Valstiečių laikraštis 2011 08 31

Ūkininkų žinios• Mokesčių inspektoriai susi-

griebė, kad iš žemės ūkio sek-toriaus surenkama per mažai mokesčių.

• Nuo kitų metų Briuselis ra-gins ūkininkus aklai nepasitikėti chemikalus gaminančių ir jais prekiaujančių fi rmų konsultantų patarimais.

Tėviškės šviesa• Rytoj Rugsėjo 1-oji – dauge-

lio jaunuolių lūkesčių metas.

Moters pasaulis• Buvusi personalo vadovė

ryžosi iš esmės pakeisti veiklą – tapo vaikiškų drabužių mezgėja.

2011 m. rugpjūčio 31 d., trečiadienis • Nr. 69 (9088) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Šiandien VL su priedais:

Vartotojai piktinasi dideliais būtiniausių maisto produktų antkainiais, o prekybininkai tikina, kad yra atvirkščiai – antkainiai esą tokie maži, jog prekybos įmonės dirba nuostolingai.

Albinas Čaplikas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Pritrūkusi pinigų statyboms, Seimo kanceliarija per Turto ban-ką parduoda tarnybinius butus, kuriuos graibsto juose gyvenan-tys kanceliarijos darbuotojai.

Apsiribota vienu aukštu

Seimo kanceliarija iškilmingai baigia Seimo I rūmų remonto dar-bus, už kuriuos bendrovei „Irdaiva“ atseikės iš viso 4,49 mln. litų. Tiesa, kol kas bus baigtas tvarkyti tik šių rūmų ketvirtasis aukštas ir istorinė Seimo salė. Šiame aukšte iš viso yra

68 kabinetai. Juose dirbs 38 Seimo nariai ir apie 80 kitų tarnautojų. Ke-tvirtąjį aukštą skubama sutvarkyti iki Seimo rudens sesijos pradžios (rugsė-jo 10-osios), kad du vasaros mėnesius kituose aukštuose glaudęsi parlamen-tarai rudenį galėtų patogiai dirbti su-remontuotuose kabinetuose.

Nukelta į 3 p.

Dėl krepšinio išprotėjusi šalis pradeda siausti

Šiandien keturiuose Lietuvos miestuose – Klaipėdoje, Šiauliuo-se, Panevėžyje ir Alytuje – startuo-ja Europos krepšinio čempionatas. Renginio šeimininkai lietuviai rungtyniaus vienoje grupėje su Ispanija, Turkija, Didžiąja Britanija, Lenkija ir Portugalija.

Ar saugus vaiko kelias į mokyklą?

Rugsėjį mūsų šalies gatvėse ir keliuose gerokai suaktyvėja eis-mas. Iš atostogų grįžta moksleiviai, iki tol su savo atžalomis poilsiavę tėvai, padidėja automobilių srau-tas. Be to, dar prasideda krepšinio čempionatas. Pėsčiųjų perėjos, kel-kraščiai tampa pavojingesni.

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, [email protected]

Apie tai – 6 p. Apie tai – 7 p.

Vartotojai paprastai nesigilina į produktų mažmeninės kainos struktūrą, t. y. kiek kam sumoka. Atėjo laikas tai padaryti. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Storiausia kainų pyrago riekė – prekybininkams

Šeštadienį VL su priedais:ŠeštadienisSodybaSveikata

Seimas remontuojasi

Seimo I rūmus galutinai baigti tvar-kyti planuojama iki 2013 metų, kai Lietuva pirmininkaus ES Tarybai.

Raimundo Šuikos nuotrauka

2 2011 m. rugpjūčio 31 d. • Nr. 69 (9088)Valstiečių laikraštisAktualijos

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, [email protected]

Pastaraisiais metais maisto pro-duktų kainos smarkiai šoktelėjo į viršų. Daugelio nuostabai jos spar-čiai didėja ir toliau, tarsi mūsų ne-būtų užgriuvusi ekonominė krizė, tarsi nuolat didėtų dirbančių žmo-nių atlyginimai ir nė centu nebūtų sumažėjusios pensijos.

Kas augina maisto produktų kainas? Šį kartą mūsų dėmesys krypsta ne į gamintojus ir perdir-bėjus, bet į prekybininkus, kurių taikomi antkainiai neretai peržen-gia sveiko proto ribas.

Atlyginimai skirtingi, o kainos panašios

Į Lietuvą atostogų sugrįžę mūsų tautiečiai darbo emigrantai stebi-si mūsų sugebėjimu išgyventi. Štai Briuselyje dirbanti šiaulietė Agnė Tautvydė bando lyginti: „Uždirbu tiek eurų, kiek mano sesuo Lietuvo-je uždirba litų. Suprasčiau, jeigu toks

būtų ir maisto produktų kainų skirtu-mas (3,458), tačiau daugelio produktų kainos yra panašios, gal šiek tiek di-desnės, Briuselyje.“

Agnė Lietuvoje pabuvo savaitę ir per tą laiką savo kailiu patyrė, kad čia jai gyventi būtų per brangu: „Nusiper-ki produktų trijų asmenų šeimai už 80–100 litų, o kitą dieną žiūri, kad vėl reikia eiti į parduotuvę. Brangu.“

Per metus drastiškiausiai išaugo aukščiausios rūšies kvietinių miltų kaina – net 123 proc., jogurtai pa-brango iki 83 proc., spagečiai – 68 proc., aliejus – 40 proc., sviestas – 22 proc., pienas – 17 proc. ir t.t.

Vartotojai paprastai nesigilina į produktų mažmeninės kainos struk-tūrą, t.y. kiek kam sumoka. Atėjo lai-kas tai padaryti.

Didžiausią kainos dalį nurėžia prekybininkai

VL pakalbinti prekybininkai ti-kina, kad jie labai stengiasi didinti apyvartą, todėl pagrindinių mais-to produktų antkainiai yra mažiau-si, jie dirbantys nuostolingai, tiesa, dalį nuostolių kompensuojantys pa-didindami antkainius kitoms pre-kių grupėms. Konkrečių skaičių nė vienas prekybos tinklas mums ne-pateikė, esą tai yra konfi denciali in-formacija, kurią medžioja konku-rentai.

Tačiau VĮ Žemės ūkio informa-cijos ir kaimo verslo centro mums

pateikti duomenys paneigia preky-bininkų teiginius.

Štai perkame ruginę duoną, ku-rios kilogramas kainuoja 5,81 Lt. Etiketėje parašyta tik tiek. Ką gal-vojame? Plėšikai tie ūkininkai ir duonos kepėjai! Tačiau nežinome, kad iš 5,81 Lt ūkininkams, malūni-ninkams ir duonos kepėjams tenka tik 2,15 Lt, t.y. 37 proc. visos kainos. Dar 17,4 proc. sumokame valstybei PVM (1,01 Lt), o didžiausią kai-nos dalį nurėžia prekybininkai – net 45,6 proc., arba 2,65 Lt. Taigi nei sėja, nei pjauna, tačiau už pardavimo paslaugą ima beveik pusę galutinės kainos. Ar ne per daug? Bandome aiškintis, kokias išlaidas patiria pre-kybininkai. Nepavyksta. Tai – konfi -denciali informacija. Tačiau turime

tikėti, kad antkainis šiai prekei yra vienas mažiausių ir prekybininkams net nuostolingas.

Vyriausybė nepritarė antkainių reguliavimui

Grupė Seimo narių jau ne kartą bandė pramušti antkainių paslap-ties skydą – vieni siūlė antkainius reguliuoti, t.y. nustatyti maksima-lią ribą ( J.Stanevičius, V.Mazuronis, M.Zasčiurinskas ir kt.), kiti – viešai skelbti kainos struktūrą (S.Stoma, A.Čaplikas ir kt.), t.y. kokia produk-to kainos dalis atitenka gaminto-jams, o kokia – prekybininkams.

Praėjusią savaitę Vyriausybė at-metė net gerokai apkarpytą ketvir-tą Seimo narių parengtą projektą. Štai prieš dvejus metus didmeni-nei prekybai buvo siūloma taikyti ne didesnius kaip 15 proc., o maž-meninei – 20 proc. antkainius. Da-bar – ne didesnius nei 25 proc. , o kai mažmenininkas perka iš gamin-tojo, tai antkainis negali būti dides-nis nei 50 proc. Tačiau Vyriausybė nepritarė ir šiam pasiūlymui. Po Vy-riausybės posėdžio pakalbintas ūkio ministras Rimantas Žylius kalbė-jo be užuolankų: „Ūkio ministerija mano, kad antkainių reguliavimo, kaip rinkos santykių reguliavimo priemonės, įvedimui šiuo metu nėra pakankamo pagrindo.“

Štai taip – nors antkainiai nere-

tai siekia 100 proc., tačiau minist-ras mano, kad nėra pagrindo juos reguliuoti.

Seimui pritrūko valios

Antkainiai pjauna ūkininkų ir perdirbėjų pelną. Ūkininkai pikti-nasi – žalio pieno supirkimo ir ge-riamo pieno pardavimo vartotojui kaina skiriasi 3 kartus. Ar pagrįstas toks pabrangimas?

Seimo Kaimo reikalų komite-to pirmininkas Edmundas Pupinis mums sako, kad antkainių dydį turi reguliuoti ne Vyriausybė, bet laisvo-ji rinka: „Jeigu pradėsime reguliuoti antkainius, tai prekybininkai sugal-vos, pavyzdžiui, logistikos mokesčius. Ar ir juos turėsime reguliuoti?“

Ar antkainių dydžiai nekelia abejonių?

„Turi būti įvertintos išlaidos ir palikta tam tikra pelno marža. Ne-užmirškime, kad nepopuliarioms prekėms antkainis yra nedidelis, tai-gi padidinę antkainį populiarioms prekėms prekybininkai taip kom-pensuoja savo nuostolius“, – aiškina E.Pupinis.

Tačiau prekybininkai kalba kaip tik atvirkščiai. Jie sako, kad pagrindi-nių, taigi populiariausių, prekių ant-kainiai yra mažiausi, o didžiausi kitų prekių grupių antkainiai.

Kaimo reikalų komiteto pirminin-ko pavaduotojas Jonas Stanevičius rė-žia tiesiai šviesiai: „Seimo nariai, kurie tikina, kad reguliuoti antkainių ne-galima, nes tai darydami pažeistume laisvos rinkos dėsnius, iš tikrųjų be-gėdiškai meluoja. Štai pavyzdys – juk vaistų antkainius mes reguliuojame. Buvo daug triukšmo, nepasitenkini-mo, tačiau matome, kad vaistų kainos sumažėjo daugiau nei 10 proc. Deja, pažaboti prekybininkų apetitus ribo-jant antkainius maisto produktams Seimui pritrūksta valios.“

Atmesti Prezidentės teiginiai

Prieš metus Prezidentė Dalia Gry-bauskaitė mus beveik įtikino, kad ji nelinkusi toleruoti maisto produktų brangimo, o Prezidentės vyriausia-sis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos reikalais Nerijus Udrėnas vanojo Konkurencijos tarybą: „Kon-kurencijos taryba neatliko iki galo tyrimo, ar kainos buvo keliamos su-sitarus ir pažeidžiant konkurencijos įstatymus.“

Praėjo metai. Kas pasikeitė? Pa-keistas Konkurencijos tarybos pir-mininkas Šarūnas Keserauskas sako: „Norint įtvirtinti kainų reguliavimą, būtina turėti konkrečius skaičiavimus, įrodančius, kad prekybos maisto pro-duktais srityje konkurencija neveikia. Tuo tarpu abstraktūs teiginiai, kad

produktai yra neįperkami daugeliui gyventojų, tokios kainų reguliavimo būtinybės nepagrindžia.“

Taigi Konkurencijos tarybos va-dovas iš esmės atmeta ir Prezidentės teiginį. Kita vertus, kas kitas, jeigu ne Konkurencijos taryba ir turėtų atlikti konkrečius skaičiavimus bei tyrimus ir išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių taip sparčiai kyla maisto produktų kainos. Šiai tarnybai prekybininkai turėtų pa-teikti ir antkainių struktūrą. Tačiau to nedaroma.

Pradėjus reguliuoti vaistų antkainius, jų kaina sumažėjo daugiau nei 10 proc. Deja, pažaboti prekybininkų apetitus ribojant antkainius maisto produktams Seimui pritrūksta valios.

Žmonių išnaudojimas bado akisValentinas Mazuronis, Seimo narys, antkainių reguliavimo įstatymo projekto autorius

Sakoma, kad antkainių reguliavimas yra politinis klausimas. Taip, tai – politinis klausimas, nes manau, kad artėjant rin-kimams kai kurie politikai viliasi iš pre-kybininkų gauti fi nansinę paramą, todėl tyli, nors žmonių išnaudojimas jau bado akis. Juk akivaizdu, kad jie įžūliai apiplė-šinėjami, o mums aiškina – tai yra lais-voji rinka ir ji pati teisingiausiai nustatys antkainių dydį. Tačiau matome, kad yra kitaip. Kitose šalyse tokio dydžio antkai-nių nėra, todėl ir nėra poreikio nustatyti sveiku protu suvokiamą ribą.Vyriausybei siūlėme iš įvairių institucijų sudaryti darbo grupę, kuri atliktų mais-to produktų kainų monitoringą ir išsi-aiškintų kainų augimo priežastis – ar kainų augimas pagrįstas, ar jį sukelia antkainio didinimas, ar kitos priežas-tys. Aiškinkimės. Deja, šis pasiūlymas buvo atmestas. Tiesiog nenorima vie-šumo. Keista ir naujojo Konkurencijos tarybos vadovo nuomonė. Jis sako, kad trūksta skaičiavimų, analizės. Tai atliki-te tuos skaičiavimus ir analizuokite, juk tai jūsų darbas.

Prekybininkai nori mažinti kainasLaurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius

Kainas formuoja paklausa ir pasiūla pa-saulinės gamybos ir perdirbimo rinkose, o ne mažmeninės prekybos sektoriu-je. Štai politikai tikina, kad reikia riboti maisto produktų antkainius. Galiu pa-sakyti, kad būtent pagrindinėms mais-to prekėms taikome mažiausius antkai-nius. Kokius? Tai – konfi denciali informa-cija. Galiu pridurti, kad šiuo metu vartoji-mo lygis nukritęs iki 2004-ųjų lygio, taigi kaip tik prekybininkai labiausiai suintere-suoti, kad kainos neaugtų, kad būtų kuo didesnė apyvarta. Be to, kaip tik mes, prekybininkai, neretai net sumažiname savo dalį siekdami padidinti apyvartą. Patikėkite – mes labiausiai esame suin-teresuoti, kad kainos nedidėtų.Politikai, prieš pateikdami pasiūlymus reguliuoti antkainius, galėtų susitikti su prekybininkais ir pasitarti. Mes visada esame pasiruošę politikams paaiškin-ti, iš ko susideda kaina, gal kai kuriems politikams trūksta žinių, tiesa, konkrečių duomenų jiems negalėtume pateikti, nes tai, kaip jau minėjau, yra konfi den-ciali informacija. Tokių duomenų nega-lime skelbti viešai ir vartotojams.

Storiausia kainų pyrago riekė – prekybininkams

Ruginės duonos kilogramas kainuoja 5,81 Lt. Etiketėje parašyta tik tiek. Ką pirkdami galvojame? Plėšikai tie ūki-ninkai ir duonos kepėjai! Tačiau nežinome, kad iš 5,81 Lt ūkininkams, malūnininkams ir duonos kepėjams tenka tik 2,15 Lt, t.y. 37 proc. visos kainos. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

E.Pupinis sako, kad antkainių dydį turi reguliuoti ne Vyriausybė, bet laisvoji rinka. VL archyvo nuotrauka

Gamyba (ūkininkai ir perdirbėjai) 37 proc.

Prekyba 45,6 proc.

PVM 17,4 poc.

Ruginės duonos mažmeninės kainos struktūra 2011 m. birželio mėn. (proc.)

Šaltinis: VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras

32011 m. rugpjūčio 31 d. • Nr. 69 (9088)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Remontuoti Seimo I rūmų ket-virtąjį aukštą užsimota todėl, kad jie esą nebuvo atnaujinti nuo 1981 metų. Pro nesandarius langus ir sienas žie-mą „išgaruodavo“ apie 30–40 proc. šilumos. Bėdų atsirasdavo ir vasarą. Per karščius kabinetuose oro tempe-ratūra įkaisdavo esą iki 35 laipsnių, nes 1979 metais įrengti langai neat-sidarydavo.

Atnaujins ir baldus

Kad Seimo nariams būtų jaukiau, į kai kuriuos kabinetus atkeliaus nauji baldai, bus pakabintos ir naujos užuo-laidos.

„Galiu pasakyti, kad naujų baldų nepirkome, jų turėjome įsigiję anks-čiau“, – tikino Seimo kancleris Jonas Milerius. Jo teigimu, nebuvo pirkta ir nauja organizacinė technika. Parla-mentarai esą naudosis senais spaus-dintuvais ir kompiuteriais.Seimo I rūmuose bus atnaujinti ir minkštieji baldai. Konkursą laimėjusi bendrovė nauju gobelenu aptrauks 28 minkš-

tuosius krėslus. Vieno jų sutvarkymas kainuos ne daugiau nei 200 litų.

Statybų užmojai gerokai didesni

Dar neprasidėjus Seimo I rūmų ketvirtojo aukšto remontui, Seimo kanceliarija paskelbė viešųjų pirki-mų konkursą visam I rūmų rekons-trukcijos projektui parengti. Tikėti-na, kad tada rūmų remontas atsieis ne 4,5 mln., o apie 12 mln. litų.

„Seimo I rūmus galutinai baigti tvarkyti planuojama iki 2013 metų, kai Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai“, – pripažino Seimo kanceliarijos atstovė Eglė Trembo.

Seimo patalpose esą vyks iki 10 svarbių tarptautinių renginių, kuriuo-se dalyvaus ES šalių parlamentarai, todėl lietuviai nenori patirti gėdos dėl nesuremontuotų patalpų.

„Lietuva ruošiasi krepšinio čempio-natui, o mes lygiai taip pat ruošiamės šalies pirmininkavimui ES“, – pridūrė Seimo kancleris J.Milerius.

Šiam grandioziniam remontui Seimo kanceliarija pinigų neturi, o kaip greitai bus įgyvendinami nauji statybų užmojai, priklausys nuo to, kaip Turto bankui pavyks parduoti kanceliarijai priklausantį turtą.

Turto bankas iš Seimo kancelia-rijos perėmė 44 tarnybinius butus Vilniaus mieste – Fabijoniškių ir Pilaitės mikrorajonuose.

Lėšų planuojama gauti ir par-davus kanceliarijos poilsio namus „Viešnagė“ Palangoje bei relaksa-cijos centrą Švenčionių rajone, prie Siaurio ežero.

Turtą pardavinėja aukcione

Turto banko atstovas Dainius Juozėnas patikino, kad Seimo kan-celiarijos tarnybinių butų pardavi-mas vyksta itin sėkmingai. Pirmasis aukcionas vyko trečiadienį.

„Iš 44 butų 26 jau turi pirkėjus, – kalbėjo D.Juozėnas. – Dėl kai kurių butų bus varžomasi, o kitiems pirkti užsiregistravo tik po vieną dalyvį.“Jis patvirtino, kad didžioji dalis pir-

kėjų yra minėtų butų nuomininkai, dirbantys Seimo kanceliarijoje.

Aukcionas negali būti nesėkmin-gas, nes 39 butai Fabijoniškėse par-duodami už gana žemą kainą. Pa-vyzdžiui, už vieno kambario butą Turto bankas tikisi gauti nuo 87 iki 106 tūkst. Lt, dviejų kambarių – nuo 121 iki 141 tūkst. Lt, o trijų kamba-rių – nuo 135 iki 166 tūkst. Lt.

Kanceliarijos butai Pilaitėje, I.Kanto alėjoje ir Papilėnų gatvėje, įvertinti nuo 104 iki 160 tūkst. Lt.

D.Juozėnas patikino, kad Turto bankas kol kas neperėmė abiejų Sei-mo kanceliarijos poilsinių, todėl jos esą bus parduodamos vėliau.

Galbūt Seimo kanceliarija lūku-riuoja, kol baigsis vasaros sezonas ir poilsinėse suspės paatostogauti tau-tos išrinktieji.

Naujo statinio neparduos?

Seimo kancleris J.Milerius pati-kino, kad, sutvarkiusi Seimo I rū-mus, jokių kitų statybų kanceliarija neplanuoja.

„Noriu pasakyti, kad visus sta-tybos darbus vykdome neprašyda-mi pinigų iš biudžeto“, – aiškino J.Milerius. Jis teigė, kad visoms sta-tyboms užbaigti neplanuojama par-duoti ir 2006 metais prie Seimo iški-lusio 7 aukštų pastato, kuriam statyti

Seimo valdyba leido leidyklai „Vals-tybės žinios“ paimti apie 5 mln. litų kreditą iš „Danske“ banko.

„Tos paskolos liko sumokėti tik šiek tiek daugiau nei 1 mln. Lt, o

šių metų pabaigoje kredito likutis bus tik apie 400 tūkst. Lt“, – sakė J.Milerius.

Minėtas statinys 2005 m. įklam-pino į skolas Seimo kanceliarijai pa-valdžią leidyklą „Valstybės žinios“, kuri „Danske“ banko kreditą privalo grąžinti iki 2012 metų liepos. Pati įstaiga buvo nepajėgi grąžinti tokio dydžio paskolos.

„Grąžinus kreditą, pastatas ti-krai nebus parduotas, nes tiesiog neturėtume kur sutalpinti visų kanceliarijos darbuotojų“, – tikino J.Milerius.

Seimo kanceliarija 2007 metais pastatė dar ir naują Seimo posėdžių salę, kurios statyba kainavo 55 mln. litų.

Seimo kanceliarijoje dirba per 1000 įvairių valstybės tarnautojų.

Neįžvelgiu nieko blogoJulius Veselka, Seimo narys

Mano kabinetas yra Seimo III rūmuose, todėl jo niekas neremontuoja. Be to, man ir nereikia, kad jis būtų remontuo-jamas, nes man jis tinka toks, koks yra. O dėl butų pardavimo Seimo kancelia-rijos darbuotojams, tai visiškai pritariu tokiam žingsniui. Žmonėms kažkada buvo pažadėta, kad jie galės išsipirkti tarnybinius butus už investicinius če-kius. Kadangi to jiems nebuvo leista padaryti, dabar valstybė tarsi ištaiso klaidą. Nieko blogo čia neįžvelgiu.

Įstatymai nebuvo pažeistiLoreta Graužinienė, Seimo narė

Audito komiteto nariai posėdžiaudami patys jausdavo, kaip pro langus žiemą pučia vėjas, todėl šias statybas patei-sinu. Be to, komitetas atidžiai prižiūri ne tik statybas, bet ir tarnybinių butų pardavimą. Seimo kanceliarijos dar-buotojai norėtų butus įsigyti ir pigiau, bet jie buvo įvertinti rinkos kaina. Ten namas senas, galbūt todėl butai įver-tinti pigiau. Kalbant iš esmės, Seimo kanceliarijai parduodant butus, įsta-tymai nebuvo pažeisti.

Dar neprasidėjus I rūmų ketvirtojo aukšto remontui, Seimo kanceliarija paskelbė viešųjų pirkimų konkursą visam I rūmų rekonstrukcijos projektui parengti. Tikėtina, kad rūmų remontas atsieis apie 12 mln. Lt.

Jaunatis.Saulė teka 6.23, leidžiasi 20.14.

RytojŠiandien

Šiandien Lietuvoje vietomis trumpai palis. Temperatūra naktį – 8–13, pajūryje – iki 16, dieną –16–21 laipsnis šilumos. Pirmąją naujų mokslo metų dieną išsilaikys panašūs orai: naktį bus 10–12, dieną – 17–19 laipsnių šilumos. Penktadienį bus rudeniškai saulėta, naktį – vietomis palis. Naktį prognozuojama 9–11, dieną – 17–19 laipsnių šilumos. Šeš-tadienį naktis bus dar šaltesnė, bet giedra, o diena bus saulėta ir šilta. Naktį numatoma 7–9, dieną – 18–20 laipsnių šilumos. Rugsėjo mėnesio vidutinė temperatūra nesiskirs nuo vidutinės daugiametės (vidutinė daugiametė 11,9 °C), o mėnesio kritulių kiekis progno-zuojamas šiek tiek mažesnis už vidutinį daugiametį (vidutinis daugiametis 68 mm).

VL, meteo.lt inf.

Poryt

Pasiimame savo transportu visoje Lietuvoje * PERKAME MAISTINES AVIŽASPERKAME MAISTINES AVIŽAS

Supirkimo kainas galite rasti www.malsena.lt Dėl kitų kultūrų informacija tel.: 8 686 30 664, 8 614 07 543

UAB „Malsena plius“ Stoties g. 65, Vievis* – (ne mažiau 25 t)

Užs. 571)

Seimo rūmų remontui dabartinė valdžia negaili pinigų. VL archyvo nuotrauka

Paskutinį vasaros savaitgalį Krikščionių partijos nariai rinkosi į pirmą partijos sąskrydį. Rugpjūčio 27–28 dienomis šalia Daugų mies-telio (Alytaus r.) vykusiame sąskry-dyje įvyko ir tarybos posėdis. Jame buvo aptarti partijos veiksmai ruo-šiantis Seimo rinkimams.

Kaip teigė Krikščionių partijos pirmininkas ekspremjeras Gedimi-nas Vagnorius, partijos narių laukia itin įdomūs metai, per kuriuos jie dar kartą įrodys, kad yra puiki alternaty-va dabartinei valdančiajai daugumai. „Mes stengsimės suvienyti centro de-šinės jėgas ir sieksime sukurti pati-kimą politinę alternatyvą valdančio-sioms jėgoms“, – teigė Krikščionių partijos lyderis G.Vagnorius.

Tarybos posėdyje taip pat nuspręs-

ta visose vienmandatėse apygardose kelti savo kandidatus arba dalytis jas su galimais koalicijos partneriais. To-kioms perspektyvoms vieningai prita-rė ir beveik 500 sąskrydyje dalyvavu-sių Krikščionių partijos narių iš visos Lietuvos. Šiuo metu partija vienija per 10 tūkstančių žmonių, yra įsteigti 48 skyriai, 4 iš jų – už Lietuvos ribų.

Krikščionių partija atspindi ne re-ligines, bet krikščioniškosios kultūros vertybes. Vakarų Europoje centro de-šinės politinės partijos tradiciškai va-dinamos krikščioniškais pavadinimais. Krikščionių partijos tikslas – puoselėti tautos dvasines ir moralines vertybes bei kultūros tradicijas, kurti demo-kratinę visuomenę su moderniu pi-liečiams pavaldžiu valstybės valdymu, skatinti ekonomikos plėtrą ir privačią verslo iniciatyvą, kaip visuomenės so-cialinio saugumo ir asmeninės gerovės būdą, visiems gyventojams užtikrinti ekonomikos plėtros lygį atitinkančią minimalią gerovę, principingai ginti Lietuvos ir visų bendrapiliečių teisė-tus interesus šalyje ir užsienyje.

balsas.lt inf.

Krikščionių partijos nariai rinkosi į pirmą sąskrydį

Krikščionių partijos frakcijos Sei-me nariai Vidmantas Žiemelis, Ligi-tas Kernagis ir partijos pirmininkas ekspremjeras G.Vagnorius.

Natalijos Gavrilovos nuotrauka

Dieną: +16 +21o

Naktį: +8 +13o

Dieną: +17 +19o Dieną: +17 +19o

Naktį: +9 +11oNaktį: +10 +12o

Seimas remontuojasi

Atkelta iš 1 p.

4 2011 m. rugpjūčio 31 d. • Nr. 69 (9088)Valstiečių laikraštisAktualijos

Prof. Kęstutis Masiulis

Valstybė yra neūkiška statytoja. Sunku rasti nors vieną šalies ar savi-valdybių institucijų užsakytą objektą, dėl kurio būtų neplykstelėję skandalai, įtarimai, teismai, įvairūs tyrimai – nuo Valdovų rūmų, Gedimino prospek-to Vilniuje rekonstrukcijos, Užsienio reikalų ministerijos priestato statybos, Nacionalinio stadiono iki kaimo kelių žvyravimo Kelmės rajone.

Kodėl taip yra? Ogi todėl, kad valstybės misija yra ne statyti, o rū-pintis viešaisiais reikalais. Tarnauto-jai gali būti labai profesionalūs biuro-kratai, bet vargu ar jie gerai nusimano apie statybas ir jų aplinkybes, o jeigu tokių specialistų ir yra, tai jie ne ge-riausiai atlyginami, nes valstybė ne-konkuruoja atlyginimais su stam-biomis privačiomis kompanijomis. Valstybėje nėra vieno šeimininko – atsakomybė dažniausiai kolektyvinė, o tai apsunkina efektyvią kontrolę. Valstybinės institucijos yra labai biu-rokratizuotos, viską iki smulkmenų nustato įvairūs reglamentai ir šūsnys teisės aktų, todėl labai sunku deramai reaguoti į kintančias aplinkybes, o už netinkamą ir ne laiku reagavimą rei-kia mokėti.

Bandymai viešąjį sektorių efek-tyvinti pasitelkiant vadybos patir-

tį Lietuvoje dažnai dūžta į politinių sprendimų bei viešosios nuomonės rifus. Tai įrodė „Visuomio“ nesėkmė. Geroji patirtis, kurią buvo siūloma perimti iš Švedijos, buvo išjuokta ži-niasklaidoje, nesulaukė net Seimo valdančiosios daugumos palaikymo. O galiausiai ją pribaigė egoistinis kai kurių ministrų interesas – neno-ras „savo“ įmonių paleisti iš politinės kontrolės.

Matant minėtą viešųjų projektų neefektyvumą buvo sugalvotos kon-cesijos. Jų esmė: valstybė užsako kaž-ką pastatyti ar rekonstruoti, moder-nizuoti, tačiau visos statybos detalės, valdymas ir priežiūra atitenka priva-tininkui. Vienas iš tokių pavyzdžių – Vilniaus Balsių mokykla.

Pagrindinis koncesijos trūkumas, kad valstybė vis tiek vienaip ar kitaip turi atsilyginti koncesininkui. Palan-gos aplinkkelį tiesia privatininkai, ta-čiau valstybė įsipareigoja 25 metus už jį mokėti. Tas pat pasakytina ir apie Vilniaus Balsių mokyklą.

Iš esmės koncesija – tai savotiš-ka paskola, už kurią reikia mokėti su palūkanomis. Iš koncesijos uždirbs ir verslas, ir bankai, ir draudimo ben-drovės, o už viską sumokės mokesčių mokėtojai. Jeigu apskaičiuotume, kiek per 20 metų kainuos Balsių mokykla, tai pamatytume, kad reikės sumokėti dviejų ar net trijų tokių mokyklų kai-ną. O kadangi valstybei būtina mokėti

pinigus, vėl dažniausiai neapsieinama be skandalų ir įtarimų neskaidrumu. Todėl koncesija yra greitas, bet gana brangus būdas, kaip neturint pinigų greitai pastatyti vieną ar kitą viešą-jį objektą.

1992 m. Jungtinėje Karalystėje pradėtas taikyti naujas modelis, pava-dintas PPP (angl. Public Private Par-tnership). Privatininkas ne tik savo jė-gomis pastato visuomenei reikalingą objektą, bet ir pasirūpina, kad jis at-sipirktų, o valstybei nereikėtų mokė-ti nė cento. Populiariausia tokį verslo ir valstybės bendradarbiavimą taiky-ti susisiekimo srityje. Tokie projek-tai gali būti ir visai neapmokestina-mi tiesiogiai, pavyzdžiui, įrengiama požeminė perėja, o joje – prekybos

paviljonai. Taip atsiranda nemokama perėja, o už ją sumoka tie, kas įsigyja joje prekybos paviljonus.

