Vasario menesio akcentas

8/20/2019 Vasario menesio akcentas

1/10


2/10

Vilniaus Universitete studentams skiriamos šiosfinansinės paramos rūšys: skatinamoji stipendija,socialinė stipendija, vienkartinė socialinėstipendija, vienkartinė tikslinė stipendija, vardinė stipendija, užsieniečio studento stipendija, doktoranto stipendija ir gydytojo rezidentostipendija. Šių stipendijų skyrimo tvarką nustato Vilniaus universiteto stipendijų nuostatai.

Skatinamoji stipendija skiriama valstybėsfinansuojamiems pirmosios ir antrosios pakopų bei vientisųjų studijų geriausiems studentams už ypatingai gerus mokymosi rezultatus.Skatinamosios stipendijos yra dviejų dydžių: 1,5BSI ir 2,5 BSI. (BSI - bazinė socialinė išmoka,šiuo metu siekia 38 EUR per mėnesį.)

Socialines stipendijas gali gauti pirmosios irantrosios pakopų bei vientisųjų studijų studentaiir studentai, studijuojantys pagal laipsnionesuteikiančias studijų programas (išskyrusrezidentūrą), įskaitant valstybėsnefinansuojamus studentus, ir atitinkantys bent vieną iš šių kriterijų:

1. Yra iš nepasiturinčių šeimų ar gyvenantys vieniasmenys, gaunantys socialinę pašalpą;

2. Turi 45 procentų ir mažesnį darbingumo lygį; 3. Yra ne vyresni nei 25 metų ir jiems ikipilnametystės buvo nustatyta globa arba abutėvai (ar vienintelis iš turėtų tėvų) yra mirę.

Pretendentai į šią stipendiją negali turėti daugiaunei vieną akademinę skolą, būti sustabdę studijųar išėję akademinių atostogų. Socialinę stipendijąskiria Valstybinis studijų fondas. Paraiškospriimamos du kartus per metus. Šios stipendijosdydis yra 3 BSI.

Vienkartinė socialinė stipendija skiriamapirmosios, antrosios ir trečiosios pakopų bei vientisųjų studijų studentams artimųjų mirties,stichinės ar kitos nelaimės, ligos ar kitu panašiuatveju. Vienkartinės socialinės stipendijos dydis yra nuo 4 iki 12 BSI.

Vienkartinė tikslinė stipendija skiriamapirmosios, antrosios ir trečiosios pakopų bei

2

vientisųjų studijų studentams, pasiekusiemgerų rezultatų sporto, kultūros ir mokslinėje visuomeninėje veikloje. Prašymai rudensemestre teikiami iki spalio 25 d., pavasario –kovo 25 d. Stipendiją skiria Rektoriaus sudarytakomisija. Vienkartinės tikslinės stipendijodydis yra nuo 1 iki 15 BSI.

Vardinė stipendija skiriama pirmosios,antrosios ir trečiosios pakopų bei vientisųjstudijų geriausiems studentams pagal tam tikras veiklos sritis už ypatingus pasiekimus anuopelnus šiose srityse. Vardinių stipendijųskyrimo pagrindai ir principai įtvirtinamkonkrečios vardinės stipendijos nuostatuose i(ar) paramos sutartyje.

Užsieniečio studento stipendija skiriamaužsienio universitetų studentams, atvykusiemstudijuoti pagal dvišales bendradarbiavimosutartis. Stipendijų dydžiai yra tokie patys, kaiir atitinkamos pakopos Universiteto studentamsskiriamų skatinamųjų stipendijų dydžiaiišskyrus tuos atvejus, kai partnerystėpalaikymui sutariamas ir numatomas kitoksstipendijos dydis.

Doktoranto stipendija skiriama valstybėsfinansuojamiems doktorantams, o gydytojorezidento stipendija – valstybėsfinansuojamiems rezidentams. Doktoranto irrezidento stipendijos skiriamos Vyriausybėnustatyta tvarka.

