2011 m. sausio 12 d., trečiadienis • Nr. 3 (9022) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Šeštadienį VL su prieduŠeštadienis

Šiandien VL su priedu

Ūkininkų žinios• Gyvulių augintojai nuogąs-

tauja, kad dėl rengiamų vis naujų aplinkosaugos įpareigojimų jie bus išstumti iš rinkos, o vartotojai ne-matys lietuviškos mėsos.

• Šiemet pagal išankstines su-tartis už grūdus siūloma du kartus daugiau nei pernai, o iki rekordinio 2007-ųjų sezono teliko paaugti 10–15 proc.

• Kiekvieną žiemą Maisto ir ve-terinarijos tarnybos gyvūnų svei-katingumo ir gerovės specialistus užgriūva pranešimai apie šąlan-čius, nešeriamus ir kitaip neprižiū-rimus gyvūnus. Tačiau specialistai ne visada suspėja jiems padėti.

Sodietė

• Tinkamai vartojant daržo ir sodo gėrybių sultis, neprireikia konservų, o gydytojų kabinetų duris tenka varstyti rečiau.

Apie tai – 4 p. Apie tai – 6 p.

Vida Tavorienė. Išsamiau skaitykite 2 p.

balsas.lt nuotrauka

1991 metų sausį laužai degė prie Lietuvos parlamento, tuo metu turėjusio visiškai kitokį rei-tingą nei dabar. Laužų dūmai kilo

prie kitų Lietuvos laisvei svarbių objektų. Pirmiausia teko saugo-ti informacijos sklaidos objektus, kuriuos kėsinosi užgrobti sovietų desantininkai, tankistai ir specia-liosios sovietinio saugumo (KGB) pajėgos.

Nukelta į 3 p.

„Aš – tavo laisvė“Prieš 20 metų yranti sovietinė imperija, nors ir deklaravo demokratizaciją bei viešumą, mėgino sunaikinti taikų Lietuvos nepriklausomybės siekį.

Tomas Čyvas,Giedrius Krušnauskas

Ignalinos rajone esantis Didžiasalis be paramos jau neatsigaus. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Finansinės Europos paramos šaukiasi kone visa LietuvaValdžiai užsimojus lyginti socialinius skirtumus tarp rajonų susivokta, kad skursta beveik visa šalis. Kaimynai su pavydu žiūri į tas savivaldybes, kurios pripažintos probleminėmis ir gauna paramą.

Ar Rolandui Paksui atsivers durys?

Sprendžiama, kaip įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo verdiktą, kuriuo buvo pripažinta, kad nušalintam R.Paksui nepa-grįstai uždrausta visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą.

A.Saudargas: Vakarai nebūtų mūsų išgelbėję

„Jeigu imperijai sausio 13-osios naktį būtų pavykę nušalinti Lietu-vos parlamentą, Vakarai būtų šį faktą prariję“, – tokią išvadą daro tuometis užsienio reikalų minis-tras Algirdas Saudargas.

2 2011 m. sausio 12 d. • Nr. 3 (9022)Valstiečių laikraštis

Vida TavorienėVL žurnalistė, vida.tavoriene@krastospauda.lt

Vyriausybei palikus galioti prieš trejus metus patvirtintą 14 proble-minių rajonų, kuriuose buvo dau-giausia bedarbių ir pašalpų gavėjų, sąrašą, kitos savivaldybės neslepia kartėlio. „Išskirtiems rajonams tei-kiama Europos Sąjungos (ES) struk-tūrinė parama dabar praverstų bemaž visai Lietuvai“, – sako au-gančios pašalpų naštos užgultų sa-vivaldybių vadovai.

Pusiaukelėje arklių keisti nenori

Prieš keletą metų skurdžios teri-torijos etiketė patrauklumo neteikė ir net slėgė savivaldybes. Dabar dėl šio statuso rungtis norėtų ir galėtų kone visi šalies rajonai. Didelis ne-darbo lygis ir rekordiškai daug so-cialinės paramos gavėjų rodo, kad beveik visą šalį galima vadinti pro-blemine teritorija.

Tačiau socialinei atskirčiai mažin-ti skirtos europinės lėšos pasieks tik anksčiau pagal nustatytus kriterijus (pagrindiniai – bedarbių ir pašalpų gavėjų skaičius atsižvelgiant į šalies vidurkį) išskirtas keturiolika terito-rijų – Akmenės, Ignalinos, Jonavos,

Joniškio, Jurbarko, Kelmės, Lazdijų, Mažeikių, Pasvalio, Rokiškio, Skuo-do, Šalčininkų ir Švenčionių rajonus bei Druskininkų savivaldybę.

Prieš trejus metus šios savivaldy-bės pradėjo paruošiamuosius darbus ES struktūrinei paramai gauti. Ir tik pernai pajudėjo europinėmis lėšomis remiamų projektų įgyvendinimas. Rajonų centruose pradėta renovuoti daugiabučius namus, plėsti socialinius būstus, tvarkyti infrastruktūrą.

Probleminėms teritorijoms gaivin-ti skirtą ES paramą buvo numaty-ta įsisavinti dviem etapais. Ne viena į sąrašą nepatekusi savivaldybė siūlė jį keisti ir kitame etape suteikti gali-mybę kitiems rajonams gauti ES lėšų.

Bet pokyčių neįvyko ir Vyriausybė pa-tvirtino tą patį sąrašą.

Anot vidaus reikalų ministro Rai-mundo Palaičio, šokinėjimas nuo vie-nos savivaldybės prie kitos tik sukel-tų didžiulę sumaištį. Esą nutraukus fi nansavimą, kai kurie projektai lik-

tų neįgyvendinti, o naujų nė nebūtų spėta pradėti.

Sulaukia gyventojų priekaištų

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktorė Roma Žakaitienė sutinka, kad pusiaukelėje keisti pa-ramą gaunančias savivaldybes būtų netikslinga. Blaškymasis esą nebūtų naudingas nei projektus jau vykdyti pradėjusioms, nei probleminių terito-rijų statusą norinčioms gauti naujoms savivaldybėms.

„Be to, dabar būtų labai sunku nustatyti, kokie rajonai probleminiai. Nėra buvę tokios situacijos, kad vi-

sose savivaldybėse būtų 3–4 kartus padaugėję socialinių išmokų gavėjų, toks didelis nedarbas“, – samprotavo LSA direktorė.

Ne vienos savivaldybės vadovai yra išsakę abejonių dėl pasirinktų krite-rijų išskiriant problemines teritorijas.

Prie tokių nepriskirto Biržų rajono meras Regimantas Ramonas tvirti-no, kad jam dėl to dabar priekaištau-ja gyventojai.

„Kaimyninės savivaldybės gauna regionams gaivinti skirtą paramą, o mes – ne. Žmonėms sunku paaiškin-ti, kodėl toks pasirinkimas. Mes gy-vename karstiniame regione, kur ri-bojama žemdirbystė, esame pasienio rajonas. Kodėl į tai neatsižvelgta, o pasirinkti kiti kriterijai ir remtasi tik plikais skaičiais“, – apmaudavo rajo-no vadovas.

