VAIKŲ DIENOS CENTRŲ VEIKLOS, JUOSE TEIKIAMŲ … · vaikų dienos centrų tyrimo reprezentatyvumą, reikia paminėti jog tyrimo rezultatų paklaidos dydis neviršija 3,1 proc.,

2015 m.

VAIKŲ DIENOS CENTRŲ VEIKLOS, JUOSE TEIKIAMŲ SOCIALINIŲ PASLAUGŲ

ĮVERTINIMO IR PLĖTOJIMO GALIMYBIŲ TYRIMAS

GALUTINĖ TYRIMO ATASKAITA

VAIKŲ DIENOS CENTRŲ VEIKLOS, JUOSE TEIKIAMŲ SOCIALINIŲ PASLAUGŲ

ĮVERTINIMO IR PLĖTOJIMO GALIMYBIŲ TYRIMAS

GALUTINĖ TYRIMO ATASKAITA

Tyrimą atliko: UAB „Eurointegracijos projektai”Ukmergės g. 222, LT-07157 Vilnius

www.eip.lt

TurinysI. Įžanga 4II. Savivaldybėse veiklą vykdančių vaikų dienos centrų skaičius ir vaikų dienos centrų paplitimo žemėlapis 6III. Vaikų dienos centrų darbo su socialinės rizikos šeimomis ir vaikais veiksmingumas bei lyginamoji analizė 19IV. Skėtinių nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių vaikų dienos centrus, organizaciniai ir finansiniai pajėgumai 45V. Išvados 54VI. Pasiūlymai dėl vaikų dienos centrų plėtros galimybių ir socialinės rizikos šeimoms ir vaikams reikalingų paslaugų poreikio 60VII. Priedai 63

Vaikų dienos centrų Veiklos, juose teikiamų socialinių paslaugų įVertinimo ir plėtojimo galimybių tyrimas Vaikų dienos centrų Veiklos, juose teikiamų socialinių paslaugų įVertinimo ir plėtojimo galimybių tyrimas2

3

Vaikų dienos centrų veiklos, juose teikiamų socialinių paslaugų įvertinimo ir plėtojimo galimybių tyrimo tikslas – ištirti Lietuvoje veiklą vykdančių vaikų dienos centrų paplitimą, veiklos pobūdį ir veiklos plėtojimo galimybes. Atitinkamai LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra nustačiusi tyrimo tikslui šiuos uždavinius:

1. išsiaiškinti savivaldybėse veiklą vykdančių vaikų dienos centrų skaičių ir sudaryti vaikų dienos centrų paplitimo žemėlapį;

2. išnagrinėti vaikų dienos centrų darbo su socialinės rizikos šeimomis ir vaikais veiksmingumą;

3. įvertinti skėtinių nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių vaikų dienos centrus, organizacinius ir finansinius pajėgumus;

4. išanalizuoti ir nustatyti teigiamus ir neigiamus pokyčius siekiant palyginti LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2007 m. atlikto vaikų dienos centruose teikiamų socialinių paslaugų įvairovės ir kokybės, darbo su socialinės rizikos šeimomis ir vaikais veiksmingumo įvertinimo tyrimo ir šio tyrimo duomenis;

5. pateikti išvadas ir pasiūlymus dėl vaikų dienos centrų plėtros galimybių ir socialinės rizikos šeimoms ir vaikams reikalingų paslaugų poreikio.

Tyrimo metu parengtas ir vaikų dienos centrų paplitimo žemėlapis. Rengiant žemėlapį buvo orientuojamasi į jo funkcionalumą, lengvą prieinamumą visuomenei bei interaktyvumą. Tokiu būdu siekiama ne tik parodyti esamą vaikų dienos centrų paplitimą, tačiau ir sukurti papildomą vaikų dienos centrų viešinimo priemonę. Rengiant žemėlapį, papildomai įvertinti išvestiniai santykiniai rodikliai, kurie leidžia atskleisti vaikų dienos centrų plėtros poreikį bei palyginti esamą situaciją tarp skirtingų Lietuvos regionų.

Siekiant visų tyrimo uždavinių ir tikslo įgyvendinimo, tyrimui atlikti buvo panaudotos dvi apklausos, kurios leidžia nustatyti vaikų dienos centrų veiklos veiksmingumą. Elektroniniu būdu apklausta 100 proc. veikiančių Lietuvoje vaikų dienos centrų1 (252 vaikų dienos centrai). Tyrimo metu gauti 201 vaikų dienos centro (80 proc. visų vaikų dienos centrų) atsakymai, kurių pagrindu atlikta analizė, pateiktos išvados ir pasiūlymai. Vertinant vaikų dienos centrų tyrimo reprezentatyvumą, reikia paminėti jog tyrimo rezultatų paklaidos dydis neviršija 3,1 proc., esant 95 proc. patikimumui, jei pripažįstame, kad turimas vaikų dienos centrų sąrašas yra baigtinis (252 vaikų dienos centrai).

Tyrimo metu apklausti 382 vaikų dienos centrus lankančių vaikų tėvai. Pagal LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis, kuriuos ji tiesiogiai surinko iš Lietuvos savivaldybių administracijų, generalinė tėvų, kurių vaikai lanko vaikų dienos centrus, visuma 2015 m. pradžioje buvo lygi 67302. Atlikto vaikų dienos centrus lankančių vaikų tėvų tyrimo rezultatų paklaidos dydis neviršija 4,9 proc., esant 95 proc. patikimui (gautos atsakytos 397 anketos, iš kurių tyrimui toliau panaudotos 382).

Tyrimo metu taip pat apklaustos skėtinės nevyriausybinės organizacijos vienijančios ar prisidedančios prie vaikų dienos centrų plėtros, veiklos veiksmingumo užtikrinimo, pagalbos įvairia forma ir pan.

1 Pagal LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateiktus Lietuvos savivaldybių duomenis. 2 Vienam vaikui yra priskiriamas vienas tėvas – taip nuspręsta dėl to, jog vaikų dienos centrus lanko po kelis vaikus iš vienos šeimos bei ne visose

šeimose yra du tėvai, todėl atsižvelgiant į riziką, jog vaikai auga tik su vienu iš tėvų bei tą patį vaikų dienos centrą gali lankyti vienos šeimos keli vaikai, vaikų dienos centrus lankančių vaikų skaičius yra prilyginamas tėvų skaičiui.

Vaikų dienos centrų Veiklos, juose teikiamų socialinių paslaugų įVertinimo ir plėtojimo galimybių tyrimas 5

I. Įžanga

I. Įžanga

Vaikų dienos centrų paplitimo ir išvestinių santykinių rodiklių žemėlapiai yra parengti pagal tyrimo metu pateiktus LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis, kurie tiesiogiai surinkti iš Lietuvos savivaldybių administracijų. Žemiau pateikiama suvestinė informacinė lentelė, kurios pagrindu parengti žemėlapiai.

Lentelė 1. Vaikų dienos centrų paplitimo ir išvestinių santykinių rodiklių duomenys Lietuvoje 2015 m. pradžioje

SavivaldybėVDC3

savivaldybėje skaičius

VDC lankančių vaikų skaičius4

Soc. rizikos šeimų skaičius

Soc. rizikos šeimose

augančių vaikų skaičius

VDC lankančių ir rizikos šeimose augančių vaikų

skaičiaus santykis

100-ui rizikos šeimose augančių vaikų, tenka VDC

Akmenės r. sav. 4 125 127 323 38,7% 1,2Alytaus m. sav. 2 40 137 257 15,6% 0,8Alytaus r. sav. 5 88 123 274 32,1% 1,8Anykščių r. sav. 3 95 129 265 35,8% 1,1Birštono sav. 1 20 24 61 32,8% 1,6Biržų r. sav. 7 241 155 340 70,9% 2,1Druskininkų sav. 2 60 42 75 80,0% 2,7Elektrėnų sav. 4 80 144 241 33,2% 1,7Ignalinos r. sav. 2 39 118 241 16,2% 0,8Jonavos r. sav. 7 169 180 347 48,7% 2,0Joniškio r. sav. 1 45 117 305 14,8% 0,3Jurbarko r. sav. 5 123 115 262 46,9% 1,9Kaišiadorių r. sav. 5 92 160 360 25,6% 1,4Kalvarijos sav. 1 30 51 125 24,0% 0,8Kauno m. sav. 18 574 437 611 93,9% 2,9Kauno r. sav. 6 140 263 516 27,1% 1,2Kazlų Rūdos sav. 9 215 70 166 129,5% 5,4Kelmės r. sav. 2 52 123 300 17,3% 0,7Kėdainių r. sav. 3 65 311 549 11,8% 0,5Klaipėdos m. sav. 5 133 369 447 29,8% 1,1Klaipėdos r. sav. 3 165 157 313 52,7% 1,0Kretingos r. sav. 2 52 90 173 30,1% 1,2Kupiškio r. sav. 1 60 131 306 19,6% 0,3Lazdijų r. sav. 4 73 95 230 31,7% 1,7Marijampolės sav. 7 240 161 307 78,2% 2,3Mažeikių r. sav. 4 80 142 287 27,9% 1,4Molėtų r. sav. 4 143 116 210 68,1% 1,9Neringos sav. 0 0 1 1 0,0% 0,0Pagėgių sav. 1 75 66 136 55,1% 0,7Pakruojo r. sav. 3 66 138 339 19,5% 0,9Palangos m. sav. 1 1 28 43 2,3% 2,3Panevėžio m. sav. 8 206 191 239 86,2% 3,3Panevėžio r. sav. 1 20 255 574 3,5% 0,2Pasvalio r. sav. 11 312 220 565 55,2% 1,9Plungės r. sav. 3 107 156 341 31,4% 0,9Prienų r. sav. 3 80 208 364 22,0% 0,8Radviliškio r. sav. 7 129 312 672 19,2% 1,0Raseinių r. sav. 4 82 240 511 16,0% 0,8Rietavo sav. 2 72 73 169 42,6% 1,2Rokiškio r. sav. 2 75 151 333 22,5% 0,6Skuodo r. sav. 1 51 101 243 21,0% 0,4Šakių r. sav. 8 186 160 370 50,3% 2,2Šalčininkų r. sav. 2 46 103 228 20,2% 0,9Šiaulių m. sav. 5 135 228 324 41,7% 1,5Šiaulių r. sav. 2 37 167 348 10,6% 0,6Šilalės r. sav. 1 12 103 239 5,0% 0,4Šilutės r. sav. 1 21 252 507 4,1% 0,2Širvintų r. sav. 6 167 134 255 65,5% 2,4Švenčionių r. sav. 4 181 125 270 67,0% 1,5Tauragės r. sav. 2 27 230 428 6,3% 0,5

3 VDC – vaikų dienos centras4 Vaikų dienos centrą lankančių vaikų skaičių galima laikyti ir vaikų dienos centro maksimalų vaikų priėmimo normatyvą / vietų skaičių.


II. Savivaldybėse veiklą vykdančių vaikų dienos centrų skaičius ir vaikų dienos centrų paplitimo žemėlapis


Pav. 2. Vaikų dienos centrų skaičius savivaldybėse, 2015 m. pradžioje

Kaip matyti iš vaikų dienos centrų paplitimo savivaldybėse žemėlapių (1 ir 2 pav.), galima pastebėti, jog didesnė vaikų dienos centrų koncentracija yra vidurio ir pietinėje Lietuvos dalyse (Kauno, Vilniaus ir Marijampolės apskrityse). Vaikų dienos centrų koncentracija taip pat didėja artėjant prie didžiųjų Lietuvos miestų. Reikia pažymėti, kad vaikų dienos centrai daugiausiai lokaliai paplitę miestuose, rajono centruose ir kitose didesnėse gyvenvietėse, todėl jų pasiekiamumas kaimiškose vietovėse augantiems vaikams yra ribotas.

Labai žema vaikų dienos centrų koncentracija pasižymi Birštono, Joniškio rajono, Kalvarijos, Kupiškio rajono, Pagėgių, Palangos miesto, Panevėžio rajono, Skuodo rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono, Utenos rajono ir Zarasų rajono savivaldybių teritorijos . Paminėtose savivaldybėse veikia tik po vieną vaikų dienos centrą. Neringos savivaldybėje šiuo metu nėra nė vieno vaikų dienos centro.

Siekiant identifikuoti aiškias vaikų dienos centrų plėtros gaires, neužtenka pasiremti vien tik vaikų dienos centrų skaičiumi savivaldybės teritorijoje, kadangi gali būti susiklosčiusi tokia situacija, jog vaikų dienos centrų plėtros poreikis toje savivaldybėje nereikalingas dėl mažo vaikų augančių rizikos šeimose skaičiaus, pvz. Neringos savivaldybėje auga tik vienas vaikas socialinės rizikos šeimoje.

Atitinkamai toliau pateikiami išvestiniai rodikliai žemėlapiuose, kurie padės tiksliau identifikuoti vaikų dienos centrų plėtros poreikį erdviniu atžvilgiu.

SavivaldybėVDC3


VDC lankančių vaikų skaičius4

Soc. rizikos šeimų skaičius




skaičiaus santykis

100-ui rizikos šeimose augančių vaikų, tenka VDC

Telšių r. sav. 5 198 157 354 55,9% 1,4Trakų r. sav. 2 58 139 295 19,7% 0,7Ukmergės r. sav. 5 87 237 480 18,1% 1,0Utenos r. sav. 1 44 158 245 18,0% 0,4Varėnos r. sav. 2 56 142 317 17,7% 0,6Vilkaviškio r. sav. 3 53 219 527 10,1% 0,6Vilniaus m. sav. 26 519 620 990 52,4% 2,6Vilniaus r. sav. 8 195 273 501 38,9% 1,6Visagino sav. 4 123 82 152 80,9% 2,6Zarasų r. sav. 1 70 136 276 25,4% 0,4Iš viso 252 6730 9892 19527 34,5%* 1,3**nurodyti svertiniai vidurkiai.

Žemiau pateikiami vaikų dienos centrų paplitimo ir išvestinių rodiklių žemėlapiai Lietuvoje. Parengti žemėlapiai yra interaktyvūs ir juos galima viešai publikuoti internetinėje erdvėje nurodant šią nuorodą: http://arcg.is/1J2r6K4. Žemiau pateiktame vaikų dienos centrų paplitimo žemėlapio interaktyvioje versijoje pateikiama ir visa reikalinga kontaktinė vaikų dienos centrų informacija, todėl šiuos žemėlapius galima naudoti vaikų dienos centrų žinomumui didinti.

Pastaba: žemėlapiuose pateikiamus legendų intervalus reikėtų vertinti taip: žemesniojo intervalo viršutinė riba apima rodiklius pagal intervalo ribą, o aukštesnio intervalo – tik viršijus nurodytą apatinę ribą, pvz. žemesnis intervalas yra 0-14, o aukštesnis – 14-21. Tai tokiu atveju rodiklis kurio reikšmė lygi 14, papuls į žemesnį intervalą, o rodiklis >14 papuls į aukštesnį intervalą. Dėl naudojamų technologijų ribotumo, legendose pateikti intervalai gali būti išdėstyti ne didėjimo tvarka. Šios pastabos galioja visiems šiame tyrime pateiktiems žemėlapiams.

VDC dydis, pagal lankančių vaikų

skaičius

Pav. 1. Vaikų dienos centrų paplitimas Lietuvos savivaldybėse, 2015 m. pradžioje(atvaizduota pagal vaikų dienos centrų tikruosius adresus)



9


3 ir 4 paveiksluose pateikti socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų paplitimas Lietuvoje. Daugiausiai (nurodyta mažėjimo tvarka) socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų yra Vilniaus miesto, Radviliškio rajono, Kauno miesto, Panevėžio rajono, Pasvalio rajono, Kėdainių rajono, Vilkaviškio rajono, Kauno rajono, Raseinių rajono, Šilutės rajono ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijose. Kiekvienoje paminėtoje savivaldybėje gyvena nemažiau kaip 219 socialinės rizikos šeimų, o jose iš viso auga ne mažiau kaip 501 vaikas. Natūralu, kad didžiuosiuose šalies miestuose socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičius yra didesnis dėl didesnės gyventojų koncentracijos, tačiau mažesnėse savivaldybėse gyvenančių socialinės rizikos šeimų skaičius laikytinas kaip didelis. Galima iš anksto preziumuoti, jog paminėtose savivaldybėse bus reikalingas ir didesnis vaikų dienos centrų skaičius.

Vertinant vaikų dienos centrus lankančių vaikų skaičius (žr. 5 paveikslą), mažiausiais rodikliais (nurodyta didėjimo tvarka) pasižymi šios savivaldybės: Neringos5, Palangos miesto, Šilalės rajono, Panevėžio rajono, Birštono, Šilutės rajono, Tauragės rajono ir Kalvarijos. Šiose savivaldybėse vaikų dienos centrus lankančių vaikų skaičius neviršija 30, nors visose išskyrus Neringos savivaldybę, rizikos šeimose augančių vaikų viršija 60 vaikų ribą.

Pav. 5. Vaikų dienos centrus lankančių vaikų skaičius savivaldybėse, 2015 m. pradžioje

Siekiant konkrečiai identifikuoti vaikų dienos centrų ir juose reikalingų vietų skaičių plėtros poreikį, pateikiami 6 ir 7 pav. Pagal juos matyti, kad blogiausia situacija šiuo metu (nurodyta gerėjimo tvarka) yra Neringos, Palangos miesto, Panevėžio rajono, Šilutės rajono, Šilalės rajono ir Tauragės rajono savivaldybėse. Šiose savivaldybėse vaikų dienos centrus lankančių vaikų skaičiaus santykis su socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičiumi yra mažiausias ir nesiekia 10 proc. arba kitaip tariant, iš 100 rizikos šeimose augančių vaikų, vaikų dienos centrus lanko ne daugiau kaip 10 vaikų, kai tuo tarpu šio rodiklio vidurkis Lietuvoje siekia 34,5 proc. arba iš 100 rizikos šeimose augančių vaikų, vaikų dienos centrus lanko ne mažiau kaip 34 vaikai.

5 Neringos savivaldybės rodiklis mažiausias, nes joje nėra veikiančių vaikų dienos centrų, o socialinės rizikos šeimose auga tik vienas vaikas.

Pav. 3. Socialinės rizikos šeimų skaičius savivaldybėse, 2015 m. pradžioje

Pav. 4. Socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičius savivaldybėse, 2015 m. pradžioje



11


Kitas svarbus rodiklis, kuriuo remiantis reikėtų planuoti vaikų dienos centrų plėtrą Lietuvoje – 100-ui socialinės rizikos šeimose augančių vaikų tenkantis vaikų dienos centrų skaičius (žr. 7 paveikslą). Pagal šį rodiklį blogiausia situacija šiuo metu yra šiose savivaldybėse (nurodyta gerėjimo tvarka): Neringos, Panevėžio rajono, Šilutės rajono, Joniškio rajono, Kupiškio rajono, Šilalės rajono, Utenos rajono, Skuodo rajono ir Zarasų rajono. Šiose savivaldybėse 100-ui socialinės rizikos šeimose augančių vaikų tenkantis vaikų dienos centrų skaičius neviršija 0,4, kai tuo tarpu šio rodiklio vidurkis Lietuvoje siekia 1,3.

Atitinkamai įvertinus visus rodiklius, teikiami pasiūlymai dėl vaikų dienos centrų plėtros. Vaikų dienos centrų plėtra orientuojama į vietų vaikų dienos centruose ir rizikos šeimose augančių vaikų santykį. Tokiu būdu galima nustatyti prioritetines vaikų dienos centrų vystymo teritorijas. Visi pasiūlymai pateikiami prioriteto tvarka, t. y. aukščiau esantis pasiūlymas turėtų būti įgyvendintas anksčiau už žemiau esančius pasiūlymus. Pasiūlymai pateikiami keliais skirtingais scenarijais savivaldybių teritorijų lygmeniu:

◆ minimalios plėtros scenarijus: vaikų dienos centruose esančių vietų skaičius didinamas iki tiek, kad vaikų dienos centruose esantis vietų skaičiaus ir socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičiaus santykis pasiektų 20 proc., t. y. 20 socialinės rizikos šeimose augančių vaikų būtų skirta bent 4 vietos vaikų dienos centruose;

◆ vidutinės plėtros scenarijus: vaikų dienos centruose esančių vietų skaičius didinamas iki tiek, kad vaikų dienos centruose esantis vietų skaičiaus ir socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičiaus santykis pasiektų 35 proc., t. y. 20 socialinės rizikos šeimose augančių vaikų būtų skirta bent 7 vietos vaikų dienos centruose;

◆ maksimalios plėtros scenarijus: vaikų dienos centruose esančių vietų skaičius didinamas iki tiek, kad vaikų dienos centruose esantis vietų skaičiaus ir socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičiaus santykis pasiektų 50 proc., t. y. 20 socialinės rizikos šeimose augančių vaikų būtų skirta bent 10 vietų vaikų dienos centruose;

Minimalios plėtros scenarijusMinimalios plėtros scenarijaus atveju, iš viso Lietuvoje papildomai reikalingos 502 vietos vaikų dienos

centruose ir iki naujų 29 vaikų dienos centrų 21 savivaldybėje. Įgyvendinus minėtą plėtrą, visose Lietuvos savivaldybėse būtų užtikrinta, kad vaikų dienos centruose esantis vietų skaičiaus ir socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičiaus santykis pasiektų 20 proc. Visgi pažymėtina, jog net 12 savivaldybių vaikų dienos centruose esančių vietų skaičių reikėtų didinti imtinai iki 15 vietų, todėl tose savivaldybėse papildomų vaikų dienos centrų plėtra turėtų būtų orientuojama į esamų vaikų dienos centrų plėtrą, o ne naujų kūrimą. Kitose savivaldybėse (jų 9) tikslinga kurti naujus vaikų dienos centrus.

Lentelė 2. Vaikų dienos centrų plėtros pasiūlymas: minimalios plėtros scenarijus (vaikų dienos centruose esantis vietų skaičiaus ir socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičiaus santykis pasiektų

20 proc.)

SavivaldybėEsamas VDC savivaldybėje

skaičius

Šiuo metu VDC lankančių vaikų skaičius




skaičiaus santykis

Papildomų vietų poreikis

VDC

Papildomų VDC poreikis, jei jame

vaikų skaičius neviršytų 25

Neringos sav. 0 0 1 0,0% 1 1Palangos m. sav. 1 1 43 2,3% 8 1Panevėžio r. sav. 1 20 574 3,5% 95 4Šilutės r. sav. 1 21 507 4,1% 80 3Šilalės r. sav. 1 12 239 5,0% 36 1Tauragės r. sav. 2 27 428 6,3% 59 2Vilkaviškio r. sav. 3 53 527 10,1% 52 2Šiaulių r. sav. 2 37 348 10,6% 33 1Kėdainių r. sav. 3 65 549 11,8% 45 2Joniškio r. sav. 1 45 305 14,8% 16 1Alytaus m. sav. 2 40 257 15,6% 11 1Raseinių r. sav. 4 82 511 16,0% 20 1Ignalinos r. sav. 2 39 241 16,2% 9 1Kelmės r. sav. 2 52 300 17,3% 8 1Varėnos r. sav. 2 56 317 17,7% 7 1Utenos r. sav. 1 44 245 18,0% 5 1Ukmergės r. sav. 5 87 480 18,1% 9 1

Pav. 6. Vaikų dienos centrus lankančių ir rizikos šeimose augančių vaikų santykis, 2015 m. pradžioje

Pav. 7. 100-ui rizikos šeimose augančių vaikų tenka vaikų dienos centrų, 2015 m.



13


Vidutinės plėtros scenarijusVidutinės plėtros scenarijaus atveju, iš viso Lietuvoje papildomai reikalingos 1982 vietos vaikų dienos

centruose ir iki naujų 84 vaikų dienos centrų 37 savivaldybėse. Įgyvendinus minėtą plėtrą, visose Lietuvos savivaldybėse būtų užtikrinta, kad vaikų dienos centruose esantis vietų skaičiaus ir socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičiaus santykis pasiektų 35 proc. Visgi pažymėtina, jog 9 savivaldybėse vaikų dienos centruose esančių vaikų vietų skaičių reikėtų didinti imtinai iki 15 vietų, todėl tose savivaldybėse papildomų vaikų dienos centrų plėtra turėtų būtų orientuojama į esamų vaikų dienos centrų plėtrą, o ne naujų kūrimą. Kitose savivaldybėse (jų 28) tikslinga kurti naujus vaikų dienos centrus.

Lentelė 3. Vaikų dienos centrų plėtros pasiūlymas: vidutinės plėtros scenarijus(vaikų dienos centruose esantis vietų skaičiaus ir socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičiaus santykis pasiektų 35 proc.)


skaičius

Šiuo metu VDC

lankančių vaikų skaičius




skaičiaus santykis

Papildomų vietų

poreikis VDC



Neringos sav. 0 0 1 0,0% 0 1Palangos m. sav. 1 1 43 2,3% 14 1Panevėžio r. sav. 1 20 574 3,5% 181 7Šilutės r. sav. 1 21 507 4,1% 156 6Šilalės r. sav. 1 12 239 5,0% 72 3Tauragės r. sav. 2 27 428 6,3% 123 5Vilkaviškio r. sav. 3 53 527 10,1% 131 5Šiaulių r. sav. 2 37 348 10,6% 85 3Kėdainių r. sav. 3 65 549 11,8% 127 5Joniškio r. sav. 1 45 305 14,8% 62 2Alytaus m. sav. 2 40 257 15,6% 50 2Raseinių r. sav. 4 82 511 16,0% 97 4Ignalinos r. sav. 2 39 241 16,2% 45 2Kelmės r. sav. 2 52 300 17,3% 53 2Varėnos r. sav. 2 56 317 17,7% 55 2Utenos r. sav. 1 44 245 18,0% 42 2Ukmergės r. sav. 5 87 480 18,1% 81 3Radviliškio r. sav. 7 129 672 19,2% 106 4Pakruojo r. sav. 3 66 339 19,5% 53 2Kupiškio r. sav. 1 60 306 19,6% 47 2Trakų r. sav. 2 58 295 19,7% 45 2Šalčininkų r. sav. 2 46 228 20,2% 34 1Skuodo r. sav. 1 51 243 21,0% 34 1Prienų r. sav. 3 80 364 22,0% 47 2Rokiškio r. sav. 2 75 333 22,5% 42 2Kalvarijos sav. 1 30 125 24,0% 14 1Zarasų r. sav. 1 70 276 25,4% 27 1Kaišiadorių r. sav. 5 92 360 25,6% 34 1Kauno r. sav. 6 140 516 27,1% 41 2Mažeikių r. sav. 4 80 287 27,9% 20 1Klaipėdos m. sav. 5 133 447 29,8% 23 1Kretingos r. sav. 2 52 173 30,1% 9 1Plungės r. sav. 3 107 341 31,4% 12 1Lazdijų r. sav. 4 73 230 31,7% 8 1Alytaus r. sav. 5 88 274 32,1% 8 1Birštono sav. 1 20 61 32,8% 1 1Elektrėnų sav. 4 80 241 33,2% 4 1Iš viso 95 2211 11983 - 1983 84

Toliau pateikiamas kiekvienos savivaldybės poreikis dėl vaikų dienos centrų plėtros bei tai iliustruojantys žemėlapiai. Žemėlapiuose atvaizduotas papildomas poreikis, jau prie esamos situacijos.


skaičius

Šiuo metu VDC lankančių vaikų skaičius




skaičiaus santykis

Papildomų vietų poreikis

VDC



Radviliškio r. sav. 7 129 672 19,2% 5 1Pakruojo r. sav. 3 66 339 19,5% 2 1Kupiškio r. sav. 1 60 306 19,6% 1 1Trakų r. sav. 2 58 295 19,7% 1 1Iš viso 46 994 7484 - 502 29


Papildomų vaikų dienos centrų poreikis (jei juose vaikų skaičius neviršytų 25)

Papildomų vietų poreikis vaikų dienos centruose

Pav. 8. Vaikų dienos centrų plėtros pasiūlymas: minimalios plėtros scenarijus(vaikų dienos centruose esantis vietų skaičiaus ir socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičiaus santykis pasiektų 20 proc.)



15


Lentelė 4. Vaikų dienos centrų plėtros pasiūlymas: maksimalios plėtros scenarijus(vaikų dienos centruose esantis vietų skaičiaus ir socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičiaus santykis pasiektų 50 proc.)

SavivaldybėVDC


VDC lankančių

vaikų skaičius




skaičiaus santykis

Papildomų vietų

poreikis

Papildomų VDC poreikis, jei jame vaikų

skaičius neviršytų 25

Neringos sav. 0 0 1 0,0% 1 1Palangos m. sav. 1 1 43 2,3% 21 1Panevėžio r. sav. 1 20 574 3,5% 267 11Šilutės r. sav. 1 21 507 4,1% 233 9Šilalės r. sav. 1 12 239 5,0% 108 4Tauragės r. sav. 2 27 428 6,3% 187 7Vilkaviškio r. sav. 3 53 527 10,1% 211 8Šiaulių r. sav. 2 37 348 10,6% 137 5Kėdainių r. sav. 3 65 549 11,8% 210 8Joniškio r. sav. 1 45 305 14,8% 108 4Alytaus m. sav. 2 40 257 15,6% 89 4Raseinių r. sav. 4 82 511 16,0% 174 7Ignalinos r. sav. 2 39 241 16,2% 82 3Kelmės r. sav. 2 52 300 17,3% 98 4Varėnos r. sav. 2 56 317 17,7% 103 4Utenos r. sav. 1 44 245 18,0% 79 3Ukmergės r. sav. 5 87 480 18,1% 153 6Radviliškio r. sav. 7 129 672 19,2% 207 8Pakruojo r. sav. 3 66 339 19,5% 104 4Kupiškio r. sav. 1 60 306 19,6% 93 4Trakų r. sav. 2 58 295 19,7% 90 4Šalčininkų r. sav. 2 46 228 20,2% 68 3Skuodo r. sav. 1 51 243 21,0% 71 3Prienų r. sav. 3 80 364 22,0% 102 4Rokiškio r. sav. 2 75 333 22,5% 92 4Kalvarijos sav. 1 30 125 24,0% 33 1Zarasų r. sav. 1 70 276 25,4% 68 3Kaišiadorių r. sav. 5 92 360 25,6% 88 4Kauno r. sav. 6 140 516 27,1% 118 5Mažeikių r. sav. 4 80 287 27,9% 64 3Klaipėdos m. sav. 5 133 447 29,8% 91 4Kretingos r. sav. 2 52 173 30,1% 35 1Plungės r. sav. 3 107 341 31,4% 64 3Lazdijų r. sav. 4 73 230 31,7% 42 2Alytaus r. sav. 5 88 274 32,1% 49 2Birštono sav. 1 20 61 32,8% 11 1Elektrėnų sav. 4 80 241 33,2% 41 2Anykščių r. sav. 3 95 265 35,8% 38 2Akmenės r. sav. 4 125 323 38,7% 37 1Vilniaus r. sav. 8 195 501 38,9% 56 2Šiaulių m. sav. 5 135 324 41,7% 27 1Rietavo sav. 2 72 169 42,6% 13 1Jurbarko r. sav. 5 123 262 46,9% 8 1Jonavos r. sav. 7 169 347 48,7% 5 1Iš viso 129 3125 14174 - 3976 163




Pav. 9. Vaikų dienos centrų plėtros pasiūlymas: vidutinės plėtros scenarijus(vaikų dienos centruose esantis vietų skaičiaus ir socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičiaus santykis pasiektų 35 proc.)

Maksimalios plėtros scenarijus Maksimalios plėtros scenarijaus atveju, iš viso Lietuvoje papildomai reikalingos 3976 vietos vaikų dienos

centruose ir iki naujų iki 163 vaikų dienos centrus 44 savivaldybėse. Įgyvendinus minėtą plėtrą, visose Lietuvos savivaldybėse būtų užtikrinta, kad vaikų dienos centruose esantis vietų skaičiaus ir socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičiaus santykis pasiektų 50 proc. Visgi pažymėtina, jog 5 savivaldybėse vaikų dienos centruose esančių vaikų vietų skaičių reikėtų didinti imtinai iki 15 vietų, todėl tose savivaldybėse papildomų vaikų dienos centrų plėtra turėtų būtų orientuojama į esamų vaikų dienos centrų plėtrą, o ne naujų kūrimą. Kitose savivaldybėse (jų 39) tikslinga kurti naujus vaikų dienos centrus.



17




Pav. 10. Vaikų dienos centrų plėtros pasiūlymas: maksimalios plėtros scenarijus(vaikų dienos centruose esantis vietų skaičiaus ir socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičiaus santykis pasiektų 50 proc.)

Vaikų dienos centrų Veiklos, juose teikiamų socialinių paslaugų įVertinimo ir plėtojimo galimybių tyrimas18


III. Vaikų dienos centrų darbo su socialinės rizikos šeimomis ir

vaikais veiksmingumas bei lyginamoji analizė

Vertinant tyrime dalyvavusių vaikų dienos centrų juridinę formą, galima pastebėti, kad ji yra labai įvairi. Didžiausia dalimi vaikų dienos centrai veikia kaip viešosios bei biudžetinės įstaigos ar jų filialai. 49,3 proc. tyrime dalyvavusių vaikų dienos centrų priklauso biudžetinėms įstaigoms ar savivaldybėms – t. y. viešojo sektoriaus įkurti juridiniai asmenys. Tyrimo metu, kai kurie respondentai nurodė kitas juridines formas, tačiau papildomuose atsakymuose atskleidė, kad praktiškai visos jos priklauso įvardintoms juridinių asmenų kategorijoms, tačiau tarp paminėtų formų save sunkiai identifikuoja. Dalis respondentų taip pat nurodė, kad vaikų dienos centras nėra jų tiesioginė veikla, bet įgyvendinimas projektas vaikų dienos centro paslaugoms teikti.

