-
The following ad supports maintaining our C.E.E.O.L. service
Tikrovpasakojimokultroje
REALITYINTHECULTUREOFNARRATIVE
byTomasKaerauskas
Source:Philosophy.Sociology(Filosofija.Sociologija),issue:12/2006,pages:27,onwww.ceeol.com.
http://www.ceeol.com/http://www.dibido.eu/bookdetails.aspx?bookID=81e7094f-4b22-4aa4-8124-0e322953a745http://www.ceeol.com
-
Tomas Kaerauskas2
Straipsnyje remiantis Ric@uru teigiama, kad ms kultra
pasakojimo. Kaiptokiai, jai bdinga tam tikra kalbin visuma, kuri
nuolat pleiama, veikiantnaujiems kultros fenomenams. Kultros
krybingumas siejamas su jos daly-vi egzistencinmis paskatomis.
Kalbama apie kultros kaip egzistencinioprojekto krim gyvenamojo
pasaulio aplinkoje. Fenomen tikrumo kriterijusia tiek j naujumas,
tiek derm su iuo projektu. iame kontekste nagri-njamas istorini
vyki tikrumas. J tikrovinimas siejamas su vardijimu,daiktinimu,
laikinimu, t. y. su traukimu ms egzistencin projekt. Kitavertus,
senas istorinis vykis gali tapti nauju fenomenu, jei jis padeda
iplstims egzistencin pasakojim. Teigiama, kad kultros dalyvis,
prikeldamasvyk naujam gyvenimui, t. y. naujai suprasdamas j, drauge
naujai interpre-tuoja savo gyvenim ir egzistencin kultrin aplink.
Taip mes kuriame savoegzistencin pasakojim, kurio esame tiek
autoriai, tiek herojai. Straipsnyjepltojamas kultros hermeneutikos
ir fenomenologijos modelis, vadovaujantisMaceina, Ric@uru,
Gadameriu, Heideggeriu, Bachtinu.
Raktaodiai: pasakojimas, istorinis vykis, egzistencinis
projektas, herme-neutika
Tomas Kaerauskas
Kultros, filosofijos ir meno institutas,Dabartins filosofijos
skyrius,Saltoniki g. 58, LT-08105 Vilnius,tinklalapis:
www.kfmi.lt/kacerauskas
Tikrov pasakojimo kultroje
FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2006. Nr. 1. P. 27 Lietuvos moksl
akademija, 2006 Lietuvos moksl akademijos leidykla, 2006
VADAS: PASAKOJIMO KULTRA
Ms tema tarsi nuoroda Ric@ur, kuris daug d-mesio skyr tiek
atminiai, tiek istorijai, tiek vaizduo-tei. ia taip pat remsiuosi
Ric@uro pasakojimo teori-ja, iame fone keldamas man rpimus
klausimus apiepramano ir tikrovs santyk, tikrovs supratim bei
fe-nomen tikrum. Istorinius vykius nagrinsiu kaip fe-nomenus,
ikylanius ms egzistencins krybos kultros visumoje, kuri jie, tam
tikru bdu inter-pretuojami, savo ruotu kreipia ir pleia. Taigi
isto-rik dalyk (kaip pragma ir res) velgsiu i ms kul-tros
hermeneutins fenomenologijos prieig, kuriaskaskart tikslina ms
akirat pateks daiktas (prag-ma), taps svarstomu reikalu (res). Tarp
daikto ir da-lyko, tarp tikrovs ir jos svarstymo nuolat
skleidiasitampa, maitinanti ms kultros fenomenologijos mo-del.
Inykus iai tampai, sigali simuliakro (Baudril-lardas) ir pamkli
(Sverdiolas) kultra, kurioje daik-tas virsta naudmeniu, svarstymas
kartojimu, o kry-ba gamyba. Kitas kratutinumas gilinti praraj
tarpdaikto ir minties, pastarj skleidiant logos lygmeny-je, o pirmj
paveriant paintinu objektu. Ms nuo-stata pltoti kultros
fenomenologij kaip mogikostikrovs kryb. Daiktai ia neatskiriama ios
tikro-vs dalis, ir apibriantys j, ir perkeliantys jos ribas.Kalbant
apie istorijos vykius ms kontekste, aliadaiktinimo ir tikrovinimo
plotmi atsiranda laikini-mo aspektas. Drauge neileisime i aki
vaizdikumoir kalbikumo, kuriais pasiymi pasakojimas. Tiktina,
kad istorinio pasakojimo paradigma leis vykikumupapildyti ms
kultros hermeneutikos ir fenomenolo-gijos model.
