Tarptautin ekonomin teis
TARPTAUTINS EKONOMINS TEISS PAGRINDAI1. Tarptautins ekonomins
teiss samprata1.1. Bretton Woods sistemos sukrimas1.2. Naujoji
tarptautin ekonomin tvarka2. Pagrindins tarptautins ekonomins teiss
institucijos ir j veikla2.1. Tarptautinis valiutos fondas2.2.
Tarptautinis rekonstrukcijos ir pltros bankas2.3. Bendrasis
susitarimas dl tarif ir prekybos ir Pasaulio Prekybos
Organizacija2.3.1. Bendrieji bruoai2.3.2. Pagrindiniai PPO sistemos
principai2.3.3. Specialieji susitarimai (GATS, TRIPS, DSU)
1. Tarptautins ekonomins teiss samprata
Tarptautin ekonomin teis (TET), kartais dar vadinama tarptautini
ekonomini santyki teise viena i jauniausij tarptautins teiss ak,
bet tuo paiu ir viena i spariausiai besipltojani bei gaunani vis
didesn vaidmen. Ji atspindi milinik pasaulio ekonomikos augim po
Antrojo pasaulinio karo, taip pat spartjanius globalizacijos
procesus. Tarptautins ekonomins teiss vaidmuo ypa sustiprjo lugus
SSRS ir jos globojamam socialistini valstybi blokui. Literatroje
nra vieningos nuomons dl TET apimties, paprastai naudojamas
pavyzdinis apibrimas, pateiktas Amerikos teiss instituto 1987
m.:
Tarptautin ekonomini santyki teis plaiausia prasme apima visas
tarptautins teiss normas ir sutartis, reguliuojanias ekonominius
sandorius, kurie perengia valstybs ribas arba kaip nors kitaip
takoja daugiau ne vien valstyb, pavyzdiui, preki, kapitalo, asmen,
technologij, laiv ar orlaivi judjimas.
Viena i TET reguliuojam santyki svarbi ypatybi juose dalyvaujani
subjekt vairov: tai gali bti santykiai tarp valstybi (universals,
regioniniai, dvialiai, pvz., NAFTA); santykiai tarp valstybi ir
tarptautini organizacij (pvz., PPO); tarp valstybi ir fizini bei
juridini asmen i kit valstybi (pvz., investavimas); tarp valstybi
ir transnacionalini korporacij (pvz., Lietuva PKN Orlen), pagaliau,
tarp ekonomini subjekt, veikiani skirting valstybi jurisdikcijose.
TET normose danai persipina tarptautins vieosios ir tarptautins
privatins teiss reguliavimas.Prie tarptautins ekonomins teiss
reglamentavimo sferos paprastai priskiriamos ios sritys (akos):
tarptautin finans teis, tarptautin prekybos teis, tarptautin
investavimo teis, regioninis ekonominio integracijos teis ir kt.,
kai kuri autori teigimu, prie tarptautins ekonomins teiss
priskirtini ir Jungtini Taut vedam ekonomini sankcij taikymo
realizavimas. 1.1. Bretton Woods sistemos sukrimas
Modernioji TET iuo metu remiasi daugiaali sutari sistema, kuri
buvo sukurta Bretton Woods konferencijoje 1944 m. Du pagrindiniai
ios konferencijos tikslai buvo, pirma, sumainti muitus ir kitus
tarptautins prekybos barjerus; antra, sukurti pasaulin ekonomin
sistem, kuri sumaint ekonomini konflikt tarp valstybi. i
konferencija pagrind trij pagrindini ekonomini institucij,
reglamentuojani pasaulin prekyb ir finansus, steigim (danai jos ir
vadinamos Brettono Woodso institucijomis: Tarptautin Valiutos Fond
(TVF, angl. IMF), Tarptautin Rekonstrukcijos ir Pltros Bank (TRPB,
angl. IBRD), kuris taip pat supaprastintai vadinamas Pasaulio banku
ir Bendrj Susitarim dl muit ir prekybos (angl. GATT), kur 1994
metais pakeit Pasaulio Prekybos Organizacija (PPO, angl. WTO). SSRS
vadovaujamas socialistini valstybi blokas neprisijung prie ios
sistemos dl ideologini prietaravim (kadangi i sistema buvo paremta
Jungtins Karalysts ir JAV ekonomist Johno Keyneso ir Harry Dextor
Whiteo pasilymais, kurie teig, jog tarptautins prekybos klii
mainimas arba tarptautins laisvosios rinkos sukrimas pads
ekonomikos pltrai, nedarbo ir skurdo mainimui, pajam augimui,
valiut stabilumui ir kt. Treiojo pasaulio, taip vadinamos
besivystanios alys i pradi taip pat i sistem irjo skeptikai, taiau
ilgainiui prie jos prisijung ir netgi m vaidinti pakankamai svar
vaidmen, ypa pltojant Naujosios tarptautins ekonomins tvarkos
koncepcij. lugus SSRS ir socialistinio lagerio sistemai devintojo
deimtmeio pabaigoje, atsikrusios ar naujai susikrusios valstybs
pasuko Bretton Woodso sistemos linkme. Lietuva tapo pirmja TVF
dalyve pirmoji i buv. SSRS erdvs, taiau PPO buvo priimta tik 2001
m., kadangi PPO narmis gali tapti tik tam pasirengusios valstybs.
