Tinklapių kūrimo įvadasgabija.simnet.lt/it/Tinklapiu.pdf · 2017-10-06 · •Lietuviško interneto gimimo diena laikoma 1991 m. spalio 10, kuomet ant Seimo buvo įrengta norvegų

Tinklapių kūrimo įvadas

Pagrindinės sąvokos

Turinys

Interneto atsiradimo istorija.

Interneto samprata.

TCP/IP protokolas.

Interneto paslaugos

Žiniatinklis.

Internetas ir WWW.

Tinklapis. Svetainė.

Žiniatinklio serveris.

Hipertekstas.

Saitas. Hipersaitas.

HTTP protokolas

Kompiuterio adresas (IP)

Šaltinių adresai (URL)

parengė IT mokytoja L. Katarskienė

2

Jei jūsų kompiuteris nėra

įjungtas į kokį nors tinklą,

galima sakyti, kad Jūs

esate atskirtas nuo

pasaulio...

Interneto atsiradimo istorija


3

1960 m. JAV mokslinių tyrimų laboratorijose bei universitetuose pradėta jungti kompiuterius

naudojant esamas telefonų linijas.

Kompiuterių tinklas — vieni su kitais sujungti kompiuteriai, galintys keistis

jų turima informacija.

Kompiuterių tinklų didžiausias privalumas — informacijos mainai.



4

• Interneto pradžią davė ARPANET tinklas, sukurtas JAV gynybos tikslams 1969 m.

• Jis buvo decentralizuotas ir suprojektuotas taip, kad galėtų funkcionuoti ir sunaikinus bet kurią tinklo dalį, pavyzdžiui, branduolinės atakos metu.

• Nuo 1970 m. pab. į ARPAnet pradėjo jungtis ne tik karinės organizacijos, bet ir mokymo įstaigos.



5

• 1980-1981 m. pradėjo funkcionuoti dar du dideli tinklai USENET ir BITNET.

• 1983 m. JAV gynybos ministerijos ryšių agentūra priėmė sprendimą naudoti TCP/IP protokolą visuose ARPAnet tinklo mazguose, tai laikoma Interneto pradžia.

• Vėliau prie ARPANET tinklo buvo prijungti kiti tinklai: UUCP, NSFnet.

• Taip palaipsniui Internetas tapo visuotiniu pasauliniu tinklų tinklu ir pradėta jo pavadinimą laikyti bendriniu žodžiu.



6

Interneto samprata

Stambios organizacijos turi vietinius [lokaliuosius] kompiuterių tinklus, kur jungiami kompiuteriai, esantys nuo kelių metrų iki kelių kilometrų atstumu vienas nuo kito.

Vienas tų kompiuterių, atliekantis tarnybinės stoties (angl. server) funkcijas, paprastai yra didesnės talpos, spartos, galios ir kt.

Tokia tarnybinė stotis telefono linijomis, optiniais kabeliais ar per palydovinį ryšį jungiama su kitų tinklo tarnybinių stočių,

Šių tarnybinių stočių tinklo tarnybinė stotis su kitų tarnybinių stočių tinklų tarnybinėmis stotimis ir t. t.

– taip kuriamas tarptautinis kompiuterių tinklas, angliškai – internet (rašomas mažąja raide).


7

Internetas apibrėžiamas kaip

tarptautinis

(visuotinis arba pasaulinis)

kompiuterių tinklas jungiantis daugybę kitų tinklų

veikiantis TCP/IP protokolo pagrindu.

Interneto samprata


8

Internetas valdomas ir tvarkomas decentralizuotai, neturi vieno šeimininko.

Nutraukus darbą bet kuriam kompiuteriui arba grupei kompiuterių, internetas išlieka

gyvybingas.

Interneto samprata


9

Keli įdomesni faktai apie Internetą

1960 - JAV universitetuose tinklas iš 4 kompiuterių.

1969 - ARPANET tinklas

1980-1981 - USENET ir BITNET tinklai

1983 - TCP/IP protokolas visame ARPAnet

1992 - Interneto technologija pradeda sklisti po

pasaulį labai sparčiai, tai vyksta iki šiol.