Stipendijos

Aneta Velk


3/103

ERASMUS įspūdžiai Kokių sunkumų iškilo nuvykus į pasirinktą šalį Didžiausius sunkumus patyriaususidarydama tvarkaraštį ir rinkdamasidalykus, derindama kreditus su VilniausUniversiteto paskaitomis. Tai buvo labaisunkus laikotarpis, kai maniau, kadgalbūt geriau viską mesti ir grįžti namo,tačiau jau beveik praradus viltį, viskasišsisprendė. Kitas sunkus dalykas buvopaskaitos ir mokslai, nes viskas buvodėstoma prancūziškai, mokslo apimtisdidžiulė, sesija susidarė iš 11 egzaminųper 7 dienas. Galiu drąsiai pasakyti, kadtiek mokiusis, kiek tuomet, dar niekadnebuvau gyvenime.

Ar teko susidurti su kažkuo tau absoliučiainepriimtinu, gąsdinančiu ar neįprastu? Gąsdino tik tai, jog Prancūzijoje tuo metuįvyko išpuoliai. Universitetas tikrinokiekvieno įeinančio žmogaus studentokortelę bei rankinę, buvo iškabintiapsisaugojimo nuo išpuolių planai ir t.t.Turint omenyje, jog tame mieste tamsausgymio žmonės sudaro daugumą, nemažaimerginų vaikšto apsidengusios nuo

galvos iki kojų, buvo šiokios tokios baimės. Tačiau ji greitai ir dingo, nebuvoko bijoti.

Ar nuvykus jautei tą taip vadinamą „kalbos barjerą“? Žinoma. Nežinau, kiek laiko turėtųpraeiti ir ar iš vis toks ateis, kai suprancūzu būtų galima kalbėti kaip su saulygiu. Nors prieš tai visą vasarą buvaupraleidusi Šveicarijoje prancūzakalbėješeimoje ir kasdien šnekėjau ta kalba, jaučiausi dar daug ko nemokantipasakyti, nesuprantanti, nors irdrąsesnė, nebijanti kalbėti.

Ar buvo suteiktas apgyvendinimas? Stipendija?Mus apgyvendino studentų bendrabutyje,kuris nė iš tolo nepanašėja į lietuviškus bendrabučius.

Vilniaus universitetas, siekdamas suteiktistudentams universalų išsilavinimą bei plačiaskompetencijas, siūlo įvairiapusiškas lavinimosigalimybes studentams išvykstant dalinėmsstudijoms į užsienio universitetus. Studijosužsienyje leidžia studentams įgyti naujosakademinės bei tarpkultūrinės komunikacijospatirties, įvertinti savo kompetencijas beiapsvarstyti veiklos ir darbo alternatyvas.Kadangi apie tokius dalykus geriausia sužinoti išpirmų lūpų, pakalbinome Užsienio KalbųInstituto trečiakursę Gintarę, kuri su Erasmusmobilumo programa išvyko tobulinti savoįgūdžių į romantiškąją Prancūziją.

Papasakok, į kurią šalį ir kokiam laikotarpiui vykai. Kas paskatino vykti būtent į šią šalį? 4- iems mėnesiams vykau į PrancūzijosPietus, Montpellier miestą. Kadangimokausi anglų ir prancūzų kalbųlingvistiką, nebuvo jokių abejonių, kadšalis, į kurią labiausiai norėčiau vyktipagyventi – Prancūzija. Juk prancūzų

kalba yra be galo sunki, todėl praktika – nepamainomas dalykas. Taip pat visuomet norėjau nuvykti į PrancūzijosPietus, kadangi prieš tai buvau aplankiusitik Paryžių.

Ar sunku buvo patekti į Erasmus studentųsąrašus? Kokie buvo reikalavimai? Visų pirma, didžiausią vaidmenįreikalavimų sąraše atliko pažymiai. Todėl

stengtis juos išlaikyti gerus reikėjopradėti jau prieš metus laiko (vidurkissuskaičiuojamas iš dviejų semestrųpažymių). Dalyvavau ir motyvaciniamepokalbyje, kuris praėjo sklandžiai ir jotikrai nereikia bijoti.


