ÞURNALO PUSLAPIUOSEG yvenimas VGTU 2 GEDIMINO UNIVERSITETAS 2007/4 1474 1466 1923 2147 1326 1350 1334 1798 874 864 880 970 926 898 674 784 3045 2849 2768 2338 2346 2134 2208 2000

1

REDAKCIJOS ADRESAS:Saulëtekio al. 11, 525 kab.10223 VilniusTEL.: (85) 2744936FAKSAI: 2700112, 2700114

EL. PAÐTAS: [email protected] [email protected]

Vyr. redaktorë Asta VerbickienëDauguma nuotraukø - Alekso JauniausVirðelyje - Editos Utarienës vitraþas

Spausdino UAB „Baltijos kopija“,Kareiviø 13B, 09109 Vilnius5 spaudos lankai

Tiraþas 260 egz.

Pasiraðyta spaudai 2007 09 17Uþsakymo nr. 4540Pardavimo kaina sutartinë

LEIDËJAS: VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

GEDIMINOUNIVERS ITETAS

2007 NR. 4 4 4 4 4 (58)(58)(58)(58)(58)

ISSN 1392-5857

ÞURNALO

PUSLAPIUOSE:VGTU jau parengë beveik 50 tûkstanèiø specialistø

Vytautas PLAKYS 2

Naujøjø mokslo metø ðventë – priëmimo maratono finiðas

Doc. dr. Alfonsas DANIÛNASDoc. dr. Romualdas KLIUKAS 10

SENATE 15

Naujas þodis lietuviø tautos istorijoje

Doc. Edvardas KRIÐÈIÛNAS 17

Studentø Asamblëja:

nuo diskusijø apie lietuvio tapatybæ iki ðokiø lietuje

Laura ÐUKEVIÈIÛTË 19

Islamo poþiûris á verslà

Prof. habil. dr. Valdas PRUSKUS 21

Poezijos ir prozos dialogas 23

Sàskrydis prie Guostaus eþero

Valentina LEONOVA 25

Trys diplomai „Vingiui“ festivalyje Lenkijoje

Milda ÞEKONYTË 26

Teatrø festivalyje Afrikoje „Palëpë“ vël triumfavo

Ðarûnë Bartë STEPONAITË 29

Que bonita ,,Lietuva brangi“

arba choro „GABIJA“ kelionë á Ispanijà

Giedrë SVEIKAUSKAITË 32

Graþi sukaktis

Docentui Vladislovui Èeslovui Aksamitauskui – 60Prof. Algimantas ZAKAREVIÈIUS 37

Nepaliaujantis degti

Prof. dr. Juozas VALIVONIS,doc. dr. Bronius JONAITIS 39

Gyvenimas VGTU

2GEDIMINO

UNIVERSITETAS2007/4

1474 1466

1923

2147

1326 1350 1334

1798

898926970880864874

784674

3045

2849

2768

23462338

22082134

2000

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007

VGTU I p. VGTU II p. VGTU I p. ir II p.

VGTU jau parengë beveik 50 tûkstanèiø specialistø

Vytautas PLAKYS

Studi jø direkci jos direktorius

1 pav. VGTU pirmos ir antros studijø pakopø absolventø laidø di-

namika 2000-2007 m.

Lietuvos aukðtøjø mokykløasociacijos bendram priëmimuiorganizuoti (LAMABPO) duo-menimis, šiemet Vilniaus Gedi-mino technikos universitetas tarpstojanèiøjø yra antroji pagal po-puliarumà aukðtoji mokykla, oStatybos studijø programos sa-vo populiarumu varþosi su socia-liniais mokslais. Taigi dràsiai ga-lima teigti, kad pastaraisiais me-tais auga jaunimo susidomëjimasinþinerinëmis studijø programo-mis.

Mûsø universitetas savo isto-rijà skaièiuoja nuo 1956 metø,kai Vilniuje á Kauno politechni-kos instituto vakarinio skyriausI kursà buvo priimti pirmieji 75studentai, norintys ágyti inþinie-riaus kvalifikacijà. O 51-aisiaisuniversiteto gyvavimo metais áVGTU pirmos ir antros pakoposstudijas priimti 5253 studentai irmagistrantai. Á pagrindines irvientisàsias studijas priimti 3696studentai, ið jø: á dienines studi-jas – 2646; á vakarines – 256, áneakivaizdines – 794 studentai.Á magistrantûros ir specialiàsiasprofesines studijas priimti 1557studentai. Šiais metais pradeda-mos penkeriø metø dieninësvientisosios studijos A. Gustai-èio aviacijos institute, priimti 24orlaiviø pilotavimo ir skrydþiøvaldymo studijø programø pir-makursiai. Daugiausia studentøpriimta Statybos fakultete – net1034, ið jø 336 – á magistrantû-rà. Antroje vietoje pagal priim-tøjø skaièiø – Aplinkos inþineri-jos fakultetas, priimta 887 stu-dentai, treti – Verslo vadybos fa-kultetas, priimta 820 studentø.

Per laikotarpá nuo 1956 m. iki1969 m., kai buvo ákurtas Vil-niaus inþinerinis statybos institu-tas, studentø, studi juojanèiøaukðtuosius technikos mokslusVilniuje, skaièius nuo 75 iðaugoiki 4000, o per laikotarpá nuo1970 m. iki 2007 m. studentøskaièius padidëjo 4 kartus, t. y.iki 16411 studentø 2007 m. rug-sëjo 1 d. 2007-2008 mokslo me-tus pradeda 13374 pagrindiniøstudijø studentai, ið jø: 9935 –dieniniame skyriuje, 792 – vaka-riniame skyriuje ir 2647 – neaki-vaizdiniame skyriuje. Antros pa-kopos studi jas pradeda 3037studentai, ið jø: 2999 magistran-tai ir 38 specialiøjø profesiniøstudijø studentai. Ir studentøskaièiumi visus fakultetus lenkiaStatybos fakultetas, jame studi-jas pradeda 3313 studentø ir ma-gistrantø, á antrà vietà pagal stu-dentø skaièiø pakilo Aplinkos in-þinerijos fakultetas, èia studijaspradeda 2711 studentø, treti –

Verslo vadybos fakultetas – 2580studentø.

Universitete studijos vykstapagal 92 studijø programas, iðkuriø 46 yra magistrantûros stu-dijø programos. 2007 m. rugsëjá59-iose VGTU katedrose moks-lo metus pradëjo 950 dëstytojø,ið jø 610 su mokslo laipsniais irvardais. Paskaitas skaito 120 ha-bilituotø daktarø ar profesoriø ir490 docentø ar daktarø.

Nuoðirdaus universiteto dës-tytojø darbo ir paèiø absolventøstudijø rezultatas – á gyvenimàišleista viena didþiausià absolven-tø laida per visà aukðtosios uni-versitetinës technikos mokyklosistorijà – 3045 absolventai. 2147pagrindiniø studijø absolventaigavo bakalauro ir inþinieriaus di-plomus, 898 – magistrø ir spe-cialiøjø profesiniø studijø baigi-mo diplomus. Absolventø laidøkitimo dinamika per pastaruo-sius aðtuonerius metus pateikta1 pav.

Gyvenimas VGTU

GEDIMINO

UNIVERSITETAS32007/4

2007 metų absolventų laida (I ir II pakopos)

Architektūros

fakultetas

4%

Aplinkos

inžinerijos

fakultetas

17%

Elektronikos

fakultetas

8%

Fundamentinių

mokslų fakultetas

11%

Statybos

fakultetas

15%

Transporto

inžinerijos

fakultetas

12%

Verslo vadybos

fakultetas

20%

Mechanikos

fakultetas

10%

A. Gustaičio

aviacijos

institutas

3%

Pagrindinių studijų absolventų laidos 2000-2007 m.

1552

1720

1172 1143 11561278

1480

1246

427371318220196178207154

2147

1923

1798

14661474133413501326

0

500

1000

1500

2000

2500

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007

PS (d) PS (n) VGTU I p.

2 pav. Fakultetø absolventø pasiskirstymas bendroje VGTU absol-

ventø laidoje

3 pav. Pagrindiniø studijø absolventø laidø dinamika 2000-2007 m.

Daugiausia diplomø savo fa-kulteto absolventams áteikë Ver-slo vadybos fakultete dekanasprof. Vytautas AleksandrasRutkauskas 587, ið jø 414 absol-ventø gavo verslo vadybos ir ad-ministravimo bakalauro diplo-mus, tarp jø 140 – verslo vady-bos neakivaizdiniø studijø absol-ventø. Tai didþiausia pagrindiniøstudijø absolventø laida tarp vi-sø fakultetø.

Statybos fakulteto dekanasprof. Povilas Vainiûnas pasveiki-no 525 absolventus, ið jø net 207magistrus. 88 Statybos fakultetomagistrai studijas baigë neaki-vaizdiniu nuotoliniu bûdu.

Treèiasis absolventø gausaVGTU yra Aplinkos inþinerijosfakultetas. Fakulteto dekanas iruniversiteto Senato pirmininkasprof. Donatas Èygas pakvietë di-plomus atsiimti 507 fakulteto ab-solventus, ið kuriø 359 absolven-tai gavo bakalauro arba inþinie-riaus diplomus ir 148 magistrodiplomus.

Apie fakultetø indëlá á bendrà2007 m. VGTU absolventø lai-dà matyti ið 2 pav.

Nuo 2005 metø pradëjo þen-kliai didëti pagrindiniø studijøabsolventø skaièius. Jei nuo 2000iki 2004 metø dienines studijaskasmet baigdavo apie 1200 ba-kalaurø, o neakivaizdines – apie200 bakalaurø ir inþinieriø, taijau 2005 m. iðleista 1798 pagrin-diniø studijø absolventai, ið ku-riø dienines studijas baigë 1480,neakivaizdines – 318. 2007 m.pavasará pagrindines studijas bai-gë 2147 absolventai, diplomusgavo 1720 dieniniø studijø ir 427neakivaizdiniø studijø absolven-tø. Neakivaizdiniu bûdu studijasbaigë ir pirmieji 44 informatikosiðlyginamøjø studijø absolventai,ástojæ á VGTU jau turëdami ko-legijø baigimo diplomus. Ðie ab-solventai gavo teisæ lygiais pa-grindais stoti á atitinkamos stu-

dijø krypties magistrantûrà, ku-rios studijas organizuoja Funda-mentiniø mokslø fakultetas, va-dovaujamas dekano Algirdo Èiu-èelio. Pagrindiniø studijø absol-ventø skaièiaus kitimo dinamikapateikta 3 pav.

Jau daugiau kaip penkeri me-

tai Lietuvos Vyriausybë reguliuo-ja priëmimo planus tiek á pagrin-diniø studijø, tiek á magistrantû-ros I kursà. Priëmimo á VGTU Ikursà planas jau keletà metø ne-didëjo, taip pat ir á magistrantû-

ros I kursà, todël ir magistrø lai-dos beveik nekinta, kasmet sie-kia apie 900 absolventø. Tik 2005metais buvo iðleista gausesnë IIpakopos laida. Jau nuo 2003 me-tø labai susiaurëjo specialistørengimas II studijø pakopos spe-cialiosiose profesinëse studijose,

nes iðaugo magistrantûros studi-jø populiarumas tarp baigusiøjøpagrindines studijas absolventøbakalaurø, be to ir darbdaviaipradëjo skatinti tuos savo dar-buotojus, kurie ágyja magistro

Gyvenimas VGTU

4GEDIMINO

UNIVERSITETAS2007/4

II pakopos studijų absolventų laidos 2000-2007 m.

8356

26 17 12 3 7

818838 863

958923 891

542

701

132

674

784

874 864 880

970926

898

0

200

400

600

800

1000

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

1000

MS SPS VGTU II p.

4 pav. Magistrantûros ir specialiøjø profesiniø studijø absolventø

laidø dinamika 2000-2007 m.

laipsná. Vieneriø metø specialio-sios profesinës studijos pastarai-siais metais buvo organizuoja-mos tik A. Gustaièio aviacijosinstituto orlaiviø pilotavimo irskrydþiø valdymo programø stu-dentams. Dël skraidybos prakti-kos ðios studijos yra labai bran-gios, be to ir jø valstybinis finan-savimas nepakankamas, todël irspecialistø laidos negausios. Ant-rosios studijø pakopos absolven-tø laidø skaièiaus kitimo dinami-ka pateikta 4 pav.

Kiek VGTU fakultetø pa-rengtø bakalaurø, inþinieriø irmagistrø ðiemet papildë jaunøjøspecialistø gretas? Apie tai dali-jasi mintimis fakultetø atsakin-gieji darbuotojai. Fakultetø 2007m. absolventø laidø skaièiai pa-teikti 5 pav.

„Nors Statybos fakultete stu-dijuoti nëra lengva, dþiugu, kad2007 metais mûsø fakultetà sëk-mingai baigë 525 jaunuoliai,“ -paþymëjo Statybos fakulteto pro-dekanas Algirdas Juozapaitis.„Ðiais metais nemaþas bûrys ab-solventø sugebëjo baigti studijastik labai gerais ávertinimais. Sta-tybos fakultete su pagyrimu pa-grindines studijas baigë gaisrinëssaugos inþinierius Alfredas Vy-bernaitis, kurio baigiamasis dar-bas „Valstybinës prieðgaisrinësgelbëjimo tarnybos ir kitø vals-tybës saugumo pajëgø veikla hu-manitariniø misijø metu” ávertin-tas deðimtuku. Puikius baigiamø-jø darbø ávertinimus gavo 4 ma-gistrai, jiems taip pat áteikti di-plomai su pagyrimu, tai: TomasJucius (NTVm-5 gr.), uþ baigia-màjá magistro darbà (toliau –BMD) „Energetiniø nekilnoja-mojo turto objektø, naudojanèiøatsinaujinanèius energijos ðalti-nius, vertinimo metodika”; Gin-tarë Maceikaitë (SAIm-5 gr.), uþBMD „Birþø pilies rûmø (regist-ro kodas G54K1P) paveldo at-kûrimo ir tvarkybos architektû-

riniø ir konstrukciniø sprendimøanalizë”; Diana Nemceva(STVm-5 gr.), uþ BMD „Vil-niaus universiteto onkologijosinstituto rekonstrukcijos anali-zë”; Inga Zelionkaitë (SEVm-5gr.), uþ BMD „Statybos ámoniørinkodaros analizë.”

Pastaruoju metu tampa popu-liaru iðvykti studijoms paskutinásemestrà ir rengti baigiamuosiusdarbus viename ið Vakarø Euro-pos universitetø. Ne iðimtis irStatybos fakultetas, kurio 2 ma-gistrantës Viktorija Golovko irSandra Kaminskaitë parengë beiapgynë savo baigiamuosius dar-bus Bagrancos politechnikos ins-titute Portugalijoje.

Aplinkos inþinerijos fakulte-tas ðiemet parengë 507 specialis-tus. Pagal ERASMUS mainø pro-gramà Vokietijoje, Austrijoje,Suomijoje, Italijoje, Ispanijoje,Norvegijoje baigiamuosius dar-bus rengë 15 pagrindiniø studijøstudentø ir 11 magistrantø, ku-rie studijavo Danijoje, Ðvedijo-je, Portugalijoje ir Ispanijoje. Ðie-met áteikti diplomai pirmajaiEnergetikos inþinerijos studijøprogramos magistrø laidai - 11absolventø.

Apie Aplinkos inþinerijos fa-kulteto absolventus papasakojoðio fakulteto prodekanë Sabina

Paulauskaitë. Ji paþymëjo, kadpagrindinëse studijose statybosinþinerijos bakalauro diplomaiáteikti 104 absolventams, aplin-kos inþinerijos - 86, Matavimøinþinerijos - 51 ir energetikos -20.

Neakivaizdines studijas Ap-linkos inþinerijos fakultete bai-gë 98 absolventai, ið jø aplinkot-varkos inþinieriaus diplomaiáteikti 27, pastatø sistemø inþi-nieriaus 22 ir statybos inþinie-riaus 49 absolventams.

2007 metais su pagyrimu bai-gë studijas viena pagrindiniø stu-dijø Geodezijos studijø progra-mos studentë Edita Janèienë, ku-riai studijø metu nuo II kurso 6semestrus buvo skiriama vardi-në II laipsnio Stasio Dirmantostipendija. Ji parengë ir apgynëbaigiamàjá bakalauro darbà tema“Sunkio kitimo tyrimas”, kurisbuvo ávertintas 10 balø, vadovasprof. P.Petroðkevièius.

Uþsienio aukðtosiose mokyk-lose baigiamuosius darbus paren-gë ir juos ten apgynë 4 Miestøinþinerijos studijø programosabsolventai: Katarina EvelinaDzeþinska darbà parengë lenkøkalba ir apgynë já ávertinimu 10(puikiai) Vroclavo technikos uni-versitete. Dvi studentës Asta Jur-ðytë ir Ana Vinogradova paren-

Gyvenimas VGTU

GEDIMINO


VGTU absolventų laida 2007 m.

89

359

176

245

221

318

263

414

62

48

148

51

85

65

207

103

173

18

137

507

227

330

286

525

366

587

80

0

100

200

300

400

500

600

ARF APF ELF FMF MEF STF TIF VVF AGAI

PS II pakopa Iš viso PS ir II p.

5 pav. VGTU fakultetø absolventø laidos 2007 m. liepos 1 d.

gë baigiamuosius darbus angløkalba ir apgynë juos ávertinimais9 (labai gerai) Magdeburgo aukð-tojoje technikos mokykloje. Lo-reta Verkauskaitë baigiamàjá dar-bà parengë vokieèiø kalba ir ap-gynë (8 balai) Erfurto aukðtojo-je technikos mokykloje.

Magistrantûros studijas supagyrimu baigë 4 Aplinkos inþi-nerijos fakulteto absolventai. S.Paulauskaitës nuomone, reikiapaþymëti ðiuos magistrantus, ku-riø darbai buvo ávertinti 10 baløir jie studijas baigë su pagyrimu:

Viktorija Petravièienë (GDm-5 gr.), Geodezijos ir kartogra-fijos studijø programa, Geode-ziniø informaciniø sistemø spe-cializacija, BMD “Matavimø gra-vimetru SCINTREX CG-5 ana-lizë”, vadovas prof. P. Petroðke-vièius;

Kæstutis Trakas (GDm-5 gr.),Geodezijos ir kartografijos stu-dijø programa, Geodeziniø in-formaciniø sistemø specializaci-ja, BMD “Geleþinkelio stoèiøGIS ypatumø analizë”, vadovas

doc. R. Putrimas;Rasa Vaþnevièienë (GDm-5

gr.), Geodezijos ir kartografijosstudijø programa, Geodeziniøinformaciniø sistemø specializa-cija, BMD “Sunkio lauko kitimoávertinimas atliekant geodeziniusmatavimus”, vadovas prof. P. Pet-roðkevièius;

Arvydas Domantas (Kmk-5gr.), Civilinës inþinerijos studi-jø programa, Keliø specializaci-ja, BMD „Racionaliø sprendimøprojektuojamuose Lietuvos Res-publikos aplinkkeliuose paieðka”,vadovas prof. D. Èygas;

Kaip jau buvo minëta, 2007m. daugiausia jaunøjø specialis-tø (587) parengë Verslo vadybosfakultetas. Net 13 ðio fakultetostudentø baigiamuosius darbussëkmingai apgynë uþsienyje: Vo-kieti joje, Ðvedijoje, Itali joje,Graikijoje, Portugalijoje.

Pagrindines studijas baigë 414vadybos ir verslo administravimobakalaurø, ið jø verslo vadybosprogramà baigë 345, o ástaigø va-dybos – 69 absolventai. 34 kole-

gijø absolventai baigë verslo va-dybos iðlyginamàsias nuotolinesneakivaizdines studijas.

Verslo vadybos fakulteto ma-gistrantûrà baigë 173 magistrai.Verslo vadybos programà baigë122 magistrai, ið jø 34 baigë ne-akivaizdines nuotolines studijas,28 vakarines studijas. Inþineri-nës ekonomikos ir vadybos pro-gramà baigë 42 magistrai, ið jø23 – vakarines studijas. Profesi-jos edukologijos programà bai-gë 9 edukologijos magistrai, jiestudijavo neakivaizdþiai. 2007 m.magistro diplomus gavo 13 inþi-nerinës ekonomikos ir vadybosprogramos naujos specializacijos– verslo aplinkos valdymo – ab-solventai.

Fakulteto dekanas prof.V.A.Rutkauskas paþymëjo ge-riausius fakulteto absolventus,baigusius universitetà su pagyri-mu. Tai bakalaurai Toma Tupi-kaitë – Ðemeklienë, Gintarë Kli-mauskaitë, Nadeþda Chitrenko,Bliuma Kogan verslo vadybosprogramos absolventai ir Tomas

Gyvenimas VGTU

6GEDIMINO

UNIVERSITETAS2007/4

Stankevièius, Dovilë Puplinskai-të (ástaigø vadybos programosabsolventai) bei magistrai DariusBivainis, Jelena Borisova, Ado-mas Ginevièius, Neringa Petraus-kaitë, Modestas Plakys, Viktori-ja Rynkevièiûtë, Viktorija Stasy-tytë, baigusieji verslo vadybosmagistrantûrà ir Giedrë Staske-vièiûtë, Laura Þiogelytë, baigu-sios inþinerinës ekonomikos irvadybos magistrantûrà.

Elektronikos fakulteto diplo-mus šiemet gavo 227 absolven-tai, ið jø 176 bakalaurai ir 51 ma-gistras. Naujas studijø programasásisavino 19 kompiuteriø inþine-rijos ir 25 informaciniø sistemøbakalaurai, 8 bakalaurai baigënaujà automatikos ir valdymostudijø programos pastatø elek-tros sistemø specializacijà.

Vytenis Puidokas, elektroni-kos programos elektroninës apa-ratûros ir kompiuterinës techni-kos specializaci jos magistras,

universitetà baigë diplomu su pa-gyrimu. Jis parengë BMD „Gar-so dekodavimo árenginys”. Vado-vas prof. habil. dr. Albinas Jo-nas Marcinkevièius. Taip savo fa-kultetà pristatë dekanë prof. Ro-ma Rinkevièienë. Malonu paþy-mëti ir kitus, geriausiai parengu-sius baigiamuosius darbus, ma-gistrus:

Ðarûnà Mikuèioná. BMD“Mikrojuosteliniø struktûrø mo-deliavimas ir tyrimas momentømetodu”. Vadovas doc. V. Urba-navièius.

