Tyrimo ataskaita

1

2003 m. nacionalinio IV ir VIII klasiø moksleiviø pasiekimø tyrimo ataskaita

LIETUVOS RESPUBLIKOS ÐVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA

MOKYKLØ TOBULINIMO PROGRAMA

ÐVIETIMO PLËTOTËS CENTRAS

NACIONALINIS EGZAMINØ CENTRAS

NACIONALINIS IV ir VIII KLASËSMOKSLEIVIØ PASIEKIMØ TYRIMAS

SKAITYMAS � RAÐYMASMATEMATIKA

PASAULIO PAÞINIMASGAMTAMOKSLINIS UGDYMAS

SOCIALINIS UGDYMAS

2003 metai

ATASKAITA

VILNIUS, 2003

2


Dëkojame Apskrièiø virðininkø administracijø Valstybiniø ðvietimo inspekcijødarbuotojams uþ pagalbà administruojant testus mokyklose.

Nacionaliniai moksleiviø pasiekimø tyrimai vykdomi ágyvendinant Mokyklø tobulinimoprogramà, skirtà Lietuvos tûkstantmeèiui.

Mokyklø tobulinimo programos (MTP) direktorius Arûnas Plikðnys, Ðvietimo ir moksloministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorius

Mokyklø tobulinimo programos koordinavimo tarnybos direktorë Rasa Ðnipienë

MTP B komponento �Ðvietimo kokybës vadybos sistemos sukûrimas� vadovas RièardasAliðauskas, Ðvietimo ir mokslo ministerijos Ðvietimo plëtotës skyriaus vedëjas

MTP B komponento �Ðvietimo kokybës vadybos sistemos sukûrimas� administratorë dr. RitaDukynaitë, Ðvietimo ir mokslo ministerijos Ðvietimo plëtotës skyriaus vyriausioji specialistë

MTP B komponento 3 dalinio komponento �Moksleiviø paþangos vertinimas� koordinatorius dr.Pranas Gudynas, Ðvietimo plëtotës centro direktorius

MTP B komponento 3 dalinio komponento �Moksleiviø paþangos vertinimas� koordinatoriauspavaduotoja Eglë Uginèienë, Ðvietimo plëtotës centro vyr. specialistë

MTP B komponento 3 dalinio komponento �Moksleiviø paþangos vertinimas� ekspertø grupë:dr.Rita Dukynaitë, dr. Pranas Gudynas, Rimantas Jokimaitis, Vidmantas Jurgaitis, dr. ElenaMotiejûnienë, Audronë Razmantienë, Graþina Ðeibokienë, dr. Vaiva Vaicekausienë

Nacionaliniø moksleiviø pasiekimø tyrimø apþvalgas, ataskaitas galite rasti Interneteadresu:

http://www.pedagogika.lt ir http://www.smm.lt (Ðvietimo bûklë � Tyrimai)

Jeigu turite pastabø, pasiûlymø, komentarø dël nacionaliniø moksleiviø pasiekimøtyrimø, praðome kreiptis á:

Ðvietimo ir mokslo ministerijos Ðvietimo plëtotës skyriø:

el.p. [email protected] [email protected]

Ðvietimo plëtotës centrà:

el.p. [email protected] [email protected]

3


Nacionalinio 2003 m. moksleiviø pasiekimø tyrimo vadovas dr. Pranas Gudynas

Tyrimø koordinatorë Eglë Uginèienë

Tyrëjø grupës nariai:

Birutë Ambrazevièiûtë, Evaldas Bakonis, Marija Bareikienë, dr. Daiva Bigelienë, VioletaBugailiðkytë, Regina Dilienë, Danguolë Dobravolskaitë, Jolita Dudaitë, Jolanta Dzikavièiûtë, ÐarûnasGerulaitis, Daiva Jakavonytë, Raimonda Jarienë, Linas Jaðinauskas, Violeta Jonynienë, DanguolëKalesnikienë, dr. Danutë Kiseliova, Aistë Mackevièiûtë-Elijio, Eglë Martinonienë, Asta Rudienë,dr. Vilija Salienë, dr. Vaiva Vaicekauskienë, Saulë Vingelienë

Moksleiviø darbus padëjo vertinti:

Þivilë Anuðauskaitë, Jûratë Charlampovièienë, Danë Lapinskienë, Nijolë Laukytë, LaimaLevickienë, Lotera Klivienë, Zita Markauskienë, Lina Matakanskienë, Daiva Ranonienë,Audronë Razmantienë, Kornelijus Ðleþevièius, Violeta Þebrauskienë, Jolita Þvironienë

Duomenø bazes rengë Ðvietimo plëtotës centro ir Nacionalinio egzaminø centrospecialistø darbo grupë:

Justina Jurënaitë, Daina Lapinskienë, Kristina Lyndienë, Jolanta Navickaitë, SaulëVingelienë

Tyrimo duomenø statistinæ analizæ atliko ir atskiras tyrimo ataskaitos dalis rengë:Marija Bareikienë, dr. Daiva Bigelienë, Danguolë Dobravolskaitë, Jolita Dudaitë, Jolanta

Dzikavièiûtë, Ðarûnas Gerulaitis, dr. Pranas Gudynas, Daiva Jakavonytë, Raimonda Jarienë, LinasJaðinauskas, Violeta Jonynienë, Danguolë Kalesnikienë, Jolanta Navickaitë, Asta Rudienë, dr. VilijaSalienë, dr. Vaiva Vaicekauskienë, Saulë Vingelienë, Eglë Uginèienë

Mokslinis redagavimas: dr. Elena Motiejûnienë, Ramutë Skripkienë

Redaktorë: Vaida Sutkienë

Tiraþas 150 egz.

© Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministerija, 2003© Ðvietimo plëtotës centras, 2003© Nacionalinis egzaminø centras, 2003

4


Turinys:

1. TRUMPAS 2003 METØ TYRIMO APRAÐYMAS IRSVARBIAUSIOS IÐVADOS BEI REKOMENDACIJOS 6

2. NACIONALINIO 2003 METØ IV IR VIII KLASIØMOKSLEIVIØ PASIEKIMØ TYRIMO KONTEKSTAS 10

2.1. Ugdymo turinio ir metodø kaita 102.2. Ðvietimo vadybos kaita 102.3. Moksleiviø pasiekimø testavimo patirtis 112.4. MTP daliniø komponentø poreikiai 11

3. TYRIMO TIKSLAI, UÞDAVINIAI IR UGDYMOTURINIO STRUKTÛRAVIMAS 12

3.1. Ugdymo turinio samprata 123.1.1. Tyrime nagrinëjami ugdymo turinio aspektai 123.1.2. Þinios, kognityviniai gebëjimai ir nuostatos 123.1.3. Nacionaliniame 2003 metø moksleiviø pasiekimø tyrime taikytas

ugdymo turinio ir jo konteksto struktûrinis modelis 133.2. Tyrimo tikslai 133.3. Tyrimo klausimai 143.4. Tiriamø ugdymo srièiø turinio struktûra 14

3.4.1. Lietuviø kalba (IV klasë) 153.4.2. Lietuviø kalba (VIII klasë) 173.4.3. Matematika (IV klasë) 203.4.4. Matematika (VIII klasë) 233.4.5. Pasaulio paþinimas (IV klasë) 283.4.6. Gamtamokslinis ugdymas (VIII klasë) 313.4.7. Socialinis ugdymas (VIII klasë) 34

4. TYRIMO METODAI IR TYRIMO ORGANIZAVIMAS 38

4.1. Imèiø atranka 384.2. Testai ir jø rengimo ypatumai 404.3. Moksleiviø ir mokytojø anketos 424.4. Tyrimo validumo, patikimumo ir ágyvendinamumo aptarimas, metodikos

ir procedûrø tobulinimo galimybës 444.5. Kintamøjø reikðmiø apskaièiavimo metodinës pastabos 46

5


V. TYRIMO DUOMENØ ANALIZËS REZULTATAI 48

5.1. Bendrieji tyrimo rezultatai 485. 2. Lietuviø kalba 53

5.2.1. Lietuviø kalba (IV klasë) 535.2.2. Lietuviø kalba (VIII klasë) 63

5.3 Matematika 785.3.1 Matematika (IV klasë) 785.3.2. Matematika (VIII klasë) 92

5.4. Pasaulio paþinimas 1105.5. Gamtamokslinis ugdymas 1175.6. Socialinis ugdymas 1315.7. Specifiniai tyrimo rezultatai 144

5.7.1. Svarbesni IV klasës moksleiviø anketø duomenø analizës rezultatai 1445.7.2. Svarbesni IV klasës mokytojø anketø duomenø analizës rezultatai 1505.7.3. Svarbesni VIII klasës moksleiviø anketø duomenø analizës rezultatai 1545.7.4. Mokytojø anketø duomenø analizës rezultatai 170

LITERATÛRA 178

PRIEDAI 179

IV ir VIII klasës moksleiviø pasiekimø testø pavyzdþiai,jø vertinimo instrukcijos ir rezultai 179IV klasës moksleiviø ir mokytojø anketø statistiniai rezultatai 229VIII klasës moksleiviø ir mokytojø anketø statistiniai rezultatai 255

6


1. TRUMPAS 2003 METØ TYRIMO APRAÐYMAS IRSVARBIAUSIOS IÐVADOS BEI REKOMENDACIJOS

Nacionaliniai moksleiviø pasiekimø tyrimai reikalingi norint visos ðalies mastu uþtikrinti patikimàgráþtamàjá ryðá apie tai, kaip vykdomi pagrindiniai Lietuvos ðvietimo plëtotës uþdaviniai, t.y. kaipsekasi kurti efektyvià, darnià, visiems prieinamà, socialiai teisingà ðvietimo sistemà ir laiduoti ðvieti-mo kokybæ. Nacionaliniai tyrimai leidþia ávertinti Bendrøjø programø ir iðsilavinimo standartø tinka-mumà, palyginti ávairiø mokymo metodø bei mokymo priemoniø veiksmingumà.

2003 m. nacionalinis IV ir VIII klasiø moksleiviø pasiekimø tyrimas buvo vykdomas kaip sudë-tinë 2002 m. pradëtos vykdyti Mokyklø tobulinimo programos (toliau MTP) dalis. MTP daliniokomponento Moksleiviø pasiekimø vertinimas tikslas � stiprinti ðvietimo sistemos pajëgumà sis-temingai vertinti Lietuvos moksleiviø pasiekimus. Tarp ðio dalinio komponento priemoniø numatytiketuri nacionaliniai moksleiviø pasiekimø tyrimai IV, VI, VIII ir X klasëse. Duomenys apie juospateikiami 1.1. pav.

1.1. pav. Nacionaliniai moksleiviø pasiekimø tyrimai 2002�2005 m.

Nacionalinis 2003 m. IV ir VIII klasiø moksleiviø pasiekimø tyrimas yra antrasis ið keturiøMTP tyrimø serijos. Jo tikslas buvo iðnagrinëti bei ávertinti (kokybës ir lygiø galimybiø ágyti iðsilavini-mà poþiûriais) esamà IV ir VIII klasiø moksleiviø lietuviø gimtosios kalbos, matematikos, gamta-mokslinio ir socialinio ugdymo padëtá bei nustatyti, kaip bûtø galima pagerinti iðvardytø keturiø ug-dymo turinio srièiø mokymo ir mokymosi rezultatus. Tyrimu taip pat buvo siekiama iðsiaiðkinti mo-kymo efektyvumà ir moksleiviø mokymosi pasiekimus MTP programoje dalyvaujanèiose mokyklo-se, lyginant su visos ðalies moksleiviais.

Á tyrimo (testavimo) nacionalinæ imtá buvo atsitiktinai atrinkti 2 253 IV klasiø moksleiviai ið 117mokyklø ir 2 717 VIII klasiø moksleiviø ið 124 mokyklø. MTP programoje dalyvaujanèiø mokyklømoksleiviø imtá sudarë 873 IV klasiø moksleiviai ið 20 mokyklø ir 909 VIII klasiø moksleiviai ið 20mokyklø. Moksleiviø testavimas ir anketavimas vyko 2003 m. geguþës mënesá.

Bendrieji tyrimo rezultatai parodë, kad daugumos IV ir VIII klasiø moksleiviø lietuviø gimtosios

1 Pasaulio paþinimas � integruotas gamtamokslinio ugdymo ir socialinio ugdymo kursas pradinëje mokykloje.

7


kalbos, matematikos, gamtamokslinio ugdymo ir socialinio ugdymo pasiekimai (þr. 1.2. ir 1.3. pav.)ið esmës atitinka Bendrøjø programø ir iðsilavinimo standartø reikalavimus. Kiek prastesni tik lietuviøkalbos, matematikos ir socialinio ugdymo rezultatai VIII klasëje.

1.2. pav. IV klasës moksleiviø pasiekimø lygmenys trijose ugdymo srityse pagal 2003

metø nacionalinio moksleiviø pasiekimø tyrimo rezultatus.

1.3. pav. VIII klasës moksleiviø pasiekimø lygmenys keturiose ugdymo srityse pagal

2003 metø nacionalinio moksleiviø pasiekimø tyrimo rezultatus.

Reikëtø pabrëþti, kad nors moksleiviø pasiekimai pagal pagrindines tirtas ugdymo sritis neblogi,yra svarbiø specifiniø bendrojo raðtingumo srièiø, kuriose mokymà ir mokymàsi reikia ið esmëstobulinti. Tai lietuviø gimtosios kalbos teksto kûrimo (IV ir VIII klasëse), matematikos skaièiavimo(IV klasëje), matematikos realaus turinio uþdaviniø sprendimo (VIII klasëje) ir gamtos mokslø svar-biausiø sàvokø supratimo (VIII klasëje) sritys.

Tyrimas parodë, kad moksleiviai daug efektyviau ásisavino faktines þinias negu bendruosius ge-bëjimus. Lietuviø gimtosios kalbos, matematikos, gamtamokslinio ugdymo ir socialinio ugdymo tu-rinys ir metodai turëtø bûti toliau koreguojami taip, kad sparèiau plëtotøsi moksleiviø bendrieji gebë-jimai.

Tyrimas taip pat atskleidë, jog miesto, rajono centro bei kaimo mokyklø moksleiviø pasiekimøvidurkiai daugeliu aspektø statistiðkai patikimai skiriasi. Galima teigti, kad visø tirtø ugdymo srièiøkaimo mokyklø moksleiviø pasiekimø vidurkiai yra þemesni nei miesto ir rajono centro mokyklø. Beto, daugeliu poþiûriø, miesto mokyklø moksleiviø pasiekimø vidurkiai yra aukðtesni uþ rajono centromoksleiviø pasiekimø vidurkius. Pastarasis skirtumas labiau pastebimas IV klasëje ir ryðkiai suma-þëja VIII klasëje. Tam tikru mastu ðiuos rezultatus gali lemti skirtinga ðeimos ir socialinë aplinka,blogesnës mokymosi ir namie, ir mokykloje sàlygos. Remiantis tyrimo rezultatais galima pagrástaikelti hipotezæ, kad mokykla pajëgi sumaþinti pradinëse klasëse iðryðkëjusius skirtumus tarp miesto,rajono centro ir kaimo vaikø pasiekimø. Kaimo mokyklø galimybës kol kas gana ribotos, todël,siekiant kompensuoti blogesnes mokymosi sàlygas ir maþiau palankià aplinkà kaimo ir rajono mo-kyklø klasëse, svarbu aprûpinti mokyklas ávairiomis mokymo priemonëmis, áranga ir kompiuterine

/\JPHQ\V

'DO\NDL

$XNãWHVQ\VLV 3DJULQGLQLV 3DWHQNLQDPDV äHPDV

% % % %

/LHWXYL �NDOED�,9�NODV 16 45 34 50DWHPDWLND�,9�NODV 13,4 43,3 33,9 9,43DVDXOLR�SDåLQLPDV�,9�NODV 8,7 51,3 30,3 9,9

/\JPHQ\V

'DO\NDL

$XNãWHVQ\VLV 3DJULQGLQLV 3DWHQNLQDPDV äHPDV

� � � �

/LHWXYL �NDOED � ��

0DWHPDWLND ��

*DPWDPRNVOLQLV�XJG\PDV ��

6RFLDOLQLV�XJG\PDV ��

8


technika. Kaimo mokyklø pradinëse klasëse reikëtø árengti nedideles bibliotekëles, kuriomis moks-leiviai galëtø bet kada pasinaudoti. Taip pat reikëtø uþtikrinti, kad kaimo moksleiviai á mokyklà bûtøatveþami laiku ir patogiai, kad mokykloje turëtø galimybæ papietauti ir pailsëti, o ið mokyklos iðva-þiuotø tik po visø pamokø bei papildomø uþsiëmimø, skatinti kaime dirbanèiø mokytojø kvalifikaci-jos tobulinimà.

Analizuojant tyrimo rezultatus pastebëta, jog IV ir VIII klasiø moksleiviø pasiekimai bei VIIIklasës moksleiviø trimestro ávertinimai statistiðkai priklauso nuo lyties. Ði priklausomybë nevienodapagal klases, mokomuosius dalykus, gyvenamàjà vietà (kaimo ir miesto mokyklas). Pati bendriausiamoksleiviø pasiekimø charakteristika: berniukø apibendrinto mokymosi pasiekimø rodiklio vidurkisyra ryðkiai þemesnis nei mergaièiø tiek IV, tiek VIII klasëje. Nagrinëjant pagal atskiras ugdymosritis, ketvirtokø berniukø skaitymo ir raðymo bei aðtuntokø berniukø skaitymo, raðymo ir matema-tikos pasiekimø vidurkis taip pat ryðkiai maþesnis uþ mergaièiø. Panaðus reiðkinys pastebimas ne tikLietuvoje, bet ir daugelyje kitø ðaliø, dalyvavusiø tarptautiniame PISA tyrime. Tuo pat metu ketvir-tokø ir aðtuntokø berniukø gamtos mokslø pasiekimai, pagal testavimo rezultatus, yra kiek geresninei mergaièiø. Ádomu, kad, nepaisant to, aðtuntokø berniukø vidutiniai trimestro fizikos, chemijos irbiologijos paþymiai yra maþdaug balu þemesni nei mergaièiø. Kaimo mokyklø VIII klasiø mergaièiøfizikos, chemijos ir geografijos pasiekimai, atvirkðèiai, yra gerokai þemesni nei berniukø. Skirtingainegu miesto ir rajono centro, kaimo mokyklø aðtuntokiø mergaièiø matematikos pasiekimai taip patkiek þemesni nei berniukø. Taigi bûtø tikslinga atskirai detaliau iðtirti kaimo mergaièiø mokymosisunkumus. Reikia pabrëþti, kad apibendrinto mokymosi pasiekimø rodiklio tarp berniukø ir mergai-èiø skirtumas nuo IV iki VIII klasës ne tik nesumaþëja, bet netgi gerokai padidëja. Tai patvirtinaproblemos rimtumà. Apibendrinant ðiuos faktus galima kelti hipotezæ, kad realios berniukø ir mer-gaièiø mokymosi sàlygos pagrindinëje mokykloje yra nevienodai palankios. Á tai reikëtø atsiþvelgtiplanuojant ir atliekant tolesnius ðvietimo bûklës tyrimus, taip pat numatant bei ágyvendinant ugdymoturinio, ugdymo organizavimo ir mokymosi rezultatø vertinimo pakeitimus. Siekiant uþtikrinti lygiasmokymosi galimybes, bûtina pasirûpinti, kad mokymosi sàlygos ir berniukams, ir mergaitëms pa-grindinëje mokykloje bûtø kuo geresnës.

Nacionalinis tyrimas atskleidë ir moksleiviø mokymosi pasiekimø netolygumà pagal mokykløtipus. Ketvirtokø apibendrinto mokymosi pasiekimø rodiklio vidurkis aiðkiai aukðtesnis darþeliuose-mokyklose ir atskirose pradinëse mokyklose. Aðtuntokø apibendrinto mokymosi pasiekimø rodik-lio vidurkis aukðèiausias gimnazijose. Tiek ketvirtokø, tiek aðtuntokø apibendrinto mokymosi pasie-kimø rodiklio vidurkiai þemiausi pagrindinëse mokyklose. Atsiþvelgiant á ðiuos rezultatus prasmingatoliau tirti mokyklø tinklo efektyvumà kaimo ir miesto vietovëse ir stengtis kuo racionaliau já pertvar-kyti.

Nacionalinio tyrimo metu buvo nagrinëjami moksleiviø savijautos mokykloje, namø darbø krû-viø, mokymosi rezultatø vertinimo klasëje aspektai. Anketinës apklausos rezultatai patvirtino, kaddauguma IV ir VIII klasiø moksleiviø mokykloje jauèiasi neblogai, jø mokymosi krûviai nëra labaidideli, taèiau dalis (apie 10�30%) moksleiviø mokykloje ne visada jauèiasi saugiai, mokykloje jiemsneádomu, jie jauèiasi ne visada objektyviai vertinami, kai kurie moksleiviai ilgai uþtrunka ruoðdamipamokas ir pan. Tyrimo rezultatai parodë tiesioginá ryðá tarp minëtø faktoriø ir mokymosi motyvaci-jos praradimo bei prastesniø mokymosi rezultatø, todël moksleiviams, patiriantiems mokymosi irbendravimo sunkumø, mokykloje turëtø bûti teikiama savalaikë pagalba. Sunkumus patirianèiø moks-leiviø ugdymas turëtø bûti labiau diferencijuojamas ir individualizuojamas.

Ádomu, kad, pagal moksleiviø anketø duomenis, ketvirtokai darþeliuose-mokyklose ir pradinëse

9


mokyklose ne tik geriau mokosi, bet ir jauèiasi saugiau.

Anketinës apklausos ir moksleiviø mokymosi pasiekimø rezultatø analizë atskleidë tiesioginá ryðá

tarp aukðtesnio moksleiviø mamø iðsilavinimo, didesnio namiðkiø dëmesio vaiko mokymuisi, di-desnio knygø skaièiaus namuose, kompiuterio namuose bei kitø nepriklausomø kintamøjø, atspin-dinèiø geresnes mokymosi sàlygas namuose, ir aukðtesniø moksleiviø mokymosi rezultatø.

MTP projekte dalyvaujanèiø mokyklø moksleiviø apibendrintas mokymosi pasiekimø rodiklis irdauguma kitø pasiekimus apraðanèiø rodikliø yra kiek blogesni uþ nacionaliná vidurká, taèiau jie ganapanaðûs á kitø pagrindiniø mokyklø moksleiviø (ið nacionalinës imties) rezultatus. Galëtume teigti, jogmoksleiviø mokymosi pasiekimai visose pagrindinëse mokyklose yra panaðûs, taèiau gerokai pras-tesni uþ viduriniø mokyklø ir gimnazijø moksleiviø pasiekimus.

10


2. NACIONALINIO 2003 METØ IV IR VIII KLASIØMOKSLEIVIØ PASIEKIMØ TYRIMO KONTEKSTAS

2.1. Ugdymo turinio ir metodø kaita

Tyrimas buvo suplanuotas orientuojantis á Lietuvos ðvietimo reformos kontekstà ir MTP ben-druosius bei daliniø komponentø poreikius. Rengiant tyrimo programà visø pirma buvo atsiþvelgta áðvietimà veikianèius globalizacijos procesus, informacinës visuomenës kûrimàsi, sparèià socialinëssferos ir vertybiniø nuostatø kaità visuomenëje. Dël ðios prieþasties buvo numatyta tyrimo metumatuoti kintamuosius, apraðanèius moksleiviø socialinæ aplinkà, mokymosi bûdus ir mokymosi ap-linkà, vertybines nuostatas. Taip pat buvo atsiþvelgta ir á mokyklos praktikoje pamaþu ásitvirtinanèiasnaujas pedagogines koncepcijas, paremtas paþinimo teorijos, psichologijos ir pedagogikos atradi-mais. Sudarant testus ir anketas buvo remiamasi konstruktyvistiniu poþiûriu á mokymo ir mokymosiprocesus, atsiþvelgta á tai, kad kiekvienas besimokantysis konstruoja savo þinojimà remdamasis jauturimomis þiniomis ir gebëjimais, vadovaudamasis susiformavusiomis nuostatomis. Buvo laikomasiprielaidos, kad ugdymo procesas turi bûti diferencijuojamas ir individualizuojamas. Moksleiviø pa-siekimai yra skirtingi dël objektyviø prieþasèiø (ágimtø galiø, skirtingø polinkiø ir poreikiø, nevienodømokymosi sàlygø ir pan.), todël tyrimas turëjo padëti atskleisti ðiuos skirtumus bei juos iðnagrinëti.Siekiant ðio tikslo visø mokomøjø dalykø testai buvo sudaryti ið trijø skirtingo sunkumo lygmenøklausimø.

Reformuojamoje mokykloje bendrajam ugdymui keliami nauji tikslai (þr. [5]): nesuabsoliutintiþiniø reikðmës, mechaninio faktø ásiminimo svarbos ir daug daugiau dëmesio skirti moksleiviø ben-drøjø ir dalykiniø gebëjimø bei vertybiniø nuostatø ugdymui. Siekiama, kad moksleiviai suprastø tai,kà iðmoksta, gebëtø pritaikyti realiose gyvenimo situacijose, taptø kompetentingais asmenimis irvisuomenës nariais. Todël tyrimo testø uþduotys buvo kuriamos taip, kad matuotø ne tik ágytasþinias, t.y. reproduktyvø þinojimà, bet ir jø supratimà, gebëjimà þinias taikyti, moksleiviø màstymobei komunikacinius gebëjimus, t.y. produktyvø þinojimà. Siekiant patikrinti veiklos kompetencijas,moksleiviø ágytas mokantis pagal naujas Bendràsias programas ir iðsilavinimo standartus, testø uþ-duotims buvo parinkti kiek galima ávairesni ir praktinei veiklai artimesni kontekstai.

Ðiuolaikinëje mokykloje mokytojo vaidmuo pamaþu keièiasi. Mokytojas (þr. [12]) ið svarbiau-sio, nepakeièiamo informacijos ðaltinio, galutiniø sprendimø priëmëjo vis labiau tampa mokymosiþinovu ir organizatoriumi, moksleivio pagalbininku. Vis didesni reikalavimai keliami mokytojo meist-riðkumui vertinant moksleiviø pasiekimus. Norima, kad pasiekimø vertinimas taptø integralia ugdy-mo proceso dalimi, kad mokytojas naudotø ávairius informacijos ðaltinius ir bûtø orientuotas ne ákontrolæ ir ne á aiðkinimàsi, ko moksleivis dar neþino ar nemoka, bet á pagalbà jam mokantis. Tadtyrimo metu buvo stengiamasi atskleisti pokyèius, kurie ávyko taikant ðiuolaikiðkus mokymo, moky-mosi ir vertinimo bûdus, duodant moksleiviams uþduotis, vertinant pasiekimus, naudojant mokymopriemones, kuriant mokymo ir mokymosi aplinkà, bei ávertinti ðiø pokyèiø poveiká mokymosi rezul-tatams.

2.2. Ðvietimo vadybos kaita

Norint pasiekti gerø ðvietimo rezultatø, bûtina tobulinti ne tik mokymà ir mokymàsi, bet ir vady-bà. Daugelio ðaliø praktika parodë, kad tradicinë ðvietimo vadyba, paremta procesø bei rezultatø

11


kontrole ir centralizuotu visø svarbiausiø sprendimø priëmimu bei iðtekliø skirstymu, yra neefektyvi(þr. [11]). Ðvietimo vadybà prasminga labiau decentralizuoti. Ðvietime turi bûti diegiami sàlygø, pro-cesø ir rezultatø standartai, jais turëtø bûti remiamasi planuojant ir matuojant rezultatus. Ávairiuoseðvietimo lygmenyse priimami sprendimai turëtø bûti grindþiami iðsamia ir patikima informacija.

Efektyviai ðvietimo vadybai nacionaliniu ir savivaldybiø lygmenimis bûtina patikima informacijaapie moksleiviø mokymosi rezultatus, moksleiviø paþangà, programø ir vadovëliø tinkamumà, mo-kytojø taikomus mokymo metodus ir jø tinkamumà. Ligi ðiol tokios informacijos ðalyje labai trûko,todël tyrimu bandyta bent ið dalies uþpildyti ðià spragà. Taip pat buvo siekiama padëti Bendrøjøprogramø ir standartø kûrëjams nustatyti realesnius pradinës ir pagrindinës mokyklos iðsilavinimostandartø reikalavimus (ligi ðiol empirinës medþiagos standartams pagrásti buvo nepakankamai).

Nacionaliniø tyrimø duomenys bus kaupiami ÐVIS duomenø bazëje (numatytoje sukurti pagalMTP programà) ir bus prieinami visiems ðvietimo vadybos lygmenims bei moksleiviø tëvams.

2.3. Moksleiviø pasiekimø testavimo patirtis

Ðalyje jau sukaupta nemenka moksleiviø pasiekimø testavimo patirtis. Nemaþai testavimo spe-cialistø parengta vykdant nacionalinæ egzaminø reformà. Nacionalinis egzaminø centras kasmet or-ganizuoja egzaminø testø rengimà, moksleiviø darbø vertinimà ir egzaminø ataskaitø rengimà. Nuo1992 m. vykdomi tarptautiniai lyginamieji moksleiviø pasiekimø tyrimai (TIMSS, CIVIC, COMPED,PIRLS ir kt.). Nors ðiø tyrimø programos, testai ir klausimynai buvo nepakankamai pritaikyti prieðalies bendrojo ugdymo turinio, taèiau juos vykdant sukauptas tam tikras imèiø atrankos, testøadministravimo, duomenø suvedimo ir duomenø analizës patyrimas (þr. [6]). Rengiant ir atliekant2003 m. nacionaliná IV ir VIII klasiø moksleiviø pasiekimø tyrimà, buvo remiamasi ðiuo patyrimu,taip pat 2002 m. bandomojo VI klasës moksleiviø skaitymo, raðymo ir matematinio raðtingumotyrimo sukauptu patyrimu.

2.4. MTP daliniø komponentø poreikiai

Daliniam komponentui Moksleiviø pasiekimø vertinimas keliamas tikslas � teikti atitinkamàinformacijà kitiems MTP komponento B Ðvietimo kokybës vadybos sistema daliniams kompo-nentams. Visø pirma nacionaliniai moksleiviø pasiekimø tyrimai turi aprûpinti reikiamais duomenimiskuriamà ÐVIS bei praneðimus apie ðvietimo bûklæ rengianèià Politikos analizës grupæ. Nacionaliniaipasiekimø tyrimai taip pat turi padëti ávertinti komponento A Mokymo ir mokymosi sàlygø gerini-mas darbe dalyvaujanèiø mokyklø paþangà.

12


3. TYRIMO TIKSLAI, UÞDAVINIAI IR UGDYMOTURINIO STRUKTÛRAVIMAS

3.1. Ugdymo turinio samprata

3.1.1. Tyrime nagrinëjami ugdymo turinio aspektai

Ugdymo turinys 2003 m. nacionaliniame IV ir VIII klasiø moksleiviø pasiekimø tyrime supranta-mas dvejopai: plaèiàja prasme kaip visa tai, kà besimokantysis patiria ugdymo procese, ir siauràjaprasme kaip mokomøjø dalykø turinys. Tyrimo testuose labiausiai buvo akcentuojamas keturiø da-lykiniø ugdymo srièiø: lietuviø gimtosios kalbos, matematikos, gamtamokslinio ugdymo ir socialiniougdymo turinys, taèiau tyrimo anketos buvo skirtos ávertinti ir ugdymo turiná plaèiàja prasme, paty-rimà, kurá moksleiviai ágyja mokykloje (mokyklos klimatà, mokymosi bûdus, bendradarbiavimà irkt.).

Ðiame tyrime, analogiðkai kaip ir TIMSS tyrime, buvo nagrinëjami trys ugdymo turinio aspektai:

¤ valstybës nustatytas ugdymo turinys � bendrosios programos, iðsilavinimo standartai, ugdymoplanai, egzaminø programos ir t.t.;

¤ moksleiviams perteikiamas ugdymo turinys � tai, kaip ugdymo turinys iðskleistas mokymopriemonëse, kaip mokytojai interpretuoja valstybës nustatytà ugdymo turiná ir kaip jie tà turináperteikia moksleiviams;

¤ moksleiviø ásisavintas ugdymo turinys, t.y. tai, kà moksleiviai realiai moka.

Kaip rodo tarptautinë patirtis, net tose ðalyse, kur ðvietimo sistemos yra labai centralizuotos irteikia kokybiðkà iðsilavinimà, valstybës nustatytas ugdymo turinys skiriasi nuo moksleiviams pertei-kiamo ir moksleiviø ásisavinamo ugdymo turinio. Didelis atotrûkis tarp valstybës nustatyto ugdymoturinio ir moksleiviø ásisavinto ugdymo turinio yra vienas ið netinkamo ðvietimo sistemos darbo ro-dikliø.

3.1.2. Þinios, kognityviniai gebëjimai ir nuostatos

Bendrosiose programose ir iðsilavinimo standartuose (þr.[5]) ypaè pabrëþiamos trys svarbiosmoksleiviø mokymo ir mokymosi rezultatø sudëtinës dalys � þinios, gebëjimai ir nuostatos. Atsiþvel-giant á tai, 2003 m. nacionalinio IV ir VIII klasiø moksleiviø pasiekimø tyrimo testuose daug dëmesiobuvo skiriama ne tik reproduktyviam þinojimui (moksleiviø þinioms bei supratimui), bet ir produkty-viam þinojimui (moksleiviø kognityviniams màstymo bei komunikaciniams gebëjimams) ávertinti. Kiek-vienos ugdymo srities tematikos apraðe nurodytos þinios, kurios buvo matuojamos testavimo metu,o kognityviniø gebëjimø apraðe � matuojami gebëjimai. Ugdymo srities testø matricoje nurodyta,kokia proporcija buvo paskirstyti testø klausimai bei uþduotys tarp reproduktyvaus ir produktyvausþinojimo. Tiriamos þinios ir gebëjimai (tiek tematikos, tiek apimties prasme) tyrimo programojesuderinti su ugdymo turiná reglamentuojanèiø dokumentø (Bendrøjø programø ir iðsilavinimo stan-dartø) reikalavimais. Siekiant didesnio testø validumo, juos rengiant buvo atsiþvelgiama ir á daþniau-siai naudojamø mokymo priemoniø turiná bei atskirø dalykø mokymo tradicijas.

Moksleiviø nuostatas iðmatuoti sudëtingiau nei þinias ir gebëjimus. Taèiau nuostatos mokytis,

13


domëtis mokslu, taikyti mokslinius metodus ir kitos yra ypaè svarbus ugdymo rezultatas, todël tyri-mo metu jos taip pat buvo vertinamos, átraukiant atitinkamus klausimus á moksleiviø anketas.

3.1.3. Nacionaliniame 2003 metø moksleiviø pasiekimø tyrime taikytasugdymo turinio ir jo konteksto struktûrinis modelis

Tyrime buvo remiamasi prielaida, kad moksleiviø mokymosi pasiekimai priklauso ne tik nuovalstybës nustatyto ugdymo turinio bei moksleiviams perteikiamo ugdymo turinio, bet ir nuo ugdymoturiná veikianèio artimojo ir tolimojo socialinio konteksto bei moksleiviø asmeniniø savybiø ir namøaplinkos. Kaip rodo ðvietimo tyrimø patirtis, panaðios prielaidos pasitvirtina ið esmës visuose tarp-tautiniuose ir kitø ðaliø nacionaliniuose tyrimuose, todël tyrimo metu buvo nagrinëjami ir gretinamiduomenys ne tik apie ugdymo turiná, bet ir apie ugdymo turinio kontekstà. Tyrime nagrinëjami pri-klausomi ir nepriklausomi kintamieji (panaðiai kaip TIMSS tyrime, [9]) buvo grupuojami taikantstruktûriná modelá, pateiktà 3.1. pav. Duomenys apie moksleiviø ásisavintà ugdymo turiná buvo ren-kami testavimo bûdu. Moksleiviams perteikiamas ugdymo turinys buvo nagrinëjamas remiantis mo-kytojø bei moksleiviø anketø ir (netiesiogiai) testavimo duomenimis bei mokymo priemoniø analize.Moksleiviams perteikiamo ir moksleiviø ásisavinto ugdymo turinio kontekstas taip pat buvo nagrinë-jamas remiantis mokytojø ir moksleiviø anketavimo duomenimis. Siekiant surinkti bûtinus duomenisapie valstybës nustatytà ugdymo turiná, buvo nagrinëjami atitinkami dokumentai.

3.1. pav. Struktûrinis ugdymo turinio ir jo konteksto modelis.

3.2. Tyrimo tikslai

Svarbiausias tyrimo tikslas � apraðyti bei ávertinti (kokybës ir lygiø galimybiø ágyti iðsilavinimàpoþiûriais) esamà IV ir VIII klasiø moksleiviø lietuviø gimtosios kalbos, matematikos, gamtamoks-

9DOVW\E V�QXVWDW\WDV�XJG\PR

WXULQ\V�

SURJUDPRV��VWDQGDUWDL��

HJ]DPLQ �XåGXRW\V��

PRN\PR�SODQDL

0RNVOHLYLDPV�SHUWHLNLDPDV�XJG\PR�

WXULQ\V�

PRN\WRM �LQWHUSUHWXRWDV�SURJUDP �WXULQ\V�

LU�PRN\PR�SULHPRQL �WXULQ\V

0RNVOHLYL � VLVDYLQWDV�

XJG\PR�WXULQ\V��PRNVOHLYL �

SDVLHNLPDL��åLQLRV��

JHE MLPDL��QXRVWDWRV�

SDW\ULPDV

9DOVW\E V�QXVWDW\WR�XJG\PR�

WXULQLR�NRQWHNVWDV�ãYLHWLPR�

VLVWHPRMH�

ãYLHWLPR�LQVWLWXFLQ �VWUXNW UD�

VSUHQGLP �SUL PLPR�VFKHPRV

�LãWHNOL �SDVNLUVW\PDV�

0RNVOHLYLDPV�SHUWHLNLDPR�XJG\PR�

WXULQLR�NRQWHNVWDV�PRN\NORMH��

VX�XJG\PR�WXULQLX�VXVLM �VSUHQGLPDL

WDLNRPL�PRN\PR�PHWRGDL��PRN\PR�

SUDNWLND��YDGRYDYLPDV�NODVHL��XJG\PR

SURFHVR�PRN\NORMH�RUJDQL]DYLPDV��XJG\PR

DSOLQND��PRN\WRM �QXRVWDWRV�LU�NYDOLILNDFLMD��

0RNVOHLYL �DVPHQLQ V�

VDY\E V�

JDEXPDL��GDUEãWXPDV��QDP

GDUE �UXRãLPDV�LU�SDQ��

SDVWDQJRV��HOJHVLR�SRE GLV

7

R

O

L

P

H

V

Q

\

V

L

V

�

N

R

Q

W

H

N

V

W

D

V

$

U

W

L

P

D

V

L

V

�

N

R

Q

W

H

N

V

W

D

V

8

J

G

\

P

R

�

W

X

U

L

Q

\

V

,QIRUPDFLMRV�ãDOWLQLDL��D��WHVWDL�LU�DQNHWRV��E��DQNHWRV��F��NLWL�LQIRUPDFLMRV�ãDOWLQLDL

9DOVW\E V�QXVWDW\WR�XJG\PR�

WXULQLR�VRFLDOLQLV�NRQWHNVWDV�

ãYLHWLPXL�NHOLDPL�WLNVODL��

YHUW\E V��QXRVWDWRV��PRN\WRM �

UHQJLPDV��ãYLHWLPR�VWDWXVDV

0RNVOHLYL �QDP �DSOLQNRV�

WDND��QXRVWDWRV�ãYLHWLPR�

DWåYLOJLX��NXULDV�PRNVOHLYLDL�

DWVLQHãD� �PRN\NO ��PRNVOHLYL �

VLHNLDL��NDLS�PRNVOHLYLDL�LU�M �

W YDL�YHUWLQD�V NP V�JDOLP\EHV��

W Y �LãVLODYLQLPR�O\JLV��

HNRQRPLQ �JHURY

0RNVOHLYLDPV�SHUWHLNLDPR�XJG\PR�

WXULQLR�SODWHVQLV�NRQWHNVWDV�YLHWRV�

EHQGUXRPHQ MH�

VRFLDOLQLDL��NXOW ULQLDL��HNRQRPLQLDL�IDNWRULDL�

QXRVWDWRV��NXULDV�PRNVOHLYLDL�DWVLQHãD�

�PRN\NO ��PRNVOHLYL �LU�M �W Y � VLWUDXNLPDV�

�PRN\NORV�J\YHQLP

14


linio ugdymo ir socialinio ugdymo padëtá bei iðnagrinëti, kaip galima bûtø pagerinti iðvardytø keturiøugdymo turinio srièiø mokymo ir mokymosi rezultatus.

Kitas svarbus tyrimo tikslas � plëtoti nacionaliniø moksleiviø pasiekimø tyrimø metodikà, pareng-ti tyrëjus, sukurti efektyvias tyrimø dokumentacijos, testø ir anketø rengimo, duomenø rinkimo beiapdorojimo ir ataskaitø rengimo procedûras.

3.3. Tyrimo klausimai

Tyrimu buvo siekiama atsakyti á ðiuos pagrindinius klausimus:

¤ Kokios yra IV ir VIII klasiø moksleiviø lietuviø gimtosios kalbos, matematikos, gamtamoks-linio ir socialinio ugdymo þinios, gebëjimai bei nuostatos? Kaip pasiskirstæ moksleiviai pagalpasiekimø lygmenis (patenkinamà, pagrindiná ir aukðtesnájá)?

¤ Kokie ugdymo proceso faktoriai daro átakà mokymo bei mokymosi kokybei ir kaip?

¤ Kaip skiriasi moksleiviø mokymo bei mokymosi rezultatai priklausomai nuo lyties, ðeimosaplinkos, regiono ir kitø socialiniø bei kultûriniø faktoriø?

¤ Ar tinkamos yra Bendrosios programos ir iðsilavinimo standartai, atsiþvelgiant á ðvietimo so-cialiná kontekstà, ðalies poreikius, realias mokymo ir mokymosi galimybes, moksleiviø brandàir pajëgumà mokytis?

¤ Kokie yra ryðiai tarp mokymo bei mokymosi rezultatø ir paplitusios lietuviø gimtosios kalbos,matematikos, gamtamokslinio ugdymo ir socialinio ugdymo praktikos bei naudojamø moky-mo priemoniø?

¤ Kokie yra moksleiviø, besimokanèiø Mokyklø tobulinimo programoje dalyvaujanèiose mo-kyklose, mokymo ir mokymosi rezultatø ypatumai, lyginant su visos ðalies moksleiviais, ir nuoko tie ypatumai priklauso?

3.4. Tiriamø ugdymo srièiø turinio struktûra

Siekiant uþtikrinti tyrimo validumà (tolygiai padengiant visà ugdymo turiná), palengvinti testø ren-gimà ir duomenø analizæ, tyrime ugdymo turinys buvo struktûruojamas. Ðiame paragrafe pateiksimeiðsamø tyrimo metu naudotos ugdymo turinio struktûros apraðà.

Pirmajame struktûriniame lygmenyje buvo iðskirtas keturiø ugdymo srièiø turinys � lietuviø kal-bos, matematikos, gamtamokslinio ugdymo ir socialinio ugdymo. IV klasës gamtamokslinio ugdy-mo ir socialinio ugdymo turinys sujungtas á bendresnæ � pasaulio paþinimo sritá. Antrajame struktûri-niame lygmenyje kiekvienos ugdymo srities ugdymo turinys buvo smulkiau struktûruotas pagal te-matikà (þinias), kognityvinius gebëjimus ir nuostatas. Kiekvienai ugdymo srièiai buvo iðskirti trysmoksleiviø pasiekimø lygmenys (atitinkantys skirtingus ugdymo turinio sudëtingumo lygmenis). Pasi-telkiant testø matricas, buvo nustatytos bendràsias programas ir iðsilavinimo standartus atitinkanèiosproporcijos tarp atskirø dalykø teminiø srièiø bei tarp þiniø ir gebëjimø. Sudarant testus buvo leidþia-mas 5% nukrypimas nuo testø matricose nurodytø skaièiø.

Apraðant IV ar VIII klasës tematikà, ugdomus gebëjimus bei numatomus pasiekimø lygmenis,tyrimo programoje nebuvo apsiribota vien atitinkamos klasës kursu � buvo átraukti ir svarbiausi

15


þemesniø klasiø mokymosi rezultatai. Pavyzdþiui, jei tam tikros svarbios temos mokomasi VI klasë-je, tai ji buvo átraukta ir á VIII klasës testø tematikos apraðà.

Lyginant su bendrosiomis programomis, tyrimo programoje ugdymo turinys buvo apraðytas kieksupaprastintai, labiau orientuojantis á kiekvienam visuomenës nariui bûtinà funkciná raðtingumà irneakcentuojant specifiniø vidiniam dalyko mokymo nuoseklumui bûtinø temø, sàvokø ir procedûrø.Sudarant testus taip pat buvo stengiamasi vengti uþduoèiø, kurioms atlikti reikia specifiniø, ypaèsudëtingø, dalyko þiniø ir ágûdþiø. Mat, skirtingi mokytojai atskirø temø gali mokyti skirtingu laiku irdalis moksleiviø kai kuriø uþduoèiø galëtø neatlikti vien todël, kad nëra iðëjæ atitinkamos medþiagos.

3.4.1. Lietuviø kalba (IV klasë)Ugdymo turinio tematika

Dalykinë sritis, tema Numatomi pasiekimai

Skaitymas

¤ Groþinio teksto ¤ Suvokia sudëtingesnio (pagal siuþetines linijas ir tematikà, sakiniøsuvokimas ilgumà, þodynà) groþinio teksto turiná.

¤ Turi sàmoningo skaitymo ágûdþius.¤ Atskleidþia savo santyká su groþiniu kûriniu, já iðgyvena.¤ Intuityviai suvokia meninio kûrinio groþá ir geba þodþiais iðreikðti

savo áspûdá.¤ Analizuoja nesudëtingà pasakojamàjá kûriná � nusako temà,

pagrindinæ mintá, veikëjus, veiksmo vietà ir laikà; paaiðkina, kodëlskaitomas pasakojimas yra ádomus.

¤ Atskiria prozos, poezijos ir dramos kûrinius.¤ Geba pats kurti.

¤ Negroþinio teksto ¤ Randa reikiamà informacijà.suvokimas ¤ Analizuoja informaciná tekstà, randa faktus, konkreèias detales.

¤ Tikslingai atsirenka informacijà ið periodinës spaudos, nuolat jàskaito, pasako savo nuomonæ apie jà.

Kalbos sistemos paþinimo pradmenys; kalbos normos

¤ Gimtoji tarmë ir ¤ Elementariai, praktiðkai supranta gimtosios tarmës (jeigu jà turi) irbendrinë kalba bendrinës kalbos skirtumus.

¤ Elementarus lietuviø kalbos ¤ Supranta svarbiausià teksto poþymá � riðlumà.sandaros supratimas ¤ Atskiria tekstà nuo pavieniø sakiniø.(tekstas→sakinys→þodis ¤ Atskiria dalykiná ir meniná tekstà.→garsas) ¤ Praktiðkai atskiria (be terminø) klausiamàjá ir tiesioginá sakiná.

¤ Nustato sakinio ribas.¤ Laikosi sakinio raðymo normø.¤ Laikosi þodþio raðymo normø (moka paraðyti þodþius su priesaga -

el- , prieðdëliais á-� sà-).¤ Laikosi garso normø þodþiuose, kuriuos kaip tariam, taip raðom.

Raðymas

¤ Minèiø ir jausmø reiðkimas ¤ Kiek galima tikslesne raðytine kalba reiðkia savo mintis, jausmus,raðytine kalba individualià patirtá.

¤ Naudojasi raðytiniais ðaltiniais.¤ Geba redaguoti, tobulinti savo tekstà ieðkodami bûdo ir þodþio

savo minèiai, jausmui iðreikðti.

16


¤ Taisyklingas raðymas ¤ Raðo:� þodþius, kuriø raðyba nesiskiria nuo tarimo;� daiktavardþiø ir bûdvardþiø vienaskaitos galininkà;� daiktavardþiø ir bûdvardþiø daugiskaitos kilmininkà;� daiktavardþiø vietininkà;� asmenvardþius ir vietovardþius;� esamojo laiko veiksmaþodþius;� bûtojo kartinio laiko veiksmaþodþius;� paprasèiausius priebalsiø asimiliacijos atvejus (dirbti � dirba,

neðdavo � neðë ir kt.).� Kelia þodþius á kità eilutæ.� Paraðo skyrybos þenklus:� sakinio gale;� atskirianèius neiðplëstines vienarûðes sakinio dalis;� kablelá prieð jungtukus o, bet, taèiau, kad.

Kognityviniai gebëjimai

Gebëjimø grupës Numatomi pasiekimai¤ Þiniø taikymas ¤ Geba rasti kalbos faktus (pvz.: tekste rasti asmenvardþius, mokëti

juos taisyklingai paraðyti).¤ Geba pasakyti savais þodþiais, perpasakoti, suprasti esmæ.¤ Geba taikyti ágytas þinias, suvokimà ir supratimà taikyti kalbinëje

veikloje.¤ Problemø sprendimas, ¤ Geba stambesnius kalbos vienetus skaidyti á smulkesnius

analizavimas, (tekstas→sakinys→ þodis→garsas).interpretavimas, ¤ Geba smulkesnius kalbos vienetus jungti á stambesniusvertinimas (garsas→þodis→sakinys→tekstas).

¤ Geba susidaryti savo nuomonæ, reikðti jà kalba ir jà argumentuoti.

Nuostatos

Tyrimo metu buvo siekiama iðsiaiðkinti, ar moksleiviai:

¤ noriai mokosi lietuviø kalbos;

¤ jauèia poreiká kalbëti, raðyti taisyklinga lietuviø kalba � pagal amþiaus galimybes puoselëjasavo kalbos kultûrà;

¤ jauèia poreiká nuoðirdþiai bendrauti þodþiu ir raðtu su bendraamþiais ir suaugusiaisiais;

¤ mëgsta skaityti.

Pasiekimø lygmenø apraðai

Patenkinamas pasiekimø lygmuo. Moka rasti tiesiogiai pasakytà informacijà. Atsako á klausi-mus, atskleidþianèius elementarøjá teksto supratimà. Orientuojasi tekste (autorius, pavadinimas, tu-rinys ). Kuria tekstus nurodyta tema. Teksto minties neplëtoja, nedetalizuoja. Dël nuoseklumo irkalbos taisyklingumo trûkumø suprasti tekstà reikia skaitytojo pastangø.

Pagrindinis pasiekimø lygmuo. Geba suvokti groþiná ir informaciná tekstà (nurodo temà, veiks-mo vietà, laikà, pagrindiná veikëjà), daryti tiesiogines iðvadas. Nurodyta tema kuria elementarios

17


sandaros tekstus, atsiþvelgia á raðymo tikslà ir adresatà. Geba riðliai raðyti (aiðkiai jungia sakinius,reiðkia mintis pakankamai taisyklinga kalba). Daþniausiai teisingai raðo þodþius, kuriø raðyba nesi-skiria nuo tarimo, daiktavardþiø ir bûdvardþiø vienaskaitos galininkà, daiktavardþiø ir bûdvardþiødaugiskaitos kilmininkà, daiktavardþiø vietininkà, asmenvardþius ir vietovardþius, esamojo ir bûtojokartinio laiko veiksmaþodþius, paprasèiausius priebalsiø asimiliacijos atvejus (dirbti → dirba, neð-davo → neðë). Daþniausiai teisingai kelia þodþius á kità eilutæ ir paraðo skyrybos þenklus sakiniogale, atskiria neiðplëstas vienarûðes sakinio dalis, padeda kablelá prieð jungtukus o, bet, taèiau, kad.Moka aiðkiai, gana riðliai raðyti laikydamiesi raðymo standartø.

Aukðtesnysis pasiekimø lygmuo. Geba interpretuoti, vertinti, daryti teksto visumà apibendri-nanèias iðvadas, formuluoti pagrindinæ mintá. Nurodyta tema kuria elementarios sandaros tekstus,atsiþvelgia á raðymo tikslà, adresatà; tekste aiðkiai iðreiðkia pagrindinæ mintá. Originaliai kuria. Kalbapakankamai taisyklinga, beveik nëra klaidø.

Testø matrica

Gebëjimø grupës Þiniø taikymas Problemø sprendimas, Pasiskirstymas (%)analizavimas,

Dalykinës interpretavimas,sritys vertinimasSkaitymas 70Raðymas 30Pasiskirstymas (%) 35 65 100

3.4.2. Lietuviø kalba (VIII klasë)Ugdymo turinio tematika


Skaitymas

¤ Negroþinio teksto ¤ Nusako teksto paskirtá, autoriaus intencijas, temà. Formuluojasuvokimas pagrindinæ mintá, problemas, nusako reiðkiamus poþiûrius, randa

argumentus.¤ Skiria faktà ir nuomonæ, prieþastá ir pasekmæ.¤ Aptaria, kaip autorius siekia átaigumo.¤ Vertina tekstuose pateiktos informacijos patikimumà.

¤ Groþinio teksto suvokimas ¤ Atpaþásta literatûros rûðis (epikà, lyrikà, dramà) ir þanrus (romanà,apysakà, apsakymà (novelæ), epà, poemà, pasakëèià, baladæ,eilëraðtá, komedijà, tragedijà).

¤ Formuluoja kûrinio idëjà, aptaria problemas.¤ Aptaria veikëjø paveikslus, jø kûrimo bûdus. Aptaria veiksmo

aplinkybes, siuþetà, kompozicijà, kûrinio nuotaikà, nuotaikoskûrimo bûdus.

¤ Skiria autoriø ir pasakotojà / lyriná subjektà.¤ Skaitomuose tekstuose randa palyginimus, pakartojimus, áasmeni

nimus, metaforas, aptaria jø paskirtá ir prasmæ. Atpaþásta alegorijà,ironijà.

¤ Komentuoja, kaip tekstuose siekiama átaigumo.¤ Argumentuotai iðsako savo nuomonæ apie kûrinio formà ir turiná.

18


Raðymas

¤ Minèiø ir jausmø reiðkimas ¤ Kuria tekstus siekdami ávairiø raðymo tikslø: sudominti, informuoti,raðytine kalba átikinti.

¤ Tikslingai numato turiná, pasirenka raiðkos priemones atsiþvelgdamiá adresatà.

¤ Kuria ávairiø tipø tekstus: pasakojimà, apraðymà, samprotavimà.¤ Kuria aiðkios kompozicijos pasakojimus, pagrástus aiðkiu konfliktu.¤ Nuosekliai apraðo vietà, daiktà, procesà. Argumentuotai charakteri-

zuoja knygos veikëjà, paþástamà þmogø.¤ Argumentuotai reiðkia savo nuomonæ (apie knygà, parodà, kino filmà).

Raðo poleminio pobûdþio esë paaugliams aktualia tema.¤ Kurdami tekstus laikosi teksto struktûros, pastraipos vientisumo,

nuoseklumo, riðlumo, bendrøjø stiliaus reikalavimø.¤ Kalbos normos ¤ Kalbos sistemos paþinimas. Skiria visas kalbos dalis, nurodo jø

gramatinius poþymius. Nagrinëja þodþius reikðminëmis þodþiodalimis. Skiria vientisiná ir sudëtiná sakiná. Vientisiná sakiná nagrinëjasakinio dalimis.

¤ Raðyba. Priebalsiø supanaðëjimas; ilgøjø ir trumpøjø balsiø raðyba;nosiniø raidþiø raðyba þodþiø ðaknyje; prieðdëliø ir priesagø raðyba.Linksniuojamøjø kalbos daliø galûniø raðyba; ávardþiuotiniø formøraðyba, laipsniø raðyba. Veiksmaþodþio ir jo formø raðyba. Þodþiøraðymas kartu ir atskirai.

¤ Skyryba. Brûkðnys tarp veiksnio ir tarinio; vienarûðiø sakinio daliøskyryba; tikslinamøjø aplinkybiø skyryba, iðplëstiniø sakinio daliøskyryba, kreipinio skyryba; tiesioginë kalbos skyryba.

¤ Kalbos kultûra. Leksikos normos. Þodþiø darybos normos. Kalbosdaliø vartojimo normos.


Gebëjimø grupës Numatomi pasiekimai¤ Þiniø taikymas ¤ Geba rasti tekste tiesiogiai pasakytà informacijà, daro tiesiogines

iðvadas.¤ Laikosi kalbos vartosenos normø, raðydami taiko raðybos, skyrybos

taisykles.¤ Skaitydami ir suvokdami tekstus taiko tinkamas strategijas (pvz.,

supranta þodþio reikðmæ analizuodami jo darybà arba ið konteksto).¤ Problemø sprendimas, ¤ Daro perskaityto teksto visumà apibendrinanèias iðvadas.

analizavimas, ¤ Vertina skaitomus tekstus átaigumo, informacijos patikimumo, aktualuinterpretavimas, mo aspektais. vertinimas ¤ Kuria nurodytos apimties tekstus ávairiais tikslais ávairiems adresa

tams.¤ Atrenka, sistemina, apibendrina ir tinkamai pateikia informacijà.¤ Raðtu iðsako savo nuomonæ, jà argumentuoja.¤ Kuria tekstus siekdami turinio ir raiðkos dermës.

19


Nuostatos


¤ vertina skaitymà ir raðymà kaip asmeniðkai vertingà veiklà;

¤ ugdosi poreiká skaityti;

¤ pasitiki savo sugebëjimu skaityti, suprasti, reikðti mintis raðtu;

¤ yra atviri kitø poþiûriams ir argumentams bei nusiteikæ kritiðkai pasirinkti ir vertinti;

¤ siekia nuolat tobulinti savo kalbinius gebëjimus.


Patenkinamas pasiekimø lygmuo. Skaitydami tekstus, atitinkanèius aðtuntos klasës moksleiviøsuvokimo galimybes, atsako á klausimus, atskleidþianèius elementarøjá teksto supratimà: nurodo te-mà, veiksmo vietà ir laikà, pagrindiná veikëjà, randa nurodytà informacijà, daro tiesiogines iðvadas.

Paisydami raðymo tikslo, kuria elementarios sandaros tekstus nurodyta tema. Teksto mintis ne-plëtojama, nedetalizuojama. Dël nuoseklumo ir kalbos taisyklingumo trûkumø teksto supratimasreikalauja skaitytojo pastangø.

Pagrindinis pasiekimø lygmuo. Skaitydami tekstus, atitinkanèius aðtuntos klasës moksleiviøsuvokimo galimybes, daro teksto visumà apibendrinanèias iðvadas: nusako teksto paskirtá, formu-luoja pagrindinæ mintá, problemas, interpretuoja. Aptaria nesudëtingø tekstø kompozicijà, raiðkosypatumus. Vertina tekstus aktualumo ir átaigumo aspektu.

Skaitydami taiko skaitymo strategijas: nustato þodþio reikðmæ ið konteksto, pagal þodþio darybà.Paisydami raðymo tikslo ir adresato, kuria aiðkios sandaros tekstus. Teksto pagrindinë mintis aiðki,nuosekliai plëtojama, pakankamai detalizuojama. Tinkamai argumentuojama bei apibendrinama.Sakiniø jungimas aiðkus, kalba pakankamai turtinga ir taisyklinga. Pasitaiko atsitiktiniø klaidø.

Aukðtesnysis pasiekimø lygmuo. Skaitydami tekstus, atitinkanèius aðtuntos klasës moksleiviøsuvokimo galimybes, daro teksto visumà apibendrinanèias iðvadas: aptaria teksto paskirtá, autoriausintencijas, pasakotojo pozicijà. Paaiðkina, kaip autorius siekia tikslø. Vertina tekstø raiðkos átaigumàbei originalumà.

Paisydami raðymo tikslo ir adresato, kuria aiðkios sandaros tekstus. Teksto pagrindinë mintisaiðki, nuosekliai plëtojama, pakankamai detalizuojama. Tinkamai argumentuojama, polemizuojamabei apibendrinama. Pastraipø ir sakiniø jungimo bûdai ávairûs, þodynas turtingas, siekiama stiliaussavitumo. Kalba taisyklinga.

20


Testø matrica

Gebëjimø grupës Þiniø taikymas Problemø sprendimas, Pasiskirstymas (%)analizavimas,

Dalykinës interpretavimas,sritys vertinimasSkaitymas 40Raðymas (teksto kûrimas,kalbos normø laikymasis) 60Pasiskirstymas (%) 50 50 100

3.4.3. Matematika (IV klasë)Ugdymo turinio tematika

Dalykinë sritis, tema Numatomi pasiekimai¤ Teigiami skaièiai ir ¤ Teisingai perskaito skaièius nuo vieno iki 10000, retai klysta skaityda

veiksmai su jais mi didesnius skaièius iki 1000000.¤ Teisingai paþymi skaitmenimis þodþiais paraðytus skaièius nuo vieno

iki 10000, retai klysta þymëdami didesnius skaièius iki 1000000.¤ Suvokia natûraliøjø skaièiø iki 10000 sekà.¤ Skaito ir raðo paprastàsias taisyklingas trupmenas su vardikliais 2, 3,

4, 5, 6, 7, 8, 9, pademonstruoja jas konkreèiai ir grafiðkai.¤ Skaito ir raðo deðimtaines trupmenas, turinèias ne daugiau kaip du

þenklus po kablelio, daugeliu atvejø teisingai jas sudeda ir atima.¤ Daugeliu atvejø be klaidø mintinai prideda ir atima vienaþenklius

skaièius, nevirðijanèius 10000.¤ Daugeliu atvejø teisingai atlieka daugiaþenkliø skaièiø sudëtá ir atimtá

nevirðijant 10000 (lengvesniais atvejais �mintiniu, sunkesniais �raðytiniu bûdu).

¤ Be klaidø mintinai sudaugina vienaþenklius skaièius.¤ Konkreèiose situacijose paaiðkina liekanos atsiradimà.¤ Þino aritmetiniø veiksmø komponenèiø pavadinimus, jø atlikimo tvar-

kà ir skliaustø prasmæ, daugeliu atvejø teisingai panaudoja pagrindi-nes aritmetiniø veiksmø savybes ir ryðius skaièiavimams supaprastinti.

¤ Daugeliu atvejø teisingai iðsprendþia nesudëtingus (2�3 veiksmø)tekstinius skaièiavimø uþdavinius.

¤ Matai ir matavimai. ¤ Þino pagrindinius matavimo vienetus, matuoja ilgius, masæ, talpà,Geometrija laikà panaudodami buitinius matavimo prietaisus, teisingai skaito ir

uþraðo matavimø rezultatus; naudojasi kalendoriumi.¤ Atlieka nesudëtingus ilgio, masës, talpos, laiko, temperatûros, peri

metro, ploto ir piniginius skaièiavimus kasdienëse situacijose, stambina ir smulkina matinius skaièius.

¤ Supranta ir paprastais atvejais sugeba taikyti vidutinio greièio sàvokà.¤ Supranta objektø padëtá nusakanèius kasdienës kalbos þodþius bei

daugeliu atvejø teisingai juos vartoja.¤ Atpaþásta ir teisingai pavadina paprasèiausias geometrines figûras ir

kûnus: atkarpà, trikampá, skritulá, apskritimà, keturkampá, staèiakampá,kvadratà, kubà, staèiakampá, gretasiená, rutulá, piramidæ, kûgá, ritiná.

¤ Þino geometriniø figûrø elementø pavadinimus (virðûnë, kraðtinë,kampas, siena, briauna).

¤ Supranta nesudëtingus pieðinius ir brëþinius, pieðia nesudëtingusgeometrinius objektus.

21


¤ Algebros elementai ¤ Teisingai palygina natûraliuosius ir vieninius bei sudëtinius matiniusskaièius, nevirðijanèius 10000.

¤ Panaudodami konkreèius daiktus ar modelius palygina dvi paprastàsias ir deðimtaines trupmenas.

¤ Daugeliu atvejø savarankiðkai pastebi paprastus dësningumus,taisykles ir struktûras, jas taiko praktinëms situacijoms apibûdinti.

¤ Suvokia raidinës simbolikos arba kitokios simbolikos prasmæ, kai tasimbolika naudojama skaièiams þymëti.

¤ Sprendþia paprasèiausias lygtis, paaiðkina sprendimà.¤ Statistikos elementai ¤ Ávertina, kokiø duomenø trûksta ir randa juos lentelëse, stulpelinëse ir

skritulinëse diagramose.¤ Paprasèiausiais atvejais savarankiðkai analizuoja sutvarkytus duome

nis ir daro pagrástas iðvadas.¤ Pateikia duomenis lentele ar pavaizduoja stulpeline diagrama.


Gebëjimø grupës Numatomi pasiekimaiir gebëjimai

Matematiniø þiniø ir procedûrø reprodukavimas

¤ Þiniø ásisavinimas ¤ Pademonstruoja matematiniø sàvokø ir procedûrø þinojimà, paaiðkindami jas savais þodþiais arba pavaizduodami pieðiniu.

¤ Atsimena ir taisyklingai vartoja matematinius simbolius.¤ Atsimena svarbiausias pradinës mokyklos matematikos kurso mate

matiniø objektø ir veiksmø savybes.¤ Áprastø procedûrø atlikimas ¤ Naudojasi lentelëmis, braiþymo árankiais paprastiems uþdaviniams

spræsti.¤ Atlieka skaièiavimo, matavimo, skaitiniø reiðkiniø pertvarkymo, lygèiø

sprendimo ir kitas (ugdymo turinio tematikoje numatytas) matematinesprocedûras.

¤ Atlieka kai kurias sudëtingesnes áprastas matematines procedûras(paprastais atvejais patikrina gautà atsakymà, pateikia duomenis irpan.).

Matematikos taikymai ir màstymas

¤ Matematinis komunikavimas ¤ Perskaitæ supranta nesudëtingus uþdavinius.¤ Tinkamai atsako á nesudëtingus matematinius klausimus vartodamimatematinæ kalbà.¤ Apraðo uþdaviniø sprendimus (vienu dviem teiginiais).

¤ Problemø sprendimas ¤ Sprendþia uþdavinius suderindami du standartinius veiksmus arprocedûras.

¤ Taiko þinomus matematinius faktus ir procedûras praktinëse situacijose.¤ Spræsdami ne visai áprasto konteksto uþdavinius daþniausiai geba

pasirinkti tinkamà sprendimo strategijà (bandymø ir klaidø, variantøperrinkimo, uþdavinio iðskaidymo á paprastesnes dalis ir pan.) ir jàrealizuoti.

¤ Supranta ir sugeba padaryti paprastus pieðinius, schemas ir modelius.¤ Matematinis màstymas ¤ Daþniausiai teisingai ávertina paprastø spëjimø pagrástumà bei teiginiø

ir uþdaviniø sprendimø teisingumà.¤ Argumentuoja uþdaviniø sprendimus ir atsakymus.

22


Nuostatos


¤ mëgsta mokytis matematikos;

¤ pasitiki savo matematinëmis þiniomis ir gebëjimu jas taikyti;

¤ supranta, kad matematika skatina objektyvumà, kûrybiðkumà, iðradingumà, smalsumà;

¤ supranta, kad matematika svarbi profesinei veiklai.


Patenkinamas pasiekimø lygmuo. Supranta paprasèiausius uþdavinius ir uþduotis. Daugeliuatvejø teisingai atlieka pagrindines standartines matematines procedûras ir jas taiko áprastame kon-tekste spræsdami praktinius ir matematinius uþdavinius. Atsako á paprasèiausius klausimus, pateikiasuprantamus uþdaviniø sprendimus ir atsakymus vartodami matematinës kalbos elementus.

Pagrindinis pasiekimø lygmuo. Supranta paprastus uþdavinius ir uþduotis. Daugeliu atvejø tei-singai atlieka standartines matematines procedûras ir jas taiko spæsdami praktinius ir matematiniusuþdavinius. Panaudoja þinomus uþdaviniø sprendimo algoritmus spræsdami naujas ne visai áprastokonteksto uþduotis. Atsako á paprastus klausimus, bando paaiðkinti uþdaviniø sprendimus ir atsaky-mus vartodami matematinæ kalbà.

Aukðtesnysis pasiekimø lygmuo. Supranta nesudëtingus uþdavinius ir uþduotis. Teisingai atliekastandartines matematines procedûras ir jas taiko spæsdami praktinius ir matematinius uþdavinius.Matematiðkai tiria nesudëtingas matematines problemas, renkasi racionalius jø sprendimo bûdus.Vartodami matematinæ kalbà nuosekliai paaiðkina uþdaviniø sprendimus ir pagrindþia atsakymus,argumentuotai atsako á nesudëtingus matematinius klausimus.