1991 - Internet kompiuterių tinklas Lietuvoje

N.D. Interneto Lietuvoje atsiradimo istorija


10

• Lietuviško interneto gimimo diena laikoma 1991 m. spalio 10, kuomet ant Seimo buvo įrengta norvegų padovanota palydovinio ryšio įranga, kuri leido mūsų šaliai savarankiškai prisijungti prie pasaulinio žiniatinklio. Pirmasis kompiuterinių duomenų perdavimo kanalas turėjo šiandien neįtikėtinai mažu atrodantį greitį – 9,6 kilobitų per sekundę.

• 1991 metais buvo įsteigtas Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklas „Litnet“. Pirmieji prie šio tinklo prisijungė Matematikos ir Informatikos Institutas, Kauno technologijos universitetas ir Vilniaus universitetas.

• 1993 m. el. paštu bei kitomis paslaugomis jau naudojosi 17 mokslo įstaigų ir per 60 vyriausybinių ir nepelno organizacijų. „Litnet“ padėjo pamatus dabartiniam lietuviškam internetui.

• iki 1994 metų internetu galėjo pasinaudoti tik prie „Litneto“ prijungtų kompiuterių vartotojai, daugiausiai mokslo įstaigose dirbantys darbuotojai ir studentai.

• 1994 Atviros Lietuvos Fondas (ALF) suteikė galimybę prisijungti prie pasaulinio voratinklio ir paprastiems mirtingiesiems. Tereikėjo įsigyti kompiuterį su modemu ir gauti prisijungimo duomenis iš ALF darbuotojų. Svarbiausia, jog ši paslauga buvo nemokama.

• 1999-2000 metų, kuomet „Teo“ (tuomet ši bendrovė vadinosi „Lietuvos Telekomas“) susizgribo, jog vis daugiau žmonių telefono linijas naudoja prisijungimui prie interneto ir apmokestino duomenų perdavimą. Mokamas interneto paslaugas pradėjo siūlyti ir mobiliojo ryšio operatoriai „Omnitel“ bei „Bitė“.

• Modemai būdavo atskiras įrenginys arba įstatomi į kompiuterio vidų plokštės pavidalu. Interneto greitis iš pradžių buvo 14, vėliau – 33 ir pabaigoje – 57 kilobitai per sekundę. Tuo metu interneto svetainės buvo labai primityvios, tad tokio greičio pakako naršyti internete ir naudotis el. paštu. Tačiau „dial-up“ technologija netiko didesnių duomenų kiekių ir laiškų perdavimui

• 2001 metais Lietuvoje pradėta taikyti DSL technologija. Sparta siekė nuo 256 iki 512 kilobitų per sekundę. DSL technologija, kuri kai kur dar naudojama iki šiolei, duomenis siunčia telefono laidais.

• Apie 2007 metus į butus ir namų kompiuterius atkeliavo šviesolaidis

• 2011 metais Lietuva turėjo sparčiausią plačiajuosčio interneto greitį pasaulyje.

• Pastaruoju metu sparčiai populiarėja mobilusis internetas, kuomet prie pasaulinio tinklo jungiamasi naudojant mobiliojo ryšio tinklus (3G ir 4G ryšys) arba „Wi-Max“ technologiją.

Interneto Lietuvoje atsiradimo istorija


11

Protokolai

Interneto protokolas (taisyklių rinkinys), reglamentuojantis:

• tinklo įrenginių adresavimą,

• duomenų skaidymą į paketus prieš siunčiant

• duomenų surinkimą juos atsiuntus,

• maršrutų parinkimą.

TCP/IP protokolas

Internet’as yra tinklų visuma, įskaitanti Arpanet, NSFnet, Ethernet regioninius tinklus, lokalius įvairių univeritetų bei mokslinių

institucijų, ir galybę karinių tinklų.

Tinklų tarpusavio komunikacija

vyksta - TCP/IP protokolo

pagalba


13

TCP/IP protokolas

TCP/IP - protokolų rinkinys leidžiantis kompiuteriams dalintis resursais per tinklą buvo sukurtas ARPAnet mokslinio centro.

Interneto protokolo ištakos:

1972 m. Robertas Kahn'as pradėjo dirbti ties patikimo duomenų perdavimo modeliu, prie kurio 1973 m. pavasarį prisijungė Vintas Cerf'as (lig šiol tituluojamas „interneto tėvu“).