Greta Brettono Woodso institucij tarptautins ekonomins teiss
srityje veikia daug ir kit organizacij, taip pat ir Jungtini Taut
Organizacijos rmuose, pvz., Pasaulin maisto ir ems kio organizacija
(angl. Food and Agriculture Organisation FAO), Pasaulin intelektins
nuosavybs organizacija (angl. World Intellectual Property
Organisation WIPO), Tarptautin darbo organizacija (angl.
International Labour Organisation ILO). Regioniniu lygmeniu labai
svarb vaidmen vaidina tokios organizacijos kaip Naft eksportuojani
valstybi organizacija (angl. Organisation of Petroleum Exporting
Countries OPEC), Europos regione po karo buvo itin svarbi
Ekonominio bendradarbiavimo ir pltros organizacija (OECD), vliau,
be abejo, Europos Bendrija, Europos laisvosios prekybos
organizacija (angl. European Free Trade Association EFTA), Europos
ekonomin erdv (angl. European Economic Area EEA), iaurs Amerikos
laisvosios prekybos erdv (North American Free Trade Area NAFTA),
faktikai kiekvienas emynas ar regionas turi savo organizacijas,
kurios padeda pltoti ekonomin bendradarbiavim ir integracij, tiesa,
skmingumas ne visur vienodas.
1.2. Naujoji tarptautin ekonomin tvarka Naujoji tarptautin
ekonomin tvarka (NTET) tai iniciatyva, kuri pltojo besivystanios
alys, aktyviai remiamos SSRS ir socialistini valstybi bloko,
tvirtinta Jungtini Taut Deklaracijoje dl naujosios tarptautins
ekonomins tvarkos steigimo (1974 m.) kaip antipodas liberaliai
tarptautinei ekonominei tvarkai (Brettono Woodso sistema).
