TERMOPLASTINIŲ MEDŽIAGŲ, NAUDOJAMŲ IŠIMAMŲ … · patobulėjo, bet ir ženkliai išaugo galimų medžiagų pasirinkimo gausa ir įvairovė [3]. Vis labiau didėjančios estetinės

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA

Ernestas Dapkus

5 kursas, 9 rupė

TERMOPLASTINIŲ MEDŽIAGŲ, NAUDOJAMŲ

IŠIMAMŲ PLOKŠTELINIŲ PROTEZŲ APKABĖLIŲ

GAMYBOJE, FIZIKOMECHANINIŲ SAVYBIŲ

PALYGINIMAS IR VERTINIMAS: SISTEMINĖ

LITERATŪROS ANALIZĖ

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas

Doc. dr. Gaivilė Pileičikienė

Kaunas, 2017

Ernestas Dapkus V kursas, 9 grupė Doc. dr. Gaivilė Pileičikienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA

TERMOPLASTINIŲ MEDŽIAGŲ, NAUDOJAMŲ IŠIMAMŲ PLOKŠTELINIŲ PROTEZŲ

APKABĖLIŲ GAMYBOJE, FIZIKOMECHANINIŲ SAVYBIŲ PALYGINIMAS IR

VERTINIMAS: SISTEMINĖ LITERATŪROS ANALIZĖ

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas ............................................

(parašas)

....................................................................

(vardas pavardė, kursas, grupė)

20....m. ......................................................

(mėnuo, diena)

Darbo vadovas .....................................

(parašas)

.....................................................................

(mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

20....m. ................................

(mėnuo, diena)

Kaunas, 2017

MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO

MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ....................................................................................................................................

Recenzentas: ...................................................................................................................................

(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)

Recenzavimo data: ...........................................

Eil BMD reikalavimų

.N BMD dalys BMD vertinimo aspektai atitikimas ir įvertinimas

r. Taip Iš dalies Ne

1 Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį

0,2 0,1 0

bei reikalavimus?

Santrauka

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį

0,2 0.1 0

(0,5 balo)

bei reikalavimus?

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4 Įvadas, Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,

0,4 0,2 0

aktualumas ir reikšmingumas?

tikslas

5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,

0,4 0,2 0

uždaviniai

tikslas ir uždaviniai?

(1 balas)

6

Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0

7 Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0

Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo

8 kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, 0,4 0,2 0

Straipsnių kalba, publikavimo būklė ir pan.)

atrankos Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai

9 kriterijai ir (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su

0,2 0,1 0

paieškos straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos

metodai bei data?

strategija Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų

(3,4 balai) paieškos strategija taip, kad ją galima būtų

10 pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos 0,4 0,1 0

data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir

atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių

derinius)?

Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas

11 (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai 0,4 0,2 0

ar, jei taikoma, meta-analizei)?

Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš

12 straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai,

0,4 0,2 0

intervencijos, analizuojami veiksniai,

rodikliai)?

Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių

13 duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar 0,4 0,2 0

supaprastinimai buvo daromi?

Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta

14 atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši

0,2 0,1 0

informacija buvo panaudota apibendrinant

duomenis?

15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo

0,4 0,2 0

rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)?

Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius:

16 įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų,

0,6 0,3 0

pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo

stadijoje?

Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų

17 Duomenų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo

0,6 0,3 0

sisteminimas paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo

bei analizė laikotarpis, tiriamųjų tipas)?

(2,2 balo) Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų

18 rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys

0,4 0,2 0

kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir

pasikliautinumo intervalai?

19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys

0,6 0,3 0

lentelėse pagal atskirus uždavinius?

20 Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir

0,4 0,2 0

Rezultatų nurodyta jų reikšmė?

21 aptarimas Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos

0,6 0,3 0

(1,4 balo) trūkumai?

22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0

23 Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,

0,2 0,1 0

Išvados iškeltus tikslus ir uždavinius?

24 (0,5 balo) Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0

25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

26 Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas

0,4 0,2 0

pagal reikalavimus?

Literatūros

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra

sąrašas

27 teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami 0,2 0,1 0

(1 balas)

literatūros šaltiniai?

28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo 0,2 0,1 0

tinkamas moksliniam darbui?

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,

29 sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni 0,2 0,1 0

kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą

+0,2 +0,1 0

temą?

Praktinės Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir

31 rekomendaci +0,4 +0,2 0

ar jos susiję su gautais rezultatais?

jos

Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų

32 analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, +1 +0,5 0

meta-regresija)?

Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti

33 statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos +2 +1 0

meta-analizės rezultatai?

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

15-20 <15 psl.

34 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) psl. (-5

(-2 balai) balai)

35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas

36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo

-1 balas -2 balai

rengimo reikalavimus?

37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,

-0,5 balo -1 balas

moksliškai, logiškai, lakoniškai?

38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio

-2 balai -1 balas

raštingumo klaidų?

39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,

-0,2 balo -0,5

struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?

balo

Bendri >20%

40 reikalavimai Plagiato kiekis darbe (nevert.

)

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir -0,5

41 puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir -0,2 balo

balo

yra tikslus?

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar -0,5

42 yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir -0,2 balo

balo

poskyrių pavadinimai?

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir

-0,2 balo -0,5

santrumpų paaiškinimai?

balo

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai -0,5

44 (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo -0,2 balo

balo

kokybė)?

*Viso (maksimumas 10 balų):

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

Recenzento pastabos: ____________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________ ___________________________________

Recenzento vardas , pavardė Recenzento parašas

TURINYS

SANTRAUKA ............................................................................................................................................... 8

SUMMARY.................................................................................................................................................... 9

ĮVADAS ........................................................................................................................................................ 10

STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA . 12

DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ..................................................................................... 15

1. TERMOPLASTINIŲ MEDŽIAGŲ BENDRYBĖS: SĄVOKA, GRUPIŲ IŠSKYRIMAS ................................ 16

2. FIZIKOMECHANINĖS TERMOPLASTINIŲ MEDŽIAGŲ SAVYBĖS ......................................................... 18

3. FIZIKOMECHANINIŲ APKABĖLĖS SAVYBIŲ KAITA, ATSIŽVELGIANT Į APKABĖLĖS DIZAINĄ .. 22

4. FIZIKOMECHANINIŲ TERMOPLASTINIŲ MEDŽIAGŲ SAVYBIŲ PALYGINIMAS ............. 25

4.1 Lyginimas su kitomis termoplastinėmis medžiagomis .......................................................................... 25

4.2 Lyginimas su tradicinėmis akrilinėmis konstrukcinėmis medžiagomis (PMMA) ................................. 25

4.3 Lyginimas su tradicinėmis metalinėmis konstrukcinėmis medžiagomis ............................................... 26

REZULTATŲ APTARIMAS .................................................................................................................. 27

IŠVADOS ..................................................................................................................................................... 29

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS .................................................................................................... 30

LITERATŪROS SĄRAŠAS .................................................................................................................... 31

PRIEDAI ...................................................................................................................................................... 37

TERMOPLASTINIŲ MEDŽIAGŲ, NAUDOJAMŲ IŠIMAMŲ

PLOKŠTELINIŲ PROTEZŲ APKABĖLIŲ GAMYBOJE,

FIZIKOMECHANINIŲ SAVYBIŲ PALYGINIMAS IR VERTINIMAS:

SISTEMINĖ LITERATŪROS ANALIZĖ

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Konstrukcinių plokštelinių protezų medžiagų pasiūla ir

įvairovė vis didėja — tradiciniam metalizuotų medžiagų pasirinkimui galimas vis didėjantis

alternatyvų pasirinkimas, tokių, kaip termoplastai, kurie gali iš dalies ar visiškai pakeisti

odontologijoje naudojamus metalus. Žinios apie juos yra ribotos, todėl būtina įvertinti naujųjų

termoplastinių medžiagų, naudojamų išimamų plokštelinių protezų apkabėlių gamyboje, privalumus

ir trūkumus. Todėl šio darbo tikslas — remiantis mokslinėmis publikacijomis įvertinti ir palyginti

termoplastinių medžiagų, naudojamų išimamų plokštelinių protezų apkabėlių gamyboje,

fizikomechanines savybes.

Medžiaga ir metodai: Paieška buvo atlikta LSMU prenumeruojamose elektroninėse duomenų

bazėse Pubmed, Science Direct, Lippincott williams & Wilkins ir Lietuvos virtualios bibliotekos

domenų bazėje. Ieškota tyrimų, atliktų 2010-2016 metais, kuriuose tirtos ir/ar lygintos termoplastų,

naudojamų išimamų plokštelinių protezų gamyboje, fizikinės/mechaninės savybės.

Rasta 20 paieškos kriterijus atititikusių mokslinių straipsnių.

Rezultatai: nustatytos pagrindinių fizikomechaninių savybių vertės varijuoja: elastingumo modulis

— 1088,22-8671,54 MPa; linkimo jėga — 61,9-277,59 MPa; mažiausias fizikomechanines savybes

turi poliamidinės termoplastinės medžiagos, didžiausias — pektonų grupės termoplastai.

Poliamidai, acetalio dervos bei polietileno tereftalatai savo fizikomechaninėmis savybėmis

nusileidžia akrilinėms konstrukcinėms medžiagoms. Metalizuotų konstrukcinių medžiagų

fizikomechaninių savybių vertės yra didesnės už termoplastinių medžiagų.

Išvados: Atsižvelgiant į termoplastinių medžiagų fizikomechanines vertes, šios medžiagos gali būti

tinkamas pasirinkimas išimamų plokštelinių protezų ir jų apkabėlių gamyboje.

Raktiniai žodžiai/jų deriniai (anglų k.): Removable partial denture, thermoplastic resin, non

metal clasp denture, resin clasp, partial removable dental prosthesis, flexible dentures

COMPARISON AND ASSESSMENT OF PHYSICOMECHANICAL

CHARACTERISTICS OF THERMOPLASTIC RESINS USED FOR THE

PRODUCTION OF CLASPS OF REMOVABLE DENTAL PROSTHESES:

SYSTEMATIC ANALYSIS OF LITERATURE

SUMMARY

Relevance of problem and goal of work: The offer and variety of constructive dental prosthesis

resins is increasing – an increasing choice of alternatives is possible for the traditional choice of

metalized materials, such as thermoplastic resins, which can replace metals used in odontology

partially or fully. The information about them is restricted, so it is necessary to assess the

advantages and disadvantages of new thermoplastic resins used for the production of clasps of

removable dental prostheses. Thus, the goal of this work is to compare the physicomechanical

characteristics of thermoplastic resins used for the production of clasps of removable dental

prostheses.

