Executive Agency, Education, Audiovisual and Culture

Vadovas ir priemonės:

Amžiui draugiškas švietimas

Šis projektas finansuojamas Europos Komisijos. Pateikta medžiaga atspindi tik autorių nuomonę, Europos Komisija neprisiima atsakomybės

už čia pateiktos informacijos bet kokį taikymą

INNOMEC VADOVAS IR PRIEMONĖS

Lietuvių kalba ISBN 978-88-941400-1-9

Pavadinimas: “INNOMEC Vadovas ir priemonės: amžiui draugiškas švietimas”

Autoriai

Grundtvig projekto “INNOMEC – Inovatyvi vadyba ir švietimas vyresnio amžiaus asmenų globos centruose” projekto partneriai, 2013/2015, ypatingai:

Speha Fresia (IT), Elisabetta Cannova (projekto koordinatorė) ir Antonella Dessì (logopedė)

Inspire (AT), Mag. Max Mayrhofer

Euro Idea (BE), Paola Mauro, Danielle Becu and Diego Taccuso

Mykolo Romerio Universitetas (LT), Irena Zemaitaityte, Alina Petrauskiene, Leta

Dromantiene ir skyrių “INNOMEC šalių vyresnio amžiaus gyventojų gerovė Europos

sąjungos kontekste: sociolodemografinės įžvalgos ” parašiusi Sarmite Mikulioniene

Hrafnista (IS), Sigurbjörg Hannesdóttir ir Soffía Stefanía Egilsdóttir

StudioCentro Veneto (IT), Paolo Zaramella, Lara Scantamburlo and Toni Brunello

Memoro (IT), Lorenzo Fenoglio

IPAB – Principe Palagonia ir Conte Ventimiglia (Palermo, IT), Maria Letizia Rainieri, Ercole Francavilla, Alessandro Pizzo, Francesca La Mantia ir Maria Novello

Grafinis dizainas

Isabella Schlagintweit

Šis darbas yra sukurtas pagal Creative Commons licencijas, kurios leidžia bet kuriam vartotojui pasaulyje atsisiųsti, kopijuoti, paskirstyti, versti, pakartotinai panaudoti, pritaikyti, ir kurti ant to nemokamai: CC BY SA licencija. Šios licencijos reikalavimai yra:

1. INNOMEC Partneriai yra aiškiai priskirti kaip autoriai originalaus darbo

2. Išvestiniai kūriniai gali būti platinami tiktai pagal licenciją, tapačią licencijai, kuri reglamentuoja originalų kūrinį.

Spausdinta Romoje, 2015 Spalis

Padėka

Šis Vadovas ir Priemonės, skirtas visiems profesionaliems praktikuojantiems vyresnio

amžiaus žmonių globėjams, parengti INNOMEC projekto partnerių sutarimu ir

papildyti asocijuotų ir penkių Europos šalių svarbiausių socialinių partnerių

praktinėmis įžvalgomis: Austrijos, Belgijos, Islandijos, Italijos ir Lietuvos.

Reikšmingas indėlis įrašytas išorinių ekspertų Dr Antonella Dessì, Romoje

reziduojančios kalbos terapeutės, Dr Oddur Albertsson, suaugusių švietimo eksperto

ir vaizdo įrašų rengėjo Reikjavike, Turine įkurto Prisiminimų banko “Memoro”

personalo, Dr Diego Taccuso ir Dr Patrick de la Roque Belgų Audio-Psycho-

Fenologijos metodo ekspertų.

INNOMEC partneriai dėkoja visiems, kas geranoriškai skyrė savo laiką ir pastangas

INNOMEC, o ypač visiems socialiniams darbuotojams, jaunimo ir suaugusių švietimo

dalyviams, dalyvavusiems šalių pilotinėse veiklose ir bendroje Europos mokymo

sesijoje.

Grundvigt daugiašalio projekto vardu norėtume išreikšti padėką ir EACEA už svarią

finansinę paramą skirtą 2013-ų m. Mokymosi visą gyvenimą programai.

Akronimai

ECC/ECCs Vyresnio amžiaus asmenų globos centras (i)

TBD Transkultūrinis Biografinis Darbas

APP Audio – Psyho - Fenologija

app programinės įrangos taikymas

MEMORO Prisiminimų skaitmeninių interviu Bankas

Turinys

Įvadas ......................................................................................................................... 1

INNOMEC misija ......................................................................................................... 3

Naudojimasis vadovu ir tai, ką jame galima rasti ........................................................ 4

INNOMEC šalių vyresnio amžiaus gyventojų gerovė Europos sąjungos kontekste:

sociolodemografinės įžvalgos ..................................................................................... 5

Pilotinių mokymų kontekstas ................................................................................... 11

AUSTRIJA – Gracas ................................................................................................ 11

BELGIJA - Briuselis ................................................................................................. 12

ISLANDIJA - Reikjavikas ......................................................................................... 15

ITALIJA - Palermas ................................................................................................. 16

ITALIJA - Vičenca ................................................................................................... 18

LIETUVA - Vilnius ................................................................................................... 20

Įvadas į tris praktikas ................................................................................................ 22

Teorinis įvadas į APP praktiką ................................................................................ 22

Toerinis įvadas į Transkultūrinio Biografinio Darbo praktiką (TBD) ........................ 24

Teorinis įvadas į MEMORO skaitmeninių intervių praktiką .................................... 27

Praktikų taikymas ..................................................................................................... 32

AUDIO-PSYCHO-FENOLOGIJA (APP) ...................................................................... 32

Atvejai ir patirtys ................................................................................................ 32

Silnybės .............................................................................................................. 33

Stiprybės ............................................................................................................ 34

TRANSKULTŪRINIS BIOGRAFINIO DARBAS (TBD) ................................................... 36

Atvejai ir patirtys ................................................................................................ 36

Silpnybės ............................................................................................................ 37

Skaitmeninis interviu (MEMORO).......................................................................... 39

Atvejai ir patirtys ................................................................................................ 39

Silpnybės ............................................................................................................ 40

Stiprybės ............................................................................................................ 41

Išvados ir tolesni žingsniai ........................................................................................ 43

Literatūra ................................................................................................................. 48

Austrija .................................................................................................................. 48

Belgija ................................................................................................................... 48

Islandija ................................................................................................................. 49

Italija ..................................................................................................................... 50

Lietuva .................................................................................................................. 50

Europinės ir tarptautinės nuorodos ...................................................................... 51

Projekto partneriai ................................................................................................... 53

INNOMEC ŽODYNĖLIS............................................................................................... 55

1

“Aš esu žemės gyvūnas kaip ir bet kuris kitas žmogus, talentingas ir ydingas, klystantis ir laimintis, todėl manęs netrikdykite.

Atsiminimuose, šie atsiminimai ir esu aš. Aš nenoriu nieko pamiršti.”

(José Saramago, Paskutinis bloknotas, 28-a diena, Prisiminimai)

Įvadas

INNOMEC – Inovatyvi vyresnio amžiaus žmonių globos centrų vadybos ir švietimo

patirtis (Innovative Management and Educational Practices in Elderly Care Centres) –

daugiašalis visą gyvenimą trunkančio mokymosi programos Grundvigt projektas,

kurio trukmė nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. spalio mėn., projekto partneriai

atstovauja Italiją (Romą, Palermą, Vičencą ir Veroną), Austriją (Gracą), Belgiją

(Briuselį), Lietuvą (Vilnių) ir Islandiją (Reikjaviką).

Kam gali prisireikti INNOMEC projekte išbandytos suaugusiųjų mokymo metodikos,

gilintis į ją ir plačiau ją taikyti? Mūsų pirminė tikslinė auditorija – profesionalai

praktikai – darbuotojai ir savanoriai – aktyviai teikiantys socialinės globos paslaugas

vyresnio amžiaus asmenų globos centruose, VAAGC (priežiūra namuose ar dienos

centruose), visą gyvenimą trunkančio mokymo/si švietėjai bei vyresnio amžiaus

žmonių mokytojai, universitetų socialinio darbo ir andragogikos studentai.

Mūsų praktinė patirtis skirta pozityviai veikti vyresnius asmenis, VAAGC lankytojus, ir

skatinti visą gyvenimą trunkančio mokymosi proceso svarbiuosius dalyvius, t.y. –

vyresnių asmenų centrų vadybininkus, asmenis atsakingus už personalo mokymus,

kvalifikacinių ir profesinių mokymų rengėjus bei teikėjus, privačias ir viešas vyresnio

amžiaus asmenų asociacijas, europinių ir nacionalinių projektų vadybininkus,

individualių paslaugų vyresniems žmonėms tiekėjus, ir t.t. – kad pagerintų praktinio

švietimo teikiamo socialiniams darbuotojams kokybę ir skatintų nacionalinę ir

europinę tinklaveiklą.

Tradicinių praktinių metodų derinimas, kaip pavyzdžiui naratyvas ar biografinio

darbo metodai, atsiradę iš “transkultūrinės visuomenės ir individų vizijos” su

skaitmeninių prisiminimų įrašymo metodu (iš Prisiminimų banko Memoro) arba

kartu su “Klausos pratimais” siūlomais audio-psicho–fenologiniais metodais –

INNOMEC vizijos esmė, kai atsiranda galimybė plėtoti bendradarbiavimą tarp kartų ir

kai Vyresnio amžiaus žmonių globos centrai atviri vietos bendruomenėms ir

motyvuojami vis aktyviau ir aktyviau dalyvauti bendruomenės gyvenime.

2

Mūsų patirtis leidžia dalintis atradimais ir išvadomis, pateikiame stebėtus procesus

skirtinguose kontekstuose ir naujus šių metodų ir priemonių taikymo galimybes,

kylančias iš jų taikymo vyresnio amžiaus žmonių ir jaunimo grupėse.

Mes siekiame patobulinti ir išsamiau įvertinti socialinių darbuotojų indėlį į suaugusių

mokymąsi, daugumoje šalių vis dar atliekantį Pelenės vaidmenį sveikatos sistemoje,

kur dominuojantis vaidmuo tenka sveikatos klausimams ir medicininėms

kompetencijoms, nors ir deklaruojamas “daugiau integruotų ir multidisciplininių

priemonių ir paslaugų” aktyviam ir sveikam senėjimui lozungas.1

Innomec Facebook bendruomenė

1 Strateginis Europos planas dėl inovacijų partnerystės aktyviam ir sveikam – Inciatyvinės grupės veiklos dokumentas –

Galutinė versija patvirtinta inciatyvinės grupės 2011-11-17 (“Sąlygos bendradarbiauti, integruoti ir planuoti globą atsižvelgiant į žmones, kuriamos ligoninėse, namuose ar bendruomenėse – tai darnios ir veiksnios globos sistemos sukūrimo prielada”, Įvadas)

3

INNOMEC misija

Daugelyje Europos šalių šeimų gyvenimo stilius pakito, vyrauja nauji bruožai:

santuokos tapo vėlyvos, gimstamumo lygis nukrito, šeimos - nepilnos, auga vienišų

vyresnio amžiaus asmenų skaičius. Šis scenarijus pabrėžia naujus iššūkius

socialiniams darbuotojams ir andragogams, t. y. kyla klausimas: kaip sėkmingiau

organizuoti mokomuosius intarpus holistiškai patobulinant vyresnio amžiaus žmonių

gerbūvį; kaip sukurti naujas mokymosi aplinkas, ypač vyresnio amžiaus žmonių

globos namuose ir atverti šias specialaus mokymosi prieigas bendruomenėms

kaimynystėje; kaip palaikyti ir plėsti savo asmenines ir profesines kompetencijas,

įgalinančias išplėsti ir įvairinti mokymo paslaugų pasiūlą bei giliau integruotis į

vietinę visą gyvenimą trunkančio mokymosi bendruomenę. INNOMEC

sumodeliuotas, siekiant įsisąmoninti, kad “aktyvus senėjimas – tai sveikatai,

įsitraukimui ir saugumui palankių galimybių optimizavimas, siekiant pagerinti

senėjančių asmenų gyvenimo kokybę” (Pasaulio miestai palankūs senėjimui:

vadovas, Pasaulio sveikatos organizacija, 2007). Mes tvirtai tikime, kad mokymasis

vėlesniame gyvenimo laikotarpyje – esminis aktyvaus senėjimo elementas. Mes

siekiame:

pagerinti vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimą socialiniame ir kultūriniame

gyvenime;

įtvirtinti mokymosi drauge su jaunesnėmis kartomis ir šeimos nariai pavyzdį;

skatinti vietinius ir europinius tinklus ir socialinio atsakingumo požiūrį,

atsižvelgiant į vyresnio amžiaus žmonių globos

centrų indėlį į visą gyvenimą trunkančio mokymosi

startegiją.

Siekius įgyvendiname išbandydami, sukurdami ir

suteikdami:

mokymosi galimybes socialiniams darbuotojams ir suaugusiųjų mokytojams;

naujus mokymosi potyrius vyresnio amžiaus asmenims;

svarbiausią informaciją vyresnio amžiaus žmonių globos centrų vadybininkams, projektų vadybininkams, ir strateginiams vadovams.

Mokymai bendradarbiaujant Briuselyje

4

Naudojimasis vadovu ir tai, ką jame galima rasti

Šioje e-knygoje prie INNOMEC projekto eigoje išbandytų kelių naracijos priemonių

pridedamas aplankas (Rinkinys) kurį galima taikyti kituose INNOMEC mokymuose,

kitokiose mokymo aplinkose bei aplinkos kontekstuose.

Atlikdami atskiras veiklas, išmėgintas šešiuose pilotiniuose mokymuose (Italijoje –

dviejuose skirtinguose regionuose), mes bendrai analizavome skirtingas partnerių

išgyventas mokymo/si situacijas, patirtas skirtingose aplinkose. Gilesnės įžvalgos

išryškina kiekvienos mokymo/si veiklos stipriąsias ir silpnąsias puses, ir parengia

aiškų planą vėlesniems bandymams bei pabrėžia potencialias realizavimo ribas ir

teigiamus poveikius dalyviams.

Priemonės yra:

INNOMEC Talpykla projekto svetainėje

Vertinimo formos taikytos skirtingais tikslais (APP metodas, TBD & Memoro

Stebėjimų lapai, SSGG Tinklelis, Vertinimo klausimynai t.t.)

Pagrindinės studijos ir patvirtinamieji dokumentai

TBD Vadovas (nuoroda į PDF skirtingomis kalbomis)

ES Instruktorių mokymas

(pagrindiniai dokumentai/prezentacijos/skaidrės/mokymų medžiagos)

(http://www.INNOMEC.eu)

INNOMEC Bendruomenė Facebook

(https://www.facebook.com/INNOMEC/?ref=aymt_homepage_panel)

INNOMEC YouTube kanalas

https://www.youtube.com/channel/UCLpV2MWi0w40_08R0FgCIOA

APP Metodas Video YouTube

https://www.youtube.com/watch?v=CUc9ir_E96w

INNOMEC Memoro platforma

www.memoro.org/it/INNOMEC/

Sąvokos, idėjos ir radiniai, siūlomi šiame vadove, yra paremti parodytomis

veiklomis, realizuotomis skirtingose šalyse partnerėse:

5

Šalis/Regionas TBD APP MEMORO

Austrija

Belgija

Islandija

Italija/Sicilija

Italia/Lazio

Italija/Veneto

Lietuva

INNOMEC šalių vyresnio amžiaus gyventojų gerovė Europos sąjungos kontekste:

sociolodemografinės įžvalgos

Besitęsiantis gyventojų senėjimas per pastaruosius dešimtmečius išplito ir tapo

globaliu reiškiniu, todėl gyventojų senėjimas pripažįstamas vienų svarbiausių 21

amžiaus demografinių tendencijų (UNFPA, 2012).

Pažymima, kad gyventojų senėjimas siunčia mums dvi žinutes – progą švęsti ir progą

atliepti iššūkiams (UNFPA, 2012). Priežastis švęsti susijusi su atsiradusia galimybe

nugyventi ilgą gyvenimą. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Europos sąjungos šalyse

yra pasiekusi beveik 80 (79,9 metai, 2013 m.) metų (Eurostat, 2015). Ypatingai proga

švęsti civilizacijos pasiekimus pasižymi septyniolika iš dvidešimt aštuonių (kas sudaro

61 proc.) Europos sąjungos šalių – juose gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo

trukmė 2013 m. viršijo 80 metų (1 pav.). Kadangi projekte dalyvavo ir Islandija, jos

dideli pasiekimai ilginant gyventojų vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę taip pat yra

įtraukti į paveikslą (1 pav.).

Deja, naujosios ES narės – Rytų ir Centrinės Europos regiono šalys vis dar yra gerokai

atitrūkusios nuo Europos valstybių lyderių. Rytų ir Centrinės Europos šalyse

gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2013 m. svyravo nuo 77,5 iki 73,4

metų (1 pav.).

Daugumai INNOMEC projekte dalyvavusių šalių gyventojų būdinga ilga gyvenimo

trukme – Italija (82,1 metai), Islandija (81,3), Austrija (80,5), Belgija (80). Projekte

Rytų Europos šalims atstovaujanti Lietuva gyventojų vidutinės gyvenimo trukmės

požiūriu buvo prasčiausioje padėtyje tiek tarp projekto partnerių, tiek Europos

6

sąjungos mastu. Lietuvos gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2013 m.

sudarė tik 73,4 metus (Eurostat, 2015a).

Gyventojų senėjimas matuojamas ir vyresnio amžiaus gyventojų dalimi bendrame

gyventojų skaičiuje (2 pav.). Tarp INNOMEC projekte dalyvaujančių šalių didžiausia

vyresnio amžiaus žmonių dalimi pasižymi Italija – 65 metų ir vyresni jos gyventojai

sudaro 20,1 proc. iš bendro gyventojų skaičiaus (Eurostat, 2015b).

Lietuvoje, Austrijoje ir Belgijoje senjorai sudaro atitinkamai 18,2, 18,1 ir 17,6

procentus visų gyventojų. Tuo tarpu Islandijoje senjorų tesudaro 12,9 proc. visų

gyventojų. Europos sąjungos gyventojų demografinės senatvės lygis 2013 m.

pradžioje siekė 18,2 proc. (65 metų ir vyresnių gyventojų dalis iš bendro gyventojų

skaičiaus) (Eurostat, 2015b).

Remiantis naujausiomis gyventojų prognozėmis (EUROPOP2013), gyventojų

senėjimas – vyresnio amžiaus žmonių dalies bendrame gyventojų skaičiuje didėjimas

– tęsis toliau ir ateinančiais dešimtmečiais.

1 pav. INNOMEC projekto ir kitų Europos sąjungos

šalių gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė,

2013 m., metai

2 pav. INNOMEC projekto ir kitų Europos sąjungos

šalių 65-79 metų ir 80 metų ir vyresnių gyventojų

dalis bendrame gyventojų skaičiuje, 2013 m.,

procentai

Šaltinis: Eurostat. Life, 2015. Šaltinis: Eurostat. [demo_pjangroup], 2015.

