16
3-5 psl. 6-7 psl. 13-16 psl. Blaivybės žygis per Lietuvą Interviu su psichiatru Aurelijumi Veryga Kodėl mūsų niekas nesupažindino su „Humanae Vitae“ VALANČIAUS PĖDOMIS Blaivi tauta - laisva tauta Blaiviosios minties ir pilietinės visuomenės laikraštis 2014 m. lapkričio mėn., NR.2 (5) REDAKCIJOS ŽODIS Sveiki, mielieji skaitytojai, Motiejus Valančius – vyskupas Erika KAZLAUSKIENĖ Vyskupu Motiejus Valan- čius įšventintas 1850 me- tais. Nuo pirmos vysku- pavimo dienos buvo visų gerbiamas ir mylimas. Net okupantai rusai visada rodė jam pagarbą. Motiejus Valančius dvasi- ninko-vadovo darbą visada atliko idealiai, nepaisant to, kad tuometinė Žemaičių vyskupija užėmė net pusę etnografinės Lietuvos teri- torijos, taip pat jai priklausė visas Kuršas. Ne kiekvienas sugebėtų tinkamai vadovau- ti tokios didelės teritorijos krikščionių bendruomenei. Vyskupas stengėsi pažin- ti visas vyskupijos parapi- jas, todėl nuolat vykdavo jų vizituoti. Tai leido jam neatitrūkti nuo realaus gy- venimo, pastebėti ir spręsti problemas. Motiejus Va- lančius pats organizuodavo ar ragino organizuoti nau- jų bažnyčių statybą, senų restauraciją, keisdavo ne- veiklius ar jau labai senus parapijų klebonus. reikalaudavo darbštumo, drausmės ir atsidavimo savo parapijiečiams. Tačiau vyskupo veikla neap- siribojo vien bažnyčių per- tvarka ir dvasininkų kontro- le. Vargu ar kas kitas būtų geriau galėjęs organizuoti lietuvių švietimą ir blaivi- nimą sunkios priespaudos metu. Motiejus Valančius mokėjo bendram tikslui sutelkti tiek kunigus, tiek ir paprastus žmones, kurie pasirodė galintys būti vie- ningais ir paklusti vyskupui. Savo platinamą blaivybę jis vadino ,,doros reforma“, ,,liaudies luomo reforma“. Taigi Motiejus Valančius buvo reformatorius, žmonių gyvenimo naujintojas. Sukilimo laikotarpiu vysku- pui teko persikelti į Kauną, mat to reikalavo rusai. Mo- tiejus Valančius šiam reika- lavimui pakluso ne iš karto. Valdžiai aiškino, jog be po- piežiaus leidimo negali keis- Jūsų rankose jau an- trasis blaivios minties ir pilietinės visuomenės informacinio leidinio ,,Valančiaus pėdomis“ numeris šiais metais. Vasara tikrai nepašykštėjo mums švenčių: Mindaugo karūnavimo diena – Vals- tybei didelė šventė, Dai- nų šventė, kuriai šiemet jau – 90 metų, Prezidento rinkimai, rinkimai į Eu- roparlamentą, Vardo die- nos, gimimo dienos. Mini- me Kristijono Donelaičio 300-ąsias gimimo metines. Todėl liūdėti tikrai nebuvo kada. O kaip švenčiame? Ar daug išgerta degtinės, alaus ir kitokių svaiginamųjų gė- rimų? Tikriausiai nemažai, nes net ir Teleloto žaidimo vedėjas, turėjęs gerą darbą, būdamas žinomas mūsų ša- lies žmonėms, sąmojingas, maloniai bendraujantis su žmonėmis, neatsispyrė pa- gundai išgerti, o paskui vai- ruoti automobilį. Ta kelio- nė baigėsi tragiškai – žuvo žmogus. Tai ne išimtinis atvejis, kai keliuose siautėja apsvaigę arba girti vairuo- tojai. ,,Bet kur mums dėtis? Kokia alternatyvi informaci- nė erdvė? Kur mums pailsė- ti? Iš mūsų atėmė pasirinki- mą: bet kuriame TV kanale, bet kuriame laikraštyje – paskalos, neigiami dalykai, lėkštas humoras, prievarta. Įsijungi televizorių – vienur kažką smaugia – kitur šau- do į žmogų, dar kitur užsii- ma seksu, perjungi kanalą – politikai kone daužo vie- nas kitam per galvą, rėkauja arba vedėjai, pasitelkdami primityvų, kartais vulgarų humorą, mėgina mus juo- kinti, nors tai nejuokinga, o tarsi ir solidūs žmonės, sėdintys greta, turi vaidinti klounus ir jiems linksėti: to- kios žaidimo taisyklės. „Nori būti garsus – būk idiotu“, - rašo Jeroslavas Melnikas straipsnyje ,,Alternatyvioji Lietuva, arba apie propo- gandos naudą“ (Metai.2014 03 p.3-5),,Nori būti garsus – būk idiotu“. O kas neno- ri būti garsus? Bet kokia to kaina: ,,kelių ereliai“, eks- perimentuodami, kiek gali- ma išgerti, kad dar galėtum važiuoti 200km/h greičiu, nesvarbu, kelio atitvaromis, grioviais, šaligatviais, lau- žydami šviesaforo stulpus, virsdami į ežerus, tvenki- nius ar laužydami medžius. Juk tada parodys juos ir televizijoje. O žmonių gy- vybės? Ar apie tai pagalvoja žmonės imdami taurelę? Ir eina, važiuoja, skrenda lėk- tuvais, blaškosi aerouostų laukiamosiose salėse Seimo nariai, policijos pareigūnai, eiliniai paprasti žmonės. ,,Kur mums pailsėti?“, - klausia straipsnio autorius. Tikrai, kur mums pailsėti, kad namuose nesmurtautų girtas sutuoktinis, kad sau- giai grįžtume į namus, kad galėtume laisvai pereiti ga- tvę pėsčiųjų perėjoje? Kur mums dėtis? Susimąstyki- me, gerieji žmonės! Laikraščio redaktorė Elena Dekaminavičienė Tel. 8 (343) 96282 BLAIVI TAUTA − LAISVA TAUTA Laikraštis leidžiamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal projektą „Blaivi tauta – laisva tauta” Projekto kodas VP1-1.3 –SADM – 01 –K -02 – 012, veikla Nr. 1.3.2 nukelta į 2 psl. ti vyskupystės rezidencijos vietos. Už pasipriešinimą buvo nubaustas namų areš- tu ir metus negalėjo niekur pajudėti iš Kauno. Tokie svetimtaučių veiksmai ne- privertė Motiejaus Valan- čiaus pasiduoti. Gelbėdamas suimtus kuni- gus, vyskupas organizuo- davo suimtųjų ir išsiųstų į Sibirą šelpimą. Už tai ne kartą teko naujajai valdžiai sumokėti dideles pinigines baudas. Apskritai rusų val- džiai vyskupas Motiejus Va- lančius buvo kliuvinys, mat okupantai buvo pasiryžę už- gniaužti katalikybę Lietuvo- je plačiu mastu. Sumanyta katalikiškas bažnyčias pa- versti stačiatikių cerkvėmis. Vyskupas buvo pavojingiau- sias vyriausybei žmogus, mat su juo niekaip nebu- vo galima susitarti. Todėl nutarta Motiejų Valančių pašalinti gražiu pretekstu: vyskupas esą jau nuseno, yra fiziškai silpnas ir protiš- kai sergantis, todėl jis siun- čiamas į Rusiją pasigydyti. Šis planas nebuvo įgyven- dintas. Nepaisydamas nuolatinių grasinimų ir bausmių Mo- tiejus Valančius laikėsi savo principų ir nuostatų. Net ir tada, kai rusai atsiuntė do- kumentą, kuriame reikalau- jama bažnyčiose melstis ru- siškai, vyskupas nepabijojo ir nusiuntė atsakymą, jog tikintieji nesupranta rusų kalbos, todėl ir toliau jie tu- rėtų melstis lietuvių kalba. Lenkiškų parapijose jis su- tiko kalbą keisti į lotyniš- ką, bet tik ne į rusų. Vienas pagrindinių vyskupo siekių buvo apsaugoti katalikų bažnyčias nuo rusifikacijos. PADĖKA Dėkojame Adelei Šimkienei, Plungės rajono BS skyriaus pirmininkei už auką laikraščiui „Valančiaus pėdomis” 70 Lt. Šias lėšas perdavėme respublikinei BS valdybai. Kviečiame ir kitus skaitytojus paremti „Valančiaus pėdomis“ leidybą. „Valančiaus pėdomis” leidėjas Algirdas Jankauskas

Valančiaus pėdomis Nr.2

  • Upload
    ntakklt

  • View
    243

  • Download
    0

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Blaiviosios minties ir pilietines visuomenes laikra tištis

Citation preview

3-5 psl. 6-7 psl. 13-16 psl.

Blaivybės žygis per Lietuvą

Interviu su psichiatru Aurelijumi Veryga Kodėl mūsų niekas nesupažindino su „Humanae Vitae“

VALANČIAUS PĖDOMISBlaivi tauta - laisva tauta

Blaiviosios minties ir pilietinės visuomenės laikraštis 2014 m. lapkričio mėn., NR.2 (5)

REDAKCIJOS ŽODIS

Sveiki, mielieji skaitytojai,

Motiejus Valančius – vyskupasErika KAZLAUSKIENĖ

Vyskupu Motiejus Valan-čius įšventintas 1850 me-tais. Nuo pirmos vysku-pavimo dienos buvo visų gerbiamas ir mylimas. Net okupantai rusai visada rodė jam pagarbą.Motiejus Valančius dvasi-ninko-vadovo darbą visada atliko idealiai, nepaisant to, kad tuometinė Žemaičių vyskupija užėmė net pusę etnografinės Lietuvos teri-torijos, taip pat jai priklausė visas Kuršas. Ne kiekvienas sugebėtų tinkamai vadovau-ti tokios didelės teritorijos krikščionių bendruomenei.Vyskupas stengėsi pažin-ti visas vyskupijos parapi-jas, todėl nuolat vykdavo jų vizituoti. Tai leido jam neatitrūkti nuo realaus gy-venimo, pastebėti ir spręsti problemas. Motiejus Va-lančius pats organizuodavo ar ragino organizuoti nau-jų bažnyčių statybą, senų restauraciją, keisdavo ne-veiklius ar jau labai senus parapijų klebonus. Iš jų reikalaudavo darbštumo, drausmės ir atsidavimo savo parapijiečiams.Tačiau vyskupo veikla neap-siribojo vien bažnyčių per-tvarka ir dvasininkų kontro-le. Vargu ar kas kitas būtų geriau galėjęs organizuoti lietuvių švietimą ir blaivi-nimą sunkios priespaudos metu. Motiejus Valančius mokėjo bendram tikslui sutelkti tiek kunigus, tiek ir paprastus žmones, kurie pasirodė galintys būti vie-ningais ir paklusti vyskupui. Savo platinamą blaivybę jis vadino ,,doros reforma“, ,,liaudies luomo reforma“. Taigi Motiejus Valančius buvo reformatorius, žmonių gyvenimo naujintojas.Sukilimo laikotarpiu vysku-pui teko persikelti į Kauną, mat to reikalavo rusai. Mo-tiejus Valančius šiam reika-lavimui pakluso ne iš karto. Valdžiai aiškino, jog be po-piežiaus leidimo negali keis-

Jūsų rankose – jau an-trasis blaivios minties ir pilietinės visuomenės informacinio leidinio ,,Valančiaus pėdomis“ numeris šiais metais.

Vasara tikrai nepašykštėjo mums švenčių: Mindaugo karūnavimo diena – Vals-tybei didelė šventė, Dai-nų šventė, kuriai šiemet jau – 90 metų, Prezidento rinkimai, rinkimai į Eu-roparlamentą, Vardo die-nos, gimimo dienos. Mini-me Kristijono Donelaičio 300-ąsias gimimo metines. Todėl liūdėti tikrai nebuvo kada. O kaip švenčiame? Ar daug išgerta degtinės, alaus ir kitokių svaiginamųjų gė-rimų? Tikriausiai nemažai, nes net ir Teleloto žaidimo vedėjas, turėjęs gerą darbą, būdamas žinomas mūsų ša-lies žmonėms, sąmojingas, maloniai bendraujantis su žmonėmis, neatsispyrė pa-gundai išgerti, o paskui vai-ruoti automobilį. Ta kelio-nė baigėsi tragiškai – žuvo žmogus. Tai ne išimtinis atvejis, kai keliuose siautėja apsvaigę arba girti vairuo-tojai. ,,Bet kur mums dėtis? Kokia alternatyvi informaci-nė erdvė? Kur mums pailsė-ti? Iš mūsų atėmė pasirinki-mą: bet kuriame TV kanale, bet kuriame laikraštyje – paskalos, neigiami dalykai, lėkštas humoras, prievarta. Įsijungi televizorių – vienur kažką smaugia – kitur šau-do į žmogų, dar kitur užsii-ma seksu, perjungi kanalą – politikai kone daužo vie-nas kitam per galvą, rėkauja

arba vedėjai, pasitelkdami primityvų, kartais vulgarų humorą, mėgina mus juo-kinti, nors tai nejuokinga, o tarsi ir solidūs žmonės, sėdintys greta, turi vaidinti klounus ir jiems linksėti: to-kios žaidimo taisyklės. „Nori būti garsus – būk idiotu“, - rašo Jeroslavas Melnikas straipsnyje ,,Alternatyvioji Lietuva, arba apie propo-gandos naudą“ (Metai.2014 03 p.3-5),,Nori būti garsus – būk idiotu“. O kas neno-ri būti garsus? Bet kokia to kaina: ,,kelių ereliai“, eks-perimentuodami, kiek gali-ma išgerti, kad dar galėtum važiuoti 200km/h greičiu, nesvarbu, kelio atitvaromis, grioviais, šaligatviais, lau-žydami šviesaforo stulpus, virsdami į ežerus, tvenki-nius ar laužydami medžius. Juk tada parodys juos ir televizijoje. O žmonių gy-vybės? Ar apie tai pagalvoja žmonės imdami taurelę? Ir eina, važiuoja, skrenda lėk-tuvais, blaškosi aerouostų laukiamosiose salėse Seimo nariai, policijos pareigūnai, eiliniai paprasti žmonės. ,,Kur mums pailsėti?“, - klausia straipsnio autorius. Tikrai, kur mums pailsėti, kad namuose nesmurtautų girtas sutuoktinis, kad sau-giai grįžtume į namus, kad galėtume laisvai pereiti ga-tvę pėsčiųjų perėjoje? Kur mums dėtis? Susimąstyki-me, gerieji žmonės!

Laikraščio redaktorė Elena Dekaminavičienė

Tel. 8 (343) 96282

BLAIVI TAUTA − LAISVA TAUTA

Laikraštis leidžiamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal projektą „Blaivi tauta – laisva tauta” Projekto kodas VP1-1.3 –SADM – 01 –K -02 – 012, veikla Nr. 1.3.2

nukelta į 2 psl.

ti vyskupystės rezidencijos vietos. Už pasipriešinimą buvo nubaustas namų areš-tu ir metus negalėjo niekur pajudėti iš Kauno. Tokie svetimtaučių veiksmai ne-privertė Motiejaus Valan-čiaus pasiduoti.Gelbėdamas suimtus kuni-gus, vyskupas organizuo-davo suimtųjų ir išsiųstų į Sibirą šelpimą. Už tai ne kartą teko naujajai valdžiai sumokėti dideles pinigines baudas. Apskritai rusų val-džiai vyskupas Motiejus Va-lančius buvo kliuvinys, mat okupantai buvo pasiryžę už-gniaužti katalikybę Lietuvo-je plačiu mastu. Sumanyta katalikiškas bažnyčias pa-versti stačiatikių cerkvėmis.Vyskupas buvo pavojingiau-sias vyriausybei žmogus, mat su juo niekaip nebu-vo galima susitarti. Todėl nutarta Motiejų Valančių

pašalinti gražiu pretekstu: vyskupas esą jau nuseno, yra fiziškai silpnas ir protiš-kai sergantis, todėl jis siun-čiamas į Rusiją pasigydyti. Šis planas nebuvo įgyven-dintas.Nepaisydamas nuolatinių grasinimų ir bausmių Mo-tiejus Valančius laikėsi savo principų ir nuostatų. Net ir tada, kai rusai atsiuntė do-kumentą, kuriame reikalau-jama bažnyčiose melstis ru-siškai, vyskupas nepabijojo ir nusiuntė atsakymą, jog tikintieji nesupranta rusų kalbos, todėl ir toliau jie tu-rėtų melstis lietuvių kalba. Lenkiškų parapijose jis su-tiko kalbą keisti į lotyniš-ką, bet tik ne į rusų. Vienas pagrindinių vyskupo siekių buvo apsaugoti katalikų bažnyčias nuo rusifikacijos.

PADĖKA

Dėkojame Adelei Šimkienei, Plungės rajono BS skyriaus pirmininkei už auką laikraščiui „Valančiaus pėdomis” 70 Lt. Šias lėšas perdavėme respublikinei BS valdybai. Kviečiame ir kitus skaitytojus paremti „Valančiaus pėdomis“ leidybą.

„Valančiaus pėdomis” leidėjas Algirdas Jankauskas

2

Vyskupo M. Valančiaus Vilkaviškio vyskupijos Blaivystės sąjūdžio

Kazlų Rūdos skyriaus nuveikti darbai 2013 – 2014 metais

Algirdas Jankauskas

Tęsinys. Pradžia - 1(4) nume-ryje.

Praėjusiame numeryje pabaigėme apie nuveik-tus darbus kalbėti tarp-tautine konferencija

„Šiaurės ir Baltijos šalys prieš narkotikus“.Šiame numeryje ap-žvelgsime 2013 metų darbų pabaigą ir šių metų darbų pradžią.

Taigi tik pasibaigus tarp-tautinei konferencijai ir dar nespėjus deramai po jos pa-ilsėti, dar 2013 metais buvo nuveikta nemažai darbų. Esmė ta, jog nuo 2013 metų spalio 1 d. pradėjome vyk-dyti naują projektą, finan-suojamą Europos socialinio fondo agentūros. Mums tai visiškai nauja, nes naujas paramos davėjas, nauji rei-kalavimai, naujas projekto administravimas ir visa kita. Žinoma, teko nemažai pa-dirbėti, dar prieš gaunant finansavimą, bet apie tai nerašysiu, nes tai nėra la-bai svarbu, o jeigu kam bus įdomu, kaip parašyti gerą projektą, kaip užpildyti ge-rai paraišką, tegul kreipiasi į

Motiejus Valančius – vyskupas

atkelta iš 1 psl.

lų Rūdos savivaldybėje ir Vilkaviškio vyskupijoje“, o pagal projektą „Blaivi tauta – laisva tauta“ lygiagrečiai vyko renginiai įvairiose sa-vivaldybėse. Ir pirmas iš to-kių renginių – konferencija Kazlų Rūdoje „Aš ir blaivybė mano aplinkoje“. Šis rengi-nys atidarė mūsų naują pro-jektą ir taip pat paminėjome savo organizacijos, mūsų skyriaus 15 metų jubiliejų, mat 1998 metais kovo 11 d. buvo įkurtas Vykupo M. Va-lančiaus blaivystės sąjūdžio Kazlų Rūdos skyrius filialo pagrindu, na o nuo 2000 metų gruodžio mėn. tapome juridiniu asmeniu su to pa-vadinimu, kuriuo esame ir dabar.Projektas „Blaivi tauta – laisva tauta“ davė galimybę įdarbinti žmones veiklų ko-ordinatoriais, t.y. tie žmo-nės, kurie organizuoja vei-klas ir yra atsakingi už tų veiklų įgyvendinimą. Man, kaip projekto autoriui ir va-dovui, įdomu iš šalies ste-bėti, kaip vykdomos veiklos ir organizuojami renginiai, įdomu stebėti tų veiklų re-zultatus. Nenoriu girtis, tačiau esant tokioms gali-mybėmis, iš tiesų aš tampu stebėtoju iš šono ir tai di-delė pagalba įgyvendinant projektą. Galiu analizuoti kiekvieną veiklą atskirai, galiu matyti tų veiklų rezultatus, o apie juos tikrai yra ką pasakyti ir kalbame ne mes, bet kal-ba projekto dalyviai, kartais net ir vykdytojai.Be konferencijos Kazlų Rū-doje, kuri įvyko lapkričio 23 d. tais pačiais metais turė-jome dar dvi konferencijas – gruodžio 19 Lazdijuose ir 27 d. Vilkaviškio raj. Klam-pučių kaime. Bet konferen-cijos – ne viskas. Dar 2013 metais lapkričio-gruodžio mėn. vyko trys seminarai pagal programą „Suaugu-siųjų dialogas“ Kazlų Rūdo-je, Lazdijuose ir Pilviškiuose (Vilkaviškio raj.) bei pradė-ta kurti savipagalbos grupė Kazlų Rūdoje.Ką gi gero atnešė šios vei-klos dar tais pačiais metais?Konferencija Kazlų Rūdoje. Žemiau pateiksiu jums šios konferencijos rezoliuciją:

nukelta į 3 psl.

Reziumuojant Motiejaus Valančiaus, kaip vyskupo veiklą, peršasi išvados, kad svarbiausia dvasininkui buvo išlaikyti lietuvius kata-likus šviesius, sąmoningus ir vieningus didelės grėsmės

akivaizdoje. Šiam tikslui Motiejus Valančius pasiry-žo besąlygiškai aukotis dėl savo tautos. Tokiu sunkiu laikotarpiu jis buvo idealus vyskupas Lietuvai.