Viliø Matiukà. BMD “Vaizdointerpoliacijos tyrimas.” Vado-vas doc. A. Ušinskas.

Igor Jakubovski j. BMD“Elektros varikliø áðilimo tyri-mas.” Vadovas prof. A. Smilge-vièius.

Geriausius Elektronikos fa-kulteto baigiamuosius bakalaurodarbus (BBD) apgynë:

Jonas Kriauèiûnas, BBD

„Daþninës elektros pavaros cha-rakteristikos”. Vadovë prof. R.Rinkevièienë. Absolventas ið-bandë New Tronic firmos (Itali-ja) eksperimentiná stendà su mik-roprocesoriniu valdymu ir gavonaujas daþninës pavaros charak-teristikas.

Mindaugas Vokietis, BBD„Automatinës identifikavimo sis-temos (AIS) duomenø vizualiza-vimas. II dalis: duomenø vizua-lizavimas, vartotojo sàsajos kû-rimas”. Vadovas doc. A.Ušins-kas.

Elektronikos fakulteto kated-ros intensyviai dirba ieðkodamosnaujø specialistø rengimo kryp-èiø, lanksèiai prisitaikydamosprie spartaus elektroninës irkompiuterinës technikos vysty-mosi. Ðiais metais Ðvietimo irmokslo ministerijos programøregistre áregistruotos net trysnaujos Elektronikos fakultetomagistrantûros programos: elek-

Pilna þalioji auditorija – kiemo amfiteatras – prisirinko absolventø ir jø tëveliø, kai diplomai buvo teikiami

Fundamentiniø mokslø fakulteto auklëtiniams.

Gyvenimas VGTU

GEDIMINO


tros energetikos sistemø inþineri-

ja; informacinës elektroninës sis-

temos; kompiuteriø inþinerija, ku-rios leis parengti labai aukðtosspecializacijos magistrus ir padi-dinti priëmimà á Elektronikos fa-kulteto magistrantûrà. Ðiø pro-gramø sukûrimui pagrindus pa-dëjo aktyvi profesoriø VygaudoKvedaro, Romano Martavièiaus,Juliaus Skuduèio, Daliaus Nava-kausko ir kitø fakulteto darbuo-tojø mokslinë bei pedagoginëveikla.

Pilna þalioji auditorija – kie-mo amfiteatras – prisirinko ab-solventø ir jø tëveliø, kai diplo-mai buvo teikiami Fundamenti-niø mokslø fakulteto auklëti-niams. Fakulteto dekanas prof.Algirdas Èiuèelis diplomus átei-kë 330 absolventø. Fundamenti-niø mokslø fakultete 2006-2007m. m. studijas baigë 245 baka-laurai ir 85 magistrai. Iðleista pir-moji inþinerinës informatikos ið-lyginamøjø studijø kolegijø ab-solventams bakalaurø laida – 44studentai neakivaizdininkai. Fun-damentiniø mokslø fakultete 5studentai baigë studijas su pagy-rimu, tai: inþinerinës informati-kos programos informaciniøtechnologijø specializacijos ba-kalaurë Julija Ðkatulaitytë; bio-inþinerijos magistrë Rûta Iva-nec; nuotolinio mokymosi infor-maciniø technologijø magistrëRomualda Zapolskienë; taiko-mosios statistikos magistrës Vil-ma Nekraðaitë ir Roma Uzdana-vièiûtë. Daugiausia VGTU, net18 Fundamentiniø mokslø fakul-teto studentø baigiamuosius dar-bus rengë uþsienio universitetuo-se. Geriausiai apgynë bioinþine-rijos bakalaurë Miglë Miðkinytë,kuri rengë ir apgynë BD Portu-galijos Lisabonos politechnikosinstitute ir Þilvinas Vilutis, ku-ris rengë ir apgynë BD Portuga-lijos Bejos politechnikos institu-te.

Pristatydama absolventø lai-dà Fundamentiniø mokslø fakul-teto prodekanë Elena Zalieckie-në dþiaugiasi bakalaurais, kurielabai gerai parengë baigiamuo-sius darbus:

Lina Pranytë, BBD „Draudi-mo iðmokø skirstinio aprok-simavimas normaliuoju dësniu”– inþinerinës informatikos pro-gramos duomenø analizë specia-lizacija, vadovas prof. L. Saulis;

Irina Koþarskytë, BBD “Eko-nomikos augimo analizë ir prog-nozë” – inþinerinës informatikosprogramos duomenø analizë spe-cializacija, vadovas dr. þ. Kali-nauskas;

Paulius Gendrënas, BBD„Burnos judesiø modeliavimas”,inþinerinës informatikos progra-mos grafiniø sistemø specializa-cija, vadovas prof. R. Bauðys;

Vytautas Mackevièius, BBD„Vaizdø apdorojimas þmogausrankos gestø atpaþinime”, inþi-nerinës informatikos programosgrafiniø sistemø specializacija,vadovë dr. R. Þiûrienë;

Gintaras Dmitrijev, BBD „In-formaciniø sistemø koncepciniømodeliø konceptø analizë, nau-dojant neuroninius tinklus” inþi-nerinës informatikos programosinformaciniø sistemø specializa-cija, vadovas prof. O. Vasilecas;

Kiril Nugmanov, BBD „Elip-tiniø kreiviø kriptografija. EKKtaikymas” inþinerinës informati-kos programos informaciniø sis-temø specializaci ja, vadovasprof. A. Èenys.

E. Zaleckienë pasidþiaugë irmagistrais:

Vilma Nekraðaitë, BMD “Po-puliacijos sumos vertinimas mo-deliais pagrástais ávertiniais”, tai-komosios statistikos programa,vadovë doc. Danutë Krapavickai-të

Roma Uzdanavièiûtë, BMD“Statistinis Lietuvos makroeko-nominiø procesø poveikio akci-

jø rinkai tyrimas”, taikomosiosstatistikos programa, vadovasprof. R. Rudzkis;

Marius Zabulionis, BMD“Privalomojo transporto draudi-mo analizë taikomosios statisti-kos programa, vadovas prof. H.Pragarauskas;

Jevgenij Obþigailov, BMD“Porinio palyginimo generaliza-vimas statistiniø duomenø gavy-boje” informaciniø technologijøprogramos erdviniø informaciniøtechnologijø specializacija, vado-vë doc. D. Makutënienë;

Danielius Stašys, BMD “Mo-biliøjø agentø technologijos ty-rimas” – informaciniø technolo-gijø programos erdviniø informa-ciniø technologijø specializacija,vadovas prof. R.Bauðys;

Darius Jurkevièius, BMD“Paieðkos, saugojimo ir analizësprograminio agento architektû-ra inþinerinës informatikos pro-gramos informaciniø sistemøspecializaci ja, vadovas doc.A.Laukaitis;

Dmitrij Tupikov, BMD “He-terogeniniø programiniø kompo-nentø komponavimo metodai irjø realizavimas” – inþinerinës in-formatikos programos informa-ciniø sistemø specializacija, va-dovë doc. A.Lupeikienë.

Mechanikos fakulteto deka-nas prof. habil. dr. Algirdas Vac-lovas Valiulis paþymëjo, kad fa-kultetas iðleido didþiausià absol-ventø laidà nuo fakulteto re-struktûrizacijos 1993 m. Mecha-nikos fakultetà baigë beveik trysðimtai absolventø, ið viso – 286,ið jø 221 bakalauras ir 65 magist-rai. Ðiais metais pirmà kartà ið-leista biomechanikos programosmedicininës technikos speciali-zacijos bakalaurø ir magistrø lai-da. Su pagyrimu Mechanikos fa-kultetà baigë 3 absolventai:

bakalauras Giedrius Mikutis,mechanikos inþinerijos progra-mos maðinø projektavimo specia-

Gyvenimas VGTU

8GEDIMINO

UNIVERSITETAS2007/4

lizacijos anglø kalba dëstomosgrupës absolventas;

magistras Paulius Vasiliaus-kas, pramonës ámoniø vadybosprogramos pramonës ámoniøekonomikos ir valdymo speciali-zacijos absolventas;

magistrë Julija Basiuk, pra-monës inþinerijos ir vadybos stu-dijø programos anglø kalba dës-tomos grupës absolventë.

Dekanas A.V.Valiulis paþy-mëjo studentus, kuriø baigiamiejidarbai pripaþinti geriausiais:

magistras Paulius Vasiliaus-kas, BMD„Veiklos audito taiky-mas pramonës ámonëse”, vado-vë doc. I.Zabielavièienë,

magistrë Julija Basiuk, BMD„Chemijos metrologinës siste-mos plëtra Lietuvoje” vadovasprof. A.Staðkevièius,

magistras Jaroslav Judickij,BMD „ Nerûdijanèio plieno 304AISI 100mm slëginiø vamzdþiø,suvirintø orbitiniu bûdu, atitik-ties Europos direktyvai 97/23/EC tyrimas”, vadovas doc. J.Bendikas,

magistras Rolandas Zaremba,BMD „Ciklono valymo efektyvu-mo didinimas”, vadovas doc.V.Striška,

magistrë Laura Jurkevièiûtë,BMD „Multifunkcinës endosko-pinës aparatûros parametrø ty-rimas ir tobulinimas”, vadovasprof. V.Vasilionkaitis,

bakalauras Giedrius Mikutis,BBD „Skiedinio permaiðymoárenginio projektavimas”, vado-vas doc. K.Slivinskas,

bakalauras Mantas Ðtrimaitis,BBD „Automatizuota liejimoformø darbiniø daliø projektavi-mo ir gamybos sistema”, vado-vas doc. M.Jurevièius,

bakalaurë Vaida Sauliûtë,BBD „Pooperacinës palatos pro-jektavimas”, vadovas prof.M.Mariûnas,

bakalauras Mindaugas Jašins-kas, BBD „Mazuto talpyklos (20

000 m3) remontinis suvirinimas”,vadovas doc. I.Gedzevièius,

bakalaurë Marija Grak, BBD„Etikeèiø spaustuvës projektavi-mas”, vadovas doc. I.Iljin.

Architektûros fakultetà ðie-met baigë 137 absolventai. Ið jø89 bakalaurai ir 48 magistrai.

A.Gustaièio aviacijos institu-tà baigë 80 absolventø. Ið jø 62bakalaurai, 11 magistrø ir 7 spe-cialiøjø profesiniø studijø absol-ventai. Pagrindines studijas bai-gë 11 orlaiviø pilotø ir 7 skrydþiøvadovai. Pirmà kartà iðleisti 13verslo vadybos programos avia-cijos verslo vadybos specializa-cijos bakalaurai, kurie studijavokartu su Verslo vadybos studen-tais neakivaizdininkais.

Beveik keturis ðimtus pasie-kë Transporto inþinerijos fakul-teto ðiemetinë laida, parengti 366absolventai. 263 absolventai bai-gë pagrindines studijas, ið jø 81neakivaizdþiai, áteikti net 103magistrø diplomai. Tokia gausiaabsolventø laida labai dþiaugësiilgametis fakulteto dekanas prof.Leonas Povilas Lingaitis, ðiemetdekano postà perleidæs prof. Al-vydui Pikûnui. Linkime naujajamdekanui prof. A. Pikûnui neuþ-leisti pirmaujanèiø pozici jørengiant Lietuvoje transporto in-þinerijos specialistus, o fakulte-to katedroms aktyviai kurti nau-jas studijø programas ir specia-lizacijas, tobulinti studijø moky-mo ir laboratorinæ bazæ, kad pri-oritetinës Lietuvos ûkio ðakos in-þinieriaus kelià rinktøsi kuo dau-giau gerai valstybinius egzaminusiðlaikiusiø abiturientø.

Fakulteto dekanas prof.L.P.Lingaitis pristatë absolven-tus, kurie Transporto inþinerijosfakultetà baigë su pagyrimu:

magistrasVidmantas Vansaus-kas (TTSm-5 gr), transporto in-þinerijos programos transportotechnologiniø sistemø inþinerijosspecializaci jos absolventas,

BMD „Automobilio dinamikostyrimai ávertinant automobiliorëmo deformacijas”, vadovasprof. M. Bogdevièius

bakalaurë Raimonda Banytë(TL-3 gr.), transporto inþineri-nës ekonomikos ir vadybos pro-gramos transporto logistikos spe-cializaci jos absolventë, BBD„Ekspedijavimo darbø iðskirti-numas geleþinkeliuose remiantis„Global Logistics Projects”kompanijos pavyzdþiu”, vadovasdoc. D.Bazaras.

bakalauras Jonas Masiulionis(TLu-3 gr.) transporto inþineri-nës ekonomikos ir vadybos pro-gramos, transporto logistikosspecializacijos anglø kalba dës-tomos grupës absolventas, BBD„Kroviniø paskirstymo mieste to-bulinimas”, vadovas doc. D.Ba-zaras.

Du transporto inþinerijos fa-kulteto absolventai savo baigia-muosius darbus rengë Suomijos– Seinajoki aukštojoje technikosmokykloje. Tai Transporto inþi-nerinës ekonomikos ir vadybosstudijø programos absolventaibakalaurai:

Juli ja Cinelytë (TE-3 gr.),BBD „ Suomijos uostø paþangiospatirties diegimo Klaipëdos uos-te galimybiø tyrimas”, vadovasprof. R.Palšaitis.

Darius Zaura (TL -3 gr.),BBD „Transporto priemoniø re-monto ámonës organizavimo ana-lizë ir perspektyvos”, Vado-vas prof. A.Baublys.

Be jau iðvardintø studentø la-bai ádomius baigiamuosius dar-bus parengë dar apie 30 Trans-porto inþinerijos fakulteto absol-ventø – linkime jiems kûrybinëssëkmës tolimesnëje praktinëjeveikloje.

Kalbëdama apie Tarptautiniøstudijø centro absolventus, cen-tro direktorë Birutë Tamulaitie-në pasidþiaugë, kad ðiemet diplo-mus gavo 2 uþsienieèiai:

Gyvenimas VGTU

GEDIMINO


bakalauro - Igor Aptsiauri išGruzijos. Jis studijavo Verslo va-dybos fakultete bakalauro verslovadybos studijø programos mar-ketingo specializacijoje. Baigia-mojo bakalauro darbo tema„Gruzijos eksporto strategija áES rinkas, rinkodaros strategi-jos”, darbo vadovas prof. B. Mel-nikas. Apgintas darbas ávertintas8 (gerai);

magistro – Javid Khan Safi išPakistano. Jis studijavo Verslovadybos fakulteto magistrantû-ros verslo vadybos studijø pro-gramos finansø inþinerijos spe-cializacijoje. Baigiamojo darbotema “Vertybiniø popieriø komi-sijos vaidmuo Pakistano akcijørinkoje”, darbo vadovas prof. A.Rutkauskas. Apgintas darbasávertintas 8 (gerai).

Dar vienas uþsienietis KirylMatsiuk ið Baltarusijos baigiamà-já magistro darbà gins rugsëjomënesá. Jis studijavo Transpor-to inþinerijos fakulteto magist-rantûros transporto inþinerinësekonomikos ir vadybos studijøprogramoje. Baigiamojo darbotema „Intermodaliniø veþimøtarp Baltarusijos ir Lietuvos or-ganizavimo tyrimas”, darbo va-dovë doc. dr. N.Batarlienë.

Per gyvavimo Vil-niuje laikotarpá ðiosaukðtosios mokyklosparengtø specialistøskaièius sparèiai ar-tëja prie 50 tûkstan-èiø. Susumavus KPIVilniaus filialo, Vil-niaus inþinerinio sta-tybos instituto ir vi-sus technikos univer-siteto iðduotus diplo-mus gauname, kadjau išduoti 49174 di-plomai, ið jø 40354diplomai áteikti pa-grindiniø studijø ab-solventams, 7954magistrams ir 866antrosios studijø pa-kopos specialiøjøprofesiniø studi jøabsolventams. Uni-versiteto rektoriusprof. Romualdas Gi-nevièius áteikdamasdiplomus 2007 m.absolventams, dþiau-gësi, kad 2008 me-tais galës áteikti 50tûkstantàjá VGTUbaigimo diplomà.

Kvieèiu universiteto bendruomenæ siûlyti kandidatus, bûsimuo-sius 2008 m. absolventus, garbingam diplomui gauti.

Gyvenimas VGTU

10GEDIMINO

UNIVERSITETAS2007/4

Dalis pirmakursiø jau sto-dami pirmu pageidavimu nu-rodë mûsø Universitetà, kitadalis – kitus, taèiau susiklos-èius aplinkybëms, jie buvo pa-kviesti studijuoti VGTU. Mesdþiaugiamës, kad VilniausGedimino technikos universi-tetas pagal stojimo rezultatusir studijø kokybæ vis labiauvertinamas stojanèiøjø. Tiki-mës, kad ástojusiøjø šiais me-tais lûkesèiai pasiteisins.

Ðiemet mokslo metø ðven-tæ Vilniaus Gedimino techni-kos universitete sutiko virð tri-jø tûkstanèiø pagrindiniø irvientisøjø studijø pirmakur-siø, virð dviejø ðimtø kolegijøabsolventø pradës studijas ið-lyginamøjø studijø aukðtes-niuosiuose kursuose.

Stojanèiøjø priëmimas,

startavæs kovo 1 d., vyko, galimateigti, keturiais etapais. Pirmuojuetapu buvo priimta á neakivaizdi-niø ir vakariniø studijø 50 proc.plane numatytø vietø. Antruoju,bendrojo priëmimo á Lietuvosaukðtàsias mokyklas etapu, kurisvyko nuo balandþio 13 iki rugpjû-èio 1 d., buvo priimama á dieni-nes, neakivaizdines bei vakarinesstudijas. 2007 metais bendrajamepriëmime dalyvavo 19 aukðtøjømokyklø, ið jø 2 kolegijos. Stojan-tiesiems buvo pasiûlytas 774 stu-dijø programø sàraðas, kurá suda-rë 681 universitetinë ir 93 neuni-versitetinës programos. Greta ben-drojo priëmimo vyko asmenø, tu-rinèiø aukðtàjá neuniversitetiná ið-silavinimà, á aukðtesnius kursus,priëmimas (tik á VGTU). Rugpjû-èio 4 ir 31 d. finiðavo papildomipriëmimai á likusias laisvas studen-

Naujøjø mokslo metø ðventë – priëmimo maratono finiðas

Doc. dr. Alfonsas DANIÛNASStudi jø prorektorius,Doc. dr. Romualdas KLIUKASPriëmimo komisi jos atsakingasis sekretorius

Kasmetë tradicija – pirmakursiø imatrikuliacija

2007/2008 mokslo metus pradëjo 3696 pirmakursiai

Gyvenimas VGTU

GEDIMINO


tø ir á klausytojø, mokanèiø uþ stu-dijas, vietas. Visø etapø metu, ið-skyrus papildomus priëmimus, re-gistruotis ir pateikti praðymus bu-vo galima internetu. Tai tampa vispopuliaresniu bûdu, suteikianèiugalimybæ stojanèiajam bei priëmi-mo darbuotojams sutaupyti lëðøir laiko. Darbas visuose VGTU pri-ëmimo komisijos punktuose: Sau-lëtekio bei Architektûros rûmuo-se Vilniuje ir Naujoji g. 3, Alytu-je, vyko sklandþiai, tai lëmë ðio dar-bo organizatoriø patirtis ir viso ko-lektyvo draugiðkumas bei atsako-mybë.

Ðiais metais vël galime pasi-dþiaugti, kad esame tarp lyderiøpagal áteiktø praðymø skaièiø ben-drojo priëmimo metu, t.y.VGTU priëmimo komisi josdarbuotojai uþregistravo 4 459prašymus ir dar 578 stojantiejiuþsiregistravæ internetu (ISAS)pateikë dokumentus mûsø uni-versitete. Tradiciðkai pagrindi-niu konkurentu tapo KTU (pra-ðymus áteikë 5 937 stojantieji).Ið viso bendrajame priëmimedalyvavo virš 35 tûkstanèiø sto-janèiøjø. Pirmuoju pageidavi-mu VGTU pasirinko 3 607,VU – 8 591, KTU – 3 597 sto-jantieji. Šis rodiklis akivaizdþiaiávardija populiariausias Lietu-vos aukðtàsias universitetinesmokyklas (þr. 1 lentelæ).

Technologijos mokslø studi-jø srities programø populiaru-mas mûsø universitete neat-slûgsta, tai rodo pageidavimø

stoti á ðios srities studijø progra-mas skaièius – 20 118 pageidavi-mø, KTU – 15 929, VK – 5 483,KU – 3 677, ŠU – 3 308, LÞÛU –3 080, nors bendras pageidavimøskaièius ne visada realiai atspindipopuliariausias specialybes. Daþ-nai aukðtus balus turintys stojan-tieji net nepildo visø pageidavi-mø, o tik kelias praðymo eilutes,bûdami tvirtai apsisprendæ rinktisvienà ar kità studijø programà. To-dël pirmas pageidavimas daug kàpasako apie populiarumà. Dþiu-gu, kad populiariausiø studijø sà-raðe (pagal pirmàjá pageidavimà)po VU ekonomikos – VGTU staty-bos inþinerija. Á ðià studijø progra-mà paskutinio pakviestojo kon-

kursinis balas buvo vienas aukštes-niø, lyginant su kitom technolo-gijos mokslø studijø srities progra-momis (pirmojo pakviestojo –22,36, paskutinio – 15,9), dides-nis buvo tik á inþinerinës architek-tûros studijø programà (20,09 ir16,51) ir bioinþinerijos studijø pro-gramà (28,77 ir 17,25). Toká staty-bos inþinerijos studijø programospopuliarumà lemia šalies ekono-mikos vystymosi tendencijos, sta-tybø bumas ne tik Lietuvoje, betir visoje Europoje. Be abejo yrasvarbu ir tai, jog turintys statybosinþinerijos bakalauro diplomà sëk-mingai tæsia studijas magistrantû-roje arba ásidarbina, jie reti darbobirþø lankytojai. Ávertinant visus

Nr.

