VERSLUMO TENDENCIJOS LIETUVOJE 2018 M....2018/11/08 · augimo potencialas, jos geras pelningumas bei geras prieinamumas prie išorinių finansavimo šaltinių. Vertinant šiuos faktorius,

1

VERSLUMO TENDENCIJOS LIETUVOJE 2018 M. │apžvalga

VERSLUMO TENDENCIJOS

LIETUVOJE 2018 M.

APŽVALGA Parengta 2018 m. rugsėjo 30 d.

2


SANTRAUKA

Vertinant 2017–2018 m. makroekonominę aplinką ir verslo struktūros rodiklius, pastebėtina, kad Lietuvos verslas susiduria su tam tikrais iššūkiais. Nors paklausa įmonių gaminamai produkcijai sparčiai auga, tačiau perkaitusi darbo rinka kelia verslui daug problemų. Tinkamos kvalifikacijos darbuotojų stoka darbo rinkoje lemia sparčiai augantį darbo užmokestį, didėjančias įmonių darbo sąnaudas ir prastėjančius pelno rezultatus. Lėtėjant pelno prieš apmokestinimą augimui, prieinamumas prie išorinių finansavimo šaltinių – kreditų ir ES struktūrinės paramos lėšų – tapo labai svarbiu įmonių veiklos ir plėtros finansavimo veiksniu.

Pagal ūkio sektorius, su esamais iššūkiais geriausiai susitvarko apdirbamosios gamybos ir paslaugų sektoriaus įmonės, sunkiau – statybos ir prekybos įmonės. Šie sektoriai labiausiai iš visų šalies ūkyje susiduria su darbuotojų stokos problema – užimtųjų asmenų šiose veiklose sparčiai mažėja.

Vertinant ateities perspektyvas, mažai tikėtina, kad šalies ūkyje galėtų sparčiau paaugti užimtumas ir tuo būdu būtų išspręstos tinkamos kvalifikacijos darbuotojų stokos problema, su kuria susiduria vis daugiau Lietuvos įmonių. Tai rodo tiek neigiami darbo jėgos kaitos rodikliai, tiek ir esamo nedarbo struktūra. Taigi, spaudimas darbo užmokesčio augimui ir ateityje bus didelis. Vis dėlto, darbuotojų trūkumas ir spartus darbo kaštų augimas skatina įmones ieškoti kitų verslo plėtros sprendimų – didinti investicijas į materialųjį turtą, o tai didina našumo augimą tiek trumpuoju, tiek ir ilguoju laikotarpiu ir gerina Lietuvos ekonomikos augimo perspektyvas.

I. EKONOMINĖ APLINKA, RINKOS AUGIMAS IR JOS PELNINGUMAS

Rinkos augimas ir jos pelningumas yra labai svarbūs veiksniai naujo verslo kūrimui ir esamo verslo plėtrai. Realusis BVP 2018 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirtį augo atitinkamai 3,6 proc. ir 3,8 proc. per metus. Šias tendencijas lėmė sparčiai augusi vidaus paklausa, taip pat nemenkai prisidėjo ir didėjęs eksportas. Pagal ūkio sektorius, 2018 m. pirmąjį pusmetį labiausiai prie realiosios bendrosios pridėtinės vertės augimo prisidėjo kai kurios paslaugų sektoriaus veiklos, taip pat apdirbamoji gamyba ir labai sparčiai augęs aktyvumas statybų sektoriuje. Europos Komisija prognozuoja, kad 2018-2019 m. Lietuvos realusis BVP turėtų paaugti 3,1 proc., o 2019 m. – 2,6 proc. per metus.1 Nors Lietuvos įmonių produkcijos paklausa sparčiai auga, 2018 m. pirmąjį pusmetį pelnas prieš apmokestinimą paaugo vos 0,7 proc.; šis augimo tempas gerokai buvo lėtesnis nei 2016-2017 m. Tai gali mažinti rinkoje veikiančių įmonių paskatas investuoti į verslo plėtrą, taip pat riboti naujo verslo kūrimą. Pelno prieš apmokestinimą augimo lėtėjimas sietinas su sparčiai augančiomis įmonių sąnaudomis (tame tarpe ir darbo), o pajamos tuo pačiu laikotarpiu augo nuosaikiau. 2018 m. pirmąjį ketvirtį paskolų išduotų įmonėms portfelis augimas šiek tiek spartėjo ir paaugo 1,4 proc., ES struktūrinės paramos lėšų įsisavinimas gerėja, taigi, prieinamumas prie išorinių finansavimo šaltinių verslui yra geras. Vertinant visus šiuos veiksnius, 2018 m. ekonominė aplinka Lietuvoje tebėra gana palanki verslui, tačiau verslo plėtrą labai riboja perkaitusi darbo rinka.

Naujo verslo kūrimasis ir esamo verslo plėtros galimybės labai priklauso nuo ekonominės aplinkos, kuriose veikia verslo įmonės ir asmenys, savarankiškai užsiimantys ekonomine veikla. Vieni svarbiausių skatinančiųjų veiksnių, lemiančių apsisprendimą kurti verslą arba jį plėsti yra rinkos augimo potencialas, jos geras pelningumas bei geras prieinamumas prie išorinių finansavimo šaltinių. Vertinant šiuos faktorius, 2018 m. ekonominė aplinka Lietuvoje tebėra gana palanki verslui, tačiau verslo plėtrą labiausiai riboja perkaitusi darbo rinka – nepakankama reikiamos kvalifikacijos

1 Žr. https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/economy-finance/ecfin_forecast_summer_12_07_18_statist_annex_en.pdf

3


darbo pasiūla rinkoje ir dėl to labai sparčiai ekonomikoje augančios sąnaudos, susijusios su darbo apmokėjimu.

Lietuvos ekonomika auga, o pastarųjų metų pagrindinis ekonomikos plėtros veiksnys yra ir augantis eksportas ir didėjanti vidaus paklausa. 2016 m. realusis BVP paaugo 2,3 proc., o 2017 m. – 3,8 proc. per metus. 2018 m. pirmąjį ketvirtį ekonominis aktyvumas didėjo 3,6 proc., o antrąjį ketvirtį – 3,8 proc. per metus. 2018 m. prie BVP augimo labiausiai prisidėjo privatusis vartojimas ir investicijos, tačiau nemenką BVP augimo dalį nulėmė ir grynasis eksportas.

Pagal ūkio sektorius 2018 m. labiausiai prie ekonominio aktyvumo didėjimo prisideda paslaugų sektorius (ypač G–I veiklos pagal ERVK2 redakciją – didmeninė ir mažmeninė prekyba, transportas, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla), taip pat apdirbamoji gamyba ir labai stipriai 2018 m. suaktyvėjęs statybų sektorius. Pastarojo sektoriaus sukurta reali pridėtinė vertė 2018 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirtį didėjo atitinkamai 13,4 proc. ir 15,3 proc. per metus. Kitos verslo paslaugų sektoriaus veiklos, pavyzdžiui, informacijos ir ryšių (J veikla pagal ERVK2 redakciją), administracinė ir aptarnavimo bei profesinė, mokslinė ir techninėje veikla (M-N veiklos pagal ERVK2 redakciją) taip pat sparčiai auga ir teigiamai prisideda prie BVP augimo. Taigi, esamos augimo tendencijos yra itin patrauklios naujo verslo kūrimui statybų, apdirbamosios gamybos sektoriuose bei kai kuriose paslaugų sektoriaus veiklose (žr. pav. 1-2).