4/10

4

klimatas. Lydavo tik ten, kur mūsųnebūdavo, visuomet buvo sąlyginai šilta .

Ką patartum studentams norintiems vykti į šalį,kurioje tau teko studijuoti?Užmiršti stereotipą, kad prancūzai vengia šnekėti angliškai, nusiteikti

multikultūrinei aplinkai ir pasiruoštinesveiko maisto valgymui. Juokauju,žinoma, bet iš tiesų universiteto valgykloje ir „ant kiekvieno kampo“mieste buvo parduodami submarinai,sumuštiniai ir kiti greito maistoužkandžiai. Parduotuvėse daugelismaisto produktų fasuoti, šaldyti.

Ar ten universitetas siūlė kažkokios papildomos veiklos? Ką veikdavai laisvalaikiu? Buvo galima atrasti visokios veiklos, betpaskaitų kiekis buvo didžiulis ir mokytisreikėjo gana daug, tad laisvalaikįleisdavau namuose ir pažiūrėdavau vienąkitą serialo seriją ar pasimankštindavau.Sulaužėme stereotipą, kad Erasmusstudentai vien švenčia ir nesimoko, nes buvome atvirkščiai besielgiančiosmerginos. Žinoma, kartas nuo kartoišeidavome pavakaroti į miestą, tačiaužinojome, kad jei nesimokysime, baigsis

blogai.

Karolina Papreckytė

Gyvenome vienviečiuose kambariuose,turėjome savo atskirus dušo ir tualetokambarius. Stipendiją mums suteikėErasmus programa, labai labai taupant ja buvo galima išsitekti, tačiau man darpadėjo tėvai.

Dėstytojai buvo draugiški? Ar į tave žiūrėjonuolaidžiau kaip į užsienietę, ar vis dėlto traktavotaip, kaip savo studentus? Kaip “Erasmusus“priemė kiti studentai?Dėstytojai mūsų neišskyrė kaip „kitokiosrūšies“ studentų, jaučiausi visiškai vienodasu kitais. Be to, didžioji dauguma paskaitų buvo didelėse auditorijose su daug žmonių.Dėstytojai tiesiog išdėstydavo paskaitą ir

išeidavo, o jei nueidavome paklausti konors ar paprašyti pagalbos, dažniausiasatsakymas būdavo „atsiprašau, bet negaliuniekuo padėti“. Žinoma, tai pasakydavolabai draugiškai ir labai gerbė visusstudentus. Seminaruose nebuvo juntamas joks spaudimas, galėjome kalbėti tiek, kiekpačios norėjome, jei nenorėjome – tiesiogklausydavomės dėstomo dalyko. Jautėsitai, kad dėstytojai žiūri į kiekvieną studentąkaip į brandžią, už save atsakingąasmenybę, nesidomi jo asmeniniu, sustudijomis nesusijusiu gyvenimu. Visiems žinoma, kad prancūzai – santūrūsir šaltoki žmonės, tai man jautėsi ir išstudentų. Jie mielai sutikdavo padėti,tačiau draugiškų santykių užmegzti su jaisman nepavyko.

Įsimintiniausias nutikimas iš Erasmus mobilumoprogramos?Buvo daug įsimintinų įvykių. Gerų, kaip,pavyzdžiui, galėjimas nuvykti į Barselonąper kelias valandas. Blogų – išpuoliaiParyžiuje. Neįprastų – naktį prie keliostovinčios merginos, ieškančios klientų. Olabiausiai man patikęs dalykas buvo


5/105

numatytais terminais;

• Gali prisijungti prie studentų atstovybės ir burtis į kitas studentų organizacijas, būtirenkami į jų valdymo organus; dalyvauti kitųLietuvos Respublikos įstatymams ir Vilniausuniversiteto statutui neprieštaraujančių visuomeninių, kultūrinių ir politiniųorganizacijų veikloje; • Turi teisę dalyvauti Universiteto ir joakademinių kamieninių padalinių savivaldoje.

