..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

1p

sl

..

.

5 Apskrityje kasmet registruojami vidutiniškai trys oficialūs nauji ŽIV nešiotojai

Užvaldyta azartinių lošimų aistros administratorė savinosi pinigus ir inscenizavo užpuolimą

18

Į muzikaliausio Seimo nario titulą galėtų pretenduoti ignalinietis-uteniškis Edmundas Pupinis, grojantis 4 muzikos instrumentais

24

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

2p

sl

..

.

Anykštėnas Anatolijus Smertjevas medinius namus stato jau trisdešimt metų. Šio amato jis mokėsi iš Anykščiuose garsaus meistro Isakijaus Orlovo. Prieš keletą metų A.Smertjevas subūrė visą stalių-dailidžių brigadą. Vyrai dirbo Anykščių verslininkų Rimo Jasiūno ir Tauro Bauros sodybose, pastatė pirtį gydytojams Januškoms. R.Jasiūnas „Aukštaitiškam formatui“ sakė, jog jeigu kas iš pažįstamų ieško meistrų, jis rekomenduoja kreiptis į A.Smertjevo brigadą.Staliai-dailidės dirba ne tik Anykščių rajone. Brigada turėjo objektų Vilniaus, Kauno, Švenčionių apylinkėse. Varėnos rajone pastatė pastatų kompleksą dailininkei Sigutei Ach.Anykštėnai mieliausiai dirba su medžiu. Tačiau užsakovui pageidaujant, gali atlikti visus statybos darbus – pradedant pamatais ir baigiant stogu.Staliai-dailidės namus ir pirtis stato ir iš užsakovo, ir iš savo medienos. Pirtis meistrai dažniausiai sukerta savo ceche, o paskui per 3-4 dienas sukloja ant pamatų.

Rąstiniai namai ir pirtys

Anatolijus (8-650) 56374Rimas (8-685) 16791

Anykštėnų užsakovė - ir garsi dailininkė

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

3p

sl

..

.

. . . t ema . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 ps l . . .

B a l t r i š k ė s e m e l d ž i a s i T i b e r i a d o s

p a s i u n t i n i a i

. . . s i t uac i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 0ps l . . .

P a r a m a s t u d e n t u i - s u d o v a n o t o

a r k l i o p o t e k s t e

. . . r i nka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 14ps l . . .

Š i l d y m o k a i n o s „ k a n d a “ n e

v i s i e m s

. . . sank i r ta . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 18ps l . . .

L o š i m o a i s t r a k a r t a i s b ū n a

p r a ž ū t i n g a

. . . i š . . . a r t i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20ps l . . .

D a i l i n i n k o M s t i s l a v o D o b u ž i n s k i o

k e l i o n ė s į t ė v o n i j o s d v a r ą

D a b u ž i u o s e

. . .patirtys. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .24psl . . .

N u o k r i z ė s p o l i t i k a s g e l b ė s i s

„ a n t i k r i z i n e “ s r i u b a

. . . iš . . .Salvijaus. . . tekstų. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .27psl . . .

. . .kertės. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .28psl . . .

A p i e M o l ė t ų ( i r n e t i k j ų ) k e r t e s ,

ž m o n e s - s u V a i d a G e n y t e

. . .pastogė. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .30psl. . .

G i e d r a i č i u o s e n u o s e n o v a i k u s

d a ž n a i p a v a d i n a G i e d r i a i s

. . . s ve i ka ta . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 34ps l . . .

I š n e f r i t o l o v o s – l y g p o m a s a ž o

r a n k o m i s

. . .vietoj . . . tabletės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .35psl . . .

J e i j ū s ų v a i k a s p i r m ū n a s

. . . gruodž io . . . kokte i l is . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 36ps l . . .

M o l ė t ų v y r i a u s i o j o p r o k u r o r o

p o m ė g i a i

. . . k ryž iažod is . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 40ps l . . .

red

ak

toria

us

sk

ilti

s. . . t u r i n y s . . . . . . . . . .

PagarbiaiGražina Šmigelskienė

Leidėjas – UAB „Anykštos redakcija“. ISSN 1822-8615 Adresas: Vilniaus g. 29, LT- 29145 Anykščiai Tel. (8-381) 59 474, (8-381) 59 458, el. p.: anyksta@anyksta.lt. Tiražas 5000 egz.Spausdino UAB „AJS spaustuvė”.

Vyriausioji redaktorė Gražina Šmigelskienė, (8-687) 25892. Redaktorė Raimonda Stankevičiūtė – Vilimienė, (8-679) 14246. Žurnalistai ir bendradarbiai: Vytautas Balčiūnas, Linas Bitvinskas (8-675) 47714, Daiva Goštautaitė (8-679) 14209, Raimondas Guobis, Rytis Kulbokas (8-650) 86969, Arvydas Lingaitis (8-672) 43422, Jolanta Matkevičienė (8-615) 69207, Salvijus Pranckūnas, Elvyra Sabalytė, Vidmantas Šmigelskas (8-618) 25835, Sveta Vitkienė (8-614) 78637. Fotografas Jonas Junevičius (8-686) 33036. Kalbos redaktorė Sandra Andriuškevičiūtė. Dizaineris Kęstutis Vasiliūnas.Maketuotojas Justas Navašinskas. Reklamos projektų vadovas Julius Augustinas (8-601) 15177. Reklamos vadybininkė Daiva Goštautaitė (8-679) 14209Viršelio nuotraukoje: dainininkė Vaida Genytė - Marazienė. Eltos nuotr.Už reklamos turinį redakcija neatsako. Rankraščiai negrąžinami. Perspausdinti publikacijas arba jų dalį galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

2008 Nr. 12 (14)Mėnesinis žurnalas

Koks baisus dalykas turėti norų.

Norai suteikia jėgų įveikti aukštumas, kurių buvimu dar vakar abejojai. Regėjos, kad tai ne viršukalnės, o tik debesys. Truputį netikri, kaip netikra atrodo iš mugės namo parnešta cukraus vata.

Didelis noras gyvenimą padaro panašų į tunelį, kurio gale spindi blyški, bet geidžiamesnė už fe-jerverkus šviesa.

Ir didelis noras, jei atsiduodi jam, išsipildo. Tačiau paradoksas – kai apkabini tai, ko siekei, ir prisiglau-di, tikėdamasis, kad dabar tai jau būsi laimingas, su siaubu pajunti, kad kol bėgai link savo troškimo užmiršęs visą pasaulį, kol aukojai kitus ir kitas svajones, tu pasikeitei. O gal paprasčiausiai uždusai ar įsiskaudinai dėl kokios menamos neteisybės. O gal tiesiog išspinduliavai šilumą, kuri buvo skirta ap-kabinimui. Nes kai pasieki tunelio galą ir apšviestas dienos saulės priglundi prie išsipildžiusios svajonės, kažkodėl nesuvirpi iš laimės taip, kaip tikėjosi Faus-tas, ir nešauki: „Sustok, akimirka žavinga.“

Tik nuščiuvęs stebiesi ir klausi: “Viešpatie, aš pasiekiau svajonę. Ji virto gyvenimu. Taigi, ir naujais tuneliais su naujomis šviesomis. Tačiau ar dėl to tapau laimingesnis?”

Bet visgi koks baisus dalykas neturėti norų.

Anykštėnas Anatolijus Smertjevas medinius namus stato jau trisdešimt metų. Šio amato jis mokėsi iš Anykščiuose garsaus meistro Isakijaus Orlovo. Prieš keletą metų A.Smertjevas subūrė visą stalių-dailidžių brigadą. Vyrai dirbo Anykščių verslininkų Rimo Jasiūno ir Tauro Bauros sodybose, pastatė pirtį gydytojams Januškoms. R.Jasiūnas „Aukštaitiškam formatui“ sakė, jog jeigu kas iš pažįstamų ieško meistrų, jis rekomenduoja kreiptis į A.Smertjevo brigadą.Staliai-dailidės dirba ne tik Anykščių rajone. Brigada turėjo objektų Vilniaus, Kauno, Švenčionių apylinkėse. Varėnos rajone pastatė pastatų kompleksą dailininkei Sigutei Ach.Anykštėnai mieliausiai dirba su medžiu. Tačiau užsakovui pageidaujant, gali atlikti visus statybos darbus – pradedant pamatais ir baigiant stogu.Staliai-dailidės namus ir pirtis stato ir iš užsakovo, ir iš savo medienos. Pirtis meistrai dažniausiai sukerta savo ceche, o paskui per 3-4 dienas sukloja ant pamatų.

Rąstiniai namai ir pirtys

Anatolijus (8-650) 56374Rimas (8-685) 16791

Anykštėnų užsakovė - ir garsi dailininkė

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

4p

sl

..

.. . . t e m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Baltriškėse meldžiasi Tiberiados pasiuntiniai

. . . Sveta Vitkienė >

25 kilometrai nuo Zarasų, mažutėlis kaimelis miškuose. Pakraštyje – sodyba: ganosi avys, kapstosi vištos, šieną šlamščia triušiai. Kieme kryžius ir varpinė, tolėliau – stirtos malkų, aviliai, šiltadaržis, daržai. Aplink miškai, laukai, tolumoje - ežeras. Ramybė ir tyla. Nuskambėjus varpui, iš darbų į koplyčią bendrai maldai skubės jauni vyrai. Čia paprastą ir kuklų gyvenimą gyvena belgų vienuoliai – Tiberiados bendruomenės pasiuntiniai, pakviesti vieninteliu tikslu: priminti, kas yra malda ir kas šiame gyvenime tikra...

Penkerius metus Tiberiadoje buvo tik Morkus

Tiberiados istorija prasidėjo mažame Lavaux – Sainte – Anne kaimelyje, Belgijos pietuose. 12 metų vaikas, Morkus, radęs apleistą medžiotojų namelį, nuolat į jį ateidavo su broliais ir seserimis žaisti, meistrauti, svajoti, melstis... Per vienas atostogas Morkus nukeliavo į Prancūziją, susirado kukliai gyvenančios Taize bendruomenės vie-nuolius ir panoro gyventi kaip jie. Taip gimė... vieno žmogaus bendruomenė, pavadinta Tiberiada, pasirinkus Palestinoje, Genezarete esančio ežero pavadinimą. Brolis Morkus, davęs įžadus vyskupo akivaizdoje, vienas buvo penkerius metus... Pirmasis prie Morkaus prisijungė praeivis – dailidė, vardu Juozapas. 1991-aisiais bendruomenę pradėjo pildyti Belgijos, Prancūzijos, Latvijos ir Lietuvos broliai ir seserys. Šiuo metu tris dešimtmečius gyvuojančioje Tibiriadoje yra 28 broliai ir 7 seserys.

Kūrėsi apleistoje fermoje1991-aisiais brolis Juozapas buvo

pakviestas į Paryžiaus kongresą „Kaip grąžinti Europai dvasingumą“, susitiko su lietuviais. Tų pačių metų vasarą bro-lis atvyko į Antalieptę ir išgirdo kunigo Algirdo Dauknio skundą: misionieriai kažkodėl keliauja tik į Žemaitiją, o kitas Lietuvos vietas, pavyzdžiui, Zarasus aplenkia.

„Važiuodamas į Lietuvą pirmą kartą jaučiau tarsi vykčiau į piligriminę kelionę, į kankinių žemę, o ne į evan-gelizavimo misiją“, - pasakojo brolis Juozapas. Tačiau viską pakeitė Juozapo pažintis su Tėvu Stanislovu iš Paberžės, su Viliumi Orvidu ir broliu Astijumi iš Kretingos. Neilgai trukus buvo supla-nuota pirmoji - pavykusi ir įsimintina - stovykla Baltriškėse. Tų pačių metų rudenį broliai Morkus, Juozapas ir Benediktinas dviem savaitėms atvyko į Lietuvą, susitiko su kardinolu Vincentu Sladkevičiumi ir nusprendė: Baltriškėse gyvens Tiberiados bendruomenė.