Testø matrica

Gebëjimø grupës Matematinës þinios Matematikos taikymai Pasiskirstymas (%)Matema- ir procedûros ir màstymastikos sritysTeigiami skaièiai ir 50veiksmai su jaisAlgebros elementai 9Geometrijos pradmenys 33ir matavimaiStatistikos elementai 8Pasiskirstymas (%) 50 50 100

23


3.4.4. Matematika (VIII klasë)Ugdymo turinio tematika


Skaièiai ir skaièiavimai

¤ Racionalieji skaièiai ir ¤ Uþraðo þodþiais ir skaitmenimis daugiaþenklius natûraliuosius skaièiusveiksmai su jais (milijardo ribose), deðimtainius ir trupmeninius, teigiamus ir neigiamus

skaièius.¤ Raðtu sudeda, atima, sudaugina ir padalija racionaliuosius skaièius.

Moka dalyti natûraliuosius skaièius su liekana.¤ Paprastais atvejais randa dviejø natûraliøjø skaièiø bendrà daliklá ir

kartotiná. Þino, kokie skaièiai yra lyginiai, kokie nelyginiai, sudëtináskaièiø iðskaido keliais dauginamaisiais. Taiko paprastus dalumopoþymius.

¤ Ávairiais bûdais palygina tarpusavyje, suapvalina nurodytu tikslumuracionaliuosius skaièius.

¤ Prastina ir bendravardiklina dvi trupmenas. Moka paprastà trupmenàiðreikðti deðimtaine trupmena norimu tikslumu, baigtinæ deðimtainætrupmenà iðreikðti paprastàja trupmena.

¤ Uþraðo skaièiui prieðingà ir atvirkðtiná skaièiø, vaizduoja juos skaièiøtiesëje. Randa skaièiaus modulá.

¤ Sudeda ir atima, sudaugina ir padalija teigiamuosius ir neigiamuosiusskaièius, taiko veiksmø atlikimo taisykles bei veiksmø savybesnesudëtingoms praktinëms uþduotims atlikti.

¤ Þino veiksmø atlikimo tvarkà, apskaièiuoja nesudëtingø skaitiniø reið-kiniø reikðmes, ávertina bei pasitikrina skaièiavimo rezultatà. Realausturinio uþdaviniuose ávertina skaièiavimo rezultato prasmingumà.

¤ Këlimas sveikuoju laipsnio ¤ Paprasèiausiais atvejais kelia skaièius sveikuoju laipsnio rodikliu.rodikliu ¤ Taiko laipsniniø reiðkiniø pertvarkymui su vienodais pagrindais

daugybos ir dalybos taisykles, apskaièiuoja paprastø reiðkiniø sulaipsniais reikðmes.

¤ Uþraðo skaièius standartine iðraiðka, juos palygina. Pasinaudojaskaièiaus standartine iðraiðka vienus matavimo vienetus iðreikðdamikitais.

¤ Kvadratinës ðaknys ¤ Tiesiogiai arba naudodamiesi kvadratinës ðaknies savybëmis apskaièiuoja, prastina ir pertvarko paprastus reiðkinius su kvadratinëmisðaknimis.

¤ Procentai. ¤ Paprastais atvejais uþraðo skaièiaus procentà kaip atitinkamàEkonomikos elementai skaièiaus dalá, ir atvirkðèiai. Skaièiuoja kelis skaièiaus procentus ar

visà skaièiø, þinodami kelis jo procentus, apskaièiuoja, kiek vienasskaièius sudaro kito skaièiaus procentø.

¤ Paprasèiausiais atvejais apskaièiuoja paprastas palûkanas arbaindëlá, þinodami gautas palûkanas. Taikydami proporcijas ir pasinaudodami valiutø kursø lentele apskaièiuoja keièiant gaunamø pinigø kieká.

¤ Sprendþia konkreèius paprastus ekonominio turinio uþdavinius irteisingai vartoja sàvokas: kaina, antkainis, savikaina, pajamos,iðlaidos, nuostolis, pelnas; apskaièiuoja prekës kainos nuolaidà irprocentinæ nuolaidà.

¤ Absoliuèioji ir santykinë ¤ Apskaièiuoja absoliuèiàjà bei santykinæ paklaidas, kai þinomadydþio paklaidos tiksli dydþio reikðmë.

24


Algebra. Funkcijos ir sàryðiai

¤ Algebriniai reiðkiniai. ¤ Perskaito ir uþraðo simboliais paprastus raidinius reiðkiniusáTapatûs reiðkiniø pertvarkiai paprastais atvejais sutraukia panaðiuosius narius. Apskaièiuoja

paprastø reiðkiniø reikðmes, kai þinomos á reiðkiná áeinanèiø raidþiøreikðmës.

¤ Taiko vienanariø ir daugianariø veiksmø atlikimo taisykles bei savybes paprastiems reiðkiniams pertvarkyti.

¤ Atsimena ir taiko greitosios daugybos formules paprastiems reiðki-niams pertvarkyti: (a±b)2 =a2±2ab+b2

Paprasèiausiais atvejais skaido daugianarius dauginamaisiais.¤ Tiesinës lygtys ir nelygybës ¤ Sprendþia tiesines lygtis su vienu kintamuoju.

¤ Þino ir vartoja sàvokas: intervalas, uþdaras, atviras, pusiau uþdaras,baigtinis ir begalinis intervalai. Sprendþia paprastas tiesines nelygybes ir skaièiø tiesëje vaizduoja ar uþraðo nelygybe, intervalu arbaintervalais skaièius, tenkinanèius nurodytas sàlygas.

¤ Sprendþia paprasèiausias tiesiniø nelygybiø su vienu kintamuojusistemas, dvigubas nelygybes uþraðo nelygybiø sistema.

¤ Sudaro paprastas tiesines lygtis, nelygybes ir paprasèiausias nelygybiø sistemas, atspindinèias realias gyvenimo situacijas.

¤ Koordinaèiø sistema. ¤ Nubraiþo koordinaèiø sistemà, atideda taðkus koordinaèiø plokðtumojeFunkcijos sàvoka. ir uþraðo taðko koordinates.Dviejø dydþiø tiesioginis ¤ Nubrëþia dviejø kintamø dydþiø priklausomybës grafikà, kai duotair atvirkðtinis reikðmiø lentelë, analizuoja paprasèiausius grafikus.proporcingumas ¤ Supranta, kokie du kintami dydþiai yra tiesiogiai proporcingi, kokie �

atvirkðèiai proporcingi, suranda proporcingumo koeficientà, pasinaudoja proporcijos savybe nesudëtingiems uþdaviniams spræsti. Realiose situacijose atpaþásta, kurie dydþiai susijæ tiesiogine, kurie atvirkðtine priklausomybe.

Geometrija ir matavimai

¤ Kampai. Apskritimas ir ¤ Atpaþásta, nubraiþo, matuoja smailøjá, bukàjá, statøjá ir iðtiestináskritulys.Centrinis kampas kampus, moka juos paþymëti, apytiksliai ávertina kampo didumàir apskritimo lankas laipsniais. Atpaþásta gretutiná ir kryþminá kampus, taiko jø savybes

paprastiems uþdaviniams spræsti.¤ Skiria sàvokas: apskritimas ir skritulys. Brëþia nurodyto dydþio

apskritimà, paþymi centrà, stygà, skersmená. Atpaþásta centriniuskampus ir juos atitinkanèius lankus, paprasèiausiais atvejais gebanustatyti jø didumus laipsniais. Paprasèiausiais atvejais apskaièiuojaapskritimo ir jo daliø (kai duotas centrinis kampas) ilgius, skritulio beijo daliø plotus.

¤ Trikampiai Trikampiø ¤ Þino ir trikampyje nubrëþia trikampio aukðtines, pusiaukraðtines,lygumo poþymiai. pusiaukampines.Pitagoro teorema ¤ Paprastais atvejais pasinaudoja trikampio kampø sumos (1800),

trikampiø lygumo poþymiais, lygiaðonio trikampio savybëmis, Pitagoroteorema, statinio prieð 300 kampà savybe trikampiø lygumui nustatyti,trikampiø elementams apskaièiuoti ir paprasèiausiems praktinio turiniouþdaviniams spræsti.

¤ Taiko trikampio nelygybæ, norëdami nustatyti, ar trys taðkai yravienoje tiesëje.

¤ Dviejø tiesiø lygiagretumas ¤ Þino, kokiomis savybëmis pasiþymi kampai, gauti dvi lygiagreèias tie-ir statmenumas ses perkirtus treèiàja, ir taiko jas spræsdami ávairaus turinio uþdavinius.

25


¤ Taiko tiesiø lygiagretumo poþymius, spræsdami ávairaus turinionesudëtingus uþdavinius. Moka nubrëþti lygiagreèias ar statmenastieses.

¤ Keturkampiai. Trikampiø, ¤ Apibrëþia lygiagretainá, þino lygiagretainio savybes, pasinaudojaketurkampiø, daugiakampiø jomis paprastiems uþdaviniams spræsti.perimetrai ir plotai ¤ Atpaþásta staèiakampá, rombà, kvadratà, trapecijà (lygiaðonæ trapecijà),

taiko jø savybes paprastiems uþdaviniams spræsti, staèiakampiui,rombui ið duotø elementø nubraiþyti.

¤ Paprastais atvejais apskaièiuoja ávairiø trikampiø, lygiagretainiø irtrapecijø aukðtines, kraðtines, plotus, perimetrus, jø junginiø plotus irperimetrus; vienus ploto vienetus iðreiðkia kitais. Palygina trikampiø,gautø iðvedus pusiaukraðtinæ kitame trikampyje, plotus.

¤ Þino, kaip galima apskaièiuoti daugiakampio plotà, dalijant já á trikampius, ir kreivinës figûros plotà, pasinaudojant palete ir paprastaisatvejais apskaièiuoja daugiakampio ar kreivëmis apribotos figûrosplotà ir perimetrà.

¤ Simetrija tiesës ir taðko ¤ Moka paþymëti taðkui simetriðkà taðkà, nubraiþyti paprastà figûrà,atþvilgiu. simetriðkà duotajai, tiesës ir taðko atþvilgiu.Simetriðkos figûros ¤ Nustato þinomø geometriniø figûrø simetrijos aðiø skaièiø.

¤ Árodo, kad lygiagretainis yra simetriðkas jo ástriþainiø susikirtimo taðkoatþvilgiu.

¤ Pasinaudoja figûrø simetrija paprasèiausiems teiginiams árodyti irskaièiavimo uþdaviniams spræsti.

¤ Erdviniai kûnai, jø pavirðiø ¤ Atpaþásta ir pavadina paprasèiausius erdvinius kûnus, jø elementus.plotai ir tûriai ¤ Atpaþásta prizmæ, moka nubrëþti prizmës eskizà, suvokia, kaip atrodo

prizmës iðklotinë, kokios figûros gali bûti prizmës sienos. Apskaièiuojastaèiosios prizmës pavidalo daikto tûrá, pavirðiaus plotà. Apskaièiuojastaèiakampio gretasienio ir tokios formos detaliø junginiø tûrius irpavirðiaus plotus.

¤ Vaizduoja ir apibûdina figûras, gautas sukant trikampá, staèiakampá,pusskritulá apie tiesæ. Apskaièiuoja ritinio formos kûnø ðoninio ir visopavirðiaus plotà, tûrá.

¤ Matai ir matavimai. ¤ Þino, naudoja, smulkina ir stambina laiko, masës, ploto, tûrio ir talposMastelis matavimo vienetus. Apskaièiuoja kûno masæ, kai þinoma tûrio vieneto

masë. Paprasèiausiais atvejais pasinaudoja þinomomis formulëmis,palete ar kitais praktiniais bûdais plotui, masei, nueitam keliui, greièiui,laikui rasti. Taiko þinias praktinio turinio paprasèiausioms problemomsspræsti.

¤ Apskaièiuoja atkarpø, pavaizduotø plane, tikruosius ilgius, ir atvirkðèiai, kai þinomas mastelis.

Statistika. Kombinatorika. Tikimybiø teorija

¤ Statistiniø duomenø ¤ Sudaro imties daþniø lentelæ.pateikimo bûdai. Imtis ir jos ¤ Imties duomenis vaizduoja diagrama, pasirinkdami tinkamàskaitinës charakteristikos diagramos tipà.

¤ Supranta, kaip grupuojami duomenys ir juos sugrupuoja. Apskaièiuojaimties vidurká, medianà, modà, imties plotá.

¤ Komentuoja informacijà, pateiktà diagrama, lentele.¤ Bandymai ir jø baigtys. ¤ Nustato galimas paprasèiausiø bandymø baigtis, iðvardija konkreèiam

Ávykiui palankios baigtys. ávykiui palankias baigtis, pateikia bûtinøjø ir negalimøjø su bandymuÁvykiø tikëtinumas susietø ávykiø pavyzdþiø.

¤ Intuityviai nustato, kuris ávykis ið dviejø ar keliø ávykiø labiau (maþiau)tikëtinas, taiko ðias sàvokas paprasèiausiems uþdaviniams spræsti.

26



Gebëjimø grupës, Numatomi pasiekimaigebëjimai

Matematiniø þiniø ir procedûrø reprodukavimas

¤ Þiniø ásisavinimas ¤ Pademonstruoja matematiniø sàvokø ir procedûrø þinojimà, paaiðkinajas savais þodþiais arba pavaizduoja pieðiniu.

¤ Paprasèiausiais atvejais atsimena arba sukonstruoja matematiðkaiekvivalenèius objektus (geometrines figûras, reiðkinius, lygtis ir pan.).

¤ Atsimena ir taisyklingai vartoja svarbiausius matematinius simbolius.¤ Atsimena svarbiausius apibrëþimus ir savybes.

¤ Áprastø procedûrø atlikimas ¤ Naudojasi formuliø rinkiniais, lentelëmis, braiþymo árankiais paprastiems uþdaviniams spræsti.

¤ Atlieka standartines skaièiavimo, reiðkiniø pertvarkymo, grafikøbraiþymo, lygèiø sprendimo ir kitas (ugdymo turinio tematikojenumatytas) matematines procedûras.

Matematikos taikymai ir màstymas

¤ Matematinis komunikavimas ¤ Apraðo ar paaiðkina paprastø uþdaviniø sprendimà, atsako á paprastusklausimus tinkamai vartodami matematinius terminus, simbolius,brëþinius, grafikus.

¤ Skaito ir suvokia nesudëtingà tekstà, kuriame panaudoti þinomimatematiniai simboliai ir terminai.

¤ Matematinis màstymas ¤ Analizuoja paprastø uþduoèiø sàlygas, pasirenka tinkamas taisykles,algoritmus ar procedûras uþduoèiai atlikti.

¤ Nesudëtingais atvejais ið pavyzdþiø, savarankiðkai atlikto tyrimo arpaaiðkinimø formuluoja iðvadas.

¤ Uþdaviniø sprendimo metodus taiko ávairiose srityse ir sugeba pateiktiinformacijà þodþiais, skaièiais, brëþiniu ar simboliais.

¤ Bando pagrásti savo teiginius ir pasirinktà sprendimo kelià.¤ Problemø sprendimas ¤ Nesudëtingoms realioms gyvenimo situacijoms suteikia matematinæ(matematinis tyrimas) iðraiðkà, atsirenka taisykles ir metodus, reikalingus uþduoèiai atlikti,

gautus rezultatus ávertina ir interpretuoja pradinës situacijos poþiûriu.¤ Suvokia, kokias þinomas procedûras galima taikyti paprasèiausioms

teorinëms ir nesudëtingoms praktinëms problemoms spræsti.¤ Þino ir taiko nesudëtingas problemø sprendimo strategijas.

¤ Matematikos ryðiai ¤ Teisingai vartoja ekonomikos sàvokas, geba pasinaudoti turimomisþiniomis realaus turinio paprastiems uþdaviniams spræsti.

¤ Analizuoja ir komentuoja ávairias diagramas.¤ Taiko ágytas matematikos þinias kitø dalykø (mokslo srièiø) uþdavi

niams spræsti.

27


Nuostatos


¤ mëgsta mokytis matematikos;

¤ supranta, kad matematika svarbi visuomenës gyvenime, domisi matematikos taikymu prakti-koje;

¤ pasitiki savo matematinëmis þiniomis ir gebëjimu jas taikyti;

¤ supranta, kad matematika skatina objektyvumà, kûrybiðkumà, iðradingumà, smalsumà;

¤ supranta, kad matematika svarbi daugumoje profesinës veiklos srièiø.


Patenkinamas pasiekimø lygmuo. Supranta daugumà svarbiausiø matematikos kurso sàvokøir procedûrø, daþniausiai teisingai jas taiko spræsdami elementarius arba supaprastintus uþdaviniusáprastame kontekste, kuriems atlikti uþtenka pritaikyti vienà standartinæ procedûrà, atskiria, kurieduomenys bûtini ir kurie pakankami uþdavinio sprendimui, ir juos naudoja. Uþdaviniø sprendimusraðtu daþnai pateikia labai trumpus, be paaiðkinimø, atsakymø neargumentuoja. Matematinis komu-nikavimas ribotas.

Pagrindinis pasiekimø lygmuo. Supranta svarbiausias matematikos kurso sàvokas ir procedû-ras, teisingai jas taiko paprastoms uþduotims atlikti, savarankiðkai taiko standartinius ar jau naudo-tus sprendimo algoritmus naujai uþduoèiai atlikti, suderina du ar daugiau algoritmø standartinësesituacijose, paaiðkina uþdaviniø sprendimà ir gautus rezultatus, atsakymus bando argumentuoti. Su-geba apibendrinti, apibrëþti matematines idëjas, pagrásti jas pavyzdþiais, palyginti kelias idëjas irrasti tarp jø panaðumø bei skirtumø.

Aukðtesnysis pasiekimø lygmuo. Gerai supranta matematines sàvokas ir procedûras, savaran-kiðkai daro logines iðvadas, geba savarankiðkai tirti matematiná reiðkiná, apibendrinti matematinestaisykles, sàvokas, principus ir idëjas pavyzdþiais ir kontrapavyzdþiais, nuosekliai aiðkina, argumen-tuoja savo uþdaviniø (ar problemø) sprendimà ir gautus rezultatus, geba derinti keletà algoritmø,apibendrinti ávairias strategijas, problemø sprendimo bûdus ir pritaikyti juos nestandartinëse situaci-jose, racionaliai bei meistriðkai sprendþia uþdavinius.

Testø matrica

Gebëjimø grupës Matematinës þinios Matematikos taikymai Pasiskirstymas (%)Matema- ir procedûros ir màstymastikos sritysSkaièiai ir skaièiavimai 40Algebra. Funkcijos ir sàryðiai 20Geometrija ir matavimai 30Statistika. Kombinatorika. 10Tikimybiø teorijaPasiskirstymas (%) 60 40 100

28


3.4.5. Pasaulio paþinimas (IV klasë)Ugdymo turinio tematika


Socialinis ugdymas

¤ Istorija� Laikas � þmogaus (tautos, ¤ Paaiðkina, kad ir þmoniø gyvenimas, ir gamta nuolat keièiasi. Ávardija þmonijos) gyvenimo matas akivaizdþias istoriniø ávykiø prieþastis. Supranta ir paaiðkina, kad

praeitis gali bûti dalijama á skirtingus laiko tarpsnius. Paaiðkina, nuo kopriklausë þmoniø gyvenimas praeityje.

� Lietuvos istorinë raida ¤ Orientuojasi Lietuvos istorijoje, geba savais þodþiais iliustruoti arpaaiðkinti svarbiausius istorinius ávykius, jø prieþastis.

� Kintantys þmonijos ¤ Paaiðkina, kodël laikui bëgant keitësi þmoniø gyvenimo bûdas ir poreikiai ir uþsiëmimai. Nurodo keletà reikðmingiausiø visø laikø technikos, civilizacijos raida mokslo, meno laimëjimø, pateikia pavyzdþiø, iliustruojanèiø jø poveiká

þmoniø gyvenimui.¤ Geografija

� Þmogus ir jo ¤ Nurodo, kad skirtinguose þemynuose gyvena ávairiø rasiø, tautø, gyvenamosios vietos kultûrø bei religijø þmonës. Remdamiesi konkreèiais pavyzdþiais

susieja þmoniø gyvenimo bûdà su gamtinëmis sàlygomis. Paaiðkina,kodël ávairiuose kraðtuose þmonës verèiasi skirtingai; susieja þmoniøverslus su gamtine aplinka.

� Geografiniai kraðto ¤ Turi elementariausià supratimà apie Lietuvos geografinius ypatumus, ypatumai, jø átaka savais þodþiais paaiðkina, kas bûdinga kraðtovaizdþiui. Orientuojasi þmoniø gyvenimui Lietuvos þemëlapyje, nurodo pagrindinius geografinius objektus,

etnografines sritis, Lietuvos kaimynus. Paaiðkina, kà ðaliai duoda josgeografinë padëtis ir ekonominis bendradarbiavimas.

� Þemës planetos ¤ Elementariai orientuojasi gaublyje bei pusrutuliø þemëlapyje. geografiniai ypatumai Paaiðkina Saulës, oro, vandens reikðmæ Þemës gyvybei. Iðvardija

elementarius atmosferos reiðkinius. Paaiðkina, kaip susidaro debesys,kodël lyja ar sninga. Savais þodþiais paaiðkina, kaip susidaro vandensapytakos ratas. Geba paaiðkinti, kaip prisitaikæ prie skirtingos gamtinës aplinkos ávairiø þemynø augalai ir gyvûnai.

¤ Pilietinis ugdymas� Þmogus � prigimtis ¤ Ávardija pagrindinius þmoniø poreikius. Iðmano, kokios socialinës ir poreikiai tarnybos ir kaip padeda þmonëms tenkinti jø poreikius. Nurodo bent

keletà prieþasèiø, kodël þmogus turi maitintis. Paaiðkina, kad norëdamipatenkinti bûtiniausius poreikius þmonës turi bendradarbiauti, paisytivieni kitø interesø, bûti solidarûs.

� Þmogaus laisvës ir teisës ¤ Paaiðkina, kad demokratinëje visuomenëje visi þmonës turi lygias teises,kuriø nevalia paþeisti, taip pat ir pareigas, kurias privalu vykdyti. Ávardi-ja kai kurias teises ir pareigas, kurias turi grupës (bendruomenës, visuo-menës) nariai. Iðmano ir geba paaiðkinti vaikø teisiø ir pareigø sàvokas.Iðmano pagrindines saugaus elgesio gatvëje, kelyje taisykles.

� Þmoniø veiklos ir ¤ Pateikia pavyzdþiø, kaip galima prisidëti prie bendro gyvenimo ðvaros santykiø sritys ir tvarkos. Iðmano apie atliekø utilizavimà, antriná panaudojimà.

Supranta, kam reikalinga ágyti profesijà, kaip ir kam uþdirbami pinigai.Orientuojasi prekiø ir paslaugø rinkoje, paaiðkina reklamos paskirtá.Paaiðkina, kokiais atvejais reikia kviesti greitàjà pagalbà, gaisrinæ, kadakreiptis á policijà.

� Valstybë ir pilietis � Nurodo Lietuvos valstybës simbolius, paaiðkina jø prasmæ. Savaisþodþiais paaiðkina, kokias teises ir pareigas turi pilietis. Nusako, kas

29


yra savivalda, kà ji veikia. Savais þodþiais nusako, kas yra rinkimai,referendumas. Nurodo valstybines institucijas, bendrais bruoþaisnusako jø paskirtá ir veiklos pobûdá. Nurodo tarptautines institucijas,sukurtas bendriems þmoniø reikalams.

Gamtamokslinis ugdymas

¤ Gyvoji gamta� Organizmas ¤ Savais þodþiais nusako, kuo skiriasi augalai ir gyvûnai ir kas tarp jø

yra bendra. Nusako, kokie yra augalø ir gyvûnø poreikiai (maitinimosi,dauginimosi, saugumo). Elementariai paaiðkina gyvûnø ir augaløprisitaikymo prie aplinkos reikðmæ ir bûtinumà.

� Organizmas ir aplinka ¤ Nusako gyvûnø ir þmoniø priklausomybæ nuo Saulës ir augalø,pateikia paprasèiausiø mitybos grandiniø pavyzdþiø. Savais þodþiaispaaiðkina, kà reiðkia prisitaikymas prie aplinkos. Paaiðkina, kodël kaikurie gyvûnai gyvena bendruomenëmis. Þino apie iðnykusias gyvûnørûðis ir gali pateikti pavyzdþiø apie dabartiniø kai kuriø rûðiø nykimà.

¤ Þmogaus kûnas ir sveikata� Þmogaus kûnas ¤ Iðvardija þmogaus kûno dalis. Skiria, kokie organai priklauso kvëpavi

mo, virðkinimo, kraujotakos sistemoms. Þino, kokie yra þmogaussuvokimo organai. Turi supratimà apie berniukø ir mergaièiø kûnoskirtingus brendimo poþymius.

� Þmogaus gyvybiniø ¤ Paaiðkina, kad þmogui iðgyventi reikia maisto, drabuþiø, bûsto. poreikiø tenkinimas Paaiðkina, kodël skirtinguose kraðtuose þmonës vartoja skirtingà

maistà, drabuþius, bûstà. Þino bûdus, kaip þmogus tuo apsirûpina.� Pirmoji pagalba iðtikus ¤ Savais þodþiais nusako, kokie yra pagalbos bûdai susiþeidus, nelaimei nusideginus, ákandus gyvatei, bitei, ðuniui, perkaitus saulëje. Suvokia

pirmosios medicinos pagalbos svarbà, prisimena pagalbos telefonus.� Þalingø áproèiø prevencija, ¤ Iðmano saugaus elgesio taisykles gatvëje, transporte, buityje, miðke, saugaus elgesio taisykliø prie vandens. Elementariai paaiðkina alkoholio, narkotikø, nikotino ir þinojimas kitø þalingø medþiagø poveiká þmogaus organizmui.

¤ Fizikiniai reiðkiniai� Energijos pasireiðkimas ¤ Paaiðkina ðilto ir ðalto oro judëjimà. Konkreèiais pavyzdþiais iliustruoja

inercijos reiðkiná: slydimà, èiuoþimà, griuvimà, supimàsi. Pateikiapavyzdþiø, ið kur sklinda ðviesa, garsas.

� Svarbiausi energijos ¤ Iðvardija pagrindinius augalinës kilmës energijos ðaltinius: maisto ðaltiniai produktai, nafta, anglis, medis. Susieja, kad jø iðskiriama energija � tai

buvusi Saulës energija. Iðvardija pagrindinius ðviesos energijosðaltinius: Saulë, ugnis, þaibas, elektros ðviesa. Nurodo, kur ir kaippanaudojama elektros energija.

� Saulës sistema, ¤ Þino, kad Saulës sistemà sudaro 9 planetos, kometos ir Saulë. jos planetos, Iðvardija Mënulio faziø pavadinimus. Paaiðkina, kodël keièiasi metø Þemë ir Mënulis laikai, kodël dienà keièia naktis. Skiria planetas nuo þvaigþdþiø. Moka

rasti Ðiaurës þvaigþdæ ir Didþiuosius Gráþulo ratus.¤ Medþiagø kitimas ¤ Paaiðkina ðilumos ir ðalèio poveiká medþiagoms (nuo ðilumos fiziniai

kûnai pleèiasi, nuo ðalèio � traukiasi). Nusako, kokie yra vandensbûviai (skystas, kietas, dujinis). Savais þodþiais paaiðkina, kad medþiagø kitimai gali bûti gráþtamieji ir negráþtamieji.

� Aplinkos átaka þmogaus ¤ Suvokia, kad þmogus � ekologinës sistemos dalyvis. Elementariai sveikatai. nusako, kas þaloja þmogaus sveikatà (þalingi áproèiai, uþterðtas oras, Atliekø tvarkymas maistas, vanduo, nesutvarkytos atliekos). Padaro iðvadas, kad bûtina

maþinti atliekø kieká, þino jø perdirbimo ir antrinio panaudojimo bûdus.� Þmogaus sveikatai ¤ Þino, ið kokiø medþiagø yra pagaminti kasdienës aplinkos daiktai. gresiantys pavojai Tinkamai ir pagal paskirtá sugeba naudotis buitinëmis cheminëmis

medþiagomis ir elektros prietaisais.

30



Gebëjimø grupës, Numatomi pasiekimaigebëjimai¤ Þinios ir supratimas ¤ Atsimena svarbiausius pasaulio paþinimo kurso faktus ir dësningu

mus.¤ Atpaþásta kitus svarbius pasaulio paþinimo kurso faktus.¤ Tinkamai vartoja paprastas pasaulio paþinimo kurso sàvokas.¤ Supranta ir savais þodþiais paaiðkina pasaulio paþinimo kurse aptaria

mas sàvokas, reiðkinius ir dësningumus.¤ Þiniø taikymas, gebëjimas ¤ Geba naudotis pradiniø klasiø moksleiviams pritaikytais

analizuoti ir vertinti enciklopediniais leidiniais, paprasèiausiais þinynais, þemëlapiais irkitais informacijos ðaltiniais.

¤ Paprasèiausiais atvejais palygina faktus bei reiðkinius. Susieja faktusbei reiðkinius prieþastiniais ryðiais.

¤ Randa paprasèiausius dësningumus paþástamoje gamtinëje ir socialinëje aplinkoje.

¤ Geba taikyti pasaulio paþinimo kurso þinias ir dësningumus paprastosenestandartinëse situacijose.

¤ Skiria faktus nuo nuomoniø. Stengiasi argumentuoti teiginius.

Nuostatos


¤ mëgsta stebëti, tyrinëti, eksperimentuoti;

¤ domisi ir nori suþinoti naujø dalykø apie save, gamtà, kitus þmones, socialinius reiðkinius;

¤ nori tobulëti, ágyti naujø gamtos paþinimo, istorijos ir geografijos þiniø, patirties, ágûdþiø;

¤ jauèia atsakomybæ uþ save, savo veiksmus ir jø poveiká gyvajai bei negyvajai gamtai;

¤ yra neabejingi tam, kas vyksta greta, jauèia atsakomybæ uþ savo ir kitø gyvenimo kokybæ;

¤ linkæ bendrai planuoti savo veiklà/mokymàsi, siekti bendrø tikslø, ar linkæ ieðkoti kompromisø,derinti ávairias nuomones.


Patenkinamas pasiekimø lygmuo. Turi bendriausià pokyèiø supratimà, elementarià nuovokàapie gyvybës, gamtos ir visuomenës kitimà. Geba atpaþinti, ávardyti, paaiðkinti, remdamiesi konkre-èiais pavyzdþiais. Geba naudotis paprastomis schemomis, lentelëmis, diagramomis, atspindinèiomisnesudëtingus faktus, rezultatus.

Pagrindinis pasiekimø lygmuo. Geba skirstyti, klasifikuoti duomenis pagal nurodytus poþy-mius. Remdamiesi elementaria faktine medþiaga daro iðvadas, mëgina jas paaiðkinti. Geba argu-mentuoti nesudëtingus teiginius. Savarankiðkai sprendþia paprasèiausias problemas. Atlieka stebëji-mus. Nustato elementarius dësningumus ir sàryðius.

Aukðtesnysis pasiekimø lygmuo. Geba iðskirti reikðmingiausius dalykus, paaiðkinti prieþastis irpasekmes. Geba daryti apibendrinimus, iðvadas, randa paraleles. Geba taikyti turimas þinias spræs-dami problemas. Geba nurodyti esminius skirtumus tarp ávairiø reiðkiniø, procesø. Savarankiðkainagrinëja paprastas problemines situacijas. Interpretuoja faktus ir stebëjimø duomenis.

31


Testø matrica

Gebëjimø grupësÞinios Problemø Pasiskirstymas (%)

Dalykinës ir supratimas sprendimassritysSocialinis ugdymas 50Gamtamokslinis ugdymas 50Pasiskirstymas (%) 65 35 100

3.4.6. Gamtamokslinis ugdymas (VIII klasë)Ugdymo turinio tematika


Gyvoji gamta

¤Organinës ir mineralinës ¤ Paaiðkina angliavandeniø, baltymø, riebalø, vitaminø ir neorganiniømedþiagos, vitaminai medþiagø bûtinumà gyviesiems organizmams. Supranta sveikos

mitybos pasirinkimo svarbà.¤ Nuodingø medþiagø, ¤ Argumentuoja savo poþiûrá á alkoholio, tirpikliø, narkotikø, rûkalø

alkoholio, rûkymo poveikis vartojimà, triukðmo problemà, naudojasi ðiomis þiniomis.organizmui.Triukðmo ðaltiniai irpoveikis þmogui

¤ Labiausiai paplitusiø ¤ Paveiksluose atpaþásta labiausiai paplitusius ðiø grupiø atstovus:organizmø reikðmë gamtoje virusus, bakterijas, grybus, samanas, plikasëklius (spygliuoèius),

gaubtasëklius, pirmuonis, kirmëles, nariuotakojus (vabzdþius, voragy-vius, vëþiagyvius), þuvis, varliagyvius, roplius, paukðèius, þinduolius.Nurodo jø reikðmæ gamtai ir þmogui.

¤ Mitybos ryðiai ¤ Apibûdina gamintojus, augalëdþius, plëðrûnus, parazitus bei skaidytoekosistemose jus. Pateikia jø pavyzdþiø ir nurodo jø vaidmená ekosistemoje.

¤ Atpaþásta vandens ir miðko ekosistemas. Gali pakomentuoti mitybostinklus.

Medþiagos ir jø kitimai

¤ Fizikiniai ir cheminiai kitimai ¤ Palygina cheminius ir fizikinius kitimus, pateikia ðiø kitimø pavyzdþiø.¤ Apibûdina degimà kaip cheminæ reakcijà.¤ Apibûdina rûdijimà kaip negráþtamà metalo kitimà (cheminis kitimas) ir

kaip galima nuo jo apsaugoti metalà.¤ Miðiniai ir jø atskyrimo ¤ Remdamiesi pavyzdþiais apibûdina vienalyèius ir nevienalyèius

bûdai. Tirpalai miðinius; atskiria miðinius sijojimo, filtravimo, nusistovëjimo, garinimobei kristalinimo metodais.

¤ Savarankiðkai pasigamina ávairius tirpalus, sprendþia tirpalø procentinës koncentracijos uþdavinius.

¤ Atomo sandara. ¤ Naudodamiesi periodine lentele apskaièiuoja svarbiausiø elementøKietøjø kûnø, skysèiø ir atomø, protonø, neutronø ir elektronø skaièius.dujø sandara ¤ Paaiðkina, kaip medþiagos agregatinë bûsena priklauso nuo atstumo

tarp tos medþiagos molekuliø ar atomø. Apibûdina kietø, skystø irdujiniø medþiagø fizines savybes.

¤ Apskaièiuoja ir eksperimentiðkai nustato medþiagos tanká.

32


¤ Aplinkos tarða. ¤ Apibûdina þmogaus veiklos átakà aplinkai.Racionalus gamtos ¤ Aiðkina, siedami su tarða, kodël svarbu taupyti ðilumà, vandená, kuràiðtekliø naudojimas ir ávairias medþiagas, bei pateikia taupymo bûdø pavyzdþiø. Pateikia

svarbiausiø vandens ir oro terðalø ðaltiniø pavyzdþiø, siûlo bûdøvandens ir oro tarðai sumaþinti.

¤ Skirsto energijos ðaltinius á atsinaujinanèius ir neatsinaujinanèius beitrumpai apibûdina pastarøjø daromà þalà gamtai.

Fizikiniai reiðkiniai

¤ Tiesiaeigis judëjimas ir já ¤ Savais þodþiais apibûdina ir vartoja trajektorijos, kelio, laiko, greièio,apibûdinantys dydþiai: vidutinio greièio ir pagreièio sàvokas. Pereina nuo vienø ðiø dydþiøkelias, greitis, vidutinis matavimo vienetø prie kitø.greitis, pagreitis

¤ Garsas ¤ Apibûdina garso kilmæ bei pagrindines jo savybes. Paaiðkina garsovaidmená þmogaus gyvenime, gamtoje ir technikoje.

¤ Kûnø sàveikos dësniai. ¤ Kûnø sàveikà apibûdina jëga; aiðkina, kad sàveika yra abipusë.Jëgø rûðys Apibûdina ir taiko kûnà veikianèios jëgos, jo masës ir pagreièio sàryðá.

Apibûdina tamprumo, trinties, sunkio ir svorio jëgas.¤ Jëgos momentas. ¤ Apibûdina ir apskaièiuoja jëgos momentà. Taiko momentø taisyklæ

Momentø taisyklë svertui¤ Mechaninë energija. ¤ Apibûdina ir taiko potencinës ir kinetinës energijos, darbo bei galios

Darbas. Galia fizikines sàvokas, darbo ir galios sàryðá.


Gebëjimø grupës ir Numatomi pasiekimaigebëjimaiÞinios ir supratimas ¤ Nurodo ir apibrëþia pagrindinius gamtamokslinius faktus, sàvokas,

fizikinius dydþius, procesus, pateikia keletà (2�3) pavyzdþiø.¤ Atpaþásta paveiksluose (pieðiniuose ir nuotraukose), schemose,

grafikuose ir diagramose pavaizduotus objektus bei procesus, iðpateikto sàraðo, teksto ar schemos atrenka su nagrinëjamu klausimususijusius pavyzdþius.

¤ Apibûdina gamtamokslinius objektus, reiðkinius ir procesus.¤ Pavaizduoja duomenis schema ar grafiku.¤ Atlieka paprasèiausius standartinius skaièiavimus.¤ Raðtu ar schema paaiðkina pagrindines gamtamokslines sàvokas,

dësningumus, savo teiginius, grafinius vaizdus bei lenteles, reiðkiniøprieþastis.

¤ Klasifikuoja á kelis tipus pagal vienà poþymá ir lygina procesus,reiðkinius ir faktus.

¤ Taiko gamtos mokslø þinias paprasèiausiose standartinëse situacijosenustatydami reiðkiniø dësningumus ir priimdami argumentuotussprendimus.

¤ Problemø sprendimas ¤ Atrenka ir pateikia reikiamus gamtamokslinius faktus, duomenis irdësnius.

¤ Skaito ir apdoroja skaitinæ ir grafinæ informacijà.¤ Numato ir suplanuoja eksperimentà (modifikuoja þinomus eksperimen

tus ir pritaiko panaðiai situacijai).¤ Daro iðvadas ir tikrina jø teisingumà.¤ Aiðkina reiðkinius taikydami gamtos mokslø dësnius.¤ Apibendrina ir kritiðkai vertina informacijà apie gyvosios ir negyvo

sios gamtos ávairovæ, gamtos mokslø atradimus, aplinkosaugà.

33


¤ Praktiniai ¤ Pagal pateiktà apraðymà atlieka eksperimentà ar praktinæ uþduotá.(eksperimentavimo) ¤ Matuoja kai kuriuos rodiklius (laikà, ilgá, plotá, aukðtá, masæ, temperatûgebëjimai rà, tûrá, jëgà, slëgá).

¤ Ávertina ilgio, masës, temperatûros, tûrio (kai naudojama menzûra)matavimo paklaidas.

¤ Gauna ir apdoroja bandymø duomenis, daro iðvadas.

Nuostatos


¤ domisi gamtos mokslais;

¤ gamtos tyrinëjimui taiko bendruosius paþinimo metodus bei sieja ágytas gamtos mokslø þiniassu turima gyvenimo patirtimi ir taiko kasdienio gyvenimo problemoms spræsti;

¤ supranta, kas yra sveika gyvensena ir laikosi jos, apibûdina galimas pasirinkto gyvenimo bûdopasekmes sau ir aplinkai;

¤ saugiai naudojasi mokyklinëmis gamtos tyrimo priemonëmis, cheminëmis medþiagomis ir buitiniais prietaisais;

¤ domisi gamtos mokslø atrastø dësningumø bei teorijø taikymu ávairiose technologijose bei profesijomis, kurioms reikia gamtos mokslø þiniø ir gebëjimø.


Patenkinamas pasiekimø lygmuo. Atpaþásta paprasèiausius paveiksluose, schemose, grafi-kuose pavaizduotus objektus ir procesus, paprasèiausius teiginius iliustruoja pavyzdþiais. Geba at-likti paprasèiausius standartinius skaièiavimus ir tyrimø procedûras.

Pagrindinis pasiekimø lygmuo. Geba aiðkiai dëstyti mintis raðtu, sieja to paties ir skirtingøgamtos mokslø þinias á visumà, naudoja analogijas ir bendrus dësningumus, pasitelkia kelis skirtingusdësnius, reikalingus nesudëtingai problemai (uþdaviniui) spræsti, atrenka ir ávertina duomenis.

Aukðtesnysis pasiekimø lygmuo. Geba suformuluoti atsakymà, tinkamai vartoja sàvokas, rei-kiama tvarka, sklandþiai iðreiðkia gamtamoksliná supratimà, argumentuoja savo teiginius, kritiðkaivertina gamtamokslinæ informacijà. Kûrybiðkai pritaiko matematiná aparatà sudëtingesniems reiðki-niams ir situacijoms aiðkinti.

Testø matrica

Gebëjimø grupësÞinios Problemø Pasiskirstymas (%)

Dalykinës ir supratimas sprendimassritysGyvoji gamta 33Medþiagos ir jø kitimai 32Fizikiniai reiðkiniai 35Pasiskirstymas (%) 50 50 100

34


3.4.7. Socialinis ugdymas (VIII klasë)Ugdymo turinio tematika


Istorija

¤ Istorinës raidos suvokimas� Prieðistorë ¤ Paaiðkina, kad ir þmoniø gyvenimas, ir gamta nuolat keièiasi. Ávardija

akivaizdþias istoriniø ávykiø prieþastis. Supranta ir paaiðkina, kadpraeitis gali bûti dalijama á skirtingus laiko tarpsnius. Paaiðkina, nuo kopriklausë þmoniø gyvenimas praeityje.

¤ Paaiðkina skirtumus tarp prieðistorës ir istoriniø laikø.¤ Nusako, kaip keitësi prieðistorës þmoniø gyvenimo bûdas.¤ Nurodo, kada Lietuvoje apsigyveno pirmieji gyventojai.¤ Nusako indoeuropieèiø, baltø ir lietuviø tarpusavio ryðius.

� Senosios (Egipto, ¤ Apibûdina svarbiausius civilizacijos poþymius. Mesopotamijos ir Antikos) ¤ Nurodo reikðmingiausius senøjø civilizacijø pasiekimus. Nusako, civilizacijos kokios átakos jie turëjo þmonijos raidai.� Pasauliniø religijø ¤ Nurodo svarbiausius senøjø religijø panaðumus ir skirtumus. atsiradimas ir plitimas ¤ Paaiðkina, kuo Jëzaus Kristaus mokymas skyrësi nuo ligtoliniø religijø

idëjø.¤ Paaiðkina, kaip krikðèionybë tapo valstybine religija.¤ Pasirinktinai nurodo vienà pasaulinës religijos pradininkà ir pagrindinæ

jo skelbiamà religinæ idëjà.� Viduramþiø Europa ¤ Nurodo esminius viduramþiø ir ðiuolaikinës visuomenës skirtumus.

¤ Apibûdina pagrindines viduramþiø visuomenës socialines grupes:dvasininkijà, bajorijà, valstietijà.

¤ Apibûdina krikðèionybës vaidmená viduramþiais ir nurodo viduramþiømeno, filosofijos, ðvietimo ir mokslo ypatumus.

¤ Paaiðkina, kodël lietuviø gentys susibûrë ir sukûrë valstybæ. Nurodopagrindinius lietuviø mûðius su kryþiuoèiais (Saulës, Durbës, Þalgirio)ir paaiðkina jø istoriná reikðmingumà.

¤ Paaiðkina Lietuvos krikðto prieþastis ir jo reikðmæ.¤ Pateikia pavyzdþiø apie LDK ûká ir kultûrà XIV a. pab. � XV a.

� Naujøjø amþiø pradþia ¤ Nurodo reiðkinius bei procesus, þyminèius naujøjø amþiø pradþià.¤ Nurodo geografiniø atradimø prielaidas ir jø padarinius.¤ Apibûdina Renesanso átakà þmogaus pasaulëvokos bei gyvensenos kaitai.¤ Nusako pagrindines reformacijos idëjas bei reformacijos ir kontrrefor-

macijos politines, kultûrines ir socialines pasekmes.¤ Nurodo Liublino unijos prieþastis ir sàlygas. Apibûdina LDK politiná

statusà po Liublino unijos.¤ Pateikia pavyzdþiø apie Renesanso, reformacijos ir kontrreformacijos

poveiká LDK visuomenës ir kultûros raidai.

Geografija

¤ Pasaulio geografinispaþinimas� Geografiniø þiniø kaupimas ¤ Þino þmonijos geografinio akiraèio ir mokslo plëtotæ (Antikos laikais Antikos ir viduramþiø laikais ir didþiøjø geografiniø atradimø metu) bei reikðmæ pasaulio paþinimui.� Ðiuolaikiniai geografiniai ¤ Nurodo ðiandieninius geografijos tyrimus sausumoje (þemës gelmiø, tyrimai (sausumoje ir ledynø, augalijos ir gyvûnijos) ir vandenyne (naudingøjø iðkasenø, vandenyne) augalijos ir gyvûnijos, vandens ir dugno uþterðtumo).

35


¤ Planas ir þemëlapis� Þemës pavirðiaus ¤ Nurodo þemës vaizdavimo bûdus: pieðinyje, plane, aeronuotraukoje, vaizdavimo bûdai nuotraukoje ið kosmoso, þemëlapyje, gaublyje ir juos lygina.� Mastelis ¤ Skiria masteliø rûðis, geba pagal mastelá apskaièiuoti atstumus.� Þemëlapio geografinis ¤ Þino geografiná tinklà ir moka nustatyti þemëlapyje geografines tinklas. Geografinës koordinates koordinatës .

¤ Gamtinë geografija� Þemës sandara ir litosfera ¤ Skiria þemyninæ Þemës plutà nuo okeaninës.

¤ Þino Þemës plutà sudaranèias uolienas (magmines, nuosëdines irmetamorfines).

¤ Nurodo litosferø plokðèiø judëjimo prieþastis ir pasekmes.¤ Paaiðkina vidiniø ir iðoriniø jëgø poveiká Þemës pavirðiui.¤ Nurodo þmogaus ûkinës veiklos átakà pavirðiui.¤ Þino pagrindines sausumos pavirðiaus formas.

� Atmosfera ir klimatas ¤ Nurodo atmosferos reikðmæ gyvajai ir negyvajai gamtai.¤ Nusako pasatø, musonø, vakarø vëjø átakà orø ir klimato formavimuisi.¤ Nurodo klimatà formuojanèiø veiksniø (geografinës platumos, sausu

mos ir jûrø iðsidëstymo, vandenyno sroviø, vyraujanèiø vëjø, Þemëspavirðiaus pobûdþio) átakà pagrindiniø ir tarpiniø klimato juostøsusidarymui.

� Hidrosfera ¤ Þino vandenynus ir pagrindines jø dalis.¤ Paaiðkina bangø, potvyniø ir atoslûgiø, ðiltø ir ðaltø sroviø susidary

mo prieþastis bei pasekmes. Paaiðkina dinaminiø procesø svarbàklimatui ir gyvajai gamtai.

¤ Þino sausumos vandenø sudëtá (upes, kanalus, eþerus, tvenkinius,pelkes, poþeminius vandenis). Paaiðkina sausumos vandenø susidarymo prieþastis.

� Geografinë sfera ¤ Nusako platuminio ir vertikalaus zoniðkumo iðsidëstymo prieþastis.¤ Þino pagrindines geografines zonas, nurodo bûdingiausius jø augali

jos bei gyvûnijos atstovus.¤ Nusako, kokiø priemoniø reikia imtis norint iðsaugoti gyvàjà ir negy

vàjà gamtà.¤ Visuomeninë geografija

� Gyventojai ir gyvenvietës ¤ Bendrais bruoþais apibûdina gyventojø rasinæ, tautinæ, etninæ, religinæsudëtá.

¤ Þino tankiausiai ir reèiausiai apgyvendintas þemynø teritorijas.¤ Skiria kaimo ir miesto tipo gyvenvietes. Paaiðkina urbanizacijos

procesus.� Gamtos iðtekliai. Ûkis ¤ Paaiðkina þmogaus priklausomybæ nuo gamtos iðtekliø (mineraliniø,

klimato, vandens, dirvoþemio ir miðko).¤ Paaiðkina þmogaus ûkinës veiklos ryðá ir priklausomybæ nuo geografi

niø ir istoriniø sàlygø.

Pilietinës visuomenës pagrindai

¤ Þmogus� Þmogaus laisvës ir teisës ¤ Suvokia þmogaus laisves ir teises, jø sampratos istorinæ raidà ir þino

kai kuriuos pagrindinius jas átvirtinanèius dokumentus.¤ Ásisàmonina pagrindines þmogaus pareigas; þino kai kuriuos pagrindi

nius jas átvirtinanèius dokumentus.

36


¤ Þmoniø veikla ir santykiai� Teisëtvarka ¤ Suvokia doroviniø ir teisiniø normø bûtinybæ tvarkant þmoniø,

bendrijø ir valstybiø santykius.¤ Supranta pagrindinius teisës normø kûrimo ir taikymo principus.

¤ Valstybë� Demokratinës valstybës ¤ Suvokia demokratijos kaip gyvenimo bûdo ir visuomenës bei valstybës principai ir vertybës santvarkos pagrindinius principus, vertina jø realumà ir utopiðkumà.

¤ Supranta demokratijà kaip siekiamybæ derinti asmens ir visuomenësinteresus.

� Valdþios sàranga ¤ Suvokia valstybës atliekamas funkcijas ir identifikuoja jas vykdanèiasinstitucijas.


Gebëjimø grupës ir Numatomi pasiekimaigebëjimaiÞinios ir supratimas ¤ Nurodo svarbiausius Lietuvos ir pasaulio istorinës raidos nuo

seniausiø laikø iki XVIII a. faktus, reiðkinius bei procesus; suvokiaávairiø vieðojo gyvenimo srièiø (politinës, ekonominës, socialinës,teisinës, dorovinës ir t.t.) prieþastinius ryðius.

¤ Supranta istorinius bei geografinius reiðkinius ir procesus.¤ Nusako reikðmingiausiø istoriniø asmenybiø vaidmená Lietuvos ir

pasaulio istorijoje.¤ Nurodo svarbiausias ðiø dienø visuomenës gyvenimo problemas.¤ Tinkamai vartoja svarbiausias istorijos, geografijos politinio dalyvavi

mo visuomenëje, valstybëje sàvokas.¤ Supranta paèias svarbiausias demokratines gyvenimo grupëje ar

politinëje bendruomenëje taisykles ir principus.¤ Þino ir supranta pagrindines þmogaus ir pilieèio teises, laisves ir

pareigas; suvokia jø realizavimo kasdieniame gyvenime ribas irgalimybes.

¤ Iðvardija pagrindinius dokumentus, kuriuose apibrëþiamos þmogaus irpilieèio teisës, valstybës sandaros ypatybës, paaiðkina ðiødokumentø kilmæ.

¤ Þiniø taikymas, gebëjimas ¤ Naudoja ávairius ðaltinius informacijai gauti, kritiðkai vertina pateiktàanalizuoti ir vertinti informacijà, jos pagrindu daro iðvadas, sprendþia jiems skirtà ar

iðkilusá uþdaviná ar problemà. ¤ Atlieka nesudëtingus geografinius skaièiavimus.¤ Remdamiesi þemëlapiu atskleidþia ir aiðkina svarbiausius Lietuvos ir

pasaulio teritorinius pokyèius.¤ Skaito istorinius ir geografinius þemëlapius bei kartoschemas.¤ Apibûdina objektø geografinæ padëtá.¤ Geba analizuoti konkreèias konfliktines/problemines su þmogaus

teisëmis susijusias situacijas ir galimus jø sprendimo bûdus.¤ Geba tinkamai spræsti bei kritiðkai vertinti savo ir kitø sprendimus ir

matyti jø pasekmes sau ir kitiems.

Nuostatos


¤ noriai mokosi socialinio ugdymo dalykø (istorijos, geografijos, pilietinës visuomenës pagrindø);

37


¤ pasitiki savo istorijos ir geografijos þiniomis bei gebëjimu jas taikyti;

¤ suvokia istorijos ir geografijos svarbà pasaulio paþinimui;

¤ supranta socialinio ugdymo dalykø svarbà puoselëjant bendruosius asmeninus gebëjimus (kritiðkumà, kûrybiðkumà, iðradingumà);

¤ nusiteikæ puoselëti savo valstybiná, tautiná ir kultûriná tapatumà; gerbti kitø teises; laikytis ástatymø.


Patenkinamas pasiekimø lygmuo. Turi esminiø dalykiniø gebëjimø, garantuojanèiø minimaløsocialiná raðtingumà, leidþianèiø orientuotis istorijos ir geografijos informacijoje, laiduojanèiø mini-malias tolesnio mokymosi galimybes. Turi nuovokà apie svarbiausias socialiniø mokslø kursø ðiojeamþiaus grupëje sàvokas, reiðkinius, procesus, atsako á klausimus, atskleidþianèius elementarøjá prie-þasties ir pasekmës ryðiø supratimà. Randa nurodytà informacijà nesudëtinguose ðaltiniuose, þemë-lapiuose, daro tiesiogines iðvadas. Taikydami þinias (sàvokas, principus, idëjas) kartais gali neatsi-þvelgti á erdvës ir laiko matmenis, daryti nemaþai klaidø taikomojo pobûdþio uþduotyse, spræsdamiproblemines situacijas. Gali trûkti empatiniø ágûdþiø.

Pagrindinis pasiekimø lygmuo. Pasiekimai atitinka dalyko mokymo programose apraðytuspagrindinius reikalavimus. Geba atlikti standartinius veiksmus, uþduotis, paaiðkinti istorinius ir geog-rafinius ryðius � laisvai operuoja svarbiausiomis socialiniø mokslø kursø ðioje amþiaus grupëje sàvo-komis, geba paaiðkinti reiðkinius, procesus, atsako á klausimus, atskleidþianèius prieþasties ir pasek-mës ryðiø supratimà. Savarankiðkai randa informacijà nesudëtinguose ðaltiniuose, þemëlapiuose,daro visumà apibendrinanèias iðvadas. Taikydami þinias (sàvokas, principus, idëjas) atsiþvelgia áerdvës ir laiko matmenis, turi elementariø empatiniø ágûdþiø. Gali daryti klaidø taikomojo pobûdþiouþduotyse, spræsdami problemines situacijas.

Aukðtesnysis pasiekimø lygmuo. Turi specifiniø gebëjimø ir didesnæ mokymosi motyvacijà.Geba dirbti su nestandartine medþiaga, savarankiðkai ieðkoti atsakymø á iðkeltus klausimus. Laisvaioperuoja svarbiausiomis socialiniø mokslø kursø ðioje amþiaus grupëje sàvokomis, geba jas paaið-kinti savais þodþiais, apibûdina reiðkinius, procesus, atsako á klausimus, atskleidþianèius prieþastiesir pasekmës ryðiø supratimà. Savarankiðkai randa informacijà ðaltiniuose, þemëlapiuose, daro visu-mà apibendrinanèias iðvadas, taikydami þinias (sàvokas, principus, idëjas) atsiþvelgia á erdvës irlaiko matmenis. Nedaro klaidø taikomojo pobûdþio uþduotyse, spræsdami problemines situacijas,turi gerø empatiniø ágûdþiø, geba juos taikyti savarankiðkai.

Testø matrica

Gebëjimø grupësÞinios Gebëjimai analizuoti Pasiskirstymas (%)

Dalykinës ir supratimas sintezuoti ir vertintisritysIstorija 50Geografija 40Pilietinës visuomenës pagrindai 10Pasiskirstymas (%) 60 40 100

38


4. TYRIMO METODAI IR TYRIMO ORGANIZAVIMAS

4.1. Imèiø atranka

Siekiant, kad tyrimo rezultatai kiek galima geriau atspindëtø realià situacijà ðalyje, ypatingasdëmesys buvo skiriamas imèiø atrankai. Kaip minëta, nacionaliniu 2003 m. moksleiviø pasiekimøtyrimu buvo norima ávertinti ðalies IV ir VIII klasiø moksleiviø mokymosi pasiekimus, todël imtysbuvo atrenkamos taip, kad kuo geriau reprezentuotø ðalies ketvirtokø ir aðtuntokø populiacijas.Ieðkant bûdø racionaliai sumaþinti darbø apimtis (ir tyrimo kainà), tyrimo populiacija buvo kieksusiaurinta, nes trûko patyrusiø testø sudarytojø, o laiko tyrimui buvo skirta nedaug.

Tyrimo populiacija

2003 m. tyrimo populiacija apëmë ne visus ðalies IV bei VIII klasës moksleivius. Tyrimuosedalyvavo tik lietuviø mokomàja kalba bendràjá lavinimà teikianèiø Lietuvos mokyklø moksleiviai. Átyrimo populiacijà neáëjo:

¤ ne lietuviø mokomàja kalba (rusø, baltarusiø, lenkø kalbomis) mokyklø moksleiviai;

¤ specialiøjø, suaugusiøjø bei profesiniø mokyklø moksleiviai;

¤ labai maþø (moksleiviø skaièiumi) mokyklø moksleiviai.

Mokyklø ne lietuviø mokomàja kalba moksleiviai sudaro 9,7% visø ðalies bendrojo lavinimomokyklø moksleiviø (þr. [4]). Ði grupë tyrime nedalyvavo, nes jø gimtoji kalba yra ne lietuviø, tadjiems turëtø bûti rengiami papildomi valstybinës kalbos testai arba specialûs gimtosios kalbos testai.Atsiþvelgiant á tai, kad mokyklose jie mokosi ne lietuviø kalba, ir norint uþtikrinti vienodas sàlygasdalyvauti nacionaliniame pasiekimø tyrime, kitø tiriamø mokomøjø dalykø testai taip pat turëtø bûtiiðversti á tø mokyklø mokomàjà kalbà. Be to, norint gauti patikimus rezultatus apie tautiniø maþumømoksleiviø pasiekimus, tyrimo imtis bûtø tekæ didinti beveik dvigubai.

Specialiøjø poreikiø moksleiviai, besimokantys specialiosiose internatinëse mokyklose, 2002�2003 m.m. sudarë (þr. [4]) apie1% visø ðalies moksleiviø. Atrenkant tyrimui IV klases, labai maþøkategorijai buvo priskirtos tos mokyklos, kuriø I�IV klasëse mokësi maþiau kaip 32 moksleiviai.Tokiø mokyklø moksleiviai sudarë apie 7�8 % visø ðalies pradiniø klasiø moksleiviø. Palyginimuipaþymësime, kad vidutinis ðalies IV klasës dydis 2002�2003 m.m. buvo 16,3 moksleivio. Atren-kant testavimui VIII klases, labai maþø mokyklø kategorijai buvo priskirtos mokyklos, kuriø V�VIII klasëse mokësi maþiau kaip 32 moksleiviai. Jose besimokantys aðtuntokai sudarë apie 1�2%visø ðalies VIII klasës moksleiviø (vidutinis aðtuntosios klasës dydis 2002�2003 m.m. buvo 22,1moksleivio). Ðie duomenys ir áverèiai gauti pasinaudojus Ðvietimo informaciniø technologijø centro(ITC) Lietuvos ðvietimo informacine sistema, studentø ir moksleiviø duomenø baziø ataskaitomis beinacionaline ðvietimo bûklës apþvalga [4]. Atsisakius ðiø mokyklø moksleiviø testavimo, tyrimas ge-rokai atpigo, o rezultatø paklaida mokykloms lietuviø mokomàja kalba dël tokio susiaurinimo ket-virtosiose klasëse padidëjo neryðkiai.

Nacionaliniø tyrimø atrankos modelis pasirinktas bei atranka vykdyta remiantis metodais, nau-dojamais tarptautiniuose IEA (International Association of the Evaluation of Educational Achie-vement) tyrimuose. Tyrimams buvo paimtos atsitiktinës moksleiviø imtys. Imties atrankos principas� lizdinë atsitiktinë atranka, kai atsitiktinai atrenkamos klasës ir á imtá paimami visi tos klasës moks-leiviai, bet ne atskiri moksleiviai.

Atranka vykdyta dviem etapais. Pirmajame etape, naudojant pseudoatsitiktinës atrankos algorit-

39


mà, buvo atrinkta mokykla, antrajame etape � tyrime dalyvaujanti klasë. Atrankos algoritmas pasi-rinktas taip, kad galimybës kiekvienam moksleiviui patekti á imtá bûtø kuo vienodesnës.

Mokyklø atrankà IV klasiø imèiai iliustruojanèios lentelës fragmentas, jei atrankosþingsnis bûtø 1200

Pirmasis imèiø atrankos etapas

Pirmajame etape buvo atrenkamos tyrime dalyvausianèios mokyklos. Tuo tikslu buvo sudarytassàraðas visø ðalies mokyklø, turinèiø pakankamai dideles IV (ir atskirai VIII) klases. Jame buvonurodyta mokykla (mokyklos kodas), moksleiviø, besimokanèiø I�IV (arba V�VIII) klasëse, skai-èius bei bendras moksleiviø skaièius visose mokyklose nuo sàraðo pradþios iki nagrinëjamos mo-kyklos imtinai.

Kiekvienam tyrimui buvo atsitiktinai pasirinktas vienas konkretus skaièius x tarp 20000 ir 40000,vadinamas atrankos þingsniu. Á pagrindiná sàraðà buvo átrauktos mokyklos, kuriose buvo x-is, 3x-is,5x-is, 7x-is ir t.t. sàraðo moksleiviai. Procedûra buvo tæsiama tol, kol buvo atrinktas reikiamasmokyklø skaièius. Á pagalbiná sàraðà buvo átrauktos mokyklos, kuriose buvo 2x-is, 4x-is, 6x-is, 8x-is ir t.t. sàraðo moksleiviai. Tais atvejais, kai atrinkta á pagrindiná sàraðà mokykla dël objektyviøprieþasèiø tyrime dalyvauti negalëdavo, ji bûdavo keièiama tuo paèiu numeriu paþymëta atsarginiosàraðo mokykla.

40


Antrasis imèiø atrankos etapas

Pasinaudojant moksleiviø duomenø baze (Lietuvos ðvietimo informacinë sistema, studentø ir moks-leiviø duomenø baziø ataskaitos, ITC), tyrimams atrinktø mokyklø sàraðai buvo iðskleisti, detalizuo-jant mokyklose esanèias atitinkamai IV arba VIII klases bei jose besimokanèiø moksleiviø skaièiø.Siekiant patikslinti informacijà apie moksleivius bei informuoti mokyklà apie jos dalyvavimà nacio-naliniame tyrime, buvo susisiekta su visomis pagrindinio sàraðo mokyklomis. Antrajame atrankosetape ið kiekvienos mokyklos atsitiktinai atrinkta po vienà tyrime dalyvausianèià klasæ.

Skirtingai nuo moksleiviø, mokytojai tyrimams buvo atrenkami ne atsitiktinai � buvo anketuojamivisi á tyrimo imtá atrinktø klasiø lietuviø kalbos, matematikos, gamtamokslinio ir socialinio ugdymomokytojai.

Imties dydis

Atsiþvelgiant á pasirinktà atrankos bûdà (kai tyrimams atrenkamos moksleiviø klasës, o ne atskirimoksleiviai), buvo svarbu parinkti tinkamà, reprezentatyvø imties dydá. Kadangi tyrimo medþiagabuvo rengiama ir suskirstyta á tam tikrus blokus/sàsiuvinius (IV klasëje á keturis, VIII klasëje � ápenkis), imties dydis kiekvienai klasei pasirinktas ðiek tiek skirtingas. Remiantis tarptautiniø tyrimøpatirtimi daroma prielaida, jog efektyviai imèiai uþtikrinti reikia, kad kiekvienà testø sàsiuviná spræstøne maþau kaip 500 moksleiviø. Ði sàlyga 2003 m. tyrime buvo patenkinta:

¤ 2003 m. tyrime dalyvavo 2 253 IV klasës moksleiviai ið 117 mokyklø ir 2 717 VIII klasësmoksleiviø ið 124 mokyklø bei ðiø moksleiviø tiriamø mokomøjø dalykø mokytojai, t.y. IV klasëstyrime dalyvavo atrinktø moksleiviø pradiniø klasiø mokytojai (117), VIII klasës tyrime � lietuviøkalbos (124), matematikos (124), gamtos mokslø (biologijos 114, chemijos 111, fizikos 112) irsocialiniø mokslø (istorijos 114, geografijos 108) mokytojai.

¤ Atskirai buvo tiriami Mokyklø tobulinimo programoje dalyvaujanèiø mokyklø IV ir VIII kla-siø moksleiviai. Kiekviename ið tyrimø dalyvavo po 20 mokyklø, dalyvaujanèiø Mokyklø tobulinimoprogramoje (MTP): 873 ketvirtokai ir 909 aðtuntokai bei jø mokytojai. 2003 m. tyrime dalyvavotos paèios MTP mokyklos, kurios dalyvavo 2002 m. VI klasës moksleiviø pasiekimø tyrime.

4.2. Testai ir jø rengimo ypatumai

Testai

Nacionalinis 2003 m. IV klasës moksleiviø pasiekimø tyrimas apëmë tris, VIII klasës � keturiasugdymo turinio sritis: lietuviø gimtàjà kalbà (skaitymà ir raðymà), matematikà, gamtamoksliná ugdy-mà ir socialiná ugdymà (IV klasëje dvi pastarosios ugdymo sritys buvo sujungtos á vienà � pasauliopaþinimà). Lietuviø gimtajai kalbai ir matematikai IV klasëje buvo skirta po 3/8, VIII klasëje � po 3/10 viso testavimo laiko. Pasaulio paþinimui IV klasëje buvo skirta 2/8 viso testavimo laiko, gamta-moksliniam ugdymui ir socialiniam ugdymui VIII klasëje � po 2/10 testavimo laiko.

Siekiant uþtikrinti tyrimo validumà, testai buvo rengiami remiantis skyriuje �Tyrimo tikslai, uþdaviniaiir ugdymo turinio struktûravimas� apraðyta detalia tiriamø ugdymo srièiø ugdymo turinio struktûra. Jojeapraðytas nacionaliniø tyrimø turinys yra gana platus, todël siekiant já gerai padengti buvo naudojamiávairiø tipø testø klausimai. Kiekvienos ugdymo srities tyrime naudojamø testø sandara, klausimø beiuþduoèiø tipai, atsakymø vertinimas taðkais priklausë nuo tos konkreèios ugdymo srities ypatumø.

41


Tyrimo metu moksleiviø pasiekimø matavimui naudoti pasirenkamojo atsakymo klausimai, trum-pojo atsakymo klausimai, atvirojo atsakymo klausimai, iðsamaus atsakymo ir paaiðkinimo reikalau-jantys klausimai, struktûruoti klausimai, esë tipo uþduotys. Moksleiviø matematikos, gamtamoksli-nio ugdymo ir socialinio ugdymo pasiekimø matavimui buvo naudota daugiau pasirenkamøjø atsa-kymø ir trumpojo atsakymo klausimø. Tuo tarpu lietuviø kalbos (raðymo) pasiekimø matavimui ðaliakitø naudotos ir esë tipo uþduotys. Trumpai iðvardytus klausimø tipus galima apibûdinti taip:

¤ Atsakinëdami á pasirenkamojo atsakymo klausimus moksleiviai turëjo pasirinkti vienà teisin-gà atsakymà ið keliø pateiktø. Prie pasirenkamojo atsakymo uþduoèiø tradiciðkai priskiriamosir tokios, kai moksleiviui reikia áraðyti raides, sudëti skyrybos þenklus, nurodyti gramatinius po-þymius (pvz., lietuviø kalbos izoliuotos formaliojo raðtingumo uþduotys).

¤ Atsakinëdami á trumpojo atsakymo klausimus moksleiviai turëjo pateikti (patys suformuluo-ti) atsakymà vienu þodþiu ar þodþiø junginiu (bet neprivalëjo aiðkinti, kaip gavo atsakymà).

¤ Atsakinëdami á iðsamaus atsakymo ir/ar paaiðkinimo reikalaujanèius klausimus moksleiviaiturëjo pateikti atsakymà ir já paaiðkinti, iðsakyti savo nuomonæ ir pan.

¤ Esë tipo uþduotyse moksleiviø buvo praðoma sukurti riðlius tekstus.

¤ Struktûruoti klausimai buvo sudaryti ið keliø pasirenkamojo atsakymo, trumpojo atsakymoar iðsamaus atsakymo daliø.

Dauguma tyrimo klausimø su pasirenkamaisiais atsakymais buvo vienataðkiai (uþ kiekvienà tei-singà atsakymà á tokio tipo klausimà moksleiviai gavo po vienà taðkà). Atsakymai á kitø tipø klausi-mus/uþduotis buvo vertinami vienu, dviem, trimis, keturiais ar daugiau taðkø. Tai priklausë nuo klau-simo sudëtingumo. Tokiems klausimams vertinti buvo rengiamos atsakymø kodavimo instrukcijos.Pasirinkta panaði kaip ir tarptautiniø tyrimø (pvz, TIMSS) kodavimo metodika � atsakymams ver-tinti buvo naudojami dviþenkliai kodai, kuriø pirmasis skaièius þymëjo atsakymo teisingumo lygmená,antrasis skaièius � atsakymo formà, specifinius teisingø ir neteisingø atsakymø variantus, strategijas.

