas tau-panèias ir ekologiškas technologijas.

3. Bendradarbiavimas transporto sri-tyje (Kazachstano Respublikos transpor-to ir komunikacijø ministerijos siûlymu)numatë Eurazijos transatlantinio trans-porto koridoriaus vystymà; nacionalinësástatyminës bazës tobulinimà; derybas dëlnacionaliniø transporto tinklø prisijungi-mo prie Europos transporto tinklø; Euro-pos standartø ádiegimà civilinës aviaci-jos srityje; pasidalijimà patirtimi, uþtikri-nant jûreivystës saugumà; derybas dëltarptautinës autotransporto priemoniø ci-vilinës atsakomybës draudimo sistemostobulinimo; pasidalijimà patirtimi auto-transporto priemoniø ekologijos srityje.

4. Bendradarbiavimo techninio regu-liavimo ir metrologijos srityje (Kazachsta-no Respublikos pramonës ir prekybos mi-nisterijos siûlymu) tikslas – progresyviøtechnologijø panaudojimas transporto ko-munikacijø, agropramoninio komplekso,

Tarptautinis bendradarbiavimas

4

energetikos, ekologijos ir sveikatos apsau-gos, smulkiojo ir vidutinio verslo vystymosrityse; atitinkamos ástatyminës bazës, nor-miniø standartø dokumentø, matavimoprietaisø, bandymo bei matavimo labo-ratorijø, atitinkanèiø ES reikalavimus, su-kûrimas; techniniø reglamentø, standartøparengimas ir priëmimas; ástojimas á tarp-tautines standartø ir akreditacijos organi-zacijas; bandymo bei matavimo labora-torijø sukûrimas ir modernizavimas; su-tarèiø dël akreditacijos, sertifikatø ir pro-tokolø sistemos suvienodinimo („þaliojokoridoriaus“ Kazachstano eksportui sukû-rimas) pasiraðymas; nacionalinës etalonøbazës tobulinimas ir jos atitikimo europie-tiðkiems analogams siekimas; tarptautiniøekspertø pritraukimas vadybos sistemøámonëse ádiegimui; rinkos prieþiûros tarp-tautinës patirties analizë.

5. Pleèiant bendradarbiavimà preky-bos ir ekonomikos srityje, planuojamaákurti prekybos atstovybes ir jø skyrius Eu-ropos valstybëse. Pagrindiniai šiø atsto-vybiø uþdaviniai – Europos valstybiø eko-nominës politikos átakos Kazachstanoekonominiams interesams Europos rin-koje analizë; prekybos ástatyminës bazësir uþsienio prekybos sàlygø analizë.

6. Bendradarbiavimas, vystant smul-køjá ir vidutiná verslà, buvo nukreiptas átolesná valstybinës politikos smulkiojo irvidutinio verslo srityje formavimà, smul-kiojo ir vidutinio verslo subjektø valstybi-nio reguliavimo optimizavimà; mokesèiømokëjimo sistemos tobulinimà; laisvo pri-ëjimo prie bankø kreditø uþtikrinimà; ben-dros kadrø rengimo sistemos sukûrimà;Kazachstano Respublikos ástatyminës ba-zës tobulinimà ir jos priartinimà prie Eu-ropos valstybiø ástatymø smulkiojo ir vi-dutinio verslo srityje.

7. Bendradarbiavimas gyvenimo ko-kybës uþtikrinimo srityje numatë bendràaplinkos apsaugos klausimø sprendimà;vandens resursø apsaugà ir tyrimus, pa-naudojant Eurazijos vandens baseino po-tencialà Astanoje.

Svarbia bendradarbiavimo kryptimibuvo kokybiðkos, atitinkanèios Europosstandartus, medicinos pagalbos uþtikri-nimas; ðiuolaikiðkø informaciniø techno-logijø ádiegimas medicinoje; sveikatos ap-saugos infrastruktûros ir valdymo efekty-vumo didinimas; diagnostikos, gydymoir ligø profilaktikos, vaistø preparatø ko-kybës gerinimas; sveikos mitybos standar-tø ádiegimas; kadrø sistemos vystymas irkonkurencingumo sveikatos apsaugos

moksliniø tyrimø srityje didinimas.Numatomas bendradarbiavimas pra-

dinio, pagrindinio, vidurinio bendrojo la-vinimo, techninio bei profesinio lavini-mo srityse, aukðtøjø mokyklø studentø irdëstytojø mainai Europos ðvietimo pro-gramø ir dviðaliø sutarèiø su Europosvalstybiø ðvietimo ástaigomis pagrindu.Viena ið bendradarbiavimo krypèiø tech-ninio ir profesinio lavinimo srityje – na-cionalinës kvalifikacinës sistemos sukû-rimas; mokymo programø, atitinkanèiøtarptautinius reikalavimus, kûrimas; in-þineriniø – pedagoginiø darbuotojø beigamybinio mokymo meistrø kvalifikaci-jos tobulinimas; uþsienio ðaliø specialis-tø pritraukimas dirbti tarpregioniniuosetechninio ir aptarnaujanèiojo personalorengimo bei perkvalifikavimo centruose;uþsienio ðaliø dëstytojø ir specialistø ádar-binimas ðvietimo ástaigose.

Programoje numatytas bendradarbia-vimas gyventojø uþimtumo, darbo migra-cijos, socialinës pagalbos maþas pajamasgaunantiems gyventojams bei neágaliemssrityse; socialiniø paslaugø vystymas.

8. Bendradarbiavimas pilietinës vi-suomenës vystymo srityje (Kultûros ir in-formacijos ministerijos siûlymu) numatëKazachstano pilietinës visuomenës insti-tucijø bei Europos ðaliø partnerystës san-tykiø vystymà; socialiniø, kultûros, moks-lo, informaciniø – ðvietimo projektø na-cionaliniø interesø kontekste ágyvendini-mà; socialinës partnerystës instituto vys-tymà. Atskira bendradarbiavimo kryptis– patirties skaida, uþtikrinant etninæ ir kon-fesinæ santaikà, kuri taptø svariu indëliu,formuojant tolerantiðkà ir atvirà ávairiomsreligijoms Eurazijos bendruomenæ.

9. Kazachstano Respublikos teisinës–institucinës bazës tobulinimo tikslas – po-litinës ir valstybinës santvarkos tobulini-mas, politinio gyvenimo liberalizavimas,pasitelkiant pozityvià Europos kraðtø pa-tirtá. Ðio tikslo bûtø siekiama, tobulinantrinkimø, politiniø partijø, visuomenës in-formavimo ástatymus, reformuojant teis-mø sistemà ir kitas visuomenës tarpusa-vio santykiø sritis.

10. Viena ið srièiø – Kazachstano Res-publikos pirmininkavimo ESBO priorite-tø detalizavimas: demokratijos institutøESBO ðaliø-partneriø teritorijose kûrimosàlygø sudarymas, ESBO ðaliø-partneriøtransporto tranzito potencialo didinimas;Eurazijos transatlantiniø transporto kori-doriø vystymas; ekologijos problemøsprendimas; pasitikëjimo stiprinimas ir re-

gioninio saugumo uþtikrinimas; nekari-niø saugumo veiksmø uþtikrinimas ko-voje su terorizmu, ekstremizmu, prekybanarkotinëmis medþiagomis, organizuotunusikalstamumu, prekyba ginklais ir þmo-nëmis; Afganistano, ESBO šalies-partne-rio, atstatymas. Svarbus uþdavinys –ESBO potencialo panaudojimas, siekiantuþtikrinti Centrinës Azijos saugumà, sta-bilumà, klestëjimà bei regiono patrauk-lumà, taip pat ir ekonominá.

Rengiant programà, suinteresuotosministerijos ir þinybos pateikë jos ágyven-dinimo priemoniø plano pasiûlymus. Pir-miná plano variantà sudarë 146 priemo-nës. Atlikus finansinius – ekonominiuspaskaièiavimus, Kazachstano Respubli-kos ekonomikos ir biudþeto planavimoministerija – vykdomasis KazachstanoRespublikos biudþeto komisijos organas– pritarë 86 priemonëms, kuriø bendrasuma 8,2 milijardai tengiø.

Programos projekto pristatymas ávy-ko 2008 m. geguþës 28 d. KazachstanoRespublikos uþsienio reikalø ministerijoskolegijos posëdyje. Birþelio 29 d. ði pro-grama buvo pristatyta Kazachstano Res-publikos Vyriausybës posëdyje.

2008 m. rugpjûèio 29 d. pasiraðytasKazachstano Respublikos PrezidentoN.A.Nazarbajevo ásakas Nr. 653 „Dël2009 – 2011 metø valstybinës progra-mos „Kelias á Europà“ patvirtinimo“. 2008m. spalio 4 d. Kazachstano RespublikosVyriausybës nutarimu Nr. 916 patvirtin-tas ðios programos ágyvendinimo priemo-niø planas.

2008 m. spalio 22 d. KazachstanoRespublikos uþsienio reikalø ministerijaprogramà ir jos ágyvendinimo priemoniøplanà, dalyvaujant rengusiø jà ministeri-jø ir þinybø atstovams, pristatë diploma-tiniam korpusui.

Programos ir jos ágyvendinimo prie-moniø plano rengimas sudarë sàlygassvarbiems Kazachstano Respublikos ir ESbendradarbiavimo pokyèiams. Pirmuþingsniu tapo susitarimo su ES parengi-mas, atspindintis naujà Kazachstano po-þiûrá á tarpusavio santykiø perspektyvas.2008 m. lapkrièio 17 d. vykusiame Ka-zachstano Respublikos uþsienio reikaløministerijos Kolegijos iðplëstiniame posë-dyje Kazachstano Respublikos Preziden-tas N.A.Nazarbajevas ápareigojo ðià mi-nisterijà atnaujinti Kazachstano Respub-likos ir ES derybø procesà naujø tarpu-savio santykiø perspektyvø pagrindu.

5

Pasaulyje

Tik kartu galime kurti ðvarià ir graþià aplinkà ðiandienbei iðsaugoti jà ateinanèioms kartomsAsta Asta Asta Asta Asta VERBICKIENËVERBICKIENËVERBICKIENËVERBICKIENËVERBICKIENË

Gruodþio 7-18 dienomis Danijos sostinëje Kopenhagoje vykopasaulinës klimato kaitos problemoms skirta 15-oji Jungtiniø Tautøbendrosios klimato kaitos konvencijos konferencija ir 5-asis Kiotoprotokolo ðaliø susitikimas.

Ðiame forume dalyvavo daugiau kaip15 tûkst. delegatø ið 193 ðaliø. Konfe-rencijos metu derëtasi dël tarptautinës kli-mato kaitos sutarties, kuri padëtø uþkirs-ti kelià pasauliniu mastu grësmæ kelian-tiems klimato kaitos pokyèiams. Tai di-dþiausios per visà istorijà pasaulinës de-rybos dël klimato valdymo klausimø.

Gruodþio 18 dienà konferencijoje susi-rinko per ðimto valstybiø lyderiai bei Vyriau-sybiø vadovai. Ðio virðûniø susitikimo tiks-las buvo sudaryti naujà paktà dël tarðos ðilt-namio efektà sukelianèiomis dujomis maþi-nimo po to, kai 2012 m. baigs galioti Kiotoprotokolas. Dabartinis Kioto protokolas buvopirmasis pasaulio susitarimas dël iðmetamøðiltnamio dujø kiekio maþinimo.

Pagrindinis ES siekis (Lietuva irgi lai-kosi tokio principo) – ðioje konferencijo-je patvirtinti vieningà teisiðkai privalomàtarptautiná susitarimà, kuris ásigaliotø2013 m. sausio 1 d. ir apimtø visus svar-biausius ES susitarimo elementus.

Mûsø ðalies Vyriausybë remia ES po-þiûrá, kad ir iðsivysèiusios, ir labiausiaipaþengusios besivystanèios ðalys turëtøásipareigoti imtis atitinkamø veiksmø kli-mato kaitai ðvelninti ir prie jos prisitaiky-ti. Siekiant iðlaikyti vidutinës pasauliotemperatûros augimo apribojimà iki 2laipsniø, lyginant su prieðpramoninio lai-kotarpio temperatûra, iðsivysèiusios ða-lys turëtø ásipareigoti sumaþinti lyginantsu 1990 metais iðmetamø ðiltnamio dujøkieká 25–40 proc. iki 2020 m. ir 80–95proc. iki 2050 m. Labiausiai paþengu-sios besivystanèios ðalys turëtø sumaþinti

ðiø dujø kieká 15–30 proc. iki 2020 m.,palyginti su áprasta veikla.

ES paþadëjo iki 2020 metø sumaþintiðiltnamio efektà sukelianèiø dujø iðmeti-mus iki 20 proc., lyginant su 1990 metølygiu. Ðiuo metu Bendrijos lyderiai svars-to, ar ðià kartelæ bûtø galima pakelti iki30 proc., jeigu kitos ðalys taip pat sieksambicingø tikslø.

Klimato kaitos konferencija, á Kopen-hagà sukvietusi per 100 šaliø lyderius,visgi nepasiekë keltø tikslø. JTO aukšèiau-sio lygio susitikimo baigiamasis doku-mentas apsiribojo bendromis frazëmis,neápareigojanèiomis valstybiø Vyriausybiøimtis konkreèiø veiksmø.

JAV, Kinija, Brazilija, Indija ir Pietø Af-rika sugebëjo susitarti kai kuriais klausi-

mais, tarp kuriø minimas ir vidutinës tem-peratûros augimo apribojimas 2 laips-niais pagal Celsijø.

Pasak Lietuvos atstovës Europos Par-lamente Radvilës Morkûnaitës, „konfe-rencijos eiga parodë, jog Europos Sà-jungos valstybiø lyderiai vis tik sugebasuformuluoti bendrà pozicijà ir jos laiky-tis. Dar labiau dþiugina tai, jog bûtentEuropos Sàjunga, Kopenhagos konferen-cijos metu išsikeldama ambicingiausiusšiltnamio dujø maþinimo tikslus (sumaþintišiø dujø išmetimà iki 30 proc. lyginantsu 1990 m. lygiu), šiuo metu pasaulyjeyra lyderë kovos su klimato kaita srityje.

Deja, konferencijos rezultatai maþiaudþiuginantys nei jos eiga – kad ir kokiavieninga bûtø ES pozicija, pasaulyje labiauvertinama yra ne jos, o didþiausiø pasau-lio teršëjø nuomonë. Bûtent JAV, Kinijos irkitø besivystanèiø pasaulio šaliø deryboslëmë, kad Kopenhagoje pasiektas susitari-mas yra deklaratyvus ir, deja, teisiškai ne-ápareigojantis imtis konkreèiø veiksmø.”

Gyvenimas VGTU

6

„Ambasadoriai nemaþai bendraujatarpusavyje, taèiau kalbëtis ir aptarti kli-mato kaitos klausimus su visuomene ne-retai pritrûksta galimybiø. Mums ypaèsvarbu, kad tokiø bendrø renginiø metujø sveèiai diskutuotø ir suprastø bûsimossutarties reikðmæ“, - tokiais Danijos am-basadoriaus Lietuvoje Laurids Mikaelsenþodþiais palydëta ávyko diskusija VGTU.Renginio ðeimininkas, VGTU mokslo pro-rektorius Raimundas Kirvaitis pasidþiau-gë, kad „Danijos – ðalies, kuri jau su-laukia gerø rezultatø kovoje su klimatokaita – ambasada skatina kalbëti apieðias problemas ir kitas valstybes. Mumsne maþiau svarbu girdëti, kokios pozici-jos laikosi kitos ðalys, kokius veiksmus da-ro, siekdamos sumaþinti klimato kaità“.

Renginyje dalyvavo Pietø Afrikos Res-publikos, Japonijos, Suomijos ir Ðvedijosambasadoriai, diplomatai ið Didþiosios Bri-tanijos, JAV, Rusijos, Danijos ambasadøbei Europos Komisijos atstovybës vadovasLietuvoje. Taip pat atvyko atstovai ið Lietu-vos Respublikos finansø bei Lietuvos Res-publikos aplinkos ministerijø, diskusijose

dalyvavo ir gausiai susirinkæ VGTU, VU irMykolo Romerio universiteto studentai.Sveèiai pristatë savo ðaliø pozicijas svar-biausiais klimato kaitos klausimais, kuriebus svarstomi JT Klimato kaitos konferen-cijoje Kopenhagoje, siekiant pasiraðyti nau-jà ápareigojanèià sutartá dël pasaulinës kli-mato kaitos laikotarpiui po 2012 m., kaibaigs galioti Kioto protokolas.

Kioto protokolas – 1997 m. Kiotomieste vykusioje Jungtiniø Tautø konfe-rencijoje pasiektas tarpvyriausybinis su-sitarimas sumaþinti 2008–2012 metø lai-kotarpiu iðsivysèiusiø ðaliø ðiltnamio efektàsukelianèiø dujø iðmetimus 5,2 proc. ly-ginant su 1990 m. iðmestu kiekiu. Taippat buvo nustatytos konkreèios uþduotysatskiroms ðalims. Lietuvai, kaip ir dau-geliui kitø valstybiø, buvo nustatyta uþ-duotis minëtà periodà 8 proc. sumaþintiiðmetamø á atmosferà ðiltnamio dujø kie-ká. 1990 m. ðis tarðos á atmosferà kiekisLietuvoje apytiksliai siekë 50 mln. tonø,o 2004 m. – apie 17 mln. tonø, todëlakivaizdu, kad Lietuvoje Kioto protokoloreikalavimas bus ávykdytas.

„Labai svarbu, kad klimato kaitos pro-blemà ir bûtinybæ jà spræsti suvoktø kuodaugiau þmoniø, ypaè studentø – juk jiebus pagrindiniai susitarimo, priimto pomënesio Kopenhagoje, ágyvendintojai“,- susitikime Vilniaus Gedimino technikosuniversitete sakë Danijos ambasados pir-moji sekretorë Mette Trudso Kruse.

Lietuvos Respublikos aplinkos minist-ro patarëja Laura Dzelzytë teigë, jog Lie-tuvai Kopenhagoje svarbu pasiekti, kadásipareigojimas maþinti CO2 emisijas ið-sivysèiusiose ðalyse iki 2020 m. bûtø 25-45 proc., o besivystanèiose – 15-30proc., kad neiðnaudoti nustatytos normostarðos vienetai bûtø perkelti á po 2012 m.laikotarpá bei kad susitarime iðliktø pre-kyba nustatytos normos tarðos vienetais.Paþymëta, kad nepaisant to, jog Lietuvaigerai sekasi maþinti tarðà pramonës sek-toriuje, ûkio, atliekø bei transporto sek-toriuose susiduriama su didelëmis pro-blemomis, kurios taps bene pagrindiniuiððûkiu Lietuvai siekiant ágyvendinti savokovos su klimato kaita ásipareigojimus.

Miyoko Akashi, Japonijos ambasa-

Vilniaus Gedimino technikos universitete lapkrièio18 dienà, likus mënesiui iki Jungtiniø Tautø klimatokaitos konferencijos Kopenhagoje – COP15, vykodiskusija apie klimato kaità.

Vilniaus Gedimino technikos universitete lapkrièio18 dienà, likus mënesiui iki Jungtiniø Tautø klimatokaitos konferencijos Kopenhagoje – COP15, vykodiskusija apie klimato kaità.

7

dorë Lietuvoje, susitikime paþymëjo, kad „Japonija – taiðalis, kuri dël geografiniø ir teritoriniø ypatybiø yra labaipaþeidþiama ir priklausoma nuo klimato kaitos. Tai pri-vertë Japonijà iðsikelti ambicingà tikslà iki 2020 m. CO2emisijas sumaþinti 25 proc. (apie 40 proc. lyginant su2005 m.)“.

Pasak dalyvavusio Europos Komisijos atstovybës Lie-tuvoje vadovo Kæstuèio Sadausko, tokios diskusijos netik parodo, kokius klausimus kelia skirtingos pasauliovalstybës, bet ir iðkelia bûtinybæ apie tai diskutuoti suvisuomene.

Diskusijos iðvakarëse, lapkrièio 16 dienà, VilniausGedimino technikos bibliotekoje, Galerijoje A, buvo ati-daryta Danijos ambasados parengta plakatø paroda „Kli-mato kaita“.

Plakatuose – jø parodoje dvylika – pasiûlymai ir pa-tarimai, kaip kiekviena Vyriausybë, savivaldybë, ðeimair kiekvienas individualiai galime bei turime prisidëti prieklimato kaitos maþinimo, kartu ieðkoti problemos spren-dimø. Mes visi turime susimàstyti, koks yra oras, kuriuokvëpuojame, sumaþinti energijos suvartojimà, rûðiuotiatliekas ar, kai galime, apsieiti be automobilio. Veiksmøgeriau imtis anksèiau nei vëliau.

Gyvenimas VGTU

8

Tradicinës, jau tryliktosios konferenci-jos „Mokslo ir technikos raida Lietuvoje“pradþia nepasiûlë jokiø netikëtumø. Susi-rinkusiuosius pasveikino ir tarë trumpàáþangos þodá konferencijos sumanytojas irorganizatorius doc. Algimantas Nakas.VGTU rektorius prof. Romualdas Ginevi-èius pasidþiaugë, kad á Senato posëdþiøsalæ taip gausiai susirinko mokslo istori-kai. Patys iðtikimiausi, kuriø gretose – ne-maþai aktyviø nariø ir praneðëjø nuo patpirmojo ðio teminio renginio. Pasak uni-versiteto vadovo, tai daug pasako apiekonferencijos lygá, jos patrauklumà. Ir jeiyra toks didelis poreikis, tai tryliktasis moks-lo istorikø susiëjimas – ne paskutinis. Busir keturioliktoji, ir ðeðioliktoji, ir n-oji kon-ferencija, nagrinëjanti mokslo ir technikosraidà Lietuvoje. Tokiu tvirtu paþadu baigësveikinimo þodá VGTU rektorius prof. ha-bil. dr. Romualdas Ginevièius.

Tryliktasis mokslo istorikø suëjimasnuo pat pirmø akimirkø tæsë nusistovëju-sias ðios teminës konferencijos tradicijas.Visi ðio renginio dalyviai gavo jau trylik-tàjá praneðimø rinkiná. Nepamirðo ir tra-dicinio fotografavimosi. Pirmajam posë-dþiui dar neápusëjus, ðia nuotrauka gro-þëjosi visi susiëjimo dalyviai.

Keturiasdeðimt keturi mokslo istorikaikonferencijai parengë trisdeðimt septynispraneðimus. Ekologijos instituto mokslodaktarës A.Ðveistytë ir V.Apðegaitë parengëbendrà praneðimà „ Zoopsichologija prof.K.J.Aleksos moksliniø problemø akiraty-je“. Dr. A.Vasiliauskienei ið Ðiauliø uni-versiteto du praneðimus parengti padëjolic. N.Pipiras ir mgsr. kun. A.Ðukys. Kle-bonas S.Krumpliauskas ir vikaras M.Ma-

Dominavo asmenybiø indëlis moksluiJulius Julius Julius Julius Julius NORKEVIÈIUSNORKEVIÈIUSNORKEVIÈIUSNORKEVIÈIUSNORKEVIÈIUS

asas pateikë bendrus apmàstymus apieAnykðèiø ðv. Evangelisto Apaðtalo Matobaþnyèios vitraþus. Iki ðiol vienas ganaturiningus praneðimus rengæs Vilniaus pe-dagoginio universiteto doc. dr. V.Pociusðá kartà talkon pasikvietë bendrai tyrimusatlikusá dr. E.Vëbrà ið Aplinkos ministeri-jos. Jø praneðimas „Alfa karðtøjøaerozoliniø daleliø atmosferoje atradimasLietuvoje“ gana ádomus, paremtas ma-þai kam þinomais grupës Lietuvos moks-lininkø reikðmingais tyrimo rezultatais.Apie „Ðiauliø duonos“ kombinato atsi-radimà, jo veiklà vilnietis doc. dr. J.Ga-jauskas papasakojo drauge su minëtosámonës direktoriumi R.Poderiu.

Graþus sutapimas: tryliktajai konferen-cijai praneðimus subendravardiklinus ren-gë trylikos institucijø mokslo istorikai. Taiuniversitetø, mokslo institutø mokslininkai,darbuotojai, pedagogai, muziejininkai,bibliotekininkai, þurnalistai, senjorai.Mokslo istorikø gretas papildë trys dvasi-ninkai, du doktorantai. Pastarasis faktasrodo, kad mokslo, technikos raida susi-domëjo ir jaunimas, kas ypaè dþiugina.

Nieko nestebino, kad aktyviausi bu-vo vilnieèiai. Jie konferencijai parengëdvideðimt keturis praneðimus. Ðeðiø au-toriai – kaunieèiai ir trijø – Panevëþiomokslo istorikai. Po vienà praneðimà pa-darë Alytaus, Anykðèiø, Klaipëdos, Ne-munëlio Radviliðkio, Palangos ir du Ðiau-liø atstovai. Ðá kartà á konferencijà susi-rinko devyniø miestø mokslo istorikai.

