2011 m. birželio 15 d., trečiadienis • Nr. 47 (9066) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Šeštadienį VL su prieduŠeštadienis

Šiandien VL su priedu

Ūkininkų žinios

• Žemdirbiai susirūpinę, kada pagaliau baigsis Europos Sąjun-gos palaikomų vadinamųjų sofos ūkininkų gyvavimo era.

• Lietuvos ir kitų ES šalių narių daržininkai sako patyrę didelių nuostolių dėl sukeltos panikos ir tikisi kompensacijų.

• Latviai su susidomėjimu su-tiko lietuvių pieno gamintojų siū-lymą aktyviau bendradarbiauti, tačiau ir vieni, ir kiti neketina atsisakyti planų pasistatyti po pieno perdirbimo įmonę.

Sodietė

• Jeigu tektų rinktis, ko gyve-nime atsisakyti, su sodyba tur-būt atsisveikintų paskiausiai.

Vyriausybė neretai pasigiria didėjančiomis tiesioginėmis užsienio investicijomis, tačiau vengia kalbėti apie tai, kad užsieniečiams Lietuvoje teikiamos didžiulės lengvatos.

Albinas Čaplikas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje padidėjo visų rūšių alkoholinių gėrimų reali-zavimas, labiausiai – vyno. Ta-čiau alkoholio gamintojai sako, kad tai – tik graži statistika po-

pieriuje, o tikrovė visai kitokia. Pasak stipriųjų gėrimų gamin-tojų, alkoholio pardavimas ma-žėja jau trejus metus iš eilės, o šią vasarą turėtų būti pasiektas dugnas. Stipriųjų gėrimų gamin-tojai kaltina Vyriausybę dideliais akcizais ir išsikerojusia nelegalia naminukės ir pilstuko gamyba bei prekyba.

Parduodama vis mažiau

Alkoholio gamyklos darbo turi, li-nijose intensyviai sukasi darbininkai. Vis dėlto dirbama ne visomis darbo dienomis. „Alitai“ ir „Stumbrui“ teko trumpinti darbo laiką, atnaujinti gėri-mų asortimentą ir kitaip suktis iš su-sidariusios nepavydėtinos padėties.

Nukelta į 3 p.

Šešėlinis verslas ir akcizai žlugdo alkoholio gamintojus

Užsienio investuotojus vilioja, o savus – muša

Ne paslaptis, kad garsiausios pasaulyje kompanijos „Barclays“ ir „Western Union“ į Lietuvą buvo priviliotos pagal tik užsienio investuotojams skirtą Ūkio ministerijos programą „Invest LT+“. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Vismantas ŽuklevičiusVL žurnalistas, vismantas.zuklevicius@valstietis.lt

Jei brangs valstybinė degtinė, po-puliarės naminukė ar pilstukas.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

2 2011 m. birželio 15 d. • Nr. 47 (9066)Valstiečių laikraštis

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Rytų Europos šalys pradėjo įnir-tingai konkuruoti dėl tiesioginių užsienio investicijų. Lietuva pagal jų augimą veržiasi į lyderes, tačiau džiaugtis dar ankstoka, nes pagal vienam gyventojui tenkančias in-vesticijas nuo Estijos atsiliekame beveik 3 kartus, o ES rinkoje, kar-tu su broliais latviais, lenkiame tik Rumuniją ir Bulgariją.

Tiesioginės užsienio investicijos labai svarbios kiekvienos valsty-bės ekonomikai, tačiau kai kurie ekspertai sako, kad dėl užsienio investuotojams suteikiamų išskir-tinių lengvatų sujaukiama konku-rencija vidaus rinkoje ir taip ken-kiama vietos verslininkams.

Investicijas perkame

Ne paslaptis, kad garsiausios kom-panijos „Barclays“ ir „Western Union“ Lietuvą nusižiūrėjo ne pačios, bet pri-viliotos pagal tik užsienio investuoto-jams skirtą Ūkio ministerijos progra-mą „Invest LT+“. Joje numatyta, kad valstybė kompensuoja darbo užmokes-čio išlaidas, materialaus ir nemateria-laus turto įsigijimą, inžinerinių tinklų įrengimą, pastatų statybą, prisijungi-mo prie inžinerinių tinklų mokesčius, pastatų ar žemės sklypų nuomą ir kitas išlaidas. Pavyzdžiui, „Barclays“ iš paža-

dėtų investuoti 20 mln. Lt atsiims pusę sumos. Ar ne per dosnu?

Investuotojų forumo direktorė Rūta Skyrienė tokius priekaištus at-rėmė: „Barclays“ gautą paramą per mokesčius Lietuvai sugrąžino jau per pirmąjį pusmetį.“

Vyriausybės nariai irgi tikina, kad, tiek nedaug skirdami paramos, gavome labai daug naudos.

„Pritraukti investicijas labai svar-bu, tačiau ar paminėti investuotojai mums tikrai davė tiek naudos, kiek teigiama? Aš esu „Investuok Lietu-voje“ patarėjų tarybos narys, tačiau jokios informacijos apie tai netu-riu“, – abejoja Lietuvos verslo darb-davių konfederacijos generalinis di-rektorius Danas Arlauskas.

2009 m. vienam gyventojui teko 9 565 Lt tiesioginių užsienio inves-ticijų, o pernai ši suma išaugo iki 10 817 Lt, šįmet žadamas dar dides-nis pakilimas. Tiesa, pagal šį rodiklį nuo daugelio ES šalių gerokai atsi-

liekame, pavyzdžiui, estai tiesioginių užsienio investicijų vienam gyvento-jui pritraukė net tris kartus daugiau.

Užsienio investuotojus vilioja ne tik Lietuva. Tai, ko gero, vienintelis pasiteisinimas. Tuo užsiima ir pagrin-dinės Lietuvos konkurentės – Lenki-ja, Latvija, Estija, Slovakija ir Čekija.

Parama slepiama

Vyriausybė mėgsta pasigirti au-gančiomis tiesioginėmis užsienio in-vesticijomis, tačiau vengia kalbėti apie užsienio investuotojams teikiamas lengvatas. Užsieniečiai irgi nemėgs-ta apie tai kalbėti, tačiau lengvatų ne-ketina atsisakyti. Štai gegužės pabai-goje Investuotojų patarėjų komisija,

į kurią įtraukti garsiausių kompanijų atstovai, už uždarų durų Seimo ir Vy-riausybės nariams į akis išklojo, kokių tikisi lengvatų, ir čia pat pasiūlė lėšų šaltinius – kaip papildomai apmokes-tinti vietos verslininkus.

Darbuotojų paieška užsiimanti „Strategic Staffi ng Solutions“ pre-zidentė Sintija J.Pasky sako, kad Lie-tuvoje galiojantis Darbo kodeksas yra pernelyg palankus darbuotojams, be to, lietuviai per ilgai atostogauja, todėl Lietuva ir dėl šios priežasties pralaiminti pritraukdama investuo-tojus. Be kita ko, užsienio investuo-tojai įspėjo Vyriausybę vien dėl dis-kusijų apie progresinius mokesčius. Dėl tokių kalbų jie labai nerimauja. Kaip įprasta, šie reikalavimai ar pa-geidavimai viešai neskelbiami, kaip ir slepiama konkreti iš Lietuvos gau-nama parama. Teisinamasi, kad tai – konfi denciali informacija.

Deja, privilegijos ne tik iškraipo konkurenciją – valstybė turi iš kaž-kur gauti lėšų, skiriamų subsidijoms, o gauti įmanoma tik dar labiau už-spaudžiant savo mokesčių mokėto-jus. Taigi – kiek vieniems duosi, tiek turėsi iš kitų atimti.

Specialistus atsiveža ir pervilioja

„Barclays“ iki šių metų pabai-gos pažadėjo sukurti per 250 naujų darbo vietų. O iš kur darbuotojai? Girdėjome įtarimų, kad britai atsi-veš darbuotojų iš savo šalies, o mes jiems turėsime mokėti pavydėtino dydžio atlyginimus. Tačiau dabar tei-giama, kad iki šiol 90 proc. „Barclays“ darbuotojų sudaro lietuviai. Tiesa, į kompaniją jie pateko ne iš gatvės

ar darbo biržos. Buvo tokių lietuvių, kurie į „Barclays“ pateko iš Londono, kur jau darbavosi ne vienus metus ir net sapnuose nesapnavo, kad vie-ną dieną sugrįš į Lietuvą ir čia gaus mėgstamą bei gerai mokamą darbą. Dėl tokių lietuvių sugrąžinimo bri-tams galėtume tik padėkoti, tačiau šalies verslininkai labai piktinasi, kai britai aukštos kvalifi kacijos specialis-tus pervilioja iš Lietuvos įmonių.

