Elektros energijos kaina Lietuvoje: reglamentavimas, kainodaros principai ir tarifo struktūraDarius Šeškevičius

LR įstatymai reglamentuojantys elektros energijos kainą• LR energetikos įstatymas• LR elektros energetikos įstatymas

LR energetikos įstatymas (1)

15 straipsnis. Kainos 1. Energetikos sektoriuje yra sutartinės ir valstybės reguliuojamos kainos. Kainos reguliuojamos tvirtinant paslaugos ar energijos kainas, nustatant jų viršutines ribas ar reguliavimo tvarką. Valstybės reguliuojamų kainų nomenklatūra ir reguliavimo principai nustatomi energetikos sektorių įstatymuose. 2. Nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos išlaidos energijos išteklių gavybai, energijos gamybai, pirkimui, perdavimui, skirstymui, tiekimui, taip pat energetikos sektoriaus plėtra ir energijos efektyvumas, vietinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimas, viešuosius interesus atitinkančių įpareigojimų vykdymas bei nustatyta pelno norma.3. Valstybės reguliuojamos kainos turi būti skelbiamos viešai, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jų taikymo pradžios, jei kiti įstatymai nenustato kitaip, ir taikomos nuo mėnesio pirmos dienos.

LR energetikos įstatymas (2)

17 straipsnis. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 5. Komisija atlieka šias funkcijas: 1) tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas; 2) nustato valstybės reguliuojamų kainų viršutines ribas; 3) kontroliuoja valstybės reguliuojamų kainų ir tarifų taikymą; 4) tvirtina energetikos objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo įkainius; 5) turi teisę vienašališkai nustatyti valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų; 6) nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina investicijų atsipirkimo ir veiklos išlaidų pagrįstumą; 7) tvirtina elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, supirkimo kainą;

LR elektros energetikos įstatymas (1)

42 straipsnis. Kainų reguliavimas2. Perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomeninės elektros energijos kainos reguliuojamos Komisijai nustatant viršutines kainų ribas. Konkrečias perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomeninės elektros energijos kainas ir tarifus nustato ir keičia paslaugos teikėjas.43 straipsnis. Viršutinių perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomeninės elektros energijos kainų ribų nustatymas1. Viršutines kainų ribas, vadovaudamasi Energetikos įstatymu, šiuo įstatymu bei viršutinių kainų ribų nustatymo metodika, nustato Komisija. Viršutinių kainų ribų nustatymo metodiką rengia ir tvirtina Komisija. 2. Viršutinės perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribos nustatomos trejų metų reguliavimo periodui, viršutinė visuomeninės elektros energijos kainos riba – vienų metų reguliavimo periodui.

LR elektros energetikos įstatymas (2)

49 straipsnis. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimas elektros energetikos sektoriuje 1. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali įpareigoti rinkos dalyvius teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje. 2. Rinkos dalyviai šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų teikimo sąnaudas įtraukia į veiklos sąnaudas.

Natūralių monopolijų reguliavimo kainodaros tikslai

Bendrieji tikslai, vieningai suvokiami ir formuluojami mokslinėje literatūroje: 1. Ekonominis gyvybingumas, rentabilumas, turto atnaujinimas ir plėtra; 2. Subalansuotas pelno pasidalijimas tarp visų šioje veikloje dalyvaujančių subjektų; 3. Efektyvus produkto gaminimas, paslaugos tiekimas ir vartojimas.

Natūralių monopolijų reguliavimo kainodaros uždaviniaiKonkretesni kainodaros uždaviniai, susiję su minėtų tikslų įgyvendinimu atspindi specifines aplinkybes, visuomenės ir valstybės poreikius, socialinę-ekonominę kultūrą ir kitus veiksnius. Išskiriami tokie pagrindiniai uždaviniai: 1. Apsaugoti vartotojus nuo monopolinių įmonių ekonominio piktnaudžiavimo savo padėtimi; 2. Paspartinti reformas, pritraukiant privatųjį kapitalą; 3. Išplėsti energetinę infrastruktūrą, siekti, kad ji taptų kuo prieinamesnė; 4. Per infrastruktūros tinklų įmones spręsti aplinkosaugines, socialines, politinio saugumo ir kitokias problemas.

