Ugdymo plėtotės centras

Ugdymo plėtotės centrasProjektas „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo

sistemos plėtra“ (II etapas)Nr. VP1–2.2-ŠMM-02-V-01–009.

Projektas yra finansuojamas Europos socialinio fondo ir LR biudžeto lėšomis

VERTINIMAS UGDYMO PROCESE

Lektorius dr. Andrius Norkus

Vertinti – spręsti, ko vertas(Dabartinės lietuvių kalbos žodynas)

Pedagoginiai vertinimo apibrėžimai

• “Nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas“

(Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, 2004)

• “Informacijos rinkimas, interpretavimas ir apibendrinimas tam, kad būtų galima padaryti sprendimą”

(Berliner, Gage, 1993)

• “Vertinimas ir įvertinimas yra mokytojų atliekamos funkcijos, renkant informaciją, kurios reikia išmintingiems sprendimams padaryti”

(Arends, 1998)

Vertinimas Bloomo taksonomijoje

Vertinimas

Sintezė

Analizė

Pritaikymas

Supratimas

Žinios

• Vertinimas - nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas.

• Įvertinimas - vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą.

• Įsivertinimas - paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus.

Mokymas, mokymasis ir vertinimas (pagal P. Weeden, J. Winter ir P. Broadfoot, 2005 )

VERTINIMAS

IndividualusisMokinio asmenybės

plėtotė

BendrijosMokinių, grupių,

klasių

ValstybinisStandartų laikymasis,

tęstinumas, perimamumas

Vertinimo rūšys (pagal E. Puišienę, 2004)

NEFORMALUSIS FORMALUSIS

• Vertinama nuolat ugdymo procese

• Numatoma vertinimo tikslai, laikas, vieta, pobūdis (formos).

• Remiamasi mokytojo patyrimu • Remiamasi specifiniais nustatytais kriterijais.

• Įvertinimas neužrašomas arba fiksuojamas mokytojo pasirinkta forma (individualūs užrašai, simboliai)

• Įvertinimas užrašomas nustatyta forma (pvz., recenzija, balai, taškai, procentai ir kt.) dienyne vertinimo lape, pasiekimų knygelėje, pažymėjime ar kt.

• Nuolatinis grįžtamasis ryšys

Formaliojo ir neformaliojo vertinimo bruožai (Bareikienė, 2002)

FORMUOJAMASIS VERTINIMAS

(mokymosi proceso stebėjimas)

Ar mokiniai pasiekia numatytus mokymosi rezultatus?

Grupinė arba individuali pagalba Grįžtamoji mokymąsi sutvirtinanti informacija

Ne Taip

DIAGNOSTINIS VERTINIMAS(nagrinėjami chroniški sunkumai)

Tęsiamas suplanuotas mokymas

Formuojamojo vertinimo vaidmuo mokyme (pagal E. Motiejūnienę, 2004)

Ar mokiniai pasiekė numatomus mokymosi rezultatus?

Suteikti galimybę papildomai pasimokyti

Parašyti pažymį arba pripažinti, kad išmoko

kursą

TaipNe

APIBENDRINAMASIS VERTINIMAS(finišo rezultatyvumui nustatyti)

Įvertinti mokymo efektyvumą

Apibendrinamojo vertinimo vaidmuo mokyme (pagal E. Motiejūnienę, 2004)

Vertinimo tipai (pagal M. Bareikienę, 2002)

Formalusis vertinimas Neformalusis vertinimas

Diagnostinis vertinimas Formuojamasis vertinimas Apibendrinamasis vertinimas

Pasiekimų vertinimas Pastangų vertinimas

Žinojimo vertinimas Gebėjimų vertinimas

Idiografinis vertinimas Kriterinis vertinimas Norminis vertinimas

Nuolatinis vertinimas Vienkartinis vertinimas

Mokytojo patyrimu pagrįstas vertinimas Specifiniais kriterijais pagrįstas vertinimas

Tiesioginis vertinimas Netiesioginis vertinimas

Kitų vertinimas Savęs vertinimas

Vertinimo tikslas – padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei, pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą; nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus.

Vertinimo uždaviniai: 1. Padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses,

įsivertinti savo pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus. 2. Padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti

problemas ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus.

3. Suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti ryšius tarp vaiko, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos.

4. Nustatyti mokyklai savo darbo kokybę, planuoti ugdymo turinį ir procesą, suteikti mokinių poreikius atliepiančią pagalbą.

(Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, 2004)

“Skatinti mokinius mokytis yra pagrindinis mokyklų tikslas. Vertinimas yra šio proceso ašis. Jis gali suteikti struktūrą, kurioje užsibrėžiami ugdymo uždaviniai, stebima ir išreiškiama mokinių pažanga. Jis gali suteikti pagrindą planuoti tolesnius ugdymo žingsnius, atsiliepiančius į vaikų reikmes “.

(Weeden, Winter ir Broadfoot, 2005)

Stropiai suplanuota vertinimo programa gali tiesiogiai įtakoti mokymąsi:

1) suteikdama jiems artimuosius tikslus, 2) paaiškindama užduočių, kurias jie turi

išmokti, tipus, 3) suteikdama grįžtamąją informaciją apie jų

mokymosi pažangą.

(Weeden, Winter ir Broadfoot, 2005)

Mokinių pasiekimų vertinimas poveikio paradigmoje:

• Mokinių pažanga ir pasiekimai vertinami tik pagal galutinius mokymosi rezultatus, kurie turi atitikti visuotinai pripažintus kriterijus.

• Originalaus sprendimo paieška nėra vertinama.• Mokytojas vienas nusprendžia, kas ir kaip bus vertinama.• Tokio mokymo metu mokiniai turi įsiminti gautą informaciją, o

vėliau ją pateikti mokytojui kaip „teisingus“ atsakymus.• Tradiciškai vertindamas kiekvieno mokinio darbą, mokytojas

koncentruojasi į teisingą atsakymą, o ne į procesą, kaip buvo gautas šis atsakymas.

• Poveikio paradigma pirmenybę teikia pažangos ir pasiekimų vertinimo kiekybiniams aspektams, tikslumui, patikimumui, o tik po to validumui.

Mokinių pasiekimų vertinimas sąveikos paradigmoje:

• Vertina aktyvų mokinio dalyvavimą mokymosi procese, mokymąsi bendradarbiaujančiose komandose.

• Mokiniai neformaliai bendrauja tarpusavyje, tariasi ir diskutuoja su mokytoju apie mokymo(si) metodus ir formas, vertinimą.

• Sąveikos paradigma grindžiamo vertinimo proceso esmė yra grįžtamasis ryšys.

• Vertinimo procese, be tradicinių, siūloma taikyti alternatyvius vertinimo būdus.

Mokinių pasiekimų vertinimas mokymosi paradigmoje:

• Savęs vertinimas yra svarbi mokymosi proceso dalis, nes toks vertinimas padeda mokiniui geriau suvokti savo pažangą ir pačiam atsakyti tiek už mokymosi procesą, tiek už jo rezultatus.

• Mokymosi paradigmoje vertinimas yra nuolat besitęsiantis, orientuotas į mąstymą, į pažangą, t. y. akcentuojamas proceso vertinimas.

• Vertinimo sistema kompleksinė ir interpretacinė, t. y. tokia, koks yra ir pats mokymosi procesas.

VERTINIMO KAITOS KRYPTYS

• Daugiau dėmesio skirti vertinimo procesui:

• vertinimo integruotumui į ugdymo procesą;• formuojamajam ir diagnostiniam vertinimui;• susitarimui dėl vertinimo užduočių ir kriterijų.

Medžiaga iš A. Lozdienės seminaro, 2005


• Siekti, kad vertinimas keltų mokinių ir mokytojų motyvaciją:

• vertinimas turi atskleisti pažangą;• vertinimo informacija turi padėti įveikti

sunkumus.



Didinti vertinimo patikimumą ir validumą:• daugiau dėmesio skirti kriteriniam ir

idiografiniam vertinimui;• vienodinti vertinimą;• daugiau dėmesio skirti ne tik žinių, bet ir

gebėjimų vertinimui.



Labiau decentralizuoti vertinimą:• atsisakyti pernelyg detalaus vertinimo

procedūrų reglamentavimo (tuo pat metu plečiant išorinį vertinimą);

• suteikti daugiau laisvės mokyklai ir mokytojui;• vertinimo kokybės gerinimui panaudoti

mokyklų vidaus ir išorės auditą.


