UAB KAUNO TERMOFIKACIJOS ELEKTRINĖ UAB KAUNO ... AEI pletros planas_20121213.pdf · 10 pav. Malk ų ir kurui skirt ų medienos atliek ų sunaudojimo pasiskirstymas sektoriuose 1995–2010

2012 M., GRUODIS UAB "KAUNO TERMOFIKACIJOS ELEKTRINĖ"

UAB KAUNO TERMOFIKACIJOS ELEKTRINĖS ENERGIJOS GAMYBOS IŠ ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ PLĖTROS PLANAS GALUTINĖ ATASKAITA

2012 M., GRUODIS UAB "KAUNO TERMOFIKACIJOS ELEKTRINĖ"

UAB KAUNO TERMOFIKACIJOS ELEKTRINĖS ENERGIJOS GAMYBOS IŠ ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ PLĖTROS PLANAS GALUTINĖ ATASKAITA

ADRESAS UAB „COWI Lietuva“

Ukmergės g. 369A

LT-06327 Vilnius

TEL +370-5-2107610

FAKS +370-5-2124777

WWW cowi.lt

PROJEKTO NR. 3020127147

DOKUMENTO NR. 1

VARIANTO NR. 2.3

IŠLEIDIMO DATA 2012-12-11

RENGĖ Marius Bružas

TIKRINO Ingrida Tomaševičienė

PATVIRTINO Inga Valuntienė

UAB KAUNO TERMOFIKACIJOS ELEKTRINĖS ENERGIJOS GAMYBOS IŠ ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ PLĖTROS PLANAS

3

TURINYS Santrumpos 6

Lentelių sąrašas 8

Paveikslų sąrašas 10

Santrauka 12

Įvadas 15

1 Nagrinėjamo objekto vieta Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos energetikos bei aplinkosaugos politikoje 17

1.1 Europos Sąjungos energetikos ir aplinkosaugos politika 17

1.2 Nagrinėjamo objekto atitiktis Lietuvos Respublikos energetikos ir aplinkosaugos politikai 24

1.3 Teritorijų planavimo dokumentai 30

1.4 Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimo sistema 33

2 Lietuvos energetikos sektorius 35

2.1 Energetikos sektorius 35

2.2 Elektros energetikos sektorius 39

2.3 Elektros energijos sunaudojimas šalyje 40

2.4 Centralizuotai tiekiamos šilumos sektorius 42

3 Kauno miesto CŠT sistemos analizė 44

3.1 Infrastruktūros aprašymas 44

3.2 Planuojami nauji šilumos generavimo įrenginiai 45

3.3 Kuro ir energijos balansai 46

4 UAB KAUNO TERMOFIKACIJOS ELEKTRINĖS ENERGIJOS GAMYBOS IŠ ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ PLĖTROS PLANAS

3.4 Kauno miesto centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vartotojų struktūra ir poreikiai 47

3.5 Šilumos energijos sunaudojimas šalyje 49

3.6 Šilumos energijos sunaudojimas ir prognozė Kauno mieste 50

3.7 KTE apsirūpinimas energijos ištekliais 54

3.8 Energijos išteklių ir energijos kainos 56

3.9 KTE atitiktis aplinkosauginiams reikalavimams DKDĮ 57

3.10 KTE apyvartinių taršos leidimų poreikis 59

4 Planuojamų objektų veiklos prioritetai ir principai 60

4.1 Veiklos prioritetai 60

4.2 Veiklos principai 61

5 Vertinimo metodika ir prielaidos 65

5.1 Planuojamų sprendinių darbo modeliavimo režimų nustatymas 65

5.2 Energijos gamybos įrenginiai 69

5.3 Ekonominio vertinimo metodika ir prielaidos 72

5.4 Energijos išteklių ir energijos kainų prognozės 75

5.5 Aplinkosauginio vertinimo metodika ir prielaidos 87

5.6 Socialinio vertinimo metodika ir prielaidos 88

6 Nagrinėjamų plėtros alternatyvų, suformuotų vadovaujantis Nacionalinės energetikos strategijos nuostatomis, aprašymas 91

6.1 Technologiniai sprendiniai 91

6.2 Objektų techninių sprendinių principinės schemos ir objektų išdėstymas nagrinėjamoje teritorijoje 95

7 Plėtros etapai 101

8 Pasiūlymai dėl teritorijų planavimo sprendinių 105

8.1 Bendrasis planas 105

8.2 Šilumos ūkio specialusis planas 106

8.3 Detalusis planas 106

9 Nagrinėjamų plėtros alternatyvų ekonominis vertinimas 108

9.1 Nagrinėjamų plėtros alternatyvų, techninių režimų skaičiavimo rezultatai 108

9.2 Alternatyvų įvertinimas ir palyginimas 109

9.3 Jautrumo analizės rezultatai 111


5

10 Nagrinėjamų plėtros alternatyvų socialinis įvertinimas 115

10.1 Darbo vietų kūrimas, surenkamos lėšos į biudžetą 115

10.2 Poveikis importo eksporto balansui 115

10.3 Poveikis dėl šilumos tarifo pokyčių 115

10.4 Lyčių lygybė 116

10.5 Poveikis klimato kaitai ir aplinkos taršai 116

11 Apsirūpinimo medienos ir kito biokuro ištekliais galimybės 117

11.1 Reikalingas biokuro kiekis 117

11.2 Medienos kuras 118

11.3 Žemės ūkio produktai ir atliekos 119

11.4 Biokuro tiekėjai 121

Informacijos šaltiniai 122

Priedai 131


Santrumpos

Santrumpa Paaiškinimas

AEI Atsinaujinantys energijos ištekliai

ATL Apyvartiniai taršos leidimai

CŠT Centralizuotas šilumos tiekimas

DKDĮ Didelis kurą deginantis įrenginys (nominalus šiluminis našumas 50 MW ir didesnis) [1]

ES Europos Sąjunga

KE AB "Kauno energija"

KTE UAB Kauno termofikacijos elektrinė

LŠTA Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija

NES Nacionalinė energetikos strategija

TIPK Taršos integruotoji prevencija ir kontrolė

Tvarkos aprašas Valstybinės svarbos energetikos objektų statybos planavi-mo tvarkos aprašas [11]

VKEKK Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

VIAP Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos

GPGB Geriausiai prieinami gamybos būdai

PAV Poveikio aplinkai vertinimas

PŪV Planuojama ūkinė veikla

PVSV Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas


7

Santrumpa Paaiškinimas

SVS, CVS Stacionaraus ir cirkuliuojančio verdančio sluoksnio paku-ros

TIPK Taršos integruotoji prevencija ir kontrolė

KRAAD Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas

VGN Vidinė grąžos norma

UCTE (Union for the Co-ordination of Transmission of Electrici-ty) - Elektros energijos perdavimo koordinavimo sąjunga

OPEC (The Organization of the Petroleum Exporting Count-ries) – tarptautinė organizacija, jungian-ti naftą eksportuojančias valstybes.


Lentelių sąrašas 1 lentelė. Prognozuojamas ATL paskirstymas energetikos sektoriui ir

prognozuojamas ATL poreikis 2013–2020 m. 20 2 lentelė. AB "Kauno energija" energijos gamybos įrenginiai [26] 45 3 lentelė. Kauno termofikacinės elektrinės energijos gamybos

įrenginiai 45 4 lentelė. Prognozuojamas ATL paskirstymas KTE ir prognozuojamas

ATL poreikis 2013–2020 m. 59 5 lentelė. Darbo režimų nustatymas 1-4 plėtros scenarijai 69 6 lentelė. Šilumos gamybos šaltiniai be KTE. 70 7 lentelė. KTE elektrinės T-100/120-130 garo turbinos

techniniai/ekonominiai gamybos rodikliai 70 8 lentelė. KTE elektrinės PT-60-130 garo turbinos

techniniai/ekonominiai gamybos rodikliai 70 9 lentelė. PTVM-100 vandens šildymo katilų gamybos rodikliai 70 10 lentelė. KTE elektrinės T-100/120-130 garo turbinos

techniniai/ekonominiai gamybos rodikliai, kai garas tiekiamas iš biokuro katilo 71

11 lentelė. KTE elektrinės T-100/120-130 garo turbinos techniniai/ekonominiai gamybos rodikliai, kai garas tiekiamas iš biokuro katilo 71

12 lentelė. KTE elektrinės PT-60-130 garo turbinos techniniai/ekonominiai gamybos rodikliai, kai garas tiekiamas iš biokuro katilo 71


14 lentelė. KTE elektrinės PT-60-130 garo turbinos techniniai/ekonominiai gamybos rodikliai, kai garas tiekiamas iš biokuro katilo 72


16 lentelė. Numatomos scenarijų investicijos 74 17 lentelė. Makroekonominių rodiklių prognozė. 77 18 lentelė. AB "Lietuvos dujos" gamtinių dujų kaina už trumpalaikius

užsakomus pajėgumus [82] 77 19 lentelė. Termofikaciniu režimu pagamintos elektros istorinės ir

prognozuojamos kvotos Lietuvoje ir KTE 85 20 lentelė. Eksploatavimo kaštų pokytis [91] 86 21 lentelė. Elektros energijos sąnaudų pokytis 87


9

22 lentelė. Atsinaujinančių energijos išteklių (medienos) naudojimo įtaka darbo vietų kūrimui [92] 88

23 lentelė. Atsinaujinančių energijos išteklių (šiaudų) naudojimo įtaka darbo vietų kūrimui [92] 89

24 lentelė. Biokuro sunaudojimas esant skirtingiems plėtros scenarijams 117

25 lentelė. Tradicinių žolių panaudojimo energetinėms reikmėms teorinis potencialas [96] 120

26 lentelė. Teorinis ir techninis žolinių augalų panaudojimo potencialas Lietuvoje [96] 120


Paveikslų sąrašas 1 pav. Sieros dioksido (SO2) koncentracijų ribinių verčių palyginimas

pagal 2010/75/ES ir 2001/80/EB direktyvas 22 2 pav. Azoto oksidų (NOx) koncentracijų ribinių verčių palyginimas

pagal 2010/75/ES ir 2001/80/EB direktyvas 22 3 pav. Anglies monoksido (CO) koncentracijų ribinių verčių

palyginimas pagal 2010/75/ES ir 2001/80/EB direktyvas 22 4 pav. Kietų dalelių (KD) koncentracijų ribinių verčių palyginimas

pagal 2010/75/ES ir 2001/80/EB direktyvas 23 5 pav. Bendrųjų energijos sąnaudų struktūra 2005–2010 m. [55] 35 6 pav. Galutinių energijos sąnaudų struktūra 2005–2010 m. [55] 36 7 pav. Transformuotas kuras katilinėse 1995–2010 m. [55] 37 8 pav. Transformuotas kuras elektrinėse 1995–2010 m. [55] 37 9 pav. Atsinaujinančių energijos išteklių sunaudojimas 1995–2010 m.

[55] 37 10 pav. Malkų ir kurui skirtų medienos atliekų sunaudojimo

pasiskirstymas sektoriuose 1995–2010 m. [55] 38 11 pav. Elektros energijos gamyba ir importas-eksportas 2005–

2010 m. [55] 39 12 pav. Prognozuojama elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių

energijos išteklių plėtra [62] 40 13 pav. Elektros energijos sunaudojimas 1995–2010 m. ir jo kitimo

prognozė 2011–2020 m. 41 14 pav. Šilumos ir elektros energijos apimtys KTE 46 15 pav. Kuro sunaudojimas elektros ir šilumos gamybai bei energijos

gamybos efektyvumas KTE 47 16 pav. Centralizuotai tiekiamos šilumos poreikis pagal vartojimo

paskirtį AB "Kauno energija" 48 17 pav. AB "Kauno energija" vartotojų šilumos energijos suvartojimo

patalpų šildymui rodikliai 48 18 pav. Šilumos energijos sunaudojimas 1995–2010 m. ir jo kitimo

prognozė 2011–2020 m. 49 19 pav. Kauno miesto integruoto CŠT tinklo šilumos gamybos

poreikio prognozės 54 20 pav. Biokuro, gamtinių dujų ir mazuto iki 1% sieringumo istorinė

kaina Lietuvos šilumos tiekimo sektoriuje [64] 56 21 pav. KE šilumos kainos palyginimas su vidutine šilumos kaina

Lietuvoje [65] 57 23 pav. Metiniai šilumos galios poreikio grafikai (nerūšiuotas ir

rūšiuotas). Vidutinė paros galia Pi padalinta iš maksimalios vidutinės paros galios Pmax. 65


11

24 pav. Istorinė ir prognozuojama naftos kaina (1980–2035 m) [77] 76 25 pav. Istorinių ir prognozinių gamtinių dujų kainų palyginimas su

naftos kaina 79 26 pav. Istorinių ir prognozinių mazuto kainų palyginimas Lietuvos ir

pasaulinėje rinkose 80 27 pav. Istorinių ir prognozinių biokuro kainų palyginimas su gamtinių

dujų kaina [64] 80 28 pav. Istorinių ir prognozinių biokuro (tame tarpe ir šiaudų bei

medienos granulių) kainų prognozė 82 29 pav. Vidutinės elektros energijos kainos 2011 m. biržose [86] 83 30 pav. Istorinių ir prognozinių elektros ir naftos kainų rinkose

palyginimas 84 31 pav. VIAP biudžeto ir kainos istoriniai duomenys 85 32 pav. KTE principinė schema 1 scenarijų sprendinių atveju 96 33 pav. KTE principinė schema 2 scenarijaus sprendinių atveju 97 34 pav. KTE principinė schema 3 scenarijaus sprendinių atveju 97 35 pav. KTE principinė schema 4 scenarijaus sprendinių atveju 98 36 pav. KTE principinė schema 5 - "nulinio" scenarijaus sprendinių

atveju 98 37 pav. Planuojama vieta objektų išdėstymui teritorijoje 100 38 pav. Kauno miesto bendrojo plano pagrindinio brėžinio ištrauka

(apskritimu pažymėta nagrinėjama vieta) 105 39 pav. Šilumos energijos gamybos apimtys esant skirtingiems

plėtros scenarijams ir darbo režimams bei užimamos CŠT rinkos ir AEI šilumos dalys 108

40 pav. Elektros energijos gamybos apimtys esant skirtingiems plėtros scenarijams ir darbo režimams bei AEI elektros dalis 109

41 pav. Kuro suvartojimas ir rūšis esant skirtingiems plėtros scenarijams ir darbo režimams 109

42 pav. Plėtros scenarijų prie skirtingų darbo režimų grynoji dabartinė vertė (GDV) 110

43 pav. Plėtros scenarijų prie skirtingų darbo režimų vidinė grąžos norma (VGN) 110

44 pav. Plėtros scenarijų prie skirtingų darbo režimų paprastas (PAL) ir diskontuotas (DAL) atsipirkimo laikai 110

45 pav. Plėtros scenarijais prie skirtingų darbo režimų sumažinamos šilumos pardavimo kainos grynoji dabartinė vertė 111

46 pav. 1 plėtros scenarijaus (baziniu režimu) VGN priklausomybė nuo kintamųjų 113




50 pav. Miškų urėdijos aplink Kauno miestą. [95] 118


Santrauka UAB Kauno termofikacijos elektrinė, siekdama plėsti energijos gamybą iš atsinau-jinančių energijos išteklių, priėmė sprendimą parengti energijos gamybos iš atsi-naujinančių energijos išteklių plėtros planą. Plėtros planas parengtas vadovaujantis Valstybinės svarbos energetikos objektų statybos planavimo tvarkos aprašu. Plėtros plane apžvelgti Europos Sąjungos ir Lietuvos energetikos bei aplinkosaugos politi-kos teisiniai aspektai, išanalizuotas Lietuvos energetikos sektorius bei Kauno mies-to centralizuoto šilumos tiekimo sistema, parinktos plėtros alternatyvos ir atliktas alternatyvų vertinimas.

Pastarųjų metų Europos Sąjungos energetikos politika yra orientuota į atsinauji-nančių energijos išteklių naudojimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimą bei energetikos sektoriaus poveikio aplinkai mažinimą. Taip pat akcentuojama ko-generacijos ir centralizuoto šilumos tiekimo svarba didinant atsinaujinančių energi-jos išteklių naudojimą ir energijos vartojimo efektyvumą. Šių tikslų įgyvendinimui buvo priimtos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos:

› 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją,

› 2009/29/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti ir išplėsti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą;

› 2010/75/ ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės).

Lietuvos Respublikos teisė yra suderinta su Europos Sąjungos teise ir visi minėtų direktyvų reikalavimai yra perkelti į nacionalinę teisę. UAB Kauno termofikacijos elektrinė planuojama energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtra atitinka ES energetikos politikos nuostatas.

Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje keliami nacionaliniai energetikos strateginiai tikslai užtikrinti energetinį saugumą, darnią energetikos sektoriaus plėtrą, konkurencingumą ir efektyvų energijos naudojimą. Siekiant ben-drųjų energetikos strateginių tikslų ir esminio Lietuvos energetinio saugumo padi-dinimo, nustatyti nacionalinės energetikos plėtros tikslai, apimantys kompleksišką Lietuvos energetikos sistemų integravimą į ES sistemas; energijos šaltinių įvairo-


13

vės plėtojimą, branduolinės energetikos atkūrimą ir sparčiais tempais atsinaujinan-čių ir vietinių šaltinių lyginamojo svorio didinimą, užtikrinant, kad iš vienos šalies tiekiamų gamtinių dujų dalis, naudojama energijos gamybai, metiniame Lietuvos kuro balanse būtų ne didesnė kaip 30 %; energijos naudojimo efektyvumo gerinimą ir energijos sąnaudų taupymą. UAB Kauno termofikacijos elektrinės planuojama plėtra atitinka Nacionalinės energetikos strategijoje nustatytus nacionalinius ener-getikos strateginius tikslus ir nacionalinės energetikos plėtros tikslus.

Taip pat UAB Kauno termofikacijos elektrinės planuojama plėtra atitinka Naciona-linės energetinės nepriklausomybės strategijos, Nacionalinės atsinaujinančių ener-gijos išteklių plėtros strategijos, Valstybės ilgalaikės raidos strategijos ir Naciona-linės darnaus vystymosi strategijos nuostatas, nes tiek plėtros plane, tiek strategijo-se numatytas:

1 elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių apimties didi-nimas;

2 centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalies didinimas šilumos energijos balanse;

3 biokuro naudojimo didinimas;

4 Kauno termofikacinės elektrinės modernizavimas ir kogeneracijos plėtojimas.

Numatoma, kad UAB Kauno termofikacijos elektrinė iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminta šiluma bus tiekiama į Kauno miesto centralizuoto šilumos tie-kimo (CŠT) sistemą. UAB Kauno termofikacijos elektrinė į Kauno miesto integ-ruotąjį CŠT tinklą per metus vidutiniškai patiekia iki 1350 GWh šilumos energijos ir tai sudaro apie 96 % viso Kauno miesto CŠT poreikio. Šiuo metu UAB Kauno termofikacijos elektrinė šilumos ir elektros energijos gamybai daugiausiai naudoja gamtines dujas, kurios sudaro apie 99,4 % įmonės kuro balanso.

Energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtros įgyvendinimui rei-kalingos investicijos sudaro 311-638 mln. Lt. Planuojami objektai bus įrengti UAB Kauno termofikacijos elektrinė teritorijoje (adresas: Taikos pr. 147, Kaunas).

Pagal atlikto vertinimo rezultatus, UAB Kauno termofikacijos elektrinės (toliau - KTE) nagrinėjamų plėtros scenarijų įgyvendinimas leis padidinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą Kauno miesto CŠT sistemoje ir galima pasiekti, kad iš AEI būtų gaminama nuo 70 % iki 97 % reikalingos Kauno miestui šilumos ener-gijos.

Kaip parodė atlikta ekonominė nagrinėjamų scenarijų analizė, biokuro katilų įren-gimas ir prijungimas prie esamų garo turbinų yra tikslingas visoms nagrinėtoms alternatyvoms. Dar labiau mažinti šilumos gamybos kainą leistų šiaudus deginan-čio katilo įdiegimas, nes šiaudų kuras, tiek dabar, tiek ateityje planuojama, kad bus pigesnis už medienos kurą. Tai yra numatyta 4 plėtros scenarijuje (įrengiamas iki 160 MW biokuro katilas su kondensaciniu ekonomaizeriu deginantis medienos ir šiaudų mišinį, o taip pat papildomai įrengiamas iki 90 MW vien tik šiaudus degi-nantis katilas). Šio plėtros scenarijaus VGN (dirbant baziniu režimu kai parduoda-ma visa pagaminta šilumos energija) siekia 10,7%, projektas atsipirktų per 6 metus,


o šilumos energijos gamybos KTE kaina (dabartine verte) būtų 14 ct/kWh mažes-nė, lyginant su bazine alternatyva jeigu būtų deginamos tik gamtinės dujos. Įgy-vendinant kitus plėtros scenarijus, šilumos gamybos kainos mažinimo potencialas būtų mažesnis (KTE šilumos gamybos kaina mažėtų ribose nuo 8 iki 11 ct/kWh esant aukščiausiam šilumos supirkimo iš KTE prioritetui) ir tai reikštų, kad įmonė sunkiau galės konkuruoti ribotoje šilumos gamybos rinkoje vasarą. Įrengus biokuro katilus, bet parduodant tik pikinę šilumos energiją, šilumos gamybos kaina būtų didesnė nei gaminant iš gamtinių dujų. Todėl siekiant įgyvendinamo projekto nau-dos visoms interesų grupės (vartotojams, KTE, šilumos tiekėjui) biokurą deginan-tys įrenginiai turi dirbti kaip galima aukštesniu prioritetu.

Kaip parodė atlikta jautrumo analizė , biokuro plėtros projektai labiausiai jautrūs biokuro kainos, superkamos iš AEI elektros kainos ir šilumos kainos pokyčiams, tačiau bus numatytos tam tikros rizikos mažinimo priemonės, leisiančios sumažinti išorinių faktorių įtaką projektų ekonominiam rentabilumui.

UAB Kauno termofikacijos elektrinės numatoma plėtra teigiamai atsilieps šalies ekonomikos vystymuisi - bus kuriamos naujos darbo vietos, diegiamos pažangios energijos gamybos technologijos. Taip pat bus ženkliai sumažinama aplinkos tarša, pavyzdžiui, vien šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai sumažėtų apie 204 - 249 tūkst. t CO2/metus.

Planuojamų objektų eksploatacijos pradžia ne anksčiau kaip 2016 m.


15

Įvadas UAB Kauno termofikacijos elektrinė numato plėsti energijos gamybą iš atsinauji-nančių energijos išteklių Kauno termofikacinėje elektrinėje (adresas: Tai-kos pr. 147, Kaunas). Planuojama įrengti (rekonstruoti) bendra garo katilų, naudo-jančių atsinaujinančius energijos išteklius, galia – iki 320 MW.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo [12] 2 straipsnio 29 da-limi, 50 MW ir didesnės galios elektrinės ir katilinės yra valstybinės svarbos ener-getikos objektai, valstybinės svarbos energetikos objektų modernizavimo projek-tams reikia ruošti plėtros planą pagal Valstybinės svarbos energetikos objektų sta-tybos planavimo tvarkos aprašą [11] (toliau – Tvarkos aprašas). Todėl UAB Kauno termofikacijos elektrinė planuojamai energijos gamybos iš atsinaujinančių energi-jos išteklių plėtrai ir yra paruoštas šis plėtros planas.

Sprendimas plėsti energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių buvo pri-imtas UAB Kauno termofikacijos elektrinės generalinio direktoriaus 2012 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. I-G-12-4 „Dėl energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtros plano parengimo“. Sprendimą plėsti energijos gamybą iš atsinauji-nančių energijos išteklių bendrovė priėmė:

1. Atsižvelgdama į Nacionalinės energetikos strategijos [17] nuostatas.

2. Siekdama didinti energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių apimtis, įgyvendinant Lietuvos įsipareigojimus ir siekius padidinti atsinaujinančių išteklių energijos dalį bendrajame galutiniame energijos suvartojime 2020 m. ne mažiau kaip iki 23 %, tame tarpe centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį šilumos energijos balanse padidinti ne ma-žiau kaip iki 60 %, o elektros energijos pagamintos iš atsinaujinančių energijos iš-teklių dalį – ne mažiau kaip iki 20 % [13].

3. Siekdama užtikrinti UAB Kauno termofikacijos elektrinės įrenginių atitiktį nuo 2016 m. įsigaliosiantiems aplinkosauginiams reikalavimams dėl teršalų išmetimų iš didelių deginimo įrenginių, įgyvendinant 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parla-mento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) [1].


4. Siekdama mažinti prekybos apyvartiniais taršos leidimais (ATL) (naujasis laiko-tarpis 2013–2020 m.) neigiamą įtaką šilumos kainai. Nepakeičiant naudojamo kuro rūšies, UAB KTE tektų daugiau nei pusę reikalingų ATL įsigyti aukcione.

Vadovaujantis Tvarkos aprašo 14 punktu, prieš pradėdama rengti Energijos gamy-bos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtros planą (toliau – Plėtros planas), ben-drovė 2012 m. kovo 19 d. dėl sąlygų energijos gamybos iš atsinaujinančių energi-jos išteklių plėtros planui rengti išdavimo kreipėsi į Energetikos, Aplinkos, Kultū-ros ir Sveikatos ministerijas, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių, Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos, AB LITGRID, AB „Lietuvos dujos“ ir AB „Kauno energija“.

1 skyriuje nagrinėjama objekto vieta Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos energetikos ir aplinkosaugos politikoje. 2 skyriuje apžvelgiamas Lietuvos energe-tikos sektorius. 3 skyriuje analizuojama Kauno miesto CŠT sistema. 4 skyriuje pateikiami planuojamų objektų veiklos prioritetai ir principai. 5 skyriuje aprašyta vertinimo metodika ir prielaidos. 6 skyriuje pateiktas plėtros alternatyvų aprašy-mas. 7 skyriuje nurodyti planuojamos plėtros etapai. 8 skyriuje pateikti pasiūly-mai dėl teritorijų planavimo sprendinių. 9 skyriuje atliktas alternatyvų vertinimas ir rizikos analizė. 10 skyriuje atliktas nagrinėjamų alternatyvų socialinių pasekmių vertinimas. 11 skyriuje pateikta apsirūpinimu biokuru situacija.


17

1 Nagrinėjamo objekto vieta Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos energetikos bei aplinkosaugos politikoje

Tvarkos aprašas reikalauja užtikrinti, kad planuojama plėtra atitinka nacionalinės energetikos strateginius tikslus, nustatytus Nacionalinėse energetikos strategijose, ir užtikrinti jų nuostatų įgyvendinimą. Šiame skyriuje nagrinėjama, kaip planuoja-ma plėtra atitinka Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos energetikos ir aplin-kosaugos politiką bei atitinkamų teisės aktų reikalavimus.

1.1 Europos Sąjungos energetikos ir aplinkosaugos politika

2007 m. Europos Vadovų taryba išsikėlė ambicingus energetikos ir klimato kaitos tikslus iki 2020 m. 20 % (30 % jeigu būtų pasirašytas tarptautinis susitarimas) su-mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus [10]. 2050 m. iškeltas 80–95 % šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų mažinimo tikslas [9]. Siekiant įgyvendinti išsikeltus tikslus iki 2020 m., buvo priimta eilė direktyvų, reglamentų ir sprendimų, tarp jų yra aktualūs rengiamam Plėtros planui:

› Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Di-rektyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB [4];

› Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/29/EB, iš dalies keičianti Di-rektyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti ir išplėsti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą [3];

› Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmeta-mų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) [1].

Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo didinimo šilumos ir elektros energijos gamybai svarba pabrėžiama Europos Komisijos komunikate "2020 m. energetika. Konkurencingos, tvarios ir saugios energetikos strategija". Komunikate teigiama, kad elektros energijos gamybos srityje investicijos turėtų vesti prie 2/3 elektros energijos gamybos iš mažai anglies turinčių išteklių 2020 m. (šiuo metu – 45 %). Šiame kontekste prioritetas turėtų būti teikiamas AEI. Taip pat akcentuojama ko-


generacijos ir centralizuoto šilumos tiekimo svarba didinant atsinaujinančių energi-jos išteklių naudojimą ir energijos vartojimo efektyvumą. [8]

Toliau detaliau apžvelgiamos minėtų direktyvų nuostatos.

1.1.1 Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją

Įgyvendinant Europos Sąjungos energetikos ir klimato kaitos tikslus, 2009 m. Eu-ropos Parlamentas ir Taryba patvirtino direktyvą 2009/28/EB, kurioje nustatė pri-valomus (teisiškai įpareigojančius) atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo tikslus bendrai Europos Sąjungai ir atskirai valstybėms narėms:

› Europos Sąjungos tikslas 2020 m. atsinaujinančių išteklių energijos dalį ben-drajame galutiniame energijos suvartojime padidinti bent iki 20 %.

› Lietuvai nustatytas tikslas 2020 m. – atsinaujinančių išteklių energijos dalį bendrajame galutiniame energijos suvartojime padidinti bent iki 23 %.

Be konkrečių atsinaujinančių energijos išteklių rodiklių nustatymo, direktyvoje dėmesys skiriamas ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje skatinti. Direktyvoje reikalaujama:

› Kad valstybės narės ragintų visus subjektus, visų pirma vietos bei regionines administracines įstaigas, planuojant, projektuojant, statant ir atnaujinant pra-moninius ar gyvenamuosius rajonus, užtikrinti, kad būtų įdiegti įrenginiai ir sistemos, skirti elektros energijos, šildymo ir aušinimo iš atsinaujinančių ener-gijos išteklių naudojimui, taip pat centralizuotam šilumos ir vėsumos tiekimui.

› Ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d. statybos reglamentuose ir kodeksuose arba kitu tą patį poveikį turinčiu tinkamu būdu nustatyti reikalavimą, kad nau-juose pastatuose ir esamuose pastatuose, kuriuos reikia kapitališkai atnaujinti, būtų naudojami minimalūs atsinaujinančių išteklių energijos kiekiai. Valstybės narės leidžia, kad tie minimalūs kiekiai būtų užtikrinami, inter alia, naudojant centralizuotai tiekiamą šilumą ir vėsumą, kurių gamybai naudojama didelė at-sinaujinančių energijos išteklių dalis.


19

1.1.2 Direktyva 2009/29/EB dėl Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos

Direktyva 2009/29/EB, papildanti Direktyvos 2003/87/EB (toliau – Emisijų preky-bos direktyva) nuostatas, įteisino nemažai naujovių Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų (toliau – ATL) prekybos sistemoje po 2012 m.: nustatytas bendras ATL kiekis visos ES mastu, sugriežtintas teršalų mažinimo vienetų panaudojimas atsiskaitymui, neribojamas 2008–2012 m. prekybos laikotarpiu neišnaudotų ATL perkėlimas į kitą, o vietoje nemokamo paskirstymo dauguma ATL (apie 60 % nuo bendro kiekio) turės būti įsigyjami aukciono būdu. Nemokamai gautinų ATL kie-kiui apskaičiuoti buvo nustatytos harmoningos, visai Bendrijai taikomos taisyklės, patvirtintos 2011 m. Komisijos sprendimu 2011/278/ES [6].

ATL paskirstymas šilumos gamybai

Skaičiuojant nemokamai suteikiamus ATL už pagamintą šilumą ypatingas dėmesys buvo skiriamas šilumos srautams:

› jeigu šilumos gamintojas ir vartotojas yra ATL prekybos sistemos dalyviai, leidimai suteikiami vartotojui už suvartotą šilumos kiekį;

› jeigu šilumos vartotojas nepriklauso ATL prekybos sistemai, tuomet nemo-kami ATL suteikiami gamintojui už patiektą šilumos kiekį.

Esminis nemokamai suteiktinų ATL skaičiavimo metodikos principas yra bazinio laikotarpio (2005–2008 m. arba 2009–2010 m.) veiklos lygis (toliau – BVL), pa-daugintas iš tam tikro nustatyto santykinio taršos rodiklio.

Šilumos gamybos sektoriui nemokamai suteiktinų ATL kiekis kasmet mažinamas nuo 80 % 2013 m. iki 30 % 2020 m. Šilumai, tiekiamai namų ūkiams, taikomas specialus korekcijos faktorius, kai 2013 m. suteikiama 100 % pagal nustatytą me-todiką apskaičiuotų ATL ir kasmet šis kiekis atitinkamai mažinamas iki 30 % 2020 m. Ši taisyklė aktuali tik tais atvejais, kai įrenginio efektyvumas yra mažesnis nei 90 %, jame naudojamas taršesnis (šiltnamio dujų emisijų aspektu) už gamtines dujas kuras ir šilumos tiekimo sutartys sudarytos tiesiogiai su privačiais namų ūkiais arba trečiosiomis šalimis – šilumos tinklų savininkėmis.

ATL paskirstymas elektros gamybai

Nors pagrindinė Emisijų prekybos direktyvos nuostata yra nesuteikti nemokamų ATL elektros energijos gamybai, tačiau Lietuvai, kaip šaliai, izoliuotai nuo UCTE tinklo, yra suteikta galimybė pasinaudoti Direktyvos 2009/29/EB 10c straipsnyje numatyta išlyga ir, parengus energetikos sektoriaus investicijų planą, gauti perei-namojo laikotarpio nemokamų ATL elektros gamybai. Lietuva nusprendė pasinau-doti išlyga ir pateikė energetikos sektoriaus investicijų planą Europos Komisijai. 2012 m. gegužės 16 d. pranešime spaudai, Europos Komisija informavo, kad iš esmės patenkino Lietuvos prašymus suteikti nemokamų ATL elektros energijos gamybos įrenginiams pereinamuoju 2013–2020 m. laikotarpiu [72]. Pereinamojo


laikotarpio ATL skiriami elektros energijos gamintojams1, kurie dalyvauja ATL prekybos sistemoje.

2010 m. sustabdžius Ignalinos atominės elektrinės antrąjį bloką, Lietuva iš elektrą eksportuojančios šalies tapo importuojančia. Taip pat buvo padidinta elektros ener-gijos gamyba šiluminėse elektrinėse, todėl CO2 emisijos iš elektros energijos ga-mybos ATL sistemai priklausančiuose elektros gamybos įrenginiuose padidėjo 43 % (nuo 1,2 mln. t CO2 2009 m. iki 1,7 mln. t CO2).

Maksimalus ATL kiekis, kurį valstybė narė gali išduoti vienais metais, negali būti didesnis, nei elektros energijos gamybos įrenginių 2005–2007 m. faktinių CO2 emisijų, priskiriamų elektros gamybai, vidurkis. Apskaičiuotas kiekis koreguoja-mas atsižvelgiant į bendrąjį šalies elektros energijos balansą (t. y. įvertinama ga-myba, suvartojimas, eksportas ir importas). 2013 m. elektros gamintojams yra su-teikiama 70 % šio kiekio, ir kiekvienais sekančiais metais išduodamas ATL skai-čius mažėja taip, kad 2020 m. nemokamų leidimų nebesuteikiama. Užtikrinant šį sumažėjimą, buvo parengtas ATL paskirstymo mažinimo planas.

Laikantis prielaidos, kad ATL elektros energijos gamybai poreikis išliks 2010 m. lygyje (1,7 mln. t CO2 per metus), jau 2013 m. išduotinų leidimų kiekis elektros gamybai yra 2 kartus mažesnis lyginant su poreikiu.

ATL paskirstymas ir jų poreikis energetikos sektoriuje

Šilumos ir elektros energijos gamintojai 2013–2020 m. gaus ženkliai mažesnį ne-mokamų ATL kiekį negu 2008–2012 m. laikotarpiu, todėl trūkstamą ATL kiekį jie turės įsigyti ES aukcionuose. Be to, jeigu visų valstybių narių paskaičiuotas ATL kiekis viršys ES nustatytą bendrą kiekį, Europos Komisija gali pritaikyti papildomą korekcijos koeficientą visoms šalims ir taip dar sumažinti nemokamai paskirstomų ATL kiekį. Preliminarus ATL paskirstymas Lietuvai 2013–2020 m. ir jų kiekio poreikis pateiktas 1 lentelėje.

1 lentelė. Prognozuojamas ATL paskirstymas energetikos sektoriui ir prognozuojamas ATL poreikis 2013–2020 m.

ATL po-reikis2,

mln. ATL/metus

ATL paskirstymas energetikos įrenginiams 2013-2020 m.

2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

Šilumai, mln. ATL

3,26

1,73 1,56 1,42 1,27 1,12 0,977 0,830 0,685

Elektrai, mln. ATL 0,582 0,537 0,487 0,428 0,362 0,287 0,171 0

VISO, mln. ATL 2,31 2,10 1,90 1,70 1,49 1,26 1,00 0,685

ATL trūkumas, % 29 % 36 % 42 % 48 % 54 % 61 % 69 % 79 %

1 Elektros gamintojas – tai ATL prekybos sistemoje dalyvaujantis įrenginys, pradėjęs savo veiklą ne vėliau, kaip iki 2008 m. gruodžio 31 d., kuris gamina elektros energiją, skirtą par-davimui į tinklą, ir nevykdo jokios kitos veiklos, išskyrus kuro deginimą. 2 Daroma prielaida, kad energetikos sektoriaus įrenginių išmetamų teršalų kiekis ir ATL poreikis lygus 2010 m. patikrintų išmetamų teršalų kiekiui. Patikrintų išmetamų teršalų duomenys yra skelbiami ŠESD registre [58].


21

ATL po-reikis2,

mln. ATL/metus

ATL paskirstymas energetikos įrenginiams 2013-2020 m.

2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

Trūkstamų ATL vertė, mln. Lt3 48 58 94 108 123 138 156 178

Įvertinant Emisijų prekybos direktyvos nuostatą, kad nepanaudotus 2008–2012 m. ATL įmonės galės persikelti į 2013–2020 m. laikotarpį, galima prognozuoti, kad realiai trūkstamų ATL poreikis 2013–2020 m. bus šiek tiek mažesnis.

1.1.3 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų

Direktyva 2010/75/ES nustato taisykles, reglamentuojančias integruotą taršos, ku-rią sukelia pramoninė veikla, prevenciją ir kontrolę ir nustato taisykles užkirsti ke-lią į orą, vandenį ir žemę išmetamiems teršalams, arba, jei tai yra neįmanoma, ma-žinti jų kiekį ir užkirsti kelią atliekų susidarymui,

Ši direktyva nuo 2016 m. žymiai sugriežtina TIPK reikalavimus dėl teršalų išmeti-mo iš DKDĮ lyginant su direktyvos 2001/80/EB reikalavimais [5] ir palies visas stambiausias Lietuvos energetikos įmones. Pagal šią direktyvą nuo 2016m. griežtė-ja reikalavimai teršalų koncentracijoms degimo produktuose ir griežtėjimo dydis priklauso nuo kuro rūšies ir įrenginių galios:

› SO2 – griežtėja 2–5 kartus, išskyrus gamtines dujas; › NOx – griežtėja 2–3 kartus didesniems įrenginiams; › CO – gamtinėms dujoms griežtėja 2–3 kartus; › Kietosioms dalelėms – griežtėja 2–5 kartus, išskyrus gamtines dujas.

Pagal direktyvą 2010/75/ES DKDĮ įrenginiai pagal prijungtų katilų nominalų na-šumą (skaičiuojant pagal sudeginamo kuro energinę vertę) prie vieno kamino skirs-tomi į tris grupes:

› nuo 50 iki 100 MW; › nuo 100 iki 300 MW; › virš 300 MW.