Deklaracijos paskatino aktyvias diskusijas tarp isivysiusi ir
besivystani valstybi, su pasilymais restruktrizuoti pasaulin
ekonomik besivystanioms alims suteikiant daug lengvat tarptautini
finans, produkcijos, valstybi skol srityse. Naujosios tarptautins
ekonomins tvarkos gyvendinimui buvo sudaryta ir Veiksm programa bei
Valstybi ekonomini teisi ir pareig chartija. NTET buvo skirta ne
tik panaikinti skurd, bet ir pamginti pakeisti tarptautin ekonomin
sistem treiojo pasaulio naudai. Tarp numatyt reikalavim buvo:
eksporto i besivystani ali padidinimas ir klii jam panaikinimas,
kapitalo sraut treij pasaul padidinimas, technologij perdavimas,
multinacionalini korporacij kontrol, teis nacionalizuoti ir
eksproprijuoti treiojo pasaulio alyse veikianias joms alingas
kompanijas, skol panaikinimas, lengvatinis skolinimasis ir kt. Vis
dlto, neirint aktyvaus Jungtini Taut dalyvavimo, i programa buvo
skeptikai sutikta liberalios ekonomikos valstybi, neskubani
dalintis savo geru su besivystaniomis valstybmis. Be to, nors
naujosios tarptautins ekonomins tvarkos alininkai ir teig, kad i
koncepcij numat dokumentai turt bti privalomi. Kaip buvo paymta
1979 m. ekspert susitikime Vienoje, principai, ireikti JT
rezoliucijose dl naujosios tarptautins ekonomins tvarkos nustatymo
turi bti ne tik formaliai ir abstrakiai diskutuojami, bet taip pat
turi bti tvirtinti kaip tarptautins teiss normos. Specialus dmesys
turi bti skirtas fundamentali socialini teisi pripainimui kaip
mogaus teisi dalies ne tik nacionaliniu lygiu, bet ir kaip
tarptautins valstybi atsakomybs gairs. Taiau ie principai
pirmiausia buvo priimti kaip Jungtini Taut Generalins Asambljos
rezoliucijos, kurios turi tik rekomendacin gali. altojo karo
pabaiga 1989 m. ymjo ir Naujosios tarptautins ekonomins tvarkos
krimo pabaig.2. Pagrindins tarptautins ekonomins teiss institucijos
ir j veiklaAptariant tarptautins ekonomins teiss klausimus ir
konkreiai Bretton Woodso sistem, nemanoma isiversti be institucij,
sudarani i sistem, aptarimo. iuo metu i sistem sudaro: Tarptautinis
valiutos fonas (TVF), Tarptautinis rekonstrukcijos ir pltros bankas
arba Pasaulio bankas (TRPB) ir Bendrasis susitarimas dl prekybos ir
tarif, iuo metu taps Pasauline Prekybos Organizacija (PPO).2.1.
Tarptautinis valiutos fondas
Tarptautinis valiutos fondas tai universali tarpvyriausybin
organizacija, kurios pagrindinis tikslas tarptautinio preki,
paslaug ir kapitalo judjimo, garantuojanio valstybms darn ekonomin
augim, sukrimas utikrinant tarptautins finans sistemos stabilum.
Galima teigti, jog tokios institucijos kaip TVF poreikis kilo dar
1929 1933 m. didiosios pasaulins ekonomikos krizs metais, kuomet
viso pasaulio ekonomika patyr didiulius sukrtimus ir sunkumus,
daugelio valstybi valiutos nuvertjo, ekonomikos sulugo, prasidjo
hiperinfliacija. Ir nors tai buvo tik ekonomin kriz, taiau btent ji
i dalies iprovokavo Hitlerio atjim valdi Vokietijoje bei Antrj
pasaulin kar. Kaip minjome, TVF buvo steigtas Bretton Woodso
konferencijos metu ir savo veikl pradjo 1946 m.TVF institucin
struktr sudaro Valdytoj valdyba, Vykdanioji valdyba ir
Administracija. Valdytoj valdyb sudaro po vien atstov i kiekvienos
valstybs nars (paprastai arba finans ministr, arba centrinio banko
vadov), ji renkasi kart per metus ir turi konsultacinius komitetus:
tarpin komitet (monetarins politikos klausimai), pltros komitet
(parama besivystanioms alims). Vykdanij valdyb sudaro 24 vykdomieji
direktoriai ( vykdaniuosius direktorius penkis skiria penkios
turinios didiausias kvotas nars, o penkiolika renka kitos nars).
Tai nuolatin institucija , posdiaujanti ne reiau kaip tris kartus
per savait, jos sprendimai priimami konsensusu.