7

Kalbant apie gyventojų senėjimą, kaip ir kitose gyvenimo srityse, svarbūs yra ne tik

kiekybiniai rodikliai. Daugėjant nugyventų metų skaičiui, didėjant vyresnio amžiaus

gyventojų proporcijai, kyla pagrįstas susirūpinimas dėl to, kokie tie metai, kurie

prisideda prie gyvenimo. Tai klausimas apie gyvenimo kokybę senatvėje [tai

siejama su mūsų Klausimynu N°1 Innomec.eu]. Ar visuomenė pajėgs aprūpinti

vyresniąją kartą ištekliais, būtinais oriai senatvei (vyresnio amžiaus žmonių

materialinio aprūpinimo, socialinės ir sveikatos priežiūros, švietimo, saviraiškos

poreikių tenkinimas) užtikrinti? Kaip sukurti visuomenę, kurioje visos kartos galėtų

klestėti?

Ilgėjant gyvenimo trukmei ir didėjant vyresniosios kartos atstovų proporcijai

visuomenėje, kyla poreikis persvarstyti bendruomenės ir vyriausybės požiūrį į

vyresniosios kartos socialinį ir ekonominį vaidmenį, į jų poreikių tenkinimo bei jų

potencialo atskleidimo galimybes. Vyresnio amžiaus gyventojų situacijos – jų

poreikių tenkinimo bei jų turimo potencialo panaudojimo – visapusiškam įvertinimui

2013 metais buvo sukurtas naujas, analogų neturintis instrumentas – AgeWatch

Index (3 pav., HelpAge, 2013). Šis instrumentas pasižymi tuo, kad 1) jo dėmesio

centre yra žmogus – vyresnio amžiaus žmogus, 2) jis įgalina tarptautiškai palyginti, 3)

jis pateikia mokslo žiniomis grįstus siūlymus, kokiomis kryptimis tobulinti vyresnio

amžiaus gyventojų kokybę. Global AgeWatch Index apima 13 rodiklių, sugrupuotų į

keturias sritis (2 pav.): pajamų saugumas (4 rodikliai), sveikatos būklė (3 rodikliai),

užimtumas ir švietimas (2 rodikliai) bei įgalinanti aplinka (4 rodikliai). Pirmosios dvi

sritys – pajamų saugumas ir sveikatos būklė – atspindi vyresnio amžiaus žmonių

gyvenimo kokybę. Kitos dvi sritys orientuotos į vyresnio amžiaus žmonių potencialo

atskleidimą. Trečioji sritis – užimtumas ir švietimas – rodo pačių vyresnio amžiaus

žmonių individualų potencialą, o ketvirtoji – įgalinanti aplinka – visuomenės sukurtą

aplinką tam potencialui skleistis.

8

3 pav. Globalaus vyresnio amžiaus gyventojų stebėjimo indekso (Global AgeWatch Index) sritys ir rodikliai.

Source: HelpAge, 2013.

2015 metų Global AgeWatch Index duomenimis, INNOMEC projekte dalyvaujančios

šalys išsirikiavo sekančiai pradedant nuo geriausios: Islandija (81,8 procentai iš 100),

Austrija (74,4 proc.), Belgija (63,4 proc.), Italija (53,5 proc.) ir Lietuva (43,2)

(HelpAge, 2015). Vadinasi, geriausia vyresnio amžiaus žmonių situacija tarp projekto

partnerių yra Islandijoje, kur jų socialinės ir ekonominės gerovės rodiklių reikšmės

yra aukščiausios. Tuo tarpu Lietuvos vyresnio amžiaus žmonių situacija yra palyginti

prasčiausia: tarp projekte dalyvaujančių šalių Lietuvos rodiklis yra žemiausiais, o tarp

Global AgeWatch index reitinguojamų 96 šalių Lietuva užima 63 vietą.

Siekdami palyginti INNOMEC partnerių šalių pasiekimus pagal atskiras Global

AgeWatch Indexo sritis (4 pav.), sukūrėme kiekvienos šalies „senjorų gerovės

deimančiuką“, kurio kiekviena briauna atspindi tam tikros srities pasiekimus. Kuo

„deimančiukas“ didesnis, tuo senjorų gerovė aukštesnė.

9

4 pav. INNOMEC šalių partnerių Global AgeWatch Index reikšmės pagal indekso sritis, 2015 m., procentai2

Šaltinis: HelpAge, 2015.

4 paveiksle pastebime, kad vyresnio amžiaus gyventojų pajamų saugumo sritis (4

pav. vaizduojama paveikslo viršutiniame smaigalyje) yra visų INNOMEC partnerių -

Islandijos, Austrijos, Belgijos, Italijos ir Lietuvos - viena stipriausių pusių. Pajamų

saugumą vaizduojantys deimančiukų smaigaliai yra labiausiai išreikšti (reikšmės

svyruoja 73,1-86,6 proc. lygmenyje). Senjorų sveikatos būklę atspindintis

„deimančiuko“ dešinysis smaigalys yra gana išreikštas Islandijoje, Austrijoje, Belgijoje

ir Italijoje, kur šio rodiklio reikšmė svyruoja 68,7 – 78,7 procentų intervale. Tuo tarpu

2 Aukštesnės rodiklio reikšmės atspindi aukštesnę vyresnio amžiaus gyventojų gerovę.

10

Lietuvos senjorų sveikatos būklė palyginti silpna – šio rodiklio reikšmė tesiekia 44,2

procentus. Užimtumo ir švietimo srities rodikliai („gerovės deimančiukų“ apatinis

smaigalys) nėra šių šalių stiprybė – Italijoje ir Belgijoje jų reikšmės yra žemiausios

(atitinkamai, 28,2 ir 32,9 proc.) lyginant su kitais projekto partneriais. Palyginti

aukštais vyresnės kartos užimtumo ir švietimo rodikliais pasižymi Islandija ir Lietuva

(atitinkamai 54,5 ir 50 proc.), Austriją su 37,6 proc. rodiklio reikšme paliekant

nuosaikioje vidurio pozicijoje. Matuojant vyresnę kartą įgalinančią aplinką (kairysis

„deimančiuko“ smaigalys), aukštas rodiklio reikšmes rodo Austrija, Islandija ir Belgija

(atitinkamai, 82,7, 78,8 ir 73,4 proc.). Šioje srityje atsiliekančios yra Italija ir Lietuva

(atitinkamai 58,5 ir 52,6 proc.).

INNOMEC šalių partnerių demografinio senėjimo tendencijų ir vyresnio amžiaus

gyventojų gerovės analizė parodė, kad

kiekvienoje Projekte dalyvaujančioje

šalyje vyresnės kartos situacija skiriasi

iš esmės [tai siejama su mūsų

Klausimynu N°2 Innomec.eu]. Būtent

todėl manome, kad projekto rezultatai

gali būti naudingi, nes Projekto tikslai

yra šie: (1) įgalinti vyresnio amžiaus

žmonių dalyvavimą socialiniame ir

kultūriniame gyvenime; (2) skatinti

abipusį tarpgeneracinį iš vyresnio

amžiaus žmonių, jaunosios kartos ir

šeimos narių; (3) stiprinti vietos ir

Europos tinklų ir socialiai atsakingą

požiūrį, sutelkiant dėmesį į vyresnio

amžiaus žmonių globos centrų indelį į mokymosi visą gyvenimą strategiją. Mes

tikime, kad mūsų projekto rezultatų sklaida padės sukurti prielaidas stiprinti vyresnio

amžiaus žmonių gerovę holistiniu būdu, didinant ir įvairinant tarpgeneracinio

mokymosi pasiūlą ir vyresnio amžiaus žmonių integraciją į vietos besimokančias

bendruomenės.

11

Pilotinių mokymų kontekstas

AUSTRIJA – Gracas

INNOMEC veiklos daugiausia įgyvendintos Austrijos mieste Grace ir aplinkiniuose

rajonuose. Per 21.53% Graco gyventojų - vyresni nei 60 metų (2015 m. kovo 31 d.),

tai beveik 60,000 žmonių. Municipaliteto Senjorų skyrius (SeniorInnenbüro Graz),

pirmas tokiai veiklai skirtas skyrius Austrijoje, jau nuo 1996 metų rūpinasi vyresnio

amžiaus asmenimis, kurie gyvena savo namuose. Beveik 20,000 senyvo amžiaus

asmenų Grace vyresni nei 75 metai, didelė tikimybė, kad jie lankosi viename iš

Graco (dienos) globos centrų, kurie siūlo 1,930 vietų (2015 gegužė). Greta šios

paslaugos yra teikiamos ambulatorinės socialinės paslaugos piliečiams, kurie renkasi

gyvenimą savo namuose.

Dviejų mokytojų komada, Andrea Gaal ir Elisabeth Schrattner, drauge dirbo su

dienos globos centrų ir kitų socialinių paslaugų vartotojais ir surašė vyresnio amžiaus

žmonėms svarbias temas. Vyresnius žmonės jos sudomindavo taikydamos kūrybinius

metodus. Svarbus vaidmuo teko transkultūriniam biografinio darbo metodui (TBD).

Jis pasitelktas bendrose veiklose dalinantis prisiminimais, užrašant atsiminimus,

išgryninat atsiminimus per interviu. Vėliau šie interviu buvo įrašyti į vaizdo ir garso

įrašus ir patalpinti į tarptautinę duomenų saugyklą MEMORO (www.memoro.org/at-

at), į naują Memoro talpyklą Austrijoje, iki šiol nesukurtą šalių Prisiminimų Banko

padalinį, atsiveriantį tarptautinei prieigai.

Pratybos suaktyvindavo ir suteikdavo naują vertę vyresnio amžiaus dalyvių

atsiminimams, kuriuos verta perkelti į dabartį. Asmeninės biografijos tapo visą

gyvenimą trunkančio mokymosi pagrindu ir tolesnės perspektyvos atrama.

Biografinio darbo metodo pratybos buvo organizuojamos nuo 2015 vasario. Pratybų

moduliai pritaikyti mažoms grupėms tiesiogiai globos centruose ar kitų veiklų

erdvėse. Pirmasis modulis (trukmė 1,5 val.) tapo grupės parengimo pratybomis.

Antrąjį modulį daugiausiai teikė individualiai, jo trukmė – 1 valanda asmeniui. Šio

modulio esmė – pusiau struktūruotas biografinis interviu su namų gyventojais. Šios

interviu buvo įrašytos į vaizdo juostą.

Veiklos vyko šešiose skirtingose erdvėse: senjorų kavinėje, rajono biure, dienos

globos centruose, bendruose butuose ir butuose su teikiama pagalba, senelių

namuose ir namie. Iš viso pratybose dalyvavo 61 senyvo amžiaus asmuo 5-iose

pilotinėse grupių veiklose (12 modulių) ir individualiose veiklose namie. 37 iš šios

12

grupės du kartus dalyvavo pratybose, 29 sutiko tik individualiems interviu ir įrašams

vaizdo ar audio priemonėmis. Jauniausias dalyvis yra gimęs 1949, vyriausias – 1919.

Dviem Inspire mokytojams padėjo jaunimas, darbuotojai arba/ir būsimi profesionalai

ir lankomų vietų personalas.

Pratybų erdvės:

Dienos globos centras Cristall / Compass Grupė, Gracas Bethlehemgasse, http://www.compass-org.at/

Graco Municipaliteto senjorų skyrius, kavos popietės, http://bit.ly/1KcdGiS

Rajono biuras Eggenlend/WIKI, Gracas Eggenberg,

https://www.facebook.com/staeggenlend

Butai su teikiama pagalba / Caritas Gracas, Leechgasse, http://bit.ly/1Kcdxfl

Namai pensijinio amžiau sgyventojams „Menda“, Hartberg,

http://www.menda.at/pflege.html

Privatūs namai

BELGIJA - Briuselis

Mūsų pilotinis mokymas didžia dalimis susijęs su prancūzakalbe Belgijos, o labiausiai

su Briuselio sostinės regionu ir Liežo miestu Valonijoje (prancūzakalbių regionas).

Toks konteksto patikslinimas susijęs su faktu, jog šalis yra 3 regionų federacija:

Briuselio sostinė, Flandrija ir Valonija. Kalbos klausimas (2 valstybinės kalbos:

prancūzų, olandų ir vokiečių kalbos mažumos) labai svarbus tokioje valstybinėje

sandaroje, dėl jo susiformavo daug politinių ir administracinių 3 regionų skirtumų.

Pradžioje mūsų tyrimai vyko 2-jomis gretimomis kryptimis:

- žiniatinklio pagalba sukaupti globalios prancūzakalbių vyresnio amžiaus

asmenų situacijos duomenis;

- per kontaktinius asmenis užmegzti ryšius su senyvo amžiaus asmenų

organizacijomis, kurias domintų dialogas su INNOMEC projektu.

Iš žiniatinklio paieškų suradome įdomios informacijos, kurią pasitelkėme projekto

eigoje:

- Briuselio mieste 1000 (viena iš 19 urbanistinio darinio Komunų) dalyvauja

WHO projekte «Miestas visiems»;

13

- ULB (Laisvasis Briuselio universitetas, angl. the Free University of Brussels)

sukūrė tyrimų grupę “Senėjimo, amžiaus ir gyvenimo trukmės” tyrimo

grupė), besidominčią mūsų projekte iškelta problema.

Viešos įstaigos labai plačiu spektru bendradarbiauja su asociacijų grupėmis,

siekdamos teikti tinkamas paslaugas vyresnio amžiaus asmenims. Antroje projekto

fazėje mes susisiekėme su valstybinėmis įstaigomis, kad peržiūrėtume vyresnio

amžiaus asmenų globos centrų vadybines strategijas ir praktiką.

Briuselio miestas – tai mikrokosmosas, 19 municipalitetų, kiekviename atskiras CPAS

(Valstybinis socialinės veiklos centras, angl. Public Centre for Social Action),

kiekvienam vadovauja Prezidentas, kurį išrenka Municipaliteto taryba. Kiekvienas

CPAS pagal savo teritorijos poreikius inicijuoja socialines struktūras, kurias jie ketina

remti. Šioje aplinkoje mes pirmiausiai užmezgėme kontaktus su CPAS iš Forest

municipaliteto (venas iš 19 municipalitetų) ir susisiekėme su Val des Roses centru. 6

mėnesius vyko pokalbiai su šiame centre dirbančiais ekspertais ir vadybine centro

grupe. “Maison Val des Roses” dažniausiai apgyvendina vyresnio amžiaus žmones,

sergančius demencija. Aišku, vieni atvejai sudėtingesni už kitus, todėl teikiamas

paslaugas būtina diferencijuoti. Be to, šiuo metu institucijos patalpose vyksta

rekonstrukcija. Šioje aplinkoje atsirado galimybė suorganizuoti grupinę veiklą. Per

Europos bendro mokymosi sesiją 2014 m. birželį projekto dalyviai buvo pakvieti į

slaugos namus pasidalinti patirtimi ir praktika su socialiniais darbuotojais.

Vėliau mes užmezgėme kontaktus su Schaerbeek municipaliteto administracija,

miesto Taryba ir Aldermen kolegija. Mūsų veiklos vyko Schaerbeek “Maison des

Femmes”, atviroje institucijoje, į kurią kviečiamos įvairios kartos prisidėti prie

atpalaiduojančių veiklų (meno parodos, filmų peržiūros, praktiniai užsiėmimai).

Šioje vietoje įrašėme klausymo gebėjimo ugdymo pratybų vaizdo įrašą, didaktinių

pratybų pavyzdį iš Audio-Psycho-Fenologija [sąsaja su vaizdo įrašu YouTube].

Mes taip pat pristatėme programą “Centre d’Animation de Quartier Biloba”, kurioje

vykdomos įvairių kartų veiklos, ir “Centre Résidentiel poor Seniors Albert de la Tour”,

Schaerbeek ir Orpéa Residence “Le Sagittaire” įsteigtoje Uccle municipalitete.

Mes susisiekėme su “Le Monde des Possibles” centru Lieže, visą gyvenimą

trunkančio mokymosi įstaiga, įsikūrusia Valonijos - Briuselio federacijoje, su

institucija, su kuria jau esame bendradrabiavę. Mes pristatėme APP metodą jų

daugiakultūrinio ir integruoto kalbų mokymo kontekste. Šioje srityje tęsiame

bendradarbiavimą.

14

Paskatinti Schaerbbek municipaliteto Švietimo, kultūros ir lygių galimybių skyriaus

deputatės iš dvikalbės bendruomenės, kuri parėmė mūsų ketinimus susisiekti su

olandų kalba kalbančiais piliečiais, mes pristatėme APP ir Olandų rajone,

Antverpene, kur sulaukėme gyvo institucinio susidomėjimo.

Paprastai mūsų veiklos vykdavo atvirose institucijose kelių kartų grupėse su

veiksniais vyresniojo amžiaus ir jaunesniais dalyviais, atstovaujančiais įvairias

kultūrines grupes.

“Bureau Fédéral du plan – Région de Bruxelles-Capitale” stebėjimo rezultatai teigia,

kad vyresnio amžiaus asmenys (nuo 65 iki 80 ir vyresni) 2010 sudarė 14.3 procentų

gyventojų, prognozuojama, kad tokia procentinė dalis išliks nepakitusi iki 2030 ir

padidės iki 19.7 procentų 2060.

Šiuo metu regione gyvenamos patalpos, kur teikiama įranga ir paslaugos, tinkamos

vyresnio amžiaus asmenims, yra:

- slaugos namai savarankiškai gyvenantiems vyresnio amžiaus asmenims, teikiantys

nereguliarias sveikatos paslaugas;

- slaugos ir globos namai nesavarankiškiems piliečiams, kuriems būtinos intensyvios

globos paslaugos;

- geriatrinės ligoninės, skirtos specialiai gydomiems vyresnio amžiaus pacientams;

- gyvenamos patalpos su teikiama priežiūra vyresnio amžiaus asmenims, kurie

pareiškia norą gyventi savarankiškai, bet gali naudotis įvairiomis paslaugomis ir

bendra įranga;

- dienos globos centrai, teikiantys priežiūrą ir namų globoje esantiems asmenims.

Briuselio sostinės rajone yra 204 struktūros ir tarnybos, teikiančios paslaugas

gyvenamose vietose vyresnio amžiaus asmenims, 28% jų teikia paslaugas

prancūzakalbiams vyresnio amžiaus asmenims, 5% – olandų kalba kalbantiems

asmenims ir 67% – dvikalbiams senyvo amžiaus asmenims. Ši statistika remiasi

gyventoju dalimi, kurios amžius 60+, nes 60-ies metų piliečiai jau priimami į tokias

institucijas. Vidutiniškai regione yra viena tokia rezidencinės priežiūros struktūra ar

tarnyba 1,000 vyresnio amžiaus piliečių.

15

Gyvenamos patalpos išdėstytos tolygiai visoje teritorijoje, dienos globos centrai

daugiausiai sutelkti regiono centrinėje dalyje3.

Vietinei kultūrai, Briuselio sostinės rajonas labai urbanizuota vieta, būdinga, kad

šeimos linkusios parinkti rezidencinę priežiūrą vyresnio amžiaus giminaičiams, o ne

apgyvendinimą šeimos namuose (per maži butai, brangu, visi šeimos nariai dirba, ir

pan.).