Kita5%

Labdaros ir paramos fondas

7%

Biudžetinės įstaigos filialas

8%

Viešoji įstaiga, kurios steigėja ir/ar

dalininkė savivaldybė

8%

Tradicinė religinė bendruomenė ar

bendrija10%

Asociacija17%

Biudžetinė įstaiga21%

Viešoji įstaiga24%

Pav. 12. Vaikų dienos centrų juridinė forma (N-201)

Apklausiant vaikų dienos centrus, 39,3 proc. nurodė (žr. 13 pav.), jog jie priklauso skėtinėms nevyriausybinėms organizacijoms. Prašant respondentų papildomai paaiškinti atsakymo „Kita“ esmę, dalis respondentų nurodė, jog jie yra nepriklausomi arba veikia savarankiškai, dalis priklauso kitoms nevyriausybinėms ar vyriausybinėms organizacijoms (nesietinoms su vaikų dienos centrų veikla), kiti priklauso „Gelbėkit vaikus“, Caritas, Maltos ordinui ar pan.

Asociacija39%

Kita61%

Pav. 13. Vaikų dienos centrų priklausymas skėtinėms nevyriausybinėms organizacijoms (N-201)

Demografiniai rodikliai – vaikų dienos centrų lankančių vaikų tėvai ir jų vaikaiTyrimo metu apklaustų vaikų dienos centrų lankančių vaikų tėvų demografiniai rodikliai pateikiami 14

pav. Tarp respondentų dominavo moterys (346 atsakymai). Vertinant vaikų dienos centrus lankančių vaikų tėvus, dominuoja nesusituokę (apie 58,6 proc. respondentų) tėvai. Dalis respondentų nurodė, jog gyvena su sugyventiniu.

Šioje ataskaitos dalyje pateikiami tyrimo metu atliktų Lietuvoje veikiančių vaikų dienos centrų bei vaikų dienos centrų lankančių vaikų tėvų apklausos rezultatai. Remiantis minėtų apklausų duomenimis, bus įvertintas vaikų dienos centrų darbo su socialinės rizikos šeimomis ir vaikais veiksmingumas. Kartu bus atlikta ir lyginamoji analizė, siekiant palyginti LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2007 m. atlikto vaikų dienos centruose teikiamų socialinių paslaugų įvairovės ir kokybės, darbo su socialinės rizikos šeimomis ir vaikais veiksmingumo įvertinimo tyrimo ir šio tyrimo duomenis. Siekiant palyginti šio ir 2007 m. atliktų tyrimų duomenis, didžiąja dalimi buvo naudojami tie paties klausimai ir atsakymai. Tik tokiu būdu galima palyginti ir stebėti pokyčius tarp skirtingų laikotarpių.

Vaikų dienos centrų tyrimo metu buvo apklausti visi, pagal LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų pateiktus duomenis, žinomi vaikų dienos centrai. Jiems buvo parengta elektroninė klausimyno forma ir elektroniniu paštu išsiųstos nuorodos į klausimyną (esant poreikiui buvo tikslinami vaikų dienos centrų kontaktai). Klausimyno atsakymai yra anonimiški ir respondentų pagal jokias charakteristikas negalima atpažinti. Tyrimo metu klausimyno nuorodos buvo išsiųstos 252 vaikų dienos centrų atstovams. Iš viso klausimyną užpildė 201 vaikų dienos centro atstovas. Atsakymų duomenų statistiniai analizei panaudota SPSS programa (angl. Statistical Program for Social Science). Remiantis apklausų imties formulėmis ir statistinėmis apklausos taisyklėmis, tyrimas yra reprezentatyvus. Tyrimo rezultatų paklaidos dydis neviršija 3,1 proc., esant 95 proc. patikimumui, jei pripažįstame, kad turimas vaikų dienos centrų sąrašas yra baigtinis (252 vaikų dienos centrai).

Vaikų dienos centrų lankančių vaikų tėvų tyrimas buvo atliktas tiesiogiai į vaikų dienos centrus išsiunčiant popierines anketas ir jas leidžiant užpildyti tėvams. Tyrimo metu buvo suformuota tokia anketų išsiuntimo geografinė ir kiekybinė sklaida, jog gauti rezultatai pilnai užtikrintų tyrimo reprezentatyvumą bei atspindėtų visos Lietuvos vaikų dienos centrų realią būklę. Tyrimo metu iš viso išsiųsta po 7 klausimynus į 61 vaikų dienos centrą. Atgal gautos iš viso 397 anketos, tarp kurių 15 buvo atmesta kaip netinkamai užpildytos. Atsakymų duomenų statistiniai analizei panaudota SPSS programa (angl. Statistical Program for Social Science). Remiantis apklausų imties formulėmis ir statistinėmis apklausos taisyklėmis, tyrimas yra reprezentatyvus. Pagal LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus duomenis, kurie yra tiesiogiai surinkti iš Lietuvos savivaldybių administracijų, generalinė tėvų, kurių vaikai lanko vaikų dienos centrus, visuma 2015 m. pradžioje buvo lygi 67306. Atlikto vaikų dienos centrus lankančių vaikų tėvų tyrimo rezultatų paklaidos dydis neviršija 4,9 proc., esant 95 proc. patikimui.

Toliau pateikiamos abiejų tyrimų veiksmingumo ir lyginamosios analizės. Lyginamosios analizės duomenys pateikiami tokiu atveju, jie klausimai atliekant šį tyrimą sutampa su 2007 m. atlikto tyrimo klausimais.

Dalyje grafikų yra paryškinti tyrimo rezultatai, kurie labiau išsiskiria iš kitų rezultatų.

Demografiniai rodikliai – vaikų dienos centraiVaikų dienos tyrime dalyvavo iš viso 201 vaikų dienos centras. Iš jų 113 buvo iš miestų, kuriuose gyventojų

daugiau 3000, 39 vaikų dienos centrai iš mažesnių miestelių (500-3000 gyventojų) ir 49 iš kaimiškų vietovių (žr. 11 pav.).

Mieste (daugiau kaip 3000 gyventojų)

56%

Miestelyje (gyventojų

skaičius 500-3000gyventojų)

20%

Kaimiškoje vietovėje (iki 500

gyventojų)24%

Pav. 11. Vaikų dienos centrų veiklos geografija (N-201)

6 Vienam vaikui yra priskiriamas vienas tėvas – taip nuspręsta dėl to, jog vaikų dienos centrus lanko po kelis vaikus iš vienos šeimos bei ne visose šeimose yra du tėvai, todėl atsižvelgiant į riziką, jog vaikai auga tik su vienu iš tėvų bei tą patį vaikų dienos centrą gali lankyti vienos šeimos keli vaikai, vaikų dienos centrus lankančių vaikų skaičius yra prilyginamas tėvų skaičiui.


III. Vaikų dienos centrų darbo su socialinės rizikos šeimomis ir vaikais veiksmingumas bei lyginamoji analizė

21


Įvertinus vaikų dienos centrus lankančių vaikų amžių, natūralu, kad didžioji dalis lanko pagrindinę, pradinę ar vidurinę mokyklą (žr. 16 pav.). Reikia pažymėti, kad 2,1 proc. respondentų (t. y. 8 vaikai), nelanko jokios ugdymo įstaigos – tik vaikų dienos centrą. Taigi galima daryti prielaidą, kad vaikų dienos centrams tenka ir tiesioginio ugdymo funkcijų bei atsakomybių.

2%

2%

2%

6%

7%

22%

35%

49%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%

Kitoks atsakymas

Profesinę mokyklą

Nelanko jokios

Darželį

Priešmokyklinio / ikimokyklinio ugdymo grupę

Vidurinę mokyklą

Pradinę mokyklą

Pagrindinę mokyklą

Pav. 16. Kokią ugdymo įstaigą lanko vaikų dienos centrus lankantys vaikai? (N-382)Tyrimo metu nustatyta, kad apie 1/5 vaikų dienos centrus lankančių vaikų turi specialiųjų poreikių (regos,

klausos ar kt. sutrikimų) (žr. 17 pav.). Atitinkamai tai suponuoja, jog vaikų dienos centruose dirbantis personalas turėtų turėti reikalingus įgūdžius ir gebėjimus dirbti su tokiais vaikais.

Turi18%

Neturi82%

Pav. 17.Vaikų dienos centrą lankančių vaikų specialiųjų poreikių turėjimas (N-380)Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, ar labai nutolę vaikų dienos centrai nuo savo tikslinės auditorijos.

Nustatyta, kad apie 25 proc. respondentų vaikų dienos centras yra toliau kaip 3 km nuo gyvenamosios vietos (žr. 18 pav.). 75 proc. apklaustųjų nurodė, jog vaikų dienos centras yra arčiau kaip 3 km nuo gyvenamosios vietos. Pažymėtina, jog apie 42 proc. kaimiškose vietovėse gyvenančių respondentų yra įsikūrę toliau nei 3 km nuo vaikų dienos centro. Tai iš esmės lemia sudėtingesnį vaikų dienos centrų pasiekiamumą. Mažiausi atstumai iki vaikų dienos centrų yra miesteliuose (500-3000 gyventojų). Kas penktas mieste augantis ir vaikų dienos centrą lankantis vaikas turi keliauti daugiau 3 km.

Iki 3 km. nuo gyvenamosios

vietos75%

Daugiau negu 3 km. nuo

gyvenamosios vietos25%

58%

90%

80%

42%

10%

20%

0% 50% 100%

Kaimiškoje vietovėje (iki 500gyventojų)

Miestelyje (gyventojų skaičius500-3000 gyventojų)

Mieste (daugiau kaip 3000gyventojų)

Iki 3 km. nuo gyvenamosios vietos

Daugiau negu 3 km. nuo gyvenamosios vietos

Pav. 18. Atstumas tarp vaikų dienos centrą lankančių vaikų gyvenamosios vietos ir vaikų dienos centro (N-369)

30%

16%

54%

7%

6%

14%

40%

33%

5%

30%

65%

2%

7%

27%

23%

41%

91%9%

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Kaimiškoje vietovėje (iki 500 gyventojų)

Miestelyje (gyventojų skaičius 500-3000 gyventojų)

Mieste (daugiau kaip 3000 gyventojų)

201 ir daugiau Eur

151-200 Eur

101-150 Eur

51-100 Eur

Iki 50 Eur

Aukštasis

Aukštesnysis / profesinis spec. vidurinis

Vidurinis arba žemesnis

Kita

Našlys(-ė)

Išsituokęs (-usi)

Nevedęs/netekėjusi

Susituokęs (-usi)

Moteris

Vyras

Gyv

enat

e(N

=382

)

Paja

mos

per

mėn

esį

vien

am še

imos

nar

iui

(N=3

82)

Išsi

lavi

nim

as(N

=382

)Še

imyn

inė

padė

tis(N

=382

)Ly

tis(N

=382

)

Pav. 14. Vaikų dienos centrų lankančių vaikų tėvų demografiniai rodikliai (N-382)Vertinant vaikų dienos centrų lankančių vaikų tėvų išsilavinimą bei pajamas (žr. 14 pav.), labai ženkliai pastebima,

jog vaikų dienos centrų paslaugomis daugiausiai naudojasi žemo išsilavinimo ir žemo pajamų lygio asmenys. Reikia pažymėti, jog net 73,5 proc. respondentų nurodė, jog disponuojamos mėnesinės pajamos yra žemiau skurdo lygio ribos nustatytos dar 2013 m.7 Galima pažymėti, jog vaikų dienos centrų veikla būtent ir orientuota į socialiai labiausiai pažeidžiamus ar socialinės rizikos šeimose augančius vaikus. Didžioji dalis apklaustųjų respondentų buvo iš miestų (54,2 proc.), apie šeštadalis iš miestelių ir apie trečdalis iš kaimiškų vietovių.

Vienas vaikas43%

Du vaikai35%

Trys vaikai16%

Daugiau nei trys vaikai

6%

Vyriška lytis47%Moteriš

ka lytis53%

2-6 m.11%

7-11 m.51%

12-15 m.

32%

16-25 m.6%

Pav. 15. Vaikų dienos centrų lankančių vaikų iš vienos šeimos skaičius, lankančių vaikų lytis ir amžius (N-382)

Vertinant vaikų dienos centrus lankančių šeimų vaikus (žr. 15 pav.), galima pastebėti, kad didžiausia dalis (apie 42,7 proc.) į vaikų dienos centrus ateinančių vaikų yra vaikai iš vieno ar dviejų vaikų šeimų. Vaikų dienos centrus lakančių respondentų vaikai pagal lytį pasiskirsto tolygiai – mergaičių 52,5 proc., berniukų – 47,5 proc. Pagal gautus atsakymus matyti, jog vaikų dienos centrus daugiausiai lanko 7-11 metų ir 12-15 metų vaikai. Tyrimo metu respondentai nurodė, kad vaikų dienos centrus iš viso lanko 714 vaikai. Vidutiniškai vienam respondentui (vienam iš tėvų) tenka 1,9 vaiko arba kitaip tariant 10 tėvų tenka 19 vaikų, kurie lanko vaikų dienos centrus.

7 Statistikos departamento duomenimis, skurdo lygio riba 2013 m. vienam gyvenančiam asmeniui buvo 235 Eur/mėn., o namų ūkiui iš dviejų suaugusių ir dviejų vaikų 493 Eur/mėn. arba vidutiniškai 123,25 Eur/mėn.



23


8%

16%

32%

42%

49%

54%

56%

63%

67%

68%

70%

81%

86%

87%

91%

91%

95%

95%

99%

20%

18%

40%

48%

49%

59%

59%

74%

80%

73%

65%

84%

86%

87%

87%

94%

98%

96%

96%

0% 25% 50% 75% 100%

Kita

Ikimokyklinis ugdymas

Individualūs ugdymo (mokymosi ir kiti) užsiėmimai pagal specialiasprogramas

Nukreipiame vaikus į kitas įstaigas (sveikatos, psichologinės pagalbos irpan.)

Nukreipiame vaikų šeimas ar jų narius į atitinkamas įstaigas (dėlpriklausomybių, sveikatos, darbo ir pan.)

Individuali psichologinė pagalba centre

Pagalba šeimoms įvairiais buities klausimais (tvarkant biudžetą,socialines išmokas ir pan.)

Lankymasis vaikų namuose

Stovyklos

Kompiuterinio raštingumo ugdymas

Socialinių įgūdžių ugdymas vykdant priemones ne centre

Fizinis lavinimas

Informacijos šeimoms suteikimas, konsultavimas, tarpininkavimas

Individualūs pokalbiai su vaikų šeimomis centre

Bendri šeimų su vaikais renginiai (išvykos, šventės, stovyklos,užsiėmimai ir pan.)

Užsiėmimai pagal pomėgius

Pažintinės išvykos, ekskursijos

Ugdymo užsiėmimai grupėse (pokalbiai, diskusijos, paskaitėlėsįvairiomis temomis)

Renginiai centre

2007 m. 2015 m.

Pav. 20. Vaikų dienos centruose teikiamos paslaugos (N-201)

Apklausiant vaikų dienos centrus, taip pat buvo siekiama įvertinti ir vaikų dienos centrų nuomonę apie tiesioginio darbo su vaikais dienos centre trukmę. Nustatyta, kad šiuo metu vidutiniškai darbui su vaikais vaikų dienos centruose skiriama apie 5,3 val. Visgi vaikų dienos centrų nuomone, tinkamiausia trukmė dirbant su vaikais turėtų būti ilgesnė ir vidutiniškai siekti apie 6 val. per dieną.

Remiantis vaikų dienos centrų lankančių vaikų tėvų atsakymais, vaikams daugiausiai trūksta galimybės išleisti vaikus į ekskursijas, keliones, pramogų, galimybių lankyti būrelius bei drabužių ir avalynės. Šie atsakymai iš esmės koreliuoja su tuo, jog vaikų dienos centrus lanko žemas pajamas turinčių tėvų vaikai, o išvardintų galimybių trūkumas būtent ir sietinas su papildomomis išlaidomis vaikų ugdyme (žr. 21 pav.).

Vaikų dienos centrų teikiamos paslaugos, įvairovė ir jų vertinimasVertinant vaikų dienos centrų teikiamų paslaugų įvairovę, pirmiausia reikia įvertinti, kokios yra vaikų

dienos centro tikslinės grupės, t. y. kur patys vaikų dienos centrai orientuoja savo paslaugų teikimą. Kaip matyti iš 19 pav., pagrindinės vaikų dienos centrų veiklos tikslinės grupės yra pradinių klasių (7-11 metų) ir vidutinio amžiaus (11-15 metų) vaikai. Į šias grupes orientuojasi 9 iš 10 vaikų dienos centrų. Reikia pažymėti ir atkreipti dėmesį, jog būtent tokio amžiaus vaikų daugiausiai ir lanko vaikų dienos centrus (žr. 15 pav.).

Antra pagrindinė tikslinė grupė – šeimos neužtikrinančios vaikui reikiamos priežiūros ir ugdymo. Į šią tikslinę grupę orientuojasi 8 iš 10 vaikų dienos centrų.

Mažiausiai vaikų dienos centrai yra orientuoti į globėjų šeimas ir ikimokyklinio amžiaus vaikus. Vertinant 2007 m. atlikto ir šio tyrimo rezultatų tendencijas, galima pažymėti, kad padidėjo vaikų dienos

centrų orientacija į vaikų tikslinių grupių skirstymą pagal amžių. Šiuo metu didesnė orientacija tenka vaikų amžiui, o ne kitiems socialiniams veiksniams. Galima daryti prielaidą, jog vaikų dienos centrai savo veiklą pradėjo daugiau sieti būtent su vaikų užimtumu, mažiau dėmesio skiriant jų socialinei padėčiai. Tiesa, šios tendencijos nėra labai ryškios, o vaikų dienos centrų veikla vis tiek išlaiko orientaciją į labiau socialiai pažeidžiamų asmenų aptarnavimą.

7%

29%

35%

48%

58%

62%

63%

65%

68%

70%

78%

87%

90%

19%

26%

21%

36%

0%

67%

71%

68%

0%

77%

86%

79%

82%

0% 25% 50% 75% 100%

Kita

Globėjų šeimoms

Ikimokyklinio amžiaus vaikams

Vyresniojo amžiaus (16-18 m.) vaikams

Bedarbių šeimoms

Gausioms šeimoms

Nepilnoms šeimoms (vaiką augina viena motina ar tėvas)

Šeimoms turinčioms priklausomybių (narkotikai, alkoholis ir pan.)

Skurstančioms šeimoms

Šeimoms turinčioms mažas pajamas

Šeimoms neužtikrinančioms vaikui reikiamos priežiūros ir ugdymo

Vidutinio amžiaus (11-15 m.) vaikams

Pradinių klasių (7-11 m.) vaikams

2007 m. 2015 m.

Pav. 19. Vaikų dienos centrų veiklos tikslinės grupės (N-201)

Apžvelgiant vaikų dienos centrų teikiamų paslaugų įvairovę, galime pastebėti, kad tik mažiau kaip pusė vaikų dienos centrų teikia nukreipimo į kitas įstaigas ar individualaus ugdymo užsiėmimus/paslaugas. Tyrimo rezultatai rodo, jog šių paslaugų teikimas netgi sumažėjo lyginant su 2007 m. (žr. 20 pav.). Vertinant kitus vaikų dienos centrų teikiamų paslaugų pokyčius, galima išskirti stovyklų organizavimo (sumažėjo apie 13) ir lankymosi vaikų namuose (sumažėjo apie 11 proc.) paslaugų sumažėjimą lyginant su 2007 m. Galima numanyti, jog šių paslaugų teikimo pasiūla sumažėjo dėl paslaugų teikimui imlių finansinių resursų.

Apskritai vertinant vaikų dienos centrų teikiamas paslaugas, pastebima, jog paslaugos yra orientuojamos į tris pagrindines veiklas – edukacinį ir socialinių įgūdžių ugdymą bei vaikų laisvalaikio organizavimą (žr. 20 pav.). Šios paslaugos iš esmės papildo šeimos aplinkoje trūkstamus užsiėmimus vaikams.



25


8

8

7

16

28

33

38

35

44

47

63

71

74

82

5

5

4

14

34

20

31

21

32

40

53

67

67

77

92

91

90

81

69

66

58

55

52

45

34

26

24

11

93

95

95

82

65

77

66

70

66

55

43

30

30

18

0

1

4

3

3

1

4

10

3

8

3

3

2

8

2

0

1

4

1

3

3

9

2

5

4

3

3

5

0% 25% 50% 75% 100%

Užsiėmimai pagal vaiko pomėgius

Vaiko maitinimas

Pažintinės išvykos, ekskursijos, stovyklos

Bendri šeimų su vaikais renginiai (pvz. išvykos, šventės, stovyklos,užsiėmimai ir pan.)

Fizinis lavinimas

Naudinga informacija apie rūpinimąsi vaiku ir kitais klausimais

Pedagogo pagalba (padedama vaiką prižiūrėti, ugdyti ar parengtimokyklai)

Kompiuterinio raštingumo mokymas

Kita dienos centro parama

Psichologo pagalba

Pagalba įvairiais buities klausimais (tvarkant biudžetą, socialinesišmokas ir pan.)

Nukreipimas į kitas įstaigas (sveikatos, psichologinės pagalbos irpan.)

Pagalba namuose

Specialiojo pedagogo pagalba (jeigu vaikas turi klausos, regėjimoar kt. sutrikimų)

Užsiėmimai pagal vaiko pomėgius

Vaiko maitinimas

Pažintinės išvykos, ekskursijos, stovyklos

Bendri šeimų su vaikais renginiai (pvz. išvykos, šventės, stovyklos,užsiėmimai ir pan.)

Fizinis lavinimas

Naudinga informacija apie rūpinimąsi vaiku ir kitais klausimais

Pedagogo pagalba (padedama vaiką prižiūrėti, ugdyti ar parengtimokyklai)

Kompiuterinio raštingumo mokymas

Kita dienos centro parama

Psichologo pagalba

Pagalba įvairiais buities klausimais (tvarkant biudžetą, socialinesišmokas ir pan.)

Nukreipimas į kitas įstaigas (sveikatos, psichologinės pagalbos irpan.)

Pagalba namuose

Specialiojo pedagogo pagalba (jeigu vaikas turi klausos, regėjimoar kt. sutrikimų)

2015

m.

2007

m.

Tokios paramos nereikėjo Tokios paramos reikėjo ir ją gavome Tokios paramos reikėjo, bet jos negavome

Pav. 22. Ar reikėjo tokios vaikų dienos centro paramos Jūsų vaikui arba Jūsų šeimai ir ar ji buvo suteikta? (N–345)

Respondentams aktualiausia pagalba yra vaikų laisvalaikio organizavimas (užsiėmimai pagal vaiko pomėgius ir pažintinių išvykų, ekskursijų, stovyklų organizavimas) bei maitinimas. Šių paslaugų reikėjo ir jas gavo net 9 iš 10 vaikų dienos centrus lankančių vaikų tėvai (žr. 22 pav.).

Lyginant situaciją 2007 m. ir 2015 m. labiausiai situacija pakito naudingų patarimų rūpinimosi vaikais srityje. 2015 m. šios pagalbos poreikis sumažėjo apie 13 proc. Kompiuterinio raštingumo paslaugų poreikis minėtu laikotarpiu taip pat sumažėjo – apie 14 proc., tačiau vis dar išlieka ne galutinai patenkintas. (žr. 22 pav.).

Lyginant kokia pagalba buvo reikalinga miesto, miestelio ir kaimiškose vietovėse gyvenantiems respondentams, pastebima, jog gyvenantiems mieste respondentams ženkliai dažniau suteikiamos kitos (klausimyne neišvardintos) paslaugos. Tokių paslaugų reikėjo ir jas gavo net 77 proc. mieste gyvenančių respondentų. Pažymėtina, kad tokių paslaugų tikėjosi, bet jų negavo apie 11 proc. miestelių gyventojų (žr. 23 pav.). Kiti ryškesni paslaugų poreikio ir gavimo iš vaikų dienos centrų skirtumai priklausantys nuo gyvenamosios vietos stebimi šiose srityse:

4%

9%

15%

16%

19%

22%

25%

30%

34%

47%

58%

0%

11%

27%

12%

19%

33%

29%

34%

36%

44%

58%

0% 25% 50%

Kitoks atsakymas

Žaislų

Visaverčio poilsio

Nieko netrūksta

Vadovėlių ir kitų mokymo priemonių

Tinkamų sąlygų mokytis

Visaverčio maisto

Drabužių, avalynės

Galimybės lankyti būrelius

Pramogų (pvz. kino ir pan.)

Galimybės išleisti vaiką į ekskursijas, keliones

2007 m. 2015 m.

Pav. 21. Vaikų dienos centrus lankantiems vaikams labiausiai trūksta (N- 382)

Vertinant šio tyrimo ir 2007 m. atlikto tyrimo rezultatus, galima drąsiai teigti, jog bendra situacija ženkliai pagerėjo ir trūkstamų galimybių vaikams po truputį sumažėjo visose srityse, išskyrus pramogų ir galimybių išleisti vaiką į ekskursijas, keliones. Labiausiai pagerėjo situacija vertinant mokymo sąlygų (sumažėjo 11 proc.) ir visaverčio poilsio (sumažėjo12 proc.) trūkumus (žr. 21 pav.). Bendrai vertinant, galima daryti prielaidą, kad vaikų dienos centrus lankantiems vaikams trūkstamų galimybių sumažėjo dėl pagerėjusios tėvų finansinės padėties.

Tarp kitų įvardintų atsakymų buvo pateikti tokie atsakymų variantai:8 pagalbos ruošiant pamokas; moters priežiūros, nes auginu dukrą vienas; pasamdyti mokytoją mokslams, ypač matematikos; labiausiai norime, kad įgautų bendravimo įgūdžių ir išmoktų valdyti emocijas; dviračių; daugiau laiko su tėvais; finansų; vaikų poilsio stovykla; užimtumo, draugų; veiklos ir bendravimo; dėmesio; baldų; reiktų logopedo. Pateiktų papildomų tėvų poreikių sąrašas indikuoja, jog iš vaikų dienos centrų tikimasi plataus masto pagalbos.

Apžvelgiant situaciją, kai vaikų dienos centrų lankančių vaikų tėvai ieškojo pagalbos vaikų dienos centruose (žr. 22 pav.), matyti, jog vaikų dienos centrai praktiškai visada visą reikalingą pagalbą suteikdavo. Visgi iš vaikų dienos centrų labiausiai trūko psichologo ir kompiuterinio raštingumo paslaugų. Atitinkamai 10 proc. tėvų vaikų dienos centre tikėjosi gauti psichologo pagalbos, bet jos negavo, o kompiuterinio raštingumo pagalbos negavo apie 8 proc. respondentų.

8 Pastaba: kalba netaisyta ir pateikiama, kaip pateikta klausimyno anketose.



27


Apžvelgiant kokios organizacijos per paskutinius metus padėjo vaikų dienos centrus lankančių vaikų tėvams, galima išskirti, jog daugiausiai pagalbos suteikė vaikų dienos centrai ir pagalba nebuvo vienkartinė (žr.24 pav.). Natūralu, jog apklausiant vaikų dienos centrų lankančių vaikus tėvus jie teigs, jog būtent ši organizacija daugiausiai jiems padeda, todėl šiuos rezultatus reikia vertinti pakankamai kritiškai. Tačiau bendrai vertinant, galima išskirsti jog daugiausiai tėvams yra padėję vaikų ugdymo įstaigos, seniūnijos ir nevyriausybinės organizacijos. Šių organizacijų pagalbos daugiau nei vieną kartą sulaukė bent 1/3 visų apklaustų tėvų. Galima pastebėti, jog pagalbos daugiausiai sulaukiama iš artimiausioje aplinkoje esančių įstaigų ir organizacijų, todėl ir ateityje pagalbos teikimas turėtų būti per tai orientuojamas.

22%

51%

89%

14%

4%

17%

37%

29%

2%

15%

4%

16%5%

10%

14%

11%

1%

6%

0%

3%

2%

5%

4%

2%

75%

28%

7%

67%

89%

68%

45%

58%

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Kiti pagalbos teikėjai

Ugdymo įstaiga (darželis, mokykla ir pan.)

Vaikų dienos centras

Savivaldybės pedagoginė-psichologinė tarnyba

Vaikų raidos sutrikimų reabilitacijos centras

Vaiko teisių apsaugos tarnyba

Seniūnija

Nevyriausybinės organizacijos (pvz. Caritas ir pan.)

Pagalbos sulaukėte keletą kartų Pagalbos sulaukėte vieną kartą

Pagalbos reikėjo, bet negavote Pagalbos iš šios organizacijos nereikėjo

Pav. 24. Kokios organizacijos per paskutinius metus suteikė pagalbą Jūsų vaikui (-ams) arba Jūsų šeimai? (N- 286)

Tarp kitų įvardintų atsakymų kokios organizacijos per paskutinius suteikė pagalba, buvo šie: 8 kartus pakartota socialinė darbuotoja (-as); pavieniai asmenys; 2 kartus pakartotas Maisto bankas; 3 kartus pakartota socialinė rūpyba; moterų krizių centras; Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras; bažnyčia ir kt.

Siekiant nustatyti kiek vaikų dienos centrai kompetentingi vertinti vaikų dienos centre teikiamas paslaugas, galima įvertinti kaip dažnai jų vaikas ar vaikai lankosi vaikų dienos centre. Kaip matyti iš pateiktų rezultatų, net 2/3 vaikų dienos centrų lankančių vaikų per mėnesį vaikų dienos centruose lankosi 13 ir daugiau dienų, apie 14 proc. nuo 9 iki 12, apie 12 proc. – nuo 5 iki 8 dienų ir tik 8,5 proc. 1-4 kartus per mėnesį (žr. 25 pav.). Galima teigti, jog vaikų dienos centrai yra lankomi nuolatos ir pastoviai, todėl ir tėvų vertinimas gali būti pakankamai išsamus ir pagrįstas.

1-48%

5-812%

9-1214%

13 ir daugiau66%

Pav. 25. Kiek maždaug dienų per mėnesį Jūsų vaikas naudojasi vaikų dienos centro paslaugomis? (N- 378)

◆ kompiuterinio raštingumo mokyme – mieteliuose ir kaimiškose vietovėse šios paslaugos vis dar ne visur suteikiamos ir jaučiamas jų trūkumas. Pastebima tendencija, kad didėjant gyvenvietės dydžiui auga ir kompiuterinio raštingumo mokymo poreikis;

◆ fizinio lavinimo – kaimiškose vietovėse šios paslaugos mažiau reikalingesnės nei miesteliuose ir miestuose; ◆ pedagogo pagalba (padeda vaiką prižiūrėti, ugdyti ar parengti mokyklai) – kaimiškose vietovėse šios paslaugos aktualesnės nei miesteliuose ar miestuose. Pažymėtina, kad apskritai jaučiamas šių paslaugų trūkumas ir nevisiems respondentams, kuriems jos reikėjo pagalbos, ši pagalba buvo suteikta;

◆ specialiojo pedagogo pagalba (jeigu vaikas turi klausos, regėjimo ar kt. sutrikimų) – kaimiškose vietovėse ir miesteliuose šių paslaugų poreikis bei trūkumas yra didesnis nei miestuose;

◆ vaiko maitinimo – šių paslaugų poreikis miestuose yra ženkliai didesnis nei kaimiškose vietovėse ar miesteliuose;

879

484546

415

1087

7477

4338

303232

1741

3822

69

6717071

776970

1422

186366

6234

2835

207877

929391

4647

4196

8587

912

1355

5865

6464

8154

4462

9287

8728

2226

2128

2883

7679

343037

6571

6477

1124

100

68

1300

34

1410

345442

51815

24

71

832

4232334

1121

311

0

0% 25% 50% 75% 100%

MiesteMiestelyje

Kaimiškoje vietovėjeMieste

MiestelyjeKaimiškoje vietovėje

MiesteMiestelyje



MiesteMiestelyje



MiesteMiestelyje



MiesteMiestelyje



MiesteMiestelyje



MiesteMiestelyje



Užs

iėm

imai

pag

alva

iko

pom

ėgiu

sPs

icho

logo

paga

lba

Vai

kom

aitin

imas

Spec

ialio

jo

peda

gogo

paga

lba

(jeig

uva

ikas

turi

klau

sos,

regė

jimo

ar k

t.su

triki

mų)

Peda

gogo

paga

lba

(pad

edam

ava

iką

priž

iūrė

ti,ug

dyti

arpa

reng

tim

okyk

lai)

Fizi

nis

lavi

nim

as

Kom

piut

erin

iora

štin

gum

om

okym

as

Paži

ntin

ėsiš

vyko

s,ek

skur

sijo

s,st

ovyk

los

Nuk

reip

imas

į ki

tas

įsta

igas

(sve

ikat

os,

psic

holo

ginė

spa

galb

os ir

pan.

)Pa

galb

ana

muo

se

Ben

dri

šeim

ų su

vaik

ais

reng

inia

i(p

vz.

išvy

kos,

šven

tės,

stov

yklo

s,už

siėm

ima

i ir p

an.)