„Mes parengėme darbuotojus, daug investavome į jų tobulinimą-si, o dabar užsienio kompanijos juos perviliojo pasiūlydamos gerokai di-desnį atlyginimą. Kaip bus toliau? Vėl rengsime darbuotojus ir vėl rizi-kuosime“, – kalba aukštų technologi-jų bendrovės Kaune vadovas Vilius.

Kol kas investuotojai net sim-boliškai neketina paremti Lietu-vos aukštųjų mokyklų, rengiančių ir jiems specialistus.

Ko reikia investuotojams

Kai kurie ekspertai užsienio inves-tuotojų viliones ir jiems skiriamas sub-sidijas vadina braške ant torto. Gražu, tačiau jeigu tortas bus neskanus, į puo-šybą niekas nebekreips dėmesio.

Pasak D.Arlausko, investuotojai labiausiai vertina politinį stabilumą ir stabilią mokesčių sistemą. Be to, jie skundžiasi dėl biurokratijos įsigalė-jimo. Pasaulio ekonomikos forumo tyrimo duomenimis, Lietuvoje biu-rokratijos poveikis per pastaruosius dvejus metus net padidėjo.

„Jeigu investuotojas per metus ne-pastato gamyklos, laikoma, kad in-vestuoti nebeapsimoka. Lietuvoje per metus pastatyti gamyklą sunku, todėl daug tiesioginių užsienio investicijų mus aplenkia“, – sako D.Arlauskas.

Šiaip kiekvienas investuotojas daž-niausiai vertina ne vieną kurią lengva-tą rinkoje, bet veiksnių visumą. Mes dažnai galvojame, kad investuotojus pirmiausia gali suvilioti maži mokes-čiai. Klystame. Štai Danijoje mokes-čiai yra vieni didžiausių ES rinkoje, tačiau pagal tiesiogines užsienio in-vesticijas ši šalis yra viena lyderių.

Pasieks ir regionus

Ūkio ministras Rimantas Žylius pažadėjo, kad šįmet tiesioginių užsie-nio investicijų sulauks ne tik šalies sos-tinė, bet ir regionai. Štai Raseiniuose per 40 mln. Lt į siūlų verpimo kili-mams fabriką ketina investuoti Dani-jos įmonė „Danspin“, žadama sukurti apie 200 naujų darbo vietų. Projek-tui įgyvendinti planuojama skirti iki 5 mln. Lt iš ES struktūrinių fondų.

Nuo 2005 m. Garliavoje veikian-ti Švedijos įmonė „Pelly Intressen-ter“ į sistemų drabužinėms ir san-dėliams gamybos modernizavimą Garliavoje investuoja 6,4 mln. Lt ir ketina sukurti 25 darbo vietas. Pro-jektui įgyvendinti planuojama skirti iki 1,48 mln. Lt iš ES struktūrinių

fondų. Šiuo metu Lietuva dėl in-vesticijų derasi su daugiau nei de-šimt galimų investuotojų. Mūsų ži-niomis, tikimasi į Lietuvą pritraukti IBM bei „Dell“ milžinus ir kitas pa-saulyje žinomas kompanijas.

Aktualijos

Skatinti reikiaAudrius Masiulionis, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ Investicijų skatinimo departamento direktorius

Garsios kompanijos šaliai suku-ria geresnį įvaizdį, todėl po jų eina ir smulkesni investuotojai. Suprantu, kad vietos verslininkai nepatenkinti, taip yra ir kitose šalyse, tačiau tai – konku-rencija. Jeigu iš kelių Lietuvos įmonių darbuotojai išėjo dirbti į „Barclays“, tai tie specialistai jau auga, o neturėjusie-ji galimybių įsidarbinti dabar galės tai padaryti Lietuvos įmonėse.

Nors yra trūkumų, tačiau dėl tiesio-ginių užsienio investicijų skatinimo esu nusiteikęs optimistiškai. Pastaraisiais metais net estai domisi, kaip mums pavyksta taip sparčiai jas didinti. No-rėjo investuotojų pritraukti ir ankstes-nė valdžia, tačiau kai ekonomika auga 10 proc. per metus, nėra didelio porei-kio skatinti tiesioginių užsienio inves-ticijų. Dabartinė valdžia jas skatina, nes taip elgiasi ir kitos šalys. Jeigu mes nieko nepasiūlysime, į rinką ateis tik trumpalaikiai investuotojai, siekiantys išnaudoti vidaus rinką ir pasitraukti. Dirbančius eksportui reikia vilioti.

Tai – nesąžininga konkurencijaVytautas Žukauskas, Lietuvos laisvo-sios rinkos instituto ekspertas

Apskritai tiesioginės užsienio investi-cijos yra teigiamas reiškinys, nes didėja ekonomikos produktyvumas, kuriamos naujos darbo vietos. Tačiau reikia pa-sverti, kaip tos investicijos pritraukia-mos. Štai „Barclays“ , „Western Union“ ir kitų kompanijų investicijos džiugina, tačiau jeigu kalbėsime atvirai, šie sando-riai – neskaidrūs. Juk iš tikrųjų mokesčių mokėtojai nežino, kiek buvo sumokėta, kad jos ateitų. Kitaip vertinčiau, jeigu šios kompanijos būtų pačios atėjusios į Lietuvą dėl palankių verslo sąlygų.

Be to, užsienio investuotojai susiur-bė darbuotojus iš vidaus rinkos įmo-nių. Konkurencija? Ne, tai nesąžininga konkurencija, nes užsienio investuo-tojai rinkoje veikė geresnėmis sąly-gomis, nei jas turėjo vietos įmonės. Tiesioginės užsienio investicijos turėtų būti pritraukiamos gerinant verslo są-lygas visoms įmonėms. Tokia politika būtų tvari ir ilgalaikė, nekiltų baimė, kad labai dosniai remiami investuoto-jai ateityje gali pabėgti.

Kai kurie ekspertai užsienio investuotojų viliones ir jiems skiriamas subsidijas vadina braške ant torto. Gražu, tačiau jeigu tortas bus neskanus, į puošybą niekas nebekreips dėmesio.

Užsienio investuotojus vilioja, o savus – muša

Priešpilnis.Saulė teka 4.44, leidžiasi 21.54.

RytojŠiandien

Visą šią savaitę vyraus po karščių Lietuvą užplūdę gaivūs orai. Tikimybė sulaukti rimtesnio lietaus yra penktadienio dieną ir šeštadienio naktį bei sekmadienį.

Šiandien trumpai ir nesmarkiai palyti gali tik kai kur pačiame šiauriniame Lietu-vos pakraštyje, Šiaulių ir Panevėžio lietaus debesys siekti jau neturėtų. Pūs vidutinio stiprumo vakarų vėjas, vidurdienį temperatūra svyruos tarp 18–23 laipsnių.

Ketvirtadienio naktį giedrysis, bus sausa. Vės iki 8–13, prie jūros – iki 13–15 laipsnių. Dieną trumpalaikiai lietūs vėl galimi tik kraštiniuose šiauriniuose rajonuose. Šalies šiaurė-je ir debesys tankesni, kitur bus daugiau saulės. Įdienojus šiluma artima 20 laipsnių.

Penktadienio naktį vėl bus mažai debesuota. Dieną debesuotumas didės, nuo pietvakarinių rajonų į Lietuvą plis trumpi lietūs, iki vakaro jie neturėtų pasiekti tik šiaurės rytinio šalies pakraščio. Kai kur griaudės perkūnija. Prieš pradedant lyti oras dar spės įšilti iki 20-25 laipsnių. Silvestras Dikčius

Dieną: +18 +23°

Naktį: +11 +16°

Dieną: +15 +20° Dieną: +20 +25°

Naktį: +8 +11°Naktį: +8 +13°

Rimanto Dovydėno piešinys

Poryt

40000

35000

30000

25000

20000

15000

10000

5000

0 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2011 metai

10 662

Šaltinis: LR statistikos departamentas

13 184 13 69916 193

23 896

28 925

35 50432 040

33 696 35 099

Tiesioginės užsienio investicijos metų pabaigoje (mln. Lt)

32011 m. birželio 15 d. • Nr. 47 (9066)Valstiečių laikraštis

Gamintojų teigimu, keleri krizės metai alkoholio rinką nusmukdė že-myn daugiau nei 40 proc. Per trejus metus iš stipraus alkoholio pramonės buvo atleista apie 30 proc. darbuotojų.

