1

2

TURINYS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS ....................................................................................................................... 3

II. IŠORĖS VEIKSNIŲ ANALIZĖ ................................................................................................................... 3

2.1. TEISINIAI VEIKSNIAI ................................................................................................................................ 3

2.2. EKONOMINIAI VEIKSNIAI......................................................................................................................... 5

2.3. SOCIALINIAI VEIKSNIAI ........................................................................................................................... 5

2.4. TECHNOLOGINIAI VEIKSNIAI ................................................................................................................... 6

III. ĮMONĖS DABARTINĖS SITUACIJOS ANALIZĖ ................................................................................... 7

3.1. BENDROVĖS ĮSTATINIS KAPITALAS IR VALDYMAS .................................................................................. 7

3.2. ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI ........................................................................................................................... 8

3.3. KOKYBĖS, APLINKOS APSAUGOS IR DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS VADYBOS SISTEMOS .......... 10

3.4. BENDROVĖS VEIKLA .............................................................................................................................. 10

3.4.1. GERIAMOJO VANDENS TIEKIMAS ....................................................................................................... 10

3.4.1.1. VANDENS GAVYBA IR RUOŠIMAS ................................................................................................... 10

3.4.1.2. VANDENS PRISTATYMAS ................................................................................................................ 11

3.4.1.3. GERIAMOJO VANDENS KOKYBĖ ...................................................................................................... 11

3.4.2. NUOTEKŲ TVARKYMAS ...................................................................................................................... 12

3.4.2.1. BUITINIŲ – GAMYBINIŲ NUOTEKŲ SURINKIMAS ............................................................................. 12

3.4.2.2. NUOTEKŲ VALYMAS ....................................................................................................................... 12

3.4.2.3. NUOTEKŲ UŽTERŠTUMO KONTROLĖ ............................................................................................... 13

3.4.2.4. DUMBLO TVARKYMAS .................................................................................................................... 13

3.4.3. PAVIRŠINIŲ (LIETAUS) NUOTEKŲ TVARKYMAS IR UŽTERŠTUMO KONTROLĖ .................................... 13

3.4.3.1. PAVIRŠINIŲ (LIETAUS) NUOTEKŲ TVARKYMAS ............................................................................... 14

3.4.3.2. PAVIRŠINIŲ (LIETAUS) NUOTEKŲ UŽTERŠTUMO KONTROLĖ .......................................................... 14

3.5. VEIKLOS RODIKLIAI .............................................................................................................................. 14

IV. STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ ANALIZĖ ..................................................... 16

V. ĮMONĖS MISIJA IR VIZIJA .................................................................................................................... 17

VI. STRATEGINIAI TIKSLAI ....................................................................................................................... 17

VII. STRATEGINIAI UŽDAVINIAI .............................................................................................................. 17

VIII. PRIEMONIŲ PROGRAMA ................................................................................................................... 18

PRIEDAI .......................................................................................................................................................... 24

3

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

UAB „Šiaulių vandenys“ strateginio plano tikslas – atsižvelgiant į esamą vandentvarkos būklę

Šiauliuose, nustatyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo strateginius tikslus,

uždavinius ir prioritetus 2015-2020 m., pagal kuriuos bus rengiamos infrastruktūros atnaujinimo

bei plėtros programos ir priemonės, užtikrinta visuomenės poreikius atitinkanti geriamojo vandens

tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir sudarytos sąlygos fiziniams ir juridiniams

asmenims gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo

paslaugas.

UAB „Šiaulių vandenys“ strateginis planas parengtas vadovaujantis „Geriamojo vandens

tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008-2015 metų plėtros strategija“, patvirtinta Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 832, „Šiaulių apskrities teritorijos bendruoju

(generaliniu) planu“, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu

Nr. 1042, „2007-2016 metų Šiaulių miesto strateginiu plėtros planu“, patvirtintu Šiaulių miesto

savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T-313, „Šiaulių miesto vandens tiekimo

ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiuoju planu“, patvirtintu Šiaulių miesto

savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T-39, „Šiaulių rajono savivaldybės

teritorijos bendruoju planu“, patvirtintu Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 3 d.

sprendimu Nr. T – 199, „Šiaulių rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros

specialiuoju planu“, patvirtintu Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. kovo 25 d. sprendimu

Nr. T-107, ir kitų vandentvarkos sektorių reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.

Šį strateginį planą sudaro:

1. Išorės veiksnių analizė.

2. Įmonės dabartinės situacijos analizė;

3. Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė;

4. Įmonės raidos vizija;

5. Strateginiai tikslai;

6. Strateginiai uždaviniai;

7. Priemonių programa.

Strateginiame plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme

(Žin., 1995, Nr.63-1582, 2001, Nr. 35-1164), Lietuvos Respublikos vandens įstatyme (Žin., 1997,

Nr.104-2615, 2003, Nr. 36-1544), Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme (Žin., 2001,

Nr.64 – 2327), Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme

(Žin., 2006, Nr. 82 – 3260), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme (Lietuvos Aidas.

1992, Nr. 5-75); Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-

236 patvirtintame „Nuotekų tvarkymo reglamente“ (Žin., 2006, Nr.59-2103), Lietuvos Respublikos

aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtintame „Paviršinių nuotekų

tvarkymo reglamente“ (Žin., 2007, Nr.42-1594) ir kituose, bendrovės veiklą reglamentuojančiuose

teisės aktuose vartojamas sąvokas.

II. IŠORĖS VEIKSNIŲ ANALIZĖ

2.1. Teisiniai veiksniai

Bendrovės pagrindinę veiklą – geriamojo vandens tiekimą bei nuotekų tvarkymą reglamentuoja

Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (2006 m. liepos 13

d. Nr. X-764) (toliau – Įstatymas), kurio nauja redakcija įsigaliojo nuo 2014 m. lapkričio 1 d.

Naujoje Įstatymo redakcijoje įtvirtinta nuostata, kad viešojo vandens tiekėją ir nuotekų

tvarkytoją skiria Savivaldybės taryba (10 str. 1 d. 3 p.). Ji skirdama viešąjį vandens tiekėją ir

nuotekų tvarkytoją, turi atsižvelgti į tai, ar geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas turi

geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją. Savivaldybių tarybos viešuosius

geriamojo vandens tiekėjus, nuotekų tvarkytojus ir paviršinių nuotekų tvarkytojus turi paskirti iki

2015-12-31. Juridiniai asmenys be geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijų

4

geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas gali teikti, iki jiems bus išduotos

licencijos arba motyvuotai atsisakyta jas išduoti, tačiau ne ilgiau kaip iki 2015 m. lapkričio 1 d.

Įstatyme taip pat numatyta licencijų galiojimo sustabdymo ar panaikinimo tvarka.

Nauja Įstatymo redakcija pakeista geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo kainų nustatymo

bei perskaičiavimo tvarka. Savivaldybių tarybų nustatytos geriamojo vandens teikimo ir nuotekų

tvarkymo paslaugų bazinės kainos, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos

perskaičiuojamos kiekvienais metais ir jos galioja 12 mėnesių nuo šių kainų įsigaliojimo dienos.

Taip pat Įstatyme reglamentuotas ir paviršinių nuotekų tvarkymas (paviršinių nuotekų

tvarkytojo paskyrimo tvarka (10 str. 4 d.), nustatyti reikalavimai paviršinių nuotekų tvarkytojams

(13 str. 3 d.), nustatyta kainos nustatymo, derinimo ir tvirtinimo tvarka (34 str.) ir t. t.).

Pažymėtina ir tai, kad UAB „Šiaulių vandenys“ pagrindiniai veiklos tikslai ir kryptys

neatsiejamai susiję su „Šiaulių apskrities teritorijos bendruoju (generaliniu) planu“, patvirtintu

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1042, „2007-2016 metų

Šiaulių miesto strateginiu plėtros planu“, patvirtintu Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006 m.

rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T-313, „Šiaulių miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo

infrastruktūros plėtros specialiuoju planu“, patvirtintu Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m.

sausio 29 d. sprendimu Nr. T-39, „Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu“,

patvirtintu Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. T – 199, „Šiaulių

rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiuoju planu“, patvirtintu

Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. T-107.

Aukščiau minimuose planuose numatyti šie pagrindiniai tikslai, kurie perkelti ir į Bendrovės

strateginį planą:

1. Siekti miesto bei aplink miestą išsidėsčiusių gyvenamųjų vietovių gyventojus aprūpinti

teisės aktų reikalavimus atitinkančiu geriamuoju vandeniu, bei užtikrinti saugų ir aplinkai

kuo mažiau kenksmingą nuotekų surinkimą bei jų tvarkymą.

2. Modernizuoti ir išplėsti vandens tiekimo ir/ar nuotekų tvarkymo infrastruktūrą – sudaryti

vystymosi sąlygas, užtikrinti vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo paslaugų prieinamumą

gyventojams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms mažiausiomis išlaidomis, padarant

minimalią žalą aplinkai.

3. Rekonstruoti vandens tiekimo sistemas ir nuotekų surinkimo tinklus.

4. Plėtoti esamą Šiaulių miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemą. Esant

galimybei, tačiau nenustatant eiliškumo, plėtoti centralizuotus vandentvarkos tinklus

priemiestinėse gyvenvietėse šiomis kryptimis: Žaliukų, Gegužių, Vinkšnėnų, Verduliukų,

Vijolių, Sutkūnų, Voveriškių, Šilėnų, Aleksandrijos, Kairių, Toliočių, Bubių, Aukštelkės,

Einoraičių.

5. Vystyti ir renovuoti paviršinių (lietaus) nuotekų tinklus.

„Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014 - 2020 plane“, patvirtintame Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2014-04-12 nutarimu Nr. 519, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kuriant nuotekų dumblo

tvarkymo infrastruktūrą, nebuvo išspręstas termiškai išdžiovinto ir granuliuoto dumblo iš dumblo

apdorojimo įrenginių naudojimo klausimas, nes šio apdoroto dumblo deginimo pajėgumų nėra, be

to, nežinoma, kokią įtaką dumblo deginimas turės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų

kainai.

Šiai dienai galiojančiuose teisės aktuose numatyta, kad nuotekų dumblas, kuris atitinka teisės

aktuose nustatytus reikalavimus, gali būti naudojamas laukams tręšti. Tačiau Bendrovėje apdorotas

nuotekų dumblas dėl didelių sunkiųjų metalų koncentracijų negali būti naudojamas pagal šią

paskirtį. Tad Bendrovės siekis kuo efektyviau išnaudoti Europos Sąjungos ir valstybės lėšomis

sukurtus dumblo tvarkymo pajėgumus maksimaliai panaudojant dumblo energetinį potencialą ir

jame esančias maistines medžiagas.