ISLANDIJA - Reikjavikas

Islandijos gyventojų skaičius šiandien - 329,100. Tai gana jauna valstybė, nes 67-ių ir

vyresnių asmenų yra apie 33,000 arba tik 10% visų gyventojų. Planuojama, kad

Islandijos gyventojų skaičius išaugs apie 33% iki 2060 ir sieks 430,000. 2040 –ais

mes planuojame, kad 67-ių ir vyresnio amžiaus asmenų skaičius augs nuo 10% iki

18% bendro gyventojų skaičiaus.

Projektas buvo vykdomas vyresnio amžiaus asmenų centre Hrafnista – tai didžiausias

vyresnio amžiaus asmenų globos ir slaugos centras Islandijoje. Hrafnista slaugos

namuose gyvena per 600 žmonių; Hrafnista jungia tris dienos ir mokymo centrus.

Hrafnista pirminis tikslas – teikti aukštos kokybės slaugos ir medicininę pagalbą,

reabilitacinę, fizio- ir darbo terapiją ir organizuoti įvairias bendravimą skatinančias

veiklas. Dienos centruose pasirinkome vykdyti mūsų pratybas. Mūsų dienos centrų

klientai pareiškė pageidavimą dalyvauti siūlomoje reabilitacinėje veikloje,

pasikonsultavę su gydytojais. Klientai gali atvykti į dienos centrus 4- ias savaites, čia

jie gauna, pavyzdžiui, fizioterapijos ir darbo terapijos paslaugas. Klientai lankosi

įprastomis darbo valandomis nuo 9:00 iki 15:00 savaitės metu. Daugelis mūsų

klientų – socialiai izoliuoti ir išgyvena depresiją, Parkinsono simptomus, demenciją ir

kitas negales , jie gyvena savo namuose.

Dienos mokymo centre galime užmegzti ryšį su jaunesniais vyresnio amžiaus

klientais. Mūsų tikslas – įgalinimas ir suteikta galimybė pasidalinti savo gyvenimo

istorija, pasitelkiant Tarpkultūrinį biografinio darbo metodą (TBD), Memoro interviu

ir Audio-Psycho-Fenologijos (APP) metodą.

3 Bureau Fédéral du plan, Inventaire des Equipements pour Seniors, Bruxelles-Capitale, Inventaire analytique,

novembre 2010 - Le Carrefour de l’Economie Sociale, www.econosoc.be

16

TBD metodą pritaikėme mūsų biografinio darbo stiliui ir vadiname jį Gyvenimo

istorija. Mes taikome Gyvenimo istorijos metodą slaugos namuose, ypač dirbant su

žmonėmsi su demecija. Projekto dalyviai klausia klausimus: “Kodėl verta tai daryti?”

ir “Kam tas atneš naudos?”. Dienos mokymo centras padeda kiekvienam klientui,

pradedant dirbti su Gyvenimo istorijos metodu, kokius klausimus verta kelti ir kaip

galima į juos atsakinėti. Daugelis mūsų klientų – pozityviai nusiteikę ir norėjo imtis

veiklos namie su šeima, kiti išreiškė teigiamą požiūrį, bet pasiūlius metodą juo

nesusidomėjo.

Mūsų tikslas, kad žmonėms keliantis į slaugos namus, jie jau būtų surašę savo

gyvenimo istoriją, kuria personalas galėtų naudotis. Tai naudinga asmeniui, ypač, jei

tas asmuo kenčia dėl prarandamos atminties.

Memoro interviu atliko Oddur Albertsson ir jis juos vykdė dienos mokymo centro

patalpose. Oddur pristatė projektą visiems dienos mokymo centro klientams

auditorijoje. Jo paskaitos klausė 15 žmonių, įvyko grupės diskusija apie atsiminimus

ir senus laikus. Vėliau Oddur ir du mokiniai kalbino mūsų tris klientus ir įrašė

interviu sesiją vaizdo kamera. Pradžioje klientai išreiškė abejones, nes jautė

žiniatinklio baimę ir dvejojo kam tas video bus prieinamas. Jie svarstė: “Ar atrodysiu

kvailai?” ar “Aš nemoku pasakoti nieko įdomaus!”.

Visi trys klientai norėjo peržiūrėti interviu prieš juos publikuojant. Visi buvo

patenkinti rezultatu.

APP pristatėme visiems mūsų dienos centro klientams. Panaudojome iPad planšetę

su APP programa LIT ir ji buvo prieinama mūsų klientams kasdien po pietų. Kasdien

ja naudojosi apie 4-5 asmenys. Kiekvienas dirbo su programa apie 30 minučių 2-4

kartus per savaitę. Klientai teigiamai žiūrėjo į šią priemonę ir teigė, kad muzika išvalo

protą ir padeda koncentruotis, pagerina ūpą, 30 minučių teikė malonaus

atsipalaidavimo ir nemigdė. Po bandomojo periodo tęsėme APP taikymą visą vasarą.

ITALIJA - Palermas

Speha Fresia nuo pat pradinių paraiškos rengimo žingsnių pakvietė į projektą

asocijuotu partneriu Vyresnio amžiaus asmenų centrą “Principe Ventimiglia e Conte

Palagonia” (IPAB Principe di Palagonia) – nedidelius globos namus Palerme (Sicilijos

regione), kur socialiniams darbuotojams trūko kvalifikacinių mokymų ir kuris

17

susidomėjo inovatyviu praktikų pilotiniu bandymu, siekiant pagerinti vyresnio

amžiaus žmonių gyvenimo kokybę. Institutas administruoja 32 klientų dydžio slaugos

namus, 13 šių klientų jau dalyvavo INNOMEC pilotiniame projekte; taip pat

administruoja Vyresnio amžiaus asmenų centrą, į kurį įsiregistravo 250 asmenų ir

kuris yra atvirai ir plačiai atvertas bendruomenei. Centras veikia pačiame Institute ir

vykdo socialines bei rekreacines veiklas. Vyresnio amžiaus žmonės – tai moterys ir

vyrai, nuo 65 iki 100 metų amžiaus (vidutinis namuose gyvenančių senyvo amžiaus

asmenų amžius – 90 metų, o Dienos globos centre 70 metų). Tai viešas labdaros

institutas, 70% lėšų surenkama iš privačių fondų (60% pajamos iš turto; 10% klientų

įmokos); ir 30% iš visuomeninių fondų (regiono biudžetas apmoka personalo išlaidas,

Palermo Municipalitetas moka paramą Vyresnio amžiaus asmenų centrui). Slaugos

namuose dirba 12 personalo narių: 3 seserys, 1 gydytojas, 1 slaugos operatorius, 1

animatorius, 6 švaros personal darbuotojai; taip pat gali būti įdarbinti socialinis

pagalbininkas kaip stažuotojas (UMSA universiteto internatūra); du savanoriai,

kapelionas ir vienuolė. Teisiniai aktai reglamentuoja šiuos pagrindinio personalo

kvalifikacinius standartus: profesinė kvalifikacija slaugos operatoriams; slaugos

bakalauras ir su juo suteikiamos licenzijos medicinos seserims; socialinio darbo

bakalauras socialiniam pagalbininkui. Italijoje sveikatos apsaugą reglamentuoja

regionų teisės aktai. Sicilijos regione, siekiant atidaryti Vyresnio amžiaus asmenų

globos centrą, būtina registruotis specialiame kadastre ir gauti regiono akreditaciją.

Centrams tenka atsižvelgti į bendrus struktūrinius standartus (Regiono 1986 m.

Įstatymas Nr.22 ir DPR 1988-06-29 struktūriniai socialinės globos paslaugų

standartai, numatomi regioniniame Įstatyme Nr.22/86), o personalas

reglamentuojamas 1996-06-04 Respublikos Prezidento Dekretu patvirtintu Regiono

municipalitetų sutartimis dėl socialinės globos paslaugų, kaip įtvirtinta Regioniniame

Įstatyme Nr. 22/86. Organizacijų teikiamos paslaugos – pagalba vyresniojo amžiaus

asmenų globai ir socio/kultūrinės veiklos. Valstybinio 2000 m. Įstatymo Nr. 328

straipsnis 10 dar nėra taikomas Sicilijos regione, t.y. “IPAB” reglamentas (Viešieji

globos ir labdaros institutai, angl. Public Institution of Care and Charity), instituto

fondai vis dar formuojami, remiantis taip vadinamu 1890 m. “Crispi Įstatymu”,

“Crispi Law”!

Sicilijos regiono gyventojų amžiaus struktūra 2015m. statistikos duomenimis sudaro

19.9%4 per 65 metus perkopusių gyventojų. Palerme ir jo provincijose šis procentas

4 Šaltinis: ISTAT National Institute of Statistics at http://www.tuttitalia.it/sicilia/statistiche/indici-demografici-

struttura-popolazione/

18

šiek tiek žemesnis (19.3%,) patvirtinantis mūsų šalies gyventojų ilgaamžiškumą, bet

analizuojant globos ir slaugos paslaugas ir lyginant jas su likusia Italijos dalimi,

vyresnio amžiaus žmonių globa beveik pilnai patikėta šeimoms ar privatiems

globėjams. Senėjimas ir šeimų transformaciniai procesai apsunkina šias globos

pastangas šeimose ir privatiems globos teikėjams. Auga vyresnio amžiaus ir “labai

senų” asmenų skaičius, siekiantis rezidentinės globos, tokių paslaugų teikimas lėtai

auga, vis dar stebimas didelis regioninis atotrūkis tarp Šiaurės ir Pietų. Pasiūla dar

menkai diversifikuota, ji suformuota tipologiniu pagrindu, nėra tinklo organizacijos,

kurią reikia kurti. Regioninio AUSER (nacionalinė vyresnio amžiaus žmonių asociacija

šalia profesinių sąjungų CGIL) tyrimo duomenimis, Sicilija teikia prasčiausias

rezidencines globos paslaugas, jos indekso rodikliai 0.9 lovos vyresniojo amžiaus

asmenų globai tenkančios 1,000 vyresnio amžiaus gyventojų, nacionalinis vidurkis

14.5 lovų. Panaši situacija ir integruotų paslaugų asmens namuose teikime – tai

prižiūrimi 2.14, lyginant su nacionaliniu vidurkiu 4.12 iš 1000 vyresnio amžiaus

asmenų jų pačių namuose5.

ITALIJA - Vičenca

Italijoje sveikatos ir globos sistemos administruojamos Regionų, todėl žemiau

išvardintos charakteristikos gali būti siejamos iš dalies tik su Veneto Regionu, bet ne

su bendra nacionaline būkle.

Venetas – vienas iš šiaurės rytų Italijos regionų, kuriame gyvena apie 4,921,140

gyventojų. Istoriškai susiklostė, kad natūralus kasmetinis demografinis prieaugis visą

laiką buvo tarp pačių didžiausių Italijoje, bet 1983 metais jis pirmą kartą buvo

neigiamas. Neigiama tendencija išliko ir net kasmet gilėja.

Gyventojų struktūra pagal amžių atrodo taip:

5 Auser Sicilia, “Non è una regione per vecchi” (It is not a region for older people), 2011

19

Lentelė 1. Gyventojų amžiau struktūra 2002 – 2015 metų periodu (šaltinis: ISTAT)

Aišku, kad senėjimo procesas stiprėja, todėl Veneto gyventojų amžiaus trukmės

vidurkis irgi kyla (nuo 41.7 metų 2002-ais iki 44 metų 2015-ais – šaltinis: ISTAT

2015). Asmenų, pasiekusių ir perkopusių 65 metus, skaičius auga: jei 2002 jis siekė

apie 827,630, tai šiandien skaičiuojame 1,066,900 asmenų. Aktyvus senėjimas - vis

plačiau ir plačiau diskutuojama tema socialinėje ir politinėje plotmėse, nes šis

demografinis darinys stipriai įtakoja gerovės poreikius ir sąnaudas.

Veneto regionas reguliuoja Vyresnio amžiaus žmonių centrų (ECCs, angl. Elderly Care

Centres ) vadybą, iškeldamas eilę bendrų standartų nacionalinei akreditacijai gauti.

Jei Centras neatitinka šių standartų, regionas neakredituoja naujos struktūros ir ji

nėra įtraukiama į valstybinę sistemą.

Vienas šių standartų reikalauja, jog Centre būtų taip vadinami “švietimo skyriai”,

kurie savo darbe turi remtis kitų specialistų veikla ir rekomenduoti švietėjišką bei

mokomąjį veiklą.

Tokia struktūra labai išryškina iškirtinę ECC centrų vertę ir juos atskiria nuo ligoninių

struktūrų. [tai siejama su mūsų Klausimynu N°3 Innomec.eu].

Nežiūrint į skirtumus tarp globos ir švietimo paslaugų, socialiniai operatoriai pastebi,

kad dažnai sunku atskirti šiuos du aspektus vieną nuo kito, jei dirbama su vyresnio

amžiaus žmonėmis.

Globėjas dažnai iš tiesų skiria “mokymo minutes” rezidentams, ypač jei ji/jis moko

rezidentus šeimininkauti (skalbti, rengtis, valgyti ir t.t.) savarankiškai.

Mokymo ir mokymosi veiklos Suaugusiųjų globos centrų veikloje visada sulaukia

ypatingo dėmesio. Profesionalūs mokytojai - kertinis elementas

daugiadisciplininiame lavinime, skirtame kiekvienam rezidentui ir jei rezidentas

įrašomas į centrą, jis yra vertinamas pagal jo ambicijas, pasakojimus, kompetencijas

ir interesus. Tai atliekama siekiant pritaikytų geresnius veiklų ir iniciatyvų

20

pasiūlymus, atitinkančius kliento profilį ir taip suformuojama klientui reikiama

paslauga.

Pradėję nuo bendros situacijos aprašymo, tęsiant Italų partnerio SCV įsipareigojimus

išbandyti APP ir MEMORO metodologijas, SCV susisiekė su įvairiomis

organizacijomis ir socialiniais partneriais, dirbančiais vyresniojo amžiaus žmonių

priežiūros paslaugų ir strateginių sprendimų srityse.

Mes suradome 2 organizacijas, vadovaujančias vyresnio amžiaus žmonių centrams,

kurios labai susidomėjo galimybe pasiūlyti eksperimentus, inovatyvius įrankius ir

metodus, siūlomus INNOMEC, savo klientams.

Todėl, drauge su organizacijomis mes suplanavome, atsižvelgdami į jų galimybes,

kurie metodai galėtų būti taikomi kiekvienoje institucijoje.

Šios 2 organizacijos:

1. Cooperativa La Goccia (Marostica, Vičenca)

2. Fondazione OASI (S. Bonifacio, Verona)

Organizacijos įsikūrusios skirtingose Veneto regiono vietose, todėl pratybų sklaida

siekė plačiau nei Vičencos miestas.

Abi organizacijos nusprendė išbandyti APP metodą, bet tik OASI ėmėsi bandyti ir

MEMORO.

LIETUVA - Vilnius

Pastarojo laikmečio demografinių procesų sąveika keičia gyventojų amžiaus

struktūrą bei sąlygoja visuomenės senėjimą Lietuvoje. Lietuvos statistikos

duomenimis (2013), socialinę globą vyresnio amžiaus asmenims 2012 metais teikė

102 socialinės globos įstaigos, juose gyveno 4,5 tūkstančio vyresnio amžiaus

asmenų. Didžioji dauguma šių įstaigų yra savivaldybių pavaldumo, kitos –

visuomeninių organizacijų ar privačios globos įstaigos. Stacionarios globos įstaigos

vyresnio amžiaus žmonėms yra šios: vyresnio amžiaus žmonių globos namai, skirti

žmonėms, kuriems reikalinga nuolatinė slauga ir globa ir kurie dėl senatvės ir

negalios negali savarankiškai gyventi savo namuose bei savarankiško gyvenimo

namai, skirti apgyvendinti vyresnio amžiaus asmenis, kuriems nereikia nuolatinės

21

globos ir slaugos, o savarankiškam gyvenimui pakanka nedidelės pagalbos ir kai

kurių rūšių socialinių paslaugų.

Šiuo metu Lietuvoje socialinių paslaugų įvairioms klientų grupėms kokybės

matavimas ir vertinimas yra tik pradiniame etape. Siekiant socialinių paslaugų

kokybės tikslų Lietuvoje bandoma apibrėžti ar nusakyti kas yra socialinių paslaugų

kokybė, kokiais kriterijais ji matuojama. Kitaip sakant, šiuo metu diskutuojama

socialinių paslaugų kokybės samprata. Tai ypač aktualu socialiniams darbuotojams,

teikiantiems socialines paslaugas vyresnio amžiaus klientams, kai veiklos kokybės

vertinimas siejamas su profesijos prestižo auginimu visuomenėje [tai siejama su

mūsų Klausimynu N°4 Innomec.eu]. Socialinių paslaugų kataloge (2006 m. balandžio

5 d. įsakymu Nr. A1-93, (Žin., 2006, Nr. 31-1092) edukacinės veiklos paslaugos nėra

tiesiogiai įvardinamos, tačiau praktikoje jos realizuojamos kaip sociokultūrinės

paslaugos, kurios Kataloge apibrėžiamos kaip laisvalaikio organizavimo paslaugos,

teikiamos siekiant išvengti socialinių problemų (prevenciniais tikslais), mažinant

socialinę atskirtį, aktyvinant bendruomenę ir kurias teikiant asmenys (šeimos) gali

bendrauti, dalyvauti grupinio socialinio darbo užsiėmimuose, užsiimti mėgstama

veikla. Šių paslaugų pagrindiniai teikėjai yra socialiniai darbuotojai.

Socialinių paslaugų vyresnio amžiaus žmonių socialinės globos įstaigose kokybės

vertinimas Lietuvoje pradėtas 2013 metais. Naudojami socialinių paslaugų kokybės

vertinimo kriterijai - tai infrastruktūros (pastatų) būklės atitikimas reikalavimams,

personalo kvalifikacija, atitinkančios reikalavimus dokumentacijos buvimas,

atitikimas socialinių paslaugų išvystymo normatyvams. Šie kriterijai susidaro iš

objektyvių, kiekybinių matmenų, kurių pagalba lengviausia išmatuoti tam tikrus

kokybės aspektus. Socialinių paslaugų įstaigų licencijavimas, Lietuvoje prasidėjęs

2013 m., apima tik objektyvius kriterijus, kurie išvardinti Vyriausybės 2012 m.

gegužės 16 d. nutarimu Nr. 528 patvirtintose Socialinės globos įstaigų licencijavimo

taisyklėse (Žin., 2012, Nr.: 57 - 2864). Klausimynai, kuriuos reikia užpildyti įstaigoms,

siekiančiomis gauti licenciją, susideda iš objektyvių matmenų – vertinamas atitikimas

įstatymo keliamiems reikalavimams dėl paslaugų gavėjų ir personalo skaičiaus bei

struktūros, personalo išsilavinimo, gyvenamųjų ir asmens higienos patalpų ploto.

Iki 2015 metų visos globos įstaigos, teikiančios socialines paslaugas vyresnio amžiaus

žmonės, turės įgyti veiklos licenciją, kitu atveju jos bus uždaromos. Licencijas

socialinei globai įstaigoje ar asmens namuose teikti įmonėms, įstaigoms, šeimynoms

išduoda Socialinių paslaugų priežiūros departamentas (SPPD). Numatyta, jog bus

licencijuojama apie 500 įvairaus pavaldumo socialinę globą teikiančių įstaigų.