Mokesčių inspekcijos duomenys rodo visai ką kita – alkoholio parda-vimas šalyje nuolat auga. Per pirmus keturis šių metų mėnesius padidėjo visų gėrimų realizavimas. Gaminto-jai teigia, kad statistika nėra tiksli. Pateikiami skaičiai rodo, kiek pre-kių iš gamintojo išvežta į parduo-tuvių sandėlius, tačiau neaišku, ar į prekybos centrų sandėlius išvežti gėrimai bus tikrai išpirkti.

Pasak įmonių grupės „Alita“ val-dybos pirmininko Vytauto Junevi-čiaus, pirkimo bumo nesijautė net prieš Velykas. „Stumbro“ rinkodaros direktorius Algirdas Čiburys taip pat negali pasigirti gerais rezulta-tais: „Stipriųjų gėrimų parduoda-ma vis mažiau, ir dugnas gali būti pasiektas jau šią vasarą.“

Mokesčių inspekcija skaičių ne-sutapimą aiškina tuo, kad sandė-liuose kaupiama ne tik vietinė, bet ir užsieninė produkcija. Ir galbūt žmonės būtent ją labiau perka.

UAB „Maxima LT“ Įvaizdžio ir komunikacijos departamento di-rektorė Lina Mužienė patikino, kad stip riųjų gėrimų pardavimas per pas-taruosius trejus metus vis mažėja.

Pasak direktorės, pastaraisiais me-tais šiek tiek auga silpnųjų alkoholinių gėrimų – vyno bei alaus pardavimas. L. Mužienės teigimu, tokią tendenciją daugiausia lemia pigesnių importuo-jamų produktų pasirodymas rinkoje ir prekybos centruose taikomos akcijos.

Daugėja importuojamų gėrimų

Per pastaruosius kelerius metus prekybos centruose labiausiai išaugo degtinės, įvairių rūšių vyno, bren-džio bei alaus importas. Tikėtina, kad tai taip pat ne į naudą vietos gamintojams. Prekybininkai teigia, kad didžiąją dalį rinkos užima vie-tinė produkcija, tačiau tendencingai auga importuojamų gėrimų dalis.

„Beveik 70 proc. mūsų parduotu-vėse parduodamų stipriųjų gėrimų su-daro lietuviška produkcija, lietuviš-

kas vynas – 50 proc. viso parduodamo vyno. Taigi daugiausia lietuviai vartoja mūsų šalyje pagamintus gėrimus“, – teigia L. Muižienė, pridurdama, kad mūsų vartotojai nėra prisirišę prie tam tikrų gamybos ženklų ir vis aktyviau bando naujus importinius gėrimus.

„Pirkėjai daugiausia dėmesio ski-ria kokybės ir kainos santykiui, o ne kilmės šaliai. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais smarkiai auga pirkėjų susi-domėjimas įvežtiniu alumi. Žmonės noriai bando naujas rūšis, skonius. Taip pat didelę įtaką pirkėjo pasirin-kimui daro akcijos – dažnas įsigyja tą alų, kuriam taikoma nuolaida“, – tau-tiečių pirkimo bruožus nusakė „Ma-xima LT“ Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė.

Kad alkoholio prekyba krinta, pri-pažįsta ir kitų prekybos tinklų atsto-vai. Didžiuosiuose šalies prekybos centruose fi ksuojamas tik alaus ir ne-stiprių alkoholinių gėrimų pardavi-mo augimas, o stiprūs alkoholiniai gėrimai išgyvena nuolatinį kritimą.

Anot stipriųjų gėrimų gamintojų, koją kiša ir alkoholio kontrabanda iš trečiųjų šalių bei vietoje šešėliniu būdu gaminami gėrimai. Nelegalaus alkoholio vežėjai, platintojai bei ga-mintojai – didžiausi legalių gamin-tojų konkurentai.

Niekam ne paslaptis, kad dau-gelyje pasienio miestelių stipraus alkoholio parduotuvėse net nerasi – legaliai jo tiesiog neapsimoka par-davinėti. Itin mažai stipriųjų gėrimų parduodama ir kitose šalies kaimiš-kose gyvenvietėse, kur neretai nele-galiai varoma naminukė, platinama kontrabandinė degtinė arba (blo-giausias ir pavojingiausias žmogaus sveikatai atvejis) iš pigių langų valik-lių ar kitų pavojingų žmogui buiti-nių chemikalų išgaunamas spiritas.

Už darbą atsiskaitoma pilstuku

Kai Lančiūnavos (Kėdainių r.) kai-mo žmonių paklausėme, ar apylinkėse yra naminukės varyklų, jie neigė tokių fabrikėlių egzistavimą, tačiau neslėpė,

kad nelegalus alkoholis atkeliauja iš 15 kilometrų nuo jų esančių Kėdainių.

„Nėra ir tikriausiai niekada nebus, nes nėra kur naminukės realizuoti didesniais kiekiais, o mažai gaminti neapsimoka. Atvežama iš Kėdainių silpnos, iš cukraus pagaminta degti-

nės. Jos kaina Kėdainiuose – 10 litų už litrą, o Lančiūnavoje parduoda-ma už 16 litų“, – sakė lančiūnavietis Darius (vardas pakeistas).

Pasak pašnekovo, savo reikalams (iškilmėms, talkoms) daroma „braš-kė“. „Į virintą vandenį supilamos pa-senusios uogienės, kompotai, cukrus

ir mielės. Po 3–4 dienų, kai šiltas oras, jau geriama. Apgaulingas gė-rimas“, – vaizdžiai stipraus gėrimo receptą apibūdino vyriškis.

Lančiūnavietis teigia, kad kont-rabandine degtine kaime neprekiau-jama, tačiau čia gyvenantys tolimųjų reisų vairuotojai kartais jos atsiveža litriniuose buteliuose ir pardavinė-ja už 25 Lt.

Pasak kaimo žmonių, iš skiediklių išskiriamu spiritu jau senokai nie-kas neprekiauja. Priežastis papras-ta – tai daręs vietos gyventojas šiuo metu atlieka bausmę kalėjime. Tačiau žmonės net neabejoja, kad iš jo išė-jęs nelegalaus spirito gamintojas vėl užsiims įprasta veikla – mat jam tai labai gerai ir pelningai sekdavosi.

Kaimo žmonės retai kada renka-si legalių gamintojų degtinę iš par-duotuvės – pilstukas pigesnis, be to, neretai juo tiesiog atsiskaitoma už paslaugas. „Pilstuko litras 5–10 litų pigesnis nei toks pat kiekis degti-nės parduotuvėje. Ruginė degtinė, kurios parsiveža iš Jurbarko rajono, kainuoja 10 Lt/l (jos nepardavinėja). Tokia pat ruginė iš Alytaus rajono kainuoja 12 Lt, bet ji irgi neparduo-dama, o dovanojama, ja atsiskaito-ma už darbą, įvairias paslaugas.“

Pasak Dariaus, kaimo žmonės no-riai perka pilstuką, nes jis ne tik piges-nis už legalią degtinę, bet ir juo plati-nančiais bei gaminančiais žmonėmis pasitikima. Į Lančiūnavą, pasak gy-

ventojų, niekada nebuvo kviečiama policija ar greitoji medicinos pagalba dėl nelegalių gėrimų gamybos, reali-zavimo, platinimo ar apsinuodijimo.

Darius įsitikinęs – jei brangs vals-tybinė degtinė, populiarės naminu-kė ar pilstukas. „Tokių gėrimų ir da-bar būtų daugiau realizuojama, jei jie

būtų supilstyti į 0,25 ar 0,5 l tarą. Ne visi išgali nusipirkti visą litrą“, – teigė Lančiūnavos kaimo gyventojas.