Aktyvumo pavyzdá rodë ðeimininkai –Vilniaus Gedimino technikos universite-to mokslo istorikai, konferencijai pasiûlæðeðis praneðimus. Po tris praneðëjus su-

laukta ið Kultûros, filosofijos ir meno, Che-mijos bei Ekologijos institutø, Vilniaus pe-dagoginio universiteto. Po du pasiûlë Fi-zikos instituto ir Kauno technologijos uni-versiteto mokslininkai. Beveik ketvirtada-lis visø dalyviø pirmà kartà dalyvavo kon-ferencijoje.

Konferencijà, kaip dera, pradëjo ðei-mininkai. Tai padarë VGTU studijø di-rektorius V.Plakys, supaþindindamas josdalyvius su savosios Alma Mater sava-rankiðkos universitetinës veiklos keturias-deðimtmeèio rezultatais. Baigë – konfe-rencijos organizatorius doc. dr. A.Nakaspraneðimu „Pasitinkant inþinieriaus Sta-nislovo Kerbedþio jubiliejø“.

Pagal tematikà visus konferencijojeskaitytus praneðimus galima skirstyti á ke-lias grupes. Nebe pirmà kartà Kultûros,filosofijos ir meno instituto prof. habil. dr.J.A.Krikðtopaièio praneðimai bûna prisod-rinti kritiniø áþvalgø, taikliø nûdienos gy-venimo pastebëjimø. Jø nestigo ir ðieme-tinei konferencijai pasiûlytam praneðimui„Mokslo ir valstybës institucijos: lietuvið-kos bendravimo kultûros grimasos“. Sa-votiðkai èia iðsakytas mintis labiau sugru-puoja, iðryðkina, paremia dokumentais,ástatymais Fizikos instituto prof. habil. dr.K.Makariûnas praneðime „Mokslo iraukðtojo mokslo raida Lietuvoje per 20metø: nuo demokratijos iliuzijø iki auto-ritarinio tvarkymo“. Ádomias áþvalgas ið-sakë ir doktorantas J.Motiejûnas, aptar-damas progresø kriterijø problemà verti-nant mokslo istorijos raidà. Nûdienai ga-na aktualios kaunieèiø prof. dr. J.Èibu-rienës ir doc. dr. J.Guðèinskienës áþval-gos praneðime „Nedarbo kitimo ir be-

9

KONFERENCIJAdarbiø rëmimo istorinë raida“.Be paminëtø dar beveik deðimt prane-

ðimø prisodrinti ávairiomis áþvalgomis. Be-veik tiek pat apþvalginiø praneðimø mokslodarbø ir kasdienës mokslininës veiklos ata-skaitø. Tai ir pirmà kartà konferencijoje da-lyvavusios muziejininkës E.Gaidienës„Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejausdarbuotojai ir svarbesnieji veiklos bruoþai1919-2009 m.“, nuolatiniø konferencijosdalyviø Lietuvos þuvivaisos ir þuvininkys-tës tyrimø centro mokslo darbuotojo E.Ba-cevièiaus „Paukðèiø tyrimai Maþojoje Lie-tuvoje ir jø tæstinumas“, prof. dr. L.Klim-kos (VPU) „Vilniaus gamtos mokslø më-gëjø draugija“, vilnieèiø habil. dr. H.Il-gieviè (KFMI) „Vilniaus mokslo bièiuliødraugijos ðaltiniø publikacijos“, doc. dr.R.Juzefovièiaus (KFMI) „Ámoniø ekonomi-kos studijos Klaipëdoje 1934-1939 m.“,dr. M.Ðalkausko (Chemijos institutas)„Dielektrikø metalizavimo technologijø rai-da“, klaipëdieèio þurnalisto K.Kauno „Di-dþiosios ir Maþosios Lietuvos istoriniai ry-ðiai, jø vertinimo problemos“ ir kai kuriekiti. Tiesa, pastarasis praneðëjas VGTU bib-liotekai padovanojo apie deðimt savo kû-rybos knygø.

Daugiausia (penkiolika) biografiniøpraneðimø, pasakojanèiø apie asmeny-biø átakà vienai ar kitai mokslo srièiai.Jie labiausiai atitinka ir konferencijos pa-vadinimà. Tai dr. E.Makariûnienës (Fizi-kos institutas) „Mokslo istorijos publika-cijos þurnale „Fizikø þinios“, prof. habil.dr. A.Aþubalio (LKA) „Pedagogas Matas

Kriðèiûnas“, doc. dr. J.Banionio (VPU)„Þymusis Lietuvos universitetø matemati-kas Otas T.Folkas (1892-1989)“, ið VUEkologijos instituto dr. L.Petrauskienës„Pranciðkus Baltrus Ðivickis ir KazimierasRaièinskis – kas bendro?“ bei dr. J.Ole-chovièienës „Profesorius Juozas Virbic-kas – þymus Lietuvos ichtiologas (1939-2006), Chemijos instituto dr. R.Jankaus-kienës ir dr. O.Kimtienës praneðimai, skirtiakademiko Juozo Matulio 110-osioms gi-mimo metinëms, „Mokslinio kelio pra-dþia“ bei „Deðimtmeèiai, skirti chemijosmokslui“, vilnieèiø dr. M.Kuodytës „Ado-mo Honorio Kirkoro spaustuvë Vilniuje(1834-1867) ir inþ. J.Rudoko „Techninëspaþangos keliu. Broliø Tilmansø Kauneákurtos gamyklos istorijos bruoþai“. Ðiaitematikai skirti ir VGTU prof. habil. dr.A.Alikonio „Statybiniø organizacijø pro-blemos, kurias spræsti padëjo VISI prieð40 metø”, asistento R.Brazio „Automo-biliø transporto katedros raida“ bei aukð-èiau paminëtas konferencijos sumanyto-jo doc. dr. A.Nako praneðimas. ÁdomusVilniaus Gerosios Vilties vidurinës mokyk-los, Vilniaus dizaino kolegijos mokytojoeksperto S.Saladþinsko praneðimas „Nuopaminklo þuvusiems uþ Lietuvos nepri-klausomybæ Ðiauliuose iki Prisikëlimobaþnyèios Kaune“, kuris skirtas architek-to Karolio Reisono ávairiapusei veiklai,svarbiausiems jo darbams aptarti.

Mokslø akademijos bibliotekininkë dr.B.Railienë skvarbø þvilgsná nukreipë á Lie-tuvos istorijos atspindþius þenkliukuose ir

jø gamybos raidà. Kartu surengë savogausokos kolekcijos ekspozicijà. Prane-ðëja savo áþvalgas papildyti pasikvietë irþenkliukø gamintojus kaunietá A.Jonu-ðauskà, telðietá V.Urbonavièiø. Pastarasiskonferencijos dalyviams dovanojo ne vie-nà savo gamybos þenkliukà.

Padaryti net trys grynai humanitarinëskrypties praneðimai. Tai alytiðkës mokyto-jos V.Januðkevièienës „Lietuvos kariuome-nës generalinio ðtabo pulkininko Vaclo-vo Þadeikos (1889-1943) gyvenimo pus-lapiai“, panevëþietës humanitarës S.Mi-keliûnienës „Ðakotos ir vaisingos veiklosasmenybë Kazimieras Masiliûnas (1902-1973)“ ir Panevëþio M.Karkos vidurinësmokyklos mokytojos ekspertës L.Lapins-kienës „Petro Bûtëno darbø svarba hu-manitariniams Lietuvos mokslams“. Tai ið-sami apþvalga apie mokslininko kalbi-ninko darbus, kuris ypaè daug nuveikësintaksës srityje. Net keturi praneðimaiskirti baþnytinei tematikai.

Tryliktojoje mokslo istorikø konferen-cijoje pastebimai pagausëjo humanitari-nës tematikos praneðimø. Ir maþiau su-laukta praneðimø, kurie skirti statybosmokslø ir technikos raidai nagrinëti.

Konferencija darbà pradëjo VGTU Se-nato posëdþiø salëje, o baigë universite-to bibliotekos Mokslo darbuotojø skai-tykloje. Iðklausæ visus praneðimus, moksloistorikai dar valandà kità prie puodeliokavos diskutavo, keitësi mintimis apiekonferencijos ateitá.

10

Gyvenimas VGTU

Ðûkiu „Uþdek savo solidarumo lieps-nà!“ lapkrièio 5 dienà daugiau kaip 300bibliotekø, skaityklø ir studijø saliø, esan-èiø 15-oje Europos, Afrikos ir Amerikosðaliø, prasidëjusi 7-oji solidaraus moky-mosi olimpiada vyko iki gruodþio 5 die-nos. Tai novatoriðka akcija plëtros labuiir solidarumo skatinimui. Ðios akcijos idë-ja kilo Ispanijos nevyriausybinei organi-zacijai „Coopera – Jóvenes para la Co-operación al Desarrollo“ („Jaunimas uþbendradarbiavimà plëtros labui“).

Pirmoji Solidaraus mokymosi olimpia-da vyko 2003 m. vasario 17 d. – balan-dþio 16 d. Joje dalyvavo 436 mokslei-viai ið Logronjo miesto, Ispanijoje. Ðiejaunuoliai mokësi 5124 valandas, kuriosvirto eurais. Pinigai buvo skirti vaikø na-mø statybai Lubango mieste, Angoloje.

Ðiemet prie ðios solidarumo akcijos pri-sijungë ir Vilniaus Gedimino technikosuniversiteto biblioteka. Visø bibliotekojeesanèiø aðtuoniø skaityklø darbuotojosbuvo supaþindintos ir apmokytos dirbti suprojektu. Studentai su dideliu susidomë-jimu ásitraukë á ðià akcijà. Kiekvienas no-rintis dalyvauti joje eidavo á projektui skir-tas mokymosi vietas (bibliotekas, skaityk-las, studijø sales) ir, valstybiniø ar priva-èiø rëmëjø dëka, savo mokymosi valan-das paversdavo eurais. Dalyvauti buvolabai paprasta: atëjæs mokytis jaunuolispaimdavo projekto pinigus (simboliniuseurus) pagal planuojamà mokymosi va-landø skaièiø. Praëjus ðiam laikui, prieðiðeinant, darbuotojas patvirtindavo, kadstudentas ávykdë planus – antspauduo-davo arba pasiraðydavo banknotus irámesdavo juos á urnà. Kiekviena dalyviømokymosi valanda Olimpiados metu vir-to vienu euru, skirtu ðvietimo projektui An-goloje finansuoti.

Bibliotekos pavaduotoja kultûrai ir ry-ðiams su visuomene Sigutë Urbonavièie-në dþiaugësi studentø aktyvumu daly-vaujant Solidaraus mokymosi olimpiado-je: „Buvome maloniai nustebintos, kaddauguma studentø jau ið anksto þinojoapie Olimpiadà ir su dideliu entuziazmusàþiningai „uþdirbinëjo pinigus“. Taèiau

„Laikas – pinigai“ ágavo tikràjà prasmæ bibliotekoseAsta Asta Asta Asta Asta VERBICKIENËVERBICKIENËVERBICKIENËVERBICKIENËVERBICKIENË

buvo ir tokiø, kurie nepatikliai teiravosi,ar nebus nuo jø sàskaitø nuskaièiuojamipinigai, dar kitus reikëjo paraginti ir pa-praðyti prisidëti prie nieko nekainuojan-èio kilnaus tikslo. Klasikinë frazë „laikas– pinigai“ ðioje solidarumo olimpiadojeágauna tikràjà prasmæ.“

Dar penkiose Vilniaus (ISM Vadybosir ekonomikos universiteto bibliotekoje,Mykolo Romerio universitete, Vilnelëskultûros centre, Vilniaus apskrities Ado-mo Mickevièiaus vieðojoje bibliotekoje,Vilniaus universiteto Tarptautinio verslomokykloje) bei dviejose Kauno studijøsalëse studentai galëjo dalyvauti 7-ojo-je solidaraus mokymosi olimpiadoje.

Anksèiau per vykusias ðeðias Solida-raus mokymosi olimpiadas buvo surink-ta daugiau kaip 700 000 eurø, dalyva-vo beveik 25 000 jaunuoliø.

7-osios solidarumo olimpiados metubuvo atvykusios Esther Gonzalez (atsa-kinga uþ visas Olimpiados salas) ir IdoiaMoreno Jimenez (ji dirba su Olimpia-dos projekto rëmëjais). Jos priklauso or-ganizacijai Coopera, kuri ir sugalvojoOlimpiados idëjà. VGTU bibliotekoje josëmë interviu ið darbuotojø, dirbanèiøprie projekto, filmavo, fotografavo. Ið tosmedþiagos bus sukurtas informacinisvaizdo klipas apie Olimpiadà ir jos plët-rà Lietuvoje.

Pasibaigus 7-ajai solidaraus mokymo-si olimpiadai pakalbinome VGTU biblio-tekos pavaduotojà kultûrai ir ryðiams suvisuomene Sigutæ UrbonavièienæSigutæ UrbonavièienæSigutæ UrbonavièienæSigutæ UrbonavièienæSigutæ Urbonavièienæ –kaip VGTU ásijungë á ðá projektà, kokiejo ðiømetiniai rezultatai ir ateities per-spektyvos.

– Kam kilo idëja, kas paskati-– Kam kilo idëja, kas paskati-– Kam kilo idëja, kas paskati-– Kam kilo idëja, kas paskati-– Kam kilo idëja, kas paskati-no prisijunti prie jau antràsyk Lie-no prisijunti prie jau antràsyk Lie-no prisijunti prie jau antràsyk Lie-no prisijunti prie jau antràsyk Lie-no prisijunti prie jau antràsyk Lie-tuvoje organizuojamos Solidaraustuvoje organizuojamos Solidaraustuvoje organizuojamos Solidaraustuvoje organizuojamos Solidaraustuvoje organizuojamos Solidarausmokymosi olimpiados ir VGTU bib-mokymosi olimpiados ir VGTU bib-mokymosi olimpiados ir VGTU bib-mokymosi olimpiados ir VGTU bib-mokymosi olimpiados ir VGTU bib-liotekà?liotekà?liotekà?liotekà?liotekà?

– Ankstyvà pavasará sulaukëme vieð-nios ið VðÁ Visuomenës kultûrinio ugdy-mo centro Izabele Gaullier. Ji yra ðiocentro direktorë ir Olimpiados koordina-torë Lietuvoje. Ið jos suþinojome apie So-

lidaraus mokymosi olimpiadà. Net ne-galvodamos sutikome prisijungti prie 15-os Europos, Afrikos ir Amerikos ðaliø, ku-rios dalyvauja ðiame projekte.

– Kas apmokë bibliotekos skai-– Kas apmokë bibliotekos skai-– Kas apmokë bibliotekos skai-– Kas apmokë bibliotekos skai-– Kas apmokë bibliotekos skai-tyklø darbuotojas, kaip dirbti ðia-tyklø darbuotojas, kaip dirbti ðia-tyklø darbuotojas, kaip dirbti ðia-tyklø darbuotojas, kaip dirbti ðia-tyklø darbuotojas, kaip dirbti ðia-me projekte?me projekte?me projekte?me projekte?me projekte?

– Projekte dirba nemaþai savanoriø.Man asmeniðkai teko bendrauti su sa-vanorëmis ið Ispanijos, kurios gyvena irmokosi Lietuvoje. Pavyzdþiui, savanorësMireia ir Maria yra VGTU pirmo kursostudentës. Jos papasakojo mûsø skaityklødarbuotojoms apie Olimpiadà, jos tiks-lus ir paaiðkino, kà turime daryti, kadpadëtumëm tiems, kuriems reikia mûsøvisø pagalbos.

– Kiek studentø dalyvavo ðia-– Kiek studentø dalyvavo ðia-– Kiek studentø dalyvavo ðia-– Kiek studentø dalyvavo ðia-– Kiek studentø dalyvavo ðia-me projekte ðiemet ir kiek valan-me projekte ðiemet ir kiek valan-me projekte ðiemet ir kiek valan-me projekte ðiemet ir kiek valan-me projekte ðiemet ir kiek valan-dø jie praleido mûsø skaityklose?dø jie praleido mûsø skaityklose?dø jie praleido mûsø skaityklose?dø jie praleido mûsø skaityklose?dø jie praleido mûsø skaityklose?

– Mûsø biblioteka skyrë visas aðtuo-nias skaityklas, nes kuo daugiau studen-tø – tuo daugiau mokymosi valandø, va-dinasi, tuo daugiau ir pinigø. O pinigaiir yra pagrindinis ðios Olimpiados tiks-las. Ið viso projekte dalyvavo 1534 stu-dentai, kurie mokësi 3162 valandas. Ma-þiausiai studentø apsilankë Fundamen-tiniø mokslø fakulteto Informatikos skai-tykloje – 40. Jie mokësi 58 val. Dau-giausia dalyviø sulaukëme Bendrojojeskaitykloje – 790, kurie mokësi 2007,5val. Architektûros fakulteto skaitykloje prieprojekto prisijungë 235 studentai ir mo-kësi jie 330 val. Statybos ir Verslo vady-bos fakultetø skaitykloje – 131 studen-tas mokësi 131 val., Mokslo darbuotojøskaitykloje – 129 studentai su 300 va-landø, Mechanikos ir Transporto inþine-rijos fakultetø skaitykloje – 113 studentø„uþdirbo“ 173,5 euro. A.Gustaièio avia-cijos instituto skaitykla – 50 studentø ir66 valandos, o Elektronikos fakultetoskaitykla – 46 studentai su 66 mokymosivalandomis. Labai dþiaugiuosi uþ sàmo-ningus mûsø studentus.

– Ar projekto metu pagausëjo– Ar projekto metu pagausëjo– Ar projekto metu pagausëjo– Ar projekto metu pagausëjo– Ar projekto metu pagausëjo

11

skaitytojø jûsø bibliotekoje? Gal kit i, uþuotskaitytojø jûsø bibliotekoje? Gal kit i, uþuotskaitytojø jûsø bibliotekoje? Gal kit i, uþuotskaitytojø jûsø bibliotekoje? Gal kit i, uþuotskaitytojø jûsø bibliotekoje? Gal kit i, uþuotdirbæ namuose, specialiai ëjo á skaityklas, kaddirbæ namuose, specialiai ëjo á skaityklas, kaddirbæ namuose, specialiai ëjo á skaityklas, kaddirbæ namuose, specialiai ëjo á skaityklas, kaddirbæ namuose, specialiai ëjo á skaityklas, kad„uþdirbtø“ eurus projekto tikslui – ðvietimo pro-„uþdirbtø“ eurus projekto tikslui – ðvietimo pro-„uþdirbtø“ eurus projekto tikslui – ðvietimo pro-„uþdirbtø“ eurus projekto tikslui – ðvietimo pro-„uþdirbtø“ eurus projekto tikslui – ðvietimo pro-jektui Angoloje?jektui Angoloje?jektui Angoloje?jektui Angoloje?jektui Angoloje?

– – – – – Skaitytojø trûkumu negalime skøstis, taèiau jøsrautai bûna nevienodi. Per begalæ metø pastebëjo-me, kad studentø ypaè padaugëja prieð sesijas. Ka-dangi Olimpiadai buvo pasirinktas labai geras laikas– nuo lapkrièio 5 iki gruodþio 5 d., kai studentai atsi-skaito darbus, pradeda ruoðtis egzaminams, tai jø ap-silankë tikrai nemaþai. O kai jie ruoðiasi kaþkokiemsdarbams, tai yra tokiø, kurie atëjæ mokosi net po 8val. Specialiai mes jø neklausëme – ar atëjo bûtentdël projekto, bet keletas studentø apie Olimpiadà jauþinojo. Malonu, kad niekas neatsisakë dalyvauti, no-riai pildë savo duomenis, pasiraðinëjo ant simboliniøeurø.

– Ar ir kitàmet jungsitës prie ðito projekto?– Ar ir kitàmet jungsitës prie ðito projekto?– Ar ir kitàmet jungsitës prie ðito projekto?– Ar ir kitàmet jungsitës prie ðito projekto?– Ar ir kitàmet jungsitës prie ðito projekto?– – – – – Jeigu bûsime pakviestos – tikrai neatsisakysime.

Manau, kad ir mums, ir mûsø studentams malonu þi-noti, kad visiðkai nesunkiai galime prisidëti prie to,kad kaþkur toli, tokie patys jauni þmonës galëtø atsi-sësti uþ mokyklinio suolo.

Istorija ir mes

12

LEMTINGI METAI...Vytautas Vytautas Vytautas Vytautas Vytautas PLAKYSPLAKYSPLAKYSPLAKYSPLAKYSStudijø direkcijos direktorius

2009-ieji – tai metai, kada paþymë-jome Lietuvos vardo tûkstantmetá, Balti-jos kelio dvideðimtmetá, tai metai, kadaVilniaus Gedimino technikos universite-tas paþymi prasmingà sukaktá – 40 me-tø, kai 1969 metais Vilniuje ákurta sava-rankiðka aukðtoji technikos mokykla –Vilniaus inþinerinis statybos institutas.

1989-øjø rugpjûèio 23-àjà, susikibæ ranko-mis á gyvàjà grandinæ, stovëjome Baltijos kelyje.Sàjûdþio paraginti gausiai rinkomës tà dienà áSaulëtekio rûmø aikðtelæ, kurioje laukë VISI au-tobusas LAZ‘as. Vykome autobusu, nes tuo metudar daug kas neturëjo nuosavø automobiliø, au-tobusas buvo patogus ir tuo, kad galëjome savotautines vëliavas ásineðti á autobuso salonà. Insti-tuto Centriniø rûmø stalius parûpino vëliavomsilgus kotus, kad galëtume aukðtai iðkelti vëlia-vas. Mes atsiveþëme 2 dideles vëliavas. Mûsøinstituto dislokacijos vieta buvo numatyta 21 ki-lometras uþ Vilniaus link Ðirvintø Vilniaus–Pane-vëþio automagistralëje. Iðvykome anksèiau, betjau ásukant á automagistralæ, buvo labai daugautomobiliø, atrodë, kad visi vilnieèiai pajudëjoá kelià, palikæ atostogas, palikæ darbus, palikæpoilsá soduose...

Ðiandien, po 20-ies metø, liko prisiminimai,viltis ir tikëjimas, ir ... atskiros buvusios gyvos gran-dinës grandys, kuriø jau sujungti nepavyko.

Straipsnio autoriaus nuotraukose – autentiðkikadrai ið tuometinio VISI Baltijos kelio.

Lemtingi metai 1988-ieji – Sàjûdþio gimimas

Vykstame á Baltijos kelià, taipatrodë automobiliø kolonapro autobuso langà

Grupë VISI atstovø Baltijos kelyje (ið kairës):R.Èechavièius, E.K.Zavadskas, A.Kudzys,P.Juðkevièius ir J.Dilba

Þengiame á þaliàjà juostà,tam, kad susikibæ rankomissudarytume gyvàjà Baltijoskelio grandinæ

LEMTINGI METAI...2009-ieji – tai metai, kada paþymë-

jome Lietuvos vardo tûkstantmetá, Balti-jos kelio dvideðimtmetá, tai metai, kadaVilniaus Gedimino technikos universite-tas paþymi prasmingà sukaktá – 40 me-tø, kai 1969 metais Vilniuje ákurta sava-rankiðka aukðtoji technikos mokykla –Vilniaus inþinerinis statybos institutas.

13

Savo kelià mûsø aukðtoji mokyklapradëjo 1956 metais, kai Kauno politech-nikos instituto Vakariniame fakultete bu-vo ásteigtas Vilniaus vakarinis skyrius.1960 metais ðis skyrius pertvarkytas á KPIVilniaus vakariná fakultetà. Po metø KPIVilniaus fakultetas tapo Kauno politech-nikos instituto Vilniaus filialu su dieniniuir vakariniu skyriais.

1969 m. liepos 31 d. Kau-no politechnikos instituto Vilniaus filialaspertvarkytas á savarankiðkà aukðtàjà tech-nikos mokyklà – Vilniaus inþineriná staty-bos institutà. Pirmuoju rektoriumi tapoprofesorius Aleksandras Èyras, prorekto-riumi mokymo reikalams – docentasRomualdas Jonuðas, prorektoriumi moksloreikalams – docentas Gediminas Marèiu-kaitis, prorektoriumi administracijos-ûkioreikalams – inþinierius Jonas Þemkus.

Savo savarankiðkà veiklà pradëjusia-me institute buvo 4 fakultetai: Statybosekonomikos, Miestø statybos, Mechani-nës technologijos ir Prietaisø gamybos, -28 katedros, per 290 dëstytojø, ið kuriøtreèdalis turëjo mokslinius laipsnius ir var-dus, ir 4365 studentai, ið kuriø 1939 stu-dijavo dieniniame ir 2426 vakariniameskyriuje.