Aukštoji

mokykla Kodas Studijų programa

Pageidavimų

skaičius

1 VU 311 ekonomika (Vilniuje) 937

2 VGTU 873 statybos inžinerija 633

3 VU 421 teisė 478

4 KMU 724 medicina 467

5 VU 447 vadyba ir verslo administravimas (Vilniuje) 456

6 VU 347 politikos mokslai 395

7 MRU 500 finansų ekonomika 393

8 KTU 869 statybos inžinerija 356

9 VU 723 medicina 344

10 VGTU 344 nekilnojamojo turto vadyba 336

11 KU 330 ekonomika, vadyba 330

12 MRU 423 teisė 318

13 VU 464 verslo informacijos vadyba 302

14 MRU 429 teisė ir valdymas 301

15 VU 353 psichologija 299

16 MRU 472 viešasis administravimas 294

17 KTU 315 ekonomika 292

18 KMU 727 odontologija 247

19 VU 333 kultūros vadyba (Kaune) 247

20 VDU 349 politikos mokslai ir viešasis administravimas 244

1 lentelë. Praðymø registravimo ir juose nurodytø pageidavimø statistika bendrajame priëmime 2007 m.

2 lentelë. Populiariausios studi jø programos (pagal pirmà pageidavi-

mà) 2007 m.

ISM KMU KTU KU LKA LKKA LMTA MRU LVA LŽŪU ŠU VDA VDU VGTU VK VPU VU VUTVM

VTVK perISAS

Iš viso

Įteiktų prašymų skaičius 192 459 5 937 3 272 34 531 448 1 260 126 503 3 044 1 062 1 583 4 459 2 240 1 663 3 247 197 774 4 952 35 983

Priimta užsiregistravusių perISAS

62 63 1 018 669 7 42 49 219 14 60 351 162 208 578 213 220 606 43 91 4 675

Pirmuoju pageidavimu prašymenurodyta AM

305 1 172 3 597 2 761 121 999 386 2 660 205 657 2 056 765 1 920 3 607 3 385 1 846 8 591 248 702 35 983

Prašymų skaičius, kuriuosepaminėtos tik tos AM studijųprogramos

75 242 1 316 1 520 32 344 168 160 74 191 1 355 397 414 767 1 757 509 776 49 256 10 402

Prašymų skaičius, kuriuosepaminėta bent viena AM studijųprograma

1 456 2 218 10 109 6 601 443 2 939 442 8 982 963 3 444 4 889 876 7 894 10 395 11 266 7 863 16 667 1 265 3 845

Prašymuose nurodyta iš visoAM pageidavimų

2 147 6 044 31 747 19 892 670 5 402 600 22 900 1 313 9 193 14 976 1 486 17 531 34 867 45 222 17 296 52 984 1 538 10 316 29 6124

Registravo atestatus 249 519 6 911 3 911 41 571 453 1 456 137 559 3 310 1 111 1 760 4 990 2 398 1 859 3 820 237 849 35 141

Pakviesta studijuoti 591 547 3 726 1 218 58 640 207 1 377 277 902 1 812 404 1 969 3 103 2 623 1 855 4 432 540 2052 28 333

Atnešė dokumentus 463 536 3 518 1 102 58 615 207 1 330 267 851 1 702 404 1 759 3 011 2 394 1 733 4 308 464 1706 26 428

Gyvenimas VGTU

12GEDIMINO

UNIVERSITETAS2007/4

stojanèiøjø praðymuose nurodytuspageidavimus, jau eilæ metø lyde-riauja socialiniø mokslø studijøsrities dieniniø studijø programos:

verslo vadyba, nekilnojamojo turtovadyba, ástaigø vadyba. Jos pami-nëtos atitinkamai 2 975, 2 860,2 754 prašymuose (pagal visus pa-geidavimus), atitinkamai „praei-namasis“, t. y. paskutinio pakvies-tojo konkursinis balas á ðias pro-gramas irgi buvo didþiausias:18,19; 19,67 ir 18,30. Studijø pro-gramø populiarumo bendrojo pri-ëmimo metu statistika pateikta 2–

5 lentelëse.Šiais metais, kaip ir praeitais,

aktualumu nepasiþymëjo fiziniømokslø studijø srities programos.

Beveik visos aukštosios mokyklos(KTU, KU, ŠU, VDU, VPU,VGTU) nesurinko stojanèiøjø áðios srities studijø programas. To-dël teko organizuoti papildomàpriëmimà á VGTU inþinerinës in-formatikos ir technomatematikosstudijø programas. Bendrojo pri-ëmimo etapo metu pritrûko sto-janèiøjø ir á VGTU gaisrinës sau-gos studijø programà (daugelis

pretendentø negavo siunti-mo ið Prieðgaisrinës apsau-gos ir gelbëjimo departa-mento arba neiðlaikë fiziniopajëgumo testo).

Šiais metais konkursinisbalas á VGTU inþinerinesstudi jø programas buvoskaièiuojamas ðiek tiek kitaipnegu anksèiau, todël nëravisiðkai tikslinga já lyginti supraëjusiais metais ástojusiø-jø konkursiniu balu. Anks-èiau skaièiuojant konkursi-ná balà galima buvo pasi-rinkti uþsienio kalbos egza-mino arba fizikos egzaminoávertinimà, todël daugumaabiturientø nelaikë fizikosegzamino. Taèiau buvo pa-stebëta, jog studijuojant in-þinerinius mokslus reikalin-

gos fizikos þinios, o jos labai sil-pnos jei studentai ðios disciplinosnesimokë mokykloje. Todël tvir-tinant 2007 metø priëmimo sàly-

gas buvo nutarta, kad pasi-rinkimas tarp uþsienio kal-bos ir fizikos egzaminø yrapanaikinamas, o konkursi-ná balà á inþinerines studijøprogramas sudaro lietuviøkalbos (testo), matemati-kos, fizikos (chemijos á ap-linkos inþinerijà) egzaminøir uþsienio kalbos metinisávertinimai, padauginti iðsvertiniø koeficientø. Ka-dangi daugelis stojanèiøjø iðinerci jos, apsiþioplinæ arpaprasèiausiai dël to, kadsunkiau, nelaikë fizikos eg-zamino, todël ðiais metaiskonkursinis balas buvo ma-þesnis lyginant su ankstes-niø metø konkursiniu balu.

VGTU didþiausias kon-kursas pagal pirmà pageidavimàbuvo á nekilnojamojo turto vadybos(6,72), transporto inþinerinës eko-nomikos ir vadybos (4,16), orlaiviøpilotavimo (3,10), architektûros(2,74), ástaigø vadybos (2,07), sta-tybos inþinerijos (1,90), geodezijos(1,63) studijø programas. Pagalbendrà pageidavimø skaièiø di-dþiausias konkursas vël buvo á ne-kilnojamojo turto vadybos (57,20),

Nr. Aukštoji mokykla

Kodas Studijų programa Pageidavimų skaičius

1 MRU 472 viešasis administravimas 3 050

2 VK 576 turizmo ir viešbučių administravimas 3 023

3 VGTU 466 verslo vadyba 2 975

4 VU 447 vadyba ir verslo administravimas (Vilniuje) 2 861

5 VGTU 344 nekilnojamojo turto vadyba 2 860

6 VGTU 329 įstaigų vadyba 2 754

7 VK 572 reklamos vadyba 2 682

8 VK 578 verslo vadyba 2 549

9 MRU 429 teisė ir valdymas 2 384

10 MRU 500 finansų ekonomika 2 358

11 VK 550 bankininkystė 2 123

12 MRU 423 teisė 2 101

13 VU 311 ekonomika (Vilniuje) 2 074

14 VU 464 verslo informacijos vadyba 2 064

15 VGTU 873 statybos inžinerija 2 038

16 VK 561 įstaigų ir įmonių administravimas 1 962

17 KTU 459 verslo administravimas 1 953

18 VU 421 teisė 1 872

19 VK 555 draudimo vadyba 1 739

20 KTU 438 vadyba 1 707


Kodas Studijų programa Pageidavimų

skaičius 1 VGTU 873 statybos inžinerija 633 2 KTU 869 statybos inžinerija 356 3 KU 872 statybos inžinerija 160 4 VGTU 883 transporto inžinerija 141 5 KTU 889 automatika, valdymas ir elektros energetikos technologijos 130 6 VGTU 816 civilinė inžinerija 101 7 ŠU 867 statybos inžinerija 101 8 VGTU 830 geodezija 98 9 KTU 878 telekomunikacijos ir elektronika 93

10 KTU 834 informatikos inžinerija 73 11 VK 956 kompiuterinė technika 72 12 KTU 885 transporto priemonių inžinerija 71 13 VGTU 803 aplinkos inžinerija 68 14 KTU 847 mechanikos inžinerija 61 15 VGTU 844 mechanikos inžinerija 60 16 VU 880 telekomunikacijų fizika ir elektronika 58 17 VGTU 881 telekomunikacijų inžinerija 56 18 KTU 898 žiniasklaidos inžinerija 56 19 VK 964 želdiniai ir jų dizainas 56 20 VGTU 822 elektronikos inžinerija 52

3 lentelë. Populiariausios technologi jos mokslø studi jø srities programos (pa-

gal pirmà pageidavimà) 2007 m.

4 lentelë. Populiariausios studi jø programos (pagal visus pageidavimus) 2007 m.

Gyvenimas VGTU

GEDIMINO


toliau sekë ástaigø vadybos(45,90), transporto inþinerinësekonomikos ir vadybos (29,30),geodezijos (18,48), verslo vadybos(17,30), telekomunikacijø inþine-rijos (16,76) studijø programas(þr. 6 lentelë).

Ðiais metais priimtøjø mer-ginø ir vaikinø skaièiaus santy-kis labai panašus, kaip ir 2006metais: dieninëse studijose –28,4 proc. (merginø) ir 71,6 proc.(vaikinø), 2006 m. – 29,6 proc.ir 70,4 proc.; neakivaizdinësestudijose – 30,1 proc. ir 69,9proc., 2006 m. – 27,5 proc. ir72,5 proc.; vakarinëse studijose– 16 proc. ir 84 proc., 2006 m. –12,9 proc. ir 87,1 proc. Mote-riškiausi fakultetai ir šiais metaisišlieka Verslo vadybos (68,7proc.), Architektûros (59,3proc.) ir Aplinkos inþinerijos (38,2proc.) fakultetai, o vaikinø dau-giausiai priimta á Elektronikos(94,2 proc.) ir Transporto inþine-rijos (85,5 proc.) fakultetus bei áAntano Gustaièio aviacijos insti-tutà (86,7 proc.),

Ástojusieji á pagrindines studi-jas pagrindinæ uþsienio kalbà mo-kykloje mokësi: anglø – 88,1 proc.,vokieèiø – 8,9 proc., prancûzø –2,2 proc., rusø – 0,8 proc.

Á dienines pagrindines studijasdaugiausia ástojusiøjø yra ið Vil-

niaus apskrities 39,2 proc. (2006m. – 40,5 proc.) ið jø 25,6 proc. iðVilniaus miesto. Nemaþai studen-tø atvyko mokytis ið Panevëþio ap-skrities (12,1 proc.), Ðiauliø apskri-ties (9,1 proc.), Alytaus (7,6 proc.)bei Utenos apskrities (7,7 proc.).


Kodas Studijų programa Pageidavimų

skaičius 1 VGTU 873 statybos inžinerija 2 038 2 KTU 869 statybos inžinerija 1 514 3 VGTU 883 transporto inžinerija 1 489 4 VGTU 816 civilinė inžinerija 1 291 5 VGTU 830 geodezija 1 109 6 VGTU 803 aplinkos inžinerija 1 109 7 VGTU 858 pramonės inžinerija 1 017 8 KTU 878 telekomunikacijos ir elektronika 916 9 VGTU 881 telekomunikacijų inžinerija 905

10 KTU 889 automatika, valdymas ir elektros energetikos technologijos 894 11 KTU 847 mechanikos inžinerija 889 12 VGTU 844 mechanikos inžinerija 791 13 KTU 885 transporto priemonių inžinerija 780 14 KTU 915 pastatų inžinerinės sistemos 775 15 VGTU 828 pastatų energetika 755 16 VGTU 822 elektronikos inžinerija 739 17 LŽŪU 897 žemėtvarka 734 18 VGTU 805 automatika ir valdymas 706 19 KTU 800 aplinkos inžinerija 694 20 VGTU 913 kompiuterių inžinerija 692

5 lentelë. Populiariausios technologi jos mokslø studi jø srities programos (pa-

gal visus pageidavimus) 2007 m.

235 (243)

142 (109) 9,1 (8,9) 312 (329)

5,5 (4,0) 12,1 (12,0)

182 (220) 199 (211)

7,1 (8,0) 7,7 (7,7)

67 (70)

2,6 (2,6)

138 (141)

5,3 (5,2)

Apskritis Skaičius* Procentas*

Alytaus 197 (209) 7,6 (7,6) Kaunas

Kauno 138 (141) 5,3 (5,2) 89 (92) 43 (32)

Klaipėdos 182 (220) 7,1 (8,0) 3,5 (3,4) 1,7 (1,2) 1013 (1107) Įstojusiųjų į VGTU pagal apskritis:

Marijampolės 89 (92) 3,5 (3,4) 39,2 (40,5)

Panevėžio 312 (329) 12,1 (12,0) Skaičius

Šiaulių 235 (243) 9,1 (8,9) Vilnius 661 (796) Procentas

Tauragės 67 (70) 2,6 (2,6) 25,6 (29,1)

Telšių 142 (109) 5,5 (4,0)Utenos 199 (211) 7,7 (7,7)Vilniaus 1013 (1107) 39,2 (40,5)Kita šalis 8 (4) 0,3 (0,1)Iš viso: 2582 (2735) 197 (209)

Vilnius 661 (796) 25,6 (29,1) 7,6 (7,6)

Kaunas 43 (32) 1,7 (1,2)

* skliaustuose pateikti 2006 m. duomenys

ŠIAULIŲAPSKRITISTELŠIŲ

APSKRITIS

KLAIPĖDOSAPSKRITIS

TAURAGĖSAPSKRITIS

PANEVĖŽIOAPSKRITIS

UTENOSAPSKRITIS

KAUNOAPSKRITIS

VILNIAUSAPSKRITIS

MARIJAMPOLĖSAPSKRITIS

ALYTAUSAPSKRITIS

4 pav. Ástojusiøjø á pagrindines dienines studi jas pasiskirstymas pagal apskritis 2007 m.

Gyvenimas VGTU

14GEDIMINO

UNIVERSITETAS2007/4

Priėmimo planas Pageidavimų skaičius Konkursas Pakviestųjų studijuoti skaičius Pakviestųjų konkursiniai

balai

kvotos* Pirmo-

jo paskutinio

Fakultetas, studijų programa

vf dvf iš

viso

pagal 1-

mą

prioritetą

pagal

1-6-tą

pagal

bendrą

pagal 1-

mą

pageida

vimą

pagal

bendrą

pageidav.

skaičių

vf dvf

vf dvf m

iš viso

vf vf dvf

Aplinkos inžinerijos fakultetas 181 181 362 316 2 586 4 264 0,87 11,78 182 268 0 2 0 452

Aplinkos inžinerija 50 50 100 68 596 1 109 0,68 11,09 50 86 136 20,91 15,20 12,95

Civilinė inžinerija 70 70 140 101 867 1 291 0,72 9,22 70 98 168 20,47 15,61 14,13

Geodezija 30 30 60 98 661 1 109 1,63 18,48 31 41 2 74 20,46 16,33 15,03

Pastatų energetika 31 31 62 49 462 755 0,79 12,18 31 43 74 19,87 15,82 13,81

Architektūros fakultetas 38 38 76 208 274 289 2,74 3,80 38 43 0 0 0 81

Architektūra 38 38 76 208 274 289 2,74 3,80 38 43 81 25,69 20,96 19,54

Elektronikos fakultetas 145 145 290 232 2 141 3 667 0,80 12,64 145 203 0 1 4 353

Automatika ir valdymas 33 33 66 45 373 706 0,68 10,70 33 46 1 80 20,99 14,33 9,33

Kompiuterių inžinerija 28 28 56 41 409 692 0,73 12,36 28 39 1 68 21,38 15,06 10,66

Informacinių sistemų inžinerija 27 27 54 38 386 625 0,70 11,57 27 38 65 20,53 14,99 9,13

Elektronikos inžinerija 30 30 60 52 429 739 0,87 12,32 30 42 2 74 21,70 15,86 11,35

Telekomunikacijų inžinerija 27 27 54 56 544 905 1,04 16,76 27 38 1 66 20,93 17,92 15,25

Fundamentinių mokslų fakultetas

119 119 238 130 812 1 361 0,55 5,72 108 67 0 1 0 176

Technomatematika 24 24 48 8 111 283 0,17 5,90 13 0 13 21,01 10,80

Bioinžinerija 13 13 26 33 187 317 1,27 12,19 13 19 32 28,77 18,99 17,25

Inžinerinė informatika 82 82 164 89 514 761 0,54 4,64 82 48 1 131 20,73 12,35 7,15

Mechanikos fakultetas 157 157 314 116 1 059 2 073 0,37 6,60 156 214 2 0 0 372

Biomechanika 15 15 30 14 113 265 0,47 8,83 15 21 1 37 20,37 11,91 7,60

Mechanikos inžinerija 62 62 124 60 428 791 0,48 6,38 62 80 142 21,18 11,35 7,60

Pramonės inžinerija 80 80 160 42 518 1 017 0,26 6,36 79 113 1 193 18,71 12,78 9,08

Statybos fakultetas 222 222 444 1 023 3 723 5 305 2,30 11,95 223 282 0 4 3 512

Nekilnojamojo turto vadyba 25 25 50 336 1 826 2 860 6,72 57,20 25 28 2 1 56 21,43 20,04 19,67

Statybos inžinerija 167 167 334 633 1 576 2 038 1,90 6,10 168 230 2 2 402 22,36 18,06 15,90

Inžinerinė architektūra 15 15 30 14 222 245 0,47 8,17 15 23 38 20,09 18,41 16,51

Gaisrinė sauga 15 15 30 40 99 162 1,33 5,40 15 1 16 20,09 8,00 7,75

Transporto inžinerijos

fakultetas 121 121 242 349 1 902 2 954 1,44 12,21 121 162 1 2 0 286

Transporto inžinerinė ekon. ir

vadyba 25 25 50 208 932 1 465 4,16 29,30 25 28 1 2 56 20,50 19,44 18,97

Transporto inžinerija 96 96 192 141 970 1 489 0,73 7,76 96 134 230 23,36 15,14 13,02

Verslo vadybos fakultetas 116 116 232 293 3 339 5 729 1,26 24,69 116 126 0 0 1 243

Įstaigų vadyba 30 30 60 124 1 540 2 754 2,07 45,90 30 33 63 20,93 18,94 18,30

Verslo vadyba 86 86 172 169 1 799 2 975 0,98 17,30 86 93 1 180 20,36 18,85 18,19

A. Gustaičio aviacijos institutas 37 37 74 79 386 743 1,07 10,04 37 46 0 0 0 83

Aviacinė mechanika 12 12 24 29 130 258 1,21 10,75 12 17 29 20,21 16,36 11,33

Automatika ir valdymas 7 7 14 8 80 185 0,57 13,21 7 10 17 19,58 10,92 8,73

Elektronikos inžinerija 8 8 16 6 97 180 0,38 11,25 8 6 14 14,77 10,69 7,70

Orlaivių pilotavimas 5 5 10 31 41 52 3,10 5,20 5 7 12 20,62 19,45 16,83

Skrydžių valdymas 5 5 10 5 38 68 0,50 6,80 5 6 11 17,28 14,16 10,87

Iš viso dieninėse studijose: 1 136 1 136 2 272 2 746 16 222 26 385 1,21 11,61 1 126 1 411 3 10 8 2 558

kvotos* : 150 vietų vf (užsienio lietuviams); 300 vietų m (turintiems aukštąjį išsilavinimą)

6 lentelë. 2007 m. priëmimo á pagrindines dienines studijas rezultatai bendrojo priëmimo metu

Maþiausiai ið Tauragës apskrities– 2,6 proc. (þr. 1 pav.)

Stojanèiøjø á pagrindiniø stu-di jø aukðtesná kursà, turinèiøaukðtàjá neuniversitetiná iðsilavini-mà, didþiausias konkursas buvo áverslo vadybos 8,04 studijø progra-mà, á statybos valdymo – 2,67, inþi-nerinës informatikos – 2,08, trans-porto inþinerijos – 1,48. Aukðèiau-

sias paskutinio pakviestojo kon-kursinis balas (diplomo priedomokomøjø dalykø svertinis áverti-nimø vidurkis) buvo á verslo vady-bos studijø programà – 9,13. Ðispriëmimo etapas vyko ilgiau ne-gu ankstesniais metais, stojantiejigalëjo pateikti praðymà ir interne-tu.

Sveikiname visus, kurie laimë-jo nemaþus konkursus ir linkimerimtai þiûrëti á pasirinktà gyveni-mo kelià bei suvokti, kad niekasþiniø ir proto per jëgà neákrës. Da-bar tik patys dirbdami pasieksiteuþsibrëþto tikslo. O universitetoPriëmimo komisija pradeda nau-jà priëmimo maratonà – spalio 13d. „Atvirø durø dienos“ renginiu.

Gyvenimas VGTU

GEDIMINO


2007 07 03 posëdyje:

DOCENTO ATESTATAI ÁTEIKTI: Edvard Michneviè, Ge-diminui Vaièiûnui, Eugenijui Paliokui, Vitalijui Rudzinskui, Ar-noldui Ðneideriui ir Olegui Èernaðëjui.

DAKTARO DIPLOMAI ÁTEIKTI: Astai Radzevièienei, Edi-tai Baltrënaitei, Sauliui Vaitkui, Andriui Petrovui, Vaidui Jaso-niui, Elai Jarmolajevai, Lukui Pavilanskui ir Þivilei Tunèikienei.

PATENTAS ÁTEIKTAS: Romualdui Maèiulaièiui ir JurgitaiMalaiðkienei („Ðalèiui atspari poringa keramika“).

PATVIRTINTA:– Vilniaus Gedimino technikos universiteto dëstytojø ir mokslo

darbuotojø bei kitø tyrëjø mokslinio ir pedagoginio darbo perkadencijà vertinimo ir jiems skiriamo per kità kadencijà atlygini-mo nustatymo tvarka (Senato nutarimas Nr. 23-1.2).

– Vilniaus Gedimino technikos universiteto dëstytojø, moks-lo darbuotojø bei kitø tyrëjø pareigas eiti konkursø organizavimoir atestavimo tvarkos apraðas (Senato nutarimas Nr. 23-1.1).

– Vilniaus Gedimino technikos universiteto dëstytojø, moks-lo darbuotojø ir kitø tyrëjø, dirbanèiø fiziniø, biomedicinos irtechnologijos mokslø srityse, pareigybiø minimaliø kvalifikaci-niø reikalavimø apraðas (Senato nutarimas Nr. 23-1.1).