Testø klausimai buvo sugrupuoti á 45 minutëms testavimo laiko skirtus testus. Kiekvienà testàsudarë vienos tiriamosios ugdymo srities klausimai (lietuviø kalbos, gamtamokslinio ugdymo ir t.t.).Buvo siekiama, kad kiekvienos ugdymo srities testai (iðskyrus lietuviø kalbos) tarpusavyje bûtøpanaðûs pagal savo dalykines ir statistines charakteristikas. Lietuviø kalbos testai buvo skirtingi:arba labiau orientuoti á skaitymà, arba á raðymà. Kiekvieno dalyko skirtingø testø skaièius priklausënuo testavimo laiko paskirstymo tarp dalykø: IV ir VIII klasëje lietuviø kalbai ir matematikai buvoparengta po 3 testus, pasaulio paþinimui IV klasëje ir gamtamoksliniam ugdymui bei socialiniamugdymui VIII klasëje buvo parengta po 2 testus. Sudarant testus buvo atsiþvelgiama á vidinæ dalykøturinio struktûrà � turëjo bûti iðlaikytas tyrimø matricoje nustatytas tematikos ir gebëjimø sritis ma-tuojanèiø uþduoèiø santykis.

Testø sàsiuviniai

IV klasei parengti 4, VIII klasei � 5 skirtingi testø sàsiuviniai. Kiekvienas moksleivis pildë povienà sàsiuviná. Rengiant tyrimà buvo nuspræsta, kad vienam moksleiviui skirti testai ir anketa turibûti tame paèiame sàsiuvinyje. Taip buvo siekiama iðvengti galimø nesusipratimø suvedant duomenisir pildant moksleiviø atsakymø kompiuterinæ duomenø bazæ. Kiekviename sàsiuvinyje buvo dviejøskirtingø ugdymo srièiø testai. Tad moksleivio testø sàsiuvinis buvo sudarytas tarsi ið trijø daliø:dviejø skirtingø srièiø testø ir moksleivio anketos. Kiekvieno moksleivio testavimo laikas truko 90min. Á pirmosios testø sàsiuvinio dalies klausimus buvo atsakoma 45 min. Po 10�15 min. pertrau-

42


kos 45 minutes buvo atsakoma á antrosios testø sàsiuvinio dalies klausimus, po 5�10 min. pertrau-kos 20�25 minutes moksleiviai atsakë á anketos klausimus.

Ðios ataskaitos prieduose pateikta po vienà kiekvienos klasës kiekvienos ugdymo srities testovariantà su vertinimo instrukcija bei statistiniais rezultatais, kaip Lietuvos moksleiviams sekësi atsa-kyti á to testo klausimus.

Testø rengimas

¤ Testus kiekvienai ugdymo srièiai ir kiekvienai klasei rengë atskiros 3-4 specialistø grupës,sudarytos ið mokytojø, ugdymo turinio rengëjø, tiriamø mokomøjø dalykø specialistø, eksper-tø, tyrëjø.

¤ Testø klausimams iðbandyti buvo atliktas bandomasis (pilotinis) testavimas. Jis vykdytas sep-tyniolikoje mokyklø (IV klasës � septyniose, VIII klasës � deðimtyje). Remiantis gauta daly-kine bei statistine informacija klausimai buvo koreguojami, renkamas tinkamesnis uþduotiesformatas, dalis klausimø (kurie pasirodë per lengvi arba per sunkûs atitinkamos klasës moks-leiviams, iðryðkëjo netikslios uþduoèiø formuluotës) pakeisti visiðkai naujais, buvo atsiþvelgta áspausdinimo galimybes.

¤ Lygiagreèiai testams buvo rengiamos ir koreguojamos testø vertinimo bei kodavimo instrukci-jos ir procedûros.

¤ Galutiniai testai bei testø sàsiuviniai parengti atsiþvelgiant á bandomojo tyrimo duomenis.

4.3. Moksleiviø ir mokytojø anketos

Nacionaliniuose tyrimuose duomenys apie moksleiviø pasiekimus buvo renkami naudojant tes-tus. Taèiau tyrimø tikslas buvo ne tik ávertinti moksleiviø pasiekimus, bet ir sukaupti informacijosapie faktorius, galinèius turëti átakos ðiems pasiekimams. Kaip rodo ankstesniø ðvietimo tyrimø (taippat ir tarptautiniø moksleiviø pasiekimø tyrimø) patirtis, tokie faktoriai gali bûti moksleiviø mokymosiaplinka mokykloje ir namuose, jø asmeninës savybës, taip pat tolimesnis ugdymo turinio kontekstas:vietos bendruomenë, ðvietimo sistemos ypatumai ir pan. Siekiant surinkti duomenis apie mokslei-viams perteikiamà ugdymo turiná, ugdymo socialiná kontekstà, moksleiviø asmeniniø savybiø ir namøaplinkos átakà mokymo bei mokymosi rezultatams, tyrime buvo naudojamos moksleiviø bei moky-tojø anketos.

Moksleiviø anketos

Moksleiviø anketas pildë visi tyrime dalyvavæ moksleiviai. Sudarant tiek ketvirtokø, tiek aðtunto-kø anketas, klausimai buvo grupuojami pagal tam tikras temas:

¤ Informacija apie moksleivá: lytis, amþius; aðtuntokø taip pat buvo klausiama apie ðeimosstruktûrà (kiek turi broliø, seserø,...), tëvø iðsilavinimà, darbà.

¤ Moksleivio kalbinë aplinka namuose.

¤ Moksleivio edukaciniai iðtekliai namuose: knygos, ávairûs su mokymusi susijæ (ir ne tik) daik-tai, vieta ruoðti pamokas ir pan.

¤ Tëvø poþiûris á mokyklà, mokslà.

¤ Moksleivio poþiûris á mokyklà: jo savijauta mokykloje, klasëje, santykiai su mokytojais,

43


mokytojø parama; VIII klasëje � pamokø lankymas, bëgimas ið pamokø.

¤ Moksleiviø popamokinë veikla.

¤ Namø darbø ruoðimas bei jiems skiriamas laikas.

¤ Naudojimasis kompiuteriu.

¤ Moksleivio nuostatos á konkreèius moko-muosius dalykus: ar patinka mokytis lietuviøkalbos, matematikos, biologijos ir pan.

¤ Anketos klausimø blokai susijæ su konkreèiøugdymo srièiø dalykø mokymusi (lietuviø kal-bos, matematikos, pasaulio paþinimo (IV kla-sëje), gamtos mokslø, socialiniø mokslø(VIII klasëje)). Buvo klausiama apie moks-leiviø veiklà ðiø pamokø metu, mokymosi me-todus, vertinimà ir pan.

Kaip minëta, moksleiviams anketos buvo pateik-tos testø sàsiuviniuose kartu su dalykø testais. An-ketø bendrieji klausimai buvo vienodi visiems moks-leiviams, o klausimai apie ugdymo srièiø mokymo irmokymosi ypatumus buvo sugrupuoti á ugdymo sri-èiø blokus ir priderinti prie ugdymo srièiø, kuriø tes-tai buvo konkreèiame sàsiuvinyje. Pavyzdþiui: ket-virtokas, gavæs 1 testø sàsiuviná, atliko skaitymo,raðymo ir pasaulio paþinimo uþduotis, tad atitinka-mai anketoje atsakinëjo á bendrosios dalies klausi-mus bei klausimus apie lietuviø kalbà ir pasaulio paþinimà. Detali testø sàsiuviniø ir moksleiviø anketøstruktûra pateikiama 4.1. ir 4.2. pav.4

4.1. pav. IV klasës testø sàsiuviniø turinys.

Testai Anketos klausimø blokai

1 sàsiuvinis SK1R1 P1 B L P2 sàsiuvinis M1 P2 B M P3 sàsiuvinis SK2R2 M2 B L M4 sàsiuvinis SK3R3 M3 B L M

4.2. pav. VIII klasës testø sàsiuviniø turinys.

Testai Anketos klausimø blokai1 sàsiuvinis SK1R1 G1 B L G2 sàsiuvinis SK2R2 S1 B L S3 sàsiuvinis SK3R3 M1 B L M4 sàsiuvinis M2 G2 B M G5 sàsiuvinis M3 S2 B M S

4 Paveiksluose raidë þymi tiriamàjá dalykà/ugdymo sritá: SK � skaitymas, R � raðymas, M � matematika, P � pasauliopaþinimas, G � gamtos mokslai, S � socialiniai mokslai, L � lietuviø kalba (anketoje klausimai pateikiami bendrai apielietuviø kalbà, neskirstant atskirai á skaitymà ir raðymà); skaièius þymi klausimø bloko numerá (1, 2,...), B � anketosbendrøjø klausimø blokas.

44


Mokytojø anketos

Mokytojai yra svarbiausi ugdymo turinio ágyvendintojai mokykloje, todël moksleiviø mokymosisëkmë daug priklauso nuo jø. Mokytojø anketø duomenys padeda geriau iðnagrinëti ryðius tarpugdymo turinio bei ugdymo proceso ir moksleiviø pasiekimø. Mokytojo anketoje klausimai buvosuskirstyti á dvi grupes: bendrosios paskirties klausimus (visø dalykø mokytojams) bei klausimus,susijusius su konkreèiu mokomuoju dalyku (to konkretaus dalyko mokytojams).

Bendroji dalis:

¤ mokytojo asmeninës savybës (lytis, amþius), iðsilavinimas, kvalifikacija ir jos tobulinimas, ska-tinimas kelti kvalifikacijà;

¤ klasës kontekstas: klasës dydis, moksleiviø gabumai, tam tikrø faktoriø (nevienodi moksleiviøgabumai, ðeimos aplinka, mokymo priemoniø trûkumas ir pan.) átaka mokant tiriamàjà klasæ;

¤ moksleiviø vertinimas, namø darbø skyrimas, darbo planavimas.

Klausimai apie konkretø mokomàjá dalykà:

¤ mokymo metodai, darbo klasëje organizavimas;

¤ mokymo priemoniø naudojimas;

¤ specifiniø dalyko srièiø, gebëjimø mokymo ypatumai.

IV klasiø mokytojai apklausti specialia pradiniø klasiø mokytojo anketa, o septyniø mokomøjødalykø VIII klasiø mokytojai � 4 skirtingø rûðiø (pagal ugdymo sritis) mokytojo anketomis: Lietuviøkalbos mokytojo anketa, Matematikos mokytojo anketa, Gamtos mokslø (biologijos, chemijos irfizikos) mokytojo anketa, Socialiniø mokslø (istorijos ir geografijos) mokytojo anketa.

4.4. Tyrimo validumo, patikimumo ir ágyvendinamumo aptarimas,metodikos ir procedûrø tobulinimo galimybës

Kaip minëta, tyrimo eigoje buvo siekiama ne tik ávertinti esamus moksleiviø pasiekimus, bet irplëtoti nacionaliniø moksleiviø pasiekimø tyrimø metodikà, kelti tyrëjø kvalifikacijà, sukurti efekty-vias nacionaliniø moksleiviø pasiekimø tyrimø dokumentacijos, testø ir anketø rengimo, duomenørinkimo bei apdorojimo ir ataskaitø rengimo procedûras. Ðiuos siekius pavyko ágyvendinti tik iðdalies, nes dauguma tyrimo metodikà bei matavimo árankius kûrusiø ir rezultatø analizæ atlikusiøspecialistø neturëjo tyrimo programos, testø, anketø ir ataskaitø rengimo patyrimo. Tyrimo proce-dûros taip pat dar nebuvo pakankamai iðtobulintos, nes dauguma jø buvo kuriamos ir bandomospirmà kartà. Èia trumpai aptarsime tyrimo programos ágyvendinamumà, rezultatø kokybæ ir tastyrimo procedûras, kurias, remiantis 2003 metø tyrimo eigoje sukauptu patyrimu, bûtø galima pato-bulinti tæsiant moksleiviø pasiekimø tyrimus kitais metais.

Svarbus kiekvieno tyrimo uþdavinys surinkti validþià (atspindinèià ugdymo tikslø bei uþdaviniøágyvendinimo rezultatus) ir patikimà informacijà. Siekiant uþtikrinti 2003 m. tyrimo validumà, visastyrimu numatytas aprëpti ugdymo turinys buvo kruopðèiai kategorizuotas ir struktûruotas. Rengiantklausimus ir testus buvo stengiamasi grieþtai laikytis ðios ugdymo turinio struktûros ir testø matrico-mis nustatytø proporciniø ryðiø tarp struktûriniø ugdymo turinio daliø. Rezultatø analizë parodë, kad2003 m. tyrimui pavyko sukurti pakankamai kokybiðkus testus. Vis dëlto, lyginant su tarptautiniais

45


lyginamaisiais tyrimais ir remiantis JAV, Anglijos bei kitø ðaliø nacionaliniø testavimø pavyzdþiu, darliko nemaþai galimybiø tobulinti bûsimø tyrimø testø validumà. Tuo tikslu, planuojant ir organizuojant2004 m. tyrimà, bûtø naudinga ágyvendinti dvi papildomas priemones. Visø pirma, jau pradiniametestø kûrimo etape, rengiant testø klausimus, kiekvienam klausimui lygiagreèiai rengti ir iðsamø klau-simo apraðà, kuriame bûtø nurodyta, kokias temas ir gebëjimus klausimas matuoja ir kokio jis yrasunkumo. Antra � darbo grupës parengtà ir iðbandytà testà teikti specialiam recenzentui, kuris áver-tintø já validumo, patikimumo ir sunkumo poþiûriais.

Analizuojant 2003 m. tyrimo rezultatus, visø tyrimo metu naudotø testø patikimumas buvo áver-tintas dviem skirtingais bûdais. Lentelëse 4.3. pav. ir 4.4. pav. pateikti visø testø Alfa ir Gutmanoskyrimo á dvi dalis patikimumo koeficientai (þr. [10]). Minëtose lentelëse matome, kad tyrimuinaudotø testø patikimumas buvo aukðtas, taèiau bûsimuose tyrimuose dar yra rezervø didinti testøpatikimumà. Dalis 2003 m. tyrimo testø buvo kiek per lengvi, kai kuriø klausimø formuluotës buvonepakankamai aiðkios, taip pat pastebëta, jog kai kuriø testø klausimai buvo pernelyg vienodosunkumo, ásitikinta, kad ne visos testø atsakymø kodavimo instrukcijos buvo parengtos kokybiðkai.Didinant testø patikimumà ateityje kuriant testo uþduotis tuo paèiu metu reikëtø parengti ir kiekvie-nos uþduoties kodavimo instrukcijas.

4.3. pav. IV klasës testø patikimumo koeficientai.

4.4. pav. VIII klasës testø patikimumo koeficientai.

Rengiant 2004 m. tyrimo testus, svarbus tyrimo rezultatø patikimumo laidavimo (nedidinant im-ties) bûdas galëtø bûti atskirø tos paèios ugdymo srities testø susiejimas tarpusavyje bendrais testøklausimais. Jei visi kiekvienos ugdymo srities testai turëtø bendrà dalá, sudarytà ið 15�25% bendrøklausimø, tai ðiø klausimø statistiniai rezultatai bûtø ypaè patikimi, nes á juos atsakytø dvigubai artrigubai daugiau moksleiviø. Tada likusiø klausimø rezultatø patikimumà bûtø galima ávertinti darvienu bûdu � lyginant su bendrosios dalies klausimø rezultatais. Be to, susiejus testus bendràja dalimi

7HVWDV

3DWLNLPXPR

NRHILFLHQWDV

6NDLW\PDV 5Dã\PDV 0DWHPDWLND3DVDXOLR

SDåLQLPDV

6 VLXYLQLR

QXPHULV

� � � � � � � � � � �

$OID ��

*XWPDQR

VNDLG\PR�SXVLDX

��

7HVWDV

3DWLNL�

PXPR

NRHILFLHQW�

6NDLW\PDV 5Dã\PDV 0DWHPDWLND

*DPWDPRNV�

OLQLV

XJG\PDV

6RFLDOLQLV

XJG\PDV

6 VLXYLQLR

QXPHULV

� � � � � � � � � � � � �

$OID ��

*XWPDQR

VNDLG\PR

SXVLDX

��

46


atsirastø galimybiø tiksliau palyginti klausimø, esanèiø skirtinguose testuose, bei paèiø testø sunku-mà.

Kaip minëta, 2003 m. tyrimo imtys buvo atrinktos taikant lizdinës atsitiktinës atrankos bûdà. Ðisbûdas geras tuo, kad já taikant nebûtina turëti daug informacijos apie tyrimo populiacijos vidinæstruktûrà. Taèiau jis turi ir trûkumø, nes taikant ðá bûdà atrinktos imties struktûra (proporcijos tarpstruktûriniø daliø) gali ryðkiai skirtis nuo tyrimo populiacijos struktûros, ir todël kai kurios iðvadosapie svarbius, bet negausius populiacijos pogrupius gali bûti nepatikimos. Atsiþvelgiant á tai, kad jaudabar yra nemaþai gana tikslios statistinës informacijos apie tiriamø IV, VI, VIII ir X klasiø mokslei-viø populiacijø struktûrà (pagal teritoriná pasiskirstymà, mokyklø tipus ir pan.), galima bandyti pa-naudoti ðià informacijà ir taikyti sudëtingesnius imèiø sudarymo bûdus, pavyzdþiui, konstruoti sluoks-niuotas imtis, kurios geriau reprezentuotø svarbius tiriamø populiacijø pogrupius.

Svarbus bûsimøjø (2004 ir 2005 m.) tyrimø planavimo klausimas � tyrimo programos ágyvendi-namumas. Kaip parodë praktika, 2003 m. tyrimo programa buvo pernelyg sudëtinga ir nelengvaiágyvendinama. Tyrimo grafikas buvo labai átemptas. Moksleiviø testavimas geguþës mënesá nelabaipasiteisino dël antroje geguþës pusëje mokyklose jau vykstanèiø brandos egzaminø. Ateityje testa-vimà reikëtø atlikti antroje balandþio mënesio pusëje. Sudarant 2003 m. tyrimo programà, nebuvopakankamai atsiþvelgta á testø rengëjø kvalifikacijà. Nepatyrusiems rengëjams reikia daugiau laikoparengti tyrimo medþiagà. Ði problema bus aktuali dar keletà metø.

Pasirenkant testø klausimø iliustracijas, nepakankamai atsiþvelgta á ribotas testø sàsiuviniø spau-dos galimybes, todël dalis iliustracijø buvo neryðkios. Moksleivio anketos buvo pernelyg ilgos (josebuvo pateikta per daug klausimø), todël moksleiviai ne visada turëjo kantrybës atidþiai atsakyti ávisus klausimus. Ateityje moksleivio anketos turëtø bûti gerokai trumpesnës. Apklausos rezultataiparodë, jog ne visi anketø klausimai pasiteisino. Dalies jø respondentai nesuprato, kiti pasirodëneesminiai (atsakymai nekoreliavo su moksleiviø pasiekimais). Bûsimuose tyrimuose vertëtø pakar-toti tik pasiteisinusius klausimus ir papildyti anketas naujais aktualiais klausimais.

2003 m. tyrimo medþiagai rengti buvo sudarytos septynios testø rengëjø grupës (po 3�4 specia-listus kiekvienoje): dvi lietuviø kalbos (IV ir VIII klasiø), dvi matematikos (IV ir VIII klasiø), pasau-lio paþinimo (IV klasës), gamtamokslinio ugdymo (VIII klasës) ir socialinio ugdymo (VIII klasës).Kiekviena ugdymo sritis turëjo savo koordinatoriø, kuris derino tos srities tyrimo uþdavinius ir testøbei anketø klausimus tarp IV ir VIII klasiø. Kaip parodë patyrimas, bûsimuose tyrimuose bûtønaudinga �vertikaløjá� koordinavimà (pagal mokomuosius dalykus) dar sustiprinti, be to, skirti as-menis, atsakingus uþ �horizontaløjá� koordinavimà (skirtingø mokomøjø dalykø testø ir anketø klau-simø koordinavimà kiekvienoje tiriamoje klasëje).

4.5. Kintamøjø reikðmiø apskaièiavimo metodinës pastabos

Kiekybiniai tyrimo rezultatai ðioje ataskaitoje pateikiami keliais skirtingais bûdais priklausomainuo to, kokius moksleiviø pasiekimø aspektus norima atskleisti. Kaip vienas ið svarbiausiø mokslei-viø pasiekimø rodikliø (apskaièiuojamø ið testavimo rezultatø), tyrime buvo naudojamas testo klau-simo (klausimø grupës ar viso testo) lengvumo koeficientas, kuris buvo skaièiuojamas kaipprocentinë (ar trupmeninë) dalis visø galimø taðkø, kuriuos tam tikra moksleiviø kategorija surinkoatsakydama á konkretø testo klausimà (klausimø grupæ ar visà testà). Ðis rodiklis patogus aptariantatskirø testø, jø daliø ar skirtingø klausimø rezultatus.

Apskaièiuojant kintamøjø reikðmes labai svarbu nuspræsti, kaip bus interpretuojami praleisti (ne-

47


atsakyti) klausimai. Ðiame tyrime buvo laikomasi praktikos, taikomos daugumoje kitø panaðiø tyri-mø, taip pat ir tarptautiniuose lyginamuosiuose tyrimuose. Tais atvejais, kai moksleivis praleisdavokurá nors testo klausimà (visai á já neatsakydamas), buvo interpretuojama, kad moksleivis nemokateisingai atsakyti á tà klausimà, todël jam bûdavo skiriama 0 taðkø. Praleisti anketø pasirenkamojoatsakymo klausimai buvo interpretuojami kitaip � buvo daroma prielaida, kad neatsakæs á klausimàmoksleivis nesuprato klausimo, todël apskaièiuojant skirtingus atsakymus pasirinkusiø moksleiviøprocentines dalis, neatsakinëjæ (arba neaiðkiai atsakæ klausimà) moksleiviai buvo tiesiog nepriskai-èiuojami prie bendro atsakinëjusiø skaièiaus.

Ugdymo (ar dalykinës) srities standartizuoti taðkai ataskaitoje naudojami siekiant sumaþinti arpanaikinti skirtingø tos paèios ugdymo srities testø matavimo nevienodumus, atsiranèius dël ne visaivienodo testø sunkumo ir kitø statistiniø parametrø. Moksleivio surinktø ugdymo (ar dalykinës) sri-

ties D standartizuotø taðkø skaièius TD

apskaièiuojamas pagal formulæ: 10030 +−=S

mMTD , kur

m ir S � testo, kurá atliko moksleivis srities D klausimø nacionalinei imèiai priklausanèiø moksleiviøsurinktø taðkø vidurkis ir standartinis nuokrypis, M � moksleivio uþ D srities klausimus surinktøtaðkø skaièius. Kiekvienai ugdymo srièiai, visø nacionalinës imties moksleiviø standartizuotø taðkøvidurkis lygus 100. Jei standartizuotø taðkø vidurkis maþesnis nei 100, tai moksleiviø grupës rezulta-tas blogesnis uþ nacionaliná vidurká, jei didesnis nei 100 � tai rezultatas geresnis uþ nacionaliná vidur-ká. Standartizuoti taðkai patogûs naudoti, kai iðvadoms pagrásti reikia sujungti visø vienos ugdymosrities testø rezultatus.

Apibendrintas mokymosi pasiekimø rodiklis naudojamas, kai reikia apjungti ir apibendrintivisø ugdymo srièiø testø rezultatus. Pasirinktos moksleiviø kategorijos K apibendrintas mokymosipasiekimø rodiklis A

K apskaièiuojamas sumuojant moksleiviø lietuviø gimtosios kalbos, matemati-

kos ir pasaulio paþinimo standartizuotus taðkus pagal formulæ: ∈

− +=Ki

iiK TTKA )()2( 2,1,1

, kur

[K] � K kategorijos moksleiviø skaièius, Ti,1

� i-ojo moksleivio surinkti pirmojo testo (atlikto perpirmàsias 45 testavimo minutes) standartizuoti taðkai, T

i,2� i-ojo moksleivio surinkti antrojo testo

(atlikto po pertraukos) standartizuoti taðkai. Kategorijai K gali priklausyti, pavyzdþiui, visi naciona-linës imties moksleiviai arba visi MTP mokyklø imties moksleiviai, arba ðiø imèiø sudedamosiosdalys (mergaitës, berniukai, kaimo mokyklø moksleiviai ir pan.). Visø nacionalinei imèiai priklausan-èiø moksleiviø apibendrintø mokymosi pasiekimø rodikliø vidurkis lygus 100.

Daugelyje ataskaitoje pateiktø diagramø nurodyti ne tik kintamøjø vidurkiø statistiniai áverèiai,bet ir vidurkiø 95% pasikliautinieji intervalai. Toks rezultatø grafinio vaizdavimo bûdas pasirinktasnorint padëti ataskaitos skaitytojams patiems susidaryti nuomonæ apie pateiktø rezultatø statistináreikðmingumà (jei dviejø kintamøjø vidurkiø pasikliautinieji intervalai nepersidengia, tai vidurkiø skir-tumas yra statistiðkai labai reikðmingas).

48


V. TYRIMO DUOMENØ ANALIZËS REZULTATAI

5.1. Bendrieji tyrimo rezultatai

Trumpai aptarsime bendruosius tyrimo rezultatus � moksleiviø pasiskirstymà pagal pasiekimølygmenis ir moksleiviø apibendrinto pasiekimø rodiklio statistinius sàryðius su nepriklausomais kinta-maisiais, apraðanèiais regionà, lytá, amþiø ir mokyklos tipà. Ðie sàryðiai svarbûs nagrinëjant bendrojougdymo kokybës ir prieinamumo klausimus.

Daugumos IV ir VIII klasiø moksleiviø lietuviø gimtosios kalbos, matematikos, gamtamoksliniougdymo ir socialinio ugdymo pasiekimai (þr. 1.2. ir 1.3. pav.) ið esmës atitinka Bendrøjø programø iriðsilavinimo standartø reikalavimus. Moksleiviø, kuriø pasiekimø lygis þemas (pasiekimai visiðkaineatitinka programø ir standartø reikalavimø) dalis pagal klases ir ugdymo sritis svyruoja nuo 12,7%iki 9,2%, iðskyrus lietuviø kalbà IV klasëje, kur ði dalis yra dar maþesnë � tik 5%. Moksleiviø, kuriepasiekia pagrindiná ir aukðtesnájá pasiekimø lygmenis (pasiekimai atitinka arba virðija programø irstandartø reikalavimus), dalis pagal klases ir ugdymo sritis svyruoja nuo 63,3% iki 52,8%. Pastariejiskaièiai yra svarbûs MTP ugdymo kokybës këlimo ðalies mastu rodikliai � numatoma, kad jie perdvejus metus (iki 2006 m. tyrimo) turëtø padidëti ne maþiau kaip keturiais procentiniais punktais.

Tyrimas atskleidë, jog miesto, rajono centro bei kaimo mokyklø moksleiviø apibendrinti pasieki-mø rodikliai statistiðkai patikimai skiriasi. Galima teigti, kad tiek IV (þr. 5.A1. pav.), tiek ir VIII (þr.5.A2. pav.) klasiø kaimo mokyklø moksleiviø apibendrinti pasiekimø rodikliai yra ryðkiai þemesninei miesto ir rajono centro mokyklø. Be to, miesto mokyklø moksleiviø apibendrinti pasiekimørodikliai yra aukðtesni uþ rajono centro moksleiviø. Pastarasis skirtumas labiau pastebimas IV kla-sëje ir sumaþëja VIII klasëje. Lyginant tyrimo IV ir VIII klasiø rezultatus (þr. 5.A1. pav. ir 5.A2.pav.) galima pagrástai kelti hipotezæ, kad mokykla pajëgi sumaþinti pradinëse klasëse iðryðkëjusiusskirtumus tarp miesto, rajono centro ir kaimo vaikø pasiekimø.

5. A1. pav. Miesto, rajono centro ir 5. A2. pav. Miesto, rajono centro irkaimo mokyklø IV klasës moksleiviø kaimo mokyklø VIII klasës moksleiviøapibendrinti pasiekimø rodikliai apibendrinti pasiekimø rodikliai (su(su 95% pasikliautinaisiais intervalais). 95% pasikliautinaisiais intervalais).

636706911N =

KaimasRajono centrasMiestas

110

105

100

95

90

85

80

6709351112N =

KaimasRajono centrasMiestas

110

100

90

8095%

CI Z

N_A

pibe

ndrin

tas

rodi

klis

IV k

l.

95%

CI Z

N_A

pibe

ndrin

tas

rodi

klis

VIII

kl.

49


Pagal 2003 m. tyrimo rezultatus, IV ir VIII kl. moksleiviø apibendrinti pasiekimø rodikliai statis-tiðkai priklauso nuo lyties. Berniukø apibendrintas pasiekimø rodiklis yra ryðkiai þemesnis uþ mer-gaièiø tiek IV (þr. 5.A3. pav.), tiek VIII (þr. 5.A4. pav.) klasëje, be to, nuo IV iki VIII klasës ðisskirtumas padidëja. Taèiau ði priklausomybë nevienoda pagal regionà (þr. 5.A5. ir 5.A6. pav.).Didþiausias skirtumas terp mergaièiø ir berniukø pasiekimø yra miesto ir rajono centro mokyklø VIIIklasëse.

5. A3. pav. IV klasës mergaièiø ir 5. A4. pav. VIII klasës mergaièiø irberniukø apibendrinti pasiekimø rodikliai berniukø apibendrinti pasiekimø rodikliai(su 95% pasikliautinaisiais intervalais). (su 95% pasikliautinaisiais intervalais).

95%

CI Z

N_A

pibe

ndrin

tas

rodi

klis

IV k

l.

13391358N =

%HUQLXNDL0HUJDLW V

108

106

104

102

100

98

96

94

95%

CI Z

N_A

pibe

ndrin

tas

rodi

klis

VIII

kl.

11421086N =

%HUQLXNDL0HUJDLW V

106

104

102

100

98

96

5.A5. pav. IV klasës mergaièiø ir ber- 5.A6. pav. VIII klasës mergaièiø ir ber-niukø apibendrinti miesto, rajono centro niukø apibendrinti miesto, rajono centroir kaimo mokyklø pasiekimø rodikliai ir kaimo mokyklø pasiekimø rodikliai(su 95% pasikliautinaisiais intervalais). (su 95% pasikliautinaisiais intervalais).

50


Apibendrintas pasiekimø rodiklis skiriasi pagal mokyklø tipus. Ketvirtokø apibendrintas pasieki-mø rodiklis aukðtesnis darþeliuose-mokyklose ir atskirose pradinëse mokyklose (þr. 5.A7. pav.).Aðtuntokø apibendrintas pasiekimø rodiklis aukðèiausias gimnazijø moksleiviø (þr. 5.A8. pav.). Tiekketvirtokø, tiek aðtuntokø apibendrinto pasiekimø rodiklio vidurkiai þemiausi pagrindinëse mokyk-lose.

5. A7. pav. IV klasës apibendrintas 5. A8. pav. VIII klasës apibendrintaspasiekimø rodiklis pagal mokyklø tipus pasiekimø rodiklis pagal mokyklø tipus(su 95% pasikliautinaisiais intervalais). (su 95% pasikliautinaisiais intervalais).

��1�

*LPQD]LMD

9LGXULQ �P�

3DJULQGLQ �P�

3UDGLQ �P�

'DUåHOLV�PRN\NOD

120

110

100

90

80

4011758558N =

*LPQD]LMD9LGXULQ �P�3DJULQGLQ �P�

120

110

100

90

95%

CI Z

N_A

pibe

ndrin

tas

rodi

klis

IV k

l.

95%

CI Z

N_A

pibe

ndrin

tas

rodi

klis

VIII

kl.

Tiek IV, tiek VIII klasëse, didþiausi skirtumai tarp berniukø ir mergaièiø apibendrintø pasiekimørodikliø nustatyti gimnazijose (þr. 5.A9. ir 5.A10. pav.).

5.A9. pav. IV klasës apibendrinti 5.A10. pav. VIII klasës apibendrintimergaièiø ir berniukø pasiekimø mergaièiø ir berniukø pasiekimørodikliai pagal mokyklø tipus rodikliai pagal mokyklø tipus(su 95% pasikliautinaisiais intervalais). (su 95% pasikliautinaisiais intervalais).

51


Ádomu, kad ketvirtokai saugiau jauèiasi darþeliuose-mokyklose ir pradinëse mokyklose(þr. 5.A11. pav.).

5.A11. pav. Ketvirtokø atsakymø á klausimà �Ar mokykloje jautiesi saugus?�, pasiskirs-tymas pagal mokyklø tipus (%).

Tyrimo rezultatai leidþia ávertinti ir moksleiviø apibendrinto pasiekimø rodiklio priklausomybæ nuogimimo metø, nors dauguma (apie keturis penktadalius) moksleiviø tiek IV, tiek VIII klasëje yragimæ tais paèiais metais. Vidutiniðkai kiek geresni jaunesniø moksleiviø pasiekimai, nors tai priklausoir nuo moksleivio lyties (þr. 5.A12. ir 5.A13. pav.).

5.A12. pav. IV klasës apibendrinti 5.A13. pav. VIII klasës apibendrintimergaièiø ir berniukø pasiekimø mergaièiø ir berniukø pasiekimørodikliai pagal gimimo metus rodikliai pagal gimimo metus(su 95% pasikliautinaisiais intervalais). (su 95% pasikliautinaisiais intervalais).

Tyrimo rezultatai leidþia palyginti moksleiviø pasiekimus pagal apskritis, taèiau ðie rezultatai nëra

52


labai patikimi dël nedidelio testuotø vaikø skaièiaus ið daugumos maþesniøjø apskrièiø. Gana tvirtaigalima teigti tik apie statistiðkai reikðmingus skirtumus tarp didþiøjø Vilniaus ir Kauno apskrièiø moks-leiviø apibendrintø pasiekimø rodikliø (þr. 5.A14. ir 5.A15. pav.). Taèiau po keleto metø, naudojan-tis ðiais rezultatais ir sugretinus 3 ar 4 nacionaliniø tyrimø rezultatus, jau bus galima daryti daugpatikimesnes iðvadas apie skirtingø apskrièiø moksleiviø rezultatus.

5.A14. pav. IV klasës moksleiviø apiben- 5.A15. pav. VIII klasës moksleiviø apiben-drinti pasiekimø rodikliai pagal apskritis drinti pasiekimø rodikliai pagal apskritis(su 95% pasikliautinaisiais intervalais). (su 95% pasikliautinaisiais intervalais).

49694102131298250107141476158N =

9LOQLDXV

8WHQRV

7HOãL

7DXUDJ V

âLDXOL

3DQHY åLR

0DULMDPSRO V

.ODLS GRV

.DXQR

$O\WDXV

120

110

100

90

80

39315820791312303122274642215N =

9LOQLDXV

8WHQRV

7HOãL

7DXUDJ V

âLDXOL

3DQHY åLR

0DULMDPSRO V

.ODLS GRV

.DXQR

$O\WDXV

120

110

100

90

80

95%

CI Z

N_A

pibe

ndrin

tas

rodi

klis

IV k

l.

95%

CI Z

N_A

pibe

ndrin

tas

rodi

klis

VIII

kl.

MTP projekte dalyvaujanèiø mokyklø tiek IV, tiek VIII klasiø moksleiviø apibendrintas pasieki-mø rodiklis yra kiek blogesnis uþ nacionaliná vidurká, taèiau gana artimas kitø pagrindiniø mokyklømoksleiviø (ið nacionalinës imties) rezultatams (þr. 5.A16. ir 5.A17. pav.).

5.A16. pav. IV klasës MTP mokyklø, 5.A17. pav. VIII klasës visø nacionalinësnacionalinës imties pagrindiniø mokyklø imties mokyklø, MTP mokyklø irir visø nacionalinës imties mokyklø nacionalinës imties pagrindiniø mokykløapibendrinti pasiekimø rodikliai apibendrinti pasiekimø rodikliai(su 95% pasikliautinaisiais intervalais). (su 95% pasikliautinaisiais intervalais).

��1�

1717�SDJULQGLQ V�P�073

102

100

98

96

94

92

90

88��1�


102

100

98

96

94

92

95%

CI_

Api

bend

rinta

s ro

dikl

is IV

kl.

95%

CI_

Api

bend

rinta

s ro

dikl

is V

III k

l.

53


5. 2. Lietuviø kalba

5.2.1. Lietuviø kalba (IV klasë)

Bendrieji tyrimo duomenø analizës rezultatai

Iðnagrinëjus tyrimo rezultatus galima teigti, jog IV klasës moksleiviø bendrieji lietuviø kalbosrezultatai yra pakankamai geri (þr. 1 pav.)

1 pav. Moksleiviø pasiskirstymas pagal pasiekimø lygmenis.

Aukðtesnájá lietuviø kalbos pasiekimø lygmená pasiekë 16% tiriamøjø. Jie gebëjo interpretuoti,vertinti, daryti teksto visumà apibendrinanèias iðvadas, formuluoti pagrindinæ mintá. Nurodyta temasukûrë elementarios sandaros tekstà (laiðkà), atsiþvelgë á raðymo tikslà, adresatà, tekste aiðkiaiiðreiðkë pagrindinæ mintá. Kûrybinæ uþduotá gebëjo atlikti originaliai, pakankamai taisyklinga kalba,beveik nepadarë klaidø.

45% tirtø moksleiviø gebëjo suvokti groþiná ir informaciná tekstà (nurodë temà, veiksmo vietà,laikà, pagrindiná veikëjà), daryti tiesiogines iðvadas. Nurodyta tema kûrë elementarios sandarostekstus, atsiþvelgë á raðymo tikslà ir adresatà. Gebëjo riðliai raðyti (aiðkiai jungë sakinius, reiðkëmintis pakankamai taisyklinga kalba). Daþniausiai taisyklingai raðë þodþius, kuriø raðyba nesiskirianuo tarimo, daiktavardþiø ir bûdvardþiø vienaskaitos galininkà, daiktavardþiø ir bûdvardþiø daugis-kaitos kilmininkà, daiktavardþiø vietininkà, asmenvardþius ir vietovardþius, esamojo ir bûtojo karti-nio laiko veiksmaþodþius, paprasèiausius priebalsiø asimiliacijos atvejus (dirbti � dirba, neðdavo �neðë). Daþniausiai teisingai këlë þodþius á kità eilutæ ir raðë skyrybos þenklus sakinio gale, atskyrëneiðplëstas vienarûðes sakinio dalis, padëjo kablelá prieð jungtukus o, bet, taèiau, kad. Mokëjoaiðkiai, gana riðliai raðyti laikydamiesi raðymo standartø.

34% moksleiviø mokëjo rasti tiesiogiai pasakytà informacijà. Atsakë á klausimus, atskleidþianèiuselementarøjá teksto supratimà. Orientavosi tekste (autorius, pavadinimas ar kt.). Kûrë tekstus nuro-dyta tema. Kuriamo teksto minties neplëtojo, nedetalizavo.

5% tiriamøjø ne visada rado tiesiogiai pasakytà informacijà bei atsakë á klausimus, atskleidþian-èius elementarøjá teksto supratimà. Sunkiai orientavosi tekste. Nesugebëjo kurti riðlaus teksto nuro-dyta tema. Dël nuoseklumo ir kalbos taisyklingumo trûkumø sukurtas tekstas buvo nesuprantamas.Ðie tiriamieji kelia pagrástà susirûpinimà, nes nepasiektas vienas ið svarbiausiø pradinio ugdymotikslø � neiðugdyti elementaraus raðtingumo pagrindai. Nepakankamai plëtojama kalbinë kompe-tencija neleis moksleiviui sëkmingai mokytis pagrindinëje mokykloje.

54


Mergaièiø ir berniukø lietuviø kalbos rezultatai

Lietuviø kalbos tyrime dalyvavo 810 mergaièiø ir 856 berniukai. Lyginant mergaièiø ir berniukørezultatus matyti, jog lietuviø kalbos skaitymo uþduotis mergaitës atliko geriau negu berniukai (2 pav.).

Dar didesniø skirtumø pastebëta lyginant kûrybiniø uþduoèiø rezultatus. Pavyzdþiui, mergaitëmsdaug geriau nei berniukams sekësi raðyti laiðkà (3 pav.).

2 pav. Mergaièiø ir berniukø skaitymo 3 pav. Mergaièiø ir berniukø kûrybinësrezultatai pagal gebëjimø grupes. uþduoties (laiðko) raðymo rezultatai.

Viena ið berniukø ir mergaièiø pasiekimø skirtumo prieþasèiø galëtø bûti motyvacija. Anketinësapklausos rezultatai parodë, kad mergaitëms daug labiau patinka skaityti ir raðyti. Nemëgstanèiøskaityti berniukø buvo beveik trigubai daugiau negu mergaièiø, o nemëgstanèiø raðyti berniukø �dvigubai daugiau negu mergaièiø (4 pav.).

4 pav. Moksleiviø anketos klausimo �Ar patinka skaityti ir raðyti?� atsakymøpasiskirstymas (%).

Mergaitës (%) Berniukai (%)

Patinka skaityti Visada 53,6 35,1Kartais 42,6 55,2Niekada 3,8 9,7

Patinka raðyti Visada 40,1 28,1Kartais 53,9 59,4Niekada 6,0 12,5

5 pav. Moksleiviø anketos klausimo �Ar mokëjimas skaityti ir raðyti pravers ateityje?�atsakymø pasiskirstymas (%).


Mokëjimas skaityti Visada 90,9 83,1pravers ateityje Kartais 7,2 14,6

Niekada 1,9 2,3Mokëjimas raðyti Visada 92,3 86,9pravers ateityje Kartais 5,7 10,0

Niekada 2,0 3,1

55


Daugiau mergaièiø nei berniukø mano, jog mokëjimas skaityti ir raðyti pravers ateityje, t.y. mer-gaièiø lietuviø kalbos mokymosi motyvacija didesnë, nes jos labiau negu berniukai geba susieti mo-këjimà skaityti ir raðyti su ateitimi (5 pav.).

Mergaitës daþniau skaito tuomet, kai uþduota, o tai reiðkia, kad jos sàþiningiau vykdo mokytojønurodymus, galbût todël joms lengviau mokytis lietuviø kalbos nei berniukams (6 pav.).

6 pav. Moksleiviø anketos klausimø apie skaitymo motyvacijà bei lietuviø kalbosmokymosi lengvumà atsakymø pasiskirstymas (%).


Skaito tik todël, Visada 90,9 83,1kad uþduota Kartais 7,2 14,6

Niekada 1,9 2,3Lengva mokytis Visada 92,3 86,9lietuviø kalbos Kartais 5,7 10,0

Niekada 2,0 3,1

Miesto, rajono centro ir kaimo mokyklø ketvirtokø lietuviø kalbos rezultatai

Lyginant tyrimo duomenis tiek bendrieji lietuviø kalbos rezultatai, tiek atskirø � skaitymo irraðymo � srièiø rezultatai geresni miesto bei rajono centrø mokyklose nei kaimo mokyklose besimo-kanèiø vaikø. Taip pat pastebëta, jog tiriamøjø, lankiusiø vaikø darþelá, tiek skaitymo, tiek raðymopasiekimai buvo daug aukðtesni. Manoma, jog viena ið miesto ir kaimo mokyklose besimokanèiømoksleiviø pasiekimø skirtumø prieþasèiø ir yra susijusi su vaikø darþelio lankymu, nes didþiausiasprocentas kaime gyvenanèiø tiriamøjø nelankë vaikø darþelio (7 pav.).

7 pav. Moksleiviø anketos klausimo �Ar tu lankei vaikø darþelá?� atsakymøpasiskirstymas (%).

Ar tu lankei vaikø darþelá? Miestas (%) Rajono centras (%) Kaimas (%)

Taip 79,6 69,9 42,5

Ið moksleiviø anketoje pateikto klausimo apie tai, ar namiðkiai padeda mokytis, iðsiaiðkinti sun-kius klausimus, rezultatø matyti, jog maþiausiai pagalbos sulaukia kaime gyvenantys vaikai (8 pav.).

8 pav. Moksleiviø anketos klausimo �Ar namiðkiai padeda mokytis, iðsiaiðkinti sunkiusklausimus?� atsakymø pasiskirstymas.

Miestas (%) Rajono centras (%) Kaimas (%)

Namiðkiai man Niekada 6,7 6,9 12,0padeda mokytis, 1 � 2 kartus per mënesá 14,2 15,4 12,4iðsiaiðkinti sun- 1 � 2 kartus per savaitæ 30,9 27,6 28,7kius klausimus Kasdien 48,1 50,1 46,9

Kadangi kaime gyvenanèiø tiriamøjø lietuviø kalbos rezultatai buvo prastesni ir jie mokydamiesibei aiðkindamiesi sunkius klausimus reèiausiai sulaukia pagalbos ið namiðkiø, manytume, jog moky-tojai turëtø ieðkoti ávairiø bûdø, kaip padëti ðiems moksleiviams. Vienas ið bûdø galëtø bûti tëvøinformavimas apie jø vaikams reikalingà pagalbà ir konsultavimas, kaip galima bûtø padëti savovaikams konkreèiais atvejais.

56


Moksleiviø klausta ir apie tai, ar vaikystëje kas nors ið namiðkiø jiems skaitë knygas arba sekëpasakas. Reèiausiai pasakos buvo sekamos kaime gyvenantiems tiriamiesiems. Be to, kaime gyve-nantys moksleiviai namuose turi maþiausiai knygø (9 pav.).

9 pav. Moksleiviø anketos klausimø apie knygø skaitymà bei jø kieká namuoseatsakymø tai, pasiskirstymas (%).

Miestas Rajono Kaimas(%) centras (%) (%)

Ar tau skaitë Neskaitë ir nesekë 3,4 5,7 7,6knygas arba sekë Skaitë arba sekë retai 26,7 28,2 35,2pasakas kas nors Skaitë arba sekë daþnai 69,9 66,1 57,2ið namiðkiø,kaibuvai maþas?Kiek knygø yra Nëra arba labai maþai 3,9 7,3 15,1tavo namuose? Uþpildo vienà lentynà 21,5 30,3 34,6

Uþpildo vienà knygø 33,7 32,6 30,3spintàUþpildo dvi knygø 40,9 29,8 20,0spintas ir daugiau

10 pav. Skaitymo rezultatai pagal ar tiriamiesiems buvo skaitytos knygos, kai jie buvo maþi.

��1�

$U�7DX�VNDLW �NQ\JDV��NDL�EXYDL�PDåDV"

6NDLW �GDåQDL6NDLW �UHWDL1HVNDLW

��

��

��

��

��

�

�

�

�

&

,

�

=

1

B

6

.

$

,

7

Akivaizdu, kad skaitymo ir raðymo rezultatai geresni tø moksleiviø, kuriø namuose yra daugiauknygø. Kadangi kaime gyvenantys moksleiviai turi maþai knygø, mokytojams derëtø susirûpinti ga-limybe turëti nors maþà bibliotekëlæ klasëje.

Tiek skaitymo, tiek raðymo rezultatai geresni tø moksleiviø, kuriems daþniau skaitë ir sekëpasakas vaikystëje (10 pav.).

MTP mokyklø rezultatai

Palyginus nacionalinio tyrimo imties ir MTP mokyklø rezultatus matyti, kad pastarøjø tiek skaitymo,tiek raðymo pasiekimai yra þemesni. Taèiau moksleiviø anketoje pateikto klausimo atsakymai apie tai,kaip vaikai jauèiasi savo klasëse, rodo, kad MTP mokyklø tiriamieji jose jauèiasi geriausiai (11 pav.).

57


11 pav. Moksleiviø anketos klausimo apie jø savijautà klasëje atsakymø pasiskirstymas (%).

Daþniausiai moksleiviai mokytojø pagiriami ir padràsinami taip pat MTP mokyklose (12 pav.).

12 pav. Moksleiviø anketos klausimo �Mokytoja mane pagiria ir padràsina� atsakymøpasiskirstymas (%).

MTP mokyklø mokymosi aplinka yra palanki, todël galima daryti prielaidà, kad moksleiviørezultatai gerës. Ðià prielaidà derëtø patikrinti vykdant 2005 metø IV klasës moksleiviø pasiekimøtyrimà.

Moksleiviø pasiekimai pagal testo dalykines sritis

Skaitymo rezultatai

Tyrimas parodë, jog tarp groþinio ir informacinio teksto suvokimo rezultatø ryðkaus skirtumonëra. Informacinio teksto suvokimo rezultatai ðiek tiek geresni. Tai paaiðkinti bûtø galima tuo, kadinformacinio teksto suvokimas buvo tikrinamas klausimais, kurie daþniausiai reikalavo rasti tiesiogiaipasakytà informacijà.

Skaitydami informaciná tekstà tiriamieji turëjo atsakyti á 6 pasirenkamojo ir 5 atvirojo atsakymo

58


klausimus. Ið pasirenkamojo atsakymo klausimø trimis buvo praðoma rasti tiesiogiai pasakytàinformacijà, dar trimis � daryti iðvadà, vienas klausimas buvo skirtas interpretavimui ir vertinimui.Siekiant iðsiaiðkinti, kaip vaikai suvokia informaciná tekstà, pagal gebëjimø sritis buvo tokie atvirojoatsakymo klausimai: dviem klausimais buvo praðoma rasti tiesiogiai pasakytà informacijà, vienu �daryti iðvadà ir dviem � interpretuoti ir vertinti.

Geriausiai buvo atsakinëjama á klausimus, kuriais buvo praðoma rasti tiesiogiai pasakytà informacijà(ðio tipo klausimø lengvumo koeficientas* buvo nuo 75 iki 91%). Moksleiviams reikëjo paþymëti vienà,jø manymu, teisingà atsakymà ið keturiø. Ðio klausimo teisingas atsakymas ávertintas 1 taðku (13 pav.).

13 pav. Skaitymo uþduoties, kuria rekëjo rasti tiesiogiai pasakytà informacijà, pavyzdys.

Kokios spalvos Teisingai Taðkai Apraðymasrugiagëlës þiedai? atsakiusiøjø (%)A Mëlyni, raudoni arba balti 90,8 1 Paþymëtas teisingas atsakymas ( c )B Melsvi, skaisèiai raudoni 9,0 0 Bet koks neteisingas atsakymasC Mëlyni, violetiniai arba balti 0,2 0 NeatsakytasD Þalsvai mëlyni, gelsvai balti

Klausimø, kuriais buvo praðoma daryti iðvadas, lengvumo koeficientas buvo nuo 80 iki 89%(14 pav.) Uþ teisingà atsakymà moksleivis galëjo gauti 2 taðkus, uþ ið dalies teisingà atsakymà buvoskiriamas 1 taðkas. Neteisingai atsakiusieji arba visai neatsakiusieji taðkø negavo.

14 pav. Atsakymø á klausimà �Kada þydi rugiagëlë?� pasiskirstymas (%).

Teisingaiatsakiusiøjø Taðkai Apraðymas Pavyzdys

Kada þydi (%)rugiagëlë? 80,3 2 Atsakyme nurodytas laikotarpis, Rugiagëlë þydi visà vasarà; arbaParaðyk. apimantis visà vasarà (atsakyme rugiagëlë þydi birþelio, liepos,

gali bûti paminëtas ir pavasaris). rugpjûèio mënesiais, ar pan.11,0 1 Nurodytas vienas arba du tik Rugiagëlë þydi birþelio mënesá.

vasaros mënesiai (ið daliesteisingas atsakymas).

5,6 0 Bet koks neteisingas atsakymas. Rugiagëlës þydi spalio mënesá.1,1 0 Neatsakytas.

Interpretavimo ir vertinimo klausimø lengvumo koeficientas buvo nuo 70 iki 83% (15 pav.).Teisingu atsakymu buvo laikomas konkretus atsakymas, uþ kurá moksleivis gavo vienà taðkà. Uþnekonkretø atsakymà taðkas nebuvo skiriamas.

15 pav. Atsakymø á klausimà �Kur ðias þinias galëtum panaudoti?� atsakymø pasiskirstymas (%).

Kur ðias Teisingai Taðkai Apraðymas Pavyzdysþinias galëtum atsakiusiøjø (%)panaudoti? 70 1 Konkreèiai nurodo, kur galëtø Norëèiau bûti botanike,Raðydamas panaudoti þinias: mokydama- todël man svarbu paþintiatsakymà sis, mokydamas ar pan. rugiagëlæremkis tekstu. 22,7 0 Bet koks neteisingas atsakymas Visur, mokykloje

7,3 0 Neatsakytas

59


Siekiant iðsiaiðkinti, kaip moksleiviai suvokia groþiná tekstà, buvo pateikta daugiau sudëtinges-niø � interpretavimo ir vertinimo reikalaujanèiø klausimø. Buvo pateikta 19 pasirenkamojo ir 8 atvi-rojo tipo klausimai. Ið pasirenkamojo atsakymo klausimø septyniais buvo praðoma rasti tiesiogiaipasakytà informacijà, ðeðiais � daryti iðvadà ir dar ðeðiais � interpretuoti ir vertinti. Atvirojo atsaky-mo klausimais suvokimo procesas tikrintas taip: dviem klausimais buvo praðoma rasti tiesiogiai pa-sakytà informacijà, vienu klausimu � daryti iðvadà, penkiais � interpretuoti ir vertinti. Analizuojantrezultatus pastebimos tokios tendencijos: tiesiogiai pasakytos informacijos radimo klausimø lengvu-mo koeficientas buvo nuo 57 iki 93%; iðvadø darymo klausimø lengvumo koeficientas nuo 65 iki89%; interpretavimo ir vertinimo klausimø � nuo 43 iki 91%.

Moksleiviai pakankamai daþnai neatsakinëjo á klausimus, kuriais buvo praðoma iðreikðti savonuomonæ. Mokytojams derëtø atkreipti dëmesá á tai, kad mokykloje taikomi metodai leistø vaikamsbûti aktyviems, skatintø iðsakyti savo nuomonæ, diskutuojant argumentuotai jà pagrásti.

Raðymo rezultatai

Raðymo sritis tirta kûrybinëmis uþduotimis, pateiktomis su tam tikromis nuorodomis � gairëmis,kaip atlikti pateiktà uþduotá. Pateikiamas pavyzdys:

Moksleiviams buvo patariama nepamirðti paraðyti kreipinio, pasisveikinti, aiðkiai iðreikðti savopageidavimà, apraðyti rugiagëlæ, padëkoti, atsisveikinti, pasiraðyti, pasitikrinti, ar nepalikta klaidø,jas iðtaisyti.

Laiðko tikslà teisingai suprato 63,5% tiriamøjø, 13,6% já suprato ið dalies. Praðymà laiðke panaudotiiðsamø apraðymà ávykdë 54%, o apraðymo detales � 16%, 22% tiriamøjø apraðyme aptikta vienas arkeli teisingi teiginiai. Raðydami laiðkà kreipiná pavartojo 86% tiriamøjø, 79% laikësi laiðko pradþiosreikalavimø (pasisveikino, kreipësi), 2% rado kità, netradiciná sprendimà. Laiðko reikalavimà atsisveikintiávykdë 57%, kità tinkamà iðeitá rado 29%. Laiðkus pasiraðë 83%, kità tinkamà iðeitá rado 1% tiriamøjø.Be klaidø ið iðmoktø atvejø laiðkà paraðë 25%. Nuo 2 iki 7 klaidø padarë 70%, 3% tiriamøjø laiðkusbuvo sunku suprasti dël klaidø, 2% visai neatliko ðios kûrybinës uþduoties.

Kurdami pasakojimà 21% tiriamøjø sukûrë pavadinimà, kuriame atsispindëjo tema ir pagrindinëmintis, 60% tiriamøjø sukurtame pasakojimo pavadinime atsispindëjo tema, 15% pavadinimasneatitiko pasakojimo turinio. Tirtas moksleivio santykis su apraðomuoju ávykiu, reiðkiniu atskleistas63% tiriamøjø pasakojimuose, 37% � neatskleistas. 59% tiriamøjø atskleisdami temà tinkamaipasirinko ir iðplëtojo kelis teiginius, detales. Vienà teiginá, detalæ tinkamai pasirinko ir iðplëtojo 23%.Temos neatskleidë 18% tiriamøjø. Tekstà nuosekliai, vientisai gebëjo kurti 14% tiriamøjø. Maþiaunegu keturi teksto kûrimo trûkumai pastebëti 73% moksleiviø darbuose, daugiau negu keturi trûkumaiaptikti 12% tiriamøjø kûrybiniuose darbuose. Be raðybos klaidø pasakojimà paraðë 33%, nuo 2 iki

Ásivaizduok, kad tu turi seserá (arba brolá), kuri (kuris) nuolat serga. Ligai gydytireikia rugiagëlës þiedlapiø arbatos.

Paraðyk laiðkà savo geriausiam draugui, kuris rugiagëlës nepaþásta.Mandagiai papraðyk jo rugiagëlës þiedlapiø, kuriais gydysi sesæ (ar brolá).Apraðyk draugui ðá augalà taip, kad jis atpaþintø rugiagëlæ ir tau parveþtø jos

þiedlapiø. (Jeigu nori, raðyk laiðkà draugei.)

60


7 raðybos klaidø buvo 59% pasakojimø. Tiek klaidø, kad net sunku suprasti tekstà, padarë 3%tiriamøjø. 5% visai neatliko kûrybinës uþduoties.

Á nuorodà redaguoti tekstà buvo beveik nereaguota, klaidas kitu raðikliu iðtaisë pavieniai tiriamieji.

16 pav. Kûrybinës uþduoties (laiðko) vertinimo instrukcija.

Vertinimo aspektai Taðkai Apraðymas Teisingaiatsakiusiøjø

(%)1.Teisingai suprastas 2 Papraðyta rugiagëlës þiedlapiø ir paaiðkinta kam 63,5laiðko tikslas 1 Yra vienas ið ðiø reikalavimø 13,6

1 Kitas ið dalies teisingas atsakymas 7,90 Neatlikta 15,0

2. Apraðymas 2 Apraðymas iðsamus (ið jo galima atpaþinti augalà) 54,31 Yra apraðymo detaliø, pvz., laiðke nurodyta tik tai, 15,9

kad rugiagëlë � mëlynos spalvos gëlë1 Apraðyme tik vienas ar keli teisingi teiginiai 22,00 Nëra apraðymo 7,9

3.Teksto struktûra: 1 Kreipiamasi á adresatà (draugà, draugæ) 86,4a) kreipinys 0 Kreipiamasi ne á adresatà, pvz., á sesæ 1,7

0 Nëra kreipinio 11,9b) laikomasi laiðko 1 Yra bent vienas ið ðiø iðvardytø reikalavimø 79,2 pradþios reikalavimo 1 Randamas kitas netradicinis sprendimas 2,1(pasisveikinta, 0 Neatlikta 18,7kreiptasi á adresatà)c) atsisveikinimas 1 Atsisveikinama 56,5

1 Surasta kokia nors kita tinkama iðeitis 28,60 Nëra atsisveikinimo 14,8

d) pasiraðymas 1 Pasiraðyta (vardas arba pavardë, arba pravardë, arba kt.) 82,91 Surasta kokia nors kita tinkama iðeitis 0,70 Nepasiraðyta 16,4

4. Raðtingumas 4 Nëra klaidø ið iðmoktø atvejø. Gerai raðomi bei 25,1skiriamø ir tie atvejai, kuriø nebuvo mokytasi.Viena kita atsitiktinë klaida

3 Gali bûti 2�3 tos paèios rûðies daromos klaidos arba 30,2viena kita atsitiktinë klaida. Jeigu apimtis didesnë,klaidø skaièius proporcingai didinamas

2 Gali bûti 4�5 tos paèios rûðies nuolat daromos klaidos. 18,2Pasitaiko viena kita atsitiktinë klaida. Jeigu apimtisdidesnë, klaidø skaièius proporcingai didesnis

1 Padaryta daugiau negu 6�7 tos paèios rûðies klaidos,bet tekstas lengvai suprantamas 21,3

0 Dël klaidø tekstà sunku suprasti 2,60 Uþduotis neatlikta 2,6

Siekiant iðsiaiðkinti formaløjá raðtingumà, tiriamiesiems buvo pateikta uþduotis áraðyti praleistas raides.

61


Formaliojo raðtingumo uþduotá tiriamieji atliko daþniausiai teisingai. Buvo tikrinama balsiø irdvibalsiø raðyba, kuri didþiajai moksleiviø daliai sekësi puikiai. Beveik nepastebëta daiktavardþiødaugiskaitos kilmininko raðybos problemø. Daug sunkiau sekësi áraðyti veiksmaþodþiø esamojo laikoIII asmens galûnes, daug klaidø padaryta áraðant daiktavardþiø vienaskaitos galininko linksnio galûnes.Net 26,8% tiriamøjø klydo áraðydami minkðtumo þenklà, 22,3% klaidingai áraðë priebalsæ.

17 pav. Formaliojo raðtingumo uþduoties atvejø pasiskirstymas (%).

Raðybos atvejai Teisingai Klaidingai Visiðkaiparaðiusiøjø (%) paraðiusiøjø (%) neparaðiusiøjø (%)

Ilgieji balsiai 93,4 6,4 0,2Trumpieji balsiai 92,8 7 0,2Dvibalsiai 91 8,8 0,2Daiktavardþiø daugiskaitos 94,8 5,0 0,2kilmininko linksnisMinkðtumo þenklas 73 26,8 0,2Daiktavardþiø vienaskaitos 65,5 34,3 0,2galininko linksnisPriebalsiø asimiliacija 77,5 22,3 0,2Veiksmaþodþiø esamojo 82,8 17,0 0,2laiko III asmuo

Svarbiausios iðvados ir rekomendacijos

Bendrieji tyrimo rezultatai parodë, jog daugumos IV klasës moksleiviø pasiekimai tenkina lietu-viø kalbos iðsilavinimo standartø reikalavimus (16% moksleiviø pasiekë aukðtesnájá, 45% � pagrin-diná, 34% � patenkinamà lygmená), taèiau iðanalizavus rezultatus áþvelgiamos galimybës juos gerinti(5% tiriamøjø rezultatai yra þemi, t.y. ðie tiriamieji nepasiekë iðsilavinimo standartø reikalavimø).Vadovaudamiesi Bendrosiomis programomis ir iðsilavinimo standartais mokytojai turëtø nustatytisavo klasës moksleiviø lietuviø kalbos pasiekimus, sekti ugdymo efektyvumà ugdymo procese tai-kydami formuojamàjá vertinimà. Derëtø ugdyti mokytojø gebëjimus tikslingai atrinkti ugdymo turiná,iðsilavinimo standartø reikalavimus sieti su moksleiviø ugdymo(si) rezultatais. Nepagrástai daug dë-mesio skiriant kuriai nors vienai lietuviø kalbos srièiai, neiðplëtojami moksleiviø gebëjimai kitoje

Áraðyk praleistas raides.

Trys burtininkai

Viename miest_ gyveno tr_s b_rtininkai, kurie gydë þmones nuo visø lig_. Apie jøsugebëjimus suþinojo karalius ir l_pë tarnams j_s atvesti. Tie taip ir padarë.

Kai burtininkai stojo prieð karal_s sost_, ðis sako:� Þmonës kalba, kad jûs galit_ pag_dyti visokias l_gas. Ar t_sa?� Taip, ðvies_sis karaliau, � atsakë burtin_nkai, þemai len_damiesi, ? galime iðgydyti

visok_s ligas, kuriomis þmonës serga.� Tai gerai, � tæsia toliau karalius, � bet nuo ligø gerai gydo ir daktarai, nereik_ në

burtininkø. O ar tiesa, kad galite prigydyti þmogui rankà ar koj_?� Taip, ðv_susis karaliau, � vël nusilenkë burtininkai, � galim ir tai padar_ti.

62


srityje, pavyzdþiui, perdëtai siekiant formaliojo raðtingumo þiniø, raðymas netampa viena ið vaikobendravimo, saviraiðkos priemoniø, bijomasi reikðti savo mintis raðtu. Ðie aspektai svarbûs tiekrengiant pradiniø klasiø mokytojus, tiek keliant jø kvalifikacijà.

Nustatyti ryðkûs IV klasës mergaièiø ir berniukø lietuviø kalbos skaitymo ir raðymo pasiekimøskirtumai (berniukø pasiekimai þemesni). Derëtø siekti didesniø pasirinkimo galimybiø mokslei-viams ugdymo procese. Pavyzdþiui, anketinë apklausa parodë, jog raðinëlio paties pasirinkta temaniekada neraðë net 12,2% tiriamøjø. Atrenkant lietuviø kalbos ugdymo turiná mokytojui derëtø á taiatkreipti dëmesá, pateikiant tiek berniukams, tiek mergaitëms artimus kontekstus (pavyzdþiui, reikë-tø leisti rinktis kûrybiniø darbø temas ið keliø pasiûlytø arba siûlyti konkreèiam vaikui aktualià temà,parenkant arba leidþiant pasirinkti patiems). Vadovëliø rengëjams derëtø atsiþvelgti á tai, jog mergai-tëms daþniau nei berniukams yra ádomu skaityti ir raðyti. Tai ápareigotø juos ieðkoti sprendimø, kaipsudominti berniukus.

Pastebëtas lietuviø kalbos rezultatø skirtumas tarp miesto ir kaimo moksleiviø. Ðis skirtumasgalëtø bûti susijæs su socialinëmis sàlygomis kaimo vietovëse. Manoma, jog rezultatus lemia vaikødarþelio lankymas, namiðkiø pagalba moksleiviui aiðkinantis sunkius mokymosi klausimus, namuoseesamø knygø kiekis bei tai, ar namiðkiai skaitë knygas ir sekë pasakas vaikystëje. Ðioms kliûtimsáveikti rekomenduotume prieðmokykliná ugdymà, taikant ávairius prieðmokyklinës grupës veiklosmodelius � visos ir pusës dienos grupëms, ðeðtadieninëms, trumpalaikëms pavasario ir vasaros gru-pëms; ugdymui(si) ðeimoje konsultacinëse valandëlëse ir paramos tëvams grupëse. Ði veikla suda-rytø prielaidas sëkmingam kaimo vaikø ugdymuisi mokykloje. Problemà spræsti padëtø mokyklosbei tëvø bendradarbiavimas (tëvø ðvietimas) bei pailgintos darbo dienos grupës organizavimas. Re-komenduojama klasëse turëti bent maþà bibliotekëlæ.

Skaitymo tyrimo duomenys rodo, jog rasti tiesiogiai pasakytà informacijà ir daryti iðvadas gebadauguma tiriamøjø, sunkiau sekasi interpretuoti, vertinti. Skaitant tekstus derëtø daugiau dëmesioskirti jø analizei, ypaè interpretavimo ir vertinimo uþduotims. Á klausimus, kai reikëjo iðsakyti savonuomonæ, daþnai nebuvo atsakinëjama, tad pedagogams rekomenduotume ugdyti moksleiviø gebë-jimus interpretuoti ir vertinti. Siûloma skatinti moksleivio aktyvià pozicijà ugdymo(si) procese tai-kant aktyvaus mokymo metodus.

Raðymo tyrimo rezultatai rodo, kad lengviausiai moksleiviams buvo áveikiama formaliojo raðtin-gumo uþduotis. Mokymo procese daugiau dëmesio reikëtø skirti kûrybinëms uþduotims. Pastebëta,jog ketvirtokai daþniausiai raðo diktantus (kartà per savaitæ diktantà raðo 60% tiriamøjø, o kûrybinádarbà � 35% tiriamøjø). Atlikdami kûrybines uþduotis ir raðydami jiems aktualiomis temomis moks-leiviai mokytøsi reikðti mintis, jausmus, individualià patirtá.

Pleèiant kalbos þodynà reikëtø siekti, kad moksleiviai naudotøsi þodynais, þinynais, enciklopedi-jomis ar kt. (niekada nesinaudoja þodynais net 40,5% tiriamøjø). Derëtø mokyti vaikus redaguotisavo kûrybinius darbus (po svarstymo su mokytoja niekada savo raðinëlio netobulina net 37%tiriamøjø). Labai svarbu mokyti vaikus vertinti kûrybinius darbus (niekada savo raðinëlio draugamsneskaitë 22% tiriamøjø ir niekada neskaitë ir nevertino draugø raðiniø net 24% tiriamøjø).

Rekomenduojama laikytis Ðvietimo ir mokslo ministerijos tvirtinamo galiojanèiø vadovëliø sàra-ðo, nes anketinë mokytojø apklausa parodë, jog mokyklose naudojami ir seni, ðiandienos reikalavi-mø nebeatitinkantys vadovëliai.

MTP mokyklø mokymosi aplinka yra palanki, todël galima daryti prielaidà, kad moksleiviø rezul-tatai gerës. Ðià prielaidà derëtø patikrinti vykdant 2005 metø IV klasës moksleiviø pasiekimø tyri-mà.

63


5.2.2. Lietuviø kalba (VIII klasë)


1 pav. Bendrieji skaitymo ir raðymo rezultatai.