Brolis Juozapas prisiminė: “Mes valgėme sėdėdami ant žemės, nes nebuvo nei stalų, nei suolų. Lankėme jaunuolius mokyklose, nes nebuvo kur jų pasikviesti.“ Norėdami atokiame kaime įkurti bendruomenės namus, broliai pirmiausia turėjo išgriauti... karvių lovius – jie kūrėsi apleistoje fermoje. Vienuoliai skalbė rankomis, mokėsi lietuvių kalbos, norėdami nu-sipirkti bulvių, apeidavo kelias parduo-tuves. Pasibaigus vasarai, jie grįždavo į Belgiją.

Tik 2001-aisiais broliai Pranciškus, Juozapas ir Bartas visam laikui įsikūrė Baltriškėse, pradėjo dirbti žemę, auginti gyvulius, rengti stovyklas, priiminėti svečius.

Brolis Pranciškus pasakojo: “Prisi-menu tą dieną, kai mūsų kaimynas An-tanas mokė pjauti žolę. Jis parodė, kaip laikyti dalgį, ir norėjo, kad kiekvienas

> Vienuolijoje be įsipareigojimų gyvenantis Marius varpu skelbia maldos valandą.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

5p

sl

..

.

. . . t e m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

p r o s p e k t a s

Lingailė Skeirytė, uteniškė: „Esu tikinti katalikė, bet į bažnyčią, išskyrus Velykas, nevaikštau. Tėvai bažnyčioje lankosi irgi tik per didžiąsias religines šventes. Man labai gražu, kai vaikai kartu su tėvais eina į pamaldas. Draugai mane kvietė giedoti bažnyčios chore, bet tam neturiu laiko. Jei jo turėčiau, būtinai eičiau giedoti.“

Viktorija Ribokaitė, uteniškė:„Kai buvau maža, močiutė mane vesdavosi į bažnyčią. Dabar joje nebesilankau, išskyrus Kalėdas, mat tada bažnyčioje būna labai gražu. Į bažnyčią nevaikštau todėl, kad man ten neįdomu. Senatvėje gal ir pradėsiu vaikščioti į pamaldas. O į klausimą, ar aš esu tikinti, per daug nesigilinu.“

Kristina Stulpinaitė, anykštėnė:„Esu tikinti ir manau, kad religinių nuostatų laikausi. Į bažnyčią visada einu prieš šv. Kalėdas, Velykas ir kitas didžiąsias krikščioniškas šventes. Beje, jeigu pamirščiau, primintų mama. Lankymasis bažnyčioje man tikrų tikriausia dvasios atgaiva.“

Auksuolė Nazarovienė, molėtiškė:“Taip. Nuo pat vaikystės buvau ir esu uoli tikinčioji. Matyt, todėl, kad augau labai religingoje šeimoje. Iš 13 vaikų vieną turime ir savą kunigą - Joną Tamošiūną.“

tai išbandytų. Jis rodė šį judesį, ir tai buvo kaip šokio žingsnis, lyg valsas...“

Gydo maldos ir darbo terapija

Broliai Fransua, Mišelis, Bartas, Gonzalesas ir kunigas Egidijus Charue Baltriškėse gyvena nuolat. Kiti atvyksta, išvyksta, antai brolis Juozapas neseniai išskubėjo į misiją Konge...

Per metus Tiberiadoje apsilanko iki 15 tūkst. svečių: vieni atvyksta prisiminti, kas yra malda, kiti - žengti žingsnelį į tikėjimą, treti čia ieško ramybės, ketvirti – išminties, penkti – pagalbos savo šeimai...

„Esame bendruomenės pasiun-tiniai į Lietuvą. Kas svarbiausia šioje pasiuntinystėje? Mes atvažiavome ne namų statyti ar avių auginti, bulvių sodinti – ne tai mūsų tikslas. Be mal-dos gyvenimas praranda prasmę: mes atvažiavome melstis kartu su lietuviais. Sakote, koks skirtumas tarp maldos Briuselyje ir maldos Baltriškėse? Mes gavom kvietimą iš amžinąjį atilsį kar-dinolo Vincento Sladkevičiaus į Lietuvą dirbti su šeimomis.

Atvažiuoja visokio plauko žmonių: vieni žino, kur eina, ir atvyksta nusira-minti, pasisemti stiprybės; kiti priėjo kryžkelę ir nebežino, kur sukti. Tačiau dažniausi mūsų svečiai tie, kurie nori atnaujinti savo tikėjimą, nors, ką slėpti, yra ir tokių, kuriems reikia greitosios pagalbos.

Nemažai pasitaiko šeimų su problematiškais vaikais iš vartotojiškos visuomenės. Jie nelabai moka gyventi be telefonų, automobilių,

supermarketų, o patenka į uždarą erdvę, kur ne tik meldžiamasi, bet ir dirbamas daugeliui neįprastas sunkus fizinis darbas, tarp brolių, kuriems daiktai nelabi rūpi, o poreikiai yra riboti. Mes nieko specialaus jiems nesakome, nemokome ir nedarome. Leidžiam būti kartu: gyvenam paprastą kaimo gyvenimą ir jie su mumis kartu... Dažniausiai žmonės gana greitai pripranta prie mūsų ritmo, rankų darbo ir maldos terapijos. Pamato ir suvokia, kiek nedaug iš tiesų žmogui tereikia. Juk greitai ir nuolat bėgam dėl materialinės gerovės, dėl pinigų, kar-jeros, labai retai sustojam ir dar rečiau pagalvojam apie tikras vertybes, kurios svarbesnės už tai, prie ko pratę... Daug turime progų pasidžiaugti, kad sutrikę žmonės iš mūsų kiemo išvažiuoja tvirtesni, išmokę kalbėtis vieni su kitais. Pasitaiko, kad žmogus su savimi tyloje būti nenori arba nemoka. Bro-liai - ne stebukladariai, mes neturim stebuklingų receptų. Jeigu Dievo gailestingumo ir meilės žmogus priimti nenori arba dėl kokių nors priežasčių negali – mes bejėgiai“, - kalbėjo brolis Bartas.

Kunigas miške pjauna malkasVienuolių dienos sustyguotos

pavalandžiui darbo ir maldos ritmu. „Kokia mūsų diena? Keliamės anksti

ryte, valandą praleidžiame tyloje. 8 valandą renkamės į rytinę maldą, paskui pusryčiaujam, skaitome Dievo žodį – kiekvienas vienuolis, pasitraukęs į savo kambarį. Pusę dešimtos kiek- >>>

> Tiberiados bendruomenės vienuoliai susirinko į vidudienio maldą Šv.Pranciškaus koplyčioje.

A r l a i k o t ė s r e l i g i n i ų n u o s t a t ų ?

Elvy

ros

Saba

lytė

s nu

otr.

Elvy

ros

Saba

lytė

s nu

otr.

Alv

ydo

Bal

ando

s nu

otr.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

6p

sl

..

.

vienas einame prie darbų: gyvename kaime, kaip ir kiti kaimo žmonės, turime ūkį, daržus, auginam bites ir avytes, statom statinius, dirbame žemę, tvarkome mišką, ruošiame malkas, malame grūdus, kepame duoną, gami-name maistą... Vidurdienį - vėl maldos laikas, paskui pietūs, šiek tiek laisvo laiko. Mokomės sunkią jūsų kalbą ir... kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių... Kalbame rožinį ir grįžtame prie darbų. Pavakare renkamės į pamaldas, po jų kiekvienas brolis savo kambaryje skaito dvasines knygas. 19 valandą - Adoracija, valandos malda tyloje, tada vakarienė ir 21 valandą su paskutine malda mūsų diena baigiasi. Kai turim svečių arba susitinkam su mokiniais, dienotvarkė šiek tiek kitokia, bet esmė – maldos – lieka ta pati.

Tiberiados bendruomenėje su netikėtai užklydusiais svečiais ka-lbasi tas, kuris turi mažiau darbo. Kol brolis Bartas pasakojo apie vie-nuolyno gyvenimą, kunigas Egidijus Charue benzopjūklu miške pjovė

malkas. Grįžo tik nuskambėjus varpui, kviečiančiam į vidurdienio maldą, prieš tai benzopjūklą apdengęs šakomis ir palikęs kirtime.

Panevėžiečio Almanto kitas kelias „Vienuolystė, - sakė brolis Bartas, -

tai pažadas. Mano sąžinė pasižada, o bažnyčia tai įteisina.“

Davęs įžadus vienuolis turi 5-6 metus susipažinti su gyvenimu, kuriam ruošiasi. „Tada jau tampi pasižadėjęs visam gyvenimui, kaip santuokoje. Aš pasižadėjau prieš 6 metus“, - sakė 33-ejų brolis Bartas, prieš vienuolystę studijavęs filosofiją.

Kartu su broliais be įsipareigojimų šiuo metu gyvena lietuviai Marius ir Almantas, latvis Janis.

20-metis Almantas iš Panevėžio Ti-beriadoje atsidūrė tuojau po vidurinės. Jis, kaip sakė, ilsisi čia po... lenktynių.

„Baigiau mokyklą, norėjau truputį sustoti, pasitraukti iš lenktynių, reikėjo dvasinio poilsio. Apmąstymams čia laiko - į valias. Ruošiuosi gyvenimui ir dabar jau žinau, kad čia išmokto darbštumo, artumo, broliškumo, ben-druomeninio gyvenimo pamokų man prireiks. Jaučiuosi savo vietoje: jauni žmonės, su kuriais susitinku, supranta, ką sakau, nes irgi esu jaunas, ne

abituotas vienuolis, tiesiog paprastas vaikinas, gyvas liudytojas, kalbantis apie tikėjimą. Netiesa, kad vienuolystę, atskirtį renkasi tie, kurie nepritam-pa visuomenėje, bijo konkurencijos, neranda sau vietos... Tylą ir maldą būtina išbandyti netgi tokiu atveju kaip mano: čia gyvendamas supratau, kad mano pašaukimas visai kitoks, ir kelias iš čia į kunigų seminariją ar vienuolyną, kuris pašaliniams atrodo natūralus, - ne mano kelias. Mano gyvenimo modelis bus kitoks, aš grįšiu į įprastą visuomenę, tačiau su geru užtaisu tolesniam gyvenimui“, - kalbėjo su bro-liais vienuoliais gyvenantis Almantas.

Vienintelis veikiantis vienuolynas apskrityje

Nuskambėjo varpas. Į Šv. Pranciškaus koplyčią tyliai rinkosi bro-liai ir su jais gyvenantys jauni žmonės. Maldos laikas. Gitara mėlynu abitu vilkinčio brolio rankose, rami lietuviška daina: “Sesuo neturtas ir brolis papras-tumas garbina Dievą savo skaistumu...“

Baltriškių vienuolynas – vienintelis veikiantis vienuolynas mūsų apskrityje.

Pasak Anykščių dekanato dekano, šv.Mato parapijos klebono kanauninko Stanislovo Krumpliausko, „kai kur dirba tik atskiros vienuolės. Anykščiuose, šv.Mato parapijoje, gyvena trys seserys vienuolės, Utenoje, šv. Klaros ligoninėje, dirba dvi misionierės amerikietės“...

>>>

> Brolis Bartas, anksčiau žiemai grįždavęs į Belgiją arba Prancūziją, Baltriškėse nuolat gyvena jau septynerius metus.

> Panevėžietis Almantas tik vienuolyne suprato: nei vienuolystės, nei kunigystės keliai – ne jam.

> Belgas kunigas Egidijus Charue ne tik meldžiasi su broliais, bet ir sunkiai dirba: kunigą radome miške ruošiant malkas žiemai.

. . . t e m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

7p

sl

..

.