Tačiau, naudodamasis apibrėžtomis teisėmis,turi nepamiršti, jog privalo atlikti ir tam tikraspareigas universitetui kaip atlygį už suteikiamąišsilavinimą.

Studentų pareigos: • Studentas privalo vykdyti pasirinktos studijųprogramos ir studijų sutarties reikalavimus; • Turi laikytis nuostatų, Vilniaus universitetostatuto ir kitų studijas bei Universiteto vidausgyvenimą reglamentuojančių aktų bei LietuvosRespublikos įstatymų; • Privalo vykdyti Universiteto ir akademinių

kamieninių padalinių administracijossprendimus;• Baigus studijas privalo atsiskaityti su biblioteka ir kitais Universiteto padaliniais beiStudentų atstovybe;

• Paisyti ir laikytis bendrųjų moralės normų irakademinės etikos. Jei studentas sugebės naudodamasissuteiktomis teisėmis atlikti nustatytas pareigas,tuomet parodys ryžtą ir atsidavimą mokslui beinorą tapti darnios universiteto bendruomenėsdalimi.

Kiekvienas Vilniaus Universiteto studentas privaložinoti, jog, studijuodamas šiame universitete, turiteises, kuriomis gali pasiremti manydamas, jogiškilo nesklandumų mokslo atžvilgiu.

Studentų teisės: • Studentas gali įgyti studijų sutartyje nurodytosstudijų programos išsilavinimą, atitinkantį Vilniausuniversiteto statuto ir Lietuvos Respublikosįstatymų apibrėžtus apimties ir kokybėsstandartus;

• Taip pat gali nuostatų nustatyta tvarka studijuotiir kitas studijų programas, taip pat studijų

programas pagal individualius studijų planus;dalyvauti akademiniuose mainuose; nutraukti iratnaujinti studijas; nustatyta tvarka keisti studijųkryptį, programą, formą ir tvarkaraštį;

• Turi galimybę naudotis Universitete esamastudijų programai vykdyti reikalinga mokymometodine bei moksline literatūra ir materialiaisiais bei informaciniais ištekliais; studijoms,kultūriniam gyvenimui, sveikatos apsaugai ir

poilsiui skirtomis Universiteto patalpomis, bibliotekomis, moksline įranga, kultūros, sporto,poilsio įstaigomis;

• Turi teisę naudotis akademine minties ir žodžiolaisve reikšti savo mintis bei įsitikinimus visaismoksliniais, visuomeniniais ir kultūriniaisklausimais, kiek tai neprieštarauja LietuvosRespublikos įstatymams ir Universitetonorminiams aktams;

• Gali gauti su savo studijomis susijusiąinformaciją, vertinti studijų programas, studijųprocesą ir dėstytojų darbą;

• Jei įžvelgia nesąžiningumą, gali šiuosenuostatuose nustatyta tvarka apskųsti studijųįvertinimus ir Universiteto administracijossprendimus atitinkamoms ginčų nagrinėjimokomisijoms ir gauti atsakymą nuostatuose Aurelija Valentinovičiūtė

Studentų teisės ir pareigos


6/10

6

Negali nuspręsti, ar vasarą nori praleistidirbdamas ar keliaudamas ir pažindamas naujas vietas?

Šį kartą turime pasiūlymą, išpildantį abu šiuos

norus – kviečiame ne paskutinio kursostudentus registruotis į pasaulio lietuviųkultūros, mokslo ir švietimo centro (www.lwc.lt)rengiamą darbui JAV su kultūrinių mainųprograma „Work and Travel USA" 2016 metų vasarai!

„Work and Travel USA“ suteikia unikaliągalimybę dirbti bei keliauti vasarą JAV.Susidomėjusius kviečiame registruotis

nedelsiant, norint spėti rasti darbo vietą beisusitvarkyti dokumentus.Pažymine, jog kovas yra geriausias metasregistruotis, balandį jau gali būti sunkoka, gegužę– per vėlu.