(www.kretvb.lt)

mane, kiek galėsiu, padėsiu, paaiškinsiu, net turiu sva-jonę, jog kada nors bus su-kurta komanda mūsų orga-nizacijoje, kuri užsiims vien paraiškų rašymu. O dabar tęsiame toliau.Visų pirma, pagal projek-tą „Blaivybė ir prevencija

Kazlų Rūdos savivaldybėje ir Vilkaviškio vyskupijoje“ vyko seminarai pedagogams darbui pagal prevencinę programą „Linas“. Mes tu-rėjome paruošti vadovus, kad jie galėtų dirbti su vai-kais grupėse pagal šią pro-gramą, tad praeitų metų pabaiga buvo labai intesy-vi. Vienu metu seminarus vykdė net trys lektorės, tai: Dalė Kriščiūnienė, Jūratė Marija Jaronienė ir Daiva Matulevičiūtė. Esu tikrai dėkingas šioms moterims už nuoširdų darbą ir labai gerą savo patirties perdavimą ki-tiems žmonėms. Seminarai vyko Kazlų Rūdos, Šakių, Alytaus, Lazdijų, Prienų, Kalvarijos, Vilkaviškio sa-viavldybėse. Tad vėliau, paruošus specialistus, pra-sidėjo darbas grupėse pagal prevencinę programą „Li-nas“ jau su pačiais vaikais. Tad tai vyko pagal projektą „Blaivybė ir prevencija Kaz-

„Valančiaus pėdomis“ archyvo foto

„Valančiaus pėdomis“ archyvo foto

Alkoholio suvartojimas ir kryžius tautai

1985 metais Sovietų Są-jungoje buvo priimti antialkoholiniai nutari-mai, kurie skelbė, kad girtuokliavimas ir alko-holizmas grėsmingai iš-augo.

Alkoholio suvartojimas vie-nam žmogui Rusijoje ir So-vietų Sąjungoje nuo 1900 iki 2000-ųjų metų: Rusija tradiciškai buvo tarp ma-žiausiai geriančių žmonių. Mažiau už mus Europoje gėrė tik norvegai. Per tris dešimtmečius (XVII, XVIII ir XIX) Rusija buvo prieš-paskutinėje vietoje pagal alkoholio suvartojimą. Ta-čiau XX amžiaus pradžio-je alkoholio suvartojimas staiga išaugo. Buvo mažiau nei trys litrai, o 1914 metais išaugo iki dar carinėje Rusi-joje nematyto lygio - 4,7li-tro. 1914 metais Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse Rusijoje buvo įvestas sau-sas įstatymas. Gamyba ir al-koholio vartojimas Rusijoje sumažėjo beveik iki nulio: 0,2 litro per metus. Sausasis įstatymas išsilaikė 11 metų. Jį panaikino 1925 metais gruodžio 5 dieną. Įsakymą pasirašė Rykovas. Degtinę liaudis iki Didžiojo Tėvynės karo vadino rykovka.Po sausojo įstatymo pa-naikinimo girtavimas augo ir 1940 metais pasiekė 1,9 litro. Karo metais girtavi-mas staigiai nukrito. Prieš-karinis lygis buvo pasiektas tik 1952 metais. Po Stalino mirties Sovietų sąjunga ėmė kristi į baisią alkoho-linę bedugnę. 1980 metais alkoholio suvartojimas iš-augo iki 11,0 litrų per metus, aplenkė 20 labiausiai gerin-čių šalių ir višijo pasaulinį gamybos vidurkį beveik tris kartus. Pasaulinis vidurkis buvo 4,0 litro.1985 metais buvo priimti antialkoholiniai nutarimai. Šalyje prasidėjo stichiškas blaivėjimo procesas. Už-darinėjo parduotuves, ma-

žino pardavimą. Alkoholio pardavimas šalyje per du su puse metų sumažėjo 2,5 karto. Tačiau 1988 metais į valdžią atėjo jėgos, prie-šiškai nusiteikusios prieš blaivėjimo politiką, ir vėl ėmė girdyti Sovietų sąjun-gos tautas. Alkoholio su-vartojimas vėl ėmė didėti su kiekvienais metais. 2000 metais šalyje buvo paga-minta ir išgerta negirdė-tas alkoholio kiekis - 18,5 litro absoliutaus alkoholio kiekvienam gyventojui. Tai alkoholinis kolapsas, tautos naikinimas alkoholiu. Pagal PSO duomenis 8,0 litrai - ta riba, nuo kurios prasideda negrįžtamas tau-tos nykimo procesas. Ši riba yra viršyta daugiau kaip du kartus. Augo girtuoklių ir alkoholikų skaičius, kuris nuo 1940 iki 1980 metų iš-augo 14 kartų. Augo girtų nusikaltėlių skaičius. Dabar daugiau kaip milijonas tė-vynainių sėdi už grotų. Kri-to gimimų skaičius ir augo mirtingumas. 1985 metais po antialkoholinių nutari-mų, šalyje pakilo gimimų kreivė ir tais pačiais metais tarsi iš nieko staigiai ėmė mažėti mirtingumas. Šios kreivės iki 1987 metų viena kilo aukštyn, o kita leidosi žemyn. 1988 metais gims-tamumo augimas sustojo, sustojo ir mirtingumo ma-žėjimas, o nuo 1989 metų mirtingumo kreivė ėmė kilti į viršų, o gimstamumo – že-myn. 1991 metais gimsta-mumo ir mirtingumo krei-vės susilygino, persikirto ir judėdamos ta pačia krypti-mi nupiešė kryžių. Tautai buvo pastatytas depopulia-cinis kryžius.

Ždanov. Vl. G. Novosi-birsko Humanitarinio– ekologinio instituto profesorius.

( w w w 3 . v d u . l t / l i f e ) 2004m., gegužės mėn.

3

Vyskupo M. Valančiaus Vilkaviškio vyskupijos Blaivystės sąjūdžio Kazlų Rūdos skyriaus nuveikti darbai 2013 – 2014 metais

atkelta iš 2 psl.

KONFERENCIJOS„AŠ IR BLAIVYBĖ MANO APLINKOJE“

REZOLIUCIJA

2013-11-23 Kazlų Rūda

Kazlų Rūdos savivaldybės Tarybai

Konferencijos dalyviai 2013 metų lapkričio 23 dieną, išklausę pranešimus psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos tema bei įvykdę diskusijas grupėse, priėmė pasiūlymus dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos veiklos gerinimo, kreipiasi su jais į Kazlų Rūdos savivaldybės tarybą:

Vaikų ir jaunimo psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos srityje.

Siūlome atviram jaunimo centrui skirtose patalpose įrengti pramogų centrą su picerija, kavine ir biliardo stalu. Sukurti kelias darbo vietos jaunimui, jo turiningo laisvalaikio organizavimui, kartu ugdant verslumą jaunimo tarpe. Stiprinti sporto centro veiklą di-dinant finansavimą ir ieškant naujų darbuotojų.Prie dienos centrų teikti paslaugas jaunoms šeimoms, vienišoms mamoms, mokant ir formuojant socialinius įgūdžius. Problemines šeimas kviesti į mokymus, paskaitas, ruošti renginius vaikams su tėvais, įtraukiant šeimas į įvairias veiklas. Atkreipti didesnį dėmesį į žmones, kuriems reikalinga tiesioginė pagalba dėl žalos, atsi-radusios dėl piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis.Siūloma įsteigti savivaldybėje paramos ir švietimo kabinetus priklausomybių turintiems žmonėms, kuriuose dirbtų psichologas, socialinis darbuotojas ir padėtų šiems žmonėms socializuotis, esant galimybei įsteigti psichikos sveikatos centrą, kuriame būtų atliekama detoksikacija. Dėl glaudesnio bendradarbiavimo savivaldybės ir vietos NVO, dirbančių psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos srityje.Siūloma glaudžiau bendradarbiauti savivaldybei ir NVO dirbančioms prevencinį darbą, sudaryti sąlygas projekto veiklų organizavimui, atkreipti dėmesį į priklausomų žmonių problemas ir teikti tinkamą pagalbą. Į Kazlų Rūdos savivaldybės visuomenės sveikatos tarybą įtraukti NVO, dirbančių psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos srityje, atstovus.

Konferencijos dalyvių vardu:

Algirdas JankauskasVyskupo M.Valančiaus Vilkaviškio vyskupijosBlaivystės sąjūdžio Kazlų Rūdos skyriaus pirmininkas

Kun. Ignas PlioraitisVyskupo M.Valančiaus Vilkaviškio vyskupijosBlaivystės sąjūdžio Kazlų Rūdos skyriaus Garbės Pirmininkas,Miesto Garbės Narys

Dalė KriščiūnienėVyskupo M. Valančiaus Vilkaviškio vyskupijos Blaivystės sąjūdžio Kazlų Rūdos skyriaus pirmininkoPavaduotoja darbui su vaikais ir jaunimu,Vilkaviškio vyskupijos valančiukų sąjūdžio pirmininkė

Martynas KriščiūnasProjekto „Blaivi tauta – laisva tauta“VP1-1.3-SADM-01-K-02-012, VEIKLA 1.1.1. veiklos koordinatorius

Blaivybės žygis per Lietuvą

Dalė Kriščiūnienė

Gyvenimas gražus tiek, kiek mokėsi juo džiaug-tis ir rasti pozityvių da-lykų. Taip su nemažu nerimu širdyje rinkosi žygio už blaivybę daly-viai į šv. Jėzaus Širdies bažnyčią Kazlų Rūdoje. Anot kunigo Igno Plio-raičio mokymų, ,,tik su tikėjimu ir Dievu širdyje galime įveikti gyvenimo vingius“.

Žygį pradėjome šv. Mišio-mis ir klebono Renaldo Janušausko palaiminimu bei žygio vėliavos pašven-

tinimu. Ankstyvą rytą žy-geivių išlydėti atvyko vice-merė Ramutė Vinikienė ir vienuolė Joana Genovaitė Andriukonytė. Gavę abie-jų palaiminimą, išvykome į Višakio Rūdą prie Šaltinėlio gauti dangiškosios Motinos palaimos. Čia susipažinę ir aptarę mobilaus renginio programą, iškeliavome į Ša-kius. Prasidėjus mobiliam renginiui, rinkome para-šus iš vietos bendruomenės narių dėl to, kad lietuviai išmoktų linksmintis be al-

koholio ten, kur yra ne-pilnamečių. Šakiečiai mus priėmė labai svetingai, pasi-rašė po peticija ne tik Šakių bendruomenės gyventojai, bet ir savivaldybės adminis- nukelta į 4 psl.

Iš tiesų padarytas geras žingsnis tame, jog buvo pa-liestas klausimus su jau-nimu ir su jo laisvalaikio praleidimu be alkoholio. Konkrečius rezultatus, tikiu, jog dar Kazlų Rūdos mies-to gyventojai galės išvysti patys ir aš tikrai tikiu savi-valdybės darbuotojų gera-noriškumu, nes kurti kažką gražaus nėra niekados vėlu.

Bus daugiau. „Valančiaus pėdomis“ archyvo foto

tracija, nepašykštėjo parašo bei pats Šakių meras Juo-zas Bertašius palinkėdamas mums sėkmingo žygio. Per 2 valandas buvo surinkta apie 100 parašų, tuo labai didžiavosi mūsų žygeiviai. Pakeliui aplankėme Ke-turnaujienos koplyčią. Ten susipažinome su Aneliukės Matijošaitienės regėjimais, kuriuos nuoširdžiai mums papasakojo jos draugės. Ap-lankę Sudargo piliakalnius, atvykome į Raudonę. Mus pasitiko Algirdas Mačiulai-tis ir Vidutė Šeštokienė su sūriu ir gira. Visi buvome pamaloninti jų svetingu-mu, draugiškumu ir nuo-

širdumu. Pirmasis vakaras, praleistas su raudoniškiais, buvo sušildytas žmonių šir-džių liepsnelės, kuri neuž-geso viso žygio metu ir tai galėtų patvirtinti visi žygio dalyviai. Šiltas saulytės spindulys pabudino sekančiai kelio-nės dienai, kuri buvo pilna įspūdžių ir prisilietimo prie senolių ištakų: tai gražuo-lė Panemunės pilis, Šiluva, Tytuvėnai, ošianti Baltijos jūra. Maudynės šaltose jū-ros bangose ir grimztanti į

jūrą saulė visus atgaivino ir suteikė jėgų keliauti to-liau. Trečiąją kelionės dieną nuvažiuota 380 kilometrų.

„Valančiaus pėdomis“ archyvo foto

„Valančiaus pėdomis“ archyvo foto

4

atkelta iš 3 psl.

Blaivybės žygis per Lietuvą

Keliavome į Mosėdį. Čia mus pasitinko vadovė Vir-gina Jonkuvienė su būreliu valančiukų. Vyko mobilus renginys. Alino didelis karš-tis, bet mes ištvermingai sulaukėme renginio pabai-gos. Linksmai klegėdami pasileidome per Mosėdio įžymias vietas. Buvome nu-stebinti akmenų gausa po atviru dangumi bei daktaro Into darbštumo dėka įkurtą akmenų muziejų. Kartu su Mosėdžio valančiukais pra-leidome vakarą prie ežero ir kitą dieną visi išvykome pasigėrėti Salantų regioni-niu parku. Pakeliui į Kalnalį grožėjomės Imbarės pilia-kalniu. Apsilankėme Šv. Lauryno bažnytėlę, kurioje buvo pakrikštytas vyskupas Motiejus Valančius. Įkopę į apžvalgos bokštą, gėrėjomės nuostabiomis apylinkėmis, po to aplankėme Nasrėnuo-se vyskupo M. Valančiaus tėviškę. Mus pasitiko mu-ziejaus direktorius Algirdas Čėsna. Jis pasakojo apie įvairius vyskupo M. Valan-čiaus gyvenimo etapus. Nu-važiavome 560 kilometrų. Lauke saulutė kepino iki 38 C. Šiek tiek atsigaivinę ir pailsėję patraukėme toliau. Įkopėme į Kartenos pilia-kalnį, nuo kurio atsivėrė nuostabios Minijos kilpos. Grįždami pasimeldėme prie mažojo Lurdo. Nuvargę pa-siekėme Platelius, įsikūrėme stovyklavietėje prie ežero. Pirmiausia puolėme mau-dytis, atsigavę ir atsigaivinę, susėdome pietauti. Reikėjo gerai pasistiprinti, nes dar laukė pats didžiausias ir nuostabiausias renginys – Žemaičių Kalvarijos kalnai. Viskas prasidėjo šv. Mišio-mis neregėto grožio bažny-čioje-bazilikoje. Didžiulę Dievo palaimą pajutome jau šv. Mišių metu. Už širdies griebiančios giesmės visus maloniai nuteikė būsimam maldingam žygiui. Kalvari-jas ėjome nešdami kryžių ir giedodami ,,kalnus“ kartu

su giesmininkais, moky-toju Broniumi Klunausku ir parapijos klebonu Jonu Aču. Trys valandos prabė-go fantastiškai greitai. Visi prie koplytėlių sakėme pra-šymus bei intencijas Dievui. Naktis, degančios žvakės, giesmės, kunigo paaiškini-mai prie kiekvienos stoties visus veikė kažkaip ypa-tingai. Grįžome vėlai naktį pakylėti, atsinaujinę siela ir kūnu. Akis greitai užlipdė miegas ir visi nugrimzdome į sapnų karalystę. Platelių saulės zuikutis ryte pabučia-vo visiems į skruostą ir pa-kvietė pasipliuškenti ežere. Susitvarkėme ir keliavome į ,,Platelių Šaltojo karo mu-ziejų“. Ekskursija visiems labai patiko, nes vieni pri-siminė jaunystės laikus, kiti sužinojo daug naujos infor-macijos apie Šaltąjį karą.Atsisveikinę su Mosėdžio valančiukais, vykome į Tel-šius. Apžiūrėjome Telšių gražuolę šv. Antano Padu-viečio katedrą su jos pože-miais. Vis dar alino karštis iki 39 C, bet mus tai neliū-dino ir vykome į Biržuvėnų dvarą. Dvaro rūsyje šeimi-ninkė Ingrida mus pavai-šino sultimis ir papasakojo linksmų dvaro istorijų. Ma-lūno muziejuje biblioteki-ninkė Aldona supažindino su etnokultūriniu paveldu. Atsigaivinę ,,Laumės pėdo-je“, išsimaudę ežere, vyko-me į Luokę . Ten mus sutiko Luokės kultūros centro spe-cialistė Lina Kasparavičienė su savo vyru Justinu, broliu Donatu ir Luokės pagrin-dinės mokyklos muzikos mokytoju. Visi kopėme pa-sigrožėti Luokės apylinkė-mis nuo gražuolio Šatrijos kalno. Luokiškiai mus nusi-vedė į Žvagulio koncertą bei diskoteką . Šventę vainikavo nuostabūs fejerverkai. Grį-žome nakvynei į mokyklą, kur mūsų laukė Linutės pa-ruošta karšta žuvienė. Pa-sisotinę, kartu su muzikos mokytoju, dainavome lietu-vių liaudies dainas, visi bu-vome laimingi ir nesinorėjo

miego, nors laikas jau buvo vėlus. Padėkoję šeiminin-kams už šiltą priėmimą, vy-kome į Naisius. Šalia kelio bolavo didžiuliai svogūnų laukai. Tokio vaizdelio dar

nebuvome matę. Atvykus, mus pasitiko labai mielas ir lengvai bendraujantis gidas Lukas. Pasigėrėję Naisių kaimu, jų medinėmis skulp-tūromis, vykome paglostyti gražuolių žirgų žemaitukų, kurie visiems suteikė daug gerų emocijų. Išsimaudę Naisių ežere, vykome į Kry-žių kalną. Trumpam susi-kaupėme maldai ir vykdėme mobilų renginį, kuriame sutikome daug užsieniečių. Tai mus pakylėjo, nes pa-jutome, jog daug pasaulio tautų garbina tą patį Dievą. Įspūdinga nakvynė buvo Angelų Sargų svetainėje. Visi pamatėme nuostabiai gražiai sutvarkytą aplinką ir pajutome šiltą krikščioniš-ką vienuolės Gražinos pri-ėmimą. Maudėmės tvenki-nyje ir kaimo pirtyje, sočiai privalgėme Martyno keptų šašlykų, iš tolo gėrėjomės auksaspalve saulės laida ant Kryžių kalno. Daug pa-slapčių supratome naktinio žygio Kryžių kalne metu. Tik gaila buvo, kad negali-ma degti žvakių, tačiau visi suvokėme priežastį ir nusi-raminome. Ryte projekto vadovas Algirdas Jankaus-kas su dviem žygio dalyvė-mis Ugne ir Rimante išvyko į Kauno radijo stotį ,,Lietus“ dalyvauti laidoje. Piligrimai (galiu taip tikrai pavadinti žygio dalyvius) vyko į susiti-kimą su Kryžių kalno broliu Ramūnu. Visi, dalyvaudami šv. Mišiose, pajutome di-džiulę palaimą iš dangaus. Tai sunku apsakyti žodžiais, reikia pačiam pajusti širdi-mi. Pasimeldę, pastatėme mūsų žygio ,,Blaivi tau-ta-laisva tauta“ kryžių ir pil-ni Dievo malonės keliavome link Kupiškio. Nuvažiavome jau 860 kilometrų. Kupišky-je vykdėme mobilų renginį, atrodo, viskas sekėsi gerai.

Tik staiga iškilo didžiulis viesulas ir audra. Gerai, kad vairuotojas Antanas Var-nagiris nepasimetė, greitai pakvietė mus į autobusiuką. Mes saugūs, tik per langus

stebime siaubingą audrą, perkūniją, žaibus ir lietų. Jaunimo centro vadovė Gaila Matulytė mus priėmė nakvynei į centrą. Ten labai smagiai sportavome, žygio

dalyviai Miglė ir Vaidas demonstravo savo įdomius akrobatinius gebėjimus. Ap-tarėme dienos įvykius, pa-vakarieniavome ir gulėme poilsio. Ryte po šv. Mišių įspūdingoje (trečioje pagal dydį Lietuvoje) Kupiškio bažnyčioje, padėkoję kupiš-kėnams už šiltą priėmimą, išvykome į Anykščius. Nuvažiavome 1070 kilome-trų. Pagaliau gražuolis Ru-bikių ežeras. Važiuojame link Aniūnų kaimo sodybos Esina. Tai - gražus Dievo sukurtas kampelis. Pagaliau seni medžiai mums suteikia pavėsį ir galime atvėsinti savo kūnus vėsiame ežere. Dviem valtimis žygio da-lyviai išplaukia pasigėrėti gamtovaizdžiu. Budintys virtuvėje paruošė vakarie-nę, kepė lauže bulvytes, ku-rias valgėme su žemaitišku kastiniu. Skubėjome, nes dar laukė kaimiška pirtis su maudynėmis. Po šių proce-dūrų atgavome jėgas ir at-gimėme iš naujo sekančiai dienai. Valio... Antano gimtadie-

nis, sušnibžda rytinių ante-lių būrys. Greitai pakilome iš guolio. Algirdas sukūrė eilėraštį, žygeiviai nupynė vainiką, paruošėme suveny-rą ir dainuodami ,,Ilgiausių Metų“ žygiavome sveikinti mūsų mielą Antaną. Jam tai buvo netikėta, jo akyse matėme pilną nuostabos ir džiaugsmo žvilgsnį. Mus labai nudžiugino ir davė sti-prybės iškęsti karštį mobi-liojo renginio metu Anykš-čiuose. Toliau keliavome link Visagino. Aikštelėje pietavome, pavaišinome vairuotoją iš Serbijos. Jam lietuviškas plovas labai pati-ko. Atvykus į Visaginą, mus priėmė Sporto centro direk-toriaus pavaduotoja Tamara Gaivoronskaja ir jaunimo grupelė. Po šiltos arbatos ir vaišių, žaidėme su Visagino jaunimu, puikiai susidrau-gavome. Vėliau jaunimas parodė miesto pasididžia-vimą - Visagino ežerą. Visi

kritome į jį atsigaivinti ir pasisemti jėgų rytdienai. La-bai gerai pailsėję ir minkš-tai išsimiegoję, keliavome į Palūšę. Nuvažiuota 1340 kilometrų. Palūšėje mūsų laukė siurprizas: Antano gimtadienio proga atvyko jo artimieji aplankyti ir atvežė didžiulį arbūzą. Jis žygeivių greitai buvo sudorotas. Pa-sveikinome Dovilę su gim-tadieniu ir leidomės į isto-rijos pamoką ,,Kryždirbystė laikmečio verpetuos“. Šios edukacinės pamokėles metu apžiūrėjome apylinkes, su-sipažinome su šv. Kazimie-ro draugijos idėjomis sau-gant lietuvybę caro valdymo laikais, gėrėjomės įvairaus laikmečio kryžiais, pamin-klais bei jų atsiradimo isto-rijomis. Užkopėme į Lada-kalnį. Daugelis tvirtina, jog tai viena iš gražiausių vietų Lietuvoje. Nuo 175 metrų virš jūros lygio iškilusios kalvos atsiveria viena gra-žiausių panoramų Lietuvoje su vaizdu į septynis nuosta-

nukelta į 5 psl.„Valančiaus pėdomis“ archyvo foto

„Valančiaus pėdomis“ archyvo foto

„Valančiaus pėdomis“ archyvo foto

5

atkelta iš 4 psl.