Ribinių teršalų išmetimo verčių palyginimas esamiems įrenginiams pagal 2010/75/ES ir 2001/80/EB direktyvas pateiktas 1–4 pav. Lyginant sieros dioksido (SO2) koncentracijų ribines vertes, pagal 2001/80/EB direktyvą DKDĮ galių diapa-zonuose tarp 100–300 ir 300–500 MW ribinės vertės apskaičiuojamos proporciniu (linijiniu) metodu – priklausomai nuo to, kokia yra konkreti įrenginio galia. Todėl grafikuose yra pateikiami sudubliuoti stulpeliai (ryškesnis - didesnė vertė, esant didžiausiai katilų grupės galiai, o blankesnis - esant mažiausiai galiai). Daugelyje grafikų galių kategorijos yra pateiktos atsižvelgiant į 2001/80/EB direktyvoje nu-rodytus katilų galių diapazonus - pateiktos 4 grupės. Direktyvoje 2010/75/ES nėra

3 Europos Komisijos prognozuojama ATL kaina trečiuoju prekybos laikotarpiu yra 14,5 EUR 2013–2014 m. ir 20,0 EUR 2015–2020 m. (skaičiuojant 2008 m. kainomis) [7].


nurodytos ribinės anglies monoksido (CO) koncentracijų vertės biomasei, durpėms ir skystajam kurui.

1 pav. Sieros dioksido (SO2) koncentracijų ribinių verčių palyginimas pagal 2010/75/ES ir 2001/80/EB direktyvas

2 pav. Azoto oksidų (NOx) koncentracijų ribinių verčių palyginimas pagal 2010/75/ES ir 2001/80/EB direktyvas

3 pav. Anglies monoksido (CO) koncentracijų ribinių verčių palyginimas pagal 2010/75/ES ir 2001/80/EB direktyvas

0

50

100

150

200

250

300

350

400

50-100 MW 100-300 MW >300 MW

mg/

Nm

3

2010/75/ES direktyva

Biomasė

Durpės

Skystasis kuras

Dujos

0

500

1000

1500

2000

2500

50-100 MW 100-300 MW 300-500 MW >500 MW

mg/

Nm

3

2001/80/EB direktyva

0

100

200

300

400

500

600

700

50-100 MW 100-300 MW 300-500 MW >500 MW

mg/

Nm

3

Biomasė (pagal 2010/75/ES)

Durpės (pagal 2010/75/ES)

Skystasis kuras (pagal 2010/75/ES)

Dujos (pagal 2010/75/ES)

0

100

200

300

400

500

600

700

800

50-100 MW 100-300 MW 300-500 MW >500 MW

mg/

Nm

3


Pagal 2010/75/EB direktyvą, anglies monoksido (CO) ribinės koncentracijų vertės biomasei, durpėms ir skystajam kurui nereglamentuojamos.


23

4 pav. Kietų dalelių (KD) koncentracijų ribinių verčių palyginimas pagal 2010/75/ES ir

2001/80/EB direktyvas

Direktyvoje 2010/75/ES numatytos tam tikros išimtys dėl naujų reikalavimų tai-kymo. Laikinai gali būti leidžiama nesilaikyti nustatytų ribinių verčių kurą degi-nančiame įrenginyje dėl kuro tiekimo nutrūkimų. Taip pat išimtis taikoma ribotą laiką eksploatuojamiems įrenginiams.

Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. valstybės narės gali parengti ir įgyvendinti pereinamojo laikotarpio nacionalinį planą, taikomą kurą deginantiems įrenginiams, kuriems pirmasis leidimas teršti buvo išduotas anksčiau nei 2002 m. lapkričio 27 d. arba, kurių ūkio subjektai iki tos datos buvo pateikę išsamų prašymą dėl leidimo išdavimo, jeigu įrenginys pradėjo veikti ne vėliau kaip 2003 m. lapkričio 27 d. Planas taikomas vienos ar kelių rūšių tokiems teršalams: azoto oksidams, sieros dioksidui ir dulkėms, išmetamiems iš kiekvieno kurą degi-nančio įrenginio, kuriam taikomas planas. Dujų turbinų atveju planas gali būti tai-komas tik išmetamiems azoto oksidams. Pereinamuoju laikotarpiu turi būti bent išlaikomos išmetamų sieros dioksido, azoto oksidų ir dulkių ribinės vertės, nustaty-tos leidime kurą deginančiam įrenginiui, taikomame 2015 m. gruodžio 31 d., lai-kantis visų pirma Direktyvose 2001/80/EB ir 2008/1/EB nustatytų reikalavimų. Nuo 2020 m. birželio 30 d. visiems DKDĮ taikomi naujosios direktyvos reikalavi-mai.

UAB Kauno termofikacijos elektrinė planuoja naudotis šia išimtimi.

Centralizuoto šilumos tiekimo įrenginiams direktyvos 35 straipsnyje yra numatyta alternatyva pasinaudoti direktyvos reikalavimų atidėjimu iki 2022-12-31. Šiuo ati-dėjimu galės pasinaudoti tik tos įmonės, kurių įrenginiai atitinka šiuos kriterijus: įrenginio nominali šiluminė galia neviršija 200 MW; bent 50 % (slenkantis penkių metų vidurkis) naudingos pagamintos šilumos kiekio garų ar karšto vandens pavi-dalu tiekiama į viešą centralizuotą tinklą; įrenginiams leidimas išduotas iki 2002-11-27 arba pradėti eksploatuoti iki 2003-11-27; iki 2022-12-31 išlaikomi direkty-vos 2001/80/EB reikalavimai SO2, NOx ir kietųjų dalelių ribinėms vertėms.

Įvertinant KTE nominalią šiluminę galią, šia išimtimi pasinaudoti negalės.

Teršalų normų griežtinimas reikalauja pasiruošimo, finansinių išteklių ir išanksti-nio teršalų emisijų mažinimo priemonių įdiegimo.

0

20

40

60

80

100

120

50-100 MW 100-300 MW 300-500 MW >500 MW

mg/

Nm

3

Biomasė (pagal 2010/75/ES)

Durpės (pagal 2010/75/ES)

Skystasis kuras (pagal 2010/75/ES)



1.2 Nagrinėjamo objekto atitiktis Lietuvos Respublikos energetikos ir aplinkosaugos politikai

Lietuvos Respublikos teisė yra suderinta su Europos Sąjungos teise. Todėl šiame skyriuje nekartojamos 1.1 skyriuje nagrinėtų Europos Sąjungos teisės aktų nuosta-tos. Čia apžvelgtos nacionalinės energetikos strateginiai tikslai, nustatyti Naciona-linėje energetikos strategijoje, taip pat kitose Lietuvos Respublikos strategijose ir teisės aktuose, susijusiuose su UAB Kauno termofikacijos elektrinė planuojama plėtra.

1.2.1 Nacionalinė energetikos strategija Nacionalinėje energetikos strategijoje [16] (toliau – NES) keliami nacionaliniai energetikos strateginiai tikslai yra šie:

1) energetinis saugumas; 2) darni energetikos sektoriaus plėtra; 3) konkurencingumas; 4) efektyvus energijos naudojimas.

Siekiant bendrųjų energetikos strateginių tikslų ir esminio Lietuvos energetinio saugumo padidinimo, nustatomi nacionalinės energetikos plėtros tikslai:

1) kompleksiškai integruoti Lietuvos energetikos sistemas, ypač elektros ir dujų tiekimo sektorius, į ES sistemas ir ES energetikos rinką;

2) plėtoti pirminių energijos šaltinių įvairovę atkuriant branduolinę energetiką ir sparčiais tempais didinti atsinaujinančių ir vietinių šaltinių lyginamąjį svorį, užtik-rinti, kad iš vienos šalies tiekiamų gamtinių dujų dalis, naudojama energijos gamy-bai, metiniame Lietuvos kuro balanse būtų ne didesnė kaip 30 %;

3) gerinti energijos naudojimo efektyvumą ir taupyti energijos sąnaudas.

Atsižvelgiant į NES nustatytus nacionalinius energetikos strateginius tikslus ir na-cionalinės energetikos plėtros tikslus, UAB Kauno termofikacijos elektrinės pla-nuojama plėtra juos atitinka.

Siekiant įgyvendinti strateginius ir plėtros tikslus, NES nustatyti svarbiausi užda-viniai, tarp kurių yra šie, tiesiogiai susiję su UAB Kauno termofikacijos elektrinė planuojama plėtra:

− įgyvendinti ES aplinkosaugos reikalavimus energetikos sektoriuje;

− atnaujinti fiziškai ir morališkai susidėvėjusias elektrines, elektros energi-jos, gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo, centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, kartu padidinant jų veiksmingumą ir patikimumą;

− atsinaujinančių energijos išteklių dalį bendrame šalies pirminės energijos balanse 2025 m. padidinti ne mažiau kaip iki 20%.


25

Elektros energetikos sektoriaus plėtra

Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta, kad po Ignalinos atominės elektri-nės uždarymo, turimų generuojančių galių užteks iki 2013 m., tačiau būtina moder-nizuoti Lietuvos elektrinę ir esamas termofikacines elektrines. Nustatant naujų ter-mofikacinių elektrinių tikslingumą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nagrinėti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo jose ekonominį patrauklumą sie-kiant vykdyti Europos Sąjungos reikalavimus dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo, aplinkos taršos mažinimo ir šalies energetinio saugumo didinimo.

Nacionalinė energetikos strategija buvo parengta 2006 m., kai dar nebuvo supla-nuoti nauji ES tikslai dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo didinimo. Todėl joje iškelti tikslai yra susiję tik su ES 2010 m. įpareigojimais, t. y. numatyta, kad per artimiausią penkmetį statant vėjo elektrines, mažas hidroelektrines ir bio-kurą naudojančias termofikacines elektrines, atsinaujinančių išteklių dalis ben-drame elektros energijos gamybos balanse 2010 m. sudarys daugiau kaip 7%, o analizuojamojo laikotarpio pabaigoje jų indėlis turi padidėti iki 10%.

Centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus plėtra

Nacionalinėje energetikos strategijoje tarp centralizuoto šilumos tiekimo sektoriui keliamų tikslų yra: mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką ši-lumos tiekimą vartotojams; plačiau naudoti vietinį kurą, biokurą ir kitus atsinauji-nančius energijos išteklius; mažinti šilumos energetikos neigiamą poveikį aplinkai.

Strategijoje pabrėžiama, kad vartotojų šilumos poreikiams tenkinti turėtų būti in-tensyviai naudojami vietiniai ir atsinaujinantys energijos ištekliai arba naudoja-mas mažiausiai taršus kuras, įdiegtos pačios moderniausios jų naudojimo techno-logijos. Valstybė skatins tam reikalingos infrastruktūros sukūrimą...

Vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių sektoriaus plėtra

Strategijoje numatyta siekti, kad vietinių energijos išteklių 2025 m. būtų sunaudo-jama apie 2 mln. tne (iš jų biodegalų – apie 450 ktne), o tai pirminės energijos ba-lanse sudarytų apie 20 %. Lyginant su 2010 m., šių išteklių suvartojimas turėtų pa-dvigubėti.

Taip pat strategijoje numatyta, kad siekiant maksimaliai panaudoti vietinius energi-jos išteklius ir taip sumažinti kuro importą bei dujų naudojimą elektros ir centrali-zuotai tiekiamos šilumos gamyboje, sukurti naujų darbo vietų ir sumažinti CO2 iš-metimą, bus parengta ir įgyvendinama spartesnio biokuro panaudojimo šilumai ir elektros energijai gaminti programa, numatanti:

1) panaudojant modernias technologijas, naudoti visą ekonomiškai pateisinamą miško kirtimo atliekų potencialą, kuris 2025 m. sudarys apie 180 ktne;

2) sukurti ir įgyvendinti šiaudų surinkimo, sandėliavimo, transportavimo ir jų pa-naudojimo centralizuoto šilumos tiekimo įmonėse logistikos sistemą. Ekspertų ver-tinimu, Lietuvos žemės ūkyje lieka nepanaudotų šiaudų, kurių energetinė vertė 2025 m. gali sudaryti apie 120 ktne;

3) įveisti energetinių želdinių plantacijas ir nuolat plėsti jų plotus, 2015 m. energe-tinėms reikmėms patiekti apie 45 ktne, o 2025 m. – apie 70 ktne;


4) organizuoti komunalinių atliekų rūšiavimą ir pastatyti šių atliekų deginimo įren-ginius Vilniuje iki 2010 m., vėliau Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, pakeičiant apie 120 ktne organinio kuro;

Siekiant didinti biokuro ir kitų vietinių energijos išteklių naudojimą, numatyta pa-rengti reikalingus teisės aktus, remti šiam tikslui pasiekti skirtus projektus ir suda-rys sąlygas panaudoti ES struktūrinių ir kitų paramos fondų lėšas; įgyvendinti tei-sines ir ekonomines skatinimo priemones.

Aplinkosauga

Aplinkosaugos srityje numatyta laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvas, turinčias įtakos energetikos raidai. Prie prioritetinių sričių priskirti Kioto protokolo reikalavimų įgyvendinimas, klimato kaitos mažini-mo priemonių įgyvendinimas ir SO2 bei NOx išmetimo į orą mažinimo priemonių plėtra.

NES priemonių planas

Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008–2012 metų plane, siekiant didinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą ir įgyvendinti aplinkosauginius reikalavimus energetikos sektoriuje numatytos tokios 2008–2012 m. priemonės [17]:

− Įdiegti oro taršos mažinimo ir stebėsenos sistemas Vilniaus, Kauno ir Ma-žeikių termofikacinėse elektrinėse (5.4 priemonė).

− Rekonstruoti esamus ir pastatyti naujus šilumos gamybos įrenginius, pri-taikyti juos naudoti biokurą (6.1 priemonė).

− Panaudoti visą ekonomiškai pateisinamą miško kirtimo atliekų potencialą (6.2 priemonė).

− Sukurti ir įgyvendinti biokuro surinkimo ir naudojimo logistikos sistemą (6.3 priemonė).

− Įveisti ir plėsti energinių želdinių plantacijas (6.4 priemonė).

1.2.2 Nacionalinė energetikos energetinės nepriklausomybės strategija

Nacionalinė energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategija patvirtinta Lie-tuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 [18]. Šioje strategijoje pažymima, kad Lietuva, kaip ir dauguma kitų Europos valstybių, susi-duria su esminiais iššūkiais trijose srityse: energijos tiekimo saugumo; energetikos sektoriaus konkurencingumo; darnios energetikos sektoriaus plėtros.

Elektros energetikos sektoriuje didžiausias dėmesys skiriamas integracijai į Euro-pos elektros energetikos sistemas, trečiojo ES energetikos paketo įgyvendinimui ir pakankamų konkurencingų vietinių elektros gamybos pajėgumų užtikrinimui, sie-kiant patenkinti bazinės generacijos poreikį ir šalies elektros energijos paklausą 2020 m. (12–14 TWh per metus):


27

› Regioninės atominės elektrinės Visagine statyba;

› Elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių apimties didinimas.

Šilumos sektoriaus pagrindinis uždavinys yra padidinti šilumos gamybos, perdavi-mo ir vartojimo efektyvumą, tuo pat metu keičiant šilumos gamybai naudojamas gamtines dujas biomase. Gamtinių dujų sektoriuje ilguoju laikotarpiu bus siekia-ma sumažinti gamtinių dujų suvartojimą keičiant jas atsinaujinančiais energijos ištekliais, trumpuoju laikotarpiu – užsitikrinti dujų tiekimo alternatyvas.

Šioje strategijoje nustatyti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo tikslai ati-tinka Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo tikslus. Be to, įvardijama, kad elektros gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių yra vienas iš svarbiausių vals-tybės energetikos politikos prioritetų. Pirmenybė bus teikiama biomasę naudo-jančioms kogeneracinėms elektrinėms ir vėjo energetikai. Planuojama, kad 2020–2030 m. elektros energetikos sektorius bus pajėgus pagaminti pakankamai elektros energijos patenkinti šalies paklausą, kuri 2030 m. sieks 13–17 TWh.

Šilumos gamybos sektoriuje efektyvumas bus didinamas keičiant senas katilines naujomis efektyvesnėmis biomasę naudojančiomis katilinėmis ir tam tinkamose vietose įrengiant biomasės kogeneracines elektrines.

Strategijoje numatoma, kad šalis skatins ekonomiškai naudingas investicijas į bio-masės naudojimą šilumai gaminti, teikdama prioritetą biomasės kogeneracinėms elektrinėms, kuriose bus gaminama papildomai 2,3 TWh šilumos. Investicijos į šias elektrines neturės neigiamos įtakos vartotojų mokamai kainai. Konkretūs sprendi-mai dėl biomasės katilinių ar biomasės kogeneracinių elektrinių galios bus priima-mi atsižvelgiant į šilumos vartojimo specifiką atskirose centralizuoto šilumos tie-kimo sistemose.

1.2.3 Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas Įgyvendinant Lietuvos Respublikos atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimo politiką bei Europos Sąjungos direktyvą 2009/28/EB, 2011 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė pirmąjį šį sektorių ir skatinimą reglamentuojantį Atsi-naujinančių išteklių energetikos įstatymą. Pagrindinis šio įstatymo uždavinys – už-tikrinti, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, 2020 m. sudarytų ne mažiau kaip 23 % ir ši dalis toliau būtų didinama, tam panaudojant naujausias ir veiksmingiausias atsinaujinan-čių energijos išteklių naudojimo technologijas ir skatinant energijos vartojimo efektyvumą. Įstatyme įvardijama, kad atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai ir šilumos energijai gaminti plėtra yra vienas iš strateginių vals-tybės energetikos politikos tikslų. [13]

Elektros energetikos sektoriuje numatyta elektros energijos, pagamintos iš atsi-naujinančių energijos išteklių, dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, padidinti ne mažiau kaip iki 20 %. Siekiant šio rodiklio numatyta:


1) vėjo elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti iki 500 MW, neįskaitant mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW;

2) saulės šviesos energijos elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją sumi-nę galią padidinti iki 10 MW, neįskaitant mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW;

3) hidroelektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti iki 141 MW;

4) biokuro elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padi-dinti iki 355 MW.

Kai elektrinių įrengtoji suminė galia viršys nurodytus įrengtųjų galių dydžius, iki 2015 m. sausio 1 d., bet ne vėliau, Vyriausybė turės patvirtinti tolesnės elektrinių, perdavimo ir skirstomųjų tinklų, pažangiųjų tinklų ir elektros energijos akumulia-vimo infrastruktūros plėtros tvarkos aprašą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos įsipareigojimus dėl aplinkos taršos mažinimo, energijos tiekimo saugumo ir pati-kimumo užtikrinimo bei vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos reikalavimus.

Centralizuotai tiekiamos šilumos sektoriuje numatyta centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį šilumos energijos balanse padidinti ne mažiau kaip iki 60 %.

1.2.4 Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategija

Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategija [19] buvo patvir-tinta 2010 m., įgyvendinant direktyvos 2009/28/EB nuostatas. Strateginis šios stra-tegijos tikslas yra didinant atsinaujinančių energijos išteklių dalį šalies energijos balanse, kuo geriau patenkinti energijos poreikį elektros ir šilumos energetikos bei transporto sektoriuose vidaus ištekliais, atsisakyti importuojamo taršaus iškastinio kuro ir taip padidinti energijos tiekimo saugumą, energetinę nepriklausomybę ir prisidėti prie tarptautinių pastangų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisi-jas.

Biokuro naudojimui šiose strategijoje yra skirtas prioritetas, kaip ištekliui mažiau-siomis sąnaudomis kuriančiam didžiausią pridėtinę vertę. Didžiausias atsinaujinan-čių energijos išteklių naudojimo prieaugis numatomas centralizuoto šilumos tieki-mo sektoriuje.

Šios strategijos tikslai iš esmės sutampa su direktyvos 2009/28/EB keliamais tiks-lais ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo tikslais, išskyrus centralizuoto šilumos tiekimo sektorių. Strategijoje numatytas 50 % centralizuotai tiekiamos ši-lumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, tikslas, o įstatyme, kuris buvo priimtas beveik metais vėliau, šis tikslas padidintas iki 60 %.


29

1.2.5 Valstybės ilgalaikės raidos strategija Valstybės ilgalaikės raidos strategijos pagrindinis tikslas – sukurti aplinką plėtoti šalies materialinei ir dvasinei gerovei, kurią apibendrintai nusako žinių visuomenė, saugi visuomenė ir konkurencinga ekonomika. Strategijoje nustatytos aplinkos ap-saugos ilgalaikės plėtros kryptys yra: įgyvendinti tvariosios plėtros principą; suda-ryti prielaidas racionaliam gamtos išteklių naudojimui, apsaugai ir atkūrimui; atsi-žvelgiant į ES normas ir standartus, užtikrinti tinkamą aplinkos kokybę. [20]

Strategijoje numatyta skatinti energijos naudojimo veiksmingumą bei atsinaujinan-čiųjų energijos šaltinių naudojimą; mažinti taršą iš didelių deginimo (energetikos) įrenginių; mažinti poveikį klimato kaitai, ozono sluoksniui, rūgštėjimo eutrofikaci-jos procesui. Tobulinti mokesčio už aplinkos teršimą sistemą nustatant arba pakei-čiant jau galiojantį energetikos sektoriuje mokestį už išmetamus į atmosferą terša-lus (SO2, CO2, NOx, lakūs organiniai junginiai ir pan.).

Strategijoje numatyta, kad elektros energetikos sektoriuje be kitų tikslų (naujos atominės elektrinės statyba, Lietuvos elektrinės modernizavimas ir pan.) reikalin-gas Kauno termofikacinės elektrinės modernizavimas. Modernizavus turimas šilumines elektrines, pigiausias elektros energijos gamybos šaltinis būtų esamos termofikacinės elektrinės, o jose pagamintos elektros energijos dalis (įvertinant ir naujas termofikacines elektrines) bendrame elektros energijos balanse 2015–2020 m. padidėtų iki 35–45 %.

Prie svarbiausių uždavinių elektros energetikos sektoriuje priskiriamas esamų elektrinių modernizavimas. Šilumos sektoriuje – atsinaujinančiųjų energijos šalti-nių vartojimo centralizuotojo šilumos tiekimo sistemose skatinimas; šildymui mak-simaliai panaudoti termofikacinių elektrinių pajėgumą.

Vietinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje – siekti, kad energija, gami-nama iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, 2015 m. sudarytų dalį, artimą nustaty-tai Europos Sąjungos direktyvose; ekonominėmis, teisinėmis bei organizacinėmis priemonėmis skatinti medienos, buitinių bei žemės ūkio atliekų ir kitų vietinių kuro rūšių vartojimą.

1.2.6 Nacionalinė darnaus vystymosi strategija Pagrindinis Lietuvos darnaus vystymosi siekis – pagal ekonominio ir socialinio vystymosi, išteklių naudojimo efektyvumo rodiklius iki 2020 m. pasiekti 2003 m. ES valstybių narių vidurkį, pagal aplinkos taršos rodiklius – neviršyti ES leistinų normatyvų, laikytis tarptautinių konvencijų, ribojančių aplinkos taršą ir poveikį pasaulio klimatui, reikalavimų. Įgyvendinti šį siekį įmanoma diegiant ūkyje nau-jausias, aplinkai mažesnį neigiamą poveikį darančias technologijas. Pagrindinių ūkio šakų (transporto, pramonės, energetikos, žemės ūkio, būsto, turizmo) poveikio aplinkai mažinimas didinant ekologinį jų efektyvumą ir įtraukiant aplinkos intere-sus į jų vystymosi strategijas – itin svarbus Lietuvos darnaus vystymosi prioritetas. [21]

Šioje strategijoje platesnis atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas, platesnis biokuro naudojimas energetikoje įvardijami kaip galimybė sumažinti iškastinio organinio kuro naudojimą ir su tuo tiesiogiai susijusią oro taršą, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus (energetikos sektoriuje tai ypač aktualu po Igna-


linos atominės elektrinės uždarymo), mažinti priklausomybę nuo kuro importo, sušvelninti neigiamus organinio kuro kainų didėjimo padarinius.

Strategijoje įvardinti energetikos sektoriaus ilgalaikiai tikslai: sukurti saugų, palan-kų aplinkai, konkurencingą ir į bendrą ES energetikos sistemą integruotą energeti-kos sektorių, užtikrinti patikimą ir diversifikuotą energijos išteklių tiekimą, padi-dinti energijos gamybos, skirstymo ir vartojimo efektyvumą; išplėsti atsinaujinan-čių ir atliekinių energijos išteklių naudojimą. Su UAB Kauno termofikacijos elekt-rinės planuojama plėtra susijusios šios įgyvendinimo priemonės:

› Užtikrinti, kad šiluminėse elektrinėse iki 2015 metų būtų pasiekti naujiems dideliems kurą deginantiems įrenginiams nustatyti aplinkosaugos reikalavi-mai.

› Ekonominėmis priemonėmis skatinti naudoti biologinį kurą ir gaminti elektrą ir šilumą kogeneracinėse elektrinėse (2009–2020 m.).

› Organizuoti ir koordinuoti, kad visas ekonomiškai pateisinamas miško kirtimo atliekų potencialas – apie 150 tūkst. tne (apie 900 tūkst. kietmetrių) per metus – būtų sunaudotas energijos gamybai (2009–2020 m.).

1.3 Teritorijų planavimo dokumentai

1.3.1 Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas [22] (toliau – Bendrasis planas) yra pagrindinis planavimo dokumentas, reglamentuojantis šalies teritorijos naudo-jimo ir tvarkymo ilgalaikę strategiją iki 2020 m. Svarbiausias Bendrojo plano prin-cipas yra užtikrinti šalies teritorijos tvarią ir pusiausvirą raidą. Tam įgyvendinti būtinos šios strateginės šalies raidos kryptys: 1) gyventojų gyvenimo kokybės geri-nimas plėtojant socialinę ir kultūrinę bei techninę infrastruktūrą; 2) šalies ekonomi-kos augimo skatinimas ūkinę veiklą diferencijuojant pagal teritorinio potencialo ypatumus, taikant funkcinę konversiją bei ekologiškas technologijas; 3) aplinkos kokybės užtikrinimas optimizuojant gamtonaudą, plėtojant aplinkosaugą bei išsau-gant ir didinant kraštovaizdžio savitumą.

Ekonominėje plotmėje numatyta šalies ūkio pamatams formuoti išnaudoti jos tran-zitinės padėties privalumus, alternatyvius energijos šaltinius bei naujų perspektyvių naudingųjų iškasenų gavybą. Ekologinėje plotmėje numatyta išlaikyti ir stiprinti turimą aplinkos sveikumo bei kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos, gamtinio karkaso palaikymo sistemą.

Bendrajame plane naujų energijos rūšių panaudojimo srityje numatoma panaudoti vietines, atsinaujinančias ir atliekines medžiagas elektros energijos gamybai. Gali-mi jų panaudojimo mastai, vertinant vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių vartojimo perspektyvą, sudaro 1417 ktne/metus.


31

1.3.2 Kauno apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas

Kauno apskrities teritorijos bendrajame (generaliniame) plane [23], kurio tikslas – parengti apskrities teritorijos darnaus vystymosi pagrindą, kuris užtikrintų sveiką aplinką, tinkamą gamtos ir intelektinių išteklių naudojimą, nuosaikų ir stabilų eko-nomikos augimą, visuotinę visuomenės gerovę, elektros energetikos sektoriuje nu-matoma: atnaujinti elektros energijos tiekimo infrastruktūrą; naudoti vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius; plėtoti elektros energijos tiekimo ir centrali-zuoto šilumos tiekimo infrastruktūrą. CŠT sektoriuje – skatinti vartoti ekologiškai švaresnį organinį kurą, mažinti šilumos perdavimo nuostolius, modernizuoti ir plė-toti centralizuoto šilumos tiekimo sistemas.

Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtros srityje numatyta: skatinti energijos gamybą iš vietinių atsinaujinančių (vėjo, saulės, geoterminė energija, ma-žoji hidroenergetika, biomasė) ir atliekinių išteklių, diegti šiuolaikiškus alternaty-vius energijos gamybos metodus; plėtoti naujos kartos katilinių tinklą, teikiant pir-menybę gamtinėms dujoms, atsinaujinantiems ir atliekiniams energijos šaltiniams.

1.3.3 Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas

Šiuo metu galiojantis Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas apima laikotarpį 2003–2013 m. [24]. Plane nustatyti plėtros prioritetai: aktyvinti ekono-minę veiklą, paremtą kūrybinėmis technologijomis, gerinti aplinkos kokybę ir gy-ventojų sveikatą. Plėtros principas: darni plėtra, nealinanti gamtinės aplinkos ir tausojanti gyventojų sveikatą,– „Gyvename mes ir mūsų ainiai galės gyventi čia“.

Plane prognozuojama, kad remiantis optimistine poreikių prognoze, bendras elekt-ros galios poreikio prieaugis per 20 metų gali būti apie 195 MW, tai yra apie 10 MW per metus ir suminė pareikalaujama galia padidės nuo 205 MW 1999 m. iki 400 MW 2020 m. Šilumos suvartojimas esamuose pastatuose turėtų mažėti 10 %.

Naujų elektros energijos šaltinių iki 2005 metų Kauno mieste statyti nenumatoma. Iki 2010 m. Kauno miestui numatoma naujų 110 kV įtampos transformatorių pas-točių statyba, esamų išplėtimas ir rekonstrukcija bei 110 kV linijų, reikalingų naujų 110 kV pastočių prijungimui prie sistemos, statyba.

Kauno miesto teritorija, kurioje išvystyti centralizuoto šilumos tiekimo tinklai, sus-kirstyta į tris zonas, kurioms priskiriamas prioritetinis šilumos tiekimo būdas:

› I Centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) zona; › II Konkurencinė dujos/elektra zona; › III Konkurencinė CŠT/dujos zona.

Didesnėje dalyje nagrinėjamos miesto teritorijos tikslinga esamus ir naujus varto-tojus aprūpinti šiluma nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų (CŠT zona).

Atskiruose kvartaluose, kuriuose išvystytas integruoto tinklo CŠT tinklai, Vilijam-polėje, Smėliuose, Veršvuose, Lampėdžiuose, Žaliakalnyje, Petrašiūnuose ir Nau-jamiestyje numatytos konkurencinės zonos. KAN2, SME6, VIL1, EIG1, ZAL2,


ZAL6, NAU2, PET3 kvartaluose esami ir nauji šilumos vartotojai gali pasirinkti vieną iš dviejų aprūpinimo šiluma būdų: centralizuotą šilumos tiekimą arba iš indi-vidualių dujinių katilinių, KAN1 kvartale – iš individualių dujinių katilinių arba iš individualių elektrodinių akumuliacinių katilinių.

Kvartaluose, apimančiuose nuo izoliuoto tinklo katilinių išvystytus tinklus, numa-tyta: konkurencinė CŠT/ dujos zona Vilijampolėje (katilinė Panerių 206a), Alekso-te ALE1 (katilinė Antanavos 18a), Fredoje FRE1 (katilinė Bakanausko 29), Že-muosiuose Šančiuose SAN3 (katilinė Juozapavičiaus 23a), Panemunėje PAN1(katilinė Plento28); centralizuoto šilumos tiekimo zona - Panemunėje PAN2 (katilinė Smetonos al.65a).

Kauno mikrorajonų šilumos tiekimo specialiajame plane teritorija, kurioje neišvys-tyti centralizuoto šilumos tiekimo tinklai, šilumos tiekimo aspektu nereglamentuo-jama. Šioje teritorijoje esamiems ir naujiems šilumos vartotojams prioritetiniu tiks-linga laikyti šildymą dujomis, deginant jas individualiose katilinėse.

Šiuo metu rengiamas naujas planas 2013–2023 m. [25].

1.3.4 Kauno miesto šilumos ūkio specialusis planas Atnaujintas Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialusis planas buvo patvirtintas 2009 m. Šio plano tikslai yra:

› Suformuoti ilgalaikes savivaldybės šilumos ūkio modernizavimo ir plėtros kryptis, siekiant mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti saugų ir patikimą šilu-mos tiekimą vartotojams bei neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai.

› Suderinti valstybės, savivaldybės, energetikos įmonių, fizinių ir juridinių as-menų ar jų grupių interesus aprūpinant vartotojus šiluma ir energijos ištekliais šilumos gamybai.

› Reglamentuoti aprūpinimo šiluma būdus ir (arba) naudotinas kuro bei energi-jos rūšis šilumos gamybai šilumos vartotojų teritorijose.

Šiame plane išskirtos 4 zonos:

› Centralizuoto aprūpinimo šiluma zona; › Konkurencinė dujos/CŠT aprūpinimo šiluma zona; › Konkurencinė CŠT/dujos aprūpinimo šiluma zona; › Necentralizuoto aprūpinimo šiluma zona, prioritetinis kuras – gamtinės dujos.

Plane numatyta tokia CŠT plėtra:

› Šančių mikrorajono prijungimas prie integruoto tinklo (zona SAN3). Planuo-jama katilinę esančią Juozapavičiaus gatvėje naikinti ir izoliuotą tinklą pri-jungti prie integruoto.

› Izoliuotų CŠT tinklų zonoje ALE1 numatomas esamos katilinės moderniza-vimas ir naujų šilumos vartotojų prijungimas. Taip pat planuojama Žemosios


33

Fredos rajoną centralizuotai tiekiama šiluma aprūpinti iš integruoto šilumos tinklo (Nemuno dugnu tiesiama CŠT trasa).

› Planuojamas naujų vartotojų prijungimas prie integruoto CŠT Islandijos plen-to šiaurinėje pusėje (prekybos centro MEGA teritorija).

› Taip pat CŠT plėtra numatoma Jonavos, Raudondvario Brastos ir Vaidoto gatvėse.

1.4 Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimo sistema

Lietuvoje atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas skatinamas įvairiomis priemonėmis – supirkimo tarifai elektros energijai, pagamintai iš atsinaujinančių energijos išteklių, parama investicijoms, kompensacijos, mokesčių lengvatos ir pan.

Elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinti pagrindinė taikoma priemonė yra fiksuoti supirkimo tarifai. Naujiems gamintojams bus taiko-ma Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatyta tvarka, pagal kurią ga-mintojui, turinčiam teisę į skatinimą, sumokamas nustatyto fiksuoto tarifo ir šio gamintojo Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka parduotos elektros energijos kainos skirtumas, kainos, kuri turi būti ne mažesnė kaip praėjusio mėne-sio vidutinė rinkos kaina, apskaičiuojama Valstybinės kainų ir energetikos kontro-lės komisijos nustatyta tvarka. Fiksuotas supirkimo tarifas taikomas 12 metų nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos.

Elektros energijos apimtims, kurioms taikomi fiksuoti supirkimo tarifai, nustatytos supirkimo kvotos atskiroms atsinaujinančių energijos išteklių rūšims (biokuro, vė-jo, saulės šviesos ir hidroenergijos), kurios bus dalinamos gamintojams aukciono būdu. Supirkimo kvotos atitinka elektrinių instaliuotas galias nurodytas Atsinauji-nančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje.

Skatinimo kvotas ir aukcionų regionus nustato ir tvirtina Lietuvos Respublikos Vy-riausybė [28]. Aukcionai organizuojami elektrinių prijungimo prie elektros tinklų regionuose atskirai kiekvienai gamintojų grupei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytais terminais ir tvarka [29].

Biokuro elektrinių, kurioms taikomi fiksuoti supirkimo tarifai, įrengtoji suminė galia yra 355 MW. Į šį skaičių patenka ir esamos biokuro elektrinės, t. y. naujų elektrinių galima galia, kuriai bus taikomi fiksuoti supirkimo tarifai yra apie 305 MW. Į biokuro elektrinių sąvoką patenka ir kietąjį, ir dujinį biokurą naudojan-čios elektrinės.

Pagal patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą "Dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimo kvotų paskirsty-mo aukcionų regionų ir jiems priskirtų skatinimo kvotų sąrašas" [28] numatytos šios galios kvotos ir regionai:


› 75 MW kvotos skiriama biodujų elektrinėms. Skatinimo regionas - visa Lietu-vos Respublikos teritorija.;

› 230 MW – kietojo ir skystojo biokuro elektrinėms. Skatinimo regionas - visa Lietuvos Respublikos teritorija. Jeigu aukcionuose dalyvauja elektrinės, kurio-se numatyta deginti energijai gaminti tinkamas pramonines ir (ar) komunali-nes atliekas, biokurą naudojanti galia apskaičiuojama kaip elektrinės įrengto-sios galios ir procentinės atliekų biologiškai skaidžios dalies sandauga.


35

2 Lietuvos energetikos sektorius Šiame skyriuje apžvelgiama Lietuvos energetikos sektoriaus struktūra, kuro ir energijos balansai.

2.1 Energetikos sektorius Lietuvoje yra gerai išvystyta elektros energijos, centralizuotai tiekiamos šilumos ir gamtinių dujų infrastruktūra. Šalyje veikia naftos perdirbimo įmonė. Pagrindinė šalies energetikos sektoriaus problema – priklausomybė nuo energijos importo ir daugumoje atvejų nuo vieno energijos išteklių tiekėjo. Iškastinių energijos išteklių Lietuvoje nedaug. Tai – nafta, durpės. Tačiau durpių didesnio masto naudojimas yra ribotas, taip pat ir dėl aplinkosauginių problemų (viena iš taršiausių kuro rūšių). Naftos ištekliai galėtų patenkinti tik 4 % šalies naftos poreikio [19].

Šalies bendrosios energijos sąnaudos 2005–2009 m. sudarė vidutiniškai arti 9000 ktne. 2010 m. uždarius Ignalinos atominę elektrinę šios sąnaudos krito 20 % beveik iki 7000 ktne. [55] (žr. 5 pav.)

5 pav. Bendrųjų energijos sąnaudų struktūra 2005–2010 m. [55]

Šalies bendrosiose energijos sąnaudose atsinaujinantys energijos ištekliai sudaro nedidelę dalį. Tačiau šių išteklių dalis kiekvienais metais auga po keletą procenti-nių punktų. 2005 m. atsinaujinantys energijos ištekliai sudarė 8 %, o 2010 m. – jau 15 % bendrųjų šalies energijos sąnaudų, tačiau dalis šio padidėjimo susijusi su

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

2005 2006 2007 2008 2009 2010

ktn

e

Bendrosios vidaus sąnaudos

Kitas kuras

Naftos produktai

Atsinaujinantys energijos ištekliai

Elektra

Atominė energija

Gamtinės dujos


bendrųjų energijos sąnaudų sumažėjimu po Ignalinos atominės elektrinės uždary-mo (neuždarius Ignalinos atominės elektrinės ši dalis būtų sudariusi apie 12 %). Gamtinės dujos ir naftos produktai sudarė atitinkamai po 35 % ir 36 %.

Galutinės energijos poreikis pastaraisiais metai šalyje sudaro apie 4500 ktne. Galu-tinis energijos poreikis svyruoja priklausomai nuo šalies ekonominės situacijos bei klimatinių sąlygų 10–15 % ribose, tačiau stebima nedidelė augimo tendencija. (žr. 6 pav.) [55]

6 pav. Galutinių energijos sąnaudų struktūra 2005–2010 m. [55]

Elektros energija galutinės energijos balanse sudaro vidutiniškai apie 15 %, centra-lizuotai tiekiama šiluma – apie 19 %, atsinaujinantys energijos ištekliai ir gamtinės dujos – vidutiniškai po 12 %. 2010 m. atsinaujinančių energijos išteklių dalis padi-dėjo iki 15 % nuo 13 % 2005 m.