– Vilniaus Gedimino technikos universiteto dëstytojø, moks-lo darbuotojø ir kitø tyrëjø, dirbanèiø humanitariniø ir socialiniømokslø srityse, pareigybiø minimaliø kvalifikaciniø reikalavimøapraðas (Senato nutarimas Nr. 23-1.1).

– Pedagoginiø vardø suteikimo Vilniaus Gedimino technikosuniversitete tvarkos apraðas (Senato nutarimas Nr. 23-1.1).

– Vilniaus Gedimino technikos universiteto dëstytojø ir mokslodarbuotojø bei kitø tyrëjø skatinimo uþ mokslo publikacijas, iðra-dimus ir tarptautinius projektus bei meno produkcijà tvarka (Se-nato nutarimas Nr. 23-1.3).

– Skatinimo uþ mokomosios literatûros leidinius ir tarptauti-nius studijø projektus tvarkos apraðas (Senato nutarimas Nr. 23-1.3).

– Bakalauro studijø programa „Kûrybinës industrijos“ (Sena-to nutarimas Nr. 23-2.4).

– Naujos pareigybës: prodekano, metodinës medþiagos rengë-jas, vartotojo aplinkos sudarytojas, kompiuteriniø metodiniø prie-

Gyvenimas VGTU

16GEDIMINO

UNIVERSITETAS2007/4

moniø rengëjas (Senato nutarimas Nr. 23-2.5).– Dekanai: Rimantas Buivydas (Architektûros fakultetas) ir

Alvydas Pikûnas (Transporto inþinerijos fakultetas) (Senato nuta-rimas Nr. 23-2.7).

– Katedros vedëjai: P. Baltrënas, M. Burinskienë, R. Buivydas,A. Vyðniûnas, J. Kulys, G. Kulvietis, D. Makutënienë, A. Jukna,R. Belevièius, J. Griðkevièius, M. Jurevièius, A. Norkus, J. Atko-èiûnas, L. P. Lingaitis, A. V. Vasiliauskas, P. Tamoðauskas, A. Kau-lakienë ir A. Jakuèionis (Senato nutarimas Nr. 23-2.8).

PROFESORIAUS EMERITO VARDAI SUTEIKTI: prof.habil. dr. Raimundui Kirvaièiui ir prof. habil. dr. Algimantui Kaz-ragiui (Senato nutarimas Nr. 23-2.1).

PROFESORIAUS EMERITO VARDAS NESUTEIKTAS:prof. habil. dr. Juozapui Audvydui Staðkevièiui (Senato nutari-mas Nr. 23-2.1).

PRITARTA:– Architektûros fakulteto Maketø ir kompiuterijos mokomo-

sios studijos steigimui (Senato nutarimas Nr. 23-2.3).– 4 kandidatûrom asmenø, sulaukusiø 65 metø amþiaus, skyri-

mo (rinkimo) á Vilniaus Gedimino technikos universiteto, taippat jo padaliniø vadovø ar pavaduotojø pareigas (Senato nutari-mas Nr. 23-2.6).

– 5 kandidatûrom á docento pareigas pirmai kadencijai (Sena-to nutarimas Nr. 23-2.9).

– 30 teminuotoms darbo sutartims (Senato nutarimas Nr. 23-2.10).

NEPRITARTA:– 2 terminuotoms darbo sutartims (Senato nutarimas Nr. 23-

2.10).PROFESORIAUS PEDAGOGINIAI VARDAI SU-

TEIKTI: Jonui Butkevièiui ir Olegui Vasilecui (Senato nutari-mas Nr. 23-2.2).

DOCENTO PEDAGOGINIAI VARDAI SUTEIKTI: Val-mantui Girniui ir Algirdui Juozapaièiui (Senato nutarimas Nr.23-2.2).

DOCENTO PEDAGOGINIS VARDAS NESUTEIKTAS:Rymantui Pekui (Senato nutarimas Nr. 23-2.2).

Knygø lentynose

GEDIMINO


Kol kas istorikai ir kiti tyrëjaisavo darbuose daugiausia dëme-sio skirdavo ir skiria valstybiø aratskirø ávykiø ir procesø, susiju-siø su jø raida, nagrinëjimui, o pa-lyginus gan menkai teskirdavo irteskiria dëmesio raidai tautos,sukûrusios tà valstybæ; iki ðiolbeveik nenagrinëtas ir tautiðku-mo bei pilietiðkumo átaka Tautosir jos Valstybei raidai. Tà spra-gà be abejonës uþpildys VGTUMokslotyros centro direktoriausdr. Algimanto Liekio monogra-fija, kaip tik ir skiriama iðnagri-nëti mûsø Tautos šviesuomenësátakà tiek Tautai, tiek Lietuvosvalstybei nuo tada, kai þlugo ben-dra Lenkijos – Lietuvos Respub-lika, iki lietuviø tautos iðsilaisvi-nimo, Steigiamojo Seimo darbopradþios. Tame daugiau kaip 150metø aprëpianèiame laikotarpyjebuvo labai daug lemtingø mûsøTautai ávykiø, procesø.

Autorius knygoje ir mëginapaaiðkinti, kas ir kaip vyko, kasnulëmë vienà ar kità vyksmà, jopasekmes. Tam istorikas naudojalabai gausius archyvinius ir lite-ratûrinius šaltinius iš Lietuvosbei uþsienio ðaliø.

Tirdamas ðaltinius jis þvel-gia á juos pro mûsø lietuviø tau-tos raidos prizmæ ir, analizuoda-mas juos, mëgina rasti pagrás-tas išvadas, kodël lietuviø tau-ta, viduramþiais sukûrusi vienàgalingiausiø Rytø Europoje Lie-tuvos valstybæ, buvo tapusi be-balse baudþiauninkø tauta, kodëljos kalba ir kultûra savo kraštevaldanèiøjø niekinta ir pagaliauvalstybë þlugo ne dël pralaimëji-mø mûðiø laukuose. Ir atsakà átai duoda dokumentais grindþia-mos iðvados, jog dël viso todaþniausiai buvo kalti patys Lie-

tuvos valdovai, valdanty-sis luomas – bajorai, atsi-sakæ savo kalbos, tapæ,anot liaudies, viðtgaidþiais,negalintys apsispræsti lie-tuviai ar lenkai, tuo paèiuir be tautinës savigarbos,abejingi Lietuvos valsty-bës savarankiðkumo idea-lams.

Bet to abejingumoprieþastys nueina ir áankstesnius amþius, á tuoslaikus, kuomet vietoje,ðiandienos terminu, tauti-nës Lietuvos valstybës –baltø genèiø þemëse(Mindaugo–Kæstuèio Lie-tuvos), imta kurti imperi-ja, kurioje pati lietuviø tau-ta liko „tautine maþuma“,dël ko pati lietuviø tautadaugeliu atveju silpnëjo,nes visas savo kûrybinesgalias turëjo skirtivalstybës gynybai. Tûks-tanèiai lietuviø vietininkøsuslavëjo, valdydami pri-jungtas þemes, prarasda-mi jei ne tautinæ savimo-næ (maþai dar kas tais me-tais jà ir turëjo), tai tauti-næ nuojautà. Ir tai turëjoátakos, kaip árodoma irknygoje, kodël taip leng-vai Lietuvos valdantiejiperëmë lenkø kalbà ir kultûrà,patikëjo lenkø kunigais ir vie-nuoliais, kad lietuviø kalba ir kul-tûra tinka tik pagonims,baudþiauninkams. Þinoma, nu-lëmë ir lietuviø ðviesuoliø norasgreièiau pasirodyti „europier-èiais“ esà.

Ir nors daugelis Lietuvà val-danèiøjø jautësi LDK pilieèiai,bet jau ne kaip lietuviø tautos,Lietuvos atstovai. To jø atitrû-

kimo nuo savo gimdytojos – lie-tuviø tautos – galutinë pasekmë– 1791 m. geguþës 3 d. LenkijosKonstitucija, kurioje jau nebe-minëta ir Lietuva, lietuviø tauta.Tik Lenkija ir lenkø tauta. TaKonstitucija mëginta sustabdytiir visuomenës paþangos ratà, pa-skelbiant vël karaliaus sosto pa-veldimumà, vieno luomo – bajo-rø – vienvaldiðkumà ir pan.

Kadangi Lietuvos valdovai

Doc. Edvardas KRIÐÈIÛNAS

Naujas þodis lietuviø tautos istorijoje

Algimantas Liekis. LIETUVIØTAUTOS PRISIKËLIMAS. Ðviesuoliaiinteligentai lietuviø tautos istori joje iki1920 m. Monografi ja.

VGTU Mokslotyros centras. „Lietu-vos mokslo“ 62 knyga, 998 p., apie 800iliustraci jø. Vilnius, 2007.

Knygø lentynose

18GEDIMINO

UNIVERSITETAS2007/4

katalikybës platinimà kraðte bu-vo perleidæ lenkams, tai jø kuni-gai ir vienuoliai Kristaus moks-là irgi skelbë lenkiðkai, greitai pa-versdami baþnyèias ir prie jømokyklas lenkinimo þidiniais.

Niekada nebuvo lietuvybëscentru ir senasis Vilniaus univer-sitetas, kuriame nebuvo ásteigtanet Lietuviø kalbos katedros,nors paskutiniais keliais jo egzis-tavimo deðimtmeèiais jau baigëir saujelë lietuvybës nepraradu-siø jaunuoliø, ëmusiø sodinti lie-tuvybës þelmenis pirmiausiaÞemaitijoje. Bet tik po baudþia-vos panaikinimo, kai tarp ðvie-suoliø ëmë gausëti ir ið paprastølietuviø valstieèiø kilusiøjø, visdràsiau keltos mintys, kad ir lie-tuviø tauta gali ir privalo bûti sa-varankiðka, turëti savo valstybæ.

Bet juo dràsiau ir politiniamgyvenimui kilo lietuviø tauta, tuonuoþmiau ji pulta ne tik caro þan-darø, bet ir sulenkëjusiøjø ar tik-rø lenkø, per keletà ðimtmeèiøápratusiø laikyti lietuviø kraðtàkaip neatskiriamà Lenkijos da-lá.

Polonizacijai panaudota netlietuviškos spaudos draudimas –lenkai neiðleido në vienos lietu-viðkos knygelës, net maldakny-gës, tik visur bruko savas, lenkið-kas. Tad prisikelianèiai lietuviøtautai reikëjo áveikti ne tik rusøpersekiojimus, o Pirmojo pasau-linio karo metais – ir okupantøvokieèiø, bet ir „broliø“ lenkø,áveikti ir sulenkëjusiø lietuviø ne-pasitikëjimà savos tautos kûrybi-nëmis galiomis. Galutinai ta,„neatsiskyrimo nuo lenkø“ – uni-jinë ideologija buvo áveikta, kaiatsikurianèiai nepriklausomaiLietuvai pasisekë suþlugdytiJ.Pilsudskio ir kitø Lenkijos va-dø 1919 m. rudens pradþioje or-ganizuotà ginkluotà sukilimàKaune ir kitose vietose (o lietu-viai savanoriai tuomet kovojo suásiverþusios bolðevikinës Rusi-

jos, su bermontininkø gaujomis),kad lenkai paimtø valdþià ir ta-riamai visos lietuviø tautos var-du „papraðytø“ Varðuvoje Seimoájungti Lietuvà á Lenkijos sudë-tá.

Knyga baigiama SteigiamojoSeimo Kaune darbo pradþia. Jispatvirtino, kad lietuviø tauta vëltapo ðeimininke savo þemëje.

Apskritai ši recenzuojamaknyga – tai ne tik mûsø tautosformavimosi, pralaimëjimø irprisikëlimo istorija, bet ji yra irturëtø tapti savotiðka instrukci-ja valdantiesiems, kaip reikia rû-pintis savo tauta, jos kalba, kul-tûra ir gerove; jà turëtø perskai-tyti kiekvienas lietuvis, kiekvie-nas inteligentas, ypaè tas, kuristaip lengvai pasiduoda svetimoskalbos, ypaè moksle, ekonomi-koje ásigalëjimui. Daugeliu atve-ju dabartinis mûsø elitas atrodolabai panaðus á knygoje apraðo-

màjá XVII – XIX a. sulenkëju-sijá mûsø bajorijos elità, kuris la-biausiai uþ viskà rûpinosi savodvareliais, savo egoistiniø siekiøtenkinimu.

Knyga skiriama LietuvosValstybës Tarybos 90–meèiui. TaTaryba pirmà kartà istorijoje irëmë vykdyti visos lietuviø tautos,o ne atskiro kokio jos luomo, va-lià. Tai, kad mes 1990 m. atkû-rëme savo nepriklausomà valsty-bæ, didele dalimi lëmë tie, kuriebuvo padëjæ pamatus tada, Pir-mojo pasaulinio karo metais,1917 m. rugsëjo 18–22 d. Lietu-viø konferencijoje ir išrinkæ mi-nëtàjà Lietuvos Valstybës Tary-bà, kuri 1918 m. vasario 16 d. irpaskelbë Nepriklausomos Lie-tuvos atkûrimo aktà. Taigi, ma-nyèiau, A.Liekio knygos išleidi-mas pasitarnaus ir tiems, kuriesvajoja apie mûsø Tautos ir Vals-tybës ilgaamþiðkumà.

2007 m. rugsëjo 12 d. LR Seimo Konstitucijos salëje pristatyta dr. AlgimantoLiekio monografija „Lietuviø tautos prisikëlimas“, skirta Lietuvos Valstybës Ta-rybos 90-meèiui. Pristatymà organizavo: LR Seimas, Kraðto apsaugos ministeri-ja, Vilniaus savivaldybë, Lietuvos mokslø akademijos Mokslininkø rûmai, VGTUMokslotyros centras. Dalyvavo Seimo nariø, mokslo ir studijø institucijø darbuo-tojai, renginiui pirmininkavo LR Seimo narys Valentinas Mazuronis, VGTU pir-masis prorektorius prof. Edmundas Kazimieras Zavadskas ir VPU rektorius akad.Algirdas Gaiþutis. Diskusijose dël monografijoje iðkeltø problemø pasisakë 20mokslininkø, politikø, visuomenës veikëjø. Visi teigiamai vertino knygà, nurodë,kad ji ne tik praturtins istoriografijà, bet pasitarnaus ir sprendþiant ðiandienësnepriklausomos Lietuvos problemas.

Problemos

GEDIMINO


Rugpjûèio 26-28 dienomisLietuvos studentø sàjunga (LSS)kvietë á pajûrá dalyvauti metinë-je Asamblëjoje. Tris dienas Pa-langoje ir Ðventojoje netilo aukð-tøjø mokyklø Studentø savival-dø atstovø, LSS Alumni, politi-kos ir visuomenës veikëjø, ren-ginio sveèiø balsai. Pirmosiosdienos konferencijoje, neforma-liose diskusijose ir susibûrimuo-se ieðkota atsakymo á klausimus,kà reiðkià bûti lietuviu, kokiaaukðtojo mokslo reikðmë ugdantpilietiðkumà ir kaip iðlikti savi-mi. Tarp intensyvaus darbo ir dis-kusijø taip pat rasta laiko ant jû-ros kranto áþiebti tradicinius„LSS lauþus“ ir atðvæsti 16-àjáorganizacijos gimtadiená.

NORI IŠLIKTI SAVIMI –ÞINOK, KAS ESI

LSS Asamblëjà pradëjo Palan-goje vykusi Konferencija. „Ðikonferencija buvo svarbi dël to,kad jauni þmonës turëtø susirû-pinti tapatybës klausimu Lietu-voje. Vienas svarbiausiø dalykøbuvo atrasti, kodël lietuvis ne-identifikuoja savæs lietuviu, ko-kios gali bûti to pasekmës. Èiabuvo aptarti visi ámanomi varian-tai ir praneðimø dëka padarytostam tikros išvados.

Manau, kad Studentø atsto-vybiø lyderiams visa tai buvo po-stûmis toliau veikti, þiûrëti ir gal-voti, kad tapatybë bûtø supran-tama visiems vienodai, kad visisuprastume, kodël mes esamelietuviais, kodël turime iðlikti lie-tuviais. Tai buvo pasakyta Asam-blëjoje ir tai turëtø bûti perduo-ta ir plaèiajai masei, t.y. visai stu-denti jai“, – po konferencijos

mintimis dali josi Vytauto Di-dþiojo universiteto Studentø at-stovybës prezidentas Mantas Si-manavièius.

Kiekvienas praneðëjas á tapa-tybës klausimà paþvelgë skirtin-

gu aspektu. LSS Garbës narys,Lietuvos ambasadorius Jungtinë-je Karalystëje Vygaudas Uðackasnagrinëjo dvigubos pilietybësproblematikà, Europos Parla-mento narys prof. V.Landsbergis,remdamasis lietuviø literatûrosklasikø darbais, aptarë lietuvið-kos tapatybës raidà amþiø tëkmë-je. Lekt. M. Drunga studentus ra-gino atsikratyti tautiniø stereo-tipø, bûti ádomesniais uþ konku-rentus, siekti ne diplomo, o þi-niø. Ekonomistë A.Maldeikienëkëlë klausimà, ar lietuvis yra kon-kurencingas, o muzikologas doc.V.Gerulaitis – ar tikrai lietuviaiyra dainuojanti tauta? Praneði-mus taip pat skaitë Ðvietimo irmokslo ministerijos sekretoriusG.Viliûnas, Lietuvos nepriklau-

somybës atkûrimo akto signata-rë N.Oþelytë, þurnalistas V.Savu-kynas.

Konferencijoje akcentuota,kad, norint iðlikti savimi, pir-miausia reikia suvokti, kas esi.

Taip pat nuskambëjo mintis, kadtapatybë yra dinamiðka, kinta bë-gant laikui ir vykstant istoriniamslûþiams, todël tapatybës suvoki-mo kaitos bijoti nereikia, tai –natûralus procesas.

Antràjà dienà tapatybës klau-simas buvo aptartas kartu suprof. L.Donskiu. Studentamsbuvo demonstruojamas gruzinøreþisieriaus O. Losseliani filmas„Farewell, Home Sweet Home“.„Tai filmas apie vaikinà, kilusá iðpasiturinèios ðeimos, taèiau be-siverþiantá á visiðkai kitoká gyve-nimà, pilnà nusikaltëliø ir þemes-nës klasës atstovø. Tik susidûræssu jais jis pradeda suvokti, kadjo vieta ne èia, o ten, ið kur yrakilæs “, – apie filmo siuþetà kal-bëjo profesorius L.Donskis.

Laura ÐUKEVIÈIÛTË

Studentø Asamblëja:nuo diskusijø apie lietuvio tapatybæ iki ðokiø lietuje

LSS Konferencijoje (ið kairës) prof. V.Landsbergis ir LSS prezidentasJ.Okunis (nuotr. Ingos Juodytës)

Problemos

20GEDIMINO

UNIVERSITETAS2007/4

DRAUGE –TOBULINTI ÁGÛDÞIØ

Antràjà ir treèi-àjà dienà Asamblë-ja vyko Ðventojoje.Jos dalyviai turëjoprogø artimiau susi-paþinti, dalinosiveiklos Studentø sa-vivaldose patirtimi,studentø atstovavi-mo ágûdþius tobuli-no simuliaciniameþaidime ir veikdamispecialiose darbogrupëse.

Kiekvienas simuliacinio þaidi-mo dalyvis turëjo jam priskirtàvaidmená menamo universiteto„Senate“ ir atstovavo specialiaiparinktai universiteto nariø gru-pei: vieni buvo profesoriai, kiti –administracijos darbuotojai, stu-dentai ar tiesiog stebëtojai. Da-liai þaidimo dalyviøteko aktyviai gintistudentø interesus,o dalis turëjo kaipámanydami tamprieðintis. Pagrindi-nis tokio þaidimotikslas – iðtyrinëti,kaip efektyviai stu-dentø atstovai galiapginti studentø in-teresus Senate, kurreikia tobulëti, kadinteresai ateityje bû-tø ginami geriau.

„Simuliaciniaiþaidimai visà laikàbuvo ir yra ádomûs.Juose labai smagu,kad galima pasisem-ti naujø idëjø, nuðlifuoti senas, ið-kelti naujas problemas ir ðiaipsuþinoti kaþkà naujo – kà, kaipir kodël daro kiti ir kodël tu tonedarai“, – ásitikinæs Kauno me-dicinos universiteto Studentø at-stovybës (KMU SA) prezidentasRokas Jurkonis.

Antràjà dienà aktyvià veiklàstudentø atstovai tæsë darbo gru-pëse. Kiekvienas dalyvis galëjorinktis sau priimtinà ir aktualiàgrupæ. Buvo svarstoma, koks tu-rëtø bûti idealus Studentø savi-valdos vadovas, kaip tokiu taptiir išlikti, kà gali Studentø savi-

valda, aptarta pirmo áspûdþiosvarba, ALUMNI klubo ir Stu-dentø savivaldø partnerystë. Dis-kutuota, ko reikia siekti naujøjølaikø studentijai ir ðioje darbogrupëje pradëta rengti nauja stu-dentø teisiø deklaracija.

Remiantis Asamblëjos veik-

los rezultatais, stu-dentø atstovai pa-rengs rezoliucijà, ku-ria kreipsis á valdþiosinstituci jas ir stu-dentijà, pristatydamisvarbiausius dabar-ties iððûkius ir ambi-cijas spræsti egzistuo-janèias problemas.

GIMTADIENIO

NESUTRUKDË NEIVËJAS, NEI LIETUSPo intensyviø ant-

rosios dienos darbøstudentai patraukë

Ðventosios paplûdimio link. Èiabuvo ðvenèiamas LSS gimtadie-nis, dar vadinamas „LSS lauþais“.Pajûry be sveikinimø ir linkëji-mø prisimintos lietuviðkos tradi-cijos. Studentai gavo uþduotis sa-vaip interpretuoti ir pavaizduotiðventes – Gegutës dienà, Rasas,

Ðienapjûtæ, Þolinæ,Alutinio ðventæ.Þvelgiant á studentøpasirodymus paaið-këjo, kad jie prisime-na lietuviðkas tradi-cijas ir ðaknis – tau-tiniai drabuþiai, fol-kloras, liaudies dai-nos ir ðokiai – taippajûryje ðëlo studen-tai.