Statybos ekonomikos fakulteto deka-nu tapo docentas Viktoras Kruðinskas, ðiofakulteto prodekanais – docentas Audro-nis Kvedaras ir docentas Henrikas Gylys.Fakultete buvo rengiami statybos ekono-mikos ir organizavimo bei pramoninës ircivilinës statybos specialybiø inþinieriai.

Miestø statybos fakulteto dekanu bu-vo paskirtas docentas Bronius Sidauga.Fakultete buvo 3 specialybës: miestø sta-tybos; automobiliø keliø; inþinerinës ge-odezijos.

Mechaninës technologijos fakultetodekanu buvo paskirtas docentas BorisasLiaudis, ðio fakulteto prodekanais – do-centas Kazimieras Markauskas ir vyr. dës-tytojas Vaclovas Klimavièius. Ðiame fa-kultete buvo daugiausia specialybiø – 7,tai: automobiliø transporto; automobiliøtransporto ekonomikos ir organizavimo;statybos ir keliø maðinø bei árenginiø; su-virinimo árenginiø ir technologijos; maði-nø gamybos procesø automatizavimo;maðinø gamybos technologijos ir maði-

... 40 savarankiðkos universitetinës veiklos metø

nø gamybos pramonës ekonomikos ir or-ganizavimo.

Prietaisø gamybos fakulteto dekanutapo vyr. dëstytojas Èeslovas Teiðerskas,o prodekanu – vyr. dëstytojas Leonas Ja-nulionis. Fakultete studijavo elektros pa-varø ir gamybos árenginiø automatizavi-mo, radijo aparatûros konstravimo ir ga-mybos bei garso technikos specialybiøstudentai.

1971 m. rugsëjo 1 d. VISI ásteigtasArchitektûros fakultetas, kuriame buvo ke-turios katedros. Fakulteto dekano parei-gas laikinai ëjo doc. Jurgis Vanagas, onuo 1971 m. rugsëjo mën. – profeso-rius Antanas Spelskis.

Vilniaus inþineriniame statybos insti-tute 1975 metais jau studijavo 5221 stu-dentas. Institutas tapo viena prestiþiðkiau-siø aukðtøjø mokyklø Lietuvoje. Stojan-èiøjø nuolat daugëjo, 1975 m. á visø stu-dijø formø I kursà buvo priimta 830 sto-janèiøjø, po penkeriø metø 1980 m. –1006 pirmakursiai, o 1985 m. – 1048.

Vilniaus inþinerinio statybos institutoistorijoje paþymëtinas laikotarpis 1976 –1984 metai, kai bendras studentø skai-èius buvo apie 6700, tai buvo stabiliau-sias aukðtøjø studijø laikotarpis. 1985 m.prasidëjus S. Gorbaèiovo „erai“ studijaspradëjo átakoti studentø ðaukimai á armi-jà, todël pradëjo maþëti studentø skai-èius ir 1985 metais studijavo tik 5865 stu-dentai. Padëtis pagerëjo tik 1990 metais,VISI tuo metu studijavo 6300 studentø.

1989 m. rugsëjo 1 d. Vi-daus reikalø ministerijos rûmuose buvoiðkilmingai paminëtas VISI dvideðimtme-tis. Prieðais Saulëtekio rûmø Centriná kor-pusà ðiai datai paþymëti pasodintas àþuo-liukas. Ðis jubiliejus reiðkë mûsø aukðto-sios mokyklos tam tikros epochos pabai-gà. 1989 m. VISI aktyviai veikë LietuvosPersitvarkymo sàjûdþio rëmimo grupë, ku-rios nariai iniciavo naujo VISI statuto pa-rengimà.

1990 metai buvo lemiami Vil-niaus inþinerinio statybos instituto gyve-nime. VISI LPS rëmimo grupei spaudþiant,1990 m. sausio pabaigoje atsistatydinorektorius VISI ákûrëjas prof. akad. Aleksan-dras Èyras.

1990 m. vasario 7 d. ávykonaujo rektoriaus rinkimai. VISI antruojurektoriumi buvo iðrinktas profesoriusEdmundas Kazimieras Zavadskas. Pasi-keitë ir prorektoriai. Jais tapo: prof. Z.Ka-maitis; doc. P.Juðkevièius, doc. A. V.Va-liulis, inþ. J.Grabys.

1990 metais institutas turëjo 6 fakulte-tus: Architektûros, Miestø statybos, Komu-nalinio ûkio, Mechaninës technologijos,Statybos bei Inþinerinës ekonomikos.

Prasidëjo studijø reforma bei patiesinstituto reorganizavimas ir pertvarkymasá universiteto tipo aukðtàjà mokyklà. Uni-versiteto rektoratas perþiûrëjo rengiamøspecialistø studijø kryptis, ávedë naujasstudijø programas, prisitaikydamas prienaujø nepriklausomos valstybës ûkio ke-liamø reikalavimø.

1990 m. spalio 31 d. Lietu-vos Respublikos Aukðèiausios Tarybos Pre-zidiumo nutarimu, nuo 1990 m. lapkri-èio 1 d. Vilniaus inþinerinis statybos ins-titutas reorganizuotas á Vilniaus techni-kos universitetà.

Vilniaus inþineriniam statybos institu-tui tapus Vilniaus technikos universitetu,nuo 1990 iki 2000 metø kai kurie fakul-tetai buvo reorganizuoti arba ákurti nau-ji: Verslo vadybos, Fundamentiniø mokslø,Transporto inþinerijos fakultetai, Aviaci-jos institutas, Tarptautiniø studijø centras,o Aplinkos inþinerijos fakultetas sujungëMiestø statybos ir Komunalinio ûkio fa-kultetus, Elektronikos fakultetas atsiskyrënuo Kauno politechnikos instituto ir pri-sijungë prie VTU.

Nuo 1990 metø organizuojama dvi-pakopë studijø sistema. Á I kursà priima-mi buûsimieji bakalaurai, kurie studijuo-ja pagal 4 metø studijø programas. Jasbaigia 1994 m. Tais metais universitetàbaigë pirmieji 428 bakalaurai. 807 inþi-nieriai baigë pagal inþinerines penkeriømetø studijø programas, ið viso – 1235absolventai. Ði jungtinë I pakopos laidabuvo didþiausia iki 2000 metø. 2000 me-tais pagrindiniø studijø absolventø laidapralenkë jà, universitetà baigë 1326 Ipirmos pakopos absolventai.

Nuo 1991 metø organizuojamos II pa-kopos magistrantûros studijos, tai buvodràsus naujojo universiteto rektoriaus

Istorija ir mes

14

prof. E.K.Zavadsko sprendimas, leidæsVilniaus technikos universitetui tapti pir-muoju universitetu, turinèiu magistrantû-ros studijas Lietuvoje. Á magistrantûrà bu-vo priimami patys geriausi I pakopos ab-solventai, baigæ VTU dar pagal penkeriømetø studijø programas. Tai leido anks-èiau pradëti magistrø rengimà, nelau-kiant 1994 metø, kada universitetà bai-gë pirmieji bakalaurai.

Statybos bei Mechaniko fakultetai bu-vo pirmieji, organizavæ magistrantûrosstudijas – 1991 m., á Statybos fakultetàbuvo priimta 17, á Mechanikos fakultetà– 6 magistrantai. 1993-1994 metais jaubuvo iðleidþiami pirmieji antrosios pako-pos studijø absolventai–magistrai. Pirmojididelë magistrø laida baigë 1995 metais– 101. 1996-1998 m. kasmet buvo ið-leidþiama apie 250 magistrø, o 1999 m.baigë 453, 2000 m. – 542 magistrai.

Vilniaus inþinerinis statybos institutasper pirmàjá savo veiklos 20-metá uþëmëtvirtas pozicijas Lietuvos aukðtajamemoksle. 1990 m. bendras VISI studentøskaièius siekë apie 10 proc. visø Lietuvosstudentø. Antrajame veiklos 20-metyje1992-1995 metø laikotarpis Lietuvosaukðtosioms mokykloms buvo nelengvas.Daugelis tø metø abiturientø ieðkojo leng-vo uþdarbio ir nestojo á aukðtàsias mo-kyklas, o ástojusieji nesistengë gerai mo-kytis ir didelei daliai studentø teko iðeiti iðVTU. Maþai studentø Lietuvoje buvo ir1993 m. – tik 51 tûkstantis, maþiausiaitais metais studentø studijavo ir VTU – tik4,5 tûkstanèio. 1993 m. Respublikoje,

palyginti su 1991 m., studentø skaièiussumaþëjo net 16 tûkstanèiø, o mûsø uni-versitete – daugiau kaip tûkstanèiu. VTUrektoratas ir Studijø direkcija aktyviai dir-bo reformuodami studijas: ákurti nauji fa-kultetai, organizuotos naujos studijø pro-gramos; modernizuotos klasikinës pro-gramos paskatino abiturientus rinktis stu-dijas technikos universitete, ir 1995 m.VTU studentø skaièius pasiekë 1991 m.lygá. 1997 m. rugsëjo 1-àjà á universitetàsusirinko daugiau kaip 7 tûkst. studentø.Bendras studentø skaièius Lietuvoje 2000-aisiais pasiekë 95,6 tûkstanèio, ið jø 10,2tûkstanèio, arba 10,63 proc., buvoVGTU studentai. Per beveik deðimt metøLietuvos studentø skaièius universitetinë-se aukðtosiose mokyklose iðaugo nuo95,6 tûkstanèiø iki 149 tûkstanèiø, t. y.padidëjo 35,8 proc., VGTU – nuo 10,2tûkstanèio padidëjo iki 16,5 tûkstanèio,t.y. 38,2 proc.

1996 metai universiteto gyve-nime paþymëti kaip garbingo Lietuvos DKGedimino vardo suteikimo metai. 1996m. rugpjûèio 22 d. Lietuvos RespublikosVyriausybës nutarimu Nr. 991 Vilniaustechnikos universitetui suteiktas Lietuvosdidþiojo kunigaikðèio Gedimino vardas.Ðis vardas buvo suteiktas paþymint 40-àsias aukðtøjø technikos studijø Vilniujepradþios metines. Vilniaus technikos uni-versitetas buvo pirmoji valstybinë institu-cija, kuriai buvo suteiktas ðis garbingasvardas. Rugsëjo 3 d. Nacionalinëje fil-harmonijoje iðkilmingai paminëtas VGTU

Studentø skaièius 1969-2009 metais

40-meèio jubiliejus. Á iðkilmes atvyko pir-masis VISI rektorius prof. akademikasAleksandras Èyras, daug VISI dirbusiøgarbingø profesoriø, docentø, dëstytojøir darbuotojø. Po iðkilmingo minëjimokoncertavo specialiai tam renginiui susi-rinkusi Hiperbolë, jos muzika ir dainosskambëjo taip pat jaunatviðkai, kaip prieð20 metø.

Vilniaus inþinerinis statybos institutasper 40 metø, plësdamas fakultetø ir ka-tedrø mokymo ir laboratorinæ bazæ, di-dindamas studijø programø skaièiø ir jøpasirinkimà, formuodamas naujas moks-lo tyrimo kryptis, keisdamas savo statu-sà ir pavadinimus, nuëjo kelià nuo VISIiki Vilniaus Gedimino technikos univer-siteto, turinèio garbingà Lietuvos Didþio-jo kunigaikðèio Gedimino vardà. Studen-tø padaugëjo nuo 4365 studentø 1969m. iki 16549 – 2008 m.

2002 m. birþelio 20-oji –þymi data Vilniaus Gedimino technikosuniversiteto raidoje. Tà dienà VGTU Se-natas susirinko, kad iðrinktø naujai ka-dencijai naujà universiteto rektoriø. Kan-didatais rektoriaus pareigoms uþimti bu-vo iðkelti du asmenys: prof. habil. dr. R.Gi-nevièius ir prof. habil. dr. A.V.Valiulis. Kan-didatai á rektoriaus postà savo programo-se pateikë detalià universiteto iðorës ir vi-dinës aplinkos analizæ, aptarë ávairiø veiks-niø privalumus, ágyvendinimo galimybesir konkreèius veiksmus. Suskaièiavus bal-sus, rinkimø komisijos pirmininkas prof.R.Palðaitis praneðë, kad Vilniaus Gedimi-no technikos universiteto rektoriumi iðrink-tas profesorius habilituotas daktaras Ro-mualdas Ginevièius. Naujai iðrinktasis rek-torius nuo 2002 m. rugsëjo 1 d. pakeitëðiame atsakingame ir nelengvame darbeprofesoriø habilituotà daktarà, Lietuvosmokslø akademijos nará-korespondentàEdmundà Kazimierà Zavadskà, sëkmin-gai dirbusá ðiame poste nuo 1990 m. va-sario 7 d.

2002 m. birþelio 27 d. vykusiame Se-nato posëdyje patvirtinti prorektoriai beiávesta nauja pareigybë – pirmasis pro-rektorius. Juo patvirtintas prof. habil. dr.Edmundas Kazimieras Zavadskas. Panai-kinta administracijos prorektoriaus parei-gybë. Vietoj jos ávesta kanclerio pareigy-bë. Kancleriu patvirtintas doc. dr. Arû-nas Komka. Infrastruktûros ir uþsienio ry-ðiø prorektoriumi tapo prof. habil. dr. Al-girdas Vaclovas Valiulis, studijø prorek-

15

toriumi – doc. dr. Alfonsas Daniûnas,mokslo prorektoriumi – prof. habil. dr.Raimundas Kirvaitis. 2006 m. infrastruk-tûros ir uþsienio ryðiø prorektoriø prof. ha-bil. dr. A.V.Valiulá pakeitë plëtrosprorektorius doc. dr. Liudvikas Rimkus.

2006 m. rugsëjo 28 d. Vil-niaus Gedimino technikos universitetasatðventë 50-àsias aukðtøjø technikos stu-dijø Vilniuje pradþios metines. Renginysbuvo tikrai „auksinis“, vyko vienoje di-dþiausiø Vilniaus sporto ir renginiø are-nø Siemens. Tribûnose gausiai susirinkostudentø ir absolventø. Parteryje vietos bu-vo skirtos Senato nariams ir sveèiams.Renginyje aktyviai dalyvavo choras Ga-bija, ansamblis Vingis ir kiti kolektyvai.Nudþiugino atgimusio Ðiupinio miniatiû-ros, buvusio puèiamøjø orkestro Inþine-rija muzika. Po iðkilmingosios dalies irkoncerto ávyko vakaronë studentams, ku-rioje koncertavo þymus Lietuvos estradosatlikëjai.

Naujojo rektoriaus darbo laikotarpiuLietuva tapo Europos Sàjungos nare, oVGTU – Europos Sàjungos universitetu.Rektorius prof. Romualdas Ginevièius vie-name ið praneðimø paþymëjo: „Ðiø die-nø realijos iðkelia naujus aukðtus reika-lavimus. Esame Europos Sàjungoje, ási-traukiame á bendrà tiek studijø, tiek irmokslo erdvæ, todël turime tapti lygiaver-èiais partneriais geriausioms uþsienioaukðtosioms mokykloms. Tokie bûsime,jeigu didinsime savo konkurentabilumà“.Prasidëjo naujas universiteto plëtros iraktyvios veiklos, kuriant naujas studijøprogramas ir mokslo kryptis etapas. Prof.habil. dr. Romualdas Ginevièius ryþtin-gai ëmësi stiprinti mokslo ir studijø bazænaujø studijø programø ir specializacijøkûrimui ir esamø tobulinimui.

2008 metais Vilniaus Gedimi-no technikos universitetas dalyvavo Eu-ropos universitetø asociacijos (EUA) ins-tituciniame vertinime. EUA vertinimo gru-pë savo ataskaitoje paþymëjo palankø is-pûdá apie Universitetà, darbo organiza-vimà jame, personalo motyvacijà ir da-lyvavimà Bolonijos procese. VGTU veik-los savianalizë ákûnijo svarø universitetoapsisprendimà: (a) plësti suvokimà Eu-ropos kontekste (Bolonijos procesas), (b)patikrinti moksliniø tyrimø ágûdþius, (c)nustatyti kriterijus ir (d) atpaþinti stipriàsiasbei silpnàsias savybes, kuriø reikia vidaus

tobulinimo veiklai kontroliuoti.Vertintojai paþymëjo, kad Vilniaus Ge-

dimino technikos universitetas turi keletàsvarbiø tobulëjimo iðtekliø ateityje. Pirma,studentai teigiamai atsiliepë apie studijøaplinkà. Antra, yra impulsas stiprinti moks-linius tyrimus. Treèia, Universitetas ágy-vendina profesionalø poþiûrá, uþtikrinantákokybæ. Ketvirta, Universitetas numatëplëtros procesà ir já ágyvendina.

2009 m. aukðtojo mokslo refor-ma turëjo svarios átakos priëmimui á I ir IIstudijø pakopø I kursà. Pasikeitus finan-savimo sàlygoms, mûsø universitetas ta-po antruoju universitetu po Vilniaus uni-versiteto pagal populiarumà tarp labaigerai ir gerai baigusiøjø vidurines mo-kyklas abiturientø ir gavusiø studijø krep-ðelius valstybës finansuojamoms vietomsuþimti. Á Vilniaus universitetà ir VU tarp-tautinio verslo mokyklà su valstybës krep-ðeliais ástojo 3196 abiturientai; á VGTU –2004 ; á KTU – 1547, á VDU – 825, áMRU – 679, á KU – 647, á KMU ir VPUástojo po 555 abiturientus, á VDA – 306,á LÞÛU – 223 abiturientai ir t.t.

Ástojusieji á VGTU valstybës finansuo-jamas vietas sudaro 17,25 proc. nuo vi-sø 11,6 tûkstanèio I pakopos I kurso vals-tybës finansuojamø studentø. Tai labai ge-ras rodiklis, palyginus su tuo, kad VGTUstudijuoja tik 11 proc. visø Lietuvos uni-versitetø studentø. Toks stojanèiøjø pasi-rinkimas sudaro geras prielaidas VGTUfinansavimui ðiø laikø finansinës krizëslaikotarpiu ir ateityje.

Studentø priëmimo kitimas per 40 me-tø labai aiðkiai matyti ið diagramos p.16.Pirmojo VISI 20-meèio laikotarpiu priëmi-mas vyko tik á I pakopos studijø pirmàkursà. Diagramoje pateikti apibendrinti

priimtøjø á dieniniø, vakariniø ir neaki-vaizdiniø studijø I kursà skaièiai. Dau-giausia studentø buvo priimama antra-jame instituto deðimtmetyje. Stojanèiøjøskaièius labai buvo sumaþëjæs po Lietu-vos nepriklausomybës atkûrimo. 1991 m.á VTU pirmà kursà priimta 900 studentø,o 1992 m. – tik 705. Stojanèiøjø pradëjodaugëti nuo 1993 m., kai á I studijø pa-kopà buvo priimti 1303 busimieji baka-laurai ir 180 pirmo kurso magistrantø, iðviso 1483 studentai. 2000 metais á uni-versiteto pirmà kursà buvo priimta 3880studentø, ið jø á I pakopos studijas – 2635pirmakursiai, á II pakopos studijas – 1245.

2008 m. buvo priimta daugiausiastudentø. Á universitetà ástojo 5 124 pir-mos ir antros studijø pakopø studentai. Ábakalauro ir vientisøjø studijø pirmàjá kur-sà priimta 3 582, á magistrantûros ir spe-cialiàsias profesines studijas – 1 542 stu-dentai.

Daugiausia studentø 2008 m. priim-ta á Statybos fakultetà – 1 066 studentai,ið jø 685 á I pakopà ir 381 á II pakopà,kiek maþiau á Aplinkos inþinerijos fakul-tetà – 852, ið jø 629 á I pakopà ir 223 á IIpakopà, nedaug atsilieka ir Verslo vady-bos fakultetas – 765 studentai, ið kuriø áI pakopà priimta 496 studentai , o á IIpakopà priimta 269 studentai.

2009 m. á VGTU priimta 4373 stu-dentai, á pirmos pakopos pirmà kursà2899 abiturientai, á I pakopos iðlygina-màsias studijas – 257 kolegijø absolven-tai ir 1217 antros pakopos I kurso ma-gistrantø. Bendras priimtøjø skaièius ly-ginant su 2008 m. sumaþëjo 14,7proc.Sumaþëjimà lëmë maþesnis ástojusiø á mo-kamas vietas studentø skaièius tiek I, tiekir II pakopoje. Mokanèiø uþ studijas stu-dentø sumaþëjo dël beveik dvigubai pa-didëjusiø studijø kainø ir didelio priëmimo

Istorija ir mes

16

Priëmimo kitimas 1969-2009 metais

á socialiniø mokslø programø mokamasvietas kituose universitetuose.

Universitete 2008 m.spalio 1 d. ið visostudijavo 16 549 studentai ir 263 dokto-rantai. Pagrindiniø studijø dieniniame, va-kariniame ir neakivaizdiniame skyriuose stu-dijavo 13 573 studentai. Vientisosiose stu-dijose – 79 studentai. Magistrantûros ir spe-cialiosiose profesinëse studijose – 2 897studentai. 2009 metais sumaþëjus stojan-èiøjø á I ir II pakopø pirmàjá kursà, sumaþë-jo ir VGTU studentø skaièius. 2009 m. spa-lio 1 d. universiteto visose studijø formoseið viso studijavo 15 689 studentai, I pako-pos studijose – 13 056, II pakopos studi-jose – 2 633 studentai.

2009 m. ástojusiøjø á valstybës finansuojamas vietasabiturientø skaièius pagal universitetus

2008 m. daugiausia studentø studi-javo technologijos mokslø studijø srityje– 11 116 studentø, antra didelë studentødalis – socialiniø mokslø studijø srityje –3 648 studentai. Fizinius mokslus studi-javo 1 239, menus – 533, biomedicinosmokslus – 13 studentø.

Skiriamasis VGTU bruoþas – plëtrosdinamika. Tai padëjo universitetui ásitvir-tinti tarp didþiausiø ir prestiþiðkiausiø ða-lies universitetø. 2009 m. universitete yra8 fakultetai: Aplinkos inþinerijos – 2736studentai, Architektûros – 524, Elektro-nikos – 1397, Fundamentiniø mokslø –1431, Mechanikos – 1177, Statybos –3283, Transporto inþinerijos – 2027, Ver-slo vadybos – 2682; 2 studijø institutai:A. Gustaièio aviacijos institutas – 359 stu-dentai ir Humanitarinis institutas; 3 stu-dijø centrai: Tarptautiniø studijø – 73 stu-dentai, Nuotoliniø studijø ir Kokybës va-dybos. Universiteto 59 katedrose dirba1028 pedagoginiai ir mokslo darbuoto-jai, ið jø: 120 habilituoti daktarai ar pro-fesoriai bei 528 daktarai ar docentai. Mo-kyklos absolventai – þinomi ðalies politi-kai, vadovai, nusipelnæ gamybininkai. Vil-niaus Gedimino technikos universitetas– architektø, informatikø, vadybininkø,elektronikos, mechanikos statybos, keliø,transporto ir kitø inþinerijos krypèiø spe-cialistø rengimo centras. Gerinti absol-ventø rengimo kokybæ padeda glaudûsryðiai su gamybininkø konfederacijomis,asociacijomis, ámonëmis. Kasmet daugëjakatedrø ir gamybiniø organizacijø ben-dradarbiavimo sutarèiø.

Vilniaus Gedimino technikos univer-sitetas suteikia bakalauro ir magistrolaipsnius bei profesines kvalifikacijas pa-gal ðias studijø sritis: technologijos moks-lø, socialiniø mokslø, biomedicinosmokslø, menø, fiziniø mokslø.

Pirmuosius 77 inþinierius KPI Vilniausfilialas iðleido 1962 metais. Nuo pirmo-sios laidos iki VISI ákûrimo 1969 m. bu-vo parengti 1 945 specialistai su aukð-tuoju iðsilavinimu. Per oficialø Vilniausinþinerinio statybos instituto gyvavimo lai-kotarpá 1970 – 1990 metais parengta18023 architektai, ekonomistai, inþinie-

riai. Naujasis technikos universitetas 1990– 1996 metais á gyvenimà iðleido 5 607absolventus, ið kuriø 4 902 baigë I pa-kopos studijas ir ágijo inþinieriaus arbabakalauro diplomà. Antros pakopos stu-dijas per tà laikotarpá baigë 705 absol-ventai, ið jø 452 ágijo magistro laipsná,253 absolventai baigë specialiàsias pro-fesines studijas.

2008 m. universiteto baigimo diplo-mus gavo 3 142 absolventai, ið jø: 2 230– bakalauro, 912 – magistro ir specia-liøjø profesiniø studijø. 2009 metaisVGTU baigë didþiausia absolventø laida

17

per visà universiteto istorijà – 3434 ab-solventai, I pakopos studijas baigë 2456bakalaurai ir inþinieriai, II pakopos stu-dijas baigë 978 magistrai.

