2010 rugsėjo 1, trečiadienis • Nr. 69 (8984) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Ūkininkų žinios• Dėl permainingų orų nuken-

tėjo uogynų derlius, o dalis uogų nepasiekė vartotojų.

• Rudenį pasaulinė rinka, tikė-tina, pajus grūdų trūkumą, tada supirkėjai griebs ir tuos grūdus, kurių hektolitro masė mažesnė.

• Po gamtos kataklizmų so-dininkai ir daržininkai susirūpino draudimo galimybėmis.

Sodietė

• Profesionalai žino šimtus būdų, kaip vartoti ir paruošti bičių produktus.

• Mokykla, nors ir gražiai va-dinama antraisiais namais, vaikui tampa ir pirmąja tuštybės muge.

Šiandien VL su priedu

Šeštadienį VL su prieduŠeštadienis

Nijolė PetrošiūtėVL žurnalistė, nijole.petrosiute@valstietis.lt

Rėkyvos bendruomenės kova su danų kapitalo įmone „Rėkyva“, čia kasančia durpes, tampa vis aštres-nė. Visuomenininkai atidžiai stebi durpininkų veiksmus, fi ksuoja jų skleidžiamas melagystes ir į pa-galbą šaukiasi žurnalistus. Nelie-

ka skolinga ir danų kapitalo įmo-nė. Rugpjūčio 19 d. prie bendrovės „Rėkyva“ vartų buvo užpulta bei prilupta vienos populiarios TV lai-dos komanda, kuri rengė laidą apie dėl durpių kasimo įmonės veiklos kylančią grėsmę Rėkyvos ežerui ir bandė gauti durpių kasimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą.

Nukelta į 3 psl.

Vietos bendruomenė kovoja su danų kapitalo įmone „Rėkyva“, dėl kurios veiklos gresia ekologinė nelaimė.

Vyriausybė kyla į beviltišką kovą su vėjo malūnais

Rėkyvos durpynas stumia ežerą į pražūtį

Rytoj Ūkio ministerijoje bus karšta – smulkieji ir vidutiniai verslininkai bei ūkininkų interesus ginančios organizacijos žada čia užkurti pirtį Nelegalaus darbo įstatymo projekto autoriams.

Albinas Čaplikas. Išsamiau skaitykite 2 psl.

Kad kelias į mokyklą būtų saugus

Kiekvienais metais Lietuvoje už-registruojama daugiau nei 2 000 eismo įvykių, į kuriuos patenka pės-tieji. Per metus jų žūsta net apie 240. Skaudi realybė – tarp nuken-tėjusiųjų nemažai nepilnamečių, mažųjų Lietuvos gyventojų.

M.Kadafi s ragina atsiversti į islamą

Skandalingasis Libijos lyderis Italijoje vėl pasinėrė į islamo propa-gandą. Jis prognozuoja, kad atei-tyje Senasis žemynas taps musul-monų gyvenama erdve, o prie to labiausiai prisidės galimas Turkijos priėmimas į Europos Sąjungą.

Rėkyvos ežerą gina tik visuomenininkai. Autorės nuotrauka

Nelegalus darbas – gajus. Kartą šia liga užsikrėtusios, jos sunkiai nusikrato net ekonomiškai išsivysčiusios šalys. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Apie tai – 5 psl. Apie tai – 8 psl.

2 2010 rugsėjo 1 • Nr. 69 (8984)Valstiečių laikraštis

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Don Kichotas stojo į kovą su vėjo malūnais, laikydamas juos milži-nais. Į tokią beprasmišką kovą kyla ir valdžia, vėl planuodama žiaurias akcijas nelegaliam darbui naikinti. Ji skelbia kovą ne su priežastimis, kurias pati sukūrė, bet su dėl jos kaltės kilusiomis pasekmėmis, ku-rios pradeda deginti akis.

Nori sunaikinti pėdsakus

Statistika negailestinga – po ketve-rių metų pertraukos didžiausias eko-nomikos priešas nelegalusis darbas vėl kelia galvą – per pastarąjį pusme-tį jis išaugo net 45 proc. Štai Socia-linės apsaugos ir darbo ministerijos klerkai ir sumanė sukurpti įstatymą, kuriuo remdamiesi galėtų sunaikinti ne nelegalų darbą, bet savo nevyku-sios veiklos pėdsakus.

Akivaizdu, kad nelegalų darbą bū-tina naikinti. Tačiau reikia mokėti tai daryti. Nepaklausę smulkiųjų vers-lininkų ir ūkininkų nuomonės val-dininkai nusprendė stipriai griežtin-ti teisinį reguliavimą. Iki šiol pagal Administracinių teisės pažeidimų ko-dekso 41 straipsnį už kiekvieną nele-galiai dirbantį asmenį darbdaviams buvo galima skirti nuo 3 iki 10 tūkst. Lt baudą pirmą kartą ir nuo 10 iki 20 tūkst. Lt baudą pakartojus pažeidimą. Dabar klerkai atsivertė ES direktyvas ir nurašė viską pažodžiui, ką Briuselis rekomendavo, tiesa, nepamatė pasta-bos, kad pasiūlymus būtina koreguoti pagal šalyje susidariusias aplinkybes.

Tokiems niekams klerkai papras-tai neturi laiko. Jie net nepasidomė-jo, kodėl prieš 3–4 metus nelegalus darbas šalyje buvo retenybė.

Bausmių rinkinys

Įstatymo projekte siūloma, kad nelegalų darbą leidusiam darbda-viui (verslininkui ar ūkininkui) turi būti skirta ne tik iki šiol galiojusi bauda – jis turės nelegaliai įdarbin-tam asmeniui sumokėti ne mažesnį kaip LR nustatytos minimalios mė-nesinės algos dydžio atlyginimą ir ne mažiau kaip už tris mėnesius bei nuo šių sumų sumokėti gyventojų paja-mų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Be kita ko, siūlo-ma iš padalinio, kuris naudojo nele-galų darbą, atimti licenciją 12 mė-nesių arba visam laikui nutraukti jo veiklą. Dar siūloma uždrausti tokiems darbdaviams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose bei konkursuose, panai-kinti teises gauti subsidijas, išmokas ar kitą valstybės pagalbą, o galimybę pasinaudoti ES fi nansinės paramos lėšomis atimti net iki penkerių metų. Maža to, nustačius nelegalų darbą iš darbdavių bus atimtos per pastaruo-sius 12 mėnesių gautos subsidijos, iš-mokos ar kita valstybės pagalba, įskai-tant ir ES fi nansinę paramą.

Tenka tik nusistebėti, kad Vyriau-sybė nesumanė tokių darbdavių įpa-reigoti panaikinti valstybės biudžeto defi citą. Jeigu jau reikalauti, tai iš pe-ties, kad maža nepasirodytų.

Valdžia pasirinko ne tą kelią

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmi-ninkė Zita Sorokienė sako nepri-tarianti nelegaliam darbui, tačiau ir suprantanti, kad kai kurie verslinin-kai darbdaviai jo imasi ne iš gero gy-venimo.

„Ketvirtadienį Ūkio ministerijo-je vyksiančiame posėdyje siūlysime pirmiausia pasvarstyti, dėl kokių prie-žasčių išaugo nelegalus darbas. Pa-prasčiausiai jau ne visi darbdaviai gali pakelti išaugusią mokesčių naštą. Jie skaičiuoja ir mato, kad tiek neuždir-ba. Tada lieka pasirinkimas – arba likviduoti savo verslą, arba jo dalį paslėpti ir dirbti nelegaliai“, – sako Z.Sorokienė.

Griežtins bausmes? O iš kokių šal-tinių verslas sumokės tas baudas? At-ims licencijas? Tokiu atveju valstybė pjaus šaką ant kurios sėdi, nes užkirs

kelią užsidirbti, dar daugiau atsiras bedarbių, kuriems valstybė turės skir-ti pašalpas.

„Kol valdžia nesupras, kad smul-kiajam ir pradedančiam verslui turi būti suteiktos galimybės išsilaikyti rinkoje, tol mūsų ekonomika šlubuos. Valstybė vien tik iš stambiojo verslo neišsilaikys“, – sako Z.Sorokienė.

Reikalaus asmeninės atsakomybės

Nelegalus darbas – gajus. Kartą šia liga užsikrėtusios, jos sunkiai nusi-krato net ekonomiškai išsivysčiusios šalys. Štai lietuviai darbo migrantai pirmiausia išbandė nelegalią ES dar-bo rinką. Tokių darbų rasdavo ne tik Ispanijoje, bet ir civilizuotoje Vokie-tijoje. Tačiau paprastai kuo šalis labiau ekonomiškai išsivysčiusi, tuo nelega-laus darbo yra mažiau.

Lietuvos verslo darbdavių konfe-deracijos generalinis direktorius Da-nas Arlauskas sako, kad visiškai išgy-vendinti nelegalaus darbo nepavyks, tačiau Vyriausybei jis pasiūlys pasi-naudoti kai kurių Vakarų Europos ša-lių patirtimi.