Energetikos sektoriaus įmonių kainodara Energetikos sektoriaus įmonių kainodara nustatoma trimis pagrindiniais būdais, kurie priklauso nuo konkrečios ekonominės, politinės ar socialinės tos šalies ar regiono situacijos ir tikslų. • Rinkos diktuojama kainodara taikoma tose srityse, kur yra

pagrįsta ir racionali konkurencija. • Politinė socialinė kainodara orientuota į vartotojų mokumą ir

taikoma valstybėse, kurios valdomos „planinės ekonomikos“ pagrindais arba šis valdymas turi didelę įtaką itin vargingai didelei visuomenės daliai (besivystančiose šalyse), neišgalinčiai sumokėti tikrosios kainos ir pan.

• Ekonominė reguliuojamoji kainodara – tai monopolijų reguliavimo mechanizmas, taikomas laisvos rinkos šalyse, jis derina visų procese dalyvaujančių pusių interesus, kai to negali užtikrinti laisvoji rinka ar kitos ekonominės priemonės.

Kainodaros principai energetikoje

Per pastarąsias kelias dekadas, derinant efektyvumą bei finansinius tikslus, viešuosiuose paslaugų tinkluose, taikomi kainodaros principai skirstomi į dvi pagrindines grupes: • „sąnaudų padengimo“ principas;• „skatinamosios kainodaros“ principas.

„Sąnaudų padengimo“ principas

• „Sąnaudų padengimo“ arba pagrįstų sąnaudų kainodaros pagrindą sudaro reguliuojamos įmonės faktinės sąnaudos. Papildomai nustatomas leistinas uždirbti pelnas. • Reguliuotojas nustato leistiną uždirbti pelną

dviem būdais: • susiedamas su sąnaudomis; • susiedamas su naudojamu kapitalu.

• Sumuojant sąnaudas ir pelną, atitinkamai įgyvendinama „sąnaudos-plius-pelnas“ arba „kapitalo grąžos“ kainodara.

„Sąnaudų padengimo“ principas. „Sąnaudos-plius-pelnas“ kainodara (1)• „Sąnaudos-plius-pelnas“ kainodara plačiai taikoma reguliuoti

viešąsias paslaugas Rytų Europoje;• Nustatant kainas šiuo principu, tarifo apskaičiavimo (geriausiu

atveju) pagrindas yra įmonės būsimųjų pajamų poreikis (pvz., visų eksploatacijos sąnaudų susigrąžinimas bei pakankamos įplaukos sumokėti mokesčiams, dividendams, o taip pat esamam turtui atnaujinti bei plėtrai finansuoti).

„Sąnaudų padengimo“ principas. „Sąnaudos-plius-pelnas“ kainodara (2)• Kainodaros „Sąnaudos-plius-pelnas“ pagrindinė problema –

kiekvienos reguliuojamos įmonės pagrįstųjų sąnaudų įvertinimas;

• Kadangi kaina priklauso nuo sąnaudų dydžio, įmonė suinteresuota jas didinti;

• Efektyviai dirbančios įmonės, siekiančios sumažinti savo sąnaudas, „baudžiamos“ mažesniu pelnu.

„Sąnaudų padengimo“ principas. „Kapitalo grąžos“ kainodara (1)• „Kapitalo grąžos“ kainodaroje reguliuotojas, naudodamasis

įmonės suteikta informacija apie planuojamas eksploatacijos ir kapitalo sąnaudas, turto bazę ir planuojamą realizaciją, turi nustatyti teisingą grąžos normą, įvertindamas riziką, eksploatacijos efektyvumą, siūlomų investicijų veiksmingumą ir t.t.

• Kadangi egzistuoja tam tikra informacijos asimetrija tarp įmonės ir reguliuotojo, įmonė turi didžiulę paskatą didinti sąnaudas ir/arba investicijas.