Plane numatoma, kad 2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalinės

paramos lėšomis būtų galima sutvarkyti sukauptą senąjį nuotekų valymo dumblą. Siekiant

sutvarkyti dumblo laikymo aikštelėse ar kitokiose talpyklose sukauptą senąjį dumblą, planuojama

2015-2016 metais parengti komunalinių nuotekų valymo metu susidarančio dumblo saugojimo

aikštelėse sukaupto dumblo sutvarkymo galimybių studiją – išanalizuojant joje galimus dumblo

tvarkymo būdus ir finansavimo šaltinius.

5

2.2. Ekonominiai veiksniai

Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Šiaulių vandenys“ didžiąją dalį pajamų, t.y. daugiau nei 70 proc.,

gauna už gyventojams patiektą geriamąjį vandenį bei sutvarkytas nuotekas (vertinant ir vandenį,

skirtą karšto vandens ruošimui, kuris yra parduodamas AB „Šiaulių energija“) ir tik 30 proc.

teikiamų paslaugų tenka ūkio – buities bei pramonės įmonėms, vieni svarbiausių veiksnių,

įtakojančių UAB „Šiaulių vandenys“ veiklą, yra demografinė regiono padėtis bei gyventojų

disponuojamos pajamos ir perkamoji galia.

Demografinis kontekstas. Vienas svarbiausių aspektų yra gyventojai, kurie yra svarbiausi

teikiamų paslaugų vartotojai. Dabartinės demografinės tendencijos šiuo požiūriu nėra itin palankios.

Gyventojų skaičius Šiaulių mieste, kaip ir visoje Lietuvoje, 2014 m. ir toliau mažėjo (lyginant su

2010 m., 2014 m. vidutinis metinis gyventojų skaičius Šiauliuose sumažėjo daugiau nei 6 proc.).

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2015 m. pradžioje Šiaulių mieste buvo

104 619 gyventojai, o tai 0,4 proc. mažiau nei 2014 m. liepos 1 d. ir 0,9 proc. mažiau nei 2014 m.

pradžioje. Mažėjant gyventojų skaičiui, sumažėjo ir vidutinis namų ūkio dydis (2010 m. vidutinis

namų ūkis Lietuvoje sudarė 2,33 asmens, tuo tarpu 2013 m. – 2,26 asmens). Dėl šių priežasčių, nors

įgyvendinant vandentvarkos ūkio plėtros projektus ir prisijungia nauji vartotojai individualiuose

namuose, tačiau mažėjant gyventojų skaičiui mieste, bendras UAB „Šiaulių vandenys“

aptarnaujamų gyventojų skaičius, taip pat mažėja.

Ekonominis kontekstas. Vertinant ekonomines tendencijas, vienas svarbiausių rodiklių yra

bendrasis vidaus produktas (toliau - BVP), kuris geriausiai atspindi valstybės ekonomikos

vystymosi tendencijas. Augant BVP plečiasi ekonomika ir valstybei atsiranda galimybė daugiau

lėšų skirti švietimui ir kitoms sritims. Taip pat dėl to didėja ir gyventojų perkamoji galia, todėl jie

gali skirti daugiau lėšų įvairiems savo poreikiams tenkinti, mažėja jiems tenkanti mokesčių našta

(lyginant su uždirbamomis pajamomis) už komunalines paslaugas, tame tarpe ir už geriamojo

vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Remiantis Lietuvos statistikos departamento

duomenimis, lyginant su 2010 m., 2014 m. BVP išaugo 29,5 proc. Vidutinis šalies darbo

užmokestis per 2010 - 2014 m. padidėjo 17,5 proc., Šiaulių mieste – 9,9 proc. (2013 m. duomenys)

Vidutinės disponuojamos pajamos, tenkančios vienam namų ūkio nariui padidėjo 12,7 proc. nuo

1178 Lt (2010 m. ) iki 1328 Lt (2013 m.). Tai viena iš priežasčių dėl kurios auga ir gyventojams

parduodamo šalto geriamojo vandens apimtys, nors aptarnaujamų gyventojų skaičius ir mažėja.

Yra laikomasi nuostatos, kad vidutinių pajamų šeimos biudžete išlaidos už vandens tiekimo ir

nuotekų tvarkymo paslaugas neturi viršyti 4 proc. Vidutinio namų ūkio Šiaulių mieste išlaidos už

vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas išliko 2010 m. lygyje ir sudarė apie 1,3 proc.

disponuojamų pajamų. Vertinant esamą situaciją bei Finansų ministerijos skelbiamus projekcinius

rodiklius 2015 - 2017 m. laikotarpiui, numatoma, kad augant Lietuvos ekonomikai, didėjant

vidutiniam darbo užmokesčiui bei mažėjant nedarbo lygiui, Šiaulių miesto vartotojai yra (ir ateityje

bus) pajėgūs mokėti už suteiktas vandens paslaugas, Bendrovės teikiamų paslaugų apimtys augs

tiek gyventojų, tiek ir įmonių/organizacijų sektoriuose.

2.3. Socialiniai veiksniai

Socialinius pokyčius, kurie apima gyvenimo kokybę, gyventojų užimtumą ir pajamas, lemia

bendra valstybės ekonominė politika. Demografinių procesų pokyčiai daro įtaką visuomenės

socialinei ekonominei raidai. Šiaulių mieste 2015 m. pradžioje gyventojų skaičius buvo 104,6

tūkst., iš jų moterų – 58,4 tūkst., vyrų – 46,2 tūkst. Darbingo amžiaus gyventojų Šiaulių mieste

skaičius per 2004 – 2014 m. sumažėjo 19,1 proc. Šiaulių mieste didžiausia dalis gyventojų turi

žemesnį išsilavinimą nei kitų Lietuvos didžiųjų miestų gyventojai. Aukščiausią išsilavinimą turi

37,4 proc. gyventojų, vidutinį – 58 proc. ir žemesnį – 4,6 proc. visų gyventojų.

2015 m. pradžioje registruotas nedarbas Šiaulių mieste buvo vienas mažiausių - sudarė 5,9 proc.

Šiaulių apskrities darbo biržoje 2015 m. sausio 1 d. buvo įregistruota 367 laisvų darbo vietų.

Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių regionas yra didžiausias pagal gyventojų skaičių ir sukuriamą

pridėtinę vertę po didžiųjų šalies miestų, ir tai, kad šio regiono ekonominiai, verslo vystymosi ir

6

darbo rinkos rodikliai prastėja ir atsilieka nuo Lietuvos vidurkio, svarbu aktyviai skatinti regiono

ekonominę plėtrą, kuriant geresnę gyventojų užimtumo, verslumo ir investicinę aplinką.

Pažymėtina ir tai, kad keičiasi pačių dirbančiųjų požiūris į darbo santykius – darbuotojai jau

nebesitiki išdirbti vienoje darbovietėje visą gyvenimą, kaip tai būdavo įprasta anksčiau, lengviau

keičia darbo vietas. Dažni pokyčiai darbo rinkoje skatina darbuotojų mobilumą, prisitaikymą prie

besikeičiančių darbo sąlygų. Įmonės savo ruožtu turėtų rūpintis ne darbuotojo išlaikymu

konkrečioje darbo vietoje, bet sudaryti galimybes išsaugoti jo užimtumą, aktyvų dalyvavimą darbo

rinkoje bendrai, suteikiant galimybes darbuotojui kelti kvalifikaciją, užtikrinti lanksčias ir patikimas

sutarčių sąlygas, užtikrinti lygias galimybes, suteikti saugias darbo sąlygas.

2.4. Technologiniai veiksniai

Vienas iš veiksnių, lemiančių kiekvienos ūkinės veiklos raidos pokyčius, įskaitant ir

vandentvarką, yra informacinių, automatizavimo sistemų plėtra, inovacijos, susijusios su naujų

medžiagų, technologijų bei proceso monitoringo priemonių kūrimu.

Modernios informacinių bei automatizavimo technologijų priemonės mažina darbo laiko

sąnaudas, padeda optimizuoti personalo darbą ir užtikrinti technologinių procesų valdymą. Naujų

technologijų vystymasis suteikia naujas galimybes optimizuoti vandentvarkos veiklos procesus.

Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą įtakojančius technologinius veiksnius ženklia

dalimi taip pat lemia ne tik technologinių inovacijų plėtra, bet ir vandentvarkos veiklą

reglamentuojantys teisės aktai. Tausojant aplinką bei mažinant nepagrįstą vartojimą, ieškoma

technologinių sprendinių, padedančių užtikrinti racionalų vandens vartojimą, nuotekų ir atliekų

tvarkymą. Tokiems sprendiniams tapus lengvai įvaldomais rinkoje, atitinkamai techninėmis

normomis griežtinama teisinė bazė. Taip praktikoje faktiškai įgyvendintos inovacijos užtikrina

aplinkosauginiu, socialiniu bei ekonominiu požiūriu darnią vandentvarkos ūkio veiklą.

Kitas aspektas, lemiantis bendrovės veiklos technologinį vystymą, yra siekis išlaikyti

konkurencingą paslaugų teikimo kainą rinkoje, vadovautis geriausiais prieinamais gamybos būdais

ir gerąja praktika.

Tarptautinės vandens tiekėjų asociacijos rekomenduojamas ir toleruotinas vandens nuostolių

lygis yra 10–15 proc. Tuo tarpu, bendrovės vandentiekio tinkluose patiriami vandens nuostoliai

2014 m. sudarė 18,5 proc. Todėl vandens nuostolių mažinimą užtikrinančios technologijos ir jų

plėtra yra prioritetiniai vandentvarkos ūkio veiklos elementai, kurie gerina vandens tiekimo sistemų

efektyvumą, ekonominiu bei aplinkosauginiu požiūriu užtikrina tvarų vandens naudojimą.

Populiariausias ES šalyse taikomas nuotėkių paieškos būdas yra tinklo zonavimas, atskiriant jį

sklendėmis nuo likusios tinklo dalies, ir slėgio kontrolės prietaisų integravimas bendroje

geografinių informacinių ir automatizavimo sistemų bei programinės įrangos visumoje. Nors tikslui

būtinos priemonės nepriskiriamos mokslo inovacijoms, tačiau jų integralumas užtikrina efektyvią

naudą.