Analizuojant kuro balansus elektros ir centralizuotai tiekiamos šilumos sektoriuose, matyti, kad čia dominuoja gamtinės dujos. Katilinėse transformuoto kuro balanse, gamtinės dujos sudaro apie 50 %. Tačiau per paskutinius 15 metų ženkliai padidėjo atsinaujinančių energijos išteklių dalis (medienos ir jos atliekų bei biodujų) – nuo 1 % 1995 m. iki 39 % 2010 m. (žr. 6 pav.) [55]

Elektrinėse, deginančiose iškastinį kurą, kuro balanso struktūra lyginant su katili-nėmis yra daug blogesnė. Per 15 metų gamtinių dujų sunaudojimas elektrinėse pa-didėjo 2,5 karto ir 2010 m. sudarė 86 % elektrinių kuro balanse. Įvertinant tai, kad 2010 m. nebeveikė Ignalinos atominė elektrinė, gaminusi 70 % elektros energijos, elektros energetikos sektorius tapo visiškai priklausomas nuo gamtinių dujų ir nuo vieno tiekėjo. Atsinaujinančių energijų išteklių dalis elektros energijos gamybos balanse auga, tačiau ne taip sparčiai kaip gamtinių dujų. 2010 m. atsinaujinantys energijos ištekliai elektrinių, deginančių iškastinį kurą, kuro balanse sudarė 5 %. (žr. 8 pav.) [55]. Dar keletas procentų elektros energijos pagaminama vėjo, saulės ir hidroelektrinėse.

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

2005 2006 2007 2008 2009 2010

ktn

eGalutinis energijos sunaudojimas

Automobilių benzinas ir dyzelinas (su biodegalais)

Kita

Atsinaujinantys energijos ištekliai (neįskaičiuojant biodegalų)Gamtinės dujos

Šilumos energija

Elektros energija


37

7 pav. Transformuotas kuras katilinėse 1995–2010 m. [55]

8 pav. Transformuotas kuras elektrinėse 1995–2010 m. [55]

9 pav. Atsinaujinančių energijos išteklių sunaudojimas 1995–2010 m. [55]

0

200

400

600

800

1000

1200

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010kt

ne

Transformuotas kuras katilinėse

Kitas kuras

Skystasis kuras (mazutas), turintis 1% ir daugiau sieros

Biodujos

Malkos ir kurui skirtos medienos atliekos

Gamtinės dujos

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

ktn

e

Transformuotas kuras elektrinėse

Kitas kuras

Skystasis kuras (mazutas), turintis 1% ir daugiau sieros


Gamtinės dujos

400

500

600

700

800

900

1000

1100

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

ktn

e

Bendrasis AEI sunaudojimas

Biodegalai

Biodujos

Žemės ūkio atliekos

Geoterminė energija

Vėjo energija

Hidroenergija



Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas šalyje pastaruosius 15 metų augo vidutiniškai apie 5 % per metus (žr. 9 pav.) [55]. Tačiau nors ir stebimas nuolatinis atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo augimas ir per nagrinėjamą laikotarpį šių išteklių sąnaudos padvigubėjo, tačiau jis nebuvo pakankamas, kad sumažinti šalies energetinę priklausomybę nuo energijos išteklių importo.

Analizuojant atsinaujinančių energijos išteklių kuro balansą galima pastebėti, kad apie 90 % visų atsinaujinančių energijos išteklių sudaro malkos ir kurui skirtos me-dienos atliekos, tradiciškai nuo seno plačiai naudojamas kuras namų ūkiuose. Es-minis pokytis įvyko elektros ir šilumos gamybos sektoriuos. Šiame sektoriuje 2010 m. buvo sunaudota 27 % visų malkų ir kurui skirtų medienos atliekų (1995 m. – 3 %). (žr.10 pav.) [55]

10 pav. Malkų ir kurui skirtų medienos atliekų sunaudojimo pasiskirstymas sektoriuose 1995–2010 m. [55]

Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo augimui didžiausią įtaką padarė Eu-ropos Sąjungos reikalavimai skatinti šių išteklių naudojimą (elektros energijos ga-mybos ir transporto sektoriuose), Europos Sąjungos struktūrinė parama ir spartus gamtinių dujų kainų augimas bei žymiai mažesnė biokuro kaina lyginant su gamti-nėmis dujomis (centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės planais, įgyvendinus energetinei nepriklausomybei pasiekti būtinus strateginius projektus, dabartinis daugiau kaip 80 % energijos ir energijos išteklių importas iš vienintelio šaltinio 2020 m. turėtų būti pakeistas subalansuota energijos išteklių struktūra. Ne mažiau kaip pusė reika-lingos energijos turėtų būti pagaminama šalies viduje (svarbiausią vaidmenį vai-dins branduolinė energija ir atsinaujinantys energijos ištekliai), o trūkstami energi-jos ištekliai – importuojami iš skirtingų šaltinių. [18]

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

Malkų ir kurui skirtų medienos atliekų sunaudojimas

Šiluminėse elektrinėse, katilinėse ir kituose įrenginiuose

Paslaugų sektoriuje ir kitose veiklose

Žemės ūkyje

Statyboje

Pramonėje

Namų ūkiuose


39

2.2 Elektros energetikos sektorius Iki 2010 m. Lietuvos elektros energetikos sektoriuje dominavo atominė energi-ja. Apie 70 % elektros energijos buvo pagaminama Ignalinos atominėje elektri-nėje. 2020 m. šalis planuoja pastatyti naują atominę elektrinę.

2009 m. Lietuvoje bendra elektrinių įrengta galia sudarė 5070 MW. 2010 m. sustabdžius Ignalinos atominę elektrinę ši galia sumažėjo iki 3872 MW. Šilu-minių elektrinių dalis sudarė 68 % (2640 MW), hidroelektrinių – 27 % (1026 MW) (įvertinant ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės galią) ir atsi-naujinančių šaltinių (vėjo ir biokurą naudojančių elektrinių) – apie 5 % (206 MW). [66]

Tačiau instaliuota elektrinių galia auga ir 2011 m. sudarė 4021 MW. Instaliuota elektrinė galia augo įmonių elektrinėse ir atsinaujinančius energijos išteklius nau-dojančiose elektrinėse. [61]

Uždarius Ignalinos atominę elektrinę, šalis tapo elektros energijos importuotoja. 2010 m. importuota 50 % šalies elektros energijos poreikio (žr. 11 pav.). Elektros energija buvo importuota iš Rusijos, Estijos, Suomijos, Latvijos, Baltarusijos. 73 % importuotos elektros energijos buvo pirkta iš Rusijos.

11 pav. Elektros energijos gamyba ir importas-eksportas 2005–2010 m. [55]

Situaciją apsunkina tai, kad Lietuva, skirtingai nei daugelis ES valstybių, yra izo-liuota nuo ES energetinių sistemų – šalis neturi elektros ir dujų jungčių su konti-nentine Europa ir todėl yra priklausoma nuo vienintelio išorinio energijos tiekėjo. Tokia situacija sukuria papildomas grėsmes energijos vartotojams ir nacionaliniam saugumui. Lyginant su šalimis, kurios yra diversifikavusios energijos tiekimą ir gali pačios apsirūpinti energijos ištekliais, Lietuvos vartotojų interesai yra kur kas labiau pažeidžiami kylant importuojamų dujų ar elektros energijos tiekimo sutriki-mams arba žymiai svyruojant iškastinio kuro kainoms. [18]

Iki 2004 m. vienintelis atsinaujinantis energijos išteklius naudojamas elektros ener-gijos gamybai buvo hidroenergija ir didžiausią dalį sudarė elektros energijos ga-myba Kauno hidroelektrinėje. Iš hidroenergijos buvo pagaminama apie 3 % ben-drojo elektros energijos sunaudojimo. Šiuo metu elektros energija gaminama iš vėjo, saulės energijos, biodujų ir kietojo biokuro ir bendrosiose elektros energijos sąnaudose 2010 m. ši elektra sudarė 7,7 %.

Šiuo metu elektros energija iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminama [67]:

-4.000

-2.000

0

2.000

4.000

6.000

8.000

10.000

12.000

14.000

16.000

2005 2006 2007 2008 2009 2010

Ele

ktro

s e

ne

rgij

a, G

Wh Importas-

eksportas

Bendroji gamyba


› 100,8 MW Kauno hidroelektrinėje; › 26 MW bendros galios mažosiose (< 10 MW) hidroelektrinėse; › 205 MW bendros galios vėjo elektrinėse; › 34 MW bendros galios kietojo biokuro elektrinėse; › 15 MW biodujų elektrinėse; › 1 MW bendros galios saulės elektrinėse.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija prognozuoja, kad 2020 m., įvykdžius išsikeltus nacionalinius tikslus dėl elektros energijos gamybos iš atsinau-jinančių energijos išteklių, iš atsinaujinančių energijos išteklių bus pagaminta apie 4,4 TWh remiamos elektros energijos [62]. Didžiausia plėtra planuojama elektros energijos gamybai iš biokuro (žr. 12 pav.).

12 pav. Prognozuojama elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtra [62]

2.3 Elektros energijos sunaudojimas šalyje Elektros energijos suvartojimas Lietuvoje turi žymią tendenciją augti, ypač sparčiai elektros energijos suvartojimas augo ekonominio pakilimo metais. 2001–2008 m. elektros energijos galutinis sunaudojimas išaugo 40 % (namų ūkiuose – 50 %, pa-slaugų sektoriuje – 60 %), bendrasis sunaudojimas – 20 %. Prasidėjus ekonominei krizei, elektros energijos suvartojimas krito. (žr. 13 pav.).

Tačiau neabejotina, kad ateityje elektros energijos suvartojimas neišvengiamai augs. Tai lemia faktai, kad Lietuvoje elektros energijos suvartojimas vis dar yra pakankamai žemas lyginant su kitomis išsivysčiusiomis šalimis. Todėl natūraliai dėl technologinės pažangos, gerėjant ekonominei situacijai, didėjant santykiniam būsto plotas vienam gyventojui, neišvengiamai ir buityje, ir kituose sektoriuose didėja elektros energiją vartojančių prietaisų ir įrangos. Lyginant su Europos Są-jungos vidurkiu, Lietuvoje elektros energijos suvartojimas gyventojui yra daugiau nei 2 kartus mažesnis [56]. Dar mažiau elektros energijos Europos Sąjungoje su-vartojama tik Rumunijoje [56].


41

13 pav. pateiktos Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane4 [22], 2009 m. Lietuvos energetikos instituto Energetikos ministerijos užsakymu atliktoje studijo-je5 pateiktos [52] ir Europos Komisijos6 [57] prognozės.

13 pav. Elektros energijos sunaudojimas 1995–2010 m. ir jo kitimo prognozė 2011–2020 m.

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane prognozuota, kad 2010–2020 m. elektros energijos bendrasis sunaudojimas padidės 25 % ir sudarys 14,8 TWh [22].

Lietuvos energetikos instituto Energetikos ministerijos užsakymu atliktoje studijoje mažesnio energijos efektyvumo scenarijaus atveju, prognozuojama, kad 2010–2020 m. galutinės elektros energijos poreikis padidės 37 %, didesnio energijos efektyvumo didėjimo scenarijaus atveju – 35 % [52].

Europos Komisija prognozuoja, kad 2010–2020 m. galutinės elektros energijos poreikis padidės 25 %, 2010–2030 m. – 34 %, scenarijaus, kai pasiekiami klimato kaitos ir energetikos 2020 m. tikslai. Scenarijaus, kai nevertinamas klimato kaitos ir energetikos 2020 m. tikslų įgyvendinimas, prognozuojamas 37 % elektros ener-gijos suvartojimo padidėjimas. [57]

Elektros energijos poreikio augimas numatomas ir Lietuvos Nacionalinės energeti-kos (energetinės nepriklausomybės) strategijos projekte (12–14 TWh 2020 m. ir 13–17 TWh 2030 m.) [18] bei VKEKK prognozėse [62].

4 Paveiksle pateiktas galutinis elektros energijos sunaudojimas perskaičiuotas priimant, kad jis sudarys 70 % prognozuojamo bendrojo elektros energijos sunaudojimo. 5 Paveiksle pateiktas bendrasis elektros energijos sunaudojimas perskaičiuotas priimant, kad galutinis energijos sunaudojimas sudarys 70 % prognozuojamo bendrojo elektros ener-gijos sunaudojimo. 6 Paveiksle pateiktas bendrasis elektros energijos sunaudojimas perskaičiuotas priimant, kad galutinis energijos sunaudojimas sudarys 70 % prognozuojamo bendrojo elektros ener-gijos sunaudojimo.

0

2.000

4.000

6.000

8.000

10.000

12.000

14.000

16.000

18.000

1995

1997

1999

2001

2003

2005

2007

2009

2011

2013

2015

2017

2019

2021

2023

2025

2027

2029

GW

h

Elektros energijos sunaudojimas ir prognozė Bendrasis sunaudojimas

Galutinis sunaudojimas

LR teritorijos bendrasis planas

LR teritorijos bendrasis planas (perskaičiuotas)LEI prognozė (perskaičiuotas)

LEI prognozė

ES prognozė

ES prognozė (perskaičiuota)


2.4 Centralizuotai tiekiamos šilumos sektorius Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos sektorius yra gerai išvystytas. Centrali-zuotai tiekiama šiluma sudaro apie 40 % pastatų šildymui sunaudojamo kuro ir energijos [55]. Miestuose ši dalis siekia 70–80 %. Lietuvoje per metus pagamina-ma apie 13 –14 TWh šilumos energijos7 [55].

Centralizuoto šilumos tiekimo sistemų išsaugojimas ir modernizavimas yra svarbus valstybinis klausimas, kadangi šios sistemos leidžia spręsti svarbius energetikos politikos klausimus. Tokius kaip energijos tiekimo patikimumo didinimas, kuro diversifikacijos, aplinkos taršos mažinimo.

Šilumos tiekėjams, tiekiantiems daugiau nei 10 GWh šilumos energijos per metus, licenciją išduoda ir jų veiklą kontroliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Licencijas mažiau šilumos tiekiančiam tiekėjui išduoda, sustabdo, panai-kina ir licencijuojamą veiklą kontroliuoja savivaldybės institucija. [14]

UAB Kauno termofikacijos elektrinė yra didžiausias Lietuvoje reguliuojamas ne-priklausomas šilumos gamintojas8, parduodantis šilumą šilumos tiekėjui AB „Kau-no energija“. KTE pagamina didžiąją dalį AB „Kauno energija“ patiekiamos šilu-mos. KTE pagamina apie 1,4 TWh šilumos per metus, t. y. apie dešimtadalį šalyje pagaminamo ir centralizuotai tiekiamo šilumos kiekio.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija šilumos tiekėjus pagal metinį realizuojamą šilumos kiekį skirsto į 5 grupes. UAB „Kauno energija“ yra antras pagal dydį šilumos tiekėjas Lietuvoje, patenkantis į pirmąją grupę, patiekiantis apie 1,6 TWh šilumos energijos per metus. Į pirmąją grupę patenkantys šilumos tiekėjai patiekia apie 60 % viso šalyje pagaminamo šilumos kiekio.

Centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje kaip kuras dominuoja gamtinės dujos. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijai priklausančių įmonių balanse gamtinės dujos 2010 m. sudarė apie 74 % centralizuotai tiekiamos šilumos kuro balanso. Pastaruo-sius dešimt metų gamtinių dujų dalis svyravo 70–80 % ribose. Kuro balanse iki minimumo sumažėjo mazuto dalis ir augo atsinaujinančių energijos išteklių naudo-jimas. Atsinaujinančių energijos išteklių dalis centralizuotai tiekiamos šilumos ku-ro balanse nuo 2 % 2000 m. padidėjo iki 22 % 2011 m. [68]

Siekiant įvykdyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo keliamas užduotis, ši dalis per ateinančius dešimt metų (iki 2020 m.) turi padidėti 3 kartus – iki 60 %. Siekiant išsikelto 60 % atsinaujinančių energijos išteklių CŠT sektoriuje tinklo, didžiausias vaidmuo teks didžiųjų Lietuvos miestų CŠT sistemoms.

Šiuo metu III–V grupės šilumos tiekėjų kuro balanse jau dabar atsinaujinantys energijos ištekliai sudaro daugiau nei 50 % kuro balanso. Netgi jeigu visi II–V gru-pės šilumos tiekėjai 100 % šilumos gamintų šilumą atsinaujinančių energijos ištek-

7 Į šį skaičių patenka šilumos kiekis, kurį pagamina įmonės, kurių pagrindinė veikla yra gaminti energiją, ir pramonės įmonės. 8 Nepriklausomas šilumos gamintojas – asmuo, gaminantis ir parduodantis šilumą ir (ar) karštą vandenį šilumos tiekėjui arba, turėdamas šilumos tiekimo licenciją, – vartotojui [14].


43

lių, šalies CŠT kuro balanse atsinaujinantys pasiekų tik apie 30 %. Todėl siekiant atsinaujinančių energijos išteklių tikslų, atsinaujinančių energijos išteklių plėtra didžiuosiuos šalies miestuose yra neišvengiama.


3 Kauno miesto CŠT sistemos analizė Šiame skyriuje pateikti Kauno miesto CŠT sistemoje įrengtos energijos gamybos įrangos techniniai parametrai, nurodyti statistiniai šilumos ir elektros energijos ga-mybos rodikliai, atlikta aplinkosauginių parametrų analizė.

3.1 Infrastruktūros aprašymas Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistema yra antra pagal dydį Lietuvoje. UAB Kauno termofikacijos elektrinė yra didžiausias nepriklausomas šilumos gamintojas Lietuvoje, kuris eksploatuoja Kauno termofikacinę elektrinę.

3.1.1 Šilumos tiekimo vamzdynas Integruotas šilumos tiekimo tinklas centralizuotai tiekia šilumą didžiausiai daliai Kauno miesto teritorijos. Likusioje dalyje šiluma tiekiama iš izoliuoto tinklo katili-nių arba individualių šilumos gamybos įrenginių. Bendras CŠT tinklų ilgis Kauno miesto integruotame tinkle yra apie 350 km.

3.1.2 Energijos gamybos įrenginiai Prie integruoto tinklo prijungti penki šilumos gamintojai:

› Kauno termofikacinė elektrinė; › Petrašiūnų elektrinė; › Inkaro katilinė; › Pergalės katilinė; › Šilko katilinė.

Kauno termofikacinė elektrinė yra ketvirtoji pagal dydį (170 MW elektros9 ir 279 MW termofikaciniu vandeniu (kogeneracinių režimu)) šalies elektrinė po Lie-tuvos elektrinės, Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės ir Vilniaus E-3 elektrinės. Elektrinėje yra sumontuoti ir vandens šildymo katilai, kurių galia siekia 673 MW. Iš elektrinės tiekiamas garas vartotojams. Garas tiekiamas dalinai atidirbęs iš turbi-nos tarpinio nuėmimo arba per redukcinį aušinimo įrenginį apeinant garo turbiną.

9 Dirbant termofikaciniu režimu.


45

Kauno termofikacinė elektrinė patiekia 95–98 % metinio CŠT šilumos poreikio Kaune. 2 ir 3 lentelėse pateiktos įrenginių prijungtų prie Kauno integruotojo CŠT tinklų pagrindinės charakteristikos.

2 lentelė. AB "Kauno energija" energijos gamybos įrenginiai [26]

Įrenginys Šiluminė galia vandeniu, MW

Elektros galia, MW

Kuras

Pagrindinis Rezervinis Petrašiūnų elektrinė 265,8 12 G. dujos Mazutas Pergalės katilinė 31,3 G. dujos – Šilko katilinė 38,3 G. dujos – Inkaro katilinė – G. dujos –

3 lentelė. Kauno termofikacinės elektrinės energijos gamybos įrenginiai

Nr. Įrenginio pavadini-

mas

Naudoja-mas kuras

Vandens katilas

(VK)/garo katilas (GK)

Nominali šilumos

galia, MW

Minimali šilumos

galia, MW

Nominali elektros

galia, MW

Minimali elektros

galia, MW

NVK Eksploa-tavimo pradžia

prie nomina-

laus

prie minima-

laus 1 BKZ-420-

140 NGM* du-

jos/mazutas GK 290 139 - - 92,4 % 92,8 % 1975

2 BKZ-420-140 NGM*

du-jos/mazutas

GK 290 139 - - 92,4 % 92,8 % 1976

3 BKZ-420-140 NGM*

du-jos/mazutas

GK 290 139 - - 92,4 % 92,8 % 1984

4 PTVM-100 du-jos/mazutas

VK 116 23 - - 90,8 % 94,6 % 1972


VK 116 23 - - 90,8 % 94,6 % 1973


VK 116 23 - - 90,8 % 94,6 % 1980


VK 116 11 - - 90,8 % 94,6 % 1981

8 KVGM-180

du-jos/mazutas

VK 209 70 - - 91,4 % 92,1 % 1981

9 Termofikacinė garo turbina PT-60-130 (su tarpiniu garo nuėmimu)

108,3 36,5 57,6 19,2 94,2 % 88,3 % 1975

10 Termofikacinė garo turbina T-100/120-130 215,7 76 105,6/120** 31,7 96,5 % 92,2 % 1976 *Garo katilai pirmiausiai gamina garą garo turbinoms, tačiau per RAĮ galima redukuoti garo slėgį ir tiekti pramo-nei, o taip pat yra ir garo/vandens pašildytuvas.

** - kondensaciniu režimu turbina gali išvystyti 120 MW elektros galią (esant oro temperatūrai lauke žemesnei kaip 15 ⁰C)

KTE priklauso pirmai apsirūpinimo elektros energija iš elektros tinklų patikimumo kategorijai. Leidžiama gaminti elektros galia – 160 MW.

3.2 Planuojami nauji šilumos generavimo įrenginiai

AB "Kauno energija" išdavusi planavimo sąlygas KTE plėtros planui rengti, nuro-dė, kad:

› yra gavusi pasiūlymų iš kitų potencialių nepriklausomų šilumos gamintojų Kauno miesto integruotame tinkle įrengti apie 150 MW šilumos galios įrengi-nių. Pagal nurodytą galią sprendžiama, kad tai galėtų būti UAB "Fortum Heat Lietuva", kuri šiuo metu ruošia kogeneracinės elektrinės statybos Kaune plėt-ros planą [69].


› pati planuoja įrengti 90 MW šilumos galios naudojant biokurą ir 40 MW nau-dojant gamtines dujas.

UAB "Pramonės energija" ketina statyti biokuro katilinę Kauno mieste, įrengiant 19,2 MW šiluminę galią [72].

UAB "GECO Investicijos" Kauno mieste pradeda eksploatuoti 20 MW bendros galios biokuro katilinė ir yra pirmas nepriklausomas šilumos gamintojas Kauno miesto integruotame šilumos tinkle naudojantis šilumos gamybai biokurą. [99]

Planuojami kiti (ne KTE) nauji šilumos gamybos įrenginiai Kauno miesto integruo-tame tinkle galėtų užtikrinti apie 60 % CAŠ reikalingos galios.

3.3 Kuro ir energijos balansai KTE pagamino apie 96 % Kauno miesto integruotam CŠT tinklui reikalingos šilu-mos energijos. Kaip keitėsi šilumos ir elektros energijos gamybos apimtys KTE pagal energijos šaltinius per pastaruosius 7 metus parodyta 14 pav.

14 pav. Šilumos ir elektros energijos apimtys KTE

Bendros kuro sunaudojimo apimtys KTE energijos gamybos įrenginiuose svyravo priklausomai nuo to kokios buvo energijos gamybos apimtys ir koks buvo pasiek-tas energijos gamybos efektyvumas (plačiau žr. 15 pav.):

› Vidutinis kuro sunaudojimas 2005–2011 m. – 226 ktne/metus.

› Vidutinis kuro sunaudojimas 2005–2011 m.: 99,4% – gamtinės dujos, likusi dalis – mazutas.

› Energijos gamybos efektyvumas per nagrinėjamą laikotarpį padidėjo nuo 85,7 iki 87,1 %.


47

15 pav. Kuro sunaudojimas elektros ir šilumos gamybai bei energijos gamybos efektyvumas KTE

Vidutinės elektros energijos sąnaudos KTE sudarė iki 13 % energijos balanso da-lies. Šilumos energijos suvartojimas savoms reikmėms sudarė 7 % nuo pagamintos šilumos energijos.

3.4 Kauno miesto centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vartotojų struktūra ir poreikiai

Per pastaruosius 3 metus prie CŠT sistemos Kauno mieste prijungtų vartotojų šil-domas plotas neženkliai, bet didėjo. 2011 m. visų vartotojų šildymo sistemų galia siekė 1,3 GW. Šiluma mieste tiekiama šioms vartotojų kategorijoms:

1. Daugiabučiams pastatams – 5,34 mln. m2 (68,8 %); 2. Gyvenamiesiems 1–2 butų pastatams – 0,06 mln. m2 (0,8 %); 3. Kitiems vartotojams– 2,37 m2 (30,4 %).

KE per metus vidutiniškai į CŠT tinklus patiekia 1,7 TWh šilumos energijos (žr. 16 pav.). Į Kauno integruotą CŠT tinklą termofikaciniu vandeniu yra patiekiama iki 1,3 TWh/metus (2009–2011 m. duomenys) šilumos energijos.

Didžiausia dalis šilumos energijos yra suvartojama pastatų šildymui – vidutiniškai apie 59 %. Po 10 % sudaro šilumos energija karštam vandeniui ruošti ir cirkuliaci-jai. Apie 20 % sudaro techniniai nuostoliai tinkluose ir 1 % savos reikmės.

Didžiausia dalį realizuojamos šilumos energijos sunaudoja gyventojai – apie 76 %, 12 % – biudžetinės įmonės ir likę 12 % sunaudojami kitų vartotojų.

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

0

50

100

150

200

250

300

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Ene

rgij

os

gam

ybo

s e

fekt

yvu

mas

, %

Ku

ro s

uva

rto

jim

as, k

tne

Kuro suvartojimas elektros gamybai

Kuro suvartojimas šilumos gamybai

Energijos gamybos efektyvumas


16 pav. Centralizuotai tiekiamos šilumos poreikis pagal vartojimo paskirtį AB "Kauno energi-ja"

Tam, kad būtų galima palyginti centralizuotai tiekiamos šilumos energijos suvarto-jimą pastatuose skirtingais metais, centralizuotai tiekiamos šilumos energijos su-vartojimas patalpų šildymui perskaičiuojamas vienam dienolaipsniui. T. y., faktiš-kai suvartotas energijos kiekis perskaičiuojamas į suvartojimą atitinkantį normines sąlygas. Dienolaipsniai (DL) apskaičiuojami kaip atitinkamų metų šildymo sezono trukmės (paromis) ir vidutinių lauko ir patalpos oro temperatūrų skirtumo sandau-ga.

17 pav. AB "Kauno energija" vartotojų šilumos energijos suvartojimo patalpų šildymui rodik-liai

Kauno miesto centralizuotai tiekiamos šilumos energijos suvartojimas patalpų šil-dymui vienam dienolaipsniui (MWh/DL) iki 2008 m. nežymiai, bet didėjo (apie 0,4 %/metus) (žr. 17 pav.). Tai daugiausiai galėjo įtakoti ekonominis pakilimas, kurio metu vyko spartesnė naujų pastatų statyba bei galimai aukštesnės nei normi-nė pastatų vidaus oro temperatūros palaikymas. Tačiau prasidėjus ekonominės kri-zės laikotarpiui, centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kiekis šildymui, išreikš-tas vienam dienolaipsniui, pradėjo mažėti. Tai sietina su energijos taupymu, gali-mai žemesnės pastatų vidaus oro temperatūros palaikymo dėl kylančių šilumos kainų, prastėjančios gyventojų ir įmonių finansinės padėties. Nuo 2008 iki 2011 m. gyvenamuosiuose pastatuose patalpų šildymui reikalingos šilumos energijos są-naudos (normalizuotos) vienam kvadratiniam metrui sumažėjo 26 %.

-

200

400

600

800

1.000

1.200

1.400

1.600

1.800

2.000

2005 2006 2007 2008 2009 2010G

Wh

Šildymui ir vėdinimui

Karštam vandeniui ruošti

Karšto vandens sistemos cirkuliacijai

Šilumos tiekimo techniniai nuostoliai

Savos reikmės

-

5

10

15

20

25

30

35

40

45

-

50

100

150

200

250

300

350

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Wh

/DL/

m2

MW

h/D

L

Patalpų šildymui reikalingas šilumos kiekis, MWh/DL

Gyvenamieji pastatai (patalpų šildymui), Wh/DL/m2/metus


49

3.5 Šilumos energijos sunaudojimas šalyje Iki 2000 m. šilumos energijos suvartojimas Lietuvoje ženkliai krito, o vėliau sudarė apie 13 600 GWh bendrojo sunaudojimo ir apie 10 500 GWh galutinio sunaudoji-mo su kelių procentų metiniais svyravimais, priklausančiais nuo klimato sąlygų bei iš dalies nuo ekonominės situacijos šalyje [55]. (žr. 18 pav.)

Vertinant skirtingus šilumos energijos suvartojimo prognozių šaltinius ir atsižvel-giant į Europos Sąjungos, taip pat ir Lietuvos, energijos vartojimo efektyvumo di-dinimo politiką, ypač pastatų sektoriuje, didelio šilumos sunaudojimo augimo ne-numatoma. Senesniuose strateginiuose ir programiniuose dokumentuose prognozės buvo optimistiškesnės. Paskutinių metų prognozės yra konservatyvesnės.

18 pav. grafike pateiktos Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane10, 2009 m. Lietuvos energetikos instituto Energetikos ministerijos užsakymu atliktoje studijoje pateiktos [52] ir Europos Komisijos [57] prognozės.

18 pav. Šilumos energijos sunaudojimas 1995–2010 m. ir jo kitimo prognozė 2011–2020 m.

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane prognozuota, kad 2000–2010 m. šilumos energijos bendrasis sunaudojimas padidės 7,3 % ir sudarys 14,7 TWh, o iki 2020 m. padidės dar 7,5 % iki 15,8 TWh [22]. Tačiau prognozės nepasitvirtino. 2010 m. šilumos bendrasis sunaudojimas išliko praktiškai toks pats kaip 2000 m.

Lietuvos energetikos instituto Energetikos ministerijos užsakymu atliktoje studijoje pateiktos prognozės atliktos atsižvelgiant į šalies energijos vartojimo efektyvumo didinimo politiką. Pagal šias prognozes žymus šilumos energijos sunaudojimo au-gimas nebeprognozuojamas. Mažesnio energijos efektyvumo scenarijaus atveju, prognozuojama, kad 2008–2020 m. šilumos energijos poreikis padidės 4,9 %. Di-desnio energijos efektyvumo didėjimo scenarijaus atveju – sumažės 3,7 %. [52]

Europos Komisija prognozuoja, kad 2010–2020 m. galutinis šilumos energijos po-reikis sumažės 5 %, 2010–2030 m. scenarijaus, kai pasiekiami klimato kaitos ir

10 Paveiksle pateiktas galutinis šilumos energijos sunaudojimas perskaičiuotas priimant, kad jis sudarys 70 % prognozuojamo bendrojo šilumos energijos sunaudojimo.

0

2.000

4.000

6.000

8.000

10.000

12.000

14.000

16.000

18.000

20.000

1995

1997

1999

2001

2003

2005

2007

2009

2011

2013

2015

2017

2019

2021

2023

2025

2027

2029

GW

h

Šilumos energijos sunaudojimas Bendrasis sunaudojimas


LR teritorijos bendrasis planas

LR teritorijos bendrasis planas (perskaičiuotas)LEI prognozė (mažesnio efektyvumo sc.)LEI prognozė (didesnio efektyvumo sc.)ES prognozė (galutinis sunaudojimas)


energetikos 2020 m. tikslai atveju– padidės 15 %.. Scenarijaus, kai nevertinamas klimato kaitos ir energetikos 2020 m. tikslų įgyvendinimas, prognozuojamas 18 % šilumos energijos suvartojimo padidėjimas 2010–2020 m. ir 21 % padidėjimas 2010–2030 m. [57]

3.6 Šilumos energijos sunaudojimas ir prognozė Kauno mieste

Šiuo metu AB "Kauno energija" į CŠT tinklus tiekia vidutiniškai apie 1 700 GWh šilumos energijos per metus. Į Kauno miesto integruotąjį CŠT tinklą termofikaciniu vandeniu per 2009–2011 m. laikotarpį vidutiniškai buvo tiekiama 1 400 GWh/metus. Teritorijų planavimo dokumentuose šilumos energijos poreikis Kauno mieste nėra prognozuojamas. Tik Kauno miesto bendrajame plane 2013–2023 m. prognozuojama, kad miesto plėtra bus labiau nukreipta į sodybinį užsta-tymą periferinėse Kauno miesto zonose – ten kur nepasiekia Kauno integruotasis CŠT tinklas. Taip pat pagal esamas tendencijas vyks intensyvi sodininkų bendrijų konversija į gyvenamąsias teritorijas [25]. Šios prielaidos leidžia numanyti, kad šilumos poreikis Kauno integruotame CŠT tinkle neturėtų žymiai didėti.

Atskirai Kauno miestui šilumos poreikio prognozė buvo atlikta Lietuvos energeti-kos instituto Energetikos ministerijos užsakymu atliktoje studijoje [52]. Tačiau šio-je studijoje pateikta prognozė optimistiniam spartaus pastatų modernizavimo sce-narijui,kai iki 2025 m. modernizuojama 75 % gyvenamųjų pastatų

Šiame skyriuje atliekama šilumos poreikio Kauno miestui prognozė iki 2035 m., atsižvelgiant į numatomas pastatų statybos apimtis, skirtingus galimus pastatų mo-dernizavimo intensyvumus ir prognozuojamus modernizuotų bei naujų pastatų ši-lumos suvartojimo rodiklius. Šilumos poreikių prognozavimas remiasi jau esamų vartotojų ir naujų vartotojų šilumos poreikių analize bei galiojančių teritorijų pla-navimo dokumentų duomenimis bei prognozėmis. Nagrinėjami du šilumos porei-kio kitimo scenarijai:

› Esami pastatai modernizuojami intensyviai;

› Esami pastatai modernizuojami lėčiau, nei iškelti valstybiniai tikslai.

Nagrinėjamas laikotarpis iki 2035 m. Šis laikotarpis dalinamas į dvi dalis: iki 2020 m. ir 2021–2035 m. Šis dalinimas daromas, atsižvelgiant į Europos Parlamen-to ir Tarybos direktyvos 2010/31/EB dėl pastatų energinio naudingumo keliamus reikalavimus pastatų energiniam naudingumui – nuo 2021 m. visi nauji pastatai turi būti beveik nulinės energijos, t. y. nuo šio laikotarpio turėtų iš esmės keistis reika-lavimai pastatų energiniam naudingumui.

Prielaidos dėl šilumos energijos suvartojimo esamuose pastatuose

Vertinant esamus CŠT vartotojus, numatoma, kad pastatuose bus didinamas energi-jos vartojimo efektyvumas. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) pro-gramoje iškeltas tikslas iki 2020 m. pabaigos sumažinti šiluminės energijos (kuro) sąnaudas daugiabučiuose namuose, pastatytuose pagal iki 1993 m. galiojusius sta-tybos techninius normatyvus, ne mažiau kaip 20 % [27]. Darant prielaidą, kad vi-


51

dutiniai sutaupymai atnaujinant pastatus siekia 40 % [27], galima teigti, kad iki 2020 m. turi būti atnaujinta 50 % esamų daugiabučių pastatų, statytų pagal iki 1993 m. galiojusius reikalavimus.

Tačiau daugiabučių gyvenamųjų pastatų modernizavimas Lietuvoje vyksta lėčiau nei planuota, todėl tikėtina, kad iškelti tikslai gali būti ir nepasiekti. VĮ Registrų centro duomenimis, 2009 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 37 267 daugiabučiai, iš jų apie 35 000 pastatyti pagal galiojusius iki 1993 metų statybos techninius normaty-vus [27]. Šiuo metu atnaujinti yra 449 pastatai, darbus vykdo – 371 [54]. 820 pastatų sudaro 2,2 % nuo modernizuotinų pastatų.

Pagal Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros atliekamos stebėsenos rezultatus [53], 2010 m. pabaigoje Kauno mieste buvo atnaujinti 44 ir vykdomi atnaujinimo pro-jektai 29 pastatuose. Nacionalinė žemės tarnybos ir VĮ Registrų centro duomenimis [60] Kauno mieste yra 4309 daugiabučiai gyvenamieji pastatai, pastatyti iki 1990 m., kurie sudaro 95 % visų Kauno miesto daugiabučių pastatų bendrojo ploto. 73 modernizuoti pastatai sudaro tik 1,7 %11 nuo 4309 modernizuotinų daugiabučių pastatų. Todėl daroma prielaida, kad lėtesnio modernizavimo scenarijaus atveju iki 2020 m. Kauno mieste bus modernizuota 10 % visų esamų pastatų.

Analogiška prielaida daroma ir dėl visuomeninių pastatų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naudojamos tokios prielaidos:

› Intensyvaus esamų pastatų modernizavimo atveju daroma prielaida, kad iki 2020 m. bus modernizuota 50 % esamų pastatų statytų iki 1993 m., arba 48 % visų esamų pastatų. Iki 2035 m. bus modernizuota 80 % esamų pastatų.

› Mažesnio intensyvumo esamų pastatų modernizavimo atveju daroma prielai-da, kad iki 2020 m. bus modernizuota 10 % visų esamų pastatų. Iki 2035 m. bus modernizuota 50 % esamų pastatų.

› Vidutinis šilumos energijos sutaupymas modernizuotuose pastatuose iki 2020 m. – 40 %. 2021–2035 m. vidutiniškai šis rodiklis turėtų būti didesnis dėl tikėtina sugriežtintų reikalavimų naujiems pastatams ir sudarys 60 %.

› Šilumos energija karštam vandeniui paruošti ir cirkuliacijai daugiausia sunau-dojama gyvenamuose pastatuose. Nustatyta, kad per pastaruosius 7 metus su-vartojamos šilumos energijos kiekis šiam tikslui buvo 50–60 kWh/m2/metus. Daroma prielaida, kad modernizuotuose pastatuose šis dydis sudarys 50 kWh/m2/metus.

› Dalis sutaupytos šilumos energijos bus skirta komforto sąlygoms pastatuose atstatyti ir gerinti bei gerėjant ekonominei padėčiai augančiam poreikiui esa-muose pastatuose padengti. Daroma prielaida, kad ši dalis sudarys apie 20 % sutaupyto šilumos kiekio.

11 Skaičiuojant pagal plotą šis skaičius gali keistis, tačiau modernizuotų pastatų plotų duo-menys yra neprieinami.


Prielaidos dėl šilumos energijos suvartojimo naujuose pastatuose

Nors esamuose pastatuose prognozuojamas šilumos energijos vartojimo mažėji-mas, tačiau dalį sutaupymų kompensuos naujai statomi pastatai. Naujų pastatų sta-tybos apimtys priklauso nuo daugelio veiksnių – gyventojų skaičiaus pokyčių, eko-nomikos augimo ir su tuo susijusių apsirūpinimo gyvenamuoju būstu didėjimu bei paslaugų sektoriaus plėtra.

Kauno miesto bendrajame plane iki 2013 m. [24] yra prognozuojamas gyventojų skaičiaus Kauno mieste mažėjimas iki 330 000 gyventojų 2020 m. Pagal Statistikos departamento duomenis 2011 m. Kauno mieste gyveno 336 912 gyventojų. Po 2020 m. Planavimo dokumentuose gyventojų skaičiaus kitimo po 2020 m. progno-zė nenurodoma. Daroma prielaida, kad po 2020 m. gyventojų skaičius Kauno mies-te kas metai didės po 500 gyventojų.