. . . b e . . . d i k t o f o n o . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

i š p i r m ų l ū p ų

- Mūsų regione apsikrėtusieji, kas jie?- 12 vyrų ir 5 moterys. Dviem jau yra diagnozuota AIDS - išsivystęs imunodeficitas, vadinasi, organizmas pats nebepajėgus įveikti bet kokios infekcijos. Iš minėtų 17 asmenų 8 užsikrėtė per švirkštus, 7 turėjo nesaugių heteroseksualių, 2 - homoseksualių santykių. Pagal savivaldybes: Visagino - 6, Utenos rajono - 4, Ignalinos - 3, Anykščių ir Molėtų - po 2. Zarasų rajone ŽIV nešiotojų nėra registruota. - Kaip kinta apskrityje ŽIV užsikrėtusiųjų kreivė?- Pirmasis viruso nešiotojas apskrityje buvo užregistruotas tik 2003 m., bet nuo to laiko kasmet ratas pasipildo po keletu naujų asmenų: 2004-aisiais – dviem, 2005-aisiais - dviem, 2006-aisiais - penkiais, 2007-aisiais - keturiais, šiemet - trim. Tai - pasitikrinusių žmonių statistika. Kiek yra tokių žmonių, kurie ir patys nežino, kad užsikrėtę, prognozės neteikiamos. Reikėtų testus pasidaryti žmonėms, kurie serga tuberkulioze, kurių imuninė sistema pašlijusi ir kurie buvo patekę į galimą rizikos situaciją. Nemokamai pasitikrinti dėl ŽIV galima Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių anoniminiuose kabinetuose. - Pasaulis ieško vaisto nuo šio mirtino viruso. Ar realiai jau yra vilties nesusirgti, nors į rizikingą situaciją žmogus pakliuvo?- Yra gydymo kursas. Jei asmuo turi įtarimų dėl buvusio atsitiktinio partnerio ar kito galimo užsikrėtimo būdo, būtina nedelsiant - per kelias valandas - kreiptis į savo bendrosios praktikos gydytoją, kuris, įvertinęs aplinkybes ir paciento sveikatos būklę, gali skirti prevencinį gydymą. Šis gydymas - didelė rizika kepenims ir inkstams, todėl tik gydytojas gali padėti apsispręsti. Pagaliau reikia žinoti ir tai, kad nedidelį kiekį viruso sveikas organizmas sugeba pats sunaikinti. Štai tyrimų rezultatai rodo, jog įsidūrus infekuota adata tikimybė apsikrėsti virusu yra 1 iš 300; jei virusu apkrėsto kraujo pateko į akis, nosį, burną, ant sužeistos odos - tikimybė užsikrėsti yra 1 iš 1000. Pakartosiu ir tai, kad ŽIV užsikrėtęs žmogus, jei jis atsakingai elgiasi, nėra pavojingas aplinkiniams, nes virusas perduodamas per gleivinę, kraują... Pavyzdžiui, kur kas pavojingesnis aplinkiniams yra atvira tuberkulioze sergantis ligonis - jei nesigydo, manoma, kad per metus gali apkrėsti iki 20 žmonių.

Ž I v i r u s o a u k ų k r e i v ė k y l a

Oficiali statistika rodo, jog žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) Utenos apskrityje yra apsikrėtę 17 žmonių. Kiek ši ledkalnio viršūnė slepia į statistikos eilutes nepatekusiųjų, niekas negali pasakyti. Lietuvoje oficialių viruso aukų – 1 tūkst. 376. Apie ŽIV su Utenos apskrities gydytoju Kęstučiu Pangoniu (nuotraukoje) kalbėjo „Aukštaitiško formato“ žurnalistė Raimonda Vilimienė.

Šlykštus tvarinys partijos. Vyrai ir moterys į jas grūdasi tik tam, kad gautų asmeninės naudos ir gabalą valdžios. Regis, vulgaru, bet partijos tik tam ir kuriamos, kad kada nors patektų į valdžią. Kitokia jų veikla yra absurdiška. Tas pats, kas žvejojimas vonioje. Man, pvz., pono Akstinavičiaus priešrinkiminės šnekos apie tai, ką jis darys laimėjęs rinkimus, skamba taip pat kaip meškerę į vonią įleidusio kvailio postringavimai apie ungurius.

Molėtų mero rinkimai ir Arūno Valin-sko ministrų paieškos politine prasme - absurdiški procesai. A.Valinskas, gavęs pusmetrį valdžios, desperatiškai puolė ieškoti ministrų. Normalios partijos turi būrius potencialių ministrų. Jie stum-dosi eilėse, žnaibosi ir bando perlipti vieni kitiems per galvas, kad nors kiek šv. Lovys priartėtų. A.Valinsko partija ne tokia. Ten nieks nesistumdo, o ir eilių nėra. Atrodytų tyri tie prisikėlėliai, bet kaip jų ministrai Lietuvą valdys?! Nesiruošę, nesidomėję procesais, nekonkuravę tarpusavyje, negilinę specifinių žinių. Partija ėjo į valdžią, susikūrė tam, kad gautų valdžią, bet valdyti niekas nenori. Parodija, o ne partija.

Buvusiam Molėtų merui Valentinui Stundžiui išėjus į Seimą, rajonas vos neliko be mero. Vienam siūlė kėdę, kitam siūlė, trečiam siūlė, kol pagaliau Algimantas Žiukas sutiko. Kai jis pasiaukojo dėl rajono, taryba susilei-do iš džiaugsmo ir vos ne vienbalsiai pritarė naujojo mero kandidatūrai. V.Stundys Molėtus valdė daugiau nei dešimt metų, įsišaknijo ir išsikerojo per tuos metus. Tačiau jis jau seniai ruošėsi „plautis“ iš Molėtų – šie Seimo rinkimai V.Stundžiui buvo jau ketvirtieji. Tad natūraliai tarp savo krikdemų jis turėjo augintis pamainą - naują lyderį, dar geriau kelis lyderius, kurie konkuruotų tarpusavyje ir ruoštųsi pakeisti „senolį“.

Kirpėjas vertingesnis už merą

Lyg ir labai stiprus politikas, lyderis V.Stundys, praėjus mero rinkimams, nebeatrodo milžinas. Jis aplink save subūrė Molėtų elitą. Krikdemai buvo Vladas Pusvaškis, Stasys Žvinys – ryškūs krašto verslo ir visuomenės lyderiai, charizmatiška Molėtų neįgaliųjų draugijos vadovė Vladzė Grybėnienė, intelektuali pedagogė Jonė Maniuškienė, buvęs savivaldybės administracijos direktorius, o dabar bankininkas Saulius Jauneika ir t.t., ir t.p. Kompanija graži, bet tik vienas V.Stundys jo politikų kompanijoje yra politikas, o kiti turi ką veikti. Manau, jog statybos „monstro“ „Molesta“ vadovas S.Žvinys nėra kvailesnis už V.Stundį, bet jis niekada negalėjo tapti mero konkurentu. Net jei „Molesta“ būtų bankrutavusi, S.Žvinys būtų radęs kur pelningiau nei mero poste inves-tuoti savo smegenis.

Neturiu nieko prieš A.Žiuką kaip asmenį, nepažįstu jo. Bet, akivaizdu, kad rugsėjį jis dar nesiruošė merauti. Su kuo ir dėl ko derasi V.Stundys, jam buvo „dzin“. Manau, jog ir ministerijas naujasis meras ras tik senojo gerojo vairuotojo dėka. Kita vertus, įkalbintas ir priprašytas meras bus saugus. Jis drąsiai galės daryti nesąmones, o jei kas iš deputatų burbės, atšaus: „O ką aš? Sakiau, kad nenoriu merauti, patys priprašėte. “Ir pačios mero institucijos įvaizdis po šių Molėtų mero rinkimų buvo žiauriai devalvuotas. Nežinau ke-liems politikams - keturiems, penkiems ar septyniems - buvo siūlytas postas, bet girsis turbūt dvidešimt, kad siūlymo atsisakė. Tad Molėtuose formuojasi išdidus požiūris: „Jis tik meras, o aš nuosavą kirpyklą turiu.“

. . . Vidmantas Šmigelskas >

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

8p

sl

..

.

pli

us

ai

ir m

inu

sa

i

. . . U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . . . .

Nuo lapkričio 21-osios Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naujuoju viršininku tapo 32–ejų ignalinietis, teisės magistras Linas Pernavas, pastaruoju metu vadovavęs Zarasų policijos komisariatui. Naujasis viršininkas sakė, kad šeimos, kurioje auga trys sūnūs, iš gimtųjų namų Ignalinoje kraustyti į Uteną bent kol kas neplanuoja. „Jei pagal tai, kaip keitėsi mano darbo vietos, būtų kilnojusis ir šeima, dabar kraustytumėmės ketvirtą kartą, o tai kainuoja ir laiko, ir jėgų, ir pagaliau pinigų“, - juokaudamas komentavo L.Pernavas. Jis vidaus reikalų sistemoje karjerą pradėjo 1995 m. Ignalinos r. Didžiasalyje policininku, po kurio laiko jį perkėlė į Ignaliną, kur kopė vis į aukštesnes pareigas. L.Pernavo pomėgiai – sportas ir gamta. Žaidžia krepšinį, futbolą, vasaromis rengia kolegoms išvykas valtimis.

Šeimos į Uteną nekraustys

> Linas Pernavas ėmėsi vadovauti apskrities policijai.Ko

mis

aria

to a

rchy

vo n

uotr.

Lapkričio pabaigoje Ignalinos rajono meras Bronis Ropė UAB „Ignalinos šilumos tinklai“ atstovams įteikė simbolinę leliją. Tokio dėmesio įmonė nusipelnė, nes buvo apdovanota Ūkio ministerijos medaliu “Už nuopelnus verslui”. Taip pat įmonė dalyvavo Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo surengtame “Krištolinio kamino” konkurse ir tapo viena iš laureačių. Panaudojusi ES paramą ir atlikusi modernizavimo darbus, įmonė užtikrina ignaliniečiams žemas šildymo kainas ir mažą taršą. “Modernizuoti įmonę pradėjome dar 2000 metais bendradarbiaudami su švedais. O paskutinis modernizavimas mums kainavo 5 milijonus litų”, - sakė įmonės generalinis direktorius Leonas Cijūnėlis. Įmonė ir toliau sieks plėsti ir atnaujinti savo ūkį. “Rengiamas Ignalinos miesto ir Vidiškių gyvenvietės šilumos tinklų atnaujinimo projektas, galvojama apie panašų projektą Dūkšto gyvenvietėje”, - sakė L.Cijūnėlis.

Leli ja – už ekologi ją

Anykščių rajono savivaldybė, skatindama vaikus ir jaunimą, skyrė penkias po 1 tūkst. Lt vertės premijas už paskutinių metų reikšmingus nuopelnus Anykščių kraštui.Premijas gaus Kultūros ir sporto centro auklėtiniai Gritė Apanavičiūtė ir Vygantas Kirtiklis, Anykščių muzikos mokyklos mokinė Simona Cimbalistaitė, graikų – romėnų imtynių klubo „Ažuolas“ narys Ramūnas Dagys ir M.K. Čiurlionio menų mokyklos mokinė Paulina Dūmanaitė.Premijos vaikams ir jaunimui skiriamos jau nuo 2006 metų, fondas – 5 tūkst.LtZarasų rajono savivaldybė rajono moksleiviams skatinti kasmet skiria po 5–7 tūkst.Lt, tačiau ši suma išdalinama kelioms dešimtims vaikų (pernai – apie 90).Kitos apskrities savivaldybės savo rajono moksleivius pagerbia, organizuodamos koncertus, įteikdamos kuklias asmenines dovanas, statulėles ar mero padėkos ženklus.

Premijos jaunimui Utenos apskritis – ketvirta šalyje pagal seksualinį vaikų išnaudojimą, tai patvirtino Utenoje apsilankiusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė.Pristatyti tyrimo „Seksualinio smurto prieš vaikus paplitimo mastas ir priežasčių analizė“ rezultatai rodo, jog nuo 2004 - ųjų daugiausia seksualinės prievartos atvejų užfiksuota Zarasų r. - 12, antroje vietoje yra Utenos r. - 10. Ignalinos r. nustatyti 4, Anykščių r. – 3, Visagine – 2, Molėtų r. -1 seksualinio vaikų išnaudojimo atvejai. Situacijos analizė rodo, jog “vaikai, patyrę seksualinį smurtą, yra linkę tai nuslėpti, todėl kompetentingos institucijos negali jiems padėti”. Kontrolierės teigimu, tyrime dalyvavo ir Utenos apskrities vaikų globos įstaigų globotiniai (253) bei darbuotojai (146).