Nuo 1997 metø VGTU diplomus ga-vo 29295 absolventai, ið jø: 20002 – ba-kalauro ir inþinieriaus su aukðtuoju iðsi-lavinimu diplomus ir 10045 magistro irspecialiøjø profesiniø studijø baigimo di-plomus.

Nuo 1956 m. mûsø Universiteto di-plomus gavo 52 414 absolventø. 2008metais buvo áteiktas 50–tûkstantasis di-plomas. Jo savininke tapo Aplinkos inþi-nerijos fakulteto absolventë energetikosmagistrë Evelina Trutnevytë, jai áteiktasmagistro diplomas su pagyrimu.

2008-2009 m. m. VGTU pirmos pa-kopos ir vientisosios universitetinës stu-dijos vyko pagal 44 studijø programas,antros pakopos magistrantûros ir specia-liosios profesinës studijos – pagal 51 stu-dijø programà.

Tai leido padidinti studentø priëmimà,sparèiai didëjo studentø skaièius, sutelk-tomis universiteto dëstytojø ir darbuotojøjëgomis kasmet buvo parengiama þymaidaugiau I ir II pakopø absolventø. Ant-roji pagal populiarumà Lietuvos aukðtojimokykla – VGTU – su optimizmu þvelgiaá ateitá, á 2010 metus, kada kovo 11-àjàpaþymësime Lietuvos Nepriklausomybësatkûrimo ir – spalio 31 d. – universitetostatuso suteikimo dvideðimtàsias metines.

Redo

s Be

rnot

aitë

s nu

otr.

Absolventø laidos 1969-2009 metais

Gerø,Gerø,Gerø,Gerø,Gerø,kûrybingø ir darbingøkûrybingø ir darbingøkûrybingø ir darbingøkûrybingø ir darbingøkûrybingø ir darbingøNaujøjø 2010 metø!Naujøjø 2010 metø!Naujøjø 2010 metø!Naujøjø 2010 metø!Naujøjø 2010 metø!

18

Gyvenimas VGTU

Priaugæ svorioPriaugæ svorioPriaugæ svorioPriaugæ svorioPriaugæ svorio su ERASMUS

- Norëèiau papraðyti plaèiau pa-komentuoti ðûkio „Priauk svorio suERASMUS” idëjà. Kaip ji gimë?

- Idëja populiarinti ERASMUS progra-mà naudojant ðûká „Priauk svorio suERASMUS“ gimë 2008 m. organizuotokonkurso metu. Ilgai màstëme, kas gi yraERASMUS programa studentui, dëstyto-jui, administracinio personalo atstovui irkaip visà ERASMUS patirties skalæ „su-talpinti“ á vienà frazæ. Bandëme disku-tuoti su ávairiomis reklamos agentûromis,taèiau jø atstovai „nepagavo“ visø pro-gramos aspektø. ERASMUS programa –tai ne tik akademinës praktikos patirtis,bet ir iððûkiai, kurie kiekvienà jos dalyvápriverèia kitaip paþvelgti á save, aplinkàir á savo ateitá.

Tuomet nusprendëme kreiptis pagal-bos á mûsø universiteto studentus. Suren-gëme konkursà ir praðëme jø sukurti ðûkábei logotipà, kurie labiausiai atsispindë-tø programos esmæ. Po konkurso dar kar-tà ásitikinome, kad VGTU studentai yrabe galo kûrybingi, puikiai jauèiantys irgebantys perteikti programos dvasià. Be-veik visi pateikti darbai buvo iðleisti ir ikiðiol naudojami ERASMUS programos po-puliarinimui.

Konkursà laimëjo studentë SimonaKðenavièiûtë, Verslo vadybos fakulteto ma-gistrantë. Bûtent jos pasiûlyta koncepcijapapuoðë mûsø ERASMUS stendà. 2007/2008 mokslo metais Simona dalyvavoERASMUS studijø programoje, studijavoTralee technologijos institute (Airijoje). Ðû-kis „Priauk svorio su ERASMUS“ – taikvietimas dalyvauti ðioje programoje, kurikiekvienam padës „priaugti svorio“ atsi-veriant naujoms galimybëms, priimantnaujus iððûkius, ágyjant tarptautinës pa-tirties, pasitikëjimo savimi bei savo jëgo-mis.

- Ar pakankamai aktyvûs buvoVGTU studentai? Turiu omenyje netik jø domëjimàsi renginio ðurmuliu,bet ir informacija, susitikimais su ki-tø ðaliø studentais.

Gruodþio 1-3 dienomis VGTU vyko ERASMUS dienos„Priauk svorio su ERASMUS“. Plaèiau apie ðá tradicinárenginá dalijosi mintimis VGTU Tarptautiniø programøkoordinatorë Valentina Omelèenko.

- Ðiais metais pirmà kartà renginio me-tu organizavome ERASMUS studijø mu-gæ. Partneriø praðëme prieð pusantro më-nesio atsiøsti dalomàjà medþiagà apie sa-vo institucijas, siûlomas programas. Stu-dentai turëjo galimybæ gauti daugiau in-formacijos apie universitetus, kuriuose ga-lëtø studijuoti pagal ERASMUS progra-mà, suþinoti, kaip iðvykti praktikai, prisi-jungti prie ðaunios VGTU Mentoriø ko-mandos. Jie galëjo bendrauti su studen-tais ið ávairiø Europos Sàjungos ðaliø, at-vykusiais studijuoti á VGTU pagal ERAS-MUS programà, taip pat gauti uþsieniopartneriø atsiøstà literatûrà apie studijøgalimybes ðiose institucijose. Labai stebi-no ir dþiugino tai, kad ypatingà dëmesáERASMUS programai skyrë mûsø pirmokurso studentai, kurie turi galimybæ daly-vauti ERASMUS atrankoje ðiø akademi-niø metø vasará ir iðvykti ERASMUS studi-joms ketvirto semestro metu.

- Jau ne pirmus metus Vilniaus Ge-dimino technikos universitetas yravienas tarp pirmøjø ðalyje pagal stu-dentø ir dëstytojø mainus. Kokio„derliaus“ sulaukëte 2008/2009mokslo metais?

- Studijuoti á uþsienio ðaliø universi-tetus iðvyko 391 VGTU studentas, 98 mû-sø universiteto auklëtiniai sveèiose ðaly-se atliko praktikà. Studijuoti á VGTU at-vyko ðimtu maþiau: 291 studentas, 9 jau-nuoliai Lietuvoje atliko praktikà. Praëju-siais mokslo metais tobulintis á uþsiená bu-vo iðvykæ 113 dëstytojø ir 21 administra-cinio personalo atstovas.

Daugiausia studentø ERASMUS prak-tikai 2008/2009 m. m. iðvyko ið Architek-tûros, Statybos bei Verslo vadybos fakul-tetø, tuo tarpø studijoms iðvyko daugiau-sia studentø ið Verslo vadybos ir Statybosfakultetø. Labai aktyviai ERASMUS pro-gramoje, tiek studijø, tiek praktikos veik-lose, dalyvauja Architektûros fakulteto stu-dentai. Dþiugina ir ERASMUS dëstytojøprogramos mobilumo rodikliai. Ypaè ak-tyviai programoje 2008/2009 m. m. da-lyvavo Aplinkos inþinerijos, Statybos ir Ver-slo vadybos fakultetø dëstytojai.

Tæsinys - psl. 39

19

DALIA DIJOKIENËDALIA DIJOKIENËDALIA DIJOKIENËDALIA DIJOKIENËDALIA DIJOKIENË – architektë ur-banistë, humanitariniø mokslø daktarë,eina docento pareigas Vilniaus Gedimi-no technikos universiteto Architektûrosfakulteto Urbanistikos katedroje. Moks-liniai Dalios interesai: miesto plëtros uþsenojo miesto ribø urbanistiniai ypatu-mai, istoriniai priemiesèiai.

„Dalios Dijokienës poþiûris á monog-rafijos leidybà buvo labai rimtas, todëlsu ja dirbti buvo tikras malonumas. Da-lia – pati kruopðèiausia autorë, su kuriateko dirbti, ji nepatingëjo paveikslus pa-pildyti detalëmis, iðverstomis á anglø kal-bà, kai monografijos leidyba jau buvoápusëjusi, – pristatydama monografijà„Gedimino klube“ apie autoræ labai nuo-ðirdþiai atsiliepë leidyklos „Technika“ di-rektorë Eleonora Dagienë. – Daugeliuklausimø mes sutarëme, todël darbas vy-ko sklandþiai ir rezultatu dþiaugiamës abi.Iðleista monografija, mano nuomone, ati-tinka visus leidybos standartus.“

Monografija yra nauja ir originali tuo,kad joje priemiestis tiriamas kaip savitaurbanistinë struktûra. Vertinga yra ir tai,kad apþvelgiama ir palyginama ne tik Lie-tuvos, bet ir keliø Europos miestø istori-niø centrø bei priemiesèiø raida. AtlikusLietuvos miestø istoriniø priemiesèiø isto-rinës-urbanistinës raidos tyrimus ir sugre-tinus gautus rezultatus, pirmà kartà siek-ta nustatyti ðiø teritorijø tipus pagal kil-mæ, pagal urbanistinæ raidà; apibrëþia-

„Urbanistinis istoriniø priemiesèiø paveldas“ –naujiena urbanistikoje

Asta Asta Asta Asta Asta VERBICKIENËVERBICKIENËVERBICKIENËVERBICKIENËVERBICKIENË

Lapkrièio 12 dienà „Gedimino klube“ pristatyta vienanaujausiø VGTU leidyklos „Technika“ iðleistø monografijø –DALIOS DIJOKIENËS knyga lietuviø ir anglø kalbomis„Urbanistinis istoriniø priemiesèiø paveldas/Urban Heritage of His-torical Suburbs“.

mas formavimosi laikotarpis ir veiksniai,lëmæ raidos ypatumus; iðskiriama ir pa-grindþiama ðiø teritorijø istorinë-kultûri-në vertë. Monografija skirta paveldosau-gos specialistams, urbanistams, architek-tams – mokslininkams, projektuotojams,akademiniam jaunimui.

„Istoriniais priemiesèiais susidomëjaudaugiau nei prieð deðimt metø. Magistra-tûros studijø metu teko daryti ne vienà kur-siná projektà, vienas ið jø buvo kvartalorekonstrukcija, o tas kvartalas kaip tik irbuvo viename ið Vilniaus istoriniø priemies-èiø (teritorija uþ Auðros vartø). Projektuivadovavæs dëstytojas iðsakë tokià mintá:„Èia gi uþ miesto gynybinës sienos, darykkà nori“. Ðita frazë man ástrigo ir paskati-no imtis priemiesèiø studijos. Ar tikrai irkodël uþ miesto gynybinës sienos gali da-ryti, kà nori? Pradëjau gilintis á tokiø Vil-niaus miesto teritorijø, esanèiø uþ XVI a.egzistavusios gynybinës sienos, istorijà,analizuoti susiformavusias urbanistinesstruktûras ir atradau, kad jø formavimosiamþius panaðus, kaip ir paties senamies-èio branduolio, èia yra daugiau praradi-

mø, bet ir intriguojanèiø atradimø. Kilonoras ginti tokias teritorijas. Jei vertinamsenamiesèio branduolá, kodël nevertinamtø teritorijø, kurios taip glaudþiai su juosusijusios?“ – autorë Dalia Dijokienë pa-sakojo, kodël bûtent istoriniai priemiesèiaitapo jos darbo objektu.

Priemiesèiai yra beveik tokie pat senikaip ir patys miestai, jø kilmæ galima bû-tø sieti su miestø pradþia – kuriantis mies-tams, atsiranda ir teritorijos uþ miesto ri-bø. Istoriniai priemiesèiai – tai tos miestoteritorijos, kurios jau miesto kûrimosi pra-dþioje buvo priemiesèiai, t.y. kuriø atsi-radimas sietinas su miesto atsiradimu irkurios formavosi iki XIX a. vidurio. Istori-niai miesto priemiesèiai yra miestø istori-niø centrø, iðsiskirianèiø ávaizdþio sodru-mu, ágytu ðimtmeèius trunkanèioje mies-to urbanistiniø struktûrø raidoje, sudeda-moji dalis. Daugelis Europos miestø is-toriniø priemiesèiø nebeturi – ðios terito-rijos sunyko paèios ar buvo sugriautoskarø, jø vietoje iðaugo ðiø dienø miestostruktûros, parkai. Lietuvoje istoriniaimiestø branduoliai vis dar apsupti istori-

20

Gyvenimas VGTU

TRANSPORTO SPÛSTYS VILNIUJE –niø priemiesèiø.

Duomenø apie mûsø priemiesèius yra Lietuvoje publikuo-tuose istoriniuose, archeologiniuose ir kituose ðaltiniuose, ta-èiau darbø, analizuojanèiø jø kilmës sàlygas, apibendrinanèiøraidos ypatumus bei siûlanèiø ðiø teritorijø tvarkymo koncepci-jas, iki ðios monografijos nebuvo. Istoriniai priemiesèiai dau-giau ar maþiau buvo tirti rengiant kai kuriø Lietuvos miestø se-namiesèiø regeneracijos projektus, taèiau daþniausiai ðios teri-torijos buvo traktuojamos tik kaip sudëtinës senamiesèio dalys.Lietuvos ir pasaulio architektûros bei urbanistikos tyrëjai atskiruspriemiesèiø istorinës raidos, plëtros ir susiklosèiusiø vertybiø as-pektus yra nagrinëjæ arba viso miesto kontekste, arba tiesiogtyræ atskiro priemiesèio problemas.

Monografijoje „Urbanistinis istoriniø priemiesèiø paveldas“apþvelgiamos XX a. istoriniø priemiesèiø tyrimø kryptys. Anali-zuojama, kaip keitësi kultûros paveldo objekto samprata XX–XXI a. Lietuvoje ir pasaulyje. Tiriami bei apibendrinami pasi-rinktø keturiø Lietuvos miestø (Vilniaus, Kauno, Klaipëdos, Kë-dainiø) istoriniai priemiesèiai: analizuojama istorinë miesto prie-miesèiø genezë ir raida; sudaryta miesto ir jo priemiesèiø chro-nologinë raidos lentelë; aptariami priemiesèiø plano, uþstaty-mo ir tûrinës erdvinës kompozicijos savitumai. Paklausta, ko-dël monografijoje nagrinëti pasirinkti bûtent tie, o ne kiti Lietu-vos miestø istoriniai priemiesèiai, autorë paaiðkino atrankoskriterijus: „Tyrimà pradëjau nuo Vilniaus, vëliau domëjausi ki-tais Lietuvos ir Europos miestais. Pasirinkau tuos miestus, ku-riø senamiesèiai dar tarybiniais metais buvo paskelbti respub-likinës reikðmës paminkliniais senamiesèiais – tai Vilnius, Kau-nas, Klaipëda, Trakai, Këdainiai, Telðiai ir Ukmergë. Ðie mies-tai turi brandþiausias senamiesèiø urbanistines struktûras. Stu-dijø metu iðaiðkëjo, kad keturi ið minëtø miestø turi arba turëjoistorinius priemiesèius ar teritorijas, tam tikru istoriniu laikotar-piu traktuotas kaip priemiesèiai ar priemiestinës zonos – taiVilnius, Kaunas, Klaipëda ir Këdainiai. Tyrimui pasirinkti bû-tent ðiø miestø istoriniai priemiesèiai. Telðiø, Ukmergës ir Trakøistoriniai miestø branduoliai yra maþesni urbanistiniai kom-pleksai, jie formavosi daugiau ar maþiau kaip vientisi miestoaudiniai, manoma, kad istoriðkai jø nepapildë prijungti priemiesto istoriniai priemiesèiai, todël ðiuos miestus ir atmeèiau.“

2002 m. Dalia Dijokienë apgina daktaro disertacijà „Isto-riniai priemiesèiai: genezë, raida, vertë, tvarkymas (Lietuvosmiestø pavyzdþiu)“. Apie monografijà pradëjo màstyti 2006metais. Jau ir iki to laiko rinko ir kaupë naujà medþiagà, kuriàpo disertacijos gynimo rasdavo apie istorinius priemiesèius.Konkreèiai prie monografijos raðymo sësta 2008 metais. Permetus sutvarkytas rankraðtis, antrus metus dirbo leidykla. Mo-nografijos dizainà sukûrë dailininkas Rokas Gelaþius, kurisnemaþai metø dirba leidybos srityje ir yra sukûræs ne vienosknygos dizainà. O kad originalûs monografijos paveikslaiágautø bendrà stiliø, nemaþai teko papluðëti ne tik dailininkui,bet ir autorei.

Paklausta apie ateities planus toliau tiriant istorinius prie-miesèius, Dalia Dijokienë prasitarë: „Turiu tik norus pratæstiistoriniø priemiesèiø tyrimus. Norëèiau dar atskleisti ðiø terito-rijø urbanistiniø struktûrø kompozicijos meninius ypatumus,paieðkoti dësningø jø bendrumø ir skirtumø...“

Vilniaus senamiesèio panorama. Miestiðka ir priemiestinë

Kauno senamiesèio panorama. Miestiðka ir priemiestinë

Klaipëdos senamiesèio panorama. Miestiðka ir priemiestinë

21

Terminai yra ryðkiausias ávairiø moks-lo srièiø kalbos skiriamasis poþymis. Kiek-viena mokslo sritis turi tûkstanèius jaisvarbias sàvokas ávardijanèiø terminø. Jiesudaro ne ðiaip sau atsitiktinæ sankau-pà, bet darnià elementø visumà. Pagrin-diniai terminø kûrëjai – tos srities specia-listai, kuriems rûpi, kad sàvokos bûtø pa-vadinamos tiksliai ir taisyklingai. Termi-nus specialistai kuria raðydami rimtusmokslo darbus ar populiarinamuosiusstraipsnius, vadovëlius jaunimui, siste-mindami terminus þodynuose. Kalbinin-kai èia daþniausiai prisideda kaip pata-rëjai, kalbos sistemos mokovai, o atski-ros mokslo srities sàvokø sistemà geriau-siai iðmano tik tos srities specialistai, tiknuo jø aktyvumo ir pasiðventimo priklau-so, ar tos srities terminija bus sutvarkyta,tiksli ir taisyklinga. Todël vienø mokslo sri-èiø þodynø turime ne po vienà, o kitø,tinkamai parengtø, maþoka.

Lietuviø fizikos terminijai dëmesio ne-trûko – nei specialistø, nei jø patarëjøterminologø. Ðtai ir dabar visi Lietuvosfizikos specialistai ir jø bièiuliai, besido-mintys terminija ir jos istorija, gali dþiaugtisgavæ puikià kalëdinæ dovanà – Huma-nitarinio instituto Lietuviø kalbos kated-ros vedëjos doc. dr. ANGELËS KAANGELËS KAANGELËS KAANGELËS KAANGELËS KAUUUUU-----LAKIENËSLAKIENËSLAKIENËSLAKIENËSLAKIENËS parengtà solidþià knygà „Lie-„Lie-„Lie-„Lie-„Lie-tuviø fizikos terminijos raidatuviø fizikos terminijos raidatuviø fizikos terminijos raidatuviø fizikos terminijos raidatuviø fizikos terminijos raida“““““, ku-rià graþiai iðleido leidykla „Technika“. Taiautorës daugelá metø trukusiø tyrimø api-bendrinimas.

Ðiame leidinyje nagrinëjama lietuviøfizikos terminijos raida nuo pirmøjø po-puliarinamøjø fizikos straipsniø, iðspaus-dintø laikraðèiuose XIX a. antroje pusëje,iki naujausiø norminamøjø terminogra-finiø fizikos leidiniø. Knygoje stengiama-si atskleisti fizikos terminijos raidai bû-dingus reiðkinius – lietuviðkø ir skolintøfizikos terminø santykio kaità, terminø da-rybos kategorijø ávairovæ, sinoniminæ irvariantinæ terminø raiðkà, fizikos terminønorminimo tendencijas.

Knygà sudaro dvi dalys. Pirmoji dalis„Lietuviø fizikos terminijos raida“ suskirs-tyta á tris skyrius, kuriuose aptariami trys

LIETUVIØ FIZIKOS TERMINIJA – NUO GINTARYSTËSIKI ELEKTROS, NUO PIRMOKO IKI ATOMODr. RRRRRasuolëasuolëasuolëasuolëasuolë VLAD VLAD VLAD VLAD VLADARSKIENËARSKIENËARSKIENËARSKIENËARSKIENËHumanitarinio instituto Lietuviø kalbos katedra

fizikos terminijos raidos tarpsniai. Dau-giausia dëmesio skiriama terminø san-darai, kilmei, sinoniminei ir variantineijø raiðkai.

Autorë mano, kad pirmasis lietuviøfizikos terminijos raidos tarpsnis tæsësi nuoXIX a. vidurio iki to amþiaus pabaigos,nors pati pripaþásta, kad pavieniø fizikosterminø, tiksliau þodþiø, kurie vëliau vir-to terminais, galima aptikti XVI–XVII a. lie-tuviø bendrinës kalbos kûrëjø J. Bretkû-no, M. Daukðos, D. Kleino, J. Rëzos, K.Sirvydo, B. Vilento raðtuose. Taèiau tikrø-jø fizikos terminø pirmiausia randame sa-vaitiniame Prûsijos lietuviø laikraðtyje „Ke-leivis“ (1849–1880) spausdintuose po-puliarinamuosiuose straipsniuose, kuriuo-se to meto skaitytojai buvo supaþindina-mi su bene svarbiausiais XVII a. pabai-gos–XIX a. pradþios fizikos atradimais,naujais prietaisais bei árenginiais. Kitassvarbus ðio raidos tarpsnio fizikos termi-nø ðaltinis yra lietuviø tautinio atgimimoðauklys – mënesinis þurnalas „Auðra“.Èia taip pat spausdinta fizikos populiari-namøjø straipsniø, nors terminai dar bu-vo nepakankamai sistemiðki, taèiau rë-mësi tvirtu pamatu – lietuviðkais þodþiais,

taip pat jau buvo matyti pirmosios pa-stangos norminti terminijà. Ðiam tarps-niui taip pat priskiriamas ir P. Vileiðio va-dovëlis „Populiariszkas rankvedis fizikos“,jis ilgà laikà buvo bene vienintelë knyga,kurioje paprastai ir suprantamai paaið-kinta daugelis fizikiniø reiðkiniø. Iðnagri-nëjusi ðio vadovëlio terminus A. Kaula-kienë teigia, jog èia stengtasi tarptauti-niams terminams ar skoliniams parinktilietuviðkø atitikmenø, taèiau akivaizduskategorinis daugiareikðmiðkumas.

Antras knygos skyrius skirtas antra-jam fizikos terminijos raidos tarpsniui (XXa. pradþia–vidurys). Tuo metu pradedarastis daugiau lietuviðkø fizikos vadovë-liø, pasirodo ir pirmasis fizikos terminøþodynëlis „Terminai fizikos reikalams“(1923–1924), iðspausdintas laikraðtyje„Lietuva“. Ðá þodynëlá A. Kaulakienë api-bûdina kaip lietuviø fizikos terminografi-jos pirmàjà pakopà, davusià pradþià ki-tiems fizikos terminø þodynams. Ðiameknygos skyriuje taip pat nagrinëjami ran-kraðtinio I. Konèiaus vadovëlio, K. Ðake-nio vadovëlio gimnazijoms, V. Èepinskiopirmojo lietuviðko aukðtosios mokyklosvadovëlio fizikos terminai. Autorë teigia,kad jau XX a. pirmaisiais deðimtmeèiaistam tikra fizikos terminijos dalis jau buvonusistovëjusi, taèiau dalies sàvokø ter-minija dar buvo tebekuriama.

Nuo XX a. vidurio prasidëjæs treèiasisfizikos terminijos raidos tarpsnis tebesitæ-sia iki ðiol. Jis apima ir fizikos populiari-namuosius, ir mokslinius straipsnius, irvadovëlius, ir fizikos terminø þodynus.Ðiuo metu nusistovi dauguma ir dabarvartojamø, laiko patikrintø fizikos termi-nø. Tam didþiausià átakà turëjo P. Braz-dþiûno norminamasis darbas, kurá jis at-liko raðydamas bendrosios fizikos vado-vëlá aukðtajai mokyklai ir rengdamas „Fi-zikos terminø þodynà“.

Atlikusi iðsamià ir argumentuotà fizi-kos terminijos raidos analizæ Angelë Kau-lakienë tvirtai pareiðkia: „Galima darytiiðvadà, kad dabartinë fizikos terminija yragerai sunorminta, atitinka galimos idea-lios nominacijos atvejus, kai terminas pa-

Nuomonës

22

vadina tik vienà sàvokà, o sàvoka atitin-ka tik vienà terminà“.