Material and methods: The search was performed in the e-databases subscribed by the Lithuanian

University of Health Sciences Pubmed, Science Direct, Lippincott Williams & Wilkins and in the

database of the virtual library of Lithuania. There was a search for researches performed in 2010-

2016 researching and/or comparing the physicomechanical characteristics of thermoplastic resins

used for the production of clasps of removable dental prostheses.

20 scientific articles meeting the criteria of the search were found.

Results: Variation of values of the main physicomechanical characteristics: module of elasticity –

1088,22-8671,54 MPa, bending force – 61,9-277,59 MPa; polyamide thermoplastic resins have the

lowest physicomechanical characteristics and thermoplastic resins of the group of pectones – the

highest ones. Polyamides, acetal resins and polyethylene terephthelates have lower

physicomechanical characteristics than constructive acryl resins. The values of physicomechanical

characteristics of constructive metalized materials are higher than those of thermoplastic resins.

Conclusions: Considering the physicomechanical values of thermoplastic resins, these materials

can be a suitable choice for the production of removable dental prostheses and their clasps.

Keywords/their combinations: Removable partial denture, thermoplastic resin, non metal clasp

denture, resin clasp, partial removable dental prosthesis, flexible dentures

10

ĮVADAS

Dantų netekimas, kurį gali sukelti įvairūs etiologiniai faktoriai, plačiai paplitęs

populiacijoje. Dantų netekimas lemia įvairius biologinius ir socialinius pokyčius pacientams, tokius

kaip: žandikaulio kaulo praradimas, veido aukščio ir profilio pokyčiai, fonetikos ir estetikos

sutrikimai, funkcinės okliuzijos disbalansas, paciento socialinio integralumo bei savivertės stoka [1,

2].

Galima drąsiai teigti, jog išimamų protezų poreikis bei jų gamyba sietinas su žmogaus

amžiumi,- didėjant amžiui išimamų protezų poreikis taip pat didėja [1].

Per kelis pastaruosius dešimtmečius, odontologijoje naudojamos medžiagos ne tik

patobulėjo, bet ir ženkliai išaugo galimų medžiagų pasirinkimo gausa ir įvairovė [3]. Vis labiau

didėjančios estetinės galimybės odontologijoje privertė keistis ir pacientus [4, 5]. Dauguma

pacientų šiomis dienomis nori turėti išimamus plokštelinius protezus be metalinių konstrukcijų

matomoje šypsenos srityje [6, 7]. Taip atsirado poreikis keisti tradicines metalo turinčias

konstrukcines medžiagas, tokias kaip apkabėlės, į bemetales konstrukcines medžiagas.

Dauguma tyrimų rodo, jog tradicinės metalinės konstrukcinės medžiagos, naudojamos

protezų gamyboje, fizikomechaniniu ir išlikimo požiūriu, rodo labai gerus rezultatus. Dar daugiau,

tokios medžiagos yra biologiškai suderinamos su žmogaus organizmu [3, 8, 9].

Laikui bėgant, buvo pristatoma vis daugiau ir daugiau įvairių termoplastinių

medžiagų, kurios galėtų būti naudojamos protezų gamyboje. Plokštelinių protezų pagrindus ir

apkabėles imta gaminti iš tos pačios medžiagos. Vieni iš pirmųjų rinkoje pasirodė poliamidai.

Toliau rinką papildė polimetilmetakrilatai, polietileno tereftalatai, poliesterio kopolimerai ir kt. [5,

6, 10, 11, 12].

Nepaisant pasiūlos gausos, pasidarė aišku, jog pirmųjų termoplastinių medžiagų

panaudojimo galimybės yra ribotos — vis daugėjančių tyrimų rezultatų duomenimis – jų

fizikomechaninės savybės ir biologinis suderinamumas ženkliai skiriasi, lyginant su tradicinėmis

metalinėmis medžiagomis [6, 10].

Mokslui žengiant į priekį, tradicijas keičia inovacijos. Atsirado naujų, biologiškai

suderinamų medžiagų, termoplastinių medžiagų grupėje, kurios taip pat pasižymi itin aukštu

stabilumu visose srityse, taip priartėjant prie tradicinių metalinių konstrukcinių medžiagų savybių.

Nauju tyrimų objektu tapo tokios medžiagos kaip poli-aryl-eter-ketonas (PAEK), poli-eter-ketono-

ketonas (PEKK), poli-eter-eter-ketonas (PEEK) bei poli-aryl-eter-keton-eter-keton-ketonas

(PEKEKK), galinčios iš dalies ar visiškai pakeisti tradicines metalines konstrukcines medžiagas

odontologijoje [13].

11

Žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, tyrimų apie šių medžiagų objektyvius duomenis

stinga. Žinių stoka riboja šių medžiagų didesnį panaudojimą protezuojant išimamais plokšteliniais

protezais — būtina įvertinti naujųjų termoplastinių medžiagų, naudojamų išimamų plokštelinių

protezų apkabėlių gamyboje, privalumus ir trūkumus.

Todėl šio darbo tikslas yra remiantis mokslinėmis publikacijomis įvertinti ir palyginti

termoplastinių medžiagų, naudojamų išimamų plokštelinių protezų apkabėlių gamyboje,

fizikomechanines savybes.

Uždaviniai:

1. Įvertinti galimą termoplastinių konstrukcinių medžiagų pasirinkimą;

2. Įvertinti termoplastinių medžiagų panaudojimo išimamų plokštelinių protezų

apkabėlių gamyboje galimybes;

3. Įvertinti termoplastinių konstrukcinių medžiagų fizikomechanines savybes;

4. Palyginti termoplastinių konstrukcinių medžiagų fizikomechanines savybes

termoplastinių medžiagų grupėje;

5. Palyginti termoplastinių konstrukcinių medžiagų fizikomechanines savybes su

alternatyviomis konstrukcinėmis medžiagomis (ne termoplastinėmis);

6. Įvertinti ateities perspektyvas termoplastinių konstrukcinių medžiagų panaudojime.

12

STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI

STRATEGIJA

Analizės ir duomenų įtraukimo kriterijai buvo nustatyti iš anksto.

Straipsnių tinkamumo kriterijai:

Tyrimų duomenys pateikti anglų kalba;

Prieiga prie pilno straipsnio;

2010 - 2016 metais atlikti ir publikuoti tyrimai;

Elektroninė duomenų paieška:

Paieška buvo atlikta LSMU prenumeruojamose elektroninėse duomenų bazėse

Pubmed, Science Direct, Lippincott Williams & Wilkins, SpringerLink ir Lietuvos virtualios

bibliotekos duomenų bazėje.

Ieškota tyrimų atliktų ir publikuotų 2010 - 2016 metais.

Naudoti raktažodžiai ir jų deriniai: anglų k.: ,,Removable partial denture“, ,,thermoplastic resin“,

,,non metal clasp denture“, ,,resin clasp“, ,,partial removable dental prosthesis“, ,,flexible dentures“.

Pagal šiuos raktažodžius/raktažodžių derinius surastų straipsnių skaičius atitinkamai: ,,Removable

partial denture“ — 1873, ,,thermoplastic resin“ — 3733, ,,non metal clasp denture“ — 51, ,,resin

clasp“ — 181, ,,partial removable dental prosthesis“ — 1261, ,,flexible dentures“ — 187.

Paieška buvo atlikta 2016.08.01. – 2016.12.31. Paskutinė straipsnių paieška buvo

atlikta 2016.12.31.

Rasta 20 kriterijus atitikusių mokslinių straipsnių.

Straipsnių atranka

Atrankos kriterijai:

Tyrimai, atliekami su išimamų plokštelinių protezų ir jų apkabėlių gamybai naudojamomis

konstrukcinėmis medžiagomis;

Tyrime naudoti validūs metodai rezultatams įvertinti.;

In vitro — PMMA, termoplastinių ir metalizuotų konstrukcinių medžiagų mėginiai.

Atmetimo kriterijai:

Sisteminės literatūros apžvalgos;

Meta-analizės;

Straipsniai ne anglų kalba;

13

Atvejo pristatymai;

Tyrimai, kurių pagrindinis tikslas nebuvo fizikomechaninių savybių įvertinimas,

Kito pobūdžio straipsniai;

Aprašomojo tipo tyrimai;

Tyrimų rezultatai publikuoti iki 2010 metų;

Tyrimai, kuriuose netirtos fizikomechaninės konstrukcinių medžiagų savybės.

Duomenų atrinkimas

Mokslinio tiriamojo straipsnio publikavimo metai;

Tyrimo rūšis;

Medžiagos, naudojamos išimamų plokštelinių protezų ir jų apkabėlių gamyboje, rūšis;

Priemonės;

Tyrime naudoti matavimo prietaisai;

Metodai;

Rezultatai.

Sudaryta PRISMA lentelė (1 pav.), kurioje išreiškiamas atrinktų ir atmestų straipsnių

skaičius. Taigi, iš viso buvo rasti 7286 moksliniai tiriamieji straipsniai. Atmetus besidubliuojančius

straipsnius liko 7181 straipsnių. Perskaičius pavadinimą ar santrauką iš šių straipsnių atrinkti pilno

teksto 163 straipsniai, kuriuos nuspręsta perskaityti. Atrinktuose straipsniuose tyrimai buvo susiję

su išimamų plokštelinių protezų ir apkabėlių savybių tyrimais, tačiau 143 straipsnių neatitiko

atrankos kriterijų. Atlikus pilną detalią analizę,- atrinkta 20 straipsnių.

1 pav. Literatūros šaltinių paieškos strategijos diagrama

Įtraukta

Tinkamumas

Skriningas

Identifikacija Paieškos rezultatai (N=7286)

N=163 atrinktų straipsnių

Tinkamumui atrinkti tyrimai (N=47)

Į sisteminę apžvalgą įtraukti tyrimai

(N=20)

Po pilnos analizė atmesti tyrimai

Pagal pavadinimą ir santrauką atmesta. Atmesti besidubliuojantys

14

Kintamieji ir jų pagrindiniai matavimo vienetai

Pirminiai:

Elastingumo modulis – MPa;

Linkimo jėga - MPa

Antriniai:

Vandens sugertumas - µg/mm3;

Retencijos jėga – N;

Pasikliautinumo intervalas (P);

Standartinis nuokrypis (s).