Teritorijų planavimo dokumentuose nėra nurodoma, koks bus gyvenamojo ploto dydis vienam gyventojui, tačiau pagal Statistikos departamento duomenimis, gyve-namasis plotas vienam gyventojui 2004–2011 m. augo vidutiniškai po 1,3 %. Priė-mus tas pačias gyvenamojo ploto vienam gyventojui kitimo tendencijas ateityje, apskaičiuojama, kad vienam gyventojui 2025 m. teks 30,8 m2, o 2035 m. – 35,2 m2 gyvenamojo ploto.

Nustatyta, kad vidutiniškai per 3 metus nuo Kauno miesto integruotojo CŠT tieki-mo tinklo buvo atjungiama po 18,3 tūkst. m2 šildomo ploto gyvenamųjų pastatų. Tačiau prie kitų AB "Kauno energija" CŠT tinklų (izoliuotų katilinių) per pastaruo-sius 5 metus buvo prijungiami nauji vartotojai ir prijungtas prie CŠT šildomas plo-tas sudarė iki 80 % lyginant su pastatytų gyvenamųjų namų plotu Kauno mieste.

Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialiajame plane [26] numatyta Kauno miesto integruotojo tinklo plėtra į šias Kauno miesto zonas:

› Šančių mikrorajono prijungimas. Projektas įgyvendintas. Pasiektas šilumos energijos Kauno miesto integruotame tinkle padidėjimas per 6 GWh/metus [71]. Pagal Kauno miesto bendrąjį planą [24], CŠT tinklas pasiekė teritoriją, kurioje numatoma gyvenamosios ir visuomeninės paskirties objektų statyba.

› Numatoma CŠT plėtra Aleksoto mikrorajono teritorijoje. Žemosios Fredos rajono katilinės CŠT tinklus, esančios adresu Lakūnų pr. 62, prijungti prie in-tegruoto CŠT tinklo, nutiesiant Nemuno dugnu CŠT tinklus. Pagal Kauno miesto bendrąjį planą [24], senojo aerodromo vietoje (Fredoje) numatyta pra-monės ir komercinės paskirties teritorijų plėtra, todėl galima tolimesnė CŠT plėtra. Planuojamos užstatyti oro uosto teritorijos dydis maždaug 37 ha.

› Naujų vartotojų prijungimas Islandijos plento šiaurinėje pusėje (prekybos centro MEGA teritorijoje). Šalia MEGA prekybos centro planuojama statyti komercinės paskirties biuro pastatą, kurio bendrasis plotas apie 18 tūkst. m2. Šiuo metu MEGA prekybos centras yra prijungtas prie integruotojo CŠT tink-lo, todėl didelė tikimybė, kad planuojami nauji objektai teritorijoje, šalia MEGA prekybos centro, potencialiai galėtų būti prijungiami taip pat prie CŠT tinklo. Pagal Kauno miesto bendrąjį planą [24], ši teritorija numatyta kaip komercinės ir smulkaus verslo paskirties teritorija.


53

› Numatoma plėtra Jonavos, Raudondvario, Brastos ir Vaidoto gatvėse: Jonavos gatvėje pagal Kauno miesto bendrąjį planą [24] numatyta smulkaus ir vidutinio verslo plėtros teritorija. Naujų pastatų statybos plėtra neprasidėjusi. Raudondvario gatvėje pagal Kauno miesto bendrąjį planą [24] numatyta inten-syvi pramoninės teritorijos konversija į visuomeninės ir smulkaus verslo teri-torijas. Naujų pastatų statybos plėtra neprasidėjusi. Brastos gatvėje pagal Kauno miesto bendrąjį planą [24] numatyta daugiaaukš-čių gyvenamosios paskirties objektų statyba. Naujų pastatų statybos plėtra ne-prasidėjusi. Vaidoto gatvėje pagal Kauno miesto bendrąjį planą [24] numatyta gyvenamo-sios ir visuomeninės paskirties objektų statyba. Numatoma CŠT tinklo plėtra, pratęsiant Žemųjų Šančių CŠT zoną. Vaidotų gatvėje taip pat yra veikiančios 3 izoliuoto CŠT tinklo katilinės, prie kurių prijungti daugiabučiai namai, todėl galima būtų apjungti jas į integruotą CŠT tinklą. CŠT tinklo plėtra neprasidė-jusi, gatvėje prasidėjusi gyvenamosios paskirties pastatų statyba.

Daroma prielaida, kad ateityje numatoma prijungiamų naujų gyvenamųjų pastatų skaičius prie Kauno integruotojo tinklo sieks 40 % nuo visų pastatomų naujų pasta-tų. Šiame skaičiuje apims ir izoliuotų CŠT katilinių zonų prijungimas prie Kauno m. integruotojo CŠT tinklo.

UAB "Fortum Heat Lietuva" Kauno LEZ teritorijoje planuoja naujų energijos ge-neravimo įrenginių statybą, kurie bus prijungti prie Kauno miesto integruotojo CŠT tinklo. Tokiu būdu Kauno miesto CŠT zona gali išsiplėsti į Kauno LEZ teritoriją.

Pagal statistikos departamento duomenis nustatyta, kad negyvenamųjų pastatų per 2005–2011 m. laikotarpį Kaune vidutiniškai buvo pastatoma po 73,2 tūkst. m2/metus bendrojo ploto (1997–2011 m. augimas siekė vidutiniškai po 84,5 tūkst.m2/metus). Tuo tarpu negyvenamųjų (kitų) pastatų prie CŠT tinklo pri-jungimas sudarė vidutiniškai 35 tūkst. m2 (naudingo ploto )/metus. Numatoma, kad iki 2035 m. prijungiamų prie CŠT sistemos negyvenamųjų pastatų šildomas ploto kitimas išliks tame pačiame lygyje kaip yra šiuo metu – 35 tūkst. m2 (naudingo plo-to )/metus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naudojamos tokios prielaidos:

› Naujų gyvenamųjų pastatų naudingojo ploto augimo tendencija: iki 2015 m. 97,7 tūkst. m2; 2016–2025 m. 132,5 tūkst. m2; 2026–2035 m. – 165,5 tūkst. m2.

› 40 % naujų gyvenamųjų pastatų bus prijungiama prie CŠT sistemos.

› Naujų negyvenamųjų pastatų prie CŠT kasmet prijungiama po 35 tūkst.m2.

› Iki 2020 m. pastatytuose pastatuose šilumos energijos patalpų šildymui suda-rys vidutiniškai 90 kWh/m2/metus. Nuo 2021 m. naujų pastatų energinio nau-dingumo parametrai turėtų ženkliai gerėti. Tačiau kadangi šiuo metu nėra aiš-


kios visos sąlygos, prognozavimui priimama, kad pastatams, kurie bus pasta-tyti nuo 2021 m. šildymui norminiais metais reikės dvigubai mažiau energijos nei dabartiniams naujiems pastatams, t. y. vidutiniškai – 50 kWh/m2/metus.

› Daroma prielaida, kad naujuose pastatuose, įrengiant modernias karšto van-dens sistemas, šilumos poreikis cirkuliacijai bus apie 50 % mažesnis nei esa-muose pastatuose. Bendras šilumos energijos poreikis karštam vandeniui pa-ruošti ir cirkuliacijai sudarys 40 kWh/m2/metus.

› Šilumos energijos sąnaudos šilumos gamybos (tiekimo) įmonės savoms reik-mėms atitiks vidutines sąnaudas per pastaruosius 7 metus, o šilumos tiekimo nuostoliai bus mažinami vidutiniškai po 1 %/metus.

Prognozuojamas šilumos poreikis esant skirtingiems pastatų modernizavimo scena-rijams pateiktas 19 pav. Šiame paveiksle pateikta ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) galutinio šilumos energijos suvartojimo prognozė [52].

19 pav. Kauno miesto integruoto CŠT tinklo šilumos gamybos poreikio prognozės

Kai pastatai modernizuojami lėčiau nei iškelti valstybiniai tikslai, gaunama, kad nuo 2011 m. iki 2035 m. šilumos energijos bendrasis poreikis sumažės 6 %; inten-syvaus pastatų modernizavimo atveju – 10 % (galutinės šilumos energijos poreikis atitinkamai 3 % ir 9 %). LEI scenarijaus atveju nuo 2011 m. iki 2030 m. galutinės suvartojamos šilumos poreikis sumažėja 15,3 %.

Toliau vertinimams naudojamas lėtesnio pastatų modernizavimo scenarijaus pa-grindu apskaičiuotas Kauno miesto CŠT sistemos šilumos poreikis. Prognozuoja-ma, kad į Kauno miesto integruotąjį CŠT tinklą tiekiamos šilumos energijos viduti-nis kiekis 2016–3035 m. sudarys 1 453 GWh/metus (norminiam šildymo sezonui, kai vidutinė paros oro temperatūra žemesnė už 10 oC) arba 10 % didesnis nei 2011 m. buvęs faktinis šilumos atleidimas (be garo) 1 319 GWh/metus.

3.7 KTE apsirūpinimas energijos ištekliais UAB Kauno termofikacijos elektrinė energijai gaminti naudoja gamtines dujas ir mazutą.

0

250

500

750

1.000

1.250

1.500

1.750

2.000

2005

2007

2009

2011

2013

2015

2017

2019

2021

2023

2025

2027

2029

2031

2033

2035

Šilu

mo

s p

ore

ikis

, GW

h

Esami pastatai modernizuojami intensyviai

Esami pastatai modernizuojami lėčiau

LEI prognozė (didesnio efektyvumo scenarijus)

Bendrasis sunaudojimas



55

Pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą, numatyta, kad energetikos įmo-nės, turinčios didesnės galios kaip 5 MW elektros ar šilumos gamybos įrenginių ir gaminančios parduoti energiją, turi turėti rezervinio kuro atsargas, išskyrus įmones, kurios energijos gamybai naudoja atsinaujinančius energijos išteklius. Energijos išteklių rezervinių atsargų kiekis turi būti ne mažesnis, negu energetikos įmonės vidutiniškai suvartoja per vieną kalendorinį mėnesį, skaičiuojant pagal trejų praėju-sių kalendorinių metų mėnesinį vartojimo vidurkį šaltuoju metų periodu (nuo lapk-ričio 1 d. iki kovo 31 d. imtinai). [12]

UAB Kauno termofikacijos elektrinėje mazutas yra rezervinis kuras, kuris perka-mas iš anksto pagal viešųjų pirkimų įstatymą pagal mažiausios kainos principą ir saugomas šalia KTE esančiose mazuto talpyklose. Siekiant, kad mazutas būtų tin-kamas naudoti šaltuoju metų periodų, rezervuare jis nuolat yra šildomas garais, palaikant 70–80oC temperatūrą. Degikliuose ar prieš juos mazuto temperatūra pa-keliama iki 110-120oC ir išpurškiamas į degimo kamera sudeginimui. Mazuto apsi-rūpinimas UAB Kauno termofikacijos elektrinėje galimas tiek mazutovežiais, tiek geležinkeliu. Šiuo metu perkamas iki 1 % sieros turintis mazutas, siekiant atitikti aplinkosaugines normas pagal LAND 43-2001 [32]. Šalčiausiomis paromis, tie-kiamų gamtinių dujų Lietuvai nepakanka, todėl energetikos įmonėse, o taip pat ir UAB Kauno termofikacijos elektrinėje pradedamas deginti mazutas. Mazutas suda-ro iki 1 % kuro balanso įmonėje.

Gamtinės dujos įmonėje perkamos iš antrinės "Gazprom" įmonės "Gazprom export". Gamtinės dujos transportuojamos iki KTE magistraliniais ir skirstomuoju dujotiekiais. KTE yra įrengtas dujų reguliavimo punktas, kuris nuo vidutinio slėgio dujas išplečia iki žemo slėgio – tinkamo paduoti į dujų degiklius. Gamtinės dujos perkamos pagal dvišalę sutartį iš tiekėjo, taikant patvirtintas VKEKK dujų tiekimo paslaugų kainas. Dujas perkančios įmonės, tame tarpe ir UAB Kauno termofikaci-jos elektrinė privalo užsakyti tiekiamų dujų galią – pajėgumą. Galimi keli užsako-mų pajėgumų variantai: metams, mėnesiui, parai. Kadangi šilumos tiekimo įmonė-se CŠT tinklo galia metų bėgyje ženkliai keičiasi, dažnai būna priimtinesnis varian-tas trumpalaikiams užsakomiems dujų pajėgumams, o dujas tiekiančios įmonės gali lengviau suplanuoti jų pirkimą iš gamtinių dujų eksportuotojų.

UAB Kauno termofikacijos elektrinė priklauso VII sistemos naudotojų grupei (su-vartoja daugiau kaip 15 mln. m3 gamtinių dujų per metus). Už patiektas gamtines dujas atsiskaitoma pagal komercinę gamtinių dujų apskaitą, kuri matuoja pratekan-čių dujų debitą, galią, o taip pat ir kaloringumą. Kaloringumas matuojamas dėl to, kad už gamtines dujas atsiskaitoma pagal gaunamą pirminės energijos kiekį.

Gamtinės dujos negali būti naudojamos kaip rezervinis kuras, nes įmonėse neįma-noma jų sukaupti. Valstybiniu mastu, tai yra daroma – sukaupiamas rezervas Latvi-joje esančioje dujų saugykloje. Pastačius suskystintų dujų terminalą, o taip pat įrengus dujų saugyklą Lietuvoje, šalyje gamtinių dujų stygius gali būti praktiškai nejaučiamas ištisus metus.


3.8 Energijos išteklių ir energijos kainos

3.8.1 Kuro kainos 20 pav. pateikta biokuro, gamtinių dujų ir iki 1 % sieringumo mazuto kainų raida per pastaruosius tris metus. Pastebima, kad biokuro kaina šalies rinkoje gerokai mažesnė negu alternatyvaus jai kuro gamtinių dujų ir mazuto. Lyginant su gamtinių dujų kaina, biokuras per vertinamąjį laikotarpį buvo pigesnis vidutiniškai apie 40 %.

20 pav. Biokuro, gamtinių dujų ir mazuto iki 1% sieringumo istorinė kaina Lietuvos šilumos tiekimo sektoriuje [64]

3.8.2 Šilumos kainos Centralizuotai tiekiamos šilumos kainą sudaro kintamieji ir pastovieji kaštai (są-naudos). KE šilumos kainos struktūroje kintami šilumos generavimo kaštai (kuras, elektros energija, perkama šilumos energija ir vanduo) sudaro apie 63 %. Prie kin-tamųjų kaštų galima priskirti ir kompensaciją už kurą, t. y. apie 8 %. Pastovieji kaš-tai sudaro iki 20 % kainos dalies ir likusi dalis 9 % PVM.

Pastovieji kaštai – tai tokie kaštai, kuriuos KE patiria nepriklausomai nuo pagamin-to ir vartotojams patiekto šilumos kiekio. Tai yra nusidėvėjimas (amortizacija), darbo užmokestis ir soc. draudimo įmokos, remonto ir kitos paslaugos, mokesčiai, palūkanos. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija kontroliuoja ir pri-žiūri, kad į šilumos kainą nebūtų įtraukti nepagrįsti ir dėl neūkiškumo patirti per dideli pastovieji kaštai

Šilumos energijos kainą įmonėje labiausiai įtakoja tai kokia yra įsigyjamo kuro kaina. 21 pav. pateikiama KE ir vidutinė Lietuvos CŠT kainų dinamika per pasta-ruosius 3 metus.

0

250

500

750

1000

1250

1500

1750

2000

2250

bir

želis

liep

a

rugp

jūti

s

rugs

ėjis

spal

is

lap

krit

is

gru

od

is

sau

sis

vasa

ris

kova

s

bal

and

is

gegu

žė

bir

želis

liep

a

rugp

jūti

s

rugs

ėjis

spal

is

lap

krit

is

gru

od

is

sau

sis

vasa

ris

kova

s

bal

and

is

gegu

žė

bir

želis

liep

a

rugp

jūti

s

rugs

ėjis

spal

is

lap

krit

is

gru

od

is

sau

sis

vasa

ris

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

Ku

ro k

ain

a, L

t/tn

e

Biokuro kaina

Gamtinių dujų kaina

Mazuto iki 1% sieringumo kaina


57

21 pav. KE šilumos kainos palyginimas su vidutine šilumos kaina Lietuvoje [65]

Kadangi KTE patiekia maždaug 85 % šilumos energijos į KE CŠT tinklus, tai per-kamos iš KTE šilumos energijos kaina turi labai didelę įtaką KE šilumos kainoda-roje.

KTE parduodamos šilumos kaina yra reguliuojama VKEKK, nes KTE yra regu-liuojamas nepriklausomas šilumos gamintojas. Perkamos iš KTE šilumos energijos kaina labiausiai augo dėl ženkliai augusios pagrindinio naudojamo kuro – gamtinių dujų kainos. KTE šilumos savikainos kitimo tendencija pateikta 22 pav.

22 pav. KTE šilumos kaina [70]

3.9 KTE atitiktis aplinkosauginiams reikalavimams DKDĮ

Šiame skyriuje pateikiama informacija apie KTE atitiktį aplinkosauginiams reika-lavimams, keliamiems dideliems kurą deginantiems įrenginiams (DKDĮ).

Iki 2015 m. galioja direktyvos 2001/80/EB reikalavimai. Pagal šią direktyvą, KTE DKDĮ jėgainės tenkina ribines teršalų emisijas ir gali būti eksploatuojamos. Tuo

18192021222324252627282930313233

Sau

sis

Vas

aris

Ko

vas

Bal

and

isG

egu

žėB

irže

lisLi

ep

aR

ugp

jūti

sR

ugs

ėjis

Spal

isLa

pkr

itis

Gru

od

isSa

usi

sV

asar

isK

ova

sB

alan

dis

Ge

gužė

Bir

želis

Lie

pa

Ru

gpjū

tis

Ru

gsė

jisSp

alis

Lap

krit

isG

ruo

dis

Sau

sis

Vas

aris

Ko

vas

Bal

and

isG

egu

žėB

irže

lisLi

ep

aR

ugp

jūti

sR

ugs

ėjis

Spal

isLa

pkr

itis

Gru

od

isSa

usi

sV

asar

isK

ova

sB

alan

dis

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

Šilu

mo

s ka

ina,

ct/

kWh

su

PV

M

Vidutinė Lietuvos kaina

KE kaina

0,0

2,5

5,0

7,5

10,0

12,5

15,0

17,5

20,0

22,5

2009

.11.

01

2010

.01.

01

2010

.03.

01

2010

.05.

01

2010

.07.

01

2010

.09.

01

2010

.11.

01

2011

.01.

01

2011

.03.

01

2011

.05.

01

2011

.07.

01

2011

.09.

01

2011

.11.

01

2012

.01.

01

2012

.03.

01

2012

.05.

01Šilu

mo

s ka

ina,

ct/

kWh

be

PV

M

Kompensacija už kurą

Kintama kaina

Pastovi kaina


tarpu nuo 2016 m. įsigaliojus naujiems direktyvos 2010/75/ES reikalavimams, DKDĮ sugriežtėję aplinkosauginiai reikalavimai nebebus KTE tenkinami.

Toliau pateikiama aplinkosauginių priemonių atitikimo naujai direktyvai analizė KTE:

› KTE įrengti du kaminai. Prie kamino Nr. 1 prijungtų katilų nominali galia sie-kia 1335 MW, prie kamino Nr. 2 prijungto katilo galia siekia 209 MW (šis ka-tilas eksploatuojamas labai retai).

› Norint elektrinėje deginti vien tik mazutą, reikia įrengti dūmų valymo filtrus nuo SO2 dujų ir siekti, kad SO2 koncentracija dūmuose nebūtų didesnė kaip 200 mg/Nm3. Šiuo metu deginant iki 1 % sieros turintį mazutą, SO2 dujomis tarša per kaminą Nr.1 nesiekia 1700 mg/Nm3 ir yra apie 15 mg/Nm3. Tokia maža SO2 koncentracija yra pasiekiama dėl to, kad mazuto sudeginama iki 1 %, likęs kuras – gamtinės dujos, kuriose nėra sieros.

› Norint elektrinėje (prie kamino Nr. 1 pajungtuose katiluose) deginti gamtines dujas, nuo 2016 m. reikės pasiekti, kad NOx koncentracija dūmuose nebūtų didesnė kaip 100 mg/Nm3. Faktinės išmatuotos (2007–2011 m. duomenys) vi-dutinės NOx emisijos per kaminą Nr. 1 gamtinėmis dujomis veikiančių įrengi-nių siekia 230 mg/Nm3 (maksimali išmatuota NOx emisija siekė 347 mg/Nm3).

› Norint toliau eksploatuoti elektrinę, turėtų būti pakeisti seni degikliai į žemų NOx (angl. Low NOx) ir įdiegtos kitos pirminės NOx mažinimo priemonės (dūmų recirkuliacija, pakopinis deginimas ir pan.). Norint pasiekti 2010/75/ES direktyvos reikalavimus, papildomai gali reikėti taikyti reaktyvų ne katalitinį reagentų įpurškimą (SNCR) į katilų degimo kameras.

› Kitos galimos modernizavimo alternatyvos: NOx filtrų įrengimas ar elektrinės modernizavimas pereinant prie biomasės naudojimo.

UAB Kauno termofikacijos elektrinė ketina dalyvauti pereinamojo laikotarpio Na-cionaliniame aplinkos plane ir iki 2015-12-31 užtikrinti kad emisijos normos atitik-tų 2001/80/EB direktyvos reikalavimus.

Siekiant atitikti direktyvos 2010/75/ES reikalavimus, planuojama:

› Iki 2017 m. rekonstruoti 3 vandens šildymo katilus PTVM-100, įdiegiant že-mų NOx degiklius, pakeičiant šildymo paviršius, dalinai keičiant pagalbinius katilo įrengimus. Rezervinis kuras - dyzelinas.

› Iki 2015 m. rekonstruoti dviejų garo katilų (Nr. 1 ir Nr.2) BKZ-420 deginimo schemas, įdiegiant dvilaipsnį kuro deginimą, numatant dūmų recirkuliaciją. Iki 2018 m. katilas BKZ-420 (Nr.2 ) papildomai rekonstruojamas 2010/75/ES normoms pasiekti.

› 2016 m. išvesti iš eksploatacijos vandens šildymo katilą KVGM-180 ir garo katilą BKZ-420.


59

› Svarstoma galimybė dėl naujų biokurą deginančių įrenginių statybos ar esamų įrenginių rekonstravimo pritaikant juos biokuro deginimui.

3.10 KTE apyvartinių taršos leidimų poreikis UAB Kauno termofikacijos elektrinė 2013–2020 m. gaus žymiai mažesnį nemo-kamų ATL kiekį negu 2008–2012 m. laikotarpiu. Todėl trūkstamą ATL kiekį turės įsigyti ES aukcionuose. Esant vidutinėms 2005–2010 m. energijos gamybos apim-tims, reikalingų ATL kiekis 2013–2020 m. laikotarpyje būtų 4,3 mln. ATL (žr. 4 lentelę) [58]. Skirtinų nemokamų ATL kiekis šilumos ir elektros energijos gamy-bai turėtų būti žymiai mažesnis – apie 1,9 mln. ATL.

4 lentelė. Prognozuojamas ATL paskirstymas KTE ir prognozuojamas ATL poreikis 2013–2020 m.

Bendras poreikis 2013–

2020 m.

ATL paskirstymas KTE 2013–2020 m.

2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

Šilumai, mln. ATL

4,3

0,29 0,26 0,23 0,20 0,17 0,15 0,12 0,094

Elektrai, mln. ATL 0,081 0,075 0,068 0,059 0,050 0,040 0,024 0

Viso, mln. ATL 0,37 0,33 0,30 0,26 0,22 0,19 0,14 0,094

ATL trūkumas, % 56 % 31 % 38 % 45 % 52 % 59 % 66 % 73 % 82 %

Trūkstamų ATL vertė, mln. Lt 158 8 10 17 19 22 24 27 31

* Priimta įsigyjamo ATL kaina pagal [7].

Jeigu nebus pasinaudota išlyga elektros energetikos sektoriui, šis nemokamai gau-tinų ATL kiekis sumažėtų iki 1,5 mln. ATL.

Nuo 2010 m. trūkstamų ATL įsigijimo sąnaudos šilumos gamybai pagal šilumos kainų nustatymo metodiką [33] gali būti priskiriamos būtinosioms veiklos sąnau-doms ir įtraukiamos į šilumos kainą. Ši sąlyga galioja tada, jeigu įmonė yra patei-kusi anglies dioksido išmetimo mažinimo ir apyvartinių taršos leidimų vadybos 2008–2012 m. planą. Plane numatomos investicijos į anglies dioksido išmetimo mažinimą, pajamų, gautų už parduotus ATL, panaudojimas, lėšų poreikis trūksta-mų ATL įsigijimui.

Nepasikeitus šilumos kainų nustatymo metodikai, 2013–2020 m. įsigyjamų ATL sąnaudos būtų perkeliamos į šilumos kainą. Todėl siekiant sumažinti ATL įsigijimo poveikį šilumos kainai, reikia kuo skubiau įgyvendinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo energijos gamyboje projektus, pvz., pereiti prie atsinauji-nančių energijos išteklių naudojimo.


4 Planuojamų objektų veiklos prioritetai ir principai

4.1 Veiklos prioritetai Sprendimą plėsti energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių UAB Kau-no termofikacijos elektrinė priėmė:

1. Atsižvelgdama į Nacionalinės energetikos strategijos nuostatas.

2. Siekdama didinti energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių apimtis, įgyvendinant Lietuvos įsipareigojimus ir siekius padidinti atsinaujinančių išteklių energijos dalį bendrajame galutiniame energijos suvartojime 2020 m. ne mažiau kaip iki 23 %, tame tarpe centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį šilumos energijos balanse padidinti ne ma-žiau kaip iki 60 %, o elektros energijos pagamintos iš atsinaujinančių energijos iš-teklių dalį – ne mažiau kaip iki 20 %.

3. Siekdama užtikrinti Kauno termofikacijos elektrinės įrenginių atitiktį nuo 2016 m. įsigaliosiantiems aplinkosauginiams reikalavimams dėl teršalų išmetimų iš didelių deginimo įrenginių, įgyvendinant 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parla-mento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės).

4. Siekdama mažinti naujojo prekybos apyvartiniais taršos leidimais (ATL) laiko-tarpio 2013–2020 m. neigiamą įtaką šilumos kainai, kai nepakeičiant naudojamo kuro rūšies, Kauno termofikacijos elektrinei tektų daugiau nei pusę reikalingų apy-vartinių taršos leidimų įsigyti aukcione.

Atsižvelgiant į Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos energetikos ir aplinko-saugos politikos kryptis ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, regla-mentuojančiais energetikos įmonių ir objektų veiklą, nustatomi šie planuojamų objektų veiklos prioritetai:

1 Patikimas ir kokybiškas šilumos tiekimas mažiausiomis sąnaudomis Kauno miesto šilumos vartotojams.

2 Energijos gamybos poveikio aplinkai mažinimas.


61

3 Energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių.

4.2 Veiklos principai

1. Plėtros objektas. UAB Kauno termofikacijos elektrinės energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtra Kauno termofikacijos elektrinėje (adresas: Taikos pr. 147, Kaunas).

2. Nagrinėjami energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtros sprendiniai (plėtros scenarijai) UAB Kauno termofikacijos elektrinėje:

1 scenarijus.

› Esamo garo katilo (290 MW galios) rekonstrukcija, pritaikant jį šiaudų ir me-dienos granulių deginimui, dirbant su esama 110 MW galios garo turbina. Numatoma rekonstruoto garo katilo galia – apie 232 MW, elektros energijos gamybos galia – apie 75–80 MW, šilumos gamybos galia – apie 140–150 MW.

› Trijų esamų vandens šildymo katilų (po 116 MW galios) rekonstrukcija, sie-kiant sumažinti teršalų išmetimus iš šių katilų iki direktyvos 2010/75/ES ke-liamų reikalavimų ir pritaikyti juos kaip rezervinį kurą deginti dyzelinį kurą, vietoje šiuo metu naudojamo mazuto.

› Esamo garo katilo (290 MW galios) rekonstrukcija, siekiant sumažinti teršalų išmetimus iš šių katilų iki direktyvos 2010/75/ES keliamų reikalavimų ir pri-taikyti juos kaip rezervinį kurą deginti dyzelinį kurą, vietoje šiuo metu naudo-jamo mazuto.

› Likusių esamų šilumos (garo) gamybos įrengimų konservavimas arba demon-tavimas.

2 scenarijus.

› Esamo garo katilo (290 MW galios) rekonstrukcija, pritaikant jį šiaudų ir me-dienos granulių deginimui, dirbant su esama 110 MW galios garo turbina. Numatoma rekonstruoto garo katilo galia – apie 232 MW, elektros energijos gamybos galia – apie 75–80 MW, šilumos gamybos galia – apie 140–150 MW.

› Naujo iki 160 MW garo katilo su verdančio cirkuliuojančio sluoksnio pakura įrengimas, kuriame galėtų būti deginamas biokuras (smulkinta mediena (70-100%), šiaudai (0-30%), granulės) + kondensacinis ekonomaizeris apie 35-40 MW. Garo katilas galėtų dirbti su esama 60 MW elektros galios garo turbina ir galėtų būti pagaminama iš AEI papildomai iki 138 MW šilumos energijos ir iki 52 MW elektros energijos.





3 scenarijus.

› Dviejų iki 160 MW (bendra galia iki 320 MW) garo katilų su verdančio cir-kuliuojančio sluoksnio pakura įrengimas, kuriuose galėtų būti deginamas bio-kuras (smulkinta mediena, šiaudai, granulės) + kondensacinis ekonomaizeris apie 35-40MW. Garo katilai galėtų dirbti su esama 110 MW elektros galios garo turbina ir galėtų būti pagaminama iš AEI iki 250 MW šilumos energijos ir iki 100 MW elektros energijos.




4 scenarijus.

› Naujo iki 160 MW garo katilo su verdančio cirkuliuojančio sluoksnio pakura įrengimas, kuriame galėtų būti deginamas biokuras (smulkinta mediena (70-100%), šiaudai (0-30%), granulės) + kondensacinis ekonomaizeris apie 35-40 MW.

› Naujo iki 90 MW ardyninio garo katilo įrengimas, kuriame galėtų būti degi-namas biokuras (šiaudai, šiaudų granulės iki 100%).

› Du nauji katilai dirbs į bendrą garo kolektorių su esamomis garo turbinomis. Numatoma iš AEI pagaminti iki 75 MW elektros energijos ir iki 200 MW ši-lumos energijos.




63

5 scenarijus - "0" scenarijus 2010/75/ES direktyvos reikalavimams užtikrinti minimalūs modernizavimo darbai.

› Dviejų esamų garo katilų (290 MW galios) rekonstrukcija, siekiant sumažinti teršalų išmetimus iš šių katilų iki direktyvos 2010/75/ES keliamų reikalavimų.

› Trijų esamų vandens šildymo katilų (po 116 MW galios) rekonstrukcija, sie-kiant sumažinti teršalų išmetimus iš šių katilų iki direktyvos 2010/75/ES ke-liamų reikalavimų.


Kieto kuro katiluose KTE, nekeičiant deginimo technologijos, gali būti nedideliais kiekiais (iki 10%) deginamos durpės ar ligninas tik tokiu atveju, jei tai nesukels neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai, o išmetamų teršalų normos nevir-šys 2010/75/ES direktyvoje dideliems kurą deginantiems įrenginiams taikomų ribi-nių verčių. Kadangi planuojamiems scenarijams apsirūpinimas biokuru yra pakan-kamas, toliau durpių ar lignino panaudojimas nevertinamas.

3. Numatomi nagrinėjamų sprendinių darbo režimai:

3.1. Įrengiami nauji ir rekonstruojami esami šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiai dirba pagrindiniu šilumos gamybos apkrovimu. Siekiant įvertinti projek-to gyvybingumą, keičiantis rinkos sąlygoms, atliekami skirtingų šiluminės energi-jos pardavimo scenarijų vertinimai:

3.1.1. Visas pagamintas šilumos kiekis tiekiamas į CŠT tinklą ir privalomai užtik-rinamas šiluminės galios rezervas.

3.1.2. Pagaminta šiluma parduodama rinkos sąlygomis, konkurencinga kaina.

3.1.3. Parduodama tik pikinė šilumos energija.

3.1.4. Šilumos energija netiekiama į centralizuotus šilumos tiekimo tinklus.

3.2. Elektros energija, pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tiekiama į elektros tinklus, naudojantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstaty-me [123] nustatyta fiksuotų elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių tarifų ska-tinimo sistema.

4. Objektyvumas. Nagrinėjami sprendiniai turi būti objektyvūs ir atitikti nustaty-tus plėtros prioritetus:

4.1. Užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą mažiausiomis sąnaudomis Kauno miesto šilumos vartotojams.

4.2. Sumažinti išmetamų teršalų kiekius iš didelių kurą deginančių įrenginių iki nuo 2016 m. įsigaliosiančių reikalavimų.

4.3. Mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, siekiant maksimaliai su-mažinti nuo 2013 m. aukciono būdu įsigyjamų apyvartinių taršos leidimų (ATL) kiekį


4.4. Didinti energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių apimtis.

5. Ekonominis, aplinkosauginis ir socialinis sprendinių palyginimas. Nagrinė-jamos plėtros alternatyvos lyginamos pagal ekonominius, aplinkosauginius ir so-cialinius rodiklius:

5.1. Ekonominiai rodikliai

› šilumos gamybos savikaina ir jos pokytis;

› investicijų veiksmingumo rodikliai – grynoji dabartinė vertė (GDV), vidinė grąžos norma (VGN), paprastasis atsipirkimo laikas (PAL); diskontuotas atsi-pirkimo laikas (DAL);

5.2. Aplinkosauginiai rodikliai:

› teršalų, kurių išmetimas reglamentuojamas Išmetamų teršalų iš didelių kurą deginančių įrenginių normose [32], išmetimai;

› šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų dydžiai;

› atsinaujinančių energijos išteklių dalis kuro balanse;

› pasekmės aplinkai, taip pat biologinei įvairovei, visuomenei ir jos sveikatai, gyvūnijai, augalijai, dirvožemiui, vandeniui, orui, klimatui, materialiajam tur-tui, kultūros paveldui (įskaitant architektūrinį ir archeologinį paveldą), krašto-vaizdžiui ir šių veiksnių tarpusavio sąveikai, įvertintos vadovaujantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu [35].

5.3. Socialiniai rodikliai:

› išoriniai kaštai dėl išvengtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų;

› energijos išteklių importo-eksporto balansas;

› sukuriamos darbo vietos.

6. Prielaidos. Vertinant plėtros alternatyvas, naudojamos prielaidos dėl:

› šilumos energijos poreikio Kauno mieste kitimo;

› energijos išteklių ir energijos kainų kitimo;

› vertinamojo laikotarpio;

› diskonto normos dydžio;

› eksploatacinių kaštų kitimo;

› išmetamų teršalų rodiklių.

7. Objektų veikla nagrinėjama, vadovaujantis atsakingų institucijų ir energetikos įmonių išduotomis planavimo sąlygomis.


65

5 Vertinimo metodika ir prielaidos

5.1 Planuojamų sprendinių darbo modeliavimo režimų nustatymas

5.1.1 Šilumos poreikio grafikas ir įrenginių darbo režimai Metinis šilumos kiekis CŠT sistemoje pasiskirsto nevienodai. Šilumos poreikio kitimą galima dalinti į šildymo ir nešildymo sezonus. CŠT sistemos šilumos porei-kio dydžiui didžiausią įtaką daro aplinkos oro veiksniai – vėjo ir aplinkos tempera-tūros. Taip pat įtaką daro vartotojų elgsena, pvz., karšto vandens vartojimo grafi-kas, pastatų šildymo sistemų reguliavimas (patalpų vidaus temperatūros mažinimas ir pan.) ir pan. Nešildymo sezono metu CŠT sistemos šilumos galios poreikis pa-prastai nukrenta iki 10 % maksimalaus šildymo sezono šilumos poreikio (žr. 23 pav.). Kauno mieste numatoma vidutinė nešildymo sezono CŠT sistemos galia yra apie 63 MW.

23 pav. Metiniai šilumos galios poreikio grafikai (nerūšiuotas ir rūšiuotas). Vidutinė paros galia Pi padalinta iš maksimalios vidutinės paros galios Pmax.

CŠT sistemoje veikiantys šilumos gamybos įrenginiai skirstomi į bazinės ir pikinės gamybos įrenginius. Nešildymo sezono metu prie bazinių šilumos gamybos įrengi-nių priskiriami vieni įrenginiai, šildymo sezono metu – kiti. Nešildymo sezono me-tu pastebimas šilumos galios kitimas paros bėgyje dėl karšto vandens naudojimo netolygumo, tuo tarpu šildymo sezono metu tas kitimas paros bėgyje procentiškai nėra didelis ir yra nepaisomas.

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

1 26 51 76

101

126

151

176

201

226

251

276

301

326

351

Pi/

Pm

ax

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

1 26 51 76

101

126

151

176

201

226

251

276

301

326

351

Pi/

Pm

ax


Nešildymo sezono metu dirbantys baziniai šilumos gamybos įrenginiai yra paren-kami atsižvelgiant į tai, kokia yra vidutinė paros CŠT sistemos apkrova. Šildymo sezono metu – koks yra minimalus šildymo sezono šilumos poreikis arba 30–40 % maksimalios šildymo sezono vidutinės paros CŠT sistemos apkrovos.

Toliau vertinimuose priimama, kad bazinė šildymo sezono šilumos apkrova yra 35 % maksimalios apkrovos.

Baziniai šilumos gamybos įrenginiai esant reikalui gali nusikrauti 20–50 % žymiai nepabloginant eksploatacinių rodiklių (naudingo veiksmo koeficiento, nedidėja eksploataciniai kaštai ir pan.). Toliau mažinant galią, ypač kogeneraciniuose įren-giniuose, ženkliai mažėja energijos gamybos efektyvumas, prastėja eksploatavimo sąlygos ir neretai yra jungiami mažesnės galios įrenginiai vietoje didesnės galios.

Pikiniais šilumos gamybos įrenginiais paprastai būna dujiniai ar skysto kuro kati-lai, dujiniai vidaus degimo varikliai ir pan., kurie gali per trumpą laiką pasiekti nominalų galingumą, o taip pat sekti svyruojantį šilumos poreikio grafiką (greitai reaguoti i į apkrovos pasikeitimą).

Biomasės įrenginiai, ypač didelės galios, negali dirbti kaip pikiniai įrenginiai, nes šilumos gamybos procesas juose yra pakankamai inertiškas. Todėl tokių įrenginių darbo prioritetas turi būti kaip galima aukštesnis arba kitu atveju (jeigu pardavinėtų tik pikinę šilumos energiją) dalį energijos reiktų išmesti į aplinką per aušintuves. Biokuro katilai, o ypač garo negali būti naudojami kaip pikiniai, kai dėl šilumos apkrovimo svyravimų katilas turės būti stabdomas/leidžiamas kiekvienos paros bėgyje.

5.1.2 Esamas CŠT sistemos įrenginių darbo režimas Šilumos tiekimas į Kauno miesto CŠT sistemą įprastai yra užtikrinamas iš KTE, kuri pagamina iki 96 % reikalingo šilumos poreikio. Likusi šilumos dalis yra gami-nama AB „Kauno energija“ jėgainėse. Kauno miesto integruotame CŠT tinkle praktiškai visa šilumos energija yra pagaminama naudojant gamtines dujas, todėl atsiradę nauji šilumos gamybos šaltiniai naudojantys AEI turės aukštesni prioritetą nei naudojantys gamtines dujas.