Ric@uro teigimu, ms kultra pasakojimo: tradi-cijos perdavimas,
kuriuo paremta kultrin egzistencija,nemanomas be pasakojimo. ia
kyla klausimas: kokstai pasakojimas individualus, asmeninis ar
objekty-vus, istorinis? Su pirmuoju turi reikal egzistencijos
fi-losofija, su antruoju kultros tyrimai. Galime prisi-minti
Heideggerio neigiam poir Spenglerio kult-rologij. mogikoji btis
esanti pirmin kultros at-vilgiu, todl kultros tyrimai turintys
plaukti i egzis-tencins fenomenologijos. ia remsims Maceinos
kul-tros kaip mogaus krybos samprata, papildyta egzis-tencinmis
fenomenologinmis nuostatomis. iuo atvil-giu taip pat eisime vidurio
keliu, kuriuo veda krybosfenomenologija, kitur mano vadinta
filosofine poetika(Kaerauskas 2004). Beje, iuo keliu vliau pasuko
irHeideggeris, nagrinjs poetins krybos ir egzistenci-ni sieki
ssajas (Heidegger 1997).
Prielaida, kad yra nepriklausomi nuo ms faktai,prieinami
istoriniam perpasakojimui, kritikuota tiek ikairs, tiek i deins.
Kairje Nietzsche, teigiantis,kad nra joki fakt vien
interpretacijos. RemiantisNietzschee, galima parodyti, kad bet koki
fakt per-teikimas jau interpretacija, t. y. krybinis (tiek
teigia-ma, tiek neigiama prasme) veiksmas, apimantis atrankir
pavaizdavim. i rizika nesumaja, majant kry-bikumo daliai
kolektyvins (mokslins) interpretacijosatveju, kai danai mokslikumo
kriterijumi laikomas pa-
-
Tikrov pasakojimo kultroje 3
klusnumas tam tikros mokyklos teorinms nuostatoms,t. y. irai,
diktuojaniai tiek dalyk, tiek keli.
Deinje Hegelis, kuriam istoriniai faktai turi ati-tikti
spekuliatyvi schem, antraip juo blogiau jiems. Iia taip pat plaukia
mintis, kad pasakojama pagal tamtikr matymo (mstymo) bd. Nedarnus
tiek forma,tiek turiniu pasakojimas yra nepriimtinas, nes
nesu-prantamas. Kultros fenomenologija suponuoja, kad m-s
pasakojimas ms sieki ir lkesi dalis, kurituri derti su egzistencine
visuma. Maa to, dalis irsuprantama visumos kontekste, nors geba j
iplsti. To-dl tyrimas, laikantis i prielaid, neivengiamai
irhermeneutinis: pasakojimas suprastinas, bet kartu lei-diantis
suprasti ms kultros, kaip krybinio tikrovi-nimo, visum. Taigi bet
koks istorinis pasakojimas netik istorijos reikini atranka, bet ir
j grupavimas pa-gal matom kultros visum. Taip reikiniai tampa
savi,jie tikrovinami, susiejant juos su ms dabarties ir at-eities
siekiais, t. y. laikinami. Tai galioja ne tik istori-niam bet
kokiam pasakojimui, pvz., iam tekstui. Ma-no tezs: 1. Pasakojimo
kultroje tikrovs turin sudarone tik ir ne tiek empiriniai objektai,
kiek tokie smonsfenomenai, kaip imon, idjos, siekiai, jei jie
uimaviet ms egzistenciniame projekte; 2. Istorinis
vykisinterpretuojamas kaip kultros visumos dalis, ipleiantii visum.
Taigi bandysiu jungti Ric@uro laikiko pa-sakojimo ir Heideggerio
laikikos egzistencijos teori-jas. Tarp Ric@uro ir Heideggerio tvyro
tampa: pirma-sis antrj kritikuoja u mirties perspektyv.
Matysime,kur mus nuves balansavimas tarp i dviej mstytoj.Jiems
sutaikyti pasitelksiu Maceinos kultros kaip mo-gaus krybos samprat,
kuri savo ruotu sieksiu i-plsti hermeneutinmis ir fenomenologinmis
nuostato-mis.
PASAKOJIMO EGZISTENCIN VISUMA
Grkime prie padarytos prielaidos, kad ms kultra pasakojimo. Jei
taip, pasakojimo struktr turi bet ko-kia perduodama inia1:
straipsnis, eilratis, filmas, pa-veikslas, mokslo teorija,
eimyninis barnis. ia nesvar-bu, pasakojimas perteikiamas vaizdais,
odiais, ratuar ireikiamas jausmais. Prisiminkime Wittgenstein,
ku-riam kalbos aidimai ne tik kalbos, jie apima ir elg-senos bd, ir
matymo lauk, ir kelio pasirinkim, ki-taip tariant, ms egzistencij.