Įgyvendinus ES sanglaudos fondo finansuotą dumblo tvarkymo programą Lietuvoje, liko

neišspręsta galutinio apdoroto dumblo sutvarkymo problema. Šiaulių miesto nuotekų valymo

įrenginiuose susidarančio nuotekų valymo dumblo kokybiniai rodikliai riboja šio dumblo

naudojimo tręšimui galimybes. Todėl įgyvendinant hierarchiniu požiūriu sekantį atliekų tvarkymo

prioritetą, būtina išnaudoti energetinį dumblo granulių potencialą, pasitelkiant moderniausias

technologijas. Išsivysčiusiose šalyse dumblo energetiniam potencialui išnaudoti dažniausiai taikomi

(ar siūlomi taikyti) šie būdai: pirolizė (gazifikacija), šlapios oksidacijos technologija, deginimas

atliekų deginimo ar bendrojo deginimo įrenginiuose. Nors aptarti galimi dumblo tvarkymo būdai

technologiškai ženkliai skiriasi, tačiau visus juos apjungia apdorojimo procese gaunama ekonominė

bei aplinkosauginė nauda: energetinių išteklių taupymas ir gavyba bei atliekų kiekio mažinimas nuo

60 iki 100 proc.

Vandenvietės yra svarbus visos vandentiekio sistemos taškas, patikimai aprūpinantis vartotojų

tinklą kokybišku vandeniu. Lyginant su visa vandentiekio sistema, šie objektai suvartoja daug

elektros energijos. Optimalus organizavimas yra toks vandenviečių darbo režimo nustatymas, kada

vandens tiekimas vykdomas, naudojant kuo mažiau energetinių išteklių, maksimaliai išnaudojant

turimą techninį potencialą.

7

III. ĮMONĖS DABARTINĖS SITUACIJOS ANALIZĖ

3.1. Bendrovės įstatinis kapitalas ir valdymas

UAB „Šiaulių vandenys“ yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kurio

įstatinis kapitalas sudaro 151 186 200 litų. Įstatinis kapitalas padalytas į 1 511 862 paprastąsias

nematerialiąsias 100 (vienas šimtas) litų nominalios vertės vardines akcijas. Visos akcijos

nuosavybės teise priklauso Šiaulių miesto savivaldybei.

Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir vienasmenis

valdymo organas - bendrovės vadovas, kuris vadinamas generaliniu direktoriumi. Stebėtojų taryba

nėra sudaroma.

Visuotinis akcininkų susirinkimas

Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias bendrovės valdymo organas, kuris turi teisę

keisti ir papildyti bendrovės įstatus, rinkti ir atšaukti audito įmonę, metinių finansinių ataskaitų

auditui atlikti, bei valdybos narius, tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, didinti bei mažinti

įstatinį kapitalą, paskirstyti pelną bei spręsti ir kitus bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus

klausimus, jei pagal Akcinių bendrovių įstatymą tai nepriskirta kitų bendrovės organų

kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos. Bendrovės visuotiniam

akcininkų susirinkimui Akcinių bendrovių įstatymo suteikiamas teises, vadovaujantis Šiaulių miesto

savivaldybės tarybos 2007-09-27 sprendimu Nr. T-324 „Dėl akcijų perdavimo valdyti, naudoti ir

disponuoti jomis patikėjimo teise“, įgyvendina Šiaulių miesto savivaldybės administracijos

direktorius, priimdamas sprendimus, kurie prilygsta visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams.

Valdyba

Valdyba yra kolegialus valdymo organas, sudaromas iš penkių narių. Valdybą ketverių metų

laikotarpiui renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Šiuo metu veikianti valdyba išrinkta 2013 m.

gegužės 24 d. Valdybą sudaro:

• valdybos pirmininkas - UAB „Šiaulių vandenys“ generalinis direktorius Jonas Matkevičius.

• valdybos nariai:

o Šiaulių m. savivaldybės ekonomikos skyriaus vedėja Auksė Tutkutė;

o UAB „Šiaulių vandenys“ finansų direktorė Lina Lukošienė;

o UAB „Šiaulių vandenys“ projektų direktorius Aurimas Rutkauskas;

o UAB „Šiaulių vandenys“ komunikacijos departamento vadovė Irma Urbonaitė.

Valdyba savo veiklą vykdo vadovaudamasi LR Akcinių bendrovių įstatymu, bendrovės įstatais

bendrovės valdybos darbo reglamentu, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais ir kitais teisės

aktais.

Bendrovės vadovas

Bendrovės vadovas yra fizinis asmuo, vienasmenis bendrovės valdymo organas. UAB „Šiaulių

vandenys” vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą, kuris vadinamas Generaliniu

direktoriumi, renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų bendrovės valdyba. Generalinis direktorius

organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, vadovauja administracijai, kuri organizuoja ir vykdo

bendrovės gamybinę-komercinę-finansinę veiklą, efektyviai naudoja bendrovės turtą ir kt.

UAB „Šiaulių vandenys“ generalinis direktorius yra Jonas Matkevičius, kuris bendrovei

vadovauja nuo 2007 metų gruodžio mėnesio.

Bendrovės valdymo struktūra, patvirtinta Valdybos 2014-12-23 sprendimu Nr. 9-29,

pateikiama paveiksle.

8

3.2. Žmogiškieji ištekliai

UAB „Šiaulių vandenys“ 2014 m. gruodžio 31 d. darbuotojų, sudariusių darbo sutartis su

Bendrove, skaičius buvo 279, iš kurių 4 vadovai, 113 specialistai ir 162 darbininkai. 2014 m.

pabaigoje sąrašinis darbuotojų skaičius sudarė 274 (neįskaitomos moterys, kurioms suteiktos

nėštumo ir gimdymo atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai), iš kurių 4

vadovai, 109 specialistai, 161 darbininkai.

317 313303

292

275 276285

277 274

240

260

280

300

320

340

2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Darbuotojų skaičius

Pastaba. Pateikiamas gruodžio 31 d. darbuotojų skaičius

Bendrovės darbuotojų kvalifikacijos lygį apsprendžia jų išsilavinimas. Didžioji dalis (73,5 proc.)

specialistų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, aukštesnįjį išsilavinimą – 23,1 proc. 31,5 proc. bendrovės

darbininkų yra įgiję aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą, 41,4 proc. darbininkų – vidurinį

išsilavinimą, 22,8 proc. darbininkų - profesinį išsilavinimą, 3,7 proc. – pagrindinį išsilavinimą.

13%

36%21%

30%

Darbuotojų pasiskirstymas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikloje 2014 m.

Vandens gavyba Vandens tiekimas

Nuotekų surinkimas Nuotekų valymas

46%11%

25%

15% 3%

Darbuotojų pasiskirstymas pagal veiklos

rūšis 2014 m.

Vandens tiekimo ir nuotekųtvarkymo veikla

Pardavimo veikla

Pagalbinė veikla

Administravimas

Kita veikla

9

Įmonėje dirba didelę darbo patirtį turintys žmonės, iš kurių 44 proc. bendrovėje dirba 15 metų ir

daugiau. Bendrovės darbuotojų vidutinis amžius – 48,2 metai.

Darbuotojams darbo užmokestis išmokamas bei socialinės garantijos teikiamos, vadovaujantis

Kolektyvinėje sutartyje, pasirašytoje 2011 m. gegužės 26 d., įtvirtintomis nuostatomis. Atskiroms

darbuotojų grupėms mėnesiniai atlyginimai buvo peržiūrėti sumažinus darbo vietų skaičių, taip pat

padidėjus darbo krūviui dėl bendrovėje vykdomų projektų ir panašiai.

Bendrovės darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos ir dydžiai yra nustatyti Bendrovės

kolektyvinėje sutartyje bei etatų sąrašuose. Administracijos vadovybės darbo apmokėjimas

vykdomas LR Vyriausybės, visuotinio akcininkų susirinkimo, bendrovės valdybos nustatyta tvarka.

2014 metų metinis bendrovės darbuotojų vidutinis atlyginimas – 2 568 Lt.

I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII

2.322 2.242 2.559 2.535 2.518 2.742 2.689 2.545 2.566 2.459 2.460 3.181

2.856 2.849 3.165 3.205 3.165 3.310 3.421 3.154 3.117 3.055 3.079 3.686

1.959 1.842 2.159 2.095 2.088 2.368 2.209 2.124 2.178 2.043 2.029 2.830

9.940 9.831 22.467 7.786

278 278 276 277 274 274 275 272 272 275 275 274

270 271 271 270 269 268 268 267 264 266 269 268

Pastaba: vidutinis darbuotojo darbo užmokestis skaičiuotas, DU dalinant iš sąrašinio darbuotojų skaičiaus.

*- dirbančių tik pagrindinėje veikloje, t.y. be lietaus nuotekų tiklus prižiūrinčių darbuotojų

Išmokėtos išeitinės

Darbuotojų skaičius paskutinę mėnesio dieną

Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius *

Vidutinis darbo užmokestis

Rodikliai2014 metai

Vidutinis vieno darbuotojo darbo užmokestis

specialistų

darbininkų

Dėl technologinių procesų modernizavimo, organizacinių pertvarkymų bei vykdant etatų

mažinimo planą, per 2009 - 2014 m. sumažinti 52 etatai. Vykdant Bendrovės valdymo struktūros

pokyčius per 2010 - 2014 metus įsteigti 23,5 nauji etatai (2010 m. įsteigtas Viešųjų pirkimų skyrius;

sujungti Energetikos ir Technologinių procesų valdymo skyriai, suteikiant Energetikos ir

technologinių procesų valdymo skyriaus pavadinimą; 2011 m. įsteigtas Teisės skyrius; sujungti

Autotransporto skyrius ir Įrengimų remonto baras, suteikiant Transporto ir mechanikos skyriaus

pavadinimą; 2012 m. sujungti Tiekimo ir ūkio skyriai, suteikiant Tiekimo ir ūkio skyriaus

pavadinimą; 2014 m. sujungtos Geriamojo vandens ir nuotekų laboratorijos, suteikiant Vandens

tyrimų laboratorijos pavadinimą). Be to, 2012 m. pradėjo veikti naujai pastatyti dumblo apdorojimo

įrenginiai, buvo atsisakyta perkamų valymo paslaugų Birutės gamybinėje bazėje. 2013 m.

reorganizuotas dispečerinės darbas Vandentiekio ir nuotakyno ceche.

Numatyta ir ateityje mažinti darbo vietas, atsižvelgiant į vykdomą technologinio proceso

automatizavimą Lepšių, Birutės ir Bubių vandenvietėse. Sėkmingai įvykdžius šiuos projektus, 2015

m. pabaigoje planuojami centrinės dispečerinės organizaciniai pertvarkymai, perskirstant darbo

krūvį.

Įmonės mokymo politika – visų darbuotojų kvalifikacijos kėlimas. Siekiant užtikrinti, kad

darbuotojų kvalifikacija ir kompetencijos atitiktų atliekamo darbo pobūdį, Bendrovėje kiekvienais

metais yra organizuojami įvairūs mokymai. 2014 m. įvairiuose kvalifikacijos kėlimo seminaruose

dalyvavo 80 darbuotojų, taip pat 105 darbuotojai buvo apmokyti ir atestuoti pagal profesinio

mokymo, profesinio sveikatos ir darbų saugos mokymo programas. Iš viso 2014 m. kvalifikaciją

kėlė 173 darbuotojai. 2014 m. darbuotojų kvalifikacijos kėlimui panaudota beveik 35 tūkst. Lt lėšų.