Apie šią progamą gali daugiau pasiskaityti čia:http://www.lwc.lt/render/lt/jav/ work_and_travel_usa.htm

Abejoji? Kviečiame paskaityti buvusių programosdalyvių interviu ir įsitikinti, jog tikrai verta vasarą praleisti Jungtinėse Valstijose su „Workand Travel USA"!

Kaip sužinojai apie Work and Travel USA?

Apie programą sužinojau iš draugų. Kokie jausmai aplankė, žinant, kad išvyksi 3mėnesiams svetur?

Buvau labai laiminga, kadangi norėjosipakeisti aplinką ir patirti visai kitokiąkultūrą. Kada ir kuriam laikui buvai išvykusi į JAV?

Į Connecticut'o valstiją. 3,5 mėnesio.

Su kokias sunkumais teko susidurti?

Iš pradžių buvo kiek sudėtinga bendrauti,kadangi "įsijungė" kalbos barjeras. Nors ir

studijuoju anglų kalbą, susidūrus sugimtakalbiais pasidaro daug sunkiau.Taip pat kultūriniai skirtumai,pasireiškiantys beveik visose gyvenimosrityse.

Kokiame mieste/darbovietėje buvai įdarbinta?

Negaliu minėti. Koks buvo juokingiausias ir/ar liūdniausiasįvykis per šią išvyką?

Visko buvo labai daug, tad kažkokiospecifinio įvykio negalėčiau išskirti.

Kuo skiriasi lietuvių jaunimas nuo amerikiečių? Lietuviai daug darbštesni ir ramesni.Turi stipresnį atsakomybės jausmą,tačiau nesijaučia tokie laisvi ir turintys visas teises (nors turėtų būti kitaip).

Ar daug teko bendrauti ir dirbti su žmonėmis išskirtingų valstybių? Taip, darbe tego sutikti nemažaiimigrantų įvairiausių šalių: Italijos,Ekvadoro, Suomijos ir pan.

Ar tave pakeitė ši kelionė? Kokių naujų savybiųįgavai? Gal išmokai ko nors naujo? Negaliu sakyti, jog pakeitė, tačiaukiekviena patirtis padeda tobulėti ir turiįtakos žmogaus pasaulėžiūros kitimui.

Ar daug teko keliauti? Kokias vietas aplankei?Kaip pavyko suderinti keliones ir darbą? Keliavome nemažai, tačiau tai buvo poto, kai baigėsi darbo sutartis. Dirbantkeliauti nepavyko, kadangi laisvų dienųnebuvo daug. Keliavau Rytinėjepakrantėje. Ar vyktumei dar kartą?

Ko gero taip, tačiau rinkčiausi kitą vietątam, jog gaučiau dar įvairesnių potyrių.

Karolina Papreckytė

WORK AND TRAVEL USA


7/107

Prasidėjo dar vienas pavasario semestras, naujospareigos ir užduotis, tačiau reikėtų nepamiršti, ypatingai studentams, kuriems tai yra aktualu, jogtaip pat artėja laikas teikti prašymus dėl valstybėsremiamų paskolų. Norėdami palengvinti jūsųkasdienybę šiame straipsnyje papasakosime apiepaskolas, kurių gali prašyti studentai ir jų teikimosąlygas.

Valstybės remiamos paskolos yra3 rūšių :

1. Paskola studijų kainai sumokėti – šipaskola negali būti didesnė nei metinė studijųkainą, jei prašoma rudens semestre ir ne

didesnė nei semestro studijų kaina, jei prašomapavasarį. Paskola išmokamaį aukštosiosmokyklos sąskaitą . Jeigu mokslo metųpradžioje skolinamasi iš karto abiemsemestrams, tai paskolos dalis už pavasariosemestrą išmokama iki liepos 1 dienos .

2. Paskola gyvenimo išlaidoms – rudenįgalima prašyti iki1900 € , pavasarį iki950 € . Šipaskola išmokama lygiomis dalimis

kiekvieną mėnesį iki liepos 1 dienos (paskutinio kurso studentams - iki studijųpabaigos) į paskolos gavėjo asmeninę sąskaitą;

3. Paskola dalinėms studijoms užsienyje – prašoma pinigų suma gali būti iki2280 € . Šipaskola išmokama į paskolos gavėjo asmeninęsąskaitą vienu kartu.