TVF atlieka vairias funkcijas, taiau svarbiausios i j
reguliacins ir prieiros funkcijos valiut kurs srityje, daugiaals
mokjim sistemos reguliavimas bei koordinavimas, taip pat tam tikra
finansin veikla. Vienas svarbiausi TVF udavini padti valstybms
narms susidarius mokjim balanso deficitui. Valstybms btinas
likvidumas palaikomas specialij skolinimosi teisi (SST) pagalba tai
los, kurias Fondas paskirsto nariams kaip rezervines arba kaip las,
skirtas j valiutoms palaikyti. SST buvo sukurtos, atsisakius
palaikyti rezervus tik auksu (kaip iki Antojo pasaulinio karo) arba
JAV doleriais. SST vert nustatoma sumuojant stipriausi pasaulio
valiut krepelio vertes JAV doleriais rinkos keitimo kursu. SST
naudojamos kaip rezervai valstybi centriniuose bankuose, papildant
aukso ir konvertuojamos valiutos atsargas. Valstyb, stodama TVF,
privalo sumokt na (kvot). Kvotos valstybms nustatomos pagal vairius
kriterijus, skaitant bendrojo nacionalinio produkto dyd ir gyventoj
skaii. Kadangi kvotos sudaro nuosavas TVF las, nuo j dydio
priklauso ir valstybms suteikiamos paskolos dydis. Nuo kvotos dydio
priklauso ir valstybs turim bals skaiius. Valstybs kvota peririma
kas penkeri metai. TVF teikia periodines konsultacijas valstybms
narms, kiekvienais metais TVF ekspertai vyksta valstybes ir renka
informacij apie valstybs makroekonominius rodiklius, eksport,
import, gyventoj uimtum, mokesius, kredito institucij veikl ir kt.,
tuomet teikia rekomendacijas valstybi vyriausybms ir praneimus TVF
valdybai.
Dl tarptautini organizacij, Vakar valstybi ir privai bank
vykdomo intensyvaus skolinimo besivystanioms alims ir pastarj
nepajgumo grainti skolas, yra kilusi nemaa kriz (btent su ja yra
susijusios vairios akcijos ir raginimai turtingoms valstybms
nurayti besivystani valstybi skolas). Tokiu atveju TVF, taip pat ir
TPRB silo besivystanioms alims tam tikrus slyginius susitarimus,
pagal kuriuos valstyb, kuriai skolinamos los, sipareigoja vykdyti
tam tikras ekonomines reformas, kad veikt savo balanso deficit
(tokie sipareigojimai patvirtinami konkreiais veiksm planais ir
pan.) ios sistemos kritikai toki pagalb vadina TVF diktatra,
kadangi taip valstybs yra priveriamos derinti savo ekonomikos su
liberalia TVF politika, kuri danai sukelia sudtingas socialines
problemas (ypa trumpalaikje perspektyvoje).2007 metais TVF
priklauso 185 valstybs. Lietuvos Respublika TVF nare tapo 1992 m.,
tais paiais metais pradta gauti ir TVF parama vairioms ekonomikos
pltros programoms vykdyti.
2.2. Tarptautinis rekonstrukcijos ir pltros bankas
Tarptautinis rekonstrukcijos ir pltros bankas (TRPB),
populiariau vadinamas Pasaulio banku (PB), taip pat buvo kurtas
1944 m. PB savo veikl pradjo 1946 m., o nuo 1947 m. tapo JT
Specializuota staiga. Tai labai glaudiai su TVF susijusi
institucija. Jos pagrindiniai tikslai skatinti privaias usienio
investicijas, duodant garantijas ar dalyvaujant teikiant paskolas;
teikti pagalb rekonstruojant ir pltojant valstybi ekonomik,
skatinant kapitalo investicijas gamybos tikslais; skatinti ilgalaik
darn tarptautins prekybos augim ir mokjimo balanso palaikym. Po
Antrojo pasaulinio karo PB pirmiausia buvo skirtas sugriautoms
valstybi ekonomikoms atkurti, iuo metu jis daugiau orientuojasi
pagalb besivystanioms alims, taip pat alims, restruktrizuojanioms
savo ekonomikas. PB narmis gali tapti tik TVF nars, bet jos turi
atitikti PB statute nustatytus reikalavimus. PB kapitalas yra
padalytas akcijas, kiekvienos akcijos nominali vert yra 100 tkst.
JAV dol., viena akcija suteikia vieno balso teis priimant
sprendimus. Kiekviena valstyb, tapdama PB nare gauna po 250 bals,
taiau papildom bals galima gauti u akcijas.