22

Lietuvoje, nacionaliniuose pilotiniuose mokymuose dalyvavo 3-čio kurso Socialinio

darbo bakalauro studijų studentai, kurie buvo supažindinti ir išbandė šiuos metodus:

TBD, Memoro ir APP. Teoriniai šių metodų pagrindai buvo integruoti į šiuos studijų

dalykus “Andragogikos pagrindai“ ir „Socialinė gerontologija“. Studentai, kurie atliko

praktiką vyresnio amžiaus asmenų globos įstaigose, buvo skatinami taikyti šiuos

metodus praktikos metu. Pabaigus praktiką studentai buvo paprašyti reflektuoti

savo patirtis ir aptarti metodų taikymo ypatumus ir galimybes. Taip pat buvo

organizuoti seminarai socialiniams partneriams, kurie dirba Vilniaus savivaldybės

socialinių paslaugų įstaigose: globos ir slaugos namuose, Vyresnio amžiaus žmonių

dienos centruose ar teikia paslaugas vyresniems asmenims namuose.

Įvadas į tris praktikas

Teorinis įvadas į APP praktiką

Audio-Psycho-Fenologija (APP) – pedagoginis metodas, skirtas mūsų klausymo

gebėjimų lavinimui. APP požiūriu klausymas - iš fiziologinio girdėjimo aktyviai

išgaunama vertė. Todėl klausymas suprantamas kaip gebėjimas, kurį galima tobulinti

ar optimizuoti būnant bet kokio amžiaus. "Gerai klausyti” reiškia gebėti susitelkti ties

tuo ką girdime, iš pasyvaus “klausymo” garso išgirdimo pakopos žengiant į aktyvią

pakopą - dėmesio sutelkimą ir galiausiai į informacijos iššifravimą.

Audio-Psycho-Fenologijos metodas nukreiptas į esminių savaiminio mokymosi

sąlygų stiprinimą: dėmesingumo gerinimą, koncentraciją, atminties ir grupės

bendravimo skatinimą.

Dėl šių priežasčių metodo taikymas senjorų grupėse, o dar veiksmingiau jo taikymas

skirtingo amžiaus asmenų grupėse yra toks aktualus.

Bandymų metu aktyvuojant smegenis klausymo užduočiai buvo taikoma LIT iPad

programinė įranga, kuri nuolat ir nenuspėjamai keičia garsą išsilyginančia kreive. APP

vadina šį efektą “Gating efektas”. Gating efektas remiasi neigiamų neatitikmenų

principu, Mismatch Negativity (MMN), ir atlieka garso jauko funkciją mūsų smegenų

žievės klausymo centrams, kurie švelniai skatinami reaguoti į garsus, kuriuos išgirsta,

aktyvina visa klausymo procesą.

Kai smegenyse ima veikti dėmesio funkcija, APP pereina prie psichoakustinių

principų, kad paskatintų specifinį gebėjimą arba palengvintų specifinius momentus.

23

Todėl smegenys mankštinamos dviem kryptim: pirma gating efektas patraukia

dėmesį, tada specialūs filtrai, sukurti pagal psichoakustinius principus, veikia

smegenų nusiteikimą ir gerina atmintį, koncentraciją, bendravimo galimybes,

stimuliuoja vaizduotę, mažina stresą ar nerimą, tobulina kūno pojūčius ir

koordinaciją. Kad pasiekti šį rezultatą, LIT programinė įranga siūlo 3 garso takelių

rūšis: “Motor”, “Recharge” ir “Focus”.

Plaukų ląstelės vidinės ausies dangoje stimuliuojamos APP metodo perkelia juslinę

informaciją, siunčiamą iš programinių filtrų daviklių į elektros srovę, kuri “pakrauna”

smegenis. Tuo pat metu pratybos stimuliuoja ir vestibuliarinį aparatą, kuris atsako

už lygsvarą ir kūno koordinavimą. Mąstymas, koncentracija, įsiminimas, kūrimas,

komunikavimas ir judėjimas: visos šios veiklos suvartoja daug energijos, kurios

vyresniame amžiuje jau gali ir nebūti.

Senėjimas sukelia sensorinių funkcijų menkėjimą ir vyresnio amžiaus asmenys patiria

gyvybingumo ir energingumo nuostolius, ypač jei jie gyvena senelių namuose. Toks

suvokimo praradimas yra daugelio problemų priežastis ir pasekmė: menkesnis fizinis

judumas, silpnesnis komunikavimas, mažiau intelektualių poreikių ir mažiau

motyvacijos. Tarsi užburtame rate, patiriant mažesnį stimulą iš pojūčių, menkėja

mūsų noras tirti aplinkinį pasaulį, o tai savo ruožtu siaurina galimybes patirti naujų

stimulų, kad kompensuotume prarastuosius. Taigi APP metodas išsikelia tikslą

vyresnio amžiaus žmonėms – išsiveržti iš šio rato ir vėl atsigręžti į pasaulį.

Galiausiai, ir tai aktualu daugeliui vyresnio amžiaus asmenų, klausos sutrikimai

gydomi klausymo sesijos metu. Nors ir negalima atstatyti klausos praradimo, bet

viduriniosios ausies raumens mankšta APP metodo taikymo metu padeda asmenims

geriau pasitelkti tuos klausos funkcijų likučius, kuriuos dar turi. Pasiekti rezultatai –

skirtingi kiekvienam asmeniui, dažniausiai patiriama geresnė savijauta triukšmingose

aplinkose, kūno lygsvaros ir koordinacijos stabilizacija (dėl vestibuliarinio aparato

stimuliavimo).

Šios sesijos tiesiogiai paveikia emocinius išgyvenimų takus ir ataidi bendravimo

lygmenyje. Jos sudaro sąlygas suvaldyti nerimą ir atsipalaiduoti, aktyvinamas noras

bendrauti. Padidėja pasitikėjimas savimi ir kūrybiškumas.

Galime daryti išvadą, kad APP metodas gelbsti vyresnio amžiaus asmenis nuo

izoliavimo ir drąsina juos imtis veiklos, aktyviai veikti, nes “smegenims nereikia

atostogauti ir jos neina į pensiją!”

24

Toerinis įvadas į Transkultūrinio Biografinio Darbo praktiką (TBD)

Biografinis darbas siekia suformuoti palankią savimonę ir praplėsti dabarties ir

ateities perspektyvų pasirinkimo horizontus. Jis praturtina elgesio ir apsisprendimo

procesus ir įgalina vizijos numatymus. Jis paakina žmones pasakoti savo gyvenimo

istorijas, pasitelkiant atminties išteklius ir atskleisti biografinį potencialą, kuris gali

būti taikomas formuojant dabartį ir ateitį.

Atsiminimų paskatinimui galima taikyti įvairius išradingus metodus. Biografinis

darbas – suaugusiųjų mokymo/si metodas, formuojamas asmeniniais ištekliais ir

asmeniniu potencialu. Jis gali pasitarnauti ir išklibindamas trukdančius mąstymo,

emocinio reagavimo ir veiklos stereotipus. Biografiniu darbu žmonės analizuoja kaip

jie elgiasi sudėtingose gyvenimo situacijose: Kaip aš elgiausi panašioje situacijoje

anksčiau? Kaip elgėsi kiti žmonės arba mano šeimos nariai, kurie irgi gyvena mano

prisiminimuose? Jis leidžia asmenims - ypač asmenims, atsidūrusiems atskirtyje be

asmeninio apsisprendimo erdvės, laiko ir priemonių – įgauti savimonės, drąsos ir

ryžto įgyvendinti savo potencialą.

TBD skatina savigarbos augimą ir asmeninių kompetencijų suvokimą. Biografinis

darbas, o ypač grupės darbas, suteikia žmonėms optimizmo ir energijos. Pozityvi

asmeninė savijauta motyvuoja toliau apsispręsti mokytis ir kurti ateities vizijas. Jis

sutelkia gerą pagrindą švietimui ir karjerai siekti. TBD pabrėžia esmines

kompetencijas, kurios gali užtikrinti sėkmingą darną tarp mokymosi ir darbo.

Žmonės patys ima suprasti kokį prasmingą indėlį visuomenės gyvenime jie įneša.

Biografinis metodo procesas rutuliojasi gana lėtai. Reikia ir laiko, ir erdvės

netikėtiems mokymosi reiškiniams ir transformacijoms įvykti. Transkultūrinis

biografinis darbas nukreiptas į supratimo procesą. Tikslai suformuoti, bet ima rastis

netikėti rezultatai, jie vertingi ar net labai reikšmingi. Biografinis darbas jau buvo

taikytas ir aprašytas daugelyje profesinių sričių - slaugoje, senyvo amžiaus asmenų

slaugoje, socialiniame darbe, paramoje įvaikintiems vaikams, suaugusiųjų švietime,

terapijoje, konsultavime ir instruktavime. Biografinis darbas leidžia žmonėms

suprasti, kad kalbėtis su kitais biografiniu stiliumi, klausytis biografijų, lyginti ir

pasimokyti iš kitų, paakinti vienas kitą labai pamokoma ir tai lavina. Biografinis

pasakojimas atskleidžia kaip žmonės susiformuoja, kodėl jie turi tam tikrus požiūrius,

kaip jie atskleidžia savo požiūrius ir idėjas, kodėl aplinkybių veikiami jie reaguoja tam

25

tikru būdu. Auga savitarpio supratimas. Tokia konkreti praktika išplečia asmens

horizontą, apskritai praturtėja jų vaizduotės ištekliai, suvokiant nepažįstamus (taip

pat ir pažįstamus) asmenis.

Kaip derinti biografinį darbą su transkultūriškumu?

Kultūra – daugiasluoksnė sąvoka, apie kurią, pavyzdžiui, daug diskutuojama

kultūrinėje antropologijoje ar kultūros studijose. Mūsų atveju apibrėžiame kultūrą

paprastai kaip būdą, kuriuo žmonės kuria, organizuoja, reiškia, taip pat mąsto,

verbalizuoja ir reflektuoja savo žemišką gyvenimą; kaip jie suformuoja bendrą

supratimą, kuriuo gali pasidalinti.

„Transkultūriškumas“ – anot filosofo Wolfgang Welsh teorijos (http://www2.uni-

jena.de/welsch/) – kyla iš idėjos, kad kultūros nuolat kinta, maišosi ir įtakoja viena

kitą. Jos nėra atskiros duotybės, jos – tinklinės. Bet kuri žmonių bendruomenė ar

tinklas, kurį vadiname „kultūra“ išgyveno ilgą istorinį ir tebevykstantį transformacijų

procesą. Kultūra nėra daiktas, bet kažkas, ko žmonės mokosi, atlieka, transformuoja,

išgyvena ir dalinasi. Šiuo požiūriu labai tinkamas angliškas posakis „doing culture“

(„vykdyti kultūrą“). Žmonės save sukuria kultūriškai. Socializacija aplinkoje ar laiko

tarpsnyje reiškia suprasti ką žmonės aplink tave galvoja, jaučia, daro; pasirinkti

mąstymo, veiksmų, jausmų modelį; būti stumiamam galvoti, jausti, veikti. Tai ir yra

„kultūros vykdymas“ taip pat kaip mes „vykdome lytį“ – esame verčiami spręsti apie

save.

Kai skirtingų („kultūrų“) patirčių žmonės susitinka, jie veikia vienas kitą ir kažkas

kinta. Jei atmetame vieni kitus dėl „kultūrinių požymių“ ar priskiriame vieni kitus

kaip „kultūrų“ atstovus – tai reiškia, kad konstruojame tas kultūras mintyse,

emocijose ir net materialiai.

Transkultūriškumas biografiniame darbe

Suteikiant biografiniam darbui transkultūrinę kryptį, svarstome šiuos aspektus:

Jei suprantame kas man atrodo svetima manyje, geriau suprantame kaip žiūrime į tai, kas svetima išorėje.

Asmeninių talentų ir gebėjimų, įgytų skirtinguose kultūriniuose kontekstuose/tinkluose suvokimas ir įvertinimas. Transkultūriniai kontekstai savo prieštaringumu gali priblokšti. Transkultūrinio gyvenimo praktika meta iššūkį asmens psichikos stabilumui ir racionaliam sprendimų priėmimui – atrankos kriterijų nusistatymui ir dinamiškam suvokimų ir potyrių interpretavimui; įvairovių, skirtybių ir prieštaravimų suderinimui.

26

Mano ir kitų žmonių, su kuriais bendradarbiauju, gyvenimo kaita dėl patirtos migracijos: identifikuoti, ko reikia, kad susitvarkytų praktinė gyvenimo pusė nepažįstamoje aplinkoje ir ko reikia, kad pavyktų integruoti prieštaringus potyrius ir poreikius

Savitarpio supratimo stimuliavimas ir puoselėjimas tarp žmonių, kurie priskiria save skirtingoms kultūroms (ir kartoms); bendros „trečiosios pozicijos“ konstravimas - „kultūros vykdymas“ per transkultūrinę komunikaciją.

Transkultūrinė biografinė

savianalizė sukelia kokybinius

pasikeitimus, kurie gali

pakeisti nuostatas. Tokiam

pokyčiui įvykti svarbu skatinti

supratimą, kad žmonės,

nežiūrint kultūrinių, lyčių ir

amžiaus skirtumų, sieja

vienodi esminiai poreikiai ir

emociniai mechanizmai ir

reakcijos. Transkultūrinės

nuostatos ir praktika

neišgyvendina skirtumų, bet praplečia abipusio supratimo galimybes. Jei mūsų

požiūris į kitus remsis tuo, kad mes iš esmės „vienodi“, susiformuos kitoks savojo ir

kitų elgesio suvokimas ir reflektavimas, kitoks sprendimų priėmimo mechanizmas ir

manieros, negu laikantis minties, kad negalima „pažinti kitų žmonių“. TBD aktyvuoja

bendravimą, abipusį supratimą ir mokymosi procesus; stimuliuoja pilną atsivėrimą

bendravimo eigoje tarp skirtingos patirties dalyvių. TBD mums padeda laikantis

abipusės pagarbos ir supratimo išreikšti save, atrasti ir pasidalinti savo atsiminimais,

pradėti dialogą su kitais ir įsisąmoninti savo priklausomybes bei skirtingumus. TBD

skatina gerbti visų unikalius potyrius, žvelgti į viską iš kitos patirties ir išmanymo

perspektyvos. Biografinis darbas leidžia žmonėms apeiti nesusipratimus ir išvengti

stereotipinių sprendimų. Transkultūrinio biografinio darbo priemonėmis inicijuojami

empatiški patirties ir motyvavimo supratimo procesai. Tokioje aplinkoje galima

išbandyti ir mokytis transkultūrinio bendravimo kaip komunikavimo stiliaus, kai iš

anksto numatomos tokios kategorijos, kaip žmonių bendrumas, santykis, panašumas

ir skirtingumas, o ne atskirtinumas ir nenugalimi skirtumai. Transkultūrinė

biografinė savivoka stiprina savivertę, taip pat ji stiprina ir žmonių savitarpio sąsajų

supratimą, daugiašalio poveikio įsisąmoninimą. Taip imame suprasti, kad savitarpio

27

sąsajas formuojame tuo stipriau, kuo aiškiau jas suprantame. Gyventi – reiškia

atsidurti naujose situacijose, tarp naujų žmonių, naujuose kultūros tinkluose ar

naujuose amžiaus perioduose. O mokymasis – tai savęs transformavimas.

Teorinis įvadas į MEMORO skaitmeninių intervių praktiką

Pirmą kartą žodinę istoriją apibrėžia, ir mes vis dar vartojame šį apibrėžimą,

amerikietis Winslow C. Watson 1863 m. spalio 20 d. in Montpelje: terminas (tiksliau

“žodinių šaltinių vartojimas”) akcentuoja tradicinių šaltinių, tokių, kurie dažniausiai

pasitarnauja istorikams jų tyrimuose, papildymą pagrindinių asmenų ar tiriamų

praeities įvykių dalyvių žodiniais įrašais.

Šis specifinis bruožas skiria žodinę istoriją nuo žodinės tradicijos. Žodinė tradicija –

tai kultūrinio paveldo sakytinių perteikimų, replikų ar atgaminimo sistema tarp

grupės žmonių nesinaudojant rašto dokumentais; žodiniai ištekliai – individualios

neoficialios istorijos: kitaip tariant, aktyvūs “įžvalgų procesai”, ieškantys dalyvių

prisiminimų apie praeities įvykius.

Pagrindinis žodinės istorijos rinkimo įrankis – interviu, dialogas tarp dviejų ar

daugiau asmenų, jam būdinga kad interviu imantis klausia duodančiojo interviu

klausimus, siekdamas surinkti tikslinės informacijos. Akivaizdu, kad toks pokalbis

reiškia, jog tarp imančiojo ir duodančiojo interviu yra kontaktas, ryšys, kuris lemia

interviu sėkmę.

Interviu metu galima surinkti svarbiausią informaciją, jei interviu konstruojamas

pagal tinkamas instrukcijas. Naudojamos technikos itin sudėtingos, kad jas būtų

galima perteikti supaprastintais teiginiais ir priklauso nuo tyrėjo dėmesingumo,

empatijos ir patirties.

Apskritai, verta prisiminti, jog interviu - tai ryšys tarp žmonių, o ne tarp žmogaus ir

daiktų ar dokumentų.

Tokį ryšį galima puoselėti – prieš darant įrašą pabendrauti su žmogumi, kuris duos

interviu, tam tikra prasme susipažinti su juo, planuojant klausimus, kuriuos teks

klausti ir numatyti potencialius “derybinius” momentus. Šie išankstiniai spėjimai

parodo ne tik asmeninius skirtingumus, kuriuos lengvai pastebime ar nemalonius

momentus, kurie stumia interviu duodantį asmenį į nejaukią situaciją. Tiesą sakant,

siekdami surinkti žodinę informaciją beveik nieko nepeštume iš tiesių klausimų.

Pavyzdžiui: neabejojama, kad pasakojimai ir patarlės – literatūrinio paveldo dalis, ir

jei paprašysime savo tiriamųjų papasakoti vieną kitą pasaką jie lengvai papasakos

(aišku, jei jie jas žino), tačiau, jei jų paprašysime paminėti keletą patarlių, jie

28

greičiausiai neatsilieps į prašymą, net jei žino kelias patarles. Patarles visi vartoja

pasitaikius progai, kaip kasdienio šnekėjimo elementą ir, dėl šios vartosenos, labai

sudėtinga šiuos elementus “atskirti” nuo kasdienio konteksto ir juos pateikti kaip

atskirus dėmesio vertus objektus.

Interviu, kaip užkoduota pačiame žodyje – įžvelgia (angl. Interview-view). Paprastai

tai atliekama per klausimus. Ši aplinkybė – ir žavintis, ir nuviliantis tyrimo aspektas:

suvokimas, kad viską galima sužinoti tik pateikus tinkamą klausimą, ir kad klausimas

ir yra praktikos ir teorijos problema. Klausimą veikia ir bendraujančiųjų santykių

pobūdis ir, aišku, jog kiekvienas klausimas įtakoja, tam tikra prasme, ir atsakymą.