Pelningumo rodikliai yra taip pat labai svarbūs sprendimams kurti naują verslą, be to, tai yra labai svarbus veiksnys finansuojant verslo plėtrą iš nuosavų finansavimo šaltinių. Vertinant rinkos pelningumo perspektyvas Lietuvoje, pastebėtina, kad šiuo metu įmonių pardavimų pajamos auga sparčiai, tačiau dar sparčiau auga jų sąnaudos. 2018 m. pirmąjį pusmetį įmonių pardavimų pajamos ekonomikoje per metus paaugo 11,7 proc., o sąnaudos, susijusios su ūkine veikla – 12,1 proc. Spartus darbo užmokesčio augimo tempas iš dalies lemia tokias sąnaudų kaitos tendencijas – 2018 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje paaugo atitinkami 9,5 proc. ir 10,5 proc. per metus. Įmonių pajamų augimas iš dalies yra sietinas ir su kainų kilimu šalyje – kainos didinamos didėjant gamybos (tame tarpe ir darbo) sąnaudoms. Visos šios tendencijos lėmė, kad 2018 m. pirmąjį pusmetį įmonių pelnas prieš apmokestinimą paaugo vos 0,7 proc. Tai nėra pozityvus reiškinys, atsižvelgiant į tai, kad dalis įmonių plečia verslą ir planuoja investicijas iš uždirbamo pelno. Vertinant ateities perspektyvas, nuosaikaus darbo užmokesčio augimo tempo tikėtis nereikėtų, taigi įmonių sąnaudų augimas ir toliau turėtų būti spartus. Spaudimas darbo užmokesčio sparčiam augimui sietinas su sudėtinga situacija darbo rinkoje – didele darbuotojų paklausa ir nepakankama jų pasiūla. Nors 2018 m. pirmojoje pusėje šalies ūkyje šiek tiek didėjo užimtumas (0,4 proc.), tačiau įvertinus kitų darbo rinkos kintamųjų raidą, tikėtis, kad ateityje didės užimtumas iš esamų bedarbių skaičiaus nereikėtų. Tai ir toliau turėtų lemti sparčiai didėjantį darbo užmokestį Lietuvos ekonomikoje. Vis dėlto, pozityvu yra tai, kad darbuotojų trūkumas ir, apskritai, perkaitusi darbo rinka skatina įmones investuoti į materialųjį turtą (t. y. į naujų įrenginių įsigijimą bei esamų atnaujinimą), o tai lemia našumo augimą ekonomikoje tiek trumpuoju, tiek ir ilguoju laikotarpiu.

Nors pelno prieš apmokestinimą augimo rodikliai ekonomikoje nėra aukšti, tačiau kai kuriuose ūkio sektoriuose (apdirbamojoje gamyboje, prekyboje bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, informacijos ir ryšių, nekilnojamojo turto operacijų, administracinėje ir aptarnavimo, transporto ir saugojimo veiklose) jie yra gerokai aukštesni nei vidutiniškai ekonomikoje. Be to, žemų palūkanų normų aplinka yra vis dar yra palanki skolinimuisi, taigi, ir investicijoms į naujo verslo kūrimą bei esamo verslo plėtrą. Paskolų portfelio metinis augimas 2018 m. nors ir nėra labai išskirtinis, tačiau spartesnis nei 2017 m. pabaigoje. Vertinant prieinamumą prie kreditų, palankus metas skolinimuisi

4


šiuo metu yra apdirbamojoje gamyboje, prekyboje ir kai kuriose kitose paslaugų sektoriaus veiklose – administracinėje ir aptarnavimo veikloje, informacijos ir ryšių veikloje bei transporto ir saugojimo veikloje. ES lėšų paspartėjęs įsisavinimas labai prisideda prie ekonomikos augimo – tai rodo suaktyvėjęs statybų sektorius, kurio veikla yra labai priklausoma nuo ES struktūrinės paramos.

1 pav. Bendrosios pridėtinės vertės kaita 2011–2018 m. (gamybos metodu; palyginamosiomis kainomis)

2 pav. BVP kaita 2011–2018 m. (išlaidų metodu; palyginamosiomis kainomis)

3 pav. Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio kaita 2011–2018 m.

II. PAGRINDINIAI VERSLUMO RODIKLIAI IR JŲ KAITA

2018 m. pradžioje Lietuvoje buvo 83,4 tūkst. veikiančių įmonių. Beveik 97 proc. veikiančių įmonių buvo įdarbinančios iki 50 darbuotojų, o 3 proc. – daugiau nei 50 darbuotojų. Iš visų įmonių beveik 62 proc. yra mikro dydžio įmonės (turinčios 0–4 darbuotojų). Pagal ūkio sektorius, daugiausia įmonių veikia prekyboje (apie 30 proc. visų įmonių), taip pat kitose paslaugų sektoriaus veiklose – profesinėje, mokslinėje ir techninėje veikloje (12 proc.) ir transporto ir saugojimo veikloje (beveik 10 proc.). Pramonėje ir statyboje veikiančių įmonių buvo po 10–11 proc., žemės ūkyje – apie 3 proc.

2018 m. pradžioje Lietuvoje veikė 83,4 tūkst. įmonių – daugiausia jų (beveik 62%) buvo mikro dydžio įmonės (turinčios 0–4 darbuotojus) (žr. 1 lentelę). Palyginti su 2017 m., per metus veikiančių įmonių skaičius paaugo 0,2 proc. (arba 0,1 tūkst.); tai labiausiai nulėmė mažų įmonių (turinčių 5–9 darbuotojus) skaičiaus augimas (0,3 tūkst.). Veikiančių įmonių, įdarbinančių iki 250 darbuotojų (tai yra vienas iš smulkių ir vidutinių įmonių apibrėžimo kriterijų) dalis šalies ūkyje nuo 2011 m. beveik nekito ir sudarė virš 99 proc.

Daugiausia įmonių 2018 m. pradžioje veikė prekyboje (29,6 proc. arba 24,7 tūkst.) ir paslaugų sektoriaus veiklose – profesinėje, mokslinėje ir techninėje veikloje (12,2 proc. arba 10,2 tūkst.), transporte ir saugojime (9,7 proc. arba 8,1 tūkst.). Pramonėje veikė 9,3 tūkst. (arba 11,1 proc.), statyboje – 8,0 tūkst. (arba 9,6 proc. ), o žemės ūkyje – 2,3 tūkst. (arba 2,8 proc.) visų Lietuvos įmonių. Per metus labiausiai daugėjo veikiančių įmonių statyboje (0,3 tūkst.), tačiau mažėjo prekyboje (0,5 tūkst.).

-2

0

2

4

6

8

10

2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

-2

0

2

4

6

8

10

Žemės ūkis (A)

Pramonė (B-D)

Statyba (F)

Paslaugos (G-U)

Bendroji pridėtinė vertė (skalė dešinėje)

Procentiniai punktai

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir VŠĮ "Versli Lietuva" paskaičiavimai.