1975 m. atlikti pirmieji sėkmingi TCP/IP protokolo testai,

1978 m. pasirodė dabar plačiai naudojama TCP/IP protokolo ketvirtoji versija IPv4

1984 m. Amerikos gynybos departamentas paskelbė TCP/IP kaip standartinį visų karinio pobūdžio tinklų protokolą, kuris vėliau sėkmingai išplito ir akademiniuose tinkluose.


14

http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Robertas_Kahn%27as&action=edit&redlink=1

http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Robertas_Kahn%27as&action=edit&redlink=1

http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vintas_Cerf%27as&action=edit&redlink=1

http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vintas_Cerf%27as&action=edit&redlink=1

http://lt.wikipedia.org/wiki/TCP

http://lt.wikipedia.org/wiki/IP

TCP/IP protokolas

Pagrindinių interneto protokolų rinkinys, reglamentuojantis duomenų

persiuntimą tarp įvairių tipų kompiuterių ir operacinių sistemų.

Nors pavadinimas sudarytas tik iš dviejų protokolų

pavadinimų: TCP (transporto valdymo protokolas) ir IP (interneto protokolas), tačiau rinkiniui priklauso ir kiti protokolai (UDP, RTP, FTP, HTTP, IMAP ir kt.).


15

http://aldona.mii.lt/pms/terminai/term/i/ip_protokolas.html

TCP/IP protokolas

TCP (Transmission Control Protocol) – (transporto valdymo protokolas) į sujungimus orientuotas protokolas, kuris atlieka duomenų perdavimą, klaidų aptikimą, bet jų neatstato. Prieš siunčiant duomenis, du procesai turi nustatyti tarpusavio ryšį, t. y. jie turi nusiųsti preliminarius segmentus vienas kitam, kad nustatytų parametrus ir užtikrintų duomenų perdavimą.

IP - Interneto protokolas (taisyklių rinkinys),

reglamentuojantis tinklo įrenginių adresavimą, duomenų skaidymą į paketus prieš siunčiant ir surinkimą juos atsiuntus, jų maršrutų parinkimą.


16

Įdomu smalsiems

Ieškodamos maisto skruzdėlės naudoja TCP/IP protokolą?


17

http://www.technologijos.lt/n/mokslas/gamta_ir_biologija/S-28039/

http://www.technologijos.lt/n/mokslas/gamta_ir_biologija/S-28039/

Interneto paslaugos

Šiuo metu internete tarnybinės stotys teikia įvairias paslaugas, kurių populiariausios yra:

pasaulinis žiniatinklis WWW arba web,

elektroninis paštas E-mail,

konferencijos UseNet,

pokalbiai internete IRC,

bylų siuntimas FTP ir jų paieška,

prisijungimas prie nutolusio kompiuterio telnet.


18

WWW pradžia laikomi 1989 m., kai Šveicarijoje esančioje Europos atomų

fizikos laboratorijoje CERN Tim Bernes-Lee parengė projektą mokslinio tyrimo

duomenims bei idėjoms siųsti tarp organizacijų.

Žiniatinklis


19

Internetas ir WWW

Internetas – tai pasaulinis kompiuterių tinklas

WWW (žiniatinklis) – tai Interneto informacinė

paslaugų sistema, kurios žinioje milžiniški

informacijos kiekiai.

World Wide Web – pasaulinis voratinklis


20

žiniatinklis

Žiniatinklis (ang. WWW — World Wide Web),

į tinklą sujungtų kompiuterių hipertekstiniai dokumentai, saitais siejami su kitais, visame pasaulyje laikomais hipertekstiniais dokumentais, failais.

Kadangi WWW turinys yra ne tiek žinios, kiek informacija, duomenys ir paslaugos, siekiant išvengti painiavos, World Wide Web (WWW) siūloma vadinti saitynu.


21

Tinklapis Svetainė

Žiniatinklį sudaro daugybė hipertekstinių dokumentų – tinklapių.

Svetainė - keletas ar keliolika tinklapių susietų tarpusavyje ir turinčių apibendrinantį pradinį puslapį (home page).


22

Saitas

Tinklapiuose pateikiami įvairialypiai elektroniniai dokumentai (tekstinė,

grafinė, garsinė, vaizdinė inf.), tarpusavyje susieti nuorodomis – saitais.