Iš KTE šilumos energija yra tiekiama ištisus metus. Galimi kelių savaičių planiniai kogeneracinių įrenginių remonto darbai. Tuo metu šilumos energija yra tiekiama naudojant vandens šildymo katilus ir (ar) garo katilus, redukuojant garą ir tiekiant jį į garo/vandens šilumokaičius.

Metinė elektros energijos gamyba KTE siekia vidutiniškai 520 GWh. Pagamina-mos elektros energijos kiekis per pastaruosius 7 metus sumažėjo nuo 695 GWh/metus (2005 m.) iki 425 GWh/metus (2011 m.). Tam įtaką turėjo poky-čiai elektros rinkoje ir galimos to priežastys – galimybė importuoti pigesnę elektros energiją iš užsienio, o taip pat sumažintos kogeneracinėse jėgainėse pagaminamos elektros energijos kvotinės gamybos apimtys. Todėl miesto CŠT sistemos šilumos poreikiai daugiau buvo tenkinami vandens šildymo katilais.

Modeliuojant CŠT sistemoje veikiančių elektrinių darbo režimus baziniame (ketvirtajame) scenarijuje, papildomai numatoma, kad elektros energijos ga-


67

myba sieks apie 230 GWh/metus. Tokia prielaida remiasi šiais skaičiavimais ir prielaidomis:

› 2015 m. planuojamas elektros energijos supirkimas Lietuvoje iš kogeneracinių elektrinių, pagal VIAP aprašo sąlygas turėtų sudaryti 600 GWh/metus [36]. Atitinkamai, iš KTE elektrinės turėtų būti superkama apie 110 GWh/metus elektros energijos pagamintos termofikaciniu režimu iš neatsinaujinančių energijos išteklių. Daroma prielaida, kad tokios pačios VIAP elektros supir-kimo iš termofikacinių elektrinių apimtys Lietuvoje išliks ir po 2015 m.

› Elektros energijos sąnaudos KTE elektrinėje liks dabartiniame lygyje – 70 GWh/metus.

› Papildomi KTE elektrinės elektros energijos pardavimai rinkos sąlygomis 2009–2011 m. sudarė apie 31 %. Numatoma, kad papildomi elektros energijos pardavimai rinkos sąlygomis po 2015 m. sudarys 30 %.

Elektros energijos pardavimų apimtys rinkoje daugiausiai priklausys nuo gamtinių dujų kainų. Esant aukštoms gamtinių dujų kainoms, elektros energijos gamybos apimtys nebus didelės. Esant žemesnėms gamtinių dujų kainoms, kogeneraciniame režime gaminama elektros energijos kaina gali tapti konkurencinga elektros rinkoje ir pardavimų apimtys gali būti didesnės.

5.1.3 Nagrinėjamų sprendinių darbo režimų nustatymas 5 lentelėje pateikti numatomi nagrinėti planuojamų biokuro naudojimo plėtros sce-narijų sprendinių darbo režimai.

Nagrinėjami darbo režimai suformuoti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ener-getikos ministerijos išduotas planavimo sąlygas, kuriose nurodyta įvertinti skirtin-gų šiluminės energijos pardavimo scenarijų poveikį projekto gyvybingumui:

1. Kai visas pagamintas šilumos kiekis tiekiamas į CŠT tinklą ir privalomai užtikrinamas šiluminės galios rezervas (bazinis režimas). Nepriklausomas ši-lumos gamintojas tampa reguliuojamu šilumos tiekėju.

Šis darbo režimas gali būti bazinis režimas, pagal kurį planuoja dirbti KTE. Šiuo metu KTE pagamina didžiąją dalį šilumos energijos, kurią tiekia Kauno miesto CŠT sistema. Šilumos energija pagaminta planuojamuose įrengti (rekonstruoti) energijos gamybos įrenginiuose pakeistų dabar gaminamą šilumos energiją iš iš-kastinio kuro. KTE yra pasirašiusi ilgalaikę šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį su AB „Kauno energija“, pagal kurią iki 2018 m. KTE turi patiekti, o KE nupirkti nemažiau 80 % metinio Kauno miesto integruoto šilumos tinklo poreikio termofikaciniu vandeniu. Taip pat KTE turi užtikrinti šilumos tiekimo sistemos papildymo galimybę termofikaciniu vandeniu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šiame darbo režime, visas pagamintas šilumos energijos kiekis tiekiamas į CŠT tinklą.

Šiluminės galios rezervas Kauno miestui užtikrinamas KTE elektrinėje ir kitose prie Kauno miesto integruotojo CŠT tinklo prijungtuose šilumos generavimo šalti-


niuose. Naudojant biokurą KTE elektrinėje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu [12], nebūtina užtikrinti rezervinio kuro atsargų.

2. Kai pagaminta šiluma parduodama rinkos sąlygomis, konkurencinga kaina.

Šiame darbo režime daroma prielaida, kad įrenginiai tampa nepriklausomais12 ne-reguliuojamais13 šilumos gamintojais. Šiluma parduodama pigiau nei šilumos tiekė-jo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos14.

Atsižvelgiant į KTE įrenginių galias ir gamybos apimtis, šiuo metu jos tapimas ne-reguliuojamu nepriklausomu šilumos gamintoju yra tik teorinis ir čia naudojamas projekto ekonominiam gyvybingumui įvertinti.

AB "Kauno energija" išduotose plėtros sąlygose nurodė, kad "yra gavusi pasiūlymų iš kitų potencialių nepriklausomų šilumos gamintojų Kauno miesto centralizuotame šilumos tiekimo tinkle įrengti apie 150 MW šilumos galios. AB "Kauno energija" planuoja iki 2016 m. įrengti šilumos galią apie 90 MW naudojant biokurą bei dar apie 40 MW šilumos galios naudojant gamtines dujas". Atsižvelgiant į planuoja-mą atsirasti konkurenciją Kauno miesto CŠT sistemoje, šiame darbo režime daroma prielaida, kad KTE galės parduoti tik dalį pagaminamos šilumos ir todėl dirbs tik šildymo sezono metu.

3. Kai parduodama tik pikinė šilumos energija.

Šiame darbo režime gali būti parduodama tik pikinė šilumos energija. Pikinė šilu-mos energija čia suprantama kaip:

› Šildymo sezono metu – parduodama visa šilumos energija, kuri yra virš bazi-nės šilumos apkrovos linijos, t. y. virš 35 % lyginant su maksimalia CŠT tink-lo šilumos apkrova. Pikinių apkrovų trukmė sieks maždaug 4400 val. metus.

12 Nepriklausomas šilumos gamintojas – asmuo, gaminantis ir parduodantis šilumą ir (ar) karštą vandenį šilumos tiekėjui arba, turėdamas šilumos tiekimo licenciją, – vartotojui [14]. 13 Nepriklausomiems šilumos gamintojams yra privaloma šilumos gamybos kainodara šio įstatymo nustatyta tvarka kaip ir kitiems šilumos tiekėjams. Esant pagrįstam nepriklausomo šilumos gamintojo prašymui, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę priimti motyvuotą sprendimą netaikyti privalomos šilumos gamybos kainodaros nepriklau-somam šilumos gamintojui, jei nepriklausomas šilumos gamintojas ar nepriklausomų šilu-mos gamintojų, susijusių kontrolės ar priklausomybės santykiais, grupė vienoje centralizuo-to šilumos tiekimo sistemoje gamina šilumos kiekį, nedarantį reikšmingos įtakos galu-tinei tos centralizuoto šilumos tiekimo sistemos kainai, arba jų veiksmai nedaro įtakos ar ketinimai, jei jie būtų įgyvendinti, negalėtų daryti įtakos ūkinei veiklai toje centra-lizuoto šilumos tiekimo sistemoje. [14] 14 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu, šilumos tiekėjai superka iš nepriklausomų šilumos gamintojų šilumą, pagamintą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, deginant atliekas, iš iškastinio kuro, atitinkančią kokybės, tiekimo patikimumo ir aplinko-saugos reikalavimu ir visais atvejais šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos ga-mintojų, negali būti brangesnė negu šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos. [14]

UAB KAUNO TERMOFIKACIJOS ELEKTRINĖS ENERGIJOS GAMYBOS IŠ ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ PLĖTROS PLANAS 69

Toliau nagrinėjamas tik pikinės šilumos energijos pardavimo režimas šildymo sezono metu.

› Ne šildymo sezono metu KTE negalės pardavinėti pikinės šilumos energijos. Toks režimas galimas tik tuomet, jei didelė dalis šilumos energijos būtų išme-tama į aplinką ir nagrinėjamas režimas, kai šilumos energija neparduodama. Pikinių apkrovų trukmė siekia maždaug 2100 val. metus arba pusę paros atsi-tiktiniu metu. Galimas šilumos energijos pardavimas 4 GWh. Toliau šis elekt-rinės darbo režimas nenagrinėjamas.

4. Kai šilumos energija netiekiama į centralizuotus šilumos tiekimo tinklus.

Šiame darbo režime abiejų energijos gamybos įrenginių pagrindinė paskirtis yra elektros energijos gamyba. Abu įrenginiai dirba visus metus. Šilumos energija į CŠT tinklus yra netiekiama ir išmetama per aušintuves.

5 lentelė. Darbo režimų nustatymas 1-4 plėtros scenarijai

Darbo režimas Darbo režimo aprašymas Darbas grafiškai

Visas pagamintas šilumos kiekis tiekiamas į CŠT tinklus (bazinis režimas)

Visa įrenginyje pagaminta šilumos energija parduodama į CŠT tinklą.

Iš AEI energija gaminama ištisus metus. Ne-šildymo sezono metu - dalinai kondensaciniu režimu. Įrenginio darbas modeliuojamas taip, kad maksimaliai šilumos energija būtų gami-nama kogeneracinių režimu - taupant energi-jos išteklius.

Šiluma parduo-dama rinkos sąly-gomis, konkuren-cinga kaina

Įrenginys veikia šildymo sezono metu ir tiekia šilumos energiją į CŠT tinklus antru prioritetu konkurencinga kaina.

Parduodama tik pikinė šilumos energija

Parduodama tik pikinė šilumos energija, dalis šilumos energijos turės būti išmetama. Modeliuojamas scenarijus:

1) Įrenginys, esant reikalui, gali nusikrauti iki 50 % galingumo ir dirba tik šildymo sezono metu.

Šiluma netiekia-ma į CŠT tinklus

Įrenginyje gaminamas garas naudojamas tik elektros energijos gamybai. Esamos KTE garo turbinos veikia kondensaciniu režimu.

–

5.2 Energijos gamybos įrenginiai Energijos gamybos įrenginių darbo modeliavimas atliekamas EnergyPRO [74] programine įranga. Įvesties duomenys šiai programinei įrangai pateikiami atskirai pagal sustambintas įrenginių grupes toliau.

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

1


5.2.1 AB "Kauno energija" šilumos gamybos šaltiniai Kauno integruoto CŠT tinklo sistemoje veikiančių be KTE šilumos gamybos šalti-nių galia nurodyta 6 lentelėje.

6 lentelė. Šilumos gamybos šaltiniai be KTE.

Režimas Kuras, MW Šiluma, MW Kuras Maks. 360,6 335,4 g. dujos /

mazutas Min. 1,1 1

5.2.2 KTE esami įrenginiai KTE yra įrengtos 2 garo turbinos ir 3 garo katilai, kurie gali dirbti į vieną garo ko-lektorių ir tiekti garą bet kuriai garo turbinai. Kiekvieno iš katilų atskirai galia yra nepakankama užtikrinti garo turbinos T-100/120-130 nominalius parametrus, todėl papildomai modeliuojama, kad iki nominalaus (Maks.) garo turbinos veikimo rei-kės deginti gamtines dujas ar mazutą kituose garo katiluose. Duomenys taikomi 4 scenarijui.

7 lentelė. KTE elektrinės T-100/120-130 garo turbinos techniniai/ekonominiai gamybos rodik-liai

Režimas Kuras, MW

Šiluma, MW

Elektra, MW

Kuras

Maks. 371,2 215,7 105,6 g. dujos / mazutas Min. 136,5 76,0 31,7

Kondensacinis režimas (nominali galia) 370,1 0 120

* Esant dalinei kondensacijai, iš turbinos minimaliai galima nuimti 35 MW šilumos energijos.

8 lentelė. KTE elektrinės PT-60-130 garo turbinos techniniai/ekonominiai gamybos rodikliai

Režimas Kuras, MW

Šiluma, MW

Elektra, MW Kuras

Maks. (papildomai) 196,0 108,3 57,6 g. dujos / mazutas

Min. 73,3 36,5 19,2


Taip pat numatoma nagrinėti 3 vnt. PTVM-100 vandens šildymo katilus. Kiekvie-no iš katilo techniniai/ekonominiai gamybos rodikliai pateikti 9 lentelėje.

9 lentelė. PTVM-100 vandens šildymo katilų gamybos rodikliai

Režimas Kuras, MW Šiluma, MW Kuras Maks. 127,8 116 g. dujos /

mazutas Min. 11,6 11

5.2.3 Biokurą deginančių įrenginių darbas pagal plėtros scenarijus

1 scenarijus

KTE numatoma rekonstruoti esama BKZ-420 garo katilą, pritaikant jį deginti bio-kuro granulėmis ir gamtinėmis dujomis. Rekonstruoto katilo kartu su T-100/120-130 garo turbina techniniai/ekonominiai gamybos rodikliai pateikiami 10 lentelėje.


71

10 lentelė. KTE elektrinės T-100/120-130 garo turbinos techniniai/ekonominiai gamybos rodik-liai, kai garas tiekiamas iš biokuro katilo

Režimas Kuras, MW

Šiluma, MW

Elektra, MW

Kuras

Maks. (papildomai) 104,4 62,5 30,6 Gamtinės dujos Tarp. 279,3 153,2 75,0

Šiaudų ir medie-nos granulės

Min. 139,1 76,0 31,7 Kondensacinis režimas

(nominali galia)* 280 0 84,4


2 scenarijus

KTE numatoma rekonstruoti esama BKZ-420 garo katilą, pritaikant jį deginti bio-kuro granulėmis ir gamtinėmis dujomis. Taip pat numatoma įrengti iki 160 MW biokuro katilą su verdančio cirkuliuojančiojo sluoksnio pakura, kuriame būtų degi-nama smulkinta mediena ir šiaudai. Šie katilai dirbs į bendrą garo kolektorių ir energija bus gaminama abejomis esamomis garo turbinomis.


Režimas Kuras, MW

Šiluma, MW

Elektra, MW

Kuras


Šiaudų ir medie-nos granulės


(nominali galia)* 280 0 84,4


12 lentelė. KTE elektrinės PT-60-130 garo turbinos techniniai/ekonominiai gamybos rodikliai, kai garas tiekiamas iš biokuro katilo

Režimas Kuras, MW

Šiluma*, MW

Elektra, MW

Kuras

Maks. (papildomai)** 19,3 10,9 5,8 Gamtinės dujos Tarp. 189,5 97,5 51,8 Smulkinta medie-

na (70%)/šiaudai (30%)

Min. 108,0 49,1 25,9

* Papildomai įrengiamas 35-40 MW kondensacinis ekonomaizeris. ** Leidžiama tik tada kai bus gamyba T-100/120-130 turbinoje gamtinėmis dujomis.

3 scenarijus

KTE numatoma įrengti du iki 160 MW biokuro katilus su verdančio cirkuliuojan-čiojo sluoksnio pakuromis, kuriuose būtų deginama smulkinta mediena ir šiaudai. Šie katilai dirbs į bendrą garo kolektorių ir dirbs su T-100/120-130 garo turbina.



Režimas Kuras, MW

Šiluma*, MW

Elektra, MW

Kuras

Maks. (papildomai)*** 16,9 10,1 5,0 Gamtinės dujos Tarp. 375,6 207,5 100,6 Smulkinta medie-



(nominali galia)** 375,6 0 113,3

* Papildomai įrengiamas 35-40 MW kondensacinis ekonomaizeris. ** Esant dalinei kondensacijai, iš turbinos minimaliai galima nuimti 35 MW šilumos energijos. *** Leidžiama tik tada kai bus gamyba PT-60-130 turbinoje gamtinėmis dujomis.

4 scenarijus

KTE numatoma įrengti vieną iki 160 MW biokuro katilą su verdančio cirkuliuo-jančiojo sluoksnio pakura, kuriame būtų deginama smulkinta mediena ir šiaudai. Taip pat papildomai numatoma įrengti iki 90 MW biokuro katilas su ardynine pa-kura, kuriame būtų deginami šiaudai. Šie katilai dirbs į bendrą garo kolektorių ir dirbs su abejomis garo turbinomis.

14 lentelė. KTE elektrinės PT-60-130 garo turbinos techniniai/ekonominiai gamybos rodikliai, kai garas tiekiamas iš biokuro katilo

Režimas Kuras, MW

Šiluma*, MW

Elektra, MW

Kuras


Šiaudai Min. 75,6 36,5 19,2

15 lentelė. KTE elektrinės T-100/120-130 garo turbinos techniniai/ekonominiai gamybos ro-dikliai, kai garas tiekiamas iš biokuro katilo

Režimas Kuras, MW

Šiluma*, MW

Elektra, MW

Kuras

Maks. (papildomai) 192,7 111,6 60,2 Gamtinės dujos Tarp. 186,0 104,1 45,4 Smulkinta medie-



(nominali galia)** 186,0 0 55,8***

* Papildomai įrengiamas 35-40 MW kondensacinis ekonomaizeris. ** Esant dalinei kondensacijai, iš turbinos minimaliai galima nuimti 35 MW šilumos energijos. *** Dirbant kondensaciniu režimu ir naudojant garą iš šiaudų katilo bus galima papildomai pagaminti iki 31,4 MW elektros energijos.

5.3 Ekonominio vertinimo metodika ir prielaidos Scenarijų ekonominiam įvertinimui naudojami šie pagrindiniai ekonominio verti-nimo kriterijai:

1 Paprastas atsipirkimo laikas (PAL);

2 Diskontuotas atsipirkimo laikas (DAL);

3 Grynoji dabartinė vertė (GDV);

4 Vidinė grąžos norma (VGN);


73

5 Šilumos gamybos savikainos pokytis.

5.3.1 Diskonto norma Diskonto norma nustatoma remiantis VKEKK metodikoje dėl elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifų nustatymo pateikta formule [51]:

Em

RDRWACCr ed ×

−

×+×==

1

1

,

kur: D – skolintas kapitalas (finansavimo skolintomis lėšomis dalis), vieneto dalimis (0,7) [75];

E – nuosavas kapitalas (finansavimo nuosavomis lėšomis dalis), vieneto dalimis (0,3) [75];

Rd – skolinto kapitalo kaina (palūkanų norma) (6,99 %) [75];

Re – nuosavo kapitalo grąža (8,81 %) [75];

m – Lietuvoje taikomas pelno mokesčio tarifas, išreikštas vieneto dalimis (0,15).

Vertinimuose naudojama diskonto norma – lygi 8 %.

5.3.2 Šilumos gamybos savikaina Nepriklausomiems šilumos gamintojams, tame tarpe ir UAB Kauno termofikacijos elektrinei bene svarbiausias ekonominis veiklos rodiklis yra šilumos gamybos sa-vikaina, nuo kurios dydžio tiesiogiai priklauso parduodamos šilumos kaina, o taip pat galimybė konkuruoti tarp kitų šilumos gamybos šaltinių. UAB Kauno termofi-kacijos elektrinė turi nepriklausomo šilumos gamintojo statusą, tačiau tarifas yra reguliuojamas VKEKK. Tokiu būdu mažėjant šilumos gamybos savikainai įrengi-nyje, turės būti mažinama ir šilumos pardavimo kaina.

Atliekant šilumos gamybos savikainos pokyčių analizę, vadovaujamasi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta Šilumos kainų nustatymo me-todika [33]. Pagal pateikiamą šilumos kainų nustatymo metodiką prie sąnaudų pri-skiriamos: kintamosios, sąlyginai pastoviosios ir veiklos sąnaudos:

› Kintamosios sąnaudos – tai kuro, elektros energijos, vandens sąnaudos.

› Sąlyginai pastoviąsias sąnaudas sudaro šios pagrindinės dedamosios: materia-linės ir joms prilygintos sąnaudos, amortizaciniai atskaitymai, darbo užmokes-čio ir socialinio draudimo įmokos, įvairūs mokesčiai ir palūkanos. Daroma prielaida, kad projekto įgyvendinimui įmonė gaus paskolą 10 metų laiko-tarpiui, esant 7 % palūkanų normai.

› Veiklos sąnaudos – iš dalies susijusios ir priskiriamos prie vykdomos šilumos gamybos veiklos (materialinės ir joms prilygintos sąnaudos, nusidėvėjimas ir amortizaciniai atskaitymai, sąnaudos darbui ir kitiems su darbo santykiais su-


sijusiems mokesčiams apmokėti, kitos sąnaudos. Veiklos sąnaudos papildomai sudaro apie 1,5 % nuo pastoviųjų ir kintamųjų šilumos gamybos sąnaudų.

Nagrinėjamų scenarijų atveju labiausiai pasikeis kintamieji šilumos gamybos kaštai (kuro ir elektros sąnaudų eilutės), amortizaciniai atskaitymai, eksploataciniai kaš-tai, palūkanos. Kitos sąnaudų eilutės paliekamos esamame 2011 m. lygyje.

Šilumos gamybos savikaina bus gaunama sudėjus visas šilumos gamybos sąnaudas KTE elektrinėje ir jas padalinus iš patiekto į tinklus šilumos energijos kiekio nor-miniais metais.

5.3.3 Vertinamasis laikotarpis Vertinamasis laikotarpis – nuo 2012 m. iki 2035 m. Į scenarijus investuojama iki 2015 m. Naujos biokurą naudojančios įrangos nusidėvėjimo laikotarpis 20 metų.

5.3.4 Investicijų dydis Investicijos nustatytos, pagal kainas rinkoje. 16 lentelėje pateikiamos numatomos įgyvendinamų scenarijų investicijos.

16 lentelė. Numatomos scenarijų investicijos

Scenarijus Priemonės Investicija, mln. Lt

1 scenarijus

BKZ-420 garo katilo rekonstrukcija naudoti biokurą, biokuro ūkio statyba

250

3 vnt. PTVM-100 katilų rekonstrukcija 36

BKZ-420 garo katilo rekonstrukcija 25

Viso: 311

2 scenarijus

BKZ-420 garo katilo rekonstrukcija naudoti biokurą, biokuro ūkio statyba

250

Naujo iki 160 MW su CVS pakura garo kati-lo įrengimas

270

Naujo iki 35-40 MW KDE įrengimas 34



Viso: 615

3 scenarijus

Dviejų iki 160 MW su CVS pakura garo katilų įrengimas

540




Viso: 638

4 scenarijus

Naujo iki 160 MW su CVS pakura garo kati-lo įrengimas

270


Naujo iki 90 MW su ardynine pakura garo katilo įrengimas

150



75


Viso: 515

5 - "0" sce-narijus

2 vnt. BKZ-420 katilų rekonstrukcija 50


Viso: 86

5.4 Energijos išteklių ir energijos kainų prognozės

5.4.1 Gamtinių dujų kaina Numatoma, kad gamtinių dujų kaina tarptautinėse rinkose bus nustatoma pagal tai, kokios yra mazuto ir gazolio kainos, kurios labiausiai priklauso nuo naftos kainos. Lietuvai taip pat aktualus euro su JAV dolerio kursų santykis, nes litas yra susietas su euru pastoviu kursu, o tarptautinėse rinkose už energetinius išteklius atsiskaito-ma daugiausia JAV doleriais. Todėl skaičiuojant bazinę gamtinių dujų kainą gali-ma remtis formule [76]:

Ks = ((0,3 × M + 0,7 × 0,4335 × G)2 + 702)0,5 / C,

kur:

Ks – bazinė dujų kaina (EUR/1000 m3);

M – mazuto (kurio sudėtyje esama 1% sieros) pastarųjų 6 mėnesių vidutinė kaina (USD/t);

G – dyzelinio kuro kaina (USD/t);

C – euro ir JAV dolerio kursas (JAV dolerių už 1 eurą), vertinant pastarųjų 3 metų statistiką, buvo 1,3681 [78], Nustatant bazinę gamtinių dujų kainą 2012 m. ir paskesniais metais naudojamas 1,3681 EUR/USD santykis.

Ilgalaikės naftos kainos prognozės remiasi JAV vyriausybės Energetikos informa-cijos administracijos tarnybos parengta metine ataskaita [77]. Joje nurodytos naftos ir kitų energijos išteklių kitimo kainos iki 2035 m. Naftos kainų kitimo grafikas pateiktas 24 pav.


24 pav. Istorinė ir prognozuojama naftos kaina (1980–2035 m) [77]

OPEC šalys siekdamos užsitikrinti stabilias organizacijai priklausančių šalių paja-mas reguliuoja į rinką tiekiamos naftos kiekius, o tuo pačiu ir rinkos kainas. Todėl mažai tikėtina, kad bus pasiektas aukštų kainų scenarijus, kuomet su OPEC šalimis pradės konkuruoti alternatyvios kuro rūšys ar šalys, kuriose naftos gavyba neper-spektyvi dėl techninių ar ekonominių priežasčių. Taip pat mažai tikėtinas žemų kainų variantas, kuomet žymiai padidėja naftos išgavimas Rusijoje, Kaspijos jūros šalyse bei OPEC šalyse. Todėl tolimesniame vertinime naudojamos bazinio scena-rijaus planuojamos naftos kainos [78].

Skaičiuojant dujų kainas vertinamos mazuto ir dyzelino kainos, kurių kitimas ati-tinka naftos kainų kitimo tendencijas.

Mazutas ir dyzelinas yra naftos produktai. Naftos produktų kainos įtakojamos ne vien naftos kainų kitimų, bet taip pat kinta dėl perdirbėjų maržos, kuro poreikių ir kitų veiksnių. Priimama, kad galimi mazuto ar dyzelino poreikių kitimai yra įver-tinti prognozuojamoje naftos kainoje, kuri įvertinta pagal pasaulinę naftos produktų paklausą ir žalios naftos pasiūlą.

Skirtumas tarp pasaulinių naftos kainų ir produktų kainų yra naftos perdirbėjo mar-ža, kuri turi padengti naftos perdirbimo gamyklų veiklos sąnaudas bei užtikrinti veiklos pelną. Pastarųjų 3 metų laikotarpiu mazuto kaina vidutiniškai buvo 6,6 kar-to didesnė nei atitinkamo laikotarpio naftos kaina, o dyzelino kaina buvo didesnė apie 10 kartų.

Faktinė gamtinių dujų kaina su tiekimo dedamąja apskaičiuojama pagal formulę [76]:

Kn=Qf/7900 × Ks + Kr,

kur:

Kn – faktinė dujų kaina (Lt/1000 m3);

Qf – faktinė dujų šiluminė vertė (kcal/m3);

Ks – bazinė gamtinių dujų kaina (Lt/1000 m3);

0

50

100

150

200

250

1980

1982

1984

1986

1988

1990

1992

1994

1996

1998

2000

2002

2004

2006

2008

2010

2012

2014

2016

2018

2020

2022

2024

2026

2028

2030

2032

2034

Naf

tos

kain

a, 2

009

m. J

AV

do

leri

s/b

are

lį Aukštų kainų scenarijus Žemų kainų scenarijus

Bazinis kainų scenarijus


77

Kr – pardavėjui nustatyta viršutinė gamtinių dujų tiekimo riba (Lt/1000m3).

Gamtinių dujų faktinė Qf šiluminė vertė vidutiniškai siekia 7997 kcal/m3. Numa-toma, kad tokia išliks ir planuojamuoju laikotarpiu. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija AB "Lietuvos dujoms" gamtinių dujų tiekimo kainos viršutinę ribą 2008–2012 m. nustatė 53,27 Lt/1000 nm3 be PVM [94].

Numatoma, kad vertinamuoju periodu gamtinių dujų tiekimo, perdavimo ir skirs-tymo kainos vartotojams kis pagal šalies BVP rodiklius. Prie bazinių gamtinių dujų kainų įvertinama kaina už gamtinių dujų tiekimo, perdavimo ir skirstymo veiklas. Numatoma, kad šiuo metu esančios kainos iki 2025 m. kis pagal šalies bendrojo vidaus produkto kitimo prognozes. Taip pat, daroma prielaida, kad šalies ūkis bus toliau modernizuojamas ir bus sutaupoma kasmet iki 3 % energijos (taip pat ir kitų sąnaudų) vienam sukurtam BVP vienetui lyginant su 2012 m. atitinkamu rodikliu.

BVP kaita planuojama atsižvelgiant Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Banko ir Europos Komisijos skelbiamomis trumpalaikėmis (iki 3 metų) Lietuvos ekonomikos rodiklių projekcijomis. Kadangi prognozės yra trumpalaikės, žiūrint ilgalaikėje perspektyvoje, BVP kitimas neturėtų būti didesnis negu 2 % kas metai, t. y. atitikti labiau konservatyvų kitimą. Prognozuojami BVP kitimo rodik-liai pateikiami žemiau 17 lentelėje.

17 lentelė. Makroekonominių rodiklių prognozė.

Rodiklis 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015-2035 m.

vidutinis

Finansų ministerijos prognozės [79] 5,8 % 2,5 % 3,7 % 3,4 %

Naudojamas kon-servatyvus 2%

Lietuvos banko prognozes [80] 5,1 % 2,5 % 2,6 %

Europos komisijos prognozės [81] 5,9 % 2,4 %

Vidutinis šaltinių: 5,6 % 2,5 % 3,2 % 3,4 %

Prie gamtinių dujų bazinės kainos reikia pridėti jų perdavimo ir skirstymo dedamą-sias. KTE per metus yra sunaudojama daugiau kaip 15 mln. nm3 gamtinių dujų, todėl taikomos VII grupės gamtinių dujų vartotojų skirstymo kainos – už gamtinių dujų skirstymą 55,03 Lt/1000 nm3 be PVM. Gamtinių dujų perdavimo Lietuvos dujotiekiais iki 1 mlrd. m3/metus kaina yra 14,98 Lt/1000 nm3 be PVM, o pas-tovioji gamtinių dujų perdavimo dalis gali būti skaičiuojama keliais būdais [82]. Kadangi šilumos tiekimo apimtys labai keičiasi priklausomai nuo sezono, tai galėtų būti taikomas trumpalaikių dujų perdavimo kainos (užsakomų mėnesiui arba parai) kurios nurodytos 18 lentelėje.

18 lentelė. AB "Lietuvos dujos" gamtinių dujų kaina už trumpalaikius užsakomus pajėgumus [82]

Mėnesiai Kaina (be PVM) už pajėgumus, užsakomus mė-

nesiui, Lt / pajėgumų vienetą (tūkst. m3 / parą / mėnesį)

Kaina (be PVM) už pajėgumus, užsakomus parai,

Lt / pajėgumų vienetą (tūkst. m3 / parą)

Sausis 2670,81 178,05

Vasaris 3004,66 200,31


Mėnesiai Kaina (be PVM) už pajėgumus, užsakomus mė-

nesiui, Lt / pajėgumų vienetą (tūkst. m3 / parą / mėnesį)

Kaina (be PVM) už pajėgumus, užsakomus parai,

Lt / pajėgumų vienetą (tūkst. m3 / parą)

Kovas 1335,4 89,03

Balandis 667,7 33,39

Gegužė 534,16 26,71

Birželis 534,16 26,71

Liepa 534,16 26,71

Rugpjūtis 534,16 26,71

Rugsėjis 534,16 26,71

Spalis 667,7 33,39

Lapkritis 1335,4 89,03

Gruodis 2003,1 133,54

Pagal trijų metų (2009–2011 m.) vidurkį iš KTE į Kauno miesto CŠT tinklą per metus buvo patiekiama 1375 GWh šilumos energijos. Priimant, kad šilumos gamy-bos efektyvumas deginant gamtines dujas yra 90 %, per metus šilumos gamybai KTE gali būti sudeginama (šilumos gamybai) apie 164 mln. nm3 gamtinių dujų. Apskaičiuota, kad už galią sumokama apie 18,3 mln. Lt/metus, o už gamtinių dujų pajėgumus – vidutiniškai apie 112 Lt/1000 nm3 be PVM.

Įvedus į eksploataciją naujus biokuro pajėgumus KTE (140–150 MW šilumos no-minalus galingumas ir vertinant, kad 70 MW bus minimali galia), kurie dirbs pirmu prioritetu, gaunama, kad per metus bus sudeginama (šilumos gamybai) iki 84 mln. nm3 gamtinių dujų, o metinis mokestis už gamtinių dujų perdavimo pajė-gumus siektų apie 9,1 mln. Lt. Todėl apskaičiuotas mokestis už gamtinių dujų per-davimo pajėgumus yra 109 Lt/1000 nm3 be PVM. Skaičiavimai yra preliminarūs, tačiau gali būti toliau naudojami vertinimams turint omenyje, kad visi ateityje esan-tys mokėjimai bus diskontuojami ir taip sumažinama galimos kuro kainos paklai-dos įtaka.

Daroma prielaida, kad gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo dedamosios nuo 2012 m. augs pagal Lietuvos BVP kitimo tendenciją.


79

25 pav. Istorinių ir prognozinių gamtinių dujų kainų palyginimas su naftos kaina

Gamtinių dujų kaina galutiniams vartotojams apskaičiuojama kaip bazinės, tieki-mo, skirstymo ir perdavimo dedamųjų suma. 25 pav. pateiktas gamtinių dujų ir naf-tos kainų kitimo grafikas esant baziniam šilumos gamybos scenarijui.

Įtaką gamtinių dujų kainoms gali padaryti 2014 m. planuojamas pastatyti suskys-tintų gamtinių dujų (SGD) terminalas. SGD terminalas leis Lietuvai įsivežti gamti-nes dujas iš įvairių tiekėjų. Per metus terminalo pajėgumas siektų 2–3 mlrd. m3. Toks dujų kiekis galėtų patenkinti šalies dujų poreikį. [83]

Planuojama, kad SGD terminalas leis sumažinti šiuo metu iš vieno tiekėjo įsigyja-mų gamtinių dujų kainą.

5.4.2 Mazuto kaina Vertinimuose naudojams mazuto kaloringumas – 0,955 tne/t.

Lietuvos rinkoje parduodamas mazutas turintis iki 1 % ir virš 1 % sieros. Pagal turimą VKEKK šilumos tiekimo įmonių įsigyjamo kuro kainų suvestinę, per pasta-ruosius 3 metus buvo pastebimas mazuto kainos augimas priklausomai nuo to kaip kito mazuto, turinčio iki 1 % sieros, kaina pasaulinėje rinkoje. Kadangi mazuto kaina pasaulinėje rinkoje išreikšta JAV doleriais [84], o VKEKK informacija pa-teikta litais [64], pasinaudojant Lietuvos banko valiutų kursų statistika [78], buvo sudarytas grafikas (žr. 26 pav.) parodantis buvusį mazuto kainos kitimą Lietuvos ir pasaulinėje rinkose.

0

20

40

60

80

100

120

140

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

sau

sis

kova

sge

gužė

liep

aru

gsė

jisla

pkr

itis

sau

sis

kova

sge

gužė

liep

aru

gsė

jisla

pkr

itis

sau

sis

kova

sge

gužė

liep

aru

gsė

jisla

pkr

itis

2012

2014

2016

2018

2020

2022

2024

2026

2028

2030

2032

2034

Naf

tos

kain

a, U

SD/b

are

lį

Gam

tin

ių d

ujų

kai

na,

Lt/

tne

Gamtinių dujų kaina Naftos kaina


26 pav. Istorinių ir prognozinių mazuto kainų palyginimas Lietuvos ir pasaulinėje rinkose

Nustatyta, kad vidutiniškai per 2009–2011 metus mazuto turinčio iki 1 % sieros kaina sutapo su pasaulinėje rinkoje esančia mazuto kaina, o sieringo mazuto kaina buvo 1,2 karto didesnė. Priėmus sąlygą, kad JAV dolerio kursas ateityje vidutiniš-kai bus 2,5237 Lt/USD (arba 1,3681 USD/EUR, žr. 5.4.1 skyriuje), pagal numato-mą mazuto kainą pasaulinėje rinkoje galima prognozuoti kokia bus kaina Lietuvos rinkoje. 26 pav. pateiktas istorinių ir prognozuojamų mazuto kainos Lietuvos rin-koje palyginimas su pasauline rinkos kaina.

5.4.3 Biokuro kaina Vertinimuose priimama, kad sudeginus vieną toną biokuro galima gauti 0,216 tne šilumos.

27 pav. Istorinių ir prognozinių biokuro kainų palyginimas su gamtinių dujų kaina [64]

Biokuro kainos prognozavimas remiasi istoriniais VKEKK duomenimis ir tam tik-romis prielaidomis. Biokuro kaina per pastaruosius 3 metus (2009–2011 m.) nežy-miai, bet didėjo (žr. 27 pav.). Palyginus su gamtinių dujų kainos augimo tempais, biokuro kainos augimas buvo lėtesnis. Todėl ilgainiui nuo 2009 m. susidarė vis didesnis šių kuro kainų skirtumas. Tačiau galima pastebėti tendenciją, kad augant gamtinių dujų kainai, auga ir biokuro kaina. Todėl prognozuojant biokuro kainą

0

250

500

750

1000

1250

1500

1750

2000

2250

2500

2750

3000

sau

sis

kova

s

gegu

žė

liep

a

rugs

ėjis

lap

krit

is

sau

sis

kova

s

gegu

žė

liep

a

rugs

ėjis

lap

krit

is

sau

sis

kova

s

gegu

žė

liep

a

rugs

ėjis

lap

krit

is

2012

2014

2016

2018

2020

2022

2024

2026

2028

2030

2032

2034

2009 m. 2010 m. 2011 m. Prognozė

Lt/t

ne

Mazuto iki 1% sieros kaina pasaulinėje rinkoje, Lt/tne

Mazuto iki 1% sieros kaina Lietuvos rinkoje, Lt/tne

Mazuto virš 1% sieros kaina Lietuvos rinkoje, Lt/tne

0

300

600

900

1200

1500

1800

2100

2400

2700

sau

sis

kova

s

gegu

žė

liep

a

rugs

ėjis

lap

krit

is

sau

sis

kova

s

gegu

žė

liep

a

rugs

ėjis

lap

krit

is

sau

sis

kova

s

gegu

žė

liep

a

rugs

ėjis

lap

krit

is

2012

2014

2016

2018

2020

2022

2024

2026

2028

2030

2032

2034

2009 m. 2010 m 2011 m. Prognozė

Ku

ro k

ain

a, L

t/tn

e

Biokuro kaina (pagal istorines tendencijas)

Biokuro kaina (iki 30 % gamtinių dujų kainos skirtumo)

Biokuro kaina (esamas skirtumas)



81

atsižvelgiama į tai kaip kis šiuo metu pagrindinio CŠT įmonių kuro – gamtinių du-jų kaina. Biokuro kainos prognozė pateikiama trimis galimais scenarijais:

› Biokuro kaina pagal istorines tendencijas – vertinta 2009 m. birželio mėn. – 2011 m. gruodžio mėn. laikotarpio biokuro kainos kitimo tendencija. Šiame laikotarpyje biokuro kaina augo vidutiniškai 57,2 Lt/tne per metus.