Procentai, pokytis per metus

-15

-10

-5

0

5

10

15

-15

-10

-5

0

5

10

15

2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

Atsargų pasikeitimas

Grynasis eksportas

Investicijos

Namų ūkių ir valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos

BVP (skalė dešinėje)




0

4

8

12

16

2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

Iš viso šalies ūkyje (be individualių įmonių)



5


1 lentelė. Veikiančių įmonių struktūra 2018 m. pradžioje

Pagal dydį

Iš viso 0–4

darbuo-tojų

5–9 darbuo-

tojai

10–19 darbuo-

tojų

20–49 darbuo-

tojai

50–99 darbuo-

tojai

100–149 darbuo-

tojai

150–249 darbuo-

tojai

250–499 darbuo-

tojai

500–999 darbuo-

tojai

1 000 ir daugiau darbuo-

tojų

Skaičius, tūkst. vnt. 83,4 51,4 16,3 7,9 4,9 1,5 0,5 0,4 0,2 0,1 0,1

Dalis (nuo visų ūkio subjektų skaičiaus)

61,6 19,6 9,5 5,9 1,9 0,6 0,4 0,3 0,1 0,1

Pokytis per metus, tūkst. vnt. 0,2 0,0 0,3 -0,2 0,1 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0

Pagal ūkio sektorius

Iš viso

Žemės ūkis (A)

Pramonė (B-E)

Statyba (F)

Didmeni-nė ir

mažme-ninė pre-kyba (G)

Profesi-nė,

moks-linė ir techninė veikla (M)

Trans-

portas ir saugoji-mas (H)

Nekilno-jamojo

turto opera-

cijos (L)

Apgy-vendini-

mo ir mai-tinimo

paslaugų

veikla (I)

Adminis-tracinė ir

aptar-navimo

veikla (N)

Kitos paslaugos

Skaičius, tūkst. vnt. 83,4 2,3 9,3 8,0 24,7 10,2 8,1 4,8 3,5 3,2 9,3

Dalis (nuo visų ūkio subjektų skaičiaus)

2,8 11,1 9,6 29,6 12,2 9,7 5,8 4,2 3,8 11,0

Pokytis per metus, tūkst. vnt. 0,2 0,0 -0,1 0,3 -0,5 0,0 0,1 0,2 0,0 0,0 0,2

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir VŠĮ „Versli Lietuva“ paskaičiavimai.

Verslumo indikatoriai Lietuvoje rodo, kad juridinių asmenų skaičius 1000 gyventojų didėjo 2008–2016 m., tačiau 2017 m. šis rodiklis šiek tiek sumenko – iki 79,9 juridinių asmenų 1000 gyventojų. Vis dėlto, krytis 2017 m. buvo labiausiai susijęs su įstatyminės bazės keitimu – LR Vyriausybės nutarimu, leidžiančiu iš Juridinių asmenų registro 2016 m. išregistruoti tam tikrą skaičių juridinių asmenų. 2018 m. juridinių asmenų skaičius 1000 gyventojų turėtų vėl didėti.

Veikiančių įmonių skaičius 1000 gyventojų ir veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius 1000 gyventojų didėja nuo 2012 m., o 2018 m. pradžioje šių rodiklių reikšmės buvo atitinkamai 29,7 ir 29,6 vnt. 1000 gyventojų. Šių rodiklių didėjimas susijęs ne tik su veikiančių įmonių skaičiaus pokyčiais (2018 m. pradžios duomenimis – didėjo 0,2 proc.), bet ir su gyventojų skaičiaus mažėjimu.

2 lentelė. Pagrindiniai verslumo rodikliai 2008–2018 m.2 Verslumo rodikliai 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

I. Juridiniai asmenys, tūkst. vnt.

Juridinių asmenų skaičius (1) 176,2 179,3 182,2 187,3 195,6 207,6 217,8 225,6 231,3 224,7

Veikiančių įmonių skaičius (2) 63,6 65,6 63,8 66,8 62,9 65,8 68,3 76,4 79,8 83,3 83,4

Veikiančių MVĮ skaičius (2) 63,2 65,2 63,4 66,5 62,6 65,5 67,9 76,1 79,5 82,9 83,1

Naujai įregistruotų juridinių asmenų skaičius (1) 8,6 8,3 9,2 10,4 14,9 13,5 13,9 10,2 10,5 11,4

Išregistruotų juridinių asmenų skaičius (1) 4,7 5,1 6,1 3,2 3,2 3,2 4,0 4,9 17,3 4,8

Bankrotų skaičius (1) 2,8 3,8 7,1 10,0 11,2 11,1 11,6 11,4 11,8 12,3

II. Fiziniai asmenys, tūkst. asmenų

Savarankiškai dirbančiųjų skaičius (15-74 m.) (3) 145,8 136,2 115,3 114,6 123,6 136,4 141,5 147,6 153,1 147,9

Savarankiškai dirbančiųjų, įdarbinančių kitus,

skaičius (15-74 m.) (3)

30,4 31,8 28,4 29,6 28,0 28,0 30,2 30,4 32,1 32,9

Verslumo lygio rodikliai 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

Juridinių asmenų skaičius 1000 gyventojų 55,3 57,1 59,7 62,4 65,8 70,5 74,5 78,1 81,2 79,9

Veikiančių įmonių skaičius 1000 gyventojų(4) 19,8 20,6 20,3 21,9 20,9 22,1 23,2 26,2 27,6 29,2 29,7

Veikiančių MVĮ skaičius 1000 gyventojų(4) 19,7 20,5 20,2 21,8 20,8 22,0 23,1 26,0 27,5 29,1 29,6

Naujai įregistruotų juridinių asmenų skaičius 1000

gyventojų

2,7 2,6 3,0 3,5 5,0 4,6 4,7 3,5 3,7 4,1

2 Kadangi kai kurie išvestiniai verslumo lygio rodikliai yra skaičiuojami naudojant skirtingus duomenų šaltinius, juos paskaičiuoti galima toliau išdėstytu būdu. Veikiančių

įmonių skaičius 1000 gyventojų ir veikiančių MVĮ skaičius 1000 gyventojų rodikliai gaunami padalinus veikiančių ūkio subjektų skaičių metų pradžioje iš gyventojų skaičiaus (tūkst. asmenų) metų pradžioje. Juridinių asmenų skaičius 1000 gyventojų paskaičiuojamas dalinat vidutinį metinį juridinių asmenų skaičių iš gyventojų skaičiaus

(tūkst. asmenų) kitų metų pradžioje. Kiti rodikliai skaičiuojami atitinkamai.

6


Verslumo rodikliai 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

Naujai įregistruotų juridinių asmenų skaičius nuo visų (ankstesnio laikotarpio) juridinių asmenų

5,0 4,7 5,1 5,7 7,9 6,9 6,7 4,7 4,6 4,9

Savarankiškai dirbančiųjų skaičius 1000 gyventojų 4,6 4,3 3,8 3,8 4,2 4,6 4,8 5,1 5,4 5,3

Savarankiškai dirbančiųjų, įdarbinančių kitus,

skaičius 1000 gyventojų

1,0 1,0 0,9 1,0 0,9 0,9 1,0 1,1 1,1 1,2

Šaltiniai: (1) Juridinių asmenų registras, (2) Lietuvos statistikos departamentas, (3) Eurostatas, (4) Rodikliai atitinkamų metų pradžioje.

III. NAUJO VERSLO KŪRIMO TENDENCIJOS – JURIDINIAI ASMENYS

Naujausi 2018 m. verslo struktūros rodikliai rodo, kad nauji juridiniai asmenys steigiasi sparčiai, o įmonių išgyvenamumo rodikliai irgi yra neblogi. Taigi, verslo sektorius ekonomikoje yra labai aktyvus. Palankios sąlygos kurti verslą yra tose paslaugų sektoriaus veiklose, kuriose sparčiai auga ir pridėtinė vertė – profesinėje, mokslinėje ir techninėje, administracinėje ir aptarnavimo bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklose. Palankios tendencijos vyrauja taip pat ir statyboje.

Remiantis Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) duomenimis, naujų juridinių asmenų steigimas 2018 m. yra šiek tiek lėtesnis nei 2017 m., tačiau jis tebėra spartus. 2018 m. pirmąjį – trečiąjį ketvirtį buvo įsteigta 8,9 tūkst. naujų juridinių asmenų – beveik 5 proc. (arba 0,4 tūkst.) daugiau nei atitinkamu 2017 m. laikotarpiu. 2018 m. pirmąjį – trečiąjį ketvirtį buvo išregistruota 3,6 tūkst. juridinių asmenų, tai buvo šiek tiek daugiau (6 proc. arba 0,2 tūkst.) nei tuo pat metu 2017 m. Įregistruotų-išregistruotų juridinių asmenų skaičiaus balansas 2018 m. yra pagerėjęs, taigi, verslo kūrimo rodikliai 2018 m. yra pozityvūs (žr. pav.4). 2018 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje Lietuvoje buvo 233,8 tūkst. juridinių asmenų.

Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) duomenimis, 2018 m. pirmąjį pusmetį buvo įregistruota 0,1 tūkst. įmonių daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2017 m. (2017 m. – 6,6 tūkst., o 2018 m. – 6,7 tūkst.). Tai taip pat rodo palankias verslo steigimosi tendencijas. Vis dėlto, ekonomikoje mažėja daugiau nei 1 metus išgyvenusių įmonių dalis, tačiau vertinant atskirus ūkio sektorius, šios tendencijos neigiama pavadinti nereikėtų. 2018 m. pirmąjį pusmetį daugiau nei 1 metus išgyvenusių įmonių dalis šalies ūkyje buvo 57,4 proc., o 2017 m. atitinkamu laikotarpiu – 62,6 proc. 2018 m. labai pagerėjo išgyvenamumo rodikliai paslaugų sektoriuje, o ypač profesinėje, mokslinėje ir techninėje (M veikla pagal ERVK2 red.), administracinėje ir aptarnavimo (N veikla pagal ERVK2 red.) bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (I veikla pagal ERVK2 red.) veiklose; jie taip pat gerėjo prekyboje ir statyboje. Šis rodiklis mažėjo apdirbamojoje gamyboje ir žemės ūkyje. Taigi, palankios verslo kūrimo ir plėtros tendencijos pagal šiuos duomenis vyrauja paslaugų sektoriuje, statyboje, taip pat prekyboje.

2018 m. pradžioje Lietuvoje veikė 83,4 tūkst. įmonių. Pagal teisinį statusą uždarųjų akcinių bendrovių buvo 67,4 tūkst., jos sudarė 81 proc. visų šalies ūkyje veikiančių įmonių; jų skaičius per metus padidėjo 1 proc. (arba 0,5 tūkst. vnt.). Taip pat didėjo ir mažųjų bendrijų – per metus jų skaičius augo beveik 15 proc. (arba 0,5 tūkst. vnt.), o jų dalis ekonomikoje padidėjo iki 4,6 proc. Veikiančių individualių įmonių skaičius mažėjo nuo 2007 m. iki 2016 m., tačiau jų itin padaugėjo 2017 m. 2018 m. tendencijos vėl pasikeitė – jų skaičius sumažėjo 0,8 tūkst. (nuo 11,5 tūkst. 2017 m. iki 10,7 tūkst. vnt. 2018 m. pradžioje). Tikėtina, kad veikiančių individualių įmonių augimo tendencijas 2017 m. lėmė 2016 m. priimtas LR Vyriausybės nutarimas, leidžiantis Juridinių asmenų registrų tvarkytojams išregistruoti tam tikrą skaičių įmonių. Šis įstatyminės bazės pakeitimas skatino tam tikrą skaičių individualių įmonių 2017 m. deklaruoti veikimą, tačiau jau 2018 m., tikėtina, kad dalis šių įmonių vėl nebevykdė jokios veiklos. 2018 m. pradžioje veikiančių individualių įmonių dalis šalies ūkyje buvo apie 13 proc. Taigi, pagal teisinį statusą, Lietuvoje dominuoja

7


uždarosios akcinės bendrovės; mažesnes dalis sudaro individualiosios įmonės ir mažosios bendrijos (žr. lentelę 3).

4 pav. Juridinių asmenų skaičiaus kaita 2011-2018 m. pradžioje

5 pav. Daugiau nei 1 metus išgyvenusių įmonių dalis 2015-2018 m. (pagal ūkio sektorius)

3 lentelė. Veikiančių įmonių struktūra pagal teisinį statusą 2013–2018 m.3 2013 2014 2015 2016 2017 2018

Iš viso Skaičius, tūkst., vnt. 65,8 68,3 76,4 79,8 83,3 83,4

Pokytis per metus, % 3,8 11,9 4,5 4,3 0,2

UAB Skaičius, tūkst., vnt. 53,4 55,2 62,6 65,2 66,9 67,4

Dalis nuo visų įmonių, % 81,1 80,9 81,9 81,7 80,4 80,8

Pokytis per metus, % 3,5 13,2 4,3 2,6 0,8

AB Skaičius, tūkst., vnt. 0,3 0,3 0,3 0,3 0,3 0,3


Pokytis per metus, %

-0,9 0,0 -0,9 -6,1 -2,7

IĮ Skaičius, tūkst., vnt. 11,0 10,9 10,2 9,9 11,5 10,7



-0,6 -6,5 -2,9 16,0 -7,1

MB Skaičius, tūkst., vnt. 0,0 0,6 2,2 3,2 3,4 3,8



246,5 46,4 4,0 14,5

Kitos teisinės formos Skaičius, tūkst., vnt. 1,1 1,2 1,2 1,2 1,2 1,2



51,1 -2,2 1,4 2,3 0,2

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir VŠĮ „Versli Lietuva“ paskaičiavimai.

IV. NAUJO VERSLO KŪRIMO TENDENCIJOS – SAVARANKIŠKAI

DIRBANTYS ASMENYS

2018 m. šalies ūkyje ir toliau mažėja savarankiškai dirbančiųjų skaičius. Tikėtina, kad savarankiškai dirbančiųjų skaičiaus mažėjimas ir toliau rodo, kad, keičiasi užimtumo struktūra – dalis savarankiškai dirbančiųjų pereina dirbti samdomaisiais darbuotojais, dažnai netgi keičiant veiklą. Tai lemia gan sparčiai augantis ekonominis aktyvumas šalyje ir didėjantis samdomųjų darbuotojų darbo užmokestis.

2016 m. savarankiškai dirbo 153,1 tūkst. (15-74 m. amžiaus) šalies gyventojų, tai buvo 3,8 proc. (arba 5,6 tūkst. asmenų) daugiau nei 2015 m. 2017 m. tendencijos jau keitėsi – savarankiškai dirbančiųjų šalies ūkyje sumažėjo 3,4 proc. (arba 5,3 tūkst. asmenų) ir tokios pat tendencijos 3 Duomenys atitinkamų metų pradžioje.

0

20

40

60

80

100

2015 2016 2017 2018 I pusm.

Šalies ūkis Žemės ūkis (A)

Apdirbamoji gamyba (C) Statyba (F)

Prekyba (G) Profesinė veikla (M)

Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla Administracinė ir aptarnavimo veikla

Procentai

Šaltinis: Valstybinė mokesčių inspekcija .

2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

0

2500

5000

7500

10000

12500

15000

Įregistruota naujų juridinių asmenų per ketvirtį

Išregistruota juridinių asmenų per ketvirtį

Vnt.

Šaltiniai: VŠĮ "Registrų centras" ir VŠĮ "Versli Lietuva" paskaičiavimai.