Sisteminės klaidos

Rizikos veiksniai:

Nepakankamai kontroliuojamos tyrimo sąlygos;

Pašalinių veiksnių įtaka;

Matavimams atlikti naudoti nevienodi matavimo prietaisai;

Skirtingų gamintojų medžiagos, kurios naudotos tyrime;

Nevienoda medžiagų apdirbimo technika;

Galimas vertintojų subjektyvumas.

Vidurkių skirtumai

Didžiojoje dalyje tyrimų pateikiami skaičiais išreikšti gauti duomenys su standartiniu

nuokrypiu (įverčiai). Kitoje dalyje tyrimų nuokrypiai ir paklaidos neįvertintos. Norint išvengti

klaidingų skaičiavimo rezultatų ir išvadų, skaičiuojamas ne įprastas tyrimų kintamųjų vidurkis, o

svertinis vidurkis. Tai parodo, jog kiekviena gauta kintamųjų reikšmė/rezultatas tyrime yra

vertinamas proporcingai tirtų medžiagų. Taigi, galima teigti, kad tyrimai, kuriuose tirta daugiau

medžiagų plokštelių, paveikia vidurkio galutinį rezultatą labiau nei tyrimai su mažomis imtimis.

15

DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ

Iš viso rasti 7286 bibliografiniai įrašai. Straipsnių atranką pagal tyrimų įtraukimo ir

atmetimo kriterijus ir atrinktų viso teksto straipsnių tyrimų analizę atliko vienas tyrėjas. Tyrimų

atranka atlikta taikant tyrimų įtraukimo (tyrimų duomenys pateikti anglų kalba, prieiga prie pilno

straipsnio, 2010-2016 metų tyrimai, tyrimai atliekami su išimamų plokštelinių protezų ir jų

apkabėlių gamybai naudojamomis konstrukcinėmis medžiagomis, tyrimų rezultatai publikuoti

2010-2016 metais, tyrime naudoti validūs metodai rezultatams įvertinti) kriterijus. Po

besidubliuojančių straipsnių patikros atmesti 105 straipsniai (bendras rezultatas - 7181). Pagal

pavadinimą ir santrauką atmesti straipsniai — 7018 (bendras rezultatas - 163). Į sisteminė apžvalgą

įtraukti straipsniai — 20. Neįtraukti straipsniai atmesti atsižvelgiant į atmetimo (sisteminės

literatūros apžvalgos ir meta-analizės, straipsniai ne anglų kalba, atvejo pristatymai, tyrimai, kurių

pagrindinis tikslas nebuvo fizikomechaninių savybių įvertinimas, kito pobūdžio straipsniai,

aprašomojo tipo tyrimai, tyrimų rezultatai publikuoti iki 2011 metų, tyrimai, kuriuose netirtos

fizikomechaninės konstrukcinių medžiagų savybės). Mokslinių publikacijų atrankos procesas ir

kiekvieno vertinimo etapo rezultatai pateikti 2 pav.

2 pav. Tyrimų atrankos schema

Paieškos rezultatai (N=7286)

Bendras rezultatas (N=7181)

Pagal pavadinimą ir santrauką

įtraukti straipsniai (N=163)

Straipsniai, įtraukti į sisteminę

apžvalgą (N=20)

Pagal atmetimo kriterijus neįtraukti straipsniai (N=143)

Pagal pavadinimą ir santrauką

atmesti straipsniai (N=7018)

Atmesti besidubliuojantys

straipsniai (N=105)

16

1. TERMOPLASTINIŲ MEDŽIAGŲ BENDRYBĖS: SĄVOKA, GRUPIŲ IŠSKYRIMAS

Viena pirmųjų kompanijų, 1956 metais atradusi medžiagą, kurioje nėra metalo ir kurią

būtų galima panaudoti plokštelinių protezų gamyboje, buvo Jungtinių Amerikos Valstijų kompanija

Valplast. Kompanija atrado super-poliamidą, vieną iš nailono tipų. Plokšteliniams protezams,

kuriuose visos protezo dalys (išskyrus dirbtinius dantis) buvo gaminamos iš vienos ir tos pačios

medžiagos (termoplastinės dervos), prigijo kompanijos pavadinimas (Valplast). Kiti žinomi šių

plokštelinių protezų pavadinimai buvo ,,lankstūs“ ar ,,nailoniniai“ plokšteliniai dantų protezai [14].

Vėliau, nuo 1986 metų, pasaulio rinką papildė dar viena bemetalė konstrukcinė

plokštelinių protezų ir jų apkabėlių medžiaga — poli-oksi-metilenas (POM), kitaip dar vadinamas

acetalio derva. Pirmoji ir didžiausia teigiama šios medžiagos savybė, lyginant su tradicinėmis

metalų lydinių konstrukcinėmis medžiagomis, buvo aukštesnės kokybės estetika. Lyginamai geros

tuo metu medžiagos fizikomechaninės savybės gaminant išimamus plokštelinius protezus ir jų

apkabėles, poli-oksi-metileną į rinką įtraukė kaip tinkamą alternatyvą tradicija tapusiam

naudojamam metalo lydiniui [15]

Bėgant laikui, įvairiose pasaulio šalyse, buvo patvirtinta vis daugiau ir daugiau

termoplastinių medžiagų, naudojamų išimamų plokštelinių protezų gamyboje [5, 15, 16]. 2012

metais Japonijoje buvo prieinamos tokios termoplastinės medžiagos: poliamidai, poliesteriai,

polikarbonatai, akrilinės dervos bei polipropilenas [16]. Analogiškos medžiagos sutinkamos ir

kitose pasaulio šalyse. Nors ir šių medžiagų elastingumo modulis skyrėsi, plokšteliniai protezai,

pagaminti iš šių medžiagų, rigidiškumo atžvilgiu, yra tvirti ir standūs.

Atsparumas lūžiams — bene svarbiausia poliamidinių medžiagų savybė. Šių

medžiagų fizikinės savybės, lyginant jas tarpusavyje, skiriasi. Poliamidinės medžiagos nesijungia su

savaiminio kietėjimo dervomis, kas apsunkina jų pataisas tiesioginiu metodu. Išimamų poliamidinių

plokštelinių protezų pataisos turi būti atliekamos laboratorijoje. Priešingai nei poliamidinės

medžiagos, poliesteriai gerai jungiasi su savaiminio kietėjimo dervomis. Tai leidžia protezų pataisas

atlikti tiesioginiu būdu. Siekiant geresnių fizikomechaninių savybių buvo sukurtos polikarbonatinės

medžiagos. Šių medžiagų lankstumo tvirtumas ir lankstumo modulis, lyginant su poliamidinėmis

medžiagomis ir poliesteriais, yra didesnis. Akrilinės dervos yra kur kas minkštesnės, lyginant su

kitomis termoplastinėmis medžiagomis. Polipropilenai — termoplastinės medžiagos, pagrinde

skirtos naudoti plokštelinių protezų pagrindo gamyboje. Šios medžiagos taip pat naudojamos

protezų pataisoms [17].

Šiai dienai, termoplastinių medžiagų grupė dar labiau prasiplėtė. Šią grupę papildė

aukšto terminio, cheminio bei fizikomechaninio stabilumo, biologiškai suderinamos medžiagos,

tokios kaip poli-eter-eter-ketonas (PEEK). PEEK — tai poli-aryl-eter-ketono (PAEK) grupės

17

polimeras, pagrinde sudarytas iš aromatinės struktūros, sujungtos ketono ir eterio funkcinėmis

grupėmis. Ši medžiaga gali būti taip pat klasifikuojama kaip pusiau kristalinė termoplastinė

medžiaga [13, 18, 19].

Taigi galima išskirti ne vieną termoplastinių medžiagų, naudojamų išimamų

plokštelinių protezų ir jų apkabėlių gamyboje, grupę. Atsižvelgiant į jų cheminę struktūrą,

medžiagos tarpusavyje skiriasi (lentelė Nr. 1). Šios savybės ir lemia jų skirtingas fizikomechanines

savybes ir panaudojimo spektrą.

Lentelė Nr. 1. Pagrindinės termoplastinių medžiagų grupės, jų cheminė struktūra.

Termoplastinių medžiagų grupė Cheminė struktūra

POM1

Poliamidai [5]

Polikarbonatai [5]

Polietileno tereftalatai [5]

PEEK [20]

1 http://www.resinex.co.uk/polymer-types/pom.html

18

2. FIZIKOMECHANINĖS TERMOPLASTINIŲ MEDŽIAGŲ SAVYBĖS

Dauguma pacientų, nepaisant jų amžiaus, visais laikais vengia metalinių konstrukcijų

odontologinio gydymo metu. Padidėjus pacientų estetikos reikalavimams, termoplastinės

medžiagos tapo viena iš alternatyvų, keičiančių metalines protezų konstrukcijas estetiškai labiau

priimtinomis [21]. Todėl svarbu įvertinti ir palyginti termoplastinių medžiagų fizikomechanines

savybes su tradicinėmis metalinėmis konstrukcinėmis medžiagomis, taip priimant sprendimus ir

medžiagų panaudojimą kasdienių gydytojo odontologo klinikinių situacijų metu.

Tiriant fizikomechanines plokštelinių protezų konstrukcinių medžiagų savybes,

dėmesys atkreipiamas į: linkimo jėgą, elastingumo modulį, retencinę jėgą, vandens sugertumą.

Yota Takabayashi tyrė termoplastinių medžiagų (poliamidinių (Valplast, Lucitone®

FRS™ ir Flexite®), polikarbonatinių (Reigning ir Jet Carbo Resin) ir polietileno tereftalatines

(Estheshot) medžiagas) charakteristikas [5]. Kontrolei testuotas polimetil metakrilatas (PMMA)

(Acron). Kiekvienam bandiniui buvo paruošti reikiamos formos metaliniai ir/ar vaškiniai šablonai.