Tiesioginis apmokestinimas už PPP būdu sukurtą viešąją gėrybę beveik visada galimas tik tada, kai yra nemokama alternatyva. Lenkijo-je, Prancūzijoje, Italijoje galima rink-tis mokamą magistralinį kelią, tačiau galima važiuoti ir nemokamu, tačiau prastesniu keliu. Rostoke (Vokietija) galima mokamu tuneliu pralįsti po sąsiauriu arba galima važiuoti gerokai ilgesnį kelią aplink jį nemokamai.

Lietuvoje PPP modelis sunkiai skinasi kelią. Trūksta patirties, poli-tinės valios ir viešojo sektoriaus su-

pratimo bei noro dirbti išvien su vers-lininkais. Klaipėdos universitetas, dideliais vargais palaužęs biurokratų pasipriešinimą, pasistatė modernias auditorijas, tačiau leido prekybinin-kams šalia įrengti prekybos centrą. Jeigu ne šis PPP bendradarbiavimas, auditorijų universitetas turbūt būtų nesulaukęs dar dešimtmetį.

Viešoji ir privati partnerystė yra būdas pritraukti investicijas valsty-bei neprisiimant fi nansinių įsiparei-gojimų. Tuo šis būdas yra daug pa-trauklesnis už koncesiją. Lietuvoje yra daug objektų, kurie dėl lėšų stokos nebus pastatyti dar dešimtmečius, ta-čiau ar būtų blogai, jei jie atsirastų jau dabar, bet už pasinaudojimą jais rei-kėtų susimokėti?

Daliai lietuvių tokia mintis būtų sunkiai priimtina, nes nesame pratę mokėti už viešuosius objektus. Tačiau vien dėl to daug kur neturime gerų kelių, tiltų, viadukų, tunelių, perėjų. Pavyzdžiui, Vilniaus Balsių mikro-rajono gyventojai juk nepraloštų, jei kas nors pastatytų, kad ir mokamą tiltą per Nerį. Taip atsirastų naujas

kelias į Antakalnį, Nemenčinę. Toks tiltas buvo suplanuotas dar sovietme-čiu, tačiau savivaldybė neturi lėšų ir jo nežada statyti dar kelis dešimtme-čius. PPP būdu galėtų atsirasti ne tik vienas kitas tiltas, kelių, bet net ir metro Vilniuje, naujas terminalas oro uoste.

Ar atsakingi politikai pasiruošę at-verti duris PPP iniciatyvai? Andrius Kubilius prieš užimdamas premjero postą buvo didelis tokio statybų me-todo šalininkas ir entuziastas, tačiau dabar, matydamas politikų pasiprie-šinimą, atrodo, nuleido rankas. Tačiau nesinaudoti pasaulio patirtimi Lietu-vai yra didelė nesėkmė.

Su savo nelegaliai veikusiais atrakcionais sparnus pakėlę olan-dai įstrigo Palangoje. Visus išva-žiavimo kelius apgulė policijos pareigūnai ir neleido be leidimo važiuoti sunkiasvoriu transportu J.Basanavičiaus gatve „Leander LTU“ vilkikams.

Olandams išsivežti atrakcionus iš Palangos gali sutrukdyti ir teismas.

Rugpjūčio 17 dieną atrakcione „Move it“ įstrigusių keturių vaikų tėvams atstovaujanti vilnietė advoka-tė Simona Selelionytė vakar kreipėsi į teismą prašydama laikinai areštuoti „Leander LTU“ atrakcionus.

Taip siekiama, kad įrenginius eksploatuojanti bendrovė tikrai su-mokėtų kompensacijas šoką ir svei-katos sutrikdymų patyrusių nepil-namečių tėvams.

Šiuo metu pagal keturių tėvų prašymus teismui ruošiamas 46 tūkst. litų civilinis ieškinys. Ta-čiau prašomų priteisti kompensa-cijų suma padidės, nes artimiausiu metu savo ieškinius ruošiasi pateikti ir kitų nukentėjusių vaikų tėvai. Be to, kol kas nėra galutinai nustatyti per nelaimę labiausiai nukentėju-sios trylikametės patirti sveikatos sutrikimai.

VL, Eltos inf.

Bandymai viešąjį sektorių efektyvinti pasitelkiant vadybos patirtį Lietuvoje dažnai dūžta į politinių sprendimų bei viešosios nuomonės rifus.

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaitis

Administratorė (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, BIČIŲ AVILYS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA Daiva Šalc (8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0044

MOTERS PASAULIS Eglė Valionienė (8 5) 210 0035

ŠEŠTADIENIS Rūta Klišytė (8 5) 210 0082

PRIEBLANDOS, UŽSIENYJEVismantas Žuklevičius (8 5) 210 0092

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043Saulius Tvirbutas 8 655 38 128

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas [email protected].

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 ([email protected]). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 ([email protected]). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 ([email protected]) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 6 sp. lan kai. Ti ra žas 15 801 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 1082. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova

Administratorė (8 5) 210 0110

[email protected]

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070

Ar valstybė gali statyti efektyviau ir be skandalų?

Tiesiai šviesiai

Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje Jurgis Jurkevičius pa-kartotinai kreipėsi į antstolį, kad šis padėtų įvykdyti teismo spren-dimą Vilniaus rajono savivaldybės administracijai pakeisti visų teismo sprendime nurodytų gatvių lente-les į užrašus valstybine kalba.

J. Jurkevičiaus teigimu, Vilniaus ra-jono savivaldybė ėmėsi aktyvių veiksmų konkrečiose gyvenvietėse pakeičiant gatvių užrašus remiantis Valstybinės kalbos įstatymo bei poįstatyminių tei-sės aktų reikalavimais. Nors savivaldy-bės pastangomis nemažai gatvių len-telių jau yra pakeista, sprendimas nėra iki galo įgyvendintas.

Pasak J. Jurkevičiaus, Lietuva yra teisinė valstybė, todėl laikytis teisinių procedūrų ir vykdyti teismo sprendi-mus yra privaloma visiems Lietuvoje gyvenantiems asmenims. Siekdamas užtikrinti tolesnį teismo sprendimų vykdymą, Vyriausybės atstovas Vil-niaus apskrityje pakartotinai kreipė-si į antstolį, pateikdamas jam teismo išduotą vykdomąjį raštą, ir dar kartą atkreipė Vilniaus rajono savivaldybės dėmesį dėl jo vykdymo.

„Tikimės ir toliau geranoriško bendradarbiavimo su savivaldybe įgyvendinant teismų sprendimus“, – sakė Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje.

Eltos inf.

Dėl gatvių užrašų vėl kreiptasi į antstolį

Nors savivaldybės pastangomis nemažai gatvių lentelių jau yra pakeista, sprendimas nėra iki galo įgyvendinamas. vilniausdiena.lt nuotrauka

Visą vasarą olandų bendrovės atrakcionai Palangoje veikė nelegaliai. Eltos nuotrauka

Olandai sprunka

52011 m. rugpjūčio 31 d. • Nr. 69 (9088)Valstiečių laikraštis Užsienyje

Vismantas ŽuklevičiusVL žurnalistas, [email protected]

Galingas uraganas savaitgalį purtė rytinę Amerikos pakrantę, o sekmadienį praslinko virš Man-hatano. Tačiau labiausiai savo ga-lią jis pademonstravo JAV šiaurės vakarų miestuose, kur smarkios liūtys ir vandenyno potvyniai ap-sėmė namus ir milijonus žmonių paliko be elektros.

Paralyžiavo Niujorką

Savaitgalį Irenos vardu pavadintas uraganas slinko palei rytinę pakran-tę. Galinga vėtra nusinešė mažiausiai 40 žmonių gyvybes, be elektros liko apie 5 mln. namų ir verslo įmonių. Irena sukėlė didelius potvynius ir iš-vartė tūkstančius medžių. Labiausiai nukentėjo Naujasis Džersis ir kaimiš-kos Vermonto vietovės.

Dėl uragano teko uždaryti Niujor-ko viešojo susisiekimo sistemą. Taip pat buvo atšaukti tūkstančiai skry-džių, kurių tik dalis atnaujinti. Dar ilgiau nekursuos priemiestiniai trau-kiniai, vežiojantys gyventojus į darbą iš atokių rajonų.

Niujorke gyvenanti lietuvė Agnė sakė, kad uraganas jai pridarė rūpes-čių. „Žinoma, daug nepatogumų: ne-važiavo traukiniai, metro, uždaryti tiltai, tačiau dabar jau vėl viskas sto-jasi į vietas“, – pirmadienio naktį sakė 29 m. moteris.

JAV prezidentas Barakas Obama apgailestavo, kad uragano nusiaubta-me regione problemos dar nesibaigė. „Daugeliui amerikiečių dar gali ding-

ti elektra, tebegresia ir potvyniai, ku-rie ateinančiomis dienomis gali tapti smarkesni, kai upės išsilies iš kran-tų“, – nurodė jis, žadėdamas federali-nės vyriausybės paramą.

Nuo sekmadienio popietės ura-ganas Irena, susilpnėjęs iki atogrąžų aud ros, toliau niokojo šešias Naujosios Anglijos valstijas. Audrai priartėjus

prie Kanados, jos vėjo greitis tebesiekė 80 kilometrų per valandą, nurodė JAV nacionalinis uraganų centras.

Kanados Toronto Pirsono tarptau-tiniame oro uoste sekmadienį buvo atšaukta daugiau nei 100 skrydžių, praneša Toronto laikraštis „Star“. Buvo atšaukti skrydžiai į ir iš Niu-jorko, Vašingtono, Filadelfi jos, Bosto-no. Artėjanti audra taip pat sutrikdė oro uostų veiklą Otavos, Monrealio ir Halifakso miestuose.

„Irenos padaryta žala fi nansiškai dar neįvertinta, tačiau tikėtina, kad vien Naujajame Džersyje, kuriame gyvena beveik 9 mln. gyventojų, ši aud ra sukėlė nuostolių už milijardus dolerių“, – žiniasklaidai sakė šios vals-tijos gubernatorius.

Precedento neturinti evakuacija

Naujajame Džersyje potvyniai už-liejo tūkstančius namų. Gyventojai nerimauja ir suka galvas, ar draudikai

kompensuos padarytą žalą. Amerikie-čiai abejoja, ar pakaks federalinės vy-riausybės pagalbos nukentėjusiesiems nuo potvynių, ypač kai Vašingtonas ir visos valstijos yra priverstos smarkiai susiveržti diržus.

Pagal gyventojų skaičių didžiausias (8,5 mln.) Šiaurės Amerikos mies-tas retai kada akis į akį susiduria su

gamtos stichijomis. Niujorke uraga-nai – labai reti, o miesto infrastruk-tūra pasenusi, todėl daug ekspertų pastarosiomis dienomis skelbė itin niūrias prognozes dėl galimų artė-jančios audros padarinių.

Pareigūnai ėmėsi precedento netu-rinčių priemonių, įskaitant privalomą evakuaciją ir viešojo transporto siste-mų uždarymą, kurios veikiausiai taip pat taps sunkia našta ekonomikai.

Apie 370 tūkst. Niujorko gyven-tojų, kuriems buvo nurodyta palikti namus, sekmadienio vakare jau ga-lėjo grįžti, tačiau dar daugybė tiltų ir tunelių neveikė.

Metropolitenas ir autobusai jau va-žinėja, tačiau metropoliteno šiaurinė li-nija ir priemiestinis Long Ailendo ge-ležinkelis lieka uždaryti, todėl šiaurinių ir rytinių Niujorko priemiesčių gyven-tojams sunku pasiekti miesto centrą.

Niujorko meras Maiklas Blūm-bergas pirmadienį žiniasklaidai sakė, kad „važiuoti į darbą bus sunku“, ta-čiau metropoliteno sistemai didesnės žalos nepadaryta.

Milijardiniai nuostoliai

Meras džiaugėsi, kad per audrą mieste niekas nežuvo ir nebuvo su-žeistas, nors pasitaikė kai kurių pavo-jingų epizodų. „Stateno saloje laivais atplaukę ugniagesiai iš 21 namo išgel-bėjo daugiau nei 60 žmonių, tarp ku-rių buvo ir trys kūdikiai. Į gyvenamuo-sius namus daužėsi net pusantro metro aukščio bangos“, – skelbė CNN.

Uraganas Irena, prieš pasiekda-mas Niujorką, susilpnėjo, tačiau kai kuriuose rajonuose vis tiek padarė nemažai žalos, ypač žemame Roka-vėjaus pusiasalyje Atlanto vandeny-no pakrantėje, pietinėje miesto daly-je. Prieš audrą pareigūnai uždarė tris tiltus, vedančius į šį pusiasalį.

„Jaučiausi tarsi laivo triume“, – pasakojo 42 m. Patricija Kein, kuri buvo pasilikusi savo name Rokavė-juje. Per audrą buvo dingusi elektra, tačiau moteris įjungė atsarginius ge-neratorius. Jie elektra aprūpino jos ir keturių kaimynų namus.

Rytinėje Amerikos pakrantėje po praūžusio uragano buvo pradėti tvar-kymosi darbai, vertinama žala, pirma-dienį pranešė BBC. Susilpnėjusi iki tropinės audros, Irena pirmadienį dar siautė Kanados šiaurės rytuose.

V.Putinas pradėjo savo par-tijos rinkimų kampaniją. Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas Novorosijsko uoste, kur mi-nimas miesto per Antrąjį pasaulinį karą išvadavimas, pasirodė ant mo-tociklo baikerių kolonos priešakyje ir taip pradėjo vadovaujamos partijos „Vieningoji Rusija“ rinkimų kampa-niją. V.Putino partija tikisi surinkti du trečdalius balsų per gruodį vyksian-čius rinkimus parlamento žemuo-siuose rūmuose – Dūmoje. Jei taip įvyktų, partija turėtų galimybę pa-keisti konstituciją. Rinkimų kampani-ja buvo pradėta, kai Rusijos preziden-tas Dmitrijus Medvedevas pirmadienį pasirašė dekretą, pagal kurį rinkimai vyks gruodžio 4 dieną. Per šiuos rin-kimus taip pat paaiškės daugiau de-talių apie prezidento rinkimus, ku-rie vyks 2012 m. kovą. V.Putinas ir D.Medvedevas dar nepranešė, kuris varžysis dėl prezidento posto.

Alžyras priglaudė M.Kadafi o šeimą. Sukilėliai Libijoje apkaltino kaimyninį Alžyrą agresija dėl to, kad jis priėmė besislapstančio Libijos ly-derio M.Kadafi o žmoną ir tris vaikus. Diktatoriaus buvimo vieta vis dar ne-aiški. Alžyro užsienio reikalų ministe-rija informavo, kad M.Kadafi o žmona Safi ja, duktė Aiša ir sūnūs Hanibalas ir Mohamedas pirmadienio rytą atvy-ko į Alžyrą. Dėl to dabar tarp šių dvie-jų kaimynių gali kilti diplomatinė ne-santaika. Pasak Nacionalinės pereina-mosios tarybos atstovo, valdžia sieks M.Kadafi o šeimos ekstradicijos.

Sirijos kariai vėl šaudė į pro-testuotojus. Pasibaigus ramadanui visoje Sirijoje prasidėjo antivyriausy-binės demonstracijos, skelbia BBC. Tūkstančiai žmonių išėjo į gatves ir reikalauja nuversti prezidento Bašaro Al Asado vyriausybę. Aktyvistai pra-nešė, kad saugumo pajėgos keliose vietovėse šaudė į protestuotojus. Yra žuvusiųjų ir sužeistų.

JAV nepripažįsta Abchazijos prezidento rinkimų. JAV pareiškė, kad neseniai vykę vadinamojo prezi-dento rinkimai separatistiniame Gru-zijos regione Abchazijoje yra neteisė-ti, ir dar kartą pakartojo, jog palai-ko Gruzijos teritorijos vientisumą ir suverenumą. Abchazijos prezidento rinkimus, vykusius rugpjūčio 26 die-ną, laimėjo Aleksandras Ankvabas. Jis surinko 54,86 proc. balsų. 1990 m. Abchazija po pilietinio karo atsiskyrė nuo Gruzijos. 2008 m. Rusija pripa-žino Abchaziją ir dar vieną Gruzijos autonominę sritį – Pietų Osetiją – ne-priklausomomis valstybėmis po pen-kias dienas trukusio karo, kuris kilo Gruzijai bandžius susigrąžinti Pietų Osetijos kontrolę.

VL, Eltos, BBC inf., EPA-Eltos nuotrauka

Pasaulio pulsasUraganas Irena nusiaubė JAV

Dėl uragano teko uždaryti Niujorko viešojo susisiekimo sistemą, kuri jau atnaujina darbą.

Vėtra JAV šiaurės vakarų miestams padarė milijardinės žalos.

Apie 370 tūkst. Niujorko gyventojų, kuriems buvo nurodyta palikti namus, sekmadienio vakare jau galėjo grįžti. EPA-Eltos nuotraukos

(Užs. 608)

6 2011 m. rugpjūčio 31 d. • Nr. 69 (9088)Valstiečių laikraštisSportas

Žinių sprintas

Ralis „Aplink Lietuvą“. Tris die-nas vykusį tradicinį automobilių ralį „Aplink Lietuvą“ laimėjo Liutauras Paulauskas su šturmanu Viliumi Strazdausku, važiavę „Subaru Im-preza“ automobiliu.

Vilniuje, S.Daukanto aikštėje, 80-metį mininčio ralio nugalėtojus pa-sveikino Prezidentė Dalia Grybaus-kaitė. Ji L.Paulauskui ir V.Strazdauskui įteikė Prezidentės taurę. Šalies vado-vė taip pat pasveikino jauniausią ra-lio dalyvį – 11-metį Roką Gricių.

Belgijos lenktynes laimėjo vo-kietis S.Fetelis. Pasaulio „Formu-lės–1“ automobilių lenktynių čempio-nato 12-ąjį etapą – Belgijos „Grand Prix“ lenktynes – laimėjo iš pirmosios pozicijos startavęs sezono lyderis, „Red Bull–Renault“ komandos pilotas vokietis Sebastianas Fetelis.

Tai – septintoji 24 metų Vokieti-jos autolenktynininko pergalė šį se-zoną ir 17-oji per visą karjerą.

Antras fi nišavo nugalėtojo koman-dos draugas australas Markas Vebe-ris, trečias – iš tryliktosios pozicijos startavęs britas Džensonas Batonas.

Nugalėtojo titulą ginantis S.Fetelis turi 259 taškus. Antrąją vie-tą užimantis M.Veberis nuo lyderio atsilieka 92 taškais. Į trečiąją vietą su 157 taškais pakilo F.Alonsas.

Pirmauja vilniečiai. Lietuvos futbolo A lygos čempionato 24-ojo turo rungtynėse nugalėtojo titulą ginantis Panevėžio „Ekranas“ sve-čiuose net 5:1 (2:1) nugalėjo Aly-taus „Dainavos“ futbolininkus.

„Ekranas“, po 22 rungtynių turin-tis 53 taškus, turnyro lentelėje uži-ma antrąją vietą. Jis nuo pirmaujan-čio Vilniaus „Žalgirio“ atsilieka trimis taškais. Tiesa, sostinės klubas yra sužaidęs dviem mačais daugiau.

„Žalgiris“ išvykoje 1:0 (1:0) įvei-kė devintąją vietą užimančius Ma-žeikių „Mažeikius“. Trečiojoje pozi-cijoje žengianti Marijampolės „Sū-duvos“ komanda svečiuose 1:2 (1:1) pralaimėjo Kauno „FBK Kau-no“ futbolininkams. „Sūduva“ po 23 rungtynių turi 43 taškus.

Europos čempionate – trys lie-tuvių medaliai. Lietuvos boksininkas Ričardas Kuncaitis iškovojo Europos jaunimo (17–18 metų) čempiono titu-lą. 18-metis marijampolietis Dubline (Airija) vykusių Senojo žemyno jauni-mo pirmenybių svorio kategorijos iki 64 kg (31 dalyvis) fi nale 20:14 nugalė-jo Rusijos atstovą Zaūrą Abdulajevą.

Edgaras Skurdelis svorio kate-gorijoje iki 60 kg (24 dalyviai) iško-vojo sidabro medalį. 18-metis šilu-tiškis fi nale 8:11 pralaimėjo Pervi-zui Bagirovui iš Azerbaidžano.

Šilutiškis Viktoras Komkovas (svorio kategorija iki 49 kg; 15 da-lyvių) pelnė bronzos medalį.

UEFA supertaurė – „FC Barcelo-na“ futbolininkams. UEFA supertau-rę iškovojo praėjusio sezono Europos futbolo klubų Čempionų lygos nuga-lėtoja „FC Barcelona“ (Ispanija), Ji Mo-nake vykusiame mače 2:0 (1:0) įveikė Europos lygos varžybų nugalėtoją „FC Porto“ (Portugalija) ekipą.

VL, Eltos inf.EPA–Eltos nuotraukos

Robertas Sabaliauskas

Šiandien keturiuose Lietuvos miestuose – Klaipėdoje, Šiauliuo-se, Panevėžyje ir Alytuje – star-tuoja Europos krepšinio čem-pionatas. Renginio šeimininkai rungtyniaus vienoje grupėje su Ispanija, Turkija, Didžiąja Brita-nija, Lenkija ir Portugalija.

Treneris paskelbė atstumtuosius

Lietuvos nacionalinės komandos vyriausiasis treneris Kęstutis Kem-zūra apsisprendė. Į rinktinės dvylik-tuką nepateko Darjušas Lavrinovi-čius ir Mindaugas Lukauskis.

D.Lavrinovičius Senojo žemy-no pirmenybėse šeimininkams ne-atstovaus dėl traumos. Pastaruoju metu priekinės linijos žaidėją kama-vo Achilo sausgyslių skausmai.

„Priimti sprendimą šiek tiek padėjo situacija, nes paūmėjo Darjušo trauma. Jam reikia daugiau laiko pasigydyti, o jo mes neturime. Viskas nėra taip bai-su, tačiau tai palengvino sprendimą“, – kalbėjo treneris K.Kemzūra.

Kalbėdamas apie M.Lukauskį, K.Kemzūra prasitarė, kad jo neglu-mina spraga lengvųjų puolėjų gran-dyje: „Pasitarę nusprendėme dirbti su šešiais aukštaūgiais ir šešiais ma-žesniais krepšininkais. Mindaugas nėra tikras lengvasis puolėjas.“

K.Kemzūra taip pat užsiminė apie įdomius eksperimentus. „Dabar netgi yra minčių Paulių Jankūną panaudo-ti lengvuoju puolėju. Galbūt tai atneš mums naudos. Ne visas rungtynes, bet bent dalį jų. Matėme problemų, pavyzdžiui su Rusija, kai varžovai turi krepšininkų, žaidžiančių per 2–3 po-zicijas. Mums reikės pasiruošti žaisti su tokiais priešininkais.“

Milžiniškas ekranas Vilniuje

Vilniaus „Siemens“ arena krepši-nio aistruolius, negalinčius Lietuvos rinktinės krepšininkų palaikyti Pane-vėžyje, kviečia burtis krepšinio sirga-lių namais virsiančios „Siemens“ are-nos viduje ir lietuviams svarbiausias 1-ojo Europos krepšinio čempio nato etapo kovas stebėti tiesiogiai didžiau-siame vaizdo ekrane mieste.

Ekranas, kurio dydis net 20x10 metrų, visų sirgalių lauks jau šiandien, rugpjūčio 31 d., kai Lietuvos krepši-nio rinktinė žais pirmąsias Europos krepšinio čempionato rungtynes su Didžiąja Britanija. „Siemens“ arenos didžiajame ekrane bus tiesiogiai trans-liuojamos keturios Panevėžyje vyk-

siančios Lietuvos krepšinio rinktinės kovos. Rugsėjo 5 d. vyksiantis susiti-kimas Lietuva–Portugalija dėl areno-

je prasidėjusio pasiruošimo antrajam čempionato etapui, nebus rodomas.

„Kol kas esame suplanavę tik Lietuvos krepšinio rinktinės kovų tiesiogines transliacijas iš Panevė-žio, tačiau jeigu mūsų rinktinė pa-teks į antrąjį čempionato etapą ir jame sėkmingai pasirodžiusi žengs į fi nalines kovas Kaune, planuoja-me transliacijas tęsti“, – teigia „SE-VEN Entertainment“ direktorius Vidmantas Šiugždinis.

„Siemens“ arenoje nevaržo-mai lieti savo emocijas – palaikyti savo komandą, drauge daryti ban-gas, skanduoti bei kelti kuo dides-nį triukšmą – galės daugiau nei 8 tūkst. krepšinio aistruolių.

Tiesiogiai iš Panevėžio trans-liuojamų Lietuvos rinktinės var-žybų tvarkaraštis:• rugpjūčio 31 d. 21 val. – Lietuva–Didžioji Britanija• rugsėjo 1 d. 21 val. – Lietuva–Lenkija• rugsėjo 2 d. 21 val. – Lietuva–Turkija• rugsėjo 4 d. 21 val. – Lietuva–Ispanija• rugsėjo 5 d. 21 val. – Lietuva–Portugalija

Naujas krepšinio rinktinės rėmėjas

Inžinerijos bendrovė „TP engine-ering“ tapo nauja generaline Europos čempionatui besirengiančios Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės ir Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) rėmėja.

Per pristatymą Lietuvos komandos kapitonas R.Javtokas „TP engineering“ valdybos pirmininkui Artūrui Gudy-nui įteikė rinktinės marškinėlius.

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Min-daugas Balčiūnas įsitikinęs, kad nau-jos rėmėjos atsiradimas prieš pat Eu-ropos čempionato pradžią yra labai reikšmingas. Anot M.Balčiūno, mi-nėtoji kompanija parems šalies krep-šinį septynženkle suma.

„TP engineering“ gimė sujungus dviejų lietuviško kapitalo įmonių – „Techniniai projektai“ ir NTSG – inži-nerinių, techninių ir informacinių tech-nologijų sprendimų žinias bei patirtį.

Beje, bendrovės NTSG savininko Antano Guogos įkurta lošimų bend-rovė „TonyBet“ traukiasi iš Lietuvos krepšinio rėmėjų gretų. „Tiesiog susi-klostė mums nepalanki situacija. Lie-tuvoje mums neleidžiama konkuruoti su užsienio lažybų bendrovėmis. Ne-benorime kovoti su vėjo malūnais. Bet tikiuosi, kad netolimoje ateityje situacija pasikeis“, – teigė A.Guoga.

Anot M.Balčiūno, „TonyBet“ per dvejus metus Lietuvos krepšiniui skyrė apie 2,5 mln. litų.

Dėl krepšinio išprotėjusi šalis pradeda siausti

• Vienam geriausių pasaulyje Vokie-tijos krepšininkui Dirkui Novickiui (ūgis – 213 cm, svoris – 111 kg) Ber-lyne įteiktas aukščiausias šalies spor-to apdovanojimas. Priminsime, kad

šiemet Dirkas tapo NBA čempionu ir buvo pripažintas fi nalinėje serijo-je geriausiu. Jam taip pat priklauso du naudingiausio Europos pirme-nybių žaidėjo titulai – 2001 ir 2005 metais.

• Belgijos vyrų krepšinio rinktinė pir-moji atvyko į Klaipėdą, kur pradėjo treniruotes bei rengimąsi startuo-siančiam Europos vyrų krepšinio čempionatui. Belgai, kaip ir kitos D grupės nacionalinės komandos, įsi-kūrė „Amberton“ viešbutyje.Tiesa, apgyvendinimo vieta ir jos

„kaimynai“ kiek nustebino Belgijos rink-tinės „centrą“ Tomą van den Spiegelį.

„Lietuviai tikrai žino, ką pasiūlyti krepšininkams – mūsų pastate yra

naktinis klubas, boulingo takeliai ir striptizo klubas! Na, susikaupk, To-mai!“ – juokavo aukštaūgis.

VL, Eltos inf.

Dar čempionatui neprasidėjus...

Eltos nuotraukos

Iškilmingas Europos krepšinio čempionato atidarymo momentas – Ambe-riuko šuolis iš sraigtasparnio.

Lietuvoje pasiektas pasaulio kamuolio mušinėjimo rekordas – vienu metu tai darė daugiau nei 60 tūkst. žmonių.Eltos nuotraukos

GALUTINIS LIETUVOS RINKTINĖS DVYLIKTUKAS: Mantas Kalnietis, Šarūnas Jasikevičius, Tomas Delininkaitis, Martynas Pocius, Rimantas Kaukėnas, Simas Jasaitis, Paulius Jankūnas, Darius Son-gaila, Kšyštofas Lavrinovičius, Robertas Javtokas, Marijonas Petravičius ir Jonas Valančiūnas.

72011 m. rugpjūčio 31 d. • Nr. 69 (9088)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Prieš dešimt metų pagal in-terneto vartojimo mastą Lietu-va buvo viena iš Europos autsai-derių, o šiandien informacinės ir ryšių technologijos mūsų šaly-je jau tapo neatsiejama dauge-lio žmonių kasdienybės dalimi. Palyginti su 2001 m., interneto vartotojų Lietuvoje padaugėjo 8 kartus. Planuojama, kad besi-naudojančiųjų informacinėmis ir ryšių technologijomis toliau daugės – iki 2013 m. galimybę naudotis modernaus plačiajuos-čio interneto ryšio paslaugomis turės 98 proc. šalies kaimiškųjų vietovių gyventojų, o elektroni-nės paslaugos sparčiai augs.

Internetas – ne tik pramoga

2001 m. „Eurobarometro“ tyri-mo duomenimis, Lietuvoje interne-tu reguliariai naudojosi tik 7,4 proc. gyventojų, prie jo buvo prisijungę vos 2,5 proc. šalies namų ūkių. In-ternetu prekes arba paslaugas pir-ko 3 proc., elektroninėmis viešo-siomis paslaugomis naudojosi tik 5 proc. Lietuvos gyventojų.

Prabėgus dešimtmečiui, situacija iš esmės pasikeitė. Rinkos ir žinias-klaidos tyrimų kompanijos TNS LT at-liktos apklausos duomenimis, 2011 m. pradžioje internetu jau naudojosi

63,5 proc. šalies gyventojų ir net 100 proc. 15–19 metų amžiaus Lietuvos jaunimo. Beveik 60 proc. namų ūkių turi interneto ryšį, 35 proc. gyven-tojų naudojasi elektroninėmis viešo-siomis paslaugomis. Lietuviai daž-niausiai naudojasi paieškos sistemo-mis (82 proc. interneto vartotojų), elektroniniu paštu (78 proc.), inter-neto portalais (71 proc.), interneto forumais ir pokalbių svetainėmis (59 proc.), ieško konkrečios informacijos duomenų bazėse (56 proc.), naudo-jasi e. bankininkystės paslaugomis (52 proc.).

Europos Komisijos „Europos skait meninės darbotvarkės“ atas-kaitos duomenimis, Lietuva Euro-pos Sąjungos (ES) kontekste šiuo metu užima geras pozicijas pagal tokius rodiklius, kaip fi ksuotos pla-čiajuosčio ryšio linijos (10 Mbps ir didesnio pralaidumo), mobiliojo pla-čiajuosčio ryšio skverbtis, gyvento-jų, skaitančių naujienas internetu ir internete skelbiančių savo pačių sukurtą turinį, skaičius.