SVARBIAUSI VEIKSMAI Keisti vertinimo kultūrą.• Vertinama žinios ir supratimas, gebėjimai, nuostatos• Vertinama individuali mokinio pažanga• Vertinimas pozityvus ir konstruktyvus• Vertinimas atviras ir skaidrus• Vertinimas objektyvus ir efektyvus• Vertinimas informatyvus ir ekonomiškas


Mokinių pasiekimų vertinimo kaitos prioritetinės kryptys (pagal P. Gudyną, 2001)

Mažiau dėmesio Daugiau dėmesioVertinimui to, ko mokiniai nemoka Mokymosi sunkumų diagnozavimui ir numatymui būdų,

kaip moksleiviai galėtų pasiekti geresnių mokymosi rezultatų

Pažymių rašymui drausmei palaikyti Vertinimui, keliančiam moksleivių motyvaciją mokytis

Moksleivių pasiekimų lyginimui tarpusavyje Kriteriniam vertinimui ir vertinimo suvienodinimui. Glaudžiam vertinimo kriterijų susiejimui su mokymo ir mokymosi tikslais

Vienpusiškam, tik mokytojo atliekamam mokinio vertinimui

Aktyvesniam mokinio dalyvavimui savo pasiekimų vertinime ir mokinio įsivertinimui

Tik kontrolinių darbų (testų) pažymių skaičiavimui Vertinimo integravimui į visą ugdymo procesą bei įvairių vertinimo būdų ir formų taikymui

Specifinių, izoliuotų žinių ir įgūdžių vertinimui Visuminiam moksleivių pasiekimų vertinimui

Savitų, ryškių, bet vertinimo turinio nekeičiančių, vertinimo formų paieškai

Vertinimo proceso esmės keitimui, atsižvelgiant į mokymo ir mokymosi poreikius

Klausimas diskusijai – kaip tai pavyko įgyvendinti per 12 metų?

Diagnostinis vertinimas

Pasak Weeden, Winter ir Broadfoot (2005), diagnostinis vertinimas parodo, kaip dabartinis moksleivio rezultatyvumas skiriasi nuo pageidaujamo ir laukiamo rezultatyvumo. Gali būti panaudotas siekiant išsiaiškinti, su kokiomis savitomis problemomis susiduria mokinys. Griffith ir Kowalski (2010) teigia, kad diagnostinis vertinimas naudojamas nustatyti priežastims, kodėl mokinys turi vienokių ar kitokių mokymosi sunkumų.

Pagrindiniai pedagoginės diagnostikos uždaviniai:

• kvalifikacijų suteikimo• mokymosi gerinimo.

(Ingenkamp, 1988)

Reikalavimai diagnostiniam vertinimui

• Validus (angl. valid) – aiškūs tikslai ir juos atitinkančios priemonės, užduotis (ir metodai) atitinka jai keliamus tikslus, rezultatai naudojami pagal testo paskirtį. Kitaip tariant, validumas reiškia, kad gautas vertinimas matuoja požymį arba konstruktą, kuris turi būti vertinamas.

• Patikimas (angl. reliable) – matavimo paklaidos minimizuotos, užduoties skalės ir vertinimas objektyvūs, jais galima pasitikėti. Užduotis laikoma patikima, kai pakartotiniuose vertinimo bandymuose rezultatas nesikeičia, lieka stabilus.

• Teisingas, objektyvus – klausiama to, kas buvo mokyta, nė vienai grupei nėra palankesnis, viešas, nepažeidžia mokinių teisių.

• Praktiškas, efektyvus – ištekliai (techniniai, finansiniai, žmogiškieji, laikas ir kt.) nepereikvojami, tinkamas kainos ir kokybės santykis.

Formuojamasis vertinimasBlacko ir Williamo (1998) studijoje apie atsaką (arba

formuojamąjį vertinimą) teigiama, kad formuojamojo vertinimo metodai pasižymi vienais didžiausių poveikio dydžių visoje švietimo sistemoje. Be to, aukštos kokybės atsakas didesnį poveikį turi silpniausiems mokinams, ir todėl sumažina nesėkmės ir iškritimo procentą

“Imama formaliai pripažinti ir palaikyti formuojamojo vertinimo svarbą mokymo ir mokymosi procesui. Tyrimai skatina manyti, kad stiprinant mokinių įsipareigojimą mokytis ir siekianti ilgalaikės švietimo kokybės, jis yra svarbesnis”.