Antroji knygos dalis – „Fizikos termi-nø raidos þodynas“. Jis akivaizdþiai at-skleidþia sinoniminiø ir variantiniø fizikosterminø kelià nuo „Keleivio“ ir „Auðros“populiarinamuosiuose straipsniuose pa-minëtø fizikos terminø iki penkiakalbia-me V. Palenskio, V. Valiukëno, V. Þalkaus-ko ir P. J. Þilinsko parengtame „Fizikosterminø þodyne“ pateiktø sunormintø ter-minø. Èia pagal abëcëlæ sudëti fizikosterminai ir jø variantai, autorës surinkti iðpirmojoje knygos dalyje nagrinëtø fizikosterminø ðaltiniø. Ðis þodynas – tai puikiproga iðsamiai susipaþinti, kaip fizikosterminai radosi, keitësi, tvirtëjo per pus-antro ðimto metø. Vartant jo lapus gali-ma ásitikinti, koks vis dëlto buvo neleng-vas jø kelias, kaip buvo ieðkoma tiksliau-sios, trumpiausios, tinkamiausios sàvo-kø raiðkos. Kiek lietuviðkø þodþiø buvopasiûlyta vienai sàvokai pavadinti, kol su-rastas pats tiksliausias, pvz.: atgarsis,echo, atbalsis, balso atsimuðimas, atsi-liepimas, garso atspindis, skardas ir pa-galiau aidasaidasaidasaidasaidas; bûvis, bûklë, stovis, pa-dëtis, buvimas ir pagaliau bûsenabûsenabûsenabûsenabûsena; de-gis, rukðtdaris, rukðtadaris ir pagaliau de-de-de-de-de-guonis; guonis; guonis; guonis; guonis; krovinys, krova, krauja ir pa-galiau krûviskrûviskrûviskrûviskrûvis. Kitø kalbø þodþiams tin-kamà lietuviðkà pakaità rasti irgi buvone taip paprasta, pvz.: gazas, gazai, ga-ziniai kûnai, dujinis kûnas, duja ir pa-galiau dujosdujosdujosdujosdujos; sila, syla, sylë, veka, ve-kas, vieka, spëka, stiprybë, pajiega irpagaliau jëgajëgajëgajëgajëga. Kartais tinkamo lietuvið-ko þodþio taip ir nerasta, gráþta prie tarp-tautinio, pvz.: padarinë, padarynë, dirb-tuvas, bet liko maðinamaðinamaðinamaðinamaðina; tolkalbys, bal-saneðis, tolgirdis, bet liko telefonastelefonastelefonastelefonastelefonas. Na,o ir kitø kalbø þodþius reikëjo lietuviðko-mis raidëmis paraðyti, prie lietuviø kal-bos sistemos priderinti, tinkamà priesa-gà parinkti, pvz.: gipoteza, ipotezë, hi-poteza ir pagaliau hipotezëhipotezëhipotezëhipotezëhipotezë; magnetys-të, magnasiðkumas, magnetismas, mag-netingumas ir pagaliau magnetizmasmagnetizmasmagnetizmasmagnetizmasmagnetizmas.

Angelës Kaulakienës knyga „Lietuviøfizikos terminijos raida“ skiriama ávairiemsskaitytojams: kalbos mokslo specialistams,terminologams, studentams ir apskritai vi-siems, besidomintiems terminais ir jø rai-da, o ypaè ádomi ir naudinga ji turëtø bûtifizikos terminus kasdien vartojantiemsþmonëms. Reikia tikëtis, kad ði knyga netik praplës skaitytojø akiratá, bet ir sukelsádomiø ir svarstytinø minèiø.

Kalëdos – ryðkiausias mûsø kultûros atsinaujinimo þiburys. Kalëdø ðvie-soje regime viltingà tikëjimo ir mokslo, tikëjimo ir proto atsinaujinimà tëvy-nës laisvei, laimei ir tiesai augti ðeimoje, versle ir valstybëje. Kalëdos – taiadvento átampos pabaiga. Tûkstanèius metø skambanèià gruodþio adven-to átampà sodieèiai uþbaigdavo Kûèiø vakariene dëkodami ðeimai, mamai,tëvui, boèeliams ir Dievui uþ iðsaugotà iðmintá, teisingumà, kilnumà beiiðtvermæ. Kûèiø vakarà þmonës uþbaigdavo saulës laiko rato darbus, kadKalëdø rytà su dþiaugsmu pasitiktø naujo laiko pradþià. Kalëdos nuo senøsenovës buvo dvasinis tiesos tiltas, jungiantis kultûrinæ tautos atmintá suateities vizija gyventi saugiuose savo ðeimos namuose. Kalëdø tradicija –kultûrinë atsinaujinanèiø tiesos santykiø viltis. Krikðèioniðkajam pasauliuitiesos atsinaujinimo viltis siejama su Dievo sûnaus atëjimu.

Krikðèioniðko pasaulio Kalëdos yra Kûdikëlio Jëzaus, Dievo sûnaus,gimimo ðventë. Kalëdø rytà þmonija gavo Dievo malonæ – gimë Dievosûnus Jëzus, paskelbæs geràjà naujienà: visi þmonës yra lygûs Dievovaikai. Kalëdø ðventë gaivina kultûrinæ atmintá, kuri, kaip ir Dievo kûrinijaVisatoje, yra amþina ir begalinë tiesos santykiø bûtis, atnaujinama tëvy-nëje darbu su meile ir transliuojama á ateitá tautinëmis kultûros formomisðeimoje, saugiuose vaikø tëvo namuose. Kalëdø tradicija sutvirtina viltámeilei ir santalkai ðeimoje, versle ir valstybëje.

Kalëdos kaip Kûdikëlio Jëzaus gimtadienis yra atsinaujinimo þenklas irmûsø Universiteto bendruomenei, visiems, einantiems akademinio ben-dravimo keliu, kaupiant techninës atminties þinias ateities projektams dirbtiglobaliuose mainuose. Kalëdø tradicijos esmë – nepriklausomos Kûrëjobûties dësniai. Argi galëtume siekti kûrybinës laisvës ir santalkos versle beipolitikoje, jei nesivadovautume Dievo tvarkos dësniais – tëvynës energijostvarumo vertybëmis – iðminties, teisingumo ir kilnumo tiesomis?

Ðiandien viltinga Kalëdø advento ðviesa temdoma sunkmeèio iðgyve-nimø. Apie sunkmetá akivaizdþiai liudija Vyriausybës pateikti makroeko-nominiai rodikliai. BVP, palyginus 2009 m. II ketvirtá su 2008 m. II ketvir-èiu, sumaþëjo 20,2 procento. Valstybës biudþeto deficitas 2008 m. sie-kë 3,2 proc. BVP, o ðiais metais jis gali siekti 9,5 procento. 2010 m.,jeigu nebus priimti reikalingi vieðøjø finansø konsolidavimo sprendimai,deficitas gali siekti 14 proc. BVP. Valstybës skola auga ––––– 2008 m. ji siekë15,6 proc. BVP, 2009 m. ––––– 30 proc., o 2010 m. gali siekti 46 proc. BVP.

Didëja nedarbas – – – – – 2008 m. jis siekë 5,8 proc., 2009 m. II ketvirtá –––––13,6 proc., o 2010 m. gali siekti 20 procentø.

Eksportas 2009 m. sausio–––––liepos mën. sumaþëjo 32,2 proc., paly-ginus su analogiðku praëjusiø metø laikotarpiu, nukrito ir vartojimo lygis––––– maþmeninës prekybos apyvarta 2009 m. rugpjûèio mën., palyginus su2008 m. rugpjûèio mën., sumaþëjo 27,9 procento.

Kalëdø ðviesa atskleidþia Seimo ir Vyriausybës klaidas didinant mo-kesèius ir akcizus ðiø metø pradþioje. Apie tai kalbëjo ir Prezidentë DaliaGrybauskaitë, ir Seimo pirmininkë Irena Degutienë. Klaidos ir pajamø ábiudþetà praradimai rodo, kad esame linkæ sunkmeèio problemas spræstiValdanèiosios daugumos Seime jëga, o ne poreikiø derinimu ir interesøsutarimu. Vyriausybës darbo spragas atskleidë riauðës, kilusios sausio16-àjà, vykstant taikiam Lietuvos profsàjungø konfederacijos mitingui.

GYVENIMAS KALËDØ ÐVIESOJELektorius Jonas Jonas Jonas Jonas Jonas SRËBALIUSSRËBALIUSSRËBALIUSSRËBALIUSSRËBALIUSFilosofijos ir politologijos katedra

GYVENIMAS KALËDØ ÐVIESOJE

23

Kalëdø dþiaugsmas temdomas vis gilëjanèiosekonominës ir politinës krizës. Bet negalimanepastebëti ir to fakto, kad Vyriausybë nesiremiaLietuvos mokslininkais, o remiasi uþsienio eksper-tø patarimais. Ðiandien tiek ðeðëlinis verslas, tiek irklaidos politikoje rodo – esame pametæ dorovinesDieviðkosios tvarkos tiesas. Kai nëra tiesossantykiø, savo pragaiðtingà darbà atlieka monopo-lijos, kurioms tiesos santykiø nereikia – Klestikorupcija. Krizës sunkmetis skaldo visuomenæ,iðkreipia dvasinius, ekonominius ir politiniussantykius tëvynëje. Kyla aðtrus nesusikalbëjimasdël pagrindiniø demokratijos principø ágyvendinimoSeime.

Kûèiø vakarà pasigendame galingo politiniovalstybës skydo, ginanèio Kalëdø tradicijos esmæ –demokratinës tvarkos gërá – tiesos santykius nuodaugelio blogio formø – monopolinës savivalës,valdininkø korupcijos, procedûrinës teisës irbuldozerinës demokratijos grimasø valdþioje.Valstybës paskirtis ginti verslà ir politikà nuoapgaulës, parazitavimo ir neskaidriø valdþios irpilieèiø santykiø. Matome, kaip monopolinësjëgos teisë ir monopolijø interesai iðstûmë tiesossantykius. Ar pavyks politikams Seime ir Vyriausy-bëje atsiremti á dorovines tautos iðlikimo vertybes,be kuriø, kaip sakë Aristotelis, negali gyvuoti jokiapolitinë sistema. Ar pavyks savo valstybæ ir josKonstitucijà kûrusiems Lietuvos pilieèiams, atnau-jinti tiesos santykiø kultûrà tëvynëje?

Kalëdiniø tradicijø ðviesoje iðryðkëja tëvynës,ðeimos, mamos ir tëvo doroviniai santykiaisaugant ir puoselëjant gimtàjà mamos kalbà, tëvopaproèius ir gimtojo kraðto tradicijas. Mamosmeile ir tëvo rûpesèiu ðeima tampa tautos dorovi-nio gyvenimo organizacija, kurioje kiekviena naujakarta ágyja dorovines produktyvaus gyvenimo irtautos gerovës atsinaujinimo tiesas – iðmintáteisingumà, kilnumà. Kalëdø ðviesoje laukdamitëvynës atsinaujinimo stebuklo, prisiminkimekûdikëlá Jëzø, mamà ir tëvà, studijø kolegas,Lietuvos valstybës pilieèius, kuriø dëka gyvuojamûsø tëvynë Lietuva. Kalëdos – gerø permainøtiltas.

24

Gyvenimas VGTU

2008-aisiais metais, pirmàkart startuojant projektui „MENOmetras“, tuometinë jo vadovë Ingrida Maþonavièiûtë atskleidë tokiasintencijas: „Projektu norime paskatinti studentus atverti savo meniðkàjà prigimtá bei árodyti, kad ir pasirinkusieji techniðkas specialybesgeba kurti.“ Ir organizatoriams pavyko – ir technikos universitete studijuoja kûrybingi þmonës, tik reikia suteikti jiems galimybædemonstruoti savo kûrybos darbus, kurie daþnai bûna visai kitokio pobûdþio negu meniðkøjø aukðtøjø mokyklø studentø.

Po pavykusio pirmojo projekto bei itin didelio susidomëjimo renginiu 2008-aisiais, buvo nuspræsta ðiais metais vël organi-zuoti meno dienas tikintis, kad jos taps tradicinëmis. Nors „MENOmetro“ organizatoriai buvo trijø fakultetø (Aplinkos inþineri-jos, Architektûros ir Fundamentiniø mokslø) Studentø atstovybës, á renginá ásiliejo visø universiteto fakultetø studentai. Dalyvavonet ir labiausiai nuo Saulëtekio rûmø nutolusio AGAI studentai,kurie grojo ir dainavo Bardø vakare. Ar ne keista, kad AGAI –daugiausia muzikuojanèiø VGTU studentø!

„Studentiðkas gyvenimas neásivaizduojamas be miesto ðurmu-lio, todël ðiø metø „MENOmetro“ tema buvo „VGTU kuria tech-niðkà miestà“. Studentai pristatë savo sukurtà muzikà, fotografijà,poezijà bei per tris projekto dienas iðmoktà ðoká, universitete kur-tos ir netradicinës meno instaliacijos“, – sakë projekto vadovasMindaugas Galinaitis. Labai daug dëmesio sulaukë fotografijospaskaitos, Bardø vakaras, o universitete pristatomos parodos nuo-lat buvo lankomos studentø.

Paskutinæ renginio dienà prie treèiosios auditorijos ávykæs sve-èiø ið Kazachstano muzikinis pasirodymas pritraukë didelá bûrá klau-sytojø. „Plastilininis miestas „Svajoniø VGTU“ sulaukë daugiau-siai „MENOmetrà“ aplankiusiøjø dëmesio. Studentai savo svajo-

VGTU KÛRË TECHNIÐKÀ MIESTÀAsta Asta Asta Asta Asta VERBICKIENËVERBICKIENËVERBICKIENËVERBICKIENËVERBICKIENË

Lapkrièio 24-26 dienomis Vilniaus Gedimino technikosLapkrièio 24-26 dienomis Vilniaus Gedimino technikosLapkrièio 24-26 dienomis Vilniaus Gedimino technikosLapkrièio 24-26 dienomis Vilniaus Gedimino technikosLapkrièio 24-26 dienomis Vilniaus Gedimino technikosuniversitete ðurmuliavo jau antrus metus ið eilës vykstantisuniversitete ðurmuliavo jau antrus metus ið eilës vykstantisuniversitete ðurmuliavo jau antrus metus ið eilës vykstantisuniversitete ðurmuliavo jau antrus metus ið eilës vykstantisuniversitete ðurmuliavo jau antrus metus ið eilës vykstantisprojektas „MENOmetrasprojektas „MENOmetrasprojektas „MENOmetrasprojektas „MENOmetrasprojektas „MENOmetras“ – tai meno dienos, kuriø metu“ – tai meno dienos, kuriø metu“ – tai meno dienos, kuriø metu“ – tai meno dienos, kuriø metu“ – tai meno dienos, kuriø metukiekvienas apsilankæs galëjo ásitikinti, jog ir technikos uni-kiekvienas apsilankæs galëjo ásitikinti, jog ir technikos uni-kiekvienas apsilankæs galëjo ásitikinti, jog ir technikos uni-kiekvienas apsilankæs galëjo ásitikinti, jog ir technikos uni-kiekvienas apsilankæs galëjo ásitikinti, jog ir technikos uni-versiteto studentai yra kûrybingi bei iðradingi.versiteto studentai yra kûrybingi bei iðradingi.versiteto studentai yra kûrybingi bei iðradingi.versiteto studentai yra kûrybingi bei iðradingi.versiteto studentai yra kûrybingi bei iðradingi.

Lapkrièio 24-26 dienomis Vilniaus Gedimino technikosLapkrièio 24-26 dienomis Vilniaus Gedimino technikosLapkrièio 24-26 dienomis Vilniaus Gedimino technikosLapkrièio 24-26 dienomis Vilniaus Gedimino technikosLapkrièio 24-26 dienomis Vilniaus Gedimino technikosuniversitete ðurmuliavo jau antrus metus ið eilës vykstantisuniversitete ðurmuliavo jau antrus metus ið eilës vykstantisuniversitete ðurmuliavo jau antrus metus ið eilës vykstantisuniversitete ðurmuliavo jau antrus metus ið eilës vykstantisuniversitete ðurmuliavo jau antrus metus ið eilës vykstantisprojektas „MENOmetrasprojektas „MENOmetrasprojektas „MENOmetrasprojektas „MENOmetrasprojektas „MENOmetras“ – tai meno dienos, kuriø metu“ – tai meno dienos, kuriø metu“ – tai meno dienos, kuriø metu“ – tai meno dienos, kuriø metu“ – tai meno dienos, kuriø metukiekvienas apsilankæs galëjo ásitikinti, jog ir technikos uni-kiekvienas apsilankæs galëjo ásitikinti, jog ir technikos uni-kiekvienas apsilankæs galëjo ásitikinti, jog ir technikos uni-kiekvienas apsilankæs galëjo ásitikinti, jog ir technikos uni-kiekvienas apsilankæs galëjo ásitikinti, jog ir technikos uni-versiteto studentai yra kûrybingi bei iðradingi.versiteto studentai yra kûrybingi bei iðradingi.versiteto studentai yra kûrybingi bei iðradingi.versiteto studentai yra kûrybingi bei iðradingi.versiteto studentai yra kûrybingi bei iðradingi.

25

niø universitetà ið plastilino lipdë pertraukø ir paskaitømetu, o Bardø vakare penkiø studentø grupelë net trisvalandas nuosekliai lipdë pastatus ið plastilino. Kadan-gi plastilininio miesto kûrëjai buvo visi VGTU studentai,nebuvo vienos kûrybinës ar stilistinës linijos, taèiau tuoðis „plastilininis miestas“ ir unikalus – viename darbesusijungë ávairûs kultûriniai, stilistiniai ir futuristiniai spren-dimai. Nufotografavus ðá plastilininá miestà bus bando-ma siekti, jog jis bûtø áraðytas á Lietuvos rekordø knygà,taèiau jei tai ir nepavyks, nenusimename – „SvajoniøVGTU“ tikrai nebus iðardytas, jis bus eksponuojamasmûsø universitete,“ – apie iðties pavykusià meno insta-liacijà kalbëjo viena ið „MENOmetro“ koordinatoriø In-grida Maþonavièiûtë.

Kûrybinës dirbtuvës (workshop‘as) „Kava mieste“ Ar-chitektûros rûmuose norinèiuosius kurti instaliacijà-„ka-vinæ ant vandens“ pasitiko ðûkiu: „Pasauliui gresia glo-balinis atðilimas. Pradëkime màstyti apie ateitá“. Deja,dël tuo metu vykusiø perþiûrø Architektûros fakultetostudentams, renginys nesulaukë itin didelio dëmesio,buvo pateikti penkiø studentø kurti „kavinës ant van-dens“ maketai.

Projektà „MENOmetras“ visapusiðkai palaikë ir rë-më VGTU Studentø atstovybë, finansavo VGTU, prizusásteigë kino teatras „Skalvija“, „Keistuoliø teatras“, Te-atro laboratorija „Atviras ratas“, „Vichy“ vandensparkas, „Apollo“ boulingas ir bi-liardo bei poil-sio klubas„Pool hou-se“.

Redos Bernotaitës ir Alekso Jauniaus nuotr.

Menø gelmës

26

„O Fortuna, velut Luna statu variabilis“ – dar iki ðiol nevienam ið mûsø skamba galvoje! Prieð akis vis iðkyla vaiz-das, kai Ðv. Jonø baþnyèioje vos spëjus nugriaudëti paskuti-niams kantatos akordams visi klausytojai pakyla ir suþavëtinepaliaujamai ploja... Galbût ne visi suprato viduramþiaisparaðytus vagantø poezijos tekstus (vagantai – tai studentaiir dëstytojai, anuomet keliavæ po universitetus ir kûræ bohe-miðko gyvenimo temomis: smuklës, puotos, klajonës, mei-lës dþiaugsmai, likimo kanèios, pavasaris... – aut. pasta-ba), taèiau genialusis kompozitoriaus Karlo Orfo kûrinys„Carmina burana“ nepaliko abejingø.

Likimas kaip mënulis, vis besikeièiantis... Argi ne keisto-kas palyginimas ðiø dienø þmogui, kai daugelis ápratæ patysvadinti save likimo valdovais. Bet giliai viduje visi þino irsupranta, kad slypi kur kas galingesnë jëga negu þmogausprotas, kurios niekas, net ir praëjus beveik tûkstanèiui metønuo tamsiøjø viduramþiø laikø, taip ir nesugebëjo paaiðkinti.Sunku þmogui susitaikyti su savo menkumu, paklusti kaþ-kam neþinomam ir neaprëpiamam... O gal bûtent tas þino-jimo ilgesys ir verèia suktis mûsø gyvenimà – kurti, paþinti,mokytis, mylëti...

Paskendæ kasdieniuose darbuose ir rûpesèiuose, nuolatvisur bëgantys ir skubantys daþnai pavargstame, pasidaro-me abejingi mus supanèiai aplinkai ir nejuèia pamirðtame,kiek daug groþio ir gërio mums gali suteikti menas, ypaèmuzika. Argi ji nëra viena ið paslaptingojo likimo dovanø?Gal muzika gimë kartu su pimuoju þmogumi? O gal egzis-tuoja pati savaime, kaip Þemë, dangus, gyvybë?... ir tik þmo-gus turi galimybæ jà atrasti ir iðgirsti?

Studentø chorø festivalis, aidëdavæs ávairiuose Lietuvosmiestuose, skambëdamas vienuoliktàjá kartà, daugybæ kon-certø padovanojo romantiðkajam Vilniui. Nekantraudamipenktadiená (lapkrièio 20 d.) VDA Gotikinëje salëje draugesu Ðiauliø universiteto merginø choru „Pavasaris“ bei Vil-niaus dailës akademijos miðriu choru susirinkusiuosius svei-kinome festivalio atidarymo proga. Kolektyvai, pristatæ spal-vingas programas ir priëmæ klausytojø padëkà, skubëjo pa-sidalinti áspûdþiais ir pasidþiaugti susitikimu.

Festivalis ir ypatingas tuo, kad jame dalyvauja jauni þmo-nës, mylintys gyvai skambanèià muzikà, jà atliekantys savooriginaliaisiais instrumentais – balsais. Kodël taip svarbu yra

XI-XI-XI-XI-XI-ojo Lietuvos aukðtøjø mokyklø studentø chorøojo Lietuvos aukðtøjø mokyklø studentø chorøojo Lietuvos aukðtøjø mokyklø studentø chorøojo Lietuvos aukðtøjø mokyklø studentø chorøojo Lietuvos aukðtøjø mokyklø studentø chorøfestivalio dovanosfestivalio dovanosfestivalio dovanosfestivalio dovanosfestivalio dovanosIeva Ieva Ieva Ieva Ieva GUMULIAUSKAITËGUMULIAUSKAITËGUMULIAUSKAITËGUMULIAUSKAITËGUMULIAUSKAITË, Ûla , Ûla , Ûla , Ûla , Ûla ÐEMEÞYTËÐEMEÞYTËÐEMEÞYTËÐEMEÞYTËÐEMEÞYTË

girdëti muzikà gyvai? Nes ji turi neátikëtinà galià suvienytiþmones. Tuomet nei siauèianèios ligos, nei ilgos repetici-jos nebaisios. Smagu, kai po koncertø palydi ðilti ir besiðyp-santys þvilgsniai. Tada pasijauti besàs maþa visatos harmo-nijos dalele.

O mes gerokai ûgtelëjome, pirmiausia, muzikoje. Dar-bavomës visi ið peties – vadovës ir chormeisteriø dëka jau-tëmës vis tvirtesni ir pasitikintys savimi, kai dainuojant ëmëryðkëti Karlo Orfo „Carmina Burana” sàskambiai. Didþiau-sia organizatoriø dovana mums, atlikëjams, tai atlikti ðá pa-

27

saulinio populiarumo kûriná su puikiu Lietuvos nacionalinësoperos ir baleto teatro dirigentu Martynu Staðkumi. Tai þmo-gus, sugebëjæs iðlaikyti studentø dëmesá ilgas repeticijø va-landas, po kuriø ne vienas ið dainuojanèiøjø sakë, kad darparepetuotø valandëlæ. Tai buvo viso savæs atidavimas dai-nininkams, grieþèiausia kritika ir reikalavimai iðsakomi jaut-riai parenkant gyvenimiðkus pavyzdþius, pasakojimus, vaiz-dinius ir juokus... Tuomet tos pastabos nepamirðtamos, odainuojant atëjus konkreèiai kûrinio vietai lengvai ávykdo-mos. Juk jeigu autorius yra ritmingos, grieþtos, skandavimotechnika atliekamos, kontrastingos (vietomis labai garsiosarba iki ðnabþdesio tylios) teatrinës muzikos atstovas, tai

argi galima tokià muzikà atlikti kaip nors kitaip? Grieþtairitminga, linksma ir didinga Karlo Orfo kantata „CarminaBurana” – vienas ið ðventës laukti skatinusiø varikliukø.