Visos pagrindins PB funkcijos yra priskirtos Valdytoj tarybos,
kuri sudaro kiekvienos valstybs nars paskirti valdytojai ir j
padjjai, kompetencijai. Valdytoj taryba gali deleguoti savo
funkcijas, iskyrus banko statute nurodytus atvejus, vykdantiesiems
direktoriams, kuri yra 21, i kuri 5 renka didiausi akcij skaii
turinios valstybs, o kiti renkami Valdytoj tarybos. Vykdomieji
direktoriai renka PB prezident, kuris yra Administracijos
vadovas.
PB las sudaro skolintos nevalstybini altini los, taigi, PB
veikia kaip finansinis tarpininkas: jis perskolina i rinkos
gaunamas las arba garantuoja jo nariams komerciniais kanalais
teikiamas paskolas. I PB gali skolintis ne tik valstyb PB nar, bet
ir valstybs nars teritorijoje registruota mon, jeigu inter alia: 1)
valstyb, kuri nra tiesioginis paskolos gavjas, garantuoja paskolos
grinim; 2) nra alternatyvi skolinimosi altini, kuri teikiamos
paskolos slygos, banko nuomone, bt priimtinos paskolos gavjui; 3)
skolintas kapitalas bus naudojamas specialiems projektams,
susijusiems su valstybs ekonomikos rekonstrukcija ir pltra. iuo
metu PB gausiai finansuoja ir socialins bei aplinkosaugos srii
projektus.PB papildo Tarptautin finans korporacija (IFC
Inernational Finance Corporation) ji skirta skatinti valstybi
investicijas privaiame sektoriuje, teikia technin pagalb ir
konsultacija; Tarptautin pltros asociacija (IDA International
Development Association), pastaroji, siekdama kompensuoti PB
patiriamus nuostolius, prisideda savo lomis PB teikiant paskolas
neturtingoms alims; Daugiaal investicij garantij agentra (MIGA
Multilateral Investment Guarantee Agency) usiima usienio investicij
draudimu nuo nekomercins rizikos: eksproprijavimo, valiutos
operacijos suvarymo, karo ir pilietini neramum ir taip skatina
kapitalo judjim besivystanias alis. 2.3. Bendrasis susitarimas dl
tarif ir prekybos ir Pasaulio Prekybos Organizacija2.3.1. Bendrieji
bruoai
Bendrasis susitarimas dl tarif ir prekybos (angl. General
Agreement on Tariffs and Trade GATT) Pasaulio Prekybos
Organizacijos (PPO) (angl. World Trade Organisation WTO) pirmtakas,
atsirads kaip tam tikras kompromisas tarp nortos kurti Tarptautins
Prekybos Organizacijos (jos krim ublokavo JAV) ir ilg laik
funkcionavs kaip tarptautin organizacija de facto (unikalus
atvejis), nors ir neturjo savo steigiamojo dokumento, o veik pagal
1947 m. sudaryt protokol Dl laikino taikymo. Todl GATT pagrstai
vadinama ne tarptautine organizacija, o tarptautine daugiaale
prekybos sistema. GATT paskirtis tvirtinti bendrus principus ir
taisykles dl tarptautins prekybos liberalizavimo, daugiaalio
susitarimo pagrindu mainti muit ir kitokias klitis prekybai bei
panaikinti diskriminacij tarp valstybi prekyboje. GATT veik nuo
1948 m. iki 1994 m. Veikimo forma vadinamieji deryb raundai
(etapai), kuri metu GATT buvo pildomas papildomais protokolais,
susitarimais ir kt. Pvz., i pradi tokios derybos daugiausia apm
prekybos taisykli nustatym ypa muit mainim, 7-ajame deimtmetyje
prasidjo derybos dl antidempingo priemoni, Tokijo raundo metu (1973
1979) buvo priimti net 9 prekybos kodeksai ir susitarimai. Raundai
trukdavo ilgai po kelet met, GATT isirutuliojo milinik ir
komplikuot sistem, kuri btinai reikjo institucionalizuoti bei
sisteminti, todl Urugvajaus raundo metu (1986 1993) buvo usibrtas
tikslas ne tik transformuoti GATT PPO, bet ir sureguliuoti ir
naujas sritis: prekyb paslaugomis, prekyb, susijusi su intelektins
nuosavybs objektais, investicini priemoni prekyb.