Blaivybės žygis per Lietuvą

bius ežerus bei juos aprėpu-sius miškus. Rytinėje kalno papėdėje tyliai raibuliuoja

Linkmenas ir Asėkas, pie-tinėje – Alksnas, Alksnaitis o vakarinėje tyvuliuoja di-džiulis Ūkojas ir Pakasas. Į parko Šiaurę prasideda geomorfologinis draustinis ir slepiasi Almajas. Vaizdai neapsakomi, aplinka ne-paprasta! Pasijutome kaip rojaus kampelyje, pritarė-me vietiniams gyventojams pavadinusiems jį ,,Mažąja Šveicarija“, tokio grožio dar neteko regėti. Pamatėme, kokioje gražioje šalyje pa-tys gyvename. Kam važiuoti svetur? Pirmiausia gerai pa-žinkime savo šalį, ją mylėki-me ir saugokime, kad galėtų ja grožėtis kartų kartos. Visi buvome pavargę, tačiau la-bai laimingi. Išsimaudėme Lūšio ežere, pasistiprinome ir keliavome apžiūrėti Pa-lūšės pelkės. Mus permer-kė stiprus vasariškas lietus, tačiau nuotaika buvo gera. Grįždami dainavome lietu-vių liaudies dainas ir džiau-gėmės, kad pagaliau žemelė buvo pagirdyta. Ryte iš miego pakėlė lietu-čio barbenimas į palapinės stogą, maudėmės per lietų, vanduo buvo šiltas, šalia pliuškenosi ančių šeimy-na. Visiems užteko vietos Dievo palaimintam kampe-lyje. Papusryčiavome, su-sitvarkėme daiktus ir paju-dėjome link Kernavės. Kai atvykome į Dubingius, jau buvo nukeliauta 1560 km. Dubingiuose aplankėme muziejų, susipažinome su šio krašto istorija. Kopėme į piliakalnį, pilies griuvėsių apsuptyje klausydamiesi gi-dės pasakojimo trumpam išvydome Barboros ir Žygi-manto Augusto pilnas mei-lės ir laukimo akimirkas. Išėjus iš pilies, mus pasvei-kino pats ilgiausias Lietu-voje gražuolis Asvejos eže-ras. Čia truputį pailsėjome

ir riedėjome link Kernavės. Turėjome atvykti laiku, nes mūsų laukė mobilus ren-ginys, kurį organizavome kartu su Lietuvos žmogaus

teisių gynimo asociacijos pirmininku Romualdu Po-vilaičiu ir jo bendražygiais. Renginio metu gyventojams vaidinome įvairias scenas iš tautosakos, kuriose išjuo-kiami girtuokliai. Visiems buvo labai linksma, nors dulksnojo šiltas vasaros lie-tus. Po renginio aplankėme piliakalnius, pasigrožėjome Neries pakrantėmis. Kerna-viškiai mus draugiškai priė-mė pakviesdami nakvynei į mokyklą. Tai sukėlė visiems geras emocijas ir davė jėgų toliau tęsti žygį. Prašvito nauja kelionės die-na, kuri mus pakvietė ap-

lankyti ne vieno dainiaus apdainuotą Trakų pilį. Pa-pietavome Aukštadvaryje, suskaičiavome, kad jau nu-važiuota 1820 kilometrų. Nukeliavome į Birštoną. Ten mūsų planuotas mo-bilus renginys kartu su Ro-mualdu, kuris porino įvai-rias sakmes ir padavimus Birštono gyventojams. Pasi-džiaugėme kurorto Nemu-no vaizdais ir keliavome link Druskininkų. Įsikūrėme prie Avirio ežero. Šiltas eže-ro vanduo atgaivino mūsų kūnus ir sielas. Vakare va-žiavome pasigėrėti Druski-ninkų miestu. Nuostabus vakaras gėlėtame kurorte, kurį dar pagražino muziki-nis, spalvomis šokantis fon-tanas. Tarsi pasaka atsivėrė tamsaus žvaigždėto dan-gaus fone Druskonio ežeras.

Visi apstulbę ir laimingi grį-žome į stovyklavietę. Atėjo paskutinis žygio sekmadie-nis. Kėlėmės, maudėmės ir važiavome į šv. Mišias. Bažnyčia buvo pilnutėlė žmonių, labai daug žmonių ėjo šv. Komunijos. Visus apėmė didelė Dievo palai-ma. Grįžome prie Avirio, daug maudėmės, dūkome, žaidėme, ruošėmės vieno žygio vadovo Lukučio išleis-tuvėms į kariuomenę. Iš au-tobusiuko pasigirsta daina ,,Balnokim broliai žirgus“ Mergaitės atneša ąžuolo vainiką. Visus pagavo liū-desio akimirka, bet nieko nepadarysi - taip reikia. Atsisveikinę su būsimuoju kareivėliu, ruošėmės žygio baigimo aktui. Visi gavome padėkos raštus bei prisimi-nimo dovanėles, aptarėme kelionės įspūdžius ir ruo-šėmės paskutinei šventinei vakarienei. Vakarą pralei-dome Druskininkuose, gė-rėjomės jo gėlynais. Aplan-kėme cerkvę, ji taip pat graži ir įdomi savo architektūra. Na, jau paskutinė diena. Aplankėme Metelius. Parko direktorius Artūras Pečkys supažindino su regioniniu parku, nuostabiu piliakal-niu ir jo istorija, Dusios bei Metelio ežerų nuostabio-mis pakrantėmis. Puolėme į jų bangas ir džiaugėmės paskutinėmis žygio akimir-

komis. Lazdijuose organi-zavome paskutinį renginį ir patraukėme link namų. Žygis truko keturiolika die-nų, per kurias nukeliavome 2100 kilometrų. Mintyse at-sigręžęs atgal pamatai, jog kelionė buvo pilna įspūdžių, geros nuotaikos, įdomių žmonių. Būdavo ir nelen-gvų akimirkų, tačiau turėjo-me galimybę susipažinti su savimi - nustebome, kokių savy ,,dalykėlių“ suradome, - sėdėdamas namuose to tikrai nepatirsi. Smagu, kad viso žygio metų triumfavo bičiulystė. Duok Dieve, kad ši ugnelė neišblėstų ir degtų kuo ilgiau visų širdyse. Sma-gu buvo stebėti džiaugsmu spindinčias dalyvių akis ir viltis, jog švietėjiška-blaivy-bės žygyje pasėta sėkla duos puikų derlių.

„Valančiaus pėdomis“ archyvo foto

„Valančiaus pėdomis“ archyvo foto

Apie alkoholio gamybąVisi gerai žino alų, vyną degtinę, bet mažai kas žino, kaip alkoholis ga-minamas.

Į labai naudingas vynuogių sultis prideda mielių bakte-rijų. Jos labai mėgsta cukrų. Per mikroskopą matyti, kaip jos ryja cukrų, o išski-ria alkoholį. Alkoholis - tai mielių bakterijų šlapimas, o moksliškai - ekskrementai. Kai šlapimo koncentraci-ja pasiekia 11%, jos kaip ir kiekvienas organizmas ap-sinuodija savo išmatomis ir žūsta. Jei toks skystis iškart pilstomas į butelius, tai jį vadiname paprastu sausu vynu. Jei jį išlaiko dvejus metus ir nukošia bakteijų la-vonėlius – tai jau išlaikytas rūšinis arba markinis sausas vynas ir gerokai brangesnis.Daug kas, o ypač moterys, mėgsta šampaną. Jį gamina štai kaip: į žalio stiklo bu-telį įpila 5 rūšių vynuogių sulčių mišinį, įdeda mielių. Priklausomai nuo sulčių mišinio sudėties gaunamas įvairių rūšių šampanas. Kal-nuose yra išrausti ilgi urvai, kurių sienose išgręžtos sky-lės buteliams. Į jas sudeda butelius, urvą uždaro, už-

anspauduoja ir du metus laiko tamsoje. Temperatūra ten visą laiką vienoda – 14 laipsnių. Per dvejus metus mielių bakterijos perdirba sultis, ir, kai baigiasi te-minas, atidaro tamsų rūsį ir nukreipia stiprią šviesą. Nuo netikėtumo bakterijos suviduriuoja ir dvėsdamos prileidžia dujų. Įdomu, kad šios bakterijos gali perdirbti ne tik cukrų, bet apskritai bet kokią orga-ninę medžiagą. Hidrolizės gamyklose spiritas gamina-mas iš pjuvenų. Užmerkia-mos pjuvenos, pridedama mielių bakterijų. Ėsti nėra ko – ėda pjuvenas ir šlapina-si metilo spiritu. Šios bakte-rijos alkoholiu paverčia net žmogaus išmatas. Kaime yra žinomas toks subtilus kerštas. Karštą vasarą į kai-mo tualetą nemėgstamam žmogui įmeta puskilį mie-lių. Ir prasideda putojantis procesas su dujomis ir kva-pais.Nuo tualeto dvelkia pu-siau saldūs, pusiau rūgštūs ,,šampaniški” kvapai. Jeigu jums teks gerti šam-paną ir jūsų nosį kutens šampano dujos, žinokite, kad tai dvesiančių bakterijų atsisveikinimas.

Kiek galima išgerti?Jauni žmonės dažnai klausia: kiek galima per šventes išgerti, kad nepakenktum? Ar yra moksliškai pagrįsta, nepavojinga alkoholio dozė?

Atsiminkite visam laikui ir kitiems pasakykite: moks-liškai pagrįsta nepavojinga alkoholio dozė šaltų kraštų gyventojams, o tai reiškia mums (rusams, lietuviams, estams) lygi nuliui. Nėra mums nekenksmingos alko-holio dozės.Manęs toliau klausia: kitos tautos juk geria. Kodėl iki šiol neprasigėrė prancūzai, kodėl neprasigėrė italai, žy-dai, gruzinai, armėnai, mol-davai? Na tie, kurie tą nuodą gamina ir parduoda. Kodėl jie neprasigėrė? Mokslas tai paaiškina. Kiekvieno žmo-gaus organizme gaminasi specialus fermentas, kuris vadinamas alkoholio dehi-drogenazė. To fermento paskirtis – neutralizuoti pa-tekusį į organizmą alkoholį.Daug šio fermento gamina organizmai visų žmonių, kurie gyvena šiltuose kraš-

tuose ir tūkstantmečiais maistui vartoja vynuoges.Jie valgo vynuoges, jos virš-kinimo sistemoje rūgsta, ga-minasi alkoholis ir gaminasi fermentas, kuris neutrali-zuoja alkoholį. Šiaurės kraš-tų gyventojų organizmuose, o mes rusai (lietuviai) esa-me šiaurės tautos, fermen-tas alkoholdehidrogenazė praktiškai beveik nesigami-na arba labai mažai.Prieš šimtą metų rusų gydy-tojai atrado keistą ir mums baisų dėsningumą. Meti-nei temperatūrai sumažė-jus penkiems laipsniams, mirtingumas nuo alkoholio išauga 10 kartų. Štai kodėl alkoholiu buvo išnaikinti Š. Amerikos indėnai, štai ko-dėl alkoholiu buvo išnaikin-ti dešimtys Rusijos federaci-jos tautų. Tai mažos Sibiro, Šiaurės ir Tolimųjų Rytų tautelės.

Ždanov Vl. G. Novosi-birsko Humanitarinio – ekologinio instituto profesorius.

2004 gegužės mėn. (www3.vdu.lt/life)

6

nukelta į 7 psl.

Interviu su psichiatru Aurelijumi Veryga„Laisvosios bangos“ po-kalbių valandoje apie ateities Lietuvą Dovilas Petkus ir Albertas Ko-maras kalbina gydytoją psichiatrą, Nacionali-nės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos bei Baltijos šalių tabako ir alkoholio kontrolės ko-alicijos prezidentą Au-relijų Verygą.

Pirmojoje laidos dalyje paš-nekovas kalba apie Lietu-voje suvartojamo alkoholio kiekį ir aptaria alkoholio kontrolės politiką. Anot A. Verygos, teiginys, jog drau-dimais nieko nepasieksi, tarp politikų yra tapęs sa-votiška aksioma, tačiau pa-mirštama, jog visuomenėje žmonių sugyvenimas daž-nai įmanomas tik tam ti-krų draudimų dėka. Laidos klausykitės kiekvieną penk-tadienį 21 valandą.

Pirmiausia noriu pa-klausti, kaip atsitiko, kad medikas atsidūrė politikoje?

Čia viena tų sričių, ko sa-kiau, kad niekada nedary-siu. Taip dažniausiai ir atsi-tinka. Kadangi mano mama mokytoja, aš sakiau, kad gyvenime niekada nebūsiu mokytoju. Taip atsitiko, kad tapau dėstytoju. Visada sa-kiau, kad nekišiu nagų prie politikos. Bet taip nutiko, kad vis dėlto teko su ja kon-taktuoti. Sveikatos politika taip pat yra politika. Visuo-menės sveikata gal mažiau susijusi su medicina, labiau susijusi su politiniais po-kyčiais. Tai visiškai ne Lie-tuvos fenomenas, absoliu-čioje daugumoje valstybių ši sritis palikta politiniams sprendimams. Galbūt ir gai-la truputį, kad taip yra, nes daugelyje kitų sričių mes jau kaip ir supratome, kad jei yra įrodymai, skaičia-vimai, jei yra labai tikslūs dalykai, paprastai tos sritys paliekamos ekspertams. Ir Seimo nariai nenustatinėja, sakykim, kaip gydyti kokią nors ligą arba iš kokių me-džiagų statyti tiltus, nes tai daro inžinieriai. Visuome-nės sveikata vis dar laiko-ma politinių debatų sritimi. Ir žmonės, kurie nebūtinai turi kokį nors supratimą apie sveikatą, ar visuome-nės sveikatą juo labiau, pri-iminėja tuos sprendimus. Niekur nesidėsi – tokios yra žaidimo taisyklės. Norint, kad būtų priimtos mokslu pagrįstos priemonės, tenka toje politikoje dalyvauti.

Kalbant apie mūsų šio vakaro temą, Lietuvoje gryno alkoholio kiekis, tenkantis vienam gy-ventojui, 2012 m. buvo beveik 13,5 litro. Vals-tybės institucijos naujų duomenų kol kas nepa-teikia. Ar šis kiekis yra didelis ar mažas, lygi-nat su kitomis Euro-pos valstybėmis? Ir jei didelis, tai galbūt mes apleidžiame kai kurias sritis, tokias kaip pre-vencija?

Matyt [priklauso nuo to – red.], su kuo palyginsime šį kiekį. Yra šalių, kurios su-vartoja ir daugiau. Dažniau-siai kaip tokie pavyzdžiai minimos Rusija, Baltarusija, kur vartojimas dar didesnis. Bet aš manau, kad mes į tas šalis jau seniai nebesilygiuo-jam. Paprastai žvalgomės į skandinavų šalis ir sakom, kad norim gyventi kaip jie. O jie gyvena šiek tiek kitaip, ir ten suvartojami kiekiai gali būti net dvigubai ma-žesni, negu yra pas mus. Yra šalių, kur šis lygis siekia 6 litrus gyventojui, bet tai ša-lys, kurios turi pakankamai senas kontrolės tradicijas. Jos praėjo panašius etapus, ko gero. Kaip ir mes turėjo labai daug bėdų ir bandė vi-siškai drausti vartojimą. Jos turi prohibicijos patirtį (ką mūsų politikai dažniausiai įvardina kaip didelį minu-są), bet vėliau nusprendė, kadangi ta prohibicija tie-siog nepavyko, kad reikia taikyti kitas priemones. Kalbant apie tai, ar toks kiekis didelis ar ne, galima paversti jį kažkokiu konkre-čiu kiekiu, nes 13 litrų - tai šimtaprocentinis spiritas, per metus tenkantis vie-nam žmogui Lietuvoje. Ką begertumėte ir ką jūs be-vartotumėte, viską galit per-skaičiuoti į tikrą gėrimą. Gal paprasčiausia yra perskai-čiuoti į stipriuosius gėrimus. Kiekiai būna įspūdingi. Pa-skaičiuokime, kiek tai būtų litrų degtinės. Žinom, kad litre degtinės yra 40 proc. alkoholio. Tai reiškia, kad mes tą kiekį [per metus 13,5 litro vienam žmogui - red.] turėtume dauginti bent iš dviejų. Labai nesunku su-skaičiuoti, kad vienam žmo-gui tenka bent 26, gal apie 30 litrų degtinės per metus. Kai kurie žmonės nustem-ba, sako: aš tiek daug neiš-geriu. Jei tas žmogus sako, kad jis tiek daug neišgeria, reiškia yra kažkas kitas, kas geria dvigubai daugiau ir iš-geria jo kiekį. Pasaulio svei-

katos organizacija teigia, kad jei vartojimas peržengia 7 litrų vienam gyventojui per metus ribą, šalis susi-duria su labai rimtomis, tiek sveikatos, tiek socialinėmis

problemomis. Mes visi jas matome. Mes matome, kad yra labai daug socialinių problemų, yra daug šeimų, kurios turi pačių įvairiausių bėdų, yra žmonės bedarbiai, asocialūs, nestudijuojantys, ir tos problemos yra susi-jusios. Yra labai daug prie-žasčių, dėl ko taip yra. Ir prevencija yra viena jų, ką jūs minėjote. Iš tikrųjų mes jai labai mažai skiriame dė-mesio. Dabar skiriame dau-giau, bet skaičiai rodo, kad matyt nepakankamai, nes tas kiekis mažėja labai nežy-miai ir paskutiniais dvejais metais jis ir nebemažėja, o po truputį vėl pradėjo augti.

Yra teigiančių, kad Lie-tuvoje turėtų būti dau-giau socialinio švieti-mo, pavyzdžiui, būtų reklamos, skatinančios nevartoti alkoholio. Kiti teigia, kad tiesiog užtenka riboti alkoho-lio reklamą televizijoje, internete. Kaip manote, kas čia teisus? Ar šian-dien taikomi alkoholio reklamos apribojimai prisideda prie vartoji-mo mažinimo?

Aš manau, kad prisideda. Iki apribojimų priėmimo vartojimas nuolat augo. Kie-kvienais metais buvo fiksuo-jama, kad vartojimas didėja ir ypač vaikų grupėje. Dabar apribojimai, kurie buvo pri-taikyti, augimą sustabdė, mes stebime stabilią situa-ciją. Tik atsitiko kitų daly-kų: verslas labai protingas, jame dirba tikrai protingi žmonės, ir jie prisitaikė, rado naujų būdų, formų. Iš tabako kontrolės istorijos yra pakankamai gerai žino-ma, kad apribojimai, kal-bant apie reklamą, yra labai mažai efektyvūs. Jie turi

tam tikrą efektą, bet jis ma-žas, nes randama būdų, kaip apeiti, jei tai nėra visiškas draudimas. Kai visiškai ne-galima produkto reklamuo-ti, viskas visiems yra aišku,

kitaip nei tada, kai yra [da-liniai – red.] apribojimai arba valstybės nustatymai, ką galima rodyti reklamo-je, ko negalima. Pavyzdžiui, negalima pasitelkti žmonių iki tam tikro amžiaus. Tai ką dabar tai reiškia? Valstybė įsivelia į nesibaigiantį ner-vų karą. Kažkas turi tikrinti aktorių amžių tose reklamo-se, tikrinti pasus, ieškoti, kur tie aktoriai yra, įrodi-nėti kiekvieną kartą teisme, kad jų reklama iš tikrųjų siejama su kažkokia seksu-aline sėkme arba dar kitais dalykais, kurie draudžiami įstatyme. Gamintojai, tai puikiai žinodami, piktnau-džiauja. Yra ne viena rekla-ma, kuri buvo ir seksistinė, ir kokia tik nori. Kai pama-toma, kad yra kažkoks pa-žeidimas, institucijos imasi veiksmų, baudžia. Paprastai gamintojai tai skundžia teis-mui, ir kol visas procesas apsisuka, reklama pasibai-gia, ją apskritai nukabina. Tos pačios niekas nelaiko pakabinęs visus metus. Kai apribojama tokiu būdu, valstybė turi skirti daug administracinių resursų, tai daryti brangu. Reiškia, žmo-nės turi būti nuolat užimti tikrinimais, bylinėjimaisis. Tabako reklamos draudi-mas parodė, kad vis dėlto vi-suotinis draudimas yra daug paprasčiau įgyvendinamas. Šiandien mes praktiškai ne-matom tiesioginės tabako gaminių reklamos, o sako, negalima įgyvendinti. Kaip negalima, jei ji realiai funk-cionuoja? Yra galbūt pavie-niai pažeidimai, kai žmonės galbūt iš nežinojimo paima ir padaro kažkokį įstatymo pažeidimą, bet apskritai draudimo laikomasi. Su alkoholiu situacija yra kita, ir labai gaila, nes Lie-tuva jau turėjo priėmusi tą

sprendimą. Ji jau buvo nu-sprendusi uždrausti alkoho-linių gėrimų reklamą, bet tas sprendimas buvo atšauktas. Tarptautinė bendruomenė stebėjo šitą procesą, ir visi laukė Lietuvos sprendimo, nes paprastai jeigu viena ša-lis, ypač Europos bendrijoje priima tokį sprendimą, kitos žiūri į tuos precedentus. Iš tiesų gamintojai mobilizavo jau ir nelietuviškas pajėgas, kad šito draudimo nebūtų, nes kaip tam tikra banga tai neišvengiamai būtų nusiritę ir į kitas valstybes.