„Mes siūlysime didesnę atsakomy-bę nustatyti konkretiems asmenims. Ne įmonėms, bet jų vadovams arba kitiems konkretiems asmenims, nuo kurių priklauso nelegalus darbas. Da-bar būna, kad pridirbęs vadovas palie-ka darbą, o įmonė kenčia. Tegul atsa-ko vadovas. Be to, siūlysime bausti ir sutinkančiuosius nelegaliai dirbti. Tik tokiu atveju galima sumažinti nelega-lų darbą“, – tikina D.Arlauskas.

Pramonininkai irgi diskutuos

Stambiojo kapitalo interesus gi-nančios Lietuvos pramonininkų kon-federacijos Verslo socialinės politikos ir teisės departamento direktorė Do-vilė Baškytė sako, kad ir ši organizaci-ja turės pastabų parengtam projektui. „Kai kurios sankcijos tikrai diskutuo-tinos. Buvusių baudų neužtenka, ta-čiau dabar irgi tikriausiai perlenkta lazda. Ko gero, projekto autoriai įtei-sintomis galimybėmis griežtai bausti nori atbaidyti potencialius pažeidė-jus“, – svarsto D.Baškytė.

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas pa-sipiktinęs nelegalaus darbo paplitimu statybos sektoriuje.

„Nelegalus darbas žlugdo rinką. Mano žiniomis, net sudaromos ne-legaliai dirbančios statybininkų bri-gados. Apmaudu, kad joms vadovauja ne kokie apsišaukėliai, bet net staty-bos organizacijų vadovai. Štai vienas man papasakojo, kad buvo galimybė dirbti legaliai, steigti bendrovę, tačiau jis pasirinkęs dirbti nelegaliai ir dabar nuolat turi užsakymų trejiems me-tams“, – pasakoja A.Šeštakauskas.

A.Šeštakauskas atmeta įtarimus, kad kai kurios įmonės, pasinaudoda-mos įstatymu, bandys vienos su kito-mis susidoroti specialiai pas konku-rentus nusiųsdamos dirbti „nelegalus“. „Teoriškai tai padaryti įmanoma, ta-čiau jeigu įmonė neužsiima nelegaliu darbu, tai niekas jai neįpirš to „nele-galo“, o jeigu užsiima, tai pati ir kal-ta“, – sako A.Šeštakauskas.

Aktualijos

Legaliai dirbti neapsimokaElena Žilinskienė, UAB „Luksnėnų sodai“ vadovė

Aš noriu ir galiu žmones legaliai įdarbinti sezoniniam darbui, tačiau valdžia suda-ro tokias sąlygas, kad normaliam žmo-gui pas mane laikinai dirbti neapsimoka. Paskaičiuokime. Jeigu neturintis darbo žmogus pas mane laikinai padirbės du mėnesius, uždirbs mažiausiai po 1 000 litų ir sumokės valstybei mokesčius, jis visą ketvirtį praras socialinę paramą. Štai žmogus ir skaičiuoja – padirbėjęs pas mane legaliai (kitaip aš nepriimu), jis per du mėnesius uždirbs 2 000 litų, tačiau per ketvirtį praras net 3 780 litų valstybės paramos (keturių asmenų šei-ma). Ar jam apsimoka pas mane dirbti? Ne. Jis nedirbs. Taigi valstybė ne tik ne-gaus mokesčių, bet pati turės jam mo-kėti pašalpą. Ar tai normalu? Štai todėl tas žmogus ir ieško, kur jam nelegaliai padirbėti. Ir aš jį suprantu. Tačiau val-dininkai nesupranta

ES paramos atimti negalimaBronius Markauskas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas

Normalūs ūkininkai savo darbuotojus įdarbina laikydamiesi įstatymų, tačiau įdarbindami žmones jie turi problemų, nes sezoninė žemės ūkio darbų specifi ka labai skiriasi nuo kitų ūkio šakų.Manau, kad sankcijos buvo gana griež-tos, todėl labai abejoju, ar jas reikia dar griežtinti. Nesuprantu, kodėl nustačius nelegaliai dirbančiuosius iš darbdavio ketinama atimti ES paramą – juk tai skirtingi dalykai. Paramą skiria ES, o ne valstybė. Kita vertus, ES paramą dau-giausia gauna žemdirbiai, taigi galime manyti, kad įstatymas tarsi kuriamas išskirtinai ūkininkams bausti.

Pirmiausia pašalinkime priežastisDalia Matukienė, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė

Vyriausybė turėtų labai pasverti savo veiksmus ir tik tada imtis bausmių. Aš nepritariu nelegaliam darbui, tačiau manau, kad pradėti reikėtų ne nuo sankcijų griežtinimo, o nuo nelegalaus darbo priežasčių šalinimo. Dabar reikia sugrįžti prie mokesčių tobulinimo, ska-tinti legaliai užsiimti verslu. Tik vėliau galėsime bausti visu griežtumu.Jeigu toks projektas būtų priimtas, pa-sekmės būtų liūdnos. Dar labiau išaugtų emigracija, o verslas uždustų. Vyriausy-bė sklando kažkur labai aukštai – tegul nusileidžia ant žemės, tada gal pama-tys, kad verslo padėtis Lietuvoje yra la-bai bloga. Žmonės ne bausmėmis turi būti suinteresuoti dirbti legaliai.

Vyriausybė kyla į beviltišką kovą su vėjo malūnais

Per pusmetį nelegalus darbas išaugo net 45 proc., nes vis daugiau darbdavių nebegali pakelti padidėjusios mokesčių naštos. Tenka pasirinkti – arba likviduoti savo verslą, arba jo dalį paslėpti ir dirbti nelegaliai.

Statybos sektorius

Apdirbamoji gamyba

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė

Transporto sektoriusApgyvendinimo ir maitinimo

paslaugų veiklaNekilnojamojo turto operacijos

Kiti0 5 10 15 20 25

Nelegalus darbas ekonominės veiklos sektoriuje nuo 2010 01 01 iki 2010 07 31* (procentais)

Šaltinis: Valstybinė darbo inspekcija

23,8

2,11

15,03

1,09

6,05

6,05

5,64

10,23

*Iš viso atlikti 959 inspektavimai, patikrinti 232 ūkio subjektai, nustatyti 479 nelegaliai dirbę asmenys, iš kurių 8 užsieniečiai.

Lietuvos verslo darbdavių konfede-racijos generalinis direktorius Danas Arlauskas sako, kad visiškai išgyven-dinti nelegalaus darbo nepavyks.

VL archyvo nuotrauka

Vyriausybė griežtins bausmes? O iš kokių šaltinių verslas sumokės tas bau-das? Atims licencijas? Tokiu atveju valstybė pjaus šaką ant kurios sėdi.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

32010 rugsėjo 1 • Nr. 69 (8984)Valstiečių laikraštis

Yra ko nerimauti

Rėkyvos bendruomenės pirminin-kė Nijolė Malakauskienė sako, kad pilietinė visuomenė šiandien pakilo į kryžiaus žygį ne tik dėl galinčios bet kada įvykti ekologinės katastrofos, jei nebus sustabdyta durpių kasyba Rė-kyvos ežero prieigose, bet ir dėl mūsų šalies institucijų, kurioms pirmiausia turėtų rūpėti tie klausimai, abejingu-mo ar net suinteresuotumo nieko ne-veikti. Šiuos savo įtarimus pirmininkė grindžia ne spėjimais, o STT pažyma, kurioje yra netgi taip parašyta: „2008 01 25 AB „Rėkyva“ paaukojo lėšų politinės kampanijos fi nansavimui (...) Nuo 2008 02 01 iki 2008 12 10 šios partijos pirmininkas Artūras Paulauskas buvo Aplinkos ministras.“ „2007 01 29 AB „Rėkyva“ paaukojo lėšų politinės kampanijos fi nansavi-mui savivaldybių tarybų rinkimuo-se. Naujosios sąjungos Šiaulių miesto apygardos kandidatų sąrašui paaukota 25 tūkst. litų“ ir t. t. Ar ne todėl, kaip rašoma STT pažymoje, „2008 05 23 Lietuvos energetikos institutas, AB „Rėkyva“ užsakymu atlikęs tiriamąjį darbą, nustatė, kad durpyno eksplo-atacija neturėjo reikšmingos įtakos vandens lygių kaitai.“

Tuo pat metu Geologijos ir ge-ografi jos instituto ataskaitoje apie tą patį kalbama priešingai ir reko-menduojama durpyną uždaryti, nes gali būti padaryta žala visiems mies-to vandens telkiniams. Mokslinin-kai konstatavo, kad 270 metrų durpių riba, skirianti ežerą nuo karjero, bet kada gali būti pralaužta ežero ban-gų, nes karjero dugnas yra septyniais met rais gilesnis nei ežero vandens ly-

gis. Jei taip atsitiktų, jau ir taip seklė-jantis Rėkyvos ežeras paprasčiausiai ištekėtų, o tuomet sunyktų ir Prūdelis, ir Talšos ežeras, į kurį, beje, jau sudėta daug milijonų puoselėjant viltį, kad jis liks ne tik ateities kartoms, bet ir šian-dien vilios turistus bei investuotojus. Mokslininkai teigia, kad nenutrau-kus įmonės veiklos padidėtų pavojus ir durpynų gaisrams kilti bei išnyktų visas unikalus draustinis. „Nusipirko politikus ir daro ką nori. Ne vien Pau-lauskas, bet ir Kundrotas tokius veiks-

mus laimino. Net techninis durpių kasimo projektas yra. Rodos, 2007 m. buvome prispyrę paruošti naują, šias dienas atitinkantį, bet jo, mūsų žinio-mis, niekas nepatvirtino. Taip ir gyve-name“, – kalbėjo pilietinės visuome-nės atstovė Irena Vasinauskaitė.