Panaiai pasakojimas ne-atsiejamas nuo egzistencins visumos, kuri
lemia tai, kir kaip perteikiame.
Kokia pasakojimo struktra? Kaip minta, pasakoji-mas yra darni
visuma. Maa to, i visuma neatsiejamanuo egzistencinio projekto,
kurio viesoje vertiname sa-vo praeit ir priimame sprendimus dl
ateities. Kitaipsakant, bet koks pasakojimas ir perdavimas, ir jo
su-pratimas nurodo ms kultros visum, kuri augadrauge su gyvenimo
(egzistenciniu) projektu. ia susi-
kerta kultros filosofija, hermeneutika ir
egzistencijosfilosofija: kultra mogaus kryba (Maceina), o
meskuriame savo egzistencin visum jos fone, kur visnaujai
suprantame, vedini tam tikr interpretuojam fe-nomen.
Visumikumas nurodo vaizdikum, kuriam daug d-mesio skyr
Wittgensteinas. ia prasme bet kuris pa-sakojimas ir vaizdas,
nurodantis pasakotojo ir ap-skritai (ne tik poir tam tikru
klausimu). Ric@urassieja pasakojimo matym kaip (voir comme) su
bu-vimu kaip. Matymas, buvimas ir pasakojimas neper-skiriami ms
egzistencinje visumoje. Pasakodami per-teikiame vaizd i savo
egzistencins perspektyvos, ap-imanios jaudul dl ateities ir
praeities pamok kar-tl. Nors prasta skirti matym siaurja (vaizdas
proteleskop) ir plaija (pasaulio kaip visumos vaizdas)prasme, abu
jie ms egzistencins derms dalys,savo ruotu siekiantys j iderinti
vardan naujos visu-mos. Astronomui vaizdas pro teleskop visuomet
iky-la jo mokslo mokyklos (Alistarcho Samieio ar Ptole-majaus,
Newtono ar Einsteino) pair fone. Turintomeny, kad empiriniai faktai
visuomet ikyla kaip vaiz-das, priklausomas nuo ms iros, adekvatumo
krite-rijaus naivi versija minties ir daikto atitikimas
nepriimtina2. Ms fenomenologiniame kontekste ga-lt gyvuoti kita io
tiesos (ir tikrumo) kriterijaus ver-sija, apibdinanti
vaizdo-fenomeno kaip dalies ir eg-zistencins iros kaip visumos
atitikim3. Taiau vaiz-do tikrum sieju ne tiek su jo priklausomybe
nuo i-ros. Jei tuo apsiribotume, jei mums terpt vaizdpriderinti
prie iros, ms mintis bt negyva, oveiksmai sukaustyti. Tuomet
neturtume pagrindo kal-bti apie kultr kaip mogaus kryb: tai bt
nek-rybinga kartot, mokant per didel duokl bendramreikalui minties
(common sence) ir veiksmo (vieu-moje) pavidalu. Heideggeris toki
padt vadina pri-klausymu das Man stichijai. Todl vaizdo tikrum
sie-siu su jo naujumu ir geba iderinti ir. vaizdini-mas, kaip
tikrovinimo atmaina, yra ne tiek atskirovaizdo priderinimas, kiek
jo naujybs ir kitybs suderinimas su bendruoju vaizdu, t. y. ira,
kuri savoruotu vis keiiasi, veikiama vaizdo-fenomeno. Kult-ros
pltros kaip vaizdinimo traktuot neprietaraujanei Maceinos kultros,
nei Aristotelio judrios tikrovs,nei Husserlio gyvenamojo pasaulio,
nei Heideggeriosambvio pasaulyje sampratoms. Prieingai, vaizdini-mo
ir tikrovinimo koncepcija maitinama iais alti-niais.
Taigi vaizdikumas antrasis pasakojimo aspektas,neatsiejamas nuo
pirmojo (visumikumo). Vaizdikumasnurodo ne tik pasakojimo autoriaus
kaip monados gy-venimik ir, bet ir supratimo bd. Taigi pasakoji-mas
arba vaizdavimas tam tikru bdu rodo, kaip jis turi
1 Neatsitiktinai odis hermeneutika kilo i Hermio, perduo-danio
diev ini monms ir atvirkiai, vardo.
2 Nepriimtina ji buvo ir tokiems mokslo filosofams, kaipKuhnas,
Feyerabendas, Chalmersas.
3 iai versijai artimesn Leibnizo koherencin tiesos teori-ja,
nors ji neturi egzistencinio-fenomenologinio turinio.