Bet šiandien populiaru teigti, kad draudimais nieko nepasieki, esą draudimai gali sukelti net priešingą reakciją. Girdėjome, kad Seime yra projektas, jog nuo lapkričio 1 d. alkoholis bus pardavinėjamas tiek asmenims, sulau-kusiems 20 metų. Ta-čiau yra teigiama, ypač jaunimo tarpe, kad tai alkoholio vartojimo ti-krai nesumažins. Esa-me girdėję ir apie „užsi-pirkimą“ iš anksto, kas žinoma rugsėjo 1-osios atveju. Ką jūs manote apie tokius įstatymo projektus? Ar jie iš ti-krųjų gali atnešti rea-lią naudą ir ar galime draudimais ką nors pa-keisti?

Tas pasakymas jau yra vir-tęs savotiška sparnuota fra-ze, ir labai dažnai politikai net ir klausimo nebekelia, naudoja jį kaip aksiomą ir sako, kad draudimais nie-ko neišspręsi. Bet apsižval-gykim – mes gal nebūtinai daugybę dalykų vadinam draudimais, mes juos vadi-nam susitarimais, bet mes nesam laukinė visuomenė, mes esam susitarę dėl tam tikrų taisyklių. Bėda ta, kad ne visi žmonės tų taisyklių laikosi, bet taip yra visur. Mes esam susitarę, kad ne-galima žudyti žmogaus. Ir taip, ne visi laikosi šitos tai-syklės. Žmonės, kurie nesi-laiko, yra baudžiami. Esam susitarę neviršyti greičio, yra priimti apribojimai, kurie nurodo, kaip greitai galima važiuoti. Taip, yra bėdų, kad kai kurie žmonės šių susitarimų nesilaiko, bet yra pagrindimas, kodėl jie priimti. Ir jų niekas tur-būt nevadina draudimais. Vadinam juos labai įvairiai – taisyklėm, įstatymais, dar kažkaip. Ir mes esam jų ap-

A. Veryga

7

Interviu su psichiatru Aurelijumi Verygaatkelta iš 6 psl.

Alkoholis - visuomenę daugiausiai žalojantis narkotikas

Audrius Nakas, aktorius, režisierius,ekspertai.eu steigėjas

Faktas – alkoholis vi-suomenę daugiausiai žalojantis narkotikas. Lietuva – viena dau-giausiai alhoholio su-vartojančių šalių pa-saulyje. Valdžia skatina alkoholio vartojimą.

Sveikinu visas iniciatyvas, kurios nukreiptos už blai-vybės propagavimą ir prieš alkoholio reklamą. Reikia atkreipti dėmesį – alkoholio reklama skirta niekam ki-tam, o tik jaunimui. Tai da-roma tik tam, kad jaunimas vartotų alkoholį. Ir vartotų kuo daugiau.Ką reikėtų pradžiai padaryti skubiai? Keletą elementarių dalykų.

1. 100 procentų be jokių išlygų uždrausti alko-

holio reklamą bet kokia jos forma.

2. Stipriuosius alkoho-linius gėrimus pardavi-nėti tik specializuotose parduotuvėse, kurių darbo laikas baigtųsi vė-liausiai aštuntą valandą vakaro.Šiuos sprendimus gali pa-daryti bet kurios kadencijos Seimas skubos tvarka.

Ir tegu tik niekas neima kvailai įrodinėti, kad dėl to-kių sprendimų nukentėtų Lietuvos biužetas. Atvirkš-čiai – šalies iždas nuo to tik ženkliai, labai ženkliai imtų pilnėti.Nereikia būti dideliu ekono-mistu norint suprasti, kad surinkti akcizai nuo alkoho-lio yra lašas jūroje, palyginti su tuo, kokią žalą patiria gy-ventojai ir visa valstybė.

supti. Mes, pavyzdžiui, ne-galim šiukšlinti gatvėje, ne-galim dar daugybės dalykų, kuriuos paprastai augdami susižinom tradiciškai iš tėvų arba patys sąmoningai iš-mokstam. Ir nemanom, kad tai didžiulė problema. Tai taip pat draudimai bendrąja prasme. Ar tai veiktų alkoholio sri-tyje? Draudimai arba apri-bojimai labai menkai veikia priklausomus žmones –al-koholikus, kurie bet kokia kaina turi gauti produktą. Bet kokia kaina. Jiems visiš-kai nesvarbu, tai draudžia-ma ar ne. Narkotikai, sako, yra draudžiami, bet juos vartoja. Taip, juos vartoja dažniausiai tie, kurie turi priklausomybę. Kiti, būna, pabando, paeksperimentuo-ja, paprastai tuo ir baigiasi. Iš tikrųjų tiems žmonėms, kurie turi priklausomy-bę, draudimas nelabai ką sprendžia. Jie taip ir elgiasi, kaip jūs sakote: „užsiperka“ iš vakaro. Apskritai, jeigu jūs paimsite priklausomą žmogų, tai jis daug dalykų daro įdomiai. Pavyzdžiai, rūkoriai net perka cigaretes blokais tam, kad jos nepasi-baigtų, apsirūpina į priekį. Priklausomi nuo alkoholio, jei turi pinigų, taip pat tų gėrimų turi. Tie, kas nebe-turi pinigų, kiekvieną dieną sprendžia, kur jų gauti, ir perka paprastai ten, kur yra pigiausia, surogatus, odeko-loną. Bet šiuo atveju mes, ko gero, kalbame turbūt ne apie juos. Visą likusią ben-druomenę, visuomenę sta-tyti į pavojų dėl kelių tūks-tančių priklausomų žmonių, nelabai logiška. Šitų žmonių draudimai nekeis, bet visą likusią visuomenės dalį jie labai gražiai keičia. Dar daugiau. Jūs paminė-jote amžiaus ribą. Jeigu mes paklaustume vidurinės kartos žmonių, didelė da-lis iki šiandien galvoja, kad stiprieji gėrimai neparduo-dami iki 21 metų. Nors iš tikrųjų tokio draudimo jau seniai nebėra. Bet žmonės nuo to laikmečio labai ge-rai jį atsimena ir labai daug kas galvoja, kad taip dar yra. Žodžiu, mes esame tu-rėję daugybę reguliavimų, jie nebuvo kažkokia naujie-na. Pavyzdžiui, pardavimo valandų ribojimas – buvo laikas, kai parduotuvės dir-bo iki šeštos valandos. Ir nieko, žmonės nenumirė nei iš bado, nei liko negėrę, kas labai norėjo. Kai šiandien

tai pasiūloma, visi priima kaip kažkokį baisų dalyką ir sako, kad grįžtant iš darbo negalės nusipirkti pavalgyti, numirs iš bado. Yra žmonių, kas sako: „Grįžtu iš darbo vakare dešimtą valandą, noriu žmoną su jubiliejum pasveikinti, negaliu vyno butelio nusipirkti“. Tai gal reikia galvoti prieš tai, kaip žmoną pasveikinti? Ir jei tik dabar, paskutinę minutę, sugalvojai, kažin, ar čia yra pagrindinis pasiaiškinimas ir pasiteisinimas. Kitas dalykas, kuo moty-vuojama ir aiškinama, kad draudimai veiks, yra kitų šalių patirtis. Absoliučioje daugumoje valstybių, kur jie taikomi, tai veikia. La-bai sunku paaiškinti, kodėl tai turėtų neveikti pas mus. Aš manau, kad mes nesam kažkokie nenormalūs, aso-cialūs, ir todėl mums turėtų neveikti dalykai, kurie vei-kia visur kitur. Jei pas mus veikia eismo taisyklės, ku-rios veikia kitur, manyčiau, kad veiks ir visi šitie dalykai. Juo labiau, kad dauguma jų yra tokie, kurie žmonių, netgi sakyčiau didžiosios dalies, neliečia. Ta pati al-koholinių gėrimų reklama – žmonės sako, kad ne, ma-nęs ji neveikia. Aš iš tikrų-jų nesu toks kvailas – jei iš tikrųjų neveikia, kam tiek pergyvenat, kad jos neliks? Jei ji niekam nereikalinga, kam ji yra? Kam išleidžiami didžiuliai pinigai, jei ji netu-ri jokio efekto? Su 20 metų amžiaus riba, yra daug įvairių apsvarsty-mų. Yra sakoma, kad štai, žmogus gali kurti šeimą, gali balsuoti, o negalės gerti. Tai vėlgi rodo tam tikrą brandą ir supratimą, nes absoliuti dauguma sako: man nėra jokių problemų, aš galiu ne-gerti tiek, kiek reikia, aš ti-krai ne alkoholikas, reiks ir negersiu. Ir kai tik praside-da ši šneka: o tai kaip bus? Kaip aš vestuves atšvęsiu negėręs? Bet jūs ką tik sa-kėt, kad galit negerti. Kada norit, kiek reikia, ir jums nebus, nekils jokių proble-mų. O dabar puolat aiškin-ti, kad jūs negėręs negalėsit vestuvių švęsti ar kažkokių kitų dalykų daryti. Amžiaus riba yra politinio sprendi-mo klausimas, nes jei žiū-rėtume labai moksliškai, amžius, kada žmogus su-bręsta psichologiškai ir pra-deda motyvuotai priiminėti sprendimus, ypač susijusius su sveikata, yra ne 20 metų – tai maždaug 25 metai. Ir mes tokių ribų turime. Tie-

sa, jos susijusios ne su alko-holiu, bet su kandidatavimu į parlamentą – žmonės gali rinkti parlamento narius, bet negali patys kandida-tuoti, kol nėra sulaukę tam tikro amžiaus. O čia nuomo-nė kažkaip keistai išsiskiria.

Prakalbote apie re-klamas. Kaip jūs ver-tinate socialines re-klamas, kurias mes matome stenduose? Buvo stendas su Jonu Valančiūnu, su kitais visuomenės atstovais, raginančiais atsisakyti alkoholio, tabako. Kaip jūs manote, ar veiks-mingos šitos reklamos Lietuvoje?

Reklama su J.Valančiūnu virto savotiška tragikomedi-ja, nes žmogus, kuris lyg ir agitavo jaunimą nevartoti, būdamas neblaivus įkliuvo už vairo. Ir visi jo komenta-rai spaudoje tos socialinės reklamos metu buvo tokie, kad aš ten ir pats išgeriu, ir nieko čia baisaus, jeigu sai-kingai, nieko blogo. Matom, kuo visa tai pasibaigė. Iš ti-krųjų iškilo didelė žmogaus grėsme karjerai ir kitiems dalykams. Kitas dalykas, kad ta soci-alinė reklama gal ir nebūtų blogas dalykas, bet jos tikrai neturėtų kurti gamintojas. Čia kažkas panašaus, kaip

kad, įsivaizduokit, dešrų gamintojas kurtų reklamą vegetarams. Labai sudėtin-ga įsivaizduoti, kaip jis su-kurtų socialinę reklama, ir kokia būtų logika ir prasmė. Alkoholio gamintojai kuria kažkokią reklamą, kad žmo-nės nevartotų alkoholinių gėrimų. Kaip tai paaiškinti logiškai? Tokia reklama pir-miausia turėtų neveikti. Ji greičiausiai tokį poveikį ir darė. Be to, kadangi aludarių gil-dijos ženklai buvo visur su-dėlioti, aš manau, kad ji ne tik neveikė, bet ir reklama-vo tam tikrą gėrimų rūšį ir kūrė „socialinį veidą“ vienai pramonės šakų. Jei kalbė-tume apie socialinę rekla-mą valstybės mastu, tai yra labai brangu, nes sukurti kokybišką reklamą kai-nuoja daug pinigų. Mėtyti pinigus niekalams, tokiai kampanijai, kuri nedarytų jokio poveikio – per didelė prabanga, mes jų labai ma-žai turim. Daryti bet ką bet kaip? Gal jau reikėtų išaugti iš to laiko, kai valstybė pri-spausdina lankstinukų, ku-riuos paskui visi į šiukšlių dėžę išmeta, arba prikalbi-nėja plakatų, kurie daugiau sukelia juoką negu kažkokį realų poveikį turi. Tiesa, pa-saulis žino gerų socialinės reklamos pavyzdžių, viena jų, nuolat linksniuojama Lietuvoje, yra karo keliuose

pavyzdys, kai buvo rodo-mi video klipai apie saugos diržų užsisegimą, ypač tarp vaikų. Tai labai gerai suvei-kė, tik ne kiek suaugusiem, kiek vaikam. Jie tą reklamą pamatę pradėjo tėvų prašy-ti, kad juos prisegtų. Priklausomybės srityje soci-alinės reklamos buvo efek-tyvios tos, kurios parodė pramonės veidą. Rodė ne tiek tai, kaip negerai gerti, bet kaip manipuliuojama žmonėmis. Tai žmonėms nepatinka labiausiai. Ame-rikiečiai turėjo kampaniją, kuri vadinosi „Tiesa“. Buvo tokia įdomi istorija, kad pradžioje ją netgi finansa-vo viena iš tabako gamybos bendrovių. Kai nevyriausy-bininkai tą kampaniją pa-leido ir pacitavo pačių ta-bako gamybos bendrovių dokumentus, [kur sakoma – red.] kad jie, sakykim, gamina gaminius ir kuria produktus jauniems, kvai-liems, neišsilavinusiems ir juodaodžiams, žmonės su-pyko. Nes jie parodė jų pa-čių dokumentus, citatas iš jų dokumentų – į ką jie taikosi, kad jų tikslas yra vidurinės mokyklos moksleiviai. Gali-ma įsivaizduoti visuomenės pasiutimą. O visi tie gąsdi-nimai iš tikrųjų turi labai menką efektą.

www.propatria.lt

8

Lietuvos nevyriausy-binės organizacijos sė-kmingai pasinaudojo Šveicarijos paramos ga-limybėmis ir per 2012 – 2014 m. įgyvendino 97 paprojekčius, kurių bendra vertė siekia be-veik 19 mln. litų. Lietuvos ir Šveicarijos ben-dradarbiavimo programos nevyriausybinių organizaci-jų fondo lėšomis Lietuvoje veikiančios NVO prisidėjo ugdant pilietišką visuome-nę bei stiprino jos glaudesnį bendradarbiavimą su vietos savivaldos organizacijomis. Fondas finansavo priemo-nes, skirtas kurti nevyriau-sybinėms organizacijoms palankią aplinką, didinti finansinį savarankiškumą, stiprinti jų vaidmenį efekty-viai sprendžiant visuomenės problemas, teikiant daugiau kokybiškesnių viešųjų pas-laugų, sustiprinti adminis-tracinius gebėjimus, padėti aktyvinti socialinį verslumą bei plėtoti žmogiškuosius išteklius.„Šveicarijai skiriant finansi-nę paramą Lietuvai, parama pilietinės visuomenės stipri-nimui buvo akcentuota kaip viena iš prioritetinių sričių, itin aktualių ir reikšmingų mažinant ekonominius ir socialinius skirtumus tiek mūsų šalies viduje, tiek tarp Lietuvos ir senųjų Europos Sąjungos šalių“, - teigia Lie-tuvos Respublikos finansų viceministras Aloyzas Vit-kauskas.„Ar Lietuvai skirti finan-sinę paramą, Šveicarijoje surengtame referendume nusprendė patys šios šalies piliečiai, todėl šis faktas įpareigoja itin atsakingai ir profesionaliai vykdyti NVO paprojekčių įgyvendinimo priežiūrą“, - sako Centrinės projektų valdymo agentū-ros Tarptautinių programų departamento direktorius Artūras Žarnovskis. Glau-dus bendradarbiavimas su visų organizacijų atstovais, įsigilinimas į kiekvienos idėjos įgyvendinimą ir pa-tirtis, įgyta administruojant kitų tarptautinių programų remiamus projektus padė-jo CPVA sėkmingai vykdyti projekto administravimo funkcijas.Šiandieną Lietuvos Respu-blikos finansų ministerijos ir Centrinės projektų val-dymo agentūros organizuo-jamoje konferencijoje bus

apžvelgtas NVO fondo įgy-vendinimas, pasiekti rezul-tatai, pristatomi projektai

bei užmegzti kontaktai to-limesniam bendradarbiavi-mui.Lietuva ir Šveicarija yra pa-sirašiusios paramos sutartis dėl finansinės paramos lėšų skyrimo bendriems Lietuvos ir Šveicarijos mokslininkų vykdomiems moksliniams tyrimams (apie 23,5 mln. litų (9,052 mln. Šveicarijos frankų)), teismų sistemai tobulinti (apie 4,5 mln. litų (1,72 mln. Šveicarijos fran-kų)), nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos prie-žiūros paslaugų gerinimui (apie 118,5 mln. litų (45,6 mln. Šveicarijos frankų)). Bendras Lietuvos ir Švei-carijos bendradarbiavimo programos biudžetas suda-ro apie 184 mln. litų (70,8 mln. Šveicarijos frankų). Įgyvendinant pagal šią pro-gramą finansuojamus pro-jektus, prisideda ir Lietuva, papildomai skirdama 15 proc. bendrojo finansavimo.

Daugiau informacijos:CPVA Komunikacijos sky-riaus viršininkėEglė KučinskaitėTel. (8-5) 219 15 77, mob. 8 652 80 754, el. p. [email protected]

Tarp šių paprojekčių, vienas paprojektis buvo ir iš Vys-kupo M. Valančiaus Vilka-viškio vyskupijos blaivystės sąjūdžio Kazlų Rūdos sky-riaus.Paprojektis “Blaivybė ir pre-vencija Kazlų Rūdos savi-valdybėje ir Vilkaviškio vys-kupijoje” CH-5-FM-1/87, kuris tikrai sustiprino orga-nizaciją, išmokė paprojek-čio administravimo ir pa-skatino rašyti projektus ir į ES struktūrinius fondus.Tad paprojektis jau baigėsi ir galima įvardinti tikrus jo rezultatus:

Įkurta organizacijos materialinė techninė bazė:

Sukurta organizacijos sve-tainė www.blaiva.org.;Įgyta kompiuterinė techni-ka ir multimedija;Turistiniai reikmenys: 10

keturviečių ir dvi aštuon-vietės palapinės bei 50 miegmaišių. Papildomai

įsigijome lauko megafoną renginiams lauko sąlygo-mis.Surengta: 10 seminarų pe-dagogams, socialiniams darbuotojams ir pedago-gams darbui pagal pre-vencinę programą „Linas“ Kazlų Rūdos, Kauno, Prie-nų, Alytaus, Lazdijų, Mari-jampolės, Kalvarijos, Šakių, Vilkaviškio savivaldybėse. Kazlų Rūdos savivaldybėje 2014 metais vyko seminaras pagal prevencinę progra-mą „Linas“ antros pakopos. Projekto metu parengta 158 specialistai dirbti pagal pre-vencinę programą „Linas“, iš jų 14 ir pagal antrą pako-pą.Organizacijos nariai dalyva-vo seminare apie projektų rengimą bei vykdymą.2013 metų birželio 25 – lie-pos 15 dieną organizavome moksleivių prevencinę sto-vyklą „Šaltinėlis“. Trijose pamainose dalyvavo 116 dalyvių.2013 metų gruodžio mėn. – 2014 metų gegužės mėn. vykdėme prevencinę pro-gramą „Linas“ minėtose sa-vivaldybėse.Projekto metu dirbo 10 gru-pių po 10 moksleivių iš šei-mų, kuriose bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoho-liu ar kitais kvaišalais. Už-siėmimuose dalyvavo 100 moksleivių iš Kazlų Rūdos, Šakių, Vilkaviškio, Mari-jampolės, Kalvarijos, Lazdi-jų, Alytaus, Prienų ir Kauno savivaldybių. Esame nuo-širdžiai dėkingi vadovams: Benai Astrovienei, Rimai Bagdanavičienei, Giedrei Baliūnienei, Zitai Klimavi-činei, Ingridai Kolkatovai, Editai Mikalauskienei, Ir-mai Misevičienei, Gitanai Ramanauskienei, Ingai Mo-diejūtei ir Loretai Papečkie-nei. Ypatingai esame dėkin-gi „Lino“ programos vyr. vadovei bei lektorei Dalei Kriščiūnienei, lektorėms Jūratei Marijai Jaronienei bei Daivai Matulevičiūtei.