Dar viena festivalio organizatoriø dovana choristams –kultûringas ðeðtadienio (lapkrièio 21 d.) rytas, toká pavadi-nimà „priklijavome“ mes patys, pasiryþæ atsikelti ir iðkeliau-ti á ûkanotas gatves dar gerokai prieð vidurdiená. Taigi ðeðta-dienio rytà dairëmës po Nacionalinës dailës galerijos eks-pozicijas, ypatingà dëmesá skirdami parodai apie Ðaltojokaro metø iðradimus, kurie, ásitikinome, ir dabar reikðmingi

bent jau tuo, kad mûsø kasdienybë yra tokia, kokia yra, kadmes turime tam tikrà supratimà apie visatà, apie savo Þemæ(juk paleidus pirmàjá palydovà buvo paþvelgta á Þemæ ið kitotaðko). Gidë netruko pastebëti, kas mums ádomiausia beilabiau traukia aká ir didesná dëmesá skyrë menams: ilgëliaustabtelëdavome prie ano meto filmø, miuziklø, vaizduoja-mosios dailës kûrinukø, aprangos detaliø. Suvokëme, kadskonis ir eksponuojamø dalykø suvokimas – subjektyvus da-lykas. Betgi kada galima pasakyti, kad kaþkas patiko? Ma-nau tada, kai mintyse, diskusijose ar ginèuose vis sugráþta-ma prie matytø, girdëtø dalykø. Tada supranti, kad buvo ver-ta pamatyti ar iðgirsti.

Galbût tai sutapimas, taèiau ðios dvi minëtos dovanostarsi papildë viena kità ir padëjo geriau paþinti praeità ðimt-metá – laikotarpá, kurio keli deðimtmeèiai vadinami Ðaltuojukaru, pasiþymëjusiu ne tik politine, ekonomine átampa tarpRytø ir Vakarø, taèiau ir ne vienu moksliniu bei technologiniuiðradimu, meno kûriniu, jaudinanèiu ir ðiomis dienomis.

Neapsakomai dþiugu, kad vieno ið reikðmingø renginiø,XI-ojo Lietuvos aukðtøjø mokyklø studentø chorø festivalio,kurianèiàja dalele galëjome bûti. Në vienos repeticijos va-landëlës, pareikalavusios ne vieno prakaito laðo ið dirigen-to ir milþiniðkø pastangø ið mûsø – atlikëjø, manau, daugu-ma nemainytø á joká kità Vilniuje – ðiømetëje Kultûros sosti-nëje – vykstantá renginá. O kaip suvaldyti didþiulá bûrá þmo-niø, iðgauti ið jø norimà muzikiná rezultatà taip, kad jie visidar liktø patenkinti? – atsakymo reikëtø klausti maestro Mar-tyno Staðkas. Ir jis, netyèia paklaustas, kur jo nesibaigian-èios energijos ðaltinis, nedvejodamas atsakë, kad tai þavë-jimasis mumis, jaunais dainuojanèiais þmonëmis. Tokie joþodþiai tikrai ákvepia ir mes juo þavimës ne maþiau. Ne vel-tui dovanø jis gavo festivalio reklaminá plakatà su choristøparaðais ir raðytojo V. Hugo þodþiais: „Muzika yra tai, kàsunku pasakyti, taèiau ko negalima nutylëti“. Ið tiesø, raðytiapie muzikà be galo sunku, todël geriau jà dainuoti, josklausytis, jà pajusti. Iki kito festivalio!!!

„Gabijos“ archyvo nuotr.

Menø gelmës

28

Gruodþio pirmasis penktadienis – ðtai ir iðauðo ta dienelë, kai galime pasivaikðèioti muzikostakais, ðtai ir atëjo seniai laukta VGTU Estetinio ugdymo centro ir akademinio choro „Gabija“organizuojama VI-oji chorø ðventë „Þiemos ðviesa“. Tai lyg maþas saulës spindulëlis, kurisásiskverbë á mûsø ðirdeles ir suðildë jas pripildydamas jaukumo, ramybës ir santarvës.

Nors uþ lango nebuvo nematyti në vienos snaigës, taèiau áëjæs þiburëliais nutviekstu taku á„Þiemos ðviesos“ salæ pajunti, kad aplink sninga ðvelnumu. Studentø sukurta atmosfera: degan-èios þvakutës, ávairios ðiaudinës dekoracijos bei su meile iðkarpytos krentanèios snaigës –krenta tiesiai á rankas bei ðirdá. Ore tvyro ramybë, ðiluma. Aplink kaþkas nepaprasto, stebuklin-go...

Ðventiná koncertà „Pasveikinimu“ (muz. V. Budrevièiaus) pradëjo Ukmergës A. Smetonosgimnazijos miðrus choras. Kaip dþiugu buvo stebëti jaunus choristus! Manau, kad netrukus jiepapildys mûsø gretas, prisidës prie studentø kuriamø graþiø vakarø.

Po jø scenoje suskambëjæs Baltarusijos nacionalinio technikos universiteto vokalinis moterøkvartetas „Elegija“, atlikæs grigaliðkàjá choralà „Didysis baltarusiðkas Aleliuja“ ir kondakà iðakatisto Mergelës Marijos ikonai „Numalðink mano liûdesá“, sparèiau plakti privertë ne vienàðirdá. Skaidrus skambesys ásiliejo á minià, ásiskverbë giliai á sielà, privertë susikaupti, suklusti.Kolektyvà scenoje pakeitë gausesnë, kontrastingomis baltarusiø liaudies dainomis dþiuginusi,Baltarusijos nacionalinio technikos universiteto liaudies choro kapela.

Jau antrà kartà „Þiemos ðviesoje“ dalyvaujantis Varðuvos technikos universiteto akademinischoras paliko neiðdildomà áspûdá. Ðá chorà girdëjau pirmà kartà, taèiau tikiuosi ne paskutiná.Lenkai publikà stebino atlikdami ne tik lenkø, bet ir lietuviø kompozitoriø kûrinius. Kolektyvasskambëjo labai galingai, uþtikrintai, ypaè paskutinë vadovo Dariaus Zimnicko paraðyta irslaviðka maniera atlikta daina „Kalnai, mano kalnai“. Visa salë buvo suþavëta ðiuo kûriniu.

Ooo!!!.. Ðtai á scenà lipa mano choras – „Gabija“. Ðypsena ásirëþë iki ausø. Taip karðtapasidarë viduje, jauduliukas uþvaldë visà kûnà. Kaip gaila, kad dël pagautos ligos negalëjaustovëti kartu scenoje, kad negalëjau skirti klausytojams skambios ðilumos. Taèiau mano ðaunuo-liai gabijieèiai ðià ðilumà dovanojo mums – klausytojams. „Gabija“ visus uþliejo saulës spindu-liais, atlikdama „Pavasario saulëj“ (muz. M. Natalevièiaus), erdvæ pripildë sodo kvapø sulietuviðku romansu „Sode lakðtutë“ (komp. N. Sinkevièiûtë), o sielos stygas uþgavo kûriniais„Nuðovë þvirblelá“ (Z. Bruþaitë) bei specialiai ðiai ðventei sukurtu lietuviðkø bliuzø ciklu „Miegogëlës“ (muz. A. Klovos, eilës L. Degësio). Savo pasirodymà VGTU choras baigë linksmaiieðkodamas „Miesto gatvëj“ (muz. R. Martinkëno) pasimetusio Jokûbo. Smagu visus stebëti iðþiûrovo pozicijos, kai visi tokie graþûs, susikaupæ, spalvingi, ásijautæ á perteikiamà nuotaikà.

Ðventiná vakarà vainikavo jungtinio choro didingai atlikta daina „Kur giria þaliuoja“ (muz.J.Gudavièiaus, þodþ. K.Sakalausko – Vanagëlio) bei studentø himnas „Gaudeamus“. Nepapras-tas jausmas stebëti atvykusius kitos ðalies sveèius, dainuojanèius lietuviðkai taip iðraiðkingai irnuoðirdþiai.

Ðventæ pratæsëme pakilia nuotaika linksmai vakarodami su ðokiais bei muzika (vakarà puikiaivedë mûsø „Vingis“).

„Þiemos ðviesa“ yra ta ðventë, kai visi meninës sielos þmonës susilieja á darnià visumà.Manau, kad kiekvieno, atëjusio á ðá renginá, ðirdelë neliko nepaliesta. Kiekvienas iðëjo „pasikro-væs“, pasisëmæs ðilumos ir jaukumo. Tik tokie renginiai padeda pajausti mus supanèià ðventinædvasià.

Sakoma, kad stebuklai aplanko tuos, kurie jais tiki ir patys juos kuria, todël dràsiai galiusakyti, kad kuklus ramybës pranaðas po tokio jaukaus koncerto nusileido á mûsø ðirdis. Stebuk-las jau pasiekë mane! Tikriausiai jis pasiekë ir Tave?

Tad linkiu kiekvienam atverti savo ðirdies dureles stebuklui ir tikëjimui. Ðirdutës ims plaktidþiaugsmo ritmu, o mintys bus lengvos ir graþios.

Ar sutikai stebuklo pranaðà?Ieva KIeva KIeva KIeva KIeva KANIÐAUSKAITËANIÐAUSKAITËANIÐAUSKAITËANIÐAUSKAITËANIÐAUSKAITË

29

Menø gelmës

30

„Vingio“ vardui – 30 metø

Viktoras Viktoras Viktoras Viktoras Viktoras KRIUKOVASKRIUKOVASKRIUKOVASKRIUKOVASKRIUKOVAS

AAAAAtrodo, maþai reikðminga proga – 30-ies metø „trodo, maþai reikðminga proga – 30-ies metø „trodo, maþai reikðminga proga – 30-ies metø „trodo, maþai reikðminga proga – 30-ies metø „trodo, maþai reikðminga proga – 30-ies metø „VVVVVingioingioingioingioingio“ vardui ðventë – bet“ vardui ðventë – bet“ vardui ðventë – bet“ vardui ðventë – bet“ vardui ðventë – betvingieèiai jà padarë tikrai didelæ! Tvingieèiai jà padarë tikrai didelæ! Tvingieèiai jà padarë tikrai didelæ! Tvingieèiai jà padarë tikrai didelæ! Tvingieèiai jà padarë tikrai didelæ! Tai ne pagrindinis ansamblio jubiliejus – ðieai ne pagrindinis ansamblio jubiliejus – ðieai ne pagrindinis ansamblio jubiliejus – ðieai ne pagrindinis ansamblio jubiliejus – ðieai ne pagrindinis ansamblio jubiliejus – ðie-----met ansambliui sukako 47 metai. Tmet ansambliui sukako 47 metai. Tmet ansambliui sukako 47 metai. Tmet ansambliui sukako 47 metai. Tmet ansambliui sukako 47 metai. Taèiau ið pat pradþiø ansamblis nesivadinoaèiau ið pat pradþiø ansamblis nesivadinoaèiau ið pat pradþiø ansamblis nesivadinoaèiau ið pat pradþiø ansamblis nesivadinoaèiau ið pat pradþiø ansamblis nesivadino„„„„„VVVVVingiu“, jis neturëjo jokio pavadinimo. O tais laikais turëti pavadinimà nebuvoingiu“, jis neturëjo jokio pavadinimo. O tais laikais turëti pavadinimà nebuvoingiu“, jis neturëjo jokio pavadinimo. O tais laikais turëti pavadinimà nebuvoingiu“, jis neturëjo jokio pavadinimo. O tais laikais turëti pavadinimà nebuvoingiu“, jis neturëjo jokio pavadinimo. O tais laikais turëti pavadinimà nebuvotaip paprasta – kolektyvai turëjo laimëti ne tik ávairiausius konkursus, bet irtaip paprasta – kolektyvai turëjo laimëti ne tik ávairiausius konkursus, bet irtaip paprasta – kolektyvai turëjo laimëti ne tik ávairiausius konkursus, bet irtaip paprasta – kolektyvai turëjo laimëti ne tik ávairiausius konkursus, bet irtaip paprasta – kolektyvai turëjo laimëti ne tik ávairiausius konkursus, bet irgauti pavyzdinio kolektyvo vardà.gauti pavyzdinio kolektyvo vardà.gauti pavyzdinio kolektyvo vardà.gauti pavyzdinio kolektyvo vardà.gauti pavyzdinio kolektyvo vardà.

AAAAAtrodo, maþai reikðminga proga – 30-ies metø „trodo, maþai reikðminga proga – 30-ies metø „trodo, maþai reikðminga proga – 30-ies metø „trodo, maþai reikðminga proga – 30-ies metø „trodo, maþai reikðminga proga – 30-ies metø „VVVVVingioingioingioingioingio“ vardui ðventë – bet“ vardui ðventë – bet“ vardui ðventë – bet“ vardui ðventë – bet“ vardui ðventë – betvingieèiai jà padarë tikrai didelæ! Tvingieèiai jà padarë tikrai didelæ! Tvingieèiai jà padarë tikrai didelæ! Tvingieèiai jà padarë tikrai didelæ! Tvingieèiai jà padarë tikrai didelæ! Tai ne pagrindinis ansamblio jubiliejus – ðieai ne pagrindinis ansamblio jubiliejus – ðieai ne pagrindinis ansamblio jubiliejus – ðieai ne pagrindinis ansamblio jubiliejus – ðieai ne pagrindinis ansamblio jubiliejus – ðie-----met ansambliui sukako 47 metai. Tmet ansambliui sukako 47 metai. Tmet ansambliui sukako 47 metai. Tmet ansambliui sukako 47 metai. Tmet ansambliui sukako 47 metai. Taèiau ið pat pradþiø ansamblis nesivadinoaèiau ið pat pradþiø ansamblis nesivadinoaèiau ið pat pradþiø ansamblis nesivadinoaèiau ið pat pradþiø ansamblis nesivadinoaèiau ið pat pradþiø ansamblis nesivadino„„„„„VVVVVingiu“, jis neturëjo jokio pavadinimo. O tais laikais turëti pavadinimà nebuvoingiu“, jis neturëjo jokio pavadinimo. O tais laikais turëti pavadinimà nebuvoingiu“, jis neturëjo jokio pavadinimo. O tais laikais turëti pavadinimà nebuvoingiu“, jis neturëjo jokio pavadinimo. O tais laikais turëti pavadinimà nebuvoingiu“, jis neturëjo jokio pavadinimo. O tais laikais turëti pavadinimà nebuvotaip paprasta – kolektyvai turëjo laimëti ne tik ávairiausius konkursus, bet irtaip paprasta – kolektyvai turëjo laimëti ne tik ávairiausius konkursus, bet irtaip paprasta – kolektyvai turëjo laimëti ne tik ávairiausius konkursus, bet irtaip paprasta – kolektyvai turëjo laimëti ne tik ávairiausius konkursus, bet irtaip paprasta – kolektyvai turëjo laimëti ne tik ávairiausius konkursus, bet irgauti pavyzdinio kolektyvo vardà.gauti pavyzdinio kolektyvo vardà.gauti pavyzdinio kolektyvo vardà.gauti pavyzdinio kolektyvo vardà.gauti pavyzdinio kolektyvo vardà.

31

VISKAS ÁMANOMA IR PASIEKIAMA„Vilniaus inþinerinis statybos institutas ir jo ðokiø ansamblis aktyviai dalyvau-

davo ne tik instituto, miesto, bet ir respublikos gyvenime. Kasmet vykdavorespublikiniai konkursai. Tø konkursø metu 1975-1976-1977 metais ðokiøansamblis nuolat uþimdavo prizines vietas. Ir 1978 metais kultûros centras irVilniaus miesto savivaldybës kultûros skyrius rekomendavo kolektyvui suteiktipavyzdinio vardà, o pavyzdinis kolektyvas visuomet gaudavo teisæ pasirinktijiems patinkantá pavadinimà. Ansamblieèiai be dideliø diskusijø pasirinko„Vingio“ vardà. Taèiau tuo metu Vilniuje buvusi didelë gamykla „Vingis“sugebëjo susitarti su miesto vadovybe, kad jokiam kitam kolektyvui ar susibûri-mui ðis vardas nebûtø suteikiamas. Todël mes buvom priversti ieðkoti kitovardo. Po ilgø diskusijø ansamblieèiai pasirinko vardà „Þara“. Taèiau tuo laikubuvæ ideologiniai vadovai átarë, kad ðitam pavadinime slypi kaþkas antitarybi-nio ir buvo uþdrausta tuo vardu „Þara“ vadintis. Kadangi visus reikalus tvarkone vienas þmogus, o yra visa jø grandinë, tai kai man buvo praneðta, kadpavadinimas „Þara“ netinka, dokumentus tvarkantis þmogus pasakë, kad reikiagreitai sugalvoti kità pavadinimà, nes reikia dokumentacijà tvarkyti. Kadangi jisþinojo, kad „Þara“ negalima, tai jam paaiðkinau, kad anksèiau mes norëjom„Vingio“ pavadinimo, tik þinoma nepasakiau, kad ir „Vingis“ buvo uþdraustas.Jisai patikëjo tuo þodþiu, áraðë „Vingio“ pavadinimà, tuos dokumentus nusiuntëá Kultûros ministerijà, ir kai jau kultûros ministro ásakymas, patvirtinantis „Vin-gio“ vardà, buvo, ðis vardas liko ir iki ðiol,“ - ðtai tokiais R. Tamuèio þodþiaisbuvo pradëtas koncertas 2009 m. gruodþio 12 d. Lenkø kultûros namuose. PatsRièardas dalyvauti negalëjo, nes tà paèià dienà KTU tautinio meno ansamblis„Nemunas“ ðventë savo 60 metø jubiliejø! O R. Tamutis buvo vienas ið„Nemuno“ ákûrëjø.

Vos tik spëjom nubraukti prakaità po „Linksminkimos 2009“ festivalio,pradëjom ruoðtis „Vingio“ vardo 30-meèio koncertui. Koncertui ruoðëmësbeveik mënesá, taèiau intensyvios repeticijos prasidëjo likus paskutinëmsdviems savaitëms iki ðventës.

Á koncertà kvietëme tik buvusius vingieèius, nes ðio koncerto valdybos irvadovø sutartas pagrindinis tikslas buvo á ðventæ sukviesti buvusius vingieèius,tëvus ir draugus. Nors ir Lenkø kultûros namø salë nebuvo pilnutëlë, taèiaupalaikymo ið ðiø þiûrovø sulaukëme tikrai didelio. Ypaè kai merginos ðoko„Muðtokynæ“ – ðoká su muðtokais. Taip jau nutiko, kad ðokio metu vienaimerginai „pasimetë“ muðtokas. O tada ir prasidëjo visas spektaklis: vienamergina suvaidino nustebusià pamaèiusi paliktà muðtokà, kita mergina nepasi-metë ir pradëjo plakti sviestà ið karto su dviem. O didþiausia laimë ir þiûrovøovacijos buvo, kai pamestas muðtokas vël atsidûrë já pametusios merginosrankose.

Nors koncertas nebuvo ilgas, bet vingieèiai stengësi parodyti þiûrovams tai,ko daþnai pastaruoju metu nerodë niekam – kad bûtø ádomiauþiûrëti. Aiðku, ðiek tiek parodytà programà reikëjo dar tobulinti,bet kaip visada studentams bûna – pritrûko vienos nakties.

Na, o po koncerto esami ir buvæ vingieèiai susitiko restora-ne „Ponas Tadas“. Labiausiai visiems patiko alaus ið firminio 3litrø bokalo gërimo varþybos, kai ðeði þmonës turi kuo greièiauáveikti bokalà. Neáveikiami ðioje rungtyje buvo dabartiniaivingieèiai! Vakaro metu specialø ðoká parodë ir buvusiosvingietës, buvo dar kelios rungtys, daug ðokiø ir ... laikasprabëgo nejuèiom. Artëjo jau rytas, restoranas po truputátuðtëjo, visi skirstësi..

Taigi „Vingis“ savo vardo 30-metá paminëjo labai smagiai irtriukðmingai. O ansamblis savo 50 metø jubiliejø ðvæs2012 metais!

Kolegø jubiliejai

32

Apie ðá laikotarpá profesorius visuo-met kalba su aistra. Èia studentamspraktikantams teko keliauti per paèiaspaþangiausias tuo metu Lietuvoje ámo-nes – Skaièiavimo maðinø gamyklà,Elektros skaitikliø gamyklà, geriausiasstakliø gamyklas ir kt. – su teise domë-tis apie ávairios – projektinës, gamybi-nës, finansinës, valdymo ir netgi pre-kybinës informacijos judëjimà bei sà-veikavimà, taip pat nagrinëti su ámo-nës darbuotojais tinklinio planavimoir stochastinio programavimo uþdavi-nius bei galimybes tai pritaikyti ámo-nëse. O tarp laboratorijos sveèiø bu-vo ir Nobelio premijos laureatø, ir vë-liau pasaulinio garso asmenybëmis ta-pusiø specialistø.

Darbo patirtis Ekonominiø tyrimø la-boratorijoje greièiausiai ir lëmë tolimesná

Garbingas profesoriaus jubiliejus

Prof. habil. dr. R R R R Romualdas omualdas omualdas omualdas omualdas GINEVIÈIUSGINEVIÈIUSGINEVIÈIUSGINEVIÈIUSGINEVIÈIUSVerslo vadybos fakultetas

jauno specialisto pasirinkimà, kuris,nors ir prasidëjæs studijomis matemati-kos aspirantûroje, baigësi disertacijo-mis – tiek daktaro (1974 m.), tiek ha-bilituoto daktaro (1990 m.) – jau eko-nomikos mokslø srityje. Aleksandro Vy-tauto Rutkausko profesinë veikla irgi bu-vo susijusi su ekonomikos problemøsprendimu. 1976-1992 m. jis dirbo So-cialinës ekonominës plëtros prognoza-vimo skyriaus vedëju Lietuvos moksløakademijos Ekonomikos institute, 1992– 1993 m. – Investicijø politikos skyriausvadovu Ekonomikos ir privatizacijos ins-titute. Nuo 1993 m. pradëjo dirbti Vil-niaus Gedimino technikos universiteteprofesoriumi, 1998 m. iðrinktas Finan-sø inþinerijos katedros, kuri tuomet darvadinosi Ekonomikos katedra, vedëju,

o nuo 2002 m. – ir Verslo vadybos fa-kulteto dekanu.

Profesorius taip pat dirbo tiriamàjámoksliná ir pedagoginá darbà tarptau-tinëse institucijose ir uþsienio universi-tetuose. A.V.Rutkauskas yra Tarptauti-nës energetikø ekonomistø asociacijosnarys nuo 1991 m., Europos regioni-nës mokslo asociacijos (ERSA) narysnuo 1995 m. ir Tarptautinës informa-tikos akademijos (TIA) narys nuo 1997m. Daug naudingos patirties suteikëstaþuotës Austrijoje 1987 m. ir Purdueuniversitete JAV 1995 m.

Universitetinis matematiko (tikimy-biø teorija) diplomas niekuomet nebu-vo padëtas á ðalá. Tiek profesoriaus pa-rengtose monografijose, tiek vadovë-liuose sumàstytø situacijø ar identifikuo-

Aleksandras Vytautas Rutkauskas,ðiemet ðvenèiantis savo 70-ies metø jubilie-jø, gimë 1939 m. gruodþio 3 d. nuostabiaivaizdingame, istorinëmis legendomisapipintame, ant Nemuno kilpos parimusia-me Lietuvos kampelyje – Punioje (Alytausrajonas). 1958 m. baigus Punios vidurinæmokyklà nekilo abejoniø, kad reikiavaþiuoti á Vilniaus universitetà studijuotimatematikà. Universitetinës matematikosstudijos pasiûlë tam laikmeèiui kiek netikë-tas alternatyvas. Kelerius metus fakultetevyko eksperimentas, kuomet ir studentaimatematikai turëjo atlikti ilgalaikæ (9 mën.)gamybos praktikà. Praktikà teko atlikinëti(pilnai ten ásidarbinus) Vilniaus PKB Ekono-miniø tyrimø laboratorijoje, kuri, kad iroficialiai taip nepavadinta, buvo VUÛkiniø procesø ekonominio-matematiniomodeliavimo laboratorija, kurioje beporos-trejeto augesniø specialistø darba-vosi studentai praktikantai ir tik baigæstudijas diplomantai. Beveik ðeðetà metøuþtrukusios, ilgalaikæ praktikà turëjusiosstudijos buvo ðviesus magistro studijøpavyzdys tuomet, nors taip ir nebuvopavadintos.

33

tø problemø sprendimai neámanomibe tikimybinio (stochastinio) tikrovës su-pratimo ir atitinkamø metodø panau-dojimo. Tokio modernaus ekonominiøir finansiniø problemø spendimo atvejøgausu iðleistose monografijose „Finan-sø ir komercijos kiekybiniai modeliai“(2000), „Konkurencingo verslo projek-tavimas“ (2006), „Investiciniø sprendi-mø valdymas“ (2006), „Pelno inþine-rija” (2007), „Investicijø portfelio ana-tomija ir valdymas“ (2008). Tai pa-verèia jas itin populiariais ðiuolaikiniøþiniø ðaltiniais aukðtøjø mokyklø studen-tams. Pastaraisiais metais nagrinëja-ma tematika, kurios tam tikru akcentuturëtø bûti jau beveik uþbaigta monog-rafija „Integruotas verslo vertës ir rizi-kos valdymas“, prisotinta fundamen-taliø tiek ekonomikos, finansø, tiek irtikimybiø teorijos þiniø ir problemø.