R.Žakaitienė pritaria, kad regioni-nė politika turėtų būti nuoseklesnė, o ES remiamos investicijos regionams gaivinti – tolygesnės.

„Regionų plėtra turėtų būti įver-tinta ne tik per probleminių rajonų prizmę. Tikimės, kad tam bus skiria-ma daugiau dėmesio nuo 2014 metų, kai prasidės naujas fi nansinės para-mos laikotarpis. Asociacija dės pa-stangas, kad būtų įtvirtintas tolygesnis regionų vystymasis ir daugiau ES lėšų būtų paskirstoma per regionų plėtros tarybas“, – aiškino LSA direktorė.

Pasak R.Žakaitienės, vykdant regio ninę politiką labai svarbu nepa-miršti žmoniškųjų išteklių. Vienas pa-grindinių galvosūkių – kaip sustabdyti jaunų žmonių migraciją iš rajonų.

Pradėjo renovuoti daugiabučius

Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas sutinka, kad situacija ša-lyje pastaraisiais metais pasikeitė ir problemine teritorija galima vadin-ti kone visą Lietuvą. Bet prieš keletą metų nedarbo ir socialinių pašalpų gavėjų lygis išskirtuose rajonuose ge-rokai pranoko šalies vidurkį.

Pasvalyje probleminių teritorijų plėtros projektai pradėti įgyvendinti praėjusiais metais. Anot mero, pra-dėta tvarkyti centrinė miesto aikštė, pasirašytos sutartys dėl 9 daugiabučių renovavimo. Prie jų numatyta įreng-ti krepšinio, vaikų žaidimo aikšteles, sutvarkyti viešąją erdvę. Kitąmet bus pradėti tvarkyti ir socialiniai būstai.

„Problema ta, kad pasirinktų re-novuoti daugiabučių namų gyven-tojai yra garbesnio amžiaus ir juos įtikinti, kad tai naudingas projektas, nebuvo lengva. Net 85 proc. reno-vavimo išlaidų dengia ES parama ir biudžeto lėšos. Tačiau žmones atbai-do tai, kad 15 proc. savo lėšų, kitaip nei vykdant būsto kreditavimo pro-gramą, turi skolintis ne namo ben-drijos vardu, o asmeniškai“, – aiškino G.Gegužinskas.

Rokiškėnai pradėjo tvarkyti auto-mobilių stovėjimo aikšteles, šaligat-vius, pateikė paraiškas 6 daugiabu-čių namų renovacijai, taip pat numatę suremontuoti iki 18 socialinių būstų. Pirmame etape Rokiškį pasieks apie 12 mln. litų parama, o kitame – iki 15 mln. litų. Rokiškio rajono vadovas Almantas Blažys viliasi, kad pavyks įsirengti ir sporto bei sveikatingumo kompleksą.

„Ilgai užtruko derinimas, paraiškų, techninių projektų rengimas, konkur-

sai rangovams išsiaiškinti, todėl rea-lūs darbai pradėti tik praėjusiais me-tais“, – pastebėjo meras.

Joniškio rajono mero Romualdo Gadeikio teigimu, dar per anksti kal-bėti apie tai, ar probleminių teritorijų plėtros gaivinimo programa pateisino lūkesčius. Bet meras neabejoja, kad ji duos naudos.

Probleminėms teritorijoms numa-tyta skirti per 300 mln. litų ES ir vals-tybės biudžeto paramos.

Aktualijos

Prieš keletą metų skurdžios teritorijos etiketė patrauklumo neteikė ir net savotiškai slėgė savivaldybes. Dabar dėl šio statuso rungtis norėtų ir galėtų kone visi šalies rajonai.

Priešpilnis.Saulė teka 8.36, leidžiasi 16.18.

Dieną: 0 +3°Rytoj PorytŠiandien

Dieną: ~0° Dieną: 0 -2°Orai

Naktį: -2 -4°Naktį: -2 -4° Naktį: -2 -4°

Trumpam plūstelėjęs šiltesnis ir drėgnesnis oras šiandien bus išstumtas per Lietu-vą keliaujančio šalto atmosferos fronto. Diena bus debesuota ir su krituliais. Daugiau-sia kris šlapdriba. Vakariniuose rajonuose po pietų pasirodys ir sniegas. Temperatūra šiandien bus 0–3 laipsniai šilumos. Ketvirtadienio naktį rytinėje šalies pusėje kritulių bus nedaug ir tik paryčiais. Temperatūra čia spės nukristi iki 2–4 laipsnių šalčio, vieto-mis susidarys plikledis. Dieną sniegas ir šlapdriba numatomi visoje šalyje. Vėjas jau pūs iš vakarų 5–10 m/sek. greičiu. Temperatūra dieną mažai nutols nuo nulio. Daugelyje rajonų snigs ir penktadienio naktį. Pietrytinėje šalies dalyje, kur debesys bus tirštes-ni, temperatūra atvės iki 2–4 laipsnių šalčio. Šiaurės vakarinėje šalies dalyje negausiai pasnigs tik nakties pradžioje, vėliau debesys sklaidysis ir pašals iki 5–7 laipsnių. Vėl rei-kės saugotis plikledžio. Dieną kritulių tikimybė bus nedidelė, švysčios ir saulė, bet dėl šiaurės vakarų vėjo išliks neigiama temperatūra. Šeštadienį atskubės naujas ciklonas, tad vėl sulauksime kritulių, bet bus nešalta.

Teresė Kaunienė

Finansinės Europos paramos šaukiasi kone visa Lietuva

Investicijų efektyvumas kelia abejoniųBoguslavas Gruževskis, profesorius, Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius

Daugiabučių ir socialinio būsto renova-vimas, infrastruktūros plėtra fi nansiškai skatinami kaip socialinės politikos prie-monė. Ši veikla yra imli darbui ir gali užimti daug vietos žmonių. Patobulin-tos gyvenimo sąlygos, infrastruktūra ir patrauklus estetinis vaizdas geriau motyvuoja pačius gyventojus ir aplinki-nius. Tai didina investicinį patrauklumą, būsto vertę ir pan. Bet ši priemonė bus veiksminga, jei bus suderinta su vie-tos gyventojų poreikiais, galimybėmis ir ateities perspektyva. Tačiau kyla abe-jonių, ar šios investicijos bus efektyvios Lietuvoje. Daug kas priklausys nuo to, kokios statybų įmonės: vietinės ar di-desnių miestų, atliks darbus. Įsidarbin-ti gali neskatinti ir siūlomi maži atlygi-nimai už laikinus darbus. Dar svarbu ir tai, kokie daugiabučiai bus atrinkti renovuoti: tie, kur gyvena daugiau be-darbių ir socialiai remtinų, ar tie, kurių gyventojai savo lėšomis gali prisidėti prie renovacijos.