8


vyrauja 2018 m. 2018 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su atitinkamu 2017 m. laikotarpiu, savarankiškai dirbančiųjų sumažėjo 1,2 proc. (arba 1,9 tūkst. asmenų) – 2018 m. antrojo ketvirčio pabaigoje jų (15-74 m. amžiaus) šalies ūkyje buvo 149,7 tūkst. Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. pirmojoje pusėje šiek tiek didėjo užimtumas (0,4 proc.), akivaizdu, kad pastaraisiais metais savarankiškas darbas tampa vis mažiau patrauklia darbo forma ir dalis savarankiškai dirbančiųjų pereina į kitą užimtumo formą – samdomą darbą. Viena to priežasčių – sparčiai didėjantis samdomųjų darbuotojų darbo užmokestis, o 2018 m. užimtumo augimą iš esmės labiausiai lemia būtent samdomųjų asmenų gausėjimas. Dar viena galima priežastis lemianti šias tendencijas gali būti susijusi ir teisinės-mokestinės bazės pasikeitimu – nuo 2017 m. pasikeitusios verslo liudijimų apmokestinimo tvarkos4. Vertinant 2018 m. pokyčius, labiausiai savarankiškai dirbančiųjų mažėjo tokiose ūkio veiklose kaip statyba ir prekyba, tačiau didėjo kitose veiklose (žr. pav. 6-8).

Savarankiškai dirbantieji, vykdantys veiklą išsiimant verslo liudijimą, sudaro iki 20 proc. visų vykdančių individualią veiklą asmenų; ši struktūra per laiką keičiasi mažai. 2015 m. asmenų dirbančių pagal verslo liudijimą skaičius paaugo beveik 7 proc., 2016 m. – 9 proc., o nuo 2017 m. jų skaičius pradėjo mažėti (0,4 proc.). Vertinant 2018 m. (sausio-rugpjūčio mėn.) duomenis, pastebėtina, kad asmenų, dirbančių pagal verslo liudijimus ir toliau mažėja (3,5 proc. lyginant su atitinkamu 2017 m. laikotarpiu), o šis krytis yra gana nemenkas. Taigi, 2018 m. duomenys rodo, kad šiemet galima tikėtis ir tolesnio savarankiškai dirbančiųjų skaičiaus mažėjimo.

Prekyba

Savarankiškai dirbančiųjų skaičius per metus prekyboje mažėja jau nuo 2016 m. ketvirtojo ketvirčio. Taigi, ši tendencija yra labai aiški ir pastovi. Vis dėlto, vertinant užimtumo kaitą prekybos sektoriuje, pastebėtina, kad būtent 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį šioje veikloje labai paaugo samdomųjų darbuotojų skaičius. Tai jau, tikėtina, rodo, kad dalis savarankiškai dirbančiųjų prekyboje keičia darbo formą – pereina iš savarankiškai dirbančiųjų į samdomuosius. Nuo 2016 m. pabaigos iki 2018 m. vidurio samdomųjų darbuotojų prekyboje krytis buvo gerokai mažesnis nei savarankiškai dirbančiųjų, taigi, tik dalis savarankiškai dirbančiųjų pakeitė statusą į samdomuosius, o kita dalis – keitė veiklą. Nuo 2016 m. pabaigos iki 2018 m. vidurio savarankiškai dirbančiųjų (15-74 m. amžiaus) prekyboje sumažėjo net 7,8 tūkst. asmenų, o šios veiklos dalis visoje savarankiškai dirbančiųjų struktūroje sumažėjo nuo beveik 20 proc. iki 15 proc.

Apdirbamoji gamyba

Visiškai kitokios tendencijos stebimos apdirbamosios gamybos sektoriuje. 2018 m. pirmąjį pusmetį šiame sektoriuje savarankiškai dirbančiųjų (15-74 m. amžiaus) padaugėjo 0,3 tūkst., samdomųjų darbuotojų skaičius taip pat didėjo.

Statyba

Statybų sektoriuje, kaip ir prekyboje, savarankiškai dirbančiųjų (15-74 m. amžiaus) skaičius mažėja labai sparčiai. Nuo 2016 m. pabaigos iki 2018 m. vidurio jų sumažėjo 2,6 tūkst. asmenų, o 2018 m. pirmąjį pusmetį – 2,9 tūkst. asmenų per metus. Samdomųjų asmenų skaičius per tuos pačius laikotarpius statyboje paaugo, taigi, šiame sektoriuje matoma gan akivaizdi tendencija keisti užimtumo statusą iš savarankiškai dirbančiųjų į samdomuosius.

Paslaugos

Paslaugų sektoriuje, kaip ir apdirbamojoje gamyboje, savarankiškai dirbančiųjų daugėja. 2018 m. pirmąjį pusmetį samdomųjų darbuotojų skaičius paslaugose išaugo 0,3 proc., o savarankiškai 4 https://www.vmi.lt/cms/naujienos5/-/asset_publisher/EO8tCBQnzyos/content/id/9155326

https://www.vmi.lt/cms/naujienos5/-/asset_publisher/EO8tCBQnzyos/content/id/9155326

9


dirbančiųjų (15-74 m. amžiaus) – apie 3 proc. per metus. Savarankiškai dirbantieji paslaugų sektoriuje sudaro beveik 40 proc. visų asmenų, dirbančių pagal šią verslo formą. Taigi, apibendrinant, galima pastebėti, kad savarankiškai dirbantieji, dirbę statybų sektoriuje, keičia užimtumo statusą į samdomuosius, tikėtina, tame pačiame sektoriuje, o dirbę prekyboje – pereina dirbti samdomaisiais ir į kitus sektorius, t. y. į paslaugas ir apdirbamąją gamybą. Taip pat pastebėtina, kad nors vidutinis bruto darbo užmokestis, pavyzdžiui, apdirbamojoje gamyboje pastaruoju metu auga lėčiau nei prekyboje, tačiau jo lygis yra aukštesnis. Tai ir galėtų skatinti darbo jėgą migruoti tarp ūkio sektorių.

6 pav. Užimtumo kaita 2011-2018 m. (pagal užimtumo statusą)

7 pav. Savarankiškai dirbančiųjų asmenų kaita 2013-2018 m. (pagal ūkio sektorius)

8 pav. Savarankiškai dirbančiųjų asmenų dalis nuo visų užimtųjų 2011-2018 m.

V. VERSLO FINANSAVIMAS

Naujo verslo kūrimui ar esamo verslo plėtrai labai svarbus yra prieinamumas prie finansavimo šaltinių. 2018 m. pradžioje paskolų, suteiktų privačioms ne finansų įmonėms, portfelis didėjo, tačiau jo augimas buvo lėtas – vos 1,4 proc. per metus. Vis dėlto, tendencijos kreditavimo rinkoje yra geros – vėlesnio laikotarpio duomenys rodo, kad paskolų portfelio augimas turi tendenciją spartėti. Uždirbamas pelnas, kuris taip pat yra svarbus verslo plėtros, finansuojamos nuosavomis lėšomis, veiksnys, pastaruoju laikotarpiu auga labai lėtai – vos 0,7 proc. per metus. Taigi, pelno augimui esant labai mažam, kreditai ir 2014–2020 m. ES paramos lėšos tampa svarbiu Lietuvos įmonių finansavimo šaltiniu. 2018 m. ES struktūrinės paramos įsisavinimas yra labai suaktyvėjęs ir auga apie 40 proc. per metus.

Ne finansų įmonių pelnas prieš apmokestinimą 2016 m. per metus didėjo beveik 17 proc. (arba 716 mln. eurų), 2017 m. – 11 proc. (arba 545 mln. eurų) 5, o 2018 m. pirmąjį pusmetį – 0,7 proc. 6 (žr. pav. 9). Akivaizdu, kad pelno prieš apmokestinimą augimo lėtėjimas sietinas su sparčiai augančiomis įmonių sąnaudomis (tame tarpe ir darbo), o pajamos tuo pačiu laikotarpiu augo nuosaikiau. 2018 m. pirmąjį pusmetį įmonių pardavimų pajamos ekonomikoje per metus paaugo 11,7 proc., o sąnaudos, susijusios su ūkine veikla – 12,1 proc. Pagal ketvirčius, pelno prieš apmokestinimą augimas pirmąjį metų ketvirtį buvo teigiamas (5,2 proc.), o antrąjį – neigiamas (-1,5 proc.).