Populiarėja elektroninės paslaugos

Informacinių ir ryšių technologijų vartojimas itin sparčiai pradėjo aug-ti nuo 2001 m. Tais pačiais metais prie Lietuvos Respublikos Vyriausy-bės buvo įkurtas šiemet dešimtme-

tį minintis Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK). Nuo 2010 m. prie Susisiekimo ministerijos vei-kiantis komitetas dalyvauja formuo-jant valstybės informacinės visuo-menės plėtros politiką, koordinuo-ja jos įgyvendinimą. Jis taip pat yra atsakingas už ES struktūrinių fondų paramos, skiriamos informacinės vi-suomenės plėtros projektams, admi-nistravimą. Būtent šios iš ES struktū-rinių fondų gaunamos ir sėkmingai naudojamos lėšos nemažai prisideda prie to, kad Lietuvos žmonės pajus-tų informacinių ir ryšių technologijų teikiamus privalumus.

Pasinaudojant ES lėšomis, dau-guma tradiciniu būdu teikiamų viešųjų ir administracinių paslau-gų perkeliamos į elektroninę erdvę, taip didinamas viešojo administra-vimo institucijų veiklos efektyvu-mas, taupomas kiekvieno Lietuvos gyventojo laikas ir suteikiama gali-mybė gauti kokybiškesnes paslau-gas. Internetu galima naudotis „So-dros“, „Regitros“, Registrų centro, Darbo biržos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Statistikos departamen-to ir daugelio kitų įstaigų teikiamo-mis elektroninėmis paslaugomis, taip pat kreiptis pagalbos į Polici-jos departamentą, t. y. žmogus in-ternetu gali informuoti pareigūnus apie nusikalstamą veiką, eismo įvy-kį ar kitokį teisės pažeidimą. Skait-

meninėje erdvėje galima rasti vis daugiau kultūros lobynų – suskait-menintų knygų, muziejų ekspona-tų, kino dokumentikos, televizijos ir radijo archyvinių įrašų.

Nors Lietuva jau dabar yra ES ly-derė pagal šviesolaidinio interneto paplitimą, miesto ir kaimo galimy-bės naudotis plačiajuosčiu interne-tu vis dar gerokai skiriasi. Planuoja-ma, kad iki 2013 m. balandžio mė-nesio, įgyvendinus projektą „Kai-miškųjų vietovių informacinių tech-nologijų plačiajuosčio tinklo RAIN plėtra“ (RAIN-2), kuris fi nansuoja-mas Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informa-cinė visuomenė visiems“ lėšomis, 98 proc. šalies kaimiškųjų vietovių gyventojų turės galimybę naudo-tis plačiajuosčio ryšio paslaugomis. „Svarbu, kad šis projektas sudarys sąlygas kaimo vietovėse gyvenan-tiems žmonėms internetu naudotis tokiomis pačiomis kainomis, kaip ir mieste. Tai sukurs konkurencinę aplinką – prie šviesolaidinių linijų galės jungtis visi operatoriai, o gy-ventojai galės rinktis, kurio paslau-gomis naudotis“,– tvirtina IVPK di-rektorius Valdas Kišonas.

Kabelis po Kuršių mariomis pasiekė Neringą

RAIN-2 yra jau užbaigto projek-to RAIN-1 tęsinys. RAIN-1 projek-to metu buvo sukurta plačiajuos-čio ryšio infrastruktūra 468 Lietu-vos kaimiškosiose seniūnijose. Šiuo metu įgyvendinamo projekto RAIN-2 metu bus nutiesta dar 4400 km šviesolaidinių kabelinių linijų, kurios pasieks ne mažiau kaip 770 šalies miestelių ir kaimų. Šių metų birželio mėnesio pabaigoje baigtas vienas iš technologiškai pačių sudėtingiau-sių projekto etapų – šviesolaidinis kabelis Kuršių marių dugnu nuties-tas iš Klaipėdos į Neringos miestą. 1,7 km ilgio gręžinys kabeliui pada-rytas 40 metrų žemiau marių van-dens lygio.

Anot V.Kišono, IVPK strategi-nis tikslas – savo veiksmais ir pa-stangomis prisidėti prie informaci-nės visuomenės, kurios nariai savo veik lą grindžia informacija, žinoji-mu ir naujausių informacinių tech-nologijų teikiamomis galimybėmis, plėtros. Nuo informacinių technolo-gijų sklaidos tiesiogiai priklauso ne tik įvairių ūkio sektorių vystymasis ir šalies verslo įmonių konkurencin-gumas tarptautinėse rinkose, bet ir kiekvieno mūsų galimybės, sėkmin-gai pasinaudojant ES paramos lė-šomis kuriamais sprendimais, tapti pažangios informacinės visuome-nės dalimi.

Informacinė visuomenė Lietuvoje: nuo provincijos iki didmiesčio

(Užs. 606)

Vismantas ŽuklevičiusVL žurnalistas, [email protected]

Rugsėjį gatvėse ir keliuose ge-rokai suaktyvėja eismas. Iš atos-togų grįžta moksleiviai, iki tol su savo atžalomis poilsiavę tė-vai, padidėja automobilių srau-tas. Pėsčiųjų perėjos, kelkraščiai tampa pavojingesni.

Skiria daugiau dėmesio saugiam eismui

Kasmet prasidedant mokslo me-tams policijos pareigūnai prašo moks-leivių prisiminti saugaus eismo tai-sykles, vairuotojų – būti atidesniems. Artėjant rugsėjo 1-ajai, kiekvienam eismo dalyviui primenama, kad tiek kelyje, tiek ir viešosiose vietose mes esame ne vieni – kasdien gatvėse vis

daugės į mokyklas skubančių moks-leivių, į miestus sugužės daugiau žmo-nių, padidės transporto eismas.

„Tauragėje naujų šviesoforų prieš mokslo metų pradžią neatsiras, ta-čiau, kaip ir kiekvieną rugsėjį, bus su-stiprintas policijos patruliavimas ke-liuose. Dvi pirmas savaites pareigūnai budės prie mokyklų, pėsčiųjų perėjų, vietose, kuriose renkasi moksleiviai. Viešos saugaus eismo akcijos vyks ne tik Tauragės mieste, bet ir mažes-niuose miesteliuose, kaimuose, kur intensyvesni automobilių srautai“, – sakė Tauragės apskrities VPK laiki-nai einanti Valdymo organizavimo skyriaus specialistės pareigas Simona Šniaukštaitė.

Pasak S.Šniaukštaitės, rugsėjo prevencinėms akcijoms papildomų lėšų policijos komisariatas negaus. „Pareigūnai dirbs įprastu režimu, ta-

čiau didesnį dėmesį skirs eismo sau-gumui, ypač vaikų bei viešajai tvar-kai užtikrinti jaunimo pamėgtose vietose. Taip bus siekiama atkreipti visuomenės dėmesį, kad į gatves ru-denį išeina daugiau vaikų ir visiems

reikia būti atidesniems“, – sakė ats-tovė spaudai ir pridūrė, kad policijos pareigūnas gatvėje drausmina, tad tokios akcijos yra naudingos.

„Vairuotojai rugsėjį paprastai būna atidesni ir dėl policijos vyk-domų akcijų. Galima pasidžiaugti, kad gatvėse pagausėjus vaikų eismo įvykių nedaugėja“, – sakė Tauragės apskrities VPK atstovė spaudai.

Uteniškiai pareigūnai dirbs aktyviai

Utenos apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos posky-rio nepilnamečių reikalų veiklos gru-pės vyresnysis specialistas Rimgaudas Valiulis pasidžiaugė pamatęs ryškina-mas pėsčiųjų perėjas, prieš jas atsira-dusius „geltonus vaikus"– specialius ženklus, priminsiančius, kad į gatves vėl grįžo vaikai.

„Ryte prie kiekvienos pėsčiųjų perėjos budės policininkai, kad vaikai galėtų saugiai pasiekti švietimo įstai-gas. Daugiau pareigūnų budės ir prie mokyklų bei vakare numatomo kon-certo metu kultūros centre. Stengsi-mės, kad pirmoji mokslo metų diena Utenoje būtų be eismo įvykių ir vie-šosios tvarkos pažeidimų“, – sakė su paaugliais dirbantis R.Valiulis.

Kauno apskrities policija kartu su UAB „Sostena“ dar rugpjūčio

23 dieną pakvietė atostogaujančius moksleivius į prevencinį renginį „Saugu, smagu, įdomu“. Jaunieji policijos rėmėjai ir Dainavos mik-rorajone gyvenantys vaikai buvo mokomi saugiai pereiti gatvę, kaip tamsiuoju paros metu nešioti atšvai-tus, kur juos prisisegti.

Rugsėjį Kaune taip pat vyks įvai-rios saugaus eismo akcijos. Vaikams

bus rodomi fi lmai, organizuojamos paskaitos, žaidimai, viktorinos.

Šiemet daugiau žuvo vaikų

Renginys „Saugiai į mokyklą, sau-giai į namus“ rugsėjo 1-ąją 12 val. prie „Akropolio“ sukvies Saulės miesto vaikus. „Priminsime saugaus eismo taisykles, rengsime dviratukų slalomo varžybas. Renginyje dalyvaus kinolo-gai su šunimis bei Lietuvos policijos simbolis – šuniukas Amsis“, – apie būsimą saugaus eismo šventę pasa-kojo Šiaulių apskrities VPK Valdymo organizavimo skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio viršininkas Artūras Šliavas.

Virvė saugiam gatvės perėjimui – pavasarį pristatytas, tačiau vis dar ma-žai žinomas prevencinis metodas vai-kams. „Mažieji įsikimba į specialią virvę, turinčią iš abiejų pusių ranke-nėles, atšvaitus, ir visi drauge pereina gatvę. Į gyvatę panaši virvė bus dova-nojama darželiams, ji gerai matoma vairuotojams“, – pasakojo viršininkas.

Kėdainiuose policijos pareigūnai vaikus patys ves per pėsčiųjų perėjas. Nebus pamirštos ir mažesnės gyven-vietės. „Kasmet rugsėjo 1-ąją polici-jos automobilis pasirodo ir mūsų kai-me. Mokytojai klasėse praveda saugaus eismo pamokėlę. Tėvai patys rūpinasi, kad vaikai saugiai pasiektų mokyklą. Nepamenu, kad rugsėjį būtų skaudžių eismo įvykių“, – sakė Kėdainių rajono Lančiūnavos pagrindinės mokyklos lie-tuvių kalbos mokytoja. Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko Gintaro Aleksandravičiaus teigimu, per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje žuvo 11 vaikų, beveik dukart daugiau nei pernai. Remiantis bendrais statistikos duome-nimis, eismo įvykių, kuriuose nukentėjo vaikai, sumažėjo nuo 421 iki 361.

Šeštoji pavara

Ar saugus vaiko kelias į mokyklą?

Kasmet prasidedant mokslo metams mūsų šalies policijos pareigūnai prašo moksleivių prisiminti saugaus eismo taisykles, vairuotojų – būti atidesniems. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje žuvo 11 vaikų, beveik dukart daugiau nei pernai.

8 2011 m. rugpjūčio 31 d. • Nr. 69 (9088)Valstiečių laikraštisES parama

(Užs. 232)

Eleonora Kazlienė

Pasibaigus pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaracijų tei-kimui, pastebėti paraiškose daž-niausiai pasitaikantys neatitiki-mai. Palyginti su ankstesniais metais, šiemet ūkininkai pateikė tikslesnes deklaracijas, o neatiti-kimų užfi ksuota gerokai mažiau.

Klaidų daroma mažiau

Kasmetinis pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas, taip pat paraiškų pagal kai kurias su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemones teikimas, šiemet vyko nuo balandžio 4-osios iki birželio 15-sios, tačiau pavėluotai paraiškas dar buvo galima teikti iki liepos 11 d. Šiemet kaip ir pernai deklaravi-mas vyko elektroniniu būdu, tačiau, pasak Nacionalinės mokėjimo agen-tūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) specialistų, pareiškėjai prie to jau įprato, todėl deklaravimas vyko dar sklandžiau nei prieš metus. Per šiemetinį deklaravimą pateikta kiek mažiau paraiškų nei pernai – 167 698, lyginant su pateiktomis 2010 metais (172 065). Tačiau bend-ras deklaruotas plotas šiemet be-veik 50 tūkst. ha didesnis – jis siekia 2 736 503,3 ha. Tai rodo šalies ūkių stambėjimo tendenciją.

Įvertinę pateiktas paraiškas, NMA specialistai pastebėjo ir dažniausiai pasitaikiusias deklaracijose klaidas. Užfi ksavus neatitikimus ūkininkai iš-mokas gauna vėliau nei tie pareiš-kėjai, kurių deklaravimo paraiškose neatitikimų nenustatyta.

Per šiuos metus įvairaus pobūdžio klaidų sumažėjo apie 60–70 proc. NMA specialistai tikisi, kad ateity-je ši mažėjimo tendencija taip pat turėtų išlikti. Tam įtakos turėjo tiek tam tikri priimti palengvinimai, tiek ilgiau trukęs pasiruošimas deklaravi-mo procesui. 2011-ųjų deklaravimui pradėta ruoštis dar praėjusių metų spalį, kai buvo sudarytos galimybės pataisyti tais metais užfi ksuotus ne-atitikimus.

NMA Tiesioginės paramos depar-tamento direktorė Sonata Miškinie-nė pasakoja, kad dažniausiai pasi-taikę deklaravimo neatitikimai išli-ko tokie patys kaip pernai, tačiau jų skaičius gerokai pasikeitė. Aktualiau-si išlieka dvigubo deklaravimo, virš-deklaravimo ir viršytų ražienų laukų plotų klausimai.

Plotų neatitikimai ištaisyti iš anksto

Vienas dažniausių neatitikimų – dvi-gubo deklaravimo atvejai. Jie fi ksuoja-mi tada, kai analogiškas plotas yra de-klaruotas ir kito pareiškėjo paraiško-je. Tokiu atveju išmokos sulaikomos abiem pareiškėjams, kurių paraiškose deklaruotas tas pats laukas. Daugiau-sia dvigubo deklaravimo atvejų užfi k-suota Klaipėdos rajone – 219, Vilniaus rajone – 88, o Švenčionių rajone – 81 tokio pobūdžio neatitikimas. Mažiau-siai dvigubo deklaravimo atvejų šie-met aptikta Akmenės rajone, jame už-fi ksuotas vos vienas toks atvejis, Skuo-do ir Zarasų rajonams teko po 2, o Pa-kruojo rajonui – 3 atvejai.

Dvigubo deklaravimo neatitikimą galima ištaisyti pateikus žemės val-dymo dokumentus ir įrodžius, kad plotas yra dirbamas. Pasak S. Miš-kinienės, šis neatitikimas buvo daž-nas ir pernai, o dalis ūkininkų, kurių paraiškose jis buvo užfi ksuotas, nu-sprendė tiesiog atsisakyti deklaruoto ploto. „Kartais žmonėms atrodo, kad atsisakyti ploto yra paprasčiau nei susirasti dokumentus. Tačiau reikia

atsiminti, kad atsisakymas lemia tam tikras sankcijas ir išmokos dydį. Tad galbūt verčiau tiesiog išspręsti nea-titikimus pateikus NMA dokumentų

kopijas, užuot lengva ranka atsisa-kius ploto“, – sako S. Miškinienė. Spe-cialistė primena, kad atsisakius ploto po to, kai neatitikimas jau užfi ksuo-tas, gresia tam tikros sankcijos.

Dvigubo deklaravimo atvejų per metus sumažėjo net 70 proc. Anot S. Miškinienės, daug įtakos tam turė-jo galimybė iš anksto šį neatitikimą ištaisyti ir patikslinti įbraižyto lauko duomenis. Atvykusiems į seniūniją

pareiškėjams buvo su-kuriama 2011 metų de-klaravimui skirta, tačiau dar nepatvirtinta paraiš-ka, kurią, prasidėjus de-klaravimui, tereikėjo tik patvirtinti. Tokiu būdu neatitikimas buvo paša-lintas dar iki deklaracijų teikimo laikotarpio pra-džios.

Pastebima ir dar viena tendencija – ankstesniais metais pareiškėjai buvo linkę kelis kartus tikslinti deklaruotus plotus po pa-raiškos pateikimo, dėl to kartais įsiveldavo klaidų. „Būdavo, kad pareiškėjai deklaruoja lauką, vėliau paslenka jo plotą į šoną ar

dar ką nors pakeičia. Šiemet tai dary-ta rečiau: pareiškėjai stengėsi iš karto deklaruoti plotą tiksliai ir jo nebetaisy-ti“, – pasakoja S. Miškinienė.

Išlieka aktuali ir viršdeklaravi-mo problema, kai nustatytas plotas kont roliniame žemės sklype virši-ja paramai skirti tinkamą plotą. Tai vienintelis neatitikimas, kurio atve-jų per metus padaugėjo 11 proc. Viršdeklaravimas kartais atsiranda pareiškėjui suklydus nurodant de-klaruotą plotą, todėl NMA specialis-tai primena, kad užfi ksavus neati-tikimą reikėtų nedelsiant patikslinti deklaraciją.

Padėjo informacinės priemonės ir techniniai sprendimai

Tarp šiemet aptinkamų deklaravi-mo neatitikimų – ir ražienų ploto vir-šijimas. Pagal reikalavimus ražienos

deklaruojamame plote gali užimti ne daugiau kaip 30 proc. visų ražienų laukams tinkamų augalų rūšių plo-to. Kai šis plotas viršijamas, fi ksuo-jamas neatitikimas. Visgi per metus tokio neatitikimo atvejų sumažėjo 28 proc. – iš viso užfi ksuoti 456 atvejai. „Manau, kad šį sumažėjimą galėjo lemti informacinės priemonės, – sako S. Miškinienė. – Šis neatitikimas atsi-randa tik dėl pareiškėjo kaltės, nes jis pats turi susiskaičiuoti, kokį plotą gali palikti ražienoms. Šiemet su ūki-ninkais apie tai nemažai kalbėjome seminaruose, todėl matome ir page-rėjusius rezultatus.“

Įspūdinga valdų duomenų atnau-jinimo neatitikimų statistika. 2010-ai-siais šis neatitikimas buvo užfi ksuo-tas 59 458 paraiškose, o šiemet – vos 200. NMA atstovė S. Miškinienė pa-aiškina, kas padėjo beveik visiškai pašalinti tokį neatitikimą: „Šiais me-tais buvo įvestas naujas techninis sprendimas – duomenys valdų re-gistre buvo atnaujinami automatiškai deklaruojant pasėlius. Anksčiau bū-davo dvi atskiros elektroninės siste-mos, tad prie valdų registro tekdavo prisijungti atskirai.“

Neatitikimų ir toliau mažės

Tikimasi, kad tolesnių deklaravi-mų statistika bus dar palankesnė ir neatitikimų turėtų būti dar mažiau. Tokias išvadas daryti leidžia neseniai įsigalioję Geros agrarinės ir aplinko-saugos būklės reikalavimų pakeiti-mai ir sušvelninimai.

Pareiškėjams, kurių paraiškose buvo nustatyti neatitikimai, buvo išsiųsti laiškai, kuriuose nurodyta, kaip neatitikimus ištaisyti. Kaip tei-gia S. Miškinienė, suskubus paša-linti neatitikimus, galima išveng-ti sankcijų ir išmokų sumažėjimo. „Svarbu atskirti, kuris neatitikimas tėra akivaizdi klaida, o kuris reiškia, kad pareiškėjas neatitinka deklara-vimo tinkamumo kriterijų. Pavyz-džiui, jeigu pareiškėjas trejus metus deklaruoja pievą vienoje vietoje, o ketvirtus – kitame plote, akivaiz-džiai matyti, kad tai yra įbraižymo klaida. Tokią klaidą galima ištaisyti dar nepritaikius sankcijų“, – sako NMA Tiesioginės paramos depar-tamento direktorė. Anot jos, šiais metais NMA specialistai stengsis daugiau bendrauti su pareiškėjais ir paaiškinti jiems, kaip jie gali iš-taisyti savo klaidas.

Deklaravimo neatitikimų mažėja

Per šiemetinį deklaravimą pateikta šiek tiek mažiau paraiškų nei pernai – 167 698. 2010-aisiais – 172 065. Tačiau bendras deklaruotas plotas šiemet beveik 50 tūkst. ha didesnis – jis siekia 2 736 503,3 ha. Autorės nuotrauka

Rajonai, kuriuose užfi ksuota daugiausia dvigubo deklaravimo neatitikimų (2011 m. duomenys)

Dalyvaujančiųjų veikloje „Ražienų laukai per žiemą“ dėmesiui!Dalyvaujantys Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 programos „Kraš-tovaizdžio tvarkymas“ veikloje „Ražienų laukai per žiemą“ po der-liaus nuėmimo privalo ne tik sutvarkyti šiaudus, juos surišant į ryšu-lius (ritinius), bet ir lengvai kultivuoti paviršių. Šis lengvas paviršiaus kultivavimas reikalingas, siekiant mažinti pasėlių užžėlimą piktžolė-mis. Taip pat supurenus suslėgtą dirvą paskatinamas išsibarsčiusių sėklų sudygimas. Paviršių kultivuoti leidžiama iki rugsėjo 30 d. Ne-atlikus kultivavimo bei šį faktą užfi ksavus patikros vietoje metu, pa-reiškėjui taikoma sankcija – išmoka mažinama 10 proc., t.y. vietoje 500 Lt/ha bus mokama 450 Lt/ha.

Pasikeitęs sėjomainos reikalavimas

Nuo šiol sėjomainos reikalavi-mo privaloma laikytis tik tiems že-mės ūkio subjektams, kurie augina rapsus. Rapsai tame pačiame lau-ke gali būti auginami ne ilgiau kaip 3 metus iš eilės. Žieminių ir vasari-nių rapsų augalų pasėliai laikomi skirtingomis augalų rūšimis.

Per šiuos metus įvairaus pobūdžio klaidų sumažėjo apie 60–70 proc. NMA specialistai tikisi, kad ateityje ši mažėjimo tendencija taip pat turėtų išlikti. Tam įtakos turėjo tiek tam tikri priimti palengvinimai, tiek ilgiau trukęs pasirengimas deklaravimui.


Remiantis Europos Komisijos direktyva dėl tausaus pesticidų naudojimo, chemikalus bus gali-ma naudoti tik tada, kada būtinai reikia, ir tik tiek, kiek reikia.

Chemikalus reikės tausoti pagal ES direktyvą

Nesilaikantieji nustatytų reikala-vimų bus baudžiami ir, tikėtina, ri-zikuos prarasti tiesiogines išmokas. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Iš-teklių ir kokybės politikos depar-

tamento direktorius Saulius Jasius dar praėjusių metų kovą Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos tarybos posėdyje grūdų augintojams primi-nė, kad nuo 2011 m. visi norintieji

gauti tiesiogines išmokas bus kont-roliuojami, kaip laikosi saugos rei-kalavimų.

Nukelta į 11 p.

VALSTIEČIŲ LAIKRAŠTIS

Ūkininkų žinios 2011 m. rugpjūčio 31 d. • Nr. 35 (174)

Redaktorė Meilė Taraškevičienė[email protected]

Priedas apie žemės ūkį, ekonomiką, rinkąIšeina trečiadieniais

(Užs. 268)

Vida TavorienėVL žurnalistė, [email protected]

Po darbymečio kai kurie šalies ūkininkai sulauks tikrintojų – Vals-tybinė mokesčių inspekcija (VMI) susirūpino, ar žemdirbiai neslepia mokesčių. Be to, bus nusitaiky-ta ir į žemę nuomojančius savi-ninkus. Skelbiama, kad jie galbūt kasmet į biudžetą nesumoka apie 20 mln. litų mokesčių.

Specialistai turi įtarimų

VMI informuoja, kad dar šį pa-vasarį mokesčių inspektoriai pra-dėjo vykdyti projektą „Žemės ūkis“. Buvo susipažinta su šio sektoriaus mokamais mokesčiais ir pažeidi-mais.

Kaip skelbia VMI, atlikta anali-zė parodė, kad gali būti slepiamos pajamos teikiant žemės ūkio pas-laugas, ūkiuose įdarbinami nelega-

lūs darbuotojai, neteisėtai naudo-jami žymėtieji degalai. Be to, gali būti, kad už ūkininkų žemės nuo-mos sandorius kasmet nesumokama 20 mln. litų mokesčių.

„Pradiniais skaičiavimais, ben-dras ūkininkams išnuomotos žemės plotas šalyje sudaro apie 1 mln. ha. Manoma, kad gyventojai, išnuomo-dami šią žemę, kasmet gauna per 100 mln. litų pajamų, nuo kurių ne-sumokama apie 20 mln. litų mo-kesčių. Be to, mokesčiai slepiami ir tuomet, kai ūkininkai neva vel-tui (panaudos pagrindais) naudojasi kitiems gyventojams priklausančia

žeme, tačiau realiai jos savininkams moka nuompinigius“, – teigė pro-jekto „Žemės ūkis“ vadovas, Pane-vėžio apskrities valstybinės mokes-čių inspekcijos (PAVMI) viršininko pavaduotojas Vidas Osipovas.

Analizuodami ūkininkų 2006–2010 m. veiklos rodiklius, VMI specia listai įtarė, kad žemės ūkio sek-toriuje gali būti „šešėlinių“ paslaugų. Traktorių registro duomenimis, apie 35 proc. stambiųjų ūkių (per 300 ha) turi savo javų kombainus, o kiti (65 proc.) ūkiai javų derlių nuima skolin-ta ar nuomota technika. Bendra pas-laugų vertė už javų derliaus nuėmimą metams – apie 108 mln. litų.

VMI specialistai įtarimų turi ir dėl nelegalaus darbo ūkininkų ūkiuose. Pasak V.Osipovo, nusta-tytas atvejis, kai 500 ha ūkyje dirba tik vienas darbuotojas – pats ūkio savininkas.

Nukelta į 10 p.

Mokesčių tikrintojai ieškos paslėptų milijonųMokesčių inspektoriai susigriebė, kad iš žemės ūkio sektoriaus surenkama per mažai mokesčių.

Po rudens darbų ūkininkai gali sulaukti tikrintojų iš VMI. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Žemės ūkis be chemikalų – tolima svajonėNuo kitų metų Briuse-lis ragins ūkininkus aklai nepasitikėti chemikalus gaminančių ir jais pre-kiaujančių fi rmų konsul-tantų patarimais.

Dalis chemikalų tikrai įvežama nežinia iš kur, niekas nekontroliuoja jų kokybės. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka


Anot parodos organizatorių, veislinių gyvūnų paroda organi-zuojama tikintis paskatinti Lie-tuvos ūkininkus auginti daugiau veislinių gyvūnų ir juos dauginti. Tikimasi ateityje Lietuvoje reng-ti visų trijų Baltijos šalių veislinių gyvūnų parodas ir taip pritraukti dar daugiau pirkėjų iš kitų šalių.

Mokys uždirbti daugiau

Pasak parodos organizatoriaus Arūno Rutkausko, paroda Al-girdiškyje skirta ne tik profesio-nalams, bet ir paprastiems žmo-nėms – galvijų augintojai nori parodyti, ką jie gyventojams galė-tų pasiūlyti ne tik parodų metu. Be to, parodos organizatoriai tikisi su-laukti paramos iš Valstybinės mais-to ir veterinarijos tarnybos, kurios atstovai miestiečiams papasakotų apie pieno kokybę.

Nukelta į 12 p.

Į parodų centrą taikosi pirkėjaiRugsėjo 16–17 d. Algirdiškyje (Panevėžio r.) rengiama veisli-nių gyvūnų paroda-mugė.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

10 2011 m. rugpjūčio 31 d. • Nr. 69 (9088)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 9 p.

Mokesčių tikrintojams užkliuvo ir galimi piktnaudžiavimai žymė-taisiais degalais, kai jie naudojami ne pagal paskirtį.

VMI informuoja, kad žemės ūkio veikla besiverčiantys gyventojai su-daro daugiau kaip pusę (55,7 proc.) visų mokesčius mokančių fi zinių as-menų. Tačiau mokesčių ūkininkai pernai sumokėjo apie 65 mln. litų – tik 23 proc. visų mokesčių, kuriuos sumoka gyventojai.

Tikrins rizikingiausius ūkius

PAVMI viršininko pavaduoto-jas teigė, kad daugiausia dėmesio sulauks Panevėžio, Šiaulių ir Ma-rijampolės apskričių ūkininkai, ku-rie valdo trečdalį visos šalyje dirba-mos žemės.

„Per patį darbymetį ūkininkių netrukdysime. Mūsų specialistų at-rinkti ūkiai sulauks ketvirtą ketvirtį. Apie tai pagal visas taisykles jie bus įspėti“, – sakė V.Osipovas.

Rugsėjo viduryje ketinama at-rinkti 100 ūkininkų ūkių. Tačiau mokestiniai tyrimai bus atliekami tik maždaug trečdalyje jų.

V.Osipovas tikino, kad jei bus rasta klaidų ūkyje, ūkininkų nesku-bės bausti. Jiems bus teikiami siūly-mai, kaip tas klaidas ištaisyti.

Kita projekto „Žemės ūkis“ da-lis – žemės nuomos sandoriai. Mo-kesčių inspektoriai rinks informaciją, iš ko ūkininkai nuomojasi žemę ir ar žemės savininkai moka mokesčius.

Stebina inspektorių žygiai

Kai kuriuos ūkininkus tokie mo-kesčių inspektorių žygiai stebina,

tačiau žemdirbiai tvirtina, kad nu-matytų vizitų nebijo.

„Valdininkams reikia gerų atly-ginimų ir dar visokių priedų, tad ir ieško, iš kur dar paimti“, – taip VMI vykdomą projektą supranta ne vie-nas ūkininkas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kupiškio skyriaus vadovas Antanas Dobrovolskis įsitikinęs, kad tie 20 mln. Lt, kurių ieško mokesčių inspektoriai, bus paimti ne iš žemės savininkų, o ūkininkų kišenės.

„Žemės savininkai pakels nuo-mos kainas ir sumokės mokesčius. Taigi tie milijonai guls ant žemdir-bių pečių“, – neabejoja Kupiškio ra-jono ūkininkas.

LŪS Pasvalio skyriaus pirminin-kas Vilhelminas Janušonis tvirtino, kad ūkininkai yra pripratę prie vi-sokių patikrų, todėl be baimės ir be nuostatų yra pasirengę priimti mo-kesčių inspektorius.

„Visi rimti ūkininkai registruoja nuomos sutartis, moka mokesčius. Kitaip ir būti negali, nes įgyvendinda-mi melioracijos, europinėmis lėšomis remiamus investicinius projektus pri-valo turėti 5 metus galiojančias žemės nuomos sutartis. „Sodrai“, sveikatos draudimą mokame, PVM sąskaitos griežtai tvarkomos. Jei turime pelno, mokame ir pelno mokestį. Tik šiemet jo gali nebūti – po lietaus grūdai bus tik pašariniai“, – dėstė pasvalietis.

Anot ūkininkų, mokesčių ins-pektorių neturėtų stebinti tai, kad dideliuose ūkiuose suranda nedaug

darbuotojų. Jei ūkyje moderni va-karietiška technika, ir mažiau dar-bo rankų reikia. Štai 100 ha ūkyje pakanka įdarbinti vieną žmogų, 500 ha – 3–4 darbuotojus.

Ūkininkai kraipo galvas, kaip mo-kesčiais sureguliuoti kaimyniškus ir giminiškus santykius. „Kokius mo-kesčius mokėti, jei kaimynui nukū-liau kelis ha javų, o jis man paskolino mašiną? Ar tėvas sūnui, brolis broliui negali panaudos sutartimi išnuomoti žemės?“ – tokie ir panašūs klausimai kyla ne vienam žemdirbiui.