Algirdas JankauskasPaprojekčio vadovas

NVO programos rezultatai Sveika būk, Baltija, Tėvynės mano jūra!

2014 metų rugsėjo 11-14 dienomis Palangoje, Vilniaus universiteto Konferencijų semiarų

ir poilsio centre ,,RO-MUVA” įvyko Lietuvos moterų lygos konferen-cija ,,Moterys ir politika - 20 metų“.

Konferencijos tikslas – ap-žvelgti veiklos laimėjimus ir nesekmes, pasidžiaugti pergalėmis. Antrasis kon-ferencijos tikslas – aptarti Lietuvos moterų lygos eklo tolimesnes kryptis ir svr-biausius uždavinius.Konferencija prasidėjo 2014 rugsėjo 12 dieną, 17 valandą. Pranešimą ,,Po-litikos aktualijos Lietuvo-je“ apžvalga ir atsakymai į klausimus skaitė prof. Ona Voverienė. Savo kalboje ji apžvelgė Lietuvos moterų lygos nuveiktus darbus nuo 1992 metų spalio 29 dienos. ,,1992 spalio 29 dieną ini-ciatyvinės grupės posėdy-je buvo įkurta ir Lietuvos moterų lyga. Inciatyvinėms grupėms, o vėliau ir pačiai organizacijai vadovavo Lie-tuvos nepriklausomybės akto Kovo 11- osiossignata-rė, buvusi Aukščiausios Ta-rybos Atkuriamojo Seimo narė Nijolė Oželytė – Vai-tiekūnienė, jos padėjėja Zita Ambrazevičienė ir gydytoja Ramunė Trakymienė. Į vei-klą visos moterys įsijungė entuziastingai ir daug pada-rė. Ramunės Trakymienės inciatyva 1993 kovo 26 d. vykusioje Lietuvos moterų lygos konferencijoje buvo priimta rezoliucija-kreipi-masis į Lietuvos Respubli-kos Seimą ir Vyriausybę dėl Lietuvos prisijungimo ir ra-tifikavimo Jungtinių Tautų Deklaracijos ,,Dėl moterų visų rūšių diskriminacijos panaikinimo ir ,,Dėl moterų politinių teisių Lietuvoje“.Profesorė pasakojo apie nu-veiktus darbus, laimėjimus

ir nesėkmes, vardijo tas mo-teris, kurios nenuilstamai dirbo, skaitė pranešimus, kūrė skyrius savo miestuose

ir miesteliuose. Buvo patvirtinti nauji įstatai ir nauja veiklos programa. Pagrindiniais Lietuvos mo-terų lygos tikslais tapo ska-tinti moterų visuomeninio ir politinio aktyvumo ska-tinimas; ugdyti pilietišku-mą ir demokratinę sąmonę; padėti moterims įtvirtinti Lietuvoje lygias teises ir ga-limybes visuose valdžios, gamybos ir kultūros srityse, taip pat politikoje ir valdy-me; siekti paritetnės demo-kratijos; gaivinti tautos dva-sines, dorovines, kultūros, istorijos ir šeimos vertybes, ugdyti Lietuvos žmonių tautinę savimonę.Konferencijoje dalyvavo ir pranešimą skaitė Baltaru-sijos pensininkų sąjungos pirmininkė Tatjana Zelko. Ji papasakojo apie mote-rų padėtį Baltarusijoje ir Ukrainoje. Pasidžiaugė Lie-tuvos moterų lygos narių laimėjimais. Buvo sužavėta konferencijos dalyvių nuo-širdumu, noru kuo dau-giau sužinoti apie moterų gyvenimą, esančių už ,,už-dangos“, apie jų lūkesčius ir viltis gyventi geriau, lais-viau, tvarkyti savo gyveni-mus taip, kaip joms atrodo ir siekti geresnio gyvenimo vaikams ir vaikaičiams.Buvo pristatytas knygos ,,Dalia Grybauskaitė – Tau-tos Prezidentė“ rankraštis. Knygos autorė prof. Ona Voverienė papasakojo apie knygos ilgą ir sunkų kelią ruošiant ją spaudai. Taip pat profesorė Ona Voverie-nė atsakinėjo į jai pateiktus klausimus. 2014 rugsėjo 13 dieną, 10 valandą ,,ROMUVOS“ kon-ferencijų salėje įvadinį žodį tarė Lietuvos moterų lygos

„Valančiaus pėdomis“ archyvo foto

nukelta į 10 psl.

9

Kazlų Rūdos policijos komisariato geroji patirtis vykdant bei įgyvendinant alkoholio, tabako ir psichotropinių

medžiagųprevencines priemones nepilnamečių tarpe „MAN NE TAS PATS“

Įžanga

Marijampolės apskri-ties vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rū-dos policijos komisaria-tas kiekvienais metais vykdydamas alkoholio, tabako vartojimo ne-pilnamečių tarpe pre-venciją siekia glaudžiai bendradarbiauti su Kaz-lų Rūdos savivaldybės bendruomenėmis, įstai-gomis, siekiant sukurti saugią, sveiką aplinką.

Nuo 2009 metų sėkmingai vykdoma socialinė akcija „Man ne tas pats“, kurios tikslas motyvuoti ir skatinti nepilnamečius rinktis svei-ką gyvenimo būdą be taba-ko, alkoholio, psichotropi-nių medžiagų. Prevencinės akcijos metu moksleiviai meninės saviraiškos būdu reiškė savo požiūrį į alkoho-lio, tabako ir psichotropinių medžiagų vartojimo pro-blemą nepilnamečių tarpe, bendravo su žinomu atlikė-ju Gabrieliumi Liaudansku (G&G Sindikatas). Tai buvo bendras noras socialinės reklamos darbais atkreipti pilnamečių asmenų dėme-sį į neigiamas pasekmes nepilnamečių, vartojančių psichotropines medžiagas, alkoholį bei tabaką. 2009 metų konkurso „Man ne tas pats“ nugalėtojų kon-kursinį darbą Marijampolės apskrities vyriausiojo poli-cijos komisariato Kazlų Rū-dos policijos komisariatas realizavo socialinės-preven-cinės išraiškos būdu. 2010 metų pabaigoje buvo išleis-tas prevencinis plakatas.Siekiant vykdomos preven-cijos tęstinumo, Kazlų Rū-dos policijos komisariatas į šio projekto veiklą įtrau-kė nepilnamečius, siekiant

betarpiško bendradarbia-vimo, tokiu būdu siekiant ugdyti savitarpio pasitikė-jimą (bendra veikla, me-ninių-prevencinių filmų peržiūra, diskusijos, orga-nizacinių įgūdžių ugdymas).Projektas buvo skirtas miesto jaunimui, rizikos grupei priklausantiems ne-pilnamečiams, siekiant ati-traukti juos nuo neigiamos socialinės aplinkos povei-kio, mažinti alkoholio ir kitų kvaišalų vartojimą jau-nimo tarpe. Tuo pačiu į ben-drą veiklą įtraukti kaimiš-kų vietovių nepilnamečius vykdant prevencinę veiklą bei užsiėmimus kaimiškose vietovėse.

Situacijos analizė Vykdant žalingų įpročių ne-pilnamečių tarpe preven-ciją, Marijampolės vyriau-siojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos ko-misariate nuo 2007 metų vykdant apklausas, tiriama vaikų teisėtvarkos pažeidi-mų bei požiūrio į sveiką gy-venseną situacija Kazlų Rū-dos savivaldybėje. Siekiant išsiaiškinti, išanalizuoti nei-giamus reiškinių atsiradimo mąstus, priežastis ir sąlygas, Kazlų Rūdos savivaldybės mokyklose buvo apklau-siama apie 500 moksleivių. Atlikus anketų analizę, nu-statytas alkoholinių gėrimų nepilnamečių tarpe vartoji-mo mastas: 57 proc. moks-leivių prisipažino, kad yra kartą arba du vartoję alko-holinius gėrimus. 2009 metais atlikta novato-riška apklausa internetiniu būdu atskleidė alkoholio prieinamumo nepilnamečių tarpe priežastis - 56 proc. apklaustųjų teigė, kad alko-holinių gėrimų jiems įsigyti padeda patys suaugusieji

t.y. pilnamečiai asmenys. Toks apklausos rezultatas akivaizdžiai parodė, kad su-augusieji elgiasi itin neatsa-kingai, skatindami nepilna-mečius vartoti alkoholinius gėrimus, dėl ko dažniausiai yra padaromi nepilnamečių nusikaltimai. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komi-sariato Kazlų Rūdos polici-jos komisariatas, vykdyda-mas alkoholio, tabako bei narkotinių medžiagų var-tojimą nepilnamečių tar-pe prevenciją 2009 metų lapkričio- gru,odžio laiko-tarpiu organizavo socialinės reklamos konkursą „Man ne tas pats“, kurio tikslas buvo motyvuoti ir skatinti moksleivius rinktis sveiką gyvenimo būdą be tabako, alkoholio, psichotropinių medžiagų, populiarinti me-ninę moksleivių saviraišką kaip vieną prevencinių prie-monių, siekiant užkirsti ke-lią nepilnamečių žalingiems įpročiams, didinti moks-leivių užimtumą, formuoti moksleivių aktyvaus laisva-laikio leidimo formas, pa-sirenkant individualų arbą grupinį darbą, meninę savi-raišką. Meninės saviraiškos būdu išsiaiškinti moksleivių požiūrį į alkoholio, tabako ir psichotropinių medžiagų vartojimo problemą nepil-namečių tarpe, socialinės reklamos darbais atkreipti pilnamečių asmenų dėmesį į nepilnamečių vartojančių psichotropines medžiagas, alkoholį bei tabaką, neigia-mas pasekmes. Siekiant prevencinės pro-gramos efektyvaus tęsti-numo, Marijampolės aps-krities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariatas 2009 metų konkurso „Man ne tas pats“ nugalėtojų konkursinį darbą realizavo socialinės- prevencinės išraiškos būdu. 2010 metų pabaigoje iš-leistas prevencinis plakatas pristatomas Kazlų Rūdos savivaldybės bendruomenių susirinkimuose bei įteiktas (bus) įstaigų, mokyklų va-dovams, parduotuvių savi-ninkams, kunigams. Šio prevencinio plakato iš-leidimo pagrindinis tikslas - stabdyti alkoholio vartojimą nepilnamečių tarpe bei at-kreipti pilnamečių asmenų dėmesį, informuojant juos

apie atsakomybę dėl alko-holio perdavimo nepilna-mečiams asmenims.2010 metų statistikos de-partamento duomenimis Kazlų Rūdos savivaldybė-je šiuo metu didžiąją dalį sudaro 16-17 metų jauni-mas, 2010 metų laikotarpiu Marijampolės apskrities

vyriausiojo policijos komi-sariate, lyginant su 2009 metais, dvigubai išaugo al-koholio vartojimas nepil-namečių tarpe (16-17 metų amžiaus). Alkoholio vartoji-mą nepilnamečių tarpe gali-ma sieti su lengvu alkoholio prieinamumu, nepilname-čių ankstyva fizine branda (nepilnamečiai vizualiai at-rodo vyresni) bei asmens tapatybės kortelės įsigijimu. Pagal Lietuvos Respubli-kos administracinio teisės pažeidimų kodeksą už pa-darytus administracinius pažeidimus traukiami as-menys, sulaukę 16 metų; mokslas nepilnamečiams privalomas iki 16 metų. Pa-stebėtina tendencija, kad vis daugiau nepilnamečių su 16 amžiaus sukaktimi tapati-namas nepriklausomybės, laisvės pojūtis. Daugelis ne-pilnamečių, vietoje viduri-nio išsilavinimo, pasirenka profesines mokyklas esan-čias kituose miestuose, taip savotiškai yra prarandamas ryšys su nepilnamečiu (mo-kykla kaip tarpininkas).Projekto metu buvo organi-zuojamos dienos stovyklos, skirtos nepilnamečių svei-kos gyvensenos ir saugios aplinkos kūrimo motyvaci-jos kėlimui, gebėjimų ugdy-mo:Vienos dienos sporto stovy-kla „Sveikame kūne- sveika siela“, kurios metu stovy-klos dalyviai susitiko su FK „Šilas“ atstovais bei žaidė

draugiškas rungtynes. Kar-tu su šokėja Justina Žemai-tyte mokinosi pagrindinių pramoginių šokių žingsnių, dalyvavo pokalbyje bei dis-kusijose su Vytaru Radzevi-čiumi. Vienos dienos gamtos sto-vykla – turistinis-orien-tacinis, švietėjiškas žygis

„Aktyvus laisvalaikis miške, saugus aš ir miškas“. Vienos dienos maisto sto-vykla - sveikos mitybos-pra-tybos „Valgau į sveikatą“, susitikimas su maisto gamy-bos specialistais, ekologiško ūkio ūkininkais, bendras maisto ruošimas, diskusijos.2011 spalio mėnesį Mari-jampolės apskrities vyriau-siojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos ko-misariatas, vykdadamas projektą „Man ne tas pats“, organizavo prevencinį-in-formacinį renginį Kazlų Rūdos švietimo įstaigų mo-kiniams. Renginyje daly-vavo policijos, greitosios pagalbos medikų, miškinin-kų, ugniagesių, gelbėtojų, gamtos apsaugos ir kitų ins-titucijų atstovai. Renginio metu jie bendravo su vai-kais, moksleiviais, pasakojo apie savo darbo specifiką, skatino vaikus, moksleivius laikytis saugaus eismo taisy-klių, saugoti ir tausoti miš-ką, rinktis sveiką gyvenimo būdą be žalingų įpročių. Kuriant ir taikant preven-cinius metodus bei priemo-nes, turi būti atsižvelgiama į pačių vaikų ir jaunų žmonių nuomonę bei patirtį, kad būtų užtikrinta, jog jie jiems yra patrauklūs.

Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK Viešo-sios policijos skyriaus vyresnioji specialistė Akvilė Krunglevičienė

Kazlų Rūdos PK archyvo foto

Kazlų Rūdos PK archyvo foto

10

Sveika būk Baltija, Tėvynės mano jūra!

atkelta iš 8 psl.

pirmininkė prof. Ona Vo-verienė. Sveikinimo žodžius tarė svečiai: Vytautas Juo-zapaitis, Dangutė Mikutie-nė, Rytas Kupčinskas ir kiti. Konferencijoje dalyva-

vo Kazlų Rūdos Blaivybės Sąjūdžio pirmininkas Al-girdas Jankauskas, Kazlų Rūdos pradinės mokyklos mokytoja Dalia Kriščiūnie-nė, laikraščio ,,Valančiaus pėdomis“ redaktorė Elena Dekaminavičienė. Algirdas Jankauskas kalbėjo apie Blaivybės sąjūdžio darbą, projektus, pristatė laikraštį ,,Valančiaus pėdomis“, kurį platino, dovanojo ir rekla-mavo. Jis buvo platinamas ir po konferencijos. Profesorė Ona Voverienė skaitė pranešimą Konferen-cijų ciklui ,,Moterys ir poli-tika“ - 20 metų. Apie savo veiklą Kaune, pranešimą skaitė LML Kauno skyriaus pirmininkė doc. Meilutė Asanavičienė, Panevėžio skyriaus pirmininkė Liu-dvika Knizikevičienė. Po ka-vos pertraukos antroji dalis konferencijos buvo skirta ciklui ,,Moterys ir kultūra“.LML Kauno skyriaus pir-mininkė doc. Meilutė Asa-navičienė savo kalboje nu-piešė ateities gaires, kokios turėtų būti, vizijas į ateitį, konferencijose ,,Moterys ir kultūra“ -20 metų.Apie kultūros vadybą šian-dieninėje Lietuvoje papa-sakojo VU Kauno humani-

tarinio fakulteto Kultūros vadybos katedros vedėjas doc. Dr. Donatas Pilinkus. ,,Gabrielės Petkevičaitės-Bi-tės laikysena istorinių ir politinių iššūkių akivaizdo-je“ skaitė Panevėžio kraš-

totyros muziejaus etnologė, asociacijos ,,Bitės namai“ sekretorė Vitalija Vasi-liauskaitė. Apie moteris ir kultūrą prieškario nepri-klausomoje Lietuvoje ir moterų judėjimuose pasa-kojo VU Kauno humanitari-nio fakulteto prof. Virginija Jurėnienė.Apie Lietuvos moteris mate-matikes, mokytojas ir moks-lininkes papasakojo Jono Žemaičio – Vytauto Karo Akademijos prof. Algirdas Ažubalis. Savasties paieškos šiuolaiki-nėje lietuvių poezijoje savo pranešime ieškojo doc.Dr. rašytoja Jūratė Sūčylaitė. Apie poezijos vaikams sa-vitumą a.a. Birutės Lengve-nienės kūryboje pasakojo Elena Dekaminavičienė.Po diskusijų ir atsakymų į klausimus konferenci-ja buvo baigta. 18 valandą buvo vakaronė prie arbatos puodelio ir vyno taurės. Dar ilgai šnekučiavosi konferen-cijos dalyviai ir svečiai, dali-nosi įspūdžiais, reiškė nuo-mones, keitėsi adresais ir knygomis. Pažadėję ir toliau tęsti darbus, susitikti daž-niau, bendradarbiauti. Elena Dekaminavičienė

„Valančiaus pėdomis“ archyvo foto

Miestelio šventė be alkoholioGražus Lietuvos vidurio Kėdainių rajono Josvainių miestelis ant gimtosios Šu-švės kranto. Jis šiemet rug-sėjo 12-14 dienomis minėjo savo jubiliejų – 630 metų nuo to laiko, kai buvo I-ą kartą paminėtas rašytiniuo-se šaltiniuose (1384 m.). Taigi tokiam gražiam jubi-liejui buvo ruoštasi iš anks-to. Renovuota miestelio aikštė, kuria josvainiečiai ir svečiai džiaugiasi ir grožisi, gatvės prie sodybų ir tiltas per Šušvę buvo papuošta gėlėmis. Šventės šūkis „Čia gera gyventi“ tikrai atitiko tą dvasią. Projekte - ekskursijoje „Pra-kalbinkime istoriją“ no-rinčių dalyvauti buvo labai daug. Tai byloja, kad mums svarbi mūsų istorija, mūsų šaknys. Ypač džiugu, kad dalyvavo daug vaikų ir jau-nimo, kuriems buvo įdomus jų tėvų, senelių bei prosene-lių gyvenimas. Tuo labiau, kad pati Josvainių istorija yra turtinga ir įdomi. Pro Josvainius ėjo Varšuvos-Pe-terburgo kelias, čia, užeigos namuose, vykdamas į Var-šuvą, nakvojo kunigas poe-tas A. Baranauskas. Mieste-lyje gyveno daug žydų, todėl projekto metu veikė insce-nizuota žydų parduotuvė, kurioje buvo prekiaujama silkėmis, muilu, medžiago-

mis ir kt. Ekskursijos metu aplankėme puodinę, suži-nojome Bažnyčios statybos istoriją. Kadangi Josvainiai priklausė Žemaitijos vysku-pystei, tai mūsų tautos blai-vintojo vysk. M. Valančiaus įtaka stipriai jautėsi mieste-lyje: aktyviai veikė blaivys-tės draugija, dirbo Blaivys-tės arbatinė; kaip gaila, kad dabar Lietuvoje nerandame tokių užeigų. Dar galėčiau pasakoti labai daug, bet noriu pasakyti patį svarbiausią dalyką – trijų dienų šventė vyko be alko-holio. Labai džiugu ir svei-kintina, kad mažas miestelis išdrįso pasakyti – mes ga-lime būti kitokie. Tai buvo skelbta ir reklamoje, ir pro-gramoje, todėl niekas per daug nenustebo. O mane tai džiugino ir domino, - kaip praeis ši trijų dienų šventė? Pavyko, buvo puiki šventė! Takia graži Naisių festiva-lio sumanytojo p. R. Kar-bauskio idėja pradėjo plisti per Lietuvą. Tačiau gaila, kad to dar negalime pama-tyti Marijampolėje ir kituo-se didesniuose miestuose, kur švenčių metu puikuojasi Švyturio palapinės, o alumi svaiginasi ir nepilnamečiai.Tuo tarpu kalbėdama apie savo miestelio šventę, noriu pabrėžti, kad per tris dienas nemačiau nė vieno išgėrusio

ar svirduliuojančio aikštėje nei šventės erdvėje. Žino-ma, per vieną šventę visų neperauklėsime, bet ban-dyti būtina, jeigu galvojame apie Lietuvos ateitį (skaudu, kai žiniasklaida paskelbia, kad esame trečia valstybė, daugiausiai suvartojusi al-koholio). Turime labiau pa-sitikėti žmonėmis, ugdyti norą švęsti blaiviai ir oriai. Mūsų šventės metu tarsi sklandė Valančiaus dvasia; juk jis beveik prieš 200 m. yra pasakęs: „Blaivios širdys – malonios Dievui“. Taigi po aktyvaus dviejų dienų pasilinksminimo blaivio-mis širdimis sekmadienį dalyvavome Švč. Mergelės Marijos vardo atlaiduose išpuoštoje Josvainių Visų Šventųjų Bažnyčioje.Josvainiečių ir šventės sve-čių vardu nuoširdžiai dėkoju organizatoriams už įdomią šventę, istorinės praeities pateikimą, o, svarbiausia, už drąsų iššūkį – švęsti be alkoholio.Norėčiau, kad šis gražus pa-vyzdys paplistų po visą Lie-tuvą.