Labai sparčiai paskolų išduotų įmonėms portfelis didėjo 2016 m.; 2017 m. jo augimas lėtėjo, ypač antrąjį metų pusmetį (žr. pav. 10). Paskolų išdavimas privačioms ne finansų įmonėms 2017 m.

5 Skaičiuojamos keturių ketvirčių sumos. 6 Skaičiuojamos dviejų ketvirčių sumos.

-2

-1

0

1

2

3

4

5

-2

-1

0

1

2

3

4

5

2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

Prisidedantys šeimos nariaiSamdomiejiSavarankiškai dirbantiejiBendrasis užimtumas (skalė dešinėje)




-10

-5

0

5

10

15

20

-10

-5

0

5

10

15

20

2013 2014 2015 2016 2017 2018Žemės ūkis (A)Apdirbamoji gamyba (C)Statyba (F)Prekyba (G)Profesinė veikla (M)Kitos veiklosIš viso (skalė dešinėje)


Šaltiniai: Eurostatas ir VŠĮ "Versli Lietuva" paskaičiavimai.


0

2.5

5

7.5

10

12.5

15

17.5

20

2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

Savarankiškaidirbantieji

Šaltiniai: Eurostatas ir VŠĮ "Versli Lietuva" paskaičiavimai.

Procentai

10


ketvirtąjį ketvirtį augo vos 0,8 proc. per metus, tačiau tai iš dalies sietina su bazės efektu – 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį jis paaugo net 7,8 proc. 2018 m. pirmąjį ketvirtį augimas šiek tiek spartėjo – 1,4 proc. Bendroji išduotų paskolų suma 2018 m. pirmąjį ketvirtį buvo 8288,5 mln. eurų; ji per metus išaugo 117,1 mln. eurų. Naujausi paskolų duomenys rodo, kad 2018 m. antrojoje pusėje galima tikėtis spartesnio ekonomikos kreditavimo augimo tempo.

Pasibaigus struktūrinių ES paramos fondų lėšų 2007–2013 m. panaudojimo periodui ir prasidėjus 2014–2020 m. finansavimo periodui, ES lėšų panaudojimas buvo sulėtėjęs. 2016 m. ES lėšų įsisavinimas vėl suintensyvėjo. Nors 2017 m. skirtas finansavimas buvo apie 10 proc. mažesnis nei 2016 m., tačiau jau 2018 m. jo augimas vėl paspartėjo. 2018 m. sausio–rugsėjo mėn. finansuojamų projektų vertė paaugo apie 40 proc. per metus. Pagal daugelį 2014–2020 m. finansinės paramos prioritetų7 yra skatinamas verslas, todėl šios programos daro teigiamą poveikį verslo plėtrai Lietuvoje.

Pramonė

Nepaisant to, kad 2018 m. pelnas prieš apmokestinimą ekonomikoje augo vos 0,7 proc., Lietuvos pramonės įmonių pelnai augo gerokai sparčiau. 2018 m. pirmąjį pusmetį pramonėje (B-E veiklos pagal ERVK2 redakciją) pelnas prieš apmokestinimą padidėjo 8,9 proc., apdirbamojoje gamyboje – net 14 proc. Taigi, pramonė, kuri yra labiausiai kapitalui imli ūkio šaka, bent jau 2018 m. nepatiria didelio spaudimo savo veiklos rezultatams dėl spartaus darbo užmokesčio didėjimo.

Paskolų portfelis pramonėje mažėja (2018 m. pirmąjį ketvirtį – 14,9 proc.), tačiau jis didėja apdirbamojoje gamyboje – 3,9 proc. per metus. Taigi, gamybos įmonių kreditavimo tendencijos yra palankios. 2018 m. pradžioje paskolų portfelio suma pramonėje buvo 1730,3 mln. eurų, apdirbamojoje gamyboje – 1253,3 mln. eurų. Pastarasis rodiklis yra vienas didžiausių ekonomikoje, o tai rodo, kad, palyginti su kitais ūkio sektoriais, šio sektoriaus finansavimas iš skolintų lėšų yra gana neblogas.

Statyba

Paskolų portfelis statybų sektoriuje mažėja jau daugelį metų, taigi šio sektoriaus veikla yra labai priklausoma nuo kitų vidinių ir išorinių finansavimo šaltinių. 2018 m. pradžioje paskolų portfelio suma statybų sektoriuje sumažėjo 5,7 proc. per metus – iki 438,9 mln. eurų, tačiau per ketvirtį pokytis buvo teigiamas (1,9 proc.). Vis dėlto, paskolų portfelio dalis statybų įmonėms šalies ūkyje nėra maža ir suderinama su šio sektoriaus svarba Lietuvos ekonomikoje.

Pelno prieš apmokestinimą rodikliai 2018 m. pirmąjį pusmetį buvo prastesni nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. 2018 m. pirmąjį ketvirtį statybų įmonių nuostoliai buvo gerokai didesni nei prieš metus, tačiau antrąjį ketvirtį pelno rodikliai buvo aukštesni nei prieš metus. Taigi, atsižvelgiant į neblogas šio sektoriaus augimo perspektyvas, bent jau trumpuoju laikotarpiu, tikėtina, kad pelno rodikliai gerės. Vis dėlto, apibendrinant statybų sektoriaus raidą, akivaizdu, kad sektoriaus augimo ir pelningumo rodikliai tebėra itin priklausomi nuo ES struktūrinės paramos įsisavinimo tempo.

Prekyba

Prekybos įmonėms veiklos finansavimas iš kreditų yra svarbus. 2018 m. pradžioje paskolų portfelio suma šioje veikloje per metus padidėjo 2,7 proc. (48 mln. eurų) – iki 1834,6 mln. eurų. Paskolų portfelio suma prekybos sektoriuje yra vienas didžiausių lyginant su kitais ūkio sektoriais, tačiau šis sektorius taip pat yra vienas didžiausių šalies ūkyje. Stebint pelno rodiklių dinamiką, pastebėtina,

7 Pavyzdžiui, mokslinių tyrimų skatinimas, informacinės visuomenės skatinimas, smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimas, infrastruktūros plėtros, kokybiško užimtumo ir

dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas ir kita. Žr. daugiau http://www.esinvesticijos.lt/lt/statistics/projektai.

http://www.esinvesticijos.lt/lt/statistics/projektai

11


kad prekyboje pelnas prieš apmokestinimą, kaip ir apdirbamojoje gamyboje, didėjo sparčiau nei vidutiniškai ekonomikoje – 7,8 proc. per metus. Taigi, prekybos sektoriaus rezultatai yra geri – pelnas auga, sukurta produkcijos vertė didėja ir prisideda prie šalies BVP augimo, o ir verslo finansavimo galimybės iš skolintų lėšos taip pat yra geros.