› Biokuro kaina išlaikant esamą gamtinių dujų ir biokuro kainų sąlyginį skir-tumą. Vertinimams priimta paskutinių 6 mėnesių (2011 m. liepos mėn. – 2011 m. gruodžio mėn.) biokuro ir gamtinių dujų kainų sąlyginis skirtumas, t. y. išlaikomas 53 % skirtumas tarp kuro kainų.

› Biokuro ir gamtinių dujų kainos skirtumas ilgainiui nuo šiuo metu esančio 53 % skirtumo iki 2035 m. mažės maždaug iki 30 %. Tokia sąlyga galima nes didėjant biokuro paklausai tiek šalies, tiek užsienio rinkose, numatomas spar-tesnis šio ištekliaus kainos augimas lyginant su gamtinių dujų kaina. Šis bio-kuro kainos kitimo scenarijus yra labiausiai tikėtinas, todėl jis toliau naudoja-mas vertinimuose.

27 pav. pateikiami istoriniai ir prognozuojami biokuro kainų duomenys, esant skir-tingiems biokuro kainų kitimo scenarijams, o taip pat palyginimas su gamtinių dujų kaina.

5.4.4 Biokuro granulių kaina 1 ir 2 scenarijaus įgyvendinimo atveju, biokuro katile pagrindinis kuras bus šiaudų ir medienos granulės (papildomas kuras gamtinės dujos). Sudeginus vieną toną šiaudų granulių galima gauti 0,387 tne šilumos, medienos granulių – atitinkamai 0,413 tne. Biokuro granulių kaina daugiausiai priklauso nuo to, kokia yra naudoja-mos žaliavos kaina (šiaudų ir medžio pjuvenų). Taip pat įtraukiami paskolų grąži-nimo ir amortizaciniai, bei eksploataciniai granulių gamybos kaštai. Pagal šiaudų kuro naudojimo technologijų įvertinimo studiją [85], šiaudų granulių gamybos eksploataciniai kaštai dideliuose jų gamybos įrenginiuose gali siekti 180 Lt/tne, o jų įrengimo kapitalo kaštai apie 440 Lt/tne (viso 620 Lt/tne pastoviųjų kaštų). Pagal VKEKK statistinius kuro kainų šalyje duomenis, per pastaruosius 3 metus medie-nos granulių gamybos pastovieji kaštai sudarė maždaug 550 Lt/tne, darant prielai-dą, kad medienos granulių gamybos žaliava yra medienos drožlės. Taip pat paste-bėta, kad šiaudų kaina per metus augo vidutiniškai 6,4 %, medienos drožlių – 9,2 %, biokuro – 8,6 %. Prognozuojant pagrindinės biokuro granulių žaliavos kainą, remiamasi biokuro kainos (iki 30 % gamtinių dujų kainos kitimo skirtumo) tenden-cija, atsižvelgiama į anksčiau paminėtas tendencijas – šiaudų kaina augs lėčiau nei medienos drožlių bei įtraukiami pastovūs granulių gamybos kaštai.


28 pav. Istorinių ir prognozinių biokuro (tame tarpe ir šiaudų bei medienos granulių) kainų prognozė

28 pav. pateikiami istoriniai ir prognozuojami biokuro kainų duomenys esant skir-tingiems biokuro kainų kitimo scenarijams ir jų palyginimas su gamtinių dujų kai-na.

5.4.5 Elektros energijos kaina Elektros energijos kaina galutiniams vartotojams sudaro šios dedamosios:

› Elektros gamybos kaina (įsigijimo rinkoje kaina); › Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kaina (VIAP kaina); › Perdavimo kaina; › Sisteminių paslaugų kaina; › Tiekimo kaina; › Skirstymo kaina (vidutinės ir žemos įtampos tinklais); › PVM.

Rinkos kainos prognozės

Lietuvoje nuo 2010 m. veikia elektros rinka BaltPool [86]. Vidutinės elektros ener-gijos kainos Lietuvos elektros rinkoje per pastaruosius 3 metus buvo tokios:

› 2009 m. – 118,1 Lt/MWh; › 2010 m. – 160,27 Lt/MWh; › 2011 m. – 156,24 Lt/MWh.

Uždarius Ignalinos atominės elektrinės II reaktorių 2009 m. pabaigoje, elektros energijos kaina 2010 m. Lietuvos elektros rinkoje šoktelėjo vidutiniškai 36 %. Ta-čiau 2011 m. kaina Lietuvos elektros biržoje sumažėjo ir bendras elektros energijos kainos augimas rinkoje po atominės elektrinės uždarymo buvo panašus kaip prog-nozuota – 30 %.

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

sau

sis

kova

s

gegu

žė

liep

a

rugs

ėjis

lap

krit

is

sau

sis

kova

s

gegu

žė

liep

a

rugs

ėjis

lap

krit

is

sau

sis

kova

s

gegu

žė

liep

a

rugs

ėjis

lap

krit

is

sau

sis

kova

s

2012

2014

2016

2018

2020

2022

2024

2026

2028

2030

2032

2034

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

Prognozė

Ku

ro k

ain

a, L

t/tn

e

Gamtinių dujų kaina Šiaudų kaina Medžio drožlių kaina

Biokuro kaina Šiaudų granulių kaina Medžio granulių kaina


83

29 pav. Vidutinės elektros energijos kainos 2011 m. biržose [86]

Baltijos šalyse 2011 m. elektros kaina vietinėse biržose buvo panaši kaip ir Lietu-voje. Lietuvoje vidutiniškai 8 % elektros energijos kaina rinkoje buvo mažesnė nei Suomijoje ir Švedijoje (NordPool) rinkoje. Vertinant NordPool sisteminę kainą – skirtumas 9 %.

Šiame ir tolesniame periode elektros energijos kaina turėtų priklausyti ir nuo elekt-ros energijos jungčių su Vakarų Europos ir Skandinavijos šalimis atsiradimo, ku-rios tikėtina, kad bus pastatytos iki 2020 metų. Aktualiausios elektros rinkos yra Lenkijos ir Nordpool, bei galimybė nusipirkti elektros energijos iš Rytų Europos rinkos dalyvių (Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir t.t.). Elektros rinkos kaina iš da-lies priklauso nuo naftos kainos arba tiksliau nuo to kokia bus gamtinių dujų kaina. Tačiau aplinkinėse elektros rinkose sukoncentruota didelė dalis atsinaujinančių energijos gamybos šaltinių, o taip pat importuojama nemažai elektros energijos pagamintos atominėse elektrinėse, kuriose kuro dedamoji tėra 10-20 % galutinės elektros gamybos kainos dalies. Elektros kainos ir naftos kainos maksimumai nesu-tampa ir skirtumas yra maždaug 4–6 mėnesiai. Kadangi prognozuojamos elektros energijos kainos naudojamos kaip vidutinės metinės, buvo nustatyti vidutiniai me-tiniai koeficientai kokiu santykiu elektros energijos kaina priklauso nuo naftos kai-nos. Elektros energijos kainos kitimas NordPool elektros rinkoje atitiko vidutiniš-kai 90 % naftos kainos kitimą. Įvertinus 9 % galimą skirtumą tarp NordPool kainos ir Lietuvos rinkoje, galima prognozuoti kokia bus elektros rinkos kaina Lietuvoje. Istorinės ir prognozuojamos elektros kainos rinkose pateiktos 30 pav.

0

25

50

75

100

125

150

175

200

Vokietija Suomija Švedija Lenkija Lietuva Estija

Lt/M

Wh


30 pav. Istorinių ir prognozinių elektros ir naftos kainų rinkose palyginimas

VIAP ir jo kainos prognozė

VIAP biudžetas kiekvienais metais tvirtinamas Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu. Pagal viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašą (VIAP aprašas) [37], VIAP elektros energijos gamyba yra remiama, kai:

› gamintojai elektros energijai gaminti naudoja atsinaujinančius energijos ištek-lius;

› gamintojai gamina elektros energiją termofikaciniu režimu bendrojo elektros ir šilumos energijos gamybos ciklo elektrinėse ir tiekia šilumą į aprūpinimo ši-luma sistemas;

› nustatyta tvarka mokamos gamintojams, kuriems VIAP lėšos būtinos užtikri-nant elektros energijos tiekimo saugumą ir energetikos sistemos rezervus nu-statytosiose elektrinėse.

VIAP apraše, numatyta, kad VIAP mokestį moka visi elektros energijos vartotojai ir elektros energijos gamybos leidimus turintys fiziniai ir juridiniai asmenys, gami-nantys energiją ir vartojantys ją savo įmonės ūkiniams poreikiams ar tiekiantiems elektros energiją jos teritorijoje esančių juridinių ar fizinių asmenų ūkiniams porei-kiams. VIAP mokestis netaikomas sunaudotai elektros energijai, kuri naudojama užtikrinti elektros gamybos technologinį procesą – priskirtos sąnaudos elektros energijos gamybai.

Gamintojai atitinkantys VIAP apraše nurodytas sąlygas ir gaunantys VIAP fonde numatytas lėšas, jas gali gauti po vieno einamojo mėnesio laikotarpio iš VIAP lėšų administratoriaus. VIAP lėšų administratorius Lietuvoje yra elektros perdavimo sistemos operatorius AB Litgrid.

KTE pagaminta ir patiekta į tinklą elektros energija atitinka VIAP teikimo sąlygas. Iš elektrinės elektros energija yra parduodama rinkos sąlygomis elektros biržoje arba pagal dvišales sutartis, tačiau mėnesio laikotarpiu VIAP lėšų administratorius perveda skirtumą tarp nustatytos remtinos ir biržoje ar pagal dvišales sutartis su-prekiautos kainos, jeigu ji nėra žemesnė nei nustatyta rinkos kaina, kuri apskaičiuo-

0

50

100

150

200

250

300

350

Sa

usi

sV

asa

ris

Ko

vas

Bal

an

dis

Ge

gu

žėB

irže

lis

Lie

pa

Ru

gpjū

tis

Rug

sėji

sS

pal

isLa

pkr

itis

Gru

od

isS

au

sis

Vas

ari

sK

ova

sB

ala

nd

isG

eg

užė

Bir

želi

sLi

ep

aR

ugp

jūti

sR

ugsė

jis

Sp

alis

Lap

krit

isG

ruo

dis

Sa

usi

sV

asa

ris

Ko

vas

Bal

an

dis

Ge

gu

žėB

irže

lis

Lie

pa

Ru

gpjū

tis

Rug

sėji

sS

pal

isLa

pkr

itis

Gru

od

is2

012

20

132

014

20

152

016

20

172

018

20

192

020

20

212

022

20

232

024

20

252

026

20

272

028

20

292

030

20

312

032

20

332

034

20

35

2009 m. 2010 m. 2011 m. Prognozė

Lt/v

nt.

NordPool, Lt/MWh

BaltPool, Lt/MWh

Nafta, Lt/brl.


85

jama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka. Jeigu parduodamos elektros energijos kaina yra žemesnė nei nustatyta rinkos kaina, VIAP mokesčio dalis mažinama iki, kad nebūtų viršijama nustatyta VIAP mokes-čio dalis.

Pvz., patvirtinta 2012 m. rinkos kaina yra 15,5 ct/kWh, o superkamos tam tikro kie-

kio elektros energijos kaina iš KTE elektrinės yra 27,66 ct/kWh [90], tai VIAP mak-

simali dalis šiai elektrinei yra 12,16 ct/kWh padauginta iš patiektos elektros energi-

jos į tinklą. Kitaip tariant, jeigu elektrinė gali parduoti elektros energiją rinkoje tik

už 14 ct/kWh, tai remtinas elektros energijos tarifas bus: 14+12,16=26,16 ct/kWh, o

ne 27,66 ct/kWh.

Daroma prielaida, kad visa elektros energija pagaminta KTE elektrinėje iš biokuro biržoje ar pagal dvišales sutartis bus parduodama už vidutinę rinkos kainą.

Parduodamos remiamos elektros energijos pagamintos termofikaciniu režimu KTE apimtys kas metai mažėjo. Numatoma, kad tokia panaši tendencija išliks ir ateityje, nes bendrosios termofikaciniame režime pagamintos elektros energijos rėmimo apimtys Lietuvoje mažės nuo 900 iki 600 GWh/metus, laikotarpyje nuo 2012 iki 2015 m. [36]. Išlikus tom pačioms termofikacijos rėmimo apimtims iki 2020 m. daroma prielaida, kad KTE po 2020 m. (žr. 19 lentelę) nebegaus kvotų elektros energijai pagamintai ne iš biokuro ir turės ja prekiauti biržoje arba pagal dvišales sutartis. Istorinės ir planuojamos remtinos termofikacinės elektros energijos atitin-kančios VIAP aprašo sąlygas, apimtis pateikiamos lentelėje.

19 lentelė. Termofikaciniu režimu pagamintos elektros istorinės ir prognozuojamos kvotos Lie-tuvoje ir KTE

Energijos šaltinis

2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

Faktiškai paskirta Prognozė

Lietuvai 1140,3 1050 1020,27 900 800 700 600 500 400 300 200 100

KTE 374,4 315,2 250 317,79 235,4 166,7 111,1

31 pav. VIAP biudžeto ir kainos istoriniai duomenys

3,95 3,72

6,39

4,73

6,01

7,04

0

1

2

3

4

5

6

7

8

0

100

200

300

400

500

600

700

800

2007 2008 2009 2010 2011 2012

VIA

P k

ain

a, c

t/kW

h

VIA

P b

iud

žeta

s, M

ln.

Lt

Kitos VIAP

Strateginiai projektai

Ignalinos AE VIAP

Termofikacinių elektrinių VIAP

Atsinaujinančių šaltinių VIAP

Lietuvos elektrinės VIAP

VIAP kaina, ct/kWh


Vertinant KTE modernizavimo scenarijus daroma prielaida, kad elektros energija, pagaminta naudojant biokurą, bus superkama už 35 ct/kWh. Šiuo metu VKEKK patvirtinta maksimali elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinan-čius energijos išteklius, įrenginiuose, kurių įrengtoji galia didesnė nei 5000 kW, tarifas – 37 ct/kWh [90]. Tikroji elektros energijos, pagamintos iš bio-kuro, supirkimo kaina bus nustatyta aukciono metu.

Bus superkama visa pagaminta ir patiekta į tinklą elektros energija. Rėmimo laiko-tarpis – 12 metų nuo leidimo elektros gamybai išdavimo dienos, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme [13]. Papildo-mai su LITGRID AB susitarta, kad elektros, pagamintos iš AEI, skatinimas numatomas 110 MW galiai (tiekimas į tinklą). Tai yra KTE ketina dalyvauti aukcione dėl 110 MW galios kvotos. Likusi elektros energija pagaminta ir nesu-vartota įrenginyje iš AEI bus parduodama už rinkos kainą. Pasibaigus 12 metų rė-mimo laikotarpiui, visa elektros energija bus parduodama rinkos kaina.

VIAP kaina priklauso nuo to, kokios numatytos VIAP rėmimo apimtys kiekvienais metais, o taip pat koks yra prognozuojamas elektros energijos galutinis vartojimas. VIAP kaina sunku prognozuoti, nes ji priklauso nuo daugelio dalykų. VIAP biu-džeto kitimo ir VIAP kainos priklausomybė pateikta 31 pav.

Daroma prielaida, kad VIAP kaina laikotarpyje po 2012 m. bus lygi 7 ct/kWh ir neturėtų didėti. Tokia prielaida galima dėl šių priežasčių:

› Prognozuojama, kad elektros energijos vartojimo poreikis ateityje turi tenden-ciją didėti.

› Prognozuojama, kad atsinaujinančių energijos šaltinių VIAP dalis didės, o termofikacijos VIAP turi tendenciją mažėti dėl mažinamų gamybos kvotų.

› Prognozuojama, kad strateginiams projektams VIAP dalis turėtų didėti.

Kitos elektros energijos dedamosios

Kitos elektros energijos dedamosios neprognozuojamos, nes jos mažai arba visai nesusijusios su vertinamais modernizavimo scenarijais ir neturės įtakos ekonomi-niam projekto gyvybingumui. Daroma prielaida, kad visa reikalinga elektros ener-gija ūkiniams poreikiams ir elektros gamybos technologiniam procesui užtikrinti elektrinėje bus pasigaminta pačioje elektrinėje.

5.4.6 Kitos gamybos sąnaudos

20 lentelė. Eksploatavimo kaštų pokytis [91]

Scenarijus Eksploatavimo kaštų padidėjimas,

Lt/MWh

1 scenarijus 10

2 scenarijus 10 (232 MW granulių katilui)

11,5 (medis/šiaudai katilui)+10 Lt/MWh ekonomaizeriui

3 scenarijus 11,5 (medis/šiaudai katilui) +10 Lt/MWh ekonomaizeriui

4 scenarijus 11,5 (medis/šiaudai katilui) +10 Lt/MWh ekonomaizeriui + 13,3 (šiau-


87

Scenarijus Eksploatavimo kaštų padidėjimas,

Lt/MWh dų katilui)

5 scenarijus -

21 lentelė. Elektros energijos sąnaudų pokytis

Scenarijus Papildomos elektros energijos sąnaudos,

kWh/MWh

1 scenarijus 16,5 (232 MW granulių katilui)

2 scenarijus 16,5 (232 MW granulių katilui)

24 (medis/šiaudai katilui)+5 ekonomaizeriui

3 scenarijus 24 (medis/šiaudai katilui)+5 ekonomaizeriui

4 scenarijus 24 (medis/šiaudai katilui) +5 ekonomaizeriui + 26 (šiaudų katilui)

5 scenarijus -

5.5 Aplinkosauginio vertinimo metodika ir prielaidos

5.5.1 Prielaidos dėl DKDĮ teršalų išmetimų Daroma prielaida, kad modernizavus esamus energijos gamybos įrenginius, KTE bus pasiektos reikalaujamos ribinių teršalų koncentracijų vertės pagal Europos Pa-rlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES, kurios bus taikomos nuo 2016 m. [1].

5.5.2 CO2 taršos rodikliai Vertinant CO2 emisijų pokytį iš KTE deginant kurą, taikomi šie emisijų faktoriai [38]:

› Gamtinėms dujoms – 1,8961 tCO2/1000 Nm3;

› Mazutui – 3,1091 tCO2/t.

› Malkoms, smulkintai medienai ir jos atliekoms, šiaudams – 0 tCO2/t.

5.5.3 ATL poreikis UAB Kauno termofikacijos elektrinė pagal direktyvą 2009/29/EB, iš dalies kei-čiančią Direktyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti ir išplėsti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą [3], iki 2020 m. gaus nemokamų ATL už šilumos energiją. Nemokamų ATL kiekis nusta-tytas pagal šilumos tiekimo veiklos lygį ir suteikiama 62,3 ATL/TJ šilumos energi-jos dauginant iš mažėjimo koeficiento, kuris nuo 2013 iki 2020 m. atitinkamai ma-žės nuo 80 % iki 30 %. Įmonė šilumos energijos gamybai galėtų gauti apie 1,5 mln. ATL. Reikalingas ATL kiekis, kai išlaikoma esama situacija (šilumos energija ga-minama gamtinėmis dujomis), siekia apie 2,3 mln. ATL.


Jeigu UAB Kauno termofikacijos elektrinė pasinaudos 2009/29/EB 10c straipsnio dėl išlygos dėl ATL suteikimo elektros energijai išimtimi, iki 2020 m. ji galėtų apie 0,4 mln. nemokamų ATL elektros energijos gamybai. Nemokami ATL už paga-mintą elektros energiją po 2020 m. nebus suteikiami.

Pagal direktyvos 2009/29/EB 10b straipsnio 4–7 dalis, 2027 m. nemokamų ATL šilumos energijai nebus skiriama [3]. Laikotarpyje nuo 2020 m. iki 2027 m. linijinis nemokamų ATL skyrimo koeficientas mažinamas nuo 30 % iki 0 %.

5.6 Socialinio vertinimo metodika ir prielaidos

5.6.1 Darbo vietų kūrimas Vietinių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai skatina šalies ekono-miką, mažina kuro importą, didina darbo vietų skaičių, o tai leidžia surinkti dau-giau su darbo santykiais susijusių mokesčių. Kadangi didžiąja dalimi AEI mažins gamtinių dujų suvartojimą, o gamtinių dujų išgavimo šalyje nėra, dėl kuro konver-sijos nenumatomas darbo vietų sumažėjimas. Numatoma, kad dėl planuojamos AEI plėtros bus sukurtos tiesioginės ir netiesioginės darbo vietos.

Tiesioginės darbo vietos – tai tos darbo vietos, be kurių tiesiogiai negalėtų būti naudingai panaudojami atsinaujinantys energijos ištekliai – žaliavos augintojai, tiekėjai, personalas dirbantis jėgainėse, įrangos gamintojai. Netiesioginės darbo vietos – tai moksliniai tyrimo institutai, įrangos tiekėjai, kitos darbo vietos.

Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo įtaka darbo vietų sukūrimui yra verti-nama pasinaudojant Vokietijos Taikomosios ekologijos instituto (Öko-Institut e.V. - Institute für angewandte Ökologie) sukurta GEMIS programa, leidžiančia įvertinti išorinius skirtingų technologijų panaudojimo efektus. [92] Programoje pateikiami 2005 m. Vokietijos energijos gamybos procesų duomenys bei aplinkinių šalių at-skirų procesų duomenys.

Planuojamose statyti biomasės elektrinėse bus naudojamas medienos ir šiaudų ku-ras. Pagal šio kuro vartojimo technologijų rodiklius buvo perskaičiuotas vidutinis galimas faktorius, įvertinantis įtaką darbo vietoms (žr. 22 ir 23 lenteles).

22 lentelė. Atsinaujinančių energijos išteklių (medienos) naudojimo įtaka darbo vietų kūrimui [92]

Darbo vietos Darbo vietų sukūrimas, žm./TWh sunaudojamo kuro

Medienos atliekų deginimas

Medienos skied-rų deginimas

Skaičiuotinas vidurkis

Tiesioginės darbo vietos 150,3 168,2 159,3

Per investicijas sukuriamos darbo vietos

230,3 60,2 145,3

Per pastovias sąnaudas suku-riamos darbo vietos

518,3 284,6 401,5

Per kintamas sąnaudas suku-riamos darbo vietos

148,1 39,1 93,6

Viso sukuriama darbo vietų 1047,1 552,1 799,6


89

23 lentelė. Atsinaujinančių energijos išteklių (šiaudų) naudojimo įtaka darbo vietų kūrimui [92]

Darbo vietos Darbo vietų sukūrimas,

žm./TWh sunaudojamo kuro

Tiesioginės darbo vietos 153,4

Per investicijas sukuriamos darbo vietos

65,5

Per pastovias sąnaudas suku-riamos darbo vietos

289,8

Per kintamas sąnaudas suku-riamos darbo vietos

595,8

Viso sukuriama darbo vietų 1104,6

Darbo vietų kūrimo įtaka šalies biudžetui

Kadangi dauguma pagrindinių energijos generavimo įrangos komponentų bus im-portuojama iš užsienio šalių, tai numatoma, kad tik iki 30 % investicijų duodamo efekto bus tiesiogiai juntama šalyje. Taip pat numatoma, kad iki 20 % darbo vietų dėl eksploatavimo taip pat bus sukuriama už šalies ribų.

Naujų darbo vietų kūrimas leis mažinti šalyje esančią bedarbystę, o taip pat surinkti papildomų lėšų į šalies biudžetą per mokesčius. Tiesioginės įplaukos į šalies biu-džetą susidės iš:

› Gyventojų pajamų mokesčio. Mokestis skaičiuojamas vadovaujantis gyvento-jų pajamų mokesčio įstatymu [39]. Taikoma 15 % dalis nuo bruto darbo už-mokesčio atėmus neapmokestinamų pajamų dydį (NPD), kuris priklauso indi-vidualiai nuo kiekvieno dirbančiojo. Daroma prielaida, kad NPD lygus 0 Lt. Tokia prielaida iš dalies teisinga valstybės lygiu, nes tiek gavę didesnes paja-mas gyventojai į rankas (kai NPD>0 Lt), tiek jų negavę (kai NPD=0 Lt), pini-gai daugiausia cirkuliuos vietinėje rinkoje didinant vartojimą ir taip liks vals-tybėje.

› Privalomo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio. PSD sudaro 6 % atskaitant nuo bruto darbo užmokesčio. Mokestis skaičiuojamas pagal Lietuvos Respub-likos valstybinio socialinio draudimo įstatymą [41]. Daroma prielaida, kad įmokos procentas ateityje nesikeis.

› Valstybinio sveikatos draudimo (VSD) mokesčio. VSD sudaro 3 % atskaitant nuo bruto darbo užmokesčio. Mokestis skaičiuojamas pagal Lietuvos Respub-likos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą [40]. Daroma prielaida, kad įmokos procentas ateityje nesikeis.

› Sodros mokesčio. Sodros mokestis sudaro 30,98 %, kurį į valstybės biudžetą sumoka darbdavys papildomai nuo bruto darbo užmokesčio. Mokestis skai-čiuojamas pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įsta-tymą [41]. Daroma prielaida, kad įmokos procentas ateityje nesikeis.

› Darbdavio įmokų į garantinį fondą. Mokestis sudaro 0,2 %, kurį į valstybės biudžetą sumoka darbdavys papildomai nuo bruto darbo užmokesčio. Mokes-


tis skaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymą [42]. Daroma prielaida, kad įmokos procentas ateityje nesikeis.

Numatoma taikyti vidutinį šalies bruto darbo užmokestį, o jo kitimas keisis pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktas prognozes iki 2015 m. – augi-mas numatomas vidutiniškai 4,3 %/metus. Daroma prielaida, kad toks kitimas bus ir vėlesniam laikotarpyje po 2015 m. 2011 m. vidutinis šalies ūkio su individualio-mis įmonėmis bruto darbo užmokestis siekė 2042 Lt [79].

5.6.2 Poveikis importo ir eksporto balansui Atsinaujinančių energijos išteklių didesnis naudojimas, sumažins importuojamo kuro kiekį. Daroma prielaidą, kad pagrindinio kuro (gamtinių dujų) importo viduti-nė kaina per 2016–2035 metus bus 1870 Lt/tne.

Kadangi mazutas yra šalutinis naftos perdirbimo produktas, kuris gali būti papil-domai panaudotas energijai gaminti, mazuto sunaudojimo sumažėjimo dėl atsinau-jinančių energijos išteklių platesnio naudojimo negalima vertinti kaip importuoja-mos naftos kiekio sumažėjimo.

5.6.3 Išoriniai kaštai dėl išvengtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų

Papildomas poveikis šalies pinigų balansui taip pat gali būti įvertintas per CO2 tar-šos kaštus. Nesudeginus iškastinio kuro, būtų išvengiama mokesčio už CO2, įren-giniuose, kurie priklauso ES prekybos ATL sistemai. Vertinimuose naudojama, kad ATL kaina nuo 2015 iki 2020 m. bus lygi 20 EUR/ATL [7]. Daroma prielaida, kad vėlesniam laikotarpiui po 2020 m. ATL kaina išliks 20 EUR/ATL.


91

6 Nagrinėjamų plėtros alternatyvų, suformuotų vadovaujantis Nacionalinės energetikos strategijos nuostatomis, aprašymas

6.1 Technologiniai sprendiniai Planuojamas rekonstruoti esamas 290 MW (1 ir 2 scenarijaus atveju), nauja koge-neracinė elektrinė (2 ir 3 scenarijaus atveju), taršos mažinimo priemonės (4 scenarijaus atveju) atitinka geriausias prieinamas technologijas (geriausiai priei-namus gamybos būdus – GPGB) pagal skelbiamas integruotos taršos ir kontrolės prevencijos rekomendacijas dideliems kurą deginantiems įrenginiams [93].

6.1.1 Apsirūpinimas biokuru ir logistika Apsirūpinimas biokuru planuojamiems energijos gamybos įrenginiams galės vykti dviem būdais: kelių transportu ir geležinkeliu. Biokuras įrenginiui turi būti ruošia-mas ištisus metus ir vežamas kaip galima mažesniais atstumais. Pagrindinis kuras rekonstruotame katile numatoma, kad bus medienos ir šiaudų granulės. Naujame biokurą deginančiame kogeneraciniame bloke numatoma, kad bus deginama smul-kinta mediena kartu su šiaudais.

Kelių transportas

Granulės iki jėgainės keliais bus transportuojamos tam skirtu specialiu granulių vežimo transportu, kuriame granulės bus atskirtos nuo atmosferos oro. Jėgainėje granulės bus saugomos uždarose talpyklose, kuriose griežtai kontroliuojamas drėgmės kiekis ir užtikrinama apsauga nuo atmosferinių kritulių.

Naujam kogeneracinės elektrinės bloko veikimo užtikrinimui biokuro aikštelėje bus numatytas atitinkamas (iškraunant lauke) iškraunamų vietų iš skiedrovežių skaičius. Šiaudai į jėgainę bus tiekiami ryšuliais, kurie vėliau bus smulkinami vie-toje arba granulėmis. Prieš patiekiant į pakurą bus paruošiamas medienos ir šiaudų kuro mišinys, kuris užtikrins optimalų katilo veikimą ir mažą korozijos lygį.


Geležinkelis

Iki KTE yra nutiesta geležinkelio atšaka. Įgyvendinant planuojamus plėtros projek-tus, gali būti reikalingi geležinkelio infrastruktūros išplėtimo darbai bei biokuro iškrovimo vietų iš geležinkelio transporto įrengimas.

Biokuro logistikos schema bus projektuojama, vadovaujantis GPGB, siekiant užtik-rinti kuo mažesnį veiklos keliamą triukšmą ir kuo mažesnę taršą kietosiomis dale-lėmis dėl biokuro krovimo darbų.

Detali biokuro transportavimo, krovimo, padavimo į įrenginį ir sandėliavimo te-chnologija bus sprendžiama techninio projekto rengimo metu.

6.1.2 Planuojamos energijos gamybos technologijos Planuojami diegti techniniai biokuro deginimo sprendiniai atitinka GPGB. Energiją gaminti planuojama naudojant kogeneracijos technologiją, kuri yra efektyvesnė nei atskira šilumos ir elektros energijos gamyba katilinėse ir kondensacinėse elektrinė-se. GPGB atitinka kelios biokuro deginimo technologijos:

› Biokuro deginimas ant ardyno. Ši biokuro deginimo technologija galima kati-lams, kurių šiluminė galia ne didesnė kaip 100 MW. Katilams, kurių galia di-desnė nei 20 MW, reikalingas papildomas ardyno aušinimas, kas iš esmės pa-brangina šią technologiją ir ji tampa brangesnė nei stacionariojo verdančiojo sluoksnio. Katiluose su ardynu naudojamas kuras turi būti geros kokybės ir frakcijos. Tokiuose katiluose susidaro didesnės terminės NOx emisijos, nes biokuro degimo temperatūra didesnė nei verdančiojo sluoksnio katiluose.

› Stacionariojo ir cirkuliuojančiojo verdančio sluoksnio technologijos. Techno-logija pritaikyta deginti įvairų kietą kurą (biomasę, durpes, šiaudus ir t. t.). Kuro degimo temperatūra yra sąlyginai žema (apie 850 oC), kas užtikrina že-mas termiškai susidarančias NOx emisijas. Daugeliu atvejų tai priimtiniausios technologijos katilų galiai viršijant 20 MW, nes yra pigesnės nei ardyno atve-ju.

› Biokuro dulkių deginimas degikliuose. Naudojant šią technologiją kuras (me-dienos ir/ar šiaudų granulės) sumalamas, tiekiamas į saugyklą, iš kurios pateka į kuro tiekimo/dozavimo sistemą ir biokuro dulkių degiklius. Pro degiklius su oro srautu dulkės įpučiamos į kūryklą, kurioje kuras dega visoje kūryklos erd-vėje. Tokį degimo procesą lengva reguliuoti, tačiau biokuro paruošimo įrengi-niai reikalauja papildomų investicijų ir eksploatacinių sąnaudų. Deginant bio-kuro dulkes pasiekiama aukšta degimo temperatūra (>1200 oC), todėl tokiuose katiluose susidaro didesnės terminės NOx emisijos nei ardyniniuose ar verdan-čio sluoksnio katiluose.

Atliekant katilų rekonstrukciją ir pritaikant juos biokuro deginimui paprasčiausia ir pigiausia yra įrengti ardyninę pakurą. Bet tai ši technologija esamuose garo kati-luose, dėl konstrukcinių skirtumų negali būti panaudota. Rekonstruotame 290 MW garo katile numatoma naudoti biokuro dulkių deginimo technologiją..


93

Numatoma, kad naujų iki 160 MW biokurą deginančio garo katilas bus su cirku-liuojančiu verdančiu sluoksniu (CVS), kuri panaši į stacionaraus verdančio sluoks-nio (SVS) kuro deginimo technologiją, tačiau yra keli esminiai skirtumai:

› CVS technologijos atveju naudojamas smulkesnis smėlis (0,5-1,5 mm);

› Verdančio sluoksnio paviršiaus apipūtimo greitis didesnis nei SVS atveju (siekia daugiau kaip 6 m/s greitį) ir tokiu būdu smėlio dalelės ir kuras iš ver-dančiojo sluoksnio pakeliami nuo jo ir yra nešami per visą degimo kamerą. Todėl reikalingas papildomas dalelių separatorius, kuris jas grąžintų atgal į pakūrą.

› CVS katiluose galimi aukštesni garų parametrai, palyginus su SVS, nes pasku-tinis perkaitintuvas yra sumontuotas kilpiniame tarpiklyje tarp ciklono ir kati-lo, o oras turi žymiai menkesnes korozines savybės negu galiniame dūmtaky-je.

Abi verdančiojo sluoksnio kuro deginimo technologijos leidžia sumažinti termiškai susidarančių NOx emisijas, nes degimo temperatūra yra žemesnė nei pvz., ardyno atveju ir siekia apie 800–950oC.

Taip pat kiek tai yra aktualu, galima mažinti SO2 emisijas, maišant kartu su smėliu sorbentą (kalkes). CVS kuro technologijos atveju SO2 emisijas techniškai galima sumažinti daugiau negu SVS atveju. Tai aktualu deginant labiau sieringą kurą (ak-mens anglį ar durpes).

Naudojant CVS ir SVS kuro deginimo technologijas, gali būti deginamas įvairus ir įvairios kokybės kietas kuras. Todėl nepakankant medienos atliekų, gali būti papil-domai deginami šiaudai, durpės, anglis, lignitas ir pan., išlaikant atitiktį aplinko-sauginiams reikalavimams.

Pasirinkta technologija yra pigesnė esant didesniems nei 20 MW biokuro katilams, o esant didesniems nei 100 MW galios katilams vienintelė galima technologija biokuro dulkių deginimas.

Šiaudų deginimui (4 scenarijaus atveju) numatoma įrengti katilą su judančiu ardy-nu, kurio galia dėl technologinių sumetimų ribojama iki 90 MW. Deginimo ant ardyno technologija paprastesnė nei CVS ar SVS atveju, be to galima bus deginti didesnį šiaudų kiekį (iki 100%), kuris CVS ar SVS atveju ribojamas iki 30%.

1 ar 2 scenarijaus atveju numatomas rekonstruoti esamas 290 MW garo katilas Planuojami katilo garo energijos gamybos parametrai:

› Numatoma garo katilo galia bus apie 232 MW arba 80% buvusios garo katilo galios.

› Deginimo technologija: kuro pulverizacija ir deginimas. › Garo gamybos nominalūs parametrai atitiks esamos garo turbinos T-

100/120-130-1 projektinius nominalius parametrus, tačiau našumas bus iki 20 % mažesnis.

› Naudingo veiksmo koeficientas (NVK) prie nominalios galios: apie 84–87 %. Konkretus NVK būtų žinomas atlikus pirkimą.


› NVK prie 50 % apkrovos: apie 80–83 %. Konkretus NVK būtų žinomas atlikus pirkimą.

Elektros energija bus gaminama esama garo turbina T-100/120-130-1 Perkaitintas garas iš katilų patenka į turbinos aukšto slėgio dalį. ASC (aukšto slėgio cilindre) atidirbusio garo dalis grįžta į katilą ir jis vėl yra perkaitinamas. Šio garo slėgis yra 25 bar ir jis nukreipiamas į vidutinio slėgio turbinos dalį, o po to į žemo slėgio dalį. Nominalūs garo turbinos energijos gamybos parametrai:

› Nominali elektros gamybos galia termofikaciniu režimu: apie 75-80 MWe;

› Nominali elektros galia kondensaciniu režimu: apie 84,4 MWe;

› Termofikacinis šilumos nuėmimas: apie 155-165 MWš;

› Naudingo veiksmo koeficientas dirbant nominaliu galingumu: 96,5 %.

Atidirbęs garas garo turbinoje patenka į garo/vandens šildytuvą. Šildytuve atgau-nama iki 150-140 MW šiluminės galios termofikaciniu vandeniu.

2 - 4 scenarijuose numatyto naujo katilo su CVS atveju būtų naudojama panaši technologija kaip ir nurodyta 1 scenarijaus atveju: garo katile gaminamas perkaitin-tas garas, suks priešslėginę (termofikacinę) garo turbiną. Numatomi energijos ga-mybos nominalūs parametrai elektrinėje:

› Nominali katilo galia: iki 160 MW

› Deginimo technologija: cirkuliuojantis verdantis sluoksnis (CVS)

› Katilo nominalus naudingo veiksmo koeficientas: iki 86 %. Konkretus NVK būtų žinomas atlikus pirkimą.

› Papildomai įrengiamas iki 35-40 MW galios kondensacinis dūmų ekonomai-zeris.

Elektra būtų gaminama T-100/120-130 ar PT-60-130 esamomis garo turbinomis.

4 scenarijaus atveju numatyto garo katilo parametrai:

› Nominali katilo galia: iki 90 MW

› Deginimo technologija: deginimas ant judamojo ardyno.

› Katilo nominalus naudingo veiksmo koeficientas: iki 86 %. Konkretus NVK būtų žinomas atlikus pirkimą.

6.1.3 Teršalų prevencijos technologija Įrenginiuose (1–4 scenarijų atvejais) bus deginamas biokuras (mediena ir šiaudai). Pagrindinė rizika dėl aplinkosauginių rodiklių tenkinimo yra NOx ir kietosios dale-


95

lės. SO2 emisijos bus ženkliai mažesnės nei leidžiamos pagal 2010/75/ES direktyvą [1].

Deginant biokuro granules ant ardyno ar biokuro dulkes degikliuose, gali susidaryti termiškų NOx emisijų. Todėl katile prieš kietų dalelių filtrą turėtų būti numatytas nekatalitinis NOx filtras (SNCR filtras), kuris atitinka GPGB. Nors pati CVS te-chnologija leis maksimaliai užtikrinti žemas termiškai susidarančių NOx emisijas, tačiau išimtinais atvejais, dirbant katilui arčiau nominalių galių, deginant prastes-nės kokybės biokurą, ribinės NOx vertės gali būti viršijamos, todėl taip pat gali būti numatyta įrengti nekatalitinį NOx filtrą.

Kietų dalelių valymui gali būti numatytas rankovinis arba elektrostatinis filtras. Kietų dalelių filtras parenkamas techninio projekto projektavimo etape. Abi te-chnologijos atitinka GPGB, o išvalymo efektyvumas siekia 99,9 %. Papildomai numatoma įrengti nuolatinę NOx ir kietų dalelių už filtrų monitoringo sistemą. Me-dieną deginančiame katile papildomai bus panaudojamas kondensacinis dūmų eko-nomaizeris (skruberis), kuris gali užtikrinti nuo 90 iki 95 % kietų dalelių išvalymą.