Bandiniai buvo paruošti atsižvelgiant į gamintojo nurodymus. Kiekvienam bandymui bandiniai (po

pagaminimo) buvo apdirbti abrazyviu popieriumi. Tyrime buvo testuojamos tokios

fizikomechaninės savybės, kaip: lankstumas (6 mėginiai iš kiekvienos medžiagos grupės), tempimo

stiprumo jėga, kontaktinis kampas (5 mėginiai iš kiekvienos medžiagos grupės), vandens

sugertumas (3 mėginiai iš kiekvienos grupės) bei spalvos stabilumas (5 mėginiai iš kiekvienos

medžiagos grupės). Gauti rezultatai rodo, jog linkimo jėgos rezultatai buvo statistiškai reikšmingai

skirtingi tarp visų tirtųjų medžiagų, išskyrus tarp polikarbonatinių ir polietileno tereftalatinių

medžiagų (p<0.05)(Priedas Nr. 1), t.y., polikarbonatai (Reigning ir Jet Carbo Resin) bei polietileno

tereftalatas (EstheShot) pasižymėjo statistiškai reikšmingai didesne linkimo jėga, lyginant su

kitomis bandyme naudotomis medžiagomis. Statistiškai nereikšmingi elastingumo muduliai gauti

tarp Lucitone® FRS™ ir Flexite® poliamidų, Reigning polikarbonato ir EstheShot polietilino

tereftalato bei tarp Jet Carbon Resin polikarbonato ir polimetil metakrilato (p<0.05)(Priedas Nr. 2).

Nepaisant to, tarp kitų grupių buvo gauti statistiškai reikšmingi rezultatai (p<0.05), t.y.,

polikarbonatas (Jet Carbo Resin) pasižymėjo statistiškai reikšmingai didesniu elastingumo moduliu,

lyginant su kitomis bandyme naudotomis termoplastinėmis medžiagomis. Tempimo stiprumo jėga

statistiškai nereikšminga gauta tarp šių grupių: Lucitone® FRS™ ir Flexite® poliamidų bei tarp Jet

Carbon Resin polikarbonato ir polimetil metakrilato (p<0.05). Kita vertus, statistiškai reikšmingai

didžiausia tempimo stiprumo jėga, lyginant su kitomis bandyme naudotomis termoplastinėmis

medžiagomis, pasižymėjo polikarbonatas Jet Carbo Resin (p<0.05)(Priedas Nr. 3)[5].

Tyrime, kurį atliko kiti japonų autoriai (Yoshihiro Iwata ir kt.), tirtos analogiškos

termoplastinių medžiagų skirtingų grupių pedžiagos (Poliamidai: Valplast, Unival, Tokijas,

19

Japonija; Lucitone FRS, Densply, Jorkas, PA, USA; Poliesteriai: EstheShot, i-CAST, Kiotas,

Japonija; EstheShot Bright, i-CAST, Kiotas, Japonija; Polikarbonatai: Reigning N, Tousinyoukou,

Nijigata, Japonija) [22]. Bandiniai pagaminti laikantis gamintojo nurodymų. Kiekvienai testuojamai

grupei pagaminta po 10 bandinių. Gauti rezultatai rodo, jog didžiausia linkimo jėga priklauso

polikarbonatinėms medžiagoms, toliau sekant poliesteriams bei poliamidams. Statistiškai

reikšmingas linkimo jėgos skirtumas negautas tik tarp poliamido (Lucitone FRS) ir poliesterio

(EstheShot Bright). Gauti elastingumo modulio rezultatai analogiškai atitiko gautos linkimo jėgos

duomenis (Priedas Nr. 4) [22]. Vis dėlto, lyginant su kitų autorių gautais rezultatais, tyrime gauti

linkimo jėgos ir elastingumo modulio rezultatai skyrėsi. Tai būtų galima paaiškinti skirtingais

naudotų bandinių dimensiniais parametrais, jie skirtingų autorių atliktuose tyrimuose taip pat buvo

skirtingi.

Kitame tyrime, kurį atliko Yurdanur Ucar ir kt. [11], taip pat tirta poliamidinių

medžiagų (Deflex (Nuxen S. R. L., Buenos Airės, Argentina) tempimo jėga. 10 bandinių,

atitinkančių ISO 20795-1 specifikacijas, paruošta tyrimui. Nepaisant skirtingų bandinių parametrų

(lyginant su prieš tai aptartais tyrimais), poliamidinių medžiagų linkimo jėga gauta panaši (78.3

±1.0 MPa) [11].

Poliamidines medžiagas taip pat tyrė ir Mieszko Wieckiewicz ir kt. [23]. Autoriai tyrė

tokias fizines savybes kaip spalvos stabilumas, elastingumas, paviršiaus šiurkštumas. Elastingumo

moduliui nustatyti, buvo tirta 15 poliamidinių (Valplast, Valplast International Corp., Long Beach.,

NY, USA, LOT 111224) bandinių. Gautas poliamidinių medžiagų elastingumo modulis (828-848

MPa), lyginant su Yota Takabayashi atliktu tyrimu, gautas panašus (rezultatai, lyginant su kitais

tyrimais, statistiškai reikšmingai nesiskyrė) [5, 23].

Termoplastinių medžiagų linkimo jėga tirta ir Irane. Ją tyrė Mohammad Ali Hemmati

ir kt. [24]. Tyrime tirta 10 termoplastinių — modifikuotų polimetil metakrilatinių (Bre. Crystal,

Dredent Co., Sendenas, Vokietija) bandinių. Bandiniai paruošti atsižvelgiant į gamintojo

nurodymus. Bandiniai paruošti taip, kaip nurodyta ISO 21948: 2001. Gauta tirtų termoplastinių

medžiagų linkimo jėga — 88.21±8.63 MPa [24]. Lyginant su kitų autorių atliktais termoplastinių

medžiagų linkimo jėgos tyrimais, rezultatai panašūs ir statistiškai reikšmingai nesiskyrė

tarpusavyje.

Aukštas fizikomechanines savybes turinčių termoplastinių medžiagų (PEEK) savybės

taip pat tirtos įvairiose pasaulio šalyse. Viena iš jų — Vokietija. Andreas Dominik Schwitalla ir kt.

tyrė skirtingų poli-eter-eter-ketonų linkimo jėgą trijų taškų linkimo testu [25]. Tyrime tirta 11

skirtingų PEEK junginių. Iš viso pagaminta 150 bandinių (n≥5 kiekvienai iškirtai grupei). Bandiniai

tirti tiek sausoje aplinkoje, tiek po inkubacijos Ringerio (Braun Melsungen AG, Melsungenas,

Vokietija) tirpale (po 1/7/28/84 dienų). Bandymo metu įvertintas linkimo modulis ir jėga.

20

Rezultatai rodo, jog linkimo modulis varijuoja nuo 2.44 GPa iki 57.57 GPa. Linkimo jėgos

rezultatai varijuoja nuo 151.06 MPa iki 1116.96 MPa. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, jog kuo

tiriamos medžiagos ilgiau inkubuojamos Ringerio tirpale, tuo linkimo modulis ir jėga labiau didėja

[25].

Kita svarbi fizikinė medžiagų savybė — skysčių absorbcija. Dėl molekulių poliškumo,

skysčiai yra absorbuojami polimero matricoje. Tai ypatingai sparčiai vyksta pirmosiomis dienomis.

Skysčių absorbcija gali privesti prie bendro disbalanso tarp tarpmolekulinių jėgų [26, 27]. Burnos

ertmėje konstrukcinės medžiagos, naudojamos išimamų plokštelinių protezų ir apkabėlių gamyboje,

absorbuoja esančius skysčius, dar daugiau, laikui bėgant skysčių absorbcija palaipsniui intensyvėja.

Ilgainiui, dėl skysčių absorbcijos, konstrukcinių medžiagų fizikomechaninės savybės mažėja [27].

Medžiagų sugertumą tyrė vokiečių mokslininkė Anja Liebermann ir kt. [27]. Tyrime

buvo tiriamas skirtingų medžiagų skysčių absorbcija skirtingose terpėse po skirtingo laiko periodo.

Tirtas ir termoplastas — PEEK. Iš viso pagaminta 40 standartizuotų bandinių, kurių dydis atitiko:

10x10x3 (±0.005) mm. Pagaminti bandiniai nupoliruoti, nuvalyti ultragarso vonelėje. Bandymui

pasirinktos skirtingos terpės: natrio chloridas (NaCl; fiziologinis druskos tirpalas 0.9%; B. Braun;

pH=5.7), dirbtinos seilės (KCl 0.4 g/L, NaCl g/L, CaCl2, 2H2O 0.906 g/L, NaH2PO4, 2H2O 0.690

g/L, Na2S, 9H2O 0.005 g/L, ir karbamidas 1 g/L; pH=4.7), distiliuotas vanduo (Aqua Bidest.;

Kerndl; pH=6.7) ir natūralios seilės (pH=6.85)(išskirtos iš 10 sveikų individų, kurie neturėjo karieso

ar nustatytų periodonto susirgimų). Bandiniai egzaminuoti po 1, 7, 14, 28, 90 ir 180 dienų.

Bandymo rezultatų duomenimis, PEEK tirpumas terpėje yra mažiausias iš visų tirtų medžiagų. Dar

daugiau, PEEK parodė mažiausią vandens absorbcijos koeficientą (P<0.001). PEEK bandinių grupė

neparodė statistiškai reikšmingų rezultatų atsižvelgiant į bandinio laikymo trukmę terpėje [27].

Poli-aryl-eter-ketonas (PAEK) grupės medžiagų pranašumą termoplastinių

konstrukcinių medžiagų grupėje taip pat patvirtina Timea Wimmer ir kt. atliktas tyrimas [28]

Tyrime tirtas CAD/CAM metodu pagamintų medžiagų (PEEK, Dentokeep, nt-trading, Vokietija;

PMMA, artBloc Temp, Merz Dental, Vokietija; ir nanohibridinis kompozitas, Ivoclar Vivadent,

Lichtenšteinas) nusidėvėjimas. Kiekvienos medžiagos grupė buvo išskirta į grupes: skirtingos

konfigūracijos bandiniai — plokštuminiai ir vainikėliai, kiekvienas iš jų dar į šoninio judesio grupes

(atliekant šoninį judesį arba neatliekant). Kaip antagonistinės medžiagos naudotos: natūralus emalis

(nuolatinių viršutinio žandikaulio krūminių dantų meziobukalinių gumburų emalis) ir hemisferinis

nerūdijantis plienas (X5CrNi18-10, Steel no. K. h. s DIN 1.4301, SD Mechatronik). Iš viso

sudarytos 24 grupės (n=12 kiekvienos medžiagos). Bandiniai ir antagonistinės medžiagos

patalpintos kramtymo simuliatoriuje (Chewing Simulator CS-4, SD Mechatronic). Gauti rezultatai

rodo, jog lyginant su kitomis testuotomis medžiagomis, termoplastas PEEK parodė statistiškai

21

mažesnį nusidėvėjimą ir medžiagos netekimą visose išskirtose grupėse — tiek naudojant

antagonistą natūralų emalį, tiek plieną [28].