Marijampolės vysk. M.Valančiaus blaivystėssąjūdžio pirmininkė Regina Jadeikaitė

„Būk blaivus”Praėjusiais metais išrink-ta naujoji Vilniaus Vysku-po Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio valdy-ba pradėjo ieškoti naujų prasmingo darbo krypčių. Prisijungus naujiems akty-viems nariams, vieningai buvo sutarta, kad jaunimas yra mūsų visų ateitis, ir dėl jo turime padaryti viską, ką galime. Būtent nuo to, kokį jaunimą išugdysime, kokias vertybes suformuos ir kokį gyvenimo būdą pasirinks dabartiniai moksleiviai, bū-simieji jaunuoliai ir studen-tai, ir priklauso, kokią tu-rėsime Lietuvos ateitį. Kas nenorėtų gyventi draugiško-je ir harmoningoje visuome-nėje, kurioje pilietis jaučiasi atsakingas ne tik sau, bet ir kitiems? Vadovaujantis tokiomis mintimis, buvo nuspręs-ta imtis pirminės preven-cijos veiklos. Iš mokslinių tyrimų ir pastebėjimų yra žinoma, kad kuo vaikai ir jaunuoliai vėliau išbando alkoholį, tabaką bei kitas narkotines medžiagas, tuo rečiau susiformuoja savo ir

kitų gyvenimus griaunan-tis gyvenimo būdas bei pri-klausomybės liga, kurią lydi individualios nelaimės ir so-cialinės problemos. Vilniaus Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjū-džio valdyba pradėjo ieškoti organizacijų ir ekspertų tu-rinčių pirminės prevencijos patirties bei formuoti ko-mandą galinčią imtis kon-krečių pirminės prevencijos veiklų. Pirmiausia, susitikta su Lietuvos krikščioniško jaunimo blaivybės sąjunga „Žingsnis“. Susipažinta su „Sniego gniūžtės“ programa bei pagrindiniais pirminės prevencijos principais. Vė-liau susitikta su lektoriais, skaitančiais moksleiviams paskaitas mokyklose. Pa-minėtina, kad pirminę blai-vybės prevenciją gana ak-tyviai vykdo „Optimaliečio“ klubas – blaivaus gyvenimo būdo propaguotojai lenkiš-kose ir rusiškose Vilniaus ir Vilniaus rajono mokyklose.2014 metų kovo mėne-sį buvo parengta paraiška Narkotikų, Tabako ir alko-holio kontrolės departa-

mentui pirminės psichoak-tyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos projektų kon-kursui. Parengtas projektas „Būk blaivus!“, kurio pa-grindiniu tikslu tapo blai-vaus moksleivių gyvenimo būdo ugdymas. Projekto metu rengiamos paskaitos ir specialūs prak-tiniai užsiėmimai moks-leiviams, kuriuose propa-guojamas sveikas ir blaivus gyvenimo būdas. Užsiėmi-mų metu pateikiama infor-macija apie psichoaktyvių medžiagų žalą, skleidžiamos žinios apie žalingą priklau-somybių poveikį, demons-truojama, jog verta rink-tis sveiką gyvenimo būdą. Specialių ir interaktyvių praktinių užsiėmimų metu formuojama nuostata, kad sveikas ir atsparus tas žmo-gus, kuris nori ir stengiasi tokiu būti; specialiais užsi-ėmimais stiprinami atspa-rumo gebėjimai bei patys moksleiviai ieško kūrybiškų sprendimų blaiviam laisva-laikiui. Organizuojami ren-

nukelta į 12 psl.„Valančiaus pėdomis“ archyvo foto

11

Nematomas dramblysDramblys apsigyvena visokiuose namuose. Jis įkiūtina nepastebėtas. Pirmaisiais metais net nekrenta į akis. Antra vertus, niekas ir nesi-stengia jį įžvelgti.

Jis nejučiom vis auga ir di-dėja. Galiausiai užima visą butą, namą, ūkį ar visus pi-lies kambarius.Šeima nepajėgia ir nedrįsta jo pamatyti. Tai tikriausiai ne dramblys. Bet jismaitinamas. Jo daroma ne-tvarka iškuopiama. Augda-mas jis vis labiau visur pri-jaukia.Šeima suklūsta ir saugo-si, kad tik neužmintų jam ant uodegos ar ant jautraus straublio.Dramblys greitai supyksta ar suirzta. Šeima ir stengiasi jam įtikti.Dažnai jam liūdna ar jo sa-vijauta bloga. Šeima suklūs-ta ir parūpina jam ko norsišgerti.Kartais dramblys gerai nusi-teikęs. Šeima stengiasi, kad tik niekas jam nesugadintųnuotaikos ar jis vėl nesu-sirgtų.Laikyti dramblį namuose anaiptol ne tas pats kaip lai-kyti akvariumo žuveles ar katę.Kiti žmonės nelaiko dram-blio. Šeimai gėda. Tiesiai apie dramblį jie niekada nešneka.Geriausiu atveju šeimos na-riai tarpusavyje pasišneka, jog jis šiandien blogai jau-čiasi.Šeima įsitikinusi, kad ji vie-nintelė turi savo dramblį. Štai kodėl kitiems nevalia jopamatyti. Draugai, giminės ir viršininkas neturi apie tai sužinoti.Šeima užsisklendžia. Jei tai išties tikras dramblys, tur-būt tik nedidelis. „Jis greitaiišeis, - nuolat kartoja jie pa-tys sau. - Veikiausiai jis pa-sišalins, kai mes įsigysimenaują namą ar tėtis gaus gerą darbą, ar kai vaikai už-augs ir išeis iš namų“. O gal tai net ne dramblys. Galbūt jis pradings, jei užsimerksi ir tylėsi.Ši knyga parašyta milijo-nams šeimų, kurių namuose gyvena dramblys.Nereikia gyventi su nepaso-tinamu drambliu. Jūs to ne-ištversite. Jis ryja didžiausiąjūsų turtą - jūsų gyvenimą.Šioje knygoje pasakojama, kaip dramblys atrodo. Taip pat kaip jį priversti išeiti išjūsų gyvenimo.Ar jūsų šeimoje yra dram-blys?

Vargu ar šį klausimą kada nors atsakoma, nes jis be-veik niekada neužduoda-mas.Nemalonu klausti. Nemalo-nu jį išgirsti. Niekas nedrįs-ta į jį atsakyti. Ką daryti, jeitavo gyvenimą stelbia dram-blys?Čia pateikiamas sąrašas klausimų, į kuriuos galite pats sau atsakyti. Daugelis žmonių, kurių šeimoje yra dramblys, nėra linkę atsaki-nėti į šiuos klausimus ir pra-leidžia juos suprasdami, kad bus paliesta giliai jų širdyje glūdinti neviltis. Tą paslap-tį jie stengiasi nuslėpti net nuo pačių savęs.

DRAMBLIO TESTAS

1. Ar dėl jo gėrimo buvo su-gadintos šeimos šventės ir atostogos?2. Ar šeimai būdavo pasiža-dama, kad jis tam tikrą lai-ką ar niekada nebegersarba mažiau gers?3. Ar šeimai teko dėl gėrimo už jį skambinti ir pranešti, kad jis sergąs, atšauktisusitikimus ar šiaip kokius žmonių susiėjimus?4. Ar šeima yra aptikusi na-muose paslėptų gėrimų, ar gėrimai be jokiųpaaiškinimų yra dingę iš gėrimų baro?5. Ar jam kartais sunku pri-siminti, kas įvyko iš vaka-ro?6. Ar šeimai yra tekę klau-sytis neįtikėtinų paaiškini-mų, kiek jis geria?7. Ar šeimai ne kartą teko patirti gėdą, aiškintis dėl kokių nors skaudžiųnemalonumų?8. Ar buvo nesėkmingų bandymų tam tikrą laiko-tarpį negerti arba vartotidisulfiramą?9. Ar jis bandė vienos rū-šies alkoholį keisti kitu? Alų vynu, vyną alumi, viskįvermutu, džiną degtine, cheresą stipriu alumi, pras-tenės rūšies gėrimusgeresniais arba priešingai?10. Ar šeima yra kada nors kitiems sakiusi, kad jis mie-ga, ilsisi, nėra namuose,negali kalbėtis tuo metu, kai jis buvo girtas?11. Ar jis dažnai vairuoja iš-gėręs?12. Ar nemalonumų šeimoje sumažėtų arba jie pranyktų jei jis negertų?

Vėl perskaitykite šiuos klau-simus ir suskaičiuokite, kiek kartų jūsų atsakymas buvo „taip“. Jeigu bent į du klau-simus atsakėte teigiamai,

jūsų namuose tikriausiaiyra dramblys, labai pana-šus į tą, kuris yra aprašytas knygoje „Nematomas dram-blys“.

*****Tokiu atveju galima rasti veiksmingą išeitį.Šią knygą „Nematomas dramblys“ aš turiu. Jos au-torius JORGEN F NISES. Knyga išleista 1997 metais, knygą išleido Lietuvos Blai-vybės Fondas.Praeituose savo straips-niuose buvau pateikęs ke-letą moksleivių rašinių blai-vybės tema. Šiandien savo straipsnį pradėjau kiek ne-įprastu būdu, pateikdamas du trumpus skyrelius iš kny-gos „NEMATOMAS DRAM-BLYS“.Taip, alkoholizmas yra labai didelė problema ir svarbiau-sia, jog kada apie tai kalba-ma, stengiamasi neįvardinti šios problemos. Prieš kelias dienas „Ryto garsuose“ teko klausytis temos apie alkoho-lio problemą. Visai neseniai Lietuvą sudrebino šiurpi tri-guba žmogžudystė Kėdainių rajone. Konfliktas prasidėjo girtaujant. Įdomu tai, jog „Ryto garsų“ pašnekovas, to miestelio seniūnas nenorėjo pripažinti, jog alkoholizmo problema egzistuoja ir visa tai kilo dėl besaikio girtavi-mo.Norint pakeisti tą problemą, pirmoje eilėje reikia nebijoti tą problemą įvardinti.Aš noriu, kad visos šeimos būtų laimingos, arba bent laimingesnės, nors trupu-tėlį, todėl prašau, atlikite aukščiau nurodytą testą ir pasitikrinkite, „Ar jūsų šei-moje gyvena dramblys?“. Ir jeigu jis gyvena, aš paban-dysiu jums padėti.Čia taip pat ir toliau rašysiu straipsnius blaivybės tema.

IKI MALONIŲ SUSITIKIMŲ!

Algirdas Jankauskas

Vyskupo M. Valančiaus Vilkaviškio vyskupijos BS Kazlų Rūdos skyriaus

narių visuotinis susirinkimas

nukelta į 12 psl.

Šių metų spalio 2 die-ną Kazlų Rūdos savi-valdybės viešosios bi-bliotekos salėje įvyko Vyskupo M. Valančiaus Vilkaviškio vyskupijos blaivystės sąjūdžio Kaz-lų Rūdos skyriaus narių visuotinis susirinkimas.

Dienotvarkėje apsvarsty-ti šie klausimai: 1) Įžanga, sveikinimo žodžiai; 2) Sky-riaus susirinkimo pirmi-ninko, sekretoriaus ir bal-sų skaičiavimo komisijos rinkimai; 3) Algirdo Jan-kausko veiklos ir finansinė ataskaita; 4) Dalės Krisčiū-nienės pranešimas; 5) Atas-kaitos tvirtinimas; 6) Naujų narių priėmimas; 7) Įstatų pakeitimas; 8) Skyriaus pir-mininko ir skyriaus valdy-bos rinkimai; 9) Diskusijos ir Agape.Susirinkimą pradėjo sky-riaus pirmininkas Algirdas Jankauskas ir pakvietė svei-kinimo žodžiui kun. Igną Plioraitį, kuris pasidžiaugė nuveiktais darbais, skyriaus nariams palinkėjo ištver-mės ir ryžto. Priminė, kad kovoti su alkoholio pase-kmėmis ir su alkoholio var-totojais bei jo gamintojais - didelis iššūkis kiekvienam: ir senjorui, ir dirbančiajam, ir tam, kuris pateko į alko-holizmo liūną. Po maldos kun. Ignas Plioraitis palin-kėjo, kad darbai, kurie šian-dien vykdomi, būtų tęsiami ir plėtojami. Buvo išrinkti skyriaus su-sirinkimo pirmininke Dalė Krisčiūnienė, sekretore Ele-na Dekaminavičienė.

Savo ataskaitiniame prane-šime Algirdas Jankauskas papasakojo apie konferen-cijas, kurios vyko šiemet, susitikimus, diskusijas, apie projekto rengimą ir vyk-dymą, apie sunkumus, su kuriais dar tenka susidurti, kalbant apie alkoholio žalą. Dar labai sunkiai skinasi kelią blaivybės propaguoto-jai. Daug galima rasti skep-tikų, kuriems atrodo, kad blaivystės sąjūdžio darbas - tai kova su vėjo malūnais. Dalė Krisčiūnienė papasa-kojo apie kelionę su vaikais aplink Lietuvą. ,,Žygis per Lietuvą“ taip vadinosi jų ke-lionė, kurioje be vaikų dar dalyvavo 4 pedagogai, stu-dentai ir abiturientai.Skyriaus pirmininku iš tri-jų kandidatų buvo išrinktas Algirdas Jankauskas.Į valdybą buvo pasiūlyta: vienuolė Joana, Žibutė Ši-lingienė, Vitalija Filipova, Raimondas Kairys, Elena Dekaminavičienė, Dalia Krisčiūnienė ir Vytautas Aputis. Revizore komisijoje -Aldona Žalenekienė. Į gar-bės narius buvo įrašytas ku-nigas Ignas Plioraitis. Buvo peržiūrėti ĮSTATAI, kurie kai kuriuose punktuose pa-keisti susirinkimo narių balsavimo metu. Dar ilgai susirinkę nariai diskutavo, siūlė, kaip pagerinti sky-riaus darbą, kaip sudominti žmones, ką pasiūlyti visuo-menei vietoje alkoholio ar kitų narkotinių medžia-gų.

Elena Dekaminavičienė

Alkoholio reklamą vertėtų visai uždrausti

Moksliniai tyrimai pa-rodė - kuo dažniau jau-ni žmonės susiduria su alkoholio reklama ir kuo priimtinesnė bei patrauklesnė ji jiems atrodo, tuo didesnė ti-kimybė, kad jie vartos alkoholį tiek dabar, tiek ir ateityje. Tai vie-na iš priežasčių, kodėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės de-partamentas (NTAKD) siūlo iš naujo aptarti griežtesnio alkoholio reklamos ribojimo ar net visiško alkoholio re-klamos draudimo gali-mybes Lietuvoje.

- Alkoholio reklamą jau re-

glamentuoja Lietuvos įsta-tymai. Kodėl nuspręsta, kad vėl reikėtų svarstyti šį klausimą? - „Respublika“ teiravosi NTAKD direkto-riaus Zeniaus MARTIN-KAUS.

- Lietuvos Respublikos al-koholio kontrolės įstatymo principai - riboti alkoho-linių gėrimų pardavimo ir vartojimo skatinimą, draus-ti priemones, skatinančias jaunimą pirkti ir vartoti al-koholinius gėrimus.Lietuvoje uždraudus alko-holio reklamą televizijoje nuo 6 iki 23 val., atsirado paslėpta alkoholio reklama

12

„Būk blaivus”atkelta iš 10 psl.

giniai, ugdantys sąmonin-gumą ir gebėjimą patiems save tobulinti bei linksmin-tis be psichoaktyvių medžia-gų. Projekto „Būk blaivus!“ ko-manda suprato, kad vien-kartinės paskaitos moks-leiviams yra tik įžanga ir yra mažai efektyvios, todėl pasirinkta kombinuota pas-kaitų, specialių užsiėmi-mų ir organizuotos veiklos koncepcija, leidžianti visa-pusiškai apimti prevencinę veiklą. Svarbiausias princi-pas – paskaitos ir specialūs užsiėmimai organizuojami ciklais. Pavienės paskaitos metu klausytojus pasiekia tik informacijos fragmentai, tai – tik įvadinių žinių pa-teikimas. Žinių įtvirtinimui reikalingas paskaitų ciklo ir praktinių užsiėmimų de-rinys, leidžiantis stiprinti blaivaus gyvenimo gebėji-mus.Projekto „Būk blaivus!“ metu pirminiame etape paskaitos pradėtos skaityti Vilniaus S. Stanevičiaus vi-durinės mokyklos, Vilniaus Gabijos gimnazijos 7-10 klasių moksleiviams, tartasi ir su Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos vadovu.Pradedant įtvirtinti blaivaus gyvenimo įgūdžius organi-zuota vienos dienos išvyka į Vievį, kur aplankytas Lie-tuvos geologijos muziejus, Dievo Motinos Ėmimo į dangų cerkvė, Varliškių Pil-kapynas, grožėtasi Bražuo-lės upės pakrantėmis.

Surengta stovykla Čiobiš-kyje. Čia apžiūrėtas van-dens malūnas, S. Dariaus ir S. Girėno tiltas, dvaro sodyba, bažnyčia, P. Mali-nausko skulptūrų muziejus, persikelta unikaliu keltu per Nerį, pamatytas Bude-lių piliakalnis, Laukagalio akmuo, Rusių rago pilkapy-nas, Čiobiškio urvas.Išvykų ir stovyklų metu ug-domi jaunimo socialiniai įgūdžiai, komandinis dar-bas, formuojamas įprotis laisvalaikį leisti turiningai be alkoholio, propaguoja-mas sveikas gyvenimo bū-das. Tokių stovyklų ir išvy-kų pagrindinis principas yra aktyvus laisvalaikis, kai per intensyvią fizinę ir intelek-tualinę veiklą tiesiog nelie-ka laiko mintims apie kokių nors psichoaktyvių medžia-gų išbandymą. Stovyklų ar išvykų vadovai stengiasi sukurti gerą nuotaiką, tei-giamas emocijas susieti su blaiviu gyvenimo būdu. Labai džiaugiamės, kad Narkotikų, Tabako ir alko-holio kontrolės departa-mentas Vilniaus Vyskupo Motiejaus Valančiaus blai-vystės sąjūdžio pirminės prevencijos projektą „Būk blaivus!“ parėmė aštuo-niais tūkstančiais litų. Tokiu būdu buvo sudarytos gali-mybes pirminės prevencijos veiklą padaryti efektyvesnę.

Juras Naudžius, Vysk. M. Valančiaus BS Vil-niaus skyriaus pirmi-ninkas Projekto "Būk blaivus!" vadovas

Alkoholio reklamą vertėtų visai uždrausti atkelta iš 11 psl.

dienos metu. Paslėpta re-klama - tai atvejai, kai per kitus ne alkoholinius gėri-mus ar daiktus yra netiesio-giai skatinama įsigyti ir var-toti alkoholinius gėrimus. Pavyzdžiui, reklamuojant nealkoholinius gėrimus, drabužius, įvairią krepšinio sirgalių atributiką (vėliavas, šalikus, pirštines ir pan.) iš tiesų yra reklamuojami al-koholiniai gėrimai ir sten-giamasi „apeiti“ alkoholio reklamos draudimus bei ri-bojimus.Tačiau alkoholio reklamai Lietuvoje taikomi apriboji-mai dažnai tampa diskusijų objektu. Taip yra dėl dviejų konstitucinių vertybių susi-dūrimo: valstybės pareigos užtikrinti piliečių gerovę ir asmens teises skleisti ir gau-ti informaciją.Lietuvos Respublikos Kons-titucijos 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisė skleisti informaciją gali būti ribojama įstatymu, jei tai

būtina siekiant apsaugoti žmogaus sveikatą. Visuoti-nai yra žinoma, kad alkoho-lio vartojimas kenkia žmo-gaus sveikatai. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad bet kokio alkoholinio gėri-mo kiekio patekimas į or-ganizmą toksikologijos pra-sme jau yra apsinuodijimas. Taip pat akcentuojama, kad alkoholis slopina visų au-dinių ir organų gyvybinius procesus, net mažos jo do-zės mažina fizinį ir psichinį žmogaus pajėgumą, taip pat ir socialinį aktyvumą. Ži-noma, ši informacija sąmo-ningai nėra pateikiama nė vienoje alkoholinių gėrimų reklamoje. Atsižvelgiant į alkoholio kontrolės įstaty-mo tikslą bei kitas minėtas aplinkybes, NTAKD nuo-mone, būtų tikslinga pa-pildyti alkoholio reklamos ribojimus, uždraudžiant alkoholio reklamą visuome-nės informavimo priemonė-se bei išorinę alkoholio re-klamą. Kaip alternatyva gali būti svarstomas ir visiško

alkoholio reklamos draudi-mo, nepaliekant galimybių reklamuoti alkoholinius gė-rimus netgi jų pardavimo vietose, pasiūlymas.

- Kaip visišką alkoholio reklamos ribojimą ar draudimą vertina įvai-rių pasaulio šalių eks-pertai?- Dar 2011 m. Pasaulio svei-katos organizacijos (PSO) ekspertų susitikime Mas-kvoje buvo įvardytos efek-tyviausios, labiausiai moks-lu pagrįstos ir ekonomiškai efektyvios alkoholio kontro-lės priemonės. Viena jų - vi-siškas alkoholinių gėrimų reklamos draudimas. PSO Europos alkoholio chartijo-je akcentuojama, kad „visi vaikai ir nepilnamečiai turi teisę augti aplinkoje, apsau-gotoje nuo alkoholio varto-jimo ir, kiek įmanoma, nuo alkoholinių gėrimų rekla-mos neigiamų pasekmių“.PSO surinkti duomenys apie alkoholio suvartojimą įvairiose pasaulio šalyse aiš-

kiai įrodo, kad tose šalyse, kur įstatymais griežtai ribo-jama ar draudžiama alkoho-lio reklama, jo suvartojama mažiau nei ten, kur tokie apribojimai minimalūs.Daugelyje ES šalių yra įves-tas visapusiškas arba dalinis alkoholio reklamos televi-zijoje draudimas. Europoje griežčiausi alkoholio re-klamos draudimai galioja Prancūzijoje, Norvegijoje ir Švedijoje. Prancūzijoje ga-lioja visiškas alkoholio re-klamos televizijoje draudi-mas. Švedijoje draudžiama alkoholinių gėrimų, kurių stiprumas didesnis nei 2,5 proc., reklama, o Norvegi-joje - alkoholinių gėrimų, kurių stiprumas didesnis nei 3,5 proc., reklama visose žiniasklaidos priemonėse.Manoma, kad įvedus alko-holio reklamos draudimą, kuris galiotų visoje ES, 5 proc. sumažėtų sergamu-mas alkoholio vartojimo su-

keliamomis ligomis. Be to, 2006 m. 76 proc. europiečių pritarė reklamos draudimo įvedimui ES mastu.