Tai tekste esantis žodis, frazė ar grafikos objektas, kurį spustelėjus pele duodama komanda hipertekstinį dokumentą aptarnaujančiai programai įkelti saitu nurodytą kitą tekstą arba grafikos objektą


23

Apsaugota svetainė

Tai svetainė į kurią patekimas yra ribojamas.

Norint patekti būtina registruotis, o prisijungiant įvesti vartotojo vardą ir

slaptažodį.


24

Publikuoti

Įrašyti sukurtą tinklalapį į interneto žiniatinklio serverį, kur jį gali rasti ir peržiūrėti kiti interneto vartotojai.


25

WWW tinklą sudaro milijonai internete veikiančių kompiuterių (serverių), kuriuose publikuojami tarpusavyje susieti tinklapiai –

hiperteksto formatu sukurti elektroniniai dokumentai.

Kiekviename tinklapyje gali būti teksto, paveikslėlių, vaizdo klipų, garso įrašų, t.y. įvairių raiškos priemonių.


26

žiniatinklio serveris (ang. Web server) kompiuteris,

aptarnaujantis žiniatinklio vartotojus.

Žiniatinklio serveriai, priklausomai nuo jame veikiančios programinės įrangos, teikia įvairias paslaugas: pasaulinis žiniatinklis, elektroninis paštas, konferencijos (naujienų grupės), tiesioginiai pokalbiai internete, failų siuntimas, failų paieška, radijo ir vaizdo laidų transliavimas.

Norint pasinaudoti žiniatinklio serverio teikiamomis paslaugomis, reikia, kad vartotojo kompiuteryje būtų įdiegta atitinkama programa ir užtikrintas ryšys su serveriu.

Naršyklė - programa, pateikianti žiniatinklio išteklius (svetaines, tinklalapius) jų vartotojams, veikianti pagal HTTP protokolą.


27

Žiniatinklis www sukurtas kliento-serverio

architektūros principu: WWW klientas - tai programa, siunčianti

užklausas į www serverį www serveris – programą, kuri tas

užklausas analizuoja ir nusiunčia reikalingą dokumentą klientui.

www klientai ir serveriai bendrauja HTTP (Hyper Text Transfer protocol) protokolu,

o patys dokumentai kuriami HTML (Hyper

Text Markup Language) kalba.


28

Hipertekstas

Hipertekstiniuose dokumentuose informacija pateikiama hipertekstu (ang. Hipertext).

Hipertekstui rašyti naudojama speciali kalba HTML (ang. Hyper Text Markup Language) arba jos modifikacija.

Hiperteksto koncepciją internetui 1990 metais pasiūlė Timas Berneris-Lee ir Robertas Cailiau (Europos branduolinės fizikos tyrimų laboratorija, Šveicarija).


29

HTML

Žiniatinklio dokumentai kuriami standartine hiperteksto žymėjimo kalba (angl. Hypertext Markup Language - HTML).

HTML - tai kalba, apibūdinanti žiniatinklio dokumento teksto apipavidalinimą: jo stilių, formatą šriftus ir kt. Ja galima kurti įvairius hipersaitus, įterpti į dokumentą grafinius bei judančius vaizdus, garso įrašus ir pan.


30

Hipertekstas Hipersaitas

Dirbant su žiniatinkliu yra naudojamas hipertekstas.

Hipertekstas - tai tekstas, susietas (lyg enciklopedijoje ar žodyne) su kitomis to paties dokumento vietomis ir/arba kitais dokumentais, nesvarbu, ar laikomais tame pačiame kompiuteryje, ar bet kuriame kompiuteryje kitame pasaulio gale.

Tokie ryšiai - saitai (nuorodos) hipertekste vadinami hipersaitais


31

pavyzdžiai

Įprasto

dokumento

pavyzdys

Hipertekstinio dokumento pavyzdys


32

Kompiuterių adresavimui Internete

naudojama vieninga sistema:

Kompiuteriai adresuojami unikaliu skaitmeniniu adresu, nepasikartojančiu visame tinkle, vadinamu IP (Internet Protocol) adresu, kurį paprastai atitinka tam tikras simbolinis vardas.

Tam tikro vartojo kompiuteriui IP adresas (ir vardas) arba skiriamas automatiškai, arba nustatomas organizacijos tinklo administratoriaus.