„Sąnaudų padengimo“ principas. „Kapitalo grąžos“ kainodara (2)• „Kapitalo grąžos“ kainodaros esminis trūkumas – reguliuojama

įmonė neturi naudos mažindama sąnaudas, kadangi bet kokia sutaupymų nauda pereina vartotojams, nes kasmet nustatomos naujos kainos.

• Būta bandymų pagerinti „sąnaudų padengimo“ kainodarą, įvedant sąnaudų tikrinimą lyginamosios analizės ar panašiais metodais.

• Kaip „kapitalo grąžos“ metodo atmaina kartais naudojamas pelno pasidalijimo tarp tiekėjo ir vartotojo reguliavimo būdas (slankiosios skalės principas).

„Skatinamosios kainodaros“ principas (1) • Net ir labai kvalifikuotai nustatytomis pagrįstomis sąnaudomis

suformuota „sąnaudų padengimo“ kainodara visiškai neskatina tiekėjų (ekonomine prasme) efektyviau dirbti;

• Skatinant privačias, bet reguliuojamąja veikla užsiimančias įmones efektyviau dirbti, buvo išvystytos kitos reguliavimo formos;

• Šių metodų tikslas – suteikti reguliuojamoms įmonėms paskatą efektyviau dirbti, tuo pačiu metu palaikyti optimalų kainų lygį ir ilgainiui uţdirbti normalų pelną;

• Apibendrintai, tokia kainodara vadinama „skatinamąja“;• Reguliuotojas mažiau kišasi į įmonės veiklą (dažniausiai ji

geriau žino galimybes), bet apdovanoja už rezultatus.

„Skatinamosios kainodaros“ principas (2) Skatinamasis reguliavimas – tai baudų ir premijų naudojimas, skatinant įmonę siekti norimų tikslų, suteikiant jai tam tikrą veikimo laisvę.Dažniausiai taikomi šie „skatinamosios kainodaros“ būdai:• Kainų viršutinės ribos („kainų kepurės“) kainodara;• Etaloninis reguliavimas.

„Skatinamosios kainodaros“ principas. Kainų viršutinės ribos kainodara (1)• „Kainų kepurės“ kainodara yra būdingiausia ir labiausiai

paplitusi skatinamojo reguliavimo forma;• „Kainų kepurė“ – tai kainos maksimumas, numatytas

reguliuojamai veiklai ir susietas su tam tikru reguliavimo laikotarpiu.

• Nusistovėjusiose rinkose, stabilios ekonomikos šalyse kainų kepurės augimas yra siejamas tik su makroekonominių rodiklių pokyčiais;

• Bet kokios, žemiau reguliuotojo nustatyto lygio sukauptos sąnaudų santaupos, susikaupia įmonėje per duotąjį kontrolinį reguliavimo laikotarpį (paprastai 3-5 metus) taip skatinant mažinti sąnaudas.

• Pasibaigus reguliavimo periodui, „kainos kepurė“ yra peržiūrima ir mažinama santaupų dydžiu, t.y. efektyvumu sukurta nauda perduodama vartotojams.

„Skatinamosios kainodaros“ principas. Kainų viršutinės ribos kainodara (2)Nors „kainos kepurė“ turi svarbių skatinamųjų savybių ir gali sumažinti reguliavimo sąnaudas bei sudėtingumą, ji turi trūkumų: • Siekiant išvengti paslaugų kokybės suprastėjimo taupant sąnaudas,

kokybė, patikimumas ir kiti paslaugos standartai turi būti nuolat kontroliuojami, fiksuojami ir tobulinami;

• Pradinės kainos nustatymo procedūra iš esmės tokia pati, kaip ir sąnaudomis grindžiamo reguliavimo, tačiau sudėtingesnė, kadangi turi būti eliminuojami atsitiktiniai veiksniai;

• Labiausiai ginčytinas šio reguliavimo elementas yra X faktoriaus nustatymas, kuris įvertina laukiamą efektyvumą. Racionalus X faktoriaus nustatymas reikalauja visapusiškų žinių apie reguliuojamą sektorių ir jo vystymo galimybes;

• Tam, kad „kainų kepurės“ reguliavimas veiktų efektyviai, reikia kompetetingos vadybos reguliuojamose įmonėse ir finansinių išteklių, kad būtų galima pasinaudoti šio reguliavimo privalumais.