Paga

lba

įvai

riais

buiti

eskl

ausi

mai

s(tv

arka

ntbi

udže

tą,

soci

alin

esiš

mok

as ir

pan.

)

Nau

ding

ain

form

acij

a ap

ierū

pini

mąs

iva

iku

irki

tais

klau

sim

ais

Kita

dien

osce

ntro

para

ma

Tokios paramos nereikėjo Tokios paramos reikėjo ir ją gavome Tokios paramos reikėjo, bet jos negavome

Pav. 23. Ar Jums reikėjo tokios vaikų dienos centro paramos Jūsų vaikui arba Jūsų šeimai ir ar ji buvo suteikta? (N – 345)



29


70

80

14

5

10

2

7

13

50% 75% 100%

2015 m.

2007 m.

Kai kurias paslaugas pasisekė suteikti labai kokybiškai kai kurias mažiaukokybiškaiVisos suteiktos paslaugos yra (buvo) aukštos kokybės

Veikloje atsiranda veiksnių, sąlygojančių paslaugų kokybės sumažėjimą

Pav. 29. Kuris suformuluotas teiginys tiksliausiai apibūdina Jūsų institucijos vaikams ir jų šeimoms teikiamų paslaugų kokybę (Jūsų institucijos ir tikslinių grupių lūkesčius atitinkančius rezultatus)? (N- 201)

Apžvelgiant vaikų dienos centrų savęs įvertinimą (žr. 30 pav.), nustatyta, kad vaikų dienos veiklų rezultatams labiausiai būdinga pagerėjusi vaikų psichinė ir fizinė sveikata, pagerėjęs vaikų socialinis elgesys (mokyklos lankymas ir pan.) ir pagerėjęs mikroklimatas vaikų šeimose. Šie rezultatai – tai tiesioginė vaikų dienos centrų nauda tikslinei grupėms, dėl kurių ir vystoma vaikų dienos centrų veikla Minėti rezultatai būdingi arba vidutiniškai būdingi bent 92,6 proc. respondentų.

9

93

97

93

67

58

84

54

76

81

98

100

96

86

68

95

79

100

98

1

3

2

3

15

20

4

17

8

8

2

0

4

14

31

5

21

0

2

91

5

2

5

18

22

12

29

16

12

0% 25% 50% 75% 100%

Kiti pasiekimai

Pagerėjęs mikroklimatas vaikų šeimose

Pagerėjęs vaikų socialinis elgesys (mokyklos lankymas ir pan.)

Pagerėjusi vaikų psichinė ir fizinė sveikata

Išplėstas dienos centro paslaugų tinklas

Sumažėjęs socialinės rizikos šeimų skaičius

Pagerėjusi centro darbuotojų kvalifikacija

Sukurta papildomų prielaidų, dėl kurių galima tikėtis, jog sumažės globosnustatymo atvejų

Gautas išorinis finansavimas panaudotas veiksmingai

Sustiprėjo socialinių partnerių bendradarbiavimas

Pagerėjęs mikroklimatas vaikų šeimose

Pagerėjęs vaikų socialinis elgesys (mokyklos lankymas ir pan.)


Išplėstas dienos centro paslaugų tinklas

Sumažėjęs socialinės rizikos šeimų skaičius


Sukurta papildomų prielaidų, dėl kurių galima tikėtis, jog sumažės globosnustatymo atvejų



2015

m.

2007

m.

Būdinga ir vidutiniškai būdinga Nebūdinga Nėra atsakymo

Pav. 30. Kokie žemiau minimi pasiekimai yra būdingi Jūsų institucijos vykdomai veiklai? (N- 201)

Vertinant vaikų dienos centrų veiklos tikslus, galima teigti, kad vaikų dienos centrai pasiekia savo veiklos tikslus. Antra veiklų rezultatų būdingumo grupė – netiesioginis poveikis, paveikiantis vaikų dienos centrų darbuotojus ir kitas organizacijas, t. y. sustiprėjęs socialinių partnerių bendradarbiavimas ir pagerėjusi centro darbuotojų kvalifikacija.

Lyginant kaip pakito vaikų dienos centrų savęs vertinimo situacija nuo 2007 m. (žr. 30 pav.), ryškiausi skirtumai įžvelgiami vertinant gauto išorinio finansavimo panaudojimo veiksmingumą. 2015 m. net 24 proc.

Vaikų dienos centrus lankančių vaikų tėvų vaikų dienos centruose teikiamą pagalbą vertina labai teigiamai (žr. 26 pav.). Beveik visų respondentų nuomone, visa vaikų dienos centruose tiekiama pagalba yra lengvai prieinama, ją teikia kvalifikuoti specialistai, pagalba atitinka vaiko poreikius ir ji yra savalaikė. Vertintina, jog vaikų dienos centrų veikla yra veiksminga ir pasiekia savo tikslinę auditoriją bei tenkina jos poreikius ir lūkesčius. Vertinant situacijos pokytį su 2007 m., jokie reikšmingi pokyčiai neįvyko.

99

99

95

95

99

99

98

98

1

1

5

5

1

1

2

2

90% 95% 100%

Pagalba suteikiama laiku (tada kada reikia vaikui)

Pagalba atitinka vaiko poreikius

Pagalbą teikia kvalifikuoti specialistai

Prireikus nesunku ją gauti

Pagalba suteikiama laiku (tada kada reikia vaikui)

Pagalba atitinka vaiko poreikius

Pagalbą teikia kvalifikuoti specialistai

Prireikus nesunku ją gauti

2015

m.

2007

m.

Sutinku ir daugiau sutinku nei nesutinku Nesutinku ir daugiau nesutinku nei sutinku

Pav. 26. Prašytume įvertinti pagalbos teikiamos Jūsų vaikui organizavimą vaikų dienos centre? (N- 366)

Bendrai vertinant vaikų dienos centruose teikiamą pagalbą, 98 proc. respondentų buvo patenkinti arba daugiau patenkinti nei nepatenkinti. Lyginant situaciją su 2007 m., ji faktiškai nepakito (pokytis 1 proc. punktas). (žr. 27 pav.).

81

78

17

21

1

0

1

1

65% 90%

2015 m.

2007 m.

Visiškai patenkintas (-a)Daugiau patenkintas (-a), negu nepatenkintas (-a)Visiškai nepatenkintas (-a)

Pav. 27. Ar bendrai vertinant, iš vaikų dienos centro gauta pagalba esate patenkinta (-as)? (N- 381)

Beveik visų respondentų nuomone, jų vaikai noriai arba gana noriai lanko vaikų dienos centrus. Situacija lyginant su 2007 m. praktiškai nepakito (skirtumas 1 proc. punktas). (žr. 28 pav.)

63

63

34

36

2

1

1

0

50% 75% 100%

2015 m.

2007 m.

Labai noriai Gana noriai Gana nenoriai Labai nenoriai

Pav. 28. Ar Jūsų vaikas (-ai) noriai lankosi vaikų dienos centre? (N- 379)

Patys dienos centrai savo teikiamas paslaugas vertina pakankamai gerai, ir lyginant su 2007 m. atlikto tyrimo metu gautais duomenimis, save vertina netgi geriau – beveik tris kartus išaugo savo suteiktas paslaugas vertinančių kaip labai aukštos kokybės. Tiesa, reikia pažymėti jog 2015 m. atlikto tyrimo duomenimis išaugo ir kritiškai savo teikiamas paslaugas vertinančių – apie 10 proc. apklaustų vaikų dienos centrų teigė, jog veikloje atsiranda veiksnių, kurie sąlygoja paslaugų kokybės sumažėjimą (žr. 29 pav.), kai tuo tarpu 2007 m. taip teigiančių buvo tik 2 proc.



31


vaikais, mokytis ir žaisti kartu. Gėrėja vaikų tarpusavio santykiai; Paauglių krininis mąstymas, savęs priėmimas, padidėjęs savarankiškumas; Sukurta papildoma ankstyvojo praktinio mokymo priemonė vaikams nuo 14 metų.Centro darbo laikas prailgintas paaugliams nuo 14 metų iki 20 val., kad išvengti paauglių buvimo gatvėje ir prekybos centruose bei išvengti dirgiklių delikventiniam elgesiui; Sustiprėjo vaikų iniciatyvumas, socialinis aktyvumas, pasitikėjimas savimi; Seimos pradejo pacios dometis siulomais Darbo birzoje darbais, dvi seimas per metus laiko isbrauke is socialines rizikos seimu saraso, dazniau ateina i vdc pasikalbeti apie vaikus; Dalyvaujant paramos programose padefam seimoms isigyti reikiamus namu apyvokos daiktus, dvi soc.rizikos seimos kurios ismoko tvarkyti savo biudzeta neturi isiskolinimu uz komunalines paslaugas ir miesto sav.pagerino gyvenimo salygas gavus naujai pastatytame name bustus; Daugėja asmenų, besikreipiančių naudotis organizacijos teikiamomis paslaugomis; Sprendžiamos socialinės problemos, nes vaikai čia ugdomi pasitikėjimo, tarpusavio šilumos, patiria daug teigiamų emocijų; Dc auklėtinių kūrybos reprezentavimas tarptautiniuose renginiuose; Globojame paaugles, kurios turi kūdikius, tačiau savivaldybės atstovai atima iš jų vaikus ir patalpina juos sveikus į sutrikusio vystymosi kūdikių namus;

Informavimas ir konsultavimasLabai svarbus veiksnys vertinant vaikų dienos centrų veiklos veiksmingumą yra vaikų patekimo kanalai

į vaikų dienos centrus (žr. 32 pav.). Kaip teigia respondentai, pagrindinis patekimo į vaikų dienos centrus veiksnys yra pačių vaikų dienos centrų darbuotojai arba jų artimieji, draugai. Dažnai vaikus į vaikų dienos centrus nukreipia ir socialinės paramos centras. Neretai vaikai ateina patys ir dar atsiveda savo draugus į vaikų dienos centrus. Reikia pažymėti, kad klausimyno atsakymo metu buvo leidžiama pasirinkti vieną atsakymą, siekiant nustatyti pagrindinius patekimo į vaikų dienos centrą būdus. Papildomai vaikų dienos centrų atstovai nurodė, jog labai dažnai vaikai į dienos centrą patenka keliais arba visais išvardintais būdais.

14%

1%

13%

15%

15%

18%

23%

0% 5% 10% 15% 20% 25%

Kita

Nukreipia policijos komisariato inspektorius (-ė)

Vaikai atsiveda draugus, turinčius tuos pačiusporeikius

Nukreipia vaiko teisių apsaugos tarnyba

Vaikai ateina patys

Nukreipia socialinės paramos centras

Surandame vaikus/jų šeimas patys (apie tokiusvaikus/jų šeimas praneša draugai

Pav. 32. Kaip vaikai ar jų šeimos nariai įprastai patenka (-o) į Jūsų dienos centrą? (N- 201)

Vaikų dienos centrą lankančių vaikų tėvai apie vaikų dienos centrus dažniausiai sužino iš socialinių darbuotojų. Tokių respondentų yra apie 41 proc. (žr. 33 pav.) . Reikia pažymėti, kad lyginant su 2007 m. šis rodiklis pagerėjo, t. y. socialiniai darbuotojai vis aktyviau informuoja apie vaikų dienos centro lankymo galimybes. Kitas labai aktyvus žinių sklaidos būdas – „iš lūpų į lūpas“. Apie vaikos dienos centrus labai didelė dalis (apie 34 proc.) tėvų sužino iš pažįstamų. Reikia pažymėti, jog apie vaikų dienos centrą tėvai vis mažiau sužino įvairiuose susitikimuose. Apskritai vertinant informacijos sklaidą apie vaikų dienos centrus, galima prieiti išvados, jog vaikų dienos centrų pagalba ir veikla nėra per daug viešinama per įvairias masines viešinimo priemones – atvirkščiai informacija yra labai tikslinė ir platinama tik iš susijusių asmenų / įstaigų / organizacijų rato.

Papildomai respondentai nurodė tokius atsakymus: 10 kartų paminėta, jog sužinojo iš mokytojos ar mokyklos; 11 kartų paminėta, jog informacija tiesiogiai pasiekė per dienos centrus ar jų darbuotojus; patys vaikai ir/ar vaikų draugai informavo apie tokį centrą; per darbo biržą; iš krizių centro „Motinos ir vaiko globos namų“ ir kt.

sumažėjo vertinančių gauto išorinio finansavimo panaudojimo veiksmingumą kaip būdingą ir vidutiniškai būdingą. 8 proc. respondentų vertina save kritiškai ir teigia, kad jų veiklai gauto išorinio finansavimo panaudojimo veiksmingumą nebūdingas. Kitas ryškus skirtumas – manančių, jog vykdant vaikų dienos centro veiklas buvo sukurta papildomų prielaidų, dėl kurių galima tikėtis, jog sumažės globos nustatymo atvejų, sumažėjo apie 25 proc. Taigi, galima daryti išvadą, kad vaikų dienos centrų atstovai pradėjo kritiškiau vertinti savo veiklą.

Siekiant palyginti, kaip skiriasi savęs vertinimas tarp skirtingose geografinėse vietovėse veikiančių vaikų dienos centrų, toliau pateikiami (žr. 31 pav.) skirtumai pagal atskiras vertinamas sritis (pateikiami tik statistiškai reikšmingi nuokrypiai).

Miestuose įsikūrę vaikų dienos centrai dažniau kaip būdingą veiklos rezultatą mini pagerėjusią vaikų psichinę ir fizinę sveikatą. Pastebima tendencija, jog mažėjant gyvenvietei, mažėja ir pagerėjusios vaikų psichinės ir fizinės sveikatos pagerėjimo teigiamas vertinimas.

Pagerėjusi vaikų dienos centro darbuotojų kvalifikacija blogiausiai vertinama miesteliuose, kai tuo tarpu geriausiai – miestuose.

Gauto išorinio finansavimo panaudojimo veiksmingumas geriausiai vertinamas mieste, kiek blogiau kaime, o miesteliuose šis vertinimas mažiausias. Tik apie 59 proc. miestelių vaikų dienos centrų teigia, jog gauto išorinio finansavimo panaudojimo veiksmingumas jų veiklai būdingas arba vidutiniškai būdingas.

Sustiprėjęs socialinių partnerių bendradarbiavimas būdingesnis miestų vaikų dienos centrams – 9 iš 10 teigia miestuose veikiančių vaikų dienos centrų, kad jiems būdingas ši požymis. Tuo tarpu mažiausiai būdingas sustiprėjęs socialinių partnerių bendradarbiavimas stebimas miesteliuose. Tiesa, šis požymis būdingas arba vidutiniškai būdingas net 2 iš 3 miestelių veikiančių dienos centrų.

84%

90%

97%

2%

8%

1%

14%

3%

2%

50% 75% 100%


Miestelyje (gyventojų skaičius 500-3000 gyventojų)




82%

74%

89%

4%

8%

3%

14%

18%

9%

50% 75% 100%






76%

59%

82%

4%

15%

6%

20%

26%

12%

50% 75% 100%






73%

67%

89%

6%

10%

7%

21%

23%

4%

50% 75% 100%






Pav. 31. Kokie žemiau minimi pasiekimai yra būdingi Jūsų institucijos vykdomai veiklai? (N- 201)

Dalis vaikų dienos centrų nurodė ir papildomus, klausimyne nepateiktus atsakymus9, kurie atskleidžia, jog vaikų dienos centrams būdingi veiklos rezultatai yra ženkliai platesni nei galima tikėtis ir apima ne tik vaikus, tačiau ir jų tėvus bei vaikus supančius asmenis: Organizuojamos tarptautinio bendradarbiavimo stovyklos, organizuojamas tarptinklinis bendradarbiavimas su tokią pat veiklą vykdančiomis organizacijomis Lietuvoje ir bendradarbiavimas su įmonėmis, įstaigomis organizacijomis kliento ekonominio savistovumo klausimais; Pdidėjęs tėvų bendradarbiavimas, įsitraukimas į veiklas. dalis jų niekada nedirbę, pradėjo dirbti; Vasaros stovyklų organizavimas, tarptautinė patirtis; Sumažėjo šeimų, turinčių žalingų įpročių, sumažėjo bedarbystė; Sustiprėjusi vaikų savivertė; Pagerėjo šeimų gerbūvis; dalyvauta vaizdo filmų konkursuose, gauti apdovanojimai, renginiai, edukacinės programos sukurtos bendradarbiaujant su kitomis įstaigomis ir institucijomis; Vaikai dalyvauja konkursuose, akcijose. Tėvus skatiname daugiau laiko praleisti su savo

9 Pastaba: kalba netaisyta ir pateikiama, kaip pateikta klausimyno anketose.



33


Vertinant vaikų dienos centrų lankančių vaikų tėvų ir vaikų dienos centrų darbuotojų aptarimo apie vaiko auginimo problemas dažnį, atsakymai labai išskiria. Daugiausiai tėvų (apie 31 proc.) vaikų augimo problemas aptaria kartą per mėnesį, ketvirtadalis – maždaug kartą per savaitę ar dažniau, penktadalis – kartą per kelias savaites. Apibendrintai vertinant 2007 m. ir 2015 m. atliktų tyrimo duomenis, aiškiai pastebima tendencija, jog vaikų problemos su vaikų dienos centro specialistais aptariamos vis rečiau (žr. 36 pav.)

9%

14%

21%

25%

31%

9%

20%

28%

32%

11%

0% 10% 20% 30% 40%

Kitoks atsakymas

Maždaug kartą per kelis mėnesius ir rečiau

Kokį kartą per kelias savaites

Maždaug kartą per savaitę ir dažniau

Maždaug kartą per mėnesį

2007 m. 2015 m.

Pav. 36. Kaip dažnai su vaikų dienos centro darbuotojais aptariate savo vaiko (-ų) auginimo problemas? (N- 373)

Vaikų dienos centrų fiziniai, materialiniai, administraciniai, žmogiškieji ir finansiniai pajėgumaiVertinant vaikų dienos centrų veiklos veiksmingumą, labai svarbus veiksnys yra jų partneriai ar institucijos,

su kuriomis jie bendradarbiauja. Klausimyno pildymo metu, buvo galima pasirinkti tik vieną atsakymo variantą, taip siekiant identifikuoti, svarbiausias bendradarbiaujančias organizacijas (žr. 37 pav.). Faktiškai trečdalis vaikų dienos centrų bendradarbiauja su savivaldybių administracijomis, apie 17,4 proc. su vietos švietimo įstaigomis, apie 10 proc. su seniūnijomis. Bendrai vertinant, apie 57,7 proc. visų vaikų dienos centrų daugiausiai bendradarbiauja būtent su vietos institucijomis. Tai yra natūralu, kadangi jų veikla yra labai lokalizuota. Visgi, daugelis vaikų dienos centrų, atvirame atsakyme nurodė, jog bendradarbiauja su daugeliu išvardintų institucijų, todėl galima teigti, bendradarbiavimas ir administraciniai ištekliai vaikų dienos centrų yra pakankamai platūs ir geri.

20%

1%

2%

2%

3%

7%

8%

10%

17%

30%

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35%

Kita

Viešosios įstaigos

Policija

Privataus sektoriaus atstovai

Užsienio partneriai

Nevyriausybinės visuomeninės organizacijos

Kiti dienos centrai

Seniūnija (-os)

Vietos švietimo įstaigos (mokyklos, darželiai ir kt.)

Savivaldybė

Pav. 37. Su kokiomis suinteresuotomis institucijomis bendradarbiaujate/ bendradarbiavote? (N- 201)

Vaikų dienos centrai savivaldybių teikiama pagalba vertinama gerai – apie 51 proc. respondentų teigė, kad iš savivaldybių gauta pagalba buvo savalaikė ir reali. Tiesa, ketvirtadalis iš savivaldybės yra sulaukę pagalbos, tačiau ją nelaiko esmine. Lyginant 2007 m. atlikto tyrimo ir šio tyrimo pokyčius, galima teigti kad išaugo respondentų, kurie mano jog savivaldybės pagalba yra daugiau deklaratyvi nei reali (žr. 38 psl.).

9%

1%

4%

5%

5%

8%

10%

11%

11%

34%

41%

15%

1%

5%

7%

3%

10%

13%

11%

18%

36%

33%

0% 20% 40%

Kitoks atsakymas

Išgirdome per televizorių (radiją)

Perskaitėme vietos laikraštyje

Sužinojome savivaldybės socialinės rūpybos skyriuje

Internete

Informavo vaiko teisių apsaugos tarnyba

Papasakojo kaimynai

Gavome centro bukletą (lankstinuką ir pan.) apie centro paslaugas

Apie centro teikiamą pagalbą sužinojome susitikime

Iš pažįstamų

Pranešė socialinis darbuotojas

2007 m. 2015 m.

Pav. 33. Kaip Jus pasiekė informacija apie vaikų dienos centruose teikiamą pagalbą vaikams ir jų šeimoms? (N- 378)

Respondentai taip pat labai gerai vertina ir informacijos apie vaikų dienos centrų pagalbą prieinamumą – beveik visi respondentai (97 proc.) nurodė jog informacijos jiems visiškai arba beveik pakanka (žr. 34 pav.). Ši situacija lyginant su 2007 m. faktiškai nepakito. Tiesa, reikia šiuos duomenis vertinti kritiškai, nes apklausoje dalyvavo respondentai, kurie jau naudojasi vaikų dienos centro pagalba, todėl natūralu, jog yra gerai susipažinę su vaikų dienos centrų vykdoma veikla ir papildomos informacijos jiems faktiškai nereikia.

81

71

17

26

1

2

2

1

50% 75% 100%

2015 m.

2007 m. Visiškai pakanka

Beveik pakanka

Gerokai nepakanka

Visiškai nepakanka

Pav. 34. Ar šiuo metu Jums pakanka informacijos apie vaikų dienos centro teikiamas paslaugas vaikams ir jų šeimoms? (N- 381)

Visgi vertinant trūkstamos informacijos pobūdį, paaiškėjo, kad vaikų dienos centrus lankančių vaikų tėvus labiausiai domintų informacija apie vaiko laisvalaikio galimybes, psichologinę bei vaikui mokantis pagalbą (žr. 35 pav.). Ši informacija domina kas trečią vaikų dienos centrą lankančio vaiko tėvą. Palyginus 2007 m. atlikto tyrimo ir šio tyrimo rezultatus, ryškiausiai išsiskiria informacijos apie pagalbą vaikui mokantis poreikio sumažėjimas. Respondentai patys papildomai nurodę atsakymus į klausimą, pažymėjo, jog informacijos trūkumo jie nejaučia. Nurodytas tik vienas atsakymas, kuriame teigiama: trūksta veiklos, užimtumo.

15%

12%

14%

33%

34%

34%

6%

10%

15%

43%

37%

31%

0% 10% 20% 30% 40% 50%

Kitokios informacijos

Apie specialiojo pedagogo pagalbą (jei vaikas turi regėjimo,klausos ar kitokių sutrikimų)

Apie įvairią buitinę pagalbą vaikui ir tėvams (pvz. vaikomaitinimas)

Apie pagalbą vaikui mokantis

Apie psichologinę pagalbą

Apie vaiko laisvalaikio galimybes (ekskursijas, būrelius irpan.)

2007 m. 2015 m.

Pav. 35. Jei informacijos apie vaikų dienos centro teikiamas paslaugas vaikams ir šeimoms Jums trūksta, parašykite prašau, kokios būtent informacijos norėtumėte gauti daugiau? (N- 231)



35


2%

2%

9%

10%

14%

63%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%

Kita

Pagalbos atstovaujant VDC valstybinėseinstitucijose

Nemokamų patalpų veiklai vykdyti

Pagalbos materialiniais ištekliais (baldais, įrangaiir pan.)

Pagalbos žmogiškaisiais ir administraciniaisištekliais

Papildomo finansavimo

Pav. 40. Kokios pagalbos Jums reikėtų iš savivaldybės ar savivaldybės įstaigų teikiant paslaugas? (N- 201)

Vertinant kokia pagalba aktualiausia iš savivaldybių skirtingos juridinės formos vaikų dienos centrams (žr. 41 pav.), galima pažymėti jog visi respondentai nurodė jog būtų finansinė parama. Pagalba patalpomis būtų aktualiausia viešosioms įstaigoms ir labdaros bei paramos fondams. Pagalba materialiniais ištekliais aktualiausia asociacijų įkurtiems vaikų dienos centrams, tradicinėms religinėms bendruomenėms ar bendrijoms bei biudžetinėms įstaigoms. Pagalba žmogiškaisiais ir administraciniais ištekliais aktualiausia biudžetinėms įstaigoms, viešosioms įstaigoms bei kitos juridinės formos vaikų dienos centrams.

9%

21%

16%

13%

5%

64%

61%

86%

71%

57%

63%

80%

52%

9,1%

6,1%

2,4%

18%

9%

22%

19%

7%21%

9%

15%

14%

7%

2%6%

13%

12%

2%

7%

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Kita

Asociacija

Tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija


Viešoji įstaiga

Viešoji įstaiga, kurios steigėja ir/ar dalininkė savivaldybė


Biudžetinė įstaiga

Nemokamų patalpų veiklai vykdyti Papildomo finansavimo

Pagalbos atstovaujant VDC valstybinėse institucijose Pagalbos žmogiškaisiais ir administraciniais ištekliais

Pagalbos materialiniais ištekliais (baldais, įrangai ir pan.) Kita

Pav. 41. Kokios pagalbos Jums reikėtų iš savivaldybės ar savivaldybės įstaigų teikiant paslaugas? (N- 201)

Apžvelgiant vaikų dienos centrų gebėjimą pritraukti projektines lėšas iš LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, galima pažymėti, kad net 7 iš 10 tyrime dalyvavusių vaikų dienos centrų 2015 m. yra gavę finansavimą (žr. 42 pav.). Pažymėtina, jog net 86 proc. vaikų dienos centrų, kurie priklauso kokioms nors asociacijoms, 2015 m. gavo LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansavimą projektinėms veiklos. Akivaizdu, asociacijoms priklausantys vaikų dienos centrai turi geresnius žmogiškuosius ir administracinius išteklius nei kiti vaikų dienos centrai. Kitas esminis tokio plataus finansavimo aspektas yra tas, jog LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skiriamas finansavimas pasiekia plačią vaikų dienos centrų auditoriją ir didina jų veiklos galimybes.

2%

5%

18%

25%

51%

7%

6%

11%

30%

46%

0% 25% 50%

Kita

Jokios savivaldybės pagalbos nesulaukėme

Savivaldybės pagalba daugiau deklaratyvi, realiaijos nepajutome

Pagalbos sulaukėme, tačiau ji gana neesminė

Savivaldybė suteikia (-ė) realią ir savalaikępagalbą

2007 m. 2015 m.

Pav. 38. Kaip vertinate savivaldybės ar savivaldybės įstaigų indėlį teikiant paslaugas? (N- 201)

Apžvelgiant kaip savivaldybių pagalbą vertina skirtingos juridinės formos vaikų dienos centrai, aiškiai išsiskiria biudžetinės įstaigos, jų filialai bei viešosios įstaigos, kurių dalininkai yra savivaldybės (žr. 39 pav.). Natūralu manyti, jog vyriausybinės organizacijos turi didesnę patirtį bendradarbiaujant su kitomis vyriausybinėmis organizacijomis, o dalis jų netgi priklauso savivaldybėms. Tikėtina, kad joms skiriama daugiau pagalbos ir dėmesio nei nevyriausybiniams vaikų dienos centrams. Realios ir savalaikės pagalbos dažnai sulaukia ir asociacijų įkurti ar joms priklausantys vaikų dienos centrai bei kitokios nei įvardinta juridinės formos vaikų dienos centrai. Mažiausiai patenkintos savivaldybių suteikiama pagalba yra tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos bei viešosios įstaigos.

64%

49%

19%

43%

33%

69%

67%

76%

9%

24%

52%

36%

33%

19%

27%

5%

18%

27%

19%

14%

22%

6%

17%

10%

7%

10%

6%

2%

9%

2%

7%

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Kita

Asociacija

Tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija


Viešoji įstaiga

Viešoji įstaiga, kurios steigėja ir/ar dalininkė savivaldybė



Savivaldybė suteikia (-ė) realią ir savalaikę pagalbą Pagalbos sulaukėme, tačiau ji gana neesminėSavivaldybės pagalba daugiau deklaratyvi, realiai jos nepajutome Jokios savivaldybės pagalbos nesulaukėmeKita

Pav. 39. Kaip vertinate savivaldybės ar savivaldybės įstaigų indėlį teikiant paslaugas? (N- 201)

Kaip ir galima numanyti, didžiajai daliai (apie 63 proc.) respondentų iš savivaldybių labiausiai reikalinga finansinė pagalba. Kita ryškesnė ir reikalinga pagalbos – pagalba žmogiškaisiais ir administraciniais ištekliais (žr. 40 pav.).



37


80

81

55

50

64

50

41

30

18

4

97

68

15

71

68

58

81

45

30

65

12

13

36

41

29

44

43

56

70

2

2

32

84

28

33

42

19

59

71

35

8

6

9

9

6

6

16

14

12

94

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0% 25% 50% 75% 100%

Veiklą apsunkina programinis dienos centrų finansavimas – neaišku ar finansavimas bus užtikrintas ir kitais metais

Nepakankamas veiklos finansavimas

Trūksta vietos valdininkų supratimo apie vaikų dienos centrų svarbą

Darbuotojų stoka (žemiau įrašykite, kokių ir kiek)

Šeimų motyvacijos dalyvauti vaikų dienos centruose stoka

Nepakankama materialinė bazė (pvz., patalpų, metodinių priemonių,naudojamos įrangos ir pan. būklė)

Viešųjų pirkimų procedūrų sudėtingumas

Per sudėtingos veiklos administravimo procedūros

Nepakankama darbuotojų kvalifikacija

Kiti sunkumai

Veiklą apsunkina programinis dienos centrų finansavimas – neaišku ar finansavimas bus užtikrintas ir kitais metais

Nepakankamas veiklos finansavimas

Trūksta vietos valdininkų supratimo apie vaikų dienos centrų svarbą

Darbuotojų stoka (žemiau įrašykite, kokių ir kiek)


Nepakankama materialinė bazė (pvz., patalpų, metodinių priemonių,naudojamos įrangos ir pan. būklė)

Viešųjų pirkimų procedūrų sudėtingumas

Per sudėtingos veiklos administravimo procedūros

Nepakankama darbuotojų kvalifikacija

Kiti sunkumai

2015

m.

2007

m.

Visiškai ir dažnai būdingi sunkumai Beveik ir visiškai nebūdingi sunkumai Nėra atsakymo

Pav. 44. Kokio pobūdžio sunkumai būdingi Jūsų dienos centro atžvilgiu? (N- 201)

Vertinant su kokiais sunkumais susiduria skirtingose geografinėse vietovėse veikiantys vaikų dienos centrai, galima išskirti šias sritis (žr. 45 pav.):

◆ miestuose jaučiama didesnė nei kaimiškose vietovėse ar miesteliuose šeimų motyvacijos stoka dalyvauti vaikų dienos centrų veiklose;

◆ miestuose rečiau nei kaimiškose vietovėse ar miesteliuose susiduriama su kvalifikuotų darbuotojų stoka;

◆ kaimiškose vietovėse rečiau nei miestuose ar miesteliuose susiduriama su veiklos administravimo problemomis;

◆ kaimiškose vietovėse dažniau nei miestuose ar miesteliuose susiduriama su nepakankamos materialinės bazės problemomis;

◆ miesteliuose dažniau nei miestuose ar kaimiškose vietovėse jaučiama programinio finansavimo problematika;

Kaip matyti iš pateiktų skirtumų, iš tiesų nėra labai didelių sąryšių tarp vaikų dienos centrų veiklos vietovės ir susiduriamų sunkumų. Kiekviena vietovė turi savų specifinių sunkumų ir aiškių vieningų tendencijų išskirti nebūtų galima.

Taip72%

Ne28%

62%

86%

38%

14%

0% 25% 50% 75% 100%

Kita

Asociacija

Taip Ne

Pav. 42. Ar Jūsų dienos centras 2015 m. gauna finansavimą iš LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos? (N- 201)

Gebėjimas pritraukti išorinį finansavimą vaikų dienos centrams yra labai svarbus ir kuo įvairesni finansavimo šaltiniai, tuo vaikų dienos centro veikla yra patikimesnė bei tvaresnė. Tyrimo metu net 2/3 respondentų nurodė, jog turi ir kitų finansavimo šaltinių, o ne tik LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skiriamą finansavimą (žr. 43 pav.). Mažiausiai kitų finansavimo šaltinių turi kitos nei tyrime nurodytos juridinės formos juridiniai asmenys, biudžetinės įstaigos ir jų filialai (biudžetinės įstaigos kasmet gauna valstybės ar savivaldybės dotacijas, todėl turi nuolatinių finansavimo šaltinių, kas lemia mažesnį išorinio finansavimo poreikį). Faktiškai 5 iš 6 viešųjų įstaigų (ne savivaldybių įkurtos) ir tradicinių religinių bendruomenių ar bendrijų turi papildomų finansavimo šaltinių.

Taip68%

Ne32%

86%

86%

79%

67%

63%

50%

47%

46%

14%

14%

21%

33%

38%

50%

53%

55%

0% 25% 50% 75% 100%

Tradicinė religinė bendruomenėar bendrija

Viešoji įstaiga


Asociacija

Viešoji įstaiga, kurios steigėjair/ar dalininkė savivaldybė



Kita

Taip Ne

Pav. 43. Ar gaunate finansavimą iš kitų šaltinių? (N- 201)

Apžvelgiant sunkumus, kurie būdingi vaikų dienos centrams, nustatyta, kad ryškiausia problema yra nepakankamas veiklos finansavimas ir programinis vaikų dienos centrų finansavimas (žr. 44 pav.). Šios problemos būdingos 8 iš 10 vaikų dienos centrų. Mažiausiai būdingi sunkumai – nepakankama darbuotojų kvalifikacija ir veiklos administravimo procedūros.