Mokslininkai siūlo uždaryti durpyną

Politikams ir danų milijonams at-sparūs mokslininkai pabrėžia, jog Rė-kyvos ežeras, didžiausias Lietuvoje vandenskyrinis ežeras, pasižymintis mažu santykiniu baseinu, mažu gyliu ir nestabiliais durpingais krantais, yra ypač jautrus aplinkos pokyčiams. „Jis neturi intakų, tačiau turi keletą dirb-tinių ir periodiškai blokuojamų išta-kų. Jis yra ypatingai svarbus Šiaulių

miesto bei gretimų vandens telkinių sistemai regione, stokojančiame ko-kybiškų telkinių. Svarbus jis ir rekre-acinių, ir kitų resursų požiūriu, nes yra didelio masto teritorijoje“,– rašoma mokslininkų tyrimo įvade.

Mokslininkai siūlo palaipsniui už-daryti durpyną, nutraukti durpių ka-sybą, užtvenkti visus kanalus, kuriais vanduo teka iš Rėkyvos ežero prieigų bei draustinio, nes tik taip, jų nuomo-ne, galima išgelbėti unikalų ežerą ir nykstantį draustinį.

Kasa jau antrą dešimtmetį

Danų kapitalo įmonė AB „Rė-kyva“, užsiimanti durpių gavyba ir jų substratų gamyba, čia kasa durpes jau antrą dešimtmetį. Tai yra viena didžiausių šios veiklos srities įmonių Lietuvoje, didžiąją dalį produkcijos išvežanti iš Lietuvos.

Jau rašėme, kad danų įmonės pro-teguotojai kartais bando prisidengti tuo, kad durpininkai moka mūsų vals-tybei mokesčius. Tačiau mokslininkai mano, kad tie mokesčiai yra juokingai maži – už 1 kub. m sumokama iki 50 centų, o durpių prekybos centre 1 kub. m jau kainuoja apie 130 Lt. Specialis-tai apskaičiavo, kad skandinavai dur-pių kasėjai mūsų valstybei per metus sumoka apie 200 tūkst. Lt, o norint

atkurti gamtai padarytą žalą, atsiradu-sią dėl danų veiklos, prireiktų gerokai per 60 mln. Lt. Tokia suma susidary-tų tik per 300 metų. Tačiau taip ilgai Rėkyvos durpynuose danai neužsi-bus, nes durpių gali nebelikti jau po dešimtmečio, po dviejų – tai tikrai. O kas toliau? Svarbus ir kitas klausimas: jei danai, nelikus durpių, paskelbtų savo bendrovės bankrotą, kas tuomet rekultivuotų baigtą eksploatuoti dur-pyną? Kur reikėtų ieškoti kaltų dėl ekologinės katastrofos?

Patys liksime be durpių

Valstybės kontrolė tyrė, kaip nau-dojami šalies gamtos ištekliai. Jos iš-vados neguodžia. „Pasak kontrolierių, palyginti su išsivysčiusiomis šalimis, mums tenka penkiskart mažiau gam-tinių išteklių. Bet ir tuos pačius ati-duodame kitiems. O durpių išvežame apie 80 proc. Galima neabejoti, kad netolimoje ateityje jas pirksime patys. Tik už kiek? Per metus iš mūsų ša-lies eksportuojama durpių beveik už 100 mln. Lt, o mokesčių surenkama tik apie 20 mln Lt. „Monkės“ biz-nis, jau nekalbant apie tai, kad bet kada galime sulaukti ekologinės ne-laimės“, – kalbėjo Rėkyvos bendruo-menės pirmininkė Nijole Malakaus-kienė.

Bendruomenės pirmininkė nese-niai įsitikino, kad padėtis katastrofi š-kai prastėja. Šiųmetę liepą ji, padeda-ma katerį turinčių gamtos mylėtojų ir į talką pasikvietusi žurnalistus, apžiū-rėjo siauriausią vietą, skiriančią Rėky-vos ežerą nuo rausiamo durpyno. „Iki tol mums „Rėkyvos“ generalinio di-rektoriaus pavaduotoja Edita Apera-vičienė sakė, kad vienu „pravažiavimu“ į gylį iškasama vos 15–30 cm dur-pių, o siauriausia vieta esanti 500 m. Tačiau savo akimis pamatėme, kad jos rausiamos maždaug metro gyly-je, o ežerą nuo durpyno jau skiria vos kokie 200 m. Tada ir supratome, ko-dėl ši ponia mus vis atkalbinėjo vykti į durpyną.“ N.Malakauskienė sako, kad durpininkams pūsti miglą visuo-menininkams į akis nesunku, nes pa-siekti labiausiai pavojų keliančią vieta nėra paprasta: kelias durpių kasimo

technikos taip sugadintas, kad net vi-sureigiu nenuvažiuosi. Belieka kate-ris, kurį, aišku, turi toli gražu ne kie-kvienas.

Tik linkčioja galvomis

N.Malakauskienė sako negalinti suvokti, kodėl Lietuvos institucijos, užuot gynusios savo valstybės turtus, keistai linkčioja galvomis, tarsi neži-nodamos, ką reikia daryti. Juk Geo-logijos ir geografi jos instituto moksli-ninkų išvadas, kad kasamas durpynas neigiamai veikia draustinį ir Rėkyvos ežerą, dar kartą patvirtino Valstybinis žemėtvarkos institutas. Jis atliko dar vieną studiją ir parengė specialų bo-taninio zoologinio draustinio tvar-kymo planą.

Siekdami išsaugoti Rėkyvos ežerą ir visą draustinį, visuomenininkai jau kreipėsi į aukščiausius šalies pareigū-nus, teisėsaugininkus, aplinkosaugi-ninkus. Pareigūnai vis konstatuoja, kad durpes kasanti bendrovė privalo atlikti poveikio aplinkai vertinimą, bet bendrovės veikla nestabdoma, nors toks vertinimas ir neatliktas. Gal ir pareigūnai bijo, kad jų, priartėjusių prie bendrovės vartų, neištiktų TV žurnalistų dalia?

Aktualijos

Delčia.Saulė teka 6.25, leidžiasi 20.11.

Dieną: +13 +18°Rytoj Poryt

Rugsėjis mus pasitinka rudeniškai lietingais orais. Atėjus kalendoriniam rudeniui didesnių orų pasikeitimų nebus. Šiandien lis rytiniuose ir pietiniuose rajonuose, kai kur gausiai. Pradės stiprėti šiaurės rytų vėjas. Oras jau tesušils iki 13–18 laipsnių. Iš pietų atslinkęs ciklonas atneš lietų į mūsų šalį ketvirtadienį. Tiek naktį, tiek dieną lis visoje Lietuvoje, vietomis smarkiai. Vėjas pasisuks iš šiaurės ir jo gūsiai sieks 15–20 m/sek. Žemiausia temperatūra naktį bus 7–12, o debesuotą ir lietingą dieną tesušils iki 9–14 laipsnių. Lietus tęsis ir naktį į penktadienį. Kai kur prilyti gali labai daug, t. y. daugiau nei 15 litrų į kvadratinį metrą per mažiau nei 12 valandų. Gausiausi lietūs bus rytiniuose rajonuose. Vėjas vis dar išliks smarkus. Temperatūra numatoma 7–12 laipsnių. Penkta-dienio dieną ciklonui slenkant toliau į šiaurę jau bus daugiau pragiedrulių. Vis dar išliks didelė trumpo lietaus tikimybė. Vėjas pradės rimti ir oras sušils iki 11–16 laipsnių.

Savaitgalį saulę išvysime taip pat retai, daugiausia bus debesuota. Daug kur pa-lis. Naktys bus vėsios – 4–9 laipsniai šilumos. O dienomis numatoma apie 13–18 laipsnių.