Interviu savyje įkūnija svarbiausią dviejų pasaulių susirėmimo akimirką, kiekvienas iš

jų sustingęs stebi kitą ir tuo pat metu yra stebimas; vertė, kuri išaugs iš mūsų darbo,

atsiranda dėl dialektinio dviejų asmenybių bendravimo, stebinčiojo ir stebimojo, ir iš

intelektualaus turinio atsirandančio iš šio bendravimo; kai kuriuose duomenų

rinkimo metoduose – pavyzdžiui, statistiniuose, kokybiniuose – stebėtojas

“išnyksta”, virsta padidinamuoju stiklu, abejingu fiksuotoju, tačiau asmeninėse

interviu svarbiausia pirma ištarti klausimą; klausimo pateiktyje klausiantysis be

abejonės išreiškia save, tai jau gilus asmeninis angažavimasis. Klausiantysis turi

atpalaiduoti save nuo instinktyvių, ribojančių (net nežymių) nuostatų. Tyrėjui

žengiant savo tyrimo keliu pirmyn, net jei savo tikslus ji/jis apibrėžia labai

“objektyviai”, dar neįžengęs į stebėtojo erdvę, savo išankstinių nuostatų sunaikinti

nepavyksta: net menkiausia emocinės simpatija neleidžia įsigilinti į mokslinį tyrimą.

Todėl bendravimas turi remtis abipusiu pasiryžimu įsiklausyti į vienas kitą: interviu

klausimus užduodantis turi atsiverti prisiminimams, kuriuos jam nori išsakyti

klausiamasis, gerbti jį ar ją, o atsakantysis, savo ruožtu, turi būti nusiteikęs pasakoti,

lyg tiesdamas tarp judviejų tiltą – tiltą kuriuo žengia žinojimas. Todėl tam tikrais

atvejais, kai lengvai bendraujama, galima surinkti intymius ir asmeninius

prisiminimus, dažnai slepiamus ir nematomus daugeliui stebėtojų. Tokios yra

moterų pasakojamos istorijos, dažnai “nematomos” oficialioje istorijoje, bet

atveriančios įdomias gilumas, nes apibūdina visą kosmosą, pasaulį, kuris tuo metu

egzistavo ir kažkaip prisidėjo prie “oficialaus” pasaulio.

Pati svarbiausia medžiaga gali būti aptinkama žodinio pasakojimo detalių gausoje ir

įvairovėje. Tai jau vaizdo spalvos: skirtingų tipų asmenybės, charakterizavimas,

epizodai, kurie atskleidžia mūsų sąmonei kokia konfliktų gausa ir kokios asmeninių

tragedijų emocijos glūdi žmonijos išgyventoje istorijoje.

29

Interviu leidžia praplėsti subjektyviuosius, atsiminimuose užfiksuotus ir

dokumentuotus istorinius šaltinius istoriografinės tradicijos atžvilgiu. Šia prasme

galima pabrėžti šio šaltinio “demokratiškumą”, augančią šio šaltinio vertę, anksčiau

nesieta su istoriografija. Istoriografinė tradicija paprastai minėdavo “praktikus” ir jų

tradiciškai nusistovėjusius požiūrius į tyrimus bei metodus.

Šis aspektas itin aktualus tiriant tam tikras istoriografines kryptis ir temas. Faktiškai,

žodinius šaltinius galima tirti įvairiais aspektais, pavyzdžiui: tiriant individų, šeimų,

darbo, politinių judėjimų, vietos bendruomenių istorijas, atskirus įvykius/epizodus

(karus, ekonomines krizes,ekologines nelaimes). Todėl šie šaltiniai nesiejami su

atskira tema, o egzistuoja kaip faktiniai istoriniai šaltiniai.

Istorija rašoma ir iš dokumentų, ir iš paliūdijimų. Žodiniai šaltiniai – svarbus ir

sudėtingas istorinių tyrimų instrumentas, jis geba praturtinti oficialiąją istoriją

naujais turiniais ir prasmėmis, taip atkurdamas platesnę ir detalesnę praeities įvykių

perspektyvą. Interviu, užrašytas tekstas, juostelė, kietas diskas ar bet kuri kita

techninė informacijos kaupimo ir išsaugojimo priemonė ir yra istorinis dokumentas,

paliūdijimas, kuris, jei tik jis prieinamas, gali pasitarnauti istorikų labui.

Šio tipo dokumentams ar liūdijimams būdinga tos pačios tekstualumo ar filologinės

problemos, kaip ir bet kuriam kitam dokumentų ar istorinio liūdijimo tipui.

Pagrindinis istorinio darbo principas, kaip ir bet kurio kito mokslinio darbo principas

– visų dokumentų, liūdijimų ir pan. surinkimas ir jų autentiškumo ir patikimumo

patikra.

Memoro vaizdo įrašo interviu

Banca della Memoria Onlus kultūros asociacija įsteigta 2009 m. birželio mėn., ji

sukūrė ir ištobulino tarptautinį Memoro – Prisiminimų banko projektą, žiniatinklio

portalą, skirtą žmonių gimusių prieš 1950- uosius prisiminimų, potyrių ir gyvenimo

istorijų kaupimui, klasifikavimui ir sklaidai. Prisiminimų kolekcija materializuota

vaizdo ir audio interviu įrašais. Interviu metu žmogus gali rinktis pasakoti vieną ar

kelis įvykius, kurie jam/jai atrodo pakankamai įdomūs, kad juos saugotų ir pasakotų

jaunesnėms kartoms. Vaizdo ir garso įrašai – vaizdo įrašai kaip pasirinktas įrankis –

tiesiogiai perteikia ir saugo originalią informaciją. Balsai, veidai ir išraiškos –

svarbiausi elementai, atspindintys asmenį ir jo ar jos pasakojimą. Garso įrašai

išsaugoja praeitį, žmonių, kurių jau su mumis nėra pasakojimus: balso įrašus,

reikšmingus ir brangius prisiminimus. Be to garso įrašai palengvina atsiminimų

rinkimą tiems, kurie neturi vaizdo kameros, pavyzdžiui įrašant telefonu.

30

Žiniatinklis, priemonė, kuria dalinamasi prisiminimais, suteikia daug lankstumo ir

prieinamumo. Be to žiniatinklis leidžia visiems kas turi kompiuterį prisidėti prie mūsų

archyvo auginimo ir prie turinio teminio katalogavimo, siekiant palengvinti

prieinamumą ir paiešką.

Dar žiniatinklis – tai

jaunų žmonių,

pagrindinės prisiminimų

paveldėtojų ir praeities

patirčių saugotojų

kartos, medija.

Memoro – Prisiminimų

bankas siekia išsaugoti

pasakojimus, kuriuos tradiciškai seneliai pasakodavo savo giminaičiams. Dar daugiau

– Memoro – Prisiminimų bankas vienija bendruomenę, kuri drauge kaupia turinį,

skelbia apie atnaujinimus naujienlaikraščiuose ir socialiniuose tinkluose, komentuoja

ir balsuoja dėl vaizdo įrašų, organizuoja mokymo veiklas ir projektus, drauge su

partneriais iš asociacijų ir valstybinių, regioninių ir vietinių valstybinių įstaigų.

Svarbu pabrėžti, kad tarp projekto tikslų paminėtas ir ketinimas plačiai puoselėti

norą rinkti prisiminimus, taip suteikdami klausinėjamiems asmenims neįkainuojamą

progą tapti istorijos centru ir pagrindiniu jos veikėju. Dėl šio tikslo Memoro projektas

įkūrė “prisiminimų rinkėjo” statusą (t.y. kiekvienas, kuris įkelia vaizdo įrašą į portalą)

ir “liūdytojo” statusą (kiekvienas, kuris dalinasi prisiminimais interviu metu).

Kiekvienas įkėlęs vaizdo įrašą į portalą tampa prisiminimų rinkėju ir jam atidaromas

asmeninis puslapis, kuriame kaupiami jo surinkti prisiminimai. Tokius žiniatinklio

profilius lengva praturtinti, įrašius specialias temines jungtis, įtraukiant naujienas ir

keistenybes.

Liūdytojams irgi skiriamas jų puslapis su vaizdo įrašais, nuotraukomis, asmeninėmis

detalėmis ir trumpa biografija: ši dalis buvo sukurta, kad liūdytojai, kurie projekte

atsako į klausimus, turėtų savo iniciatyva tvarkomą erdvę Memoro portale.

Atmintis tampa visuotina vertybe. Dėl šios priežasties nuo pat projekto pradžios jis

buvo matuojamas tarptautine dimensija. Kai individas, žmonių grupė ar asociacija

pareiškia pageidavimą imtis Memoro projekto kitoje šalyje, Memoro Prisiminimų

bankas pradeda bedradarbiavimo procesą, kuris suteikia galimybę atidaryti naują

Memoro šaką. Jau kuris laikas bendradarbiaujant atidaromos naujos Memoro šakos,

31

Memoro portalas plečiasi. Šiandien Memoro žiniatinklio portale jau keletas

nacionalinių atšakų, lengvai pasiekiamų iš pagrindinio tarptautinio puslapio.

32

Praktikų taikymas

AUDIO-PSYCHO-FENOLOGIJA (APP)

Atvejai ir patirtys

APP veiklos pristatytos per bendrus ES partnerių personalo (kandidatų ir asocijuotų

narių) mokymus (Bruselis, birželio mėn. 2014, www.euro-idea.eu) su veiklomis giliau

susipažinta per eksperto Dr. Diego Taccuso seminarus ir pratybas kai kuriose

partnerių šalyse (Lietuvoje, balandžio mėn. 2015; Italijoje, gegužės mėn. 2015

Vičencoje ir spalio mėn. 2015 Romoje).

Metodo pacientų, vyresnio ir jaunesnio amžiaus asmenų, patirtys surinktos šiose

institucijose:

Vičenca (Italija), Studio Centro Veneto šiam pilotiniam taikymui pasirinko tris

skirtingas aplinkas: Oasi fondą (San Bonifacio slaugos namus, kuriuose gyvena

6 gyventojai, priklausantys nuo teikiamos pagalbos): La Goccia kooperatyvas

(senyvo amžiaus asmenų dienos centras Nove, kuris teikia laisvalaikio

organizavimo ir reabilitacines paslaugas iš dalies savarankiškai

besitvarkantiems asmenims, sergantiems demencija, Alzheimeriu, Parkinsono

liga ir t.t.; iš jų 14 dalyvavo mokymo procese); ASTER TRE asociacija, jaunimo

asociacija.

Briuselis (Belgija), Maison des Femmes de Schaerbeeck – atvira įvairių kartų

atstovams institucija, kviečianti dalyvauti įvairiose laisvalaikio veiklose (meno,

parodų, pratybų ir t.t.), čia Euro Idea išbandė APP metodą integruojant ir kitas

dvi veiklas (TBD ir Memoro), čia buvo apjungtos dvi besimokančiųjų grupės:

vyresnio amžiaus asmenys ir jaunos moterys imigrantės.

- Buvo klausoma Mocarto muzikos per ausines su filtrais dažnumu nuo

1000 iki 3000 hz (toks dažnis prilygsta kalbos tėkmės dažniui). Klausymo

trukmė buvo vis ilginama.

- Vyko (savanoriška) dalyvių potyrių klausantis muzikos verbalizacija,

pvz.: atsipalaidavimas, poilsis, nuovargis, gerumas.

- Buvo verbalizuojami ir atsiminimai, kurie užplūsdavo besiklausant

muzikos.

- Po šios individualios veiklos, kurią kiekvienas dalyvis atliko

savarankiškai, mes visą grupę apjungėme bendravimui.

- Klausymo fazėje galima pasiūlyti piešti.

33

Reikjavikas (Islandija) Hrafnista APP metodą siūlėme visiems savo dienos

centrų klientams. Mes pasitelkėme iPad su įdiegta APP programine įranga LIT,

klientai galėjo naudotis šia programa kasdien poilsio metu po pietų. Kasdien

šia programa naudojosi 4-5 asmenys. Kiekvienas klausė apie 30 minučių

maždaug 2-4 kartus per savaitę. Klientai reagavo pozityviai, jie teigė, kad

klausantis muzikos aiškėja protas ir jiems lengviau susikaupti, kilo nuotaika, 30

minučių – malonus poilsis, kuris nemigdė. Po bandomojo periodo ir toliau visą

vasarą siūlėme APP metodą.

Lietuva - Vilnius, Mykolo Romerio universitete 2015 m. balandžio mėn. 23 d.

11 socialinių darbuotojų, dirbančių socialinias paslaugas teikiančiose

institucijose, dalyvavo 8 valandas trunkančiame seminare. Kita grupė –

Socialinio darbo bakalauro studijų trečio kurso studentai, kurių praktika vyko

vyresnio amžiaus žmonių priežiūros įstaigose. Dalyviai patyrė malonius

pojūčius ir stimulą po tiesioginio metodo taikymo, jie taip pat susipažino su

teorija apie metodo taikymo vyresnio amžiaus klientams perspektyvas.

Silnybės

Šio metodo taikymas reikalauja apmokyti slaugytojus.

Rezultatai yra apsprendžiami naudojamos įrangos kokybės: ausinių ir

garsiakalbių. Jie turi būti geros kokybės ir geros būklės, ir tik tuomet naudojami.

Jeigu naudojami garsiakalbiai, jų išdėstymas kambaryje yra labai svarbus. Tai

reiškia, kad kuriant tinkamą aplinką būtinas vertinimas ir planavimas.

Metodas padeda pasiekti geriausius rezultatus jeigu yra taikomas reguliariai.

Pratybų pradžioje dalyviai gali reikšti skeptišką požiūrį į veiklas, nes nesupranta jų

esmės. Būtina gilinti informacines žinias ir dar atlikti papildomas veiklas. (pvz.:

manualinės veiklos yra suprantamos dalyviams).

Socializacijos apsektu kai kurie dalyviai visai nepatyrė jokio pokyčio, kaip ir visada,

jie neperžengė savo ribų.

Ekperimentavimas parodė, kad patartina keisti muziką, pvz. klasikinę muziką

keisti gamtos garsais.

34

Stiprybės

Pats pozityviausias poveikis klausymo procesui ir žodinei komunikacijai buvo

pasiektas įvairių kartų aplinkoje.

Procedūros sukelia pojūčių atgaivinimo poveikį, jis padeda diskriminuoti garso

stimulus, aktyvinamos kai kurios kognityvinės funkcijos, tokios kaip

atsiminimas ir dėmesio sutelkimas, nes pojūčių išryškinimas skatina

dėmesingumą.

Taikant “motorinį” filtrą fizioterapijos metu pastebėjome, kad galime sesijjos

trukmę ištempti iki valandos, vietoje įprasto 25-30 minučių ilgio. Pastebėjome

pagerėjimą judesių sklandume pas pacientus su Parkinsono liga.

Pas visus dalyvius pastebėjome lengvus pakitimus rankraštyje, tai gali būti

paaiškinama veiklų trukmės poveikiu.

Kai kurių dalyvių atsistatymas buvo itin reikšmingas, nes fizioterapeutai

konstatavo aktyvesnį elgesį.

Nors socializacija ir vyko vangokai (kaip ir įprasta), bet pastebėjome didesnį

dėmesio sutelkimą atliekant užduotis ir akivaizdžiai išaugusią ramybės

nuostatą.

Visi dalyviai skleidė entuziazmą, ramumą ir pozityvumą. Tai gal ir yra patys

svarbiausi veikos pasiekimai, bent jau iš išoriškai stebimų.

Kognityviniame ir socializacijos aspektuose stebėjome neryškų pozityvų

pokytį. Kitą vertus, nuotaikų aspektu pastebėjome sveikimo rezultatus.

Mūsų dienos globos centre vyko daug pozityvių potyrių taikant APP metodą.

Klientai sakė, jog jiems lengviau atsipalaiduoti ir jaučią, kad “protas skaidrėja”.

Kai kurie nuolat jautę nerimą ir jautęsi nesaugūs sakė, kad tai puikus būdas

“nuraminti mintis”.

35

Pastebėjimai apie kai kuriuos įvykius per klausymosi sesijas:

Dalyvis, po ketvirtos užsiėmimų dienos, nebeprašė raminamosios terapijos, kas

jam buvo duodama prieš tai kasdien.

Dalyvė, kuri demonstravo depresijos simptomus, tapo pačiu ramiausiu ir

entuziastiškiausiu dalyviu. Pratybų metu šios dalyvės vyras pradėjo lankytis mūsų

institucijoje kaip potencialus globotinis ir mes bijojome, kad jos būklė gali

destabilizuotis. Priešingai, naujas situacijas ji priėmė labai ramiai ir pozityviai.

APP metodo taikymas

36

TRANSKULTŪRINIS BIOGRAFINIO DARBAS (TBD)

Atvejai ir patirtys

TBD veiklos pristatytos per ES bendrus partnerių personalo (kandidatų ir asocijuotų

narių) mokymus (Bruselis, birželio mėn. 2014, www.euro-idea.eu) ir giliau ištirtos

per šias pilotines pratybas:

Austrija – Gracas. 2-iejų mokytojų komanda, Andrea Gaal and Elisabeth

Schrattner, drauge suorganizavo pratybas su dienos globos centro ir kitų

socialinių institucijų lankytojais ir nustatė vyresnio amžiaus žmones

dominančias temas. Jos pasitelkė kūrybiškus metodus, sudomindamos

vyresnio amžiaus asmenis. Svarbus vaidmuo skirtas tarpkultūrinio biografinio

darbo metodui (TBD). Juo naudotasi pokalbiuose, dalinantis prisiminimais,

juos įrašant ir interviu forma pateikiant plačiai prieigai. Iš viso 61 vyresnio

amžiaus asmuo dalyvavo 5–iose pilotinių grupių veiklose (12 modulių) ir

individualiose veiklose namie. Iš jų 37 dalyvavo procese du kartus.

Belgija – Briuselis, Maison des Femmes de Schaerbeeck atvira institucija, kuri

atvira visoms kartoms, kviesdama į įvairias emancipuojančias veiklas (meno,

parodų, pratybų ir pan.) ir kur Euro Idea išbandė TBD metodą ir integravo dvi

kitas veiklas (APP ir Memoro) apjungė dvi besimokančiųjų grupes: vyresnio

amžiaus asmenis ir jaunas migrantes moteris. Euro Idea išbandė TBD metodą

pakaitomisnaudodama geografinius žemėlapius, atvirlaiškius, fotografijas, su

prisiminimais susijusius objektus ir, visų svarbiausia, pačių dalyvių nupieštas

iliustracijas, kurias jie piešė klausymo metu (APP).

Islandija – Reikjavikas Hrafnista adaptavo TBD metodą savo biografinio darbo

metodui, kurį vadina Gyvenimo istorija (Life history). Mes jau dirbome su

Gyvenimo istorija slaugos namuose su pacientais, sergančiais demencija.