Akcizo didinimas nepasiteisino

Dalis visuomenės nelegalios al-koholio prekybos plitimą aiškina valstybės taikomais dideliais akci-zo tarifais. Akcizų įstatymo patai-sas įregistravęs Seimo narys Mantas Varaška siūlo etilo alkoholiui taikyti 3 200 litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizo tarifą.

Tikimasi, kad, sumažinus akcizą alkoholiui, mažės ir nelegali alkoho-lio apyvarta, taip pat falsifi kuotų al-koholinių gėrimų pardavimas bei ap-sinuodijusiųjų alkoholiu skaičius.

„Nelegalaus alkoholio vartojimo išplitimas turi ypač skausmingas pa-sekmes visuomenei, nes, remiantis Valstybinės teismo medicinos tar-nybos prie Teisingumo ministerijos duomenimis, apie 30 proc. padaugėjo mirčių, susijusių su alkoholio suroga-tų vartojimu“,– sakė M.Varaška.

Šiuo metu etilo alkoholiui tai-komas 4 416 litų už gryno etilo al-koholio hektolitrą akcizo tarifas. Europos Sąjungos (ES) nustatytas reikalaujamas minimalus etilo alko-holio tarifas yra 1898 litai už hekto-litrą gryno etilo alkoholio.

Seimo nario Remigijaus Žemai-taičio teigimu, Lietuva nesilaiko ES direktyvų ir šiuo metu taiko 2,3 karto didesnį nei reikalaujama akcizo tarifą etilo alkoholiui. Dėl to kenčia valstybės, legalaus verslo bei vartotojų interesai.

Remiantis Valstybinės mokes-čių inspekcijos duomenimis, 2008 m. valstybės biudžetas surinko 697 mln. litų etilo alkoholio akcizo mo-kesčio, 2009 m. – 547 mln. litų, o 2010 m. – 505 mln. litų.

Dėl Lietuvoje vykdomos etilo al-koholio akcizų tarifo politikos vals-tybės biudžetas šiuo metu kasmet praranda apie 200 mln. litų pajamų.

Aktualijos

(Užs. 381)

Kaimiečiai retai kada renkasi legalių gamintojų degtinę iš parduotuvės – pilstukas pigesnis, be to, neretai juo atsiskaitoma už paslaugas.

Šešėlinis verslas ir akcizai žlugdo alkoholio gamintojus

Atkelta iš 1 p.

Tikimasi, kad, sumažinus akcizą alkoholiui, mažės ir nelegali alkoholio apyvarta, taip pat falsifi kuotų alkoholinių gėrimų pardavimas. Martyno Vidzbelio nuotrauka

4 2011 m. birželio 15 d. • Nr. 47 (9066)Valstiečių laikraštis

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaitis

Administratorė (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, SODIETĖ, BIČIŲ AVILYS Irma Dubovičienė (8 5) 210 0112

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA (8 5) 210 0044

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0044

ŠEŠTADIENIS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

PRIEBLANDOS Vismantas Žuklevičius (8 5) 210 0042

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas (8 37) 20 88 42Saulius Tvirbutas (8 37) 20 88 42

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 6 sp. lan kai. Ti ra žas 16 164 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 743. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklamapardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070

Aktualijos

Arūnas Brazauskas

Žiloje senovėje žyniai visokiau-siais būdais bandydavo atspėti vals-tybių ateitį. Kas paukščius stebėdavo, kas akmenėlius mėtydavo, kas pa-skersto gyvulio vidurius tyrinėdavo.

Lietuvos Prezidentės metinio pranešimo ritualas panašus į būrimą aukščiausiu valstybiniu lygiu. Ir pati Dalia Grybauskaitė burtininkauja, ir jos pranešimą paskui kiti „burtininkai“ po raidelę nagrinėja ir visaip aiškina.

Prezidentė šiuomečio pranešimo pradžioje uždavė rimtą toną. Ji pasiūlė pasinaudoti galimybe „visiems kartu stabtelėti, atitrūkti nuo vienadienių problemų, konfl iktų, skandalų ir pa-sikalbėti apie svarbius dalykus, ku-rie gali lemti mūsų šiandieną ir mūsų vaikų rytojų.“

Prezidentės kalbėjimas kelia pagun-dą atitrūkti ir nuo paties pranešimo – į visą šitą bylojimą pažvelgti iš šalies.

Pranešimas sudėliotas taip, kad rimtos, į valdžią pretenduojančios po-litinės jėgos gali imti iš teksto po šape-lį ir vaizduoti, kad kurpia savo politiką daugmaž pagal Prezidentės mintį.

Valstybės vadovė užvažiavo tiems seimūnams, kurie už neteisėtą atlygį atstovauja interesų grupėms. Ir dar pažadėjo, kad nepaliks jų ramybėje: „...kiekvieną kartą, kai man bus pa-teiktas koks nors atskiros grupelės užsakytas, korupcija ar tiesiog kvai-lybe dvelkiantis įstatymas, asmeniš-kai domėsiuos jo kilmės istorija.“

Tokias formuluotes mielai per-ims politikai, kurie gaudo vieni ki-tus už rankų ir uodegų. Ne paslap-tis, kad kiekvienas parlamentaras tarsi demonas gali virsti keliais žvė-

rimis. Jis sukčiauja kaip tyli pelytė – tarkime, neteisėtai pakeičia kokią nors svarstomo įstatymo formuluo-tę, bet kitas lobistines pelytes pats gaudo lyg išbadėjęs katinas.

Galvų kapojimas – anaiptol ne aukščiausios valdžios privilegi-ja. Žemesnės grandies valdininkai savo žodyną irgi praturtina prane-šimo mintimis. Prieš kelias dienas viešai komentuodama pavaldinio atleidimą, viena pareigūnė kalbėjo visai kaip Prezidentė.

Valstybės vadovė pranešime griežtai priminė, kad „būtina pa-žinti ir savo niekdarius, nemokšas, o ypač – parsidavėlius“.

Kai kas iš politikų įsižeidė, bet ar vertėjo? Juk Prezidentė nė į vie-ną pirštu neparodė.

Kol vieni nepatenkinti raukosi, populiarus blogeris Gediminas Kirki-

las, socialdemokratas, iš Prezidentės siūlų jau audžia mintį, užgriebiančią naują, dar neišrinktą Seimą.

Išpeikęs premjerą Andrių Kubi-lių už jo Vyriausybės fi nansų poli-tiką, G.Kirkilas cituoja Prezidentę, tiesa, ne iš metinio pranešimo: „iš viso spekuliuoti euro įvedimo dato-mis niekam nereikėtų, kai Lietuva pribręs, tuomet ir įsives, kai bus jai, Lietuvai, naudingiausia.“ Suprask taip – socialdemokratai, kurie, ti-kėtina, 2012 m. gaus tikrai valdžios, dėl euro įvedimo irgi nesiplėšys.

Kad ir kaip dabar vadinama Pre-zidentė – ji lyginama ir su Cerberiu, ir su klasės auklėtoja, ir su karalie-

ne, – jos, jos patarėjų ir kalbų rašyto-jų triūsu naudojasi visi, kas netingi. Net ir niekdariai, nemokšos bei par-sidavėliai, kurie, aišku, neprisipažįsta tokie esantys.

Valstybės vadovė pranešime griežtai priminė, kad „būtina pažinti ir savo niekdarius, nemokšas, o ypač – parsidavėlius“. Kai kas iš politikų įsižeidė, bet ar vertėjo? Juk Prezidentė nė į vieną pirštu neparodė.

Stabtelėjo, atitrūko, pakalbėjo Tiesiai šviesiai

Virginija BaltraitienėSeimo vicepirmininkė

Politinės partijos per visus rin-kimus rinkėjams žada pakeisti Konstituciją ir suteikti žmonėms galimybę patiems rinkti merus, tačiau ši idėja kaskart užgniau-žiama, kai tik susidaro sąlygos pagaliau tai įteisinti. Jau 15 metų politikams nepakanka politinės valios įteisinti tiesioginių mero rinkimų. Kiek dar metų turės pra-eiti, kol į Konstituciją bus įrašyta nuostata, kad merai renkami tie-siogiai? Ko delsia politikai?