Sąrašo keitimui nepritarėAlgis Kazulėnas, Seimo Valstybės valdymoir savivaldybių komiteto narys

Komitetas nepritarė, kad būtų keičiamas probleminių teritorijų sąrašas. Jam pri-skirti rajonai ilgai rengėsi gauti struktū-rinę paramą, derino dokumentaciją ir tik pernai pradėjo įgyvendinti projektus. Reikia leisti užbaigti darbus ir įvertinti rezultatus. Kitos savivaldybės, pama-čiusios, kad jų kaimynes pasiekia lėšos, kėlė klausimą dėl sąrašo papildymo, bet tai būtų netikslinga.

Lietuvoje viešinčiam Maskvos patriarchato Išorinių bažnytinių ry-šių skyriaus pirmininkui Volokola-mo metropolitui Ilarijonui įteiktas Kauno miesto burmistro Jono Vilei-šio pasidabruotas medalis.

Apdovanojimą Stačiatikių bažny-čios atstovui įteikė Kauno miesto me-ras Andrius Kupčinskas. Metropolitas Ilarijonas per Sausio-13-osios įvykius SSRS karius ragino nenaudoti jėgos prieš taikius piliečius. „Kreipdamasis į rusų karius ir kariuomenės vadus su raginimu nenaudoti jėgos prieš Lietu-vos piliečius, nepralieti nekalto kraujo, jūs nuveikėte šventą darbą. Mes tiki-me, kad šis raginimas buvo išgirstas, kad jūsų žodžiai tapo dvasiniu skydu, apsaugojusiu vieną pusę nuo nuodė-mės, kitą pusę – nuo žūties“, – įteik-

damas apdovanojimą sakė meras. Nuo 1987 iki 1991 metų metropo-litas Ilarijonas dirbo Kaune. Dvasi-ninkas prieš Lietuvai lemtingus Sau-sio 13-osios įvykius paragino SSRS karius nenaudoti jėgos prieš taikius gyventojus. 1992 metais metropolitas buvo apdovanotas Sausio 13-osios at-minimo medaliu. 1991 metų sausį so-vietai karine jėga mėgino nuversti tei-sėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklau-somybę nuo SSRS. Sovietų kariuo-menei ir specialiesiems daliniams už-imant Vilniaus televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūks-tantis beginklių žmonių.

VL inf.

Rusijos ortodoksų bažnyčios atstovui įteiktas medalis

Probleminėms teritorijoms numatyta skirti per 300 mln. litų ES ir valstybės biudžeto paramos. Raimundo Šuikos nuotrauka

Metropolitas Ilarijonas susitiko su arki-vyskupu S.Tamkevičiumi. Eltos nuotrauka

32011 m. sausio 12 d. • Nr. 3 (9022)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Okupantai puolė Vilniaus tele-vizijos bokštą, televizijos ir radijo pastatą, spaustuves, tarptautinio telefoninio ryšio mazgą.

Šių dienų mobiliųjų telefonų ir interneto naudotojai, kurie tada buvo tik vaikai ar visai nebuvo išvydę šio pasaulio, gali tik įsi-vaizduoti, kaip sunku, palyginti su šiomis dienomis, buvo skleisti informaciją. Sovietai stengėsi, kad informacijos būtų kuo mažiau. Ne-veltui vėliau nuteistų vietinių so-vietinių kolaborantų atsišaukime sausio 13-osios naktį nuskambė-jo pareiškimas, kad bus privalo-ma registruoti net spausdinimo mašinėles.

Kas transliavo televiziją?

Per šturmą televizijos bokšto apa-tiniuose aukštuose buvo darbuotojų brigada. Jie rūpinosi transliacija Vil-niaus apylinkių gyventojams. Viršu-tiniame aukšte kita technikos specia-listų komanda prižiūrėjo programos transliaciją visai šaliai.

„Buvome pasiruošę blogiausiam. Liftai buvo užblokuoti, specialiai buvo išderinta aparatūra, kad okupan-tai negalėtų ja pasinaudoti“, – prisimi-nė Lietuvos radijo ir televizijos centro (LRTC) Eksploatacijos skyriaus vir-šininkas Algis Šalkauskas.

Jo tvirtinimu, agresoriai veikė tiksliai žinodami, kur eina ir ko sie-kia. „Turbūt specialiosios pajėgos ir KGB žinojo, kur kokia įranga stovi, kad reikia iš karto užimti čia, ten ir panašiai. Tam buvo pasiruošę tech-niką išmanantys specialistai“, – sakė A.Šalkauskas.

„Pirmiausia okupantai užėmė ra-diją ir televiziją. Kai iš ten išvarė Eglę Bučelytę, bokšto įranga dar veikė. Vė-liau ekrane pasirodė spalvotos juostos. Kurį laiką televizorių ekranuose vaiz-do nebuvo“, – pasakojo pašnekovas.

Vėliau, manoma, iš Minsko į už-grobtą bokštą atvyko pirmoji sovie-tinių specialistų grupė. Keliems bu-vusiems darbuotojams dar kitą dieną pavyko įtikinti desantininkus įleisti

juos į patalpas. Tuomet suktais be-toniniais, o vėliau metaliniais laiptais A.Šalkauskas su kolega, lydimi kariš-kių, pakilo į viršutinius aukštus.

„Įranga nepaliesta ir nesulaužy-ta“, – prisiminė A.Šalkauskas. Jis at-kreipė dėmesį, kad žemiau esantis restoranas buvo tiesiog nusiaubtas. Jame ant grindų voliojosi buteliai ir

stiklo šukės, visi daiktai buvo išmėty-ti. „Tarsi kokia vanagų puota: mėtėsi gėrimai, maistas. Žodžiu, jie siautėjo nesivaržydami“, – apibūdino LRTC darbuotojas.

„Bokštą užėmė, bet visos Lietu-vos – ne“, – tvirtino A.Šalkauskas. Jis paaiškino, kad, norėdami visos šalies žiūrovams nutraukti televizijos trans-

liacijas, okupantai turėjo užimti ir vi-sus retransliacinius bokštus, tačiau to nepadarė.

Lietuvos inžinieriai organizavo te-levizijos signalo perdavimą retrans-liatorių tinklui iš studijos Kaune, ir į ekranus visoje šalyje grįžo nepriklau-somos Lietuvos televizijos programa. Vilniečiai tuo metu tenkinosi silpnu

signalu decimetrinėmis bangomis, o įprastu kanalu, maždaug 50 kilometrų aplink sostinę spinduliu, buvo mato-mos kolaborantų televizijos laidos.

A.Šalkausko pasakojimu, televi-zijos transliacijai atkurti buvo pasi-telktos turimos techninės priemonės, aplink sostinę slaptose vietose sto-vėjo siųstuvai ir antenos. „Dirbome

pogrindyje, buvo siųstuvų ir Vilniaus lenkų krašte Šalčininkuose“, – aiškino A.Šalkauskas.