Þiniø sandûros efektas, ko gero, lei-dþia profesoriui patekti á sunkiai priei-namus aukðèiausios kvalifikacijos tarp-tautinius þurnalus, organizuoti savo se-

sijas stambiose tarptautinëse konferen-cijose JAV, Graikijoje, Kinijoje. A.V.Rut-kauskas yra tarptautiniø konferencijø,vykstanèiø JAV, Graikijoje, Bulgarijo-je, Ukrainoje, Latvijoje moksliniø ko-mitetø narys, jis nuolat kvieèiamas re-cenzuoti uþsienyje vykstanèiø konferen-cijø straipsnius ekonomikos, finansø,tvarios plëtros tematika.

Daug dëmesio profesorius papras-tai skiria darbui su doktorantais. Vientik tiesiogiai dalyvauta ruoðiant bei gi-nant daktaro ir habilituoto daktaro di-sertacijas ar habilitacijos procedûrasper 100-à kartø per pastaràjá deðimt-metá. Profesorius juokauja, kad taipaiðkiai gali stebëti, kaip toli jauni ko-legos yra aplenkæ tave. Nors pats jisneabejoja, kad doktorantui tu gali bûtiádomus tik tuomet, kai jis turi kà ið ta-væs pasimokyti ir pasiimti.

Bûdamas Verslo vadybos fakulte-to dekanu, A.V.Rutkauskas atlieka ir ne-maþai administracinio darbo – daly-vauja Senato, Rektorato, komisijø po-

sëdþiuose, yra Senato biudþeto ir fi-nansø komisijos pirmininkas. Taèiau netir didelë darbø apimtis ir uþduoèiø su-dëtingumas nemaþina jo entuziazmo,geranoriðkumo ir supratingumo ben-draujant su kolegomis ir studentais. Stu-dentai, vedami jo padràsinimo, ple-èia savo akiratá ir ugdo smalsumà stu-dijuodami inovatyvø poþiûrá á investici-nius sprendimus suteikianèius dalykusir rengia bei apsigina kokybiðkus, ori-ginaliais moksliniais tyrimais pagrástusbaigiamuosius darbus. O ádomios iriðradingos fakulteto dëstytojø idëjosbei kûrybiniai sumanymai visuomet su-silaukia jo palaikymo.

Mielas Vytautai, jubiliejaus progakartu su kolegomis nuoðirdþiai sveiki-name Tave, linkime geros sveikatos irneblëstanèio optimizmo bei kûrybiðku-mo akademinëje veikloje.

Kolegø jubiliejai

34

Ðiais þodþiais Personalo direkcijos kolektyvas sveikino savo kolegæ vyres-niàjà vadybininkæ Rità Golðanskienæ, kuri ðiø metø lapkrièio 21 dienà ðven-të savo nepaprastai graþø, jubiliejiná, gimtadiená. Þvelgiant á jaunatviðkaiatrodanèià ir nuolat besiðypsanèià Rità, sunku patikëti jog besibaigianèiorudens takais atskubëjæ laiko þirgai jai padovanojo pusës amþiaus jubiliejø.

Na, o þmogaus gyvenimas yra toks koks yra – jis paþeria ir skausmo, irdþiaugsmo akimirkø. Nelepino jis ir mûsø Ritos ðeimos.

1948 metais, kaip ir dauguma lietuviø, bûsimieji Ritos tëvai kartu susavo ðeimomis buvo iðtremti á Buriatijà, Zaigrajevo rajonà, Verhni Talcy,prie Baikalo eþero. Mama buvo kilusi ið Pakruojo rajono Lygumø kaimo, otëvas – ið Pasvalio rajono Tetervinø kaimo. Bûdami toli nuo Tëvynës, ðiamesvetimame kraðte Ritos tëvai Genutë ir Bronius sutiko vienas kità, pamilo ir sukûrë ðeimà. Èia, 1954 metais, jiems gimë sûnusBalys, o kai pirmagimiui buvo jau ketveri metukai, 1958 metais, ðeima susilaukë dukrelës Vidos. Tais paèiais metais jiems darkartà nusiðypsojo laimë – jiems buvo leista gráþti ið tremties á Lietuvà ir apsistoti Ðiauliø rajono Ginkûnø kaime, kuriame, aiðku, jøniekas nelaukë, todël keturiø asmenø ðeimai nebuvo lengva surasti bûstà, juolab tremtiniams. 1959 metø lapkrièio 21 dienàðeimoje dar gimë dvynukai, tai ir buvo mûsø jubiliatë Rita ir jos broliukas Sauliukas.

1966 metais maþoji Rita pradëjo lankyti Ginkûnø aðtuonmetæ mokyklà, o 1968 metais, ðeimai persikëlus á Vilniø, toliaumokësi Vilniaus 40-oje vidurinëje mokykloje. 1977 metais, baigusi vidurinæ mokyklà, jubiliatë ástojo á Vilniaus elektromechanikostechnikumà, kuriame 1980 metais baigë programavimo greitaeigëms matematinëms maðinoms specialybës kursà ir ágijo techni-ko-matematiko-programuotojo kvalifikacijà.

1979-1996 metais (17 metø) jubiliatë ëjo LR valstybinës draudimo ástaigos skaièiavimo centro „Indra“ inþinierës-ekonomistëspareigas, 1996-1997 m. dirbo kasininke-kontroliere „Litimpex“ banke.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Personalo direkcijoje Rita pradëjo dirbti nuo 1997 m. rugpjûèio 18 d. vyresn.inspektore, o nuo 2006 m. geguþës 3 d. eina vyresniosios vadybininkës pareigas. Regis, taip neseniai ji atëjo á mûsø kolektyvà,o jau prabëgo 12 metø, kurie suteikë galimybæ bendradarbëms pajausti, kad ðalia yra darbðti, draugiðka, sàþininga bei jautriossielos kolegë, visada skubanti padëti kitiems.

Jubiliatei gerai sekasi ir asmeninime gyvenime: turi rûpestingà vyrà, su kuriuo kartu yra jau 27 metus, uþaugino dvi ðauniasdukras (vyresnioji Auðra yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto absolventë, o jaunëlë Inga – Vilniaus pedagoginio univer-siteto absolventë), turi puikø þentà ir nuostabø anûkëlá.

Personalo direkcijos kolektyvas nuoðirdþiai sveikina mielà Rità ðio graþaus Jubiliejaus proga ir linki:Lai iðsipildo svajos slaptos,Kurias neðioji ðirdyje,O á Tavuosius metø laiptusPripusto þiedlapiø pûga.

Kilmingø uþmojø ir siekiø,Sëkmingø pergaliø, kad josLydëtø visada á prieká –Kas kartà link naujos pradþios!

Su graþiu Jubiliejumi, miela RitaRegina ÞEMKIENËPersonalo direkcijos direktorë

Tegu tie metai, bëgantys pro ðalá,Tavo gyvenimà vis rudeniu þymës.Rudens ðalna pakàsti viskà gali,Tegu tik niekad ji nepalieèia ðirdies.

Penkiasdeðimties metø Jubiliejaus progaMes linkime sveikatos, laimës, dþiaugsmoir nuotaikos þvalios,Tegul Tau skiriamø ILGIAUSIØ METØDar daug daug kartø lapkritis kartos

Rita Golðanskienë su dukromis

35

Tiltø ir specialiøjø statiniø kated-ros docentui Eugedijui Juozui Dulins-kui spalá sukako 70 metø. Daugiaunei 40 metø Eugedijus paskyrë moks-lui, pedagoginiam ir metodiniam dar-bui VISI ir dabartiniame VGTU.

Eugedijus gimë 1939 m. spalio 10d. Kauno raj. Kampiðkiø km. ûkinin-ko ðeimoje. Trumpai lankë Garliavospradinæ mokyklà. 1948 m. kartu suvisa ðeima buvo iðtremtas á Sibiro Ir-kutsko srities Usolës rajono Nikola-jevskos kaimà, kuriame buvo ásikûræs„Ðirokopadës“ miðko paruoðø ûkis.Èia su pagyrimu baigë septynmetæmokyklà rusø kalba. Toliau mokslustæsë Irkutsko mieste, kur buvo nuvy-kæs kartu su seserimi. 1958 m. sidab-ro medaliu baigë Irkutsko vidurinæmokyklà. 1957 m. Lietuvos TSR Aukð-èiausioji taryba reabilitavo tëvus, kaip iðtremtus be pagrindo.Lietuvoje tëvams buvo gràþintas iðlikæs nekilnojamasis turtas irapmokëta uþ valstybës oficialiai aneksuotà turtà. Gráþæs á Lietu-và Eugedijus 1958 m. ástojo á Kauno politechnikos institutà.Kadangi tuomet geleþinkelio inþinieriai Lietuvoje nebuvo ren-giami, o tokiø specialistø Lietuvai labai reikëjo, Lietuvos Vy-riausybës sprendimu buvo iðsiøstas mokytis á Baltarusijos gele-þinkelio transporto inþinieriø institutà, kurá su pagyrimu baigë1963 m. ágydamas geleþinkeliø statybos inþinieriaus specialy-bæ. Studijuodamas institute uþ labai gerà mokymàsi gavo var-dines stipendijas. Po studijø trumpai dirbo Kauno geleþinkeliopastatø apygardoje. Jau 1963 m. rudená buvo paðauktas á tar-nybà Sovietø armijoje. Tarnavo Geleþinkelio kariuomenës dali-nyje ir dalyvavo geleþinkeliø bei stoèiø pastatø statyboje iki 1965m. lapkrièio mënesio. Po tarnybos nuo 1965 m. dirbo Kaunopolitechnikos institute asistentu, inþinieriumi tyrinëtoju. 1967m. ástojo á aspirantûrà ir jà baigë jau Vilniaus inþineriniamestatybos institute (VISI) 1970 m. Po aspirantûros baigimo dirbovyr. inþinieriumi, vyr. moksliniu bendradarbiu ir 1973 m. apgy-në disertacijà, ágydamas technikos mokslø kandidato laipsná.Gelþbetoniniø konstrukcijø katedroje nuo 1973 m. dirbo pe-dagoginá darbà asistento, vyr. dëstytojo ir docento pareigose.Docento mokslinis vardas suteiktas 1980 m. Mokslinis daktarolaipsnis ir docento vardas yra nostrifikuoti Lietuvos Respubliko-je. 2001 m. pradëjo dirbti naujai ásteigtoje Tiltø ir specialiøjøstatiniø katedroje docento ir profesoriaus pareigose. Dirbda-mas pedagoginá ir moksliná darbà katedroje lygiagreèiai, nuo1994 m., vadovauja Vilniaus Gedimino technikos universitetoStatiniø, konstrukcijø ir medþiagø mokslo laboratorijai. Joje va-

Eugedijaus Juozo Dulinsko jubiliejus

Doc. dr. Algirdas Jonas Algirdas Jonas Algirdas Jonas Algirdas Jonas Algirdas Jonas NONONONONOTKTKTKTKTKUSUSUSUSUSTiltø ir specialiøjø statiniø katedra

dovavo ûkiskaitiniams darbams, tyrë statiniusir pastatus, projektavo naujø ir renovuojamøpastatø stiprinamas konstrukcijas, atliko ne-maþai konstrukcijø ir projektø ekspertiziø. Kartusu kolegomis sukûrë Lietuvos geleþinkeliø vir-ðutinæ konstrukcijà, kuri sëkmingai eksploa-tuojama, parengë jos standartus ir kitus nor-minius dokumentus. Mokslinë veikla iðdësty-ta per 120 straipsniø ir 2 monografijose. Ba-kalaurams, magistrams ir doktorantams skaitëpaskaitas konstrukcijø skaièiavimo klausi-mais, vadovavo doktorantams. Kartu su ko-legomis studentams parengë 6 metodinius lei-dinius.

Eugedijus yra puikus organizatorius-va-dybininkas. Ne kartà stebëjomës jo solidaus

veikëjo ávaizdþiu derybose, gebëjimu átikinti ávairiø ástaigø va-dovus moksliniø tyrimø svarba, sudaryti palankias ûkiskaitinessutartis ir aprûpinti tyrimø darbais laboratorijos bei katedroskolegas. Ypaè gerbiamas Eugedijus Lietuvos geleþinkelininkø,kurie jau seniai já tituluoja profesoriumi. Nors buvo daugumosdarbø vadovas, bet ir pats nesikratë juodo ar pavojingo dar-bo. Prisimenu, kaip nustëro visi, kai, nepaisant solidaus stoto,kaip vijurkas siauromis kopëèiomis uþlipo á 120 m aukðèio dûm-trauká Panevëþyje ir, persisvëræs per jo virðø komentavo vidausapdailos defektus. Kai kuriems jaunesniems kolegoms uþteko ir25 m aukðèio, kad apsisukæ sugráþtø atgal. Iðtvermei ir dràsai,jo paties teigimu, padëjo sibirietiðka patirtis, kai medþioklëjeant Sajanø kalnø atbrailø tekdavo sëlinti þvëriø pëdsakais.

Visada Eugedijus turi savo nuomonæ ir nebijo jos pasakytibet kokiai valdþiai. Nors gynë Vilniaus televizijos bokðtà nuookupantø, pats nukentëjo, bet niekados nesiþavëjo iðverstakai-liais „patriotais“ ar baltaisiais revoliucionieriais, tegebanèiaissugriauti tai, kas buvo gerai, bet negebanèiais sukurti niekonaujo gero. Didelë gyvenimiðka patirtis visados jam padëjoatskirti pelus nuo grûdø.

Graþi Eugedijaus ðeima. Þmona Teresë ilgà laikà dirbo va-dovaujantá darbà farmacijos ástaigose. Sûnus Rytis su marèiaJolanta padovanojo seneliui du puikius anûkus Povilà ir Tomà.Belieka jiems visiems palinkëti laimës ir sutarimo ðeimoje.

Tiltø ir specialiøjø statiniø katedros kolektyvas nuoðirdþiaisveikina savo kolegà Eugedijø Dulinskà graþaus jubiliejaus pro-ga, linki geros sveikatos, neblëstanèio optimizmo ir prasmin-gø gyvenimo metø.

Sutikti kelyje

36

Birbynës, filatelijos iðkilus riteris

Doc. dr. Algimantas Algimantas Algimantas Algimantas Algimantas NAKASNAKASNAKASNAKASNAKAS,,,,,Julius Julius Julius Julius Julius NORKEVIÈIUSNORKEVIÈIUSNORKEVIÈIUSNORKEVIÈIUSNORKEVIÈIUS

Vingrios, romantiðkos melodijos uþvaldyti nuðèiûvaþiûrovai, kol visiðkai paskæsta muzikos pasaulyje. Kaip irpats atlikëjas Antanas Jonuðas. Stovi susikaupæs prieðdidþiulæ auditorijà. Ir supranti, kad jam niekas neegzistuoja.Tik birbynë ir jo mikliø pirðtø sukurti lyriðki, svajingi garsai,daug pasakantys akordai.

Sunku pasakyti, nes niekas ir nebandë iðsiaiðkinti,suskaièiuoti, kiek ðirdþiø Antanas Jonuðas pavergë savonuostabiausios birbynës trelëmis. Ne taip paprasta suþinoti,nuo kada ðis nesudëtingas instrumentas Maestro rankosetapo stebuklingàja burtininke. Taèiau ðiandien niekam nepaslaptis, kad ðiuolaikinë birbynë – jau ne folkloro instru-mentas. Ðiam tikslui buvo skirta jos pirmtakë. Apie 1950metus Pranas Serva ðá instrumentà gerokai iðtobulino. Iðprimityvaus padarë chromatiná, t.y. birbynæ, turinèià platødiapazonà ir „gebanèià“ atlikti ávairius, ne tik folkloro,kûrinius. Ðitam pasitarnavo sumanymas birbynæ panaudotidainø ir ðokiø ansambliuose. Bet birbynë ir toliau liko nemasinis, daugiau egzotinis instrumentas.

- Birbynë reikalauja labai daug darbo. Norint palaikytigerà formà, kasdien tenka po dvi-tris valandas groti, -atvirauja Maestro.

Klausydamas Antano Jonuðo grojimo, supranti, kadbirbynë jo klauso. Tai liudija ir prieð kurá laikà iðleistoskompaktinës plokðtelës „Melodijos birbynei“, „Birbynësmetamorfozës“. Èia Antanas Jonuðas groja G.F.Hendelio„Sonatà obojui ir fortepijonui“, B.Briteno „Ðeðios metamorfo-zës obojui solo pagal Ovidijø“, B.Dvariono „Skerco“,V.Juozapaièio „Sonata birbynei solo“, A.Raèiûno „SonataG-dur obojui ir fortepijonui“, net ðeðis M.K.Èiurlioniopreliudus ir kai kuriø kitø pasaulinio garso kompozitoriøkûrinius.

Kada ir kaip prasidëjo ðio talentingo birbynininko, pedagogo kelias á didþiàjà muzikà?- Nuo maþens mëgau muzikà, - sako gausioje þemaièiø ðeimoje, keturiø sesiø ir trijø broliø apsuptas Antanas. –

Mamytë turëjo graþø balsà ir mëgo dainuoti. Að mëgau visada jai pritarti.Átakos turëjo ir gimtinë – Telðiø rajono Dumytrø kaimas, kuriame 1940 m. sausio 11 d. gimë Antanas. Jis jau buvo

penktas vaikas ðeimoje. Bet ne paskutinis. Per tëvø þemæ linksmai èiurendamas tekëjo upelis. Smagiai viena kità vijodidesnës ir maþesnës kalvelës, aukðtumëlës, kai kurios apaugusios krûmais. Pavësá teikë vienas kitas didesnis medis.Jonuðai turëjo beveik dviejø hektarø savà miðkà. Dumytrai nebuvo Þemaitijos uþkampis. Nuo èia iki Vieðvienø apylinkës,kuriai ðis kaimas priklausë – ðeði kilometrai. Dar septyni kilometrai ir galëjai groþëtis rajono centru Telðiais. Jonuðai á ðámiestà keliaudavo ir per prie kur kas didesnio, judresnio kelio ásikûrusius Eigirdþius. Á ðá baþnytkaimá nuo Jonuðø namøbeveik tiek pat, kaip á apylinkës centrà.

Antanas nuo maþens kartu su seserimis, broliais padëjo tëvams þemës ûkio darbuose. Prieð tai jis ilgokai ganë karves.Tada vaikiukas ir pasigamino kankles. Tai buvo gana primityvus muzikos instrumentas, bet jau galëjo groti, iðgauti garsusir juos jungti á melodijà. Gerokai vëliau tëvelis turguje nupirko septyniø stygø akustinæ gitarà. Ði dovana berniukui suteikëdidþiulá dþiaugsmà. Dþiaugësi ir grojo, grojo, grojo...

- Net ðeimos ansambliukà subûriau. Svainis grojo akordeonu, brolis muðë bûgnà, o að pats skrebinau gitarà. Dauggrojome namie ir pirtyje, kai savaitgaliais kaimynai tai vienur, tai kitur susirinkdavo maudytis, - prisiminë Maestro pirmuo-sius bandymus pademonstruoti kà moka, nors iki pirmo tikro koncerto oi, kaip buvo toli.

37

Þiemavoti Antanas gana anksti pradëjo vaþiuoti pas boèelá á Lieplaukæ. Ðiame baþnytkaimyje pradëjo lankyti mokyklà.Èia baigë ir septynmetæ. Iki ðiandien geru þodþiu prisimena mokyklos direktoriø Juozà Vaièiulá, kuris ádomiai dëstë fizikà,buvo puikus pedagogas ir þmogus. Jis gal ir turëjo ðiek tiek átakos, kad Antanas pasuko profesionalaus muzikanto keliu.

1954 m., baigæs Lieplaukës septynmetæ mokyklà, iðvaþiavo á Klaipëdà. Stoti á St.Ðimkaus muzikos mokyklà.- Kur priimsite, ten ir stosiu, - atsakë vaikinas á klausimà, ko norëtø mokytis, be þodþiø pasakydamas savo didþiàjà

svajonæ – iðmokti gerai muzikuoti.- Tai gal pradëkite mokytis groti birbyne... – nedràsiai pasiûlë virtuoziðkai grojantis obojumi dëstytojas Kazimieras

Biliûnas.- Gerai... Jeigu tik priimsite á mokyklà.Priëmë. Antanas Jonuðas pateko á geras, rûpestingas dëstytojo K.Biliûno, kuris Klaipëdoje garsëjo kaip puikus pedago-

gas, nepaprastai geras þmogus, gabus talentø ugdytojas, rankas. Ir auklëtinis neapvylë savo mokytojo. Sparèiai tobulëjo irbesimokydamas jau garsëjo kaip geras, didelæ paþangà darantis birbynininkas. Berods, mokësi ketvirtame kurse, kaidëstytojas, atvaþiavusiam á Klaipëdà koncertuoti Baliui Dvarionui, pasiûlë savo mokiná, kaip galintá pakeisti susirgusiàsmuikininkæ. Auklëtinis pateisino mokytojo viltis: Antanas Jonuðas gana sëkmingai pagrojo B.Dvariono „Prie eþerëlio“. Ir taibuvo gabaus birbynininko pirmasis oficialus koncertas. Bet nepaskutinis. Ðiandien Antano sàskaitoje – 57 autoriniai koncer-tai, su ávairiais kolektyvais ir kaip solistas dalyvavo daugiau kaip 3000 koncertø Lietuvoje, Europos valstybëse, JAV, Kanado-je, Jordanijoje, Sirijoje. Pastaruoju metu nemaþai koncertuoja su VGTU tautiniø ðokiø ansamblio „Vingis“ kapela. Neretaiskambiomis improvizacijomis, þaidybiniais elementais birbynininkas Antanas Jonuðas paávairina Vilniaus mokytojø namuose,VGTU „Gedimino klube“ vykstanèius knygø pristatymus, konferencijas, kolegø jubiliejus, kitus renginius.

Diplomuotam birbynininkui klaipëdieèiai pedagogai rekomendavo stoti á Vilniaus valstybinæ konservatorijà. Èia tobulino-si vadovaujamas maestro Povilo Samuièio. 1963 m. Antanas Jonuðas baigë liaudies instrumentø (birbynës) specialybës visàkursà ir gavo aukðtojo mokslo baigimo diplomà, kuris suteikë jam solisto dëstytojo kvalifikacijà.

Studijuodamas Antanas Jonuðas vadovavo Vilniaus profsàjungø kultûros rûmø Liaudies instrumentiniam ansambliui,mokytojavo Vilniaus Tallat-Kelpðos muzikos mokykloje. 1959 m. kartu su Vilniaus miesto studentø sekstetu, kuriame kontra-bosinëmis kanklëmis grojo ir bûsimasis Kovo 11-osios nepriklausomybës akto signataras Romualdas Ozolas, iðvyko á Vienà,á VII-àjá tarptautiná jaunimo festivalá ir gráþo apdovanotas aukso medaliu. Dar studentas su meno saviveiklos kolektyvukoncertavo Vengrijoje, Lenkijoje, Èekoslovakijoje. Po studijø, tarnaudamas tarybinëje armijoje, tapo Maskvos kariø kûrybi-

Antanas Jonuðas (antras ið kairës) su visa „Vingio“ kapela. Nuotr. I. Kalëdienës

Sutikti kelyje

38

nio festivalio laureatu. Universitetas kapelos vadovà apdovanojo VGTU jubiliejiniu aukso medaliu.Gráþæs ið kariuomenës, 1963 m. pradëjo dirbti Valstybiniame akademiniame nusipelniusiame dainø ir ðokiø liaudies

ansamblyje „Lietuva“. Buvo liaudies instrumentø orkestro artistas solistas. Teko dirbti ir ðio orkestro birbynininkø koncertmeis-teriu. „Lietuvos“ ansamblio direktorius P.Telyèënas pastebi, kad Antanas Jonuðas turi gerà muzikiná skoná, atmintá, ne kartàpasiþymëjo kaip solistas birbynininkas. Taip pat sako, kad darbe buvo stropus, reiklus sau ir kitiems. Su kolektyvu ne kartàbuvo iðvykæs koncertuoti á uþsiená.

1974 m. Antanas Jonuðas atsisveikino su „Lietuvos“ ansambliu ir pradëjo pedagoginæ-kûrybinæ kasdienos veiklà sostinësaukðtojoje technikos mokykloje. Ádarbintas Estetikos katedros dëstytoju, praktiðkai studentø ðokio ansamblio liaudies instru-mentø orkestro vadovu.

- Su choreografu Rièardu Tamuèiu kûrëme ðokiø ansamblá „Vingis“. Prisimenant pirmuosius kolektyvo þingsnius, tuossunkius laikus, kai reikëjo suburti liaudies instrumentø orkestrà, ne tik ásigyti liaudies muzikos instrumentø, bet ir iðmokytibûsimuosius inþinierius jais groti, - paðnekovas su ðypsena prisimena darbo pradþià naujame kolektyve.