Kitų apžvelgtų tyrimų [6, 15, 29, 30, 31] gauti fizikomechaninių medžiagų savybių

rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo prieš tai aptartų rezultatų. Gauti minimaliai skirtingi

rezultatai apžvelgtuose tyrimuose gali būti paaiškinami pirmiausia skirtingų medžiagų naudojimu

atliktuose bandymuose. Nors ir termoplastinių konstrukcinių medžiagų grupės nesiskyrė,

medžiagos, skirtingų pasaulio šalių tyrimuose skyrėsi. Dar daugiau, bandinių dimensiniai

parametrai, tiriant linkimo jėgą ir elastingumo modulį, taip pat naudoti skirtingi (lentelė Nr. 2), dėl

ko ir labiausiai tikėtini gautų rezultatų skirtumai.

Lentelė Nr. 2. Tyrimuose testuotų bandinių dimensiniai parametrai

Ilgis (mm) Plotis (mm) Aukštis (mm)

59,4 (10,85) 10 (0) 2,66 (0,5)

( ): standartinis nuokrypis

Apžvelgtuose tyrimuose, pagrindiniai fizikomechaniniai medžiagų parametrai

(elastingumo modulis bei linkimo jėga) varijuoja. Susisteminti duomenys pateikti lentelėje (lentelė

Nr. 3). Gautam skirtumui reikšmės turi: skirtingi tirtų konstrukcinių medžiagų gamintojai, skirtingi

bandinių dimensiniai parametrai bei skirtingos numatytos sąlygos atliekant bandymą.

Lentelė Nr. 3. Termoplastinių medžiagų elastinės savybės

Linkimo jėga (MPa) Elastingumo modulis (MPa)

POM 71 (22,63) 2400

Poliamidai 61,9 (19,24) 1088,22 (354,37)

Polikarbonatai 92,8 (3,15) 3205,06 (1014,49)

Polietileno tereftalatai 80,76 (9,13) 2323,64 (584,3)

PEEK 277,59 (250) 8671,54 (12666,26)

( ): standartinis nuokrypis

22

3. FIZIKOMECHANINIŲ APKABĖLĖS SAVYBIŲ KAITA, ATSIŽVELGIANT Į

APKABĖLĖS DIZAINĄ

Dažniausios išimamų plokštelinių protezų apkabėlių konstrukcinės medžiagos yra

chromo-kobalto, aukso ir titano lydiniai. Nepaisant šių medžiagų gerų ir vertinamų savybių, tokių

kaip atsparumas korozijai, didelis tvirtumas, didelis elastingumo modulis, šios medžiagos turi ir

neigiamų savybių — ciklinio apkrovimo nuovargis bei estetikos stoka [15].

Mechaninės apkabėlių savybės priklauso nuo naudojamos konstrukcinės medžiagos.

Termoplastinės medžiagos apkabėlių gamyboje imtos naudoti estetikos sumetimais — siekiant

geresnių estetinių rezultatų ir išpildytų paciento lūkesčių. Šios medžiagos taip pat gali pakeisti

metalines konstrukcines medžiagas, jei pacientas yra alergiškas metalų lydiniams [15, 29].

Atsiradus konstrukcinėms medžiagoms, pasižyminčiomis kur kas geresnėmis estetinėmis savybėmis

nei įvairių metalo lydinių, svarbu įvertinti jų fizikomechanines savybes ir pritaikomumą klinikinių

situacijų metu.

Termoplastinių apkabėlių užsilaikymo jėgas bei nuovargio atsparumą tyrė Fahed

Tannous ir kt. [32]. Autoriai tyrė tris termoplastines konstrukcines medžiagas (poli-oksi-metilenas,

Acetal Dental, San Marinas, Italija; poli-eter-eter-ketonas, Bio XS, Sendenas, Vokietija; poli-eter-

ketono-ketonas, PEKKtone A, Bylis, Šveicarija) ir tradicinį chromo-kobalto lydinį (Co 64%; Cr

28,6%; Mo 5%, Wironit, Bremenas, Vokietija). Tyrimui naudotas viršutinio žandikaulio pirmasis

prieškrūminis dantis. Nupreparuotas dantis (metaliniam vainikėliui) dubliuotas dukart naudojant

polieterinę atspaudinę medžiagą, vėliau pavaškuotas. Vainikėliai iš anksto ruošti atitinkamai su 0,25

mm ir 0,50 mm retencijos gyliais (n=16 0,25 mm; n=16 0,50 mm). Vainikėliai gaminti iš chromo-

kobalto lydinio. Chromo-kobalto apkabėlės — pusapskritimio formos, 1 mm storio, su okliuzine

ataugėle; termoplastinės — 1 mm ir 1,5 mm storio. Iš viso pagaminta 112 apkabėlės (n=8

kiekvienos skirtingos grupės, atsižvelgiant į medžiagą, apkabėlės storį ir retencijos gylį). Retencijos

testui naudotas kramtymo simuliatorius. Iš viso atlikta 15 000 uždėjimo – nuėmimo ciklų (8 mm/s

greičiu) (atspindinčių 10 metų trukmę, priskiriant, kad pacientas atliks 4 pilnus ciklus per dieną).

Gautuose rezultatuose PEEK parodė didžiausią retenciją iš tirtų termoplastinių medžiagų, toliau

sekant PEKK ir poli-oksi-metilenui (P≤0.001). Užsilaikymo jėga nustatyta statistiškai reikšmingai

didesnė naudojant 1,5 mm storio apkabėles lyginant su 1,0 mm apkabėlėmis. Dar daugiau,

naudojamas retencijos gylis taip pat turi reikšmingą efektą: didesnė retencija gauta 0,50 mm

retencijos gylio grupėje. Visos tirtos apkabėlės parodė didėjančią retencijos jėgą per pirmąjį ciklų

periodą (iki 1500 atliktų ciklų) vėliau sekant retencijos jėgos žemėjimui iki atliktų ciklų pabaigos

(n=15 000), tačiau šie rezultatai neturėjo statistiškai reikšmingų skirtumų, lyginant su pirmine

retencijos jėga. Nepaisant gautų gerų termoplastinių medžiagų fizikomechaninių apkabėlių

23

rezultatų, retencijos jėga, reikalinga nuimti 1,5 mm storio termoplastinę apkabėlę buvo statistiškai

reikšmingai mažesnė (P≤0.001) lyginant su jėga, reikalinga nuimti chromo-kobalto lydinio apkabėlę

(tiek 0,25 mm retencijos gylyje, tiek 0,5 mm retencijos gylyje) [32].

Analogiškas apkabėlių savybes tyrė ir Japonijos mokslininkas Hidekazu Osada su kt.

[30]. Lyginant su anksčiau aptartu vokiečių tyrėjų tyrimu, japonai tyrė kitas termoplastines

medžiagas — poliamidus (Valplast®, Unival Co., Ltd. Tokijas, Japonija), poli-etileno tereftalatus

(Estheshot®, i-Cast, Kiotas, Japonija) ir polikarbonatus (Reigning®, Tousinyoukou, Nijigata,

Japonija). Pasirinktos grupės atsižvelgiant į: retencijos gylį — 0,25 mm, 0,5 mm, 0,75 mm;

apkabėlių retencinių ataugėlių storį — 0,50 mm, 1,00 mm, 1,50 mm, 2,00 mm. (apkabėlės kūno

storis — 2,00 mm., retencinių ataugėlių ilgis — 5,00 mm). Iš viso pagaminta 180 bandinių.

Retencijos jėga testuota analogišku uždėjimo/nuėmimo testu (iki 10 000 pasikartojančių ciklų).

Rezultatų duomenimis, polikarbonatinės apkabėlės parodė statistiškai reikšmingai didesnę pirminę

retencijos jėga, lyginant su poli-etileno tereftalatinėmis ir poliamidinėmis apkabėlėmis (p<0,05).

Atliekant uždėjimo/nuėmimo ciklus, praktiškai visos poli-etileno tereftalatinės apkabėlės lūžo

(visose retencijos gylio grupėse) iki 2000 ciklų atlikimo. Polikarbonatinės apkabėlės, 0,75 mm

retencijos gylyje, lūžo 3000 – 6000 atliekamų ciklų intervale. Testuotos poliamidinės apkabėlės

nelūžo (iki pat 10 000 atliktų ciklų). Dauguma poliamidinių apkabėlių išlaikė pirminę retencijos

jėgą, arba parodė mažesnį nei 50 % jos sumažėjimą [30].

Taigi gauti tyrimų rezultatai sąlyginai panašūs. Jų rezultatų variacijai įtakos gali turėti:

skirtingas apkabėlių standartizavimas, skirtingų gamintojų naudojami termoplastai, skirtingos

testavimo sąlygos. Pirmajame aptartame tyrime, danties šablonas pagamintas iš natūralaus žmogaus

danties, kiti autoriai naudojo supaprastintą standartizuotą apskritimo formos šabloną su tam tikru

testuojamu retencijos gyliu. Dar daugiau, pirmajame tyrime ciklinis apkabėlės apkrovimas

(testavimas) vyko vandens aplinkoje, tuo tarpu kitame tyrime, apkabėlės testavimai vyko ne

vandens aplinkoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, galima teigti, jog pirmasis tyrimas atliktas

fiziologiškai artimesnėmis sąlygomis, lyginant su antruoju, kur sąlygos supaprastintos ir

standartizuotos. Nepaisant to, gauti abiejų tyrimų rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė.

Abu tyrimai įrodo, jog jėga, reikalinga nuimti apkabėlę, mažėja atliekant vis daugiau

uždėjimo/nuėmimo ciklų testuojamu aparatu — tai reiškia, jog ilgainiui, apkabėlę cikliškai

apkraunant, ji praranda savo pirminę retencinę jėgą, tačiau prarandama jėga, statistiškai reikšmingai

nesumažėja, lyginant su pirmine gauta jėga, kurios reikia nuimant apkabėlę.