Kiekvienais metais vykdomas bendrovės specialistų metinis vertinimas, nustatomas kursų bei

seminarų poreikis ateinantiems metams, sudarant bendrovės darbuotojų mokymo planą.

Bendrovė vykdo darbuotojų profesinį mokymą ir atestavimą. Šiuo metu įmonė turi teisę mokyti

darbuotojus pagal 8 licencijuotas mokymo programas. Bendrovės darbuotojai taip pat mokomi

pagal bendrovėje paruoštas ir patvirtintas dvidešimt penkias neformaliojo mokymo programas,

kurios parengtos vadovaujantis Darbo rinkos neformaliojo profesinio mokymo organizavimo ir

vykdymo tvarka. Atestuotiems darbuotojams išduodami valstybės pripažinti LR Švietimo ir mokslo

ministerijoje įregistruoti atestavimo pažymėjimai.

10

3.3. Kokybės, aplinkos apsaugos ir darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos

Bendrovė nuo 2002 m. yra įdiegusi kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemas,

atitinkančias tarptautinių LST EN ISO 9001 ir LST EN ISO 14001 standartų reikalavimus bei nuo

2008 m. sertifikuotą darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemą, atitinkančią standarto LST

1977:2008 (BS-OHSAS 18001:2007) reikalavimus. Pastaroji sistema integruota į jau

funkcionuojančias kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemas. Tinkamai funkcionuojanti

darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema padeda išvengti nelaimingų atsitikimų ir incidentų,

darbuotojų saugos ir sveikatos sutrikimų bei susirgimų profesinėmis ligomis.

Iš viso Bendrovėje yra įdiegtos 29 procedūros, kurios reglamentuoja įvairius įmonėje vykdomus

procesus bei jų sąveiką. Procedūrų reikalavimai taikomi visai veiklai, susijusiai su vandens

išgavimu ir gerinimu, vandens tiekimu, nuotekų surinkimu, nuotekų valymu, geriamojo vandens ir

nuotekų kokybės kontrole, vandentiekio ir nuotekų tinklų ir įrenginių projektavimu ir statyba.

Vadybos sistemų priežiūrą bei nuolatinį tobulinimą užtikrina 24 apmokyti įmonės vidaus

auditoriai, atliekantys vidaus auditus įmonės padaliniuose.

2014-06-09/10 vyko kasmetinis priežiūros auditas. Peržiūrėtos visos (2 kokybės vadybos, 4

aplinkosaugos, 1 darbuotojų saugos ir sveikatos ir 22 integruotos, t.y. bendros visų 3-jų sistemų)

įmonėje paruoštos procedūros bei vadybos sistemų vadovai. UAB „Šiaulių vandenys“ pateikė

įrodymus, kad Bendrovėje funkcionuoja minėtos vadybos sistemos, atitinkančios LST EN ISO

9001:2008, LST EN ISO 14001:2005 ir BS OHSAS 18001:2007 (LST 1977:2008) standartų

reikalavimus. Audito metu neatitikčių pareikšta nebuvo. Auditorių išvada: UAB „Šiaulių vandenys“

skiria pakankamą dėmesį vadybos sistemos palaikymui ir tobulinimui, vadybos sistema yra

veiksminga.

Sertifikatai, galiojantys iki 2017 m. rugpjūčio 23 d., įpareigoja tęsti nuolatinio aplinkos

apsaugos veiksmingumo ir teikiamų paslaugų gerinimo darbus Šiauliuose.

Atsižvelgiant į tai, kad vis didėjantys elektros energijos, dujų, šilumos, medžiagų ir kiti kaštai

skatina ieškoti naujų sprendimų, kaip minimaliomis sąnaudomis pasiekti maksimalių rezultatų

taupant energiją, 2014 m. pabaigoje Bendrovėje pradėtas diegti LST EN ISO 50001:2011

„Energijos naudojimo vadybos valdymo standartas“ (numatomas įdiegimas 2015 m. I pusm.),

padėsiantis įmonėje sumažinti išlaidas energijai, sukuriant tam tikslui skirtą energijos vadybos

sistemą. T.y. Energijos naudojimo valdymo standartas siūlo sprendimą, kaip integruoti energijos

veiksmingumo planą į jau veikiančias vadybos sistemas Bendrovėje. Energijos valdymo plano

įdiegimas padės Bendrovei sukurti bazinę energijos sunaudojimo metodiką, aktyviai valdyti

energijos sunaudojimą ir kaštus, sumažinti teršalų emisijas, nuolat gerinti ne tik energijos

sunaudojimo rezultatus, bet ir savo įvaizdį klientų bei reguliuojančių institucijų atžvilgiu.

3.4. Bendrovės veikla

UAB „Šiaulių vandenys“ vykdoma pagrindinė veikla yra:

• geriamojo vandens gavyba (ruošimas) ir tiekimas

• nuotekų surinkimas, valymas ir dumblo tvarkymas

Bendrovė taip pat eksploatuoja ir prižiūri Šiaulių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų

sistemą bei verčiasi ir kita LR įstatymais nedraudžiama veikla.

3.4.1. Geriamojo vandens tiekimas

3.4.1.1. Vandens gavyba ir ruošimas

Geriamąjį vandenį Šiaulių miestui ir daliai Šiaulių rajono gyventojų ir įmonių Bendrovė 2014

m. tiekė iš Birutės ir Bubių vandenviečių.

Iki 2013 m. rugpjūčio mėn. geriamasis vanduo vartotojams ir abonentams buvo tiekiamas ir iš

Lepšių vandenvietės, tačiau 2013 m. rugpjūčio mėnesį geriamojo vandens tiekimas buvo

sustabdytas dėl vandenvietės rekonstrukcijos ir vandens gerinimo įrenginių statybos. Numatoma

vandens tiekimą iš šios vandenvietės į miesto tinklus atnaujinti 2015 m. pabaigoje, pastačius

vandens gerinimo įrenginius.

11

Išgautas požeminis vanduo yra paruošiamas vandens kokybės gerinimo įrenginiuose Birutės,

Bubių vandenvietėse, Rėkyvos vandens ruošykloje ir tiekiamas vartotojams (abonentams). Didžioji

dalis - 67 proc. vandens išgaunama ir paruošiama Birutės vandenvietėje.

Iš Aukštrakių vandenvietės vanduo tiekiamas Nuotekų valymo įrenginiams ir UAB „Toksika“

bei VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centas.

3.4.1.2. Vandens pristatymas

2014 m. pabaigoje Bendrovė eksploatavo 594,4 km vandentiekio tinklų Šiaulių mieste,

Ginkūnų, Aukštelkės bei Vijolių gyvenvietėse (Šiaulių rajonas). Eksploatuojamų tinklų kasmet

daugėja dėl įvykdytų ir dar vykdomų projektų. Šiuo metu yra tebevykdomas „Vandentiekio ir

nuotekų tinklų plėtra Šiauliuose“ projektas, pagal kurį tinklai tiesiami į naujus individualių namų

kvartalus bei atskiras gatves, kuriose iki šiol infrastruktūros nebuvo.

Vandentiekio tinklų ilgis km. 560,4 580,9 594,4

III pakėlimo siurblinių skaičius vnt. 26 26 26

Vandens ėmimo kolonėlės vnt. 21 10 7

Iškvietimai dėl vandentiekio gedimų vnt. 3761 3664 3380

Vandentiekio gedimai vnt. 741 706 712

iš jų su žemės kasimo darbais vnt. 149 150 190

Vandentiekio tinklų 1 km avaringumas atv./km/mėn. 0,11 0,10 0,10

Pranešimai apie vandens nutekėjimą vnt. 685 611 624

Pakeista vamzdynų prieš vandens skaitiklį vnt. 81 104 82

Pakeista sklendžių vnt. 119 115 112

Renovuota vamzdynų m 2194 1137 1138,7

Paklota vandentiekio tinklų ūkio būdu m 3268 384 0

Rodiklis Mato vnt. 2012 20142013

2014 m. birželio 10 d. su Šiaulių rajono savivaldybės administracija pasirašyta Turto patikėjimo

sutartis, pagal kurią geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo funkcijoms

vykdyti Bendrovei patikėjimo teise perduoti vandentiekio (12490,17 m) ir nuotekų tinklai

(12572,68 m), esantys Vijolių k., Šiaulių rajone.

3.4.1.3. Geriamojo vandens kokybė

Vartotojams tiekiamo vandens kokybę reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 24:2003

„Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, kuri įsigaliojo 2003 m. rugpjūčio mėnesį. Į

šią higienos normą perkeltos pagrindinės ES Tarybos Direktyvos 98/83/EB „Dėl žmonėms vartoti

skirto vandens kokybės“ nuostatos. Pagal šiuos reikalavimus bei įmonės patvirtintą „Geriamojo

vandens programinės priežiūros planą“, kuris suderintas su Šiaulių apskrities Valstybine maisto ir

veterinarijos tarnyba, yra vykdoma geriamojo vandens kokybės nuolatinė ir periodinė priežiūra,

kurią atlieka atestuota Bendrovės laboratorija.

Birutės vandenvietėje ir Rėkyvos vandens ruošykloje paruoštas vartotojams tiekiamas

geriamasis vanduo atitinka Lietuvos higienos normos HN 24:2003 reikalavimus, pagal visus

indikatorinius ir toksinius rodiklius. Mikrobinės vandens taršos atvejų Šiaulių miesto, Ginkūnų,

Rėkyvos, Vijolių, Aukštelkės gyvenviečių geriamajame vandenyje nerasta.

Tiekiamas vanduo iš Bubių vandenvietės labai nedaug viršijo Higienos normos reikalavimus

(pagal sulfatų kiekį, kuris yra indikatorinis rodiklis, t.y. rodiklis, nesietinas su kenksmingu poveikiu

žmonių sveikatai).

Įmonėje sudaryta geriamojo vandens kokybės gerinimo programa, kurią įgyvendinus geriamasis

vanduo turėtų atitikti Higienos normos reikalavimus pagal visus rodiklius.

12

3.4.2. Nuotekų tvarkymas

3.4.2.1. Buitinių – gamybinių nuotekų surinkimas

2014 m. pabaigoje Bendrovė eksploatavo 594,6 km ilgio nuotekų tinklų Šiaulių mieste,

Ginkūnų, Aukštelkės bei Vijolių gyvenvietėse (Šiaulių rajonas) bei 45 siurblines, kuriomis nuotekos

nukreipiamos į miesto nuotekų valyklą.