Sritis Galimi Surinktas Vidurkissurinkti taðkai maksimumas

Skaitymas 1 (groþinis tekstas) 19 17 7,45Skaitymas 2 (informacinis tekstas) 21 20 10,27Skaitymas 3 (groþinis tekstas) 21 20 9,33Raðymas1 (samprotaujamojo pobûdþio teksto kûrimas) 22 22 9,33Raðymas 2 (apraðomojo pobûdþio teksto kûrimas) 22 20 9,63Raðymas 3 (raðybos, skyrybos, kalbos kultûros 39 38 23,29ir gramatinio nagrinëjimo uþduotys)

Ið pateiktos lentelës (1 pav.) matyti, kad atlikdami skaitymo ir raðymo uþduotis moksleiviai surinkotarp 40 ir 50% galimø surinkti taðkø. Ryðkesniø skirtumø tarp skaitymo ir raðymo uþduoèiønepastebëta. Geriau aðtuntokams sekësi skaityti negroþiná tekstà ir atlikti izoliuotas kalbos uþduotis.Atkreiptinas dëmesys, kad apie 17% moksleiviø neatliko teksto kûrimo uþduoties.

.

Pasiekimai pagal lygmenis

Tyrimo rezultatai rodo, kad aukðtesnájá lygmená pasiekë apie 5% moksleiviø, pagrindiná � 52%,patenkinamà � 33%. Apie 10% moksleiviø pasiekimø lygmuo yra þemas.

Rezultatai pagal gebëjimus

Mëginant iðsiaiðkinti, kaip suvokiamas groþinis tekstas, paaiðkëjo, kad moksleiviams sunkiauatsakyti á þiniø taikymo nei á interpretavimo klausimus. Þiniø taikymo klausimais mëginta iðsiaiðkinti,kaip aðtuntokai geba taikyti literatûros teorijos þinias. Rezultatai rodo, kad moksleiviai nepakankamaigerai suvokia literatûros sàvokas. Skaitydami negroþiná tekstà, jie geriau atliko þiniø taikymo uþduotis.Tai rodo, kad moksleiviams neiðkyla ypatingø sunkumø ieðkant reikiamos informacijos ar daranttiesiogines iðvadas.

Atlikdami raðymo uþduotis moksleiviai geriau atliko þiniø taikymo uþduotis.

Rezultatai pagal lytá

Tiek skaitymo, tiek raðymo uþduotis daug geriau atliko mergaitës. 2 pav. pateiktoje diagramojematyti, koks ryðkus teksto kûrimo rezultatø skirtumas. Taip pat ryðkiai skyrësi ir izoliuotø uþduoèiørezultatai. Kiek maþesnis skaitymo rezultatø skirtumas, taèiau ir jis pakankamai ryðkus.

64


2 pav. Teksto kûrimo rezultatøskirtumai pagal lytá.

Atlikus analizæ pagal gebëjimus paaiðkëjo, kadmergaitës geriau atliko tiek þiniø taikymo, tiek problemøsprendimo uþduotis.

Ið atsakymø á anketø klausimus paaiðkëjo, kadmergaitëms labiau patinka skaitymo ir raðymo veikla,daugiau mergaièiø yra motyvuotos skaitytojos, jomslabiau nei berniukams patinka mokytis lietuviø kalbos.

3 pav. Skaitymo rezultatø skirtumaipagal regionà.

Rezultatai pagal regionà

3 pav. pateiktoje diagramoje matyti skaitymorezultatø skirtumai pagal regionà.

Geriausiø rezultatø pasiekë miesto moksleiviai.Rajono centre besimokanèiø moksleiviø rezultatai ðiektiek þemesni. Teksto kûrimo ir izoliuotas uþduotis ðiektiek geriau atliko rajono centre besimokantysmoksleiviai. Prasèiausi kaimo moksleiviø rezultatai.Ryðkûs miesto ir kaimo moksleiviø pasiekimø skirtumai.

Rezultatai pagal mokyklø tipus

Palyginus pagrindinëje, vidurinëje mokykloje bei gimnazijoje besimokanèiø aðtuntokø skaitymoir raðymo pasiekimus paaiðkëjo, kad geriausi rezultatai yra gimnazijos moksleiviø, prasèiausi �besimokanèiøjø pagrindinëse mokyklose. Ðie skirtumai statistiðkai reikðmingi.


Palyginus nacionalinio tyrimo imties ir MTP mokyklø rezultatus matyti, kad pastarøjø tiek skaitymo,tiek raðymo pasiekimai yra þemesni.


Skaitymas

Tyrimu siekta iðsiaiðkinti, kaip moksleiviai suvokia groþiná ir negroþiná tekstà. Ið bendrøjø rezultatø

�

�

�

�

&

,

�

=

1

B

6

.

6

8

0

402557683

kaimasrajono centrasmiestas

_

110

100

90

80N=

Regionas

546 544N=

Lytis

120

110

100

90

80

0(5*$,7 6 %(51,8.$,

�

�

�

�

&

,

�

=

1

B

5

$

6

8

0

65


matyti, kad moksleiviø surinktø taðkø vidurkis apie 50%. Ryðkaus skirtumo tarp groþinio ir negroþi-nio teksto suvokimo rezultatø nëra. Èia reikëtø turëti omenyje tà aplinkybæ, kad negroþinio tekstosuvokimas ið esmës buvo tikrinamas klausimais, reikalaujanèiais rasti tiesiogiai pasakytà informacijàarba padaryti tiesioginæ iðvadà, ir buvo pateikta nedaug vertinimo klausimø. Informacinio pobûdþiotekstu nebuvo tikrinimas gebëjimas interpretuoti, kadangi tokio pobûdþio teksto interpretavimo klau-simams reikia specifiniø þiniø.

Moksleiviai skaitydami informaciná tekstà atsakinëjo á devynis atvirojo ir penkis pasirenkamojoatsakymo klausimus. Aðtuoni klausimai buvo skirti rasti informacijà, daryti tiesiogines iðvadas, ðeðiklausimai skirti vertinimui. Ðiek tiek geriau buvo atsakinëjama á klausimus, reikalaujanèius padarytitiesioginæ iðvadà. Klausimu �Jeigu tau tektø tyrinëti paslaptingus þenklus, kaip be specialiø prietaisøatskirtum originalø þenklà nuo klastotës? Nurodyk tris poþymius� siekta iðsiaiðkinti, kaip moksleiviaigeba pasinaudoti tekste pateikta informacija. Kaip tiriamieji atsakë á minëtà klausimà, matyti lentelëje.

4 pav. Klausimo �Jeigu tau tektø tyrinëti paslaptingus þenklus�� atsakymø skirstinys.

Apraðas %Nurodyti visi trys poþymiai 9,3Nurodyti du poþymiai 31,0Nurodytas vienas poþymis 22,1Atsakyta neteisingai 25,0Neatsakinëta 12,4

Kad teisingai atsakytø, moksleiviams nereikëjo daryti labai sudëtingø iðvadø, tik tikslingai atsi-rinkti informacijà, taèiau klausimas pasirodë esàs sunkus. Gebëti tikslingai atsirinkti ir pasiremti teksteesanèia informacija yra bene svarbiausias informacinio teksto skaitymo tikslas, todël mokymo pro-cese ðiam informacinio teksto suvokimo aspektui turëtø bûti skiriama daugiau dëmesio.

Sunkus moksleiviams pasirodë ir klausimas �Kà reiðkia uþraðas, kad tekstà parengë R. Sauly-të?�. Kaip aðtuntokai atsakë á minëtà klausimà, matyti 5 pav. lentelëje.

5 pav. Klausimo �Kà reiðkia uþraðas�� atsakymø skirstinys.

Atsakymo variantas %A � autorë straipsná pasiraðë slapyvardþiu 7,5B � autorë iðstudijavo temà ir paraðë tekstà 49,3C � autorë apibendrino kelis ðaltinius ta tema 33,6D � autorë iðvertë tekstà ið kitos kalbos 6,6Neatsakinëjo 3,1

Tokio pobûdþio klausimai rodo moksleivio, kaip skaitytojo, nuovokà pasirenkant ir vertinantðaltinius. Kadangi klausimui nereikëjo sudëtingesnio màstymo, tiesiog reikëtø skirti straipsnio auto-riø ir parengëjà, darytina iðvada, kad moksleiviai neturi pakankamai patirties atlikti tokias uþduotis.Kita vertus, tai rodo, kad jie nëra pakankamai pasirengæ kritiðkai vertinti pasirenkamus informacijosðaltinius. Kitas klausimas �Kaip manai, ar ðis tekstas yra patikimas informacijos ðaltinis? Argumen-tuok� irgi turëjo atskleisti, ar moksleiviai sugeba kritiðkai vertinti skaitomus ðaltinius. Kaip buvoatsakyta á minëtà klausimà, matyti 6 lentelëje.

66


6 pav. Klausimo �Kaip manai�� atsakymø skirstinys.

Apraðas %Pateiktas vienas logiðkas argumentas 39,1Pateikti netinkami argumentai 51,3Neatsakinëta 9,7

Vertinant moksleiviø atsakymus teisingais laikyti visi logiðki argumentai.

Siekiant iðsiaiðkinti, kaip moksleiviai suvokia groþiná kûriná, buvo pateikti du groþiniai tekstai � dvinovelës1. Moksleiviai atsakinëjo á deðimt pasirenkamojo ir devyniolika atvirojo atsakymo klausimø.Septyni klausimai buvo skirti þiniø taikymui, informacijos radimui, tiesioginiø iðvadø darymui, dvide-ðimt du � interpretavimui ir vertinimui. Ið 7 ir 8 pav. pateiktø diagramø matyti, kad geriau atliktosinterpretavimo uþduotys.

7 pav. Þiniø taikymas, informacijos 8 pav. Interpretavimas ir vertinimas.radimas, tiesioginiø iðvadø darymas.

Þiniø taikymo klausimais norëta iðsiaiðkinti, kaip moksleiviai geba atpaþinti þanrà ir nurodyti jopoþymius, ar nepainioja rûðies ir þanro, ar supranta, kieno vardu pasakojama. Kaip moksleiviainurodë pateikto teksto þanrà, matyti ið 9 pav. pateikiamos lentelës.

9 pav. Klausimo �Nurodykite teksto þanrà� atsakymø skirstinys.

Apraðas %Teisingai nurodytas þanras (apsakymas/ novelë) 17,4Kaip þanras nurodyta literatûros rûðis 9,3Bet koks kitas neteisingas atsakymas 49,5Neatsakinëta 23,8

Á klausimà �Kas yra kûrinio pasakotojas?� teisingai atsakë 40,8% moksleiviø, 18,1% painiojopasakotojà su pagrindiniu veikëju.

Ðie rezultatai kelia nerimà. Tokio pobûdþio klausimai neturëjo bûti netikëti, nes literatûros rûðys ir

1 Kadangi abiem tekstais buvo tikrinami tie patys gebëjimai, ðioje ataskaitoje jie laikomi viena uþduotimi.

67


þanrai yra pagrindinis VIII klasës literatûrinio ugdymo turinio aspektas. Gebëjimas remtis literatûrosþiniomis laikomas viena ið teksto suvokimo gebëjimø plëtotës prielaidø.

Raðymas

Kaip jau minëta, tyrimo metu buvo pateiktos dvi teksto kûrimo uþduotys: raðymas 1 � sampro-taujamojo poleminio pobûdþio teksto kûrimas, raðymas 2 � informuojamojo apraðomojo pobûdþioteksto kûrimas.

10, 11, 12, 13 pav. pateikti vertinimo aspektai, kriterijai ir moksleiviø darbø, atitikusiø apraðomàkriterijø, procentai.

10 pav. Teiginiø argumentavimas, teksto komponavimas.

Aspektai Apraðai Raðymas 1 Raðymas 2% %

1. Pavadinimas Pavadinime esama raðinio idëjos uþuominø. 31,36 37,6Neutralus pavadinimas. 44,6 33,2Pavadinimas neatitinka temos, turinio. 5,9 8,2Nëra pavadinimo. 18,5 20,8

2. Raðymo tikslas, Suvokiamas raðymo tikslas ir adresatas. 20,7 25,7adresatas Kalbama átaigiai.

Stengiamasi sudominti, kalbëti átaigiai, 40,4 40,3bet ne visada tai pavyksta.Á raðymo tikslà ir adresatà neatsiþvelgta. 23,2 15,5

3. Temos Pasirinkti tinkami teiginiai temai atskleisti. Jie 3,1 2,9atskleidimas, iðsamiai pagrindþiami, pateikiama tinkamøteiginiø specifiniø pavyzdþiø, detaliø. (Gali bûti pateiktasargumentavimas ir vienas tinkamai, iðsamiai pagrástas teiginys.)

Argumentuotai iðsakytas moksleivio poþiûris, vertinimas.Tinkamai pasirinkti ir iðplëtoti teiginiai. 17,6 5,8Stinga argumentuoto moksleivio vertinimo.Raðoma pakankamai iðsamiai, taèiau pateikiami 28,7 18,4bendro pobûdþio teiginiai, stinga specifiðkumo.Pasakyti keli teiginiai pasirinkta tema. 27,6 35,6Kai kuriuos ið jø mëginama plëtoti.Nesuvokta uþduotis, raðoma visai ne ta tema/ 6,9 18,8Pasakyti tik keli atskiri teiginiai nurodyta tema.

4. Teksto struktûra Yra tinkama pradþia ir pabaiga. 24,1 23,9Yra tinkama pradþia, nëra pabaigos. 10,1 11,5Yra tinkama pabaiga, nëra pradþios. 5,3 5,3Yra pradþia ir pabaiga, bet jos su trûkumais. 28,3 25,5Nëra nei pradþios, nei pabaigos. 16,5 15,3

5. Teksto Tekstas vientisas, nëra pasikartojimø, minties ðuoliø, 12,8 7,7nuoseklumas, tinkamos struktûros pastraipos, tinkamas jø siejimas.vientisumas 1�2 trûkumai. 39,3 38,9

3�4 trûkumai. 19,4 20,4Daugiau nei 4 trûkumai. 1,5 2,2Nepakanka medþiagos iðvadoms padaryti. 11,3 12,4

68


11 pav. Kalbos stilingumas, turtingumas.

Aspektai Apraðai Raðymas 1 Raðymas 2% %

1. Þodingumas, Kalba þodinga, konstrukcijos ávairios. 34,2 49,8konstrukcijø Þodynas ribotas, konstrukcijos monotoniðkos. 42,6 28,3ávairumas Kalba akivaizdþiai skurdi. 7,1 2,42. Bendrieji stiliaus Aiðkiai jauèiamos sakinio ribos. 29,4 52,0reikalavimai Nepastebëta ryðkesniø stiliaus trûkumø.

Ne visada jauèiamos sakinio ribos. 44,8 20,3Pastebëta ryðkiø stiliaus trûkumø.Nepakanka medþiagos iðvadoms padaryti. 9,7 9,1

12 pav. Raðtingumas.

Apraðai Raðymas 1 Raðymas 2% %

Ne daugiau kaip 2 raðybos ir/ar skyrybos klaidos. Nëra gramatikos klaidø. 12,2 20,61�2 tos paèios rûðies nuolat daromos klaidos arba ne daugiau kaip 4 pavienës 27,4 23,0 raðybos ir/ar skyrybos klaidos. Ne daugiau kaip 5 raðybos ir skyrybos klaidos.1�2 gramatikos klaidos.Gali bûti 3�4 tos paèios rûðies nuolat daromos klaidos arba ne daugiau kaip 6 20,5 16,6pavienës klaidos. Ne daugiau kaip 8 raðybos ir skyrybos klaidos.3�4 gramatikos klaidos.Daroma nemaþai klaidø. Jø pobûdis rodo, kad moksleiviui sunku taikyti 15,0 12,0kalbos þinias: kai kurie atvejai raðomi ir skiriami taisyklingai, taèiau daromaávairaus tipo klaidø, sunku nustatyti tipines klaidas.Ne daugiau kaip 12 skyrybos ir raðybos klaidø. 5�6 gramatikos klaidos.Daroma daug klaidø, dël klaidø tekstà sunku suprasti. 3,5 1,6Nepakanka medþiagos iðvadoms padaryti. 5,5 7,3Uþduotis neatlikta. 15,7 18,4

13 pav. Redagavimas.

Apraðai Raðymas 1 Raðymas 2% %

Tekstas redaguotas tikslingai. 7,3 1,1Neredaguota arba redaguota netikslingai. 76,8 80,1

Teksto kûrimo uþduoèiø rezultatai rodo, kad dauguma moksleiviø geba sukurti tinkamà raðiniopavadinimà (atspindintá aptariamas idëjas ar neutralø). Sunkiau jiems sekasi raðyti atsiþvelgiant áraðymo tikslà ir adresatà. Daugiau problemø kyla raðant samprotaujamojo pobûdþio tekstà (Raðy-mas 1). Kartais pristingama argumentø (faktø, pavyzdþiø), jø apibendrinimo, neretai adresatas tie-siog pamirðtamas ir todël raðymo tikslø nepasiekiama. Mokymo procese daugiau dëmesio reikëtøkreipti á adresatà: pvz., raðymo temos aktualumas adresatui, jo patirties ávertinimas (kas turëtø bûtiiðsamiai paaiðkinta, kà adresatas savaime numano), tinkamos kalbinës raiðkos pasirinkimas.

Atskleisdami temà moksleiviai daþniausiai tinkamai pasirenka ir iðplëtoja teiginius, taèiau pasi-gendama argumentuoto vertinimo. Gana daug moksleiviø raðo pakankamai iðsamiai, taèiau pateikiabendro pobûdþio teiginius, neiðryðkinamas savitumo aspektas, stinga specifiðkumo (28,7%).

Nepriekaiðtingos struktûros tekstà kuria apie 24% moksleiviø. Nemaþos dalies aðtuntokø darbøpradþia ir pabaiga turi trûkumø (nesusijusios su turiniu, bendri deklaratyvûs teiginiai, pabaigoje ne-

69


apibendrinama). Gana daþnai paraðoma gera pradþia, bet raðinys tinkamai neuþbaigiamas. Tai galë-jo lemti ir laikas, skirtas atlikti testà.

Teksto kûrimo uþduotimi taip pat buvo siekiama iðsiaiðkinti, kaip moksleiviai geba raðyti nuosek-liai ir vientisai. Ðiø tarpusavyje susijusiø teksto kûrimo reikalavimø (nuosekliai dëstomos mintys tekstàpadaro vientisà) pakankamai gerai laikësi apie 50% moksleiviø (be trûkumø ar 1�2 trûkumai).Sunkiau sekësi nuosekliai raðyti pasakojamàjá tekstà su apraðymu. Ryðkesni trûkumai: nemotyvuo-tas medþiagos perteikimo principø ávairavimas (prieþasties � pasekmës, dalies � visumos, medþia-gos grupavimo), asmens ir laiko kategorijø painiojimas.

Stiliaus ir þodingumo poþiûriu 30% aðtuntokø tekstai pakankamai geri. Kitiems pristinga ne tikvaizdingumo, bet ir tikslumo, ávairumo, tikslingumo.

Norint iðvengti kalbos monotoniðkumo, skatintinos kuo ávairesnës sakiniø konstrukcijos, vaizdin-gesnë leksika, tikslesnë morfologinë raiðka. Þodingumas sietinas ir su teksto glaustumu, kai siekiamaiðvengti tuðèiaþodþiavimo.

Vertinant raðybos ir skyrybos ágûdþius klaidomis buvo laikomi tik tie atvejai, su kuriais VIIIklasës moksleiviai tikrai buvo supaþindinti.

Vertinant raðtingumà atsiþvelgta á tai, ar buvo daromos ávairaus tipo pavienës klaidos, ar buvosistemingai kartojamos tos paèios rûðies klaidos. Dalis moksleiviø (12,2% � I uþd. ir 20,6 % � IIuþd.) raðë taisyklingai, darë vienà kità atsitiktinæ klaidà. Panaðus skaièius moksleiviø (15,0% � Iuþd., 12,0% � II uþd.) darë nemaþai klaidø. Jø pobûdis rodo, jog moksleiviams sunkiai sekasi taikytikalbos sistemos þinias: daroma ávairaus tipo raðybos, skyrybos bei gramatikos klaidø.

Kalbant apie teksto redagavimà galima dràsiai teigti, kad moksleiviai neápratæ to daryti. Tikslingaitekstà redagavo apie 4% aðtuntokø. Ðiai veiklai mokymo procese skirtina itin daug dëmesio. Turëtøbûti mokomasi redaguoti tekstà ávairiais aspektais: tikslo, adresato, struktûros, nuoseklumo raðtin-gumo.

Kalbos normos

Raðyba

Tyrimo metu paaiðkëjo, kad linksniø galûniø raðyba didesniø problemø nekelia, iðskyrus bevar-dës giminës raðybà ir kai kuriuos moteriðkosios giminës daugiskaitos galininko atvejus. Bevardësgiminës galininko linksná teisingai paraðë tik 25,7% moksleiviø. Bevardës giminës forma vartojamapakankamai retai ir, matyt, dël to nepavyksta susiformuoti ðio atvejo raðybos ágûdþio. Pratime buvopateikti keli moteriðkosios giminës daugiskaitos galininko atvejai. Kai kuriuos moksleiviai paraðëvisiðkai gerai, kai kuriais atvejais klydo. Ávairuojanti linksniø galûniø raðyba rodo, kad aðtuntokamsnesiseka sistemingai taikyti tos paèios taisyklës.

Veiksmaþodþiø tariamosios nuosakos treèiàjá asmená aðtuntokai raðo pakankamai gerai.

Nosiniø raidþiø raðyba gana problemiðka. Þodá atsiøsdamas teisingai paraðë tik 38,2% mokslei-viø, þodá suðalusias � 56,1%. Tas pats buvo pastebëta ir ðeðtos klasës tyrime.

Paaiðkëjo, kad moksleiviai neblogai raðo ilguosius ir trumpuosius balsius þodþiø ðaknyje. Dau-giau sunkumø sukëlë þodis iðdþiûvusius. Ðio þodþio ðaknies raðyba yra sudëtinga, kadangi reikiaremtis þodþiø darybos þiniomis, be to, tai veiksmaþodis, kurio bûtasis kartinis laikas raðomas nepagal to paties tipo veiksmaþodþiø raðybos sistemà. Daiktavardþio dûdas prastesnë raðyba leidþiadaryti prielaidà, kad moksleiviai nors ir neblogai raðë ðio tipo þodþius, vis dëlto tvirtø raðybos ágûdþiøjie nëra susiformavæ. Manytina, kad ilgøjø ir trumpøjø raidþiø raðybà sunkina ir netaisyklinga moks

70


leiviø tartis, todël ji turëtø bûti akcentuojama mokant ðios raðybos temos.

Priesagø raðyba didesniø sunkumø nesukëlë. Geri priesagos -ij- raðymo rezultatai. Darytina prie-laida, kad mokymo procese ðiai daþnai klaidingai raðomai priesagai skiriama pakankami dëmesio.Stebina prastoka priesagos -yn- raðyba. Þodá karklynëlius teisingai paraðë 60,2% moksleiviø. Ka-dangi priesaga nekirèiuota, galima buvo pasikliauti savo tartimi, kuri, kaip jau minëjome, daþnai yranetaisyklinga, arba moksleiviai galëjo nerasti priesagos, kadangi ðiame þodyje jos yra dvi. Mokymoprocese atkreiptinas dëmesys á þodþiø su keliomis priesagomis raðybà.

Prasèiau aðtuntokai raðo prieðdëlá sà-. Þodis sànaðynas nëra aktyviai vartojamas, todël galëjoklaidinti nesuprasta þodþio reikðmë. Atlikdami daug izoliuotø kalbos uþduoèiø, sudarytø ne ið riðliøtekstø, o ið pavieniø sakiniø ar þodþiø junginiø, moksleiviai nesimoko suprasti þodþio reikðmës iðkonteksto ir todël daro raðybos klaidø. Siûlytina á raðybos pratimus átraukti ir retesnës vartosenosþodþiø.

Supanaðëjusiø priebalsiø raðyba daug problemø nekëlë.

Skyryba

Apibendrinus skyrybos rezultatus pastebëta, kad daþniausiai moksleiviai klydo skirdami kreipiná,priedëlá ir raðydami skyrybos þenklà vietoje praleistos tarinio jungties. Atkreiptinas dëmesys, kad irðeðtos klasës tyrime moksleiviai prasèiausiai skyrë kreipiná. Iðliko ir ta pati tendencija, kiek geriauskirti sakinio pradþioje esantá kreipiná ir gerokai prasèiau � kreipiná, ásiterpusá á sakiná. Teisingaipastaràjá atvejá skyrë tik 17% ðeðtos klasës moksleiviø. Analogiðkà atvejá teisingai iðskyrë 32,5%aðtuntokø. Kaip matyti, situacija ðiek tiek pagerëjo, taèiau problema iðlieka. Kadangi kreipinysdaþnai vartojamas kalboje, jo skyrybos mokymui reikëtø skirti daugiau dëmesio.

Kalbos kultûra

Iðbraukite netaisyklingus variantus. Kaip atlikti uþduotá, nurodyta pavyzdyje.14 pav. Atsakymø skirstinys.

Nr. Sakinys Teisingi atsakymai (%)1. Kad suspëèiau / Kad suspëti / á traukiná, turëjau skubëti. 87,52. Dël skubos pamirðau mobiliojo telefono / pakrovëjà / kroviklá. 45,93. Skaitant / Skaitydamas / daþnai pieðtuku pasiþymiu svarbiausias vietas. 83,34. Mama gráð tik po /ketveriø / keturiø/ mënesiø. 83,15. Koncerto / vedëja / vedanèioji / paskelbë pertraukà. 41,3

Ið 14 pav. pateiktos lentelës matyti, kad pusdalyvio ir padalyvio, kad su bendratimi ir dauginiøskaitvardþiø vartojimas ypatingø problemø nesukëlë. Atkreiptinas dëmesys, kad moksleiviai daþniauklydo ten, kur daþnai klystama ir vartojant kalbà vieðai.

Morfologinis nagrinëjimas

Tyrimo metu moksleiviams buvo pateikta tokia morfologinio nagrinëjimo uþduotis:Morfologiðkai iðnagrinëkite pabrauktus þodþius, pildydami lentelæ. Jei þodis neturi kurio nors poþymio,

paþymëkite brûkðnelá. Pirmoje lentelës eilutëje pateiktas pavyzdys.

Uþsimetusi apsiaustà, mama su kambarinëmis klumpaitëmis nubëgo laiptais á apaèià, perkirto maþà kiemelá

ir atsidûrë prie laipteliø, vedanèiø þemyn. Ji pasibeldë ir laukë, stipriai plakanèia ðirdimi � juk èia beveik

71


sprendësi jos dukrelës likimas. Labai negreit ten, viduj, pasigirdo ðlamesys, krebþdëjimas, pagaliau prasivërë

durys, ir maþa, sulinkusi senutë jai dþiaugsmingai nusiðypsojo.

15 pav. Atsakymø skirstinys.

Teisingi atsakymai (%)Kalbos dalis

Þodis (veiksmaþodþioforma) Giminë Skaièius Linksnis Laikas

% % % % %uþsimetusi 33,2 78,2 80,4 34,7 26,1vedanèiø 29,2 49,5 66,1 39,8 30,8þemyn 18,5 38,7 38,2 26,2 43,1plakanèia 20,6 63,7 68,3 23,5 33,8krebþdëjimas 49,0 59,9 62,0 54,5 44,8

Kaip matyti ið pateiktos lentelës, moksleiviai susidûrë su rimtomis problemomis nustatydamikalbos dalá ir nurodydami gramatinius poþymius. Ðios þinios yra svarbios raðybos ágûdþiams. Tyrimunustatyta, kad geriau raðybos uþduotá atliko tie moksleiviai, kurie geriau uþpildë morfologinio nagri-nëjimo lentelæ. Tomis gramatikos þiniomis jie remiasi ir mokydamiesi kitø kalbø. Mokymo progra-mose ir mokymosi priemonëse tokio pobûdþio þinioms skiriama pakankamai dëmesio. Ið mokytojøatsakymø aiðkëja, kad gramatikos mokymui skiriama pakankamai dëmesio. 83,8% mokytojø atsa-kë, kad jie, siekdami ávertinti moksleiviø kalbinius gebëjimus, 1�2 kartus per mënesá praðo atliktigramatikos testà. Viena ið prastø rezultatø prieþasèiø galëtø bûti ta, kad mokomasi nepakankamaiefektyviai, daþniau stengiantis atsiminti, o ne suprasti ir taikyti þinias.

Klausimynø rezultatai ir pasiekimø susiejimas su jais

Ðiuo tyrimu taip pat mëginta iðsiaiðkinti, kaip organizuojamas mokymo procesas, kokie veiksniaituri átakos moksleiviø skaitymo ir raðymo pasiekimams.

Perþvelgus namø konteksto veiksnius paaiðkëjo, kad ir skaitymo, ir raðymo pasiekimai aukðtesnitø moksleiviø, kurie namuose turi jiems priklausanèiø knygø, kuriø namuose apskritai esama biblio-tekos. Tai, kad namuose esama knygø, rodo, jog skaitymas vertinamas kaip prasminga veikla ir taituri átakos moksleivio, kaip skaitytojo, nuostatoms. Turi reikðmës, matyt, ir tai, kad knygos vaikamsyra tiesiog prieinamos.

Jau VI klasës tyrime paaiðkëjo, kad daug átakos skaitymo ir raðymo pasiekimams turi tai, armoksleiviams vaikystëje buvo skaitoma ar sekamos pasakos. VIII klasës tyrimas patvirtino, kadteksto kûrimo pasiekimai kur kas aukðtesni tø moksleiviø, kuriems buvo skaitoma.

Mëginant atsakyti á klausimà, kokie mokymo proceso veiksniai turi átakos moksleiviø pasieki-mams, paaiðkëjo, kad geriausiø teksto kûrimo rezultatø pasiekia tie moksleiviai, kurie kiekvienàkartà prieð raðydami apgalvoja raðymo tikslà bei planuoja.

72


16 pav. Raðymo rezultatø priklausomybë 17 pav. Raðymo rezultatø priklausomybënuo raðymo tikslo apsvarstymo. nuo planavimo.

��1�

$SVYDUVWDX�UDã\PR�WLNVO

.LHNYLHQ �NDUW.DUWDLV1LHNDGD

110

100

90

80

95%

CI Z

N_R

AS

UM

525447109N =

3ODQXRMX�UDãLQ


110

100

90

80

95%

CI Z

N_R

AS

UM

Turi átakos ir tokia praktika, kai moksleiviai skaito vieni kitø darbus raðymo proceso metu tam,kad pateiktø vieni kitiems pasiûlymø, kaip tobulinti raðinius. Mokytojo anketos duomenys patvirtina,kad geresniø rezultatø pasiekiama tada, kai stengiamasi kuo daþniau perskaityti ar kitais bûdais�publikuoti� uþbaigtus darbus.

18 pav. Raðymo rezultatø priklausomybë 19 pav. Raðymo (teksto kûrimo) rezultatønuo to, ar moksleiviai skaito priklausomybë nuo to, kaip daþnaivieni kitø darbus. moksleiviai savo paraðytus darbus publikuoja.

148552383N =

6NDLWDX�GUDXJ �UDãLQLXV


120

110

100

90

8088839152N =

3DUDã\WXV�GDUEXV� YDLULDLV�E GDLV�ÄSXEOLNXRMD³


120

110

100

90

80

95%

CI Z

N_R

AS

UM

95%

CI Z

N_T

KS

UM

Kai raðinio adresatu tampa ne tik mokytojas, bet ir platesnë auditorija, tai teigiamai veikia raðan-èiojo motyvacijà. Siekiant efektyvesnio mokymo reikëtø nuolat rûpintis, kad skaitytojø ratas bûtøkuo platesnis ir ávairesnis. Moksleiviø atsakymai á klausimus rodo, kad ne visos galimybës iðnaudo-jamos. Á klausimà �Kaip daþnai tu skaitai savo raðinius draugams� 46,2% moksleiviø atsakë tonedarà niekada (taip atsakë 33,6% mergaièiø ir 59,5% berniukø), 45,2% � kartais, 8,5% � kiek-vienà kartà. Á klausimà �Kaip daþnai tu skaitai draugø raðinius ir pasakai savo nuomonæ� 35,7%

73


atsakë to nedarà niekada (taip atsakë 19,3% mergaièiø ir 52,5% berniukø), 51% � kartais, 13,2%kiekvienà kartà. Beje, èia reikia atkreipti dëmesá á berniukø ir mergaièiø atsakymø skirtumus.

Akivaizdþià átakà raðymo pasiekimams turi ir reguliariai atliekami raðybos bei skyrybos pratimai.

Pateiktose diagramose matyti moksleiviø raðymo rezultatø priklausomybë nuo to, kaip daþnai jieraðo atpasakojimà ir raðiná.

20 pav. Raðymo rezultatø priklausomybë 21 pav. Raðymo rezultatø priklausomybënuo atpasakojimo raðymo daþnumo. nuo raðiniø raðymo daþnumo.

33304407208129N =

5DãDX�DWSDVDNRMLP

.HOLV�NDUWXV�SHU�VDY

.HOLV�NDUWXV�SHU�P Q

.DUW �SHU��P QHVLXV

��NDUWXV�SHU�PHWXV

1LHNDGD

120

110

100

90

80

70

745303778416N =

5DãDX�UDãLQ �QXURG\WD�WHPD

.HOLV�NDUWXV�SHU�VDY




1LHNDGD

120

110

100

90

80

70

60

50

95%

CI Z

N_R

AS

UM

95%

CI Z

N_R

AS

UM

Ið 20 pav. pateiktos diagramos matyti, kad geriausiø rezultatø pasiekia moksleiviai, kurie atpa-sakojimà raðo 1�2 kartus per metus. Daþniau raðanèiø atpasakojimus rezultatai krenta. Kartà permënesá raðanèiø atpasakojimà moksleiviø rezultatai tokie pat, kaip ir visai neraðanèiø. Vadinasi, perdaþnai atliekama tokia veikla yra visiðkai neefektyvi. Ið moksleiviø anketø aiðkëja, kad 1�2 kartusper metus atpasakojimà raðo 18,6% moksleiviø, kartà per tris mënesius 37,1%, kartà per mënesá irdaþniau 31,4%. Á tokià situacijà reikëtø atkreipti dëmesá ir pagalvoti, kaip efektyviau spræsti moks-leiviø raðymo problemas. Atpasakojimo raðymas VIII klasës moksleiviui � pernelyg reproduktyviveikla, gal vertëtø já keisti daugiau problemos sprendimo gebëjimø, kûrybiðkumo reikalaujanèiomisuþduotimis. Taèiau ið kitos pateiktos diagramos matyti, kad per daþnai raðomi raðiniai irgi nëra labaiefektyvi veikla. Èia turëti omenyje tik raðiniai nurodyta tema. Atskirai buvo klausta apie raðiniuslaisvai pasirenkama tema. Ið diagramos matyti, kad 1�2 kartus per metus raðanèiø raðiná moksleiviørezultatai tokie pat kaip ir tø, kurie raðo raðiná labai daþnai. Geriausi rezultatai tø, kurie raðo raðinánurodyta tema kartà per trimestrà. Galima daryti prielaidà, kad mokytojai, skiriantys uþduotá para-ðyti raðiná reguliariai, bet ne taip daþnai, daugiau dëmesio skiria paèiam raðymo procesui: planavi-mui, juodraðèiø raðymui, jø svarstymui, tobulinimui, pabaigtø darbø skaitymui. Tokiai veiklai reikiadaug laiko, todël visiðkai normalu, kad per trimestrà paraðomi du � trys raðiniai, bent vienas ið jøgalëtø bûti pasirinkta tema.

Ið mokytojø anketø paaiðkëjo, kad moksleiviø skaitymo rezultatai gerëja, kai jø praðoma atsakyti áteksto suvokimo klausimus raðtu, ypaè tada, kai norima iðsamesniø atsakymø. Taip pat rezultatai gerëjatada, kai moksleiviai pasakoja vieni kitiems apie perskaitytas knygas, o prastëja, kai per daþnai praðomaatsakinëti á pasirenkamojo atsakymo klausimus. Vadinasi, pasirenkamojo atsakymo klausimai, kurie dëlriboto laiko daþnai taikomi ávairiø patikrinimø metu, neturëtø dominuoti mokymo procese.

74


22 pav. Skaitymo rezultatø priklausomybë 23 pav. Raðymo rezultatø priklausomybënuo to, kaip daþnai taikomi klausimai nuo to, ar paaiðkinami teigiami aspektai.su pasirenkamaisiais atsakymais.

Ir skaitymo, ir raðymo rezultatams turi átakos tokia vertinimo praktika, kai gero darbo kriterijaipateikiami prieð atliekant uþduotá ir kai mokytojas, ávertinæs darbà, paaiðkina, kas buvo gerai, kas � ne.

Ið moksleiviø atsakymø paaiðkëjo, kad 87% moksleiviø mokytojai kartais arba kiekvienà kartàpaaiðkina gero darbo kriterijus, 92% moksleiviø iðsamiai paaiðkinama, kas buvo gerai, kas � ne.Tokia situacija tikrai vertintina kaip gera.

Kaip jau minëta, ðiuo tyrimu mëginta iðsiaiðkinti ir kai kurias moksleiviø nuostatas, kurios, mano-ma, turi átakos jø pasiekimams.

Kad moksleiviai vertina skaitymà ir raðymà kaip asmeniðkai vertingà veiklà, matyti ið moksleiviøatsakymø á klausimà �Kà tu manai apie skaitymà ir raðymà?�

24 pav. Atsakymø á klausimà �Kà tu 25 pav. Skaitymo rezultatø priklausomanai apie skaitymà ir raðymà?� skirstinys. mybë nuo poþiûrio á skaitymà.

0RN MLPDV�VNDLW\WL�

PDQ�ODEDL�SUDYHUV�

J\YHQLPH��

0RN MLPDV�UDã\WL�

PDQ�ODEDL�SUDYHUV�

J\YHQLPH��

9LVLãNDL�

QHVXWLQNX� ��

,ã�GDOLHV�

QHVXWLQNX� ��

,ã�GDOLHV�

VXWLQNX� ��

9LVLãNDL�

VXWLQNX� ��

254358210245N =

0DQ�SDWLQND�VNDLW\WL

9LVLãNDL�VXWLQNX

,ã�GDOLHV�VXWLQNX

,ã�GDOLHV�QHVXWLQNX

9LVLãNDL�QHVXWLQNX

120

110

100

90

80

95%

CI Z

N_S

KS

UM

170393453563N =

7DLNR�NODXVLPXV�VX�SDVLUHQNDPDLVLDLV�DWVDN\PDLV

.DUW �SHU�VDYDLW

��NDUWXV�SHU�P Q�


5HWDL�DUED�QLHNDGD

110

100

90

80

95%

CI Z

N_S

KS

UM

45753192N =

YHUWLQ V�SDå\PLX�PRN\WRMDV�SDDLãNLQD�NDV�EXYR�JHUDL�LU�NDV�QH

Kiekvien? kart?KartaisNiekada

95%

CIZ

N_T

EKST

OK

?R

IMA

S

110

100

90

80

75


Ið pateiktø lenteliø matyti, kad moksleiviai linkæ vertinti skaitymà ir raðymà kaip asmeniðkai ver-tingà veiklà. Ði nuostata turi átakos moksleiviø pasiekimams: skaitymo rezultatai geresni tø, kurieskaitymà mano esant asmeniðkai vertingà. Ar moksleiviai ugdosi poreiká skaityti, mëginta atskleistitokiais teiginiais: �Skaitau tik todël, kad man uþduota�, �Man skaityti nuobodu�, �Man skaityti pa-tinka� �Apsidþiaugèiau, jei kas nors padovanotø knygà�.

Atsakymai rodo, kad daugiau kaip pusë moksleiviø nëra pakankamai motyvuoti skaitytojai. 59,7%atsakë skaitantys tik todël, kad jiems uþduodama, taip atsakë 51,9% mergaièiø ir 67,7% berniukø.VI klasës tyrime taip atsakë 52,2% moksleiviø (45,6% mergaièiø, 59,6% berniukø). Taigi aiðkëja,kad mergaitës yra labiau motyvuotos skaitytojos ir ta motyvacija aukðtesnëse klasëse linkusi silpnë-ti. Ið 25 pav. pateiktos diagramos matyti, kad geresniø rezultatø pasiekia motyvuoti skaitytojai.

Puoselëti moksleiviø poreiká skaityti, kritiðkai vertinti skaitomus tekstus � vienas ið svarbiausiø pa-grindinio ugdymo uþdaviniø. Mokytojai turëtø ieðkoti bûdø reguliariai reflektuoti savarankiðkà skaity-mà pamokø metu. Skaitomø knygø aptarimai, pristatymai, individualûs mokytojo ir moksleivio pokal-biai, skaitymo dienoraðèiø raðymas turëtø padëti siekti minëto tikslo. Atsakymai á anketø klausimusrodo, kad tokio pobûdþio veiklai skiriama nepakankamai dëmesio. Moksleiviø buvo klausta, kaipdaþnai jiems tenka individualiai pasirengti ir papasakoti apie perskaitytà knygà klasës draugams. 41,0%atsakë, kad to nedaro niekada arba beveik niekada. Á klausimà, kaip daþnai jiems tenka rengti knygospristatymà kartu su grupe draugø, net 71,9% atsakë to nedarà niekada. 41,1% moksleiviø atsakëniekada individualiai nesikalbà su mokytoju apie perskaitytas knygas. 70,7% atsakë niekada namuoseneraðantys apie perkaitytas knygas. Á klausimà, kaip daþnai jie atiduoda mokytojui perskaityti skaity-mo sàsiuviná, 52,9% atsakë, kad to nedaro niekada. Reguliarus savarankiðkø skaitiniø apmàstymasþodþiu ir raðtu ugdytø moksleiviø teksto suvokimo, kritinio màstymo gebëjimus.

Ið moksleiviø atsakymø aiðkëja, kad didesnë jø dalis pakankamai pasitiki savo gebëjimu skaitytiir suprasti bei reikðti mintis raðtu. Su teiginiu �Jei stengèiausi, suprasèiau ir labai sudëtingà tekstà� iðdalies arba visiðkai sutinka 88,6% moksleiviø. Su teiginiu �Jei labai stengèiausi, raðyèiau gerusraðinius� sutinka 77,7%, su teiginiu �Jei labai stengèiausi, paraðyèiau raðiná be klaidø� � 79,1%.

Rezultatai priklauso ir nuo to, ar reguliariai atliekami namø darbai. Taip pat átakos turi tai, armoksleivis turi namuose visus vadovëlius.

26 pav. Skaitymo rezultatø priklausomybë 27 pav. Skaitymo rezultatø priklausomybë nuo namø darbø atlikimo. nuo to, ar moksleiviai turi vadovëlius.

26639732651N =

/DLNX�DWOLHNX�QDP �GDUEXV

9LVDGD'DåQDL.DUWDLV1LHNDGD

120

110

100

90

80

7070031555N =

$U�WXUL�QDPXRVH�YLVXV�OLHWXYL �NDOERV�YDGRY OLXV"

7XULX�YLVXV7XULX�QH�YLVXV1HWXULX�Q �YLHQR

110

100

90

80

70

95%

CI Z

N_S

KS

UM

95%

CI Z

N_S

KS

UM

76


Ið mokytojø atsakymø á anketos klausimus aiðkëja, kad geresniø rezultatø moksleiviai pasiekiatada, kai naudojasi specialiomis pratybomis. 28 paveiksle matyti, kad tø moksleiviø, kurie naudo-jasi G. Èepaitienës pratybø sàsiuviniu �Konspektas. Referatas. Pratybø sàsiuvinis VII�VIII klasei�teksto kûrimo rezultatai geresni nei tø, kurie ðiomis pratybomis nesinaudoja.

28 pav. Moksleiviø teksto kûrimo rezultatøpriklausomybë nuo specialiø pratybø naudojimo.

755323N =

*�ýHSDLWLHQ ��.RQVSHNWDV��5HIHUDWDV��3UDW\E �V VLXYLQLV�9,,�9,,,�NODVHL

1H7DLS

110

108

106

104

102

100

98

96

94

95%

CI Z

N_T

KS

UM

Iðvados ir rekomendacijos

Iðanalizavus bendruosius rezultatus darytinos tokios iðvados:

¤ Moksleiviø skaitymo ir raðymo gebëjimai ið esmës atitinka iðsilavinimo standartus.

¤ Mokymo procese daugiau dëmesio turëtø bûti skiriama praktiniam þiniø taikymui.

¤ Visose dalyko srityse mergaièiø rezultatai daug geresni nei berniukø. Reikëtø iðsamesniø tyri-mø, kurie padëtø atskleisti ðio reiðkinio prieþastis.

¤ Visas uþduotis miesto moksleiviai atliko geriau nei kaimo.

Mokymo procese ugdant teksto suvokimo gebëjimus reikëtø atkreipti dëmesá á ðiuosdalykus:

¤ Skaitant negroþiná tekstà turëtø bûti akcentuojamas gebëjimas rasti, atsirinkti ir taikyti informacijà.

¤ Daugiau dëmesio turëtø bûti skiriama skaitytojo, gebanèio kritiðkai vertinti skaitomus ðaltinius,ugdymui.

Mokant kurti tekstus atkreiptinas dëmesys á ðiuos dalykus:

¤ Aktuali problema � komunikacinis raðymo kryptingumas (aiðkus raðymo tikslo suvokimas,tinkamos teksto kompozicijos, kalbinës raiðkos pasirinkimas atsiþvelgiant á raðymo tikslà, adresatà).

¤ Mokant kurti nuoseklø tekstà daugiau dëmesio reikëtø skirti medþiagos pateikimo principøtaikymui.

¤ Redagavimas turëtø tapti áprastine veikla kuriant tekstà. Turëtø bûti mokomasi redaguoti teks-

77


tà ávairiais aspektais: tikslo, adresato, struktûros, nuoseklumo, raðtingumo.

Iðanalizavus izoliuotas kalbos uþduotis, darytinos tokios iðvados:

¤ Ávairuojanti linksniø galûniø raðyba rodo, kad moksleiviams nesiseka sistemingai taikyti tàpaèià taisyklæ.

¤ Nosiniø raidþiø raðyba pakankamai problemiðka. Kadangi ir VI klasës tyrime pastebëta tapati tendencija, ðio raðybos ágûdþio formavimui turëtø bûti ieðkoma efektyvesniø bûdø.

¤ Manytina, kad ilgøjø ir trumpøjø balsiø raðybos klaidø daroma dël netaisyklingos tarties.Todël taisyklingos tarties ágûdþiø formavimui turëtø bûti skiriama daugiau dëmesio.

¤ Atkreiptinas dëmesys, kad VI klasës tyrime moksleiviai prasèiausiai skyrë kreipiná. VIII kla-sëje iðliko ta pati tendencija. Vadinasi, ðios skyrybos temos nëra efektyviai mokoma, ji nesie-jama su sintaksinio nagrinëjimo ágûdþiais. Á tai turëtø bûti atkreipiama daugiau dëmesio.

¤ Pasirinkdami tinkamus kalbos kultûros variantus, moksleiviai daþniau klysta ten, kur daþnaiklystama ir vieðai vartojant kalbà. Vadinasi, kalbos normas moksleiviai suvokia pakankamaigerai.

¤ Prastai moksleiviai atliko kalbinio nagrinëjimo uþduotis. Mokymo programose ir mokymosipriemonëse tokio pobûdþio þinioms skiriama pakankamai dëmesio, todël darytina iðvada, kadmokomasi nepakankamai efektyviai, daþniau stengiantis atsiminti, o ne suprasti ir taikytiþinias. Ðios þinios yra svarbios formuojant raðybos ágûdþius: tyrimu nustatyta, kad raðybosuþduotá geriau atliko tie moksleiviai, kurie geriau atliko morfologinio nagrinëjimo uþduotá.

Iðanalizavus moksleiviø ir mokytojø anketas, darytinos ðios iðvados:

¤ Tyrimu nustatyta, kad moksleiviø nuostatos turi átakos jø pasiekimams.

¤ Geresniø rezultatø pasiekia tie moksleiviai, kurie vertina skaitymà ir raðymà kaip prasmingà veiklà.

¤ Geresniø skaitymo rezultatø pasiekia mëgstantys skaityti moksleiviai.

¤ Moksleiviai nëra pakankamai motyvuoti skaitytojai. Siekdami puoselëti poreiká skaityti, ge-bëjimà kritiðkai vertinti mokytojai turëtø ieðkoti bûdø reguliariai reflektuoti savarankiðkà skai-tymà pamokø metu.

¤ VIII klasës tyrimas patvirtino, kad teksto kûrimo pasiekimai kur kas aukðtesni tø moksleiviø,kuriems vaikystëje buvo skaitomos knygos arba sekamos pasakos.

¤ Gerëja rezultatai tø moksleiviø, kurie dalijasi savo patirtimi, keièiasi paraðytais darbais. Todëlmokymo procese turëtø bûti daþniau taikomos ávairesnës mokymo strategijos.

¤ Akivaizdþià átakà raðymo pasiekimams turi ir reguliariai atliekami raðybos bei skyrybos pratimai.

¤ Ir skaitymo, ir raðymo rezultatams turi átakos tokia vertinimo praktika, kai moksleiviai þino,pagal kokius kriterijus bus vertinama, ir kai jiems suteikiamas iðsamus gráþtamasis ryðys.

78


5.3 Matematika

5.3.1 Matematika (IV klasë)

Tyrimo duomenø analizës rezultatai

Bendrieji duomenys

Bendras matematikos testø rezultatø vidurkis yra 61,3% visø galimø taðkø. Bendrieji testavimorezultatai parodë (þr. 1 pav.), kad moksleiviams pateikti matematikos testai buvo tinkamo (vidutinio)sunkumo.

1 pav. Moksleiviø pasiskirstymas pagal surinktø taðkø skaièiø (%).

Statistiniais parametrais trys tyrimui naudoti matematikos testai skyrësi labai nedaug. Kiek lengvesnismoksleiviams buvo 4 sàsiuvinio matematikos testas, sunkiausias � 2 sàsiuvinio testas (þr. 2 pav.).

2 pav. Matematikos testø statistiniai parametrai.

Sàsiuvinio Vidurkis Standartinis Maksimalus surinktø Minimalus surinktøNr. nuokrypis taðkø skaièius taðkø skaièius

taðkais %2 19,5 59,1 7,2 33 13 21,6 61,7 6,7 34 04 21,5 63,2 6,8 34 1

79


3 pav. Mergaièiø ir berniukømatematikos testø bendrieji rezultatai.

Visus matematikos testus berniukai atli-ko kiek sëkmingiau nei mergaitës, taèiau sta-tistiðkai skirtumas tarp mergaièiø ir berniukøbendrøjø testø rezultatø nebuvo labai reikð-mingas. Tai atsispindi ir 3 pav. pateiktojediagramoje, kurioje paþymëti mergaièiø irberniukø rezultatø vidurkiai (procentais) su95% pasikliautinaisiais intervalais.

Ryðkûs skirtumai buvo nustatyti tarp skir-tingose vietovëse gyvenanèiø moksleiviøbendrøjø testo rezultatø. Miesto mokyklosebesimokantys tyrimo dalyviai vidutiniðkai su-rinko 67% visø testo taðkø, tuo tarpu rajo-no centrø mokyklø � 62%. Kaimo mokykløketvirtokams sekësi blogiausiai, jie vidutinið-kai atliko tik 53% testo uþduoties.

4 pav. Skirtingose vietovëse gyvenanèiømoksleiviø bendrieji matematikos testø rezultatai.

Geresni mieste gyvenanèiø moksleiviøtesto rezultatai atsispindi ir 4 pav. pavaiz-duotoje diagramoje, kurioje pateikti duo-menys apie skirtingose vietovëse gyvenan-èiø moksleiviø surinktø taðkø minimalias(min) ir maksimalias (max) sumas, kvarti-lius bei medianas.

Ið diagramos matyti, kad testo uþduotásilpnai atlikusiø moksleiviø dalis kaimomokyklose buvo daug didesnë nei kitosevietovëse gyvenanèiø moksleiviø.

80


Buvo nustatyti ryðkûs skirtumai ir tarp skirtingo tipo mokyklose besimokanèiø moksleiviø bendrøjøtesto rezultatø (þr. 5 pav.).

5 pav. Skirtingo tipo mokyklose 6 pav. IV klaës MTP mokyklø, nacio-besimokanèiø moksleiviø nalinës imties pagrindiniø mokyklø irbendrieji testo rezultatai (%). visø nacionalinës imties mokyklø

moksleiviø matematikos standarti-zuotø taðkø vidurkiai.

5 pav. pateiktoje diagramoje matyti, kad sëkmingiausiai testo uþduotis atliko darþeliø-mokyklømoksleiviai, blogiausiai sekësi pagrindiniø mokyklø ketvirtokams.

Reikia pastebëti, kad nacionalinio tyrimo imèiai priklausanèiø pagrindiniø mokyklø moksleiviø mate-matikos testø rezultatai yra tik 0,8% aukðtesni nei MTP dalyvaujanèiø mokyklø moksleiviø (þr. 6 pav.).

Labai nevienodi testavimo rezultatai pagal apskritis: geriausiai pasirodë Vilniaus apskrities ket-virtokai, blogiausiai sekësi Tauragës apskrièiai priklausanèiø mokyklø moksleiviams. Duomenys apietyrime dalyvavusiø moksleiviø matematikos testo rezultatus pagal apskritis pateikti 7 pav. pavaiz-duotoje diagramoje.

7 pav. Ketvirtokø matematikos testo rezultatai pagal apskritis (%).

81


Testo rezultatai buvo nagrinëjami pagal atskiras dalyko turinio sritis, iðskiriant neneigiamuosiusskaièius ir veiksmus su jais, geometrijos pradmenis ir matavimus, algebros elementø bei statistikoselementus. Sëkmingiausiai ketvirtokai atliko statistikos (79,6% taðkø) ir algebros pradmenø uþduo-tis (78,9% taðkø), sunkiau sekësi spræsti geometrijos ir matavimø (61,6% taðkø) bei skaièiø ir skai-èiavimø (57,9% taðkø) tematikai priskirtus uþdavinius. Gali bûti, kad tokius tyrimo rezultatus nulëmëpradinës mokyklos matematikos kurso ypatumai. Statistikos ir algebros pradmenø mokymui skiria-ma nedaug laiko, moksleiviai ið ðiø matematikos srièiø turi ágyti tik elementariausiø þiniø ir gebëjimø.Tyrimui buvo panaudotos tik paprasèiausios uþduotys ir uþdaviniai. Skaièiø ir skaièiavimø bei geo-metrijos ir matavimø tematika sudaro pradinës mokyklos matematikos kurso pagrindà. Ðiø mate-matikos srièiø uþduotys buvo ávairaus sunkumo: ir labai lengvos, ir sunkios.

Iðanalizavus gautus duomenis paaiðkëjo, kad visø turinio srièiø uþdavinius berniukai sprendë kiekgeriau nei mergaitës (didþiausiais vidurkiø skirtumas 3,5% geometrijos ir matavimø srityje).

2002 m. vykdyto nacionalinio tyrimo metu buvo gauti labai panaðûs duomenys: ðeðtokø berniukøbendrieji testo rezultatai (vidutiniðkai tik 2,6%) geresni nei mergaièiø. Labiausiai skyrësi geometrijosir statistikos tematikos uþdaviniø sprendimo rezultatai (vidurkiø skirtumas � 4,8%).

Akivaizdþiai skyrësi miesto, rajono centro ir kaimo moksleiviø rezultatai pagal skirtingas mate-matikos sritis (þr. 8 pav.).

8 pav. Skirtingø vietoviø mokyklø moksleiviø bendrieji testø rezultatai pagal atskirasmatematikos sritis (%).

Didþiausias (14,8% visø taðkø) skirtumas tarp miesto ir kaimo mokyklø moksleiviø iðryðkëjosprendþiant geometrijos ir matavimø tematikos uþdavinius. Maþiausiai (6,8% visø taðkø) skiriasistatistikos uþdaviniø sprendimo rezultatai.

Testavimo rezultatai buvo analizuojami ir pagal gebëjimø grupes: matematikos þiniø ir procedûrøreprodukavimo bei matematikos taikymo ir matematinio màstymo gebëjimus (þr. 9 pav.).

82


9 pav. Bendrieji testø rezultatai (%)pagal gebëjimø grupes.

Paaiðkëjo, kad sëkmingiaubuvo sprendþiami matematikosþiniø ir standartiniø procedûrøreprodukavimo gebëjimus ma-tuojantys uþdaviniai (vidurkiøskirtumas 16,5%).

Gauti bendrieji duomenysapie ketvirtokø matematinësveiklos gebëjimus buvo iðnag-rinëti atsiþvelgiant á moksleiviøgyvenamàjà vietà. Paaiðkëjo,kad mieste gyvenanèiø moksleiviø tiek matematikos reprodukavimo, tiek matematikos taikymo ge-bëjimai yra geresni nei jø bendraamþiø ið rajono centrø bei kaimo (þr. 9 pav.). Ypaè ryðkûs skirtumainustatyti tarp skirtingose vietovëse gyvenanèiø ketvirtokø matematikos reprodukavimo gebëjimø.

Vienas svarbesniø tyrimo uþdaviniø � iðsiaiðkinti moksleiviø nuostatas matematikos atþvilgiu. Sie-kiant ðio tikslo anketoje buvo pateikti klausimai: �Ar Tau patinka matematika?�, �Kaip tau sekasimokytis matematikos?�

Iðanalizavus moksleiviø atsakymus paaiðkëjo, kad matematika patinka daugumai (88,1%) ap-klaustø ketvirtokø: teigiamai á ðá klausimà atsakë 93,1% berniukø ir 82,8% mergaièiø. Ádomu, kadmoksleiviø, atsakiusiø á ðá klausimà taip, buvo 5,6% daugiau kaimo nei miesto mokyklose. Tokspozityvus matematikos vertinimas dþiugina, taèiau svarbu, ar yra ryðis tarp teigiamo poþiûrio á mate-matikà ir moksleiviø matematikos mokymosi rezultatø? Susiejus ðiuos teiginius su testo rezultataispaaiðkëjo, kad moksleiviø, teigiamai atsakiusiø á ðá klausimà, testo rezultatø vidurkis yra 12,5%aukðtesnis nei tø moksleiviø, kurie atsakë neigiamai.

Net 70% tyrime dalyvavusiø ketvirtokø aukðtai vertino ir savo matematikos mokymosi pasieki-mus: ketvirtadalis apklaustøjø (25,7%) nurodë, kad jiems puikiai sekasi mokytis matematikos, kiekmaþiau nei pusës (44,3%) tiriamøjø nuomone, jø mokymosi rezultatai yra geri, tik 3,1% ketvirtokøsavo pasiekimus apibûdino kaip blogus. 10 pav. pateikëme duomenis apie skirtingai savo matema-tikos mokymosi pasiekimus vertinanèiø moksleiviø bendruosius testo rezultatus.

10 pav. Moksleiviø, skirtingai vertinanèiø savo matematikos mokymosi pasiekimus, surinktøtaðkø vidurkis (%).

83


Paþvelgus á diagramà matyti, kad dauguma ketvirtø klasiø moksleiviø gana adekvaèiai vertinasavo matematikos mokymosi rezultatus: kuo savo pasiekimø vertinimas aukðtesnis, tuo vidutiniaimatematikos testo rezultatai geresni.

Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, ypaè aukðtai (puikiai) savo matematikos mokymosi pasie-kimus vertinanèiø berniukø yra 11% daugiau nei mergaièiø. Galima daryti prielaidà, kad berniukailabiau pasitiki savo matematikos þiniomis ir gebëjimais, ir tai sàlygojo kiek geresnius jø matematikostesto rezultatus. Tyrimo eigoje buvo nustatytas ir dar vienas faktorius, kuris gali turëti átakos berniu-kø mokymosi motyvacijai, o drauge ir mokymosi rezultatams: á klausimà �Ar tau ádomu per matema-tikos pamokas?� teigiamai atsakë 11,4% berniukø daugiau nei mergaièiø. Iðanalizavus moksleiviø,skirtingai atsakiusiø á ðá klausimà (labai ádomu, ádomu, kartais ádomu, visiðkai neádomu), testo rezul-tatus, buvo nustatyta, kad tø moksleiviø, kuriems per matematikos pamokas ádomiau, rezultatai yrageresni.

Iðanalizavus ketvirtokø atsakymus á anketos klausimus, susijusius su mokymo(si) metodais, atlie-kamomis uþduotimis, laiko paskirstymu, bendravimo klasëje patyrimu, pasiekimø vertinimu, paaið-këjo, kad mokytojai pernelyg maþai dëmesio skiria matematikos mokymo diferencijavimui, arbataikomi diferencijuoto mokymo bûdai yra neefektyvûs. Daryti tokià iðvadà leidþia ðie duomenys:

¤ apie 40% moksleiviø per matematikos pamokas ir namuose daþniausiai atlieka uþduotis,kurios jiems yra arba per sunkios, arba per lengvos;

¤ maþdaug tiek pat tyrimo dalyviø teigia, kad ne visada spëja arba daþniausiai nespëja iðspræstiper matematikos pamokas pateiktø uþdaviniø;

¤ 60,2% moksleiviø vieniems matematikos darbams atlikti skiria daugiau nei pusvalandá;

¤ kai mokytojas aiðkina matematikà, visada supranta 39,1% moksleiviø (berniukø 12%daugiau nei mergaièiø);

¤ vidutiniðkai 33,2% tyrime dalyvavusiø ketvirtokø nurodë, kad mokytojas per matematikospamokas beveik niekada neskiria kitokiø uþduoèiø � nei tiems bendraklasiams, kuriems se-kasi sunkiau, nei tiems, kurie mokosi ypaè gerai;

¤ á klausimà �Kaip daþnai per matematikos pamokas mokytojas skirsto moksleiviusgrupëmis ir joms skiria skirtingas uþduotis?� 35,3% moksleiviø atsakë, jog kartais, ir net38,2% nurodë, jog beveik niekada;

¤ 31,8% ketvirtokø beveik visada matematikos namø darbus padeda paruoðti namiðkiai.

Tyrimu nustatytos sàsajos tarp matematikos testo rezultatø ir matematikos namø darbams skiria-mo laiko bei pamokose sprendþiamø uþdaviniø sunkumo: testo rezultatai tuo þemesni, kuo vaikaiilgiau ruoðia namø darbus ir kuo reèiau spëja atlikti matematikos pamokose jiems pateikiamas uþ-duotis. Galima teigti, kad nemaþa moksleiviø dalis per matematikos pamokas ir namuose sprendþiauþdavinius, neatitinkanèius jø matematikos þiniø ir gebëjimø.

Taip pat buvo pastebëta, kad tyrime dalyvavæ ketvirtø klasiø moksleiviai, kuriems per matemati-kos pamokas daþniau tenka atlikti ávairias praktines uþduotis (sverti, matuoti, karpyti, lipdyti ir pan.),naudotis ávairesnëmis mokymosi priemonëmis (lentelëmis, þemëlapiais, tvarkaraðèiais, diagramomisir pan.), testo uþdavinius sprendë sëkmingiau.

Didesnë dalis (60,1%) tyrime dalyvavusiø ketvirtokø matematikos mokësi pagal B. Balèyèiomatematikos vadovëlá �Skaièiø ðalis�. Ðie moksleiviai vidutiniðkai surinko 59% visø galimø taðkø.Likusiosios dalies tyrimo dalyviø, kurie naudojosi D. Kiseliovos ir A. Kiseliovo matematikos vado-vëliu �Matematikos pasaulyje�, bendrieji testo rezultatai vidutiniðkai 7% aukðtesni (þr. 11 pav.).

84


11 pav. Bendrieji matematikos testørezultatai pagal vadovëlá (su 95%pasikliautinaisiais intervalais).

Tyrimu nustatyta, kad moksleiviai, kurie ma-tematikos mokësi naudodamiesi vadovëliu �Ma-tematikos pasaulyje�, daug sëkmingiau spren-dë taikymo ir matematikos màstymo elementøturinèius skaièiø ir skaièiavimø tematikai priskir-tus uþdavinius.


Neneigiamieji skaièiai ir veiksmai su jais

Pradinës mokyklos matematikos programoje skaièiø ir veiksmø su jais temos sudaro didþiausiàmokymo turinio dalá. Ðios srities þinios ir gebëjimai labai svarbûs sprendþiant visø matematikos srièiøir temø uþdavinius. Iðsamiau panagrinësime skaièiø ir veiksmø su jais srities atskirø temø uþdaviniøpavyzdþius ir jø sprendimo rezultatus.

Daugiaþenkliø skaièiø skaitymas ir raðymas. Skaièiø numeracijos tematikà atitinkanèius uþ-davinius teisingai iðsprendë vidutiniðkai keturi penktadaliai tyrime dalyvavusiø moksleiviø. Beveikvisi (90,5%) ketvirtokai be klaidø atliko daugiaþenkliø skaièiø raðymo þodþiais uþduotis (þr. priedus,matematikos testo 1 uþdaviná), taèiau þodþiais pateiktus skaièius skaitmenimis teisingai uþraðë kiekmaþesnë tiriamøjø dalis (vidutiniðkai 78,4%). Ðiø uþdaviniø sprendimo rezultatai gana aukðti, norsbuvo tikëtasi dar kiek geresniø. Dalis ketvirtokø neiðsprendë ðios temos uþdaviniø, nes paprasèiau-siai nesuprato uþdaviniø sàlygø, kita, kiek maþesnë dalis, darë klaidø uþraðydami skaièius.

Veiksmai su natûraliaisiais skaièiais. Á matematikos testà buvo átraukti ávairûs skaièiavimøuþdaviniai, kuriais buvo siekiama iðsiaiðkinti, kaip moksleiviai atlieka formalius aritmetinius skaièiavi-mus ir kaip juos taiko spræsdami tekstinius uþdavinius.

Remiantis tyrimo rezultatais galima teigti, kad nemaþa dalis ketvirtokø dar neturi pakankamaigerø aritmetiniø veiksmø atlikimo ágûdþiø. Testuose pateiktus vienaveiksmius skaitinius reiðkinius (þr.priedus, matematikos testo 11 uþdaviná) teisingai apskaièiavo vidutiniðkai 70% moksleiviø. Ketvir-tokams geriausia sekësi sudëti daugiaþenklius skaièius, sunkiausia � juos sudauginti (þr.12 pav. pa-vyzdá).

85


12 pav. Skaièiavimo uþdavinio pavyzdys.

Uþdavinys Atsakymai %A 4,2

Apskaièiuokite: B 50,1789 × 76 = C 5,3A 62132 B 59964 C 57326 D Teisingas atsakymas nepateiktas D 26,5

Nesprendë 13,9

Apskaièiuodami dviveiksmius skaitinius reiðkinius (þr. priedus, matematikos testo 20 uþdaviná) klydobeveik 40% ketvirtokø. Pastebëta, kad nemaþa jø dalis pasirinko neteisingà veiksmø atlikimo tvarkà.

Tekstinius skaièiavimo uþdavinius, turinèius matematikos taikymo bei matematinio màstymoelementø, teisingai iðsprendë vidutiniðkai 40% moksleiviø. Ypaè reikia atkreipti dëmesá á tai, kad tikpusë tyrimo dalyviø, spræsdami jø patirtá atitinkanèius gyvenimiðko konteksto uþdavinius, teisingaiatliko nesudëtingus piniginius skaièiavimus (þr. 13 pav. pavyzdá) .

13 pav. Piniginiø skaièiavimø uþdavinio pavyzdys.

Uþdavinys Atsakymai %Tadas nusipirko 7 plonus sàsiuvinius po 25 ct ir 8 pusstorius Teisingassàsiuvinius po 75 ct. Kiek ið viso sumokëjo Tadas uþ 15 atsakymas 54,7sàsiuviniø? Ats.: ______________ (7 Lt 75 ct)

Neteisingai iðsprendusius ðio tipo uþdavinius moksleivius galima bûtø suskirstyti á dvi beveik ly-gias grupes: vieni jø darë klaidø atlikdami aritmetinius veiksmus, kiti nesuprato, kokius veiksmusreikia atlikti, ir pasirinko neteisingà sprendimo bûdà.

Sudëtingesniø probleminiø skaièiavimo uþdaviniø (þr. 14 pav. pavyzdá) sprendimo rezultatai dar blo-gesni: teisingai juos iðsprendë apie 30% moksleiviø. Daugiau nei 10% ketvirtokø net nebandë jø spræsti.

14 pav. Probleminio uþdavinio pavyzdys.

Uþdavinys Atsakymai %Julius skolina riedlentæ savo draugams taip: uþ 6 saldainius � Pateiktas teisingas4 valandoms, o uþ 12 ledinukø � 3 valandoms. Saulius davë atsakymas (3h) 13,5Juliui 3 saldainius ir 4 ledinukus. Kiek laiko jis gali vaþinëtis ir sprendimasJuliaus riedlente? Paraðykite, kaip tai apskaièiavote.