Gimtadieniniø„LSS lauþø“ uþdegtinesutrukdë nei pa-plûdimyje naktá siau-tæs didþiulis vëjas, neiásismarkavæs lietus.Blogas oras neiðginëstudentø ið paplûdi-

mio iki pat paryèiø. Jie, grieþiantkapelai, ðoko, dainavo ir linksmi-nosi.

KMU SA prezidentas R.Jur-konis apie „LSS lauþus“ teigë,kad „kaip ir kiekvienais metais,tai – vienas nuostabiausiø vaka-rø LSS metø gyvenime“.

Darbo grupëje - apie idealaus vadovo savybes (nuotr. Lauros Ðukevièiûtës)

Dalyviai ruoðiasi „Senato” simuliacijai (nuotr. Lauros Ðukevièiûtës)

Nuomonës

GEDIMINO


Islamas yra viena iš 4 pagrin-diniø pasaulio religijø (be krikð-èionybës, budizmo ir judaizmo),kurià iðpaþásta daugiau kaip 1mlrd. pasaulio gyventojø. Patsþodis „islamas“ reiðkia paklusi-mà valiai, kuris yra vienintelisDievas. Musulmonai – tai tie pa-siðventëliai, kuriems nëra kitødievø tik Allaha dievas ir Muha-medas yra jo pranašas. Pasako-jama, kad 610 metais vienà nak-tá Muhamedui apsireiðkë angelasGabrielius, kuris atskleidë jamtiesà, jog yra tik vienas dievas, one daug, kaip arabai iki tol manëir vienà dienà teis þmonijà. Jistaip pat gavo nurodymus kaip rei-kia gyventi, kad iðvengti dievorûstybës ir pelnyti malonæ. Mu-hamedas laikomas paskutiniupranašu, siøstu Dievo. Pagal is-lamà Kristus buvæs tik vienas iðpranaðø. Muhamedo kalbos irnurodymai ið pradþiø plito ið lû-pø á lûpas, vëliau buvo surinktosir sudëtos á Koranà, kuris tapomusulmonui pagrindine gyveni-mo ir veiklos knygà. Joje ne-maþai vietos skiriama ir þmogausþemiškam kasdieniam veikimui,ir jo rezultatø vertinimui. Islamomokyme pranašas Muhamedasyra idealas visiems musulmo-nams. Ypaè pabrëþiama jo asme-ninë veikla. Muhamedas ne tikskelbë islamo mokymà, bet ir bu-væs labai darbðtus, be to pasiþy-mëjo kaip geras prekybininkas(plg. Kristus dailidë ), teigæs kad„neturtas veda á netikëjimà“. Iðèia plaukë mintis, kad nedera ne-vertinti turto, bûtina siekti eko-nominio klestëjimo. Þmogus ne-turás atsisakyti siekio bûti turtin-gas, tai esanti jo teisë. Asketiz-mas ir davatkiðkas religingumas,

neigiantis þemiðkàsias pareigas irturto kaupimà, tarnaujantis indi-vido ir bendruomenës gerovei –netoleruotinas. Pasakojama, kadkartà Muhamedas pamatæs nuo-lat po medþiu sëdintá ir besimel-dþiantá þmogø paklausë: „Kas ta-ve maitina?“ „ Brolis“, – atsakëðis.“ Tai tavo brolis geresnis uþDievà“, – pasakæs Muhamedas.

Turto kaupimas islamegrindþiamas religiniais motyvais.Kaip þinia, Islamas remiasi 5principais: Šarada (liudijimas),Salat (malda), Saum arba Siyam(pasnikavimas), Hadþ (piligri-mystë) ir Zakat (iðmalda). Pas-tarasis (Zakat) ápareigoja musul-monà mokëti religiná mokestá (za-katà), kuris skirtas vargðams irtikëjimo broliams remti. Mokë-damas ðá mokestá þmogus apsi-valo nuo nuodëmës. Taigi kuo bû-si daugiau ásigijæs turto, tuo di-desná mokestá galësi mokëti ir tuomaþesnës nuodëmës tau liks. Beto, mokëdamas „zakatà“ ugdysiesimunitetà gobðumui, kuris esàsviena ið didþiausiø þmogaus ydø.

Reikia pastebëti, kad tarp is-lamo iðpaþinëjø vieningo poþiû-rio á kapitalo kaupimà ir naudo-jimà nëra. Ryðkûs du kraðtutinu-mai. Vieni, remdamiesi musul-monø tradicija, kurioje aiðkiaiávardyta nuosavybës saugos sis-tema, numatanti grieþèiausiasbausmes tiems, kurie tà nuosa-vybæ uzurpuoja (gasabas), ragi-na þmones rodyti iniciatyvumà,imtis verslo, pasisako uþ laisvàverslininkystæ. Be laisvo verslonegali bûti nei laisvo þmogaus,nei teisës, nei nuosavybës. Kitilaikosi paþiûros, kad kapitalosankaupa galima iki tam tikros ri-bos: 1) kol tai negresia visuome-

nës stabilumui, 2) kol neþlugdomoralës pagrindø visuomenëje.Mat jei turtëja nedaugelis, oskurdas yra neturtingøjø paskir-tis, tai skaldo visuomenæ, skati-na þmonëse susiprieðinimà, pa-vydà ir nepasitikëjimà. Koncen-truotis kapitalui vienose ranko-se neleidþia ir galiojanti paveldë-jimo teisë; visai neatsiþvelgiantiá velionio testamentà – visi ðei-mos nariai gauna turto dalá pri-klausomai nuo giminystës laips-nio ir lyties.

Taèiau kartu abiejø nuostatøðalininkai sutaria, kad labdara –turtingøjø iðminties poþymis.Mat ir Korane sakoma: „Visa, kàið savo gërybiø nepanaudotumë-te sau ir kitiems, uþ visa tai busjums atlyginta“. Prielaida, kad vi-si musulmonai lygûs prieð Die-và, o vis jie – broliai, kilæ ið Ado-mo, yra pagrindas pripaþinti, kadneleistina diskriminuoti þmogøpagal jo priklausymà korporaty-viniam luomui. Visi turi teisæ irpareigà siekti bendro gërio. Pa-sirengimas kooperuoti jëgas sie-kiant gërio laikomas religine mu-sulmono pareiga. Ja remiasi ir„islamo demokratijos“ sampra-ta, kurioje plëtojama mintis, kadgindamas individualià laisvæ,þmogus yra socialiai atsakingasprieð kitus visuomenës narius, ir,pirmiausia, prieð tikëjimo bro-lius. Ðios atsakomybës pagrindas– asmens religingumas. Religin-gas þmogus yra patikimas, mo-ralus þmogus. Jis yra visuomenësstabilumo ir gerovës garantas.Todël laikomasi paþiûros, kadmusulmonai turi stengtis inves-tuoti ne tik á ûká (ekonomikà) betir „investuoti á þmogø“, jo religi-ná, moraliná ugdymà. Tik mora-

Islamo poþiûris á verslàProf. habil. dr. Valdas PRUSKUS

Filosofi jos ir politologi jos katedra

Nuomonës

22GEDIMINO

UNIVERSITETAS2007/4

lus þmogus galás kurti ir moraliàekonomikà.

Remiantis šia nuostata aiðkë-ja, kad islamas turi skirtingà po-þiûrá á ekonominá veikimà ir jodiegimà. Vakarø ekonomistamskeliamas uþdavinys: ávertinus esa-mas ekonomines sàlygas, pateiktiefektyvias praktines rekomenda-cijas ekonominiams rezultatamspasiekti. Kitaip tariant, sukurtigerovæ kaip tokià, nesukant gal-vos, kam ir kokia to prasmë, kaipji padeda þmogaus moraliniamtobulëjimui ir dvasiniam ugdy-mui – tai esà ne verslo, o kiek-vieno individualus reikalas.

Islamo ekonomistams kelia-mas uþdavinys kitoks – ekono-minës gerovës siekimà susieti suislamo vertybëmis ir jomis rem-tis. Savo ruoþtu tai savaip paþen-klina jø poþiûrá á vartojimà, dar-bà ir darbuotojà, verslà, rizikà,reklamà.

Poþiûris á vartojimà. Koranasdraudþia musulmonams vartotikai kuriuos produktus – valgytikiaulienà ir gerti alkoholinius gë-rimus. Taip pat pasisako prieð,pirma, per didelá nesaikingà var-tojimà ir antra, per didelæ gamy-bà, kuri kenkia bendruomenësinteresams ir jos gerbûviui. Ir pir-mà, ir antrà Koranas smerkiakaip ðvaistymà (usraf). Korane ið-dëstyti esminiai musulmono gy-venimo prioritetai – ðvara, nuo-saikumas, teisingumas, labdara –numato toká gyvenimo bûdà, ku-ris savaime tampa savotišku rin-kos santykiø reguliatoriumi.

Poþiûris á darbà ir darbuoto-jà. Islamas aukðtai vertina dar-bà, ypaè kûrybiná. Jis – aukðèiau-sia vertybë. Toks darbas tarnau-ja gëriui, jame nëra egoizmo irnuodëmës. Todël darbuotojai pri-valo tobulai valdyti profesijà, kadgalëtø dirbti kûrybiðkai. Profesi-jos tobulam iðmanymui nederagailëti nei laiko, nei pastangø, neilëðø. Korane sakoma; „Alachas

mato ir myli tuos, kurie deda pa-stangas suþinoti tai, ko kiti darneþino“. (Todël turbût neatsitik-tinai Islamo ðaliø studentai suda-ro þenklià studijuojanèiøjø daládaugelyje pasaulio universitetø.).Taèiau to dar nepakanka. Dar-buotojas turi bûti patikimas þmo-gus, gebàs saugoti jam patikëtasfirmos paslaptis. O svarbiausia -jausti atsakomybæ uþ jam paves-tà darbà: musulmonas turás dirb-ti taip, kaip meldþiasi – nuoðir-dþiai ir pasiaukojanèiai. Jo darbð-tumo neturëtø átakoti tai, ar jisdirba visø akivaizdoje, ar vienas.Abiem atvejais – já mato Dievas.(Beje, šia nuostata Islamas arti-mas protestantizmui).

Taèiau kartu darbuotojas yragana savarankiðkas – jis yra savodarbo jëgos savininkas, laisvassamdytis. Samdydamasis atliktidarbà jis turi teisæ gauti kuo ge-resná atlyginimà. Svarbu, kaddarbdavys ir samdomasis galëtøsuderinti savo interesus taip , kadnebûtø paþeistos në vieno ið jøteisës. Sudaryta samdos sutartis– skelbiama ðventa ir nelieèiama.Pabrëþiama, kad sutartyje turë-tø bûti vienodai paisoma ir dar-buotojo, ir darbdavio interesø:ásipareigojimø nevykdymas ir ne-atsakingumas lygus nusikaltimui,uþ kurá numatoma bausmë. Ðiaproga Korane sakoma: „ Doraivykdykite sutartá, kurià sudarë-te Alacho akivaizdoje ir nepa-þeiskite ásipareigojimø, nes já(Alachà) padarëte savo sandërioliudininku“. Kartu pripaþástama,kad kartais ypatinga atsakomy-bë uþ bendro gërio kûrimà ten-kanti darbdaviui, kuris turás im-tis iniciatyvos, galinèias atrodytidaugeliui nepriimtina, taèiau ga-liausiai atneðanti naudà. Èia vël-gi remiamasi Koranu: „ Jeigu vie-nas ið jûsø yra piemuo, tai jis at-sako uþ visà kaimenæ“. Islamoástatymai aiðkiai nustato ir tinka-mà verslo organizacijos (kompa-

nijos, firmos) ir akcininkø atsa-komybës balansà. Kompanija tu-ri bûti visiðkai skaidri su savo ak-cininkais skirstydama pelnà ir tu-ri bûti labai atsargi, kad iðvengtøakcininkø arba darbuotojø iðnau-dojimo.

Kadangi verslas – rizikingaveikla, todël natûralu, kad nori-ma kiek ámanoma apsidraustitiek nuo nepamatuotos rizikos,tiek nuo nepatikimø partneriø.

Reikalavimai verslo partne-riui. Svarbu, kad partneris bûtøsàþiningu bûdu ásigijæs kapitalà,kuriuo remiantis galëtø plëtotiverslà. Taip pat bûtø taupus, ap-dairus ir nuosaikus (negobðus)kaupiant kapitalà. Be darbinio(savo darbu) ágyto kapitalo tei-sëtais laikomi ir kiti jo ágijimobûdai: pirkimas, palikimas, dova-nojimas, bet su sàlyga, kad bûtøvadovaujamasi nuostatomis, pa-gal kurias: a) kapitalas neturi bûtišvaistomas ir numarinamas (lai-komas be darbo); b) mokama re-liginë duoklë, jos mokëjimas –verslininko padorumo árodymas;c) smerktinos yra visos abejoti-nos operacijos ir sandëriai, ku-riø metu dël sukurtos monopoli-nës padëties rinkoje (prekybos,gamybos, paslaugø sferoje) gau-namas pelnas; d) dorai, sàþinin-gai ir laiku pagal susitarimà atly-ginama darbuotojams uþ atliktàdarbà. Verslas neatsiejamas nuokonkurencijos.

Poþiûris á konkurencijà. Isla-mo poþiûris á konkurencijà yrapalankus. Korane yra sakoma:„Lenktynës vieno su kitu neðanaudà”. Taèiau Islamo ástatymai,palaikydami konkurencijà, smer-kia monopolistinæ praktikà, ku-rià laiko neteisëta ir amoralia.Bûtent ði praktika ne tik iðkrei-pia konkurencijà, bet ir skatinareiðkiniø (korupcijos plitimas,darbuotojø iðnaudojimas nemo-kant laiku sutartø atlyginimø,

Nukelta á p. 40

Gyvenimas VGTU

GEDIMINO


- Kaip kilo sumanymas para-

ðyti groþinës literatûros kûriná –

romanà „Arkada”? Kiek laiko ir

kokiomis aplinkybëmis buvo raðo-

ma „Arkada”?

- „Arkada“ raðyta labai ilgai,bet paraðyta labai greitai. Roma-no dalys sudëtos jø paraðymotvarka. Dalis ketinau sumaišyti,bet leidëjas V. Sventickas bei re-daktorë G. Pruskuvienë átikinopasielgti kitaip, nors jie neþinojodaliø raðymo sekos. Pirmoji da-lis „Adventas“ parašyta 1988 m.„Trigonometrija“ – 1989 m., opaskutinioji „Tiltas“ – 2005 m.Kiekvienos dalies sumanymasbrandintas labai ilgai. Subrandi-næs sumanymà, paraðydavau la-bai greitai (ilgiausiai vienà dalá ra-ðiau 2 mënesius). „Adventà“ ga-lima pavadinti eilëmis proza, ku-rià iðtariau vienà vakarà atsisvei-kindamas su mylimàja. Gráþus

namo beliko tai uþrašyti. „Trigo-nometrijà“ raðiau kaip apsaky-mà, kurá drauge su kitais (kurieiki ðiol niekur neskelbti) ketinauiðleisti apsakymø rinkinyje. Ðioketinimo nepavykus ágyvendinti,2000 m. pradþioje ëmiausi roma-no „Kumrano giesmës“. „Kum-rano giesmës“ gimë ið meilës ei-lëraðèiø ciklo antikine tematika.Tuomet brandinau mintá sukurtiromanà, kur proza (t.y. ëjimasgyvenimu) neatsiejama nuo po-ezijos (kaip gyvenimo bûdo), ku-ri gimsta ið meilës. Siuþetà padik-tavau (sau ir mylimajai) lovoje(tiesiogine prasme), papraðytaskà nors papasakoti. Kità dienàbeliko sësti raðyti. Pastangos ið-leisti „Kumrano giesmes“ taippat buvo bevaisës. 2002 m. pa-raðæs daktaro disertacijà, paju-tau kûrybinæ tuštumà. Tuomet ki-lo sumanymas sujungti „Trigono-

metrijà“ ir „Kumrano giesmes“á vienà romanà. Taigi dalis „Ar-ka“ yra jungtis. „Arkà“ kaip mei-lës romano jungiamàjà grandá ra-ðiau Antakalnio pušynuose veþi-

��

Poezijos ir prozos dialogasVGTU Filosofijos ir politologijos katedros docentà

daktarà Tomà KAÈERAUSKÀ, iðleidusá romanà

„Arkada“, kalbino laikraðèio „Inþinerija“ vyr. redaktorë

Edita JUÈIÛTË.

Rugsëjo 7 d. VGTU pirmasis prorektorius prof.habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas ap-dovanotas Lietuvos statybininkø asociacijos (1993m. dvideðimt keturios tuo metu stambiausios Lie-tuvos statybos ámonës, pritarus Lietuvos Vyriau-sybei, ákûrë Lietuvos statybininkø asociacijà) ap-dovanojimu – Lietuvos statybininko garbës þen-klu.

Kiekvienà antràjá rugsëjo penktadiená tradi-ciðkai minima Statybininkø diena, kuri ðiemet bu-vo ðvenèiama Ðiauliuose. Lietuvos statybininkogarbës þenklas – vienas ið reikðmingiausiø apdo-vanojimø – jau yra áteiktas dar trims VGTU at-stovams – rektoriui prof. habil. dr. RomualduiGinevièiui, Statybos fakulteto dekanui prof. dr.Povilui Vainiûnui, Gelþbetoniniø ir mûriniøkonstrukci jø katedros profesoriui habil. dr.Gediminui Marèiukaièiui.

Knygø lentynose

24GEDIMINO

UNIVERSITETAS2007/4

mëlyje veþiodamas kità meilësvaisiø – savo dukrà Majà Salo-mëjà. Vos dukra uþmiega, iðsi-traukæs popieriø ir pieðtukà, ra-ðau. „Arka“ yra antrinë „Kum-rano giesmiø“ atþvilgiu keliomisprasmëmis. Pirma, ji paraðytablaiviau, þodis èia „nesproginë-ja“ (antras meilës etapas?). An-tra, joje atkartojami (ir interpre-tuojami) „Kumrano giesmiø“ he-rojai ir ávykiai. Treèia, jos me-dþiaga paremta mano iðgyveni-mais ir prisiminimais. Tuo tarpu„Kumrano giesmiø“ medþiaga –ið nieko, t. y. ið meilës poezijos:þodis ten it siûlà vynioja kità þo-dá. Ðia prasme „Kumrano gies-mës“ – poezija, o „Arka“ – pro-za. Taip atsirado arkados suma-nymas. Paskutinæ dalá „Tiltas“paraðiau po Justino Marcinkevi-èiaus pastabø. Tai dar vienas ban-dymas viskà susieti á vientisà kû-riná, drauge – dar viena arka kû-rinio arkadoje. Siekiau, kad èiabûtø ir prozos, ir poezijos. „Til-tà“ raðiau jau dirbdamas VGTU– savo kabinete, kai vëlyvà pava-sará ant puðø dribo sniegas. Vis-kà paraðæs, supratau, kad leidy-bai teks paèiam ieðkoti pinigø.Net man radus rëmëjà, dvi dide-lës leidyklos atsisakë leisti kny-gà. Esà tai – visiðkai nekomerci-nis kûrinys.

- Romane “Arkada” veikëjams

kûrybos ir meilës ieðkojimas toly-

gus paèiai þmogiðka jai egzisten-

ci jai. Ar tai ir yra romano leitmo-

tyvas? Ar teksto pagrindinë mintis

taip pat paliekama individualiam

adresato suvokimui, kûrybai?

- Meilë yra pagrindinë roma-no tema. Apskritai romanas bemeilës temos bûtø ne romanas.Drauge tai – kûrybos ðaltinis. To-dël meilë iðrinktajam ar iðrink-tajai neatsiejama nuo meilës þo-dþiui.

- “Arkada” apima filosofinius

svarstymus apie þmoniø tarpusa-

vio santykius, artumo poreiká, vy-

ro ir moters santykiø trapumà.

Architektûrinë arkos reikðmë per-

keliama á þmogiðkøjø ryðiø sferà.

Taigi kas, autoriaus nuomone, sie-

ja þmones, kas yra ta bendroji

jungtis, jungianti þmogiðkuosius

ryðius á “arkà”?

- Palikime ðá klausimà skaity-tojams, kurie lygiomis teisëmisdalyvauja mûsø þmoniðkøjø san-tykiø kûrime.

- Raðydamas romanà neiðven-

giamai tapote menininku, teikian-

èiu kûrybinæ suvokimo laisvæ ir sa-

vojo teksto adresatui. Ar ðiuolai-

kiniam prozos kûriniui vis dar rei-

kalingas kûrinio autoriaus mora-

las? Arba, kitaip tariant, kà ro-

mano “Arkada” autorius norëjo

pasakyti sudëtingais, tragiðkais,

prieðtaringais veikëjø vidiniais gy-

venimais?

- Galima bûtø tvirtinti, kad pa-ti amoraliausia knyga yra Bibli-ja. Èia kaip niekur kitur gausuþudyniø, svetimoteriavimo, iðda-vystës, apgaudinëjimo apraðymø.Taèiau þinome, kad paþodinisBiblijos skaitymas tëra pirmojipakopa pasiekti antrà, treèià arnet ketvirtà jos prasmæ. Roma-ne taip pat siekiau keliø prasmiøarkados.

- Kuris ið “Arkados” veikëjø

Jums artimiausias? Galbût roma-

no veikëjai – Fili ja, Kazys, Tomas,

Benediktas – turi herojus prototi-

pus ar jie sulipdyti ið atskirø deta-

liø?

- Manau, kad psichologija –silpniausia mano vieta. Visi he-rojai turi autobiografiniø moty-vø. Kartu kiekvienas jø, gimæs iðþodþio, formavo mane, kaip au-toriø, kad kurèiau kitus herojus.Herojai kûrë mane, o að – juos.

- Kokia Jums atrodo ðiuolai-

kinë lietuviø literatûros situaci ja.

Pesimistinë ar optimistinë? Kokià

vietà galëtø uþimti romanas “Ar-

kada”?

- Skirtingai nei ðiuolaikinæ lie-tuviø filosofijà (kurios esu aist-

ringas skaitytojas), ðiuolaikinëslietuviø literatûros beveik neskai-tau. Todël nenorëèiau daryti api-bendrinimø.

- Kokie Jûsø mëgstamiausieji

groþinës literatûros kûrëjai ir ar

jø kûryba turëjo átakos romano sti-

listikai ir semiotikai?