Elektros energijos kainos struktūra (1)

Lietuvoje elektros energiją gamina keletas elektrinių. Iš jų elektros energija teka į aukštos įtampos perdavimo tinklą, vėliau ji paskirstoma žemesnės įtampos tinklais ir taip turime galimybę naudotis elektra savo ūkyje.

Elektros energijos kainos struktūra (2)

Elektros energijos kainą vartotojui sudaro:

• gamybos kaina;• perdavimo kaina;• skirstymo kaina;• tiekimo kaina.

Elektros energijos kainos struktūra. Gamybos kainaVidutinę elektros gamybos kainą sudaro:• dvišalių sutarčių elektros energijos kaina;• elektros energijos biržos kaina, kuri konkurenciniu būdu

nustatoma rinkos operatoriaus BALTPOOL UAB organizuojamoje biržoje kiekvieną valandą, susumuojant elektros gamintojų bei nepriklausomų tiekėjų, importuojančių elektros energiją, pasiūlymus.

Elektros energijos kainos struktūra. Perdavimo kaina (1)Elektros energijos perdavimo kainą sudaro:• Perdavimo paslaugos už naudojimąsi 330-110 kV įtampos

perdavimo tinklu kaina. Perdavimo paslaugos kainos viršutines ribas nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, o konkrečius perdavimo tarifus - perdavimo bendrovė. Lietuvoje elektros energijos perdavimo paslaugą teikia LITGRID UAB.

• Galios rezervavimo paslaugos kaina, kurią sudaro Lietuvos elektrinės antrinio ir tretinio rezervo kainos, kurias nustato Komisija.

• Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kaina.

Elektros energijos kainos struktūra. Perdavimo kaina (2)Į Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kaina įeina:• elektros energijos gamyba, naudojant atsinaujinančius energijos

išteklius;• elektros energijos gamyba termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros

energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, kai šios elektrinės tiekia šilumą į miestų centralizuotus šilumos tiekimo tinklus;

• elektros energijos gamyba nustatytosiose elektrinėse, kuriose elektros energijos gamyba būtina energetikos sistemos rezervams užtikrinti;

• atominės energetikos darbo saugumo užtikrinimas, atliekų saugojimas ir laidojimas;

• elektros energijos gamybos įrenginių, elektros energijos gamybai naudojančių vėjo, biomasės, saulės ar hidroenergiją, prijungimas prie perdavimo ar skirstomųjų elektros tinklų.

Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą ir gamybos apimtis nustato LR Energetikos ministerija, o gaminamos energijos kainą - Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Elektros energijos kainos struktūra. Skirstymo kainaElektros energijos skirstymo kaina vartotojui priklauso nuo to, prie kurios įtampos tinklo vartotojas yra prisijungęs. Daug energijos suvartojantiems pramonės vartotojams, kurie yra prisijungę tiesiogiai prie perdavimo tinklo, elektros energijos skirstymo kainos mokėti nereikia.Visiems likusiems vartotojams skirstymo kaina nustatoma taip:• prisijungusieji prie vidutinės 6-10 kV įtampos tinklo, moka skirstymo

vidutinės įtampos tinklais paslaugos kainą;• prisijungusieji prie žemosios 0,4 kV įtampos tinklo moka skirstymo

vidutinės įtampos tinklais ir skirstymo žemosios įtampos tinklais paslaugos kainą.

• Lietuvoje pagrindinis elektros energijos skirstymo paslaugos teikėjas yra AB LESTO.

Skirstymo paslaugos kainos viršutines ribas nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, o konkrečius skirstymo tarifus – skirstymo bendrovės.

Elektros energijos kainos struktūra. Tiekimo kainaElektros energijos tiekimo kaina priklauso nuo to, kokį - visuomeninį ar nepriklausomą – tiekėją pasirenka vartotojas. Lietuvoje pagrindinis visuomeninio tiekimo paslaugų teikėjas yra AB LESTO, o nepriklausomo tiekimo licencijas šiuo metu turi 71 tiekėjas.