Lyginant situaciją su 2007 m. didžiausi pokyčiai stebimi nepakankamo veiklos finansavimo, programinio veiklos finansavimo srityse, viešųjų pirkimų procedūrų sudėtingumo, vietos valdininkų supratimo apie vaikų dienos centrų svarbą trūkumo ir veiklos administravimo srityse. Nepakankamo finansavimo trūkumas išaugo apie 13 proc. punktų. Programinio finansavimo problematika sumažėjo apie 16 proc. punktų. Viešųjų pirkimų procedūrų sunkumai sumažėjo apie 40 proc. punktų. Vietos valdininkų supratimo trūkumas apie vaikų dienos centrų veiklos svarbą išaugo net 40 proc. punktų.



39


Vertinant turimų specialistų vaikų dienos centruose spektrą, galima išskirti, kad tik 3 iš 4 vaikų dienos centrų turi socialinius darbuotojus (žr. 46 pav.). Socialiniai pedagogai dirba kas antrame vaikų dienos centre, psichologai ir pedagogai – 4 iš 10 vaikų dienos centrų, o sveikatos priežiūros specialistai – 1 iš 10 vaikų dienos centrų.

Lyginant specialistų, dirbančių vaikų dienos centruose, pokyčius su 2007 m. situacija, galima teigti, kad situacija ženkliai pablogėjo visose specialistų grupėse. Pratiškai visų specialistų, išskyrus socialinio darbuotojo, skaičius sumažėjo pusėje apklaustų vaikų dienos centrų. Situacija atskleidžia, kad faktiškai pusėje veikiančių vaikų dienos centrų trūksta įvairių specialistų.

10

37

43

41

48

74

22

80

62

71

86

2

6

1

10

8

6

4

4

12

11

1

4

1

1

4

2

3

1

1

4

2

3

84

57

56

45

42

17

73

15

22

16

10

0% 25% 50% 75% 100%

Sveikatos priežiūros specialistas (-ai)

Pedagogas (-ai)

Kita

Psichologas (-ai)

Socialinis pedagogas (-ai)

Socialinis darbuotojas (-ai)

Sveikatos priežiūros specialistas (-ai)

Pedagogas (-ai)

Kita

Psichologas (-ai)

Socialinis pedagogas (-ai)

Socialinis darbuotojas (-ai)

2015

m.

2007

m.

Yra Buvo, bet jau nebėra Dar nėra, bet greitai bus Nėra ir neaišku kada bus

Pav. 46. Ar Jūsų institucijoje yra žemiau minimų specialistų, tiesiogiai vykdančių pagalbos vaikams ir jų šeimoms funkcijas? (N- 201)

Vertinant kokių darbuotojų trūksta, net pusė vaikų dienos centrų, kuriems trūksta darbuotojų nurodė, jog jiems reikalingi psichologai. Kiek daugiau nei ketvirtadalis dienų vaikų dienos centrų jaučia socialinių darbuotojų poreikį. Kas dešimtame vaikų dienos centre jaučiamas lėšų trūkumas neformalaus ugdymo pedagogams ir darbuotojų darbo užmokesčiui.

6%

1%

1%

3%

5%

6%

6%

8%

10%

11%

27%

51%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%

Kita

Ikimokyklinio ugdymo specialistų

Soc. pedagogo padejėjo

Sveikatos specialistų

Soc. darbuotojo padėjėjų

Spec. pedagogų

Pedagogų / auklėtojų

Soc. pedagogų

Neformalaus ugdymo pedagogų

Lėšų trūkumas darbuotojų darbo užmokesčiui

Soc. darbuotojų

Psichologų

Pav. 47. Kokių darbuotojų trūkumą jaučiate? (N- 176)

Vaikų dienos centrų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo galimybės yra pakankamai geros – net 2/3 visų vaikų dienos centrų teigia, kad visiems darbuotojams sudarytos sąlygos tobulinti savo kvalifikaciją (žr. 48 pav.). Apie 1/6 vaikų dienos centrų teigia, jog dauguma darbuotojų neturi sąlygų tinkamai kelti savo kvalifikacijos. Apibendrintai lyginant tyrimo rezultatus su 2007 m. atlikto tyrimo rezultatais – kvalifikacijos kėlimo galimybės vaikų dienos centrų darbuotojams sumažėjo.

49

54

49

41

44

39

81

82

80

81

72

82

49

46

57

32

33

22

13

23

25

60

51

45

71

56

55

4

5

4

44

33

39

44

36

45

13

13

12

12

18

6

48

46

35

58

49

57

77

62

61

34

39

41

25

39

33

1

5

2

7

13

12

15

21

16

6

5

8

6

10

12

4

8

8

11

18

21

10

15

14

6

10

14

4

5

12

96

90

94

0% 25% 50% 75% 100%

Mieste

Miestelyje

Kaimiškoje vietovėje

Mieste

Miestelyje


Mieste

Miestelyje


Mieste

Miestelyje


Mieste

Miestelyje


Mieste

Miestelyje


Mieste

Miestelyje


Mieste

Miestelyje


Mieste

Miestelyje


Mieste

Miestelyje


Dar

buot

ojų

stok

a

Vie

šųjų

pirk

imų

proc

edūr

ųsu

dėtin

gum

as

Nep

akan

kam

asve

iklo

sfin

ansa

vim

as

Vei

klą

apsu

nkin

apr

ogra

min

isdi

enos

cen

trųfin

ansa

vim

asN

epak

anka

ma

mat

eria

linė

bazė

Per s

udėt

ingo

sve

iklo

sad

min

istra

vim

opr

oced

ūros

Nep

akan

kam

ada

rbuo

tojų

kval

ifika

cija

Trūk

sta

viet

osva

ldin

inkų

supr

atim

o ap

ieva

ikų

dien

osce

ntrų

svar

bą

Šeim

ųm

otyv

acijo

sda

lyva

uti v

aikų

dien

os c

entru

ose

stok

aK

iti su

nkum

ai

Visiškai ir dažnai būdingi Beveik ir visiškai nebūdingi Nėra atsakymo

Pav. 45. Kokio pobūdžio sunkumai būdingi Jūsų dienos centro atžvilgiu? (N- 201)

Vertinant papildomai vaikų dienos centrų įvardintus sunkumus, su kuriais jie susiduria, galima apibendrintai pateikti tokias išvadas (vaikų dienos centrų pilni atsakymai pateikiami Prieduose):

◆ vaikų dienos centrams trūksta finansavimo, kad galėtų užtikrinti gerą ir kokybišką maitinimą, tinkamą materialinę bazę, pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus specialistus;

◆ sudėtingai prognozuojamas vaikų dienos centro ilgalaikis finansavimas, problemos prognozuojant vaikų dienos centrų veiklos finansus keliems metams į priekį, finansavimo ir patalpų trūkumas dėl neplanuotai išaugusio vaikų skaičiaus dienos centre;

◆ kainų bei atlyginimo lygių auginimas esant fiksuotam ilgalaikiam projektiniam finansavimui; ◆ transporto trūkumas kaimiškose vietovėse tiek darbuotojams, tiek ir vaikams; ◆ trūksta sisteminio požiūrio į vaikų dienos centrus ir jų reglamentavimą; ◆ kiti sunkumai;



41


5%

13%

16%

66%

2%

27%

7%

65%

0% 25% 50% 75%

Kita

Daliai darbuotojų tokios sąlygos yra, daliai ne

Dauguma darbuotojų tinkamai tobulinti savokvalifikaciją sąlygų neturi

Visiems

2007 m. 2015 m.

Pav. 48. Ar visiems Jūsų centro darbuotojams yra sudarytos sąlygos tobulinti savo kvalifikaciją? (N- 201)

Apžvelgiant kaip vaikų dienos centrai vertina darbuotojų kvalifikacijos kėlimo aplinkybes, 7 iš 10 vaikų dienos centrų teigia, jog pirmiausia turi detaliai ištirti kiekvieno vaikų dienos centro darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo poreiki (tai iki šiol nėra padaryta) (žr. 49 pav.). 6 iš 10 dienos centrų sutinka arba turbūt sutinka, jog vaikų dienos centrų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas vyksta gerai ir esminių problemų šioje srityje nėra. 3 iš 10 vaikų dienos centrų sutinka arba turbūt sutinka su teiginiu, jog dienos centrų darbuotojų kvalifikacijos tobulinime yra esminių problemų.

Lyginant situaciją su 2007 m. atlikto tyrimo rezultatais, galima pastebėti jo darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo srityje situacija pagerėjo – mažiau manančių, jog kvalifikacijos tobulinime yra esminių problemų ir padaugėjo sutinkančių arba turbūt sutinkančių, jog kvalifikacijos tobulinimas vyksta gerai.

32

27

12

53

25

25

36

36

17

25

29

20

10

12

17

14

32

20

11

15

24

8

15

35

11

10

29

0% 25% 50% 75% 100%

Pirmiausia turi būti detaliai ištirti kiekvieno dienos centro darbuotojųkvalifikacijos tobulinimo poreikiai (tai iki šiol nėra padaryta)

Dienos centrų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas vyksta gerai,esminių problemų šioje srityje nėra

Dienos centrų darbuotojų kvalifikacijos tobulinime yra esminiųproblemų

Pirmiausia turi būti detaliai ištirti kiekvieno dienos centro darbuotojųkvalifikacijos tobulinimo poreikiai (tai iki šiol nėra padaryta)

Dienos centrų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas vyksta gerai,esminių problemų šioje srityje nėra

Dienos centrų darbuotojų kvalifikacijos tobulinime yra esminiųproblemų

2015

m.

2007

m.

Sutinku Turbūt sutinku Turbūt nesutinku Nesutinku Nėra atsakymo

Pav. 49. Kiek sutinkate, ar nesutinkate su žemiau esančiais teiginiais apie dienos centrų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą? (N- 201)

Dalis vaikų dienos centrų atstovų, kurie nurodė, kad darbuotojų kvalifikacijos tobulinime yra esminių problemų, detalizavo savo atsakymus. Pagal jų pateikiamus atsakymus, galima daryti apibendrintas išvadas apie pagrindines problemas keliant kvalifikaciją:

◆ jaučiamas laiko ir finansų trūkumas kvalifikacijai kelti; ◆ sudėtinga organizuoti mokymus, nes vaikų dienos centruose dirba skirtingų specialybių darbuotojai; ◆ mokymai organizuojami didžiuosiuose miestuose, todėl dėl atstumo ir buitinių darbų darbuotojams sudėtinga suderinti kvalifikacijos kėlimą;

◆ trūksta psichologinių ir praktinių žinių, kaip teisingai dirbti su vaikų dienos centrus lankančiais vaikais; ◆ trūksta informacijos apie vykdomus mokymus, trūksta pačių mokymų ir pan.; ◆ daliai darbuotojų trūksta motyvacijos kelti kvalifikaciją.

Paprašius respondentus nurodyti kokių specifinių mokymų jiems reikia, galima sugrupuoti tokias reikalingas mokymų kryptis:

◆ kaip tinkamai elgtis su hyperaktyviais, emocinių, elgesio, psichologinių ir socialinių problemų turinčiais vaikais;

◆ vaikų raidos, lytiškumo ir pan. klausimais; ◆ konfliktinių situacijų valdymo ir sprendimo būdų, bendravimo įgūdžių stiprinimo; ◆ šeimų ir vaikų motyvavimo; ◆ darbo su socialinės rizikos ir priklausomybių turinčiai tėvais; ◆ gyvenimiškų įgūdžių ugdymo; ◆ laisvalaikio, užimtumo ir renginių organizavimo; ◆ kitų.

Įvertinus visas išvardintas kryptis, galima teigti, kad vaikų dienos centrų darbuotojams daugiausiai aktualūs praktinių įgūdžių vystymo mokymai. Nurodytų mokymų poreikis gali būti panaudotas ateityje formuojant įvairias mokymų programas ar planuojant remti vaikų dienos centrų darbuotojų kvalifikacijos kursus.

Vaikų dienos centrai savo materialinę bazę vertina gerai (žr. 50 pav.): 9 iš 10 vaikų dienos centrų patalpas vertina gerai ir daugiau patenkinimai negu nepatenkinamai, 8 iš 10 vaikų dienos centrų maitinimo sąlygas ir metodinę bazę vertina gerai ir daugiau patenkinimai negu nepatenkinamai, 7 iš 10 vaikų dienos centrų techninę įrangą vertina gerai ir daugiau patenkinimai negu nepatenkinamai. Lyginant su 2007 m. atlikto tyrimo duomenimis, metodinės bazės ir maitinimo sąlygų vertinimas pablogėjo, patalpų ir techninės įrangos – pagerėjo, tačiau pokyčiai nėra esminiai.

89

69

82

80

8

86

61

89

92

9

29

17

15

1

14

38

11

8

2

3

1

5

91

0

0

0

0

0% 25% 50% 75% 100%

Patalpos

Techninė įranga (kompiuteriai ir pan.)

Metodinė bazė (mokomoji medžiaga ir pan.)

Maitinimo sąlygos

Kita

Patalpos

Techninė įranga (kompiuteriai ir pan.)


Maitinimo sąlygos

2015

m.

2007

m.

Gerai ir daugiau patenkinamai negu nepatenkinamai Blogai ir vaugiau nepatenkinamai negu patenkinamai Nėra atsakymo

Pav. 50. Kaip pagalbos vaikams ir jų šeimoms požiūriu vertinate savo atstovaujamos institucijos materialinę bazę? (N- 201)

Veiklų stebėsena svarbus veiksnys siekiant tobulinti veiklos procesus bei efektyviai siekti organizacijos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo. Šiuos procesus vykdo ir vaikų dienos centrai. 8 iš 10 vaikų dienos centrų veiklos stebėsenai daugiausiai naudoja veiklų stebėjimą veiklų įgyvendinimo metu (procesų ir veiklų kontrolė) ir 1 iš 2 vaikų dienos centrų – faktinių pokyčių analizę (žr. 51 pav.).



43


4%

5%

10%

12%

46%

48%

84%

7%

8%

21%

16%

59%

56%

93%

0% 25% 50% 75% 100%

Kita

Suburta patariamoji taryba (komitetas)

Renkami projekto partnerių vertinimai

Ekspertų konsultacijos

Tikslinių grupių apklausos

Faktinių pokyčių analizė (pavyzdžiui, stebimasnelankančių mokyklos vaikų skaičiaus kitimas ir pan.)

Veiklų stebėjimas jų įgyvendinimo metu

2007 m. 2015 m.

Pav. 51. Kokias rezultatų matavimo priemones naudojate stebėdami savo veiklą, veiklos rezultatus ir kt.? (N- 201)

Vaikų dienos centrams yra labai aktuali skėtinių nevyriausybinių organizacijų pagalba ir paslaugos. Šiuo metu aktualiausia paslauga/pagalba vaikų dienos centrams yra mokymai ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimas bei paramos ir finansavimo pritraukimas iš išorės šaltinių. Minėtos priemonės reikalingos ne mažiau 2/3 visų vaikų dienos centrų. 1 iš 2 vaikų dienos centrų aktuali metodinė pagalba ir konsultavimas metodiniais klausimais bei vaikų ugdymo raidos specialistų konsultacinė ir tiesioginė pagalba vykdant vaikų dienos centro veiklą. Mažiausiai aktualios paslaugos šiuo metu yra konsultacinė ir tiesioginė pagalba administruojant ir įgyvendinant projektus, tiesioginio finansavimo teikimas, atstovavimas įvairiose institucijose ir įstaigose bei viešųjų pirkimų vykdymo ir priežiūros pagalba. Apibendrintai galima teigti, jog vaikų dienos centrams aktualiausia pagalba iš skėtinių nevyriausybinių organizacijų yra vaikų dienos centrų veiklų vykdymo ir darbuotojų tobulinimas.

2%

26%

26%

27%

27%

38%

39%

39%

42%

42%

44%

44%

51%

52%

67%

70%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%

Kita

Viešųjų pirkimų vykdymo ir priežiūros pagalba

Atstovavimas įvairiose institucijose ir įstaigose

Finansavimo teikimas (iš skėtinės nevyriausybinės organizacijosbiudžeto tiesiogiai)

Konsultacinė ir tiesioginė pagalba administruojant ir įgyvendinantprojektus

Bendradarbiavimo tarp skirtingų organizacijų skatinimas irvykdymas

Fizinė pagalba (daiktais, maistu, fiziniais darbais ir pan.)

Pagalba su savanoriais ir jų pritraukimu

Pagalba vaikų dienos centrų administraciniais ir teisiniais klausimais

Bendrų renginių organizavimas

Konsultacinė pagalba rengiant ir ruošiant paraiškas bei projektusfinansavimui/paramai gauti

Informavimas

Vaikų ugdymo raidos specialistų konsultacinė ir tiesioginė pagalbavykdant vaikų dienos centro veiklą

Metodinė pagalba ir konsultavimas metodiniais klausimais

Paramos ir finansavimo pritraukimas iš išorės šaltinių

Mokymai, darbuotojų kvalifikacijos kėlimas

Pav. 52. Kokios paslaugos/pagalba iš skėtinių nevyriausybinių organizacijų Jums yra aktualios ir reikalingos? (N- 201)



IV. Skėtinių nevyriausybinių organizacijų,

atstovaujančių vaikų dienos centrus,

organizaciniai ir finansiniai pajėgumai

20

67

0

0

2

0

3

0

11

15

1

2

0 10 20 30 40 50 60 70 80

Administracija (vadovai, pavaduotojai, buhalteriai,koordinatoriai, viešųjų pirkimų specialistai ir pan.)

Specialistai, tiesiogiai dirbantys su vaikais

Rinkodaros, organizacijos ir projektų viešinimo, lėšųpritraukimo srityse dirbantys asmenys

Pagalbiniai darbuotojai (ūkvedžiai, valytojos ir pan.)

Organizacija A

Organizacija B

Organizacija C

Organizacija D

Pav. 53. Skėtinėse nevyriausybinėse organizacijose nuolatinių samdomų darbuotojų skaičiusSkėtinės nevyriausybinės organizacijos pasižymi stipriu savanorių pritraukimo potencialu. Pvz. organizacija

A turi iš viso apie 950 savanorių: 400 miestuose, 300 miesteliuose ir apie 250 kaimiškose vietovėse. Iš minėtų savanorių apie 800 tiesiogiai savanoriai su vaikais nedirba, likę – dirba su vaikais. Organizacija C nuolatinių savanorių neturi, tačiau turi aktyvių savanorių duomenų bazę ir organizuojant renginius juos nesudėtingai prisitraukia (apie 30-60 aktyvių savanorių). Savanoriai šioje organizacijoje išimtinai dirba tiesiogiai dirba su vaikais projektinėse veiklose. Organizacija D iš viso turi apie 3000 savanorių, kurių daugiausiai miestuose, mažiau miesteliuose, o mažiausias savanorių aktyvumas yra kaimiškose vietovėse. Apie 300 minėtos organizacijos savanorių nuolatos dirba su vaikais vaikų dienos centruose, o likę užsiima kitomis veiklomis. Silpniausiu savanorių pritraukimu pasižymi organizacija B, kurios veiklos veikia tik 2 savanoriai, kurie tiesiogiai su vaikais nedirba.

Vertinant kokių ir kiek specialistų trūksta organizacijoms, pastebimi labai dideli ir ryškūs skirtumai (žr. 54 pav.). Organizacijoje A jaučiamas 3 specialistų trūkumas, Organizacijoje B – 2, Organizacijoje D – jaučiamas labai aiškus ir konkretus maždaug 116 specialistų trūkumas (specialistų trūkumas siejamas išimtinai su finansinių išteklių trūkumu), o Organizacijoje C – nuolatinių darbuotojų ir specialistų poreikio iš vis nėra. Šiai organizacijai darbuotojai ir specialistai reikalingi tik projektinėms veikloms įgyvendinti, tačiau specialistų trūkumo vykdant projektines veiklas taip pat nejaučia, nes turi platų aktyvių specialistų kontaktų sąrašą įvairiose savivaldybėse, kurie vykdant projektines veiklas noriai dalyvauja. Žemiau pateikiamas grafikas atvaizduojantis specialistų trūkumą. Galima pažymėti, jog tos organizacijos, kurios pačios steigia ir vykdo vaikų dienos centrų veiklas ir išreiškia didesnį poreikį darbuotojams. Kitos organizacijos, kurios nevykdo tiesioginės vaikų dienos centrų veiklos jaučia ženkliai mažesnį specialistų trūkumą, o ir trūkumas jaučiamas daugiau tų specialistų, kurie būtų labiau atsakingi už organizacijos viešinimą, projektų ir organizacijos veiklų organizavimą, planavimą ar koordinavimą.

0 20 40 60 80 100 120

Organizacija D

Organizacija C

Organizacija B

Organizacija A

Organizacija D Organizacija C Organizacija B Organizacija AViešųjų pirkimų specialistai 3Rinkodaros ir marketingo specialistai 5 1 1Finansų specialistų 5Projektų koordinatorių/vadovų 4 1 1Psichologų 30 1Socialinių darbuotojų 30Socialinių pedagogų 15PedagogųSavanoriųKitų 24

Pav. 54. Specialistų poreikis skėtinėse nevyriausybinėse organizacijose

Tyrimo vykdymo metu buvo ketinama apklausti šias skėtines nevyriausybines organizacijas: Lietuvos vaikų dienos centrų asociacija, visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“, NVO vaikams konfederacija, SOS vaikų kaimai Lietuva, Maltos ordino pagalbos tarnyba bei Lietuvos Caritas. Atsakymai į tyrimo klausimynus gauti iš šių organizacijų: Lietuvos vaikų dienos centrų asociacija, NVO vaikams konfederacija, Maltos ordino pagalbos tarnyba ir Lietuvos Caritas. Atsižvelgiant į pateiktus atsakymus, toliau pateikiamas bendras skėtinių nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių vaikų dienos centrus, organizacinių ir finansinių pajėgumų vertinimas. Siekiant išlaikyti pateiktų atsakymų anonimiškumą bei diskretiškumą, organizacijų pavadinimai, aptariant jų pateiktus atsakymus, nebus minimi, o organizacijos įvardintos A, B, C ir D.

Šiuo metu minėtos organizacijos bendrai vienija apie 173-188 vaikų dienos visose Lietuvos savivaldybėse. Iš apklaustų organizacijų tik 2 organizacijos pačios steigia vaikų dienos centrus. Pačių organizacijų įkurtų vaikų dienos centrų skaičius siekia 35, o jie paplitę ne mažiau kaip 18 savivaldybių.

Lentelė 5. Skėtinių nevyriausybinių organizacijų suvestiniai duomenysOrganizacija A Organizacija B Organizacija C Organizacija D

Vienijamų vaikų dienos centrų skaičius 10 108 30-45 25Vienijamų vaikų dienos centrų paplitimas savivaldybėse 10 60 30 18

Organizacijos įkurtų vaikų dienos centrų skaičius 10 0 0 25

Organizacijos įkurtų vaikų dienos centrų paplitimas savivaldybėse 10 0 0 18

Nuolatinių partnerių skaičius: 0 4 0 90

Nuolatinių rėmėjų skaičius: 0 0 0 / rėmėjai vienkartiniai kasmetiniams renginiams organizuoti 40

Tiesiogiai su vaikais dirbantys darbuotojai 15 0 0 67Tiesiogiai su vaikais nedirbantys darbuotojai 14 5 0 20

Savanorių tiesiogiai dirbančių su vaikais skaičius 100 0 0 / 30-60 savanorių kasmetiniams

renginiams / projektams organizuoti Apie 300

Savanorių tiesiogiai nedirbančių su vaikais skaičius 800 2 2 Apie 2700

Skėtinių nevyriausybinių organizacijų veiklos tikslai yra labai skirtingi, todėl į nuolatinės veiklos užtikrinimą jie papildomų partnerių traukia taip pat labai skirtingai. Dvi organizacijos nuolatinių partnerių neturi visai, kitose nuolatos veikia 4 ir apie 90 partnerių. Reikia pažymėti, jog organizacijoje, kuri turi apie 90 nuolatinių partnerių plėtoja ne tik vaikų dienos centrų, bet ir kitas paramos/ labdaros veiklas. Vertinant organizacijų turimų nuolatinių rėmėjų skaičių, situacija vėl gi yra labai skirtinga: tik viena iš keturių nagrinėjamų organizacijų turi nuolatinius rėmėjus (apie 40), o likusios organizacijos nuolatinių rėmėjų neturi visai. Viena iš organizacijų pažymėjo, jog rėmėjų ieško tik tuo atveju, kai organizuojami tam tikri renginiai arba įgyvendinami projektai. Apibendrintai galima vertinti, jog organizacijų gebėjimas pritraukti nuolatinius partnerius ir rėmėjus į veiklos vykdymą nėra tolygus ir organizacijos šiuo aspektu labai skiriasi.

Vertinant organizacijose nuolatos samdomų darbuotojų skaičius (žr. 53 pav.), matomi labai ryškūs skirtumai. Viena organizacija pateikia informaciją, jog joje nuolat dirba 87 samdomi darbuotojai, kurių 20 dirba administravimo srityje, o 67 tiesiogiai su vaikais. Tikėtina, jog minėta organizacija prie darbuotojų skaičiaus įtraukė ir vaikų dienos centruose dirbančius darbuotojus. Kita žmogiškaisiais ištekliais stipri organizacija savo veikloje nuolatos samdo apie 29 darbuotojus (tikėtina, kad įtraukti ir vaikų dienos centruose dirbantys asmenys), kurie tiesiogiai dirba administracijoje, tiesiogiai su vaikais, rinkodaros ir projektų administravimo srityje bei turi pagalbinių darbuotojų, kurie prižiūri patalpas. Vienoje organizacijoje yra įdarbinti 5 darbuotojai: 2 administracijoje ir 3 rinkodaros, organizacijos ir projektų viešinimo, lėšų pritraukimo srityse. Viena organizacija išsiskiria tuo, jog neturi išvis samdomų darbuotojų, tačiau turi 2 asmenis (direktorę ir finansininkę), kurie dirba savanoriškais pagrindais. Tiesa, minėta organizacija, įgyvendinant išorės šaltinių finansuojamus projektus, ketinama savanoriškais pagrindais dirbančius asmenis įdarbinti.


IV. Skėtinių nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių vaikų dienos centrus, organizaciniai ir finansiniai pajėgumai

47


Lentelė 7. Kaip skėtinės nevyriausybinės organizacijos vertina savo darbuotojų ir vienijamų VDC galimybes priimti sprendimus dėl veiklos vykdymo? 1 balas – visiškai nesutinku, 5 – visiškai sutinku.

SritysBalai

1 2 3 4 5

Kasdienėje veikloje darbuotojai gali patys priimti visus reikalingus sprendimus be tiesioginio vadovo pritarimo 1 2 1Darbuotojai gali patys priimti reikalingus sprendimus dėl nekasdienių situacijų be tiesioginio vadovo pritarimo 1 1 1 1Atskiras VDC gali vykdyti veiklas savo centre savo nuožiūra 4Atskiras VDC gali inicijuoti projektus / renginius ir pan. nepriklausomai nuo skėtinės organizacijos 4Atskiras VDC gali naudoti gautą finansavimą visiškai savo nuožiūrą (išskyrus tikslines paramos ar konkursų metu gautas lėšas) 1 3

Vertinant apklaustų skėtinių nevyriausybinių organizacijų teikiamų paslaugų spektrą (žr. 8 lentelę), galima drąsiai teigti, jog organizacijos teikia labai daug paslaugų ir vaikų dienos centrai iš esmės priklausydami kelioms skirtingoms organizacijoms galėtų gauti visas jiems reikalingas paslaugas. Visgi, skėtinės nevyriausybinės organizacijos mažiausiai plėtoja šias paslaugas (tik viena organizacija teikia tokias paslaugas):

◆ viešųjų pirkimų vykdymo ir priežiūros pagalba (natūralu, nes pačios organizacijos savo viešųjų pirkimų administravimo gebėjimus nelaiko stipriais);

◆ finansavimo teikimas; ◆ vaikų ugdymo raidos specialistų (psichologo, socialinio pedagogo ir pan.) konsultacinė ir tiesioginė pagalba vykdant vaikų dienos centro veiklą).

Palyginus vaikų dienos centrų paslaugų / pagalbos poreikį iš skėtinių nevyriausybinių organizacijų (žr. 52 pav.) su organizacijų teikiamų paslaugų spektru, didesnius skirtumus galima įžvelgti tik vaikų ugdymo raidos specialistų (psichologo, socialinio pedagogo ir pan.) konsultacinės ir tiesioginės pagalbos vykdant vaikų dienos centro veiklą srityje. Tokios pagalbos reikėtų net kas antram vaikų dienos centrui. Kitų mažiausiai plėtojamų skėtinių nevyriausybinių organizacijų paslaugų poreikis tarp vaikų dienos centrų yra sąlyginai nedidelis – maždaug 1 iš 4 vaikų dienos centrų reikalingos tiesioginio finansavimo ar viešųjų pirkimų administravimo / organizavimo paslaugos / pagalba. Taigi, apibendrintai galima teigti, jog skėtinių nevyriausybinių organizacijų vykdoma veikla ir teikiamos paslaugos vaikų dienos centrams iš esmės atitinka jų poreikius ir lūkesčius.

Lentelė 8. Skėtinių nevyriausybinių organizacijų vienijamiems vaikų dienos centrams teikiamos paslaugos

Teikiamos paslaugos Organizacija D Organizacija C Organizacija B Organizacija A

Metodinė pagalba ir konsultavimas metodiniais klausimais Taip Taip Taip TaipMokymai, darbuotojų kvalifikacijos kėlimas Taip Taip Taip TaipInformavimas Taip Taip Taip TaipPagalba vaikų dienos centrų administraciniais ir teisiniais klausimais Taip Taip TaipViešųjų pirkimų vykdymo ir priežiūros pagalba TaipParamos ir finansavimo pritraukimas iš išorės šaltinių Taip Taip TaipFinansavimo teikimas (iš skėtinės nevyriausybinės organizacijos biudžeto tiesiogiai) Taip

Konsultacinė pagalba rengiant ir ruošiant paraiškas bei projektus finansavimui/paramai gauti Taip Taip Taip

Konsultacinė ir tiesioginė pagalba administruojant ir įgyvendinant projektus Taip Taip Taip Taip

Fizinė pagalba (daiktais, maistu, fiziniais darbais ir pan.) Taip Taip TaipPagalba su savanoriais ir jų pritraukimu Taip Taip TaipBendrų renginių organizavimas Taip Taip Taip TaipAtstovavimas įvairiose institucijose ir įstaigose Taip Taip Taip TaipBendradarbiavimo tarp skirtingų organizacijų skatinimas ir vykdymas Taip Taip Taip TaipVaikų ugdymo raidos specialistų (psichologo, socialinio pedagogo ir pan.) konsultacinė ir tiesioginė pagalba vykdant vaikų dienos centro veiklą Taip

Apžvelgiant skėtinių nevyriausybinių organizacijų finansavimo šaltinius, bene svarbiausias šių kriterijų aspektas yra šaltinių įvairovė ir tęstinumas. Pagal organizacijų pateiktus duomenis, tik 2 skėtinės nevyriausybinės organizacijos turėjo daugiau kaip 1 finansavimo šaltinį (žr. 9 lentelę). Visos organizacijos be išimties, o 2 organizacijos vien tik, naudojasi prieinamais projektinės paramos ir finansavimo šaltiniais. Galima teigti, kad projektinė parama ir finansavimas ir faktiškai esminis skėtinių nevyriausybinių organizacijų pajamų šaltinis. Tik dvi iš nagrinėtų organizacijų pritraukia aukojamas lėšas iš fizinių ir juridinių asmenų, paramą materialinėmis gėrybėmis ir kitokias pajamas. Šioje vietoje reiktų pažymėti, kad papildomų finansavimo

Tik 2 nevyriausybinės organizacijos savo veiklos viešinimui ir rėmimui organizuoja rėmimo renginius ar projektus. Pvz. Organizacija D kasmet nuo 2010 m. surengia nuo 44 iki 52 viešinimo ir rėmimo renginių, Organizacija A – nuo 2010 m. kasmet organizuoja nuo 3 iki 5 tokių renginių. Organizacijos B ir C tokių renginių apskritai neorganizuoja, o Organizacija C netgi atvirkščiai – įsikūrė ir vienu savo pamatinių dalykų laiko, jog tokios organizacijos turi būti išlaikomos iš viešųjų lėšų, o ne iš rėmėjų surinktų pinigų. Ši organizacija daugiau viešinasi dalyvaudama įvairiose konferencijose, duodama interviu, kviesdami į savo organizuojamus renginius ir pan.