Bijo prarasti įtaką

Tradicinės partijos, kurios jau seniai įleido šaknis savivaldybė-se, suvokia, kad įteisinus tiesiogi-nius mero rinkimus jos netektų bet kokios galimybės prastumti savo žmones į mero pozicijas. Juk ren-kant merą tiesiogiai nebeliktų vie-tos politiniams žaidimams.

Akivaizdu, kad tam tikros po-litikų grupės nenori prarasti įta-kos savivaldybėse, nenori matyti savarankiškesnės savivaldos (ypač konservatyviosios jėgos). Proble-ma, kad tam tikros politinės jėgos nenori šių rinkimų, nes tiesiog ne-turi vietinių lyderių, gebančių pri-traukti žmones.

Merui tektų didesnė atsakomybė

Nereikia bijoti stiprių asmenybių. Kiekviena partija galėtų iškelti savo kandidatą į merus, kuris pristatytų rinkėjams savo programą ir darbo kryptį, pažiūras, kad rinkėjai aiškiai matytų ir suvoktų, už ką jie balsuoja. Tiesioginiuose mero rinkimuose ga-lėtų dalyvauti ir jokiai politinei par-tijai nepriklausantys žmonės, kurie gebėtų valdyti miestą ar rajoną, bet dabar negali to daryti, nes nenori vel-tis į politinius žaidimus arba supranta, kad be politinio užnugario nieko ne-pasieks, todėl nemato prasmės kan-didatuoti į merus.

Tiesiogiai renkamam merui tek-tų didesnė atsakomybė už priimamus sprendimus. Jis taptų matoma ir poli-tiškai atsakinga fi gūra, savarankiškes-nis, mažiau įtakos jam darytų partijų koalicijų miesto tarybos bei interesų grupės. Didėjant atsakomybei augtų gyventojų pasitikėjimas vietos valdžia ir pačių išrinktu meru. Taigi per vietos valdžios rinkimus gyventojų aktyvu-mas būtų didesnis. Tiesiogiai išrink-tam merui suteikiama galia pačiam spręsti daugelį savivaldybės proble-

mų, tose srityse mažėtų biurokratiz-mo. Tai galimybė savivaldai sustiprėti, įgyti daugiau jėgos ir pasiekti geres-nių rezultatų. Meras būtų atskaitingas žmonėms, kurie galėtų reikalauti tesėti pažadus ir turėtų galimybę jį atšaukti. Galbūt tai ir yra svarbiausias motyvas, kodėl politinės jėgos delsia įteisinti tie-sioginius mero rinkimus?

Pavyzdžių toli ieškoti nereikia

Žinoma, nepakaktų tik įteisin-ti tiesioginius mero rinkimus, būti-na keisti ir kai kuriuos įstatymus, kad merui būtų suteikta daug daugiau ga-lių, nei yra dabar. Taryba turėtų tik patariamąjį balsą, jos darbui vadovau-tų tarybos pirmininkas, o pati tary-ba rinktųsi tik kelis kartus per metus, pirmiausia tam, kad patvirtintų meti-nį biudžetą, kurį teiktų meras. Meras turėtų teisę vetuoti kai kuriuos tary-bos sprendimus, patvirtinti strateginį planą dešimčiai metų. Savivaldybės valdžios vairą gavęs politikas dirbtų pats su savo komanda, taigi ir būtų atsakingas už visus priimtus sprendi-mus. Dabar to nėra. Nei savivaldybių merai, nei taryba nėra atsakingi už

sprendimus, ne veltui sakoma: dešimt auklių – vaikas be galvos. Juk dau-gelyje savivaldybių net nėra vardinio balsavimo, žmonės neturi galimybės sužinoti, kaip kuris tarybos narys bal-suoja. Taigi tiesiogiai išrinktas meras labiau pateisintų žmonių lūkesčius, tik, pabrėžiu, ne su tokiomis funkci-jomis, kokias turi dabar. Dabar meras yra kaip vėliava, neatsakingas už tary-bos darbą ir priimtus sprendimus.

Kol Lietuva baiminasi, pusė Euro-pos Sąjungos jau renka miestų merus tiesiogiai. Tokie rinkimai seniai vyksta Bulgarijoje, Kipre, Vengrijoje, Italijo-je, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje. Tokiose valstybėse kaip Austrija, Vokietija ir Didžioji Britanija merai renkami tiesiogiai arba netiesio-giai, priklauso nuo šalies federacijos ir jose galiojančių teisės aktų. Šios valsty-bės įsiklausė į savo piliečių pageidavi-mą rinkti miesto vadovus tiesiogiai.

Žmonės nusivylę savivaldybių rinkimais, politika ir pačiomis par-tijomis, kurioms trūksta politinės va-lios, o gal drąsos priimti reikiamus sprendimus. Tiesioginiai mero rin-kimai Lietuvai yra būtini. Valstybės ekonomikos kilimas prasidės, kai ge-rai dirbančios savivaldybės ims paga-liau bendradarbiauti su Vyriausybe. Kol savivaldybėse nebus savarankiš-kų merų, geriausios Vyriausybės pro-gramos dulkės stalčiuose. Ypač jei bus politiškai nenaudingos savival-dybės taryboms. Apklausos rodo, kad net 70 procentų gyventojų pasisako už galimybę merą rinkti tiesiogiai.

Tiesioginiai mero rinkimai – politinių žaidimų įkaitai?

Žmonės nusivylę savivaldybių rinkimais, politika ir pačiomis partijomis, kurioms trūksta politinės valios.Martyno Vidzbelio nuotrauka

52011 m. birželio 15 d. • Nr. 47 (9066)Valstiečių laikraštis Pasaulis

Turkijos ministras pirmininkas Redžepas Taipas Erdoganas aiš-kia persvara laimėjo parlamento rinkimus, tačiau savo užsibrėžto tikslo – gauti dviejų trečdalių bal-sų daugumą – nepasiekė.

Negalutiniais duomenimis, premjero religinė konservatyvi Tei-singumo ir plėtros partija (AKP), valdžioje esanti jau aštuonerius me-tus, surinko 51,9 proc. balsų. Ji par-lamente turės absoliučią balsų dau-gumą – 330 vietų iš 550.

Antroje vietoje su 24 proc. balsų liko didžiausia opozicinė partija – pasaulietiškoji Respublikonų liau-dies partija (CHP), 13,4 proc. bal-sų gavo dešinės pakraipos MHP.

R.T.Erdoganas žadėjo rinkėjams laisvę, demokratiją ir teisingumą. „Šiandien mums tauta ne tik sutei-kė mandatą valdyti. Ji įgaliojo mus parengti naują konstituciją. Mes tai turėsime daryti kartu su kitomis jė-gomis“, – kalbėjo premjeras. Naujos konstitucijos rengimą jis pavadino svarbiausiu uždaviniu.

Turkijos rinkėjai iš tiesų suteikė jam įspūdingą mandatą. Dabar pa-grindinis klausimas, ką su tuo daryti. Po paskutinės pergalės jis buvo pa-žadėjęs tapti „tiltų tiesėju“, ministru pirmininku visiems turkams. Tačiau iš tiesų pasirodė esąs gana šiurkštus ir vienybe nepasižymintis lyderis. Jo oponentams dabar belieka tikėtis, kad

jis nebebus linkęs į konfrontaciją.R.T.Erdoganas teigia, kad AKP

ir kiti turės sukurti „pilietinę, laisvą konstituciją, kuri sujungtų visas vi-

suomenės partijas“. Jis taip pat už-siminė apie Turkijos norą tapti Va-karų balsu Artimųjų Rytų regione. Anot jo, musulmonai – bosniai, li-baniečiai, sirai ir palestiniečiai – taip pat turės naudos iš jo pergalės.

Konservatorių Teisingumo ir plėtros partija, turinti islamo šaknis, per aštuonerius metus valdžioje pa-siekė sparčios ekonominės plėtros ir sėkmingai plėtojo užsienio politi-ką. Ji taip pat skatino nedarbingu-mo lygio sumažėjimą iki 11,5 proc. kovo mėnesį ir 14,4 proc. praėjusiais metais. Ši partija agitacijos progra-moje akcentavo įspūdingą ekono-minės plėtros pasiekimą, taip pat pažadėjo konstitucijos pataisas, jei ir toliau liks valdžioje.

Balsavimo teisę Turkijoje turėjo daugiau kaip 52 mln. žmonių. Rin-kėjų palankumo siekė 15 partijų ir 203 nepriklausomi kandidatai.