Utenos apskrityje didžiausios paramos - per 87,5 tūkst. Lt - iš 2 proc. pernai sumokėto gyventojų pajamų mokesčio sulaukė Visagino stačiatikių šv. Panteleimono parapija. Kaip „Aukštaitiškam formatui“ sakė šios parapijos ganytojas kunigas Josifas Zetešvili, parama atiteks maldos namų statyboms užbaigti. Statybos tęsiasi daugiau nei 10 metų, kai parapijai atiteko sovietmečiu pradėto statinio pamatai ir pirmo aukšto plikos sienos. Bendruomenės ir rėmėjų pastangomis 2000 m. pirmajame aukšte buvo įrengta nedidelė salė. Dabar darbai vyksta antrajame aukšte. Kunigas sakė, kad stačiatikių šv. Panteleimono parapija jungia beveik 1 tūkst. tikinčiųjų, reguliariai lankančių šventovę, o pagal apklausas Visagine stačiatikių - apie 10 tūkst. žmonių. Mokesčių inspekcijos duomenimis, apskrities gyventojai gausiausiai aukojo tikinčiųjų parapijoms bei medžiotojų klubams. Be jau minėtos parapijos, didelės paramos taip pat sulaukė Visagino šv. Apaštalo Pauliaus parapija – 48,5 tūkst.Lt, abi Utenos bažnyčios - Dievo apvaizdos - 44 tūkst. Lt, , Kristaus Žengimo į Dangų – 25,4 tūkst.Lt, Molėtų šv. apaštalų Petro ir Povilo – 17,5 tūkst.Lt, Tverečiaus (Ignalinos r.) švč. Trejybės – 16 tūkst. Lt, Zarasų švč. M. Marijos ėmimo į Dangų – 14,4 tūkst. Lt, o taip pat medžiotojai - Visagino „Drūkšių“ klubas - 52 tūkst.Lt, medžiotojų ir žvejų draugijos Utenos skyrius – 24,6 tūkst. Lt bei Ignalinos skyrius – 14,7 tūkst.Lt, Molėtų r. Steponavos medžiotojų klubas – 13,3 tūkst. Lt. Iš šio konteksto išsiskyrė tik anykštėnai, didžiausią paramą skyrę Raudonojo Kryžiaus draugijos rajono komitetui, – 30 tūkst. Lt bei graikų-romėnų imtynių klubui „Ąžuolas“ - 26,5 tūkst.Lt.Utenos apskrities gyventojai nuo 2007 metais sumokėto pajamų mokesčio paramai iš viso skyrė apie 2,4 mln.litų.

Rėmė parapi jas ir medžiotojus

Vaikų išnaudojimas

Edmundui Pupiniui, Seimo nariui, už susirūpinimą savo pinigine. Seimui svarstant parlamentarų algų sumažinimo klausimą uteniškis dejavo, jog sumažint algas nesunku, bet kaip paskui vėl jas pasididinti.

Stasiui Žviniui, UAB”Molesta” generaliniam direktoriui, Molėtų tarybos nariui, už beveik šventuoju pristatytą kandidatą į Molėtų merus – Algimantą Žiuką ….

Petrui Čimbarui, verslininkui, Molėtų tarybos nariui, už išsišokimą – pasiūlius save į rajono mero kėdę ir pelnius tik tris balsus.

Vladui Šalgunovui, buvusiam Utenos policijos viršininkui. 42-ejus metus vidaus reikalų sistemoje dirbęs V.Šalgunovas išeidamas į pensiją apdovanotas „Angelo sargo žvaigžde“. Jis tapo septintuoju šalies pareigūnu, gavusiu šį aukščiausią profesinį apdovanojimą.

Alv

ydo

Bal

ando

s nu

otr.

Alv

ydo

Bal

ando

s nu

otr.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

9p

sl

..

.

pli

us

ai

ir m

inu

sa

i. . . U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . . . .

„Statybose moteris... gal ir neįprasta, bet aš tarp vyrų nesijaučiu silpna“, - apie savo statybininkės profesiją sakė Utenos individualios įmonės „Vidista“ vadovė Vida Maišėnienė, šiemet laimėjusi Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos „Lietuvos metų verslininkės“ apdovanojimą.Nuo 1996 metų veikianti statybos įmonė„Vidista“ užsiima pastatų rekonstravimu ir remontu. Pradėjusi nuo 6 žmonių dabar įmonė išaugo iki 50–ies specialistų kolektyvo, o kasmet po truputį didėjanti apyvarta šiemet persivertė per 4 mln.Lt. Nominantei šiemet buvo ne viena svarbi proga – ji ne tik pelnė apdovanojimą, bet ir atšventė 50–ies metų asmeninį jubiliejų. Profesionali inžinierė V.Maišėnienė sakė dažnai pasidžiaugianti, kad prieš gerus dvylika metų ant savęs supykusi atsisveikino su samdomos specialistės darbu ir ėmėsi savo verslo. Beje, šeimoje statybininkai yra ir jos vyras bei sūnus.

Ir jubil ie jus, ir apdovanojimas

Vido

s M

aišė

nien

ės a

smen

inio

arc

hyvo

nuo

tr.

> Iš Prezidento Valdo Adamkaus rankų priėmusi apdovanojimą Vida Maišėnienė nesigaili, kad kažkada supyko ant savęs.

Naujas direktoriusKai šalyje valdžią laimėjusi Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų dauguma nutraukia visus saitus su socialdemokratais, Anykščių rajono taryboje ir toliau madas diktuoja konservatorių ir socdemų tandemas.Taryba paskyrė naują savivaldybės administracijos direktorių, anksčiau jau dirbusį šiose pareigose, Utenos apskrities viršininko administracijos Vidaus audito tarnybos vedėją, ūkininką, socialdemokratą Vilių Juodelį. Jis nuo gruodžio 15 dienos pakeis Seimo nariu tapusį valstietį liaudininką Antaną Baurą. Už V.Juodelio kandidatūrą balsavo 19 deputatų, prieš nebuvo, o 3 opozicijos nariai susilaikė.Naujasis administracijos vadovas žadėjo be rajono tarybos pritarimo nedaryti kadrinių pakeitimų savivaldybei priklausančiose įmonėse.

Remontuos gatves

Lapkričio 12 d. Molėtų rajono savivaldybės taryba keitė merus.Krikščionis demokratas Algimantas Žiukas konkuravo su darbiečiu Petru Čimbaru. „Nokautavęs“ kolegą 22:3 – Molėtų rajono meru tapo A.Žiukas, gimęs 1961m. rugpjūčio 1 d. Skardžių k., Suginčių s., Molėtų rajone. Jis vedęs, turi moksleivius vaikus: Živilę ir Adomą. Abu su žmona Rima yra įgiję aukštąjį inžinerinį hidrotechnikų išsilavinimą, tad meravimo laikotarpiu jo vadovaujamos įmonės, kuri verčiasi kelių statyba, hidrotechnika, medienos ruoša, direktoriaus pareigas eis žmona. Brolis Gintautas taip pat dirba Molėtų savivaldybėje, Statybos, komunalinio ūkio ir ekologijos skyriuje inžinieriumi, o sesuo Irena Anykščių r., Kavarsko vaistinės vedėja.

Į ankstesnę vietą - žmona

Alv

ydo

Bal

ando

s nu

otr.

> Molėtų meras Algimantas Žiukas.

Anykščių rajono taryba pritarė, kad parengtas gatvių rekonstrukcijos projektas būtų teikiamas finansuoti iš ES fondų ir šalies biudžeto lėšų.Pagal minėtą projektą bus prašoma 3 mln.298 tūkst. Lt šešioms Anykščių miesto ir septynioms seniūnijų gatvėms rekonstruoti. Savivaldybė įsipareigojo finansuoti 4,5 proc. projekto vertės, o tai sudarytų per 148 tūkst.Lt.Pasinaudojant 2004 – 2006 m. ES finansine parama, buvo rekonstruotos 28 Anykščių miesto ir rajono gatvės.

Brakonierių karalius

Dūkšto ežere (Ignalinos r.) Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai išaiškino penkis brakonieriavimo atvejus ir nustatė realiausią pretendentą į metų brakonierių “karaliaus” titulą. Spalio pabaigoje ežere buvo pastebėti du vyrai, iš valties tikrinę tinklus. Pakrantėje lūkuriavo „sargas“. Jis vaikščiojo pakrante, tačiau pareigūnai sugebėjo nepastebėti prisėlinti prie grįžtančių į krantą brakonierių ir juos sulaikyti. Vieną iš pažeidėjų pareigūnai jau buvo sulaikę toje pačioje vietoje, neteisėtai žvejojusį prieš kelias savaites. Tai Ignalinos r. gyvenantis Romas Rubinas. R.Rubinui ir jo bendrui M.B. buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai, skirtos maksimalios piniginės baudos. Lapkričio 13 dieną Dūkšte vėl pastebėti R.Rubinas su bendru, tikrinantys tinklus. Tik šįkart apsauga buvo netradicinė – pakrantėje du “sargai“ su šunimis...Utenos regiono aplinkosaugininkai juokais tikina jau turintys realiausią pretendentą į brakonierių “karaliaus“ titulą. Šis titulas R.Rubinui kainuos nepigiai, nes vien administracinių baudų jis susirinko 1 tūkst. 650 Lt. Dar surašyti ieškiniai už gamtai padarytą žalą.

Net trims Seimo komitetams vadovaus Utenos apskrityje į parlamentą kandidatavę konservatoriai.Kaimo reikalų komitetui vadovaus Utenoje į Seimą išrinktas Edmundas Pupinis. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku bus Molėtų-Švenčionių apygardoje rinkimus laimėjęs Valentinas Stundys. O Anykščių-Kupiškio apygardoje antrąją vietą užėmęs, bet į Seimą patekęs per partijos sąrašą Arvydas Anušauskas išrinktas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku.Anykščių-Kupiškio apygardoje rinkimus laimėjęs “valstietis” Antanas Baura bus mišrios Seimo narių grupės seniūnu. Šiai grupei priklauso visi trys į Seimą patekę “valstiečiai” ir socialliberalas. A.Baura priklausys ir Seimo seniūnų sueigai.

Pirmininkų kraštas

Alvydui Katinui, Utenos merui, už neryžtingumą. Taryboje svarstant sprendimą dėl nuobaudos skyrimo Kuktiškių mokyklos direktoriui Vidmantui Kutkai, mero balsas buvo lemiamas. Meras pasiūlęs V.Kutką bausti, taryboje nusprendė, kad direktoriaus reikia pasigailėti.

Gritei Apanavičiūtei, plaukikei, už rekordą. Anykštėnė moksleivė pasaulio taurės varžybose Berlyne pagerino Lietuvos suaugusiųjų rekordą 100 m peteliške plaukdama 25 m. baseine.

Donatui Krikštaponiui, Anykščių vicemerui, socialdemokratui. Į Seimą išėjus „valstiečiui“ savivaldybės administracijos direktoriui Antanui Baurai, socdemų pozicijos savivaldybėje sustiprėjo – naujuoju direktoriumi tapo socdemas Vilius Juodelis.

Gintarui Kerbedžiui, VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktoriui, už injekcijas. „Siauruko“ vadovų pateiktas geležinkelio atnaujinimo projektas gaus finansavimą. 7 mln. litų bus skirti iš ES struktūrinių fondų, 1 mln. Lt – iš valstybės biudžeto.

Just

o N

avaš

insk

o nu

otr.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

10

ps

l.

..

sen

ten

cij

os

. . . U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . . . .

Keturi Utenos apskrities žmonės tapo Žemės ūkio ministerijos organizuoto konkurso „Lietuvos kaimo spindulys 2008“ laureatais ir jiems įteikti liaudies meistro Zenono Skinskio išdrožti Pavasario angelai. Daugiau kaip dešimtmetį Niūronyse (Anykščių r.), Aukštaitiškoje sodyboje, duoną kepanti ir apie tai pasakojanti Nijolė Kačkuvienė, nominuota Tradicinių amatų meistre. Norinčių pasižiūrėti, kaip kepama Niūronių Aukštaitiškoje sodyboje duona ir patiems pamėginti, užsakymai čia jau priimami 2010 metams. Beje, pagal N.Kačkuvienės receptą „Tėviškės duona“ kepama Airijoje, kur ją mėgsta ir perka ne tik lietuviai. „Išradingu kaimo aplinkos gražintoju“ nominuotas Mielagėnų šv. Jono Krikštytojo parapijos (Ignalinos r.) klebonas Marijonas Savickas. Per savo kunigystės metus M.Savickas baigia gražinti jau trečią bažnyčią ir jos aplinką.Už sporto ir kultūros renginių puoselėjimą kaime Pavasario angelo savininke tapo Viktorija Jovarienė iš Bajorų kaimo (Utenos r.). Laureatė turi įkūrusi privatų Arklio muziejų, augina pramogai žirgus ir yra sutelkusi žirgų mylėtojų klubą. Žuvininkystės specialistu nominuotas Stragailiškio kaimo (Ignalinos r.) gyventojas Vladas Talačka su savo šeima sukūrė etninio žvejų kaimelio buities inscenizaciją, dalyvauja folkloro šventėse. Dar vienas laureato titulas už pastoracinę veiklą atiteko Tiberiados bendruomenei. Konkursui „Lietuvos kaimo spindulys 2008“ šiemet buvo pateikta daugiau kaip 500 kandidatų, laureatais tapo 28 kaimo šviesuoliai.

Šviesuoliams – Pavasario angelai

> Duonos kepėja Nijolė Kačkuvienė.

Ignalinos savivaldybės vadovai ir Vyriausybės atstovas Utenos apskrityje tą pačią įstatymo eilutę ilgiau nei pusantrų metų interpretavo skirtingai. Mat Ignalinos savivaldybė tarybos dauguma savo koaliciją linkusi traktuoti kaip išskirtinę partiją.Teismai pripažino, kad teisingai skaito Vyriausybės atstovas apskrityje Algirdas Petrikas, todėl Ignalinos rajono savivaldybės taryba savo atstovus Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) suvažiavime turėtų pakeisti ir vieno iš dviejų Lietuvos valstiečių liaudininkų ir krikščionių demokratų (LVL ir KD) koalicijos atstovų: valstiečio Bronio Ropės ir krikdemo Arūno Domininko Grabažio, vietą perleisti opozicijoje esantiems socdemams. Tačiau net ir gavęs galutinę neskundžiamą teismo nutartį Ignalinos tarybai 13 – ka metų vadovaujantis meras Bronis Ropė yra įsitikinęs, kad ir Vyriausybės atstovas, ir Temidės tarnai į įstatymo raidę pažiūrėjo formaliai, neįvertindami priešrinkiminės koalicijos išskirtinumo. Esą į Ignalinos savivaldybėje dirbančią dviejų partijų - LVL ir KD – koaliciją reikia žiūrėti kaip į vieną partinį vienetą ir tada proporcingumo principas nebūtų pažeistas. „Mūsų koalicija buvo sudaryta prieš rinkimus, buvo bendras kandidatų sąrašą, rinkėjai jį reitingavo, todėl turime būti vertinami kaip viena partija. Taip, gal sunku suprasti, bet mes tokie - vieninteliai Lietuvoje“, - argumentavo nesusikalbėjimą meras. Tačiau pripažino, jog po galutinės teismo nutarties teksią sprendimą peržiūrėti. „Galbūt pavasarį prieš LSA suvažiavimą“, - skubos nežadėjo meras.Iš 25 Ignalinos savivaldybės tarybos mandatų LVL ir KD koalicija laimėjo 14 (iš jų krikdemai - du), antri buvo socdemai, gavę tik 4 mandatus, kitos partijos laimėjo dar mažiau vietų. LSA įstatyme numatyta, kad savivaldybės atstovų vietos skirstomos pagal kvotas, proporcingai partijų laimėtoms vietoms savivaldybės taryboje.

Ignalinoje – išskirt inė parti ja?

> Ignalinos savivaldybės tarybos valdančiosios koalicijos, kuriai vadovauja meras Bronis Ropė, sprendimus keičia teismas.

Zarasų gimnazijos „Ąžuolas“ septyniolikmetei gimnazistei nustatyta atviroji tuberkuliozės forma. Tai pasėjo paniką gimnazijoje, kurioje mokosi 300 moksleivių. Susirgusi septyniolikmetė gyvena tvarkingoje šeimoje. Pernai mirė tuberkulioze sirgęs jos brolis. Ar nuo gimnazistės neužsikrėtė su ja bendravę bendraamžiai, paaiškės tik detaliai ištyrus gimnazistų sveikatą. Lietuvoje pastaraisiais metais nauji atvirosios tuberkuliozės atvejai pradėti registruoti tarp vaikų ir jaunuolių. Utenos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Alytė Žilienė primena, kad jei žmogus nuolat jaučia nuovargį, kamuoja dusulys, krinta svoris, vakarais karščiuoja, o naktimis prakaituoja, tai gali būti tuberkuliozės požymiai.Šiemet Utenos apskrityje nustatyti 34 šios ligos atvejai (pernai – 52).

Paniką pasėjo tuberkuliozė

Tuberkuliozės atvejai apskrityje

2008 m. Utenoje 5 Ignalinoje 4 Molėtuose 3 Visagine 6 Anykščiuose 12 Zarasuose 4> Rajonų sveikatos

centrų duomenys.

Utenos rajono taryba leido UAB“Utenos šilumos tinklai“ išnuomoti mazuto talpas. Ši savivaldybės bendrovė derasi su verslininkais, ketinančiais Utenoje steigti mazuto logistikos centrą. Šilumos tinklai turi dvi 10 tūkst. kub.m talpas ir keletą mažesnių talpų. Į vieną 10 tūkst. kub.m talpą telpa 160 geležinkelio cisternų. „Utenos šilumos tinklai“, kaip ir kitos šilumos gamybos bendrovės, privalo būti apsirūpinusios rezerviniu kuru, tačiau rezervinio kuro bendrovei reikia vos 2 tūkst. kub.m, o tiek mazuto telpa ir į bendrovės turimas mažesnes talpas.

Bus mazuto bazė

Nejauku, nes šampanas dar neparneštas!?

Valentinas Stundys, 11 metų „sėdėjęs“ Molėtų mero kėdėje, vesdamas paskutinį posėdį, radęs progą, šmaikštavo, o įpusėjus posėdžiui tarė:

„Net nejauku, kad taip greit galim pabaigti...“

Omenyje turėjo posakį: „Duok politikui kelią“?

Alvydas Katinas, Utenos meras, mokė Turto valdymo skyriaus vedėją Nerijų Stasiulionį, besiveliantį į ginčus su politikais:

„Būk politikas. Sakyk, kaltas – pasitaisysiu.“

Ir turguje prekiautojų mazutu atsiras...

Gintautas Diržauskas, UAB“Utenos šilumos tinklai“ direktorius, apie ketinamas išnuomoti mazuto talpas:

“Grubiai tariant, per mėnesį mazuto ežerėlis judės.“

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

11

ps

l.

..

sen

ten

cij

os

. . . U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . . . .

Klausos negalią turintiems gyventojams Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas įdiegė paslaugą - policijos iškvietimą SMS žinute.Viena iš Visagino rajono tarybos narių, pavardė neskelbiama, rugsėjį kreipėsi į Visagino policiją, prašydamas sudaryti sąlygas klausos negalią turintiems savivaldybės gyventojams į pareigūnus kreiptis mobiliųjų telefonų SMS žinutėmis. Buvo nutarta, kad gyventojai iškvietimą SMS žinute siųs apskrities komisariato budėtojui. SMS žinutes galima siųsti telefonu (8-686) 4 50 75.

Polici jai - ir SMS

Užpalių seniūnijos Gaigalių kaimo (Utenos r.) ūkininkas, medžiotojas Algimantas Vaškelis iš egzotinės medžioklės Namibijoje, pietvakarių Afrikos valstybės, parsivežė unikalių trofėjų.6 medžiotojai iš Lietuvos, tarp kurių iš Utenos rajono buvo ne tik ūkininkas, bet ir ligoninės vyr.gydytojas Gediminas Griškevičius, Afrikoje, Namibijos respublikoje, dalyvavo komercinėje medžioklėje. A.Vaškeliui medžioklėje sekėsi - pirmą dieną nušovė 3 žvėris, o medžioti sutartą žvėrių skaičių baigė per tris dienas. „Aš sumedžiojau didžiąją antilopę kudu, antilopę oreksą, karvinę antilopę, šokliąją gazelę, karpuotį ir zebrą, - sakė Utenos rajono ūkininkas. A.Vaškelio teigimu, Namibijoje vieno žvėries medžioklė kainuoja 1,5 – 3 tūkst.Lt.

Ūkininkas medžiojo Afrikoje

Just

o N

avaš

insk

o nu

otr.

> Po medžioklė Afrikoje Algimanto Vaškelio kambario sienas papuošė egzotiniai trofėjai.

Dviratininkų byla dar neužversta

Prieš 2,5 metų įvykusioje avarijoje nukentėjusių dviratininkų byloje lapkritį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė nutartį, kaltininkams Andriui Šimonėliui ir Kęstučiui Bareišiui 7 –erių metų laisvės atėmimo bausmes palikdamas, o nukentėjusiųjų artimųjų turtinius ieškinius teikdamas persvarstyti apeliacine tvarka. Avarijoje žuvusių ir suluošintų vaikų tėvams Utenos rajono apylinkės teismas buvo priteisęs atitinkamai po 300 tūkst. ir po 250 tūkst. litų neturtinę žalą, o žuvusiojo A.Šimonėlio bendrakeleivio artimiesiems 50 tūkst. Lt, tačiau bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas šias sumas buvo sumažinęs iki 80 tūkst.Lt vaikų tėvams ir iki 50 tūkst.Lt bendrakeleivio artimiesiems. LAT nesutiko su šiuo sumažinimu ir sugrąžino apeliacine tvarka nagrinėti aukų artimųjų pareikštus ieškinius. Avarija, per kurią du treniruotėje dviračiais važiavę vaikai žuvo, dar du buvo sunkiai sužaloti, o taip pat žuvo du A.Šimonėlio automobilyje važiavę bendrakeleiviai, įvyko 2006-ųjų gegužės 5-ąją Utenos rajone, kelio Utena-Pakalniai-Alanta 4-ajame kilometre. Bylos duomenimis, A.Šimonėlis ir K.Bareišis, vairuodami automobilius, kelyje tarpusavyje varžėsi ir tai sukėlė tragišką avariją.

Tikimasi vaistinėsAnykščių savivaldybė iki gruodžio 10 dienos organizuos viešąjį patalpų Anykščių ligoninėje konkursą, tikintis, kad jos bus naudojamos vaistinės veiklai.Rajono taryba sausio mėnesį priėmė sprendimą išnuomoti buvusias dantų protezavimo kabineto patalpas ir įrangą, bet pretendentų neatsirado. Todėl dabar tikimasi farmacininkų dėmesio...Vaistinė ligoninėje išspręstų ligonių apsirūpinimo vaistais problemą, nes dabar ligoninės pacientai būtinų medikamentų prašo parūpinti artimųjų.

Salake, Zarasų r., Gražutės regioninio parko administracijos pastate prisiglaudę Rytų aukštaičiai minėjo savo sambūrio veiklos metų sukaktį. Prieš metus 11 išeivių vyrų iš r > ytų Aukštaitijos kaimų Sadūnuose (Zarasų raj.) apsitarė, kad jungsis saugoti Aukštaitijos krašto tarmes; lietuviškas ir aukštaitiškas tradicijas, papročius. Rytų aukštaičiai vyrai taip pat sprendė dilemą, ar į savo ratą priimti į etnokultūros išsaugojimą linkusias moteris. Nusprendė priimti, bet istorijoje įrašė: „...nutarta išlaikyt istorijaj, kad sambūrys pradžiąj buvą galvotas kaip Aukštaitijąs vyrų sambūrys.“ Dabar Rytų aukštaičių sambūrio gretose jau apie 45 narius ir per metus surengtas tarmiškos kūrybos konkursas, dainų festivaliai, atskirai nariai gaivino kaimų, iš kurių kilo, istoriją, organizavo bendruomenių šventes. Metų sukakties išvakarėse atnaujinta sambūrio internetinė svetainė www.aukstaiciai.projektas.lt.