-
Tomas Kaerauskas4
bti suprastas. Vaizdikumas padeda ivengti autoriausiros udarumo,
monadikumo4. Tarsi pakabintas pa-veikslas jis visada atviras kit
interpretacinei irai, ku-ri savo ruotu formuoja ms pasakojimas.
Atvirumasia nereikia nuogumo, kok matome dienoraiuose. Ky-la
klausimas, ar dienoraiuose demonstruojami jausmaiyra tikrai
autoriaus, gal jie pamatyt serial heroj.Jei tikrum siejame su
naujumu, kitybikumu ir kry-bikumu, autoriaus tikri jausmai ir
nuotaikos turi i-plsti jo iros horizont. ia prasme autoriaus
sukurtasherojus pradeda gyventi savo gyvenim, plsdamas au-toriaus
vaizd. Todl Bachtinas pasergi nuo autoriaus irherojaus susiliejimo,
pastarajam pripaindamas kitybi-kum. Bdamas Kitas, herojus drauge
yra tikras, nessuponuoja krybin tamp tarp savs ir autoriaus, netjei
i tampa ir tragika (herojika).
Nuogumas nepalieka jokios prieigos interpretacijai,nerodo jokio
bdo arba kelio, todl nesuponuoja supra-timo vykio. Panaikinus
nesupratimo rizik ir krybinheroik, inyksta pats supratimas kaip ms
tikrovsvaizdinimas. Supratimui btina vaizdo-fenomeno kity-b, kuri
ikyla kaip vaizdo neaikumas. PrisiminkimeWittgenstein: ar vaizdo
neaikumas nra tai, ko mumsreikia? ia prasme pasakojimas ne tiek
nuvieia, kiekutemdo, priversdamas mus, skaitytojus, iekoti kelio
isavo labirintu virtusios gyvenimikos visumos. i visu-ma vis
atnaujinama, veikiant vaizdui-fenomenui. Drau-ge ipleiama ira, j
derinant su kitybiku vaizdu.
Taip priartjame prie treiojo pasakojimo aspekto,neatsiejamo nuo
pirmj dviej: pasakojimas egzis-tencinis vykis, kuriuo kaskart
derinama naujo vaizdoiderinta visuma. ia vl pravartu pasakojim
palygintisu paveikslu (tarkim, Kandinskio), kurio i pirmo vilgs-nio
abstraktus vaizdas glumina mus, kol neranda s-skambi ms sieloje.
Aristotelis Poetikoje kalba apievyki systasis, kuri reikia ne tik
sstat, i esms dar-n ir tiksling5, bet ir sampuol, t. y. nauj vyki
tvar-k, iderinani sen (tiktin) j sek. Taip naujo irseno vaizd
sandroje randasi nauja egzistencin der-m. Vaizd kaita ir
suderinimas vyksta dviejose plot-mse: suprantant (istorin) vyk ir
pleiant savo ir.Taigi tai ne tik (istorinio) reikinio supratimo,
bet irsavo tikrovs vaizdinimo vykis.
Pasakojimo vidin kalbos pus taip pat nurodojo vaizdikum ir
vykikum. Didiausi griaunamjjg turi tokia kalbos figra, kaip
metafora, danai ne-paliekanti akmens ant akmens i senosios iros.
Taisusij su metaforos vaizdikumu, jos vaizdo kaip visu-mins iros
taigumu. Todl Ric@uras Gyvojoje meta-foroje kalba apie metaforos
ikonikum arba matym
kaip. Vaizd derinimas tikrasis pasakojimo vykis. Jisapima seno
vaizdo iderinim ir naujos visumos suda-rym kaip tikrovs vaizdinim.
Tai kryba egzistencineprasme. Galima bti daugybs iorini vyki
(kariau-jant), kaleidoskopikos iorini vaizd kaitos (keliau-jant)
stebtoju, bet nepatirti tikro vykio, ms irainekintant dl fanatizmo
ar kolekcionavimo aistros. vy-kikumas pasakojime pasireikia ne vyki
apraymu,bet jo geba iplsti ms gyvenamj visum. Pasako-jimas tikras
vykis, kai mes jo pagalba velgiametoliau pirmyn ir atgal, t. y. kai
sau ikeliame naujussiekius ir j viesoje naujai vertiname savo
praeit. iaklausimas apie tai, ar pasakojamas vykis vyko i tik-rj
antraeilis, jeigu tikrovs kriterijus egzistenci-nis vykikumas, t.