Apžvelgiant kaip pačios organizacijos vertina savo stiprybes, vertinamai labai išsiskiria (žr. 6 lentelę). Didžiausi skirtumai pastebimi viešųjų pirkimų srityje, kur nė viena iš organizacijų nenurodė, jog ši sritis labai stipri, atvirkščiai – viena organizacija nurodė, kad šioje srityje ji yra labai silpna, o kita – silpna. Galima daryti išvadą, kad organizacijoms reikalingi mokymai šia tema arba specialistai, turintys atitinkamos patirties. Visos organizacijos gerai vertina savo finansinius ir buhalterinius gebėjimus. Kadangi daugelio nevyriausybinių organizacijų bene pagrindinis finansavimo šaltinis yra projektinis finansavimas, todėl konkursinės dokumentacijos ir susijusių veiklų vertinimas vidutiniškai ir geriau. Vertinant išorės finansavimo iš išorės šaltinių pritraukimą (ne projektinių veiklų finansavimą) tik viena organizacija teigia esanti labai stipri šioje srityje, o kitos – vidutiniškos. Nuoseklios ir organizuotos veiklos, strateginės ir kryptingos veiklos bei darbuotojų kvalifikacijos ir patirties srityse visos apklaustos organizacijos save laiko stipriomis arba labai stipriomis. Kitose srityse organizacijos laiko save pakankamai stipriomis. Kiek silpnesniu vertinimu pasižymi viena organizacija aktyvioje ir stiprioje lobizmo bei palaikymo politiniame lygmenyje veikloje. Apibendrintai vertinant skėtinių organizacijų savęs įsivertinimą, galima daryti išvadą, kad nagrinėjamos organizacijos organizaciniu požiūriu yra pakankamai stiprios, tačiau joms dar trūksta įgūdžių viešųjų pirkimų, lobizmo bei gebėjimo pritraukti išorinį finansavimą srityse. Tai siejasi ir su turimų bei trūkstamų darbuotojų charakteristika – organizacijose mažai dirba ir jaučiamas rinkodaros ir projektinės veiklos vystymo sričių specialistų trūkumas.

Lentelė 6. Skėtinių nevyriausybinių organizacijų stiprybių vertinimas

SritysSavęs vertinimas

Labai silpna Silpna Vidutiniškai Stipri Labai

stipri

Viešieji pirkimai 1 1 1 1Finansai ir buhalterija 4Konkursinių paraiškų rengimas, dalyvavimas konkursuose ir pan. 1 1 2Gebėjimas pritraukti išorės paramą ir lėšas (2 % GPM, verslo ir fizinių asmenų aukos ir pan.) 3 1

Nuosekli ir organizuota veikla 4Strateginė ir kryptinga organizacijos veikla 3 1Darbuotojų kvalifikacija ir patirtis 3 1Žinomumas visuomenėje ir viešieji ryšiai 2 1 1Savanorių pritraukimas 1 1 2Plati veiklos geografija (VDC atžvilgiu) 2 2Stiprūs administraciniai gebėjimai 1 3Stiprūs komunikaciniai gebėjimai 2 2Aktyvi ir stipri lobizmo veikla, palaikymas politiniame lygmenyje įvairiose institucijose 1 2 1

Efektyvi darbuotojų specializacija (darbuotojai atlieka tik vienokio pobūdžio funkcijas, pvz. dirba tik su vaikais ir nerengia jokių konkursinio finansavimo dokumentų ar pan.)

3 1

Vertinant kaip skėtinės nevyriausybinės organizacijos vertina vienijamų vaikų dienos centrų veiklos sprendimų priėmimo savarankiškumą, galima drąsiai teigti, kad vienijami vaikų dienos centrai ir darbuotojai veikia labai savarankiškai ir gali dirbti be tiesioginių vadovų ar skėtinių organizacijų tiesioginio kišimosi į kasdienes veiklas. Gauti apklausų rezultatai rodo, jog vaikų dienos centrų veikla nėra aktyviai kontroliuojama skėtinių nevyriausybinių organizacijų. Visgi pažymėtina, kad nagrinėjamose organizacijose yra maža laisvė darbuotojams patiems priimti reikalingus sprendimus dėl nekasdienių situacijų be tiesioginio vadovo pritarimo. Kitaip tariant, organizacijų pareigybių veiklos struktūros yra pakankami išsivysčiusios.



49


Lentelė 10. Skėtinių nevyriausybinės organizacijų išlaidos 2010-2014 m.11

IšlaidosMetai

2010 2011 2012 2013 2014

Organizacija A

Administracinio ir pagalbinio personalo darbo užmokestis ir susiję mokesčiai 10% 15% 15% 17% 14,51%

Tiesiogiai su vaikais dirbančių specialistų darbo užmokestis ir susiję mokesčiai 13% 15% 17% 21% 11,46%

Patalpų nuoma, komunaliniai mokesčiai, ryšių paslaugos, kanceliarinės išlaidos, kuras ir pan.

Bendras skaičius administracinėse

išlaidose


išlaidose


išlaidose


išlaidose


išlaidoseIšlaidos vaikų maitinimui, edukacinei veiklai, laisvalaikiui ir ekskursijoms organizuoti, vaikų būreliai ir pan.

Bendras skaičius darbuotojų išlaikymas





Išlaidos vaikų ir jų tėvų rėmimui (prekėmis, paslaugomis, finansais)






Organizacija B

Administracinio ir pagalbinio personalo darbo užmokestis ir susiję mokesčiai

Tiesiogiai su vaikais dirbančių specialistų darbo užmokestis ir susiję mokesčiai

Patalpų nuoma, komunaliniai mokesčiai, ryšių paslaugos, kanceliarinės išlaidos, kuras ir pan.

Išlaidos vaikų maitinimui, edukacinei veiklai, laisvalaikiui ir ekskursijoms organizuoti, vaikų būreliai ir pan.

Išlaidos vaikų ir jų tėvų rėmimui (prekėmis, paslaugomis, finansais)

Kitoms išlaidoms 3124 Eur 6186 Eur 11250 Eur 7534 Eur 8290 Eur

Organizacija C

Administracinio ir pagalbinio personalo darbo užmokestis ir susiję mokesčiai Apie 870 Eur Apie 8700 Eur Apie 8700 Eur

Tiesiogiai su vaikais dirbančių specialistų darbo užmokestis ir susiję mokesčiaiPatalpų nuoma, komunaliniai mokesčiai, ryšių paslaugos, kanceliarinės išlaidos, kuras ir pan. Iki 289 Eur Iki 289 Eur Iki 289 Eur

Išlaidos vaikų maitinimui, edukacinei veiklai, laisvalaikiui ir ekskursijoms organizuoti, vaikų būreliai ir pan.Išlaidos vaikų ir jų tėvų rėmimui (prekėmis, paslaugomis, finansais)

Organizacija D

Administracinio ir pagalbinio personalo darbo užmokestis ir susiję mokesčiai 8% duomenys

tikslinamiTiesiogiai su vaikais dirbančių specialistų darbo užmokestis ir susiję mokesčiai 46% duomenys

tikslinamiPatalpų nuoma, komunaliniai mokesčiai, ryšių paslaugos, kanceliarinės išlaidos, kuras ir pan. 2% duomenys

tikslinamiIšlaidos vaikų maitinimui, edukacinei veiklai, laisvalaikiui ir ekskursijoms organizuoti, vaikų būreliai ir pan.

24% duomenys tikslinami

Išlaidos vaikų ir jų tėvų rėmimui (prekėmis, paslaugomis, finansais) 20% duomenys

tikslinami

Apklausiant ar skėtinės nevyriausybinės organizacijos turi skolinių įsipareigojimų, nustatyta, kad tik viena iš keturių organizacijų turi paskolų (apie 14278 Eur). Pagal pateiktą paaiškinimą, skola skirta kasdienės veiklos tęstinumui užtikrinti. Iš vienos pusės tai rodo, jog nagrinėjama organizacija nėra pakankamai finansiškai tvari ir iš turimų finansavimo šaltinių negali užtikrinti savo veiklos tęstinumo, iš kitos – jei organizacijai yra suteikiama paskola kasdienės veiklos vykdymui arba kitaip tariant apyvartinėms lėšoms, tai skolintojas įvertina, jog organizacija sugebės grąžinti paskolą ir jos disponuojami finansiniai šaltiniai yra patikimi.

Iš apklaustų organizacijų tik viena organizacija teigia vykdanti ne tik projektines, bet ir ūkinę-ekonominę veiklą, iš kurios gauna tiesiogines pajamas. Veikla nėra tiksliai įvardinta, tačiau ji vykdoma socialinėje srityje. Ši veikla dar nėra pastovi, bet ateityje turėtų užtikrinti pastovias ir nuolatines pajamas.

11 Atsakymai nekoreguoti ir pateikiami tokie, kokius tiesiogiai pateikė respondentai.

šaltinių neturinčios organizacijos nevykdo jokios labdaringos ar panašios veiklos, todėl ir finansavimo šaltinių įvairovė yra ženkliai mažesnė. Reikia pažymėti, jog viena organizacija (C) nurodė, kad planuoja pradėti teikti mokamas paslaugas nuo 2016 m.

Vertinant finansavimo šaltinių tvarumą, galima daryti išvadą, kad tik dvi organizacijos yra finansiškai tvarios, nors daugeliu atveju, tarp kitų jų pateiktų atsakymų, nuolatos jaučiamas finansavimo trūkumas. Kitos dvi organizacijos laikytinos kaip stiprios ir nuosekliai išlaikančios projektinį finansavimą. Kitas svarbus aspektas – nė viena iš nagrinėtų organizacijų neturi jokių tiesioginių pajamų iš paslaugų ir produktų pardavimo. Tai rodo, jog organizacijos nepakankamai išnaudoja savo potencialią generuoti finansinius išteklius. Kita vertus, nagrinėjamos organizacijos yra nepelno siekiančios, todėl ir pajamų iš paslaugų ar produktų pardavimo gavimas organizacijoms nėra esminis aspektas, bet visos organizacijos turėtų siekti platesnių finansavimo šaltinių.

Lentelė 9. Skėtinių nevyriausybinės organizacijų finansavimo šaltiniai 2010-2014 m.10

Finansavimo šaltiniaiMetai

2010 2011 2012 2013 2014

Organizacija A

Projektinė parama arba finansavimas (valdžios institucijų finansavimas, ES projektinio finansavimo lėšos ir pan.) X X X X

Paaukotos lėšos (iš fizinių asmenų, verslo įmonių, aukos, 2% GPM skirtos lėšos ir kt.) X X X X X

TIK iš paslaugų/produktų pardavimo (t.y. ūkinės–ekonominės veiklos) gautos pajamosKitos pajamos (esant galimybei, nurodykite pajamų šaltinius) XParama daiktais, maistu drabužiais ir pan. X X X X X

Organizacija B

Projektinė parama arba finansavimas (valdžios institucijų finansavimas, ES projektinio finansavimo lėšos ir pan.) 3124 Eur 6186 Eur 11250 Eur 7534 Eur 8290 Eur

Paaukotos lėšos iš fizinių asmenų, verslo įmonių, aukos, 2% GPM skirtos lėšos ir kt.)TIK iš paslaugų/produktų pardavimo (t.y. ūkinės–ekonominės veiklos) gautos pajamosKitos pajamos (esant galimybei, nurodykite pajamų šaltinius)Parama daiktais, maistu drabužiais ir pan.

Organizacija C

Projektinė parama arba finansavimas (valdžios institucijų finansavimas, ES projektinio finansavimo lėšos ir pan.)

Apie 2896 Eur

Apie 28960 Eur

Apie 28960 Eur

Paaukotos lėšos iš fizinių asmenų, verslo įmonių, aukos, 2% GPM skirtos lėšos ir kt.)TIK iš paslaugų/produktų pardavimo (t.y. ūkinės–ekonominės veiklos) gautos pajamosKitos pajamos (esant galimybei, nurodykite pajamų šaltinius)Parama daiktais, maistu drabužiais ir pan.

Organizacija D

Projektinė parama arba finansavimas (valdžios institucijų finansavimas, ES projektinio finansavimo lėšos ir pan.) 471050 Eur duomenys

tikslinamiPaaukotos lėšos iš fizinių asmenų, verslo įmonių, aukos, 2% GPM skirtos lėšos ir kt.) 101816 Eur duomenys

tikslinamiTIK iš paslaugų/produktų pardavimo (t.y. ūkinės–ekonominės veiklos) gautos pajamos - - - - -

Kitos pajamos (esant galimybei, nurodykite pajamų šaltinius) 116523 Eur duomenys tikslinami

Parama daiktais, maistu drabužiais ir pan. 92045 Eur duomenys tikslinami

Skėtinės nevyriausybinės organizacijos labai tikslių duomenų apie savo veiklos išlaidas tyrimo metu nepateikė (žr. 10 lentelę), todėl tiksliai detalizuoti jų išlaidas yra sudėtinga. Tačiau gauti duomenys rodo, jog jų veiklos pagrindines išlaidas sudaro darbo užmokestis ir susiję mokesčiai. Lyginant organizacijų pateiktus organizacijų duomenis darbo užmokesčio ir susijusių mokesčių išlaidos jų veiklose sudaro nuo 30 iki 54 proc. visų išlaidų. Tai yra normali, netgi kai kuriose organizacijose mažesnė nei įprastai, nevyriausybinių organizacijų išlaidų struktūra, nes jos orientuojasi į paslaugų teikimą ir viešosios nuomonės / politikos formavimą. Paslaugų teikimo išlaidų savikaina daugiausiai susideda iš darbuotojų darbo užmokesčio, o ne kitų pridėtinų išlaidų.

10 Atsakymai nekoreguoti ir pateikiami tokie, kokius tiesiogiai pateikė respondentai.



51


Lentelė 12. Veiksniai, kurie labiausiai paskatintų skėtinių nevyriausybinių organizacijų finansinį savarankiškumą

Galimi veiksniai Organizacija D Organizacija C Organizacija B Organizacija A

Darbo su savivaldybėmis peržiūrėjimas, kokias paslaugas gali teikti NVO Taip Taip TaipDarbas su fondais, kad fondai turėtų programas leidžiančias investuoti į NVO paslaugų teikimui resursu sukūrimą Taip Taip Taip

Mokymai, konsultacinė veikla Taip Strategijų kūrimas periferijose Taip Rizikos fondai

Kita Nuolatinis paslaugų iš NVO pirkimas, teikiamų paslaugų

nepertraukiamas finansavimas



53


Vertinant ar organizacijos ateityje planuoja vykdyti ūkinę-ekonominę veiklą, dvi organizacijos atsakė, jog planuoja, dvi – neplanuoja. Viena organizacija planuoja teikti viešąsias paslaugas, o kita organizacija kartu su verslo atstovais ketina pardavinėti organizacijos atributika pažymėtą produkciją. Tokiu būdu dalį gautų lėšų skiriant organizacijos išlaikymui. Papildomų pajamų šaltinių generavimas yra labai svarbus organizacijoms, nes tai didina jų finansinį savarankiškumą, mažina priklausomybę nuo projektinės veiklos ir leidžia tiksliau ir lengviau planuoti finansus.

Siekiant nustatyti priežastis, dėl kurių skėtinės organizacijos nevykdo ūkinės-ekonominės (žr. 11 lentelę), paaiškėjo, jog vieningų priežasčių tam nėra. Tik dvi organizacijos paminėjo 2 vienodas priežastis. Jų manymu, šiuo metu trūksta valdžios institucijų / valstybės ir savivaldybių administracijų deramo supratimo dėl paslaugų pirkimo iš nevyriausybinių organizacijų bei nėra tinkamos bazės vystyti socialiniam verslui vystyti. Tarp kitų pateiktų atsakymų, galima pastebėti, kad organizacijos turi sunkumų plėtoti ūkinę-ekonominę veiklą, nes jų galimoje veikti srityje jau veikia biudžetinės įstaigos ir valstybinis sektorius bei savivaldybės nėra linkusios pirkti šių organizacijų teikiamų paslaugų. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėtos organizacijos susiduria ir su žmogiškųjų bei finansinių išteklių trūkumu, siekiant pradėti vykdyti ūkinę-ekonominę veiklą. Viena organizacija kaip pagrindinę priežastį išskyrė ir tai, jog pačios organizacijos steigėjas neskatina tokios veiklos. Apibendrinant ūkinės-ekonominės veiklos nevykdymo priežastis, galima teigti jog pagrindinės priežastys yra susijusios su esama Lietuvos institucine ir viešojo sektoriaus sąranga, t. y. konkurencija su viešuoju sektoriumi viešųjų paslaugų teikimo srityje.

Lentelė 11. Priežastys, dėl kurių skėtinė nevyriausybinė organizacija nevykdo ūkinės–ekonominės veiklos

Priežastys Organizacija D Organizacija C Organizacija B Organizacija A

Mes nežinome, kad jos gali vykdyti ūkinę–ekonominę veiklą Trūksta valdžios institucijų / valstybės ir savivaldybių administracijų deramo supratimo dėl paslaugų pirkimo iš mūsų Taip Taip

Mes neturime tam tikrų gebėjimų arba reikalingos infrastruktūros Sunku konkuruoti su paslaugų teikėjais – biudžetinėmis įstaigomis TaipNėra tinkamos bazės socialiniam verslui vykdyti Taip TaipMūsų norimą vykdyti veiklą šiuo metu vykdo valstybinis sektorius TaipMūsų norima veikla, paslaugų sektoriuje yra visiškai nauja, o paslaugos pirkėjas gali būti tik valstybinis sektorius, tačiau ji yra nekompensuojama ir nepatenka į jokias programas

Mes neturime galimybių investicijoms norimai veiklai pradėti Taip Mums skirtos investicijos yra labai stipriai apribojamos fondų, todėl nėra galimybės jų paskirti norimai veiklai vykdyti

Savivaldybės nėra linkusios pirkti paslaugas iš mūsų ir jas dabar perka iš senų tiekėjų (verslo sektoriaus) Taip

Mums trūksta atitinkamų žinių ir gebėjimų Tokiai veiklai nepritaria mūsų organizacijos dalininkai, valdyba ir pan. Neturime idėjų tokiai veiklai inicijuoti Organizacijos vykdomi projektai sunaudoja visa dirbančių žmonių laiką ir dėl to neturime tam laiko investicijų Taip

Kita

Organizacijos steigėjas

neskatina tokios veiklos

Skėtinių nevyriausybinių organizacijų nuomone, pagrindiniai veiksniai (žr. 12 lentelę), kurie paskatintų tokių organizacijų savarankiškumą, tai – darbo su savivaldybėmis peržiūrėjimas, kokias paslaugas gali teikti nevyriausybinės organizacijos ir darbas su fondais, kad fondai turėtų programas leidžiančias investuoti į nevyriausybinių organizacijų paslaugų teikimui reikalingų resursų sukūrimą. Kitaip tariant, pagrindinis veiksnys galintis prisidėti prie skėtinių nevyriausybinių organizacijų finansinio savarankiškumo didinimo – tai viešųjų paslaugų iš nevyriausybinių organizacijų pirkimas. Apie tai byloja ir vienos organizacijos atskirai išsakyta nuomonė.

Vaikų dienos centrų paplitimas ✳ Lietuvoje šiuo metu veikia ne mažiau kaip 252 vaikų dienos centrai. Didesnė vaikų dienos centrų koncentracija yra vidurio ir pietinėje Lietuvos dalyse (Kauno, Vilniaus ir Marijampolės apskrityse). Vaikų dienos centrų koncentracija taip pat didėja artėjant prie didžiųjų Lietuvos miestų. Reikia pažymėti, kad vaikų dienos centrai daugiausiai lokaliai paplitę miestuose, rajono centruose ir kitose didesnėse gyvenvietėse, todėl jų pasiekiamumas kaimiškose vietovėse augantiems vaikams yra apsunkintas. Labai žema vaikų dienos centrų koncentracija pasižymi Neringos12 (nėra nė vieno vaikų dienos centro), Birštono, Joniškio rajono, Kalvarijos, Kupiškio rajono, Pagėgių, Palangos miesto, Panevėžio rajono, Skuodo rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono, Utenos rajono ir Zarasų rajono savivaldybių teritorijos . Paminėtose savivaldybėse veikia tik po vieną vaikų dienos centrą.

✳ Šiuo metu geriausia vaikų dienos centrų paplitimo situacija yra Kazlų Rūdos, Kauno miesto, Panevėžio miesto, Visagino, Druskininkų, Marijampolės ir Biržų rajono savivaldybėse. Šiose savivaldybėse vaikų dienos centrus lankančių vaikų skaičiaus santykis su socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičiumi yra didžiausias ir 100-ui socialinės rizikos šeimose augančių vaikų tenka ne mažiau kaip 70 vaikų, lankančių vaikų dienos centrus. Tuo tarpu šio rodiklio vidurkis Lietuvoje siekia 34 vaikus 100-ui socialinės rizikos šeimose augančių vaikų.

✳ Šiuo metu blogiausia vaikų dienos centrų paplitimo situacija yra Palangos miesto, Panevėžio rajono, Šilutės rajono, Šilalės rajono ir Tauragės rajono savivaldybėse. Šiose savivaldybėse vaikų dienos centrus lankančių vaikų skaičiaus santykis su socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičiumi yra mažiausias ir 100-ui socialinės rizikos šeimose augančių vaikų tenka ne daugiau kaip 10 vaikų, lankančių vaikų dienos centrus.

Vaikų dienos centrų darbo socialinės rizikos šeimomis ir jų vaikais veiksmingumas

✳ Tyrimo metu atliktos reprezentatyvios vaikų dienos centrų (N-201, paklaida – ne didesnė nei 3,1 proc., esant 95 proc. patikimumui) ir vaikų dienos centrus lankančių vaikų tėvų (N-382, paklaida – ne didesnė nei 4,9 proc., esant 95 proc. patikimumui) apklausos, kurių pagrindu įvertinas vaikų dienos centrų darbo su socialinės rizikos šeimomis ir vaikais veiksmingumas.

✳ Tyrimo metu nustatyta, kad vaikų dienos centrų paslaugomis naudojasi daugiausiai socialiai pažeidžiami, žemų pajamų ir žemo išsilavinimo, dažnu atveju vieni vaikus auginantys tėvai. Jų nurodytos disponuojamos pajamos atskleidžia, kad apie 73 proc. vaikų dienos centrų paslaugomis besinaudojančių asmenų gyvena žemiau skurdo ribos13. Daugiausiai vaikų dienos centro paslaugomis naudojasi 7-15 amžiaus vaikai, kurie sudaro apie 83 proc. apklaustų tėvų vaikų.

✳ Ne mažiau kaip 4 iš 5 vaikų dienos centrų teikiamos šios paslaugos: renginių dienos centre organizavimas, ugdymo užsiėmimai, pažintinės išvykos/ekskursijos, užsiėmimai pagal vaikų pomėgius, bendri šeimų su vaikais renginiai, individualūs pokalbiai su vaikų šeimomis dienos centre, informacijos šeimoms suteikimas, konsultavimas, tarpininkavimas bei fizinis lavinimas. Įvardintos paslaugos atskleidžia, jog vaikų dienos centruose teikiamų paslaugų spektras orientuotas būtent į vaikų užimtumą, vaikų ir jų šeimų socialinių įgūdžių ugdymą. Vaikų dienos centrus lankančių vaikų tėvai nurodė, kad būtent laisvalaikio organizavimo ir popamokinio užimtumo jų vaikams trūksta labiausiai, todėl vykdoma vaikų dienos centrų veikla tiesiogiai atitinka vaikų poreikius.

✳ Tyrimo metu nustatyta, kad vaikų dienos centrus lankantiems vaikams ir jų šeimoms suteikiamos beveik visos paslaugos, kurių vaikų tėvai tikėjosi gauti iš vaikų dienos centrų. Daugiausiai šeimoms buvo reikalingos pažintinių išvykų, ekskursijų, stovyklų, vaiko maitinimo ir užsiėmimo pagal vaiko pomėgius. Tokių paslaugų iš vaikų dienos centrų reikėjo ir jas gavo net 9 iš 10 apklaustų respondentų. Blogiausia, nors iš esmė patenkinama, situacija yra su vaikų dienos centrų teikiama psichologo ir kompiuterinio raštingumo mokymo pagalba – atitinkamai tokių paslaugų iš vaikų dienos centrų reikėjo, bet negavo 8 ir 10 proc. apklaustų tėvų.

✳ Vaikų dienos centrus lankančių vaikų tėvai per paskutiniuosius metus daugiausiai pagalbos sulaukė iš vaikų dienos centrų (9 iš 10 tėvų), ugdymo įstaigų (1 iš 2 tėvų) ir seniūnijų (4 iš 10 tėvų). Galima matyti, jog pagalba daugiausiai suteikia gyvenamoje aplinkoje susikoncentravusios įstaigos.

12 Neringos savivaldybėje yra tik vienas vaikas, augantis socialinės rizikos šeimoje, o vaikų dienos centrai neveikia. Atsižvelgiant į tai, vaikų dienos centrų rodikliai matematiškai yra blogiausi, tačiau realaus poreikio plėtoti vaikų dienos centrus Neringos savivaldybėje nėra, nes pagalba gali būti suteikta panaudojant kitokio pobūdžio socialines paslaugas.

13 Statistikos departamento duomenimis, skurdo lygio riba 2013 m. vienam gyvenančiam asmeniui buvo 235 Eur/mėn., o namų ūkiui iš dviejų suaugusių ir dviejų vaikų 493 Eur/mėn. arba vidutiniškai 123,25 Eur/mėn.


V. Išvados

V. Išvados

vietovėse dažniau nei miestuose ar miesteliuose susiduriama su nepakankamos materialinės bazės problemomis; miesteliuose dažniau nei miestuose ar kaimiškose vietovėse jaučiama programinio finansavimo problematika;

✳ 3 iš 4 vaikų dienos centrų turi socialinius darbuotojus. Socialiniai pedagogai dirba kas antrame vaikų dienos centre, psichologai ir pedagogai – 4 iš 10 vaikų dienos centrų, o sveikatos priežiūros specialistai – 1 iš 10 vaikų dienos centrų. Vaikų dienos centruose šiuo metu daugiausiai trūksta psichologų (1-ame iš 2 vaikų dienos centrų) ir socialinių darbuotojų (1-ame iš 4 vaikų dienos centrų).

✳ Daugumai vaikų dienos centrų darbuotojų yra sudarytos sąlygos kelti kvalifikaciją – taip teigia 2/3 vaikų dienos centrų. Visgi vertinant vaikų dienos centrų darbuotojų kvalifikaciją, nustatyta tokios problemos: jaučiamas laiko ir finansų trūkumas kvalifikacijai kelti; sudėtinga organizuoti mokymus, nes vaikų dienos centruose dirba skirtingų specialybių darbuotojai; mokymai organizuojami didžiuosiuose miestuose, todėl dėl atstumo ir buitinių darbų darbuotojams sudėtinga suderinti kvalifikacijos kėlimą; trūksta psichologinių ir praktinių žinių, kaip teisingai dirbti su vaikų dienos centrus lankančiais vaikais; trūksta informacijos apie vykdomus mokymus, trūksta pačių mokymų ir pan.; daliai darbuotojų trūksta motyvacijos kelti kvalifikaciją. Pagrindinės kvalifikacijos kryptis turėt būti: kaip tinkamai elgtis su hyperaktyviais, emocinių, elgesio, psichologinių ir socialinių problemų turinčiais vaikais; vaikų raidos, lytiškumo ir pan. klausimais; konfliktinių situacijų valdymo ir sprendimo būdų, bendravimo įgūdžių stiprinimo; šeimų ir vaikų motyvavimo; darbo su socialinės rizikos ir priklausomybių turinčiai tėvais; gyvenimiškų įgūdžių ugdymo; laisvalaikio, užimtumo ir renginių organizavimo;

✳ 7 iš 10 vaikų dienos centrų savo techninę įrangą vertina gerai arba daugiau patenkinamai negu nepatenkinamai. 8 iš 10 vaikų dienos centrų savo maitinimo sąlygas ir metodinę bazę vertina gerai arba daugiau patenkinamai negu nepatenkinamai, o vertinant patalpas – 9 iš 10 vertina gerai arba daugiau patenkinamai negu nepatenkinamai.

✳ Šiuo metu aktualiausia paslauga/pagalba vaikų dienos centrams iš skėtinių nevyriausybinių organizacijų yra mokymai ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimas bei paramos ir finansavimo pritraukimas iš išorės šaltinių. Minėtos priemonės reikalingos ne mažiau 2/3 visų vaikų dienos centrų. 1 iš 2 vaikų dienos centrų aktuali metodinė pagalba ir konsultavimas metodiniais klausimais bei vaikų ugdymo raidos specialistų konsultacinė ir tiesioginė pagalba vykdant vaikų dienos centro veiklą. Mažiausiai aktualios paslaugos šiuo metu yra konsultacinė ir tiesioginė pagalba administruojant ir įgyvendinant projektus, tiesioginio finansavimo teikimas, atstovavimas įvairiose institucijose ir įstaigose bei viešųjų pirkimų vykdymo ir priežiūros pagalba. Minėtos pagalbos reikia kas ketvirtam vaikų dienos centrui.

✳ Nustatyta, kad šiuo metu vidutiniškai darbui su vaikais vaikų dienos centruose skiriama apie 5,3 val. Vaikų dienos centrų nuomone, tinkamiausia trukmė dirbant su vaikais turėtų būti ilgesnė ir vidutiniškai siekti apie 6 val. per dieną.

✳ Apibendrintai galima teigti, kad vaikų dienos centrų darbas su socialinės rizikos šeimomis ir jų vaikais yra veiksmingas, teikiama pagalba yra tikslinga ir pasiekia reikalingas socialines grupes, išpildo jų lūkesčius ir esminius vaikų užimtumo poreikius. Apie tai byloja labai geri vaikų dienos centrus lankančių vaikų vertinimai apie teikiamas paslaugas ir gaunamus rezultatus. Vaikų dienos centrai taip pat teigia, jog jų veikla sėkmingai prisideda prie vaikų socialinės gerovės, socialinių įgūdžių ugdymo bei popamokinio užimtumo didinimo.

✳ Teigiami ir neigiami pokyčiai, siekiant palyginti LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2007 m. atlikto vaikų dienos centruose teikiamų socialinių paslaugų įvairovės ir kokybės, darbo su socialinės rizikos šeimomis ir vaikais veiksmingumo įvertinimo tyrimo ir šio tyrimo duomenis

✳ Lyginant 2007 m. atlikto ir šio tyrimo metu gautus rezultatus ir bendrai vertinant vaikų dienos centrų darbo su socialinės rizikos šeimomis ir jų vaikais, ryškių skirtumų nenustatyta. Vaikų dienos centrų veiklos veiksmingumas išliko aukštas ir labai teigiamai vertinamas tiek tarp vaikų dienos centrus lankančių vaikų tėvų, tiek ir tarp pačių vaikų dienos centrų. Be abejo visose srityse pastebimi mažesni ar didesni nuokrypiai, kurie detalizuoti.

✳ Didžiausi pokyčiai lyginant su 2007 m. atlikto tyrimo rezultatais pastebimi vaikų dienos centrų darbuotojų struktūroje. Pratiškai visų specialistų, išskyrus socialinio darbuotojo, sumažėjo pusėje apklaustų vaikų dienos centrų. Situacija atskleidžia, kad faktiškai pusėje veikiančių vaikų dienos centrų trūksta įvairių specialistų, tačiau teikiamų paslaugų kokybė dėl to nepakito.

✳ Net 97 proc. respondentų nurodė, jog jų vaikai vaikų dienos centrus lanko labai noriai arba gana noriai. Vaikų dienos centrų veikla visiškai patenkinti yra 8 iš 10 tėvų, o likę daugiau patenkinti nei nepatenkinti. Faktiškai visi (95 ir daugiau proc.) apklausti vaikų dienos centrus lankančių vaikų tėvai, nurodė kad vaikų dienos centre teikiama pagalba yra lengvai prieinama, atitinkanti vaiko poreikis, savalaikė ir ją teikia kvalifikuoti specialistai.

✳ Įvertinus vaikų dienos centrų veikloms būdingus rezultatus, nustatyta, kad ne mažiau kaip 9 iš 10 vaikų dienos centrai nurodė, kad pagerėjo vaikų psichinė ir fizinė būklė, pagerėjo vaikų socialinis elgesys ir mikroklimatas vaikų šeimose. Mažiausiai būdingi, tačiau ne laikytini labai gerais rezultatais, yra sukurtos papildomos prielaidos, dėl kurių galima tikėtis, jog sumažės globos nustatymo atvejų bei sumažėjęs socialinės rizikos šeimų skaičius. Tokius pasiekimus nurodė bent 1 iš 2 vaikų dienos centrų.

✳ Vaikų patekimas į vaikų dienos centrus daugiausiai vyksta per tiesioginius vaikų dienos centrų ir socialinių darbuotojų bei pažįstamų asmenų kontaktus / informavimą. Esminė vaikų dienos informacijos apie vaikų dienos centrų galimybes sklaida vyksta „iš lūpų į lūpas“. Šiuo metu informacijos apie vaikų dienos centrų veiklą sklaida tėvams yra pakankama – 97 proc. apklaustų tėvų nurodė, kad jiems informacijos visiškai arba beveik pakanka. Visgi, papildomai informacijos apie vaiko laisvalaikio galimybes, psichologinę pagalbą bei pagalbą vaikui mokantis papildomai pageidautų kas trečias tėvas.