Elektros energijos kainos nustatymo struktūra, ct/kWh (2011 m.)

Vidutinės elektros energijos kainos 2013 m. sandara, ct/kWh be PVM

Vidutinės elektros energijos kainos 2012 ir 2013 m. palyginimas, ct/kWh

Įsigijimo kaina; 15.94

Perdavimo paslaugos ;

2.32Sisteminės paslaugos;

0.62Skirstymo vidutinės įtampos tinklais kaina; 4.88

Skirstymo žemos įtam-pos tinklais kaina; 6.41

Visuomeninio tiekimo

paslaugos kaina; 0.44

VIAP; 7.04

PVM; 7.91

Įsigijimo kaina; 16.13

Perdavimo paslaugos ;

2.42Sisteminės paslaugos;

0.94Skirstymo vidutinės įtampos

tinklais kaina; 4.75Skirstymo žemos įtampos tinklais kaina; 6.22

Visuomeninio tiekimo

paslaugos kaina; 0.49

VIAP; 9.38

PVM; 8.472012 m

2013 m

El.energijos kaina buitiniams vart. Baltijos šalyse 2008-2011 m

ct/kWh (be PVM)

Elektros energijos kainos buitiniams vartotojams ES 2011 metais

Lt/kWh (be PVM)

Elektros energijos kaina komerciniams vartotojams ES 2011 metais

AB LESTO visuomeninės el. energijos kainos 2012m ir 2013 m pokytis

Tarifai, jų dedamosios Mato vnt.

Tarifų planai, ct/kWh (su PVM)Standartinis Elektrinės viryklės 12000 kWh

2012 m 2013 m 2012 m 2013 m 2012 m 2013 m

6.1. Vienos laiko zonos tarifas:vienos laiko zonos energijos dedamoji ct/kWh 46,00 50,10 44,20 48,70 42,30 46,70

6.2. Dviejų laiko zonų tarifas:dieninė energijos dedamoji ct/kWh 49,70 54,10 47,60 52,50 45,60 50,30naktinė, šeštadienio ir sekmadienio energijos dedamoji ct/kWh 37,20 41,00 36,00 40,00 34,90 38,80

Literatūra1. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas.

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=266922 [žiūrėta 2013 02 11]2. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas.

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=237399 [žiūrėta 2013 02 11]3. Jankauskas V. Energetikos ekonomika. – Vilnius: Technika, 2008. – 180 p. – ISBN 978-9955-28-

307-24. Studija - Kainodaros principų, taikomų energetikos sektoriuje, analizė ir jų tobulinimo

rekomendacijos. UAB „VERSLO RAKTAS“ VILNIUS, 2008 5. Elektros energijos kainos. http://www.regula.lt/lt/elektra/tarifai/ [žiūrėta 2013 02 11]6. AB LESTO visuomeninės elektros energijos kainos ir jų taikymo tvarka nuo 2013 m. sausio 1d.

http://www.regula.lt/lt/elektra/tarifai/visuomeniniai_tarifai_lesto_nuo2013.0m_sausio_1d/ [žiūrėta 2013 02 11]

7. AB LESTO visuomeninės elektros energijos kainos ir jų taikymo tvarka nuo 2012 m. sausio 1d. http://www.regula.lt/lt/elektra/tarifai/visuomeniniai_tarifai_lesto_nuo2012.0m_sausio_1d/ [žiūrėta 2013 02 11]

8. Visuomeninės elektros energijos kainos sandara 2013. http://www.lesto.lt/lt/privatiems/elektros-energijos-kainos-ir-tarifu-planai/visuomenines-elektros-energijos-kainos-sandara-2013/1225 [žiūrėta 2013 02 11]

9. 2013-ieji vartotojus pasitinka brangstančia elektra. Veiklos kryptis - Vilnius // 2013, Nr.1, (20) - 17 psl.

Ačiū už dėmesį