(Pollard, 2006)

Formuojamojo vertinimo principai, padedantys pagerinti mokymąsi:

• Vertinimas yra neatskiriama mokymo proceso dalis;• Vertinimas neįmanomas nepaaiškinus mokiniams mokymosi

uždavinių;• Vertinimas padeda mokiniams žinoti ir suprasti kokių

pasiekimų jie siekia;• Mokymas koreguojamas atsižvelgiant į vertinimo rezultatus.

Vertinimas tampa formuojamuoju tik tuomet, jei mokinių ir mokytojo surinkta informacija naudojama mokymosi proceso metu !

Siekiant sėkmingai taikyti formuojamąjį vertinimą, reikia nepamiršti, kad:

• Pamokos uždaviniai turėtų būti formuluojami vaikams suprantama kalba;

• Uždavinys užrašomas, kad visą pamoką būtų matomas;

• Uždavinio siekimas bus veiksmingesnis, jei tiksliai apibrėšime sėkmės kriterijus;

• Prie pamokos uždavinio sistemingai grįžtama pamokos metu ir jai baigiantis.

G. Petty “vertinimo mokymuisi” schema

Pateikimas

Pritaikymas

Produktas ir

atsakas

Pateikimo etapo atsako metodai:

1. Bendramokslių mokymas: poros tobulina atsakymus į klausimus.

2. Bendramoksliai aiškina temas: poros tobulina svarbiausių dalykų santrauką.

3. Vienos minutės egzaminas: savarankiškai tobulinama pamokos santrauka.

4. Vienos minutės santrauka.

Atsako metodai įgūdžiams demonstruoti:

1. Pavyzdinių atsakymų aiškinimas įgūdžiams demonstruoti.2. „Pilotas ir šturmanas“: kad atliktų užduotį mokiniai moko

vienas kitą.3. Netikras vertinimas (vertinamas „netikras“ mokytojo pateiktas

darbas, kad mokiniai galėtų praktikuotis vertinti).4. Bendramokslių vertinimas dirbant grupėmis arba poromis5. Bendramokslio ar savęs vertinimui palengvinti naudojama

vertinimo forma.6. Įsivertinimas pagal šviesoforą.7. Įsivertinimas pagal tikslus, išmoktus iš pavyzdžio.8. Atbulas testas.

Kaupiamasis vertinimas:

• kiekvienas mokinys gauna planą ir vertinimo sistemą mokslo metų pradžioje ir kiekvieno pusmečio/trimestro pradžioje, todėl kiekvienas gali žinoti, kaip planuoti ir derinti namų užduotis, susirgęs ar išvykęs - rengtis savarankiškai ir pan.;

• mokinys gali pasirinkti, kokius namų darbus nori ar gali atlikti, kas jam įdomu ar svarbu;

• pasirinkti kada, kaip, kokiu būdu pristatyti užduotis klasėje, atskleisti savo originalumą ir individualius gebėjimus;

• drąsiai išsakyti savo nuomonę, net ir neteisingą ir nebūti ,,nubaustas" neigiamu pažymiu; išvengti atsitiktinių, neplanuotų ar netikėtų vertinimų; už kiekvieną pozityvią, įrodytą ar apgintą mintį gauti taškų.

• gali dalyvauti planavime, siūlyti darbus, projektus, užduotis;• skaičiuoti taškus ir, jei jų pakanka, neatlikti viršnorminių - nebūtinų darbų, tokiu

būdu gali sutaupyti laiko kitiems dalykams ar kitai veiklai (krūvio mažinimas);• išmokstama dirbti aktyviai, planuoti veiklą, atsakingai rinktis;• dėl didesnės veiklos įvairovės tiesiog visiems dirbti įdomiau, smagiau ir linksmiau.

Smagus formuojamojo vertinimo metodas – „Blobų medis“Kur esu dabar mokinių pasiekimų vertinimo medyje?

Documents

Ugdymo plėtotės centras