Pirma pristatėme Gyvenimo istoriją savo klientams auditorijoje. Metodą

pristatė Guðmunda, dienos mokymo centro personalo narė, dalyvavo 25

pratybų dalyviai. Dienos mokymo centras kiekvienam klientui padeda

konsultuojant kaip pradėti rašyti savo gyvenimo istoriją, kokius klausimus

galima kelti ir kokios yra metodo galimybės. Daugelis mūsų klientų teigiamai

žvelgė į galimybes ir norėjo pradėti projektą namie su šeima, bet dalis

susidomėjo informacija, nors neketino imtis veiklos. Mūsų tikslas – parengti

žmones keltis į slaugos namus su jau surašyta asmenine istorija, kurią galima

parodyti personalui. Tai naudinga pačiam asmeniui, ypač jei vyresnio amžiaus

asmuo praranda atmintį.

37

Italija - Palermo (Sicilija) daugiausiai TBD metodą taikė vyresnio amžiaus

žmonių slaugos namų mokytojas ir socialiniai darbuotojai, pasirengiant klientų

prisiminimų skaitmeninių interviu įkėlimui į Memoro. 13 klientų dalyvavo

biografinėse kelionėse ir “prisiminimų pratimuose” apie kasdienius dalykus:

religinės šventės, tradicinis proginis maistas, senojo Palermo gyvenimas,

darbo metai (pasitelkta pašto atvirutės ir piešimas apie rengimąsi šv. Juozapo

šventei).

Lietuva – Vilnius, 2014 m. rugsėjo menėsį ir 2015 m. spalio mėnesį trečio

kurso studentams (26 lietuvių grupė ir 13 užsienio studentų grupė)

studijuojantiems Socialinio darbo programą Mykolo Romerio universitete

buvo pristatytas Transkultūrinis Biografinis Darbas (tikslas, turinys ir veiklos).

Seminarai vyko sklandžiai, dalyviai dalinosi savo patirtimi ir jausmas, aktyviai

dalyvavo visose veiklose. Visi dalyviai pažymėjo, kad TBD stiprina teigiamą

savęs vertinimą ir kiekvieno asmenines kompetencijas. Todėl dirbdami su šiuo

metodu, besimokantieji ir praktikai patyrė optimizmą ir gyvybingumą.

Teigiama asmeninė būklė skatina priimti sprendimus mokytis ir kurti ateities

vizijas.

Silpnybės

Dalyvius gali blaškyti naujos patalpos ar žmonės. Pažįstamoje aplinkoje gana

lengvai formuojasi savimonė, jiems sekasi susitelkti ties tuo, ką jų klausia:

susitelkti ties savo pasakojimais, įsijausti į tarpasmeninius ryšius.

Organizacijose dirbantys kontaktiniai asmenys privalo būti labai gerai

informuoti. Vyresnio amžiaus asmenys dažnai labai pasikliauja savo globėjais.

Naujiems mokytojams, siūlantiems naujus dalykus gali kilti keblumų siekiant

atvirumo iš dalyvių, jei esamas personalas nesuteikia pasitikėjimo.

Pagrindinis probleminis momentas taikant TBW metodą ir jo technikas – nemalonių, traumuojančių prisiminimų, patirčių ir baimių provokacija ir atgaminimas. Tokiais atvejais sunku kontroliuoti ir valdyti situaciją.

TBD metodas apima kelias technikas, kur prašoma pasidalinti autobiografinėmis patirtimis ir labai asmeniniais dalykais. Todėl svarbu, kad tokia informacija liktų tik grupėje.

Dalijimasis asmenine informacija TBD metodo seminaruose galimas, jei

mokytojai skiria laiko ir išaiškina TBD metodo logiką, leidžia dalyviams pajusti

komfortą grupėje ir leidžia gilintis į TBW metodą.

38

Stiprybės

Atkuriamieji gebėjimai skatina komunikacinius. Bendravimas tarp dalyvių

tampa prasmingesnis ir sudėtingesnis ir dalyviai lengvai pereina nuo

formalaus bendravimo prie asmeniškesnio ir labiau empatiško bendravimo.

Atgaivinama asmens socializacija per kiekvieno individo pripažinimą ir

priėmimą.

Dalyvių savivertė labai išauga.

Jaunesni dalyviai demonstravo didelį susidomėjimą TBD metodu, jie dalijosi

vyresniųjų dalyvių patirtimi ir ją vertino.

Daugiakultūrinio mokymosi aplinkoje biografinio darbo metodo transkultūrinė

dimensija kelia susidomėjimą ir stimuliuoja grupės intelektualinį bendravimą.

Interviu gali paskatinti sudaryti bendrą veiklos planą sprendžiant realias

problemas ir įgyvendinant norus. Kyla gyvenimo kokybė ir gerovė.

Interviu iš dalies padeda reflektuoti apie asmenines ligos įveikimo strategijas.

“Labai ačiū, labai kviečiu Jus vėl užsukti!“. Dalyviai džiaugėsi ir didžiavosi, kad

savo namuose juos lanko personalas ir kad jie gali vėl šeimininkauti.

Taikant TBD dalyviai prisiminimuose grįžta į svarbius savo gyvenimo momentus, kad suvoktų situacijas, kuriose išmoko, suformavo ar ištobulino naujas žinias ar gebėjimus.

TBD padeda susikurti bendrumo jausmą ir gyvenimą naujoje socialinėje

aplinkoje.

Praktikuojančiam personalui ir studentams šis metodas pasirodė naudingas

darbe ir studijose.

Socialiniai darbuotojai ir studentai, taikydami metodą, įgavo žinių ir teigiamos

patirties.

Operatorius ir ekspertus dirbančius su vyresnio amžiaus asmenimis tikrai

sudomino siūlomi metodai todėl nebuvo sunku pakviesti juos į skirtingas

validacinio proceso veiklas.

Klientai, daugiausiai dienos centrų lankytojai, gali kviestis savo šeimos narius

arba sudaryti savo gyvenimo prisiminimų knygą.

39

Skaitmeninis interviu (MEMORO)

Atvejai ir patirtys

Memoro veiklos pristatytos per ES bendro partnerių personalo (kandidatų ir

asocijuotų narių) mokymus ir giliau ištirtos per šias pilotines pratybas:

Austrija - Gracas: iš viso veikloje dalyvavo 61 asmuo 5-iose pilotinėse grupėse

(12 modulių) ir individualiose veiklose namuose. 37 iš šios grupės dalyvavo du

kartus, 29 sutiko duoti individualius interviu ir juos įrašyti vaizdo ar garso

aparatūra. Juaniausias dalyvis gimė 1949, vyriausias - 1919. Rezultatai

publikuojami Austriškame Memoro puslapyje: http://www.memoro.org/at-

at/

Belgija - Briuselis, Euro-Idea ėmė interviu iš menininkės Francine Somers ir iš

šių interviu padarė 3 vaizdo įrašus, talpinamus į prisiminimų banką. Ponia

Somers noriai dalinosi savo gyvenimo potyriais ir prisiminimais, ji tvirtino,kad

jai labai svarbu perteikti šiuos duomenis kitoms kartoms.

Islandija – Reikjavikas, Hrafnista Memoro interviu suplanavo Oddur

Albertsson, interviu buvo imami mūsų mokymo centre. Oddur pristatė

projektą visiems mūsų centro dalyviams didelėje auditorijoje. Šios paskaitos

klausė apie 15 asmenų, po jos vyko diskusija apie prisiminimus ir senus laikus.

Vėliau Oddur ir du mokiniai ėmė interviu iš mūsų trijų klientų ir įrašė juos į

vaizdo įrašą.

Italija - Palermo (Sicilija) atlikę pratybas su 10 jaunų savanorių, interviu su

vaizdo įrašymu atlikome patys, nes slaugos namų gyventojai labiau pasikliovė

slaugos namų socialiniais darbuotojais ir dalinosi su jais prisiminimais ir

pasakojimais. Buvo išbandytas tikslinis stebėjimo įrankis ir juo kontroliuojami

pratybose dalyvaujantys vyresnio amžiaus dalyviai. Pasakojimai siejami su

kasdienėmis temomis: gimdymas namuose, Antro Pasaulinio karo metai ar

kaip sekėsi išgyventi atsiskyrimą su šeima dėl meilės nuotykio (Sicilietiškai

“fuitina”, “ nedidelis pabėgimas”).

Italija - Vičenca (Venetas), StudioCentro įtraukė į veiklas OASI fondą ir ASTER

TRE asociaciją, suorganizavę pratybas su Memoro ekspertu, jose dalyvavo

apie 30 dalyvių. OASI fondas MEMORO metodų bandymui įtraukė 3 skirtingus

vyresnio amžiaus žmonių centrus: Soave, San Bonifacio, Gazzo Veronese.

Įrašyti vaizdo interviu pagal šią programą tokiomis temomis: metai mokykloje,

pirmi metai darbe, vestuvės ir t.t. Vičencos savivaldybės dėka buvo įtraukti ir

kiti vyresnio amžiaus žmonėms skirti centrai – “Salvi Institutas” – kuriame

40

atlikti 3 video interviu ir patalpinti Memoro tinklapyje. Šiuose interviu

pagrindinai buvo kalbėta apie futbolo vaidmenį vyresnio amžiaus žmonių

gyvenime.

Lietuva - Vilnius Memoro metodas (tikslas, turinys ir procesas) buvo

pristatytas trečio kurso Socialinio darbo bakalaurams. Atlikę nedidelį interviu

imituojantį eksperimentą, studentai aptarė skaitmeninio interviu keblumus.

Studentams buvo skirti namų darbai - paimti interviu iš vyresnio amžiaus

asmens, gyvenančio senelių namuose ar privačiai. Ypač pabrėžta pilotinio

bandymo kokybė, tokie kokybiniai elementai, kaip vyresnio amžiaus asmens

refleksija (pateikta interviu iniciatoriui), žodinis grįžtamasis ryšys, pasidalintas

klasėje po interviu patirties, anketos imantiems interviu, diskusijos

tarpdalykinėse tikslinėse grupėse, dėstytojų MEMORO savarankiškos studijos,

mokymasis su instruktoriumi, pilotinis interviu, sėkmės ir probleminių

momentų analizė, tarpdisciplininis kolegų vertinimas.

Silpnybės

Jauni savanoriai, daugelis universitetų studentai, pirmenybę teikė studijoms ,

o ne nuolatiniam bendravimui su senyvais slaugos namų pacientais.

Asmenys, kurie vieni gyvena namuose, kritiškiau žiūrėjo į vaizdo įrašus ar

žiniatinklį, negu asmenys, kurie jau patiria globą.

Svarbu, kad techninės priemonės veiktų tinkamai ir tai ypač svarbu

duodantiems interviu. Garso įrašo problemas, su kuriomis susidūrėme pirmųjų

interviu metu, vėliau išsprendėme tik su specialia skaitmenine programa.

Įrašant interviu vietoje, kurioje yra ir kitų asmenų, būtina šią veiklą skelbti ir

nedalyvaujantiems projekte asmenims, pavyzdžiui, ant durų kabinti raštelius

su tekstu: ”Netrukdyti. Vyksta filmavimas.” Personalo prašome nenešioti

gėrimų nei maisto įrašo metu. O visų dalyvių prašome nekalbėtis tarpusavyje,

kol vyksta filmavimas.

Įvairūs asocijuoti asmenys gali ketinti nutraukti MEMORO veiklą, nes dėl

vaizdo įrašo iškyla privatumo problemos, taip ypač dažnai elgiasi senyvo

amžiaus asmenų giminės.

Kai kuriems studentams kilo problemų ieškant vyresnio amžiaus asmenų, sutinkančių dalyvauti skaitmeniniuose interviu.

41

Kai kuriems studentams iššūkiu tapo technologijos – vaizdo įrašo programinė įranga, nes tai buvo jų pirma įrašymo ptirtis.

Kadangi visi studentai tokiu metodu dirbo pirmą kartą, kai kurių interviu kokybė ne visai tenkina (kartais atsirasdavo šalutiniai garsai, kartais - ne itin geras klausiančiojo gebėjimas užmegzti kontaktą, paklausti tinkamą klausimą kokybiniam interviu, klausymo gebėjimai irgi tobulintini).

Rekomendacijos tolesnei veiklai šios: skirti ilgesnį laiką tinkamai pasirengti dirbti su technika ir patobulinti socio-psichologinius gebėjimus imant ir įrašant interviu; studentus reikia mokyti empatijos, atsižvelgiant į vyresnio amžiaus asmenų norą dalyvauti interviu.

Būtina kreipti dėmesį į interviu garso įrašo kokybę.

Organizacijose dirbantys kontaktiniai asmenys privalo būti labai gerai

informuoti. Vyresnio amžiaus asmenys dažnai labai pasikliauja savo globėjais.

Naujiems mokytojams, siūlantiems naujus dalykus, gali kilti keblumų, siekiant

atvirumo iš dalyvių, jei vietinis personalas nepadeda suformuoti pasitikėjimo.

Žmonės bijo kameros ir yra nedrąsūs. Jie nenori pasirodyti “kvaili” ir nesuprantą žiniatinklio. Jie bijo dėl medžiagos panaudojimo.

Stiprybės

Interviu Interviu metu galite prieiti prie bendro plano ar sprendimo dėl

iškilusios problemos ar norų įgyvendinimo. Šie sprendimai padeda pagerinti

gyvenimo ir gerbūvio kokybę.

Dažnos frazės: „taip, žinoma, mano vaikai jau tai yra girdėję!“/ Retos frazės:

„Kam tas gali būti įdomu“, „Nenoriu nieko tokiais dalykais apsunkinti!“, „Apie

tai nebuvo kalbama!“ / Niekada neištartos frazės: „Noriu Jums pasakyti kai ką,

ko niekam dar nesakiau. (“Tik prašau - ne prieš kamerą!”) – Dalyviai mielai

dalijosi dalykais, kurių nebūtų pasakoję kitomis aplinkybėmis.

Vaizdo įrašai visada buvo teigiamai vertinami. Personalas pastebėjo, kad

giminaičiai ypač džiaugėsi dėl savo mylimų senelių prisiminimų įrašo.

Projekto metu susiformavę kontaktai ir MEMORO atvėrė galimybes

tolesniems bendriems darbams kituose projektuose.

Atsidūrę prieš vaizdo kamerą, vyresnio amžiaus asmenys tikrai gali jus

nustebinti savo entuziasmu pasakajant apie savo gyvenimą.

Nors ir pasitaikė techninių problemų, tačiau visi pradėję interviu studentai jas pilnai įrašė.

42

Pasiūlyti įrankiai sudomino personalą ir ekspertus, dirbančius su vyresnio amžiaus asmenimis, todėl nekilo sunkumų kviečiant juos prisijungti prie įvairių projekto vykdymo veiklų.

Po visų patirčių, grįžtamasis ryšys buvo teigiamas. Žmonės pasakojo daug įdomių dalykų iš savo vaikystės ir gyvenimo. Jie vertino tai kaip teigiamus išgyvenimus ir didžiavosi tuo, kaip klostėsi gyvenimas.

43

Išvados ir tolesni žingsniai

Norime pasidalinti savo baigiamaisiais apibendrinimais ir idėjomis, kaip toliau

pritaikyti mokymo technikas kitose mokymo/si aplinkose, tikėdamiesi greitu laiku

sulaukti skaitytojų grįžtamojo ryšio atsiliepimų ir jų smalsumo, taikant mūsų

rekomenduotas veiklas.

Galime taip apibendrinti svarbiausius rezultatus, skirtus mūsų pagrindiniam

vartotojui:

Gebėjimų tobulėjimas ir verbalinės galios prisidėjo prie senjorų stumtelėjimo iš

izoliacijos, sustiprino pasitikėjimą savimi ir grupėse pasėjo savitarpio pagarbos

dvasią.

Dviejų tipų dalyviams įvairių kartų apjungimo aspektas itin reikšmingas, toks

bendravimas suteikė naujų žinių jaunesnės kartos dalyviams ir gyvenimo patirties

vertingumo supratimą vyresnės kartos atstovams, atvesdamas juos į platesnį

bendravimą.

Abipusiškai prasmingas bendravimas tarp jaunų ir vyresnio amžiaus žmonių, tarp

vietinių bendruomenių ir atvykėlių daro didelį poveikį socialiniam vienumui

(vienas studentas pasakė: “tai naudinga abiem pusėm – vyresnei ir jaunesnei

kartoms.”)

Ramioje aplinkoje lengviau kalbėtis apie patirtis, ypač jei jos buvo ar tebėra

sunkios. Tai pasakytina ir apie seniai pamirštus išgyvenimus.

Dažnai svyresnio amžiaus žmonės vienas kito gerai nepažįsta, nors kai kurie

susitinka kasdien. Apvalaus stalo bendravimas labai padeda užmegzti kontaktus

vienam su kitu ir pagerinti verbalinį bendravimą.

Pasidalinimas prisiminimais, “gyvenimo istorijos” veiklos ar MEMORO, suteikia

klientams svarumo. Dalindamiesi savo pasakojimais su kitais jie nušvinta nuo

šios patirties ir jaučia pasidižiavimą.

Logopedės Antonellos Dessi, išorės ekspertės nuomone, trijų metodų

veiksmingumas yra:

APP: smegenų aktyvinimas, dešiniojo pusrutulio plastiškumas – APP metodas yra

labai efektyvus aktyvinant dėmesio centrus, gerinant kognityvines ir išraiškos

funkcijas – girdėjimas yra ausies funkcija (pasyvus priėmimas), klausymas yra

kognityvinė funkcija. Klausymosi metodas, teikiamas APP, pažadina

psichologinius aspektus, kurie įtraukia gebėjimą analizuoti ir emocionaliai valdyti

informaciją. Terapinis efektas: nerimo sumažėjimas, energijos atsiradimas,

44

klausymosi įgūdžių pagerėjimas, dėmesio ir atminties vystymas, noras

komunikuoti, kurti (dešinysis pusrutulis).

TBD: Asmenybės stiprinimas – paskatinimas rasti asmeninius mokymosi

sprendimus - Atkūrimas asmens tapatumo istorijos – Nuraminimas nerimo,

kuomet įtraukiami ligonis ir šeima - Skatinimas bendros gerovės jausmo –

Stimuliavimas atminties ir dėmesio – Skatinimas dalyvauti vyresnio amžiaus

žmones ir slaugytojus – Sumažinimas priežiūros naštos – Tiesioginis asmens

įtraukimas, aktyvinimas dėmesio sistemos, kas yra atminties pagrindas –

paskatinimas šeimos dalyvavimo – grupinio darbo veiksmingumas – Gerinimas

psicho-emocinės aplinkos.

Memoro skaitmeninių interviu pagrindiniai elementai yra: išlaikyti pačius

pagrindinius elementus biografinio metodo, aktyvus įtraukimas jaunų žmonių ir

socialinių darbuotojų į kartų apsikeitimą ir įsipareigojimą bendruomenėje,

skatinimas dirbančiųjų pasiūlyti naujas idėjas, įskaitant ir kompiuterių pagalba,

kurios suteiktų galimybę jauniems ir vyresniems pasidalinti nauja patirtimi.

Pagrindiniai pasiekimai skirti mūsų tikslinei grupei dirbantiems praktikams ir

studentams šie:

Personalas ir mokytojai demonstravo motyvaciją suteikti savo profesinei

veiklai naują postūmį naujais metodais ir technikomis, papildant jau turimas

kompetencijas.