- Kaip mūsų piliečiai vertina alkoholio rekla-mą, ypač tą, kuri patei-kiama lauko reklamos priemonėse, stenduose, dideliuose plakatuose?- Iš gyventojų gauname ne-mažai skundų dėl alkoholio išorinės lauko reklamos, ypač tokios, kuri demons-truojama netoli ugdymo įs-taigų arba kuri jų vertinimu daro tiesioginę įtaką vai-kams.

- Ar yra įrodymų, kad alkoholio reklamos draudimas sumažina alkoholio vartojimą?- Mokslinių tyrimų rezulta-tai rodo, kad tose šalyse, kur galioja stiprių alkoholinių

nukelta į 13 psl.

13

nukelta į 16 psl.

atkelta iš 12 psl.

Kodėl mūsų niekas nesupažindino su

„Humanae Vitae“?POPIEŽIAUS

IŠMINTIES SUKELTA NUOSTABA SKATINA

PRIIMTI KATALIKIŠKĄ TIESĄ

(Vienos moters ir moti-nos liudijimas)

Kelias etapais.... Esu kilusi iš senos pro-testantų, netgi antikatalikų, šeimos. Nuo trylikos metų buvau entuziastinga sekmi-ninkų bendruomenės narė. 1977 m., prieš susituokda-ma, savo vyro valia tapau katalike, tačiau nebuvau ti-kra ir įsitikinusi katalikė. Aš galvojau, kad visos bažny-čios klysta; vienos dažniau,kitos rečiau. Mano many-mu, paklusnumas popiežiui, Marijos ir šventųjų garbi-nimas bei atgailos sakra-mentas buvo pagrindinės Katalikų Bažnyčios klaidos. Septynerius metus aš kie-kvieną sekmadienį vis dar eidavau į mūsų modernios bendruomenės šventas Mi-šias....

Atnaujinta kontracepcija

Santuokos pradžioje mes vartojome kontraceptines priemones. Vėliau vienas gydytojas Vokietijoje mane išmokė reguliuoti nėštumą natūraliu - temperatūros - metodu. Po penkerių metų mes susilaukėme pirmųjų vaikų, dvynukų. Kadangi tuo metu labai mažai mie-godavau, klaidingai maniau, kad nebegaliu pasikliauti temperatūros metodu, ir mes vėl ėmėmės kontracep-tinių priemonių.

Tada man į rankas pateko "Humanae vitae"Kai mes daugiau sužinojo-me apie abortą ir buvome to sukrėsti, įsijungėme į judėji-mą už gyvebės teises. Tada ir gavau - tikriausiai iš P. Paul Marx OSB - enciklikos "Hu-manae vitae" egzempliorių.Aš ją perskaičiau. Jaučiausi sutrikusi ir išsigandusi. Ko-dėl mums niekas, net mūsų bendruomenės kunigas, apie ją nepasakojo? Aš bu-vau susidariusi įspūdį, kad Katalikų Bažnyčia leidžia apsisaugoti nuo nėštumo, odraudžia tik abortą. Kodėl apie tai nutylima?

Įtikinami "Humanae vitae" perspėjimai

Mane sukrėtė pranašiški Pauliaus VI enciklikos 17 dalies žodžiai apie kontra-

cepcijos poveikį visuome-nei (popiežius išpranašavo visuotinį dorovinės kultū-ros pašlijimą, moters paže-minimą, piktnaudžiavimą civiline valdžia ir žmogaus valdžios savo kūnui ir gyvy-bei išplėtimą!). Aš jau buvau girdėjusi apie siaubingą Ki-nijos valdžios prievarta ska-tinamą vieno vaiko šeimos planavimo programą.Perskaičiusi popiežiaus įspėjimus apie kontracepci-jos pasekmes, nebenorėjau turėti nieko bendra su kon-traceptinėmis priemonėmis - jos juk nužmogino visuo-menę!

Popiežiaus įžvalgumasTačiau vis dar gyvas protes-tantiškas pažiūras labiausiai "niokojo" mintis, kad tai numatė popiežius - vyras, kuris niekuomet nebuvo ve-dęs. Tik ŠV. DVASIA galėjo suteikti jam šią išmintį ir tvirtybę, padėjusią atlaikyti viso pasaulio priešiškumą. "Jei popiežius buvo teisus šiuo ginčytinu klausimu, -mąsčiau aš, - jis tikriausiai teisus ir kitais tikėjimo mo-kymo klausimais, kuriais aš abejojau".

"Humanae vitae" - akstinas priimti

katalikų tikėjimąAtsitiko kažkas nepaprasta - aš pasiryžau suprasti kata-likų tikėjimą. Dabar buvau pasiruošusi sėdėti prie Mo-tinos Bažnyčios kojų ir klau-sytis visko, ką ji nori man pasakyti. "Nuodėmė? Na, jei Jūs taip manote!"Pirmą kartą savo gyvenime atlikau išpažintį. Tačiau, kai aš išpažinau ir kontra-ceptikų vartojimą, kunigas tarė: "Jei jūs manote, kad tai nuodėmė - jei jūs tikrai įsitikinusi, kad kontracep-cija yra nuodėmė, - aš jums atleidžiu!!!".

Išlaisvinti gyventi santuokoje pagal

DIEVO planąPo kelių dienų mes užmez-gėme kontaktą su "Couple to Couple Leaque" ir netrukus dalyvavome natūralaus nėš-tumo reguliavimo kursuose, kuriuose be kitų dalykų su-žinojome ir apie ekologinespriežastis, kodėl katalikų ti-kėjimas kontracepciją ir ki-tas nedorybes laiko didžiu-liu blogiu.DIEVO malonė ir šios gru-pės praktinė pagalba padėjo

gėrimų reklamos draudi-mas, yra 16 proc. mažesnis alkoholio vartojimas nei šalyse, kur tokių draudimų nėra. Šalyse, kuriose yra alaus ir vyno reklamos drau-dimas, alkoholio vartojimas yra 11 proc. mažesnis nei tose šalyse, kur draudžia-ma tik stipraus alkoholio reklama. Eismo įvykių, per kuriuos žūsta žmonės, yra 10 proc. mažiau tose šaly-se, kur draudžiama stipraus alkoholio reklama ir net 23 proc. mažiau šalyse, kur, be stiprių alkoholinių gėri-mų, draudžiama ir alaus bei vyno reklama. Įrodyta, kad visiškai uždraudus alkoho-lio reklamą paauglių alko-holio vartojimas sumažėtų 24 proc., o gausių išgėrimų (kai per vieną kartą išge-

Alkoholio reklamą vertėtų visai uždrausti riama po 5 ir daugiau stan-dartinių alkoholio vienetų) tarp paauglių sumažėtų net 42 proc. Minėtų tyrimų re-zultatai patvirtina visapu-siško alkoholinių gėrimų reklamos draudimo svarbą ir veiksmingumą bei skatina tokio draudimo įvedimą.

- Tačiau reklamos ša-lininkai teigia, kad re-klama palengvina var-totojo pasirinkimą...- Taip, esminis kiekvienos reklamos tikslas yra sukelti psichologinę vartotojo reak-ciją - nustebinti, įtikinti, su-dominti. Todėl alkoholis re-klamose dažnai siejamas su maloniu laisvalaikio leidi-mu, socialiniu pripažinimu, fiziniu patrauklumu, seksu-alumu, humoru. Alkoholis reklamose vaizduojamas kaip normali ir trokštama

gyvenimo dalis.Tokia komercinė informa-cija nėra vien tik objektyvi informacija apie alkoho-lį - ja siekiama suformuo-ti palankią nuomonę apie alkoholio vartojimą. Kitaip sakant, alkoholio reklama skatina tiek suaugusiuosius, tiek jaunimą vartoti alkoho-lį. Nekyla abejonių, kad re-klama yra glaudžiai susijusi su visuomenės nuomonės formavimu. Mokslininkai įspėja, kad alkoholio rekla-ma skatina jaunimą vartoti alkoholį dažniau ir dides-niais kiekiais, reikšmingai padidina paauglių alkoholio vartojimo ir jo keliamų pro-blemų riziką.

Parengta bendradarbiau-jant su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės depar-tamentu.www.respublika.lt

Ak, praregėk!

Ak, praregėki, alkoholio auka! Negerk, liguistas kankiny! Trypi niekingais paklydimais daug ką, Širdy erškėtį augini. Ak, praregėk ir tu, skubąs vai-šinti, Apsimokėti degtine. Išdrįsk dorai Valančiaus tiesą ginti Ir nuopoliui ištarti,,Ne!” Ak, praregėk ir tu, brolau, nepirki Narkotikų ir svaigalų, Kad kūdikiai, Lietuvoje pravir-kę, Šypsotosi vėl šventume namų. Ak, praregėk ir tu, kurs linkęs krūmuos Gaminti velnio lašelius: Nepastatysi šitaip laimės rūmų ( praliejęs ašarų jau upelius). Ak, praregėk ir tu, kuris par-duodi Pilstuką ir kitus nuodus, Kiek priviliotų per šį verslą- juodą – Pagundų replėse pražus.

JERONIMAS ŠALČIŪNAS( MARIJAMPOLĖ)

Kiek pamečiau, Kiek pats išmėčiau, Kiek sutrypiau jausmų Savų ir svetimų, Neapskaičiuosi pinigais… Į juodą tunelį Tas traukinys važiavo Be durų, be langų Vagonais aklinais. Žara, saulėlydis Vienodai švietė, Blanki vienatvės saulė, Padengta skylėtais debesų maišais… Iš butelio lašėjo – Toj belangėj, Ant apšnerkštos paletės, Gyvenimas kaip natiurmortas Kas ant stalo liko paryčiais! O pagiringas vėjas nykiai flei-ta grojo, Sudraskęs vartaliojo proto bures apsnigtas Geso jau, bet dar tyliai lieps-nojo Ta svarbiausia dalele manęs…

JONAS KATKEVIČIUS (KAIŠIADORYS)

Naujųjų turtuolių transformacinė programa Kaip svajones pasiekti

greičiau

Visi norime būti turtingi: turėti namą, vilą prie eže-ro, jachtą, prabangų auto-mobilį. Kadėl neturėti man, jeiguturi anas ir kitas. Turiu butą, bet noriu ir namo.Tu-riu butą ir namą, dar noriu sodybos prie ežero, dar ge-riau - nacionalinio parko teritorijoje. Taip ir prisiri-šame prie daiktų, prie ne-

kilnojamo turto. O pinigai tik senka ir senka. Jeigu turi namą, į jį reikia investuoti, jį reikia remontuoti, prižiū-rėti, saugoti, mokėti žemės mokestį ir t.t. O gal geriau išsinuomoti namą, jame gy-venti, mokėti nuomos mo-kestį, o remontu tegu rūpi-nasi šeimininkas. Prakiuro stogas – šeimininko rūpes-tis, o jeigu neremontuoja, galima išsinuomoti tokį būstą, kur stogas sutaisytas.

Nuomuojant nekilnojamąjį turtą, mažiau atsakomybės. Nori paplaukioti jachta, iš-sinuomuok – nereikės suk-ti galvos, kur ją pastatyti, prišvartuoti. Pasinaudojai, sumokėjai pinigus ir – lais-vas. Mažiau turėsi nekilno-jamo turto, turėsi daugiau laisvės. Laisvė keliauti, pra-mogauti, jaustis nevaržomu, laisvė bendrauti ir būti tiks,

nukelta į 16 psl.

14

Alkoholio poveikis vaisiui: plaštake per visą gyvenimąMaža galva, sutrumpėję akių plyšiai, papildoma odos raukšlė vidinia-me akies kampe, trum-pa riesta nosis, įdubusi nosies nugarėlė, plo-nos siauros lūpos, ypač viršutinė – šiuos ir ki-tus naujagimių, kurių mamos nėštumo metu gėrė alkoholio, bruožus pastebi medikai. Tačiau tai dar ne viskas. Kai ku-rių pakitimų plika akimi nepastebėsi.

Pasaulinė vaisiaus alkoho-linio sindromo diena mini-ma kasmet nuo 1999 metų konkrečiu laiku: rugsėjo mėnesio 9 dieną, 9 valandą 9 minutės. Taip dar kartą primenama, jog moteris vi-sus devynis nėštumo mė-nesius turi nevartoti jokių alkoholinių gėrimų. Medi-kai ir specialistai sako, kad alkoholio vartojimas nėštu-mo metu yra viena iš daž-niausių įgimtų anomalijų, raidos ir elgesio sutrikimų, lydėsiančių visą gyvenimą, priežastis.Sveikatos apsaugos minis-trė Rimantė Šalaševičiūtė šia proga surengtoje spau-dos konferencijoje pažy-mėjo, kad Lietuvos svei-katos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai tyri-mais atskleidė, jog Lietuvos kūdikių namuose net 40 proc. vaikų kenčia nuo vai-siaus alkoholinio sindromo (VAS) sutrikimų.„Skaičiuojama, kad šalyse, kuriose reprodukciniu lai-kotarpiu moterys linkusios vartoti alkoholį, tokius su-trikimus turi 2–5 proc. vai-kų. Lietuvoje apie 20 proc. reprodukcinio amžiaus mo-terų alkoholį vartoja žalin-gai. Galima daryti prielaidą, kad vien praėjusiais me-tais Lietuvoje gimė nuo 617 iki 1542 kūdikių, turinčių VAS“, – sakė ministrė.

Būtina šviesti, ypač jaunas

Pasak R. Šalaševičiūtės, apie alkoholio daromą žalą būtina šviesti moteris, ypač jaunas.„Net ir nedidelis alkoholio kiekis (tarkim, 42 g degti-nės ar 140 g vyno, ar 340 g alaus) nuo trečios iki dešim-tos nėštumo savaitės gali paveikti vaisių. Man atrodo, kad moterys, jaunos mamos nežino, jog pakanka vien-kartinio alkoholio pavar-tojimo ir gali turėti vaiką, kuriam bus reikalinga nuo-latinė pagalba ir priežiūra. Ši liga yra nepagydoma, to-

dėl reikėtų daugiau dirbti su nėščiosiomis, tam turi skirti didesnį dėmesį ir socialiniai darbuotojai, bendruome-nės“, – sakė sveikatos ap-saugos ministrė.

Aprašytas neseniaiVilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto de-kanas gydytojas genetikas prof. habil. dr. Algirdas Utkus pasakojo, kad vai-siaus alkoholinis sindromas mokslinėje literatūroje ap-rašytas neseniai – 1973 m. Du amerikiečiai mokslinin-kai, gydytojai L. Džonsas ir D. V. Smitas nustatė VAS di-agnozę ir ją aprašė. O 1987 m. JAV mokslininkai įrodė, kad moteriai nėštumo laiko-tarpiu pavojingas bet koks alkoholio kiekis.Pasak profesoriaus, „nors aprašyta neseniai, žmoni-jos istorijoje žinoma, kad alkoholis vartojamas 2500 metų. Jau Antikos laikais buvo duomenų, kad vaikai gimdavo, turėdami VAS“.

Pavojingiausios 3–10 savaitės

Prof. A.Utkus teigė, kad šis sindromas ypatingas tuo, jog jis nulemtas žalingo veiksnio – alkoholio ir jo metabolitų – poveikio. Vie-nintelis apsisaugojimas – visiškai nevartoti alkoholio nėštumo metu.„Pavojingiausias laikotarpis – nuo trečios iki dešimtos savaitės, skaičiuojant nuo pastojimo datos. Tai yra tas laikotarpis, kai vystosi visi organai ir sistemos. Ir tuo metu veikiantis alkoholis bei jo metabolitai gali sutrikdyti normalią vaikų organų sis-temų raidą. Jautriausiai į šį poveikį reaguoja smegenys. Nulis alkoholio – nulis vai-siaus pažeidimo rizikos“, – įsitikinęs prof. A. Utkus.Jis pridūrė, kad dažnai klai-dingai manoma, jog svar-biausios yra 3–10 savaitės, o vėliau alkoholis nekenkia: „Tai klaidinga nuostata. Net ir mažos alkoholio dozės turi kenksmingą poveikį per visą nėštumą“.

Išoriniai ir vidiniai pakitimai

Genetikas prof. A. Utkus pa-sakojo, kad tik gimus kūdi-kiui medikai gali pastebėti VAS būdingus simptomus: mažą galvą, sutrumpėju-sius akių plyšius, papildo-mą odos raukšlę vidiniame akies kampe, trumpą riestą nosį, įdubusią nosies nuga-rėlę, plonas siauras lūpas, ypač viršutinę, neišsivysčiu-

sį apatinį žandikaulį, išly-gintą nosies ir lūpos raukšlę.„Be abejo, būdingi ir dau-giniai defektai vidaus orga-nuose. Be minėtos centrinės nervų sistemos pakitimų, t. y. smegenų pažeidimo, to-kiems vaikams būna įgim-tos širdies ydos, gomurio nesuaugimas, šlapimą išski-riančių organų ir griaučių sistemų pažeidimai“, – sakė A.Utkus.Pasak gydytojo, „šie pažeidi-mai iki gimimo lieka visam gyvenimui. Be abejo, kai kuriuos struktūrinius, ana-tominius defektus (širdies ydą, gomurio nesuaugimą ir kt.) galima koreguoti chi-rurginėmis operacijomis. Tačiau protinės raidos su-trikimų nepakeisime. Gali-ma vaiką ugdyti, jam padėti, bet intelekto deficitas išliks. Šis sindromas palieka žymę visam gyvenimui“, – teigė profesorius.

Nuo žiedo prie žiedo„Be abejo, protinė negalia gali būti įvairaus laipsnio. Jei lengvesnė – aišku, pro-blemų mažiau. Bet tokiam vaikui sunkiau mokytis, iš-ryškėja elgesio ypatumų: hi-peraktyvumas, koncentraci-jos stoka“, – sakė genetikas.Jo teigimu, tokiems vai-kams būdingas vadinamasis plaštakės elgesys: jie negali susikaupti, susikoncentruo-ti, lyg drugeliai puldinėja nuo žiedo prie žiedo.„Bendraudamas su tokiu vaiku kabinete pastebiu, kad jis apžiūri viską, atida-rinėja stalčius ir t. t., tačiau negali susikaupti ties vienu dalyku. Tai yra alkoholio poveikis. Juk ne veltui tarp-tautiniame VAS dienos lo-gotipe yra plaštakė: skleisti žinias apie alkoholio žalą nėštumo metu ir vaikams būdingą sindromą“, – pasa-kojo VU profesorius.

Nėščiosios neigiaVilniaus gimdymo namų direktorė doc. dr. Korneli-ja Mačiulienė atskleidė, jog apie 90 proc. Lietuvos mo-terų vartoja alkoholį. 25–60 proc. besilaukiančiųjų nei-gia vartojusios alkoholį. Ta-čiau, pasak gydytojos, realy-bė kiek kitokia.„Liberalėja pažiūros, dau-gėja ilgųjų ir šventinių sa-vaitgalių, tad tenka iš šalies išgirsti, kad nėščiosios „šiek tiek vartojo“. Tačiau gydy-tojams jos neprisipažįsta arba teigia pavartojusios atsitiktinai, vienintelį kartą. Lengvai išgėrusių gimdyvių ne taip jau retai pasitaiko.

Nereikia ieškoti pavienių atvejų, pasitaiko per savaitę ir keturios, ir penkios. Vis dėlto 0,2 proc. nėščiųjų pik-tnaudžiauja alkoholiu gana ilgą laiką“, – liūdnus faktus dėstė K. Mačiulienė.

Kategoriškai – NEPasak Vilniaus gimdymo namų vadovės, medikai ka-tegoriški dėl alkoholio var-tojimo nėštumo metu.„Jei nėščioji mums atrodo šiek tiek linksma, gimdoje vaisius jau yra girtas. Jo en-ziminė sistema ir kepenys tokios jautrios alkoholiui, kad neįvyksta jokia detok-sikacija. Alkoholis, kaip tei-giama moksliniuose straips-niuose, tiesiog srove įteka į vaisių, nesutikdamas jokio placentos barjero“, – teigė K. Mačiulienė.Gydytojos teigimu, kita ne mažiau svarbi problema yra ta, kad girtauja vaisingos poros, ypač kai jos planuoja nėštumą.„Pirmiausia spermijai yra pakenkti alkoholio, jie neat-lieka pagrindinės savo funk-cijos – apvaisinimo. Be to, apgirtusi moteris neatsako už savo veiksmus apvaisini-mo metu. Kai tokia pradžia, paskui yra ir pasekmės“, – įsitikinusi K. Mačiulienė.