Pasaulio Prekybos Organizacijos steigiamasis susitarimas buvo
sudarytas 1994 m. Marakee, sigaliojo 1995 m., pradioje jo narmis
tapo 104 valstybs ir tai sudar madaug 90 proc. pasaulins prekybos.
PPO pagrind sudaro ie susitarimai: GATT 1994, Bendrasis susitarimas
dl prekybos paslaugomis (GATS), Susitarimas dl prekybini
intelektins nuosavybs teisi aspekt (TRIPPS) ir Gin sprendimo
susitarimas (DSU).Nors PPO ir tapo tarptautine organizacija, taiau
i esms ji vis tiek iliko daugiaale, pasauline prekybos sistema ir
dabar atlieka GATT administratoriaus vaidmen. Pagrindiniai jos
tikslai utikrinti kuo laisvesn prekyb, organizuoti derybas dl
prekybos, bti ginus sprendianija institucija. Valstyb, norinti
tapti PPO nare, turi sutikti su visomis sutartimis ir susitarimais,
kurie sudaro PPO, be to, dl jos prisijungimo turi sutikti visi kiti
PPO nariai, todl prisijungimas prie PPO yra ilgas ir sudtingas
derybinis procesas. PPO institucin struktra susideda i Ministr
konferencijos j renkasi vis PPO valstybi nari aukiausi atstovai
bent kart per dvejus metus, Generalin taryba susidedanti i PPO
valstybi nari atstov ir vykdanti Ministr konferencijos funkcijas
laikotarpiu tarp konferencij ir Sekretoriatas, kuriam vadovauja
Generalinis direktorius. Prie Generalins tarybos taip pat veikia
Gin sprendimo institucija ir Prekybos politikos prieiros
institucija. Generalin taryba taip pat vadovauja trims papildomoms
taryboms: Preki prekybos tarybai (priiri GATT gyvendinim), Paslaug
prekybos tarybai (priiri GATS gyvendinim), Aspekt, susijusi su
prekyba intelektins nuosavybs teismis taryba (priiri TRIPPS
gyvendinim). PPO sprendimai priimami konsensusu. Jeigu konsensuso
pasiekti nepavyksta, tuomet sprendimai gali bti priimami bals
dauguma, taiau ypa svarbiems sprendimams reikalinga dviej tredali
(kvalifikuota) bals dauguma (pvz., PPO sutarties aikinimui).
Kiekvienas PPO narys turi vien bals, specialios taisykls taikomos
EB(ES) ji turi tiek bals, kiek ir ES valstybs nars PPO nars.
Lietuva PPO nare tapo 2001 m.2.3.2. Pagrindiniai PPO sistemos
principai
ie principai tai tam tikros bazins nuostatos, apibdinanios
tarptautin prekybos sistem. Svarbiausias j tikslas kuo labiau
liberalizuoti tarptautin prekyb naikinant jos klitis nesvarbu kokiu
pavidalu. ie principai yra tvirtinti GATT.Didiausio palankumo is
principas reikia, kad kiekviena GATT (PPO) nar privalo beslygikai
suteikti bet kuriais kitai narei didiausio palankumo status
tarpusavio prekybos santykiuose, t.y. bet kokia privilegija,
lengvata ar nelieiamumas, suteiktas sutarties aliai produkto,
kilusio i ar skirto bet kuriai aliai, turi bti nedelsiant ir
beslygikai pradtas taikyti panaiems produktams, kilusiems i arba
skirtiems visoms kitoms sutart pasiraiusioms alims. Taiau nors ir
PPO nars negali diskriminuoti produkt, tai nereikia, kad su visais
produktais turi bti elgiamasi vienodai tai priklauso nuo valstybs
dalyvs reguliavim tam tikr (panai) produkt atvilgiu;
Nacionalinio reimo PPO nars privalo produktus, importuotus i kit
nari ali traktuoti lygiai taip pat, kaip nacionalinius produktus,
t.y. valstybs nars prekms, importuotoms kitos valstybs nars
teritorij, nra tiesiogiai ar netiesiogiai taikomi jokie vidaus
mokesiai ar rinkliavos, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai viryt
vietinms prekms taikomus mokesius ir rinkliavas (is principas
udraudia vietini produkt gynyb). Tarifini sipareigojim, muit ir
nuolaid suderinimas nors GATT nedraudia tarif ir muit, taiau vis
laik stengiasi juos mainti (pvz., Urugvajaus raundo metu muitai
buvo sumainti iki 40 proc.) ie tarifiniai sipareigojimai bei muitai
yra idstomi vad. Tarifini sipareigojim ir nuolaid srauose (angl.