Radijo mėgėjų indėlis

Jei įvykiai kartotųsi šiandien, in-formacinis karas vyktų kitaip. „Tada nebuvo ne tik mobiliųjų telefonų ir interneto. Net nešiojamosios radijo stotys, kurias dabar masiškai naudoja apsaugos darbuotojai arba taksistai, tuomet beveik neegzistavo. Sovieti-nė milicija jų turėjo, tačiau vėliau ir jie greitai perėjo prie kitokių“, – „Bal-sas.lt savaitei“ pabrėžė kruvinuosiuose sausio įvykiuose savaip dalyvavęs ko-munikacijų specialistas Artūras Sin-kevičius.

Jis priminė, kad tuo metu šalia ri-botų telekomunikacijų galimybių ar cenzūruojamo pašto buvo dar viena galimybė susisiekti su užsieniu – ra-dijo mėgėjai. „Dabar signalą siunčia bet kas, kas turi mobilųjį telefoną. Tuo metu leidimą turėjo televizijos bokš-tas, radijo stotys ir radijo mėgėjai“, – sakė A.Sinkevičius.

Vilniuje radijo mėgėjų 1991 metų sausį, anot A.Sinkevičiaus, buvo keli šimtai, o aktyvių – apie 30. Jis tvirtino, kad nebuvo jokių kliūčių klausytis so-vietų kariškių radijo pokalbių. „Signa-lai tada nebuvo nei šifruoti, nei skait-meniniai. Tiesiog radijo ryšys veikė savu diapazonu. Galėjai klausytis, jei turėjai tam diapazonui tinkamą im-tuvą. Nesovietinės technikos jau buvo visoje šalyje, į Lietuvą irgi buvo atvežti amerikietiški skeneriai, kurie skanavo platų diapazoną“, – teigė jis.

Pasak pašnekovo, didelių pastan-gų nereikalavo ir įsiterpimas į pokalbį, klaidinančių komandų davimas, įsidė-mėjus šaukinį. Aukščiausioji Taryba, vėliau pavadinta Atkuriamuoju Sei-mu, turėjo tai gebėjusių specialistų. „Asmeniškai nedalyvavau. Darėme ką kita. Kai užgrobė televizijos bokš-tą, dar prieš prasidedant transliacijai iš Kauno Sitkūnų stoties, skleisdavo-me informaciją apie blogus įvykius Vilniuje. Per radijo mėgėjų siųstuvus informacija buvo reguliariai perduo-dama dar iki užgrobimo, nuo sausio 12 dienos 11 valandos vakaro. Infor-macija buvo perduodama į Belgiją, Vokietiją, Angliją ir kitur“, – pasakojo A.Sinkevičius. Tai, pasak jo, darė apie 20 Vilniaus radijo mėgėjų. „Daroma paprastai – mikrofoną kiši prie radijo ar televizijos aparatų, per kuriuos ro-domi ir pasakojami įvykiai, – ir vis-kas“, – šypsojosi jis.

A.Sinkevičius taip pat priminė, kad Lietuva sovietmečio pabaigoje pirma-vo radijo ryšio trumposiomis bango-mis srityje. Respublikos atstovai lai-mėdavo šios sportu laikomos rungties konkursus ir olimpiadas. Paš nekovas mitu vadina teiginius, kad visus vadi-namuosius trumpabangininkus kon-troliavo KGB. „Dabar licenciją gali-

ma gauti per dvi dienas, bet tada tai trukdavo mėnesį. Dokumentus per-siųsdavo Maskvai. Turbūt popieriai pereidavo per atitinkamas institucijas. Gal jie visus stebėjo – reikia jų klausti. Bet niekas nieko specia liai nekvietė ir neklausinėjo. Kad žinojo, tai aišku.“ Anot A.Sinkevičiaus, dėl vadinamų-jų kolektyvinių radijo mėgėjų stočių (t. y. tokių, kuriomis iškart naudojasi keli trumpabangininkai) sovietai susi-gaudė kitą dieną po 1991 metų sausio 13-osios įvykių. Viena tokia stotis vei-kė Vilniaus Radijo komponentų ga-mykloje (vėliau – „Vilniaus Vingis“). „Ten, rodos, ryte atvažiavo šarvuotis ir gamyklos apsauginiai perspėjo vyrus, kad reikia nešdintis. Sovietai paste-bėjo, kad informacija kažkokiu būdu patenka į užsienį“, – sakė jis.

Studentų kuopa

Iki šiol mažai žinomas faktas, kad 1991 metų sausį tuometėje Aukščiau-sioje Taryboje budėjusių Vilniaus pe-dagoginio universiteto studentų gru-pė tapo legendinės savanorių kuopos branduoliu. Pirmasis vadas, tuomet 20 metų Istorijos fakulteto studentas Modestas Chmieliauskas, prisimena, kaip sausio 13-osios vakarą, iš parla-mento trečiųjų rūmų pasitraukus gy-nėjams, jis liko vienas.

„Atidariau langą ir pradėjau kvies-ti į vidų visus pažįstamus“, – dalijosi prisiminimais M.Chmieliauskas. Pa-sak jo, susirinko per dešimtį studentų, kurie liko saugoti rūmų ir tapo pag-rindu vėliau įkurtai studentų savano-rių kuopai.

„Buvome jau pažįstami, tarsi sava komanda, todėl ir vadai į mus žiūrėjo kaip į atskirą kovinį vienetą“, – aiškino M. Chmieliauskas. Pašnekovas pridū-rė, kad jauniems ir kupiniems energi-jos vaikinams didžiulį įspūdį paliko bendra malda ir kunigo Roberto Gri-go palaiminimas, kada sausio 13-osios naktį parlamento gynėjai rengėsi pa-tiems blogiausiems įvykiams.

Buvo numatyta, kad reikia užimti bokštą. Kareiviai su tankais tai padarė – nutraukė televizijos transliacijas.

Atkelta iš 1 p.

Žuvę už Lietuvos laisvę 1991 metų sausio 13-ąją:Loreta Asanavičiūtė g. 1967 m.,Virginijus Druskis g. 1969 m.,Darius Gerbutavičius g. 1973 m.,Rolandas Jankauskas g. 1969 m.,Rimantas Juknevičius g. 1966 m.,Alvydas Kanapinskas g. 1952 m.,Algimantas Petras Kavoliukas g. 1939 m.,Vidas Maciulevičius g. 1966 m.,Titas Masiulis g. 1962 m.,Alvydas Matulka g. 1955 m.,Apolinaras Juozas Povilaitis g. 1937 m.,Ignas Šimulionis g. 1973 m.,Vytautas Vaitkus g. 1943 m.,Vytautas Koncevičius g. 1941 m.

Okupantai puolė Vilniaus televizijos bokštą, televizijos ir radijo pastatą, tarp-tautinio telefoninio ryšio mazgą. Klaudijaus Driskiaus ir balsas.lt nuotraukos

Sausio 13-osios rytą buvo suorganizuotas studentų budėjimas prie parlamento.

Sausio 13-osios naktį parlamento gynėjai rengėsi patiems blogiausiems įvykiams.

„Aš – tavo laisvė“

4 2011 m. sausio 12 d. • Nr. 3 (9022)Valstiečių laikraštis

Lina PečeliūnienėVL žurnalistė, lina.peceliuniene@krastospauda.lt

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Sausio 13-osios dvidešimtmečio išvakarėse rėžė bauginančią frazę: „Tampame oligarchų ir nusikals-tamo pasaulio valdoma valstybe.“ Ką iš tos frazės turėtume supras-ti? Kad ji viena kovoja su tomis baisybėmis?