Mokytojai pastebėjo trijų metodų (APP, TBD ir Memoro) darnos efektingumą

ir kartų bendravimo rezultatyvumą suaugusių mokyme, vyresnio amžiaus

žmonės priartėjo prie socialinių ir technologinių evoliucijų ir labiau integravosi

į pakitusią visuomenę.

Personalui patiko jiems siūlomos veiklos. Dėl išteklių stygiaus jiems dažnai

tenka apsiriboti tik slauga.

Austrijos personalas išreiškė norą sukurti savo puslapį MEMORO duomenų

bazėje, kad toliau galėtų savarankiškai administruoti veiklas, o du projekte

dalyvavę mokytojai ir toliau taikys INNOMEC sukurtas paslaugas savo

profesinėje karjeroje.

Studentai iš Lietuvos pažymėjo: o jiems buvo įdomu klausytis vyresnio amžiaus žmonių ir redaguoti

skaitmeninius interviu (jie vertino tai kaip autentiškus ir inovatyvius mokymo/si metodus).

45

o jie pabrėžė, kad įrašant skaitmeninį interviu, jiems tapo akivaizdžiau, kad vyresnio amžiaus asmenį reikia gerbti ir vertinti kaip unikalų individą.

o jie akcentavo, kad jų komunikavimo, klausymo ir kalbėjimo gebėjimai itin svarbūs užmezgant kontaktus su vyresnio amžiaus asmenimis ir dirbant gerontologinį socialinį darbą.

o jie pažymėjo, kad jie su malonumu tęstų darbą su vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo pasakojimais ateityje.

Socialiniai darbuotojai, pirmą kartą įsitraukę į tokią bendro mokymosi aplinką, pastebėjo profesinių žinių augimą; komandinio darbo sėkmingumą; naujų metodų įsisamoninimą; geresnius santykius su pacientais.

Audio-Psycho-Fenologijos metodą galima taikyti individualiam gydymui, jei

asmens ypatingieji poreikiai nesuderinami su grupės darbu. Jei vyresnio amžiaus

asmenys lengvai ar jau giliai paveikti Alzheimerio ar demencijos - individualus

mokymas – neišvengiamas. Tačiau mūsų pilotinio bandymo metu šis metodas

nebuvo tikslingas.

Mokantis naujų dalykų žmonės suartėja, svarbu tai patirti kasdieniame gyvenime, tiek klientams, tiek personalui. Rekia išeiti iš komforto zonos, neatsižvelgiant į savo metus!

Didžiausi pasiekimai vietos bendruomenėse šie:

Visą gyvenimą trunkančio mokymosi programa išryškėjo teritorinėje sklaidoje,

naujų institucinių ir politinių sprendimų priėmėjų kontaktų formavimesi.

Sprendimus priimantiems asmenims parodyta daugiakultūriškumo ir kartų

bendrumo aspekto svarba, solidarumo tarp senjorų ir atvykėlių reikšmingumas,

naujų perspektyvų galimybės atsižvelgiant į faktinius duomenis.

Vietos valdžios institucijų, gerbūvio ir socialinės harmonizacijos institucijų jautrus

reagavimas į piliečių socialines reikmes labai parėmė projektą įvairiose šalyse.

Nors mes turime paminėti ir vieną vadovą iš ECC, laimei tai atskiras atvejas, kuris

suabejojo mokytojų poreikiu EEC!

Projekto metu atlikti stebėjimai leidžia mums siūlyti šias rekomendacijas:

Nuolatinė uždara ar atvira institucinė sklaida ir visų politinių kontaktų

intensifikacija daug lemia siekiant plataus visą gyvenimą trunkančio mokymosi

programos įgyvendinimmo vietoje ir Europiniu mastu.

Susidūrus su visuomene, kurioje auga vyresnio amžiaus ir migrantų populiacija,

tokio tipo bendravimas tampa veikiančiu modeliu, siejančiu įvairias kartas ir

kultūras.

46

Reikia laiku kalbėti apie planus ir sąvokas. Pokalbiai su globėjais ir profesionalais,

planuojami prieš veiklas. Taip pat reikia kalbėtis apie naudojamas priemones.

Tokie pokalbiai lengvina bendradarbiavimą.

Svarbu tiek profesionalams, tiek mokytojams išlikti lanksčiais ir reaguoti į vietines

aplinkybes, grupės dydį ir individualius dalyvių poreikius, pritaikant planus ir

metodus. Tai reiškia, kad griežtas planavimas, numatyti rezultatai ar išankstinės

nuostatos dėl vykdymo eigos ir temos gali tapti didžiuliu trukdžiu.

Kita vertus, empatija padeda žmonėms atsipalaiduoti ir atsiverti. Lengva įtampa

interviu pradžioje pradingsta kai abu interviu partneriai suvokia, kad juos gerbia ir

kad jų biografijų klausomasi su susidomėjimu, be išankstinio vertinimo,

nuvertinimo ar net smerkiant.

Labai rekomenduojama prieš susitikimą iš anksto susižinoti apie patalpas

(apšvietimą, dydį, triukšmą, papildomas patalpas įrašui).

Patariame dirbti nedidelėse grupelėse apie 5 žmones.

Dalyvių parengimas atliekamas globėjų – labai svarbus teigiamam veiklos

įgyvendinimui.

Būkite lankstūs! Atsižvelgiant į aplinką ir dalyvius siūlykite ką nors naujo.

Bandykite ir vėl bandykite. Planuokite realistiškai.

Pasidalindami patirtimis su kitomis Europinėmis organizacijomis, skleidžiate

informaciją apie savo pačių praktinį ir profesinį vaidmenį, rodote koleginio

bendravimo efektyvumą.

Tokios iniciatyvos labai motyvuoja ir skatina darbo kokybę.

Teisinės ribos, organizacinės struktūros ir socialinis valdymas, tikrai turi svarbos

skatinant socialines inovacijas svyresnio amžiaus asmenų globoje.

Turime pastebėti, kad pasitaiko atvejų, kai socialinių darbuotojų teisių nepaisoma,

darbo aplinka gausi įtampos, todėl Europinių projektų poveikis, partnerystė,

profesionalų pastangos teliks trumpalaikiu pokyčiu ir tesiribos į projektą įsirašiusio

asmens patirtimi.

Būdami suaugusių mokymo bendruomenės nariai, mes suvokiame riziką ir mes

tikriausiai pralaimime vieni stoję už “aplinkos” gerinimą, kaip gerosios patirties

pavyzdys būtų partneris Hrafnista organizacija Islandijoje. Tik bendras vietos salygų

pagerinimas lygiagrečiai skatina socialines inovacijas, ypatingai šiuo krizių

laikotarpiu, kuomet nauji būdai ir sprendimai turi būti įdiegti į aukštos kokybės

socialinės priežiūros sąlygas.

47

Siekiant visiems veikėjams Europos regionuose suteikti vienodas galimybes dar

tenka daug ką nuveikti. INNOMEC siūlo savo indėlį ir viliasi, kad jis bus naudinga.

Laukiame Jūsų komentarų! [tai siejama su mūsų Klausimynu N°5 Innomec.eu].

48

Literatūra

Austrija

Das Bundesministerium für Arbeit, Soziales und Konsumentenschutz hat daher in den letzten Jahren zur Umsetzung des lebenslangen Lernens für ältere Menschen vielfältige Aktivitäten in den Bereichen Grundlagenforschung, Erhebung von Good practice-Modellen, Information und durch die Förderung von Modellprojekten gesetzt. Die Ergebnisse stehen Ihnen als Download zur Verfügung: http://www.sozialministerium.at//site/Soziales/Seniorinnen_und_Senioren/Lebenslanges_Lernen/ (Stand 31. Oktober 2015)

Haring, Solveig/Bacher, Herta (2014): DIDAKTIK LEITFADEN für die Bildungsarbeit mit älter werdenden Frauen und Männern. BMASK. Online: http://www.sozialministerium.at//site/Soziales/Seniorinnen_und_Senioren/Lebenslanges_Lernen/ (Stand: 31. Oktober 2015)

Kolland, Franz (2007): Lernbedürfnisse und Lernarrangements von älteren Menschen. Endbericht. Wien.

Kolland, Franz (2009): Bibliographie zur Bildung im Alter / Geragogik. Online: http://www.bmask.gv.at/site/Soziales/Seniorinnen_und_Senioren/Lebenslanges_Lernen/ (Stand: 31. Oktober 2015).

Kolland, Franz (2015): Neue Kultur des Alterns. Forschungsergebnisse, Konzepte und kritischer Ausblick. Online: http://www.bmask.gv.at/site/Soziales/Seniorinnen_und_Senioren/Lebenslanges_Lernen/ (Stand: 31. Oktober 2015).

Ruhe, Hans Georg (2007): Methoden der Biographiearbeit. Lebensspuren entdecken und verstehen. 3. Aufl. Weinheim u.a.

Siebert, Horst: Bildung im Alter (2011) In: Magazin erwachsenenbildung.at. Das Fachmedium für Forschung, Praxis und Diskurs. Ausgabe 13, Beitrag 3. Online: http://erwachsenenbildung.at/magazin/archiv.php. (Stand 31. Oktober 2015)

Waxenegger, Andrea namens der Projektgruppe Lernen im späteren Lebensalter (Hg.) (2011): Lernen und Bildung im späteren Lebensalter. Leitlinien und Prioritäten 2020. Graz.

Belgija

The mismatch negativity (MMN) in basic research of central auditory processing:

A review R. Näätänen, P. Paavilainen, T. Rinne, K. Alho Clinical Neurophysiology

118 (2007) 2544-2590, Elsevier

49

Plasticity and Signal Representation in the Auditory System, Jozef Syka, (Editor)

Springer, 2003

Detection of change - Event-Related Potential and fMRI Findings, John Polich,

(Editor) Springer, 2003

Perception-Based Data Processing in Acoustics

Application to Music Information Retrieval and Psychophysiology of Hearing,

Bozena Kostek, (Editor) Springer, 2005

Auditory Signal Processing Physiology, PsycoAcoustics and Models, Daniel

Pressnitzer, Alain de Cheveigné (Editors) Springer 2003

Cochlear Mechanics Introduction to Time Domain Analysis of the Nonlinear

Cochlea, Hendrikus Duifhuis, (Editor) Springer, 2012

Perceptual Coherence: Hearing and Seeing, Stephen Handel, Oxford University

Press, 2006

Psychoacoustics, Facts and Models, Hugo Fastl, Eberhard Zwicker, (Editor)

Springer, 2007

Foundations in Evolutionary Cognitive Neuroscience, Steven M. Platek, Todd K.

Shackelford (Editors) Cambridge University Press, 2009

Explaining the Brain, mechanism and the mosaic unity of neuroscience, Carl F.

Craver, Clarendon Press - Oxford, 2007

L’Oreille et la voix, Alfred Tomatis, Éd. Robert Laffont, 1995

L’Oreille et le Language, Alfred Tomatis, Éd. Seuil, 1991 L’écoute c’est la vie, Patrick de la Roque, Éd. Juvence, 2007

Islandija

Kitwood, Tom (1997): Ný sýn á Heilabilun. JPV. Reykjavík.

Mörstad, Karen Sofie (1997): Karen – Í viðjum Alzheimers, þýdd af Bergþóru

Skarphéðinsdóttur og Guðmundi Þorsteinssyni. FAAS. Reykjavík.

Svavarsdóttir, Anna Elín : Online: http://www.lifssaga.is (1.november 2015)

Verity, Jane (2008): Að endurvekja lífsneistann hjá fólki með heilabilun, þýdd af

Ingibjörgu Pétursdóttur. FAAS. Reykjavík.

Ýmsar upplýsingar á heimasíður Hrafnistu: http://www.hrafnista.is (1.november

2015)

Ýmsar upplýsingar af heimasíðu Landlæknis Íslands:

http://www.landlaeknir.is/tolfraedi-og-rannsoknir/ (1.november 2015)

50

Ýmsar upplýsingar af heimasíðu Velferðarráðuneytis Íslands:

http://www.velferdarraduneyti.is/malaflokkar/malefni_aldradra/Almennt/nr/44

17 (1.november 2015)

Italija

Transcultural Biography Work for Adult Education. A Manual. Authors and editors: the partners of Realize Grundtvig Multilateral Project 2010 of the Lifelong learning Programme (Italian, German, Lithuanian, Turkish and English), October 2012

L’assistenza agli anziani non-auto-sufficienti in Italia. 4° Rapporto. Tra crisi e ripartenza. Network for the non-self-sufficiency, Maggioli Editore, 2013

PASSI d’Argento (Progressi delle Aziende Sanitarie per la Salute in Italia) pilot project: towards a national surveillance system on population aged over 64. Istituto Superiore di Sanità, Edited by the Coordinating Technical Group of PASSI d’Argento and Paola Luzi 2013, ix, 211 p. Rapporti ISTISAN 13/9 (in Italian)

Senilità. L’arte di reinventarsi in un presente ormai dilatato. M. Fornarola, Ed. S.e.r.a.f.i.no srl, dicembre 2014

L’età adulta. Teorie dell’identità e pedagogie dello sviluppo. D. Demetrio, Ed. Carocci, giugno 2003

L’ultimo quaderno. José Saramago, Ed. Feltrinelli, aprile 2015 Lietuva

Mikulionienė S. Socialinė gerontologija. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto

leidybos centras, 2011.

Mikulionienė S. Kartų dialogo ypatumai senėjančioje visuomenėje. Kartų knyga.

Europos komisijos atstovybė Lietuvoje. Vilnius: Standartų spaustuvė, 2012. 24-43

Ministry of Social Welfare and Labour of the Republic of Lithuania. Social Map of

Lithuania. Electronic issue, available at

http://www.socialiniszemelapis.lt/index.php?451882645

Ministry of Social Welfare and Labour of the Republic of Lithuania. 2015. The

Social Report 2014-2015. Vilnius. Electronic issue, available at

http://www.socmin.lt/lt/socialinis-pranesimas.html

Statistics Lithuania, 2014. Elderly people in Lithuania. Vilnius. Electronic issue,

available at https://osp.stat.gov.lt/en/statistikos-leidiniu-katalogas

Statistics Lithuania, 2014. Information on social services, 2013. Vilnius. (In

Lithuanian) Electronic issue, available at https://osp.stat.gov.lt/en/statistikos-

leidiniu-katalogas

51

Statistics Lithuania, 2014. Social protection in Lithuania, 2013. Vilnius. Electronic

issue, available at https://osp.stat.gov.lt/en/statistikos-leidiniu-katalogas

Socialinė atmintis, minėjimai ir užmarštys. E. Krukauskienė, I. Šutinienë, I.

Trinkūnienė, A. Vosyliūtė, Anelė, Vilnius 2003

Biografinis metodas: dvi teorinės metodologinės kryptys. S. Kraniauskienė,

SOCIOLOGIJA. Mintis ir veiksmas. Klaipėdos universitetas, Socialinių

tyrimų/sociologijos istorijos centras 3/4, pp. 78–90, 2000

Transcultural Biography Work for Adult Education. A Manual. Authors and editors: the partners of Realize Grundtvig Multilateral Project 2010 of the Lifelong learning Programme (Italian, German, Lithuanian, Turkish and English), October 2012

Mokymosi negalios: skirtingi teoriniai požiūriai ir psichologinės pagalbos būdai E. Rimkutė, M. Dovydaitienė PSICHOLOGIJA. 2011

Žemaitaitytė I., Mikulionienė S.; Dromantienė L. The possibilities and limitation of transcultural biography work: Lithuanian case // SHS Web of Conferences : proceedings: 4th international interdisciplinary scientific conference. Society. Health. Welfare: Riga, Latvia, November 22–23, 2012. Les Ulis Cedex : EDP Sciences, 2014, ISBN 9782759816392. Vol. 10 (2014), P. 1-6. [DOAJ] [M.kr. 07S]

Zemaitaityte I. Educational activities for older adults development in Lithuanian

social care institutions. Society, integration, education : proceedings of the

international scientific conference, 20015. Rezekne: Rêzeknes Augstskola. p. 300-

307.

Europinės ir tarptautinės nuorodos

Eurostat. 2014. EUROPOP2013. European Population Projections, base year 2013. Retrieved from http://ec.europa.eu/eurostat/data/database?node_code=proj [extracted on 2015.11.03]

Eurostat. 2015a. Life expectancy by age and sex [demo_mlexpec]. Retrieved from http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do [extracted on 2015.11.03]

Eurostat. 2015b. Populationon 1 January by five years age group and sex [demo_pjangroup]. Available at http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do [extracted on 2015.11.03]

HelpAge International, 2013. Global AgeWatch Index 2013: Insight report, London. Retrieved from http://www.helpage.org/global-agewatch/reports/global-agewatch-index-2013-insight-report-summary-and-methodology/

52

HelpAge International, 2015. Global AgeWatch Index 2015: Insight report, London. Retrieved from http://www.helpage.org/global-agewatch/reports/global-agewatch-index-2015-insight-report-summary-and-methodology/

United Nations Population Fund (UNFPA), 2012. Ageing in the Twenty-First

Century: A Celebration and a Challenge. New York, and HelpAge International,

London. Retrieved from:

http://www.unfpa.org/publications/ageing-twenty-first-century

World Health Organisation - What is an age-friendly world? It is a place that

enables people of all ages to actively participate in community activities. […]:

https://extranet.who.int/agefriendlyworld/

World Health Organisation – Report 2015:

http://www.who.int/ageing/events/world-report-2015-launch/en/

WHO Global Network of Age-Friendly Cities and Communities –

http://www.who.int/ageing/projects/age_friendly_cities_network/en/

Belfast Age Friendly http://www.makinglifebettertogether.com/age-friendly/

53

Projekto partneriai

Speha Fresia Cooperative Company (Projekto Koordinatorius, IT)

Speha Fresia yra kooperatinė įmonė, aktyvi mokymosi visą gyvenimą, rinkos aktyvinimo politikos, vietos paramos plėtros ir socialinių tyrimų srityse, integruojanti savo profesines kompetencijas su vietinių ir privačiųjų institucijų tinklais. Įmonė yra licencijuota institucija, konsultuojanti ir vykdanti mokymus Latium ir Sicilijos regionuose.

inspire – Verein für Bildung und Management (AT)

inspire yra ne pelno siekiant organizacija, dirbanti švietimų, kultūros ir darbo rinkos profesionalų sąvokų ir produktų srityse. Mes siekiame suburti skirtingus žmones, skirtingas kompetencijas ir naujoviškus požiūrius į projektus, siekiant geriausių rezultatų.

Euro Idea (BE)

Euro-idėja yra ne pelno organizacija, įkurta 1994 metais Liuveno katalikiškojo

universiteto absolventų, baigusių politikos ir suaugusiųjų švietimo mokslus.

Organizacijos tikslas yra skatinti suaugusiųjų mokymą/si, remiantis

psychopedagogikos principais. Ypatingas dėmesys skiriamas įsitraukimo į mokymąsi

motyvacijai, naujų žinių ir kompetencijos įgijimui.