ŠiandienDieną: +9 +14° Dieną: +11 +16°

Orai

Naktį: +7 +12°Naktį: +7 +12° Naktį: +7 +12°

Judita Liukaitytė

Prokuratūra turėtų imtis tyrimoRimantas Braziulis, Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas

Stebiuosi, jog mūsų šalies institucijos, atlyginimus gaunančios už tai, kad saugotų mūsų šalies gamtą, tik imi-tuoja darbą. O kartais ir to nedaro, kol neparagini. Šalyje jau sunaikinta 80 proc. pelkių, todėl senka ežerai, džiūsta upeliai, nepajusime, kaip ne-beliks ir gėlo vandens, nes durpynai veikia kaip fi ltrai. Svetimšaliai, mūsų krašte radę naudą, iš mūsų tiesiog tyčiojasi, elgiasi kaip su aborigenais. Jiems visai nesvarbu, kad dar vienas mūsų ežeras nuseks ir dėl to neliks dar kelių. O taip atsitiks. Apie tai kal-bama ir mokslininkų studijoje, joje konstatuojama kylanti grėsmė Rėky-vos ežerui bei visam draustiniui. Ma-tau tik vieną išeitį – kuo skubiau reika-lauti prokuratūros imtis viešojo intere-so gynimo, nutraukti durpių gavybą ir atlyginti jau padarytą gamtai žalą.

Specialistai apskaičiavo, kad skandinavai durpių kasėjai mūsų valstybei per metus sumoka apie 200 tūkst. Lt, o norint atkurti gamtai padarytą žalą, atsiradusią dėl danų veiklos, prireiktų gerokai per 60 mln. Lt.

Rėkyvos durpynas stumia ežerą į pražūtį

Pro AB „Rėkyva“ vartus žurnalistai neįleidžiami, į jų klausimus niekas neatsako. Nijolės Petrošiūtės nuotrauka

Atkelta iš 1 psl.

Svarbiausiais naujojo politinio sezono darbais Premjeras Andrius Kubilius įvardija kitų metų valsty-bės biudžetą, energetikos sekto-riaus darbus ir valstybinių įmonių

valdymo pertvarką. Tai Vyriausy-bės vadovas pabrėžė vakar po jo ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimo, kuriame kalbėta apie naująjį politinį sezoną.

Pasak A. Kubiliaus, kitų metų vals-tybės biudžete radikalių permainų ne-numatoma. „Toliau išlieka taupaus gyvenimo biudžetas, ir sprendimai, susiję su įvairių išlaidų mažinimu, ypač socialinėje srityje, iš esmės yra priimti dar pavasario sesijoje. Galė-čiau paminėti, kad yra labai aiškus įsi-pareigojimas šio sezono metu, bent jau Vyriausybės lygiu, užbaigti svars-tymus dėl ilgalaikės „Sodros“ per-

tvarkos, kuri taip pat susijusi su ilga-laikiu ir taupiu gyvenimu“, – kalbėjo A.Kubilius.

Jis pažadėjo atsižvelgti į šalies va-dovės išsakytas pastabas dėl tokių kul-tūros objektų kaip Gedimino kalnas ir pilis, Nacionalinės Martyno Maž-vydo biblioteka fi nansavimo. Prezi-dentės atstovas Linas Balsys sakė, kad D.Grybauskaitė norėtų matyti visą „Sodros“ pertvarkos paketą, o ne atskirus reformos aspektus. Kalbė-dama apie energetiką, šalies vadovė akcentavo elektros, ir ypač dujų, rin-kos kūrimą.

Eltos inf. ir nuotrauka

Svarbiausi naujojo politinio sezono darbai

4 2010 rugsėjo 1 • Nr. 69 (8984)Valstiečių laikraštisAktualijos

Lina PečeliūnienėVL žurnalistė, lina.peceliuniene@valstietis.lt

Valdžia džiūgauja, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) auga. Jei premjeras Andrius Kubilius nebū-tų nudaužtas dėl škvalo, dabar dar garsiau girtųsi: Lietuvos ekonomi-kos augimas didžiausias Europos Sąjungoje (ES).

Bet opozicinės Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas But-kevičius mano, kad vis tiek blogai. Gauta keli šimtai milijonų viršpla-ninių pajamų tik todėl, kad biudže-tas buvo blogai suplanuotas. O dar gali būti, kad Vyriausybė ką nors toje bendroje piniginėje slepia.

Tautai ta bendra piniginė mažai rūpi, kiekvienas žiūri tik į savąją ir visąlaik ja nepatenkintas. Ir dėl to kaltina politikus. Toks vaizdas, kad jie nieko neveikia, tik šoka televi-zijų programose. Nepasitikėjimas Seimu ir partijomis taip smukęs, kad net nepadoru skelbti tuos ke-lis procentus paskutiniųjų, kurie dar pasitiki.

Apklausose reikėtų kokių nors papildomų klausimų. Jei nepasi-tiki tautos atstovybe, tai gal nori diktatūros? Jei nepasitiki savo iš-rinktaisiais, tai gal pats savimi ne-pasitiki? Nusibodo nepriklausomos demokratinės Lietuvos projektas? Ką siūlai?

Siūlymų būna. Vienas toks pa-plitęs: noriu balsuoti už asmenybes, ne už partijas. Modeliuojama taip: partijos – nešvarios savanaudiškos gaujos, o iš asmenybių išsirinktu-me pačias tyriausias ir protingiau-sias. Bet juk pusę Seimo renkame balsuodami už asmenybes, tačiau jie jokia tobulybe neišsiskiria. Daž-niausiai ir atstovauja toms pačioms partijoms. Dabar bus galima asme-nybes rinkti ir į savivaldybių tary-bas. Partijos jau rūpinasi jomis: ap-

simesk nepriklausomu, po rinkimų prisijungsi prie frakcijos. Ką mes čia apgaudinėjame?

O ką daryti, jei piliečiai neken-čia partijų, bet politinio proceso be interesų ir idėjų grupių tiesiog ne-būna? Asmenybės, kurių niekas ne-jungia, anarchiškai išsilakstys.

Gal blogos dabartinės partijos? Reikia kurti kokias nors sąžinin-gas naujas? Bet ir taip kiekvieniems rinkimams sukuriama naujų partijų. Ir dažniausiai tos naujos būna dar blogesnės negu senos. Dar labiau susikibusios su verslu, dar mažiau atsakingos. Jau yra pavyzdžių, kad įmonių vadovai į kuriamą partiją suvaro visus savo darbuotojus. Apie kokias pažiūras ir idėjas galima kal-bėti, kai tampi partijos nariu vien iš baimės likti bedarbiu?

Gal laikas visai nurašyti partijas ir pereiti prie judėjimų? Į visuome-ninius judėjimus žmonės sueina pa-tys, ne varu suvaromi. Dažniausiai juos jungia koks nors teisybės ieš-kojimas. Bet greitai pasirodo, kad tą teisybę kiekvienas suvokia sa-vaip, prasimuša ambicijos ir įtaru-mas. Sąjūdį pakartoti pretendavę judėjimai skyla dar net nepradėję judėti arba tyliai išsivaikšto.

Mums tikrai nepasisekė, kad į demokratijos kelią stojome tuo metu, kai pasaulyje ėmė tirpti senų-jų ideo logijų ribos. Nespėjome net išmokti dešiniųjų ir kairiųjų eko-nominių sistemų, tradicijų saugo-jimas netapo konservatizmu, nes nebuvo ko saugoti, reikėjo refor-mų. Suformavome savo pažiūras tik pagal požiūrį į sovietmetį ir į okupantą. Nekenti sovietmečio ir ruso – tu dešinysis, bandai patei-sinti arba ilgiesi – kairysis. Per dvi-dešimt metų natūralu, kad tos skir-ties nebeliko.

Ir nebežinome, ko norime. Ir neduodame partijoms jokio ideo-loginio užsakymo. Politologė Ainė Ramonaitė teigia, kad po atlik-to tyrimo išryškėjo tokia žmonių nuostata: tegul išrinktieji padaro ką nors, kad visiems būtų geriau gy-venti. Visiškai natūralu, kad tokį užsakymą gavę politikai priversti meluoti: žadėti mažus mokesčius ir dideles socialines garantijas.

Partija kaip keiksmažodis

Tiesiai šviesiai

Nijolė PetrošiūtėVL žurnalistė, nijole.petrosiute@valstietis.lt

Valstybės kontrolieriai, atlikę patikrinimą Šiaulių miesto savi-valdybėje, nusprendė, kad vietos valdžia privalo grąžinti į biudžetą 2,3 mln. litų, ne pagal paskirtį pa-naudotų mokinio krepšelio pinigų. Miesto valdžia su tuo nesutinka ir teisybės ieškos teisme.