Didžiąją dalį tinklų sudaro savitakiai tinklai. 2014 m. nuotekų tinkluose įvyko 1 479 avarijos, iš

jų 5 su žemės kasimo darbais. Avarijų skaičius pastaraisiais metais mažėja – 2013 m. nuotakyno

tinklų gedimų buvo 1 482 vnt., 2012 m. – 1 519 vnt. Pagrindinės priemonės, siekiant išvengti

avarijų, yra nuolatinis nuotakyno tinklo valymas, plovimas, tyrimas TV diagnostikos įranga,

renovacijos planavimas ir savalaikis jos vykdymas.

Nuotekų tinklų ilgis km 558,9 580,9 594,6

Nuotekų siurblinių skaičius vnt 34 39 45

Iškvietimai dėl nuotakyno gedimų vnt 2.043 1.958 1.853

Nuotakyno gedimai vnt 1.519 1.482 1.479

iš jų su žemės kasimo darbais vnt 6 5 5

Išvalyta ir išplauta nuotakyno tinklų m 30.330 22.240 29.295

Ištirta tinklų TV diagnostikos įranga m 637 35 4.470

Renovuota nuotekų tinklų m 637 35 41

Nuotekų tinklų 1 km avaringumas atv./km/mėn. 0,23 0,21 0,21

Rodiklis Mato vnt. 2012 20142013

Dėl vykdomos nuotekų tinklų rekonstrukcijos (tiek Bendrovės jėgomis, tiek įgyvendinant

vandentvarkos projektus) avarijų skaičius nuotekų tinkluose, tenkantis 1 km tinklo per mėnesį, –

mažėja (nuo 0,27 atv./km/mėn. (2011 m.) iki 0,21 atv./km/mėn. (2014 m.)).

Dėl vamzdžių įlūžimų, įtrūkimų, nelanksčių sandūrų vamzdynai užsikemša, vyksta gruntinio

vandens ir nuotekų infiltracija ir eksfiltracija. Infiltracija - avarijų metu išbėgęs vanduo, lietaus,

neapskaitytos paviršinės ir nesąžiningų vartotojų išleidžiamos nuotekos padidina nuotekų,

perpumpuojamų į valymo įrenginius, kiekį, o tuo pačiu ir jų eksploatacines sąnaudas. 2014 m.

nuotekų infiltracija sudarė 52,7 proc., t.y. į nuotekų valyklą atitekėjo 2,1 karto daugiau nuotekų nei

buvo surinkta iš vartotojų ir abonentų.

3.4.2.2. Nuotekų valymas

99,7 proc. surenkamų nuotekų tinklais nuotekų yra biologiškai ir chemiškai išvalomos

rekonstruotoje nuotekų valykloje (Jurgeliškių k. 5, Šiaulių kaimiškoji seniūnija, Šiaulių r.), kurioje

2011 m. rekonstruota nuotekų biologinio valymo grandis, t.y. veikliojo dumblo reaktorius.

Patobulinus nuotekų valyklos veikliojo dumblo reaktoriaus technologiją, bendrasis azotas nuotekose

išvalomas iki 10 mg/l (buvo 18 mg/l), o bendrasis fosforas - iki 1,0 mg/l (buvo 1,5 mg/l).

Valykla pagal išvalymo rodiklius atitinka visus šiai dienai šalies ir ES keliamus reikalavimus

nuotekų valymui. Per 2014 m. Šiaulių miesto nuotekų valymo įrenginiuose buvo išvalyta 7 856,4

tūkst. m3 nuotekų.

8.900,18.622,2

8.433,9

7.856,4

7000

7500

8000

8500

9000

2011 2012 2013 2014

Šiaulių m. nuotekų valymo įrenginiuose išvalytas nuotekų kiekis, tūkst. m3

Labai maža dalis (Aukštelkės gyv.) surenkamų nuotekų (apie 0,3 proc.) yra valomos Aukštelkės

biologiniuose nuotekų valymo įrenginiuose, kuriuose per 2014 m. buvo išvalyta 23,4 tūkst. m3

nuotekų.

13

3.4.2.3. Nuotekų užterštumo kontrolė

2014 m. Šiaulių miesto nuotekų valymo įrenginių nuotekų tyrimai buvo vykdomi pagal

patvirtintą UAB „Šiaulių vandenys“ aplinkos monitoringo programą ir nuotekų valymo įrenginių

technologinio proceso stebėsenos planą. Pagal monitoringo programą Bendrovės vandens tyrimų

laboratorijos nuotekų tyrimų padalinys, turintis LR Aplinkos apsaugos agentūros leidimą atlikti

taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus,

nustato per 30 komponentų nuotekose, paviršiniame vandenyje ir dumble (skendinčios medžiagos,

bendrasis fosforas, bendrasis azotas, biocheminis deguonies suvartojimas, chromas, varis, nikelis,

cinkas, gyvsidabris, kadmis, švinas ir kt.).

3.4.2.4. Dumblo tvarkymas

Valant nuotekas, susidaro nemažai nuosėdų - skystojo dumblo, kuriame yra ne tik daug

naudingų augalams maisto medžiagų, bet ir ekologiniu požiūriu kenksmingų teršalų. Sprendžiant

dumblo tvarkymo problemą Šiaulių miesto nuotekų valykloje buvo pastatyti ir 2012 m. rugsėjo

mėnesį pradėti eksploatuoti Šiaulių dumblo apdorojimo įrenginiai, kuriuose sukurti pajėgumai

Šiaulių miesto nuotekų valykloje bei aplinkiniuose rajonuose esančiose valyklose (Joniškio,

Baisogalos, Šeduvos, Kuršėnų, Linkuvos, Pakruojo, Radviliškio) susidarančiam dumblui tvarkyti.

Iki 2012 m. rugsėjo mėn. nuotekų valymo įrenginiuose susidaręs dumblas buvo sausinamas

centrifugomis ir išvežamas į Aukštrakių dumblo kaupimo-sandėliavimo aikšteles. Nuo 2012 m.

rugsėjo mėn., pradėjus eksploatuoti dumblo apdorojimo įrenginius, dumblas yra pūdomas, po to

sausinamas centrifugomis ir džiovinamas dumblo džiovinimo įrenginyje iki 90 proc. sausumo.

Išdžiovintas dumblas kraunamas į maišus ir sandėliuojamas laikinoje stoginėje sandėliavimo

aikštėje.

Svarbiausioji nuotekų dumblo panaudojimo sritis - energijos išgavimas. Pastačius dumblo

apdorojimo įrenginius yra perdirbamas nuotekų valymo procese susidarantis dumblas. Pūdant

dumblą yra išgaunamos biodujos, o iš jų gaminama elektros ir šilumos energija. Apdorojant

(pūdant) dumblą, per 2014 m. išgauta 730,6 tūkst. m3 biodujų ir iš jų pagaminta 3 479,6 tūkst. kWh

šilumos bei 1 422,8 tūkst. kWh elektros energijos. Iš viso per ataskaitinius metus naudojant tiek

išgautas biodujas, tiek ir perkamas gamtines dujas pagaminta 5 741,5 tūkst. kWh šilumos ir 2 379,8

tūkst. kWh elektros energijos.

Atsižvelgiant į tai, kad 2009-2012 m. įgyvendintame projekte „Šiaulių dumblo apdorojimo

įrenginių statyba“ nebuvo numatytas galutinis džiovinto dumblo panaudojimas, Bendrovė toliau

nuosekliai ieško ekonomiškai ir technologiškai efektyviausių galutinio dumblo sutvarkymo būdų.

2012 m. parengta galimybių studija, kurioje išnagrinėjus kelias alternatyvas nustatyta, kad, vertinant

teisiniu, aplinkosauginiu ir ekonominiu aspektais, labiausiai priimtinas galutinio apdoroto dumblo

sutvarkymo metodas yra monodeginimas vietoje, išnaudojant džiovinto dumblo energetinį

potencialą nuotekų valyklos komplekso energetiniams poreikiams patenkinti.

2013 - 2014 m. tęsiant pasirinktai alternatyvai realizuoti reikalingų dokumentų parengimo

darbus, parengti planuojamos ūkinės veiklos – Šiaulių dumblo apdorojimo įrenginiuose apdoroto

nuotekų dumblo galutinio sutvarkymo – poveikio aplinkai vertinimo bei poveikio visuomenės

sveikatai vertinimo dokumentai.

Atsižvelgiant į teigiamas atsakingų institucijų išvadas dėl pasirinkto džiovinto dumblo

apdorojimo būdo priimtinumo aplinkosaugos ir sveikatos aspektais, 2014 m. pradėtas ir 2015 m. I-

ame ketv. planuojamas baigti rengti Šiaulių dumblo apdorojimo įrenginiuose apdoroto dumblo

galutinio sutvarkymo investicijų projektas ir pirkimo dokumentai (projektiniai pasiūlymai,

techninės specifikacijos), tikintis pasinaudoti 2014 – 2020 m. periodo ES finansinės paramos

galimybėmis parengtiems sprendiniams realizuoti.

Įgyvendinus projektą būtų pasiektas tiek aplinkosauginis, tiek ekonominis efektas, t.y. būtų

išspręsta aktuali dumblo utilizavimo problema, atliekant galutinį džiovinto dumblo utilizavimą toje

pačioje vietoje, nereikėtų papildomo dumblo transportavimo, dėl ko būtų išvengta papildomų

transporto teršalų emisijų, taip pat būtų pašalinta priklausomybė nuo gamtinių dujų ir iš dalies

elektros energijos tiekimo, tokiu būdu išvengiant sąnaudų didėjimo dėl dujų/elektros kainų augimo,

ko pasekmėje ir kainų vartotojams (abonentams) didinimo.

14

3.4.3. Paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymas ir užterštumo kontrolė

3.4.3.1. Paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymas

Bendrovė eksploatuoja 256,9 km Šiaulių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų bei dvi

lietaus nuotekų valyklas Kalinausko g. ir Industrinio parko teritorijoje. Lietaus nuotekų tinklų

eksploatacija UAB „Šiaulių vandenys“ buvo perduota 2001 m., vadovaujantis Šiaulių m. Tarybos

2000 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr.127. Lietaus nuotekų sistema nuosavybės teise priklauso

Šiaulių miesto savivaldybei.

Surinktos paviršinės nuotekos pašalinamos į atvirus vandens telkinius (Talkšos, Rėkyvos ežerus

ir Prūdelį) per 67 išleistuvus.

Ataskaitiniais 2014 m., kaip ir kiekvienais metais, buvo intensyviai vykdoma hidrotechninių

statinių, paviršinio vandens išleistuvų, lietaus nuotekų tinklo šulinių, liukų, surinkimo trapų

priežiūra ir remonto darbai.