Aukštaičiai vyrai moteris įsi leido

Kla

udija

us D

risk

iaus

nuo

tr.

> Sambūrio nariai, pirmas dešinėje - iniciatorius ir seniūnas Algirdas Svidinskas, kilęs iš Liaudiškių, Zarasų r., dabar kultūros projektais gaivina Kauno rajoną.

Koreguotos VĮ Anykščių turizmo informacijos centro sporto komplekso slidinėjimo ir naudojimosi keltuvais paslaugų kainos.Dienos bilietas vyresniam negu 14 metų asmeniui antradieniais – penktadieniais nuo 15 iki 20 valandos kainuos 25 Lt, šeštadieniais – sekmadieniais nuo 11 iki 17 valandos arba nuo 17 iki 22 valandos – 35 Lt. Valandos bilietas atitinkamai kainuos: pirmoji valanda – 8 ir 12 Lt, kiekviena kita valanda – 5 ir 7 Lt. Bilieto visam sezonui kaina – 250 Lt.Tuo tarpu Lietuvos žiemos sporto centro Ignalinoje slidinėjimo ir keltuvo paslaugų įkainių sistema žymiai paprastesnė ir suprantamesnė. Čia už 2 valandas slidinėjimo ir keltuvo paslaugas reikia mokėti 20 Lt, už 4 val. – 35 Lt, už 8 val. – 50 Lt.

Keitėsi kainos

Mes nenusirašinėjame!

Vygantas Šližys, anykštėnas verslininkas, apie antikrizinį Andriaus Kubiliaus planą:

„Esame Europos Sąjungos nariai ir reikėtų bent akies krašteliu žvilgtelėti, kaip ketinama elgtis kitur. O kitur, deja, ruošiamasi mažinti mokesčius.“

Tada skųsis gretimuose kapuose gulintys

Sergejus Jovaiša, Anykščių mero patarėjas, apie tyliąsias zonas ir laidojimą:

„Norint tyliai palaidoti, reikia naktį.“

Ir virs tyliosios zonos triukšmo židiniais

Sigutis Obelevičius, Anykščių meras, apie tai, kodėl gyvenamieji kvartalai negali būti paskelbti tyliosiomis zonomis:

„Pasipils gyventojų skundai, nesibaigs ginčai.“

Just

o N

avaš

insk

o nu

otr.

Just

o N

avaš

insk

o nu

otr.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

12

ps

l.

..

. . . s i t u a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . s i t u a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Parama studentui - su dovanoto arklio potekste

Visos Utenos apskrities savivaldybės remia išvykusius studijuoti į aukštąsias mokyklas savo krašto studentus. Tačiau jei vertinsime ne pagal priežodį apie dovanotą arklį (reikia džiaugtis, kad iš viso duoda), studentui skiriama gimtųjų savivaldybių parama su retomis išimtimis yra kukli ir išgaruoja net nepajutus, kad ji buvo.

. . . Raimonda Stankevičiūtė - Vilimienė >

Remia iš atominės elektrinės fondo

Ignalinos savivaldybė saviems studentams paramą skiria iš Ignalinos atominės elektrinės apsaugos juostoje esančių biudžetinių įstaigų rėmimo fondo. Svarbiausias reikalavimai pre-tendentui į paramą – reikia studijuoti paklausią Ignalinos biudžetinėms įstaigoms specialybę ir baigus atidirbti savo krašte 5-erius metus. Jei gyveni-mas pasisuktų taip, kad reikalavimas sugrįžti nebūtų įgyvendintas, studentui skirta parama privalo būti grąžinama.

Fondo nuostatuose numatyti keli paramos būdai. Valstybės finan-suojamose vietose studijuojantiems ignaliniečiams savivaldybė skiria 150 Lt per mėnesį stipendiją. Valstybės nefinansuojamose vietose studi-juojantiesiems kompensuojama 80 proc. įmokos už studijas. Remiami ir neakivaizdines studijas pasirinkę dirbantys ignaliniečiai, jiems kompen-suojama 50 proc. studijų kainos. Ignalina remia ne tik bakalauro, bet ir magistro studijas.

Paramą skirstanti komisija li-beraliai vertina studentų gebėjimus mokytis, jokių aukštų kartelių nekel-dama – svarbiausia žengti be skolų.

Just

o N

avaš

insk

o nu

otr.

> Abiturientų šeimoms tenka spręsti ne tik apie tai, ką studijuos atžala, bet ir kiek tai kainuos.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

13

ps

l.

..

s t u d e n t o i š l a i d o s

. . . s i t u a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . s i t u a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Pasak Ignalinos savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos Reginos Lisauskienės, pirmieji aukštųjų mokyklų absolventai, gavę fondo paramą, jau grįžta dirbti į Ignaliną: pernai - 2, šiemet - 1. „Tokių, kad nenorėtų grįžti ir grąžintų paramą, nebuvo“, - sakė Ignalinos savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėja.

Zarasiškiai skiria vos pusę numatytos paramos

Iš apskrities savivaldybių labiausiai savo studentus remti yra apsispren-dusi Zarasų valdžia. Numatyti du paramos būdai.

Stipendiją per semestrą galėtų sudaryti iki 20 MGL (dabar 1 mini-malus gyvenimo lygis – 130 Lt), arba šiuo metu 2 tūkst. 600 Lt. Nors ji išties atrodytų solidi, bet kaip sakė savivaldybės specialistė Andželika Bakutytė, lėšų skyrimo fondo ta-ryba maksimalios sumos nė vienam studentui nėra skyrusi. „Iš anksčiau yra sudarytos 3 ar 4 sutartys su studentais visų bakalauro studijų lai-kotarpiui. Tačiau ir pagal šias sutartis per semestrą skiriama ne maksimali suma, bet po 1 tūkstantį litų. Šiuo metu fondo taryba ilgalaikių sutarčių nebesudaro, stipendijas skiria semes-trui atsižvelgdama į paraiškų skaičių, vertina pretendento materialinę situaciją“, - pasakojo A.Bakutytė.

Be to, ne visos profesijos remia-

mos, o tik tos, kurios reikalingos kraštui – savivaldybė yra sudariusi remiamų studijų programų sąrašą. Dar vienas reikalavimas stipendijai gauti - mokymosi vidurkis turi būti ne žemesnis kaip 7 balai. Studen-tas, gaunantis Zarasų savivaldybės stipendiją, taip pat įsipareigoja grįžti dirbti į Zarasų savivaldybę – bent dvejus metus atiduoti duoklę savo kraštui. „Įsipareigojimas atidirbti nėra griežtas, bet į sutartis jis įrašomas, - patikino A.Bakutytė. - Galbūt todėl stipendijomis daugiausia naudojasi ne dieninių, o neakivaizdinių studijų aukštųjų mokyklų studentai, kurie ir taip šiuo metu dirba Zarasų rajone.“

Kita zarasiškių paramos saviems studentams forma yra vienkartinė pašalpa, kurią sudaro 3 MGL. Į ją du kartus per kalendorinius metus gali pretenduoti studentai iš šeimų, kurios sunkiau verčiasi, – mažos pajamos, šeima augina tris ir daugiau vaikų, šeimoje yra daugiau nei vienas stu-dentas, pats studentas turi negalią ar yra našlaitis ir kita.

Zarasų savivaldybės taryba biudžete kasmet studentams remti skiria apie 20 tūkst.Lt, bet to neužtenka. Pasak A.Bakutytės, šiemet spalio mėnesį fondas jau buvo tuščias.

Kitos savivaldybės atidirbti nereikalauja

Kitos savivaldybės už paramą

Kauno medicinos universiteto studentas Giedrius Juodelis, gaunantis Anykščių savivaldybės paramą kaip gabus jaunuolis, „Aukštaitiškam formatui“ sudarė savo vidutinių mėnesio būtinųjų išlaidų sąmatą.

Buto nuoma - 450 litų per mėnesį (dėl gyvenimo sąlygų tikrai nesiskundžiu. Gyvenu Kauno senamiestyje).Kelionės į namus automobiliu - apie 200 litų per mėnesį (parvažiuoju dažniausiai ne kiekvieną savaitgalį).Maistas - apie 400 litų per mėnesį.Pramogos - apie 50 litų per mėnesį (studijuoju mediciną, tad daug laiko pramogoms man nelieka. Ištisas dienas praleidžiu mokydamasis. Smagu, jog nors kartais atsiranda laiko papramogauti).Kitos išlaidos - 200 litų per mėnesį (į šią sumą įeina drabužiai, buities prekės, vaistai, viešasis transportas ir kita).Apibendrinant, vidutiniškai per mėnesį išleidžiu apie 1 tūkst. 300 litų.

>>>

Just

o N

avaš

insk

o nu

otr.

studentų atidirbti nereikalauja.Kuklių, bet pastovių pajamų per

visus ketverius bakalauro studijų me-tus gali tikėtis gabūs Anykščių krašto jaunuoliai, tapę universitetų studen-tais. Savivaldybė iš viso apie 20-čiai studijuojančiųjų kas mėnesį moka po 1 MGL. Komisija šią paramą kasmet paskiria 4 – 5 naujai įstojusiems studentams. Kai parama jau paskirta, tereikalaujama nebūti skolininku - mokytis teigiamais pažymiais.

Po 200 Lt mėnesiui kasmet 2 studentams, universitetuose studi-

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

14

ps

l.

..

w w w. a n y k s t a . l t

juojantiems bakalauro studijas, moka Visagino savivaldybė. Buvę Visagino abiturientai gali tikėtis paramos da-lyvaudami savotiškame savivaldybės konkurse į paramos gavėjų vietas, jei tas vietas gaunantys paramą studentai dėl prastesnio pažangumo atlaisvina. Mat pretendento, o taip pat ir studen-to, jau gaunančio paramą, mokymosi vidurkis turi būti ne žemesnis kaip 8 balai. Jei pretendentų daug, paren-kant laimingąjį atsižvelgiama į šeimos materialinę situaciją.

Parama - tik įsitvirtintiLikusių dviejų apskrities

savivaldybių - Molėtų ir Utenos - parama studijuojantiems jauniems savo kraštiečiams savo dydžiu dar labiau panašėja į kuklius kelionpini-gius. Minėtos savivaldybės savo stu-dentams numačiusios 4 MGL dydžio (šiuo metu - 520 Lt) per semestrą vienkartines išmokas. Studentas tokiomis vienkartinėmis išmokomis pirmaisiais–trečiaisiais studijų metais iš viso gali pasinaudoti tik 4 kartus. Minėtos savivaldybės nusiteikusios remti tik studentus pirmūnus (vidurkis - 8 ir daugiau balo), be to, vertinama studento šeimos socialinė padėtis.

Molėtų savivaldybės Kultūros ir švietimo skyriaus vedėja Nijolė Kimbartienė „Aukštaitiškam for-matui“ sakė: „Parama studentams savivaldybėje dar labai naujas

reiškinys, nuostatos patvirtintos tik šiemet gegužę, todėl neaišku, nei kiek tokia parama pareikalaus biudžeto pinigų, nei tai, ar visos paramos nuos-tatos teisingos. Kai diskutavome dėl paramos nuostatų, svarstėme taip, jog savivaldybė prisidės padėdama gerai besimokančiam studentui įsitvirtinti, jo pirmai pradžiai.“

Utenos savivaldybės mintys apie paramą saviems studentas panašios. „Praktiškai pirmieji dveji studijų metais būna sunkesni, todėl reikia padėti. Manome, kad daugelis studentų vėliau įsidarbina“, - dalinosi svarstymais savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyresnysis specialistas Arūnas Telksnys.

Idėja apie galimybę įsitvirtinti, ką ir bekalbėti, kilni, bet ar 100 Lt mėnesiui Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje šiandien dar turi svorį?