Visai ne. Ji jau antrus metus yra tokios valstybės vadovė. Bai-su. Kokio efekto gali pasiekti to-kios kalbos? Tarptautiniu mastu Lietuva apšmeižta, investuotojams ir diplomatams belieka tik gūžčio-

ti pečiais: su tokia valstybe geriau nebendrauti.

Valstybės viduje irgi tik nei-giamos reakcijos. Ir taip pakanka rėkaujančiųjų: ne už tokią valsty-bę kovojome, dabar jau nestotume kūnais prieš tankus (nors dauguma taip šnekančiųjų nei kovojo, nei sto-jo). Verslininkams paduodama ži-nia: siekite būti oligarchais. Ir taip daug jų puoselėjo tokias svajas: kuo labiau išplėsti savo verslo imperiją vergiškai spaudžiant darbuotojus, pirktis partiją ir žiniasklaidą – ky-šiais, šantažu ir reketu išspausti sau naudingus valdžios sprendimus.

Politikos užribyje likusiems gat vės rėksniams irgi palanki dir-va: reikia keisti visą supuvusią sis-temą (suprask: išrinksi mus, mes viską sutvarkysime, visus susodin-sime). Net ir bolševikinės idėjos prigyja: sutrypsime kapitalistus, atimsime iš turčių, jums, vargšams, padalysime. Kurstomas visų karas prieš visus.

O jeigu verslas investuotų į dar-buotojo protą, labiau vertintų kū-rybingą žmogų, įmonėje susikur-tų pasišventusių lojalių darbuotojų kolektyvas. Verslui geriau sektųsi. Toliau būtų galima investuoti į so-cialinius projektus, formuotųsi pi-lietinė visuomenė, susikurtumėte garbingą reputaciją (o tai kapita-

las). Teisėtas lobizmas duotų daug didesnės naudos negu vaikščioji-mas valdžios užkulisiais.

Aišku, tai tik idealus sugyve-nimo modelis. Tikrovėje, net ilgą amžių gyvuojančiose demokrati-nėse šalyse nuolat susiduria intere-sai. Išsprendi vieną konfl iktą, kyla

kitas. Mokaisi įrodinėti, apginti savo nuomonę, gerbi priešininką, sieki kompromiso.

Tai ir yra nuolatinis laisvės ke-lias, mūsų rankomis apgintas nuo okupantų tankų 1991-aisiais. Pa-žiūrėk į veidrodį, ir pamatysi, ko-kia valstybė. Gerai paanalizavęs, suvedęs sąžinės sąskaitas tikriau-

siai pasakysi: nuodėmingas aš, bet ne toks jau blogas. Kodėl gi kitaip turėtume vertinti savo valstybę?

Didžiausias spjūvis sausio 13-ąjąmūsų apgintai valstybei ir žuvu-sių didvyrių atminimui yra Al-girdo Paleckio žodžiai, kad tada „saviškiai šaudė į savus“. Jeigu bū-

tume tada pralaimėję, okupantai taip ir būtų klastoję istoriją. Jau buvo parengę tą melą apie tarpu-savy išsišaudžiusius buržuazinius nacionalistus ir privežtus iš avarijų lavonus. Po 20 metų to nebedrįsta teigti jokie ofi cialūs Rusijos šal-tiniai. O mes toleruojame parve-žusio Stalino saulę Justo Paleckio anūko išpuolius?

Ne visi. Prokuratūra pradėjo ty-rimą dėl sovietų agresijos neigimo, Kovo 11-osios nepriklausomybės

akto signatarai prašo atsakomy-bėn traukti visą A.Paleckio vado-vaujamą Socialistinį liaudies fron-tą ir nagrinėti, ar A.Paleckis savo kalbomis nepadeda kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.

Valstybę turime ginti visi. Ir nuolat.

Aktualijos

Tiesiai šviesiai

Kokie mes, tokia ir valstybė

Politikos užribyje likusiems gatvės rėksniams irgi palanki dirva: rei-kia keisti visą supuvusią sistemą (suprask: išrinksi mus, mes viską sutvarkysime, visus susodinsime). Net ir bolševikinės idėjos prigyja.

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Vyriausybė ieško sprendi-mo, kaip įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) verdiktą, kuriuo buvo pripa-žinta, kad per apkaltą iš pre-zidento pareigų nušalintam Rolandui Paksui nepagrįstai uždrausta visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą. Poli-tologai neabejoja, kad Stras-būro teismo sprendimas dar labiau diskreditavo Lietuvos politikos elitą, o Konstitucinis Teismas (KT) tapo politinių in-trigų įkaitu.

Skyrė per griežtą bausmę

Praėjusį ketvirtadienį Strasbūro teismas konstatavo, kad nuo prezi-dento pareigų nušalintam R.Paksui 2004 metais Lietuva skyrė nepro-porcingai griežtą bausmę.

EŽTT teigimu, Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių lais-vių apsaugos konvenciją, uždraus-dama R.Paksui visą gyvenimą būti renkamam į įstatymų leidybos orga-nus (šiuo atveju LR Seimą).

Atsižvelgdamas į KT išaiškini-mą, po R.Pakso apkaltos 2004-ai-siais tokį sprendimą parlamentas paskubomis įtvirtino įstatyme.

Atrodo, kad Strasbūro teismo sprendimas Lietuvos politikams

buvo netikėtas. Praėjus vienai dienai po EŽTT sprendimo, Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius pareiškė, esą R.Paksas Strasbūre pralaimėjo, ir Lietuvai dabar reikia tik sušvel-ninti draudimo laikotarpį.

Seimo pirmininkė Irena Degu-tienė teigė, kad dėl tolesnių veiks-mų privalo apsispręsti Vyriausybė. Teisingumo ministerijai jau pavesta sudaryti teisės ekspertų darbo gru-pę, kuri teiks siūlymus, koks turėtų būti nustatytas terminas, draudžian-tis priesaiką pažeidusiam asmeniui užimti itin atsakingas pareigas.

R.Paksas patenkintas

„Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderis R.Paksas jau dabar nesle-pia pasitenkinimo Strasbūro teis-mo sprendimu. „Strasbūro teismas paneigė ne tik KT išaiškinimus, bet ir pačios apkaltos rezultatus, – teigė R.Paksas. – Apkalta prasidėjo nuo KT teiginių – „sulaužė priesaiką“, „šiurkščiai pamynė Konstituciją“ ir panašiai. Juk tuomet norėta įteigti, kad virš KT yra tik Dievas.“

R.Paksas neabejoja, kad Strasbū-ro teismas jį visapusiškai išteisino.