Nelygios konkurencinės sąlygos

VMI planus pradėti rizikin-giausių ūkininkų ūkių mokestinius patik rinimus palankiai sutinka di-delius dirbamos žemės plotus val-dančios bendrovės.

Pasak žemės ūkio paskirties že-mės ir statinių valdymo paslaugas teikiančios bendrovės „Agro Mana-gement Team“ direktoriaus Mariaus Žutauto, jei apeinami įstatymai, rin-kos sąlygos tampa nevienodos juri-diniams ir fi ziniams asmenims.

Juridiniai asmenys moka mokes-čius į valstybės biudžetą, o gali būti, kad dalis ūkininkų jų išvengia. Dėl šios priežasties žemės nuomos kaina mokesčius mokantiems asmenims tampa 15 proc. didesnė nei tiems, kurie žemės valdymą registruoja pa-naudos pagrindais.

Kaip pavyzdį M.Žutautas patei-kia duomenis: AB „Agrowill Group“ per 2010-uosius metus už nuosavy-bės ir nuomos teise valdomus žemės plotus sumokėjo 543 682 Lt gyven-tojų pajamų mokesčio.

„Vidutiniškai AB „Agro-will Group“ už nuomojamą žemę 2010-aisiais mokėjo 230 Lt už ha, nors ofi cialiuose Lietuvos šaltiniuo-se skelbiama, kad vidutinė nuomos kaina siekė vos 139 Lt. Galima teig-ti, kad toks didelis – net 60 proc. – skirtumas tarp ofi cialiai pateikiamos vidutinės kainos ir realiai sumoka-mos sumos rodo, jog ūkininkų mo-kami nuompinigiai yra neofi cialūs ir nurodoma ne visa žemės savininko gaunama nuomos kaina“, – pabrėžė M.Žutautas.

Anot bendrovės „Agro Manage-ment Team“ vadovo, žemės ūkyje su-siklosčiusios nelygios konkurencinės sąlygos yra nepalankios tiems žemės ūkio subjektams, kurie kuria legalias darbo vietas ir moka mokesčius.

Ūkininkų žinios

Naujienos trumpai Mokesčių tikrintojai ieškos paslėptų milijonų

Susiklosčiusios nelygios konkurencinės sąlygos yra nepalankios tiems žemės ūkio subjektams, kurie kuria legalias darbo vietas ir moka mokesčius. Martyno Vidzbelio nuotraukos

Rugsėjo viduryje ketinama atrinkti 100 ūkininkų ūkių. Tačiau mokestiniai tyrimai bus atliekami tik maždaug trečdalyje jų.

Lietuvos bankas nuo 2011 metų rugpjūčio 30 dienos nustato tokius lito ir užsienio valiutų santykius. * – ofi cialus lito kursas – 3,4528 lito už 1 eurą, galiojantis nuo 2002 m. vasario 2 d., patvirtintas Lietuvos Respublikos Vy-riausybės (Žin., 2002, Nr.12-417) ir Lietuvos banko valdybos (Žin., 2002, Nr.12-453) nutarimais.

Pavadinimas Kodas Valiutos kiekis Santykis

Euras* EUR* 1 3,4528

Baltarusijos rublis BYR 10 000 4,7017

Čekijos krona CZK 10 1,44326

Didžiosios Britanijos svaras sterlingų GBP 1 3,9031

JAV doleris USD 1 2,3819

Latvijos latas LVL 1 4,8665

Lenkijos zlotas PLN 10 8,3087

Rusijos rublis RUB 100 8,2389

Ukrainos grivina UAH 10 3,9805

Švedijos krona SEK 10 3,7739

Norvegijos krona NOK 10 4,4447

Lito ir užsienio valiutų santykiai

Džiugina šių metų derliusVasara – į pabaigą, derlius – į

namus. Šiemet lietus ir saulė išau-gino puikų derlių. Darbštuoliai juo džiaugiasi, o sėdintieji laukia, kas išties ranką su bulve ar duonos plu-ta. „Derlius neįleis bado į namus, kuriuose dirbama“, – tiki Šiaulių krašto žemdirbiai.

Dabar jau gerą dešimtmetį ūkyje dirbantis Gintaras Tomkevičius kulia pašarinius. Ūkininkas iš hektaro šie-met kulia po 6,5 tonos. Už pašari-nių grūdų toną supirkėjai moka 570 litų, už aukščiausios klasės kviečių – nuo 720 iki 825 litų. Žieminiai kvie-čiai iššalo, teko atsėti vasariniais. Pasėliai buvo drausti, draudimas šaltos žiemos nuostolius atlygino. Deja, duona ir šiemet nepigs.

Gintaras juokdamasis liepia klausti A.Kubiliaus, kodėl net ir tais metais, kai grūdų kainos mažos, duonos kaina parduotuvėje išlieka stabiliai didelė. „Mums, auginan-tiems javus, dabar gera gyventi, tik valgantiesiems mūsų užaugintą duoną blogai – ji vis brangsta“, – teigia Gintaras.

Per daug patikrų?Į Žemės ūkio rūmus (ŽŪR) krei-

pėsi žemdirbiai dėl įvairių tikrinan-čiųjų institucijų patikrų dubliavi-mosi. Jie pastebi, kad atvykę į ūkį skirtingų institucijų atstovai tikrina tuos pačius dalykus. Žemdirbiai su-pranta, kad vykdant veiklą patikros yra reikalingos. Tačiau nuostabą kelia faktas, kad tą patį žemdirbį dėl to paties dalyko tikrina kelių skirtingų institucijų tikrintojai. Tai atima laiko ir žemdirbiui, ir patiems tikrintojams.

Kaip pastebėta, labiausiai dub-liuojasi Žemės ūkio ir Aplinkos mi-nisterijų patikros (mėšlo ir srutų tvarkymas, mineralinės trąšos, ap-sauginės zonos ir t. t.).

ŽŪR kreipėsi raštu į Žemės ūkio ministeriją prašydama organizuo-ti apskritojo stalo diskusiją kartu su Aplinkos ministerijos ir žemdir-bių atstovais dėl institucijų patikrų dubliavimosi.

ŽŪR, Eltos inf.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Nuimant derlių ir parduodant grūdus daugėja ginčų ir nepasi-tenkinimo atvejų tarp grūdų pir-kėjų ir pardavėjų dėl grūdų ko-kybės vertinimo ir atsiskaitymo teisingumo.

Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) prie Žemės ūkio ministerijos informuoja, kad, siekiant išvengti ne-

sutarimų dėl grūdų kokybės įvertinimo tarp grūdų pirkėjo ir pardavėjo, grūdų pardavėjas ar jo atstovas, atvežęs grū-dus į grūdų supirkimo įmonę, turėtų dalyvauti imant grūdų ėminį. Jo pa-ėmimas iš transporto priemonės turi būti atliekamas vadovaujantis stan-darto „Grūdai ir jų produktai. Ėmi-nių ėmimas“ reikalavimais.

Jeigu pirkėjas ir pardavėjas nesutaria dėl superkamų grūdų kokybės įvertini-mo, tyrimai kartojami dalyvaujant par-davėjui. Kai pardavėjui nepriimtini pa-kartotinų tyrimų rezultatai, jis per parą (laiką skaičiuojant nuo kitos paros 0:00 val.) grūdų laboratorinį ėminį, įformintą aktu su dalyvavusių pusių parašais, įpa-kuotą į polietileno maišelį ir uždarytą taip, kad maišelyje liktų kuo mažiau oro, užplombuotą bei apsaugotą nuo išori-nių pažeidimų, pateikia VAT prie Že-mės ūkio ministerijos Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorijai (Ozo g. 4A, Vilnius, tel. 8 5 276 0342, el. p. [email protected]).

Pristatyti grūdų ėminius gali-ma asmeniškai ar pasinaudoti pašto paslaugomis. Siunčiant grūdų ėmi-nį paštu, būtina pridėti prašymą dėl kokybės tyrimų atlikimo.

VAT inf.

Grūdų kokybės tyrimus galima kartoti

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Į VAT pristatyti grūdų ėminius galima asme-niškai ar pasinaudoti pašto paslaugomis.

112011 m. rugpjūčio 31 d. • Nr. 69 (9088)Valstiečių laikraštis Ūkininkų žinios

Žemės ūkis be chemikalų – tolima svajonė Atkelta iš 9 p.

Taigi metai persirito į antrąją pusę – kada Lietuvoje bus pradėta laikytis minėtos direktyvos veiksmų plano? Pasak S.Jasiaus, toks veiksmų planas yra jau parengtas, artimiau-siu metu dėl jo bus diskutuojama su socialiniais partneriais bei su suin-teresuotomis institucijomis.

„Jis bus patvirtintas žemės ūkio ministro įsakymu iki šių metų pa-baigos, tada ir įsigalios, taigi mes nevėluojame“, – sako S.Jasius.

Tačiau reikalavimų reikia laiky-tis ir dabar.

„Minėta direktyva veda prie va-dinamojo integruoto augalų apsau-gos produktų naudojimo, o tai reiš-kia – chemikalus naudok tada, kai būtinai reikia, ir tik tiek, kiek reikia, aklai nepasitikėk kiekvienu suinte-resuotos fi rmos konsultanto patari-mu“, – priduria S.Jasius.

Laukuose neliko nei zuikių, nei kurapkų

Lietuvos ekologinės žemdirbys-tės asociacijos (LEŽA) tarybos narys profesorius Antanas Svirskis linkęs ūkininkams kelti griežtesnius reika-lavimus. Profesorius pastebėjo, kad kai kurie ūkininkai apskritai nesilaiko reikalavimų ir likus savaitei ar net ke-lioms dienoms iki derliaus nuėmimo susigundo nupurkšti bebaigiančius bręsti javus glifosato ar glufosinato preparatais (dažniausiai populiariau-siu raundapu). Ar tikrai taip yra?

Pakalbintas profesorius pridūrė: „Jei kas mano, kad išsigalvoju nebūtus daly-kus, tegul apsidairo. Štai nuo praėjusios žiemos Dotnuvos apylinkių laukuo-se nebematau nei zuikių, nei kurapkų. Kokios priežastys? Manau, taip yra dėl ražienų purškimo raundapu.“

Pasak profesoriaus, ūkininkai, nu-purškę raundapu ražienas, be jokios rizikos gali jas palikti rudenį neartas ir gauti tiesiogines išmokas.

Mirtys dėl netinkamo pesticidų naudojimo

Kodėl niekas negirdi profeso-riaus žodžių?

„Manau, lemia dideli pinigai. Pes-ticidų pramonė bei prekyba uždirba itin didelius pinigus, o nelegalūs ga-mintojai ir nelegalių chemikalų tie-kėjai uždirba dar daugiau. Štai jums ir atsakymas“, – sako A.Svirskis.

Dalis chemikalų tikrai įvežama nežinia iš kur, niekas nekontroliuoja jų kokybės. Štai neseniai prie sienos buvo sulaikytos 39 tonos standartų neatitinkančio glifosato. Tiek tik su-laikyta, o kiek įvežama iš viso? Apie šios pramonės šakos galybę yra kal-bėjęs ir Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) direktorius Evaldas Čijauskas: „Pesticidų verslas pagal pelningumą yra antras po narkoti-kų. Kinijoje, Argentinoje, Čilėje yra daug nelegalių gamyklų, kurios ga-mina pesticidų falsifi katus. Daug šių produktų patenka į Europą.“

Neatmetama tikimybė, kad tokie pesticidai pasiekia ir Lietuvą. Nelegaliai atgabentuose chemikaluose gali būti itin dideli kiekiai kancerogeninių me-džiagų, kurios gali sukelti vėžį ir kitas nepagydomas ligas, galimi apsigimimai ir išsigimimai. Štai kasmet dėl netinka-mo pesticidų naudojimo pasaulyje re-gistruojama apie 18 tūkst. mirčių.

Purkšk, jeigu nori gero derliaus

Profesorius A.Svirskis kritikuoja ne tik naudojančiuosius nelegalius chemikalus.

„Glifosato ir glufosinato pagrin-du sukurti herbicidai nuo seno nau-dojami priešsėjinei kovai su pikt-

žolėmis. Vėliau, sukūrus genetiškai modifi kuotas sojas ir kitas augalų rūšis, atsparias minėtiems herbici-dams, jie pradėti masiškai naudoti kultūrinių augalų pasėliuose. Viskas būtų gerai, jei glifosatas ir glufosi-

natas būtų nekenksmingi žmogui, gyvūnams ir dirvožemio mikroor-ganizmams“, – tikina A.Svirskis.

Profesoriui net šiurpas per nuga-rą eina, kai parodose girdi chemika-lais prekiaujančių atstovų raginimus maksimaliai naudoti pesticidus.

„Juk čia vieša paslaptis – dalyva-vusieji parodose žemdirbiams girdėjo

chemikalais prekiaujančių fi rmų at-stovų siūlymus purkšti pasėlius pen-kis ir daugiau kartų. Taip ir sako ūki-

ninkui – jeigu nori pasiekti 5 t/ha, purkšk ne mažiau kaip penkis kartus. Tai aš ir klausiu – mums reikia grūdų ar nuodų?“ – piktinasi A.Svirskis.

Tačiau profesorius tikisi, kad nuo 2014 m. ES šalyse pesticidų naudo-jimas bus apribotas, o gal tai įvyks net anksčiau.

Ar išgyventume be chemikalų?

Lietuvos žemdirbystės instituto (LŽI) Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja Roma Semaškienė sako negavusi informacijos apie tai, kad arti-miausiais metais ES bandytų riboti ar net uždrausti naudoti raundapą.

ŽŪR Augalininkystės skyriaus vedėjas Rimantas Lipskas net nuste-bo, kad gali būti ribojamas glifosato naudojimas: „Juk glifosatas palyginti labai greitai suskyla. Pasvarstykime šalta galva – uždrausti nesunku, bet yra ir kenksmingesnių preparatų, gal į Lietuvą pateks dar baisesnių? Kita vertus, blogai, kad netiriame jų po-veikio, pasitikime rekomendacijo-mis. Bet jeigu Briuselis svarsto ir tuo klausimu priims kokį nors nutarimą, tada mes žinosime, kaip elgtis“.

Valstybinės augalininkystės tarny-bos Augalų apsaugos produktų regist-ravimo skyriaus vedėjas Jonas Griga-liūnas irgi tikina žinių apie draudimus negirdėjęs: „Naujų apribojimų nėra. Anksčiau glifosatą buvo galima nau-doti plačiau, net purkšti melioracijos griovius. Dabar taip daryti nebegali-ma. Tačiau paliktas ražienas galima purkšti, jeigu naikinami varpučiai. To-kie darbai galimi, tačiau ar apsimoka? Juk chemikalai nepigūs, todėl abejoju, ar ūkininkai taip švaisto pinigus.“

Vedėjas primena, jog ūkininkai turi laikytis nustatytų reikalavimų.

„Jeigu ūkininkai chemikalais purškia, kaip teigiama, iki derliaus nuėmimo likus mažiau kaip dviem savaitėms, jie akivaizdžiai pažeidžia reikalavimus“, – sako J.Grigaliūnas.

Prof. A.Svirskiui net šiurpas per nugarą eina, kai parodose girdi chemi-kalais prekiaujančių atstovų raginimus maksimaliai naudoti pesticidus.

Andrius LukoševičiusAB „Linas Agro“ vadybininkas

prof. Albinas Šiuliauskas

Žieminių rapsų pasėlių priežiū-ra prasideda iš karto po jų sėjos. Be to, jau metas pradėti ruošti ir žieminių javų sėklą sėjai.

Sunkesnėse dirvose, kuriose daug garstukų, rugiagėlių, trikerčių žvagi-nių, žieminių rapsų pasėliuose reko-menduojama naudoti dirvinio vei-kimo herbicidą Brasa – 2–2,5 l/ha-1. Drėgnose dirvose plataus veikimo spektro herbicidai Butizan ir Buti-zan Star, panaudoti tuoj po sėjos iki rapsams sudygstant, labai veiksmin-

gai naikina kibiuosius lipikus, vero-nikas, dirvines aguonas ir daugelį kitų piktžolių. Taip pat iki 70 proc. sunaikina garstukus. Esant sauses-nei dirvai tirpalo kiekį reikėtų pa-didinti iki 300–400 l/ha-1. Purkšti geriau tuoj po sėjos.

Ne mažiau svarbūs ir kiti dar-bai: dirvų rudeninis dirbimas, aišku,

pirmiausia žiemkenčių sėjai. Svar-biausia – optimaliu laiku nuskusti ražienas. Kiti dirvų dirbimo darbai tiesiogiai priklauso nuo numatytų sėti kultūrinių augalų rūšių.

Labiausiai augalų augimui, vys-tymuisi ir derlingumui įtakos turi subalansuotas tręšimas NPK trą-šomis. Šių trąšų naudojimas rude-nį, jas įterpiant 5–7 cm gylyje prieš sėją, sudaro optimalias sąlygas au-galams augti per visą augalų vege-taciją, o svarbiausia, kad jiems pa-deda geriau pasiruošti žiemojimui. Rudeniniam žieminių kultūrų trę-šimui tinkamiausios NPK trąšos yra N

5P

15K

30 ir kitos panašaus santykio

trąšos, kurios užtikrina optimalias sąlygas augalams augti.

Rekomenduojamos tręšimo nor-mos planuojant gauti 3 t/ha-1 žiemi-nių rapsų ir 5 t/ha-1 žieminių kviečių yra N

5P

15K

30 – 300 kg/ha-1. Žiem-

kenčiams sėkmingai peržiemojus, kad gautume planuojamą žieminių rapsų ir žieminių kviečių derlingu-mą, pavasarį turime išberti trūksta-

mą P ir K trąšų kiekį N16

P16

K16

– 150 kg/ha-1. Siekiant aukštesnio pasėlių derlingumo šių trąšų nor-mas reikia didinti.

Investicijas atperka didesnis derliusPatarimai

Labai svarbu sėjai tinkamai pasi-ruošti. Į ką reikėtų atkreipti dė-mesį:• geriausia įsigyti sertifi kuotą sėklą,

nes tik tokią sėklą sėjant galima ne tik 15–25 proc. sumažinti išsėjimo normas, bet ir beveik visada ji to-lygiau sudygsta, o pasėliai būna aukštesnio žiemkentiškumo. Kai kurie ūkininkai teigia, kad serti-fi kuota sėk la atsiperka – užtikri-namas 200–300 Lt/ha-1 didesnis pelnas;

• jei vis dėlto dalį numatytų žiemi-nių javų plotų teks užsėti savame ūkyje išauginta sėkla, reikės pri-siminti, kad sėklai nenaudojami grūdai, gauti iš stipriau išgulusių ar vėlyvos pjūties pasėlių. Iškūlus sėklai skirtus grūdus, juos skubiai reikia atskirti nuo įvairių šiukšlių, piktžolių sėklų ir grūdinių priemai-šų. Drėgnesnius nei 16 proc. grū-dus džiovinkite, paskui rūšiuokite pagal sėklų storį ir beicuokite;

• sėjos dieną grūdai negali būti drėg nesni nei 14–15 proc., o ge-riausiai sudygsta 13 proc. drėg-mės grūdai.

Labiausiai augalų augimui, vystymuisi ir derlingumui įtakos turi subalansuotas tręšimas NPK trąšomis. Raimundo Šuikos nuotrauka

Kai kurie ūkininkai apskritai nesilaiko reikalavimų ir likus savaitei ar net ke-lioms dienoms iki derliaus nuėmimo susigundo nupurkšti bebaigiančius bręs-ti javus glifosato ar glufosinato preparatais. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

12 2011 m. rugpjūčio 31 d. • Nr. 69 (9088)Valstiečių laikraštisŪkininkų žinios

Rinka

Atkelta iš 9 p.

Kaip žinome, šiuo metu daugelio ūkininkų pajamas lemia pieno su-pirkimo kainos, tačiau neretai už-mirštama, kad daugelis ūkininkų savo pajamas papildo ir dar dau-giau gali papildyti augindami veis-linius gyvulius.

„Keista, kad ši galimybė neretai yra užmirštama. Juk ūkininkai galė-tų gauti nemažai papildomų pajamų. Tikėkimės, kad paroda paskatins kai kuriuos ūkininkus tuo užsiimti“, – viliasi Lietuvos galvijų veisėjų asocia-cijos vadovas Edvardas Gedgaudas.

Parodoje bus ne tik rimtų kalbų – rengėjai neužmiršo parengti ir atrak-cijų. Pasak Žemės ūkio rūmų pir-mininko Andriejaus Stančiko, viena jų – galimybė nusipirkti aviną mėsai. Pasirenki, parodai pirštu, jis čia pat skerdykloje paskerdžiamas, o mėsa pristatoma pirkėjui ar pirkėjams.

Rengs aukcioną

Lietuvos mėsinių galvijų augin-tojų ir gerintojų asociacijos vadovas Darius Dzekčiorius akcentuoja ke-tinimą parodos metu surengti galvi-jų aukcioną. Tiesa, šiemet veisliniai galvijai bus tik parodos ekspona-tai, jų nebus galima įsigyti. Šį kartą aukcione bus galima nusipirkti mė-sinių galvijų ir įvairių kitų gyvūnų.

„Tai ne tik labai veiksminga po-puliarinimo priemonė, bet ir ga-limybė ūkininkams brangiau nei vidutiniškai rinkoje parduoti savo gyvulius“, – sako D.Dzekčiorius.

Kokia galima nauda?„Neseniai dalyvavau veislinių gy-

vulių aukcione Airijoje. Prisimenu, pradinė galvijo kaina siekė 2 500 EUR, o aukcione išaugo iki 5000 EUR. Mums tai – sektinas pavyz-dys“, – sako galvijų augintojas Ni-kolajus Dubnikovas.

Kaimyninėje Latvijoje įkurtas Bal-tijos mėsinių galvijų aukcionų centras. Pasak D.Dzekčioriaus, šiame aukcio-ne mėsinių galvijų gyvojo svorio kilo-gramo kaina būna net apie 1 latą (4,86 Lt) didesnė nei vidutiniškai rinkoje.

Kokia bus pasiūla Algirdiškyje? Tikimasi, kad augintojai pasiūlys 30–50 bulių, iki 20 veršių (iki 400 kg) ir kt.

Mintyse – aukcionų centro steigimas

Žinoma, vienas ar keli aukcionai per metus įtakos rinkai nepadarys.

Paro doje aukcionas bus rengiamas pir-mą kartą. Jeigu bandymas pavyks, bus paklausa, ūkininkai ketina Algirdiškyje steigti aukcionų centrą ir rengti aukci-onus dažnai. Kiek? Tai lems paklausa ir pasiūla. Pasiūlą ūkininkai garantuoja, lieka tik sužadinti paklausą.

Anot N.Dubnikovo, daug lems aukciono organizatorių sugebėjimas

pritraukti pirkėjų. Latvijoje aukcio-nai rengiami kas tris savaites. Lie-tuvoje rinka didesnė, todėl tikima-si, kad ateityje aukcionai Lietuvoje vyks net dažniau. Apskritai aukcio-nų centro idėja sklando jau ne pir-mus metus. Dabar tai bus bandoma daryti pasitelkus Žemės ūkio rūmų specialistus.

Be to, parodoje mugėje pirkė-

jai galės ir ne aukciono būdu įsigyti smulkiųjų gyvūnų, pavyzdžiui, ožkų, avių, žąsų, dekoratyvinių vištų ir kt.

Laukiama pinigingų svečių

Parodoje, ypač aukcione, lau-kiama svečių iš Italijos, Graiki-

jos bei Turkijos. Kaip žinome, į Turkijos rinką eksportuojama la-bai daug Lietuvoje užaugintų gy-vulių.

Šia proga ŽŪR pirmininkas A.Stančikas primena ūkininkams, kad neverta parduoti veršelių: „Pa-auginkite ir tik tada parduokite. Be to, kai daugiau užauginsite, tada turėsite ir daugiau galimybių gal-vijus eksportuoti pelningiau.“

Pasak E.Gedgaudo, vien Tur-kijos poreikiai yra milžiniški, to-dėl apmaudu, kad lietuviai galvi-jų augintojai nepasinaudoja tokia galimybe.

„Perspektyvos yra labai didelės, tačiau mes labai atsiliekame. Mums reikia naudoti kuo geresnę genetiką, plėsti bandas ir tapti Vakarų Euro-pos šalių konkurentais bei partne-riais“, – sako E.Gedgaudas.

Baiminamasi privatizavimo

Algirdiškyje parodų centras vei-kė dar sovietiniais laikais. Veikė, ta-čiau ateityje gali nebeveikti – gy-vulių augintojai baiminasi galimo parodų centro privatizavimo.

„Žemdirbiams būtų labai skaus-minga prarasti tokį parodų cent-rą“, – sako D.Dzekčiorius.

Į Algirdiškio parodų centrą tai-kosi pinigingi pirkėjai, kurie net neplanuoja čia rengti parodų ar gy-vūnų aukcionų. Parodų centras yra strategiškai geroje vietoje – yra ge-ležinkelio atšaka, magistraliniai ke-

liai, įmanoma pasinaudoti net oro uostu Šiauliuose. Taigi Algirdiš-kis – ideali vieta ne tik galvijų auk-cionams rengti. Štai todėl į šį kom-pleksą taikosi ne vienas pinigingas stambiojo verslo atstovas.

Šiuo metu 97 proc. Algirdiškio parodų komplekso akcijų priklauso Žemės ūkio ministerijai.

Į parodų centrą taikosi pirkėjai

Parodoje galvijų aukcionas bus rengiamas pirmą kartą. Jeigu bus pa-klausa, ūkininkai ketina Algirdiškyje steigti aukcionų centrą.

Rengėjai neužmiršo ir atrakcijų. Pasak A.Stančiko, viena jų – galimybė nusi-pirkti aviną mėsai. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Grikiai kainuos pigiau

Pernai gerokai pabrangę grikiai šiemet pigs, prognozuoja tiek pre-kybininkai, tiek grūdų perdirbė-jai. Praėjusiais metais grikių kainas labiausiai pakėlė juos supirkinėję lenkai. „Šiemet prognozuojamas geras grikių derlius, todėl „Maxi-mos“ prekybos tinklo parduotu-vėse žadame mažinti grikių kai-nas rugsėjį–spalį, tačiau kol kas anksti prognozuoti, kiek tiksliai jie pigs“, – teigė prekybos tinklo ats-tovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė.

Šiuo metu 800 gramų grikių „Maximos“ parduotuvėse kainuoja nuo 6,49 iki 9,99 lito. Tai yra beveik dukart brangiau nei pernai prieš kainų kilimą. Per tą laiką grikių per-kamumas sumažėjo apie 10 proc.

Apie grikių pigimą nedrąsiai kalba ir Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos konsultantas Raimon-das Guobis. „Kainos kasdien kinta. Pavyzdžiui, šią dieną moka vieną kainą, o dar lenkai atvažiuoja, su-perka ir kainas keičia. Manyčiau, kad kaina bus bent jau ne dides-nė nei pernai, o gal ir mažesnė“, – sakė R.Guobis.

„Lenkai iš mūsų išsiveža žalia-vinius grikius ir pakelia kainas, nes jie moka brangiau negu mokėda-vo Lietuvos supirkėjai. O kai lenkai kėlė, ir mūsiškiai pakėlė supirkimo kainas. Nieko nepadarysi – konku-rencija, taip ir pabrango produk-tai“, – aiškino R.Guobis.

Galvijienos rinkos prognozės

ES 2011 m. antrą ketvirtį galvijie-nos gamyba šiek tiek padidėjo, ta-čiau trečią ketvirtį dėl aukštų paša-rų kainų bei didelio karvių skerdimų skaičiaus 2010 m. ir 2011 m. pirmą pusmetį galvijienos gamyba ES ne-turėtų augti. Galvijienos eksportas pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, padi-dėjo 180 proc. Tai daugiausia lėmė atsivėrusi Turkijos rinka ir kitų tiekė-jų nepakankama galvijienos pasiūla. Padidėjusi ES galvijienos eksporto apimtis turėtų išlikti ir ateinantį lai-kotarpį. O importas pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su 2010 m. pir-mu ketvirčiu, sumažėjo 20 proc. ir dėl nepakankamos pasiūlos iš Pietų Amerikos neturėtų didėti artimiau-siu metu. ES šalyse dėl didėjančio galvijienos eksporto, nepakanka-mos gamybos ir mažėjančio impor-to galvijienos kainos antrą šių metų ketvirtį, palyginti su pirmu, padidė-jo 4,2 proc., o palyginti su 2010 m. ant ru ketvirčiu, – 10,5 proc. Galvi-jų supirkimo pagal skerdenas kai-na atitinkamai padidėjo 1,6 ir 11,5 proc. Dėl mėsos kainų augimo 2011 m. ES prognozuojamas 1 proc. ma-žesnis galvijienos suvartojimas.

ŽŪMPRIS, Eltos inf.


Raimundo Šuikos nuotrauka

Klausiate-atsakome

„Kokios ligos labiausiai gadi-na aruodan supiltų bulvių der-lių?“ – klausia jaunoji ūkininkė iš Panevėžio r.

Konsultuoja dr. Kęstutis Rainys

Bulvių išsilaikymas priklauso nuo tinkamo saugyklų fi tosanitarinio pa-ruošimo. Labai svarbu, kad saugyklos ir rūsiai būtų švarūs, nes bulvių puvi-nių sukėlėjai laikosi sugedusiose bul-vėse, žemėse ir kitose atliekose.

Bulvių sausasis puvinys – viena labiausiai paplitusių bulvių sandėlia-vimo ligų. Ją sukelia įvairūs Fusarium genties grybai. Šie grybai – žaizdų parazitai. Todėl pirmiausia pažei-džiami mechaniškai sužaloti, su-daužyti, spragšių, graužikų pažeisti, apkrėsti maru, rauplėmis ir kitomis ligomis gumbai, kurių žaizdos neuž-sitraukusios, nepasidengusios den-giamuoju audiniu. Ligos vystymąsi skatina didelė santykinė drėgmė ir

aukšta temperatūra saugykloje. Ypač neigiamai veikia staigūs temperatū-ros ir drėgmės svyravimai.

Šlapiuoju puviniu gumbus pūdo įvairios bakterijos ir grybai. Gumbai bakterijomis užsikrėsti gali tiek aug-dami lauke, tiek ir derliaus nuėmimo

metu arba sandėliuojant. Ypač spar-čiai bulvės genda nesilaikant tinka-mų sandėliavimo sąlygų, t.y. kai tem-peratūra būna aukštesnė nei 10 0C, o santykinė drėgmė didesnė nei 90 proc., kai bloga ventiliacija.

Didžiausia bulvių puvimo tikimy-

bė – kaupo ar aruodo paviršiuje (20–30 cm), kur gumbai kvėpuoja intensyviau-siai. Čia susidaro vandens kondensa-tas. Šlapiuoju puviniu sergančios bul-vės apkrečia šalia esančias sveikąsias, ir taip susidaro puvimo židiniai.

Sandėliavimo metu puvinys gali išplisti ant kitų gumbų, jiems susi-liečiant su ligotais ir esant aukštai santykinei drėgmei.