Nebeužtenka ir studento lovaiVilniaus pedagoginio univer-

siteto bendrabučių valdytoja Elena Kelminskienė „Aukštaitiškam forma-tui“ sakė, kad kasmet studento gyveni-mas brangsta. „Daug metų dirbu šį darbą. Palyginti, prieš dešimt metų bendrabutis studentui kainavo 60-70 litų per mėnesį, o dabar, pavyzdžiui, rugsėjo mėnesį vienam studentui vidutiniškai už vietą bendrabutyje reikėjo mokėti 110 litų, bet čia dar be šildymo kainos“, - sakė valdytoja.

. . . s i t u a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . s i t u a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

>>>

Ar jaučiate, kad prasidėjo ekonominė krizė?(Balsavo 300 skaitytojų)

Taip. Pastebimai padidėjo išlaidos būtiniausioms prekėms.

62.7 %

Ne 6 %

Taip. Vėluoja atlyginimas.

3.7 %

Taip. Negaliu gauti paskolos.

4 %Krizę jaučiu tik

žiūrėdamas televizorių. 23.7 %

Ar reikia naikinti apskritis?(Balsavo 246 skaitytojai)

Taip. 53.7 %

Ne. 21.1 %

Man “dzin”. 25.2 %

Ar renkatės maistą?(Balsavo 198 skaitytojai)

Ne. Valgau kas pakliūva. 35.7 %

Maistą renkuosi tik pagal kainą. 51 %

Valgau tik ekologišką maistą. 10.2 %

Taip. Esu vegetaras. 3.1 %

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

15

ps

l.

..

Kitų - Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto - bendrabučiuose yra nustatytos fiksuotos kainos: pačiuose kukliausiuose triviečiuose kambariuose gyventi asmeniui kai-nuoja apie 150 - 200 Lt.

Pietų kaina universitetų valgyklose ir kavinėse, studentų duomenimis, labai skirtinga - svyruoja nuo 7 iki 15 litų. Prie būtinųjų išlaidų dar reikėtų pridėti keliones, aprangą, apavą... ir išeitų, kad materialiai sunkiai besiverčianti šeima vargu ar gali į mokslus išleisti savo atžalą, tegul ir gabų, tegul ir savivaldybės remiamą. O ką jau bekalbėti apie studijas valstybės nefinansuojamose vietose, nes vien joms per metus vidutiniškai reikia nuo 3 iki keliolikos tūkstančių litų, priklausomai nuo studijų progra-mos, pavyzdžiui Vilniaus universitete odontologijos specialybė per metus kainuoja apie 17,8 tūkst. Lt.

Buvęs Anykščių savivaldybės re-

miamas gabus studentas, kolega Rytis Kulbokas sakė, kad prieš aštuonerius metus, kai studijavo Vilniaus uni-versitete ir gaudavo savivaldybės paramą, ji buvusi svari – 1 mini-malaus gyvenimo lygio, tuomet - 125 Lt., paramos užtekdavo susimokėti

SavivaldybėParama įsteigta, metai

Paramos dydisMGL arba BSI (šiuo metu - 130 Lt)

Pasinaudojo studentų

Anykščių 1996 1 MGL/ mėn. 44

Ignalinos 2003

Studentui valstybės remiamoje vietoje stipendija – 150 Lt/mėn.;studentui valstybės neremiamoje vietoje - 80 proc. studijų įmokos;dirbančiam studentui-neakivaizdininkui - 50 proc. studijų įmokos.

42

Molėtų 2008Vienkartinė parama - 4 MGL/semestrui pirmuosiuose kursuose ir vienam studentui ne daugiau kaip 4 kartus.

8

Utenos 2004Vienkartinė parama - 4 MGL/semestrui pirmuosiuose kursuose ir vienam studentui ne daugiau kaip 4 kartus.

123

Visagino 2002 200 Lt/mėn. 12

Zarasų 2005Stipendija – iki 20 BSI/semestrui; Vienkartinė parama - 3 BSI/ne daugiau kaip 2 kartus per kalendorinius metus.

162

> Apskrities savivaldybių duomenys.

Apskrities savivaldybių parama studentams

. . . s i t u a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . s i t u a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

už gyvenimą studentų bendrabutyje. Tačiau per kelerius pastaruosius metus kilo ne tik bendrabučio nuomos kaina, o MGL pakrikštytas nauju „bazinės socialinės išmokos“ vardu, tepakilo 5 Lt ir jos net studento lovai bendrabu-tyje nebeužtenka.

Vilnius, lapkričio 14 d. Telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ kartu su „Tele2“ bendruomene Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centrui dovanoja modernią reanimacijos įrangą, skirtą širdies ligomis sergančių kūdikių gydymui.

Pusmetį vykusios socialinės ini- ciatyvos metu beveik 20 tūkst. „Tele2“ vartotojų, skambindami, rašydami trumpąsias SMS žinutes ar mobiliuoju internetu, skyrė lėšų mažųjų ligonių gyvybėms gelbėti.

„Tele2“ vartotojų ir bendrovės dėka surinkta 300 tūkst. litų suma, už kurią nupirkta įranga naujagimių gyvybėms gelbėti – 90 tūkst. litų paaukojo varto-tojai, likusią dalį skyrė „Tele2“.

„Šios akcijos sėkmė parodė, kad suvienijus jėgas bendram tikslui galime

Širdies ydą turinčių kūdikių gydymui – „Tele2“ bendruomenės dovana

pasiekti daugiau. Ateityje ir toliau kvies-ime „Tele2“ bendruomenę kartu padėti tiems, kuriems mūsų paramos labiausiai reikia“, – sakė „Tele2“ generalinis direkto-rius Petras Masiulis.

Už akcijos metu surinktas lėšas vien-inteliame Lietuvoje kūdikių širdies ope- racijas atliekančiame skyriuje įrengta dar vienas naujagimių gyvybę palaikančios įrangos komplektas. Šiuo metu centre yra įrengti penki tokie komplektai, tačiau jų nepakanka ir ligoninė negali priimti visų širdies ydas turinčių kūdikių.

„Suteikta parama mums yra ypač svarbi – papildoma įranga leis mums at-likti dar daugiau operacijų ir išgelbėti dar daugiau mažylių gyvybių“, – sakė Kęstutis Versockas, Vaikų anesteziologijos-reani-macijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas. Pasak gydytojo, kas dešimto

mažojo paciento sveikatos būklė būna tokia kritiška, kad širdies operacija turi būti atlikta jau per pirmąsias gyvenimo valandas.

Iš viso Širdies chirurgijos centre kasmet skubiai atliekama apie 250 sudėtingų širdies operacijų nauja- gimiams ir vaikams, apie 50 iš jų – pir-mosiomis mažylių gyvenimo valandomis.

Širdies chirurgijos centro duomeni-mis, kasmet aštuoni iš tūkstančio šalies kūdikių gimsta su širdies yda.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis:Andrius Baranauskas,“Tele2” viešųjų ryšių vadovasMob. tel. +370 683 66319El. paštas: andrius.baranauskas@tele2.com

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

16

ps

l.

..

. . . r i n k a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . r i n k a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Anykščiuose viskas susipynęValstybinės kainų ir energetikos

kontrolės komisijos duomenimis, tarp miestų, kuriuose šildymas kainuos brangiausiai, iš Utenos apskrities patenka vieninteliai Anykščiai (31,59 ct/kWh). Anykščius šiluma aprūpina UAB “Anykščių šiluma”. Miestą šildo 11 autonomiškų katilinių, kurios buvo pastatytos paėmus paskolą, kuras - dujos. UAB “Anykščių šiluma” rajone dar turi 8 katilines, kurios šilumą teikia mažesniems miesteliams. Jose kūrenama akmens anglis, skalūno alyva, pjuvenos ir malkos. UAB “Anykščių šiluma” direktorius Virgilijus Vaičiulis anykštėnams negali pažadėti,

Šildymo kainos „kanda“ ne visiems

. . . Linas Bitvinskas >

Ne visi Utenos apskrities gyventojai už šildymą gauna vienodas sąskaitas. Mūsų regione yra ir tie, kuriems teikiama šiluma muša visus brangumo rekordus, ir tie, kuriems ji kol kas - ganėtinai pigus malonumas.

kad ateityje šiluma galėtų ženkliai atpigti. “Dujos – šiuo metu brangiau-sias kuras, kaimo katilinės kūrenamos pigesniu kuru, tačiau, sakykim, Traupyje, net jei kūrentume dovano-tomis malkomis, vargu ar gautume dabar parduodamos šilumos savikainą - ten mažai vartotojų. Įmonės visas turtas užstatytas, paskola negrąžinta, viskas taip susipynę, kad nežinau, ką ir pasakyti”, - “Aukštaitiškam formatui” sakė V.Vaičiulis. Jo manymu, vienintelis būdas atpiginti šilumą – kuro rūšies keitimas.

Zarasams šilumą brangina vasarą pirktas mazutas

Zarasus aprūpina AB „Panevėžio energijos“ padalinys „Zarasų šilumos tinklai“. Kaip ir visam Panevėžio regionui, zarasiškiams nustatyta ta pati kaina - 22,08 ct/kWh. Veikia 2 katilinės, kuras mišrus: mediena ir mazutas. „Zarasų šilumos tinklų“ viršininkas Aloyzas Stakėnas sakė, kad gyventojams niekada nebus gerai, nes tenka mokėti.

Viršininkas sakė, kad šilumos kaina nėra maža, tačiau mato būdų šildyti Zarasus ekonomiškiau. “Galimybių yra, reikia rekonstruoti rajoninę katilinę ir atsisakyti mazuto. Šiemet susidūrėme su nemaloniu reiškiniu. Geras šeimininkas kuro pasiruošia vasarą, buvo tikėtasi, kad artėjant šildymo sezonui mazutas brangs, tačiau išėjo atvirkščiai, todėl mazuto dalis skaudžiai atsiliepia šilumos kainai”,- sakė A.Stakėnas.

Džiaugiasi uteniškių sveiku protuUteniškiai šiemet už šilumą mokės

20,13 ct/kWh. Utenos mieste šilumos energiją gamina UAB „Utenos šilumos tinklai“. Šilumą teikia viena centrinė katilinė, taip pat yra dar 5 pap ildomos katilinės. Kuras - 60 procentų dujos, 40 procentų malkos. UAB „Utenos šilumos tinklai“ direktorius Gintaras Diržauskas juokavo, kad jei uteniškiai

> Anykščiai atsisakė centralizuoto šildymo iš vienos katilinės, pasekmė - šilumos kaina viena aukščiausių Lietuvoje.

Justo Navašinsko nuotr.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

17

ps

l.

..

s p e c i a l i s t o v e r t i n i m a s

. . . r i n k a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . r i n k a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

pakeikia jų įmonę, tai tik rodo sveiką jų protą. “Problemų yra. Dujos – tinginių kuras, tačiau kuo pigesnis kuras, tuo eksploatacija sudėtingesnė. Sakykim, būtų galima kūrenti ir šiaudais, bet jei pradėtume rimtai kūrenti, juos reikėtų vežti iš kitur, nes aplinkiniuose rajonuose neišplėtotas žemės ūkis. Mes planuojame didinti medienos dalį šilumai gaminti”,- sakė direktorius.

G.Diržausko nuomone, yra tik vienas būdas ženkliai sumažinti šilumos kainą Utenos mieste. ”Jei leistų kūrenti daug sieros turintį mazutą, kuris yra labai pigus, palyginti su dujomis, bet dėl ekologinių priežasčių jo kūrenti dabar neleidžiama”,- sakė G.Diržauskas. Beje, kaip panacėją siūlomą daugiabučių renovavimą UAB „Utenos šilumos tinklai“ direktorius Gintaras Diržauskas prilygino skrandžio suveržimo oper-acijai. ”Išleidi operacijai, bet sutaupai mažiau dešros pirkdamas”, - juokavo G.Diržauskas.