„Dabar Vyriausybė nori įvelti viską į detales, kad tik kuo ilgiau užtruktų Strasbūro teismo nutarties įgyvendinimas, – sakė R.Paksas. – A.Kubilius niekaip kitaip, kaip pralaimėjimu, ir negalėjo pavadinti EŽTT sprendimo. Juk jam reikia išskalbti savo mundurą.“

R.Paksas neigia, kad Strasbūras reabilitavo jį tik iš dalies. „Stras-būro teismas net nesvarstė apkal-

tos proceso, nes šis klausimas – ne šio teismo kompetencijoje“, – sakė R.Paksas.

Rinkimuose turės stiprią kortą

Politologai neabejoja, kad EŽTT sprendimu „Tvarkos ir teisingumo“ partija būtinai pasinaudos per vasario 27 d. vyksiančius savivaldos rinkimus.

„Net jei R.Paksas asmeniškai nepasinaudos jam palankiu teismo sprendimu, tai bus stipri korta savival-dybių rinkimuose jo partijai“, – įsitiki-nęs politologas Algis Krupavičius.

Be to, jo teigimu, Vyriausybė tik-riausiai mėgins laimėti kuo daugiau laiko: bus kuriamos darbo grupės, svarstoma, ginčijamasi ir panašiai, kad tik R.Paksas negalėtų dalyvau-ti 2012 m. Seimo rinkimuose. „Ta-čiau iki begalybės vilkinti spren-dimų Vyriausybei nepavyks, nes

Strasbūrui pirminį atsakymą rei-kia duoti per pusę metų, – aiškino A.Krupavičius. – Tas triukšmingas ginčas R.Paksui irgi bus naudingas, bet tik tam tikrą laiką.“

A.Krupavičiaus nuomone, su-siklosčius palankioms politinėms aplinkybėms, R.Paksui atsivertų ga-limybė antrą kartą siekti preziden-to posto.

„Strasbūro teismo sprendimas gana ryškus. „Tvarkos ir teisingu-mo“ partija juo neabejotinai pasi-naudos per savivaldybių tarybų rin-kimus“, – teigia Lauras Bielinis.

Tačiau jis mano, kad durys į prezi-dentūrą R.Paksui užsivėrė negrįžta-mai, o reabilitavimas iš dalies nušalin-tąjį prezidentą vargu ar patenkino.

„Gal ir pasiseks iš Strasbūro spren-dimo gauti kažkokios naudos partijai, bet jam asmeniškai ir toliau liks tik viena galimybė – dirbti Europos Par-lamente“, – sakė L.Bielinis.

Ar R.Paksui atsivers durys į Seimą ir prezidentūrą?Nušalintasis prezidentas, Europos Parlamento narys Rolandas Paksas teigia, kad Strasbūro teismas jį reabilitavo, tačiau oponentai ir polito-logai tikina, kad jis džiūgauja per anksti.

Konstitucinis Teismas – kolegiali institucijaEgidijus Kūris, Konstitucinio Teismo pirmininkas (2002–2008 m.)

Neretai bandoma tikinti, kad Konstituciniame Teisme spren-dimą neva priimdavo vienas žmogus. Bet nei anksčiau taip ne-buvo, nei dabar taip yra. Tikrai nežinau, ką Vyriausybė šiuo metu sprendžia, nes esu be galo užimtas, bet teisės ekspertų darbo grupės sudarymą laikau teisingu ir racionaliu sprendimu, nes niekada nereikia nieko spręsti paskubo-mis. Aš kol kas nesu gavęs pasiūlymo dirbti minėtoje grupėje, o jeigu ir gau-čiau, tai... Svarstau kiekvieną racionalų pasiūlymą. R.Pakso byla man įdomi tik teisiniu požiūriu. Juk panašaus precedento nėra buvę ne tik Europoje, bet ir apskritai pasaulyje. Pietų Korėjoje prezidentas per apkaltą buvo nušalintas praėjus keliems mėnesiams po apkaltos Lietuvoje.

Išeitis viena – keisti KonstitucijąJulius Sabatauskas, Seimo narys

Kartu su kitais Seimo nariais 2004 m. gyniau terminuotos bausmės (penkerių metų laikotarpio) nuostatą, kuri ir buvo

įstatymuose. Ir ji tuomet atitiko Europos žmogaus teisių konvenciją. Jau 2009 m. R.Paksas būtų dalyvavęs prezidento rinkimuose. Deja, Konstitu-cinis Teismas savaip išaiškino Konstitucijos pažeidimo mastą, tačiau tai nereiškia, kad R.Paksas artimiausiu metu galės kandidatuoti į Seimą, juo labiau į prezidentus. Juo tapti jis neturi jokių galimybių, nes Strasbūro teismas nekvestionavo apkaltos rezultatų. Prezidentas nepriklauso įstaty-mų leidžiamajai valdžiai, nes jis turi tik įstatymų iniciatyvos galimybę, bet ne įstatymų leidžiamąją galią. Dabar Vyriausybė pavedė sudaryti darbo grupę, bet kas bus toliau? Išeitis viena – reikia keisti Konstituciją. Tačiau, kaip bus iš tikrųjų, nežino niekas. Juk daugybė Strasbūro teismo nutarčių iki šiol neįgyvendinta.

„Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderis R.Paksas jau dabar neslepia pasi-tenkinimo Strasbūro teismo sprendimu. Raimundo Šuikos nuotrauka

52011 m. sausio 12 d. • Nr. 3 (9022)Valstiečių laikraštis

6 2011 m. sausio 12 d. • Nr. 3 (9022)Valstiečių laikraštisMūsų svetainė

Arvydas JockusVL žurnalistas, arvydas.jockus@krastospauda.lt

„Jeigu imperijai sausio 13-osios naktį būtų pavykę nušalinti Lie-tuvos parlamentą, Vakarai būtų šį faktą prariję, – tokią išvadą, prisiminęs pokalbius su užsienio valstybių kolegomis iškart po žu-dynių Vilniuje, padaro tuometis užsienio reikalų ministras Algir-das Saudargas. – Tautos stuburo palaužti nepavyko: ji pasipriešino ir imperija sustojo. Tik tai mus iš-gelbėjo nuo pražūties. Dabar ga-lime didžiuotis sausio 13-ąja, nes tauta atsilaikė.“ Europos parla-mento narys A.Saudargas dalijasi savo kelionės po Vakarų valsty-bes 1991 metų sausį įspūdžiais.

Išvyko paskubomis

Lemtingomis sausio dienomis staiga atsidūrėte Lenkijoje. Kas jus ten išsiuntė?

Sausio 11 dieną, penktadienį, Vy-riausybėje tarėmės, ką daryti. Mi-nistrai priėmė sprendimą, kad man reikėtų vykti į Varšuvą. Nuėjau pas Aukščiausiosios Tarybos pirminin-ką Vytautą Landsbergį, jis taip pat patvirtino, kad man geriausia būtų išvykti, ir raštu suteikė asmeninius įgaliojimus.

Kokią jūsų išvykimo užduotį su-formulavo Vyriausybė?