Nustatyta, kad didelë dalis vaikø (daugiau nei 40%) nesugebëjo pasirinkti tinkamø probleminiøuþdaviniø sprendimo bûdø. Taip pat buvo pastebëta, kad ketvirtokams sunku tinkamai pateiktiuþdaviniø sprendimus ir atsakymus, dar sunkiau pagrásti gautus skaièiavimø rezultatus. Net iki 14%moksleiviø pateikë tik teisingus probleminiø uþdaviniø atsakymus be jokio sprendimo.

Paprastosios ir deðimtainës trupmenos. Á matematikos testà buvo átraukti ávairûs uþdaviniai supaprastosiomis ir deðimtainëmis trupmenomis, turinèiomis ne daugiau kaip du þenklus po kablelio.Ðiais uþdaviniais buvo siekiama nustatyti, kaip moksleiviai geba jas skaityti, raðyti, pavaizduoti, atliktiveiksmus su deðimtainëmis trupmenomis.

Sëkmingiausiai buvo sprendþiamos uþduotys su paprastosiomis trupmenomis, kurias atliekantreikëjo nuspalvinti tam tikrà, trupmena iðreikðtà, juostelës dalá (þr. priedus, matematikos testo 22uþdaviná), arba atvirkðèiai (þr. 15 pav. pavyzdá). Ðias uþduotis teisingai iðsprendë ðiek tiek daugiaunei trys ketvirtadaliai tiriamøjø.

86


15 pav. Uþdavinio su trupmenomis pavyzdys.

Uþdavinys Atsakymai ProcentaiKokia juostelës dalis nuspalvinta? A 12,4

B 4,8C 78,0D 3,0

Nesprendë 1,8

Didþioji dalis (vidutiniðkai 86,5%) tyrimo dalyviø nedarë klaidø spræsdami tekstinius skaièiausdalies radimo uþdavinius (þr. priedus, matematikos testo 2 uþdaviná). Mokydamiesi matematikosketvirtokai sprendþia nemaþai ir dviveiksmiø uþdaviniø, kur reikia ne tik apskaièiuoti skaièiaus dalá,bet ir atlikti kità aritmetiná veiksmà ( þr., pvz., B. Balèytis �Skaièiø ðalis�, 1999, p.33, Nr.5 ). Tokiotipo uþdaviná tyrimo metu teisingai iðsprendë tik 26,4% vaikø. Daugiau nei pusë (63,8%) teisingaiatliko tik pirmàjá veiksmà (apskaièiavo skaièiaus dalá) ir toliau ðio uþdavinio nesprendë.

Remiantis tyrimo duomenimis galima teigti, kad ketvirtokams sunkiau atlikti formalius aritmetiniusveiksmus su deðimtainëmis trupmenomis: tokio pobûdþio uþduotis teisingai iðsprendë 47% moksleiviø(þr. priedus, matematikos testo 18 uþdaviná). Reikia pastebëti, kad spræsdami tekstiná skaièiavimouþdaviná su deðimtainiais skaièiais, iðreiðkianèiais matavimø rezultatus, klydo maþesnë dalis ketvirtokø(þr. 16 pav. pavyzdá).

16 pav. Tekstinio uþdavinio su deðimtainëmis trupmenomis pavyzdys.

Uþdavinys Atsakymai %Valtis gali saugiai perkelti per upæ iki 145 kilogramø svorio.

Vardas Kotryna Ona Bronius Jonas Pateiktas teisingas 44,2Svoris (kg) 59,5 41,1 80,3 28,2 atsakymas (gali)

ir sprendimasAr gali saugiai valtimi persikelti per upæ Kotryna ir Bronius?Uþraðykite uþdavinio sprendimà.Ats.: .......................................

Remiantis 16 pav. uþdavinio sprendimo rezultatais, teisingai skaièiavimus atliko 57,4% moksleiviø.Tik nedidelë dalis rinkosi lengvesná skaièiavimo bûdà � deðimtainius skaièius iðreiðkë sudëtiniaismatiniais skaièiais ir tada atliko reikalingus aritmetinius veiksmus. Gana blogus bendrus ðio uþdaviniosprendimo rezultatus sàlygojo tai, kad net 20,5% moksleiviø nepadarë teisingos, su skaièiavimørezultatais susijusios, iðvados.

Geometrija. Matai ir matavimai

Pradinëje mokykloje nagrinëjami geometrijos ir matavimø srities klausimai padeda moksleiviamsgeriau paþinti juos supanèià aplinkà, suprasti matematikos ir realaus pasaulio ryðius, skatina loginioir erdvinio màstymo gebëjimø formavimàsi. Ðios srities uþdaviniai sudarë apie treèdalá visø tyrimepateiktø uþdaviniø. Juos spræsdami moksleiviai surinko vidutiniðkai 61,6% visø galimø taðkø.

Geometriniø figûrø atpaþinimas. Geometriniø plokðtumos ir erdvës figûrø (þr. 17 pav. pavyzdá)bei jø elementø atpaþinimo (þr. priedus, matematikos testo 13 uþdaviná) uþdavinius teisingai sprendëvidutiniðkai 78,6% moksleiviø.

87


17 pav. Geometriniø figûrø atpaþinimo uþdavinio pavyzdys.

Uþdavinys Atsakymai %Kuri ið figûrø vadinama kvadratu?

A B A 1,9B 15,9C 79,8D 0,1

C D Nesprendë 2,3

Buvo pastebëta, kad sprendþiant tokio tipo uþduotis moksleiviams buvo sunkiausia atpaþinti irpavadinti piramidæ (þr. priedus, matematikos testo 6 uþdaviná): net 38,9% ketvirtokø klydo atlikdamiðià uþduotá, o 6% jos nesprendë.

Matiniai skaièiai ir veiksmai su jais. Pradinëje mokykloje moksleiviai susipaþásta su svarbiausiaisdydþiø matavimo vienetais, mokosi matuoti ir atlikti veiksmus su matiniais skaièiais kasdienësesituacijose. Tyrimo metu ðiuos tematikos uþdavinius teisingai sprendë vos trys penktadaliai moksleiviø.

Formalius, pasirenkamojo arba trumpo atsakymo uþdavinius, kuriuos sprendþiant reikëjo stambintiarba smulkinti matavimo vienetus, teisingai atliko vidutiniðkai 62% ketvirtokø. Nemaþa dalis tyrimodalyviø darë klaidø skaièiavimuose, kiti neþinojo sàsajø tarp smulkesniø ir stambesniø to patiesdydþio matavimo vienetø (þr. 18 pav.).

18 pav. Uþdavinio su matiniais skaièiais pavyzdys.


Kuris atstumas maþiausias? B 63,6A 7 m B 8 cm C 1 km D 90 mm C 3,3

D 27,8Nesprendë 1,3

Reikia pastebëti, kad vidutiniðkai 27,4% moksleiviø, spræsdami 18 pav. pateiktà ir á já panaðiusuþdavinius, rinkosi klaidingus smulkiausiais (stambiausiais) matavimo vienetais pateiktus atsakymus.

Tyrimu buvo bandoma netiesiogiai patikrinti ketvirtokø matavimo ágûdþius. Buvo pateikta uþduotisnustatyti paveikslëlyje pavaizduoto pieðtuko ilgá pasinaudojant greta jo pieðinyje esanèia liniuote. Norsvaikai jau nuo pirmos klasës mokosi matuoti daiktø ilgius liniuote, ðios neáprastai pateiktos uþduotiesnesugebëjo teisingai atlikti beveik pusë (47,6%) jà sprendusiøjø.

Testuose buvo pateikta keletas tekstiniø laiko skaièiavimo uþdaviniø. Laiko skaièiavimo gebëjimaiyra vieni reikalingiausiø moksleiviø kasdieniame gyvenime, taèiau ðios grupës uþdaviniø (þr. 19 pav.pavyzdá) sprendimo rezultatai gana þemi: apie 40% dalyvavusiøjø tyrime nesugebëjo jø teisingai iðspræsti.

19 pav. Laiko skaièiavimo uþdavinio pavyzdys.


Laikrodis rodo 16 h 45 min. Laida vaikams prasidës 18 h 10 min. B 63,6Kiek laiko liko iki laidos? C 21,9

D 6,4A 1 h 15 min B 1 h 25 min C 1 h 35 min D 65 min Nesprendë 0,9

88


Buvo pastebëta, kad dalis klydusiøjø nepakankamai gerai suvokia sàvokas �anksèiau � vëliau�,neturi tvirtø laiko skirtumo apskaièiavimo ágûdþiø.

Tekstiniai skaièiavimo uþdaviniai, kuriuose nagrinëjamas tolygus kûnø judëjimas, pasirodë sunkûspusei testø uþdavinius sprendusiø moksleiviø. Ypaè þemi dviejø kûnø prieðprieðinio judëjimo (þr.priedus, matematikos testo 15 uþdaviná) ir judëjimo viena kryptimi (þr., pvz., B. Balèytis �Skaièiøðalis�, 1999, p. 82, 4 uþdaviná) uþdaviniø sprendimo rezultatai: pirmàjá uþdaviná teisingai iðsprendëbeveik pusë tyrimo dalyviø, antràjá � tik treèdalis.

Perimetras ir plotas. Ið ðios temos buvo pateikta daug ir ávairaus sunkumo uþdaviniø. Vaikaisprendë tiek paprastus tiesioginius perimetro ir ploto skaièiavimo, tiek netiesioginius uþdavinius, taippat matematikos taikymo bei gilaus matematinio màstymo reikalaujanèius uþdavinius.

Lengviausias moksleiviams pasirodë realaus gyvenimiðko turinio uþdavinys, kurá sprendþiant reikëjoapskaièiuoti trikampio perimetrà. Ði uþdaviná teisingai iðsprendë dauguma (85%) moksleiviø. Taèiauspræsdami tiek formalius, tiek vaiko patirtá atitinkanèius staèiakampio perimetro radimo uþdaviniusklydo apie 45% moksleiviø (þr. 20 pav. pavyzdá).

20 pav. Perimetro skaièiavimo uþdavinio pavyzdys.

Uþdavinys Atsakymai %Monika numezgë staèiakampio formos servetëlæ, kurios A 8,6 ilgis 30 cm,o plotis 20 cm. Visus servetëlës kraðtus ji nutarë B 52apsiûti juostele. Kokio ilgio juostelës reikës Monikai? C 11,8

D 26,3A 60 cm B 100 cm C 50 cm D 600 cm Neteisingas 1,3

Pastebëta, kad nemaþa dalis neteisingai ðiuos uþdavinius sprendusiø moksleiviø dar nepakankamai geraiásisavinæ perimetro ir ploto sàvokas: vieni jø sudëjo tik dviejø kraðtiniø ilgius, kiti skaièiavo ne perimetrà, o plotà.

Gauti gana aukðti formaliø ploto skaièiavimo uþdaviniø sprendimo rezultatai: trys ketvirtadaliaimoksleiviø teisingai apskaièiavo staèiakampio plotà, kai buvo duotas jo ilgis ir plotis. Taèiau sudëtingesnius(atvirkðtinius, netiesioginius) ploto skaièiavimo uþdavinius teisingai iðsprendë tik apie pusë moksleiviø.

Tyrimo metu ketvirtokai turëjo pademonstruoti ne tik ploto skaièiavimo ágûdþius, bet ir plotosàvokos supratimà (þr. 21 pav. pavyzdá).

21 pav. Ploto skaièiavimo uþdavinio pavyzdys.

Uþdavinys Atsakymai %

TeisingasPavaizduoto kvadrato plotas 4 cm2. atsakymas 41,7Apskaièiuokite nuspalvintos dalies plotà. (3cm2)

Ats.: ________________

Spræsdami 21 pav. pateiktà uþdaviná beveik 18% moksleiviø pateikë atsakymà 1 cm2 (t.y. vienosdalies plotas). 5,5%, matyt, susiejo tai su trupmenomis ir pateikë atsakymà ¾ cm2.

Algebros elementai

Pradinëje mokykloje moksleiviai tik rengiami suprasti aukðtesnëse klasëse nagrinëjamas algebrostemas, todël ir tyrime algebros tematikà atitinkanèiø uþdaviniø buvo nedaug, apie 9%. Spræsdami

89


ðiuos uþdavinius moksleiviai turëjo palyginti skaièius, pastebëti paprasèiausius dësningumus ir taisykles,rasti paprasèiausiø lygèiø sprendinius, taikyti þinias ir gebëjimus ið ðios matematikos srities sprendþiantpraktines vaikø patirtá atitinkanèias problemas. Spræsdami algebros tematikai priskirtus uþdaviniusmoksleiviai vidutiðkai surinko 78,9% visø galimø taðkø.

Skaièiø palyginimas. Daugiaþenkliø natûraliøjø skaièiø palyginimo uþduotis (þr. priedus,matematikos testo 5 uþdaviná) teisingai atliko 82% tyrime dalyvavusiø ketvirtokø. Sunkiau sekësitarpusavyje palyginti natûraliuosius skaièius ir trupmenas (þr. 22 pav. pavyzdá).

22 pav. Skaièiø palyginimo uþdavinio pavyzdys.

Uþdavinys Atsakymai %Iðrinkite didþiausià ir maþiausià skaièiø:

Didþiausias skaièius: ................ Teisingas 65,0atsakymas (4)

Maþiausias skaièius: ................. Teisingas 38,4atsakymas (1/4)

Nemaþa dalis (26,8%) moksleiviø spræsdami 22 pav. pateiktà uþdaviná vietoje maþiausio skaièiaus(vienos ketvirtosios) áraðë didþiausià sàlygoje pateiktà skaièiø (keturis).

Dësningumai ir taisyklës. Testavimo metu apie tris ketvirtadalius moksleiviø teisingai iðsprendëpaprasèiausius dësningumus ir taisykles pastebëti reikalaujanèius uþdavinius (þr. 23 pav. pavyzdá).Moksleiviams geriau sekësi nustatyti taisyklæ, kuria remiantis buvo sudaryta didëjanti skaièiø seka,sunkiau � maþëjanti.

23 pav. Algebrinio uþdavinio pavyzdys.

Uþdavinys Atsakymai %Skaièiai suraðyti tam tikra tvarka. A 2,6Koks skaièius yra po raðalo dëme? B 8,4192, 96, 48, �, 12, 6 C 68,7

D 15,2A 16 B 18 C 24 D 36 Nesprendë 5,1

Paprasèiausios lygtys. Tyrimu buvo bandoma iðsiaiðkinti, kaip ketvirtokai sprendþiapaprasèiausias vienaveiksmes lygtis, kuriose neþinomasis paþymëtas kvadratëliu (þr. priedus,matematikos testo 3 uþdaviná). Tokio tipo lygtis teisingai iðsprendë keturi penktadaliai dalyvavusiøjøtyrime.

Sudëtingesnës, taèiau su pasirenkamuoju atsakymu pateiktos lygties sprendimo rezultatai yraþemesni (þr. 24 pav. pavyzdá): teisingà atsakymà pateikë apie 38% moksleiviø.

24 pav. Lygties pavyzdys.


Iðspræskite lygtá: B 26,4(72 � x) 2 = 24 C 12,4A 60 B 48 C 24 D 12 D 9,0

Nesprendë 14,2

1; 0,5;4

1; 4

90


Nemaþa dalis (14,2%) ketvirtokø net nebandë spræsti 24 pav. pateikto uþdavinio.

Statistikos elementai

Pradinëje mokykloje moksleiviai mokosi skaityti ávairiai bûdais (lentele, diagrama) pateiktàinformacijà, jà rinkti, tvarkyti ir analizuoti. Kadangi statistikos pradmenys nesudaro didelës pradiniøklasiø matematikos mokomojo turinio dalies, tai ir teste ðie uþdaviniai tesudarë apie 8% visø uþdaviniø.Statistikos srièiai priskirtas uþduotis moksleiviai atliko geriausiai � uþ ðios tematikos uþdaviniøsprendimà vidutiniðkai surinko 80% skirtø taðkø.

Net 85,2% ketvirtokø teisingai paþymëjo pateiktus duomenis diagramoje (þr. priedus, matematikostesto 16 uþdaviná), nors uþdavinio sàlygoje ir buvo spausdinimo brokas. Tik 4,4% moksleiviø nesprendëðios uþduoties. Kiek maþesnë moksleiviø dalis (78%) teisingai iðsprendë diagramos skaitymouþdavinius (þr. 25 pav. pavyzdá).

25 pav. Diagramos skaitymo uþdavinio pavyzdys.

Uþdavinys Atsakymai %Diagramoje pavaizduota, kiek valandø per paràmiega kai kurie gyvûnai.1. Kuris gyvûnas miega ilgiausiai? 1.Pateiktas teisingas 97,8Ats.:______________ atsakymas (katë)

2.Keliomis valandomis eþys miega ilgiau nei arklys? 2. Pateiktas teisingas 48,1Ats.:______________ atsakymas (penkiomis)

Kaip matome ið 25 pav. pateikto pavyzdþio, moksleiviams blogiau sekësi atsakyti á antràjá ðiouþdavinio klausimà. Remiantis atsakymø á ðá klausimà analize nustatyta, kad net treèdalyje atsakymøbuvo neteisingai nurodytas (sveikas) valandø skaièius ir 30 minuèiø (moksleiviai neteisingai nuskaitëduomenis ið pateiktos diagramos), nemaþai vaikø klydo apskaièiuodami laiko skirtumà. Panaðiosklaidos kartojosi ir kituose tokio tipo uþdaviniuose.


2003 m. geguþës mënesá vykdyto nacionalinio tyrimo metu buvo gauta daug patikimos informacijosapie ketvirtø klasiø moksleiviø matematikos mokymosi pasiekimus, ðio dalyko mokymo bei mokymosiprocesus bei jiems átakos turinèius veiksnius.

Tyrimu nustatyta, kad daugumos (90,6%) ketvirtokø matematikos þinios ir gebëjimai atitinkaiðsilavinimo standartø reikalavimus. Tai leidþia daryti iðvadà, kad bendroji matematikos programa iriðsilavinimo standartai yra realûs, atitinka moksleiviø mokymosi galimybes, brandà ir poreikius.

Bendrieji moksleiviø matematikos testø rezultatai yra geri: moksleiviai vidutiniðkai atliko 61,3%testo uþduoties. MTP programoje dalyvaujanèiø moksleiviø matematikos testø rezultatai þemesni:ðiø mokyklø ketvirtokai vidutiniðkai surinko 55,9% visø galimø testo taðkø.

Berniukø matematikos mokymosi pasiekimai kiek aukðtesni nei mergaièiø, taèiau statistiðkai

91


reikðmingo skirtumo tarp ðiø rezultatø nenustatyta.

Gilesnë tyrimo duomenø analizë atskleidë ryðkius skirtumus tarp miesto, rajono centro ir kaimo mokyklømoksleiviø matematikos þiniø bei gebëjimø. Mieste besimokantys ketvirtokai sëkmingiausiai sprendë visømatematikos ugdymo turinio srièiø uþdavinius. Blogiausiai sekësi kaimo mokyklø moksleiviams.

Taip pat ryðkûs skirtumai nustatyti tarp skirtingo tipo mokyklø moksleiviø matematikos testørezultatø: geriausiai sekësi darþeliø-mokyklø ketvirtokams, blogiausiai � pagrindiniø mokyklømoksleiviams. Reikia pastebëti, kad nacionalinio tyrimo imèiai priklausanèiø pagrindiniø mokyklø irMTP programoje dalyvaujanèiø mokyklø ketvirtokø matematikos testo rezultatø skirtumas labainedidelis: MTP mokyklø moksleiviai vidutiniðkai surinko tik 0,8% maþiau visø testo taðkø.

Testavimo metu geriausiai sekësi Vilniaus apskrièiai priskirtø mokyklø moksleiviams: jømatematikos testo rezultatø vidurkis 69%.

Tyrimo eigoje buvo nustatyta, kad ketvirtø klasiø moksleiviø matematikos þiniø ir standartiniøprocedûrø reprodukavimo gebëjimai yra tvirtesni nei gebëjimai jas taikyti. Spræsdami þiniø irstandartiniø procedûrø reprodukavimo grupei priskirtus uþdavinius moksleiviai surinko 69,4% galimøtaðkø, þiniø taikymo � 52,9%. Tai, kad atotrûkis tarp dviejø nagrinëjamø matematinës veiklos srièiø:reprodukavimo ir taikymø, nëra didelis, leidþia daryti prielaidà, kad ðiuolaikinës konceptualiosiosmokyklinio matematinio ðvietimo nuostatos, akcentuojanèios bendrøjø matematiniø gebëjimø ugdymosvarbà, pamaþu keièia realø ugdymo procesà.

Nepaisant gerø bendrøjø matematikos testo rezultatø, iðryðkëjo keletas svarbiø tobulintinømoksleiviø pasiekimø aspektø:

¤ tyrime naudotø uþdaviniø sprendimø analizë parodë, kad nemaþa dalis moksleiviø neturi tvirtøaritmetiniø veiksmø atlikimo ágûdþiø (ypaè daugybos ir dalybos);

¤ ketvirtø klasiø moksleiviai sunkiau sprendë tekstinius realaus gyvenimiðko konteksto uþdavinius,reikalaujanèius pademonstruoti aukðtesnius matematinës komunikacijos, matematinio màstymobei problemø sprendimo gebëjimus.

¤ nemaþa dalis tyrime dalyvavusiø ketvirtokø nesugeba suprantamai pateikti tekstiniø uþdaviniøsprendimø ir atsakymø, daugeliui dar sunkiau juos paaiðkinti ir argumentuoti.

Tai, kad tebëra neiðspræstø matematikos mokymo pradinëse klasëse problemø, parodë irmoksleiviø atsakymø á anketos klausimus analizë. Galime teigti, kad apie 40% apklaustø moksleiviødaþnai atlieka uþduotis, ne visai atitinkanèias jø pasirengimà ir turimà patirtá. Mokytojai turëtø geriauávaldyti moksleiviø individualaus paþinimo bûdus ir efektyviau juos taikyti pedagoginëje praktikoje.Ypatingà dëmesá reikëtø sutelkti specialiø poreikiø turinèiø vaikø (labai gabiø, turinèiø negalià, rimtømokymosi sunkumø) ugdymui. Jiems turi bûti rengiamos specialios, modifikuotos ar adaptuotosmatematikos mokymosi programos. Per matematikos pamokas moksleiviams daþniau turëtø bûtisudaromos sàlygos dirbti grupëmis (ar poromis ), parenkant kiekvienos grupës moksleiviø pasirengimàgeriausiai atitinkanèias uþduotis.

Daugiau dëmesio reiktø skirti mergaièiø matematiniam ugdymui, ypaè jø pasitikëjimo savomatematikos þiniomis ir gebëjimais skatinimui, kuris, remiantis tyrimo duomenimis, yra silpnesnis neiberniukø. Pradiniø klasiø pedagogai turëtø daþniau diferencijuoti mergaièiø ir berniukø darbàparinkdami jiems prasmingus ádomius matematikos mokymosi kontekstus.

Analizuojant gautus tyrimo duomenis buvo pastebëta sàsaja tarp bendrøjø testo rezultatø irmoksleiviø atsakymø á anketos klausimus apie bendravimo su mokytoju ir bendraamþiais ypatumusbei mokytojo pasirinktus moksleiviø pasiekimø ir paþangos vertinimo bûdus. Moksleiviø pasiekimaidaþniausiai geresni, kai mokykloje ir klasëje jie saugesni, kai jauèia mokytojo ir bendraklasiø paramà.

92


5.3.2. Matematika (VIII klasë)

Bendrieji matematikos rezultatai

1 pav. Matematikos rezultatai.

Matematikos uþduotis ið viso sprendë 1620 moks-leiviø (skirtingas matematikos uþduotis sprendë atitinka-mai 528, 545 ir 547 moksleiviai). Sunormavus atskirøtrijø uþduoèiø rezultatus ir pervedus juos á skalæ, kuriosvidurkis yra 100, gauname bendruosius matematikos re-zultatus. Jie pateikti 1 pav. histogramoje.

Bendrieji rezultatai pagal turinio sritis

Ádomu paþvelgti á matematikos rezultatus, iðskirsèius juos pagal turinio sritis: skaièius ir skaièiavimus;algebrà, funkcijas ir sàryðius; geometrijà ir matavimus; statistikà, kombinatorikà ir tikimybiø teorijà.

2 pav. Bendrieji rezultatai pagal turinio sritis (%).

01020304050

$OJHEUD��

)XQNFLMRV�LU�V U\ãLDL

*HRPHWULMD�LU�PDWDYLPDL

6WDWLVWLND��.RPELQDWRULND�

7LNLP\EL �WHRULMD

6NDLþLDL�LU�VNDLþLDYLPDL

Matyti, kad aðtuntokams ðiek tiek geriau sekësi spræsti statistikos bei skaièiavimo uþdavinius,sunkiau � algebros bei geometrijos uþdavinius. Taèiau skirtumas nedidelis.

Nagrinëjant atskirai mergaièiø ir berniukø matematikos rezultatus pagal turinio sritis matyti, kadmergaitës geriau uþ berniukus sprendþia algebros uþdavinius. Kitø turinio srièiø mergaièiø ir berniukørezultatai beveik nesiskiria. Nagrinëjant rezultatus atskirai miesto, rajono centro ir kaimo mokyklosebei pagrindinëse, vidurinëse mokyklose ir gimnazijose gauta, jog visose grupëse geresni statistikosbei skaièiavimo rezultatai, prastesni � algebros bei geometrijos.

Detaliau apie kiekvienà turinio sritá bus kalbama kitame skyrelyje.

93


3 pav. Rezultatai pagal gebëjimus (%).

Bendrieji rezultatai pagal gebëjimus

Tyrimo uþduotys matavo dvi veiklos sritis: matematiniø þiniø ir pro-cedûrø reprodukavimà (1 grupë) bei matematiná màstymà ir taikymus(2 grupë).

Diagrama deðinëje vaizduoja bendruosius matematikos rezulta-tus, atskyrus ðias dvi gebëjimø grupes.

Matyti, kad matematinio màstymo ir taikymø uþdavinius mokslei-viai sprendë sunkiau nei þiniø ir procedûrø reprodukavimo uþdavi-nius. Nors Iðsilavinimo standartuose bei matematikos vadovëliuosebandoma vis daugiau kreipti dëmesio á matematinio màstymo, taiky-mo, problemø sprendimo elementus, taèiau ði sritis mokyklose darnepakankamai akcentuojama.

Bendrieji rezultatai pagal regionà, mokyklos tipà

Paþiûrëkime, kaip atrodo tyrimo bendrieji matematikos rezultatai miesto, rajono centro, kaimomokyklose atskirai (miestu èia vadinami 5 didieji miestai: Vilnius, Kaunas, Klaipëda, Ðiauliai, Pane-vëþys). Taip pat atskirai gimnazijose, vidurinëse ir pagrindinëse mokyklose. Rezultatai pateikiaminormuotoje skalëje, kurios vidurkis 100.

4 pav. Miesto, rajono centro 5 pav. Pagrindinës, vidurinësir kaimo rezultatai. mokyklos ir gimnazijos rezultatai.

��1�

.DLPDV5DMRQR�FHQWUDV0LHVWDV

��

��

��

��

��

0

D

W

H

P

D

W

L

N

R

V

�

U

H

]

X

O

W

D

W

�

Y

L

G

X

U

N

L

V

�

L

U

�

�

�

�

�

3

,

��1�

*LPQD]LMD9LG��P�NOD3DJU��P�NOD

��

��

��

��

��

0

D

W

H

P

D

W

L

N

R

V

�

U

H

]

X

O

W

D

W

�

Y

L

G

X

U

N

L

V

�

L

U

�

�

�

�

�

3

,

Kaip matyti, miesto ir rajono centro mokyklø moksleiviø vidutiniai rezultatai tarpusavyje beveiknesiskiria, taèiau kaimo mokyklø moksleiviø rezultatai vidutiniðkai þemesni uþ pirmøjø dviejø rezulta-tus. Skirstant pagal mokyklø tipus rezultatai iðsidësto didëjimo tvarka. Þemiausi pasiekimai pagrin-dinëse mokyklose, aukðèiausi � gimnazijose. Vidurinës mokyklos moksleiviø rezultatai uþima tarpi-næ padëtá.

Ádomu tai, kad iðskaidþius ðiuos rezultatus pagal lytá matyti, jog vidutiniai miesto mergaièiø ir

94


viduriniø mokyklø mergaièiø pasiekimai geresni nei berniukø. Kitais atvejais � rajono centro,kaimo, pagrindinës mokyklos ir gimnazijos � mergaièiø ir berniukø vidutiniai rezultatai nesiskiria.

Iðskirsèius rezultatus pagal gyvenamàjà vietovæ ir mokyklos tipà pastebima, kad kaimo mokyklømoksleiviø rezultatai vidutiniðkai þemesni uþ miesto ir rajono centro mokyklø rezultatus tik pagrindi-nëse ir vidurinëse mokyklose. Gimnazijø atveju pasakyti, kad kaimo gimnazijø moksleiviø rezultataiyra þemesni, negalima (statistiðkai reikðmingo skirtumo nëra, be to, tyrime dalyvavo per maþai kai-mo gimnazijø).

Skirtumas tarp pagrindiniø ir viduriniø mokyklø pastebimas tik kaimo vietovëje (viduriniø mo-kyklø rezultatai ðiek tiek aukðtesni). Miesto ir rajono centro atveju ðiø mokyklø rezultatai beveiknesiskiria.

Gimnazija kaip mokyklos tipas, kuriame moksleiviai pasiekia geriausiø rezultatø, iðsiskiria tikmiestuose. Rajono centro atveju visø trijø tipø mokyklø rezultatai panaðûs.

Suskirsèius rezultatus pagal gyvenamàjà vietà ir lytá pastebima, kad kaimo berniukø rezultatai nuomiesto ir rajono centro berniukø rezultatø skiriasi maþiau nei kaimo mergaièiø rezultatai nuo miesto irrajono centro mokyklø mergaièiø rezultatø.

Iðskaidþius rezultatus pagal mokyklos tipà ir lytá matyti, kad mergaièiø, besimokanèiø pagrindinë-se mokyklose, rezultatai yra þemesni uþ viduriniø mokyklø ir gimnazijû mergaièiø rezultatus (pastarø-jø dviejø rezultatai maþai skiriasi). Gimnazijose besimokanèiø berniukø rezultatai aukðtesni uþ pa-grindiniø ir viduriniø mokyklø berniukø rezultatus (pastarøjø rezultatai beveik nesiskiria).

Bendrieji mergaièiø ir berniukø rezultatai

6 pav. Mergaièiø ir berniukø rezultatai(normuotoje skalëje, vidurkis 100).

Moksleiviø tyrime dalyvavo 806 mergaitës ir 795berniukai (keli moksleiviai savo lyties nenurodë). Mer-gaièiø ir berniukø matematikos rezultatø vidurkiai be-veik nesiskiria. 6 pav. diagramoje pavaizduoti mergai-èiø ir berniukø rezultatø pasiskirstymai. Diagrama su-skirstyta procentiliais. Centrinis brûkðnys (mediana) at-skiria 50% geresniø nuo 50% blogesniø moksleiviø re-zultatø. Tarp 25 ir 75 procentilio (dëþutës) patenka 50%moksleiviø rezultatø. Kaip matyti, statistiðkai reikðmin-go skirtumo tarp mergaièiø ir berniukø rezultatø nëra.

Atrodytø, kad apie mergaièiø ir berniukø matemati-kos rezultatø skirtumus kalbëti negalime, taèiau, kai pradedame gilintis á konkreèius uþdavinius,skirtumai iðryðkëja. Daugelio uþdaviniø mergaièiø ir berniukø rezultatai skiriasi nepakankamai, kadbûtø galima daryti kokias nors pagrástas iðvadas, taèiau pasitaikë nemaþai uþdaviniø, kuriø rezultatusnagrinëjant pastebimi ádomûs dësningumai. Trumpai juos apþvelgsime.

Standartinius, reikalaujanèius matematiniø þiniø ir procedûrø reprodukavimo uþdavinius mergai-tës sprendë daug sëkmingiau uþ berniukus. Didþiausias skirtumas pastebëtas sprendþiant uþdavi-nius, kuriuose praðoma atlikti veiksmus su trupmenomis. Mergaièiø rezultatai sprendþiant tokiusuþdavinius nuo berniukø rezultatø skyrësi net iki 23,4% (tiek procentø daugiau mergaièiø negu ber-

95


niukø ðio tipo uþdavinius iðsprendë teisingai). Taip pat mergaitëms geriau sekësi uþdaviniai apiepirminius skaièius (skirtumas iki 13,8%), bet kokiø lygèiø sprendimas (skirtumas iki 9,25%), nely-gybës ir nelygybiø sistemos (skirtumas iki 16,25%), funkcijos (skirtumas iki 19,2 %), veiksmai sualgebriniais reiðkiniais ir jø prastinimas (skirtumas iki 13,9%), veiksmai su laipsniais (skirtumas iki14,9%), ploto radimas uþdaviniuose, kuriuose naudojamos ploto formulës (skirtumas iki 10,7 %).

Didþiausias skirtumas berniukø naudai iðryðkëjo sprendþiant realaus turinio uþdavinius, kuriuosereikëjo sudarinëti lygtis (skirtumas net iki 17,2%), taip pat ploto skaièiavimo uþdavinius, kuriuosenereikëjo naudoti jokiø formuliø, tik uþteko suprasti ploto sàvokà (skirtumas iki 11,6%). Ne toksryðkus, bet vis tiek svarbus skirtumas pastebimas paprastø skaièiavimø realaus turinio uþdaviniuose(skirtumas iki 8,9%), kampø didumo skaièiavimo (skirtumas iki 7,9%), simetrijos (skirtumas iki7,1%), grafikø skaitymo (skirtumas iki 6,7%) uþdaviniuose.

Taigi galima daryti iðvadà, kad mergaitës geriau nei berniukai sprendþia standartinius, aiðkø algo-ritmà turinèius uþdavinius (tiek lengvus, tiek sunkesnius), o berniukai geriau nei mergaitës sprendþiakontekstinius, probleminius, daugiau matematinio màstymo reikalaujanèius uþdavinius (tiek papras-tus, tiek sudëtingesnius). Atsakyti á klausimà, kodël taip yra, ðis tyrimas, aiðku, negali.

Moksleiviø pasiskirstymas pagal pasiekimø lygmenis

Nacionaliniø tyrimø programoje iðskirti moksleiviø pasiekimø lygmenys.

Aukðtesnysis pasiekimø lygmuo. Gerai supranta matematines sàvokas ir procedûras, savaran-kiðkai daro logines iðvadas, geba savarankiðkai tirti matematiná reiðkiná, apibendrinti matematinestaisykles, sàvokas, principus ir idëjas pavyzdþiais, nuosekliai aiðkina, argumentuoja savo uþdaviniøsprendimà ir gautus rezultatus, geba derinti keletà algoritmø, apibendrinti ávairias strategijas, proble-mø sprendimo bûdus ir pritaikyti juos nestandartinëse situacijose, racionaliai sprendþia uþdavinius.

Pagrindinis pasiekimø lygmuo. Supranta svarbiausias matematikos kurso sàvokas ir procedû-ras, teisingai jas taiko paprastoms uþduotims atlikti, savarankiðkai taiko standartinius ar jau naudo-tus sprendimo algoritmus naujai uþduoèiai atlikti, suderina du ar daugiau algoritmø standartinësesituacijose, bando paaiðkinti uþdaviniø sprendimà ir gautus rezultatus. Bando apibendrinti, apibrëþtimatematines idëjas, pagrásti jas pavyzdþiais.

Patenkinamas pasiekimø lygmuo. Supranta bent dalá svarbiausiø matematikos kurso sàvokø irprocedûrø, taiko jas spræsdami elementariausius arba supaprastintus uþdavinius áprastame konteks-te, kuriems atlikti uþtenka pritaikyti vienà standartinæ procedûrà. Uþdaviniø sprendimus raðtu daþnaipateikia labai trumpus, be paaiðkinimø, atsakymø neargumentuoja. Matematinis komunikavimasribotas.

Þemas pasiekimø lygmuo. Pasiekimai, netenkinantys aukðèiau iðvardytø kriterijø.

2003 m. VIII klasës nacionaliniame tyrime gauti rezultatai parodo toká moksleiviø pasiskirstymàpagal pasiekimø lygmenimis (7 pav.).

7 pav.

Lygmuo %Aukðtesnysis 13,5Pagrindinis 39,3Patenkinamas 34,5Þemas 12,7

96


Mokyklø tobulinimo programos MTP moksleiviø rezultatø palyginimas sunacionalinio tyrimo NT moksleiviø rezultatais

8 pav. VIII klasës visø nacionalinës imties mokyklø (NT), nacionalinës imties pagrindiniø mokyklø ir Mokyklø tobulinimoprogramos (MTP) matematikos standartizuotø taðkø vidurkiai.

��1�


120

110

100

90

80

95%

CI M

AT

EM

AT

IKA

8 pav. matyti, kad nacionalinio tyrimo moksleiviø rezultatai ðiek tiek aukðtesni uþ Mokyklø tobu-linimo programos moksleiviø rezultatus, nors skirtumas nëra didelis. Atskyræ rezultatus pagal mo-kyklos tipus pastebime, jog rezultatø iðsidëstymas yra skirtingas. Jei nacionalinio tyrimo atveju rezul-tatai iðsidësto didëjimo tvarka nuo pagrindinës mokyklos iki gimnazijos, tai Mokyklø tobulinimoprogramos atveju taip nëra. Vidurinës mokyklos rezultatai nëra aukðtesni uþ pagrindinës mokyklosrezultatus (gimnazijos MTP nepriklauso). Be to NT ir MTP pagrindiniø mokyklø rezultatai praktið-kai nesiskiria. Reikia pastebëti, jog visos MTP vidurinës mokyklos ruoðiasi greitu laiku tapti pagrin-dinëmis mokyklomis. Tuomet, sudëjus pagrindines ir vidurines mokyklas kartu, MTP mokyklø re-zultatø vidurkis bûtø lygiai toks pat, kaip NT pagrindiniø mokyklø. Ið to aiðku, kad NT ir MTPmokyklø bendrieji rezultatai visiðkai nesiskiria. 8 pav. matomas nedidelis NT ir MTP mokyklø rezul-tatø skirtumas susidaro tik NT gimnazijø ir viduriniø mokyklø sàskaita. Lyginant to paties tipo mo-kyklas (pagrindines), jokio bendrøjø rezultatø skirtumo nëra.

Kitais pjûviais � pagal lytá, regionà, turinio sritis, gebëjimø grupes � MTP mokyklø rezultatai iðesmës nesiskiria nuo NT mokyklø rezultatø.

Nagrinëjant moksleiviø poþiûrius, nuostatas mokyklos, matematikos mokymo, mokytojø atþvil-giu bei socioekonominës�edukacinës aplinkos átakà moksleiviø pasiekimams, jokiø statistiðkai reikð-mingø skirtumø tarp NT ir MTP mokyklø nepastebëta.

Aðtuntokø palyginimas su ðeðtokais

Tyrimo metu aðtuntokams buvo pateikta dalis 2002 m. ðeðtokø tyrimo uþdaviniø. Þiûrëta, argeriau uþ ðeðtokus ir kiek geriau VIII klasës moksleiviai moka tai, ko yra metai ið metø mokomi.Þinoma, daugumà ðiø bendrø uþdaviniø VIII klasës moksleiviai iðsprendë geriau nei VI klasës, ta-èiau nustebino tai, kad nemaþos dalies uþdaviniø rezultatø skirtumas tarp abiejø klasiø yra labai

97


neryðkus (1�5% daugiau aðtuntokø nei ðeðtokø uþdaviná iðsprendë teisingai). Be to, pasitaikë uþda-viniø, kuriuos ðeðtokai sprendë geriau nei aðtuntokai (visi pirminiø skaièiø temos uþdaviniai).

Moksleiviø anketos apþvalga

Perþvelgus anketos klausimø, susijusiø su matematika, atsakymus matyti, kad tarp moksleiviødominuoja labiau teigiamas negu neigiamas poþiûris á matematikos mokymàsi ir paèià matematikà.Kad patinka mokytis matematikos, sutinka 58,6% atsakiusiøjø, nors net 69% aðtuntokø pripaþásta,kad mokytis matematikos nëra lengva. Taip pat dauguma moksleiviø mano, kad matematika jiemspravers kasdieniame gyvenime (89,7%), ir kad matematika reikalinga mokantis kitø dalykø (90%,ypaè taip mano mergaitës). 41,1% aðtuntokø savo ateities darbà nori sieti su matematika. Populia-riausi matematikos mokymo metodai, moksleiviø akimis, yra uþdaviniø sprendimas lentoje, savaran-kiðkas uþdaviniø sprendimas, paskui paties mokytojo sprendþiami uþdaviniai lentoje, savarankiðkasvadovëlio skaitymas. Darbas grupëmis matematikos pamokose pasitaiko itin retai. Kaimo mokyk-lose labiau nei kitur populiaru pamokos metu tikrinti namø darbus. Dauguma moksleiviø matemati-kos pamokø metu gali naudotis skaièiuokliais (ypaè miesto mokyklose). Klausiant apie poþiûrá ámatematikos mokytojà, 72,5% moksleiviø atsakë, kad jiems matematikos mokytojas patinka, 15,7%mokytojo bijo, 80,4% patvirtina, kad mokytojas paaiðkina neaiðkias uþduotis, 79,5 % sutinka, kadmokytojas gerai moka iðaiðkinti naujà temà. Nuolat naudojasi korepetitoriaus pagalba 2,5% aðtun-tokø, kartais naudojasi 16,5%. 76,3% sutinka, kad jø matematikos paþymys trimestre (arba se-mestre) yra teisingas, 20,6% atrodo, kad jis turëtø bûti aukðtesnis, ir tik 3% atrodo, kad jø paþymysturëtø bûti þemesnis.

Dabar paþiûrësime, kaip ávairûs faktoriai siejasi su matematikos rezultatais.

9 pav. Tam tikrø daiktø namuose turëjimo sàsaja su matematikos rezultatais.

��1�

7DYR�NQ\JRV

1(7$,3

��

��

��

��

��

��1�

5DPL�YLHWD�PRN\WLV

1(7$,3

��1�

7DYR�GDUER�VWDODV

1(7$,3

��1�

7HOHYL]RULXV

1(7$,3

��1�

(QFLNORSHGLMD��åRG\QDV

1(7$,3

��1�

.RPSLXWHULV

1(7$,3

�

�

�

�

3

,

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

�

�

�

�

3

,

�

�

�

�

3

,

�

�

�

�

3

,

�

�

�

�

3

,

�

�

�

�

3

,

98


9 pav. pavaizduota, kaip tam tikrø daiktø turëjimas namuose siejasi su matematikos pasiekimais.Matematikos rezultatai pateikti normuotoje skalëje, kurios vidurkis yra 100. Diagramose pavaiz-duoti matematikos rezultatø vidurkiø pasikliautinieji intervalai. Þodþiai taip ir ne reiðkia, ar mokslei-vis turi namuose konkretø daiktà . Kaip matyti, neturinèiø minëtø daiktø moksleiviø matematikosrezultatai visais atvejais yra þemesni uþ tuos daiktus turinèiø moksleiviø rezultatus (taèiau reikia at-kreipti dëmesá, kad á dalá ðiø klausimø neigiamai atsakë labai nedaug apklaustøjø � tà rodo pasikliau-tinojo intervalo ilgumas). Visi ðie klausimai apie daiktø turëjimà susijæ su moksleiviø socioekonomineaplinka. Taèiau dalis jø taip pat kalba ir apie edukacinæ aplinkà. Didþiausias matematikos rezultatøatotrûkis tarp teigiamai ir neigiamai atsakiusiøjø yra enciklopedijos, þodyno namuose turëjimo atve-ju, paskui televizoriaus, savo darbo stalo turëjimo atveju (taèiau tarp dviejø pastarøjø faktoriø statis-tiðkai reikðmingo skirtumo nëra, nes neigiamai atsakë labai maþai moksleiviø).

Kitas klausimas, glaudþiai susijæs su socioekonomine ir edukacine aplinka, buvo knygø kiekisnamuose. 10 pav. diagramoje matyti, kaip knygø kiekis namuose siejasi su matematikos rezultatais(o gal ir turi jiems átakos). Kuo vaikas turi daugiau knygø, tuo jo vidutiniai matematikos rezultataipalaipsniui didëja.

10 pav. Knygø kiekio namuose sàsajasu matematikos rezultatais.

Su moksleiviø matematikos rezultatais labaisusijæs ir tëvø iðsilavinimas. Vidutinis matematikosrezultatas moksleiviø, kuriø motina arba tëvas baigëpagrindinæ mokyklà, yra 88. Rezultatas pastebimaikyla didëjant motinos arba tëvo iðsilavinimui.Vidutinis matematikos rezultatas moksleiviø, kuriømotina arba tëvas baigë universitetà, yra 112.Rezultatai turi ryðá ir su tuo, ar tëvai pastaruoju metudirba. Moksleiviø, kuriø motinos nedirba, vidutinisrezultatas yra 92, kuriø tëvai nedirba � 95. Moksleiviø, kuriø motinos dirba visà darbo dienà, vidutinisrezultatas yra 105, kuriø tëvai dirba visà darbo dienà � 104. Kaip matyti, rezultatø skirtumas tarpdirbanèiø ir nedirbanèiø motinø vaikø rezultatø ðiek tiek didesnis, nei tarp dirbanèiø ir nedirbanèiøtëvø vaikø rezultatø skirtumo. Ðie rezultatai vël gali rodyti socioekonominës aplinkos átakà mokymuisi.

11 pav. Moksleiviø ketinimo baigus VIII klasæ darmokytis tam tikrà skaièiø metø sàsaja su rezultatais.

Be tëvø iðsilavinimo, didelá ryðá su matematikosrezultatais turi tai, kiek metø moksleivis planuojadar mokytis baigæs VIII klasæ. Ið diagramos ma-tyti, kad ryðys ypaè didelis. Viena vertus, tie, kuriegerai mokosi, planuoja mokytis ilgiau. Kita vertus,motyvacija geriau mokytis gali kilti ir ið to, kiekplanuojama toliau mokytis. Tokiu atveju skatini-mas mokytis ir pasiekti kuo daugiau gali turëti áta-kos paèiai mokymosi kokybei.

Dabar paþvelkime, kaip rezultatai siejasi su poþiûriu á matematikà ir jos mokymusi. Buvo ádomupastebëti, kad moksleiviai gana tiksliai moka ávertinti, ar jiems sekasi mokytis matematikos. Tø,

99


kurie teigia, kad jiems matematikos mokytis visiðkai nesiseka, vidutinis rezultatas yra 81, o tø, kuriemano, kad paprastai jiems mokytis matematikos sekasi, vidutinis rezultatas yra 124. Tarp ðiø krað-tiniø rezultatø tarpiniai rezultatai iðsidëstæ didëjimo tvarka. Taip pat tiksliai moksleiviai moka ávertinti,kad jiems mokytis matematikos sekasi sunkiau ar lengviau nei kitiems.

12 pav. Teiginio �Man patinka mokytismatematikos� sàsaja su matematikos rezultatais.

Moksleiviø anketoje pateiktà teiginá �Man pa-tinka mokytis matematikos� susiejus su matemati-kos rezultatais matyti glaudus ryðys (þr. 12 pav.diagramà). Tokiu atveju galima manyti, kad teigia-mas poþiûris á dalykà lemia to dalyko rezultatus,taèiau gali bûti ir atvirkðèiai � geras dalyko mokë-

jimas lemia poþiûrá á tà dalykà. Vienaip ar kitaip, taèiau teigiamo poþiûrio ugdymas gali padëti gerintimokymosi procesà.

Toliau kalbant apie poþiûrio á dalykà sàsajà su rezultatais verta pastebëti, kad tyrime atsiskleidë,jog matematikos rezultatai labai siejasi su matematikos svarbos áþvelgimu. Teiginiai �Matematikoságûdþiai ir þinios man pravers kasdieniame gyvenime�, �Matematika man reikalinga mokantis mo-kykloje kitø dalykø�, �Ateityje norëèiau turëti darbà, susijusá su matematika� turi glaudø ryðá suvidutiniais matematikos rezultatais � kuo labiau moksleivis su teiginiu sutinka, tuo jo rezultatai aukð-tesni.

Tyrime pastebëtas matematikos rezultatø ryðys ir su poþiûriu á matematikos mokytojà. Pats di-dþiausias sàryðis atsiskleidë teiginyje �Matematikos mokytojas man patinka�. Taip pat didelis ryðyssu rezultatais matomas teiginiuose �Matematikos mokytojo að bijau�, �Jei papraðau, matematikosmokytojas paaiðkina neaiðkias uþduotis�, �Matematikos mokytojas moka gerai iðaiðkinti naujà te-mà�. Ryðys su matematikos rezultatais pastebëtas ir bendruose teiginiuose apie mokytojus: �Daugu-ma mokyklos mokytojø elgiasi su moksleiviais teisingai�, �Mokytojai daþnai pagiria ir padràsinamane�. Visi èia paminëti teiginiai kalba apie moksleivio ir mokytojo santykius ir poþiûrá á mokytojà.Tyrimas rodo, kad ðie dalykai turi tiesioginá ryðá su pasiekimais.

Be poþiûrio á matematikà ir mokytojus, glaudø ryðá su rezultatais turi mokymo metodai. Kuodaugiau moksleiviai sprendþia uþdavinius savarankiðkai, tuo geresni rezultatai, ir kuo daugiau moky-tojas lentoje sprendþia uþdavinius, tuo rezultatai taip pat geresni. Paèiø moksleiviø uþdaviniø spren-dimas lentoje jokio ryðio su rezultatais neparodë. Ádomu tai, kad kuo daugiau per pamokas dirbamagrupelëmis, tuo rezultatai prastesni.

Triukðmavimas per matematikos pamokas neturi jokiø sàsajø su matematikos rezultatais, o kitødalykø namø darbø ruoðimas per matematikos pamokas neigiamà poveiká rezultatams turi (matyt, taijau rodo rimtas ne tik klasës valdymo, bet ir pamokos organizavimo problemas).

Matematikos rezultatø sàsaja pastebëta ir su moksleiviø bei tëvø santykiais. Kuo daþniau tëvaipaklausia, kaip sekësi mokykloje, kuo daugiau tëvai su vaikais diskutuoja politiniais klausimais, kuodaþniau aptaria televizijos laidas, skaitytas knygas (nors tai tarsi maþa kà bendro turi su matemati-ka), tuo moksleiviø matematikos rezultatai geresni.

Ryðys su matematikos rezultatais priklauso ir nuo naudojimosi kompiuteriu laiko. Moksleiviø,kurie daþniau naudojasi kompiuteriu savo namuose, rezultatai geresni. Bet yra atvirkðèia priklauso-mybë tiems moksleiviams, kurie kompiuteriu naudojasi mokykloje. Tai gali reikðti labiau socioeko

100


nominës aplinkos átakà rezultatams (neturi namuose kompiuterio), negu paties naudojimosi kom-piuteriu poveiká.

Prastesni rezultatai tø moksleiviø, kurie mokykloje gauna nemokamà maitinimà (vël socioekono-minës aplinkos átaka).

13�14 pav. Mergaièiø poþiûrio á mokyklà sàsaja su rezultatais.

Tyrime pastebëta mergaièiø poþiûrio á mokyklà sàsaja su rezultatais. Diagramose paþymëta,kaip daugiau ar maþiau poþiûris siejasi su rezultatais. Èia mergaièiø atsakymai nesutinku ir visiðkainesutinku bei sutinku ir visiðkai sutinku sudëti kartu, nes jie ið esmës labai artimi. Atskyræ ðiuosatsakymus matytume dar didesná matematikos rezultatø iðsibarstymà tarp atsakiusiøjø neigiamai irteigiamai. Be to, matematikos rezultatai tarp neigiamai ir teigiamai á anketos klausimus atsakiusiøjøgraþiai iðsidësto didëjimo tvarka (13 pav. atveju) arba atvirkðèiai (14 pav. atveju). Ádomu, kadberniukø atveju blogesni rezultatai iðryðkëjo tik tarp tø berniukø, kurie mokykloje jauèiasi nejaukiaiir nesaugiai, nes gali bûti nuskriausti. Kitais atvejai ryðkesniø sàsajø tarp berniukø anketos atsakymøir matematikos rezultatø nepastebëta.

Mokytojo anketos apþvalga

15 pav. Matematikos mokytojø lytis irryðys su ðiø mokytojø moksleiviø rezultatai

Trumpai apþvelgsime, kiek su mokytoju susijæ faktoriaituri átakos moksleiviø matematikos rezultatams.

Kalbëjome apie mergaièiø ir berniukø pasiekimø skirtu-mus. Ádomu pasiþiûrëti, koká ryðá moksleiviø rezultatams turimokytojo lytis. Diagramoje kairëje matyti, jog moksleiviø ma-tematikos rezultatams jø matematikos mokytojo lytis átakos,nors ir nedaug, turi. Moksleiviø rezultatø vidurkiai moterø irvyrø mokytojø atvejais skiriasi nedaug (apie 5 normuotos ska-lës, kurios vidurkis 100, taðkus), taèiau pasikliautinieji inter-valai nesikerta, vadinasi statistiðkai reikðmingas skirtumas yra.

Tyrimo metu gauta, kad bendru atveju matematikos mokytojo amþius ryðio su moksleiviø matema-tikos rezultatais neturi, iðskyrus vyresnius nei 60 metø amþiaus mokytojus. Ðiø mokytojø moksleiviøvidutiniai rezultatai þemesni uþ visø kitø mokytojø moksleiviø rezultatus. Taèiau nereikia daryti skubotøiðvadø, kad, pvz., mokytojai, sulaukæ 60-ies metø, pradeda prasèiau mokyti. Gauti þemesni rezultataigali reikðti tai, kad vyresniems, patyrusiems mokytojams duodamos mokyti problemiðkesnës klasës.

��1�

9\UDV0RWHULV

��

��

��

��

��

0

D

W

H

P

D

W

L

N

R

V

�

U

H

]

X

O

W

D

W

�

Y

L

G

X

U

N

L

V

�

L

U

�

�

�

�

�

3

,

101


Ryðio su moksleiviø vidutiniais matematikos rezultatais visiðkai negauta nagrinëjant mokytojøiðsilavinimà (aukðtesnysis, aukðtasis; bakalauro, magistro laipsnis) ir darbo staþà.

Pastebëtas ryðys tarp moksleiviø rezultatø ir aukðtosios mokyklos, kurià baigë tø moksleiviømokytojas. Moksleiviø rezultatai geresni mokytojø, baigusiø Vilniaus universitetà, nei mokytojø,baigusiø kurià nors kità mokymo ástaigà. Mokytojø, baigusiø Vilniaus pedagoginá universitetà, moks-leiviø rezultatai ðiek tiek þemesni uþ kitas mokymo ástaigas baigusiø mokytojø moksleiviø rezultatus,taèiau ðis skirtumas statistiðkai nereikðmingas.

Gautas ryðys tarp mokytojo kvalifikacinës kategorijos ir moksleiviø matematikos rezultatø. Mo-kytojø metodininkø moksleiviø rezultatai vidutiniðkai aukðtesni uþ vyresniøjø mokytojø moksleiviørezultatus, o mokytojø ekspertø � uþ mokytojø metodininkø moksleiviø rezultatus. Taèiau tarp ne-atestuotø mokytojø, mokytojø ir vyresniøjø mokytojø moksleiviø rezultatø statistiðkai reikðmingøskirtumø negauta.

Ádomus ryðys gautas tarp moksleiviø rezultatø ir mokytojø darbo krûvio. Pradedant nuo mokyto-jo turimø 18-os pamokø per savaitæ iki 30-ies pamokø per savaitæ moksleiviø rezultatai vidutiniðkaigerëja, taèiau mokytojø, turinèiø jau 31-à pamokà per savaitæ, moksleiviø rezultatai smarkiai krenta(net apie 40 skalës taðkø). Aiðkios tendencijos tarp moksleiviø rezultatø, kuriuos moko mokytojai,turintys iki 18-os pamokø per savaitæ, nepastebëta.

Aukðtesni moksleiviø rezultatai pasirodë tø moksleiviø, kuriø mokytojai atsakë, jog mokyklosvadovybë vertina ir skatina mokytojø kvalifikacijos tobulinimà, taèiau skirtumo tarp moksleiviø re-zultatø ir jø mokytojø lankytø kvalifikacijos tobulinimo kursø kiekio per paskutinius dvejus metusnëra. Ðiø dviejø teiginiø rezultatai gali pasirodyti prieðtaringi. Greièiausiai ne kvalifikacijos kursølankymas turi átakos moksleiviø pasiekimams (tai ir rodo tyrimo rezultatai), o mokyklos poþiûris ámokytojø kvalifikacijà � teigiamas poþiûris á labiau kvalifikuotus mokytojus, noras teikti kuo labiaukvalifikuotas paslaugas, geresnës edukacinës aplinkos mokykloje kûrimas ir pan.

Taip pat aukðtesni matematikos rezultatai gauti moksleiviø, kuriø mokytojai dirba ne tik mokykloje,kuriame vykdomas ðis tyrimas, bet dar ir kitame darbe, susijusiame su ðvietimu (bet ne kitoje mokykloje!).

Gerokai aukðtesni rezultatai moksleiviø, kuriø mokytojai nuolat skaito leidinius, skirtus mokomo-jo dalyko didaktikai; retsykiais arba nuolat skaito dalykinæ literatûrà, susijusià su nagrinëjamomistemomis; retsykiais arba nuolat skaito paaugliams skirtus leidinius ir knygas.

Ryðio tarp matematikos rezultatø ir mokymo metodø nagrinëjant mokytojø anketà nepastebëta,iðskyrus vienintelá atvejá � rezultatai turi ðioká toká ryðá su moksleiviø savarankiðku uþdaviniø sprendi-mu (kuo daþniau per pamokas uþdaviniai sprendþiami savarankiðkai, tuo rezultatai geresni). Nagri-nëjant moksleiviø anketos duomenis gauti kitokie rezultatai� kai kurie mokymo metodai vis dëltosiejasi su moksleiviø pasiekimais. Galima manyti, kad kartais mokytojai á tokio pobûdþio klausimusatsakinëja �taip, kaip reikia�, o ne kaip ið tikrøjø dirba, todël ið duomenø ir nesimato mokymometodø átakos moksleiviø pasiekimams. Taèiau, kita vertus, lygiai taip pat galima manyti, kad moks-leiviai nesugeba teisingai ávertinti mokytojo taikomø mokymo metodø, klysta juos ávardydami.

Mokytojø anketos duomenys patvirtino ir savaime suprantamus rezultatus: kad mokymo proce-sà apsunkina judrûs ir nedrausmingi moksleiviai, vadovëliø trûkumas, moksleiviø nenoras mokytis,pamokø praleidinëjimas.

Ryðio tarp moksleiviø rezultatø ir to, kaip daþnai jø mokytojai rengia pamokø planus (kartais,daþnai, kiekvienai pamokai), negauta.

Ádomu pastebëti, kad mokytojai gana tiksliai ávertina savo mokomosios klasës pasiekimø lygá

102


Lietuvos kontekste. Geriausi rezultatai tyrime buvo tø klasiø, kuriø mokytojai nurodë, kad ðiosklasës yra vienos geriausiø arba vidutinës Lietuvos mastu. Blogiausi rezultatai tø klasiø, kuriø moky-tojai nurodë, kad tos klasës yra vienos blogiausiø. Vidutiniai rezultatai gauti tø klasiø, kurios buvoávardytos kaip susidedanèios ið labai skirtingo lygio moksleiviø.

Jokiø kitø faktoriø, nagrinëtø mokytojø anketoje, ryðys su moksleiviø vidutiniais matematikosrezultatais nepastebëtas.

Rezultatai pagal turinio sritis

Skaièiai ir skaièiavimai

Matematikos uþduotyse skaièiø ir skaièiavimo srities uþdaviniø buvo 38%. Uþdaviniai apëmëávairias temas. Á tyrimà buvo átrauktos ne tik VIII klasës kurso temos, bet ir þemesnëse klasëseiðmokti fundamentiniai dalykai. Ðiame skyrelyje panagrinësime tik kai kuriø temø uþdaviniø pavyzdþius.

Modulis1

Modulis yra viena sunkiausiø sàvokø pagrindinëje mokykloje. Pirmà kartà su moduliusupaþindinama VI klasëje. Daugelis pedagogø diskutuoja, ar verta tokià sudëtingà sàvokà ávesti taipanksti. Norint kiek labiau iðsiaiðkinti, kaip moksleiviai supranta modulá, á tyrimà buvo átraukta ávairauspobûdþio ir sunkumo ðios temos uþdaviniø. Keletà jø panagrinësime.

1 pavyzdys

Lengviausiai sekësi spræsti 1 pavyzdyje pateiktà modulio temos uþdaviná(lauþtiniuose skliaustuose nurodyta, kiek procentø tiriamøjø uþdaviná iðsprendëteisingai). Uþdavinys tikrai paprastas aðtuntokui ir realiai turëjo tik du galimusatsakymus (5 arba 35), taigi já iðsprendë daugiau nei du treèdaliai moksleiviø.Taèiau beveik treèdaliui net ir toks uþdavinys pasirodë per sunkus.

2 pavyzdys 3 pavyzdys

Gana neblogai sekësi spræsti ir du pasirenkamojo atsakymo modulio temos uþdavinius, pateiktus 2 ir3 pavyzdyje (lauþtiniuose skliaustuose prie kiekvienopasirenkamojo atsakymo paþymëta, kiek procentø tiriamøjøpasirinko tà atsakymà; paryðkintas atsakymas yra teisingas).

2 pavyzdyje matome, kad beveik 8% pasirinko atsa-kymà A arba B. Tai rodo, kad tie moksleiviai suprato tikpusæ klausimo � rado skaièiø, maþesná uþ �3�. Neatsa-kydami antrosios klausimo dalies ðie moksleiviai paro-do, jog neþino, kas yra modulis. Kiti distraktoriai, klaidi-

nantys teisingai atsakyti á pirmàjà klausimo dalá, nesuveikë (vos keli moksleiviai pasirinko atsakymusC ir E). 3 pavyzdþio klausime vël nieko nereikëjo spræsti, tik atpaþinti modulá. Kaip distraktoriusðiame uþdavinyje � neigiami skaièiai. Taèiau matyti, kad jie moksleiviø nesuklaidino (atsakymo A ir

1 Vienareikðmiðkai priskirti modulio temà prie vienos ar kitos srities negalime. Jà galëtume nagrinëti ir algebros,funkcijø, sàryðiø srityje, ir skaièiø, skaièiavimø srityje. Jà pateikiame èia, nes modulis matematikos bendrojoje programojepristatomas kaip skaièiø ir skaièiavimø sàvoka.

.XULV�Lã�ãL �VNDLþL �

PDåHVQLV�Xå��

R�MR�PRGXOLV�

GLGHVQLV�Xå��"�

$ � >�@

% ±�� >��@

& � >��@

( � >��@

' ±�� >��@

$SVNDLþLXRNLWH��

�� ±� _±� ��_�

$WV�� >��@


\UD�GLGåLDXVLDV"�

$ ±�� >��@

& � >��@

' � >��@

( ±�� >��@

% _±��_ >��@

103


E beveik niekas nesirinko). Pagrindinë klaida, aiðkiai susijusi su modulio nesuvokimu yra ta, jogrinkdamiesi atsakymà C moksleiviai tiesiog palygino skaièius �� 8� ir �7� ir nekreipë dëmesio á tai,kad skaièius �� 8� yra modulyje.

Þvelgiant á visus ðiuos tris uþdavinius matyti, kad maþdaug 30�40% aðtuntokø nesupranta modulio sàvokos.

Norint giliau panagrinëti ðià problemà, á uþduotis buvo átraukti ir keli sunkesni uþdaviniai su modu-liais. Vienas jø parodytas 4 pavyzdyje. Lygtis nereikalauja jokiø skaièiavimø, tik modulio suvokimo.Ðá uþdaviná sugebëjo iðspræsti tik treèdalis tiriamøjø.

4 pavyzdys

Taèiau taip pat maþdaug treèdalis (30,2%) moksleiviø lygties atsakymà nurodo �4�. Visiðkaimaþai (6,6%) pateikë atsakymà ��4�. Ðie 6,6% þino, kad neigiamo skaièiausmodulis yra teigiamas, taèiau nemokëjo teisingai nustatyti paèios lygties spren-diniø. Vadinasi, maþdaug 40% aðtuntokø modulá atpaþino ir mokëjo atlikti pa-prasèiausias su juo susijusias uþduotis.

Pirminiai skaièiai

Pirminiai skaièiai � kita sunki skaièiø ir skaièiavimø srities sàvoka pagrindinëje mokykloje. Jietaip pat pirmà kartà pristatomi VI klasëje. Á tyrimà buvo átraukti keli ávairaus sunkumo pirminiøskaièiø temos uþdaviniai.

5 pavyzdys

Uþdavinys, nereikalavæs skaièiavimo, o tik pirminiø skaièiø sàvokos supratimo, pateiktas 5 pa-vyzdyje. Sudëjus moksleiviø, pasirinkusiø atsakymà C, D arba E skaièiø, ma-tyti, kad tik maþiau nei 15% aðtuntokø visiðkai neþino, kas yra pirminiai skai-èiai. Moksleiviai, pasirinkæ atsakymà A, arba þino, kas yra pirminiai skaièiai,tik pamirðæ, jog skaièius �1� neatitinka pirminiø skaièiø apibrëþimo, arba neþi-no, kas jie yra, o atsakymà rinkosi todël, kad skaièius �1� turi kaþkà panaðaussu þodþiu �pirminis�, arba dël kitø prieþasèiø. Ið ðio uþdavinio galima teigti tiktai, kad ne maþiau kaip maþdaug 15% aðtuntokø ðios sàvokos tikrai nesupran-ta. Greièiausiai jø yra daugiau. Gerai sàvokà suvokë tik nedaugelis � 18,3%. Ádomu tai, kad lygiaitoks pat uþdavinys buvo pateiktas ðeðtokams 2002 m. tyrime. Ðeðtokai já iðsprendë geriau � teisingàatsakymà nurodë 27,1% moksleiviø. Klaidinantá atsakymà A pasirinko 41,2% ðeðtokø. Neseniaiiðmoktà sàvokà VI klasës moksleiviai þinojo geriau uþ aðtuntokus.


Paþiûrëkime, kaip sekësi skaièius skaidyti pirminiais dauginamaisiais. Á tyrimà buvo átrauktasskaidymo pirminiais dauginamaisiais uþdavinys, pateik-tas dviem skirtingais formatais. 6 pavyzdyje parody-tas uþdavinys su pasirenkamaisiais atsakymais, o 7 pa-vyzdyje � tas pats uþdavinys su atviruoju atsakymu.Labai keista, taèiau tiriamieji ðiek tiek geriau sprendëatvirojo atsakymo uþdaviná. Paprastai moksleiviai la

�_[_� ��

$WV��

,ãVSU VNLWH�O\JW ��

� ��>��@


\UD�SLUPLQLV"�

$ � >��@

& � >��@

' �� >��@

( �� >��@

% � >��@

.XULXR�DWYHMX�VNDLþLXV��

WHLVLQJDL�LãVNDLG\WDV�SLUPL�

QLDLV�GDXJLQDPDLVLDLV"

$ �� Â�� >��@

% �� Â�Â�Â� >��@

' �� Â�� >��@

( �� Â� >��@

& �� Â�Â� >��@

,ãVNDLG\NLWH�SLU�

PLQLDLV�GDXJL�

QDPDLVLDLV�

VNDLþL ��

$WV�� Â� ��

>��@

Â

104


3HWUDLþLDL�SULULQNR��

FQW�REXROL ��EHW�VXJH�

E MR�SDUGXRWL�WLN��

M ��.LHN�FHQWQHUL �

REXROL �MLH�SDUGDY "�

% � >��@

& � >��@

' �� >��@

( �� >��@

$ � >��@


VNDLþLDXV��

$WV��>��@

biau mëgsta ir geriau sprendþia pasirenkamojo atsakymo uþdavinius. Kaip matyti, labiausiai klai-dino atsakymas B, kuriame prie teisingo atsakymo dar pridëtas skaièius �1�. Taèiau nemaþai moks-leiviø (maþdaug po 10% kiekvienu atveju) rinkosi ir kitus atsakymus, kuriuose skaièius tiesiog ið-skaidytas dauginamaisiais. Ðie 30% aðtuntokø pirminius skaièius yra tikrai pamirðæ. Panaðus á ðáuþdaviná (tik vietoj skaièiaus �30� pateiktas skaièius �60�) buvo sprendþiamas ðeðtokø tyrimo metu.Vël VI klasës moksleiviai já iðsprendë geriau (33,9%) nei aðtuntokai.