Išleido ne tam, kam skirta

Valstybės kontrolė, tikrinusi, kaip Šiaulių miesto savivaldybė praei-tais metais panaudojo daugiau nei 95 mln. litų valstybės biudžeto lėšų, daugiausia priekaištų turėjo dėl moki-nio krepšeliui skirtų valstybės biudže-to lėšų ir Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo. Kontrolieriai konstatavo, kad savivaldybės mokyklose ir gim-nazijose daugiau nei 2,3 mln. litų iš mokinio krepšelio, skirto mokytojų darbo užmokesčiui ir ugdymui reika-lingoms priemonėms įsigyti, panau-dota ne pagal tikslinę paskirtį. Didž-dvario gimnazijoje per 584 tūkst. litų išleista autoriniams atlyginimams ir konsultavimo paslaugoms apmokėti bei su moksleivių ugdymu nesusijusių darbuotojų atlyginimams.

Neradę įrodymų, kurie patvirtintų, kad direktorius ir trys šios gimnazijos vadovaujamas pareigas einantys dar-buotojai tikrai mokiniams teikė indi-

vidualią pagalbą, auditoriai negalėjo įvertinti, ar daugiau nei 18 tūkst. litų panaudoti tinkamai.

Kontrolieriai mano, kad daugiau nei 1,7 mln. litų mokinio krepšelio lėšų Šiaulių miesto ugdymo įstaigos neteisėtai panaudojo mokyklų ūki-nėms išlaidoms apmokėti. Valstybės kontrolė nurodė savivaldybei ne pa-gal paskirtį panaudotus 2,3 mln. litų grąžinti į valstybės biudžetą.

Apėjo įstatymą

Kontrolieriai taip pat nustatė, kad ne kartą buvo pažeistas ir Viešųjų pirkimų įstatymas. Rekonstruoda-ma S.Šalkauskio ir S.Daukanto vi-

durines mokyklas, miesto savivaldybė „skaldė“ rekonstrukcijos projektus ir taip apėjo įstatymą, pagal kurį rei-kėjo skelbti atvirą viešąjį konkursą. Įprastos komercinės praktikos ir ap-klausos būdais ji pasirinko rangovus darbams, kurie kainavo daugiau kaip 700 tūkst. litų, nors Viešųjų pirki-mų įstatymas draudžia taip skaldy-ti pirkimus.

Auditoriams užkliuvo ir tai, kad savivaldybė už 2009 metų gruodžio mėnesio šildymą ir karštą vandenį „Šiaulių energijai“ netgi avansu su-

mokėjo per milijoną litų, o paskui, kai šilumos tinklai savivaldybei pa-teikė realią gruodžio mėnesio sąskai-tą, paaiškėjo, jog buvo permokėta 567 tūkst. litų.

Nustatyta pažeidimų ir tvarkant pasitikėjimo teise valdomo 350 tūkst. litų vertės valstybės turto apskaitą.

Meras pažeidimų nepripažįsta

Šiaulių miesto meras Genadijus Mikšys tikina, kad su daugeliu kon-trolierių išvadų sutikti negali, todėl Valstybės kontrolės sprendimus skun-džia Vilniaus apygardos administra-ciniam teismui. Pirmiausia, mero įsi-

tikinimu, yra pasiklysta tarp sąvokų „mokymo reikmės“ ir „švietimo rei-kmės“. Ankstesniuose teisės aktuo-se buvo vadinama „mokymo reik-mėmis“, dabartiniuose – „švietimo reikmėmis“. Pasak mero, su švietimo reikmėmis yra siejamos ir mokyklų aplinkos lėšos, todėl sutaupytos krep-šelio lėšos gali būti ir buvo panau-dotos kreditoriniams įsiskolinimams apmokėti. Pasak savivaldybės juristų, nėra net teisinio sąvokų išaiškinimo, todėl viliamasi, kad dabar tai pada-rys teismas.

Savivaldybė nesijaučia pažeidusi ir Viešųjų pirkimų įstatymo, kuris yra užprogramuotas pažeidimams. Anot mero, kaip galima neskaidyti pirkimų ir elgtis pagal įstatymą, jei mokyklų renovacijai skirti pinigai trupinami metų metus. Antai S.Šalkauskio gim-nazija renovuojama kone dešimtme-tį. Kiek gauna pinigų, už tiek darbų ir padaro. O avansu pervestos lėšos „Šiaulių energijai“ už šilumą ir karš-tą vandenį, mero supratimu, irgi ne pažeidimas, o tik gelbėjimasis iš pa-dėties. Jei jie taip nebūtų padarę, liku-sias lėšas būtų tekę grąžinti į valstybės biudžetą. Būtų buvę pagal įstatymą, tačiau sausio mėnesį jie tam nebebū-tų turėję lėšų.

Dėl kitų valstybės audito išvadų savivaldybėje pradėti tarnybiniai pa-tikrinimai skyriuose ir Didždvario gimnazijoje, o dėl kontrolierių parei-kalautų į biudžetą sugrąžinti milijonų laukia bylinėjimasis teisme.

Savivaldybė milijonų lengvai grąžinti nežada

Šiandien, Mokslo ir žinių dieną, vėl nuskambo mokyklinis skambu-tis ir paskelbė 2010–2011 mokslo metų pradžią.

Šiais mokslo metais duris atvers daugiau kaip 1 300 mokyklų. Ne visas jas spėta atnaujinti, kad tin-kamai būtų sutikti mokiniai. Kai kurių mokyklų mokiniams ir mo-kytojams mokslo metų pradžio-je vis dar teks matyti remonto dar-bus baigiančius statybininkus arba laikinai glaustis kitose patalpose.Mokslo metus šiemet pradės

418 500 mokinių, iš jų 29 tūkstan-čiai – pirmokų. Mokinių pagausėjo tose mokyklose, prie kurių prijungtos pradinės ar pagrindinės. Tačiau aps-kritai šiais mokslo metais Lietuvoje bus 6 mokyklomis ir 34 bazinių mo-kyklų skyriais mažiau negu pernai.

Mokslo metai prasidės 45 aukšto-siose mokyklose. Į Lietuvos profesines mokyklas įstojo 14 918 jaunuolių. Tai gerokai mažiau negu planuota. Tiki-masi, kad dar šio mėnesio pradžioje moksleivių jose pagausės.

VL inf.

Vėl pakvietė mokyklos skambutis

Rugsėjo 1-oji „Šviesos“ pradinėje mokykloje visada džiugi šventė. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Dėl kontrolierių pareikalautų į biudžetą sugrąžinti milijonų laukia bylinėjimasis teisme.

Manoma, kad daugiau nei 1,7 mln. litų mokinio krepšelio lėšų Šiaulių miesto ugdymo įstaigos neteisėtai panaudojo mokyklų ūkinėms išlaidoms apmokėti.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

52010 rugsėjo 1 • Nr. 69 (8984)Valstiečių laikraštis 5Pasaulis

Kaip pranešė Estijos gynybos pajėgų spaudos tarnyba, pėstininkų padalinio „Estcoy-10“ jaunesnysis seržantas Herdis Sika žuvo vidudie-nį, vykdydamas kovinę užduotį. Su-sprogusio šarvuotojo transporterio, užvažiavusio ant savadarbės minos, 20 metų vairuotojas žuvo per Esti-jos pėstininkų kuopos atsakomy-bės zonos netoli Vahidžio patrulių bazės patruliavimą. Jam buvo tuč-tuojau suteikta pirmoji medicinos pagalba, paskui jis buvo nugaben-tas sraigtasparniu į ligoninę Kemp Bastiono bazėje. Tačiau gydytojai negalėjo išgelbėti Estijos kario gy-vybės.

Kiti kariai per incidentą nenu-kentėjo. Padalinys „Estcoy-10“ to-liau vykdo užduotis savo atsakomy-bės zonoje.

Estijos prezidentas Tomas Hen-drikas Ilvesas, vyriausybės nariai ir šalies ginkluotosios pajėgos pareiškė nuoširdžią užuojautą H.Sikos gimi-naičiams. „Aš lenkiu galvą gedėda-mas ir atmindamas narsų estų karį, Afganistane žuvusį jaunesnįjį ser-žantą Herdį Siką“, – sakoma pre-zidento užuojautoje kareivio gimi-naičiams.

Šiuo metu Estijos kontingen-tą Afganistane sudaro 160 karių. NATO Tarptautinių saugumo pa-ramos pajėgų (ISAF) misijoje Af-ganistane Estijos gynybos pajėgos dalyvauja nuo 2003 metų. Per šį lai-kotarpį čia žuvo aštuoni Estijos gy-nybos pajėgų kariai. Hilmendo pro-vincija, kurioje tarnauja estų kariai, skirtingai nei lietuvių kontingen-to atsakomybės zonoje esanti Goro provincija, yra viena iš neramiausių Afganistano sričių. Daugumą Nim-rozo provincijos gyventojų sudaro puštūnai, čia aktyviai veikia talibų sukilėliai.

Lietuva 2008 metais Afganista-ne neteko vieno kario – seržanto Arūno Jarmalavičiaus. Latviai per-nai Afganistane neteko dviejų ka-rių. Be to, dar du latvių kariai žuvo misijoje Irake.