Rodiklis Mato vnt. 2012 2013 2014

Lietaus nuotekų valymo įrenginiai (metinis debitas) m3 152 070 152 070 152 070

Lietaus nuotekų tinklų ilgis km 256 256 256,9

Magistralinių griovių ir atvirų kanalų ilgis km 53 53 53

Kolektorių šuliniai vnt. 7 132 7 132 7 204

Išleistuvai grioviuose vnt. 65 65 67

Kontroliuojami išleistuvai pagal naują monitoringo

programą vnt. 10 10 10

Išvalyta gatvių, trapų, šulinių km 65,7 78,1 47,5

Išvalyta kolektorių trasų km 11,2 9,6 10,8

Pakeista liukų, trapų vnt. 198 78 137

Suremontuota šulinių vnt. 104 127 135

Išsiaiškinta nelegalių prisijungimų vnt. 8 1 4

Nustatyta ir pašalinta gedimų vnt. 646 571 629

iš jų gedimai su žemės kasimo darbais vnt. 26 37 26

3.4.3.2. Paviršinių (lietaus) nuotekų užterštumo kontrolė

Paviršinių (lietaus) nuotekų kontrolė vykdoma pagal taršos šaltinių išleidžiamų į aplinką teršalų

monitoringo planą. Siekiant įvertinti paviršinių nuotekų valymo įrenginių Kalinausko g. darbo

efektyvumą, vieną kartą per ketvirtį buvo atliekami išleistuvo Nr.20 paviršinių nuotekų tyrimai.

Teršiančių medžiagų (skendinčių medžiagų, BDS7 ir naftos produktų) koncentracijos paviršinių

nuotekų išleistuvuose atitiko TIPK leidime nustatytas vertes.

2014 m. kaip ir kiekvienais metais, buvo vykdoma teršalų, patenkančių į Talkšos ežerą, su

lietaus nuotekomis, kontrolė.

3.5. Veiklos rodikliai

2014 m. UAB „Šiaulių vandenys“ dirbo pelningai. Ūkinės-finansinės veiklos rezultatas – 5447,4

tūkst. Lt pelnas. Praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu buvo patirta 1 935,8 tūkst. Lt nuostolių, tačiau

laiku peržiūrėtos vandens paslaugų kainos, energetinių išteklių taupymas bei parduodamo vandens

ir tvarkomų nuotekų apimčių didėjimas, taip pat finansinėje – investicinėje veikloje apskaityta 2950

tūkst. Lt banko išmokėta sutarties įvykdymo garantija bankrutavus rangovui, vykdžiusiam projektą

„Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Šiauliuose“, lėmė pelningą Bendrovės veiklą.

Per 2014 m. UAB „Šiaulių vandenys“ pardavė 3 542,6 tūkst. m3 geriamojo vandens ir sutvarkė

3707,8 tūkst. m3 nuotekų. Lyginant su 2013 m., Bendrovės teikiamų šalto geriamojo vandens ir

nuotekų tvarkymo paslaugų pardavimai išaugo 1 proc.: geriamojo vandens parduota 36,1 tūkst. m3 ,

nuotekų sutvarkyta 38,8 tūkst. m3 daugiau nei 2013 m.

2014 m. vienas bendrovės aptarnaujamos teritorijos gyventojas per parą vidutiniškai sunaudojo

apie 63 l geriamojo vandens (įvertinus daugiabučių namų gyventojams parduotą šaltą vandenį,

skirtą pašildymui). Šeima už vandenį bei nuotekų tvarkymą per mėnesį vidutiniškai mokėjo apie 40

Lt (įskaitant ir šaltą vandenį, skirtą pašildymui) ir tai sudarė apie 1,3 proc. viso šeimos biudžeto.

15

Pagal tarptautinę praktiką gyventojai už vandens paslaugas turi išleisti ne daugiau kaip 4 – 5 proc.

šeimos pajamų.

Pagrindinės veiklos rezultatas – 2 663,9 tūkst. Lt. Šios veiklos pajamos sudarė 28 121,1 tūkst.

Lt, palyginus su 2013 m., jos išaugo 26,9 proc. (5 958,5 tūkst. Lt). Pagrindinės veiklos sąnaudos

2014 m. sudarė 25 457,3 tūkst. Lt, t.y. sąnaudų patirta 1 213,2 tūkst. Lt (5,0 proc.) daugiau nei 2013

m. dėl išaugusių darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudų (nuo 2014 m. kovo mėn.

peržiūrėti Bendrovės specialistų ir darbininkų atlyginimai) bei patirtų didesnių valstybinės žemės

nuomos mokesčio sąnaudų (ataskaitiniais metais Bendrovė mokėjo visą priskaičiuotą valstybinės

žemės nuomos mokestį, kai ankstesniais metais ji buvo atleista nuo dalies šio mokesčio mokėjimo).

Kitos veiklos rezultatas yra 258,7 tūkst. Lt pelno, iš finansinės – investicinės veikos gautas 2

672,6 tūkst. Lt pelnas dėl banko išmokėtos sutarties įvykdymo garantijos, bankrutavus rangovui,

vykdžiusiam projektą „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Šiauliuose“.

Siekdama užtikrinti aukštą teikiamų paslaugų kokybę bei jų prieinamumą kuo didesniam

gyventojų skaičiui, Bendrovė praėjusiais metais sėkmingai tęsė vandentvarkos projektų

įgyvendinimą bei investavo lėšas į vandentiekio ir nuotekų tinklų bei ilgalaikio turto atnaujinimą.

2014 m. Bendrovės investicijos sudarė 8,4 mln. Lt, iš jų 68 proc. (5,7 mln. Lt) sudarė vykdomi

darbai pagal pasirašytas vykdomų vandentvarkos projektų finansavimo ir administravimo sutartis

(ES fondų, valstybės bei savivaldybių biudžetų dotacijos ir dalis Bendrovės lėšų). Bendrovė savo

jėgomis 2014 m. atliko statybos ir rekonstrukcijos darbų už 1,4 mln. Lt, įsigijo naujo ilgalaikio turto

už 1,3 mln. Lt. Beveik pusė visų lėšų investuota į naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų statybą bei

esamų tinklų rekonstravimą ir remontą.

2014 m. Bendrovė tęsė vandentvarkos projektų įgyvendinimo darbus, kurie numatyti įvykdyti

pagal UAB „Šiaulių vandenys“ su LR aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

pasirašytas vandentvarkos projektų finansavimo pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo

veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonę „Vandens tiekimo ir

nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ finansavimo ir administravimo sutartis. Taip pat

2014 m. gegužės 26 d. pasirašius biudžeto lėšų naudojimo sutartį su LR aplinkos ministerija ir LR

aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, pradėjo įgyvendinti naują projektą

„Lepšių vandenvietės rekonstrukcija ir vandens gerinimo įrenginių statyba“ pagal 2014–2020 m.

Europos Sąjungos struktūrinių fondų veiksmų programą.

Pagal pasirašytas finansavimo ir administravimo sutartis ir jų pakeitimus bei biudžeto lėšų

naudojimo sutartį bendra vandentvarkos projektų vertė 2014-12-31 duomenimis buvo 177,0 mln.

Lt. Jie finansuojami ES Sanglaudos fondo, LR valstybės biudžeto, Šiaulių miesto ir rajono

savivaldybių bei UAB „Šiaulių vandenys“ lėšomis.

2014 m. pabaigoje šalto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis Šiaulių

mieste ir priemiestinėse gyvenvietėse (Ginkūnuose, Aukštelėje, Vijoliuose ir kt.) naudojosi apie 111

tūkst. gyventojų bei visos miesto įmonės ir organizacijos. Bendrovė jau yra pasiekusi Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr.832 patvirtintoje „Geriamojo

vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008-2015 metų plėtros strategijoje“ numatytus tikslus dėl

geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumo vartotojams, t.y. sudaryti sąlygas

prisijungti prie centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens ir surenkamų nuotekų ne mažiau kaip 95

proc. gyventojų.

2014 m. pabaigoje Bendrovė buvo sudariusi tiesioginių atsiskaitymo sutarčių su 52 334

vartotojais (gyventojais) ir abonentais (įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis).

16

IV. STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ ANALIZĖ

Stiprybės:

1. Pakankami techniniai pajėgumai ir ištekliai vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų

plėtrai.

2. Kvalifikuoti ir patyrę darbuotojai.

3. Įdiegtos kokybės, aplinkos apsaugos ir darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos.

4. Pastatyti (rekonstruoti) modernūs įrenginiai ir įdiegtos šiuolaikinės technologijos:

- Birutės vandenvietė;

- Rėkyvos vandens gerinimo įrenginiai;

- nuotekų valykla;

- dumblo apdorojimo įrenginiai;

- pagrindinė nuotekų perpumpavimo stotis;

- informacinės sistemos.

5. Atestuota ir turinti leidimus teikti klientams paslaugas, susijusias su pagrindine įmonės

veikla.

6. Įdiegtos pažangios atsiskaitymo už paslaugas sistemos.

Silpnybės:

1. Apie 16 proc. vandentiekio ir apie 37 proc. nuotekų tinklų yra visiškai susidėvėję.

2. Nepakankamas kiekis modernios specialiosios įrangos.

3. Apie 40 proc. tinklų neatlikta teisinė registracija.

4. Per 50 proc. siekianti infiltracija.

5. Mažas pramonės įmonių vandens suvartojimas, sudarantis tik apie 7 proc. visų pardavimų.

6. Neišspręsta sukaupto senojo dumblo problema.

7. Didėjantis darbuotojų amžiaus vidurkis.

Galimybės:

1. Plėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas Šiaulių mieste ir priemiestinėse

gyvenvietėse.

2. Naudotis Europos Sąjungos struktūrinės paramos fondų parama vandentvarkos sektoriui.

3. Išnaudoti apdoroto (džiovinto) dumblo energetinį potencialą.

4. Operatyviai ir lanksčiai teikti paslaugas klientams.

5. Bendradarbiauti su įvairiomis organizacijomis ir bendruomene sprendžiant klausimus,

susijusius su įmonės veikla.

6. Stiprinti įmonės organizacinę kultūrą.

Grėsmės:

1. Neužtikrinti tinkamos paslaugų kokybės vartotojams ir abonentams.

2. Sukelti neigiamą poveikį aplinkai dėl nesprendžiamos senojo dumblo problemos ir

susidėvėjusių nuotekų tinklų.

3. Nepasiekti vartotojų prisijungimo rodiklių, numatytų projektų finansavimo - administravimo

sutartyse.

4. Gauti finansines sankcijas dėl kaupiamo ir laiku nesutvarkomo apdoroto (džiovinto) dumblo

bei dėl sukaupto senojo dumblo tvenkinių.