7 pavyzdþio uþdavinys neturëjo distraktoriø ir atsakymà �30 = 1·2·3·5�, toká populiarø 6 pavyz-dþio uþdavinyje, pasirinko tik 1,3% tiriamøjø. Tiesiog iðskaidë dauginamaisiais 19,9% moksleiviø(vël maþiau nei 6 pavyzdþio uþdavinio atveju). Taèiau atviro atsakymo uþdaviná visai nespræsdamipraleido net 34,5% (tuo tarpu pasirenkamojo atsakymo uþdaviná nesprendæ paliko tik 2,5%). Abuðie uþdaviniai tyrimo metu buvo pateikti uþduoties pradþioje, taigi dël laiko stokos bûti praleisti jienegalëjo. Vadinasi, 7 pavyzdþio uþdaviná sprendë tik tie, kurie bent jau þinojo, kas yra skaidymas.Sprendþiant 6 pavyzdþio uþdaviná pateiktieji atsakymai galëjo nurodyti sprendimo bûdà, taèiau moks-leiviai, neþinantys, kas yra pirminiai skaièiai, tiesiog pasirinko neteisingus atsakymus. Kadangi abiejøuþdaviniø atveju teisingà atsakymà uþraðë panaðus moksleiviø skaièius, tai galima manyti, kad maþ-daug toks jø skaièius tikrai moka operuoti pirminiais skaièiais.

7 pavyzdþio uþdavinys taip pat buvo pateiktas ðeðtokø tyrime. Ir vël ðeðtokai já iðsprendë ðiektiek geriau (31,3%).

Skaièiø apvalinimas

Be laikomø sudëtingomis sàvokø, tyrime taip pat norëta iðsiaiðkinti padëtá ir apie keletà paèiøpaprasèiausiø, fundamentaliausiø dalykø. Vienas tokiø � skaièiø apvalinimas. Tyrime buvo pateiktitrys apvalinimo uþdaviniai, ið kuriø kiekviename buvo praðoma tiesiog suapvalinti skaièiø iki deðim-tøjø, deðimèiø arba sveikojo skaièiaus. Labai gerai moksleiviams sekësi apvalinti iki sveikojo skai-èiaus (79,4% teisingø atsakymø), taip pat neblogai � iki deðimtøjø (67,5%)ir visiðkai prastai � ikideðimèiø (tik 19,3%). Dalis moksleiviø skaièiø suapvalino ne iki deðimèiø, o iki deðimtøjø (net 34,1%).Tuo tarpu ankstesniajame uþdavinyje vietoj deðimtøjø iki deðimèiø suapvalino tik 2% tiriamøjø.

Procentai

Panagrinëkime dar vienà fundamentalià sàvokà � procentus. Tyrime buvo pateikti keli procentøuþdaviniai. Dalá jø perþvelgsime.


Kaip matyti, toká paprastà, þemesniøjø klasiø lygio uþdaviná aðtuntokai sprendþia neblogai (8pavyzdys). Skaièiai uþdavinyje lengvi, 25% skai-èiavimas ankstesnëse klasëse iðmoktas pakan-kamai gerai, taigi ir rezultatai geri (nors ir ne pa-tys geriausi). Panaðaus lengvumo atvirkðtiná pro-

centø radimo uþdaviná aðtuntokai sprendë taip pat gerai (70,1% teisin-gø atsakymø).

105

2003 m. nacionalinio IV ir VIII klasiø moksleiviø pasiekimø tyrimo ataskaitaKitokia situacija paaiðkëja davus apskaièiuoti procentus, kuriø negalima rasti atmintinai. 9 pavyzdþio

uþdavinyje be jokio konteksto tiesiog praðoma apskaièiuoti procentà nuo duoto skaièiaus. Tà padarytigalëjo jau maþiau nei pusë aðtuntokø. Be to, toká uþdaviná nesprendæ praleido net 20,7% tiriamøjø.


Laipsnis

Panagrinëkime vienà VIII klasëje iðmoktà skaièiø irskaièiavimø temà �laipsniø su vienodais pagrindais daly-bà. Á tyrimà buvo átraukti du panaðûs ðios temos uþdavi-niai (10 ir 11 pavyzdys). Ðie uþdaviniai sunkûs, jiems spræsti reikia taikymo gebëjimø, taèiau vis viengana keista, kad jø beveik niekas neiðsprendë � juk ðios temos buvo mokoma bûtent VIII klasëje.Ádomu tai, kad 11 pavyzdþio uþdaviná nesprendæ praleido daugiau tiriamøjø nei 10 pavyzdþio uþda-viná (11 pavyzdþio praleido 33,6%, 10 � 21,7% moksleiviø). 10 pavyzdþio uþdavinyje populiariau-sias atsakymas buvo �211� (net 27,7%), paskui �111� (22,4%). 11 pavyzdþio uþdavinyje ðias klai-das darë maþdaug toks pats skaièius moksleiviø (�311� � 15,2%, �111� � 15,9% ). Klaidos �122�arba �133� nedarë beveik niekas. Tarsi bûtø aiðku, jog vienetas, pakeltas bet kokiu laipsniu, vis tiekbus vienetas. Taèiau kaipgi tiek daug moksleiviø sugebëjo gauti atsakymà �111�? Perðasi iðvada,kad daþnai uþdaviniai sprendþiami formaliai, taikant iðmoktas taisykles, taèiau iki galo nesuvokiant jøprasmës.


Panagrinëkime dar vienà VIII klasës kurso temà � trup-menos këlimà natûraliuoju laipsniu. Tyrime buvo du panaðûsðios temos uþdaviniai (12 ir13 pavyzdys). Kuriant uþduotismanyta, kad kelti trupmenà kubu bus sunkiau nei kvadratu,bet ið rezultatø matyti, kad skirtumo nëra. Taèiau klaidos uþ-daviniuose darytos skirtingai. Kubo atveju pagrindinë klaida� skaitiklis padaugintas ið �3� (nekëlë kubu, o daugino; atsa-kymas A), kai kvadrato atveju tokios klaida beveik nebuvodaroma. Pagrindinë klaida sprendþiant këlimo kvadratu uþ-daviná buvo minuso nepanaikinimas (atsakymas C). Taip patnemaþai moksleiviø nekëlë kvadratu, o daugino ið dviejø, tikne vien skaitiklá, bet ir vardiklá (atsakymas B).

Geometrija

Matematikos uþduotyse geometrijos ir matavimø srities uþdaviniø buvo 30%. 2002 m. vykdantVI klasës moksleiviø pasiekimø tyrimà pastebëta labai ryðki problema � geometrijos sàvokø nesu-pratimas, jø painiojimas. Pastebëta, kad dauguma geometrijos nemokëjimo prieþasèiø kyla bûtentdël nepakankamo sàvokø: perimetras, tûris, plotas, pavirðiaus plotas, apskritimo ilgis, skritulys,apskritimas, rutulys ir t.t., supratimo. Todël 2003 m. VIII klasës tyrime á tai kreipta daugiau dëme-sio. Panagrinësime kai kuriuos pavyzdþius.

.DP�O\JL�SXV �

VNDLþLDXV�� "

��

��>��@$WV��

.DP�O\JXV�VNDL�

þLDXV�� WUHþGDOLV"

��

$WV��>��@

$ �>��@

% �>��@

& �>��@

( �>��@

' �>��@


=−2

43

−4

6

−8

6

−16

9

−169

−4

9

$ �>��@

% �>��@

�> @

' �>��@

( �>��@

& ��


=−3

43

−4

9

−4

27

−64

27

4

27

64

27

106


.YDGUDWR�SORWDV�\UD�

��FP ��.RNV�\UD�

NYDGUDWR�SHULPHWUDV"�

�

$ � >��@

& �� >��@

' �� >��@

( �� >��@

% �� >��@

Trikampio plotas

Norint labiau iðsiaiðkinti, kaip moksleiviai operuoja ploto sàvoka, tyrimui paimta viena paprasèiausiøfigûrø � trikampis. Uþduotyse buvo keletas ávairiø trikampio ploto skaièiavimo uþdaviniø.


Kaip ir buvo tikëtasi, geriausiai sekësi spræstituos uþdavinius, kuriuose plotui apskaièiuoti rei-këjo panaudoti ploto formulæ. Pavyzdþiui, uþda-viná, kuriame duoti staèiojo trikampio statiniai irpraðoma rasti to trikampio plotà, moksleiviaisprendë neblogai � 56,1% gavo teisingà atsa-kymà.

Uþdaviniai, kuriuose reikëjo rasti plotà ne-naudojant jokios formulës, o tiesiog pasitelktiploto sàvokos supratimà, sekësi blogiau (14 ir

15 pavyzdys). Tokio tipo uþdavinius moksleiviai buvo mokomi spræsti pradinëje mokykloje, o vë-liau pereita prie formuliø naudojimo. Taisant tyrimo darbus pastebëta, kad nemaþa moksleiviø dalis14 ir 15 pavyzdþio uþdavinius sprendë bûtent ásivesdami kvadrato kraðtinës ilgá, pagal Pitagoroteoremà skaièiuodami ástriþainës ilgá ir po to taikydami trikampio ploto formulæ. O tereikëjo þvilgtel-ti, á kiek daliø padalytas kvadratas (14 pavyzdyje) arba dar kvadratà padalyti papildomai (15 pa-vyzdyje).

16 pavyzdys

Norint panagrinëti ðià problemà giliau, 14 pavyzdþio uþdavinys 2003 m.tyrime buvo pateiktas ne tik VIII, bet ir IV klasës moksleiviams. Be to, ðisuþdavinys 2002 m. tyrime buvo pateiktas VI klasës moksleiviams. Ádomutai, kad geriausiai uþdaviná iðsprendë ketvirtokai (41,7% teisingø atsakymø),blogiausiai � ðeðtokai (38,8%). Nors skirtumai nëra labai ryðkûs. 16pavyzdþio uþdavinyje taip pat nereikëjo nieko spræsti, o tik suskaièiuotilangelius, taèiau ir ðio uþdavinio atveju atsirado moksleiviø, taikiusiø Pitagoroteoremà bei trikampio ploto formulæ. Be to, uþdaviná iðsprendë tik maþiaunei treèdalis aðtuntokø.

Ðiø uþdaviniø iliustracijos rodo, kad apie du treèdaliai moksleiviø iki galonesuvokia ploto sàvokos. Nors dalis jø iðmokæ naudoti formules, taèiau aiðkaus supratimo apie tai,kà skaièiuoja, neturi.

17 pavyzdys

Perimetras

Perimetras yra viena lengvesniø geometrijos sàvokø, taèiau tyrimo metugauti rezultatai nëra patys geriausi. Uþduotyse buvo pateikti du panaðûspasirenkamojo atsakymo ðios temos uþdaviniai: sàlygoje pasakyta, kad kiek-viena lygiakraðèio trikampio kraðtinë sumaþinta a kartø (arba a vienetø) ir

3DYDL]GXRWR�NYDGUDWR�

SORWDV�\UD��FP ��

.RNV� �

NYDGUDWR�GDOLHV�SORWDV"

�

QXVSDOYLQWRV

$WV��>��@

3DYDL]GXRWR�GLGåLRMR�

NYDGUDWR�SORWDV��FP ��

.RNV� �

NYDGUDWR�GDOLHV�SORWDV"

�

QXVSDOYLQWRV

$WV��ò�>��@

.RNV�SDYDL]GXRWR�

WULNDPSLR�SORWDV"

��>��@$WV��

107

2003 m. nacionalinio IV ir VIII klasiø moksleiviø pasiekimø tyrimo ataskaitaklausiama, kiek kartø (kiek vienetø) sumaþëjo trikampio perimetras. Pirmu atveju teisingai uþdavináiðsprendë tik 25% aðtuntokø, antru � 56,1%.

Paimkime kità pavyzdá (17). Ðiame dviejø þingsniø uþdavinyje prieð skaièiuojant perimetrà reikiarasti kvadrato kraðtinës ilgá. Uþdavinys nëra sunkus, atitinka þemesniøjø klasiø lygá, taèiau já áveikëvos daugiau nei pusë aðtuntokø. Populiariausios uþdavinio klaidos � neásiskaitymas á sàlygà. Dau-giausia moksleiviø klydo neatkreipæ dëmesio, kad sàlygoje duotas ne kraðtinës ilgis, o plotas (atsa-kymas D). Taip pat daug kas iðsprendë tik pusæ uþdavinio (atsakymas A) arba darë tà paèià klaidà,kaip atsakyme D, bet në perimetro nemokëjo apskaièiuoti teisingai (atsakymas C).

Tûris

Tyrinëjant tûrio sàvokos supratimà pastebëta, kad moksleiviai neskiria tûrio, ploto, pavirðiausploto ir perimetro sàvokø. Pasirenkamojo atsakymo uþdaviná, kuriame buvo praðoma rasti kubo,kurio briauna lygi 10, tûrá, iðsprendë tik 48,4% moksleiviø. Daug kas vietoj tûrio skaièiavo plotà (net26, 6%) arba perimetrà (12,8%). Jei praðant rasti tûrá uþdavinio sàlygoje yra nupieðtas staèiakam-pio gretasienio paveiksliukas su paþymëtais iðmatavimais, tai moksleiviams tûrá rasti daug lengviau(net 70,9% teisingø atsakymø). Taèiau realaus turinio uþdaviniuose nepadëjo net paveiksliukai �tûris buvo skaièiuojamas sunkiai.

Jei praðoma apskaièiuoti ritinio tûrá, tai net ir pateikus ritinio paveikslëlá su iðmatavimais bei davustûrio skaièiavimo formulæ, rezultatas vis tiek nëra dþiuginantis � toká uþdaviná iðsprendë 32,8% tirtøaðtuntokø.

Simetrija

Simetrija � viena lengviausiø VIII klasës kurso temø, taèiau tyrimo metu paaiðkëjo, kad tik 32,7%aðtuntokø sugebëjo papildyti figûrà, kad ji bûtø simetriðka tiesës atþvilgiu. 27,7% neskyrë simetrijostiesës atþvilgiu nuo simetrijos centro atþvilgiu.

Uþdaviná, kuriame buvo klausiama, kurios ið figûrø � tiesë, lygiakraðtis trikampis, kvadratas,trapecija � neturi simetrijos centro, iðsprendë 39,8% aðtuntokø, nors uþdavinys yra pasirenkamojoatsakymo ir sàlygoje pateikti figûrø pieðiniai.

Rasti simetrijos aðis figûrose aðtuntokams taip pat sekësi nekaip. Tokius uþdavinius iðsprendë16,6 � 42,2% tirtø moksleiviø.

Kampø didumo radimas

Tyrimo rezultatai parodë, kad skaièiuoti kampø didumus moksleiviai moka gana gerai. Vidausvienaðalius kampus mokëjo apskaièiuoti 50,9 % aðtuntokø, atitinkamøjø kampø didumà � 75,2%,stataus trikampio kampus � 69,5%. Taèiau dviejø � trijø þingsniø uþdaviniai sprendþiami jau sunkiau.Keletà kartø panaudoti tà paèià procedûrà uþdavinyje (rasti staèiojo trikampio kampà, kai trikam-pis padalytas á du kitus staèiuosius trikampius) sugebëjo jau tik 26,3% moksleiviø.

Algebra. Funkcijos ir sàryðiai

Matematikos uþduotyse algebros, funkcijø ir sàryðiø srities uþdaviniø buvo 24%. Panagrinësimekai kuriø temø uþdaviniø pavyzdþius.

Algebrinio reiðkinio reikðmës

Tyrime buvo pateikti du panaðûs pasirenkamojo atsakymo uþdaviniai (18 ir 19 pavyzdys). Buvoduotas nesudëtingas algebrinis reiðkinys, praðoma ástatyti kintamojo reikðmæ. Matome, kad kai kin

108


tamojo reikðmë teigiama, uþdaviná iðsprendë net 78,2% aðtuntokø. Taèiau neigiamo kintamojoatveju iðsprendusiøjø skaièius sumaþëja beveik perpus. Pagrindinës klaidos 18 pavyzdþio uþdaviny-je (atsakymai A, D ir E) rodo, kad moksleiviai nemoka veiksmø su neigiamais skaièiais (du minusai,neigiamo skaièiaus këlimas kvadratu). Teigiamo kintamojo atveju (19 pavyzdys) jokios tipinës klai-dos neiðryðkëjo.

Lygiai tokio paties pobûdþio uþdaviná, kuriame reiðkinys ir jo reikðmës (vien tik teigiamos) pa-teiktos lentelëje, buvo sprendþiamas jau blogiau (vidutiniðkai 45% teisingø atsakymø) nei 19 pavyz-dþio uþdavinys su teigiama kintamojo reikðme. O jei buvo praðoma ástatyti reikðmæ kad ir á labai

primityvià funkcijà (pvz., y = 4x + 3), vidutiniðkai taigalëjo padaryti tik 25% aðtuntokø.


Lygtys, nelygybës, nelygybiø sistemos

Tyrimo metu pastebëta, kad moksleiviai sunkiaisprendþia bet kokios rûðies lygtis � paprastas, trup-menines, su skliaustais. Teisingai ávairias lygtis spræstimoka 12,8�65,1% moksleiviø. Realaus turinio uþda-viniai, kuriems spræsti galima sudaryti lygtis (arba ne-bûtinai), sekasi sunkiau (4,6�58,9% teisingø atsaky-mø).

Paprasèiausià nelygybæ (pvz., 5x � 5 < 8) uþdavi-nyje su pasirenkamaisiais atsakymais teisingai iðspren-dë apie pusë aðtuntokø (52,7 %). Nelygybiø sistemà,

kurioje ið tiesø reikëjo apskaièiuoti tik vienà nelygybæ, nes kita duota jau sutvarkyta, iðsprendë34,75% tirtø moksleiviø.

Statistika. Kombinatorika. Tikimybiø teorija

Tyrime statistikos, kombinatorikos ir tikimybiø teorijos uþdaviniø buvo 9%. Paprastai ðios sritiesuþdavinius moksleiviai sprendþia neblogai. Panagrinësime kai kuriø temø uþdaviniø pavyzdþius.

Stulpelinë diagrama, vidurkis

Tyrime pastebëta, kad moksleiviai nevienodai gerai supranta skirtingu pavidalu pateiktas diagra-mas. Stulpelinë diagrama, pateikta horizontaliais stulpeliais, skaitoma daug blogiau nei áprastu pavidalupateikta diagrama. Uþdaviná, kuriame praðoma ið horizontaliais stulpeliais pavaizduotos diagramosnustatyti, kiek respondentø dalyvavo apklausoje, teisingai iðsprendë vos 19,1% aðtuntokø. Lygiai tokápatá uþdaviná su áprasto pavidalo diagrama áveikë jau 63,3% tiriamøjø. Paèià stulpelinæ diagramàpagal duotus duomenis sugebëjo nubraiþyti 71% tirtø aðtuntokø.

Ið vidurkio skaièiavimo uþdaviniø matyti, kad moksleiviams nesvarbu, ar duomenys pateikti áprastopavidalo stulpelinëje diagramoje, ar pasiskirstymo lentelëje. Abiem atvejais 33% aðtuntokø þinojo,kaip apskaièiuoti vidurká.

Duomenø rinkimas

Norisi parodyti vienà pavyzdá, kurio rezultatai buvo kiek netikëti. 20 pavyzdþio uþdavinyje terei-

$ �>��@

% �>��@

' ��@

( �>��@

& �>��@

�>

=−10 – x

2x

7

9

13

6

139

−7

9

−13

9

-HL�[� �±��WDL�

$ �>��@

% �>��@

& �>��@

' �>��@

( �>��@

=−10 – x

2x

7

6

10

3

13

9

10

2

−79

-HL�[� ��WDL�

109


20 pavyzdys

këjo pasakyti, kiek moksleiviø surinko daugiau nei 7 taðkus. Sàly-goje pateikta lentelë, kurioje dviem bûdais tie rezultatai pateikti �brûkðneliais ir skaièiais. Be to, uþdavinys yra pasirenkamojo atsaky-mo.Keista, kad tiek maþai aðtuntokø sugebëjo iðspræsti já teisingai(54,7%). Pats uþdavinio rezultatas tarsi neblogas (iðsprendë daugiaunei pusë moksleiviø), taèiau matant, koks tas uþdavinys paprastas,norëtøsi, kad jo rezultatai bûtø geresni. Ið klaidø matyti, jog daþniau-siai moksleiviai klydo, neskirdami sàvokø �daugiau� ir �daugiau arbalygu� (atsakymas C). Taip pat nemaþai aðtuntokø neásiskaitë á sàlygàir pasirinko atsakymà A, kuriame nurodyta, kiek moksleiviø surinkolygiai 7 taðkus. Ið pirmo þvilgsnio galima pagalvoti, kad buvo sunkuiðspræsti ðá uþdaviná dël jo neáprasto pavidalo (gal brûkðneliai nedaþnainaudojami?). Taèiau pagrindinës klaidos rodo, kad problema susijusisu terminø painiojimu ir neatidþiu sàlygos skaitymu.

Iðvados

2003 m. VIII klasës moksleiviø pasiekimø tyrimo metu gauti skai-èiø, skaièiavimø bei statistikos, kombinatorikos ir tikimybiø teorijossrities rezultatai yra ðiek tiek geresni nei algebros, funkcijø, sàryðiø beigeometrijos ir matavimø srities rezultatai. Pastebëta, kad uþdaviniai,kuriems spræsti reikia matematiniø þiniø ir procedûrø reprodukavimo, moksleiviams sekasi geriau neiuþdaviniai, kuriems reikia matematikos taikymø ir matematinio màstymo.

Kaimo mokyklø rezultatai yra þemesni uþ miesto ir rajono centro mokyklø rezultatus. Pagal mokykløtipus rezultatai iðsidësto didëjimo tvarka: þemiausi pasiekimai � pagrindinës mokyklos, vidutiniai � viduri-nës mokyklos, aukðèiausi � gimnazijos. Berniukø ir mergaièiø rezultatai tarpusavyje statistiðkai nesiskiria.

Lyginant Mokyklø tobulinimo programos ir nacionalinio tyrimo moksleiviø rezultatus didelio ben-drøjø rezultatø skirtumo nepastebëta. Jokiais pjûviais � pagal lytá, regionà, turinio sritis ar gebëjimøgrupes � MTP mokyklø rezultatai ið esmës nesiskiria nuo NT mokyklø rezultatø.

Skaièiø ir skaièiavimø srities pagrindinë iðryðkëjusi problema � nepakankamai suprantamos sà-vokos pirminis skaièius, modulis.

Geometrijos ir matavimø srities pagrindinës problemos � painiojamos ir nepakankamai supran-tamos sàvokos perimetras, plotas, pavirðiaus plotas, tûris; sunkumai sprendþiant uþdavinius,kuriems nereikia naudoti formuliø.

Algebros, funkcijø ir sàryðiø srities pagrindinës problemos � lygèiø sprendimas; këlimas laipsniupainiojamas su sandauga; algebriniuose reiðkiniuose nemokama naudoti neigiamø kintamøjø.

Statistikos, kombinatorikos ir tikimybiø teorijos srities pagrindinë problema � nevienodai geraisuprantami skirtingu pavidalu pateikti duomenys.

Visoms turinio sritims bûdinga problema � nepakankamai ásiskaitoma á uþdavinio sàlygà, nesu-prantama, ko uþdavinyje praðoma (komunikaciniø gebëjimø trûkumas).

Tyrimo metu pastebëta, kad didþiausià sàsajà su matematikos rezultatais turi socioekonominë�edukacinë aplinka, poþiûris á matematikos mokymàsi ir matematikos mokytojà. Mergaièiø matema-tikos rezultatai sietini ir su poþiûriu á mokyklà.

/HQWHO MH�SDYDL]GXRWL�NODV V�

WHVWR�UH]XOWDWDL�

.LHN�NODV V�PRNVOHLYL �VX�

ULQNR�GDXJLDX�QHL��WDãNXV"

7HVWR� 'DåQLV 6XULQNR

UH]XOWDWDV

�

�

�

�

�

�

��

% � >��@

� �

��

��

��

��

��

� �

$ � >��@

& �� >��@

' �� >��@

( �� >��@

110


5.4. Pasaulio paþinimas

Bendrieji duomenø analizës rezultatai

Bendras taðkø pasiskirstymasPasaulio paþinimo pasiekimø tyrimo 1-ojo bei 2-ojo testø rezultatai iðsidëstæ pagal ðiek tiek

deðinën pasislinkusià normalaus pasiskirstymo kreivæ (þr. 1 ir 2 pav.).

1 pav. 1 sàsiuvinio rezultatø 2 pav. 2 sàsiuvinio rezultatøhistograma. histograma.

Rezultatø iðsidëstymas (þr. histogramas) leidþia teigti, kad testø uþduotys pakankamai geraidiferencijuoja moksleivius pagal pasiekimus, taèiau pasislinkimas á deðinæ rodo, kad abiejø testøuþduotys daliai ketvirtokø buvo gana lengvai áveikiamos.

Surinktø taðkø vidurkiai

Atlikdami 1 sàsiuvinio uþduotis moksleiviai vidutiniðkai surinko 27,17 taðkø (maþiausias taðkø skai-èius � 5, didþiausias � 39, vidutinis standartinis nuokrypis � 5,83); 2 sàsiuvinio � vidutiniðkai 25,04taðkø (maþiausias taðkø skaièius � 5, didþiausias � 37, vidutinis standartinis nuokrypis � 6,08). Tairodo, kad moksleiviai uþduotis atliko sëkmingai. Ypaè gerai sekësi atsakinëti á uþdarojo tipo klausimus.

Rezultatø pasiskirstymas pagal lygmenis

Pagal surinktø taðkø skaièiø ir uþduoèiø atlikimo kokybæ pasaulio paþinimo tyrimo rezultatai leidþia suskirstytiIV klasiø moksleiviø pasiekimus á keturias grupes pagal pasiekimø lygmenis (apraðymà þr. 3.4.5.).

3 pav. Rezultaø pasiskirstymas pagal lygmenis.

Pasiekimø lygmuo 1 sàsiuvinis 2 sàsiuvinisÞemas 9,9 % 9,8 %Patenkinamas 29,8 % 30,8 %Pagrindinis 52,6 % 49,9 %Aukðtesnysis 7,7 % 9,5 %

111


Þemiausià lygmená pasiekë moksleiviai, kurie surinko vos 5�19 taðkø (ið 40 galimø). Jie atliko tikpaèias paprasèiausias uþduotis, elementariai atsakë á paèius lengviausius klausimus, nesugebëjopaaiðkinti paprastø dësningumø, susieti faktø prieþastiniais ryðiais. Galima teigti, kad ðie moksleiviaineávykdë Iðsilavinimo standartuose keliamø reikalavimø. Visø kitø Lietuvos ketvirtøjø klasiø moksleiviørezultatai geri, t.y. jie yra pasiekæ pageidaujamà mokymosi pradinëje mokykloje lygá. Patenkinamàlygmená (surinko 20�24 taðkus) pasiekë atitinkamai 29,8% ir 30,8% ketvirtøjø klasiø moksleiviø.Didþiausia dalis (atitinkamai 52,6% ir 49,9%) tiriamøjø ávykdë pagrindinio lygmens reikalavimus.Aukðtesniojo lygmens pasiekimø reikalavimus, surinkæ 35�39 taðkus, ávykdë vos 7,7% ir 9,5%tyrime dalyvavusiø ketvirtokø.

Esminiai rezultatø skirtumai

Tarp mergaièiø ir berniukø rezultatø esminiø skirtumø nepastebëta. Pagal pasaulio paþinimotesto rezultatus berniukai labai nedaug lenkia mergaites. Ádomu tai, kad, pavyzdþiui, socialinio ugdymosrityje uþ berniukus pranaðesnës yra mergaitës, bet gamtamokslinio ugdymo rezultatais berniukaigerokai pranoksta mergaites. Berniukai lenkia mergaites ir problemø sprendimo srityje bei atlikdamiuþduotis apie fizikinius reiðkinius, taèiau mergaitës pasiekë geresniø rezultatø ten, kur reikia daugiauþiniø.

Kalbinë aplinka taip pat turëjo átakos testø rezultatams. Pagal rezultatø vidurká vien tik lietuviðkainamuose bendraujantys moksleiviai pasiekë geresniø rezultatø nei bendraujantieji lietuviø bei kitakalba. Taèiau galima pastebëti, kad ið dvikalbiø ðeimø á lietuviðkas mokyklas ateina ir itin gabiøvaikø, ir tokiø, kuriems reikalinga ypatinga mokytojo parama ir pagalba.

Gimimo metai patvirtina þinomà tendencijà: vyresni uþ savo bendraklasius mokosi prasèiau.Jaunesniø uþ kitus bendraklasiø rezultatai yra labai iðsibarstæ, t.y. jie arba gerokai aukðtesni, arbagerokai þemesni negu daugumos ketvirtokø, gimusiø 1992 m. Ið ðiø rezultatø galima daryti iðvadà,kad nedera vienareikðmiðkai traktuoti ankstyvo mokyklinio starto: vieniems, anksèiau nei daugumapradëjusiems lankyti mokyklà, sekasi puikiai, kitiems kyla vienokiø ar kitokiø sunkumø.

Kaimo, rajono centro ir miesto pasaulio paþinimo testø rezultatø vidurkiai rodo, kad aukðèiausiørezultatø pavyko pasiekti miesto pradinukams. Gerø rezultatø pasiekë ir rajono centro moksleiviai.Kur kas menkesniø rezultatø pasiekë kaimo mokyklø moksleiviai. Kaimo mokyklø ketvirtokamsypaè sunkiai sekësi atlikti socialinio ugdymo uþduotis, taèiau pagal problemø sprendimo gebëjimusjø rezultatai beveik nesiskyrë nuo miesto bei rajono centro ketvirtokø pasiekimø. Ðie rezultatai leidþiateigti, kad kaimo vaikø probleminio màstymo, ypaè paremto kasdiene patirtimi, galimybës nëraprastesnës nei miestieèiø, tiesiog jø teorinis pasirengimas menkesnis, todël ir bendrieji rezultataiprastesni.

Reprezentatyvûs pasiskirstymo pagal mokyklø tipus rezultatai. Geriausiø rezultatø pasiekë dviejøtipø � darþeliø-mokyklø bei gimnazijø pradiniø klasiø moksleiviai. Ðiek tiek þemesni atskirø pradiniømokyklø rezultatø vidurkiai, toliau � viduriniø mokyklø pradinukø pasiekimai ir pagrindinësemokyklose besimokanèiøjø rezultatai. Galima gana pagrástai teigti, kad palankiausia vaikø brendimuibei mokymuisi aplinka sukuriama darþeliuose-mokyklose, o itin gerus gimnazijose besimokanèiøjøpradinukø rezultatus galima bûtø aiðkinti geresne akademine aplinka bei mokytojais, ir tikëtina �geresniu mokyklø aprûpinimu mokymo priemonëmis, áranga ir pan. Nors pagal pasaulio paþinimobendruosius rezultatus pagrindinëse mokyklose besimokantiems ketvirtokams nepavyko pasiektigeriausiø rezultatø në vienoje srityje, taèiau jø probleminio màstymo rezultatai buvo ne prastesni, onetgi geresni nei kitø mokyklø tipø moksleiviø. Problemø sprendimas � bene vienintelë sritis, kur jørezultatai nëra þemesni uþ miesto ir rajono centro moksleiviø rezultatus.

112


Kaip jau minëjome, bendri pasaulio paþinimo testø rezultatai yra labai geri � net 90,2% Lietuvosketvirtø klasiø moksleiviø uþduotis, parengtas pagal pradinio ugdymo Bendrøjø programø ir iðsilavinimostandartø reikalavimus, atliko palyginti lengvai.


Pasaulio paþinimo kurse sàlygiðkai galima iðskirti ðias sritis: socialinio ugdymo � istorijà, geografijà,pilietiná ugdymà, ekonomikà; gamtamokslinio ugdymo � gyvàjà gamtà, fizikinius reiðkinius,medþiagø kitimà.

Abiejø testø socialinio ugdymo daliø rezultatø pasiskirstymo kreivës yra ðiek tiek pasislinkusiosá deðinæ. Tai rodo, jog vyrauja aukðtesni uþ vidutinius rezultatai.

Ðiø testø bendrieji rezultatai iðsidëstë nuo 0 iki 24,0; vidurkis � 15,41; standartinis nuokrypis �3,75 (þr. 4 ir 5 pav.).

4 pav. Socialinis ugdymas, 1 sàsiuvinis. 5 pav. Socialinis ugdymas, 2 sàsiuvinis.

Socialinio ugdymo istorijos srities rezultatai parodë, kad ketvirtokai labai gerai atlieka istorijosuþduotis. Istorijos srities abiejø testø rezultatai iðsidëstë nuo 0 iki 7, vidurkis � 6,5, standartinisnuokrypis � 4,4.

Net á toká nelengvà klausimà, kaip �Kur, bûdami paleontologais, ieðkotumëte dinozaurø lieka-nø?�, teisingà ið keturiø pateiktø atsakymø variantø pasirinko 84,6% tiriamøjø. Atsakymai á kitusklausimus taip pat buvo ypaè geri, todël didþioji dalis (70,5%) ketvirtø klasiø moksleiviø pasiekëpagrindiná ir aukðtesnájá pasiekimø lygmená ir surinko daugiau nei vidutiniðkà balø skaièiø (> 5 tðk.).

Socialinio ugdymo geografijos srities rezultatø kreivës taip pat yra artimos normalaus pasiskirs-tymo kreivëms. Maþiausias rezultatas � 0 taðkø, didþiausias � 10 taðkø, vidurkis � 5,04, standartinisnuokrypis � 2,08. Rezultatai rodo, kad Lietuvos ketvirtø klasiø moksleiviai labai gerai atliko ir geog-rafijos uþduotis. Ypaè sëkmingai moksleiviai braiþë vietovës planà, panaudodami jiems þinomussutartinius þenklus, labai tiksliai ðifravo sutartiniø þenklø reikðmes ir demonstravo neblogà orientavi-màsi Lietuvos þemëlapyje, gana tiksliai þemëlapyje nurodë gretimas Lietuvai valstybes.

113


Remiantis socialinio ugdymo ekonomikos dalies rezultatais galima teigti, jog ekonominio raðtin-gumo uþduotis moksleiviai atliko pakankamai gerai: 21,6% pasiekë patenkinamà lygmená, 45,9% �pagrindiná ir 25,87% � aukðtesnájá, taèiau pateiktø uþduoèiø nesugebëjo atlikti 6,6%. Net 25,6%ketvirtokø nesugebëjo tiksliai ávardyti pieðinëliais pavaizduoto prekës kelio nuo gamintojo iki varto-tojo, vos 34,6% nurodë dvi ar daugiau prieþasèiø, kam, jø manymu, reikalinga reklama.

Socialinio ugdymo pilietinio ugdymo dalies pasiekimai taip pat neblogi: net 90,3% ketvirtokøteisingai nurodë, ið kur paimti þodþiai �...tegul tavo vaikai eina vien takais dorybës...�, 85% jø skiriaLietuvos valstybingumo simbolius � vëliavà, herbà ir himnà. Ir á toká tikrai nelengvà klausimà, kaip�Kas Lietuvoje leidþia ástatymus?�, teisingà atsakymà ið keturiø pateiktø sugebëjo parinkti net 61,8%tiriamøjø. Gerai ketvirtokai atliko ir kitas jø pilietinio ugdymo pasiekimams diagnozuoti skirtas uþ-duotis.

Gamtamokslinio ugdymo abiejø testø rezultatai matyti histogramose (þr. 6 ir 7 pav.). Rezultatøpasiskirstymo kreivës taip pat rodo, kad testo uþduotys ketvirtokams buvo pakankamai lengvos, jieatliko jas puikiai: maþiausias rezultatas � 1 taðkas, didþiausias � 17, vidurkis � 10,69 taðko; standar-tinis nuokrypis � 2,73.

6 pav. Gamtamokslinio ugdymo rezultatai, 7 pav. Gamtamokslinio ugdymo2 sàsiuvinis. rezultatai, 1 sàsiuvinis.

Gamtamokslinio ugdymo biologijos srities rezultatai svyruoja nuo 1 taðko (maþiausias rezulta-tas) iki 10 taðkø (didþiausias rezultatas). Vidurkis � 6,37 taðko, standartinis nuokrypis � 1,75. Bio-logijos uþduotis ketvirtø klasiø moksleiviai atliko taip pat sëkmingai. Net tas, kurios buvo pateiktosjiems neáprastu bûdu, pavyzdþiui, apie paukðtá, traukiantá ið þievës plyðeliø vabzdþius. Ir ðià, ir uþduo-tá apie vikðro metamorfozæ teisingai atliko daugiau nei 50% ketvirtokø.

Gamtamokslinio ugdymo fizikiniø reiðkiniø srities rezultatai svyruoja nuo 0 iki 6 taðkø. Taðkøvidurkis � 2,87, standartinis nuokrypis � 1,18. Nepaisant to, kad fizikos uþduotys ið tiesø buvo ganasudëtingos, ketvirtokai jas atliko labai gerai. Ir uþduotis apie degimà, ir uþduotis apie vandens gara-vimà buvo suprastos, atliktos ir interpretuotos teisingai.

Gamtamokslinio ugdymo medþiagø kitimo srities uþduotys buvo trys, ir su jomis moksleiviaisusidorojo gerai: ið galimø 4 taðkø vidutiniðkai buvo surinkta 2,43 taðko. Probleminës uþduoties apie

114


ávairiø medþiagø irimo greitá visai neatliko tik 7,1% tiriamøjø, likusiøjø sprendimai bei interpretacijosbuvo daugiau ar maþiau pagrásti.

Moksleiviø pasiekimai pagal testo gebëjimø sritis

Abiejø testø sàsiuviniø uþduotys, skirtos ávertinti pasaulio paþinimo þinias bei supratimà, buvoatliktos sëkmingai. Rezultatai iðsidëstë pagal deðinën pasislinkusià normalaus pasiskirstymo kreivæ.Maþiausias rezultatas � 3 taðkai, didþiausias � 34 taðkai, taðkø vidurkis � 22,13, standartinis nuo-krypis � 5,13.

Paaiðkëjo, kad net tokià nemaþai þiniø ir ypaè supratimo reikalaujanèià problemà, kaip mitybosgrandiniø veikimas, ketvirtokai interpretavo gana sëkmingai: vidutiniðkai net 86,5% ið jø teisingaisurikiavo mitybos grandiniø sekas ir jas paaiðkino. Paprastas, þiniø atgaminimo reikalaujanèias uþ-duotis, pradinukai atliko dar sëkmingiau. Apie 65�75% vaikø teisingai sudëliojo trûkstamas grandislaiko juostose, apie 90% jø puikiai supranta, kaip reikëtø pagelbëti Saulës smûgio iðtiktam þmogui,net 96,1% teisingai nurodë gyvûnø prisitaikymo gamtoje poþymius ir t.t.

Palyginti prastø rezultatø (3�16 taðkø) pasiekë vidutiniðkai 9,9% moksleiviø. Patenkinamo irpagrindinio lygmens pasiekë 78,7% ketvirtokø, ir net 11,5% pradinukø surinko daugiau negu 26taðkus, t.y. pasiekë aukðtesniojo lygmens rezultatà.

Pasaulio paþinimas: problemø sprendimas, þiniø taikymas, analizë, vertinimas

Pasaulio paþinimo testo uþduoèiø, skirtø problemø sprendimo gebëjimams diagnozuoti, moks-leiviø gebëjimui taikyti, analizuoti ir vertinti turimas þinias, rezultatø analizë parodë, kad jos buvoatliekamos gana sëkmingai. Maþiausias surinktø taðkø skaièius � 0, didþiausias � 5 taðkai, vidurkis �3,26 taðko, standartinis nuokrypis � 1,22.

Probleminiø uþduoèiø sprendimo rezultatai atskleidë, kad bûtent problemø sprendimo srityjekaimo mokyklø moksleiviø rezultatai në kiek nenusileidþia miesto ir rajono centro vaikø rezultatams,o kai kada net juos pranoksta. Be to, ypaè gerai problemines uþduotis atliko pagrindiniø mokyklømoksleiviai, kuriø rezultatai kitose ðio tyrimo dalyse buvo þemiausi.

Moksleivio ir mokytojo anketø duomenø aptarimas

Ið moksleiviø bei mokytojø anketø analizës ryðkëja kai kurios tendencijos, kurias trumpai ap-tarsime. Remiantis moksleivio anketos bendrosios dalies atsakymais galima daryti iðvadà, kad esmi-niø skirtumø tarp berniukø ir mergaièiø atsakymø nëra. Sunku áþvelgti ir esminius skirtumus tarp to,kaip moksleiviai domisi vienu ar kitu mokomuoju dalyku, taip pat, su kai kuriomis iðimtimis, tarp to,kokie yra jø santykiai su draugais ir mokytojais.

Ið moksleiviø atsakymø á klausimus apie pasaulio paþinimà matyti, kad smalsesni kaimo vaikai: jielabiau mëgsta stebëti gamtà (kaimo vaikai � 38,1%, miesto � 30,7 %), labiau domisi, kaip gyvenaþmonës kituose kraðtuose (kaimo vaikai � 41,5% , miesto � tik 25,6% ), jiems labiau rûpi ir kaipgyveno þmonës senovëje, ir kaip sukonstruoti ávairûs daiktai, þaislai. Ávairûs bandymai, eksperimen-tai vienodai domina ir miesto (40,3%), ir rajono centro (39,1%), ir kaimo ( 40,4%) vaikus.

Pasaulio paþinimo pamokø labiausiai laukia kaimo mokyklø ketvirtokai (30,2%), visai nelau-

115


kia tik 6,7%. Per pasaulio paþinimo pamokas visada ádomu net 29,5% ketvirtokø, ádomu 40% irtik 1,6% jø visiðkai neádomu.

Ið atsakymø á Moksleivio anketà galima daryti iðvadà, kad per pasaulio paþinimo pamokas vaikaigana daþnai dirba aktyviais mokymosi bûdais: pakankamai daþnai (net 63,4% teigiamø atsakymø)kalbasi, dalijasi nuomonëmis, diskutuoja; kartais (23,9% visø atsakymø ) atlieka uþduotis grupëmis;daþnai (net 29,4% teigiamø atsakymø) rengia bendrus projektus; labai daþnai (37,6% atsakymø)ieðko reikalingos informacijos enciklopedijose, þinynuose, knygose. Taèiau atsakydami á anketosklausimus net 31,1% moksleiviø prisipaþásta niekada neatliekantys stebëjimø, bandymø; net 26,1%niekada nëra bandæ atlikti apklausos, interviu (nors vadovëliuose ir pratybø sàsiuviniuose tokiø uþ-duoèiø siûloma pakankamai); ir net 17,6% apklaustøjø teigia, kad jie niekada nëra atlikæ stebëjimøgamtoje, miðke, kieme. Remiantis moksleiviø atsakymais galima daryti iðvadà, jog ketvirtokamspasaulio paþinimo pamokos beveik nevedamos muziejuose, parodose ir pan., nerengiamos iðkylos,ekskursijos po savo gyvenamosios vietos apylinkes, nelankomos áþymesnës vietos ir t.t., nors ðiosdarbo formos akcentuojamos Bendrosiose programose. Mokytojai, vaikø teigimu, dar gana retaisiûlo moksleiviams dirbti grupëmis (beveik niekada � 33,2%) ar leidþia pasirinkti uþduotis (beveikniekada � 54,9% ) � tai pasaulio paþinimo pamokas tikrai padarytø efektyvesnes.

Taèiau keièiant darbo metodus ryðkëja ir kai kurie teigiami poslinkiai, pavyzdþiui, per pasauliopaþinimo pamokas mëgstama pieðti, daryti didelius bendrus darbus (plakatus, koliaþus ir kt.), brai-þyti planus, schemas, diagramas; taip pat maketuoti, karpyti, lipdyti ir t.t. Skatinama moksleiviøsavarankiðka veikla � siûloma patiems susirasti reikalingà informacijà, parengti projektus ir pan.

Daugumos pradiniø klasiø mokytojø praktikuojami aktyvià vaikø veiklà skatinantys metodai ga-lëjo turëti nemaþai átakos geriems bendriesiems pasaulio paþinimo rezultatams.

Ið atsakymø á Moksleivio anketos klausimus galima daryti iðvadà, kad dauguma mokytojø tinka-mai padeda pradinukams siekti geresniø mokymosi rezultatø: 87,3% kartais, daþnai arba beveikvisada pasako vaikams, kas buvo gerai atlikta ir kà dar reikëtø taisyti, 79,5% kartais, daþnai arbabeveik visada paraðo á sàsiuviná, kaip atliktas darbas, 88,4% pataria, kaip reikëtø pasitempti, ko darpasimokyti. Vertindami darbus mokytojai, moksleiviø tvirtinimu, beveik visada (36,6%) arba daþnai(35%) paklausia, ar viskas aiðku. Galima sakyti, ðie rezultatai rodo, jog mokytojo darbas vertinantmoksleiviø mokymàsi atitinka visus formuojamajam vertinimui keliamus reikalavimus, t.y. skatina,padeda, nuþymi perspektyvà.

Pradiniø klasiø mokytojai linkæ tobulinti savo kvalifikacijà, taèiau kvalifikacijos tobulinimo kur-suose lankësi skirtingai, pagal galimybes; naudingais tuos kursus pripaþásta dauguma, taip pat dau-guma patenkinti dabartine kvalifikacijos tobulinimo sistema.

Pradiniø klasiø mokytojai pasiþymi kruopðtumu: net 65% rengia pamokø planus kiekvienai pa-mokai, 35% � kartais, taèiau net 74,4% mokytojø mano, kad pasaulio paþinimo pamokoms reikiaruoðtis ypaè kruopðèiai. Absoliuti dauguma mokytojø yra ásitikinæ, kad mokant pasaulio paþinimolabai svarbu patrauklûs darbo metodai, taip pat net 57,3% jø mano, kad labai daug átakos siekiantdalyko ugdymo tikslø turi tinkamas vertinimas, mokymosi motyvacijos palaikymas, mokytojo gebë-jimas sudominti.

Analizuojant mokytojø nuomonæ apie tai, kokià átakà pasaulio paþinimo pasiekimams turi namødarbø skyrimas, paaiðkëjo, jog net 55,6% mokytojø pripaþásta, kad ði átaka nedidelë, taèiau net59,8% mano, kad pakankamai daug átakos turi nuolatinis þiniø tikrinimas. Vidutiniðkai 62,4% visømokytojø ir net 87,5% mokytojø metodininkø teigia, jog daug átakos darbo sëkmei turi atidus dar-bas su vadovëliu ir nuoseklus pratybø uþduoèiø atlikimas. Ið sunkumø, su kuriais mokytojai susidu-

116


ria, realizuodami pasaulio paþinimo tikslus, akcentuojamas þemëlapiø, kitos vaizdinës medþiagostrûkumas (51,3%), taip pat tai, kad sudëtinga atlikti bandymus (29,1%), bet tik 12% mokytojømano, kad moksleiviai perkraunami informacija. Ðis rezultatas ið dalies paneigia nuomonæ, kad pa-saulio paþinimo kursas yra pernelyg sudëtingas ir perkrautas. Mokytojai, ávaldæ ðiuolaikinius darbometodus ir naudojantys vadovëlá kaip mokymo priemonæ, perkrovimo problemos neáþvelgia. Dau-gumos mokytojø nuomone (visiðkai sutinka 31,6%, sutinka 57,3%), geri pagalbininkai pamokoseyra pratybø sàsiuviniai. 24,8% visiðkai, 53% ið dalies sutinka, kad daugiausia idëjø semiasi ið moky-tojo knygø (reikia paþymëti, kad IV klasës mokytojo knygos 2003 m. mokytojai dar neturëjo,todël, matyt, kalbama apie I, II, III ir IV klasiø mokytojo knygas). Dar reikëtø pastebëti, kaddaugiau kaip 60% mokytojø nurodë, jog jø moksleiviai labai laukia pasaulio paþinimo pamokø.


Remiantis bendriausiais pasaulio paþinimo pasiekimø rezultatais, moksleivio bei mokytojo anketøduomenimis, galima daryti ðias iðvadas:

¤ Bendrosiose programose ir iðsilavinimo standartuose nuþymëti pasaulio paþinimo reikalavimaipradinukams yra áveikiami.

¤ Integruoto kurso, skirto jaunesniojo mokyklinio amþiaus vaikø socialiniam ir gamtamoksliniamugdymui, rezultatai leidþia teigti, kad mokyklose pasaulio paþinimo kursas realizuojamas gerai.

¤ Bendrieji tyrimo rezultatai rodo, kad mokykloje labiau orientuojamasi á dalyko þiniø perteiki-mà, negu á socialiniø bei gamtamoksliniø gebëjimø ugdymà.

¤ Berniukø ir mergaièiø pasaulio paþinimo rezultatø skirtumai nedideli; geriausiø rezultatø pagalregionus poþiûriu pasiekë miesto bei rajono centro vaikai, o tarp mokyklø tipø � darþeliø-mokyklø ir gimnazijø pradinukai.

¤ Moksleiviø ir mokytojø anketø atsakymai rodo, kad per retai mokykloje dirbama ðiuolaiki-niais, aktyvaus darbo metodais, klasëje tikrai dar trûksta ádomesnës ávairesnës veiklos, taèiauakivaizdu, kad dauguma mokytojø ieðko ir taiko daug naujoviø, efektyviai ir tinkamai skatinamoksleivius, palaiko jø mokymosi motyvacijà.

¤ Moksleiviø atsakymai á anketos klausimus leidþia daryti iðvadà, kad didþioji dauguma pradiniøklasiø mokytojø tinkamai vertina moksleiviø pasiekimus ir daromà paþangà, paaiðkina, kaipatliktas darbas, nurodo, kas buvo gerai, pataria, ko reikëtø pasimokyti.

¤ Dauguma pradiniø klasiø moksleiviø savo mokyklose jauèiasi gerai, yra patenkinti savo santy-kiais su mokytojais ir klasës draugais, yra pakankamai smalsûs ir nusiteikæ mokytis.

¤ Testavimo rezultatø ir mokytojø atsakymø á anketos klausimus palyginimas leidþia daryti iðva-das, kad tie mokytojai, kuriø moksleiviai pasiekë þemø rezultatø, daþniau nurodo, jog jiemsdarbà apsunkina ir vaikai su negalia, ir nedrausmingi moksleiviai, ir mokymo priemoniø trûku-mas, taèiau tiems mokytojams, kuriø moksleiviai pasiekë daug geresniø rezultatø, ðios aplinky-bës trukdo daug maþiau.

¤ Aukðtàjá (bakalauro) iðsilavinimà ágijusiø pradiniø klasiø mokytojø moksleiviø rezultatai geresniuþ kitø mokytojø (net turinèiøjø magistro laipsná) darbo rezultatus.

¤ Pastebëta, kad mokytojø, neturinèiø bazinio pradinio ugdymo iðsilavinimo, moksleiviø rezulta-tai gerokai aukðtesni uþ tø, kurie baigë pradinio ugdymo studijas.

117


5.5. Gamtamokslinis ugdymas

Bendrieji duomenø analizës rezultatai

Gamtamokslinio tyrimo testo uþduotis atliko 1095 VIII klasiø moksleiviai: 551 mergaitë ir 537berniukai (7 nenurodë lyties). Bendrieji berniukø rezultatai ðiek tiek geresni (2 pav.) nei mergaièiø.

Gamtamokslinio tyrimo abiejø sàsiuviniø moksleiviø rezultatai labai panaðûs (1 pav.), todël deta-liau aptarsime tik pirmojo sàsiuvinio rezultatus.

1 pav. Gamtamokslio ugdymo srities testø bendrieji statistiniai duomenys.

Sàsiuvinis Vidurkis Standartinis nuokrypis Maksimalus surinktø Minimalus surinktø taðkø skaièius taðkø skaièius

1 18,3 5,2 33 44 18,4 5,1 33 4

Pirmojo sàsiuvinio taðkø pasiskirstymas pateiktas 3 pav. Surinktø taðkø pasiskirstymo kreivërodo, kad uþduotis buvo parengta tinkamai, tik gal kiek per sunki (maksimalaus galimo taðkø skai-èiaus nesurinko në vienas moksleivis ir tik du, abu berniukai, surinko po 33 taðkus). Maþiausiassurinktø taðkø skaièius � 4 (tiek taðkø surinko 3 tiriamieji).

2 pav. Berniukø ir mergaièiø apibendrintas 3 pav. Gamtamokslinio ugdymo sritiessurinktø gamtamokslinio ugdymo moksleiviø surinktø taðkøsrities standartizuotø taðkø vidurkis. pasiskirstymo diagrama (1 sàsiuvinis).

Taðkø, surinktø uþ atsakymus á klausimus, tikrinanèius þinias ir supratimà, pasiskirstymas pateiktas4 pav. Daugiausia buvo galima surinkti 19 taðkø, surinkta � 18, maþiausias surinktas taðkø skaièius2, vidurkis 10,3, standartinis nuokrypis 3,1. Kaip matyti 5 pav., geriausiai atsakë miesto mokyklømergaitës, blogiausiai � kaimo mokyklø mergaitës.

118


4 pav. Moksleiviø surinktø taðkø uþ þiniø 5 pav. Standartizotø taðkø vidurkio uþir supratimo klausimus pasiskirstymo þiniø ir supratimo klausimusdiagrama (1sàsiuvinis). pasiskirstymas pagal lytá ir regionà.

Taðkø, surinktø uþ atsakymus á klausimus, tikrinanèius gebëjimà spræsti problemas, pasiskirstymaspateiktas 6 pav. Daugiausia buvo galima surinkti 15 taðkø, surinkta � 13, maþiausias surinktas taðkøskaièius 0, vidurkis 7,4, standartinis nuokrypis 2,5. Kaip matyti 7 pav., geriausiai tokio pobûdþiogamtamokslines uþduotis atliko miesto mokyklø mergaitës, blogiausiai � kaimo mokyklø mergaitës.

6 pav. Moksleiviø surinktø taðkø 7 pav. Standartizuotø taðkø vidurkiouþ problemø sprendimo klausimus uþ problemø sprendimo klausimuspasiskirstymo diagrama (1sàsiuvinis). pasiskirstymas pagal lytá ir regionà.

Prasminga analizuoti moksleiviø rezultatus ir dar vienu, praktiniø gebëjimø taikymo, aspektu.Pirmajame sàsiuvinyje tokio pobûdþio klausimai buvo ðie: I dalies � 7, II dalies � 3, 6.1, 6.2, 7, 8.1.Taðkø, surinktø uþ atsakymus á klausimus, tikrinanèius praktinius gebëjimus, pasiskirstymas pateik-tas 8 pav. Daugiausia buvo galima surinkti 8 taðkus, surinkta 7, maþiausias surinktas taðkø skaièius0, vidurkis 1,6, standartinis nuokrypis 1,4. Kaip matyti 9 pav., geriausiai atsakë miesto mokyklømergaitës, blogiausiai � kaimo mokyklø mergaitës.

119


8 pav. Moksleiviø surinktø taðkø uþ 9 pav. Standartizuotø taðkø vidurkio uþpraktiniø gebëjimø taikymo klausimus praktiniø gebëjimø taikymo klausimuspasiskirstymo diagrama (1 sàsiuvinis). pasiskirstymas pagal lytá ir regionà.

Palyginæ 4, 6 ir 8 pav. matome, kad sunkiausios uþduotys moksleiviams buvo tos, kuriosereikëjo taikyti praktinius gebëjimus, pvz., nustatyti á menzûrëlæ ápilto skysèio tûrá, apraðyti, kaipgalima nustatyti maþø kûnø matmenis ir pan. Net 138 moksleiviai (25%) nesurinko në vieno taðko.Galima daryti prielaidà, kad praktiniams gebëjimams ugdyti skiriama per maþai dëmesio arba taiko-mi mokymo metodai yra neefektyvûs.

Dalis tyrime pateiktø klausimø yra nagrinëjami visø gamtos mokslø dalykø. Taðkø, surinktø uþatsakymus á integruotus klausimus, pasiskirstymas pateiktas 10 pav. Daugiausia buvo galima surinkti10 taðkø, tiek ir buvo surinkta, maþiausias surinktas taðkø skaièius 0, vidurkis 4,95, standartinisnuokrypis 1,83. Kaip matyti 11 pav., á ðios grupës klausimus geriausiai atsakinëjo miesto mokykløberniukai, blogiausiai � kaimo mokyklø mergaitës.

10 pav. Moksleiviø surinktø taðkø uþ 11 pav. Standartizuotø taðkø vidurkiointegruotus klausimus pasiskirstymo uþ praktiniø gebëjimø taikymo klausimusdiagrama (1 sàsiuvinis). pasiskirstymas pagal lytá ir regionà.

120


Biologija Chemija Fizika(%) (%) (%)

Visiðkai nepatinka 7,2 15,8 17,3Nepatinka 15,6 34,8 30,9Patinka 56,7 39,2 38,1Labai patinka 19,7 9,5 13

Ádomu paþvelgti á gamtamokslinio testo rezultatus, iðskirsèius juos pagal turinio sritis: biologijà,fizikà, chemijà. Dalis uþduoèiø tinka keliems dalykams, tad jos yra priskirtos ir dalykui, ir sujungtosá vienà integruotø uþduoèiø grupæ.

12 pav. Moksleiviø surinktø taðkø 13 pav. Moksleiviø surinktø taðkø (%) pagaldalies (%) pagal dalykus voratinklinë dalykus ir lytá lentelë (1 sàsiuvinis).diagrama (1 sàsiuvinis).

12 pav. matyti, kad aðtuntokams geriausiai sekësiatlikti biologijos uþduotis, fizikos ir chemijos rezultataipanaðûs, bet blogesni nei biologijos. Mergaièiø ir ber-niukø rezultatai ðiek tiek skiriasi (13 pav.). Biologijosrezultatai geresni mergaièiø, chemijos ir fizikos � ber-niukø.

Ugdant moksleivius svarbu ne tik teikti jiems þiniø, lavinti gebëjimus, bet ir formuoti palankiasnuostatas á kiekvienà dalykà. Tiriamieji ne tik sprendë testo uþduotis, bet ir atsakë á anketos klau-simus apie juos paèius, tëvus, namus, nuostatas, veiklà pamokose ir po jø. Vienas ið mus dominanèiøklausimø � poþiûris á gamtos mokslus. Atsakydami á klausimà �Ar Tau patinka biologija (chemija beifizika)?�, moksleiviai turëjo pasirinkti vienà ið keturiø atsakymø: labai patinka, patinka, nepatinka,visiðkai nepatinka (15 pav.).

14 pav. Moksleiviø, kuriems patinka 15 pav. Moksleiviø atsakymø á klausimà �Ar Taudalykas, dalies (%) voratinklinë patinka biologija (chemija bei fizika)?� suvestinëdiagrama (1 sàsiuvinis). lentelë (%, pagal atskirus dalykus, 1 sàsiuvinis).

Paþvelgus á 14 pav. (kuriame pateikti sujungtikategorijø patinka ir labai patinka á patinkaduomenys) matyti, kad biologija tarp gamtos moksløuþëmë ypatingà vietà, ji patinka daugumai moksleiviø.

Panaðûs rezultatai gauti ir 1995 bei 1999 m. tarptautiniuose TIMSS tyrimuose, kuriuose dalyvavoketuriolikmeèiai moksleiviai: biologija buvo mëgstamiausias gamtos mokslas, poþiûris á chemijà irfizikà buvo labai panaðus, taèiau ðie dalykai aðtuntokams patiko maþiau nei biologija.

Biologija Chemija Fizika Integruotos(%) (%) (%) (%)

Bendras 55,9 47,8 46,5 49,5Mergaitës 57,1 46,3 43,8 46,6Berniukai 54,5 49,2 49,3 52,5

121



Palyginus nacionalinio tyrimo imties ir MTP mokyklø rezultatus matyti, kad pastarøjø gamtosmokslø pasiekimai � tiek bendri, tiek pagal atskirus gamtos mokslø dalykus (biologijà, chemijà,fizikà) � yra þemesni. Pagal lytá, MTP mokyklø moksleiviø rezultatø tendencijos panaðios kaip irnacionalinës tyrimo imties, tiktai chemijos dalies rezultatai skirtingi: jei nacionalinës imties mokykløberniukø ir mergaièiø pasiekimai atliekant chemijos tematikos uþduotis buvo artimi, tai MTP mo-kyklø mergaièiø pasiekimai geresni nei berniukø.


Biologija

Gamtamokslinio ugdymo iðsilavinimo standartuose praðoma apibûdinti ar paaiðkinti tam tikras funk-cijas ar procesus ir jø reikðmæ organizmø gyvybinei veiklai. Orientuojantis á iðsilavinimo standartø struk-tûrà tyrime biologijos turinys buvo sudarytas ið keturiø tematikos srièiø: organinës ir mineralinës me-dþiagos, vitaminai; nuodingø medþiagø, alkoholio, rûkymo poveikis organizmui; triukðmo ðaltiniai irpoveikis þmogui; labiausiai paplitusiø organizmø reikðmë gamtoje; mitybos ryðiai ekosistemose.

Nors moksleiviø surinktø taðkø pasiskirstymo diagrama (16 pav.) ðiek tiek pasislinkusi á deðinæ, biolo-gijos uþduotys buvo tinkamo sunkumo. Bendras biologijos rezultatø vidurkis yra 55,77% visø galimøtaðkø. Ið pasirenkamojo atsakymo klausimø surinkta kiek daugiau taðkø � 71,28%, ið atvirojo tipo �43% visø galimø taðkø. Maksimali taðkø suma, kurià buvo galima surinkti ið biologijos srities, yra 13.

Kaip matome 17 pav., miesto ir rajono centro mokyklø mergaièiø pasiekimai aukðtesni nei ber-niukø, taèiau kaimo mokyklø mergaitës tik truputá lenkia kaimo mokyklø berniukus ir vos atsiliekanuo miesto ir rajono centro mokyklø berniukø.

16 pav. Moksleiviø surinktø taðkø 17 pav. Standartizuotø taðkø vidurkio uþuþ biologijos klausimus pasiskirstymo biologijos klausimus pasiskirstymasdiagrama (1 sàsiuvinis). pagal lytá ir regionà.

122


18 pav. Testo biologijos dalies rezultatøryðys su praëjusio trimestro paþymiais.

Ádomus testo biologijos dalies rezultatø ryðys su pa-þymiais, moksleiviø turëtais praeitame trimestre (18 pav.).Jei daugumos tiriamøjø paþymiai yra nuo 6 iki 9, tai ga-lima bûtø tikëtis, kad ir jø testo rezultatai neturëtø bûtiþemesni uþ vidutinius. Taèiau realiai ne visada bûna taip.Yra moksleiviø, trimestre turëjusiø trejetà, o teste su-rinkusiø nuo 2 iki 8 taðkø. Vis dëlto 18 pav. matomabendra tendencija: moksleiviai, trimestre turintys geres-nius paþymius, teste taip pat surinko daugiau taðkø, norsrezultatø vidurkiø skirtumas tarp moksleiviø, turinèiø áver-tinimus 8,9,10, minimalus.

1 sàsiuvinyje biologijos srities þinios bei gebëjimai buvoreikalingi atliekant aðtuonias uþduotis, keturios ið jø buvo

pasirenkamojo atsakymo ir keturios atvirojo tipo. Viena uþduotis buvo sudaryta ið dviejø klausimø.

Pateiksime vienà ið sunkesniø testo klausimø pavyzdþiø (þr. 19 pav.).

19 pav. Moksleiviams sunkaus pasirenkamojo atsakymo klausimo pavyzdys.

Norëdami sveikai maitintis, turime valgyti baltymø. Atsakymai %Pagrindinë prieþastis yra ta, kad baltymai mûsø kûnui teikia:

A neorganiniø medþiagø; A 11,7B làstelienos, reikalingos virðkinimui; B 34,7C statybiniø medþiagø làsteliø augimui ir regeneracijai; C 44,8D vitaminø, reikalingø organizmo atsparumui stiprinti. D 3,3

Praleido 5,5

Ðis klausimas, buvæs vienas ið pirmøjø, moksleiviams pasirodë pernelyg sunkus. Klausimo sun-kumas yra 44,8%, bûtent toks procentas moksleiviø ir atsakë á já teisingai. Nemaþai tiriamøjø pasi-rinko atsakymà B (34,7%). Rezultatai rodo, kad moksleiviai nesupranta pagrindiniø sàvokø. Jukapie organines medþiagas kalbama nagrinëjant ir kitus organizmams gyvybiðkai svarbius procesus.Ðio klausimo mergaièiø ir berniukø atsakymø statistika maþai kuo skiriasi, taèiau tarp miesto (41,1%)ir kaimo moksleiviø (21,3%) atsakymø skirtumas didesnis.

Kitas pavyzdys � atvirojo tipo klausimas, kuris moksleiviams pasirodë labai sunkus (þr. 20 pav.).Jis taip pat yra apie organines medþiagas.

20 pav. Moksleiviams sunkaus atvirojo tipo klausimo pavyzdys.

Atsakymas (%)Nurodykite vienà svarbià prieþastá, Nurodë, kad riebalai yra ðilumà sauganti 19,4kodël organizmui reikalingi riebalai medþiaga ir/arba kad organizmas ið jø gauna energijos

Pateikë bet koká neteisingà atsakymà 60,1Praleido 20,5

Ðis klausimas jau yra apie riebalus, èia moksleiviai patys turëjo paraðyti atsakymà. Daþniausiaipasikartojantys neteisingi atsakymai á ðá klausimà buvo tokie: �Riebalai organizmui reikalingi tam,

131181207136100554311N =

109876543

1,0

0,5

0

-0,5

-1,0

-1,5

-2,0

123


kad vystytøsi angliavandeniai�; �Riebalai suteikia vitaminø, statybiniø medþiagø làsteliø augimui�;�Kad oda bûtø minkðta ir nesausëtø, ir kad kûnas bûtø lankstesnis�; �Kad ið kûno greièiau iðgaruotøvanduo�; �Be riebalø þmogus bûtø labai lieknas, jo kaulai bûtø labai paþeidþiami�; �Kad galëtø turëtiraumenø�, �Riebalai yra svarbi kûno dalis�.

Akivaizdu, kad taip atsakiusieji ne tik neþino, kodël organizmui reikalingi riebalai, bet ir neskiriaorganiniø medþiagø tarpusavyje.

21 pav. Klausimo apie rûkymo þalà pavyzdys.

Rûkymas labai Atsakymas %kenkia þmogaus Pateikë du argumentus ið iðvardytø: rûkymas kenkia plauèiams/sukelia 5,9organizmui. Pateikite lëtines ligas arba ávairiø organø vëþá; derva uþnuodijadu argumentus, plauèius; rûkymas apsunkina kvëpavimà, sukelia kosulá; dûmaikodël neverta paþeidþia lûpas, lieþuvá, gomurá ir kt.; pablogëja uoslë; sumaþëjapradëti rûkyti organizmo imunitetas; rûkymas kenkia augimui ir vystymuisi

Pateikë vienà argumentà 53,6Nepateikë nei vieno argumento 39,9Praleido 0,7

Atsakydami á klausimà apie rûkymo þalà (21 pav.) netinkamus argumentus pateikë labai didelisprocentas moksleiviø, pvz., buvo tokiø atsakymø: �Neverta pradëti rûkyti todël, kad iðleidþiama daugpinigø; terðia aplinkà ir pan.�, arba pateikti labai abstraktûs atsakymai: �Gadina sveikatà�, �Kenkiaorganizmui�. Pasitaikë ir tokiø netikëtø atsakymø, kaip pavyzdþiui, ðis: �Nuo rûkymo kraujagysliø sie-nelës aplimpa riebalais�. Ðis klausimas buvo orientuotas konkreèiai atsakyti, kokià þalà rûkymas turiþmogaus organizmui. Tai, kad daug moksleiviø nepateikë nei vieno argumento, rodo, jog jie neásiskaitëá klausimà arba paprasèiausiai neturi gebëjimø argumentuoti savo atsakymus. Per paskutinius ketveriusmetus buvo gana aktyviai vykdomos rûkymo, alkoholio ir narkotikø prevencijos priemonës, tad gali-ma teigti, jog informacijos apie þalingø áproèiø poveiká þmogui yra tikrai nemaþai.

Pakankamai lengvi moksleiviams buvo ekologiniai klausimai. Daugiau keblumø sukëlë klausimaiapie mitybos grandines. Uþduotis buvo suformuluota taip: �Pasinaudodami pateikta lentele uþbaikitemitybos grandines�. Kai kurie moksleiviai uþpildë trûkstamas mitybos grandiniø dalis taip, jog iðëjo,kad ðermukðniai minta sniegenomis, o jos lesa lapes.

Chemija

Á gamtamokslinio testo uþduotis buvo átraukti klausimai ið ðiø chemijos temø: fizikiniai ir cheminiaikitimai; miðiniai ir jø iðskaidymo bûdai; vandeniniai tirpalai; atomo sandara, kietøjø kûnø, skysèiø irdujø sandara; aplinkos tarða; racionalus gamtos iðtekliø naudojimas.

1 sàsiuvinyje buvo pateikta 12 uþduoèiø, susijusiø su chemijos tematika: 7 pasirenkamojo atsa-kymo ir 3 atvirojo tipo, ið kuriø dviejose reikëjo atsakyti po du klausimus.