VL, BNS inf.

Dr. Manvydas Vitkūnas

Šį kartą ugningų Muamaro Ka-dafi o prakalbų klausytojomis tapo keli šimtai specialiai atrinktų mer-ginų, daugiausia italių, kurios į pulkininko laipsnį turinčio Libijos lyderio paskaitą buvo specialiai at-rinktos ir už dalyvavimą joje gavo neblogus honorarus.

Pakvietė apie 500 merginų

Šiemet jau ketvirtą kartą į Italiją atvykusio M.Kadafi o paskaitos Ro-moje praėjusį sekmadienį buvo pa-kviestos išklausyti apie 500 merginų. Libijos vadovas tikino susirinkusią-sias, kad joms, galvojančioms apie savo ateitį, jau dabar verta tapti mu-sulmonėmis. „Atsiverskite į islamą, tik rąją religiją“, – ragino M.Kadafi s.

Ofi cialus jo vizito tikslas buvo pa-minėti antrąsias tarpvalstybinės Libijos ir Italijos sutarties pasirašymo metines, tačiau skandalingasis pulkininkas ir šį kartą pavertė savo vizitą didžiuliu šou. Kaip ir prieš metus, jis pavedė Libijos ambasadoriui Italijoje surengti „švietė-jiško pobūdžio susitikimą su jaunomis, gražiomis merginomis“. Ambasada pasamdė agentūrą, užsiimančią būsi-mųjų stiuardesių atranka, ir ši surinko beveik penkis šimtus jaunų merginų, kurių dauguma buvo italės. Į susitiki-mą atvyko studentės, vyresniųjų licė-jaus klasių mokinės ir, anot M.Kadafi o, „paprastos merginos“. Jos kantriai lau-kė Libijos vadovo, kuris į susitikimą tradiciškai vėlavo kelias valandas. Pa-kviestąsias neabejotinai masino ne tik smalsumas, bet ir, anot laikraščio „Co-

riere della Sera“, nemenkas 150 eurų (518 Lt) honoraras. Atvykusios ne iš Romos, bet iš tolimesnių Italijos regio-nų arba užsienio šalių, renginio dalyvės gavo 200 eurų (690 Lt) atlygį.

Italų dienraštis „La Republi-ca“ pavadino M.Kadafi o teologinę paskaitą „Šou, skirtu stiuardesėms“. Anot laikraščio, „ryžtingas ir aiškus M.Kadafi o kreipimasis tapo kvietimu, įžvalga ir palinkėjimu.“ „Islamas bus visos Europos religija. Tai pareikalaus laiko, bet šis procesas labai paspartės, priėmus Turkiją į ES“, – susirinkusią-sias tikino M.Kadafi s.

Žadėjo surengti paskaitą ir vyrams

M.Kadafi o paskaita pasiekė apo-gėjų, kai Libijos lyderis pakvietė pa-kelti rankas tas merginas, kurios norė-tų priimti islamą. Iš publikos pakilo ir prie scenos atėjo trys musulmoniškus apdarus dėvinčios merginos – dvi ita-lės ir viena ispanė. Jos musulmonėmis nusprendė tapti po pernykščio susiti-kimo su M.Kadafi u. Merginos sakė,

kad, jų nuomone, islamas yra vienin-telė teisinga religija, o visos kitos reli-gijos esą nesvarbios. Naujosios islamo išpažintojos, kaip ir kitos salėje buvu-sios merginos, iš Libijos lyderio rankų gavo dovanų – po musulmonų šven-traščio Korano tomelį italų kalba.

Šiųmetis M.Kadafi o susitikimas su italų moterimis savo užmoju nusi-leido pernykščiam renginiui. Tada su-sitikime dalyvavo net 700 italių, tarp kurių buvo ir kelios pirmo plano gar-senybės – Milano merė Leticija Mo-rati, Italijos lygių galimybių ministrė Mara Karfanija.

Tokie Romoje rengiami M.Kadafi o propagandiniai šou Italijos visuome-nėje kelia nevienareikšmiškas emo-cijas. Italijos parlamento pirminin-kė Demokratų partijos atstovė Roza Bundi pareiškė, kad „M.Kadafi s dar kartą pažemino Italijos moterų oru-mą. Premjeras Silvijus Berluskonis neturėtų suteikti scenos žmogui, kuris propagandiniais tikslais nori pasisa-kyti gražių moterų draugijoje“.

Gražias moteris M.Kadafi s išties mėgsta. Jo asmeninėje apsaugoje yra net keturiasdešimt gerai parengtų gražuolių, savo kūnais pasirengusių bet kada pridengti Libijos lyderį.

M.Kadafi s žadėjo surengti paskai-tą ir grupei italų vyrų, tačiau vėliau pranešė, kad pavargo ir susitikimas neįvyks.

Romoje pasistatė beduinų palapinę

Libijos lyderis Italijoje jaučiasi vi-siškai laisvai, elgiasi kaip tinkamas ir yra aiškiai laukiamas šioje šalyje. Pir-mą kartą buvusios italų kolonijos Libi-

jos lyderis į buvusią metropoliją atvy-ko vos prieš dvejus metus. Iki to laiko pulkininkas, kaltintas įvairiais tarp-tautiniais nusikaltimais, vengė vizitų į Europą, o dabar čia laisvai skleidžia savo propagandą. Kaip visada užsienio vizitų metu, M.Kadafi s neapsistojo viešbutyje, bet įsakė pastatyti tradici-nę klajoklių beduinų palapinę, kuri iš-kilo Libijos ambasados Romoje sode. Iš gimtinės jis atsigabeno trisdešimt rinktinių žirgų ir raitelių, surengė jų pasirodymą, kuriame dalyvavo 800 italų politikų ir verslo atstovų. Pas-kui M.Kadafi s ir „geriausiu draugu“

jį vadinantis premjeras S.Berluskonis kartu valgė Ramadano vakarienę. S.Berluskonio ir M.Kadafi o draugystė tokia stipri, kad netrukus Libijos pi-liečių pasuose bus dedama nuotrauka, kurioje abiejų šalių lyderiai vienas ki-tam spaudžia rankas.

Italijos ir Libijos santykiai labai atšilo, prieš dvejus metus pasirašius tarp valstybinę sutartį. Remiantis ja, metropolija buvusiai kolonijai pasi-žadėjo sumokėti 5 milijardų JAV do-lerių dydžio kompensacija už koloni-zatorių padarytą žalą. Libija Italijai strategiškai svarbi kaip dujų ir naftos tiekėja. Prieš šešerius metus iš Libi-jos Viduržemio jūros dugnu į Siciliją nutiestas 520 kilometrų ilgio dujotie-kis. Gamtiniais ištekliais turtingo-je Libijoje sudarytos itin palankios sąlygos italų verslininkams. Tačiau Italijos opozicijos atstovai, žmo-gaus teisių gynėjai aršiai kritikuoja S.Berluskonį už beribį pataikavimą M.Kadafi ui. Šių metų balandį Italijos premjeras, anot spaudos, „pasiekė pa-taikūniškumo viršūnę“ ir susitikimo metu pabučiavo M.Kadafi ui ranką.

Opozicija primena S.Berluskoniui, kad už 68-erių Libijos diktatoriaus pečių – daugybė tarptautinių skan-dalų ir nusikaltimų. Nuo 1969 metų šaliai vadovaujantis pulkininkas kal-tinamas terorizmo rėmimu, karų su kaimyninėmis valstybėmis kurstymu, žiauriu elgesiu su opozicija bei į Li-biją iš Italijos grąžinamais nelegaliais migrantais.

Blogiukas tapo geru

Ilgą laiką M.Kadafi s buvo laiko-mas tarptautinės politikos atskalūnu ir netgi nusikaltėliu. Dar prieš de-šimtį metų buvo galima tikėtis išvys-ti M.Kadafį ne besipuikuojantį gra-žuolių kompanijoje vienos iš ES šalių sostinėje, bet kabantį kartuvėse, kaip nutiko Sadamui Huseinui, ar užda-rytą Hagos tarptautinio tribunolo ka-lėjime, kaip nutiko Slobodanui Mi-loševičiui. M.Kadafi o vadovaujama Libija aktyviai kišosi į pilietinį karą Čade, išprovokavo karą su Egiptu, rėmė įvairias tarptautines teroristi-nes organizacijas. 1986 metais ame-rikiečių karo laivai ir aviacija apšaudė Libijos miestus, kuriuose, Vašingtono teigimu, buvo įkurtos teroristų mo-kymo stovyklos. Per bombardavimus žuvo M.Kadafi o įdukra, o žmona ir du sūnūs buvo sužeisti. 2003 metais Libija prisiėmė atsakomybę už ke-leivinio lėktuvo susprogdinimą virš Škotijos miestelio Lokerbio 1988 metais. Ši katastrofa nusinešė 270 gyvybių.