Schedules of Concessions), kurie skirti kiekvienai konkreiai
valstybei narei ir pridedami prie GATT. Kiekybini ribojim draudimas
kiekybiniai importo ar eksporto ribojimai (pvz., importo ar
eksporto kvotos, eksporto importo licencij ribojimas ar panaios
priemons) yra draudiami, dl tiktino prekybos ikraipymo. Iimtys i io
draudimo leidiamos tik remiantis bendromis GATT taisyklmis, pvz.,
siekiant apsaugoti sutarties ali mokjim balans ar vietin
pramon.
Skaidrumo valstybs nars privalo skelbti visas prekybos ir su
prekyba susijusias priemones, kad bt utikrintas reguliacini
priemoni tikrumas, nuspjamumas ir atsakomyb u jas.
Iimtys GATT numato nemaai iimi bendrai prekybos liberalizavimo
taisyklei, taiau jos suteikiamos grietai pagal GATT nuostatas.
Tokios iimtys susij su mokjim balanso apsauga, specialiais tikslais
pvz., visuomens saugumo, morals ar sveikatos. Valstybs nars gali
nusprsti palengvinti kit valstybi nari sipareigojimus, taip pat
numatomos lengvatos laisvosios prekybos zonoms (erdvms), muit
sjungoms, numatanioms dar geresnes prekybos slygas pagal tam
tikras, paprastai regionines, prekybos sistemas (EB, NAFTA,
MERCOSUR).Specialios nuostatos besivystanioms alims tam tikros
privilegijos besivystanioms alims GATT atsirado jau 1950 m., o 1965
m. joms buvo priimta speciali 4-a GATT dalis. 1964 m. JT GA suauk
JT prekybos ir pltros konferencij (UNCTAD), siekiant skatinti
besivystani ali ekonomin augim per tarptautin prekyb. Btent ios
konferencijos takoje atsirado GATT papildymai dl besivystani ali,
kurie numat kai kurias taisykles besivystani ali naudai:
abipusikumo atsisakymo - isivysiusios alys suteikia besivystanioms
alims nuolaidas, kuri besivystanios alys neprivalo suteikti
isivysiusioms; galinimo slyga atleidianti besivystanias alis nuo
didiausio palankumo statuso partneri preki atvilgiu ir kt.
palengvinimai besivystanioms alims (pvz., teis keistis prekybinmis
koncesijomis tarpusavyje). 2.3.3. Specialieji susitarimai (GATS,
TRIPS, DSU)
Bendrasis susitarimas dl paslaug prekybos (angl. General
Agreement on Trade in Servines GATS) skirtas liberalizuoti paslaug
prekybai, kuri pastaruoju metu vis auga. Jo struktra panai GATT:
pagrindin sutartis ir priedai, specials sipareigojimai bei iimtys
dl konkrei valstybi nari. Bendrieji GATS pareigojimai, pvz.,
didiausio palankumo reimas arba priemoni, kuri imasi valstybs,
vieumas, taikomas visoms paslaugoms. Iimtys galimos tik jeigu j
buvo praoma prie GATS sigaliojim arba naujiems nariams j
prisijungimo metu, taip pat ir prie GATT mintais svarbiais
pagrindais (pvz., mokjim balanso problemos ar ioriniai finansiniai
sunkumai). Visos iimtys yra nuolatos peririmos ir neturi tstis
ilgiau kaip 10 met. Specials valstybi sipareigojimai aptariami
nacionaliniuose tvarkaraiuose. J apimtis gali bti skirtinga.