Nebuvo nei kokios nors koman-diruotės, nei ofi cialaus sprendimo. Sėdėjome ir svarstėme: ateina grės-

mė, ką daro sveikatos apsaugos mi-nistras Juozas Olekas, ką – krašto apsaugos ministras Audrius Butke-vičius ir t. t. „O ką tau veikti? – klau-sia manęs. – Tau geriau išvykti. Gal tu ten daugiau galėsi padėti.“ Iškart

A.Butkevičiui buvo pavesta organi-zuoti mano permetimą. Viskas.

Gavęs patvirtinimą iš valstybės vadovo, išvykau. Mane lydėjo du vy-rukai iš A.Butkevičiaus komandos – Liudas ir Valdas.

Su diplomatiniu pasu

Sovietų kariškiai buvo užblokavę plentą iš Vilniaus į Lenkijos pasie-nį. Kaip jums pavyko kirsti sieną?

Iš pradžių nuvykome į Kauną. Ten mano palydovai pakeitė au-tomobilį. Aš turėjau valandą lai-ko atsisveikinti su žmona. Iš pra-džių galvojome vykti per Lazdijus, bet išvažiavus į greitkelį sutikome taksistus. Jie pasakė matę tankus ir šarvuočius. Tada suimprovizavome, kad važiuojame į Baltarusiją, ir pa-traukėme Druskininkų link.

Ir dabar akyse stovi, kaip mes naktį vykstame. Sniegelis. Iš tų vy-rukų vairavo tik vienas. Jis pavargo ir norėjo nusnūsti. Sakau: „Duok man pavairuoti.“ Važiavome sena paplerusia „Niva“. Neskubėdamas važiavau tam tikrą atstumą.

Kaip kirtote tuometinę Sovietų Sąjungos ir Lenkijos sieną?

Paryčiais atvykome į Brestą. Tu-rėjau žalią sovietinį diplomatinį pasą, tad nusipirkau bilietą, sėdau į traukinį, kariškiai atidavė pagarbą ir išvykau. Sausio 12 dieną apie 15 valandą jau buvau Varšuvoje.

Nuėjau tiesiai į Lenkijos Sei-mą, prisistačiau ir paprašiau man suteikti telefono ryšį. Prižiūrėtoja man davė telefoną, paskambinau V.Landsbergiui, pasakiau, kad jau esu Varšuvoje.

Gavo kambarį ir telefoną

Kaip jus sutiko draugai lenkai?Man davė kambarį lenkų Sei-

mo narių viešbutyje, telefono liniją su V.Landsbergiu. Praktiškai ryšys su Aukščiausiosios Tarybos pirmi-ninko kabinetu nebuvo nutrūkęs visą naktį iš sausio 12-osios į sau-sio 13-ąją. Ant popieriaus užsiraši-nėjau, kas vyko, kad yra žuvusiųjų, kad sužeistus veža į ligonines. Ra-gelyje girdėjau, kaip šaudo.

Maždaug trečią valandą nakties nuėjau į netoliese esančią JAV am-basadą. Prie geležinių vartų sto-vėjusiam jūrų pėstininkui sakau: „Blogai darosi, Gorbačiovas žudo Vilniuje žmones. Noriu susitikti su ambasadoriumi.“ Kariškis atsa-kė, kad ambasadorius miega, dabar susitikti nėra galimybės. Nusiplovė amerikiečiai.

Bet pirmadienį JAV ambasado-rius mane priėmė, padėjo ant stalo prezidento Džordžo Bušo pareiš-kimą.

Lenkai spaudos konferenciją su-rengė jau sekmadienį. Jie labai šiltai priėmė, užjautė.

Ar Jūs tik informavote Lenkijos visuomenę, ar kreipėtės ir į užsienio šalių vyriausybes?

Sekmadienį susitikau su tuome-čiu Lenkijos užsienio reikalų mi-nistru, Lenkijos Seimo nariais, kal-bėjau per televiziją. Antradienį jau išskridau į Londoną.

Aiškino, kas vyksta

Ką veikėte ten?Susitikinėjau ir aiškinau, kas

vyksta. Nežinau, iš dalies apsimes-dami ar kaip, bet prisižiūrėję Alek-sandro Nevzorovo fi lmų Europos pareigūnai tikėjo jo versija. „Jūs ten patys save šaudote“, – dėsto jie man telefonu. Sakau, ateikite, aš jums pa-aiškinsiu, kas vyksta. Europos Są-jungos komisaras atėjo į viešbutį, valandą jam aiškinau.

Labai puikiai dirbo ir daug padė-jo Britanijos lietuvis Romas Kinka. Londone vyko labai intensyvus dar-bas. Nuo ryto iki vakaro – spauda, televizija, radijas, spaudos konfe-rencijos. Paskui atskridau į Briuselį. Europos liaudies partijos (krikščio-

nių demokratų) ir Europos demo-kratų frakcijoje parodžiau man at-siųstą vaizdo kasetę apie žudynes Vilniuje.

Dabar manau, jeigu sovietų val-džia būtų tuomet susidorojusi su Lietuvos žmonių rinkta valdžia, Va-karai būtų tai prariję. Tokia buvo ten varoma propaganda.

Aš per dvi savaites susitikau maždaug su dešimčia užsienio rei-kalų ministrų: lenkų , britų, vokie-čių, olandų, belgų ir kitų.

Įtarimai „saviems“

Kokia buvo jų reakcija į pateiktą informaciją?

Jie informaciją išklausydavo. Kai britams papasakojau, kas darosi, jie sako: važiuok pas vokiečius. Ma-tyt buvo toks susitarimas, vokiečiai tuomet vedė dialogą su sovietais dėl Vokietijos susivienijimo. Mane pri-ėmė Vokietijos užsienio reikalų mi-nistras Hansas Dytrichas Genšeris. Jis mums buvo labai draugiškas, bet uždavė klausimą: „Ar jūs tikrai nori-te visiškos nepriklausomybės?“

Sakau: „Gerbiamas ministre, tai ne norų reikalas. Buvo laisvi rin-kimai. Mus tauta išrinko su tokia programa. Paskelbėme nepriklauso-mybę. Prašau gerbti mūsų demokra-tinio parlamento sprendimus.“

Užduotas klausimas rodo, kad kažkas jiems tokių abejonių buvo sukėlęs. Ar ten dar ir kiti lankėsi pas jį, aš nežinau. Kas galėjo sukelti abejonių, kad mes galime eiti kom-promiso keliu?

Gal juos tiesiog veikė rusų pro-paganda?

Na, rusų propagandą vokiečiai

puikiai moka filtruoti. Gal ir iš mūsų kas nors buvo apsilankęs...

Šiurpios mintys

Sausią 13-ąją Aukščiausioji Ta-ryba priėmė įstatymą dėl egzilinės vyriausybės sudarymo, jeigu teisė-ta valdžia Lietuvoje nebegalės eiti pareigų. Kada sužinojote apie jums suteiktus įgaliojimus skirti vyriau-sybės narius užsienyje?

Kai ką girdėjau jau tą naktį. Ta-čiau dokumentus su įgaliojimais man į Varšuvą atvežė Estijos liau-dies fronto lyderis Markas Tarma-

kas. Faktas tapo viešas. Bet kariuo-menė jau atsitraukė nuo parlamento, buvo tam tikras atoslūgis. Man buvo visiškai aišku, kad nėra ką svarstyti šiuo klausimu.