Staigūs pokyčiai – pavojingiausi

Bulvių sausasis puvinys – viena labiausiai paplitusių bulvių sandėliavimo ligų. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Sodietė2009 lapkričio 25 • Nr. 93 (8904)Valstiečių laikraštis 1313Reportažas 13Krašto naujienosVALSTIEČIŲ LAIKRAŠTIS

Tėviškės šviesa2011 m. rugpjūčio 31 d. • Nr. 8 (235)

Redaktorius Bernardas Šaknys [email protected]

Priedas apie švietimąIšeina kartą per mėnesį

Remia Tautos fondas

Jurgis ValaitisTautos fondo tarybos pirmininkas, emeritas

Mieli „Valstiečių laikraščio“ skaitytojai, brangūs švietimui skirto priedo „Tėviškės šviesa“ bičiuliai! Sveiki sulaukę naujų mokslo metų. Jau dešimtus me-tus bendradarbiaujame, taria-mės, ginčijamės. Lietuvos mo-kykla Tautos fondui tapo sava, artima. Man teko garbė kiekvie-ną „Tėviškės šviesos“ laidą pa-lydėti įvadiniu straipsniu, svei-kinimo ar paraginimo žodžiu, atsakyti skaitytojams į jų at-siųstus klausimus, kurie aprėpė pačias opiausias švietimo prob-lemas.

Malonu, kad viešojoje erdvėje vi-suomet yra svarūs kadenciją baigusio Prezidento Valdo Adamkaus, buvusio švietimo ir mokslo ministro dr. Algir-do Monkevičiaus, mokyklų, gimnazi-jų vadovų, mokytojų žodžiai. Visi jie man reikšmingi, svarbūs, palengvino mokyklos žingsnius į brandą. Tautos fondas nuo pirmųjų bendradarbia-vimo su „Valstiečių laikraščiu“ dienų siekia, kad mokyklose būtų plėtoja-mas tautinis ugdymas, jaunimo są-monėje ir gyvenime būtų įtvirtinama demokratija.

Daug kartų dėkojau mokytojams už nuoširdų darbą, už atkaklumą puoselėjant ilgaamžes lietuvių tra-dicijas, gynėme (ir ginsime ateityje!) Pietryčių Lietuvos mokyklas nuo Lenkijos kišimosi į mūsų valstybės reikalus, kovosime su Lietuvoje te-bekaraliaujančių Lenkijos okupaci-jos palikuonių piktais išpuoliais.

Neseniai išplatinta menkavertė Lenkijos užsienio reikalų ministro Radislavo Sikorskio brošiūra – įžūlus ir neteisingas mūsų istorijos iškrai-pymas. Tai turėtų būti atitinkamai įvertinta. Negali būti didesnės nesą-monės, kokia skleidžiama minėtoje knygiūkštėje, kad Vilnių okupavo lie-tuviai. Kas nežino, kad iš tiesų Len-

kija buvo okupavusi Vilnių ir tokiu žingsniu visiems laikams suteršė savo garbę. Kiek per šią okupaciją buvo iš-žudyta lietuvių, kiek armija Krajova sušaudė nekaltų žmonių. To negalima pamiršti, ypač dabar, kai ant Lietuvos valstybės pilamas bjaurus purvas.

Neseniai „Tėviškės šviesoje“ pa-sirodė nauja rubrika „Skaitiniai mo-kytojams“. Čia mokslininkų žo-džiais atskleidžiama visa tiesa apie mūsų praeitį. Tikiuosi, kad moky-tojai šiuos straipsnius panaudos pa-mokose, kaip priešnuodį mūsų vals-tybės niekintojams. Todėl kviečiu mokytojus, mokslininkus ir toliau rašyti priedui, tęsti pradėtas temas ir ginti savo valstybę.

Šiuo metu negalime pasigirti mokinių pagausėjimu Lietuvos švie-timo įstaigose, todėl neverkšlename ir dėl mokyklų mažėjimo. Supranta-ma, kiekvienos švietimo įstaigos už-darymas turi būti labai apgalvotas, atitikti gyventojų poreikius.

Visų mūsų naujais mokslo metais laukia dideli darbai. Išeivija ir toliau padės, kiek įstengs. Būkime kartu!

Džiugiai

Darbščių ir laimingų naujų mokslo metų!

Bernardas ŠaknysVL žurnalistas, [email protected]

Žinoma šalies pedagogė An-dželika Laužikienė įsitikinusi, kad meilę Lietuvos istorijai geriausia ugdyti popamokinėje veikloje, to-dėl Suginčių vidurinėje mokykloje ji įsteigė jaunųjų archeologų bū-relį, į kurį susibūrė nemažai mo-kinių.

Šią vasarą A.Laužikienė su mo-kiniais vykdė vaikų sociologizaci-jos projektą „Vasaros archeologijos mokykla“. Buvo planuota dalyvau-ti Dubingiuose vykstančiuose ar-cheologiniuose kasinėjimuose, bet negavus reikiamo fi nansavimo teko apsiriboti dviem edukacinėmis eks-kursijomis. Pirmosios metu jaunieji archeologai aplankė Trakų pusiasa-lio ir salos pilį, Senuosius Trakus,

Archeologijos muziejų Vilniuje ir Medininkų pilį.

Per antrąją išvyką mokiniai visą dieną praleido Kernavėje „Gyvosios archeologijos dienose“ . Ten jie lipdė puodus, pynė juosteles, jodinėjo žemai-tukais, šaudė iš lanko ir dalyvavo įvai-riuose konkursuose. Visur jiems buvo įdomu, vaikai stengėsi kuo daugiau pa-matyti, išgirsti. Mokiniai įsitikino, ko-kia turtinga mūsų tautos praeitis, kokie

įvairūs buvo amatininkų darbai, ko-kie skambūs ir saviti senųjų muzikantų instrumentai. Į namus jie išsivežė daug įspūdžių, kuriuos kartu su mokytoja aptars jau rudenį grįžę į mokyklą.

„Kiekviena išvyka su mokiniais į Lietuvos istorijos ir kultūros objektus labai padeda ne tik sudominti moki-nius, bet ir ugdyti jų pilietiškumą, patri-otiškumą. Kartais pastebiu, kaip vaikai nenoriai mokosi istorijos. Jiems ji at-rodo nereikalinga, nes mokykloje pro-gramos ir taip perkrautos faktų, datų, pavardžių, žemėlapių. Tačiau jei su-galvoji, kaip pamoką padaryti gyves-nę, kaip panaudoti netradicinius me-todus, pradedi atsilikti nuo privalomos programos. Dėstant vyresnėse klasėse mokytojų kūrybingumą labai varžo ir brandos egzaminų programa, pasiren-gimas jiems. Todėl istorijos mokymas daugeliui mokinių tampa neįdomus ir sausas. Net ir sėkmingai išlaikę isto-rijos egzaminą, jie jau kitą dieną arba geriausiu atveju po kelių mėnesių nie-ko neatsimena. Vienintelė išeitis, kaip pagyvinti Lietuvos istorijos mokymą, – popamokinė veikla, įdomūs projektai, edukacinės išvykos. Stengiuosi taip ir dirbti“, – sakė pedagogė.

Jaunųjų archeologų būrelio vado-vė nuolat studijuoja, ieško atsakymų į sudėtingiausius dabarties ir praeities politikos, gyvenimo būdo klausimus. Ji net kelių istorijos vadovėlių mokyk-loms bendraautorė. A.Laužikienės darbo patirtis – nemažas lietuviškos pedagogikos turtas, kurį reikėtų kuo plačiau propaguoti.

„Mokinius reikia vesti į tautos is-torijos gelmes, ieškoti ten mūsų pa-veldo, ant kurio reikėtų kurti savo ateitį“, – sakė A.Laužikienė.

Mokinių vasaros atostogos

Meilę Lietuvos istorijai reikia skiepyti ne tik pamokose

Jau ketvirtus metus Rokiškio r.Kriaunų pagrindinės mokyklos mokiniai važiuoja ilsėtis prie jūros. „Dėkojame Rokiškio r. savivaldy-bei, tėvams, sveikatos centro „Ener-getikas“ Šventojoje atstovams, o ypač mūsų buvusiai mokyk los mo-kinei Ritai Barštytei-Matulevičie-nei, kurių dėka mokiniai turiningai praleido vasaros atostogas: pailsė-jo, maudėsi, draugavo su kitų mo-kyklų mokiniais“, – sakė projek-to „Ant bangos“ vadovė mokytoja Daiva Steponavičiūtė.

Pasak mokytojos, tai buvo pui-kios ir turiningos atostogos.

VL inf.

Kriaunų mokiniai ilsėjosi prie jūros

Kriaunų pagrindinės mokyklos mokiniai, projekto „Ant bangos“ dalyviai ne tik pailsėjo prie jūros, bet ir pasisėmė daug gyvenimiškos išminties.

Daivos Steponavičiūtės nuotrauka

Suginčių mokyklos jaunieji archeologai ir jų vadovė Andželika Laužikienė (viduryje) svajoja kitąmet dirbti kartu su tik-rais archeologais. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

„Rytoj pradėsime 2011–2012 mokslo metus“, – susimąstė mokiniai.Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

14 2011 m. rugpjūčio 31 d. • Nr. 69 (9088)Valstiečių laikraštisTėviškės šviesa

Viktorija SliesoraitienėFilosofi jos mokslų daktarė

Mane sukrėtė įvykiai Lietuvo-je, kai mokinės nužudė mergaitę, supjaustė, išmėtė kūno dalis. Ne-galiu priprasti prie žinių apie vai-kų pasikėsinimą į gimdytojus ar tėvų į vaikus. Kas atsitiko? Kur tos amžinosios dvasinės vertybės, kur tas amžiais lietuvių augintas gėris ir grožis?

Pradėkime nuo savęs

Praradau viltį gyventi, laukti ge-resnių laikų – tokią išvadą daro vis daugiau mūsų jaunos šalies piliečių. Kaip atsakyti į tuos šiandienos ne-rimo ir žmonių skausmo atšvaitus? Kaip išmokyti vaikus gyvenimo? Juk dauguma tų žiaurių atžalų au-ginti vaikų lopšeliuose ir darželiuo-se. Šie klausimai verčia mus rimtai susimąstyti.

Išauginau dvi dukras. Su didžiule atsakomybe nuo pirmųjų gyvenimo dienų joms daviau tai, ką vaikystė-je man buvo davę tėvai, seneliai, gi-minės. Pirmiausia turtingą dvasinį pasaulį, šviesų ir kupiną vilties, kuo

kilnesnių siekių. Išaugo mergaitės stropios. Sėkmingai baigė mokslus, tapo mokslininkės. Niekada nesi-gailėjau, kad pagimdžiau mergai-tes ir atidaviau joms savo bene pačią brandžiausią gyvenimo dalį. Vaikus auginti labai sunku, bet likti be jų –

gūdu ir pavojinga, nes lauži savo gi-minės šaką, skurdini ją, atimdama gyvenimus ir įžengdama į gilią vie-natvės duobę.

Tautos pedagogikos ištakos

Man teko giliau domėtis seno-sios lietuvių pedagogikos ištakomis, kurios atskleidė daugelio kartų kelią

į „žmogaus būtį“. Šimtai nerašytų nuorodų, dar vaikui negimus, lydė-jo mergaitę, vėliau paauglę, mer-giną, moterį. Jos visas gyvenimas buvo apipintas elgesio normomis. Kas gali laukti tekančios, vėliau iš-tekėjusios moters? Mažmožių tose

taisyklėse nerasi. Ypač saugomas nėščios moters, būsimos motinos, pasaulis. Ir ne šiaip sau, o dėl būsi-mos atžalos.

Kodėl mes tai „pamiršome“? Ko-dėl leidome mergaitėms imti ciga-retę dar paauglystėje? Kas tai: ta-riamos laisvės, nepriklausomybės išraiška? Traukia jaunos merginos dūmus, net nesusimąstydamos, kuo visa tai gali baigtis. Dar daugiau,

koks pavojus gali kilti būsimiems vaikams? Kai pašnekini, bandydama sukelti nors kokį baimės jausmą, iš-girsti valiūkišką atsakymą, kad kal-bu senamadiškai. Atseit, dabar tokie laikai, kai merginos turi tokias pat teises kaip ir vaikinai.

Dorovinę sąmonę reikia ugdyti

Žinomas lietuvių edukologas Leo nas Jovaiša ypač pabrėžia dory-bių svarbą žmogaus brandoje. Moks-lininkas rašo: „Dorybėms reikštis bū-tina sąlyga – dorovinė asmens sąvoka. Ji savaime neatsiranda, ją reikia išsi-ugdyti. Ugdymas trunka ilgesnį lai-ką, nes nuolat daromi dorovės normų pažeidimai. Tai trukdo doros elgesio įpročiams susiformuoti.“

Taigi ne per dieną, ne per mėne-sį išugdysi gerą, nuoširdų vaiką, tam reikia daugelio metų. Motina, mano nuomone, turi pranokti bet kurį peda-gogikos mokslininką, juo labiau mo-kytoją, ir sugebėti nuo pat pirmų vai-ko žingsnių tiesti jam kelią į šį pasaulį, o vėliau į brandos pakopas – vaikystę, paauglystę, jaunystę. Tada į senatvę jis nueis jau susiformavęs kaip žmogus ir asmenybė. Nueis kaip Dievo kūrinys, atlikęs Žemėje savo pareigą, pramy-nęs taką būsimoms kartoms.

Neverkšlenkime

Baisiausia šių laikų liga – nuola-tinis aimanavimas dėl dabarties. Tik ir girdi, kaip blogai gyvename, skun-džiamės sveikata, artimaisiais. Ro-dos, gyvenimas be išeities. Man tenka kovoti su labai sunkia liga, bet sten-giuosi kuo mažiau apie ją galvoti, o juo labiau kitiems savuoju pavyzdžiu kartinti gyvenimo akimirką.

Gyvenimas šiandien mūsų Žemė-je savotiškas stebuklas, tik suvokime jo prasmę, grožį, kurį neša besikeičian-čios dienos. Ir saulė, ir vėjas kupini įs-tabių paslapčių. Gyventi jų apsupty-je – laimė. Nepaprasta. Mirsiu? Taip, mirsime visi, atėję į pasaulį, bet savo siela, savo žvilgsniu sugerti Dievo kū-rinijos žavesį – nuostabu. Ir tai reikia daryti šiandien. Ypač to mokykime savo vaikus, kad jie brangintų gyve-nimą, paneigdami mirties baimę, iš-trindami jos juodumą iš savo nuojau-tų. Kad niekada nesikėsintų į svetimą pasaulį, gerbtų jį. Kad būtų brangi-nama gyvybė, Žmogaus gyvybė. Ir šį jausmą reikia ugdyti, kol vaikas būna mažutėlis, tik ką atėjęs pas mus.

Kurkime ateitį patys

Latvija paleido Seimą. Gerai ar blo-gai? Lietuvoje artėja Seimo rinkimai. Nuo išsirinktų žmonių išminties, triū-so priklausys visų gerovė ir valstybės stiprybė. Iki šiol nesisekė – vis ne tuos pasodindavome į kėdes. Jose sėdėjo ne-mažai nesąžiningų, atėjusių ne tvarkyti mūsų Tėvynės, o kiek įmanoma pasi-pelnyti. Pamąstykime, prieš mesdami balsą į urną, kam patikime valdžią, ko iš jų norime sulaukti. Ar jie kurs, ar grobs, ar tik kartins mūsų gyvenimus?

Taigi savo pavyzdžiu, sava šviesa auginkime viltį ne tik savyje, bet ir vaikuose, šeimoje, visuomenėje.

TŠ: Viktorijos Sliesoraitienės straipsniu pradedame naują skyrelį „Pedagoginiai pašnekesiai“. Tai – do-rovinio mūsų jaunimo ugdymo klausi-mų įžvalgos, dalijimasis patirtimi.

Pedagoginiai pašnekesiai

Viltį reikia pasėti ir išauginti

Baisiausia šių laikų liga – nuolatinis aimanavimas dėl dabarties. Tik ir girdi, kaip blogai gyvename, skundžiamės sveikata, artimaisiais. Ro-dos, gyvenimas be išeities.

Jadvyga DautartienėVilniaus Santariškių konsultacinio mokymo centro direktorė

Mūsų centrą žmonės paprastai vadina Santariškių ligoninės mo-kykla. Ir tai tiesa. Jau daug metų ši savita švietimo įstaiga padėjo šim-tams nelaimingų, sergančių ir besi-gydančių vaikų neatsilikti moksle. Pačių vaikų, jų tėvų laiškuose mo-kytojams parašytos padėkos liudija, kad esame reikalingi. O ir gydyto-jai pripažįsta, kad mokytojai labai dažnai paremia jų pastangas, pade-da vaikui gyti, stiprėti.

Ko sieksime šiais mokslo me-tais? Padėti sergančiam vaikui rasti savyje jėgų ir stiprybės kuo greičiau pasveikti.

Nemažai vaikų negalių tiesio-giai susijusios su sveikata. Dienos, praleistos ligoninėje, neturi dary-ti neigiamos įtakos jų asmenybės brandai.

Visi mokytojai, atsižvelgdami į vaiko susirgimą, stengiasi pateikti vaikui kuo daugiau atskirų daly-kų žinių, kuo šviesesnio požiūrio į save, padėti jam atskleisti gyvy-bines galias. Tai mūsų siekis, kuris labai sunkus ir atsakingas.

Kreipiuosi į visus mokytojus: būkite atidesni į mokslo vieškelį įžengusiems mažiems ir dideliems. Mokykloje sukurta gera ir darbinga nuotaika telydi mokinius nuo pir-mosios klasės.

Rugsėjo pirmoji. Viltys ir darbai

Mokysime ir talkinsime gydytojams

Vilija LukauskienėKlaipėdos r. Lapių pagrindinės mokyklos direktorė

Mes neskirstome vaikų į daugy-bę grupių (gabius, ne tokius gabius, turinčius negalią ir t. t.). Tolerancijos principas siekia išmokyti gerbti žmo-nes tokius, kokie jie yra.

Vienas svarbesnių principų skiepi-jant toleranciją yra moksleivių tarpu-savio pagarbos ugdymas. Visi privalo turėti galimybę išbandyti savo jėgas. Kiekvienas moksleivis turi patirti, ką

reiškia būti pastebėtam. Taip mokslei-viai išmoksta pasitikėti savimi, o jų drau-gai įpranta juos gerbti. Kai moksleiviai mato, girdi ar skaito tai, kas sukurta jų draugų, jie turi būti mokomi pripažinti tai kaip požiūrį, kaip nuomonę.

Išgyvename didelių pasikeitimų ir ieškojimų laiką. Nuo šių mokslo metų bandysime elektroninio dienyno pra-našumus.

Svarbiausias mokyklos tikslas yra ne tik teikti žinių, bet ir ugdyti su-gebantį pažinti žmogų. Globos gru-pėje gyvenančius vaikus stengiamės

ugdyti kaip asmenybes, padėti kiek-vienam suprasti save, suvokti savo ta-patybę, rasti gyvenimo tikslą.

Tikiu, kad nauji mokslo metai mums bus kūrybingi ir prasmingi.

Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Vitalija DovydėnienėTrakų r. Paluknio „Medeinos“ vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja

Šiais mokslo metais mūsų mo-kykla minės lietuviškų klasių atida-rymo Paluknyje 50-metį. 1961 m.rugsėjo 1 d. tuometinėje trikalbė-je Paluknio vidurinėje mokykloje mokytoja Gražina Židelienė pra-dėjo mokyti pradinukus, kurių tada tebuvo 7.

Nuo 1994 m. lietuviškoji ugdy-mo įstaiga sutvirtėjo, tačiau dabar, mokyklų tinklo optimizavimo ir nuolatinio mokinių mažėjimo lai-kais, iškilo grėsmė prarasti vidurinį ugdymą teikiančios mokyklos sta-tusą.

Juo labiau kad prieš trejus metus

Trakų rajono savivaldybės užsibrėž-tas siekis sujungti dvi šalia esančias vidurines mokyklas nebuvo įgyven-dintas.

Šiemet tęsiame 1997 m. pradėtą bendradarbiavimą su šv. Jono kon-gregacija. Pradinio ir pagrindinio ugdymo klasėse mokysis šeši kon-gregacijos globotiniai iš Gojaus ir Jalovės kaimų.

Muzikinių gabumų turintys mo-kiniai galės lankyti nuo 2003 m. mūsų mokykloje veikiančius Rū-diškių muzikos mokyklos akordeo-no ir fortepijono skyrius.

Liepos 14 d. buvo pasirašyta su-tartis abiejų Paluknio mokyklų pas-tatų rekonstravimo ir modernizavi-mo techniniam projektui parengti, rengiamas techninis projektas spor-to aikštynui sutvarkyti. Perdažėme pirmojo aukšto koridorių, laipti-nę, vieną pradinių klasių kabinetą. Geo grafi jos kabinete pakeista grin-dų danga.

Mokyklos bendruomenės narių bendravimą ir bendradarbiavimą grįsdami geranoriškumu, laikysi-mės savo fi losofi jos: „Iš daugiatau-tės Paluknio krašto kultūros einame į giluminį savęs, Tėvynės Lietuvos ir pasaulio pažinimą“.

Atsinaujiname ir stiprėjame

Ugdysime toleranciją

Žaidimai vaikams teikia daug džiaugsmo. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

152011 m. rugpjūčio 31 d. • Nr. 69 (9088)Valstiečių laikraštis Tėviškės šviesa

Alfonsas Vaičiulis

Budraičių kaime esančioje že-mės ūkio mokykloje susirinko bu-vusio Tytuvėnų žemės ūkio tech-nikumo absolventai. Jie prieš 45 metus iš čia į gyvenimą išėjo tu-rėdami agronomų diplomus ran-kose.

Tai buvo 1966 m. sausis, o atro-do, kad viskas vyko tik vakar. Iš 35 tada baigusiųjų technikumą atvy-ko 16. Suvažiavo iš įvairių Lietu-vos kampelių, kas galėjo, kam leido aplinkybės, kas norėjo po tiek metų susitikti, pasikalbėti, prisiminti kar-tu praleistus mokymosi metus.

Buvusi auklėtoja Danguolė Bur-dulytė nuvedė susirinkusiuosius į auditoriją, kur visą gyvenimą mokė moksleivius gimtosios kalbos, skie-pijo meilę savo kraštui. Džiaugė-mės, kad atvyko mūsų kurso se-

niūnas Antanas Račas. Kaip visada veržlus, energingas, nesiskiriantis su sportu. 10 metų jis vadovavo tam pačiam technikumui, kuriame pats mokėsi. Kartu su žmona Elena, šio technikumo auklėtine, užaugino 2 sūnus.

Aldona Vaičiuvienė – rūpestinga visų mūsų renginių organizatorė. Il-gus metus ji dirbo Raseinių valsty-binėje sėklų inspekcijoje, puoselėjo grožį gamtai, vadovavo sodų ben-drijai Stonų kaime. Net nežinoda-mas adreso ją surasi pagal gėlių ir kitos augmenijos gausą daugiabu-čio laiptinėje. Kartu su vyru Stepo-nu užaugino dvi dukras.

Milda Platukienė – kurso jaunė-lė. Ištekėjo už dzūko Petro, gero ir nuoširdaus žmogaus. O kaip ją lam-dė gyvenimas!

Baigiantis susitikimui, kuris prabėgo tarsi viena sutrumpinta pamoka, apsikeitėme dovanomis, knygomis. Paaukojome vaikams, sergantiems kraujo vėžiu, uždegė-me atminimo žvakutes išėjusiems į amžinybę kurso draugams.

Susitiko beveik po pusšimčio metų

Išėję į gyvenimą su buvusio Tytuvėnų žemės ūkio technikumo agronomų diplomais rankose kurso draugai susitiko po 45 metų. Autoriaus nuotrauka

Dr. Algimantas LiekisVilniaus Gedimino technikos universiteto Mokslotyros centro direktorius

Daug metų lenkai švenčia 1569 m.liepos 1 d. Liubline pasirašytos uni-jos tarp Lenkijos ir Lietuvos me-tines. Tik Lietuvoje ta diena dau-geliui dorų lietuvių asocijuojasi su tautos ir Lietuvos valstybės žlugi-mu, ypač nuodingo lenkiškojo vi-ruso įsigalėjimu pirmiausia val-dančiųjų sąmonėje – nuo tų metų Lietuva jau nebeminima Europos ir pasaulio istorijose, žemėlapiuo-se kaip savarankiška valstybė. Tik kaip Lenkija. Pagal tą pasirašytą unijos aktą, Lietuva tapo Lenkijos provincija, neturinti teisės ir savo valdovo rinktis, nieko spręsti be lenkų ponų ir hierarchų sutikimo.

Šalis prarado savarankiškumą

Unijos akto 3 paragrafe nurody-ta, kad Lenkija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė tapo „vienalytis kū-nas, taip pat viena bendra neišskiria-ma valstybė, kuri iš dviejų valstybių ir tautų susidarė ir susijungė į vieną tautą.“ O pagal to akto 4 paragrafą karaliaus rinkimai jau galėjo vykti tik Lenkijoje ir jis „vainikuojamas tik Krokuvoje“. Dar daugiau, akte nuro-dyta, kad Lietuvoje lenkai gali įsigyti žemių (iki tol svetimšaliams dirbti ir įsigyti žemės draudė Lietuvos Statu-tas, nors formaliai jis liko veikti ir po Liublino unijos pasirašymo). Aktas baigiamas grasinimais, kad kas pa-sisakytų prieš tą aktą ar siektų jį pa-

keisti, tokį laikyti „sujungtųjų tautų priešu“ ir t. t.

Savo esme Liublino unijos aktas panašus į Lietuvos, kaip ir kitų Bal-tijos valstybių, tariamus savanoriško įstojimo į SSRS „tautų šeimą“ aktus, kuriuose taip pat skelbta, kad visa tai padaryta tik dėl pačios Lietuvos (kaip ir kitų okupuotų valstybių) labo. Ma-tyt, ir dėl to šiandien kai kurie istori-kai, kaip neseniai bolševikiniai, liaup-sina Liublino aktą, tarsi džiaugiasi, kad Lietuva prarado savarankišku-mą ir buvo įjungta į kitos valstybės sudėtį.

Kas nulėmė šį susijungimą?

Kol kas nėra rimtesnių tyrimų, ar lietuvių tautai ir jos valstybei susijun-gimas su lenkais ir Lenkija tebuvo tada vienintelė išeitis, užuot savaran-kiškai plėtojus savo valstybingumą ir gyvenus geroje kaimynystėje, laikantis lygiapartnerystės principų.

Kas nulėmė, kad Lietuva, iki tol buvusi viena galingiausių Rytų Eu-ropos valstybių, susidėjusi su lenkais nusmuko, tapo Lenkijos provincija, o pati lietuvių tauta buvo atsidūrusi ant pražūties ribos?

Beje, jau ir Liubline Lietuvos at-stovai buvo ne kaip lenkų partneriai, o labiau jų malonės prašytojai. Tai pa-liudija tų derybų dokumentuose mi-nimas faktas, kad vienas Lietuvos at-stovų vadovų, žymus karys Jeronimas Chodkevičius, net ant kelių parpuo-lęs prieš karalių Žygimantą Augus-tą (1520–1572 m. Lietuvoje daugiau žinomas kaip našlės Barboros Radvi-laitės vyras) maldavo neskriausti savo tėvų krašto. Netrukus suklupo ašaro-dami ir kiti Lietuvos atstovai. Tada karalius ir kai kurie lenkų ponai ėmė raminti lietuvius sakydami, kad tas abiejų valstybių susijungimas reika-lingas tik... Lietuvos labui.

Liepos 4 d. paskutinis iš galingo-jo Lietuvos valdovo Gedimino pali-kuonių Lenkijos karalius Žygiman-tas Augustas, patvirtindamas unijos aktą, patvirtino ir savo tėvynei, Lie-tuvos valstybei, kelią pražūtin. Nors ir iš garbingiausios Lietuvos valdovų giminės kilęs, bet jis buvo tiek apsi-

krėtęs lenkiškosiomis bacilomis, kad, matyt, nebesuvokė savo išsigimimo; jis iš paskutiniųjų stengėsi geruoju ir piktuoju priversti lietuvius pasirašy-ti lenkų šovinistų padiktuotą unijos aktą, nes priešingu atveju lenkų hie-rarchai ir ponai grasė pašalinti iš sos-to; suprato, kad ir lietuviai neberinks jo didžiuoju savo kunigaikščiu.

Suspausta tarp dviejų ordų

Tai, kad Lietuvos valdantieji ne-turėjo savo tautinio pasididžiavimo, lėmė, jog Lietuvos valstybė nuo pra-džių buvo priversta kurtis ne kaip

tautinė, sujungiant pirmiausia gimi-ningas baltų tautas, o kaip imperija, kurioje nebuvo vienos kalbos ir reli-gijos. Taigi tai lėmė, kad lietuvių tauta buvo suspausta tarp dviejų nuožmiųjų ordų – kalavijuočių, įsikūrusių brolių latvių žemėse, ir kryžiuočių.

Rytų slavų tautos Lietuvos valsty-bės sudėtyje toliau gyveno kaip gy-venusios. Lietuvos valdovo paskirti vietininkai rusų, gudų, ukrainiečių ir kituose kraštuose greitai perimdavo vietinių kalbą, religiją, dėl to net Lie-tuvos valstybės klestėjimo metais, kai ji tęsėsi nuo Baltijos iki Juodosios jū-ros, nepadaugėjo lietuviškai kalban-čiųjų, o dar mažėjo.

Kaip minėta, Jogaila, tapęs ir Len-kijos karaliumi, leido lietuviškai ne-mokantiems lenkų kunigams ir vie-nuoliams kurtis Lietuvoje, steigti lenkiškas parapijas, mokyklas. O len-kų ponai bei dvasininkai atvykę į Lie-tuvą tik lenkiškai kalbėdavo, kaip ir lietuviai Lenkijoje.

Lenkai ir Lietuvos didžiuosius ku-nigaikščius, išrinktus savo karaliais, pri-versdavo tik lenkiškai kalbėti, tik lenkų ir Lenkijos labu rūpintis. Kitaip sakant, lietuviai karaliavo Lenkijoje, bet jos ne-valdė. O praradus savo kalbą, tautinę savimonę, prarandamas ir suvokimas ginti savo valstybės savarankiškumą.

Klaidas, kurias padarė jis ir jo pirmtakai, užsileisdami lenkus ant savo galvų, ypač senatvėje ėmė suvok-ti Vytautas Didysis. Pasiekti Lietuvos savarankiškumą jis vylėsi karūnuo-damasis karaliumi ir paskelbdamas Lietuvą karalyste, nes karalystė nega-li būti pavaldi kitai. Tas Vytauto Di-džiojo sumanymas sukėlė didžiausią nerimą ne tik Lenkijai, bet ir Romos popiežiui. Lietuvos atsiskyrimas grė-sė prarasti ne tik Lenkijos galybę, bet ir lenkų Katalikų bažnyčios valdžią Lietuvoje (Vilniaus ir Žemaičių vys-kupijos buvo pavaldžios Gniezno ar-kivyskupams). Vytautas siekė atkurti

ir minėtą Lietuvos bažnytinę provin-ciją, įsteigtą dar karaliaus Mindaugo laikais.

Vytautui siūlė užimti Jogailos sostą

Už atsisakymą karūnuotis len-kų hierarchai ir ponai slapta Vytau-tui Didžiajam siūlė užimti Jogailos sostą. Bet Vytautas griežtai atsisakė

dalyvauti tokiame niekšingame len-kų sąmoksle ir paskelbė savo karū-navimą 1430 m. rugsėjo 8 d. Lenkai, pamatę, kad Lietuvos valdovas nenu-sileis, daugiausia Gniezno arkivysku-po Zbignevo Olesnickio pastangomis (to, kuris popiežiams ir pasauliui ėmė skelbti, kad tik lenkai išgelbėjo lie-tuvius nuo pagonybės, kad didžiau-sia apaštale buvo karalienė Jadvyga ir už tai ji turi būti paskelbta šven-tąja) suorganizavo iš imperatoriaus Zigmanto Liuksemburgiečio veža-mos karūnos Vytautui pagrobimą. Jos Vytautas nebesulaukė. Jis mirė 1430 m. spalio 27 d.