y. trauktumas ms egzistencinvisum, kurioje vykis kaskart
vaizdinamas. Kaip mi-nta, vaizdinimas reikia ne tiek
vaizdo-fenomeno pri-derinim prie ms gyvenamosios visumos, kiek
iospraturtinim nauja perspektyva. Svarbu tai, kad naujir atveria
senas vykis, kur pavelgiame naujai.vykikumas ikyla kaip judri seno
ir naujo sveika,leidianti krybikai steigti dabarties vaizd. Nors
vaiz-dai-fenomenai ms teleskope, nukreiptame praeitiesvyki vaigdyn,
slygoti ms dabartini egzistenci-ni nuostat, jie yra tikri tiek,
kiek geba iplsti jas,veikiamas praturtint ateities lkesi. Todl
egzistenci-n dabartis, artjant myriop, yra gyvi mainai su
savoateitimi ir praeitimi. i laik sveika arba ekstatika
(anotHeideggerio), mums nuolat velgiant tiek pirmyn, tiekatgal,
daro ms gyvenamj aplink judri, o kultrkaip egzistencin kryb
gyvybing. Kartu tai m-s vidinio pasaulio ir iorins aplinkos sveika,
puose-ljama pasakojimo kultros laikikumo. Vietoj daikto irminties
atitikimo ikyla j sveika vieningame, bet jud-riame kultros
pasaulyje. daiktinimas kita tikrovini-mo plotm alia vaizdinimo
apibdina vaizdo-feno-meno nelyginant parankaus daikto trauktum
msgyvenamj aplink, kuriam, jam dalyvaujant. Tai da-lies ir visumos
judri sveika, apibdinanti ms kult-ros pasaul.
Taigi pasakojimo vykikumas suponuoja laikikum.Laikikumas kaip ir
vykikumas ia nurodo ne iori-ni, bet vidini vyki laik. Pasakojimas
nuolatinishermeneutinis gyvenamojo pasaulio atnaujinimas.
Per-frazuojant Gadamer, jis vienkartikas. Vienkartikumas,nors ir
giminingas dabartikumui, nesutampa su juo netik todl, kad pirmasis
labiau siejamas su vykikumu,o antrasis su laikikumu. Vienkartikumu
apibdina-mas egzistencinio vykio naujumas, tuo tarpu dabarti-kumas
siejamas su turima nusistovjusia ira. Taiaukaip vykikumas
neatskiriamas nuo laikikumo, taip irdabartikumas nuo vienkartikumo.
Pastarasis galimastik todl, kad ms egzistencija laikika.
Artdamimyriop mes vis plaiau velgiame savo praeit, bet netodl, kad
nugyventa vis daugiau laiko, o todl, kadmirties perspektyva mus
veria sau kelti vis didesniusudavinius. ia prasme artdami myriop
mes vis pleia-me savo gyvenamj visum. Nauj udavini viesoje
4 Leibnizo monada tam tikru bdu apima ir pasaulio visu-m.
Skirtingai nei Leibnizui, ms pasaulio ir individo ssajosparemtos
kultros, kaip mogaus tikrovs krybos, idja.
5 ia verta prisiminti Aristotelio itar apie poezij, kuribdama
tikslinga yra filosofikesn u istorij. ia mes kaiptik ginysime
nuomon, kad istoriniai vykiai atsitiktiniai, oj supratimas nedarnus
(netikslingas).
-
Tikrov pasakojimo kultroje 5
interpretuodami savo praeities vykius, mes kartu ple-iame
praeit. Taip susisiekia ketvirtasis (laikikumo) irpirmasis
(egzistencins visumos) pasakojimo kriterijai.Pasakojimas dalyvauja
mums suprantant savo egzisten-cin visum ir, atvirkiai, pasakojim
suprantame isavo egzistencinio projekto perspektyvos. Tai
hermeneu-tinio rato atmaina, nubrianti kultros, kaip tikrovini-mo,
vaizdinimo ir daiktinimo, ribas.
Taip sugrome prie penktojo pasakojimo aspekto daiktikumo, apie
kur jau buvo usiminta. daiktinimasia neatsiejamas nuo tikrovinimo,
vaizdinimo ir laiki-nimo. daiktinama tai, kas mums po ranka
egzistencineprasme (Zuhandene, anot Heideggerio), kitaip
tariant,tai, k mes traukiame savo egzistencin vaizd, ap-imant
praeities vyki vertinim ir ateities pasiryimus.Ms suprantamas
pasakojimas daiktina istorinius vy-kius, iems dalyvaujant ms
gyvenimo ateities projek-tuose. Taip daiktinti jie tampa ms
mogikosios tik-rovs sandais, kurie savo ruotu lemia egzistencin
vaiz-d, formuojant mstysen ir veiksen. Praeities vykidaiktinimas
drauge ir j vardijimas: vardo suteiki-mas reikia j traukim ms vard
darni eil, kurinurodo egzistencin visum. Taip priartjame prie
pasa-kojimo kalbikumo, nors niekada ir nebuvome nuo jonutol. Pasak
Heideggerio, mes grtame ten, kur jauesame kalb (Heidegger 1997). Ms
atveju, apsu-k rat, grtame prie pasakojimo itak kalbos.