Atsižvelgiant į tyrimuose išskirtą ir testuotą skirtingą retencijos gylį, galima teigti, jog

didėjant retencijos gyliui, didėja ir apkabėlės jėga, reikalinga ją nuimant nuo testavimo šablono.

Analogiški rezultatai gauti abejuose tyrimuose. Kitos priklausomybės – apkabėlės retencinių

ataugėlių storio ir retencinės jėgos – rezultatai tyrimuose taip pat sutapo — didėjant apkabėlės

24

retencinių ataugėlių storiui, jų retencinė jėga taip pat didėja. Susisteminti tirtų apkabėlių retencinio

gylio ir retencinių ataugėlių storio parametrų rezultatai pateikti lentelėje (lentelė Nr. 4).

Lentelė Nr. 4. Susisteminti retencinės jėgos (N) rezultatai, atsižvelgiant į retencijos gylį (mm) ir

apkabėlių retencinių ataugėlių storį (mm).

0,51 1

1 1,5

1 2

1

0,252

2,3 (0,58) 8 (1) 11,03 (7,14) 24 (8,19)

0,52

4,67 (2,08) 8,33 (1,53) 11,88 (6,13) 24,67 (8,96)

0,752 6,33 (2,31) 16,67 (4,16) 20 (8) 39,33 (17,93)

1 – apkabėlių retencinių ataugėlių storis;

2 – retencinis gylis;

( ) – standartinis nuokrypis

Analizuojant duomenų jautrumą sklaidos diagramoje (3 pav.), aiškiai stebimas

tiesioginis sąryšis tarp modelio parametrų (retencinių ataugėlių storio ir retencijos gylio) ir modelio

rezultatų (retencijos jėga), t.y., modelio parametrų mažesnės reikšmės susijusios su modelio

rezultatų mažesnėmis reikšmėmis.

3 pav. Sklaidos diagrama.

*retencijos gylis.

0

10

20

30

40

50

60

0,5 1 1,5 2

Re

ten

cijo

s jė

ga (

N)

Retencinių ataugėlių storis (mm)

Sklaidos diagrama

0,25 r.g.*

0,5 r.g.*

0,75 r.g.*

Linijinė (0,25 r.g.*)



25

4. FIZIKOMECHANINIŲ TERMOPLASTINIŲ MEDŽIAGŲ SAVYBIŲ PALYGINIMAS

Išimamų plokštelinių protezų konstrukcinių medžiagų pasirinkimo spektras yra labai

įvairus. Skirtingų medžiagų fizikomechaninės savybės skiriasi, pavyzdžiui dažniausio pasirinkimo

konstrukcinės medžiagos plokštelinių protezų gamyboje — akrilinės dervos (PMMA) — yra

lyginamai mažų fizikomechaninių verčių medžiagos, ko pasekoje, vyresnio amžiaus žmonėms —

potencialiems plokštelinių protezų pacientams — su mažesne kramtomųjų raumenų kontrole,

akrilinės dervos protezas turi didelę riziką lūžti. Metalų ir jų lydinių įvedimas į išimamą plokštelinį

protezą ženkliai padidina jų fizikomechanines savybes, tačiau metalizuotos konstrukcijos taip pat

turi trūkumų, tokių kaip: korozija, alerginės reakcijos tam tikram metalui ar jo lydiniui, negrįžtamas

dimensinis pokytis protezui nukritus ar kitu būdu jį paveikus, estetikos stoka ar lyginamai

sudėtingesnė protezo gamyba [5, 11, 23, 33].

Taigi tinkamam plokštelinių protezų konstrukcinių medžiagų pasirinkimui ir

pritaikymui svarbu žinoti jų fizikomechaninių savybių skirtumus, taip gebant jas tinkamai vertinti

įvairių situacijų metu.

4.1 Lyginimas su kitomis termoplastinėmis medžiagomis

Kaip jau aptarta prieš tai (lentelė Nr. 1), žinoma, jog termoplastinių medžiagų esti

įvairių tiek savo chemine struktūra, tiek fizikomechaninėmis savybėmis. Sisteminės literatūros

analizės duomenimis matyti, jog termoplastinių medžiagų elastinės savybės, atsižvelgiant į

skirtingas grupes, išsidėsto sekančiai: POM, poliamidai, polikarbonatai, polietileno tereftalatai ir

PEEK [5, 11, 22, 23, 24, 25, 29, 30, 32].

Termoplastinių medžiagų skysčių sugertumo skalė, atsižvelgiant į skirtingas

termoplastinių konstrukcinių medžiagų grupes, išsidėsto analogiškai elastinių savybių išsidėstymui,

t.y., daugiausiai skysčių po tam tikro laiko tarpo sugeria poliamidai bei acetalio dervos, tuo tarpu

aukštų fizikomechaninių savybių termoplastai (pektonai) skysčius sugeria mažiausiai [24, 27, 34].

4.2 Lyginimas su tradicinėmis akrilinėmis konstrukcinėmis medžiagomis (PMMA)

Didžioji dalis išimamų plokštelinių protezų yra gaminami iš akrilinių konstrukcinių

medžiagų. Susisteminti tyrimų duomenys rodo, jog akrilinės medžiagos turi optimalias elastines

savybes, lyginant su termoplastinėmis konstrukcinėmis medžiagomis (lentelė Nr. 5). Elastinėmis

savybėmis akrilinės medžiagos nusileidžia polikarbonatinėms termoplastinėms medžiagoms bei

26

pektonams, tai reiškia, jog akrilinės išimamų plokštelinių protezų konstrukcinės medžiagos yra

tarpinis variantas tarp aukštas fizikomechanines savybes turinčių termoplastinių medžiagų ir

žemesnes fizikomechanines savybes turinčių termoplastų [24, 25, 29, 30, 32, 35, 36, 37, 38, 39].

Lentelė Nr. 5. Akrilinių konstrukcinių medžiagų elastinių savybių palyginimas.

Konstr. medž. grupė Elastingumo modulis (MPa) Konstr. medž. grupė Linkimo jėga (MPa)

Poliamidai 1088,22 (354,37) Poliamidai 61,9 (19,24)

Polietileno tereftalatai 2323,64 (584,3) POM 71 (22,63)

POM 2400 Polietileno tereftalatai 80,76 (9,13)

PMMA 2582,25 (390,3) PMMA 87,87 (15,06)

Polikarbonatai 3205,06 (1014,49) Polikarbonatai 92,8 (3,15)

PEEK 8671,54 (12666,26) PEEK 277,59 (250)


Akrilinių medžiagų skysčių sugertumas, tyrimų rezultatais, lyginant su

termoplastinėmis medžiagomis, taip pat yra optimalus, t.y., po tam tikro laiko, skysčių sugeria

mažiau už poliamidus, polietileno tereftalatus bei acetalio dervas [5, 24, 27, 34].

4.3 Lyginimas su tradicinėmis metalinėmis konstrukcinėmis medžiagomis

Metalai ir jų lydiniai, cikliškai juos nuolat veikiant, patiria nuovargį, ko pasekoje

įgauna nuolatines deformacijas. Mechaninių savybių netekimas po pakartotinio apkrovimo yra

svarbi aplinkybė renkantis metalus ar jų lydinius, kaip konstrukcines medžiagas , išimamų

plokštelinių protezų gamyboje [15]. Nepaisant to, metalų lydinių įvedimas į plokštelinio protezo

konstrukciją, ženkliai didina jų fizikomechanines savybes. Elastinės metalų ir jų lydinių savybės

kelis kartus pranoksta aukštus fizikomechaninius parametrus turinčius termoplastus — pektonus.

Pektonų grupės termoplastų elastingumo modulis atitinkamai 8671,54 (12666,26) MPa, tuo tarpu

chromo-kobalto lydinio siekia net 220500 (13435,03) MPa. Termoplastinių medžiagų linkimo

jėgos parametrai taip pat nusileidžia metalams ir jų lydiniams: 277,59 (250) MPa (termoplastų) ir

745 (190,92) MPa (chromo-kobalto lydinio) [29, 32].

Kitų fizikomechaninių savybių parametrai, tokių kaip skysčių sugertumas, tyrimų

duomenimis rodo analogiškus rezultatus.

27

REZULTATŲ APTARIMAS

Pasirinktų medžiagų fizikomechaninės savybės nagrinėtos 20 tyrimuose, iš jų 15 —

kontroliuojami ne atsitiktinių imčių, 5 [5, 24, 27, 38, 39] — kontroliuojami atsitiktinių imčių.

Šioje sisteminėje literatūros apžvalgoje, nagrinėjant termoplastinių konstrukcinių

medžiagų, naudojamų išimamų plokštelinių protezų ir jų apkabėlių gamybai, prieita išvados jog

termoplastinės konstrukcinės medžiagos gali būti tinkama alternatyva pakeičiant tradicines akrilines

bei metalines konstrukcines medžiagas.

Sisteminės literatūros analizės surinkti duomenys rodo, kad yra išskiriamos kelios

termoplastinių konstrukcinių medžiagų, naudojamų išimamų plokštelinių protezų bei jų apkabėlių

gamybai, grupės — poliamidai, acetalio dervos, polietileno tereftalatai, polikarbonatai ir pektonai.

Grupės tarpusavyje skiriasi tiek savo chemine sandara, tiek fizikomechaninėmis savybėmis —

mažiausiomis fizikomechaninėmis savybėmis pasižymi poliamidinės termoplastinės medžiagos,

didžiausiomis — pektonai. Analizuojant fizikomechaninių savybių duomenis, iš termoplastinių

konstrukcinių medžiagų grupių ypač išsiskyrė pektonų grupės termoplastinės konstrukcinės

medžiagos, kurios pasižymėjo ženkliai didesniais fizikomechaniniais parodymais.

Lyginant su kitomis plokštelinių protezų gamybai naudojamomis medžiagomis

(PMMA bei metalais ir jų lydiniais), matoma, jog akrilinių medžiagų fizikomechaninės savybės yra

santykinai panašios lyginant su termoplastinėmis konstrukcinėmis medžiagomis. PMMA, savo

fizikomechaninėmis savybėmis, ženkliai nusileidžia tik pektonams. Atsižvelgiant į

fizikomechanines savybes, matyti, jog termoplastinės medžiagos gali būti tinkama alternatyva

pakeičiant plačiai plokštelinių protezų gamyboje naudojamas akrilines medžiagas. Dar daugiau,

tyrimų duomenys rodo, jog termoplastinės medžiagos yra labai gerai biologiškai suderinamos [34,

40, 41].