- Romanà raðiau kaip tik to-dël, kad neradau man visiðkai áti-kusio autoriaus. Skaitytojas ne-sunkiai atseks J. Joyce’o, F. Kaf-kos, V. Woolf, H. Hesses, M.Prousto, J. L. Borgeso, J. Cor-tasaro, M. Kunderos, U. Eco áta-kà. Kiekvienam ið ðiø autoriø tu-riu priekaiðtø. Taèiau labiausiaikritikuoèiau „Arkados“ autoriø.

- Kas ðiuolaikiniais globalizmo

ir nihilizmo laikais skatina raðyti

groþinæ literatûrà? Jûsø romanas

nëra tradicinë prekë tradiciniam,

statistiniam skaitytojui. Kokià

prasmæ akademinëje erdvëje, Jû-

sø nuomone, turi intelektualioji

kûryba ðiandien?

- Rašymas neatsiejamas nuoskaitymo. Todël Jûsø klausimasanalogiðkas klausimui: kas ska-tina skaityti? Skaitymas – meilësrûðis. Raðymas – gyvenimo pras-miø kûrimas. Ðiame kûrime da-lyvauja herojai.

- Kokie Jûsø áspûdþiai po ro-

mano “Arkada” pristatymo VGTU

Gedimino klube? Ir ar þadate ir

ar norëtumëte dar sugráþti prie

groþinës literatûros raðymo?

- Dëka prof. habil. dr. E.K.Zavadsko, prof. habil. dr. V.Daujotytës-Pakerienës, rašytojoV. Sventicko, dr. N.Kardelio, dr.M.Briedþio, L.Bernotienës ir vi-sø dalyviø (paþástamø ir kas ypaèdþiugina – nepaþástamø), prista-tymas pranoko visus lûkesèius.

Taip jau susiklostë, kad filo-sofines ir groþines knygas raðaupaeiliui. Tam tikra prasme josmaitina viena kità. Ðiuo metu ra-ðau filosofinæ knygà, bet draugebrandinu kità romanà.

- Aèiû uþ pokalbá.

Ðventës

GEDIMINO


Rugpjûèio 3-5 dienomis Prie-nø rajone prie Guostaus eþerovyko respublikinis valstybiniøprieðgaisriniø gelbëjimo tarnybødarbuotojø ir jø ðeimos nariø sà-skrydis. Jame dalyvavo ne tik vi-sø apskrièiø (Vilniaus, Klaipë-dos, Ðiauliø, Panevëþio, Utenos,Alytaus, Marijampolës, Telðiø,Tauragës) atstovai, bet ir Visagi-no, Maþeikiø naftos komandos.Rungtyse varþësi ir prieðgaisrinësapsaugos, ir gelbëjimo departa-mento atstovai, ir jaunieji ugnia-gesiai, ir pirmàjá kartà istorijoje- Vilniaus Gedimino technikosuniversiteto studentø komanda.Jà parëmë VGTU Statybos fa-kulteto dekanas.

Pirmà dienà vykusi „Galiûnø“estafetë parodë, kad VGTU gais-rinës saugos studentai yra tikrigaliûnai. Vakare dalyviai „Guos-

tovizi joje“ (karaoke) pade-monstravo savo iðradingumà irvokalinius sugebëjimus.

Antra diena kai kuriems da-lyviams prasidëjo 5 val. ryto.Taip pasiaukoti galëjo tik „uþkie-tëjæ“ þvejai. Netradicinëje „Fut-bolo“ rungtyje dalyviai turëjo ga-limybæ pademonstruoti koman-dinio þaidimo privalumus. „Fut-bole“ nuostabà këlë þaidimopriemonë - minkðtas paraloniniskamuolys. Þaidþiant ðá þaidimànereikëjo bûti profesionaliu fut-bolininku. Bet þaidimo eigoje ið-ryðkëjo bûsimos þvaigþdës kaipMaradona, Pele, Platini, Ronal-dinio... Paskutinëje privalomojerungtyje modernizuotame„Brandmeisteryje“ komandosturëjo pademonstruoti miklumàir iðradingumà.

Laisvu nuo privalomø rung-

Valentina LEONOVADarbo ir gaisrinës saugos mokomoji laboratori ja

Sàskrydis prie Guostaus eþero

èiø metu, norintys galëjo dalyvau-ti „Tinklinio“ ir „Be bato“ orga-nizuotose rungtyse. Taip pat ne-buvo uþmirðti ir maþiausieji –jiems buvo suorganizuotos ávai-rios estafetës. Ðventës vaikamspabaigà vainikavo „Vaikø kara-oke“ ir vaiðiø stalas su tortais.

Sàskrydþio atidarymo bangaatvilnijo ir iki uþdarymo. Daly-viams uþteko jëgø nepaskæsti sà-skrydþio „dvasioje“ ir teigiamasemocijas iðlaikyti iki pabaigos.Susumavus visus rezultatus iðaið-këjo, kad nepalauþiami iðlikoÐiauliø apskrities atstovai. Ant-ràjà vietà uþëmë Panevëþio ap-skrities komanda. Treèiosios vie-tos nugalëtojais tapo Vilniaus ap-skrities komanda, VGTU stu-dentø komandai teko pasitenkin-ti ketvirtàja vieta.

Sàskrydþio nuotaika

Menø gelmës

26GEDIMINO

UNIVERSITETAS2007/4

Kaip ir kiekvienais metais„Vingis“, susikrovæs didþiausiuslagaminus, subildëjo á autobusàir iðrûko á XX tarptautiná stu-dentiðkø folkloriniø ansambliøfestivalá Lenkijoje, kurá organi-zavo Silezi jos universitetasKatovicuose. Nors kelionë buvonetolima, taèiau tikrai ásimintina.Aplankëme daug miestø bei

miesteliø (Podzamcze, Cieszyn,Sosnowiec, Chorzow), šokometeatre, lauko estradoje, sportoarenoje, viešbutyje, prekyboscentre ir árengtoje scenoje prieviduramþiø pilies Ogradzieèe irnet prieš Panevnikø bazilikà. Ta-èiau ásimintiniausias buvo pasku-tinis koncertas Psaruose, nes ko-lektyvas netilpo maþutëje lauko

Trys diplomai „Vingiui“ festivalyje Lenkijoje

Milda ÞEKONYTË

XX tarptautiná studentiškø folkloriniø ansambliø festivalá rugpjûèio 25-rugsëjo 3 dienomis

organizavo Silezi jos universitetas. Jame dalyvavo kolektyvai iš Malaizi jos, Lenkijos, Lietuvos,

Makedonijos, Itali jos, Ispanijos ir Rumunijos. Festivalio programà stebëjo ir vertino festivalio

komisi ja, sudaryta iš CIOPO ekspertø. „Vingis“ parodë originalià programà ir pelnë ne tik

komisi jos nariø, bet ir þiûrovø simpati jas. „Vingis“ apdovanotas trimis diplomais: uþ labai

aukðtà meniná lygá, Augustinas Ruibys apdovanotas uþ virtuoziðkà muzikos kûriniø atlikimà

skrabalais, kapelos vadovas Antanas Jonuðas - uþ aukðtà muzikiná kapelos parengimà bei nuo-

stabø muzikavimà birbyne.

scenoje, todël vadove nusprendë,kad šoksime aikðtelëje priešaisscenà. Matyt, niekas netikëjo –nei ðokëjai nei þiûrovai, kad vin-gieèiai savo ðokiu sukels toká dul-kiø debesá, bet po pasirodymovisi mums karstai plojo ir net te-ko kartoti kûrinius, visus uþde-gë mûsø jaunatviðka energija irgera nuotaika. Malonu, kad fes-

Menø gelmës

GEDIMINO


Menø gelmës

28GEDIMINO

UNIVERSITETAS2007/4

tivalio metu buvome ávertintikaip labai aukðtà meniná lygá tu-rintis kolektyvas bei sulaukëmedaugelio þiûrovø simpatijø.

Visgi ádomiausios kelionësakimirkos bûdavo tos, kuriø ne-matë jokie þiûrovai, kai jau ðo-këjai nulipdavo nuo scenos irgráþdavo á bendrabutá. Mes, kaip

studentai, nepratæ prie didelësprabangos, gyvenome iðties ge-rai. Gal tik sumuðtiniai kiek pa-bodo, kuriø sulaukdavome pus-ryèiams bei vakarienei.

Bet jau pietumis tai mus pa-lepindavo... Gal todël vienas vin-gietis net bandë pirðtis valgyklosdarbuotojai, kuri, deja, taip ir ne-

suþinojo, kad tai buvo kitø sugal-vota uþduotis uþ pralaimëtà þai-dimà..

Festivalio organizatoriai pasi-stengë, kad dalyviai ne tik kon-certuotø, bet ir paþintø jø krað-tà. Taigi gavæ laisvà dienà iðkartiðkeliavome á druskø kasyklas(Wieliczce), o likusià dienos da-lá praleidome groþëdamiesi Kro-kuvos senamiesèiu.

Ir, þinoma, kokia gi kelionë benaujø paþinèiø. Susidraugavomesu Rumunijos, Malaizijos, Ma-kedonijos, Lenkijos, Ispanijosbei Italijos kolektyvais. Be „Vin-gio“ neprasidëdavo nei vienas va-karas diskotekoje. O kà jau kal-bëti apie tarptautines futbolo,tinklinio ar krepðinio varþybas(aiðku, galima nuspëti, kuriojesporto ðakoje lietuviai sublizgë-jo labiausiai).

Kiekvienas paklaustas vingie-tis turbût galëtø papasakoti viskà nors nauja ið ðios kelionës.

Visgi visi vieningai nusprendë,kad nesvarbu, kur nuvyktum,svarbiausia gera nuotaika, kuriàmes iðsaugojom visos kelionësmetu ir stengëmës pasidalinti sukitais.

Laimutës Bernotienës nuotraukose – „Vingis“ festivalyje

Menø gelmës

GEDIMINO


Kai iðgirsti þodá „Afrika“,prieð akis iðkyla banda zebrø,krûvelë þirafø, keletas ið molionudrëbtø ir nendrëmis dengtølûðneliø, vietiniø gyventojø, pa-naðiø vienas á kità, bûrys ir kepi-nantis karðtis. Panaðûs vaizdaisukosi galvoj, kai suþinojau, kad

liepos 19 – 26 dienomis VilniausGedimino technikos universite-to teatro studija „Palëpë“ ketinavykti á Maroke, á didþiausiameÐiaurinës Afrikos mieste Kasab-lankoje vyksiantá tarptautiná stu-dentiðkø teatrø festivalá.

Keliavimas su teatro kolekty-vu turi savø pliusø irþavesio. Jei esi pakan-kamai dràsus, gali suþi-noti dalykø ir patirti to-kiø nuotykiø, kuriø tu-ristinës kelionës nieka-da nepasiûlys. Savaran-kiðkai bandëme paþintimiestà ir þmones. Mil-þiniðkame mieste, ku-riame gyventojø dau-giau nei visoje Lietuvo-je, nesunku pasiklysti.Jei nekalbi prancûzið-kai arba arabiðkai –prasti popieriai, galibûti apgautas, dar la-biau paklaidintas. Tadpo miestà vaþinëjometaksi. Vairuotojai, bevalstybiniø prancûzø irarabø kalbø, kartaispraðnekdavo angliðkai,

papasakodavo apie miestà, tei-raudavosi, ið kur atvykome. Kar-tà pasitaikë vyrukas, kurio auto-mobilis buvo vaþinëjantis muzie-jus, pilnas smulkmenø ir suveny-rø ið viso pasaulio. Dabar po Ka-sablankà kursuojantis taksi turiir lietuviðkà eksponatà.

Kasablanka – miestas ant At-lanto krantø. Pirmà dienà atvy-kæ susiruoðëme pasivaikðèioti,pasimaudyti. Atsidûrëme paplû-dimyje, pilname vyrø, kur ne kursëdëjo moterys, apsimuturiavu-sios nuo galvos iki kojø. Buvo la-bai nejauku. Vakare bet koks pri-silietimas prie peèiø, rankø arkojø buvo palydimas skausmin-gø aimanø, mat saulë Afrikoj ap-gaulinga...

„Labiausiai ástrigo kelionë áMaroko sostinæ Rabatà, á oda iraudiniais garsëjantá miestà Fezà,ir vakarinis, jau beuþsidarantisturgus“ – sakë vienas palëpietis.Sako, Kasablanka – Maroko fi-nansinë ir ekonominë sostinë, oRabatas – kultûrinë. Senojomiesto griuvësiai palieka áspûdáir ásirëþia galvon iki gyvenimo ga-lo.

Teatrø festivalyje Afrikoje „Palëpë“ vël triumfavo

Ðarûnë Bartë STEPONAITË

Menø gelmës

30GEDIMINO

UNIVERSITETAS2007/4

„Be gido ámanoma apseiti, betpatarèiau nerizikuoti“ – áspëjotraukinio, kuriuo atvykome á Fe-zà, virðininkas. Gidas bûtinasmieste, kuris knibþdëte knibþdavagiø ir sukèiø. Vietinis vyrasmums garantavo saugumà, klai-dþiomis siauromis gatvelëmis at-vedë iki karaliaus rûmø, pristatëmus á tradiciniø patiekalø resto-ranà, palydëjo á turgø, kuriamegalëjome nusipirkti visko – nuotradiciniø drabuþiø iki nuodø,prieskoniø ir vaistø. Turgûs, ki-taip parvadinami Medina, Maro-ke ásikûræ miesto senamiesèiuo-se, tiesiog gyvenamøjø namø pri-eigose. Prekiautojai – veik vienvyrai. Moterys - kuklios, tylios.Taip auklëjamos nuo maþens. Ei-nant gatve gali susirasti palydo-vø – berniukø, kurie nuolatkaulija pinigø, dovanø, lenda ákrepðius. Mergaièiø tarp jø nie-kada nebûna.

„Jauèiuosi apgautas“, –skundësi kitas palëpietis. Ir tik-rai – ne kartà patyrëme, kokiegudrûs ir apsukrûs yra kai ku-rie marokieèiai – nors ir nerei-kia, jie visada siûlo savo pagal-bà. Aiðku, tikëdamiesi kaþko-kio atlygio. Bûk tikras, ne ið ge-ros ðirdies palydës (nebûtinaiten, kur reikia), ásiûlys rankødarbo kilimà (apspurusiais ga-lais), bandys pigiai parduoti„tikrà“ gintarà ir t.t. Kartà su-laukëme pasiûlymo – mainaisuþ mus, dvi merginas, suveny-rø parduotuvës pardavëjas siû-lë 100 kupranugariø ir visà sa-vo parduotuvæ. Jis, matyt, juo-kavo.

Taigi neparduoti, beveik„neapiplëðti“, kiek nusivarænuo kojø (tikràja ta þodþio pras-me – spektaklio dienà visi vieno-kiu ar kitokiu bûdu buvome su-siþeidæ kojas), iðmaiðæ miestà iraplinkines áþymesnes vietas,miestus parodëme festivalio pub-likai spektaklá „Kostiumas“, pa-

gal R.Bredbury „Nuostabus grie-tininiø ledø spalvos kostiu-mas“(reþ. O.Kesminas). Skris-dami lëktuvu su persëdimais ne-tekome dalies dekoracijø, tad te-ko prisitaikyti ir atrasti alterna-tyvø prarastiems daiktams. Beðiokiø tokiø nesklandumø spek-taklis praëjo puikiai.

Festivalyje dalyvavo teatrai išMaroko – „Thetre et conte ama-zighs“ iš Agadyro (reþ. Z.Ma-kach, Ch.Derkaoui, H.Bennou-di), „Atelier Moljere“, „Facultedes lettres ain chok“, „Atelier dedramaturgie“ ið Kasablankos,bendras projektas su olandais iðPays – Bas „Casadam“; teatrotrupë „Theatre Praksis“ ið Alþy-ro; du kolektyvai ið Rumunijos– „Imago“ (reþ. Tokacs Eniko)

ir „St.Art“(reþ. Dan Lupu); „ArtVyvant“ (reþ. David Picard) išPrancûzijos; teatras iš Tuniso„L‘atelier forum theatre“ (reþ.Lamia Khlifa“; „Theatre Iran“(reþ. Reza Haddad) iš Irano irteatro studijos „Palëpë“ kolekty-

vas ið Lietuvos. Turbût dël skir-tingø kultûrø sintezës festivalisbuvo kaip niekad spalvingas, ávai-rus ir kitoks. Dalyvavo net pen-kios trupës ið Maroko. Jø spek-takliai – tradicijø ir tautiniø sim-boliø, problemø, svajoniø atspin-dþiai. Marokieèiø studentø teat-ras labiau panëðëja á koncertà arpasirodymà, taèiau jiems nepri-kiði nenuoðirdumo ir blogos nuo-taikos

Dvi rumunø trupës parodëðokio spektaklius. Uþ vieno ið jøchoreografijà trupë gavo apdo-vanojimà. Tikimës juos pamaty-ti Lietuvoje, studentiðkø teatrøforume pavasará.

Bendras marokieèiø ir olan-dø spektaklis atspindëjo dabar-tinæ Maroko gyventojø situacijà,

jø emigracijos galimybes, pri-sitaikymà kitoje erdvëje irtarpkultûrinæ draugystæ.

Kasablankos publikà su-þavëjo mûsø spektaklis. Fes-tivalio uþdarymo ðventës me-tu ramiai sëdëjome, klausë-me visai mums nesupranta-mai kalbanèiø festivalio di-rektoriaus, komisijos nariø.Netikëtai išgirdome tariant„Palëpës“ pavadinimà. Su-pratome, kad kaþkà laimëjo-me. Bet kà – neaiðku. Pasi-rodo – Grand Prix, didþiau-sià ir svarbiausià festivalioprizà. Keista, aplinkiniai lai-mëjimà labai sureikðmino.Nustebusius ir pasimetusiuspuolë fotografuoti, praðytiautografø, spausti rankas,klausinëti, kaip jauèiamës,net teko duoti interviu vieti-niai televizijai. Nors toks dë-mesys glumino, priëmëm tai

kaip tikrà tikëjimà ir palaikymà.Stebino ne tik aplinkiniø re-

akcija... „Afrikos ritmas iðmuð iðgalvos viskà“, – iðlydëdama pa-sakë viena teatrietë. Saulë, kurinerodo laiko (todël orientuotispagal jà bûtø tik savæs apgaudi-

GEDIMINO


Menø gelmës

nëjimas), mënulis, kybantis virð gal-vø visà dienà, raudona þemë (kuriostaip ir nepavyko parveþti lauktu-vëms), muzika – bet kur ir bet kada,kiekvienam name po katæ (tam kadgaudytø peles), svirpliai, turgus su sa-vo alyvuogiø kiemeliais, kvapais ir gar-sais... Ðtai kà dabar matau, kai iðgirs-tu þodá „Afrika“. Ir ji tikrai leidþiapamatyti kitoká pasaulá, kitoká save.

Nuotraukose (aut. Laimutë Berno-tienë ir Andrius Ðlimas) – palëpieèiai iráspûdingasis Marokas

32GEDIMINO

UNIVERSITETAS2007/4

„Gabijos“ ðventës ir kasdienybë

Vasara – kelioniø, naujø áspû-dþiø, naujø patirèiø ir paþinèiømetas. Tokia ði vasara buvo ir Vil-niaus Gedimino technikos uni-versiteto choro „Gabija“, vado-vaujamo Rasos Viskantaitës, na-riams, liepà autobusu keliavu-siems per Europà á saulëtàjà Is-panijà. Plaèiame choro „Gabija“aplankytø ðaliø sàraše nuo šiolbus ir tokios šalys kaip Èekija,Vokietija, Prancûzija, Austrija,Italija ir Ispanija.

PAKELIUI Á ISPANIJÀ

Vilnius. Ankstus, apsiniaukæsliepos 10-osios rytas. Dar tikpenkios valandos ryto, taèiau bû-rys gabijieèiø renkasi prie buvu-sio „Lietuvos“ kino teatro kelio-

nei á Ispanijà. Vos prieð dienà bai-gësi Lietuvos dainø ðventë „Bû-ties ratu“, kurioje dalyvavo ir„Gabija“. Nuovargis didelis, ta-èiau gabijieèiø akys spindi, vei-

duose nedingsta ðypsenos - juklaukia dvi savaitës, kurios buskupinos áspûdþiø ir juos kiekvie-nas patirs kartu su dainuojanèia„Gabijos“ šeima.

Que bonita ,,Lietuva brangi“arba choro „GABIJA“ kelionë á IspanijàGiedrë SVEIKAUSKAITË

Koncertas Padres Escolapios baþnyèioje

Sagunto mieste


GEDIMINO


Autobusas pajuda iš apsiniau-kusio Vilniaus ir tik vidurnaktásustoja Èekijos sostinëje. Nak-tinë Praha pasitinka vësiai gaiviuoru. Nelyja. Gabijieèiai apsigy-vena jaunimo nakvynës namuo-se, paèiame Prahos senamiesèiocentre ir, nors jau yra vëlus me-tas, išeina pasiþvalgyti po nakti-ná miestà. Juk nevalia miegoti,kai toks groþis atsiveria uþ nak-vynës namø sienø! Èekijos sos-tinë naktá ið tiesø uþburianti: se-noji miesto aikðtë, apsupta puoð-niø baþnyèiø bei kilmingøjø na-mø, bokðtas su astronominiulaikrodþiu, Karolio tiltas, ant ku-rio sugalvoti norai pildosi, bega-lë mielø, nedidukiø suvenyrøkrautuvëliø jaukiose grástose gat-velëse. Pasigroþëjæ naktiniomiesto vaizdais, pavargæ po ke-lionës ir viliojami prieš akis daratsiversianèiø kelionës áspûdþiø,choristai nuskuba miegoti.

Rytas. Gabijieèiai sëda á au-tobusà ir keliauja toliau, þavëda-miesi peizaþais - neáprastais lie-tuvio akims tolumoje stûksan-èiais kalnais. Uþliûliuoti jø gro-þio net nepastebi, kaip autobu-sas árieda á Vokietijà, Niurnber-gà. Tai - gimtasis þymaus vokie-èiø tapytojo, grafiko ir graviûrosmeistro Albrechto Diureriomiestas. Niurnbergas pasiþymipedantiška vokiška tvarka. Oretvyro keptø deðreliø kvapas, ku-rios yra nacionalinis vokieèiø pa-tiekalas! Šiame mieste „Gabija“uþtrunka šiek tiek daugiau nei va-landà. Prabëgdami gabijieèiai pa-sigroþi vokiško stiliaus namais,ant kalno esanèia pilimi, svarbiau-siais lankytinais objektais: ro-tuše, katedra, þinoma, randa Alb-rechto Diurerio paminklà ir netnamus, kuriuose jis gyveno.