Vaikų dienos centrų fiziniai, materialiniai, administraciniai, žmogiškieji ir finansiniai pajėgumai

✳ Vaikų dienos centrų daugiausia bendradarbiauja su savivaldybėmis (apie 30 proc. respondentų), vietos švietimo įstaigomis (apie 17 proc. respondentų) ir seniūnijomis (apie 10 proc. respondentų). Ši situacija yra natūrali, nes vaikų dienos veiklų geografija yra siaurai lokalizuota, todėl pagrindiniai socialiniai partneriai taip pat yra lokalūs. 1 iš 2 vaikų dienos centrų teigė, kad jiems savivaldybė suteikia (-ė) realią ir savalaikę pagalbą. 1 iš 4 vaikų dienos centrų savivaldybės teikiamą pagalbą gavo, tačiau ją laiko neesmine. 1 iš 5 vaikų dienos centrų teigia, jog savivaldybės pagalba yra daugiau deklaratyvi ir realiai pagalbos jie nepajuto. Reikia pažymėti, jog savivaldybių teikiama pagalba daugiausia (7 iš 10) buvo patenkintos biudžetinės įstaigos ir jų filialai bei viešosios įstaigos, kurių steigėja ir/ar dalininkė savivaldybė. Mažiausiai savivaldybių pagalba patenkintos viešosios įstaigos ir tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos. Galima numanyti, jog savivaldybės daugiau dėmesio skiria būtent viešojo sektoriaus atstovams nei nevyriausybinėms organizacijoms.

✳ Įvertinus savivaldybių pagalbos poreikį dienos centrams, nustatyta, jog pagrindinė reikalinga pagalba – papildomas finansavimas. Papildomo finansavimo iš savivaldybių norėtų kas šeštas vaikų dienos centras. Kita aktuali pagalba vaikų dienos centrams būtų papildomi žmogiškieji ir administraciniai ištekliai. Ši pagalba aktuali 14 proc. vaikų dienos centrų.

✳ LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamas konkursinis finansavimas vaikų dienos centrų veiklai vykdyti yra labai svarbus visiems vaikų dienos centrams – 7 iš 10 apklaustų vaikų dienos centrų 2015 m. gavo finansavimą iš LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pažymėtina, jog įvairioms skėtinėms nevyriausybinėms organizacijoms priklausantys vaikų dienos centrai pasižymi geresniais gebėjimais panaudoti konkursiniu būdu teikiamas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšas – 86 proc. skėtinėms nevyriausybinėms organizacijoms priklausantys vaikų dienos centrai 2015 m. gavo finansavimą, Palyginimui, tik 62 proc. šioms organizacijoms nepriklausančių vaikų dienos centrų gavo finansavimą. Svarbus aspektas ir papildomų išorės finansavimo šaltinių pritraukimas. 7 iš 10 vaikų dienos centrų pritraukia išorinio finansavimo šaltinius. Didėjant savarankiškumui nuo viešojo sektoriaus, didėja ir papildomą finansavimą gaunančių vaikų dienos centrų, pvz. tik 47 proc. biudžetinių įstaigų filialų gavo išorinį finansavimą, kai tuo tarpu tokį finansavimą pritraukia net 86 proc. tradicinių religinių bendruomenių.

✳ Ryškiausia problematika tarp vaikų dienos centrų yra nepakankamas veiklos finansavimas ir programinis vaikų dienos centrų finansavimas. Šios problemos būdingos 8 iš 10 vaikų dienos centrų. Mažiausiai būdingi sunkumai – nepakankama darbuotojų kvalifikacija ir veiklos administravimo procedūros. Vertinant su kokiais sunkumais susiduria skirtingose geografinėse vietovėse veikiantys dienos vaikų centrai, galima išskirti šias sritis: miestuose jaučiama didesnė šeimų motyvacijos dalyvauti vaikų dienos centrų veiklose stoka nei kaimiškose vietovėse ar miesteliuose; miestuose rečiau nei kaimiškose vietovėse ar miesteliuose susiduriama su kvalifikuotų darbuotojų stoka; kaimiškose vietovėse rečiau nei miestuose ar miesteliuose susiduriama su veiklos administravimo problemomis; kaimiškose


V. Išvados

57

V. Išvados

✳ Patys dienos centrai savo teikiamas paslaugas vertina pakankamai gerai, ir lyginant su 2007 m. atlikto tyrimo metu gautais duomenimis, save vertina geriau – beveik tris kartus išaugo savo suteiktas paslaugas vertinančių kaip labai aukštos kokybės. Tiesa, reikia pažymėti jog 2015 m. atlikto tyrimo duomenimis išaugo ir kritiškai savo teikiamas paslaugas vertinančių – apie 10 proc. apklaustų vaikų dienos centrų teigė, jog veikloje atsiranda veiksnių, kurie sąlygoja paslaugų kokybės sumažėjimą. Lyginant kaip pakito vaikų dienos centrų savęs vertinimo situacija nuo 2007 m. ryškiausi skirtumai įžvelgiami vertinant gauto išorinio finansavimo panaudojimo veiksmingumą – 2015 m. net 24 proc. punktais sumažėjo šią sritį vertinančių kaip būdingą ir vidutiniškai būdingą, netgi atvirkščiai – 8 proc. respondentų vertina save kritiškai ir teigia, kad jų veiklai tai nebūdinga. Kitas ryškus skirtumas – manančių, jog vykdant vaikų dienos centro veiklas buvo sukurta papildomų prielaidų, dėl kurių galima tikėtis, jog sumažės globos nustatymo atvejų, sumažėjo apie 25 proc. punktais. Taigi, galima daryti išvadą, kad vaikų dienos centrų atstovai pradėjo kritiškiau vertinti savo veiklą.

✳ Apžvelgiant vaikų dienos centrų teikiamų paslaugų įvairovės pokyčius, galima išskirti stovyklų ir lankymosi vaikų namuose paslaugų sumažėjimą. Stovyklų organizavimo paslaugų atsisakė apie 13 proc. vaikų dienos centrų, lankymosi vaikų namuose – apie 11 proc. vaikų dienos centrų, lyginant su 2007 m. Galima numatyti, jog šių paslaugų teikimo pasiūla sumažėjo dėl paslaugų teikimui imlių finansinių resursų.

✳ Vertinant šio tyrimo ir 2007 m. atlikto tyrimo rezultatus dėl vaikams trūkstamos pagalbos, nustatyta, kad bendra situacija ženkliai pagerėjo ir trūkstamų galimybių vaikams po truputį sumažėjo visose srityse, išskyrus pramogų ir galimybių išleisti vaiką į ekskursijas, keliones. Labiausiai pagerėjo situacija vertinant mokymo sąlygas (pokytis -11 proc. punktų) ir visavertį poilsį (pokytis -12 proc. punktų). Bendrai vertinant, galima daryti prielaidą, kad vaikų dienos centrus lankantiems vaikams trūkstamų galimybių sumažėjo dėl pagerėjusios tėvų finansinės padėties.

✳ Naudingų patarimų rūpinimosi vaikais srityje pagalbos poreikis 2015 m. sumažėjo apie 13 proc. punktų lyginant su 2007 m. Kompiuterinio raštingumo paslaugų poreikis minėtu laikotarpiu taip pat sumažėjo – apie 14 proc. punktų, tačiau vis dar išlieka pilnai nepatenkintas.

✳ Vaikų dienos centrą lankančių vaikų tėvai apie vaikų dienos centrus dažniausiai sužino iš socialinių darbuotojų, tokių respondentų yra apie 41 proc. Reikia pažymėti, kad lyginant su 2007 m. šis rodiklis pagerėjo, t. y. socialiniai darbuotojai vis aktyviau informuoja apie vaikų dienos centro lankymo galimybes.

✳ Palyginus 2007 m. atlikto tyrimo ir šio tyrimo rezultatus vertinant informacijos apie pagalbą vaikui pokyčius, ryškiausiai (apie 10 proc.) sumažėjo informacijos apie pagalbą vaikui mokantis poreikis.

✳ 2015 m. pastebima tendencija, jog vaikų problemos su vaikų dienos centro specialistais aptariamos vis rečiau: apie 20 proc. išaugo problemas aptariančių maždaug kartą per mėnesį, o dažniau nei kartą per mėnesį aptariančių problemas sumažėjo.

✳ Lyginant 2007 m. atlikto tyrimo ir šio tyrimo pokyčius, galima teigti kad išaugo respondentų, kurie mano jog savivaldybės pagalba yra daugiau deklaratyvi nei reali.

✳ Vertinant su kokio pobūdžio sunkumais susiduria vaikų dienos centrai ir lyginant situaciją su 2007 m., pokyčiai stebimi nepakankamo veiklos finansavimo, programinio veiklos finansavimo srityse, viešųjų pirkimų procedūrų sudėtingumo, vietos valdininkų supratimo apie vaikų dienos centrų svarbą trūkumo ir veiklos administravimo srityse. Nepakankamo finansavimo trūkumas išaugo apie 13 proc. punktų. Programinio finansavimo problematika sumažėjo apie 16 proc. punktų. Viešųjų pirkimų procedūrų sunkumai sumažėjo apie 40 proc. punktų. Vietos valdininkų supratimo trūkumas apie vaikų dienos centrų veiklos svarbą išaugo net 40 proc. punktų.

✳ Lyginant su 2007 m. atlikto tyrimo duomenimis, metodinės bazės ir maitinimo sąlygų vertinimas pablogėjo, patalpų ir techninės įrangos – pagerėjo, tačiau pokyčiai nėra ryškūs.

Skėtinių nevyriausybinių organizacijų organizaciniai ir finansiniai pajėgumai

✳ Skėtinių nevyriausybinių organizacijų organizacinių ir finansinių pajėgumų vertinimas yra ribotas ir ne galutinai išsamumus. Tai nulėmė, jog tyrime dalyvavo tik 4 skėtinės nevyriausybinės organizacijos, kurias tarpusavyje palyginti yra labai sudėtinga dėl labai skirtingo jų veiklos mąsto, prieinamų finansinių ir žmogiškųjų išteklių bei pačių veiklos principų. Dalis tyrime dalyvavusių organizacijų yra pačios įsteigusios vaikų dienos centrus, o kitos tik vienija juos.

✳ Vertinant skėtinių nevyriausybinių organizacijų organizacinius pajėgumus galima išskirti, jog jos pasižymi ryškiu ir stipriu gebėjimu pritraukti į savo veiklas savanorius, partnerius ir rėmėjus. Tiesa šiomis savybėmis pasižymi ne visos organizacijos. Organizacijose dirba skirtingų specialybių darbuotojai arba savanoriai – yra darbų pasiskirstymo specializacija, tačiau beveik visoms organizacijoms trūksta papildomų darbuotojų skirtingose sferose – ypatingai administracinio lygmens ir specialistų dirbančių tiesiogiai su vaikais.

✳ Organizacijos vertintos pakankamai gerai įvairiose veiklų organizavimo ir veiklų vykdymo srityse, tačiau joms vis dar trūksta gebėjimų ir žinių viešųjų pirkimų bei aktyvios ir stiprios atstovavimo interesams veiklos, palaikymo politiniame lygmenyje įvairiose institucijose.

✳ Skėtinių nevyriausybinių organizacijų teikiamų paslaugų įvairovė vienijamiems vaikų dienos centrams demonstruoja, jog jos turi plačius gebėjimus ir patirtį skirtingose veiklose, todėl skėtinių nevyriausybinių organizacijų vykdoma veikla ir teikiamos paslaugos vaikų dienos centrams iš esmės atitinka poreikius ir lūkesčius.

✳ Pastebėta, jog nagrinėtas skėtines nevyriausybines organizacijas galima suskirstyti į dvi veiklos kryptis – vienos daugiau į praktinės pagalbos teikimą orientuotos organizacijos (ne tik vienija, tačiau ir steigia vaikų dienos centrus, padeda vaikų dienos centrams materialiniais ir finansiniais ištekliais) bei į vaikų ir vaikų dienos centrų atstovavimą / koordinavimą orientuotos organizacijos (pačios vaikų dienų centrų nesteigia, tačiau jiems teikia įvairią konsultacinę, metodinę, administracinę ir kt. pagalbą).

✳ Skėtinių nevyriausybinių organizacijų finansinis pajėgumas šiuo metu yra sudėtingai įvertinamas. Vertinant finansavimo šaltinių tvarumą, galima daryti išvadą, kad tik dvi organizacijos yra finansiškai tvarios, nors daugeliu atveju, tarp kitų jų pateiktų atsakymų, nuolatos jaučiamas finansavimo trūkumas. Kitos dvi organizacijos laikytinos kaip stiprios ir nuosekliai išlaikančios projektinį finansavimą. Kitas svarbus aspektas – nė viena iš nagrinėtų organizacijų neturi jokių tiesioginių pajamų iš paslaugų ir produktų pardavimo. Tai rodo, jog organizacijos nepakankamai išnaudoja savo potencialią generuoti finansinius išteklius. Kita vertus, nagrinėjamos organizacijos yra nepelno siekiančios, todėl ir pajamų iš paslaugų ar produktų pardavimo gavimas organizacijoms nėra esminis aspektas, bet jo visos organizacijos turėtų siekti platesnių finansavimo šaltinių. Visos organizacijos be išimties, o 2 organizacijos vien tik, naudojasi prieinamais projektinės paramos ir finansavimo šaltiniais, tai rodo tiesioginę jų finansinę priklausomybę nuo paramos teikėjų veiklų tikslų ir uždavinių.

✳ Skėtinės nevyriausybinės organizacijos labai tikslių duomenų apie savo veiklos išlaidas tyrimo metu nepateikė. Tačiau gauti duomenys rodo, jog jų veiklos pagrindines išlaidas sudaro darbo užmokestis ir susiję mokesčiai (sudaro nuo 30 iki 54 proc. visų išlaidų). Tai yra normali, netgi kai kuriose organizacijose mažesnė nei įprastai, nevyriausybinių organizacijų išlaidų struktūra, nes jos orientuojasi į paslaugų teikimą.

✳ Iš apklaustų organizacijų tik viena organizacija vykdo ne tik projektines, bet ir ūkinę-ekonominę veiklą, iš kurios gauna tiesiogines pajamas. Vertinant ar organizacijos ateityje planuoja vykdyti ūkinę-ekonominę veiklą, dvi organizacijos atsakė jog planuoja, dvi – neplanuoja. Viena organizacija planuoja teikti viešąsias paslaugas, o kita organizacija kartu su verslo atstovais ketina pardavinėti organizacijos atributika pažymėtą produkciją. Papildomų pajamų šaltinių generavimas yra labai svarbus organizacijoms, nes tai didina jų finansinį savarankiškumą, mažina priklausomybę nuo projektinės veiklos ir leidžia tiksliau ir lengviau planuoti finansus.

✳ Apibendrintai galima teigti, jog nagrinėtos organizacijos įvedus institucinius pakeitimus ir sudarius platesnes galimybes joms plačiau dalyvauti viešųjų paslaugų teikime (pvz. numatant viešuosius pirkimus jų teikiamoms paslaugoms), jų turimi organizaciniai gebėjimai leistų joms aktyviau dalyvauti vaikų dienos centrų veikloje ir jų atstovavime. Tačiau visa tai sietina su aktyvesniu jų finansavimu.


V. Išvados

59

V. Išvados

Pasiūlymai dėl vaikų dienos centrų plėtros galimybių

✳ Vaikų dienos centrų plėtros poreikis yra tiesiogiai sietinas su vaikų dienos centruose esamų vietų plėtra. Vietų vaikų dienos centruose plėtrą siūlytina sieti su 100-ui socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičiui vaikų dienos centruose tenkančių vietų santykiniu rodikliu. Tokiu būdu būtų galima užtikrinti tolygią ir tvarią vaikų dienos centrų paslaugų plėtrą visoje Lietuvoje.

✳ Išnagrinėjus tris vaikų dienos centrų plėtros scenarijus (žr. II skyrių), šiuo metu optimaliausias ir rekomenduotinas įgyvendinti – minimalus plėtros scenarijus. Siekiant užtikrinti, kad vaikų dienos centruose esantis vietų skaičiaus ir socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičiaus santykis pasiektų 20 proc., t. y. 20 socialinės rizikos šeimose augančių vaikų būtų skirta bent 4 vietos vaikų dienos centruose, Lietuvoje šiuo metu reikalinga papildomai užtikrinti 502 vietas vaikų dienos centruose. Tai apimtų 21 Lietuvos savivaldybę. 12 savivaldybių vaikų dienos centruose esančių vietų skaičių reikėtų didinti imtinai iki 15 vietų, todėl tose savivaldybėse papildomų vaikų dienos centrų plėtra turėtų būtų orientuojama į esamų vaikų dienos centrų plėtrą, o ne naujų kūrimą. Kitose savivaldybėse tikslinga kurti naujus vaikų dienos centrus. Pabrėžtina, kad vaikų dienos centrų vietos nustatymas turėtų būti nagrinėjamas atskirai, tačiau prioritetas turėtų būti teikiamas mažesnėms gyvenvietėms ir kaimiškoms vietovėms, užtikrinant platesnę vaikų dienos centrų geografiją. Pagal atliktą vertinimą, šiuo metu tikslingiausia naujus vaikų dienos centrus steigti šiose savivaldybėse:

Savivaldybė Prioriteto tvarka Papildomų vietų poreikis vaikų dienos centruose

Papildomų vaikų dienos centrų poreikis, jei juose vaikų skaičius neviršytų 25

Panevėžio r. sav. 1 95 4Šilutės r. sav. 2 80 3Šilalės r. sav. 3 36 1Tauragės r. sav. 4 59 2Vilkaviškio r. sav. 5 52 2Šiaulių r. sav. 6 33 1Kėdainių r. sav. 7 45 2Joniškio r. sav. 8 16 1Raseinių r. sav. 9 20 1

Pasiūlymai dėl socialinėms rizikos šeimoms ir vaikams reikalingų paslaugų poreikio

✳ Siekiant pateikti pasiūlymus dėl socialinės rizikos šeimoms ir vaikams reikalingų paslaugų poreikio, remiamasi dviem aspektais: vaikų dienos centrų lankančių vaikų tėvų išsakyta nuomone apie vaikams reikalingą ir suteiktą / nesuteiktą pagalbą vaikų dienos centre bei tėvų išsakyta nuomone apie vaikams labiausiai trūkstamus dalykus. Atitinkamai įvertinus minėtus parametrus siūloma aktyviausiai remti ir plėtoti žemiau įvardintas 3 paslaugas vaikų dienos centruose. Jos aktualios ne mažiau kaip 9 iš 10 vaikų dienos centrus lankančių vaikų.

- Pažintinių išvykų, ekskursijų, stovyklų ir pan. organizavimas; - Užsiėmimų pagal vaikų pomėgius organizavimas; - Vaikų maitinimo organizavimas;

✳ Kitos svarbios ir taip pat aktyviai vystytinos paslaugos vaikų dienos centruose yra šios: - Bendrų šeimų su vaikais renginių organizavimas; - Vaikų fizinis lavinimas; - Naudingos informacijos apie rūpinimąsi vaiku ir kitais ugdymo klausimais teikimas; - Kompiuterinio raštingumo mokymas (jaučiamas šios paslaugos trūkumas); - Pedagogų pagalbos padedant vaiką prižiūrėti, ugdyti ar parengti mokyklai organizavimas / teikimas; - Psichologo pagalbos teikimas / organizavimas; - Pagalbos įvairiais buities klausimais (tvarkant šeimų biudžetą, socialines išmokas ir pan.) teikimas / organizavimas;

- Nukreipimo į kitas įstaigos (sveikatos, psichologinės pagalbos ir pan.) konsultavimo / informavimo paslaugos.


VI. Pasiūlymai dėl vaikų dienos centrų plėtros galimybių ir socialinės rizikos šeimoms ir vaikams reikalingų paslaugų poreikio


✳ Plėtojant minėtas paslaugas, taip pat siūlytina didinti vaikų dienos centrų finansavimą, finansavimo tvarumą ir tęstinumą / nuoseklumą bei didinti vaikų dienos centruose dirbančiųjų specialistų kvalifikaciją praktiniais mokymais (aktualios temos pateikiamos tyrime žr. 43 psl.);

✳ Didinant teikiamų paslaugų efektyvumą, siūlytina sudaryti sąlygas vaikų dienos centrams gauti papildomą aktualią metodinę pagalbą ir konsultavimą metodiniais klausimais bei vaikų ugdymo raidos specialistų konsultacinę ir tiesioginę pagalbą vykdant vaikų dienos centro veiklą.

✳ Vertinant tai, kad vaikų dienos centrų veikla vertinama labai teigiamai tiek tarp vaikų dienos centrų, tiek ir juos lankančių vaikų bei tėvų, rekomenduotina ateityje svarstyti ir apie platesnę platesnes vaikų dienos centrų paslaugų teikimo tikslines grupes, t. y. tikslinga plėsti teikiamas paslaugas ne tik socialinės rizikos šeimų, bet ir kitiems vaikams.



VII. Priedai

Fizinė pagalba (daiktais, maistu, fiziniais darbais ir pan.); Pagalba su savanoriais ir jų pritraukimu; Bendrų renginių organizavimas; Atstovavimas įvairiose institucijose ir įstaigose; Bendradarbiavimo tarp skirtingų organizacijų skatinimas ir vykdymas; Vaikų ugdymo raidos specialistų (psichologo, socialinio pedagogo ir pan.) konsultacinė ir tiesioginė pagalba vykdant vaikų dienos centro veiklą;

Kita (įrašykite)__________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

5. Ar Jūsų institucijoje yra žemiau minimų specialistų, tiesiogiai vykdančių pagalbos vaikams ir jų šeimoms funkcijas? (Pažymėkite atsakymą kiekvienoje eilutėje)

Specialistai YraJei yra, nurodykite

kiek etatų ir specialistų turite

Buvo, bet jau nebėra

Dar nėra, bet greitai

bus

Nėra ir neaišku kada

busSocialinis darbuotojas (-ai) Socialinis pedagogas (-ai) Pedagogas (-ai) Psichologas (-ai) Sveikatos priežiūros specialistas (-ai)

Kita

6. Kokia, Jūsų nuomone, turėtų būti tinkamiausia darbo su vaiku dienos centre trukmė per dieną (skaičiuojant valandomis) ir kokia ji yra įgyvendinant Jūsų veiklą?

Turėtų būti Yra Įrašykite val. Įrašykite val.

7. Kiek sutinkate, ar nesutinkate su žemiau esančiais teiginiais apie dienos centrų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą? (Pažymėkite atsakymą kiekvienoje eilutėje)

Teiginiai Sutinku Turbūt sutinku

Turbūt nesutinku Nesutinku

1. Pirmiausia turi būti detaliai ištirti kiekvieno dienos centro darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo poreikiai (tai iki šiol nėra padaryta)

3. Dienos centrų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas vyksta gerai, esminių problemų šioje srityje nėra

4. Dienos centrų darbuotojų kvalifikacijos tobulinime yra esminių problemų (parašykite, kokių?) __________________________________________________________________

Vaikų dienos centrų tyrimo anketa

***Šiuo metu UAB „Eurointegracijos projektai“ LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu

vykdo tyrimą apie Vaikų dienos centruose teikiamų socialinių paslaugų įvertinimo ir plėtojimo galimybių tyrimą. Tyrimo tikslas – ištirti Lietuvoje vykdančių vaikų dienos centrų paplitimą, veiklos pobūdį ir veiklos plėtojimo galimybes.

Maloniai prašome vaikų dienos atstovus nuoširdžiai ir atvirai atsakyti į anketos klausimus. Tai anonimiškas tyrimas – Jūsų pavardė ir vardas, centras, kurį atstovaujate, niekur tyrimo ataskaitoje minimi nebus.

Kilus klausimams ar neaiškumams kreipkitės į UAB „Eurointegracijos projektai“ projektų vadovą Kęstutį Bruzgį el. paštu [email protected]

1. Jūsų Vaikų dienos centras veikia:

Mieste (daugiau kaip 3000 gyventojų) Miestelyje (gyventojų skaičius 500-3000 gyventojų) Kaimiškoje vietovėje (iki 500 gyventojų)

2. Jūsų Vaikų dienos centro juridinė forma:

Biudžetinė įstaiga Biudžetinės įstaigos filialas Viešoji įstaiga, kurios steigėja ir/ar dalininkė savivaldybė Viešoji įstaiga Labdaros ir paramos fondas Tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija Asociacija Kita

3. Ar Jūsų vaikų dienos centras priklauso skėtiniai nevyriausybiniai organizacijai? (pvz. Gelbėkit vaikus, Lietuvos vaikų dienos centrų asociacija, NVO vaikams konfederacija)

Asociacija Kita

4. Kokios paslaugos/pagalba iš skėtinių nevyriausybinių organizacijų Jums yra aktuali ir reikalinga?

Metodinė pagalba ir konsultavimas metodiniais klausimais; Mokymai, darbuotojų kvalifikacijos kėlimas; Informavimas; Pagalba vaikų dienos centrų administraciniais ir teisiniais klausimais; Viešųjų pirkimų vykdymo ir priežiūros pagalba; Paramos ir finansavimo pritraukimas iš išorės šaltinių; Finansavimo teikimas (iš skėtinės nevyriausybinės organizacijos biudžeto tiesiogiai); Konsultacinė pagalba rengiant ir ruošiant paraiškas bei projektus finansavimui/paramai gauti; Konsultacinė ir tiesioginė pagalba administruojant ir įgyvendinant projektus;


VII. Priedai

65

VII. Priedai

13. Kaip vertinate savivaldybės ar savivaldybės įstaigų indėlį teikiant paslaugas?

Savivaldybė suteikia (-ė) realią ir savalaikę pagalbą Pagalbos sulaukėme, tačiau ji gana neesminė Savivaldybės pagalba daugiau deklaratyvi, realiai jos nepajutome Jokios savivaldybės pagalbos nesulaukėme Kita (įrašykite)______________________________________________________________________

____________________________________________________________________________________

14. Kokios pagalbos Jums reikėtų iš savivaldybės ar savivaldybės įstaigų teikiant paslaugas?

Nemokamų patalpų veiklai vykdyti Papildomo finansavimo Pagalbos atstovaujant VDC valstybinėse institucijose Pagalbos žmogiškaisiais ir administraciniais ištekliais Pagalbos materialiniais ištekliais (baldais, įrangai ir pan.) Kita (įrašykite)______________________________________________________________________

____________________________________________________________________________________

15. Kaip vaikai ar jų šeimos nariai įprastai patenka (-o) į Jūsų dienos centrą? (Pažymėkite tinkamus atsakymų variantus arba įrašykite savo)

Nukreipia vaiko teisių apsaugos tarnyba Nukreipia socialinės paramos centras Vaikai ateina patys Surandame vaikus/jų šeimas patys (apie tokius vaikus/jų šeimas praneša draugai, kaimynai, sutinkame gatvėje ir pan.) Nukreipia policijos komisariato inspektorius (-ė) Vaikai atsiveda draugus, turinčius tuos pačius poreikius Kita (įrašykite)______________________________________________________________________

____________________________________________________________________________________

16. Ar Jūsų dienos centras 2015 m. gauna finansavimą iš LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos? (jeigu Jūsų institucija įgyvendina (-o) keletą projektų, nurodykite projektų/ programų pavadinimus ir gaunamą finansavimą)

Taip (jei taip, Projektų/programų pavadinimai _______ Paramos suma (_______Eur) Ne

17. Ar gaunate finansavimą iš kitų šaltinių?

Taip (jei taip, nurodykite iš kokių šaltinių ir finansavimo dydį _______)

18. Kokioms tikslinėms grupėms skirtas teikiamos paslaugos? (Pažymėkite tinkamus atsakymų variantus arba įrašykite savo)

Ikimokyklinio amžiaus vaikams Pradinių klasių (7-11 m.) vaikams Vidutinio amžiaus (11-15 m.) vaikams

8. Ar visiems Jūsų centro darbuotojams yra sudarytos sąlygos tobulinti savo kvalifikaciją?

Visiems Daliai darbuotojų tokios sąlygos yra, daliai ne Dauguma darbuotojų tinkamai tobulinti savo kvalifikaciją sąlygų neturi Kita (įrašykite)______________________________________________________________________

____________________________________________________________________________________

9. Prašytume nurodyti, kokių kvalifikacijos tobulinimo programų ar įgūdžių labiausiai reikia Jūsų centro darbuotojams?Nurodykite ______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

10. Prašytume įrašyti turimų patalpų plotą tinkamoje eilutėje

Dienos centro plotas, kv. m

Bendras plotas Plotas skirtas užsiėmimams su vaikais, nuolat lankančiais dienos centrą

Plotas skirtas vienam vaikui, nuolat lankančiam dienos centrą

11. Kaip pagalbos vaikams ir jų šeimoms požiūriu vertinate savo atstovaujamos institucijos materialinę bazę? (Pažymėkite atsakymą kiekvienoje eilutėje)

Aspektai Gerai Daugiau patenkinamai negu nepatenkinamai

Daugiau nepatenkinamai negu

patenkinamaiBlogai

Patalpos Techninė įranga (kompiuteriai ir pan.)


Maitinimo sąlygos Kita (įrašykite)

12. Su kokiomis suinteresuotomis institucijomis bendradarbiaujate/ bendradarbiavote? (Pažymėkite tinkamus atsakymų variantus arba įrašykite savo)

Savivaldybė Seniūnija (-os) Nevyriausybinės visuomeninės organizacijos Vietos švietimo įstaigos (mokyklos, darželiai ir kt.) Policija Privataus sektoriaus atstovai Viešosios įstaigos Užsienio parneriai Kiti dienos centrai Kita (įrašykite)______________________________________________________________________

____________________________________________________________________________________


VII. Priedai

67

VII. Priedai

20. Kokie žemiau minimi pasiekimai yra būdingi Jūsų institucijos vykdomai veiklai? (Pažymėkite atsakymą kiekvienoje eilutėje)

Pasiekimai Būdinga Vidutiniškai būdinga Nebūdinga

1. Pagerėjęs mikroklimatas vaikų šeimose 2. Pagerėjęs vaikų socialinis elgesys (mokyklos lankymas ir pan.)

3. Pagerėjusi vaikų psichinė ir fizinė sveikata

4. Išplėstas dienos centro paslaugų tinklas 5. Sumažėjęs socialinės rizikos šeimų skaičius

6. Pagerėjusi centro darbuotojų kvalifikacija

7. Sukurta papildomų prielaidų, dėl kurių galima tikėtis, jog sumažės globos nustatymo atvejų

8. Gautas išorinis finansavimas panaudotas veiksmingai (didžiausias efektas optimaliomis sąnaudomis)

9. Sustiprėjo socialinių partnerių bendradarbiavimas

10. Kiti pasiekimai (įrašykite)

21. Kuris žemiau suformuluotas teiginys tiksliausiai apibūdina Jūsų institucijos vaikams ir jų šeimoms teikiamų paslaugų kokybę (Jūsų institucijos ir tikslinių grupių lūkesčius atitinkančius rezultatus)?

Visos suteiktos paslaugos yra (buvo) aukštos kokybės Kai kurias paslaugas pasisekė suteikti labai kokybiškai kai kurias mažiau kokybiškai Veikloje atsiranda veiksnių, sąlygojančių paslaugų kokybės sumažėjimą Didėlės dalies paslaugų dar negalime vertinti, nes veiklą vykdome neseniai Kita (įrašykite)______________________________________________________________________

____________________________________________________________________________________

22. Kokias rezultatų matavimo priemones naudojate stebėdami savo veiklą, veiklos rezultatus ir kt.? (Pažymėkite tinkamus atsakymų variantus arba įrašykite savo)

Tikslinių grupių apklausos Veiklų stebėjimas jų įgyvendinimo metu Ekspertų konsultacijos Suburta patariamoji taryba (komitetas) Renkami projekto partnerių vertinimai Faktinių pokyčių analizė (pavyzdžiui, stebimas nelankančių mokyklos vaikų skaičiaus kitimas ir pan.) Kita (įrašykite)______________________________________________________________________

____________________________________________________________________________________

Vyresniojo amžiaus (16-18 m.) vaikams Šeimoms turinčioms mažas pajamas Skurstančioms šeimoms Bedarbių šeimoms Nepilnoms šeimoms (vaiką augina viena motina ar tėvas) Gausioms šeimoms Globėjų šeimoms Šeimoms turinčioms priklausomybių (narkotikai, alkoholis ir pan.) Šeimoms neužtikrinančioms vaikui reikiamos priežiūros ir ugdymo Kita (įrašykite)______________________________________________________________________

____________________________________________________________________________________

19. Kokias paslaugas teikiate vaikų dienos centre? (Pažymėkite tinkamus atsakymų variantus arba įrašykite savo)

Užsiėmimai pagal pomėgius Fizinis lavinimas Kompiuterinio raštingumo ugdymas Ikimokyklinis ugdymas Individualūs ugdymo (mokymosi ir kiti) užsiėmimai pagal specialias programas Ugdymo užsiėmimai grupėse (pokalbiai, diskusijos, paskaitėlės įvairiomis temomis) Individuali psichologinė pagalba centre Renginiai centre Pažintinės išvykos, ekskursijos Stovyklos Socialinių įgūdžių ugdymas vykdant priemones ne centre (darbas visuomenės labui, pagalba seneliams, neįgaliems ir pan.) Nukreipiame vaikus į kitas įstaigas (sveikatos, psichologinės pagalbos ir pan.) Lankymasis vaikų namuose Individualūs pokalbiai su vaikų šeimomis centre Bendri šeimų su vaikais renginiai (išvykos, šventės, stovyklos, užsiėmimai ir pan.) Nukreipiame vaikų šeimas ar jų narius į atitinkamas įstaigas (dėl priklausomybių, sveikatos, darbo ir pan.) Pagalba šeimoms įvairiais buities klausimais (tvarkant biudžetą, socialines išmokas ir pan.) Informacijos šeimoms suteikimas, konsultavimas, tarpininkavimas Kita (įrašykite)______________________________________________________________________

____________________________________________________________________________________


VII. Priedai

69

VII. Priedai

Vaikų dienos centrus lankančių vaikų tėvų anketa

***

Gerbiami tėveliai,LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu šiuo metu atliekamas tyrimas apie vaikų dienos

centrų veiklą ir jos tobulinimo galimybes. Prašome Jus nuoširdžiai ir atsakingai atsakyti į pateikiamus klausimus, kad galėtume daugiau sužinoti apie pagalbos Jūsų vaikui būklę ir problemas. Jūsų nuomonė labai svarbi.