VL, Eltos inf.

Turkijos valdančioji partija laimėjo parlamento rinkimus

Negalutiniais duomenimis, premjero religinė konservatyvi Teisingumo ir plėtros partija (AKP), valdžioje esanti jau aštuonerius metus, surinko 51,9 proc. balsų. Ji parlamente turės absoliučią balsų daugumą – 330 vietų iš 550.

Turkijos ministras pirmininkas R.T.Erdoganas švenčia pergalę. Eltos nuotraukos

Praėjus dviem savaitėms po vietos valdžios rinkimų Italijos gyventojai davė dar vieną pa-moką savo vyriausybės vadovui Silvijui Berluskoniui. Dvi dienas vykusiame referendume jie tarė „ne“ atominei energetikai, van-dens išteklių privatizavimui bei įstatymui, kuris apsaugotų prem-jerą nuo teismo procesų.

Vidaus reikalų ministerijos duo-menimis, prie balsadėžių sekma-dienį ir pirmadienį atėjo 57 proc. rinkėjų. Kad balsavimas būtų pa-skelbtas galiojančiu, buvo reikalin-gas 50 proc. kvorumas.

S.Berluskonis ragino gyvento-jus nedalyvauti referendume. Nuo 1995-ųjų kvorumas Italijoje nieka-da nebuvo pasiektas.

S.Berluskonis pripažino savo pralaimėjimą. Anot jo, vyriausybė įpareigota „visiškai“ gerbti referen-dumo rezultatus. Italijai greičiausiai teks atsisveikinti su atomine ener-getika, sakė S.Berluskonis Romoje

po susitikimo su Izraelio premjeru Benjaminu Netanjahu.

Prieš S.Berluskonio iniciatyvą grįžti prie atominės energetikos bal-savo 94,6 proc. rinkėjų. Italijos ato-minės energetikos programa buvo nutraukta 1987-aisiais po Černo-bylio avarijos, tačiau prieš dvejus metus S.Berluskonis paskelbė, kad ketina nuo 2014 m. statyti keturias naujas branduolines jėgaines.

95 proc. piliečių balsavo ir prieš vandens išteklių privatizavimą. Re-miantis dabar jau priimtu įstatymu, visi italai nuo 2012 m. bent jau iš dalies vandeniu būtų aprūpinami privatizuotų bendrovių.

Italai pasisakė ir prieš premjero bei vyriausybės narių teisinę nelie-čiamybę.

Priminsime, kad Italijos premjero S.Berluskonio populiarumas tragiš-kai krinta po sekso su nepilnametėmis skandalų ir kaltinimų korupcija. Jis už-kopė ant nekenčiamiausių šalies politi-kų pjedestalo aukščiausios pozicijos.

VL, Eltos inf.

Pirmadienį šimtai žmonių, tarp jų – daug kariškių ir nacionalisti-nių organizacijų atstovų, dalyva-vo buvusio Rusijos armijos pulki-ninko Jurijaus Budanovo, nušauto penktadienį Maskvos centre, lai-dotuvėse.

Jis iškilmingai palaidotas prie Maskvos esančių Chimkų kapinė-se – buvo nešamos gedulo kaspinais perrištos valstybinės vėliavos, grie-žė karinis orkestras, buvo išstatyta garbės sargyba, aidėjo garbės salvės. Prieš tai tenykštėje cerkvėje buvo laikomos gedulo pamaldos.

2003 metų liepą Šiaurės Kauka-zo karinės apygardos teismas nu-

teisė J.Budanovą 10 metų kalėti už 18-metės čečėnės Elzos Kingaje-

vos pagrobimą, išžaginimą ir nu-žudymą.

2009 metų sausį jis buvo paleis-tas į laisvę pirma laiko.

J.Budanovo byla tapo simboliu, rodančiu, kaip Rusijos kariuomenė pažeidinėjo žmogaus teises Čečė-nijoje per du karus su tenykščiais separatistais.

Čečėnijos gyventojams jis buvo karinis nusikaltėlis, o Rusijos nacio-nalistams – nacionalinis didvyris.

Apie J.Budanovo nusikaltimus rašė nepriklausomo dienraščio „No-vaja gazeta“ žurnalistė Ana Polit-kovskaja, 2006 metų spalio 7-ąją nušauta savo namų laiptinėje Mask-vos centre.

VL, Eltos inf.

Italai tarė „ne“ atominei energetikai

Rusijoje iškilmingai palaidotas karinis nusikaltėlisEPA-Eltos nuotrauka

Ataskaita bus paskelbta praė-jus 40 metų nuo to laiko, kai jos dalys buvo nutekintos „New York Times“ ir visuomenė sužinojo, kad vyriausybė jiems melavo.

Nacionalinis archyvas ofi cialiai paviešins visus 7 tūkstančius atas-kaitos puslapių. Ataskaitą 1967-ai-siais, kai dauguma gyventojų pradėjo priešintis Vietnamo karui, užsakė pre-zidentas Lindonas Džonsonas. 1971-aisiais, valdant prezidentui Ričardui Niksonui, labiausiai ginčytinos ataskai-tos dalys buvo nutekintos „New York Times“. Paaiškėjo, kad L.Džonsono administracija slapta plėtojo konf-liktą ir apie savo veiksmus melavo Kongresui. Prezidentui R.Niksonui nepavyko uždrausti spausdinti in-formacijos, ir nuo to laiko didžioji ataskaitos dalis buvo išspausdinta, bet dokumentai nebuvo išslaptinti.

Eltos inf.

JAV paskelbs slaptus dokumentus

Belgija gyvena be vyriausy-bės. Nuo 2010 m. birželio 13-ąją vykusių parlamento rinkimų šalies politikams nepavyksta suformuoti ministrų kabineto, valstybė jau me-tus gyvena be vyriausybės. Krizės Belgijoje priežastis yra aršus ginčas tarp skurdesnės, prancūzakalbės Valonijos pietuose ir olandiškai kal-bančių fl amandų. Vyriausybės va-dovo pareigas šiuo metu eina Ivas Letermė. Praėjusių metų balandį žlugo jo vadovaujama koalicija.

Likviduotas teroristų vadeiva. Somalyje likviduotas „Al Qaedos“ fi lialo Rytų Afrikoje vadeiva Fazu-lis Abdula Mohamedas. Vieną iš la-biausiai ieškomų nusikaltėlių Soma-lio sostinėje Mogadiše nukovė perei-namosios vyriausybės kariuomenė. F.A.Mohamedas suorganizavo JAV ambasadų Kenijos sostinėje Nairobyje ir Tanzanijos sostinėje Dar es Salame sprogdinimus 1998 m. Per abu teroro aktus žuvo daugiau kaip 200 žmonių, keli tūkstančiai buvo sužeisti.

Rusija spaudžia Estiją. Rusija ra-gina Estiją imtis visų galimų priemo-nių apsaugoti tautinių mažumų tei-ses ir panaikinti „ne piliečio“ statusą. Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių taryba birželio 9 dieną susitarė dėl 124-ių rekomendacijų Estijai, kurio-mis yra prašoma vyriausybės pra-dėti reformas tokiose srityse, kaip žmogaus teisės, pilietybės suteiki-mas, tautinių mažumų diskriminaci-ja, prekyba žmonėmis, lyčių lygybė ir sąlygos kalėjimuose. Estija sutiko su 81 rekomendacija, tačiau 20 iš jų atmetė, o 16 paliko dar svarsty-ti. Rusijos tautybės piliečiai Estijoje sudaro apie 30 proc. gyventojų. Ru-sai, norintys gauti Estijos pilietybę, dažniausiai susikerta per estų kalbos testą. Tuomet jie įgauna „ne piliečio“ statusą ir negali gauti šalies paso bei dalyvauti rinkimuose.

Indijoje rasta kapavietė. Džar-kando valstijos policija aptiko 14 ko-munistų partijos sukilėlių masinę ka-pavietę. Manoma, kad sukilėliai žuvo per susirėmimus su saugumo pajėgo-mis, o juos palaidojo kiti sukilėliai, ne-leidę kariams paimti žuvusiųjų kūnų. Sukilėliai teigia kovojantys už genčių ir neturtingųjų teises. Jie veikia kelio-se rytinėse ir centrinėse valstijose. Per vieną iš kruviniausių išpuolių pernai sukilėliai nužudė 74 policininkus. In-dijos ministras pirmininkas teigia, kad komunistų sukilimas yra didžiausia šalies vidaus saugumo problema.