Paprastai juose yra paslaug sraai, kuriuose rinkos prijimas ir
nacionalinis reimas garantuojamas ir nurodomi tam tikri ribojimai
pvz., sandori verts, operatori tam tikrame rinkos segmente skaiius
ir kt. GATS taip pat numato vienas po kito vykstanius deryb dl
laipsniko prekybos paslaugomis liberalizavimo etapus, o atskiriems
jautriems paslaug sektoriams specialius reimus, kurie tvirtinti
susitarimo protokoluose (finansinms paslaugoms 1995 ir 1997),
telekomunikacijoms (1997) ir fizini asmen judjimui
(1995).Susitarimas dl prekybini intelektins nuosavybs teisi aspekt
(angl. Agreement on Trade Related Intellectual Property Rights
TRIPS). TRIPS susitarimas sujungia tarptautin prekybos sistem su
tarptautinmis sutartimis, utikrinaniomis intelektins nuosavybs
teisi apsaug, konkreiai Paryiaus ir Berno konvencijomis, kurias
priiri Pasaulin Intelektins Nuosavybs Organizacija (WIPO). TRIPS
numato nacionalinio reimo ir didiausio palankumo reimo principus
bei standartus dl intelektins nuosavybs teisi suteikimo, apimties,
naudojimo. TRIPS apima tokias teises kaip autorini teisi ir
gretutini teisi apsaug, preki enklus, geografines nuorodas,
pramonin ir architektrin dizain, patentus, neatskleistinos
informacijos apsaug. Be to, TRIPS nustato standartus dl intelektins
nuosavybs teisi utikrinimo civilinmis, administracinmis ir
baudiamosiomis procedromis.
Gin sprendimo susitarimas (angl. Dispute Settlement
Understanding DSU) tam tikr gin sprendim jau turjo GATT 1947, taiau
btent Urugvajaus raundo metu (1986 1993 m.) ji buvo paversta
integruota gin sprendimo sistema, pavesta priirti PPO struktriniai
daliai - Gin sprendimo institucijai (angl. Dispute Settlement Body
DSB), veikianti prie PPO Generalins tarybos. Jeigu nustatoma, kad
valstyb paeidia GATT normas, ji turi pirmiausia praneti apie tai
valstybei ir bandyti isprsti gin tradicinmis tarptautini gin
sprendimo priemonmis. Jeigu per 60 dien sprendimo pasiekti
nepavyksta, alis kreipiasi DSB, kuri sudaro vis PPO valstybi nari
atstovai. DSB tokiu atveju turi sukurti kolegij, nebent konsensusu
bt priimtas kitoks sprendimas. Kolegija susideda i trij asmen,
paskirt bendru gino ali susitarimu. Jeigu alys nesugeba susitarti
dl kolegijos per 20 dien, Generalinis direktorius paskiria narius
po konsultacij. Kolegija vykdo objektyv situacijos vertinim pagal
gino dalyvi pateiktus argumentus, taip pat pagal bet kuri kit nari,
turini interes iame gine, praneimus ir parengia rekomendacij DSB,
kuri priima galutin sprendim. Jeigu valstyb sprendimu nepatenkinta,
ji gali kreiptis Nuolatin apeliacin institucij. DSB sprendimas,
prastomis aplinkybmis, turi bti gyvendinamas per 15 mnesi, priirint
DSB. Jeigu valstyb nesutinka gyvendinti sprendimo, DSB turi teis
leisti taikyti atsakomsias priemones ir kt. DSU sistema yra vis dar
besivystanti ir kai kurie kil dideli ginai (pvz., Bananas case,
Beef Hormones case) kil tarp JAV ir ES parod, kad sistem dar reiks
tobulinti.Literatra:
1. Akehurst M., Malanczuk P. iuolaikins tarptautins teiss vadas.
Vilnius, Eugrimas, 2000.
2. alimas D., alimien S., Petrauskas Z., Saladius J. Tarptautins
organizacijos, Vilnius, Justitia, 2001.
3. International Law. Ed. Malcolm D. Evans, Oxford University
Press, 2004.
4. Andreas F. Lowenfeld International economic law /
International economic law series, Oxford University Press, 20035.
Human rights and international trade / edited by Thomas Cottier,
Joost Paulwelyn and Elisabeth Brgi Bonanomi, International economic
law series, Oxford University Press, 2005.PAGE 1