etasis bruoas kalbikumas kyla i pasakoji-mo prigimties ir
persmelkia visus penkis mintus as-pektus. Galima kalbti ir apie
kalbos pasakojamj po-bd, ir apie pasakojimo kalbikum. Kalboje
galimeatpainti pasakojimo struktr: mes visada bendraujameremdamiesi
tam tikra vyki visuma, inoma paneko-vui. Joks odis ia prasme nra
itrauktas i ms kul-trinio konteksto, kitaip jis likt nesuprastas,
nors kal-bos vykiu siekiame kontekst iplsti. Kalbame pri-simindami
ir i naujo vaizdydami. Ric@uras klausia:jei bt manoma [...]
irykinti esmin skirtum tarpvaizdo ir prisiminimo, tai kaip
paaikinti j sampyn,net samplak ne tik kalbos lygyje, bet ir
gyvenimikospatirties plotmje ( 2004: 72)? Taigi knygoje,skirtoje
istorijos ir atminties apmstymams, atkreipia-mas dmesys kalbos,
vaizdo, vykio prisiminimo, vie-na vertus, ir gyvenimo, t. y.
egzistencijos, kita vertus,ssajas. Nordamas jas irykinti vartoju
egzistenciniopasakojimo termin. Nuorodos egzistencij neiskiriukaip
atskiro pasakojimo sando, nes ji apima visus mi-ntus
komponentus.
Egzistencijos ir kalbos ssajos leidia pasakojimo kal-bikum
nagrinti i kitos puss. Vl prisiminkime Wit-tgenstein: jo kalbos
aidimai apima tiek ms veikse-nos, tiek vaizdijimo bd. Aikinimo
(Tractatus logico-philosophicus) ir supratimo (Filosofiniai
tyrinjimai)vaizdikumas jam padjo ginti ir aidim, apimani msveiksmus
ir mstym, kalbikumo tez. Gadameriui betkuris supratimas taip pat
kalbikas. Prie ios minties jatveda ne tiek mstymo kalbin struktra,
kiek herme-neutikos modelio kalbiko meno (poezijos, tragedijos)
nagrinjimas. iuo aspektu galima rekonstruoti ir Aris-totelio
Poetik, kurioje kalbama apie menins (tragedi-jos) itaros ir ms
jausenos (katarsis) bei elgsenos (pa-kitusios nuostatos) ssajas. Ms
fenomenologiniame kon-tekste kalbikumas plaukia i egzistencinio
pasakojimovisumikumo. Kadangi pasakojimas yra vaizdo
visumosperteikimas, o vaizdinimas neatsiejamas nuo tikrovini-mo,
laikinimo ir daiktinimo, kalba ne tik sambvio,bet ir individualaus
bvio laidas. Pastarj sieju su egzis-tenciniu projektu, keiianiu ir
vie aplink taip, kaipdalis keiia visum. Kartu tai ir judrus
supratimo san-tykis tarp individuali egzistencini nuostat kaip
daliesir vieos erdvs kaip visumos. ia prasme politika taivieas
kalbjimas, siekiant ijudinti ms gyvenamj ap-link. Jei is kalbjimas
su ms pritarimu plaukia vieni das Man stichijos, kaip daniausiai
bna, tai rodoms nenor keisti, t. y. kurti savo aplink, kurioje
aug-tume mes patys. Politikos nevarumas sietinas su politi-nio
pasaulio nejudrumu. Jis nejudrus ne todl, kad vie-ojoje erdvje
niekas nevyksta: vyki gausa ir j nepa-liaujamu vartojimu labiausiai
suinteresuoti nevars po-litikai. Politinis pasaulis nejudrus arba
nebylus egzisten-cine prasme: nei mes, nei ms politiniai lyderiai
neno-rime isiverti i neani mus nekal srauto. Kalbti,klausantis,
balsuojant ir veikiant kaip visi, reikia btinebyliu, kitaip
tariant, nedalyvauti ms kaip dalies iraplinkos kaip visumos
krybinje sveikoje. iuo atvejumes visikai nekalbs, nors
nepaliaujamai taukiame lie-uviais televizijos debatuose.