Valstybės remiamos paskolos teikiamos kasmet,rudens ir pavasario semestre vieniems studijųmetams. Kiekvienais metais datos keičiasi , tad visą informaciją galima sužinoti www.vsf.lt puslapyje. Paskola pradedama grąžinti ne vėliaukaip po 1 metų po studijų baigimo, nutraukimo arstudento išbraukimo iš studijų sąrašų, irgrąžinama ne vėliau kaipper 15 metų nuopaskolos grąžinimo pradžios. Valstybinis studijųfondas apmoka palūkanas už paskolas studijųkainai sumokėti bei dalinėms studijoms užsienyje

tol, kol studentas studijuoja . Baigęs,sustabdęs studijas ar išėjęs akademinių atostogųstudentas palūkanas turi susimokėti pats.

Taigi, jeigu jums reikia kokios nors iš anksčiauminėtų paskolų, sekite visą informacijąpuslapyje www.vsf.lt arba rašykite laišką [email protected] .

Sėkmingų likusių mokslo metų!

VALSTYBĖS REMIAMOS PASKOLOS

Julita Vasiliauskaitė

http://www.vsf.lt/http://www.vsf.lt/http://www.vsf.lt/http://www.vsf.lt/http://[email protected]/http://[email protected]/http://[email protected]/http://www.vsf.lt/http://www.vsf.lt/


8/108

Giminingos sielos: Antras skyrius

- Sveika, – pasisveikino Lilija ir Eva įžengusios įmano palatą.

- Mano, mielosios! – nudžiugau pagaliau pamačiusikeletą draugiškų ir pažįstamų veidų.

Galbūt mano linksmumas buvo kiek suvaidintas, betžinojau, kad tai padės mano draugėms pasijustigeriau ir ne tokioms susikausčiusioms dėlaplinkybių, dėl kurių jos čia, šioje baltoje, vaistais iršvara atsiduodančioje ligoninės palatoje.

Merginos atsisėdo prie mano lovos. Ir vis dėlto jųakyse mačiau nerimą.

- Nagi, nereikia. Juk gydytojai sakė, jog nieko man

nėra. Aš sveika! – sušukau ir nusijuokiau. Jos nepatikliai susižvalgė.

- Bet kas tau nutiko? – paklausė Lilija.

Jos švelnus veidas buvo įrėmintas kaštoniniųplaukų. Šitoks veido skaistumas mane visuometžavėjo.

Kas man nutiko?

O taip, prasidėjo klausimai. Per porą dienų išgirdau jų daugiau, nei galėjau atsakyti. Juo labiau, jog visdar pati nesupratau kas man nutiko. Nuo to laikonebejaučiau nei tos nežemiškos baimės, nei toskausmo pilve, nei šleikštulio burnoje, nė kartonebeužuodžiau tokvapo .

Viskas buvo lyg ir taip pat.

Bet vis dėlto kitaip.

Jaučiausi kažkaip keistai. Lyg mano širdyje būtųatsivėrusi bedugnė, kuri jau niekuometnebeužsitrauks. Jaučiau kaip man beprotiškai kažkotrūksta.

Kaip dėlionei jos paskutinės dalies. Ko nors, kasmane užpildytų.

Bet ko?

Kodėl būtent dabar?

Jaučiausi beveik tuščia. Kiekviena emocijalyg netikra. Netgi, dabar jaučiausi kaip vaidindama pigiame teatre auditorijai, kurineskiria melo nuo tiesos.

Man taip trūko to kažko, jog vargiai galėjauužmigti.

Tas nesveikas vienatvės jausmas. Nors, jokiu būdu nebuvau viena.

Net kvėpuoti sunku pasidarė.

- Na? – paklausė Eva.

Atsipeikėjau. Regis, buvau panėrusi į srauniąir gilią savo minčių upę.