5. Didėti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainoms, mažėjant vandens

pardavimo ir nuotekų tvarkymo apimtims dėl gyventojų skaičiaus aptarnaujamoje

teritorijoje nuolatinio mažėjimo.

17

V. ĮMONĖS MISIJA IR VIZIJA

1. Misija - užtikrinti patikimas ir kokybiškas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas

klientams, patiriant mažiausias sąnaudas ir darant minimalų poveikį aplinkai.

2. Vizija - Auganti, socialiai atsakinga, pažangos siekianti, gerinanti teikiamų paslaugų kokybę,

įmonė, kurioje gera dirbti.

KEISTA:

2016 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. 6-14

VI. STRATEGINIAI TIKSLAI

1. Užtikrinti visiems klientams kokybiškas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas.

2. Didinti eksploatuojamo vandentvarkos ūkio efektyvumą.

3. Gerinti aplinkos ekologiją.

4. Užtikrinti teisės aktų laikymąsi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainodaros

srityje.

5. Stiprinti darbuotojų motyvaciją.

6. Formuoti objektyvią nuomonę apie bendrovę.

VII. STRATEGINIAI UŽDAVINIAI

1.1. Plėtoti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.

1.2. Užtikrinti geriamojo vandens kokybę, atitinkančią LR teisės aktais nustatytus reikalavimus.

1.3. Atnaujinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.

1.4. Inventorizuoti, įteisinti, atnaujinti ir plėtoti paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą

KEISTA:

2016 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 4-9

2.1. Optimizuoti vandenviečių (Birutės, Lepšių ir Bubių) darbą

2.2. Įdiegti bei taikyti pažangias valdymo technologijas ir priemones

2.3. Sumažinti nuotekų valymo procese susidarančių atliekų kiekį

2.4. Sumažinti vandens netektis daugiabučiuose namuose

2.5. Tiksliau apskaityti abonentų išleidžiamų nuotekų kiekius

2.6. Parduoti nebenaudojamą ilgalaikį turtą

2.7. Sumažinti energijos vartojimą

3.1. Išspręsti apdoroto (džiovinto) dumblo galutinio sutvarkymo problemą, išnaudojant dumblo

energetinį potencialą

3.2. Panaikinti sukaupto senojo dumblo grėsmę aplinkai

3.3. Sukurti maisto ir riebalų atliekų apdorojimo pajėgumus, pasitelkiant esamą dumblo tvarkymo

infrastruktūrą

4.1. Parengti ir įsidiegti reguliavimo apskaitos sistemą

5.1. Tobulinti darbuotojų skatinimo / motyvavimo sistemą bei ją įgyvendinti

5.2. Užtikrinti nuolatinį darbuotojų kvalifikacijos kėlimą

6.1. Nuolat informuoti vartotojų bendruomenę apie bendrovės veiklą

6.2. Sužinoti visuomenės nuomonę apie įmonę

6.3. Plėtoti bendradarbiavimą su vartotojų bendruomene

18

VIII. PRIEMONIŲ PROGRAMA

1 tikslas. Užtikrinti visiems klientams kokybiškas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas.

KEISTA:

2016 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 4-9

2018 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 02-13 pakeista 1.1.strateginio uždavinio priemonė.

Strateginiai uždaviniai Priemonės Fiziniai

rodikliai Rezultato rodiklis

Orientacinis

lėšų poreikis,

tūkst. Eur

Lėšų

šaltinis

Įgyvendinimo

terminai

1.1. Plėtoti vandens tiekimo ir nuotekų

tvarkymo infrastruktūrą

1.1.1. Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra

Šiaulių miesto Aukštabalio (pietrytinė dalis)

kvartale (Statybininkų g., Pikeliškės g., Tauro

g., Rambyno g.)

VT – 4,5 km

NT – 5,4 km

Sudaryta galimybė

prisijungti:

60 esamų namų

ūkių;

70 perspektyvinių

namų ūkių.

1050 ŠV 2018-2020

1.2. Užtikrinti geriamojo vandens kokybę,

atitinkančią LR teisės aktais nustatytus

reikalavimus

1.2.1. Lepšių vandenvietės rekonstrukcija ir

vandens gerinimo įrenginių statyba

VGĮ – 1 vnt. Geriamojo

vandens kokybės

atitiktis LR

higienos normos

HN 24:2003

reikalavimams –

100 proc.

1985 ES, ŠV 2015

1.3. Atnaujinti vandens tiekimo ir nuotekų

tvarkymo infrastruktūrą

1.3.1. Vandentiekio ir nuotekų tinklų

rekonstravimas Šiaulių m.

VT – 29 km

NT – 26 km

Visiškai

susidėvėjusio

tinklo dalies

sumažėjimas: VT -

nuo 16% iki 11% ,

NT – nuo 37% iki

32,5%

4192

5317

ES, ŠV 2016-2020

1.3.2. Nuotekų perpumpavimo siurblinių

rekonstrukcija

NS – 4 vnt. Elektros energijos

ekonomija iki 20%

1796 ES, ŠV 2017-2018

1.3.3. III vandens kėlimo siurblinių

rekonstrukcija

VS – 12 vnt. Elektros energijos

ekonomija iki 40%

360 ŠV 2015-2019

19

1.4. Inventorizuoti, įteisinti, atnaujinti ir

plėtoti paviršinių nuotekų tvarkymo

infrastruktūrą

1.4.1. Šiaulių miesto paviršinių nuotekų

tvarkymo infrastruktūros inventorizavimas

ir įteisinimas PNT – 190

km

Inventorizuota

neapskaityto

paviršinių

nuotekų

nuotakyno dalis –

90 proc.

105 ES,

ŠMS 2016-2019

1.4.2. Paviršinių nuotekų tvarkymo

infrastruktūros rekonstravimas ir plėtra

PNT – 10

km.

PNVS – 1

vnt.

Lietaus nuotėkio

plotas, iš kurio

surenkamam

paviršiniam

(lietaus)

vandeniui

tvarkyti, įrengta ir

(ar) rekonstruota

infrastruktūra –

426 ha.

4900 ES,

ŠMS 2017-2019

Viso: 27923

2 tikslas. Didinti eksploatuojamo vandentvarkos ūkio efektyvumą.

KEISTA:

2016 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 4-9

Uždaviniai Priemonės Fiziniai

rodikliai Rezultato rodiklis

Orientacinis

lėšų poreikis,

tūkst. Eur

Lėšų

šaltinis

Įgyvendinimo

terminai

2.1. Optimizuoti vandenviečių (Birutės,

Lepšių ir Bubių) darbą

2.1.1.Vandenviečių darbo optimizavimo

studijos parengimas

St - 1 vnt. Vandenviečių darbo

optimizavimo

veiksmų planas

15 ŠV 2015

2.1.2. Bubių vandentiekio magistralės

pertvarkymas perjungiant vartotojų

vandentiekio tinklus prie esamos D300 mm

linijos

A – 8 vnt. Geriamojo vandens

kokybės atitiktis

reikalavimams – 100

proc.

49 ŠV 2015

2.2. Įdiegti bei taikyti pažangias valdymo

technologijas ir priemones

2.2.1. Birutės vandenvietės technologinės

įrangos atnaujinimas užtikrinant

automatizuotą vandenvietės darbą

TĮ - 1 vnt. Mažinami 4 etatai;

metinė ekonomija

45 tūkst. Eur

23 ŠV 2015

20

2.2.2. Geriamojo vandens tinklo optimalaus

srautų valdymo priešprojektinių sprendinių

parengimas ir įgyvendinimas

P - 1 vnt.;

Vandens nutekėjimo

sumažinimas iki 3%

250 ES, ŠV 2015-2018

2.2.3. Užduočių paskirstymo, kontrolės ir

analitikos sistemos, padedančios nuotoliniu

būdu perduoti rodmenų ir kitų duomenų

patikrą klientų objektuose, įdiegimas

UPKAS – 1

vnt.

Metinių kontrolių

padidėjimas 500

vnt.; nereikės

priimto 1

darbuotojo, metinė

ekonomija 7 tūkst.

Eur

16 ŠV

2016-2019

2.2.4. Įdiegti naują išvalytų nuotekų apskaitą

valykloje

AP - 2 vnt. Apskaitos atitiks LR

metrologijos

įstatymo

reikalavimams –

100%

139 ŠV 2015

2.2.5. Chromatografinės sistemos jonų

analizei įsigijimas ir šios sistemos įdiegimas

bei taikymas laboratorijos veikloje

S – 1 vnt. M - 1 vnt.; ATM - 4

vnt.;

metinė ekonomija

12 tūkst. Eur

70 ŠV 2015-2016

2.3. Sumažinti nuotekų valymo procese

susidarančių atliekų kiekį

2.3.1. Smėlio praplovimo įrenginio nuotekų

valykloje įrengimas

SPĮ – 1 vnt.

2018 m. - atliekų

šalinimo sąvartyne

kaštų mažėjimas ~ 5

tūkst. Eur;

smėlio įsigijimo

kaštų mažėjimas ~

0,3 tūkst. Eur

77 ŠV,

LAAIF

2016-2017

2.3.2. Nešmenų plovimo preso nuotekų

valykloje įrengimas

NPP – 1

vnt.

2018 m. -

atliekų šalinimo

sąvartyne kaštų

mažėjimas ~ 1,7

tūkst. Eur

61 ŠV,

LAAIF

2016-2017

2.4. Sumažinti vandens netektis

daugiabučiuose namuose

2.4.1. 15 mm diametro C klasės šalto vandens

skaitiklių daugiabučių namų butuose

įrengimas

AP – 44032

vnt.

Šalto vandens

netekčių

daugiabučiuose

namuose

sumažėjimas kasmet

po 0,2%

638 ŠV

2015-2019

21

2.5. Tiksliau apskaityti abonentų išleidžiamų

nuotekų kiekius

2.5.1. Nuotekų apskaitos prietaisų

abonentams, kurių suvartojamo geriamojo

vandens ir išleidžiamų nuotekų kiekiai

skiriasi iš esmės, įrengimas

NAP – 3

vnt.

Apskaitytų nuotekų

kiekio padidėjimas

2015 m. - ~1,9 tūkst.

m³; 2016 m. - ~3,6

tūkst. m³; 2017 m. -

~0,5 tūkst. m³

31

ŠV

2015-2017

2.6. Parduoti nebenaudojamą ilgalaikį turtą 2.6.1. Rėkyvos vandens ruošyklos bokšto

pardavimas

VRB – 1

vnt.

Papildomos pajamos

– ~29 tūkst. Eur

1,4 ŠV 2015-2016

2.7. Sumažinti energijos vartojimą 2.7.1. Įdiegti energijos naudojimo ir vadybos

sistemą ISO 50001:2011

ENVS - 1

vnt.