M.Kadafi s buvo nesutaikomas Va-karų priešas iki 2003 metų. Tada jis radikaliai pakeitė savo kursą – nutrau-kė branduolinę programą, prisiėmė kaltę dėl Lokerbio tragedijos, pasiūlė dideles kompensacijas žuvusiųjų arti-miesiems, išdavė tarptautiniam Hagos tribunolui kelis terorizmu kaltinamus asmenis. Visa tai leido Libijos lyderiui tapti „geruoju diktatoriumi“ tarptauti-nės bendruomenės akyse. JAV atšaukė ekonomines sankcijas Libijai, o Italija, Rusija ir kai kurios kitos šalys pradėjo su M.Kadafi u atvirą fl irtą.

M.Kadafi s ragina atsiversti į islamą Estai neteko aštunto kario

Skandalingasis Libijos lyderis Italijoje vėl pasinėrė į islamo propagandą. Jis prognozuoja, kad ateityje Senasis žemynas taps musulmonų gyvenama erdve, o prie to labiausiai prisidės galimas Turkijos priėmimas į Europos Sąjungą (ES).

Ilgą laiką M.Kadafi s buvo laikomas tarptautinės politikos atskalūnu ir netgi nusikaltėliu. Dar prieš dešimtį metų buvo galima tikėtis išvysti jį ne besipuikuojantį gražuolių kompanijoje vienos iš ES šalių sostinėje, bet kabantį kartuvėse, kaip nutiko Sadamui Huseinui.

mil.ee nuotrauka

Afganistane pirmadienį žuvo Estijos karys – dvidešimtmetis šarvuočio vairuotojas tapo ant kelio padėtos savadarbės minos auka.

Per vizitus užsienyje ekstravagantiškąjį M.Kadafį nuolat lydi gražuolės apsaugininkės. gazeta.ua nuotrauka

2010 rugsėjo 1 • Nr. 69 (8984)Valstiečių laikraštis6 Sportas

Martyno Vidzbelio nuo-

Kelialapiai. Sekmadienį baigė-si 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato atrankos varžybos, po kurių paaiškėjo, kad kelialapius į kitų metų rugsėjo 3–18 d. Lietuvoje vyk-siantį 37-ąjį Europos čempionatą pel-nė Juodkalnijos, Belgijos, Makedoni-jos ir Izraelio krepšininkai. Jau anks-čiau vietą pirmenybėse užsitikrino Didžiosios Britanijos komanda. At-rankos varžybose dalyvavo 15 ko-mandų, suskirstytų į tris grupes. Tie-siogiai į Europos čempionatą pateko grupių nugalėtojos ir dvi geriausios iš antrąsias vietas užėmusių ekipų. Likusios rinktinės dėl vienintelio li-kusio kelialapio kovos papildomame atrankos turnyre. 2011 m. Europos čempionate taip pat žais nugalėtojos titulą ginsianti Ispanija, Serbija, Grai-kija, Slovėnija, Prancūzija, Kroatija, Vokietija, Rusija, Turkija ir pirmeny-bių šeimininkė Lietuva.

Turnyrai. Naujam sezonui besi-ruošiantys Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkai išmėgins jėgas dvie-juose turnyruose Lenkijoje. Rugsė-jo 19–20 dienomis Draženo Anzulo-vičiaus auklėtiniai dalyvaus turnyre Vroclave. Galimi vilniečių varžovai – Gdynės „Asseco Prokom“, Tel Avi-vo „Maccabi“ ir Zgorzelečo „Turow“. Spalio 2–3 dienomis Lietuvos sosti-nės atstovai vyks į Gdynę. Be tur-nyro šeimininkų „Asseco Prokom“ krepšininkų, turnyre dalyvaus dar dvi Eurolygos komandos – Italijos čempionė Sienos „Montepaschi“ ir Slovėnijos vicečempionė Liublianos „Olimpija“.

Legionierius. Pirmadienį į Lie-tuvą atvyko naujasis Kauno „Žal-girio“ ekipos atakų organizatorius Dechua nas Kolinsas (DeJuanas Col-linsas). Po dvejų metų pertraukos į Kauną grįžtantis amerikietis atvira-vo, kad pasiilgo komandos, sirga-lių ir miesto. „Tai buvo lengvas pa-sirinkimas, nes gavau puikią progą grįžti į ekipą, kurioje jaučiausi tikrai ypatingai. Manau, kad mūsų laukia daug gerų rungtynių. Žinau, kad ir keliami tikslai išlieka tokie pat. Tę-siu savo prieš keletą metų pradė-tą darbą“, – vos nusileidęs Vilniaus oro uoste sakė krepšininkas. Kartu su Mantu Kalniečiu įžaidėjo pozici-joje žaisiantis D.Kolinsas iš karto pri-sidėjo prie Palangoje sportuojančių komandos draugų.

Pralaimėjo. Palangoje ir Kre-tingoje vykusio tarptautinio Lietu-vos futbolo federacijos (LFF) jaunių taurės turnyro finale daugiausia iš Nacionalinės futbolo akademijos auklėtinių sudaryta Lietuvos rink-tinė po 11 m baudinių serijos nusi-leido Ukrainos komandai. Europos jaunių čempionato atrankos var-žybų 8 grupės turnyras bus žai-džiamas rugsėjo 22–27 dienomis Kaune ir Marijampolėje. Lietuvos rinktinė vienoje grupėje rungty-niaus su Belgijos, Velso ir Danijos komandomis.

VL inf.

Žinių sprintas

Arvydas JockusVL žurnalistas, arvydas.jockus@valstietis.lt

Prieš artėjančią 2012 m. Euro-pos futbolo čempionato atrankos ciklo pradžią Lietuvos nacionali-nės futbolo rinktinės vyriausiasis treneris Raimondas Žutautas pri-sipažino turintis vilties, kad kovoti dėl pergalės padės pilnas stadionas žiūrovų. Šį penktadienį (rugsėjo 3 d. ) 21.15 val. Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadione Lietuvos futbolo rinktinė susitiks su Škotija. Tikima-si, kad beveik 9 500 vietų stadionas bus pilnas. Apie tris tūkstančius bi-lietų jau įsigijo Škotijos rinktinės sirgaliai, o tūkstantį bilietų fede-racija rezervavo jauniesiems mūsų šalies futbolininkams.

Turės daugiau laiko

Lietuvos futbolo federacijos (LFF) būstinėje Vilniuje pristaty-damas rinktinės tikslus ir koman-dos sudėtį prieš atrankos ciklo startą R.Žutautas sakė, kad, nors draugiš-kų rungtynių rezultatai nedžiugina, ruošiantis atrankos startui pavyko įgyvendinti kitus tikslus.

Primename, kad R.Žutauto vado-vaujama Lietuvos futbolo rinktinė iš viso sužaidė ketverias rungtynes: sve-čiuose 0:4 pralaimėjo Ukrainai, Kau-ne 0:2 nusileido Baltarusijai, pasiekė lygiąsias 0:0 su Latvija ir 2:0 nuga-lėjo Estiją.

„Kai turėjome tikslą iškovo-ti Baltijos taurę, komanda susitelkė ir įrodė, kad gali pasiekti rezultatą. Kontrolinėje dvikovoje su Ukrai-na turėjome kitų tikslų – išbandė-me nemažai naujų žaidėjų. Dalis jų jau įrodė, kad yra verti nacionalinės rinktinės. Rungtynės su Baltarusi-ja nepavyko – laiko pasiruošti joms buvo mažai, žaidėjai saugojosi trau-mų. Susižeidę jie prarastų vietas klu-buose. Tai būtų nenaudinga ir rinkti-nei, nes neturime daug futbolininkų su žaidimo praktika“, – aiškino stra-tegas.

Jo teigimu, svarbiausia, kad ko-

manda tinkamai nusiteiktų dvikovai su Škotija. Šioms rungtynėms Lietu-vos rinktinė jau galės rengtis penkias dienas, o stadione galės tikėtis ir žiū-rovų pagalbos: „Tikiuosi, kad Kau-no S.Dariaus ir S.Girėno stadionas rugsėjo 3 dieną bus pilnas ir sirgaliai padės komandai kovoti dėl perga-lės. Neturime teisės namuose prarasti taškų“, – sakė R.Žutautas.

Vaikams – nemokamai

LFF sudarė galimybę stebėti šias rungtynes beveik tūkstančiui vaikų, kurie dalyvavo Lietuvos futbolo fe-deracijos programos „Sugrąžinki-

me vaikus į stadionus“ projektuo-se. LFF taip pat kviečia visus vaikus iki 7 metų kartu su artimaisiais, ku-rie yra įsigiję rungtynių bilietą arba abonementą, į Lietuvos rungtynes su Škotija eiti nemokamai.