Vël á autobusà, kuris patrau-kia gilyn á Europà. Pro akis bëgalaukai, kelias, namai ir namukai,gabijieèiai net nepastebi, kaip vo-kiðkus kelio bei miesto pavadi-

nimø uþraðus pakeièia prancû-ziðki. „Gabija“ – Prancûzijoje!Prancûzijoje šilta, saulë danguje„ðypsosi iki ausø“, tolumoje ðvie-èia geltoni saulëgràþø laukai irmatosi graþûs, tvarkingi vynuo-gynai, besigananèios karvës kal-nø papëdëje, nedidukës baþnytë-lës ir jaukûs nameliai.

Gerokai prieð vidurnaktá au-tobusas pasiekia Bezansonomiestelá. „Gabija“ apsigyvena„Formulë-1“ viešbutyje. Vakarasšiltas, miegoti niekas neskuba.Visi susirenka vieðbuèio kieme –„Gabijos“ dainos suskamba poþvaigþdëtu Prancûzijos dangumi.

Rytas. Tikri prancûziðki pus-ryèiai – prancûziðkas batonas,apelsinø dþemas, medus, ðokola-dinis sviestas ir puodelis kavos supienu. Po jø - vël á kelià... Auto-busas ávaþiuoja á Lionà – treèiàpagal dydá Prancûzijos miestà,esantá ðalies Rytuose, taèiau stab-teli neilgam. Gabijieèiai po mies-tà iðsiskirto grupelëmis: vieni no-ri tiesiog pasivaikðèioti Lionogatvëmis, pasimëgauti prancûzið-ka dvasia, kiti – pamatyti miestàið viršaus, todël skuba uþkoptiant kalvos, kurios viršuje stoviNotre-Dame de Fourviere bazi-lika. Karštyje kopti ant kalvos ið-ties nelengva, taèiau atsivërusimiesto panorama verta pastangø.O kà jau kalbëti apie moderniàjàbazilikà, lijonieèiø dar vadinamàaukštyn kojomis apverstu dram-bliu.

Po sustojimo Lione autobusaspajuda Pietø Prancûzijos link.Vakare ávaþiuoja á Montpellierkurortiná miestelá. Èia gatvëseauga palmës, oras tiesiog alsuo-ja šiluma ir meile gyvenimui beiþmonëms, kurie èia niekur ne-skuba, tiesiog mëgaujasi geru oruir bendravimu vieni su kitais së-dëdami nedidukiø aikðèiø arsiaurø gatveliø kavinëse, kurio-se groja dþiazà. KiekvienasMontpellier gatvës kampelis, bal-

konas ar þibintas, net ir kabantisþydinèiø gëliø vazonas vertas fo-toobjektyvo. Ðio nedidelio mies-to tiesiog neámanoma neásimylë-ti!

Naktis. Prancûzijos pasieny-je esantis miestukas – Beziers.Gabijieèiø dainos suskamba irèia. Girdisi gitarø garsai, ragau-jamas tikras prancûziðkas vynas.„Vasaros naktis trumpa švinta ta-vo akyse“... o prieð akis ilga ke-lionë, bent pora valandø reikëtøpamiegoti, todël visi iðsiskirstopo kambarius.

Rytas. Vël saldûs pusryèiai.Po jø - á autobusà, virtusá laiki-nais namais ant ratø. Šiandien ga-bijieèiai pasieks savo kelionëstikslà – Ispanijà!

„GABIJOS“ DAINOSISPANIJOJE

Pagaliau – Ispanija!Figueres. Tai - gimtasis Salva-

doro Dali miestas. Gabijieèiaiaplanko S. Dali muziejø bei ðaliajo esanèià baþnyèià, iðvaikðtosiauras ðio miesto gatveles, taippat paragauja tikros ispaniškosSangrijos. Kai kas ieško origina-liø ispaniðkø daikèiukø lauktu-vëms ar tiesiog sau ir ið tiesø ran-da – margintas gëlëmis, origina-lias, ryškias ispaniškas skraistes.

Prieš vidurnaktá autobusas at-rieda á galutiná kelionës taðkà –Rytø Ispanijoje prie Vidurþemiojûros esanèià Valensijà. Èia chorà„Gabija“ pasitinka Valensijosuniversiteto choras (vadovas –Constantino Martinez Orts).Lietuviai išsiskirsto po ispanøðeimas. Ðiek tiek sunku skirtisvieniems su kitais tiek dienø kartugyvenus autobuse.

Rytas. Visi turi susirinktiValensijos senamiesèio centreprie miesto vartø Torres de Ser-ranos (pavadinimas reiškia -„þmonëms, gráþtantiems ið kal-nø“). Ispanai garsëja savo ne-

Menø gelmës

34GEDIMINO

UNIVERSITETAS2007/4

punktualumu, kà ir patvir-tino jau pirmàjà susitiki-mo dienà, priversdami lû-kuriuoti, kol susirinks vi-si. Gabijieèiai dalijasi pir-maisiais savo gyvenimo Is-panijoje áspûdþiais: pusry-èiø, bendravimo ir vaka-rojimo su ispanais ypatu-mais. Prasideda pirmojiekskursija po triukðmin-gà, klegantá Valensijos se-namiestá. „Gabijos“ gidai– svetingieji Valensi josuniversiteto choristai.

Pirmiausia, þinoma,aplankomi Torres de Ser-ranos. Uþlipus á ðiø mies-to vartø virðø, atsiverianuostabi miesto panora-ma. Priešais yra Torres de Quart– tai senojo miesto liekanos. Ga-bijieèiai taip pat apsilanko goti-kinëje Valensijos katedroje, ku-ri stovi miesto centre esanèiojeVirginijos aikðtëje. Po Valensijoskatedros skliautais suskamba„Gabijos“ daina, tuo nustebinda-ma ir patraukdama kitø turistødëmesá, kurie iðgirdæ È. Sasnaus-ko „Apsaugok, Aukðèiausis“ su-pranta, jog katedrà lanko ne pa-prasti turistai, o choristai.

Vaikðtinëdami po senamiestágabijieèiai tarsi nejuèia patenkaá nedidelæ suvenyrø krautuvëliøgatvelæ. Kaþkas ið ispanø pasiû-lo èia padainuoti. Suskamba A.Klovos „Mano mëtine mergaite“ir „Rugiø ðviesa“. Veriasi aplin-kiniø namø langinës ir pasirodosmalsios valensieèiø akys. Besi-ðypsanèiø gabijieèiø bûrys darpadainuoja F. Viskanto „Eþerë-lius“, diriguojant Rasai Viskan-taitei, ir nuaidi gausûs plojimai.Ispanai pakvieèia smalsuolius ámûsø koncertà vakare. Po minikoncertuko ið suvenyrø parduo-tuvëlës iðeina moteris, neðina do-vanø maiðu, – tai padëka „Gabi-jai“ uþ graþià dainà ir nuostabiàdienos pradþià!

Apþiûrëjæ svarbiausias Valen-sijos áþymybes, lietuviai susëdaparke, po palmëmis, papietauti.Pavalgius visiems, anot ispanø,privaloma siesta – juk tokskarštis, o vakare gabijieèiø darlaukia koncertas.

Pirmasis „Gabijos“ koncertasValensijos Iglesia del Patriarcabaþnyèioje, dar kitaip þinomojekaip Real Colegio del CorpusChristi seminarija. Tai renesan-sinis XVI a. statinys, kuriamegausu nuostabiø ðventøjø gyve-nimo epizodus vaizduojanèiø pa-veikslø. Koncertas prasideda tikpusæ deðimtos vakaro, taèiau is-panams, kai dienos metu didelikarðèiai, tai - normalus laikasrenginiams. Gabijieèiai þengia ábaþnyèià. Jos interjero fone sub-tiliai praþysta lietuviškos lelijos,iðsiuvinëtos chorisèiø suknelëse.Skamba M. K. Èiurlionio harmo-nizuota lietuviø liaudies daina,,Beauðtanti auðrelë”, R. Martin-këno „Kà kalbëjai“, „Palaimingaslietus“, J. Gudavièiaus ,,Kur gi-ria þaliuoja“, kitos. Aiðku, ðá va-karà klausytojas – ispanas, kuristikrai nesupras lietuviðkø dainøþodþiø, taèiau lietuviø dainos at-liekamos kaip niekad nuoširdþiai,

nepalieka jokiø abejoniø, kad dai-nø tekstas taip pat graþus! Po J.Naujalio „Lietuva brangi“ vienaispanë giliai atsidûsta ir ištaria:„Que bonita!“. Ispanus pakerilietuviška daina! Choras „Gabi-ja“ tà vakarà taip pat atliko kûri-nius ir lotynø bei anglø kalbomis:V. Miðkinio „Te Deprecamur“, J.Naujalio „Seniores populi“, J.Moore „An Irish Blessing“. O di-dþiausiai ispanø nuostabai netdvi dainas sudainavo ispaniškai:XVI a. neþinomo ispanø auto-riaus „Dame albricias hi josd’Eva“ ir „El abanico“ (liet. „Vë-duoklë“). Subtilus, šiltas, átaigusir nuoširdus lietuviø dainavimaspapirko þiûrovus. Po koncertoispanai negailëjo ðiltø aplodis-mentø ir net atsistojo pagerbda-mi chorà iš Vilniaus.

Vëliau ávyko „Gabijos“ ir Va-lensijos universiteto choro susi-paþinimo vakarëlis, ragaujantnacionalinius ispanø patiekalusir, þinoma, dainuojant!

Antroji diena Valensijoje. Is-panai suplanavo ekskursijas pogretimas apylinkes. Pirmiausiagabijieèiai keliauja á senoviná Sa-gunto miestà. Nors diena pasitai-kë tikrai karðta ir teko paprakai-

Gabijieèiø ðypsenos po koncerto


GEDIMINO


tuoti kopiant á kalnuose ásikûru-sias pilis, didingi griuvësiai su at-siverianèiais graþiausiais pei-zaþais atpirko viskà. Pasivaikð-èiojæ po Sagunto ir, þinoma, ne-praleidæ progos iðbandyti amfi-teatro, kuriame ir dabar atlieka-mos garsios operos, akustikos,gabijieèiai traukia á Peniscola -kurortiná miestelá, esantá prie jû-ros. Èia, miesto parke, ant pie-velës, uþkandæ ypatingøjø ispa-niðkø sumuðtiniø, aplanko darvienà pilá. Ir tikrai nepasigaili!Ákopus á pilá visus pakeri atsivë-rusi nuostabi Vidurþemio jûrosþydrynë ir visas Peniscolos mies-telis. Nusileidæ nuo kalno gabi-jieèiai patraukia á paplûdimá –juk taip norisi atsigaivinti ir kar-tu iðbandyti jûros vandens sûru-mà.

Treèioji diena. „Gabijos“ šian-dien laukia svarbiausias pasiro-dymas. Šiame koncerte taip patpasirodys ir Valensijos universi-teto choras. Vakare reikës labaidaug jëgø, todël vadovë papraðochoristø nepervargti ekskursijømetu bei neperkaisti saulëje, juknorisi, kad dainos suskambëtøkaip galima graþiau.

Ispanai sveèiams suplanavæparodyti Valensijos laukiná pa-plûdimá bei ðalia jo esantá uostà,taip pat Valensijos apylinkëse ty-vuliuojantá eþerà, kurio pakran-tëje ir buvo pradëtas gaminti þy-musis Valensijos patiekalas – pa-elja. Po ekskursijø dþiaugiamësporos valandø siesta, kuri prieðkoncertà tikrai labai reikalinga.

Ðá kartà koncertas vyksta Ig-lesia de los Padres Escolapiosbaþnyèioje. Koncertà pradeda„Gabija“. Pirmiausia nuskambaJ. Naujalio „Lietuva brangi“, taippatikusi ispanams per pirmàjákoncertà. Nuvingiuoja ir V.Montvilos „Kalnas“, atspindintiramø ir nuoðirdø lietuviø bûdà,nupieðianti graþø Lietuvos peiza-þà: þalius laukus bei kalvas. Taip

pat atliekami ir kiti šiuolaikiniølietuviø autoriø kûriniai: R. Mar-tinkëno „Agnus Dei“, „Kà kal-bëjai“, V. Miðkinio „Te Depreca-mur“, V. Augustino „Tëvyne mû-sø“. Pasirodymo pabaigoje gabi-jieèiai atlieka J. Gudavièiaus„Kur giria þaliuoja“, tarsi norë-dami papasakoti klausytojamsapie Lietuvà ir juos pakviesti ka-da nors ten apsilankyti, nes taiyra „ðalelë skaisti“, o èia sëdin-tis „tûlas neiðmano, kokia jigraþi“.

Antroje koncerto dalyje pasi-rodo šeimininkai – Valensijosuniversiteto choras. Jie atliekaispanø kompozitoriø kûriniusgimtàja kalba. Suskamba: H.Busto „A tu lado“ (liet. – „Tau“),J. Gallus „Musica“, A. Bruckner„Graduale“(liet. – „Paðlovinkimejá“), R. Lafuente „Torrevieja“ irdaugelis kitø. Valensieèiai þavisavo dràsiu, tvirtu ir nesuvarþytudainavimu. Koncertà vainikuojaispaniðkai abiejø chorø atlieka-ma „Dame albricias hijos d’Eva“bei chorø apsikeitimai atminimodovanëlëmis.

Po koncerto gabijieèiø laukiagausus namuose gamintø vaiðiøstalas, kurá suruoðë vakaro šei-mininkai. Vël skamba dainos irnetyla kalbos. Per vakaronæ ga-bijieèiai netikëtai apsupa vienà iðispanø – Alberto Pardo Martin.Likæ ispanai nustebæ klausosi,kaip lietuviai pagerbdami buvusáValensijos universiteto choristàið visos ðirdies traukia „Ilgiausiømetø“, aprengia Alberto oficia-liais Lietuvos krepðinio rinktinëssirgaliø marðkinëliais ir mëto áorà! Kodël ið viso gausaus ispa-nø bûrio gabijieèiai išsirinko bû-tent ðá ispanà? Labai paprasta –jis taip pat „Gabi jos“dalis! Praëjusiø metø rudená Al-berto atvyko per ERASMUSprogramà metams studijuoti Vil-niaus Gedimino technikos uni-versitete architektûrà. Negalëda-

mas gyventi be dainos, jis susira-do „Gabijà“, kuri ðiltai priëmë„savo pirmàjá uþsienietá“. Pietie-èiai garsëja savo nepunktualumuir paþadø nevykdymu, taèiau Al-berto tai visiðkai nebûdinga! Ga-bijieèiai jam yra be galo dëkingiuþ kelionæ á Ispanijà ir visà pro-gramà joje, nes didþiàja dalimi tai- Alberto pastangø ir didelio dar-bo vaisius. Dar reikëtø paminë-ti, jog Alberto, bûdamas Lietu-voje, labai stengësi iðmokti lietu-viø kalbà ir jà ið tiesø pramoko,domëjosi þalios maþos ðalies kul-tûra ir paproèiais, kartu su gau-siu lietuviø bûriu Lietuvos dainøðventëje traukë dainas apie gim-tàjà ðalelæ Lietuvà. Su visais cho-ristais rado bendrà kalbà ir labaigreit ásiliejo á ðurmuliuojaèià„Gabijos“ ðeimà. Taigi tà vakaràgabijieèiai pagerbë ir pasveikinogimtadienio proga savo choristà!

Ketvirtoji diena Valensijoje.Ðià dienà ispanai choristai juo-kaudami pavadino „Poilsio ir šei-mos diena“. Kiekvienas lietuvisjà galëjo praleisti kaip norëjo irkur norëjo. Kas skubëjo pirkti su-venyrø namiðkiams, kas ðiaip tie-siog vaikðèiojo po miestà, o kaskeliavo kur nors su juos globo-janèiais ispanais.

Penktoji diena. Ryte aplanko-mas þymusis Valensijos mokslomuziejus Mokslo ir menø mies-telyje. Lietuvos studentams jispalieka didelá áspûdá, nes daugeláeksponatø èia galima iðmëgintipatiems. Vakare bûrelis choris-tø patraukia á koridà. Juk koridair Ispanija tiesiog neatsiejami. Pokoridos ávyksta dviejø chorø at-sisveikinimo vakaras. Netyla kal-bos, skamba tai vieno, tai kitochoro atliekamos dainos, o ga-liausiai dainuojami ir bendri kû-riniai. Juk per šias dienas tiek is-panai, tiek ir lietuviai vieni iš ki-tø suspëjo iðmokti po keletà dai-nø.

Rytas. Laikas atsisveikinti.

36GEDIMINO

UNIVERSITETAS2007/4


Sunku palikti naujus draugus, ta-èiau juk neilgam, nes kitàmet jieþada atvaþiuoti á sveèius. Bendranuotrauka atminimui ir ðypsenostariant þodá „patata“, kuris ispa-niškai reiškia „bulvë“. Autobu-sas pajuda Lietuvos link, ðiltiejiispanai lieka stovëti gatvëje mo-juodami, kol autobusas dingstaposûkyje...

KELIONËATGAL Á LIETUVÀ

Autobusas atvyksta á Barse-lonà. Ðá miestà labiausiai iðgarsi-no olimpinës þaidynës bei þymusarchitektas Antonio Gaudi. Pir-miausia choristai aplanko Šven-tosios Šeimos (La Sagrada Fa-miglia) baþnyèià, kuri atrodo tar-si ið smëlio pastatyta pilis. Šisunikalus A. Gaudi suprojektuo-tas šedevras yra statomas net 125metus ir dar nëra baigtas. Taip

pat aplankomas ir A. Gaudi par-kas, garsusis futbolo klubo sta-dionas ir net grojantys fontanai.Vakare lietuviai praeina ilgiausia,garsiausia bei judriausia pësèiø-jø gatve Las Ramblas.

Naktis autobuse. Autobusaspravaþiuoja daug ðaliø: Ispanijà,Prancûzijà, Monakà, vël Prancû-zijà, kol pagaliau ávaþiuoja á Ita-lijà. Italijoje choristus pasitinka38 laipsniai karðèio! Autobusekarðta - nepadeda net kondicio-nieriai. O lauke dar karðèiau! Ga-bijieèiai apsistoja Milane jauni-mo nakvynës namuose ir tik va-kare, atslûgus karðèiui, sëda ámetro ir vaþiuoja pasiþvalgyti pomiestà. Bûnant Itali joje tikranuodëmë nepamatyti La Scalaoperos teatro, Milano katedrosir neparagauti tikros italiðkos pi-cos bei italiðkø ledø!

Vakare „Gabijos“ dainos su-skamba ir Milane - kieme prie

jaunimo nakvynës namø. Vieti-niai italai susidomi lietuviais. Pa-sidomëjæ, iš kur choristai, ir su-þinojæ, jog ið krepðinio ðalies Lie-tuvos, pakvieèia iðmëginti jëgaskrepðinio aikðtelëje. „Gabijos“vaikinai mielai sutinka ir þaidi-mo metu apgina savo ðalies titu-là, laimëdami mini rungtynesprieð vietinius italus.

Anksti ryte autobusas pajudaið saulëtojo Milano ir pavakarápasiekia Vienà. Ðis miestas tokspanaðus á Vilniø! Jis primena, jogdar diena - ir kelionë baigsis.Gabijieèiai gerà valandà pasi-vaikðto èia. Kiekvienas kampelisneleidþia uþmiršti, jog tai – Vie-nos klasikø miestas. Juk èia gy-veno ir kûrë J. Haydnas,V.A.Mocartas, L. van Bethove-nas. Gatvëse gausu suvenyrø par-duotuvëliø, kupinø saldainiø suMocarto atvaizdu.

Paskutinis kelionës vakaras

Atsisveikinimo akimirkos Nuotraukos - ið „Gabijos“ albumo

Kolegø jubiliejai

GEDIMINO


Intensyvaus mûsø gyveni-mo laiko tëkmëje yra datø, tieskuriomis norisi stabtelëti, ap-màstyti praeità laiko tarpsná,naujai paþvelgti á gyvenimovertybes, pateikti ataskaità saubei suplanuoti tolimesnæ savogyvenimo ir veiklos vizi jà,svarbiausius tolimesnius veik-los tikslus. Tai datos, kai þmo-gus ne tik pats susimàsto apietai, kas jo gyvenime buvo irbus, bet ir artimiausi jo aplin-kos þmonës, ðeimos nariai,draugai, kolegos tarsi pastatojá ant gerai ið visø pusiø ap-ðviesto, kad nebûtø ðeðëliø, pje-destalo ir dëmesingai þvelgia, pa-matydami daug subtiliø ir esmi-niø dalykø, kuriø kasdienëje ru-tinoje, nuolatiniame skubëjimedaþnai nepastebime, nepakanka-mai ávertiname ar tiesiog apie

juos nesusimàstome.Viena tokiø dienø VGTU Ge-

odezijos ir kadastro katedros ve-dëjui, doc. dr. Vladislovui Èes-lovui Aksamitauskui yra 2007metø liepos 2-oji. Tai diena, kaiprieð ðeðias deðimtis metø 1947

m. liepos 2-àjà Jurbarko ra-jone, Vieðvilëje, Mato ir Ele-nos Aksamitauskø ðeimoje,pasaulá iðvydo antrasis sûnus,kuriam davë Vladislovo Èes-lovo vardà. Tëvas – nepri-klausomos Lietuvos kariuo-menës virðila, tarnavæs Lietu-vos karo topografijos skyriu-je kartu su Lietuvos geodezi-ninkams gerai þinomu doc.Izidoriu Liesiu, bei kitais ge-rai visuomenei þinomais þmo-nëmis – vëliau tapusiu garsiuoperos solistu Antanu Kuèin-giu, teko bendrauti su akade-

miku Pauliumi Slavënu ir kt. Mo-tina, baigusi Rietavo þemës ûkiomokyklos namø ûkio specialybæ,prieðkario laiku buvo Plungës ka-rininkø ramovëje veikianèio res-torano savininkë. Turbût tëvo áta-ka lëmë, kad Èeslovo (kolegos

Graþi sukaktisDocentui Vladislovui Èeslovui Aksamitauskui – 60Prof. Algimantas ZAKAREVIÈIUSGeodezi jos ir kadastro katedra

Brno priemiestyje Èekijoje. Ga-bijieèiai susirenka motelio, ku-riame apsistojo, kieme. Pasveiki-na kelis choristus su gimtadie-niais bei dalinasi patirtais kelio-nës áspûdþiais. Sunku patikëti,jog kelionë, atrodo, prasidëjusitik vakar, artëja prie pabaigos.