124


22 pav. Moksleiviø surinktø taðkø uþ 23 pav. Standartizuotø taðkø vidurkio uþchemijos klausimus pasiskirstymo chemijos klausimus pasiskirstymasdiagrama (1 sàsiuvinis). pagal lytá ir regionà.

24 pav. Testo chemijos dalies rezultatøryðys su praëjusio trimestro paþymiais.

Bendras chemijos surinktø taðkø skaièius sudarë47,69%. Sunkiau sekësi atlikti atvirojo tipo uþduotis:pasirenkamojo atsakymo klausimø surinktø taðkø vidurkissudarë 62%, atvirojo tipo � 42,6%. Surinktø taðkøpasiskirstymo diagrama (22 pav.) neryðkiai pasislinkusi ákairæ, todël galima teigti, kad su chemijos tematikasusijusios uþduotys moksleiviams buvo kiek sunkesnës.Gana netikëta, kad jei mieste ir rajono centre uþduotisgeriau atliko mergaitës, tai kaime visiðkai prieðingai � dauggeriau pasirodë berniukai. Beje, kaimo mokykløberniukams geriausiai sekësi atlikti chemijos dalies uþduotistarp berniukø (23 pav.). Galima numanyti ávairias tokioreiðkinio prieþastis. Pagal gautus rezultatus pastebime, kad

mergaitëms geriau sekësi atlikti uþduotis, kurioms reikëjo daugiau teoriniø þiniø, berniukams lengviausekësi parodyti supratimà. Galbût reikëtø atkreipti dëmesá á mergaièiø motyvacijà mokantis chemijos,ypaè kaimo vietovëse. Norint geriau suprasti tokio reiðkinio prieþastis, reikëtø detalesniø tyrimø.

Ádomu iðnagrinëti moksleiviø testo chemijos dalies rezultatø ryðá su praëjusio trimestro chemijospaþymiu (24 pav.). Matomas bendras dësningumas � turëjusieji geresná trimestro paþymá uþduotisatliko geriau. Taèiau ðis dësningumas negalioja tiems, kuriø trimestro paþymys buvo 3: jø pasiekimaividutiniðkai buvo geresni, nei turëjusiø 4 ir 5. Ádomu paþymëti, kad tarp tiriamø moksleiviø chemijostrejetà trimestre turëjo vien berniukai. Jø tyrimo metu parodyti pasiekimai buvo gana aukðti. Keletastokiø berniukø uþ uþduotis, susijusias su chemijos tematika, surinko pusæ visø galimø taðkø. Gali bûti,kad þemi paþymiai trimestre atspindi ne tik þinias ir gebëjimus, bet yra raðomi ir uþ drausmæ pamokømetu, nes tai berniukams daug didesnë problema.

109167165140118917316N =

109876543

1,5

1,0

0,5

0

-0,5

-1,0

125


Viena ið sunkesniø pasirenkamojo atsakymo uþduoèiø pateikta 25 pav.


Cukraus ir pipirø miðiná galima perskirti: Atsakymai %A tirpinant ir garinant A 15,5B filtruojant ir garinant B 13,3C tirpinant, filtruojant ir garinant C 28,7D tirpinant, garinant ir kristalizuojant D 38,8

Praleido 3,7

Ið pirmo þvilgsnio klausimas atrodo lengvas, taèiau aðtuntokams jis buvo sunkus. Jam reikëjo netik praktiniø ágûdþiø, bet ir mokslinio màstymo � eksperimento planavimo pradmenø. Reikëjo pritai-kyti ágytas þinias apie vienalyèius ir nevienalyèius tirpalus ir gebëjimà iðskaidyti miðinius filtruojantkitokioje situacijoje, nei paprastai pateikiama vadovëlyje. Gana netikëta, kad daug kas pasirinkovariantà D, kuriame du metodai: garinimas ir kristalizavimas, skirti tirpiø medþiagø iðskyrimui ið tirpa-lo, tuo tarpu uþduotyje buvo nurodytas vienas netirpus komponentas. Viena ið galimø prielaidø,kodël buvo gauti tokie rezultatai, galëtø bûti tai, kad nors mokyklose atliekama nemaþai praktiniødarbø, bet dar vis nepakankamai skiriama dëmesio tinkamam jø atlikimui � eksperimento planavi-mui. Apþvelgus pasiekimus skirtingø regionø mokyklose galima pasakyti, kad panaði situacija tiekmiesto (29,2%), tiek rajono centro (28,6%), tiek kaimo mokyklose (26,8%). Ðiuo atveju labiaureikëtø atkreipti dëmesá á chemijos mokymo(si) metodus, pereinant nuo pasyvaus moksleivio vaid-mens pamokoje, kad ir atliekant praktinius darbus, prie aktyvaus vaidmens, kai moksleivis patsplanuoja, klausia, ieðko atsakymø.

26 pav. pateikta uþduotis susijusi su cheminiais ir fizikiniais kitimais. Apie ávairius medþiagøkitimus nemaþai kalbama pradinëje mokykloje ir pagrindinës mokyklos þemesnëse klasëse. VIIIklasëje mokydamiesi chemijos moksleiviai susistemina turimas þinias apie medþiagø kitimus, mokosituos kitimus klasifikuoti.

26 pav. Klausimo apie cheminius ir fizikinius medþiagø kitimus pavyzdys.

Kuriuo atveju nëra cheminio virsmo? Atsakymai %A Garuojant vandeniui virdulyje A 47,2B Rûdijant geleþinei skardai B 16,8C Degant malkom krosnyje C 10,8D Pûvant maisto atliekoms D 23,4

Praleido 1,8

Ðià uþduotá atlikti sekësi gan vidutiniðkai, tik 47,2% pasirinko teisingà atsakymà. Galima spëti,kad moksleiviams ði uþduotis bûtø buvus lengvesnë, jei joje nebûtø neiginio �...nëra cheminio vir-smo?�. Kita ámanoma prielaida, kad per maþai pateikiama praktiniø pavyzdþiø aiðkinant skirtumustarp fizikiniø ir cheminiø reiðkiniø. Pastaràjà prielaidà galëtø patvirtinti ir tai, kad kaimo mokyklømoksleiviai ðià uþduotá atliko geriausiai � 52,0%, miesto mokyklø � 47,8%, rajono centro � 43,4%� uþduotyje buvo pateikti gyvenimiðki medþiagø kitimø pavyzdþiai. Kita vertus, netikëta, kad norsberniukai apskritai geriau atliko uþduotis, susijusias su chemijos tematika, taèiau atliekant ðià uþduotájø pasiekimai gerokai þemesni (41,8 %) uþ mergaièiø (51,8%).

126


Á kitus klausimus su pasirenkamaisiais atsakymais teisingai atsakë bent pusë moksleiviø. Gana leng-vas aðtuntokams buvo klausimas ið medþiagø sudëties: 69,5% jø þino, kad atomø branduoliai sudarytiið protonø ir neutronø, nors net 20,5% pasirinko variantà, kad atomø branduoliai sudaryti ið neutronø irelektronø. Galima manyti, kad kai kurie moksleiviai sunkiai skiria atomo ir atomo branduolio sàvokas.

27 pav. Atvirojo tipo klausimo pavyzdys.

Atsakymas %Kas sudegs greièiau: medþio kaladë Malkø krûva. Didesnis malkø pavirðiaus plotas 32,4ar tokios pat masës malkø krûva? ar didesnis reakcijos pavirðiusPaaiðkinkite, kodël. Malkø krûva. Kitas teisingas paaiðkinimas 34,4

Malkø krûva 7,9Malkø krûva. Paaiðkinimas neteisingas 13,0Medþio kaladë 6,2

Detaliau panagrinëkime dar vienà � atvirojo tipo, uþduotá (27 pav.). Moksleiviai turëjo ne tikpasirinkti teisingà atsakymà, bet ir já paaiðkinti. Uþduoèiai buvo parinkta paprasta gyvenimiðka situ-acija: medþio degimas. Aðtuntokai mokosi, kad susmulkinus medþiagà jos kitimas vyksta daug grei-èiau. Moksleiviai ðià uþduotá atliko gana gerai: 66,8% atsakë teisingai ir savo atsakymà paaiðkino.Detaliau panagrinëjus abiejø lyèiø moksleiviø pasiekimus pastebëta, kad mergaièiø (64,5%) ir ber-niukø (65,1%) rezultatai panaðûs, taèiau labai iðsiskiria, jei lygintume teisingus pasirinkimo paaiðki-nimus. Mergaitës daugiau aiðkino raðydamos tokias formuluotes, kaip �...Didesnis malkø plotas...�,�...Malkos smulkesnës� (mergaitës � 37,5%, berniukai � 26,6%), o berniukai labiau aiðkino savaisþodþiais, parodydami supratimà, pvz.: �...Deguonis gali laisviau prieiti...�, � Deguonis (liepsna) galitolygiau pasiskirstyti...� (mergaitës � 27%, berniukai � 42,6%). Geriau atlikti uþduotá sekësi kaimo(77,2%) nei miesto mokyklø moksleiviams (62,5%).

Sunkiausias atvirojo tipo klausimas buvo susijæs su skaièiavimais: reikëjo rasti valgomosios drus-kos masæ gramais, kai duotas tirpalo tûris, tankis ir sudëtis, iðreikðta masës dalimi. Tik 8,1% tirtøaðtuntokø teisingai atliko ðià uþduotá. Moksleiviams sunkiai sekësi paversti vienus vienetus kitais.11,2% moksleiviø teisingai pritaikë formulæ arba sudarë proporcijà, reikalingà skaièiavimams, ta-èiau suklydo versdami vienus vienetus kitais arba ið viso jø nevertë. Reikëtø skirti daugiau dëmesiovienetø vartojimui ir vienø vienetø vertimui kitais.

Fizika

Á gamtamokslinio testo uþduotis buvo átraukti klausimai ið ðiø fizikos temø: tiesiaeigis judëjimas irjá apibûdinantys dydþiai, garsas, kûnø sàveikos dësniai, jëgø rûðys, jëgos momentas, momentø taisyklë,mechaninë energija, darbas, galia.

Uþ atsakymus á fizikos klausimus 1 sàsiuvinyje buvo galima surinkti 18 taðkø. Daugiausia surinkta17 taðkø (vienas berniukas), maþiausia 1 taðkas (du moksleiviai � berniukas ir mergaitë). Ðios klausimøgrupës vidurkis 8,4, standartinis nuokrypis 2,3.

127


28 pav. Moksleiviø surinktø taðkø uþ 29 pav. Standartizuotø taðkø vidurkio uþfizikos klausimus pasiskirstymo fizikos klausimus pasiskirstymasdiagrama (1 sàsiuvinis). pagal lytá ir regionà.

30pav. Standartizuotø taðkø vidurkio uþ fizikos klausimusryðys su praeitame trimestre turëtu fizikos paþymiu.

Nedidelis moksleiviø surinktø taðkø pasiskirstymo diag-ramos (28 pav.) poslinkis á kairæ rodo, kad fizikinë testo da-lis buvo ðiek tiek per sunki. Mergaitëms á fizikos klausimusatsakyti sekësi sunkiau (29 pav.), be to, kaimo mokyklø mer-gaièiø rezultatai buvo dar þemesni.

Analizuojant aðtuntokø rezultatus tirtas pasiekimø ryðyssu praëjusio trimestro fizikos paþymiu (30 pav.) Galima pa-stebëti bendrus dësningumus: turëjusieji geresná paþymá uþ-duotis atliko geriau, taèiau verèia susimàstyti diagramos pra-dþia � kai kurie moksleiviai, turëjæ nepatenkinamà paþymá,uþduotis atliko geriau, negu turëjæ penketà. Atidþiau paana-lizavus ðià dalá nustatyta, kad 19% ið jø yra mergaitës ir 81%

berniukø, be to, kai kurie ið jø uþ fizikos dalies klausimus surinko po 10 taðkø (50% visø taðkø arbadaugiau). Perðasi iðvada, kad ðiø moksleiviø vertinimas mokykloje neatitinka jø þiniø ir gebëjimø.Tai, kad tarp jø daugiausia berniukø, leidþia manyti, jog ðiø moksleiviø paþymá lemia jø elgesys perpamokas. Vertinimo problemas mokykloje atskleidþia ir maþiausia balø surinkusiø moksleiviø turëtipaþymiai.

1 sàsiuvinyje ið fizikos dalyko buvo 11 klausimø su pasirenkamuoju atsakymu ir 4 atvirojo tipoklausimai, vienas ið jø sudarytas ið dviejø daliø (þr. gamtos mokslø pasiekimø testø matricà). Klausi-mø su pasirenkamuoju atsakymu vidurkis aukðtesnis uþ atsakymø á atviruosius klausimus vidurká(atitinkamai 10 ir 6,8 taðkø, arba 55,6 ir 37,8%). Trys klausimai su pasirenkamaisiais atsakymaistiriamiesiems pasirodë sunkûs (teisingai atsakë maþiau negu 20%). Blogiausiai buvo atsakyta á 9testo klausimà ( 31 pav.).

61176156158113909621N =

109876543

1,5

1,0

0,5

0

-0,5

-1,0

128


31 pav. Moksleiviams sunkaus þiniø ir supratimo klausimo pavyzdys.

Kiek kinetinës energijos turi 200 g masës akmuo, Atsakymai %lekiantis 25 m/s greièiu? A 5000 J A 44,3

B 5 J B 14,7C 125 J C 20,5D 62,5 J D 8,7

Praleido 11,8

Kitas klausimas su pasirenkamuoju atsakymu, á kurá moksleiviai atsakë prastai, reikalavo kûnoinertiðkumo supratimo (32 pav.).


Masyvus kûnas pririðtas siûlais taip, kaip parodyta paveiksle. Atsakymai %Kas ávyks apatiná siûlà patraukus þemyn?

A Jei trauksime staigiai � nutrûks virðutinis siûlas A 14,0B Jei trauksime lëtai � nutrûks apatinis siûlas B 3,4C Jei trauksime staigiai � nutrûks apatinis siûlas C 19,8D Visais atvejais nutrûks virðutinis siûlas D 58,6

Praleido 4,2

Daugiausia moksleiviø pasirinko atsakymà D. Abi ðias klaidas, matyt, nulëmë nepakankamosteorinës þinios ir labai patrauklûs �neteisingi atsakymai� (distraktoriai).

Á kitus klausimus su pasirenkamaisiais atsakymais teisingai atsakë bent pusë moksleiviø, taèiaukai kurie tiriamøjø pasirinkimai verèia susimàstyti. Tik 54,6% aðtuntokø þino, kad atstumas matuo-jamas metrais. Net 35,9% nurodë, kad atstumas matuojamas kilometrais per valandà. Tai leidþiadaryti iðvadà, kad moksleiviai ne tik neþino, kokiais vienetais matuojamas atstumas, bet ir nesupran-ta greièio sàvokos. Tik pusë moksleiviø þino kûno masës ir sunkio jëgos sàryðá, taip pat, kad laisvojokritimo pagreitis vienodas visiems kûnams, nors ðiomis þiniomis remiamasi visuose fizikos skyriuose.Tà patá galima pasakyti ir apie kûno tanká, kurá standartinëmis sàlygomis teisingai nustatë 48,3%moksleiviø. Sverto taisyklæ mokëjo taikyti taip pat apie pusë tiriamøjø (53,2%). Gerokai nustebino,kad tik 57,7% sugebëjo atskirti atsinaujinanèiuosius energijos ðaltinius. Tuo tarpu rezultatai atliekantið pirmo þvilgsnio sudëtingesnes uþduotis (kai reikia atlikti keletà veiksmø) buvo geresni. Tai leidþiamanyti, kad mokytojai deda daug pastangø mokydami spræsti sudëtingus uþdavinius ir �uþmirðta�paprastesnius, taèiau svarbius tolesniam mokymuisi klausimus.

Sunkiausias atvirojo tipo klausimas buvo apie skysèio tanká. Tik 13,9% moksleiviø teisingai pa-sirinko menzûrëlæ, kurioje skysèio tankis didþiausias, ir sugebëjo tà pasirinkimà argumentuoti. Tiekpat procentø moksleiviø sugebëjo tik teisingai pasirinkti, bet nepateikë argumentø. 2,5% pateikëteisingus argumentus, kaip pasirinkti, bet nesugebëjo nustatyti skysèio tûrio menzûrëlëje. 47,1%moksleiviø á ðá klausimà atsakë neteisingai, 22,1% net nebandë atsakyti.

Kitas sunkus atvirojo tipo klausimas buvo toks: �Kaip nustatyti plonos varinës vielos storá turinttik liniuotæ?�. Á já teisingai atsakë 16,1% moksleiviø, 30,8% net nebandë atsakyti. Neteisingi atsaky-mai buvo suskirstyti á dalis: tuos, kurie siûlë iðmatuoti tiesiogiai (21,4%) ir tuos, kuriø atsakymai buvovisai nelogiðki (31,7%).

Abiem ðiems sunkiems klausimams reikia praktiniø gebëjimø. Atsakymai á juos verèia manyti,kad mokykloje neatliekami fizikos laboratoriniai darbai � moksleiviai nesugeba nustatyti menzûrëlëspadalos vertës, iðmatuoti skysèio tûrio ar nustatyti kûnø matmenø. Ðiuo atveju pasiteisinti, kad nëra

129


priemoniø, negalima, nes yra pakankamai daug buitiniø priemoniø (pvz., indelis skalbimo milteliøtûriui matuoti, smulkûs daiktai ir t.t.), reikia tik mokytojø noro ir pastangø. Gebëjimai nustatyti pada-los vertæ, matuoti yra svarbûs ne tik toliau mokantis fizikos, bet ir gyvenime. Á tai fizikos mokytojaiturëtø kreipti daugiau dëmesio ir daþniau moksleiviams priminti, kaip nustatoma prietaiso padalosvertë, átraukti ðiuos klausimus á uþduotis.

Mokytojø anketø apþvalga

Tyrimo metu gamtos mokslø mokytojo anketas pildë tiriamøjø klasiø moksleiviø biologijos, che-mijos bei fizikos mokytojai. Kadangi visø ðiø gamtos mokslø dalykø mokytojø darbas yra ganapanaðaus pobûdþio (ir svarbiausios jiems kylanèios problemos panaðios), pateiksime bendrà moky-tojø atsakymø analizæ.

Á gamtos mokslø mokytojo anketos klausimus atsakë 114 biologijos (ið jø 87,7% moterø ir12,3% vyrø), 111 chemijos (ið jø 94,6% moterø ir 5,4% vyrø) ir 112 fizikos (ið jø 66,1% moterø ir33,9% vyrø) mokytojø.

Lyginant pagal amþiø, dauguma tyrime dalyvavusiø biologijos mokytojø buvo 31�60 metø am-þiaus, labai jaunø (iki 25 m.) ir vyresnio amþiaus (daugiau nei 60 m.) buvo nedaug, atitinkamai 3,5%ir 5,3%. Daugiau kaip pusë tyrime dalyvavusiø chemijos (64,8%) ir fizikos (72,4%) mokytojø buvovyresni nei 41 metø.

Dauguma (98%) apklaustøjø turëjo aukðtàjá iðsilavinimà, tik vienas mokytojas aukðtesnájá ir vie-nas mokytojas viduriná. Dauguma apklaustøjø gamtos mokslø mokytojø yra savo mokomojo dalykospecialistai (chemijos mokanèiø ne specialistø buvo 9,2%, biologijos 7%, fizikos 7,2%).

Iðanalizavus gamtos mokslø mokytojø anketos atsakymus ir palyginus juos su moksleiviø testavi-mo rezultatais pastebëta, kad geresniø mokymosi rezultatø pasiekë moksleiviai tø mokytojø, kurieatsakinëdami anketos klausimus teigë, kad:

¤ nuolat skaito dalykinæ ir metodinæ literatûrà;

¤ ruoðiasi pamokoms naudodamiesi Bendrosiomis programomis ir iðsilavinimo standartais;

¤ naudojasi ne tik pagrindiniu, bet ir kitais vadovëliais bei papildoma literatûra;

¤ pamokose daþnai naudoja enciklopedijas ir þinynus;

¤ veda pamokas apie naujus mokslo pasiekimus ir jø taikymà.

Kiek geresni testavimo rezultatai taip pat buvo tø moksleiviø, kuriø fizikos mokytojai teigë nau-dojàsi fizikos mokytojø asociacijos tinklapiu www.lfma.ivi.lt. Dël palyginti nedidelio apklaustø mo-kytojø skaièiaus daugeliu atvejø ðie skirtumai nebuvo pakankamai statistiðkai reikðmingi, todël rei-këtø apklausti didesná mokytojø skaièiø. Tikslesnius duomenis bus galima gauti apklausà pakartojus2004 ir 2005 metø tyrimuose.

Tyrimo rezultatai taip pat leidþia tvirtinti, jog tam tikrà teigiamà átakà aukðtesniems moksleiviømokymosi pasiekimams turi mokymo ir mokymosi metodai, kuriuos taikant moksleiviai pakanka-mai daþnai dirba savarankiðkai, pristato savo darbà klasei, kai jie kiekvienà arba beveik kiekvienàpamokà sprendþia uþdavinius, nagrinëja grafikus bei diagramas, analizuoja schemas ir ieðko infor-macijos lentelëse, yra mokomi susiplanuoti bandymus, kai kiekvienà arba beveik kiekvienà pamokàjiems bûna uþduodami namø darbai.

Atskiras anketø klausimø blokas buvo skirtas moksleiviø pasiekimø vertinimo ugdymo procesepraktikai. Nagrinëjant atsakymus á ðiuos klausimus ir gretinant juos su moksleiviø testavimo rezulta-

130


tais pastebëta tendencija, kad kuo daþniau moksleiviai (vertinant jø mokymosi rezultatus) atsakinëjaþodþiu, tuo jø testavimo rezultatai þemesni. Tø moksleiviø, kurie beveik kiekvienà pamokà buvovertinami arba taikant klausimus su pasirenkamaisiais atsakymais, arba trumpus atsakymus á klausi-mus raðtu, arba raðë teorijos, formuliø ir lygèiø kontrolinius darbus, testavimo rezultatai taip pat buvoprastesni. Ðias tendencijas tikslinga bûtø nuodugniau iðtirti 2004 ir 2005 metø tyrimuose.

Tyrimo metu iðnagrinëtas ir mokymo bei mokymosi aspektas, susijæs su pratybø sàsiuviniø nau-dojimu. Gauti gana prieðtaringi rezultatai: mokant chemijos daþnesnis pratybø sàsiuviniø naudojimassusijæs su moksleiviø testavimo rezultatø gerëjimo tendencija, taèiau mokant fizikos daþnesnis praty-bø sàsiuviniø naudojimas susijæs su moksleiviø testavimo rezultatø blogëjimo tendencija. Ðá klausimàtaip pat bûtø tikslinga detaliau iðtirti 2004 ir 2005 metø tyrimuose.


¤ Nacionalinio moksleiviø gamtamoksliniø pasiekimø tyrimo testai buvo tinkamo sunkumo. Ty-rimo rezultatai rodo, kad daugumos moksleiviø gamtos mokslø þinios ir gebëjimai atitinkaiðsilavinimo standartus.

¤ Tyrimo rezultatai parodë, kad reikëtø skirti daugiau dëmesio esminiø sàvokø supratimui, þiniøsusiejimui su jau turima moksleiviø patirtimi, dydþiø sàryðiø taikymui.

¤ Atsakymø á atvirus klausimus analizë rodo, kad moksleiviai neturi pakankamai gebëjimø dirbtisu informacija, ne visada geba atsirinkti tai, kas svarbiausia, argumentuoti savo atsakymus arpasirinkimus.

¤ Ið moksleiviø atsakymø á fizikos ir chemijos dalies klausimus analizës matyti, jog reikëtø skirtidaugiau dëmesio mergaitëms, ypaè kaimo, nes jø rezultatai prastesni nei berniukø. Reikëtøskatinti mergaièiø motyvacijà mokytis fizikos ir chemijos, pasitikëjimà savo jëgomis atliekantávairias uþduotis, dirbant su prietaisais.

¤ Moksleiviø testø ir anketos klausimø atsakymø analizë parodë, kad vis dar nepakankamaidëmesio skiriama praktiniams gamtos mokslø darbams ir tinkamam jø atlikimui: hipotezësiðkëlimui, eksperimento planavimui ir pan. Reikëtø skirti daugiau dëmesio praktiniø gebëjimø,reikalingø kasdienëje veikloje, ugdymui, mokyti moksleivius planuoti ir atlikti eksperimentusbei ávairius matavimus. Norint, kad pagerëtø moksleiviø pasiekimai, taip pat reikëtø skirti dau-giau lëðø mokykloms mokymo priemonëms ásigyti.

131


5.6. Socialinis ugdymas


Socialiniø mokslø uþduotys buvo atliekamos dviejuose sàsiuviniuose. 1 pav. matyti, jog atskirø sàsiu-viniø rezultatai ðiek tiek skiriasi. Bendras socialiniø mokslø testo 2 sàsiuvinio rezultatø vidurkis yra56,9% visø galimø taðkø (pasiskirstymas pateiktas 2 pav.). Uþduotys buvo vidutinio sunkumo. 5 sàsiu-vinyje pateiktos uþduotys moksleiviams buvo kiek lengvesnës. Ðio sàsiuvinio taðkø pasiskirstymas pa-teiktas 3 pav. Rezultatø vidurkis ðiame sàsiuvinyje sudaro 60,2% visø galimø taðkø.

1 pav. Socialinio ugdymo testø statistika.

Sàsiuviniai Moksleiviø skaièius Galimø surinkti taðkø skaièius Vidurkis2 sàsiuvinis 548 42 23, 95 sàsiuvinis 528 38 22, 9

2 pav. 2 sàsiuvinio socialinio ugdymo testo 3 pav. 5 sàsiuvinio socialinio ugdymosurinktø taðkø pasiskirstymas. testo surinktø taðkø pasiskirstymas.

4 pav. Testø statistika pagal dalykines sritis.

Dalykinës sritys Galimø surinkti Surinktø taðkø Surinktø taðkøtaðkø skaièius vidurkis skaièius (%)

Istorija2 sàsiuvinis 20 11, 6 58, 05 sàsiuvinis 20 12, 7 63, 5Geografija2 sàsiuvinis 18 9, 5 52, 75 sàsiuvinis 17 6, 8 40, 0Pilietinës visuomenës pagrindai2 sàsiuvinis 4 1,6 40, 05 sàsiuvinis 5 3,4 68, 0

132


Ið 4 pav. pateiktos lentelës matyti, jog geriausiai aðtuntokams sekësi atlikti istorijos uþduotis.Blogiau buvo atsakyta á pilietinës visuomenës pagrindø ir geografijos klausimus.

Kiek kitaip dalykai iðsirikiavo pagal atsakymus á anketos klausimà, ar ádomu mokytis socialiniømokslø dalykø. Ið 5 pav. diagramos matyti, jog moksleiviams ádomiausia mokytis geografijos, istorijapagal ádomumà antra.

5 pav. Moksleiviø, kuriems ádomu mokytis socialinio ugdymo dalykus, dalis (%).

Atliekant ekspertiná moksleiviø socialinio ugdymo testø rezultatø skirstymà pasiekimø lygmenimispagal orientaciná pasiekimø lygmenø apraðà, gauti tokie rezultatai:

¤ þemà pasiekimø lygmená pasiekë 11,9% (surinko maþiau nei 13 taðkø 2 sàsiuvinyje ir maþiaunei 12 taðkø 5 sàsiuvinyje) moksleiviø;

¤ patenkinamà pasiekimø lygmená pasiekë 33,9% (surinko nuo 14 iki 23 taðkø 2 sàsiuvinyjeir nuo 13 iki 21 taðkø 5 sàsiuvinyje) moksleiviø;

¤ pagrindiná pasiekimø lygmená pasiekë 52,1% (surinko nuo 24 iki 36 taðkø 2 sàsiuvinyje irnuo 22 iki 32 taðkø 5 sàsiuvinyje) moksleiviø;

¤ aukðtesnájá pasiekimø lygmená pasiekë 7,4% (surinko daugiau nei 37 taðkus 2 sàsiuvinyje irdaugiau nei 33 taðkus 5 sàsiuvinyje) moksleiviø.

Mergaitëms ir berniukams istorijos testas atskiruose sàsiuviniuose buvo nevienodai sunkus. Ge-resnes istorijos þinias parodë mergaitës (þr.6 pav.).

Nagrinëjant pagal gimimo metus, geriausiai socialiniø mokslø uþduotis atliko 1989 m. gimæ moks-leiviai. Ðiais metais gimusieji ir sudaro aðtuntokø daugumà. Gana þemi rezultatai vyresniø moksleiviø,kurie, labai tikëtina, yra antrameèiai ar net treèiameèiai. Palyginus geografijos rezultatus pagal lytágalima bûtø teigti, kad uþduotis mergaitës (þr. 7 pav.) atliko geriau nei berniukai, taèiau ðis skirtumasnëra statistiðkai reikðmingas. Berniukams geriau sekësi uþduotys, kai þinias reikëjo pritaikyti prakti-koje.

133


6 pav. Mergaièiø ir berniukø istorijos 7 pav. Geografijos standartizuotø taðkøstandartizuotø taðkø vidurkiai su 95% vidurkiai pagal lytá su 95%pasikliautinaisiais intervalais. pasikliautinaisiais intervalais.

��

1�

/�\�W�L�V

%(51,8.$60(5*$,7

�

�

�

&

,

=

1

B

,

6

7

2

5

��

��

��

��

��

��

��

��

1�

/�\�W�L�V

%(51,8.$60(5*$,7

�

�

�

&

,

=

1

B

*

(

2

5

*

��

��

��

��

��

��

��

��

��

Labai iðsiskiria tiriamøjø pasiekimø rezultatai pagal regionà ir mokyklos tipà (þr. 8 pav.). Miestoir rajono centrø moksleiviai istorijos uþduotis atliko statistiðkai reikðmingai geriau nei kaimo mokyklø.

8 pav. Istorijos standartizuotø taðkø 9 pav. Istorijos standartizuotø taðkøvidurkiai pagal regionà su 95% vidurkiai pagal mokyklos tipà su 95%pasikliautinaisiais intervalais. pasikliautinaisiais intervalais.

��1�

R e g i o n a s

kaimasrajono centrasmiestas

95%

CIZ

N_I

ST

OR

110

100

90

80163700214N =

Mokyklos tipas

gimnazijaYLGXULQ �PRN\NODSDJULQGLQ �PRN\NOD

95%

CIZ

N_I

ST

OR

120

110

100

90

Lyginant su viduriniø ir pagrindiniø mokyklø moksleiviais, statistiðkai reikðmingai geresniø rezulta-tø pasiekë besimokantieji gimnazijose (þr. 9 pav.).

Tyrimo metu moksleiviams taip pat buvo pateikta anketa, kuria buvo siekiama iðsiaiðkinti kai kuriuosdalykus, susijusius su namø ir mokyklos aplinka, mokymo ir mokymosi aspektais. Anketø atsakymø irsurinktø taðkø palyginimas padeda atskleisti, kokios átakos tam tikri veiksniai turi moksleiviø pasiekimams,taip pat sudaro galimybes pateikti rekomendacijas ugdymo procesui. Ataskaitoje aptariami tik tie mokslei-viø anketos klausimai, tarp kuriø atsakymø ir socialinio ugdymo testø rezultatø buvo didþiausias ryðys.

Tiriant namø aplinkà paaiðkëjo tiesioginis ryðys tarp moksleiviø istorijos pasiekimø ir tëvø domë-

134


jimosi savo vaikø mokymusi, diskutavimo su jais politiniais ar socialiniais klausimais (þr. 10 pav.).Geresniø rezultatø pasiekë tie moksleiviai, kurie namuose turi daugiau knygø, enciklopedijø ir þody-nø (þr. 11 pav.).

10 pav. Moksleiviø surinktø istorijos stan- 11 pav. Moksleiviø surinktø istorijosdartizuotø taðkø vidurkio ryðys su tuo, ar standartizuotø taðkø vidurkio ryðys sutëvai diskutuoja su savo vaikais politiniais knygø turëjimu namuose (su 95%ar socialiniais klausimais (su 95% pasikliautinaisiais intervalais).pasikliautinaisiais intervalais).

142260236412N =

6X�W YDLV�GLVNXWXRMD�SROLWLQLDLV�DU�VRFLDOLQLDLV�NODXVLPDLV

.HOLV�N��SHU�VDYDLW

.HOLV�N��SHU�P Q�

.DUW �SHU�PHQ�

1LHNDGD�DUED�O��UHWDL

120

110

100

90

95

%C

IZN

_IS

TO

R

��1�

.Q\J �VNDLþLXV�QDPXRVH

>200101-20026-10011-251-10

95%

CIZ

N_I

ST

OR

120

110

100

90

80

Iðryðkëjo keletas mokymo proceso aspektø, labai susijusiø su moksleiviø pasiekimais. 12 pav.matyti, jog prasèiau á istorijos klausimus atsakë tie moksleiviai, kurie anketoje nurodë, kad kiekvie-nà istorijos pamokà nesupranta, kaip reikëtø atlikti uþduotis. Moksleiviai, kurie su tokia problemasusiduria retai arba niekada, istorijos uþduotis atliko geriau.

12 pav. Moksleiviø surinktø istorijos 13 pav. Moksleiviø surinktø istorijosstandartizuotø taðkø vidurkio ryðys su standartizuotø taðkø vidurkio ryðysatsakymais á kausimà �Kaip daþnai per su atsakymais á kausimà �Ar peristorijos pamokas nesuprantate, kaip istorijos pamokas mokytoja(s) praðoturite atlikti uþduotis?� (su 95% moksleivius màstyti?� (su 95%pasikliautinaisiais intervalais). pasikliautinaisiais intervalais).

4986543378N =

3UDãR�PRNVOHLYLXV�P VW\WL

9LVLãNDL�QHVXWLQNX

1HVXWLQNX

6XWLQNX

9LVLãNDL�VXWLQNX

95%

CIZ

N_I

ST

OR

110

100

90

80

7055264282450N =

1HVXSUDQWDWH��NDLS�DWOLNWL�XåGXRW

.LHNYLHQ �SDPRN

.DUWD�SHU�VDYDLW

��N��SHU�P QHV

5HWDL�DUED�QLHNDGD

110

100

90

80

70

95%

CIZ

N_I

ST

OR

135


Daþniausiai geresni rezultatai buvo tø moksleiviø, kurie per istorijos pamokas dirba su vadovëliotekstu, istorijos dokumentais, iliustracijomis ir þemëlapiais. Moksleiviø atsakymai á anketos klausimusrodo, kad tø mokytojø, kurie per istorijos pamokas moko màstyti, ugdytiniø rezultatai daþniausiai yrageresni (þr. 13 pav.). Mokantis istorijos svarbi ir mokymosi motyvacija. Moksleiviai, kurie savo þiniaspritaiko kitø dalykø pamokose, þiûrëdami televizijos laidas, diskutuodami ar keliaudami po Lietuvà beikitus kraðtus, skiriasi socialinio ugdymo þiniø ir gebëjimø lygiu nuo savo bendraklasiø (þr. 14 ir 15 pav.).

14 pav. Moksleiviø surinktø istorijos 15 pav. Moksleiviø surinktø istorijosstandartizuotø taðkø vidurkio ryðys su standartizuotø taðkø vidurkio ryðys suteiginiu �Istorijos þinias pritaikau teiginiu �Istorijos þinias pritaikaumokydamasi(s) kitø dalykø� (su 95% þiûrëdama(s) televizijos laidas, videofilmus�pasikliautinaisiais intervalais) (su 95% pasikliautinaisiais intervalais).

248396273135N =

3ULWDLNR�åL U GDPDV�79�ODLGDV

DAZNAIKARTAISRETAINIEKADA

95%

CI

ZN

_IS

TO

R

110

100

90

80178444323108N =

3ULWDLNR�PRN\GDPDVLV�NLW �GDO\N

'$ä1$,.$57$,65(7$,1,(.$'$

110

100

90

80

95%

CI

ZN

_IS

TO

R

Rezultatai daþnai yra geresni tø moksleiviø, kuriuos mokytojas pamokoje praðo rasti ir parodytiobjektus þemëlapyje (þr. 16 pav.).

16 pav. Moksleiviø surinktø geografijos standartizuotø taðkø vidurkiø ryðys su atsakymuá klausimà �Kaip daþnai mokytojas praðo rasti ir parodyti objektus þemëlapyje?�(su 95% pasikliautinaisiais intervalais).

��1�

0RN\WRMD�SUDãR�UDVWL�LU�SDURG\WL�REMHNWXV�åHP ODS\MH

%HYHLN�NLHNYLHQ �SDP�

.HOHW �N��SHU�P Q�

.HOHW �N��SHU�PHWXV

/DEDL�UHWDL

�

�

�

&

,

=

1

B

*

(

2

5

*

��

��

��

��

��

136


Moksleiviø pasiekimai pagal testo dalykines sritis ir gebëjimø grupes

Analizuojant rezultatus pagal gebëjimø grupes nustatyta, kad tiriamieji geriau atliko tas istorijosuþduotis, kurioms reikëjo þiniø bei supratimo. Moksleiviai surinko 64% ðios grupës uþduoèiø taðkø.Blogesni rezultatai buvo uþduoèiø, kur reikëjo pademonstruoti sudëtingesnius kognityvinius gebëjimus,t.y. palyginti istorinius ðaltinius, juos kritiðkai ávertinti, daryti iðvadas bei pritaikyti istorijos þinias aiðki-nantis ðaltiniø turiná ir kontekstà. Ðios grupës uþduoèiø surinktø taðkø dalis maþesnë � 53, 4%.

Vertinant pagal uþduoèiø tipà, 5 sàsiuvinyje tiriamieji sëkmingiau susidorojo su pasirenkamojo atsa-kymo uþduotimis. Ðiomis uþduotimis daþniausiai buvo tikrinamos þinios ir supratimas. Moksleiviø su-rinktos taðkø sumos vidurkis sudaro 72,4% visø galimø taðkø. Tuo tarpu to paties sàsiuvinio iðsamausatsakymo uþduotys, kurias atliekant reikëjo analizuoti pateiktus ðaltinius ir pritaikyti savo istorijos þinias,moksleiviams buvo sunkesnës: surinktos taðkø sumos vidurkis sudarë 54,5% visø galimø taðkø. Atsa-kinëjant á 2 sàsiuvinio pasirenkamojo atsakymo klausimus moksleiviø surinktos taðkø sumos vidurkissudarë 59,4% galimø taðkø.

17 pav. Surinktø istorijos taðkø,atliekant uþduotis su dokumentais, pasiskirstymas pagal lytá.

Lyginant mergaièiø ir berniukø istorijos pasiekimusnustatyta, kad mergaitës geriau atliko tas uþduotis, ku-riomis buvo tikrinamos þinios. Tuo tarpu berniukai ge-riau pasirodë atsakydami á klausimus, kai reikëjo pa-rodyti gebëjimus dirbti su þemëlapiu.

Mergaitës statistiðkai reikðmingai geriau nei ber-niukai atliko darbo su istorijos dokumentais uþduotis(þr. 17 pav.).

Statistiðkai reikðmingai skiriasi moksleiviø istorijosir pilietinës visuomenës pagrindø kurso þiniø ir gebëji-mø lygis tarp miesto ir kaimo. Vertinant pagal mokyk-lø tipus, didþiausias istorijos ir pilietinës visuomenëspagrindø kurso pasiekimø skirtumas matomas tarp pa-grindinës mokyklos ir gimnazijos. Miesto moksleiviø pasiekimai yra aukðtesni uþ kaimo, o besimo-kantieji gimnazijose uþduotis atliko geriau nei pagrindiniø mokyklø moksleiviai.

Geografijos uþduoèiø buvo abiejuose socialinio ugdymo testuose (2 ir 5 sàsiuviniuose). Ið viso jøbuvo 21. Dauguma uþduoèiø (11) � tai klausimai su pasirenkamuoju atsakymu, kitose uþduotysereikëjo pateikti trumpà atsakymà. Taip pat buvo uþduoèiø, kur reikëjo nagrinëti topografiná planà arþemëlapá bei atlikti nesudëtingus skaièiavimus.

Kaip matyti ið pateiktø histogramø (þr. 18 ir 19 pav.), skirtingø sàsiuviniø geografinës uþduotisspræsti sekësi nevienodai. Lengvesnës pasirodë 2 sàsiuvinio uþduotys, jas atlikdami tiriamieji viduti-niðkai surinko 52,7% galimø taðkø, tuo tarpu atlikdami 5 sàsiuvinio uþduotis � vidutiniðkai 40%galimø taðkø.

254269N =

LytisBERNIUKAS0(5*$,7

95%

CI

S5S

MS

ALT

6,5

6,0

5,5

5,0

4,5

137


��1�

0RN\NORV�WLSDV�

JLPQD]LMDYLGXULQ �PRN\NODSDJULQGLQ �PRN\NOD

�

�

�

&

,

=

1

B

*

(

2

5

*

��

��

��

��

18 pav. 2 sàsiuvinio bendrieji 19 pav. 5 sàsiuvinio bendriejigeografijos rezultatai. geografijos rezultatai.

Testo uþduotimis, tarp kitø nagrinëjamø aspektø, buvo siekiama ávertinti moksleiviø pasiekimusdviejose kognityviniø gebëjimø srityse: geografijos þiniø reprodukavimo ir supratimo bei praktiniøgebëjimø, apimaèiø problemø sprendimà bei vertinimà.

Aðtuntokams geriau sekësi þiniø reprodukavimo ir supratimo gebëjimø matavimo uþduotys: vidu-tiniðkai surinkta 58,4% galimø taðkø. Uþduotys, kurias atliekant reikëjo ne tik atgaminti þinias, bet irjas taikyti, sekësi blogiau. Jas atlikdami moksleiviai vidutiniðkai surinko tik 40% galimø taðkø.

Panagrinëjus atskirai mergaièiø ir berniukø rezultatus matyti, kad mergaitëms buvo lengvesnëspasirenkamojo atsakymo uþduotys. Berniukø rezultatai ðiek tiek aukðtesni uþ mergaièiø atliekantuþduotis, kuriose reikëjo atlikti skaièiavimus, nustatyti pasaulio kryptis.

20 pav. Ávairiø tipø mokyklø moksleiviøgeografijos standartizuotø taðkø vidurkiai(su 95% pasikliautinaisiais intervalais).

Þinias ir supratimà tikrinanèiø uþduoèiørezultatai nelabai skyrësi tarp miesto ir rajono centromokyklø, taèiau kaimo mokyklø buvo ryðkiaiþemesni. Tø uþduoèiø, kuriose reikëjo analizuoti,sintezuoti ir vertinti, kiek aukðtesni rajono centromokyklø rezultatai. Nuo jø nedaug skyrësi miesto,taèiau gerokai atsiliko kaimo mokyklø rezultatai.Analizuojant pagal mokyklø tipus, nustatyta, kadgeriausias geografijos uþduoèiø rezultatø vidurkisbuvo tø moksleiviø, kurie mokosi gimnazijose (þr.20 pav.).

138


Specifiniai ugdymo srities klausimai

Istorija

21 pav. Moksleiviø Lietuvos istorijos irpasaulio istorijos rezultatai.

Analizuojant istorijos uþduoèiørezultatus reikia pabrëþti, kad að-tuntokai geriau atliko pasaulio is-torijos testo uþduotis ir prasèiau at-sakë á klausimus, susijusius su Lie-tuvos istorija. Pateikiami 5 sàsiu-vinio Lietuvos istorijos ir pasaulioistorijos uþduoèiø rezultatai (þr. 21pav.).

22 pav. Moksleiviø poþiûris á Lietuvos istorijos ir pasaulio istorijos mokymàsi.

Galima daryti prielaidà, jogmoksleiviams ádomiau mokytis pa-saulio, o ne Lietuvos istorijà. Taiið dalies patvirtina 22 pav. pateiktiduomenys apie moksleiviø atsaky-mus á anketos klausimà �Kà ma-nai apie Lietuvos ir pasaulio isto-rijos mokymàsi?�

Anketoje taip pat buvo klau-siama, ar moksleiviams ádomu nagrinëti atskiras istorijos temas ið politikos, visuomenës gyvenimo,ûkio raidos, kasdienio þmoniø gyvenimo ir kultûros. 23 pav. matyti, jog moksleiviams (atsakiusiøjøskaièius pateiktas procentais) ádomiausios istorijos temos yra ið kasdienio gyvenimo ir kultûros.

23 pav. Moksleiviø, atsakiusiø, kad nurodytas istorijos temas jiems mokytis ádomu, dalis. (%).

139


Aptarsime keletà konkreèiø istorijos testø klausimø pavyzdþiø. Ið pasirenkamojo atsakymoklausimø moksleiviams sunkiausi buvo klausimai, kuriuos matome 24 pav. lentelëje.

24 pav. Sunkiø istorijos pasirenkamojo atsakymo klausimø pavyzdþiai.

Klausimai Atsakymo variantai Pasirinko atsakymus (%)Moksleiviø Berniukai Mergaitës

2 sàsiuvinis skaièius (%)1.Pirmieji dabartinës A amatininkai 6, 9 6, 8 6,8Lietuvos teritorijos B pirkliai 4, 5 3, 6 5, 3gyventojai buvo: C ðiaurës elniø medþiotojai1 44, 7 45, 0 42, 6

D þemdirbiai 43, 9 43, 9 41, 92. Liublino unija tarp A Gediminui 8, 4 9, 3 7, 2LDK ir Lenkijos karalystës B Jogailai 41, 9 42, 1 40, 0sudaryta Lietuvà C Mindaugui 11, 0 10, 4 11, 3valdant: D Þygimantui Augustui 38, 7 36, 1 40, 45. Demokratijos iðtakas A Mesopotamija 21, 5 23, 2 17, 4siejame su: B Senovës Egiptu 5, 6 6, 4 4, 2

C Senovës Graikija 40, 7 37, 5 40, 4D Senovës Roma 32, 2 28, 2 33, 6

7. Kuris ið pateiktø teiginiø A Didelæ átakà visuomenës 14, 8 12, 1 16, 2apie viduramþiø Europà gyvenimui darë Katalikø baþnyèianeteisingas: B Didþiàjà Europos dalá buvo 33, 1 32, 5 30, 9

uþëmæ miðkai, plytëjo pelkësC Miestuose gyveno daugiau 28, 0 28, 2 24, 9gyventojø negu kaimeD XI � XII amþiuose atsirado 24, 1 22, 5 23, 8gotikos stilius

Kaip matyti ið 24 pav. lentelëje pateiktø duomenø, á ðiuos klausimus atsakë maþiau nei pusëmoksleiviø. Du ið pateiktø klausimø yra Lietuvos istorijos. Galima spëti, jog ðie klausimai buvosunkûs todël, kad dabar mokant istorijos vyrauja tendencija daugiau dëmesio skirti pasaulio istori-jai.

Kai kurie pasaulio istorijos klausimai taip pat sudarë keblumø. Tik 28% moksleiviø sugebëjoteisingai atsakyti á 2 sàsiuvinio septintàjá testo klausimà. Tai visiðkai suprantama, nes dabar naudoja-mos mokymo priemonës ir dauguma pagal jas dirbanèiø mokytojø gan vienpusiðkai moksleiviamsatskleidþia praeitá. Istorijos pamokose moksleiviams neretai stinga informacijos ir uþduoèiø, kuriospadëtø susipaþinti ne vien tik su politine pasaulio ir Lietuvos istorija, bet ir su kitais praeityje gyvenu-siø þmoniø istorijos aspektais. Sudëtingiau buvo atsakyti ir á pasirenkamojo atsakymo klausimà,kuriame buvo praðoma ið nurodytø Lietuvos valstybës susidarymo prieþasèiø iðskirti vidinæ. Beveik40% tiriamøjø nesugebëjo teisingai atsakyti á klausimà. Tai rodo, jog mokant istorijos reikëtø labiauugdyti gebëjimus analizuoti ir vertinti istorijos ávykius bei reiðkinius.

1 Teisingas atsakymas iðskirtas paryðkintu kursyvu.

140


Pateiksime ir keletà lengviausiø pasirenkamojo atsakymo klausimø pavyzdþiø (þr. 25 pav.).

25 pav. Istorijos pasirenkamojo atsakymo lengvø klausimø pavyzdþiai.

Klausimai Atsakymø variantai Moksleiviø Berniukai Mergaitës2 sàsiuvinis skaièius (%)4.Kuris teiginys A Jëzus Kristus buvoapie krikðèioniø vyriausias romënø dievas 1,9 2, 5 1, 1religijà yra teisingas: B Krikðèionys garbino

Senovës Romosimperatoriø Neronà 1,7 1, 4 1,9C Pirmieji Kristaus mokiniaibuvo vadinami apaðtalais 92, 4 89, 6 92, 1D Pagrindiniai krikðèionybësskleidëjai buvo Romos þyniai 4, 1 4, 3 3, 8

10. Kas pavaizduota ðioje A ginklakalio dirbtuvë - - -XVI a. iliustracijoje? B knygø spaustuvë 99, 3 99, 3 99, 2

C pinigø keitykla 0, 2 0, 4 -D staliaus dirbtuvë 0, 5 0, 4 0, 8

Kaip matyti ið lentelës duomenø, galima manyti, jog ðie klausimai moksleiviams per lengvi, nes ájuos atsakë daugiau nei 90% tiriamøjø. Dauguma moksleiviø á 2 sàsiuvinio 4 klausimà lengvai atsakëtodël, kad ðiø dalykø buvo mokomasi per tikybos ar etikos pamokas. Nekëlë sunkumø ir pasiren-kamojo atsakymo klausimai, á kuriuos reikëjo atsakyti remiantis iliustracijomis.

Daugiausia problemø istorijos teste këlë atvirojo tipo klausimai, kuriuose buvo praðoma paraðytitrumpà atsakymà remiantis pateiktais istorijos dokumentais. Tik 22,8% aðtuntokø sugebëjo nusta-tyti, jog ðaltiniuose minimi Lietuvos karaliaus Mindaugo gyvenimo ávykiai vyko XIII amþiuje. Darmaþiau (12,4%) nurodë tikslius Mindaugo karûnavimo metus. Moksleiviø atsakymai rodo, jog mo-kytojai nacionalinei istorijai turëtø skirti daugiau dëmesio, taèiau vargu ar verta bûtø versti mokytisLietuvos istoriniø ávykiø datas. Prasmingiau bûtø ugdyti gebëjimus atpaþinti istoriná laikotarpá, nusa-kyti jo chronologijà amþiais.

Geografija

Anketoje buvo klausiama, kaip moksleiviams patinka svarbiausios geografijos temø grupës: geog-rafiniai skaièiavimai, pasakojimai apie keliones ir atradimus, gamtinës geografijos, gyventojø geografi-jos ir ekonominës geografijos temos. Ið atsakymø paaiðkëjo, kad labiausiai jiems patinka pasakojimaiapie keliones ir atradimus (89%), taip pat labai patinka gamtinë ir visuomeninë geografija.

Á klausimà, kaip daþnai geografijos pamokose mokytojas praðo atlikti iðvardytus veiksmus,moksleiviai atsakë, kad daþniausiai mokytojas praðo surasti ir parodyti objektus þemëlapyje (taipatsakë net 85% moksleiviø), daug dëmesio skiriama ir uþduoèiø atlikimui pratybø sàsiuvinyje (taipatsakë 83% moksleiviø). Mokytojai retai uþduoda atlikti geografinius skaièiavimus ir labai retaispræsti kryþiaþodþius. Gal todël geografiniø skaièiavimø testo rezultatai buvo gana prasti.

Ið geografijos tematikos moksleiviai geriau atliko gamtinës geografijos testo uþduotis. Visuome-ninës geografijos uþduoèiø buvo nedaug, todël patikimø iðvadø apie tai daryti negalima.

Aptarsime keletà lengvø ir keletà sunkiø testø klausimø. Pavyzdþiui, ið pasirenkamojo atsakymoklausimø moksleiviams lengvi buvo tie, kuriems nereikëjo gilesniø þiniø ar klausimo tematika buvonagrinëjama þemesnëse klasëse (pvz., 26 pav. pateiktame pavyzdyje).

141


26 pav. Geografijos pasirenkamojo atsakymo lengvo klausimo pavyzdys.

Klausimai Atsakymø variantai Moksleiviø Mergaitës Berniukai2 sàsiuvinis skaièius (%)

A Latvija ir Estija 15,5 17,7 13,6Á rytus nuo B Rusija ir Baltarusija 73,0 72,1 74,3Lietuvos yra: C Graikija ir Ispanija 3,6 4,2 3,2

D Ðvedija ir Suomija 6,0 4,5 7,1Neatsakë 0,9 1,5 1,4

Kaip matyti ið pateikto pavyzdþio, teisingà atsakymà pasirinko didesnë dalis tiriamøjø. Panaðiøuþduoèiø buvo ir kito testo uþduotyse.

Testø uþduotyse buvo ir sunkesniø uþduoèiø (þr. 27 pav.), kurioms atlikti reikëjo daugiau tikslu-mo, gilesniø þiniø bei geresnio darbo su topografiniais planais ar þemëlapiais ágûdþiø.

27 pav. Geografijos sunkesniø uþduoèiø pavyzdys.

Klausimai Atsakymø variantai Moksleiviø Mergaitës Berniukai2 sàsiuvinis skaièius (%)Kokie esminiai A uolienos sustumtos á raukðles 22,4 27,2 18,2poþymiai bûdingi B senumas ir stabilumas 27,2 24,5 30,0platformoms? C bûna þemës drebëjimai 30,8 26,4 35,4

D plyti aukðtai iðkelti kalnai 12,8 14,3 11,12 sàsiuvinisKokia kryptimi yra Teisingai atsakë 22,1 21 22,5taðkas B nuo taðko A Neteisingai atsakë 36 37 35(þr. testà prieduose) Neatsakë 41,9 42 41,5

Ypaè blogi rezultatai tø uþduoèiø, kur buvo praðoma ásiþiûrëti á topografiná planà ir atlikti pateiktasuþduotis, susijusias su plano skaitymu, pasaulio krypèiø nustatymu (þr. 27 pav.), atstumø skaièiavimais.Labai ádomûs rezultatai gauti papraðius apskaièiuoti, kokiu atstumu taðkas A yra nutolæs nuo taðko B.Viename ið sàsiuviniø buvo duotas skaitmeninis mastelis, kitame vardinis (þr. 28 pav.). Palyginus rezul-tatus paaiðkëjo, kad daug geriau ðià uþduotá atliko tie moksleiviai, kuriems buvo duotas vardinis mas-telis. Uþduotá su vardiniu masteliu teisingai atliko 65%, su skaitmeniniu masteliu � tik 16% aðtuntokø.

Sunkûs pasirodë klausimai ir apie kalbø grupes. Moksleiviai turëjo paraðyti, kokioms kalbøgrupës priklauso nurodytos kalbos.

Tirtiems aðtuntokams sunkiai sekësi nustatyti duoto taðko geografines koordinates. Ðià uþduotáteisingai atliko tik 16% moksleiviø.

28 pav. Geografijos praktinës uþduoties pavyzdys.

Klausimai Atsakymø Moksleiviø Mergaitës Berniukai2 sàsiuvinis variantai skaièius (%)Apskaièiuokite, kokiu atstumu taðkas Teisingai apskaièiavo 65,3 63,0 67,9A yra nutolæs nuo taðko B (duotas Neteisingai apskaièiavo 15,1 17,8 12,9vietovës plano mastelis M 1 cm � 100 m) Uþduoties neatliko visai 19,6 19,2 19,3

Testuose buvo kelios uþduotys paraðyti, kokios jûros ir álankos, salos ir pusiasaliai kontûriniameþemëlapyje paþymëti skaièiais. Jûras ir álankas atpaþino 60% aðtuntokø, salas ir pusiasalius 57,5% .

142


Socialinio ugdymo mokytojø anketø apþvalga

Tyrimo metu socialiniø mokslø mokytojams buvo pateikta anketa, kuria buvo siekiama iðsiaiðkin-ti, kokià átakà moksleiviø pasiekimams turi mokytojo amþius, iðsilavinimas, profesinë patirtis, poþiû-ris á savo darbà ir ugdymo turiná, pamokø metu taikomi ugdymo metodai, moksleiviø vertinimo bûdaibei naudojamos mokymo priemonës. Lyginant mokytojø atsakymus á jiems pateiktus anketos klau-simus su moksleiviø surinktais taðkais, nustatyti kai kuriø ið ðiø faktoriø sàryðiai su moksleiviø pasie-kimais. Ataskaitoje pateikiami tik tie mokytojø anketos klausimai, tarp kuriø atsakymø ir moksleiviøsocialinio ugdymo rezultatø buvo stipriausias ryðys.

Tiriant istorijos mokytojø poþiûrá á kvalifikacijos këlimo kursus, paaiðkëjo, jog moksleiviai geres-niø socialinio ugdymo testo istorijos klausimø rezultatø pasiekë mokomi tø mokytojø, kurie mano,jog jiems yra naudingi ar labai naudingi ávairûs kursai (þr. 29 pav.). Taip pat istorijos rezultatai buvogeresni tø moksleiviø, kuriø mokytojai anketoje nurodë (þr. 30 pav.), jog tam, kad moksleiviamssektøsi istorija, svarbu ugdyti jø gebëjimus pritaikyti turimas istorijos þinias aiðkinant ðaltiniø turiná irjø atsiradimo laikà. Tikëtina, jog ðiø mokytojø moksleiviai yra kryptingiau mokomi taikyti istorijosþinias ir todël geriau ásisavina mokomàjà medþiagà.

29 pav. Moksleiviø surinktø socialinio 30 pav. Moksleiviø surinktø istorijosugdymo standartizuotø taðkø vidurkio standartizuotø taðkø vidurkiosàryðis su mokytojø atsakymais á klausimà: sàryðis su mokytojø atsakymais á �Ar naudingi Jums buvo dëstomo dalyko klausimà: �Kiek, Jûsø manymu, yradalykinës srities kvalifikacijos këlimo svarbu mokyti moksleivius pritaikytikursai, kuriuose dalyvavote per istorijos þinias aiðkinat ðaltiniøpastaruosius dvejus metus?� (su 95% turiná ir jø atsiradimo kontekstà?�pasikliautinaisiais intervalais) (su 95% pasikliautinaisiais intervalais)

��1�

' VWRPR�GDO\NR�GDO\NLQ V�VULWLHV�NYDOLILNDFLMRV�N OLPR�NXUVDL

/DEDL�QDXGLQJL

1DXGLQJL

,ã�GDOLHV�QDXGLQJL

9LVLãNDL�QHQDXGLQJL

��

��

��

��

��

95%

CI Z

N_S

ocia

linia

i mok

slai

��1�

3ULWDLN\WL�LVWRULMRV�åLQLDV�DLãNLQDQW�ãDOWLQL �WXULQ

/DEDL�VYDUEX6YDUEXâLHN�WLHN�VYDUEX

110

100

90

80

70

95%

CI Z

N_I

stor

ija

Geresniø istorijos rezultatø pasiekë tie moksleiviai, kuriems mokytojai kiekvienà pamokà pateik-davo uþduotis nagrinëti raðytinius istorijos ðaltinius (þr. 31 pav.). Taip pat sëkmingiau istorijos uþduo-tis atliko tø mokytojø moksleiviai, kurie didelæ pamokos dalá dirba savarankiðkai (þr. 32 pav.).

143


31 ir 32 pav. Moksleiviø surinktø istorijos standartizuotø taðkø visurkio sàryðis sumokytojo atsakymais á klausimus: �Kaip daþnai per istorijos pamokas tiriamoje klasëjepateikiate mokiniams uþduotis nagrinëti raðytinius istorijos ðaltinius?� ir �Kiek laiko jûsøpamokose moksleiviai dirba savarankiðkai?� (su 95% pasikliautinaisiais intervalais)

��1�

3HU�LVWRULMRV�SDPRNDV�QDJULQ MD�UDã\WLQLXV�LVWRULMRV�ãDOWLQLXV

.LHNYLHQ �SDPRN


.HOLV�NDUWXV�SHU�PHW

��

��

��

��

95%

CI Z

N_I

stor

ija

53435470N =

.LHN�ODLNR�LVWRULMRV�SDPRNRVH�PRNVOHLYLDL�GLUED�VDYDUDQNLãNDL"

%HYHLN�YLV �SDPRN3XV �SDPRNRV7UHþGDO �SDPRNRV

120

110

100

90

95%

CI Z

N_I

stor

ija

Svarbiausios iðvados ir rekomendacijos

Svarbiausios tyrimo iðvados¤ Iðanalizavus socialinio ugdymo dalykø VIII klasiø moksleiviø mokymo ir mokymosi rezultatus

reikia konstatuoti, kad moksleiviø gebëjimai taikyti þinias, analizuoti ir vertinti pateiktà infor-macijà yra nepakankami. Aðtuntokams daug geriau sekasi þinias atkartoti nei jas taikyti.

¤ Gana ryðkûs skirtumai tarp miesto ir kaimo, gimnazijø ir viduriniø bei pagrindiniø mokykløaðtuntokø socialinio ugdymo pasiekimø.

¤. Yra skirtumø tarp berniukø ir mergaièiø socialinio ugdymo pasiekimø.

¤ Gamtinës geografijos uþduotis moksleiviai atliko geriau nei kitø geografijos srièiø. Silpni pasirodë darbo su topografiniu þemëlapiu, atstumø skaièiavimo bei geografiniø koordinaèiø nusta-tymo ágûdþiai.

¤ Tam tikrà susirûpinimà kelia aðtuntokø Lietuvos istorijos þinios. Moksleiviø pasaulio istorijosklausimø rezultatai geresni nei Lietuvos istorijos.

Rekomendacijos¤ Socialinio ugdymo dalykø mokytojai turëtø skirti daugiau dëmesio moksleiviø gebëjimø taikyti

turimas þinias, jas analizuoti bei vertinti ugdymui.

¤ Mokant istorijos moksleiviams reikëtø daþniau skirti uþduotis lyginti istorinius ðaltinius, juoskritiðkai ávertinti, daryti iðvadas bei pritaikyti savo istorijos þinias.

¤ Istorijos mokytojai turëtø daugiau dëmesio skirti Lietuvos istorijos mokymui: sudomintimoksleivius savo kraðto istorija, geriau supaþindinti su praeities kasdienio gyvenimo ir kultûrosraidos pokyèiais.

¤ Geografijos pamokose reikia taikyti ávairiausius darbo metodus, skatinti moksleiviø saviraiðkàir kûrybiðkumà.

¤ Daugiau dëmesio reikëtø skirti darbo su topografiniais planais ir þemëlapiais ágûdþiø ugdymui.

¤ Jau þemesnëse klasëse svarbu pradëti mokyti ir labiau akcentuoti visuomeninës geografijostemas, kad atitinkami gebëjimai bei ágûdþiai pradëtø formuotis anksèiau ir bûtø tvirtesni.

144


5.7. Specifiniai tyrimo rezultatai

5.7.1. Svarbesni IV klasës moksleiviø anketø duomenø analizës rezultatai

Nacionaliniame moksleiviø pasiekimø tyrime dalyvavo 2 253 ketvirtokai (48,7% mergaièiø ir51,3% berniukø). Apie 80% tyrime dalyvavusiø nacionalinës imties ketvirtokø mokyklà pradëjolankyti bûdami septyneriø metø (5.C1. pav.). Ið vyresniø ketvirtokø ðiek tiek daugiau buvo berniukø,ið jaunesniø � mergaièiø.

5.C1. pav. IV klasës moksleiviø pasiskirstymas pagal metus (%).

Nacionaliniame tyrime dalyvavo tik mokyklos lietuviø mokomàja kalba, taèiau moksleiviø kalbinëaplinka namuose nebuvo vienalytë: tik lietuviø kalba namuose bendravo 83,7% tiriamøjø (þr. 5.C2.pav.). Kalbinë moksleiviø namø aplinka statistiðkai reikðmingos átakos moksleiviø apibendrintam pa-siekimø rodikliui neturëjo. Pagal ugdymo sritis skaitymo ir raðymo rezultatai geresni buvo tik tø moks-leiviø, kurie namuose bendrauja tik lietuviø kalba. Analizuojant pasaulio paþinimo rezultatus ryðkesnioskirtumo nerasta, moksleiviø ið miðriø ðeimø matematikos rezultatai buvo netgi ðiek tiek aukðtesni.

5.C2. pav. IV klasës moksleiviø pasiskirstymas pagal kalbinæ aplinkà namuose (%).

Moksleiviø pasiekimai sietini su namø ekonomine, kultûrine bei socialine aplinka. Kaip rodo tyrimai,moksleiviø rezultatai susijæ su tuo, ar tëvai domisi, kaip jø vaikams sekasi mokykloje � daugiausia

145


moksleiviø teigia, kad jø mokymusi domimasi gana daþnai (5.C3. pav.). Teigiamai atsakiusiøjø á ðáklausimà apibendrintas pasiekimø rodiklis aukðtesnis nei atsakiusiøjø �niekada� (5.C4. pav.). Mokslei-viø, kuriø tëvai labai daþnai (kasdien) padeda mokytis, aiðkintis sunkius klausimus, rezultatai þemesni(5.C6. pav.) nei tø, kuriems mokytis padedama reèiau (geriausi rezultatai tø tiriamøjø, kuriems padeda-ma keletà kartø per mënesá). Tikriausiai daþniau padedama silpniau besimokantiesiems.

5.C3. pav. IV klasës moksleiviø 5.C4. pav. IV klasës moksleiviø apibendrintopasiskirstymas pagal atsakymà á pasiekimø rodiklio priklausomybë nuo to,teiginá �Namiðkiai domisi, ar tëvai domisi moksleiviø mokymusikaip man sekësi mokytis� (%). (su 95% pasikliautinaisiais intervalais).

5.C5 pav. IV klasës moksleiviø 5.C6 pav. IV klasës moksleiviø apibendrintopasiskirstymas pagal atsakymà á pasiekimø rodiklio priklausomybë nuo to,teiginá �Namiðkiai padeda mokytis, ar tëvai padeda mokytisiðsiaiðkinti sunkius klausimus� (%). (su 95% pasikliautinaisias intervalais).

Tëvø domëjimasis ir pagalba mokantis maþai skiriasi pagal regionus (miesto, rajono centro arkaimo mokyklø vaikø), tik ðiek tiek daugiau neigiamø atsakymø á ðiuos klausimus pateikë kaimomokyklø moksleiviai.

146


Moksleiviø socialinë, ekonominë ir edukacinë namø aplinka taip pat turi átakos pasiekimams. Ðiàaplinkà atspindi ir knygø skaièius bei kai kuriø daiktø, susijusiø su mokymusi, turëjimas namuose.

5.C7. pav. Ketvirtokø pasiskirstymas pagal atsakymus á klausimà: �Kiek knygø yra Tavonamuose?� (%).

5.C8. pav. Sàryðis tarp apibendrinto pasie-kimø rodiklio ir knygø skaièiaus namuose(su 95% pasikliautinaisiais intervalais).

Dauguma (60,4%) moksleiviø teigia, kad jønamuose yra nuo 11 iki 100 knygø. Panagrinë-jus skirtingø regionø moksleiviø atsakymus á ðáklausimà matomas aiðkus skirtumas (5.C7. pav.).Analizuojant moksleiviø rezultatus nustatytas ganastiprus statistinis sàryðis tarp namuose turimøknygø skaièiaus ir mokymosi pasiekimø: kuo dau-giau knygø yra namuose, tuo pasiekimai aukð-tesni (5.C8. pav.). Panaðûs sàryðiai gauti anali-zuojant ir tam tikrø daiktø (savo knygø, darbostalo, enciklopedijø, þodyno, kompiuterio) turë-jimo átakà pasiekimams (5.C9. pav.) pav.). Ðieduomenys ið dalies paaiðkina miesto, rajono cen-tro ir kaimo moksleiviø pasiekimø skirtumus.

5.C9. pav. Moksleiviø, turinèiø namuose tam tikrus daiktus, dalis (%) bei apibendrinto pasie-kimø rodiklio statistinis ryðys su ðiø daiktø turëjimu (su 95% pasikliautinaisiais intervalais).

Moksleivio Moksleivio Televizorius Enciklopedija Þodynas Kompiuterisknygos darbo stalas

Visi 91,7 90,4 86,6 53,2 65,2 50,1Miestas 93 92,5 88,2 65,6 75,6 60,1Rajono centras 92,2 91,3 85,5 52,5 63,3 50,7Kaimas 89,3 86,4 85,3 36,2 52,6 34,9

347355722623180N =

.LHN�NQ\J �\UD�WDYR�QDPXRVH"

'DXJLDX�QHL��

��

��

��

��

95%

CI

ZN

_V

ISI

120

110

100

90

80

70

147


��1�

7$92�'$5%2�67$/$6

1(7$,3

110

100

90

80��1�

(1&,./23(',-$

1(7$,3

110

100

90

80

��

1�

ä2'<1$6

1(7$,3

110

100

90

80

.203,87(5,6

��

1�

1(7$,3

110

100

90

80

��

1(7$,3

7$92�.1<*26

1�

110

100

90

80

Lyginant mergaièiø ir berniukø atsakymus apie namø aplinkà didelio skirtumo nepastebëta, taèiaumergaitëms tëvai skiria ðiek tiek daugiau dëmesio ir pagyrimø: kad skatindami mokymàsi namiðkiaidaþnai arba nuolat pagiria nurodo 71,6% mergaièiø ir 62,8% berniukø. Taip pat ðiek tiek daugiaumergaièiø namuose turi savo knygø, darbo stalà, enciklopedijà, kompiuterá.