KULTROS IR EGZISTENCIJOSHERMENEUTINIS RATAS
Taigi turime hermeneutinio rato atvej, kur dalys m-s vaizdas ar
interpretuojamas vykis dalyvauja nuo-lat kintanioje, t. y.
laikikoje, visumoje. Tai visuometabipus sveika, apimanti autori ir
skaitytoj. Todlhermeneutinis ratas apima dar vien lygmen tarp
kul-trins visumos ir supratimo dali, kurios esame mesvisi. Taip i
dienotvarks ibraukiamas klausimas apietai, koks individualus ar
visuomeninis pasaulvaiz-dis reikiamas meno kriniu. Individualus ir
visuomeni-nis vaizdai ia pleia vienas kit sveikaudami kaipdalis ir
visuma kultrinje terpje. Autorius ir skaityto-jas ia dalyvauja
lygiomis teismis: vienas be kito pa-ramos negali pltoti pasakojimo.
Interpretacija ia ly-giai tokia pat kryba. Ji nuolat pleia
skaitytojo egzis-tencin projekt, o tai ir yra tikroji kryba ta
paiaprasme kaip ir tikras vykis, kuris mums tiek artimas(parankus),
tiek tolimas (rodantis). tikrovinimas kaip irvaizdinimas,
laikinimas ar vardinimas apima dermsu ms aplinka, kuri savo ruotu
nuolat pleiame.Taip drauge su aplinka mes kuriame save. Tai gyvams
egzistencijos ir kultrins aplinkos sveika, kuriaapibdinamas
gyvenamasis pasaulis tiek mokslo, tiekmeno krybin terp. ios terps
gyvybikum palaikoms egzistenciniai siekiai, kuriais nuolat ipleiama
kul-trin visuma.
-
Tomas Kaerauskas6
Kalbdami apie krybos dal ir visum siaurja pras-me, minjome, kad
atsiranda autoriaus ir herojaus fig-ros. Pasakojime autoriaus
sukurtas herojus netapatinti-nas su autoriumi, jis yra Kitas,
kuris, nors ir kils iautoriaus terps, geba iplsti jo vaizd.
Atnaujintas vaiz-das iskleidiamas kitame egzistenciniame
pasakojime,kuris yra platesnis ir siauresnis u meno krin.
Plates-nis, nes juo gali bti visas ms gyvenimas, o siaures-nis, nes
yra kalbikas. Kaip egzistencinis pasakojimas,bet koks meno krinys
ir kalbikas, ir vaizdikas.
Praeities fenomenus padeda tikrovinti
interpretacija.Interpretuodami papasakot praeit mes kuriame
hero-jus, kurie savo ruotu nurodo ms ateit. Taip mes visi naujo
kuriame savo egzistencin (ekstatin) visum.Galutin sustingusi visuma
reikia nebudrum, simboli-n mirt (Baudrillardas). ia prasme
televizijos ekra-nuose kasdien taukia politiniai lavonai. J mirtis
sim-bolin ne todl, kad jie neturi galimybi kilti
politiniaislaiptais. Didiausi politiniai lavonai turi kaip tik
didiau-sias galimybes daryti karjer. Mirtis simbolin, nes ji
netikra, t. y. netikrovinta ir nevardyta. Mirt tikro-viname, suvok
j kaip savo egzistencijos tragik san-d, atveriant nauj tiek
ateities, tiek praeities vaizd.Mirties akivaizdoje mes patys
herojai ms kuriamogyvenimo pasakojime.
Interpretacija prisideda prie autoriaus gyvenimo vi-sumos
ipltimo, net jei autorius jau mirs. Taip mes,interpretatoriai,
autori padarome gyv, numarindami j,t. y. vertindami jo gyvenim kaip
visum. Taiau nau-joms kartoms pasakojimo autori reikia vis i
naujomarinti, prie tai suteikus jam gyvyb, t. y. jo pasako-jim
padarius vykiu sau. Autoriaus tis, interpretuo-jant jo krybos
visum, daro j tragikuoju herojumims akyse. Prisiminkime
Kierkegaard, kuris iklkenianio ir bijanio herojaus tragizm.
Pasakojimaskaip autoriaus ir herojaus sveika leidia kultr
inter-pretuoti kaip autoriaus ir herojaus krybin vaidmenkait: ms
supratimo metu mirus autoriui, is tampams dabar autori gyvenimo
herojumi, kur augi-name savo egzistenciniame pasakojime. Numarinti
ne-reikia tik negyvo ir nebylaus pasakojimo, kitaip
sakant,nedalyvaujanio ms kultrinje visumoje, kuri drauge
egzistencin. Krimas kaip kultrinis vyksmas ir sa-vo egzistencijos
supratimas ia persipyn. Kultra yranepaliaujamas krimas
egzistencinio pasakojimo, kurioautoriai tampa herojais, savo
tragizmo sskaita vis pra-pleianiais kit autori vaizd.