Rytas. Vël autobusas ir pas-kutiniai ðimtai kilometrø gráþtantnamo. Autobusas ávaþiuoja áLenkijà, kuri sutinka savo sudë-tingais keliais bei lietingu oru.Lietus! Dvi savaites jo nebuvonei laðelio. Dabar barbenantys á

autobuso langà laðai primena, jogvaþiuojame atgal á lietaus kraðtà,ne veltui pavadintà Lietuva.

Pagaliau ir ji! Lyja šiltas, ke-lionës dulkes nuplaunantis palai-mingas lietus. Ið tiesø – „que bo-nita“, ta miela þalia Lietuva, kurgatvëse nuo liepø kartu su lietauslaðais laða liepos medus ir laukiakelias savaites nematyti artimiau-si þmonës. Kelionës bagaþe ga-bijieèiai atsiveþa ne tik lauktuviønamiðkiams ir draugams, bet irdaug áspûdþiø, uþ kuriuos dëkin-gi kelionës organizatoriams:

VGTU choro „Gabija“ vadoveiRasai Viskantaitei, choro prezi-dentei Vilmai Ašmonaitei, pir-mam ir kol kas vieninteliam „Ga-bijos“ „uþsienieèiui“ – ispanuiAlberto Pardo Martin, dar ke-liems iniciatyviems „Gabijos“choristams, taip pat ispanams,kurie priëmë pas save, bei, þino-ma, rëmëjams: Vilniaus Gedimi-no technikos universitetui, UAB„Yglë“, UAB „Merwal“ ir UAB„Vilteda“. AÈIÛ jiems uþ nuo-stabius áspûdþius, kurie liks vi-sam gyvenimui!

��

Gyvenimas VGTU

38GEDIMINO

UNIVERSITETAS2007/4

Vladislovà Èeslovà vadinameÈeslovo vardu) gyvenimo keliassusietas su geodezija.

Skaièiai ir datos daþnai yranuobodûs. Taèiau apþvelgiant 60-ties metø gyvenimo atkarpà jieneišvengiami.

Nesunkiai suprantama, kadNepriklausomos Lietuvos ka-riuomenëje tarnavusio Mato Ak-samitausko ðeimai pokario me-tai Sovietinëje Lietuvoje nebuvolengvi. Tekdavo keisti gyvenimovietà. Todël ir Èeslovas, gimæsVieðvilëje, pradinæ mokyklà1954 metais pradëjo lankyti Rad-viliðkyje, o nuo 1959 metø mo-kësi Kauno rajono Garliavos vi-durinëje mokykloje.

Baigæs vidurinæ mokyklà, ásto-jo á Kauno politechnikos institu-tà studijuoti geodezijà. Tuo me-tu Èeslovas treniravosi greitàjáèiuoþimà ir, sutapatindamas tre-niruotæ su kelione á institutà, va-þiuodavo dviraèiu ið Garliavos áKaunà. Susiklostë taip, kad teko3 metus tarnauti Sovietinës ka-riuomenës jûrininku.

Geodezijos studijas baigë jauVISI, nes 1969 metais Geodezi-jos specialybë buvo perkelta áVISI. Tapæs geodezijos inþinie-riumi, nutarë toliau pasuktimokslo keliu. 1976 m. ástojo átikslinæ aspirantûrà Kijevo inþi-neriniame statybos institute. Taibuvo ne tik Èeslovo pasiryþimas,bet ir þmonos Eugenijos pasiau-kojimas bendram ðeimos labui.Disertacinio darbo vadovu buvoþymus inþinerinës geodezijosspecialistas prof. N. Vidujevas.1982 m. Lvovo politechnikos ins-titute apgynë disertacijà ir sugrá-þo dirbti á VISI geodezijos ka-tedrà. Joje dirba iki ðiol ir 2005m. tapo katedros vedëju. 1989metais suteiktas pedagoginis do-cento vardas. 1997–2005 metais– Aplinkos inþinerijos fakulteto

prodekanas. Kuravo fakultetomokslo veiklà ir uþsienio ryðius.

Tokie yra prabëgomis ap-þvelgti iki jubiliejaus, kai pasie-kiama asmenybës branda, nuei-to kelio pagrindiniai etapai. Ta-èiau ði chronologija tik dalinaigali atskleisti asmenybæ.

Paþvelgus detaliau, kuo Èes-lovas domëjosi, galima susidary-ti pilnesná vaizdà apie jo univer-salumà, pasirinkto gyvenimo ke-lio bei gyvenimo bûdo kai ku-riuos ypatumus.

Èeslovas nuo 6-osios klasëslankë aviamodeliavimo bûrelá.1962 metais tapo Lietuvos moks-leiviø aviamodeliavimo varþybøèempionu. Vëliau Kauno aero-klube lankë sklandytojø kursus,sklandë. Ði prasminga vaikystëjenueito kelio atkarpëlë turbût ið-ugdë kruopðtumà, pareigingumà,darbðtumà, pomëgá eksperimen-tuoti ir konstruoti, atsakomybæ.Tikriausiai dël to ir dabar Èes-lovas yra ne tik mokslininkas te-oretikas, bet visada sieja mokslàsu praktine veikla. 1966–1967metais buvo Kauno Þalgirio grei-tojo èiuoþimo rinktinës narys, da-lyvavo Respublikinëse varþybo-se.

Su þmona Eugenija ðoko pra-moginiø ðokiø klube „Þidinys“.1982–1987 metais buvo ðio klu-bo prezidentas.

Prasidëjus Lietuvos atgimimojudëjimui, buvo aktyvus visuome-niniø renginiø narys. DalyvavoSàjûdþio veikloje. Aktyviai daly-vavo ir nukentëjo Lietuvoj tra-giðkuose sausio 13-tosios ávy-kiuose ginant Vilniaus televizijosbokðtà. Apdovanotas Sausio 13-tosios medaliu.

Aktyvus mokslo ir mokslo beistudijø organizavimo veikloje.Yra Europos Komisijos teminiotinko „Geodezijos, kartografijosir topografijos mokymas Euro-

poje“ darbo grupës narys, koor-dinatorius, Aplinkos inþinerijosfakulteto Tarybos narys, moksloþurnalo „Geodezija ir kartogra-fija“ redkolegijos narys, Tarptau-tinës matininkø asociacijos na-rys, keturiø vykusiø VGTU tarp-tautiniø konferencijø organizaci-nio komiteto pirmininkas.

Èeslovas visada taktiðkas, san-tûrus, dëmesingas, perdaug aud-ringai nereiðkiantis emocijø ko-lega. Mëgstamas studentø.

Ilgesniuose asmeniniuose po-kalbiuose atsiskleidþia kitos, la-bai subtilios, bendràsias gyveni-mo vertybes puoselëjanèios Èes-lovo savybës. Didþiulë pagarbatëvams, artimiesiems, gimtinei.Èeslovui prioritetinës ðeimosvertybës, kurios, deja, pastaruo-ju metu visuomenëje daþnai nu-vertinamos. Visada dëmesingasþmonai Eugenijai, savo dukromsJûratei, kuri Ðvedijos Lulëjo uni-versitete apgynë daktaro diserta-cijà ir dabar jame dirba, vyres-niajai dukrai Jurgitai, baigusiaimagistrantûros studijas Kaunotechnologijos universitete.

Turbût didþiausi, bet ir dau-giausiai dþiaugsmo teikiantys yrarûpesèiai bei dëmesys anûkams– 13 metø Justinai, 12 metø Mar-tynui ir pusës metukø Smiltei Jo-nei.

Gerbiamas ir mielas Èeslo-vai, mes, Tavo kolegos ir ben-dradarbiai, sveikiname gra-þaus jubiliejaus proga, dþiau-giamës kartu su Tavimi nuei-ta tokia graþia ir prasmingagyvenimo atkarpa, linkime as-meninës laimës bei sëkmës,nuveikti ateityje daug reikð-mingø sau, savo ðeimai, Geo-dezijos ir kadastro katedrai,Vilniaus Gedimino technikosuniversitetui, geodezijai ir Lie-tuvai darbø.

Gyvenimas VGTU

GEDIMINO


Vilniaus Gedimino technikosuniversitete vargiai surastumeþmogø, nepaþástantá profesoriausGedimino Marèiukaièio. Vie-niems jis – gabus mokslininkas,profesorius. Kitiems – itin reik-lus dëstytojas, pro kurio akis ne-praslys në vienas netikslumas.Tretiems – rûpestingas kolega,ávairiø moksliniø-techniniø drau-gijø narys, inþinieriø konstruk-toriø atestavimo komisijos beiLietuvos standartizacijos techni-kos komiteto „Statybinës kon-strukcijos“ pirmininkas. Taèiauvisi apklaustieji bûtinai ávardinsesminæ profesoriaus savybæ – be-galiná entuziazmà. Nuolat sku-bantis, visada kupinas dar neágy-vendintø planø, nemokantis il-sëtis pats ir neleidþiantis ilsëtiskitiems – toks yra Gelþbetoniniøir mûriniø konstrukcijø katedrosprofesorius Jonas-GediminasMarèiukaitis. Neátikëtina, bet ðisjaunatviðku optimizmu trykðtan-tis þmogus ðiomis dienomis ðven-èia savo 75-eriø gyvenimo metøsukaktá.

Kalbëdami apie iðmintingus,gerus ir talentingus þmones, apiemàstytojus, kûrëjus ir svajotojus,t.y. tuos, kurie keièia pasaulá, pa-prastai prisimename, kad jie taippat buvo vaikai; kad ir jiems rei-këjo visko mokytis; kad ir jie su-sidûrë su daugeliu sunkumø, koltapo tuo, kuo jie dabar yra. Neiðimtis ir mûsø gerbiamasis jubi-liatas.

Jonas-Gediminas Marèiukai-tis, gimæs 1932 m. rugpjûèio 29d. Suvalkijoje, Marijampolës ra-jono Gudeliø seniûnijos Kalny-

nø kaime, augo ûkininko ðeimo-je. Ið pradþiø mokësi Gudeliøprogimnazijoje, o vëliau ástojo ir1952 metais baigë MarijampolësRygiðkiø Jono gimnazijà. Bûda-mas gimnazistu iðsiskyrë savo li-teratûriniais gebëjimais, taèiaupasirinko studijuoti statybà Kau-no politechnikos institute (KPI).Gabiam jaunuoliui, labai geraiuþbaigusiam studijas KPI Staty-bos fakultete, buvo pasiûlyta liktidirbti Inþineriniø konstrukcijøkatedroje. Taigi jau 50 metø (darviena graþi sukaktis!) prof.G.Marèiukaitis energingai reið-kiasi moksliniame pedagoginia-me darbe bei aktyviai dalyvaujapraktinëje inþinieriaus konstruk-toriaus veikloje sprendþiant te-orinius, mokslinius bei praktiniusprojektavimo klausimus.

1963 metais J.G.Marèiukaitissëkmingai apgynë technikosmokslø kandidato (dabar dakta-ro) disertacijà ir toliau dirbo KPIvyr.dëstytoju, docentu. Nuo1964 iki 1968 metø jis buvo Sta-tybos fakulteto prodekanas, at-sakingas uþ moksliná-tiriamàjádarbà bei vakariná mokymà. 1969metais jis staþavosi Ilinojaus uni-versitete (JAV), o po mokslinësstaþuotës buvo paskirtas naujaiásteigto Vilniaus inþinerinio sta-tybos instituto (VISI) prorekto-riumi mokslo reikalams. Juoišbuvo iki 1990 metø. Ðiuo lai-kotarpiu J.G.Marèiukaitis ne tikpats aktyviai dalyvavo mokslinë-je veikloje, bet ir skatino dirbtikitus. Daugelis universiteto dar-buotojø jam dëkingi uþ padràsi-nimà, konstruktyvias pastabas,

kolegiðkà pagalbà rengiant diser-tacinius darbus. Jam vadovaujantdisertacijas parengë ir apgynë 15mokslininkø. Du ið jø tapo pro-fesoriais. Be to, J.G.Marèiukai-èio aktyvios pagalbos dëka buvopleèiama VISI statybiniø kon-strukcijø moksliniø tyrimø bazë– duris atvërë nauja statybiniøkonstrukcijø laboratorija. Nuo-stabu ir tai, kad rûpindamasis vi-so instituto mokslo reikalais,J.G.Marèiukaitis atlikæs bei api-bendrinæs mokslinius tyrimus irpats parengë daktaro (habilituo-to daktaro) disertacijà tema „Po-limerais impregnuotø betono irgelþbetonio fiziniø-mechaniniøsavybiø tyrimas ir jø ávertinimasskaièiuojant konstrukcijas“, ku-rià sëkmingai apgynë Maskvos in-þineriniame statybos institute.1984 metais J.G.Marèiukaièiuibuvo suteiktas profesoriaus var-das. 1991-2002 metais jis vado-vavo VGTU Gelþbetoniniø ir

Prof. dr. Juozas VALIVONIS,

doc. dr. Bronius JONAITIS

Gelþbetoniniø ir mûriniø konstrukci jø katedra

Nepaliaujantis degti

Jeigu viskas, ko mokëte, iðblëstø ið atminties,

ðirdy visada iðliks Jûsø entuziazmas, padràsinimas ir gerumas.

Kolegø jubiliejai

40GEDIMINO

UNIVERSITETAS2007/4

mûriniø konstrukcijø katedrai.Ágytà mokslinæ-pedagoginæ

patirtá profesorius J.G.Marèiu-kaitis skleidþia ávairiai: publikuo-damas mokslinius straipsnius beimokomuosius leidinius (paskelb-ta daugiau nei 150 mokslo popu-liarinimo, apie 300 moksliniø irpublicistiniø straipsniø respubli-kos bei uþsienio leidiniuose, da-lis jø – prestiþiniuose mokslo þur-naluose; paruoðtos ir paskelbtos8 monografijos, paraðytos 23 me-todinës knygos, 5 universiteti-nëms studijoms skirti vadovë-liai); darydamas praneðimustarptautinëse konferencijose,kongresuose, simpoziumuoseLietuvoje, Anglijoje, Brazilijoje,Indijoje, JAV, Prancûzijoje, Ru-sijoje, Ðkotijoje, Ukrainoje, Vo-kietijoje ir kt.; skaitydamas pa-skaitas studentams ið XXI a. pri-oritetiniø ekonominës-techninëssrities dalykø.

Profesoriaus J.G.Marèiukai-èio nuopelnai moksle bei peda-goginëje ir visuomeninëje veiklo-je ávertinti Respublikine premi-ja, ávairiø parodø medaliais, mi-nisterijos bei universiteto garbësir padëkos raðtais. Jam suteiktas

nusipelniusio mokslo ir technikosveikëjo vardas.

Kaip gerai mokantis lietuviøkalbà dar bûdamas asistentu bu-vo paskirtas stojamøjø lietuviøkalbos egzaminø komisijos na-riu, o vëliau – KPI daugiatiraþiolaikraðèio redaktoriumi. Nuo1968 metø buvo daugelio seriji-niø moksliniø leidiniø („Statybair architektûra“, „Architektûrair mûsø statyba“, „Hidraulika irhidrostatyba“, „Santechnika“,„Statybinës medþiagos ir kon-strukcijos“, „Statybos ekonomi-ka ir organizavimas“) atsakin-guoju redaktoriumi.

Ypatingai daug energijos jisskyrë statybiniø konstrukci jøprojektavimo normø kûrimui irtobulinimui. Nuo 1993 metø ikidabar yra Lietuvos standartiza-cijos technikos komiteto „Staty-binës konstrukcijos“ pirminin-kas. Jam vadovaujant buvo su-kurtos pirmosios Lietuvos tech-nikos istorijoje statybiniø kon-strukcijø projektavimo normos –statybos techniniai reglamentai:„Poveikiai ir apkrovos“, „Gelþ-betoninës konstrukcijos“, „Mû-rinës konstrukcijos“, paruoðti 3

projektinio naudojimosi ðiomisnormomis vadovai. Pastaruojumetu yra Europos standartø in-tegravimo á Lietuvos statybø pro-jektavimà ir vykdymà grupës va-dovas. Jo iniciatyvos dëka pro-jektuotojus tuojau pasieks Euro-pos standartø (EC) lietuviðkasisvariantas, taip pat nacionaliniopritaikymo dokumentai.

Profesorius savo gausias te-orines þinias puikiai pritaikopraktinëje inþinieriaus – kon-struktoriaus veikloje. Jis yra at-likæs daugiau kaip dviejø ðimtøpastatø ir statiniø konstrukcijøbûklës vertinimo ekspertizes, pa-ruoðæs jø sustiprinimo projektus.Yra ne vieno didþiulio pastato(prekybos centras „RIMI“, lais-valaikio centras „Forum palace“,Vilniaus CUP ir kt.) projektøkonstrukcinës dalies autorius.

Garbingo jubiliejaus proga

linkime profesoriui Jonui-Ge-

diminui Marèiukaièiui daug

laimës, netikëtø atradimø

dþiaugsmo, sveikatos ir ilgø,

graþiø gyvenimo metø!

vartotojø teisiø paþeidinëjimai),kurie didina átampà ir susiprieði-nimà visuomenëje plitimà. Todëljau Korane susilaukta pasmerki-mo, nors mûsø laikais tai gan pa-plitæs reiðkinys. Nepriimtinas is-lamui ir toks konkurenci josraiškos fenomenas, tapæs neat-siejama šiuolaikinio verslo dali-mi – tai reklama. Mat ji, pasakislamo iðpaþinëjø, ypaè kai kuriosjos apraiðkos, sukuria neteisingàávaizdá. Reklama daro neigiamà

poveiká vartotojams, pratindamajuos vartoti prekes ir paslaugas,kurios nëra jiems bûtinos. Tokiubûdu ugdo jø priklausomybæ irtaip sukelia nereikalingà vartoji-mà: alinamas ir þmogus, ir gam-tiniai iðtekliai, kurie ir taip nërabegaliniai, o naudojami nesaikin-gai. Grieþtai pasisakoma ir priešsàmoningà ar nesàmoningà sek-sualiniø vaizdø naudojimà rekla-moje. Ypaè moters kûno ávaiz-dþiø panaudojimà reklamoje kai

tai yra visiðkai nesusijæ su rekla-muojamu produktu. Supranta-ma, ðiuolaikinio verslo sàlygomisvadovautis Korano principaisversle musulmonui yra gan sun-ku. Taèiau kartu jis negali jø irvisai ignoruoti. Tie deklaruojamiprincipai kaip seni þenklai kely-je: galbût ne visi jie patrauklûs,bet perspëjantys apie realius irgalimus pavojus. Tiesa, jø galimair nematyti, bet jø nepaisyti visainevalia. Tuo labiau musulmonui.

Islamo poþiûris á verslàProf. habil. dr. Valdas PRUSKUS

Filosofi jos ir politologi jos katedra Atkelta ið p.21

��

GEDIMINOUNIVERSITETAS

2007 Nr.4

Rugsëjo 24 d. (pirmadienis)

10 val. Akcija prie Gedimino paminklo Katedros aikðtëje.14 val. Fakultetø studentø sukurtø paminklø kunigaikðèiui Gediminui atidengimas (Saulëtekio al. 11,VGTU Saulëtekio rûmai).15 val. Parodos „VGTU bibliotekai – 45“ atidarymas (Saulëtekio al. 14, VGTU biblioteka).

Rugsëjo 25 d. (antradienis)

16.30 val. Studentø lengvosios atletikos krosas VGTU Senato taurei laimëti (Saulëtekio al. 28, priesporto salës).16.30 val. Studentø tinklinio turnyras (Saulëtekio al. 28, VGTU paplûdimio tinklinio aikðtelë).16.30 val. Studentø krepðinio turnyras (Saulëtekio al. 28, VGTU krepðinio aikðtelë prie sporto salës).18 val. Studentiškas vakaras „VGTU SA, bulvës ir studentai“ – nekomercinis kinas, studentiškas maistasir kt. (Prie VGTU bendrabuèiø Saulëtekyje).

Rugsëjo 26 d. (treèiadienis)

16 val. Diskusija „Aš – Gedimino universitetui“ (Trakø g. 1/26, Gedimino klubas).16.30 val. Studentø tinklinio turnyras. (Saulëtekio al. 28, VGTU paplûdimio tinklinio aikðtelë).16.30 val. Studentø krepðinio turnyras (Saulëtekio al. 28, VGTU krepðinio aikðtelë prie sporto salës).20.00 Koncertas studentams „Mes – VGTU STUDENTAI“ (Saulëtekio al. 11, prie VGTU Saulëtekiorûmø).

Rugsëjo 27 d. (ketvirtadienis)

16.30 val. Studentø tinklinio turnyras. (Saulëtekio al. 28, VGTU paplûdimio tinklinio aikðtelë).16.30 val. Studentø krepðinio turnyras. (Saulëtekio al. 28, VGTU krepðinio aikðtelë prie sporto salës).

Rugsëjo 28 d. (penktadienis)

18.00 val. VGTU meno kolektyvø „Gabija“ ir „ Vingis“ koncertas (Vilniaus g. 39, Vilniaus Mokytojønamai).

Rugsëjo 29 d. (ðeðtadienis)

16.00 val. VGTU teatro studijos „Palëpë“ spektaklis – A.Sakalausko miuziklas „Neregëti sapnai“ pagalI.Šeiniaus romanà „Kupriukas“ (Gedimino pr. 4, Lietuvos akademinio dramos teatro Maþoji salë,áëjimas ið Odminiø gatvës).

Vilniaus Gedimino technikos

universitete

2007 metø rugsëjo 24-29 dienomis

Gedimino

universiteto

dienos

VGTU bendruomenës ðventëRugsëjo 15 d. VGTU bendruomenës nariai susirinko á jau tradicine tapusià bendruo-

menës ðventæ. Vyko varþybos, ávairios sportinës rungtys, meninës programos, netrûko ðo-kiø, dainø bei soèios vakarienës. Fejerverkams nuðvietus Aukðtadvario praktikø bazësdangø, iðsiskirstëme iki kitø metø. Ðventës momentai liko nuotraukose...

Documents

ÞURNALO PUSLAPIUOSEG yvenimas VGTU 2 GEDIMINO UNIVERSITETAS 2007/4 1474 1466 1923 2147 1326 1350 1334 1798 874 864 880 970 926 898 674 784 3045 2849 2768 2338 2346 2134 2208 2000