Išpuoliai Irake. Per išpuolių seriją čia žuvo mažiausiai 15 žmonių. Penki policininkai pirmadienį žuvo per mir-tininko surengtą ataką Basros mies-te. Teroristas užminuotą automobilį detonavo prie policijos pastato. 18 žmonių buvo sužeisti. Mosule Irako šiaurėje du išpuoliai savaitgalį nusi-nešė šešių žmonių gyvybes, 52 as-menys buvo sužeisti. Dar keturi žmo-nės nužudyti kaime netoli Tikrito.

VL, Eltos inf.VL archyvo nuotraukos

Pasaulio pulsas

Čečėnijos gyventojams jis buvo karinis nusikaltėlis, o Rusijos nacionalis-tams – nacionalinis didvyris. EPA-Eltos nuotrauka

6 2011 m. birželio 15 d. • Nr. 47 (9066)Valstiečių laikraštisEmigracija

Meilė Jančorienė

Grįžusi po darbo moteris pa-junta vienatvę, o tada susimąsto: kodėl net ir jos, tikros patriotės, vaikai paliko gimtinę? Argi meilė Tėvynei neperduodama su moti-nos pienu? Juk augindami savo sūnus Natalija ir Gintaras Danie-liai Lietuvos nepriklausomybę lai-kė svarbiausiu gyvenimo tikslu.

Negalėtų gyventi be Lietuvos dangaus

„Gimiau Sibire, apie Lietu-vą man labai daug pasakodavo mama, – pradeda savo šeimos is-toriją Natalija Danielienė. – Iš tų mamos pasakojimų susidarė įspū-dis, kad Lietuva – tokia šalis, kurioje visą laiką žydi sodai. Kai atvažiavau, pamačiau, kad ne visą laiką.

Tačiau man labai patinka Lietu-vos dangus. Aš jį jaučiu, be jo ne-galiu gyventi. Teko kartą pusę metų padirbėti Estijoje – sunku buvo, nes dangus ten buvo ne toks. O čia, ar Akmenėje, ar Šalčininkuose būčiau, vis tiek gerai jaučiuosi, nes virš ma-nęs – Lietuvos dangus.

Du jaunesnieji mano sūnūs jau ne-bemato Lietuvos dangaus, nes jiems šviečia Londono saulė. Aš esu emi-grantų mama. Laimė, kad nors vienas, vyriausiasis, sūnus liko Lietuvoje, gy-vena su žmona ir dukrele Šalčininkuo-se, dirba Vilniuje. Kol kas apie emigra-ciją negalvoja. Tai, ką jis turi, leidžia jam šiaip taip išlaikyti šeimą, tačiau tai nėra ta situacija, kuri džiugintų.“

Kiekvienas išvažiavimas – lyg maža mirtis

„Manau, visos emigrantų moti-nos jaučiasi panašiai, – samprotauja Natalija, – kai išlydime savo vaikus,

mus apima tokia širdgėla, kad žo-džiais nupasakoti neįmanoma. Oro uoste, likus kelioms minutėms iki išsiskyrimo, aš stengiuosi šypsotis. Kai atsisveikindama apkabinu ir bu-čiuoju savo vaikus, atrodo, kad aša-ros tuojau pratrūks. Neverkiu, nes

žinau – nereikia gadinti nuotaikos vaikams. Jiems ir taip nelengva. Pa-likdamas žemę, kurioje užaugo, nė vienas žmogus negali jaustis ramus. Jie gal taip pat norėtų apsiverkti, bet galvoja – kam skaudinti mane?

Lėktuvas pakyla, ir mes išsiskiria-me. Ilgam. Kai vėl susitinkame, jau būname kitokie, pasikeitę. Gal netgi atitolę vieni nuo kitų. Susitikus vėl reikia vieniems prie kitų pratintis.

Kai jie išvažiuoja, įsijungia jaus-mų apsaugos mechanizmas. Bandau

užmiršti, kad ilgiuosi jų, įrodinė-ju sau, kad vaikams ten geriau, kad dideliame turtingame mieste jie lai-mingesni. Na ir ko daugiau tėvams reikia? Kad tik jie būtų laimingi.

Sugrįžę iš užsienio trumpam pabūti su mumis, jie jau ne tokie, kokie buvo. Jų statusas pasikeitęs, jie – svečiai. Pabyra iš lėktuvo, ar-tėja prie mūsų, taip jų išsiilgusių, bet jie jau nėra mūsų. Jie – svetimos šalies vaikai.

Kai lėktuvas pakyla, nuskraidin-damas toli mano išmylėtus ir išbu-čiuotus, bet jau suaugusius vaikus, aš dar ilgai ryju ašaras, stovėdama nugara į žmones ir žiūrėdama pro langą. Teisi buvo rašytoja Izabelė Al-jendė, rašydama apie kitame žemyne gyvenančią savo dukterį: „Kiekvienas tavo išvažiavimas yra maža mirtis.“

Pasigedo žmoniškesnių darbo santykių

Vidurinysis Natalijos sūnus Lai-monas, dar studijuodamas Vilniaus universitete tarptautinį verslą, vasa-ros metu buvo išvažiavęs padirbėti į Ameriką. Prabuvęs toje svajonių ša-lyje apie keturis mėnesius, Laimo-nas grįžo sužavėtas, tačiau ne dėl to, kad ten pinigais lytų, sakė, jais ne-lyja niekur, visur reikia užsidirbti. Laimoną sužavėjo žmonių santy-kiai. Jam teko dirbti motelyje, kurio darbdavys gerbė kiekvieną dirbantį žmogų kaip artimą draugą.

Baigęs universitetą, Laimonas susirado mėgstamą ir gerai atlygina-mą darbą Lietuvoje. Tačiau įmonės, kurioje pradėjo dirbti, vadovas pasi-rodė besąs tikras despotas. Jei Lai-monas nebūtų Amerikoje paragavęs visiškai kitokių, kur kas žmoniškes-nių, darbo santykių, gal ir būtų ken-tėjęs, tačiau jis jau žinojo, kaip turi elgtis vadovai, tad nesileido žemina-

mas. Tai ir buvo pagrindinė priežas-tis, dėl kurios Laimonas nusprendė palikti Lietuvą. Išvažiavęs į Londo-ną, įsidarbino viešbutyje, vėliau tapo restorano padavėju.

Ar Tėvynėje tai būtų įmanoma?

Natalijos sūnus Laimonas, Lon-done atėjęs į įmonės darbuotojų su-sirinkimą, gali visų akivaizdoje val-dybos pirmininkui pasakyti: „Na, o

dabar išklausykite darbininkų atstovų nuomonę, sužinokite jų problemas.“ Ar Lietuvoje tai būtų įmanoma?

„Man atrodo, kad Lietuvoje vy-rauja apatija, – svarsto Laimono mama Natalija. – Žmonės pilni vi-dinės baimės. Prisimenu KGB lai-kus, kai buvo šnabždamasi virtuvėse. Panašiai yra ir dabar, tik šiuo metu nežinome, kas yra mūsų priešas. Gy-vename šalyje, kurioje sklando blogis, o tiesa dažnai pralaimi melui. Reikė-jo paieškoti geresnio valstybės mo-delio, gal Skandinavijos šalių. Mūsų šalyje yra per daug neteisybės.“

Natalija ir jos jau Anapilin iške-liavęs vyras Gintaras kažkada buvo tautos patriotai, nuoširdūs kovotojai už nepriklausomybę. Kodėl jų vaikai nepaveldėjo patriotizmo?

Natalija ir Gintaras tais lemia-mais Lietuvai laikais – 1991 m. – gyveno ir dirbo Šalčininkuose, re-gione, kuris buvo ypatinga zona. Jauni Lietuvos vaikinai šaltyje, net apsirengti pakankamai neturėdami, stovėjo ir saugojo valstybės sienas. Danieliai, nešini lašiniais, duona ir karšta arbata, lankydavo tuos pir-muosius Lietuvos pasieniečius. Tais metais, kai Natalijos vyras buvo Šal-čininkų užkardos vadas, žuvo lietu-vis pasienietis Gintaras Žagunis.