Molėtai kuro rūšies nekeisMolėtus šiluma aprūpina UAB

„Molėtų šiluma“, šį šildymo sezoną molėtiškiai mokės 20,13 ct/kWh. Įmonė turi katilinę mieste ir 2 mies-teliuose. Kuras – mediena. Pasak UAB „Molėtų šiluma“ direktoriaus Juozo Kuliešiaus, nuo šildymo sezono pradžios jų įmonė dar negavo gyventojų skundų, kad šildymas brangus. ”Kaina neaukšta, pasitaikė šiltas mėnuo – tai du svarbiausi veiksniai”,- sakė Juozas Kuliešius. Pasak direktoriaus, kadangi įmonė naudoja pigiausią kuro rūšį - biokurą, taupymui ir mažesnei šilumos kainai prielaidų nėra. Paklaustas, ar nesiruošia keisti kuro rūšies, J.Kuliešius sakė: ”Prieš keletą metų pasitraukėm nuo mazuto, tai mūsų rezervinis kuras, šiuo metu 98,5 procento kuro sudaro mediena, dujų Molėtai neturi, todėl nėra ką keisti.”

Ignalinai reikia tik žiemosIgnaliniečiai gali džiaugtis viena iš

mažiausių kainų respublikoje - 14,61 ct/kWh. Šilumą teikia UAB „Ignalinos šilumos tinklai“, kuri turi vieną katilinę mieste ir 3 miesteliuose. Kuras – biokuras: mediena, pjuvenos, atraižos. UAB „Ignalinos šilumos tinklai“

generalinis direktorius Leonas Cijūnėlis “Aukštaitiškam formatui” sakė, kad jų miesto gyventojai nesiskundžia. ”Tik Visagine mažesnė šilumos kaina, bet žinot, Visaginas ežerą šildo, tai jiems aprūpinti šiluma miestą - juokas, - juokavo L.Cijūnėlis ir pridūrė, - vieno ko mums trūksta – geros rusiškos žiemos.”

Visagine – mažiausia šilumos kainaVienareikšmiškai galima pasakyti,

kad geriausia vieta gyventi žiemą – Visaginas. Čia už šilumą mokėti reikia tik 4,62 ct/kWh – mažiausiai Lietuvoje. Miestui šilumą teikia VĮ „Visagino energija“. Savaime aišku, kai tokia šilumos kaina, įmonei netenka sukti galvos nei dėl kuro, nei dėl taupymo ar moderizacijos. VĮ „Visagino energija“ pati negam-ina šilumos - ji tęsia VĮ Ignalinos atominės elektrinės nepagrindinės veiklos padalinio – Šilumos tiekimo ir požeminių komunikacijų cecho - funkcijas. Ši įmonė teikia Visagino savivaldybės vartotojams 99,9 proc. centralizuotųpaslaugų: elektros, šilumos energiją ir šaltą vandenį bei nuotekų tvarkymo.

Tiesa, šitas rojus gali greitai baigtis, nes jau 2009 metais turi būti uždaryta atominė elektrinė. Pasak Olgos Melnik, VĮ “Visagino energija” ryšių su visuomene specialistės, įmonė jau pasiruošusi pokyčiams. “Po IAE uždarymo Visaginas bus apšildomas iš atskiros katilinės, kuri kūrenama dujomis ir šiuo metu priklauso IA elektrinei. Katilinė buvo rekonstruota pagal Visagino savivaldybės vartotojų poreikius”, - sakė O.Melnik.

Šiluma pakratys kišenesMaždaug 121 tūkst. Lietuvos

šeimų šiemet iškart negalės susimokėti už centralizuotai teikiamą šildymą. Pernai tokių buvo 20 tūkst. mažiau – 101 tūkst., skaičiuoja Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija. Iš viso šiluma centralizuotai tiekiama 630 tūkst. daugiabučiuose gyvenančių šeimų. Šiemet šildymas visoje šalyje vidutiniškai brango 40 proc.

Pernai vidutinio senos statybos 60 kv.m buto šildymas per mėnesį kainavo 230 Lt, o šiemet šios paslaugos kaina

šoktels iki 346 Lt.Socialinės apsaugos ir darbo

ministerija yra suskaičiavusi, jog šiemet kompensacijas už šildymą gaus maždaug 30 tūkst. daugiau žmonių nei pernai. Kompensacijų turėtų sulaukti maždaug 125 tūkst., arba 3,7 proc., visų šalies gyventojų. Pernai dalis šildymo išlaidų kompensuota 97 tūkst. asmenų, arba 2,9 proc. gyventojų.

2007 m. vidutinis būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis vienam as-meniui per mėnesį sudarė apie 61 Lt, pirmąjį šių metų ketvirtį – apie 73 Lt.

Finansų ministerijos duomenimis, pernai kompensacijos už šildymą valstybės biudžetui kainavo 98,5 mln. Lt, šiemet prognozuojama gerokai didesnė suma – 116,7 mln. Lt, 2009 m. – 126,4 mln.Lt.

55,7 proc. visų šalies daugiabučių yra nerenovuoti ir statyti sovietmečiu, o 22,4 proc. – ypač seni ir „kiauri lyg rėtis”.

Vilius Cibulskas, Utenos apskrities viršininkės pavaduotojas:“Šilumos kainos yra absoliučiai savivaldybių ir Kainų komisijos reikalas. Utenos apskritis neturi jokių svertų paveikti šilumos kainoms. Žinoma, yra Europos Sąjungos fondai, galima nuspręsti, kuri paramos dalis yra prioritetinė. Galima pasistengti sumažinti sąnaudas kurui, šiltinti daugiabučius. Bet gali atsitikti panašus dalykas kaip su vandens skaitikliais. Kai suskaičiavo, kiek sunaudojama vandens, pasirodė, kad reikia jį branginti.”

Virgilijus Vaičiulis, UAB “Anykščių šiluma” direktorius: “Bijau prognozuoti, tačiau gali būti, kad renovavus visus daugiabučius, šildymo kaina tik padidėtų – gyventojai mažiau pirktų šilumos, o įmonei dirbti juk reikėtų. Santykinai komfortas būtų didesnis, gyventojai pirktų mažiau šilumos, tačiau įmonei vis tiek juk reikia išlaikyti darbuotojus, rūpintis kuru.”

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

18

ps

l.

..

. . . r i n k a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . r i n k a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Pradžių pradžiaJi buvo anksčiau nei prieš

dešimtmetį, kai į Alantos kultūros namus suvažiuodavo ir Anykščiai, ir Ukmergė, ir Utena, ir Molėtai... Šokdavo, sako, dviem etapais: vieni lauke, kiti viduj. Taip ir susipažino du jauni žmonės - Darius ir Auksė. Dariaus seneliai gyveno netoli Auksės namų, tad visos vasaros buvo judviejų. Auksė nuo mažens padėjo mamai Ge-novaitei Šulskienei ūkyje. Laikė keletą karvių, kiaulių, aplinkui namą buvo daržai... Mama visai neseniai mirė, jau anksčiau suspėjusi dukrai perrašyti ūkį.

Tėvas buvo miręs seniai, tad mo-terys buvo viso ūkio nešėjos. Ir mama, ir duktė vairavo traktorius, mokėjo įvairius darbus. Žinoma, giminaičių ir kaimynų pagalbos neatsisakydavo, o kai šeimoje atsirado Darius - situacija pasikeitė į gerąją pusę. Prasidėjo ūkio plėtimas. Sako, jei būtų žinoję, kad taip plėsis ir tiek gyvulių turės, nebūtų prireikę dešimtmečio... Dabar jų ūkyje

Laičių bajorai

. . . Jolanta Matkevičienė >

Nedaugelis Lietuvos ūkininkų gali pasigirti esą bajoriškos kilmės, o Auksė ir Darius Čečetos gali. Bajorystę patvirtinantis dokumentas atėjo beveik kartu su paraiška ES finansinei paramai gauti. Tiesą sakant, bajoriškos kilmės yra Darius, o tikroji ūkio savininkė yra Auksė, bet prieš dešimtmetį sukūrę šeimą jie dalinasi kartu ir darbais, ir džiaugsmais, ir titulais...

yra 40 ha nuosavos žemės, kuria rūpinasi Darius.

Laimė - ūkyje„Negalėčiau pakęsti, kad man

kažkas sakytų, jog viena ar kita darau ne taip... Aš darau sau“, - sakė Auksė, įvardindama sunkaus, bet nepriklauso-mo gyvenimo pagrindinį privalumą. Ir Dariaus genuose, matyt, slypėjo laisvės troškimas. Juk nuo 1545 metų, kiek pasisekė atrasti archyvinių duomenų, Čečetos buvo bajorai...

Čečetų sūnus Aivaras greičiau už tėvus atsako, kiek ir ko jie turi ūkyje, kaip ir su kuo dirba, ką mėgsta... Nors tėvai ir nemano, jog jis bus ūkio perėmėjas, mat vaikas gabus muzikai, groja fleita, lanko Molėtų muzikos mokyklos pučiamųjų instrumentų klasę (o ir bajoras Stanislovas, Dariaus tėtis, groja akordeonu), bet leidžia vaikui dirbti ūkio darbus, pėstute su drau-gais kulniuoti į fermą, kuri yra už 7,5 kilometrų.

„Ūkininkavimas - irgi laimės daly-kas“, - sakė Auksė ir papasakojo, jog turėjo draugus, kurie manė, jog labai greitai įsikurs ir praturtės, bet jiems nepavyko. Gal pritrūko kantrybės, o gal ir sėkmės.

ES parama ūkiui„Reikėjo naujo traktoriaus, tai ir

sugalvojom dalyvauti jauniesiems ūkininkams įsikurti skirtoje ES pro-gramoje“, - sakė Darius. Prieš pusantrų metų pateikta paraiška užtikrino, kad jie atitinka reikalavimus ir gali tikėtis maksimalios 140 tūkstančių litų ES paramos. „Daug buvo vargo, ieškojom buhalterės, daug įvairiausių važinėjimų į Uteną, projekto derinimų ir taisymų, kad vienu metu tikrai gailėjausi prasidėjus su ta parama, - sakė Auksė, - bet po to atsigavom,

> Jaunieji ūkininkai - bajorai: Darius, Aivaras, Auksė Čečetos savo kieme, kur trumpo poilsio sustojo ir už ES lėšas įsigytas “Case IH JX95”.

Alv

ydo

Bal

ando

s nu

otr.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

19

ps

l.

..

. . . r i n k a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . r i n k a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

t r u m p o s ž i n i o s

atsidusom su palengvėjimu.” Projektas „Auksės Čečetienės ūkio moderniza-vimas“ laimėjo prašomą maksimalią sumą, už kurią jie įsigijo traktorių “Case IH JX95”. Dabar ūkyje yra penki traktoriai. Su naujuoju “Case IH JX95” vasarą dirba ir Auksė. „Mes labai džiaugiamės ir ES parama, ir firma UAB „Dotnuvos projektai“, kuri labai sąžininga ir besilaikanti žodžio, nepareikalavo iš mūsų daugiau pinigų už traktorių, nei buvo numatyta“, - sakė ūkininkai. Jiems reikėjo sumokėti tik traktoriaus kainos PVM, kurį vėliau grąžino ES parama. Kainos kyla kasmet, ir jei traktorius kainavo 90 tūkst. litų, tai pakrovėjas su priedais „suvalgė“ likusią paramos dalį.

Parama, žinoma, gerai, teigė ūkininkai, bet įžvelgia ir tam tikrų nepatogumų. Projektas - ganėtinai ilgas ir įpareigojantis procesas, kurio metu išauga kainos, todėl už sa-vas lėšas daug ką pigiau ir greičiau būtų galima pasidaryti. Jie neatmeta galimybės, kad dalyvaus ir kituose ES projektuose, tačiau konkrečiai dar neturi pasirinkę pakraipos. Vie-na aišku, tvirtino Čečetos, jog turi apsispręst, kuriai žemės ūkio šakai skirti pagrindinį, o gal ir vienintelį

dėmesį. Kitaip nei pelno turėsi, nei darbų aprėpsi.

Bajorų ūkio vizijaJi susieta su modernizavimu. Tiek

namų aplinkos, tiek gyvulių. Namus pati Auksė su dar dviem kaimynėm apkalė lentelėm, pastatė tvorą ir aplinką tvarkė. „Kito tokio nerasit Laičių gyvenvietėje“, - šypsojosi mo-teris. Kaip nerasi ir kitos tokios fermos nei Alantos, nei Molėtų krašte. Šįmet jie ją baigė modernizuoti, net spalvas pritaikė,