Papildomai pagal pasirenkamus scenarijus numatyta įrengti vienam, ar keliems 290 MW garo katilams LOWNOX degiklius, rekonstruoti kuro deginimo schemas - numatyti pakopinį deginimą su dūmų recirkuliacija. Esamiems trims PTVM-100 vandens šildymo katilams numatoma panaši rekonstrukcija. Dūmuose esančių ter-šalų lygis atitiks 2010/75/ES direktyvos reikalavimus, o kartu ir GPGB.

Teršalų prevencijos technologija sprendiniams bus detalizuojama techninio projek-to rengimo metu. Numatoma, kad bus tenkinamos visos dėl išmetamų į aplinką teršalų aplinkosauginės normos. Deginamas kuras gamtinės dujos, rezervinis - krosnių kuras.

6.1.4 Papildoma įranga Pagal katilinių įrenginių įrengimo taisykles [43] nustatyta, kad katilinėse, kuriose yra kietojo kuro (anglių, biokuro) katilų, turi būti mažiausias autonominis elektros energijos šaltinis. Rezervinio šaltinio būtinybė numatoma, kad bus sprendžiama vėlesniame planavimo/projektavimo lygyje.

6.2 Objektų techninių sprendinių principinės schemos ir objektų išdėstymas nagrinėjamoje teritorijoje

Planuojama, kad objekte pagaminamos energijos galios bus skirtingos priklauso-mai nuo pasirenkamo modernizavimo scenarijaus:

› Pagal 1 scenarijų elektrinės pagaminamos energijos preliminarios galios bus sekančios: 163 MW elektros ir 689 MW šilumos

› Pagal 2 scenarijų elektrinės pagaminamos energijos preliminarios galios bus sekančios: 163 MW elektros ir 883 MW šilumos;





Objekto aprūpinimo elektros energijos kategorija yra pirma. Planuojama, kad po elektrinės rekonstrukcijos, ji nesikeis.

32 - 36 pav. pateiktos principinės KTE 1–5 scenarijų sprendinių schemos.

32 pav. KTE principinė schema 1 scenarijų sprendinių atveju

Esama turbina T-100/120-130 G

105,6 MWe

215,7 MWš

Esamas GK pritaikytas

biokuro deginimui

Biokuro granulės

Esamas GK

Dujos, dyzelinas

Esama turbina PT-60-130

108,3 MWš

G

57,6 MWe

Esamas šilumokaitis

šilumokaitis

Iš viso: 163 MWe & 689 MWš Iš biokuro: 75 MWe & 153 MWš

Garas apie 96 MW

VŠK PTVM-100

VŠK PTVM-100

VŠK PTVM-100

116 MWš

116 MWš

116 MWš Duj

os, d

yzel

inas

Garas

Esamas šilumokaitis Garas

17 MWš

UAB KAUNO TERMOFIKACIJOS ELEKTRINĖS ENERGIJOS GAMYBOS IŠ ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ PLĖTROS PLANAS 97

33 pav. KTE principinė schema 2 scenarijaus sprendinių atveju



105,6 MWe

215,7 MWš

Naujas GK

Naujas GK

Biokuras (mediena, šiaudai)

Esama turbina

PT-60-130

108,3 MWš

G

57,6 MWe


VŠK PTVM-100

VŠK PTVM-100

VŠK PTVM-100

116 MWš

116 MWš

116 MWš

Naujas kondensacinis ekonomaizeris

40 MWš

Duj

os, d

yzel

inas


Esamas GK

Garas

Garas apie 16 MW

Garas apie 176 MW

Garas apie 98 MWš


105,6 MWe

215,7 MWš

Esamas GK pritaikytas

biokuro deginimui

Biokuro granulės

Naujas GK


Esama turbina

PT-60-130

108,3 MWš

G

57,6 MWe


VŠK PTVM-100

VŠK PTVM-100

VŠK PTVM-100

116 MWš

116 MWš

116 MWš


35 MWš

Duj

os, d

yzel

inas


Esamas GK

Garas

Garas apie 96 MW

Garas apie 18 MW

Garas apie 176 MWš



36 pav. KTE principinė schema 5 - "nulinio" scenarijaus sprendinių atveju

Šiame etape galima numatyti, kad vykdant darbus pagal 2 - 4 scenarijus prie jau esamo pastato gali būti pastatyti nauji pastatai, taigi reikės iškelti tinklus, kurie at-


105,6 MWe

215,7 MWš

Esamas GK

Esamas GK

Dujos, dyzelinas

Esama turbina PT-60-130

108,3 MWš

G

57,6 MWe


Iš viso: 163 MWe & 702 MWš

Garas apie 94 MW

VŠK PTVM-100

VŠK PTVM-100

VŠK PTVM-100

116 MWš

116 MWš

116 MWš Duj

os, d

yzel

inas

Garas apie 30 MWš Esamas

šilumokaitis


215,7 MWš

Naujas GK

Biokuras (šiaudai)

Naujas GK


Esama turbina

PT-60-130

108,3 MWš

G

57,6 MWe


VŠK PTVM-100

VŠK PTVM-100

VŠK PTVM-100

116 MWš

116 MWš

116 MWš


35 MWš

Duj

os, d

yzel

inas


Esamas GK

Garas

Garas apie 178 MW

Garas apie 87 MW

Garas apie 25 MWš

105,6 MWe


99

sidurs šių pastatų perimetre, taip pat reikės numatyti biokuro saugojimo bei apdir-bimo aikšteles, kurių vietoje taip pat bus iškelti vietiniai tinklai bei įrengti nauji, reikalingi vykdyti numatytus darbus.

Inžinerinių tinklų detalizavimas bei aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai, alterna-tyvos, servitutai bus vertinami detalaus planavimo stadijoje, pasirinkus tinkamą scenarijų.

Planuojama objektus išdėstyti UAB "Kauno termofikacijos elektrinė" įmonės teri-torijoje Taikos pr. 147, Kaunas.

Rekonstruojami esami ir įrengiami nauji įrenginiai įmonės teritorijoje.

5 scenarijui papildomų plotų neprireiks.

Planuojamų objektų išdėstymas yra pavaizduotas 37 paveiksle. Objektų užimamas plotas yra preliminarus ir turės būti tikslinamas tolimesniuose projekto įgyvendi-nimo etapuose.


37 pav. Planuojama vieta objektų išdėstymui teritorijoje

www.maps.lt

1–4 scenarijai


101

7 Plėtros etapai Šiame skyriuje pateikiami numatomi projekto plėtros etapai, patvirtinus Plėtros planą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kurie etapai gali būti vykdomi lygiagre-čiai (pavyzdžiui, poveikio aplinkai vertinimo procedūros atliekamos detaliojo pla-no rengimo metu). Plėtros etapai nagrinėjami atskirai kiekvienam iš Plėtros plano koncepcijoje nagrinėjamiems scenarijams.

› Išankstinės projektavimo sąlygos elektrinių prijungimui prie tinklų

1, 2 ir 3 scenarijaus atveju, vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įsta-tymo [13] 14 straipsnio 8 punktu bei Elektros energijos vartotojų, gamintojų ener-getikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) tvarkos ir sąlygų aprašu [44], iš elektros tinklų operatoriaus gaunamos elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų išanks-tinės projektavimo sąlygos.

Išankstinėse projektavimo sąlygose nurodomi preliminarūs gamintojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų reikalavimai, tame tarpe pri-valomieji energetikos tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros reikalavimai, pri-jungiant šią elektrinę prie energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų ar teikiant kitas teisės aktuose nustatytas paslaugas. Išankstinės projektavimo sąlygos yra skir-tos būsimų investicijų dydžiui preliminariai įvertinti ir nesukuria jokių teisių ir pa-reigų.

› Detalusis teritorijos planas

1–3 scenarijų atveju numatoma naujų statinių statyba esamam sklype. Vadovaujan-tis Teritorijų planavimo įstatymu [45] ir Detaliųjų planų rengimo taisyklėmis [46] ir juose nurodytais kitais teisės aktais, gali reikėti koreguoti sklypo detalųjį planą.

Detaliojo planavimo procedūros apima parengiamąjį etapą, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą, sprendinių pasekmių vertinimo etapą ir baigiamąjį eta-pą. Parengiamojo etapo metu nustatomi planavimo tikslai, parengiama ir patvirti-nama planavimo darbų programa, prireikus atliekami tyrimai, viešai paskelbiama apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą sudaro: esamos būklės analizės stadija, koncepcijos nustatymo stadija ir sprendinių konkretizavimo stadija. Teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas yra reikalingas teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikiui Vyriausybės nu-


statyta tvarka įvertinti. Rengiant detalųjį planą strateginis teritorijų planavimo do-kumento sprendinių pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas tik tuo atveju, kai tai numato įstatymai ir kiti teisės aktai. Baigiamąjį etapą sudaro: teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadija – viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas; teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija – tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje instituci-joje, tvirtinimas ir registravimas teritorijų planavimo registre.

Detaliojo plano rengimo reikalingumas ir apimtis aptarti 8 skyriuje.

5 scenarijaus atveju detaliojo plano rengti nenumatoma.

› Poveikio aplinkai vertinimas arba atranka dėl poveikio aplinkai privalo-mo vertinimo.

KTE vykdoma ūkinė veikla, įgyvendinant 2 scenarijų, yra įrašyta į Lietuvos Res-publikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo [47] (toliau PŪV PAV įstatymas) 1 priedo 3.1 punktą "Šiluminių elektrinių bei kitų de-ginimo įrenginių, įskaitant pramoninius įrenginius elektrai, garui gaminti ar van-deniui šildyti, įrengimas (kai įrenginių galingumas – 300 MW ir didesnis)".

Įgyvendinant 1-3 scenarijus reikia vadovautis PŪV PAV įstatymo 2 priedo 14 punktu. Į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti ver-tinamas, rūšių sąrašą ar į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas, įskaitant esamų statinių rekonstravimą, gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, pro-dukcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, naujų technologijų įdiegimą ir kitus pakeitimus, galinčius daryti neigiamą poveikį aplinkai, išskyrus 1 priedo 10 punkte nurodytus atvejus.

Dėl anksčiau išvardintų priežasčių, bus privaloma atlikti atranką dėl poveikio ap-linkai vertinimo būtinumo. Atranką atlieka Kauno regiono aplinkos apsaugos de-partamentas (KRAAD) pagal pateiktą informaciją apie planuojamą ūkinę veiklą ir galimą jos poveikį aplinkai.

KRAAD nusprendus, kad poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas, turės būti parengta PAV programa ir PAV ataskaita, gautos PAV subjektų išvados, atliktos visuomenė supažindinimo su PŪV bei PAV ataskaita procedūros, gauta atsakingos institucijos KRAAD išvada dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių pasirinktoje vietoje.

KRAAD nusprendus, kad PAV procedūros planuojamai ūkinei veiklai (nėra priva-lomos, galės būti rengimas plėtros ar/ir rekonstrukcijos techninis projektas ir jo aplinkos apsaugos dalis.

› Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas

Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas (PVSV) privalomas planuojamai ūkinei veiklai. PVSV ataskaita gali būti rengiama kaip sudėtinė poveikio palinkai vertini-mo ataskaitos dalis, kaip tai numatyta PŪV PAV įstatyme, arba atliekamas atskiras poveikio visuomenės sveikatai vertinimas ir su juo susijusios procedūros, kaip nu-


103

statyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme ne-numatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų nustatymo ir tvarkos aprašo patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo“ [48].

PVSV atliekamas, kai Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytais atvejais yra planuojamos ūkinės veiklos rūšys, kurioms turi būti nustatomos arba tikslinamos sanitarinių apsaugos zonų ri-bos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo būdu, tačiau joms neturi būti taiko-mos poveikio aplinkai vertinimo procedūros Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka.

› Sanitarinių apsaugos zonos ribų nustatymo dokumentas

Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklėse [49] esamai bei pla-nuojamai KTE veiklai normatyvinė sanitarinė apsaugos zona nereglamentuojama.

Vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų [50] XIV skyriaus 62 punktu, katilinių, šiluminių elektrinių sanitarinės apsaugos zonos dydis nusta-tomas pagal teršiančiųjų medžiagų ir triukšmo sklaidos skaičiavimus, taip pat atsi-žvelgiant į šių objektų fizikinį poveikį.

Visų scenarijų atveju sanitarinė apsaugos zona privalo būti nustatoma, atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, vadovaujantis Planuojamos ūkinės veik-los poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveika-tai vertinimo atlikimo atvejų nustatymo ir tvarkos aprašu [48].

› Ketinimų protokolo pasirašymas, prievolių vykdymo užtikrinimas

1, 2 ir 3 scenarijaus atveju gamintojas tinklų operatoriui pateikia prašymą pasirašyti ketinimų protokolą. Tinklų operatorius pasirašo su gamintoju ketinimų protokolą. Ketinimų protokolo pavyzdinę formą tvirtinta Valstybinė kainų ir energetikos kont-rolės komisija. 1-3 scenarijų atveju, gamintojas, planuojantis plėtoti elektros ener-gijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus, elektros tinklų ope-ratoriui pateikia savo prievolių įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį elektros tinklų operatoriui gamintojo įsipareigojimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinau-jinančių energijos išteklių pajėgumus.

› Skatinimo kvotų aukcionas

1, 2 ir 3 scenarijų atveju numatoma dalyvauti skatinimo kvotų aukcione dėl teisės gauti skatinimo kvotas elektros energijai, pagamintai iš atsinaujinančių išteklių.

Atsinaujinančių energijos išteklių elektrinėms fiksuoti skatinamieji tarifai nustato-mi ir skatinimo kvotos paskirstomos aukciono būdu. Skatinimo kvotas ir aukcionų regionus nustato ir tvirtina Vyriausybė. Aukcionai organizuojami elektrinių prijun-gimo prie elektros tinklų regionuose atskirai kiekvienai gamintojų grupei Valstybi-nės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytais terminais. Fiksuoto tarifo didžiausią galimą dydį kiekvieniems kalendoriniams metams nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Aukciono laimėtoju pripažįstamas dalyvis, nurodęs mažiausią pageidaujamą fiksuotą tarifą. Jeigu dviejų ar daugiau aukciono dalyvių pateikti pasiūlymai dėl pageidaujamo fiksuoto tarifo dydžio sutampa, lai-


mėtoju pripažįstamas dalyvis, pasiūlęs statyti didesnės galios elektrinių parką, įver-tinus tai, kad vienoje aukciono zonoje didžiausia elektrinių parko įrengtoji galia negali sudaryti daugiau kaip 40 % maksimalios leidžiamos prijungti generuojančių šaltinių galios regione. Jeigu sutampa pasiūlymai ir dėl elektrinių parko galios, ska-tinama kvota atitinkamame prijungimo taške tokiems aukciono dalyviams paskirs-toma proporcingai jų pateiktos galios pasiūlymams.

› Leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą gavimas

Esami elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumai gali būti plėtojami ar nauji elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumai naujoje vietoje įrengiami tik gavus leidimą plėtoti elektros ener-gijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus.

Leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus teisės aktuose nustatyta tvarka išduoda Energetikos ministerija.

Toks leidimas reikalingas 1-3 scenarijų atveju.

› Projektavimas (įskaitant prijungimą prie tinklų)

Visų scenarijų atveju gaunamos projektavimo sąlygos. Sąlygų sąvadą sudaro sąly-gos, išduotos inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų naudotojų, regioninio aplinkos apsaugos departamento, kultūros paveldo departamento, saugomų teritori-jų tarnybos bei kitų institucijų, jeigu jų sąlygos reikalingos pagal teisės aktus. Ren-giamas statinio projektas. Statinio projektą sudaro dokumentai, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičia-vimai, brėžiniai). Atliekama statinio projekto ekspertizė. Ekspertizės metu verti-nama, kaip statinio projekte įgyvendinti esminiai statinio reikalavimai, normatyvi-nių statybos techninių dokumentų reikalavimai bei privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimai.

Ši veikla vykdoma lygiagrečiai kartu su statinio projekto veikla.

› Statyba ir eksploatacijos pradžia

Visų scenarijų atveju gaunamas statybos leidimas ir pradedama statinio statyba.

1 - 4 scenarijų atveju pasirašoma elektrinės prijungimo prie tinklų paslaugų sutartis su elektros tinklų operatoriumi. Gaunamas elektros gamybos leidimas. Elektros gamybos leidimą išduoda Energetikos ministerija. Elektrinės prijungimas prie elektros tinklų (elektrinės prijungimas paleidimo-derinimo darbams).

Įrenginiai pripažįstami tinkamais naudoti teisės aktuose nustatyta tvarka.

Eksploatacijos pradžia numatoma ne anksčiau kaip 2015 m.


105

8 Pasiūlymai dėl teritorijų planavimo sprendinių

8.1 Bendrasis planas Kauno miesto bendrasis planas iki 2013 m., patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-242 [24] (toliau – Bendrasis pla-nas).

38 pav. Kauno miesto bendrojo plano pagrindinio brėžinio ištrauka (apskritimu pažymėta nag-rinėjama vieta)

Pagal Bendrojo plano Pagrindinį brėžinį nagrinėjama vieta yra Kitos paskirties že-mė: pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija (žr. 38 pav. – raudonas apskriti-mas).

Bendrajame plane pažymėtoms teritorijoms yra nustatyti užstatymo intensyvumo bendrieji režimai. Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijai nustatytas maksima-lus užstatymo intensyvumo UI dydis iki 1,2, kai orientacinis vidutinis aukštingu-mas ne didesnis kaip 6 aukštai. Pramonės ir sandėliavimo teritorijose nustatytas


papildomas tūrio tankio rodiklis – ne didesnis kaip – 6,0 ( tūrio ir sklypo ploto san-tykis m3/ m2).

Pagal Bendrojo plano Apribojimų brėžinį, nagrinėjama teritorija nepatenka ir nesir-iboja su gamtosauginiais arba kultūros vertybių apribojimų teritorijomis.

Nagrinėjamos teritorijos konversija, ar dalinė konversija pakeičiant tikslinę žemės naudojimo paskirtį nenumatyta. Pagal Bendrojo plano Pramonės teritorijų planą teritorija patenka į kategoriją "Paliekamos pramonės teritorijos".

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, numatoma veikla pagal visus scenarijus nag-rinėjamoje vietoje atitinka galiojančio Bendrojo plano sprendinius.

8.2 Šilumos ūkio specialusis planas Atnaujintas Kauno miesto mikrorajonų šilumos ūkio specialusis planas buvo pat-virtintas 2009 m. [26].

Galiojantis šilumos ūkio specialusis planas nenustato papildomų apribojimų ar spe-cialiųjų reikalavimų nagrinėjam Plėtros plano objektui.

8.3 Detalusis planas Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo [45] 22 straipsniu detalieji planai rengiami:

1) teritorijoms, kuriose pagal savivaldybių teritorijų ir jų dalių (miestų, miestelių) bendruosius ar specialiuosius planus numatyta plėtoti gyvenamųjų namų, visuome-ninės paskirties, rekreacinių ir bendro naudojimo, pramonės ir sandėliavimo, ko-mercinių ir prekybos, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų ir kitų objektų statybą;

2) kai yra formuojami žemės sklypai naujų statinių statybai ar kitai ne žemės ir miškų veiklai plėtoti;

3) kai keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis statinių statybai ir kitai veiklai plėtoti;

4) kai keičiamas nustatytas teritorijos (žemės sklypo) tvarkymo ir naudojimo reži-mas (teritorijos naudojimo tipas ir leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užsta-tymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas);

5) kai žemės sklypai padalijami, atidalijami (išskyrus, kai pagal įstatymus privačios žemės sklypus dalinti dalimis neleidžiama) ar sujungiami;

6) kai keičiamos naudojamų žemės sklypų ribos ir plotas;

7) kai žemės sklypai formuojami prie naudojamų statinių.


107

Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo [45] 23 straipsniu detaliuoju planu turi būti nustatytas šis privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas:

1) teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis; 2) leistinas pastatų aukštis; 3) leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas; 4) leistinas sklypo užstatymo intensyvumas; 5) statinių statybos zona, statybos riba ar linija; 6) komunalinių ar vietinių inžinerinių tinklų ir pastatų šildymo sistemų pri-

jungimo sąlygos; 7) susisiekimo sistemos organizavimas; 8) servitutai.

Nagrinėjamai teritorijai galiojantis detalusis planas buvo parengtas ir patvirtintas 2002 m. rugpjūčio 6 d. Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 681 Dėl žemės sklypų Ateities pl. 35, Taikos pr. 147/V.Krėvės pr. 128B, 128C, 128D, 133A detaliojo plano patvirtinimo.

Vystant Plėtros plane numatytą veiklą pagal 1, 2 ir 3 scenarijus reikės statyti naujus statinius, ir dėl to reikalinga tikslinti 2002 m. patvirtintu detaliuoju planu nustatytą teritorijos tvarkymo režimą, pavyzdžiui, dėl statinių statybos zonos. Numatoma, kad nauji statiniai bus statomi esamoje teritorijoje, naudojamų žemės sklypų ribos ar plotas nebus keičiami. Vystant Plėtros plane numatytą veikla planuojamoje teri-torijoje pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nebus keičiama.

2011 m. nagrinėjamai teritorijai buvo parengtas naujas detalusis planas, numatant naujų objektų statybos vietas ir atitinkamai pakoreguojant teritorijos tvarkymo re-žimo pagrindinius sprendinius. Detalusis planas buvo patvirtintas 2011 m. liepos 14 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimus Nr. T-432 Dėl žemės sklypo Taikos pr. 147, Kaune, detaliojo plano patvirtinimo.

Kauno miesto taryba panaikino savo 2011 m. liepos 14 d. Kauno miesto savivaldy-bės tarybos sprendimą Nr. T-432 Dėl žemės sklypo Taikos pr. 147, Kaune, detalio-jo plano patvirtinimo. Dėl šio tarybos sprendimo vyko teisminis procesas, kuris nutrauktas pasirašius taikos sutartį.

Dėl detaliojo plano Taikos pr. 147 koregavimo reikalingumo ir apimčių bus spren-džiamas vėlesniuose etapuose, pabaigus Plėtros plano procedūras.


9 Nagrinėjamų plėtros alternatyvų ekonominis vertinimas

9.1 Nagrinėjamų plėtros alternatyvų, techninių režimų skaičiavimo rezultatai

KTE šilumos ir elektros energijos gamybos grafikai esant skirtingiems scenarijams ir darbo režimams pateikiami 3 priede. 39 ir 40 pav. pateikiami KTE nagrinėjamų plėtros scenarijų šilumos ir elektros energijos gamybos apibendrinti modeliavimo duomenys. Užimama rinka Kauno miesto integruotame CŠT tinkle svyruotų pri-klausomai nuo to kokiu režimu galės dirbti elektrinė (baziniu, konkurenciniu, piki-niu ar neparduodant šilumos energijos). Scenarijų įgyvendinimo atveju (baziniu režimu) pasiekiama, kad Kauno miesto integruotame CŠT tinkle tiekiama šilumos energija nuo 70 iki 97% būtų pagaminta naudojant AEI. Neįgyvendinus biokuro panaudojimo energijos gamybai plėtros scenarijaus (5 scenarijus), tikėtina, kad KTE šilumos energijos savikaina, o kartu ir kaina bus mažiau konkurencinga, todėl numatoma, kad galės pagaminti iki 60% Kauno miestui reikalingos šilumos energi-jos. Darbo režimas kai neparduodama šilumos energija KTE atveju reikštų, kad elektrinė pilnai dirbtų kondensaciniu režimu - maksimaliai gaminant elektros ener-giją iš AEI.

39 pav. Šilumos energijos gamybos apimtys esant skirtingiems plėtros scenarijams ir darbo režimams bei užimamos CŠT rinkos ir AEI šilumos dalys

0%10%20%30%40%50%60%70%80%90%100%

0

200.000

400.000

600.000

800.000

1.000.000

1.200.000

1.400.000

Vis

a ši

lum

os

en

erg

ija p

ard

uo

dam

a

Šilu

mo

s e

ne

rgija

par

du

od

ama

kon

kure

nci

ne

kai

na

Par

du

od

ama

pik

inė

šilu

mo

s e

ne

rgija

Ne

par

du

od

ama

šilu

mo

s e

ne

rgija

Vis

a ši

lum

os

en

erg

ija p

ard

uo

dam

a

Šilu

mo

s e

ne

rgija

par

du

od

ama

kon

kure

nci

ne

kai

na

Par

du

od

ama

pik

inė

šilu

mo

s e

ne

rgija

Ne

par

du

od

ama

šilu

mo

s e

ne

rgija

Vis

a ši

lum

os

en

erg

ija p

ard

uo

dam

a

Šilu

mo

s e

ne

rgija

par

du

od

ama

kon

kure

nci

ne

kai

na

Par

du

od

ama

pik

inė

šilu

mo

s e

ne

rgija

Ne

par

du

od

ama

šilu

mo

s e

ne

rgija

Vis

a ši

lum

os

en

erg

ija p

ard

uo

dam

a

Šilu

mo

s e

ne

rgija

par

du

od

ama

kon

kure

nci

ne

kai

na

Par

du

od

ama

pik

inė

šilu

mo

s e

ne

rgija

Ne

par

du

od

ama

šilu

mo

s e

ne

rgija

Baz

inė

šilu

mo

s ga

myb

a_ko

nku

ren

cin

ė

kain

a

I II III IV V

Dal

is,

pro

c.

KTE

pag

amin

ta š

ilum

os

en

erg

ija,

MW

h/m

etu

s Šilumos energija, MWh CŠT rinkos dalis, % Šiluma iš AEI, %

Scenarijus

Darbo režimas


109

Įgyvendinus 1-4 plėtros scenarijus pagaminta elektros energijos iš AEI kiekis KTE svyruos nuo 85 iki 100%.

40 pav. Elektros energijos gamybos apimtys esant skirtingiems plėtros scenarijams ir darbo režimams bei AEI elektros dalis

Naudojamo kuro balansas prie skirtingų plėtros scenarijų, elektrinei dirbant skirtin-gais darbo režimais pateikiamas 41 pav.

41 pav. Kuro suvartojimas ir rūšis esant skirtingiems plėtros scenarijams ir darbo režimams

9.2 Alternatyvų įvertinimas ir palyginimas 42 - 44 pav. pateikti nagrinėtų plėtros scenarijų prie skirtingų darbo režimų eko-nominių skaičiavimų rezultatų suvestinė. Projekto ekonominiai rodikliai įmonei vystant projektą savo lėšomis būtų priimtini visais scenarijų atvejais, tačiau 4 sce-narijaus atveju sumažinamos šilumos gamybos savikainos pokytis būtų didžiausias ir tai galėtų leisti užsitikrinti CAŠ sistemos rinkos dalį ir ne šildymo sezono metu. Darbo režimai, kuriais parduodama tik pikinė šilumos energija arba neparduodama visai, būtų nepriimtini, nes ekonominiai rodikliai per žemi. Taip pat būtų mažesnė nauda Kauno miestui - šilumos kaina mažėtų daug mažiau. 5 plėtros scenarijaus atveju projekto ekonominiai rodikliai bus nepriimtini įmonei, todėl detaliau šis scenarijus nėra nagrinėjamas.

0%10%20%30%40%50%60%70%80%90%100%

0

200.000

400.000

600.000

800.000

1.000.000

1.200.000

Vis

a ši

lum

os

en

erg

ija p

ard

uo

dam

a

Šilu

mo

s e

ne

rgija

par

du

od

ama

kon

kure

nci

ne

kai

na

Par

du

od

ama

pik

inė

šilu

mo

s e

ne

rgija

Ne

par

du

od

ama

šilu

mo

s e

ne

rgija

Vis

a ši

lum

os

en

erg

ija p

ard

uo

dam

a

Šilu

mo

s e

ne

rgija

par

du

od

ama

kon

kure

nci

ne

kai

na

Par

du

od

ama

pik

inė

šilu

mo

s e

ne

rgija

Ne

par

du

od

ama

šilu

mo

s e

ne

rgija

Vis

a ši

lum

os

en

erg

ija p

ard

uo

dam

a

Šilu

mo

s e

ne

rgija

par

du

od

ama

kon

kure

nci

ne

kai

na

Par

du

od

ama

pik

inė

šilu

mo

s e

ne

rgija

Ne

par

du

od

ama

šilu

mo

s e

ne

rgija

Vis

a ši

lum

os

en

erg

ija p

ard

uo

dam

a

Šilu

mo

s e

ne

rgija

par

du

od

ama

kon

kure

nci

ne

kai

na

Par

du

od

ama

pik

inė

šilu

mo

s e

ne

rgija

Ne

par

du

od

ama

šilu

mo

s e

ne

rgija

Baz

inė

šilu

mo

s ga

myb

a_ko

nku

ren

cin

ė

kain

a

I II III IV V

Dal

is,

pro

c.

KTE

pag

amin

ta e

lekt

ros

en

erg

ija,

MW

h/m

etu

s Elektros energija, MWh Elektra iš AEI, %

Scenarijus

Darbo režimas

0

50

100

150

200

250

300

350

Vis

a ši

lum

os

en

erg

ija p

ard

uo

dam

a

Šilu

mo

s e

ne

rgija

par

du

od

ama

kon

kure

nci

ne

kai

na

Par

du

od

ama

pik

inė

šilu

mo

s e

ne

rgija

Ne

par

du

od

ama

šilu

mo

s e

ne

rgija

Vis

a ši

lum

os

en

erg

ija p

ard

uo

dam

a

Šilu

mo

s e

ne

rgija

par

du

od

ama

kon

kure

nci

ne

kai

na

Par

du

od

ama

pik

inė

šilu

mo

s e

ne

rgija

Ne

par

du

od

ama

šilu

mo

s e

ne

rgija

Vis

a ši

lum

os

en

erg

ija p

ard

uo

dam

a

Šilu

mo

s e

ne

rgija

par

du

od

ama

kon

kure

nci

ne

kai

na

Par

du

od

ama

pik

inė

šilu

mo

s e

ne

rgija

Ne

par

du

od

ama

šilu

mo

s e

ne

rgija

Vis

a ši

lum

os

en

erg

ija p

ard

uo

dam

a

Šilu

mo

s e

ne

rgija

par

du

od

ama

kon

kure

nci

ne

kai

na

Par

du

od

ama

pik

inė

šilu

mo

s e

ne

rgija

Ne

par

du

od

ama

šilu

mo

s e

ne

rgija

Baz

inė

šilu

mo

s ga

myb

a_ko

nku

ren

cin

ė

kain

a

I II III IV V

Sud

egi

nta

s ku

ras,

ktn

e

Šiaudai Gamtinės dujos

Mediena Biokuro granulės

Scenarijus

Darbo režimas


42 pav. Plėtros scenarijų prie skirtingų darbo režimų grynoji dabartinė vertė (GDV)

43 pav. Plėtros scenarijų prie skirtingų darbo režimų vidinė grąžos norma (VGN)

44 pav. Plėtros scenarijų prie skirtingų darbo režimų paprastas (PAL) ir diskontuotas (DAL) atsipirkimo laikai

45 pav. pateikiama nagrinėjamų plėtros scenarijų prie skirtingų darbo režimų šilu-mos kainos (grynoji dabartinė vertė) iš KTE pokyčio suvestinė. Labiausiai šilumos savikaina ir kaina iš KTE sumažėtų įgyvendinant 4 scenarijų elektrinei veikiant baziniu režimu, tačiau panašus pokytis būtų ir veikiant kitais režimais. 4 scenari-

-1.600-1.400-1.200-1.000

-800-600-400-200

0200400600

Vis

a ši

lum

os

en

erg

ija

par

du

od

ama

Šilu

mo

s e

ne

rgija

par

du

od

ama

kon

kure

nci

ne

kai

na

Par

du

od

ama

pik

inė

šilu

mo

s e

ne

rgija

Ne

par

du

od

ama

šilu

mo

s e

ne

rgija

Vis

a ši

lum

os

en

erg

ija

par

du

od

ama

Šilu

mo

s e

ne

rgija

par

du

od

ama

kon

kure

nci

ne

kai

na

Par

du

od

ama

pik

inė

šilu

mo

s e

ne

rgija

Ne

par

du

od

ama

šilu

mo

s e

ne

rgija

Vis

a ši

lum

os

en

erg

ija

par

du

od

ama

Šilu

mo

s e

ne

rgija

par

du

od

ama

kon

kure

nci

ne

kai

na

Par

du

od

ama

pik

inė

šilu

mo

s e

ne

rgija

Ne

par

du

od

ama

šilu

mo

s e

ne

rgija

Vis

a ši

lum

os

en

erg

ija

par

du

od

ama

Šilu

mo

s e

ne

rgija

par

du

od

ama

kon

kure

nci

ne

kai

na

Par

du

od

ama

pik

inė

šilu

mo

s e

ne

rgija

Ne

par

du

od

ama

šilu

mo

s e

ne

rgija

I II III IV

GD

V, m

ln.

LtScenarijus

21

,0%

16

,1%

4,1

%

17

,4%

9,7

%

3,0

%

15

,2%

10

,2%

2,7

% 10

,7%

6,8

%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

Vis

a ši

lum

os

en

erg

ija

par

du

od

ama

Šilu

mo

s e

ne

rgija

par

du

od

ama

kon

kure

nci

ne

kai

na

Par

du

od

ama

pik

inė

šilu

mo

s e

ne

rgija

Ne

par

du

od

ama

šilu

mo

s e

ne

rgija

Vis

a ši

lum

os

en

erg

ija

par

du

od

ama

Šilu

mo

s e

ne

rgija

par

du

od

ama

kon

kure

nci

ne

kai

na

Par

du

od

ama

pik

inė

šilu

mo

s e

ne

rgija

Ne

par

du

od

ama

šilu

mo

s e

ne

rgija

Vis

a ši

lum

os

en

erg

ija

par

du

od

ama

Šilu

mo

s e

ne

rgija

par

du

od

ama

kon

kure

nci

ne

kai

na

Par

du

od

ama

pik

inė

šilu

mo

s e

ne

rgija

Ne

par

du

od

ama

šilu

mo

s e

ne

rgija

Vis

a ši

lum

os

en

erg

ija

par

du

od

ama

Šilu

mo

s e

ne

rgija

par

du

od

ama

kon

kure

nci

ne

kai

na

Par

du

od

ama

pik

inė

šilu

mo

s e

ne

rgija

Ne

par

du

od

ama

šilu

mo

s e

ne

rgija

I II III IV

VG

N, %

Scenarijus

0

5

10

15

Vis

a ši

lum

os

en

erg

ija

par

du

od

ama

Šilu

mo

s e

ne

rgija

par

du

od

ama

kon

kure

nci

ne

kai

na

Par

du

od

ama

pik

inė

šilu

mo

s e

ne

rgija

Ne

par

du

od

ama

šilu

mo

s e

ne

rgija

Vis

a ši

lum

os

en

erg

ija

par

du

od

ama

Šilu

mo

s e

ne

rgija

par

du

od

ama

kon

kure

nci

ne

kai

na

Par

du

od

ama

pik

inė

šilu

mo

s e

ne

rgija

Ne

par

du

od

ama

šilu

mo

s e

ne

rgija

Vis

a ši

lum

os

en

erg

ija

par

du

od

ama

Šilu

mo

s e

ne

rgija

par

du

od

ama

kon

kure

nci

ne

kai

na

Par

du

od

ama

pik

inė

šilu

mo

s e

ne

rgija

Ne

par

du

od

ama

šilu

mo

s e

ne

rgija

Vis

a ši

lum

os

en

erg

ija

par

du

od

ama

Šilu

mo

s e

ne

rgija

par

du

od

ama

kon

kure

nci

ne

kai

na

Par

du

od

ama

pik

inė

šilu

mo

s e

ne

rgija

Ne

par

du

od

ama

šilu

mo

s e

ne

rgija

I II III IV

me

tai

PAL DAL

Scenarijus


111

jaus atveju būtų plačiau naudojamos žemės ūkio atliekos, kurių kaina gerokai ma-žesnė nei medienos, o taip pat nei biokuro (šiaudų, medienos) granulių. Elektrinei dirbant konkurencinio režimo sąlygomis, taip pat būtų pastebimas gana ženklus šilumos savikainos ir tame tarpe kainos sumažėjimas. Todėl KTE plėtros scenarijų įgyvendinimas teigiamai atsilieptų AB "Kauno energija" įmonei (šiuo metu nuper-kančiai didelę dalį šilumos energijos iš KTE), kurios kaina taptų konkurencingesnė lyginant su kitais energijos šaltiniais.

45 pav. Plėtros scenarijais prie skirtingų darbo režimų sumažinamos šilumos pardavimo kainos grynoji dabartinė vertė

9.3 Jautrumo analizės rezultatai Nagrinėjamų scenarijų ekonominiai rezultatai labai priklauso nuo to kaip teisingai yra pasirinktos prielaidos, todėl keičiantis joms iš esmės gali pasikeisti sprendimas įgyvendinti projektą ir įgyvendinti scenarijų, kuris yra mažiau jautrus pasirinktoms prielaidoms. Tokiu būdu tikslinga atlikti scenarijų jautrumo analizę.

Jautrumo analizė parodo, kaip vienų ar kitų sąnaudų elementų nukrypimai paveikia analizuojamo investicijų projekto (scenarijaus) rezultatus ir vertinimo kriterijus. Jautrumo analizė atliekama keičiant pradines prielaidas ir stebint, kaip keičiasi pro-jekto vidinės grąžos (ar kitų rodiklių) vertės bei kiti kriterijai. Investicija bus rizi-kinga tada, kai nedideli nagrinėjamų sąnaudų pokyčiai sąlygoja didelius kriterijų pokyčius. Jautrumo analizė atliekama 1 - 4 plėtros scenarijams esant baziniams darbo režimams.

Jautrumo analizė atlikta šiems pasirinktiems kintamųjų nukrypimams nuo numaty-tų (prognozuotų) verčių:

› Gamtinių dujų kainai;

› Biokuro granulių kainai;

› Smulkintos medienos/šiaudų mišinio kainai;

› Šiaudų kainai;

-16,0

-14,0

-12,0

-10,0

-8,0

-6,0

-4,0

-2,0

0,0

Vis

a ši

lum

os

en

erg

ija

par

du

od

ama

Šilu

mo

s e

ne

rgija

par

du

od

ama

kon

kure

nci

ne

kai

na

Par

du

od

ama

pik

inė

šilu

mo

s e

ne

rgija

Ne

par

du

od

ama

šilu

mo

s e

ne

rgija

Vis

a ši

lum

os

en

erg

ija

par

du

od

ama

Šilu

mo

s e

ne

rgija

par

du

od

ama

kon

kure

nci

ne

kai

na

Par

du

od

ama

pik

inė

šilu

mo

s e

ne

rgija

Ne

par

du

od

ama

šilu

mo

s e

ne

rgija

Vis

a ši

lum

os

en

erg

ija

par

du

od

ama

Šilu

mo

s e

ne

rgija

par

du

od

ama

kon

kure

nci

ne

kai

na

Par

du

od

ama

pik

inė

šilu

mo

s e

ne

rgija

Ne

par

du

od

ama

šilu

mo

s e

ne

rgija

Vis

a ši

lum

os

en

erg

ija

par

du

od

ama

Šilu

mo

s e

ne

rgija

par

du

od

ama

kon

kure

nci

ne

kai

na

Par

du

od

ama

pik

inė

šilu

mo

s e

ne

rgija

Ne

par

du

od

ama

šilu

mo

s e

ne

rgija

I II III IV

Šilu

mo

s ka

ino

s p

oky

tis,

ct/

kWh

Scenarijus


› Elektros energijos rinkos kainai;

› Elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) kainai;

› Investicijos dydžiui;

› Šilumos energijos kainai.