Lyginant su metalais ir jų lydiniais, termoplastinės medžiagos, tyrimų duomenimis,

savo fizikomechaninėmis savybėmis ženkliai nusileidžia. Prie metalizuotų konstrukcijų labiausiai

priartėja didžiausias fizikomechanines savybes turintys termoplastai — pektonai. Taigi ir naujieji

aukštas fizikomechanines savybes turintys termoplastai nepranoksta tradicinių metalizuotų

medžiagų, tačiau jie turi kitų teigiamų savybių, tokių kaip estetika, nuolatinių deformacijų

nesusidarymas, ciklinio nuovargio nepatyrimas ar mažesnis alerginis poveikis, ko pasekoje,

atsižvelgiant į visus aspektus, pektonų grupės termoplastai gali būti tinkama alternatyva metalinėms

konstrukcijoms.

Vertinant išimamų plokštelinių protezų apkabėlių gamybos konstrukciją, sisteminės

literatūros analizės duomenys rodo, jog yra tiesioginė priklausomybė tarp didėjančio retencinių

28

ataugėlių storio ir gilėjančio pasirinkto naudojamo retencijos gylio, taip didėjant

fizikomechaninėms apkabėlių savybėms.

Vertinant sisteminės literatūros analizę, stebimi jos trūkumai. Pirmiausia, atrankos

būdu atrinktuose tyrimuose, medžiagos ir gamintojai nėra identiški, kas gali lemti gautų rezultatų

variaciją. Tyrimų protokolas ir standartizavimas taip pat nėra vienareikšmis ir vienodas skirtingų

tyrimų atžvilgiu. Testavimo aparatai ir mašinos, naudotos tyrimuose nebuvo vienodos.

Atsižvelgiant į tai, tyrimų rezultatus lyginti ir vertinti vienareikšmiškai yra sudėtinga, taip

atsirandant pačioms variacijų riboms (tai atspindi ir susistemintų tyrimų rezultatų gautų duomenų

standartinių nuokrypių reikšmės). Dar daugiau, tiriamųjų straipsnių atrankos būdu atrinkti

straipsniai pasižymi laboratoriniais standartizuotais in vitro tyrimais, o tai lemia riziką ir galimą

paklaidą literatūros apžvalgos duomenis siejant ir pritaikant klinikinėje praktikoje.

29

IŠVADOS

1. Šiuo metu dantų protezavimuigalima naudoti šias termoplastines konstrukcines medžiagas:

poliamidines medžiagas, acetalio dervas, polietileno tereftalatus, polikarbonatines

medžiagas, pektonus;

2. Termoplastinių konstrukcinių medžiagų apkabėlės savo fizikomechaninėmis savybėmis vis

dar nusileidžia tradicinio pasirinkimo metalizuotoms apkabėlėms, tačiau atsižvelgiant į kitas

teigiamas jų savybes, jos gali būti tinkamas alternatyvus pasirinkimas;

3. Pagrindinės išskirtos termoplastinių medžiagų fizikomechaninės savybės varijuoja

atitinkamai: elastingumo modulis — 1088,22-8671,54 MPa; linkimo jėga — 61,9-277,59

MPa;

4. Termoplastinių medžiagų grupės, atsižvelgiant į svarbiausias fizikomechanines savybes,

išsidėsto atitinkamai: poliamidai, POM, polietileno tereftalatai, polikarbonatai bei pektonai;

5. Termoplastinių medžiagų grupės: poliamidai, polietileno tereftalatai, POM — pasižymi

žemesnėmis fizikomechaninėmis savybėmis, lyginant su akrilinėmis konstrukcinėmis

medžiagomis, tuo tarpu polikarbonatai ir pektonų grupės termoplastai PMMA

fizikomechanines savybes pranoksta. Termoplastinės konstrukcinės medžiagos turi ženkliai

žemesnes fizikomechanines savybes, lyginant su metalizuotomis konstrukcinėmis

medžiagomis;

6. Termoplastinių medžiagų struktūrinis tobulėjimas ir didėjantys fizikomechaniniai rodikliai

suteikia galimybes termoplastinių konstrukcinių medžiagų naudojimo išimamų plokštelinių

protezų ir jų apkabėlių gamybai plitimui.

30

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Remiantis atlikto darbo rezultatais, teiktinos šios praktinės rekomendacijos:

1. Papildomas dėmesys skirtinas klinikinių situacijų analizei ir tinkamos konstrukcinės

medžiagos pasirinkimui ir vertinimui dantų netekimo ortopedinio gydymo metu;

2. Įvertinti akrilinių konstrukcinių medžiagų pasirinkimą ir reikalingumą ortopedinio gydymo

metu, apsvarstant alternatyvų termoplastinių konstrukcinių medžiagų pasirinkimą;

3. Esant tinkamoms indikacijoms, metalizuotas konstrukcines medžiagas keisti aukštas

fizikomechanines savybes turinčiais termoplastais;

4. Esant tinkamoms galimybėms, išimamų plokštelinių protezų apkabėlių gamybos metu

didinti jų storį bei gilinti retencijos gylį, taip didinant jų fizikomechanines savybes;

5. Rekomenduojama atlikti daugiau tyrimų, kurių rezultatai apžvelgtų termoplastinių

konstrukcinių medžiagų fizikomechanines savybes burnos ertmės sąlygomis, nes dėl mažos

tyrimų gausos bei įvairovės negalima prieiti bendrų reikšmingų išvadų, kurios turėtų realią

naudą klinikinei praktikai.

31

LITERATŪROS SĄRAŠAS

[1] K. Sveikata. Lietuvių veido ir žandikaulių raida [daktaro disertacija]. Vilniaus universitetas;

2013.

[2] Singh JP, Dhiman RK, Bedi RP, Girish SH. Flexible denture base material: A viable

alternative to conventional acrylic denture base material. Contemp Clin Dent 2011;2(4):313-

7.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3276859/

[3] Wagner C, Stock V, Merk S, Schmidlin PR, Roos M, Eichberger M, Stawarczyk B. Retention

Load of Telescopic Crowns with Different Taper Angles between Cobalt-Chromium and

Polyetheretherketone Made with Three Different Manufacturing Processes Examined by Pull-

Off Test. J Prosthodont 2016.

URL: http://dx.doi.org.sci-hub.cc/10.1111/jopr.12482

[4] Kim JH, Choe HC, Son MK. Evaluation of adhesion of reline resins to the thermoplastic

denture base resin for non-metal clasp denture. Dent Mater J 2014; 33(1):32-8.

URL: https://www.jstage.jst.go.jp/article/dmj/33/1/33_2013-121/_pdf

[5] Takabayashi Y. Characteristics of denture thermoplastic resins for non-metal clasp dentures.

Dent Mater J 2010; 29(4):353-61.


[6] Kawara M, Iwata Y, Iwasaki M, Komoda Y, Iida T, Asano T, Komiyama O. Scratch test of

thermoplastic denture base resins for non-metal clasp dentures. J Prosthodont Res 2014;

58(1):35-40.

URL: http://linkinghub.elsevier.com.secure.sci-hub.cc/retrieve/pii/S1883-1958(13)00125-4

[7] Taguchi Y, Shimamura I, Sakurai K. Effect of buccal part designs of polyamide resin partial

removable dental prosthesis on retentive force. J Prosthodont Res 2011; 55(1):44-7.


[8] Svanborg P, Längström L, Lundh RM, Bjerkstig G, Ortorp A. A 5-year retrospective study of

cobalt-chromium-hased tixed dental prostheses. Int J Prosthodont 2013; 26(4):343-9.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23837165

[9] Eliasson A, Arnelund CF, Johansson A. A clinical evaluation of cobalt-chromium metal-

ceramic fixed partial dentures and crowns: a three- to seven-year retrospective study. J

Prosthet Dent 2007; 98(1):6-16.

32


[10] Hamanaka I, Takahashi Y, Shimizu H. Mechanical properties of injection-molded

thermoplastic denture base resins. Acta Odontol Scand 2011; 69(2):75-9.

URL: http://www.tandfonline.com.sci-hub.cc/doi/full/10.3109/00016357.2010.517557

[11] Ucar Y, Akova T, Aysan I. Mechanical properties of polyamide versus different PMMA

denture base materials. J Prosthodont 2012; 21(3):173-6.

URL: http://dx.doi.org.sci-hub.cc/10.1111/j.1532-849X.2011.00804.x

[12] Sepúlveda-Navarro WF, Arana-Correa BE, Borges CP, Jorge JH, Urban VM, Campanha NH.

Color stability of resins and nylon as denture base material in beverages. J Prosthodont 2011;

20(8):632-8.


[13] Taufall S, Eichberger M, Schmidlin PR, Stawarczyk B. Fracture load and failure types of

different veneered polyetheretherketone fixed dental prostheses. Clin Oral Investig 2016;

20(9):2493-2500.

URL: http://dx.doi.org.secure.sci-hub.cc/10.1007/s00784-016-1777-4

[14] Fueki K, Ohkubo C, Yatabe M, Arakawa I, Arita M, Ino S, Kanamori T, Kawai Y, Kawara

M, Komiyama O, Suzuki T, Nagata K, Hosoki M, Masumi S, Yamauchi M, Aita H, Ono T,

Kondo H, Tamaki K, Matsuka Y, Tsukasaki H, Fujisawa M, Baba K, Koyano K, Yatani H.

Clinical application of removable partial dentures using thermoplastic resin — Part I:

Definition and indications of non-metal clasp dentures. J Prosthodont Res 2014; 58(1):3-10.

URL:http://ac.els-cdn.com/S188319581300131X/1-s2.0-S188319581300131X-

main.pdf?_tid=b7fca112-2acf-11e7-ba6e-

00000aab0f6b&acdnat=1493245909_7f6b0c1dd2055d5ee11e9904d38412e7

[15] Meenakshi A, Gupta R, Bharti V, Sriramaprabu G, Prabhakar R. An evaluation of retentive

ability and deformation of acetal resin and cobalt-chromium clasps. J Clin Diagn Res 2016;

10(1):ZC37-41.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4740701/pdf/jcdr-10-ZC37.pdf

[16] T. Suzuki, H. Shimpo, N. Kitano, M. Sato, Y. Kawai, Y. Kanki, et al. A questionnaire survey

on the thermoplastic dentures. Ann Jpn Prosthodont Soc 2011; 3:133.