Vytauto siekį išlaisvinti Lietuvą nuo smaugiančių ryšių su Lenkija mėgino Jogailos brolis Švitrigaila. Bet Lenkija pasiuntė didelę savo kariuomenę ir, tal-

kinant Lietuvos kariuomenės dalims, 1435 m. mūšyje netoli Ukmergės (Pa-baiske) Švitrigailos vadovaujama ka-riuomenė buvo įveikta, o jis pats buvo priverstas bėgti į savo pilis Gudijoje, vėliau Ukrainoje. Daugelis tų, kurie rėmė Švitrigailą, pasisakė už savaran-kišką Lietuvą, buvo išžudyti, ištremti iš savo žemių, uždaryti į kalėjimus.

Liublino unija Lietuvai – ešafotas

Štai kas liko iš galingos Lietuvos valstybės, kai su lenkų šovinistais 1569 m. buvo pasirašytas Liublino unijos aktas.

Graudi tiesa: pagal pasirašytą Liublino unijos aktą Lietuva tapo Lenkijos provincija, neturinti teisės rinktis savo valdovą, nieko spręsti be lenkų ponų ir hierarchų sutikimo.

Nukelta į 16 p.

16 2011 m. rugpjūčio 31 d. • Nr. 69 (9088)Valstiečių laikraštisTėviškės šviesa

Pergalę prie Pabaisko kai kurie lenkų metraštininkai ėmė skelbti kaip galutinę pergalę prieš pagonybę (ir vėliau lenkai kovotojus dėl lietuvių tautos ir jos nepriklausomo savaran-kiškumo dažnai vadino pagonimis). Dar mėgino už Lietuvos savarankiš-kumą pasisakyti Lietuvos didysis ku-nigaikštis ir Lenkijos karalius Žygi-mantas Kęstutaitis (1350–1440 m.). Bet jis 1440 m. kovo 20 d. sąmoksli-ninkų buvo nužudytas. Pagal kai ku-riuos šaltinus, tą sąmokslą organizavo lenkai ir Bažnyčios hierarchai.

Apsiginti sekėsi vis sunkiau

Stiprėjant Maskvos kariuomenės puolimams, Lietuvai buvo vis sun-

kiau apsiginti. Lenkai žadėjo lietu-viams padėti tik tuo atveju, jei Lie-tuva susijungs su Lenkija ir bus abi vieno valdovo valdomos. Apie būti-numą valstybėms susijungti skelbta ir beveik iš visų lenkų valdomų Katalikų bažnyčių sakyklų Lietuvoje. Toks su-sijungimas daugeliui lenkų hierarchų

ir kunigų atrodė kaip išsigelbėjimas nuo sparčiai Lietuvoje, ypač Vilniuje ir Žemaitijoje, įsigalinčio protestan-tizmo. Daugeliui lietuvių protestan-tizmas atrodė kur kas mielesnis negu ponų religija – „lenkų viera“: pamal-dos vyko lietuviškai, kunigai ir vysku-pai buvo ne feodalai, kaip katalikų, o tokie pat paprasti ir lengvai prieinami, be to, ir lietuviškas mokyklas steigė, ir knygas lietuvių kalba leido.

Lenkų dvasininkai ir šiaip len-kų šnipeliai „visu pajėgumu“ dirbo ir Lietuvos kariuomenėje, karinėse sto-vyklose aiškindami, kad susijungus su lenkais ir turint vieną valdovą ne tik būtų įveikti „maskoliai“, bet ir Lietu-voje gyvenimas būtų geresnis. Paveik-ti tos agitacijos, daug kur net karinių žygių metu atskiri kariuomenės dali-niai atsisakydavo vykdyti vadų įsaky-mus, reikalaudami „susijungimo“.

Valstybę pakirto pačių lietuvių abejingumas

Susidarius tokiai situacijai, 1568 m. pabaigoje Liublino Seime ir buvo pradėti svarstymai dėl unijos tarp abiejų valstybių pasirašymo. Bet LDK atstovai nesutiko su lenkų reikalavi-mais ir 1569 m. vasario pabaigoje jie paliko Seimą. Tada lenkų kariuome-nė ir okupavo beveik visas į Lietuvos žemes Ukrainoje.

Lietuvoje kai kurie didikai – sa-varankiškos valstybės šalininkai, dėl tokios lenkų niekšystės ėmė telkti kariuomenę karui su Lenkija, kad iš-vaduotų lenkų okupuotas žemes, bet karalius Žygimantas Augustas lietu-viams griežtai uždraudė rengtis karui prieš lenkus okupantus, pažadėdamas, jog visi ginčai bus išspręsti taikiai Sei-me. Lietuviai pakluso, ir dalis jų atsto-

vų, vadovaujamų Žemaičių seniūno Jeronimo Chodkevičiaus, birželio pa-baigoje vėl nuvyko į Seimą Liubline. Lenkai džiūgavo ir jų „dauguma“ nu-balsavo už Lietuvos įjungimą į Lenki-jos „karūnos“ sudėtį (ir iki tol Europoje kunigaikštystė, kad ir didžioji, būdavo traktuojama kaip karalystės dalis). Pa-gal Liublino aktą jungtinę Lenkijos ir Lietuvos valstybę imta vadinti Lenki-jos karalyste, nors nebuvo uždrausta ir toliau neofi cialiai vadintis didžiąja ku-nigaikštyste. Buvo leista savarankiškai spręsti kai kuriuos vidaus klausimus.

Tai, kad galingoji Lietuvos vals-tybė žlugo, o jos kūrėja lietuvių tau-ta buvo nustumta ant pražūties ri-bos, lėmė ne pralaimėjimai mūšių laukuose, ne vien tik lenkų ir jų Ka-talikų bažnyčios šovinizmas ir im-perializmas, bet ir pačių lietuvių, jų valdančiųjų abejingumas savo kalbai, kultūrai, savo tautos ir jos valstybės li-kimui, susitaikėliškumas ir savų egois-tinių tikslų iškėlimas aukščiau tautos ir valstybės.

Liublino unija Lietuvai – ešafotas Atkelta iš 15 p.

Prof. Antanas KiverisVilniaus pedagoginio universiteto Studijų skyriaus vedėjas

Rytoj Rugsėjo 1-oji, dauge-lio jaunuolių lūkesčių metas. Ta-čiau naujų mokslo metų pradžią aiškiai gožia šiandien Lietuvo-je prasidėjęs Europos krepšinio čempio natas. Tai leidžia many-ti, kad Lietuva – tikrai krepšinio kraštas, kur beveik kiekvienas gy-ventojas (nuo darželinuko iki pen-sininko) yra aukšto lygio krepšinio ekspertas.

Sunku nuginčyti abejonę

Bet vienas mano kolega pastaruo-ju metu pradėjo tuo abejoti. Jo ma-nymu, Lietuva yra ne krepšinio, o komisijų kraštas. Kodėl? Ogi todėl, kad beveik kiekvienoje valstybinėje įstaigoje, neišskiriant ir švietimo ins-titucijų, pristeigta įvairiausių darbo ginčų, kontrolės, apeliacinių, ates-tacinių, ekspertų, audito, etikos, rin-kimų ir kitokių komisijų, įvairiausių projektų rengimo, vidaus, tarpžiny-binių ar tarptautinio bendradarbia-vimo darbo ir priežiūros grupių, daž-nai dubliuojančių viena kitos veiklą, nelabai net žinančių, kada jos buvo įsteigtos ir kokiu tikslu, ar jų veiklos nuostatai dera su kitais Lietuvos tei-sės arba norminiais aktais. Žodžiu, visą Lietuvą yra apraizgęs tankus ko-misijų (taip apibendrintai pavadinki-

me šiuos darinius) tinklas, kaip visą Europą ‒ automagistralės ir gele-žinkeliai.

Niekas gerai nežino, kiek ir kur tokių komisijų pristeigta, niekas jų neregistruoja, net nenutuokia, ar jos tikrai yra būtinos, ar jų veikla nėra imitacinė, paprastai sakant, skirta akims dumti. Nėra teisės aktų to-kioms komisijoms sudaryti, jų vei-klos nuostatų teisiniam statusui ar reglamentavimui.

Pavyzdžiui, aplinkos ministro įsa-kymu sudarytoje vienoje apeliacinėje komisijoje (2005-08-24 įsakymu Nr. D1-414) pasirodė, kad jos nariai dir-ba visuomeniniais pagrindais, nors priima rimtus, juridines pasekmes turinčius sprendimus. Taigi net as-mens visuomeninę veiklą ministe-rijos jau pradėjo reglamentuoti savo sukurtais nuostatais.

O už visuomeniniais pagrindais atliekamą veiklą joks darbo užmo-kestis žmogui nepriklauso. Tuomet įtvirtinama kita tokiems komisijos nariams atlygio už darbą sistema,

kuri yra neofi ciali, neskelbtina, nes ji konfi denciali, niekam neatskaitinga ir jokia Valstybinė darbo inspekcija tuo nesidomi ir nenori apie tai nie-ko girdėti, nes tokios veiklos neregla-mentuoja jokie darbo įstatymai.

Už darbą neatlyginama

Šiuo metu Lietuvoje iš viso yra 2 509 valstybinės, savivaldybių ir nevalstybinės švietimo bei mokslo institucijos: 47 aukštosios mokyklos (universitetai ir kolegijos, iš jų vie-na – užsienio universiteto fi lialas) su fakultetais, institutais, centrais ir fi lialais, 19 mokslinių tyrimų įstai-gų, 92 profesinio mokymo įstaigos, 1 332 bendrojo lavinimo mokyklos (gimnazijos, konservatorijos, vidu-rinės, pagrindinės, jaunimo ir pra-dinės mokyklos), 945 neformaliojo

švietimo mokyklos (darželiai, lop-šeliai-darželiai, neformaliojo vaikų ar suaugusiųjų švietimo mokyklos), 84 švietimo pagalbos įstaigos, todėl sunku net įsivaizduoti ar suskaičiuo-ti, kiek panašių komisijų sudaroma, atnaujinama ir patvirtinama.

Tokiose komisijose dirbti vie-niems asmenims yra kompetencijų ir prestižo reikalas, kitiems – tuščias laiko gaišimas, nes labai dažnai už darbą nėra atlyginama. Nors Lie-tuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnis nurodo, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinka-mas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, tačiau gyvenime yra kitaip.

Todėl pedagogai, ketinantys įsi-jungti į įvairių komisijų veiklą, turi elgtis labai apdairiai ir atsargiai, nes už darbą jose nebus atlyginama, jei nebus sudarytos darbo ar paslaugų sutartys tam darbui atlikti. Antraip dirbsite nelegaliai, sugaišite daug brangaus laiko, kurį galėtumėte pa-naudoti tikslingiau, praleisti su šei-ma, draugais, praturtinti savo laisva-laikį kitais pomėgiais. Pagal minėtą Konstitucijos straipsnį, niekas negali jus priversti tokiose komisijose dirbti be jūsų sutikimo – nei mokyklos, nei savivaldybės ar ministerijos vadovy-bė. Be to, nepakanka mokyklos va-dovo teikimo ar nurodymo įtraukti į tokias komisijas, turi būti raštiškas žmogaus sutikimas veikti konkrečio-je komisijoje.

Nelaukite chamų padėkos

Kaip tipinį pavyzdį galima pateik-ti anksčiau minėtą kolegą, su kuriuo ginčijomės dėl Lietuvos kaip komi-sijų krašto. Kolega, dirbantis moky-kloje, švietimo ir mokslo ministro įsakymu buvo įtrauktas į vieną ape-liacinių komisijų, tačiau raštiško su-tikimo joje dirbti niekas net negal-vojo jo paprašyti, užteko mokyklos vadovo teikimo.

Kolegos manymu, jis šioje komi-sijoje dirbo labai kruopščiai ir atsa-kingai, nes tų apeliacijų būdavo ne taip jau mažai, vieną mėnesį jų buvo išnag rinėta net 25, o kitais – po 5–10. Dėl šio darbo ministerija buvo nusi-

teikusi sudaryti su juo paslaugų su-tartį, atsiuntė sutarties blanką, kurį reikėjo užpildyti ir pateikti ministe-rijai. Kolega taip ir padarė, kaip buvo prašomas – užpildė ir išsiuntė.

Tačiau atėjus ekonomikos sunk-mečiui sutartis su juo nebuvo su-daryta, nors komisijos nuostatuose buvo nurodyta, kad komisijos na-riams gali būti mokama. Vadinasi, vien jau dėl to darbo ar paslaugų su-tartis turėjo būti privaloma. Akivaiz-du, kad ši komisija veikė ne visuo-meniniais pagrindais, kaip aukščiau minėtoje Aplinkos ministerijos ko-misijoje. Ir ką jūs manote? Kolegai išeinant į pensiją, jis paprašė minis-terijos pažymos, kiek jam ir „Sodrai“ buvo sumokėta už darbą toje komi-sijoje. Ministerijos atsakyme buvo nurodyta, kad ji tokių duomenų apie sumokėjimą už atliktą darbą neturi. Tada kolegai pasakiau, jog praneštų Lietuvos vyriausiajam darbo inspek-toriui, kad dirbo, kad tas darbas neį-formintas, todėl buvo nelegalus, kad buvo pažeistos konstitucinės teisės į teisingą atlygį už darbą.

Žmogus panašiai ir pasielgė, bet gautas atsakymas iš vyriausiojo vals-tybinio darbo inspektoriaus pava-duotojo V.Mačiulaičio, laikinai vyk-dančio vyriausiojo inspektoriaus

funkcijas, kolegą taip pribloškė, kad net medikų įsikišimo prireikė.

Formuluotės gautame atsakyme labai gudrios, net labiau slidžios, nes nurodoma, kad dalyvavimas apeliaci-nės komisijos veikloje laikytinas pa-reigų, kurias jis ėjo savo pagrindinėje darbovietėje, vykdymu. Nors nei pa-reigybių sąrašas mokykloje, kurioje jis dirbo, nėra pakeistas, nei veikdamas ministerijos komisijoje vykdė savo pag rindines pedagogo pareigas.

Darbo inspekcija pasiūlė ginčą spręsti teisme. O kaip sukasi teis-mų karuselė, Lietuvos piliečiai žino gerai. Teismas, gavęs tokias išvadas iš Valstybinės darbo inspekcijos, ti-krai negalės spręsti kitaip, nei nurodė ekspertinė įstaiga. Taigi nėra ko eiti į teismą, nes jis tikriausiai kitaip ne-nuspręs ir nurodys, kad tai „laikytina pagrindinių pareigų vykdymu“.

Na, gerai, sako kolega, bet mi-nisterija galėjo man išeinant nors padėkoti už tą darbą komisijo-je, šitiek sugaišau laiko visokioms analizėms, apibendrinimams, gi-lindamasis į apeliantų pateiktus do-kumentus, balsuodamas. Tada kole-gai sakau: „Džiaukis, kad kokie nors chamai tau nepadėkojo, pamąstyk, kaip tu jaustumeisi, jei jie būtų tau padėkoję?“

Geros nuotaikos!

Rimanto Dovydėno piešinys

Komisijų labirintuose

Niekas gerai nežino, kiek ir kur įvairių komisijų pristeigta, niekas jų neregistruoja, net nenutuokia, ar jos tikrai yra būtinos, ar jų veikla nėra imitacinė, paprastai sakant, skirta akims dumti.

VALSTIEČIŲ LAIKRAŠTIS

Moters pasaulis RedaktorėEglė Valionienė[email protected]

2011 m. rugpjūčio 31 d. • Nr. 69 (9088)

Eglė ValionienėVL žurnalistė, [email protected]

Prieš keletą metų vieną sunkiau-sių gyvenimo laikotarpių išgyvenu-si Asta Mackevičienė šiandien švy-ti iš laimės. Jos gyvenimas apvirto aukštyn kojomis daugiau nei prieš metus gimus dvyniams. Pasikeitė ir keliones po pasaulį mėgusios moters profesija: personalo vadovės parei-gas jauna moteris lengva širdimi iš-mainė į virbalus rankose. Rugpjūčio viduryje ji pristatė megztų drabužė-lių kolekciją vaikams.

Nebetikėjo, kad susilauks vaikų

Minkštų, jaukių i r š i l -tų vaikiškų drabužėlių mezgimas

A.Mackevičienei yra daug daugiau nei po-mėgis ar būdas pragy-venti. Megzti ji išmoko dar vaikystėje, tačiau rimčiau tuo užsiimti pradėjo tik laukdamasi dvynių. „Mezgimas yra glau-džiai susijęs su mano asmeniniais išgyveni-mais, jausmais“, – ne-slepia jauna moteris.

Šiandien žvelgdamas į spindinčias iš laimės As-tos akis nė neįtartum, kokių sunkių išgyve-nimų ji spėjo patirti. Daugiau nei ketve-rius metus kartu su vyru Vyčiu stengė-si susilaukti vaikų.

Tačiau brangiai kainavusios pagalbinio apvaisinimo procedūros ne tik nedavė rezultatų, bet ir išsunkė emociškai. Šio gyvenimo etapo A.Mackevičienė nebe-nori prisiminti. „Tai buvo juodos dienos, mėnesiai, metai“, – šypsenos moters vei-de nebeliko. Nesėkmių išvarginta pora nusprendė daugiau nesikankinti ir gy-venti dviese. „Planavome daug dirbti, ke-liauti ir tapti žaviais pensininkais“, – ne-senus pamąstymus prisiminė Asta.

Tačiau gyvenimas pasišaipė ir iš šių planų. Praėjus metams po pa-skutinio bandymo pastoti, lyg kažką nujausdama, A.Mackevičienė ryžosi dar kartą nueiti į apvaisinimo klini-ką. Ket virtas bandymas virto stebuklu. Šiandien Astos ir Vyčio namuose laks-to du išdykę dvejų metukų neturintys dvyniai – Pranas ir Algis. „Berniukai mums – didžiausia gyvenimo dova-na ir palaima“, – neabejodama kalbė-jo moteris.

Tarp siūlų ir virbalų

Nėštumas nebuvo lengvas, daug laiko Asta praleido gulėdama. Tada

ir prisiminė savo šeimos moterų pomėgį – mezgimą. Pasivaikš-

čiojusi po vaikiškų drabužėlių parduotuves moteris suvokė, kad jų pasirinkimas Lietuvo-

je nedidelis. Tai buvo dar vienas postū-

mis pradėti kurti pačiai. Stilin-gai atrodanti moteris taip rengti norėjo ir savo vaikus. „Mez-

giau, mezgiau ir pri-mezgiau. Tačiau tada apie jokį verslą dar ne-galvojau“, – pasakojo A.Mackevičienė.

Pirmoji nedrą-si mintis apie tai, kad mezgimas galėtų tapti pragyvenimo šaltiniu, Astą aplankė po apsi-lankymo vienoje vai-kiškų drabužėlių par-duotuvėje. Megztais miniatiūriniais rūbeliais aprengtus du kūdikius pamačiusi parduotuvės savininkė dvynių ma-mos nebepaleido.

Liepa Buitkutė

Vaikų vasaros atostogos pa-sibaigė, tačiau tai nereiškia, kad teks pamiršti visas linksmybes. Žinoma, kartu su vaikais plaukioti ežere, statyti smėlio pilis ar baso-mis lakstyti po vešlią žolę rugsėjį jau bus per šalta. Tačiau įdomiai leisti laiką kartu su visa šeima ga-lima visus metus.

Interjero dizainerė Gerda Sut-kienė rado neįprastą ir itin vaikus džiuginantį linksminimosi būdą. Visi kartu jie gaudo vėją ir leidžia milži-niškus spalvotus muilo burbulus.

Gigantiškais burbulais moteris su-sižavėjo naršydama po interneto sve-taines. „Juos pamačiusi tiesiog nete-

kau amo. Burbulai buvo tokie gražūs ir nematyti, kad ilgai nesvarsčiusi nu-sprendžiau juos išbandyti“, – pirmąją pažintį su netradicinio dydžio mui-lo burbulais prisiminė G.Sutkienė. Specialaus jų gaminimo skysčio ji parsisiuntė iš užsienio, tačiau greitai suvokė, kad jei ir toliau jį pirks, pi-niginėje ims švilpauti vėjai. Moteris nusprendė skysčio pabandyti pasi-gaminti pati. Nuo tada milžiniškais burbulais džiaugiasi ne tik jos vaikai Silvija ir Gustavas, bet ir draugai bei kiti žmonės. „Taip leisti laiką labai smagu. Ši pramoga tinka visiems: ir vaikams, ir jų tėvams ar seneliams. Muilo burbulai grąžina į vaikystę“, – neabejojo išradingoji mama.

Lieknos blondinės nebemadingos

Vyrauja nuomonė, kad vyrai pirmenybę teikia blondinėms. Ta-čiau apklausos, kurioje dalyvavo 2 tūkst. britų, rezultatai atskleidė, kad iš tikrųjų idealiomis moterimis vyrai laiko brunetes.

Britų buvo klausiama, kokie mo-terų bruožai juos traukia labiausiai. Beveik 60 proc. apklaustųjų pareiš-kė, kad jiems patraukliausios tam-siaplaukės.

Blondinėms teko tenkintis tik antrąją vieta – jomis žavisi 29,5 proc. apklaustųjų. Raudonplau-kėms pirmenybę teikia vos 8,8 proc. apklaustų britų.

Kalbant apie moters fi gūrą, pa-aiškėjo, kad vyrams nepatinka nei labai lieknos manekenės, nei labai apkūnios moterys. Dažniausiai jie renkasi vidutinio sudėjimo dailio-sios lyties atstoves.

Apklausos rezultatai taip pat at-skleidė, kad stipriosios lyties at-stovams labiausiai patinka mėly-nakės.

Vyrai kalbėtis bijoPsichologai nustatė, kad frazė

„Brangusis, mums reikia pasikalbė-ti“ vyrams kelia paniką. JAV Misūrio valstijos universiteto ekspertai atli-ko socialinį eksperimentą ir išsiaiš-kino, kad dauguma vyrų pokalbius apie santykius laiko keistais, nepa-traukliais ir paprasčiausiai neturin-čiais prasmės. Vyras prašymą pa-sikalbėti interpretuoja kaip kritiką. Tačiau šeimų konsultantai ir toliau tvirtina, kad kalbėtis apie santykius poroms būtina.

Pokalbiai apie jausmus moteris ramina, o vyrai jų metu jaučia net fi zinį diskomfortą. Stipriosios lyties atstovų organizme išsiskiria dau-giau streso hormono kortizolio, į raumenis priteka daugiau kraujo. Tuo tarpu moterys mano, kad vy-rai jų nesiklauso.

Dar vaikystėje berniukai ir mergaitės skirtingai reaguoja į stresą. Pavyzdžiui, mergaitė, iš-girdusi triukšmą, pradeda jaudin-tis ir skuba savo nerimu pasida-lyti su kitais. Tuo tarpu berniukas aktyviai reaguoja į triukšmą, pra-deda dairytis aplink, ieškodamas jo sukėlėjo.

VL inf.

TrumpaiMezginiai gyvenimą apvertė aukštyn kojomis

Buvusi personalo vadovė ryžosi iš esmės pakeisti veiklą – tapo vaikiškų drabužių mezgėja. Nuo to laiko dvynius auginanti moteris laisvo laiko nebeturi.

Muilo burbulai grąžins į vaikystęMilžiniški muilo burbulai džiugina ne tik vaikus, bet ir jų tėvus bei senelius.

Nukelta į 19 p.


VL archyvo nuotraukaGigantiškiems muilo burbulams leisti ypač tinka rugsėjis. Šio mėnesio oro sąlygos tam itin palankios. Asmeninio archyvo nuotrauka

Mezginiai yra natūralių žemės spalvų ir paprastų konstrukcijų.Urtės Baranauskaitės nuotrauka

Nukelta į 18 p.

Būdama mama A.Mackevičienė gerai žino, kokių drabužėlių vaikams labiausiai reikia. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

18 2011 m. rugpjūčio 31 d. • Nr. 69 (9088)Valstiečių laikraštisMoters pasaulis

Vynuogės ne tik skanios, bet ir labai naudingos sveikatai. Be to, jos puikiai tinka norinčiosioms sulieknėti. Nors jos kaloringos, mitybos specialistai šias uogas dažnai įtraukia į įvairias dietas.

Apie gydomąsias vynuogių sa-vybes žinoma jau seniai. Net Bibli-joje rašoma, kad pirmasis augalas, pasodintas ant Ararato kalno šlaitų iškart po didžiojo tvano, buvo vy-nuogė. O garsusis graikų gydytojas Hipokratas teigė, kad vynuogių sul-tys ir motinos pienas yra lygiaver-čiai produktai savo maistingumu ir nauda žmogaus organizmui.

Tai išties unikalios uogos. Jose gausu mikroelementų ir lengvai pa-sisavinamų mineralinių druskų: cinko, kalcio, geležies, vario, mangano, mag-nio. Dėl didelio kalio kiekio vynuogės ypač rekomenduojamos širdies ligo-

mis sergantiems žmonėms. Jos plečia kraujagysles, stiprina širdies raumens susitraukimus, normalizuoja kraujo ląstelių santykį, didina eritrocitų kiekį kraujyje, skatina medžiagų apykaitą. Vynuogės tinka ir tiems, kurie skun-džiasi mažakraujyste.

Vynuogių sultys ne tik sumažina riziką susirgti vėžiu, bet ir slopina vėžio ląstelių augimą bei daugini-mąsi. Na, o džiovintos vynuogės – razinos – jau seniai vadinamos sal-džiosiomis tabletėmis, tinkančiomis vartoti sergant plaučių, kepenų, inkstų ligomis. Tačiau šių uogų ir jų sulčių turėtų vengti nutukę žmo-nės, sergantieji cukralige, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige ar lėtiniu plaučių uždegimu. taip pat nepatariama valgyti daug mėlynųjų vynuogių, nes jos gali išprovokuoti galvos skausmą.

VL inf.

Vynuogės naudingos ne tik širdžiai

Turbūt neatsiras nė vieno su-augusiojo, kuris vaikystėje nebū-tų pūtęs mažų spalvotų burbuliu-kų. Dabar juos pučia mūsų vaikai, o mes jiems dažnai slapčia pavy-dime to nuoširdaus džiaugsmo. Tačiau juk galime grįžti į vaikys-tę ir burbulais mėgautis kartu. G.Sutkienė mano, kad kiekvieno mūsų viduje tūno vaikas.

„Aš ir dabar laidau burbulus iš balkono. Tai pakelia nuotaiką ir pri-pildo gerų emocijų“, – sako moteris. Ji prisimena ne vieno vaiko iš nuos-tabos išpūstas dideles akis ar pas-kui paslaptingus burbulus juokin-gai lakstantį šunį. „Paprasti dalykai džiugina labiausiai“, – sakė interjero dizainerė.

Rugsėjis – ypač tinkamas me-tas tokiems burbulams leis-

ti. Tereikia, kad nekrapnotų lietus ir pūstų silpnas vėjelis. Būdų, kaip pasigaminti skys-čio, yra daugybė. G.Sutkienė pataria eksperimentuoti ir

rasti sau tinkamiausią. Spe-cialias burbulų leidimo lazde-

les pasigaminti taip pat nesudė-tinga, tereikia medinio pagaliuko ir medžiagos juostos. Svarbiausia – ne-bijoti eksperimentuoti.

Gaivios vynuogių salotos1 kg žaliųjų vynuogių, 1 kg raudo-

nųjų vynuogių, 250 g grietinės, 250 g lydyto tepamo sūrio, 100 g cukraus, 1 šaukštelio vanilės ekstrakto, 200 g rudojo cukraus, 200 g smulkintų graikinių riešutų.

Vynuoges atskirkite nuo šakelių ir nuplaukite. Dubenyje sumaišykite grietinę, lydytą sūrį, baltąjį cukrų ir vanilę. Tada į dubenį supilkite vynuo-ges ir gerai išmaišykite. Apibarstykite smulkiais riešutais ir ruduoju cukru-mi. Palikite pastovėti per naktį.

Karamelizuotos vynuogės

1 kg raudonųjų arba žaliųjų vy-nuogių, 450 g grietinės, 100 g balto-jo cukraus, 100 g rudojo cukraus, 2 šaukštų vanilės, 100 g sviesto.

Vynuoges nuskinkite nuo šakelių, jas nuplaukite ir nusausinkite. Grietinę sumaišykite su baltuoju cukrumi ir va-nile. Gauta mase apipilkite vynuoges, viską išmaišykite ir paskleiskite didelė-je keptuvėje. Puode ištirpinkite sviestą ir rudąjį cukrų. Kai sviestas ir cukrus užvirs, karštu skysčiu apipilkite vynuo-ges. Apipiltų vynuogių nemaišykite. Palaukite 3–4 valandas, kol atšals.

Vynuogių, apelsinų ir svogūnų padažas

5 vidutinio dydžio apelsinų, 1,5 kg mėlynųjų vynuogių, 4 vidutinio dydžio svogūnų, 300 g cukraus, 50 ml balzaminio acto, 1 česnako skil-telės, 2 šaukštų tarkuoto imbiero, 0,5 šaukštelio cinamono, žiupsne-lio druskos.

Šis padažas tiks prie kiaulienos, vištienos patiekalų ir prie dešrelių. taip pat jo galite užsitepti ant duo-nos riekės.

Apelsinus nulupkite ir supjausty-kite gabaliukais. Vynuoges atskirkite nuo šakelių ir nuplaukite. Svogūnus smulkiai supjaustykite. Česnako skil-telę sutrinkite. Visus ingredientus su-dėkite į puodą ir maišydami užvirki-te. Virkite apie valandą, arba tol, kol gausis tiršta masė. Padažą supilsty-kite į paruoštus stiklainius ir sanda-riai uždarykite.

Vynuogių kompotasMėlynųjų sodo vynuogių, 3 l van-

dens, 1 kg cukraus.Vynuoges nuplaukite, nuimkite

nuo šakelių, sudėkite į puodą, užpil-

kite vandeniu ir virkite. Kai už-virs, pavirkite dar 5–8 minutes. Į puodą supilkite cukrų, išmaišykite ir palaukite, kol atvės. At-vėsusias vynuoges perkoškite per sie-telį, vis pagrūsdamos šaukšteliu, kad kompotas būtų tirštesnis. Žieveles su sėklomis išmeskite, o kompotą supil-kite į stiklainius arba ąsotį.

Pelėsinio sūrio ir keptų vynuogių salotos

Vynuogių paruošimui reikės:500 g raudonųjų arba mėlynųjų

vynuogių, 2 šaukštų alyvuogių alie-jaus, žiupsnelio šviežių arba džiovin-tų čiobrelių, 0,5 šaukštelio druskos.

Salotoms reikės:2 kuokštų salotų lapų, 100–150 g

pelėsinio sūrio, 60 g kepintų riešutų (tinka lazdyno, migdolų).

Padažui reikės:3 šaukštų alyvuogių aliejaus, 1

šaukšto balzaminio acto, žiupsnelio druskos, juodųjų pipirų.