33

Kompiuterio IP

Kiekvienas IP adresas susideda iš keturių skaičių (koduojama 1 bitu) nuo 0 iki 255, atskiriamų taškais:

Pvz.: 194.85.94.124

pirmasis skaičius reiškia šalį,

antrasis - sritį ar regioną,

trečiasis - tos srities tinklo kompiuterio (mazgo) numerį

paskutinysis - konkretaus vartotojo (mazgo kliento) kompiuterio numerį.

Pirmieji du skaičiai Lietuvoje paprastai yra tokie:

193.219; 194.176; 205.244.


34

IP adresas

Šitokia adresų sistema leidžia sujungti daugiau nei 4 milijardus kompiuterių.

Nors tai tikrai didelis skaičius, vis dėlto jau numatoma perspektyva, kai 32 bitais koduojamų IP adresų pritrūks.

Naujosios kartos IP adresams koduoti jau vartojami 128 bitai – kiekvienas adresas suskirstytas į aštuonias 16 bitų grupes, atskirtus dvitaškiais.

Pavyzdžiui, galimas toks IP adresas:

3E0F:1CDE:11FE:2312:34A9:FE34:1BAF:CAB


35

DNS adresas

Skaitmeninius adresus žmogui sunku įsiminti, lengva suklysti.

Todėl internete skaitmeniniai adresai dažniausiai keičiami raidiniais (simboliais), vadinamaisiais sričių vardais.

Raidinio srities vardo dėmenys taip pat atskiriami taškais.

Pvz.: www.ku.lt ir www.takas.lt.

Paskutinis raidinio vardo dėmuo dažniausiai nuruodo šalies kodą (dvi raidės) arba tinklo organizacinę

struktūrą (trys raidės)


36

http://www.ku.lt/

http://www.ku.lt/

http://www.takas.lt/

Visos šalys, išskyrus JAV, paskutiniosiomis dviem

simbolinio vardo raidėmis nurodo šalies kodą

Beveik visuomet pagal paskutinias dvi simbolinio vardo raides galima nusakyti kompiuterio šalį:

lt - Lietuva lv - Latvija ee - Estija de - Vokietija uk - Didžioji Britanija pl - Lenkija ru - Rusija ca - Kanada

Nors JAV turi sritį us, tačiau JAV kompiuterių paskutinės trys raidės nurodo organizaciją:

edu – švietimo institucijos, com – komercinės įstaigos, gov – JAV Vyriausybinės

organizacijos, mil – karinės įstaigos, int – tarptautinės

institucijos, net – interneto paslaugas

teikiančias organizacijos


37

Savikontrolės klausimai

Įdomu smalsiems


38

http://rax.bizhat.com/testai/test.html

http://rax.bizhat.com/testai/test.html

URL standartas konkretaus informacijos šaltinio

(tinklalapio, vieno tinklalapio puslapio) adresui nurodyti internete

Norint savo ekrane išvysti reikiamą tinklalapį, reikia įvesti jo adresą URL standartu.

URL (Uniform Recource Locator), adresas sudarytas iš penkių dalių:

informacijos perdavimo protokolo pavadinimo; vartotojo identifikacijos dalies – slaptažodžio

(nebūtina);

kompiuterio (srities) adreso; jungties numerio (nebūtina); katalogų ir failų vardo (nebūtina).

Dažniausiai standartinis pagrindinis adresas yra sudaromas tik iš 1 ir 2 dalių – tai būtini adreso elementai, norint patekti bent į pagrindinį (centrinį, serverio) puslapį. Slaptažodžių rašant adresą dažniausiai rašyti nereikia, nes jie įvedami patogesniu būdu – vidinių tinklalapio užklausų pagalba.


39

URL standartas konkretaus informacijos šaltinio

(tinklalapio, vieno tinklalapio puslapio) adresui nurodyti internete

http://gabija.simnet.lt

protokolas kompiuteris


40

URL

http://www.emokykla.lt/it/lt.php

Hiperteksto

perdavimo

protokolas

Žiniatinklis

Serverio

vardas

Šalis -

Lietuva

Kelias iki

tinklapio

serveryje


41

http://www.emokykla.lt/it/lt.php

Documents

Tinklapių kūrimo įvadasgabija.simnet.lt/it/Tinklapiu.pdf · 2017-10-06 · •Lietuviško interneto gimimo diena laikoma 1991 m. spalio 10, kuomet ant Seimo buvo įrengta norvegų