- Nežinau, – atsakiau be melo, – netneįsivaizduoju. Visa tai atsirado iš niekur.Net negaliu paaiškinti, kas tai buvo, – nepasakojau smulkmenų nenorėdama darlabiau jų jaudinti. Ir, tiesą sakant, nemaniau, jog kas nors manimi patikėtų, jei pasakyčiauapie dingusią širdies dalelę. Juk tai apskritainėra įmanoma. Niekuomet nesu apie tai

girdėjusi, nesu skaičiusi, jog taip imtų irpradėtų kažko beprotiškai stigti.

- Nesamonė, – sušnibždėjo Lilija.

- Geriau pašnekėkime apie ką nors kitą, – paprašiau.

Nenorėjau kalbėti apie tai, ko pati nesupratauir nežinojau.

Lilė kaip mat atsigavo. - Po dvidešimt aštuonių dienų – Prancūzija!– sušuko.

- Vuhuhu! – surikau kaip indėnė, pasiruošusikovai.

Gerai, jog palatoje gulėjau tik aš viena – mano kaimynams tokie džiaugsmo kupiniriksmai tikrai nepatiktų.


9/109

Žinios apie Prancūziją mane tikrai džiugino irnegalėjau sulaukti kada pagaliau išvažiuosiu. Taip,galbūt siekiau nuo visko pabėgti. Na, ne nuo visko,nuo savęs juk nepabėgsiu. Bet juk tai nėra blogai.Tas noras...pabėgti. Jei nenorėčiau pabėgti,reikštų, jog gyvenu idealiai, o taip toli gražu nėra.Esu žmogus darantis klaidų. Visi mes tokie. Be to,idealybė nėra įdomi.

Na, galbūt, jei būčiau įsimylėjusi man būtųsunkiau išvažiuoti. Tiksliau, jei turėčiau vaikiną,nes įsimylėjusi juk esu. Kad ir Oskarą. Na, tai nėrakažkas labai stipraus, bet jis gražus ir manpatinka.

Ir aš jam kažkada patikau.

Kol nesusipykom.

O Tajus įsimylėjęs mane. Anksčiau maniau, kad iraš jam kažką jaučiu, bet, pasirodo, klydau.

- Vuhuhu! – liūdnai sušukdama Eva vėl nutraukėmano minčių giją.

Grįžau į dabartį.

- Gaila, jog nevažiuosi, – apgailestavo Lilija.

- Taip, tikrai, – pritariau., – mums trūks tavęs.

Kas, jei ne tu, suvilios visus prancūzus? – šelmiškai paklausiau ir visos linksmainusijuokėm.

Eva tikrai buvo toji mergina, kuri galėtų suvilioti visus vaikinus. Ji buvo aukšta, laiba lyg nendrė,ilgais, be proto gražiais, skysto medaus spalvosplaukais, migdolinėmis akimis, kurios visuomet buvo viliokiškai primerktos. Taip, ji tikrai galėtųsuvilioti bet ką. Jei būčiau vaikinas, ji mane tikrai„pakabintų“.

- Na, manau išmokiau jus visų viliojimo paslapčių,tad, neturėtų kilti jokių problemų, – konstatavofaktą ir balta palata dar kartą prisipildė mūsųlengvo ir nerūpestingo juoko.

Kad viskas būtų taip lengva kaip dabar, šiąakimirką.

Taip lengva ir paprasta.

Esi kūrybiškas, meniškos sielos žmogutis?

Visuomet ieškojai vietos, kurioje galėtum

save išreikšti? Tumet Tu mums reikalingas! Nuoširdžiai kviečiame prisijungti prie“Akcento” komandos .

Susidomėję rašykite: gretaabr @gmail.com

arba Greta Abromavičiūtė.

Margarita Abrams

Dėmesio !


10/10

Žurnalistai: Aneta Velk, Karolina Papreckytė, Aurelija Valentinovičiūtė, Julita Vasiliauskaitė,Margarita Abrams.

Redaktorė : Greta Abromavičiūtė. Naujienlaiškį maketavo : Greta Abromavičiūtė.

Documents

Vasario menesio akcentas