Energijos vartojimo

mažinimas iki 10%

12 ŠV 2015

Viso: 1382,4

3 tikslas. Gerinti aplinkos ekologiją.

Uždaviniai Priemonės Fiziniai

rodikliai

Rezultato

rodiklis

Orientacinis

lėšų poreikis,

tūkst. Eur

Lėšų

šaltinis

Įgyvendinimo

terminai

3.1. Išspręsti apdoroto (džiovinto) dumblo

galutinio sutvarkymo problemą, išnaudojant

dumblo energetinį potencialą

3.1.1. Dumblo apdorojimo įrenginiuose

apdoroto dumblo galutinis sutvarkymas

(monodeginimas)

DDĮ – 1 vnt.

Gaminama

šiluma – 6000

tūkst. kWh/m.

10137 ES, VB,

ŠV

2018-2019

3.2. Panaikinti sukaupto senojo dumblo

grėsmę aplinkai

3.2.1.Saugojimo aikštelėse sukaupto senojo

dumblo sutvarkymas

DSA – 7 vnt.

101 ha sklypo

sutvarkymas ir jo

naudojimo

alternatyvų

atsiradimas

Lėšų poreikis

bus įvardytas

galimybių

studijoje

ES, VB,

ŠV

2019-2020

3.3. Sukurti maisto ir riebalų atliekų

apdorojimo pajėgumus, pasitelkiant esamą

dumblo tvarkymo infrastruktūrą

3.3.1. Maisto ir riebalų atliekų priėmimo

stoties įrengimas

RPS – 1 vnt. 2016 m.

papildomos

ūkinės veiklos

generuojamos

pajamos – 12

tūkst. Eur

19 ŠV 2015

Viso: 10156

22

4 tikslas. Užtikrinti teisės aktų laikymąsi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainodaros srityje.

Uždaviniai Priemonės Fiziniai rodikliai

(metams)

Orientacinis

lėšų poreikis

tūkst. Eur

Lėšų

šaltinis

Įgyvendinimo

terminai

4.1. Parengti ir įsidiegti reguliavimo

apskaitos sistemą

4.1.1. Parengti reguliavimo apskaitos sistemos aprašą RASA - 1 vnt.

- - 2015

4.1.2. Sukurti veiklos apskaitos sistemą, apimančią pajamų,

sąnaudų ilgalaikio turto priskyrimą Kainų komisijos nustatytiems

verslo vienetams ir paslaugoms, pritaikyti esamą programinę

įrangą reguliavimo apskaitos metinės atskaitomybės formoms ir

ataskaitoms parengti

AS - 1 vnt.

15 ŠV 2015

Viso: 15

5 tikslas. Stiprinti darbuotojų motyvaciją.

KEISTA:

2016 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 4-9

Uždaviniai Priemonės Fiziniai rodikliai

(metams)

Orientacinis

lėšų poreikis

tūkst. Eur

(metams)

Lėšų

šaltinis

Įgyvendinimo

terminai

(metams)

5.1. Tobulinti darbuotojų skatinimo /

motyvavimo sistemą bei ją įgyvendinti

5.1.1. Darbuotojų skatinimas/motyvavimas reglamentuotas

bendrovės Kolektyvinėje sutartyje

1 - - IV ketvirtis

5.1.2. Metinis specialistų vertinimas 1 - - I ketvirtis

5.1.3. Renginiai, sporto šventės 3 4,3 ŠV Pagal planą

5.1.4. Intranetas Sveikinimai, naudinga

informacija,

informacija susijusi su

įmonės veikla

- - Nuolat

5.2. Užtikrinti nuolatinį darbuotojų

kvalifikacijos kėlimą

5.2.1. Metinis mokymų planas 1 9 ŠV Pagal planą

5.2.2. Metinio mokymų plano vykdymas: seminarai,

konferencijos, profesinis mokymas.

50 6 ŠV Pagal planą

5.2.3. Patirties dalijimasis kitose vandentvarkos įmonėse 5 0,3 ŠV Pagal poreikį

Viso: 19,6

23

6 tikslas. Formuoti objektyvią nuomonę apie bendrovę.

KEISTA:

2016 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 4-9

Uždaviniai Priemonės Fiziniai rodikliai

(metams)

Orientacinis

lėšų poreikis

tūkst. Eur

(metams)

Lėšų

šaltinis

Įgyvendinimo

terminai

(metams)

6.1. Nuolat informuoti vartotojų

bendruomenę apie bendrovės veiklą

6.1.1 Straipsniai laikraščiuose 20 6 ŠV Pagal poreikį

6.1.2. TV reportažai 3

6.1.3. Informacija bendrovės interneto ir intraneto svetainėse 20 - ŠV Nuolat

6.1.4. Kitos reklaminės priemonės (skrajutės, bukletai ir t.t.) Bukletai, skrajutės 4,3 ŠV Pagal poreikį

6.2. Sužinoti visuomenės nuomonę apie

įmonę

6.2.1. Atlikti vartotojų (abonentų) apklausą 1 - ŠV I ketv.

6.3. Plėtoti bendradarbiavimą su vartotojų

bendruomene

6.3.1. Ekskursijos įmonės objektuose 30 grupių 0,6 ŠV Nuolat

6.3.2. Renginiai visuomenei 1 2 ŠV Pagal poreikį

Viso: 12,90

Iš viso: 39508,9

Priemonių programoje naudojami žodžių trumpinimai:

ES – Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos VB – Valstybės biudžeto lėšos ŠV – UAB „Šiaulių vandenys“ lėšos

ŠMS – Šiaulių miesto savivaldybės lėšos LAAIF – Lietuvos Aplinkos Apsaugos investicinis fondas

VT – vandentiekio tinklai NT – nuotekų tinklai ATM - atnaujintas tyrimų metodas

LV – Lepšių vandenvietė NS – nuotekų siurblinė VS – vandentiekio siurblinė

St - studija A – abonentas TĮ – technologinė įranga

DU – darbo užmokestis P – projektas UPKAS – užduočių paskirstymo, kontrolės ir analitikos sistema

AP – apskaitos prietaisas VGĮ – vandens gerinimo įrenginiai NAP - nuotekų apskaitos prietaisas

S - sistema M - metodas RPS – riebalų priėmimo stotis

SPĮ – smėlio praplovimo įrenginys NPP – nešmenų plovimo presas PNT – paviršinių nuotekų tinklai

VRB – vandens ruošyklos bokštas ENVS – energijos naudojimo vadybos sistema PNVS – paviršinių nuotekų valymo sistema

DDĮ – dumblo deginimo įrenginys DSA – dumblo saugojimo aikštelė

RASA - reguliavimo apskaitos sistemos aprašas AS - apskaitos sistema

24

PRIEDAI

25

UAB „Šiaulių vandenys“

strateginio plano 2015-2020 m.

1 priedas

Pagrindinės veiklos rodikliai

Mato vnt. 2011 2012 2013 2014

Pagrindinės veiklos pajamos tūkst. Lt 21.611,4 22.043,3 22.162,6 28.121,1

už geriamojo vandens tiekimą tūkst. Lt 9.961,4 9.717,3 9.595,9 11.060,8

už nuotekų tvarkymą tūkst. Lt 9.812,0 10.429,9 10.639,5 14.932,0

pardavimo veikla tūkst. Lt 1.838,0 1.896,2 1.927,2 2.128,3

Realizuota vandens tūkst. m3 3.528,2 3.513,7 3.506,5 3.542,6

Vandens nuostoliai % 24,7 21,7 23,1 22,0

nuostoliai vandentiekio tinkluose % 20,1 17,6 18,8 18,5

komerciniai nuostoliai daugiabučiuose namuose % 4,6 4,1 4,3 3,5

Sutvarkyta nuotekų (nuotekų realizacija) tūkst. m3 3.602,5 3.673,3 3.669,0 3.707,8

Vartotojų ir abonentų skaičius metų pabaigoje sutartys 50.654 51.178 51.511 51.900

gyventojai sutartys 49.227 49.745 50.063 50.425

pramonės įmonės sutartys 75 73 72 67

biudžetinės organizacijos sutartys 170 167 165 166

smulkios įmonės sutartys 1.182 1.193 1.211 1.242

Vartotojų ir abonentų skaičius augimas sutartys/metus 1.067 524 333 389

Lietaus nuotekų abonentai sutartys 391 405 410 434

Vandens suvartojimas vienam gyventojui l/d 59,8 63,6 63,3 63,3

Patiekto geriamojo vandens analičių skaičius neatitiko

HN 24:2003% 1,35 1,46 1,11 0,16

Vandentiekio tinklų ilgis km 554,8 560,4 580,9 594,4

Vandentiekio tinklų gedimai vnt. 754 741 706 712

iš jų su žemės kasimo darbais vnt. 131 149 150 190

Vandentiekio tinklų 1 km avaringumas atv./km/mėn. 0,11 0,11 0,10 0,10

Vartotojai (abonentai) neturėjo vandens atvejai 10 8 1 5

Avarijų su žemės kasimo darbais likvidavimo trukmė val. 7,55 6,37 5,2 5,25

Renovuota vandentiekio tinklų m 2.073 2.194 1.137 1.139

Pakeita sklendžių vnt. 130 119 115 112

Nuotekų tinklų ilgis km 552,0 558,8 580,9 594,6

Nuotekų tinklų gedimai vnt. 1.761 1.519 1.482 1.479

iš jų su žemės kasimo darbais vnt. 16 6 5 5

Renovuota nuotekų tinklų m 1.531 637 35 41

Nuotekų tinklų 1 km avaringumas atv./km/mėn. 0,27 0,23 0,21 0,21

Sulaikyta teršalų pagal BDS7 t/metus 2.759,14 3.178,82 2.469,29 2.693,17

Sulaikyta teršalų pagal SM t/metus 2.738,37 2.571,11 2.191,41 2.398,56

Sulaikyta teršalų pagal bendrą azotą t/metus 488,64 621,17 574,88 587,42

Sulaikyta teršalų pagal bendrą fosforą t/metus 54,76 64,40 61,77 59,08

Lietaus nuotekų tinklų ilgis km 253 256 256 256,9

Lietaus nuotekų griovių ir atvirų kanalų ilgis km 53 53 53 53

Lietaus nuotekų tinklų gedimai vnt. 638 646 571 629

Išduota projektavimo sąlygų prisijungti prie miesto

vandentiekio ir nuotekų tinklųvnt./metus 255 446 732 476

Išduota planavimo sąlygų detaliesiems planams rengti vnt./metus 168 116 115 29

Išduota projektavimo sąlygų prisijungti prie miesto

paviršinių (lietaus) nuotekų tinklųvnt./metus 17 25 24 25

26

KEISTA:

2018 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr.02 -13

27

28

29

30

31

32

33

34

35