Panaði mergaièiø ir berniukø atsakymø tendencija, tik su didesniais skirtumais, pastebima ir anali-zuojant mokyklos kontekstà. Ið 5.C10. ir 5.C11. pav. pateiktø diagramø matyti, kad mergaitëms la-biau nei berniukams patinka mokykloje, èia jos jauèiasi saugiai: atsakymø skirtumas siekia per 10%.Mokytojø dëmesá taip pat labiau jauèia mergaitës, jos geriau jauèiasi ir savo klasëje: 88,1% mergaièiøir 79,8% berniukø teigia, kad mokyklos mokytojai daþnai arba visada jais (moksleiviais) rûpinasi.

5.C10. pav. IV klasës moksleiviø 5.C11. pav. IV klasës moksleiviøpasiskirstymas pagal teiginá pasiskirstymas pagal teiginá�Man patinka mokykloje� (%). �Mokykloje jauèiuosi saugus� (%).

148


5.C12. pav. Ketvirtokø apibendrinto pasiekimø rodiklio priklausomybënuo to ar jiems patinka mokykloje (su 95% pasikliautinaisiais intervalais).

Nustatyta netiesinë statistinë priklausomybë tarpmoksleivio savijautos mokykloje ir apibendrinto pa-siekimø rodiklio: geriau mokykloje besijauèianèiømoksleiviø rezultatai aukðtesni (5.C12. pav.), taèiaumoksleiviø, kuriems visada patinka mokykloje, api-bendrintas pasiekimø rodiklis þemesnis nei tø, kurieá ðá teiginá atsako �daþnai�.

Kaimo moksleiviams mokykloje patinka la-biau nei rajono centro ar miesto vaikams, jie ge-riau jauèiasi savo klasëje, labiau jauèia mokytojørûpestá, jø poþiûris á bendraklasiø mokymàsi taippat pozityvesnis nei rajono centro ar miestomoksleiviø (þr. pvz., 5.C13. ir 5.C14. pav.).

5.C13. pav. Skirtingø regionø moksleiviø atsakymø á teiginá �Man patinka mokykloje�pasiskirstymas (%).

5.C14. pav. Skirtingø regionø moksleiviø atsakymø á teiginá �Mokykloje jauèiuosi sau-gus� pasiskirstymas (%).

Nustatyta statistinë priklausomybë tarp mokytojo pagyrimø bei padràsinimø ir moksleiviø pasie-kimø: kuo daþniau mokytojas padràsina, pagiria, tuo rezultatai aukðtesni (5.C16. pav.).

��1�

3DWLQND�PRN\NORMH

9LVDGD'DåQDL.DUWDLV1LHNDGD

95%

CI

ZN

_VIS

I

120

110

100

90

80

149


5.C15. pav. Mergaièiø ir berniukø 5.C16. pav. Apibendrinto pasiekimø rodiklioatsakymø á teiginá �Mokytojas sàryðis su tuo, kaip daþnai mokytojasmane pagiria, padràsina� pagiria moksleiviuspasiskirstymas (%). (su 95% pasikliautinaisiais intervalais).

Yra statistinis ryðys ir tarp moksleiviø pasiekimø bei jø veiklos laisvu nuo pamokø metu. Suþemesniais pasiekimais susijæs labai ilgas televizoriaus þiûrëjimas (5.C17. pav.): prasèiausi rezultataitø moksleiviø, kurie áprastà darbo dienà prie televizoriaus praleidþia 5 ir daugiau valandø, geriausi tø,kurie televizoriø þiûri trumpiau � 1�3 val. per dienà. Berniukai televizoriø þiûri ilgiau nei mergaitës:nuo 4 iki 5 val. ir daugiau prie televizoriaus praleidþia 18,6% mergaièiø ir 26,6% berniukø.

Apibendrintas pasiekimø rodiklis statistiðkai didesnis tø moksleiviø, kurie po pamokø lanko ávai-rius bûrelius (5.C18. pav.). Lygindami mergaièiø ir berniukø atsakymus matome, kad daugiau bûre-liø lanko mergaitës (5.C19. pav.).Lyginant bûreliø lankomumà pagal regionus aiðkëja, kad daugiaunelankanèiøjø bûreliø yra miesto mokyklose (5.C20. pav).

5.C17. pav. Ketvirtokø apibendrinto 5.C18. pav. Ketvirtokø apibendrintopasiekimø rodiklio sàryðis su tuo, kiek pasiekimø rodiklio sàryðis su lankomøáprastà darbo dienà moksleiviai bûreliø skaièiumipraleidþia þiûrëdami televizoriø (su 95% pasikliautinaisiais intervalais).(su 95% pasikliautinaisiais intervalais).

253252111756232N =

SUDVW �GDUER�GLHQ �åL UL�WHOHYL]RUL

'DXJLDX�QHL��YDO�

��YDO�

��YDO�

0DåLDX�QHL��YDO�

1HåL UL

95%

CI Z

N_V

ISI

110

100

90

80

70

295446901578N =

$U�ODQNDL�NRNLXV�QRUV�E UHOLXV�SR�SDPRN "

7ULV�DU�GDXJLDX/DQNDX�GX/DQNDX�YLHQ1HODQNDX

120

110

100

90

150


5.C19. pav. Ketvirtokø berniukø ir mergaièiø pasiskirst. (%) pagal lankomø bûreliø skaièiø.

5.C20. pav. IV klasës moksleiviø pasiskirstymai (%) pagal lankomø bûreliø skaièiøkaime, rajono centre ir mieste.

5.7.2. Svarbesni IV klasës mokytojø anketø duomenø analizës rezultatai

Iðanalizavus IV klasiø mokytojø atsakymus nustatyta, kad dauguma (90,3%) tyrime dalyvavusiøpradiniø klasiø mokytojø yra ágijæ pradinio ugdymo pedagogo specialybæ. 87,2% respondentø nu-rodë, kad yra baigæ aukðtàsias mokyklas, daugiausiai ið jø (76,1%) � Ðiauliø universitetà. Palygintinedaug visø tyrimo dalyviø turi bakalauro (18,8%), dar maþiau magistro laipsná (3,4%).

Tyrime dalyvavusiø ketvirtokø mokytojø amþius labai ávairus. Duomenys apie mokytojø procen-tiná pasiskirstymà pagal amþiø pateikti 5.B1 pav. diagramoje.

5.B1. pav. Tyrime dalyvavusiø IV klasiø mokytojø pasiskirstymas pagal amþiø (%).

151


Dauguma (76,9%) á anketos klausimus atsakiusiø mokytojø turi vyresniojo mokytojo kvalifi-kacinæ kategorijà, mokytojai, turintys metodininko kvalifikacijà, sudaro 12,8% visø apklaustøjø,neatestuoti mokytojai � 3,4%.

Nagrinëjant ketvirtokø apibendrinto pasiekimø rodiklio statistinæ priklausomybæ nuo jø moky-tojø amþiaus nustatyta, kad geriausi buvo jauniausiø ir vyresniø nei 60 metø mokytojø moksleiviøpasiekimai. Kiek þemesni buvo 31�40 metø amþiaus mokytojø moksleiviø mokymosi pasiekimai,taèiau ði priklausomybë buvo silpna (þr. 5.B2 pav.). Mokytojø metodininkø moksleiviø pasiekimaibuvo geriausi ir statistiðkai reikðmingai aukðtesni uþ vyresniøjø mokytojø moksleiviø pasiekimus (þr.5.B2 pav.), taèiau skirtumai pagal kvalifikacines kategorijas taip pat nebuvo dideli (þr. 5.B2 pav.).

5.B2 pav. Apibendrinto moksleiviø pasiekimø rodiklio priklausomybë nuo jø mokytojoamþiaus ir kvalifikacinës kategorijos (su 95% pasikliautinaisias intervalais).

$PåLXV

9LUã��P�

1XR��LNL��P�



,NL��P�

��1�

�

�

�

&

,

=

1

B

9

,

6

,

��

��

��

��

��

��1�

.YDOLILNDFLQ �NDWHJRULMD

1HDWHVWXRWDV

0HWRGLQLQNDV

9\U��PRN\WRMDV

0RN\WRMDV

�

�

�

&

,

=

1

B

9

,

6

,

��

��

��

��

��

��

��

Tyrimo metu buvo renkami duomenys apie mokytojø poþiûrá á jiems organizuojamus kvalifikaci-jos kursus ir dalyvavimà juose. Daugumos (85,3%) tyrime dalyvavusiøjø nuomone, kursø pradiniøklasiø mokytojams organizuojama pakankamai. Net 60,7% respondentø nurodë, kad tokiuose kur-suose per paskutiniuosius dvejus metus dalyvavo daugiau nei 8 dienas. Tik vienas tyrimo dalyvistokiuose kursuose per ðá laikotarpá nedalyvavo. Beveik visi dalyvavusieji tyrime teigë, kad mokyk-los vadovybë vertina ir skatina jø kvalifikacijos tobulinimà.

Mokytojams buvo pateikti klausimai apie ávairios tematikos kvalifikacijos tobulinimo kursø nau-dà. Nustatyta, kad labiausiai mokytojai vertina jø pedagoginio ir psichologinio pasirengimo tobulini-mui skirtus kursus. Á klausimà �Ar naudingi buvo pradinio ugdymo pedagogikos ir psichologijoskursai?� teigiamai (kad buvo �naudingi� ar �labai naudingi�) atsakë 79,5% tiriamøjø. Nepalankiau-siai apklaustieji mokytojai ávertino su pasaulio paþinimo mokymu susijusiø kvalifikacijos tobulinimokursø efektyvumà � �naudingi� ar �labai naudingi� tokie kursai buvo tik 36,2% respondentø.

Tyrime dalyvavusieji pradinio ugdymo specialistai gana teigiamai vertino savo profesijà ir darbo-vietæ: 82,1% atsakë, kad pasitaikius progai nekeistø profesijos, 88,9% nenorëtø keisti mokyklos.

Tyrimo metu buvo siekiama iðsiaiðkinti mokytojø poþiûrá á atskirø dalykø mokymà. Pagal atsaky-mus á anketos klausimus matome, kad didþiausiai daliai patinka vesti lietuviø kalbos pamokas, ma-þiausiai � muzikos pamokas (þr. 5.B3 pav.).

152


5.B3. pav. Mokytojø pasiskirstymas (%) pagal dalykus, kuriø pamokas labiausiai patinkavesti (anketoje buvo praðoma pasirinkti ne daugiau kaip du dalykus).

Ádomu, kad dauguma (77,8%) apklaustøjø pradiniø klasiø mokytojø paþymëjo, jog ir jiems patiemsvidurinëje mokykloje geriausiai sekësi mokytis lietuviø kalbos, tuo tarpu muzikos � tik 17,1% tyrimo dalyviø.

Siekiant iðsiaiðkinti, ar pradiniø klasiø mokytojai geba adekvaèiai vertinti savo moksleiviø pasie-kimus, tyrime dalyvavusiø ketvirtokø mokytojai buvo papraðyti ávertinti klasës, kurioje dirba, pajë-gumà Lietuvos mastu pagal lietuviø kalbos, matematikos ir pasaulio paþinimo mokymosi rezultatus.Dauguma (>80%) respondentø nurodë, kad tiriamoji klasë pagal atskirø dalykø mokymosi pasieki-mus yra vidutinë, nors iðanalizavus testo rezultatus tarp klasiø buvo nustatyti ryðkûs skirtumai. Tei-singai klasës pajëgumà ávertino maþiau nei 40? mokytojø (þr. 5.B4. pav.).

5.B4. pav. Mokytojø, kurie sugebëjo teisingai ávertinti klasës pajëgumà pagal atskirødalykø mokymosi pasiekimus, dalis (%).

5.B5. pav. Koreliacija tarp klasës pajëgumo pagal testavimo rezultatus ir mokytojonuomonës apie klasës pajëgumà (pagal ugdymo sritis).

Ugdymo sritis Koreliacijos koeficientasMatematika 0,306Lietuviø kalba 0,319Pasaulio paþinimas 0,061

Mokytojai buvo papraðyti ávertinti (pasirenkant vienà ið pateiktø atsakymø: �në kiek�, �ðiek tiek�,�gana daug�, �labai�), kokia dalimi darbà tiriamojoje klasëje apsunkina ávairûs su mokymosi aplinka

153


bei moksleiviø individualiomis savybëmis susijæ veiksniai. Remiantis mokytojø atsakymais buvo ið-skirti labiausiai jø darbà sunkinantys veiksniai (þr. 5.B6. pav.).

5.B6. pav. Mokytojø pasiskirstymas (%) pagal poþiûrá á jø darbà apsunkinanèius veiksnius.

Kiti mokytojø darbui galintys turëti átakos veiksniai (pavyzdþiui, didelis moksleiviø skaièius klasë-je, ankðtos klasës patalpos, moksleiviai su negalia), tyrime dalyvavusiø mokytojø teigimu, jø darbàapsunkino maþiau. Maþiausiai sunkumø apklaustiesiems ketvirtokø mokytojams këlë �nuolat á ugdy-mo procesà besikiðantys tëvai�.

Skirtingose vietovëse (mieste, rajono centre, kaime) dirbantys mokytojai atskirø veiksniø átakàsavo darbui ávertino nevienodai. Ryðkiausias skirtumas nustatytas apibûdinant didelio moksleiviøskaièiaus klasëje átakà. Didelis klasës moksleiviø skaièius �gana daug� apsunkino treèdalio tyrimedalyvavusiø miesto mokyklø mokytojø darbà, taèiau ðis veiksnys beveik neturëjo átakos rajonocentro ir kaimo mokyklø mokytojø darbui.

Reikia pastebëti, kad tyrime dalyvavusiose klasëse moksleiviø skaièius svyravo nuo 4 (minimalusskaièius) iki 32 (maksimalus skaièius). Daugiausia moksleiviø mokësi miesto mokyklø klasëse, ma-þiausia � kaimo. Duomenys apie moksleiviø skaièiø atskirose klasëse pateikti 5.B6. pav. lentelëje.

5.B6. pav. Duomenys apie miesto, rajono centro ir kaimo mokyklø moksleiviø skaièiøatskirose klasëse.

Moksleiviø skaièius klasëjeMinimalus klasës Maksimalus klasës Vidurkis

moksleiviø skaièius moksleiviø skaièiusMiesto m-kla 19 32 24Rajono centro m-kla 14 28 22Kaimo m-kla 4 26 18

Nors pagal klasëje besimokanèiø moksleiviø skaièiø didþiausios buvo miesto mokyklø klasës,dël ankðtø klasës patalpø daugiausiai sunkumø teigë patirià rajono centro mokyklose dirbantys mo-

154


5.7.3. Svarbesni VIII klasës moksleiviø anketø duomenø analizës rezultatai

Tyrime dalyvavo 2 695 aðtuntokai (50,4% mergaièiø ir 49,6% berniukø). Beveik 80% ið jø buvogimæ 1988 m. (þr. 5.E1. pav.).

5.E1. pav. Aðtuntokø pasiskirstymas pagal gimimo metus (%).

88,4% moksleiviø atsakë, kad namuose bendrauja tik lietuviø kalba, 10,2% � lietuviø ir kitakalba, 1,3% � tik kita kalba. Namuose vartojamos kalbos átaka apibendrintam pasiekimø rodikliuistatistiðkai nereikðminga.

Ið moksleiviø atsakymø matome, kad dauguma aðtuntokø auga trijø (31,6%) arba keturiø (33,5%)asmenø ðeimose. Ðeimos dydis susijæs su moksleiviø pasiekimais: kuo ðeima didesnë, tuo apiben-drintas pasiekimø rodiklis þemesnis. Interpretuojant ðá faktà reikia atsiþvelgti á tai, kad dauguma labaimaþø ðeimø gyvena mieste ir rajono centre, dauguma dideliø (5 ir daugiau nariø) ðeimø � kaime.

kytojai. Ketvirtadalis ðiø mokytojø atsakë, kad ankðtos klasës patalpos �gana daug� ir �labai� ap-sunkina jø darbà. Tuo tarpu miestø mokyklose ðiems teiginiams pritarianèiø mokytojø buvo deðimt,o kaime � dvideðimt procentø maþiau.

Ðeimos aplinkos faktorius reikðmingesnis pasirodë kaimo mokyklø mokytojams: 41,4% atsakë,kad ðeimos aplinka �gana daug� ir �labai� turëjo átakos jø darbui. Tuo tarpu miesto mokyklose ðiuosatsakymus pasirinko 31,7% apklaustø mokytojø, rajono centre � 34,3%.

Reikia pastebëti, kad (pagal tyrimo duomenis) socialiai remtinose ðeimose gyvena ir nemokamàmaitinimà gauna daug didesnë kaimo nei kitø vietoviø mokyklø moksleiviø dalis. Mokytojø teigimu,nemokamà maitinimà 2002�2003 m.m. gavo maþdaug pusë visø tyrime dalyvavusiø kaimo mokykløketvirtokø, maþdaug ketvirtadalis rajono centro ir maþdaug ðeðtadalis miesto mokyklø moksleiviø.

Moksleiviai su negalia daugiausia rûpesèiø këlë miesto mokyklø mokytojams, nors, remiantistyrimo duomenimis, besimokanèiøjø pagal adaptuotas, modifikuotas ir specialiàsias programas dau-giausia buvo kaimo mokyklose. Galima bûtø daryti prielaidà, kad toká miesto mokytojø poþiûrá ámoksleivius su negalia sàlygojo didesnis bendras klasës moksleiviø skaièius.

155


5.E2. pav. Aðtuntokø ðeimø dydþio pasiskirstymas (%)(pagal nariø skaièiø) ir apibendrinto pasiekimørodiklio statistinë priklausomybë nuo moksleivio ðeimos dydþio (su 95% pasikliautinaisiais intervalais).

5.E3. pav. Aðtuntokø ðeimø mieste, rajono centreir kaime dydis pagal nariø skaièiø (pasiskirstymas %).

17,3% aðtuntokø yra vientur-èiai. Ið likusiøjø 43,7% turi tik vy-resniø broliø/seserø, 39,0% � tikjaunesniø, 12,4% � ir vyresniø, irjaunesniø.

5.E4. pav. Aðtuntokø, kurie yra vienturèiai, vyriausi vaikai, jauniausi vaikai ir viduriniai vaikaiðeimoje, apibendrinto pasiekimø rodiklio skirtumai (su 95% pasikliautinaisiais intervalais).

Gimimo eiliðkumas (vienturtis vaikas, vyriau-sias, jauniausias, vidurinis) diferencijuoja moks-leiviø pasiekimus. Tai turëtø bûti susijæ su inte-lektualiniø gabumø pasiskirstymo ðeimose dës-ningumais, pagal kuriuos daþniausiai aukðèiausiointelekto yra vyriausias vaikas, o vaikø skaièiausdidëjimas ðeimoje didina tikimybæ, kad jaunes-niø vaikø intelektas bus þemesnis. Tiksliau bûtøgalima interpretuoti ávertinus kaimo/miesto fak-toriø ir vaikø skaièiaus ðeimoje priklausomybænuo tëvø iðsilavinimo lygio.

��1�

YLGXULQLDL�

YDLNDL

MDXQLDXVL�

YDLNDL

Y\ULDXVL�

YDLNDL

YLHQWXUþLDL�

YDLNDL

110

100

90

80

95%

CI _

ZN

VIS

I

156


Tyrimo metu darbà turëjo 77,9% aðtuntokø tëèiø ir 71,7% mamø. 54,3% moksleiviø dirbo abu tëvai,9,3% abu nedirbo.

5.E5. pav. Aðtuntokø pasiskirstymas (%) pagal mamos ir tëèio uþimtumo statusà ir apibendrinto pa-pasiekimø rodiklio priklausomybë nuo moksleivio tëvø uþimtumo (su 95% pasikliautinaisiais intervalais).

Nedirbo 17,6% miesto, 23,7% rajono centro ir 52,4% kaimo moksleiviø mamø. Nedirbanèiøtëèiø maþiau nei nedirbanèiø mamø, ðis skirtumas ypaè ryðkus kaime. Tyrimo metu nedirbo 12,7%miesto moksleiviø tëèiø, 21,7% rajono centro ir 38,5% kaimo moksleiviø tëèiø.

5.E6. pav. Aðtuntokø pasiskirstymas (%) 5.E7. pav. Aðtuntokø pasiskirstymas (%)pagal mamos uþimtumo statusà pagal tëèio uþimtumo statusàmieste, rajono centre ir kaime. mieste, rajono centre ir kaime .

Ir tëèio, ir mamos uþimtumo statusas susijæs su moksleiviø pasiekimais: dirbanèiø tëvø vaikørezultatai statistiðkai aukðtesni.

157


5.E8. pav. Aðtuntokø apibendrinto pasiekimø rodiklio priklausomybë nuo mamos ir tëèiouþimtumo statuso (su 95% pasikliautinaisiais intervalais).

7554001514N =

. �WDYR�PDPD�ãLXR�PHWX�YHLNLD"

1HGLUED'LUED�QH�YLV �GLHQ'LUED�YLV �GLHQ

95%

CI

ZN

_VIS

I

110

100

90

805452451678N =

. �WDYR�W WLV�ãLXR�PHWX�YHLNLD"

1HGLUED'LUED�QH�YLV �GLHQ'LUED�YLV �GLHQ

95%

CI

ZN

_VIS

I

110

100

90

80

Mamø iðsilavinimas yra aukðtesnis uþ tëèiø iðsilavinimà: aukðtàjá mokslà baigë 27,6% mamø ir 19,8% tëèiø.13,8% aðtuntokø abu tëvai baigë aukðtàjá mokslà (5.E9. pav.). Ir motinos, ir tëvo iðsilavinimo lygis susijæs sumoksleiviø pasiekimø lygiu: apibendrintas pasiekimø rodiklis didëja augant tëvø iðsilavinimui (5.E10. pav.).

5.E9. pav. Aðtuntokø pasiskirstymas (%) pagal mamos ir tëvo iðsilavinimà.

5.E10. pav. Aðtuntokø pasiskirstymas (%) pagal mamos iðsilavinimà mieste, rajono centreir kaime bei apibendrinto pasiekimø rodiklio priklausomybë nuo mamos iðsilavinimo.

158


5.E11. pav. Aðtuntokø pasiskirstymas (%) pagal tëvo iðsilavinimà mieste, rajono centre irkaime bei apibendrinto pasiekimø rodiklio priklausomybë nuo tëvo iðsilavinimo.

Mokslo tæsimo aspiracijos ryðkiai susijusios su pasiekimø lygiu: kuo jis aukðtesnis, tuo ilgiaumokytis planuoja moksleiviai (5.E12. pav.). Iðimtis � grupë moksleiviø, kurie norëtø mokytis dau-giau kaip 10 metø. Jø pasiekimai geri, taèiau ne patys geriausi.

5.E12. pav. Aðtuntokø pasiskirstymas (%) pagal tai, kiek metø jie norëtø mokytis baigæ aðtun-tà klasæ, bei apibendrinto pasiekimø rodiklio priklausomybë nuo mokslo tæsimo aspiracijø.

Kaimo vaikø mokymosi aspiracijos maþesnës uþ miesto ir rajono centro: ne aukðtesnio kaipvidurinis iðsilavinimo norëtø siekti 57,1% kaimo, 45,3% rajono centro ir 39,3% miesto moksleiviø.

Aðtuntokø mokymosi aspiracijos susijusios su tëvø iðsilavinimø, taèiau skirtumai labai nedideli(universitetà baigusiø motinø vaikai vidutiniðkai norëtø mokytis dar 4,5 metus, o pagrindinæ mokyklàbaigusiø � 3,5 metus; mokymosi aspiracijø skirtumai pagal tëvo iðsilavinimà dar maþesni). Taigi netëvø iðsilavinimo lygis lemia vaikø siekius.

Mokymosi aspiracijas ðiek tiek tiksliau galima prognozuoti remiantis kultûrine namø aplinka (moks-leiviai, kuriø namuose yra iki 10 knygø, vidutiniðkai norëtø mokytis dar 3,3 metus, o turintys daugiau

159


nei 200 knygø � 4,6 metø). Turtingiausiø, t.y. turinèiø indø plovyklæ, mokymosi aspiracijos (viduti-niðkai 4,15 metø) nedaug skiriasi nuo jos neturinèiø (4 metai).

Mokymosi aspiracijø duomenys svarbûs prognozuojant mokymosi ávairiuose ðvietimo lygmeny-se aprëptis ir vertinant ðvietimo prieinamumà.

98,4% aðtuntokø mokslo metais gyvena nuolatiniuose namuose, 0,7% � pas gimines, 0,2% � ben-drabutyje, 0,6% � kitur. Kaimo vaikø ðiek tiek daugiau gyvena pas gimines (1,2%) ir kitur (1,3%).Gyvenanèiø ne namuose dalis per daug maþa, kad bûtø galima patikimai vertinti pasiekimø skirtumus.

95,6% aðtuntokø namie turi savo knygø, 94,6% � ramià vietà mokytis, 96,1% � savo darbostalà. Miestas ir kaimas ðiais poþymiais skiriasi nedaug.

Televizoriø namuose teigia turintys 98,1% aðtuntokø, enciklopedijà ar þodynà � 76,9%, kompiu-terá � 53,8%, automatinæ indø plovyklæ � 14,8%. Iðskyrus televizoriø, kurá turi beveik kiekvienaðeima, likusiø daiktø turëjimas ar neturëjimas diferencijuoja ðeimas kultûriniu ir socialiniu poþiûriu beiyra susijæs su moksleiviø pasiekimais.

5.E13. pav. Miesto, rajono centro ir kaimo aðtuntokø pasiskirstymas pagal ðeimos turi-mus daiktus (%).

5.E14. pav. Aðtuntokø apibendrinto pasiekimø rodiklio ir savø knygø, ramios vietos mokytisbei darbo stalo buvimo ar nebuvimo namuose ryðys (su 95% pasikliautinaisiais intervalais).

1162569N =

6DYRV�NQ\JRV

1(7$,3

��

��

��

��

1452539N =

5DPL�YLHWD�PRN\WLV

1(7$,3

110

100

90

80

1042576N =

'DUER�VWDODV

1(7$,3

110

100

90

80

70

160


5.E15. pav. Aðtuntokø apibendrinto pasiekimø rodiklio ir enciklopedijos ar þodyno, kompiu-terio bei indø plovyklës buvimo ar nebuvimo namuose ryðys (su 95% pasikliautinaisiais intervalais).

6062022N =

(QFLNORSHGLMD�DU�åRG\QDV

NETAIP

110

100

90

8012091412N =

.RPSLXWHULV

NETAIP

110

100

90

802172383N =

,QG �SORY\NO

NETAIP

110

100

90

80

Visø daiktø, kurie apibûdina mokymosi sàlygas bei kultûrinæ aplinkà, buvimas ar nebuvimas na-muose diferencijuoja moksleivius pagal pasiekimø lygá. Knygos, darbo stalas, kompiuteris yra susijæsu aukðtesniais pasiekimais. Moksleiviø, kuriø namuose yra indø plovyklë (automatas), t.y. mokslei-viø ið turtingesniø ðeimø, rezultatai prastesni uþ neturinèiø plovyklës.

Aðtuntokø namø bibliotekos nëra didelës � 35% ðeimø turi iki 25 knygø, tik 14,5% ðeimø �daugiau nei 200 knygø. Ðeimø, turinèiø iki 25 knygø, kaime yra daugiau kaip pusë (52,7%).

5.E16. pav. Aðtuntokø pasiskirstymas pagal knygø skaièiø namø bibliotekoje (%).

5.E17. pav. Miesto, rajono centro ir kaimo aðtuntokø pasiskirstymas (% pagal knygøskaièiø namø bibliotekoje ir apibendrintas pasiekimø rodiklis (su 95% pasikliautinaisiaisintervalais) pagal namø bibliotekos dydá.

161


Vienas mokymosi motyvacijà (ir su ja susijusius mokymosi pasiekimus) didinanèiø veiksniø galibûti tëvø domëjimasis savo vaikø mokymusi. Aðtuntokø buvo klausiama, kaip daþnai tëvai domisi,ko mokomasi ir kaip sekasi mokykloje. 81,6% aðtuntokø paþymëjo kad jø klausiama, kaip jiemssekësi mokykloje, kelis kartus per savaitæ. Miesto tëvai domisi, kaip jø vaikams sekasi mokykloje,ðiek tiek labiau nei rajono centro ir kaimo. Pagal domëjimosi, ko ir kaip mokomasi, lygá miestas,rajono centras ir kaimas beveik nesiskiria.

5.E18. pav. Miesto, rajono centro ir kaimo aðtuntokø atsakymø á klausimà �Kaip daþnaiTavo tëvai (globëjai) paklausia, kaip Tau sekasi mokykloje?� pasiskirstymas (%).

5.E19. pav. Aðtuntokø atsakymø klausimà �Kaip daþnai Tavo tëvai (globëjai) domisi, koir kaip mokotës mokykloje?� pasiskirstymas (%).

Vaikø, kuriø tëvai nesidomi, kaip jiems sekasi mokykloje, pasiekimai statistiðkai blogesni nei tø,kuriø sëkme domimasi nuolat (þr. 5.E20. pav.).

5.E20. pav. Aðtuntokø apibendrinto pasiekimø rodiklio ryðys su tuo, ar tëvai padedamokytis ir domisi, kaip vaikams sekasi mokykloje bei ko jie mokosi (su 95% pasikliautinai-siais intervalais).

219831610574N =

7DYR�W YDL�SDNODXVLD��NDLS�WDX�VHNDVL�PRN\NORMH

110

100

90

80

70

1515621297217N =

7DYR�W YDL�GRPLVL��NR�LU�NDLS�PRNRW V�PRN\NORM

110

100

90

80

70

794654393831N =

7DYR�W YDL�SDGHGD�WDX�PRN\WLV

.HOLV�NDUWXV�

SHU�VDY

.HOLV�NDUWXV�

SHU�P Q

.DUW �SHU

�P QHV

1LHNDGD�

DUED�UHWDL

110

100

90

80

70

.HOLV�NDUWXV�

SHU�VDY

.HOLV�NDUWXV�

SHU�P Q

.DUW �SHU

�P QHV

1LHNDGD�

DUED�UHWDL

.HOLV�NDUWXV�

SHU�VDY

.HOLV�NDUWXV�

SHU�P Q

.DUW �SHU

�P QHV

1LHNDGD�

DUED�UHWDL

95%

CI _

ZN

VIS

I

95%

CI _

ZN

VIS

I

95%

CI _

ZN

VIS

I

162


Aðtuntokø, su kuriais tëvai kalbasi apie gyvenimà, knygas, televizijos laidas ar diskutuoja politi-niais klausimais, pasiekimai aukðtesni uþ tø, su kuriais nesikalbama, taèiau tëvø, kurie kalbasi ypaèdaþnai, vaikø rezultatai ðiek tiek þemesni uþ santûresniø tëvø.

5.E21. pav. Aðtuntokø apibendrinto pasiekimø rodiklio priklausomybë nuo to, ar jø tëvaikalbasi su jais apie gyvenimà, diskutuoja politiniais ar socialiniais klausimais, aptariaknygas ir televizijos laidas (su 95% pasikliautinaisiais intervalais).

861943457409N =

7DYR�W YDL�NDOEDVL�VX�WDYLP�DSLH�J\YHQLP

110

108

106

104

102

100

98

96

94

92

90

88

3816476171004N =

7DYR�W YDL�GLVNXWXRMD�VX�WDYLPL�SROLWLQLDLV�NODXVLPDLV

110

108

106

104

102

100

98

96

94

92

90

88

1166623388476N =

7DYR�W YDL�DSWDULD�NQ\JDV��WHOHYL]LMRV�ODLGDV

110

108

106

104

102

100

98

96

94

92

90

88

.HOLV�NDUWXV�

SHU�VDY

.HOLV�NDUWXV�

SHU�P Q

.DUW �SHU

�P QHV

1LHNDGD�

DUED�UHWDL

.HOLV�NDUWXV�

SHU�VDY

.HOLV�NDUWXV�

SHU�P Q

.DUW �SHU

�P QHV

1LHNDGD�

DUED�UHWDL

.HOLV�NDUWXV�

SHU�VDY

.HOLV�NDUWXV�

SHU�P Q

.DUW �SHU

�P QHV

1LHNDGD�

DUED�UHWDL

95%

CI _

ZN

VIS

I

95%

CI _

ZN

VIS

I

95%

CI _

ZN

VIS

I

Moksleiviø savijautos mokykloje ir poþiûrio á mokyklà klausimai buvo átraukti á anketà norint iðsiaið-kinti mokyklos kultûros skirtumus ir jø ryðá su moksleiviø pasiekimais. Tyrimo rezultatai rodo, kad moks-leiviø, kurie mokykloje jauèiasi nejaukiai, rezultatai statistiðkai þemesni uþ tø, kuriems joje jauku (5.E22.pav.). Moksleiviø, kuriems nepatinka mokykloje, rezultatai statistiðkai þemesni nei tø, kuriems patinka.Moksleiviø, kurie mokykloje jauèiasi nesaugûs, rezultatai ðiek tiek þemesni uþ tø, kurie jauèiasi saugûs.

5.E22. pav. Aðtuntokø apibendrinto pasiekimø rodiklio ryðys su tuo, ar jie jauèiasi jaukiaiir saugiai mokykloje bei ar jiems patinka joje bûti (su 95% pasikliautinaisiais intervalais).

752951387895N =

0RN\NORMH�MDXþLXRVL�QHMDXNLDL

9LVLãNDL�VXWLQNX

6XWLQNX

1HVXWLQNX9LVLãNDL�

QHVXWLQNX

110

100

90

801295611327636N =

0RN\NORMH�JDOLX�E WL�QXVNULDXVWD�V�

9LVLãNDL�VXWLQNX

6XWLQNX


QHVXWLQNX

110

100

90

803931394662188N =

0DQ�SDWLQND�E WL�PRN\NORMH

9LVLãNDL�VXWLQNX

6XWLQNX


QHVXWLQNX

110

100

90

80

95%

CI _

ZN V

ISI

95%

CI _

ZN V

ISI

95%

CI _

ZN V

ISI

Kaimo moksleiviai palankiau vertina savo mokyklas nei miesto. Lyginant su miesto ir rajonocentro mokyklomis, kaimo mokyklø moksleiviams labiausiai patinka jose bûti ir yra ádomu. Kaimomokyklø moksleiviai palankiau vertina ir mokytojus.

163


5.E23. pav. Miesto, rajono centro ir kaimo aðtuntokø pasiskirstymas (%)pagal teiginio�Mano mokykla yra vieta, kurioje man patinka bûti� vertinimà.

5.E24. pav. Miesto, rajono centro ir kaimo aðtuntokø pasiskirstymas (%) pagal teiginio�Mano mokykla yra vieta, kurioje ádomu� vertinimà.

5.E25. pav. Miesto, rajono centro ir kaimo aðtuntokø pasiskirstymas (%) pagal teiginio�Dauguma mokytojø gerai sutaria su moksleiviais� vertinimà.

5.E26. pav. Miesto, rajono centro ir kaimo aðtuntokø pasiskirstymas (%) pagal teiginio�Jei man reikia pagalbos, visada galiu kreiptis á mokytojus� vertinimà.

164


5.E28. pav. Aðtuntokø apibendrinto pasiekimø rodiklio ryðys su jø poþiûriu á mokytojus.

'DXJXPD�PRN\WRM �JHUDL�VXWDULD�VX�PRNVOHLYLDLV

��1�

0RN\WRMDL�VYDUEL�P V �QXRPRQ

110

100

90

80

��1�

110

100

90

80

95%

CI _

ZN

VIS

I

9LVLãNDL�VXWLQNX6XWLQNX1HVXWLQNX9LVLãNDL�

QHVXWLQNX


QHVXWLQNX

95%

CI _

ZN

VIS

I

��1�

0RN\WRMDL�SDJLULD�LU�SDGU VLQD�PDQH


QHVXWLQNX

110

100

90

80

��1�

0RN\WRMDL�VX�PRNVOHLYLDLV�HOJLDVL�WHLVLQJDL

9LVLãNDL�VXWLQNX6XWLQNX1HVXWLQNX

9LVLãNDL�

QHVXWLQNX

110

100

90

80

95%

CI _

ZN

VIS

I

95%

CI _

ZN

VIS

I

Moksleiviø anketoje buvo klausimø grupë apie namø darbus. Namø darbus teigia laiku atliekà ketvir-tadalis (25,8%) moksleiviø, o 35,8% prisipaþásta vëluojantys. Miesto, rajono centro ir kaimo skirtumaiðiuo poþiûriu labai nedideli, taèiau ryðkiai skiriasi berniukø ir mergaièiø namø darbø ruoðimo praktika.

5.D1. pav. Aðtuntokø berniukø ir mergaièiø pasirinktø atsakymø, vertinant teiginá �Aðlaiku atlieku namø darbus�, pasiskirstymas (%).

Namø darbø mokykloje niekada nebaigia 29% aðtuntokø, 57% tai daro kartais, 14% � daþnai arbavisada. Miesto, rajono centro ir kaimo skirtumai nedideli, labiau skiriasi berniukø ir mergaièiø atsakymai.

165


5.D2. pav. Aðtuntokø berniukø ir mergaièiø pasirinktø atsakymø, vertinant teiginá �Na-mø darbus baigiu mokykloje�, pasiskirstymas (%).

5.D3. pav. Aðtuntokø apibendrinto pasiekimø rodiklio priklausomybë nuo to, ar jie laikuatlieka namø darbus ir ar daþnai baigia juos mokykloje (su 95% pasikliautinaisiais interva-lais).

��1�

1DP �GDUEXV�DWOLHNX�ODLNX

9,6$'$'$ä1$,.$57$,61,(.$'$

120

110

100

90

80

70

��1�

1DP �GDUEXV�SDEDLJLX�PRN\NORMH

9,6$'$'$ä1$,.$57$,61,(.$'$

��

��

��

��

��

��

95%

CI _

ZN

VIS

I

95%

CI _

ZN

VIS

I

Nustatytas statistinis ryðys tarp moksleiviø pasiekimø ir to, ar laiku jie atlieka namø darbus(5.D3. pav.): daþnai ir visada laiku atliekanèiø namø darbus rezultatai ryðkiai aukðtesni uþ tø, kurie jøneatlieka laiku. Daþnai ar visada baigianèiø namø darbus mokykloje rezultatai prastesni uþ tø, kuriejuos atlieka namie.

Namø darbus daþnai arba visada þiûrëdami televizoriø ruoðia panaði dalis berniukø ir mergaièiø �apie 17�18%. Miesto vaikø didesnë dalis ruoðia namø darbus þiûrëdami televizoriø nei rajono cen-tro ir kaimo.

5.D4. pav. Miesto, rajono centro ir kaimo aðtuntokø pasirinktø atsakymø, vertinant teiginá�Namø darbus darau þiûrëdamas televizoriø�, pasiskirstymas (%).

166


5.D5. pav. Aðtuntokø apibendrinto pasiekimø rodiklio priklausomybë nuo to, ar jie ruoð-dami namø darbus þiûri televizoriø ir kiek laiko jie þiûri televizoriø po pamokø (su 95%pasikliautinaisiais intervalais).

��1�

1DP �GDUEXV�DWOLHNX�åL U GDPDV�79

9,6$'$'$ä1$,.$57$,61,(.$'$

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��1�

3R�SDPRN �åL ULX�WHOHYL]RUL

'DXJLDX�QHL��YDO

��YDODQGDV

��YDODQGDV

��YDODQG

1LHNDGD�DUED�UHWDL

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

95%

CI _

ZN

VIS

I

95%

CI _

ZN

VIS

I

Televizoriaus þiûrëjimas ruoðiant namø darbus yra susijæs su pasiekimais, taèiau ne taip smarkiai,kaip laikas, kurá moksleivis apskritai praleidþia þiûrëdamas televizoriø po pamokø (5.D5. pav.).Statistiðkai geriausi pasiekimai tø moksleiviø, kurie þiûri televizoriø 1-2 valandas ir kartais já þiûrëda-mi ruoðia pamokas.

35% aðtuntokø mano, kad namø darbai niekada nebûna ádomesni uþ klasës darbus, apie 15% jiedaþnai arba visada ádomesni. Miestas, rajono centras ir kaimas ðiuo poþiûriu nedaug skiriasi. Ber-niukai vertindami namø darbus yra kategoriðkesni uþ mergaites: didesnë dalis berniukø nei mergaièiømano, kad namø darbai visada nuobodesni uþ klasës, bet ir ádomesni.

Netikëtai daug aðtuntokø pritarë teiginiui �Namø darbai padeda mokytis�. Tik 7,4% atrodo, kadnamø darbai mokytis niekada nepadeda, t.y. neturi prasmës; 61% mano, kad jie padeda mokytisvisada arba daþnai. Kaimo vaikø poþiûris á namø darbø naudà palankesnis nei miesto.

5.D6. pav. Aðtuntokø berniukø ir mergaièiø,kuriems namø darbai skiriami individualiai, dalis (%).

Kokiai daliai aðtuntokø namø darbai skiriamiindividualiai (diferencijuotai), priklauso nuo daly-ko. Ðiame tyrime surinkti duomenys apie 4 dalykønamø darbus (lietuviø, biologijos, chemijos, fizikos).Remiantis jais, individualûs namø darbai maþdaugdu kartus daþniau skiriami berniukams nei mergai-tëms (5.D6. pav.). Palyginus tø, kuriems skiria in-dividualius namø darbus, trimestro paþymius su tø,kuriems neskiria, matyti, kad individualiai namødarbai daþniau skiriami silpnesniems moksleiviams.

167


5.D7 pav. Aðtuntokø apibendrinto pasiekimø rodiklio pasiskirstymas pagal nuomonæ apienamø darbus naudingumà ir jiems ruoðti skirtà laikà (su 95% pasikliautinaisiais intervalais).

��1�

1DP �GDUEDL�SDGHGD�PRN\WLV

9,6$'$'$ä1$,.$57$,61,(.$'$

��

��

��

��1�

3R�SDPRN �UXRãLX�QDP �GDUEXV


��YDODQGDV

��YDODQGDV

��YDODQG


110

100

90

80

95%

CI _

ZN

VIS

I

95%

CI _

ZN

VIS

I

Moksleiviø, kurie mano, kad namø darbai padeda mokytis, pasiekimai geresni uþ tø, kuriems jieatrodo nenaudingi. Laikas, skirtas namø darbams ruoðti, moksleiviø pasiekimø statistiðkai reikðmin-gai nediferencijuoja (5.D7. pav.). Statistiðkai reikðmingai blogesni rezultatai tik tø tiriamøjø, kurienamø darbus ruoðia retai.

Kaimo, rajono centro ir miesto aðtuntokai pagal namø darbø ruoðimo laikà pasiskirstæ labaipanaðiai: apie 6% jø neruoðia niekada arba ruoðia labai retai; 38% ruoðia 1 valandà; 26% � 2valandas, 16% � 3 valandas, 14% daugiau kaip 3 valandas. Kiek didesni berniukø ir mergaièiønamø darbø ruoðimo laiko skirtumai.

Anketoje buvo klausiama, kà dar moksleiviai veikia po pamokø áprastà darbo dienà. Daugiausialaiko su draugais praleidþia rajono centro mokyklø moksleiviai. Berniukai draugystei skiria kiekdaugiau laiko nei mergaitës. Vidutiniðkai aðtuntokai áprastà darbo dienà po pamokø su draugaispraleidþia 2�3 valandas.

Televizoriø ir vaizdo filmus aðtuntokai teigia þiûrá vidutiniðkai 2 valandas per dienà. Berniukai kiekdaugiau nei mergaitës skiria laisvalaikio televizoriaus bei vaizdo filmø þiûrëjimui ir daug daugiauþaidimui kompiuteriu (5.D8. ir 5.D9. pav.). Didesnë berniukø nei mergaièiø dalis apskritai neskaito,taèiau skaitanèiøjø daug (3 ir daugiau valandas kasdien) dalis sutampa (5.D10.).

5.D8. pav. Aðtuntokø berniukø ir mergaièiø pasiskirstymas pagal televizoriaus ir vaizdofilmø þiûrëjimo laikà áprastà darbo dienà (%).

168


5.D9. pav. Aðtuntokø berniukø ir mergaièiø pasiskirstymas pagal þaidimo kompiuteriulaikà áprastà darbo dienà (%).

5.D10. pav. Aðtuntokø berniukø ir mergaièiø pasiskirstymas pagal skaitymui skirtà laikàáprastà darbo dienà (%).

Nors moksleiviø, kurie po pamokø þaidþia kompiuteriu arba skaito knygas 3 ir daugiau valandø,yra nedaug, jø pasiekimai yra prastesni uþ skaitanèiø ir þaidþianèiø 1�2 valandas (5.D11. pav.).

5.D11. pav. Aðtuntokø apibendrinto pasiekimø rodiklio pasiskirstymas pagal tai, kieklaiko jie þaidþia kompiuteriu ir skaito (su 95% pasikliautinaisiais intervalais).

��1�

3R�SDPRN �åDLGåLX�NRPSLXWHULX


��YDODQGDV

��YDODQGDV

��YDODQG


��

��

��

��1�

3R�SDPRN �VNDLWDX


��YDODQGDV

��YDODQGDV

��YDODQG


��

��

��

��

95%

CI _

ZN

VIS

I

95%

CI _

ZN

VIS

I

Naudojimosi kompiuteriu galimybës mieste ir kaime skiriasi, todël skiriasi ir dirbant ar þaidþiantkompiuteriu praleistas laikas. Kas dienà kompiuterinius þaidimus þaidþia 36% miesto ir 23,9% kai-

169


mo aðtuntokø. Kas dienà informacijos internete ieðko ir elektroninius laiðkus siunèia 27% miesto ir12% kaimo aðtuntokø. Mokykloje kompiuteriu daþniau naudojasi kaimo mokyklø moksleiviai.

5.D12. pav. Miesto, rajono centro ir kaimo aðtuntokø pasiskirstymas pagal naudojimosikompiuteriu namuose daþnumà (%).

5.D13. pav. Miesto, rajono centro ir kaimo aðtuntokø pasiskirstymas pagal naudojimosikompiuteriu mokykloje daþnumà (%).

Niekada niekur nesinaudoja kompiuteriu: 5,9% aðtuntokø; ið jø 7,7% mergaièiø ir 4% berniukø;10,7% kaimo, 4,9% rajono centro ir 3,7% miesto aðtuntokø. Kaime informatikos bûrelius lanko 4kartus didesnë dalis aðtuntokø (23,2%) nei mieste.

5.D14. pav. Miesto ir kaimo aðtuntokø pasiskirstymas pagal bûreliø lankymà (%).

170


5.D15. pav. Aðtuntokø apibendrinto pasiekimø rodiklio priklausomybë nuo to, kiek daþnaijie bëga ið pamokø ir ar gauna nemokamà maitinimà (su 95% pasikliautinaisiais intervalais).

��1�

$U�WDX�WHQND�E JWL�Lã�SDPRN "

.LHNYLHQ �VDYDLW

��NDUWXV�SHU�P Q�

��NDUWXV�SHU�WULP�


1LHNDGD

110

100

90

80

��1�

$U�JDXQL�PHPRNDP �PDLWLQLP "

1(7$,3

110

100

90

80

95%

CI _

ZN

VIS

I

95%

CI _

ZN

VIS

I

Aðtuntokø pasiekimus statistiðkai diferencijuoja ir tai, kiek daþnai jie bëga ið pamokø (pasiekimaipradeda þemëti, kai bëgama daþniau nei 1�2 kartus per trimestrà). Moksleiviø, gaunanèiø nemoka-mà maitinimà, pasiekimai statistiðkai þemesni uþ jo negaunanèiøjø.

5.7.4. Mokytojø anketø duomenø analizës rezultatai

Anketas uþpildë 810 tyrime dalyvavusiø aðtuntokø mokytojø: 124 lituanistai, 124 matematikai, 340gamtos disciplinø mokytojø ir 122 socialiniø disciplinø mokytojø. 674 (83,1%) ið jø yra moterys, 136(16,8%) � vyrai. Visi ðie mokytojai atsakë á bendruosius (nepriklausanèius nuo dalyko) anketø klausimus.

Pastebëtas ryðys tarp mokytojo lyties ir jo moksleiviø mokymosi rezultatø. Beveik visø dalykø tømoksleiviø, kuriuos moko moterys, rezultatai yra truputá geresni nei moksleiviø, kuriuos moko vyrai(5.F1. pav.). Statistiðkai reikðmingi buvo tik lietuviø kalbos, geografijos ir istorijos skirtumai. Paaið-kinti ðá faktà galima bûtø nuodugniau iðtyrus, kokiose mokyklose dirba mokytojai vyrai ir kokiosklasës jiems daþniausiai patikimos. Daug kà atskleis bei patikslins ir bûsimi nacionaliniai moksleiviøpasiekimø tyrimai.

5.F1. pav. Aðtuntokø surinktø dalyko standartizuotø taðkø vidurkiai pagal jø mokytojølytá (su 95% pasikliautinaisiais intervalais).

��1�

/LHWXYL �NDOERV�PRN\WRMDL

9<5$6027(5,6

�

�

�

&

,

=

1

B

/

,

(

7

��

��

��

��

��

��1�

0DWHPDWLNRV�PRN\WRMDL

9<5$6027(5,6

�

�

�

&

,

=

1

0

$

B

6

8

0

��

��

��

��

��

171


��

1�

&KHPLMRV�PRN\WRMDL

9<5$6027(5,6

�

�

�

&

,

=

1

B

*

0

6

8

0

��

��

��

��

��

��

1�

)L]LNRV�PRN\WRMDL

9<5$6027(5,6

�

�

�

&

,

=

1

B

*

0

6

8

0

��

��

��

��

��

��1�

*HRJUDILMRV�PRN\WRMDL

9<5$6027(5,6

�

�

�

&

,

=

1

B

6

0

��

��

��

��

��

��1�

,VWRULMRV�PRN\WRMDL

9<5$6027(5,6

�

�

�

&

,

=

1

B

6

0

��

��

��

��

��

��

1�

%LRORJLMRV�PRN\WRMDL

9<5$6027(5,6

�

�

�

&

,

=

1

B

*

0

6

8

0

��

��

��

��

��

Pagal amþiø ir kvalifikacinæ kategorijà mokytojai buvo pasiskirstæ taip, kaip parodyta 5.F2. pav. diagramoje.

5.F2. pav. Tyrime dalyvavusiø mokytojø skaièiaus pasiskirstymas pagal amþiø ir kvalifi-kacinæ kategorijà.

Mokytojø amþiaus ryðys su moksleiviø rezultatais priklauso nuo dalyko: vienø dalykø nëra jokiøstatistiðkai reikðmingø skirtumø pagal mokytojø amþiø (lietuviø kalba), kitø pastebima tendencijarezultatams gerëti didëjant mokytojø amþiui (socialiniai mokslai), treèiø nedaug iðsiskiria kuri norsmokytojø amþiaus grupë (matematika). Dël palyginti nedidelio apklaustø atskirø dalykø mokytojøskaièiaus ðios iðvados nëra statistiðkai labai reikðmingos. Patikimesnes iðvadas apie mokytojø darborezultatus, priklausomai nuo amþiaus, bus galima daryti tik atlikus pakartotinius tyrimus 2004 ir2005 metais.

172


5.F3. Vidutiniø aðtuntokø dalykø rezultatø pasiskirstymas pagal jø mokytojø amþiø (su95% pasikliautinaisiais intervalais).

��1�


��PHW

��PHW

��PHW

��PHW

,NL��PHW

�

�

�

&

,

=

1

0

$

B

6

8

0

��

��

��

��

��

��

��1�


'DXJLDX�QHL�

��PHW

��PHW

��PHW

��PHW

��PHW

,NL��PHW

�

�

�

&

,

=

1

B

/

,

(

7

��

��

��

��

��

'DXJLDX�QHL�

��PHW

��1�


�

�

�

&

,

=

1

B

,

6

7

2

5

��

��

��

��

��

��

��1�


�

�

�

&

,

=

1

B

*

(

2

5

*

��

��

��

��

��

��

'DXJLDX�QHL�

��PHW

��PHW

��PHW

��PHW

��PHW

,NL��PHW

'DXJLDX�QHL�

��PHW

��PHW

��PHW

��PHW

��PHW

,NL��PHW

��1�


'DXJLDX�QHL�

��PHW

��PHW

��PHW

��PHW

��PHW

,NL��PHW

�

�

�

&

,

=

1

B

*

0

&

+

(

��

��

��

��

��

��

��1�

)L]LNRV�PRN\WRMDL

�

�

�

&

,

=

1

B

*

0

)

,

=

��

��

��

��

��

��

'DXJLDX�QHL�

��PHW

��PHW

��PHW

��PHW

��PHW

,NL��PHW

��1�


�

�

�

&

,

=

1

B

*

0

%

,

2

��

��

��

��

��

��

��PHW

��PHW

��PHW

��PHW

,NL��PHW

'DXJLDX�QHL�

��PHW

Pastebëta tam tikra moksleiviø rezultatø augimo tendencija, augant mokytojø kvalifikacinei kate-gorijai, taèiau skirtingø dalykø ji nevienodai ryðki ir statistiðkai reikðminga.

Statistiðkai reikðmingø skirtumø tarp bakalauro ir magistro laipsná turinèiø mokytojø moksleiviørezultatø jokio dalyko, iðskyrus geografijà, nepastebëta.

173


5.F4. Tyrime dalyvavusiø mokytojø pasiskirstymas (%) pagal aukðtojo iðsilavinimoágijimo vietà.

Vilniaus Vilniaus Ðiauliø Vytauto Klaipëdos Kitapedagoginis universitetas universitetas Didþiojo universitetasuniversitetas universitetas

63,2% 16,6% 14,2% 2% 1,4% 5%

Moksleiviø rezultatø priklausomybæ nuo mokytojø baigtos aukðtosios mokyklos (5.F4. pav.) lëmëdalykas: lietuviø kalbos rezultatams mokykla, kurià baigë mokytojai, átakos nedarë; matematikos ir isto-rijos statistiðkai reikðmingai geresni buvo Vilniaus universitetà baigusiø mokytojø moksleiviø rezultatai;gamtos mokslø buvo galima pastebëti tam tikras tendencijas, taèiau nebuvo galima daryti patikimø iðvadø.

Pedagoginio iðsilavinimo neturëjo tik 3% mokytojø, todël statistiðkai patikimø skirtumø tarp jø irturinèiø pedagoginá iðsilavinimà mokytojø moksleiviø rezultatø nustatyti nebuvo galima. Analogiðkasir mokomojo dalyko specialistø bei nespecialistø rezultatø lyginimas: tik 6,3% respondentø nebuvospecialistai, patikimo specialistø ir nespecialistø rezultatø skirtumo nepastebëta.

5.F5. pav. Tyrime dalyvavusiø mokytojø pasiskirstymas pagal pedagoginio darbo staþà(skaièius ir dalis %).

Mokytojø pedagoginio darbo staþas neturëjo reikðmingos átakos statistiniams matematikos irgamtos mokslø rezultatams. Lietuviø kalbos rezultatai statistiðkai ðiek tiek blogëjo mokytojø staþuivirðijus 10 metø (5.F6. pav.). Socialiniø mokslø tendencija buvo prieðinga: mokytojø, kuriø pedago-ginio darbo staþas 4�10 metø, rezultatai buvo blogesni; staþui augant jie gerëjo. Taèiau dël palygintinedidelio tyrime dalyvavusiø mokytojø skaièiaus ðias tendencijas dar reikia tikslinti.

5.F6. pav. Aðtuntokø surinktø lietuviø kalbos, istorijos ir geografijos standartizuotø taðkøryðys su jø mokytojø pedagoginio darbo staþu (su 95% pasikliautinaisiais intervalais).

��1�


��

��

��

��

��

��1�


��

��

��

��

��

��1�


��

��

��

��

��

0

D

å

L

D

X

�

Q

H

L

�

�

�

P

H

W

X

V

1

X

R

�

�

�

L

N

L

�

�

�

P

H

W

1

X

R

�

�

�

L

N

L

�

�

�

�

P

H

W

1

X

R

�

�

�

�

L

N

L

�

�

�

�

P

H

W

1

X

R

�

�

�

�

L

N

L

�

�

�

�

P

H

W

'

D

X

J

L

D

X

�

Q

H

L

�

�

�

�

P

H

W

X

V

95%

CI Z

N_L

IET

95%

CI Z

N_I

ST

OR

95%

CI Z

N_G

EO

GR

0

D

å

L

D

X

�

Q

H

L

�

�

�

P

H

W

X

V

1

X

R

�

�

�

L

N

L

�

�

�

P

H

W

1

X

R

�

�

�

L

N

L

�

�

�

�

P

H

W

1

X

R

�

�

�

�

L

N

L

�

�

�

�

P

H

W

1

X

R

�

�

�

�

L

N

L

�

�

�

�

P

H

W

'

D

X

J

L

D

X

�

Q

H

L

�

�

�

�

P

H

W

X

V

1

X

R

�

�

�

L

N

L

�

�

�

P

H

W

1

X

R

�

�

�

L

N

L

�

�

�

�

P

H

W

1

X

R

�

�

�

�

L

N

L

�

�

�

�

P

H

W

1

X

R

�

�

�

�

L

N

L

�

�

�

�

P

H

W

'

D

X

J

L

D

X

�

Q

H

L

�

�

�

�

P

H

W

X

V

174


Pagal turimø pamokø (per savaitæ) skaièiø mokytojai buvo pasiskirstæ labai ávairiai (5.F7. pav.):nuo 1 iki 33 pamokø. Tai, kiek pamokø per savaitæ dirba mokytoja(s), neturëjo ryðkesnës átakoslietuviø kalbos rezultatams. Matematikos rezultatai pagal ðá parametrà iðsibarstæ taip netolygiai, kadsunku áþvelgti kokià nors tendencijà. Kitø dalykø mokytojø pamokø pasiskirstymas neskaièiuotas.

5.F7. pav. Tyrime dalyvavusiø aðtuntokø mokytojø pasiskirstymas (%) pagal pamokø persavaitæ skaièiø.

Norint ávertinti mokytojø savijautà bei poþiûrá á mokyklà buvo klausiama, ar jie norëtø pakeistimokyklà bei profesijà. Lietuviø kalbos mokytojø, kurie norëtø pakeisti mokyklà, moksleiviø rezulta-tai statistiðkai reikðmingai þemesni uþ tø, kurie visai patenkinti savo mokykla. Tokia pati, tik maþesnëtendencija, bûdinga socialiniams mokslams. Matematikos ir gamtos mokslø rezultatams mokytojønepasitenkinimas mokykla átakos nedarë. Visø dalykø mokytojø, norinèiø keisti profesijà, mokslei-viø rezultatai ðiek tiek prastesni uþ nenorinèiø, taèiau tendencija nebuvo labai ryðki.

Tyrimo metu buvo renkami duomenys, kiek mokytojai tobulina kvalifikacijà ir kaip vertina kva-lifikacijos tobulinimo kursus. 7% mokytojø per pastaruosius 2 metus në karto nekëlë kvalifikacijoskursuose. 25,5% buvo kursuose 1 ar 2 kartus, 31,2% � 3 ar 4 kartus, 17% � 5 ar 6 kartus, 19,1%� daugiau nei 6 kartus. Mokytojai mokësi nuo 1 iki 95 dienø, vidutiniðkai vienam á klausimà, kiekdienø mokësi, atsakiusiam mokytojui (481) teko 10,6 kvalifikacijos tobulinimo kursø dienos per 2metus. Kvalifikacijos tobulinimo kursø ryðá su moksleiviø pasiekimais sunku ávertinti, nes nëra duo-menø apie kursø turiná ir kokybæ. Apskritai visiems dalykams bûdinga tendencija, kad nei karto per2 metus nebuvusiø kursuose mokytojø moksleiviø rezultatai prastesni uþ buvusiøjø.

Kad kursø nepakanka, manë 15,5% mokytojø. Visai nenaudingø kursø, mokytojø manymu, yra1�7% (priklauso nuo turinio) (þr 5.F8. pav.), labai naudingø � 10�11%. Mokytojams naudingiausidalykinës srities kursai (þr. 7 pav.), maþiau naudingi � metodikos, maþiausiai naudingi � bendrosiospedagogikos ir psichologijos.

175


5.F8. pav. Mokytojø pasiskirstymas pagal poþiûrá á kursø naudingumà (%).

Mokytojø buvo klausiama, kaip daþnai jie skaito pedagoginæ, dalyko didaktikos, dalykinæ irpaaugliams skirtà literatûrà. Visai neskaitanèiø kurios nors srities literatûros yra labai nedaug. Mo-kytojø pasiskirstymas pagal skaitymà parodytas 8 pav.

5.F9. pav. Mokytojø pasiskirstymai (%) pagal ávairiø tipø literatûros skaitymo daþnumà.

Bendro pedagoginio profilio literatûros skaitymo ryðys su pasiekimais nevienareikðmis: arba jovisai nëra, arba nuolat skaitanèiø ðià literatûrà moksleiviø rezultatai geresni uþ skaitanèiø retsykiais(matematika, geografija), arba blogesni (istorija). Beveik visais atvejais statistiðkai reikðmingai ge-resni rezultatai tø mokytojø, kurie nuolat skaito dalyko didaktikos ir/arba dalykinæ literatûrà. Paaug-liams skirtos literatûros skaitymas pagerina tik socialiniø mokslø � istorijos ir ypaè geografijos �rezultatus.

Norint suþinoti, kas mokytojams darbe kelia problemø, bei gauti papildomos informacijos apiemokyklà bei klasæ, buvo klausiama, kas apsunkina mokytojø darbà (þr. 5.F10. pav.).

176


5.F10. pav. Mokytojø pasiskirstymai (%) pagal poþiûrá á veiksnius, apsunkinanèius jø darbà.

Mokytojø manymu, maþiausia problemø jiems kelia tëvø kiðimasis á vaikø ugdymà, specialiøjøporeikiø moksleiviai ir vadovëliø trûkumas, daugiausia problemø � moksleiviø nenoras mokytis irpamokø praleidinëjimas.

Gana adekvaèiai klasës, kurioje atliktas tyrimas, pasiekimø lygá ðalies mastu vertino tos klasësgeografijos ir istorijos mokytojai (5F11. pav.). Kitø dalykø mokytojai daþnai buvo nepajëgûs teisin-gai ávertinti savo moksleiviø pasiekimø lygá.

5.F11. pav. Aðtuntokø surinktø mokomøjø dalykø standartizuotø taðkø ryðys su jø moky-tojø nuomone apie klasës lygá ðalies kontekste (su 95% pasikliautinaisiais intervalais).

��

��

��1�


/��VNLUWLQJR�O\JLR

9LHQD�EORJLDXVL

9LGXWLQ

9LHQD�JHULDXVL

��

��

��

��

��

��

��

1�



9LHQD�EORJLDXVL

9LGXWLQ

9LHQD�JHULDXVL

��

��

��

��

��95%

CI Z

N_L

IET

95%

CI Z

N M

A_S

UM

177


Kadangi Lietuvoje nuolat kyla diskusijos dël namø darbø apimties ir paskirties, tyrimo metu buvorinkta informacija apie mokytojø poþiûrá á namø darbus. Kiekvienà pamokà namø darbus uþduodaapie 57% aðtuntokø mokytojø, 30% uþduoda 1�2 kartus per savaitæ, apie 12% � labai retai. Kieklaiko moksleiviai ruoðia namø darbus, aptarta moksleiviø anketai skirtoje ataskaitos dalyje. Teiginiøapie namø darbø paskirtá sàraðas buvo sudarytas parinkus �banalias� pedagogines tiesas (namødarbai padeda átvirtinti þinias, ápratina sistemingai dirbti ir pan.) bei pridëjus klausimus apie kitusnamø darbø skyrimo motyvus, kuriuos buvo galima spëti esant.

Atsakymai rodo, kad beveik visi mokytojai mano, jog namø darbai padeda átvirtinti þinias bei gebëjimusir ápratina sistemingai dirbti (þr. 5.F12. pav.). Net 44,4% mokytojø namø darbus uþduoda todël, kad pratybøsàsiuviniuose lieka neatliktø uþduoèiø. Dël tëvø spaudimo namø darbus uþduoda 16,5% mokytojø.

5.F12. pav. Mokytojø pasiskirstymas pagal poþiûrá á namø darbø paskirtá (%).

��1�



9LHQD�EORJLDXVL

9LGXWLQ

9LHQD�JHULDXVL

��

��

��

��

��

95%

CI Z

N_G

EO

RG

��1�



9LHQD�EORJLDXVL

9LGXWLQ

9LHQD�JHULDXVL

��

��

��

��

��

95%

CI Z

N_I

ST

OR

��

��1�

)L]LNRV�PRN\WRMDL


9LHQD�EORJLDXVL

9LGXWLQ

9LHQD�JHULDXVL

��

��

��

��

��

��

1�



9LHQD�EORJLDXVL

9LGXWLQ

9LHQD�JHULDXVL

��

��

��

��

��

��1�



9LHQD�EORJLDXVL

9LGXWLQ

9LHQD�JHULDXVL

��

��

��

��

��95%

CI Z

N _

GM

CH

E

95%

CI Z

N_G

MFI

Z

95%

CI Z

N_G

MB

IO

178


Literatûra

1. Charles C. M. Pedagoginio tyrimo ávadas. Vilnius: Alma littera, 1999, 397 p.

2. Èekanavièius V., Murauskas G. Statistika ir jos taikymai , I .Vilnius: TEV, 2000, 240 p.

3. Èekanavièius V., Murauskas G. Statistika ir jos taikymai, II. Vilnius: TEV, 2000, 272 p.

4. Lietuvos ðvietimas 2002. � V.:Þara, 2003.

5. Ðvietimo ir mokslo ministerija. Bendrosios programos ir iðsilavinimo standartai:Prieðmokyklinis, pradinis ir pagrindinis ugdymas. Vilnius: ÐAC, 2003.

6. Treèioji tarptautinë matematikos ir gamtos mokslø studija: 7-8 kl. moksleiviø tyrimo statistinëataskaita / parengë V. Èekanavièius, G. Trakas, A. Zabulionis. Vilnius: Margi raðtai, 1997,151 p.

7. Costello J. Teaching and Learning Mathematics 11-16. London and New York: Routledge,1995, 191 P.

8. Creswell J. Research design: Qualitative and quantitative approaches.Thousand Oaks,London, New Delhi: SAGE Publications, 1994, 228 P.

9. Curriculum Frameworks for Mathematics and Science / D. F. Robitaille, W. H. Schmidt,S. Raizen�[et al.]. Vancouver: Pacific Educational Press, 1993, 102 P.

10. Educational testing : issues and applications / Kathy E. Green, editor. Garland Pub.1991

11. Fitz-Gibbon C. T. Monitoring Education: Indicators, Quality and Effectiveness. London,New York: Cassell, 1998, 259 P.

12. Learners, Learning and Assessment/ edited by Patricia Murphy. London, Thousand Oaks,New Delhi: SAGE, 1999, 352 P.

13. Mathematics Achievement in the Primary School Years: IEA�s Third International Math-ematics and Science Study / by Ina V. S. Mullis, Michael O. Martin, Albert E. Beaton�[etal.]. Chestnut Hill: Boston College, 1997, 184 P.+Appendix A, B, C, D.

14. Third International Mathematics and Science Study Technical Report, Vol. II: Implementa-tion and Analysis - Primary and Middle Scool Years / edited by M. O. Martin, D. L. Kelly.Chestnut Holl: Boston College, 1997, 206 P.+ Appendix A, B. C, D.

15. TIMSS 1999 Technical Report / edited by M. O. Martin, K. D. Gregory, S. E. Stemler.Chestnut Hill: Boston College, 2000, 316 p.+Appendix A, B, C, D, E.

16. TIMMS Assessment Frameworks and Specifications 2003 / I. V. S. Mullis, M. O. Martin,T. A. Smith�[et al.]. Chestnut Hill: Boston College, 2003. 91 P.

17. TIMSS Assessment Frameworks and Specifications 2003: 2nd Edition / I. V. S. Mullis, M.O. Martin, T. A. Smith�[et al.]. Chestnut Hill: Boston College, 2003.

18. The PISA 2003 Assessment Framework - Mathematics, Reading, Science and ProblemSolving Knowledge and Skills. 2003. 21 P.

19. U.S. Department of Education. National Center of Education statistics. Monitoring SchoolQuality: An Indicators Report, NCES 2001-030 by Daniel P.Mayer, John E. Mullens, andMary T.Moore. John Ralph, Project Officer. Washington, DC: 2000

Documents

Tyrimo ataskaita