Jaunus žmones slegia neteisybė

Natalijos jauniausias sūnus Tadas paliko Lietuvą prieš dvejus metus. Baigęs Kaune ekonomikos studijas, vaikinas ilgą pusmetį ieškojo darbo. Norėjo dirbti tik pagal specialybę, juk dėl ko tiek metų mokėsi? Eidavo į pokalbius su darbdaviais, bet kon-kurso nelaimėjo, jam vis nesisekė. Netekęs kantrybės, Tadas susikrovė lagaminėlį ir išskrido paskui brolį.

Ar dėl geresnio gyvenimo, ar tik

dėl to, kad nerado darbo pagal spe-cialybę?

„Jaunus žmones slegia neteisybė, maži atlyginimai, nedarbas, – atsa-kė Natalija, – o svarbiausia – čia jie negali realizuoti savęs. Mano vaikai nori prasmingai gyventi, nori turėti darbą, kuris jiems būtų malonus ir garantuotų galimybę išauginti vai-kus. Aišku, jie, kaip ir visi kiti žmo-nės, ir ten gyvendami nėra apsaugo-ti nuo bėdų. Bet dabar jie jaučiasi gerai ir grįžti į Lietuvą neketina.“

Patriotizmasnėra paveldimasTris sūnus užauginusi ir išmokslinusi kaunie-tė Natalija Danielienė šiuo metu gali džiaug-tis tik vieno, vyriausiojo, sūnaus draugija: du jaunėliai, emigravę į Londoną, motinos širdy-je paliko negyjančią žaizdą.

„Man atrodo, kad Lietuvoje vyrauja apatija. Žmonės pilni vidinės baimės. Gyvename šalyje, kurioje sklando blogis, o tiesa dažnai pralaimi melui“.

„Man pats gražiausias – Lietuvos dangus, be jo negalėčiau gyventi“, – sako Natalija Danielienė, trijų sūnų, iš kurių du – emigrantai, mama.

Visos šeimos susitikimai Natalijai ir jos sūnums šiuo metu yra tapę vis rečiau pasiekiama svajone.Asmeninio albumo nuotraukos

Vakar istorinėje Seimo Kovo 11-osios salėje Seimas iškilmin-gai paminėjo Lietuvos gyvento-jų tremties ir genocido 70-ąsias metines. Posėdyje, skirtame Laisvės gynimo ir didžiųjų ne-tekčių atminimo metams, Seimo pirmininkė Irena Degutienė pa-brėžė, kad 1941 metų Lietuvos tragedija buvo visų šalies gy-ventojų tragedija, nes tremiami ir naikinami buvo visų kartu gy-venusių tautybių žmonės.

„Visoje Lietuvoje plevėsuojančios trispalvės, perrištos juodais kaspi-nais, vėl ženklina Birželio 14-ąją ir primena mums skaudžiausias tautos ir valstybės patirtis, liūdniausius išgy-venimus. Šie metai, pavadinti Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atmini-mo metais, mintimis mus nukelia ne tik į 1941-ųjų didžiuosius trėmimus, kurių atminties dvasioje ir radosi Ge-dulo ir vilties diena, bet ir į daugelio iš mūsų tiesiogiai išgyventus 1991-uosius“, – sakė I. Degutienė.

Minėjime kalbėjusi Seimo narė Vida Marija Čigriejienė sakė, kad 1941-ųjų metų trėmimas užima ypatingą vietą, mat būtent jis turė-jo likviduoti pačius protingiausius ir sąmoningiausius Lietuvos piliečius, nutiesdamas kelią lengvesniam Lie-tuvos sovietizavimui.

Akademikas istorikas Antanas Tyla iš Seimo tribūnos teigė, kad 58 proc. tremtinių buvo ištremta į Altajų, 27 proc. – į Novosibirsko sritį. Iš Altajaus 2 785 lietuviai ir kiti Lietuvos piliečiai buvo antrą kartą ištremti į Lenos žiotis, prie Laptevų jūros, kur patyrė ypač baisaus pasi-tyčiojimo, bado ir vargo likimą.

Mokslininko duomenimis, iš 1941 metų tremtinių iki 1953 metų išgyve-no tik 5400, arba pusė. Nuo Lapte-vų jūros ir Lenos žiočių grįžo mažiau negu pusė ten ištremtų lietuvių.

Pasak Seimo nario Vidmanto Žiemelio, šiandien ir ryt – juodosios mūsų politinio kalendoriaus dienos, vieni tamsiausių mūsų valstybės ir tautos istorijos puslapių.

„Dvi mūsų istorijos žiauriausios da-tos išsirikiavo viena šalia kitos: 1940 metų birželio 15-oji ir 1941 metų bir-želio 14-oji. 1940-ųjų birželio 15-oji nulėmė visas tolesnes mūsų nelai-mes: nepriklausomybės praradimą, būsimąsias kitas okupacijas, tremtis, politinę emigraciją, bažnyčios perse-kiojimą bei lietuviškojo mentaliteto deformacijas“ – sakė V.Žiemelis.

2010 m. „Misijos Sibiras“ dalyvis Paulius Mieželis iš Seimo tribūnos in-formavo, kad jau šeštus metus misi-jos dalyviai vyksta į atokias tremtinių gyvenvietes, kad, tvarkydami Sibiro žemėn atgulusių mūsų tautos kanki-nių kapavietes, išreikštų pagarbą nu-kentėjusiems nuo represijų prieš Lie-tuvos gyventojus ir pasiruoštų vyk-dyti pagrindinę savo misiją: grįžus į Lietuvą keliauti po mokyklas ir pasa-koti moksleiviams apie tremtį.

Iškilmingame minėjime Seime da-lyvavo Lietuvos Prezidentė Dalia Gry-bauskaitė, Prezidentas Valdas Adam-kus, Aukščiausiosios Tarybos-Atku-riamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, Nepriklausomybės Akto signatarai, tremtiniai, politiniai kali-niai, disidentai, Sąjūdžio, visuome-ninių organizacijų atstovai, užsienio šalių ambasadoriai ir kiti svečiai.

VL, Eltos inf.

Tremties ir genocido 70-metis

Eltos nuotrauka

Jeigu tektų rinktis, ko gyve-nime atsisakyti, su sodyba kaime turbūt atsisveikintų paskiausiai.

Irma Dubovičienė

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Žemdirb ia i sus i rūpi-nę, kada pagaliau baig-sis Europos Są jungos palaikomų vadinamųjų sofos ūkininkų gyvavimo era.

Vida Tavorienė

9 psl.

Latviai su susidomėjimu sutiko lietuvių pieno ga-mintojų siūlymą aktyviau bendradarbiauti, tačiau ir vieni, ir kiti neketina atsi-sakyti planų pasistatyti po pieno perdirbimo įmonę.

Albinas Čaplikas

9 psl.

Kaimynai planuoja sujungti jėgas

Sodietė

15 psl.

Nerūpi Palanga nei užjūrio kurortai Akiai ir uoslei Turkų pasa-

ka malonias gėles galima panaudoti ir kur kas prak-tiškesniais tikslais – kosme-tikos priemonėms, kvepa-lams ir net kulinarijai. Taigi šį tą siūlome iš egzotiško-sios gėlių kulinarijos.

Marija Butkuvienė

16 psl.

Gėlių darželio karalienės rožės vaišės

Sofos ūkininkus verčia laikyti gyvulius

Tris sūnus užauginusi ir išmokslinusi kaunietė Natalija Danielienė šiuo metu gali džiaugtis tik vieno, vyriausiojo, sūnaus draugija: du jaunėliai, emigravę į Londoną, motinos širdyje paliko negyjančią žaizdą.

Meilė Jančorienė

6 psl.

Patriotizmasnėra paveldimas

Nuo alkoholio apsvaigę vai-ruotojai ne tik sukelia skau-džias avarijas, bet ir rizikuoja savo bei aplinkinių gyvybė-mis. Lietuvos kelių policijos duomenimis, daugėja nuo alkoholio apsvaigusių vai-ruotojų. Vien tik pirmą va-saros savaitgalį išaiškinti 166 neblaivūs asmenys, vairavę automobilius.

Vismantas Žuklevičius

19 psl.

Girti vairuotojai šiurpina Lietuvą

Emigracija Prieblandos