Vynuoges nuskinkite nuo šakelių, nuplaukite, perpjaukite pusiau ir iš-imkite kauliukus. Jas sumaišykite su alyvuogių aliejaus, čiobrelių bei drus-kos mišiniu ir paskleiskite ant kepimo popieriumi išklotos orkaitės skardos. Vynuoges kepkite apie 30 minučių iki 200º C temperatūros įkaitintoje or-kaitėje. Keptas vynuoges sumaišykite su kitais produktais ir užpilkite alie-jaus, balzaminio acto, druskos ir pi-pirų padažu.

Muilo burbulai grąžins į vaikystę

Tai tik keli iš daugelio receptų. Pabandykite juos tobulinti ir rasti geriausią.

2,5 l minkšto vandens (tinka dis-tiliuotas ir geriamas vanduo),

0,5 l indų ploviklio,100 g glicerino,0,5 šaukšto sodos,2 šaukštai kukurūzų krakmolo,5 g vandens lubrikantų.

„Burbulienė“Užvirinkite 4 l vandens. Į puo-

dą įpilkite 1 l citrinų kvapo indų plo-viklio „Fairy“. Įdėkite 5 di-delius šaukš-tus cukraus. Viską maišy-kite, kad stip-riai neputotų. Į masę įmaišykite du šaukštus kepi-mo miltelių ir 100 g glicerino. „Burbulienę“ at-vėsinkite ir leiskite burbulus.

Atkelta iš 17 psl.

Didelių muilo burbulų skysčio receptai

„Artėjant rugsėjo 1-ajai vis stipriau kausto nerimas. Mūsų trejų metukų dukrytė pradės lankyti darželį. Bijau, kad jai ten nepatiks, kad ja per mažai rūpin-sis. Kaip šiuo svarbiu momentu padėti dukrytei ir sau?“ –- klau-sia Rugilė V. iš Domeikavos (Kau-no r.).

Pataria psichologė Roma Ju-sienė.

Svarbiausia – kalbėtis. Didžiau-sia tėvų klaida yra ta, kad, norėdami vaiką apsaugoti nuo nemalonių da-lykų, jie apie tai nešneka. Pasikalbėti yra visada geriau. Jei jaučiate stresą,

nerimą, vaikas jį taip pat jaučia. Tam žodžių nereikia, jus išduoda paki-tęs balso tembras, judesiai. Moksli-ninkai įrodė, kad net kūdikiai jaučia tėvų nuotaikas.

Dažnai tėvai ima nerimauti dar iki tam tikro įvykio. Tuo tarpu vai-kai stresą patiria tik tada, kai atsi-duria jiems neįprastoje situacijoje. Tačiau jei labai nerimausite, tik-riausiai anksčiau panikuoti pradės ir vaikas.

Jei stresą suvaldyti sunku, prisi-minkite savo pačios patirtį darže-lyje ar pirmojoje klasėje. Pabandy-kite apie tai pasikalbėti su vaiku. Pasakykite mažyliui, kad jums la-bai įdomu, kaip jam seksis. Prisi-pažinkite, kad nerimaujate. Paaiš-kinkite, kodėl mažylė eis į darželį, o jūs – į darbą. Tokie trumpi po-kalbiai bus naudingi ne tik vaikui, bet ir jums pačiai. Venkite sakyti, kad visais atvejais viskas bus tik ge-rai. Geriau pasakykite, kad jei iškils problemų, ieškosite sprendimų.

Šią ypatingą dieną surenkite savo vaikui nedidelę šventę. Nupir-kite mažą tortą ar kitaip palepin-kite duk rytę. Taip ji supras, kad šis naujas gyvenimo etapas yra reikš-mingas ir gražus.

Klausiate–atsakome

Nerimą perduodate vaikams

Vynuogės mažina riziką susirgti vėžiu. Raimundo Šuikos nuotrauka

Danieliaus Leiliono nuotrauka

192011 m. rugpjūčio 31 d. • Nr. 69 (9088)Valstiečių laikraštis

Astos mezginiai taip ją sužavė-jo, kad paprašė jų atnešti ir par-duotuvės lankytojams. „Iš pradžių pasimečiau, bet paskui atsisėdau ir rimtai savęs paklausiau: o kodėl gi ne?“ – prieš daugiau nei metus vykusius įvykius prisiminė mez-gėja.

Toliau viskas vystėsi kosminiu greičiu. Užsakymai pabiro vienas po kito, A.Mackevičienė pasinė-rė į siūlų ir virbalų pasaulį, o ma-žyliams prižiūrėti pasamdė auklę. „Iki šiol nesuprantu, kokie hor-monai tuo metu siautėjo mano galvoje. Juk berniukams buvo vos daugiau nei trys mėnesiai. Nesu-vokiu, kaip viską spėjau“, – Asta abejoja, ar būtų tokia drąsi da-bar.

Nustebino pasirinkimas

Solidžias vienos bendrovės per-sonalo vadovės pareigas ėjusi dvynių mama turėjo įveikti visus savo kom-pleksus. Visuomenės požiūris į mez-gėjas yra gana neigiamas, todėl reikė-

jo išmokti nekreipti į tai dėmesio. „Iš pradžių jaučiausi labai keistai. Pasi-tikėjimo savimi įkvėpė klientai. Bū-tent jų vertinimas ir geri atsiliepimai galutinai įtikino, kad galiu tai daryti gerai. Juk svarbiausia, kad mėgstu šią veiklą ir kad žmonėms patinka mano darbai. Kai tik suvokiau šią paprastą tiesą, dingo visi kompleksai ir bai-mės“, – prisipažino vaikiškų drabu-žėlių mezgėja.

Toks moters sprendimas labiau-siai nustebino gerai ją pažįstančius draugus. Daugelis jų nė neįtarė, kad Asta moka megzti. „Esu labai akty-vi, nenustygstanti vietoje. Draugams sunku mane įsivaizduoti ramiai sė-dinčią ir mezgančią“, – apie priešin-gus savo charakterio polius kalbėjo A.Mackevičienė.

Tiesa, dviejų mažylių mama pri-pažįsta, kad suderinti vaikų augini-mą ir mezgimą yra sunku. Iki šiol laisvo laiko ji neturi ir daugiausia mezga naktimis. Dieną tenka atlik-ti įvairius veiklos organizavimo dar-bus, bendrauti su klientais, kurti to-lesnes strategijas. Vakarus moteris skiria vaikams ir vyrui. Mez-gimui telieka

naktis. Tačiau toks įtemptas grafi -kas jos negąsdina. „Šiuo metu esu be galo laiminga. Turiu nuostabią šeimą, užsiimu mėgstama veikla, esu vertinama. Ko gi dar galėčiau norė-ti?“ – klausė Asta.

Žinoma, planų ji turi daug. Nors vaikiškų drabužių rinkoje Lietuvo-je dar galima daug ką nuveikti, verslo plėtrą moteris sieja tik su užsieniu. Ten

didesnė rinka ir daugiau galimybių.

Planų ji turi ir Lie-tuvoje. Netrukus megz-tais praktiškais aksesu-arais A.Mackevičienė žada pradžiuginti ne tik vaikus, bet ir moteris.

Nevaikiški vaikų drabužiai

Astos megztus vaikiš-kus drabužėlius daugelis pa-vadintų netradiciškais. Čia nėra nei ryškių akį rėžiančių spalvų, nei animacinių fi lmu-

kų personažų, nei gyvūnų ar kitokių „vaikiškų“ atributų. Jos kurti drabužiai yra natūralių žemės spalvų ir papras-tų konstrukcijų. Beveik visi jie megzti iš natūralių siūlų. Sintetinius priedus moteris naudoja tik tada, kai jie ne-išvengiami.

„Drabužis žmogaus nelinksmina. Jei taip būtų, visi žmonės vaikščiotų apsivilkę ryškiaspalviais apdarais ir šypsotųsi nuo ausies iki ausies. Bet juk taip nėra. Todėl ir vaikų drabu-žėliai nebūtinai turi būti „vaikiški“, – savo požiūrį į spalvas dėstė kūrėja.

Visus drabužėlių modelius mote-ris pirmiausia išbando ant savo ne-nuoramų vaikų. Būdama mama ji ge-rai žino, kokių drabužėlių mažyliams labiausiai reikia šaltuoju metų laiku. Ypač populiarūs iš merinosų vilnos megzti drabužėliai: kelnės, liemenės, megztukai, suknelės. A.Mackevičienė iki šiol stebisi maža vaikiškų rudeni-nių ar žieminių kepurių pasiūla Lie-tuvos parduotuvėse. Jų ji mezga dau-giausia, nes tai – pati paklausiausia prekė.

Mezginiai gyvenimą apvertė aukštyn kojomis

Artėjant rudeniui, visai nebū-tina blaškytis po drabužių par-duotuves ir ieškoti naujų, ma-dingų ir, neslėpsim, dažniausiai brangių apdarų. Praėjusių metų rudens sezono garderobas at-rodys šviežiai ir naujai, jei prie jo priderinsite ryškius akse-suarus.

Ypač daug dėmesio šį sezoną ski-riama papuošalams. Jų įvairovė tokia plati, kad sau tinkamą pritaikysite, net jei nesate didelė apyrankių, kaklo vėrinių ar auskarų gerbėja. Papuošalu gali virsti net laikrodis. Kuo didesnis ir masyvesnis aksesuaras, tuo jis ma-dingesnis.

Jei labai knieti įsigy-ti kažką naujo, vie-toj naujų drabužių geriau nusipirki-te naujus batus ar rankinę. Juk jų niekada nebūna per daug! Šį ru-denį įprastų juo-dų, rudų ar pil-kų spalvų avalynę ir rankines palikite nuošaly. Šiemet dairy-

kitės ryškių spalvų ir gyvatės odos imitacija puoštų aksesuarų.

Apyrankės

Jei negalite apsispręsti, kurią apy-rankę užsidėti, užsidėkite jas visas! Penkios ar šešios įvairiaspalvės apy-rankės ne tik suteiks papildomo ža-vesio, bet ir džiugins jus maloniu skambėjimu. Šį rudenį patariama nebijoti puoštis dideliu kiekiu pa-puošalų. Auksines rankų apyrankes ar grandinėles galite nešioti kartu su sidabrinėmis, masyvias – su plono-mis, ryškias – su neutraliomis. Iš pa-

prasto metalo pagamintus rankų rie-šų papuošalus derinkite su odinėmis ar medžio detalių turinčiomis apy-rankėmis. Ypač populiarūs vintaži-nio stiliaus rankų aksesuarai. Tačiau nepamirškite, kad jei pasirinkote puoštis apyrankėmis, kiti aksesua-rai neturėtų būti labai pastebimi.

Svarbiausia – nebijokite derinti tarpusavyje iš pažiūros nederinamų aksesuarų. Rezultatas nustebins ne tik jus, bet ir aplinkinius.

Auskarai

Ilgi, pečius siekiantys auskarai – šio rudens viršūnė. Tokie auskarai

neliks nepastebė-ti. Rinkitės ryškius, įvairiais akmenukais ar kitomis detalėmis puoštus auskarus.

Dažnai ilgi aus-karai sveria daugiau. Todėl prieš pirkda-mos įsitikinkite, kad su jais jausitės pato-giai. Nutįsę ausų spe-neliai ne tik gadina vaizdą, bet ir sukuria diskomfortą.

Kaklo papuošalai

Šį sezoną vyrauja daugiasluoks-niai kaklo papuošalai. Iš įvairiaspal-vių karoliukų suverti skirtingų ilgių karoliai bet kokiam garderobui suteiks spalvingumo ir origi-nalumo. Jei pasipuošite tar-pusavyje susimaišiusiomis aukso ir sidabro grandinė-lėmis, atrodysite rafi nuo-čiau. O jei jas visas užsidė-site vienu metu, neabejotinai išsiskirsite iš minios ir atro-dysite labai originaliai.

Stilinga būsite, jei ant kaklo pasikabinsite grandinėlę su stambiu pakabučiu. Tai gali būti senovinis medalionas, įvairūs akme-nys ar kiti įdomių formų ar medžia-gų pakabučiai. Nebijokite puoštis masyviais aksesuarais, tai ypač ma-dinga šį sezoną.

Batai ir rankinės

Šį rudenį būtina turėti bent vie-ną aksesuarą, kuris būtų su krokodi-lo, smauglio, gyvatės ar roplio odos imitacija. Ypač stilingai atrodysite avėdamos tokius batus. Jų spalvos

gali būti įvairiau-sios. Rudens avaly-

nei būdingi įvairūs akcentai: kutai, kaspinėliai, dirželiai. Žemakulnius vasaros batelius rudenį pakeičia aukštakulniai storapadžiai batai.

Ypač stilingai atrodysite, jei gy-vatės ar kitų roplių odos imitacija aptrauktus batelius suderinsite su tokia pačia rankine. Rudenį madin-gos įvairaus dydžio, spalvų ir me-džiagų rankinės. Tačiau jų rankenos turėtų būti kaip grandinės.

Parengta pagal fashionbeautys-cene.wordpress.com

Moters pasaulis

Vaikų aprangai mada visai nesvarbi. Svarbiausia, kad drabužiaia būtų kokybiški, praktiški ir patogūs. Megztuką apsivilkęs vaikas turi laisvai kilnoti rankas, ant jo turi būti patogu apsivilkti striukę.

Gražu, kai drabužis yra paprastas, lygus, be sudėtingų raštų ar konstrukcijų. Vaiko drabužis neturi būti apkrautas įvairiais personažais, detalėmis ar pan. Geriau tegul jo vi-dinis pasaulis, svajonės ir įspūdžiai būna spalvingi.

Spalva gali būti ryški, bet nepretenzinga. Stilingai atrodo tarpusavyje suderintos spalvos.

Vaikams itin tinka siauri drabužėliai, išryškinan-tys skirtingas jų fi gūras. Juos galima derinti su pla-čiais apdarais.

A.Mackevičienė pataria

Rudenį būkime drąsios ir ryškios

Atkelta iš 17 psl.

Mezgėja nemano, kad vaikų drabužiai turėtų linksminti. Svarbiausia – ko-kybė ir praktiškumas. Dovilės Dagienės ir Urtės Baranauskaitės nuotraukos

Daugelis A.Mackevičienės draugų nė neįtarė, kad moteris moka megzti.

VL archyvo nuotraukos

20 2011 m. rugpjūčio 31 d. • Nr. 69 (9088)Valstiečių laikraštisSkelbimai

PARDUODAŽemės ūkio techniką ir padargus

Javų kombainus: CLAAS DO-MINATOR -78, -88, -98, -108, DRONNINBORG-8500. Trak-torius: FENDT-615 (185 AG), FENDT-614 (165 AG), FENDT-309 (90 AG), FENDT-310 (100 AG, su krautuvu), FENDT-311 (115 AG, su krautuvu), IH-1445 XL (145 AG), IH-574 (60 AG), BE-LARUS-50, -82, FORD-4000 (60 AG). Mini traktorius: JANMAR, ISEKI (12–18 AG, su frezomis). Ekskavatorius FORD-655, -675. 2 eilių naujas ir naudotas bul-vių sodinamąsias, mėšlo kraty-tuvus (6, 8 t), ryšulinius ir riti-ninius presus (diržinius, būgni-nius), grėblius-vartytuvus, žo-liapjoves (naujas ir naudotas), žolės ir šiaudų smulkintuvus, kultivatorius (4–6 m), ekologi-nes akėčias (6, 12 m), germina-torius (5, 6 m), 2–7 korpusų plū-gus (paprastus ir apverčiamuo-sius, su apsaugomis), javų sė-jamąsias (3, 4, 5 ir 6 m, su že-mės dirbimu ir be žemės dirbi-mo), volus-tankintuvus, purkš-tuvus HARDI (600–3 500 l), 1 ir 2 diskų tręštuvus, 3, 4, 5 ir 6 m skutiklius, 3, 6 t srutvežius, 2 ir 3 ašių traktorines pusprieka-bes ir priekabas, 1 ir 2 vagų bul-vių kombainus, kitą žemės ūkio techniką bei įvairią naują len-kišką žemės ūkio techniką. Javų kombainus: CLAAS, DRON-NINGBORG, FORTSCHRITT, ku-kurūzų smulkintuvą NEW HOL-LAND-375 (dalimis). Pakiršinys, Baisogalos sen., Ra-dviliškio r.Mob. tel. 8 685 27 800, tel. (8 422) 65 200,www.auridana.lt.

(P. p)

Parduodu kombainą.Skambinti tel. 8 686 79 659.

(SM. 759)

Parduodu traktoriaus T-40 variklį (po kapitalinio remonto).Skambinti tel. 8 652 51 940.

(SM. 761)

Teleskopinį krautuvą (1998 m.), ke-liamoji galia- 2,7 t, aukštis- 6 m.Skambinti tel. 8 612 04 570.

(SM. 768)

Traktorių T-25A (1993m., origina-lus), dvivagį plūgelį, kultivatorių su akėčiomis, 2PTS4 priekabą su doku-mentais.Skambinti tel. 8 627 11 266.

(SM. 771)

Parduodu sėjamąją SZ-3,6, T-25-16 šonines pavaras, 10 t priekabos do-kumentus.Skambinti tel. 8 630 38 181.

(Ud. 28)

DON-1500. Dalimis kombainus: DJ-1085, DON-1500, JENISEJ ,SENATOR, FORTSCHRIT-514, -516. Traktorius dalimis: KARPATEC, DJ-7810, NEW HOLLAND TM-140, FERGUSON-3670, ZETOR-9540, K-701.Skambinti tel. 8 698 05 909.

(Pa. 222)

Traktorius T-25, MTZ-92, MAS-SEY FERGUSON (su krautuvu, 1978 m., 80 AG), kombainą FAHR-2,7, smulkintuvą ORKAN, bulvių kom-bainą ANNA, kasamąsias, plūgus, kultivatorius, lėkštes, kratytuvus, krautuvus ir kitą žemės ūkio tech-niką.Skambinti tel.: (8 315) 42 399, 8 685 58 025, Alytus.

(Aln. 91)

Traktorius T-25A, bulvių kasamą-sias, žolės smulkintuvus ORKAN, ri-tininius ir ryšulinius, šieno- šiaudų presus (tinka žaliai masei) ir kitą že-mės ūkio techniką.Skambinti tel.: 8 696 31 654, 8 624 90 324. (P.p)

Krautuvą prie BELARUS T-150 (6 m, 3 t, kabinamas prie trikam-pio).Skambinti tel. 8 611 22 413.

(Pa. 224)

UAB „Mototecha“ – įvairaus galin-gumo melžimo agregatus, mobilias nerūdijančio plieno 200–1 200 l pie-no talpyklas tiesiogiai melžti, mobi-lias (tandemo tipo) melžimo aikšte-les, siurblius (vandens, purvo, che-minius), varomus traktoriaus darbi-niu velenu, 2–75 kW generatorius, benzininius ir dyzelinius variklius.Dėmesio! Jei turite pieno aušintuvą, taupykite elektros energiją, įsigy-dami mūsų naujieną – vandens ka-tilą (60–1 000 l talpos). Vandenį šil-do pieno šaldytuvo kompresoriaus išskiriama šiluma.Montuoja melžimo linijas. Parduoda ir montuoja saulės kolektorius. Re-montuoja dyzelinius ir benzininius variklius, generatorius, siurblius. Tiekia atsargines dalis.Prekes pristato nemokamai visoje Lietuvoje.Skambinti tel.: 8 699 97 517, (8 45) 553 418. www.agregatai.lt, el. paštas [email protected]. (Pa. 210)

Naują techniką (atinkančią ES pro-gramas, taikome lanksčias fi nansa-vimo sąlygas), priekabas, pusprie-kabes (5–36 t, labai įvairi komplek-tacija), mėšlo kratytuvus PTU (5–36 t), diskines, pneumatines ir mecha-nines sėjamąsias (su dirbimu ir be), frezas, mulčiuotuvus, purkštuvus (200–3 000 l), trąšų barstytuvus, šieno ir šiaudų presus, vyniotuvus, diskinius plūgus PD, lėkštes, plūgus, germinatorius, kultivatorius, šiena-pjoves, vartytuvus (iki 7,8 m), paša-rų dalytuvus, šluotas, frontalinius krautuvus, sniego peilius.Vievis, Statybininkų g. 9A, tel. 8 699 68 814Šiauliai, Lingailių g. 5, tel. 8 699 54 941.www.agrotaka.lt. (P. p)

Naują ir naudotą techniką: trakto-rius FARMTRAC (34–110 AG), fronta-linius krautuvus, kombainus, frezas AKPIL, plūgus, lėkštinius skutiklius, kultivatorius, volus, sėjamąsias (2–6 m), bulviasodes, bulviakases, JAR-MET, AKPIL chemikalų purkštuvus su TA (200–3 000 l), trąšų barstytuvus (1–2 diskų), šienapjoves (1,35–2,1 m), grėblius-vartytuvus, presus, ri-tinių vyniotuvus, srutvežius, prieka-bas, traktorius (10–270 AG). Pristato-me. Atliekame purkštuvų TA.Skambinti tel.: 8 685 54 521, 8 699 73 969, Margučiai, Panevėžio r.www.marguciai.lt.

(Pa. 199)

Pigiai geros kokybės naujus lėkšti-nius, noraginius, giluminius skuti-klius, kombinuotus žemės išdirbimo agregatus su hidrauline pakaba sė-jamajai. Garantija. Atitinka ES stan-dartus. Pristatome.Skambinti tel.: 8 606 10 481, 8 606 10 487. (P. p)

Vartomus plūgus KWERNELAND (5, 6, 7, 8 k.), OVERUM (4, 5, 6, 7 k.), RABEWERK (5 k.).Skambinti tel. 8 650 49 269. (P. p)

Naujas, patikimas švediškas miš-ko priekabas VRETEN (7–15 t, kranai nuo 5 iki 8,1 m).Skambinti tel. 8 699 68 814.

(P. p)

Traktorių JOHN DEERE-6900 (1996 m.,130 AG, geros padangos, pa-pildomi svoriai, Lietuvoje neeks-ploatuotas, kaina 67 000 Lt).Skambinti tel. 8 606 10 487. (P. p)

Traktorių NEW HOLLAND-7840 su frontaliniu krautuvu (1993m., 110 AG, Lietuvoje neeksploatuotas, kai-na 48 000 Lt).Skambinti tel. 8 606 10 487. (P. p)

Naujas pakabinamas ir prikabina-mas itališkas tręštuves AGREX (1,5-32 m, trąšadėžės 500–5 000 l).Teikiame pasiūlymus ES paramai gauti. Garantija. Pristatome.Skambinti tel.: 8 606 10 481, 8 606 10 487.

(P. p)

Naujus tradicinius 3, 4, 5 korpusų plūgus STALTECH su lingine apsau-ga. Garantija. Atitinka ES standar-tus. Pristatome.Skambinti tel.: 8 606 10 481, 8 606 10 487.

(P. p)

Diskinius skutiklius VADERSTAD CARRIER (5, 6 m), JOHN DEERE (4, 5 m), KWERNELAND (3, 6 m), kultivatorius VADERSTAD (8 m) ir VIBERG (5, 6 m).Skambinti tel. 8 650 49 269.

(P. p)

(Užs. 235)

(Užs. 515)

(Užs. 10)

(Užs. 357)

Traktoriai: KIOTI (nuo 20 iki 90 AG)

ir BELARUS

Meistrų g. 12, Vilnius. Tel. (8 698) 21 755, (8 5) 216 10 61. www.galuotas.lt

Augalų smulkintuvai

Priekabos PTS-6 ir PTS-4(kitos iki 30 t)

Sėjamosios:mechaninės SZ-3,6 ir SZ-5,4

pneumatinės SPU-4 ir SPU-6

Puspriekabės (nuo 3 iki 30 t)

Mėšlo kratytuvai (nuo 3 iki 20 t)

Srutvežiai (nuo 3 iki 25 t)

PERKAME MIEŽIUS, KVIEČIUS,

KVIETRUGIUS. Tel. 8 383 44 105.

(Užs. 589)(Užs. 531)

KreditaiLizingassGarantijaKreditai

Technika pagal žemės ūkio ir miškininkystės programas!

HORO MECHANIKA, J.Basanavičiaus g. 101a, Šiauliai. Kontaktinis telefonas 8 611 41466. www.horomechanika.lt

Traktoriai Belarus 320.4, 820, 892, 952.4, 952.3, 1221.4, 1025.4, 1523.4 – nuo 680 Lt/mėn.,traktoriai Foton 254, 404 – nuo 465 Lt/mėn.,frontaliniai krautuvai FAUCHEUX (kaušai, šakės, griebtuvai) prie BELARUS, CASE, JOHN DEERE, VALTRA ir kitų traktorių – 470 Lt/ mėn.,puspriekabė Palms 307 (7 t, 11 m3, verčia į 3 puses, galima eksploatuoti ir kaip platformą) – 354 Lt/mėn.,puspriekabė Palms 125 (10 t, 13 m3, galima eksploatuoti ir kaip platformą) – 354 Lt/mėn.,puspriekabė Palms 150 (13 t, 16 m3, galima eksploatuoti ir kaip platformą) – 617 Lt/mėn.,puspriekabė Palms 190 (15 t, 19 m3, galima eksploatuoti ir kaip platformą) – 820 Lt/mėn.,puspriekabė Palms 1217 (14 t, 18 m3, hidraulinis galinis bortas) – 656 Lt/mėn.,puspriekabė Palms 1620 (21 t, 27 m3, hidraulinis galinis bortas) – 850 Lt/mėn.,priekabos HM 2-6 ir HM 2-10 (6 t ir 10 t, 9 m3 ir 13 m3, verčia į 3 puses) – nuo 482 Lt/mėn.,mėšlo kratytuvai RUR-60, tinka ganykloms (6 t, 14 m) – 744 Lt/mėn.,vartomieji plūgai VOGEL&NOOT (3, 4, 5 korp.) – 440 Lt/ mėn.,sėjamosios Berestje-4 MD, 4 m, diskinės, su techn. vėž. – 431 Lt/ mėn.,sėjamosios Berestje-6 MD, 6 m, diskinės, su techn. vėž. – 527 Lt/ mėn.,sėjamosios Berestje 4 MD, 6 MD su trašadėžėmis – 623 Lt/ mėn.,germinatoriai (darbinis plotis 3, 3, 6, 4, 5, 6, 7, 8 m) – nuo 372 Lt/mėn.,tankinimo volai 6 ir 10 m pločio – 431 ir 628 Lt/mėn.,diskiniai skutikliai TL 3,0 – 280 Lt/mėn., TL 4,0 – 324 Lt/mėn.,žemės dirbimo frezos „Tonutti“ (2 m) – 218 Lt/mėn.,cisternos vandeniui 10 t – 765 Lt/mėn, 15 t – 942 Lt/mėn.,šienapjovės EXACT (darbinis plotis – 241, 283, 325 cm) – nuo 311 Lt/mėn.,grėbliai „Repossi“ (darbinis plotis – 350, 460, 650 cm) – nuo 215 Lt/ mėn., šienui, žaliajai masei, sniego buldozeris (nuo 2,5 m) – 80 Lt/mėn.,augalinių atliekų smulkintuvas (mulčeris) Orsi – nuo 230 Lt/mėn.,augalinių atliekų smulkintuvas (mulčeris) Maxio (plotis 2-3,6 m) – nuo 221 Lt/mėn.,savikrovės miško priekabos PALMS (10 t, siekis – 6,7 m) – 763 Lt/mėn.,medienos atliekų smulkintuvai FARMI CH 160, CH 260 (šakų storis – iki 16/26 cm) – 215 Lt/ mėn.,traktorinė malkų skaldyklė „Farmi Mastersplit“ – nuo 458 Lt/mėn.,purkštuvai MOSKIT (talpa – nuo 400 iki 4000 l, plotis – 10-24 m) – nuo 186 Lt/mėn.,medžių persodinimo technika – nuo 514 Lt/mėn.,prikabinamas greideris žvyrkeliams Stark TL4030 – 2167 Lt/mėn.pašarų dalytuvai ALIMIX (talpa – nuo 5 iki 24 kub.m) – nuo 943 Lt/mėn., ekologinės akėčios (nuo 2,5 iki 9 m) – nuo 275 Lt/mėn.,rulonų presas – nuo 750 Lt/mėn.

LizingassGarantijaaKrKrededititaiaiLizingasLi iGarantijaKreditaiLizingasGarantijaKreditaiLizingasGarantijaKreditaiLizingas

NA

UJO

S

PR

EKĖ

S:

KreditaiLizingasLizingas

KrKrKrKrededededititititaiaiaiaii

g

KreditaiGarantijaGarantijaKreditaiKreditaiGarantijaGarantija

puspriekabė PALMS 2226, 3-jų ašių, 26 t – 1650 Lt/mėn.;mechaninės sėjamosios Erkul 300, 3 m, diskinės, su technologinėmis vėžiomis – 471 Lt/mėn.,mechaninės sėjamosios BM 28, 4,0 m, prikabinamosios, diskinės, su trąšų įterpimu – 318 Lt/mėn.,trąšų barstytuvas GS2 1200 (plotis – 16-24 arba 24-36 m, talpa – 1200 l) – 196 Lt/mėn.,

(Užs. 8)

(Užs. 391)

KB „Vaisių sultys“ (Arimų g. 29, Vilnius), dideliais kiekiais SUPERKA obuolius, šaltalankių ir

aronijų uogas.Tel.: (8 5) 267 0215, 8 685 11 720.

(Užs. 588)

Šiaudų smulkintuvai kombainams DON ir NIVA, naujos sunkiosios diskinės lėkštės

BDT-3 ir BDT-7, grūdų beica vimo mašinos, dalginių šienapjovių KSF atsarginės dalys.

Remontuojame, balansuojame šiaudų smulkintuvų velenus.

Skambinti tel. 8 687 15 183.(Užs.386)


Traktorių FENDT-615 (185 AG,1993 m., Lietuvoje neeksploatuotas, kai-na 57 000 Lt).Skambinti tel. 8 606 10 487. (P. p)

Traktorius: FENDT-615 (185 AG), JOHN DEERE-6900 (130 AG), NEW HOLLAND-7840 su krautuvu, MTZ 952,3, tradicinius bei vartomuo-sius 2, 3, 4, 5 korpusų plūgus KVERNELAND, FRAUGDE, OVERUM, 3 m frezą, kultivatorius, skutiklius, tankintuvus, grumstų trupinimo- tankinimo volus, 3, 4, 5, 6 m sė-jamąsias AMAZONE, NORDSTEN, STEG-STED, FIONA, 1-2 diskų tręš-tuves AMAZONE, BOGBALLE, pa-kabinamus 12 ir 16 m purkštuvus HARDI, grėblius, vartytuvus, kom-bainus CLAAS DOMINATOR-76, sa-vivartes 16 ir 18 t, priekabas, mini krautuvą BOBCAT.Taip pat prekiaujame naujais: lėkštiniais, noraginiais, gilumi-niais skutikliais, itališkomis trą-šų barstomosiomis, traktorinėmis betono maišyklėmis. Pristatome.Kalnelio Gražionys, Radviliškio r.Skambinti tel.: 8 606 10 481, 8 606 10 487. (P. p)

Traktorių MTZ- 952,3 (2006 m., 1500 motovalandų, papildomi svo-riai, kaina 42 000 Lt).Skambinti tel. 8 606 10 487.