Mykolas Romeris Universite (LT)

Mykolo Romerio universitetas (MRU) – viešoji įstaiga, tarptautinė aukštoji mokykla

Šiaurės Europoje, kasmet sulaukianti didelio būrio kūrybingo ir intelektualaus

jaunimo. Universitete studijuoja apie 18 000 studentų. Išskirtinis jų bruožas – rimta

motyvacija ir įžvalgumas, renkantis studijas. Mykolo Romerio universitetas plėtoja

tarptautiškumą, suvokdamas save kaip pasaulio ir Europos mokslo bei studijų rinkos

dalyvį.

54

Hrafnista – Continuing Care Communities (IS)

Hrafnista yra nuoseklias globos paslaugas teikianti bendruomenė, vienijanti keturis

vyresnio amžiaus žmonių globos namus. Apie 600 žmonių gyvena Hrafnistoje.

Namai yra valdomi „Jūrininkų dienos Tarybos“. Pradžioje Hrafnista namai buvo

skirti į pensiją išėjusiems jūrininkams ir jų žmonoms, bet dabar jie yra atviri visiems,

kuriems reikalingos globos ir slaugos paslaugos jų vėlyvame amžiuje. Hrafnista teikia

aukštos kokybės slaugos ir sveikatos priežiūros, reabilitacijos paslaugas ir siūlo

socialinę veiklą. Hrafnista pagrindinis principas yra puoselėti globos namų gyventojų

teises priimti sprendimus, susijusius su jų priežiūra ir globa, bei jų teises apsispręsti

kokiu mastu jie dalyvauja globos namų gyvenime.

Studio Centro Veneto (IT)

StudioCentro Veneto (SCV) yra mokymo ir konsultavimo įmonė, įkurta Toni Brunello

1968 Vicenzoje. Ji siūlo kokybiškas paslaugas smulkaus ir vidutinio dydžio įmonėms,

valstybinėms ir privačioms įstaigoms šiose srityse: mokymosi, bendrojo valdymo,

kokybės metodų, rinkodaros ir, visų pirma, verslo perdavimo procesų (mokslinių

tyrimų, mokymo, pirmosios pagalbos ir nuolatinio konsultavimo), siekiant nuolatinio

naujų žinių valorizavimo, ir know-how, kurį Vyresnieji verslininkai turi perduoti

Jauniesiems verslininkams.

55

INNOMEC ŽODYNĖLIS

Terminas Apibrėžimas Nuoroda

Aktyvus senėjimas

Aktyvus senėjimas yra procesas, kurio metu optimizuojamos galimybės sveikatos, dalyvavimo ir saugumo srityse gerinant tos amžaius grupės žmonių gyvenimo kokybę. Aktyvus senėjimas taikomas tiek ir individams, tiek ir grupėms. Tai leidžia žmonėms realizuoti savo potencialą fizinės, socialinės ir psichinės gerovės srityse, dalyvauti visuomenės gyvenime, atsižvelgiant į jų poreikius, norus ir gebėjimus, tuo pačiu užtikrinant jiems tinkamą saugumą ir globą, kai jie reikalauja pagalbos.

Active Ageing: A Policy Framework. A contribution of the World Health Organization to the Second United Nations World Assembly on Ageing, Madrid, Spain, April 2002. http://whqlibdoc.who.int/hq/2002/WHO_NMH_NPH_02.8.pdf

Aktyvus senėjimas yra apie mūsų gyvenimo pasikeitimus, kuomet mes gyvename ilgiau, esame geresnės sveikatos ir siekiame išnaudoti šias galimybes. Praktiškai tai reiškia, kad laikantis sveiko gyvenimo būdo, dirbama ilgiau, išėjimas į pensiją yra vėlesnis ir išėjus į pensiją, išlaikomas aktyvumas.

“New Paradigm in Ageing Policy”, European Commission, http://ec.europa.eu/employment_social/soc-prot/ageing/news/paradigm_en.htm

Gebėjimas pasinaudoti

Momentas, kai suaugęs atitinka pasirinktas programas ar paslaugas, grindžiamas pasiekimų rezultatais. Vertinimas pagal OAEL gali būti naudojamas nustatyti "Galimybes naudotis" ir gali sukelti asmens priėmimą ar atmetimą, dėl programų ar paslaugų, grindžiamų vertinimo balais.

Adult Education, Glossary, http://www.doe.virginia.gov/instruction/adulted/glossary.shtml

56

Terminas Apibrėžimas Nuoroda

Suaugusiųjų švietimas

Suaugusiųjų švietimo paslaugos po vidurinės mokyklos, teikiamos asmenims: kurie yra sulaukę 16 metų amžiaus; kurie nelanko vidurinių mokyklų; kuriems trūksta pagrindinių švietimo

įgūdžių, kad jie galėtų efektyviai funkcionuoti visuomenėje ;

kurie neturi vidurinio mokslo diplomo arba jam lygiaverčio pripažinto diplomo ir kurie negeba skaityti arba rašyti anglų/užsienio kalba.

Glossary of Adult Education Terms, http://www-tcall.tamu.edu/docs/04esguide/glossary.htm

Diskriminacija dėl amžiaus

Netinkams elgesys (socialinis spaudimas, teisių apribojimas) su įvairaus amžiaus (jaunais, vidutinio ir vyresnio amžiaus) žmonėmis, grindžiamas amžiaus stereotipais.

Mikulionienė S. 2011. Socialinė gerontologija. Vadovėlis. Vilnius: Mykolo Romerio leidybos centras. [Social gerontology: textbook]

Amžiaus normos

Su amžiumi siejamos elgesio taisyklės, lūkesčiai ir standartai, reguliuojantys žmonių tarpusavio sąveiką. Amžiaus normos apibūdina tam tikram amžiui (ne)leistinus ar (ne)pageidaujamus vaidmenis.

Mikulionienė S. 2011. Socialinė gerontologija. Vadovėlis. Vilnius: Mykolo Romerio leidybos centras. [Social gerontology: textbook]

Vertinimas

Besimokančiųjų pažangą matuojantys metodai, įskaitant valstybių narių patvirtintais vertinimais, personalo vertinimu ir besimokančiųjų savęs vertinimu.

Adult Education, Glossary, http://www.doe.virginia.gov/instruction/adulted/glossary.shtml

57

Terminas Apibrėžimas Nuoroda

Distancinis mokymasis

Distancinis mokymasis yra charakterizuojamas: Vietos ir / ar laiko atstumas tarp

mokinio (-ių) ir instruktorius. Naudojimas standartizuotų mokymo

programų. Taikomos švietimo ar mokymo

technologijos bent viename iš šių keturių kategorijų:

Kompiuterinės technologijos, tokios kaip internetas ar CD-ROM.

Video Technologijosy, tokios kaip video konferencijos, Kabelinė, palydovinis ryšys ir vaizdo įrašai.

Audio grafinės Technologijos, tokios kaip radijas ir garsiajuostės.

Telefonų Technologijos, tokios kaip telekonferencijos.

Tutoriaus parama, įskaitant pagalbą su turiniu ir pagalbą su technologijomis, on-line, telefonu arba asmeniškai.

Adult Education, Glossary, http://www.doe.virginia.gov/instruction/adulted/glossary.shtml

Edukacinės veiklos

Edukacinės ar mokymų veiklos; veiklos, kuriose perteikiamos žinios ir gebėjimai;

http://dictionary.reference.com/browse/educational+activity

Kartos

Kartų sąvoka yra plačiai naudojama skirtingais būdais:: Amžiaus grupės ar individai

nustatytais gyvenimo etapais, tokiais kaip jaunas, suaugęs ar vyresnio amžiaus;

istorinės kartos, kurios apibrėžiamos kaip gimimo kohortos su tam tikromis savybėmis (pvz. Vaikų Bumo karta);

šeimos kartos – tai šeimą sudarantys vaidmenys (pvz. seneliai, tėvai, vaikai, anūkai).

Hagestad, G.; Uhlenberg, P. 2007. The Impact of Demographic Changes on Relations Between Age Groups and generations: A Comparative perspective. Schaie, K.W.; Uhlenberg, P. (Eds.) Social Structures: Demographic Change and the Well=Being of Older Adults. Springer Books, New York, p. 239-261.

58

Terminas Apibrėžimas Nuoroda

Gerontologija

Gerontologija yra multidisciplininis mokslas, analizuojantis amžių iš biologinės, psichologinės ir socialinės perspektyvos.

Phillips, Judith; Kristine Ajrouch, and Sarah Hillcoat-Nalletamby. Key concepts in social gerontology. London: Sage Publications, 2010. p. 118.

Sveikata/ Aktyvus

senėjimas

Aktyvus sėnejimas yra procesas, optimizuojantis galimybes fizinei, socialinei ir protinei sveikatai, įgalinant vyresnio amžiaus žmones būti aktyvia visuomenės dalimi be diskriminacijos ir mėgaujantis nepriklausoma ir gera gyvenimo kokybe.

Healthy Ageing, EU-funded project 2004 – 2007, http://www.fhi.se/Documents/English/International/conference-documentation/Healthy-ageing-project.pdf

Aktyvus senėjimas yra apibrėžiamas kaip nuolat vykstančios veiklos ir poelgiai, padedančios sumažinti ligų riziką ir padidinančios psichinę, emocinę ir protinę sveikatą.

www.seniors.gov.au, http://www.seniors.gov.au/internet/seniors/publishing.nsf/Content/Healthy+ageing

Savarankiškas gyvenimas

Gyvenimas namuose savarankiškai, be nuolatinės pagalbos poreikio.

A Glossary of Terms for Community Health Care and Services for Older Persons, Ageing and Health Technical Report, Volume 5, WHO Centre for Health Development, 2004. http://whqlibdoc.who.int/wkc/2004/WHO_WKC_Tech.Ser._04.2.pdf

Individualus senėjimas

Tai procesas, kuriame individai akumuliuoja metus ir vis didesnius patirties pokyčius jų biologiniame, socialiniame ir psichologiniame veikime skirtinguose amžiaus tarpsniuose.

Phillips, Judith; Kristine Ajrouch, and Sarah Hillcoat-Nalletamby. Key concepts in social gerontology. London : Sage Publications, 2010. p. 12.

59

Terminas Apibrėžimas Nuoroda

Mokymosi veiklos

“Veiklos , organizuotos individo, siekiant pagerinti jo/jos žinias, įgūdžius ir kompetencijas”. Du pagrindiniai kriterijai, atskiriantys mokymosi veiklas nuo nesimokymo veiklų, yra: veikla turi būti tikslinė (kaip

priešingybė atsitiktiniams mokymams), todėl veikla turi iš anksto nustatytą paskirtį;

veikla, organizuota tam tiktu būdu, gali būti organizuota pačio besimokančiojo; ji paprastai apima informacijos perdavimą platesne prasme (idėjos, žinios, strategijos).

Classification of Learning Activities – Manual. European Communities, 2006.

Vyriausio amžiaus

piliečiai / “Ketvirtas Amžius”

Vyriausio amžiaus senjorai yra grupė žmonių, kurie tradiciškai vadinami seniausias žmonėmis. Jie yra tokiame jų gyvenimo etape, kai jų fizinai, protiai ir socialiai gebėjimai ir įnašai visuomenei po truputi mažėja. Šią grupę sudaro aštuoniasdešimtmečiai ir devyniasdešimtmečiai asmenys. Mes kalbame apie „Vyriausius senjorus“ arba „ketvirtą amžių“. Ketvirtas amžius yra charakterizuojamas didėjančio silpnėjimo. Tai natūralus senėjimo procesas, susijęs su vis silpnesne sveikata ir praradimu galimybės įveikti ligas ir socialines problemas. Senasis amžius baigiasi asmens mirtimi.

Text Analysis Report (V2.10), “Technology and the Elderly in the Popular Media,” SENIOR project, Deliverable D1.2, pg 9. http://globalseci.com/wp-content/uploads/2009/02/d12-text-analysisreport2. pdf

60

Terminas Apibrėžimas Nuoroda

Vidurinysis amžius

Termino “vidurinysis amžius” koncepcija buvo populiari 1960-tais metais, kumet apibrėžė amžių tarp suaugystės (30-40 metų) ir išėjimo į pensiją (maždaug 65 metai ir vyresni). “Išplėstas vidurinysis amžius” dabar yra sąvoka, bendrai naudojama apibrėžiant tęstinumą šio laikotarpio, bet pasikeičiant aplinkybėms (pvz., pensija). Išplėsto viduriniojo amžiaus metu, pagrindinės fizinės ir protinės galimybės lieka nepakitusios, nors asmuo ir sensta ir palaipsniui prisiima vaidmenį vyresnio amžiaus piliečio.

“Ethics of e-Inclusion of Older People,” SENIOR Discussion Paper No. 2008/01, April 2008, http://www.cssc.eu/public/Ethics%20of%20e-Inclusion%20of%20older%20people%20- %20Bled%20%20Paper.pdf

Gyvenimo kokybė

tai yra „ individualus suvokimas jo ar jos pozicijos gyvenime, kontekste kultūrinės ir vertybių sistemos, kuriame jie gyvena, santykyje su jų tikslais, viltimis ir standartais. Žmonių gyvenimo kokybė didžiąja dalimi lemiama jų gebėjimu išlaikyti savarankiškumą ir nepriklausomumą“.

Active Ageing: A Policy Framework. A contribution of the World Health Organization to the Second United Nations World Assembly on Ageing, Madrid, Spain, April 2002. http://whqlibdoc.who.int/hq/2002/WHO_NMH_NPH_02.8.pdf

Socialinė atskirtis

Socialinė atskirtis yra socialinis procesas, paremtas socialinės nelygybės ir individų ir grupių marginalizacijos. Socialinė nelygybė susijusi su daugeliu veiksnių: lytimi, tautybe, amžiumi, išsilavinimu, užimtumu, pajamomis, profesiniu statusu, būstu, šeimos struktūra, neįgalumu, geografine padėtimi, ir t.t.).

Analytic Framework – eInclusion and eAccessibility Priority Issues, eInclusion@EU Project: Strengthening eInclusion & eAccessibility Across Europe, Deliverable 1.1, October 2004.http://www.empirica.com/themen/einclusion/documents/eInclusion_Analytic-framework.pdf

61

Terminas Apibrėžimas Nuoroda

Socialinė įtrauktis

Tai procesas, kuris užtikrina, kad tiems, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, turi galimybes ir išteklius, reikalingus dalyvauti ekonominiame ir socialiniame gyvenime, užtikrinant gyvenimo lygį, kuris yra laikomas priimtinu visuomenėje, kurioje jie gyvena.

Social Protection, Social Inclusion Glossary: Key terms explained, European Commission, http://ec.europa.eu/employment_social/spsi/docs/social_inclusion/glossary_en.pdf

Socialinės įtraukties procesas remiasi trijomis dimensijos: (1) įveikti trūkumus, atsiradusius dėl socialinių skirtumų, siekiant išvengti atskirties procesų; (2) išnaudoti teikiamas galimybes, siekiant visuomeninių tikslų, siekiant sumažinti nelygybę ir pagerinti gyvenimo visuomenėje kokybę; (3) skatinti dalyvavimą ir teisių suteikimą, siekiant pagerinti individualiąją ir kolektyvinę išraišką, pilietinį įsipareigojimą ir demokratinį dalyvavimą.

Analytic Framework – eInclusion and eAccessibility Priority Issues, eInclusion@EU Project: Strengthening eInclusion & eAccessibility Across Europe, Deliverable 1.1, October 2004.http://www.empirica.com/themen/einclusion/documents/eInclusion_Analytic-framework.pdf

62

Terminas Apibrėžimas Nuoroda

Gyventojų senėjimas

Gyventojų senėjimas yra apibrėžiamas kaip gyventojų amžaius struktūros kaita, kai vyresnio amžiaus žmonių skaičius (65+) santykinai išauga palyginus su 20-64 metų amžiaus.

Population Europe: The Network of Europe‘s Leading Demographic Research Centres. Available at: http://www.population-europe.eu/Library/Glossary.aspx

Gyventojų senėjimas - (taip pat žinomas kaip demografinis terminas) amžiaus pasiskirstymo suvestinis terminas (pvz. amžiaus struktūra), nusakantis didėjantį vyresnio amžiaus žmonių skaičių.

Gavrilov L.A., Heuveline P. “Aging of Population.” In: Paul Demeny and Geoffrey McNicoll (Eds.) The Encyclopedia of Population. New York, Macmillan Reference USA, 2003. Available at: http://www.galegroup.com/- servlet/ItemDetailServlet?-region=9&imprint=000&titleCode=M333&type=4&id=174029

Socialinė Gerontologija

Socialinė Gerontoloija yra gerontologijos dalis, tyrinėjanti „senėjimo socialinius spektus“. Derina žinias apie senėjimą (procesas), amžius (kriterijai) ir vyresnius žmones (populiacijos kategorija), kurie analizuojami skirtingų socialinių mokslų: sociologijos, socialinės politikos, socialinio darbo, švietimo mokslo, gerogogikos ir t.t.

Phillipson, Chris. Ageing. Cambridge : Polity Press, 2013, p.5.

63

Terminas Apibrėžimas Nuoroda

Pažeidžiamos grupės

Tai asmenų grupės, kurių yra didesnė skurdo rizika ir socialinė atskirtis, nei bendroje populiacijoje. Etninės mažumos, migrantai, neįgalūs asmenys, benamiai, priklausomybes turintys asmenys, izoliuoti vyresnio amžiaus žmonės ir vaikai, visi dažnai susiduria su sunkumais, kurie gali sukelti tolesnę socialinę atskirtį, pavyzdžiui, žemas švietimo lygis ar nedarbas.

Social Protection, Social Inclusion Glossary: Key terms explained, European Commission, http://ec.europa.eu/employment_social/spsi/docs/social_inclusion/glossary_en.pdf

Trečias ir Ketvirtas Amžius

Sociologinėje tradicijoje trečias ir ketvirtas amžiai yra „gyvenimo tarpsniai identifikuojami funkcijų ir vaidmenų terminais“. Trečias amžius yra “laikotarpis asmeninių pasiekimųir vykdymų ”. Ketvirtas amžius yra “priklausomybės, senėjimo ir mirties laikas”.

Phillips, Judith; Kristine Ajrouch, and Sarah Hillcoat-Nalletamby. Key concepts in social gerontology. London: Sage Publications, 2010. p. 213; 215.

64

Prancūzų kalba ISBN 978-88-941400-2-6 Title: “INNOMEC Manuel et Instruments pour une éducation adaptée au

grand âge” Vokiečių kalba ISBN 978-88-941400-4-0

Title: “INNOMEC - Handbuch und Toolkit: Bildung im Alter” Islandų kalba ISBN 978-88-941400-6-4

Title: “Handbók og verkfærakista INNOMEC: Þú lærir svo lengi sem þú lifir!”

Italų kalba ISBN 978-88-941400-8-8 Title: “INNOMEC Manuale e Strumenti: l’educazione amica della grande

età” Anglų kalba ISBN 978-88-941400-0-2

Title: “INNOMEC Handbook and Toolkit: Age-friendly education for learning in later life”

65

539829-LLP-1-2013-1-IT-GRUNDTVIG-GMP

INNOMEC – Inovatyvi vadyba ir švietimas vyresnio amžiaus asmenų globos centruose