PABAIGA: VYKI TIKRUMAS
Egzistencinio pasakojimo kontekste beliko atsakyti klau-sim apie
vyki tikrum. Tikri vykiai gyvi, t. y. daly-vaujantys kultros kaip
visumos ir ms egzistencijos kaipdalies hermeneutinje sveikoje. ia
nesvarbu, kiek laikoprajo nuo jo: du tkstaniai met ar vieneri
metai. Jeigutikjimas mums padeda projektuoti savo gyvenimo visu-m,
Kristaus mirties ir prisiklimo vykis vienkartikas,anot Gadamerio,
t. y. dabartinis. vyk mes traukiame
savo egzistencin pasakojim, kur jis savo ruotu kas-kart ipleia.
Taigi mes kuriame kultr, tikrovindami, okartu laikindami,
vaizdindami, vardydami ir daiktindamivyk, kurio herojus ipleia ms
egzistencin vaizd. Taims pasakojimas, interpretuojamas kit kultros
dalyvi.Taip mes tampame savo kultros kaip pasakojimo auto-riais ir
herojais. Veikiama autoriaus ir herojaus tamposskleidiasi kultros
hermeneutika ir fenomenologija.
Gauta 2006 02 11
Literatra
1. Aristoteles. 1986. Poetik. Stuttgart: Philipp Raclam
Jun.(vert. liet. k.: Aristotelis. 1990. Poetika in
Rinktiniairatai).
2. Baudrillard, J. 1976. Lchange symbolique et la
mort.Gallimard.
3. Gadamer, H.-G. 1997. Groio aktualumas. Vilnius:
Baltoslankos.
4. Gadamer, H.-G. 1975. Wahrheit und Methode. Tbingen:Mohr (Paul
Siebeck).
5. Kierkegaard, S. 1995. Baim ir drebjimas. Vilnius: Ai-dai.
6. Hegelis, G. 1990. Istorijos filosofija. Vilnius: Mintis.7.
Heidegger, M. 1989. Die Grundprobleme der Phnome-
nologie, Gesamtausgabe, Bd. 24. Frankfurt am Main: Vit-torio
Klostermann.
8. Heidegger, M. 1993. Sein und Zeit. Tbingen: Max Nie-meyer
Verlag.
9. Heidegger, M. 1997. Unterwegs zur Sprache. Stuttgart:Verlag
Gnther Neske.
10. Kaerauskas, T. 2004. Filosofins poetikos paradigma,Problemos
65: 183195.
11. Maceina, A. 1991. Kultros filosofijos vadas, Ratai, It.
Vilnius: Mintis.
12. Nietzsche, F. 1988. Kritische Studienausgabe, Bd. 12.
Ber-lin, New York.
13. Ric@ur, P. 1988. Time and Narrative. Chicago and Lon-don:
The University of Chicago.
14. Wittgenstein, L. 1990a. Philosophische
Untersuchungen,Wittgensteins Werkausgabe, Bd. 1. Frankfurt am
Mein:Suhrkamp.
15. Wittgenstein, L. 1990b. Traktatus
logico-philosophicus,Wittgensteins Werkausgabe, Bd. 1. Frankfurt am
Mein:Suhrkamp.
16. , . 2000. . -:.
17. , . 2004. , , . : .
Tomas Kaerauskas
REALITY IN THE CULTURE OF NARRATIVE
S u m m a r yThe author maintains appealing to Ric@ur that our
culture isnarrative. As such, it is a linguistic whole that is
extended per-
-
Tikrov pasakojimo kultroje 7
manently under the influence of new phenomena of culture.The
creativity of culture is linked with the existential aspira-tions
of its participants. The author analyses culture as a cre-ation of
the existential Project in the environment of livingworld. The
criteria of the reality of phenomena are both theirnovelty and
harmony with this project. The reality of histori-cal events is
investigated in this context. According to the aut-hor, to make an
event real means to include it into our exis-tential project. On
the other hand, the old historic event canbecome a new phenomenon
if it helps to extend our existen-
tial narrative. The participant of culture, after he newly
unders-tands an event, ipso facto newly interprets his life and the
exis-tential environment. In this way we create our existential
nar-rative. So we are both the authors and heroes of our
existen-tial narrative. The author develops the model of
hermeneuticsand phenomenology of culture having as a guide of
Maceinas,Ric@urs, Gadamers, Heideggers, Bachtins thinking.
Key words: narrative, historic event, existential
project,hermeneutics