Paslaugos

2018 m. pirmąjį pusmetį pelno prieš apmokestinimą rezultatai įvairiose paslaugų sektoriaus veiklose buvo ganėtinai skirtingi. Geriausi pelno augimo rezultatai buvo tokiose paslaugų sektoriaus veiklose kaip apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, informacijos ir ryšių, nekilnojamojo turto operacijų, administracinėje ir aptarnavimo (I, J, L ir N veiklos pagal ERVK2 red.), taip pat transporto ir saugojimo veiklose (H veikla pagal ERVK2 red.). Paskolų portfelio suma 2018 m. pradžioje šiose veiklose taip pat per metus padidėjo labiausiai: administracinėje ir aptarnavimo veikloje – daugiau nei 40 proc., informacijos ir ryšių veikloje – 16,3 proc., transporto ir saugojimo veikloje – 7,1 proc. Taigi, šios paslaugų sektorius veiklos, kartu su prekyba ir apdirbamąją gamyba, nulėmė didelę dalį paskolų portfelio augimo šalies ūkyje. Vis dėlto, daugelis paslaugų sektoriaus veiklų (išskyrus transportą ir saugojimą) nėra didelės ekonomikos mastu. Nekilnojamo turto operacijų veikloje paskolų portfelis beveik nekito, tačiau pagal veiklos profilį paskolų portfelio suma čia yra didžiausia ekonomikoje – 2126,7 eurų. Taip pat pastebėtina, kad per metus kreditavimas labai paaugo profesinėje, mokslinėje ir techninėje veikloje (M veikla pagal ERVK2 red.), nors šiame sektoriuje pelnas prieš apmokestinimą 2018 m. pirmąjį pusmetį buvo mažesnis nei prieš metus. Vis dėlto, šis sektorius dirba pelningai.

9 pav. Ne finansų įmonių pelnas prieš apmokestinimą (pagal ūkio sektorius); 4 ketvirčių slenkamosios sumos 2011-2018 m.

10 pav. Paskolų ne finansų įmonėms portfelio kaita 2013-2018 m. (pagal ūkio sektorius)

11 pav. ES paramos lėšų panaudojimas 2014-2018 m.

2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

Žemės ūkis (A)

Pramonė (B-E)

Statyba (F)

Paslaugos (G-N, išskyrus K)

Kitos paslaugos (O-U)

Iš viso

Mln. Eur

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamemtas ir VŠĮ "Versli Lietuva" paskaičiavimai.

-12

-10

-8

-6

-4

-2

0

2

4

6

8

10

12

2013 2014 2015 2016 2017 2018

-12

-10

-8

-6

-4

-2

0

2

4

6

8

10

12

Žemės ūkis (A)Pramonė (B-D)Statyba (F)Prekyba (G)Paslaugos (H-U, išskyrus K)Iš viso (skalė dešinėje)


Šaltiniai: Lietuvos bankas ir VŠĮ "Versli Lietuva" paskaičiavimai.

Procentai

0

500

1000

1500

2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2017 m.I-III ketv.

2018 m.I-III ketv.

2014-2020 m. ES paramos fondųlėšos

Mln. eurų

Šaltinis: www.esinvesticijos.lt ir VŠĮ "Versli Lietuva" paskaičiavimai.

12


VI. DARBO RINKA IR KITI VERSLO PLĖTRĄ RIBOJANTYS VEIKSNIAI

Perkaitusi darbo rinka yra nurodoma kaip viena didžiausių verslo kliūčių – su tinkamos kvalifikacijos darbuotojų stokos problema susiduria visi Lietuvos ūkio sektoriai. Šie veiksniai lemia sparčiai augantį darbo užmokestį šalies ūkyje. Mažėjant darbo jėgai užimtumo augimo ateityje tikėtis nereikėtų, todėl panašios darbo užmokesčio augimo tendencijos turėtų vyrauti ir ateityje. Su darbuotojų stokos problema labiausiai susiduria sparčiai augantys ūkio sektoriai, o ypač statyba ir prekyba. Vis dėlto, darbuotojų trūkumas skatina įmones investuoti – investicijų augimas 2018 m. lemia nemenką BVP augimo dalį. Investicijos į materialųjį turtą didina gamybos pajėgumus ir darbo našumo augimą tiek trumpuoju, tiek ir ilguoju laikotarpiu.

2018 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis paaugo atitinkami 9,5 proc. ir 10,5 proc. per metus – sparčiausiai per visą pokrizinį laikotarpį. Situacija darbo rinkoje iš esmės nesikeičia – spartus darbo užmokesčio augimas sietinas su reikiamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumu darbo rinkoje. Užimtumas 2018 m. pirmąjį pusmetį paaugo 0,4 proc., o nedarbas sumažėjo 1 proc. punkto. Nors 2018 m. antrąjį ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje buvo 5,9 proc., tačiau įvertinus nedarbo pagal trukmę struktūrą, pastebėtina, kad didelę nedarbo dalį sudaro trumpalaikis (iki 1 metų) nedarbas (3,9 proc. iš 5,9 proc.). Ši nedarbo struktūra rodo, kad didelę nedarbo dalį sudaro tiesiog darbą bekeičiantys asmenys ir tai yra natūralus darbo rinkos procesas, neskatinantis didelės teigiamos užimtumo kaitos iš esamo bedarbių skaičiaus (žr. pav. 12). Taigi, teigiamo užimtumo pokyčio ilgesniuoju laikotarpiu tikėtis nebereikėtų. Be to, darbingo amžiaus asmenų mažėjimas bei gerokai nuosaikesnis nei anksčiau darbo jėgos aktyvumo didėjimas lemia darbo jėgos Lietuvoje krytį, o tai taip pat rodo, kad užimtumo augimo ateityje tikėtis nereikėtų. Didėjantis užimtumas galėtų spręsti perkaitusios darbo rinkos problemas ir mažinti spaudimą darbo užmokesčiui didėti tokiu sparčiu tempu.

Nors laisvų darbo vietų ekonomikoje beveik nedaugėja, dėl darbuotojų stokos, esamos laisvos darbo vietos nėra užpildomos. Tai lemia, kad laisvų darbo vietų lygis ekonomikoje tebėra labai aukštas. 2018 m. viduryje didžiausias laisvų darbo vietų lygis buvo pramonėje ir verslo paslaugose, šiek tiek mažesnis – statyboje ir prekyboje.

Reikiamos kvalifikacijos darbuotojų stokos problemą, kaip veiklą ribojantį veiksnį, nurodo ir daugelis Lietuvoje veikiančių įmonių. Pagal įmonių apklausų rezultatus, nuo 2016 m., reikiamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas buvo vienas svarbiausių įmonių veiklą ribojančių veiksnių, o 2018 m. maždaug penktadalis Lietuvos įmonių nurodė šį darbuotojų trūkumą kaip vieną svarbiausių veiksnių, ribojančių jų veiklą. Nepakankamą produkcijos paklausą, kaip ribojantį veiksnį, nurodo maždaug 30-40 proc. įmonių, tačiau šio veiksnio svarba 2018 m. sausio-rugpjūčio mėn., palyginti su 2017 m., gan sparčiai sumažėjo. Su finansiniais sunkumais susiduria apie dešimtadalis Lietuvos įmonių; šio veiksnio svarba taip pat turi tendenciją mažėti (žr. pav. 13-14).

Paslaugos

Nepakankamą paklausą, kaip veiklą ribojantį veiksnį, vidutiniškai 2018 m. sausio-rugpjūčio mėn., nurodė šiek tiek daugiau nei 30 proc. Lietuvos paslaugų sektoriuje dirbančių įmonių. Lyginant su kitais ūkio sektoriais, tai yra vienas mažesnių rodiklių ekonomikoje. Tai iš dalies gali būti siejama su gan sparčiai augančia vidaus paklausa, t.y. su didėjančia privačiojo vartojimo BVP komponente (žr. I dalį). Darbuotojų trūkumo problemą kaip veiklą ribojantį veiksnį 2018 m. nurodo apie 16 proc. paslaugų sektoriaus įmonių – šis rodiklis yra žemiausiais lyginant su kitais ūkio sektoriais. Ši tendencija iš dalies gali būti sietina su užimtumo didėjimu šiame ūkio sektoriuje (2018 m. pirmąjį

13


pusmetį paaugo 0,5 proc.). Paslaugų sektoriuje taip pat yra daugiausia įmonių, nurodančių, kad jų veiklos niekas neriboja (apie 42 proc.).