46-49 pav. pateikiami jautrumo analizės rezultatai nagrinėjamiems plėtros scenari-jų sprendiniams. Pagal gautus jautrumo analizės rezultatus, pastebimai didelis jaut-rumas yra šiems išoriniams faktoriams:

› Biokuro (granulių, medienos/šiaudų miksui, šiaudų) kainai. Rizika dėl biokuro kainos žymaus nukrypimo bus mažinama su biokuro tiekėjais suda-rant ilgesnes nei vienerių metų granulių pirkimo sutartys, o taip pat nuolat ieš-kant tiekėjų, kurie galėtų patiekti kurą konkurencinga kaina;

› Superkamos elektros pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių kainai (tarifui). Prieš pradedant įgyvendinti projektą, KTE ketina dalyvauti aukcione dėl AEI elektros supirkimo kvotos ir kainos. Tik laimėjus aukcioną bus nuspręsta vykdyti projektą. Numatoma, kad siūlomos parduoti elektros iš AEI kaina bus priimtina projekto vystytojui. Parduodamos elektros energijos tarifas iš AEI ir apimtis bus pastovus 12 metų, nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos, todėl rizikos dėl projekto ekonominių rodiklių pa-blogėjimo nebus.

› Parduodamos šilumos kainai. KTE reguliuojamas šilumos gamintojas, kurio parduodamos šilumos kaina yra reguliuojama VKEKK, todėl parduodamos ši-lumos energijos kaina negalės būti mažesnė nei jos savikaina. Atsiradus pi-gesniems šilumos šaltiniams Kauno mieste nei KTE, gali tekti konkuruoti dėl užimamos CŠT rinkos dalies. Kaip parodė vertintų scenarijų ekonominė anali-zė, plėtros scenarijai priimtini net ir tada jeigu nešildymo sezono metu dalis CŠT rinkos būtų užimama kitų nepriklausomų šilumos gamintojų. Tapus KTE nepriklausomu nereguliuojamu šilumos gamintoju, šilumos kainą galės nusta-tyti pati įmonė. Todėl atsirastų lygios galimybės su kitais nepriklausomais ši-lumos gamintojais konkuruoti rinkoje bet kuriuo metų laiku.


113

46 pav. 1 plėtros scenarijaus (baziniu režimu) VGN priklausomybė nuo kintamųjų



0,0%

2,5%

5,0%

7,5%

10,0%

12,5%

15,0%

17,5%

20,0%

22,5%

25,0%

27,5%

30,0%

32,5%

-20% -10% 0% 10% 20%

VG

N, %

Kintamojo pokytis, %


Biokuro granulių kaina

Šiaudai_mediena kaina

Elektros energijos kaina

AEI elektros kaina

Investicija

Šilumos kaina

Šiaudų kaina

0,0%

2,5%

5,0%

7,5%

10,0%

12,5%

15,0%

17,5%

20,0%

22,5%

25,0%

-20% -10% 0% 10% 20%

VG

N, %






AEI elektros kaina

Investicija

Šilumos kaina

Šiaudų kaina

0,0%

2,5%

5,0%

7,5%

10,0%

12,5%

15,0%

17,5%

20,0%

22,5%

-20% -10% 0% 10% 20%

VG

N, %






AEI elektros kaina

Investicija

Šilumos kaina

Šiaudų kaina



0,0%

2,5%

5,0%

7,5%

10,0%

12,5%

15,0%

17,5%

-20% -10% 0% 10% 20%

VG

N, %






AEI elektros kaina

Investicija

Šilumos kaina

Šiaudų kaina


115

10 Nagrinėjamų plėtros alternatyvų socialinis įvertinimas

10.1 Darbo vietų kūrimas, surenkamos lėšos į biudžetą

Didesnis AEI naudojimas skatina papildomų darbo vietų kūrimąsi. Pagal koncepci-joje pateiktas prielaidas, nustatyta, kad įgyvendinant 1 - 4 plėtros scenarijų galėtų vidutiniškai sukuriama iki 1500 darbo vietų, daugiausia - Kauno regione. Dėl dar-binių santykių į Lietuvos Respublikos biudžetą per mėnesį būtų surenkama iki 3 mln. Lt daugiau mokesčių.

10.2 Poveikis importo eksporto balansui Didesnis AEI naudojimas mažina importuojamo kuro kiekį. Darant prielaidą, kad pagrindinio kuro (gamtinių dujų) importo vidutinė kaina per 2016-2035 metus bus 1870 Lt/tne, priklausomai nuo pasirenkamo plėtros scenarijaus ir darbo režimo, įmanoma sumažinti gamtinių dujų naudojimą KTE per 86 - 105 ktne/metus. Tokiu būdu šalies importuojamų gamtinių dujų sąnaudų dalis sumažėtų per 161 - 196 mln. Lt/metus.

Papildomas poveikis šalies balansui taip pat gali būti įvertintas per CO2 taršos kaš-tus. Nesudeginus gamtinių dujų, neišsiskirtų CO2 emisijų. Kadangi KTE įrenginys dalyvauja prekybos ATL sistemoje, įmonė privalo kasmet atsiskaityti už praėjusių metų išmetamųjų ŠESD kiekį. Mažesnis CO2 kiekis, atitinkantis mažesnį ATL kie-kį, leistų sutaupyti per 14 -17 mln. Lt, o sukaupus perteklinių ATL, juos galima parduoti rinkoje ir susigrąžinti dalį investicijų. KTE numatoma, kad ŠESD emisijos sumažės per 204 - 249 tūkst. tonCO2/metus.

10.3 Poveikis dėl šilumos tarifo pokyčių Įgyvendinant KTE plėtros scenarijus ir užtikrinant iš šios jėgainės perkamos šilu-mos energijos apimtis iki 80% Kauno miesto poreikio, prognozuojama, kad šilu-mos kaina AB "Kauno energija" klientams galėtų mažėti. Tai teigiamai atsilieps namų ūkio sektoriui, taip pat ir verslo subjektams. Dėl šilumos kainos mažėjimo mažės kompensacijų už šildymą iš valstybės biudžeto poreikis.


10.4 Lyčių lygybė Sukurti nauji produktai bus naudojami esamoje įmonės veikloje, kuri yra organi-zuojama, atsižvelgiant į darbuotojų kompetenciją ir profesionalumą, o ne į sociali-nius faktorius. Taip įmonėje sukuriamos vienodos sąlygos visiems darbuotojams. Įgyvendinus projektą, pasiekiamais rodikliais (pvz., generuojama šiluma, sumaži-nama įtaka supančiai aplinka, sulėtintu šilumos kainų kilimu) galės naudotis visi vartotojai neišskiriant jokios lytinės ar socialinės grupės. Projekto įgyvendinimo metu bus kreipiamas dėmesys į projekto įgyvendintojų (tiek rangovo, tiek projekto administravimo komandos) kvalifikaciją, bet ne į lytį, tautybę ar kitus požymius.

10.5 Poveikis klimato kaitai ir aplinkos taršai Plėtros plano įgyvendinimas kasmet leistų išvengti per 240 - 500 tūkst. (gaminant elektros energiją kondensacinėje dujas deginančioje elektrinėje) ir per 140 - 260 tūkst. t CO2/metus (gaminant šilumos energiją dujas deginančioje katilinėje). Ben-dra išvengiamų CO2 emisijų dalis dėl plėtros plano įgyvendinimo šalyje gali svy-ruoti nuo 240 iki 765 tūkst. t/metus, todėl plėtros plano įgyvendinimas ženkliai pri-sidės prie klimato kaitos švelninimo.

Lietuvos oro kokybę formuoja vietinių oro taršos šaltinių bei pasaulinės atmosferos cirkuliacijos procesų sąveika. Transporto, pramonės ir energetikos objektų išmeta-mi teršalai miestuose, taršos iš šiluminių elektrinių padidėjimas nutraukus Ignali-nos atominės elektrinės eksploatavimą, tarša iš kitų Europos regionų atnešamais teršalais, įvertinant išmetamųjų ŠESD kiekio didėjimo atmosferoje sinerginį efektą, nesudaro palankių prielaidų gerėti oro kokybei ilgalaikėje perspektyvoje. Įgyven-dinamos išmetamųjų ŠESD kiekį mažinančios priemonės papildys esamas ir pla-nuojamas priemones aplinkos oro kokybei gerinti, ir veiksmingai sumažins aplin-kos oro taršą.

Šalyje svarbu išskirti sektorius, kuriems klimato kaita atveria platesnes galimybes nei turėjo iki šiol, bei laiku imtis tinkamų ir veiksmingų priemonių maksimaliai naudai gauti. Tokiu būdu sudaromos sąlygos ateities kartoms išsaugoti ir mažes-niais kaštais pasiekti rezultatą, lyginant su išlaidomis patirtai žalai dėl klimato kai-tos padarinių kompensuoti.


117

11 Apsirūpinimo medienos ir kito biokuro ištekliais galimybės

11.1 Reikalingas biokuro kiekis Pagal nagrinėtus KTE plėtros scenarijus galimos kelios naudojamos biokuro rūšys:

• Biokuro (šiaudų granulės);

• Smulkinta mediena ir jos atliekos;

• Smulkinti šiaudai.

24 lentelėje pateikiama suvestinė informaciją apie biokuro poreikius kiekvienam nagrinėjamam scenarijui esant bazinės ir konkurencinės šilumos kainos pardavimo režimų sąlygomis. Kiti KTE darbo režimai įmonei bus ekonomiškai nepatrauklūs, todėl numatoma, kad situacijų kai parduodama pikinė šilumos energija, arba šilu-minė energija neparduodama visai, nebus.

24 lentelė. Biokuro sunaudojimas esant skirtingiems plėtros scenarijams

Plėtros scenarijus

Darbo režimas

Biokuro granulės,

ton (ktne)

Mediena, ktm

(ktne)

Šiaudai, ton (ktne)

I scenarijus

Visa šilumos energija parduo-dama

393.360 (152)

- -

Šilumos energija parduodama konkurencine kaina

300.701 (116)

- -

II scenari-jus


240.207 (93)

504.500 (109)

160.223 (33)

Šilumos energija parduodama konkurencine kaina

105.964 (41)

385.022 (83)

122.278 (26)

III scenari-jus


- 830.171

(179) 263.651

(55) Šilumos energija parduodama konkurencine kaina

- 552.144

(119) 175.354

(37)

IV scenari-jus


- 373.931

(81) 457.932

(96) Šilumos energija parduodama konkurencine kaina

- 278.960

(60) 333.482

(70)


Pagal vieną labiausiai priimtiną IV plėtros scenarijų, KTE reiktų kasmet tiekti iki 80 ktne smulkintos medienos ir iki 100 ktne šiaudų.

11.2 Medienos kuras Apsirūpinimas smulkinta mediena racionaliausias jį transportuojant kaip galima mažesniais atstumais - nuo biokuro susiformavimo vietos iki jėgainės atstumas re-komenduojama, kad nebūtų didesnis kaip 100 km. Artimiausios Kauno miestui yra 11 miškų urėdijų (žr. 50 pav.). Transportuojant biokurą didesniais atstumais, bioku-ro kaina gali būti didesnė.

50 pav. Miškų urėdijos aplink Kauno miestą. [95]

Remiantis Lietuvos miškų ūkio statistikos duomenimis, 2011 m. sausio 1 d. miško žemės plotas buvo 2170 tūkst. ha ir užėmė 33,2 % šalies teritorijos. Nuo 2003 m. šis plotas padidėjo 125 tūkst. ha, o šalies miškingumas - 1,9 %. Per tą patį laikotar-pį miškų apaugusios žemės (medynų) plotas padidėjo 106 tūkst. ha - iki 2057 tūkst. ha. 2011 m. sausio 1 d. miško žemės plotai, priklausantys I miškų grupei (rezerva-tiniai miškai), sudarė 26,3 tūkst. ha (1,2 %), II miškų grupei (specialios paskirties miškai) – 264,7 tūkst. ha (12,2 %), III miškų grupei (apsauginiai miškai) – 330,3 tūkst. ha (15,2 %), IV miškų grupei (ūkiniai miškai) – 1548,5 tūkst. ha (71,4 %).

Vidutinis medienos tūris visuose miškuose nuo 226 m3/ha 2003 m. padidėjo iki 237 m3/ha 2011 m. III-IV miškų grupių brandžiuose medynuose sukauptas medienos tūris per aštuonis metus nuo 109,9 mln. m3 išaugo iki 123,9 mln. m3. Einamasis metinis medienos tūrio prieaugis nuo 16,0 mln. m3 išaugo iki 16,6 mln. m3 ir sudaro 8,0 m3/ha.

2010 m. Lietuvos miškuose iškirsta 7,4 mln. m³ medienos, t. y. 30 % daugiau nei 2009 m. Valstybiniuose miškuose kirtimo apimtys iš lėto didėja. 2006 -2008 m. juose buvo kertama po 3,5 mln. m³. 2010 m. medienos ruošos apimtys išaugo iki 3,8 mln. m³. Miškų urėdijos ir kiti valdytojai valstybiniuose miškuose (savo jėgo-


119

mis ar samdant rangovus) iškirto 3,5 mln. m³ medienos, 0,3 mln. m³ pardavė nenu-kirstu mišku. Privačiuose miškuose kirtimo apimtys išaugo iki 3,6 mln. m³ medie-nos.

Mokslininkų vertinimais [98], visuose Lietuvos miškuose 2009-2013 metų laiko-tarpyje kasmet kertant 6,12 mln. m3 likvidinio tūrio, iš kurio 4,22 mln. m3 iškerta-ma pagrindiniais kirtimais ir dar 1,90 mln. m3 – tarpiniais kirtimais, susidarys 2,76 mln. m3 miško kirtimo atliekų iš kurių 1,068 mln. m3 medienos sudarys šakos ir stiebų atliekos ir 1,692 mln. m3 medienos biržėse liks kelmų pavidalu. Iš šio kiekio leistina maksimaliai paimti 613 tūkst. m3 šakų ir stiebo atliekų ir 373 tūkst. m3 kelmų.

Vykdant planingą miškotvarkos veiklą, kuri išsaugo ir atkuria esamus miško ištek-lius ir nedarant neigiamos įtakos miškui dėl išvežamų atliekų kiekių, Lietuvos miš-kuose galima surinkti 730 tūkst. t. kirtimo atliekų, o Latvijoje - 1196 tūkst. t me-dienos atliekų. Šie medienos kiekiai yra nepanaudojami. Įvertinus galimą kirtimo apimčių didėjimą iki 8,3 mln. m³ 2021- 2030 m laikotarpiui, galima numatyti, kad Lietuvoje kirtimo atliekų kiekiai laikotarpyje nuo 2015 m. iki 2020 m. gali didėti iki 945 tūkst. t arba 191 ktne ir 1 mln. t arba 210 ktne laikotarpyje nuo 2021 iki 2030 m. Nepanaudojami medienos atliekų resursai Lietuvos ir Latvijos regione iki 20 kartų viršytų KTE reikalingą smulkintos medienos poreikį.

Prie paskaičiuoto medienos kiekio galima pridėti planuojamų naujų gluosninių žil-vyčių ar kitų energetinių augalų plantacijų potencialą. Pagal Nacionalinę energeti-kos strategiją [16] iki 2015 m. buvo numatyta siekti, kad energetinių augalų planta-cijose būtų gaminama iki 45 ktne pirminės energijos, o iki 2025 m. iki 70 ktne. Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje nebeliko šios konkrečios nuostatos.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuva 2010 m. eksportavo 1,33 mln. m3

medienos, iš kurių popiermedžiai sudarė 1,06 mln. m3. Dalis eksportuojamo po-piermedžių kiekio galėtų būti naudojama šalies energetinėms reikmėms tenkinti.

Apsirūpinimas biokuru numatomas susitarimais su biokuro tiekėjais bei BaltPool biokuro biržoje.

11.3 Žemės ūkio produktai ir atliekos

11.3.1 Energetinių augalų kuro potencialas Energetiniams tikslams galima panaudoti ir žolinius augalus, ir trumpos rotacijos energetinius miškus. Tačiau šiuo metu jie energetinėms reikmėms pramoniniu būdu neauginami. Auginamos šių augalų nedidelės plantacijos eksperimentiniams tyri-mams atlikti.

Energetinių augalų auginimas ir naudojimas energetinėms reikmėms Lietuvoje turėtų plėstis, nes yra daug niekam nenaudojamos, dirvonuojančios žemės, kurią būtų galima užsodinti energetinių augalų plantacijomis. Tam tikslui būtų galima panaudoti ir mažiau derlingas, rekultivuojamas, esančias prie kelių ir kitų užteršto oro objektų, žemes. Ariamos žemės Lietuvoje kasmet nenaudojama apie 300-500


tūkst. ha, taip pat yra nederlingos žemės. Atsižvelgiant į tai, energetiniams auga-lams auginti būtų galima panaudoti 10-15 proc. ž.ū. naudmenų ploto.

Energetinėms reikmėms būtų tikslinga naudoti tradicines, Lietuvoje gerai augan-čias gyvulių pašarui naudojamas žoles (geriausiai varpines) ir netradicinius žolinius augalus (nendrinių dryžučių, drambliažolės, topinambų, saulėgrąžų, kanapių ir kt. stiebus). Tam tiktų peraugusi, pašarui nesunaudojama žolė (ji sudaro apie 1 % pa-šarui auginamos žolės) ir užliejamų pievų žolė. Tiktų ir nendrės, tačiau tikslių duomenų apie jų plotus ir tikslingumą panaudoti kurui kol kas nėra. Tradicinių žo-lių panaudojimo energetinėms reikmėms teorinis potencialas Lietuvoje parodytas lentelėje. [96]

25 lentelė. Tradicinių žolių panaudojimo energetinėms reikmėms teorinis potencialas [96]

Tradiciniai augalai Auginami plo-

tai, tūkst. ha

Derlius, t/ha

Bendras kiekis, tūkst. ton

Užliejamų pievų žolė 75 2 150

Peraugusi, pašarui ne-naudojama žolė

65 6 390

Nenaudojama žemė 300 5 1500

Viso: 440 4,6 2.040 Peraugusios, pašarui nesunaudotos ir užliejamų pievų žolės, tinkančios energeti-nėms reikmėms, galima panaudoti tik nedidelę dalį. Ruošiant šią žolę kurui, tiks-linga naudoti šieno ruošimo technologijas, ją efektyviausia išdžiovinti lauke iki 17-18 proc. drėgnumo. Lietuvoje esančios laisvos žemės per ateinančius 5 metųs prak-tiškai galima užsėti (užsodinti) energetiniais augalais apie 10 proc. ploto. Progno-zuojamas žolinių augalų, kuriuos galima panaudoti kurui, teorinis ir techninis po-tencialas parodytas lentelėje. Apskaičiuotas preliminarus žolinių augalų energetinis potencialas yra apie 63 ktne. Esant augalų derlingumui 4,6 t/ha, jiems auginti rei-kėtų 44.000 ha žemės. [96]

26 lentelė. Teorinis ir techninis žolinių augalų panaudojimo potencialas Lietuvoje [96]

Rodiklis Kiekis, tūkst.

ton Energijos kiekis, ktne

Teorinis potencialas 2040 858

Techninis potencialas (10 %) 204 63 (esant 149 tūkst. ton

deginimui)

11.3.2 Šiaudų kuro potencialas Atliktų mokslinių bei taikomųjų studijų duomenimis [52], Lietuvos ūkiuose grūdi-nių kultūrų plotai siekia apie 5 mln. ha. Po derliaus nuėmimo paliekant iki puse šiaudų laukuose, o kitą pusę panaudojant energijos gamybai, galima gauti iki 830 ktne pirminės energijos. Didžiausias šiaudų kuro potencialas tradiciškai sukauptas Šiaulių, Panevėžio, Kauno ir Marijampolės apskrityse, kur grūdinių kultūrų augi-nimui kasmet skiriami didžiausi plotai. Lietuvoje sparčiai vystosi kuro granulių rinka. Preliminariu vertinimu, Lietuvoje galima pagaminti apie 500 tūkst. tonų šiaudų granulių per metus (energetinė vertė - 185 ktne).


121

11.4 Biokuro tiekėjai Remiantis Lietuvoje veikiančios biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA duomenimis, asociacijoje dalyvauja 20 biokuro tiekėjų. Vienas pagrindinių ir stambiausių tiekėjų visoje Lietuvos teritorijoje yra UAB "Bionovus". UAB „Biono-vus“ - tai įmonių grupė užsiimanti biokuro gamyba bei tiekimu. Produkcija - smul-kinta mediena bei briketai. Įmonė per metus patiekia iki 500 tūkst. ktm (80 ktne) biokuro. [97]. Pagrinde įmonė biokurą tiekia katilinėms, taip pat bendrovė aikštelė-se sandėliuoja apie 60 tūkst. ktm biokuro. Įmonė taip pat eksploatuoja apie 1000 ha gluosninių žilvyčių plantacijas, bendras derlius iki 13.000ktm/metus (taikant 5 me-tų rotaciją).

Taip pat biokuro rinkoje dalyvauja ir kiti biokuro tiekėjai. Vien BaltPool biokuro biržoje (2012 lapkričio mėn. duomenimis) dalyvauja 13 rinkos dalyvių ir tai nėra baigtinis sąrašas. Augant biokuro poreikiui šalyje, numatoma, kad bus užtikrinama ir atitinkama biokuro pasiūla. Kadangi numatomas tam tikras biokuro kainos augi-mas, galima teigti, kad bus įsisavinamos ir brangesnės biokuro gavybos technologi-jos ir technika.

2012 m. lapkričio mėn. duomenimis UAB Kauno termofikacijos elektrinė turi pasi-rašiusi ketinimo protokolus su biokuro tiekėjais: OOO "Rosbioprom", UAB "BP Technology", UAB "EnwiPellets", VMG, Timbex, Bionovus. Minėti biokuro tiekė-jai įmonei gali patiekti biokuro kiekį, kuris nurodytas žemiau:

› Biokuro (medienos) granulės - 59 ktne;

› Biokuro (šiaudų) granulės - 187 ktne;

› Smulkinta mediena ir jos atliekos - 151 ktne;

› Šiaudai - 187 ktne (jei pasirenkama vietoj šiaudų granulių, presuoti šiaudai).

Pagal pateiktą informaciją apie galimas biokuro tiekimo apimtis, galima teigti, kad KTE AEI plėtros plane numatytiems biokuro įrenginiams turės pakankamą bioku-ro kiekį stabiliam jų darbui. Taip pat nuolat vykdoma ir kitų biokuro tiekimo šalti-nių paieška.


Informacijos šaltiniai

Europos Sąjungos teisės aktai ir dokumentai

1. 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevenci-jos ir kontrolės) (OL 2010 L 334, p. 17).

2. 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/EB dėl pastatų energinio naudingumo (OL 2010 L 153, p. 13).

3. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/29/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti ir išplėsti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (OL 2009 L 140, p. 63).

4. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš da-lies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL 2009 L 140, p. 16).

5. 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš didelių kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo (OL 2001 L 309 Specialusis leidimas lietuvių kalba: skyrius 15 tomas 06 p. 299–319).

6. 2011 m. balandžio 27 d. Komisijos sprendimas 2011/278/ES, kuriuo nusta-tomos suderinto nemokamo apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Eu-ropos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį perei-namojo laikotarpio Sąjungos taisyklės (OL 2011 L 130, p. 1).

7. Komisijos Komunikatas "Direktyvos 2003/87/EB 10c straipsnio nepriva-lomo taikymo gairės" (2011/C 99/03) Prieiga internete [http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2011:099:0009:0028:LT:PDF].

8. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomi-kos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Energetika 2020.


123

Konkurencingos, darnios ir saugios energetikos strategija" (KOM(2010) 639 galutinis). Prieiga internete [http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/10/st16/st16096.lt10.pdf].

9. 2009 m. spalio 29–30 d. Europos Vadovų Taryba. Pirmininkaujančios vals-tybės narės išvados (15265/1/09 REV1). Prieiga internete [http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/09/st15/st15265-re01.lt09.pdf]

10. 2007 m. kovo 8–9 d. Europos Vadovų Taryba. Pirmininkaujančios valsty-bės narės išvados (7224/1/07 REV1). Prieiga internete [http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/LT/ec/93143.pdf]

Lietuvos Respublikos teisės aktai

11. Valstybinės svarbos energetikos objektų statybos planavimo tvarkos apra-šas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1-302/D1-962 (Žin., 2011, Nr. 153-7220).

12. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2224, 2011, Nr. 160-7576).

13. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (Žin., 2011, Nr. 62-2936).

14. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259).

15. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016).

16. Nacionalinė energetikos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Žin., 2007, Nr. 11-430).

17. Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008–2012 metų pla-nas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1442 (Žin., 2008, Nr. 4-131).

18. Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 (Žin. 2012, Nr. 80-4149).

19. Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789 (Žin., 2010, Nr. 73-3725).

20. Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029).


21. Nacionalinė darnaus vystymosi strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215).

22. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852; 2006, Nr. 111-4198).

23. Kauno apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas, patvirtintas Lie-tuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 672 (Žin., 2009, Nr. 81-3372).

24. Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Kauno miesto tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-242. Prieiga inter-nete [http://www.kaunas.lt/index.php?3474951108].

25. Kauno miesto bendrasis planas (2013–2023 metams). Esamoji dalis. Priei-ga internete [http://www.kaunoplanas.lt/bendrieji_planai/kauno_miesto_bendrasis_planas_esama_bukle].

26. Atnaujintas Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialusis planas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. T-320. Prieiga internete [http://www.kaunas.lt/index.php?199010934].

27. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2012, Nr. 1-1).

28. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. 810 "Dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gamin-ti skatinimo kvotų ir aukcionų regionų patvirtinimo", "Dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimo kvotų pa-skirstymo aukcionų regionų ir jiems priskirtų skatinimo kvotų sąrašas". (Žin., 2012, Nr. 80-4169).

29. Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatai, patvirtinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-229 (Žin., 2011, Nr. 101-4774).

30. Respublikinės statybos normos RSN 156-94 "Statybinė klimatologija", patvirtintos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 76 (Žin., 1994, Nr. 24-394). Prieiga inter-nete [http://e-stud.vgtu.lt/files/dest/15942/rsn156-94.pdf].

31. Statybos techninis reglamentas STR 2.09.04.2008 "Pastato šildymo siste-mos galia. Šilumos poreikis šildymui", patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. D1-248 (Žin., 2008, Nr. 58-2185).


125

32. Išmetamų teršalų iš didelių kurą deginančių įrenginių ir išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių norma LAND 43-2001, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 486 (Žin., 2001, Nr. 88-3100).

33. Šilumos kainų nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir ener-getikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 (Žin., 2009, Nr. 92-3959).

34. Kuro apskaitos energijos gamybos įrenginiuose taisyklės, patvirtintos Lie-tuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 4-383 (Žin., 2005, Nr. 134-4824).

35. Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nu-tarimu Nr. 967 (Žin., 2004, Nr. 130-4650; 2011, Nr. 50-2431).

36. Elektrinių, kurioms nustatoma remtinos elektros energijos gamybos apim-tis, sąrašo ir remtinos elektros energijos gamybos apimties ir masto bei prognozių nustatymas (Žin., 2008, Nr. 87-3508; Žin., 2009, Nr. 141-6235; Žin., 2010, Nr. 122-6229; Žin., 2011, Nr. 125-5977).

37. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašas patvir-tintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 spalio 8 d. įsakymu Nr. 1-283 (Žin., 2010, 122-6227).

38. Klimato kaitos specialioji programos lėšų naudojimo tvarkos aprašas pat-virtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-275 (Žin., 2010, 42-2040).

39. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (Žin., 2002, Nr. 73-3085).

40. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymas (Žin. 1994, Nr. 59-1153).

41. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas (Žin., 1991, Nr. 17-447).

42. Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 82-2478).

43. Katilinių įrenginių įrengimo taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 4-15 (Žin. 2006 Nr. 12-428).

44. Elektros energijos vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrengi-nių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tink-lų, įrenginių, sistemų) tvarkos ir sąlygų aprašas, patvirtintas Lietuvos Res-publikos energetikos ministro 2009 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1-246 (Žin., 2009, Nr. 149-6678).


45. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617).

46. Detaliųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ap-linkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 (Žin., 2004, Nr.79-2809).

47. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai verti-nimo (PAV) įstatymas (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105).

48. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymas Nr. V-474 „Dėl Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veik-los poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų nustatymo ir tvarkos aprašo patvirtini-mo ir įgaliojimų suteikimo“ (Žin., 2011, Nr. 61-2923).

49. Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 (Žin., 2004, Nr. 134-4878).

50. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652).

51. Elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos ištek-lius, tarifų nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energeti-kos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. O3-233 (Žin., 2011, Nr. 101-4776).

Studijos ir kiti informacijos šaltiniai

52. Lietuvos energetikos institutas, Energetikos kompleksinių tyrimų laborato-rija. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos užsakymų atlikta studi-ja "Šalies savivaldybėse esamų atsinaujinančių energijos išteklių (biokuro, hidroenergijos, saulės energijos, geoterminės energijos) ir komunalinių at-liekų panaudojimas energijai gaminti". 2009 m. Prieiga internete [http://www.enmin.lt/lt/activity/veiklos_kryptys/atsinaujantys_energijos_saltiniai/AEI_galimybiu_studija.pdf].

53. UAB "Miesto renovacija". Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros užsaky-mu atliktas darbas "2009 metais atnaujintų (modernizuotų) daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo stebėsena". 2010 m. Prieiga internete [http://atnaujinkbusta.lt/public/gallery/studijos_dokumentai/Stebesenos_ataskaita_uz_2009.pdf].

54. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos tinklalapis www.atnaujinkbusta.lt. Prisijungta 2012 m. balandžio 6 d.


127

55. Lietuvos statistikos departamento Rodiklių duomenų bazė http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1126&PHPSESSID=b96430bd2f30e217aa34a69ba9bc6a08.

56. Eurostat, European Commission. Energy, Transport and Environment Indi-cators. 2011 m. Prieiga internete [http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cache/ITY_OFFPUB/KS-DK-11-001/EN/KS-DK-11-001-EN.PDF].

57. European Commission. EU Energy Trends to 2030 – Update 2009. 2010 m. Prieiga internete [http://ec.europa.eu/energy/observatory/trends_2030/doc/trends_to_2030_update_2009.pdf].

58. Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fonde skelbiama viešai prieinama ŠESD registro informacija. Prieiga internete [http://www.laaif.lt/index.php?-584489541].

59. VĮ Energetikos agentūra. Laipsnių dienų skaičiuoklė. Prieiga internete [http://www.ena.lt/skaiciuokle/index.php].

60. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ Registrų centras. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre įregistruotų sta-tinių apskaitos duomenys 2012 m. sausio 1 d. 2012 m. Prieiga internete [http://www.zis.lt/download.php/fileid/74].

61. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Elektros energijos rin-kos stebėsenos ataskaita už 2011 metus. 2012 m. Prieiga internete [http://www.regula.lt/lt/naujienos/2011/elektros_stebesenos_ats/Elektros_energetikos_rinkos_stebesenos_ataskaita_uz_2011_metus.pdf].

62. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. 2012 m. vasario 3 d. pranešimas "Komisija patvirtino energijos, pagamintos naudojant atsinau-jinančiuosius energetikos išteklius, tarifus". Prieiga internete [http://www.regula.lt/lt/naujienos/index.php?full=yes&id=14048].

63. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. 2010 m. šilumos tiekė-jų lyginamosios analizės rodikliai. Prieiga internete [http://www.regula.lt/lt/naujienos/2011/2011-08-11/naujas_2010m%20_imoniu_lyginamoji_analize.pdf].

64. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Vidutinė šalies kuro (žaliavos) kaina. Prieiga internete [http://www.regula.lt/lt/siluma/kuro-ir-silumos-kainos/kuro.php].

65. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Šilumos kainų statisti-ka. Prieiga internete [http://www.regula.lt/lt/naujienos/index.php?full=yes&id=20039].


66. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Monitoringo ataskaita "Tie-kimo saugumas Lietuvos elektros energijos rinkoje". 2011 m. Prieiga in-ternete [http://www.ena.lt/aktai/Monitoringas_2011.pdf].

67. Elektros perdavimo sistemos operatorius LITGRID. Kilmės garantijų duomenų bazė. Prieiga internete [http://www.litgrid.eu/go.php/Kilmes_garantiju_suteikimas].

68. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija. Šilumos tiekimo bendrovių ūkinės veiklos apžvalga. Prieiga internete [http://www.lsta.lt/lt/pages/apie-silumos-uki/st-imoniu-veiklos-apzvalga].

69. Kauno kogeneracinės jėgainės projektas. Prieiga internete [http://www.fortum.lt/kauno-kogeneracines-jegaines-projektas].

70. Nepriklausomiems šilumos gamintojams nustatytos šilumos gamybos kai-nos. Prieiga internete [http://www.regula.lt/lt/siluma/silumos-sektoriaus-rodikliai/Nepriklausomiems_silumos_kainos_2012_05.xls].

71. Centralizuoto šilumos tiekimo plėtra statant naują šilumos tiekimo trasą (šilumos tiekimo tinklai nuo A.Juozapavičiaus pr. 23A iki A.Juozapavičiaus pr. 90). Prieiga internete [http://www.esparama.lt/paraiska?id=3741&order=&page=&pgsz=50].

72. Katilinės statyba Kaune, įrengiant du po 8 MW galios biokuro katilus su kondensaciniu ekonomaizeriu. Prieiga internete [http://www.esparama.lt/paraiska?id=32655&order=&page=&pgsz=10].

73. 2012 m. gegužės 16 d. Europos Komisijos pranešimas spaudai. Prieiga in-ternete: [http://europa.eu/rapid/pressReleasesAction.do?reference=MEMO/12/350&format=HTML&aged=0&language=LT&guiLanguage=en].

74. EnergyPRO programinė įranga. EMD International A/S. Prieiga internete [http://www.emd.dk/energyPRO/Frontpage].

75. Ernst&Young. Elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius išteklius, ir biodujų supirkimo tarifų nustatymui reikalingos informacijos surinkimas, efektyviausios technologijos nustatymas ir tarifų apskaičiavi-mas. 2011 m. sausio 27 d. galutinių rezultatų ataskaita. Prieiga internete [http://www.regula.lt/lt/naujienos/EYB%20pastabos/patikslintai-ataskaitai/Viesosios_konsultacijos_dokumentas-galutine_ataskaita_2012-01-27.pdf].

76. EKSPERTAI.EU. Aktuali informacija gamtinių dujų vartotojams. Prieiga internete [http://ekspertai.eu/index.php?option=com_content&view=article&id=208:aktuali-informacija-gamtiniu-duju-vartotojams&catid=61:dujotekana&Itemid=80].


129

77. U.S. Energy information administration. Annual Energy Outlook 2010 with Projections to 2035. Prieiga internete [http://www.eia.gov/forecasts/archive/aeo11/pdf/0383(2011).pdf, http://www.eia.gov/neic/speeches/newell_12162010.ppt].

78. Lietuvos bankas. Valiutų kursų istoriniai duomenys. Prieiga internete [http://www.lb.lt/exchange/history.asp?Lang=L&Cid=USD&Y=2012&M=3&D=14&id=21194&ord=1&dir=ASC].

79. Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijos. Prieiga internete [http://www.finmin.lt/web/finmin/aktualus_duomenys/makroekonomika].

80. Lietuvos bankas. Makroekonominės prognozės. Prieiga internete [http://www.lb.lt/makroekonomines_prognozes].

81. Europos Komisija. Interim Forecast. February 2012. Prieiga internete [http://ec.europa.eu/economy_finance/articles/eu_economic_situation/pdf/2012/2012-02-23-interim-forecast_en.pdf].

82. AB "Lietuvos dujos". Dujų ir teikiamų paslaugų kainos. Prieiga internete [http://www.dujos.lt/index.php/dujos-verslui/duju-ir-teikiamu-paslaugu-kainos/30].

83. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos tinklalapis www.enmin.lt .

84. AB "Lietuvos dujos". Mazuto ir gazolio kaina. Prieiga internete [http://www.dujos.lt/index.php/dujos-verslui/naudinga-informacija/mazuto-ir-gazolio-kaina/1630].

85. Šiaudų kuro naudojimo technologijų įvertinimas ir rekomendacijų tolimes-niam jų naudojimui bei biokuro briketų iš smulkių šiaudų ir žolinių augalų paruošimo technologijos parengimas. Studija, 2007 m. UAB "COWI Bal-tic". Prieiga internete [http://www.ena.lt/Ataskaitos/Siaudu_kuras.pdf].

86. Energijos išteklių birža BaltPool. Priega internete [http://www.baltpool.lt/].

87. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Elektros energijos kai-nos. Prieiga internete [http://www.regula.lt/lt/elektra/tarifai/].

88. Danish energy Outlook, 2011 May. Prieiga internete [http://www.ens.dk/Documents/Netboghandel%20-%20publikationer/2011/Danish_Energy_Outlook_2011.pdf%20].

89. Projekto NordBalt pristatymas. Prieiga internete http://www.litgrid.eu/go.php/NordBalt].

90. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje atitinkančios paslaugos. Prieiga internete [http://www.regula.lt/lt/elektra/viap/].


91. Danish energy agency. Technology data for energy plants. Prieiga internete [http://www.ens.dk/da-DK/Info/TalOgKort/Fremskrivninger/Fremskrivninger/Documents/Teknologikatalog%20Juni%202010.pdf].

92. Öko-Institut e.V. - Institute für angewandte Ökologie. Žiūrėta 2009 m. [http://www.oeko.de/service/gemis/en/].

93. Best available techniques for large combustion plants. Prieiga internete [http://eippcb.jrc.es/reference/BREF/lcp_bref_0706.pdf]

94. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Viršutinės gamtinių du-jų tiekimo kainos AB "Lietuvos dujos", UAB "Dujotekana" ir UAB "Hau-pas". Prieiga internete [http://www.regula.lt/lt/naujienos/index.php?full=yes&id=654].

95. Generalinė miškų urėdija. Miškų urėdijos. Prieiga internete [http://www.gmu.lt/misku_uredijos/].

96. Nacionalinės biomasės ir biokuro gamybos ir naudojimo technologijų plat-formos galimybių studija. Prieiga internete [http://www.litbioma.lt/data/files/Biokuras_GStudija_2006_LT.pdf].

97. UAB "Bionovus". 2011 m. aplinkos apsaugos ataskaita. Prieiga internete [http://www.bionovus.lt/lt/apie-mus/2010-metu-aplinkosaugos-ataskaita.html]

98. Miško kirtimo atliekų išteklių ir jų paėmimo iš miško ekologinės rizikos įvertinimas ir rekomendacijų parengimas. Prieiga internete [http://www.lvmi.lt/vmt/bylos/NMMA%20ataskaita%20MKAI_223.pdf].

99. "Kauno energija" pasirašė sutartį su nepriklausomu šilumos gamintoju "GECO investicijos". Prieiga internete: [http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/kauno-energija-pasirase-sutarti-su-nepriklausomu-silumos-gamintoju-geco-investicijos-56-263836].


131

Priedai 1 priedas - UAB Kauno termofikacijos elektrinės generalinio direktoriaus

2012 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. I-G-12-4 „Dėl energijos gamybos iš atsinau-jinančių energijos išteklių plėtros plano parengimo“.

2 priedas - suinteresuotų subjektų sąlygos plėtros plano rengimui.

3 priedas - KTE šilumos ir elektros energijos gamybos grafikai esant skirtin-giems scenarijams ir darbo režimams.

4 Priedas - Subjektų išduotų planavimo sąlygų apžvalga.