„Šį penktadienį visų futbolo sir-galių laukia neeilinė futbolo šventė. Vaikams, kurie jau dabar domisi šia sporto šaka, o ateityje galbūt svajoja tapti profesionaliais futbolininkais, pamatyti stipriausius Lietuvos ir Ško-tijos futbolininkus yra svajonės išsipil-dymas, – sakė LFF projektų skyriaus vadovas Edvinas Eimontas. – Tokią galimybę federacija įvairiuose futbolo renginiuose dalyvaujantiems vaikams ir jų treneriams bei mokytojams su-teikia nebe pirmą kartą.“

Išanalizavo varžovus

Ruošdamasis būsimai kovai su Škotija rinktinės trenerių štabas jau analizavo varžovų neseniai žaistas draugiškas rungtynes Švedijoje. „Pa-matėme Škotijos rinktinės privalu-mus ir trūkumus. Galima sakyti, kad beveik pusė komandos yra „Manches-ter United“ saugas Darenas Flečeris. Jis atliko labai daug tikslių perdavimų. Teks imtis tam tikrų veiksmų prieš jį. Pamatėme, kad škotų dešinysis kraštas silpnesnis, todėl padarysime atitinka-mas išvadas. Čekijos rinktinę anali-zuosime vėliau, dabar visas dėmesys – škotams“, – kalbėjo treneris.

Dvikovoms su Škotija ir Čeki-ja sudarytas išplėstinis žaidėjų są-rašas – iš viso 23 žaidėjai. Trys iš jų atstovauja Lietuvos klubams. „Jei ku-ris nors žaidėjas susižeis – greitai pa-kviesime jam pamainą iš Lietuvos klubų. Jaunimo rinktinę kol kas pa-liekame ramybėje, nes šiai koman-

dai liko pas kutinės atrankos rungty-nės rugsėjo 3 dieną Anglijoje. Vėliau stengsimės po truputį įtraukti vieną kitą žaidėją“, – teigė R.Žutautas.

Į trijų dienų treniruočių stovyk-lą Marijampolėje Lietuvos rinktinė susirinko rugpjūčio 30 d. Rungty-nių išvakarėse komanda persikels į Kauną.

„Premier“ lygos žaidėjai

LFF praneša, kad Škotijos nacio-nalinės futbolo rinktinės kandida-tų sąraše rungtynėms su Lietuva ir Lichtenšteinu bus daugiau kaip pusė Anglijoje rungtyniaujančių žaidėjų, iš kurių devyni atstovauja „Premier“ lygos klubams.

Škotų rinktinės lyderiu laiko-mas saugas D.Fletčeris, kuris visą savo profesionalo karjerą atstovau-ja daugkartiniam Anglijos čempio-nui „Manchester United“. Būtent šis futbolininkas prieš septynerius me-tus rungtynėse prieš Lietuvą įmušė savo pirmą įvartį rinktinėje.

Po nesėkmingų draugiškų rungty-nių su Švedija škotų rinktinės sudėtis gerokai pakeista. Į komandą po per-traukos pakviesti du veteranai – gy-nėjas Deividas Veiras ir saugas Polas Hartlis. „Draugiškose rungtynėse iš-bandėme įvairius žaidėjus, tačiau da-bar atėjo laikas rimtoms kovoms“, – motyvavo savo pasirinkimą rinktinės treneris Kreigas Leveinas.

Jo teigimu, Škotijos rinktinė rungtynėms teikia didelę svarbą, nes nori pradėti atrankos ciklą po-zityviu rezultatu. „Žinau, kad prieš kelerius metus jau įveikėme Lietu-vą, tačiau ji reitinguose šoktelėjo į viršų ir lipa mums ant kulnų. Galbūt žmonės tikisi, kad įveiksime lietuvius namuose, tačiau varžovai to paties tikisi savo aikštėje. Mažiau galvoju apie būsimas dvikovas su ispanais, nes jos išsispręs savaime. Lemtin-gos grupėje bus rungtynės su čekais ir lietuviais“, – neseniai škotų žinias-klaidai teigė K.Leveinas.

Ispanai paskelbė rungtynių vietą

Ispanijos futbolo federacija pa-galiau ofi cialiai pranešė, kad „Euro 2012“ atrankos ciklo rungtynes spalio 8 d. su Lietuva žais Salamankoje.

Pagal UEFA taisykles apie namų rungtynių vietą ir laiką šeimininkų atstovai turi pranešti prieš du mė-nesius, tačiau vasarą pasaulio futbo-lo čempionais tapę ispanai delsė tai padaryti ir už tai net sulaukė UEFA Drausmės komiteto dėmesio.

Toks delsimas sukėlė rūpesčių ir Lietuvos nacionalinės rinktinės va-dovams organizuojant treniruočių stovyklą Ispanijoje, ir rinktinės sir-galiams, kurie planuoja vykti palai-kyti komandos.

Vis dėlto praėjusį trečiadienį Is-panijos futbolo federacija neofi cialiai atsiprašė ir paskelbė, kad rungtynės spalio 8-ąją vyks maždaug 17 tūkst. žiūrovų talpinančiame Salamankos „Helmantico“ stadione. Rungtynių pradžia – 22 val. vietos laiku (23 val. Lietuvos laiku).

Ispanijos rinktinei tai bus pirmos namų rungtynės po triumfo Pietų Afrikos Respublikoje vykusiame pa-saulio čempionate. Teigiama, kad vos 160 tūkstančių gyventojų turinčiame mieste rungtynes nuspręsta sureng-ti kaip padėką komandos strategui Visentei del Boskei, kuris yra kilęs iš Salamankos.

Dvikovoje su škotais tikisi sirgalių paramos

KalendoriusLietuvos rinktinės varžybų tvarkaraštis 2012 metų Europos čempionato atrankos I grupėje.

Data Rungtynės2010 m. rugsėjo 3 d. namie su Škotija2010 m. rugsėjo 7 d. išvykoje su Čekija2010 m. spalio 8 d. išvykoje su Ispanija2011 m. kovo 29 d. namie su Ispanija2011 m. birželio 3 d. išvykoje su Lichtenšteinu2011 m. rugsėjo 2 d. namie su Lichtenšteinu2011 m. rugsėjo 6 d. išvykoje su Škotija2011 m. spalio 11 d. namie su Čekija

R.Žutautas jau išanalizavo škotų rinktinės pranašumus ir trūkumus.Eltos nuotrauka

Šį penktadienį Lietuvos sirgalių laukia neeilinė futbolo šventė.Raimundo Šuikos nuotrauka

Vaidoto Grigo nuotrauka

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Kiekvienais metais Lie-tuvoje užregistruojama daugiau nei 2 000 eismo įvykių, į kuriuos patenka pėstieji. Per metus jų žūs-ta net apie 240. Skaudi re-alybė – tarp nukentėjusių-jų nemažai nepilnamečių, mažųjų Lietuvos gyvento-jų. Į ką tėveliams atkreipti dėmesį, kaip ir ko išmoky-ti savo vaikus, kad kelias į mokyklą jiems būtų sau-gus, kalbamės su Vilniaus apskrities VPK Kelių poli-cijos valdybos Adminis-tracinės veiklos skyriaus vyresniąja specialiste ko-misare inspektore Aiste DIJOKAITE.

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Grūdų kokybė prasta, bet dar ne viskas prarastaAplinkos ministerijos patvir-tintame nutarime numa-toma apkrauti žemdirbius mokesčiais už požeminio vandens tyrimus.

Albinas ČaplikasVL žurnalistas

9 psl.

Dėl permainingų orų nukentėjo uogynų derlius, o dalis uogų nepasiekė vartotojų.

Vida TavorienėVL žurnalistė

9 psl.

Gamtos stichijos pakoregavouogininkų lūkesčius

Sodietė

8 psl.

Kad kelias į mokyklą būtų saugusPrieblandos

Bitininkės namuose ir uogienė su medumi

Profesionalai žino šimtus būdų, kaip vartoti ir pa-ruošti bičių produktus.

Daiva Červokienė

15 psl.

Vertės matas – tėvų piniginėMokykla, nors ir gražiai vadinama antraisiais namais, vaikui tampa ir pirmąja tuštybės muge. Vaikas pradeda suprasti, kad bendraamžių požiūriui į jį turi įta-kos tai, kokiu rašikliu jis rašo, kokią kuprinę nešioja. Tėvai turėtų padėti savo sūnui ar dukrai suvokti šią situaciją, išmokyti vertinti kitus žmones ne pagal pi-niginės storį.

Asta Bendoraitė

15 psl.

Neįprastos ir sudėtingos klimato sąlygos visą pavasarį bei vasarą persekiojošalies žemdirbius. Dar nebaigti kulti rapsai ir javai, laukia ne mažiau sudėtingicukrinių runkelių ir bulvių derliaus dorojimo darbai.

Dr. Virgilijus Paltanavičius`Albinas Šiuliauskas

12 psl.

Išvengti didelių nuostolių padės lankstumas

Virginija MačėnaitėVL žurnalistė