Bëgo metai, ansamblis tvirtëjo, prasidëjo koncertinës kelionës po Lietuvà ir toli uþ jos ribø. Nors ir dþiaugiantis viskopasitaikydavo – kapela tai sumaþëdavo, tai vël pasipildydavo naujais muzikantais, kuriuos kartais reikëdavo pradëti mokytivos ne nuo nulio. Bet toks jau tas pedagoginis-kûrybinis kelias. Ir Antanas Jonuðas pluðëjo nenuleisdamas rankø, nëminutei neprarasdamas optimizmo. Nuoðirdþios, vos ne iki devinto prakaito repeticijos, duoda rezultatø. Ir universitetojubiliejiniais metais á tautiniø ðokiø ansamblá „Vingis“ atskrido „Aukso paukðtë“. Tai aukðtas ir pelnytas apdovanojimas, priekurio nemaþai prisidëjo ir ansamblio kapelos vadovas Antanas Jonuðas.

Per tuos deðimtmeèius ansamblio kapelos repertuaras pasipildë ne vienu jos vadovo aranþuoto ar net originaliu kûrinë-liu. Tai „Mokinukø sutartinë“, „Dainø vainikëlis“, „Studenèiokas“, ðventinis bei sodþiaus valsai. Taèiau þiûrovai audringaisplojimais (ir nepakartojus bent kartà kità „nepaleidþia“) sutinka Antano Jonuðo „Aukðtadvario gená“, kurá skrabalais meistrið-kai grojo Augustinas Ruibys, o dabar já pakeitë Audrius Pelenis.

Paprastai „Vingis“ koncertà pradeda Rièardo Tamuèio ðokiu „Saulës vartai“, kuriam muzikà sukûrë Antanas Jonuðas.Pagal jo muzikà merginos ðoka „Tris siûlelius“, o visi – „Èiukuriukà“. Universiteto renginiui „Gedimino dienos“, akcijai prieLDK Gedimino paminklo Katedros aikðtëje, „Vingio“ choreografas sukûrë triptikà „Gedimino ainiai“. Antano Jonuðo muzikasukvietë prie paminklo merginas su gële rankoje nusilenkti Vilniaus kûrëjui, o paskui – LDK Gedimino þygûnus – „Vingio“vaikinus.

VGTU Estetinio ugdymo centro, kuriam priklauso ansamblio „Vingis“ darbuotojai, internetiniame puslapyje AntanasJonuðas prisipaþásta, kad jo didþiausias pomëgis – kolekcionavimas.

- Sukaupiau ne taip jau didelæ, bet, mano nuomone, vertingà kolekcijà. Renku paðto þenklus, kurie skirti muzikai. Otokiø pasaulio paðtai ne tiek jau daug ir iðleidþia, - nesileisdamas á iðsamesnius komentarus bei neminëdamas skaièiø,paaiðkino Antanas Jonuðas. – Buvau iðrinktas delegatu á penktàjà Lietuvos filatelistø sàjungos suvaþiavimà.

Tik prasitarë, kad perëjæs per paðtà, antspauduotas vokas turi didesnæ vertybæ. Todël jis saugo nemaþai vokø su pirmosdienos specialiu paðto þymekliu. Yra iðleidæs ne vienà Lietuvos paðto þenklø ir specialiøjø antspaudø katalogà, á kurá átrauktiir jo paties ðios krypties kûriniai. O jø ne taip jau maþai. Antanas Jonuðas yra sukûræs ir iðleidæs daugiau kaip tris ðimtusoriginaliø paðto vokø ir atvirlaiðkiø. Pirmasis „gimë“ 1997 m. Já kûrëjas skyrë M.Maþvydo Katekizmo 450 metø sukakèiai.Beveik visi proginiai, skirti vienai ar kitai sukakèiai, svarbiems ðalies ávykiams paminëti. Ádomios ir serijos „Lietuviø liaudiesinstrumentai“, „Lietuviðkos monetos“, „Lietuvos didþioji kunigaikðtystë“, „Vilniaus Katedra“ ir kiti. O ant darbo stalo – bûsimomeninio voko maketas. Bûsimà vokà kûrëjas adresuoja sau. Tai bus originaliausia ir vertingiausia Antano Jonuðo dovanasau septyniasdeðimtmeèio jubiliejaus proga, kuri pateks ir á giminiø, artimøjø, paèiø geriausiø bièiuliø rankas. Tik nepapras-tai kûrybingas, niekada nepavargstantis, nepailstantis Þmogus tai gali sugalvoti.

Antanas Jonuðas nepabûgo iðbandyti ir „Vingio“ ðokëjo sukonstruoto triraèio „veþimo“

39

Gyvenimas VGTU

ERASMUSERASMUSERASMUSERASMUSERASMUS dienas labai pagyvi-dienas labai pagyvi-dienas labai pagyvi-dienas labai pagyvi-dienas labai pagyvi-no muzikinë grupë „Erasmus–Or-no muzikinë grupë „Erasmus–Or-no muzikinë grupë „Erasmus–Or-no muzikinë grupë „Erasmus–Or-no muzikinë grupë „Erasmus–Or-gazmus“. Grupëje grojo ir daina-gazmus“. Grupëje grojo ir daina-gazmus“. Grupëje grojo ir daina-gazmus“. Grupëje grojo ir daina-gazmus“. Grupëje grojo ir daina-vo Bernhard Kuzel ir Andreas Gei-vo Bernhard Kuzel ir Andreas Gei-vo Bernhard Kuzel ir Andreas Gei-vo Bernhard Kuzel ir Andreas Gei-vo Bernhard Kuzel ir Andreas Gei-serserserserser, Macario R, Macario R, Macario R, Macario R, Macario Rodriguez de Todriguez de Todriguez de Todriguez de Todriguez de TenaenaenaenaenaAlvarez, LAlvarez, LAlvarez, LAlvarez, LAlvarez, Lordanis Pordanis Pordanis Pordanis Pordanis Papachristou,apachristou,apachristou,apachristou,apachristou,Bakalis PBakalis PBakalis PBakalis PBakalis Panagiotis Maria-Kiriaki Fanagiotis Maria-Kiriaki Fanagiotis Maria-Kiriaki Fanagiotis Maria-Kiriaki Fanagiotis Maria-Kiriaki Fooooo-----t iadou. Gaila, kad ðis projektastiadou. Gaila, kad ðis projektastiadou. Gaila, kad ðis projektastiadou. Gaila, kad ðis projektastiadou. Gaila, kad ðis projektastrumpalaikis, nes baigæ trumpalaikis, nes baigæ trumpalaikis, nes baigæ trumpalaikis, nes baigæ trumpalaikis, nes baigæ ERASMUSERASMUSERASMUSERASMUSERASMUSstudijas, studentai iðvyks kiekvie-studijas, studentai iðvyks kiekvie-studijas, studentai iðvyks kiekvie-studijas, studentai iðvyks kiekvie-studijas, studentai iðvyks kiekvie-nas á savo ðalá... Bet kol dar neið-nas á savo ðalá... Bet kol dar neið-nas á savo ðalá... Bet kol dar neið-nas á savo ðalá... Bet kol dar neið-nas á savo ðalá... Bet kol dar neið-vyko, keletas jø sutiko atsakyti þur-vyko, keletas jø sutiko atsakyti þur-vyko, keletas jø sutiko atsakyti þur-vyko, keletas jø sutiko atsakyti þur-vyko, keletas jø sutiko atsakyti þur-nalo „Gedimino universitetas“nalo „Gedimino universitetas“nalo „Gedimino universitetas“nalo „Gedimino universitetas“nalo „Gedimino universitetas“klausimus.klausimus.klausimus.klausimus.klausimus.

LABIAUSIAI PATINKA...ÞALIA ÞOLË

- Ið kur atvykote i Lietuvà, kodël pasi-rinkote VGTU ir kaip apie já suþinojote?

MariaMariaMariaMariaMaria: „Esu ið Graikijos, studijuojustatybà. Mano universitetas bendradar-biauja su VGTU. Domëjausi ERASMUSprograma ir VGTU programa labiausiaiatitiko mano lûkesèius. Dël ðiø prieþasèiøpasirinkau studijas ðiame universitete.“

Andi: „Að ið Vokietijos, bet studijuojuAustrijoje. 2 metus studijavau Anglijojeir ten susipaþinau su keliais lietuviais. No-rëjau pamatyti, kur jie gyvena – jø tëvy-næ. Todël gráþæs á Austrijà pasidomëjausavo universitete, ar turi partneriø Lietu-voje. Pasakiau sau, kodël gi ne? Taip aðir atsiradau èia – Vilniuje.“

Panos: „Tiesà pasakius, atsidûriau èianetikëtai. Lietuva buvo paskutinis gali-mas variantas vaþiuoti studijoms pagalERASMUS programà. Tai buvo ne manosprendimas. Galima pasakyti – klaida,bet að jà tiesiog dievinu.“

Berhart: : : : : „Að ið Austrijos. Atvykau èiabeveik neturëdamas pasirinkimo, nes no-rëjau kur nors iðvykti ið savo universite-to. Nenorëjau rinktis tø ðaliø, kur keliaujadauguma studentø. Norëjau paþinti Ry-tø ðalis. Beje, að pirmasis ið savo univer-siteto èia studijuoju.“

Macario: : : : : „Að ið Pietø Ispanijos. Ne-þinau, kodël pasirinkau Lietuvà. Matytlëmë tai, kad nenorëjau iðvaþiuoti vie-nam semestrui. Juk reikia viskà daryti kaipreikiant. Vieno semestro man maþa. To-dël galëjau pasirinkti tarp Lietuvos ir Por-tugalijos. Kadangi studijuoju netoli Por-tugalijos, tai nesinorëjo vykti taip arti. To-dël að èia.“

- - - - - Ar ádomu pas mus gyventi ir stu-dijuoti? Kokius áþvelgiate skirtumus tarpsavo ir mûsø ðalies?

Maria: „Èia man labai patinka. Gra-þus miestas. Vilnius yra labai þalias pa-lyginus su Salonikais – mano gimtuojumiestu. Universitete studijos gerai orga-nizuotos. Man patinka dalykas, kurá stu-dijuoju.

Kalbant apie skirtumus, tai dideli kul-tûrø skirtumai, architektûros stiliai taip patskiriasi. Ir muzika kitokia. Labai skiriasimaistas. Na, bet labiausiai man èia pa-tinka þalia þolë! Jos nëra tiek daug ma-no mieste.“

Andi: : : : : „Gyventi kaþkur kitur yra tie-siog puiku. Jau esu gyvenæs ilgesná lai-kotarpá Anglijoje. Paþinti naujas kultûras,ðalis visada smagu. Ið dalies mes visi esa-mi vienodi, taèiau turime nedideliø skir-tumø, kurie yra tikrai ðaunûs. Tiesà pa-sakius, Lietuva mane labai nustebino.Þmonës labai malonûs, draugiðki. Ne-susidûriau su jokiomis problemomis. Èianëra lengviau studijuoti. Daugiau reikiadirbti individualiai. Galbût dëstytojai ga-lëtø daugiau patarti, kaip studentui to-bulëti mokantis ið savo klaidø.“

Panos: : : : : „Visiðkai sutinku su Andi. Gy-venant sveèiose ðalyse, kita patirtis yrapuiki. Taèiau galiu pasakyti, kad èia ne-realiai ðalta. Kaip Aliaskoje. Vienas ið di-dþiausiø skirtumø - èia labai pigu.“

Macario::::: „Nëra didesniø skirtumø.Tik, þinoma, – orai. O gyvenimas èia tik-rai labai puikus.

- Kaip susibûrëte á muzikinæ grupæ?Kaip rinkotës repertuarà, kuriameskamba populiarios ne tik Jûsø tëvø,

bet ir seneliø jaunystës dainos, pavyz-dþiui, Italijos partizanø himnas Bellaciao?

Maria: „Viskas prasidëjo vakarëliuo-se. Be to, susirinkdavome pas kà norsvirtuvëlëje ar kambaryje ir dainuodavo-me, grodavome, kas patinka. Grupësnariai klausosi tokià paèià muzikà. Tadapradëjome rengti nedidelius gitarø va-karëlius ir pradëjom màstyti: kodël gimums nesusibûrus á grupæ. Renkamësdainas, kurios mums patinka, kurios yralinksmos ir skatina kitus ðokti.“

Panos::::: „Mums patiko panaði muzi-ka, rinkomës, kas mums patinka.“

Andi::::: „Gyvenome tame paèiamebendrabutyje. Pagalvojome, kodël gi ne-pagrojus kitiems, platesnei auditorijai. Orepertuarà sudarë linksmos 7-8 deðimt-meèiø dainos, kurios patinka daugeliuiþmoniø. Muzikuodami stebime, ar pa-tinka mûsø klausytojams, draugams.Jiems patinka, kai atpaþásta dainas.“

Berhart: : : : : „Taip pat repertuarà kore-guoja tai, kad mes grojame daugiausiaakustinëmis gitaromis. Todël ieðkome to-kiø dainø, kurios derëtø skambinant ðio-mis gitaromis.“

- Kas paskatino iðmokti lietuviðkàdainà „Ilgas kelias“?

Panos::::: „Mano mentorë, labai labaidaug padëjusi man ir kitiems. Uþ pagal-bà ji papraðë tik vieno: iðmokti lietuvið-kà dainà. Padëjo ir jà iðrinkti. Visà sa-vaitæ uþtrukau mokydamasis þodþius.Daugiausia problemø turëjau su tarimu.Taèiau rezultatas buvo ne ið blogiausiø.“

Kalbëjosi Vanda Zubelytë

Pradþia - psl. 18

40

Gyvenimas VGTU

Gruodþio 8 dienà ávyko VGTU leidyklos „Technika“ organizuotas seminaras „Knygø leidyba“. Ið susirinkusiøjø gausos iraktyvumo buvo aiðku, kad tokio seminaro bûtinybë neabejotina, norintieji jame dalyvauti vos tilpo á Senato posëdþiø salæ,negalëjæ dalyvauti kità dienà teiravosi, kur galima rasti praneðimø konspektus. Seminaro tikslas buvo paaiðkinti VGTU autoriamsir visiems, besidomintiems akademine leidyba, kaip parengti rankraðtá, kad bûtø iðvengta bereikalingo darbo leidykloje rengiantmokslo ar studijø leidiná, taip pat supaþindinti su leidybos etapais ir aptarti iðkylanèias problemas. Taigi seminaras buvo aktualusvisiems, kurie leidþia ar leis savo leidinius VGTU leidykloje.

Studijø prorektorius doc. dr. Alfonsas Daniûnas áþanginiame seminaro þodyje pasidþiaugë puikia VGTU leidyklos „Technika“leidþiamø vadovëliø, skirtø studentams, kokybe. Pagrindiniu leidyklos prioritetu jis iðkëlë literatûros iðtæstinëms studijoms rengimà.

Praneðimus seminaro dalyviams parengë bei pristatë leidyklos „Technika“ direktorë Eleonora Dagienë („Rankraðèio kelias ikiknygos“) – pristatë, kokios leidybos naujovës ádiegtos VGTU leidykloje „Technika“ per pastaruosius trejus metus, aptarë leidybosproceso ypatumus; vyresnioji redaktorë Rita Malikënienë pristatyme „Terminai ir kiti svarbûs dalykai, rengiant rankraðtá leidyklai“pateikë internete laisvai prieinamus autoriams ir redaktoriams svarbius þodynus bei kitus informacijos ðaltinius, aptarë, kaip jaisnaudotis, pabrëþë kiekvieno þodyno privalumus, taip pat ji kalbëjo apie moksliná stiliø, kalbos kultûros svarbà ugdant mokslinæstudentø kalbà; vyresn. redaktorë Dalia Markevièiûtë pristatë Microsoft Word Office programos keitimø sekimo (Track changes)funkcijà („Redagavimas kompiuteriu“). Tema buvo aktuali, nes leidykloje rankraðèiai redaguojami kompiuteriu ir vëliau autoriaituri perþiûrëti suredaguotà darbà, taèiau daþnai jie susiduria su sunkumais, nes neþino, kaip naudotis redagavimo funkcija;Leidybos skyriaus vedëja Nina Gilytë („Literatûros sàraðo ypatybës“) – supaþindino su pagrindiniais literatûros tvarkymo princi-pais, aptarë literatûros sàraðo ypatumus, pateikë daug pavyzdþiø, pristatë vienà ið galimø sàraðo sudarymo sistemø, kuri leidyk-loje pasirinkta kaip pagrindinë; Maketavimo skyriaus vedëjas Deividas Rinkevièius („Kaip parengti paveikslus knygai“) – pateikëpagrindinius paveikslø, grafikø, formuliø tvarkymo reikalavimus, iðryðkino probleminius maketavimo aspektus, davë praktiniøpatarimø, kaip autoriai turëtø pateikti paveikslus maketuoti, kaip tinkamai surinkti formules rankraðtyje. Ðis praneðimas sulaukëitin didelio seminaro dalyviø dëmesio.

Apskritai seminaras sulaukë itin didelio autoriø susidomëjimo, vyko diskusijos su praneðëjais, dalyviai gavo daug praktiniøpatarimø, kaip tinkamai parengti leidiná visais aspektais: kalbos, stiliaus, maketavimo, literatûros pateikimo. Visi seminaro daly-viai gavo praneðimø konspektus.

Naudingà informacijà VGTU knygø autoriams galite rasti leidyklos „Technika“ puslapyje:http://leidykla.vgtu.lt/new/seminaras

„Gedimino universiteto“ informacija

LEIDYKLOS „TECHNIKA“ SEMINARAS„Knygø leidyba“ sulaukë itin didelio susidomëjimo

Galerijoje A – meistro rankomis áriðtø knygø aura

Galerijoje A – iðskirtinio meninio áriðimo knygosGalerijoje A – iðskirtinio meninio áriðimo knygosGalerijoje A – iðskirtinio meninio áriðimo knygosGalerijoje A – iðskirtinio meninio áriðimo knygosGalerijoje A – iðskirtinio meninio áriðimo knygos„Matysite keistø knygø, vienetiniø knygø. Joms nëra tiraþo. Tai „neparodiniø“

knygø paroda, surinkta ið asmeniniø kolekcijø“, – parodos atidaryme perspëjoknygriðys, parodos autorius Ferdinandas Saladþius. Tuo greitai galëjo ásitikinti be-ne visi parodos lankytojai: èia buvo eksponuojamos ávairiausiø faktûrø, spalvø,odø, netikëèiausiø medþiagø ir dydþiø menininko rankomis „pasiûtos“ knygos irjø virðeliai. Kiekviena knyga – neabejotinai individuali subtili istorija, kurioje knyg-riðys tampa neabejotinu knygos bendraautoriumi, tarsi tandemu, papildanèiu josprasmæ savo suvokimu, fantazija ir darbu. „Áriðdamas knygas stengiuosi, kad josbûtø patvarios ir patrauklios. Tikiu rankomis áriðtos knygos aura,“ - toks parodosautoriaus Ferdinando Saladþiaus kûrybinis devizas. Sakoma, kad knygriðystë yratarsi knygos architektûra, á kurià ásipina ávairiausi menai ir amatai. Apþvelgusparodos eksponatus – knygriðio meistro rankomis sukurtus knygø virðelius – ne-sunku su tuo sutikti. Galerijoje A eksponuojamos knygos paliudija ðiais masiniovartojimo laikais uþmirðtà kokybës matà – „rankø darbà“.

Dovanø – áriðta knyga, kurià reiks paraðytiDovanø – áriðta knyga, kurià reiks paraðytiDovanø – áriðta knyga, kurià reiks paraðytiDovanø – áriðta knyga, kurià reiks paraðytiDovanø – áriðta knyga, kurià reiks paraðyti„Ðiltas, draugiðkas, su „charakteriu“, „nepatogus“ menininkas,“ - taip paro-

doje Ferdinandà Saladþiø pavadino á parodos atidarymà atëjæ draugai ir bendra-þygiai. - „Ferdinandas priverèia ne tik groþëtis meno kûriniu, bet ir dirbti kitus“.Kolegos parodos atidaryme papasakojo ne vienà nutikimà, kai Ferdinandas Sala-dþius padovanojo originaliai áriðtà knygà, kurià ... reikës paraðyti. Arba garsajuos-tæ, kurià reikës ádainuoti. Knygriðiø gildijos pirmininkë, dalyvavusi parodos atida-ryme, tikisi, kad eksponuojami Ferdinando Saladþiaus darbai ástrigs jaunø þmoniøðirdyse. Pasak gildijos pirmininkës, menininkas visada stebina dideliu profesiona-lumu, ið jo meistriðkumo galima mokytis ir kitiems knygriðiams.

Ferdinando Saladþiaus knygos – Danijos KaralieneiFerdinando Saladþiaus knygos – Danijos KaralieneiFerdinando Saladþiaus knygos – Danijos KaralieneiFerdinando Saladþiaus knygos – Danijos KaralieneiFerdinando Saladþiaus knygos – Danijos KaralieneiFerdinando Saladþiaus áriðtos knygos laikomos reprezentacinëmis. Ðio meni-

ninko áriðtos knygos padovanotos Jos Didenybei Danijos Karalienei Margretei II,buvusiam Prancûzijos prezidentui Fransua Miteranui, poetui Èeslovui Miloðui.Knygriðys yra dirbæs Vilniaus universiteto Mokslinëje bibliotekoje knygø restaura-toriumi, Vilniaus dailës akademijos Grafikos katedroje, Dokumentø konservavi-mo-restauravimo centre, o nuo 1996 metø pasirinko privaèià veiklà. Parodosautorius yra dalyvavæs deðimtyje kolektyviniø parodø Lietuvoje, o ði vienuoliktoji– yra pirmoji autorinë. Pasak parodos ðeimininkës VGTU bibliotekos direktorësRimutës Abramèikienës, tai pirmoji tokia knygø áriðimo meno paroda Galerijoje A,taèiau jau dabar yra sulaukta praðymø jà eksponuoti Kaune.

Ferdinando Saladþiaus knygø áriðimo ir virðeliø paroda veiks iki sausio 15 d.

Edita Juèiûtë

Daþnai esame pasiklydæ informa-Daþnai esame pasiklydæ informa-Daþnai esame pasiklydæ informa-Daþnai esame pasiklydæ informa-Daþnai esame pasiklydæ informa-cijos ir literatûros gausoje. Ir daþnaicijos ir literatûros gausoje. Ir daþnaicijos ir literatûros gausoje. Ir daþnaicijos ir literatûros gausoje. Ir daþnaicijos ir literatûros gausoje. Ir daþnaiuþmirðtame, kad knyga nëra tikuþmirðtame, kad knyga nëra tikuþmirðtame, kad knyga nëra tikuþmirðtame, kad knyga nëra tikuþmirðtame, kad knyga nëra tikformaliai, standartizuotai suriðtasformaliai, standartizuotai suriðtasformaliai, standartizuotai suriðtasformaliai, standartizuotai suriðtasformaliai, standartizuotai suriðtastekstø rinkinys. Gruodþio 14 d. VGTUtekstø rinkinys. Gruodþio 14 d. VGTUtekstø rinkinys. Gruodþio 14 d. VGTUtekstø rinkinys. Gruodþio 14 d. VGTUtekstø rinkinys. Gruodþio 14 d. VGTUbibliotekos Galerijoje A atidarytabibliotekos Galerijoje A atidarytabibliotekos Galerijoje A atidarytabibliotekos Galerijoje A atidarytabibliotekos Galerijoje A atidarytaFerdinando Ferdinando Ferdinando Ferdinando Ferdinando SALADÞIAUSSALADÞIAUSSALADÞIAUSSALADÞIAUSSALADÞIAUS knygø áriði- knygø áriði- knygø áriði- knygø áriði- knygø áriði-mo ir virðeliø paroda „mo ir virðeliø paroda „mo ir virðeliø paroda „mo ir virðeliø paroda „mo ir virðeliø paroda „TTTTTarp dangausarp dangausarp dangausarp dangausarp dangausir þemës“, leidusi lankytojams ásiti-ir þemës“, leidusi lankytojams ásiti-ir þemës“, leidusi lankytojams ásiti-ir þemës“, leidusi lankytojams ásiti-ir þemës“, leidusi lankytojams ásiti-kinti, kad knyga gali turëti ne tikkinti, kad knyga gali turëti ne tikkinti, kad knyga gali turëti ne tikkinti, kad knyga gali turëti ne tikkinti, kad knyga gali turëti ne tikturiná, bet ir ypatingà meninæ formà.turiná, bet ir ypatingà meninæ formà.turiná, bet ir ypatingà meninæ formà.turiná, bet ir ypatingà meninæ formà.turiná, bet ir ypatingà meninæ formà.

Documents

TÁ! Ir jie nuves mus á atbëganèius