[17] Fueki K, Ohkubo C, Yatabe M, Arakawa I, Arita M, Ino S, Kanamori T, Kawai Y, Kawara

M, Komiyama O, Suzuki T, Nagata K, Hosoki M, Masumi S, Yamauchi M, Aita H, Ono T,

Kondo H, Tamaki K, Matsuka Y, Tsukasaki H, Fujisawa M, Baba K, Koyano K, Yatani H.

Clinical application of removable partial dentures using thermoplastic resin. Part II: Material

33

properties and clinical features of non-metal clasp dentures. J Prosthodont Res 2014;

58(2):71-84.

URL:http://ac.els-cdn.com/S1883195814000292/1-s2.0-S1883195814000292-

main.pdf?_tid=93bfa5b8-2ad1-11e7-b175-

00000aacb361&acdnat=1493246707_bcc2a8af6a6e3b70772816126825af6f

[18] Kurtz SM, Devine JN. PEEK biomaterials in trauma, orthopedic, and spinal implants.

Biomaterials 2007; 28(32):4845-69.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2040108/pdf/nihms-30406.pdf

[19] Stawarczyk B, Beuer F, Wimmer T, Jahn D, Sener B, Roos M, Schmidlin PER.

Polyetheretherketone — a suitable material for fixed dental prostheses? J Biomed Mater Res

B Appl Biomater 2013; 101(7):1209-16.

URL: http://dx.doi.org.sci-hub.cc/10.1002/jbm.b.32932

[20] Najeeb S, Khurshid Z, Matinlinna JP, Siddiqui F, Nassani MZ, Baroudi K. Nanomodified

Peek Dental Implants: Bioactive Composites and Surface Modification — A Review. Int J

Dent 2015; 2015:381759.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4606406/pdf/IJD2015-381759.pdf

[21] Kaplan P. Flexible removable partial dentures: design and clasp concepts. Dent Today 2008;

27(12):120, 122-3.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19133643

[22] Y. Iwata. Assessment of clasp design and flexural properties of acrylic denture base materials

for use in non-metal clasp dentures. J Prosthodont Res 2016; 60(2):114-22.

URL: http://linkinghub.elsevier.com.secure.sci-hub.cc/retrieve/pii/S1883-1958(15)00105-X

[23] Wieckiewicz M, Opitz V, Richter G, Boening KW. Physical properties of polyamide-12

versus PMMA denture base material. Biomed Res Int 2014;2014:150298.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3966424/pdf/BMRI2014-150298.pdf

[24] Hemmati MA, Vafaee F, Allahbakhshi H. Water Sorption and Flexural Strength of

Thermoplastic and Conventional Heat-Polymerized Acrylic Resins. J Dent (Tehran) 2015;

12(7):478-84.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4749413/pdf/JOD-12-478.pdf

[25] Schwitalla AD, Spintig T, Kallage I, Müller WD. Flexural behavior of PEEK materials for

dental application. Dent Mater 2015; 31(11):1377-84.


[26] Münchow EA1, Ferreira AC, Machado RM, Ramos TS, Rodrigues-Junior SA, Zanchi CH.

34

Effect of acidic solutions on the surface degradation of a microhybrid composite resin. Braz

Dent J 2014; 25(4):321-6.

URL:http://www.scielo.br/scielo.php?script=sci_arttext&pid=S0103-

64402014000400321&lng=en&nrm=iso&tlng=en

[27] Liebermann A, Wimmer T, Schmidlin PR, Scherer H, Löffler P, Roos M, Stawarczyk B.

Physicomechanical characterization of polyetheretherketone and current esthetic dental

CAD/CAM polymers after aging in different storage media. J Prosthet Dent 2016;

115(3):321-8.e2.


[28] Wimmer T, Huffmann AM, Eichberger M, Schmidlin PR, Stawarczyk B. Two-body wear of

PEEK, CAD/CAM resin composite and PMMA: Effect of specimen geometries, antagonist

materials and test set-up configuration. Dent Mater 2016; 32(6):e127-36.


[29] Reddy JC, Chintapatla SB, Srikakula NK, Juturu RK, Paidi SK, Tedlapu SK, Mannava P,

Khatoon R. Comparison of retention of clasps made of different materials using three-

dimensional finite element analysis. J Clin Diagn Res 2016; 10(5):ZC13-6.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4948522/pdf/jcdr-10-ZC13.pdf

[30] Osada H, Shimpo H, Hayakawa T, Ohkubo C. Influence of thickness and undercut of

thermoplastic resin clasps on retentive force. Dent Mater J 2013;32(3):381-9.


[31] K.A. Laux, A. Jean-Fulcrand, H.J. Sue, T. Bremner, J.S.S. Wong. The influence of surface

properties on sliding contact temperature and friction for polyetheretherketone (PEEK).

Polymer 2016; 103:397-404


main.pdf?_tid=de806676-2b1e-11e7-8919-

00000aacb360&acdnat=1493279904_b20cae4d0d4e49f22cd3f2304f05aea4

[32] Tannous F, Steiner M, Shahin R, Kern M. Retentive forces and fatigue resistance of

thermoplastic resin clasps. Dent Mater 2012; 28(3):273-8.


[33] Ali IL, Yunus N, Abu-Hassan MI. Hardness, flexural strength, and flexural modulus

comparisons of three differently cured denture base systems. J Prosthodont 2008; 17(7):545-

9.


35

[34] Jang DE, Lee JY, Jang HS, Lee JJ, Son MK. Color stability, water sorption and cytotoxicity

of thermoplastic acrylic resin for non metal clasp denture. J Adv Prosthodont 2015; 7(4):278-

87.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4551783/pdf/jap-7-278.pdf

[35] Gharechahi J, Asadzadeh N, Shahabian F, Gharechahi M. Flexural strength of acrylic resin

denture bases processed by two different methods. J Dent Res Dent Clin Dent Prospects

2014; 8(3):148-52.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4206756/pdf/joddd-8-148.pdf

[36] Ajaj-Alkordy NM, Alsaadi MH. Elastic modulus and flexural strength comparisons of high-

impact and traditional denture base acrylic resins. Saudi Dent J 2014; 26(1):15-8.


[37] A.O. Alhareb, H.M. Akil, Z.A. Ahmad. Mechanical properties of PMMA denture base

reinforced by nitrile rubber particles with Al2O3/YSZ Fillers. Procedia Manufacturing 2015;

2:301-306


main.pdf?_tid=c1d4caa6-2b20-11e7-a3e7-

00000aacb361&acdnat=1493280714_c5ee25269b32e23f29446b65821ed892

[38] Fonseca RB, Kasuya AV, Favarão IN, Naves LZ, Hoeppner MG. The influence of

polymerization type and reinforcement method on flexural strength of acrylic resin.

ScientificWorldJournal 2015; 2015:919142.


[39] Sahin O, Ozdemir AK, Turgut M, Boztug A, Sumer Z. Investigation of flexural strength and

cytotoxicity of acrylic resin copolymers by using different polymerization methods. J Adv

Prosthodont 2015; 7(2):98-107.


[40] Zhao Y, Wong HM, Wang W, Li P, Xu Z, Chong EY, Yan CH, Yeung KW, Chu PK.

Cytocompatibility, osseointegration, and bioactivity of three-dimentional porous and

nanostructured network on polyetheretherketone. Biomaterials 2013; 34(37):9264-77.


[41] Deng Y, Zhou P, Liu X, Wang L, Xiong X, Tang Z, Wei J, Wei S. Preparation,

characterization, cellural response and in vivo osseointegration of polyetheretherketone/nano-

hydroxyapatite/carbon fiber ternary biocomposite. Colloids Surf B Biointerfaces 2015;

136:64-73.

URL:https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Preparation%2C+characterization%2C+c

36

ellural+response+and+in+vivo+osseointegration+of+polyetheretherketone%2Fnano-

hydroxyapatite%2Fcarbon+fiber+ternary+biocomposite

37

PRIEDAI

PRIEDAS NR. 1. Linkimo jėga

VAL – Valplast (poliamidas); LTF – Luxitone FRS (poliamidas); FLS – Flexite supreme

(poliamidas); RP – Reigning (polikarbonatas); JCR – Jet Carbon Resin (polikarbonatas); EST –

EstheShot (polietileto tereftalatas); AC – Acron (PMMA)

PRIEDAS NR. 2. Elastingumo modulis

VAL – Valplast (poliamidas); LTF – Luxitone FRS (poliamidas); FLS – Flexite supreme

(poliamidas); RP – Reigning (polikarbonatas); JCR – Jet Carbon Resin (polikarbonatas); EST –

EstheShot (polietileto tereftalatas); AC – Acron (PMMA);

( ) – standartinis nuokrypis.

Lin

kim

o j

ėga

Elastingumo modulis (MPa)

38

PRIEDAS NR. 3. Tempimo stiprumo jėga

VAL – Valplast (poliamidas); LTF –

Luxitone FRS (poliamidas); FLS –

Flexite supreme (poliamidas); RP –

Reigning (polikarbonatas); JCR –

Jet Carbon Resin (polikarbonatas);

EST – EstheShot (polietileto

tereftalatas); AC – Acron (PMMA);

PRIEDAS NR. 4. Linkimo jėga ir elastingumo modulis

VAL – Valplast (poliamidas); LTF – Lucitone

FRS (poliamidas); ES – EstheShot (polietileno

tereftalatas); ESB – EstheShot Bright (polietileno

tereftalatas); REN – Reigning (polikarbonatas);

ACT – Acry Tone (PMMA); ACJ – Acry Jet

(PMMA); AC – Acron (PMMA); PI – Pro Impact

(PMMA); PC – Procast DSP (PMMA); HI – Ivo

Base High Impact (PMMA)


Tem

pim

o s

tip

rum

o j

ėga (

MP

a)

Linkimo jėga

(MPa)

Elastingumo

modulis (MPa)

Documents

TERMOPLASTINIŲ MEDŽIAGŲ, NAUDOJAMŲ IŠIMAMŲ … · patobulėjo, bet ir ženkliai išaugo galimų medžiagų pasirinkimo gausa ir įvairovė [3]. Vis labiau didėjančios estetinės