(P. p)

Kombainą CLAAS DOMINATOR-76 (3,9 m pjaunamoji, MB variklis, Lie tu voje neeksploatuotas, kaina 55 000 Lt).Skambinti tel.: 8 606 10 481, 8 606 10 487. (P. p)

Nebrangiai traktorines: bulviakases, bulviasodes, trąšų barstytuvus, šie-napjoves, šieno vartytuvus. Arkli-nes: bulviakases, akėčias, pakink-tus arkliams, svarstykles, arpus, šu-tintuvus.Skambinti tel.: (8 346) 59 144, 8 612 20 892. (P. p)

Traktorines betono maišykles (pa-kabinamos, 1 200 l, sukamos nuo darbinio veleno). Teikiame pasiū-lymus ES paramai gauti. Garantija. Pristatome.Skambinti tel.: 8 606 10 481, 8 606 10 487. (P. p)

Įmonė parduoda naudotus: 3–6 m pločio diskinius ir noraginius sku-tiklius, trąšų barstytuvus, javų bei kukurūzų sėjamąsias, tankinimo vo-lus, vartomuosius ir paprastus plū-gus, įvairaus galingumo traktorius, kombainus, pakabinamus, prikabi-namus ir savaeigius purkštuvus, ro-tacines šienapjoves su plaušintuvais ir be jų, plėvelės vyniotuvus, ritini-nius presus šienui, šiaudams ir ža-liajai masei, prikabinamus žolės ir kukurūzų smulkintuvus, mėšlo kra-tytuvus, ritinių vežimo priekabas bei kitą techniką. Pristato į bet kurią Lietuvos vietą savo transportu.Skambinti tel. 8 620 66 089, Joniškė-lis, Pasvalio r. Internete:www.agrarines.lt.

(Ka. 178)

Traktorius iš Vokietijos: MTZ-920, MTZ-820, MTZ su krautuvu, MTZ-82UK, MTZ-80UK, MTZ-82, MTZ-80, MTZ-550, MTZ-52, MTZ-50, svorius prie MTZ, frontalinį krautuvą prie MTZ, daržinius ra-tus, variklį. Galime atvežti.Skambinti tel. 8 608 77 432.

(Ka. 238)

Gerą techniką iš Švedijos: JOHN DEERE-1085, -930, CLAAS DOMI-NATOR-85, -76, -38, NEW HOL-LAND-TF44, -8080, -8070, -8060, -1550, LAVERDA-3700, -3400, DEUCHFAHR-1320, SAMPO-650, -410, MASSEY FERGUSON-307, -206, DRONNINBORG -3000, -7000, VOLVO-830, -900, -800, traktorius: NEW HOLLAND-8770, TM-150, -8700, CASE -7130, -7110, -5130, -785, JOHN DEE-RE-4640, -4450, -4350, -2130, MASSEY FERGUSON-8155, -6170, plūgus (paprasti ir vartomieji, 2–8 korp.), KVERNELAND, OVERUM, sėjamąsias: VADERSTAD, NORDS-TEN, STENGSTED, TUME, JUKO (2,5–6 m su trąšomis ir be jų), ly-ginimo volus, kultivatorius, dis-kinius skutiklius, germinatorius, trąšų barstytuvus, šieno ir šiau-dų presus (ryšulinius ir ritininius) CLAAS, NEW HOLLAND, JOHN DEE-RE, WELGER, plėvelės vyniotuvus, šienapjoves, vartytuvus, paša-rų dalytuvus, mėšlo kratytuvus, srutvežius, purkštuvus, prieka-bas, miško priekabas, šakų smul-kintuvus, atsargines plūgų, sėja-mųjų, traktorių dalis ir kt.Vievis, Statybininkų g. 9A, tel.: (8 5) 282 5181 (8–17 val.), 8 699 68 814 (technika), 8 699 68 813 (atsarginės dalys). Šiauliai, Lingailių g. 5, tel.: (8 41) 51 91 16 (8–17 val.), 8 699 49 420 (technika), 8 681 33 309 (atsargi-nės dalys).www.agrotaka.lt.

(P. p)

2–7 korpusų plūgus KVERNELAND, universalias sėjamąsias, purkš-tuvus HARDI (800–2 400 l), trąšų barstytuvus BOGBALLE, AMAZO-NE, šieno presus (ritininius ir ryšu-linius), žolės smulkintuvus, kulti-vatorius, volus-tankintuvus, lėkš-tes, siloso pjovimo peilį, srutve-žį (6,5 t), ekologines akėčias, trak-torius CASE -5150, JOHN DEERE -3040, MX -209, javų kombainus DRONNINGBORG -3000, -7000, -8500, JOHN DEERE-985, CLA-AS DOMINATOR-98, -108, SAM-PO -500, -600, -690, VOLVO-800, -830, -1110, -1130, kombainus dalimis DRONNINGBORG, CLAAS DOMINATOR-76, -108, NEW HOL-LAND-1540, JOHN DEERE, VOLVO.Kaišiadorys, tel.: 8 687 77 448, 8 612 19 775.www.gudienostechnika.lt.

(P. p)

Pigiai – frezas, krautuvus, lėkš-tes, kultivatorius, plūgus, bars-tytuvus, purkštuvus (300–1 000 l), grūdų ir šieno pūstuvus, va-lomąsias, malūnus, traiškytu-vus, bulvių sodinamąsias, ka-samąsias, srutvežius, rūšiuotu-vus, šutintuvus, dalgines ir rota-cines žoliapjoves, žolės smulkin-tuvus, įvairius presus ir jų ada-tas, vartytuvus, plėvelės vynio-tuvus, mėšlo kratytuvus, špaga-tą, elektrinius piemenis, atsar-gines dalis, agregatus japoniš-kiems traktoriams, plūgą KVER-NELAND (vartomas, 5 korpusų su lingėmis), traktorių MTZ ir T-25 kabinas. Pristatome. Tvarkome dokumentus gautai ES paramai.Skambinti tel.: 8 682 38 101, 8 346 60 092, 8 674 87 028.

(P. p)

Pigiai – įvairią suvirinimo įrangą KEMP, SVARK, TIG, INVERT ir kt. (su-perka, keičia, konsultuoja, atvyksta). Skambinti tel.: 8 657 88 851, 8 602 66 666. www.kempai.visiems.lt.

(P. p)

Naujus ir naudotus: žolės smulkin-tuvus, šienapjoves, grėblius-varty-tuvus, šieno rinktuvus, traktorius T-25, mėšlo kratytuvus, plūgus, kultivatorius, volus, frezas, lėkšti-nes akėčias, bulviasodes, bulviaka-ses, bulvių kombainus ANNA, rū-šiuotuvus, kauptuvus, elektrinius piemenis, atsargines dalis ir kitą žemės ūkio techniką. Pristatome.Skambinti tel. 8 682 94 733.

(Ka. 182)

Parduodami čekų gamybos PAN-TER motoblokai su įvairiais prie-dais (žoliapjovė, kultivatorius, sniego valytuvas ir t. t.), savaeigės diskinės žoliapjovės (tinka aukštai žolei pjauti), moduliaciniai agrega-tai (našumas 0,1–0,9 ha/val.)Daugiau informacijos tel.: (8 37) 33 1073, 8 618 79 433 arba www.juolaina.lt. (P. p)

Traktorius: MTZ-920, MTZ-1025, MTZ-82 UK, MTZ-80 UK, MTZ-55, T-25, T-40, ekskavatorių JUMZ, fron-talinius krautuvus.Skambinti tel. 8 656 42 963. (P. p)

Parduodu žolės smulkintuvą ORKAN, 2–jų vagų bulvių kasamąją ir arpus.Skambinti tel. 8 687 82 297. (Ka. 245)

AugalusParduodu žieminių kviečių sėklą SV MAXI.Skambinti tel. 8 687 40 164. (P. p)

Aukštos kokybės žieminių kviečių OLIVIN veislės ūkinę sėklą (beicuo-ta arba nebeicuota). Kaina priklauso nuo kiekio.Skambinti tel. 8 682 45 607, Radvi-liškio r.

(P.p)

Skelbimai

(Užs. 593)

(Užs. 604)

(Užs. 405)

(Užs. 596)

(Užs. 440)

(Užs. 436)

(Užs. 456)

(Ka. 279)

PARDUODAŽemės ūkio techniką ir padargus

Grūdų beica vimo mašinos, naujos sunkio-sios diskinės lėkštės BDT-3 ir BDT-7,

šiaudų smulkintuvai kombainams DON ir NIVA, dalginių šienapjovių KSF atsarginės

dalys. Remontuojame, balansuojame šiaudų smulkintuvų velenus. Skambinti tel. 8 687 15 183.

(Užs. 459)


Ūkininkas Jonas Pakalnis parduoda žieminių kviečių sėklą ADA.Skambinti tel. 8 612 98 071, Kupiš-kio r.

(P.p)

Sertifikuotas C1 rugių sėklas BOJ-KO (vasariniai, galima sėti nuo rugsėjo iki gegužės mėn., ne-beicuoti, tinka ekologiniams ūkiams), paprastas sėklas: rugių DUONIAI, kviečių ŠIRVINTA, žie-minių rapsų.Skambinti tel. 8 683 48 709.

(P.p)

Gerai žiemojančius kvietrugius PI-GMEJ, GRANADA, rugius FEMAN-DO, EVOLO, GONELA, VISĖLA, BA-LISTIK.Skambinti tel.: 8 698 76 649, 8 612 83 977.

(Pa. 207)

GyvuliusParduodu žalmargę karvę.Skambinti tel. 8 685 14 103.

(R. 673)

Išparduodu dedekles vištaites MORA-VIA (10 Lt). Didesnį kiekį pristatome.Skambinti tel. 8 686 79 659.

(SM. 763)

Parduodu 6 veršingas telyčias.Skambinti tel. 8 666 90 001, Petras.

(SM. 764)

Parduodu neapmokytą kumelaitę (3,5 m). Kaina sutartinė.Skambinti tel. 8 641 44 164. (P.p)

ĮvairūsParduodu 20 cm storio, geros koky-bės rąstinį namą išrinkimui (matme-nys 6x12 m; 12x22 m, 10x10 m). Ga-limi įvairūs komplektacijos variantai. Kaina nuo 13 000 iki 78 000 Lt.Skambinti tel. 8 681 72 559. (P. p)

Skubiai parduodu fermas.Skambinti tel. 8 686 79 659. (SM. 762)

1 000 l plastikines talpyklas (kontei-nerius) vandeniui, degalams laikyti. Atvežame.Skambinti tel. 8 620 51 489. (SM. 767)

Parduodu T-74 (vikšrus, pirštus), variklį SMD–14, Obodus , T-25 (užpakalinės , priekinės padangas), padangas (18 x 7–8), srutvežį (1,8 m3), talpą vandeniui (1,8 m3) su ratais, trifazius elektros va-riklius (1,5; 2,2; 3 kW), paleidimo variklį PD–10, voliukus (3 vnt.).Skambinti tel. 8 699 81 710. (Ka. 282)

Briaunotas perdangos plokštes, 4 m3 ir 5 m3talpyklas, naudotą dega-lų pilstymo kolonėlę su automatiniu skaitikliu.Skambinti tel. 8 620 60 682.

(SM. 769)

Aukštadvaryje (šalia kelio Trakai–Marijampolė) parduodamos fermos su žeme. Patalpų dydis 2600 m2. Tinkamos ūkiui ir gamybai. Kaina 70 000 Lt.Skambinti tel. 8 685 84 748.

(P.p)

PERKAŽemės ūkio techniką ir padargus

Perku ZIL-131 padangas.Skambinti tel. 8 616 58 390.

(SM. 760)

Presą KIRGISTAN, šienapjovę FORTSCHRITT-E302, -E303, traktorių MTZ-80, -82 (didelėmis kabinomis, gali būti su frontaliniu krautuvu).Skambinti tel. 8 683 52 144.

(Ka. 187)

MTZ-82, -952 arba kitą MTZ markės traktorių, frontalinį krautuvą, mėšlo kratytuvą, priekabą, plūgą KVERNE-LAND, T-40 AM. Skambinti tel. 8 612 72 617.

(Ka. 241)

Brangiai perkame 1 kl, ir pašarinius kviečius (nuo 100 t, atsiskaitome iš karto, pasiimame savo transportu).Skambinti tel.: 8 671 64 368, 8 606 11 508.

(Pa. 225)

AugalusBrangiai perkame avižas, kvietru-gius, rugius ir kitus grūdus. Pasiima-me savo transportu, atsiskaitome greitai. Siūlyti ne mažiau kaip 20 t.Skambinti tel. 8 683 48 709.

(P. p)

Brangiai perkame 1 kl, ir pašarinius kviečius (nuo 100 t, atsiskaitome iš karto, pasiimame savo transportu).Skambinti tel.: 8 671 64 368, 8 606 11 508. (Pa. 225)

Visų rūšių ekologiškus grūdus: avi-žas, kviečius, žirnius, lubinus, rugius, kvietrugius, pupas ir kitus grūdus.Skambinti tel. 8 683 48 709.

(P.p)

Pašarinius kvietrugius, rugius, kviečius (gali būti padygę), miežius, avižas, žir-nius, pupas, sėlenas. Atsiskaitome iš karto, galime pasiimti savo transportu.Skambinti tel. 8 687 98 682.

(P.p)

Kviečius, kvietrugius, rugius, salykli-nius miežius, rapsus ir kitus grūdus.Skambinti tel.: 8 683 48 679, 8 656 76 628. (Pa. 192)

Kviečius, miežius, kvietrugius, avi-žas. Galime išsivežti savo transpor-tu. Atsiskaitome iš karto.Skambinti tel. 8 675 97 996.

(Pa. 206)

Ekologiškus grūdus: lubinus, rugius, kmynus, kviečius miežius, žirnius, avižas, grikius, juodąsias garstyčias.Skambinti tel. 8 671 64 368.

(Pa. 208)

GyvuliusBrangiai bulius, telyčias ir kar-ves. Mokame 6-21 proc. Atsi-skaitome iš karto.Skambinti tel. 8 614 57 417.

(RŽ. 35)

Įvairaus įmitimo arklius (galimas keitimas). Skambinti tel. 8 611 16 161.

(Ka. 249)

Karves, jaučius, telyčias. Moka PVM, sve ria, atsiskaito vietoje. Skambinti tel.: 8 699 90 758, 8 685 51 635. (Pa. 195)

Galvijus. Sveria, moka už gyvą svo-rį. Atsiskaito iš karto.Skambinti tel.: 8 687 59 906, 8 686 07 974, 8 611 27 965.

(Vr. 35)

Skerdykla – bulius, telyčias, kar-ves. Sveria, moka priedus. Pasii-ma.Skambinti tel. 8 612 08 756.

(Pa. 196)

Brangiai įmonė – karves, bu-lius, telyč ias. Sveria, moka priedus.Skambinti tel. 8 616 24 730. (Pa. 197)

Įmonė nuolat superka įvairaus įmitimo arklius, pasiima savo transportu, moka PVM. Skambinti tel: (8 440) 73 535 8 686 40 593.

(P. p)

Įvairūs10 km spinduliu nuo Šilalės per-ku žemę nuo 20 ha (gali būti ir to-liau).Skambinti tel. 8 629 16 664.

(SM. 765)

Perka geros būklės pieno aušintuvą, (iki 2 000 Lt).Skambinti tel. 8 699 97 517.

(Pa. 219)

Perkame mišką išsikirsti arba su žeme, rąstus, tarmedį, popierme-džius.Skambinti tel. 8 655 57 358.

(Ka. 272)

UAB „Dagmedis“ perka mišką su žeme arba išsikirsti.Skambinti tel. 8 698 24 238.

(P. p)

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Atsiskaitome iš karto. Teikiame miškavežio pas-laugas.Skambinti tel. 8 687 77 425.

(P. p)

Skelbimai

(Užs. 592)GRŪDAI:Superkame grūdus ir rapsus. Galime išsivežti patys.Tel. : 8 650 19 864 Kėdainių r.,8 685 15 598 Šiauliųir Panevėžio r.,8 655 05 543 Marijampoles r.El. paštas: [email protected]

(Ka. 252)

(Ka. 261)

(Ka. 262)

UAB „ Dzūkijos miškas“ Lietuvos miško savininkų asociacija

PERKAME MIŠKĄ

SU ŽEME ARBA IŠKIRTIMUI Darome miškotvarkos projektus Rėžiame biržes Konsultuojame miško

savininkusKreiptis tel. : 8-686 57593. Faksas 8-37 200787,El. paštas [email protected]

(Užs. 20)

(Užs. 557)

ES parama

DIDŽIAUSIAS PRIEKABŲ PASIRINKIMAS LIETUVOJE!

LizingasProjektai

10 t

26 t

7 t

Basanavičiaus 101a, LT 76136, Šiauliai Mob.: 8611 41466

www.horomechanika.lt

Priekabų kaina: nuo 17000 Lt

10 t, 13 t, 16 t

Miško priekabos

(Užs. 533)

(Užs. 516)

PARDUODAAugalus


PASLAUGOSKilnojamuoju gateriu kokybiškai pjauname medieną. Kokybę ir gerą kainą garantuojame.Skambinti tel. 8 603 97 608

(K. 75)

Iš įmonių ir ūkininkų surenka, nemokamai išveža didmaišius nuo trąšų, plastikinę tarą, įvai-rią plėvelę, išrašo atliekų dekla-racijas.Skambinti tel.: 8 612 45 594, 8 686 85 914.

(P. p)

Juostiniais gateriais (elektra, ben-zinas, dyzelinas) pjauname medie-ną pas klientą. Parduodame juosti-nį mobilų gaterį. Skambinti tel.: 8 685 69 805, 8 652 42 961.

(P. p)

VANDENS GRĘŽINIAI, GEOTERMINIS ŠILDYMAS. Darbai nuo A iki Z viso-je Lietuvoje ištisus metus! Garanti-ja, priežiūra.Skambinti tel.: 8 616 08 020 Linas, 8 686 83 265, Rolandas.www.melkerlita.lt.

(Ka.100)

Savo ar kliento medžiagomis įren-giame ventiliacijos, ekonomiškas re-kuperacines sistemas. Deimantinė-mis „karūnomis“ gręžiame skyles.Skambinti tel. 8 673 06 342.

(Vr. 36

PRANEŠIMAIPanevėžio miesto apylinkės teis-me priimtas UAB „S. IMPERIJA Cre-ditor.lt“ ieškinys atsakovui Egidijui Šumskui, gim. 1971-11-10, pasku-tinėmis žiniomis gyvenamoji vie-ta F. Vaitkaus g. 4-8, Panevėžys, dėl skolos priteisimo. Per 14 die-nų nuo paskelbimo dienos atsa-kovas privalo pateikti teismui at-siliepimą į ieškinį, atitinkantį CPK 142 str. 2 d. reikalavimus. Atsako-vui nepateikus atsiliepimo į ieški-nį teismas gali priimti sprendimą už akių.

(P. p)

2011m. rugsėjo 17 d. (šeštadienį) 12.00val. šaukiamas sodininkų ben-drijos ,,Santaka“ narių susirinkimas, kuris vyks bendrijos vidaus miško aikštelėje.DARBOTVARKĖ:1. Bendrijos įstatų projekto svarsty-mas ir tvirtinimas.2. Bendrijos 3-jų neišrinktų valdy-bos narių rinkimai.3. Bendrijos vidaus tvarkos taisyklių projekto svarstymas ir tvirtinimas.4. 2012m. sąmatos projekto svars-tymas ir tvirtinimas.5. Kiti klausimai.Pakartotinis bendrijos narių susirin-kimas, neįvykus skelbtajam, vyks toje pačioje vietoje pagal tą pačią darbotvarkę 2011m. spalio 1d. (šeš-tadienį) 12.00val.Bendrijos valdyba.

(P. p)

SIŪLO DARBĄNedideliame ūkininko ūkyje (Trakų r.) reikalingi (nuolatiniai) pagalbiniai darbininkai. Apgyvendiname, maiti-name.Skambinti tel. 8 618 36 772.

(P. p)

Ūkyje reikalingas vidutinio amžiaus vyras, mokantis atlikti ūkio darbus (mokėti vairuoti ir išmanyti apie techniką).Skambinti tel. 8 686 70 517.

(SM. 766)

Pieno ūkyje (Kelmės r.) reika-lingi traktorininkas-ūkio darbi-ninkas, šėrikas, mokantis melž-ti karves.Tik legalus darbas.Skambinti tel. 8 652 47 721.

(P. p)

Reikalingas vienišas vyras padėti dirbti ūkyje.Skambinti tel. 8 608 51 108.

(P.p)

Nedideliame ūkyje reikalingas dar-bininkas (darbui su gyvuliais), mo-kantis melžti rankomis ir melžimo aparatais. Apgyvendiname, moka-me atlyginimą.Skambinti tel. 8 676 27 505.

(P.p)

Reikalingas vyras padėti ūkio dar-buose sodyboje, pageidautina iš-manantis mechanizatoriaus darbus, mokantis skersti kiaulę. Priimame gyventi.Skambinti tel. 8 678 50 287.

(P. p)

Reikalinga moteris padėti dirbti ūkio darbus sodyboje ir mokanti melžti karvę. Priimame gyventi.Skambinti tel. 8 678 50 287.

(P. p)

Ūkyje reikalingas darbininkas ir melžėja.Skambinti tel. 8 616 73 745.

(P. p)

Skelbimai

(Užs. 602)

(Užs. 479)

Vėjo jėgainės, saulės kolektoriai.Hidrogeneratoriai.

Tel. (8-698) 01901, www.prekybairankiais.lt

(Užs. 532)

PGM ratų dvigubinimo sistemos.PGM ratų dvigubinimo sistemos. Siauri ratai tarpueilių dirbimui.Siauri ratai tarpueilių dirbimui. Ratlankiai. Ratlankiai. Padangos: žemės ūkio, miško, Padangos: žemės ūkio, miško,

golfo laukų, komunalinei golfo laukų, komunalinei ir industrinei technikai. ir industrinei technikai.

Originalios dalys „Perkins“ Originalios dalys „Perkins“ varikliams. varikliams. www.pgmtechnika.lt

UAB PGM technika. Plento g. 6, Užliedžiai, Kauno r, LT-46333 tel.: +370 656 82777, +370 683 24140, faks.: +370 37 215101 el. paštas: [email protected]

(Ka. 250)

(Užs. 562)

Škoda Fabia (TV) Eglė ŠvedaitėChevrolet Spark 0300924Fiat Grande Punto 0135437Renault Thalia 0499273

Peugeot 206+ 0228858Pakvietimai į TV:009*708, 042*371, 024*958,

20 42 16 02 63 33 67 44 21 39 64 46 4172 60 54 49 65 56 19 14 09 30 68 58 0175 45 31 06 73 61 66 36 59 – keturi kampai40 50 04 12 43 – eilutė28 62 52 34 22 – įstrižainės70 17 25 57 71 53 35 69 10 – visa lentelė

TELELOTO lošimo Nr. 803 (2011 08 28)

Visa lentelė – 58 718 (34 x 1 727) LtĮstrižainės – 16 LtEilutė – 3 LtKeturi kampai – 2 LtPrognozė: Aukso puode bus – 600 000 Lt

* – bet koks skaičius

10 000 Lt (tel. 1634, rugpjūčio 22 d.) – Alfa Gerulaitienė iš Šilutės10 000 Lt (tel. 1634, rugpjūč io 2 2 d.) – Vita Petraitienė iš Kauno10 000 Lt (tel. 1634, rugpjūčio 22 d.) – Genė Ukrinienė iš Telšių

Papildomi prizai:

UAB „Agrokontraktas“ Tel.: Algis (8-699) 49558, Donatas (8-699) 46388, (8-347) 33166, el. paštas [email protected]

BRANGIAI SUPERKA EKOLOGIŠKUS: avižas, lubinus, žirnius, pupas, kviečius,

kvietrugius, miežius, rugius.

(Užs. 534)

Prikabinamosios mechaninės sėjamosios

BM – 4 m

Didelis mechaninių ir pneumatinių S Ė J A M Ų J Ų P A S I R I N K I M A S

su trąšų įterpimu

Pakabinamosios mechaninės sėjamosios

ERKUL – 3 m

Pakabinamosios pneumatinės sėjamosios –

4 arba 6 m

Basanavičiaus g. 101a, LT 76136, Šiauliai. Mob. tel. 8 611 41466www.horomechanika.lt

Lizingas • ES parama • Projektai

(Užs. 524)

ĮVAIRŪSParduodu T-150K, K-701 hidrauli-nius vairus, priedus MAZ variklio įdėjimui į T-150K, MTZ-245 variklį .Remontuojame variklius, turbi-nas, pobūgnius, pavarų dėžes.Skambinti tel. 8 614 01 994.

(SM. 770)

Brangiai perkame mišką išsikirsti arba su žeme. Miškovežio paslau-gos.Skambinti tel.: 8 685 16 221, 8 635 30 367, 8 37 291 255.

(Ka. 280)

Parduodame šiaudų briketavimo presą BIOMASSER DUO BS-207 (2 vnt.) , šiaudų smulkintuvą-malūną TOMAHAWAK-505 M (bendra kai-na 14,250 EUR + PVM). Superkame šiaudų briketus.Skambinti tel. 8 690 01 015.

(Ka. 278)

Perkame grikius, lubinus, kviečius, žirnius, rapsus.Parduodame 500 t rapsų išspaudas.Skambinti tel.: 8 671 64 368, 8 683 48 679.

(Pa. 220)

(Užs. 115)


Vienas Los Andžele laikomas šuo atliko 64 šuolius parašiutu. Iš lėktuvo jis šoko kartu su vienos pa-rašiutininkų komandos nariu.

Narsuolis šuo, vardu Otis, gy-vena nedideliame Acampo aero-drome, kur jau nebe pirmus metus praktikuoja šunims neįprastą vei-klą – šuolius parašiutu. Kai nešo-kinėja, jis mielai vaikosi lėktuvus ar kaulija maistą iš savo draugų para-šiutininkų.

„Savo pirmą šuolį Otis atli-ko prieš keletą metų. Tuomet iš džiaugsmo jis ilgai negalėjo liautis loti“ – apie jau gerai žinomą augin-tinį kalbėjo parašiutininkai. Šuo pa-rašiutininkas taip išpopuliarėjo, kad nebespėja atsiginti nuo visų norin-čių kartu su juo iššokti parašiutu.

Net ir po 64-o šuolio parašiutu Otis iš laimės vizgina uodegą.

Pasaulis margas

VL, Eltos inf. ir nuotraukos

Bejonsė laukiasi

Garsioji dainininkė Bejonsė Nouls per MTV muzikos įrašų ap-dovanojimus patvirtino, kad laukiasi pirmosios atžalos.

Renginio metu pozuodama foto-grafams 29-erių žvaigždė išryškino savo apvalėjantį pilvuką. Pati dai-nininkė žurnalistams nieko nesakė, tačiau jos atstovas patikino, kad dai-nininkė yra nėščia. Tai bus pirmas Bejonsės ir jos vyro reperio Džei Zi kūdikis. Pora susituokė 2008 m. MTV muzikos įrašų apdovanojimui buvo nominuotas ir Bejonsės vaizdo klipas. Atlikėja yra pardavusi dau-giau nei 75 mln. albumų.

Naujas Gineso rekordasLenkijoje gyvenanti pora, savo vestuves surengusi po vandeniu, pasie-

kė naują Gineso rekordą. Lenkai Eva ir Pavelas susituokė penkių metrų gylyje. Jų puotoje dalyvavo 275 svečiai.

Ankstesnis vestuvių po vandeniu rekordas priklausė italų porai.

Tiksliausias laikrodis yra Londone

Pats tiksliausias pasaulio laikrodis yra Didžiosios Britanijos sostinėje. Tačiau tai ne garsusis Big Benas, o Nacionalinėje fi zikos laboratorijoje esantis atominis laikrodis.

Paties tiksliausio laikrodžio ti-tulą jam suteikė Tarptautinio matų ir svorių biuro leidžiamas žurnalas „Metrologija“.

Tikrinimo duomenys parodė, kad atominis laikrodis viena se-kunde gali atsilikti ar paskubėti tik kartą per 138 mln. metų. Nė vienas šiuo metu pasaulyje egzistuojantis laikrodis nėra toks tikslus.

Būtent šis laikrodis yra laiko eta-lonas, pagal kurį tikslinami Jungti-nės Karalystės ir daugelio kitų šalių laikrodžiai.

Striptizas lėktuve

Girta rusė iš Maskvos į Londo-ną skrendančiame lėktuve išsirengė ir privertė lėktuvo pilotus sugrįžti į oro uostą Rusijos sostinėje.

Incidentas įvyko vos lėktuvui pa-kilus. 39-erių apsvaigusi moteris at-sistojo ir nusirenginėdama pradėjo šokti tarp keleivių sėdynių eilių.

Jokie lėktuvo įgulos prašymai nustoti šokti erotinį šokį rusės ne-sustabdė, todėl buvo nuspręsta grįžti į oro uostą.

Lėktuvui nusileidus, šokėja buvo nuvežta į blaivyklą.

Džordžijos valstijoje ( JAV) gy-venantis šuo, vardu Honey Bun, prarijo brangakmenius, kurių ver-tė – 10 tūkst. JAV dolerių. Inciden-tas įvyko juvelyrinėje parduotuvė-je, priklausančioje šuns šeimininkui Čakui Robertsui. Vyras pasakojo, kad brangūs akmenys pradingo, kai į parduotuvę užėjo klientas. Kol parduotuvės savininkas bendravo su lankytoju, šuo užšoko ant stalo, o nuo jo pasiekė vitriną, kurioje gulėjo brangakmeniai. Grįžęs prie prekys-

talio Č.Robertsas pamatė, kad vitri-na tuščia. Vyrui iš karto buvo aišku, kas dėl to kaltas.

Netrukus Honey Bun buvo nu-vestas į veterinarijos kliniką, kur pa-darė jo virškinimo sistemos rentgeno nuotrauką. Kitą dieną po incidento brangūs akmenys iš šuns organizmo pasišalino natūraliu būdu.

Šuo nebuvo nubaustas. Šeimi-ninkas pareiškė, kad visa atsakomy-bė tenka jam, nes pats brangakme-nius paliko be priežiūros.

Prarijo brangakmenius

Salotose – kvaksinti varlėViename prekybos centre įsigiju-

sios ekologiškų salotų rinkinį 29 m. prancūzės laukė staigmena. Tarp lapų jauna mote-ris aptiko gyvą var-lytę.

„Salotų maiše-lio turinį subėrėme į salotinę ir pradėjome

valgyti. Netrukus tarp lapų pama-tėme dar pusiau gyvą varlę“, – pa-sakojo moteris.

Kūdrų gyventoja buvo ma-žiausiai 6 cm dydžio.

Po tokio netikėto ra-dinio prancūzė kreipėsi į medikus bijodama, kad

galėjo apsinuodyti.

Energiją taupančios šukuosenos

Viena Japonijos kompanija, siek-dama sumažinti energijos suvartoji-mą, 2 700 darbuotojų nurodė vieno-dai apsikirpti plaukus.

Statybų bendrovė pareikalavo, kad vyrai galvos šonuose ir pakaušyje plaukus nusikirptų trumpai, o galvos priekyje juos paliktų šiek tiek ilges-

nius. Moterims taip pat buvo liepta nusikirpti trumpai. „Kompanija la-bai stengiasi saugoti aplinką. Nori-me, kad mūsų darbuotojai nekenktų gamtai“, – tvirtina statybų bendro-vės atstovė.

Moteris įsitikinusi, kad trumpus plaukus ne tik lengviau prižiūrė-

ti, bet ir sunaudojama mažiau elek-tros energijos juos džiovinant plaukų džiovintuvu. Be to, mažėja ir vandens sąnaudos juos plaunant. Japonijos Vy-riausybės nariai po nelaimės Fukuši-mos atominėje elektrinėje kreipėsi į šalies gyventojus ir prašė sumažinti energijos naudojimą.

Šuo parašiutininkas

ge-

me

jKži

įga

Documents

Valstiečių laikraštis 2011 08 31