Ne vien medikų problema

Gydytojos neonatologės prof. dr. Nijolės Drazdienės teigimu, nėra tikslios statis-tikos, kiek Lietuvoje yra vai-kų, kuriems diagnozuotas vaisiaus alkoholinis sindro-mas.„Gimimų medicininių duo-menų bazėje nuo 1995 metų ši diagnozė įrašyta tik ke-liems, o gal reikėtų sakyti – net keliems vaikams. Net ir vienas toks vaikas yra per daug, – sakė N. Drazdie-nė. – Kodėl tie skaičiai nėra tokie, kokie yra iš tikrųjų? Viena iš priežasčių yra ta, kad ne visada pirmosiomis gyvenimo dienomis medikai gali pasakyti, jog tam vaikui yra VAS. Panašių išorinės

raidos pakitimų gali būti ir kitų sutrikimų atvejais. Todėl norint nustatyti VAS diagnozę, vienas iš kriterijų yra būtent alkoholio vartoji-mas. Moterys neprisipažįsta vartojusios ir medikai ne vi-sada žino tikrąją padėtį“.Pasak N.Drazdienės, „ši problema yra didžiulė. Ir ji yra ne vien medikų ar visuo-menės bėda – apskritai rei-kia keisti požiūrį į alkoholio vartojimą, ypač kalbėtis su paauglėmis. Turėtume kal-bėti ir apie tai, kad tai nutin-ka ne tik socialinės rizikos šeimose.Daug vaikų su plaštakės sindromu gyvena inteligen-tiškose, vadinamosiose nor-maliose šeimose“.

Ledkalnio viršūnė„Nustatytas VAS ir patologi-jos, sakyčiau, yra ledkalnio viršūnė. Viskas prasideda vėliau. Vaikams pradėjus eiti į mokyklą atsiranda mo-kymosi sunkumų. Galiau-siai nustatyta, kad nėštumo metu alkoholį vartojusių moterų vaikai turi dides-nį potraukį alkoholiui, jie anksčiau pradeda jį vartoti ar tampa priklausomi nuo jo vėlesniame amžiuje. O kiek nuo mažumės keliauja į sutrikusios raidos kūdikių namus? Suprantama, kad ir koks geras gyvenimas ten būtų, jis nėra toks, koks šei-moje. Jų tolesnis gyvenimas yra labai sunkus“, – sakė N. Drazdienė.

Ant svaigiųjų gėrimų – perspėjimai

LR Seimo narė, Narkoma-nijos ir alkoholizmo preven-cijos komisijos pirmininkė Larisa Dmitrijeva pasakojo, kad jau paruoštos LR alko-holio kontrolės įstatymo pataisos, pagal kurias, visi alkoholiniai gėrimai turėtų būti paženklinti specialiai-siais ženklais, perspėjan-čiais pirkėjus ir vartotojus apie alkoholio žalą nėštumo metu.

www.vlmedicina.lt

15

„Atminkime, kad kiekvienas gėrimas esant nėščiai gali atimti dalį potencialo iš besiformuojančio vaisiaus“

2014 metais paskuti-niąją rugsėjo savaitę LR Seime įvyko Pirmoji Baltijos šalių konferen-cija „Prenatalinė alko-holio vartojimo preven-cija“. Jos tema svarbi sprendžiant priklauso-mybės ligų klausimus.

Diagnozė visam gyvenimuiPirmosios tarptautinės al-koholio vartojimo sąlygotų vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimų konferencijos, vy-kusios 2013 metais rugsėjo mėn. Edmonte, Kanadoje, metu buvo parengta Tarp-tautinė alkoholio vartojimo sąlygotų vaisiaus alkoholi-nio spektro sutrikimų pre-vencijos chartija. Ją patvir-tino daugiau nei septyni šimtai asmenų (valstybių aukšto rango pareigūnai, mokslininkai, sveikatos po-litikai, paslaugų teikėjai, šeimos) iš 35 pasaulio ša-lių. Ši chartija – tai kvieti-mas skubiai veikti išvien, siekiant išvengti alkoholio vartojimo sąlygotų vaisiaus alkoholinio spektro sutriki-mų.Chartija skatina vyriausy-bes imtis veiksmų, siekiant didinti informuotumą apie vaisiaus alkoholinio spek-tro sutrikimus ir alkoho-lio vartojimo riziką nėštu-mo metu. Vyriausybės turi skelbti nuoseklią, įrodymais pagrįstą ir aiškią žinutę apie šios problemos prevenciją: išvengti vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimų galima tik susilaikant nuo alkoholio vertojimo nėštumo metu. Ši informacija turi būti plačiai prieinama kiekvienoje ša-lyje, pritaikyta pagal vietos aplinkybes ir lengvai pasie-kiama nėščioms moterims. Be to, politika, susijusi su socialiniais sveikatą lemian-čiais veiksniais, turėtų būti aiškiai nukreipta į vaisiaus alkoholinio spektro sutri-kimus ir jų prevenciją. Vai-siaus alkoholinio spektro sutrikimų prevencijai turėtų būti suteiktas didesnis vai-dmuo alkoholio politikoje. Svarbu suprasti, jog šis reiš-kinys negali būti priskiria-mas tik moters asmeninei atsakomybei – problemos prevencija yra bendra par-eiga. Pagrindiniai veiksmai, kurių turėtų būti imtąsi – tai informacijos apie alko-holio vartojimo riziką nėš-tumo metu sklaida, pagalba priklausomybe sergančioms nėščiosioms ir kt.Tyrimai rodo, kad netgi

mažas alkoholio kiekis gali pereiti placentą ir trukdyti normaliam embriono ir vai-siaus vystymuisi. Žalingas arba dažnas alkoholio var-tojimas didina riziką pagim-dyti vaiką turintį vaisiaus alkoholinio spektro sutriki-mus. Tokie sutrikimai yra rimta sveikatos ir socialinė pro-blema, susijusi su edukaci-niais ir teisiniais aspektais, daranti įtaką asmenims, šeimoms ir visuomenei. Al-koholio vartojimo sąlygoti vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimai yra diagnozė vi-sam gyvenimui.

„Mąstyk globaliai, veik vietos lygmenyje“

Ekspertai, atvykę iš JAV, Kanados, Olandijos, Esti-jos, Latvijos kalbėjo, kad tai globali problema. Nors vaisiaus alkoholinio spek-tro sutrikimų priežastis yra visiškai aiški ir l00 procentų išvengiama, tačiau realybė yra gąsdinanti. Viena pa-grindinių kliūčių yra žinių apie tokių sutrikimų išsi-vystymą ir riziką, susijusią su nėščių moterų alkoholio vartojimu, stoka.Dr. Amy Salmon pabrėžė, kad alkoholis ir nėštumas negali eiti koja kojon. Vy-resnioji mokslo partnerė išskyrė svarbias šios proble-mos priežastis – socialinius sveikatos veiksnius: skurdą, prastą mitybą, socialinės paramos tinklų trūkumą, kurie turi įtaką alkoholio vartojimo elgesiui ir vai-siui padarytos žalos mastui. Svarbu sumažinti berjerus, trukdančius gauti pagalbą, padėti išvengti tos žalos, ku-rią gali padaryti alkoholio vartojimas. Gėdos, kaltės metodai neveiksminga prie-monė aukščiausios rizikos grupės moterims. Vykdant apklausą, kodėl moterys nesiekia pagalbos, kodėl tiek daug laiko laukė pagal-bos, paaiškėjo, kad trukdė gėda, baimė prarasti vaiką. Jos prisipažinusios tampa kenkimu vaikui, siekdamos pagalbos, jos gali prarasti vaiką. Ekspertė minėjo, jog alko-holio vartojimo nėštumo metu rizika didėja esant ne-pageidaujamiems gyvenimo įvykiams, traumoms, stre-sui, socialinei izoliacijai ir smurtui dėl lyties.Vyresnioji mokslo partnerė Sveikatos ekonomikos ins-titute palietė šios problemos finansinę naštą šeimoms,

bendruomenėms. Komplek-sinis problemos sprendimas reikalauja papildomų svei-katos, socialinių, mokymo, teisinių paslaugų. Su tuo susiję dideli finansiniai kaš-tai, tad nevertėtų problemos ignoruoti ir vengti prevenci-jos.Ekspertai teigė, kad veiks-mingos prevencijos strate-gijos turi būti sukurtos ir pritaikytos kiekvienos ben-druomenės socialiniame, ekonominiame ir kultūri-niame kontekste nepaisant to, kad dažnai nėščiųjų al-koholio vartojimo priežas-tys skiriasi.

Sindromo aukosEkspertai pabrėžė ne vieną kartą, kad alkoholio povei-kio embrioniniu laikotarpiu aukos yra labai pažeidžiami vaikai, nes manoma, kad jie turi elgtis ir mąstyti norma-liai.Alkoholis – stiprus tera-togenas. Teratogenai yra apibūdinami kaip medžia-gos, „galinčios padaryti di-delę žalą vaisiui. Alkoholis kenkia nervų sistemai, to-dėl priskiriamas prie neu-robiheviorinių teratogenų klasės“. Šis faktas turi būti nuolatos kartojamas – alko-holis yra teratogenas ir yra daug kenksmingesnis sme-genims nei visi rekreaciniai kvaišalai.VAS turintys žmonės pasižy-mi tam tikra išvaizda, tačiau ši klasikinė išvaizda būdin-ga tik sunkaus laipsnio VAS turintiems vaikams. VAS yra tik ledkalnio viršūnė. Vi-suotinasi pripažinta, kad di-delė dalis smegenų pažaidą turinčių žmonių veidų netu-ri specifinių požymių.Dr. Edward Riley parodė įgimtus fizinius defektus, kalbėjo apie prenatalinio periodu vartojimo alkoholio poveikį smegenims ir elge-siui. Tyrimai parodė, kad nėštumo metu geria neįti-kėtinai daug moterų. Girta-vimas yra siejamas su ne-planuotu nėštumu, o būtent nesaikingas alkoholio varto-jimas yra ypač kenksmingas vaikui.Tobulėjant mokslui, vis daugiau pateikiama įrody-mų, kokią žalą alkoholis daro vaisiaus smegenų bal-tajai medžiagai, atskiroms smegenų sritims, kurios susijusios su elgesiu – tiek akademiniu, tiek socialiniu. Pažeistos smegenys nefunk-cionuoja kaip normalios. Pažeistos smegenys ver-

čia žmones elgtis taip, kaip sveiki žmonės nesielgtų.Klausantis pranešėjų, paaiš-kėjo, kad terminas „vaisiaus alkoholinis sindromas“ pra-plėstas terminu „alkoholio nulemtas vaisiaus raidos sutrikimas“ visai neseniai. Šis terminas apibūdina al-koholio smegenų pažaidos lygius, kurie žymi skirtingą smegenų pažeidimo tipą.Smegenų pažaida, kurią su-kelia prenatalinis alkoholio poveikis, nepaiso etinių, re-liginių ar geografinių ribų.Dr. Diane Black, mokslinin-kė iš Olandijos, dalijosi savo patirtimi apie vaikų, tu-rinčių vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimų, augini-mą. Labai didelė rizika, kai įsivaikinami vaikai motinos įsčiose paveikti alkoholio. Būtent ši Olandijos šeima įsivaikino tris vaikus iš Ru-sijos. Nieko nenutuokian-tys tėvai susidūrė su galybe problemų. Mokslininkė mo-tina, iš pradžių nežinojusi, kokius problemiškus vaikus įsivaikino, pasakojo apie jų būklę ir kokius iššūkius teko įveikti.Eksperto Jody Allen Crowe (Džodis Alenas Krau) pa-tirtis liudija: keturi, penki ar net šeši vaikai nuo dvie-jų, trijų, keturių ar daugiau skirtingų tėčių toje pačioje šeimoje JAV – ganėtinai įprastas vaizdas. Šie vaikai, patyrę alkoholio poveikį įs-čiose, mokyklose elgdavosi gana aršiai. Per penkiolika metų tie patys vaikai patys sukūrė šeimas, savo vaikus lygiai taip pat žalodavo al-koholiu, o vėliau atiduodavo juos senelių ar vaikų namų globai. Šis žiaurus ciklas tę-siasi, gausindamas kiekvie-nos kartos gretas vaikais su VAS.Jo manymu „vienintelis būdas sustabdyti šį prietėlį – suprasti problemos gilu-mą. Turėtume pradėti kelti su ja susijusius klausimus kiekvieną kartą, kai susidu-riama su žiauriu ar netin-kamu elgesiu, kaskart, kai vaikui reikalinga specialioji ugdymo programa. Svarbu užduoti šiuos klausimus, kai asmuo tampa socialinių paslaugų sistemos klientu. Tik tuomet sužinosime, ar asmuo nebuvo nuodijmas alkoholiu įsčiose“.Pedagogas pateikia, jog di-delė dalis turinčiųjų alko-holio nulemtą vaisiaus rai-dos sutrikimą yra įvaikinti. Šis faktas buvo patvirtintas įrodymais, gautais paramos

grupėje. Joje rinkosi tėvai, auginantys alkoholio nu-lemtais vaisiaus raidos su-trikimais sergančius vaikus. Pabrėžiamas faktas, kad dauguma įvaikinimui ati-duodamų vaikų turi vaisiaus alkoholinį sindromą.Žmonės, turintys alkoho-lio vartojimo sąlygotų vai-siaus alkoholinio spektro sutrikimų, gyvenime nuolat susiduria su papildomais iššūkiais (kurie yra šio su-trikimo pasekmė), tokiais kaip: šeimos santykių griū-tys, mokymosi sunkumai, nedarbas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais. Paaugliai ir suaugusieji, tu-rintys vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimų, turi di-delę riziką patekti į teisė-tvarkos sistemą arba kaip aukos, arba kaip nusikal-tėliai. Didelė dalis asmenų tampa recidyvistais ir tam-pa savo paties aukomis.Konferencijos pabaigoje doc. dr. A. Veryga iškėlė klausimą: „Ar turime naci-onalinių žalą patvirtinančių tyrimų?“ ir pateikė atliktų tytimų statistiką: nuo 1994 m. iki 2010 m. išaugo mote-rų alkoholio vartojimas du kartus.Kita didžiulė problema Lie-tuvoje ta, kad rizikingiausiai alkoholinius gėrimus varto-ja būtent 25-35 metų am-žiaus moterys, dažniausiai pastojančios ir gimdančios. Iš visuomenės apklausų ži-nome, kad tik apie 50 pro-centų šeimų planuoja, kada susilauks vaikų. Vadinasi, tik pusė šeimų teoriškai pir-mosiomis nėštumo savaitė-mis gali išvengti su žalinga elgsena susijusių pasekmių būsimam vaikui, nes mote-ris ne iš karto sužino, kad laukiasi.Pranešėjas nurodė dar pora problemų - Lietuvos medi-kai vis dar neklausia nėš-čiųjų apie jų alkoholio var-tojimo įpročius, nepataria moterims visiškai atsisakyti alkoholio nėštumo laiko-tarpiu. Kai kurie net patys kartais pataria nėščiosioms vartoti alkoholį – neva šis didina sumažėjusį arterinį kraujospūdį ir mažina pa-didėjusį gimdos raumenų tonusą.Mokyklose auga sunkiai be-simokančių, problemiško elgesio ir kitų sunkumų tu-rinčių vaikų skaičius: 2008 – 2009 m.specialiųjų po-reikių vaikų dalis siekia l0

nukelta į 16 psl.

16

„Valančiaus pėdomis”Blaiviosios minties ir pilietinės visuomenės laikraštis

Redaktorė - Elena DEKAMINAVIČIENĖTel. 8 (343) 96282, el.p. [email protected]

ISSN-1648-6056

„Atminkime, kad kiekvienas gėrimas esant nėščiai gali atimti

dalį potencialo iš besiformuojančio vaisiaus“

atkelta iš 15 psl.

„Valančiaus pėdomis” leidžia Vyskupo M.Valančiaus Vilka-viškio vyskupijos blaivybės sąjūdžio Kazlų Rūdos skyrius.Visa medžiaga pateikta laikraštyje „Valančiaus pėdomis” – Vyskupo M.Valančiaus Vilkaviškio vyskupijos blaivybės sąjūdžio Kazlų Rūdos skyriaus informacija. Kopijuojant ir platinant medžiagą, esančią laikraštyje „Valančiaus pėdomis”, prašome nurodyti šaltinį.

procentų, tad tūkstančiams (apie 46000) vaikų nusta-tomi psichologinės raidos sutrikimai ir jiems tenka mokytis pagal adaptuotas programas.Šią informaciją užbaigiu Tarpatautinės alkoholio vartojimo sąlygotų vaisiaus alkoholinio spektro sutri-kimų prevencijos chartijos ištrauka: „Kai daugiau kaip milijonas kūdikių kasmet gimsta su pastoviu smege-nų sužalojimu nuo žinomos ir išvengiamos priežasties, mūsų atsakas turi būti ne-atidėliotinas, ryžtingas, nuoseklus ir veiksmingas. Siekiant padrąsinti moterų abstinenciją nuo alkoholio

nėštumo metu ir užkirsti kelią vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimų atsiradi-mui, skubiai būtina plačiai įgyvendinti politikos prie-mones ir veikti skirtinguose visuomenės sluoksniuose“.Tarp visų konferencijos da-lyvių šioje konferencijoje dalyvavo Vyskupo M. Valan-čiaus Vilkaviškio vyskupijos blaivystės sąjūdžio Kazlų Rūdos skyriaus ir NVO Ma-rijampolės gailestingumo namai „Samarija“ dalyviai.

Laimutė RimeikienėMarijampolės gailestin-gumo namų „Samarija“ vadovė, Projekto „Blai-vi tauta – laisva tauta“ administratorė

mums pradėti kitokį, - mus išlaisvinusį - gyvenimą. Da-bar turime šešis vaikus (ir vieną vaiką danguje).Aš primygtinai prašau vi-sus plačiai susipažinti su „Humanae vitae" ir išmokti ją suprasti. Nes jei dauge-lis žmonių, kurie kenčia dėl netvarkingo seksualumo, iš mūsų nesužinos laisvę tei-kiančios tiesos apie meilę ir gyvenimą santuokoje - ką mums pasakys DIEVAS pas-kutiniojo teismo dieną?.....

Tai buvo ištrauka iš Marijos Goretti draugijos išleistos

Kodėl mūsų niekas nesupažindino su „Humanae Vitae“?

atkelta iš 13 psl. knygos „Viskam pasiryžusi meilė".Esu perskaitęs ją nuo pra-džių iki pabaigos net kelis kartus. Tai nuostabi knyga.Iš savo veiklos istorijos prisimenu, kada 1998 me-tais po pirmojo Vilkaviškio vyskupijos BS suvažiavimo teko tapti visos Vilkaviškio vyskupijos blaivystės sąjū-džio valdybos pirmininku, pirmasis mūsų didesnis renginys vyko Keturnau-jienoje (Šakių raj.), kur da-rėme pasižadėjimus blai-viai gyventi, dalinome BS spaudą ir tame tarpe ir šią knygelę. Kiek turėjome šios knygelės, gal apie 500 egz.,

ši knygelė tirpte ištirpo. Žmonės buvo laimingi gavę šią knygelę. Tuomet pasiro-dė „Saulės stebuklas“, kurį mačiau ir aš. Jeigu iš jūsų tuo metu kas buvote tenai ir matėte patys – buvo tikrai nuostabus reginys. Šis ste-buklas prasidėjo maždaug Pakylėjimo metu ir baigėsi tik po Šv. Mišių.Bet mano šio straipsnio tikslas ne pasigirti tuo, jog išdalinome daug šių knygų, bet atkreipti jūsų dėmesį į tai ir priminti apie kontra-cepcijos žalą.

Algirdas Jankauskas

Kryžiažodis

Vienam iš teisingai kryžiažodį išsprendusių skaitytojų - speciali „Valančiaus pėdomis“ leidėjo A. Jankausko dovana - 50 Lt dovanų čekis apsipirkti “Pegaso” knygynų tinkle.Jūsų atsakymų laukiame el.paštu: [email protected]

Naujųjų turtuolių transformacinė programa

atkelta iš 13 psl.

koks esi. Neieškoti savyje kompleksų arba su jais su-sigyventi taip, tarsi jų ne-būtų.Būti netgi išskirtesniu iš kitų. Nepastebėti savo ir kitų kompleksų.Todėl turi pasakyti pats sau: nuo šiol aš dirbsiu tai, kas man malonu, ką aš supran-tu, ką aš žinau ir jaučiu, kad tai mano kelias. Šalinti bai-mę, kad tai, ką aš darau ne-patinka kažkam, jie komen-tuos, prieš savo nuomonę, stengsis atrodyti geresni, protingesni. Stengsiuos, kad šalia manęs esantys žmonės taptų imlesni žinioms, psi-chologiškai lankstesni. Nuo šiol žinau, kad mano

trūkumai, tai - iššūkis da-ryti ir elgtis taip, kaip kiti nedaro. Žmogus neturi ydų, jas turi aplinkiniai, kurie tai pastebi ir ignoruoja. Pradė-siu nuo to, kad aš negersiu ir nerūkysiu. O darysiu dėl to, kad visi geria rūko, keikiasi ir ignoruoja vieni kitus. Jei-gu negersiu ir nerūkysiu, aš jau truputį sutaupysiu.

1. Ką aš supratau?2. Ką aš dariau vie-naip iki šiol?3. Ką aš darysiu nuo šiol kitaip?

www.nerwrichlifestyle.lt ( Tomas Bagdonavičius)

Laikraštis platinamas nemokamai.

„Valančiaus pėdomis“ leidybą galite paremti

savanoriškomis aukomis:

Asociacija Vyskupo M. Valančiaus Vilkaviškio vyskupi-jos blaivystės sąjūdžio Kazlų Rūdos skyrius

Įm. k. 166093650A.S. : LT05 5010 1000 1400 0351 LKU Kredito Unija „Sūduvos parama”