Tą atsakymo variantą, kuris atitinka Jūsų nuomonę, pažymėkite (pvz.: pabraukite atsakymo variantą, padėkite prie jo varnelę, ar pan.). Kai kur galima pasirinkti kelis atsakymų variantus.

Anketa yra anoniminė, todėl jos pasirašyti nereikia. Jūsų vardas ir pavardė niekur minimi nebus.Kai anketą pildo abu tėvai, užtenka užpildyti tik vieną anketą. Jei vaikų dienos centrą lanko daugiau vienas

Jūsų vaikas, pildykite tik vieną anketą.

Dėkojame už atsakymusTyrimo vykdytojas

UAB „Eurointegracijos projektai“Adresas: Ukmergės g. 222, Vilnius

Tel.: (8 5) 2430176

1. Kiek, kokio amžiaus ir lyties Jūsų vaikų lanko vaikų dienos centrą?

1. Vienas vaikas (parašykite jo lytį ir amžių)__________________________________________

2. Du vaikai (parašykite jų lytį ir amžių)_____________________________________________

3. Trys vaikai (parašykite jų lytį ir amžių)_____________________________________________

4. Daugiau nei trys vaikai (parašykite, kiek vaikų, nurodykite jų lytį ir amžių)______________________________________________________________________________________________

2. Kokią ugdymo įstaigą lanko Jūsų vaikas (-ai)? (Pažymėkite tinkamus atsakymų variantus)

1. Darželį

2. Priešmokyklinio / ikimokyklinio ugdymo grupę

3. Pradinę mokyklą

4. Pagrindinę mokyklą

5. Vidurinę mokyklą

6. Profesinę mokyklą

7. Nelanko jokios

8. Kitoks atsakymas (parašykite) _________________________________________________

3. Ar Jūsų vaikas (-ai) turi specialiųjų poreikių (klausos, kalbos ar kitų sutrikimų)?

1. Turi

2. Neturi

4. Vaikų dienos centras nuo Jūsų gyvenamosios vietos yra?

1. Iki 3 km. nuo gyvenamosios vietos

2. Daugiau negu 3 km. nuo gyvenamosios vietos

23. Kokio pobūdžio sunkumai būdingi Jūsų dienos centro atžvilgiu? (Pažymėkite atsakymą kiekvienoje eilutėje).

SUNKUMAIVisiškaibūdingi

Dažnai būdingi

Beveik nebūdingi

Visiškai nebūdingi

Darbuotojų stoka (įrašykite, kokių ir kiek _________) Viešųjų pirkimų procedūrų sudėtingumas Nepakankamas veiklos finansavimas Veiklą apsunkina programinis dienos centrų finansavimas – neaišku ar finansavimas bus užtikrintas ir kitais metais

Nepakankama materialinė bazė (pvz., patalpų, metodinių priemonių, naudojamos įrangos ir pan. būklė)

Per sudėtingos veiklos administravimo procedūros Nepakankama darbuotojų kvalifikacija Trūksta vietos valdininkų supratimo apie vaikų dienos centrų svarbą


Kiti sunkumai (įrašykite) _________

24. Jeigu susiduriate su rimtais sunkumais įgyvendinant vaikų dienos centrų veiklas, prašytume plačiau pakomentuoti, ką svarbiausia padaryti tuos sunkumus šalinant. Parašykite

_________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

DAR KARTĄ DĖKOJAME UŽ JŪSŲ ATSAKYMUS


VII. Priedai

71

VII. Priedai

8. Papasakojo kaimynai

9. Internete

10. Išgirdome per televizorių (radiją)

11. Kitoks atsakymas (parašykite) ______________________________________________________________________________________________________________________________

8. Ar šiuo metu Jums pakanka informacijos apie vaikų dienos centro teikiamas paslaugas vaikams ir jų šeimoms?

1. Visiškai pakanka

2. Beveik pakanka

3. Gerokai nepakanka

4. Visiškai nepakanka

9. Jei informacijos apie vaikų dienos centro teikiamas paslaugas vaikams ir šeimoms Jums trūksta, parašykite prašau, kokios būtent informacijos norėtumėte gauti daugiau? (Pažymėkite tinkamus atsakymų variantus)

1. Apie psichologinę pagalbą

2. Apie specialiojo pedagogo pagalbą (jei vaikas turi regėjimo, klausos ar kitokių sutrikimų)

3. Apie vaiko laisvalaikio galimybes (ekskursijas, būrelius ir pan.)

4. Apie įvairią buitinę pagalbą vaikui ir tėvams (pvz. vaiko maitinimas)

5. Apie pagalbą vaikui mokantis

6. Kokios dar informacijos (parašykite) ____________________________________________

10. Ar Jūsų vaikas (-ai) noriai lankosi vaikų dienos centre?

1. Labai noriai

2. Gana noriai

3. Gana nenoriai

4. Labai nenoriai

11. Kiek maždaug dienų per mėnesį Jūsų vaikas naudojasi vaikų dienos centro paslaugomis?

1. 1-4

2. 5-8

3. 9-12

4. 13 ir daugiau

12. Kaip dažnai su vaikų dienos centro darbuotojais aptariate savo vaiko (-ų) auginimo problemas?

1. Maždaug kartą per savaitę ir dažniau

2. Kokį kartą per kelias savaites

3. Maždaug kartą per mėnesį

4. Maždaug kartą per kelis mėnesius ir rečiau


5. Ko labiausia trūksta Jūsų vaikui (-ams)? (Pažymėkite tinkamus atsakymų variantus)

1. Visaverčio maisto

2. Tinkamų sąlygų mokytis

3. Drabužių, avalynės

4. Vadovėlių ir kitų mokymo priemonių

5. Galimybės lankyti būrelius

6. Visaverčio poilsio

7. Galimybės išleisti vaiką į ekskursijas, keliones

8. Pramogų (pvz. kino ir pan.)

9. Žaislų

10. Nieko netrūksta


6. Kokios organizacijos per paskutinius metus suteikė pagalbą (švietimo, socialinę ir pan.) Jūsų vaikui (-ams) arba Jūsų šeimai? (Pažymėkite tinkamą atsakymo variantą kiekvienoje eilutėje)

OrganizacijosPagalbos sulaukėte

keletą kartų

Pagalbos sulaukėte

vieną kartą

Pagalbos reikėjo, bet

negavote

Pagalbos iš šios organizacijos

nereikėjoUgdymo įstaiga (darželis, mokykla ir pan.)

Vaikų dienos centras Savivaldybės pedagoginė-psichologinė tarnyba

Vaikų raidos sutrikimų reabilitacijos centras

Vaiko teisių apsaugos tarnyba Seniūnija Nevyriausybinės organizacijos (pvz. Caritas ir pan.)

Kiti pagalbos teikėjai (įrašykite, kokie)___________________________

JŪSŲ NUOMONĖ APIE VAIKŲ DIENOS CENTRĄ, KURĮ LANKO JŪSŲ VAIKAS (-AI) VEIKLĄ

7. Kaip Jus pasiekė informacija apie vaikų dienos centruose teikiamą pagalbą vaikams ir jų šeimoms? (Pažymėkite tinkamus atsakymų variantus)

1. Gavome centro bukletą (lankstinuką ir pan.) apie centro paslaugas

2. Informavo vaiko teisių apsaugos tarnyba

3. Apie centro teikiamą pagalbą sužinojome susitikime

4. Perskaitėme vietos laikraštyje

5. Sužinojome savivaldybės socialinės rūpybos skyriuje

6. Pranešė socialinis darbuotojas

7. Iš pažįstamų


VII. Priedai

73

VII. Priedai

16. Kur Jūs gyvenate?

1. Mieste (daugiau kaip 3000 gyventojų)

2. Miestelyje (gyventojų skaičius 500-3000 gyventojų)

3. Kaimiškoje vietovėje (iki 500 gyventojų)

17. Kiek vidutiniškai pinigų per mėnesį tenka vienam Jūsų šeimos nariui? (sudėkite visų šeimos narių pajamas – atlyginimus, pensijas, pašalpas, pajamas iš verslo ar ūkio ir pan. padalinkite iš šeimos narių skaičiaus ir pažymėkite atitinkamą atsakymą)

1. Iki 50 Eur

2. 51-100 Eur

3. 101-150 Eur

4. 151-200 Eur

5. 201 ir daugiau Eur

18. Jūsų lytis?

1. Vyras

2. Moteris

19. Jūsų šeimyninė padėtis?

1. Susituokęs (-usi)

2. Nevedęs/netekėjusi

3. Išsituokęs (-usi)

4. Našlys(-ė)

5. Kita (nurodykite)_________________________

20. Jūsų išsilavinimas?

1. Vidurinis arba žemesnis

2. Aukštesnysis / profesinis spec. vidurinis

3. Aukštasis

4. Nuoširdžiai dėkojame už Jūsų atsakymus

Jeigu norėtumėte ką nors pridurti, prašytume išdėstyti visas savo pastabas._______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________

13. Ar Jums reikėjo tokios vaikų dienos centro paramos Jūsų vaikui arba Jūsų šeimai ir ar ji buvo suteikta (Pažymėkite tinkamą atsakymo variantą kiekvienoje eilutėje)

vaikų dienos centro paramos formosTokios

paramos nereikėjo

Tokios paramos

reikėjo ir ją gavome

Tokios paramos

reikėjo, bet jos negavome

1. Užsiėmimai pagal vaiko pomėgius 2. Psichologo pagalba 3. Vaiko maitinimas 4. Specialiojo pedagogo pagalba (jeigu vaikas turi klausos, regėjimo ar kt. sutrikimų)

5. Pedagogo pagalba (padedama vaiką prižiūrėti, ugdyti ar parengti mokyklai)

6. Fizinis lavinimas 7. Kompiuterinio raštingumo mokymas 8. Pažintinės išvykos, ekskursijos, stovyklos 9. Nukreipimas į kitas įstaigas (sveikatos, psichologinės pagalbos ir pan.)

10. Pagalba namuose 11. Bendri šeimų su vaikais renginiai (pvz. išvykos, šventės, stovyklos, užsiėmimai ir pan.)

12. Pagalba įvairiais buities klausimais (tvarkant biudžetą, socialines išmokas ir pan.)

13. Naudinga informacija apie rūpinimąsi vaiku ir kitais klausimais

14. Kita dienos centro parama (parašykite) ________________________________________

14. Prašytume įvertinti pagalbos teikiamos Jūsų vaikui organizavimą vaikų dienos centre? (Pažymėkite tinkamą atsakymą kiekvienoje eilutėje)

Organizavimas SutinkuDaugiau

sutinku nei nesutinku

Daugiau nesutinku nei

sutinkuNesutinku

1. Pagalba suteikiama laiku (tada kada reikia vaikui)2. Pagalba atitinka vaiko poreikius3. Pagalbą teikia kvalifikuoti specialistai4. Prireikus nesunku ją gauti

15. Ar bendrai vertinant, iš vaikų dienos centro gauta pagalba esate patenkinta (-as)? Prašytume negalvoti tik apie vieną ar kitą pagalbos atvejį, vertinkite apibendrintai.

1. Visiškai patenkintas (-a)

2. Daugiau patenkintas (-a), negu nepatenkintas (-a)

3. Daugiau nepatenkintas (-a) negu patenkintas (-a)

4. Visiškai nepatenkintas (-a)


VII. Priedai

75

VII. Priedai

6. Kokių sričių specialistų Jums labiausiai trūksta? Nurodykite trūkstamų specialistų skaičių grafoje „Jaučiamas trūkumas“

Specialistai Jaučiamas trūkumasViešųjų pirkimų specialistaiRinkodaros ir marketingo specialistaiFinansų specialistųProjektų koordinatorių/vadovųPsichologųSocialinių darbuotojųSocialinių pedagogųPedagogųSavanoriųKitų

7. Jūsų organizuojamų viešinimo ir organizacijos rėmimo renginių/projektų skaičius:

Metai Šaltiniai

2010 2011 2012 2013 2014

Paramos akcijosOrganizacijos viešinimo ir rėmimo renginiaiKita

8. Kokiose srityse įžvelgiate savo organizacijos stiprybes? Įvertinkite skirtingas sritis nuo 1 iki 5, kur 1 balas – organizacija šioje labai silpna, 5 – organizacija šioje srityje labai stipri.

Sritys1

Labai silpna

2 Silpna

3Vidutiniškai

4 Stipri

5Labai stipri

Viešieji pirkimai Finansai ir buhalterija Konkursinių paraiškų rengimas, dalyvavimas konkursuose ir pan.

Gebėjimas pritraukti išorės paramą ir lėšas (2 % GPM, verslo ir fizinių asmenų aukos ir pan.)

Nuosekli ir organizuota veikla Strateginė ir kryptinga organizacijos veikla Darbuotojų kvalifikacija ir patirtis Žinomumas visuomenėje ir viešieji ryšiai Savanorių pritraukimas Plati veiklos geografija (VDC atžvilgiu) Stiprūs administraciniai gebėjimai Stiprūs komunikaciniai gebėjimai Aktyvi ir stipri lobizmo veikla, palaikymas politiniame lygmenyje įvairiose institucijose

Efektyvi darbuotojų specializacija (darbuotojai atlieka tik vienokio pobūdžio funkcijas, pvz. dirba tik su vaikais ir nerengia jokių konkursinio finansavimo dokumentų ar pan.)

Kita (irasykite) __________________________

Anketa skėtinėms organizacijomsŠiuo metu UAB „Eurointegracijos projektai“ LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu vykdo

tyrimą apie Vaikų dienos centruose teikiamų socialinių paslaugų įvertinimo ir plėtojimo galimybių tyrimą. Tyrimo tikslas – ištirti Lietuvoje vykdančių vaikų dienos centrų paplitimą, veiklos pobūdį ir veiklos plėtojimo galimybes. Vienas iš tyrimo uždavinių – įvertinti skėtinių nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių vaikų dienos centrus, organizacinius ir finansinius pajėgumus.

Maloniai prašome skėtinių organizacijų,, atstovaujančių vaikų dienos centrus, dirbančių su vaikų dienos centrais, atstovus nuoširdžiai ir atvirai atsakyti į anketos klausimus.

Kilus klausimams ar neaiškumams kreipkitės į UAB „Eurointegracijos projektai“ projektų vadovą Kęstutį Bruzgį el. paštu [email protected]

Klausimai, organizacijos organizaciniam pajėgumui įvertinti

1. Nurodykite, Jūsų vienijamų14 VDC15 kiekį ir paplitimą savivaldybėse (pvz. vienijame 8 VDC 6 savivaldybėse):

VDC kiekis:_____ Paplitimas savivaldybėse:____

2. Nurodykite, Jūsų įkurtų16 VDC kiekį ir paplitimą savivaldybėse (pvz. įkūrėte 12 VDC 7 savivaldybėse):

VDC kiekis:_____ Paplitimas savivaldybėse:____

3. Nurodykite, turimų nuolatinių partnerių ir rėmėjų skaičius (jei partneris yra kartu ir rėmėjas, priskaičiuoti ir ten, ir ten bei atvirkščiai):

Partnerių skaičius: Rėmėjų skaičius:

4. Nurodykite nuolatinių samdomų darbuotojų skaičių:

Administracija (vadovai, pavaduotojai, buhalteriai, koordinatoriai, viešųjų pirkimų specialistai ir pan.):_____

Specialistai, tiesiogiai dirbantys su vaikais:_____ Rinkodaros, organizacijos ir projektų viešinimo, lėšų pritraukimo srityse dirbantys asmenys:_____ Pagalbiniai darbuotojai (ūkvedžiai, valytojos ir pan.):_____

5. Nurodykite turimų savanorių skaičių ir jų pasiskirstymą pagal gyvenvietės dydį:

Mieste (daugiau kaip 3000 gyventojų):_____ Miestelyje (gyventojų skaičius 500-3000 gyventojų):_____ Kaimiškoje vietovėje (iki 500 gyventojų):_____ Nurodykite turimų savanorių skaičių ir jų pasiskirstymą pagal veiklos pobūdį: Savanoriai tiesiogiai dirbantys su vaikais:_____ Savanoriai tiesiogiai nedirbantys su vaikais:_____

14 Nurodykite Jūsų organizacijos vienijamus visus vaikų dienos centrus, net jei juos įkūrėte ne Jūs15 VDC – vaikų dienos centras 16 Nurodykite tik Jūsų pačios organizacijos įkurtus vaikų dienos centrus


VII. Priedai

77

VII. Priedai

2. Nurodykite, kiek apytiksliai išleidžiate atskiroms organizacijoms funkcijoms vykdyti. Esant galimybei nurodykite eurais, nesant – procentine išraiška.

Metai Šaltiniai

2010 2011 2012 2013 2014

Administracinio ir pagalbinio personalo darbo užmokestis ir susiję mokesčiai Tiesiogiai su vaikais dirbančių specialistų darbo užmokestis ir susiję mokesčiaiPatalpų nuoma, komunaliniai mokesčiai, ryšių paslaugos, kanceliarinės išlaidos, kuras ir pan.Išlaidos vaikų maitinimui, edukacinei veiklai, laisvalaikiui ir ekskursijoms organizuoti, vaikų būreliai ir pan.Išlaidos vaikų ir jų tėvų rėmimui (prekėmis, paslaugomis, finansais)Kitoms išlaidoms

3. Nurodykite, ar Jūsų organizacija turi paskolų ir kokiam tikslui jos naudojamos?

Taip turi, ____________________ eurų dydžio paskolą (-as), jos naudojamos _____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

Ne, neturi

4. Ar jūsų organizacija vykdo ne projektinę veiklą iš kurios gauna atlygį? (Pastaba: ne projektinė veikla, tai verslo arba ūkinė–ekonominė veikla, kuri suprantama kaip materialių gėrybių gamyba arba paslaugų teikimas ir paskirstymas, remiantis ekonominio pelno siekimu, turint tikslą didinti savo pajamas ir/arba turtą)

Taip Ne (jei pasirinkote šį atsakymą, pereikite prie 7 klausimo) Jei atsakėte į 4 klausimą taip, tai kokioje srityje Jūsų organizacija vykdo ūkinę–ekonominę veiklą? Socialinė veikla Kultūrinė veikla Sportas Švietimas, ugdymas, mokymas Kita (įrašykite) ____________________________________________________________________

5. Jei Jūsų organizaciją vykdė ūkinę-ekonominę veiklą, iš kurios gavo pajamas, pažymėkite atsakymą, kuris geriausiai apibūdina tokią veiklą per paskutinius biudžetinius metus:

Ši veikla buvo pastovi ir užtikrino pastovias pajamas Ši veikla buvo epizodinė ir pajamos iš šios veiklos buvo nepastovios Ši veikla dar nėra pastovi, bet turi ateityje ji turėtų užtikrinti pastovias pajamas

6. Ar Jūsų organizacija planuoja ateityje vykdyti ūkinę–ekonominę veiklą? Taip Greičiau, taip

9. Kaip vertinate savo darbuotojų ir vienijamų VDC galimybes priimti sprendimus dėl veiklos vykdymo? Įvertinkite skirtingas sritis nuo 1 iki 5, kur 1 balas – visiškai nesutinku, 5 – visiškai sutinku.

Sritys 1 2 3 4 5Kasdienėje veikloje darbuotojai gali patys priimti visus reikalingus sprendimus be tiesioginio vadovo pritarimoDarbuotojai gali patys priimti reikalingus sprendimus dėl nekasdienių situacijų be tiesioginio vadovo pritarimoAtskiras VDC gali vykdyti veiklas savo centre savo nuožiūraAtskiras VDC gali inicijuoti projektus / renginius ir pan. nepriklausomai nuo skėtinės organizacijosAtskiras VDC gali naudoti gautą finansavimą visiškai savo nuožiūrą (išskyrus tikslines paramos ar konkursų metu gautas lėšas)

10. Kokias paslaugas Jūs teikiate savo skėtinės nevyriausybinės organizacijos nariams?

Metodinė pagalba ir konsultavimas metodiniais klausimais; Mokymai, darbuotojų kvalifikacijos kėlimas; Informavimas; Pagalba vaikų dienos centrų administraciniais ir teisiniais klausimais; Viešųjų pirkimų vykdymo ir priežiūros pagalba; Paramos ir finansavimo pritraukimas iš išorės šaltinių; Finansavimo teikimas (iš skėtinės nevyriausybinės organizacijos biudžeto tiesiogiai); Konsultacinė pagalba rengiant ir ruošiant paraiškas bei projektus finansavimui/paramai gauti; Konsultacinė ir tiesioginė pagalba administruojant ir įgyvendinant projektus; Fizinė pagalba (daiktais, maistu, fiziniais darbais ir pan.); Pagalba su savanoriais ir jų pritraukimu; Bendrų renginių organizavimas; Atstovavimas įvairiose institucijose ir įstaigose; Bendradarbiavimo tarp skirtingų organizacijų skatinimas ir vykdymas; Vaikų ugdymo raidos specialistų (psichologo, socialinio pedagogo ir pan.) konsultacinė ir tiesioginė pagalba vykdant vaikų dienos centro veiklą;

Kita (irasykite) ___________________________________________________________________

Klausimai, organizacijos finansiniam pajėgumui įvertinti

1. Nurodykite Jūsų organizacijos finansavimo šaltinius per paskutiniuosius metus, eurais.

Metai Šaltiniai

2010 2011 2012 2013 2014

Projektinė parama arba finansavimas (valdžios institucijų finansavimas, ES projektinio finansavimo lėšos ir pan.) Paaukotos lėšos iš fizinių asmenų, verslo įmonių, aukos, 2% GPM skirtos lėšos ir kt.)TIK iš paslaugų/produktų pardavimo (t.y. ūkinės–ekonominės veiklos) gautos pajamosKitos pajamos (esant galimybei, nurodykite pajamų šaltinius)Parama daiktais, maistu drabužiais ir pan.Nurodyti eurais arba atskirų daiktų kiekiu.


VII. Priedai

79

VII. Priedai

Vaikų dienos centrų papildomi įvardinti sunkumai, su kuriais jie susiduria vykdydami savo veiklas. Kalba netaisyta ir pateikta, kaip respondentai pateikė klausimyno anketose.

◆ Šiuo metu remontuojame patalpas, kuriose galėtume praplėsti veiklas - tikimės nuo rudens pradėti veiklas suremontuotoje dalyje - bendras plotas 120 m2, plotas darbui su klientais 68 m2. Tačiau kita nesuremontuota ir nepritaikyta dalis yra apie 280 m2. Iki šiol glaudėmės parapijos namuose, kur patalpų plotas yra labai ribotas bendras naudojamų patalpų plotas 80 m2, o vaikams skirtas 50 m2. Dėl to negalėjome kasdien dirbti su visais pagal sąrašą. Ieškome rėmėjų, tačiau privatūs fondai nepajėgus suremontuoti patalpų, kurias galėtume pritaikyti įvairioms paslaugos - mūsų tikslinėms grupėms. Patalpos skirtos maitinimui, higienos - skalbykla, dušai, konsultavimo, kompiuterinio raštingumo ir bendrųjų įgūdžių mokymų kabinetams. Kaip jau ir minėjome anketoje, dienos centro veiklą ignoruoja Savivaldybė, tačiau Europos Socialinio fondo projektą vykdome sėkmingai. Kasmet remia VDC SADM (minimaliai) todėl kyla problemos dėl darbuotojų išlaikymo, pastovumo, atlyginimo už darbą. DC darbuotojai ieškantys paramos praktiškai neturi atostogų, nes pasibaigus vienam projektui, jeigu laimi kitas, negali normaliai (pagal DK Lietuvos Respublikos) atostogauti. Jeigu nelaimi projektai, turi atleisti, o veikla tęsia savanoriškai - be atlygio. Steigėjai nepajėgus pratęsti atlyginimų ar veiklos stabilumo. Visa priklauso nuo organizatorių altruizmo. Klientai yra nemokus - todėl veikla vykdoma tik iš gerų paskatų, stengiantis padėti mažiau galimybių turintiems. Prašome, kad LR SADM organizuotų vėl projektą patalpų remontams; kad VDC projekto gairėse būtų numatytą, kad NVO, teikiančios tik nemokamas paslaugas gautų taškus už paslaugų kiekį, kurie turėtų įtakos VDC projektų finansavimo dydžiui; kad būtų sudarytos sąlygos dirbantiesiems: dėl veiklos pastovumo ir vdc projektų finansavimo sąmatose būtų leidžiama įtraukti atostoginius bei darbuotojų (etatų) pastovumui išlaikyti būtų įmanoma mokėti bent valstybės numatytą minimumą (apie MGL koeficiento numatyto socialiniams darbuotojams, psichologams ir kitiems specialistams pakėlimą finansavimo ieškotume iš papildomų finansavimo šaltinių).

◆ Dažniausias sunkumas yra finansavimas. darbas yra daromas didelis, o įvertinimo iš valdininkų near. Tam kad dienos centras veiktu naudingai vaiko ir jo šeimos atžvilgiu, finansavimas darbuotojų atlyginimams turi būti pastovus. Jauni specialistai turi būti skątinami piniginėmis premijomis, bet to dažniausiai near dėl finansavimo stokos. Labai didėlė darbuotojų kaita dėl nepastovaus finansavimo.

◆ Būtina parengti vaikų dienos centrų rekomenduojamų darbuotojų pareigybių sąrašą ir etatų normatyvus, atsižvelgiant į darbuotojų veiklos apimtis, turinį ir vaikų skaičių. Šiuo metu neturime juridinio pagrindo planuojant lėšų sąmatas dienos centro veiklai vykdyti.Kaip ir atsispindi atsakymuose į klausimus - būtinas psichologo etatas, socialinio darbuotojas darbas būtų efektyvesnis turint socialinio darbuotojo padėjėjo etatą.Kokybiškų paslaugų teikimui būtina gerinti, modernizuoti materialinę bazę atitinkančią šiuolaikinius poreikius (baldai, kompiuterinė technika, sportinis inventorius, buitinė technika).Dėl darbo su vaikais vasaros ir kitų atostogų metu - darbo valandos turėtų būti 8.Esame dėkingi VO “Gelbėkit vaikus” už periodinę finansinę paramą dienos centro veiklų vykdymui, laisvalaikio organizavimui, kuri kompensuoja centro veiklai savivaldybės skiriamų lėšų stygių.

◆ Didžiausia problema VDC- nepastovus finansavimas. Kylant min. atlyginimui, iš projekto skiriama darbuotojų išlaiukymui suma nedidėja. Turime sumažinti darbo krūvį, nors realiai darbuotojas dirba visa darbo dieną. Pasibaigus projektui - turime visus darbuotojus atleisti, nes nežinome ar laimėsime naują. Darbuotojai stoja į darbo biržą,laimėjus projektą nebegalime gauti tų pačių žmonių, nes jau buvo pasiūlytas kitas darbas. Būtų problema išspręsta, jei būtų paskirtas iš valstybės krepšelis, vaikams lankantiems VDC, pagal lankančiųjų skaičių. Šiuo metu pas mus lanko apie 45 vaikus, yra tik du darbuotojai, kurie dirba projekte 0,75 etatu, nes padidėjus min. atlyginimui nebeužtenka skiriamos sumos. Darbas su socialinės rizikos vaikais ir paaugiais yra labia svarbus, taip pat su jų tėvais. Reikėtų vierno darbuotojo, kuris pastoviai dirbtų su tėvais ir vykdytų šeimos įgalinimo užsiėmimus. Didesnis ir pastovus finansinis palaikymas iš Savivaldybės butų labai svarbus.

◆ Maži atlyginimai geriems specialistams, kurie iš esmės dirba dėl idėjos. tai yra pats didžiausias trūkumas, kodėl dienos centruose mažai iš tiesų gerų darbuotojų, nes darbas yra sunkus emociškai.Ataskaitose prašoma pateikti kiekybinius rezultatus, kurie iš tiesų nerodo darbo kokybės. Orientavimasis į kiekybę dirbant su soc. rizikos šeimomis yra beprasmiškas.Nefinansuojami jokie kiti etatai, išskyrus specialistų, tiesiogiai dirbančių su vaikais, o tai reiškia, kad tie patys specialistai turi atlikti valytojo, virėjo darbus, todėl jų tiesioginio darbo kokybė prastėja, arba jie turi dirbti viršvalandžius.

Greičiau, ne (jei pasirinkote šį atsakymą, pereikite prie 9 klausimo) Ne (jei pasirinkote šį atsakymą, pereikite prie 9 klausimo)

7. Jei atsakėte į praeitą klausimą taip, tai kokią ūkinę–ekonominę veiklą Jūsų organizacija planuoja vykdyti ateityje?

teikti viešąsias paslaugas gaminti ir parduoti produktus ir gaminti ir teikti paslaugas

8. Įvardykite priežastis, dėl kurių, Jūsų organizacija, nevykdo ūkinės–ekonominės veiklos (pažymėkite visus tinkamus atsakymus):

Mes nežinome, kad jos gali vykdyti ūkinę–ekonominę veiklą Trūksta valdžios institucijų / valstybės ir savivaldybių administracijų deramo supratimo dėl paslaugų pirkimo iš mūsų

Mes neturime tam tikrų gebėjimų arba reikalingos infrastruktūros Sunku konkuruoti su paslaugų teikėjais – biudžetinėmis įstaigomis Nėra tinkamos bazės socialiniam verslui vykdyti Mūsų norimą vykdyti veiklą šiuo metu vykdo valstybinis sektorius Mūsų norima veikla, paslaugų sektoriuje yra visiškai nauja, o paslaugos pirkėjas gali būti tik valstybinis sektorius, tačiau ji yra nekompensuojama ir nepatenka į jokias programas

Mes neturime galimybių investicijoms norimai veiklai pradėti Mums skirtos investicijos yra labai stipriai apribojamos fondų, todėl nėra galimybės jų paskirti norimai veiklai vykdyti

Savivaldybės nėra linkusios pirkti paslaugas iš mūsų ir jas dabar perka iš senų tiekėjų (verslo sektoriaus) Mums trūksta atitinkamų žinių ir gebėjimų Tokiai veiklai nepritaria mūsų organizacijos dalininkai, valdyba ir pan. Neturime idėjų tokiai veiklai inicijuoti Organizacijos vykdomi projektai sunaudoja visa dirbančių žmonių laiką ir dėl to neturime tam laiko investicijų

Kita (įrašykite) ____________________________________________________________________

9. Kas, Jūsų nuomone, labiausiai paskatintų Jūsų organizacijos finansinį savarankiškumą ?

Darbas su savivaldybėmis peržiūrėjimas, kokias paslaugas gali teikti NVO Darbas su fondais, kad fondai turėtų programas leidžiančias investuoti į NVO paslaugų teikimui resursu sukūrimą

Mokymai, konsultacinė veikla Strategijų kūrimas periferijose Rizikos fondai Kita (įrašykite) ____________________________________________________________________


VII. Priedai

81

VII. Priedai

įvertinti atsidavusį šiam darbui darbuotoją, sočiau pamaitinti nelaimingą vaiką, lengviau išspręsti kitas centruose iškilusias problemas. Nuolat mažinimas finansavimas vaikų dienos centrams, verčia abejoti ar valstybei iš tiesų reikalingi Vaikų dienos centrai kaip partneriai, įgyvendinant socialinės politikos priemones Lietuvoje.

◆ Dėl nepakankamo finansavimo negalime įsteigti psihologo etato, negalime įdarbinti pakankamo kiekio specialistų, kurie reikalingi darbui su vaikais (esami darbuotojai dirba nepilnu krūviu). Esam vienintelis VDC visoje savivaldybėje, vaikų poreikis lankyti VDC didėja, vaikus rekomenduoja Vaikų teisių apsaugos skyrius, Socialinis skyrius, policija, tačiau dėl darbuotojų stokos visų norinčių priimti negalime.

◆ Ieškoti finansavimo per projektus, informuoti savivaldos institucijas. ◆ Sunkumų nemažai. DC darbe reikia komandos, ir ne bet kokios. Vienas lauke ne karys. Dar už tokį atlyginimą.

◆ rajono savivaldybė galėtų skirti bent mokyklinius autobusiukus vaikų pavėžėjimui, ekskursijoms, išvykoms, SADM turėtų atsižvelgti į kaime lankančių vaikų projektų didesnį finansavimą lyginant su mieste įsikurūsiais, juk vaikus reikia nuvežti į kultūrines priemones, baseiną. o tai papildomai kainuoja, be to soc. darbuotojui lanaknt šeimas reikia irgi pasiekti, neturint savo transporto sunku susisiekti su šeimomis, gyvenančiais nuo centro už 7-10 kilometrų, be to šias šeimas reikia suvežti į organizuojamas šventes, renginius. tai labai svarbu, kažkodėl projektų vertintojai į tai neatsižvelgia. kaime trūksta kvalifikuotų specialistų, reikia ieškoti mieste, o darbuotojai kai toks menkas atlygis nenori dirbti, būtina į tai atsižvelgti. kaime esantys dc labai yra nuskriausti finansavimo atžvilgiu

◆ Ačiū Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai už programinį finansavimą VDC programų ne vieniems, o trims metams.