Vidutinis darbo užmokestis įvairiose paslaugų sektoriaus veiklose augo skirtingai, tačiau daugelyje paslaugų sektoriaus veiklų – sparčiau nei vidutiniškai ekonomikoje. Pagal veiklas, per metus labiausiai jis paaugo informacijos ir ryšių (J veikla pagal ERVK2 redakciją), administracinėje ir aptarnavimo (N veikla pagal ERVK2 redakciją) bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje (I veikla pagal ERVK2 redakciją).

Statyba

2018 m. sausio-rugpjūčio mėn. nepakanką paklausą kaip veiklą ribojantį veiksnį, nurodė 30 proc. šalies statybų įmonių; tai yra žemiausias rodiklis tarp visų šalies ūkio sektorių. Be to, būtent šiame ūkio sektoriuje nepakankamos paklausos, kaip veiklą ribojančio veiksnio svarba, per metus sumažėjo labiausiai (2017 m. buvo 40 proc.). Akivaizdu, kad statybų sektorius veikla yra labai suaktyvėjus, ir būtent šis sektorius 2018 m. lemia nemenką dalį BVP augimo. Kiti rodikliai taip pat rodo statybų sektoriaus plėtrą. Šioje veikloje, palyginti su kitais ūkio sektoriais, įmonės labiausiai susiduria su darbuotojų stokos problema – beveik 25 proc. įmonių nurodė, kad šis veiksnys stabdo jų plėtrą. Statybų sektoriuje, skirtingai nei kai kuriuose kituose ūkio sektoriuose, 2018 m. pirmąjį pusmetį užimtųjų skaičius nemenkai mažėjo (1,6 proc.), taigi, ir spaudimas darbo užmokesčio augimui šiame sektoriuje trumpuoju laikotarpiu turėtų būti vienas didesnių ekonomikoje. 2018 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis darbo užmokestis paaugo atitinkamai 7,7 proc. ir 9,4 proc. per metus. Vertinant finansinius sunkumus kaip veiklą ribojantį veiksnį, vidutiniškai 15 proc. statybos įmonių 2018 m. nurodo šį veiksnį kaip svarbų, o šis rodiklis tarp visų ūkio sektorių yra didžiausias ekonomikoje.

Prekyba

Prekybos įmonių apklausų rezultatai rodo, kad šiame ūkio sektoriuje yra mažiausiai įmonių, nurodančių, kad jų veiklos niekas neriboja (2018 m. sausio-rugpjūčio mėn. – vidutiniškai apie 14 proc.), o viena to įvardintų priežasčių yra didelė konkurencija rinkoje. Be to, nepakankamą paklausą kaip veiklą ribojantį veiksnį nurodo beveik 40 proc. prekybos įmonių ir šis rodiklis yra didžiausias ekonomikoje tarp visų ūkio sektorių. Su darbuotojų stokos problema susiduria beveik 20 proc. prekybos įmonių – šis rodiklis, po statybos, yra didžiausias lyginant su kitais ūkio sektoriais. Tai pastebima vertinant ir užimtumo rodiklius – 2018 m. pirmąjį pusmetį užimtųjų skaičius prekyboje sumažėjo 1,9 proc. Darbo užmokestis prekyboje 2018 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirtį paaugo atitinkamai 10,4 proc. ir 10,1 proc. per metus, taigi, kartu su ekonomikos vidurkiu.

Tarp kitų ribojančių veiksnių, prekybos įmonės rinkoje susiduria su didele konkurencija – 66 proc. įmonių (2018 m. sausio–rugpjūčio mėn. vidurkis) nurodė, kad šis veiksnys riboja jų veiklą. Kadangi šis ūkio sektorius šalies ūkyje yra pelningas (2018 m. pelnas augo sparčiau nei vidutiniškai ekonomikoje) ir didžiausias pagal veikiančių įmonių skaičių (žr. 1 lentelę), nenuostabu, kad prekyboje veikiančios įmonės susiduria su didele konkurencija. Prekybos įmonių veiklą taip pat riboja įstatyminis verslo reguliavimas; tai kaip ribojantį veiklą veiksnį, 2018 m. nurodė apie 27 proc. prekybos įmonių.

Stebint pelno rodiklių dinamiką, pastebėtina, kad prekyboje pelnas prieš apmokestinimą, kaip ir apdirbamojoje gamyboje, didėjo sparčiau nei vidutiniškai ekonomikoje – 7,8 proc. per metus. Taigi, prekybos sektoriaus rezultatai pagal šiuos rodiklius yra geri – pelnas auga, sukurta produkcijos vertė didėja ir prisideda prie šalies BVP augimo, o ir verslo finansavimo galimybės iš skolintų lėšos taip pat yra geros. Vis dėlto, darbuotojų trūkumo problema, stipriai riboja prekybos įmonių veiklą.

14


Pramonė

Apdirbamoji gamyba yra viena kapitalui imliausių Lietuvos ūkio šakų, todėl šis sektorius, po paslaugų, mažiausiai iš visų Lietuvos ūkio sektorių susiduria su darbuotojų trūkumo problema. 2018 m. sausio-rugpjūčio mėn. darbuotojų trūkumą, kaip ribojantį veiksnį nurodė 18 proc. pramonės įmonių. Tai sietina su 2018 m. augusiu užimtumu apdirbamosios gamybos sektoriuje, o tai lėmė, kad 2018 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirtį darbo užmokestis apdirbamojoje gamyboje augo po 9,6 proc. per metus, tai yra šiek tiek lėčiau nei vidutiniškai ekonomikoje. Darbo užmokesčio nuosaikesnis augimas taip pat lemia ir geresnius pelno prieš apmokestinimą rodiklius.

Taip pat pastebėtina, kad pramonės įmonės, mažiausiai iš visų ekonomikoje, susiduria su finansiniais sunkumais (vos 7 proc.). Viena to priežasčių yra 2018 m. didėjęs apdirbamosios gamybos veiklų kreditavimas pramonėje bei, vėlgi, sparčiau nei vidutiniškai ekonomikoje augęs pelnas prieš apmokestinimą.

Pramonėje gamybos pajėgumų panaudojimas yra labai aukštas – 78 proc., tai yra vienas aukščiausias rodiklis nuo 2003 m.; žaliavų ar įrengimų trūkumo problemą pramonėje 2018 m. nurodė 10 proc. įmonių.

12 pav. Nedarbas pagal trukmę 2006-2018 m.

13 pav. Veiksniai, ribojantys įmonių veiklą – nepakankama paklausa 2006-2018 m., (pagal ūkio sektorius; pakoreguota pagal sezoniškumą)

14 pav. Veiksniai, ribojantys įmonių veiklą – darbuotojų trūkumas 2006-2018 m. (pagal ūkio sektorius; pakoreguota pagal sezoniškumą)

0

2

4

6

8

10

12

14

2013 2014 2015 2016 2017 2018

Iki 1 mėn.

1–2 mėn.

3–5 mėn.

6–11 mėn.

1 metai ir daugiau

Iš viso

Procentai


200

6

200

7

200

8

200

9

201

0

201

1

201

2

201

3

201

4

201

5

201

6

201

7

201

8

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Pramonė

Statyba

Paslaugos (G-N)

Prekyba

Procentai


200

6

200

7

200

8

200

9

201

0

201

1

201

2

201

3

201

4

201

5

201

6

201

7

201

8

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Pramonė

Statyba

Paslaugos (G-N)

Prekyba

Procentai


Documents

VERSLUMO TENDENCIJOS LIETUVOJE 2018 M....2018/11/08 · augimo potencialas, jos geras pelningumas bei geras prieinamumas prie išorinių finansavimo šaltinių. Vertinant šiuos faktorius,