Kita vertus, viešųjų ryšių požiūriu šis sprendimas buvo labai parankus. Beveik kiekvienoje spaudos konfe-rencijoje manęs klausė apie tai: „Kur tu kursi tą vyriausybę – Varšuvoje, Londone ar Paryžiuje?“

Galbūt ne tomis dienomis, o vė-liau kildavo minčių: o jeigu būtų tekusi tokia misija? Ačiū Dievui, kad taip neatsitiko. Tačiau ką bū-tumėte daręs?

Taip nesvarsčiau nei tada, nei vė-liau. Buvo kitų minčių. Tos lemtin-gos nakties išvakarėse buvau pri-verstas išvykti. Atsidūriau Varšuvoje. Girdžiu telefonu bendražygius sa-kant, kad Vilniuje žūsta žmonės. Tai reali sovietų agresija.

Ir nežinote, kuo baigsis...Nežinau. Tuo metu, prisimenu,

toks jausmas persmelkė: „Nežinau, kada grįšiu į Lietuvą ir ar iš viso grįšiu.“ Tokiais momentais pajunti emigrantų dalią. Aš ne prie Seimo, sovietų tankai tiesiogiai negrasina. Mano kitas likimas, ir jį staiga pa-jauti... Šeima – Lietuvoje. Gal nie-kada su ja nebepasimatysiu. Toks jausmas buvo tą naktį. O toliau vis-ką užgožė užgriuvę darbai.

Padėjo lietuviai

Kada grįžote į Lietuvą?V.Landsbergis ilgai neleido grįž-

ti. Aš vis skambindavai, bet leidi-mo negaudavau. Kaip prisimenate, vasario mėnesį Lietuvoje vyko re-ferendumas, tad vėl turėjau progą paaiškinti mūsų poziciją. Grįžau, rodos, tik kovo mėnesį.

Kas jus fi nansavo toje kelionėje? Juk išvykote paskubomis, ko gero, nepasirūpinęs net pasiimti tinka-mų drabužių?

Taip, išvykau tik su rankine. Rėmė lietuvių bendruomenė Bri-tanijoje, Kanadoje. Jie skaičiavo pi-nigus, man lėšomis tikrai neteko rū-pintis. Bilietus parūpindavo Romas Kinka. Man reikėjo tik vieną kitą dolerį turėti dienpinigiams. Lon-done gyventi mane priėmė Lietuvių namuose, Briuselyje – Krikščionių demokratų internacionalas, Adolfo Venskaus rūpesčiu buvo išnuomo-tas butas. Padėjo draugai lietuviai ir vakariečiai.

Visokeriopai pagelbėjo lietuviai išeiviai bet kurioje šalyje – Prancū-zijoje, Belgijoje, Anglijoje, Vokieti-joje, Lenkijoje ir kitur. Tik jų lėšo-mis galėjau atlikti savo pareigas. Iš kitų tautų, ko gero, labiausiai mūsų skausmą suprato kaimynai. Lenki-joje jaučiau be galo didelę paprastų žmonių, žurnalistų, politikų sim-patiją. Tai buvo mūsų dviejų tautų draugystės aukso amžius.

Algirdas Saudargas: Vakarai nebūtų mūsų išgelbėję

Suteikė įgaliojimus kurti VyriausybęSausio 13-ąją Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą

dėl egzilinės vyriausybės sudarymo. Jame sakoma: „Jeigu Lietuvos Respub-likos Aukščiausioji Taryba dėl smurto arba prievartos nebegalės eiti savo pareigų, turi būti sudaryta Lietuvos Respublikos Vyriausybė emigracijoje. Jos įgaliojimai prasideda nuo to momento, kai AT negali susirinkti ir laisvai priimti sprendimų. Nuo to paties momento netenka įgaliojimų 1991 m. sau-sio 11 d. paskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vy-riausybės emigracijoje vadovu taps užsienio reikalų ministras A.Saudargas. Jam suteikta teisė skirti Vyriausybės emigracijoje narius ir Lietuvos Respub-likos diplomatinius atstovus.“

„Visokeriopai pagelbėjo lietuviai išeiviai bet kurioje šalyje – Prancūzijoje, Belgijoje, Anglijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir kitur. Tik jų lėšomis galėjau at-likti savo pareigas“, – sakė Algirdas Saudargas. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Jeigu sovietų valdžia būtų tuomet susidorojusi su Lietuvos žmonių rinkta valdžia, Vakarai būtų tai prariję. Tokia buvo ten varoma propaganda.

Jau pusantro šimto metų, kai žmonija išmoko ga-minti ir tobulina neper-šlampamą avalynę.

Irena Jakubauskaitė

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Tinkamai vartojant daržo ir sodo gėrybių sultis, nepri-reikia konservų, o gydytojų kabinetų duris tenka vars-tyti rečiau.

Irma DubovičienėVL žurnalistė

15 psl.

Gyvulių augintojai nuo-gąstauja, kad dėl aplin-kosaugos įpareigojimų jie bus išstumti iš rinkos, o vartotojai nematys lietu-viškos mėsos.

Vida TavorienėVL žurnalistė

9 psl.

Lietuvai nereikia nei pieno, nei mėsos

Sodietė

16 psl.

Atgimstanti kaliošų klasika

Zita Čepaitė nė vieną akimirką nesigailėjo, kad išvyko iš Lietuvos

Apie prozininkę, žurnalistę, pasitraukusią iš aktyvaus politinio gyvenimo, vienas Lietuvos dienraštis rašė: „Nu sivylusi Lietuvos politika Zita Čepaitė ryžosi išvykti į Londoną ir įsidarbinti valytoja. Tačiau iškart susidūrė su kliūtimis.“ Dabar redaguoja Londone lietuvių kalba leidžiamą savaitraštį „Infozona“.

Nijolė Baronienė

19 psl.

Sukčiai darbuojasi be atvangos

Kurį laiką, regis, kiek apri-mę sukčiautojai vėl griebiasi senų darbelių. Lietuvos poli-cijos suvestinės nuo Naujųjų metų mirgėte mirga nuken-tėjusių gyventojų skundais dėl apgaulės praradus ne-mažas pinigų sumas. Tarp daugybės gudragalvių nau-dojamų mulkinimo scena-rijų šiuo metu populiariau-sia apsimesti įvairių tarnybų darbuotojais, siūlyti labdarą arba vilioti pinigus telefonu pranešus apie neva į nelaimę patekusį artimą žmogų.

Virginija MačėnaitėVL žurnalistė

8 psl.

Šįmet pagal išankstines sutartis už grūdus siūloma du kartus daugiau nei per-nai, o iki rekordinio 2007-ųjų sezono teliko paaugti 10–15 proc.

Albinas ČaplikasVL žurnalistas

9 psl.

Kainos vilioja parduoti būsimą derlių

PrieblandosEmigracija

Gyvieji kokteiliai –ne tik savo šeimai