◆ Visų dienos centrų sunkumai panašūs. ◆ Svarbiausia - nepakankamas finansavimas. Trūkstant lėšų, lieka neišspręsta toliau gyvenančių vaikų pavėžėjimo klausimas. Reikia, kad būtų sudarytos sąlygos darbuotojams dalyvauti įvairiuose nemokamuose mokymuose, seminaruose. Nevyriausybinė organizacija neturi galimybės darbuotojams apmokėti už dalyvavimą mokymuose.

◆ Su sunkumais susiduriame metų pabaigoje, nes nežinioje laikomos šeimos, sunku vaikams paaiškinti (jie nuo 3 iki 11 metų) ar bus vykdoma tolimesnė veikla. Ar gausime finansavimą, kad galėtume planuoti tinkamą veiklą. Pateikus paraiškas tenka laukti kada jos bus patvirtintos ir pan. Jei paraiškos būtų priimamos ir vertinamos metų pabaigoje ir nuo sausio mėnesio būtų galima vykdyti veiklą būtų mažiau nesusipratimų, neaiškumo. Jei projekto vykdytojai laiku ir tvarkingai atsiskaito už vykdytą veiklą, finansinius dalykus, galbūt būtų galima tikėtis greitesnio projekto pratęsimo.

◆ Didinti finansavimą vaikų dienos centrams ◆ Dažnai reikia motyvuoti socialinės rizikos šeimas, kad jų vaikai lankytų vaikų dienos užimtumo centrą. ◆ Didžiausias sunkumas yra vaikų mityba. Šiuo metu vienam vaikui yra skiriama 1,16 eur.dienai, už tokią sumą vaikui neįmanoma duoti sveiko, kokybiško maitinimo. Pirkti paslauga taip pat nesigauna, nes suma yra per maža ir nė viena maitinimo įstaiga nesutinka gaminti mažam skaičiui vaikų maistą už mūsų minima sumą.Kainos kyla, atlyginimai kyla, bet dirbančiųjų su vaikais dienos centre tiek algos, tiek finansavimo suma nesikeičia 3 metus. Iš gaunamos sumos sunku išlaikyti darbuotojus, suteikti vaikams kokybiškas paslaugas.

◆ Jei kalbėti apie organizacinius sunkumus, tai kaip bebūtų kuo kokybiškesnės paslaugos tuo jos brangesnės. Dirbant su vaikais ir siekiant gero rezultato, reikalingas darbas su tėvais: esame suorganizavę ir terapinių ciklų, psichodramos užsiėmimų, bendrų išvykų (EEE projekto dėka) o visa tai kainuoja daugiau nei tik maitinimas, atlyginimai ir patalpų išlaikymas. Tai darbui su tėvais mums labai trūksta resursų.Darbui su vaikais trūksta lėšų neformalaus ugdymo specialistams. Tai ne būreliai, o tikslingas vaiko nukreipimas nuo problemos ir ugdymas, leidžiantis jam vystytis neįtakojant gyvenimo sąlygoms.Taip pat finansavimas skiriamas savivaldybės yra 14 vaikų išlaikymui, o šiuo metu turime 30, centre kasdien apsilanko 20-22 vaikų.Vasaros metu ir daugiau.Jei žiūrėti globaliau ir matyti bendradarbiavimo spragas, tai šiuo metuvienas didžiausių sunkumų yra mokyklos, nes ten socialinės rizikos šeimų vaikas vis dar išskiriamas bei žeminamas pačių mokytojų, ko pasekoje ir klasės draugų, jų tėvų. Sunku su

◆ Dienos centras veikia dar tik du metus, dar negalime dalyvauti visuose projektuose. Teikiamas paslaugas perka savivaldybė, tačiau veiklą labai sunku organizuoti, nes apmokama už vaikų lankytas dienas.Kartais sunkumų iškyla žiemą, gripo epidemijos metu, kai vaikai suserga ir nelanko, tuo metu pajamos yra nulinės ar minimalios, o pastatą ir darbuotojus išlaikyti reikia.

◆ Vienas didžiausių iššūkių, tai politikų pozžiūris į dienos centrus. Galbūt nepavyks pasiekti taip norimų rezultatų - vaikus augins savarankiški, sąmoningi tėvai, įveikę savas patirtis. tos patirtys su kuriomis susiduria tėvai yra ganėtinai sudėtingos - polinkis į savižudišką elgesį, priklausomybės, lengva proto negalia, tėvai patys augę priklausomybės šeimose. Šie sunkumai atsiliepia ir vaikų auklėjime, o vaikams gebėjime adaptuotis aplinkoje ir kurti savąją ateitį. Todėl sudėtinga vaikų dienos centrus matyti tik kaip pamuokų ruošimo vietas, ar atitraukimo nuo šeimos. kai kuriais atvejais pavyksta suteikti savalaikę pagalbą ir šeimų siutacija pagerėja. kai kuriais atvejais šeimos situacija tik neblogėja. Sprendimai mažinti vaikų dienos centrus, arba nežiūrėti darbuotojų kvalfikacijos ir kompetencijos mažinant socialinių paslaugų kainą minimaliai finansuojant projektus. Ateityje reikėtų pgalavoti apie paslaugų peržvelgimą, vaikams iš tiesų dienos centrų pagalba reikalinga, bet ar tik socialinės rizikos šeimoms?

◆ Svarbiausia, jei turėtume autobusiuką ir būtų skirta daugiau lėšų darbuotojams. Galėtume parodyti, pavežioti vaikus ir jaunimą po kitus centrus bei organizuoti išvykas.

◆ Labai sudėtinga įdarbinti tiesiogiai su šeima ir vaikais dirbančius asmenis pilnu krūviu, nepakanka tam lėšų. Valstybiniu lygiu reikėtų spręsti apmokėjimo darbuotojams už darbą klausimus, sudaryti teisinį pagrindą/paskatinti savivaldybes skirti darbuotojus (etatus) darbui vaikų dienos centre. Galėtų būti socialinis darbuotojas nukreipiamas ne darbui su rizikos šeimomis seniūnijoje, o darbui VDC. Tokiu atveju atsirastų ir rizikos grupės šeimų integracijos galimybės.

◆ dėl mažų patalpų negalima priimti tiek vaikų koks yra poreikis, yra susidariusios eilės. veikla negali vykti sklandžiai dėl darbuotojų trūkumo ir skirtingo vaikų amžiaus, jeigu būtų pakankamas skaičius darbuotojų ir patalpų, galima būtų organizuoti veiklą skirtingai. Dienos centro patalpos nėra strategiškai patrauklioje vietoje, daugelis tėvų “neleidžia” vaikų. kadangi esame biudžetinė įstaiga, esame dideliuose rėmuose dėl įvairių pirkimų ir paramos gavimo.

◆ Su rimtomis problemomis nesusiduriame ◆ 1. Savivaldybė laiko mus kaip konkurentus (mūsų privatus VDC ir AJE), todėl rekomendacijos vesti seminarus jų darbuotojams, kad suprastu poreikį ir patys privalomai skirtų valandų savanorystei. Kaip pvz. jau dirbame 6 metus, o vaikų teisės net nebuvo apsilankiusios.2. Savivaldybė remia labiau švietimo įstaigas, kurios ir taip turi finansavimą, nei NVO. Reikia tai atskirti.3. Trūksta veiklos pastovumo dėl finansavimo, ypač pirmus trys mėnesius kai skiriami pinigai veiklai.4. Manome, kad daugiau skirtu pinigų darbuotojams ir po to veiklai, o ne nesibaigiantiems kursams, seminarams, tobulinimams.ir pan. 5. Panaikinti “getus”, t.y. kai savivaldybė suplaka po vienu stogu trys paslaugas:vaikų namai (vaikai be tėvų) už sienos mamos krizių centras ir dar kitoje patalpoje VDC.6. Rekomenduotume, kad vaikais rūpintusi ne sistema, o žmonės.

◆ Didžiausia problema-nepakankamas finansavomas. Paskutinis projektas iš LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojama tik 9 mėnesiai. Vaikams reikia daugiau įvairių užsiėmimų, ekskursijų, edukacinių programų. Tam lėšų skiriama labai mažai.

◆ sunkumų kol kas nepatyrėme ◆ Ženkliai padidinčiau finansavimą vaikų dienos centrams, nes daryti tyrimai rodo jų ypatingą svarbą ir pagalbą šeimų gyvenime.

◆ Lietuvoje kyla prekių kainos, šiek tiek yra keliamas ir vidutinis darbo užmokestis, tačiau valstybės biudžeto lėšos skirtos Vaikų dienos centrų funkcionavimui nesikeičia, o atvirkščiai, finansavimas dar ir sumažintas. Tačiau Vaikų dienos centrai savo veiklos apimčių nesumažino. Už minimalias valstybės biudžeto lėšas, jie atlieka labai svarbų vaidmenį sprendžiant skurdo ir socialinės atskirties problemas Lietuvoje. Dienos centruose dirba šiam darbui atsidavę darbuotojai, dirbantys „iš pašaukimo“, todėl teikiamos paslaugos čia yra itin kokybiškos. Didžiulė atsakomybė tenka projektus įgyvendinačios įstaigos vadovui, kuris neša didelę moralinę ir materialinę atsakomybę, deda didžiules pastangas telkiant finansinius bei žmogiškuosius išteklius yra tiesiog pasišventęs šiam darbui. Kadangi atlyginimas yra žmogaus darbo įvertinimas, todėl siūlytume labiau skatinti Vaikų dienos centrus, skiriant jiems didesnį finansavimą (pvz. iš sutaupytų soc. pašalpoms skirtų lėšų), kad būtų galima atlyginimu


VII. Priedai

83

VII. Priedai

◆ Dėl sumažėjusio finansavimo vyksta dažna darbuotojų kaita, trūksta kvalifikuotų specialistų. ◆ Norėtųsi turėti pastovų finansavimą, kad būtume tikri, kad sekančiais metais galėsime teikti paslaugas vaikams ir jų šeimoms.

◆ su rimtais sunkumais iki šiol nesusidūrėme. ◆ Finansavimas ◆ Pagrindinis sunkumas vykdant “Gera drauge” projektą - per mažos patalpos. Nesitikėjome, kad tokiame mažame kaime sulauksime tokio didelio vaikų antplūdžio. Sprendimas- pateiktas merui prašymas skirti didesnes patalpas. Pakol kas gautas žodinis pritarimas. Rimčiausias sunkumas - lėšų trūkumas. Mums gaunamų lėšų pakanka tik egzistuot, nei inventoriaus atsinaujinimui, nei ekskursijoms, nei stovykloms, nei prizų fondams (vaikų skatinimui) nei kvalifikuoto lektoriaus pasikvietimui (šeimų švietimui)lėšų neturime. Sprendimas - verčiamės iš tiek, kiek turime, o iš papildomai pritrauktos paramos, organizuojame įdomesnes veiklas vaikams

◆ Sunkumų yra dirbant su vaikų tėvais,vaikų pykčio suvaldymui.Per mažai turime darbuotojų, kad būtų kokybiškai teikiamos paslaugos.

◆ Reikalingas didesnis finansavimas vaikų dienos centrams. ◆ Neturi transporto. ◆ mūsų centras yra kaime, reikia kokybiškų sporto aikštelių; krepšinio ir kitų, daugiau kokybiškų ir saugių poilsio zonų, kuriose vaikai, jaunimas, mamos su vaikais galėtų saugiai vaikštinėti, važinėti dviračiai.Jaunimas nori dirbti ir užidirbti.

◆ Su rimtais sunkumais nesusiduriame ◆ Svarbu, gauti užtikrinta finansavimą. Sudėtinga įtilpti į tas eilutes finansavimo ir išleisti pinigus pagal paskirtį transportui, maistui.Norėtusi, kad projektas leistų nupirkti kompiuterių, nes kompiuteriai jau seni ir jų taisymas brangus.

◆ Igyvendinant vaiku veiklu programas didziausia problema yra ta,kad atostogu metu vdc lankantys vaikai atsiveda savo draugus kurie netelpa i tuos remus kam yra skirtas vaiku dienos centras ir negalim priimti nes viskas remiasi i finansavima. Stoka vasaros stovyklu vaikams nes musu galimybes isvezam 10 dienu ir vel vaikai praleidzia likusia vasaros dali vdc.

◆ su rimtais sunkumais susidurti neteko ◆ Neapibrėžtumas kai baigiasi projekto vykdymo laikas, pateikus prašymus, paraiškas laukimas - gausime finansavimą ar ne.Tokia nežinobybe darbuotojų neišlaikysi, nes negali jiems suteikti jokių garantijų, kad jie liks toliau dirbti. Jeigu žinotume, kad centras, sakykim nustatyta fiksuota suma, bus finansuojamas nuolat, tai tikrai užtikrintų geresnę psichologinę būseną visiem darbuotojams ir vaikams. jeigu Valstybė nutarė tokius centrus steigti ir manau, kad jau seniai įsitikino jų reikalingumu(ypač kaimo vietovėje), tai turėtume juose dirbdami jaustis saugiai, užtikrintai, o tai tik pridėtų daugiau teigiamų emocijų atliekant savo darbą. Savanorystė gerai, bet jauni specialistai nori kokybiškai dirbti, už atliekamą darbą gauti bent minimalų atlyginimą, oriai gyventi ir išmaitinti savo šeimas.

◆ būtų šaunu ir daug lrngviau vygdyti veiklą gaunant ir užtikrinant laiku ir didesnį finansavimą to pakaktų gerai įgyvendinti vaikų dienos centro veiklą

◆ Negalim planuoti tokios veiklos kuri pareikalauja finansiniu istekliu. Tai bendras isvykimas vaiku kartu su tevais pries Kaledas organizuojant isvyka i spektakli i kuri tikrai tevai vyktu nes jie labai nori tokiu bendru isvyku kartusu savo vaikais. O kad butu galima padaryti tai reikia ieskoti finansavimo . Negalim planuoti pazintiniu -edukaciniu isvyku. Taip pat susiduriam su problema vaiku atostogu metu nes jiems ka pasiulai daryti centre nieko nenori labai sunku kuo sudominti isbandyt visokias veiklas baigiam, dar leidzia kol buna salta naudotis mokyklos sporto sale tai dalis vaiku randa uzsiemima kadangi visi neformalaus ugdymo veikla yra mokama.

◆ Sunkumai yra du : 1. Ankštos patalpos 2. Negaunamas Vaikų dienos centro finansavimas. ◆ Sunku išspręsti vaikų vežiojimo iš VDC į namus klausimą dėl lėšų stokos ◆ su visais sunkumais mes susidorojam nes savanoriai yra Klaipedos universiteto studentai ◆ Didelių sunkumų nera.

pedagogais specialistams rasti bendrą kalbą, bendrauti dėl vaiko pažangumo ir emocinės būklės klasėje. Trūiksta atgalinio ryšio, vaikų pasiekimams stebėti ir vertinti. Dažnai paslauga mokiniui perkelti jį į aukštesnę klasę tampa vaiko problema, nes dėl spragų jam vis sunkiau sekasi mokytis.Dėl tėvų aplaidumo, apleidžiamas ne tik vaiko ugdymas, bet ir sveikata: dar ankstyvoje vaikystėje neišydytas žvairumas,blogas matomumas sugedę dantys. Daugelis privačių specialistų padeda,tačiau vaikų daug, o valstybinės gydymo įstaigos mūsų neįsileidžia, reiklaudamos pačių tėvų ir dažnai vaikai iki pilnametystės kenčia dantų skausmus ir kitas sveikatos bėdas.Vykdydami VDC veiklą augame, t.y. susiduriame su problemomis ir jas stengiamės įveikti, tačiau jos atsinaujina dėl finansavimo stokos, dėl susiklosčiusių taisyklių, normatyvų, reglamentų. Dirbame - nepasiduodame.

◆ Įgyvendinant VDC veiklas, manome, kad projektai finansuojami iš SADM turi realiai atitikti šių dienų ekonominę situaciją.Rašant projektą trims metams, neįmanoma numatyti kainų bei paslaugų pokyčio paskutiniesiems metams, be to sunku išlaikyti gerus specialistus, kai jie negauna net minimalios mėnesinės algos, nors SADM oficialiai kiekvienais metais skelbia MMA kylimą. Projekte numatytas fiksuotas trijų metų atlyginimas, priverčia darbuotojams mažinti darbo valandas, ko pasėkoje nukenčia vaikų veiklos įgyvendinimas bei teikiamų paslaugų kokybė. Manome, kad būtina supaprastinti dokumentacijos tvarkymą (mažinat vaikų individualios veiklos protolavimą).

◆ Dirbam pagal galimybes. Manome kad esam labai reikalingi vaikams ir jų šeimoms, tik savivaldybės valdžios atstovų požiūrio ir pagalbos (palaikymo)centro veiklos atžvilgiu nėra. Daug kartų bandėm prašyt nors pusės etato darbuotojui (valytojo)centro higieninei priežiūrai. Turim patys būt ir auklėtojai ir valytojai.

◆ Rimtų sunkumų nėra ◆ Pagrindinis sunkumas - neadekvačiai mažas darbuotojų, dirbančių dienos centruose, atlyginimas. NEĮMANOMA ilgai išlaikyri gerų specialistų, jeigu jiems mokamas tik minimalus darbo užmokestis.

◆ Programoje dalyvaujame jau nuo 2008 metų, turime darbo patirties. Su dideliais sunkumais nesusiduriame, nes visada laiku gauname paskirtą finansavimą. Norėtume šias veiklas tęsti ir toliau, nes esame įsitikinę, jog šeimoms, gyvenančioms kaimo teritorijoje, suteikiama labai didelė pagalba: vaikai maitinami centre, organizuojamas tikslingas užimtumas, organizuojamos pažintinės ir pramoginės kelionės ir kt.

◆ Rimtų sunkumų neturime. ◆ Socialinės rizikos šeimų gyvensenos keitimasis. Bendravimas su vaikų šeimomis. ◆ Žmogiškųjų išteklių stoka - moksleivių atostogų metu vaikai dienos centre praleidžia visą dieną, todėl trūksta 0,5 etato užimtumo specialisto. Siekiant teikti kokybiškas socialines paslaugas tikslinga būtų, kad komandoje dirbtų du socialiniai darbuotojai, psichologas. Šiuo metu komandą sudaro 1 socialinis darbuotojas, 0,5 socialinio darbuotojo padėjėjas, 0,5 užimtumo specialistas ir 0,1 psichologas.

◆ Su rimtais sunkumais įgyvendinant projektą nesusiduriame. Vykdant VDC veiklas norėtume supervizijų (bendradarbiauti su VDC veiklas vykdančiais kolegomis, dalintis patirtimi. Mokytis vieni iš kitų. Iškelti ir svarstyti pasitaikančius nepageidaujamus įvykius, klaidas, problemas, priimti sprendimo būdus, siekiant jų išvengti ateityje.

◆ Kaimo vietovių dienos centrams reikalingi automobiliai su vairuotojais. Siūlome finansuoti į kaimo vietovėse esančius dienos centrus vykstančių dirbti specialistų kelionės išlaidas, didinti socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo užmokestį.

◆ Esant didesniam finansavimui, būtų galima vykdyti intensyvesnę VDC veiklą.Esame susidūrę su promleminėmis situacijomis, kada teisės aktai apriboja galimybes bendradarbiauti ir naudotis esamais resursais tarp vietinių institucijų, kurias tiesiogiai dirba vaikų ir šeimų labui.

◆ Nėra sukurta sistema, užtikrinanti socialinės rizikos šeimų nukreipimą į VDC, nėra valstybinių ir nevyriausybinių institucijų bendravimo, menkas savivaldybės dėmesys. Nekreipiamas dėmesys į VDC darbuotojų kvalifikacijos kėlimą. Jie priversti jį kelti iš savo lėšų. Didesnio dėmesio socialinėms VDC paslaugoms.

◆ Įgyvendinant vaikų dienos centro veiklas trūksta lėšų,ne tik mokomosioms, kanceliarinėms prekėms įsigyti, pažintinėms kelionėms, ekskursijoms, bet ir darbuotojų atlyginimams.Reikėtų numatyti savivaldybės biudžete finansavimą tokiems centrams, ir prisidėti prie jų gyvavimo.Taip pat trūksta liberalaus žmonių požiūrio į vaikų dienos centrą lankančius vaikus bei jų šeimų narius.


VII. Priedai

85

VII. Priedai

◆ Mes su rimtais sunkumais nesusiduriame. ◆ Pagrindinė problema- sulaukiam daug priekaištų iš tų šeimų, kurių vaikų dėl finansų stokos negalime priimti į VDC. Turime pakankamai ploto, bendradarbiaujame su biblioteka, progimnazija- galime plėtoti veiklas ir užimtumą ir išeiginėmis, šventinėmis dienomis; kaip bebūtų gaila- mus riboja finansiniai resursai.

◆ Didžiausias sunkumas tai darbuotojų trūkumas. Vidutiniškai vienu metu būna apie 20 vaikų. Vaikų amžiaus įvairus nuo 7 iki 17 m. Vienu metu dirba 2 darbuotojai. Labai sudėtinga teikti kokybiškas paslaugas visų amžiaus grupių klientams. Sunkoka rasti ir savanorių, kadangi dideli krūviai gimnazijose, ir jaunimas teigia, kad nespėja paruošti savo namų darbų.

◆ Didžiausia problema - projektinis finansavimas, nepakankamas lėšų kiekis dirbantiems specialistams, nes sunku išlaikyti žmones su išsilavinimu.

◆ Didesnio finansavimo,daugiau priemonių vaikų ugdymui ir žaidimams, naujų baldų ir kt. ◆ Pagrindinis sunkumas - labai mažas finansavimas, lėšų pakanka tik minimaliai vykdyt veiklas. Dėl mažų darbo užmokesčių nesugebame išlaikyti kadrų, o apie psichologo įdarbinimą nėra nė ką svajoti. Vaikų skatinimui, ekskursijoms visiškai neturime projektinių lėšų

◆ Skurdi materialinė bazė ◆ LĖŠŲ TRŪKUMAS ir bereikalingi viešųjų pirkimų tvarkymo dokumentai. Teikiant tiek paslaugų iš minimalių lėšų, tai išaugina administravimo išlaidas ir atima daug brangaus laiko.

◆ Pagrindinė problema-nepakankamas finansavimas tiek darbo užmokesčiui, tiek veikloms. Trūksta realios pagalbos iš savivaldybės.

◆ Panaudos sutartis dėl pastatų pasibaigė 2014 liepos 1 d,tačiau iki šios dienos fondas negavo miesto tarybos sprendimo,todėl vykdo veiklą,nes savivaldybės taryba negali atsisakyti savo išimtinės kompetencijos ar perduoti ją kitoms savivaldybės institucijoms.Esame savivaldybės mero paduoti į teismą.Mes kreipėmės į Ministeriją ne kartą, norime padėti vaikams ir šeimoms,mažinti socialinę atskirtį.Turime sukaupę patirtį kaip įgalinti jaunus žmones,vienišas mamas,kad jos nepaliktų savo vaikų..

◆ Reikalingas pastovus finansavimas, kad būtų galimybė įdarbinti specialistus pagal ilgalaikę darbo sutartį.

◆ sunkiausia generuoti lėšas darbuotojų darbo užmokesčiui. ◆ Sunkiausia lankytis šeimose. nelabai šeimos nori įsileisti į namus svetimus žmenes. ◆ Sumažėjus centro finansavimui neturime galimybės gauti papildomų lėšų ekskursijoms bei išvykoms. Tačiau džiugu, kad kartais atsiranda partnerių, su kuriais pavyksta rengti bendrus renginius ar projektus nemokamai.

◆ Nėra ◆ Mažas darbo atlygis dėl kurio:- nuolatinė darbuotojų kaita;- žemos kvalifikacijos darbuotojai;- vienu metu tenka dirbti vienam asmeniui, nes tenka turėti antrą darbą;- dėl mažo atlyginimo mažėjanti motyvacija;Vaikai ateina nuo 7 iki 18 metų, sunku dirbti su skirtingomis grupėmis amžiaus tuo pačiu metu, todėl vaikai negavę pakankamai dėmesio palieka centrą.Garantija tik vieneriems metams, labai didelę žalą daro norint surasti darbuotoją.

◆ didžiausia problema yra norint išvykti į ekskursijas dėl transporto.Tėvai už keliones sumokėti negali. būtų gerai, kad tokiai veiklai būtų skirtas finansavimas.

◆ Ieškoti ir kitų finansavimo šaltinių VDC veiklai tęsti. ◆ Dėl mažo finansavimo įdarbinama mažas skaičius darbuotojų, dirbti labai sunku, nes visi vaikai yra probleminiai, dažniausiai iš probleminių šeimų, sunku vaikus suvaldyti, jiems reikia labai daug dėmesio, daug individualaus darbo. Ypač reikėtų mūsų darbe psichologų, spec. pedagogų ruošiant pamokas, kitų specialistų darbui su šeimomis.

◆ Didžiausia problema, kai nesi užtikrintas, ar gausi finansavimą, koks jis bus, ar neteks vaikams pasakyti, kad centras laikinai užsidaro, kai reikia iki minimumo riboti išlaidas(vaikų maitinimą, mažinti vaikų skaičių). Tokia situacija kartojasi kasmet. Koks yra šiuo metu centro finansavimas, jis neatliepia pilnavertės centro misijos.

◆ Rimtų sunkumų įgyvendinant vaikų dienos centro veiklas neturime. Darbo veiklos problemos išsprendžiamos bendraujant ir bendradarbiaujant su kitomis institucijomis.

◆ Nesusiduriame, viską išsprendžiame ir greit priežastis pašaliname. ◆ Nėra sunkumų, tik nerimas ar kitais metais bus finansavimas. ◆ Norėdami pašalinti sunkumus stengiamės organizuoti,įtraukti ne vien visus darbuotojus, bet ieškoma pagalbos iš kitų asmenų.Konsultuojamės su kitomis įstaigomis,bendruomenės nariais.Bendromis pastangomis bandome išspręsti iškilusius sunkumus.

◆ Susiduriame su sunkumais, kadangi neturim nuolatinės vietos kur galėtume plėsti dienos centro veikla. Jei turėtume nuolatinė vieta, tai galėtume pasidėti visus turimus daiktus. Pas mus tai didžiausia problema Dienos centre.

◆ Didžiausia kliūtis pasiekti išsikeltus tikslus yra nepakankamas finansavimas. Pastatas, kuriuo naudojamės senas, reikalaujantis didelio remonto: supuvę grindys, kiauri langai ir stogas. Kūrename malkomis, tačiau visa radiatorių ir vamzdynų sistema dažnai genda, prakiūra. Šiek tiek gelbsti seniūnija, tačiau bendra situacija įtempta tik dėl finansavimo trūkumo. Tikimės Jūsų palaikymo sumanytiems darbams įgyvendinti ir ateityje.

◆ Šiuo metu sunkumų tikrai neturime, esame neseniai pradėję veiklą, todėl minčių, planų ir noro dirbti tikrai turime. Vaikai aktyviai lanko Vaikų dienos centrą. Džiaugiamės tokį turėdami. Manome, kad kiekviename kaime ir miestelyje, tokie turėtų būti įsteigti.

◆ Pagrindiniai sunkumai: patirties stoka ruošiant ir įgyvendinant projektą - seminarų, mokymų reikėtų; nepakankamas finansavimas, skirtas darbuotojų klalifikacijos tobulinimui - skirti lėšų darbuotojų mokymui;taip pat, didesnio finansavimo - padidėtų veiklų įvairovė.

◆ Nėra stabilaus finansavimo ir kiekvienais metais gyvename laukime (tiek vaikai, tiek jų šeimos, tiek darbuotojai).

◆ Lietuvos teisės aktai nustato tik bendruosius reikalavimus vaikų dienos centrams ir jų teikiamoms paslaugoms. Manome, kad palengvintų darbą įdiegus vienodus ir detalius reikalavimus bei dokumentus, susietus su VDC veikla ir vertinimo kriterijus. Tai leistų periodiškai vertinti dienos centrų veiklą bei pagrįsti dienos centrams skiriamų valstybės biudžeto asignavimų teisingumą. Vaikų dienos centruose dirba kvalifikuoti darbuotojai, tačiau nėra bendros sistemos, kurioje galėtų pedagogai kelti kvalifikaciją ir būti vieningoje švietimo sistemoje.

◆ Savo veikla vykdome nuo 2002 metu, bet finansavimo is soc.ministerijos negauname, tik uzsienio partneriu deka galime padeti vaikams ir seimoms.

◆ Trūksta patalpų mokyklinio amžiaus vaikams ruošti pamokas. ◆ Daugiau skirti lėšų darbuotojams, vaikų užimtumui ilgesnį laiką būti centre. ◆ Savivaldybė nėra suinteresuota skirti papildomą finansavimą vaikų dienos centrui, o užsiima tik klientų nukreipimu per seniūnijas. SADM skiriamas finansavimas nėra pakankamai kokybiškai veiklai vykdyti. Finansuojama daug projektų, skiriamas finansavimas visiems dalinamas po truputį. Kyla klausimas ar SADM realiai kontroliuoja kiek realiai dienos centrai dirba ir ar apima deklaruotą vaikų skaičių su kuriuo ketina dirbti.

◆ Gyvenant iš projektų, darbuotojui IŠGALIM TIK MINIMUMA MOKĖTI.Socialino pedagogo darbas žymiai sudėtingesnis, todėl turi būti finansuojamas valstybės institucijų.Pedagogai ir jų pagalbininkai taip pat turi būt normaliai APMOKAMI.

◆ Mažų atlyginimų, darbuotojų kaita, neužtikrintas finansavimas. ◆ 1. Vaikams ir šeimoms įvairi pagalba labiausiai reikalinga žiemą, o mus lėšos pasiekia pavasariop..2. Kad veikla VDC vyktų, reikia lėšų bent minimaliai vaikų priežiūrai (atlyginimai darbuotojams ir maitinimas).3. Veiklų įvairinimui centrai lėšas sugebėtų susirinkti patys per įvairius projektus.4. Supaprastinti viešuosius pirkimus!5. Kad metus išgyventų mūsų VDC, finansavimą turi gauti apie 15 projektų.6. Rūpintis vaikais nebėra nei kada, nei kam- didžiausią laiko ir energijos dalį suryja projektų administravimas.

◆ nėra ◆ Būtų gerai, kad darbuotojams mokėtų didesnius atlyginimus, galima būtų dirbti daugiau valandų.


VII. Priedai

87

VII. Priedai

◆ Dažnai susiduriame su kitų institucijų nesuvokimu apie vaikų dienos centrų funkcijas, jų kompetencijų galimybes. Pagrindiniai nesutarimai kyla su vaikų teisių atstovais. Dauguma centrą lankančių vaikų mokyklose ugdomi pgal adaptuotą arba specializuotą programą, su jais dirba spec. pedagogai, tačiau mokymosi pasiekimai labai žemi. Vaikų teisės reikalauja, kad centre ne tik būtų sudarytos vaikams sąlygos paruošti namų užduotis, bet ir sudaryti galimybes užsiimti su sukiai besimokančiu vaiku individuliai, siekiant pagerinti jų mokymosi rezultatus. Socialiniai pedagogai neturi žinių, kaip mokyti vaikus turinčius specialiuosius poreikius.

◆ Jei būtų pastovus finansavimas, sunkumų didelių nebūtų. Būna didelis stresas, kai reikia laukti lėšų, projektai neaišku ar bus pratęsiami. Vaikai kaime neturi turiningo užimtumo, centro uždaryti negalime, nors ir neturime pakankamai lėšų mitybai ir algoms.

◆ mažas finansavimas veikloms, stovykloms ◆ Svarbu ir toliau sudaryti sąlygas dienos centrų programoms finansuoti ne mažiau trims metams. Organizuoti tęstinius kvalifikacijos kėlimo mokymus. Svarbu nestigmatizuoti dienos centrų, šiuo metu jie skirti tik rizikos grupės vaikams. Galvojame, kad jie galėtų būtų puiki prevencinė priemonė visoms šeimoms patiriančioms sunkumų. Svarbu, kad dienos centruose vaikai ir jų šeimos nariai gautų psichologinę pagalbą, neapsiribojant vien maitinimu ir laisvalaikio praleidimu. Kad užtikrinti pokyčius vaiko gyvenime ir kokybiškai teikti paslaugas, svarbu, kad su vaikais ir jų šeimomis dirbtų pakankamas kiekis specialistų ir savanorių. Pavyzdžiui, 3 darbuotojai 10-iai vaikų. Aktualu propaguoti ir skatinti savanorystės idėją visuomenėje.

◆ Būtina motyvuoti šeimas bendrai veiklai, bendrų tikslų siekimui. Daug laiko užima viešųjų pirkimų organizavimas, dokumentų tvarkymas. Norėtųsi daugiau lėšų transportui, ekskursijoms.

◆ Didleių ar neįmanomų sunkumų nėra. Dėkoju ◆ Didžiausias sunkumas - neužtikrintas valstybinis finansavimas. Šiaip rimtų sunkumų darbe nebūna. ◆ Pagrindinis sunkumas - brangi patalpų nuoma. Per mažas vietinės valdžios indėlis tarpininkaujant susirasti patalpas

◆ padidinti finansavimą ◆ Efektyvų darbą lemia geri norai,lėšos,geri specialistai,efektyvi veikla,tarpusavio supratimas,jauki aplinka.


VII. Priedai

Documents

VAIKŲ DIENOS CENTRŲ VEIKLOS, JUOSE TEIKIAMŲ … · vaikų dienos centrų tyrimo reprezentatyvumą, reikia paminėti jog tyrimo rezultatų paklaidos dydis neviršija 3,1 proc.,